� Tanabata

Patarimai, piešiant

anime/mangastiliumi

Kampo: tradicinėmedicina

� Yumeka Sumomo

� Japonijos salos

� Stalo žaidimai

� Proto mankšta

2015 Nr. 1 (5)

2

Sveiki, mieli Skaitytojai!Po daugiau nei metų pertraukos virtualią švie-są išvydo dar vienas Banzai! numeris. Tiksliau sakant, ne tiek grįžo po pertraukos, kiek po ilgos tylos ir neveikumo nuspręsta šį projek-tą pratęsti. Ar bent jau pabandyti pratęsimą vykdyti sėkmingai. Iš tikrųjų džiugu, kad ne vienas žmogus mane kalbino ir teiravosi apie šį žurnalą, ir dar labiau džiugu, kad atsirado prisidėjusių. Galiu prižadėti tik tiek, kad dar vienas numeris tikrai bus, tačiau tolimesnė veikla ir priklauso būtent nuo norinčių rašyti aktyvumo.

Bet gal užtenka tokio niūrumo ir rimtumo. Pasistengėme į šį numerį įtraukti įvairių temų – kažką įdomaus ras ir meniškesnės sielos, ir mėgstantys galvą pasukti, ir gyvūnėlių mylė-tojai, ir tie, kurie domisi tradicine Japonijos puse. Tikimės, kad straipsniai praskaidrins Jūsų nuotaiką šiomis lietingomis vasaros die-nomis.

Gero skaitymo!

Eglė

Komanda � Vyriausioji redaktorė: Eglė � Straipsnių autoriai: Eglė, Giedrė, Ieva, Judita, Margarita, Renata � Dizainerė: Margarita � Viršelio iliustracija: Margaritos Kondratovič � Galinė iliustracija: cymphony @ tumblr.com

Turinys3 Naujienos4 Japonijos salos: gyvūnų namai6 Pažintis su mangaka: Yumeka Sumomo9 Proto mankšta japoniškai12 Kampo: tradicinė medicina14 Žvaigždžių festivalis: Tanabata16 Patarimai, piešiant anime/manga stiliumi19 Stalo žaidimai: Japonija ne iš Japonijos

Banzai!

3

Naujienos

Pirmosios robotų vestuvės

Visai neseniai JAV įteisino tos pačios lyties civilines santuokas visose 50 valstijų. Japonijoje taip pat įvyko vestuvinis precedentas, tačiau tuokėsi... robotai. Pasku-tinį birželio savaitgalį Tokijuje įvyko pirmosios robotų vestuvės, kuomet susituokė robotai Frois (jaunikis) ir Yukirin (nuotaka). Tačiau panašu, kad, išskyrus pa-čius jaunuosius, vestuvės nelabai kuo ir išsiskyrė. Nuotaka dėvėjo baltą suknelę, santuoka sutvir-tinta bučiniu, buvo ir vestuvi-nis tortas. Beje, prieš penkerius metus robotas I-Fairy „paprastų žmonių“ vestuves sutvirtino. Ar-tėja nauja vestuvinė era?

Mirė seniausias pasaulio vyras

Liepos 7-ą dieną mirė seniausias pasaulio vyras Sakari Momoi. Jam buvo 112 metų. 1903 m. gi-męs Sakari mirė globos namuose Tokijuje dėl inkstų nepakanku-mo. Po jo mirties seniausiu vyru tapo taip pat japonas, vos mėne-siu už velionį jaunesnis Yasutori Koide. Seniausias pasaulio žmo-gus šiuo metu yra Niujorke gy-venanti ir liepos 6 d. savo 116-ąjį gimtadienį atšventusi Susannah Mushatt Jones.

Meteorologinis palydovas pradėjo darbą

Liepos 7-ąją pradėjo veikti pir-masis pasaulyje geostacionarus meteorologinis palydovas, su-gebantis fotografuoti spalvo-tai. Tikimasi, kad šis palydovas padės tiksliau nuspėti taifūnų judėjimą. Himawari-8, pakilęs maždaug 36 000 kilometrų virš pusiaujo, gali nufotografuoti 16 skirtingų vaizdų, kai tuo tarpu jo pirmtakas Himawari-7 galėjo nufotografuoti tik 5. Teigiama, kad naujasis palydovas sugebės pateikti 50 kartų daugiau duo-menų negu ankstesnis modelis.

Fukušimos gyventojai galės sugrįžti namo

Japonijos vyriausybė paskelbė datą, kuomet Fukušimos pre-fektūros gyventojai galės grįžti namo visam laikui. Į Narahos miestą beveik 7500 gyventojų sugrįžti galės šių metų rugsėjo 5-ąją. Gyventojai buvo evakuo-ti 2011 metų kovą, kuomet nuo žemės drebėjimo bei cunamio nukentėjo Fukušimos atominė elektrinė, taip sukeldama pavojų aplinkiniams. Nepaisant iš pa-žiūros gerų žinių, neaišku, kiek gyventojų vis dėlto norės sugrįž-ti į Narahą – mieste trūksta tiek parduotuvių, tiek daktarų.

Bevielis internetas kalno viršūnėje

Honšiu saloje esantis Fudži kal-nas siekia 3776 metrus. Pirmąją liepos savaitę į šį kalną kopė tik 5824 alpinistai – o tai maždaug perpus mažiau negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Todėl, norė-dama privilioti daugiau turistų prie šio objekto, kompanija NTT Docomo nusprendė pasiūly-ti bevielį internetą aštuoniose kalno Fudži vietose, tarp jų ir pačioje viršūnėje. Taip ne tik ti-kimasi pritraukti daugiau turistų į Šizuokos bei Jamanašio prefek-tūras, tačiau manoma prisidėti ir prie bevielio interneto ribų plėti-mo, ruošiantis 2020 m. vyksian-čioms Olimpinėms žaidynėms Tokijuje.

„Anime simfonija“ pasirodymai

Japonijos ekraninės muzikos simfoninis orkestras gros anime muziką. Liepos 20-ąją orkes-tras surengs du pasirodymus, kuriuose gros kūrinius iš tokių anime kaip Puella Magi Madoka Magica, Attack on Titan, Berserk, Evangelion ir kiti. Daininkė Ka-nako Ito, kurios dainos dažnai pasirodo tiek video žaidimuose, tiek anime, atliks kelis kūrinius iš Steins;Gate, Higurashi no Naku Koro Ni bei Berserk repertuarų. Visi koncerte apsilankiusieji taip pat gaus po specialiai „Anime simfonija“ koncertui dailininko Yu sukurtą atviruką.

Google pagerbė Eiji Tsuburaya

Liepos 7 dieną būtų sukakę 114 metų specialiųjų efektų režisie-riui Eiji Tsuburaya. Ta proga Google svetainėje buvo galima sukurti savo filmą su specialiai-siais efektais. Eiji Tsuburaya pri-sidėjo prie daugelio japoniškų filmų specialiųjų efektų, taip pat jis buvo Godzilos filmų bendra-autorius bei pagrindinis serialo Ultraman kūrėjas.

Naujienas rinko: Eglė

4

Ar kada esate girdėję apie Japoni-jos salas, kurias galėtume vadinti mieliausiomis vietomis pasauly-je? Šios vietos išsiskiria savo neį-prastais gyventojais. Triušių sala, Kačių sala ir Lapių kaimelis kas-met pritraukia daugybę turistų, norinčių pasižiūrėti į mieluosius gyvūnėlius.

Japonijos salos:gyvūnų namai

Triušių salaOkunošima yra maža sala vi-dinėje Japonijos jūroje tarp Hirošimos ir Šikoku. Antrojo pasaulinio karo metu šioje saloje buvo gaminamos nuodingosios dujos. Buvo norima apsaugoti gyventojus nelaimės atveju, to-dėl ši sala ir buvo pasirinkta dėl savo atokumo nuo gyvenamųjų vietų. Per visą bandymų laiko-tarpį Okunošima buvo ištrinta iš žemėlapių. Gyventojai ir dar-buotojai nežinojo, kas vyko šioje saloje. Okunošimą nuolat gaubė paslaptys.

Manoma, kad triušiai į šią salą buvo atvežti bandymams, o karo pabaigoje paleisti į laisvę ten dirbusių darbuotojų. Kiti šalti-niai teigia, jog 1971 m. grupelė moksleivių į šią salą atvežė aš-tuonis triušius. Laikui bėgant gyvūnėliai dauginosi, kol pasie-kė dabartinį triušių skaičių salo-je.

Šiandien ši sala yra okupuota

šimtų triušių, kurie gali laisvai klaidžioti miškais, persekioti turistus ar tiesiog poilsiauti bet kurioje salos vietoje. Triušiai yra pusiau laukiniai, tačiau mielai sutinka lankytojus. Norėdami skanėsto, jie nebijo užšokti ir ant kelių. Turistams yra leidžiama maitinti ir glostyti triušius. Dėl gyvūnėlių saugumo, šunys bei katės į šią salą neįleidžiami.

Šioje saloje taip pat veikia „Nuodingųjų dujų“ muziejus, skirtas salos istorijai, tačiau triušiukai vis dėlto sulaukia daugiau lankytojų.

Kyla dvejonių, ar ši sala tikrai saugi. Nors teigiama, jog salo-je buvo įvykdytas nuodingųjų dujų nukenksminimas, žmonės kalba, kad Okunošimoje dar yra kelios slaptos vietos, kuriose po karo buvo paslėptos mirtinų dujų atsargos.

Kačių salaAošima – sala, kurioje gyvena daugiau nei 120 kačių. Jos į šią salą buvo atgabentos tam, kad gaudytų peles žvejybiniuose lai-vuose. Nuo pirmųjų kačių atga-benimo, šioje saloje jų prisiveisė daugybė, todėl salą imta vadinti Kačių sala. Kadaise čia gyveno daugiau nei 90 žmonių, tačiau, išvykus jaunimui ir geresnio darbo siekiantiems žmonėms, gyventojų skaičius per 70 metų ženkliai sumažėjo. Oficialiais duomenimis, vieninteliai šiuo metu saloje gyvenantys žmonės – 22 senyvo amžiaus žvejai, ku-

Banzai!

5

rie daugiausiai gyvena iš pensijų.

Šioje saloje nėra restoranų, viešbučių, mašinų, parduotuvių ar kioskų, pardavinėjančių už-kandžius, tačiau tai netrukdo kačių mylėtojams atvykti ir gro-žėtis katėmis. Turistai į šią salą atvyksta nusiraminti. Jie laisvai gali glostyti, maitinti ir stebėti kates. Nors katės maisto gauna iš turistų ir vietinių gyventojų, dauguma jų maisto vis dėlto su-siranda bei susimedžioja pačios. Saloje nėra daug plėšrūnų, todėl jos gali laisvai klajoti po visą salą.

Lapių kaimelisKalnuose netoli Široiši yra nedi-delis kaimelis, pavadinimu Zao. Jame gyvena 6 skirtingos lapių ir daugiau nei 100 kitų gyvūnė-lių rūšių. Zao Lapių kaimelis yra įdomi vieta turistams. Čia lapės laisvai klajoja, o lankytojai gali laisvai mėgautis gyvūnėlių drau-gija. Lapės yra populiarios būty-bės Japonijos folklore, o turistai į šį kaimelį atvyksta, domėdamie-si Japonijos kultūra ir istorija. Tačiau dauguma čia atkeliauja tiesiog pasižiūrėti į mielus gyvū-nėlius.

Atvykus į šį kaimelį, reikia susi-mokėti įėjimo mokestį, taip pat yra galimybė nupirkti lapėms maisto. Įėjimas suaugusiems kainuoja 700, o vaikams – 400 jenų (atitinkamai apie 5 ir 3 eurus). Yra keletas taisyklių, kaip ir kada galima šerti lapes. Lapių narvuose šerti negalima, maistą reikia joms numesti. Darbuo-tojai viską išdėsto japoniškai, o šios kalbos nesuprantantiems yra viską paaiškinančių ženklų su paveiksliukais.

Pirma šio kaimelio dalis prime-na zoologijos sodą, tik čia galima sutikti lapes, kurios yra narvuo-se, su apykaklėmis ar tiesiog pri-rištos. Taip pat čia galima rasti

triušių, kuriuos leidžiama laikyti rankose. Dar čia yra miniatiū-rinių arklių ir ožkų. Turistams leidžiama fotografuotis su gyvū-nėliais ir juos glostyti. Tačiau tai ne viskas.

Antroji kaimelio dalis primena laukinę gamtą. Ten yra daugy-bė medžių bei krūmų. Lapės čia gali laisvai vaikščioti. Šioje daly-je yra didžioji dalis įvairių spalvų ir rūšių lapių. Jos gali iš smalsu-mo bėgioti aplink turistus arba iš išgąsčio pabėgti. Dauguma

lapių čia tiesiog miega ir ilsisi, tačiau turistams net ir tai atro-do miela. Pamaitinus lapes, jos gali kurį laiką lankytojus sekio-ti. Prie lapių galima prieiti labai arti, tačiau liesti jų nerekomen-duojama. Visgi tai yra laukinis gyvūnas ir gali įkąsti.

Japonijos salos yra įspūdingos vietos, kurios nenuvils gyvū-nėlių mylėtojų. Čia kiekvienas atras įdomių užsiėmimų pagal savo pomėgius ir norus.

Straipsnį rašė: Giedrė

6

Pažintis su mangaka:Yumeka Sumomo

Piešimo bei rašymo stilius

Nors Yumeka Sumomo daž-nai kaltina save nesupran-tamomis ir bereikšmėmis istorijomis, jos kūrybos fa-nai tikriausiai pasakytų prie-šingai. Ši mangaka galbūt ir nėra viena populiariausių, tačiau tam tikruose žanruo-se (pavyzdžiui, dramos ar tragedijos) ji tikrai yra pasi-žymėjusi ir turi nemažą būrį gerbėjų. Mažesniam Sumomo populiarumui įtaką tikriausiai daro tai, kad jos istorijas gali-ma būtų pavadinti sunkiomis. Ne taip kaip dauguma shoujo

Apie pačią autorę ar jos as-meninį gyvenimą žinoma la-bai mažai. Kadangi ji visada darbus pasirašo slapyvardžiu, nėra žinomas net jos tikrasis vardas. Pati mangaka save pie-šia kaip gana minimalaus sti-liaus moterišką figūrą rausvais žandais. Kaip ir nemaža dalis mangakų, Sumomo savo dar-buose kartais palieka komen-tarus. Juose ji paprastai teigia, jog neatlikusi visko taip, kaip norėjusi ir yra nepatenkinta rezultatu, tad istorijos netu-ri jokios prasmės. Autorė yra be galo savikritiška bei užda-ra asmenybė. Sklando gandai, jog ji buvo garsiosios Ghibli studijos maketuotoja.

Yumeka Sumomo yra po-puliariausias šios mangakos slapyvardis. Taip pat ji kuria, pasivadinusi Mizu Sahara bei Keita Sahara. Kiekvienam sla-pyvardžiui dažnai priskiriami tam tikri kūrybos ir rašymo stiliai: shoujo (skirta mergi-noms), seinen (skirta vaiki-nams), tragedija, drama ar net shounen ai (meilė tarp jaunų vaikinų). Nepaisant to, kaip šios autorės gerbėja galiu drą-siai pasakyti, kad jie dažnai maišosi tarpusavyje ir kate-goriškai teigti, koks stilius ko-kiam slapyvardžiui labiausiai būdingas, vargu ar galima.

Populiariausiais autorės dar-bais laikomos mangos „Die-na, kai tapau drugiu“ (Chou ni Naru Hi), „Tos pačios ląstelės organizmas“ (Dousaibou Sei-butsu) bei „Tolimos žvaigždės balsas“ (Hoshi no Koe). Pasta-rasis 2002 m. susilaukė CoMix Wave Films anime adaptacijos tuo pačiu pavadinimu. Taip pat manga „Mano mergaitė“ (My Girl) 2009 m. buvo adap-tuota į live action serialą.

Yumeka Sumomo yra para-šiusi daug skirtingų žanrų mangų, kurias apžvelgti truk-tų labai ilgai, tad supažindin-siu tik su keliomis iš jų.

ar shounen mangų, savo isto-rijose autorė priverčia skai-tytoją ne tik mąstyti, tačiau ir jausti, net susigraudinti. Dauguma jos istorijų turi tra-gedijos ir dramos elementų, o veiksmo siužetai dažniausiai būna visiškai nenuspėjami iki pat paskutiniojo pusla-pio. Autorei puikiai pavyks-ta išreikšti emocijas piešimu, kuris yra nepaprastai gražus ir išraiškingas, bei veikėjais. Kiekvienas jų turi savo istori-ją, kiekvienas jų išgyvena tam tikrą gyvenimo etapą; o au-torė, kaip būdinga būtent jai, skaitytoją privers veikėjuo-se išvysti ir dalelę savęs. Su-

momo veikėjai nėra vienodo amžiaus – tai gali būti vaikas, paauglys, jaunas žmogus ar jau senstelėjęs senjoras. Bū-tent dėl to jos mangos ir yra sunkios – istorijos ne tik pri-verčia jausti ar galvoti, bet jų veikėjai primena tau patį save vaikystėje, paauglystėje ar ne-tolimoje ateityje.

Banzai!

7

„Mūsų laimės laikas“

(Watashitachi no Shiawase na Jikan)

Mano manymu, ši neilga, 8 skyrių manga yra pats geriau-sias autorės darbas. Istorija prasideda ligoninės palatoje, kurioje pristatoma jauna mer-gina – buvusi pianistė, jau trečią kartą nesėkmingai bandžiusi nusižudyti. Jos teta – pagyvenusio amžiaus vie-nuolė – bandydama padėti, nusiveda merginą į kalėjimą, kur ši, kartu su vienuole, pa-deda kaliniams, kalba su jais, moko maldų ir stengiasi į gyvenimą gražinti bent kiek geresnius. Būtent čia, kalėji-me, jos susipažįsta su jaunu kaliniu, kuriam skirta mirties bausmė ir kuris taip pat ne kartą bandė nusižudyti. Vie-nuolė tiki, kad abu jaunuoliai sugebės padėti vienas kitam ir galbūt net atrasti gyvenimo džiaugsmą.

Tetsugaku Letra

Ilgesnė, 27 skyrių manga. Ši istorija atkreipia didelį dėmesį į moksleivius. Kiekvienas vei-kėjas susiduria su tam tikra problema – pagrindinis vei-kėjas turi hikikomori simpto-

mų (tai socialinis fenomenas, kuomet žmogus užsidaro na-muose ir beveik nebendrauja su aplinka), jo pagaliau rasti draugai taip pat kenčia. Vie-nas jų turi sociofobiją, tai yra, jis nesugeba ištverti jam rodo-mo didesnio žmonių dėmesio. Būdamas jaunesnis jis taip kentėjo nuo šio sutrikimo, kad net susirgo bulimija. Kitas draugas, nors visada linksmas ir energingas, yra stambus, dėl ko susilaukia daugybės re-plikų ir patyčių. Manga, nors ir parodanti daugybės jaunų žmonių problemas tiek mo-kykloje, tiek už jos ribų, vis dėl to yra be galo jautri, šilta ir skatinanti kabintis į gyveni-mą, kad ir kas benutiktų.

8

„Mano mergaitė“

(My Girl)

Viena ilgesnių – 55 skyrių – manga, pasakojanti apie vienišo tėvo gyvenimą. Pagrindinis veikėjas – jaunas, 23 metų vyras – netikėtai sužino, kad jo mylimoji, su kuria jis jau kurį laiką nebendra-vo, mirė. Netikėtai eidamas iš darbo jis susitin-ka mažą mergaitę, kuri pasirodo esanti jo dukra, apie kurios egzistavimą slėpė jo mylimoji. Tai istorija, parodanti, kokia stipri yra meilė ir kaip sunku, tačiau kartu ir malonu yra būti tėvu. 2009 metais pasirodė ir live-action adaptacija dramos pavidalu.

„Atotrūkio formulė“

(Sukima-Shiki)

Tai 6 skyrių, manga su trumpomis, romantinėmis istorijomis. Ši manga išsi-skiria tuo, kad buvo įkvėp-ta garsios Japonijos grupės Sukima Switch. Kiekvie-nas skyrius skirtas skirtin-gai dainai. Tai labai šiltos, jaukios ir mielos istorijos, priverčiančios net ir di-džiausius paniurėlius pati-kėti romantika.

„Tolimos žvaigždės balsas“

(Hoshi no Koe)

10 skyrių manga, mecha (robotų ar kitų mašinų) žanre. Ne-paisant to, ar skaitytojai mėgsta šį žanrą ar ne, jei patiks bent kelios Yumeka Sumomo mangos, neabejotinai patiks ir ši. Isto-rija ganėtinai paprasta – Žemę puola ateiviai, tad žmonės ruošia jaunus pilotus, kad ateityje šie sugebėtų ateiviams pasipriešinti. Vienas iš paprastos mokyklos mokinių yra išrenkamas jai atsto-vauti, palikdamas savo simpatiją Žemėje. Vienintelis jų susira-šinėjimo būdas – telefoninės žinutės, tačiau, tolstant nuo žemės ir silpstant signalui, jos keliauja vis ilgiau ir ilgiau. Paskutinio-sioms pasiekti adresatą užtrunka ilgiau nei metus.

„Skubantis autobusas“

(Bus Hashiru)

Dar viena trumpa, 7 skyrių manga su keliomis skirtin-gomis istorijomis. Visas jas sieja tai, kad jos nutinka būtent autobuse ar jo belau-kiant. Tai labai spalvinga, tačiau rami manga, skirta daugiau atsipalaiduoti ir galbūt net nusišypsoti, pa-mačius keliu pralekiantį au-tobusą.

Straipsnį rašė: Judita

Banzai!

9

Proto mankštajaponiškai

Kryžiažodžius ir panašius gal-vosūkius mėgau nuo pat vaikys-tės – nuo tada, kai tik nors kiek sugebėjau suprasti, kaip reikėtų juos narplioti, ir iš lėto kasda-vausi prie galutinio sprendimo. Kažkada buvau pasinėrusi į po-puliariuosius sudoku, tačiau pas-taruosius kelerius metus mane ypač pradėjo žavėti kiti netipiniai kryžiažodžiai, kurių kilmė taip pat japoniška – kakuro ir nono-gramos. Tad nusprendžiau pasi-dalinti savo patirtimi bei naujai rastomis žiniomis ir aprašyti keletą japoniškos kilmės kryžia-žodžių. Tiesa, šią kryžiažodžių kategoriją gana keista ar net šiek tiek ironiška vadinti kryžiažo-džiais, nes žodžių čia praktiškai nerasi – vyraujantys simboliai yra skaičiai, tad juos galima va-dinti ir loginiais galvosūkiais.

Pradėkime nuo labiausiai pa-plitusio egzemplioriaus. Apie sudoku daug pasakoti turbūt nereikia. Greičiausiai dauge-liui skaitytojų žinoma, kad šis kryžiažodis, išpopuliarėjęs 2005 metais, sudarytas iš de-vynių 3x3 kvadratų, kuriuose turi būti surašyti skaitmenys nuo 1 iki 9. Skaitmenys ne-gali kartotis kvadrato vidu-

je, eilutėje ir stulpelyje. Kai kuriems turbūt žinoma ir tai, jog pavadinimas „sudoku“ reiškia „vienintelis skaičius“. Tačiau ar žinojote, kad sudoku principas atėjo visai ne 21-ajame amžiuje ir visai ne iš Japonijos? Iš tikrųjų sudoku yra tam tikra vadi-namojo lotyniškojo kvadrato atmaina. Kombinatorikoje loty-niškasis kvadratas yra n x n dydžio masyvas, kurio elementai negali kartotis toje pačioje eilutėje ar tame pačiame stulpelyje. Šį principą buvo nutarta pavadinti lotyniškuoju kvadratu pagal 18-ajame amžiuje gyvenusį šveicarų matematiką bei fiziką, nes šis savo užrašuose simboliams dokumentuoti naudojo lotynų abėcėlės raides.

Kakuro – dar vienas kryžiažodis, kuriam reikalingi tik skaičiai. Japonijoje populiarumu jis nusileidžia tik jau minėtajam sudoku. Šio kryžiažodžio esmė – skirtingų skaitmenų sumos. Iš principo tai yra ir vienintelė taisyklė, kurią reikia žinoti, sprendžiant kakuro. Kryžiažodyje iš karto nurodytos sumos, taip pat duotas tam tikras kiekis langelių, kurių skaitmenys ir sudaro tą sumą. Skirtingai nei sudoku, eilutėse bei stulpeliuose skaitmenys gali kartotis kiek tik nori, tačiau duotoje sumoje – nė už ką.

Strategija: šio kryžiažodžio įgūdžiai labiausiai ateina su patirtimi (žinoma, loginio mąstymo kokybė vis tiek nulemia daugiausiai) – sprendžiant kuo daugiau įvairių kakuro, pradedama pastebėti, kad yra tik vienas ar du būdai sudėlioti tam tikras sumas. Tad nuo jų dažniausiai ir pradedama, taip užpildant dalį langelių, o toliau taikomi tokie patys principai arba kaip tik – pradedamos „jeigu čia įrašysiu 4, ten liks tokia suma, o per 5 lange-lius tos sumos sudėlioti niekaip nepavyks“ tipažo spekuliacijos. Internete nesunkiai rasite sumų galimybių lenteles, kurias galite turėti pašonėje kaip paruoštu-ką, tačiau man asmeniškai yra smagiau tas sumas surasti bei įsiminti pačiai, būtent iš spren-dimo patirties.

10

Jeigu atsibodo matematiniai veiksmai, galima išeitis – nonogra-mos. Tiesa, čia skaičių irgi yra, tačiau skaičiavimo reikės minimaliai. Nonograma – tai savotiškas langelių tinklas su duotomis skaitinėmis užuominos. Užuominos nurodo, kiek ir kokių blokų su užtušuotais langeliais turi būti toje eilutėje ar stulpelyje. Pavyzdžiui, prie eilutės parašyti skaičiai „5 8 2“ nurodo, kad toje eilutėje bus 5 užtušuoti lan-geliai iš eilės, tuomet bent vieno tuščio langelio tarpas, tada 8 iš eilės užtušuoti langeliai, vėl bent vieno tuščio langelio tarpas ir du iš eilės užtušuoti langeliai. Galiausiai iš visų užtušuotų langelių gaunamas koks nors paveikslėlis. O paveikslėlių įvairovė ir pobūdis priklauso turbūt tik nuo kūrėjo fantazijos.

Strategija: sprendžiant reiktų pradėti nuo tų eilučių ar stulpelių, ku-riuose yra susikirtimai (ypač, jei jie kraštiniai): pavyzdžiui, duotas tinklas yra 15x15. Prie eilutės kaip užuomina nurodytas skaičius 10. Jeigu tie 10 langelių prasideda nuo pat pradžių, paskutinis užtušuotas bus eilutės 10-asis langelis. Jeigu tie užtušuoti langeliai bus „nustum-ti“ į patį galą, pirmasis užtušuotas langelis bus 6-asis eilutėje (atskai-čiuojant 10 nuo galo). Tai reiškia, kad intervalas nuo 6-ojo iki 10-ojo langelių eilutėje imtinai bus bet kuriuo galimu atveju užtušuoti. Taip einama per visas įmanomas eilutes, ir tuomet bandoma kryžminti su kitomis užuominomis, atskaičiuojant galimas bei negalimas pradžias ir pasižymint tikrai tuščius langelius.

Langelio numeris eilutėje

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Gal

imi v

aria

ntai

1

2

3

4

5

6

Galimas langelių išsidėstymas aprašytame pavyzdyje. Norint nustatyti sutampantį „viduriu-ką“, užtenka surasti ekstremumų (t.y. pradžia pirmame eilutės lan-gelyje arba pabaiga paskutinia-me) susikirtimo intervalą. Šiuo

KenKen, dar vadinamame KenDoku, vėl reikės grįžti prie matematikos. Bet gana ele-mentarios. Šio loginio galvosūkio/kryžia-žodžio, kurio pavadinimas kilo iš žodžio „sumanumas“, esmė labai panaši į sudoku. Tas pats skaitmuo negali pasikartoti tame pa-čiame stulpelyje ar eilutėje. Tiesa, standarto kryžiažodžio dydžiui kaip ir nėra – tik tiek, kad tai bus kvadratas. Jei kvadrato dydis – 7x7, reiškia, naudojami skaitmenys bus nuo 1 iki 7. Taigi, čia langeliai padalinti į tam ti-kras sritis, kuriose, panašiai kaip ir kakuro, yra nurodyti skaičiau, kuriuos reikia gauti. Tačiau tai nėra tik sumos – šalia jų nurodytas ir matematinis veiksmas, kurį reikia naudoti, norint gauti duotąjį skaičių. Pavyzdžiui, 9x dviejų langelių srityje reiškia, kad tos srities elementų sandauga turi būti lygi 9. Tokiu atveju galimi variantai būtų 3x3 arba 9x1.

Banzai!

11

Hashi arba Hashiwokakero – galvosūkis, kuriame pavaiz-duotus skaitmenis (t.y. saleles) reikia sujungti tiltais (jap. hashi – „tiltas“). Galvosūkio „lentoje“ skaičiai jau duoti, tereikia juos tarpusavyje sujungti taip, kad kiekviena sala turėtų konkrečiai tiek jungčių, kiek nurodyta jos skaičiumi. Tam yra kelios taisy-klės:

� linijos turi būti tiesios ir para-lelios „lentos“ kraštams

� tas pačias dvi salas gali jungti daugiausiai du tiltai

� tiltai negali kirstis su kitais til-tais ar salomis

� tiltai su salomis turi sufor-muoti vientisą bendrą, neper-trauktą grandinę (pati grandinė neprivalo būti tiesi, svarbu, kad jos išsikerojimas būtų vientisas).

Hitori (jap. „vienas“, „vienas žmogus“). Šiame galvosūkyje yra duotas skaitmenimis užpildytas tinklas. Galvosūkio esmė – iš-braukti/užtušuoti dalį skaitmenų taip, kad pasikartojimo nebū-tų nei eilutėse, nei stulpeliuose. Panašiai kaip ir Hashi, likę ne-išbraukti ar neužtušuoti lange-liai turi sudaryti vientisą „kūną“. Juodi langeliai negali liestis net įstrižai, o pirmiausiai patartina susižymėti tuos skaitmenis, ku-rie tikrai nebus išbraukti, t.y., kurie neturi duplikatų savo eilu-tėje ar stulpelyje.

Taigi, tikiuosi, jog susidomėjusius nors šiek tiek apšviečiau, o galbūt netgi kažką šiais galvosūkiais sudominau naujai. Lietuvoje pardavi-nėjamuose kryžiažodžių žurnaluose taip pat galima rasti keletą tokių galvosūkių – sudoku bei nonogramoms skirtų žurnalų yra ne vienas, egzistuoja ir „Oho“ grupės leidžiamas „Kakuro“ žurnalas. Taip pat ti-kėtina rasti vieną kitą japonišką galvosūkį, įtrauktą į bendro pobūdžio kryžiažodžių asortimentą. Tad pasirinkimo tikrai yra ne tik internete, bet ir popieriniuose variantuose.

Straipsnį rašė: Eglė

12

Kampo:tradicinė medicina

Japoniško kampo kelias prasi-dėjo maždaug 5-ajame amžiuje, kai korėjiečių gydytojai pristatė kinų mediciną imperatoriška-jam dvarui. Vėliau, 5-6-ajame amžiuose keliaujantys vienuoliai ir gydytojai iš Kinijos bei Korė-jos išsamiau aiškino apie vais-tažoles bei kurioms ligoms jas pritaikyti. Taip pat 560 metais kinų gydytojas Zhi Cong, atvežęs detalius akupunktūros ir kiniško moksibastiano* brėžinius, tapo šių gydymo būdų pradininku Japonijoje. Kinų medicina siste-mingai pradėta naudoti anksty-vajame 7-ajame amžiuje, o jau 9-ajame amžiuje Japonija turėjo susikūrusi savitą, unikalią dia-

gnozavimo ir gydymo metodi-ką – kampo. Jos pagrindas buvo kiniškosios medicinos tradicija, akupunktūra bei moksibastia-nas, tačiau pagrindinis dėmesys buvo skiriamas vaistažolių tyri-mams.

Kampo populiarumas ėmė ma-žėti 1590 metais, kai portugalai japonams pristatė vakarietišką mediciną. Vėliau 1639 metais į Japoniją atvyko vokiečių gydy-tojai ir toliau skiepijo Vakarų ži-nias, tačiau kampo išliko ir tapo šiuolaikinės medicinos Japonijo-je dalimi.

Kampo vaistažolių mišiniams naudojami labiau išgryninti

komponentai, todėl sudedamų-jų dalių kiekiai mažesni nei pri-imtina kiniškojoje tradicinėje medicinoje. 14-ajame Japonijos farmakopėjos leidinyje yra pa-teiktas 165 sudedamųjų dalių sąrašas, naudojamas kampo žo-liniuose preparatuose. Jie visi yra kruopščiai tikrinami dėl užterš-tumo bei analizuojamos jų che-minės savybės, todėl kiekviena kampo vaistų formulė yra itin kokybiška ir atitinka Japonijos farmacijos ministerijos reikala-vimus. Bet tai nebūtinai reiškia, kad kampo vaistai, gaminami ir platinami už Japonijos ribų, ati-tiks japoniškuosius standartus.

Kampo yra japonų tradicinės medicinos dalis, kilusi iš Kinijos. Tobulėjusi per ištisus šimtme-čius, dabar ji neatsiejama nuo šiuolaikinės medicinos. Japonų kampo vis dar yra glaudžiai su-sijusi su tradicine kiniška medi-cina, tačiau esminis skirtumas yra naudojamos žolelės ir vaistų formulės.

* Moksibastianas – tai akupunktūros rūšis, susidedanti iš dviejų dalių: pirmojoje naudojamos adatos, antrojoje – ugnis. Skamba kraupiai, ar ne?

Banzai!

13

Masažo tyrimuose, pasitelkę akluosius žmones, japonai su-kūrė itin tikslų palpacijos (tai – kūno tapšnojimas delnu) būdą, kuris itin veiksmingas diagno-zuojant kūno negalavimus, ypač pilvo organų. Taip pat jie turi nuosavą taškinio masažo atmai-ną shiatsu. Šis masažas padeda atsipalaiduoti ir įveikti stresą, depresiją bei jūrligę, tačiau ki-tokių moksliškai pagrįstos nau-dos (žalos taip pat) nestebima. Be to, kampo taip pat aprėpia tokius dalykus kaip SPA pirtys, karštosios versmės bei dvasiniai „vaistai“: maldos ir talismanai iš šventyklų.

Kampo ligų diagnozavimas vadinamas sho. Jo metu gydytojas ti-krina paciento fizinę būseną pagal aštuonis kriterijus:

� Šiluma. Organizmo hiperfunkcija. � Šaltis. Organizmo hipofunkcija. � Tuštumas. Perdėta fiziologinė veikla. � Išsieikvojimas. Nepakankama fiziologinė veikla. � Vidus. Nurodoma ligos vieta organizme. � Išorė. Nurodoma ligos vieta organizme. � Yin. Pasyvi reakcija į ligą. � Yang. Aktyvi reakcija į ligą.

Pagal juos nustatomas ir išanalizuojamas kūno vidaus terpės balan-sas ir kampo šeši ligos lygmenys. Be šių yra dar papildomi trys krite-rijai: ki, ketsu ir sui. O pati apžiūra susideda iš keturių pakopų:

� Boh shin: vizualinė apžiūra. � Bun shin: paciento apklausa. �Mon shin: burnos ertmės apžiūra. � Setsu shin: apžiūra lytėjimo būdu.

Po apžiūros gydytojas nusprendžia ir atitaiko žolelių rinkinį pacien-tui arba paskiria akupunktūrą, moksibastianą ar kokią kitą procedū-rą. Kampo gydyme dėmesys nėra koncentruojamas tik į negaluojantį organą, atsižvelgiama į visą organizmą ir jo reakcijas į negalavimus, stebima sąveika tarp vidaus organų. Šitokiu būdu gydytojas ne tik tiksliau nustato ligą, bet ir parinktas gydymas teigiamai veikia visą kūną ir gražina jo pusiausvyrą.

Straipsnį rašė: Renata

14

Žvaigždžių festivalis:

TanabataKai liepos mėnesį lietuviai švenčia Mindaugo karūnavimą, o Ame-rikos dangų puošia Nepriklausomybės dienos fejerverkai, japonai švenčia Tanabatą, kartais dar vadinamą Žvaigždžių festivaliu. Tana-bata dažniausiai švenčiama liepos 7-osios vakarą pagal Grigaliaus kalendorių, tačiau kai kuriose Japonijos miestuose ji švenčiama ir rugpjūtį. Šio festivalio dieną bambukus puošia spalvoto popieriaus juostelės, gatves užpildo žmonės, ore tvyro gatvėje gaminamo mais-to kvapas, o sutemus visų akys nukrypsta į dangų, kuris Tanabatos vakarą yra apipintas legendomis.

Legenda apie audėją ir jaučiaganį

Seniai, seniai, aukštai padangėse gyveno dangaus valdovo duktė – Orihimė. Ji kasdien sėdėdavo prie žvaigždžių upės, ausdama pačius gražiausius drabužius. Ir nors sunkus darbas jai patiko, mergina kasdien darėsi vis liūdnesnė. Mat skirdama visą savo laiką audimui, ji manė, jog nie-kuomet neturės laiko pamilti. Dangaus valdovas labai mylėjo savo dukterį ir nenorėjo matyti jos liūdinčios. Tad vieną dieną ją supažindino su jaunu jaučiaganiu, gyvenančiu kitoje pusėje upės – Hikobošiu.Vos tik susipažinę jaunuoliai įsimylėjo vienas kitą ir susituokė.Gyveno jiedu laimin-gai, atsiduodami meilei. Bet ilgainiui Orihimė nustoji austi drabužius, o Hikobošis paleido savo jaučius laisvai ganytis po dangų. Supykęs ant jaunuolių, dangaus valdovas atskyrė įsimylėjėlius ir amžiams uždraudė jiems susitikti. Orihimė ilgai maldavo savo tėvą, jog šis leistų jai pamatyti savo vyrą. Po ilgų prašymų, dangaus valdovas sutiko patenkinti dukters prašymą,tačiau susitikti jiedu galės tik kartą metuose, o Orihimė ir toliau turės austi.Orihimė sunkiai dirbo ir septintojo mėnesio septintą dieną jai buvo leista susitikti su Hikobošiu. Tačiau žvaigžių upė buvo tokia plati ir srauni, jog įsimylėjėliai nesugebėjo jos perbristi. Orihimei pravirkus, jos tyros meilės ašara su-jaudino upėje gyvenančius karpius ir susipynę vienas į kitą jie suvijo tiltą, kuris leido Orihimei ir Hikobošiui susitikti. Sakoma, kad jei Tanabatos vakarą lyja, karpiai nepasirodo ir įsimylėjėliai yra priversti laukti dar vienerius metus, tad būtent tą vakarą visi žmonės meldžia gero oro.

Banzai!

15

Norų rašymas

Norų rašymas yra populiariausia Tanabatos tradicija, papuošianti ve-randas ir kiemus spalvingais norų medžiais. Kasmet suaugę ir vaikai užrašo savo norus ant pailgų spalvotų lapelių tandzaku ir kabina juos ant bambuko šakelės ar medžio, tikėdami, jog jų norai išsipildys. Ši norų rašymo tradicija yra susijusi su Tanabatos legenda ir senuoju šio festivalio šventimu. Senovės Japonijoje žmonės taip pat kabin-davo savo norus ant bambuko, tačiau buvo manoma, jog dera prašyti savų įgūdžių tobulėjimo – nes ir pati Orihimė visus metus sunkiai dirbdavo – ir gero oro, jog įsimylėjėliai galėtų susitikti. Na, o šiais laikais Tanabatos metu užrašomi norai dažnai yra pačios didžiausios žmonių svajonės kaip, pavyzdžiui, „Noriu pagaliau susirasti vaiki-ną“ ar „Noriu įstoti į gerą universitetą“.

Tanabata Sendajuje

Sendajaus mieste (Mijagio prefektūroje) Tanabata yra bene svar-biausia metų šventė, tad čia ji švenčiama rugpjūčio 7-ąją, nes ši data yra artimesnė mėnulio kalendoriaus 7-ojo mėnesio 7-ajai dienai, ir jai negailima nei pinigų, nei laiko. Sendajaus amatininkai ir prekei-viai Tanabatos festivaliui pradeda ruoštis jau prieš kelis mėnesius, gamindami ekstravagantiškas ir masyvias popierines dekoracijas, kurios kainuoja nuo dešimčių iki kelių milijonų jenų ir kalnuose ieš-kodami bambuko stiebų, kurių aukštis siektų bent 10 metrų. Visos dekoracijos pradedamos kabinti dieną prieš Tanabatą prekybviečių gatvėse, tad šventės ryte Sendajus jau pasiruošęs padėti įsimylėjė-liams susitikti. Šiais laikais tai tapo daugiau nei tradicija ir kiekvie-nais metais geriausių dekoracijų savininkas gauna aukso medalį, tačiau septynios skirtingos šio miesto dekoracijos simbolizuoja sep-tynis skirtingus Tanabatos prašymus:

� Popieriniai kimono kabinami ant pačios bambukų viršūnės, simbolizuoja prašymą patobu-linti siuvimo įgūdžius.

� 1000 origami gervių – prašy-mas išpildyti norus, taip pat ilgo gyvenimo simbolis, tad dažnai jas lanksto šeimos senoliai.

� Tandzaku simbolizuoja įgū-džių tobulinimą.

� Tinklas – prašoma gero laimi-kio Sendajaus žvejams.

� Ilgos spalvotos juostelės sim-bolizuoja Orihimės audimo siū-lus.

� Popierinės piniginės tarnau-ja kaip įspėjimas, jog nederėtų švaistyti pinigų, o taip pat sim-bolizuoja turto prašymą.

� Popieriniai šiukšlių maišai, kurie gaminami iš likusio popie-riaus, simbolizuoja taupumą.

Taigi, kai žvaigždėtomis vasa-ros naktimis žiūrėsite į dangų, pažiūrėkite atidžiai – galbūt pamatysite audėją Orihimę bei jaučiaganį Hikobošį.

Straipsnį rašė: Ieva

16

Patarimai, piešiant anime/manga stiliumi

Ypatingas anime ir manga stilius tikriausiai ne vieną mūsų įkvėpė imtis piešimo. Tos didelės akys, kartais keista anatomija ir įdomūs veikėjai – tikrai vilioja, ar ne? O labiausiai vilioja tai, kad kiekvie-nas turi laisvę susikurti savo unikalų stilių. Nėra jokio vienintelio ir teisingo būdo, kaip piešti anime ir manga, kiekvienas tai atranda su patirtimi ir ypač praktika.

Taigi, tęsiant apie piešimą anime/manga stiliumi, reiktų paminėti, kad tai nėra vien tik gražios akys. Į nuosavą stilių įeina ir kaip tu pieši kūną, drabužių klostes, rankas, veido formą, plaukus ir t.t. Šiek tiek atidžiau nagrinėjant skirtingų žmonių piešinius, galima pama-tyti, kad visos šios detalės skiriasi. Dažniausiai tai išsiugdo savaime – bepiešiant, tačiau tam reikia nemažai laiko.

Šiek tiek anatomijos:

Kūnas � Žmogaus kūno vidurys yra

ties gaktikauliu. � Sulenkus per pusę, kojos ir

rankos yra lygios. � Veidas sudaro 1,5 plašta-

kos. � Pečių plotis yra 3 galvos. � Paprastai ūgis yra 8 galvos

(vaikų 6, paauglių – 7,5). � Rankos lenkiasi ties šon-

kauliais. � Pėda yra tokio pat ilgio

kaip dilbis.

Veidas � Akys yra ties galvos vidu-

riu. � Tarpas tarp akių yra tokio

pat ilgio kaip viena akis. � Tarpai nuo kaktos viršaus

iki antakių, nuo antakių iki nosies apačios ir nuo nosies apačios iki smakro yra vie-nodi.

� Pasisukus profiliu, pagal galvos plotį ausys yra per vi-durį.

� Ausies ilgis toks pat kaip nuo antakio iki nosies apa-čios.

� Burnos ilgis yra nuo vienos iki kitos akies vidurio.

Visa tai yra kanonai – tobulos proporcijos, tačiau kiekvieno žmo-gaus anatomija šiek tiek skiriasi. Pas kažką bus trumpesnė nosis, pas kažką akys arčiau viena kitos, pas kitą bus mažesnis pečių plotis ir t.t. Dar būtinai reikia paminėti, jog tai tikro žmogaus proporcijos, o anime ir manga jas šiek tiek keičia. Galvos dažniausiai yra padidin-tos, kūnai sumažinti, o veidai ženkliai trumpesni.

Banzai!

17

Pavyzdžiui, One Piece nepasižymi tobula anatomija, ta-čiau kūrinys visgi yra vienas iš populiariausių – tiek tarp anime, tiek tarp mangų. Dar keli pavyzdžiai yra CLAMP su savo pernelyg ilgais kūnais ir Princess Tutu su be galo didelėm galvom. Kartais pasitaiko labai gražių ir tikro-viškų stilių, kartais ne, kartais kažkur per vidurį. Taigi, ši vieta labiau priklauso nuo asmeninio skonio.

Tas pats ir dėl plaukų, drabu-žių klosčių bei veido bruožų. Vieni žmonės yra labiau lin-kę į detales ir tikroviškumą, kiti ne. Jei susidūrei su sun-kumais, geriausia eiti ieško-ti nuotraukų arba paprašyti, kad kiti tau papozuotų, ar, galų gale, pačiai/pačiam pa-simaivyti prieš veidrodį . Netgi profesionalūs animato-riai taip daro.

18

Anime/manga ir animacija aps-kritai neprivalo atspindėti re-alybės, tai yra hiperbolizuoti realybės elementai. Paimama tai, kas svarbiausia, ir visa kita atme-tama, o tai, kas paliekama, dar ir pernelyg perdedama. Animaci-ja egzistuoja tam, kad perduotų emocijas ir išreikštų autorių, o ne tam, kad tikroviškai atspin-dėtų realybę. Būtent todėl pra-vartu žinoti anatomijos taisykles – tada gali pamąstyti, ką gali at-mesti, o ką nori akcentuoti. Taip jau gali nebūtinai piešti anime ir manga, o ieškoti savo unikalaus stiliaus.

Ar verta piešti anime stiliumi?

Jeigu tai šiaip pomėgis – drąsiai prašom, tačiau jeigu nori kažko siekti piešimo ar animacijos srityje, tada tenka suabejoti. Nors anime ir manga kultūra pastaruoju metu išpopuliarėjo Amerikoje ir Europoje, visgi tai lieka Japonijos pop kultūros dalimi. Ne tik dėl piešimo – į mangą dažnai įeina daugybė Japonijos kultūros elementų. Jeigu rimtai žiūri į piešimą, ma-nau, kad vertėtų orientuotis į vakarietišką animaciją. Arba tiesiog paimti ir susikurt savo sti-lių, nebūtinai jį priskiriant anime ar kam nors dar. Tačiau čia jau atskira kalba, kuri iškrenta iš šio straipsnio temos rėmų

nargyle@ tumblr.com

nargyle@ tumblr.com

mimiblargh@ tumblr.com

cymphony@ tumblr.com

mmcoconut@ tumblr.com

ninthrevolver@ tumblr.com

margadraws@ tumblr.com

mimiblargh@ tumblr.com

Straipsnį rašė: Margarita

Banzai!

19

Stalo žaidimai: Japonija ne iš Japonijos

Kadangi tikroji Japonija, galima sakyti, už jūrų marių, dažnas iš mūsų bandome surasti jos trupinių kas-dieniame gyvenime. Omenyje turiu ne tik tikslingai ieškomus japoniškus anime, serialus ar muziką, bet ir netyčiomis užtiktą japonų autoriaus knygą ar filmą su japonų kilmės aktoriumi, kurie patraukia mūsų dėmesį renkantis kažką nebūtinai japoniško. Tad šiame straipsnyje pristatysiu keletą stalo žaidimų, kurie sukurti japoniškąja tematika.

HanabiKūrėjas: Antoine Bauza

Išleidimo metai: 2010Žaidėjų skaičius: 2-5 (geriausia 4)

Žaidėjų amžius: nuo 8 metųŽaidimo trukmė: 25 minutės

Hanabi (jap. „fejerverkai“) – ko-operatyvinis stalo žaidimas*, ku-riame žaidėjai stengiasi sukurti kuo puikesnį fejerverkų pasiro-dymą. Tai daroma dedant kortas ant stalo tam tikra tvarka. Tačiau iš tikrųjų viskas nėra taip pa-prasta, kaip gali pasirodyti. Suk-tumas tas, kad kiekvieno žaidėjo kortos yra matomos visiems ki-tiems žaidėjams, bet ne jam pačiam. Žaidimo esmė – duoti tam tikras užuominas, kokios spalvos (jų iš viso yra penkios) ir kokios vertės kortas turi kiti žai-dėjai. Norėdami laimėti, žaidėjai turi išvengti klaidų ir užbaigti dėlioti fejerverkų pasirodymą prieš pasibaigiant kortoms.

Žaidimo eiga: žaidimas prade-damas su 8 informaciniais žeto-nais, 3 degimo žetonais ir po 4 arba 5 kortas kiekvienam žaidė-jui. Kaladėje yra penkių spalvų kortos, o kiekviena spalva susi-deda iš trijų vieneto kortų, po dvi dvejeto, trejeto bei ketverto kortų, ir vienos penketo kortos. Ėjimo metu, žaidėjas renkasi vieną iš trijų veiksmų: duoti in-

formaciją, išmesti kortą arba pa-naudoti kortą.

Galimi veiksmai ėjimo metu:

� Informacijos davimas. Ėjimą atliekantis žaidėjas kitam (bet tik vienam) žaidėjui pasako, kiek tam tikros spalvos arba tam ti-kros vertės (bet ne abu) kortų jis turi. Negalima sakyti, kad kažko neturima visai. Atliekant infor-macijos davimą, panaudojamas vienas informacinis žetonas.

� Kortos išmetimas. Žaidėjas gali pasirinkti išmesti vieną kor-tą, esančią jo rankoje, iš žaidi-mo. Ši korta nebebus žaidžiama. Išmetus kortą, gaunamas vienas informacinis žetonas.

� Kortos panaudojimas. Žaidė-jas gali panaudoti kortą, esančią jo rankoje, ir padėti ją ant stalo.

Jei ši korta yra pirmoji tos spal-vos, arba jei tai skaičius, vienu didesnis už paskutinę bet kurios spalvos padėta kortą, panaudoji-mas laikomas pavykusiu. Kitais atvejais išmetamas vienas degi-mo žetonas, o netinkama korta išmetama iš žaidimo. Jei sėkmin-gai panaudota korta yra bet ku-rios spalvos penketas, gaunamas vienas informacinis žetonas.

Žaidimas baigiasi tada, kai su-naudojami visi degimo žetonai (pastarasis atvejis reikštų, kad fejerverkai susprogo be pasiro-dymo), pasibaigia kortų kaladė arba sėkmingai panaudoti visi penketai. Paskutiniuoju atveju, žaidėjai laimi. Pirmais dviem atvejais, skaičiuojami taškai, su-dedant aukščiausias ant stalo esančių spalvų kortų vertes.

* Kooperatyviniuose stalo žaidimuose žaidėjai žaidžia kaip viena komanda prieš patį žaidimą. Išskyrus kelias išimtis, kooperatyviniuose žaidimuose tiek laimi, tiek pralaimi visi žaidėjai kartu.

20

Takenoko � Kūrėjas: Antoine Bauza � Išleidimo metai: 2011 � Žaidėjų skaičius: 2-4 (geriausia 3) � Žaidėjų amžius: nuo 8 metų � Žaidimo trukmė: 45 minutės � Kategorija: strategija

Seniai seniai, Japonijos impera-toriškajame teisme, Kinijos im-peratorius pasiūlė didžiąją pandą Japonijos imperatoriui kaip tai-kos simbolį. Nuo tos akimirkos Japonijos imperatorius patikėjo savo teismo nariams sunkią ir atsakingą užduotį prižiūrėti šią pandą bambukų sode, kuriame ji gyveno. Ne, tai ne ištrauka iš istorijos vadovėlio, o tiesiog iš šio stalo žaidimo istorijos. Mi-nėtieji teismo nariai, kurie turi prižiūrėti pandą bambukų sode – žinoma, prie stalo sėdintys žai-dėjai. Beje, „takenoko“ japoniš-kai reiškia „bambuko ūglis“.

Žaidimo eiga

Ėjimo metu žaidėjas pasirenka du skirtingus veiksmus iš pen-kių. Prieš kiekvieną ėjimą meta-mas kauliukas, norint nustatyti tos dienos orą. Iš viso yra penki skirtingi orai, suteikiantys žaidė-jui įvairių papildomų galimybių (pavyzdžiui, pandos perkėlimas į bet kurį norimą laukelį, papil-domi veiksmai ėjimo metu ir t.t.). Savo ėjimais žaidėjai sten-giasi surinkti kuo daugiau taškų, vykdant įvairias užduotis, kurios pažymėtos atskirose kortelėse. Savaime suprantama, sunkiau įgyvendinamos užduotys sutei-kia daugiau taškų.

Galimi veiksmai ėjimo metu

� Sodo ploto pasirinkimas. Traukiami trys plotai ir pasiren-kamas vienas iš jų, kiti grįžta į plotų kaladę. Plotas dedamas į bendrą sodą. Visi sodo plotai yra trijų rūšių, kurios atskirtos spal-vomis. Ne visos spalvos pasitaiko vienodu dažnumu.

� Drėkinimo kanalo paėmimas. Drėkinimo kanalai reikalingi tam, kad sodo plotuose galėtų augti bambukai. Plotai, esantys toliau nuo sodo centro, dažniau-siai negali auginti bambukų, to-dėl šie kanalai ypač reikalingi, norint įvykdyti sodo užduotis.

� Sodininko perkėlimas. Sodi-ninkas plotuose užaugina atitin-kamus bambukų ūglius.

� Pandos perkėlimas. Panda su-ėda vieną bambuko ūglį tame langelyje, kuriame atsistoja.

� Užduočių kortelės paėmimas. Užduočių kortelės yra trijų tipų: sodo, sodininko ir pandos. Sodo užduotis nurodo tam tikrą lau-kelių išsidėstymą, kuris turi at-sispindėti žaidėjų kuriamame sode. Sodininko užduotis nuro-do, kiek bambukų turi augti tam tikro tipo laukeliuose. Iš asmeni-

nės patirties galiu pasakyti, kad sodininko užduočių kortelės yra tos, apie kurių laikymą vė-lesniam panaudojimui net ne-sarstau, ir šias užduotis tvirtinu iškart. Taip yra todėl, kad bam-bukų padėtis sodo lentoje yra pati nestabiliausia ir dažniausiai besikeičianti. Trečioji – pandos užduotis – nurodo, kiek ir kokių bambukų turi suvalgyti panda.

Žaidimas baigiasi, kuriam nors žaidėjui surinkus 8 užduočių korteles ir tuomet skaičiuojami taškai, aiškinantis nugalėtoją. Užduotys matomos tik jas tu-rinčiam žaidėjui, ir jas atskleisti galima bet kada savo ėjimo metu – tai yra, nebūtina prisipažin-ti įvykdžius užduotį, iš karto ją įvykdžius. Tai reiškia, kad gali-ma kaupti užduočių korteles, o kiti žaidėjai nežino, ar tau labai sekasi, ar labai nesiseka. Prikau-pus keletą kortelių, galima jas atskleisti vos ne visas iš karto ir taip greičiau užbaigti žaidimą, galimai priešininkams nespėjus surinkti daugiau taškų už tave.

Banzai!

21

King of Tokyo � Kūrėjas: Richard Garfield � Išleidimo metai: 2011 � Žaidėjų skaičius: 2-6 (geriausia 4-5) � Žaidėjų amžius: nuo 8 metų � Žaidimo trukmė: 30 minučių � Kategorija: kauliukai, strategija

Įkvėptas japoniškų kaiju fil-mų, kuriuose įvairūs milžiniški monstrai puola Japoniją, o ypač Tokiją, šis žaidimas siūlo gali-mybę tai padaryti ir paprastiems mirtingiesiems, net nesėdint prie ekrano. Žaisdamas galėsi pasirinkti iš šešių monstriškų veikėjų (žaidimo eigai veikėjai įtakos neturi).

Žaidimo eiga

Kiekvienas žaidėjas savo ėjimo metu meta 6 kauliukus. Po pirmo metimo žaidėjas gali permesti dalį kauliukų – iš viso žaidėjui skirti trys metimai. Kauliukai žaidėjui gali suteikti tam tikrą skaičių taškų, smūgius priešininkams, energijos bei gydymą/gyvybes. Už energiją galima nusipirkti atskirų kortelių, suteikiančių ypatingas galias ar pranašumus prieš kitus žaidėjus. Smūgiai priešininkams veikia dvejopai: jei smūgiuoja žaidėjas, esantis Tokijuje, jis sužeidžia visus kitus žaidėjus. Jei smūgiuoja žaidėjas, nesantis Tokijuje, jis sužeidžia Tokiją užėmusį žaidėją. Laimi žaidėjas, pirmasis surinkęs 20 taškų, arba vienintelis likęs gyvas. Taškai suteikami ridenant kauliukus arba užėmus Tokiją.

Tokaido � Kūrėjas: Antoine Bauza � Išleidimo metai: 2012 � Žaidėjų skaičius: 2-5 (geriausia 4) � Žaidėjų amžius: nuo 8 metų � Žaidimo trukmė: 45 minutės � Kategorija: derinių rinkimas, strategija

Edo periode Tokaido (pažodžiui „Rytų jūros kelias“) buvo vienas iš penkių pagrindinių maršru-tų, jungiančių Edą (dabartinis Tokijas) su Kijotu. Šiame žaidi-me žaidėjai keliaus po senovinį Edo miestą, stengdamiesi kelio-nėje patirti kuo daugiau ir kuo įvairesnės japoniškos kultūros. Žaidimą laimės tas, kuriam tai pasiseks įvykdyti pilniausiai (o jei buitiškiau – tas, kuriam pa-vyks surinkti daugiausiai taškų).

Žaidimo eiga

Ėjimo metu žaidėjai gali pasi-rinkti vietą, kurioje nori atsi-durti. Tačiau patartina nepalikti daug tuščių laukelių tarp esamos pozicijos ir tos, į kurią juda-ma – mat atgal judėti negalima, o ėjimas visuomet suteikiamas tam, kuris eilėje stovi paskutinis.

Konkretus taškų skaičius skiria-si pagal vietas, tad čia nesiplė-siu. Žaidimo pabaigoje gaunami papildomi taškai už geriausius patyrimus. Žaidimo pradžioje žaidėjai atsitiktiniu būdu gauna veikėjus. Veikėjai žaidimo pra-džioje turi skirtingą kiekį pinigų, o kiekvienas veikėjas turi savo ypatingą galią.

Vietos/laukeliai

Parduotuvėse už kai kuriuos su-venyrus turėsi pakloti daugiau nei už kitus, tačiau surinkus visą derinį su suvenyrais iš keturių skirtingų kategorijų, tavęs laukia nemažai taškų. O žaidimo gale, nupirkus daugiausiai suvenyrų, gausi ir papildomai taškų. Šven-tykloje gali paaukoti šiek tiek pinigėlių ir už kiekvieną gauti tašką. Jei žaidimo eigoje paauko-

jai bent vieną pinigėlį, žaidimo gale gausi dar šiek tiek papildo-mų taškų. Pažinčių laukeliuose sutiksi netikėtą draugą, kurie vienaip ar kitaip tau tikrai padės (duos pinigų, taškų ir t.t.). Žaidi-me yra trys skirtingi paveikslai, kurie dar ir skirtingos trukmės. Tai yra, vienas paveikslas susi-deda tik iš trijų dalių, kai kitam prireiks net penkių. Jei tau pir-majam pavyks pabaigti konkretų paveikslą – gausi papildomų taš-kų. Užėjęs į karštąsias versmes, galėsi atsipalaiduoti ir nereikės absoliučiai nieko daryti – vien už apsilankymą gausi du taškus. O jei versmėje sutiksi dar ir bež-džionę, gausi net tris! Sustojęs fermoje (pagal paskirtį labiau vadinčiau tai banku) gali pasipil-dyti pinigų atsargas. O jų tikrai prireiks kitoms stotelėms. Smu-klėse galima skaniai pavalgyti tradicinių japoniškų patiekalų. Žinoma, ne už dyką.

Taigi, kitą kartą, ieškodami sta-lo žaidimo, su kuriuo norėtumėt linksmintis draugų kompanijoje, prisiminkite ir šias šiek tiek ja-poniškas alternatyvas – bus tik smagiau.

Straipsnį rašė: Eglė

Laukite kito mūsų numerio!