baltŲ mitologijos parkas · 2017. 9. 13. · „aitvaro išperinimas“, „laumės ir...

Parengė Klaipėdos Litorinos mokyklos surdopedagogė ekspertė SIGITA KOROLIOVĖ

BALTŲ MITOLOGIJOS PARKAS

Kas saugo vartus į mitologijos parką? Kodėl šie dievai saugo įėjimą?

Nufotografuok vartus į Mitologijos parką.

Kur dar gali pamatyti tokius pat simbolius?

Surašykite į figūros apskritimus tris dievus. Juos visus vienija pirmoji vardo raidė.

Ką veikė kiekvienas dievas?


Gabija, surask savo deivę. Nusifotografuok prie jos.

Prie kokio tako stovi tavo deivė? Kodėl?

Pauliau, surask kalvį.

Nufotografuok jį. Užrašyk jo vardą.

Nuotrauka pasidalink su klasės draugais.


Kokia lietuvių minima diena artėja? Raskite tos dienos dievą.

Kokiame take jis gali stovėti? Kodėl?

Raskite dievą, kurio varde yra žodžio ragas šaknis.

Išnagrinėkite dievo vardą žodžio dalimis. Ką globoja šis dievas?

Viršutiniame apskritime yra Aukščiausiųjų Dievų panteonas.

Surašykite jų vardus.


Kaip vadinasi figūros viduje esantis apskritimas?

Išnagrinėkite pavadinimą žodžio dalimis. Paaiškinkite jo reikšmę.

Suraskite deivę Ladą. Pasukite ratą ir sužinokite savo ateitį.

Parašykite, ką išbūrė Lada.

Nusifotografuokite Perkūną. Saugokite jo nuotrauką.

Jos reikės kitai skaitymo pamokai.


Apie ką pasakoja mitologinės sakmės?

Kokias mitologines sakmes žinote?

Apie ką pasakoja etimologinės sakmės?

Kokias etimologines sakmes skaitėte?

Prisiminkite tautosakos rūšis. Išvardinkite pasakojamosios tautosakos rūšis.


Kas yra sakmė?

Prisimink, pasiklausk tėvų, senelių arba pats rask internete dvi sakmes:

mitologinę, etimologinę.

Nurašyk rastas sakmes. Iliustruok jas.


ATSAKYMAI

Vartus į mitologijos parką saugo Bentis ir Kelukis. Jie saugo įėjimą, nes yra svarbiausi kelio ir kelionių dievai. Bentis – bendros kelionės dievas, padedantis du ar kelis drauge išsivilioti į kelionę. Kelukis – keliautojų globėjas. Tai kelio dievaitis, mitinis keliautojų globėjas.

VartŲ į Mitologijos parką simbolius galima rasti Kuršių Nerijoje. Lėkiai buvo naudojami siekiant apsaugoti stogą nuo vėjo, kuris draikydavo šiaudus. Tikėjime lėkiai, esantys abiejose stogo pusėse neleisdavo piktosioms dvasioms patekti į namus.

Patrimpas – senovės prūsų upių ir šaltinių dievas. Manoma, kad Patrimpas susijęs su pavasariu ir jo derlingumu. Pikulas – susietas su mirusiųjų pasauliu, laidojimo papročiais ir apeigomis. Tai požemių, tamsos, pykčio, nelaimių dievas, buvęs labai bjaurus ir piktas dievas. Supykdžius jį, permaldauti be kraujo buvę sunku. Perkūnas – atmosferos ir gamtos valdytojas, jam priskiriama žemės augalijos priežiūra, globa, rūpinimasis vaisingumu, įvairiais atmosferos reiškiniais.


Deivė Gabija stovi prie namų tako, nes yra namų židinio ir ugnies globėja.

Kalvis Teliavelis Malalos kronikoje vadinamas kalviu, nukalusiu Saulę ir įmetusiu ją į dangų.


Artėja Vėlinės. Vėlių take stovi Vėlinas arba Pikulas.

Ragutis – senovės lietuvių raugintų ir rūgščių valgių dievas. Taip pat su juo yra siejami pirmieji duonos kepimo ar alaus gaminimo tradicijos. Jam aukodavo pirmą iš statinės pasemtą kaušelį alaus arba midaus, aukodavo kuoduotus viščiukus.

Aukščiausiųjų Dievų panteonas: Saulė, Praamžius, Mėnulis.


Figūros viduje esantis apskritimas vadinamas Ramovė. Ramovė yra rami vieta, joje stovi aukuras.

Deivė Lada – tarpininkė tarp dangaus ir žemės, lietaus davėja, žemės globėja.


Mitologinės sakmės supažindina su mitinėmis būtybėmis ir aprašo žmonių jausmus, elgesį su jomis susitikus. „Aitvaro išperinimas“, „Laumės ir kūdikis“.

Etimologinės sakmės pasakoja apie žemės, gamtos, kosmoso, gyvūnų, augalų, žmonių atsiradimą, paaiškina apie gamtos reiškinius. „Kodėl Saulė šviečia dieną, o Mėnuo naktį“, „Kodėl katė paėdusi prausias“.

Pasakojamoji (pasakos, legendos, sakmės, padavimai), dainuojamoji ir smulkioji tautosaka.


Sakmės yra pasakojamosios tautosakos žanras. Sakmės aiškina apie pasaulio ir gamtos reiškinių atsiradimą; žmonių susitikimus su mitologinėmis būtybėmis.

baltŲ mitologijos parkas · 2017. 9. 13. · „aitvaro išperinimas“, „laumės ir...

Documents