8–9

10–11 Pasaulis XX a. pradžioje: imperijos

12–13 Pasaulis XX a. pradžioje: ekonomika

14–15 Kinija 1900–1912m.: nuo imperijos iki respublikos

16–17 Osmanų imperijos žlugimas 1900–1920 m.

18–19 Balkanų karai 1912–1913 m.

20–21 Europos sąjungos 1900–1914 m.

22–23 Pirmasis pasaulinis karas: Vakarų frontas 1914–1918m.

24–25 Pirmasispasauliniskaras:kitimūšio laukai1914–1918m.

26–27 Pirmasis pasaulinis karas jūroje 1914–1918 m.

28–29 Pirmojo pasaulinio karo kaina 1914–1918 m.

30–31 Rusija 1905–1917 m.: nuo caro iki bolševikų

32–33 1917–1918 m. revoliucija Rusijoje

34–35 Trilypės sąjungos žlugimas 1918 m.

36-37

38–39 Geopolitinė situacija po karo: Europa 1919–1939 m.

40–41 Geopolitinė situacija po karo: Vokietija 1919–1935m.

42–43 Geopolitinė situacija po karo: Tautų Sąjunga1920–1939 m.

44–45 JAV iškilimas 1900–1939 m.

46–47 Lotynų Amerika 1900–1945 m.

48–49 Kolonijinės imperijos 1900–1939m.: krizės ir konfliktai

50–51 SSRS 1917–1924 m.: karas ir revoliucija

52–53 SSRS 1925–1939 m.: modernėjimas ir teroras

54–55 Pasaulio ekonomika 1928–1935 m.

56–57 „Naujosios tvarkos“ valstybės: Japonija 1914–1939m.

58–59 „Naujosios tvarkos“ valstybės: Italija 1910–1939 m.

60–61 „Naujosios tvarkos“ valstybės: Vokietija 1935–1939m.

62–63 Ispanijos pilietinis karas 1936–1939 m.

64–65 Kinija 1919–1939 m.

66–67 Demokratija ir diktatūra 1919–1939 m.

68–69 Antrojo pasaulinio karo preliudija 1936–1939 m.

70–71

72–73 Ašies valstybių užkariavimai 1939–1940 m.

74–75 Nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos konfliktas1941–1943 m.

76–77 Nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos konfliktas1943–1945 m.

78–79 Japonijos užkariavimai 1941–1942 m.

80–81 Japonijos pralaimėjimas 1942–1945 m.

82–83 Kovos dėl Atlanto 1939–1945 m.

84–85 Karas Viduržemio jūroje 1940–1945 m.

86–87 Invazija iš vakarų 1944–1945 m.

88–89 Bombardavimas 1940–1945 m.

90–91 Genocidas Europoje 1933–1945 m.

92–93 Karo nuostoliai 1939–1945 m.

94–95 Visuotinis poveikis 1939–1945 m.

I SKYRIUS SENOSIOSPASAULIOTVARKOSPABAIGA

II SKYRIUS PASAULIS TARPUKARYJE

III SKYRIUS PASAULIS KARO SŪKURYJE

TURINYS

Collins 20th 01–07 LT prelims LK:Collins 20th 01Ð07 prelims 2008.08.12 21:43 Page 6

96-97

98–99 Šaltojo karo pradžia 1943–1947 m.

100–101 Šaltasis karas 1947–1963 m.

102–103 Šaltasis karas 1963–1985 m.

104–105 Europa: nuo atkūrimo iki vienijimosi 1947–1959 m.

106 –107 Europa: nuo Romos iki Mastrichto 1959–1986 m.

108–109 Supervalstybės: JAV vidaus politika 1945–2000 m.

110–111 Supervalstybės: JAV užsienio politika 1945–2000 m.

112–113 Supervalstybės: SSRS vidaus politika 1945–1985 m.

114–115 Supervalstybės: SSRS užsienio politika1945–1985 m.

116–117 „Ilgasis bumas“ 1945–1973 m.

118–119 Kinija 1945–1985 m.

120–121 Šaltasis karas Azijoje 1945–1975 m.

122–123 Išsivadavimas iš imperijos 1939–2000 m.

124–125 Artimieji Rytai 1945–1967 m.

126–127 Artimieji Rytai 1967–1979 m.

128–129 Afrika po išsivadavimo 1965–1985 m.

130–131 Pietų Azija 1947–1985 m.

132–133 Lotynų Amerika 1939–2004 m.

134–135 Naujosios ekonomiškai stiprios valstybės: Vokietija1945–2000 m.

136–137 Naujosios ekonomiškai stiprios valstybės: Japonija1945–2000 m.

138-139

140–141 Komunizmo žlugimas

142–143 Sovietų Sąjungos žlugimas

144–145 Pilietinis karas Jugoslavijoje

146–147 Europos pinigų sąjunga

148–149 Kinija po Mao

150–151 Ekonominė revoliucija Azijoje: Ramiojo vandenynopakrantė

152–153 Afrika nuo 1985 m.

154–155 Pietų Afrika

156–157 Artimieji Rytai

158–159 Taikos Artimuosiuose Rytuosesiekimas

160–161 Jungtinės Tautos nuo 1948 m.

162–163 Pasaulis XXI a.

164-165

166–167 Demografinis sprogimas, turtas ir skurdas

168–169 Pabėgėliai

170–171 Ligos

172–173 Ryšiai

174–175 Religija

176–177 Švietimas

178–179 Aplinkos tarša

180–181 Klimato kaita

182–183 Terorizmas

184–185 Narkotikai

186–187 Kosminiai tyrimai

188-192 RODYKLĖ

V SKYRIUS NAUJOSIOS PASAULIO TVARKOS LINK

VI SKYRIUS REVOLIUCIJŲ AMŽIUS: AKTUALIJOS

IV SKYRIUS PASAULIS ŠALTOJO KARO METAIS

Collins 20th 01–07 LT prelims LK:Collins 20th 01Ð07 prelims 2008.08.12 21:43 Page 7

SSRS: karas ir revoliucija19

17–1

924m.

50 SSRS: karas ir revoliucija

— 1917 m. režimas įkuria naująrepresinę struktūrą – ČK

— 1918 m. pilietinis karas iružsienio intervencija (iki 1921 m.)

— 1920–1921 m. rusų–lenkų karas

— 1921 m. Leninas pasiūlo Naująjąekonominę politiką (NEP)

— 1922 m. Rusija ir Vokietijapasirašo Rapalo sutartį

— 1924 m. Leninas miršta; 1929 m.iškyla naujas sovietų lyderis –Stalinas

Rusijos Sovietų FederacinėSocialistinė Respublika,1922 m. spalis

1922 m. lapkričio 19 d.į RSFSR sudėtį įtraukiamaTolimųjų Rytų respublika

kitos SSRS respublikos1922 m. gruodžio 30 d.

1925 m. į SSRS sudėtįįtrauktos kitosnepriklausomos respublikos

Japonijos teritorija iki1925 m. gegužės mėn.

kitos komunistinės šalys1923 m. SSRS siena

SSRS susikūrimas10050 150

60

Irkutskas

Vladivostokas

MaskvaKijevas

SUOM

IJA

MONGOLIJA

K I N I J A

TANUTUVA

RUSIJOS SOVIETŲ FEDERACINĖ SOCIALISTINĖ R

ESPUBLIK

A

GUDIJOS SSR

HOREZMO LIAUDIESBOHAROS LIAUDIES

RESPUBLIKA

RESPUBLIKA

UŽKAUKAZĖS SSR

PERSIJA

UKRAINOS SSR

JAPON

IJA

1 Po 1918 m. lapkričio mėn.bolševikų revoliucijosbuvusioje carų imperijojeįsiplieskė pilietinis karas(žr. žemėlapį dešinėje).Mūšio ribos buvo visiškaineaiškios. BolševikųRaudonoji armija kovėsi suBaltąja gvardija, kuriąsudarė monarchistai,antikomunistai irnacionalistai. Užsieniopajėgos veržėsi iš šiaurės,rytų ir pietų, o buvę čekųkaro belaisviai, siekdamisugrįžti į Europą, kovėsi sukomunistais prieTranssibiro geležinkelio.1921 m. galutinainugalėjus antikomunistinespajėgas, pasiekta trapitaika.

Daugeliui antiimperializmo šalininkų Sovietų Sąjunga tapo sektinu pavyzdžiu.Komunizmo triumfas Rusijos imperijoje rodė valstybės veikėjų, turinčių aiškiųrevoliucinių siekų, galią. Nauja komunistinė valstybė įkūnijo vienijančią idėjąvisoms kitoms valstybėms, kovojančioms su išnaudojimu ir imperializmu. Britųsocialistui, veteranui Sidniui Vebui (Sidney Webb) Sovietų Sąjunga buvo „naujojicivilizacija“, progreso sala atoveikio jūroje.

Realybė buvo visiškai kitokia. Vos prasidėjęs revoliucinis judėjimas nesulaukė atgarsio užRusijos ribų ir beveik išsisėmė pačioje Rusijoje. Rusijos komunistai naujoje valstybėje suda-rė mažumą ir turėjo kovoti dėl politinio išlikimo. Pirmiausia reikėjo baigti karą. 1918 m. kovomėn. Lietuvos Brastoje (Brest-Litovsk) naujieji Rusijos vadovai turėjo perleisti nemažaižemių, įskaitant Baltijos valstybių ir Ukrainos teritoriją. 1918 m. liepos mėn. įsiplieskė pla-taus masto pilietinis karas. Prieš bolševikus nusiteikusias pajėgas palaikė užsienio valsty-bių karių kontingentai. Kai kurie jų buvo sudaryti iš karo belaisvių, siekusių grįžti į Europą,pavyzdžiui, Čekų legionas, kiti buvo atsiųsti iš užsienio siekiant sugrąžinti Rusiją į karą irnuversti komunizmą. Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, JAV ir Japonijos pajėgoms draugesu Baltąja gvardija pavyko perimti didelių senosios Rusijos imperijos teritorijų kontrolę –bolševikams liko Rusijos dalis aplink Maskvą ir Petrogradą. 1919 m. naujosios valstybės išli-kimui kilo pavojus.

Bolševikai 1921 m. laimėjo pilietinį karą tik primetę brutalią diktatūrąkontroliuojamose srityse ir sukarinę tiek partiją, tiek visuomenę. 1918 m.pradžioje formuojant Raudonąją armiją pašaukta daugiau kaip 5 mln. žmo-nių. Daugiau kaip 50 tūkst. buvusių carinės armijos karininkų, vadovauja-mų gynybos komisaro Levo Trockio, kovojo raudonųjų pusėje. Vykdantkarinio komunizmo politiką, visos Rusijos bendrovės, išskyrus smulkiau-sias, nacionalizuotos, o „pinigų ekonomika“ beveik sustabdyta. Javai rek-vizuoti, darbininkai kontroliuojami. Bolševikų Rusija tapo ginkluotastovykla, dauguma naujųjų partijos narių, įstojusių po 1918 m., buvo susijęsu kariuomene. Pilietinis karas privertė Lenino vyriausybę valdyti šalį iš vir-šaus. Visi potencialūs opozicijos šaltiniai – nuo separatistinių judėjimų nerusiškose srityse iki darbininkų grupių, reikalaujančių didesnės demokrati-jos – buvo negailestingai sunaikinti. Tarybos, galėjusios būti demokratiniovaldymo priemone, nustumtos į šoną. 1917 m. lapkričio mėn. režimas įkūrėnaują represinę struktūrą – ČK (Ypatingoji komisija), kuri kalino ir žudėvisus kaltinamus kontrrevoliucine veikla. Kai galiausiai 1921 m. pilietiniskaras baigėsi, politinė sistema, galima sakyti, išsirutuliojo į vienpartinęvalstybę, kurią valdė Liaudies komisarų taryba kartu su komunistų partijosCentro komitetu.

Nusėdus pilietinio karo dulkėms, valstybė, pervardyta į Sovietų Sąjungą,skendėjo chaose. Didelė dalis Lietuvos Brastos sutartimi perleistų teritori-jų susigrąžinta, tačiau ekonomikai grėsė žlugimas: šalį ištiko didžiulė inflia-

cija, menko grūdų derlius, mažėjo miesto gyventojų, taip pat darbingųjųgyventojų skaičius. 1917 m. gamyklose dirbo 3,6 mln. žmonių, 1920 m. –vos 1,5 mln. Ūkininkauta tik pragyvenimui – užėmę žemę valstiečiai sklypąpaversdavo seno tipo komunomis. Valstiečių namų ūkiai, turintys bent vienąkomunistų partijos narį, sudarė iki 1 procento.

Revoliuciją sukėlusių miestų radikalų perspektyvos paversti agrarinęvisuomenę šiuolaikiška darbininkų valstybe buvo niūrios. Už Rusijos ribųrevoliucija nepavyko. 1921 m. Leninas nenoriai pasiūlė imtis ekonominiųreformų, skirtų sugrąžinti privačiai prekybai bei gamybai ir sukurti griežtaicentrinės bankininkystės sistemai. Reformos buvo pavadintos Naująja eko-nomine politika (NEP). Leninas manė, kad jos būtinos siekiant atkurtiRusijos pramonę ir stabilizuoti socialinę tvarką po šešerius metus trukusiokaro. 1924 m. mirus Leninui, bolševikų partija susidūrė su nemaloniaužduotimi: kaip valdyti itin konservatyvią visuomenę, kurios daugumą suda-rė valstiečiai, tęsiant radikalią socializmo politiką.

2

2 1922 m. sutartimi sukurta SSRS, kuriąsudarė Rusija, Gudija, Ukraina irUžkaukazė (žr. žemėlapį viršuje). Kitosbuvusios carinės imperijos teritorijosprijungtos vėliau.

Col's 20th cen 36-53 part 2 LT:Col's 20th cen 36-53 part 2 2008.08.12 21:47 Page 50

12° 24° 36° 48° 60° 72°

60°

60°

68°

52°52°

44°44°

Murmanskas

Archangelskas

Petrozavodskas

Petrogradas(Leningradas)

NovgorodasVologda Viatka

Permė

Jekaterin

burgas

(Sverdlov

skas)KostromaJaroslavlis

Nižni Novgorodas

(Gorkis)Ivanovas

Tverė (Kalininas)

Maskva

Pskovas

Vitebskas

Smolenskas Kaluga

Tula

Oriolas Tambovas

Voronežas

Charkovas

LozovayaPoltava

Nikopolis

Kijevas

Peregonovka

Dibrivkės Jekaterinoslavlis(Dnepropetrovskas)

Guliai Polė

Berdianskas

Mariupolis

Penza

Saratovas

Orenburgas

(Čkalovas)

Samara(Kuibyše

vas)

Kazanė

Ufa

Iževskas

Mogiliovas

Gomelis

Žitomiras

Kišiniovas

Stambulas

Odesa

Simferopolis Novorosijskas

Novočerkaskas

Carycinas(Stalingrada

s)

AstrachanėRostovas

Baku

Batumis

Karsas

Tabrizas

Tiflis (Tbilisis)

Krasnovodskas

Sevastopolis

Minskas

Rėvelis (Talinas)Narva

Ryga

Lietuvos Brasta(Brest-Litovskas)

Varšuva

Helsinkis

Kas p i j o s

j ū r a

J u o d o j i j ū r a

Barentso jūra

Baltojijūra

Onega

Ladoga

B O L Š E V I K Ų R U S I J A

ŠV

ED

IJ

A

S U O M I J A

ESTIJA

LATVIA

VOKIETIJA(R. PRŪSIJA)

LIETUVA

L E N K I J A

RUMUNIJA

T U R K I J A

BULGARIJA

VENG

RIJA

BESARA

BIJA

ČEKOSLOVAKIJA

PERSIJA

kanadiečiaiamerikiečiai

britaiprancūzai

lenkai

čekai

prancūzai

britai

britai

suomiai

latviai

Vokiečiai

britaiprancūzaikanadiečiaiitalaiserbai

r u m u n a i

Antantės pajėgų laivynas

Jungtinės Karalystės/Prancūzijos laivyno

pagalba

Judeničas

Suomijos nepriklausomybėpripažinta 1917 m. gruodžio mėn.

1918 m. liepos mėn.

bolševikai sušaudo

Nikolajų II ir jo šeimą

1919 m.Denikinas

Antantės pajėgųlaivynas

kazokai

Dono kazokai1917-1919 m.

menševikai

1918-1919 m.

1917 m. rugsėjįI. Kornilovas atakuojaPetrogradą

Ura

loka

zokai

1918

-1920 m

.

Vrangelis 1920 m.

Transsibiro geležinkelis

A.Kolčiakas 1918–1919m.

1919–1920 m. gruzinai

Rusijos imperijos riba 1914 m.

1918–1919 m. 08 mėn. Antantės pajėgų užimti miestai

1918 m. 08 mėn. bolševikų kontroliuojama teritorija

1919 m. balandžio mėn. bolševikųkontroliuojamos teritorijos riba rytuose

1919 m. 10 mėn. bolševikų kontroliuojama teritorija

1920 m. 04 mėn. bolševikų priešininkųkontroliuojamos teritorijos ribos

1920 m. 08 mėn. tolimiausiaRaudonosios armijos pasiekta riba Lenkijoje

1920m. 10 mėn. galutinis bolševikųpriešininkųpuolimas

1921 m. kovo mėn. SSRS teritorijos riba

Baltosios gvardijos judėjimo kryptys

ne rusų bolševikų priešininkų judėjimo kryptys

kariniai anarchistų veiksmai

Anarchistų organizacijų konfederacijos centrai

N. Machno būstinė 1918–1920 m.

1923 m. sienos

Rusija kare ir revoliucijoje1

51

www.departments.bucknell.edu/russian/chrono3.htmlRusijos istorijos chronologija nuo 1917 m.www.johndclare.net/Russ6.htmBolševikų valstybė 1917–1921 m.

Col's 20th cen 36-53 part 2 LT:Col's 20th cen 36-53 part 2 2008.08.12 21:47 Page 51

Didžiausią grėsmę Šaltasis karas kėlė 1947–1963 m. Tuo laikotarpiu dvisupervalstybės, Jungtinės Valstijos ir Sovietų Sąjunga, varžėsi, kuri įgis pranašumąginklavimosi varžybose, tuo tarpu Didžioji Britanija, Prancūzija ir Kinija atskiraikūrė savo branduolinį ginklą.

Ginklavimosi varžybos skatino politinę dviejų blokų konfrontaciją. Iki 1949 m. rugpjūčiomėn. Jungtinės Amerikos Valstijos turėjo naujų ginklų monopoliją. Sovietų Sąjungaisusprogdinus atominę bombą ir kitame dešimtmetyje kuriant vis didesnės griaunamosiosgalios termobranduolines bombas, strateginė pusiausvyra pasikeitė. Abiejų valstybių neri-mas dėl saugumo tolydžio didėjo, todėl buvo kaupiamos vis didesnės ginklų, galinčių sunai-kinti didelę dalį pasaulio, atsargos. Atsisakiusi tolimųjų bombonešių ir vietoj jų ištobulinusiraketas, Sovietų Sąjunga galėjo grasinti net tolimiausiems JAV miestams. Kita vertus,1956 m. buvo apskaičiuota, kad JAV branduolinio ginklo arsenalo pakaktų atimti gyvybei200 mln. Sovietų Sąjungos gyventojų.

Iš tiesų konfrontacija tokio lygio nepasiekė: Šaltasis karas buvo kariaujamas naudojantįprastinius ginklus – politinį spaudimą ir propagandą. 1947 ir 1948 m. Rytų Europos valsty-bės – Lenkija, Vengrija, Čekoslovakija, Rumunija, Bulgarija ir Jugoslavija – visos tapokomunistinės ir prosovietinės. Atsakydama į Vakarų pastangas reformuoti Vokietijos ūkį,Sovietų Sąjunga užblokavo Berlyną, kad priverstų Vakarus palikti miestą. 1948 m. birželio –1949 m. gegužės mėn. į Vakarų kontroliuojamas Berlyno okupacines zonas skrydžiais pri-statyta 275 tūkst. atsargų. Sovietų Sąjungos sprendimas nutraukti blokadą reiškė, kad abi

Šaltasis karas19

47–1

963m. — 1947 m. Europos komunistai

įsteigia Kominformą

— 1948 m. Čekoslovakijos irVengrijos valdžioje – komunistai;Berlyno oro koridorius; nuo sovie-tinio bloko atsiskiria Jugoslavija

— 1949 m. įsteigiama NATO irESPT; sukuriamos Rytų ir VakarųVokietijos

— 1949 m. komunistų pergalėKinijoje

— 1953 m. kovo 5 d. miršta Stalinas

— 1953 m. sukilimas Rytų Berlyne;iškyla F. Kastro – nepavykusioKubos sukilimo lyderis

— 1955 m. Varšuvos paktas

— 1961 m. Rytų Vokietija pastatoBerlyno sieną; JAV nutraukiaryšius su Kuba

— 1962 m. Kubos krizė

60

90

(1962 m.)

1

JUN

MEK

SIKA

VENESU

ELA

KOLU

MBIJA

NIKA

RAGVA

KUBA

v

60º75º90º105º

0º

0º

NaujasisOrleanasSan Antonijas Tampa

Majamis

Puebla

Barankilja

AtlantaDalasas

Hiustonas

Monterėjus

Birmingamas

Džeksonvils

VerakrusasMeksikas

Tampikas

Tegusigalpa

Managva

Gvatemala

HavanaSan Kristobalis

Sagva laGrandė

SantaKlara

Gvanadžėjus

Houmstedas

Kei Vestas

Remediosas

Gvantanamas

SantoDomingas

San Chuanas

Karakasas

San Chosė Panama

Nasau

Kingstonas

Port ofSpeinas

Belmopanas

M e k s i k o sį l a n k a

ATLANTO

VANDENYNAS

R A M U S I SV A N D E N Y N A S

K a r i b ų j ū r a

Grandė

Orinokas

Kiauliųįlanka

ANTIGVA

DOMINIKA

SENT LUSIJA

BARBADOSSENT VINCENTAS

GRENADATRINIDADAS IRTOBAGAS

BAHAMOS

HAITIS

DOMINIKOSRESP.

JAMAIKA PUERTO RIKASBELIZAS

J U N G T I N Ė SV A L S T I J O S

GVAT. HONDŪRAS

SALVADORAS NIKARAGVA

KOSTA RIKA

PANAMA KOLUMBIJA

KUBA

VENESUELA

ME

KS

IK

A

1100mylių

1100mylių

(JAV)

2 Šaltojo karo viršūnėpasiekta 1962 m., kaiJungtinės Valstijosprivertė SovietųSąjungą atsisakytiraketų ir branduoliniųkovinių galvučiųdislokavimo Kuboje,kur 1959 m. kiloprokomunistinėrevoliucija, programos(žr. žemėlapįdešinėje). 1962 m.spalio mėn. JAVpradėjus Kubosblokadą, SovietųSąjunga, nenorėdamarizikuoti ir veltis įtotalinį karą, spalio26 d. sutiko pašalintisavo raketas.

JAV blokados zona

Sovietų Sąjungos raketų nuotolisSovietų Sąjungos raketų irreaktyvinių bombonešių bazėsJAV karinių oro pajėgų bazė

JAV karinio jūrų laivyno bazės

1962 m. Kubos krizė2

100 Šaltasis karas

pusės pakreipė politiką Vokietijos atžvilgiu. 1949 m. rugsėjo mėn. Vakarai savo okupacines zonas suvienijo į VokietijosFederacinę Respubliką, o Sovietų Sąjungos zona spalio mėn. virto Vokietijos Demokratine Respublika.

Kaip atsvarą komunistų dominavimui Vakarai 1949 m. balandžio mėn. įsteigė Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją(NATO), kuri užtikrino karinį bendradarbiavimą. NATO šalyse buvo dislokuotos JAV pajėgos ir branduolinis ginklas. Siekiantsustiprinti sąjungą ir nustatyti aiškią gynybinę sieną Europoje, 1955 m. į NATO priimta Vokietijos Federacinė Respublika.

Pirmuoju rimtu naujosios antikomunistinės sąjungos išbandymu tapo konfliktas už Europos ribų. 1950 m. Korėjoje kilokaras tarp komunistinės šiaurės ir demokratinių pietų – taip šalis padalyta 1948 m. JAV ir SSRS susitarimu (žr. p. 120, 121).JAV pajėgos buvo pasiųstos ginti pietų, prasidėjo didelio masto ginklavimasis. Paramą teikė ir JAV sąjungininkių itin spau-džiamos kitos Europos valstybės, taip pat Jungtinių Tautų narės. Į karą Šiaurės Korėjos pusėje įsitraukė ir naujoji komunis-tinė Kinija. Alinanti kova tęsėsi iki 1953 m. Paaiškėjo, kad komunizmo suvaržymas duoda rezultatų, taigi Korėja buvopadalyta.

Šeštajame dešimtmetyje abi pusės vengė atviros konfrontacijos ir bandė į savo pusę palenkti mažesnes valstybes žadė-damos ginklų, pinigų ir politinę apsaugą. JAV įtaka buvo juntama visame pasaulyje, šiai ėmusis pasaulio tvarkdarės vaid-mens. Šeštojo dešimtmečio pabaigoje po sėkmingo pirmojo palydovo paleidimo į kosmosą (1957 m.) Nikita Chruščiovas,

Col's 20th cen 096-111 part 4 LT:Col's 20th cen 096-111 part 4 2008.08.12 21:53 Page 100

101

1956 m. išrinktas Sovietų Sąjungos vadovu, griebėsi agresyvesnės strategi-jos, siekdamas išplėsti sovietų įtaką besivystančiame pasaulyje. Tačiau jostrategija netrukus žlugo. Baimė dėl „raketų spragos“, kurią paskatinoSovietų Sąjungos kosmoso programa, privertė Jungtines AmerikosValstijas intensyviai ginkluotis, todėl jau septintojo dešimtmečio pradžiojeginklavimosi varžybose ji neginčijamai pirmavo.

Pirmoji rimta krizė, ištikusi komunistinį bloką, buvo Kinijos atsisakymasbendradarbiauti su SSRS (1960 m.). N. Chruščiovas pabandė atsikovoti pozi-cijas, pakarotinai spausdamas Berlyną ir vėliau dislokuodamas raketasKuboje – tai reiškė tiesioginį grasinimą JAV, tačiau pastarosios pasipriešini-mas privertė sovietų lyderį atsitraukti. Kitais metais abi šalys pasirašė susi-tarimą dėl branduolinio ginklo bandymų uždraudimo (angl. NTBT) ir įtampatarp dviejų blokų ėmė slūgti.

0

30

60

90

0

60

nuo1955

m.Varšuvospakto

šalys

SEATO1954–1976

m.

Bagdado paktas

1948 m. atskilo nuo

1968 m. pasitraukė iš

Varšuvos paktoSovietų Sąjungos stovyklos (n

uo 1959 m. CENTO, C

entrinės su

tart

ies or

gani

zaci

ja)

1955–1979 m.

1952 m.

1952 m. 1958 m.

1955 m.

1983 m.

1960m.atsiskyrėnuo

SovietųSąjungosstovyklosGR

ENLAND

IJA

ŠVEDIJA

SUOMIJA

NORV

EGIJA

E TI O

P IJ A

SAUD

O

L I B I J A

MAURITANIJA

A L Ž Y R A S

MARO

K AS

Z A I R A S

SUDANAS

N I G E R I J A

Č A D A SM A L I S

ANGOLA

KONGAS

LIBERIJA

EGIPTAS

TANZAN

IJA

IRAN

AS

PAKIST

ANAS

AFGA

N-ISTANA

S

ARAB

IJA

JEMENOLD

R

JEMENAS

IRAKAS

KIN

IJA

MALAI Z

IJA

VIETNAMASTA

ILANDAS

BANGLADEŠAS

MONGOLIJA

I NDI J

A

JUNGTI N

ĖS

VALSTI J

OS

JAPONIJA

FILIPIN

AI

P. KORĖJA

Š. KORĖJA

TAIVANAS

JUNGTINĖ

ISLANDIJA

KARALYSTĖ

PRANCŪZIJA

ISPANIJA

ITALIJA

ČSSR

BULGARI

JARUMUNI

JA

GRAIKIJA SIR

IJAT U R K I JA

LENKIJAVEN

GRIJA

VDRVFR

KANADA

(ALIAS

KA)JAV

JUGOSL.

SS

RS

Okinava

At l a

nt o

vandeny n

as

Rio sutarties šalys 1948 m.

NATO valstybės steigėjos 1949 m. į NATO įstojusios valstybės(įstojimo data)NATO narių okupuotosvalstybės 1954 m.Bagdado pakto ir/ar SEATO(Pietryčių Azijos sutarties organizacijos)šalys ne NATO narės 1955 m.pagrindinės JAV karinės bazės kitųvalstybių teritorijose (1962 m.)

pagrindinės Sovietų karinės bazėskitų valstybių teritorijosevalstybės ir priklausomos šalys,pasirašiusios gynybos sutartis ir/arbakarinės paramos sutartis su NATO 1962 m.1954 m. Sovietų Sąjungosvadovaujama „komunistų stovykla“Varšuvos pakto narės ir sąjungininkės

neprisijungusių valstybiųkonferencijos narės 1987 m.

1987 m. sienos

Šaltasis karas 1948–1987 m.1

www.historylearningsite.co.uk/coldwar.htmŠaltojo karo istorija (1945–1980 m.)www.cia.gov/csi/books/17240/index.htmlŽvalgybinio karo Berlyne dokumentai (1946–1961 m.)

1 Visą kitą dešimtmetį po Antrojo pasaulinio karo beveik visas pasaulis buvopasidalijęs į dvi ginkluotas stovyklas (žr. žemėlapį viršuje): vienos centre buvokomunistinės Sovietų Sąjunga ir Kinija, kitai vadovavo Jungtinės AmerikosValstijos – galingiausia ir ekonomiškai stipriausia iš Vakarų demokratiniųvalstybių. Abi pusės sudarinėjo karines sąjungas ir įsivėlė į ilgalaikesginklavimosi varžybas.

Col's 20th cen 096-111 part 4 LT:Col's 20th cen 096-111 part 4 2008.08.12 21:53 Page 101