augaliniŲ preparatŲ racionalaus vartojimo ir …
TRANSCRIPT
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
FARMACIJOS FAKULTETAS
FARMAKOGNOZIJOS KATEDRA
JŪRATĖ ŠIMKIENĖ
AUGALINIŲ PREPARATŲ RACIONALAUS VARTOJIMO IR
LAIKYMO NAMŲ SĄLYGOMIS ANALIZĖ
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc., Dr. Zita Barsteigienė
KAUNAS, 2017 m.
2
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
FARMACIJOS FAKULTETAS
FARMAKOGNOZIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas V. Briedis
.................................................................
AUGALINIŲ PREPARATŲ RACIONALAUS VARTOJIMO IR
LAIKYMO NAMŲ SĄLYGOMIS ANALIZĖ
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc., Dr. Zita Barsteigienė
............................................................................................................
Recenzentas Darbą atliko
........................................... Magistrantė
........................................... Jūratė Šimkienė
...........................................................................................................
KAUNAS, 2017 m.
3
Turinys SANTRUMPOS ...................................................................................................................................................... 4
SANTRAUKA ........................................................................................................................................................ 5
SUMMARY ............................................................................................................................................................ 6
SĄVOKOS .............................................................................................................................................................. 7
ĮVADAS .................................................................................................................................................................. 9
DARBO AKTUALUMAS IR NAUJUMAS ........................................................................................................ 11
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI .................................................................................................................. 12
1. LITERATŪROS APŢVALGA ......................................................................................................................... 13
1.1. Augalinių preparatų apibūdinimas ........................................................................................................ 13
1.2. Vaistinė augalinė ţaliava ir reikalavimai jos paruošimui ir laikymui ................................................... 15
1.3. Augalinių preparatų daţniausiai laikomų namų vaistinėlėse vartojimas ............................................... 18
1.3.1. Augalinių preparatų vartojimas nėštumo metu .............................................................................. 20
1.4. Vaistinių augalinių ţaliavų sukeliamas pašalinis poveikis ir nepageidaujamos reakcijos .................... 22
2. TYRIMO METODIKA ..................................................................................................................................... 25
2.1. Tyrimo metodai .......................................................................................................................................... 25
2.2. Tyrimo eiga ir instrumentai ........................................................................................................................ 25
2.3. Tyrimo objektas .......................................................................................................................................... 26
3. TYRIMO REZULTATAI ................................................................................................................................. 28
3.1. Vaistinių augalinių preparatų vartojimas.................................................................................................... 28
3.3. Vaistinių preparatų laikymo sąlygos .......................................................................................................... 39
4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ........................................................................................................... 42
IŠVADOS .............................................................................................................................................................. 46
REKOMENDACIJOS ........................................................................................................................................... 47
LITERATŪROS SĄRAŠAS ................................................................................................................................. 48
PRIEDAI ............................................................................................................................................................... 52
1 priedas ............................................................................................................................................................ 53
2 priedas ............................................................................................................................................................ 55
3 priedas ............................................................................................................................................................ 57
4 priedas ............................................................................................................................................................ 58
5 priedas ............................................................................................................................................................ 59
6 priedas ............................................................................................................................................................ 60
7 priedas ............................................................................................................................................................ 61
4
SANTRUMPOS
df – laisvės laipsnių skaičius
p – reikšmingumo lygmuo
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
r –koreliacijos koeficientas
sn – statistiškai nereikšmingas skirtumas
SPSS – Statistical Package for the Social Science
χ2 - Chi kvadrato kriterijus
n - daţnis
lls- laisvės laipsnių skaičius
V(SN) – vidurkis (standartinis nuokrypis)
GGP - Geros gamybos praktika
ES – Europos Sąjunga
5
SANTRAUKA
Magistrinio darbo tema: AUGALINIŲ PREPARATŲ RACIONALAUS VARTOJIMO IR
LAIKYMO NAMŲ SĄLYGOMIS ANALIZĖ.
J. Šimkienės magistro baigiamasis darbas/ mokslinė vadovė doc., dr. Zita Barsteigienė; Lietuvos
sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto farmokognozijos katedra. – Kaunas.
Tikslas – atlikti respondentų apklausą ir analizę siekiant išsiaiškinti augalinių preparatų racionalų
vartojimą ir laikymą namų sąlygomis. Uţdaviniai:1. Išsiaiškinti vaistinių augalinių preparatų
vartojimo aspektus tarp Šilutės rajono gyventojų.2.Ištirti ar augalinės kilmės vaistiniai preparatai
vartojami prisilaikant nurodytų vartojimo sąlygų ir dozavimo.3.Nustatyti ar tinkamai namų sąlygomis
laikomi augaliniai vaistiniai preparatai ir ţaliavos.
Tyrimo metodas. Tikslui pasiekti analizuotas augalinių preparatų racionalus vartojimas ir laikymas
namų sąlygomis.Atlikta vaistinės klientų ir Šilutės rajono gyventojų kiekybinė anketinė
apklausa(pateikta 21 klausimas). Apklausta 350 respondentų.Atlikta statistinė duomenų analizė.
Rezultatai. Respondentai savo vaistinėlėse laiko įvairių lašų, tabletes, liepų,ramunėlių, medetkų
ţiedus, valerijonų šakniastiebius su šaknimis, arbatas nuo kosulio, mėtų lapus ir čiobrelių ţolę.74,0%
respondentų augalinių preparatų pakuotės lapelį perskaito ir laiko kartu su preparatu.Ţino apie šių
preparatų sukeliamą šalutinį poveikį daugiau 18-70 m. amţiaus respondentų, lyginant juos su >70 m.
amţiaus respondentais.Vaistinę augalinę ţaliavą laiko spintelėje (32,3%), šaldytuve (1,2%), pastogėje
(0,6%) medţiaginiuose (27,4%) arba popieriniuose maišeliuose (17,8%). Pasenusius augalinius vaistus
dauguma respondentų (78,8%) išmeta.
Išvados. Savo namų vaistinėlėje augalinės kilmės vaistinių preparatų turi 91 proc. apklaustųjų
respondentų;daugiau kaip 67 proc. apklaustųjų apie augalinių preparatų vartojimą konsultuojasi su
gydytoju ar vaistininku, perskaito pakuotės lapelius (74 proc.), dauguma (92,5 proc.) apklaustų
gyventojų laikosi nurodyto vartojimo būdo; virš 90% apklaustų gyventojų nurodė, kad prisilaiko
nurodytų augalinių preparatų laikymo sąlygų. Vaistinės augalinės ţaliavos daţniausiai saugojamos
tinkamai – medţiaginiuose ar popieriniuose maišeliuose.
Rekomendacijos.Atliekant farmacinės rūpybos paslaugą rekomenduojama: įspėti gyventojus nevartoti
vaistinių augalinių preparatų pasibaigus jų tinkamumo laikui;gyventojams, perkantiems augalinius
vaistinius preparatus ir vaistines arbatas, būtina priminti, kaip juos laikyti namų sąlygomis; informuoti
gyventojusţodţiu ir raštu, kaip tinkamai dozuoti augalinius vaistinius preparatus.
6
SUMMARY
The theme of master‘s degree work: THE ANALYSIS OF RATIONAL USE OF HERBAL
PREPARATIONS AND THEIR STORAGE AT HOME.
J. Šimkienė„s final master„s work/scientific leaderAssociate Professor Dr. Zita Barsteigienė;Lithuanian
University of Health Sciences Faculty of Pharmacy, Department of Pharmacognosy.-Kaunas.
Purpose:To do respondents‟ survey and analysis in order to find out rational use of herbal preparations
and their storage at home.
Aims: 1. To find out the aspects of use of medicinal herbal products among residents of Silute district.
2. To research if medicinal herbal products are used observing the conditions of use and dosage. 3. To
ascertain if medicinal herbal products and herbal raw materials are stored in the appropriate conditions.
The method for research.In order to achieve the aims it was analysed the rational use of herbal
preparations and their storage at home. It was carried out the quantitative survey of customers of
chemists and residents of Silute district (21 question was submited). 350 respondents were surveyed. It
was done the statistical analysis of the data.
Results. The respondents store various herbal drops, pills, flowers of lime, chamomile, calendula,
valerian rhizomes with roots,cough teas, mint leaves and thyme grass in their aid kits. 74, 0% of
respondents read the leaflets of medicinal herbal products and keep them with preparations. The
respondents aged 18-70 know more about the side effects caused by these drugs than respondents older
than 70. Medicinal herbal raw materials are stored in cupboards (32, 3%), fridges (1, 2%), attics (0,
6%) and in textile (27,4%) or paper (17,8%) bags.Most of respondents (78, 8%) throw away out-dated
herbal drugs.
Conclusions.91% of respondents keep medicinal herbal products in their aid kits; more than 67%of
respondents care doctors‟ or chemists‟ recommendations, read the leaflets of packages (74 %), most of
respondents (92,5 %) care the way of useandmore than 90% participants of survey stated that they care
the instructions for storage of those products.Medicinal herbal products usually are kept in an
appropriate way- safely in textile or paper bags.
Recomendations. Providing service of pharmaceutical care it is recommended to warn residents not to
useout-dated herbal drugs; customers must be remindedabout storage of herbal products and herbal
teas at home when buying them; people must be informed orally and in writing about an appropriate
dosage of herbal products.
7
SĄVOKOS
Augalinės medţiagos – tai sveiki, susmulkinti ar supjaustyti augalai ar jų dalys, dumbliai,
grybai, kerpės (neapdoroti, daţniausiai dţiovinti) bei tam tikri specialiai neapdoroti eksudatai.
Augalinės medţiagos apibūdinamos pagal vartojamą augalo dalį ir botaninį pavadinimą pagal dvinarę
sistemą (gentį, rūšį, veislę ir autorių) [22].
Augaliniai ruošiniai – tai ruošiniai, išgauti ekstrahuojant, distiliuojant, spaudţiant,
frakcionuojant, gryninant, koncentruojant arba fermentuojant augalines medţiagas: sutrintos ar
susmulkintos į miltelius augalinės medţiagos, tinktūros, ekstraktai, eteriniai aliejai, išspaustos sultys ir
perdirbti eksudatai [22].
Augalinis vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio veiklioji medţiaga (veikliosios
medţiagos) yra viena ar kelios augalinės medţiagos, arba vienas ar keli augaliniai ruošiniai, arba
vienos ar kelių augalinių medţiagų ir vieno ar kelių augalinių ruošinių derinys; [21].
Fitoterapija – tai ligų gydymas, vartojant augalų dalis ar jų preparatus. [18].
Išorinė pakuotė – pakuotė, į kurią įdėta vidinė pakuotė [21].
Klinikinis vaistinio preparato tyrimas – bet koks su ţmonėmis atliekamas biomedicininis
tyrimas, skirtas nustatyti, patikrinti ir patvirtinti vieno arba kelių tiriamųjų vaistinių preparatų klinikinį,
farmakologinį ir (ar) kitokį farmakodinaminį poveikį ir (ar) nustatyti nepageidaujamas reakcijas į vieną
ar kelis tiriamuosius vaistinius preparatus, ir (ar) ištirti vieno ar kelių tiriamųjų preparatų rezorbciją,
pasiskirstymą, metabolizmą ir išskyrimą, siekiant nustatyti tiriamojo vaistinio preparato saugumą ir
(ar) veiksmingumą [21].
Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registras – teisinių, organizacinių, technologinių
priemonių visuma, skirta vaistiniams preparatams registruoti ir jų registravimo duomenims tvarkyti. Į
jį įrašomi vaistiniai preparatai, dėl kurių išduotas rinkodaros arba registracijos paţymėjimas [21].
Pakuotės lapelis – vartotojui informuoti skirtas lapelis, pateikiamas kartu su vaistiniu
preparatu [21].
Vaistininkas – asmuo, įgijęs vaistininko profesinę kvalifikaciją ir farmacijos magistro
kvalifikacinį laipsnį, arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jam prilygintas asmuo
[21].
Vaistinio preparato pavadinimas – vaistinio preparato įvardijimas sugalvotu (tokiu, kurio
negalima supainioti su bendriniu) arba bendriniu ar moksliniu pavadinimu kartu nurodant rinkodaros
teisės turėtojo prekės ţenklą arba pavadinimą [21].
Vaisto dozuotė – vaisto vienetas (tabletė, kapsulė, ampulė ir kt.), turintis nustatytą veikliosios
vaistinės medţiagos kiekį [21].
8
Vidinė pakuotė – pakuotė ar kitokia talpyklė, tiesiogiai besiliečianti su vaistiniu preparatu
[21].
9
ĮVADAS
Augaliniai vaistai vartojami visame pasaulyje, tačiau labiausiai paplitę Rytų šalyse, tai
siejama su ilgalaikėmis tradicijomis, patirtis siekia tūkstančius metų. Europoje ir JAV augalinių vaistų
vartojimas pagrįstas moksliniais tyrimais ir numatytos gairės tokių vaistų registravimui. [35, 45].
Lietuvoje informaciją apie vaistinių augalų gydomąsias savybes kaupė ir perdavė iš kartos į kartą K.
Grybauskas, J. Pabrėţa, S. Daukantas, J. Jundzilas, S. Gorskis, J. Brizinas, E. Šimkūnaitė [10].
Ţinoma, jog vaistinių augalų preparatų poveikis ţmogaus organizmui yra švelnesnis, lyginant su
cheminiais vaistais, daţnai turinčiais įvairių šalutinių poveikių. Lietuvoje vaistiniai augalai pradėti
tyrinėti XVIII a. Domėtasi liaudies medicinos patirtimi, senomis vaistinių augalų vartojimo
tradicijomis [26].
Dabar pasaulyje 35-40 proc. gydomųjų preparatų gaminama iš vaistinės augalinės ţaliavos.
Vaistinė augalinė ţaliava ir jos preparatai pasiţymi farmakologinio veikimo įvairove ir turi maţiau
šalutinių poveikių ţmogaus organizmui nei cheminiai vaistai [25]. Pasaulio sveikatos organizacijos
PSO duomenimis, pasaulyje gydymo tikslais naudojama apie 35000 rūšių vaistinių augalų. Europos
farmacijos pramonėje naudojama beveik 1200 rūšių vaistinių augalų ţaliava. Lietuvoje šiuolaikinėje ir
liaudies medicinoje naudojama daugiau kaip 460 rūšių augalų. Aromatinių augalų Lietuvoje
priskaičiuojama daugiau kaip 100 rūšių [27].
Lietuvoje yra uţregistruota ir notifikuota įvairių vaistų formų augalinės kilmės preparatų tai:
įvairios vaistinių ţolelių arbatos, tabletės, kapsulės, aliejai, balzamai, geliai, tepalai, ţvakutės,
ekstraktai, tinktūros, sirupai ir daugelis kitų [2,14].
Pastaraisiais metais augalinių vaistų ir papildų vartojimas Vakarų visuomenėje gerokai išaugo. Tai
aiškinama tuo, kad augaliniai preparatai yra naturalūs ir todėl nekenksmingi, bet šis poţiūris yra
netikslus ir klaidingas. Iš tiesų gaunama pranešimų apie augalinių preparatų sukeltą sunkų šalutinį
poveikį [44].
Vaistinių preparatų paruošimas ir laikymas beireikalavimai ekologiškų produktų gamybai,
gabenimuiperdirbimui, saugojimui, realizavimuiyra grieţtai reglamentuoti taisyklių ir
įstatymų.Lietuvoje vaistinių augalų auginimo, rinkimo ir perdirbimo kontrolę vykdo VšĮ „Ekoagros“,
Ekologinio ţemės ūkio taisyklės ir ES Tarybos reglamentai (EB) (komisijos reglamentas Nr. 834/2007
ir Nr. 889/2008)[15,16].
Ligų gydymas, vartojant augalų dalis ar jų preparatus, t.y. fitoterapija, siekia kelių tūkstančių
metų ištakas. Mokslu įrodyta, kad augalų veikliosios medţiagos t.y. cheminiai junginiai turi gydomąjį
poveikį. Gydymui ir preparatų ruošimui naudojamos tos augalo dalys, kuriose šių medţiagų
daugiausia[18].
10
Augaliniai vaistai nuo cheminių preparatų skiriasi tuo, kad į jų sudėtį įeina nuo kelių iki
keliasdešimt veikliųjų medţiagų, kurios gali veikti įvairias organizmo funkcijas. Jie veiksmingi,
saugūs ir, palyginti, nebrangūs[40]. Vaistus ir augalinius vaistinius preparatus reikėtų vartoti skirtingu
laiku. Būtina konsultuotis su gydytoju, negalima kaitalioti gydymo nei vaistais, nei vaistingais
augalais[12].
Šiuo darbu siekta atlikti augalinių preparatų racionalaus vartojimo ir laikymo namų sąlygomis
apklausą ir analizę. Darbo tikslui pasiekti išsikelti uţdaviniai: 1. Išsiaiškinti vaistinių augalinių
preparatų vartojimo aspektus tarp Šilutės rajono gyventojų.2.Ištirti ar augalinės kilmės vaistiniai
preparatai vartojami prisilaikant nurodytų vartojimo sąlygų ir dozavimo.3.Nustatyti ar tinkamai namų
sąlygomis laikomi augaliniai vaistiniai preparatai ir ţaliavos. Baigiamajame darbe taikomi tyrimo
metodai: 1. Teorinis mokslinės literatūros analizės metodas.Juo siekta teoriškai apţvelgti, išanalizuoti
ir aprašyti mokslinius medicininius, farmacinius bei socialinius straipsnius mokslinius tyrimus,
susijusius su šio magistrinio darbo tema. 2. Empirinis analizės metodas. Atlikta vaistinės klientų ir
Šilutės rajono gyventojų kiekybinė anketinė apklausa ir anketų duomenų analizė, siekiant ištirti kaip
Lietuvos gyventojai laikosi, augalinių preparatų racionalaus vartojimo ir laikymo namų sąlygomis,
instrukcijų. 3. Statistinis tyrimo metodas.Atlikta statistinė analizė SPSS 22.0 programos paketu.
Analizuojant duomenis, buvo skaičiuojamos aprašomosios statistikos, tikrinamos statistinės hipotezės
apie skirtumus tarp vidurkių daţnumų bei poţymių tarpusavio priklausomumo. Tikrinat statistines
hipotezes, reikšmingumo lygmuo pasirinktas 0,05. Tyrimo objektas - augalinių preparatų racionalus
vartojimas ir laikymas namų sąlygomis.
11
DARBO AKTUALUMAS IR NAUJUMAS
1. Tyrimu siekta išsiaiškinti ar vaistinius augalinius preparatus gyventojai vartoja
prisilaikydami nurodytų rekomendacijų, ar nėra paţeidţiamas nurodytas dozavimas,
vartojimo daţnis, laikas ir t.t.
2. Taip pat siekta nustatyti ar vaistiniai augaliniai preparatai ir ţaliavos namuose laikomi
tinkamai, kadangi jų saugojimas namų sąlygomis nebuvo tirtas.
12
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Darbo tikslas – atlikti respondentų apklausą ir analizę siekiant išsiaiškinti augalinių preparatų
racionalų vartojimą ir laikymą namų sąlygomis.
Darbo uţdaviniai:
1. Išsiaiškinti vaistinių augalinių preparatų vartojimo aspektus tarp Šilutės rajono
gyventojų.
2. Ištirti ar augalinės kilmės vaistiniai preparatai vartojami prisilaikant nurodytų
vartojimo sąlygų ir dozavimo.
3. Nustatyti ar tinkamai namų sąlygomis laikomi augaliniai vaistiniai preparatai ir
ţaliavos.
13
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Augalinių preparatų apibūdinimas
Augalinis vaistinis preparatas – tai vaistinis preparatas, kurio veiklioji medţiaga yra arba
augalinė medţiaga, arba augalinis ruošinys, arba tokios augalinės medţiagos ir tokio augalinio ruošinio
mišinys [21]. Augalinės medţiagos apibūdinamos pagal vartojamą augalo dalį ir botaninį pavadinimą
pagal dvinarę sistemą (gentį, rūšį, veislę ir autorių);augaliniai ruošiniai – tai sutrintos ar susmulkintos į
miltelius augalinės medţiagos, tinktūros, ekstraktai, eteriniai aliejai, išspaustos sultys ir perdirbti
eksudatai [22]. Taigi augalinis vaistinis preparatas yra pagamintas iš vaistinės augalinės ţaliavos.
Vaistaţolės kaip vaistai pradėti vartoti prieš tūkstančius metų ir yra dokumentuoti istoriniuose
šaltiniuose daugelyje senovės civilizacijų [44].Daugelio augalinių vaistų, kurie vartojami ir šiandien,
istoriją galima atsekti iki Graikijos civilizacijos. Jie aprašyti senovės Egipto papirusuose (1500 m.
pr.Kr.) tai: ricinos aliejus, opiumas, alyvuogės, anyţiai, pipirinė mėta, šafranas, drignė, akacija.
Babiloniečių ir Asirų minimi augaliniai vaistai tokie kaip: kalendra, cinamonas, saldymedis ir kt. Jau
1100 m. pr.Kr. kinų gydytojas ChouKung aprašo augalinių vaistų naudojimą [31]
Augaliniai vaistai vartojami visame pasaulyje, tačiau labiausiai paplitę Rytų šalyse, tai
siejama su ilgalaikėmis tradicijomis, patirtis siekia tūkstančius metų. Europoje ir JAV augalinių vaistų
vartojimas pagrįstas moksliniais tyrimais ir numatytos gairės tokių vaistų registravimui. Tačiau
išaugusiam augalinių maisto papildų vartojimui trūksta kontrolės ir mokslinių tyrimų [35, 45].
Lietuvoje informaciją apie vaistinių augalų gydomąsias savybes kaupė ir perdavė iš kartos į kartą K.
Grybauskas, J. Pabrėţa, S. Daukantas, J. Jundzilas, S. Gorskis, J. Brizinas, E. Šimkūnaitė [10].
Ţinoma, jog vaistinių augalų preparatų poveikis ţmogaus organizmui yra švelnesnis, lyginant su
cheminiais vaistais, daţnai turinčiais įvairių šalutinių poveikių. Lietuvoje vaistiniai augalai pradėti
tyrinėti XVIII a. Domėtasi liaudies medicinos patirtimi, senomis vaistinių augalų vartojimo
tradicijomis, tai sudarė sąlygas farmacininkui Naumui Taraseiskiui 1883 m. Švenčionyse įkurti
vaistaţolių fabriką [26].
Dabar pasaulyje 35-40 proc. gydomųjų preparatų gaminama iš vaistinės augalinės ţaliavos.
Vaistinė augalinė ţaliava ir jos preparatai pasiţymi farmakologinio veikimo įvairove ir turi maţiau
šalutinių poveikių ţmogaus organizmui nei cheminiai vaistai [25]. Pasaulio sveikatos organizacijos
PSO duomenimis, pasaulyje gydymo tikslais naudojama apie 35000 rūšių vaistinių augalų. Europos
farmacijos pramonėje naudojama beveik 1200 rūšių vaistinių augalų ţaliava. Lietuvoje šiuolaikinėje ir
liaudies medicinoje naudojama daugiau kaip 460 rūšių augalų. Aromatinių augalų Lietuvoje
priskaičiuojama daugiau kaip 100 rūšių [27].
14
Augaliniai vaistai turi nemaţai privalumų. Jie gaminami iš švieţių ar dţiovintų vaistinių augalų ar
jų dalių, sulčių, dervų ir kt. Jiems pagaminti retai vartojami konservantai ar kiti sintetiniai priedai.
Vaistiniai augalai vartojami labai ilgai, todėl sukaupta nemaţai informacijos apie jų savybes, vartojimo
indikacijas, apsinuodijimo jais pavojų [4].Kai ţmogaus sveikata yra nebloga, daţniausiai vaistaţolės
veikia lėtai. Sveikatos problemai įveikti gali prireikti laiko tiek pat, per kiek ši problema išsivystė [19].
O. Ragaţinskienės (2011) nuomone, vaistinė ţaliava ir jos preparatai turi ne tik maţesnį
šalutinį poveikį ţmogaus organizmui negu cheminiai vaistai, bet ir pasiţymi farmakologinio veikimo
įvairove, todėl taip plačiai vartojami tradicinėje ir liaudies medicinoje. Vaistinių augalų auginimas,
ţaliavos perdirbimas ir panaudojimas tampa pelningu verslu - vykdomi vaistinių augalų auginimo,
išsaugojimo, genetinių išteklių moksliniai tyrimai ir įvairūs plėtros projektai, kurių metu nustatomi
nauji biologiškai veiklieji junginiai, jų kaupimosi augaluose dėsningumai, antioksidacinis aktyvumas
[25].
Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme nurodoma, jog tradiciniams augaliniams
preparatams, atitinkantiems sveikatos apsaugos ministro nustatytus kriterijus, taikoma supaprastinta
tradicinių augalinių preparatų registravimo procedūra. Kai Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba
nusprendţia, kad toks preparatas atitinka vaistinio preparato registravimo kriterijus, tuomet jis
registruojamas kaip augalinis vaistinis preparatas [21,22]. Augaliniai vaistai registruojami tik tuo
atveju, jei pateikti dokumentai įrodo, kad preparatas yra kokybiškas, saugus ir veiksmingas. Jei,
teikiant registruoti augalinį vaistą, prašoma patvirtinti indikaciją, nenurodytą minėtame sąraše arba
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Europos fitoterapijos mokslinės bendrijos monografijose, iš
pareiškėjo reikalaujama pateikti išsamius ją patvirtinančius tyrimus. Tuomet turi būti pateikti išsamūs
farmakologinių, toksikologinių ir klinikinių tyrimų duomenys [14]. Jei paaiškėja iki šiol neţinomas
nepageidaujamas augalų poveikis, iš jų pagaminti preparatai uţdraudţiami vartoti ir išbraukiami iš
Lietuvos Respublikos Valstybinio vaistų ir vaistinių medţiagų registro [14].
Lietuvoje yra uţregistruota įvairių vaistų formų augalinės kilmės preparatų tai: įvairios
vaistinių ţolelių arbatos, tabletės, kapsulės, aliejai, balzamai, geliai, tepalai, ţvakutės, ekstraktai,
tinktūros, sirupai ir daugelis kitų [2,14].
Pastaraisiais metais augalinių vaistų ir papildų vartojimas Vakarų visuomenėje gerokai išaugo. Tai
aiškinama tuo, kad augaliniai preparatai yra naturalūs ir todėl nekenksmingi, bet šis poţiūris yra
netikslus ir klaidingas. Iš tiesų gaunama pranešimų apie augalinių preparatų sukeltą sunkų šalutinį
poveikį [44]. Taip pat nustatyta, jog dėl skurdo, ţinių stokos ir blogo šiuolaikinės medicinos
prieinamumo, apie 65-80 proc. pasaulio gyventojų, PSO duomenimis, gyvenančių besivystančiose
šalyse, augalinius preparatus renkasi pirminės sveikatos prieţiūrai [35].
15
1.2. Vaistinė augalinė ţaliava ir reikalavimai jos paruošimui ir laikymui
PSO 2002–2005 m. strategijoje vaistiniai augalai ir jų produktai priskiriami klasikinei
medicinai. Medicinos progresas skatina didesnį augalinių vaistinių preparatų vartojimą pasaulyje, todėl
didėja augalinės vaistinės ţaliavos poreikis[24]. Vaistaţolių auginimo, rinkimo, apdorojimo ir
vartojimo tradicijos įvairiose šalyse skiriasi. Vaistiniais augalais ir ţoliniais preparatais Europos
Sąjungos šalyse prekiaujama ne kaip vaistais, bet kaip maisto produktais ir papildais, todėl jų gamyba
taip grieţtai nereglamentuojama. 2004 metais Europos Parlamento ir Europos Tarybos patvirtintoje
direktyvoje Nr. 2004/24/EB nurodoma, kad vaistaţolės ir ţoliniai preparatai gali būti pateikiami į rinką
tik įsigijus leidimą, kurį išduoda kiekvienos Europos šalies nacionalinės reguliavimo institucijos,
įvertinusios šių produktų saugos lygį ir veiksmingumą, taip informuoja VšĮ „Ekoagros“ „Ekologinio
ţemės ūkio sertifikavimas“ [17]. Remiantis šia direktyva, PSO ir Geros gamybos praktikos
reikalavimais (GGP, 2006), vaistinių ir aromatinių augalų ţaliavos bei jų produktų kokybė turi atitikti
saugumo, efektyvumo ir stabilumo rodiklius. Kadangi nėra vieningo vaistaţolininkystę Europos
Sąjungoje reglamentuojančio dokumento, kiekviena šalis turi skirtingas šias funkcijas atliekančias
institucijas[17,20,29].
Lietuvoje vaistinių augalų auginimo, rinkimo ir perdirbimo kontrolę vykdo ne viena
institucija. Ekologiškų augalų sertifikavimą atlieka VšĮ „Ekoagros“. Nuo 2000 m. veikiančioje įmonėje
ūkiai patys gali sertifikuoti gaminamą produkciją, jei ji atitinka ekologinės gamybos sistemos
reikalavimus. Ekologinį ūkininkavimą reglamentuoja Ekologinio ţemės ūkio taisyklės ir ES Tarybos
reglamentai (EB) (komisijos reglamentas Nr. 834/2007 ir Nr. 889/2008). Šiuose dokumentuose
pateikiami reikalvimai ekologiškų produktų gamybai, gabenimuiperdirbimui, saugojimui, realizavimui
[15,16]. Kaip teigia Balvočiūtė ir kt. (2010), „Toks sertifikavimas uţtikrina vaistaţolių, kaip
ekologiškos produkcijos, kokybės, saugumo reikalavimus, tačiau veikliųjų medţiagų kiekio,
farmakologinio veiksmingumo ir efektyvumo vertinimas šioje įstaigoje neatliekamas. Kiekviena
vaistinė ţaliava turėtų būti standartizuojama pagal jos mikroskopines ir makroskopines savybes,
nustatant biologiškai veiklių medţiagų kiekį ir kokybę. Nesant vieningo standarto, vaistaţolių
augintojai, rinkėjai ir perdirbėjai turi galimybę pasitvirtinti savo ūkio ar įmonės standartą, remdamiesi
turimomis ţiniomis ar pasitelkdami farmakologijos, botanikos ir kitų sričių konsultantus“ [Balvočiūtė
ir kt. 2010, p. 186] [13].
Augalinės kilmės preparatai gali būti gaminami iš viso augalo ar iš jo dalies: ţievės, lapų,
ţiedų, vaisių, sėklų, šaknų, šakniastiebių, svogūnų, gumbų, gumbasvogūnių [6]. Norint uţtikrinti
augalinės ţaliavos kokybę, labai svarbus tinkamas auginimas, rinkimas, derliaus nuėmimas,
16
dţiovinimas, smulkinimas, laikymo sąlygos. Beveik visai vaistinei augalinei ţaliavai tinka šios
sąlygos:
ţaliava turi būti tinkamai susmulkinta;
ją reikia laikyti tamsioje ir sausoje vietoje;
vaistaţolės kaupia eterinius aliejus, todėljei ţaliavoje yra eterinio aliejaus ir jo yra daug, jos
negalima laikyti plastmasinėse talpyklose [2].
Sudţiovinta ir paruošta vaistinė augalinė ţaliava turi būti saugoma nuo šviesos poveikio, garų
ir vabzdţių. Tam geriausiai tinka rudi ar ţali stiklainiai [3,5,8,9]. Taip pat galima saugoti popieriniuose
maišeliuose ar kartoninėse dėţėse [8,9].
Stikliniuose induose esantis oras prastina laikomos ţaliavos kokybę, todėl nusėmus dalį
ţaliavos, tuščią erdvę patartina uţpildyti vata. Ant kiekvieno stiklainio reikėtų uţdėti etiketę su jame
nurodytu ţaliavos pavadinimu ir rinkimo data. Nedera pasikliauti atmintimi – išdţiūvę augalai atrodo
labai panašiai [3,5]. Tinkamai laikomus ţiedus, lapus, ţolę ir vaisius galima vartoti 2 metus, ţievę,
šaknis, šakniastiebius – 3 metus [6,9]. Tačiau kiti šaltiniai teigia, kad geriausia augalus saugoti metus,
nes laikant ilgiau, augalai praranda didţiąją dalį vertingų sąvybių. O ir prisirinkti jų galima kiekvienais
metais[5,8]. Augalinių preparatų, pagamintų pramoniniu būdu, laikymo trukmę nurodo gamintojas ant
pakuotės.Ruošiant vaistus pagal vaistaţolių receptus, mišinio sudedamųjų dalių svoris apskaičiuojamas
taip: ţiedų, lapų, ţolės 1 valgomas šaukštas - 4 g, 1 desertinis šaukštas - 2,7 g, 1 arbatinis šaukštelis -
1,5 g. Ţievė, šaknys, šakniastiebiai sveria atitinkamai - 7,5 ir 3 g [9].
Vaistiniai augalai naudojami įvairiai, bet daţniausiai gaminama vandeniniaiuţpilai ar
nuovirai.Užpilas daţniausiai ruošiamas santykiu 30 g švieţios ar 15 g dţiovintos ţaliavos ir 600 ml
verdančio vandens, jei uţpilą ketiname gerti kaip arbatą, ir trigubai ar dvigubai didesnis ţaliavos kiekis
– jei dėsime kompresus. Arbata geriama tik švieţia, ilgai nelaikoma. Nuoviras gaminamas imant
vaistaţoles ir vandenį tokiu pat santykiu kaip ir uţpilui, tik ţaliava uţpilama šaltu vandeniu,
uţvirinama ir kaitinama ant silpnos ugnies, kol skysčio sumaţėja trečdaliu. Gaminant nuovirą
negalima naudoti aliuminių indų. Pagamintą nuovirą galima saugoti šaldytuve uţdengtą iki 3 parų. Jei
tinktūra gaminama namų sąlygomis, tai jos gamybai naudojamas 70 procentų alkoholis, bet tinka ir
dţinas, degtinė ar brendis. Vaistinė augalinė ţaliava, tiek švieţia, tiek dţiovinta, uţpilama alkoholiu
tiek, kad apsemtų. Stiklainis sandariai uţdaromas ir pastatomas vėsioje vietoje ir laikomas dvi savaites
kasdien supurtant. Po dviejų savaičių tinktūra perkošiama, supilstoma į tamsaus stiklo buteliukus,
sandariai uţdaroma uţklijuojama etiketė su pavadinimu ir pagaminimo data. Laikoma tamsioje vėsioje
vietoje iki 3 metų[5,1].
Gana daţnai iš vaistinių augalinių ţaliavų gaminama vaisto forma sirupas. Jis gaminamas iš
cukraus ir vandens santykiu 450:250. Mišinys uţvirinamas, ataušinamas ir 3 dalys sirupo sumaišomos
su 1 dalimi tinktūros. Sirupą galima pasigaminti ir iš bent 10 minučių laikyto vaistaţolių antpilo ar
17
maţdaug 1 valandą virinto nuoviro. Paparastai sirupas gaminamas iš 500 ml antpilo ar nuoviro ir 500 g
medaus ar nerafinuoto cukraus. Pagamintas sirupas supilstomas į sterilizuotus stiklinius indus,
uţkemšamas kamščiu, uţklijuojama etiketė su pavadinimu ir pagaminimo data. Laikomas šaldytuve iki
6 mėn [5,1].
Visus augalinius preparatus, pagamintus pramoniniu būdu, būtina laikyti gamintojo
nurodytomis sąlygos, vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje. Tinktūrosturi būti laikomos ne
aukštesnėje kaip 25 0C temperatūroje. Vidinę pakuotę laikyti išorinėje pakuotėje, sandariai,kad
preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.
Laikant sirupus specialių laikymo sąlygų nereikia, kai kurie gamintojai nurodo: laikyti
gamintojo pakuotėje, kad būtų apsaugotas nuo šviesos ir saulės spindulių poveikio. Priklausomai nuo
produkto, kartais nurodomas tinkamumo laikas pirmą kartą atidarius vidinę pakuotę[30]. Ţemiau
pateikiamas kai kurių vaistinių augalinių preparatų tinkamumo laikas, pirmą kartą atidarius pakuotę.
1lentelė. Tinkamumo laikas pirmą kartą atidarius vaistinio preparato vidinę pakuotę
Augalinio preparato
pavadinimas
Veiklioji medţiaga Pirmą kartą atidariusvidinę
pakuotę tinkamumo laikas:
Prospan (nereceptinis vaistas) Gebenių lapų sausasis ekstraktas 3 mėnesiai
Hedelix (nereceptinis vaistas) Gebenių lapų tirštasis ekstraktas 6 mėnesiai
Bronchicum (nereceptinis
vaistas)
Čiobrelių ţolės skystasis ekstraktas 6 mėnesiai
Husticum (nereceptinis vaistas) Siauralapių gysločių skystasis
ekstraktas
3 mėnesiai
Pertusinas (nereceptinis vaistas) Čiobrelių ţolės skystasis ekstraktas tinkamas vartoti iki paskutinės
nurodyto mėnesio dienos
Herbitusin (maisto papildas) Afrikinės palergonijos ekstraktas tinkamas vartoti iki paskutinės
nurodyto mėnesio dienos
Organic sambucus for kids
(maisto papildas)
Standartizuotas šeivamedţių uogų
ekstraktas
tinkamas vartoti iki paskutinės
nurodyto mėnesio dienos
Aflubin acute (medicininis
prietaisas)
Siauralapių gysločių, vaistinių
čiobrelių,vaistinės svilaroţės šaknų,
anyţinės oţiaţolės aliejus
3 mėnesiai
Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kiek laiko galima vartoti akių lašus pirmą kartą atidarius jų
vidinę pakuotę. Kai kurių preparatų laikymo trukmė pateikta 2 lentelėje.
2 lentelė. Akių lašų tinkamumo laikas pirmą kartą atidarius vaistinio preparato pakuotę
Augalinio preparato
pavadinimas, kiekis
Veiklioji medţiaga Pirmą kartą atidarius vidinę
pakuotę tinkamumo laikas:
Ocuval lašai, 15 ml Hamamelis, ramunėlė, rugiagėlė,
italinis šlamutis, pievinė akišvietė
15-20 dienų
Oculen lašai, 10 ml Ramunėlė, paprastoji akišvietė,
hamamelis, rugiagėlė
30 dienų
Navivision lašai, 15 ml Medetka, hamamelis 90 dienų
Aprospin lašai, 0,5 ml N10 Mėlynė, erškėtuogė, alavijas, ramunėlė 12 valandų
Oculocin propo lašai, 0,5 ml N10 Vaistinė ramunėlė, alavijas, propolis 24 valandas
18
Lietuvoje vaistinė ţaliava ruošiama pramoninėse plantacijose, natūraliose augimvietėse.
Vytauto Didţiojo universitete nuo 1924 m. vykdomi ţaliavos cheminės sudėties moksliniai tyrimai,
pagrindţiantys vaistinių augalų savybes, vaistinės ţaliavos kokybę, efektyvumą ir tinkamumą [24]. LR
Farmacijos įstatyme (2006), vaistas (vaistinis preparatas), paruoštas vartoti privalo atitikti vieną iš šių
kriterijų:
1) pasiţymėti savybėmis, kurių dėka vartojamas ligoms gydyti ir profilaktikai;
2) dėl farmakologinio, metabolinio, imuninio poveikio gali būti vartojamas ir skiriamas
koreguoti, atkurti ar modifikuoti fiziologines funkcijas arba diagnozuoti ligas [21]
Taigi vaistinių preparatų paruošimas ir laikymas yra grieţtai reglamentuotas taisyklių ir
įstatymų.
1.3. Augalinių preparatų daţniausiai laikomų namų vaistinėlėse vartojimas
Vaistaţolininkystė siejama su liaudies medicinos, etnofarmacijos, tam tikros liaudies kultūros
palikimo dalimi, o vaistinių augalų vartojimas remiasi empirine patirtimi. Terminu etnofarmacija
įvardijamos vietinių gyventojų ţinios apie vaistingųjų medţiagų naudojimą gydymo tikslais [23].Kai
kurių augalų sudėtyje yra medţiagų, kurios gali būtų naudojamos ligoms gydyti. Iš šių medţiagų
pagaminti vaistai vadinami augaliniais vaistais. Nors jie yra naturalūs, kai kurie iš šių produktų
pacientams gali būti pavojingi[28].
Todėl jie reglamentuojami farmacijos srities teisės aktais, kuriais siekiama uţtikrinti vaistų
saugumą, veiksmingumą bei kokybę ir taip apsaugoti visuomenės sveikatą. Tarp augalinių vaistų yra
turinčių ilgą vartojimo tradiciją. Pagal Europos Sąjungos teisės aktus tradiciniais augaliniais vaistais
laikomi tie augaliniai vaistai, kurie vartojami ne maţiau kaip 30 metų, įskaitant bent 15 metų ES, yra
skirti vartoti be praktikuojančio gydytojo prieţiūros ir nėra švirkščiami [28].
Ligų gydymas, vartojant augalų dalis ar jų preparatus, vadinama fitoterapija. Fitoterapijos
ištakos siekia kelis tūkstančius metų ir jos patirtis - pati seniausia. Mokslas įrodė, kad augalų
veikliosios medţiagos t.y.cheminiai junginiai: alkaloidai, glikozidai, eteriniai aliejai, vitaminai,
karčiosios, rauginės, mineralinės medţiagos ir kt. turi gydomąjį poveikį.Gydymui ir preparatų
ruošimui naudojamos tos augalo dalys, kuriose šių medţiagų daugiausia. Išskiriamos dvi fitoterapijos
rūšys: tradicinė – liaudies medicina ir racionalioji arba alopatinė - pagrįsta moksline medicina [18].
Vaistiniai augaliniai preparatai gali būti vartojami šiais būdais:
per burną (tai tabletės, kapsulės, tinktūros, sirupai, įvarūs uţpilai ir nuovirai);
per nosį (kvepiamieji milteliai (arba suspensija);
19
injekcijos (leidţiami po oda, į raumenis, ar į veną);
vietiškai (losjonai, aliejai ar kremai, kurių sudėtyje yra vaistinių augalų ir jų ekstraktų);
į tiesiąją ţarną (ţvakutės ar klizmos);
inhaliacijos (eteriniai aliejai, esantys vaistiniame augaliniame preparate yra inhaliuojami
mišinyje su vandens garais);
gydomosios vonios (dedami į vandens vonią) [46].
Budnikas V, Obelevičius (2015), Morkvėnienė D. (2003), Reader's Digest (2011)
rekomenduoja namų sąlygomis pagamintus augalinius preparatus vartoti:
Įprasta uţpilo dozė – po vieną arbatinį puodelį 3 kartus per dieną.
Nuoviras vartojamas nuo valgomo šaukšto iki pusės arbatinio puodelio tris kartus dienoje.
Tinktūros – po 5-15 lašų lašinant į nedidelį kiekį vandens ir geriama tris kartus dienoje.
Sirupas geriamas po 10 ml suaugusiems ir po 5 ml vaikams tris kartus dienoje[1,2,5].
Pramoniniu būdu pagamintų augalinių preparatų vartojimas nurodomas pakuotės lapelyje ar ant
pakuotės.
Augaliniai vaistai daţnai vartojami, kaip pirmo pasirinkimo vaistai, nes jie efektyvūs, saugūs,
lėtina ligų, susijusių su amţiumi, progresavimą, pvz. kaip: atminties sutrikimas, osteoporozė, imuniteto
susilpnėjimas ir t.t., kurių gydymas šiuolaikinės medicinos vaistais nėra toks efektyvus. Europoje ir
JAV augaliniai vaistai šiuo metu yra parduodami kaip maisto papildai sveiko maisto parduotuvėse.
Tarp 10 geriausiai parduodamų augalinių preparatų yra: eţiuolė ( Echinacea species), valgomasis
česnakas (Allium sativum L.), kanadinė auksašaknė (Hydrastis canadensis L.), ţenšenis (Panax species
C.A. Mey.), dviskiautis ginkmedis (Ginko biloba L.), gulsčioji serenoja (Serenoa repens (Bartram) J.K.
Small), tikrasis alavijas (Aloe barbadensis Mill.), Ephedra (Ephedra species), sibiro ţenšenis
(Eleutherococcus senticosus(Rupr. ex Maxim.) Maxim), stambiauogė spanguolė (Vaccinium
macrocarpon Aiton.). Jų apyvarta sudaro apie 50 proc. visų augalinių preparatų rinkos. Šie vaistai yra
gerai išanalizuoti, kai kuriems jų (eţiuolė, česnakas, ginkmedis, ţenšenis, serenoja) yra atlikti
klinikiniai tyrimai, ištirtas jų veiksmingumas, saugumas, atlikta standartizacija[37].
Reikia nepamiršti, jog augalinai vaistai pirmiausiai yra vartojami kaip vandeniniai nuovirai ar
etanolinės ištraukos. Švieţios augalų dalys, sultys ar neapdoroti milteliai vartojami retai ir tai daţniau
yra išimtis nei taisyklė. Todėl vaistinių augalų dalys turėtų būti autentiškos, be kenksmingų medţiagų,
tokių kaip pesticidai, sunkieji metalai, mikrobiologinio ar radioaktyviojo uţteršimo ir t.t. [37].
20
1.3.1. Augalinių preparatų vartojimas nėštumo metu
2002 metų Nacionalinių sveikatos tyrimų apklausos duomenimis 38 milijonai JAV gyventojų
vartojo augalinius preparatus. Augalinių preparatų vartojimas tarp moterų yra didesnis nei tarp vyrų.
Daţnai vaistaţolės vartojimos ir nėštumo metu. Ir nors vaistaţolės ir jų preparatai, lyginant su
cheminiais vaistais, veikia švelniau, geriau toleruojami, pasiţymi maţesniu nepageidaujamu poveikiu,
trūksta mokslinių tyrimų, kad įvertinti vaistaţolių vartojimo saugumą nėštumo metu. Todėl fitoterapija
nėščiosioms turi būti individuali [4,33].
Augalų vartojimas nėštumo metu kelia susirūpinimą, nes daug vaistaţolių parduodama
nėštumo sukeltiems simptomams slopinti, tokiems kaip pykinimas ir vėmimas, o dėl klinikinių tyrimų
stokos apie augalinių vaistų saugumą ir efektyvumą, negalima įvertinti galimos ţalos ne tik nėščiai
moteriai, bet ir vaisiui [33,34].
Daţniausiai vartojamos vaistaţolės nėštumo metu: vaistinė ramunė, paprastasis saldymedis,
paprastasis pankuolis, vaistinis valerijonas, eţiuolė, saldţiųjų migdolų aliejus. Prieţastys: strijos,
nerimas, miego sutrikimai, kapiliarų trapumas, skysčių susilaikymas ir vidurių uţkietėjimas [33].
Tiriant vaistinių ramunėlių ir paprastojo saldymedţio vartojimą nėštumo metu, negauta
statistiškai reikšmingų rezultatų tarp vartojusių vaistaţoles ir nevartojusių, išskyrus tai, kad
vartojusioms gimė naujagimiai maţesni pagal savo gestacinį amţių. Gilesnė duomenų analizė parodė,
kad reguliarus vaistinės ramunėlės ir paprastojo saldymedţio vartojimas nėštumo pradţioje didina
persileidimo ir priešlaikinio gimdymo tikimybę. Saldţiųjų migdolų aliejus nėštumo metu vartojamas
strijų profilaktikai, tačiau jau yra duomenų, kad kasdienis jo vartojimas gali būti susijęs su
priešlaikiniu gimdymu. Tai, kad saldţiųjų migdolų aliejus, kaip tirpiklis ir sudėtinė augalinių preparatų
dalis, sėkmingai naudojamas Korėjoje dismenorėjos gydymui, rodo, kad jis efektyviai veikia gimdos
raumenis. Įdomu tai, kad iš saldţiųjų migdolų išgautas aliejus kaupia didelį kiekį vitaminų C ir E. O
profilaktinis šių vitaminų vartojimas nėštumo metu buvo susijęs su nepageidaujamomis nėštumo
pasekmėmis kaip: priešlaikinis gimdymas, perinatalinis mirštamumas ir ankstyvas vaisiaus dangalų
plyšimas. Be to šiame aliejuje yra didelis procentas oleino ir linolo rūgščių, ţinomų kaip
prostaglandinų pirmtakai. Tokiu būdu, priklausomai nuo Omega-3 ir Omega-6 rūgščių kiekio ir
pasisavinimo, migdolų aliejus gali skatinti arba slopinti gimdos susitraukimus [33].
Rytinio pykinimo ir vėmimo slopinimui nėštumo metu galima vartoti imbiero preparatus.
Tačiau tyrimų rezultatai įspėja, kad imbieras gali stimuliuoti gimdos lygiuosius raumenis. Todėl
siūloma, kad imbieras nėštumo metu tutėtų būti vartojamas nedidesnėmis nei 1 g per dieną
dozėmis[32].
Taip pat yra maţai informacijos apie paprastojo ţenšenio vartojimo nėštumo metu saugumą,
nors reikšmingų skirtumų nenustatyta tarp vartojusių ir nevartojusių, bet patikimų duomenų trūksta.
21
Įdomu paţymėti, kad tradicinėje Kinų medicinoje ţenšenis yra kontraindikuotinas tiek nėščioms, tiek
ţindančioms moterims, iškyrus atvejus kai tai yra būtina [32].
Paprastųjų aviečių lapų preparatų (tablečių, arbatų, tinktūrų) vartojimas nėštumo metu buvo
tirtas ir aprašytas ne viename tyrime. Tyrimuose nenustatyta aviečių lapų vartojimo įtaka motinos ir
kūdikio saugumui. Tačiau yra aprašytas atvejis, kad aviečių lapai iššaukė priešlaikinį gimdymą
pavartoti atrame nėštumo trimestre. Todėl Sveikatos apsaugos komisija (CHM) rekomenduoja vengti
aviečių lapų vartojimo ankstyvuoju nėštumo periodu [32].
Vaistinio valerijonas vartojamas kaip raminanti ir slopinanti nerimą, miego sutrikimus
gydanti priemonė. Tačiau, yra maţai mokslinių tyrimų apie valerijono vartojimą nėštumo metu, ir
todėl jį vartoti nėščioms moterims nerekomenduojama [32].
Vaistų kontrolės tarnyba (dabar vaistų ir sveikatos prieţiūros produktų regialiavimo agentūra
(MHRA)) 2002 metais savo ataskaitoje, dėl vaistaţolių vartojimo saugumo, nurodė augalus, kuriuos
reikėtų vengti vartoti nėštumo metu. Buvo atkreiptas dėmesys į šias vaistaţoles:
1. Vaistaţolės, kurių sudėtyje yra eterinių aliejų, kurie dirgina lytinius ir šlapimo organų
takus: šliauţiančioji tramaţolė (Glechoma hederacea L.), paprastasis kadagys (Juniperus communis
L.), sėjamoji petraţolė (Petroselium crispum (Mill.) Nyman ex A.W. Hill.), taškuotoji mėta (Mentha
pulegium L.), vaistinis šalavijas (Salvia officinalisL.), kvapusis šalavijas (Salvia sclareaL.), paprastoji
bitkrėslė (Tanacetum vulgareL.) ir paprastoji kraujaţolė (Achillea millefoliumL.);
2. Vaistaţolės kurios pasiţymi gimdos raumenis stimuliuojančiu ir spazmolitiniu veikimu:
stieblapis vingirinis (Caulophyllum thalictroides robustum(L.) Michx.), didţioji varnalėša (Arctium
lappa L.), vaistinė oţragė (Trigonella foenum-graecum L.), gudobelė (Crataegus species), kanadinė
auksašaknė (Hydrastiscanadensis L.), nuodingoji ţuvėţuda (Piscidia piscipula (L.) Sarg.), paprastoji
sukatţolė (Leonurus cardiaca L.), didţioji dilgėlė (Urtica dioica L.), paprastoji avietė (Rubus idaeus
L.), vaistinė verbena (Verbena officinalis L.).
3. Vaistaţolės kurios pasiţymi vidurius laisvinančiu poveikiu, nes gali iššaukti gimdos
lygiųjų raumenų susitraukimus: velniapupė siauralapė - sena (Cassia angustifolia-Senna Vahl.),
paprastasis šaltekšnis (Frangula alnus Mill.), amerikinis šaltekšnis (Rhamnus purshiana DC) [32].
Nėštumo metu reikėtų vengti vartoti vaistaţoles, kurios gali turėti toksinį poveikį embrionui,
abortinį poveikį ar įtakoti kraujo krešėjimą: paprastasis raudonėlis (Origanum vulgaris L.), didţioji
ugniaţolė (Chelidonium majus L.), medėjantis alavijas (Aloe arborescens Mill.), paprastasis amalas
(Viscum album L.), paprastasis raugerškis (Berberis vulgaris L.), vaistinė ţvirbliarūtė (Fumaria
officinalis L.), kartusis kietis (pelynas) (Artemisia vulgaris L.), taškuotoji mėta (Mentha pulegium L.)
[4].
22
Net prieskoninius augalus, tokius kaip šalavijas, česnakas, ciberţolė gali būti rizikinga vartoti
nėštumo metu, jei jie vartojami didelėmis dozėmis ar koncentruotomis formomis. Todėl nėštumo metu,
prieš vartojant augalinius preparatus patartina:
vengti nėštumo metu vartoti augalinius preparatus, nebent tai yra būtina;
prieš pradedant vartoti vaistaţoles, pasitarti su sveikatos prieţiūros specialistu (gydytoju,
vaistininku). Tačiau jei jau vartojami augaliniai preparatai, tai būtina apie tai informuoti
gydytoją;
jei vartojamos vaistaţolės, produktus rinktis iš patikimų šaltinių ir prisilaikyti gamintojo
vartojimo nurodymų, ypač dozavimo rekomendacijų;
prisiminti: kad dauguma augalinių preparatų neturi atliktų klinikinių tyrimų, todėl gali būti
maţai arba visai nieko neţinoma apie jų poveikį nėštumo metu. Todėl svarbu pasakyti
gydytojui, jei buvo pastebėtas nepageidaujamas poveikis, juos vartojant;
augaliniuose preparatuose gali būti teršalų, pavyzdţiui, pesticidų, sunkiųjų metalų, kurie gali
būti kenksmingi dar negimusiam kūdikiui;
be to, augaliniai preparatai gali sąveikauti su jau vartojamais vaistais [32].
Apibendrinant aukščiau pateiktą medţiagą, galima teigti, kad augalinių vaistinių preparatų
vartojimas yra botanikos, farmakognozijos, farmakologijos, farmacijos sričių prerogatyva.
Domėjimasis ir gydymas vaistiniais augaliniais preparatais tapo mokslinio tyrinėjimo objektu, kuris
priklauso nuo teisinio reglamentavimo, mokslinio ištyrimo ir pagrįstumo. Farmacinės veiklos su
farmacijos produktais kontrolę vykdo Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie LR sveikatos apsaugos
ministerijos. Ţolelių arbatų ir maisto papildų, kurie priskiriami maisto produktams, kontrolę vykdo
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Augalinių vaistų vartojimas nėštumo metu gali sukelti ir
nepageidaujamų reakcijų.
1.4. Vaistinių augalinių ţaliavų sukeliamas pašalinis poveikis ir nepageidaujamos
reakcijos
Vis didėjantis vaistaţolių ir augalinių maisto papildų populiarumas siejamas su tikėjimu, kad
augaliniai vaistai natūralūs ir todėl saugūs. Tačiau šis įsitikinimas yra klaidingas. Vaistaţolės gali
veikti toksiškai, sąveikauti su cheminiais vaistais. Kai kuriais atvejais nepakankamai reglamentuojama
vaistaţolių kokybė, jos gali būti uţterštos ar sumaišytos ir taip kelti pavojų vartojimo saugumui [42].
Galima paminėti keletą populiarių augalų:
23
Vaistinė ramunė (Chamomilla recutita (L.) Rauschert) daţnai naudojamas ir gerai ţinomas
vaistinis augalas. Tačiau ji gali sukelti alergines reakcijas, ypač asmenims alergiškiems astrinių
(Asteraceae) šeimos augalams. Gali pasireikšti pilvo spazmai, lieţuvio ir gerklų paburkimas, lūpų,
gerklės ir akių patinimas, viso kūno nieţėjimas, dilgėlinė ir net galima uţdusti. Netinka vartoti esant
padidėjusiam kraujo spaudimui, išryškėjus veido kraujagyslėms. Ilgai ir didelėmis dozėmis vartojant
uţpilą, nuovirą, eterinį aliejų gali pasireikšti galvos skausmai, bendras silpnumas. Ramunę atsargiai
vartoti, jei vartojami antikoaguliantai, tokie kaip varfarinas. Nerekomenduojama vartoti nuolat, nes
sutrinka geleţies pasisavinimas, gali išsivystyti anemija [6,7,41,43].
Eţiuolė (Echinaceaspecies)taip pat gali sukelti alergines reakcijas, todėl vengti vartoti, jei
pasireiškė alergija astrinių (Asteraceae) šeimos augalams. Gali pasireikšti pilvo spazmai, pykinimas,
galvos svaigimas, astmos paūmėjimas. Nevartojama nėštumo metu, sergant tuberkulioze, išsėtine
skleroze, AIDS. Eţiuolė gali sukelti kepenų paţeidimus. Todėl negalima vartoti kartu su vaistais, kurie
gali turėti pašalinį poveikį kepenims, tokiais kaip ketakonazolis, leflunomidas, methotreksatas,
isoniazidas, itrakonazolis, lovastatinas [6,41,39].
Paprastoji jonaţolė (Hypericum perforatum L.) savo sudėtyje turi daugiau kaip 10 veikliųjų
medţiagų, kurios gali sukelti įvairias šalutines reakcijas. Be to, šių medţiagų santykis labai priklauso ir
nuo auginimo sąlygų, ir nuo gamybos procesų. Daţniausiai pasitaikantis šalutinis poveikis
fotosensibilizacija, todėl vartojant jonaţolės preparatus, būtina vengti tiesioginių saulės spindulių dėl
galimų uţdegiminių odos reakcijų. Taip pat reikėtų vengti vartoti kartu su vaistais, kurie gali padidinti
jautrumą saulei: tetraciklinas, piroksikamas. Jonaţolė gali sukelti galvos skausmus, svaigulį,
prakaitavimą, jos negalima vartoti kartu su selektyviais seratonino reabsorbcijos inhibitoriais, tokiais
kaip fluoksetinas, paroksetinas, dėl galimo seratonino sindromo pasireiškimo. Nepatartina vartoti
dirbant radiologijos laboratorijose, kai darbo vietoje temperatūta aukėtesnė nei 25 °C, sergant
hipertonija, vartojant digoksiną, ciklosporiną, teofiliną, nėštumo metu [6,7,12,41].
Valgomasis česnakas (Allium sativum L.) gali sukelti alergines reakcijas, skrandţio veiklos
sutrikimus, odos uţdegimines reakcijas. Nevartojamas sergant kepenų ligomis. Česnakas gali maţinti
kraujo krešumą, todėl būtina perspėti pacientus vartojančius varfariną. Česnakas vengtinas padidėjus
kraujo spaudimui, susikaupus organizme skysčiams, taip pat nėštumo metu [6,12,41].
Vaistinis skaistenis (Tanacetum parthenium L.). Vartojant galimos alerginės reakcijos, ypač
asmenims, kurie alergiški ramunei ar paprastajai kraujaţolei. Nesteroidiniai vaistai nuo uţdegimo,
tokie kaip, ibuprofenas, naproksenas gali sumaţinti skaistenio poveikį. Ilgai vartojant skaistenio
preparatus vartojimą reikia nutraukti palaipsniui, nes gali pasireikėti nutaukimo sindromas, kuriam
būdingas galvos skausmas, stiprūs raumenų ir sąnarių skausmai, jų sustingimas, nervingumas, nemiga,
nuovargis. Skaistenis gali pakenkti normaliam kraujo krešumui, todėl reikėtų vengti skirti pacientams,
vartojantiems antikoaguliantus, o ypač varfariną [41].
24
Dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba L.) gali sukelti skrandţio veikos sutrikimus, galvos
skausmą. Ginkmedis pasiţymi kraują skystinančiu poveikiu, todėl nerekomenduojama vartoti kartu su
aspirinu, nesteroidiniais vaistais nuo uţdegimo ar antikoaguliantais. Ginkmedţio turėtų vengti
pacientai sergantys epilepsija ir vartojantys fenitoiną, karbamazepiną ir fenobarbitalį. Viršijus
terapines dozes ar ilgai vartojant ginkmedţio preparatus, gali sutrikti miegas, širdies ritmas, padidėti
arterinis kraujo spaudimas [6,41].
Kininis ţenšenis (Panax ginseng C. A. Mey.) gali sukelti galvos skausmą, vėmimą, nemigą,
išbėrimus, viduriavimą, kraujavimą iš nosies ir makšties, hipertenziją.Vartojant ţenšenį, gali būti
iškreipti kraujo tyrimai pacientams, vartojantiems digoksiną. Negalima vartoti kartu su aspirinu,
nesteroidiniais vaistais nuo uţdegimo, antikoaguliantais, nes įtakoja kraujo krešumą. Gali sąveikauti su
kofenu ir sukelti hipertenziją. Taip pat vartojimo turėtų vengti asmenys: vartojantys monoamino
oksidazės inhibitorių fenelziną, nes galimi manijos simptomai; sergantys psichoze, depresija, ūminiais
uţdegimais, nėštumo metu [6,38,41].
Tikrasis imbieras (Zingiber officinale Rosc.) gali sukelti lengvus virškinimo trakto
negalavimus tokius kaip: rėmuo, viduriavimas, burnos dirginimas. Imbierą patartina atsargiai vartoti
kartu su anikoaguliantais, nes gali turėti įtakos vaistų aktyvumui. Jei vartojamas varfarinas ir
pradedamas vartoti imbieras, būtina stebėti krešumo rodiklius. Nors apie toksišką imbiero poveikį
duomenų nėra, tačiau turi būti atlikta daugiau mokslinių tyrimų, siekiant geriau įvertinti galimas
sąveikas ir pašalinį poveikį [41,47].
Paprastasis saldymedis (Glycyrrhiza glabra L.) nevartojamas sergant cholestatiniu kepenų
sutrikimu, kepenų ciroze, kai padidėjęs arterinis kraujo spaudimas. Saldymedis iš organizmo šalina
kalį, todėl jo preparatus reikėtų derinti su kalio preparatais. Vartojant ilgai ir didelėmis dozėmis (4-6
sav, 100 mg per parą) gali sutrikti natrio ir skysčių apykaita. Nepatartina vartoti kartu su
benzofluazidu, hidrochlorotiazidu ir kitais diuretikais, nes didina hipertenzijos ir hipokalemijos riziką
[6,11,36].
Vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis L.) nevartojamas susilpnėjus skydliaukės funkcijai,
padidėjus smegenų ţievės slopinimui, sumaţėjus jautrumui įvairiems dirgikliams, sumaţėjus
arteriniam kraujospūdţiui, susilpnėjus raumenų tonusui. Nepatartina vartoti ilgai ir didesnėmis negu
terapinės dozėmis, nes gali sukelti galvos skausmą, pykinimą, per daug slopinti centrinę nervų
sistemą, sumaţinti darbingumą, sutrikdyti virškinimo trakto veiklą [6,12].
Visų šių nesuderinamumų neįmanoma išvardyti, todėl būtina pasakyti gydytojui, kokiais
vaistiniais augalais ketinama gydytis. Vaistus ir augalus reikėtų vartoti skirtingu laiku.
Nepasikonsultavus su gydytoju, negalima kaitalioti gydymo nei vaistais, nei vaistingais augalais.[12].
25
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo metodai
Baigiamajame darbe taikomi tyrimo metodai:
1. Teorinis mokslinės literatūros analizės metodas. Teoriškai apţvelgti, išanalizuoti ir aprašyti
moksliniai medicininiai, farmaciniai bei socialiniai straipsniai, moksliniai tyrimai, susiję su šio
magistrinio darbo tema.
2. Empirinis analizės metodas. Darbe taikytas anketinės apklausos metodas. Atlikta vaistinės
klientų ir Šilutės rajono gyventojų kiekybinė apklausa ir atlikta anketų duomenų analizė,
siekiant ištirti kaip Lietuvos gyventojai laikosi, augalinių preparatų racionalaus vartojimo ir
laikymo namų sąlygomis, instrukcijų.
3. Statistinis tyrimo metodas.Statistinė analizė atlikta SPSS 22.0 programos paketu. Analizuojant
duomenis, buvo skaičiuojamos aprašomosios statistikos, tikrinamos statistinės hipotezės apie
skirtumus tarp vidurkių daţnumų bei poţymių tarpusavio priklausomumo. Tikrinat statistines
hipotezes, reikšmingumo lygmuo pasirinktas 0,05.Kiekybinio kintamojo (augalinių preparatų
pavadinimų skaičius) skirstinys įvertintas naudojant Kolmogorov-Smirnov testą. Kadangi šio
kintamojo skirstinys netenkino normalumo sąlygos, skirtumai tarp dviejų tiriamųjų grupių
palyginti taikytas Stjudento t testas ir neparametrinės analizės Mann-Whitney testas. Daugiau
nei dviejų grupių palyginimui taikyta parametrinė ir neparametrinė dispersinė analizė (ANOVA
ir Kruskal-Walils testas). Kategorinių kintamųjų palyginimas atliktas naudojant chi kvadrato
(χ2) testą (suderinamumo ir nepriklausomumo). Ryšiui tarp poţymių nustatyti buvo vertinami
koreliacijos koeficientai (Spearman arba Kendall). Prognozei taikyta binarinė logistinė
regresinė analizė.
2.2. Tyrimo eiga ir instrumentai
Tyrimui atlikti taikoma anketinė respondentų apklausa. Tyrimas buvo atliekamas penkis
mėnesius (nuo 2016-06 mėn. iki 2016-10 mėn.),apklausos vykdytos Šilutės rajone ir Šilutės rajono
vaistinėje.
Tyrimo instrumentas – anketa. Anketą sudaro 21 klausimas, iš kurių uţdarojo tipo – 10
klausimų, mišraus tipo (pusiau uţdari) – 8 klausimai, ir 3 atvirojo tipo klausimai (ţiūrėti 1
priedą).Anketa suskirstyta į keturias dalis. Pirmoji anketos dalis skirta nustatyti,ar respondentai turi
26
ir ar vartoja vaistinius augalinius preparatus (1, 2, 5, 6, 17 klausimai), antrosios dalies klausimai
skirti išsiaiškinti respodentų augalinių vaistinių preparatų vartojimo ypatumus (3, 4, 7,8, 9, 13, 14,
16), trečiosios – siekiant nustatyti respondentų turimų vaistinių preparatų laikymo sąlygas (10, 11,
12, 15). Ketvirtoji dalis (18-21 klausimai) skirta nustatyti respondentų socialines/demografines
charakteristikas, t.y. amţius, lytis, išsilavinimas, gyvenamoji vieta.
2.3. Tyrimo objektas
Paruošta anketa pateikta LSMU bioetikos centrui ir UAB „Nemuno vaistinė” vadovams. LSMU
Bioetikos centro leidimas buvo gautas tik po to, kai buvo gautas vaistinės vadovo leidimas. Gavus
LSMU Bioetikos centro leidimą pradėta gyventojų apklausa (ţiūrėti 7 priedą)
Apklausos vykdytos Šilutės rajone ir Šilutės rajono vaistinėje. Siekiant, kad apklausos rezultatai
būtų kaip galima patikimesni, respondentai pasirinkti atsitiktinai. Iš viso tyrime dalyvavo 350
respondentų. 3 lentelėje pateikiame jų socialinių charakteristikų pasiskirstymą.
3 lentelė. Respondentų socialinių charakteristikų pasiskirstymas
Charakteristika
n (%)
Amţius (metai):
18-30
31-50
51-70
>70
50(14,3)
143(40,9)
118(33,7)
39(11,1)
Lytis:
moterys
vyrai
289(82,6)
61(17,4)
Išsilavinimas:
nebaigtas vidurinis
vidurinis
profesinis
aukštasis neuniversitetinis
aukštasis universitetinis
41(11,7)
70(20,0)
72(20,6)
75(21,4)
92(26,3)
Gyvenamoji vieta:
miestas
kaimas
200(57,1)
150(42,9) n - respondentų skaičius
55,2% tiriamųjų buvo ≤50 metų, tiriamųjų amţius atsiţvelgiant į jų lytį reikšmingai nesiskyrė.
52,3% jų turėjo ţemesnį nebaigtą vidurinį arba vidurinį, arba profesinį išsilavinimą. Reikšmingai
(p<0,05) daugiau vyrų nei moterų turėjo profesinį išsilavinimą (atitinkamai: 22(36,1%) ir 50(17,3%)).
27
Kitų išsilavinimo grupių pasiskirstymas, atsiţvelgiant į lytį reikšmingai nesiskyrė. Išsilavinimo grupės
neigiamai, reikšmingai susijusios su tiriamųjų amţiaus grupėmis: 18-50 metų 103(53,4%) tiriamųjų ir
>50 metų 64(40,8%) turėjo aukštąjį neuniversitetinį arba universitetinį išsilavinimą.
Negavome reikšmingos sąsajos, lygindami respondentų lyties pasiskirstymą kaimo ir miesto
vietovėse. Atsiţvelgiant į gyvenamąją vietą reikšmingai (p<0,05) skyrėsi tik >70 metų respondentų
pasiskirstymas: 14(7,0%) jų buvo iš miesto ir 25(16,7%) iš kaimo.
Taip pat reikšmingai skyrėsi apklaustųjų išsilavinimas, atsiţvelgiant į gyvenamąją vietą
(χ2=32,771, lls=4, p<0,001): kaime reikšmingai (p<0,05) daugiau gyveno respondentų su nebaigtu
viduriniu išsilavinimu (32(21,3%)) nei mieste (9(4,5%) ir atvirkščiai – mieste reikšmingai (p<0,05)
daugiau su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu (68(34,0%)) nei kaime (24(16,0%)).
28
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Vaistinių augalinių preparatų vartojimas
Siekiant išsiaiškinti, ar apklausoje dalyvavę respondentai vartoja vaistinius augalinius
preparatus, pateiktas pirmas anketos klausimas. Tyrimu nustatyta, jog tik 28(8,0%) apklaustųjų nurodė,
kad augalinių vaistinių preparatų nevartoja (1 pav.).
1 pav. Respondentų augalinių vaistinių preparatų vartojimo procentinis pasiskirstymas
Šių preparatų vartojimas reikšmingai skyrėsi tik atsiţvelgiant į tiriamųjų amţiaus grupes
(χ2=8,806, lls=3, p=0,032): 18-30 m. nevartojo 8(16,0%), 31-50 m. – 14(9,8%), 51-70 m. – 5(4,2%),
>70 m. – 1(2,6%). Kitos socialinės charakteristikos su atsakymu į šį klausimą neturėjo reikšmingų
sąsajų. Iš šių skaičių matosi, kad vyresnio amţiaus ţmonės daţniau vartoja augalinės kilmės
preparatus.
Tyrimu siekta suţinoti, kas rekomendavo vartoti augalinius vaistinius preparatus. Šiam tikslui
įgyvendinti pateiktas antras anketos klausimas. 2 pav. matome, kad 137(42,5%) atsakinėjusiųjų
nurodė, jog augalinius vaistinius preparatus vartoti rekomendavo gydytojas, vaistininkas arba
gydytojas ir vaistininkas. 185(57,5%) vartoja, nes n=163 iš jų nusprendė patys, n=20 rekomendavo kiti
asmenys ir n=2 rėmėsi knygomis. Prieţasčių, kodėl vartoja šiuos preparatus, pasiskirstymas
reikšmingai nesiskyrė, atsiţvelgiant į tiriamųjų socialines charakteristikas.
29
2 pav. Respondentų apsisprendimo vartoti augalinius vaistinius preparatus priežasčių procentinis
pasiskirstymas
Tyrime dalyvavę respondentai nurodė, jog 318 (91,1%) savo vaistinėlėje turi augalinės kilmės
preparatų ir 31 (8,9%) neturi. Vienas respondentas šio klausimo atsakymo nepaţymėjo (3 pav.).
3 pav. Respondentų turėjimo savo vaistinėlėje augalinės kilmės preparatų procentinis
pasiskirstymas
Atsakymai į šį klausimą reikšmingai (χ2=15,545, lls=3, p<0,001) skyrėsi, atsiţvelgiant į
apklaustųjų amţiaus grupes: 18-30 m. amţiaus grupėje turi šių preparatų 38(76,0%), 31-50 m. –
30
131(91,6%), 51-70 m. – 113(96,6%) ir >70 m. – 36(92,3%). Kad turi šių preparatų >50 m. amţiaus
grupės respondentų atsakė, 149(95,5%), o 18-50 m. – 169(87,6%) (p=0,009).
Galime prognozuoti, kad atsakymo, jog turi savo vaistinėlėje augalinės kilmės preparatų šansų
santykis didesnis 3,023[1,266-7,217], jei respondento amţius>50 m. Kiti socialiniai veiksniai (lytis,
išsilavinimas, gyvenamoji vieta) šio klausimo atsakymams reikšmingos įtakos neturėjo.
Gavome tiesioginę ir reikšmingą (r=0,55, p<0,001) sąsają tarp tų tiriamųjų, kurie augalinius
preparatus vartoja ir, kurie atsakė, jog savo namų vaistinėlėje turi šių preparatų. Tie, kurie atsakė, jog
turivartoja 308(96,9%), o, kurie atsakė, jog neturi, vartoja tik 14(45,2%) (p<0,001), t.y., šansų santykis
didesnis, kad atsakys, jog turi 37,4[14,506-96,424], jei augalinius preparatus vartoja.
Respondentai, kurie atsakė, jog savo vaistinėlėje turi augalinės kilmės preparatų, vidutiniškai jų
turi V(SN) (vidurkis(standartinis nuokrypis) 4,1(3,3) (min – 1, max – 30, mediana 3). Reikšmingai
(p<0,05) daugiau jų turi moterys ir turintieji aukštesnį išsilavinimą (4 lentelė).
4 lentelė. Respondentų augalinių preparatų laikomų vaistinėlėje vidurkio pasiskirstymas,
atsižvelgiant į jų lytį bei išsilavinimą
Charakteristika
V(SN) (min-max,
mediana)
Patikimumo lygmuo
Lytis:
moterys (n=236)
vyrai (n=46)
4,3(3,5) (1-30, 3,0)
3,0(1,5) (1-7, 3,0)
*p=0,016
Išsilavinimas:
nebaigtas vidurinis (n=33)
vidurinis (n=53)
profesinis (n=55)
aukštasis neuniversitetinis (n=63)
aukštasis universitetinis (n=78)
4,0(3,3) (1-20, 3)
3,2(2,0) (1-10, 3)+,++,++++
3,6(2,4) (1-12, 3) +++
4,4(2,5) (1-10,4) +
4,8(4,7) (1-30, 3) ++,+++,++++
**
χ2=10,349, lls=4,
p=0,035; +,++,+++,++++
p<0,05
V(SN) – vidurkis(standartinis nuokrypis), n – respondentų skaičius, lls- laisvės laipsnių skaičius, p reikšmingumo lygmuo,
remiantis neparametriniu Mann-Whitney testu dviem nepriklausomoms imtims; **
χ2- remiantis neparametriniu Kruskal-
Wallis testu.
Respondentai, kurių išsilavinimas nebaigtas vidurinis, vidurinis, ar profesinis (3,6(2,5)) augalinių
preparatų savo vaistinėlėje turi reikšmingai (p=0,008) maţiau nei tie, kurių išsilavinimas
neuniversitetinis arba universitetinis aukštasis (4,6(3,9).
Kokie augaliniai preparatai laikomi vaistinėlėje suskirstyti pagal vaisto formą.Iš geriamųjų
augalinių lašų daugiausiai namų vaistinėlėse laikomi širdies lašai (53), gudobelių lašai (24), valerijonų
lašai (20) ir vidurių lašai (15); iš tablečių – Carsil tabletės (18) ir ginkmedţio ekstrakto tabletės (12). Iš
vaistinių augalinių ţaliavų ir arbatų daugiausiai namų vaistinėlėse laiko liepų ţiedus (63), ramunėlių
ţiedus (38), medetkų ţiedus (28), valerijonų šakniastiebius su šaknimis (23), karčiųjų kiečių ţolę (17),
arbatas nuo kosulio (16), mėtų lapus (15) ir čiobrelių ţolę (15). Tiksliau ir išsamiau, kokie konkrečiai
augaliniai vaistiniai preparatai laikomi respondentų vaistinėlėse, pateikta 2 priede.
31
3.2. Vaistinių augalinių preparatų vartojimo ypatumai
Tyrimu norėta išsiaiškinti, ar respondentai konsultuojasi, kaip reikia vartoti augalinius vaistinius
preparatus. 256(79,5%) respondentai, iš tų, kurie vartoja augalinius vaistinius preparatus, atsakė, kad
jie konsultuojasi kaip vartoti augalinius vaistinius preparatus (3 pav.).
3 pav. Respondentų konsultavimosi kaip vartoti augalinius vaistinius preparatus
procentinis pasiskirstymas
18-30 m. amţiaus grupėje nurodė, kad konsultuojasi 33(78,6%), 31-50 m. – 105(81,4%)*, 51-70
m. – 94(83,2%)**
ir >70 m. – 24(63,2)*,**
(*,**
p<0,05). Atsiţvelgiant į kitas socialines charakteristikas
atsakymai į šį klausimą reikšmingai nesiskyrė.
Tyrimu gauta reikšminga sąsaja tarp konsultavimosi kaip vartoti augalinius preparatus ir kas juos
rekomendavo vartoti (4 pav.). 128(93,4%) tiriamųjų, kuriems rekomendavo gydytojas, vaistininkas
arba gydytojas ir vaistininkas konsultavosi kaip vartoti augalinius vaistinius preparatus ir reikšmingai
maţiau (p<0,001), t.y., 128(69,2%), kurie nusprendė patys, rekomendavo kiti asmenys arba rėmėsi
knygomis. Remdamiesi binarine logistine regresine analize galime prognozuoti, kad ŠS[95% PI]
(šansų santykis[95% pasikliautinasis intervalas] didesni 6,33[3,008-13,334], kad respondentai, kurie
nuspręs vartoti augalinius preparatus patys, rekomenduos kiti asmenys arba remsis knygomis,
nesikonsultuos kaip juos vartoti (ţiūrėti 3 priedą).
32
χ2=31,384, lls=3, p<0,001
4 pav. Respondentų apsisprendimo vartoti augalinius vaistinius preparatus
priežasčių procentinis pasiskirstymas
5 paveiksle matome, kad reikšmingai daugiau asmenų konsultavosi kaip vartoti augalinius
vaistinius preparatus su vaistininkais (χ2=75,708, lls=5, p<0,001, remiantis chi kvadrato suderinamumo
testu).
5 pav. Respondentų konsultavimosi šaltinių procentinis pasiskirstymas
Pasirinkimas asmenų ar šaltinių, kuriais rėmėsi tiriamieji reikšmingai skyrėsi, atsiţvelgiant į jų
amţių bei išsilavinimą (5 lentelė).
69,2
85,7
96
100
patys nusprendė/rekomendavo kiti asmenys/
rekomendavo gydytojas
rekomendavo vaistininkas
rekomendavo gydytojas ir vaistininkas
0 20 40 60 80 100
Konsultavosi kaip vartoti vaistinius preparatus, %
Vartoti augalinius vaistinius preparatus:
rėmėsi knygomis
33
5 lentelė. Respondentų konsultavimosi šaltinių apie augalinių vaistinių preparatų
vartojimąpasiskirstymas
Charakteristika
Konsultavosi
su gydytoju
Konsultavosi
su vaistininku
Konsultavosi
su kitais
asmenimis
Rado
informaciją
internete
Konsultavosi
su gydytoju
ir vaistininku
Rėmėsi
daugeliu
šaltinių
n (%)
Amţius (metai):
18-30
31-50
51-70
>70
3(8,8)*
12(11,4) **
19(20,2) ***
10(41,7)
*,**,***
12(35,3)
37(35,2)
35(37,2)
9(37,5)
8(23,5)+,++
4(3,8) +
12(12,8)
1(4,2) ++
3(8,8)
12(11,4)
12(12,8)
1(4,2)
4(11,8)
23(21,9) +++
7(7,4) +++
2(8,3)
4(11,8)
17(16,2)
9(9,6)
1(4,2)
χ2=37,399, lls=15, p=0,001;
*,**,***, +,++,+++p<0,05
Išsilavinimas:
nebaigtas
vidurinis
profesinis
aukštasis
neuniversitetinis
aukštasis
universitetinis
8(27,6) *
8(15,4)
11(21,2) **
12(21,8) ***
5(7,2) *,**,***,^
11(37,9)
23(44,2) +
19(36,5)
24(43,6) ++
16(23,2)
+,++,^^
3(10,3)
3(5,8)
8(15,4)
2(3,6)
9(13,0) ^^^
2(6,9)
7(13,5)
7(13,5)
6(10,6)
6(8,7) ^^^^
3(10,3)
6(11,5)
6(11,5)
9(16,4)
12(17,4)
2(6,9)
5(9,6)
1(1,9)
2(3,6)
21(30,4)^,^^,^
^^,^^^^
χ2=48,288, lls=20, p=0,001;
*,**,***, +,++,^,^^,^^^,^^^^p<0,05
n- respondentų skaičius, χ2 – chi kvadrato kriterijus, lls- laisvės laipsnių skaičius, p – reikšmingumo lygmuo
Vyresni nei 50 m. amţiaus grupės tiriamieji reikšmingai (p<0,05) daţniau konsultavosi su
gydytoju (29(24,6%)) nei tie, kurių amţius 18-50 m. (15(10,8%)) ir atvirkščiai: su gydytoju ir
vaistininku reikšmingai (p<0,05) daţniau konsultavosi 18-50 m. nei >50 m. amţiaus tiriamieji
(27(19,4%) ir 9(7,6%)) (ţiūrėti 4 priedą).Tiriamieji, kurių išsilavinimas neuniversitetinis arba
universitetinis aukštasis reikšmingai (p<0,05) daţniau konsultavosi su daugeliu šaltiniu, nei tie, kurių
išsilavinimas ţemesnis (23(18,5%) ir 8(6,0%) (ţiūrėti 5 priedą).
Kitos socialinės tiriamųjų charakteristikos šiam pasirinkimui reikšmingos įtakos neturėjo.
6 pav. Respondentų augalinių preparatų pakuotės lapelio perskaitymo ir saugojimo
procentinis pasiskirstymas
34
6 paveiksle matome, kad reikšmingai (χ2=497,667, lls=3, p<0,001) daugiau respondentų
augalinių preparatų pakuotės lapelį perskaito ir laiko kartu su preparatu (259(74,0%)) (ţiūrėti 6
priedą).Atsakymai apie augalinių preparatų pakuotės lapelį reikšmingai (p<0,05) skyrėsi, atsiţvelgiant
į tiriamųjų amţiaus grupes bei lytį, tačiau reikšmingai nesiskyrė, atsiţvelgiant į išsilavinimą bei
gyvenamąją vietą.
6 lentelėje matome, kad reikšmingai (p<0,05) daugiau 31-50 m. amţiaus respondentų augalinių
preparatų pakuotės lapelį perskaito ir laiko kartu su preparatu, lyginant juos su 18-30 m. amţiaus
grupės respondentais.
6 lentelė. Respondentų augalinių preparatų pakuotės lapelių perskaitymo ir saugojimo
pasiskirstymas, atsižvelgiant į amžiaus grupes ir lytį
Charakteristika
Augalinių preparatų pakuotės lapelį:
perskaito ir laiko
kartu su preparatu
neperskaito, bet
laiko kartu su
preparatu
perskaito, bet
lapelio
neišsaugo
neperskaito ir
lapelio
neišsaugo
n (%)
Amţius (metai):
18-30
31-50
51-70
>70
32(69,6)*
114(83,2) *
85(74,6)
28(71,8)
7(15,2) **,***
3(2,2) **
3(2,6) ***
2(5,1)
4(8,7)+
16(11,7) ++
25(21,9) +,++
6(15,2)
3(6,5)
4(2,9)
1(0,9)
3(7,7)
χ2=27,303, lls=9, p=0,001;
*,**,***, +,++,p<0,05
Lytis:
moterys (n=236)
vyrai (n=46)
218(78,7
41(70,7)
13(4,7)
2(3,4)
42(15,1)
9(15,5)
5(1,8)*
6(10,3) *
χ2=11,245, lls=3, p=0,01;
*,p<0,05
χ2=21,562, lls=3, p<0,001;
*,**,p<0,05
n- augalinius preparatus vartojančių respondentų skaičius, χ2 – chi kvadrato kriterijus, lls- laisvės laipsnių skaičius, p –
reikšmingumo lygmuo
Pakuotės lapelio neperskaito, bet laiko kartu su preparatu reikšmingai (p<0,05) daugiau 18-30
metų grupės respondentų, lyginant juos su 31-70 metų amţiaus respondentais. Pakuotės lapelį
perskaito, bet jo neišsaugo reikšmingai (p<0,05) daugiau 51-70 metų amţiaus grupės respondentų,
lyginant juos su 18-50 metų amţiaus grupės respondentais. Reikšmingai (p<0,05) daugiau vyrų nei
moterų augalinių preparatų pakuotės lapelioneperskaito ir jo neišsaugo.
7 paveiksle matome, kad reikšmingai (χ2=235, lls=2, p<0,001) daugiau respondentų ţino apie
augalinių preparatų šalutinį poveikį (248(71,7%)).
Atsakymai ţinių apie augalinių preparatų sukeliamą šalutinį poveikį reikšmingai (p<0,05)
skyrėsi, atsiţvelgiant į tiriamųjų amţiaus grupes bei išsilavinimą, tačiau reikšmingai nesiskyrė,
atsiţvelgiant į lytį bei gyvenamąją vietą. Taip pat gavome reikšmingas šio klausimo sąsajas su
atsakymu į klausimą apie augalinių preparatų pakuotės lapelioperskaitymą ir jo laikymą kartu su
preparatu ir ar turi savo namų vaistinėlėje šių preparatų.
35
Ţino apie šių preparatų sukeliamą šalutinį poveikį reikšmingai (p<0,05) daugiau 18-70 m.
amţiaus respondentų, lyginant juos su >70 m. amţiaus respondentais.
7 pav. Respondentų žinių apie augalinių preparatų galimą šalutinį poveikį procentinis
pasiskirstymas
Reikšmingai (p<0,05) daugiau >70 m. respondentų, lyginant juos su jaunesnio amţiaus
respondentais, neţino apie šalutinį poveikį arba mano, kad augaliniai preparatai negali sukelti šalutinio
poveikio.
Ţino apie šių preparatų šalutinį poveikį reikšmingai (p<0,05) daugiau respondentų, kurių
išsilavinimas aukštasis neuniversitetinis arba universitetinis (142(85,0%)), lyginant su tais, kurių
išsilavinimas nebaigtas pradinis arba vidurinis, arba profesinis (106(59,2%)). Neţino, reikšmingai
(p<0,05) maţiau respondentų, kurių išsilavinimas aukštasis neuniversitetinis arba universitetinis
(16(9,6%)), lyginant su tais, kurių išsilavinimas nebaigtas pradinis arba vidurinis, arba profesinis
(52(29,1%)). Mano, kad negali sukelti šalutinio poveikio taip pat, reikšmingai (p<0,05) maţiau
respondentų, kurių išsilavinimas aukštasis neuniversitetinis arba universitetinis (9(5,4%)), lyginant su
tais, kurių išsilavinimas nebaigtas pradinis, vidurinis arba profesinis (21 (11,7%)).
Tiriamieji, kurie savo namųvaistinėlėje turi augalinių preparatų reikšmingai (p<0,05) daţniau
rinkosi atsakymą, kad ţino apie pastarųjų šalutinį poveikį ir atvirkščiai, kurie neturi savo vaistinėlėje
jų, jie ir reikšmingai (p<0,05) daţniau neţino apie tai. Reikšmingai daugiau atsakinėjusiųjų, kurie
perskaito pakuotės lapelį apie augalinį preparatą ir išsaugo jį kartu su preparatu, ţino apie augalinio
preparato šalutinį poveikį(7 lentelė).
36
7 lentelė. Respondentų žinių apie augalinių preparatų sukeliamą šalutinį poveikį pasiskirstymas,
atsižvelgiant į įvairius faktorius
Charakteristika
Kad augaliniai preparatai gali sukelti šalutinį poveikį:
ţino neţino
Mano, kad negali
sukelti šalutinio
poveikio
n (%)
Amţius (metai):
18-30(n=49)
31-50(n=141)
51-70(n=117)
>70(n=39)
32(65,3)*
108(76,6) **
92(78,6) ***
16(41,0) *,**,***
12(24,5)
25(17,7)
15(12,8) +
16(41,0) +
5(10,2)
8(5,7) ++
10(8,5)
7(17,9) ++
χ2=24,815, lls=6, p<0,001;
*,**,***, +,++,p<0,05
Išsilavinimas:
nebaigtas vidurinis (n=41)
vidurinis (n=66)
profesinis (n=72)
aukštasis neuniversitetinis (n=75)
aukštasis universitetinis (n=92)
16(39,0) *,**,***,****
48(72,7) *
42(58,3) **
64(85,3) ***
78(84,8) ****
18(43,9)+,++,+++
13(19,7) +
21(29,2)
6(8,0) ++
10(10,9) +++
7(17,1)^
5(7,6)
9(12,5)
5(6,7)
4(4,3) ^
χ2=43,408, lls=8, p<0,001;
*,,**,***,****,+,++,+++,^p<0,05
χ2=14,27, lls=3, p=0,003;
*,**,p<0,05
Savo vaistinėlėje augalinės kilmės preparatų:
turi (n=316)
neturi (n=20)
235(73,9) *
13(46,4) *
56(17,6) **
12(42,9) **
27(8,5)
3(10,7)
χ2=11,203, lls=2, p=0,004;
*,**,,p<0,05
Augalinių preparatų pakuotės lapelį:
perskaito ir laiko kartu su preparatu(n=259)
neperskaito, bet laiko kartu su preparatu(n=15)
perskaito, bet lapelio neišsaugo(n=51)
neperskaito ir lapelio neišsaugo(n=11)
196(75,7) *
9(60,0)
35(68,6)
4(36,4) *
46(17,8)
4(26,7)
9(17,6)
4(36,4)
17(6,6) **
2(13,3)
7(13,7)
3(27,3) **
χ2=12,884, lls=6, p=0,045;
*,**,p<0,05
n- respondentų skaičius, χ2 - chi kvadrato kriterijus, lls- laisvės laipsnių skaičius, p – reikšmingumo lygmuo
Uţmiršę išgerti augalinės kilmės preparatų, respondentai daţniausiai sulaukia sekančio gėrimo
ir išgeria reikiamą dozę (183(54,1%)) arba išgeria prisiminę (143(42,3%))(8 pav.).
8 pav. Respondentų veiksmų, pamiršus išgerti augalinės kilmės preparatų, procentinis
pasiskirstymas
37
Reikšmingai (p<0,05) daţniau miesto gyventojai (93(48,4%) nei kaimo (50(34,2%)) išgeria
prisiminę ir atvirkščiai, reikšmingai daţniau kaimo (90(61,6%)) nei miesto (93(48,4%)) sulaukia
sekančio gėrimo ir išgeria reikiamą dozę.
Reikšmingai (p<0,05) daţniau išgeria prisiminę tie, kurie neţino, kad augaliniai preparatai gali
sukelti šalutinį poveikį (36(57,1%)), lyginant su tais, kurie ţino (97(39,4%)) ir, atvirkščiai, tie kurie
ţino (143(57,1%), lyginant su tais, kurie neţino (24(38,1%)) reikšmingai (p<0,05) daţniau sulaukia
sekančio gėrimo ir išgeria reikiamą dozę.
Reikšmingai (p<0,05) daţniau sulaukia sekančio gėrimo ir išgeria reikiamą dozę tie, kurie
prisilaiko augalinio preparato vartojimo būdo (177(56,0%)) nei tie, kurie neprisilaiko (5(23,8%)) ir,
atvirkščiai, kurie neprisilaiko (2(9,5%)) reikšmingai (p<0,05) daţniau nei tie, kurie prisilaiko
(4(1,3%)) sulaukia sekančio karto ir išgeria dvigubą dozę.
Reikšmingai (p<0,05) daţniau sulaukia sekančio gėrimo ir išgeria reikiamą dozę tie, kurie laikosi
nurodytų augalinio preparato laikymosąlygų (175(55,9%)) nei tie, kurie nesilaiko (5(25,0%)) ir
atvirkščiai, kurie nesilaiko (2(10,0%)) reikšmingai (p<0,05) daţniau nei tie, kurie laikosi (4(1,3%))
sulaukia sekančio karto ir išgeria dvigubą dozę.
Siekiant suţinoti kaip respondentai vartoja augalinius vaistinius preparatus dozuojamus lašais,
pateiktas keturioliktas anketos klausimas.Dauguma respondentų (281(83,1%)) atsakė, kad augalinių
lašų vartoja tiek, kiek parašyta pakuotės lapelyje (9 pav.).
9 pav. Augalinių preparatų dozuojamų lašais vartojimo tikslumoprocentinis pasiskirstymas
Šio klausimo atsakymai reikšmingai (p<0,05) skyrėsi, atsiţvelgiant į atsakinėjusiųjų amţių. 18-
50 m. 170(92,9%) ir >50 m.–111(71,6%) vartoja tiek lašų, kiek parašyta pakuotės lapelyje.
Vartoja tiek lašų, kiek parašyta pakuotės lapelyje reikšmingai (p<0,05) daugiau asmenų, kurie
38
konsultuojasi, kaip vartoti augalinius preparatus (216(85,7%), lyginant su tais, kurie nesikonsultuoja
(47(72,3%)).
Vartoja tiek lašų, kiek parašyta pakuotės lapelyje reikšmingai (p<0,05) daugiau respondentų,
kurie augalinio preparato pakuotės lapelį perskaito ir laiko kartu su preparatu (231(89,2%)), lyginant
su tais, kurie neperskaito, bet laiko kartu su preparatu (6(42,9%)), perskaito, bet lapelio neišsaugo
(36(72,0%)) bei tais, kurie neperskaito ir lapelio neišsaugo (4(50,0%)).
Vartoja tiek lašų, kiek parašyta pakuotės lapelyje reikšmingai (p<0,05) daugiau respondentų,
kurie ţino, kad augaliniai preparatai gali sukelti šalutinį poveikį (217(88,6%)), lyginant su tais, kurie
neţino (47(72,3%)) bei tais, kurie mano, kad šalutinio poveikio augaliniai vaistiniai preparatai negali
sukelti (17(60,7%)).
Vartoja tiek lašų, kiek parašyta pakuotės lapelyje reikšmingai (p<0,05) daugiau asmenų, kurie
prisilaiko nurodyto augalinio preparato vartojimo būdo (272(86,1%), lyginant su tais, kurie
neprisilaiko (8(38,1%)).
Ar respondentai vartoja augalinius vaistus pasibaigus jų tinkamumo laikui? Nustatyta, jog
321(93,0%) apklaustųjų atsakė, kad nevartoja tokių vaistinių preparatų (10 pav.).
10 pav. Augalinių vaistų vartojimo pasibaigus jų tinkamumo laikui procentinis pasiskirstymas
Tačiau, tų gyventojų kurie vartoja augalinius vaistus pasibaigus jų tinkamumo
laikuiyrareikšmingai (p=0,024) daugiau mieste(19(9,6%)) nei kaime (5(3,4%)).Taip pat reikšmingai
(p<0,05) daugiau vaistų pasibaigus jų tinkamumo laikui vartoja tie respondentai, kurie atsakė, kad
atidarytus augalinius sirupus laiko ant stalo (3(37,5%)), nei tie, kurie laiko spintelėje (9(5,6%)) ar
šaldytuve (11(7,1%)).
39
3.3. Vaistinių preparatų laikymo sąlygos
Siekiant išsiaiškinti, ar respondentai laikosi augalinių vaistinių preparatų laikymo sąlygų,
nustatyta, jog 317(92,7%) respondentų atsakė, kad jie laikosi nurodytų augalinių preparatų laikymo
sąlygų (11 pav.).
11 pav. Respondentų laikymosi augalinių preparatų nurodytų laikymo sąlygų procentinis
pasiskirstymas
Atsakymai apie augalinių preparatų laikymo nurodytų sąlygų laikymąsi reikšmingai (p<0,05)
skyrėsi, atsiţvelgiant į tiriamųjų amţiaus grupes, tačiau reikšmingai nesiskyrė, atsiţvelgiant į lytį,
išsilavinimą bei gyvenamąją vietą. Gavome reikšmingas šio klausimo sąsajas su atsakymu į klausimą
kas augalinius preparatus rekomendavo vartoti, ar konsultuojasi kaip juos vartoti, apie augalinių
preparatų pakuotės lapelį perskaitymą ir jo laikymą kartu su preparatu, ţinias apie šalutinį preparatų
poveikį bei preparato nurodyto vartojimo būdo prisilaikymą.
Augalinių preparatų laikymosi sąlygų reikšmingai (p<0,05) rečiau laikosi 18-30 m. respondentai,
lyginant juos su 31-70 metų amţiaus respondentais.Daţniau laikosi nurodyto laikymo sąlygų
tiriamieji, kuriems šiuos preparatus rekomendavo vartoti gydytojas ar vaistininkas, ar gydytojas ir
vaistininkas reikšmingai (p=0,016), kurie konsultuojasi (p<0,001), kurie ţino (p<0,05), kad augaliniai
preparatai gali sukelti šalutinį poveikį bei, tie, kurie prisilaiko (p<0,001) nurodyto vartojimo būdo.
Galime prognozuoti, kad, jei respondentui augalinius vaistinius preparatus vartoti rekomendavo
gydytojas, vaistininkas ar gydytojas ir vaistininkas šansų santykis didesnis 4,159[1,187-14,575], kad
jis laikysis nuodytų laikymo sąlygų. Jei respondentas konsultuojasi kaip vartoti vaistinius preparatus
40
šansų santykis didesnis 4,821[1,872-12,42], kad jis laikysis nuodytų laikymo sąlygų. Jei jis ţino, kad
augaliniai preparatai gali sukelti šalutinį poveikį šansų santykis didesnis 3,041[1,335-6,93], kad jis
laikysis nuodytų laikymo sąlygų. Jei jis prisilaiko augalinių preparatų nurodyto vartojimo būdo šansų
santykis didesnis 15,819[6,15-40,687], kad jis laikysis nuodytų laikymo sąlygų (8 lentelė).
8 lentelė. Respondentų laikymosi augalinių preparatų nurodytų laikymo sąlygų pasiskirstymas,
atsižvelgiant į įvairius faktorius
Charakteristika
Nurodyto laikymo sąlygų:
laikosi nesilaiko
n (%)
Amţius (metai):
18-30(n=49)
31-50(n=141)
51-70(n=117)
>70(n=39)
40(81,6)*,**
129(93,5) *
112(96,6) **
36(92,3)
9(18,4)
9(6,5)
4(3,4)
3(7,7)
χ2=11,53, lls=3, p=0,009;
*,**,***,****,p<0,05
Augalinius vaistinius preparatus vartoti rekomendavo:
gydytojas/vaistininkas/gydytojas ir vaistininkas
pats nusprendė/kiti asmenys patarė/rėmėsi knygomis
131(97,8)
168(91,3)
3(2,2)
16(8,7)
p=0,016
Kaip vartoti augalinius vaistinius preparatus:
konsultuojasi
nesikonsultuoja
243(96,4)
56(84,8)
9(3,6)
10(15,2)
p<0,001
Kad augaliniai preparatai gali sukelti šalutinį poveikį:
ţino
neţino
Mano, kad negali sukelti šalutinio poveikio
233(95,1) *
56(84,8) *
27(90,0)
12(4,9)
10(15,2)
3(10,0)
χ2=8,391, lls=2, p=0,015;
*p<0,05
Augalinio preparato nurodyto vartojimo būdo:
prisilaiko
neprisilaiko
302(95,6)
15(57,7)
14(4,4)
11(42,3)
p<0,001
n- respondentų skaičius, χ2 - chi kvadrato kriterijus, lls- laisvės laipsnių skaičius, p – reikšmingumo lygmuo
Atlikę duomenų analizę gavome (12 pav.), kad respondentai vaistines augalines ţaliavas
daţniausiai laiko spintelėje (105(32,3%)). Šaldytuve laiko 4(1,2%) , pastogėje – 2(0,6%). Daţniausiai
buvo nurodyta tara, kurioje laikoma vaistinė augalinė ţaliava – medţiaginis maišelis (89(27,4%)) arba
popierinis maišelis (58(17,8%)).
41
12 pav. Vaistinių augalinių žaliavų laikymo vietų namuose procentinis pasiskirstymas
Pasenusius augalinius vaistus dauguma respondentų (271(78,8%)) išmeta. Neša priduoti į
vaistinę reikšmingai (p<0,05) daugiau 18-50 metų amţiaus respondentų (33(17,6%)), lyginant su >50
m. amţiaus respondentais. Spėja suvartoti reikšmingai (p<0,05) daugiau vyresnės amţiaus grupės
respondentai (15(9,6%)), lyginant su jaunesniąja amţiau grupe (7(3,7%)), sudegina taip pat
reikšmingai (p<0,05) daugiau vyresnės amţiaus grupės respondentai (7(4,5%)), lyginant su jaunesniąja
amţiau grupe (1(0,5%)).
Vartojantieji augalinius sirupus juos atidarytus laiko daţniausiai spintelėje arba šaldytuve ir tik
8(2,5%) atsakė, kad laiko ant stalo (1 respondentas atsakė, kad laikosi instrukcijos) (13 pav.).
14 pav. Augalinių sirupų laikymo vietų po jų atidarymo procentinis pasiskirstymas
Toliau pateikiamas gautų tyrimo rezultatų aptarimas.
42
4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS
Vaistinių augalinių preparatų vartojimas.Pirmąja tyrimo dalimi siekta suţinoti ar
respondentai turi ir ar vartoja vaistinius augalinius preparatus, kas juos jiems rekomendavo vartoti, ir
kokius preparatusvisada turi savo vaistinėlėje.
Augaliniai vaistai vartojami visame pasaulyje. Europoje ir JAV augalinių vaistų vartojimas
pagrįstas moksliniais tyrimais ir numatytos gairės tokių vaistų registravimui [35,45].PSO duomenimis,
pasaulyje gydymo tikslais naudojama apie 35000 rūšių vaistinių augalų. Europos farmacijos pramonėje
naudojama beveik 1200 rūšių vaistinių augalų ţaliava. Lietuvoje šiuolaikinėje ir liaudies medicinoje
naudojama daugiau kaip 460 rūšių augalų. Aromatinių augalų Lietuvoje priskaičiuojama daugiau kaip
100 rūšių [27].
Atliktu tyrimu nustatyta, jog didţioji dalis tyrime dalyvavusių respondentų vartoja augalinės
kilmės vaistinius preparatus, ypač vyresnio amţiaus ţmonės. Dauguma, net 91,1% respondentų atsakė,
kad savo namų vaistinėlėje turi augalinės kilmės preparatų.Augalinius vaistinius preparatus vartoti
jiems rekomendavo gydytojas, vaistininkas arba gydytojas ir vaistininkas. Taip nurodė
42,5%respondentų. Daugiau nei pusė respondentų (57,5%) vaistinius augalinius preparatus vartoja, nes
nusprendė patys, rekomendavo kiti asmenys ar rėmėsi knygomis.
Lietuvoje yra uţregistruota ar notifikuota įvairių vaistų formų augalinės kilmės preparatų tai:
įvairios vaistinių ţolelių arbatos, tabletės, kapsulės, aliejai, balzamai, geliai, tepalai, ţvakutės,
ekstraktai, tinktūros, sirupai ir daugelis kitų.Didţiausia dalį tarp šių preparatų sudaro vienkomponentės
arbatos [2,14].Respondentai, kurie atsakė, jog savo namų vaistinėlėje turi augalinės kilmės preparatų,
laiko juos kaip būtinus savo vaistinėlėje. Reikšmingai (p<0,05) daugiau jų turi moterys ir turintieji
aukštesnį išsilavinimą.
Europoje ir JAV augaliniai vaistai šiuo metu yra parduodami kaip maisto papildai sveiko maisto
parduotuvėse. Tarp 10 geriausiai parduodamų augalinių preparatų yra:eţiuolė (Echinacea species),
valgomasis česnakas (Allium sativum L.), kanadinė auksašaknė (Hydrastis canadensis L.), ţenšenis
(Panaxspecies C.A. Mey.), dviskiautis ginkmedis (Ginko biloba L.), gulsčioji serenoja (Serenoa repens
(Bartram) J.K. Small), tikrasis alavijas (Aloe barbadensis Mill.), Ephedra (Ephedra species), sibiro
ţenšenis (Eleutherococcus senticosus (Rupr. ex Maxim.) Maxim), stambiauogė spanguolė (Vaccinium
macrocarpon Aiton.). Jų apyvarta sudaro apie 50 proc. visų augalinių preparatų rinkos. Šie vaistai yra
gerai išanalizuoti, kai kuriems jų (eţiuolė, česnakas, ginkmedis, ţenšenis, serenoja) yra atlikti
klinikiniai tyrimai, ištirtas jų veiksmingumas, saugumas, atlikta standartizacija [37].Tyrime dalyvavę
respondentai paţymėjo, jog iš augalinių lašų daugiausiai namų vaistinėlėse laikomi širdies (53),
gudobelių (24), valerijonų (20) ir vidurių lašai (15); iš tablečių – Carsil (18) ir ginkmedţio ekstrakto
tabletės (12). Iš vaistinių augalinių ţaliavų ir arbatų daugiausiai namų vaistinėlėse laiko liepų ţiedus
43
(63), ramunėlių ţiedus (38), medetkų ţiedus (28), valerijonų šakniastiebius su šaknimis (23), karčiųjų
kiečių ţolę (17), arbatas nuo kosulio (16), mėtų lapus (15) ir čiobrelių ţolę (15).
Kai kurie vaistinių augalinių preparatų vartojimo ypatumai.Antrąja tyrimo dalimi norėta
išsiaiškinti vaistinių augalinių preparatų vartojimo ypatumus: ar respondentai konsultuojasi dėl
vaistinių augalinių preparatų vartojimo, ar perskaito augalinio preparato pakuotės lapelį ir kur jį laiko,
kokios respondentų ţinios apie šalutinį vaistinių preparatų poveikį, kaip elgiasi, uţmiršę laiku išgerti
vaistus, kaip dozuoja šiuos vaistinius preparatus.
O. Ragaţinskienės (2011) nuomone, vaistinė ţaliava ir jos preparatai turi ne tik maţesnį
šalutinį poveikį ţmogaus organizmui negu cheminiai vaistai, bet ir pasiţymi farmakologinio veikimo
įvairove, todėl taip plačiai vartojami tradicinėje ir liaudies medicinoje [25].Dabar pasaulyje 35-40
proc. gydomųjų preparatų gaminama iš vaistinės augalinės ţaliavos. Vaistinė augalinė ţaliava ir jos
preparatai pasiţymi farmakologinio veikimo įvairove ir turi maţiau šalutinių poveikių ţmogaus
organizmui nei cheminiai vaistai [25].
Pastaraisiais metais augalinių vaistų ir papildų vartojimas Vakarų visuomenėje gerokai išaugo.
Tai aiškinama tuo, kad augaliniai preparatai yra naturalūs ir todėl nekenksmingi, bet šis poţiūris yra
netikslus ir klaidingas. Iš tiesų gaunama pranešimų ir apie augalinių preparatų sukeltą sunkų šalutinį
poveikį [44].
Atlikus tyrimą nustatyta, jog dauguma, t.y. 79,5% respondentų, iš tų, kurie vartoja augalinius
vaistinius preparatus, atsakė, kad jie konsultuojasi kaip vartoti augalinius vaistinius preparatus. 18-30
m. amţiaus grupėje nurodė, kad konsultuojasi 78,6%, 31-50 m. – 81,4%, 51-70 m. –83,2%. Vyresni
nei 70 m. konsultuojasi maţiausiai - 63,2%. Beveik visi (93,4%) tiriamieji, kuriems rekomendavo
gydytojas, vaistininkas arba gydytojas ir vaistininkas konsultavosi kaip vartoti augalinius vaistinius
preparatus, o69,2%, kurie nusprendė patys kaip vartoti vaisinius preparatus, rekomendavo kiti asmenys
arba rėmėsi knygomis.
Tyrimu nustatyta, jog reikšmingai daugiau respondentų augalinių preparatų pakuotės
lapelįperskaito ir laiko kartu su preparatu (74,0%). Atsakymai apie augalinių preparatų pakuotės
lapelio panaudojimąreikšmingai (p<0,05) skyrėsi, atsiţvelgiant į tiriamųjų amţiaus grupes bei lytį,
tačiau reikšmingai nesiskyrė, atsiţvelgiant į išsilavinimą bei gyvenamąją vietą.Pakuotės lapelį
perskaito, bet jo neišsaugo reikšmingai daugiau 51-70 metų amţiaus grupės respondentų, lyginant
juos su 18-50 metų amţiaus grupės respondentais. Reikšmingai (p<0,05) daugiau vyrų nei moterų
augalinių preparatų pakuotės lapelį neperskaito ir jo neišsaugo.
Ţino apie šių preparatų sukeliamą šalutinį poveikį reikšmingai (p<0,05) daugiau 18-70 m.
amţiaus respondentų, lyginant juos su >70 m. amţiaus respondentais.Ţino apie šių preparatų šalutinį
poveikį reikšmingai (p<0,05) daugiau respondentų, kurių išsilavinimas aukštasis neuniversitetinis arba
universitetinis (85,0%), lyginant su tais, kurių išsilavinimas nebaigtas pradinis arba vidurinis, arba
44
profesinis (59,2%). Neţino, reikšmingai (p<0,05) maţiau respondentų, kurių išsilavinimas aukštasis
neuniversitetinis arba universitetinis (9,6%), lyginant su tais, kurių išsilavinimas nebaigtas pradinis
arba vidurinis, arba profesinis (29,1%).
Augaliniai vaistai daţnai vartojami, kaip pirmo pasirinkimo vaistai, nes jie efektyvūs, saugūs,
lėtina ligų progresavimą, kurios susijusios su amţiumi pvz. kaip: atminties sutrikimas, osteopozė,
imuniteto susilpnėjimas ir t.t., kurių gydymas šiuolaikinės medicinos vaistais nėra toks efektyvus [37].
Uţmiršę išgerti augalinės kilmės vaistų, respondentai daţniausiai sulaukia sekančio gėrimo ir
išgeria reikiamą dozę (54,1%) arba išgeria prisiminę (42,3%). Daţniau taip elgiasi miesto gyventojai
(48,4%) nei kaimo (34,2%). Išgeria prisiminę reikšmingai daţniau kaimo (61,6%) nei miesto (48,4%)
sulaukia sekančio gėrimo ir išgeria reikiamą dozę.Reikšmingai (p<0,05) daţniau sulaukia sekančio
gėrimo ir išgeria reikiamą dozę tie, kurie prisilaiko augalinio preparato vartojimo būdo (56,0%) nei tie,
kurie neprisilaiko (23,8%) ir, atvirkščiai, kurie neprisilaiko (9,5%) reikšmingai daţniau nei tie, kurie
prisilaiko (1,3%) sulaukia sekančio karto ir išgeria dvigubą dozę.
Tyrimu nustatyta kaip respondentai dozuoja augalinius geriamuosius lašus. Dauguma (83,1%)
augalinių lašus vartoja tiek, kiek parašyta pakuotės lapelyje.Šio klausimo atsakymai skyrėsi,
atsiţvelgiant į atsakinėjusiųjų amţių. 18-50 m. - 92,9% ir >50 m. 71,6% vartoja tiek lašų, kiek parašyta
pakuotės lapelyje. Vartoja tiek lašų, kiek parašyta pakuotės lapelyje reikšmingai (p<0,05) daugiau
asmenų, kurie konsultuojasi, kaip vartoti augalinius preparatus (85,7%), lyginant su tais, kurie
nesikonsultuoja (72,3%). Taip pat teisingai vartoja lašus, kurie augalinio preparato pakuotės lapelį
perskaito ir laiko kartu su preparatu (89,2%), lyginant su tais, kurie neperskaito, bet laiko kartu su
preparatu (42,9%), perskaito, bet lapelio neišsaugo (72,0%) bei tais, kurie neperskaito ir lapelio
neišsaugo (50,0%).
Ar respondentai vartoja augalinius vaistus pasibaigus jų tinkamumo laikui? Nustatyta, jog
beveik visi, t.y. 93,0% apklaustųjų nevartoja vaistų pasibaigusjų tinkamumo laikui. Pasenusius
augalinius vaistus dauguma (78,8%) respondentų išmeta, o priduoti į vaistinę neša daugiau 18-50 metų
amţiaus respondentų (17,6%), lyginant su vyresniais nei 50 m. amţiaus respondentais. Spėja suvartoti
daugiau vyresnės amţiaus grupės respondentai (9,6%), lyginant su jaunesniąja amţiau grupe (3,7%),
sudegina taip pat reikšmingai (p<0,05) daugiau vyresnės amţiaus grupės respondentai (4,5%), lyginant
su jaunesniąja amţiaus grupe (0,5%).
Vaistinių augalinių preparatų laikymo sąlygos.Trečiojoje tyrimo dalyje norėta išsiaiškinti,
kaip laiko ir saugo vaistinius augalinius preparatus tyrime dalyvavę respondentai, kur juos deda
pasibaigus vartojimo terminui.
Vaistinių augalų auginimas, ţaliavos perdirbimas ir panaudojimas tampa pelningu verslu -
vykdomi vaistinių augalų auginimo, išsaugojimo, genetinių išteklių moksliniai tyrimai ir įvairūs
plėtros projektai [25]. Yra ţinoma, kad sudţiovinta ir paruošta vaistinė augalinė ţaliava turi būti
45
saugoma nuo šviesos poveikio, garų ir vabzdţių. Tam geriausiai tinka rudi ar ţali stiklainiai [3,5,8,9].
Taip pat galima saugoti popieriniuose maišeliuose ar kartoninėse dėţėse [8,9].
Tyrimu nustatyta, jog didţioji dauguma (90,6%) respondentų laikosi nurodytų augalinių
preparatų laikymo sąlygų.Augalinių preparatų laikymosi sąlygų reikšmingai (p<0,05) rečiau laikosi
18-30 m. respondentai, lyginant juos su 31-70 metų amţiaus respondentais. Daţniau laikosi nurodytų
laikymo sąlygų tiriamieji, kuriems šiuos preparatus rekomendavo vartoti gydytojas ar vaistininkas, ar
gydytojas ir vaistininkas. Taip pat tie, kurie konsultuojasi ir kurie ţino, kad augaliniai preparatai gali
sukelti šalutinį poveikį bei, tie, kurie prisilaiko nurodyto vartojimo būdo.
Atlikus duomenų analizę gauta, kad respondentai vaistinę augalinę ţaliavą laiko spintelėje
(32,3%), šaldytuve (1,2%), pastogėje (0,6%). Daţniausiai nurodyta tara, kurioje laikomos vaistinės
augalinės ţaliavos – medţiaginis (27,4%) arba popierinis maišelis (17,8%).
Pasenusius augalinius vaistus dauguma respondentų (78,8%) išmeta. Neša priduoti į vaistinę
reikšmingai (p<0,05) daugiau 18-50 metų amţiaus respondentų (17,6%), lyginant su >50 m. amţiaus
respondentais. Spėja suvartoti reikšmingai (p<0,05) daugiau vyresnės amţiaus grupės moterys (9,6%),
lyginant su jaunesniąja amţiau grupe (3,7%), sudegina taip pat reikšmingai (p<0,05) daugiau vyresnės
amţiaus grupės respondentai (4,5%), lyginant su jaunesniąja amţiau grupe (0,5%).
Laikant sirupus specialių laikymo sąlygų nereikia, kai kurie gamintojai nurodo: laikyti
gamintojo pakuotėje, kad būtų apsaugotas nuo šviesos ir saulės spindulių poveikio. Tačiau,
priklausomai nuo produkto, pirmą kartą atidarius pakuotę nurodomas tinkamumo laikas[30].Taip pat
reikia atkreipti dėmesį, kiek laiko galima vartoti akių lašus pirmą kartą atidarius jų pakuotę.Vis
didėjantis vaistaţolių ir augalinių maisto papildų vartojimas siejamas su tikėjimu, kad augaliniai
vaistai naturalūs ir todėl saugūs. Tačiau šis įsitikinimas yra klaidingas. Vaistaţolės gali veikti
toksiškai, sąveikauti su cheminiais vaistais. Daţnai nepakankamai reglamentuojama vaistaţolių
kokybė, jos gali būti uţterštos ar sumaišytos ir taip kelti pavojų vartojimo saugumui.[42].
Tyrime dalyvavę respondentai paţymėjo, jog atidarytus augalinius sirupus daţniausiai laiko
spintelėje arba šaldytuve ir tik 2,5% atsakė, kad laiko ant stalo.
46
IŠVADOS
Atlikus augalinių preparatų racionalaus vartojimo ir laikymo namų sąlygomis analizę nustatyta:
1) savo namų vaistinėlėje augalinės kilmės vaistinių preparatų turi 91 proc.apklaustųjų
respondentų;
2) daugiau kaip 67 proc. apklaustųjų apie augalinių preparatų vartojimą konsultuojasi su
gydytoju ar vaistininku, perskaito pakuotės lapelius (74 proc.), dauguma (92,5 proc.)
apklaustų gyventojų laikosi nurodyto vartojimo būdo;
3) virš 90% apklaustų gyventojų nurodė, kad prisilaiko nurodytų augalinių preparatų laikymo
sąlygų. Vaistinės augalinės ţaliavos daţniausiai saugojamos tinkamai – medţiaginiuose ar
popieriniuose maišeliuose.
47
REKOMENDACIJOS
Atliekant farmacinės rūpybos paslaugą rekomenduojama:
1) įspėti gyventojus nevartoti vaistinių augalinių preparatų pasibaigus jų tinkamumo
laikui;
2) gyventojams, perkantiems augalinius vaistinius preparatus ir vaistines arbatas, būtina
priminti, kaip juos laikyti namų sąlygomis;
3) informuoti gyventojus kaip tinkamai dozuoti augalinius vaistinius preparatus.
48
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Autorių kolektyvas,Reader'sDigest. Vaistai iš gamtos. Ţinynas apie augalinius vaistus, jų
vartojimą ir poveikį organizmui. Vilnius: Alma Littera; 2011.
2. Budnikas V, Obelevičius K. Vaistaţolės. Kaunas: Vitea Litera; 2015.
3. Kamuller I. Močiutės namų vaistinė. Vilnius: Algarvė; 2007.
4. Keţemėkaitis A. Natūraliųjų vaistinių preparatų ţinynas. Vilnius: Vaistų ţinios; 2004.
5. Little B. Stebuklingosios ţolės. Enciklopedinis ţinynas. Vilnius: Aktėja; 2003.
6. Ragaţinskienė O, Rimkienė S, Sasnauskas V. Vaistinių augalų enciklopedija. Kaunas: Lututė;
2005.
7. Taunytė F. Kiek sveria siela. Vilnius: Tytoalba; 2008.
8. Treben M. Vaistingieji augalai iš gamtos vaistinės. Vilnius: Algarvė; 2005.
9. Vasiliauskas J. Gamtos vaistinė. Vilnius: Alma littera; 2010.
10. Weiss RF, Fintelmann V. Ligų gydymas vaistiniais augalais. Vilnius: Avicena; 1999.
11. Zittlau J, Kriegisch N, Heinke DP. Didţioji namų vaistinė. Kaunas: Jotema; 2005.
12. Ţvirblienė A. Liaudies medicinos patirtis. Vilnius: Vaga; 2007.
13. Balvočiūtė R, Skunčikienė S, Balvočiūtė J. Vaistaţolininkystės plėtra Lietuvoje: problemos ir
aktualijos. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos 2010; 3 (19). p. 185–189. [ţiūrėta
2016-11-06]. Prieiga per internetą:http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-
0001:J.04~2010~ISSN_1648-9098.N_3_2_19.PG_185-189/DS.002.0.01.ARTIC
14. Barsteigienė Z, Janulis V, Skyrius V, Savickienė N. Augalinės kilmės preparatai Lietuvos
farmacijos rinkoje. Medicina 2003; 39(2). [ţiūrėta 2015-11-15]. Prieiga per internetą:
file:///C:/Users/user/Downloads/03p2-01l%20(1).pdf.
15. EB komisijos reglamentas Nr. 834/2007. [ţiūrėta 2016-11-09]. Prieiga per internetą: http://eur-
lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32007R0834
16. EB komisijos reglamentas Nr. 889/2008. [ţiūrėta 2016-11-09]. Prieiga per internetą: http://eur-
lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32008R0889
17. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/24/EB. [ţiūrėta 2016-10-06]. Prieiga per
internetą: http://ec.europa.eu/health/files/eudralex/vol-1/dir_2004_24/dir_2004_24_lt.pdf
18. Fitoterapija./ Lietuvos ir Vokietijos UAB Kauno Medicinos Centras. Kaunas, 2016. [ţiūrėta
2016-11-10]. Prieiga per internetą: http://www.kmc-vaistai.lt/Fitoterapija/&Language=lt_LT&
19. John RCh, Gileadi C. Vaistiniai augalai kiekvienai moteriai. [ţiūrėta 2015-10-27]. Prieiga per
internetą: file:///C:/Users/user/Downloads/Vaistiniai_augalai_kiekvienai_moteriai%20(2).pdf.
20. Jonaitienė L, Ragaţinskienė O, Kizevičienė E, Daukšienė J. Augaliniai vaistiniai preparatai ir
maisto papildai ţmogaus sveikatai. Ţmogaus ir gamtos sauga, 2015. 1 dalis, ASU 116 ISSN
49
1822-1823. [ţiūrėta 2016-10-09]. Prieiga per internetą: http://sauga.asu.lt/wp-
content/uploads/sites/8/2015/03/116-119_Jonaitiene_II_98.pdf
21. Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymas Nr. X-709. Vilnius: 2006 m. birţelio 22 d. [ţiūrėta
2016-02-22]. Prieiga per internetą: https://www.e-
tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.FF33B3BF23DD/ccUXUVwLft.
22. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas. Dėl vaistinių preparatų
registravimo taisyklių, supaprastintos homeopatinių vaistinių preparatų registravimo
procedūros aprašo, supaprastintos tradicinių augalinių vaistinių preparatų registravimo
procedūros aprašo, specialios homeopatinių vaistinių preparatų registravimo procedūros
aprašo, vaistinių preparatų registravimo taikant savitarpio pripaţinimo ir decentralizuotą
procedūras aprašo, vaistinių preparatų analitinių, farmakotoksikologinių ir klinikinių tyrimų
standartų ir protokolų, vaistinių preparatų pakuotės ţenklinimo ir pakuotės lapelio reikalavimų
aprašo, pagalbinių medţiagų, kurios turi būti nurodomos ant vaistinio preparato pakuotės ir
pakuotės lapelyje, sąrašo, teisės į vaistinio preparato registraciją perleidimo kitam asmeniui
tvarkos aprašo patvirtinimo V-596. Vilnius: 2007 m. liepos 10 d. [ţiūrėta 2016-02-22]. Prieiga
per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.6E5D791FE16D.
23. Petkevičiūtė Ţ, Mekas T. Etnofarmacinio-botaninio tyrimo perspektyvos Lietuvoje. Medicinos
teorija ir praktika 2011; T.17 (Nr.1). p. 77–82. [ţiūrėta 2016-11-05]. Prieiga per internetą:
http://www.mtp.lt/files/MEDICINA_TP-2010-Nr.077-0822.pdf
24. Ragaţinskienė O, Muraška A. Perspektyvių vaistinių augalų cheminės sudėties mokslinių
tyrimų raida Vytauto Didţiojo universitete. Medicinos teorija ir praktika 2012; T.18 (Nr.2). p.
167-171. [ţiūrėta 2016-11-09]. Prieiga per internetą: http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-
eLABa-0001:J.04~2011~ISSN_1392-3714.V_15.PG_82-94/DS.002.0.01.ARTIC
25. Ragaţinskienė O. Mokslo ţinių apie vaistinius augalus vaidmuo vaistaţolininkystės plėtrai
Lietuvoje. 2011.[ţiūrėta 2015-11-10]. Prieiga per
internetą:http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2011_64_67.pdf.
26. Ragaţinskienė O. Vaistaţolininkystės raida Lietuvoje: nuo tradicijos iki pramonės šakos.
Farmacija ir laikas 2006; Nr. 4. p. 75-76. [ţiūrėta 2016-11-01]. Prieiga per internetą:
http://www.emedicina.lt/site/files/farmacija_ir_laikas/2006_04/vaistazoles.pdf
27. Šveistytė L. Vaistinių ir aromatinių augalų genetiniai ištekliai. Lietuvos respublikos apsaugos
ministerija, Augalų genų bankas. Akademija, Kėdainiai r., 2011. [ţiūrėta 2016-04-29]. Prieiga
per internetą:
http://www.agb.lt/leidiniai/vaistiniu%20ir%20aromatiniu%20augalu%20genetiniai%20isteklia
i/Vaistiniai%20ir%20aromatiniai%20augalai.pdf.
50
28. Tradicinių augalinių vaistų registravimas. MEMO/11/71 Briuselis, 2011 m. vasario 4 d.
[ţiūrėta 2016-11-05]. Prieiga per internetą: http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-11-
71_lt.htm
29. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos. Gera gamybos
praktika (GGP) ir Gera platinimo praktika (GPP). [ţiūrėta 2016-10-06]. Prieiga per internetą:
http://www.vvkt.lt/lit/Gera-gamybos-praktika-GGP/1049/2#GGP
30. Valstybinės vaistų kontrolės tarnyba prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos. Vaistų paieška.
[ţiūrėta 2016-05-05]. Prieiga per internetą: http://extranet.vvkt.lt/paieska/.
31. Al-Asmani A.K, Al-Elaiwi A.M, AtharMd. T, et all. A
ReviewofHepatoprotectivePlantsUsedinSaudiTraditionalMedicine. Hindawi Publishing
Corporation Evidence-Based Complementary and Alternative Medicine Volume 2014; Article
ID 890842. [ cited 2015-11-10].Available from:
http://www.hindawi.com/journals/ecam/2014/890842/abs/.
32. Bailey A. Is it safe to take herbalmedicinesduringpregnancy? National Institute forHealthand
Care Excellence. 2014 september 4; updated 2016 March 3. [cited 2016-06-08].Available
from: https://www.sps.nhs.uk/articles/is-it-safe-to-take-herbal-medicines-during-pregnancy/.
33. Balduzzi S, Benoni G, Cuzzolin L, Dante G, Facchinetti F, Joppi M, Pedrielli G, Verlato G.
Herbal supplements in pregnangy: unexpected resultas from a multicentre study. Oxford
Journals. 2012 July 18; 27 (11): 3161-3167. [cited 2016-07-08].Available from:
http://humrep.oxfordjournals.org/content/27/11/3161.long.
34. Broussard Ch.S, Louik C, Honein M.A, Mitchell A.A. Herbal use before and during
pregnancy. American Journal of Obstetrics & Gynecology. 2010 May; 202:443.e1-6. [cited
2016-08-08].Available from: http://www.ajog.org/article/S0002-9378(09)02003-1/pdf.
35. Calixto J.B. Efficacy, safety, quality control, marketing and regulatory guidelines for herbal
medicines (phytotherapeutic agents). Braziliuan Journal of Medical and Biological Research
2000 February; 33: 179-189. [cited 2015-11-10]. Available from:
http://www.scielo.br/pdf/bjmbr/v33n2/3704c.pdf.
36. Di Lorenzo Ch, Ceschi A, Kupferschmidt H, Lude S, et all. Adverse effects of plant food
supplements and botanical preparations: a systematic review with critical evaluation of
causality. Br J Clin Pharmacol. 2015 April; 79(4):578-592. [cited 2016-08-14].Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4386943/.
37. Kamboj VP. Herbal medicine. Current Science. 2000 January 10; VOL.78, NO.1. [cited 2016-
10-15]. Available from: file:///C:/Users/user/Downloads/GENERALARTICLES.PDF
38. Kiefer D, Pantuso T. PanaxGinseng. AmericanFamyliPhysician. 2003 October 15; 68(8):1539-
1542. [cited 2016-02-14].Available from: http://www.aafp.org/afp/2003/1015/p1539.html.
51
39. Kligler B, Einstein A. AmericanFamyliPhysician. 2003 January 1; 67(1):77-80. [cited 2016-
02-14].Available from: http://www.aafp.org/afp/2003/0101/p77.html.
40. Lafayette W. Herbal medicine:from the past to the future. Public Health Nutrition. 2000
December; 3(4A):447-52. [cited 2016-10-15]. Available from:
https://www.cambridge.org/core/services/aop-cambridge-
core/content/view/112C3C381BC1BF45B6C3202054D37C1A/S1368980000000525a.pdf/her
bal-medicine-from-the-past-to-the-future.pdf
41. MCA. Safety of herbal medicinal products. 2002 July. [cited 2016-07-18].Available from:
file:///C:/Users/user/Downloads/ankglu.pdf.
42. Novartis Fundation. Dietary supplements and health. Ernst E. Herbal medicines: balancing
benefits and risks. Novartis Fondation Symposium 282; 2007. p. 154-172.
43. Segal R, Pilote L. Warfarin interaction with Matricaria chamomilla. CMAJ. 2006 April 25;
174(9):1281-1282. [cited 2016-03-19].Available from:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC1435958/.
44. Stournaras E, Tziomalos K.Herbalmedicine-relatedhepatotoxicity. World Journal of
Hepatology 2015 September 8; 7(19): 2189–2193. [cited 2015-10-25].Available from:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4561772/.
45. Tachjian A, Maria V, Jahangir A. Use of Herbal Products and Potential Interactions in Patients
With Cardiovascular Diseases. Journal of the American College of Cardiology 2010 February;
55(6): 515-525. [cited 2016-07-23].Available from:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2831618/.
46. Van Wyk BE, Wink M. Medicinal Plants of the World–An Illustrated Scientific Guide to
Important Medicinal Plants and Their Uses. Timber Press; 2004. p. 20.
47. White B. Ginger: An Overview. AmericanFamyliPhysician. 2007 June 1; 75(11):1689-1691.
[cited 2016-02-14]. Prieiga per internetą: http://www.aafp.org/afp/2007/0601/p1689.html.
52
PRIEDAI
53
1 priedas
ANKETA
1. Ar vartojate augalinius vaistinius preparatus?
Taip
Ne
Jei į 1 klausimą atsakėte NE 2-3 klausimų atsakyti nereikia
2. Kas rekomendavo vartoti augalinius vaistinius preparatus?
Pats nusprendţiau vartoti
Gydytojas
Vaistininkas
Kiti asmenys
kita (įrašyti atsakymą).......................................................................
3. Ar konsultuojatės, kaip vartoti augalinius vaistinius preparatus?
Taip
Ne
Jei į 3 klausimą atsakėte NE 4 klausimo atsakyti nereikia
4. Jei taip, tai su kuo?
Gydytoju
Vaistininku
Kitais asmenimis
Randu informaciją internete
Kita (įrašyti atsakymą)......................................................................
5. Ar savo vaistinėlėje turite augalinės kilmės preparatų?
Taip
Ne
6. Jei yra, tai kiek pavadinimų?
(įrašyti atsakymą)..............................................................................
7. Ar perskaitote augalinių preparatų pakuotės lapel ir ar jį laikote kartu su preparatu?
Perskaitau, ir laikau kartu su preparatu
Neperskaitau, bet laikau kartu su preparatu
Perskaitau, bet lapelio neišsaugau
Neperskaitau ir lapelio neišsaugau
Kita (įrašyti atsakymą)......................................................................
8. Ar ţinote, kad augaliniai preparatai gali sukelti šalutinį poveikį?
Taip ţinau
Ne neţinau
Augaliniai preparatai šalutinio poveikio nesukelia
Kita (įrašyti atsakymą).......................................................................
9. Ar prisilaikote augalinio preparato nurodyto vartojimo būdo?
Taip
Ne
10. Ar laikotės nurodytų laikymo sąlygų?
Taip
Ne
11. Kur laikote vaistaţoles?
(įrašyti atsakymą)..............................................................................
12. Kur laikote atidarytus augalinius sirupus?
Spintelėje
Šaldytuve
Ant stalo
Kita (įrašyti atsakymą)......................................................................
13. Ką darote, jei pamiršote išgerti augalinės kilmės vaistų?
Prisiminus išgeriu
Sulaukiu sekančio gėrimo ir išgeriu reikiamą dozę
54 Sulaukiu sekančio gėrimo išgeriu dvigubą dozę
Kita(įrašyti atsakymą).......................................................................
14. Kaip dozuojate augalinius geriamuosius lašus?
Vartoju tiek lašų, kiek parašyta pakuotės lapelyje
Lašų neskaičiuoju
Vartoju arbatiniais šaukšteliais
Vartoju buteliukais
Kita (įrašyti atsakymą).....................................................................
15. Kur dedate pasenusį augalinį vaistą?
Išmetu
Nešu priduoti į vaistinę, kad sunaikintų
Kita (įrašyti atsakymą)......................................................................
16. Ar vartojate augalinius vaistus pasibaigus jų tinkamumo laikui?
Taip
Ne
17. Kokius augalinius preparatus, kaip būtinus, visada turite savo vaistinėlėje?
(įrašyti atsakymą).............................................................................. 18. Jūsų amţius:
18 – 30
31 – 50
51 – 70
Virš 70
19. Jūsų lytis:
Moteris
Vyras
20. Išsilavinimas:
Nebaigtas vidurinis
Vidurinis
Profesinis
Neuniversitetinis aukštasis
Universitetinis aukštasis
21. Gyvenamoji vieta:
Miestas
Kaimas
55
2 priedas
Respondentų namų vaistinėlėje laikomi augaliniai preparatai
Augalinių preparatų pavadinimas Respondentų skaičius
Augaliniai lašai:
Širdies lašai 53
Gudobelių lašai 24
Valerijonų lašai 20
Vidurių lašai 15
Umckalor geriamieji lašai 9
Tonsilgon lašai 5
Neuromed lašai 4
Iberogast lašai 2
Valocordin lašai 1
Korvalor lašai 1
Sirupai:
Hedelix 11
Pertusin 4
Herbion 2
Prospan 1
Bronchicum 1
Husticum 1
Čiobrelių sirupas 1
Tabletės/ kapsulės:
Carsiltab. 18
Ginkmedţio ekstrakto tab. 12
Valerijonų ekstrakto tab. 9
Gelomyrtolkaps. 6
Sinuprettab. 3
Livosilkaps. 3
Tanakantab. 3
SinuMosskaps. 4
BronchoMosstab. 2
Isla - MoosHerbal pastilės 2
Gastrovalkaps. 2
Nakvišų aliejaus kaps. 2
Sympathyltab. 1
Herbastresstab. 1
Vaistinė augalinė ţaliava ir arbatos:
Liepų ţiedai 63
Ramunėlių ţiedai 38
Medetkų ţiedai 28
Valerijonų šakniastiebiai su šaknimis 23
Karčiųjų kiečių ţolė 17
Arbata nuo kosulio 16
56
Mėtų lapai 15
Čiobrelių ţolė 15
Kmynų vaisiai 12
Arbata nuo peršalimo 11
Arbata širdţiai 11
Aviečių lapai 8
Raudonėlių ţolė 7
Nervus raminanti arbata 7
Melisų lapai 6
Arbata virškinimui 6
Gudobelių ţiedai 6
Šalavijų lapai 5
Šalpusnių ţiedai 5
Jonaţolių ţolė 5
Takaţolių ţolė 3
Arbata „Neuro“ 3
Linų sėklos 3
Klevo ţiedai 3
Maria Treben ţolelių mišinys 3
Česnakas 2
Imbieras 2
Dilgėlių lapai 2
Pušų pumpurai 2
Vidurius laisvinanti arbata 2
Šeivamedţio ţiedai 2
Berţų lapai 1
Bitkrėslių ţolė 1
Raudonųjų dobilų ţiedai 1
Juozaţolių (vaistinis isopas) ţolė 1
Kaštono lapai 1
Kraujaţolių ţolė 1
Krapų vaisiai 1
Asiūklių ţolė 1
Ţemuogių lapai 1
Ajerų šakniastiebiai 1
Mėlynių ūgliai 1
Meškauogių lapai 1
Šaltalankių vaisiai 1
Margainių ţolė 1
57
3 priedas
Augalinių vaistinių preparatų vartojimo rekomendavimas/konsultavimasis
Kaip vartoti augalinius
vaistinius preparatus
Augalinius vaistinius preparatus vartoti, n(%)
patys nusprendė/rekomendavo kiti
asmenys/rėmėsi knygomis
rekomendavo
gydytojas
rekomendavo
vaisininkas
rekomendavo gydytojas ir
vaistininkas
Konsultuojasi 128(69,2)*,**,*** 42(85,7) * 48(96,0) ** 38(100)**,***
Nesikonsultuoja 57(30,8) 7(14,3) 2(50) 0
χ2=31,384, lls=3, p<0,001; *,**,***p<0,05
58
4 priedas
Kaip vartoti augalinius vaistinius preparatus rekomendavo/konsultuojasi pagal amţiaus grupes
Konsultavosi su:
Amţius (metai)
Viso
n (%) 18-50
n(%)
>50
n (%)
gydytoju 15(10,8)* 29(24,6)
* 44(17,1)
vaistininku 49(35,3) 44(37,3) 93(36,2)
kitais asmenimis 12(8,6) 13(11,0) 25(9,7)
Rado informaciją internete 15(10,8) 13(11,0) 28(10,9)
su gydytoju ir vaistininku 27(19,4) **
9(7,6) **
36(14,0)
Rėmėsiu daugelių šaltinių 21(15,1) 10(8,5) 31(12,1)
*,**
p<0,005
n –respondentų skaičius
59
5 priedas
Kaip vartoti augalinius vaistinius preparatus rekomendavo/konsultuojasi pagal išsilavinimą
Konsultavosi su:
Išsilavinimas
Viso
n (%) nebaigtas vidurinis/
vidurinis/profesinis
n(%)
Aukštasis
neuniversitetinis/universitetinis
n (%)
gydytoju 27 (20,3) 17 (13,7) 44(17,1)
vaistininku 53 (39,8) 40 (32,3) 93(36,2)
kitais asmenimis 14 (10,5) 11 (8,9) 25(9,7)
Rado informaciją internete 16 (12,0) 12 (9,7) 28(10,9)
su gydytoju ir vaistininku 15 (11,3) 21 (16,9) 36(14,0)
Rėmėsiu daugelių šaltinių 8 (6,0)* 23 (18,5)
* 31(12,1)
*p<0,005
n – respondentų skaičius
60
6 priedas
Augalinių preparatų pakuotės lapelio panaudojimas
Augalinių preparatų pakuotės lapelį: n (%) n (%) nuo atsakiusiųjų Sukauptasis %
perskaito ir laiko kartu su preparatu 259 (74,0) 259 (77,1) 77,1
neperskaito, bet laiko kartu su preparatu 15 (4,3) 15 (4,5) 81,5
perskaito, bet lapelio neišsaugo 51(14,6) 51(15,2) 96,7
neperskaito ir lapelio neišsaugo 11 (3,1) 11 (3,3) 100,0
Viso 336 (96,0) 336 (100,0)
Neatsakė 14 (4,0)
n – respondentų skaičius
61
7 priedas
LSMU bioetikos centro leidimas