baudžiamoji teisė versle: riba tarp ekonominės veiklos ... · civiliniai teisiniai santykiai, ar...

Baudžiamoji teisė versle: riba tarp ekonominės veiklos rizikos bei

pasitikėjimo verslo partneriais ir baudžiamosios atsakomybės

BAUDŽIAMOJI JUSTICIJA IR VERSLASMokslinė-praktinė konferencija

Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto

Baudžiamosios teisės ir proceso

Prof. dr. Aurelijus Gutauskas

LAT baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas

2015 m. spalio 16 d.

Vilnius

Pasitikėjimas verslo partneriais visuomet susijęs su rizika.

Juk kuriant verslą, nuo pat pradžių nesinori su savo patikėtiniu sudarinėti

keliolikos lapų sutarties, kurioje atsispindės visi punktai kuo vienas kitu

nepasitiki dar net nepradėję verslo. Tačiau seniai praėjo rankų sukirtimo laikai,

kai vyras taręs žodį už savo žodžius atsakydavo net ir savo sąskaitą. Tuo jis

užsitarnaudavo ilgalaikį ir tvirtą aktyvą – reputaciją.

• Vienas buvusių Rusijos oligarchų B. Berezovskis yra pasakęs,kad „Verslas grįsta pasitikėjimu baigiasi krauju“.

• Beje, jis pats, gyvendamas Londone, bylinėjosi su vienuturtingiausių Rusijos verslininkų taip pat gyvenančiu LondoneR. Abramovičiumi, irgi buvusiu oligarchu ir savo partneriuRusijoje dėl 3,8 mlrd. eurų. Ir net garsiausi UK mediatoriainesugebėjo padėti jiems susitarti taikiai.

• Vyrai norėjo karo iki pilnos pergalės ar priešininkosunaikinimo.

Dabar laikai kitokie. Vis dažniau verslo civilinius santykius

konfliktuojantys verslo partneriai bando spręsti

pasitelkiant į pagalbą prokurorus ir baudžiamąją justiciją.

Šiuolaikiniame gyvenime įsigali „verslo baudžiamoji

justicija“.

Sudėtingesni verslo sandoriai, jų tarptautinis

pobūdis lemia tai, jog iškilus ginčui tarp sandorio

šalių, vis sunkiau atsakyti į klausimą: ar tai

civiliniai teisiniai santykiai, ar nusikalstama

veika, už kurią gresia baudžiamoji atsakomybė.

Koks pavojus kyla, kai prokurorai stoja į vieno iš verslinikų

pusę ir pasitelkia baudžiamąjį procesą?

Nereikėtų pamiršti, jog baudžiamoji atsakomybėįgyvendinama remiantis baudžiamuoju procesu, kurįtvirtinti griežčiausi kaltumo įrodinėjimo ir kaltinamojoteisių apsaugos standartai.

1. baudžiamajame procese nereikia mokėti žyminio mokesčio;

2. nereikia rūpintis ir žalos atlyginimo užtikrinimu, nes surastikaltininko turtą ir apriboti jo nuosavybės teises yrateisėsaugos institucijų pareiga;

3. galimybės gauti įrodymus yra nepalyginamai didesnės, nesgali būti naudojami telefoninių pokalbių klausymai, sekimas,kratos ir pan.,

4. galimybės taikyti procesines prievartos priemones.

Pagaliau, jeigu jau baudžiamasis procesas vyksta, tai jis

turi vykti derinant veiksmingumą, funkcionalumą ir

žmogaus teisių apsaugą.

(čia svarbia varomaja jėga baudžiamajame procese tampa

vertybiniai prioritetai)

• Didelės apimties galių suteikimas teisėsaugos

pareigūnams didina ne tik jų galimybes

atskleisti nusikalstamas veikas, bet kartu ir

riziką proceso metu pernelyg apriboti

konstitucines asmens teises.

Pareigūnų persistengimo atveju baudžiamasis procesas galėtų

sukelti daugiau neigiamų padarinių nei pati nusikalstama

veika, dėl kurios procesas ir buvo pradėtas.

• Be abejo, toks procesas paneigtų žmogaus teisių irlaisvių esmę bei prasmę, išplaukainčią iššiuolaikinės žmogaus teisių sampratos.

• Kita vertus, proceso dalyvių procesinių garantijųstiprinimas galėtų gerokai pasunkinti tiesospaieškas baudžiamojoje byloje.

• Todėl sklandžiam baudžiamajam procesuibūtinas protingas taikomų priemoniųfunkcionalumo ir proceso dalyvių teisiųapimties derinys.

Dar šiek tiek apie vertybinius prioritetus baudžiamajame

procese

• Gana dažnai baudžiamojo proceso veiksmai

turi būti atliekami ir sprendimai baudžiamojoje

byloje priimami ne tik taikant konkrečias

normas (taisykles), bet ir vadovaujantis

universalesnėmis nuostatomis – baudžiamojo

proceso principais.

Juk valstybės subjektų įgaliojimų baudžiamajame procese

nepakanka apibrėžti įstatymuose konkretizuota tam tikro proceso

veiksmų tvarka.

• Todėl kiekvienas valstybės vardu veikiantis

pareigūnas turėtų suvokti baudžiamojo

proceso principų turinį ir reikšmę,

išsiugdyti poreikį konkrečiose situacijose

šiais principais vadovautis ir gebėti tai

daryti.

Grįžkime prie verslo...

• Organizuojant verslą svarbią reikšmę turipasitikėjimo partneriais ir ekonominės veiklosrizikos principai.

• Pasitikėjimo partneriu principas versle reiškia tikėjimąverslo partnerio sąžiningumu, jog šis vykdys verslą,suteikiantį abipusę naudą.

• Kartu ekonominės verslo rizikos principas siejamas sugalimų nuostolių tikimybe arba pajamų praradimu,palyginus su verslo plane priimtu variantu.

• Verslas negali gyvuoti be rizikos, kuri atsirandasiekiant prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų.

Turtiniai santykiai ar sukčiavimas?

Susipykusių verslininkų byla

Nr. 2A-7-9/2013

• Šioje byloje tiek nuteistasis M. S., tiek nukentėjusiuojupripažintas R. D. buvo siejami civilinių sutartinių teisiniųsantykių, abu buvo verslininkai, verslą organizavobūdami lygiaverčiais partneriais.

• Bendro verslo organizavimas (metalo gaminių pirkimas išUkrainos metalurgijos gamyklų ir jų realizavimasBaltarusijoje) buvo grindžiamas per tikslines paskolossutartis, nors toks investavimo būdas suteikė galimybę gautinaudą ne iš tikslinių paskolų, o iš bendrai plėtojamoverslo.

• M. S. ir R. D. siekė gauti kuo didesnę naudą iš būsimosandorio sudarymo, nuolatinės pinigų cirkuliacijos.

Šiuo atveju nustatant nesąžiningumo bei piktnaudžiavimo

ribą svarbios gali būti daug aplinkybių.

• Apgaulės pasireiškimo būdas teismų

apibrėžtas kaip nukentėjusiojo įtikinėjimas,

piktnaudžiaujant jo pasitikėjimu, suklaidinant

dėl ketinimų vykdyti sutartį.

• Pats savaime piktnaudžiavimas pasitikėjimu

negali būti vertinimas kaip turto užvaldymo

būdas sukčiaujant.

Jeigu R. D. nebūtų suklaidintas dėl M. S. ketinimų, vien

įgytas pasitikėjimas, net ir piktnaudžiavimas juo, nebūtų

pakankamas turtui įgyti.

• Asmens patiklumas konkrečiu šioje byloje numatytu atveju yrasiejamas pirmiausia su investicijų Baltarusijos Respublikojepobūdžiu, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. D. buvo keliųįmonių Baltarusijos Respublikoje akcininkas, todėl akivaizdu, kadturėjo žinių apie investavimo šioje šalyje ypatumus, vadinasi,negalėjo būti suklaidintas.

• R. D. galėjo ir turėjo galimybę kontroliuoti pinigų judėjimą –kur naudojami jo skolinti pinigai, perkami metalai už jo paskolintuspinigus ar ne, galėjo sekti pinigų likučius.

• Be to, bylos duomenimis, M. S. ir R. D. tarpusavio susitikimų metuderindavo pinigų judėjimo klausimus. Tai rodo, kad jie abuparitetiniais pagrindais ir prisiimdami atsakomybę dalyvavobendrame versle.

LAT išplėstinės 7 teisėjų kolegijos motyvai šioje

byloje (1)

• Apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra

apgaulė dėl kaltininko ketinimų. Paprastai, jei

susitarimo ar sutarties sąlygos nevykdomos,

sutarties šalis turi teisę kreiptis į teismą su

civiliniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo.

LAT išplėstinės 7 teisėjų kolegijos motyvai šioje byloje (2)

• 1. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, jog aptariamos situacijos

kontekste taip pat galioja sutarties laisvės principas

(CK 6.156 straipsnis), t. y. galimybė laisvai pasirinkti

kontrahentą, civilinių teisinių santykių subjektams – fiziniams

asmenims – verslininkams suprantant verslo santykių riziką

bet kuriuo atveju.

• 2. Apgaulės galimybei ir turiniui atskleisti kaltininko ir

nukentėjusiojo specialiųjų požymių buvimas šiuo atveju ypač

svarbus. Akcentuotinas ir baudžiamosios atsakomybės

ultima ratio pobūdis.


• 3. teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir tai, kad nė vienojebaudžiamojo proceso stadijų R. D. nėra teigęs, jog jis M. S. buvoapgautas. Nagrinėjant baudžiamąją bylą nebuvo aiškinamasi apieper kitas sąskaitas R. D. grąžintus jo paskolintus pinigus ar jų dalį.Vien tokios tikimybės buvimas liudytų pirmiausia apie civilinių, one apie baudžiamųjų teisinių santykių egzistavimą.

• 4. Na ir pagaliau akcentuota, kad taip buvo pažeistasproporcingumo reikalavimas taikyti konkrečioje situacijojeadekvačias priemones ir nevaržyti asmens teisių daugiau, nei taiyra būtina numatytiems tikslams pasiekti. Sudėtingų M. S. ir R. D.civilinių teisinių santykių aspektus, tarp jų esančių ginčų irpretenzijų turinį įmanoma atskleisti taikant Civilinio kodekso irCivilinio proceso kodekso normas.

•


• Piktnaudžiavimas pasitikėjimu kaip

apgaulės pasireiškimo būdas tarp

verslininkų BK 182 straipsnio ir aptartos

schemos versle prasme gali būti

konstatuojamas tik išimtiniais atvejais.

• Nagrinėjamu atveju tokia apgaulės rūšis

nėra tinkama sukčiavimui pagrįsti.


Suspiykusių verslininkų byla

Nr. 2K-161/2013

• Šioje byloje A.B. paėmė iš G. S 20 000 Lt už pažadą ateityje

parduoti 4,01 ha žemės sklypą, jie sudarė preliminariąją

minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau A. B.

nebuvo to sklypo savininkas, jis planavo jį įsigyti iš sklypo

būsimos savininkės I. O., kuri buvo jį įgaliojusi sutvarkyti

nuosavybės teisių į žemės atkūrimą dokumentus.

• Tačiau to nepavyko padaryti dėl teisinių kliūčių. G.S. kreipėsi į

teisėsaugą dėl sukčiavimo, nes A.B. jį suklaidino dėl savo

galimybių parduoti jam sklypą, neturėjo teisės pasirašyti

preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties.

LAT teisėjų kolegijos motyvai (1)

• 1. A.B ir G.S sudarytos preliminariosios pirkimo-pardavimo

sutarties pagrindu atsiranda civiliniai teisiniai santykiai,

todėl A.B. veika atitinka civilinės teisės aktais reguliuojamų

visuomeninių santykių sritį.

• 2. Vertinant nukentėjusiojo G.S. pažeistų teisių gynimo

civiline tvarka perspektyvą, siekiant atriboti civilinės ir

baudžiamosios atsakomybės taikymą, akivaizdu, kad jo teisė

gintis civilinio proceso tvarka nebuvo esmingai pasunkinta,

priešingai, nukentėjusysis turėjo galimybę ją įgyvendinti ir tą

siekė padaryti.

LAT teisėjų kolegijos motyvai (2)

• 3. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad bylojenenustatyta, jog A.B. tyčia būtų kaip nors sudaręs situaciją,kuri neleistų nukentėjusiajam G. S. civilinėmis teisinėmispriemonėmis atkurti savo pažeistas teises ar toks pažeistųteisių gynimo būdas būtų tiek apsunkintas, kad iš esmės taptųneįmanomas.

• 4. Pagaliau buvo konstatuota ir tai, kad buvo neįvertinta irpaties nukentėjusiojo G.S. asmenybė, t.y., kad jis nuo 2002m. vertėsi prekyba nekilnojamuoju turtu, buvonekilnojamojo turto ekspertas ir dėl to suvokė ar bentturėjo ir galėjo suvokti sudaromo sandorio riziką, tačiaunepaisydamas to, sudarė minėtą sandorį.

Tokio pobūdžio baudžiamųjų bylų daugėja


Konfliktuojančių verslininkų byla

Nr. 2K-152/2015

Pagrindžiant išvadą dėl baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo

bylose, kurių esmė – turtinių prievolių nevykdymas, svarbu

įvertinti:

• 1. ar apgaulė buvo lemiama nukentėjusiojo apsisprendimui,

kiek įtariamas asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino

kreditoriaus galimybes atstatyti pažeistą teisę civilinio proceso

priemonėmis.

• 2. ar skolininkas suklaidino kitą sandorio dalyvį dėl esminių

sandorio sąlygų ir apsunkino sandorio turinio įrodinėjimą;

• 3. ar skolininkas vėliau neigė sandorį, ar naudojosi

formaliomis kliūtimis įrodyti tikrąjį sandorio turinį, ar

argumentavo savo poziciją fiktyviais dokumentais;

Pagrindžiant išvadą dėl baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo

bylose, kurių esmė – turtinių prievolių nevykdymas, svarbu

įvertinti:

• 4. ar skolininkas sudarė fiktyvią ar dirbtinę nemokumo padėtį;

• 5. ar skolininkas buvo pasiekiamas kreditoriui, ar slėpėsi nuo

jo;

• 6. ar nukentėjusieji suprato sandorio riziką, ar jie buvo

pakankamai apdairūs ir pan.

Turtiniai santykiai ar turto bei turtinės teisės pasisavinimas ir

išvaistymas?

Susipykusių akcininkų (verslo partnerių byla)

Nr. 2K-7-234-942/2015

• Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. Z. , būdamas UAB „Baltic Ant“direktoriumi, sudarė statybos rangos sutartį su UAB „Vilnius NT“, atstovaujamadirektoriaus R. M., dėl patalpų išplanavimo pakeitimo ir kapitalinio remonto. Statybosrangos sutartyje buvo numatyta ir statybos kaina – 440 300 Lt

• Pagal šios statybos rangos sutarties 5.2.17 punkte įtvirtintas nuostatas sutarties šalyssusitarė, kad per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos rangovas pateikia 30 proc.sutarties sumos, t. y. 132 000 Lt, banko atlikimo garantiją arba draudimo kompanijosatlikimo laidavimo raštą, kurio galiojimo terminas vieneri metai nuo sutartos darbųatlikimo pradžios datos ir kurio tekstas ir turinys turi būti suderinti su užsakovu dėlsutartinių įsipareigojimų, tarp jų baudų ir delspinigių mokėjimų, įvykdymo.

• Rangovui nepateikus per nurodytą terminą garantinio laidavimo rašto, rangovas privaloužsakovui kaip sutartinių prievolių įvykdymo garantą išrašyti paprastąjį neprotestuotinąvekselį 100 proc. sutarties sumos t. y. 440 300 Lt su PVM, užsakovo nurodytamterminui. Rangovui tinkamai ir laiku atlikus darbus, vekselis laikomas negaliojančiu iryra grąžinamas rangovui.

• Baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, kad A. Z. pasirašė ir paprastąjį vekselį statybosrangos sutartyje numatytai statybos kainai – 440 300 Lt, pagal kurį UAB „Baltic Ant“besąlygiškai įsipareigojo sumokėti UAB „Vilniaus NT“ vekselyje nurodytą skolos sumą..

• UAB „Baltic Ant“ akcininkai A. Z. ir L. B.akivaizdžiai konfliktavo tarpusavyje, kaltinovienas kitą nekompetencija, blogu įmonėsvaldymu ir pan. Be to, liudytojas A. Š. parodė,kad L. B., išvažiuodamas atostogauti irsuteikdamas jam mėnesiui laiko komercijosdirektoriaus įgaliojimus, kontaktuodamas sujuo iš užsienio, ragino jį organizuoti UAB„Baltic Ant“ bankroto procedūrą A. Z. jaunebūnant UAB „Baltic Ant“ akcininku.

LAT išplėstinės 7 teisėjų kolegijos motyvai (1)

• 1. Vertinant baudžiamojoje byloje nustatytas faktinesaplinkybes, pasirašyto vekselio turinys (skola) neatitikofaktiškai susiklosčiusių santykių tarp šalių UAB „BalticAnt“ ir UAB „Vinius NT“, sudarius statybos rangos sutartį irgarantuojant jos vykdymą išrašytu paprastu neprotestuotinuvekseliu.

• 2. kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad šioje baudžiamojojebyloje iš esmės nebuvo surinkta kokių nors įrodymų, kad irUAB „Vilniaus NT“ buvo reikalinga ši statybos rangossutartis. Be to, ikiteisminio tyrimo metu UAB „Vilniaus NT“direktorius R. M., kuris ir pasirašė statybų rangos sutartį, buvopasislėpęs nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo, todėlnebuvo galimybių jį apklausti.


• 3. teismas pagrįstai nustatė, jog A. Z. ėmėsi visų reikiamų

priemonių, kad būtų įvykdyti visi sutartiniai

įsipareigojimai. UAB „Baltic Ant“ neįvykdė statybų rangos

sutartyje numatytų darbų, nes A. Z. iš UAB „Baltic Ant“

direktoriaus pareigų buvo atleistas 2008 m. gruodžio 8 d., t. y.

likus dar beveik dviem mėnesiams iki darbų pradžios.


• 4. Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes A. Z.veiksmai išrašantUAB „Vilniaus NT“ paprastą neprotestuotiną vekselį, užtikrinantįstatybų rangos sutarties vykdymą, negali būti pripažinti turinčiaisBK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikospožymių. Šios baudžiamosios bylos kontekste UAB „Baltic Ant“direktoriaus A. Z. prisiimtų įsipareigojimų perleidimas UAB„Vilnius NT“ negali būti vertinamas kaip turtinės teisėsiššvaistymas BK 184 straipsnio 2 dalies prasme net ir nustačiusšio sandorio neteisėtumą ir prieštaravimą įmonės interesams.

• Tokios turtinės teisės išvaistymo būdas išeitų už BK 184straipsnyje kriminalizuotos turtinės teisės išvaistymo aiškinimoribų, nes tai būtų ne tik plečiamasis baudžiamosios teisėsnormos aiškinimas (šiuo atveju išplėsta kriminalizacija nebūtųpateisinama), bet jis prieštarautų ir Lietuvos AukščiausiojoTeismo praktikai.


• Teisėjų kolegija pažymėjo, kadorganizuojant verslą svarbią reikšmę turipasitikėjimo partneriais ir ekonominėsveiklos rizikos principai. Verslas negaligyvuoti be rizikos, kuri atsiranda siekiantprisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų,todėl konfliktinių situacijų tarp verslininkųsprendimas baudžiamosiomis teisinėmispriemonėmis gali būti konstatuojamas tikišimtiniais atvejais .

Išskirtini tokie pagrindiniai rizikingų verslo sprendimų turinio

vertinimui taikomi kriterijai, kuriuos atitinkantis sprendimas gali

būti pripažįstamas neteisėtu:

• 1) akivaizdus žalingumas (nuostolingumas) (pavyzdžiui,akivaizdžiai žalingas yra turto perdavimas kitiems asmenimsneatlygintinai);

• 2) nepateisinamas rizikingumas (neatitikimas protingai verslorizikai) (pavyzdžiui, nepateisinama rizika būtų tada, jeigu užbendrovės grynuosius pinigus būtų įgytas bevertis turtas arba toksturtas taptų beverčiu vėliau);

• 3) neatitikimas įstatymams, vidaus dokumentams ar geriems verslostandartams (pavyzdžiui, geriems verslo standartams prieštaraujasprendimas nevykdyti bendrovės veiklos, taip didinant nuostoliusneatsiskaitymu su kreditoriais;

• 4) ekonominis nenaudingumas/nereikalingumas (pavyzdžiui,ekonomiškai būtų nenaudingas sandoris, sudarytas su didesnėmispalūkanomis, nei kitais atvejais ar teikiant pernelyg daug nuolaidų).

Be to, Lietuvos teismų praktikoje plėtojamas rūpestingo,

apdairaus, protingo vadovo elgesio standartas.

• Vertinant vadovo veiksmus rizikingų verslosprendimų priėmimo procese, viena vertus,atsižvelgiama į šių veiksmų atitikimąobjektyviesiems ir subjektyviesiems sąžiningumoir protingumo kriterijams.

• Objektyvus kriterijus reiškia, kad bendrovėsvadovas įpareigojamas elgtis kaip rūpestingas,apdairus, protingas vadovas.

• Kartu subjektyvus kriterijus apibūdinabendrovės vadovo kvalifikaciją, išsimokslinimą,patirtį ir pan.

Tokio pobūdžio bylų daugėja

• Turtiniai santykiai ar turto bei turtinės

teisės pasisavinimas ir išvaistymas?

• Konfliktuojanys verslininkai

• Nr. 2K–518/2014

• Nr. 2K-451/2014

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad

tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai,

įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai,

kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant

civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys

esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip

atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas

• Tai dera ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartąkonstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms nevisada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jaspadariusiems asmenims taikytinos griežčiausios priemonės –bausmės.

• Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, ar pripažinti veikąnusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokiųrezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmiųtaikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis,civilinėmis sankcijomis, visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.)

Dėkoju už dėmesį!

• [email protected]

mailto:[email protected]

baudžiamoji teisė versle: riba tarp ekonominės veiklos ... · civiliniai teisiniai santykiai, ar...

Documents