Daugiakalbiai lietuvių literatūros kontekstai XX a. I pusėje. M.Kulbakas

Dr. Mindaugas Kvietkauskas

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Daugiakultūrio paveldo svarba Milanas Kundera: Vidurio ir Rytų Europos

kultūra - tai „maksimali įvairovė minimalioje gyvenimo erdvėje“.

Sigitas Geda: „Jeigu lietuviai atrastų savo aukštuosius dėmenis – aristokratinę kultūrą (dažnai lenkišką), išsigydytume daugelį ligų. Universalusis lietuvių savivokos planas: lotyniškas, lenkiškas, kitakalbis.Literatūros kurso „Nuo A. Mickevičiaus iki Cz. Miloszo“ projektas.Kitoj šviesoj atsidurtų lietuvių kalba sukurtieji dalykai.Dabar pats metas“.

Daugiakultūrio paveldo svarba Iki šiol daugiakalbė XX a. I p. literatūra buvo tiriama

atskirais tautiniais ir kalbiniais segmentais: kiekviena literatūros istorija – lietuvių, lenkų, žydų, baltarusių, rusų, – tyrė savo kanoniškai apibrėžtą nacionalinę teritoriją.

Vytautas Kubilius (1998): „Vilniaus kultūrinis gyvenimas mūsų darbuose ir mūsų atmintyje vis dar egzistuoja išdalintas į atskirus tautinių kultūrų rėžius. (...) Turėtumėm ieškoti vidinių sąveikų, jungiančių gijų, požeminių srovių, maitinančių visas Vilniaus kultūras“

Lietuvos literatūra devyniomis kalbomis Lietuvos lenkų literatūra Lotyniškoji Lietuvos literatūra Lietuvos žydų literatūra: hebrajų, jidiš k. Lietuvos gudų (baltarusių) literatūra Lietuvos rusų literatūra Lietuvos vokiečių literatūra Lietuvos karaimų literatūra Lietuvos totorių literatūra

Vilnius – XX a. pr. literatūrų centras Tarp 1904 ir 1915 mieste prasidėjo

kelių kultūrų ir literatūrų renesansas 1905 m. revoliucija – kelių

nacionalinių judėjimų proveržio laikas Ne vienas lietuvių rašytojas ir

menininkas XX a. pradžioje dar jautė dvikalbystės problemą. Taip pat kaip ir žydų, gudų rašytojai.

Vilnius – XX a. pr. kultūrų centras Lietuvių spaudos laisvės atgavimas 1904 m.

vyko rusų, lenkų, jidiš spaudos atgimimo kontekste.

Pirmieji lietuvių literatūriniai žurnalai Gabija (Krokuva, 1907), Vaivorykštė (1913) – ir tuo pat metu baltarusių Наша ніва (1906), žydų Di Literariše Monatsšriftn (1908), lenkų Żórawce (1910).

Tautinės gimnazijos Vilniuje 1915 m. steigėsi viena greta kitos – lietuvių, lenkų, žydų

Vilnius – XX a. pr. kultūrų centras XX a. pr. Vilnius įgyja vis daugiau

modernaus miesto bruožų, paryžietiškos la belle epoque dvasios, o jo menininkų gyvenimas – bohemiško atspalvio

Didžiosios Lietuvos kaip demokratiškos, tolerantiškos tautų federacijos atkūrimo idėją kėlė savitas politinis sąjūdis – krajovcai (“kraštiečiai”)

Daugiatautės Lietuvos idėjos atsisakyta prasidėjus Rusijos revoliucijai ir stiprėjant nacionalistinei priešpriešai su Lenkija

Daugiakalbė literatūra tarpukario Vilniuje Po 1920 m. Vilnius – daugiausia lenkų ir

žydų literatūrinis centras (represuojamos lietuvių ir baltarusių kultūros)

1931-1934 Vilniuje iškyla viena žymiausių lenkų literatūrinių grupių “Żagary”, kurios narys – Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas

1929-1943 veikia pasaulinio garso jidiš literatūros grupė “Jung Vilne”, kurioje dalyvauja rašytojai Avromas Suckeveris, Chaimas Gradė

Daugiakalbė literatūra tarpukario Kaune Ypač turiningas žydų kultūrinis gyvenimas:

nuo 1919 iki 1930 – 16 dienraščių ir 30 savaitraščių, virš 20 literatūrinių almanachų

Vienas originaliausių autorių –prozininkas Eliezeris Heimanas (1908–1944), rašęs apie gelminį, egzistencinį savo gimtinės žydų ryšį su Lietuvos žeme

Kaune kuria Suomijos švedų modernistas Henry Parlandas (1908-1930), romano “Sudužo” – vieno ryškiausių tarpukario švedų modernistinio romano - autorius

Moišės Kulbako kūryba Moišė Kulbakas

(1896 – 1937) – moderniosios žydų literatūros klasikas, vienas didžiausių ir populiariausių litvakų poetų.

Moišės Kulbako kūryba Gimė Smurgainyse, Radvilų valdose, tėvas dirbo

panerių miškuose, plukdydavo sielius, tad poetas leido vaikystę prie Neries upės, tarp girių ir ežerų

Per Pirmąjį pasaulinį karą dirbo mokytoju Kaune, pradėjo rašyti eiles pirmiausia hebrajų, paskui – ir jidiš kalba.

1920 m. Vilniuje išleido pirmąjį poezijos rinkinį “Giesmės” (Shirim).

Tais pat metais išvykęs į Berlyną, savarankiškai lavinosi, domėdamasis moderniojo meno srovėmis, vokiečių ekspresionizmu.

Moišės Kulbako kūryba 1922 m. rinkinyje “Naujieji eilėraščiai”

(Naye lider) paskelbė poemą „Gudija“ („Raysn“) apie paprastus kaimo žydus, plukdančius sielius Nerimi ir Nemunu, ir išgyvenančius Lietuvos gamtos misteriją

Kasdieniame Lietuvos žydų gyvenime atsiveria būties paslaptis, per paprastus žemės, laukų darbus patiriama vienovė su pasauliu ir jo Kūrėju. Kūrinys sava tematika ir poetika ganėtinai artimas vėlesnėms Vytauto Mačernio „Vizijoms“.

Iš M. Kulbako poemos “Gudija”Kai mėnesiena pažyra tarytum lietus sidabrinis,iškyla iš Nemuno tvirtas lietuvio stuomuo,ir tyliai atplaukia tamsi moteris jam priešais iš Vilijos.Ilgi ir žali jos antakiai, paskleidžia ji garbanas drėgnas; kūnas slidus jos išnyra iš vilnių...Nemunas pasilenkia virš jos ir apkabina,bučiuoja akis jos žaliąsias, liūdesiu spindinčias,ir vedas žemyn ją, į dugną, į mėlyną krištolo menę...

Moišės Kulbako kūryba 1923 grįžo į Vilnių, 1927 m. buvo išrinktas

pasaulinio žydų PEN centro prezidentu. Vilniuje parašė vienus reikšmingiausių savo kūrinių: tarp jų garsiąją poemą „Vilnius“ (Vilne, 1926)

M. Kulbaką savo autoritetu ir mokytoju laikė ir netgi jo kultą Vilniuje puoselėjo daugybė jaunų žydų literatų ir menininkų, tarp jų ir garsioji grupė Jung Vilne

Moišės Kulbako kūryba 1928 m. dėl įvairių priežasčių, suviliotas

sovietinės valdžios pažadų išvyko gyventi į Minską, t.y. – į Tarybų Sąjungą. Tačiau nepavykus priversti Kulbaką rašyti socrealizmo literatūrą, stalinistinio „valymo“ metu buvo suimtas ir 1937 m. sušaudytas.

M. Kulbako tekstuose skleidžiasi savita žydiška Lietuvos peizažo mitologija, vitališkas panteizmas, kuris jungiasi ir su gilia žydų mistikos tradicija.

M. Kulbako poema “Vilnius” “Su talesu vaikšto

kažkas tavo mūrais”. Talesas – žydų maldos drobulė, kuria apsigaubiama per rytines maldas ir šabą.

M. Kulbako poema “Vilnius” Perkuriama Vilniaus kaip šventojo

litvakų miesto – Lietuvos Jeruzalės – mitologija

Miestas – paslaptingas būties šifras, Lietuvos likimą lemiantis talismanas

Vilnius – priešingybių miestas: jis jungia aukščiausią dvasingumą, grožį ir mirtį bei nuopolį

M. Kulbako poema “Vilnius” “Tu esi Lietuvon

įstatytas tamsus talismanas”. Kabalistinis talismanas – maginė raidžių kombinacija.

M. Kulbako poema “Vilnius” Vilniuje sprendžiama tikėjimo ir netikėjimo

problema: švininis angelas praneša apie tuščią anapusybę

Tai stebuklingo, mistinio atgimimo iš nebūties miestas: iš griuvėsių ir purvo auga nauja, dar silpna gyvybė

Naujos gyvybės šaltiniai: gamta (Vilijos vaizdinys), gimtoji kalba “kaip ąžuolo lapų vainikas”, “mano kraujas”

“Aš-miestas!” Tradicijos ir miesto gyvybės paslaptį savyje nešiojasi pats žmogus

Apie daugiakalbę Lietuvos literatūrą Šiaurės gėlės. Lietuvos žydų prozos antologija, sud. E.

Zingeris, V.: Vaga, 1997. Senosios Lietuvos literatūra 1253-1795, sud. S.

Narbutas, Vilnius: LLTI, 2011. Algis Kalėda. Lietuva lenkų literatūroje: mitų ir poezijos

žemė, V.: LLTI, 2012 (spausdinama) Mindaugas Kvietkauskas, Vilniaus literatūrų

kontrapunktai, V.: LRS leidykla, 2007. Viktorija Daujotytė, Mindaugas Kvietkauskas,

Lietuviškieji Česlovo Milošo kontekstai, V.: LLTI, 2011. Grigorijus Potašenko, Daugiatautė Lietuva, Kaunas:

Šviesa, 2008. Žydai Lietuvoje: istorija, kultūra, paveldas, sud. L.

Lempertienė, J. Verbickienė, V.: R. Paknio leidykla, 2009.

Dėkoju už dėmesį