Atskirosios nuomons institutas Lietuvos konstitucins justicijos procese: raida ir tobulinimo perspektyvos132
Teis ISSN 1392-1274 eISSN 2424-6050 2019, vol. 110, pp. 132–146 DOI: https://doi.org/10.15388/Teise.2019.110.8
Atskirosios nuomons institutas Lietuvos konstitucins justicijos procese: raida ir tobulinimo perspektyvos Andrius Valuta Vilniaus universiteto Teiss fakulteto Viešosios teiss katedros doktorantas Saultekio al. 9, I rmai, LT-10222 Vilnius, Lietuva Tel. (+370 5) 236 6175 El. paštas: <andriusvaluta@gmail.com>
Straipsnyje tiriamas atskirosios nuomons institutas. Tyrime koncentruojamasi konstitucins justicijos proceso atskirosios nuomons instituto teiskros raid, jos pagrindinius aspektus ir kilusias problemas. Taip pat kritiškai vertinamas galiojantis atskirosios nuomons instituto teisinis reguliavimas ir pateikiama tobulinimo silym. Teigiama, kad atskirosios nuomons visada turt bti publikuojamos ir viešinamos kartu (toje paioje formoje ir tuo paiu metu) su teism baigiamaisiais aktais. Pagrindiniai odiai: atskiroji nuomon, konstitucins justicijos procesas.
Separate Opinions in Lithuanian Constitutional Justice Procedure: Development and Prospects for Improvement
The article analyses the legal regulation of separate opinions. The research is focused the procedure of constitutional justice and its legislative development. The author argues that legal regulation of separate opinions in Lithuania should be improved by assigning mandatory publication of separate opinions together (in the same form and at the same time) with judicial decisions. Keywords: judicial dissent, separate opinions, constitutional court.
vadas
Atskirosios nuomons pareiškimo teis kyla iš teisjo nepriklausomumo principo, kaip teisj vi- dinio nepriklausomumo garantija, utikrinanti galimyb kolegijoje byl nagrinjaniam teisjui išlaikyti individual bylos vertinim, kai jis nesutampa su teisj kolegijos daugumos nuomone, ir j ufiksuoti bei paviešinti. Ši bendrosios teiss (angl. common law) tradicijoje susiformavusi teis- jo teis paviešinti savo prieštaravim kolegialiai priimtam teismo sprendimui ar jo argumentacijai, XX a. antrojoje pusje (ir pabaigoje) paplito ir kontinentins teiss tradicijos šalyse, ypa j konstitu-
Contents lists available at Vilnius University Press
Received: 30/5/2018. Accepted: 6/12/2018 Copyright © 2019 Andrius Valuta. Published by Vilnius University Press This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.
133
Korektiško atskirj nuomoni reiškimo formalioji slyga – pagrstas ir sistemiškai darnus proce- sinis teisinis reguliavimas, sudarantis galimyb teisjui kokybiškai pasinaudoti atskirosios nuomons teise. Daugelyje Europos šali atskirosios nuomons daniausiai siejamos su konstitucini teism veikla3. Šiame straipsnyje siekiama ne tik nagrinti atskirosios nuomons instituto teisin reguliavim konstitucins justicijos procese, bet ir apvelgti institut administraciniame, baudiamajame ir civili- niame procesuose. Išsamiau atskirosios nuomons institut konstitucins justicijos procese nagrinjo E. Kris4, D. Prait-Andrikien5 ir V. Staugaityt6. J darbuose analizuotas atskirosios nuomons instituto santykis su teism ir teisj nepriklausomumo principu, Konstitucinio Teismo veiklos kolegi- alumu. Administracinio, baudiamojo ir civilinio proces teiss šakose atskirosios nuomons institutas plaiau nenagrintas ir fragmentiškai aptartas tik vadovliuose ir kodeks komentaruose7. Straipsnio originalumas pasiymi Lietuvos teistyroje menkai nagrinta istorine atskirosios nuomons instituto teiskros raidos apvalgos prieiga.
Tyrimo tikslas – vertinti atskirosios nuomons instituto problemas ir pasilyti galimus j sprendimus. Tikslui pasiekti atliekami šie udaviniai: apvelgiamas baudiamajame, civiliniame ir administraciniame procesuose susiformavs atskirosios nuomons institutas, analizuojamos Konstitucinio Teismo teisjo atskirosios nuomons instituto (ne)vedimo prieastys ir jo teisinio reguliavimo raida, silomos teisinio reguliavimo tobulinimo gairs kilusioms problemoms sprsti. Tyrimo objektas – atskirosios nuomons institutas koncentruojantis jo teisin reguliavim konstitucins justicijos proceso teisje. Objektas tiriamas istoriniu, statym leidjo ketinim, sisteminiu teistyros metodais. Istoriniu metodu tiriama atskirosios nuomons instituto teisinio reguliavimo raida. statym leidjo ketinim metodu tiriama gausi atskirosios nuomons institut reguliuojani procesini statym rengimo mediaga: statym projektai, pasilymai, Seimo komitet išvados, Seimo posdi stenogramos. Sisteminis metodas taikomas analizuojant atskirosios nuomons instituto teisinio reguliavimo problemas ir vertinant j sprendimo galimybes.
1 Plaiau apie atskirosios nuomons instituto kilm ir plitim r.: KELEMEN, K. The Road from Common Law to East-Central Europe: The Case of the Dissenting Opinion. In CSERNE, P.; KÖNCZÖL, M. (red.). Legal and Political Theory in the Post-National Age. Frankfurt, Peter Lang Publ., 2011, p. 118–134.
2 RAFFAELLI, R. Dissenting opinions in the Supreme Courts of the Member States. European Union, 2012, p. 39. [Interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet: <http://www.europarl.europa.eu/document/activities/ cont/201304/20130423ATT64963/20130423ATT64963EN.pdf>.
3 KELEMEN, K. The Road from Common Law <...>, p. 119. 4 KRIS, E. Atskiroji nuomon Konstituciniame Teisme. Pirmosios patirtys. Iš ŠVEDAS, G. (vyr. moksl. red.)
Nepriklausomos Lietuvos teis: praeitis, dabartis ir ateitis: recenzuot mokslini straipsni rinkinys Liber Amicorum profesoriui Jonui Prapiesiui. Vilnius: Vilniaus universiteto Teiss fakulteto Alumni draugija, 2012, p. 163–182; K- RIS, E. Apie Konstitucinio Teismo teisj atskirsias nuomones: keli bihevioristiniai aspektai. Jurisprudencija. 2012, nr. 19(3).
5 PRAIT-ANDRIKIEN, D. Konstitucins justicijos procesas Lietuvoje: optimalaus modelio paieška: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, teis (01S). Vilnius: Vilniaus universitetas, 2017.
6 STAUGAITYT, V. Atskiroji nuomon konstitucinje justicijoje: teismo kolegialumas vs. teisjo vidinis nepri- klausomumas. Jurisprudencija, 2008, nr. 9.
7 NEKROŠIUS, V., et al. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentaras. II dalis. Vilnius: Justitia, 2005; LAUIKAS, E.; MIKELNAS, V.; ir NEKROŠIUS, V. Civilinio proceso teis. II tomas. Vilnius: Justitia, 2005; GODA, G.; KAZLAUSKAS, M.; ir KUCONIS, P. Baudiamojo proceso teis. Registr centras, 2011; DRIUKAS, A.; VALANIUS, V. Civilinis procesas: teorija ir praktika. III tomas. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2007; GODA, G., et al. Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso komentaras. I dalis. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2005.
134
Pirmuosius teisjo atskirosios nuomons instituto teisinio reguliavimo pdsakus Lietuvoje galima aptikti iš Rusijos imperijos statym svado 1918 m. atkrus nepriklausomyb recepuotuose ir pro- ceso teis 1918–1940 m. Lietuvoje reguliavusiuose baudiamosios ir civilins teisenos statymuose8. Juose buvo nustatyta teisj teis pateikti atskirsias nuomones iki teismo sprendimo pasirašymo. Atskirosios nuomons nebuvo skelbiamos viešai ar pristatomos teismo posdyje, bylos šalys taip pat negaljo daryti j nuoraš9.
Atkrus nepriklausomyb 1990 m., proceso teis iki pat 2003 m. (su pakeitimais ir papildymais) reguliavo recepuoti 1961 m. Baudiamojo proceso kodeksas10 (toliau – 1961 m. BPK) ir 1964 m. Civi- linio proceso kodeksas11 (toliau – 1964 m. CPK). Juose nustatytas atskirosios nuomons institutas taip pat buvo lakoniškas ir orientuotas teismo proceso reikmes, kurios bent formaliai buvo pastiprintos. Atskirosios nuomons pareiškimas buvo pagrindas Lietuvos Aukšiausiojo Teismo pirmininkui arba Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus pirmininkui nusprsti pateikti kasacin skund byloje12.
Atitinkamai 2003 m. sausio 1 d. ir gegus 1 d. sigaliojusiuose naujuosiuose Civilinio proceso kodekse13 (toliau – CPK) ir Baudiamojo proceso kodekse14 (toliau – BPK) nebeliko nuostat, susijusi su atskirosios nuomons procesinmis pasekmmis. Panaši nuostata išliko tik Administracini byl teisenos statyme15 (toliau – ABT). Pagal ABT 155 str. 3 d., jeigu byla, kurioje yra teisjo pareikšta atskiroji nuomon, nebuvo nagrinjama apeliacine tvarka arba kai atskirj nuomon išdst apelia- cinio teismo teisjas, sprendimui siteisjus, byla su atskirja teisjo nuomone perduodama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o jo pirmininkas nusprendia, ar paduoti teikim atnaujinti proces. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktais duomenimis, šios normos taikymo praktikos nra, todl ABT 155 str. 3 d. nuostat laikytina 1961 m. BPK ir 1964 m. CPK rudimentu.
Kitais atvilgiais teisjo atskirosios nuomons institutas Lietuvos Respublikos civiliniame, bau- diamajame ir administraciniame procesuose laikytinas tapaiu. Bendrosios kompetencijos ar admi- nistracinio teismo teisjas, baigiamojo akto primimo metu turjs kit nuomon (CPK 268 str. 9 d.) ar laiksis kitos nuomons (BPK 299 str. 6 d.; 384 str. 10 d.), ar nesutinkantis su daugumos nuomone (ABT 84 str. 2 d.), turi teis (CPK, BPK) ar gali (ABT) išdstyti raštu atskirj nuomon. Teisjo atskiroji nuomon nra laikoma baigiamojo teismo akto sudedamja dalimi ir skelbiant baigiamj teismo akt nra perskaitoma, tik pridedama prie bylos mediagos.
Bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose atskirosios nuomons pareiškimo termi-
8 Baudiamojo proceso statymas su komentarais, sudarytais iš Rusijos senato bei Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo sprendim ir kit aiškinim, lieiani did. Lietuvos ir Klaipdos Krašto baudiamojo proceso teis. Red. M. Kavolis. Kaunas: Literatros knygynas, p. 479; Civilins teisenos statymas su visais pakeitimais ir papildymais ir su vyr. tri- bunolo bei rus senato aiškinimais. Redagavo . Butkys; vyr. tribunolo sprendimus parinko L. Verbaviius. Kaunas: D. Gutmano knygynas, 1938, p. 401.
9 r. Baudiamosios teisenos statymo 787 str. ir Civilins teisenos statymo 703 str. 10 1961 m. Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodeksas (su pakeitimais ir papildymais nuo 1990-03-11).
Valstybs inios, 1961, nr. 18-148. 11 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (su pakeitimais ir papildymais nuo 1990-03-11). Vals-
tybs inios, 1964, nr. 9-138. 12 r.: 1961 m. BPK 336 str. 6 d. ir 1964 m. CPK 221 str. 3 d. 13 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymas. Civilinio
proceso kodeksas. Valstybs inios, 2002, nr. 36-1340. 14 Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodeksas. Valstybs inios, 2002, nr. 37-1341. 15 Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymas. Valstybs inios, 2000, nr. 85-2566.
Andrius Valuta. Atskirosios nuomons institutas Lietuvos konstitucins justicijos procese: raida ir tobulinimo perspektyvos
135
nas nra nustatytas. Baudiamojo proceso teis tyrinjantys autoriai teigia, kad atskirosios nuomons pareiškimo teis gali bti gyvendinta tik teisj pasitarime, kuris turt bti tsiamas, kol surašoma atskiroji nuomon16. Toki praktik paliudija ir daugumoje viešai skelbiam atskirj nuomoni nurodytos pareiškimo datos, sutampanios su teism baigiamj akt paskelbimo datomis17. Taiau neišsamus teisinis reguliavimas palieka galimyb atskirsias nuomones pareikšti po teismo baigiamojo akto paskelbimo, todl turt bti sukonkretintas18.
statymai nenustato pareigos viešai skelbti bendrosios kompetencijos ir administracini teism teisj atskirj nuomoni. Su jomis susipainti galima bendra susipainimo su bylos mediaga tvarka. Taiau pastarj met praktika rodo tam tikr atskirj nuomoni viešinimo tendencij – dalis Lietuvos Aukšiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atskirj nuomoni yra skelbiamos Lietuvos teism informacins sistemos (LITEKO) viešoje sprendim paieškoje19. Di- djani atskirj nuomoni reikšm teisj bendruomenje rodo ir kai kuri Lietuvos Aukšiausiojo Teismo teisj atskirj nuomoni publikavimas teismo biuletenyje20. Vis dlto selektyvus viešinimas neleidia susidaryti išsamaus atskirj nuomoni reiškimo praktikos vaizdinio. Tai sumaina reali praktik atspindini teism sprendim primimo ir teisinio argumentavimo mokslinio tyrimo galimy- bes. Ši problem galt sprsti teisinio reguliavimo pakeitimai, kurie nustatyt pareiga viešai skelbti bendrosios kompetencijos ir administracini teisj atskirsias nuomones, kaip teismo baigiamojo akto sudedamsias dalis (priedus).
Riboto atskirj nuomoni viešinimo administraciniame, baudiamajame ir civiliniame procesuose tradicija rodo, kad teisjo atskiroji nuomon šiuose procesuose labiausiai suprantama kaip galimas teism sprendim instancins patikros šaltinis. Atskirosiose nuomonse pateikti argumentai gali bti panaudoti byl apeliacijai ir kasacijai inicijuoti, ankstesnms panašioms byloms vertinti.
16 GODA, G.; KAZLAUSKAS, M.; ir KUCONIS, P. Baudiamojo proceso <...>, p. 461.; GODA, G., et al. Lietuvos Respublikos <...>, p. 191.
17 Pvz.: Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj Als Bukaviniens, Gintaro Kryeviiaus 2016 m. gegus 18 d. atskiroji nuomon „Dl Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus išplstins teisj kolegijos 2016 m. gegus 18 d. nutarties civilinje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016 (S)“ [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet: <http://www2.lat.lt/lat_web_test/4_tpbiuleteniai/senos/nutartis.aspx?id=35385>; Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj Dalios Bajerits, Vytauto Masioko, Alvydo Pike- lio 2016 m. kovo 10 d. atskiroji nuomon „Dl Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus išplstins septyni teisj kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutarties baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-222/2016“ [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet: <http://www2.lat.lt/lat_web_test/4_tpbiuleteniai/senos/nutartis. aspx?id=35404>.
18 Pvz., Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj Armano Abramaviiaus ir Jono Prapies- io 2014 m. balandio 16 d. atskiroji nuomon „Dl Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plena- rins sesijos 2014 m. kovo 11 d. nutarties“ [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet: <http:// liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=34484f70-6022-446a-8416-1f03811c0a04>. Lietuvos Aukš- iausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj Dalios Bajerits, Eligijaus Gladuko, Vytauto Masioko, Alvydo Pikelio, Jono Prapiesio ir Aldonos Rakauskiens atskiroji nuomon „Dl Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarins sesijos 2016 m. spalio 27 d. nutarties“ [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet: <http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=fb52f497-2a0f-40e8-b103-bcedc1592f69>.
19 Lietuvos teism informacins sistemos (LITEKO) viešoje sprendim paieškoje straipsnio pateikimo spausdinti metu pasirinkus „nuasmenint atskirj nuomoni“ dokumento rš buvo nurodomos 23 atskirosios nuomons, iš kuri 21 buvo pareikšta Lietuvos Aukšiausiojo Teismo teisj 2005–2017 m. laikotarpiu, o dvi – Lietuvos vyriausiojo admi- nistracinio teismo teisjo S. Gagio 2013 m. Vis dlto kyla abejoni, ar viešinamos visos teisj pareikštos atskirosios nuomons, ar tik tam tikra j atrinkta dalis. Pavyzdiui, Lietuvos Aukšiausiasis Teismas vien per 2016 m. išnagrinjo 1004 bylas, o pagal LITEKO duomenis, tuo paiu laikotarpiu Lietuvos Aukšiausiojo Teismo teisjai pareišk vos dvi atskirsias nuomones.
20 Pvz.: Teism praktika, 2010, nr. 32.
136
2. Diskusijos dl atskirj nuomoni steigiant Konstitucin Teism 1993 m.
Atskirosios nuomons institutas kildinamas iš teisjo nepriklausomumo principo, kaip teisj vidinio nepriklausomumo garantija, utikrinanti galimyb kolegijoje byl nagrinjaniam teisjui išlaikyti individual bylos vertinim, kai jis nesutampa su teisj kolegijos daugumos nuomone, j ufiksuoti ir paviešinti. Taigi Lietuvos konstitucins teiss kontekste atskirosios nuomons institutas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, inter alia, jos 109 straipsnyje, tvirtinto teisjo ir teism nepriklausomumo principo21. Taiau pati atskirosios nuomons pareiškimo teis Konstitucijoje expressis verbis nenuro- dyta. prastai atskirosios nuomons institutas yra reguliuojamas ordinarinmis konstitucins justicijos proceso teiss šakos normomis22.
Kuriant Lietuvos konstitucins justicijos proceso teisinio reguliavimo sistem labiausiai remtasi patirt šioje srityje sukaupusi šali – Austrijos, Ispanijos, Italijos, JAV, Portugalijos, Pranczijos ir ypa Vokietijos – teiss aktais ir konstitucins kontrols praktika23. Buvo diskutuojama ir dl atskirosios nuomons instituto tvirtinimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statyme (toliau – KT). KT projekto 54 straipsnyje buvo numatyta Konstitucinio Teismo teisjo, nesutinkanio su nutarimu, teis raštu išdstyti savo atskir nuomon. Ši atskira nuomon bt pridedama prie bylos ir skelbiant nutarim nebt skaitoma, taiau teisjas turt teis atskir nuomon ar jos santrauk paskelbti po nutarimo paskelbimo24.
Vis dlto pakeistame KT projekte atskirosios nuomons instituto buvo atsisakyta dl dviej prie- asi. Pirmja prieastimi laikytina nuomon, kad pasitarim slaptumo principas Konstituciniam Teismui yra svarbesnis nei teisjo atskirosios nuomons pareiškimas. Pasak KT rengimo darbo grups vadovo, svarbiausia, kad Konstitucinio Teismo priimami sprendimai išreikšt teisj daugumos vali, o galimybs pareikšti atskirj nuomon sudarymas neleist išlaikyti teisj pasitarimo slaptumo prin- cipo. Tai galt lemti politin spaudim teisjams, kurie bt nepalanks vienoms ar kitoms politinms jgoms, ir atsiliepti Konstitucinio Teismo nepriklausomumui25.
Antroji prieastis nurodo atskirosios nuomons instituto, tokio, koks jis susiformavo bendrosios kompetencijos teismuose, sampratos paplitim, neišryškinant tuo metu dar menkai suprantam kons- titucins justicijos pamatini ir funkcini skirtum nuo kit teism. Buvo teigiama, kad dl teism instancins sistemos konstitucinje justicijoje nebuvimo (priešingai nei bendrosios kompetencijos teis- muose, kuriuose pareikšta teisjo atskiroji nuomon gali bti viena iš prieasi perirti emesniojo teismo sprendim) Konstituciniame Teisme pareikšta atskiroji nuomon nesukelia teisini pasekmi ir dl to yra neaktuali26.
21 Lietuvos Respublikos Konstitucija (su pakeitimais ir papildymais). Valstybs inios, 1992, nr. 33-1014. 22 inomi tik trys atskirosios nuomons reguliavimo atvejai konstituciniu lygmeniu: 1) Graikijos Konstitucijos
93 straipsnio 3 dalyje tvirtintas privalomas atskirj nuomoni skelbimas; 2) Airijos Konstitucijos 26 straipsnyje tvir- tintas draudimas konstitucinse bylose pareikšti atskirsias nuomones; ir 3) Indijos Konstitucijos 145 straipsnio 5 dalyje tvirtinta teisjo teis pareikšti atskirj nuomon. r.: RAFFAELLI, R. Dissenting opinions <...>, p. 23; Indijos Respub- likos 1949 m. Konstitucija (su 2016 m. pakeitimais) [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet: <https://www.constituteproject.org/constitution/India_2016?lang=en>.
23 KRIS, E. (sud., moksl. red.). Lietuvos teisins institucijos. Vilniaus universiteto vadovlis. Vilnius: V Registr centras, 2011, p. 71.
24 ILYS, J. Konstitucins justicijos ištakos Lietuvoje. Leidinyje: KRIS, E.; MASNEVAIT, E. (sud.). Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir išškiai. Recenzuot mokslini straipsni rinkinys. Moksl. red. Egidijus Kris. Klaipda: Lietuvos notar rmai, 2012, p. 36.
25 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo rengimo darbo grups vadovas K. Lapinskas: Lietuvos Res- publikos Seimo pirmoji sesija. 1993 m. vasario 1 d. posdi stenogramos, Nr. 25, p. 3.
26 Lietuvos Respublikos Seimo pirmoji sesija. 1993 m. vasario 3 d. posdi stenogramos, Nr. 27, p. 17.
137
Pamintina, kad 1993 m. kurti lietuviškj konstitucins justicijos model be atskirosios nuo- mons instituto buvo pasirinkta dl panaši prieasi kaip ir 1951 m. kuriant Vokietijos Federalin Konstitucin Teism. Totalitarinio reimo patirtys sumenkino visuomens pasitikjim teismais ir j nepriklausomu. Todl, siekdamas išvengti potencialaus politins valdios spaudimo ir ugdyti naujai kurto Konstitucinio Teismo autoritet, statym leidjas teik pirmenyb teisj pasitarimo slaptumo principui27.
3. Konstitucinio Teismo teisjo atskirosios nuomons instituto vedimas 2008 m.
Konstituciniam Teismui priimant vis svarbesnius valstybs raidai sprendimus ir savo autoritet tvir- tinant valstybs valdi srangoje, vystsi tolesns diskusijos dl atskirosios nuomons instituto ve- dimo, nors jose ir liko nuogstavim dl galim atskirj nuomoni pasekmi Konstitucinio Teismo nepriklausomumui ir autoritetui28. 2007 m. kovo 13 d. pateiktame KT pakeitim projekte, be kita ko, silyta tvirtinti Konstitucinio Teismo teisjo atskirosios nuomons institut29. Projekto aiškinamajame rašte silymas argumentuotas tuo, kad analogiškas institutas yra tvirtintas ir inomas tiek bendrosios kompetencijos, tiek administraciniuose teismuose. Taip pat Konstitucinio Teismo nutarimai laikytini svarbiu teiss šaltiniu, todl pliuralistinio nuomoni spektro atspindjimas šiuose nutarimuose bt reikšmingas tiek teisins sistemos raidai, tiek konstitucinei istorijai30. Vis dlto šis KT pakeitimo projektas buvo atmestas dl kit pasilym, kuriais buvo siekiama statymu apriboti Konstitucinio Teismo kompetencij31.
2008 m. kovo 18 d. Konstitucinio Teismo teisj (ir pirmininko) rotacijos metu buvo pateiktas dar vienas KT patais projektas, kuriame, be kit pakeitim, vl buvo numatytas atskirosios nuomons instituto vedimas32. Atskirosios nuomons instituto vedimo poreikis buvo grindiamas instituto pa- plitimu daugumoje Europos šali konstitucini teism, taip pat teigta, kad atskiroji nuomon padt pltoti konstitucin doktrin ir teiss moksl, paskatint atsiskleisti Konstitucinio Teismo teisjams ir taip pagerint Konstitucinio Teismo darb. Manyta, kad atskirosios nuomons reguliavimas nepaeist teisj balsavimo slaptumo, nes teis pareikšti atskirj nuomon nebt siejama su teisjo balsavimo pozicija dl priimto sprendimo33.
27 Atskirosios nuomons institutas Vokietijos Federaliniame Konstituciniame Teisme buvo vestas 1970 m. Plaiau apie Vokietijos situacij ir jos panašum su Lietuva skaityti: KELEMEN, K. Judicial dissent in European constitutional courts: A Comparative and Legal Perspective. Routledge, 2018, p. 84, 126.
28 Pvz., r.: ILYS, J. Konstitucinis Teismas ir viešoji nuomon. Teismin valdia ir visuomen. Konferencija skirta Europos Tarybos 50-meiui paminti. Vilnius, 1999 m. gegus 19 d. Vilnius: Lietuvos mogaus teisi centras, 1999, p. 35; ŠILEIKIS, E. Alternatyvi konstitucin teis. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2005, p. 521.
29 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 1, 6, 17, 19, 29, 55, 56 ir 57 straipsni pakeitimo ir papildy- mo statymo projektas (Nr. XP-2085) [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet: <http://www3. lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=293278&p_tr2=2>.
30 Aiškinamasis raštas „Dl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 1, 6, 17, 19, 29, 55, 56 ir 57 straipsni pakeitimo ir papildymo statymo projekto (XP-2085)“ [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=293280&p_tr2=2>.
31 Lietuvos Respublikos Seimo Teiss ir teistvarkos komiteto 2007 m. birelio 27 d. išvada „Dl preliminaraus vertinimo, ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 1, 6, 17, 19, 29, 55, 56 ir 57 straipsni pakeitimo ir papildymo statymo projektas (XP-2085) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=300917>.
32 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 5, 10, 15, 16, 53 ir 55 straipsni pakeitimo ir papildymo 16(1) straipsniu statymo projektas (Nr. XP-635(2)) [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=316001>.
33 Lietuvos Respublikos Seimo devintoji sesija. 2008 m. spalio 6 d. posdi stenogramos, Nr. 249, p. 13.
138
Taiau Seimo Teiss ir teistvarkos komitetas atmet mintus Teiss instituto silymus. Buvo argu- mentuojama atskirosios nuomons paskirtimi ir tikslais, kurie yra susij ne su teiss norm nustatymu, o su konstitucins doktrinos, teisins minties pltra, todl atskirosios nuomons neva neturt bti oficialiai skelbiamos kartu su Konstitucinio Teismo aktais. Komiteto nuomone, atsivelgus Konsti- tucinio Teismo veiklos kolegial pobd, trij dien terminas atskirajai nuomonei pareikšti laikytinas pakankamu ir tinkamu. O teisj balsavimo rezultat paviešinimas vertintas kaip paeidiantis teisj pasitarim slaptumo princip.
Galiausiai pagal 2008 m. lapkriio 11 d. priimtus pakeitimus KT 55 straipsnio 5 dalyje buvo tvirtinta Konstitucinio Teismo teisjo, nesutinkanio su Teismo priimtu aktu, teis ne vliau kaip per tris darbo dienas po atitinkamo akto paskelbimo Teismo posdi salje raštu išdstyti motyvuot savo atskirj nuomon. Pagal pakeitimus atskiroji nuomon laikyta bylos priedu, apie jos pareiškim turjo bti pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims ir visuomens informavimo priemonms. Susipa- inimo su atskirja nuomone tvarka nustatyta Konstitucinio Teismo reglamente34. Tolesn atskirosios nuomons instituto teisinio reguliavimo raid ir pataisas nulm Konstitucinio Teismo teisj atskirj nuomoni reiškimo praktikos išryškintos problemos.
4. Bandymai koreguoti atskirosios nuomons institut 2013 m.
Nepaisant palankaus atskirosios nuomons instituto konstitucinje justicijoje vedimo vertinimo, paios atskirosios nuomons iniasklaidos ar teistyrinink dmesio sulaukia tik epizodiškai, kai jos bna pareikštos ryšk politin rezonans turiniose bylose35. Ypa pamintina teisjos R. Ruškyts atskiroji nuomon dl Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsjo 28 d. nutarimo, kuriuo valstybin šeimos koncepcija pripainta prieštaraujania Konstitucijai36. Šis nutarimas visuomenje iki šiol kelia diskusij dl to, kaip pagal Konstitucij turt bti suprantama šeima ir kaip j apibrti statymu. Rezonansinis nutarimo pobdis paskatino abejones dl atskirosios nuomons pareiškimo motyv, nes ji buvo pareikšta prajus penkioms dienoms po nutarimo primimo, t. y. sismarkavus visuomeninms diskusijoms ir jau inant visuomens, politik ir iniasklaidos reakcij Konstitucinio Teismo priimt akt.
34 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 5, 8, 10, 15, 16, 53, 55 straipsni pakeitimo ir papildymo ir statymo papildymo 161 straipsniu statymas. Valstybs inios, nr. 134-5179.
35 Pvz., tokia reakcija pasireišk vos paioje atskirosios nuomons instituto veikimo pradioje, kai Lietuvos viešo- joje erdvje vyravo Lietuvos elektros organizacijos (LEO LT) skandalas, o Konstituciniame Teisme buvo nagrinjama LEO LT steigimo atitiktis Konstitucijai. GIRNIUS, K. Istorin diena Konstitucijos teismui. 2009-03-05 [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet: <http://www.alfa.lt/straipsnis/10262424/istorine-diena-konstituci- jos-teismui>.
36 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisjos Ramuts Ruškyts 2011 m. spalio 3 d. atskiroji nuomon „Dl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsjo 28 d. nutarimo“ [interaktyvus. irta 2018 m. gegu- s 1 d.]. Prieiga per internet: <http://lrkt.lt/data/public/uploads/2015/02/2011-09-28_n_atsk_nuomone.pdf>.
139
Reaguojant ši situacij pilietine iniciatyva Teisingumo ministerijai pateiktas KT 55 straipsnio 5 dalies pakeitimo silymas37, o 2012 m. vasario 20 d. Seime – analogiškas KT 55 straipsnio 5 dalies pakeitimo statymo projektas38. Projekte silyta teisj atskirsias nuomones skelbti kartu su Konstitu- cinio Teismo priimtais aktais. Šis KT pakeitimo projektas buvo sukritikuotas, argumentuojant tuo, kad Konstitucinio Teismo baigiamojo akto primimas ir paskelbimas nra atskirti tam tikru laiko tarpsniu, o atskirj nuomon teisjas pareikšti gali tik dl jau priimto akto39. Patobulintame projekte buvo nusta- tyta, kad Konstitucinio Teismo akto skelbimo metu bt pranešama tik apie ketinim pareikšti atskirj nuomon, o pati atskiroji nuomon bt parengiama per 5 darbo dienas40. Šis pasilymas galiausiai buvo pakoreguotas iškreipiant jo tiksl, 2013 m. lapkriio 7 d. KT 55 straipsnio 5 dalyje nustatant, kad Konstitucinio Teismo teisjas, turintis kit nuomon dl Konstitucinio Teismo priimto akto, turi teis ne vliau kaip per 5 darbo dienas po atitinkamo akto paskelbimo Teismo posdi salje raštu išdstyti motyvuot savo atskirj nuomon; jeigu tokia nuomon yra gauta ne vliau kaip iki Konsti- tucinio Teismo akto paskelbimo Teismo posdi salje, posdio pirmininkas apie tai praneša Teismo posdi salje paskelbus Konstitucinio Teismo priimt akt41. Nors 2015 m. plaiau keiiant KT42 55 straipsnis liko nepakits, Konstitucinis Teismas atskirosios nuomons instituto teisin reguliavim, kiek leidia galiojanio KT rmai, išpltojo naujoje Konstitucinio Teismo reglamento redakcijoje43.
Pašalinti galimyb spekuliuoti atskirosios nuomons reiškimo paskatomis galima suteikiant teis pareikšti atskirj nuomon tik tuomet, kai atskiroji nuomon skelbiama tuo paiu metu kaip ir Kons- titucinio Teismo priimtas aktas, arba kai priimto akto skelbimo metu pranešama apie teisjo ketinim pareikšti atskirj nuomon. Antrasis variantas, Seimo nari sitikinimu44, buvo tvirtintas 2013 m. lapkriio 7 d. pataisomis. Taiau pakeistojo teisinio reguliavimo nuostata nurodo atskirosios nuomons pareiškimo fakto pranešim tik jei tokia atskiroji nuomon jau yra surašyta iki Konstitucinio Teismo priimto akto skelbimo posdyje, o priimto akto skelbimo posdyje metu pranešimas apie teisjo keti- nim pareikšti atskirj nuomon nra nustatytas.
Taigi 2013 m. KT pataisas paskatinusi teisinio reguliavimo problema liko neišsprsta. Kadangi ir iki mint KT patais atskirosios nuomons danai buvo pareiškiamos Konstitucinio Teismo akto paskelbimo dien, o naujosios pataisos galimo atskirosios nuomons pareiškimo laiko termin
37 Informacija „Dl Konstitucinio Teismo statymo 55 str. 5 d. reguliavimo“ iš Teisingumo ministerijos tinklalapio skilties „Teiskros iniciatyvos“ [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet: <http://www.tm.lt/ teisini/vienas/157>.
38 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 55 straipsnio 5 dalies pakeitimo statymo projektas (Nr. XIP- 4095) [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska. showdoc_l?p_id=418652>.
39 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teiss departamento 2012 m. kovo 19 d. išvada „Dl Lietuvos Res- publikos Konstitucinio Teismo statymo 55 straipsnio 5 dalies pakeitimo statymo projekto (Nr. XIP-4095)“ [interak- tyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_ id=420322>.
40 Lietuvos Respublikos Seimo nario Jurgio Razmos 2013 m. gegus 20 d. pasilymas „Dl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 55 straipsnio 5 dalies pakeitimo statymo projekto (Nr. XIP-4095)“ [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=448927>.
41 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 55 straipsnio pakeitimo statymas. Valstybs inios, nr. 120- 6053.
42 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo Nr. I-67 6, 9, 14, 19, 26, 29, 32, 40, 52, 53-1, 55, 58, 60, 61, 62, 66, 67, 72, 76, 77 ir 84 straipsni pakeitimo statymas. TAR, 2015-05-25, nr. 8037.
43 Konstitucinio Teismo reglamente Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugpjio 31 d. sprendi- mas „Dl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d. sprendimo „Dl Lietuvos Respublikos Konsti- tucinio Teismo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“. TAR, 2015-08-31, nr. 13255.
44 Lietuvos Respublikos Seimo treioji sesija. 2013 m. spalio 8 d. posdi stenogramos, Nr. 48, p. 7–9.
140
tik pailgino. Nors ilgesnis laiko tarpas suteikia teisjui daugiau laiko kokybiškai išdstyti atskirj nuomon, juo sudaromos prielaidos pareikšti atskirj nuomon dar vliau po Konstitucinio Teismo priimto akto paskelbimo ir tuo paiu sukeliant daugiau pagrindo abejoti atskirosios nuomons pareiš- kimo motyvais, jeigu apie ketinim pareikšti atskirj nuomon nebuvo inoma Konstitucinio Teismo akto paskelbimo metu.
5. Atskirosios nuomons instituto tobulinimo pasilymai
Atskirosios nuomons instituto raidos apvalga rodo tam tikr viešumo tendencij. Vis pirma atskirj nuomoni reiškimas buvo apskritai udraustas, ilgainiui jas leista reikšti, bet ne viešinti, ir galiausiai − siekiama kuo didesnio j viešumo ir sklaidos. Tai atspindi ir su demokratijos sklaida sietin globali teismins valdios skaidrumo ir atskaitomybs standart klimo tendencij. Atskirosios nuomons institutas prie ši tiksl prisideda tapdamas rankiu teism sprendim primimo skaidrinimui ir teisinio argumentavimo kokybei gerinti, argumentavimo kultros apskritai sklaidai. Šiems tikslams pasiekti reikalingos atskirosios nuomons instituto procesinio teisinio reguliavimo korekcijos, kurios suteikt teis pareikšti atskirj nuomon kartu su teismo baigiamuoju aktu tiek laiko, tiek vietos aspektais.
E. Kris ir D. Prait-Andrikien Konstitucinio Teismo teisjo atskirosios nuomons institut koreguoti silo sisteminmis Konstitucinio Teismo statymo pataisomis, kuriomis vienas nuo kito bt atskiriami Konstitucinio Teismo baigiamojo akto primimo ir jo viešo paskelbimo posdi sa- lje momentai45. Btent toks kit Europos šali konstitucins justicijos proceso teisinis reguliavimas sudaro t šali konstitucini teism teisjams pakankam laiko tarp surašyti atskirsias nuomones iki teismo sprendimo paskelbimo. Daugumoje ES valstybi, kuriose yra tvirtintas atskirosios nuomons institutas, atskiroji nuomon turi bti pareiškiama iki atitinkamo akto paskelbimo. Terminas atskirajai nuomonei surašyti varijuoja nuo keli dien (Vengrijoje) iki trij savaii (Vokietijoje)46. Daugumos Europos šali (Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Bulgarijos, ekijos, Gruzijos, Ispanijos, Kroatijos, Lenkijos, Makedonijos, Moldovos, Portugalijos, Rumunijos, Rusijos, Slovakijos, Slovnijos, Vengrijos, Vokietijos) konstitucini teism teisjo atskiroji nuomon yra sudedamoji teismo sprendimo dalis, o ne priedas, ir yra skelbiama kartu su teismo sprendimu, todl ir tuose teismuose, kuri teisinis reguliavimas atskirosios nuomons pareiškimo termino nedetalizuoja, atskirosios nuomons turi bti pareiškiamos ne vliau kaip iki teismo sprendimo paskelbimo. Svarbu paminti, kad tokios praktikos laikosi tiek tarptautiniai teismai (pvz., Tarptautinis Teisingumo Teismas ir Europos mogaus Teisi Teismas), tiek nacionaliniai bendrosios kompetencijos ir administraciniai teismai. Europos šali konstitucins justicijos proceso teiss kontekste tik Lietuvos ir Latvijos konstitucini teism teisjai gali pareikšti atskirsias nuomones po teism sprendim paviešinimo.
E. Krio silymu reikia arba apskritai panaikinti Konstitucinio Teismo statyme nustatyt vieno mnesio termin, per kur byl išnagrinjs Konstitucinis Teismas teisj pasitarimo kambaryje turi priimti baigiamj akt ir iš karto po primimo viešai j paskelbti, arba nustatyti ilgesn jo viešo paskel- bimo termin, nustatant pakankam laiko tarp tarp Konstitucinio Teismo baigiamojo akto primimo iki paskelbimo, kad atskirj nuomon pareikšti ketinantis teisjas turt pakankamai laiko surašyti j kokybiškai47. D. Prait-Andrikien pastarj silym detalizuoja primimo-paskelbimo moment atskyrim: 1) vieno mnesio termino ribose arba 2) prie vieno mnesio termino pridedant papildomo
45 KRIS, E. Atskiroji nuomon <...>, p. 178; PRAIT-ANDRIKIEN, D. Konstitucins <...>, p. 428. 46 PRAIT-ANDRIKIEN, D. Konstitucins <...>, p. 242. 47 KRIS, E. Atskiroji nuomon <...>, p. 178.
Andrius Valuta. Atskirosios nuomons institutas Lietuvos konstitucins justicijos procese: raida ir tobulinimo perspektyvos
141
laiko atskirajai nuomonei surašyti ir baigiamajam aktui paskelbti. Jos vertinimu, antrasis atvejis kelt maiau nepatogum, nes nesutrumpt teisj pasitarimo laikas ir teisjams iš anksto bt inoma apie teisjo, ketinanio pareikšti atskirj nuomon, intencij, taip bt turima galimyb sureaguoti išsakomus argumentus48.
Nurodyti silymai iš esms atitinka esmins atskirosios nuomons instituto teisinio reguliavi- mo problemos – atskirosios nuomons pareiškimo galimybs po Konstitucinio Teismo baigiamojo akto paviešinimo – išsprendimo bdus. Taiau šios problemos sprendimo paieškas nortsi nešti ir Konstitucinio Teismo sprendim primimo praktikos valg. Ne kart tiek teistyrinink, tiek statym projekt rengimo mediagoje minta, kad atskirajai nuomonei pareikšti tuo paiu metu su Konstitucinio Teismo baigiamuoju aktu trukdo tam tikru laiko tarpsniu tinkamai neatskirtas akto pri- mimo-paskelbimo momentas ir vieno mnesio terminu apribotas teisj pasitarimas, iki kurio pabaigos reikia priimti ir paskelbti akt. Ištyrus Konstitucinio Teismo teisj pasitarim trukm tais atvejais, kai dl Konstitucinio Teismo nutarim buvo pareikštos atskirosios nuomons (n = 27), matyti, kad Konstitucinio Teismo teisjai pasitarime praleisdavo vidutiniškai tik 16 dien iš galimo mnesio49. inoma, bta ir pavieni byl, kuriose pasitarimas vyksta vis mnesio termin, taiau daniausiai yra daugiau nei pakankamai laiko (pvz., taikant šiuo metu nustatyt 5 dien termin) atskirajai nuomonei surašyti teisjo pasitarim metu, juo labiau kad atskiroji nuomon turi bti grindiama btent teisj pasitarime išsakytais argumentais.
Taigi dabartinis konstitucins justicijos proceso teisinis reguliavimas neukerta kelio korektiškai reikšti atskirsias nuomones, t. y. tuo paiu metu, kai skelbiamas Konstitucinio Teismo baigiamasis aktas. Taiau galimyb pareikšti atskirj nuomon 5 dienas po baigiamojo akto paskelbimo visuomenei vis tiek išlieka. Toks teisinis reguliavimas, kad ir kokia korektišk atskirj nuomoni reiškimo praktika vyraut, palieka galimyb potencialiam Konstitucinio Teismo teisj spaudimui. Po Konstitucinio Teismo baigiamojo akto paskelbimo prajus kelioms dienoms pareikšta atskiroji nuomon, net jei jos autorius ir neturi joki paslpt šališk motyv, yra pasmerkta tarimams, neva ji pareikšta atsivelgus visuomens, politik ar kitokius interesus. Šis scenarijus, kaip parod valstybins šeimos koncepcijos bylos atvejis, ypa tiktinas didel rezonans turiniose bylose.
Kitas silymas – atskirsias nuomones publikuoti kartu su teismo baigiamaisiais aktais, t. y. vienoje vietoje (elektroniniame dokumente), po baigiamj akt primusi teisj (inoma, skaitant atskirosios nuomons autori) parašais. Toks atskirj nuomoni publikavimo modelis vienintelis atspindt atskirosios nuomons (kaip teisjo nuomons) instituto samprat, atitikt Konstitucinio Teismo teisjo status bei suteikt deram pagarb ir jo nuomonei, kad ir teisiškai nesaistaniai, pripainti bei skatin- t platesnes visuomens ir teistyrinink diskusijas probleminiais teiss klausimais. Kartu atskirj nuomoni publikavimas kartu su teism baigiamaisiais aktais kelt j argumentacijos kokyb, skatint atsivelgti atskirojoje nuomonje pateiktus argumentus ir juos atremti.
Panašs atskirosios nuomons publikavimo modeliai buvo silomi tobulinant ne tik konstitucins justicijos, bet ir civilin procesus. CPK projekto svarstymuose V. Mikelnas, pabrdamas atskirj nuomoni svarb teiss vystymuisi, buvo pateiks teisinio reguliavimo model, pagal kur atskiroji
48 PRAIT-ANDRIKIEN, D. Konstitucins <...>, p. 426. 49 Konstitucinio Teismo teisj pasitarimo trukm, apskaiiuota Konstitucinio Teismo akte nurodyt bylos išnagri-
njimo (kuris baigiasi teisj išjimu teisj pasitarim kambar) dat palyginus su akto primimo ir paskelbimo data (šie momentai Lietuvos konstitucins justicijos procese nra atskirti ir vyksta vienas po kito, t. y. teisjai, pasitarime balsav dl akto ir j prim, iš karto eina jo viešai skelbti posdi salje). Bylose, kuriose vyko daugiau nei vienas teisminis posdis, teisj pasitarimo trukm skaiiuojama nuo paskutiniojo posdio.
ISSN 1392-1274 eISSN 2424-6050 Teis. 2019, t. 110
142
nuomon turjo bti pripastama sudedamja teismo sprendimo dalimi50. Analogiškas modelis, kaip alternatyva galiausiai priimtajam, buvo silytas 2008 m. KT vedant atskirosios nuomons institut. Pagal j, atskiroji nuomon turjo bti pridedama prie Konstitucinio Teismo nutarimo ir galjo bti paskelbiama kartu su juo posdi salje51. Atskirj nuomoni skelbimas kartu su Konstitucinio Teismo baigiamaisiais aktais, kaip minta, buvo silomas ir 2012 m., reaguojant po R. Ruškyts atskirosios nuomons vlyvo pareiškimo kilusi kritik.
tokius pasilymus anksiau buvo atsikertama teigiant, kad atskiroji nuomon neturi privalomosios teiss galios, todl es negali bti Konstitucinio Teismo nutarimo ar kito teismo priimto baigiamojo akto sudedamja dalimi52. Taiau šis kontrargumentas niekaip netikina, nes kartu su baigiamuoju teismo aktu (po j primusi teisj parašais) publikuota atskiroji nuomon netapt teismo baigiamojo akto sudedamja dalimi, turinia teisin gali. Tokia praktika, kaip minta, yra paplitusi absoliuioje daugu- moje teism. Palaikant kontrargument tekt pripainti, kad, pavyzdiui, JAV Aukšiausiojo Teismo, Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo ar Europos mogaus Teisi Teismo teisj atskirosios nuomons es turi privalomj teiss šaltinio gali, nes visada yra publikuojamos kartu su baigiamuoju teiss aktu, arba, kad minti teismai nepripasta j baigiamj akt vientisumo, t. y. to, kad rezoliucija yra neatsiejama nuo j grindianios argumentacijos. Taigi šis formalistinis kontrargumentas atspindi absoliutaus teisj pasitarimo slaptumo tradicij, kuriai teisinio argumentavimo vaidmuo priimant teismo sprendim yra fakultatyvus ir ribotas.
Išvados
2. Konstitucins justicijos proceso atskirosios nuomons instituto teisinio reguliavimo ydingumas pasireiškia laiko aspektu. Siekiant išvengti potenciali abejoni atskirj nuomoni pareiškimo motyvais ir to keliamos grsms Konstitucinio Teismo ir jo teisj nepriklausomumui vertinti, siloma panaikinti galimyb pareikšti atskirj nuomon vliau nei paskelbiamas Konstitucinio Teismo baigiamasis aktas.
3. Taip pat, siekiant teism veiklos skaidrumo ir viešumo, siloma keisti atskirosios nuomons instituto teisin reguliavim, nustatant atskirj nuomoni publikavim kartu (vienoje formoje) su teismo baigiamuoju aktu. Tai sudaryt slygas reikšmingesnei teism sprendim primimo mokslinei analizei ir skatint platesnes diskusijas probleminiais teism praktikos klausimais, ugdyt teisinio argumentavimo kultr.
50 Lietuvos Respublikos Seimo Teiss ir teistvarkos komiteto 2001 m. gruodio 19 d. išvada Nr. IXP-926(2) „Dl Civilinio proceso kodekso projekto (I-III dalys) (IXP-926)“ [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet: <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.158167?jfwid=-1fhjp247x>.
51 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 5, 10, 15, 16, 53 ir 55 straipsni pakeitimo ir papildymo 16(1) straipsniu statymo projektas (Nr. XP-635(2)) [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=316001>.
52 Pvz., Lietuvos Respublikos Seimo Teiss ir teistvarkos komiteto 2013 m. birelio 19 d. išvada „Dl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 55 straipsnio 5 dalies pakeitimo statymo projekto (xip-4095)“ [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet: <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.451392?jfwid=- 15zxvvwogi>.
143
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija (su pakeitimais ir papildymais). Valstybs inios, 1992, nr. 33-1014. 2. Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodeksas (su pakeitimais ir papildymais). Valstybs inios, 2002, nr.
37-1341. 3. Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodeksas (su pakeitimais ir papildymais nuo 1990-03-11). Valstybs
inios, 1961, nr. 18-148. 4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (su pakeitimais ir papildymais nuo 1990-03-11). Valstybs inios,
1964, nr. 9-138. 5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (su pakeitimais ir papildymais). Valstybs inios, 2002, nr. 36-1340. 6. Lietuvos Respublikos administracini teism steigimo statymas. Valstybs inios, 1999-02-03, nr. 13-309. 7. Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymas (su pakeitimais ir papildymais). Valstybs inios, 2000,
nr. 85-2566. 8. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymas (su pakeitimais ir papildymais). Valstybs inios, 1993-02-28,
nr. 6-120. 9. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 5, 8, 10, 15, 16, 53, 55 straipsni pakeitimo ir papildymo ir
statymo papildymo 161 straipsniu statymas. Valstybs inios, 2008-11-22, nr. 134-5179. 10. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 55 straipsnio pakeitimo statymas. Valstybs inios, 2013-11-23,
nr. 120-6053. 11. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo Nr. I-67 6, 9, 14, 19, 26, 29, 32, 40, 52, 53-1, 55, 58, 60, 61,
62, 66, 67, 72, 76, 77 ir 84 straipsni pakeitimo statymas. TAR, 2015-05-25, nr. 8037.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktai
12. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugpjio 31 d. sprendimas „Dl Lietuvos Respublikos Konstitu- cinio Teismo 2004 m. kovo 5 d. sprendimo „Dl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“. TAR, 2015-08-31, Nr. 13255.
Specialioji literatra
13. DRIUKAS, A.; VALANIUS, V. Civilinis procesas: teorija ir praktika. III tomas. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2007.
14. GODA, G.; KAZLAUSKAS, M.; ir KUCONIS, P. Baudiamojo proceso teis. Registr centras, 2011. 15. GODA, G., et al. Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso komentaras. I dalis. Teisins informacijos
centras, 2005. 16. KELEMEN, K. Judicial dissent in European constitutional courts: A Comparative and Legal Perspective. Routledge,
2018. 17. KRIS, E. (sud., moksl. red.). Lietuvos teisins institucijos. Vilniaus universiteto vadovlis. Vilnius: V Registr
centras, 2011. 18. KRIS, E. Atskiroji nuomon Konstituciniame Teisme. Pirmosios patirtys. Iš ŠVEDAS, G. (vyr. moksl. red.) Ne-
priklausomos Lietuvos teis: praeitis, dabartis ir ateitis: recenzuot mokslini straipsni rinkinys Liber Amicorum profesoriui Jonui Prapiesiui. Vilnius: Vilniaus universiteto Teiss fakulteto Alumni draugija, 2012, p. 163–182.
19. KRIS, E. Apie Konstitucinio Teismo teisj atskirsias nuomones: keli bihevioristiniai aspektai. Jurisprudencija. 2012, nr. 19(3).
20. LAUIKAS, E.; MIKELNAS, V.; ir NEKROŠIUS, V. Civilinio proceso teis. II tomas. Vilnius: Justitia, 2005. 21. NEKROŠIUS, V., et al. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentaras. II dalis. Vilnius: Justitia, 2005. 22. PRAIT-ANDRIKIEN, D. Konstitucins justicijos procesas Lietuvoje: optimalaus modelio paieška: daktaro
disertacija. Socialiniai mokslai, teis (01S). Vilnius: Vilniaus universitetas, 2017. 23. RAFFAELLI, R. Dissenting opinions in the Supreme Courts of the Member States. European Union, 2012, p. 39
[Interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet: <http://www.europarl.europa.eu/document/acti- vities/cont/201304/20130423ATT64963/20130423ATT64963EN.pdf>.
144
25. ŠILEIKIS, E. Alternatyvi konstitucin teis. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2005. 26. ILYS, J. Konstitucins justicijos ištakos Lietuvoje. Iš KRIS, E.; MASNEVAIT, E. (sud.). Lietuvos Respublikos
Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir išškiai. Recenzuot mokslini straipsni rinkinys. Moksl. red. Egidijus Kris. Klaipda: Lietuvos notar rmai, 2012.
27. ILYS, J. Konstitucinis Teismas ir viešoji nuomon. Iš Teismin valdia ir visuomen. Konferencija skirta Europos Tarybos 50-meiui paminti. Vilnius, 1999 m. gegus 19 d. Vilnius: Lietuvos mogaus teisi centras, 1999.
Travaux préparatoires
28. Lietuvos Respublikos Seimo pirmoji sesija. 1993 m. vasario 1 d. posdi stenogramos, Nr. 25. 29. Lietuvos Respublikos Seimo pirmoji sesija. 1993 m. vasario 3 d. posdi stenogramos, Nr. 27. 30. Lietuvos Respublikos Seimo devintoji sesija. 2008 m. spalio 6 d. posdi stenogramos, Nr. 249. 31. Lietuvos Respublikos Seimo treioji sesija. 2013 m. spalio 8 d. posdi stenogramos, Nr. 48. 32. Lietuvos Respublikos Seimo Teiss ir teistvarkos komiteto 2001 m. gruodio 19 d. išvada Nr. IXP-926(2) „Dl
Civilinio proceso kodekso projekto (I–III dalys) (IXP-926)“ [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet: <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.158167?jfwid=-1fhjp247x>.
33. Lietuvos Respublikos Seimo Teiss ir teistvarkos komiteto 2007 m. birelio 27 d. išvada „Dl preliminaraus ver- tinimo, ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 1, 6, 17, 19, 29, 55, 56 ir 57 straipsni pakeitimo ir papildymo statymo projektas (XP-2085) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=300917>.
34. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 1, 6, 17, 19, 29, 55, 56 ir 57 straipsni pakeitimo ir papildymo statymo projektas (Nr. XP-2085) [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet: <http://www3. lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=293278&p_tr2=2>.
35. Aiškinamasis raštas „Dl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 1, 6, 17, 19, 29, 55, 56 ir 57 straips- ni pakeitimo ir papildymo statymo projekto (XP-2085)“ [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=293280&p_tr2=2>.
36. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 5, 10, 15, 16, 53 ir 55 straipsni pakeitimo ir papildymo 16(1) straipsniu statymo projektas (Nr. XP-635(2)) [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=316001>.
37. Informacija „Dl Konstitucinio Teismo statymo 55 str. 5 d. reguliavimo“ iš Teisingumo ministerijos tinklalapio skilties „Teiskros iniciatyvos“ [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet: <http://www. tm.lt/teisini/vienas/157>.
38. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 55 straipsnio 5 dalies pakeitimo statymo projektas (Nr. XIP- 4095) [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska. showdoc_l?p_id=418652>.
39. Aiškinamasis raštas „Dl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 55 straipsnio 5 dalies pakeitimo statymo projekto (Nr. XIP-4095)“ [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet: <http://www3. lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=418655>.
40. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teiss departamento 2012 m. kovo 19 d. išvada „Dl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 55 straipsnio 5 dalies pakeitimo statymo projekto (Nr. XIP-4095)“ [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=420322>.
41. Lietuvos Respublikos Seimo nario Jurgio Razmos 2013 m. gegus 20 d. pasilymas „Dl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 55 straipsnio 5 dalies pakeitimo statymo projekto (Nr. XIP-4095)“ [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=448927>.
42. Lietuvos Respublikos Seimo Teiss ir teistvarkos komiteto 2013 m. birelio 19 d. išvada „Dl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 55 straipsnio 5 dalies pakeitimo statymo projekto (xip-4095)“ [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet: <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.451392?jfwid=- 15zxvvwogi>.
145
43. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisjos Ramuts Ruškyts 2011 m. spalio 3 d. atskiroji nuomon „Dl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsjo 28 d. nutarimo“ [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet: <http://lrkt.lt/data/public/uploads/2015/02/2011-09-28_n_atsk_nuomone.pdf>.
44. Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj Als Bukaviniens, Gintaro Kryeviiaus 2016 m. gegus 18 d. atskiroji nuomon „Dl Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus išplstins teisj ko- legijos 2016 m. gegus 18 d. nutarties civilinje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016 (S)“ [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet: <http://www2.lat.lt/lat_web_test/4_tpbiuleteniai/senos/nutartis.aspx?id=35385>.
45. Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj Dalios Bajerits, Vytauto Masioko, Alvydo Pikelio 2016 m. kovo 10 d. atskiroji nuomon „Dl Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus išplstins septyni teisj kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutarties baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-222/2016“ [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet: <http://www2.lat.lt/lat_web_test/4_tpbiuleteniai/senos/nutartis. aspx?id=35404>.
46. Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj Armano Abramaviiaus ir Jono Prapiesio 2014 m. balandio 16 d. atskiroji nuomon „Dl Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarins sesijos 2014 m. kovo 11 d. nutarties“ [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet: <http://liteko.teismai. lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=34484f70-6022-446a-8416-1f03811c0a04>.
47. Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj Dalios Bajerits, Eligijaus Gladuko, Vytauto Masioko, Alvydo Pikelio, Jono Prapiesio ir Aldonos Rakauskiens atskiroji nuomon „Dl Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarins sesijos 2016 m. spalio 27 d. nutarties“ [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet: <http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=fb52f497-2a0f- 40e8-b103-bcedc1592f69>.
Kiti šaltiniai
48. GIRNIUS, K. Istorin diena Konstitucijos teismui. 2009-03-05 [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet: <http://www.alfa.lt/straipsnis/10262424/istorine-diena-konstitucijos-teismui>.
49. Lietuvos Aukšiausiojo Teismo 2016 m. metinis pranešimas [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet:<http://www.lat.lt/download/1733/teismai_pranesimas.pdf>.
50. Teism praktika, 2010, nr. 32. 51. Baudiamojo proceso statymas su komentarais, sudarytais iš Rusijos senato bei Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo
sprendim ir kit aiškinim, lieiani did. Lietuvos ir Klaipdos Krašto baudiamojo proceso teis. Red. M. Kavolis. Kaunas: Literatros knygynas, 1933.
52. Civilins teisenos statymas su visais pakeitimais ir papildymais ir su vyr. tribunolo bei rus senato aiškinimais. Redagavo . Butkys; vyr. tribunolo sprendimus parinko L. Verbaviius. Kaunas: D. Gutmano knygynas, 1938.
Separate Opinions in Lithuanian Constitutional Justice Procedure: Development and Prospects for Improvement Andrius Valuta S u m m a r y
The article analyses the legal regulation of separate opinions in Lithuanian administrative, civil, constitutional and criminal procedures. The research is focused on the legislative development, and its main aspects and arising problems.
Separate opinion of a judge in administrative, civil and criminal procedures in Lithuania is a part of case material, not court judgement. This status deems that separate opinions produced by judges of such courts are usually undetectable by the public, unless the courts or parties of the case selectively publish them. The absence of mandatory publication makes comprehensive studies on the dissent rate in these courts impossible, and limits the knowledge of judicial deci- sion-making in this respect.
Judges of the Constitutional Court since its establishment in 1993 were banned from issuing separate opinion in an effort foster the authority of a new court, and to protect it from political influence. After long discussions, separate opinions were introduced in late 2008. However, legal regulation was and remains flawed since it allows for separate opinions to
146
be written and published days after the public pronouncement of the Constitutional Court’s ruling. Separate opinions in this jurisdiction are also viewed as a part of case material, and not as annex to the court’s decision.
It is concluded that the stated issues of the legal regulation of separate opinions should be resolved by legal amend- ments, which would take into account the original concept of separate opinions and comparative cases of the leading courts. Therefore, separate opinion should be mandatorily published together with court judgements (within the same form and at the same time) as their annexes, not just an addition to case material. This model would improve the quality of legal argumentation in both separate opinions and judgments, and allow for a more thorough research on judicial decision-making. It would also mitigate possibilities for political or biased interpretations of separate opinions, which arise from the possibility to write and publish separate opinions after the public pronouncement of a court judgement.
Atskirosios nuomons institutas Lietuvos konstitucins justicijos procese: raida ir tobulinimo perspektyvos. Andrius Valuta
Anotacija
vadas
2. Diskusijos dl atskirj nuomoni steigiant Konstitucin Teism 1993 m.
3. Konstitucinio Teismo teisjo atskirosios nuomons instituto vedimas 2008 m.
4. Bandymai koreguoti atskirosios nuomons institut 2013 m.
5. Atskirosios nuomons instituto tobulinimo pasilymai
Išvados
Literatra
Specialioji literatra
Travaux préparatoires