1

Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ 2012 m. Nr. 7 (318) priedas

2013 m. bran dos eg za mi nai

Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ 2012 m. Nr. 7 (318) priedas

Che mi ja Bio lo gi ja Fizika

2

2013 m. brandos egzaminai

Che mi jos bran dos eg za mi nas 2013 m.

Auš­ra­GU­TAUS­KAI­TĖUPC Ug dy mo tu ri nio sky riaus Gam­tos,­tiks­lių­jų­moks­lų­ir­tech­no­lo­gi­jų­po­sky­rio­me­to­di­nin­kė

Nuo 2013 m. mo ki niai che mi jos bran dos eg za mi ną lai kys pa gal at nau jin tą pro gra mą (www.upc.smm.lt/ug dy mas/bep), orien tuo tą į mo ki nių įgy tų kom pe ten ci jų ver ti ni mą. Eg za mi no tiks las – pa tik rin ti ir įver tin ti mo ki nio mo ky mo si pa gal che mi jos vi du ri nio ug dy mo ben drą ją pro gra mą pa sie ki mus, ap ra šy tus eg za mi no rei ka la vi muo se, bei pa dė ti jam įsi ver tin ti sa vo ga­li my bes pro fe si nėms stu di joms, ku rioms rei ka lin gos che mi jos ži nios ir ge bė ji mai.

De ri nant che mi jos bran dos eg za mi no pro gra mą su che mi jos vi du ri nio ug dy mo bendrąja pro gra ma pa ko re guo ta che mi jos eg za mi no mat ri ca:

ge­bė­ji­mų­pro­por­ci­jos: •40 proc. taš kų – ži nios ir su pra ti mas,40 proc. taš kų – tai ky mas,20 proc. taš kų – pro ble mų spren di mas;veik­los­sri­čių­pro­por­ci­jos: •23–27 proc. taš kų – che mi nis eks pe ri men tas. Ben drie jiche mi niai skai čia vi mai,8–12 proc. taš kų – ato mi nė te ori ja. Che mi nis pe ri odiš ku mas,

28–32 proc. taš kų – or ga ni nių jun gi nių san da ra, sa vy bės ir tai ky mas. Gy vy bės che mi ja,33–37 proc. taš kų – che mi nės re ak ci jos. Che mi nių re ak ci jųgrei tis ir che mi nė pu siau svy ra. Rūgš tys ir ba zės.

Pro gra mo je ap ra šy ti mi ni ma lūs eg za mi no rei ka la vi mai, taip pat rei ka la vi mai pa gal ben dro jo ir iš plės ti nio kur sų pro gra mas. Mi ni ma lūs rei ka la vi mai iš skir ti tam, kad mo ki nys su pras tų, ar ga li iš lai ky ti eg za mi ną.

Eg za mi no pro gra mo je rei ka la vi mai mo ki nių pa sie ki mams pa tei kia mi pa gal to kias pa čias veik los sri tis kaip ir che mi jos vi du ri nio ug dy mo ben dro jo je pro gra mo je, iš sky rus che mi jos me to do lo gi jos veik los sri tį, in teg ruo tą į ki tas sri tis.

Pro gra mo je ap ra šy ti per eg za mi ną tik ri na mi mo ki nių ge bė­ji mai: ži nios, su pra ti mas, pro ble mų spren di mas bei, skir tin gai nuo anks tes nių me tų pro gra mų, tai ky mas ir gam ta moks li nis ko mu ni ka vi mas. Tai reiš kia, kad at si ras už duo čių (žr. 1–2 pa vyz džius), tik ri nan čių mo ki nių ge bė ji mus tai ky ti ži nias ir su­pra ti mą, pvz., nau do ti che mi nių ele men tų sim bo lius che mi nei in for ma ci jai per teik ti, pri tai ky ti che mi nius dės nin gu mus bei che mi nes lyg tis kie ky bi nėms ir ko ky bi nėms už duo tims at lik ti, at pa žin ti klau si mus, į ku riuos ga li at sa ky ti gam tos moks lai, ir t. t. Gam ta moks li nio ko mu ni ka vi mo ge bė ji mus mo ki niai pa ro­dys tin ka mai var to da mi che mi jos sim bo lius, są vo kas, ma ta vi mo vie ne tus, sklan džiai reikš da mi che mi jos pro ce sų su pra ti mą, tin ka mai per duo da mi in for ma ci ją apie che mi nius ele men tus, me džia gas, jun gi nius, pro ce sus, dės nin gu mus.

1 pa vyz dys

Pa veiks lė ly je vaiz duo ja mas sie ros ir jos jun gi nių apy ta kos cik las gam to je.

(www.lzuu.lt/nm/l­pro jek tas/dir vo ze mis/27.htm)

1. Pa va din ki te sta čia kam py je vyks tan tį reiš ki nį.2. Pa ra šy ki te A jun gi nio su si da ry mo re ak ci jos lyg tį

ir jį pa va din ki te.3. Nu ro dy ki te įvar dy to reiš ki nio po vei kį ap lin kai.4. Pa siū ly ki te du bū dus įvar dy to reiš ki nio su si da­

ry mui iš veng ti.

Ko­men­ta­ras

Tai yra ži nių ir su pra ti mo tai ky mo už duo tis. Ją at lik da mi mo ki niai pa aiš­kins „rūgš čio jo lie taus“ su si da ry mą, jo po vei kį ap lin kai, pa siū lys bū dų, ma ži­nan čių tar šą, ir už ra šys sie ros rūgš ties su si da ry mo re ak ci jos lyg tį.

Tai ky mo ge bė ji mus pa ro dys: 6.2.1. nau do da mi che mi nių ele­

men tų sim bo lius che mi nei in for ma ci jai per teik ti;

6.2.4. nau do da mi che mi nę lyg tį, diag ra mą, gra fi ką ar mo de lį są vo kai, pro ce sams ar reiš ki niams pa aiš kin ti;

6.2.6. pa pras čiau sio se, stan dar ti­nė se si tu a ci jo se tai ky da mi che mi jos ži nias ar gu men tuo tiems spren di mams pri im ti.

Ši už duo tis pa dės at skleis ti ir gam ta­moks li nio ko mu ni ka vi mo ge bė ji mus:

6.4.1. tin ka mai var to ja che mi jos sim­bo lius, są vo kas, [...];

6.4.3. tin ka mai (che mi nė mis for mu­lė mis, lyg ti mis, [...], pa veiks lais, [...]) per duo da in for ma ci ją apie che­mi nius ele men tus, me džia gas, jun gi nius, pro ce sus, [...].

Šios už duo ties tu ri nys ati tin ka 3 veik los sri tį Che­mi­nės­re­ak­ci­jos.­Che­mi­nių­re­ak­ci­jų­grei­tis­ir­che­mi­nė­pu­siau­svy­ra.­Rūgš­tys­ir­ba­zės:

3.2.15. už ra šy ti SO3 są vei kos su H2O re ak ci jos lyg tį;3.2.19. api bū din ti sie ros ok si dų įta ką ap lin kai;3.3.19. api bū din ti glo ba lias ap lin ko sau gi nes pro ble mas: „rūgš tie ji

lie tūs“, „šilt na mio“ reiš ki nys, ozo no sluoks nio ki ti mas. Nu ro dy ti šių pro ble mų prie žas tis bei ga li mas pa sek mes. Siū ly ti bū dus, ma ži nan­čius tar šą.

3

Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ 2012 m. Nr. 7 (318) priedas

2 pa vyz dys

2,2-di­me­til­bu­ta­nasyra­izo­me­ras:A 2,3­di me til bu te no­2;B hek sa no;C hek se no;D 2,2­di me til pen ta no.

Ko­men­ta­ras

At lik da mi šią už duo tį mo ki niai pa ly gins or ga ni nių me džia gų su dė tį ir nu sta tys, ku rios me džia gos yra izo me rai. Tai ky mo ge bė ji mus mo ki niai pa ro dys:

6.2.5. pa ly gin da mi bei pa gal vie ną po žy mį kla si fi kuo da mi me džia gas, [...].Gam ta moks li nio ko mu ni ka vi mo ge bė ji mus pa ro dys: 6.4.1. tin ka mai var to da mi che mi jos sim bo lius, są vo kas, [...].Šios už duo ties tu ri nys ati tin ka 4 veik los sri tį Or­ga­ni­nių­jun­gi­nių­san­da­ra,­sa­vy­bės­ir­tai­ky­mas.­

Gy­vy­bės­che­mi­ja: 4.1.3. api bū din ti izo me rus, kaip tos pa čios che mi nės su dė ties, bet skir tin gos struk tū ros jun gi­

nius, pa teik ti pa vyz džių;4.1.4. ra šant or ga ni nių jun gi nių pa va di ni mus tai ky ti pa grin di nes IU PAC no men kla tū ros tai syk les

(ke lių pa kai tų nu me ra vi mo ir iš var di ji mo tvar ka);4.1.6. už ra šy ti struk tū ri nes for mu les ir pa va din ti so čių jų an glia van de ni lių nuo C4 iki C5 izo me­

rus;4.1.6. su da ry ti pa va di ni mus įvai rių an glia van de ni lių, tu rin čių me ti lo ir eti lo pa kai tų.

Pro ble mų spren di mo ge bė ji mai orien tuo ti į ži nių ir su pra ti mo tai ky mą nau jo se si tu a ci jo se, kai yra ne pa žįs ta mų ir su dė tin gų ap lin ky bių, kai rei kia at si žvelg ti į ke lis veiks nius. Mo ki niai tu­ri ge bė ti ne tik spręsti che mi nio ir ap lin ko sau gi nio po būdžio pro ble mas, kri tiškai ver tin ti, kū ry biškai pa nau do ti pro ble­moms spręsti rei ka lingą in for ma ciją, vaizdžiai pa teik ti gau tus re zul ta tus, at lik ti skai čia vi mus, da ry ti ir tik rin ti išva das, siū ly ti

spren di mus, nu ma ty ti pro ce sų eigą, pa gal pa teiktą ap rašymą ar ba schemą ana li zuo ti ir ver tin ti eks pe ri mentą, bet ir for mu­luo ti pro ble mi nį klau si mą ar hi po te zę, nu ma ty ti prie mo nes, pla nuo ti ty ri mą iš kel tai pro ble mai ar hi po te zei pa tik rin ti, da ry ti moks li niais fak tais bei sa vo at lik to dar bo re zul ta tais grįs tas iš va das, in teg ruo ti ki tų moks lų ži nias ir ge bė ji mus, rei ka lin gus pro ble mai spręs ti (žr. 3−4 pa vyz džius).

3 pa vyz dys

Es te rių su si da ry mą ga li ma už ra šy ti ben drą ja lyg ti mi: R1CO OH + R2OH ↔ R1COO R2 + H2O.

Dau gu ma es te rių yra ma lo­naus kva po skys čiai, nau do ja mi mais to pra mo nė je, par fu me ri jos ga my bo je. Obuo liais kve pian čio es te rio for mu lė: C3H7CO OCH3.

1. Pa ra šy ki te šio es te rio su­si da ry mo iš ati tin ka mos rūgš ties ir al ko ho lio re ak ci jos lyg tį (me džia gų for mu les ra šy ki te su trum pin to mis struk tū ri nė mis for mu lė mis).

2. Pa ra šy ki te re a guo jan čių ir su si da rančių me džia gų pa­ va di ni mus.

Ko­men­ta­ras

At lik da mi šią už duo tį mo ki niai nu sta tys es te rį su da ran čią rūgš tį ir al ko ho lį bei nau do da mie si ben drą ja lyg ti mi už ra šys jo su si da ry­mo lyg tį ir pa va dins me džia gas. Pro ble mų spren di mo ge bė ji mus mo ki niai pa ro dys:

6.3.2. ras da mi rei kia mą in for ma ci ją moks li nio po bū džio teks tuo­se, gra fi kuo se, sche mo se, diag ra mo se, len te lė se ir ją pri tai ky da mi nau joms si tu a ci joms iš si aiš kin ti.

Gam ta moks li nio ko mu ni ka vi mo ge bė ji mus pa ro dys:6.4.3. tin ka mai (che mi nė mis for mu lė mis, lyg ti mis, [...]) per duo­

da mi in for ma ci ją apie che mi nius ele men tus, me džia gas, jun gi nius, pro ce sus, dės nin gu mus.

Šios už duo ties tu ri nys ati tin ka 4 veik los sri tį Or­ga­ni­nių­jun­gi­nių­san­da­ra,­sa­vy­bės­ir­tai­ky­mas.­Gy­vy­bės­che­mi­ja:

4.1.25. už ra šy ti pa pras čiau sių es te rių su si da ry mo lyg tis, pa va­din ti re a guo jan čias ir su si da ran čias me džia gas.

4 pa vyz dys

Na tū ra lus mi ne ra li nis van duo „Vy tau tas“ – pir ma sis ir se niau­sias lie tu viš kas mi ne ra li nis van­duo, pra dė tas pils ty ti į bu te lius dar 1924 m. Tai dau giau sia or ga niz mui nau din gų mi ne ra li nių me džia gų tu rin tis, to dėl svei ka tai ypač nau din gas lie tu viš kas mi ne ra li nis van duo. Neut ra lus mi ne­ra li nis van duo (pH – 7,1) iš gau na mas iš 60 met rų gy lio.

(www.vi sit birs to nas.lt/mi ne ra li niai_van de nys)Šia me mi ne ra li nia me van de ny je yra Na+, K+, Ca+2, Mg+2,

Cl−, SO4−2, HCO3

− jo nų.Al du tei ir Bi ru tei pa mo ko je bu vo pa teik ta už duo tis: nu sta­

ty ti, ar tik rai mi ne ra li nia me van de ny je „Vy tau tas“ yra Ca+2, Cl−, SO4

−2 jo nų.

1. Pa siū ly ki te ti ria ma jam dar bui at lik ti rei ka lin gus re a­gen tus.

2. Už ra šy ki te vyks tan čių re ak ci jų lyg tis.3. Par duo tu vė je ga li ma nu si pirk ti kar bo ni zuo to ir ne kar­

bo ni zuo to mi ne ra li nio van dens. Ku rį mi ne ra li nį van de nį „Vy tau tas“ pa siū ly si te ger ti žmo gui, ku riam yra pa di dė jęs skran džio rūgš tin gu mas? Ko dėl?

Ko­men­ta­ras

At lik da mi šią už duo tį mo ki niai nu sta tys re a gen tus jo nams at pa žin ti, pa ra šys re ak ci jų lyg tis ir pa teiks pa siū ly mų žmo gaus svei ka tos pa ge ri ni mui. Ši už duo tis bus leng ves nė tiems mo ki­niams, ku rie bus at li kę prak ti nį jo nų at pa ži ni mo dar bą. Pro ble mų spren di mo ge bė ji mus mo ki niai pa ro dys:

6.3.3. for mu luo da mi pro ble mi nį klau si mą ar hi po te zę, nu ma­ty da mi prie mo nes ir pla nuo da mi ty ri mą iš kel tai pro ble mai ar hi po te zei pa tik rin ti.

Gam ta moks li nio ko mu ni ka vi mo ge bė ji mus pa ro dys:6.4.3. tin ka mai (che mi nė mis for mu lė mis, lyg ti mis, [...]) per duo­

da mi in for ma ci ją apie che mi nius ele men tus, me džia gas, jun gi nius, pro ce sus, dės nin gu mus.

Šios už duo ties tu ri nys ati tin ka 1 (Che­mi­nis­ eks­pe­ri­men­tas.­Ben­drie­ji­che­mi­niai­skai­čia­vi­mai) ir 3 (Che­mi­nės­re­ak­ci­jos.­Che­mi­nių­re­ak­ci­jų­grei­tis­ir­che­mi­nė­pu­siau­svy­ra.­Rūgš­tys­ir­ba­zės) veik los sri tis:

1.1.5. prak tiš kai at pa žin ti chlo ri dų [...] sul fa tų [...] jo nus pa gal bū­din gų nuo sė dų su si da ry mą ir už ra šy ti jų at pa ži ni mo re ak ci jų lyg tis;

1.1.6. prak tiš kai at pa žin ti kal cio [...] jo nus pa gal bū din gų nuo­sė dų su si da ry mą ir už ra šy ti jų at pa ži ni mo re ak ci jų lyg tis;

3.3.10. pa aiš kin ti van de ni lio jo nų kon cen tra ci jos svar bą gy vy­bi niams pro ce sams.

4

2013 m. brandos egzaminai

Ti ria mie ji dar bai, ku riuos mo ki niai tu rė tų at lik ti, yra nu ro dy ti che mi jos bran dos eg za mi no pro gra mos 1 prie do „Che mi jos bran dos eg za mi no rei ka la vi mai“ 1.1 da ly je „Che mi nis eks pe­ri men tas“, o skai čia vi mo už da vi niai – 1.2 da ly je „Che mi niai skai čia vi mai“. Nors per eg za mi ną mo ki niai ti ria mų jų dar bų ne­at lie ka, bet ug dy mo pro ce se įgy ti ge bė ji mai pra ver čia at lie kant tai ky mo už duo tis (žr. 5 pa vyz dį). Su kon kre tin ti jo nų at pa ži ni mo ti ria mie ji dar bai: nu ro dy ti re ak ci jos po žy miai (spal vos at si ra di­mas, bū din gos nuo sė dos ir t. t.) ar re a gen tai (vei kiant rūgš ti mi, hid rok si du ir t. t.), pvz., 1.1.4.­Prak­tiš­kai­at­pa­žin­ti­amo­nio­jo­nus­pa­gal­ bū­din­go­ kva­po­ at­si­ra­di­mą­ ir/ar­ in­di­ka­to­riaus­ spal­vos­

po­ky­tį,­kai­ti­ria­ma­sis­ob­jek­tas­pa­vei­kia­mas­hid­rok­si­do­tir­pa­lu. Mo ki niai pa pil do mai tu ri ge bė ti at pa žin ti Br­, K+ ir Cu+2 jo nus, ete no du jas – tik pa gal ka lio per man ga na to spal vos po ky tį (anks tes nė je pro gra mo je bu vo ir at pa ži ni mas su bro mo van­de ni niu tir pa lu). Rei kė tų at kreip ti dė me sį, kad rei ka lau ja ma ge bė ti pa gal pa teik tas che mi nių me džia gų sa vy bes pri skir ti jų pa vo jin gu mo žen klą, mo kė ti ir prak tiš kai tai ky ti sau gaus dar bo su sie ros rūgš ti mi tai syk les, prak tiš kai tai ky ti tit ra vi mo me to dą, ma te ma tiš kai ap do ro ti pa teik tus ty ri mų duo me nis, juos pa teik ti gra fi kais ir diag ra mo mis, ana li zuo ti, įver tin ti ty ri mų duo me nų ne tiks lu mus bei ma ta vi mo pa klai das.

5 pa vyz dys

Tit ra vi mas yra che mi nės ana li zės me to das, kai spe cia liai pa rink tas re a gen tas re a guo ja su nu sta to mą ja me džia ga tiks­liai ek vi va len ti niais kie kiais.

1.1. Iš pa teik tų in dų ir prie tai sų pa rin ki te tin ka mus bei su­konst ruo ki te įren gi nį tit ra vi mui at lik ti.

1.2. Kaip va di na mas che mi nis prie tai sas, pa žy mė tas A rai de?

1.3. Ko kio ti po che mi nė re ak ci ja vyks ta tit ra vi mo pro ce so me tu?

1.4. Tit ruo jant 20 ml drus kos rūgš ties bu vo su nau do ta 10 ml 5% Na OH tir pa lo, ku rio tan kis – 1,01 g/cm3. Ap skai čiuo ki te drus kos rūgš ties mo li nę kon cen tra ci ją. Už ra šy ki te nuo sek lų spren di mą.

HCl + Na OH → NaCl + H2O1.5. Kaip su ži no si te, kad re ak ci ja, ap ra šy ta už da vi ny je

(1.4.), įvy ko?

Ko­men­ta­ras

Ši už duo tis mo ki niui bus ne su dė tin ga, jei ug dy mo pro ce se jis bus at li kęs ti ria mą jį tit ra vi mo dar bą.

Tai ky mo ge bė ji mus mo ki niai pa ro dys:6.2.9. pa gal pa teik tą ty ri mo sche mą pa si rink da mi tin ka mą

la bo ra to ri nę įran gą bei che mi nes me džia gas.Gam ta moks li nio ko mu ni ka vi mo ge bė ji mus pa ro dys: 6.4.1. tin ka mai var to da mi che mi jos sim bo lius, są vo kas, dy­

džių sim bo lius, ma ta vi mo vie ne tus;6.4.3. tin ka mai (che mi nė mis for mu lė mis, lyg ti mis, [...], pa­

veiks lais, [...]) per duo da mi in for ma ci ją apie che mi nius ele men­tus, me džia gas, jun gi nius, pro ce sus, dės nin gu mus.

Šios už duo ties tu ri nys ati tin ka 1 veik los sri tį Che­mi­nis­eks­pe­ri­men­tas.­Ben­drie­ji­che­mi­niai­skai­čia­vi­mai:

1.1.1. [...] tin ka mai nau do ti šiuos che mi nius in dus ir prie tai­sus: [...] la bo ra to ri nį sto vą;

1.1.1. [...] tin ka mai nau do ti šiuos che mi nius in dus ir prie tai­sus: [...] ma ta vi mo kol bą;

1.1.1. pa va din ti ir tin ka mai nau do ti che mi nį prie tai są biu­re tę;

1.15. prak tiš kai tai ky ti tit ra vi mo me to dą rūgš čių ir ba zių neut ra li za ci jai;

1.2.1. at lik ti skai čia vi mus tai kant for mu les ar ba ana lo giš kus skai čia vi mus tai kant pro por ci jas:

Pa kei ti mų yra vi so je eg za mi nų pro gra mo je. Iš 6 anks tes nė je pro gra mo je bu vu sių veik los sri čių li ko 4: veik los sri tis Ne­or­ga­ni­nių­me­džia­gų­su­dė­tis­ir­sa­vy­bės,­ga­vi­mas­ir­pa­nau­do­ji­mas su jung ta su veik los sri ti mi Che­mi­nės­ re­ak­ci­jos.­ Che­mi­nė­pu­siau­svy­ra.­ Tir­pa­lai. Che­mi­ja­ ir­ ap­lin­ka in teg ruo ta į vi sas veik los sri tis, pvz.: rei ka la vi mas api­bū­din­ti­glo­ba­lias­ap­lin­ko­sau­gi­nes­ pro­ble­mas:­ „rūgš­tie­ji­ lie­tūs“,­ „šilt­na­mio“­ reiš­ki­nys,­ozo­no­ sluoks­nio­ ki­ti­mas.­Nu­ro­dy­ti­ šių­ pro­ble­mų­ prie­žas­tis­bei­ga­li­mas­pa­sek­mes.­Siū­ly­ti­bū­dus,­ma­ži­nan­čius­tar­šą, yra 3.3. sky riu je „Rūgš tys ir ba zės“; api­bū­din­ti­ gam­to­sau­gi­nes­pro­ble­mas,­su­si­ju­sias­su­amo­nia­ko­ir­sie­ros­rūgš­ties­ga­my­ba – 3.2. sky riu je „Che mi nių re ak ci jų grei tis ir che mi nė pu siau svy ra“. Daug for mu luo čių su kon kre tin ta, pvz.: ap­skai­čiuo­ti­pro­to­nus­ir­neut­ro­nus,­prog­no­zuo­ti­aukš­čiau­sius­ir­že­miau­sius­ok­si­da­ci­jos­laips­nius,­pa­aiš­kin­ti,­kaip­kin­ta­che­mi­nių­ele­men­tų­spin­du­lys,­pa­aiš­kin­ti­che­mi­nio­ry­šio­su­si­da­ry­mą ir t. t. Mo ki niai tu ri ge bė ti pa teik ti kon kre čių pa vyz džių, pvz.:­eg­zo­ter­mi­nių­ir­en­do­ter­mi­nių­

re­ak­ci­jų;­grįž­ta­mų­jų­ir­ne­grįž­ta­mų­jų­re­ak­ci­jų,­alot­ro­pi­nių­at­mai­nų­(de­guo­nies­ir­an­glies)­ir t. t. Eg za mi no pro gra ma orien tuo ta į mo ki nių ge bė ji mus pri tai ky ti įgy tas ži nias prak ti ko je, nu ro dy ti che mi nių jun gi nių nau do ji mo pa vyz džių, sie ti che mi jos moks lą su kas die niu gy ve ni mu:­api­bū­din­ti­ka­ta­li­za­to­rių­ir­fer­men­tų­vei­ki­mą,­pa­teik­ti­jų­nau­do­ji­mo­pa­vyz­džių;­api­bū­din­ti­NH3 fi­zi­ki­nes­sa­vy­bes,­nu­ro­dy­ti­svar­biau­sias­pa­nau­do­ji­mo­sri­tis;­api­bū­din­ti­ne­me­ta­lų­ (H2,­O2,­N2,­Cl2)­fi­zi­ki­nes­sa­vy­bes,­ga­vi­mo­pra­mo­nė­je­šal­ti­nius­ir­svar­biau­sias­nau­do­ji­mo­sri­tis;­pa­teik­ti­es­te­rių,­kaip­kva­pių­jų­me­džia­gų­ir­kaip­tir­pik­lių,­nau­do­ji­mo­pa­vyz­džių. Pro gra mo je yra ir nau jų rei ka la vi mų, pvz.: 3.1.3.­Pa­aiš­kin­ti­iš­kas­ti­nio­ku­ro­svar­bą­šiuo­lai­ki­nei­ener­ge­ti­kai.­Api­bū­din­ti­de­gi­mo­pro­duk­tų­ įta­ką­ap­lin­kai­ ir­ nu­ro­dy­ti­ pa­grin­di­nius­ al­ter­na­ty­vius­ener­gi­jos­šal­ti­nius;­3.3.5.­Pa­gal­pa­teik­tas­su­trum­pin­tas­jo­ni­nes­lyg­tis­su­da­ry­ti­ben­drą­sias­re­ak­ci­jų­lyg­tis;­3.3.14.­Api­bū­din­ti­in­di­fe­ren­ti­nius­(neut­ra­lius)­ok­si­dus,­pa­teik­ti­jų­pa­vyz­džių.­Api­bū­din­ti­CO­po­vei­kį­žmo­gaus­or­ga­niz­mui­(žr. 6 pa vyz dį) ir t. t.

3.3.9. nu sta ty ti tir pa lo ter pę nau do jan tis in di ka to riais [...].

5

Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ 2012 m. Nr. 7 (318) priedas

6 pa vyz dys

Per skai tę šias iš trau kas iš straips nių in ter ne te at sa ky ki te į klau si mus:

I. Kai mo vie to vė se dau ge lis bu tų ir na mų yra ap šil do ma kros ni mis. Prieš kū re ni mo se zo ną kros nys tu ri bū ti su re mon tuo tos, pa tik rin tas jų her me tiš­ku mas. Po kiek vie no kū re ni mo rei kia pa tik rin ti, ar iki ga lo su de gė ku ras. Jei ne bai gus kū ren ti už da ro mas dūm trau kis, ne be už ten ka de guo nies, ne vi siš kai su de ga ku ras ir su si da ro .........

(http://dis tan ce.ktu.lt/kur sai/bui tis/bep_1_2.htm) II. Per kvė pa vi mo sis te mą ........... pa ten ka į žmo gaus krau ją, kur jun gia si

su he mog lo bi nu – mo le ku le, esan čia rau do nuo siuo se krau jo kū ne liuo se, ku rie ne šio ja de guo nį po žmo gaus or ga niz mą. ..................., jung da ma sis su he mog lo bi nu, su da ro kar bok si he mog lo bi ną. ......................... yra ar ti mes nis he mog lo bi nui nei de guo nis.

(http://ap lin ka.vil nius.lt/oras_po vei kis.html)

1. Apie ko kį che mi nį jun gi nį pa teik ta in for ma ci ja (pa ra šy ki te che mi nį ir bui ti nį jun gi nio pa va di ni mą)?

2. Už ra šy ki te šio jun gi nio che mi nę for mu lę.3. Pa ra šy ki te šio jun gi nio su si da ry mo lyg tį, jei ma ny si me, kad I iš trau ko je

ap ra šy tas de gin tas ku ras bu vo an glis.4. Ko kiai che mi nių jun gi nių kla sei šis jun gi nys pri klau so?5. Ko kius svei ka tos su tri ki mus ga li su kel ti šis che mi nis jun gi nys (nu ro­

dy ki te du)?6. Ko kią pir mą ją pa gal bą rei kia su teik ti žmo gui, kai šis jun gi nys pa ten ka

į or ga niz mą?

Ko­men­ta­ras

Tai pro ble mų spren di mo ge bė ji mus tik ri nan ti už duo tis:

6.3.1. api ben dri na ir kri tiš kai ver ti na įvai riuo­se in for ma ci jos šal ti niuo se pa tei kia mą che mi nę in for ma ci ją;

6.3.2. ran da rei kia mą in for ma ci ją moks li nio po bū džio teks tuo se, gra fi kuo se, sche mo se, diagra mo se, len te lė se ir ją pri tai ko nau joms si tu ­ a ci joms iš si aiš kin ti;

6.3.5. pa tei kia ir pa grin džia ne vie na reikš mius pro ble mi nių klau si mų at sa ky mus.

Gam ta moks li nio ko mu ni ka vi mo ge bė ji mus pa ro dys:

6.4.1. tin ka mai var to da mi che mi jos sim bo lius, są vo kas, [...];

6.4.3. tin ka mai (che mi nė mis for mu lė mis, lyg ti mis, [...]) per duo da mi in for ma ci ją apie che ­ mi nius ele men tus, me džia gas, jun gi nius, pro­ce sus, [...].

Tu ri nio pras me ši už duo tis ati tin ka 3 veik los sri tį Che­mi­nės­re­ak­ci­jos.­Che­mi­nių­re­ak­ci­jų­grei­tis­ir­che­mi­nė­pu­siau­svy­ra.­Rūgš­tys­ir­ba­zės.

3.3.14. Api bū din ti in di fe ren ti nius (neut ra lius) ok si dus, pa teik ti jų pa vyz džių. Api bū din ti CO po vei kį žmo gaus or ga niz mui.

Su vi sais che mi jos bran dos eg za mi no rei ka la vi mais ga li te su si pa žin ti in ter ne te ad re su www.upc.smm.lt/ug dy mas/bep (Che mi jos bran dos eg za mi no pro gra mos prie dai).

Pre li mi na ri eg za mi no iš lai ky mo ri ba – 16 taš kų.Bran dos eg za mi no kri te ri nio ver ti ni mo ap ra šas ir che mi jos bran dos eg za mi no mo ki nių pa sie ki mų ly gių ap ra šai bus pa skelb ti

Na cio na li nio eg za mi nų cen tro sve tai nė je www.nec.lt.Che mi jos bran dos eg za mi no po ky čius api ben drin si me 2012 m. ir 2013 m. eg za mi nų pa ly gi ni mo len te lė je (žr.­6­psl.).

6

2013 m. brandos egzaminai

Che mi jos eg za mi no as pek tai

2012 m. egzaminas (programa – www.upc.smm.lt/ugdymas/bep/2008)

2013 m. egzaminas (programa – www.upc.smm.lt/ug dy mas/bep)

Ge bė ji mų gru pių pro por ci jos už duo ty je

Žinios ir supratimas – 50 proc. taškų Žinios ir supratimas – 40 proc. taškų

– Tai ky mas – 40 proc. taš kų

Pro ble mų spren di mas – 50 proc. taš kų Problemų sprendimas – 20 proc. taškų

Veik los sri tys

Cheminis eksperimentas. Bendrieji cheminiai skaičiavimai

Cheminis eksperimentas. Bendrieji cheminiai skaičiavimai

Ato mo san da ra. Pe ri odi nis dės nis, pe ri odi nė ele men tų len te lė. Che mi nis ry šys Atominė teorija. Cheminis periodiškumas

Che mi nės re ak ci jos. Che mi nė pu siau svy ra. Tir pa laiCheminės reakcijos. Cheminių reakcijų greitis ir cheminė pusiausvyra. Rūgštys ir bazėsNe or ga ni nių me džia gų su dė tis ir sa vy bės, ga vi mas

ir pa nau do ji mas

Or ga ni nių jun gi nių san da ra ir sa vy bės, ga vi mas ir pa nau do ji mas

Organinių junginių sandara, savybės ir taikymas. Gyvybės chemija

Che mi ja ir ap lin ka

Veik los sri čių pro por ci jos už duo ty je

Cheminis eksperimentas. Bendrieji cheminiai skaičiavimai – 18–22 proc. taš kųAto mo san da ra. Pe ri odi nis dės nis, pe ri odi nė ele­men tų len te lė. Che mi nis ry šys – 8–12 proc. taš kųOr ga ni nių jun gi nių san da ra ir sa vy bės, ga vi mas ir pa nau do ji mas – 28–32 proc. taš kųChe mi nės re ak ci jos. Che mi nė pu siau svy ra. Tir pa lai – 13–17 proc. taš kųNe or ga ni nių me džia gų su dė tis ir sa vy bės, ga vi mas ir pa nau do ji mas – 18–22 proc. taš kųChe mi ja ir ap lin ka – 3–7 proc. taš kų

Cheminis eksperimentas. Bendrieji cheminiai skaičiavimai – 23–27 proc. taškųAto mi nė te ori ja. Che mi nis pe ri odiš ku mas – 8–12 proc. taš kųOr ga ni nių jun gi nių san da ra, sa vy bės ir tai ky mas. Gy vy bės che mi ja – 28–32 proc. taš kųChe mi nės re ak ci jos. Che mi nių re ak ci jų grei tis ir che mi nė pu siau svy ra. Rūgš tys ir ba zės – 33–37 proc. taš kų

Eg za mi no da lys

I dalis – klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais. 30 klausimų (30 taškų)

II da lis – trum po jo at sa ky mo klau si mai. 10 klau si mų (10 taš kų)

III da lis – struk tū ri niai klau si mai. 6–10 klau si mų (50–60 taš kų)

III da lis – struk tū ri niai klau si mai. 6–10 klau si mų (60 taš kų)

Taš kų skai čius 90–100 100

Kur sų pro por ci jos 40 proc. taškų atitinka bendrąjį kursą,60 proc. taš kų ati tin ka iš plės ti nį kur są

Eg za mi no truk mė 3 val.

Eg za mi no ver ti ni mas Norminis Kriterinis

Che­mi­jos­bran­dos­eg­za­mi­nų­2012­m.­ir­2013­m.­pro­gra­mų­pa­ly­gi­ni­mas

7

Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ 2012 m. Nr. 7 (318) priedas

Bio lo gi jos bran dos eg za mi nas 2013 m.

Jo­lan­ta­DZI­KA­VI­ČIŪ­TĖUPC Ug dy mo tu ri nio sky riaus

Gam­tos,­tiks­lių­jų­moks­lų­ir­tech­no­lo­gi­jų­po­sky­rio­me­to­di­nin­kė

1 pa vyz dys

To liau esan čia me teks te pa tei kia mos dvi nuo mo nės iš dvie jų skir tin gų šal ti nių apie so lia riu mų įta ką žmo gaus svei ka tai.Vie­na­nuo­mo­nė: so lia riu mų lem pos spin du liuo ja UVA ir UVB spin du lius. Jų

stip ru mą bei pa si skirs ty mą ga li ma re gu liuo ti. Be to, so lia riu muo se UV spin du liuo tė yra ke le tą kar tų stip res nė nei na tū ra li. UV spin du liai or ga niz mui kar tu nau din gi ir ža lin gi. Trūks tant UV spin du lių vys to si kau lų li gos (vai kams – ra chi tas, su au gu­sie siems – os te o ma lia ci ja), nes vei kiant odą UV spin du liais su si da ro vi ta mi nas D, da ly vau jantis kal cio me ta bo liz me. Ne igia mas UV spin du lių po vei kis pa si reiš kia odos nu de gi mais, spar tes niu jos se nė ji mu, akių pa žei di mais, imu ni nės sis te mos su sil pnė ji mu, odos vė žio iš si vys ty mu bei me la no ma.

(www.pa sveik.lt/nau jau si­me di ci nos­straips niai/so lia riu mu­ul tra vio le ti nes­spin­du liuo tes­ita ka­ve zio­vys ty mui si/39412)Ki­ta­nuo­mo­nė: po so lia riu mo žmo gus jau čia si ge riau – jau vien to dėl, kad

jis sky rė lai ko sau, in ves ta vo į sa ve. Tai sa vo tiš ka psi cho te ra pi ja. Be to, Šiau­rės Eu ro po je iš tie sų trūks ta sau lės švie sos ir žmo nės dėl to jau čia dep re si ją. So lia riu mai – kaip nar ko ti kas. Ma to me gra žes nę sa vo odą – ji ly ges nė, ma žiau pa ste bi mas ce liu li tas, ant jos gra žiau žai džia švie sos at spin džiai, o žmo gus jau­čia si ir stang res nis, ir svei kes nis.

(www.tech no lo gi jos.lt/n/moks las/zmo gus_ir_me di ci na/straips nis­9718/straips­nis?na me=straips nis­9718&l=2&p=1)

Ga­li­mi­klau­si­mai:1. Kri tiš kai įver tin ki te skir tin guo se šal ti niuo se pa teik tą in for ma ci ją. 2­taš­kai2. Pa tei ki te sa vo nuo mo nę ir ją ar gu men tuo ki te apie nau do ji mą si so lia riu mų

pa slau go mis. 2­taš­kai3. Pa tei ki te dar du moks li nių at ra di mų bio lo gi jos sri ty je pa vyz džius, ku rie tu ri

reikš mės vi suo me nės gy ve ni mui. Vie ną iš šių pa vyz džių api bū din ki te. 3­taš­kai

Mo ki niai 2013 m. bio lo gi jos bran dos eg za mi ną lai kys pa gal at nau jin tą bio lo gi jos bran dos eg za mi no pro gra mą (to liau – eg­za mi no pro gra ma), LR švie ti mo ir moks lo mi nist ro pa tvir tin tą 2011 m. lie pos 1 d. įsa ky mu Nr. V­1197 (www.upc.smm.lt/ug dy mas/bep).

Eg za mi no pro gra ma la biau orien tuo ta į kom pe ten ci jų ver ti ni­mą. Re mian tis bio lo gi jos vi du ri nio ug dy mo ben drą ja pro gra ma mo ki nių ge bė ji mai jo je su skirs ty ti į tris gru pes – ži nias ir su­pra ti mą, tai ky mą bei pro ble mų spren di mą – ir nau jai ap ra šy ti (anks tes nė je eg za mi no pro gra mo je bu vo iš skir tos ži nios ir su pra ti mas bei pro ble mų spren di mas). Eg za mi no pro gra mos mat ri co je pa ko re guo tos ge bė ji mų gru pių pro por ci jos: ži nioms ir su pra ti mui įver tin ti skir ta 40 proc., tai ky mui – 40 proc., pro ble mų spren di mui – 20 proc. už duo ties taš kų. Tai ky mo da lis iš skir ta sie kiant at skir ti su dė tin ges nį tai ky mą, to kį kaip pa teik­ta 2 pa vyz dy je, nuo pro ble mų spren di mo. Tai ky mo ge bė ji mus mo ki niai pa ro do stan dar ti nė se, įpras to se si tu a ci jo se, o pro ble­mų spren di mo – nau jo se si tu a ci jo se, kai yra ne pa žįs ta mų ir su dė tin gų ap lin ky bių ar rei kia at si žvelg ti į ke lis veiks nius. Tuo sie kia ma, kad bū tų mo ko ma si spręs ti tik ras pro ble mas, o ne at sa ki nė ti į su dė tin ges nius ži nių ir su pra ti mo ar tai ky mo ge bė­ji mus tik ri nan čius klau si mus.

Tai gi, eg za mi no už duo ty je at si ras dau giau tik rų pro ble mų spren di mo ge bė ji mus tik ri nan čių už duo čių (žr. 1 ir 3 pa vyz­džius), bet tai ne reiš kia, kad vi si pro ble mų spren di mo klau si mai bus su dė tin gi. Jie tu rė tų ska tin ti esant nau joms si tu a ci joms ar ap lin ky bėms api ben drin ti ir kri tiš kai ver tin ti skir tin guo se in for­ma ci jos šal ti niuo se pa tei kia mą in for ma ci ją; tin ka mai pa aiš kin ti ne vie na reikš mius pro ble mi nių klau si mų at sa ky mus; in teg ruo ti ki tų moks lų ži nias ir dės nin gu mus, rei ka lin gus pro ble mai spręs­ti; for mu luo ti pro ble mi nį klau si mą ir hi po te zę; nu ma ty ti prie mo­nes ir pla nuo ti ty ri mą hi po te zei pa tik rin ti bei kt.

Eg za mi no pro gra mo je de ta liau ap ra šy ti gam ta moks li nio ko mu ni ka vi mo ge bė ji mai, ku riuos mo ki niai ga li pa ro dy ti per eg za mi ną, pa vyz džiui, 6.4.2.­ sklan­džiai­ reikš­da­mi­ bio­lo­gi­jos­su­pra­ti­mą,­aiš­kiai­dės­ty­da­mi­min­tis­raš­tu;­6.4.5.­ar­gu­men­tuo­tai­pa­grįs­da­mi­sa­vo­nuo­mo­nę ir kt.

Re mian tis bio lo gi jos vi du ri nio ug dy mo ben drą ja pro gra ma ver ti na mi mo ki nių pa sie ki mai eg za mi no pro gra mo je su skirs ty ti į 7 veik los sri tis. Eg za mi no pro gra mos mat ri co je per skirs ty tos taš kų pro por ci jos tarp da ly ko veik los sri čių (žr. len te lę „Bio­lo gi jos bran dos eg za mi nų pro gra mų pa ly gi ni mas“). Me to do­lo gi nių bio lo gi jos klau si mų veik los sri tis eg za mi no už duo ty je yra in teg ruo ta ir ver ti na ma re mian tis ki tų veik los sri čių tu ri niu (žr. 1 ir 2 pa vyz džius), to dėl eg za mi no mat ri co je šiai veik los sri čiai pro cen tai at ski rai ne ski ria mi.

Eg za mi no pro gra mo je di des nis dė me sys ski ria mas ti ria mie­siems dar bams – pa tei kia mas ne tik ti ria mų jų dar bų są ra šas, bet ir rei ka la vi mai ži nioms bei ge bė ji mams, ku riuos mo ki niai įgi jo at lik da mi ti ria muo sius dar bus. Jie pa teik ti ati tin ka mo­se veik los sri ty se ir ap ra šo mi per pa sie ki mus, pa vyz džiui, 5.3.­ re­mian­tis­ įgy­tais­prak­ti­niais­ge­bė­ji­mais­at­li­kus­ fer­men­tų­ak­ty­vu­mo­ty­ri­mą,­pa­aiš­kin­ti,­kaip­fer­men­to­ak­ty­vu­mas­pri­klau­so­nuo­tem­pe­ra­tū­ros,­pH­ir­sub­stra­to­kon­cen­tra­ci­jos. Su­sie­ti­fer­men­to­ak­ty­vu­mo­su­ma­žė­ji­mą­su­de­na­tū­ra­ci­ja­–­bal­ty­mo­mo­le­ku­lės­erd­vi­nės­struk­tū­ros­pa­ki­ti­mais.­Tai gi, nors per eg za mi ną prak tiš kai ne ty ri nė ja ma, ta čiau įgy tus ty ri mo ge bė ji mus mo ki niai ga li pa ro dy ti at lik da mi įvai rias už duo tis (žr. 2 pa vyz dį).

Ko­men­ta­ras

Tai pro ble mų spren di mo ge bė ji mus tik­ri nan ti už duo tis (6.3.2. api ben drin da mi ir kri tiš kai ver tin da mi skir tin guo se in for ma ci jos šal ti niuo se (ži niask lai do je, in ter ne te ir pan.) pa tei kia mą in for ma ci ją apie gy vą ją gam tą, gam tos moks lų at ra di mus, ap lin ko sau gą ir svei ką gy ven se ną; 6.3.7. in teg ruo da mi ki tų moks lų ži nias ir dės nin gu mus, rei ka lin­gus pro ble mai pa aiš kin ti; 6.3.8. ver tin da mi moks lo ir tech no lo gi jų po vei kį žmo gui bei ap lin kai).

Per šią už duo tį ug do mi ir ko mu ni ka vi mo kom pe ten ci jos ge bė ji mai (6.4.5. ar gu men­tuo tai pa grįs da mi sa vo nuo mo nę).

Tu ri nio pras me šis klau si mas ati tin ka 1 veik los sri tį Me­to­do­lo­gi­niai­bio­lo­gi­jos­klau­si­mai (1.6. moks li nius at ra di mus ver tin ti so cia li niu, eko no mi niu ir ap lin ko sau gos as pek tais. Pa tei kia mais pa vyz džiais pa­aiš kin ti bio lo gi jos moks lo at ra di mų reikš mę vi suo me nės gy ve ni mui). Pa gal ati tik tį mat­ri cai, šis klau si mas ga lė tų bū ti su sie tas su už kre čia mo mis ir ne už kre čia mo mis li go mis, odos funk ci jo mis (veik los sri tis­ Žmo­gaus­svei­ka­ta) ar mu ta ci jo mis (veik los sri tis­Evo­liu­ci­ja­ir­eko­lo­gi­ja).

8

2013 m. brandos egzaminai

2 pa vyz dys

Bu vo at lik tas ty ri mas, ku riuo siek ta iš si aiš kin ti, kiek van dens įsi sa vi na sau lėg rą ža per 22 va l. Van dens įsi sa vi ni mo ly gis bu vo ma tuo ja mas kas dvi va lan das nuo 8.00 ry to iki ki tos die nos 6.00 ry to. Gau ti re zul ta tai pa teik ti len te lė je.

Lai kas (val.) Van dens įsi sa vi ni mo nor ma gra mais per 2 va l.

8.0010.0012.0014.0016.0018.0020.0022.0024.00 2.00 4.00 6.00

312293839401298522

1. Nau do da mie si len te lės duo me ni mis pa da ry ki te dvi api ben dri nan čias iš va das apie van dens įsi sa vi ni mo po ky čius per šį ty ri mą. 2­taš­kai

2. Pa aiš kin ki te, ko dėl bu vo gau ti to kie re zul ta tai nuo 8.00 iki 14.00. 2­taš­kai

Ko­men­ta­ras

Tai tai ky mo ge bė ji mus tik ri nan ti už duo tis (6.2.6. in­ter pre tuo da mi teks ti nę, len te lių ar gra fi nę in for ma ci ją var to ja bio lo gi jos są vo kas, nau do ja si dės nin gu mais ir mo de liais). To kio ti po klau si mai anks čiau bū da vo pri ski ria mi prie pro ble mų spren di mo ge bė ji mus tik­ri nan čių už duo čių.

Tu ri nio pras me šis klau si mas ga li bū ti pa nau do tas duo me nų in ter pre ta vi mui (1.5. da ry ti duo me ni mis grįs tas iš va das) ar ba kaip klau si mas su si jęs su at lik tu ty ri mu (13.3. re mian tis įgy tais prak ti niais ge­bė ji mais at li kus van dens ir ja me iš tir pu sių me džia gų ju dė ji mo au ga lo stie bu ty ri mą ir šio ty ri mo duo me ni­mis, pa aiš kin ti apy ta kos au di nių iš si dės ty mą stie be ir me džia gų ju dė ji mo kryp tis au ga le. [...]).

3 pa vyz dys

Pa veiks le pa vaiz duo tas vie nas iš bū dų, kaip ku ria mi her bi ci dams at­spa rūs kul tū ri niai au ga lai.

1. Pa aiš kin ki te, ko dėl her bi ci dams at spa rūs ir jiems ne at spa rūs au ga lai pa gal vi sus ki tus po žy mius yra ge ne tiš kai iden tiš ki. 2­taš­kai

2. Nu ro dy ki te, kuo ūki nin kui ga lė tų bū ti nau din ga au gin ti her bi ci dams at spa rius au ga lus.­1­taš­kas

3. Dau ge lis žmo nių abe jo ja her bi ci dams at spa rių kul tū ri nių au ga lų nau da ir pro tes tuo ja prieš to kių au ga lų kū ri mą bei au gi ni mą. Pa tei ki te du ar gu men tus, ko dėl ne pa gei dau ti na kur ti her bi ci dams at spa rių au­ga lų.­2­taš­kai

Kad mo ki nys aiš kiau su pras tų, ar jis ga li ti kė tis iš lai ky ti bio­lo gi jos eg za mi ną, pro gra mo je ap ra šy ti mi ni ma lūs rei ka la vi mai ir reg la men tuo tas už duo ties taš kų, ati tin kan čių mi ni ma lius rei ka la vi mus, pro cen tas (20 proc. už duo ties taš kų). Nu ro dy ta pre li mi na ri eg za mi no iš lai ky mo ri ba – 16 taš kų.

Eg za mi no ver ti ni mas bus kri te ri nis. Esant kri te ri niam ver ti ni­mui šim tu kus gaus tik pa tys ge riau si mo ki niai (su rin kę apy tiks liai

95–100 taš kų). Esant nor mi niam ver ti ni mui, ne pri klau so mai nuo to, kiek taš kų su rin ko, vi sa da yra apy tiks liai 1 proc. šim tu ba lų įver tin tų mo ki nių. Iš lai ky mo ri ba esant kri te ri niam ver ti ni mui api brėž ta mi ni ma liais rei ka la vi mais. Bran dos eg za mi no kri te­ri nio ver ti ni mo ap ra šas ir bio lo gi jos bran dos eg za mi no mo ki nių pa sie ki mų ly gių ap ra šai bus pa skelb ti Na cio na li nio eg za mi nų cen tro sve tai nė je www.nec.lt.

Bio lo gi ja – vie na iš spar čiai be si vys tan čių gam tos moks lų sri čių, ku rio je ži nios nuo lat at si nau ji na. To dėl orien tuo jan tis į bio lo gi jos vi du ri nio ug dy mo ben drą ją pro gra mą eg za mi no

pro gra mo je taip pat įtrauk tos ir ak tu a lios te mos, to kios kaip bio tech no lo gi jos (žr. 3 pa vyz dį) ir žmo gaus svei ka ta (žr. 1 pa vyz dį).

Dau giau ge bė ji mus iliust ruo jan čių už duo čių pa vyz džių ra si te

www.upc.smm.lt/ug dy mas/bep.

9

Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ 2012 m. Nr. 7 (318) priedas

Bio­lo­gi­jos­bran­dos­eg­za­mi­nų­2012­m.­ir­2013­m.­pro­gra­mų­pa­ly­gi­ni­mas

Bio lo gi jos eg za mi no as pek tai

2012 m. egzaminas (programa – www.upc.smm.lt/ugdymas/bep/2008)

2013 m. egzaminas (pro gra ma – www.upc.smm.lt/ug dy mas/bep)

Ge bė ji mų gru pių pro por ci jos už duo ty je

Žinios ir supratimas – 50 proc. taškų Žinios ir supratimas – 40 proc. taškų

– Tai ky mas – 40 proc. taš kų

Pro ble mų spren di mas – 50 proc. taš kų Problemų sprendimas – 20 proc. taškų

Te mos ir jų pro por ci jos už duo ty je

„Ląstelė – struktūrinis ir funkcinis organizmo elementas“ – 18–22 proc. taškų„Or ga niz mų san da ra ir funk ci jos“ – 37–43 proc. taš kų„Or ga niz mų ge ne ti ka, evo liu ci ja ir įvai ro vė“ – 18–22 proc. taš kų„Or ga niz mas ir ap lin ka“ – 18–22 proc. taš kų

„Ląs te lė – gy vy bės pa grin das“ – 13–17 proc. taš kų„Or ga niz mų po žy mių pa vel dė ji mas ir ge nų tech no lo gi jos“ – 8–12 proc. taš kų„Me džia gų apy kai ta ir per na ša“ – 18–22 proc. taš kų„Žmo gaus svei ka ta“ – 8–12 proc. taš kų„Ho me os ta zė ir or ga niz mo val dy mas“ – 13–17 proc. taš kų„Evo liu ci ja ir eko lo gi ja“ – 28–32 proc. taš kų

Eg za mi no da lys

I dalis – klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais. 20 klausimų (20 taškų)II da lis – trum po jo at sa ky mo klau si mai. 10 klau si mų (10 taš kų)III da lis – struk tū ri niai klau si mai. 6–7 klau si mai (50–60 taš kų)IV da lis – struk tū ri niai klau si mai – vie nas duo me nų in ter pre ta vi mo klau si mas ir vie nas klau si mas iš prak ti kos dar bo (10–20 taš kų)

Eg za mi no truk mė 3 val.

Eg za mi no ver ti ni mas Norminis Kriterinis

Ti ria mų jų dar bų są ra šas (B­–­rei­ka­la­vi­mai­pa­gal­ben­dro­jo­ kur­so­pro­gra­mą)

1. Krak mo lo nu sta ty mas jo do re ak ci jos bū du. B

3. Au ga lų ląs te lių plaz mo li zės ty ri mas.4. Os mo so reiš ki nio ty ri mas. B5. pH įta kos kiau ši nio bal ty mą skai dan čių fer men tų ak ty vu mui ty ri mas. B

6. Mais to kie kio ar ba tem pe ra tū ros įta kosmie lių po pu lia ci jos au gi mui ty ri mas. B7. Fo to sin te zės grei čio pri klau so my bės nuo ap lin kos ap švie ti mo in ten sy vu mo ty ri mas.8. Per fo to sin te zę iš si sky ru sio de guo nies nu sta ty mas. B

10. Sėk lų dy gi mo pri klau so my bės nuo drėg mės ir tem pe ra tū ros ty ri mas. B11. Van dens ir ja me iš tir pu sių me džia gų ju dė ji mo au ga lo stie bu ty ri mas. B12. Van dens ga ri ni mo pro la pus ty ri mas.13. Pul so dažnio pri klau so my bės nuo fi zi nio krū vio ty ri mas. B14. Re flek so lai ko ty ri mas.15. Ap lin kos veiks nių įta kos po žy miuipa si reikš ti ty ri mas (va ria ci nės krei vės).16. Po žy mių pa si reiš ki mo daž nio ty ri mas ar ba po žy mių pa vel dė ji mo mo de lia vi mas. B17. Rak to or ga niz mams at pa žin ti kū ri mas.18. Dir vos ero zi jos ty ri mas.

1. An glia van de nių nu sta ty mas au ga li nės kil mės pro duk tuo se. B 2. Bur nos epi te lio, svo gū no epi der mio, elo dė jos la pų ląs te lių ty ri mai švie si niu mik ro sko pu. B3. Au ga lų ląs te lių plaz mo li zės ty ri mas.4. Os mo so reiš ki nio ty ri mas. B5. Fer men to ak ty vu mo pri klau so my bės nuo tem pe ra tū ros, pH ir sub stra to kon cen tra ci jos ty ri mas.6. Tem pe ra tū ros įta kos mie lių fer men ta ci jos re ak ci jos grei čiui ty ri mas.7. Fo to sin te zės re ak ci jos grei čio pri klau so my bės nuo švie sos in ten sy vu mo ty ri mas.

9. Su da ry ti ge ne a lo gi nio me džio sche mas.10. Sėk lų dy gi mo pri klau so my bės nuo drėg mės ir tem pe ra tū ros ty ri mas. B11. Van dens ir ja me iš tir pu sių me džia gų ju dė ji mo au ga lo stie bu ty ri mas. B12. Van dens ga ri ni mo pro la pus ty ri mas.13. Pul so daž nio pri klau so my bės nuo fi zi nio krū vio ty ri mas. B14. Re flek so lai ko ty ri mas.15. Ap lin kos veiks nių įta kos po žy miui pa si reikš ti ty ri mas (va ria ci nės krei vės). B

10

2013 m. brandos egzaminai

Fizikos brandos egzaminas 2013 m.

Saulė­VINGELIENĖUPC l. e. p. direktoriaus pavaduotoja

Nuo 2013 m. mokiniai fizikos brandos egzaminą (toliau – egzaminas) laikys pagal atnaujintą ir 2011 m. LR švietimo ir mokslo ministro patvirtintą fizikos brandos egzamino programą (www.upc.smm.lt/ugdymas/bep). Atnaujintoje egzamino programoje mokinių gebėjimai suskirstyti į tris grupes (anksčiau buvo dvi): žinias ir supratimą, taikymą, problemų sprendimą. Taikymo dalis išskirta siekiant atskirti sudėtingesnį taikymą, tokį kaip pateikta 1 pavyzdyje, nuo problemų sprendimo. Pakeitus

gebėjimų suskirstymą pakoreguoti ir jų aprašai. Taikymo gebėjimus mokinys parodo standartinėse situacijose, o prob­ lemų sprendimo – naujose situacijose, kai yra nepažįstamų ir sudėtingų aplinkybių ar reikia atsižvelgti į kelis veiksnius. Tuo siekiama, kad būtų mokomasi spręsti problemas, o ne treniruojamasi sprendžiant sudėtingesnius standartinius uždavinius. Gebėjimus iliustruojančias užduotis rasite Ug­dymo plėtotės centro (UPC) svetainėje www.upc.smm.lt prie egzamino programos, o suskirstytas pagal bendrąjį ir išplėstinį kursus – projekto „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams, II etapas: giles­nis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui“ svetainėje, metodinėse rekomendacijose „Fizika 11–12 (III–IV gimnazijos) klasėms“.

1 pavyzdys Tašelis slysta 5,7 m/s2

pagreičiu nuožulnia plokš­tuma, kurios polinkio kam­pas α = 60º. Apskaičiuokite jį veikiančią slydimo trinties jėgą. Tašelio masė – 70 g, laisvojo kritimo pagreitis – 10 m/s2.

Komentaras­

Pagal ankstesnes egzaminų programas toks klausimas buvo priskiriamas problemų sprendimo gebėjimų tikrinimui, nors iš esmės tai yra mokykloje sprendžiamas standartinis uždavinys su kiek sudėtingesniais matematikos taikymais (trigonometrinės funkcijos stačiame trikampyje). Nuo 2013 m. nors ir sudėtingesnių, tačiau standartinių mokykloje sprendžiamų uždavinių sprendimas bus priskiriamas taikymo gebėjimams (6.2.4. taikydami fizikos dėsnius pažįstamo konteksto kie­kybinėms ir kokybinėms užduotims atlikti; 6.2.5. naudodami diagramą, grafiką, schemą, brėžinį ar modelį sąvokai, dydžių sąryšiui ar reiškiniui paaiškinti; 6.2.6. interpretuodami tekstinę, lentelių ar grafinę informaciją vartoja fizikos sąvokas, dėsningumus ir modelius).

Esminis problemų sprendimo klausimų bruožas yra situacijos naujumas. Tai nereiškia, kad visi problemų sprendimo klausi­mai bus labai sudėtingi, tačiau jie turėtų būti nauji daugeliui mokinių (žr. 2 pavyzdį). Taip pat skatinamas realių problemų sprendimas, naujausių mokslo populiarinimo straipsnių nagri­nėjimas ir vertinimas. Realių problemų sprendimo klausimų pavyzdžiais galėtų būti klausimai, į kuriuos nėra vienintelio teisingo atsakymo, o atsakymų į juos kokybė priklauso nuo problemos sprendimo efektyvumo ir/ar pasirinkto atsakymo argumentavimo kokybės.

Gebėjimus spręsti problemas mokiniai parodo atpažindami moksliniais metodais sprendžiamas problemas; integruodami mokslų žinias ir dėsningumus, reikalingus problemai spręsti; for­

muluodami probleminį tyrimo klausimą ir hipotezę; numatydami priemones ir planuodami tyrimą hipotezei patikrinti; darydami mokslo duomenimis ir faktais grįstas išvadas, argumentuodami sprendimus; atrinkdami ir tinkamai pateikdami patikimą infor­maciją išsakytai nuomonei, nevienareikšmiams probleminių klausimų atsakymams pagrįsti; taikydami mokslinius metodus problemoms spręsti (išanalizuoja problemą, numato galimus sprendimo būdus, juos įvertina ir pasirenka vieną, sprendžia, įvertina sprendimą); vertindami mokslo ir technologijų poveikį aplinkai atsižvelgiant į ekonominius, socialinius ir ekologinius veiksnius; apibendrindami ir kritiškai vertindami įvairiuose in­formacijos šaltiniuose esamą informaciją apie fizikos mokslo atradimus, technologijų plėtotę, aplinkosaugą (žr. 3 pavyzdį).

2 pavyzdys

Akmuo be pradinio greičio iš ne­didelio aukščio krinta žemyn. Kuris grafikas vaizduoja akmens judesio kiekio (mv) priklausomybę nuo kritimo trukmės (t)?

Komentaras­

Spręsdami problemas mokiniai, pasitelkdami fizikinių dy­džių sąryšius ir matematikos žinias, turėtų gebėti analizuoti ar vaizduoti fizikinių dydžių tarpusavio priklausomybes ar kitimą laikui bėgant naujose, mokymosi metu nenagrinėtose situacijose.

11

Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ 2012 m. Nr. 7 (318) priedas

3 pavyzdys

Šiandien turbūt dauguma iš mūsų esame girdėję apie šaldytuvus ar dulkių siurb­ lius su nanosidabro technologijomis ar antibakterinėmis dangomis. Jau sukurti ir vis labiau tobulinami nanooptiniai prietaisai skaitmeniniam vaizdavimui, rodymui ir telekomunikacijoms. Kuriamos nanotechnologijos aplinkos apsaugai pagerinti, gamybos sąnaudoms mažinti (naudojamų medžiagų, išteklių atžvilgiu), taip pat ma­žinant taršą ir išmetimus, vandens valymo įrenginiai, galintys puikiai išvalyti didelius kiekius vandens, gerinamas saulės energijos naudojimo efektyvumas (mažesnis plotas – didesnis gautos energijos kiekis). Nanotechnologijų kūrimas ir vystymas šiuo metu yra vienas iš didžiausių prioritetų visame pasaulyje.

Atradimai ir taikomosios nanotechnologijos vystosi greičiau nei tiriamas trumpa­laikis ir ilgalaikis jų poveikis žmogui, gyvajai gamtai ir aplinkai. Nanodalelių laisvąją migraciją labai sudėtinga stebėti, nes dar nėra sukurti tyrimų metodai ir technologi­jos. Mintis, jog buities produktuose naudojamų nanodalelių dydžiai yra tokie maži ir gali lengvai patekti į žmogaus organizmą, verčia susimąstyti, ar tikrai šie produktai saugūs? Kur nanodalelės nukeliauja atlikusios joms skirtą užduotį iš antibakterinės skalbimo mašinos ar šaldytuvo?

(www.bef.lt/naujiena.php?id=1205849800)

1. Įvardykite problemą, su kuria žmonija susiduria taikydama nanotechnologijas.2. Pateikite galimą jos sprendimo būdą. Atsakymą pagrįskite.

Komentaras­

Šis klausimas tikrina mokinių gebėji­mą spręsti realias problemas. Mokinys turi nustatyti problemą, pasiūlyti galimą jos sprendimo būdą ir argumentuoti savo siūlymą atsižvelgdamas į ekonomi­nius, socialinius ir ekologinius veiksnius. Klausimai, panašūs į pateiktą šiame pavyzdyje, turėtų paskatinti mokslo populiarinimo straipsnių nagrinėjimą, domėjimąsi naujosiomis technologijo­mis ir gebėjimų jas vertinti atsižvelgiant į ekonominius, socialinius bei ekologinius veiksnius ugdymą fizikos pamokose.

At nau ji nant eg za mi no pro gra mą rei ka la vi mai mo ki nių pa sie­ki mams ne tik pa tiks lin ti at si žvel giant į fi zi kos vi du ri nio ug dy mo ben drą ją pro gra mą, bet ir la biau de ta li zuo ti aiš kiau api brė žiant ben dro jo ir iš plės ti nio kur sų rei ka la vi mus. Eg za mi no rei ka la vi­mų de ta li za vi mas pa dės tiek eg za mi no už duo čių ren gė jams, tiek mo ky to jams, tiek mo ki niams tiks liau pri skir ti klau si mus ben dra jam ar iš plės ti niam kur sams, aiš kiau nu brėž ti ri bą tarp ben dro jo ir iš plės ti nio kur sų rei ka la vi mų. De ta li zuo jant pa ro dy­tas mo ki nių ge bė ji mų gi lu mas, pa vyz džiui, mo kan tis ben druo­ju kur su pa kan ka mo kė ti su dė ti ir at im ti vek to rius, kai jie yra ly giag re tūs, o vek to rius, nu kreip tus bet ko kiu kam pu, mo kė ti su dė ti ir at im ti tu ri tik iš plės ti niu kur su fi zi kos mo kę si mo ki niai. De ta li zuo ti rei ka la vi mus pa de da ir var to ja mų ter mi nų, pa vyz­džiui, pa pras čiau si už da vi niai, ne su dė tin gi už da vi niai, pa pras­čiau sios san ty ki nės pa klai dos ir kt., pa aiš ki ni mas.

Eg za mi no pro gra mo je ap ra šy ti mi ni ma lūs rei ka la vi mai jį iš lai ky ti. Klau si mams, ati tin kan tiems mi ni ma lius rei ka la vi mus, ski ria ma 20 proc. už duo ties taš kų. Nu ro dy ta pre li mi na ri eg za­mi no iš lai ky mo ri ba – 16 taš kų. Aiš kūs mi ni ma lūs rei ka la vi mai pa dės mo ki niams at sa kin gai pa si rink ti, ar lai ky ti fi zi kos bran dos eg za mi ną, ir su da rys prie lai das į eg za mi ną ei ti be bai mės.

Eg za mi no ver ti ni mas bus kri te ri nis. Es mi nis kri te ri nio ver­ti ni mo skir tu mas nuo nor mi nio yra tai, kad esant nor mi niam ver ti ni mui, ne pri klau so mai nuo to, kiek taš kų su rin ko, vi sa da yra apy tiks liai 1 proc. šim tu ba lų įver tin tų mo ki nių. Iš lai ky mo ri ba – su tar tas taš kų skai čius. Esant kri te ri niam ver ti ni mui šim tu kus gaus tik pa tys ge riau si mo ki niai (su rin kę apy tiks liai 95–100 taš kų) ir jų ga li bū ti daug dau giau nei 1 proc., o ga li ir iš vis ne bū ti. Iš lai ky mo ri ba esant kri te ri niam ver ti ni mui api brėž ta mi ni ma liais rei ka la vi mais.

Eg za mi no už duo ties struk tū ra, klau si mų skai čius ir ti pai, eg za mi no taš kų pro cen ti nis pa si skirs ty mas pa gal da ly ko kur­sus, eg za mi no taš kų pro cen ti nis pa si skirs ty mas pa gal da ly ko veik los sri tis iš es mės ne si kei čia, tik pa va di ni mai su de rin ti su pa va di ni mais fi zi kos vi du ri nio ug dy mo ben dro jo je pro gra mo je (žr. len te lę). At si ra du si Me­to­do­lo­gi­nių­fi­zi­kos­klau­si­mų veik los sri tis reg la men tuo ja ty ri mo ge bė ji mų tik ri ni mą eg za mi no už duo­ty je (žr. 4 pa vyz dį). Ka dan gi ty ri mų tu ri nys api brėž tas ki to se veik los sri ty se, Me­to­do­lo­gi­nių­fi­zi­kos­klau­si­mų veik los sri ties taš kai at ski rai ne skai čiuo ja mi, bet per vi sas veik los sri tis tu ri bū ti 6 taš kai, skir ti ty ri mo ge bė ji mų tik ri ni mui.

4 pavyzdys

Turite pieštuką ir sąsiuvinį. Kaip su šiomis priemonėmis įsitikinti, kad riedėjimo trintis yra mažesnė už slydimo trintį?

Komentaras­

Šis klausimas tikrina mokinių gebėjimą planuoti tyrimą. Taškai už šį klausimą priskiriami ne tik Metodologinių­fizikos­klausimų, bet ir Judėjimo­ir­jėgų veiklos sritims. Klausimai, panašūs į pateiktą šiame pavyzdyje, turėtų paskatinti mokytis ne tik atlikti tyrimus pagal iš anksto pateiktus aprašymus, bet ir savarankiškai juos planuoti fizikos pamokose.

Taip pat norisi atkreipti mokytojų ir mokinių dėmesį į programos 15.3 punktą, kuriame nurodyta, kad „atsakant į klausimus, kuriuose reikia apskaičiuoti fizikinį dydį, pirmiausia užrašoma/išvedama fizikinio dydžio apskaičiavimo formulė, tik paskui atliekami skaičiavimai. Jei atsakymas pateiktas be formulės, jis vertinamas 0 taškų. Apskaičiavus fizikinių dydžių

vertes būtina nurodyti jų matavimo vienetus.“ Iki šiol, vertinant mokinių darbus, struktūrinių klausimų atsakymuose dėme­sys į matavimo vienetus nebuvo kreipiamas. Nuo 2013 m. 1 tašką už teisingai apskaičiuotą skaitinę fizikinio dydžio vertę mokinys gaus tik tada, kai teisingai nurodys ir jo matavimo vienetą.

12

2013 m. brandos egzaminai

Fizikos­brandos­egzaminų­2012­m.­ir­2013­m.­programų­palyginimas

Fizikos egzamino aspektai

2012 m. egzaminas (programa – www.upc.smm.lt/ugdymas/bep/2008)

2013 m. egzaminas (programa – www.upc.smm.lt/ugdymas/bep)

Gebėjimų grupių proporcijos užduotyje

Žinios ir supratimas – 50 proc. taškų Žinios ir supratimas – 30 proc. taškų

– Taikymas – 40 proc. taškų

Problemų sprendimas – 50 proc. taškų Problemų sprendimas – 20 proc. taškų

Temos ir jų proporcijos užduotyje

„Metodologiniai fizikos klausimai“ – 6 proc. taškų, iš jų 2 proc. bendrojo kurso

„Mechanika“ – 25–30 proc. taškų, iš jų 10–11 proc. bendrojo kurso

„Judėjimas ir jėgos“ – 25–30 proc. taškų, iš jų 10–11 proc. bendrojo kurso

„Molekulinė fizika“ – 10–15 proc. taškų, iš jų 4–5 proc. bendrojo kurso

„Makrosistemų fizika“ – 10–15 proc. taškų, iš jų 4–5 proc. bendrojo kurso

„Elektrodinamika“ – 20–25 proc. taškų, iš jų 8–9 proc. bendrojo kurso

„Elektra ir magnetizmas“ – 20–25 proc. taškų, iš jų 8–9 proc. bendrojo kurso

„Svyravimai ir bangos“ – 25–30 proc. taškų, iš jų 10–11 proc. bendrojo kurso

„Svyravimai ir bangos“ – 25–30 proc. taškų, iš jų 10–11 proc. bendrojo kurso

„Modernioji fizika“ – 10–15 proc. taškų, iš jų 4–5 proc. bendrojo kurso

„Modernioji fizika“ – 10–15 proc. taškų, iš jų 4–5 proc. bendrojo kurso

„Astronomija“ – 2–5 proc. taškų, iš jų 1–2 proc. bendrojo kurso

„Šiuolaikinės astronomijos pagrindai“ – 2–5 proc. taškų, iš jų 1–2 proc. bendrojo kurso

Egzamino dalys

I dalis – klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais. 30 klausimų (30 taškų)II dalis – trumpojo atsakymo klausimai. 10 klausimų (10 taškų)III dalis – struktūriniai klausimai. 7–8 klausimai (apie 60 taškų). Pastaba: šioje dalyje apskaičiavus fizikinių dydžių vertes būtina nurodyti jų matavimo vienetus. Nenu­rodžius ar neteisingai nurodžius matavimo vienetus taškas už skaitinę vertę nebus skiriamas.

Egzamino trukmė 3 val.

Egzamino vertinimas Norminis Kriterinis