ateitinink keliu

19102010

XiX a. pabaigoje prasidjs ateitinink sj-dis buvo jaun katalik inteligent kova prie lietuvi nukrikionjim ir nutautjim, ta-iau skirtingai nuo kit kov, ji buvo kurianti kova ir statanti tvirtus pamatus nepriklausomai lietuvos valstybei.

tais pamatais tapo lietuvi moksleiviai ir stu-dentai, iaug pirmj tarpukario nepriklau-somos lietuvos katalik inteligent, visuome-ns veikj, valstybs krj kart, kuri kaip naujas raugas, formavo, skaidrino, kl tautos gyvenim ir lygino kit srovi atrius kampus (kun. St. Yla). Daugel j antrasis pasaulinis karas sunaikino, iblak po pasaul, kiti tapo rezisten-tais ir pogrindio veikjais okupuotoje lietuvoje. ieivijoje organizacija buvo atkurta, klestjo ir jung skirtinguose emynuose isisklaidiusius ateitininkus. igyvenant pavergtos tvyns tra-gedij ieivijos ateitinink veikloje tautikumo principas tapo svarbiausiu aktyviai veikta dl lietuvos nepriklausomybs atkrimo, pasauliui skelbiama apie maos valstybs kov dl laivs, saugoma lietuvika kultra, tradicijos, kalba. ateitinink organizacija lietuvoje buvo atkurta kartu su nepriklausomybs Sjdiu 1989 m.

Pirmasis ateitinink deimtmetis buvo ap-sisprendimo u pilnutin ties ir krikioniko gyvenimo ipainimo deimtmetis. tai buvo atvirumo ir drsos vieai liudyti savo tikjim ir j ginti laikas.

Per antrj deimtmet sukurta organizacijos struktra, irykinta idealogija. steigtos dvi s-jungos sendraugi ir student, sukurta fede-racija. Profesorius Stasys alkauskis suformula-vo organizacijos ideologij.

treiasis deimtmetis paymtas literatriniais talentais, kultriniais renginiais, aktyviu dalyva-vimu vietimo, mokslo, spaudos ir politikos dar-buose. tai krybos ir kultros auginimo metai. io deimteio pabaigoje pradjo pleventi Gyvo-sios dvasios sjdio idja, taiau jai siiebgti ne-leido prasidjs antrasis pasaulinis karas.

ketvirtas deimtmetis tai kovos dl lietu-vos laisvs ir skaudi neteki metai, kai karas nusine daugybs lietuvos ir krikionikosios kultros krj, tarp j ir ateitinink vado pro-fesoriaus Prano Dovydaiio, gyvybes. Vokieti-jos pabgli stovyklose gyvenantys ateitinikai atkr organizacij, atnaujino urnalo ateitis leidyb. emigravus i Vokietijos urnalas buvo leidiamas Jungtinse amerikos Valstijose, o organizacija su veiklos centru JaV jung iaurs amerikos, australijos ir europos emynuose i-sisklaidiusius ateitininkus.

Po 50 okupacijos met ateitinink organi-zacija buvo atkurta lietuvoje. Jos nari skai-ius spariai didjo, krsi kuopos, atnaujin-ta korporacij veikla, per du nepriklausomos lietuvos deimtmeius organizacijoje uaugo naujoji sendraugi karta, taiau aminybn palydti daugelis pirmj ateitininkijos kr-j.

kiekviena nauja karta neioja skol tiems monms, kurie dl idealo aukojo savo laik, sveikat, materialinius iteklius ir net gyvybes. i skol grinti tai sipareigoti ir prisiimti atsakomyb u krikioniionikojo idealo k-rim savo aplinkoje. tai sunku, taiau kaip sak vienas i ateitininkijos krj Vladas Jurgutis tiems, kurie nutautjimo ir ateistins pasaul-iros laikais abejojo ateitininkijos susikrimo galimybmis: sunku bet btina, o kas btina yra manoma. kaip ir prie 100 met, pagrin-dinis ateitininkijos tikslas yra priimti pasaulio keliamus ikius visa atnaujinant kristuje.

ateitininkija istorijos bgyje igyveno sve-timj ir savj priespaud, veik vieumoje ir pogrindyje, rinkosi kaimo trobelse ir dango-raii papdse, patyr skaudi persekiojim ir nuoirdios globos, pagyrim ir priekait, augo ir majo, kilo ir slgo, deg ir ruseno savo dvasia, taiau isaugojo savo ideologin univer-salum ir organizacin tstinum (Juozas Poli-kaitis).

leono Xiii skelbt socialini

enciklik Rerum novarum

(1891 m.) ir Graves de

Communi (1901 m.) tikslas

buvo parodyti socializmo pavoj

tikjimui ir dorovei. katalikai

iuos raginimus atsak

aktyvia visuomenine veikla.

ateitinink sjdis tai pirmasis

lietuvi atsiliepimas leono

Xiii raginim neusidaryti

banyiose, bet remiantis

krikionika pasaulira

formuoti visuomen kurti

krikionikojo gyvenimo ideal.

Popieiaus Pijaus X programa

Visa atnaujinti kristuje! tampa

ateitinink veikimo kiu.

Visa atnaujinti Kristuje!

Popieius Pijus X Popieius Leonas XIII

Enciklika Graves de Communi

XX a. pradioje ateitininkija pradeda

formuotis i penki gij:

Fribro ir leveno studentai kunigai steigia

draugijas Rta ir lietuva.

Maskvoje katalik student draugij Rta

steigia eliziejus Draugelis.

Petrapilio dvasinje akademijoje

kun. Jurgis Matulaitis organizuoja socialinius

kursus kunigams ir skatina juos imtis tautinio

darbo, o studentas Vladas Jurgutis kuria idj

apie lietuvi katalik inteligent organizacijos

krim.

kaune kun. Povilas Dogelis organizuoja

kunig urfiks susitikimus aptarti aktualius

visuomens klausimus, steigia katalikikas

organizacijas.

kaune buriasi katalikai moksleiviai.

kazys Bizauskas pradeda ranka rayti

laikrat ateitis.

1909 m. leveno eetukas parengia

atsiaukim europoje studijuojanius

studentus Draugai studentai: mogau,

atsakysi prie Diev ne tik tai, k patsai vienas

gali padaryti, o nepadarai, bet ir u tai, k su kitu

susidjs galtum padaryti, bet nesirpini

Mes negalime neturti omenyje, kad nemaa

ijusi mokslus Lietuvi, umir savo ventas

priedermes, svetimiems tarnauja, o tuo tarpu

visoki atjn ir igam ir taip nuvargusioje

ms tvynje vardan kit taut kultros

ir politikos reikal iaip ar kitaip varoma

itautinimo darbas.

1910 m. vasario 19 d. levene sudaroma

katalik student sjungos valdyba.

Sunku, bet btina, o kaS btina, tai ir manoma!

Levene draugija LietuVa

kun. jurgis Galdikas

kun. Pranas Kuraitis

kun. simanas ult

kun. antanas Viskantas

kun. meislovas reinys

FribraS

PetraPiLis

Kaunas

maSkvoJe draugija rtaKaune kunigai urfiksai

kun. PovilasDogelis

V. Jurgutis

kun. vincentas boriseviius

LeVenas

PetraPiLYJe dvasin akademija ir studentai

kun. jurgis matulaitis Vladas jurgutis

magdelena Draugelyt-Galdikien adomas Galdikas

maSkva

FribraS

LuVenas

PetraPiLis

maSkva

Bogorodist

ViLnius

KonotopasKurskas

jurjeVsKa

Pirmojo pasaulinio

karo metu, vokieiams

okupavus lietuv,

lietuvi draugija

nukentjusiems nuo

karo elpti

organizavo

inteligentijos

isiuntim

Rusij.

Vilniuje pasiliko nedidel

inteligent dalis, kuri ts

Draugijos veikl lietuvoje

ir rpinosi nukentjusiais

lietuviais, tarp j Pranas

Dovydaitis, Povilas Dogelis.

aleksandras Stulginskis

organizavo pedagogikos ir

mokytoj rengimo kursus,

rpinosi maisto atsarg

kaupimu. Lietuvi draugijosnukentjusiems nuo karo elpti Centro komitetas, 1915 m. Pirmoje eilje treias i kairs m. Yas.antroje eilje antras i kairs kun. P. Dogelis

VoronEas

mYLti Lietuv, norti LietuvoS V. jurgutis

Vorone atvyko apie 1000 moksleivi, buvo atkelta Vilkavikio gimnazija, Sauls mokytoj ir buhalterijos kursai, kurtos Martyno Yo berniuk ir mergaii gimnazijos, Mokytoj institutas. apie 400 ateitinink dalyvavo savos paaugli respublikos krime ir valdyme. nuolatin tampa tarp liberalios ir socialistins pakraipos aurinink ir

krikionikj ateitinink kaitino jaunas, lietuvos isiilgusias, paaugli irdis: raytos notos, skelbti rengini boikotai, smokslai, kaip mainti kitos organizacijos nari skaii. Moksleivi ateitinink organizacija Voronee turjo alpos fond, archyv, bibliotek, reng konferencijas. Jaunuoliai vairiapusikai ruosi grti lietuv organizuotai kurti laisv valstyb.

kvpti i Petrapilio atvykusio kapeliono mykolo krupaviiaus,

ateitininkai pradeda rengtis kovai dl valdios bsimoje

Lietuvoje skaitomi politiniai praneimai, rengiami susitikimai.

voronee dalis ateitinink sijung m. krupaviiaus

organizuot krikionik elpimo organizacij, kuri netrukus

tapo krikioni demokrat partija.

m. krupaviius jung moksleivius politins agitacijos darb,

kartu kr ateitinink socialin doktrin ir Lietuvos ateities

planus: demokratij, paangi ems reform, be kurios

gyvendinimo Lietuvos dabartine prasme nebt.

voroneo moksleiviai, 1918 m.

Stovi i kairs: a. krakauskas, S. Dabuis, J. matulionis. Sdi i kairs: b. ukauskas,

L. ukauskas.

m. krupaviius (centre), voronee bolevik pasmerktas miriai, grta Lietuv, 1918 m.

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui ateitininkai dalyvauja nepriklausomos Lietuvos respublikos krime:

1917 vilniaus konferencija lietuvi politik su vokietijos

parama organizuotas lietuvi delegat suvaiavimas

Dalyvauja ateitininkai k. bizauskas, P. Dogelis.

1917 irenkama Lietuvos taryba, kuri irenkami ateitininkai

a. Stulginskis, k. bizauskas, Pr. Dovydaitis.

1918 vasario 16-j pasiraomas nepriklausomybs aktas.

ateitininkai nepriklausomybs akto signatarai:

a. Stulginskis, k. bizauskas, Pr. Dovydaitis.

1920 balandio 1415 d. vyko Steigiamojo Seimo rinkimai.

i 112 irinkt Steigiamojo Seimo nari,

59 priklaus krikioni demokrat blokui.

Lietuvos respublikos ministras Pirmininkas ir krato apsaugos ministras Leonas bistras ir vidaus reikal ministras

antanas endziulaitis apeina rikiuot, 1925 m.

aLeKsandras stuLGinsKis Steigiamojo seimo, 19261927 m. Seimo pirmininkas, 19221926 m., Lietuvos respublikos prezidentas

ateitininkai vaLStYbS krJai

Pranas doVydaitis1919 m. ministr kabineto vadovas

Kazys BizausKas 19201922 m. vietimo ministras, vliau Lietuvos atstovas vatikane, Jav, Latvijoje, Didiojoje britanijoje, olandijoje

VLadas jurGutis 19221923 m. usienio reikal ministras, 19231924 m. Lietuvos banko valdytojas, lito tvas

mYkoLaS kruPaviiuS 19231926 m. ems kio ministras

eduardas turausKasSeimo atstovas, nepaprastasis pasiun- tinys ir galiotinis ekoslovakijai, Jugoslavijai ir rumunijai, 19401946 m. nuolatinis delegatas prie taut Sjungos ir pasiuntinybs patarjas berne

voLDemaraS arneCkiS 19191920 m. Susisiekimo ministras, 19241925 m. usienio reikal ministras, Lietuvos atstovas Jav, Didiojoje britanijoje

eLiziejus drauGeLis 19191920 m. vidaus reikal ministras, Sveikatos departamento direktorius

juozas PuriCkiS 19201922 m. usienio reikal ministras

1919 m. vairiuose lietuvos

miestuose prie gimnazij ir

progimnazij ateitininkai

pradjo kurti kuopeles. 1925 m.

j buvo apie 60, vienijani apie

kelis tkstanius nari.

komitetas, organizavs pirmj pavasarinink kongres iauliuose, 1924 m.

Panevio jaunesnij ateitinink nariai, 1928 m.

ateitininkai su Pr. Dovydaiiu, 1929 m.

kauno auros mergaii gimnazijos ateitininki kuopos kurtuvs, apie 1929 m.

1921 m. ateitinink konferencijoje

pirmininku irenkamas prof. Pranas doVydaitis. neeilinio ryto asmenyb, plaukianti

prie srov net sudtingiausiais

istoriniais momentais. Lietuvos

patriotas, negailjs laiko ir asmenini

l Lietuvos kultrinimo ir

krikioninimo idjos gyvendinimui.

teisininkas, filosofijos moksl daktaras,

enciklopedistas, apie 40 periodini

leidini redaktorius ir leidjas.

1922 gegus 14 d. lietuvos universitete registruojama Student ateitinink sjunga. 1924 kaune kuriamas ateitinink

choras.

1925 ateitininkai stoja katalik intelektual sjung Pax Romana.

1925 kaune paventinamas ateitinink rm

kertinis akmuo.

StenGtiS tikti viSiemS DaLYkaS

viSikai netikS Prof. Pr. Dovydaitis

moksleivi ateitinink konferencija, 1928 m.

ateitinink choras, 1939 m.

mergin sporto klubo Graina nars

vDu medicinos fakulteto studentai,1936 m.

KaroLis dineiKa pedagogas,

gydomosios

kno kultros

specialistas.

1918-1919 m.

organizavo

partizan

br, dalyvavo

kovose prie bolevikus. Lietuvos

kariuomens savanoris. Jo iniciatyva

1920 m. kurta Lietuvos fizinio

lavinimo sjunga, 1922 m. Lietuvos gimnastikos ir sporto

federacija, buvo j pirmininkas.

k. Dineikos redaguoja-

mame urnale Jaunimo

sportas raoma, kad svarbiau

ne sporto rekordai, o sportas

kaip pilnutinio gyvenimo

elementas, svarbiau sveikas,

ilgas ir laimingas gyvenimas,

grindiamas dora, abstinencija,

higiena, mankta. St. alkauskis

knygoje Fizinis lavinimas ir

jo tikslai sport pristat kaip

asmenybs visapusikumo,

harmonijos ir integracijos

krimo priemon.

J. eretas skait paskaitas apie

sveik gyvensen, mityb

(Sportas ir kova su socialinmis

ligomis, ypa girtybe), treniravo

jaunim, ra vadovlius apie

sport (kumiasvydis) pats

aktyviai dalyvavo sportinje

veikloje. Buvo steigti sporto

klubai: Graina, achilas,

ivil, alkis.

FiziniS moGauS GaLinGumaS, PaLenktaS

aukteSniemS GYvenimo tikSLamS

StaSYS aLkauSkiS konferencijos Palangoje metu

irenkamas ateitinink federaci-

jos vadu. ateitininkij jis ne Gyvosios dvasios sjd, o pasaulio filosofijoje pdsak pa- liko kaip pirmo sisteminio kultros

filosofijos veikalo autorius.

Jo mona dailinink JuLiJa PaLtarokait-

aLkauSkien buvo aktyvi

ateitinink, viena i 1989 m. ateitininkijos atkrimo Lietuvoje

iniciatori.

1927 m. liepos 15-20 d. Palangoje vyko reorganizacin ateitinink konferencija. Joje suformuota trilyp i moksleivi, student ir sendraugi sjung susidedanti ateitinink federacija. Prof. St. alkauskis ioje konferencijoje pristato ateitinink ideologij, kuri 1933 m. ileidiama atskira knyga.

kStutiS visuomeninink korporacija, steigta 1926 m. kaune. Fortiter, ConStanter!Vytautas visuomeninink klubas, steigtas 1926 m. kaune. atrija meninink ir literat draugija, steigta 1927 m. kaune. menaS Groiui, GroiS GYvenimo tobuLumui!Gaja medik korporacija, steigta 1928 m. kaune. GaJuS knaS buDri SieLa!birut gailestingumo darb mergin draugov, steigta 1928 m. kaune. FiDeS, SPeS, CaritaS!HumanitaS pedagog korporacija, steigta 1930 m. kaune. DuC in aLtum!iuStiCia teisinink, ekonomist korporacija, steigta 1931 m. kaune. FideLes iustitiae teisininki mergin korporacija, steigta 1932 m. eStote PruDenteS SiCut SerPenteS!Grandis technik korporacija, steigta 1930 m. kaune. DrauGikumaS, tarPuSavio Parama! Giedra moter visuomenininki korporacija, steigta 1930 m. kaune. kaLnuS, virneS!aCtivitaS socialins veiklos korporacija , steigta 1930 m. kaune. Labor omnia vinCit!GaBija mergin agronomi korporacija, steigta 1931 m. Dotnuvoje. DarbaS, Dora, DarbtumaS!aGriKoLa vyr agronom korporacija, steigta 1931 m. Dotnuvoje. em PamiL, SauLS iLGkimS!aLGimantaS visuomenink korporacija, steigta 1932 m. Dotnuvoje. DrSa, DrauSm, DrauGikumaS!narsa abstinent korporacija, steigta 1933 m. kaune. nunquam retro!Gintaras klaipdos prekybos instituto visuomeninink korporacija, DrSa, DrauSm, DrauGikumaS!steigta 1938 m. klaipdoje.

korporacijos Gaja metinis susirinkimas, 1939 m.

Draugijos atrija steigimas, 1927 m.

lietuvos universitete daugjant student ateitinink jie pradjo grupuotis breliais, o 1925 m. pradjo skaidytis korporacijas, pagal studij kryptis ar pomgius.Vadovaudamiesi kiu Visa atnaujinti kristuje, vienu i svarbiausi savo veiklos srii pasirinko visuomenin veikl.

ne iDeaLaS turi taikYtiS Prie SiekianioJo,

o SiekiantYSiS Prie iDeaLo Prof. St. alkauskis

korporacija Giedra, 1935 m.

moksleiviai ateitininkai prie Puntuko. viduryje kun. alfonsas Suinskas.

moksleiviai ateitininkai kaune, 1938 m. viduryje kun. alfonsas Lipninas (su plakatu).

ateitininkai prie

kertinio akmens,

atveto i italijos,

ir auk duts

Prisiklimo

banyiai kaune

statyti, 1934 m.Grup student ateitinink, persekiojam policijos.

1931 m. gegus 31 d. atmintinoji riaui diena.

PaSukti LietuvoS LaikroD imtu

met PirmYn Prof. k. Paktas

1930 m. birelio 21-23 d. kaune vykusiame iii-ajame ateitinink kongrese

Federacijos vadu irenkamas prof. Kazys PaKtas. nepaprastai originali asmenyb ne tik profesionali geografijos ir geopolitikos studij Lietu-

voje pradininkas, bet ir aiki Lietuvos ateities vizij turjs mogus.

1930 m. rugpjio 30 d. vietimo ministro aplinkraiu udraudiama politini organizacij o joms priskiriami ir ateitininkai veikla mokyklose. taiau moksleivi ateitinink sjunga dl to n kiek nesusilpnja. nors u jos veiklos organizavim grs kaljimas, moksleivi ateitinink skaiius nuo 1930 iki 1940 m. iaugo nuo 3500 iki 11 000.

ateitinink ramovs svei knygos

pirmasis puslapis, 1938 m.

juozas ambrazeviiuS 1941 m. Laikinosios

vyriausybs ministras

pirmininkas. Lietuvos

literatrologas, peda-

gogas, antinacistins ir

antisovietins rezisten- cijos dalyvis

Lietuvi emigracijos politiniai veikjai. i kairs: Jonas Pajaujis, Levas Prapuolenis, prelatas mykolas krupaviius ir LLkS

galiotinis ryiams su vakarais Juozas

Luka-Skirmantas, 1948 m.

bronius krivickas-vilnius (viduryje) tarp

bendraygi

Pr. Dovydaiio teismo nuosprendis,

1942 m. Sverdlovsko kaljimas

toS iDJoS mirta, DL kuri niekaS nemirta

nukankintas raini mikelyje teli gimnazijos moksleivis ateitininkas H. virzdinas

1940 m. birelio 15 d. Soviet Sjunga okupuoja lietuv. Per-sekiojimai, nukreipti prie vis lietuvi taut, skaudiai pa-lieia ateitininkus: daugelis j patenka tarp pirm suimt-j ir itremtj Sibir. ten sta a. Dirsyt, k. Bizauskas,

Pr. Dovydaitis, i. Skrupskelis ir daugyb kit. lietuvoje stu-dent ir sendraugi ateitinink veikla persikelia pogrind.

Hitlerinei Vokietijai upuolus Soviet Sjung, 1941 m. bir-elio 2224 d., lietuvoje vyksta sukilimas, kurio tikslas

perimti valdi krate. Birelio 23 d. ryt per kauno radiofo-n buvo paskelbta nepriklausomybs atkrimo deklaracija

ir laikinosios vyriausybs sudtis. Gestapas aretavo kun.

M. krupavii, kun. a. lipnin, k. Baub, a. apal.

taip pat atkakliai kartu su tautieiais ateitininkai prieinosi

ir antrajai soviet invazijai. 1944 m. ginkluotas pasiprieini-mas tssi iki 1952 m. Partizan gretose kovojo gauss atei-tinink briai. Herojins rezistencijos simboliais tapo ateiti-ninkai Juozas luka-Daumantas ir Julijonas Btnas.

jadVyGa ir adoLFas Damuiai rezistencini

ir visuomenini kov

bendraygiai, vieni

rykiausi ateitinink.

Stovyklos Dainava vieni i

krj ir puoseltoj. Prof. a. Damuis mokslininkas, rezistentas,

visuomenininkas. u

ateitininkikos veiklos

organizavim 1931 m.kalintas

varni koncentracijos

stovykloje. 1941-j met

birelio sukilimo vienas

i organizatori, dl

pasiprieinimo nacistiniam

reimui kalintas vokietijoje.

J. Damuien pedagog, ilgamet jaunj

ateitinink aukltoja,

visuomenink.

antanaS maCeina vienas ymiausi Lietuvos

filosof, pedagog,

kultros tyrintoj. Jo

pagrindin filosofini

svarstym tema mogaus

pasirinkimas, kuris lemia,

kokia kryptimi mogus

pasuks: ar eis tikjimo

vertybi keliu, ar pasirinks

antikristins dvasios keli.

reino konferencija, 1947 m.

nra teiSauS PavarGimo, neS nra

teiSS PavarGti dr. j. Girnius

niujorkas ikagabostonasklivlendas baltimorFiladelfijaroesterisDetroitasLos andelas

torontas monrealis Hamiltonas vindsoras

san Paulas

Paryius

Londonas

roma

melburnas Sidnjus adelaidniukestlas

1945 didiausiai lietuvi pabgli masei susikoncentravus Vokietijoje, atkuriama Moksleivi sjunga, korporacijos Gaja, Grandis, atrija. nors pabgli materialin padtis buvo sunki, Vokietijoje ileista daugyb leidini, rengtos kurs metodins mediagos. 1946 pradedamas leisti urnalas ateitis, redaguojamas Vytauto Vardio. 1947 Vokietijoje, keliaujant Reinu vykusioje konferencijoje, atkurta trilyp ateitinink Federacija, kurios vadu irenkamas a. Damuis, tarybos pirmininku a. Maceina.

vytautas vygantas, kun. Stasys Yla, Juozas

Girnius ateities vad ir asmenybi

ugdytojai ieivijoje

1979 m. sigyti

ateitinink

namai Lemonte

19651969 m. kun. St. Yla organizavo ateitinink ideologinius kursus b. bubliens globota Lietuvi ieivi student

stauot Lietuvoje, 2009 m.

atvirumaS Laikui, itikimYb iDeaLui

ateitinink

demonstracija ikagos

miesto centre, siekiant

deportuot Lietuvon

Sim kudirk sugrinti Jav, 1972 m.

1954 atidaroma stovyklaviet Dainava. 1960 ileidiamas kun. St. Ylos paruotas ateitinink vadovas. 1960 Pax Romana pirmininku irenkamas V. Vygantas.1968 organizuojamas jaunimo ygis pas ventj tv praant jo pagalbos kurti lietuvi tautos dvasin centr.

1948 m. prasidjus masinei emigracijai

i Vokietijos, dauguma ateitinink

sikuria Jungtinse amerikos

Valstijose. 1949 m. steigiama amerikos

ateitinink sjunga, kurios pirmininku

irenkamas Juozas lauka. tais paiais

metais atkuriama ateitinink federacija

su sjungomis, vadu irenkamas

adolfas Damuis. ieivijos ateitinink

pagrindiniu veiklos tikslu tampa

lietuvybs isaugojimas ir kova dl

lietuvos nepriklausomybs. Dainavos stovyklaviet

Steigiamojo Seimo pirmojo posdio moter grup. i kairs: emilija Spudait-Gvildien, Salomja Stakauskait, Gabriel Petkeviait, ona murakait- raiukaitien, magdalena Galdikien

Draugovs birut nars su Pr. Dovydaiiu

treioje eilje i deins antroji a. Dirsyt

iii Seimo krikioni demokrat frakcija. i kairs sdi: S. Ladigien, m. Galdikien, m. krupaviius, L. bistras, J. masilinas, e. Gvildin. Stovi i kairs: J. Steponaviius, P. karvelis, z. Starkus, a. endziulaitis, kun. j. dagilis, e. turauskas

maGDeLena GaLDikien ikili pedagog, trij Seim nar. 1926 m. ii Seimo vicepirminink. Lietuvos moter kataliki organizacij sjungos (1923 m.) ir Pasaulio lietuvi kataliki organizacij sjungos (1951 m.) krja. beveik du deimtmeius vadovavo Lietuvos kataliki moter draugijai ir redagavo urnal moteris. Jos iniciatyva Lietuvoje teisiniu poiriu buvo gyvendinta vyr-moter lygyb, suorganizuotas komitetas, kuriame teisinta motinos diena.

steFanija LaDiGien pedagog, publicist, kultros, visuomens veikja, 1926 m. Seimo nar. redagavo pirmuosius laikraio moteris numerius, vliau naujj vaidilut. ra straipsnius mergaii saviauklos ir moter klausimais, reng pedagoginius kursus kaimo moterims vairiose Lietuvos vietose. u ateitininkik veikl 1946 m. nuteista ir itremta. Lageryje organizavo moter ir mergaii brelius siekiant isaugoti vilt ir moral. Didinga, biblin, net negyvenimika tokia, kurios fizin mirtis nieko nereikia S. Ladigien prisimena dailinink a. Petrauskien.

aDeL DirSYt pedagog, jaunimo globja, draugovs birut nar, vadovavo Caritas drau- gijai. Jos veiklos Lietuvi kataliki moter organizacijoje pagrindinis tikslas buvo kurti tautikai krikionik kultr nam idiniuo- se. Daug ra apie moters krikionik vaid- men visuomenje ir eimoje. 1944 m. ruden, prasidjus antrajai soviet oku- pacijai, a. Dirsyt globojo vilniaus ateitinin- kus ir u i veikl kartu su S. Ladigiene, J. bra- zausku itremti.Dl savo iskirtins itikimybs idealams ir ka-

lini morals bei dvasios palaikymo beveik 10 m. lageryje ji buvo nuolat persekiojama, kankinama ir nuudyta. Ypatingai sudtingomis slygomis lageryje ji para maldaknyb marija gebk mus , kuri pasie- k laisvj pasaul ir buvo iversta 14 kalb. 2000 m. a. Dirsytei pradta beatifikacijos byla.

1989 lapkriio 2526 d. Vilniuje, tuometiniuose Pionieri rmuose, vyko atkuriamasis suvaiavimas, kurio kis Dievas yra meil. Suvaiavimo metu buvo patvirtinti organizacijos statai, irinkta lietuvos ateitinink federacijos valdyba, sjung valdybos.

1993 lietuvoje lanksi popieius Jonas Paulius ii. Organizuojant jo kelion ir sutikim daug prisidjo ateitininkai.

1994 liepos 1417 d. Vilniuje vyko Xii ateitinink kongresas, kurio kis ateit regim tvyns laiming.

1997 liepos 1113 d. Palangoje vyko nepaprastoji konferencija. Jos metu organizacijos centras perkeltas i JaV lietuv.

2010 rugpjio 68 d. vyko XVi ateitinink kongresas, skirtas organizacijos 100-meiui.

kardinolas vinCentaS

SLaDkeviiuS aktyviai

rm ateitinink veiklos

atkrim. Jis prisipaino,

kad reikmingiausias gyvenimo vykis buvo,

kai a 1931 m., bdamas

vienuolikos met

berniukas, stojau

ateitininkij. Tai ir buvo mano paaukimo pradia

patys graiausi gyvenimo metai. Buvau ir noriu likti

ateitininkijos nariu.

1989 m. sausio 7 d. paskelbtas ateitinink

atkrimo aktas, kur pasira atuoniolika

prie kar od davusi ateitinink.

ateitininkijos atkrimo Lietuvoje iniciatoriai vincentas rastenis ir kun. vaclovas aliulis

atkuriamojo ateitinink suvaiavimo komiteto nariai su aldona ir bernardu brazdioniais

ateitininkai sutinka Popiei Jon Pauli ii vilniaus oro uoste

Dalis Palangos nepaprastosios konferencijos dalyvi

veniant organizacijos 100-met Lietuvoje veikia apie 3,5 tkst. ateitinink

Su kriStumi ateit!

jas Jaunj ateitinink sjunga vienija apie 940 moksleivi (1014 met). Be pagrindins veiklos kuopose, vasar jaunuiai susirenka stovyklose.

maS Moksleivi ateitinink sjunga vienija apie 1200 moksleivi nuo 15 met. kasdien moksleivi ateitinink veikla vyksta kuopose, o keturis kartus per metus jie susirenka vis kitame mieste vykstaniose akademijose.

sas Student ateitinink sjunga vienija apie 900 student. Veikia korporacijos, draugovs, klubai. SaS tradiciniai renginiai vasaros ir iemos akademijos. Studentai pagrindiniai jaunui ir moksleivi stovykl ir kit rengini organizatoriai ir vadovai.

ass ateitinink sendraugi sjung sudaro apie 460 mokslus baigusi ateitinink, kurie padeda ugdyti jaunesnius ateitininkus.

ateitinink federacijai priklauso jaunimo stovyklaviet berinuose (Panevio r.), kur kasmet stovyklauja per 800 vaik.

Federacija bendradarbiauja su tarptautinmis katalik jaunimo organizacijomis JeCi-mieC, FimCaP, yra Lietuvos jaunimo organizacij tarybos (LiJot) nar.

Pirmame ateities numeryje ispausdinti

Pr. Dovydaiio trys pamatiniai klausimai:

kuomi mes save laikome ir kodl?

k mes matome aplink save?

Ms priederms, siekiai ir keliai prie j?

tapo ateitinink organizacijos ideologijos

pagrindu.Draugijos redaktorius

adomas Jaktas,

pristatydamas ateit, ra:

Pirmiausi viet Ateityje

uims amini religijos ir

mokslo klausimai, dedami

paprastai kiekvienos rimtos

pasauliros pamatan,

btent tikybiniai, filosofiki,

doriki ir t.t., suformuluoti

pagal naujausias ios

gadyns pairas ir

gvildenami krikionikojo

mokslo viesoje. Bus tai

tiesos sritis.Antroje vietoje eis poezija ir

vairios ries beletristika.

Sulig savo esybs poezija

ir beletristika privalo

bti groio ireikjos,

knijanios grai mint

graioje formoje. Todl

Ateitin bus dedama tik

tokie dailiosios tvrybos

veikalai, kurie i tikro

atsiyms graia mintimi

ir dailia forma. Bus tai

antroji gros sritis. By

kokiems lamtams ia

nebus vietos.

alia t dviej srii

Ateitis stengsis uimti dar

ir trei, labo bei gerovs

srit, ypatingai ant kiek ji

palieia ms moksleivijos

gyvenim ir jos materialin

padjim.

ateities kelias1910 kauno moksleiviai, vadovaujami kazio Bizausko, pradjo leisti ranka rayt laikratuk ateitis. 1911 vasar pasirod Draugijos priedas ateitis. 1913 ateitis tampa savarankiku urnalu

katalik jaunimui. 1940 sovietams okupavus lietuv

leidyba nutraukiama.1946 urnalas pradedamas leisti

Vokietijoje.1950 urnalo leidyba perkeliama amerik. 1999 ateitis sugrta lietuv.

Pirmoji ateities redakcin komisija. stovi: V. Endziulaitis, E. Draugelis, Z. statkus.

sdi: Pr. Dovydaitis, P. Grajauskas

Jei Su aura SieJaSi mS tautiniS

atGimimaS, tai Su ateitimi Dera Sieti

mS DvaSin atGimim Prof. st. alkauskis

ileido

ateitinink FeDeRaCiJa

laisvs al. 13, lt-44238 kaunas, tel./faks.: +370 37 32 40 25, el.p.: af@ateitis.lt.

Rmjas

labdaros ir paramos fondas ateitinink FOnDaS

Spausdino

Morknas ir ko, Draugysts gatv 17a, kaunas, lt-51229, tel. (8-37) 452543

iame aplanke sudti 100 met ateitininkijos istorij iliustruojantys paveikslai,

eksponuoti parodoje ateitinink keliu

2010 metais tuskuln rimties parko memorialiniame komplekse

Paveiksl maketus kr dailinink Jrat Valenit Juoznien

leidinyje naudotos fotografijos ir dokumentai i lietuvos nacionalinio muziejaus,

lietuvos centrinio valstybs archyvo, lietuvos nacionalins Martyno Mavydo bibliotekos,

kauno arkivyskupijos kurijos archyvo, Pasaulio lietuvi archyvo bei ateitinink asmenini archyv