bakalauro baigiamojo darbo rengimo tvarka - mru
TRANSCRIPT
MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS VIEŠOJO VALDYMO IR VERSLO FAKULTETAS
Verslo ir ekonomikos institutas
Rima Žitkienė
Irena Mačerinskienė
BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO
RENGIMO TVARKA
MOKOMOJI KNYGA
Vilnius, 2021
2
RECENZAVO
Prof. dr. D. Jurevičienė
Prof. dr. E. Kazlauskienė
Apsvarstė ir rekomendavo spausdinti Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo ir verslo
fakulteto taryba, 2021 m.
Leidinys skirtas Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo ir verslo fakulteto studentams.
Gali būti naudingas ir kitų fakultetų bei universitetų studentams.
3
TURINYS
ĮVADAS............................................................................…………………………….............. 6
1. BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO RENGIMO PROCESAS......……….............. 7
2. BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO RENGIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI 11
2.1. Bakalauro baigiamojo darbo įforminimo tvarka.................................................. 11
2.2. Bakalauro baigiamojo darbo teksto suskirstymas................................................ 11
2.3. Bakalauro baigiamojo darbo kalba, moksliniai terminai..................................... 11
2.4. Formulių naudojimas tekste.................................................................................... 12
2.5. Lentelių parengimo tvarka...................................................................................... 12
2.6. Paveikslų įforminimo studijų darbe tvarka........................................................... 16
3. BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO STRUKTŪRA.................................................. 17
3.1. Bakalauro baigiamojo darbo tituliniai lapai.......................................................... 17
3.2. Bakalauro baigiamojo darbo turinys...................................................................... 18
3.3. Bakalauro baigiamojo darbo lentelių, paveikslų ir santrumpų sąrašai.............. 19
3.4. Bakalauro baigiamojo darbo įvadas....................................................................... 19
3.5. Bakalauro baigiamojo darbo teorinė dalis............................................................. 21
3.6. Bakalauro baigiamojo darbo metodinė dalis......................................................... 23
3.7. Bakalauro baigiamojo darbo analitinė dalis.......................................................... 23
3.7. Bakalauro baigiamojo darbo išvadų ir rekomendacijų dalis............................... 24
3.8. Naudotos mokslinės literatūros pateikimas bakalauro baigiamajame darbe.... 25
3.9. Bakalauro baigiamojo darbo anotacija ir santrauka............................................ 30
3.10. Bakalauro baigiamojo darbo priedų įforminimas............................................... 33
4. BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO VIEŠAS GYNIMAS........................................ 34
LITERATŪRA.......................................................................................................................... 37
PRIEDAI.................................................................................................................................... 38
1 priedas. Patvirtinimas apie atlikto darbo savarankiškumą...................................... 39
2 priedas. Bakalauro baigiamojo darbo vadovo atsiliepimo pavyzdys....................... 40
3 priedas. Bakalauro baigiamojo darbo recenzijos pavyzdys...................................... 41
4 priedas. Bakalauro baigiamojo darbo pirmojo titulinio lapo pavyzdys.................. 42
5 priedas. Bakalauro baigiamojo darbo antrojo titulinio lapo pavyzdys................... 43
4
LENTELĖS
1 lentelė. Bakalauro baigiamojo darbo struktūra ……..........................................……...17
5
PAVEIKSLAI
1 pav. Lentelės įforminimo pavyzdys.…………….…………………………………..…….. 12
2 pav. Lentelės sudarymo pavyzdys………………………………………..…………….…. 14
3 pav. Paveikslų įforminimo pavyzdžiai………………………………………..………..…. 15
4 pav. Spindulinės diagramos pavyzdys……………………………………………………. 16
5 pav. Turinio įforminimo tvarka…………………………………...……………..……….. 18
6
ĮVADAS
Pirmoji laipsnį suteikianti studijų pakopa – bakalauro. Pirmosios pakopos studijas Universitete baigęs
studentas turi sistemingų žinių ir supratimą apie naujausius studijuojamos krypties pasiekimus; geba
juos taikyti profesinėje veikloje; gali formuluoti ir pagrįsti savo studijų srities sprendimus; geba rinkti ir
interpretuoti studijų srities duomenis, kurių reikia svarbioms visuomeninėms, profesinėms ar
mokslinėms problemoms spręsti; geba perteikti informaciją, idėjas, problemas ir sprendimus specialistų
ir ne specialistų auditorijoms; yra socialiai ir pilietiškai brandus asmuo; turi pakankamai išlavintus
savarankiško mokymosi įgūdžius, būtinus darbinei veiklai ir studijoms kitoje pakopoje. Pažymėtina,
kad MRU studijų vertinimo tvarka Senato patvirtinta 2020 gruodžio 22 d. nutarimu Nr. ISN-90, kuri
įsigaliojo nuo 2021 vasario 1 d. Tvarką ir visus MRU studijas reglamentuojančius teisės aktus galima
rasti https://www.mruni.eu/studiju-organizavimas-ir-aplinka/dokumentai-reglametuojantys-studijas/.
Verslo ir ekonomikos instituto pagrindinių studijų programų studentai rengia bakalauro
baigiamuosius darbus, kurie turi būti analitiniai, pagrįsti savarankiškais moksliniais arba taikomaisiais
tyrimais. Jie negali būti vien aprašomojo ar apžvalginio pobūdžio. Baigiamuoju darbu bakalaurantas
turi įrodyti savo sugebėjimą formuluoti tyrimo problemą, tikslą, uždavinius, analizuoti mokslinę
literatūrą pasirinkta tema, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus atitinkamos krypties darbus, sėkmingai
atlikti tos krypties tyrimus, nagrinėti ir vertinti tyrimo duomenis, aiškiai bei pagrįstai formuluoti tyrimų
išvadas, įforminti darbą pagal Universiteto patvirtintus reikalavimus. Bakalauro baigiamųjų darbų
turinys turi būti grindžiamas žiniomis ir įgūdžiais, įgytais pirmosios pakopos universitetinių studijų
metu.
Rengdami bakalauro baigiamąjį darbą studentai susiduria su darbo temos pasirinkimo klausimais,
tyrimo problemos formulavimu, teorinės ir metodinės dalių rengimo eiga. Daugeliui studentų kyla
problemų įforminant bakalauro baigiamąjį darbą.
Mokomosios knygos tikslas – pateikti studentams bakalauro baigiamajam darbui keliamus
reikalavimus. Šie metodiniai nurodymai yra skiriami ir studentams, ir dėstytojams. Jie turėtų padėti
metodiškai parengti vienodo standarto bakalauro baigiamuosius darbus ir formuoti mokslo tiriamojo
darbo įgūdžius, ugdyti studento savarankiškumą, darbo įforminimo kultūrą.
Mokomoji knyga yra parengta remiantis Mykolo Romerio universiteto studijų dokumentais -
Mykolo Romerio universiteto studijų tvarka (2020) ir kitais, studijas reglamentuojančiais teisės aktais.
Autorės rėmėsi mokomuoju leidiniu Pečkaitis J. S., Mačerinskienė I. (2009), Žitkienė R.,
Mačerinskienė I. (2018) Bakalauro baigiamojo darbo rengimo tvarka: mokomasis leidinys bei kita
metodine literatūra.
Mokomosios knygos autoriai dėkoja Mykolo Romerio universiteto dėstytojams ir recenzentėms
už vertingas pastabas ir siūlymus bei įvairių studijų programų absolventams už galimybę pateikti
pavyzdžius pagal jų, puikiai apgintų, baigiamųjų darbų rezultatus.
7
1. BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO RENGIMO PROCESAS
Bakalauro baigiamasis darbas (BBD) – tai kvalifikacinis studento darbas, kuriuo remdamasi
kvalifikacinė komisija vertina studento pasirengimą savarankiškai dirbti ir suteikia atitinkamos
specialybės bakalauro kvalifikaciją. Baigiamajame darbe sprendžiamos dažniausiai taikomųjų tyrimų
problemos.
Bakalauro baigiamieji darbai gali būti taikomieji (praktiniai) ar teoriniai. Jie turi būti
analitiniai, o ne aprašomojo ar apžvalginio pobūdžio. Baigiamuoju darbu bakalaurantas turi įrodyti
savo sugebėjimą ne tik analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus atitinkamos
krypties darbus, sėkmingai atlikti tos krypties tyrimus, bet aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas,
aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą pagal Universiteto patvirtintus reikalavimus. Dažniausiai bakalauro
baigiamieji darbai skirti atskiros ekonominės, konkrečios vadybinės ir verslo problemos sprendimui.
Naujos žinios galimos siauroje srityje, o tyrimo problemos sprendimo rezultatai įdomūs siauros srities
specialistams – finansinės institucijos ar verslo įmonės atstovams. Jeigu bakalauro baigiamasis darbas
yra teorinis, studentas pateikia įvairių mokslininkų nuomonę tiriama problema, susistemina ir vertina
teorijas, jų taikymo galimybes Lietuvos sąlygomis arba pateikia tolesnes pasirinktos problemos tyrimo
kryptis, tyrimo metodiką (jei problema reikalauja nuodugnesnio tyrimo). Praktinio pobūdžio
baigiamajame darbe studentas pateikia tiriamos problemos teorinę analizę, pagrindžia empirinių
duomenų rinkimo metodiką, surenka ir išanalizuoja empirinius duomenis (statistinius, sociologinio
tyrimo ir kt.), pateikia siūlymus, kaip spręsti pasirinktą problemą.
Bakalauro baigiamojo darbo medžiaga turi būti pateikta taip: teorinė dalis, tyrimo metodikos
pagrindimas ir analitinė dalis.
Bakalauro baigiamojo darbo tema. Kiekvienas tyrimas pradedamas nuo tyrimo temos
pasirinkimo ir detalizavimo. Tai viena iš svarbiausių ir atsakingiausių tyrimo dalių. Rekomenduojama
prieš pradedant tyrimą turėti tikslą. Jeigu nėra visiškai aiški tyrimo tema ir tikslas, sunku suplanuoti ir
empirinį tyrimą. Reikia atminti, kad tyrimas turi atitikti keliamus reikalavimus ir išlaikyti reikalaujamą
lygį. Tik pasirinkus ir gerai apgalvojus tyrimo temą, galima pasirinkti tinkamą tyrimo strategiją ir
duomenų rinkimo bei analizės būdus. Šioje pradinėje stadijoje kuriamos ir svarstomos galimos tyrimo
idėjos.
Gero tyrimo galima tikėtis tada, jei jis atliekamas autoriui aktualia tema ir rezultatai yra svarbūs
ir įdomūs. Daugelis tyrimų trunka 5–6 mėnesius, todėl jeigu tema autoriui nebus įdomi, tikėtis gerų
rezultatų sunku. Be to, atlikdamas tyrimą darbo autorius turi būti įgijęs įgūdžių, reikalingų tyrimui ir
duomenų analizei atlikti. Trūkstant įgūdžių gali nukentėti tyrimo kokybė arba jo nepavyktų užbaigti
reikiamu laiku. Taip pat svarbu žinoti ar yra galimybė gauti tyrimui reikalingus duomenis.
Daugeliu atvejų svarbu, kad tyrime nagrinėjamą problemą būtų galima susieti su teorinėmis
studijomis. Gali būti, kad kai kurias teorines žinias, tyrimo autorius jau bus įgijęs anksčiau, tačiau
nuodugniai svarstant tyrimo planą, gali tekti savarankiškai ieškoti ir gilintis į pakankamai naujus
mokslinius tyrimus, todėl atliekama išsamesnė literatūros analizė, kad būtų geriau suvokiamos tiriamos
problemos. Platesnės teorinės žinios padeda tiksliau suformuluoti tyrimo tikslą ir uždavinius.
Ne mažiau svarbu, kad tyrimo tema nebūtų vienpusė, t. y. kad ji turėtų vertę ir tuo atveju, kai
keliama hipotezė pasitvirtina, ir kai nepasitvirtina. Priešingu atveju bus tik tyrimui sugaištas laikas, bet
negauti rezultatai.
Tyrimo temos formulavimo reikalavimai:
1. Tema formuluojama preliminariai. Darbo metu ji tikslinama.
2. Tema turi būti aktuali, t. y. svarbi mokslui ir praktikai. Nustatant jos aktualumą išeities tašku
laikoma mokslinė hipotezė, t. y. rezultatas, kurio tikimasi atlikus tyrimą.
8
3. Tema turi būti susijusi su studijų krypties teorija ir praktika, tarp jų būtinas glaudus ryšys.
Kadangi baigiamieji studijų darbai gali būti taikomieji ar teoriniai, pirmuosiuose sprendžiama
aktuali praktikos problema, antruosiuose – teorinė arba metodologinė problema.
4. Tema gali būti formuluojama atsižvelgiant į studento interesus. Svarbu, kas domina patį
studentą, su kokiomis problemomis jis susiduria savo kasdieniame darbe, kas aktualu įmonei,
kurioje jis dirba.
5. Reikia atsižvelgti į temos įgyvendinimo galimybes, t. y. ar netrūksta literatūros, ar bus galima
gauti reikiamų duomenų, taikyti tinkamus metodus, ar studentas turės pakankamai laiko
tinkamai išnagrinėti problemą ir pan.
6. Prieš formuluojant temą būtina aiškiai nustatyti tyrimo ribas. Kiekviename darbe gali būti
nagrinėjama tik apibrėžta ir gana siaura platesnio klausimo dalis (klausimų grupė). Tik tada
nagrinėjamąjį objektą galima tinkamai pažinti ir išanalizuoti.
Bakalauro baigiamojo darbo temos pasirinkimas. Temą studentas renkasi IS „Studijos“pagal
Senato 2020 gruodžio 22 d. nutarimo Nr. ISN-90 tvarką numatytą 94 – 95.2 punktuose. Informacija
studentams pateikiama su baigiamųjų darbų temų, vadovų ir konsultantų sąrašu. Renkantis temas
studentams rekomenduotina konsultuotis su vadovais ir konsultantais. Studentai, norintys rašyti
baigiamąjį darbą savo pasiūlyta tema, konsultuojasi su studijų programos vadovu ir planuojamu
baigiamojo darbo vadovu, vadovaujantis terminais, numatytais 95- 96 punktuose. Pasibaigus
pasirinkimo laikotarpiui Komitetai viešai paskelbia studentų sąrašus, kuriems leista rengti darbus, jų
pasirinktų temų, paskirtų vadovų ir konsultantų sąrašus. Pažymėtina, kad MRU studijų vertinimo
tvarka, Senato patvirtinta 2020 gruodžio 22 d. nutarimu Nr. ISN-90, įsigaliojo nuo 2021 vasario 1 d.
Tvarką ir visus MRU studijas reglamentuojančius teisės aktus, galima rasti:
https://www.mruni.eu/studiju-organizavimas-ir-aplinka/dokumentai-reglametuojantys-studijas/.
Tyrimo tema gali būti reikšminga tam tikrai socialinei grupei arba įmonei. Ji turi atspindėti
tyrimo tikslą ir objektą. Kadangi kiekviena tiriamoji tema yra sudėtinga, ją lemia įvairūs makro- arba
mikroveiksniai, studijų darbe būtina atskleisti tyrimo uždavinius. Atsižvelgdamas į numatytus tyrimo
uždavinius darbo vadovas vertina bakalauro baigiamojo darbo problemos tyrimo kryptį, logiką,
ištyrimo laipsnį.
Sėkmingą bakalauro baigiamojo darbo rengimą gali lemti kursinio darbo temos pasirinkimas.
Kursinis darbas – tai savarankiškas studijų darbas, skirtas ugdyti studento gebėjimą sisteminti,
analizuoti, naudotis moksline literatūra, nagrinėti pasirinktos temos mokslines bei praktines problemas.
Kursiniame darbe yra sprendžiamos mažesnės apimties negu baigiamajame darbe teorinės, taikomojo
pobūdžio ar praktinės problemos. Taigi, rengiant kursinį darbą, studentas turi pasirinkti ir bakalauro
baigiamojo darbo tyrimo sritį.
Kursinių darbų temas iki gruodžio 15 d. patvirtina Studijų programos komitetas, po to
programos vadybininkas įkelia į IS „Studijos“. Parengtas darbas turi būti pristatytas darbo vadovui ir
įkeliamas į IS „Studijos“ iki sesijos pradžios. Darbo vadovas vertina kursinį dviem kriterijais: darbo
parengimas – 60 %, o gynimas – 40% galutinio vertinimo, kuris yra privalomas. Kursinio darbo
gynimas gali būti nuotolinis (žr. 93 punktą).
Bakalaurantai su darbo vadovais suderina baigiamojo darbo rengimo programą ir planą. Jei dėl
objektyvių priežasčių pasikeičia bakalauro baigiamojo darbo vadovas, tolesnis vadovavimas darbui
vyksta atsižvelgiant į jau sudarytą baigiamojo darbo planą, terminus, vadovo pateiktus metodinius
nurodymus bei pasirinktus literatūros šaltinius. Tyrimo planas – tai išplėstinis būsimojo bakalauro
baigiamojo darbo turinys, kuriame detalizuojama teorinė, metodinė ir analitinė dalys nurodant konkretų
vykdymo laiką.
Baigiamųjų darbų vadovai ir konsultantai. „Vadovauti bakalauro studijų studentų
baigiamiesiems darbams gali universiteto mokslininkai ir dėstytojai, turintys ne mažiau kaip 3 metų
9
pedagoginio darbo patirtį aukštojoje mokykloje ir atliekantys mokslinius tyrimus toje pačioje mokslo
kryptyje (šakoje). Dėstytojas, neturintis mokslo laipsnio, gali vadovauti bakalauro baigiamiesiems
darbams, jei atlieka mokslinius tyrimus toje pačioje mokslo kryptyje (šakoje) ir turi ne mažiau kaip 3
metų pedagoginio darbo patirtį aukštojoje mokykloje. Konsultantais, jeigu reikia, skiriami atitinkamos
srities mokslininkai, praktikai, specialistai (Mykolo Romerio universiteto studijų rezultatų vertinimo
tvarka, 2012 ir vėlesnių pakeitimų).
Konsultantus siūlo vadovas. Baigiamąjį darbą rengiantis studentas privalo su darbo vadovu ir
konsultantu (jeigu toks yra) palaikyti nuolatinį ryšį, informuoti vadovą apie darbo rašymo eigą,
atsižvelgti į vadovo ir konsultanto (suderinus su vadovu) dalykinius ir metodinius patarimus bei
pastabas. Už baigiamajame darbe priimtus sprendimus arba mokslinio darbo išvadas, apskaičiavimo
teisingumą ar savarankiškumą atsako tik pretendentas į bakalauro laipsnį. Vadovo, taip pat konsultantų
uždavinys yra siekti, kad diplomantas pasirinktų racionalius tiriamos problemos sprendimo variantus.
Vadovas neteikia studentui paruoštų sprendimų. tik padeda parengti tiriamojo darbo planą, nurodo
literatūrą ar kitus informacijos šaltinius ir atsako į klausimus, iškilusius analizuojant informaciją.
Vadovas atsako už temos, tyrimo tikslo, uždavinių formulavimą, anotacijos ir santraukos kokybę.
Po studijų sustabdymo ar grįžęs iš akademinių atostogų, buvęs ar naujai paskirtas baigiamojo
darbo vadovas, vertina ar tema nepraradusi aktualumo ir naujumo. Studentas taip pat gali rinktis naują
temą iš pateikto sąrašo (96 punktas).
Bakalaurantai, rengdami BBD, savo arba vadovo iniciatyva gali konsultuotis su atskirų dalykų
dėstytojais. Jei būtina, bakalaurantui (-ams) galėtų būti pasiūlyti konsultantai iš kitų organizacijų.
Bakalauro baigiamojo darbo pateikimas viešam gynimui. Nepriklausomai nuo gynimo
formos (tiesiogiai auditorijoje ar nuotoliu), parengtą bakalauro baigiamąjį darbą studentas pateikia
vadovui ne vėliau kaip likus mėnesiui iki studijų grafike nurodyto baigiamųjų darbų gynimo termino
pradžios. Kartu su baigiamuoju darbu studentas pateikia Akademinio sąžiningumo nustatytos formos
deklaraciją, kurioje patvirtina, kad vertinimui pateiktas baigiamasis darbas yra atliktas savarankiškai,
be plagijavimo ir laikantis akademinio rašymo taisyklių“ (Mykolo Romerio universiteto studijų
rezultatų vertinimo tvarka, 2020 gruodžio 22 d., žr. 8 priedą).
„Už sąžiningos konkurencijos principo pažeidimą, nusirašinėjimą, plagijavimą ar bet kurios kitos
formos akademinį nesąžiningumą, susijusį su studijų rezultatų vertinimu, studentas gali būti šalinamas iš
Universiteto kaip už šiurkštų akademinės etikos pažeidimą be teisės stoti į Universitetą bendra tvarka iki
penkerių metų (Mykolo Romerio universiteto studijų rezultatų vertinimo tvarka, 2020). Studento rašto
darbas yra laikomas plagiatu jeigu:
a) Rašto darbas ar jo dalys yra parašytos pažodžiui perrašant kito autoriaus tekstą nenurodant
šaltinio arba nurodant šaltinį, tačiau neišskiriant perrašyto teksto kabutėmis.
b) Pažodinis kito autoriaus teksto perrašymas nenurodant šaltinio arba nurodant šaltinį, tačiau
neišskiriant perrašyto teksto kabutėmis laikomas plagiatu, jei tokio teksto darbe yra daugiau nei
pusė puslapio, t. y. 900 spaudos ženklų, įskaitant tarpus;
c) Rašto darbas ar jo dalys yra parašytos perfrazuojant kito autoriaus tekstą nenurodant šaltinio.
Kito autoriaus teksto perfrazavimas nenurodant šaltinio laikomas plagiatu, jei tokio teksto darbe
yra daugiau nei vienas puslapis, t. y. 1800 spaudos ženklų, įskaitant tarpus;
d) Rašto darbo tekste, lentelėse ar paveiksluose yra pateikiami duomenys nenurodant šaltinio
(išskyrus tuos atvejus, kai duomenys yra surinkti paties autoriaus);
e) Rašto darbas buvo pristatytas ir gintas šioje ar kitoje mokslo įstaigoje Lietuvoje ar užsienyje.
f) Tęstinių darbų atveju tekste turi būti nurodyta, kurios jo dalys yra paimtos iš ankstesnių to paties
darbo autoriaus rašto darbų. Nenurodžius tęstinio darbo autorystės šalinimas iš Universiteto
netaikomas.
10
Vadovui aprobavus parengtą bakalauro baigiamąjį darbą, studentas jį ne vėliau kaip 10 darbo
dienų iki gynimo privalo įkelti į Universiteto informacinę sistemą „Studijos“, o vadovas sistemoje
pažymėti savo sutikimą, kad darbas būtų ginamas ir, jei negali dalyvauti darbo gynime, turi parengti ir
atsiliepimą ir įteikti Gynimo komisijos sekretoriui (žr. 2 priedą).
Vadovui neleidus ginti darbo, studentas gali kreiptis į Studijų programos komitetą ne vėliau kaip
per dvi darbo dienas nuo vadovo sprendimo. Gynimo eiga pateikiama Mykolo Romerio universiteto
studijų rezultatų vertinimo tvarkos (2020) 108 – 118 punktuose.
Studijų programos komitetas skiria recenzentą, kuris taip pat pažymimas informacinėje sistemoje
„Studijos“. Ne vėliau kaip 2 dienos iki gynimo recenzentas į informacinę sistemą „Studijos“ įkelia
recenziją (žr. 3 priedą), kurioje teigiamai arba neigiamai įvertina darbą. Prieiga prie recenzijos
suteikiama darbo autoriui, vadovui ir gynimo komisijos nariams. Likus dviem savaitėms iki bakalauro baigiamųjų darbų gynimo pradžios Studijų programų
komitetai sudaro baigiamųjų darbų gynimo kvalifikacinės komisijos posėdžių tvarkaraščius, kuriuos
tvirtina dekanas ir numato gynimo tvarką bei vietą. Bakalauro baigiamieji darbai ginami viešame
kvalifikacinės komisijos posėdyje.
Bakalauro baigiamojo darbo viešo gynimo procesas. Nepriklausomai nuo gynimo formos,
ginami tik formaliąją antiplagiato patikrą praėję baigiamieji darbai. Jeigu ginti pateiktame darbe
formaliosios patikros arba gynimo metu konstatuojamas plagiatas, jį pateikęs studentas atlikus tyrimą gali
būti šalinamas iš Universiteto. Baigiamieji darbai ginami viešame bakalauro baigiamųjų darbų gynimo
kvalifikacinės komisijos posėdyje. Gynimo metu gali būti naudojama garso ar vaizdo įrašymo
aparatūra. Apie garso ar vaizdo įrašymo aparatūros naudojimą turi būti informuojami studentai.
Gynimo metu bakalauro baigiamojo darbo autorius trumpai (iki 10 min.) pristato savo darbą
apžvelgdamas tyrimo problemą, darbo tikslą (-us), uždavinius, hipotezę (jei yra), tyrimo objektą,
gautus tyrimo rezultatus, taikytų metodų patikimumą, supažindina su išvadomis bei rekomendacijomis
ir jas pagrindžia. Po to pristatoma recenzija, bakalauro baigiamojo darbo autorius atsako į pateiktas
pastabas. Tada atsako į kvalifikacinės komisijos ir kitų dalyvaujančių gynime asmenų klausimus.
Gynimo pabaigoje pasisako bakalauro baigiamojo darbo vadovas. Jeigu vadovas ir recenzentas negali
dalyvauti gynimo posėdyje, jų vertinimus perskaito bakalauro baigiamojo darbo gynimo komisijos
sekretorius. Bakalauro baigiamuosius darbus ir jų gynimą vertina baigiamųjų darbų gynimo komisijos
nariai. Bakalauro baigiamojo darbo parengimo kokybės, mokslinio lygio svertinis koeficientas – 0,60, o
gynimo kokybės svertinis koeficientas – 0,40. Baigiamojo darbo galutinis pažymys nustatomas
išvedant komisijos narių pažymių vidurkį ir įrašomas gynimo protokole, darbo tituliniame lape ir
įvedamas į gynimo žiniaraštį informacinėje sistemoje „Studijos“. Neapginto baigiamojo darbo galutinis
įvertinimas yra neigiamas. Neapgynusiam baigiamojo darbo studentui baigiamojo darbo gynimo
komisija gali rekomenduoti taisyti darbą arba rengti naują darbą kita pasirinkta tema. Apginti
baigiamieji darbai, kurie įvertinti „labai gerai“ ir „puikiai“ įkeliami į eLABa talpyklą.
Baigiamojo darbo gynimas nuotoliniu būdu organizuojamas ir vykdomas vadovaujantis Mykolo
Romerio universiteto studijų rezultatų vertinimo tvarkos, 2020 gruodžio 22 d.125- 136 punktais.
11
2. BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO RENGIMO BENDRIEJI
REIKALAVIMAI
2.1. Bakalauro baigiamojo darbo įforminimo tvarka
Bakalauro baigiamojo darbo apimtis priklauso nuo tyrimo pobūdžio ir turi būti apie 50 psl.
Bakalauro baigiamasis darbas turėtų būti spausdinamas balto, lygaus popieriaus lapuose 12 šrifto
dydžiu ir 1,5 intervalu tarp eilučių. Po skyrių, poskyrių arba skyrelių pavadinimų taškai nededami.
Tekstas rašomas puslapyje iš kraštų paliekant paraštes: kairėje lapo pusėje – 25 mm, dešinėje – 10 mm,
viršuje ir apačioje – 20 mm. Pastraipos pirmoji eilutė nuo teksto lauko kairiojo krašto atitraukiama per
10 mm. Tekste galima paryškinti atskirus žodžius arba sakinius.
Bakalauro baigiamojo darbo puslapiai numeruojami ištisai, pradedant nuo titulinio (ant titulinio
lapo ir turinio puslapių numeriai nerašomi). Puslapio numeris užrašomas virš teksto, puslapio viršutinio
krašto tuščio lauko viduryje arba dešinėje pusėje arabiškais skaitmenimis, nededant nei taško, nei
brūkšnelių. Į bakalauro baigiamojo darbo sudėtį įeinančių priedų lapų numeracija turi būti ištisinė.
Paveikslai ir lentelės (jei jų priede yra dvi ir daugiau) kiekviename priede numeruojamos atskirai.
Kitų darbo puslapių (dalių, skyrių, poskyrių, lentelių, paveikslų, priedų) nuorodos daromos
nurodant jų eilės numerius, pvz., (žr. 25 p.), (žr. 3 pav.), (žr. 3 skyrių), (žr. 2.3 poskyrį), (žr. 2.3.1
skyrelį), (žr. 3 lent.), (žr. 2 priedą), (žr. (3) formulę).
Bakalauro baigiamasis darbas turi būti įrištas tvarkingai, su kietais ar minkštais viršeliais.
2.2. Bakalauro baigiamojo darbo teksto suskirstymas
Jei reikia, bakalauro baigiamojo darbo tekstas skirstomas į skyrius, poskyrius ir skyrelius. Didelės
apimties darbą, rengiamą kelių studentų, galima skirti į dalis (knygas, tomus).
Skyrių pavadinimai rašomi didžiosiomis raidėmis ir simetriškai išdėstomi lapo plotyje, o
poskyrio ir skyrelių pavadinimai – mažosiomis raidėmis, išskyrus pirmąją, ir pradedami kaip pirmoji
pastraipos eilutė. Be to, kiekvienas skyrius visada pradedamas naujame puslapyje, o poskyriai ir
skyreliai – tame pačiame. Antraščių žodžiai nekeliami, po antraštės taškas nededamas. Skyrių, poskyrių
ir skyrelių pavadinimai rašomi 14 šrifto dydžiu.
Skyriaus antraštė rašoma viena eilute žemiau, negu prasideda puslapio teksto laukas, o poskyrio
ir skyrelio antraštė išskiriama ir prieš ją ir po jos esančio teksto vienos eilutės tarpeliu. Jeigu po
skyriaus antraštės eina poskyrio antraštė, tarp jų taip pat paliekamas vienos eilutės tarpelis. Negalima
rašyti antraštės viename puslapyje, o tekstą pradėti kitame.
Kiekviena pastraipa pradedama iš naujos eilutės. Nuo kairiojo krašto ji atitraukiama 10 mm.
2.3. Bakalauro baigiamojo darbo kalba, moksliniai terminai
Bakalauro baigiamojo darbo kalba turi būti trumpa, aiški, nedaugiaprasmė. Reikia vengti
publicistinės kalbos, o vartoti mokslinę kalbą. Jei studijų darbe vartojami specifiniai terminai arba jų
santrumpos, jie turi būti aptarti tekste arba pateikti darbo pradžioje antrašte SANTRUMPOS.
Jei tekste pateikiami skaičiai turi matavimo vienetą, juos reikia rašyti skaitmenimis (pvz., 250
eurų), jei neturi – žodžiais (pvz., „Sąnaudos padidėjo du kartus“). Kai tekste pateikiamos kelios
skaitinės vertės iš eilės, vieneto žymėjimą reikia rašyti tik vieną kartą po paskutinio skaitmens, pvz.,
20, 100 eurų.
12
2.4. Formulių naudojimas tekste
Formulėse vartojami nustatyti raidiniai žymėjimai ir simboliai. Jų reikšmės turi būti paaiškintos.
Jeigu formulių yra daugiau negu viena, jos numeruojamos arabiškais skaitmenimis ištisai per visą
tekstą arba formulės numerį sudaro skyriaus ir formulės eilės numeris tame skyriuje. Numeris rašomas
toje pačioje eilutėje kaip ir formulė, dešinėje lapo pusėje, lenktiniuose skliausteliuose. Minint formulę
tekste skliausteliuose nurodomas jos numeris, pvz., žr. (5) formulę arba (2.1.) formulę.
Simboliai paaiškinami po formule jų pateikimo joje tvarka. Po formulės rašomas kabliataškis ir iš
naujos eilutės be dvitaškio rašomas žodis čia. Toliau nurodomi visi formulėje esantys žymėjimai, o po
brūkšnio paaiškinamos jų reikšmės. Po kiekvieno paaiškinimo dedamas kabliataškis. Siekiant formules
išskirti, prieš jas ir po jų paliekama viena tuščia eilutė.
Pvz.:
;*)1(
,nknPVIFFV
k
FVPV
(1)
Čia: PV – dabartinė vertė;
FV – būsimoji vertė;
PVIFk,n – dabartinės vertės palūkanų veiksnys;
k – palūkanų (diskonto) norma;
n – laikotarpių skaičius.
2.5. Lentelių parengimo tvarka
Skaitmeninė informacija pateikiama lentelėse. Lentelė gali turėti antraštę, kuri rašoma
mažosiomis raidėmis pradedant didžiąja. Jeigu lentelių yra daugiau negu viena, jos numeruojamos
ištisai. Lentelės numeris rašomas šalia lentelės antraštės prie žodžio „lentelė“, pvz., 1 lentelė.
Trumpinama „lent.“ tik nuorodose, šiaip žodis netrumpinamas. Pagrindiniai lentelės elementai parodyti
1 pav.
1 lentelė. Lentelės antraštė
Eilučių
pavadinimų Skilties antraštė Skilties antraštė
antraštė Skilties
paantraštė
Skilties
paantraštė
Skilties
paantrašt
ė
Skilties
paantrašt
ė
Šaltinis: ...
1 pav. Lentelės įforminimo pavyzdys
Studijų darbo tekste turi būti paminėtos visos lentelės. Nuorodose į lentelę papildomai rašoma
13
santrauka „žr.“, pvz.: (žr. 1 lent.). Prieš lentelę tekste turi būti parašyta, kas pateikta lentelėje.
Dažniausiai lentelės turi labai daug informacijos, kartu ir šalutinės. Taigi būtina pabrėžti, ką norima
lentelės duomenimis iliustruoti. Be to, po lentele visada turi būti pateikta informacijos analizė. Žodžiu,
tekste negali eiti viena po kitos lentelės, kurios nėra aptartos. Jeigu pateikta informacija lentelėje, tai
informacija paveiksle (diagramoje) pateikiama prieduose ir atvirkščiai – jei tekste pateikiama
pagrindinė informacija paveiksle, tai lentelė dedama į priedus. Tačiau, jei lentelėje ir paveiksle
pateikiama identiška informacija, tai į studijų darbą dedama tik viena iš jų, nesvarbu, kur – tekste ar
prieduose. Lentelės išdėstomos puslapio viduryje, lentelės pavadinimas rašomas virš jos puslapio
viduryje. Skilčių antraštes ir paantraštes galima spausdinti vienu intervalu, mažesniu šriftu, negu
parašytas tekstas, t. y. 11 šriftu. Po lentele šaltinis rašomas 10 šriftu.
Lentelių sąrašas pateikiamas naujame puslapyje po turinio su antrašte LENTELĖS. Lentelės
numeruojamos eilės tvarka. Bakalauro baigiamajame darbe patartina laikytis vieningos lentelių
numeravimo tvarkos ir žinoma geriau eilės tvarka. Lentelės skilčių pavadinimai, skilčių antraštės ir
paantraštės pradedamos didžiąja raide, išskyrus tas paantraštes, kurios sudaro vieną sakinį su skilties
antrašte. Antraštės rašomos vienaskaita, po jų skyrybos ženklai nededami.
Eilučių, antraščių ir paantraščių tekstui sutrumpinti galima vartoti raidinius arba simbolių
žymėjimus. Žymėjimų paaiškinimai pateikiami po lentele. Jie rašomi 10 šriftu, pvz.: Čia : + – būtina darbo dalis;
- – nebūtina darbo dalis;
+/- – studijų darbo vadovas sprendžia apie tos dalies būtinumą.
Rodiklių, parametrų arba kitų duomenų eilės numeris rašomas prieš eilutės pavadinimą, toje
pačioje skiltyje, pvz.: 1Pasitikėjimo stiprumas: 1 – pasitikėjimas nėra tiek svarbus, 4 – pasitikėjimas svarbiausia. 2Polinkis keisti banką: 1 – keistas pastaraisiais metais; 4 – nekeista ir nesvarstoma galimybė. 3Banko darbuotojo pastovumas: 1 – tas pats banko darbuotojas aptarnauja iki 1 metų; 3 – daugiau kaip 3 metus.
Po žymėjimų paaiškinimų 10 šriftu pateikiama informacija iš kur paimta lentelė, pvz.: Šaltinis:
Railienė, 2007, p. 118.
Jei lentelė netelpa lape horizontaliai, t. y. turi labai daug skilčių, tai ją galima pateikti
vertikaliai. Jei lentelės eilutės arba skiltys netelpa lape, lentelė dalijama į dalis, kurios gali būti
išdėstomos šalia viena kitos arba skirtinguose lapuose. Dalijant lentelę pagal eilutes kartojamos skilčių
antraštės ir paantraštės. Jei lentelė dalijama pagal skiltis, kartojami ir eilučių pavadinimai. Lentelės
antraštė rašoma tik virš pirmosios jos dalies. Virš kitos dalies (arba dalių) rašomas tik lentelės numeris
ir žodžiai „19 lentelės tęsinys“. Jei lentelė yra keliama į kitą puslapį, tai lentelės pirmosios dalies
apačioje, dešiniojoje pusėje, rašoma „19 lentelės tęsinys kitame puslapyje“. Lentelės kėlimo į kitą
puslapį pavyzdys pateiktas 2 pav.
Lentelėje pateiktų dydžių vienetų žymėjimai gali būti nurodomi: skilties antraštėje, eilutės
pavadinime arba lentelės antraštėje, jeigu visi lentelėje pateikti dydžiai reiškiami tuo pačiu vienetu.
Lentelės antraštėje gali būti nurodytas visoje lentelėje vyraujantis vienetas, o skilčių antraštėse arba
paantraštėse – kiti vienetai.
Skaičių vertės toje pačioje skiltyje turi turėti vienodai dešimtainių ženklų. Jei lentelėse nėra
kurių nors duomenų, rašomas brūkšnelis, tritaškis arba „N. d.“ (nėra duomenų). Dydžių verčių
intervalai tekste rašomi su žodžiais „nuo“ ir „iki“ arba su brūkšniu.
14
19 lentelė. Finansų prieinamumo veiksnių vertinimo ir bendradarbiavimo veiksnių ryšys
Pasitikėji
mo
stiprumas1
Polinkis
keisti
banką2
Banko
darbuotojo
pastovumas3
Ryšius su banku
palaikančio
darbuotojo
pastovumas4
Finansinių paslaugų prieinamumo veiksniai5
Pasitenkinimas banko teikiamomis
paslaugomis ,180(**) 0,04 0,067 ,095(**)
kokybė ,125(**) ,088(*) 0,03 0,046
įvairovė ,114(**) ,106(**) ,139(**) 0,043
prieinamumas ,138(**) ,093(*) ,148(**) ,111(**)
kaina ,188(**) 0,069 ,084(*) ,103(**) 1Pasitikėjimo stiprumas:1 – pasitikėjimas nėra labai svarbus, 4 – pasitikėjimas svarbiausia. 2Polinkis keisti banką: 1 – keistas pastaraisiais metais; 4 – nekeistas ir nesvarstoma galimybė. 3 3Banko darbuotojo pastovumas: 1 – tas pats banko darbuotojas aptarnauja iki 1 metų; 3 – daugiau kaip 3 metus. 4Ryšius su banku palaikančio darbuotojo pastovumas: 1 – ryšius su banku palaiko tas pats darbuotojas iki 1 metų, 3 –
daugiau kaip 3 metus. 5Veiksnių vertinimas: 1 – visiškai netenkina, 5 – visiškai tenkina. Kliūčių vertinimas: 1 – labai didelė kliūtis, 5 – tikrai
nėra kliūtis.
19 lentelės tęsinys kitame puslapyje
19 lentelės tęsinys
Pasitikėji
mo
stiprumas1
Polinkis
keisti
banką2
Banko
darbuotojo
pastovumas3
Ryšius su banku
palaikančio
darbuotojo
pastovumas4
Finansinių paslaugų prieinamumo veiksniai5
Banko vykdoma politika verslo atžvilgiu ,160(**) 0,066 ,072(*) 0,048
Teikia verslo poreikius atitinkančius
kreditus ,140(**) 0,009 ,075(*) 0,06
Teikia reikiamas finansines paslaugas
verslui ,147(**) 0,048 ,120(**) ,084(*)
Sudaro palankias paskolų sąlygas ,138(**) ,099(**) ,100(**) ,080(*)
Lanksčiai reaguoja į kintančius verslo
poreikius ,120(**) 0,072 0,061 ,083(*)
Remia verslą sėkmingu veiklos
laikotarpiui ,119(**) 0,041 ,114(**) ,082(*)
Remia verslą kritiniais įmonės veiklos
momentais ,170(**) 0,052 ,107(**) 0,064
Laiku priima finansavimo sprendimus ,165(**) 0,047 ,083(*) 0,058
Banko darbuotojo paslaugų kokybė 0,061 ,246(**) ,111(**) ,132(**) 1Pasitikėjimo stiprumas: 1 – pasitikėjimas nėra tiek svarbus, 4 – pasitikėjimas svarbiausia. 2Polinkis keisti banką: 1 – keistas pastaraisiais metais; 4 – nekeistas ir nesvarstoma galimybė keisti. 3Banko darbuotojo pastovumas: 1 – tas pats banko darbuotojas aptarnauja iki 1 metų; 3 – daugiau kaip 3 metus. 4Ryšius su banku palaikančio darbuotojo pastovumas: 1 – ryšius su banku palaiko tas pats darbuotojas iki 1 metų, 3 –
daugiau kaip 3 metus. 5Veiksnių vertinimas: 1 – visiškai netenkina, 5 – visiškai tenkina. Kliūčių vertinimas: 1 – labai didelė kliūtis, 5 – tikrai
nėra kliūtis.
Šaltinis: Railienė, 2007, p. 118.
15
2 pav. Lentelės sudarymo pavyzdys
2.6. Paveikslų įforminimo studijų darbe tvarka
Paveikslai. Paveikslai (iliustracijos, grafikai, diagramos ir kt.) išdėstomos pačiame tekste po
nuorodų į jas arba prieduose. Paveikslų, kaip ir lentelių, sąrašas pateikiamas studijų darbo pradžioje po
lentelių sąrašu, o jei jo nėra – po turinio su antrašte PAVEIKSLAI.
Visos iliustracijos vadinamos paveikslais ir jeigu jų yra daugiau kaip viena – numeruojamos.
Studijų darbuose geriausia ištisinė paveikslų numeracija. Paveikslo numeris ir pavadinimas rašomi po
paveikslu. Vis dėlto tenka priminti, kad būtina laikytis vientisos paveikslų, lentelių ar formulių
numeravimo tvarkos.
Būtina nurodyti paveikslo šaltinį. Jeigu paveikslas sudarytas darbo autoriaus, tuomet šaltinio
rašyti nebūtina arba rašyti taip, pvz., Šaltinis: parengta autoriaus. Tačiau jeigu paveikslas yra paimtas iš
mokslinės literatūros, tuomet reikia ją nurodyti, pvz.: Šaltinis: Ivaškevičiūtė, 2006, p. 25 ir 35. Jeigu
paveikslas yra papildytas, tuomet reikia rašyti „adaptuota pagal“, pvz.: Šaltinis: adaptuota pagal Ivaškevičiūtė,
2006, p. 25“, o jeigu paveikslas sudarytas pagal mokslinėje literatūroje pateiktą tekstą, tuomet būtina
rašyti „parengta pagal“, pvz.: Šaltinis: parengta pagal Hempel et al., 1994. Paveikslo įforminimo pavyzdžiai
pateikti 3 pav. 3 pav. a) dalyje pateikta atvejis, kai paveikslas parengtas studijuojant mokslinę
literatūrą, o b) dalyje – pačios autorės sukurtas paveikslas ir nurodyti šaltinį nebūtina. Šaltinis rašomas
po paveikslu 10 šriftu.
a)
Sandorio
rizika
Vidinė rizika
Koncentracijos rizika
Užstato rizika
Portfelio
rizika
Šaltinis: parengta pagal Hempel et al., 1994
4 pav. Kredito rizikos elementai
4 pav. tęsinys kitame puslapyje
4 pav. tęsinys
b)
Juridinio asmens kreditingumo
vertinimo kriterijai
Kiekybiniai Kokybiniai
Veiklos perspektyvos
Verslo planas
Pelningumas
Vadovų kvalifikacija Mokumas ir likvidumas
Pinigų srautai
Įvairūs įsipareigojimai
Nuosavybė
Konkurencinė aplinka
Priklausomybė nuo
keleto pirkėjų ar tiekėjų
6 pav. Juridinių asmenų kreditingumo analizės kriterijai
Šaltinis: Ivaškevičiūtė, 2006, p. 25 ir 35
16
3 pav. Paveikslų įforminimo pavyzdžiai
Diagramos. Studijų darbuose dažnai naudojamos diagramos. Pagal tyrimo tikslus skiriami šie
diagramų tipai:
diagramos, pateikiančios ir palyginančios du faktus;
diagramos, vaizduojančios ekonominių reiškinių kitimą laiko atžvilgiu;
diagramos, rodančios dviejų kintamųjų ryšį;
diagramos, rodančios reiškinio struktūrą.
Pagal formą diagramos gali būti stulpelinės, juostinės, kvadratinės, apskritiminės, sektorinės,
linijinės, figūrinės ir kt. Tiek stulpelinės, tiek juostinės diagramos yra paprasčiausias grafinis faktinių
duomenų vaizdavimo ir analizavimo būdas. Jos dažniausiai naudojamos: reiškinių kitimui laike
pavaizduoti arba vienarūšiams reiškiniams palyginti, reiškinio struktūrai ir jos pokyčiams pavaizduoti.
Diagramos įforminamos kaip paveikslai, pvz., žr. 4 pav.
3,2
3,4
3,6
3,8
4
Banko darbuotojo
paslaugų koky bė
Verslo aplinkos
supratimas
Susisiekimas
Lankstumas
Komunikabilumas
Domėjimasis SVVSprendimų priėmimo
operaty v umas
Reagav imas į klientų
poreikius
Inf ormuotumas
Kv alif ikuotumas
Patikimumas
A.
2,6
2,8
3
3,2
3,4
Teikia verslo poreikius
atitinkančius kreditus
Teikia reikiamas
finansines paslaugas
verslui
Sudaro palankias
paskolų sąlygas
Lanksčiai reaguoja į
kintančius verslo
poreikius
Remia verslą sėkmingu
veiklos laikotarpiui
Remia verslą kritiniais
įmonės veiklos
momentais
Priima savalaikius
finansavimo sprendimus
B.
1 – visiškai netinkamai, 5 – visiškai tinkamai
Šaltinis: Railienė, 2007, p. 110
36 pav. Pasitenkinimo banko teikiamomis paslaugomis ir jų prieinamumo vertinimas – tiesiogiai
verslo subjektus aptarnaujančio personalo (A) ir banko politikos (B) požiūriu, vidurkiai
17
4 pav. Spindulinės diagramos pavyzdys
3. BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO STRUKTŪRA
Bakalauro baigiamąjį darbą turėtų sudaryti eilės tvarka išdėstytos dalys (žr. 1 lent.).
1 lentelė. Bakalauro baigiamojo darbo struktūra
Struktūra BBD
Pirmas titulinis lapas +
Antras titulinis lapas +
Turinys +
Lentelės +
Paveikslai +
Santrumpos +/-
Įvadas +
Teorinė dalis +
Metodinė dalis +
Analitinė dalis +/-
Išvados ir rekomendacijos +
Literatūra +
Anotacija lietuvių ir anglų kalbomis +
Santrauka lietuvių kalba +
Santrauka anglų kalba +
Priedai +/- Čia : + – būtina darbo dalis;
- – nebūtina darbo dalis;
+/- – studijų darbo vadovas sprendžia apie tos dalies būtinumą.
1.1. Bakalauro baigiamojo darbo tituliniai lapai
Pirmajame tituliniame lape (žr. 4 priedą) rašomi aukštosios mokyklos ir fakulteto pavadinimai,
autoriaus vardas ir pavardė, darbo pavadinimas, bakalauro baigiamasis darbas, darbo vadovas, darbo
rengimo vieta ir metai.
Antrajame tituliniame lape (žr. 5 priedą) nurodomi aukštosios mokyklos ir fakulteto
pavadinimai, bakalauro baigiamojo darbo pavadinimas, konkrečios studijų programos bakalauro
baigiamasis darbas (pvz., finansų ekonomikos bakalauro baigiamasis darbas, teisės ir muitinės veiklos
bakalauro baigiamasis darbas ir kt.). Per vidurį rašomas studijų programos registracijos numeris (pvz.,
Studijų programa 12345S123). Žemiau, dešinėje lapo pusėje, po studijų programos registracijos
numeriu rašomos vadovo (-ės) arba vadovų pavardės, dar žemiau – studijų darbo atlikėjo arba atlikėjų
pavardės. Jeigu yra keli vadovai ar atlikėjai, tai prieš juos išvardijant dedamas dvitaškis. Toliau po
vadovo pavarde nurodoma bakalauro baigiamojo darbo tikrinimo data, po bakalauranto pavarde –
bakalauro baigiamojo darbo atidavimo data. Tam tikros srities konsultanto arba konsultantų pavardės
rašomos kairėje lapo pusėje, tame pačiame lygyje kaip ir vadovo. Po konsultanto pavarde rašoma
recenzento pavardė. Jeigu vadovas, konsultantas ir recenzentas yra to paties fakulteto darbuotojai, tai
prieš jų pavardes sutrumpintai rašomas pedagoginis vardas ir mokslo laipsnis (pvz., doc. dr.; prof. dr.;
18
prof. habil. dr.) arba pareigos ir mokslo laipsnis (pvz., lekt. dr.) Jei mokslinio laipsnio nėra, rašomos
dėstytojo pareigos (pvz., lekt.). Prieš vadovo ir konsultanto, kurie yra iš kitų institucijų, pavardes
rašomi institucijos ir padalinio pavadinimai. Toliau darbo parengimo vieta ir metai išdėstomi
simetriškai lapo apačioje.
Studijų darbų tekste ant titulinio lapo paprastai tarp datos metus, mėnesį ir dieną reiškiančių
skaitmenų grupių nededami taškai, pvz., 2021 021 20.
3.2. Bakalauro baigiamojo darbo turinys
Turinys rašomas kaip skyriaus antraštė – didžiosiomis raidėmis (TURINYS). Skyrių pavadinimai
turinyje rašomi didžiosiomis raidėmis arba paryškintomis mažosiomis raidėmis, poskyrių ir skyrelių –
mažosiomis. Patartina studijų darbo per daug nesmulkinti. Skyrių, poskyrių ir skyrelių pavadinimai turi
būti trumpi, aiškūs, prasmingi ir svarbiausia – atitikti tiriamos problemos esmę. Pavadinimai neturi
kartotis arba kartoti viso darbo pavadinimą. Rašant studijų darbą netikslinga turinį labai detalizuoti.
Negali būti poskyris arba skyrelis iš vieno puslapio. Turinyje taip pat negali būti poskyrio ar skyrelio
skaidymas į vieną poziciją, t.y. poskyris ar skyrelis turi būti mažiausiai iš dviejų pozicijų.
Skyrių, poskyrių ir skyrelių pavadinimai tekste rašomi paryškintu (bold) 14 šriftu.
Skyriai numeruojami arabiškais skaitmenimis. Poskyriai numeruojami tik skyriaus viduje. Todėl
poskyrio eilės numeris prasideda skyriaus numeriu ir poskyrio tame skyriuje numeriu, kurie skiriami
taškais, pvz., 2.1.; 2.2. Jei tekstas dar skirstomas į skyrelius, tai šie numeruojami tuo pačiu principu:
pirmasis skaitmuo rodo skyriaus, antrasis – poskyrio, trečiasis – skyrelio numerį, pvz., 2.1.1.; 2.1.2.
Įvado, išvadų, literatūros ir priedų skyriai nenumeruojami. Santrumpų, lentelių ir paveikslų
sąrašas į turinį neįtraukiamas. Priedai, jei jų yra nedaug, gali būti išvardijami turinyje arba
teikiami atskiru sąrašu. Turinio įforminimo tvarka pateikta 5 pav.
TURINYS
ĮVADAS………………………………………………………………………………..... 5
1. (SKYRIAUS PAVADINIMAS)…………………………………………......…..….... 7
1.1. (poskyrio pavadinimas)……………………………………………....…….... 7
1.1.1. (skyrelio pavadinimas)……….…………………………..………...... 12
1.1.2. ………………………………………………………..………….…... 15
1.2. ………………………………………………………………….………….… 17
2. (SKYRIAUS PAVADINIMAS)…………………..…………………………….......... 25
2.1. ………………………………….…………………………………….…… 25
2.2……………………………………………………………...…………… 30
3. (SKYRIAUS PAVADINIMAS)…………………..……………………………..........
3.1.……………………………………….…………………………………….……
3.2.……………………………………….…………………………………….……
IŠVADOS …..………………………………………………………...……………….….
35
35
42
50
LITERATŪRA………………………………………………………………...….……... 53
ANOTACIJA LIETUVIŲ IR ANGLŲ KALBOMIS……………………………...….. 60
SANTRAUKA LIETUVIŲ KALBA................................................................................ 62
SANTRAUKA ANGLŲ KALBA..................................................................................... 64
PRIEDAI………………………………………………………………..………….……. 66
5 pav. Turinio įforminimo tvarka
19
3.3. Bakalauro baigiamojo darbo lentelių, paveikslų ir santrumpų sąrašai
Lentelės. Lentelių sąrašas pateikiamas naujame puslapyje po turinio antrašte LENTELĖS.
Lentelės numeruojamos eilės tvarka. Jeigu lentelės kiekviename skyriuje numeruojamos atskirai,
rašoma skyriaus numeris, pavadinimas, o toliau išvardijamos to skyriaus lentelės ir jų pavadinimai eilės
tvarka. Bakalauro baigiamajame darbe reikia laikytis bendros lentelių numeravimo tvarkos.
Lentelių sąraše ne tik surašomos lentelės eilės tvarka, bet ir nurodoma kiekvienos lentelės vieta
darbo tekste, t. y. puslapis, pvz., 2 lentelė. Finansų sistemos struktūra…………………19
Paveikslai. Paveikslų, kaip ir lentelių, sąrašas pateikiamas studijų darbo pradžioje po lentelių
sąrašu, o jei jo nėra – po turinio antrašte PAVEIKSLAI. Paveikslai numeruojami eilės tvarka. Jeigu jie
kiekviename skyriuje numeruojami atskirai, rašomas skyriaus numeris, pavadinimas, o toliau
išvardijami to skyriaus paveikslai ir jų pavadinimai eilės tvarka. Bakalauro baigiamajame darbe reikia
laikytis vienodos lentelių ir paveikslų numeravimo tvarkos.
Paveikslų sąraše surašomi paveikslai eilės tvarka, nurodoma kiekvieno paveikslo vieta darbo
tekste, t. y. puslapis, pvz., 3 pav. Finansų rinkų struktūra……………………9
Santrumpos. Jeigu yra reikalinga, bakalauro baigiamajame darbe po paveikslų sąrašo yra
pateikiamas santrumpų sąrašas antrašte SANTRUMPOS. Čia turėtų būti pateikiamos mažai žinomos
atskirų sąvokų santrumpos ar studento darbe vartojamos specifinės santrumpos, o kartu aiškinama tų
sąvokų esmė. Gerai žinomų sąvokų, pvz., euro ar ES nėra tikslinga įtraukti į santrumpų sąrašą.
3.4. Bakalauro baigiamojo darbo įvadas
Bakalauro baigiamasis darbas pradedamas rengti nuo temos pasirinkimo ir mokslinės literatūros
studijavimo. Išstudijavus mokslinę literatūrą turi būti patikslinta pasirinkta tyrimo tema, nusakyta
tyrimo problema ir suformuluotas tyrimo tikslas, uždaviniai, objektas, tyrimo, hipotezės, numatyta
tyrimui reikalinga medžiaga (empiriniai duomenys), jos rinkimo ir apdorojimo metodai, laukiami
rezultatai, sudarytas baigiamojo darbo rengimo planas.
ĮVADE turi būti apibūdinamas tyrimo aktualumas, tyrimo problema, tyrimo objektas, tyrimo
tikslas ir uždaviniai, jeigu reikia, ir hipotezė (-ės), pateikta tyrimo metodika, darbo struktūra, konkretūs
darbo rezultatai, jų taikymo sritys, autoriaus skaityti pranešimai konferencijose ar publikuoti
straipsniai.
Įvado apimtis – iki trijų puslapių.
Tyrimo aktualumas. Bakalauro baigiamojo darbo Įvadas pradedamas nusakant tyrimo
aktualumą ir naujumą. Čia reikėtų trumpai aptarti mokslininkų atliktus tyrimus pasirinktos temos
srityje tiek Lietuvos, tiek užsienio mastu. Akcentuoti tyrimo aktualumą ir praktiniu požiūriu.
Atskleidžiant temos aktualumą ir naujumą patartina apibrėžti tyrimo problemą. Tuomet lengviau
formuluoti tyrimo tikslą ir uždavinius.
Tyrimo problema. Pasak L. Rieneckerio ir P. S. Jorgenseno (2003), pasirinkę temą tyrimo
problemą formuluokite taip:
1. Pasirašykite vieną arba keletą pirminių problemos formuluočių remdamiesi rašymo momentu
turimomis žiniomis;
2. Pasinaudokite mokslinių darbų dažniausių klausimų sąrašais: a) kas, koks, kur – rašant
aptariamąjį, klasifikuojamąjį tekstą; b) kodėl – rašant aiškinamąjį, interpretuojamąjį,
analizuojamąjį ir polemizuojamąjį tekstą; c) kaip – rašant vertinamąjį, norminamąjį, iškeliantį
20
veiksmų galimybes tekstą;
3. Kelkite klausimus apie tiriamo reiškinio apibrėžimus, savybes, bruožus, kategorijas, dalis,
visumą, dėsningumus, procesus, istoriją ir permainas: praeitį arba dabartį, priežastis (prielaidas,
pagrindus, postūmius, interpretacijas), poveikį (implikacijas, pasekmes, perspektyvas), vertinimą,
argumentaciją, reakcijas, nuomones, požiūrius, priešybę – vienovę, veiksmų galimybes;
4. Aptarkite problemos formuluotę su vadovu; peržiūrėkite turimą problemos formuluotę ir, jei
reikia, keiskite ją;
5. Jeigu žinote rekomendacijas kaip spręsti tiriamą problemą, mokslinės problemos formuluotę
pradėkite taip: kaip tobulinti ...
Darbo rašymo, kaip ir tikro mokslinio tiriamojo darbo, menas yra dirbti kryptingai ir tuo pat metu
būti pasirengusiam permainoms. Taigi problemos formuluotė ir nuolatinis jos taisymas bei derinimas
su rašomu darbu – tai jūsų, o ne vadovo ar konsultanto atsakomybė, tačiau būtina pasinaudoti jų
patarimais.
Paprastai bakalauro baigiamajame darbe formuluojama viena tyrimo problema. Atskirais atvejais
gali būti formuluojamos kelios tyrimo problemos.
Tyrimo objekto, tikslo ir uždavinių formulavimas
Tyrimo objektas. Tyrimo objektas nurodo į ką nukreipiamas tyrimas. Moksliniuose tyrimuose
formuluojamas vienas tyrimo objektas. Tarkim, pasirinkta tyrimo tema – Komercinio banko faktoringo
sąlygų vertinimas. Šiuo atveju tyrimą galima vykdyti įvairiomis kryptimis – tirti faktoringo teikimo
sąlygas komerciniame banke; jas lyginti su kitų finansinių institucijų faktoringo sąlygomis; vertinti
faktoringo sąlygas konkretaus banko ir faktoringo paslaugų vartotojo aspektais. Atsižvelgiant į tai,
kokia pasirinkta tyrimo kryptis, kaip suformuluotos tyrimo problemos, galima tyrimo objektą
apibūdinti taip: komercinio banko faktoringo teikimo sąlygos; komercinio banko faktoringo teikimo
sąlygos kitų finansinių institucijų faktoringo teikimo sąlygų aspektu; komercinio banko faktoringo
sąlygos paslaugos tiekėjo ir vartotojo požiūriu. O jeigu studentas tyrimo problemą šioje temoje
fokusuoja į vertinimą (kaip vertinti faktoringo sąlygas?), tuomet keičiasi ir tyrimo objektas – faktoringo
sąlygų vertinimo modelis. Toks tyrimas būtų nukreiptas į metodologinius klausimus, modelį patikrinant
konkrečiame banke. Taigi tyrimo objektas apibrėžia tyrimo kryptį. Būtina pabrėžti, kad dažnai
studentai tyrimo objektu įvardina įmonę, finansinę instituciją. Tai neteisinga, nes tyrimas vykdomas tik
siaura kryptimi, konkrečiu siauru aspektu. To siauro aspekto pasirinkimą lemia daug veiksnių –
faktinės informacijos gavimo sąlygos, studento praktika šioje srityje ir kt.
Tyrimo tikslas. Pasirinktos tyrimo temos pavadinimas turi atitikti darbo tikslą ir išreikšti norimą
pasiekti rezultatą. Tyrimo tikslas, kaip ir temos pavadinimas, turi gana aiškiai nusakyti tyrimo objektą,
remtis tyrimo problema. Formuluojant tikslą orientuojamasi į numanomą gauti iškeltos tyrimui
hipotezės patvirtinimą arba paneigimą. Paprastai kiekvienas tyrimas atliekamas norint ką nors
patvirtinti arba paneigti, t. y. siekiant patikrinti iškeltos hipotezės teisingumą. Pvz., nagrinėdami
regionų plėtrą manome (t. y. iškeliame hipotezę), kad galbūt ta veikla nėra tinkamai gerai organizuota
ir todėl gali būti nepanaudotų galimybių ją pagerinti. Šiuo atveju hipotezė ir būtų prielaida, kad yra
galimybių, tarkim, pagerinti regionų plėtrą. Tyrimas tą hipotezę turi įtikinamai pagrįsti arba paneigti.
Tokios tyrimo temos tikslas galėtų būti formuluojamas taip: „Išanalizavus regionų plėtros mokslinę
literatūrą ir parengus tyrimo metodiką, įvertinti regionų plėtros galimybes ir nustatyti nepanaudotus
rezervus“. Taigi hipotezė rodo, kokia pagrindine idėja tyrėjas vadovaujasi, o tyrimo tikslas yra gauti tos
hipotezės patvirtinimą arba paneigimą.
Hipotezė bakalauro baigiamojo darbo rašymo metu gali keistis, ji gali būti patikslinta arba
atmesta ir suformuluota iš naujo. Formuluojant tikslą svarbu ne tik susieti jį su iškeltos hipotezės
patikrinimu, bet ir su atliktos literatūros apžvalgos pagrindiniais teiginiais. Tikslas turėtų būti
21
formuluojamas glaustai, vienu sakiniu.
Tikslą išsamiau turi detalizuoti tyrimo uždaviniai, kurie tarsi atspindi tikslo siekimo etapus ir
priemones. Keliant tyrimo uždavinius numatomi daliniai tikslai, kurie padeda siekti pagrindinio tikslo.
Pratęsiant tikslo formulavimo pavyzdį galima pasiūlyti tokias uždavinių formuluotes: apibrėžti,
nustatyti, įvertinti, pateikti, parengti ir kt. Tyrimo uždavinių neturi būti daug, užtenka 3–5 gerai
suformuluotų uždavinių. Kiekvieno uždavinio sprendimo rezultatai turės atsispindėti baigiamojo darbo
išvadose ir siūlymuose.
Tyrimo metodai. Studentas turi trumpai išvardyti bakalauro baigiamajame darbo atskiruose
skyriuose taikytus tyrimo metodus. Be to, tikslinga būtų pateikti problemas su kuriomis susidurta
renkant mokslinę, teisinę, statistinę ar sociologinę informaciją.
Bakalauro baigiamojo darbo struktūra ir tyrimo rezultatų taikymo sritys. Čia aptariama
bakalauro baigiamojo darbo struktūra, apibrėžiant atskirų skyrių esminius klausimus, nurodant studento
įnašą į mokslinį tyrimą, tarkim, susisteminta, palyginta, parengta tyrimo metodika ir t. t. Taip pat
tikslinga nurodyti kam naudingas darbas – mokslininkams tęsti tolesnius tyrimus, praktikams ar
studentams. Ši Įvado dalis yra labai svarbi rengiant BBD anotaciją.
3.5. Bakalauro baigiamojo darbo teorinė dalis
Teorinėje studijų darbo dalyje būtina pateikti mokslinės literatūros apžvalgą tiriama tema, teorinę
įvairių sąvokų, terminų sampratą ir problemos analizę. Čia svarbu atskleisti ir susisteminti įvairių
pasaulio mokslininkų nuomones tiriama tema, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę atsižvelgiant į Lietuvos
ūkio raidos dabartinę padėtį ir plėtrą. Be to, teorinė studijų darbo dalis yra reikalinga nagrinėjamo
klausimo tyrimo metodikai pagrįsti.
Bakalauro baigiamojo darbo teorinė dalis – tai iš mokslinių straipsnių, monografijų, akademinių
leidinių paties studento susisteminta teorinė medžiaga. Ji turi parodyti studento erudiciją, jo intelekto
galias, gebėjimą pritaikyti socialinę ir ekonominę teoriją aktualiems gyvenimo klausimams spręsti.
Jeigu studentas baigiamajame darbe pateikia daug teorijų ir jų nesusistemina, neatlieka tų teorijų
sintezės arba dar blogiau – tos teorijos iš viso negali būti siejamos, tuomet darbas vertinamas kaip
kompiliacinis. Negerai, kai baigiamųjų darbų literatūros sąraše vyrauja periodikos straipsniai, plačiau
nesiremiama moksline literatūra – Lietuvos ir užsienio šalių mokslinių žurnalų straipsniais,
disertacijomis, monografijomis ar mokslo studijomis.
Teorinėje darbo dalyje parengiamos būsimo praktinio problemos nagrinėjimo prielaidos ir išeities
pozicijos remiantis autoriaus surinktais patirtiniais duomenimis. Apibendrinęs teorinę medžiagą,
užsienio šalių ir Lietuvos mokslininkų išsakytas mintis nagrinėjamu klausimu studentas parengia
problemos sprendimo teorinį modelį ir jį vėliau panaudoja atlikdamas empirinius pasirinkto konkretaus
objekto tyrimus. Teorinis tyrimo modelis gali būti aprašytas atskiro paragrafo tekste arba pateiktas
schemos, lentelės, matricos ir pan. pavidalu. Savo ruožtu studento parengtas teorinis modelis
palengvina patvirtinti arba paneigti iškeltas hipotezes ir spręsti studento iškeltus tyrimo uždavinius.
Teorinis modelis galėtų būti tas atspirties taškas, kuriuo remdamasis studentas parengtų tolesnio tyrimo
kryptis, tyrimo metodologiją ar pagrįstų tyrimo metodiką. Kitaip tariant, studento baigiamojo darbo
teorinė dalis yra praktinio tyrimo pamatas. Teorinė ir praktinė darbo dalys turi būti susijusios.
Rengiant teorinio pobūdžio baigiamuosius darbus reikia atsižvelgti į šiuos reikalavimus:
2. Remiantis naujausia moksline literatūra išsamiai aptarti šalyje ir užsienyje atliktus mokslinius
tyrimus, daugiausia dėmesio skirti diskusinėms problemoms.
3. Remiantis atlikta mokslinės literatūros analize pateikti bendrą teorinių teiginių įvertinimą ir
pareikšti savą argumentuotą nuomonę.
4. Aptarti nagrinėjamos problemos teorinius teiginius, metodikas, rekomendacijas, tyrimo
22
modelių taikymo galimybes Lietuvos verslo praktikoje.
Teorinės dalies apimtis, palyginti su viso baigiamojo darbo apimtimi, priklauso nuo paties darbo
pobūdžio. Pagal tai, kuri dalis – teorinė ar taikomoji – vyrauja ir yra svarbesnė, baigiamieji darbai gali
būti dvejopi: teoriniai arba taikomieji. Pirmuosiuose vyrauja teorinė ir analitinė medžiaga, antruosiuose
– taikomieji tyrimai. Bet tai nereiškia, kad taikomuosiuose darbuose teorinė dalis yra mažiau svarbi nei
teoriniuose. Taikomojo pobūdžio darbų teorinė dalis neturėtų viršyti trečdalio visos darbo apimties, o
teorinio pobūdžio darbuose ji gali sudaryti keturis penktadalius ir daugiau viso darbo. Tačiau griežto
reglamentavimo čia neturėtų būti. Daug kas priklauso nuo nagrinėjamos problemos ir bakalauranto
suprantamos medžiagos pobūdžio bei kiekio.
Vertinant taikomųjų bakalauro baigiamųjų darbų teorinį lygį daugiausia dėmesio kreipiama į
literatūros šaltinių panaudojimą, susisteminimą ir išvadas, teoriniuose darbuose – į rezultatų naujumą,
išliekamąją vertę.
Labai svarbu neiškraipyti autorių minčių. Negalima savavališkai interpretuoti iš bendro konteksto
ištrauktą teiginį. Jam turi būti suteikiama tik ta prasmė, kurią suteikė pats autorius. Su autorių teiginiais
galima sutikti arba jiems nepritarti, bet visuomet mokslinė polemika turi būti grindžiama autorių
teiginiais. Netyčinio iškraipymo interpretuojant kitų autorių teiginius galima išvengti, jeigu
atsižvelgiama į tai:
1) kokiame kontekste buvo suformuluotas konkretus teiginys;
2) kada jis buvo paskelbtas, nes autorius vėliau galėjo pakeisti savo nuomonę arba kitaip
suformuluoti savo teiginius;
3) ką iš tikrųjų norėjo pabrėžti autorius.
Būna atvejų, kai studentai, siekdami pateikti kuo daugiau išnašų, cituoja arba pateikia nuorodas
apie visuotinai žinomas tiesas, kurios nėra diskutuotinos. Tai smukdo teorinį darbo lygį, jo kokybę, nes
susidaro įspūdis, kad studentas nesuvokia, kurie dalykai yra visų žinomi, kurie – diskusiniai. Citatų
gausa dar nerodo darbo moksliškumo. Tai tik rodo, kad studentas arba nesuvokia perteikiamų minčių
prasmės, arba nepajėgia jų savarankiškai atpasakoti. Be to, iš citatų ir nuorodų parašytas darbas niekada
nebūna nuoseklus ir aiškus, todėl jis negali būti gerai įvertintas. Kiekviename moksliniame darbe
būtina išlaikyti pagrįstą kitų autorių ir savo teksto santykį. Darbo kokybė visiškai nenukentės, o kartais
bus ir geresnė, jeigu studentas perpasakos savais žodžiais kitų mokslininkų mintis pateikdamas
konkrečias jų darbų nuorodas.
Vengtina pateikti nuorodas iš antrinių šaltinių. Jei nėra jokios galimybės pateikti nuorodą iš
pirminio šaltinio, nurodomas cituojamas veikalas ir jo autorius. Negalima palikti vienų citatų be jokio
autoriaus aiškinimo. Nedera darbą pradėti kitų autorių citatomis.
Kad ir koks būtų baigiamojo darbo pobūdis, kiekvienas teorinės dalies skyrius turėtų būti
apibendrinamas, kad paskui būtų galima lengvai formuluoti baigiamąsias išvadas. Šios išvados
nebūtinai turi sudaryti atskirą poskyrį, bet kiekvienas teorinės dalies skyrius turi būti baigiamas
pagrindinių rezultatų apibendrinimu.
23
3.6. Bakalauro baigiamojo darbo metodinė dalis
Metodinėje studijų darbo dalyje turi būti pagrindžiama empirinio tyrimo problema, tikslas ir
uždaviniai, empirinio tyrimo metodai (statistiniai, sociologiniai ir kt.), gali būti iškeliama hipotezė,
apibūdinamos tyrimo koncepcijos, pateikiamas tyrimo instrumentarijaus pagrindimas ir aptariama
tyrimo eiga, su ja susijusios problemos. Jos apimtis priklauso nuo nagrinėjamos problemos ir
baigiamojo darbo pobūdžio. Jei baigiamasis darbas yra teorinis ir pateikiama autoriaus sukurta tyrimo
metodika, tuomet ši dalis gali apimti iki 1/3 darbo, o esant praktiniam darbui – 1/4 – 1/3 darbo. Jeigu
metodologinė dalis yra labai plati, tai ji kartu su instrumentarijaus (anketos, testų ir kt.) pavyzdžiais
gali būti pateikiama kaip priedai.
Bakalauro baigiamojo darbo metodinėje dalyje studentas, remdamasis teorine darbo dalimi,
parenka, kuria konkrečius būdus tyrimo problemai atskleisti. Tyrimo metodai – tai tam tikros
pažintinės ir praktinės informacijos gavimo būdai. Metodas – sistemingas informacijos rinkimo ir
apdorojimo būdas, padedantis rasti atsakymą į iškeltą klausimą arba išspręsti problemą (Rieneckeris ir
Jorgensenas, 2003). Taigi baigiamojo darbo metodinėje dalyje turi būti išaiškinta, kuo remiantis yra
suformuotas arba iš mokslinės literatūros atrinktas tyrimo metodas. Vieno arba kito metodo taikymas
turi būti pagrįstas įrodant, kad bus gauta patikima (validi) informacija.
Būtina atkreipti dėmesį, ar surinkta informacija yra patikima atskirai įmonei, socialiniam
reiškiniui, socialinei grupei arba generalinei visumai. Nuo to priklauso tyrimo išvadų lygis. Jeigu
bakalauro baigiamųjų darbų tyrimai neatspindi tyrimo objekto visumos, tuomet daromos išvados tirtai
visumai, tarkim konkrečiai įmonei, o ne ūkio sektoriui.
3.7. Bakalauro baigiamojo darbo analitinė dalis
Bakalauro baigiamojo darbo analitinė dalis dažniausiai yra rengiama praktikos metu. Praktikos
tikslas - suteikti praktinių žinių ir įgūdžių, reikalingų asmeninės karjeros valdymui, sugebėti
identifikuoti ir suprasti turimas ir reikalingas darbinei praktikai ir moksliniam darbui parengti
kompetencijas rengiant kompetencijų aplankalą, ugdytis reikalingus gebėjimus įsitraukti ir dalyvauti
darbo rinkoje, rinkti ir analizuoti informaciją, taikyti kiekybinių ir kokybinių tyrimų metodus rengiant
kursinį darbą, praktikos ataskaitą ir bakalauro baigiamąjį darbą. Taigi, tinkamai parengta praktikos
ataskaita yra bakalauro baigiamojo darbo analitinė dalis. Jeigu praktikos ataskaitos pradžioje yra
pateikiama ir tyrimo metodikos pagrindimas, tuomet yra garantuota bakalauro baigiamojo darbo
kokybė ir darbo pateikimas laiku.
Analitinėje bakalauro baigiamojo darbo dalyje yra pateikiama faktinė (statistinė, sociologinė,
teisinė ir kitokia) tiriamos problemos informacija, jos analizė. Jeigu reikia, atliekami įvairūs
ekonominiai skaičiavimai, patvirtinamos arba paneigiamos iškeltos hipotezės.
Bakalauro baigiamojo darbo analitinėje dalyje vertinami tyrimo rezultatai. Svarbiausia šioje
dalyje – remiantis šiuolaikiniais metodais įvertinti tyrimo problemos situaciją, išaiškinti jos susidarymo
priežastis (lėmusius veiksnius). Tyrimo duomenų analizė turi būti išeities taškas rengiant galutines
tyrimo išvadas ir grindžiant siūlymus, kaip spręsti iškilusias problemas.
Šioje baigiamojo darbo dalyje nagrinėjami tiriamų reiškinių tarpusavio ryšiai, atskirų rodiklių
pokyčių mastai ir sąlygos, aiškinamos socialinių reiškinių priežastys, pateikiama argumentuota,
ekonominiais skaičiavimais grįsta tiriamų reiškinių, rodiklių kitimo prognozė.
Bakalauro baigiamojo darbo analitinėje dalyje pirmiausia reikėtų išsamiai apibūdinti nagrinėjamą
objektą, jeigu jis nebuvo aptartas tyrimo metodikos dalyje. Būtina pateikti nagrinėjamos organizacijos
24
charakteristiką, apibūdinti jos aplinką, ypač atkreipiant dėmesį į tuos jos veiksnius, kurie svarbūs
nagrinėjamai temai.
Analizuojant ir vertinant tyrimo duomenis, pateikiama daug analitinių lentelių ir iliustracinės
medžiagos. Analitinės lentelės neturėtų būti labai sudėtingos, tačiau jų duomenys turi deramai
apibūdinti tiriamus reiškinius. Prieš lentelę turi būti jos nuoroda. Po kiekviena lentele privalu pateikti
jos duomenų analizę. Tačiau tai nereiškia, kad reikia pakartoti lentelėje esančius skaičius. Būtina aptarti
ryšius, priežastis arba tendencijas.
Analitinės dalies tekste neturi būti daug skaičių, lentelių ir paveikslų. Analitinį tekstą gali
iliustruoti ir papildyti (bet ne dubliuoti) paveikslai. Duomenys, kuriais remiantis sudaryti didesnės
apimties paveikslai ar lentelės, gali būti pateikti prieduose.
Baigiamojo darbo analitinės dalies (kaip ir kitų dalių) skyrius turi būti baigiamas išdėstytos
medžiagos apibendrinimu. Tai rodo studento gebėjimą analizuoti ir kritiškai vertinti tyrimo rezultatus,
formuluoti tolesnio tyrimo kryptis. Nuo pagrindinio teksto jis atskiriamas vieno intervalo tarpu,
žvaigždute arba kitokiu simboliu ir pradedamas iš naujos eilutės. Skyriaus apibendrinimo apimtis – ne
daugiau kaip vienas puslapis. Apibendrinime neturi būti daug skaičių ar lentelių, t. y. turi būti vertinami
tyrimo rezultatai, o ne atkartojami duomenys. Iš skyrių apibendrinimų galima pateikti reikšmingas
išvadas ir siūlymus.
Atsižvelgiant į tyrimo temą, bakalauro baigiamojo darbo analitinės dalies apimtis gali būti 1/3
darbo.
3.7. Bakalauro baigiamojo darbo išvadų ir rekomendacijų dalis
Išvadų ir rekomendacijų dalyje pateikiamos pagrindinės tyrimo išvados ir siūlymai, kaip spręsti
tiriamą problemą, nurodomos naujų idėjų įdiegimo sritys. Tyrimo išvados turi atitikti tyrimo
uždavinius, t.y., jos atsako kas nustatyta tiriant atskiru klausimu. Rekomendacijos gali būti pateikiamos
atskiru poskyriu bakalauro baigiamojo analitinės darbo dalies pabaigoje. Rekomendacijų dalyje reikia
vengti bendrų frazių – gerinti, tobulinti ir t. t. Tikslinga pateikti problemos konkrečius tyrimo
problemos sprendimo variantus. Jeigu baigiamajame darbe tiriama problema reikalauja nuodugnesnių
tyrimų, tuomet pateikiamos tolesnių tyrimų kryptys.
Jeigu darbo pabaigoje pateikiamos tik išvados, o rekomendacijos, kaip spręsti problemą,
pateikiamos analitinėje dalyje, tuomet šią darbo dalį galima vadinti IŠVADOS. Išvados turi atitikti
tyrimo uždavinius. Šioje dalyje nepatartinos lentelės, grafinė medžiaga. Išvados ir rekomendacijos gali
būti numeruojamos. Jos pateikiamos 1–2 puslapiuose. Kai kuriais atvejais šios darbo dalies apimtis gali
būti didesnė.
25
3.8. Naudotos mokslinės literatūros pateikimas bakalauro baigiamajame
darbe
Nuorodų žymėjimas
Nuorodos į kitus darbo puslapius (dalis, skyrius, poskyrius, lenteles, paveikslus, priedus)
daromos nurodant jų eilės numerius. Pvz.: (žr. p. 25 ), (žr. 3 pav.), (žr. 3 skyrių), (žr. 2.3. poskyrį), (žr.
2.3.1. skyrelį), (žr. 3 lent.), (žr. 2 priedą), (žr. (3) formulę).
Literatūros citavimas
Kai tekste vartojamas tikslios citatos:
2. Jei tikslios citatos pradžioje nurodoma autoriaus arba autorių pavardės, tai po autoriaus
pavardės nurodomi leidinio metai, o citatos pabaigoje – tikslus leidinio puslapis. Pvz.: Pasak
Rieneckerio ir Jorgeseno (2003), „patirtis rodo, kad grynai teorinę temą sunku rašyti. Teorinio darbo
medžiaga – tai jau esamos teorijos, modeliai ir metodai, kuriuos reikia lyginti, priešinti, sieti, gryninti,
pildyti, iškelti jų trūkumus ir pan.“ (p. 61).
3. Jei autoriaus ar autorių pavardės nėra nurodomos įvadinėje citatos sakinio dalyje, tuomet
autorius, leidimo metai ir citatos puslapis nurodomi citatos pabaigoje. Pvz.: „Patirtis rodo, kad grynai
teorinę temą sunku rašyti. Teorinio darbo medžiaga – tai jau esamos teorijos, modeliai ir metodai,
kuriuos reikia lyginti, priešinti, sieti, gryninti, pildyti, iškelti jų trūkumus ir pan.“ (Rienecker, Jorgesen,
2003, p. 61).
4. Jei citatoje yra daugiau nei 40 žodžių, reikia vartoti specialų teksto šriftą, o ne kabutes
(Lietuvių kalbos komisijos nutarimai: 1977–1998, 1998). Pvz.:
Savarankiškas rašto darbas – tai jaunesnysis mokslinio straipsnio brolis, jam keliami tie patys
moksliškumo ir dalykiškumo reikalavimai.
Moksliniai savarankiško rašto darbo idealai (Rienecker ir Jorgesen, 2003, p. 41–42):
1. Pateikiama informacija turi būti teisinga/patvirtinta.
2. Metodas, argumentai ir struktūra pateikiami aiškiai (taip, kad skaitytojas galėtų juos
patikrinti).
3. Dirbama sistemingai ir metodiškai.
4. Remiamasi kitais tos srities tyrinėjimais – cituojama, vertinama savo darbo atžvilgiu.
5. Žinios apie rašomos srities tyrinėjimus turi būti naujausios ir kiek įmanoma visapusiškos
(aprėpti viską – labai sunku).
6. Darbo autorius turi būti neutralus, atviras, sąžiningas, svarstantis priešingas nuomones arba
prieštaringą informaciją.
7. Rašant stengiamasi atkreipti dėmesį į pastebėtus prieštaravimus, iškelti neaiškumus.
8. Darbo kalba vienaprasmiška, aiški, eksplicitiška – mokslinio teksto skaitytojas neturi
interpretuoti arba spėlioti, kas norima pasakyti.
Išvardytieji dalykai gali pasirodyti sunkiai pasiekiamas idealas. Jie retai kada išpildomi visuose
tekstuose, tačiau būtent jų, stengdamiesi to paties reikalauti iš studentų, patys rašydami laikosi
aukštųjų mokyklų dėstytojai.
Kai tekste vartojamos perfrazuotos mintys:
1. Jei studiją parengė vienas autorius. Pvz.:
a) Astrauskas (2004) teigia, kad valstybės teorijoje egzistuoja du – platusis ir siaurasis – požiūriai
26
į savivaldybę.
b) Pasak mokslininkų, valstybės teorijoje galima išskirti platųjį ir siaurąjį požiūrius į savivaldybę
(Astrauskas, 2004).
2. Jei studiją parengė du autoriai. Pvz.:
a) Mokslininkai Rieneckeris ir Jorgesenas (2003) pataria studentui pasirinkti praktinę temą dėl to,
kad teorinę temą sunku rašyti. Teorinis darbas reikalauja teorijas, modelius ir metodus lyginti, priešinti,
sieti, gryninti, pildyti, iškelti jų trūkumus ir pan.
b) Grynai teorinę temą sunku rašyti dėl to, kad teorinio darbo medžiaga – tai jau esamos teorijos,
modeliai ir metodai, kuriuos reikia lyginti, priešinti, sieti, gryninti, pildyti, iškelti jų trūkumus ir pan.
(Rienecker ir Jorgesen, 2002).
3. Jei studiją parengė trys – penki autoriai. Šaltinį cituojant pirmą kartą, citavimo nuorodoje
pateikiami visi autoriai: pvz., Misevičius, Pincevičius, Rakauskas ir Eidukevičius, 2008. Kai šaltinis
cituojamas ne pirmą kartą, citavimo nuorodoje pateikiamas tik pirmasis autorius: pvz., Misevičius ir kt.,
2008. Taigi tolesnėse nuorodose į tą patį kūrinį nurodomas tik pirmasis autorius bei ir kt. – lietuvių
kalba publikacijose, et al. - anglų kalba, и др. – rusų kalba, o po kablelio – metai. Pvz.:
4. Jei studiją parengė šeši ir daugiau autorių. Pvz., Mačerinskienė ir kt., 2013
5. Kai kūrinio leidėjas yra ne konkretus autorius, o organizacijos ar asociacijos, tuomet kaip
autorius jos ir nurodomos. Pvz.: Švietimo ir mokslo ministerija, 2006.
6. Knyga be autoriaus. Pvz.: Lietuvos Respublikos Konstitucija, 2013.
Autorių aprašo taisyklės
Kai keli autoriaus vardai (tik ne lietuvių!) atskiriami brūkšneliu, tuomet ir trumpinant
vardų pirmosios raidės atskiriamos brūkšneliu.
Jei šaltinis parašytas dviejų ar daugiau autorių, jų pavardės atskiriamos kableliais.
Autorių grupės pavadinimas rašomas visas. Pvz.: Švietimo ir mokslo ministerija,
Mykolo Romerio universitetas, American psychological association ir t. t.
Literatūros sąrašas Rašant studijų darbą remiamasi (cituojama, nagrinėjama, paminima) įvairia literatūra ir
dokumentais. Todėl prie kiekvieno studijų darbo turi būti pateiktas naudotų dokumentų (monografijų,
vadovėlių, periodinių ir tęstinių leidinių, įstatymo įgyvendinamųjų ir norminių teisės aktų, internete
gautos informacijos medžiaga ir kt.) bibliografinis sąrašas. Į literatūros sąrašą įtraukiami tik cituoti
mokslinės literatūros šaltiniai.
Literatūros sąrašas pateikiamas atskiru skyriumi antrašte LITERATŪRA. Literatūros
bibliografiniai aprašai gali būti pateikiami abėcėlės tvarka. Jeigu autorių pavardės vienodos, tuomet
jas reikia išdėstyti atsižvelgiant į inicialus. Atskiro autoriaus darbai pateikiami chronologine tvarka.
Literatūros aprašymo tvarka yra taikoma pagal American psychological association reikalavimus.
Rengiant mokslinius straipsnius būtina literatūrą aprašyti pagal konkretaus žurnalo ar konferencijos
reikalavimus.
Literatūros aprašo tvarka
Aprašant leidinius yra laikomasi tokios tvarkos: Aut. pavardė, V., Knygos antraštė: paantraštė.
Leidimo vieta: Leidėjas. Jeigu leidinio yra 2 ir daugiau autorių, tai autorių pavardės atskiriamos
kableliais, tačiau prieš paskutinį autorių rašoma lietuvių kalba „ir“, anglų kalba - „&“ ar „and“. Taigi: Aut. pavardė, V., Aut. pavardė, V., Aut. pavardė, V., Aut. pavardė, V. ir Aut. pavardė, V. (metai). Knygos
antraštė: paantraštė. Leidimo vieta: Leidėjas
27
Knygos aprašas, jei vienas autorius Cecchetti, S. G. (2008). Money, Banking, and Financial Markets. Irwin: McGraw-Hill
Knygos aprašas, jei du autoriai
Cooper, D. R., & Schindler, P. S. (2006). Business research. Boston: McGraw-Hill
Knygos aprašas, jei autorių nuo trijų iki penkių:
Saunders, M., Lewis, P., & Thornhill, A. (2009). Research Methods for Business Students.
London, Hong Kong, Johannesburg, Melburne, Sihgapoure, Waschington: Pitman Publishing
Knygos aprašas, jei autorių daugiau kaip šeši:
Mačerinskienė, I., Kartašova, J., Žvirblis, A., Martinaitytė, E., Šliūpas, R., Kazlauskienė, E.,
Pusvaškytė, J., Dubnikovas, M., Azbainis ,V., Rutkauskas, A., V., Vaičiulis, P., Teresienė, D.,
Jurevičienė, D., Garanžienė, G., Milerytė, E., Linartas, A. ir Laurinaitis M. (2013). Finansų rinkų
įžvalgos : mokslo studija. I dalis. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas
Knygos aprašas: kolektyvinis autorius
Lietuvos užsienio reikalų ministerija. (2012). Lietuvos Respublikos pasirengimo pirmininkauti ir
pirmininkavimo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) svarbiausių dokumentų
rinkinys: 2004-2011 metai. Kaunas: Vitae Litera.
Elektroninė knyga
Carmona, M., & Louie, S. (2004). Measuring Quality in Planning : Managing the Performance
Process. Abingdon, Oxon: Spon Press.
http://skaityk.mruni.eu/?url=http://search.ebscohost.com/login.aspx?direct=true&db=nlebk&AN=1150
80&site=ehost-live
Daktaro disertacijos santraukos aprašas
Butkevičius, L. (2008). Joint ventures within the system of concentration control of the European
Community = Jungtinė veikla Europos Bendrijos koncentracijų kontrolės sistemoje (summary of
doctoral dissertation)
Daktaro disertacijos aprašas Servetkienė, V. (2013). Gyvenimo kokybės daugiadimensis vertinimas, identifikuojant kritines
sritis (daktaro disertacija). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas
Bakalauro baigiamojo darbo aprašas
Vorobjova, M. (2014). Lietuvos finansų sistemos ypatumai (bakalauro baigiamasis darbas).
Vilnius: Mykolo Romerio universitetas
Magistro baigiamojo darbo aprašas
Balčiūnas, A. (2013). Valiutų kursų pokyčių prognozavimas taikant mikrostruktūros modelį
(magistro baigiamasis darbas). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas
28
Knygos skyriaus aprašas, jei vienas autorius
Hicheon, K. (2010). Business Groups in South Korea. The Oxford Handbook of Business Groups
(p. 157–179). New York: Oxford University Press
Knygos skyriaus aprašas, jei du autoriai
Miškinis, A., & Novikevičius, V. (2008). Płatnicy podatków – praktika i strategia na Litwie
Gospodarka i finanse w warunkach globalizacji (p. 441-452). Torùn: Wyższa szkoła bankowa w
Toruńiu
Knygos skyriaus aprašas, jei trys ir daugiau autorių Tuomet rašoma autoriaus pavardė, vardo inicialas. (Metai). Knygos dalies antraštė. Iš Knygos autorių
pavardės ir vardų inicialai. Knygos antraštė: paantraštė (puslapiai, iš kurių cituojama). Leidimo vieta:
Leidėjas.
Valickas, A. (2012). Karjeros vystymas: organizacijos ir individo sąveika bei lūkesčių derinimas, Iš
V., Gražulis, A., Valickas, R., Dačiulytė, T. Sudnickas. Darbuotojas organizacijos koordinačių sistemoje:
žmogiškojo potencialo vystymo perspektyvos: mokslo studija (p. 254-329). Vilnius: Mykolo Romerio
universitetas.
Mokslinio žurnalo straipsnio aprašas, jei vienas autorius
Pumputis, A. (2004). The Constitution as symbol and as instrument. Jurisprudence, 50(40), 66-
73
Mokslinio žurnalo straipsnio aprašas, jei du autoriai
Burinskienė, M. ir Rudzkienė, V. (2007). Variability and the relationship between quality of life
and real estate prices in Lithuania. International journal of environment and pollution (IJEP), 30(3/4),
501–517. Prieiga per internetą: URL:
http://www.inderscience.com/search/index.php?action=record&rec_id=14825&prevQuery=&ps=10&
m=or
Žitkienė, R. ir Kazlauskienė, E. (2010). The influence of the environmental factors to business
development. KSI transactions on knowledge society: a publications of the Knowledge Society
Institute. IV international science conference, 1, 47-53
Mokslinio žurnalo straipsnio aprašas, jei yra trys ir daugiau autorių autoriai
Vinnychuk, O., Skraschuk, L., & Vinnychuk, I. (2014). Research of economic growth in the
context of knowledge economy // Intellectual economics, 1(19), 116-127
Elektroninių šaltinių aprašymas:
Terminas elektroniniai šaltiniai reiškia: elektronines duomenų bazes, internetinius šaltinius,
elektroninius tinklalapius arba puslapius, tinklines apsikeitimo informacija ar diskusijos grupes,
elektroninius laiškus. Kai kurie literatūros šaltiniai gali būti cituojami kaip standartiniai literatūros
šaltiniai, nes jie yra skelbiami internete ir tuo pat metu spausdinami. Tačiau yra dalis šaltinių, kurie
skelbiami tik internete. Todėl pateikiant nuorodą į šiuos literatūros šaltinius būtina nurodyti jų
internetinį adresą.
Negalima literatūros sąraše pateikti tik duomenų bazę (pvz., www.stat.gov.lt, www.lb.lt ).
Būtina parašyti kas žiūrėta ir kur žiūrėta.
29
Leidiniai kompaktiniuose diskuose Pirmiausia rašoma autoriaus pavardė, vardo inicialas. (Metai). Antraštė: paantraštė [šaltinio tipas].
Leidimo vieta: Leidėjas.
Indriūnas, A. ir Makštutis, A. (2008). Viešosios vadybos strategija Lietuvoje [kompaktinis diskas]
Vilnius: Naujoji sąjunga (socialliberalai).
Mačerinskienė, I., & Bulygina, A. (2012). The concept of creativity and innovativeness
assessment in business organizations // SCEE 2012. 53rd international Riga Technical University
conference "Scientific conference on economics and entrepreneurship" : proceedings. - CD. Riga: Riga
Technical University, 1-8
Percitavimas Kai originalus šaltinis nėra prieinamas, tekste turi būti nurodoma, kad remiamasi antriniu šaltiniu.
Tuomet cituojama taip - Smith, cituojama pagal Rutkauskas ir Sūdžius, 2007, literatūros sąraše pateikiamas
antrinis šaltinis, pvz., Ginevičius, R. ir Sūdžius, V. (2007) Organizacijų teorija : vadovėlis. Vilnius:
Technika
APA rekomenduoja teisinių dokumentų aprašymui ir citavimui remtis „The Bluebook: A
Uniform System of Citation“
Lietuvos Respublikos teisės aktai priklausomai nuo dokumento aprašomi
a) Dokumento pavadinimas (metai). Žurnalo antraštė, tomas (numeris)
b) Dokumento pavadinimas. Prieiga per internetą: http://www
Tarptautinių teismų sprendimai, tarptautinės sutartys ir kt. aprašomi
a) Bylos pavadinimas, proceso šalys, metai šaltinio santrumpa puslapis arba bylos numeris.
b) Bylos pavadinimas, tomo numeris šaltinis puslapis (metai).
c) Sutarties pavadinimas, sutarties šalys, pasirašymo data, metai, šaltinio duomenys.
30
3.9. Bakalauro baigiamojo darbo anotacija ir santrauka
Anotacija
Anotacija – tai sutrumpintas bakalauro baigiamojo darbo esmės išdėstymas lietuvių ir užsienio
kalba. Ji skirta operatyviai susipažinti su referuojamo darbo esme. Anotacijoje būtina apžvelgti
bakalauro baigiamojo darbo teorinę, metodinę ir praktinę dalis akcentuojant tyrimo rezultatų naujumą
ir panaudojimo sritis.
Anotacijos pabaigoje iš naujos eilutės rašomi pagrindiniai žodžiai (3–5 žodžiai). Bakalauro
baigiamojo darbo anotacija segama po literatūros sąrašo.
Anotacija pradedama rašyti nuo studijų darbo aprašo. Jo schema tokia: studento pavardė, vardo
inicialas, darbo gynimo metai, darbo antraštė, skliaustuose šaltinio tipas.
Pavyzdžiui, jei anotacija rašoma lietuvių kalba, pradedama taip:
Vorobjova, M. (2014). Lietuvos finansų sistemos ypatumai (bakalauro baigiamasis darbas). Vilnius:
Mykolo Romerio universitetas
ANOTACIJA
Bakalauro baigiamajame darbe išanalizuota Lietuvos finansų sistema, įvertinti Lietuvos finansų
sistemos ypatumai Latvijos, Estijos ir Lenkijos šalių kontekste. Apibrėžti šalių finansų sistemos
struktūros skirtumai, apibendrinus tyrimo rezultatus pateiktos išvados. Bakalauro baigimasis darbas
sudarytas iš trijų pagrindinių dalių. Pirmoje darbo dalyje, remiantis įvairiais moksliniais šaltiniais, yra
analizuojama ir apibrėžiama finansų sistemos samprata, jos struktūros modeliai bei pagrindinės
funkcijos. Antroje šio darbo dalyje pateikiama Lietuvos finansų sistemos ypatumų tyrimo metodologija
ir jos pagrindimas. Trečia bakalauro tiriamojo darbo dalis skirta šalių finansų sistemos ypatumų
vertinimui, ypatumų išskirimui. Empiriniame tyrime pasirinktos trys pagrindinės finansų sistemą
apibūdinančios dimensijos: 1) finansų sistemos dydis arba finansinis gylis; 2) finansų sistemos
efektyvumas; 3) finansų sistemos pasiekiamumas. Taip pat analizuojama ir vertinama bendra šalių
priežiūrinė veikla, finansinių tarpininkų ir finansų rinkų sandara, pateikiamos išvados.
Pagrindiniai žodžiai: finansų sistema, finansų sistemos ypatumai, finansiniai tarpininkai,
finansų rinkos
Anotacija anglų kalba pradedama taip:
Vorobjova, M. (2014) Peculiarities of Lithuanian financial system (bachelor's thesis). Vilnius:
Mykolas Romeris University
ANNOTATION
Lithuanian financial system is analyzed in the bachelor thesis, the peculiarities of the system are
assessed in the comparison to Latvian, Estonian, Polish financial systems. The differences among the
systems are distinguished, after summarizing the results of the research, the conclusions are made. The
bachelor‘s thesis is composed of three main parts. In the first part, based on the analysis of scientific
literature, the concept of the financial system is defined, the system‘s main models and functions are
distinguished. In the second part, the research methodology for analyzing the peculiarities of
Lithuanian financial system is composed and justified. The third part of the thesis is dedicated to assess
the peculiarities of countries‘ financial systems, three main characterizing dimensions for
31
distinguishing the peculiarities were chosen: 1) the size of the financial system or financial depth; 2)
the efficiency of the financial system; 3) the reachability of the financial system. The financial systems‘
supervisory mechanism, financial intermediaries and the structure of financial markets‘ are analyzed
and assessed.
Key words: financial system, peculiarities of financial system, financial intermediaries, financial
markets
Santrauka
Santrauka – tai platesnis bakalauro baigiamojo darbo esmės išdėstymas lietuvių ir anglų kalba.
Jos apimtis priklauso nuo studijų darbo lygio, jo mokslinės ir praktinės reikšmės. Paprastai kiekvienos
santraukos apimtis yra iki 1 puslapio. Ji segama po anotacijos. Tam tikrais atvejais baigiamasis darbas
gali būti rašomas užsienio kalba. Tokiu atveju santrauka rengiama lietuvių kalba ir jos apimtis
neribojama – gali būti trečdalis arba daugiau baigiamojo darbo apimties.
Santrauka rašoma pagal tokį planą:
1. Studijų darbo aprašas, tyrimo aktualumas, naujumas, tyrimo problema, objektas, hipotezės,
tyrimo tikslas, uždaviniai;
2. Tyrimo metodika (mokslinės literatūros analizė, teisinių dokumentų analizė, statistinių
duomenų analizė, sociologinių tyrimų duomenų analizė, testai ir kt.);
3. Konkretūs darbo rezultatai;
4. Išvados (svarbiausi vertinimai, siūlymai), priimtos ir atmestos hipotezės;
5. Darbo struktūra.
6. Darbo rezultatų panaudojimo sritys (pvz., autoriaus skaityti pranešimai, publikuoti straipsniai).
Rašant santrauką tikslinga remtis darbo įvade pateikta informacija. Pvz.:
Vorobjova, M. (2014). Lietuvos finansų sistemos ypatumai (bakalauro baigiamasis darbas).
Vilnius: Mykolo Romerio universitetas
SANTRAUKA
Bakalauro baigiamojo darbo tema aktuali valdžios atstovams, namų ūkiams, piliečiams, nes
siekiant šalies finansų sistemos lėšų paskirstymo, taupymo, mokėjimo funkcijų vykdymo, veiklos
efektyvumo, šalies ekonomikos augimo, svarbu suvokti, kas yra finansų sistema, žinoti kokios grandys
ją sudaro, kokie finansiniai dalyviai dominuoja. Nuo šalies finansų sistemos struktūros modelio
pasirinkimo ir ypatumų vertinimo priklauso šalies ekonomikos augimas. Vertinant Lietuvos finansų
sistemos skirtumus kitų šalių kontekste, buvo iškelta tyrimo problema - kokie pagrindiniai Lietuvos
finansų sistemos struktūros ypatumai? Tyrimo objektas – finansų sistemos ypatumai. Tyrimo tikslas
išanalizavus Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos finansų sistemas, nustatyti Lietuvos finansų sistemos
struktūros ypatumus. Tyrimo uždaviniai: pateikti finansų sistemos teorinius aspektus, parengti Lietuvos
finansų sistemos ypatumų vertinimo metodiką, remiantis šalių statistiniais duomenimis įvardinti
Lietuvos finansų sistemos ypatumus. Pagrindiniai tyrimo metodai – mokslinės literatūros analizė,
grindžiama lyginamuoju aspektu bei sisteminimo, klasifikavimo ir apibendrinimo metodais. Tyrimas
atliekamas taikant statistinės bei grafinės analizės metodus.
Siekiant apibrėžti Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos bankų sektoriaus ir finansų rinkos
charakteristikas, empirinio tyrimo metu apskaičiuojami pasirinkti rodikliai, atspindintys finansų
sistemos dydį, efektyvumą ir pasiekiamumą. Palyginus šalių rodiklių rezultatus, buvo pastebėta, kad
Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Lenkijos finansų sistemos sandara yra panaši, šalyse dominuoja bankų
32
sektorius, kuris sudaro didžiąją dalį šalies finansų sistemos turto. Tačiau Lietuvos bankų dydį
nustatantys rodikliai yra mažiausi, bankų sektoriaus efektyvumas yra menkas lyginant su Estijos bankų
sektoriaus efektyvumo rezultatu. Analizuojant finansų rinkas, buvo pastebėta, kad Lietuvoje dominuoja
nuosavybės vertybinių popierių rinka. Lietuvos akcijų bei skolos vertybinių popierių rinkos
efektyvumas nėra aukštas lyginant su kitų šalių rezultatais. Remiantis finansų rinkos pasiekiamumą
nustatančio rodiklio skaičiavimais, matyti, kad Lietuvos minėto rodiklio reikšmė yra mažiausia nors
nereikšmingai skiriasi nuo kitų Baltijos šalių rezultatų.
Jei santrauka yra rašoma anglų kalba, tuomet pradedama taip:
Vorobjova, M. (2014) Peculiarities of Lithuanian financial system (bachelor's thesis). Vilnius:
Mykolas Romeris University
SUMMARY
The topic of the bachelor‘s thesis is important for government bodies, households, citizens, because
the proper implementation of financial system‘s funds distribution, savings, payments functions, the
pursuit of increasing the efficiency of various economic activities, countries‘ economic growth, requires
understanding what the financial system is, which parts is it composed of, which financial intermediaries
dominates it. The growth of country‘s economy depends on the choice of appropriate financial system
model and the right assessment of its‘ peculiarities. Therefore, the problem arises: what are the main
peculiarities of the structure of Lithuanian financial system? The objective of the thesis – to distinguish
the peculiarities of Lithuanian financial system after performing the analysis of the financial systems of
Lithuania, Latvia, Estonia and Poland. The tasks of the thesis: to present the theoretical aspects of the
concept of financial system; to prepare the research methodology for assessment of Lithuanian financial
system peculiarities; to distinguish the peculiarities of Lithuanian financial system based on the statistical
analysis of the empirical research results. Main methods used in the thesis: scientific literature analysis,
based on comparing, systemizing, classifying and summarizing methods. The empirical research was done
by applying statistical and graphical analysis methods.
For the purpose of distinguishing Lithuanian, Latvian, Estonian and Polish banking sectors‘ and
financial markets‘ characteristics, the chosen indicators, which reflect the size, effectiveness and
reachability, were calculated in the empirical part. It is showed that the structure of Lithuanian, Latvian,
Estonian and Polish financial systems is very similar while the banking sector dominates in all the
financial systems. On the other hand, the indicator for the size of Lithuanian banks is the worst, the
effectiveness of the banking sector is worse comparing to Estonia‘s. By analyzing financial markets‘
structure it was noticed that in Lithuania the financial market is dominated by equity market. The
effectiveness of Lithuanian equity and debt securities market is worse comparing to other countries‘.
Based on the financial market reachability calculations, it is showed that the indicator‘s value is the worst
compared to other countries‘, although the difference is not significant.
33
4.5. Bakalauro baigiamojo darbo priedų įforminimas
Bakalauro baigiamojo darbo duomenų lentelės, apklausos medžiaga, statistinė informacija ir kita
gali būti pateikiama kaip priedai studijų darbo gale arba atskiru tomu. Jei priedai pateikiami kaip to
paties dokumento tęsinys, kiekvienas jų pradedamas naujame lape. Jei priedas turi pavadinimą, jis
rašomas didžiosiomis raidėmis kaip skyriaus pavadinimas. Jei priedų daugiau kaip vienas, jie
numeruojami arabiškais skaitmenimis, pvz., 1 PRIEDAS, 2 PRIEDAS ir t. t.
Nuorodos į priedus pateikiamos pagrindiniame tekste, o turinyje išvardijami visi priedai nurodant
jų numerius ir pavadinimus. Jeigu priedų yra palyginti daug, jų sąrašas gali būti dedamas po turinio.
34
4. BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO VIEŠAS GYNIMAS
Bakalauro baigiamieji darbai ginami viešame bakalauro baigiamųjų darbų gynimo kvalifikacinės
komisijos posėdyje.
Bakalauro baigiamojo darbo pristatymo gynimo kvalifikacinei komisijai tvarka :
Kvalifikacinės komisijos pirmininkas pakviečia pretendentą į bakalauro kvalifikacinį laipsnį,
perskaito darbo pavadinimą, pristato studijų darbo vadovą (-us) ir suteikia autoriui žodį.
Autorius pristato savo darbą.
Recenzentas arba, jeigu jis nedalyvauja gynime, kvalifikacinės komisijos pirmininkas
perskaito recenzento įvertinimą.
Pranešėjas atsako į recenzento pastabas arba klausimus (jeigu jų yra).
Pranešėjui pateikiami klausimai. Juos pateikia kvalifikacinė komisija, taip pat dalyvaujantieji
gynime. Pranešėjas atsako į klausimus.
Kalba vadovas arba, jeigu jis nedalyvauja, perskaitomas jo atsiliepimas raštu.
Baigiamasis pranešėjo žodis. Čia pretendentas pareiškia padėką asmenims, padėjusiems rengti
darbą, taip pat kvalifikacinei komisijai.
Baigus studentų grupės darbų pristatymą kvalifikacinė komisija organizuoja uždarą darbų
aptarimą ir paskelbia įvertinimą. Jeigu įvertinimas teigiamas, pretendentas įgyja bakalauro kvalifikacinį
laipsnį. Jeigu įvertinimas neigiamas, magistro kvalifikacinis laipsnis nėra įgyjamas. Tokiu atveju tenka
darbą taisyti arba iš naujo rengti ir pristatyti kvalifikacinei komisijai nustatytu laiku.
Pranešimas
Parengti pranešimą ne mažiau svarbu kaip parašyti patį darbą. Neretai studento įtempto darbo
rezultatai lieka neatskleisti ir neįvertinti vien dėl to, kad nebuvo tinkamai pateikti, t. y. pasirinkta
netinkama pranešimo struktūra, neatskleistas studento indėlis į mokslo plėtrą, neatskleista rezultatų
esmė, netinkamai parengtos ir parodytos vaizdinės priemonės, nesklandi kalba, viršytas laiko limitas ir
kt.
Bakalauro baigiamojo darbo pristatymo pranešimo laiką skiria kvalifikacinė komisija – paprastai
iki 10 min. Į pranešimo laiką įskaitomas ir vaizdinės medžiagos demonstravimas. Dar iki 10 min.
skiriama atsakymams į klausimus.
Išėjus skaityti pranešimą darbo pavadinimo kartoti nereikia. Pranešimo forma nėra griežtai
reglamentuota, tačiau reikia laikytis tokios sekos:
tyrimo aktualumas, tyrimo problema, tyrimo objektas;
tyrimo tikslas, tyrimo uždaviniai, hipotezės;
tyrimo metodai ir jų patikimumas, tyrimo informacinis aprūpinimas;
tyrimo rezultatai, išvados ir rekomendacijos.
Tyrimo aktualumas, tyrimo problema, tyrimo objektas. Šiai pranešimo daliai skiriama 1–2
min. Pranešėjas trumpai apibūdina tyrimo problemą, pabrėžia jos tyrimo aktualumą, motyvuoja temos
pasirinkimą, apibūdina tyrimo objektą.
Tyrimo tikslas, tyrimo uždaviniai ir hipotezės. Ši pranešimo dalis pateikiama tokia, kokia yra
pateikta darbe. Šiai pranešimo daliai skiriama iki 1 min.
Tyrimo metodai ir jų patikimumas, tyrimo informacinis aprūpinimas. Ši pranešimo dalis
galėtų trukti ne daugiau kaip 2 min. Čia nereikia aiškinti visos darbo metodologijos. Labai glaustai ir
informatyviai būtina aptarti tyrimo metodus, apimtį, naudotą statistinę, teisinę, sociologinę arba
eksperimentų informaciją.
Tyrimo rezultatai, išvados ir rekomendacijos. Tai esminė pranešimo dalis. Naudojantis
35
vaizdine ir informacine medžiaga – lentelėmis, diagramomis, grafikais, schemomis ir pan. – nuosekliai
pateikiami visuose darbo skyriuose išdėstyti tyrimo rezultatai. Visų duomenų pateikti neįmanoma,
todėl būtina atrinkti svarbiausius, kurie labiausiai atspindėtų tyrimą ir atskleistų jo vertę. Taigi reikėtų
iškelti tuos rezultatus arba reiškinius, kurie leido suformuluoti išvadas. Atskirai skaityti išvadų, pateiktų
darbo pabaigoje, nereikia. Pranešimą reikėtų baigti teikiant siūlymus tyrimo problemos sprendimui bei
atskleidžiant galimas tolesnes šios problemos tyrimo kryptis. Šiai pranešimo daliai skiriama iki 6 min.
Kad būtų išvengta netikėtumų ginant darbą, tikslinga pranešimą parengti iš anksto. Patartina jį
kelis kartus perskaityti kolegai arba sau pačiam ir taip nustatyti sugaištą laiką. Jeigu pavyktų
repetuojamą pranešimą įrašyti į garso ar vaizdo juostą ir pačiam išstudijuoti įrašą, tai neabejotinai jį
pagerintų.
Pranešimą reikia vengti skaityti ištisai. Geriau laisvai pasakoti ir rodyti skaidres. Tačiau
pranešimas arba jo tezės gelbsti stresinėje situacijoje.
Vaizdinės ir informacinės medžiagos pateikimas. Pranešimo tekstui papildyti arba pailiustruoti
būtina vaizdinė arba kita informacinė medžiaga. Be vaizdinės medžiagos tekstas būna skurdus. Vienos
arba dviejų skaidrių neužtenka. Žinoma, jų skaičius priklauso nuo tyrimo temos, tačiau pranešimo metu
galima parodyti iki 10 skaidrių (spalvotų ar nespalvotų), kurias būtina trumpai pakomentuoti.
Pranešėjas turi parengti tinkamas skaidres, stengtis paveikslų forma, ir vengti ištisinio skaitymo.
Pranešime galima naudoti ir kitą informacinę medžiagą: lankstinukus, tiriamos prekės pavyzdžius ir
kita. Svarbu, kad informacinė medžiaga papildytų ar pabrėžtų pranešėjo mintis.
Bakalauro baigiamųjų darbų vertinimas
Bakalauro baigiamųjų darbų vertinimas susideda iš baigiamojo darbo kokybės vertinimo -
svertinis koeficientas – 0,60 ir į bakalauro gebėjimą gynimo metu įtikinamai pateikti duomenis, juos
aiškinti, pagrįsti savo teiginius ir išvadas bei gebėjimą atsakyti į klausimus - svertinis koeficientas –
0,40.
Bakalauro baigiamojo darbo parengimo, mokslinio lygio vertinimo kriterijai (Mykolo Romerio
universiteto studijų rezultatų vertinimo tvarka, 2020):
pasirinktos temos aktualumo, reikšmingumo pagrindimas, temos formulavimas, tyrimo
tikslo, uždavinių ir hipotezės(-ių) aiškumas,
autoriaus susipažinimas su naujausiais mokslininkų darbais, tyrimo problemos teorinės
analizės lygis, atrama į naujausias teorijas, koncepcijas;
tyrimo metodų tinkamumas, duomenų reikšmingumas bei statistinis patikimumas,
tyrimo rezultatų interpretavimo lygis,
išvadų atitikimas uždaviniams ir jų pagrįstumas;
bakalauro baigiamojo darbo vientisumas, turinio išbaigtumas - įvertinama, ar yra visi
privalomi darbo struktūros elementai, darbo apimties tinkamumas ir struktūrinių dalių apimties
balansas, dalių pavadinimų atitikimas tekstui;
įforminimo kokybė (spausdinimo, vaizdinės medžiagos kokybė, kalbos moksliškumas,
logiškumas, taisyklingumas ir lakoniškumas, rezultatų lentelių, paveikslų tinkamas pateikimas, anketų,
pokalbių dalyvių sąrašų, statistinių duomenų tinkamas pateikimas, literatūros šaltinių citavimo
tikslumas, bibliografinio aprašo pateikimo kokybė).
Remiantis Mykolo Romerio universiteto studijų rezultatų vertinimo tvarka (2020) bakalauro
baigiamieji darbai ir jų gynimas vertinami taip:
10 (puikiai). Puikios, išskirtinės, visapusiškos žinios ir jų taikymas sprendžiant sudėtingas praktines
problemas. Puikiai taiko teorines žinias. Puikiai atlieka sudėtingas nestandartines užduotis. Nepriekaištinga,
išskirtinė atlikimo kokybė. Puikūs raiškos ir pristatymo įgūdžiai. Gerai supranta, ką ir kodėl daro.
36
9 (labai gerai). Tvirtos, geros, visapusiškos žinios ir jų taikymas sprendžiant sudėtingas praktines
problemas. Labai gerai taiko teorines žinias. Lengvai atlieka sudėtingas tipines užduotis. Labai gera
atlikimo kokybė. Labai geri raiškos ir pristatymo įgūdžiai. Supranta, kokius metodus, technikas taiko ir
kodėl.
8 (gerai). Geresnės nei vidutinės žinios ir jų taikymas sprendžiant praktines problemas. Gerai taiko
žinias. Teisingai atlieka vidutinio sudėtingumo ir sunkesnes užduotis. Gera atlikimo kokybė. Geri raiškos ir
pristatymo įgūdžiai. Žino, kokius metodus, technikas taikyti.
7 (vidutiniškai). Vidutinės žinios, yra neesminių klaidų. Žinios taikomos vadovaujantis pateiktais
pavyzdžiais. Gera atlikimo kokybė. Teisingai atlieka vidutinio sunkumo užduotis. Pakankami raiškos ir
pristatymo įgūdžiai.
6 (patenkinamai). Žemesnės negu vidutinės žinios, yra klaidų. Žinios taikomos vadovaujantis
pateiktais pavyzdžiais. Patenkinama atlikimo kokybė. Moka veikti pagal analogiją. Teisingai atlieka
lengvas užduotis, bet nesuvokia sudėtingesnių. Patenkinami raiškos ir pristatymo įgūdžiai.
5 (silpnai). Žinios tenkina minimalius reikalavimus. Minimalūs pakankami gebėjimai problemoms
spręsti vadovaujantis pavyzdžiais. Geba veikti pagal analogiją. Patenkinami raiškos ir pristatymo įgūdžiai.
4 (neapginta). Žinios ir gebėjimai netenkina minimalių reikalavimų.
Baigus bakalauro baigiamųjų darbų grupės viešą gynimą kvalifikacinė komisija organizuoja
uždarą darbų aptarimą ir paskelbia įvertinimą informacinėje sistemoje „Studijos“. Jeigu įvertinimas
teigiamas, pretendentas įgyja bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Neapgynusiam magistro baigiamojo darbo
studentui baigiamojo darbo gynimo komisija gali rekomenduoti taisyti darbą arba rengti naują darbą kita
tema.
Apginti baigiamieji darbai, įvertinti „labai gerai“ ir „puikiai“ įkeliami į Lietuvos akademinės
elektroninės bibliotekos informacinę sistemą (toliau – eLABa).
LITERATŪRA
1. Baršauskienė, V. ir Mačerinskienė, I. (2007). Studijų darbų parengimo tvarka: mokomoji knyga.
Kaunas: Technologija
2. Cooper, D. R., & Schindler, P. S. (2006). Business research. Boston: McGraw-Hill
3. Ghauri, P. N., & Grønhaug, K. (2005). Research methods in business studies: a practical guide.
Harlow: Prentice Hall
4. Kardelis, K. (2002). Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: Technologija
5. Kardelis, K. (2017). Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Mokslo ir enciklopedijų leidybos
centras
6. Lietuvių kalbos komisijos nutarimai: 1977–1998 (1998). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidimo
institutas
7. Mykolo Romerio universiteto studijų rezultatų vertinimo tvarka. (2012). Prieiga per internetą:
https://www.mruni.eu/lt/universitetas/struktura/akademiniu_reikalu_centras/teises_aktai/mru_teises
_aktai/
8. Mykolo Romerio universiteto studijų tvarka. (2019). Prieiga per internetą:
https://www.mruni.eu/mru_lt_dokumentai/centrai/akademiniu_reikalu_centras/SN%20Studiju_tvark
a.pdf
9. Mykolo Romerio universiteto studijų tvarka. (2011). Prieiga per internetą:
https://www.mruni.eu/lt/universitetas/struktura/akademiniu_reikalu_centras/teises_aktai/mru_teises
_aktai/
37
10.Mykolo Romerio universiteto teisės aktai. Prieiga per internetą: Prieiga per internetą:
https://www.mruni.eu/lt/studijos/studiju_organizavimas_ir_aplinka/dokumentai-reglamentuojantys-
studijas-mru/mru_teises_aktai/
11.Maxwell, J. A. (2005). Qualitative research design: an interactive approach.– Thousand Oaks
(Calif.) London New Delhi: SAGE Publications, 2005
12.McBurney, D. H., & White, T. L. (2007). Research methods. Belmont (Calif.): Thomson/Wadsworth
13.Pečkaitis, J. S. ir Mačerinskienė, I. (2009). Bakalauro baigiamojo darbo rengimo tvarka:
mokomasis leidinys. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras
14.Žitkienė R., Mačerinskienė, I. (2018). Magistro baigiamojo darbo rengimo tvarka: mokomasis
leidinys. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, Ekonomikos ir verslo fakultetas
15.Rienecker, L. ir Jorgensen, P. S. (2003). Kaip rašyti mokslinį darbą. Vilnius: Aidai
16.Saunders, M., Lewis, P., & Thornhill, A. (2009). Research Methods for Business Students. London,
Hong Kong, Johannesburg, Melburne, Sihgapoure, Waschington: Pitman Publishing
38
PRIEDAI
39
1 PRIEDAS. PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
20... m. ... mėn. ... d.
Vilnius
Aš, Mykolo Romerio universiteto (toliau – Universitetas),
_____________________________________________________________________________
(fakulteto / instituto, programos pavadinimas)
Studentas (-ė)__________________________________________________________________,
(vardas, pavardė)
patvirtinu, kad šis magistro baigiamasis darbas
„__________________________________________________________________________________
______________________________________________________________________“:
1. Yra atliktas savarankiškai ir sąžiningai;
2. Nebuvo pristatytas ir gintas kitoje mokslo įstaigoje Lietuvoje ar užsienyje;
3. Yra parašytas remiantis akademinio rašymo principais ir susipažinus su rašto darbų
metodiniais nurodymais.
Man žinoma, kad už sąžiningos konkurencijos principo pažeidimą – plagijavimą studentas gali
būti šalinamas iš Universiteto kaip už šiurkštų akademinės etikos pažeidimą.
_____________________ _____________________________
(parašas) (vardas, pavardė)
40
2 PRIEDAS. BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO ATSILIEPIMO
PAVYZDYS
MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS VIEŠOJO VALDYMO IR VERSLO FAKULTETAS
BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO ATSILIEPIMAS
20 m. gruodžio mėn. d.
........................................ studijų programos studento .....................................................................
(programos pavadinimas) (vardas, pavardė)
Bakalauro baigiamojo darbo tema:
1. Bakalauro baigiamojo darbo plano įvykdymas (nurodyti konkrečiai, kaip įvykdė: jei dėl
tam tikrų priežasčių buvo nukrypta nuo plano, nurodyti tas priežastis).
2. Bakalauro baigiamojo darbo pranašumai (išvardyti aptariant atskiras darbo dalis).
3. Bakalauro baigiamojo darbo trūkumai (jeigu yra, išvardyti nurodant atskiras darbo
dalis).
4. Bakalauro baigiamojo darbo rengimo eiga (studento darbas baigiamojo darbo rašymo
metu: savarankiškumas, kūrybinė darbo iniciatyva, konsultacijos, darbo nuoseklumas)
Bendra išvada: bakalauro baigiamasis darbas „...“ atitinka/neatitinka baigiamiesiems
darbams keliamus reikalavimus ir tinka/netinka viešai ginti.
Bakalauro baigiamojo darbo vadovas
(Pedagog. ir moksl. vardai, vardas, pavardė, parašas)
Mykolo Romerio universitetas
(Mokslo institucija (katedra) / organizacija)
41
3 PRIEDAS. BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO RECENZIJOS PAVYZDYS
MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS VIEŠOJO VALDYMO IR VERSLO FAKULTETAS
BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO RECENZIJA
2020 - -
_____________________ studijų programos studento ____________________________________
(vardas, pavardė)
Baigiamojo darbo tema:
1. Baigiamojo darbo temos, tyrimo problemos, tikslo, uždavinių, metodikos sąsaja
2. Baigiamojo darbo problemos teorinės analizės lygis, naudotos literatūros tinkamumas
3. Baigiamojo darbo tyrimo metodikos tinkamumas ir pagrįstumas
4. Baigiamojo darbo analitinės dalies lygis
5. Išvadų ir rekomendacijų pagrįstumas
6. Svarbiausi darbo pranašumai
7. Svarbiausi darbo trūkumai
8. Bakalauro baigiamojo darbo įforminimo lygis (tinkamas, turi trūkumų (išvardyti kokių)
KLAUSIMAI STUDENTUI:
Bendra išvada: bakalauro baigiamasis darbas „...“ atitinka/neatitinka baigiamiesiems darbams
keliamus reikalavimus ir tinka/netinka viešai ginti.
Recenzavo:
(Pedagog. ir moksl. vardai, vardas, pavardė, parašas)
Mykolo Romerio unversitetas
42
4 PRIEDAS. BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO PIRMOJO TITULINIO
LAPO PAVYZDYS
MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS (16 pt)
VIEŠOJO VALDYMO IR VERSLO FAKULTETAS (14 pt)
VERSLO IR EKONOMIKOS INSTITUTAS (12 pt)
JURGITA MATAITYTĖ (16 pt)
KOMERCINIO BANKO FAKTORINGO SĄLYGŲ
VERTINIMAS (20 pt)
Bakalauro baigiamasis darbas (14 pt)
Vadovė (14 pt)
doc. dr. I. Matienė
VILNIUS, 2021 (14 pt)
43
5 PRIEDAS. BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO ANTROJO TITULINIO
LAPO PAVYZDYS
MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS
VIEŠOJO VALDYMO IR VERSLO FAKULTETAS
KOMERCINIO BANKO FAKTORINGO SĄLYGŲ
VERTINIMAS
Finansų ekonomikos bakalauro baigiamasis darbas (14 pt)
Studijų programa 1234S123 (14 pt)
Konsultantas (12 pt)
Vadovė (12 pt)
(parašas) doc. dr. I. Matienė
2021 01 …
Recenzentas (12 pt)
Atliko (12 pt)
FEvAbns15-1 gr. stud.
(parašas) J. Mataitytė
2021 01 10
VILNIUS, 2021 (14 pt)