baltu lanku leidykla 2011 04 04

NAUJIENOS

Julio Cortázar „Žaidimas baigtas“

(Rinktinė proza. Vilnius: Baltos lankos, 2011)

JULIO FLORENCIO CORTÁZARAS (1914 08 26–1984 02 12) – argentiniečių rašytojas, vienas

žymiausių XX amžiaus autorių, lyginamas su Jorge Luisu Borgesu, Čechovu, Edgaru Allanu Poe, naujojo

Lotynų Amerikos romano kūrėjas.

Apsakymų rinkinys Žaidimas baigtas, kaip ir garsusis romanas Žaidžiame „klases“, pagrįstas

skaitytojui siūlomu žaidimu. Knygą sudaro aštuoniolika apsakymų, jie suskirstyti į tris dalis pagal

sudėtingumo lygį ― nuo paties paprasčiausio iki sudėtingiausio, kitaip tariant, pasak autoriaus,

pagal tai, kiek pastangų turėtų padėti skaitytojas, stengdamasis suprasti (arba manyti supratęs)

kiekvieną apsakymą. Tai vienas reikšmingiausių XX a. Lotynų Amerikos literatūros apsakymų

rinkinių, vienas tų brandžių vaisių, kuriuos sunokino magiškasis realizmas ir dar tik

besiformuojantis postmodernizmas. Lyg rimtai, lyg žaisdamas, rašytojas siūlo skaitytojui mintį

pasvarstyti apie galimą gretutinių pasaulių egzistavimą mūsų visatoje (Nakčia, aukštielninkas), apie

susidvejinimą su gyvūnais (Aksolotlis), apie fantastikos elementais perpintą tikrovę...

UAB „Baltų lankų“ leidyba Kęstučio g. 10, LT-08116 Vilnius | tel. nr. (8 5) 240 86 73, 240 79 06, faks. (8 5) 240 74 46 | el. paštas [email protected], www.baltoslankos.ltĮmonės kodas 2494089 | PVM mokėtojo kodas LT249408917 | AB bankas „Nord LB/Lietuva“ | A.s. LT36 4010 0424 0002 1167Kontaktai reklamai ir žiniasklaidai: [email protected] | tel. nr. (8 5) 240 86 73, mob. 8 656 53774

Arnhild Lauveng „Auštant aš virsdavau liūtu“

(Serija „Tikrosios patirtys“. Iš norvegų kalbos vertė Loreta Žigaitė. Vilnius: Baltos lankos, 2011)

Nebežinojau, kas valdo mano mintis ir veiksmus, ar aš, ar kiti – gal „rašytojas“? Abejojau, ar išvis

gyvenu, nes visa atrodė tuščia ir pilka. Savo dienoraštyje įvardį „aš“ pakeičiau „ji“, vėliau ėmiau

mąstyti taip: „Ji pasuko link kelio, vedančio į mokyklą. Buvo nuliūdusi ir svarstė, ar nebūtų geriausia

numirti.“

Arnhild Lauveng beveik dešimt metų praleido įvairiose psichiatrijos ligoninėse. Jai buvo diagnozuota

šizofrenija, ji elgėsi psichotiškai, pjaustėsi ir kitaip save žalojo. Dabar, sėkmingai baigusi psichologijos

studijas Oslo universitete, Lauveng dirba psichologe.

Knygoje autorė dalijasi savo skausminga gydymosi patirtimi ir kalba už tuos žmones, kurių balsai yra

retai girdimi. Ji supažindina mus su pasauliu, kupinu haliucinacijų ir balsų, būriais iš paskos bėgančių

žiurkių, plėšrių vilkų, šliaužiančių gyvačių ir net antgamtinių būtybių... Tačiau Lauveng atskleidžia, kad

šie regėjimai ir haliucinacijos turi savo logiką. Jos nuoširdus pasakojimas padeda suvokti, kaip jaučiasi

šizofrenija sergantys žmonės ir kokie mūsų veiksmai gali juos žeisti arba, priešingai, – jiems padėti.

Palaikoma gydymo įstaigų personalo, niekada vilties nepraradusių mamos ir sesers, Lauveng kovojo su

savo liga ir ją įveikė, nors ši pergalė iki šiol daugeliui atrodo neįtikima.

„Baltų lankų“ serija „Tikrosios patirtys“ skirta autentiškiems žmonių išgyvenimams. Tai

dokumentinės istorijos, pasakojimai, kurie mus sieja, nes kalba apie mus ir tuos, kurie yra šalia.


Gediminas Lesmaitis „LDK samdomoji kariuomenė: XV a. pabaigoje – XVI a. Antrojoje

pusėje“. (Akademinė literatūra. Vilnius: Baltos lankos, 2011)

XV a. pabaigoje sustiprėjusi Maskvos Didžioji Kunigaikštystė pradėjo karinius žygius į LDK. Naujai

iškilusioms grėsmėms atlaikyti prireikė Europoje populiarėjančios naujos kariuomenės rūšies –

samdomosios kariuomenės. Gedimino Lesmaičio monografijoje „LDK samdomoji kariuomenė XV a.

pabaigoje – XVI a. antrojoje pusėje“ pasakojama, kaip naujas amatas – kariavimas už pinigus, įsivyravo

visose LDK gyvenimo srityse ir tapo neatsiejama kasdieninio gyvenimo dalimi. Autorius išsamiai

nagrinėja samdomosios kariuomenės raidą, struktūrą, ginkluotę, kariavimo būdus, finansavimą, pateikia

išsamų XV a. pabaigos – XVI a. antros pusės karių gyvenimo vaizdą. Monografiją papildo iliustracijos,

faksimilės ir žemėlapiai.


Alphonso Lingis „Balandžiai“

(Serija „Pažinkime gamtą“. Vilnius: Baltos lankos, 2011)

Balandžiai – patys artimiausi mūsų gamtos bičiuliai. Visuose žemynuose, išskyrus tik Antarktidą, jie,

visai kaip mes, mėgsta miestų parkus. Kokie nuobodūs būtų cemento ir asfalto miestai, pritvinkę

automobilių išmetamųjų dujų, be šių taikių ir juokingų bičiulių! Tačiau ar pažįstame šiuos bene kasdien

sutinkamus paukščius? Žymaus filosofo ir paukščių mylėtojo Alphonso Lingio knygelėje pasakojama

apie įvairias balandžių veisles, jų gyvenimą ir nepaprastus gebėjimus – rasti kelią namo per tūkstantį

kilometrų, nepailstant sukti ratus danguje dvidešimt dvi valandas, atskirti vienokio tapybos stiliaus

paveikslus nuo kitokio... Tai tik keletas įdomybių, dėl kurių balandininkai visame pasaulyje nesiliauja

žavėtis šiais paukščiais, kurie net laikomi laisvėje niekada neapleidžia savo bičiulio žmogaus.

Įvairių pasaulio ir Lietuvos gamtininkų rengiama knygų serija jaunuosius skaitytojus supažindina

su dažnai ir kasdieniame gyvenime sutinkamais, ir pasakose aprašytais paukščiais, žvėrimis bei

kitais gyvosios gamtos gyventojais. Šios knygelės skatina vaikus, ir ne tik juos, atidžiau žvelgti į

pasaulį ir užmegzti asmeniškesnį bei atviresnį ryšį su gamta.

Knygų serijoje jau išleista: A. Knystauto Šarkos (2010), S. Paltanavičiaus Vilkai (2011).


Laisvydė Šalčiūtė „Ar bijai sušlapti?“

(Vaikams. Vilnius: Baltos lankos, 2011)

Meškiukas ir Drambliukas leidžiasi į kelionę, norėdami išvysti vaivorykštę. Tačiau kur jos ieškoti? Jie tik

žino, kad norėdami ją rasti nereikia bijoti sušlapti. Tačiau kuriose jūrose mariose slypi vaivorykštė?

Mažieji skaitytojai kviečiami nebijoti sušlapti ir į vaivorykštės paieškas leistis drauge.

Lietuvos menininkė grafikė Laisvydė Šalčiūtė naudoja įvairias priemones, tačiau tikroji jos stichija –

piešinys. Jos nuotaikingi, originalūs grafikos bei tapybos darbai skleidžia jaukią šilumą, o pačios autorės

iliustruotos vaikiškos knygutės verčia nusišypsoti ne tik mažuosius skaitytojus. Dailininkė yra sukūrusi

tris knygeles vaikams („Raudonas kamuolys“ (2004), „Nykštuko kepurėlė“ (2005), „Žiemos pasaka“

(2006). 2002 metais jos knygos „Raudonas kamuolys“ sumanymas diplomu įvertintas VIII tarptautinėje

knygų iliustracijų parodoje Venecijoje.


ARTIMIAUSIU METU NUMATOMOS IŠLEISTI KNYGOS

Joshua Slocumas „Vienas su burėmis aplink pasaulį“

(Serija „Horizontai“. Vilnius: Baltos lankos, 2011)

Joshua Slocumas (Džošua Slokamas, 1844–1909) – amerikietis buriuotojas, pirmą kartą istorijoje

nedideliu burlaiviu „Purslas“ (Spray) vienas pats apiplaukęs aplink pasaulį. Ilgiau nei trejus metus

trukusios kelionės įspūdžius ir išgyvenimus jis aprašė knygoje Vienas su burėmis aplink pasaulį. Pirmą

kartą išleista 1900 metais, ji tapo puikia patarimų knyga ateities jūrų keliautojams vienutininkams ir tikru

atradimu visiems, kas trokšta bent savo vaizduotėje leistis į pavojų ir nuotykių kupiną kelionę jūra.

Tikroviškai perteikti kelionės vaizdai, įtikinamai pasakojami patirti džiaugsmai ir sunkumai, subtilus

humoro jausmas neleidžia abejoti, kad autorius buvo talentingas rašytojas, lygiai kaip ir puikus laivų

statytojas bei navigatorius. Naudodamasis savo patirtimi, žiniomis ir gerai išmanydamas buriavimo

principus, Slocumas naudojo virvę šturvalui pririšti ir burlaivis vairuodavo pats save. Tai davė pradžią

įvairiausių tipų autopilotams, be kurių šiais laikais negali apsieiti nė vienas tolimojo plaukiojimo laivas.

Ši naujovė ir knygoje entuziastingai papasakota kelionės istorija įkvėpė daugybę žmonių. Atsirado

Slocumo sekėjų buriuotojų, kurie atliko vėlesnius vienutininkų žygius aplink pasaulį. Ir ne tik... Žymus

amerikiečių rašytojas Jackas Londonas perskaitęs knygą taip susidomėjo jūros tema, kad net nebūdamas

buriuotojas parašė savo garsųjį romaną Jūrų vilkas.

Knygos būna trijų rūšių: įdomios autoriui, įdomios skaitytojui ir keičiančios gyvenimą. Ši knyga yra

būtent trečiosios rūšies. Dabar ji jau prieinama ir lietuvių kalba skaitančiai auditorijai. Atidžiai

perskaitykite šią knygą ir, kas žino, gal pakeisite savo gyvenimą, ir mes ateityje skaitysime apie jus.

Artūras Dovydėnas

„Horizontų“ serijos knygos pasakoja apie žmones, kurie išdrįso mesti iššūkį sau ir visuomenei.

Keliautojų, tyrinėtojų, svajotojų ir atradėjų keliai labai skirtingi ir drauge panašūs – jie mus

įkvepia ir atverdami plačiausius akiračius kviečia išbandyti žmogaus galimybių ribas.UAB „Baltų lankų“ leidyba Kęstučio g. 10, LT-08116 Vilnius | tel. nr. (8 5) 240 86 73, 240 79 06, faks. (8 5) 240 74 46 | el. paštas [email protected], www.baltoslankos.ltĮmonės kodas 2494089 | PVM mokėtojo kodas LT249408917 | AB bankas „Nord LB/Lietuva“ | A.s. LT36 4010 0424 0002 1167Kontaktai reklamai ir žiniasklaidai: [email protected] | tel. nr. (8 5) 240 86 73, mob. 8 656 53774

Françoise Sagan „Šilkinės akys“

(Grožinė. Iš prancūzų kalbos vertė Jonė Ramunytė. Vilnius: Baltos lankos, 2011)

Françoise Sagan (Fansuaza Sagan, 1935–2004) – viena populiariausių XX amžiaus prancūzų rašytojų,

nugyvenusi audringą gyvenimą, mylėjusi daug ir aistringai – ją supo žvaigždės, alkoholis, prabanga,

meilužiai ir meilužės. „Jei negyvenčiau, rašyčiau prastai“, – sakė Sagan. Apsakymų rinkinys Šilkinės akys

– tai 19 subtilių ir jausmingų miniatiūrų apie „perviršio“ visuomenę. Sagan meistriškai atskleidžia

įvairiausias vyro ir moters santykių gamas: pagyvenusios damos jausmus savo jaunučiam žigolo, moters

reakciją, santuokiniame guolyje radus kito vyro laikrodį, kuriozišką situaciją, kai netikėtas užstrigimas

traukinio tualete pakeičia gyvenimą, vyro nuostabą po daugybės laimingos santuokos metų pamačius

žmonos ranką draugo delne... Visų jų gyvenimai iš pažiūros puikūs – aukštuomenės pokyliai, operos,

žirgai, medžioklė. Tačiau kažkas juos temdo...

Tiesą sakant, visa tai jai patiko, patiko jos gyvenimas: daug draugų, daug meilužių, patrauklus darbas,

netgi vaikas ir potraukis prie muzikos, knygų, gėlių ir laužo liepsnos. Bet praskrido tas varnas, lydimas

savo patrakusios gaujos, ir kažkas drasko jai širdį, kažkas, ko nesiseka apibūdinti nei niekam paaiškinti,

nei (o čia jau rimčiau) paaiškinti pačiai sau.

Šilkinės akys


Arne Dahl „Misterioso“

(Detektyvas. Iš prancūzų kalbos vertė Virginija Jurgaitytė. Vilnius: Baltos lankos, 2011)

Stokholmas apimtas panikos – keistu būdu žudomi įtakingiausi verslininkai. Žudikas savo aukas

užklumpa jų pačių namuose ir paleidžia du šūvius į galvą skambant legendinio džiazo muzikanto

Thelonijaus Monko kompozicijai „Misterioso“. Valstybės kriminalinėje policijoje įsteigiama ypač slapta

„A grupė“ šiems nusikaltimams tirti – sutelkiami išradingiausi Švedijos, ir ne tik, policininkai, jiems

suteikiami neriboti įgaliojimai. Vedini išlavintos intuicijos ir aštraus proto jie ima veikti. Tarp jų Polis

Jelmas – ankstesniame darbe vos nenušalintas nuo pareigų už... didvyriškumą. Jo santykiai su žmona

prastėja, o „A grupėje“ yra viena moteris...

Arne’ės Dahlio slapyvardžiu geriausius detektyvus Švedijoje rašo literatūros mokslų daktaras Janas

Arnaldas (g. 1963). Jis puikiai išmano literatūrą ir tikrai žino, kas jaudina labiausiai, kaip suregzti intrigą,

kada ją pradėt narplioti ir kaip skaitytojui neleisti nuobodžiauti.

Arne Dahlis – vienintelis skandinavų detektyvų autorius, pelnęs prestižiškiausius šio žanro

apdovanojimus – Danų detektyvų autorių akademijos apdovanojimą (Palle Rosenkrantz Prisen) 2004 m.

ir Vokietijos detektyvo prizą (Deutscher Krimi Preis) 2005 ir 2006 m.

Tarp Europos detektyvo žanro autorių jis itin meistriškai analizuoja, kaip elgiasi sudėtingose situacijose

atsidūrę žmonės

Die Zeit


Dominique Sylvain „Samurajaus duktė“

(Detektyvas. Iš prancūzų kalbos vertė Jonė Ramunytė. Vilnius: Baltos lankos, 2011)

Jauna mergina Alisė, persirengusi garsia dainininke, iškrenta pro prabangaus viešbučio langą ir užsimuša.

Nufilmuota žūtis tučtuojau patenka į televizijos eterį. Kas tai – popžvaigždės mirties inscenizacija

paaukojant savo gyvybę, nelaimingas atsitikimas ar šaltakraujiškai suplanuota žmogžudystė?

Tai išsiaiškinti ryžtasi neįprastas duetas – Ingrida Dizel, dieną dirbanti masažuotoja, o naktį striptizo

šokėja, ir Lola Žost, policijos ekskomisarė, vyno ir poezijos mėgėja. Siekdamos išnarplioti šią painią bylą,

Lola ir Ingrida turės prasibrauti į politinių manipuliacijų, aistroms vergaujančių žmonių ir pramogų

pasaulio užkulisius.

Viskas, regis, krypo į savižudybę. Ir vis dėlto Ingrida negalėjo užgniaužti silpno balselio, kuždančio jai,

kad kažkas čia ne taip. Alisė Bonen vaidino Britnės Spirs antrininkę, vildamasi gauti rimtą vaidmenį. Tai

kam žudytis, ir dar taip efektingai? Ir kam užsibarikaduoti savo numeryje, lyg bijotum kažkokio pavojaus,

o paskui nedvejojant pulti pro langą? Ir ta prabangi vonia, ir tas sceninis kostiumas, šampanas?

Dominique Sylvain (Dominika Silven, gim. 1957) – garsi prancūzų detektyvų rašytoja. Šiuo metu ji

gyvena Tokijuje, yra didelė Haruki Murakami ir Iano Rankino kūrybos gerbėja. Neatsitiktinai į Sylvain

detektyvines istorijas įpinama ir japoniško gyvenimo realijų. Sąmojingas, šiuolaikinio pasaulio problemas

atspindintis įtempto siužeto romanas Samurajaus duktė tęsia pasakojimą apie Ingridą ir Lolą, skaitytojams

jau pažįstamas iš romano Troškimų skersgatvis („Baltos lankos“, 2009).


baltu lanku leidykla 2011 04 04

Documents