2012 m. birželio 6 d. Nr. 6 (1416)

NAUJIENOS: NAUJIENOS:

Būsimajai studentų karjerai: susitikimas su Barclays atstovaisAurelija Staskevičienė

„Barclays“, viena didžiausių pasaulio mažmeninės bankininkystės įmonių, 2010 m. pradžioje Vilniuje atidarė Informacinių technologijų centrą. Tai vie-nas iš strateginių „Barclays“ IT centrų pasaulyje, kiti yra įsikūrę Indijoje, Jungtinėje Karalystėje, Sin-gapūre ir keliose kitose pasaulio valstybėse.

Apie įmonės veiklą ir būsimųjų IT specialistų karjeros galimybes buvo kalbėta VGTU ir Barclays įmonės ini-ciatyva gegužės 17 d. Elektronikos fakultete vykusiame seminare. Se-minarą vedė Barclays klientų aptar-navimo skyriaus darbuotojai Man-tas Degutis (buvęs VGTU absolven-tas) ir Agnė Gailiūtė.

„Tai pirmasis susitikimas. Ateinan-tį rudenį planuojame siauresnės te-matikos susitikimus su specialistais pačiame Barclays – atski rai dėsty-tojams, atskirai studentams. Gal-būt šie žingsniai atves iki Barclays ir VGTU bendradarbiavimo sutarties pasirašymo“, – sakė Elekt ronikos fa-kulteto doc. dr. A. Ušinskas.

Barclays atstovai supažindino su įmone, daugiau dėmesio skirdami IT specialistų karjerai aptarti. „Įmonė siekia išsiugdyti lyderius, kurie ne tik turėtų pakankamai profesinių žinių, bet ir įgytų reikalingų įgūdžių bagažą ir suvoktų, kaip veikia pati organiza-

cija, – apie naujų darbuotojų, daly-vaujančių ateities lyderių programo-je, įsitraukimą į įmonės darbą pasa-kojo M. Degutis. – Programos dalyvis gali pasirinkti 4 padalinius, kuriuose dirbs. Kas pusmetį jis keičia padalinį ir per 2 metus susipažįsta su dide-liu darbų spektru. Naujam darbuoto-jui padeda ir jį konsultuoja paskir-tas kolega ir mentorius. Tai ne šiaip praktika, o kur kas daugiau. Barclays skiria lėšų papildomam darbuotojų mokymui, įvairių sertifikatų įsigijimui Lietuvoje arba kituose įmonės pada-liniuose užsienyje. Pasirašoma neter-minuota darbo sutartis, suteikiami gyvybės ir sveikatos draudimai.“

Barclays sudaro puikias galimybes darbuotojams save realizuoti. Tai da-lyvavimas įvairiose labdaros akcijose, Žemės dienos rengi niuose, akcijoje „Darom“, karjeros dienose aukšto-siose mokyklose, ap linkos apsaugos renginiuose, vidaus renginių orga-nizavime, taip pat suteikia galimy-

bę burtis ir veikti kartu pagal įvairias sporto šakas ar kitus pomėgius.

Į klausimą, ko tikisi iš būsimųjų darbuotojų, M. Degutis atsakė trum-pai: „Tikimės, kad jie bus lyderiai, turintys labai stiprią motyvaciją.“

Į „Ateities lyderių vystymo progra-mą“ gali patekti kiekvienas, praėjęs atranką. Iš pradžių pretendentas užpildo ir e. paštu atsiunčia atitin-kamos formos anketą, po to įvyksta pokalbis telefonu, vėliau atliekamos įvairios užduotys, testai, kuriuos įvertina vertinimo centrai. Šiemet tokia atranka įvyko gegužės mėnesį.

Antroje seminaro dalyje daugiau kalbėta apie konkretaus Barclays padalinio – Service desk (Aptarnavi-mo centras) veiklą.

Elektronikos fakulteto studentai domėjosi, ar galėtų atlikti Barclays IT centre Vilniuje, kur šiuo metu dir-ba 700 darbuotojų, praktiką. Jiems buvo atsakyta teigiamai ir patarta kreiptis į Barclays Personalo skyrių.

Medžiagų mecha-nikos ir atsparumo olimpiada

Gegužės 18 d. VGTU vyko Medžiagų

atspa rumo katedros inicia­tyva atgaivinta medžiagų mechanikos ir atsparumo respublikinė olimpiada. Įvertinusi 14 studentų dar-bus, komisija nustatė, kad daugiausia balų (55 iš 70) gavo ir pirmąją vietą iško-vojo KTU studentas Min-daugas Juodėnas, keturiais balais mažiau gavęs VGTU studentas Linas Grab­liauskas užėmė antrąją vietą, trečiąją vietą užėmė KTU studentas Mindaugas Venckus.

Paminėtas ilgame­čio VGTU rekto­riaus A. Čyro 85­metis

VGTU bendruomenė paminėjo buvusio

rektoriaus akademiko Alek-sandro Čyro gimimo 85­erių metų jubiliejų.

Šventiniai renginiai įvyko gegužės 11 d. A. Čyro gimto-joje Merkinėje (Varėnos r.), kur jubiliejaus minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Merkinės bažnyčioje. Po to miestelio gyventojai kartu su A. Čyro šeimos nariais ir universiteto atstovais daly-vavo atidengiant memoria-linę lentą prie Čyrų šeimos namo bei gatvės, kuri nuo šiol vadinsis Aleksandro

Čyro gatve. Šventės proga Merkinės V. Krėvės­Micke-vičiaus gimnazijos moks-leiviai surengė koncertą.

Buvo prisiminta, kaip akademikas steigė tuo-metį VISI ir daugiau kaip du dešimtmečius buvo jo rektoriumi.

Skaitydamas praneši-mą apie A. Čyro mokslinę veiklą, VGTU prof. Riman-tas Kačianauskas pabrėžė akademiko nuopelnus disipatyviųjų konstrukcijų mechanikos, matematinio programavimo ir optimiza-vimo srityse.

INŽINERIJA 2012 m. birželio 6 d. Nr. 6 (1416)2

Diskusijoje mokslininkai, verslinin-kai, visuomenės atstovai ir politikai dalijosi ES šalių patirtimi, pristatė Lietuvos laukiančius žaliosios ener-getikos iššūkius, atkreipė dėme-sį į įsisenėjusias ir vis dar pernelyg vangiai sprendžiamas problemas. Ši diskusija yra VGTU Architektū-ros fakulteto mokslininkų vykdomo tarptautinio projekto „Construction 21“ dalis.

Reikalavimai sunkiai įvykdomiTapusi Europos Sąjungos (ES)

nare Lietuva įsipareigojo vykdyti tam tikrus reikalavimus, keliamus šalims narėms. Vienas iš jų – ES patvirtintas planas 20/20/20. Juo siekiama iki 2020 metų 20 proc. sumažinti šiltnamio dujų lygį ir ener-gijos suvartojimą, taip pat pasiek-ti, kad atsinaujinantys energijos iš-tekliai sudarytų 20 proc. visos ES

energijos išteklių. Deja, VGTU Pas-tatų energetikos katedros prof. ha-bil. dr. Vytauto Martinaičio teigimu, sumažinti energijos vartojimą pa-vyks greičiausiai tik 10 proc. Taip pat nuo 2020 metų visi nauji pas-tatai turės būti beveik nulinės energijos. „Kai kalbame apie darnius pa status, energijos taupymą, nulinės energijos pastatus, kalbame apie ilga-laikį procesą, kuriam reikia pasiruošti. Atrodo, kad to rei-kia kažkam, bet ne Lietuvai. Ateis laikas, kai už tai, ko nepadarė-me, teks mokėti labai didelius pini-gus“, – iniciatyvos stoką akcentavo Seimo Aplinkos apsaugos komite-to pirmininkas Jonas Šimėnas. Vis dėlto Lietuvoje procesas įsibėgėja – šiuo metu Seimas svarsto Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų ener-ginio naudingumo ir sertifikavimo.

Žalioji energetika skinasi keliąNors naujų pastatų statyba ir

senų pastatų renovacija yra nau-dingiausia energijos efektyvumui ir taupymui, Lietuvoje šis procesas vis dar įstrigęs. „Lietuvai gresia ne

klimato kaitos, o išlaidų už ener-giją pavojus“, – pabrėžė prof. ha-bil. dr. V. Martinaitis. Jis kartu su doc. dr. Dariumi Biekša apžvelgė pagrindinius ES dokumentus, susi-jusius su energijos taupymu, pasta-tų modernizavimo tendencijas bei neišnaudotas galimybes.

Energinį efektyvumą architektū-

roje ir statyboje pristatė VGTU Ur-banistikos katedros doc. dr. Ginta-ras Stauskis ir VGTU Architektūros instituto direktorius doc. dr. Jonas Jakaitis. Jie aptarė žaliosios ener-getikos kryptis ir tendencijas ES

bei Lietuvoje, esamas urba-nistinės politikos problemas ir valstybės urbanistinės politi-kos viziją, kurios pagrindas – urbanizuotų teritorijų koncen-truoto vystymo skatinimas, energetinių išteklių taupymas, viešosios infrastruktūros plėt­

ra, vietos ekonomikos augimo didi-nimas ir pan.

Doc. dr. Jonas Jakaitis trum-pai pristatė projekto „Construction 21“ rezultatus. Doc. dr. Gintaras Stauskis aptarė žaliosios urbanisti-kos miestui principus: tai, pasak jo, saugi, patogi, kokybiška gyvenamo-ji aplinka, inžinerinė infrastruktūra,

kurios pagrindas – išmanieji ener-gijos tinklai bei visuomenėje daug diskusijų sukelianti susisiekimo sistema, teikianti prioritetą žmogui. „Automobiliams paaukotos gra-žiausios miestų vietos. Tam tikrų apribojimų įvedimas, o ne investa-vimas į automobilių infrastruktūros plėtrą, pagerintų gyvenimo koky-bę“, – įsitikinęs doc. dr. G. Staus-kis. Architektas plačiau pristatė ir išmaniųjų energijos tinklų koncep-ciją. Vartotojai sujungiami į bend­rą tinklą ir naudojasi turimais iš-tekliais, atsižvelgdami į savo po-reikius. Šis išmanusis energijos tink las – savotiški išteklių mainai. Doc. dr. G. Stauskis apžvelgė ir ža-liąją pastatų architektūrą, kuri Lie-tuvoje dar tik plėtojasi, bei pabrėžė žaliosios bankų strategijos reikš-mę, gerinant aplinkos bei gyvenimo kokybę.

Diskusijoje aptarti Lietuvos laukiantys iššūkiaiKristina Buidovaitė

Gegužės 11 d. Seimo Europos informacijos biure vyko Europos savaitės diskusija „Energiškai našių pastatų perspektyvos Lietuvoje“, kurią organizavo Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, Vilniaus Ge-dimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakultetas ir Seimo Europos informacijos biuras.

Edita JučiūtėGegužės 8 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) ati-darytas modernus HAAS techninio mokymo centras. VGTU, siekdamas tapti lyderiu tarp pažangiausių me-talo apdirbimo technologijų mokyk­lų Lietuvoje ir bendradarbiaudamas su pasaulyje garsia mechanikos įrenginių gamintoja JAV įmone HAAS bei jos atstovais Baltijos šalyse, įsigijo moderniausią metalo ir plasti-ko apdirbimo įrangą.

„Įsigijome du „HAAS“ CNC teki-nimo ir frezavimo centrus bei CNS valdymo sistemų mokymo simulia-torius. Dirbdami su šia įranga mūsų studentai praktiškai susipažins su moderniomis technologijomis. Esa-me pasiruošę rengti verslui aukš-

to lygio CNC apdirbimo technologijų specialistus. Esame 62­asis HAAS mokymo centras pasaulyje. „HAAS“ mokymo centro statusas leidžia naudotis ne tik itin moder-nia technika, bet ir pasau-linio mokymo centrų moky-mo metodika, programomis, technine parama. Turėsime daugiau galimybių užmegz-ti ryšius su kitais centrais, gamybos įmonėmis, naudo-jančiomis „HAAS“ įrenginius, jau artimiausiu laiku rengsi-me mokymų kursus“, – sakė Mašinų gamybos katedros vedėjas prof. Mindaugas Jurevičius.

„Visose pasaulio šalyse mes girdime tą pačią problemą – jau-ni žmonės renkasi aviaciją, medici-ną, tačiau ne mechanikos studijas.

Jauniems žmonėms yra sunkiau pa-daryti karjerą pramonės gamybo-je. Būtent dėl to visame pasaulyje atidarome tokius mokymo centrus,

kurie padės jaunimui integruotis į šį perspektyvų verslą. Mokymo cent­rus kuriame tik tokiose įstaigose, kurios atitinka mokymo aukštus standartus. Būtent todėl pasirinko-me ir VGTU. HAAS įmonės padaliniai,

išdėstyti daugiau nei šimte pasaulio šalių, per kiekvieną mėnesį pagami-na daugiau nei 1 000 įrenginių“, – teigė HAAS atstovas Alain Reynvoet.

Kaip teigia prof. dr. Min-daugas Jurevičius, kad pa-gerintų studijų procesą, 2007 m. tarp Maši nų gamy-bos katedros ir UAB „Abpla-nalp Engeneering“ buvo už-megzti kontaktai dėl JAV fir-mos „HAAS“ CNC mokymo centro ir įrenginių ekspozici-jos steigimo katedros techno-logijų laboratorijoje. 2008–

2009 metais pateikti keturi CNC įrenginiai: 2 tekinimo (SL­10 ir ATL­1) bei 2 frezavimo („Minimil“ ir VF­2).

Prasidėjus krizei ir sumažėjus CNC įrenginių prekybai Baltijos ša-lyse ši idėja prigeso. Pastebėjus to-

Atidarytas pirmasis HAAS techninio mokymo centraskio bendro darbo privalumus, buvo nuspręsta ieškoti galimybės įsigy-ti panašius įrenginius nuolatiniam naudojimui.

Gavus finansavimą pagal kūry-binių industrijų programą buvo pa-skelbtas konkursas įrenginiams įsigyti, kurį laimėjo UAB „Abplanalp Engeneering“. 2011 m. buvo įsigyti 2 JAV firmos „HAAS“ CNC tekinimo ir frezavimo centrai mod. ST 20 ir „Mini mil“. Norint gauti „HAAS“ CNC mokymo centro statusą, buvo pa-ruoštos ne tik laboratorijos patal-pos, bet ir specialiai apmokytas per-sonalas, parengtos mokymo prie-monės. Mokymo centro atidarymo metu buvo įteiktas firmos „HAAS“ mokymo cent ro sertifikatas. Sertifi-kato patvirtinimas VGTU bus atlie-kamas kiekvienais metais.

„Lietuvai gresia ne klimato kaitos, o išlaidų už energiją

pavojus“, – pabrėžė prof. habil. dr. V. Martinaitis.

Diskusijoje mokslininkai, verslininkai ir politikai pristatė Lietuvos laukiančius žaliosios energetikos iššūkius

Jauniems žmonėms yra sunkiau padaryti karjerą pramonės gamy-boje. Būtent dėl to visame pasau-

lyje atidarome tokius mokymo centrus, kurie padės jaunimui inte-

gruotis į šį perspektyvų verslą.

INŽINERIJA 2012 m. birželio 6 d. Nr. 6 (1416) 3

Aurelija Staskevičienė„Parodoje „BaltTechnika“ dalyvau-jame jau trečiąjį kartą, – sakė VGTU Mokslo direkcijos Intelektinės nuo-savybės grupės vedėja Vaiva Lau-kaitienė. – Tai labai specializuota paroda, ji nesutraukia tiek lankyto-jų, kaip Knygų mugė, tačiau yra la-bai reikalinga inžinerinės pramonės specialistams, sekantiems technines naujoves ir ieškantiems inovatyvių sprendimų. Ankstesnėse parodose demonstravome mūsų mokslininkų darbus, išradimus, mokslo padalinių paslaugas. Šiemet mūsų stendas at-rodė šiek tiek kitaip. Buvo sumanyta parodyti VGTU inžinerinių specialybių studentų darbus, kurie atspindi tech-ninės kūrybos potencialą ir ateitį. Su-manymas visiškai pasiteisino. Nors paroda nebuvo gausi lankytojų, uni-versiteto stende visą laiką būriavosi jauni žmonės, gyvai domėjosi ekspo-natais, diskutavo su jų kūrėjais, apsi-keitė informacija ir kontaktais. Kartu dirbdami stende skirtingų fakultetų studentai turėjo galimybę pamaty-ti, ką veikia kolegos ir kokios idėjos gali būti įgyvendintos dirbant kartu. Veikiantys eksponatai tapo puikia galimybe sudominti moksleivius inži-nerinių specialybių studijomis, kurios dažnam atrodo nepatrauklios dėl paprasčiausio nežinojimo arba infor-macijos stokos.“

Studentai demonstravo savo sukurtus įrenginius

Parodoje savo sukurtus įrengi-nius, o kai kas ir baigiamuosius diplominius darbus, pristatė VGTU Mechanikos ir Elektronikos fakulte-tų bakalaurantai bei magistrantai.

Stende buvo galima pamatyti mechanikos inžinerijos mechatro-nikos specializacijos ketvirtakursio Mindaugo Rimidžio baigiamąjį dar-bą „Šešiakojė, 21 laisvės laipsnio robotinė sistema“. Ši sistema gali būti naudojama smulkių mechani-nio apdirbimo operacijų kokybės ro-diklių dėl pašalinių poveikių įtakos tyrimui. Ji gali būti mokomąja prie-mone supažindinant studentus ir moksleivius su programavimu.

VGTU Mechanikos fakulteto ket­virtakursis Andrius Dzedzickis į parodą atgabeno savo baigiamą-jį darbą – autonominio logistikos centro krautuvo prototipo modelį – robotą.

Lankytojų dėmesį patraukė ir vaizdo atpažinimo įterptinėje siste-moje įrenginys, kurį pristatė VGTU Elektronikos fakulteto magistrantai Nikolaj Kovaliov ir Linas Lisauskas. Šis prietaisas gali būti taikomas objektų formos atpažinimui įvairių gaminių kokybės kontrolės įrengi-niuose; jis tinka objektams ieškoti, sekti, gali būti naudojamas ir kitose atpažinimo srityse.

Dar vienas eksponatas, Delta robotas, yra dviejų universitetų (VGTU ir VU) bendras projektas. „Delta robotas skirtas pramonei. Jį galima pritaikyti rūšiavimui, pakavi-mui, produktų kokybės vertinimui ir kontrolei“, – apie roboto pritaikymą pasakojo VU studentas Jonas Kiva-ras. Pernai Kaune vykusiose robotų varžybose jis susipažino su VGTU Elektronikos fakulteto docentu Eu-genijumi Jurkoniu. Tada ir gimė mintis, pritraukus dar vieną VU ma-gistrantą, Šarūną Simaitį, sukurti Delta robotą. Greta demonstruotas svyravimo virpesių generavimo sta-las gali būti panaudojamas rūšiavi-mui arba pritaikytas kineziterapijai po traumų ar kitų susirgimų. Kiek­vienas norintis galėjo ant jo užlipti ir pajusti vibromasažo galimybes ir privalumus. Ieškoma, kas galėtų imtis tokio prietaiso serijinės ga-mybos.

„Universiteto stende demons-travome kartu su Santariškių kli-nikų specialistais sukurtą širdies skilvelio modeliavimo prietaisą. Jis gali būti taikomas ultragarsiniuo-se diagnostiniuose įrenginiuose šir-dies veiklai tirti“, – sakė Elektroni-kos fakulteto Elektroninių sistemų katedros doc. dr. Andrius Ušinskas. Jo nuomone, šiemet VGTU stende buvo daug intelektinės produkcijos ir tai nuteikia labai pozityviai.

Automobilių transporto katedra supažindino su nauju elektromobiliu

Parodos lankytojai būriavosi prie VGTU Automobilių transporto kated­ros pastangomis sukurto elektro-mobilio, kuris harmoningai įsilie-jo į bendrą transporto, logistikos ir telematikos parodos „TransBaltica“ kontekstą.

Šios katedros vadybininkas Vidas Žuraulis pasakojo, kad projekto realizavimas užtruko 2 metus. Iš pradžių sumanymo ėmėsi studentai, bet, entuziazmui išblėsus, automobilį kurti užbaigė Automobilių transporto katedros darbuotojai, daugiausia darbavosi vadybininkas Vidas Žuraulis, meistrai Ričardas Vėgneris ir Paulius Stravinskas.

„Elektromobilio virinimas, surin-kimas vyko Automobilių transporto katedros laboratorijoje. Programa-vimą patikėjome „Elektromotus“ specialistams. Gamyba atsiėjo apie 40 tūkst. litų, – sakė V. Žuraulis. – Elektromobilį išbandėme, jis gali važiuoti maždaug 70 kilometrų per valandą greičiu.“

Išradimų konkurse laimėjo Fizikos katedros prof. E. Šatkovskis

Parodoje „BaltTechnika“ buvo galima pamatyti ir pirmojo Lietu-

voje Išradėjų konkurso ekspozici-ją – Lietuvos išradėjai eksponavo išradimų modelius, brėžinius, sche-mas ar bandomųjų pavyzdžių nuo-traukas.

Konkurse dalyvavo 12 išradėjų, pateikusių 18 kol kas neįdiegtų ga-myboje, bet užpatentuotų išradimų. Išradimai buvo vertinami pagal no-vatoriškumą, parengties lygį, idėjos pritaikymo galimybes ir aktualumą šalies ūkiui. Antrąją parodos dieną buvo viešai paskelbti 3 perspekty-viausi išradimai, jų autoriai apdova-noti prizais.

Nominacijoje „Atsinaujinantys energijos šaltiniai“ daugiausia bal-sų surinko Vilniaus Gedimino tech-nikos universiteto Fizikos katedros profesoriaus habilituoto daktaro Eugenijaus Šatkovskio ir bendra-autorių Viktor Zagadskij ir Ramū-no Mitkevičiaus išradimas – saulės elementas su paslėptos tekstūros emiteriu.

Profesoriaus Eugenijaus Šatkovs-kio išradimas yra skirtas saulės šviesos energijai konvertuoti į elekt­ros energiją, techniniai rezultatai gauti atlikus laboratorinius bandi-nius, tyrimai bus tęsiami.

Daugiau kaip keturis dešimtme-čius fizikos mokslo srityje dirbantis profesorius yra patentavęs 6 išra-dimus (dauguma iš energetikos sri-ties).

VGTU dalyvavo parodose „BaltTechnika“ ir „TransBaltica“Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ gegužės 22–24 d. vyko tarptautinės parodos „BaltTechnika“ ir „TransBaltica“, kuriose inžinerinės pramonės ir transporto specialistai pristatė inžinerines naujoves. Tarp 140 įmonių, dalyvavusių parodoje, buvo ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas.

Parodoje savo sukurtus įrenginius pristatė VGTU Mechanikos ir Elektronikos fakultetų bakalaurantai bei magistrantai

Nominacijoje „Atsinaujinantys energijos šaltiniai“ daugiausia balsų surinko Fizikos katedros prof. habil. dr. Eugenijaus Šatkovskio išradimas VGTU Automobilių transporto katedros pastangomis sukurtas elektromobilis

INŽINERIJA 2012 m. birželio 6 d. Nr. 6 (1416)4

Kokią specialybę studijuoji VGTU ir kokie Tavo ateities pla-nai?

Studijuoju statybos inžineriją. Būsimoji mano specialybė – staty-binės konstrukcijos ir projektavimo vadyba. Savo ateities labai tiksliai dar nesuplanavau, bet, gavęs baka-lauro diplomą, tikrai pasirinksiu ma-gistrantūros studijas Vilniaus Gedi-mino technikos universitete.

Statybinės mechanikos egza-miną išlaikei geriausiai iš viso kurso. Ar daug laiko atėmė pasi-rengimas, o gal tai buvo atsitik-tinė sėkmė?

Apie statybinės mechanikos eg-zaminą prisiklausiau iš vyresnių stu-dentų jau stodamas į universitetą... Egzaminą laikiau pas Statybinės mechanikos katedros doc. dr. Juozą Nagevičių. Kadangi visą semestrą gerai sekėsi šis dalykas, pasirengti egzaminui nebuvo sudėtinga, nesi-

ruošiau kažkaip išskirtinai. Žino-ma, numaniau, kad bus nelengva. Tačiau aš mėgstu įvairius skaičiavi-mus, man tai įdomu.

Mokykloje iš matematikos ir fizi-kos dalykų gaudavau dešimtukus. Geri teoriniai pagrindai, ma-nau, yra labai svarbu. Prieš egzaminą iš statybinės me-chanikos dalyko rašėme tris kontrolinius, jie taip pat gerai pavyko. Gaila, kad dėl neiš-laikyto statybinės mechani-kos egzamino iškrito keletas grupiokų.

Praėjusio žiemos semestro mano išlaikytų egzaminų vidurkis – 9,5 balo, neblogai sekasi ir pavasa-rio sesija. Žiemos sesija per visus mano studijų metus buvo pati sun-kiausia, reikėjo įdėti nemažai pa-stangų, bet ji man sėkmingiausia. Gelžbetonio konstrukcijos, metalo konstrukcijos ir panašūs dalykai tik­rai nebuvo lengvi, o dar reikėjo su-

spėti parengti kompleksinį projektą, turėjome nemažai ir kitokių užduo-čių. Buvo sunku, bet, reikia pripažin-ti, kad buvo ir įdomu. Juk stodamas į universitetą žinojau, ką renkuosi, ko galima tikėtis.

„Moksliukas“ nuo vidurinės mokyklos laikų?

Baigiau Varėnos „Ąžuolo“ ben-drojo lavinimo vidurinę mokyklą. Mokykloje visi dalykai sekėsi gana gerai, kasmet dalyvaudavau įvairio-se olimpiadose. Ne kartą tapau prizininku. Vidurinę mokyklą pavyko baigti aukštais balais, su pagyrimu.

Gerai besimokantys ir visuome-niškai aktyvūs VGTU studentai turi

galimybę gauti vardinių ir kitokių stipendijų. Ar tai pirmoji Tavo gauta vardinė stipendija?

Taip, pirmoji. Apskritai niekada neteko gauti tokio dydžio piniginio apdovanojimo. Vilniaus Gedimino

techniko universitete, kaip visi studentai, per visus studijų me-tus gaunu įprastinę stipendiją. Nežinau, kur panaudosiu tuos pinigus, tikėtina, kad atosto-goms.

Ar lieka laiko studentiš-kam gyvenimui, pomėgiams?

Laisvalaikio neturiu daug. Kiek­vieną savaitgalį grįžtu pas tėvus, kurie gyvena Varėnos rajone, Tolkū-nuose. Padedu jiems nudirbti ūkio darbus.

Tėvai yra ūkininkai, augina javus. Jie leidžia mus su broliu į mokslus (Povilo brolis yra VGTU pirmakursis, jis pasirinko transporto inžinerijos specialybę – Red.).

Statybos fakultete įteikta J. Žuko stipendijaAurelija Staskevičienė

Statybos fakultete įteikta ilgamečio Statybinės mechanikos katedros docento, buvusio Statybos fakulteto prodekano Juozo Žuko stipendija. Jo sūnus versli-ninkas Nerijus Žukas, taip pat VGTU absolventas, iš savo lėšų jau penkti metai įteikia vienkartinę 1 200 Lt stipendiją studentui, kuris geriausiai išlaikė statybi-nės mechanikos egzaminą. Gegužės 14 d. tokia stipendija buvo įteikta III kurso SKPf-09/1 gr. studentui Povilui Petruškevičiui.

„Sunku, bet įdomu. Juk stodamas į universitetą

žinojau, ką renkuosi, ko galima tikėtis.“

Mėgstu sportą, o ypač lengvą-ją atletiką, bėgimą. Besimokant mokyk loje teko lengvosios atleti-kos varžybose dalyvauti, pasiekimai taip pat buvo neblogi, todėl ir dabar norisi pajudėti, bent dėl savęs pasi-mankštinti.

Pasakyk receptą: ko reikia, norint sėkmingai išlaikyti ypač nelengvą statybinės mechani-kos egzaminą?

Receptas paprastas – reikia per daug neatsipalaiduoti per vi-sus mokslo metus, per semestrą, o ypač – artėjant jo pabaigai, nes lai-ku paruošti namų darbai ir parašyti kontroliniai padidina tikimybę išlai-kyti statybinės mechanikos egzami-ną iš pirmo karto.

Ruošiantis statybinės mechani-kos egzaminui reikia būti gerai nusi-teikusiam ir, žinoma, nepradėti mo-kytis likus 12 valandų...

Sėkmės jį laikantiems ateityje!

DISERTACIJŲ GYNIMAI2012 m. birželio 6 d. 14 val. VGTU Senato posėdžių salėje (Saulėtekio al. 11, Vilnius) bus ginama JURGITOS LIEPONIENĖS daktaro disertacija tema: „E. mokymosi rezultatų vertinimo technologijų tyrimas“ (technologijos mokslų sritis, informatikos in-žinerija – 07T).Mokslinė vadovė doc. dr. Regina KULVIE-TIENĖ (Vilniaus Gedimino technikos univer-sitetas, technologijos mokslai, informatikos inžinerija – 07T).Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. dr. Dalius NAVAKAUS-KAS (Vilniaus Gedimino technikos univer-sitetas, technologijos mokslai, informatikos inžinerija – 07T).Nariai: prof. habil. dr. Rimantas BA-RAUSKAS (Kauno technologijos universi-tetas, fiziniai mokslai, informatika – 09P), doc. dr. Dalius MAŽEIKA (Vilniaus Gedi-mino technikos universitetas, technologijos mokslai, informatikos inžinerija – 07T), doc. dr. Mindaugas RYBOKAS (Vilniaus Gedi-mino technikos universitetas, technologijos mokslai, matavimų inžinerija – 10T), prof. habil. dr. Rimvydas SIMUTIS (Kauno tech-nologijos universitetas, technologijos moks-lai, informatikos inžinerija – 07T).Oponentai: prof. dr. Dalė DZEMYDIENĖ (Mykolo Romerio universitetas, technologi-jos mokslai, informatikos inžinerija – 07T), prof. habil. dr. Artūras KAKLAUSKAS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, informatikos inžine-rija – 07T).

2012 m. birželio 7 d. 14 val. VGTU Senato posėdžių salėje (Saulėtekio al. 11, Vilnius) bus ginama SIMONOS RAMANAUSKAI-TĖS daktaro disertacija tema: „Srautinių atakų įtakos internetinės paslaugos su-trikdymui modeliavimas ir tyrimas“ (tech-nologijos mokslų sritis, informatikos inžine-rija – 07T).Mokslinis vadovas prof habil. dr. Anta-nas ČENYS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, infor-matikos inžinerija – 07T).

Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas doc. dr. Arnas KAČENIAUS-KAS (Vilniaus Gedimino technikos univer-sitetas, technologijos mokslai, informatikos inžinerija – 07T).Nariai: prof. habil. dr. Romualdas BAU-ŠYS (Vilniaus Gedimino technikos univer-sitetas, technologijos mokslai, informatikos inžinerija – 07T), doc. dr. Olga KURASOVA (Vilniaus universitetas, technologijos moks-lai, informatikos inžinerija – 07T), prof. ha-bil. dr. Rimantas ŠEINAUSKAS (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, informatikos inžinerija – 07T), prof. dr. Olegas VASILECAS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos moks-lai, informatikos inžinerija – 07T).Oponentai: prof. habil. dr. Vincas LAU-RUTIS (Šiaulių universitetas, technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inžinerija – 01T), prof. dr. Dalius NAVAKAUSKAS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, informatikos inžine-rija – 07T).

Daktaro disertacijas galima peržiūrėti Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto bibliotekose.

2012 m. birželio 8 d. 13 val. VGTU Senato posėdžių salėje (Saulėtekio al. 11, Vilnius) bus ginama VAIDOS ŠEREVIČIENĖS dak-taro disertacija tema: „Azoto dioksido difu-zinių ėmiklių tyrimai ir tobulinimas“ (tech-nologijos mokslų sritis, aplinkos inžinerija ir kraštotvarka – 04T).Mokslinis vadovas doc. dr. Dainius PA-LIULIS (Vilniaus Gedimino technikos uni-versitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija ir kraštotvarka – 04T).Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. dr. Saulius VASARE-VIČIUS (Vilniaus Gedimino technikos uni-versitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija ir kraštotvarka – 04T).Nariai: doc. dr. Raimondas Leopoldas IDZELIS (Vilniaus Gedimino technikos uni-versitetas, technologijos mokslai, aplinkos

inžinerija ir kraštotvarka – 04T), dr. Dainius MARTUZEVIČIUS (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, aplin-kos inžinerija ir kraštotvarka – 04T), doc. dr. Egidijus PETRAITIS (Vilniaus Gedimi-no technikos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija ir kraštotvarka – 04T), prof. habil. dr. Vida STRAVINSKIENĖ (Vytauto Didžiojo universitetas, biomedici-nos mokslai, ekologija ir aplinkotyra – 03B).Oponentai: dr. Steigvilė BYČENKIENĖ (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizi-nių ir technologijos mokslų centras, fiziniai mokslai, fizika – 02P),prof. dr. Aloyzas GIRGŽDYS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, techno-logijos mokslai, aplinkos inžinerija ir kraš-totvarka – 04T).

2012 m. birželio 11 d. 10 val. VGTU Sena-to posėdžių salėje (Saulėtekio al. 11, Vilnius) bus ginama VYTAUTO BLEIZGIO daktaro disertacija tema: „Erdvinio vektoriaus mo-duliavimo principu valdomo inverterio tyrimas ir taikymas“ (technologijos mokslų sritis, elektros ir elektronikos inžinerija – 01T).Mokslinis vadovas prof. dr. Algirdas BAŠ-KYS (Vilniaus Gedimino technikos universi-tetas, technologijos mokslai, elektros ir elek-tronikos inžinerija – 01T).Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. habil. dr. Romanas MARTAVIČIUS (Vilniaus Gedimino tech-nikos universitetas, technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inžinerija – 01T).Nariai: prof. habil. dr. Gintautas DZE­MYDA (Vilniaus universitetas, technologijos mokslai, informatikos inžinerija – 07T), prof. habil. dr. Vilius Antanas GELEŽEVIČIUS (Kauno technologijos universitetas, techno-logijos mokslai, elektros ir elektronikos inži-nerija – 01T), prof. habil. dr. Roma RIN-KEVIČIENĖ (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inžinerija – 01T), dr. Riman-tas SIMNIŠKIS (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų cen-tras, fiziniai mokslai, fizika – 02P).

Oponentai: prof. habil. dr. Steponas GE-ČYS (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, elektros ir elektro-nikos inžinerija – 01T), prof. habil. dr. Ro-mualdas NAVICKAS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos moks-lai, elektros ir elektronikos inžinerija – 01T).

2012 m. birželio 11 d. 14 val. VGTU Senato posėdžių salėje (Saulėtekio al. 11, Vilnius) bus ginama SIGITO JURAIČIO daktaro di-sertacija tema: „Dvimasės elektromecha-ninės sistemos pereinamųjų vyksmų ty-rimas“ (technologijos mokslų sritis, elektros ir elektronikos inžinerija – 01T).Mokslinė vadovė prof. habil. dr. Roma RINKEVIČIENĖ (Vilniaus Gedimino tech-nikos universitetas, technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inžinerija – 01T).Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. habil. dr. Romanas MARTAVIČIUS (Vilniaus Gedimino tech-nikos universitetas, technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inžinerija – 01T).Nariai: prof. dr. Algirdas BAŠKYS (Vil-niaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, elektros ir elektroni-kos inžinerija – 01T), prof. habil. dr. Vilius Antanas GELEŽEVIČIUS (Kauno techno-logijos universitetas, technologijos moks-lai, elektros ir elektronikos inžinerija – 01T), doc. dr. Olga KURASOVA (Vilniaus univer-sitetas, technologijos mokslai, informatikos inžinerija – 07T), prof. dr. Dalius NAVA-KAUSKAS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inžinerija – 01T).Oponentai: prof. habil. dr. Steponas GE-ČYS (Kauno technologijos universitetas,

technologijos mokslai, elektros ir elektro-nikos inžinerija – 01T), prof. dr. Jurij NO-VICKIJ (Vilniaus Gedimino technikos uni-versitetas, technologijos mokslai, elekt ros ir elektronikos inžinerija – 01T).

2012 m. birželio 15 d. 13 val. VGTU Senato posėdžių salėje (Saulėtekio al. 11, Vilnius) bus ginama NATALIJOS TUMANOVOS daktaro disertacija tema: „Netiesinių mate-matinių modelių grafuose skaitinė anali-zė“ (fizinių mokslų sritis, matematika – 01P).Mokslinis vadovas prof. habil. dr. Rai-mondas ČIEGIS (Vilniaus Gedimino tech-nikos universitetas, fiziniai mokslai, mate-matika – 01P).Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. habil. dr. Mifodijus SA-PAGOVAS (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, matematika – 01P).Nariai: prof. habil. dr. Feliksas IVANAUS-KAS (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, matematika – 01P), prof. dr. Paulius MIŠ-KINIS (Vilniaus Gedimino technikos univer-sitetas, fiziniai mokslai, fizika – 02P), doc. dr. Sigita PEČIULYTĖ (Vytauto Didžiojo universitetas, fiziniai mokslai, matemati-ka – 01P), prof. habil. dr. Minvydas Kazys RAGULSKIS (Kauno technologijos univer-sitetas, fiziniai mokslai, informatika – 09P).Oponentai: prof. dr. Aleksandras KRYLO-VAS (Mykolo Romerio universitetas, fiziniai mokslai, matematika – 01P), doc. dr. Artū-ras ŠTIKONAS (Vilniaus universitetas, fizi-niai mokslai, matematika – 01P).

Daktaro disertacijas galima peržiūrėti Vilniaus Gedimino technikos universiteto

bibliotekoje.

Mirus mylimai mamai nuošir-džiai užjaučiame VGTU Užsienio kalbų katedros asistentę Olgą Miščenko.

Užsienio kalbų kated ros kolektyvas

Užsienio kalbų katedros dar-buotojai skaudžią netekties ir liūdesio valandą giliai užjaučia lektorę dr. Tatjaną Rusko mirus jos abiem tėvams. Linkime di-delės ištvermės ir stiprybės.

INŽINERIJA 2012 m. birželio 6 d. Nr. 6 (1416) 5

SENATE(2012­05­29)PATVIRTINTA:- Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojų, mokslo darbuotojų

ir kitų tyrėjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas.- Vilniaus Gedimino technikos universiteto bendrieji fakulteto nuostatai.- Vilniaus Gedimino technikos universiteto bendrieji fakulteto tarybos

nuostatai.- Vilniaus Gedimino technikos universiteto bendrieji katedros nuostatai.- Nuolatinių ir ištęstinių studijų įgyvendinimo tvarkos aprašas.- Pirmosios pakopos studijų programų sudarymo bendrieji principai.- Antrosios pakopos studijų programų sudarymo bendrieji principai. - Studijų programų pertvarkymo tvarkos aprašas.- Asmenų, turinčių profesinio bakalauro laipsnį, priėmimo į antrosios

pakopos studijas tvarkos aprašas.- Statybos fakulteto nauja studijų programa.- Aplinkos inžinerijos, Elektronikos, Statybos, Transporto inžinerijos

fakultetų ir Antano Gustaičio aviacijos instituto atnaujintos studijų programos.

- 5 katedrų vedėjai.NUTARTA:- Dėl kandidatūrų į Lietuvos mokslų akademijos tikruosius narius.- Dėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto Senato 2007 m. gruodžio

4 d. nutarimo Nr. 26-2.2 „Dėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto personalo pareigybių sąrašo naujos redakcijos“ pakeitimo.

- Dėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto Senato 2012 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 55-3.7 „Dėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto atestacijos ir konkursų komisijų tvirtinimo“ pakeitimo.

- Dėl profesorių emeritų naujų vietų skaičiaus kiekvienais finansiniais metais.

PRITARTA:- Vilniaus Gedimino technikos universiteto statuto projekto pataisoms.- 3 kandidatūroms asmenų, sulaukusių 65 metų amžiaus, skyrimo (rin-

kimo) į Vilniaus Gedimino technikos universiteto, taip pat jo padalinių vadovų ar pavaduotojų pareigas.

- 12 kandidatūrų į docento pareigas pirmai kadencijai.ATIDĖTA KITAM SENATO POSĖDŽIUI:- `Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų studijų programos

svarstymas.DOCENTO PEDAGOGINIAI VARDAI SUTEIKTI: Virginijui Gerdviliui, Aušrai Liučvaitienei, Augustinui Maceikai, Romuald Obuchovski, Jurgi-tai Raudeliūnienei ir Ilonai Skačkauskienei.

Susirungti dėl didžiojo 30 tūkstan­čių litų prizo buvo pasirengę 10 ko-mandų iš Vilniaus Gedimino techni-kos universiteto, Kauno technologi-jos universiteto, Vilniaus universite-to, Kauno technologijos universiteto gimnazijos, KTU Panevėžio instituto, taip pat į varžybas atvyko dvi robotų kūrėjų komandos iš Lenkijos ir Slo-vakijos.

„Nė vienas robotas iki finišo ne-nukeliavo, nors VGTU ir Lenkijos komanda, kurios pasidalijo mažąjį 500 eurų prizą, buvo arčiausiai per-galės“, – varžybų įspūdžiais dalijosi VGTU Elektronikos fakulteto Auto-matikos katedros ketvirtojo kurso studentas Edvin Svarabovič.

Robotai turėjo įveikti 300 metrų kliūčių ruožą, paimti pinigų maišą ir sugrįžti į starto poziciją. Deja, pra-bėgus trims konkurso valandoms, nė vienas nepasiekė didžiojo prizo.

„Norint įveikti tokį kliūčių ruožą ir pasiekti didįjį prizą, į savo kuria-

mą robotą reikėtų investuoti nors 100 tūkst. litų“, – sakė E. Svara-bovič, prieš 5 metus susidomėjęs elektronika ir programavimu.

Pernai ten pat, Kauno technolo-gijos universitete, vykusiose robotų intelekto varžybose VGTU robotas buvo vienas perspektyviausių. Ne-laimėjo, nes tada dar nebuvo sukur-tas manipuliatorius, su kuriuo robo-tas būtų įstengęs paimti prizą.

„Iš pradžių kaupiau žinias, nes be jų roboto nesukonstruosi. Paju-tęs, kad žinių bagažas jau pakanka-mas, prieš dvejus metus sukonstra-vau pirmąjį robotą, – apie pirmuo-sius bandymus pasakojo E. Sva-rabovič. – Robotus kuriu su broliu programuotoju Daniel Svarabovič ir Marek Jeremenovič, kuris taip pat studijuoja VGTU Elektronikos fakul-tete. Konsultuojamės su dėstytojais. Ieškome informacijos internete.“

Šiųmetėse „Robotų intelekto“ var-žybose visos komandos daug sėk­

mingiau varžėsi dėl mažojo prizo, ku-ris buvo lengviau pasiekiamas, vos už 30 metrų nuo starto linijos.

Į klausimą, ką kūrėjams reiškia robotų konstravimas, ką jie išgyvena, kai prietaisas ima veikti, E. Svara-bovič atsako: „Norint sukurti robotą, reikia įdėti labai daug pastangų, nes iš pirmo karto niekas neveikia. Tokia yra elektronika... Jeigu viskas veikia iškart, kyla įtarimas: kažkas ne taip. Pačius geriausius jausmus kūrėjams dovanoja rezultatas, kurio ilgai siekei ir pagaliau pasiekei.“

Robotą, su kuriuo startavo Kau-ne, E. Svarabovič konstravo 2 mė-nesius. Kadangi mechaninės ir elektroninės bazės dalį turėjo iš se-niau, konstruoti šiemet buvo leng­viau. Pernykštėms varžyboms jis pradėjo ruoštis prieš 7 mėnesius iki konkurso. Jo nuomone, šiemet organizatorių sugalvotas „taisyklių palengvinimas“ padarė meškos pas laugą. „Konkurso organizatoriai

iš Kauno technologijos universiteto, ko gero, pažeidė taisykles, neper-spėdami dalyvių, kad per vidurį tra-sos stovės scena. Ji ir tapo pagrindi-ne kliūtimi robotams“, – apgailesta-vo E. Svarabovič.

Studentų sukurti robotai turi vaizdo bei infraraudonųjų spindulių kameras, ultragarsinius ir infrarau-donuosius jutiklius, kompasus, en-koderius, GPS sistemas. Jie startuo-ja iš anksto suprogramuoti. Išleidus robotus į kliūčių ruožą, komandos į jų valdymą kištis neturi teisės. Ko-manda gali startuoti tris kartus.

Robotininkai savo sukurtus robo-tus dar galėjo išbandyti labirinto, li-nijos sekimo, kamuoliuko gabenimo rungtyse, kurios taip pat sulaukė didelio žiūrovų susidomėjimo. Viena VGTU robotų kūrėjų komanda daly-vavo būtent tokiose linijos siekimo rungtynėse.

Prasidėjus vasaros atostogoms, Edvin Svarabovič kurs skraidantį

Quadrocopterį, varomą 4 varikliais su autopiloto funkcija. Jį labai domi-na skraidančio roboto autopilotavi-mo algoritmai, naudojant GPS pozi-cionavimo sistemą.

„Noriu sukurti autonominį skrai-dantį robotą, sugebantį skraidyti iš anksto suprogramuotu maršrutu. Galėtume jį panaudoti protingiems tikslams: Lietuvos valstybės sienos stebėjimui iš aukščio, automobi-lių eismo intensyvumui stebėti did­miesčiuose, kelių taisyklių pažeidė-jams fiksuoti“, – naujais sumany-mais dalijosi robotų kūrėjas.

Pernai vasarą kartu su kitais VGTU Elektronikos fakulteto studen-tais jis dalyvavo Erasmus intensyvio-sios programos projekte „Skaitme-ninio signalo apdorojimas įterptinė-se sistemose“ (Embedded Digital Signal Processing Intensive Program Project) Koventrio universitete Angli-joje. Ten tobulino praktinius įgūdžius laboratorijose, dalyvavo varžybose.

VGTU robotų kūrėjai ginklų nesudeda

Aurelija Staskevičienė

Kauno technologijos universitete gegužės 3 d. įvyko robotų kūrėjų varžybos „Robotų intelektas“. Varžybomis siekta atkreipti dėmesį į gabius studentus ir paskatinti jaunimą rinktis studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose...

2012 metų gegužės 16 d. VGTU lankėsi Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos trečiokai. Dvylika smal-sių gimnazistų, lydimi chemijos mo-kytojos Birutės Radzevičienės, vi-durdienį būriavosi prie universiteto Vandentvarkos katedros laboratori-jos durų. Būrelį moksleivių svetingai pasitiko Vandentvarkos mokomo-sios laboratorijos vedėjas Tomas Že-maitis, docentė Marina Valentukevi-čienė, laborantė Anželika Jurkienė ir Ieva Narkevičiūtė.

Gimnazistų ir Vandentvarkos ka-tedros mokslininkų susitikimo tiks-las buvo supažindinti jaunuolius su vandens tyrimo metodais ir tech-nologijomis bei pristatyti studijų

Gimnazistai tyrė fizikines ir chemines vandens savybes

galimybes VGTU. Gimnazistams tai buvo galimybė patiems praktiškai nustatyti fizikines ir chemines van-dens savybes bei išmatuoti tam tik­rų cheminių elementų bei junginių koncentracijas vandenyje.

Eksperimento metu dalis moks-leivių tyrinėjo fizikinę vandens savy-bę – drumstumą ir bandė nustatyti optimalią reagento dozę, reikalingą vandeniui nuskaidrinti. Kita grupė analizavo azoto junginius vandenyje ir nustatinėjo amonio jonų, nitritų bei nitratų koncentracijas.

Po eksperimento gimnazistai no-riai dalijosi įspūdžiais ir nauja patir-timi bei dėkojo už galimybę atlikti savo pirmuosius mokslinius tyrimus.

Robotų kūrėjas E. Svarabovič: „Norint sukurti robotą, reikia įdėti labai daug pastangų, nes iš pirmo karto niekas neveikia“

Vilniaus Simono Daukanto gim-nazijoje vis daugiau moksleivių pa-sirenka III–IV klasėse gilinti chemi-jos žinias, sėkmingai laiko chemijos valstybinį egzaminą ir renkasi spe-cialybes, kurių studijų programose reikalingos chemijos žinios. Gamtos mokslų mokytojai taip pat dėkingi už galimybę paįvairinti pamokas ir susipažinti su šiuolaikinėmis labo-ratorijomis, jų įranga bei VGTU atlie-kamais moksliniais tyrimais.

Tokie universiteto ir gimnazijos bendradarbiavimo renginiai moty-vuoja moksleivius rinktis bioinžine-rijos ir aplinkos inžinerijos studijų programas.

Vandentvarkos katedros inf.

INŽINERIJA 2012 m. birželio 6 d. Nr. 6 (1416)6

VU, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU), „Lėlės“ teatro salėse ir Lietuvos nacionalinio dra-mos teatro Mažojoje salėje 10 tru-pių iš Lietuvos, Ispanijos, Italijos, JAV ir Danijos parodė 11 spektaklių.

Beveik tuzinas spektaklių! Ne-mažai, kai pagalvoji. Beveik tuzinas scenografijų ir temų, dešimtys ak-torių, šimtai kylančių minčių. Apie kovą, paklusnumą, mus, poeziją ir poetus, gyvenimą ir mirtį...

„Kiekvienas spektaklis nešė savo temą, savo svorį, kalbėjo apie skirtingus dalykus ir kiekvienas jų buvo aktualus“, – įspūdžiais dalijosi Anželika Charevičiūtė, Lietuvos edu-kologijos universiteto teatro­studijos „3D“ narė.

Ironijos netrūko Rimanto Venc-kaus režisuotame spektaklyje „Durlendo Viešpats“. Groteskiška apskrities viršininko Visvaldo Dure-vičiaus didybė, savivalė ir keliama baimė – lengvai atpažįstama situa­

Tarptautinio universitetų teatrų forumo susitikimaiIzabelė Švaraitė„Universiteto žurnalistas“

Gegužės 7–12 d. Vilniuje vyko 13-asis tarptautinis universitetų teatro forumas „Susitikimai“.

cija, juk būna ir mums pasitaiko, pripažįstame viršininką dievu, lei-džiamės būti absurdiškai valdomi... Aktorinį meistriškumą pademonst­ravo JAV teatro trupė „Core“ iš Nor-folko. Jų kūrinys „Poe projektas“ perkėlė publiką į stingdantį Edgaro Alano Po pasaulį. Aktorių­skaitovų lūpose, akyse, judesiuose įstrigę rašytojo eilėraščių ir novelių žodžiai kaustė dėmesį, sunkiai sekėsi ati-traukti akis.

„Ar aš pati iš tikrųjų esu savi-mi?“ – tokį klausimą iškėliau už-vėrusi VGTU teatro­studijos „Palė-pė“ duris. Olego Kesmino režisuo-ta draminė poema „Peras Giuntas“ žiūrovams pateikė visą gyvenimą klajojusio žmogaus portretą. Vė-javaikio, norėjusio tapti karaliumi, pranašu, valdovu. Besivaikydamas sėkmę, šlovę ir turtus, tik gyvenimo pabaigoje Peras Giuntas suvokė, koks tuščias ir nevisavertis buvo jo gyvenimas.

Galvą lenkiu prieš Arną Petkevi-čių už įstabų Antano Škėmos vaid­mens atlikimą antrame „Palėpės“ spektaklyje­teatriniame eskize „Kel-tuvas“. Režisierius ir scenarijaus au-torius Vytautas Lukaševičius puikiai padirbėjo papasakodamas, kaip A. Škėmos sąmonėje užsimezgė An-tanas Garšva, atskleisdamas Henri-ko Radausko ir Alfonso Nykos­Niliū-no paveikslus. Stiprų emocinį krūvį paliko Romos teatro akademija „So-fija Amendolea“. Spektaklis „Egze-kucija“ pateisino savo pavadinimą.

Iš forumo pateikto asortimento kiekvienas galėjo išsirinkti, ką tin-kamas. Ironijos, siaubo, filosofijos, literatūros mėgėjai tikrai turėjo iš ko pasisemti minčių gilesniems apmąs-tymams. „Pamatėme, kaip universi-tetinis teatras atrodo ne tik Lietu-voje, bet ir pasaulyje“, – džiaugėsi forumo organizacinio komiteto narys Vytautas Danilevičius. Italijos, Ispani-jos, Danijos, JAV universitetuose ap-

silankyti ne taip ir lengva. O ir stebėti savų universitetų teatrų spektaklius, rodomus vienas po kito, – nedažnai pasitaikanti galimybė.

Savaitę Vilnius buvo išskirtinių su-sitikimų vieta. Pasak „Palėpės“ vado-vo ir forumo organizacinio komiteto nario Olego Kesmino, „Susitikimai“ – studentų išsirinkta tema. „Studentai mano, kad mobiliųjų telefonų ir inter-neto pasaulyje nyksta gyvas bendra-vimas, tad reikėtų visiems priminti jo tradiciją“, – tvirtino jis.

Trys teatrinės akcijos susirinku-siuosius supažindino su tuo, kas buvo, ir tuo, kas galėtų būti. „Palė-pės“ akcija „Kitas bučiavimasis“ pri-minė švietėjišką filomatų ir filaretų sąjūdį. XIX amžiuje prie Belmonto kalvų rinkdavosi jauni, carinei val-džiai nepritariantys idealistai, o slap-ti jų susirinkimai vadinti „Bučiavi-mais“. VU dramos trupė „Minimum“ iš mirusiųjų akimirkai prikėlė Gedi-mino kalno papėdėje sovietmečiu

pastatytą vasaros kavinę „Rotonda“. Populiari menininkų susitikimų vie-ta ne tik priminė šiltą bendravimo tradiciją. Trupė šmaikščiai perteikė seną Lietuvos legendą apie Vilniaus miesto įkūrimą. Galbūt vietoje, kurio-je sovietmečiu valgyti ledai, didysis kunigaikštis Gediminas susapnavo, o gal vis dėlto sutiko vilką. „O gal vil-kas sutiko Gediminą? Ar vis dėlto tas susitikimas įvyko abiem pusėm susi-tarus?“ – klausia aktoriai. VU Kineti-nė trupė akciją „Amnezijos“ surengė ten, kur pasak O. Kesmino, susitiki-mo vieta taip ir neatsirado. Tai atvira erdvė tarp Saulėtekyje išsidėsčiusių fakultetų. Anot akcijos rengėjų, mes linkę gėdytis sovietinės praeities, gal net norėtume ją užmiršti. Saulėte-kis keičiasi, šalia senų fakultetų ir bendra bučių dygsta modernūs pa­statai, tad galbūt pavyks sukurti nau-ją susitikimo vietą. Galbūt. O jei ir nepavyks, pats forumas, pats teatras visada išliks susitikimo vieta.

Auksinis šokių ansamblio „Vingis“ jubiliejus Žydinčių obelų šakomis papuošta Lietuvos nacio-nalinio dramos teatro scena, ryškiaspalviai tauti-niai kostiumai, šokio plastika, garsų poezija – iš ju-biliejinio Vilniaus Gedimino technikos universiteto tautinių šokių ansamblio „Vingis“ koncerto žiūrovai išsinešė pačius gražiausius jausmus.

Šventinis pasirodymas „Kai obe-lys žydi...“ sutraukė pilną salę iš-tikimiausių gerbėjų – Vilniaus Ge dimino technikos universiteto bend ruomenės narių, studentų, buvusių ir esamų ansamblio „Vin-gis“ narių.

Kartu su vingiečiais šventinia-me koncerte gegužės 12­ąją Lietu-vos nacionaliniame dramos teatre pasirodė Vilniaus miesto liaudiškos muzikos ir šokių ansamblis „Vilnis“. Šiame kolektyve muzikuoja ir šoka daug buvusių universiteto ansamb­liečių.

„Nėra prasmės prisiminti praei-ties, jeigu ji neturi įtakos dabarčiai, bet dabartis tokia graži, jog nega-lima nepaminėti, kaip atsirado jau subrandintas, bet visad jaunas, pusę amžiaus gyvuojantis ir kupi-nas tradicijų VGTU tautinių šokių ansamblis „Vingis“...“ – rašoma iš-

leistoje jubiliejinėje vingiečių kny-goje „Kai obelys žydi“.

Po koncerto, kuriame žiūrovai pamatė dabartinius ansamblio „Vin-gis“ atlikėjus ir įspūdingai pasiro-džiusius senjorus, kolektyvui buvo įteikta „Aukso paukštė 2012“.

Šis prestižinis apdovanojimas, kurį įsteigė Lietuvos liaudies kultū-ros centras, vingiečiams buvo įteik-tas ir 2006 metais.

Šventinio vakaro pabaigoje ko-lektyvui taip pat buvo perduoti Lie-tuvos Respublikos kultūros ministro Arūno Gelūno, Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko sveikinimo žodžiai. Už nuopelnus universitetui ansamb­lio „Vingis“ meno vadovei Rimutei Zaleckaitei VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas įteikė VGTU atminimo me-dalį. Padėkos raštais buvo apdova-noti studentai – ansamblio šokėjai ir dainininkai.

„Vingis“ gimė 1962­aisiais, tuo-met ansamblis tebuvo liaudiškų šo-kių būrelis. Šiandien ansamblis yra daugelio festivalių Lietuvoje ir užsie-nyje nugalėtojas, estetinės kultūros puoselėtojas ir saugotojas univer-sitete.

Jau vien Nepriklausomybės me-tais „Vingis“ yra aplankęs Kanadą, Austriją, Vengriją, Italiją, Prancūziją, Belgiją, Portugaliją, Ukrainą, Rusiją ir daugelį kitų šalių, kur savo kon-certais garsindavo Lietuvos kultūrą ir savo universitetą.

Iš viso ansamblis Lietuvoje ir už-sienyje yra šokęs, dainavęs ir gro-jęs daugiau nei 900 koncertų. Tiek žiūrovai, tiek šokio specialistai ža-visi ansamb lio „Vingis“ grakščiais, tematiniais, lyriškais ir dinamiškais šokiais.

„Inžinerijos“ inf.

Aro

Rade

viči

aus

nuot

r.

INŽINERIJA 2012 m. birželio 6 d. Nr. 6 (1416) 7

Kūrybinės industrijos Lietuvoje dar daug kam atrodo nauja ir nepakan-kamai suprantama sritis. Kiek šis sektorius yra įsitvirtinęs šalyje ir ko-kių specialistų šiuo metu reikia?

Kalbiname bendruomeninių pro-jektų, skirtų miesto viešųjų erdvių gaivinimui, kuratorę, tarpdiscipli-ninės kūrybinės platformos „Lai-mikis.lt“ vieną iš įkūrėjų Jekateri-ną Lavrinec ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytoją, dėstantį kinematografiją, animaciją ir vizualią komunikaciją Kūrybinių industrijų fakulteto studentams, o naktį, kaip pats prisistato, kadruo-čių ir vizualių konceptų dailininką Tomą Mitkų.

Kaip vertintumėte dabartinę kūrybinių industrijų sektoriaus situaciją Lietuvoje?

J. Lavrinec: Šiuo metu Lietuvoje milžiniški resursai ir sprendimo galią turinčios struktūros orientuojasi į užjūrio modelius bei pavyzdžius, kurie kopijuojami nesusimąstant, kaip pagerinti šalies kūrybinių industrijų veiklos sąlygas. Pavyzdžiui, kino industrijos atstovai seniai pastebėjo, kad mokesčių ma-žinimas leidžia pritraukti daugiau investuotojų, filmavimo grupių. Per kelerius metus viskas „atsiperka“ tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai, tuo pačiu prisidedant prie šalies įvaiz-džio gerinimo ir turistų pritraukimo.

T. Mitkus: Dvejopai. Šiandien Lie-tuvos kūrybinių industrijų sektorius vienareikšmiškai neišnaudoja viso savo potencialo. Palyginimui, Didžio-joje Britanijoje vien kino sektorius sukuria 18 mlrd. litų BVP per metus. Pirmiausia dėl to, kad šioje šalyje su-kuriama apie 11 proc. visų pasaulio filmų, o jų kūrybinės studijos laiko-

Kūrybinių industrijų studentai: ryšių su savo srities atstovais ieškome patysRita Norvaišaitė,Giedrė Batarlaitė

mos vienomis geriausių pagal koky-bės (būtent Londono studijose buvo sukurti magiški Įsikūnijimo ir Hario Poterio vaizdai) ir kainos santykį.

Kadangi visos technologijos ir įrankiai yra niekinės vertės be kūry-bingų žmonių, nematau jokios prin-cipinės priežasties, kodėl Lietuva negalėtų tapti šios srities lydere pa-sauliniu mastu, jau nekalbant apie galimybę smarkiai prisidėti prie Lie-tuvos BVP.

Visgi taip nėra. Reikia pastebėti, kad šiuo metu valstybės institucijos ne tik nepadeda, bet kartais ir truk-do kūrybinėms inovacijoms. Grįž-tant prie Didžiosios Britanijos pavyz-džio, tyrimais apskaičiuota, kad, jei būtų atsisakyta valstybės taikomos mokesčių lengvatos, šalyje kuriamų filmų sumažėtų penkiskart.

Tiesa, tikėtis, kad mūsų valsty-bės požiūris pasikeis savaime – ne-verta. Kūrybiniam sektoriui būtina aiškiai parodyti, kad pagalba Lie-tuvos KI sektoriui yra ne subsidija, o investicija. Taigi į klausimą, kaip vertinu KI sektoriaus padėtį, galiu atsakyti, kad jis turi milžiniško po-tencialo, bet būtina įdėti nemažai bendrų pastangų, kad jį pasiektu-me kuo greičiau.

Kokių specialistų iš kūrybinių industrijų sektoriaus, Jūsų ma-nymu, šiuo metu Lietuvai labiau-siai trūksta?

J. Lavrinec: Trūksta ne konkre-taus sektoriaus atstovų, kadan-gi turime ir originalių dizainerių, ir drąsių reklamos kūrėjų, auga labai kūrybinga filmų ir muzikos kūrėjų karta, mūsų programuotojai genia-lūs, architektais visada garsėjome, leidyba, atrodo, sėkmingai vystosi. Mums trūksta strategų, sugebančių

įžvelgti verslumą kūrybinėse srityse ir išvystyti ilgalaikes abipusiai nau-dingas bendradarbiavimo schemas. Kitaip tariant, trūksta „komunikato-rių“, kurie mokėtų sujungti verslą ir kūrybines veiklas, t. y. trūksta kūry-bininkų!

T. Mitkus: Šiuo metu vienareikš-miškai trūksta gerų administrato-rių. Žmonių, kurie galėtų pritraukti nacio nalinius ir užsienio investuo-tojus, efektyviai gebėtų panaudoti gautus resursus kuriant kokybišką kūrybinio profilio projektą, taip pat būti efektyviais tarpininkais tarp kū-rybinio personalo ir klientų.

Jei neturėsime jų Lietuvoje, ge-riausi kūrybinio profilio specialistai nesugebės visiškai išnaudoti savo kūrybinio potencialo arba išvyks į užsienį, kur toks darbas yra labai gerai apmokamas. Tuo tarpu Lietu-va neteks naujų kultūrinių produktų ir, žinoma, sukuriamo BVP.

Ko galėtumėte palinkėti būsi-miems kūrybinių industrijų spe-cialistams?

J. Lavrinec: Jūs ir taip esate originaliai mąstantys, energingi, veržlūs, drąsūs ir, tikriausiai, mokantys bendradarbiauti su savo kolegomis. Bent jau šis renginys ir kiti renginiai, kuriuose dalyvavo KI studentai, tai įrodo. Linkėčiau atei-tyje tik stiprinti šiuos bruožus!

T. Mitkus: Sovietmečiu buvo sakoma, kad už iniciatyvą bau­džiama. Šiandien yra priešingai – KI sektorius sėkmingai gyvuos tol, kol bus iniciatyvos ir, žinoma, aistros. Jei jų nėra, kūrybiniame sektoriuje dirbti neverta. Todėl būsimiems KI specialistams linkiu būti iniciatyviems ir turėti aistros dirbti.

Gal būtent čia sutikto asmens vizitinė kortelė taps raktu nau-jo projekto ar išsvajotos darbo

vietos link.

Kūrybinės industrijos Lietuvoje: potencialui išnaudoti reikia daug bendrų pastangų

Gegužės 17 dieną, ketvirtadienį, kū-rybinio verslo sektoriaus atstovus subūrė Vilniaus Gedimino techni-kos universiteto Kūrybinių industri-jų specialybės studentų tinklaveikos renginys „I’MKI“. Renginio metu po-tencialiems partneriams stu-dentai pristatė savo darbus ir kūrybos proceso ypatybes.

Anot kūrybininkų, studen-tai dažnai skundžiasi, neturin-tys pagalbininkų savo karje-ros kelyje ar nežinantys, nuo ko pradėti, kai siekia įsijungti į tam tikrą trokštamą sritį. Todėl la-bai svarbu užmegzti ryšius su savo sektoriaus atstovais dar studijuo-jant. Ypač tai aktualu kūrybinių in-dustrijų studentams, su kurių spe-cialybe potencialūs darbdaviai dar nėra gerai susipažinę.

Renginio metu kūrybinio verslo atstovams studentai pristatė savo studijuojamus dalykus, sukurtus darbus, buvo demonstruojamos iš-

kabintos kūrybinių projektų vizua-lizacijos bei rodomi vaizdo darbai. Siekiant sukurti bendrumo jausmą ir glaudžiau susipažinti, renginio da-lyviai grupėse buvo pakviesti impro-vizuotai atlikti kūrybines užduotis.

Po oficialiosios dalies svečiai su studentais pratęsė diskusijas jau-kiai sukurtoje aplinkoje. Studen-tai tikisi, kad tokia iniciatyva taps tradicija ir kasmet kontaktų mainų susitikimuose dalyvaus vis daugiau kūrybinio verslo sektoriaus atstovų. Juk ką gali žinoti – gal būtent čia sutikto asmens vizitinė kortelė taps raktu naujo projekto ar išsvajotos darbo vietos link.

VGTU pirmasis Lietuvoje pradėjo ruošti kūrybinių industrijų specia­listus. Čia siūloma studijų programa orientuojasi į konkrečius gebėjimus, kuriuos privalo įgyti būsimas kūrybi-nių industrijų specialistas. Kūrybinės

industrijos, arba kūrybinė eko-nomika, – sintetinė veikla, jun-gianti tokias sritis, kaip menai, naujosios informacijos ir komu-nikacijos technologijos bei žinių ekonomika. Šis mokslas reika-lauja meninių, vadybinių, inter-pretacinių gebėjimų, kultūros

bei informacinių technologijų išma-nymo. Kūrybinės industrijos – inova-cinė veikla, todėl Lietuvos naciona-linėje strategijoje jau yra vykdoma ir pabrėžiama aukštos kvalifikacijos bei inovacijų valstybinė politika. Ta-čiau nepaisant naujų galimybių kū-rybinių veiklų plėtojimui, reikiamos kvalifikacijos žmonių stygius stabdo kūrybinių industrijų plėtrą.

Daugiau informacijos www.i-mki.lt.

Jorig

ės K

uzm

aitė

s nu

otr.

Kūrybinės industrijos Lietuvoje dar daug kam atrodo nauja ir nepakankamai suprantama sritis

Verslo atstovus subūrė kūrybinių industrijų specialybės studentų tinklaveikos renginys „I‘MKI“

INŽINERIJA 2012 m. birželio 6 d. Nr. 6 (1416)8

Redakcija:vyr. redaktorė Edita Jučiūtėžurnalistė Aurelija Staskevičienėmeno redaktorė Jolanta Šiugždaitėkalbos redaktorė Zita Markūnaitėfotografas Aleksas Jaunius

www.vgtu.lt

Redakcijos adresas:Saulėtekio al. 11, 415 k., Vilniustel. 274 4937, v. 9937el. p. inzinerija@vgtu.lt

SL 342. 2 sp. l. Tiražas 700 egz.Spausdino UAB „Baltijos kopija“

Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autorių nuomone.

ISSN 2029­5170

Jau 1923 metų rudenį Tartu mies-te įvyko I Baltijos studentų olim-pinės žaidynės. Vėliau šios spor-to žaidynės buvo vadinamos SELL (keturių Baltijos šalių pavadinimų – Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietu-vos – santrumpa) žaidynėmis.

Atgaivintos praėjusio amžiaus žaidynės

Žiemos žaidynės pradėtos rengti nuo 1929 metų. Dar vėliau, prade-dant 1937­aisiais, įvyko trys SELL šachmatų turnyrai. Paskutinės prieškario SELL žaidynės sureng-tos 1940 metų kovo 2–3 dienomis Otepėje (Estija). Žaidynes ilges-niam kaip 50 metų laikotarpiui nu-traukė sovietinė Baltijos šalių oku-pacija.

1997 metų balandžio 21 dieną Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietu-vos studentų sporto asociacijų va-dovai Tartu mieste pasirašė SELL žaidynių atkūrimo deklaraciją. Kiek­

vienais metais SELL žaidynės vyk-domos vis kitoje šalyje. Šiais metais (gegužės 17–20 d.) SELL žaidynes organizavo Suomija, jos vyko Espo mieste. Šiose SELL žaidynėse daly-vavo daugiau kaip 30 universitetų iš 9 skirtingų šalių.

VGTU sporto delegaciją su-darė 46 žmonės (40 sporti-ninkų ir 6 treneriai), dalyvavo šešiose sporto šakose ir iš-kovojo 10 medalių (3 aukso, 1 sidabro ir 6 bronzos).

Geriausiai startavo VGTU teniso komanda

Šiais metai geriausiai startavo teniso komanda, vadovaujama trenerio Vitalijaus Podlužno. Aukso medalį vienetuo-se iškovojo Aleksej Kolobov (Me-chanikos fakulteto SIFm11 grupės studentas), dvejetuose tas pats studentas Aleksej Kolobov kartu su Antano Gustaičio aviacijos ins-

tituto pirmakursiu Elviu Gotovskiu (OPfa­11) iškovojo aukso medalius. Elvis Gotovskis vienetuose iškovojo bronzos medalį. Bronzos medalius dvejetuose iškovojo Galina Bezru-kich (Kūrybinių industrijų fakulte-

tas, KKO­8) ir Mindaugas Kalvai-tis (Aplinkos inžinerijos fakultetas, MIf­09/2).

Lengvaatlečiai iškovojo auksąLengvosios atletikos komanda,

vadovaujama Jono Pečiūros, laimė-

jo vieną aukso ir vieną bronzos me-dalį. 400 m bėgimo rungtyje Agnė Abramavičiūtė (Statybos fakultetas STVf­10/2), aplenkusi visas varžo-ves (laikas 57,82), laimėjo pirmą-ją vietą ir buvo apdovanota aukso

medaliu. Rita Balčiauskai-tė (Verslo vadybos fakultetas VPV­08) 800 m bėgimo rung-tyje (laikas 2.13,55) iškovojo bronzos medalį.

Dziudo imtynininkų medaliai

Dziudo imtynininkai iškovo-jo vieną sidabro ir tris bronzos medalius. Antrąją vietą ir si­dab ro medalį svorio kategori­

joje iki 48 kg iškovojo Dovilė Maz­gei kaitė (Statybos fakultetas SMD­08/2), trečiąsias vietas iškovo-jo Mantas Burba (svorio kategorija iki 66 kg (Aplinkos inžinerijos fakulte-tas GDf­10/01), Karina Bičkutė (svo-rio kategorija +70 kg ( Fundamenti-

2012 m. SELL žaidynės Suomijoje1923 m. balandžio 11 d. Tartu mieste (Estija) Suo-mijos, Estijos, Lat vijos ir Lietuvos studentų sąjun-gos sudarė bendradarbiavimo programą. Vienoje iš šios programos dalių buvo numatyta reguliariai rengti studentų sporto varžybas.

Gegužės 11–13 dienomis Kaune vyko Lietuvos universiada, kurioje dalyvavo lengvosios atletikos, orien-tacinio sporto, dziudo imtynių, stalo teniso komandos.

STALO TENISASVilniaus Gedimino technikos univer-siteto stalo teniso vyrų komanda, nepralaimėjusi nė vieno susitikimo, tapo respublikos studentų čempio-nato nugalėtoja.

Merginų komanda, kurioje žaidė tik dvi merginos, užėmė garbingą penktą vietą.

DZIUDO IMTYNĖSDziudo imtynėse dalyvavo vaiki-

nų ir merginų komandos. Vaikinų komanda tarp vienuolikos universi-tetų užėmė antrąją vietą, taip pat ir merginų komanda tarp 10 universi-tetų užėmė antrąją vietą.

Asmeniniai laimėjimai:I vietas iškovojo Veslava Grigoro-

vič (Mechanikos fakultetas) ir Ginta-ras Katkus (Mechanikos fakultetas).

II vietą iškovojo Dovilė Mazgeikai-tė (Statybos fakultetas).

III vietas iškovojo Karina Bičku-tė (Fundamentinių mokslų fakulte-

Lietuvos universiada 2012tas), Georgij Zaicev (Mechanikos fakultetas), Mantas Burba (Aplin-kos inžinerijos fakultetas), Eiman-tas Kašelionis (Elektronikos fakul-tetas), Maksim Krivenko (Transpor-to inžinerijos fakultetas) ir Jevge-nij Morozov (Transporto inžinerijos fakultetas).

Treneriai: Algirdas Šulinskas ir Eugenijus Kriškoviecas.

LENGVOJI ATLETIKALengvosios atletikos komanda

bendroje komandų įskaitoje užėmė 7 vietą iš 12 universitetų.

Asmeniniai pasiekimai:I vietą iškovojo: 400 m barjerinio

bėgimo rungtyje – Agnė Abramavi-čiūtė (Statybos fakultetas), 400 m barjerinio bėgimo ir 400 m bėgimo rungtyje – Silvestras Guogis (Aplin-kos inžinerijos fakultetas), 800 m bė-gimo rungtyje – Dalius Pavliukovičius (Aplinkos inžinerijos fakultetas).

III vietas iškovojo: 400 m barje­rinio bėgimo rungtyje – Evaldas Ščiuka (Elektronikos fakultetas), tri-šuolyje – Lina Panavaitė (Architek-tūros fakultetas) ir Justas Norvaišas (Transporto inžinerijos fakultetas).

ORIENTACINIS SPORTASKomandinėje įskaitoje orientaci-

nio sporto komanda užėmė 5 vietą iš 9 universitetų.

Asmeniniai pasiekimai:Vidutinėje distancijoje Giedrius

Valantinas (2011 m. baigęs univer-sitetą) iškovojo pirmąją vietą.

Lietuvos stalo teniso senjorų 2012 m. asmeninio čempionato var-žybos vyko Kaune, VDU sporto cent­ro salėje, kur susirinko 172 stalo teniso senjorai, t. y. sportininkai, ku-riems virš 40 metų.

Dalyviai buvo suskirstyti į am-žiaus grupes. Štai vyriausioji gru-pė – žaidėjai virš 90 metų – žaidė ne tik „ping pongą“, bet ir agresyvų, dinamišką žaidimą.

VGTU klubo „Inžinerija“ senjo-rams šis čempionatas buvo itin sėk­mingas. Buvusi ilgametė Medžiagų atsparumo katedros dėstytoja Aldona Sausenavičienė, daugelio pra ėjusių čempionatų sidabro medalių laimėto-ja, pirmą kartą asmeninėje įskaitoje iškovojo aukso medalį ir taurę.

Moterų dvejete (su kauniete Ja-nina Kolosauskaite) – taip pat auk-

Stalo teniso senjorų čempio­na tas

so medalį, o mišriame dvejete su savo vyru, buvusiu Kelių ir Inžineri-nės grafikos katedrų doc. Henriku Sausenavičiumi, laimėjo bronzos medalį.

Kova dėl šio prizo buvo itin sun-ki, nes teko žaisti prieš sportinin-kus, kurie priklausė jaunesnei am-žiaus grupei. Tačiau pergalę, pa-sak sportininkės, lėmė gerai atlikti „namų darbai“: sudėtingas pada-vimas, kurio tinkamai nesugebėjo priimti abu tituluoti žaidėjai.

Taigi, ilgamečių VGTU dėstyto-jų Aldonos ir Henriko Sausenavičių šeimos laimikis – 5 medaliai – dar kartą patvirtino neseniai vykusiame respub likos šeimų čempionate iško-votą stip riausios šeimos titulą.

„Inžinerijos“ sporto klubas

Nuotraukoje iš kairės – stalo teniso sekcijos vadovas doc. Henrikas Sau­senavičius, Matas Skučas (Transporto inžinerijos fakultetas), Martynas Dovydas (Mechanikos fakultetas), merginų komandos kapitonė Justė Bambalaitė (Staty-bos fakultetas), broliai Tonetas ir Arnoldas Domeikos (Transporto inžinerijos fakultetas)

Aldona ir Henrikas Sausenavičiai laimėjo bronzos medalį

nių mokslų fakultetas IT­08), Georgij Zaicev (svorio kategorija iki 60 kg (Mechanikos fakultetas AEP­08).

Orientaciniame sporte užimtos dvi ketvirtos vietos (sprintas ir ilga distancija).

Tinklinio komanda, vadovauja-ma Jono Adomaičio, užėmė 9 vietą. Tinklinio varžybose dalyvavo 12 uni-versitetų.

Futbolo komanda, pralošusi tik vienerias rungtynes, užėmė 9 vietą tarp 18 komandų.

SELL žaidynėse įvairių universite-tų sportininkai ne tik siekia aukštų sportinių rezultatų, bet ir susipažįs-ta su kitų universitetų sportininkais bei tos šalies, kurioje vieši ir rungty-niauja, kultūra.

Mūsų universiteto sportininkams tai buvo neįkainojama patirtis, įspū-džiai, kurie liks ilgiems gyvenimo metams.

„Inžinerijos“ sporto klubas

VGTU sporto delegaciją sudarė 46 žmonės

(40 sportininkų ir 6 treneriai), dalyvavo šešiose sporto šakose ir iškovojo 10 medalių (3 aukso,

1 sidabro ir 6 bronzos).