bendrojo ugdymo mokyklŲ veiklos kokybĖs ......vieša diskusija ir komunikacija: mokyklos veikla...
TRANSCRIPT
1
ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ PROJEKTAS
BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ ĮSIVERTINIMO
RODIKLIŲ ATNAUJINIMAS IR NAUDOJIMO JAIS METODIKOS/REKOMENDACIJŲ
SUKŪRIMAS
SFMIS NR.: VP1-2.1-ŠMM-01-V-03-001
BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ
VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO REKOMENDACIJOS
Rengėjai:
D. Survutaitė
V. Bacys
S. Balčiūnas
G. Čiuladienė
V. Petkūnienė
V. Sičiūnienė
V. Vaicekauskienė
J. Valuckienė
M. Vilkonienė
Vilnius
2015
2
Turinys
Mokyklos veiklos įsivertinimo galimybės..............................................................................................3
Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo modelio sandara....................................................................3
Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo paskirtis..................................................................................4
Mokyklos įsivertinimo principai.............................................................................................................4
Įsivertinimo etapai..............................................................................................................................5 - 6
Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo organizavimas........................................................................7
Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo modelio rodiklių naudojimas įsivertinime.....................8 - 9
IQES online Lietuva klausimynų naudojimas įsivertinimui..............................................................10
Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rodiklių ir
IQES online Lietuva klausimynų atitiktis....................................................................................11 - 14
3
Kokios mokyklos veiklos įsivertinimo galimybės?
Švietimo įstatymo (2011) 37 straipsnio 4 dalis įpareigoja Švietimo kokybei gerinti vykdyti švietimo stebėseną, tyrimus, mokyklų veiklos įsivertinimą ir išorinį vertinimą, mokyklų vadovų ir mokytojų atestaciją, mokymosi pasiekimų vertinimą. Švietimo įstatymo (2011) 37 straipsnio 5 dalis nustato, kad mokyklos veiklos įsivertinimo sritis, atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba. Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimas gali būti vykdomas pagal bendruomenėje priimtiną metodiką.
Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros tinklapyje pateikiamos tokios įsivertinimo metodikos (žr.:
http://www.nmva.smm.lt/wp-content/files/Isivertinimo%20modeliai.pdf): Ofsted modelis - savęs
(mokyklos) vertinimo forma (SVF), NCSL / Becta matrica, Cambridge Education įsivertinimo ir
mokyklos tobulinimo sistema, Transforming Learning, How Good is Our School?, ENABLE modelis,
Investors in People standartas, European Self-evaluation Framework ESSE (Effective School Self-
Evaluation), Europos mokyklų savęs vertinimo (ESSE) modelis, EFQM (The European Foundation for
Quality Management) meistriškumo modelis, ISO standartai, Bendrasis vertinimo modelis (BVM).
Mokyklos veiklos įsivertinimo modelis (2014) yra viena iš galimybių įsivertinant mokyklos
veiklos kokybę. Šį modelį sudaro keturios įsivertinimo sritys: rezultatai, ugdymas(is) ir mokinių
patirtys, aplinkos, vadyba ir lyderystė. Visos sritys susijusios priežastiniais ryšiais, parodytais modelyje
apačioje.
Rodiklių sistemoje neišskirta dar viena ankstesnėms metodikoms įprasta sritis – Mokyklos
kultūra – tačiau jos aspektai aprašyti kiekvienoje iš trijų rezultatus lemiančių sričių. Norint vertinti
kultūrą atskirai, nesunku išrinkti tinkamus rodiklius ir susidaryti teminį rodiklių rinkinį.
Kaip sudaryta ši mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rodiklių sistema?
Rodiklių sistema sudaryta iš sričių, kurios detalizuojamos temomis, o šios dar smulkiau
skaidomos į rodiklius. Greta rodiklio pavadinimo pateikti raktiniai žodžiai, lakoniškai įvardinantys
rodiklio turinį, esminį kokybės požymį ar jos vertinimo kriterijų. Galop teikiamas detalesnis požymių,
liudijančių tam tikram rodikliui priskirtų mokyklos veiklos aspektų kokybę, aprašymas.
SRITIS TEMA RODIKLIS RAKTINIAI ŽODŽIAI DETALESNIS RODIKLIO APRAŠYMAS
Detaliajame rodiklio aprašyme nurodytas pageidaujamas, idealus mokyklos veiklos būvis,
atitinkantis aukščiausią – ketvirtą – kokybės lygį ankstesnėse mokyklos vertinimo metodikose.
Žemesniųjų lygių iliustracijos šiame rodiklių sistemos apraše neteikiamos.
Kaip ir ankstesnėse Mokyklos veiklos kokybės vertinimo metodikose, šio modelio sistemos
rodikliai yra ne kiekybiniai, o kokybiniai, tai yra teikiantys kokybės požymių aprašus, bet nenurodantys
konkrečių kokybės pamatavimo ir jos laipsnio nustatymo būdų. Dėl detalesniajame rodiklio apraše
nurodytų kokybės požymių matavimo būdų ir kokybinių rodiklių vertimo konkrečiais kiekybiniais
(statistiniais) rodikliais galimybių bei prasmės turėtų apsispręsti vertintojai.
MO
KY
KLO
S K
ULT
ŪR
A
VADYBA
IR
LYDERYSTĖ
UGDYMAS(IS) IR
MOKINIŲ PATIRTYS
APLINKOS
REZULTATAI
4
Kokia mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo paskirtis?
Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo paskirtis – mokyklos veiklos gerinimas atrandant ir
patvirtinant mokinių ugdymo ir ugdymo(si) sėkmes ir nustatant tobulintinas sritis, priimant bendrus
sprendimus dėl būtinų veiksmų, siekiant bendrai sutartos mokinių mokymo(si) kokybės.
Įsivertinimas yra mokyklos bendruomenės refleksija: problemų apmąstymas, įrodymų rinkimas
(tyrimas) ir dialogas vertinant bei interpretuojant įrodymus. Įsivertinimas padeda mokyklos personalui
apmąstyti (reflektuoti) ir pagrįsti savo veiklą, mokyklos bendruomenei susikalbėti ir susitelkti siekiant
nuolatinio tobulinimo. Sistemingai vykdomas mokyklos veiklos kokybės įsivertinimas sudaro sąlygas
ir prielaidas, t.y. įgalina, visą mokyklos bendruomenę (mokyklos vadovus, mokytojus, mokinius ir jų
tėvus (globėjus), steigėjo atstovus ir kitus mokyklos veikla suinteresuotus socialinius partnerius)
argumentuotai diskutuoti apie mokinių mokymą ir mokymąsi, pripažinti mokytojų meistriškumą ir
gerąsias praktikas, kaip tinkamus pavyzdžius mokytojų bendruomenės organizaciniam mokymuisi. Jis
taip pat padeda surinkti suinteresuotiems asmenims ir partneriams svarbius mokyklos veiklos kokybę
atspindinčius įrodymus.
Švietimo įstatymo (2011) 37 straipsnio 5 dalis įpareigoja mokyklos bendruomenę analizuoti
įsivertinimo rezultatus ir priimti sprendimus dėl veiklos tobulinimo. Mokyklos veiklos kokybės
įsivertinimo rezultatai yra reikšmingi rengiant bei koreguojant mokyklos strateginius ir mokytojų
kasdienės ugdymo veiklos planus. Jų įgyvendinimo vertinimu pradedamas kitas įsivertinimo ciklas.
Įsivertindama mokykla pasitikrina, ar teisingu keliu eina; įžvelgia giluminius dalykus; atranda naujas
galimybes.
Kokie turėtų būti mokyklos įsivertinimo principai?
Ugdymo ir ugdymosi tobulinimas: mokyklos veiklos kokybės įsivertinimas sutelkia mokyklos
bendruomenę ugdymo(si) kokybės tobulinimui visais lygmenimis: mokinio, klasės, srauto,
visos mokyklos. Vertinant ir įsivertinant mokyklos veiklos kokybę svarbu susitarti dėl ugdymo
ir ugdymosi kokybės, išryškinti ir nustatyti matavimui ir vertinimui būtinus pažangos požymius.
Dėmesys telkiamas kokybiško ugdymo požymiams parengti, kokybės vertinimo kriterijams
nustatyti. Ugdymo ir ugdymosi tobulinimas mokykloje skleidžia sėkmingą mokinių ugdymo
praktiką, sąlygojančią visos mokyklos pasiekimus ir pažangą.
Vieša diskusija ir komunikacija: mokyklos veikla suinteresuotųjų asmenų (steigėjo atstovus,
mokyklos vietos bendruomenės narius, politikus ir pan.) ir bendruomenės atvira diskusija apie
mokyklos pasiekimų bei mokinių ugdymo(si) rezultatų gerinimą suteikia viešumo taip pat
užtikrina galimybę skaidriai vykdyti veiklos kokybės įsivertinimą, siekti tvarios ugdymo(si)
kokybės.
Pagrįstų įrodymų rinkimas: mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo sprendimai grindžiami
skaidriai surinktais ir patikimais, realią mokyklos situaciją iliustruojančiais duomenimis ir
informacija.
Grįžtamasis ryšys ir refleksyvumas: efektyviam mokyklos veiklos kokybės įsivertinimui
reikalingas kritinis požiūris į mokyklos keliamus ugdymo tikslus ir pasirinktus veiklos
prioritetus, apmąstant, kuri veiklos sritis yra reikšmingiausia įsivertinti ir tobulinti,
orientuojantis į mokinių mokymosi pažangos ir pasiekimų gerinimą.
Lyderystė: mokytojai įsitraukia ir prisiima lyderystės atsakomybę. Mokyklos vadovų ir
mokytojų atvirumas, kūrybiškumas, pasiryžimas permąstyti, kritiškai įvertinti ir keisti esamą
mokyklos veiklos praktiką yra efektyvaus mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo sąlyga.
Tęstinumas: kiekvienas mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo etapas yra nuolatinio mokyklos
veiklos tobulinimo ciklo, kurio paskirtis gerinti mokinių mokymosi pasiekimus, dalis.
5
Kokie mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo etapai?
Mokyklos įsivertinimo grupei ar komandai rekomenduojama įgyvendinti penkis įsivertinimo
proceso etapus: pasirengimo, įsivertinimo koncepcijos kūrimo, tyrimo metodikos parengimo,
įsivertinimo atlikimo, apibendrinimo.
1 etapas Pasirengimas įsivertinti
Kokio rezultato
siekiama?
Siekiama bendro sprendimo - susitarimo dėl problemos, kurią ketinama spręsti. [Kokia
problema (ar mokyklos veiklos sritis, tema, rodikliai ar jų grupė) bus analizuojama?]
Ką reikia
išsiaiškinti?
Apie ką norima ar privaloma sužinoti daugiau?
Koks yra pagrindinis motyvas pasirinkti būtent šiuos mokyklos veiklos kokybės
aspektus įsivertinti?
Kokias naudas teiks įsivertinimo rezultatai, atsižvelgiant į mokyklos misiją?
Kas būtų, jeigu pasirinkto aspekto įsivertinimas nebūtų atliktas?
Kas daroma?
Pasirengiama kryptingai diskusijai; ji organizuojama; jos metu bendruomenė susitaria
dėl įsivertinimo problemos (srities /temos/ rodiklio/ pasirinkimo). Suformuluojamas
probleminio vertinimo tyrimo klausimas, kuriam pritaria mokyklos vadovai ir
mokytojai.
2 etapas Įsivertinimo koncepcijos kūrimas
Kokio rezultato
siekiama?
Siekiama parengti mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo planą (įsivertinimo tikslai;
dalyviai ir jų funkcijos; duomenų šaltiniai; iliustracijos arba duomenų interpretavimo
kriterijai; vertinimo eigos planas).
Ką reikia
išsiaiškinti?
Ko bus siekiama atliekant įsivertinimą?
Į kokius smulkesnius klausimus turi atsakyti įsivertinimo rezultatai?
Kokie duomenys / informacija bus renkama?
Ar pavyks stebėti ir fiksuoti veiklos kokybės požymius praktiškai?
Kokios informacijos duomenų bazėmis ir kaip galime pasinaudoti?
Ar parengtą įsivertinimo atlikimo planą žino mokyklos bendruomenė ir kiti
suinteresuoti asmenys?
Kas daroma?
Mokyklos vadovai ir mokytojai susitaria dėl įsipareigojimo ir dalyvavimo mokyklos
veiklos kokybės vertinimo procesuose. Diskutuojant nusprendžiama dėl vertinimui
pasirinktos srities /temos/ rodiklio kokybės požymių ir kriterijų aprašymo (iliustracijos)
turinio, dermės su mokyklos veiklos specifika, vertybėmis, kultūra. Susitariama dėl
įsivertinimo eigos: numatomi konkretūs darbai, jų atlikimo datos bei atsakingi asmenys.
Aptariama įsivertinimo etika ir raštiškai fiksuojamos vertinimo taisyklės / etikos
kodeksas. Organizuojami mokyklos bendruomenės ir įsivertinimo komandos mokymai,
formuojant pozityvų ir profesionalų požiūrį į veiklos kokybės vertinimo procedūras.
1 etapas
Pasirengimas
įsivertinti
2 etapas Įsivertinimo
koncepcijos kūrimas
5 etapas
Atsiskaitymas ir
informavimas
4 etapas
Įsivertinimo
atlikimas
3 etapas Įsivertinimo tyrimo metodikos
parengimas
6
3 etapas Įsivertinimo tyrimo metodikos parengimas
Kokio rezultato
siekiama? Siekiama parengti įsivertinimo tyrimo instrumentą (-us).
Ką reikia
išsiaiškinti?
Ar įsivertinimo metu bus surinkti duomenys padedantys išsiaiškinti sutartą
problemą, pvz.: mokinių mokymosi pažanga / elgesys / santykiai?
Ar ir kaip vyks tarp mokytojų profesinis dialogas ir dalinimasis sėkminga
praktika vertinamo aspekto (srities / temos / rodiklio) kokybės gerinimo
klausimais? (planas ir mechanizmas, kaip duomenys renkami, susitarimų dėl
sprendimų klausimas)
Kaip bus organizuojamas darbas su duomenimis?
Ar bus užtikrinamas kolegiškas mokytojų bendradarbiavimas aptariant mokymo
ir mokymosi kokybės klausimus?
Kas daroma?
Susitariama dėl įsivertinimo metodų ir instrumentų pasirinkimo, jų taikymo mokyklos
bendruomenėje. Suprojektuojamas tyrimo instrumentas. Nustatoma tikslinė įsivertinimui
reikalingos informacijos teikėjų grupė. Įsivertinimo tyrimo dalyviai instruktuojami ir
motyvuojami mokyklos veiklos kokybės gerinimui.
4 etapas Įsivertinimo atlikimas
Kokio rezultato
siekiama?
Siekiama surinkti patikimus duomenis ir informaciją, juos interpretuoti ir suformuluoti
išvadas.
Ką reikia
išsiaiškinti?
Ar atliekamas mokyklos veiklos kokybės įsivertinimas sudaro sąlygas ir galimybes:
mokytojams prisiimti atsakomybes ir iniciatyvas tobulinti savo mokinių ugdymo
kokybę?
patvirtinti, kas įsivertinamose veiklose yra gerai ir skleisti sėkmingas praktikas?
nustatyti prioritetines sritis, reikalaujančias bendrai sutartų ir įgyvendinamų
veiklos tobulinimo sprendimų?
organizuoti mokytojų individualias ir grupių refleksijas?
pasirengti informuoti mokyklos bendruomenę apie stipriąsias ir tobulintinas
vertinamos veiklos sritis?
Kas daroma?
Organizuojamos mokyklos bendruomenės narių apklausos, stebimos mokykloje
vykstančios veiklos, renkami duomenys ir informacija iš viešai prieinamų duomenų
šaltinių. Vyksta diskusijos grupėse, reflektuojama įsivertinama veikla. Formuluojamos
išvados.
5 etapas Atsiskaitymas ir informavimas
Kokio rezultato
siekiama?
Siekiama parengti mokyklos veiklos įsivertinimo ataskaitą; įsivertinimo duomenis
panaudoti bendruomenės sprendimams ir įsipareigojimams dėl veiklos tobulinimo.
Siūlomas ataskaitos turinys:
įsivertinimo tikslai - ko buvo siekta;
santrauka – svarbiausi vertinimo rezultatai;
įsivertinimo dalyviai, metodai ir informacijos šaltiniai;
pagrindiniai įsivertinant naudoti duomenys ir kita informacija bei jų
interpretacijos;
stiprieji ir tobulintini veiklos aspektai;
bendruomenės sprendimai ir įsipareigojimai veiklos tobulinimui.
Ką darome?
Su gautais rezultatais supažindinama mokyklos bendruomenė. Įsivertinimo
rekomendacijos ir įsipareigojimai naudojami tobulinti mokyklos veiklą. Išoriniai
mokyklos partneriai ir suinteresuotieji asmenys glaustai informuojami apie svarbiausius
rezultatus ir tolimesnius veiksmus.
7
Kaip organizuojamas mokyklos veiklos kokybės įsivertinimas?
Efektyvus mokyklos veiklos kokybės įsivertinimas įtraukia mokyklos direktorių, pavaduotoją
(skyrių vedėjus), mokytojus veikti kartu, tariantis su mokiniais, jų tėvais (globėjais) dėl mokinių
pasiekimų gerinimo, kuriant pasitikėjimo ir pagarbos vieniem kitais atmosferą. Mokyklos veiklos
kokybės įsivertinimas inicijuojamas mokyklos direktoriaus. Atsakomybę už įsivertinimo procesą
prisiima bendruomenė. Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimą organizuoja ir koordinuoja įsivertinimo
grupė ar tam tikras funkcijas atliekanti mokytojų komanda. Jos paskirtis – suplanuoti ir įgyvendinti
mokyklos veiklos kokybės įsivertinimą kaip bendrą veiklą tobulinantį procesą, kuriame visi
dalyvaujantys kryptingai skatinami ne tik pateikti ar rinkti duomenis, bet nuolat mąstyti apie mokyklos
veiklos tobulinimo procesus bei prisiimti atsakomybę už sprendimų įgyvendinimą.
Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimas vykdomas kaip refleksyvus procesas, kuriame
mokyklos vadovai, mokytojai dalyvauja vadovaujami Įsivertinimo grupės ar komandos. Šis procesas
kartu yra ir įrodymais grindžiamas vertinimo tyrimas, kurio metu analizuojamas mokyklos keliamų
tikslų ir pasiektų rezultatų santykis, vadovaujantis mokykloje bendrai sutartais veiklos kokybės
kriterijais, kurie nusistatomi atsižvelgiant į mokyklos veiklos specifiką, jos kultūrą.
Sprendimai dėl pasiektos veiklos kokybės yra priimami bendru sutarimu, remiantis iš patikimų
duomenų šaltinių surinkta informacija. Jie pirmiausiai yra tinkamas pagrindas priimti sprendimams dėl
mokinių mokymosi pasiekimų gerinimo.
Įsivertinimas be tobulinimo neįsivaizduojamas, kaip ir tobulinimas be įsivertinimo.
Gerinant mokyklos veiklos kokybę, jie neatsiejamai susiję. Mokykla gali pasirinkti
tobulinimo ciklą, o paskui įsivertinti taikytų priemonių naudingumą, ir atvirkščiai, pradėti nuo
įsivertinimo, iš kurio seks tobulinimo veiksmai.
Įsivertinimas
Peržiūra Planavimas
Įgyvendinimas
Įsivertinimas
Planavimas
Įgyvendinimas Įsivertinimas
Peržiūra
8
Kaip naudotis Mokyklos veiklos kokybės rodiklių sistema įsivertinant?
Mokyklos veiklos kokybės rodiklių aprašas teikia platų sisteminį požiūrį į tai, kas svarbu šiuolaikinės
mokyklos, siekiančios gerai dirbti, veikloje. Tai tarsi modelis, padedantis mokyklos bendruomenei
pažvelgti pačiai į save.
Įsivertinant ar reflektuojant savo veiklą rodiklių sistema gali būti naudojama keliais būdais:
Plačiajam visuminiam
įsivertinimui
Teminiam vertinimui Problemos tyrimui
Šiuo atveju visas mokyklos
personalas arba ir kiti
bendruomenės nariai (mokiniai,
jų tėvai) vertina visas sritis,
temas ir rodiklius. Patogiausia
naudoti jau įprastą 4 lygių skalę.
Kadangi detalesniuose rodiklių
aprašymuose pateiktas idealusis,
aukščiausias, kokybės lygis,
toks vertinimas padėtų nustatyti,
kaip toli / arti, bendruomenės
nuomone, ji yra nuo idealo.
Plačiajam visuminiam
įsivertinimui rekomenduojamas
individualus vertinimas, kurio
rezultatai vėliau sumuojami.
Aptarus bendruomenės
diskusijose, jie gali tapti
atspirties tašku detalesniam
padėties tyrimui ar
sprendimams.
Šiuo atveju pasirenkama
siauresnė sritis ar tema ir
atidžiau patyrinėjamas jos
kokybės lygis. Tam nebeužtenka
bendruomenės narių išankstinės
nuomonės – reikia konkretesnių
ir patikimesnių būklės įrodymų
bei įrankių jiems gauti. Galima
naudoti jau parengtus įrankius,
pvz., IQES klausimynus bei kt.,
arba susikurti juos patiems.
Iš pažiūros šis vertinimo būdas
artimas teminiam vertinimui, nes
nėra visuminis. Tačiau teminis
vertinimas gali būti atliekamas
be išankstinės nuostatos, kas
konkrečiai ir kodėl vertintojams
nepatinka: juo iš pradžių
siekiama konstatuoti padėtį, o
interpretuojama ir vertinama tik
surinkus pakankamai įrodymų.
Tuo tarpu problemos tyrimas
visada pradedamas
nepasitenkinimu esama padėtimi
(neatitikimo tarp esamybės ir
idealo jausmu). Tam reikia turėti
bent šiek tiek įrodymų ir
išankstinių nuostatų -
interpretacijų bei vertinimų - net
jei šie nėra labai pagrįsti.
9
Problemos tyrimo eigą sudaro du-trys etapai.
Etapai Problemos tyrimas
Problemos
formulavimas
Šiame etape bendruomenės nariai turėtų tiesiog savais žodžiais įvardinti, kas ir kodėl
jiems nepatinka, bei pabandyti susitarti dėl bendros problemos formuluotės. Geroje,
tinkamoje tyrinėti problemos formuluotėje neturi slypėti išankstinė nuomonė apie jos
priežastis (pvz., Matematika mokiniams neįdomi, nes mokytoja tingi”) ar trokštamas
sprendimas (Kaip pakeisti matematikos mokytoją, kad pagerėtų matematikos rezultatai”).
Kad problemos formuluotė neužsklęstų mąstymo ir nenutemptų jo viena vaga, joje
pakaktų pateikti padėties vertinimą nurodant, kas ir kiek blogėja, arba kas neatitinka
normų, tikslų ar idealo, arba ko trūksta ar yra per daug, arba kas yra netinkama, neteisinga
ir pan.
Formuluojant problemą praverčia bent šiek tiek jos egzistavimo įrodymų – tai sumažina
ginčų dėl padėties vertinimo.
Problemos
kilmės tyrimas
kuriant veiksnių
žemėlapį
Tai teorinis, mąstymu ir diskusijomis pagrįstas bandymas suvokti, kaip problema kilo, kas
ją lėmė. Šiame etape praverčia veiksnių ir jų ryšių žemėlapio braižymas. Šis žemėlapis
nebūtinai tiksliai atspindi padėtį, bet jis padeda suvokti, kaip ją mato ir aiškina
bendruomenės nariai. O jei pavyksta sukurti gerą, adekvatų tikrovei problemos kilmės
žemėlapį, jame galima įžvelgti ir sprendimą ar sprendimus: tiesiog reikia pakeisti tuos
veiksnius, kurie bendruomenės galioje.
Problemos kilmės modeliui kaip idėjų šaltinį galima naudoti Mokyklų veiklos kokybės
vertinimo rodiklius – jie nurodo įvairius susijusius reiškinius, kurie žemėlapyje gali tapti
vieni kitų veiksniais (pvz., mokymosi rezultatams gali turėti įtakos tai, kaip mokiniai
vertinami mokytojų - vertinimo kultūra, o šiai – mokytojų kompetencija).
Problemos
tyrimas
„kodėl?”
klausimais
Šis būdas pasirenkamas tada, kai žinoma per mažai, kad pakaktų teorinio modeliavimo.
Jis panašus į vaikišką klausinėjimą, tačiau taip dirba visi tyrėjai: pradeda nuo klausimo,
kodėl kas nors yra taip, kaip yra, o radę pirmuosius atsakymus ar iškėlę hipotezes kelia
“kodėl?” klausimus ir jiems. Pvz.:
„Kodėl mokiniams neįdomu?”
„Todėl, kad jų dėstomi dalykai neįdomūs mokytojams”.
„Kodėl mokytojams neįdomu tai, ko moko?”
„Todėl, kad…“ arba „todėl, kad…”, arba „todėl, kad…”
„Kodėl?” klausimais tiriama tol, kol prisikapstoma iki pirminių, bet mokyklos valdomų ir
galimų pašalinti priežasčių. Tuo grindžiami sprendimai.
Tyrimas „kodėl?” klausimais nėra tik teorinis, nes dažnas atsakymas į juos tėra hipotezė,
kurią dar reikia patikrinti ieškant įrodymų – pokalbiais, apklausomis, stebėjimu ar kitais
būdais. Tai tyrėjų kelionė, kurios trukmė priklauso nuo problemos sudėtingumo ir noro ją
perprasti bei išspręsti.
10
Kaip įsivertinimui panaudoti IQES online Lietuva klausimynus?
Įsivertinimo metu bendruomenės apklausoms galima naudoti IQES online Lietuva klausimynais.
Mokykloms klausimynus reikėtų taikyti kūrybiškai, nes jų turinys dažnai apima keletą rodiklių.
Mokytojams reikia susitarti ir atrinkti klausimų grupes, geriausiai atitinkančias pasirinktų vertinti
rodiklių turinį.
1 srities Rezultatai rodikliams vertinti IQES online Lietuva klausimynai tinka tik iš dalies. Vertinant
asmenybės brandą, būtų galima naudotis instrumentais, kurių turinys apima mokymąsi
bendradarbiaujant, mokėjimą mokytis, santykius su bendraamžiais, santykius su mokytojais (GR11,
MK06, M02 ir pan.). Minėti požymiai netiesiogiai atskleidžia atskirus asmenybės brandos aspektus.
2 srities Ugdymas(is) ir mokinių patirtys vertinimui IQES online Lietuva klausimynai tinka geriausiai.
Pamokos kokybės požymiai, mokymosi organizavimas, klasės valdymas, mokinių mokymasis
pamokoje, bendravimas ir bendradarbiavimas, mokinių vertinimas yra pagrindinės šių klausimynų
temos. Tiesa, dalis savybių, būdingų geram, šiuolaikiniam mokymui ir mokymuisi, kurios
akcentuojamos Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rodiklių aprašuose, IQES klausimynuose nėra
išryškinamos (pavyzdžiui, stebėjimu ir tyrinėjimu pagrįstas patirtinis mokymasis, mokymosi
suasmeninimas. IQES online Lietuva klausimynų nėra rodikliams: 2.1.1 Ugdymo tikslai ir 2.1.2
Ugdymo planai ir tvarkaraščiai, 2.3.2 Ugdymas mokyklos gyvenimu.
3 sričiai Aplinkos tirti IQES online Lietuva tinkančių klausimynų neturi, išskyrus nedidelės apimties
klausimų grupes mokyklai, kaip gyvenimo erdvei, vertinti klausimynuose M04, Mk08, T01.
Rodikliams 3.2.1 Mokymasis ne mokykloje ir 3.2.2 Virtualios aplinkos tinkančių klausimų nėra.
4 srities Vadyba ir lyderystė rodiklių turinį IQES online Lietuva klausimynuose galima rasti.
Atskleisti mokyklos valdymo, mokymosi ir veikimo komandose temoms tinka ne tik tiesiogiai tam
skirti klausimynai (M05, M06, M12, M03; M03a), bet ir atskiros klausimynų, skirtų vertinti
mokyklos mikroklimatą ir kultūrą (M02, M08,), mokyklos ir mokymo kokybę (M04, Mk08, T01)
klausimų grupės. Mokyklai pagalbos IQES online Lietuva klausimynai nesuteiks, jei bus norima
tiesiogiai vertinti lyderystę mokykloje, mokyklos savivaldą, mokytojų nuolatinį profesinį tobulėjimą.
Kai kuriose IQES online Lietuva klausimynuose yra klausimų, kurie šiek tiek dera su 4 srities
rodiklių turiniu, tačiau, iš esmės, Lyderystės ir įgalinančios vadybos mokykloje kokybės požymiai
IQES online Lietuva klausimynais netiriami.
Visų sričių vertinimo atvejais mokykloms rekomenduojama naudotis IQES online Lietuva grįžtamojo
ryšio metodikomis, pritaikant jas analizuojamų rodiklių turiniui. Yra prasminga grįžtamojo ryšio
rezultatus diskutuoti mokytojų grupėse, apibendrinant ir kartu prisiimant įsipareigojimus kokybę
gerinantiems sprendimams ir jų įgyvendinimui.
11
Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rodiklių ir IQES online Lietuva klausimynų atitiktis Rodiklis Klausimynas Skalės
1 SRITIS. REZULTATAI
1.1. TEMA.
Asmenybės branda
1.1.1. Asmenybės
tapsmas
Stebėjimo protokolas, skirtas
mokytojams: Mokymosi
bendradarbiaujant
kompetencijos (GR11)
Kompetencijų aprašai šiose srityse: mokantis
pagelbėti kitam; vadovauti savo mokymuisi;
konstruktyviai bendradarbiauti; prisiimti atsakomybę
už savo klasę
Mokinių apklausa apie mokymosi
kompetencijas ir pamokos poveikį skirta
konkrečiam mokomajam
dalykui (Mk06)
Klausimynas apie mokyklos įtaką: mokinių valia ir
pasitikėjimo savimi lygis; emocijų ir pasiekimų
lygis; savarankiškumas; socialinė kompetencija
Mokytojų apklausa apie mokyklos
mikroklimatą (M02)
Teigiami mokytojų ir mokinių tarpusavio santykiai
1.2. TEMA . Pasiekimai
ir pažanga
1.2.1. Mokinio
pasiekimai ir pažanga
1.2.2. Mokyklos
pasiekimai ir pažanga
Mokytojų apklausa Pasiekimai
LT (M10)
Mokyklos įtaka mokinių mokymosi rezultatams;
mokymo mokytis ir socialinių gebėjimų ugdymas;
iniciatyvumo; kūrybiškumo ir verslumo ugdymas
Mokinių apklausa Pasiekimai
LT (Mk11)
Mokyklos įtaka dalyko pasiekimams; Mokėjimas
mokytis ir pažinimas; Socialinės kompetencijos ir
bendravimas; Iniciatyvumas; Kūrybiškumas;
verslumas
Tėvų apklausa Pasiekimai LT (T04) Mokyklos įtaka dalyko pasiekimams; Mokymo
mokytis ir socialinių gebėjimų ugdymas;
Iniciatyvumo, kūrybiškumo ir verslumo ugdymas
Mokinių apklausa Pagalba mokiniui
LT (Mk12)
Profesinis informavimas
2 SRITIS. UGDYMAS IR MOKINIŲ PATIRTYS
2.1. TEMA. Planavimas
2.1.1. Ugdymo tikslai
2.1.2. Ugdymo planai ir
tvarkaraščiai
2.1.3. Orientavimasis į
mokinių poreikius
Mokytojų apklausa apie mokyklos ir
mokymo kokybę (M04)
Švietimo ir auklėjimo misijos suvokimas
Mokytojų apklausa apie pamokos
kokybę (M01)
Orientavimasis į mokinius
Mokinių apklausa Pagalba mokiniui
LT (Mk12)
Santykiai su bendraamžiais; Santykiai su
mokytojais; Pagalba mokiniams; Rūpinimasis
mokiniais; Mokinių problemos mokykloje
Tėvų apklausa Pagalba mokiniui
LT (T05)
Vaiko savijauta mokykloje; Vaiko mokymąs(si);
bendradarbiavimas su mokykla; Vaiko mokymasis
namie; Pagalba priimant sprendimus dėl vaiko
tolimesnio mokymosi; Mokyklos pagalba tėvams ir
vaikams
Mokytojų apklausa Pagalba mokiniui
LT (M11)
Mokyklos pagalbos veikla; Mokytojų kompetencija
prevencijos srityje; Mokytojų kompetencija
intervencijos (pagalbos teikimo) srityje; Specialiųjų
mokymosi poreikių tenkinimas
2.2. TEMA .
Vadovavimas
mokymuisi
2.2.1. Mokymosi
lūkesčiai ir mokinių
skatinimas
2.2.2. Mokymosi
organizavimas
Mokytojų apklausa apie mokyklos ir
mokymo kokybę (M04)
Mokymo organizavimas; Vadovavimas klasei ir
pamokų klimatas
Mokytojų apklausa apie mokyklos
mikroklimatą (M02)
Teigiami mokytojų ir mokinių tarpusavio santykiai
Mokytojų apklausa Mokyklos kultūra
LT (M08)
Asmenybės raidos ir mokymosi pasiekimų lūkesčiai
Mokinių apklausa apie pamokos kokybę
(5 - 12 klasės) (Mk01)
Mokymuisi palankus mikroklimatas; Įdomios
pamokos; Aiškumas; Orientavimasis į mokinius;
Aktyvus mokymasis; Išmoktos medžiagos
įtvirtinimas; Metodų įvairovė; Mokymasis mažose
grupėse
Mokinių apklausa apie mokyklos ir Vadovavimas klasei ir pamokų klimatas; Pagalba
12
mokymo kokybę (5 - 12 klasės) (Mk08) mokantis
Mokinių apklausa Mokyklos kultūra
LT (Mk09)
Mokyklos mikroklimatas; asmenybės raidos ir
mokymosi pasiekimų lūkesčiai
Tėvų apklausa apie mokyklos veiklos
kokybę (T01)
Pamokų vertinimas; Mokyklos kultūra ir mokyklos
mikroklimatas
Tėvų apklausa Mokyklos kultūra
LT (T02)
Asmenybės raidos ir mokymosi pasiekimų lūkesčiai
Mokytojų apklausa apie pamokos
kokybę (M01)
Klasės valdymas; Mokymuisi palankus
mikroklimatas; Motyvuojanti pamoka. Aiškumas.
Orientavimasis į poveikį; Orientavimasis į mokinius;
Aktyvus mokymasis; Metodų ir socialinių formų
įvairovė; Heterogeniškumo paisymas
Mokytojų apklausa Ugdymas ir
mokymasis LT (M09)
Mokyklos ir mokytojų veikla organizuojant ugdymą;
Mokymo ir mokymosi diferencijavimas.
Mokinių apklausa apie pamokos kokybę
(pradinės klasės) (Mk02)
Pamokos kokybės kriterijai: Palanki mokymuisi
atmosfera; motyvavimas; Aiškumas ir struktūra;
mokinių aktyvinimas; Integracija ir
individualizavimas; Metodų įvairovė
Mokinių apklausa apie klasės valdymą
(5 – 12 klasės) (Mk04)
Vadovavimo klasei kokybė: vadovavimo
efektyvumas; laiko vadyba; trukdžių prevencija;
taisyklės
Mokinių apklausa apie klasės valdymą
(pradinės klasės) (Mk05)
Vadovavimo klasei kokybė: Vadovavimo
efektyvumas; Laiko vadyba; Trukdžių prevencija;
Taisyklės
Mokinių apklausa Ugdymas ir
mokymasis LT (Mk10)
Mokyklos ir mokytojų veikla organizuojant
ugdymą; Mokymo ir mokymosi diferencijavimas
Tėvų apklausa Ugdymas ir mokymasis
LT (T03)
Mokyklos ir mokytojų veikla organizuojant
ugdymą;
Mokymo ir mokymosi diferencijavimas.
Mokytojų apklausa Pagalba mokiniui
LT (M11)
Mokyklos pagalbos veikla; Mokytojų kompetencija
prevencijos srityje; Mokytojų kompetencija
intervencijos (pagalbos teikimo) srityje; Specialiųjų
mokymosi poreikių tenkinimas
Grįžtamojo ryšio apie pamokos kokybę
formos (Gr 04; 05; 06; 07; 08)
Vadovavimo klasei kokybė: Vadovavimo
efektyvumas; Laiko vadyba; Trukdžių prevencija;
taisyklės
Trumpos grįžtamojo ryšio formos (Gr
12; 15-19)
2.3. TEMA. Mokymosi
patirtys
2.3.1. Mokymasis
2.3.2. Ugdymas
mokyklos gyvenimu
Mokytojų apklausa apie mokyklos ir
mokymo kokybę (M04)
Savarankiškas ir kolektyvinis mokymasis; Mokyklos
kultūra ir mokyklos klimatas
Mokinių apklausa apie mokyklos ir
mokymo kokybę (5-12 klasės) (Mk08)
Pamokos; Pagalba mokantis; Savarankiškas
mokymasis
Tėvų apklausa apie mokyklos veiklos
kokybę (T01)
Ugdymo ir mokymosi procesai
Stebėjimo protokolas; skirtas
mokytojams: Mokymosi
bendradarbiaujant
kompetencijos (GR11)
Kompetencijų aprašai šiose srityse: "mokantis
pagelbėti kitam"; "vadovauti savo mokymuisi";
"konstruktyviai bendradarbiauti"; "prisiimti
atsakomybę už savo klasę"
Mokinių apklausa apie mokymosi
kompetencijas ir pamokos poveikį skirta
konkrečiam mokomajam
dalykui (Mk06)
Klausimynas apie mokyklos įtaką: Mokinių valia ir
pasitikėjimo savimi lygis; Emocijų ir pasiekimų
lygis; Savarankiškumas; Metodai ir mokymosi
strategijos; Socialinė kompetencija
Mokinių apklausa apie mokymosi
kompetencijas ir pamokos poveikį skirta
Klausimynas apie mokyklos įtaką: mokinių valia ir
pasitikėjimo savimi lygis; emocijų ir pasiekimų
13
konkrečiam mokomajam
dalykui (Mk06)
lygis; savarankiškumas; metodai ir mokymosi
strategijos; socialinė kompetencija
Mokytojų apklausa Ugdymas ir
mokymasis LT (M09)
Mokinių mokymasis
Tėvų apklausa Ugdymas ir mokymasis
LT (T03)
Mokinių mokymasis
Mokinių apklausa Ugdymas ir
mokymasis LT (Mk10)
Mokinių mokymasis.
Pamokų stebėjimo instrumentai (GR20;
20a; 21)
Pamokos kokybės kriterijai ir užduotys
Trumpos grįžtamojo ryšio formos (Gr
13)
Klasės valandėlės vertinimas
2.4. TEMA . Vertinimas
ugdant
2.4.1. Vertinimas
ugdymui
2.4.1. Mokinių
įsivertinimas
Mokytojų apklausa apie mokyklos ir
mokymo kokybę (M04)
Pagalba mokantis ir vertinimas
Mokinių apklausa apie pamokos kokybę
(5 - 12 klasės) (Mk01)
Pamokų poveikis
Mokytojų apklausa Ugdymas ir
mokymasis LT (M09)
Vertinimas ugdant
Mokinių apklausa apie mokymosi
kompetencijas ir pamokos poveikį skirta
konkrečiam mokomajam
dalykui (Mk06)
Pasiekimų patikrinimas
Mokinių apklausa Ugdymas ir
mokymasis LT (Mk10)
Vertinimas ugdant
Tėvų apklausa Ugdymas ir mokymasis
LT (T03)
Vertinimas ugdant
3 SRITIS. APLINKOS
3.1. TEMA.
Įgalinančios mokytis
fizinė aplinka
3.1.1. Įranga ir
priemonės
3.1.2. Pastatas ir aplinka
3.1.3. Aplinkų
bendrakūra
Mokytojų apklausa apie mokyklos ir
mokymo kokybę (M04)
Mokyklos kaip gyvenimo erdvės požymiai
Mokinių apklausa apie mokyklos ir
mokymo kokybę (5 - 12 klasės) (Mk08)
Mokykla kaip gyvenamoji aplinka
Tėvų apklausa apie mokyklos veiklos
kokybę (T01)
Mokykla kaip gyvenimo ir patyrimo erdvė
3.2. TEMA. Mokymasis
be sienų
3.2.1. Mokymasis ne
mokykloje
3.2.2. Virtualios
aplinkos
4 SRITIS. VADYBA IR LYDERYSTĖ
4.1. TEMA. Mokyklos
valdymas
4.1.1. Perspektyva ir
bendruomenės
susitarimai
4.1.2. Lyderystė
4.1.3. Mokyklos
savivalda
Mokytojų apklausa apie mokyklos
mikroklimatą (M02)
Vadovavimas mokyklai; Bendradarbiavimas darbo
grupėse; Proaktyvus problemų sprendimas;
Pozityvus ugdytojų ir ugdytinių santykiai
Mokytojų apklausa apie mokyklos ir
mokymo kokybę (M04)
Balso teisė ir dalyvavimas; Mokyklos valdymas;
Informacija ir sprendimų priėmimas; Švietimo ir
auklėjimo misijos suvokimas
Mokytojų apklausa apie vidinį mokyklos
bendradarbiavimą (M05)
Mokyklos vystymas; Sprendimų priėmimo procesai
ir dalyvavimas juose
Veiklos strategijos gero mokyklos
mikroklimato kūrimui ir
puoselėjimui (M07)
10 veiklos sričių mokyklos klimatui gerinti:
Santykiai; integralumas; Veiklos reglamentavimas;
konfliktai; Atsakomybės sritys; Mokyklos etoso
tobulinimas; Mokyklos šventės
14
Mokytojų apklausa Mokyklos kultūra
LT (M08)
Mokyklos tradicijos ir ritualai; Tapatumo jausmas;
Mokyklos mikroklimatas
Mokinių apklausa apie mokyklos ir
mokymo kokybę (5 - 12 klasės) (Mk08)
Mokyklos bendruomenė ir mokyklos klimatas; Balso
teisė ir dalyvavimas
Mokinių apklausa Mokyklos kultūra
LT (Mk09)
tapatumo jausmas; mokyklos įvaizdis
Mokytojų apklausa apie metinį
vertinimą (anketa ir diskusija) (M03;
M03a)
Mokyklos vystymosi veiklos prasmė ir nauda;
Tikslai ir priemonės; Ištekliai ir darbo metodai;
Rezultatai ir tolesnis darbas
Mokyklos vadovybės vertinimas (M06) Komunikacija ir parama; pasiekimai, jų
pripažinimas; Konstruktyvi kritika; Mokyklos
klimato puoselėjimas; Informavimas ir sprendimai;
Komandų veikla ir jų formavimas; Individualus
darbuotojų skatinimas ir personalo vadyba;
Mokyklos viešieji ryšiai; Mokyklos tobulinimas;
Pedagogų bendradarbiavimas
Mokytojų apklausa Mokyklos strateginis
valdymas LT (M12)
Strateginio plano kūrimas. Mokykloje esančių planų
dermė; Personalo reikalingo strategijai įgyvendinti
komplektavimas; Tikslų pateikimas personalui;
Pokyčių inicijavimas; Pokyčių įgyvendinimas;
Strategijos įgyvendinimo priežiūra
4.2. TEMA .
Mokymasis ir veikimas
komandomis
4.2.1. Veikimas kartu
4.2.2. Tėvų ir globėjai
galimybių pažinimas ir
didinimas
4.2. 3. Mokyklos
tinklaveika
Mokytojų apklausa apie mokyklos
mikroklimatą (M02)
Mokyklos gyvenimo gyvybingumas; Proaktyvus
problemų sprendimas
Mokytojų apklausa apie mokyklos ir
mokymo kokybę (M04)
Bendradarbiavimas; Bendradarbiavimo sritys
Mokytojų apklausa apie vidinį mokyklos
bendradarbiavimą (M05)
Pedagogų bendravimas; Bendra veikla klasių
koncentruose; Susitarimų laikymasis; Komunikacija
pedagogų bendruomenėje; Problemų sprendimų
keliai ir modeliai; informacijos sklaida; Laiko
planavimas ir darbo pasidalinimas
Mokytojų apklausa Mokyklos kultūra
LT (M08)
Mokyklos vaidmuo vietos bendruomenėje;
Mokyklos įvaizdis
Tėvų apklausa apie mokyklos veiklos
kokybę (T01)
Mokyklos kultūra ir mokyklos mikroklimatas;
Reguliarus informacijos teikimas; Tėvai kaip
mokyklos partneriai
Tėvų; globėjų apklausa NMVA
2014 (T07)
Bendruomeniškumas; dalyvavimas; informavimas
Tėvų apklausa Pagalba mokiniui
LT (T05)
Vaiko savijauta mokykloje; Vaiko mokymąs(si);
Bendradarbiavimas su mokykla; Vaiko mokymasis
namie; Pagalba priimant sprendimus dėl vaiko
tolimesnio mokymosi; Mokyklos pagalba tėvams ir
vaikams
3. TEMA . Asmeninis
meistriškumas
4.3.1. Pozityvus
profesionalumas
4.3.2. Nuolatinis
profesinis tobulėjimas
Mokytojų apklausa apie mokyklos ir
mokymo kokybę (M04)
Bendradarbiavimas; profesionalumas; Kokybės
vadyba
Mokytojų apklausa apie vidinį mokyklos
bendradarbiavimą (M05)
Komandos stiprinimas – mokymasis
bendradarbiaujant
Mokytojų apklausa Mokyklos strateginis
valdymas LT (M12)
Tikslų pateikimas personalui; Kompetencijos
tobulinimas
Mokytojų apklausa Pagalba mokiniui
LT (M11)
Mokytojų kompetencija prevencijos srityje;
Mokytojų kompetencija intervencijos (pagalbos
teikimo) srityje
Pamokų stebėjimo instrumentai (GR20;
20a; 21)
Nusakyti pamokų kokybės kriterijai; Taikytini
pamokų kokybės vertinimui ir įsivertinimui