atliekŲ sĄvartynŲ Įrengimo ir statybos darbaistatybostaisykles.lt/sites/default/files/atliekų...
TRANSCRIPT
![Page 1: ATLIEKŲ SĄVARTYNŲ ĮRENGIMO IR STATYBOS DARBAIstatybostaisykles.lt/sites/default/files/Atliekų sąvartynų... · LST 1977:2008 (BS OHSAS 18001:2007) „Darbuotojų saugos ir sveikatos](https://reader034.vdocuments.net/reader034/viewer/2022050712/5a7a61e57f8b9a07508d6c0f/html5/thumbnails/1.jpg)
STATYBOS TAISYKLĖS
ATLIEKŲ SĄVARTYNŲ ĮRENGIMO IR STATYBOS DARBAI
ST 121895674.900.01:2015
![Page 2: ATLIEKŲ SĄVARTYNŲ ĮRENGIMO IR STATYBOS DARBAIstatybostaisykles.lt/sites/default/files/Atliekų sąvartynų... · LST 1977:2008 (BS OHSAS 18001:2007) „Darbuotojų saugos ir sveikatos](https://reader034.vdocuments.net/reader034/viewer/2022050712/5a7a61e57f8b9a07508d6c0f/html5/thumbnails/2.jpg)
I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos statybininkų asociacijos statybos taisyklės ST 121895674.900.01:2015 „Atliekų
sąvartynų įrengimo ir statybos darbai― parengtos laikantis STR 1.01.05:2007 „Normatyviniai statybos
techniniai dokumentai― [5.2]. Statybos taisyklės yra normatyvinių statybos techninių dokumentų
sistemos dalis, priklausanti savanoriškai taikomų normatyvinių statybos techninių dokumentų sričiai.
Rengiant Taisykles vadovautasi galiojančiais normatyviniais dokumentais, bei sertifikuotų Lietuvoje
medţiagų, gaminių ir konstrukcijų gamintojų rekomendacijomis.
2. Šios statybos taisyklės reglamentuoja atliekamų statybos darbų būdus, kokybės reikalavimus ir
taikomos vykdant atliekų sąvartynų įrengimo ir statybos darbus.
3. Statybos taisyklėse technologinių procesų kokybės ir kontrolės valdymo sistema, paremta
bendraisiais vidaus kokybės vadybos principais, aprašytais LST EN ISO 9001:2008.
4. Statybos taisyklių reikalavimai yra privalomi visiems statybininkų asociacijos narių bei
elektroninės Statybos taisyklių sistemos „STATAI― narių sąraše esančių įmonių darbuotojams.
Techniniai reikalavimai ir darbų kontrolė pateikti šių Taisyklių III skyriuje.
II SKYRIUS. NUORODOS
4. Šiose statybos taisyklėse pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus:
4.1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Ţin. 1992 Nr. 5-75);
4.2. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Ţin.,
1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105);
4.3. Lietuvos Respublikos vandens įstatymas (Ţin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544);
4.4. STR 1.01.05:2007 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai― (Ţin., 2002, Nr. 42-1586;
2007, Nr. 131-5326);
4.5. STR 1.07.02:2005 „Ţemės darbai― (Ţin., 2005, Nr.151-5569);
4.6. STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai― (Ţin., 2013, Nr. 131-6709);
4.7. STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis patvarumas ir pastovumas―,
(Ţin., 2005 Nr.115-4195);
4.8. STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga― (Ţin. 2000, Nr. 17-424);
4.9. STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga―
(Ţin. 2000, Nr. 8-215);
4.10. STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga― (Ţin. 2008,
Nr. 1-34)
4.11. STR 2.01.01(5):2008 „Esminis statinio reikalavimas. Apsauga nuo triukšmo― (Ţin.
2008, Nr. 35-1256);
4.12. STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas. Energijos taupymas ir šilumos
išsaugojimas― (Ţin. 2008, Nr. 35-1255);
4.13. STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inţinerinės sistemos.
Lauko inţineriniai tinklai― (Ţin. 2003 Nr 83-380)
4.14. ST 121895674.100:2012 "Ţemės ir statybvietės įrengimo darbai"
4.15. ST 121895674.100.01.01:2012 "Poţeminių konstrukcijų įrengimo darbai: Gręţtinių
polių įrengimas
4.16. ST 121895674.205.01.01:2014 ―Betonavimo darbai‖
4.17. ST 121895674.205.01.04:2014 "Mūro darbai"
![Page 3: ATLIEKŲ SĄVARTYNŲ ĮRENGIMO IR STATYBOS DARBAIstatybostaisykles.lt/sites/default/files/Atliekų sąvartynų... · LST 1977:2008 (BS OHSAS 18001:2007) „Darbuotojų saugos ir sveikatos](https://reader034.vdocuments.net/reader034/viewer/2022050712/5a7a61e57f8b9a07508d6c0f/html5/thumbnails/3.jpg)
4.18. ST 121895674.01.02:2012 "Betono ir G/B konstrukcijų montavimas"
4.19. ST 121895674.205.01.03:2012 "Metalinių surenkamų konstrukcijų montavimas"
4.20. ST 121895674.215.01:2012 "Stogų įrengimo darbai―
4.21. ST 121895674.350.01:2012 „Hidroizoliavimo darbai―
4.22. Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uţdarymo ir prieţiūros po uţdarymo
taisyklės (Ţin. 2000, Nr. 96-3051)
4.23. Nuotekų tvarkymo reglamentas (Ţin., 2006, Nr. 59-2103). 2006 Nr. 59-2103,
4.24. Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamentas (Ţin., 2006, Nr. 99-3852);
4.25. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas (Ţin., 2007, Nr. 42-1594);
4.26. LST EN ISO 9001:2008 „Kokybės vadybos sistemos. Reikalavimai―;
4.27. LST EN ISO 14001:2005 „Aplinkos vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo
gairės―;
4.28. LST 1977:2008 (BS OHSAS 18001:2007) „Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos
sistemos. Reikalavimai―;
4.29. LST EN 206-1:2002 „Betonas. 1 dalis. Techniniai reikalavimai, savybės, gamyba ir
atitiktis―.
4.30. LST EN 1997-1:2006 „Eurokodas 7. Geotechninis projektavimas. 1 dalis. Pagrindinės
taisyklės―.
4.31. LST EN ISO 10769:2011 Molinės geosintetinės uţtvaros. Bentonito vandens sugerties
nustatymas;
4.32. LST EN 12255-1: 2002. Nuotekų valyklos. 1 dalis. Bendrieji statybos principai.
4.33. LST EN 12255-4: 2002. Nuotekų valyklos. 4 dalis. Pirminis nusodinimas.
4.34. LST EN 12255-8: 2002. Nuotekų valyklos. 8 dalis. Dumblo apdorojimas ir
sandėliavimas.
4.35. LST EN 12566-3:2006+A1:2009 Maţieji iki 50 SGS nuotekų valymo įrenginiai. 3
dalis. Gamyklinės ir (arba) statybvietėje surenkamos buitinių nuotekų valyklos.
4.36. www.statybostaisyklės.lt naudojimosi taisyklės.
III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
5. Pagrindinės šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
5.1. atliekos, pavojingos atliekos, biodegraduojamos atliekos, turėtojas - atitinka apibrėţimus,
pateiktus Atliekų tvarkymo taisyklėse;
5.2. medicininės atliekos - atitinka apibrėţimą, pateiktą Lietuvos higienos normoje HN 66:2000
"Medicininių atliekų tvarkymas";
5.3. komunalinės atliekos - buitinės ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdţiu ar sudėtimi yra
panašios į buitines atliekas;
5.4. nepavojingos atliekos - bet kokios atliekos, nepriskiriamos pavojingoms atliekoms;
5.5. inertinės atliekos - atliekos, kuriose nevyksta pastebimi cheminiai, fizikiniai ar biologiniai
pokyčiai, kurios netirpsta, nedega ar kitaip nereaguoja fizikiniu ar cheminiu poţiūriu,
nebiodegraduoja bei nesukelia kitoms medţiagoms, su kuriomis liečiasi, neigiamo poveikio,
galinčio sąlygoti aplinkos taršą ar pakenkti ţmonių sveikatai; inertinėse atliekose esančių
teršalų kiekis, bendras medţiagų išplovimas bei išplauto filtrato ekotoksiškumas neturi kelti
pavojaus paviršinio ir (arba) poţeminio vandens kokybei;
![Page 4: ATLIEKŲ SĄVARTYNŲ ĮRENGIMO IR STATYBOS DARBAIstatybostaisykles.lt/sites/default/files/Atliekų sąvartynų... · LST 1977:2008 (BS OHSAS 18001:2007) „Darbuotojų saugos ir sveikatos](https://reader034.vdocuments.net/reader034/viewer/2022050712/5a7a61e57f8b9a07508d6c0f/html5/thumbnails/4.jpg)
5.6. požeminė atliekų saugykla - nuolatinio atliekų saugojimo įrenginys ţemės gelmių ertmėje,
pvz., naudingųjų iškasenų šachtoje;
5.7. sąvartynas - atliekų šalinimo įrenginys ant ţemės ar ţemėje (po ţeme); sąvartynams
priklauso:
5.7.1. atliekų šalinimo įrenginiai, kuriuose atliekų gamintojas šalina savo atliekas jų
susidarymo vietoje;
5.7.2. nuolatiniai (veikiantys ilgiau negu metus) įrenginiai, naudojami laikinai saugoti
atliekas;
5.8. bet nepriklauso:
5.8.1. įrenginiai, kuriuose atliekos iškraunamos, kad būtų paruoštos toliau perveţti į
naudojimo, apdorojimo ar šalinimo vietas;
5.8.2. įrenginiai, kuriuose atliekos saugomos iki naudojimo ar apdorojimo trumpiau negu
trejus metus;
5.8.3. įrenginiai, kuriuose atliekos saugomos iki šalinimo trumpiau negu vienerius metus;
5.9. apdorojimas - fizikiniai, terminiai, cheminiai ar biologiniai procesai, įskaitant rūšiavimą,
kurių metu pakeičiamos atliekų charakteristikos tam, kad sumaţėtų jų tūris ar pavojingumas,
supaprastėtų jų naudojimas ar tvarkymas;
5.10. filtratas - bet koks skystis, persisunkiantis per pašalintas atliekas ir išbėgantis iš
sąvartyno ar pasiliekantis jame;
5.11. sąvartyno dujos - bet kokios dujos, susidarančios iš pašalintų atliekų;
5.12. operatorius - juridinis ar fizinis asmuo arba įmonė, neturinti juridinio asmens teisių,
atsakinga uţ sąvartyną; nuo sąvartyno įrengimo iki prieţiūros po uţdarymo operatorius gali
keistis;
5.13. skystos atliekos - bet kokios skysto būvio atliekos, įskaitant nuotėkas, bet išskyrus
dumblą;
5.14. uždarymas - atliekų šalinimo veiklos nutraukimas, sąvartyno uţdengimas bei prieţiūrai
po uţdarymo reikalingų priemonių įrengimas;
5.15. gamykliniai nuotekų valymo įrenginiai – gamykloje pagaminti nuotekų valymo
įrenginiai arba pagrindiniai jų technologiniai elementai, kuriuos tiekėjas pristato kaip baigtinį
produktą (technologinį įrenginį), kuris statybos vietoje tiktai įmontuojamas/įjungiamas į
bendrą nuotekų tvarkymo sistemą.
5.16. statomi (statybos vietoje surenkami) nuotekų valymo įrenginiai – nuotekų valymo
įrenginiai, kurie pagal projektą pastatomi/sumontuojami statybos vietoje iš statybos produktų
(statybinių medţiagų, konstrukcijų, talpų, vamzdţių ir pan.) ir įrengimų (siurblių, orapūčių,
elektroninės įrangos ir pan.), kurių kiekvienas atskirai nėra pakankamas pagrindiniam nuotekų
valymo technologiniam procesui uţtikrinti.
5.17. nuotekų tvarkymo sistema – inţinerinių įrenginių, statinių ir technologinių procesų
kompleksas (visuma), skirtas nuotekoms tvarkyti (surinkti, kaupti, transportuoti, apskaityti,
valyti, kontroliuoti išleisti bei valymo metu susidarančiam šlamui, smėliui, šiukšlėms, dumblui
ar pan. tvarkyti.
5.18. nuotekų valymo įrenginiai (nuotekų valyklos) – statinys arba inţinerinis įrenginys
arba technologiškai susietų statinių ir/arba inţinerinių įrenginių kompleksas, nuotekų tvarkymo
sistemos dalis, skirta nuotekoms valyti (teršalams iš vandens išimti) bei valymo metu
susidarančiam dumblui ar susidarančioms atliekoms (šlamui, smėliui, šiukšlėms, stambiems
nešmenims ar pan.) tvarkyti (pirminiam tvarkymui/kaupimui valymo įrenginių teritorijoje).
![Page 5: ATLIEKŲ SĄVARTYNŲ ĮRENGIMO IR STATYBOS DARBAIstatybostaisykles.lt/sites/default/files/Atliekų sąvartynų... · LST 1977:2008 (BS OHSAS 18001:2007) „Darbuotojų saugos ir sveikatos](https://reader034.vdocuments.net/reader034/viewer/2022050712/5a7a61e57f8b9a07508d6c0f/html5/thumbnails/5.jpg)
IV SKYRIUS. ATLIEKŲ SĄVARTYNO ĮRENGIMAS
6. Bendrieji reikalavimai
6.1. Atliekų sąvartynai įrengiami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, organizacinių
tvarkomųjų statybos techninių reglamentų, normatyvinių Statybos dokumentų ir kitų teisės
aktų nustatyta tvarka [1].
6.2. Sąvartyno projekte turi būti įvertintas geologinio pagrindo stabilumas ir jo galimas poveikis
dugno dangai, drenaţo sistemai, dujų surinkimo sistemai bei viršaus dangai;
6.3. Sąvartynas turi būti įrengtas taip, kad nekeltų dirvoţemio, atmosferos, poţeminio bei
paviršinio vandens teršimo pavojaus.
6.4. Sąvartynas turi būti suskirstytas pylimais į atskiras dalis, kurios turi būti uţpildomos
paeiliui, uţtikrinant, kad uţterštas vanduo ir filtratas bus surenkami atskirai nuo neuţteršto
vandens;
6.5. Keliai, vedantys į atskiras sąvartyno dalis ir sekcijas, kuriose šalinamos atliekos, turi būti
įrengti taip, kad jais vaţinėjančios mašinos, ar sunkioji technika nepaţeistų inţinerinių
sąvartyno statinių bei dugno izoliacijos;
6.6. Parenkant vietą labai svarbu, kad ji būtų tinkama geologiniu poţiūriu. Pagrindinis tikslas -
neleisti teršalams iš sąvartyno migruoti į aplinką, apsaugoti nuo galimos taršos tiek
poţeminius, tiek ir paviršinius vandenis.
7. Statybos darbų eiliškumas ir vykdymo ypatumai
7.1. Naujo sąvartyno statybos-montavimo darbai vykdomi etapais:
7.1.1. drenaţo po dugnu įrengimas;
7.1.2. sąvartyno dugno įrengimas;
7.1.3. sąvartyno sekcijų suformavimas;
7.1.4. atliekų saugojimo aikštelės įrengimas;
7.1.5. inţinerinių tinklų paklojimas;
7.1.6. statinių statyba;
7.1.7. privaţiavimo kelio į sąvartyną įrengimas;
7.1.8. gerbūvio sutvarkymas.
7.2. Pastačius statinius ir paklojus poţemines komunikacijas, naujai įrengiama asfaltbetonio
danga.
7.3. Klojant naujas poţemines komunikacijas, būtina išsaugoti esamas komunikacijas.
7.4. Naujų komunikacijų prijungimas prie esamų ir esamų atjungimas naujų klojimo metu, turi
būti iš anksto suderinta su atitinkamomis tinklus eksploatuojančiomis organizacijomis.
7.5. Esamų išsaugojamų ir naujų klojamų poţeminių komunikacijų susikirtimo vietose darbai
vykdomi rankiniu būdu.
7.6. Naujo sąvartyno aptarnavimo įrenginių statinių statybos-montavimo darbai, inţinerinių
komunikacijų klojimo darbai ir gerbūvio įrengimo darbai atliekami įprastais metodais,
panaudojant mechanizmus ir rankinį darbą.
8. Mineralinio sluoksnio įrengimas
8.1. Natūralus nelaidus mineralinis sluoksnis
![Page 6: ATLIEKŲ SĄVARTYNŲ ĮRENGIMO IR STATYBOS DARBAIstatybostaisykles.lt/sites/default/files/Atliekų sąvartynų... · LST 1977:2008 (BS OHSAS 18001:2007) „Darbuotojų saugos ir sveikatos](https://reader034.vdocuments.net/reader034/viewer/2022050712/5a7a61e57f8b9a07508d6c0f/html5/thumbnails/6.jpg)
8.1.1. Tiek nepavojingų, tiek ir pavojingų sąvartynų dugne ir šonuose turi būti įrengtas nelaidus
mineralinis sluoksnis, kuris uţtikrintų pakankamą dirvoţemio ir poţeminio vandens apsaugą
nuo teršimo.
8.1.2. Nelaidaus natūralaus mineralinio sluoksnio filtracijos koeficientas ir storis priklausomai nuo
sąvartyno klasės turi būti:
8.1.2.1. pavojingų atliekų sąvartynuose - filtracijos koeficientas - ne didesnis kaip 10-9
m/s, storis - ne maţesnis kaip 5 m;
8.1.2.2. nepavojingų atliekų sąvartynuose - filtracijos koeficientas - ne didesnis kaip 10-
9 m/s, storis - ne maţesnis kaip 1 m;
8.1.2.3. inertinių atliekų sąvartynuose - filtracijos koeficientas - ne didesnis kaip 10-2
m/s, storis - ne maţesnis kaip 1 m.
8.1.3. Jei nelaidus natūralus mineralinis sluoksnis neatitinka šių reikalavimų, jis turi būti
sustiprintas arba vietoj jo turi būti įrengtas dirbtinis mineralinis sluoksnis, kuris uţtikrintų
tokią pat dirvoţemio ir poţeminio vandens apsaugą. Dirbtinio mineralinio sluoksnio storis
turi būti ne maţesnis kaip 0,5 m.
8.2. Dirbtinis nelaidus mineralinis sluoksnis
8.2.1. Jei sąvartyne įrengiamas dirbtinis mineralinis sluoksnis, tai geologinis pagrindas turi būti
pakankamai stabilus ir neturi kilti jo nusėdimo, galinčio pakenkti dirbtiniam mineraliniam
sluoksniui, pavojus.
8.2.2. Dirbtinis nelaidus mineralinis sluoksnis formuojamas sutankinant 0,5-2 m storio specialiai
paruošto, homogenizuoto molio sluoksnį.
8.2.3. Šio molio ekrano pralaidumas turėtų būti k>10-9 m/s (priklausomai nuo sąvartyno tipo gali
būti ir didesnis).
8.2.4. Lietuvos moliai leidţia pasiekti pralaidumą apie 10-7 m/s.
8.2.5. Naudojami ir bentonitinio molio kilimai (bentonitas su neaustinė tekstiline medţiaga).
9. Drenažo po dugnu įrengimas
9.1. Sąvartynų drenavimo sistemos paskirtis yra:
9.1.1. surinkti ir nuleisti sąvartyne infiltruotą vandenį eksploatacijos metu ir jai pasibaigus;
9.1.2. pašalinti filtratą ir kritulių vandenį, tekantį sąvartyno šlaitais;
9.1.3. riboti sąvartyne esančio vandens kiekį ir jo buvimo sąvartyne laiką;
9.1.4. apsaugoti nuo besikaupiančio filtrato ties sąvartyno pagrindo izoliacija.
9.2. Priklausomai nuo atliekų laikymo vietos sąvartyne, įrengiamos šios vandenų nuleidimo rūšys:
9.2.1. sąvartyno šlaitų ir sąvartyno pagrindo (dugno) izoliacijos drenaţas;
9.2.2. sąvartyno paviršiaus izoliacijos drenaţas;
9.2.3. sąvartyną juosiantis drenaţas;
9.2.4. drenaţas tarpinės izoliacijos sluoksnyje.
9.3. Drenaţo sistemas sudaro atitinkamai pakloti ir sistemingai sujungti vamzdţiai ir sluoksniai:
9.3.1. filtruojamasis sluoksnis (iš mineralinių ar dirbtinių medţiagų);
9.3.2. drenaţo sluoksnis (iš mineralinių ar dirbtinių medţiagų);
9.3.3. drenaţo vamzdynai iš perforuotų vamzdţių;
9.3.4. surinkimo kolektoriai;
![Page 7: ATLIEKŲ SĄVARTYNŲ ĮRENGIMO IR STATYBOS DARBAIstatybostaisykles.lt/sites/default/files/Atliekų sąvartynų... · LST 1977:2008 (BS OHSAS 18001:2007) „Darbuotojų saugos ir sveikatos](https://reader034.vdocuments.net/reader034/viewer/2022050712/5a7a61e57f8b9a07508d6c0f/html5/thumbnails/7.jpg)
9.3.5. kontroliniai šuliniai.
9.4. Drenaţo (filtruojamieji) sluoksniai turi būti iš atitinkamos granulometrinės sudėties ţvyro ir /
arba geosintetinių medţiagų.
9.5. Sąvartynas, kurio vandenys surenkami, dalinamas į šių matmenų laukus: plotis < 30 m, ilgis
100-200 m. Laukas yra formuojamas su 3-5% skersiniu nuolydţiu.
9.6. Priklausomai nuo vietos sąlygų įrengiami vienpusiai arba dvipusiai izoliacinio sluoksnio
šlaitai, kad filtratas į vamzdţius sutekėtų gravitaciniu būdu.
9.7. Mineralinis drenaţo sluoksnis, kontaktuojantis su vamzdynu, turi atitikti specialius
reikalavimus:
9.7.1. sluoksnio storis > 0,3 m;
9.7.2. rekomenduojama granulometrinė sudėtis 16-32 mm (apvalios granulės be aštrių briaunų
išskalautos, be smulkių dalelių);
9.7.3. vandens laidumo koeficientas k10 > 10-2 cm/s;
9.7.4. minimalus sluoksnio nuolydis 3%;
9.7.5. kalcio karbonato (CaC03) kiekis < 20% svorio.
9.8. Mineralinis filtruojamasis sluoksnis, klojamas drenaţo sluoksnyje, turi granuliometrinę sudėtį
8-16 mm.
9.9. Šių sluoksnių frakcijos turi būti parinktos tokiu būdu, kad atitiktų šias sąlygas:
9.9.1. jeigu ant filtruojamojo sluoksnio papildomai klojamas viršutinis grunto sluoksnis (pvz., kai
diegiama paviršiaus vandenų nuleidimo sistema), šias sąlygas turi atitikti filtruojamojo
sluoksnio ir drenuojamo grunto granulometrinė sudėtis.
9.10. Drenaţo ir filtruojamieji sluoksniai iš geosintetinių medţiagų turi atitikti šiuos
reikalavimus:
9.10.1. filtracinis efektyvumas toks, kaip mineralinių medţiagų;
9.10.2. atsparumas slėgiui.
10. Drenažo vamzdynų įrengimas
10.1. Drenavimo sistemos vamzdyną sudaro perforuoti minimaliai 200 mm diametro vamzdţiai,
pakloti su 1-2 % nuolydţiu.
10.2. Drenavimo sistemos efektyvumas ir ilgaamţiškumas, be kita ko, priklauso nuo dirvos
drėgmės ir kruopščiai atliktų darbų.
10.3. Siekiant uţtikrinti drenavimo sistemos patikimumą, turi būti laikomasi tam tikrų darbų
atlikimo taisyklių. Kadangi dirvos struktūra tam tikra prasme sunaikinama ir dirva sutankėja,
atliekant drenavimo darbus reikia atsiţvelgti į tam tikrus reikalavimus:
10.3.1. sunkioje dirvoje kasti griovius, kloti drenas betranšėju būdu, uţpilti vamzdynus giedru
oru, kai viršutinis dirvos sluoksnis turi maţai drėgmės;
10.3.2. dirvose, sukeliančiose vamzdţių dumblėjimo ar geleţies kaupimo pavojų, nereikėtų
vykdyti melioracijos darbų, kai yra didelis gruntinių vandenų lygis.
10.4. Būtinais atvejais vamzdţius reikia kloti iš karto uţ ekskavatoriaus ir nedelsiant pilti
filtruojamuosius uţpilus bei sutankinti, o jeigu įrengiama betranšėjinė drenavimo sistema,
reikia kloti vamzdynus, apsaugotus atitinkamomis filtruojamomis medţiagomis.
10.5. Lauke, kuriame yra sena apirusi drenavimo sistema, nutrūkusias senas linijas reikia prijungti
prie naujų surinkimo linijų per šulinį su sėsdintuvu.
10.6. Naudojami du drenaţo įrengimo būdai:
10.6.1. tranšėjinis;
![Page 8: ATLIEKŲ SĄVARTYNŲ ĮRENGIMO IR STATYBOS DARBAIstatybostaisykles.lt/sites/default/files/Atliekų sąvartynų... · LST 1977:2008 (BS OHSAS 18001:2007) „Darbuotojų saugos ir sveikatos](https://reader034.vdocuments.net/reader034/viewer/2022050712/5a7a61e57f8b9a07508d6c0f/html5/thumbnails/8.jpg)
10.6.2. betranšėjis.
10.7. Drenavimo sistemų vamzdynai iš PVC gofruotų vamzdţių gali būti įrengti naudojant abu
šiuos metodus.
10.8. Metodo pasirinkimas priklauso nuo reikiamos vamzdynų apsaugos nuo dumblėjimo, dirvos
rūšies ir galimybės turėti specializuotą įrangą bei nuo objekto dydţio.
10.9. Jeigu sistemoje būtina naudoti uţpilus ir filtruojamąją apsaugą, vamzdynai klojami
įprastiniu tranšėjiniu būdu.
10.10. Jeigu atliekamas sisteminis drenaţas, klojami PVC gofruoti perforuoti drenai, kurių išorinis
diametras d=58 mm.
10.11. Jeigu drenavimo sistema kombinuota ir nesisteminė, naudojami atitinkamai didesnio
skerspjūvio vamzdţiai.
10.12. Surinkimo linijos klojamos iš didesnio diametro gofruotų PVC vamzdţių (perforuotų arba
neperforuotų) arba PVC kanalizacijos vamzdţių lygiomis sienelėmis – kai surinktuvus
(kolektorius) įrengti reikia dideliame gylyje arba iškasoje.
10.13. Pastaruoju atveju surinkimo sistema įrengiama taikant PVC kanalizacijos sistemų
reikalavimus.
10.14. Surinkimo ir drenaţo sistemai naudojami tik sveiki, neapgadinti vamzdţiai, fasoniniai
elementai ir jungtys (be įdubų, plyšių ir nesubraiţytu paviršiumi).
10.15. Jeigu dėl netinkamo saugojimo arba krovimo vamzdis apgadintas, reikia nupjauti apgadintą
vamzdţio dalį ir toje vietoje įdėti jungiamąjį elementą.
11. Drenažo šulinių montavimas
11.1. Drenaţo šuliniai (surinkimo, kontroliniai, redukciniai) yra įrengiami kasant tranšėjas ir
klojant drenas bei surinkimo vamzdţius.
11.2. Dengto drenaţo šulinio montavimas:
11.2.1. Tranšėjos dugne pakloti ţvyro > 5 cm storio sluoksniu ir gerai jį sutankinti.
11.2.2. Ant paruošto uţpildo statyti šulinio dugną ir gerai prispausti, kad po dugnu uţsipildytų
tuštumos.
11.3. Paruošti šulinio pagrindinį vamzdį, nupjauti rankiniu arba mechaniniu pjūklu iki reikiamo
ilgio.
11.4. Pagrindinio vamzdţio galus nušlifuoti švitriniu popieriumi, pašalinti atplaišas.
11.5. Išpjauti įėjimo ir išėjimo angas per atstumą, išmatuotą nuo pagrindinio vamzdţio apatinės
briaunos. Šulinio išėjimas turi būti maţiausiai 5 cm ţemiau uţ ţemiausią šulinio įėjimą
projektiniame aukštyje, atitinkamai pagal sėsdintuvo tūrį. Jeigu šulinys yra be sėsdintuvo,
išėjimo apatinė briauna turi būti > 5 cm aukštyje virš pagrindinio vamzdţio apatinės briaunos.
11.6. Išėjimo ir įėjimo angoms reikia tarpinių ir antgalių.
11.7. Dugno įgilinime įstatyti pagrindinį vamzdį ir antgalius sujungti su drenaţo vamzdţiais.
11.8. Pagrindinio vamzdţio viršų uţdengti PVC dangčiu. Ant dangčio galima dėti identifikacinį
gabaliuką metalo arba vielos, kad paskui būtų lengviau šulinį surasti metalo detektoriumi.
11.9. Uţpilti tranšėją rankiniu būdu, vietos gruntu maţdaug 20-25 cm virš dangčio. Uţpilant šulinį
reikia stengtis, kad gruntas pasiskirstytų tolygiai ir būtų gerai sutankintas. Likusią tranšėjos
dalį sutvarkyti uţpilant drenaţo vamzdynus.
12. Drenažo darbų kokybės kontrolė
![Page 9: ATLIEKŲ SĄVARTYNŲ ĮRENGIMO IR STATYBOS DARBAIstatybostaisykles.lt/sites/default/files/Atliekų sąvartynų... · LST 1977:2008 (BS OHSAS 18001:2007) „Darbuotojų saugos ir sveikatos](https://reader034.vdocuments.net/reader034/viewer/2022050712/5a7a61e57f8b9a07508d6c0f/html5/thumbnails/9.jpg)
12.1. Drenavimo sistemos projektinę kontrolę sudaro:
12.2. Drenavimo tranšėjų kontrolė. Ją sudaro:
12.3. drenų išdėstymo patikrinimas;
12.4. vamzdynų ilgio patikrinimas;
12.5. vamzdynų gylio patikrinimas;
12.6. vamzdynų nuolydţio patikrinimas.
12.7. Vamzdynų klojimo ir filtruojamojo bei apsauginio sluoksnio kontrolė.
12.8. Sujungimų ir melioracijos statinių kontrolė.
13. Dugno įrengimas
13.1. Galimi du dugno įrengimo variantai:
13.1.1. Kai sąvartyno dugnas įrengiamas virš gruntinio vandens lygio, sąvartyno dugnas turi
būti izoliuojamas ir sąvartyno filtratas surenkamas drenaţo sistema;
13.1.2. Kai sąvartyno dugnas įrengiamas ţemiau gruntinio vandens lygio, gruntinis vanduo
filtruojasi į sąvartyną ir ten surenkamas bei pašalinamas drenaţo sistema.
13.2. Jei dugnas įrengiama virš gruntinio vandens lygio, tai sąvartyno dugnas turi būti 1 m arba
aukščiau maksimalaus gruntinio vandens lygio.
13.3. Vykdant Statybos darbus teritorijoje turi būti pašalinami sklype augantis medţiai bei
išraunami kelmai.
13.4. Nuimamas augalinis dirvoţemio sluoksnis, kuris susandėliuojamas. Augalinis sluoksnis bus
panaudotas sąvartyno teritorijos ir atliekų kaupo rekultivavimui.
13.5. Planiruojamas bei formuojamas projektinis sąvartyno dugno sekcijų lygis.
13.6. Siekiant maksimaliai uţtikrinti sąvartyno dugne susidarančio filtrato surinkimą, dugnas
formuojamas ţemėjantis iš vieno sekcijos kampo į kitą 2,5% bendru nuolydţiu.
13.7. Formuojant sąvartyno sekcijas esant reikalui papildomai atveţama molingo grunto.
Atveţtinis molingas gruntas sluoksniais skleidţiamas bei tankinamas statomų sekcijų ribose.
13.8. Ţemės paviršius, ant kurio numatoma įrengti pylimus, po išvalymo supurenamas maţiausiai
iki 50 cm gylio, subalansuojama drėgmės atţvilgiu ir sutankinamas maţiausiai iki 95%
maksimalaus Proktoro tankio.
13.9. Sąvartyno dugno konstrukcija:
13.9.1. drenuojantis sluoksnis – ţvyras, 6-8/32mm, k = 10,0m/s (500,0mm);
13.9.2. apsauginė geotekstilė (1200,0g/m2);
13.9.3. HDPE geomembrana 2,0mm;
13.9.4. geosintetinio molio sluoksnis;
13.9.5. sutankintas esamas natūralus gruntas, E >30MPa (500,0mm).
13.10. Siekiant apsaugoti natūralųjį podirvį nuo uţteršimo, ant sąvartyno sekcijų dugno ir vidinių
šlaitų įrengiamas hidroizoliacinis sluoksnis. Šio sluoksnio įrengimui naudojamas geosintetinio
molio sluoksnis.
13.11. Paklojus geosintetinį molio sluoksnį ant jo viršaus įrengiama 2,0mm didelio tankio
polietileno arba polipropileno plėvelė, kuri uţdengiama 1200,0g/m2 geotekstilės sluoksniu,
kuris apsaugo plėvelę nuo pradūrimo.
13.12. Ant geotekstilės pakloto pilamas 6-8/32mm drenaţinis 500,0mm storio sluoksnis, kuriame
tiesiama filtrato drenaţinių vamzdţių Ø250mm sistema.
![Page 10: ATLIEKŲ SĄVARTYNŲ ĮRENGIMO IR STATYBOS DARBAIstatybostaisykles.lt/sites/default/files/Atliekų sąvartynų... · LST 1977:2008 (BS OHSAS 18001:2007) „Darbuotojų saugos ir sveikatos](https://reader034.vdocuments.net/reader034/viewer/2022050712/5a7a61e57f8b9a07508d6c0f/html5/thumbnails/10.jpg)
13.13. Paklotas geomembranos juostas būtina suvirinti specialia suvirinimo įranga, padarant
dvigubą siūlę.
13.14. Siekiant geomembraną apsaugoti nuo mchaninių paţeidimų, būtina papilti po ja 20-30 cm
sluoksnio sijoto smėlio arba dugną iškloti sunkia geotekstile (1m2 svoris 1-2 kg).
13.15. Geotekstilė taip pat turi būti chemiškai ir dūlėjimui atspari, todėl daţniausiai naudojama
didelio tankio polietileno arba polipropileno neaustinė geotekstilė – pluoštas supresuojamas,
suveliamas, sutankinamas.
13.16. Apatinis molio sluoksnis, ant kurio klojamos geomembranos, turi būti gerai išlygintas ir
sutankintas. Plėvelė turi būti paklota be raukšlių ir įtempimų.
14. Sąvartynų sekcijų formavimas
14.1. Apvadiniai pylimai formuojami iš priemolinio grunto.
14.2. Apvadiniai sekcijų pylimai formuojami nuo paruošto planiruoto paviršiaus, viršutinė pylimo
dalis 2,0 m, vidinis pylimo nuolydis formuojamas 1:3, o išorinis nuolydis 1:2 kampu. Vidiniai
sekcijų pylimėliai formuojami tokių pat parametrų kaip ir išoriniai sekcijų pylimai, tik
pertvarinių pylimėlių šlaitai formuojami kampu 1:3 į abi puses.
14.3. Pylimų šlaitai ir apačia turi būti sutankinti ir išlyginti, pasiekiant linijas, nuolydţius ir
matmenis, kurių reikalauja brėţiniai, paviršius turi būti sutankintas maţiausiai iki 95%
maksimalaus Proktoro tankio.
14.4. Pylimų įrengimui naudojamos tinkamos medţiagos, jos turi būti paskleidţiamos sluoksniais,
kurių storis po sutankinimo neviršija 250,0mm.
14.5. Formuojamuose pylimuose negali būti aštrių didesnių kaip 5,0mm akmenų ir kitokių daiktų,
kurie gali sugadinti klojamas ant pylimų geosintetines medţiagas.
14.6. Pylimų viršuje įrengiama inkaravimo tranšėja, kurios vieta ir dydis parinkti uţtikrinant
geosintetinių medţiagų stabilumą paklojus šlaituose.
14.7. Tranšėjos parametrai:
14.7.1. atstumas nuo šlaito krašto 1,0m,
14.7.2. tranšėjos plotis viršuje 1,1m,
14.7.3. tranšėjos plotis apačioje 0,6m,
14.7.4. tranšėjos gylis 0,6m.
14.8. Inkaravimo tranšėja kasama daugiausiai dvi ar tris dienas prieš geosintetinių medţiagų
įrengimą. Tai apsaugos nuo galimo kasinio sienelių uţgriuvimo bei pakartotinio kasimo darbų.
14.9. Po geosintetinių medţiagų instaliavimo tranšėja turi būti uţpilta bei sutankinta geros
kokybės gruntu.
14.10. Priklausomai nuo klimatinių sąlygų įrengus pylimus aplink sąvartyno sekcijas, ţemiausiose
dugno vietose laikinai gali būti įrengiami vandens nuo paviršiaus surinkimo šulinėliai,
kuriuose subėgantis vanduo bus pumpuojamas uţ sekcijos ribų. Dugno projektinis nuolydis
2,5% pakankamas susidarančių nuotekų surinkimui ir nuvedimui.
14.11. Iškasų dalys, profiliai ir šlaitai turi būti tikslūs ir tiesūs, atitinkantys brėţiniuose nurodytas
linijas, nuolydţius ir lygius su šiomis tolerancijomis, matuojant statmenai iškasos paviršiui:
Eil.
Nr.
Pavadinimas nukrypimai, mm, esant 3,0m tiesiam
paviršiui
1 Vandens griovių ir kanalų profilis 25
2 Visų aptarnavimo ir privaţiavimo kelių profilis 25
![Page 11: ATLIEKŲ SĄVARTYNŲ ĮRENGIMO IR STATYBOS DARBAIstatybostaisykles.lt/sites/default/files/Atliekų sąvartynų... · LST 1977:2008 (BS OHSAS 18001:2007) „Darbuotojų saugos ir sveikatos](https://reader034.vdocuments.net/reader034/viewer/2022050712/5a7a61e57f8b9a07508d6c0f/html5/thumbnails/11.jpg)
3 Pylimai aplink sąvartyną ir sąvartyno sekcijas 25
4 Sąvartyno ir jo sekcijų dugno profilis 10
5 Ţemės paviršiaus lygio (apţeldinamų teritorijų)
profilis
50
14.12. Kontrolinius supilamų medţiagų bandymus, apţiūras atlieka Rangovo darbuotojai, kurie yra
kompetentingi vykdyti reikiamus bandymus. Inţinieriaus nuoţiūra gali būti atliekami ir
papildomi bandymai. Mėginių paėmimo vietos turi būti tikslinės, Inţinieriaus nurodytos darbų
vykdymo vietoje. Visi matavimai, skaičiavimai ir bandymų rezultatai turi būti pateikiami
standartine forma, patvirtinta Inţinieriaus.
14.13. Inţinierius gali dalyvauti bandymuose, jam turi būti pateikiami visi bandymų uţrašai, jis turi
teisę tikrinti ir (arba) nurodyti bandymų ir skaičiavimų metodiką. Bandymų rezultatai turi būti
pateikti laiku, uţtikrinant reikiamo lygio kokybės kontrolę ir tinkamą supilamo grunto
(medţiagų) šaltinių ištyrimą.
14.14. Bandymų rezultatai turi būti pateikti Inţinieriui dviem egzemplioriais, įskaitant, jeigu
reikalinga, lauko bandymų padėtis horizontalioje ir vertikalioje projekcijose.
14.15. Tikrinamieji bandymai gali apimti kai kuriuos arba visus ţemiau pateikiamus bandymus,
atliekamus pagal nurodytus standartus bei naudojant tinkamą, patvirtintą įrangą.
14.16. Mėginiai įprastiems sutankinimo kontroliniams bandymams turi būti imami iš ţemutinės tuo
metu klojamo sluoksnio dalies; galimai apimant ir ankstesniojo sluoksnio viršutinę dalį. Visais
atvejais jie turi būti paimti giliau negu 100 mm nuo klojamo sluoksnio paviršiaus, išskyrus
atvejus, kai Inţinierius aiškiai nurodo kitaip.
14.17. Sutankintos medţiagos tankio ir drėgmės kiekio bandymams turi būti atlikti du korekciniai
matavimai, o rezultatai toje vietoje nustatomi kaip dviejų apskaičiuotųjų sausųjų tankių ir
dviejų drėgmės kiekių vidurkiai.
14.18. Rangovas privalo paimti visų gruntų (medţiagų) mėginius ir atlikti visus bandymus kaip
nurodoma lentelėje, nustatydamas šių mėginių charakteristikas ir savybes. Visi bandymai su
medţiagomis turi būti atliekami laikantis specifikuotų procedūrų.
14.19. Rangovas taip pat turėtų atlikti visus papildomus bandymus, reikalingus įsitikinti, kad
sukauptos medţiagos pilnai ir nuolat atitinka specifikuotus reikalavimus.
14.20. Visų bandymų rezultatai, įforminti patvirtintu formatu, turi būti per 24 valandas nuo jų
gavimo pateikti Inţinieriui.
14.21. Bandymų daţnumas kiekvienoje uţpildytoje zonoje turi būti padidintas iki keturis kartus
viršijančio minimalų bandymų daţnumą šiais atvejais:
14.21.1. pirmųjų 2,5% (pagal tūrį) grunto (medţiagos), paimto iš kiekvieno šaltinio, supylimo
metu;
14.21.2. kiekvieną kartą, kai, Inţinieriaus nuomone, grunto (medţiagos) prigimtis reikšmingai
pasikeičia.
14.22. Aukščiau nurodyti didesnio bandymų daţnumo laikotarpiai turi tęstis iki to laiko, kol
Inţinierius nusprendţia, kad maţesnis bandymų daţnumas yra pakankamas, siekiant uţtikrinti
rangos darbų atitikimą specifikacijoms.
14.23. Pakankamas kiekis bandymų turi būti atliktas su visomis medţiagomis iš bet kurio šaltinio
prieš patiekiant jas į statybvietę, uţtikrinant, kad medţiaga tenkina nurodytus specifinės masės,
stiprumo, atsparumo susidėvėjimui ir vandens sugeriamumo reikalavimus.
14.24. Bandymai taip pat turi būti atlikti, įsitikinant, kad karjere taikoma darbų technologija
uţtikrins reikiamą medţiagų grūdėtumą.
![Page 12: ATLIEKŲ SĄVARTYNŲ ĮRENGIMO IR STATYBOS DARBAIstatybostaisykles.lt/sites/default/files/Atliekų sąvartynų... · LST 1977:2008 (BS OHSAS 18001:2007) „Darbuotojų saugos ir sveikatos](https://reader034.vdocuments.net/reader034/viewer/2022050712/5a7a61e57f8b9a07508d6c0f/html5/thumbnails/12.jpg)
14.25. Grunto bandymų metodika ir daţnumas pateikiamas lentelėje:
Medţiagų
tipas Bandymų parametras Nuoroda
Minimalus bandymų daţnumas
Pradinis 2,5%
uţkasimas,
(pagal tūrį)
Baigiamieji darbai.
Likusieji 97,5%
(pagal tūrį)
Podirvis
(viršutiniai
300 mm).
Uţkasimas
ir pylimai
Minimalaus tankio bandymas BS 1377-4 4 band. 1000 m³ 1 band. 1000 m³
Maksimalaus tankio bandymas BS 1377-4 4 band. 1000 m³ 1 band. 1000 m³
Optimalaus vandens kiekio, kaip
sutankinimo funkcijos, nustatymas
BS 1377-4 4 band. 1000 m³ 1 band. 1000 m³
Drėgmės kiekis arba vandens kiekis BS 1377-2 4 band. 1000 m³ 1 band. 1000 m³
Sausasis tankis (lauko sąl.) BS 1377-9 4 band. 1000 m³ 1 band. 2500 m³
Dalelių dydţio pasiskirstymas
(sijojimas), organinių priemaišų
kiekis
BS 1377-2/3 1 band. 1000 m³ 1 band. 1000 m³
Vertikaliosios nukrypimai
nukrypimai 25 mm, naudojant 3m
ilgio tikrinamąją liniuotę
— 4 band. 250 m² 1 band. 250 m²
Storio nukrypimai
(statmenai paviršiui)
nukrypimai 25 mm
— 1 band. 250 m² 1 band. 250 m²
Drenaţinis
smėlis
Minimalaus tankio bandymas BS 1377-4 4 band. 1000 m³ 1 band. 1000 m³
Maksimalaus tankio bandymas BS 1377-4 4 band. 1000 m³ 1 band. 1000 m³
Optimalaus vandens kiekio, kaip
sutankinimo funkcijos, nustatymas
BS 1377-4 4 band. 1000 m³ 1 band. 1000 m³
Drėgmės kiekis arba vandens kiekis BS 1377-2 4 band. 1000 m³ 1 band. 1000 m³
Dalelių dydţio pasiskirstymas
(sijojimas), organinių priemaišų
kiekis
BS 1377-2/3 4 band. 1000 m³ 1 band. 1000 m³
Sausasis tankis (lauko sąl.) BS 1377-9 4 band. 2500 m³ 1 band. 2500 m²
Pralaidumo bandymas BS1377-5 1 band. 2500 m³ 1 band. 5000 m³
Vertikaliosios nukrypimai
nukrypimai 25 mm, naudojant 3m
ilgio tikrinamąją liniuotę
— 4 band. 100 m² 1 band. 100 m²
Storio nukrypimai
(statmenai paviršiui)
nukrypimai 25 mm
— 1 band. 250 m² 1 band. 250 m²
Drenaţinis
ţvyras
Dalelių dydţio pasiskirstymas
(sijojimas), organinių priemaišų
kiekis
BS 1377-2/3 4 band. 1000 m³ 1 band. 1000 m³
Pralaidumo bandymas BS1377-5 1 band. 2500 m³ 1 band. 5000 m³
Vertikaliosios nukrypimai
nukrypimai 25 mm, naudojant 3m
ilgio tikrinamąją liniuotę
— 4 band. 100 m² 1 band. 100 m²
![Page 13: ATLIEKŲ SĄVARTYNŲ ĮRENGIMO IR STATYBOS DARBAIstatybostaisykles.lt/sites/default/files/Atliekų sąvartynų... · LST 1977:2008 (BS OHSAS 18001:2007) „Darbuotojų saugos ir sveikatos](https://reader034.vdocuments.net/reader034/viewer/2022050712/5a7a61e57f8b9a07508d6c0f/html5/thumbnails/13.jpg)
Medţiagų
tipas Bandymų parametras Nuoroda
Minimalus bandymų daţnumas
Pradinis 2,5%
uţkasimas,
(pagal tūrį)
Baigiamieji darbai.
Likusieji 97,5%
(pagal tūrį)
Storio nukrypimai
(statmenai paviršiui)
nukrypimai 25 mm
— 1 band. 250 m² 1 band. 250 m²
Mineralinis
klojinys
Kokybės įvertinimas Keletą kartų per
dieną
Keletą kartų per
dieną
Minimalaus tankio bandymas BS 1377-4 4 band. 1000 m³ 1 band. 1000 m³
Maksimalaus tankio bandymas BS 1377-4 4 band. 1000 m³ 1 band. 1000 m³
Optimalaus vandens kiekio, kaip
sutankinimo funkcijos, nustatymas
BS 1377-4 4 band. 1000 m³ 1 band. 1000 m³
Drėgmės kiekis arba vandens kiekis BS 1377-2 4 band. 1000 m³ 1 band. 1000 m³
Sausasis tankis (lauko sąl.) BS 1377-9 4 band. 1000 m² 1 band. 2500 m²
Pralaidumo bandymas
Maţėjančio stulpo metodas
BS1377 4 band. 2500 m² 1 band. 5000 m²
Plastiškumo indeksas BS 1377-2 4 band. 1000 m² 1 band. 1000 m²
Vandens kiekis BS 1377-2 4 band. 1000 m² 1 band. 1000 m²
Takumo riba BS 1377-2 4 band. 1000 m² 1 band. 1000 m²
Linijinio susitraukimo
charakteristikos
BS 1377-2 4 band. 1000 m² 1 band. 1000 m²
Kalkių kiekis BS 1377-3 4 band. 2500 m² 1 band. 5000 m²
Dalelių dydţio pasiskirstymas
(sijojimas), organinių priemaišų
kiekis
BS 1377-2/3 4 band. 2500 m² 1 band. 5000 m²
Vertikaliosios nukrypimai
nukrypimai 20 mm, naudojant 3m
ilgio tikrinamąją liniuotę
— 4 band. 100 m² 1 band. 100 m²
Storio nukrypimai
(statmenai paviršiui)
Nukrypimai –0 mm ir +20 mm,
gręţinio uţpildymas smulkaus
grūdėtumo moliu ir sutankinimas
(>95%) uţpildymo metu.
— 1 band. 100 m² 1 band. 100 m²
14.26. Turi būti naudojamos atitinkamos Inţinieriaus nurodytame standarte pateiktos bandymų
formos.
14.27. Rangovas privalo saugoti duomenis apie mėginių paėmimo vietas (padėtį plane ir lygį),
paţymėdamas jas registravimo brėţiniuose, įskaitant bandymų tipo ir jų rezultatų nurodymą,
paţymint juos su Inţinieriumi suderintais ir jo patvirtintais sąlyginiais ţenklais.
14.28. Registravimo brėţiniuose (statybiniuose brėţiniuose) turi būti pateikta ši informacija:
14.28.1. matavimo grandine išmatuotas atstumas;
14.28.2. atsišakojimas nuo supilto pylimo ašies ir (arba) kitos sutartos taikytinos atskaitos
linijos;
14.28.3. aukštis;
![Page 14: ATLIEKŲ SĄVARTYNŲ ĮRENGIMO IR STATYBOS DARBAIstatybostaisykles.lt/sites/default/files/Atliekų sąvartynų... · LST 1977:2008 (BS OHSAS 18001:2007) „Darbuotojų saugos ir sveikatos](https://reader034.vdocuments.net/reader034/viewer/2022050712/5a7a61e57f8b9a07508d6c0f/html5/thumbnails/14.jpg)
14.28.4. pagrindo sluoksnis;
14.28.5. data;
14.28.6. bandymo simbolis;
14.28.7. bandymo rezultatai.
15. Žemės darbų vykdymas
15.1. Vykdant ţemės kasimo, statybvietės įrengimo, statinio geodezinio nuţymėjimo ir apsaugos
nuo paviršinio ir gruntinio vandens darbus būtina vadovautis [1.14]
15.2. Statinių duobės ir tranšėjos iškasamos, jose atliekami darbai ir vėl uţpilamos per kuo
trumpesnį laiką, kad neirtų natūrali grunto struktūra, neslinktų šlaitai ir nesumaţėtų dugno
stiprumas.
15.3. Pamatų duobių ir tranšėjų šlaitai rengiami atsiţvelgiant į gruntų savybes bei duobės gylį.
15.4. Kasant natūralaus drėgnumo gruntą, kai gruntinis vanduo yra giliai, vertikalias tranšėjas
galima kasti jų neramstant:
15.4.1. smėlio ir ţvyro gruntuose – iki 1,0 m gylio;
15.4.2. priesmėlio ir priemolio gruntuose – iki 1,25 m gylio;
15.4.3. molio gruntuose – iki 1,50 m gylio;
15.4.4. ir ypač tankiuose molio gruntuose – iki 2,0 m gylio.
15.5. Gilesnės tranšėjos ramstomos arba kasamos su nuoţulniais šlaitais.
15.6. Kasant tranšėjas normalaus drėgnumo rišliuose gruntuose iki 3,0 m gylio, sienos ramstomos
horizontaliai išdėstant lentas su tarpais, o kasant gilesnes kaip 3,0 m - ramstoma vientisa lentų
siena. Vientisai ramstomos biriuose arba padidinto drėgnumo gruntuose iškastų tranšėjų
sienos.
15.7. Iškasų sienas, inţinerinių tinklų įrengimui, kurių gylis yra apie 3,0 m. ramstyti lentomis tik
klojant vamzdynus arti "taškinių" (augančių medţių, el. atramų ir t.t.) kliūčių. Klojant
vamzdynus miesto gatvėmis (išilgai gatvės) iškasų sienų ramstymui naudoti inventorinius
išramstymus.
15.8. Kasamų iki 5,0 m gylio tranšėjų sienos turi būti tvirtinamos inventoriniais ramstymo
elementais, o gilesnių kaip 5,0 m tranšėjų sienų tvirtinimą reikia patikrinti skaičiavimais.
15.9. Duobių ir tranšėjų, kurias reikia išramstyti, dugno plotis nustatomas įvertinant išramstymo
konstrukcijų, betoninių, gelţbetoninių ar kitokių konstrukcijų, vamzdynų bei klojinių
matmenis, izoliacijos įrengimo technologijas, pridedant abiejose pusėse ne maţiau kaip po
0,20 m.
15.10. Pamatų duobių ir tranšėjų matmenys bei reikalingi darbo zonų pločiai turi būti nurodyti
projektinėje dokumentacijoje.
15.11. Iškasos daţniausiai kasamos iki projektinės altitudės, išsaugant natūralų pagrindo gruntą.
Iškasas galima kasti dviem etapais. Pirmojo etapo metu neiškasama iki projektinės altitudės, o
iki projektinės altitudės gruntas iškasamas prieš pat konstrukcijų montavimą.
15.12. Kasant gruntą mechanizmais negalima iškasti ţemiau projektinės altitudės. Taip įvykus,
perkasimą reikia uţpilti lygiaverčiu gruntu ir jį sutankinti.
15.13. Kasant duobę buldozeriu iki duobės dugno projektinės altitudės paliekama 10 cm, kasant
daugiakaušiu ekskavatoriumi - 5 cm., vienakaušiu ekskavatoriumi su tiesioginiu kastuvu – 10
cm, vienkaušiu ekskavatoriumi su atbuliniu kastuvu - 15 cm, o draglainu –25 cm.
15.14. Duobės dugno altitudės nuokrypis nuo projektinės altitudės baigus kasti – 5 cm, ţemės
statinių ašių nuokrypiai – 5 cm.
![Page 15: ATLIEKŲ SĄVARTYNŲ ĮRENGIMO IR STATYBOS DARBAIstatybostaisykles.lt/sites/default/files/Atliekų sąvartynų... · LST 1977:2008 (BS OHSAS 18001:2007) „Darbuotojų saugos ir sveikatos](https://reader034.vdocuments.net/reader034/viewer/2022050712/5a7a61e57f8b9a07508d6c0f/html5/thumbnails/15.jpg)
15.15. Kad ţmonės dirbtų saugiai, nuo iškasų pylimo krašto iki duobės krašto turi būti ne maţiau
kaip 0,50 m atstumas. Atstumas tarp šlaito sutvirtinimo ir statomų konstrukcijų - ne maţiau
kaip 0,70 m Duobėse su šlaitu atstumas tarp šlaito pado ir statinio gali būti sumaţintas iki 0,30
m.
15.15.1. Ţemės darbų leistinų nuokrypiai ir techniniai reikalavimai silpnuose gruntuose:
15.15.2. Duobės dugno altitudės nuokrypis nuo projektinės altitudės +/- 5 cm.
15.15.3. Duobės dugno altitudės nuokrypis nuo išilginės projektinės nuolydţio altitudės +/-
0,0005.
15.15.4. Laikinų vandens nutekėjimo įrenginių išilginis nuolydis > 0,003.
15.15.5. Griovių matmenų nuokrypiai skersine kryptimi <10 cm.
15.15.6. Atstumas tarp laikinų duobių krašto ir griovio krašto > 3 m.
15.15.7. Ţvyro pasluoksnio storis > 10 cm, smėlio pasluoksnio storis > 10 cm.
15.15.8. Įrengiant smėlio arba skaldos pasluoksnius, jų plotis - lygus tranšėjos pločiui +0,2 m.
15.15.9. Metalinio špunto nuokrypis nuo vertikalės ne didesnis kaip 15 cm.
15.16. Vandens paţeminimo sistemos turi būti automatizuotos, sumaţėjus vandens lygiui,
išjungiančios agregatus.
15.17. Vandens paţeminimo sistemos, naudojamos ţiemos metu, apšiltinamos.
16. Apsauga nuo paviršinio ir gruntinio
16.1. Prieš darbų pradţią, panaudojant laikinus ir pastovius įrenginius, organizuojamas paviršinio
vandens nuvedimas. Kad paviršinis vanduo nepatektų iš gretimos teritorijos, iškasami grioviai
ar supilami pylimai, o statybvietė lyginama su nuolydţiu i > 0,005.
16.2. Kai gruntas kasamas ţemiau gruntinio vandens lygio, vandens lygis paţeminamas įrengiant
atvirąjį arba uţdarąjį drenaţą, naudojant adatinius filtrus ar gręţininius šulinius su siurbliais.
Vykdant vandens paţeminimo darbus, numatomos priemonės, apsaugančios iškasas, šlaitus ir
šalia esančius įrenginius nuo stabilumo praradimo.
16.3. Atvirasis drenaţas - tai grioviai, kurių gylis iki 1,50 m, o dugno nuolydis i > 0,005, su
nuoţulniais šlaitais ir vandens rinktuvais. Svarbu, kad siurbiant vandenį iš rinktuvų, nepradėtų
slinkti iškasos šlaitai ir nebūtų suardytas būsimojo pastato pagrindas.
16.4. Uţdarasis drenaţas (3 pav.) įrengiamas tada, kai statybai trukdo atvirasis drenaţas. Jei
statinio projekte numatytas nuolatinis uţdarasis drenaţas, jis įrengiamas ir naudojamas
statybos reikmėms. Įrengiant drenaţą, ţemės darbai vykdomi nuo išleistuvo aukštesnio lygio
link, o vamzdţiai klojami ir filtruojančios medţiagos pilamos (kad į drenaţą nepatektų
nešvarus vanduo) išleistuvo arba siurblinės link.
16.5. Siurbiant vandenį iš iškasų ir tranšėjų, filtruojantys šlaitai ir dugnas, kai reikia, uţpilami
projekte nurodyto storio ţvyro sluoksniu. Vandens lygio paţeminimo greitis, kad nebūtų
paţeistas šlaitų ir dugno pastovumas, turi atitikti poţeminio vandens ţemėjimo greitį.
16.6. Pajungus vandens paţeminimo sistemą vanduo siurbiamas be pertraukų.
17. Nuotekų valymo įrenginių projektavimas ir montavimas
17.1. Nuotekų valymo įrenginiai turi būti suprojektuoti ir pastatyti/sumontuoti taip, kad:
17.1.1. valymo įrenginių pajėgumas ir efektyvumas be rekonstrukcijos/išplėtimo tenkintų
objekto poreikius ne maţiau kaip 15 metų, išskyrus atvejus, kai statinio projekte (toliau –
![Page 16: ATLIEKŲ SĄVARTYNŲ ĮRENGIMO IR STATYBOS DARBAIstatybostaisykles.lt/sites/default/files/Atliekų sąvartynų... · LST 1977:2008 (BS OHSAS 18001:2007) „Darbuotojų saugos ir sveikatos](https://reader034.vdocuments.net/reader034/viewer/2022050712/5a7a61e57f8b9a07508d6c0f/html5/thumbnails/16.jpg)
Projektas) numatytas pajėgumo/efektyvumo didinimo etapiškumas arba kai iš esmės
pasikeičia objekto poreikiai (padidėja nuotekų/teršalų kiekis ar pan.), ko nebuvo galima
numatyti projektavimo stadijoje, arba kai statomi laikini valymo įrenginiai konkrečiam
laikotarpiui;
17.1.2. nuotekos būtų išvalomos iki nuotekų išleidimui nustatytų reikalavimų nepriklausomai
nuo valomų nuotekų savybių (projektavimo metu turi būti tinkamai įvertintos konkretaus
objekto nuotekų savybės (debitas, uţterštumas, temperatūra ir pan.) bei numatyti galimi jų
svyravimai), išskyrus kituose teisės aktuose numatytas išimtis;
17.1.3. nuotekos į aplinką patektų tik per tam skirtą išleistuvą, visos kitos nuotekų valymo
įrenginių sistemos turi būti sandarios;
17.1.4. nuotekų valymo metu susidarančios atliekos/dumblas/šlamas būtų tvarkomi aplinkai
saugiu būdu;
17.1.5. būtų sudarytos prielaidos vykdyti nustatytus reikalavimus atitinkančią nuotekų bei
valymo metu susidarančio dumblo/atliekų kiekio apskaitą ir taršos kontrolę (būtų įdiegtos
reikalavimus atitinkančios priemonės apskaitai ir kontrolei vykdyti);
17.1.6. būtų kiek įmanoma sumaţintas kvapų sklidimas (parenkamos maţiau orą teršiančios
nuotekų valymo technologijos ir įranga, susidarantis dumblas kuo labiau
stabilizuojamas/mineralizuojamas, įdiegtos ir naudojamos priemonės oro taršai maţinti, pvz.,
uţdengiami/uţdari valymo įrenginiai, uţdaros dumblo tvarkymo sistemos, kvapus
sugeriantys oro filtrai ar pan.);
17.1.7. būtų sudarytos galimybės įrenginius tinkamai naudoti (būtų įrengti naudojimui
reikalingi priėjimai, privaţiavimai, apţiūros liukai, matavimo prietaisai; uţtikrintos
galimybės saugiam ir patogiam kiekvieno technologinio elemento remontui; būtų pasirinktos
technologijos ir įranga, kurios uţtikrintų kiek įmanoma maţesnį darbo sąnaudų poreikį
valymo įrenginio naudojimui; technologinio eksploatavimo poreikiai (personalo
kvalifikacijai, darbo sąnaudoms, energijos tiekimo stabilumui, savikainai ir pan.) turi
neviršyti konkretaus įrenginių valdytojo galimybių ir pan.);
17.1.8. būtų laikomasi kitų teisės aktų reikalavimų.
17.2. Naujai projektuojami/statomi/gaminami nuotekų valymo įrenginiai ir (arba) atskiri jų
elementai turi atitikti galiojančias technines specifikacijas ir nuotekų tvarkymą
reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
17.3. Nuotekų valymo įrenginiuose turi būti sudarytos sąlygos aplinkos apsaugos valstybinei
kontrolei vykdyti (įrengiamos reikalavimus atitinkančios kontrolės vietos su reikalinga įranga
bei uţtikrinamas laisvas priėjimas prie jų).
18. Nuotekų valymo įrenginių paleidimo – derinimo darbai
18.1. Nuotekų valymo įrenginių paleidimo–derinimo darbų atlikimo tvarka, terminai, trukmė ir
sąlygos (tarp jų išleidţiamų nuotekų uţterštumas, numatomas išleisti teršalų ir nuotekų kiekis)
turi būti aprašytos projekte. Projekte nustatyti paleidimo–derinimo darbų įvykdymo
(projektinių parametrų pasiekimo) terminai patikslinami nuotekų valymo įrenginių
pripaţinimo tinkamais naudoti akte (jeigu paleidimo derinimo darbai vykdomi po jų
pripaţinimo tinkamais naudoti) ir (arba) nuotekoms į aplinką išleisti leidime (jeigu pagal
galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas).
18.2. Jeigu pagal galiojančius teisės aktus nuotekų išleidimui į aplinką leidimo nereikia ir
paleidimo derinimo darbai pradedami iki valymo įrenginių pripaţinimo tinkamais naudoti,
![Page 17: ATLIEKŲ SĄVARTYNŲ ĮRENGIMO IR STATYBOS DARBAIstatybostaisykles.lt/sites/default/files/Atliekų sąvartynų... · LST 1977:2008 (BS OHSAS 18001:2007) „Darbuotojų saugos ir sveikatos](https://reader034.vdocuments.net/reader034/viewer/2022050712/5a7a61e57f8b9a07508d6c0f/html5/thumbnails/17.jpg)
apie paleidimo derinimo darbų pradţią (iki darbų pradţios) būtina raštu informuoti atitinkamą
regiono aplinkos apsaugos departamentą (išskyrus atvejus, kai paleidimo–derinimo darbų metu
nenumatomas nuotekų išleidimas į aplinką). Šiuo atveju, keičiant projekte nustatytas
paleidimo–derinimo darbų atlikimo sąlygas (keičiant terminus, didinat darbų trukmę ir
didinant į aplinką išleidţiamų nuotekų uţterštumą bei teršalų kiekį), būtina apie tai informuoti
atitinkamą regiono aplinkos apsaugos departamentą ir gauti jo raštišką sutikimą.
18.3. Tipinių gamyklinių valymo įrenginių paleidimo–derinimo darbai vykdomi pagal tiekėjo
pateiktą arba techniniame liudijime aprašytą paleidimo–derinimo tvarkos aprašą, kuris esant
reikalui detalizuojamas projekte.
18.4. Nuotekų valymo įrenginių paleidimo–derinimo darbų laikotarpiui gali būti nustatomi
laikinai leistini teršalų išleidimo normatyvai, viršijantys teisės aktų nustatyta tvarka
konkrečiam objektui nustatytus leistinos taršos ir leistinos teršalų koncentracijos nuotekose
normatyvus. Pasibaigus nustatytam paleidimo–derinimo darbų laikotarpiui, nuotekų išleidimui
taikomi leistinos taršos ir leistinų koncentracijų normatyvai. Paleidimo–derinimo darbų trukmė
(iki bus pasiektas projektinis įrenginių efektyvumas ir našumas) negali būti ilgesnė kaip keturi
mėnesiai. Biologinio valymo įrenginių paleidimo derinimo darbai, juos vykdančio asmens,
projektuotojo arba tipinių gamyklinių įrenginių tiekėjo sprendimu, apie tai informavus
uţsakovą, regiono aplinkos apsaugos departamentą ir pripaţinimo tinkamais naudoti komisiją
sudariusią instituciją, gali būti pratęsiami arba nukeliami iki dviejų mėnesių laikotarpiui, jeigu
oro temperatūra dienos metu nukrenta ţemiau + 100C, o naktimis nukrenta ţemiau 0C.
19. Statybos darbų priėmimas
19.1. Techninio darbų priėmimo pagrindą sudaro poţeminių (paslėptų) darbų priėmimo rezultatai,
panaudotų medţiagų kokybės ir atliktų darbų kokybės kontrolės rezultatai bei objekte esančių
statinių techninio priėmimo rezultatai.
19.2. Paslėpti darbai priimami surašant priėmimo aktą, prie kurio pridedama:
19.2.1. darbo brėţiniai su paţymėtais nuokrypiais ir suderinimas su projekto autoriais paslėptų
darbų aktai;
19.2.2. geodezinės išpildomosios nuotraukos su drenų ir surinktuvų (kolektorių) išdėstymo,
jungčių, šulinių vietomis.
19.2.3. vamzdynų dengimas ir filtruojamoji apsauga.
19.2.4. statybos darbų ţurnalas;
19.2.5. kiti nurodyti darbo projekte dokumentai.
19.3. Jeigu priėmimo metu darbai laikomi neatitinkantys dokumentacijos ir aukščiau išvardintų
reikalavimų, juos reikia taisyti ir nustatytu laiku pakartotinai pateikti priėmimui.
V SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
20. Šios Lietuvos statybininkų asociacijos patvirtintos Statybos taisyklės įsigalioja įmonei tapus
Lietuvos statybininkų asociacijos arba Statybos taisyklių elektroninės sistemos „STATAI― nare ir
Statybos taisykles patvirtinus įmonės vadovo tvarkomuoju dokumentu. Jos yra privalomas
minimalius reikalavimus nustatantis dokumentas, vykdant šiose Taisyklėse aprašytus statybos
darbus. Įmonės vadovas gali patvirtinti elektroninę arba popierinę Statybos taisyklių versiją.
21. Elektroninės Statybos taisyklių sistemos naudojimosi tvarka nustatyta „STATAI― naudojimosi
taisyklėse [1.36].
![Page 18: ATLIEKŲ SĄVARTYNŲ ĮRENGIMO IR STATYBOS DARBAIstatybostaisykles.lt/sites/default/files/Atliekų sąvartynų... · LST 1977:2008 (BS OHSAS 18001:2007) „Darbuotojų saugos ir sveikatos](https://reader034.vdocuments.net/reader034/viewer/2022050712/5a7a61e57f8b9a07508d6c0f/html5/thumbnails/18.jpg)
22. Įmonė gali pasitvirtinti ir grieţtesnius nei nustatyta šiose Statybos taisyklėse reikalavimus.
23. Galiojančia elektroninės Statybos taisyklių sistemos dokumento versija pagal nutylėjimą laikoma
sutarties su Uţsakovu pasirašymo metu galiojanti naujausia STATAI sistemoje patvirtinta
elektroninė Taisyklių versija, nebent kitaip būtų nurodyta sutartyje. Galiojančia popierine Taisyklių
versija laikoma konkreti vadovo patvirtinta versija.
24. Visi ginčai tarp Rangovų ir Uţsakovų dėl šių taisyklių taikymo sprendţiami Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta tvarka.
25. Išimties atvejais, atsiţvelgiant į statybos darbų vykdymo ypatumus ir naudojamas medţiagas,
gaminius bei konstrukcijas, suderinus su techninės prieţiūros tarnyba ir projekto autoriais, gali būti
pasirinkta kita atskirų darbų technologija negu pateikta šiose taisyklėse, bet nepabloginant produkto
ir nepaţeidţiant jam keliamų reikalavimų.