Pradedančiojokosplėjerio atmintinė

Perukas - ne žaisliukas!

✳ Ken ga Kimi✳ Wafuku✳ Tales Of

2014 Nr. 1 (4)

2

SVEIKI, MIELI SKAITYTOJAI!Po tikrai ilgo laikotarpio Jus pasiekia dar vienas Banzai!

numeris. Nesiruošiu iš karto kategoriškai sakyti, kad jis bus ir paskutinis, tačiau leidyba tikrai bus retesnė negu prelim-inariai planuota. Tiesiog tiek komanda mažėja, tiek realaus gyvenimo trukdžiai tokiems projektams didėja. Iš karto po šio numerio išėjimo su komanda susėsime aptarti detalesnės žurnalo ateities ir konkrečių planų, kaip viską geriau būtų įgyvendinti.

Na o šiame Banzai! numeryje rasite patarimų pradedan-tiesiems kosplėjeriams (tik ką praūžusiam Anime Nights juos panaudoti bus per vėlu, bet tikrai yra ir kitų renginių), informatyvių įdomybių apie tradicinius japonų drabužius ir dar šiek tiek kitų dalykėlių.

Gero skaitymo!

Eglė

TURINYS 3 Naujienos 4 Ken ga Kimi 7 Pradedančiojo kosplėjerio atmintinė10 Kosplėjinimo pradžios ypatumai: peru-kas – ne žaisliukas!13 Wafuku: tradiciniai japonų drabužiai16 Top 10: detektyvai18 Tales Of

KOMANDA✳Vyriausioji redaktorė: Eglė

Žurnalistai: Rita, Justina, Svajūnas, Margarita, Živilė

Žurnalo dizainerė: MargaritaViršelio iliustracija Margaritos Musytės

Galinė iliustracija Aivaro Bakijanovo

NaujienosKeisuke Honda pasirašė kon-

traktą su AC Milan klubu

27-erių metų futbolininkas Keisu-ke Honda pasirašė kontraktą su AC Milan klubu iki 2017 metų birželio. Milano vadybininkas Massimiliano Allegri reporteriams gyrė Honda žaidimo techniką ir teigė tikintis, kad šis futbolininkas padės koman-dai geriau atakuoti. Šis kontraktas yra Keisuke karjeros viršūnė, tad da-bar belieka laukti, ar Pietų Afrikos pasaulio taurėje sužibėjęs futboli-ninkas pateisins naujosios koman-dos ir gerbėjų lūkesčius.

Sugautas reto dydžio kalmaras

Nepaisant to, kad šis milžiniš-kas kalmaras nėra radiacijos pase-kmė, kaip buvo skelbta iš pradžių, vis dėlto jis tikrai retas ir keistas.160 kg svorio ir 4 metrų ilgio kal-marą sužvejojo vietinis žvejys Shi-genori Goto. „Pirmą kartą gyvenime pamačiau tokį milžinišką kalmarą“,

sakė jis žurnalistams. Didžiausiu Žemėje gyvenančiu bestuburiu titu-luojamas suaugęs kalmaras gali būti dvigubai didesnis nei pagautasis. Šis žvejo laimikis pasitarnaus tyrinėto-jams, besiaiškinantiems vandenyno gelmių paslaptis.

Fukušimos vaikų dantys bus patikrinti, ieškant stroncio-90

Susirūpinus Fukušimos dantistų asociacijai, vaikų dantys bus tikri-nami, ieškant radiaktyvaus izotopo stroncio-90. Panašiai kaip kalcis, šis elementas įsiskverbia į kaulus ir dantis, tad gali sukelti kaulų vėžį ar leukemiją; be to, nėra aptinkamas įprastinio radiacijos tyrimo metu. Bendradarbiaujant su Tohoku ir Fu-kušimos universitetais bei vietiniais dantistais bus tiriama 5-15 metų vai-kų grupė. Tikimasi patikrinti 1000-2000 vaikų dantis. Planuojama, kad tyrimai, kurie prasidės balandžio mėnesį, užtruks visus metus. Taip pat, esant poreikiui, bus kartojami kiekvienais metais.

Akmeninės sienos persta-tymas prasideda ties Komine pilimi

Pradedama rekonstruoti akmeni-nė siena, sugriuvusi 2011 metais Di-džiojo rytų Japonijos žemės drebė-jimo metu. Rekonstrukcija pradėta nuo Komine pilies. Ši pilis 18-ame amžiuje buvo Matsudaira Sadano-bu, Shirakawa valdytojo, taip pat Tokugawos vyriausio tarybos nario, namai. 6 balų žemės drebėjimas iš-vertė apie 7000 akmeninių luitų iš 160 metrų ilgio pietinės pilies sie-

nos. Vietos vadovybė tikisi pabaigti darbus iki kitų metų balandžio.

Japonijoje plinta ligosUžsikrėtusiųjų gripu skaičius nuo-

lat auga. Sveikatos, darbo bei gero-vės ministerijos duomenimis, per savaitę pacientų skaičius išaugo iki200 000. Tai visiškai kitokio tipo vi-rusas, nei prieš tai buvusius dvejus metus. Ministerija įspėja žmones im-tis visų atsargumo priemonių, nes in-fekcija gali pasiekti ir kūdikius, kurie neturi imuniteto.

Nepaisat didesnio sergamumo raudoniuke, finansavimas šios ligos vakcinavimui vis mažesnis. Tai lemia vis prastesnį pasiruošimą skiepijant suaugusius, kurie neturi imuniteto šiai ligai. Tinkamas vakcinavimas yra labai svarbus, siekiant išvengti 2013 metų epidemijos pasikartoji-mo. Įgimtos raudoniukės sindromo atvejai tarp kūdikių pernai pasiekė visų laikų aukštumas. Šis sindromas gali sukelti įvairių sutrikimų, tokių kaip klausos problemos ar katarak-ta. Nuo 1977 metų nuo raudoniukės pradėtos skiepyti mokyklinio am-žiaus mergaitės, o nuo 1994 metų taip pat ir berniukai. Vėliau šis priva-lomas visuotinis vakcinavimas buvo paliktas individualiai atsakomybei. To pasekoje dauguma 20-40 metų moterys bei 20-30 metų vyrai neturi imuniteto šiai ligai, kas leidžia epide-mijai plisti. Ekspertų teigimu, būtina skiepyti visus suaugusiuosius, o ne tik nėščiąsias. Vyriausybė skatinama dėti visas pastangas, kad vakcija kai-nuotų perpus mažiau nei dabar.

Banzai!

3

Naujienas rinko:Rita

4

Ken GaKimi

Šiuo metu Rejet kompanija yra viena pagrindinių ban-ginių otome žaidimų sfero-je. Ir atrodo, 2013-taisiais ji

man įteikė kalėdinę dovaną – naują otome žaidimą Ken ga Kimi, kurį ir aptarsiu šiame straipsnyje. Mėgstu šios kompanijos darbus. Jie pasižymi gera kokybe, įdomia istorija bei ne-standartiniais personažais. Tad kie-kvieno pasirodančio žaidimo laukiu su nekantrumu, o šio – ypač. Viso to priežastis – samurajai. Na, patinka man katanos ir kimono, ką jau pada-rysi. Mėgstama kompanija ir mylima tema – viskas, ko reikia, kad brauky-čiau kalendoriuje dienas, likusias iki žaidimo pasirodymo.

1633-tieji metai, ankstyvas pavasa-ris išgalvotoje Hinomoto šalyje, kuri labai primena Edo eros Japoniją. Tik joje be žmonių dar ir yokai gyvena (apie juos rašėme gruodžio numery-je). Mergaitė Kayo (žaidžiant vardą galima keisti) gauna pasiūlymą ap-simesti princese, keliaujančia į savo vestuves. Kadangi po sunkios žiemos liko nemaža skolų, tad, norėdama pa-dėti tėvui, Kayo sutinka. Žinoma, ke-liai nesaugūs, be to, reikia gi išlaikyt maskuotę, tad „princesė“ nepalieka-ma likimo valiai ir ją saugos 6 žavūs samurajai.

Banzai!

5

VeikėjaiPagrindinė veikėja – miela mergaitė. Drąsi, rimta ir geros širdies. Beveik standartas. Sakau „beveik“, nes ši veikėja žino, kad galva skirta ne kažkam daugiau negu kad lapų į pilvą neprikristų.

Kuroba Saneaki Pusiau ispanas, pusiau japonas. Kad

būtų dar pikantiškiau, katalikas. Rimtas, jautrios širdies, puikus kardo meistras. Dėl praeityje padarytos klaidos nu-sprendė daugiau žmonių nežudyti. Kaip jau minėjau praeitame otome straips-nyje, ilgi plaukai mane labai žavi, tad pradėjau būtent nuo jo. Ir nenusivyliau. Šiek tiek bijojau, kad Rejet mane apgaus ir pateiks neišbaigtą istoriją (taip jau yra buvę), bet taip neatsitiko. Daugeliu atveju Sanaeki man priminė Kenshin iš Rurouni Kenshin. Tik nežinau, ar tai su-tapimas, ar kurta specialiai.

Sagihara Sakyo Iš pirmo žvilgsnio, mandagus ir

protingas mergaitiškų bruožų samu-rajus. Bet po šia kauke slepiasi kerš-to ištroškęs manipuliatorius. Jis yra puikus egzempliorius psichopatų mėgėjoms. Vieną akimirką jis mielas ir pagarbus, kitą – šaltas ir keliantis baimę. Ir viskas vyksta tokiu greičiu, kad net ėmiau įtart asmenybės susi-dvejinimą.

EnishiRaudonplaukis linksmuolis

mergišius. Niekada nesivelia į tai, kas jo nedomina, yra šiek tiek ne-rangus ir dėl to, bei polinkio skra-joti padebesiais, dažnai patenka į juokingas situacijas. Bet tegul nerūpestinga laikysena jūsų ne-apgauna. Puikus kardo meistras slepia ne vieną paslaptį.

TsuzuramaruIšblyškęs samurajus, gyvena šia

diena, neturi jokių ateities planų. Kartu su savo juodu balandžiu Hayato keliauja kur akys veda ir kojos neša. Mėgsta skaniai paval-gyt. Į akis krentantis nenatūralus blyškumas bei tvarsčiai sako, kad negalima apie knygą spręst iš vir-šelio.

KeiTipiškas tsundere personažas

(tsundere tipo veikėjai vieną akimir-ką yra visiškai šalti, kitą jau draugiš-ki). Grubus savo elgesiu ir žodžiais, bet visada pasiryžęs padėti bėdai iš-tikus. Laikosi toliau nuo visų ir nieko artyn neprisileidžia. Būtent jis linkęs nutraukti visas linksmybes ir nuolat primena, kad ši kelionė ne pramoga, o pavojinga užduotis.

SuzukakeSamurajus, užaugęs su yokai. Pui-

kiai išmano mediciną, tad oficialiai yra atsakingas už pagrindinės veikė-jos bei visos grupės sveikatą. Atviras ir linksmas jaunuolis. Polinkis pasi-tikėti visais ir viskuo nuveda bėdos link. Bet nėra jis ir besmegenis nai-vuolis, puikiai skiria tiesą nuo melo.

Bendras vaizdas

Kai pradėjau žaisti, veiksmas labai priminė Yo Jin Bo (aprašytą lapkričio Banzai! numeryje) – kelionė, asmens sargybiniai, netikra princesė. Bet taip tik pradžioje. Vėliau šis panašumas visai išnyksta. Galima sakyti, žaidimas susi-deda iš trijų dalių – gan ilgo prologo, kuriame pristatomi veikėjai, šalies isto-rija bei visa dabartinė situacija; nuota-kos kelionė, kurios metu pasirenkamas „žavusis princas“ ir trečia dalis – pasi-rinktojo samurajaus istorija. Žaidimas tikrai ilgas, bet nenuobodus. Kiekvieną kartą pasirenkant, pasakojimas pasi-suka nauja vaga, tad net nekyla noras dažnai praleidinėti scenas. Maža to, visi veikėjai turi net 4 skirtingas pabaigas, tad veikti tikrai yra ką. Rejet kompanija su romantika elgiasi taupiai, bet vieto-je, laiku ir apie tai, ką reikia. Jei tikiesi nuolatinio seilėtekio, deja, turiu nuvilti – šito tikrai nesulauksi. Centre visada lieka pagrindinė istorija. Meilė svarbu, bet su ja neužsižaidžiama ir nepaskęs-tama. Ir čia rašau didelį pliusą kūrė-jams. Rekomenduotinas romantikos mėgėjoms, bet čia romantika yra labiau subtili nei atvira. Nėra to jausmo, kad visi bernai liptų ant pagindinės veikėjos kaip kokie ožiai ant kopūstų. Veikėjai, nors daugeliu atvejų yra dažnai sutin-kami tipažai, bet kiekvienas turi kažką savito. Visos istorijos išbaigtos ir įdo-mios, kiekviena jų atskleidžia vis kitą pagrindinio siužeto aspektą. Rejet išlei-do dar vieną stiprų žaidimą ir gerbėjų nenuvylė.

Tad sakau tau – čiupk Ken ga Kimi ir nesidairyk atgal. BET: nerekomenduoju pradedančio-sioms bei 15 metų neturinčioms žaidėjoms. Kalba gan sudėtinga, o tamsi istorija yra orientuota į vyresnę auditoriją.

GrafikaPersonažai mirksi ir judina lūpas

kalbėdami. Negana to, turi ir veido iš-raiškas. Tas net dabartiniuose otome žaidimuose yra išimtis. Žinoma, tai menkniekiai, bet širdį pamalonina. Piešimas labai detalus tiek kalbant apie personažus, tiek apie aplinką. Man la-bai patiko spalvų pasirinkimas. Nors jos ryškios, bet akių nebado. Apskri-tai žaidimo grafikai priekaištų neturiu. Matosi, kad viskas išbaigta ir išdirb-ta su meile, tad keliu virtualią kepurę prieš piešėją.

MuzikaMuzika yra vienas iš tų dalykų, kurie

mažai pastebimi, bet turi didelę įtaką, kuriant atmosferą bei susigyvenant su siužetu. O čia ji tikrai nenuvylė. Nors gana greitai galima išskirti kelis pagrin-dinius motyvus, bet tai neerzina, o tik padeda įsijausti į istoriją. Įžanginė pra-džios daina įspūdžio nepaliko, o štai pabaigose skambantys kūriniai nejučia įsliuogė į mano klausomų dainų sarašą.

6

Straipsnį rašė:Rita

Banzai!

7

Pradedančiojokosplėjerioatmintinė

Turbūt visi yra matę ar bent jau girdėję apie iš Amerikos atėjusį japoniškosios kultū-ros fenomeną cosplay – per-

sirengimą mėgstamu herojumi ir jo vaidinimą. Tiesa, vien Japonijoje šis hobis ilgai neužsibuvo – greitai cos-play karštligę pasigavo visos amžiaus grupės, kultūros bei tautos. Šiandien cosplay populiarus ir Lietuvoje – kar-tais net per televiziją galima pamatyti reportažus apie į renginį traukian-čius įmantriais kostiumais pasipuo-šusius kosplėjerius. Pažiūrėti turbūt gražu daugeliui, o ar norėjosi kada pačiam(-iai) tai išbandyti?

Iš pirmo žvilgsnio visas šis reika-las gali pasirodyti labai sudėtingas – reikia įmantrių medžiagų, dirbti su visokiais klijais, užsiimti siuvimu, pajungti visas kūrybines galias… Iš tikrųjų yra visai kitaip. Cosplay gali išbandyti kiekvienas, nepriklausomai nuo jo meninių gabumų ar išsilavini-mo. Viską tikrai galima išmokti. Nors ir tenka pripažinti, kad šis hobis ga-nėtinai brangus, jis gali tapti smagus bei turiningas laiko praleidimo būdas ar net tam tikra psichologinės terapi-jos priemonė.

✳ Personažas. Pirmiausia, žino-ma, reikia išsirinkti personažą, kurį nori perteikti – tai gali būti mėgia-mo žaidimo, filmo ar anime herojus, antraplanis herojus, galiausiai net tas berniukas trečioje eilėje iš kairės toje minioje, rodomoje 22 mėgsta-mo serialo minutę 24 serijoje. Rei-kėtų tik atsižvelgti į personažo sudė-tingumą – neįveikiama siekiamybė gali smarkiai nuvilti. Idealu, jeigu veikėjas yra iš tuo metu populiaraus filmo/serialo/žaidimo – pirmojo cosplay patirtį labai sustiprins kitų kosplėjerių teigiama reakcija į tavo personažą, taip pat tai lengvas būdas užmegzti pokalbį ir galbūt susidrau-gauti, ypač, jei esi nedrąsus.

✳ Savo galimybių įvertinimas ir plano susidarymas. Kaip ir visur kitur gyvenime, pravartu susidary-ti cosplay planą. Retai kada šokant stačia galva galima pasiekti gerų rezultatų. Verta pasidaryti bent juo-darštinį planelį ar išklotinę. Taip pat vertėtų sau užduoti šiuos klausimus: ką turiu padaryti? Kaip galiu pada-ryti? Kokių medžiagų man reikės? Kiek jos gali kainuoti? Kiek laiko užtruks pagaminti šį kostiumą? Ir žinoma – ar spėsiu viską pasidaryti iki renginio, kuriame noriu dėvėti šį kostiumą?

✳ Medžiagų įsigijimas. Susida-rius planą bei išsiaiškinus, ką galima iš ko padaryti, ką reikia pirkti, toli-mesnis žingsnis būtų įsigyti darbui reikalingas medžiagas. Priklausomai nuo reikiamų žaliavų, jų retumo ar

kainų, šis procesas gali užtrukti ilgo-kai, tačiau svarbu neprarasti kantry-bės. Kartais reikalingas smulkmenas galima pasidaryti iš to, ką rasi na-muose – tokie iš pažiūros nuobodūs ir nevertingi objektai kaip butelių kamšteliai, kartonas ar plastmasė iš tiesų turi daug kūrybingų panau-dojimo būdų! Įsijautęs kosplėjeris mato ne krūvą dėžių – jis mato po-tencialą Gundamo kostiumui.

✳ Pasiruošimas darbui ir make-to pasidarymas. Kai visos padė-vėtų rūbų parduotuvės peržiūrėtos, visos medžiagos ar įrankiai supirkti, metas susirasti darbo vietą. Daž-niausiai tam tikslui tinka nuosavas kambarys, tačiau, esant reikalui ką nors dažyti ar purkšti, geriausia tai daryti gryname ore ar garaže (iš di-

delės bėdos tinka ir „prie atviro lan-go“). Labai naudinga yra pasidaryti kostiumo maketą iš atliekamų me-džiagų – kartono, medvilnės – taip žinosi, kaip maždaug atrodys tavo galutinis kūrinys ir sutaupysi nervų. Taip pat ir suklydus nesinorės rautis plaukų, nes nebus sugadintos bran-gios medžiagos. Jeigu pasitiki savo gabumais ir tikrai žinai, kad rezul-tatas bus toks, kokio nori, arba jeigu labai nėra laiko, šį žingsnį galima ir praleisti.

✳ Kostiumo gamyba ir pa-galbos paieška. Pagaliau atėjo tas šlovingas momentas, kai galima kompiuterio ekrane atsidaryti per-sonažo nuotrauką /3D modelį ir pradėti gaminti jo kostiumą! Konk-rečių instrukcijų šiame žingsny-je nėra, kadangi kostiumų, kaip ir metodų jiems pagaminti, yra daugy-bė. Siuvimas, karpymas, klijavimas, purškimas, dažymas, lipdymas ir visi kiti –imai ar –ymai. Kartais, jeigu pritrūksta minčių, kaip paga-minti tam tikrą detalę, visada galima Facebook’e susirasti cosplay [pardavi-mo/nuomos] grupę, kurioje galima užduoti cosplay gamybos klausimų ir gauti rūpimų atsakymų. Įvairių pamokėlių tikrai pateiks ir visagalis internetas (geriau angliški puslapi-ai). Paprastas būdas rasti reikiamą pamoką – suvesti į Google “how to make <…>“ (nepakenks ir pridė-tas personažo vardas). Pavyzdži-ui, „how to make Zabuza sword“ ar „how to make Maka scythe“.

8

Taigi, ką daryti, jei nori išbandyti

COSPLAY

Banzai!

9

✳ „Cos“ įveiktas? Nepamiršk „play“. An-troji hobio pavadinimo pusė yra ne ką mažiau svarbi nei pirmoji, nors kartais ji ir ignoruoja-ma. Išstudijuok savo personažo elgesio, kalbos manieras, išmok bent apytiksliai jas pakartoti. Sugalvok, kaip būtent pasirinktas veikėjas po-zuotų prieš fotoobjektyvą. Nors ir nėra privalo-mas, personažo vaidinimas priduoda gyvumo ir vertės pačiam kostiumui – kartais net su pa-prastučiu kostiumu gali sudaryti nepamirštamą įspūdį. Vis dėlto būtina turėti omenyje, kad kos-plėjinsi ne vienas – garsus šūkavimas ar kitokių nepatogumų sudarymas kitiems renginio daly-viams nėra pateisinamas, net jei tu „tik vaidini savo personažą“.

✳ Kostiumo debiutas. Cosplay kostiumai dažniausiai daromi, siekiant kažkur juos po to pademonstruoti. Tai gali būti cosplay renginys, cosplay iškyla, cosplay gimtadienis, ar tiesiog popietė su draugais vietiniame parke, dėvint cosplay kostiumus. Taigi, baigus savąjį, belieka sulaukti norimo renginio ir keliauti pasidalinti savo meną su bendraminčiais ir cosplay meno gerbėjais! Lietuvoje taip pat vyksta renginių, kur galima dalyvauti konkursuose su savais kostiu-mais. Didžiaus iir žinomiausi turbūt yra rug-pjūčio/rugsėjo mėnesį vykstantis Now Japan Vilniuje bei balandį Kaune vykstantis Anime Nights, bet kitų susirasti taip pat galima, tereikia paieškoti.

Pabaigai verta paminėti, jog cosplay yra mielas, geraširdiškas, tačiau ir pakankamai iššaukiantis hobis. Ne visi gali jį suprasti, ne visiems jis patiks. Gali būti, kad tavo senelė ir mama niekad nepri-tars tokiems dalykams, o besku-bant į renginio vietą, praeivis ga-tvėje mestels kokią įžūlią repliką. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad tu negali užsiimti cosplay. Tiesiog vadovaukis nuostata, kad visiems neįtiksi.

Į šį hobį galima pamėgin-ti įtraukti ir draugus ar artimus žmones. Pavyzdžiui,turiu drau-gą, kurio mama(!) ne tik dalyva-

vo renginyje kartu su juo, bet ir netgi drąsiai dėvėjo šaunų cosplay kostiumą. Būna ir kitaip: triskart vedžiausi į renginį ir bandžiau sudominti šiuo hobiu jaunėles seseris, tačiau joms jis nepati-ko. Kiekvienam savo, ir tai visiš-kai normalu – vieniems šis hobis tampa gyvenimo būdu, kitiems –paprastu užsiėmimu tam tikra-me gyvenimo tarpsnyje, dar kiti net kalbinami nelinksta išbandyti. Ir vis dėlto, jei skaitai šį straipsnį, vadinasi, domiesi idėja, tad belie-ka pasiryžti pabandyti. Smagaus kosplėjinimo!

Straipsnį rašė:Justina

Kosplėjinimo pradžios ypatumai:

Pradėjus kosplėjinti, anks-čiau ar vėliau tikrai tenka susipažinti su perukais. Turbūt pirmiausiai akis už

jų užkliūna karnavalinių prekių par-duotuvėse, ir ten kyla mintis: „va, kai man reikės kostiumui, ateisiu ir čia nusipirksiu“. O, kad viskas būtų taip lengva. Karnavaliniai bei nau-jametiniai perukai dažniausiai būna plonyčiai, pagaminti iš itin prastos kokybės medžiagų, ir prieš kame-ros blykstę dažniausiai atrodo pigiai. Jie turi vieną paskirtį: būti padėvėti pramogai vieną vakarą, ir po to ti-kriausiai išmesti – kam gi vargintis šukuoti jį, kai galima už kelioliką litų nusipirkti tokį patį kitų metų karna-valui. Cosplay perukas yra žymiai ko-kybiškesnis, tankesnis; kaip ir sako jo pavadinimas, pritaikytas kosplėjini-mui: daugiau negu vienam pakarto-tiniam dėvėjimui ilgą laiko tarpą, su galimybe iššukuoti ir vėl naudoti. O ir kainuoja jis daugiau negu karnava-linis. Galvosūkis tik, kad karnavalinį peruką gali prigriebti bet kurioje par-duotuvėje, o štai kur gauti tą cosplay peruką?

Paskui sužinai, kad štai kokius tre-čius metus cosplayinanti draugė tai perka tokioj vienoj stebuklingoj vie-toj, kuri vadinasi internetas. Nueini į tą internetą, ir akys apraibsta nuo perukų stilių, spalvų, dydžių... Taip ir galvelę pamest galima. Šio straipsne-lio tikslas būtent ir bus patarti, ką da-ryti, kad galvelė nesusisuktų perukų gausoj, ir kaip savo naująjį augintinį prižiūrėti, kad netyčia netektų gai-lėtis sugadintos prekės ir išleistų pi-nigų. Cosplay perukas – anaiptol ne žaisliukas...

perukas – ne žaisliukas!

10

Kad ir kur bepirktum, visada gerai įvertink, iš ko ir ką perki. Dažniausia ir populiariausia cosplay perukų paieškos vietelė – eBay.com – turi parengusi ataskaitas su tei-giamais ir neigiamais atsiliepimais apie kiekvieną jų puslapyje užsire-gistravusį pardavėją. Kuo didesnis neigiamų atsiliepimų procentas, tuo mažiau turėtum varvinti akytes į tą banguotą lolitos peruką.

Jeigu peruko aprašyme puikuo-jasi tik viena nuotrauka (ir ta pati su riebiu vandenženkliu, kuris net neatitinka pardavėjo vardo), ar net ir tiek nėra, o visas aprašymas tik spalvotas šauktukų kratinys, geriau jau paieškok kito varianto.

Sakysi, nerizikuojantys negeria šampano? Pirkimas internetu vi-sada yra savotiška rizika, bet ži-nojimas padės sumažinti tikimybę, kad gausi ne tai, ką užsisakei, ar kad negausi išvis nieko. Geriau jau apsi-drausti ir pirkti peruką iš patikimai atrodančio pardavėjo, nei atiduoti savo pinigus apgavikui ir po to by-linėtis.

Mažas dydis, didelė bėda. Ne-dažnai, bet pasitaiko, kad perukas yra azijietiško dydžio (liaudiškai tariant - pamažintas). Jeigu turi ne-mažą galvą, atidžiai išnagrinėk ap-rašymą ar net paklausk pardavėjo prieš užsisakant, kad netektų nusi-vilti, nes per mažą peruką dėvėti ne tik nepatogu, bet ir pavojinga.

„Kepurėlė“. Kartais prie perukų pridedama dovanėlė: tinklinė kepu-rėlė. Tai labai naudingas dalykas: jis padės išvengti ne vietoje kyšančių tikrų plaukų sruogų, o perukas tvir-čiau laikysis savo vietoje.

O jeigu personažas paskui save tempiasi pasakiško ilgio ir storio plaukų uodegą? Neskubėk pirkti to 120cm ilgio nuostabaus peruko. eBay.com perukai dažniausiai par-duodami prieinama kaina, kas neiš-vengiamai daro įtaką kokybei. Paly-ginkim: panašus ilgas perukas eBay ir specializuotoje cosplay perukų parduotuvėje kainuoja atitinkamai 66 ir 169 litus. Ne visi turi atlieka-mus porą šimtų investicijai į grindis šluojantį grožį, tačiau eBay pasiū-lymas – irgi ne variantas. Niekas nenori greit nusišersiančio, smar-kiai besiveliančio košmaro. Tad, ką daryti? Rinkis trumpesnį variantą, gal 100cm, gal dar mažiau. Sutau-pysi ir pinigų, ir nervų. Tai vienas iš nedaugelio atvejų, kai tiesiog re-komenduotina tikslumą iškeisti į patogumą. Arba, žinoma, investuok į specializuotos parduotuvės prekę, kuri tikrai nenuvils, nors pareika-laus daug kantrybės ir priežiūros (apie ją šiek tiek vėliau).

„Arklio uodegėlės“ dilema. Būna, reikia peruko su uodegė-le nugaroje arba dviem šonuose. Kai kurie pradedantieji nuoširdžiai mano, kad reikia tiesiog pirkti ilges-nį peruką, sukelti, surišti, ir tvarka. Netiesa! Perukas yra bene tris/ke-turis kartus retesnis negu žmogaus plaukas. Praskleidus eilę plaukų, po jais esantis tinklelis išlįs visame gražume; vaizdas dar pablogės, ban-dant sukelti uodegą. Ką daryti? In-vestuoti į peruką su prisegama uo-dega/-omis. Vėliau, apsipratus elgtis su perukais ir turint itin kruopščias rankas, remiantis mokomosiomis instrukcijomis galima išmokti su-kelti kosmetiškai gražias uodegėles ir ant paprasto ilgo peruko.

Negali ar nelabai nori rizikuoti pirkti eBay? Visada verta pažiūrė-ti ir paklausti, ar reikiamo peruko neturi draugas kosplėjeris iš greti-mo miesto. Tam yra netgi sukurta Lietuvos Cosplay [pardavimo/nuo-mos] grupė Facebook‘e. Būk dėme-singas prekės aprašymui: ne visi ten parduodami perukai yra nauji. Pa-prastai buvęs jo savininkas maloniai paaiškins, kiek laiko perukas buvo dėvėtas, kokie (jei yra) jo defektai. Iš antrų rankų pirkto peruko priežiūra nesiskiria nuo naujo, o kartais dar ir padeda truputį sutaupyti, be to, jau-tiesi saugiau pirkdamas iš bendra-minčio.

Peruko pirkimo subtilybėsBanzai!

11

12

Peruko priežiūros keliai ir klystkeliai

Po ilgo laukimo, perukas pagaliau at-vyko! Užsimaukšlinai kepurėlę, paslėpei plaukus, užsidėjai peruką, ir pabėgiojai su juo po namus šokinėdama(s) iš lai-mės. Metas pagalvoti, kaip naująjį akse-suarą teisingai prižiūrėti, kad ilgai išsau-gotum jį tokį gražų kokį gavai.

Kuo šukuoti? Rankos turbūt tiesiasi prie mėgstamiausio plaukų šepečio, nes juk koks skirtumas, savi plaukai ar pe-rukas. STOP! Skirtumas yra, ir didelis. Plaukų šepetys skirtas tik gyvam žmo-gaus plaukui. Jis masažuoja galvos odą ir išpeša silpnesnius, leisgyvius plaukus, kad jų vietą galėtų užimti nauji. Perukui nereikia nei masažo, nei išpeštų plaukų – jų ten ir taip ne per daugiausia. Še-pečiu šukuotas perukas nebepataiso-mai sugadinamas, nes pasipučia plaukų galiukai. Tad ką daryti? Tikslą pasiekti padės specialios perukui skirtos arba plastmasinės paprastos kuo retesnės šukutės.

Kaip šukuoti? Su peruku prireiks švelnumo ir kantrybės. Pradėti pabrėž-tinai būtina nuo galiukų, ir po truputį judėti į viršų. Negalima naudoti jėgos! „Skriaudžiamas“ peruko pluoštas greit nutriuša ir išsitampo. Aptiktus mazge-lius ir sukibimus reikėtų švelniai išpinti pirštais, ir tik tada toliau dirbti šuku-tėmis. Kartais, jeigu perukas smarkiai susivėlęs, šukavimo procedūras, šiek tiek kitaip, galima atlikti jį maudant (žr. toliau).

O šitą daiktą dar ir maudyti galima? Ne tik galima, bet ir reikia. Bet ir vėl – ne taip, kaip savus plaukus! Idealu peruką maudyti vonioje, kur galima jį ištiesti visu ilgiu. Prileisk vonios dugną šilto (bet ne per karšto) vandens tiek, kad apsemtų peruką. Išspausk ant jo perukams skirto arba bet kokio švel-naus įprasto šampūno (tinka dilgėlių ar ramunėlių, jokiu būdu ne pažeistiems

ar dažytiems plaukams). Labai palen-gva, nuo apačios, brauk muiluotais pirštais tarp sruogų, stenkis atskirti jas kuo smulkiau. Jeigu aptikai susivėlusį plotelį, užpilk ant jo truputį daugiau šampūno ir švelniai dirbk pirštais, kol išpinsi mazgą. Jokiu būdu negalima naudoti jėgos, tempti, ar smarkiai trin-ti! Kai perukas išmaudytas, perplauk jį šiltu tekančiu vandeniu. Plauti patarti-na po kiekvieno ilgesnio dėvėjimo: po cosplay renginio, taip pat grąžinant pa-siskolintą peruką.

Kaip džiovinti? Negalima peru-ko susukti į rankšluosti ir/ar jo trinti. Taip pat negerai tiesiog palikti jį ant rankšluosčio. Perukas turi nusivarvėti, išdžiūti plaukais žemyn. Tam tikslui ge-riausia jį pakabinti duše ar, jei perukas nėra ilgas, uždėti ant manekeno galvos, po apačia patiesus rankšluostį.

Perukas veliasi renginio metu! Nuo šios problemos, deja, neišgelbės niekas, tik mažos šukavimo pertraukėlės prieš veidrodį renginyje. Tai nereiškia, kad reikės jį iššukuoti kas 15 minučių, ta-čiau porą kartų perbraukti, pastebėjus susivėlusius galiukus – pravartu ir ver-ta, nes perukas geriau atrodys nuotrau-kose, o ir po renginio nuo galvos nusi-imsi vis dar peruką, o ne širšių lizdą.

Štai tokie tie perukų ypatumai! Ti-kiuosi, šis straipsnelis padės įsigyti ir tinkamai prižiūrėti naują draugą, o ir pasiskolinus iš draugės peruką savaitga-liui, nebus nepatogu gražinti, nes mokėsi jį išmaudyti ir iššukuoti, kad galėtum gražinti tokį, kokį pasiskolinai. Smagaus kosplėjinimo!

Straipsnį rašė:Justina

Banzai!

13

Wafuku

Tikriausiai kiekvienas iš mūsų bent kartą gyve-nime yra girdėjęs žodį kimono. Taip, tai tradi-

cinis japonų rūbas. Išvertus šis žo-dis reiškia „daiktas nešiojimui“ (ki – nešioti ir mono – daiktas). Deja, kad ir kaip būtų liūdna, kimono da-bartinėje visuomenėje dėvimas tik ypatingomis progomis. Taip atsitiko todėl, kad jaunimas pasirenka kur kas pigesnius ir lengviau dėvimus vakarietiško stiliaus rūbus, kurie jau yra tapę net tam tikrais mados stiliais (visual kei, cosplay, Lolita ir pan.). Tačiau šitame straipsnyje no-rėčiau aptarti tradicinę aprangą, nes kimono sąvoka yra žymiai platesnė, nei gali pasirodyti.

Taigi, kur viskas prasidėjo? Pirmasis apdaras, panašus į kimo-no, pasirodė dar 710 m. – 794 m. (Nara periode), kuris buvo vadi-namas kosode („mažos rankovės“). Pirmiausia buvo dėvimas po rūbais, bet vėliau kaip viršutinė apranga, ir buvo skirtas abiejų lyčių atstovams. Kimono sąvoka atsirado 794 – 1192 m. (Heian periode), kai buvo išras-tas tiesios linijos metodas. Šis me-

todas apima audinio kirpimą į ilgus gabalus ir susiuvimą kartu į ilgą su-knelę.

Kimono turėjo didelę reikšmę vi-suomenėje, nes pagal jo spalvą, me-džiagas, iš kurių buvo pagamintas, ar net tai, kaip šį apdarą nešiojo, buvo galima spręsti apie žmogaus amžių, padėtį visuomenėje ar ve-dybinį statusą. Taip pat skirtingais metų laikais buvo nešiojami kitokie kimono. Rūdžių spalvos – rudeni-nis kimono, su gėlių ornamentais – pavasariui, žiemai – tamsesni su daugiau sluoksnių. Netgi kiekvie-nai ypatingai progai buvo priskiria-mas vis kitoks kimono. Vestuvėms – baltas su daugybę puošmenų mo-terims, o vyrams juodas kimono; į laidotuves rengdavosi paprastus juodus. Taip pat šį apdarą nešiodavo per pilnametystės ceremoniją, Nau-juosius metus, vidurinės mokyklos pabaigimo ceremonijas ir shichi–go san vaikams. Ir tai lėmė šio apdaro rūšių gausumą.

tradiciniai japonų rūbai

14

Dvi didžiausios grupės, į kurias skirstoma ši apranga, yra moteriški ir vyriški ki-mono. Tarp šių grupių yra labai ryškus skirtumas, todėl norėčiau aptarti jas atskirai.

Vyriškas kimono yra daug paprastesnis nei mo-teriškas. Dažniausiai vyriški kimono būna

tamsių spalvų su nežymiais orna-mentais. Jų rankovės yra prikabintos prie kimono pagrindo, arba tik ne-žymiai kabo. Apatinės dalies kirpi-mas labiau kvadratinis nei moterų. Rankovių gilumas kur kas mažes-nis. Vyrai turėjo dviejų tipo kimo-no: išeiginis (Montsuki kimono) ir skirta namams (yukata). Montsuki kimono – tai kimono formos apati-nis rūbas, kurio matosi tik apykaklė. Nešiojamas norint apsaugoti patį ki-mono nuo kontakto su prakaituota oda. Haori – tai laisvas, švarko pa-vidalo ir ilgio iki kelių išorinis apda-

ras. Ant jo randams mon (specialus simbolis, nurodantis šeimą, įmonę ir panašiai). Yra skiriamas dar vie-nas variantas – happi, kuri buvo nešiojamas tarnų ir yra pagamintas iš rudos arba indigo spalvos medvil-nės. Haori himo – tai virvelė, skirta surišti haori. Balta yra oficiali spal-va, o juoda – laidotuvių. Hakama – platus, iki kulkšnies sijono tipo apdaras, kuris gali būti skirstomas į padalintas (unamori) ar vientisas (undon bakama). Jis visada yra dė-vimas ant kimono viršaus, maždaug ties juosmeniu ir virš obi. Senovėje jį nešiojo samurajai tam, kad prieši-ninkas negalėtų atspėti kojų judesių. Obi – šilko juosta. Mazgas rišamas nugaroje. Haku obi yra kietesnė,

naudojama oficilaliems renginiams ar šventėms. Hehu obi – tai labai ilga šilkinė juosta, kuri yra laisvesnė ir naudojama nešioti namuose.

Moteriškas kimono yra daug sudėtingesnis ir spalvingesnis negu vy-riškas. Pasižymi ilgomis

giliomis rankovėmis. Rankovių ilgis nurodo, kokio amžiaus yra moteris, taip pat jos vedybinį statusą. Ki-mono spalva ir raštai derinami prie

šventės, kurioje dalyvaujama arba priklauso nuo sezono, kuriuo vilki-mas jis bus. Dėl šios priežasties mo-teriški kimono skirstomi į labai daug porūšių. Toliau pateikiami kimono yra nešiojami dažniausiai. Kuro tu-mesode: juodas kimono su šeimos ženklu, dažniausiai dėvi naujave-džių motinos per vestuves. Iro–to-mesode: vienspalvis kimono su or-namentu, kuris išdėstomas žemiau juosmens, juos vilki artimi draugai vestuvėse. Homangi: kimono, skir-tas ėjimui į svečius. Išsiskiria tuo, kad ornamentai išdėstomi pečių sri-tyje ir ant rankovių. Nešioja jaunos ir jau suaugusios moterys. Tsukura-ge: ne toks oficialus kaip homangi, daug kuklesnis, ornamentai užima mažesnius plotus, dažniausiai že-miau juosmens. Iro–meiji: kasdie-nis, dažniausiai skirta arbatos cere-

monijoms. Dažytas šilkas gali būti raštuotas (rinzu, panašus į žakardo arba Damasko šilką). Komon: išsi-skiria mažais besikartojančiais or-namentais per visą medžiagą. Kas-dienis rūbas, tinkantis išeiti į miestą. Edo komon: pasižymi ornamentais, sudarytais iš mažų taškelių. Skirti išeiti į svečius. Atsirado Edo periode su samurajų klase. Odori kimono: dažniausiai gaminami iš sintetinio šilko. Puošiami įspūdingais raštais ir siuvami ryškių spalvų. Šiuos ki-mono lengviau prižiūrėti. Furisode kimono: tai formalus kimono, ne-šiojamas tik ypatingomis progomis ir tik nevedusių merginų. Uchika-ke kimono: vestuvinis kimono. Be galo sunkus – sveria apie 5kg, nes jį puošia didelis kiekis įvairių išsiu-vinėtų ornamentų. Jo rankovės la-bai gilios, nes tai paskutinis kartas,

Banzai!

15

kai moteris dėvės kimono su tokio-mis rankovėmis. O kadangi šiam kimono pasiūti naudojamas didelis kiekis šilko, jis kainuoja tiek pat kiek „karaliaus išpirka“. Šis moteriškas rūbas sudarytas iš doura (viršutinė juosta), eri (apykaklė)bei fuki (siū-lės apsauga). Maemigoro: priekinė pagrindinė medžiagos atraiža, be rankovių . Nugarinė dalis yra pada-linta į dešinijį maemigoro ir kairiijį maemigoro. Miyatsukuchi: anga už rankovės. Okumi: kimono prieki-nė medžiagos skiltis. Sode: mova. Sodeguchi: rankovės atidarymas. Sodetsuke: kimono angos. Susoma-washi: mažesnis pamušalas. Tamo-to: rankovės maišelis. Tomoeri: da-lis, skirta paslėpti apykaklę. Uraeri: vidinė apykaklė. Ushiromigoro: pa-grindinė nugarinės dalies medžia-gos dalis. Sudaro kairioji ir dešnioji pusė. Tai pat vienas iš svarbiausių kimono akcentų yra obi. Obi – tai šilkinė juosta, kuri surišima nugaro-je. Kiekvienas obi rišimo būdas turi tam tikrą reikšmę, o spalva parodo padėtį visuomenėje. Tam, kad šis mazgas laikytųsi, yra naudojama speciali pagalvėlė obiage, kurią ve-dusios moterys privalo paslėpti.

Du kimono tipai yra nešiojami ir moterų ir vyrų. Mofuku: tai kimono, skirtas gedului. Jis visas gaminamas iš juodo šilko. Moterų visi priedai ir obi turi būti juodi. Tuo tarpu vy-riškas hakama yra juodas arba bal-tas. Antrasis tipas tai yukata. Tai namams skirtas rūbas, dažniausiai siuvamas iš medvilnės ir yra ilgomis rankovėmis. Dėl paprastesnės prie-žiūros labai pamėgtas jaunimo ir yra dėvimas, einant į šventes. Taip pat yra naudojamas onsen (karštosios vonios) arba vasaros metu, dėl savo plonumo.

Kadangi pagrindines detales ap-tarėme, galima prieiti prie to, kaipgi vis dėlto šis rūbas turi būti nešio-jamas. Pirmas žingsnis yra apsi-mauti užsidėti tabi (baltas kojines). Tada rengiamasi juban. Ir galiau-siai velkamas kimono. Svarbu, kad kimono kairės pusės dalis eitų ant dešinės pusės dalies, nes atvirkštinis variantas naudojamas tik laidotu-vių metu. Ir paskutiniame žingsnyje rišamas obi. Skamba labai paprasta, ar ne? Deja, klystat – iš tikrųjų tai ganėtinai sudėtingas procesas, rei-kalaujantis tam tikrų žinių, kurias dažniausiai perduoda motina duk-rai. Žinoma, šiuo metu šio meno yra mokoma specialiuose kursuose.

Dėl savo specifiškumo kimono tapo populiarus ne tik Japonijoje, bet ir daugelyje vakarų šalių. Ir nors etnologai nuogąstauja, kad tradi-cinis apdaras yra po truputį keičia-mas daug paprastesniu dirbtinio šilko kimono, tačiau vintažiniai ki-mono vis dar išlieka prabangos ir turto simboliu, perduodamu iš kar-to į kartą.

Straipsnį rašė:Živilė

Top 10šauniausi detektyvai

Pakankamai akivaizdu, kad Sher-lock Hound yra beveik tiksli Šerloko Holmso kopija, tad detaliau apie jo detektyvinius sugebėjimus šnekėti ir neverta. Jie atitinka originalųjį Šer-loką Holmsą taip tiksliai, jog net šio anime kūrimas buvo sustabdytas, esant diskusijai, kad kėsinamasi į Artūro Konan Doilio intelektualinę nuosavybę.

Nors inspektorius Zenigata ir nėra pa-kankamai geras, kad suimtų Lupiną, pas-tarasis yra pats geriausias vagis pasaulyje, todėl Zenigata vis tiek nusipelno liaupsių. Nors jis ir neturi pačių geriausių analiti-nių sugebėjimų sprendžiant nusikalti-mus, jo šuniška uoslė ir nuojauta pade-da nuspėti, kur vyks kitas nusikaltimas. Nepaisant to, kad jis niekada nedvejoja savo misijomis, kartas nuo karto Lupinas išslysta jm iš rankų ir smogia kitur.

Daisuke yra specialusis agentas mies-te Judoh. Valandos ten slenka lėtai, po-pierizmo krūvos, o dar reikia rūpintis ir žudikais, androidais, teroristais, gangs-teriais, nelegaliais ateiviais ir netgi paties miesto korumpuotais politikais. Ir visa tai susilaukiant bent trijų kulkų per dieną. Visa laimė, kad Daisuke ne šiaip papras-tas Judoh pilietis, todėl jis puikiai paruoš-tas: pasižymintis išskirtiniais protiniais sugebėjimais bei puikiu koviniu pasiren-gimu, jis gali susitvarkyti su bet kokia ne-numatytai iškilusia problema.

Inspektorius Lunge turbūt yra vienas iš įdomiausių detektyvinių personų, ko-kios tik gali būti. Beje, kitaip, nei dauge-liui gali pasirodyti, kalbant bendrai, jis nėra blogas žmogus. Jis yra tiesiog itin šalta asmenybė, tačiau tai nesumažina jo baisumo, persekiojant nusikaltėlius. Pagrindinis persekiojamasis – daktaras Tenma. Jis – nekaltas žmogus, įpainiotas į serijinių žudynių voratinklį Vokietijoje. O inspektoriaus Lunge bruožai, atne-šantys jam sėkmę: žūtbūtinis noras pa-gauti daktarą Tenmą bei tobula atmintis.

Iš pirmo žvilgsnio Conan Edogawa yra berniukas detektyvas, bet tai nėra vi-siška tiesa – iš tiesų jis yra paauglys, įka-lintas berniuko kūne. Taip nutiko dėl ne-laukto eksperimentinių vaistų poveikio, bet Conan tikrai neleis tokiam mažam niekniekiui sustabdyti jo, sekant didvyrio Šerloko Holmso pėdomis. Kaip ir Holm-sas, jis tiki, kad viskas turi dvi puses, visa-da kruopščiai ištiria nusikaltimo vietą ir nieko nepraleidžia pro akis.

Yakumo – studentas, gyvenantis mo-kyklos filmavimo klubo kambaryje. Kadangi gimė su heterochromija (skir-tingų spalvų akys), jo dešinioji akis yra juoda, o kairioji – raudona. Su pastarąja Yakumo gali matyti dvasias. Būtent tuo ir užsiima – jis padeda žmonėms pa-daryti taip, jog dvasios galėtų ilsėtis ra-mybėje. Nors su klientais dažnai būna nedraugiškais ir sarkastiškas, jis vis vien yra kilniaširdis ir padės visiems, kas tik kreipsis į jį, prašydamas pagalbos.

16

10.Sherlock

Hound

9.InspectorZenigata(Lupin III)

8.DaisukeAurora

(Heat Guy J)

7.Inspector

Lunge(Monster)

6.Conan

Edogawa(Case Closed)

5.Yakumo

(Psychic Detec-tive Yakumo)

Kyu Renjo yra paprastas, linksmas, op-timistinių pažiūrų vaikinas, kuris dar ir puikus detektyvas. Nepaisant to, kad vi-suomeniniame gyvenime jam ne visada sekasi, jis visuomet pasitiki savo koman-dos lyderio bei logikos sugebėjimais. Jo moto yra niekada nepasiduoti, kol byla neišspręsta – taip nuolat kartodavo jo tėvas. Dėl tam tikrų Kyu turi labai gerą nuojautą. Iš dalies tai gali būti dėl to, kad penkerių metų jį patį buvo pagrobę.

Taichi Hiraka Keaton yra tikrai išskir-tinė persona šiame sąraše, bet ne todėl, kad turėtų išskirtinį protą ar intuiciją. Jo unikalus bruožas yra tai, jog jis neiš-siskiria iš paprastų žmonių minios. Dėl to, ir dėl to, kad jis yra labai gerbiamas policijos detektyvas Londone, Keato-nas yra siunčiamas spręsti nusikaltimų visame pasaulyje. O nusikaltimus jis sprendžia taip pat visus – jis susitvarko ir su pagrobimais, ir savižudybėmis, ir žmogžudystėmis. Keatonas visur ras tei-singumą bei tiesą, kad ir kaip giliai pas-taroji būtų paslėpta. Jis toks kietas, kad stabdo ne tik žudikus, bet ir buldozerius.

Akutabe nėra eilinis detektyvas jau vien dėl to, kad savo darbe jis naudoja ne įprastus pagalbininkus, o įvairiausios kvalifikacijos demonus. Jis yra labai įgu-dęs okultizmo sferoje, o kaip žmogus pranoksta visas protu suvokiamas ribas. Priklausant nuo aplinkybių, į pagalbą pasitelkia skirtingų sugebėjimų turinčius demonus bei moko jauną merginą, var-du Rinko. Ne kartą dėl Akutabės bjau-raus būdo demonų atžvilgio, pastarieji kėsinosi į jį įvairiausiais būdais. Demonų nelaimei, Akutabe yra daug galingesnis nei bet kuris iš jo iškviestų demonų, tad visi jų mėginimai pakenkti baigdavosi jų pačių užpakalio atspardymu, trankymu į sieną ar visišku susprogdinimu. Akutabe turbūt yra vienintelis detektyvas, galintis kumščiu išdaužti vartus į kitą dimensiją. Taip naudodamasis savo sugebėjimais bei demonų pagalba, jis išsprendžia visas bylas, kad ir kokios jos bebūtų.Žmogus be vardo. Balsas be veido. Jis

yra niekieno nežinomas paslaptingas gal-vočius, ir tik keletas jį žinančių vadina jį tiesiog. Stulbinančio intelekto kriminalis-tas, paskutinė visų pasaulio policijos pa-jėgų viltis. Nėra nusikaltėlio, kurio jis ne-būtų sugavęs, ar bylos, kurios jis nebūtų išsprednęs. Bet susidūrimas su nusikaltė-liu, kuris gali atimti gyvybę per atstumą ir kada tik panorėjęs, kuris aplink nepalieka jokių kūnų ar įkalčių, net tokiam genijui kaip L sukėlė nemenkų problemų. Dar nemačiusieji šio anme gali tikėtis mirtino katės ir pelės žaidimo. Bet kuris yra me-džiotojas ir kuris yra medžiojamasis? De-ath Note – scena, kur prasideda tobuli bei atsakomieji ėjimai tap dviejų gasdinantį intelektą turinčių varžovų. Kuris pir-mesnis išsiaiškins priešininko tapatybę?

Banzai!

17

4.Kyu Renjo(DetectiveSchool Q)

3.Taichi Hiraka

Keaton(MasterKeaton)

2.Akutabe(Yondemasu

Yo, Azazel-san)

1.L

(Death Note)

Straipsnį rašė:Svajūnas

Tales OfS

erija „Tales Of“ – tai JRPG (Ja-panese role-playing game) žai-dimai, kuriuos kuria Namco Bandai Games kompanija. Japo-

nijoje ši žaidimų serija yra trečia pagal populiarumą, atsiliekanti tik nuo Final Fantasy ir Dragon Quest. Paskutiniais metais susidomėjimas kilo ir visame pa-saulyje, ypač su naujausiu leidiniu – Ta-les of Xillia. Žaidimų istorija dažniausiai susideda iš 6 veikėjų, kurie aplinkybių priversti iškeliauja gelbėti pasaulio. Tai dažniausiai būna pagrindinis veikėjas, jo geriausias draugas, mergina, vidutinio amžiaus vyras ar moteris, jaunesnio am-žiaus berniukas ar mergaitė ir dar koks vienas veikėjas istorijai paįvairinti. Gal iš pirmo žvilgsnio skamba banaliai, tačiau žaidimų istorijos yra gerai išplėtotos ir netrūksta netikėtų vingių. Iš pat pradžių sunku nuspręsti, apie ką bus žaidimas ir kaip viskas baigsis.

Taipogi, šie žaidimai turi savo uni-kalią kovų sistema, vadinamą Linear Motion Battle System (LMBS). Kovoje gali dalyvauti iki 4 veikėjų, iš kurių pats gali valdyti kurį nori (likę 3 yra valdomi kompiuterio ir padeda kovoti su prie-šais). Linear reiškia, kad valdomas veikė-jas gali judėti tik pirmyn ir atgal, tačiau

vėlesniuose žaidimuose veikėją galima valdyti visomis kryptimis. Kovos vyksta realiu laiku ir spaudžiant kelias mygtukų kombinacijas, personažas vykdo skirtin-gas atakas. Toks valdymas gali šiek tiek priminti street-fighter žaidimus, išskyrus tai, kad žaidėjas turi savo komandą, o priešų taip pat būna ne vienas. Mėgstan-tiems iššūkius, žaidimuose gausu papil-domų „bosų“, už kuriuos gauni papildo-mų pinigų ar retų daiktų. Sistema taip pat leidžia bet kuriuo metu keisti žaidi-mo sudėtingumą, todėl jei tavo veikėjai yra pakankamai stiprūs, gali išsirinkti sunkiausią režimą ir išbandyti save. Įvei-kus pagrindinę istoriją, dažniausiai dar atsidaro papildomas „dungeon“. Pavyz-džiui, Tales of Xillia turi Magnus Zero, kuriame įveikti „bosą“, nusistačius aukš-čiausią sunkumą, kai kuriems žaidėjams užtrunka net ne vieną valandą.

Nors šie žaidimai patrauklūs savo kovų sistema, tačiau labiausiai jie verti-nami dėl istorijos. Kiekvienas žaidimas sukasi aplink tam tikrą mintį ar temą, kaip, pavyzdžiui, rasizmas ar gyvenimo prasmės netekimas. Pats prodiuseris Hi-deo Baba, duodamas interviu, dažnai sako, kad su kiekvienu žaidimu jis siekia perteikti tam tikrą mintį. Pavyzdžiui,

paskutiniuose žaidimuose Tales of Xillia ir Tales of Xillia 2 buvo akcentuojamas pasirinkimas. Naudojant pagrindinį vei-kėją ir žaidimo įvykius, norėta perteikti, kad žmogus yra pats savo likimo kalvis ir tai, kaip susiklostys jo gyvenimas, pri-klauso nuo jo pasirinkimų. Nors visos istorijos yra pakankamai rimtos, žai-dimuose gausu komedijinių elementų, pozityvumo, įdomių ir linksmų veikėjų.

Be pagrindinės žaidimo istorijos, yra dar papildomi įvykiai, vadinami side-events. Tam tikru istorijos metu, pakalbėjęs su tam tikru žmogumi, gali pamatyti paslėptas scenas, kurios dar labiau atskleidžia veikėjus. Tokių scenų yra labai daug ir jas lengva praleisti, nes jos užsidaro po tam tikrų įvykių žaidi-me. Jeigu nori pamatyti visas, gali pasi-naudoti kitų žaidėju walkthrough, kurie yra dažnai paskelbti įvairiuose žaidimų forumuose.

Žaidimai taip pat skirstomi į pagrin-dinius (mothership titles) ir papildomus (escort titles). Papildomi žaidimai daž-niausiai turi unikalią istoriją, kurioje dalyvauja veikėjai iš kelių pagrindinių žaidimų.

18

Pagrindiniai žaidimai(mothership titles)

Tales of Phantasia(angliškas vertima yra GameBoy versijai)Tales of Destiny(angliškas vertima yra PlayStation versijai)Tales of Eternia(angliškas vertima yra)Tales of Destiny 2(angliško vertimo nėra)Tales of Symphonia(angliškas vertima yra GameCube versijai, šiais metais išeis Tales of Symphonia Chron-icles (PS3) anglų kalba)Tales of Rebirth(angliško vertimo nėra)Tales of Legendia(angliškas vertima yra)Tales of the Abyss(angliškas vertima yra)Tales of Innocence(neofocialus angliškas vertima yra)Tales of Vesperia(angliškas vertima yra Xbox versijai)Tales of Hearts(angliško vertimo nėra)Tales of Graces(angliškas vertima yra)Tales of Xillia(angliškas vertima yra)Tales of Xillia 2(angliškas vertima išeis šiais metais)Tales of Zestiria(dabar kuriamas, angliškas vertimas bus)

Anime adaptacijos

Tales of Eternia: The Animation (originali žaidimo istorija)Tales of Phantasia: The Animation (originali žaidimo istorija)Tales of Symphonia: The Animation (originali žaidimo istorija)Tales of the Abyss (originali žaidimo istorija)Tales of Vesperia ~The First Strike~ (įvykiai prieš žaidimo istoriją)

Populiariausi žaidimaiTales of Vesperia, Tales of Symphonia, Tales of the Abyss, Tales of Xillia.

Asmeniškai mano mėgs-tamiausias žaidimas yra Tales of the Abyss. Ne veltui jis, kartu su Tales

of Vesperia, Tales of Symphonia ir Tales of Xillia yra patys populiariau-si serijoje. Istorija vystosi aplink vai-kiną iš kilnios šeimos Luke Fon Fa-bre, kuris vaikystėje buvo pagrobtas, ir vėliau jį suradus paaiškėjo, kad jis neteko atminties. Jam vėl iš naujo teko mokytis pačių paprasčiausių dalykų kaip kalbos ir vaikščiojimo. Po šio įvyko tėvai jį uždarė namuo-se ir 7 metus neleido niekur išeiti, bijodami, kad jam vėl kas nors neat-sitiktų. Tačiau viskas pasikeitė, kai į jų namus įsibrovė paslaptinga mer-gina Tear ir per klaidą teleportavo jį kartu su savimi į visai kitą šalį. Šičia prasideda pagrindinio veikėjo nuo-tykiai. Jam pavyksta grįžti namo, ta-

čiau pamatęs pasaulį jis sužino, kad tarp dviejų pagrindinių šalių greitai įsiplieks karas. Būdamas iš kilnios šeimos, jis prisijungia prie žmonių, kurie bando sustabdyti šį karą. Per savo kelionę Luke sužino didelę pa-slaptį apie save ir savo pagrobimą prieš 7 metus. Negana to, jį manipu-liuoja jam artimas žmogus ir nesu-prasdamas, ką daro, vaikinas įvykdo labai sunkų nusikaltimą, dėl kurio nuo jo nusisuka visi draugai. Iš be-galinės sąžinės graužaties jis prisie-kia pasikeisti ir išpirkti savo kaltę. Pagrindinis veikėjas dramatiškai pasikeičia ir toliau keliauja po pa-saulį, bandydamas sustabdyti karą ir, svarbiausia, ieško savo prasmės gyvenime. Žaidimas intriguoja savo istorijos vingiais ir netipišku pagrin-diniu veikėju.

Banzai!

19Straipsnį rašė:Margarita