daugiavaikiŲ ŠeimŲ lŪkesČiai socialinĖms paslaugoms
TRANSCRIPT
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
SOCIALINĖS EDUKACIJOS FAKULTETAS
SOCIALINIO DARBO IR SOCIOLOGIJOS KATEDRA
ŽANA VAIŠNEIDERIENĖ
Socialinio darbo studijų programos
studentė
DAUGIAVAIKIŲ ŠEIMŲ LŪKESČIAI SOCIALINĖMS
PASLAUGOMS
Magistro baigiamasis darbas
(socialinis darbas)
Magistro darbo autorius_____________
(parašas)
Darbo vadovas ________________
Doc. dr. Angelė Kaušylienė (parašas)
Leidžiama ginti
Katedros vedėja ________________
Doc. dr. Elena Kocai (parašas)
Darbo įteikimo data______________
Registracijos numeris ____________
Vilnius, 2015
2
TURINYS
TURINYS ........................................................................................................................... 1
ĮVADAS ............................................................................................................................. 4
SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS .................................................................................................... 8
1. ŠEIMA, JOS SAMPRATA IR POŽIŪRIO Į ŠEIMOS SAMPRATĄ KAITA XXI a. .. 9
2. SOCIALINIO DARBUOTOJO VAIDMUO TEIKIANT PAGALBĄ RIZIKOS GRUPĖS
DAUGIAVAIKĖMS ŠEIMOMS ................................................................................................. 22
2.1. Daugiavaikės šeimos ypatumai ir parama .............................................................. 22
2.2. Socialinės rizikos šeima – socialinių paslaugų gavėja ........................................... 28
2.2.1 Socialinės rizikos šeimų įžvalga ....................................................................... 28
2.2.2. Teisės aktų reglamentuojančių socialinę paramą šeimoms aprėptis ............. 344
2.2.3. Socialinio darbuotojo darbo metodai dirbant su socialinės rizikos šeimomis4949
3. DAUGIAVAIKIŲ ŠEIMŲ POŽIŪRIO Į TEIKIAMAS SOCIALINES PASLAUGAS
TYRIMAS................................................................................................................................... 633
3.1. Tyrimo metodika ir organizavimas ...................................................................... 633
3.2. Tyrimo analizė...................................................................................................... 655
3.2.1.Informantų demografiniai duomenys ............................................................. 655
3.2.2. Informantų šeimyninė padėtis ....................................................................... 677
3.2.3. Informantų užimtumas ..................................................................................... 74
3.2.4. Šeimoje gaunamos papildomos pajamos, paslaugos .................................... 76
3.2.5. Pagrindiniai kriterijai apsunkinantys šeimos padėtį ........................................ 80
3.2.6. Šeimų priklausymas asociacijoms ................................................................... 82
3.2.7. Informantų numatomos perspektyvos ............................................................. 83
Tyrimo apibendrinimas.............................................................................................. 85
3
IŠVADOS ......................................................................................................................... 87
REKOMENDACIJOS ...................................................................................................... 88
LITERATŪRA ................................................................................................................. 90
TEISĖS AKTAI ................................................................................................................ 97
SUMMARY.................................................................................................................... 100
PRIEDAI ......................................................................................................................... 102
4
ĮVADAS
Aktualumas ir naujumas. Lietuvoje socialinis darbas per pastaruosius dvidešimt metų tapo
aktualia mokslinių tyrimų ir praktinės veiklos sritimi, kadangi dėl sudėtingos ekonominės situacijos
vis didėjo asmenų ir jų grupių poreikis socialinei pagalbai. Akivaizdu, jog kiekvienoje šalyje ypatingas
dėmesys turi būti skiriamas šeimai kaip unikaliai socialinei institucijai, įvertinant, jog tai pirminė savo
tautos emocinės paramos ir globos teikimo sistema, sudaranti prielaidas saugumui nuo vienatvės,
gyvenimo negandų, suteikianti meilę, supratimą ir savitarpio palaikymo poreikį (Stankūnienė V.
2003).
Vaikai – mūsų tautos ateitis, o šeimos identitetą ir jai teikiamas paslaugas šalyje reglamentuoja
įvairūs teisės aktai: LR Konstitucija (1992), Socialinių paslaugų įstatymas (2006), Socialinių paslaugų
katalogas (2006), Socialinės rizikos vaiko ar likusio be tėvų globos vaiko socialinės globos poreikio
nustatymo metodika (2006) ir kt. Valstybinė šeimos politikos koncepcija (2008) šeimą apibrėžia kaip
esminį visuomenės gėrį, kylantį iš žmogaus prigimties ir grindžiamą savanorišku vyro ir moters
santuokiniu pasižadėjimu skirti savo gyvenimą šeiminiams santykiams kurti, užtikrinantis šeimos
narių – vyro ir moters, vaikų bei visų kartų gerovę ir sveikos visuomenės raidą, tautos bei valstybės
gyvybingumą ir kūrybingumą. Todėl valstybės ir nevyriausybinės institucijos privalo užtikrinti šeimos
integralumui palankią aplinką, plėtodamos ir tobulindamos jos teisinę ir socialinę bazę. Socialinių
paslaugų teikimo tikslas – grąžinti asmens gebėjimą pasirūpinti pačiu savimi, išsaugant garbę ir
orumą, integruotis į visuomenę. Pačios socialinės paslaugos Socialinių paslaugų įstatyme (2006)
apibrėžiamos, kaip paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus,
neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiem arba praradusiam
gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės
gyvenime. Darbo autorė studijuodama ir analizuodama teisės aktus, pastebėjo, kad Valstybinės
šeimos politikos koncepcijoje (2008) daugiavaikė (gausi) šeima įvardijama kaip šeima, auginanti tris ir
daugiau vaikų. Kituose galiojančiuose teisės aktuose nepasisekė rasti daugiavaikės šeimos sąvokos
apibūdinimo. Lietuvos statistikos departamento duomenimis (2013) 2013 metais Lietuvoje gimė
29885 vaikai, iš kurių 4460 vaikų pagal gimimo eiliškumą buvo tretieji, tai sudarė 15 proc. nuo bendro
gimimo skaičiaus (Demografijos metraštis, 2013).
Galima teigti, jog, Lietuvoje šeimos padėtis ir jos raidos kryptys XXI amžiaus pradžioje
ganėtinai sudėtingos: mažėja gimstamumas, menkėja tradicinės šeimos bruožai, dėl ekonominės ir
politinės situacijos atvejų daugėja socialinės rizikos veiksnių, skurdas. Šalies socialiniai ekonominiai
5
pokyčiai sąlygojo nedarbo atsiradimą ir jo plėtrą, todėl šeimos, dėl įvairių priežasčių, objektyvių ir
subjektyvių nesugebėjusios prisitaikyti prie sparčiai kintančios ekonominės socialinės aplinkos tapo
socialiai remtinos. Galima teigti, kad socialinė įtampa daugiausia paliečia daugiavaikes šeimas,
keisdamos jų gyvenimą, elgseną ir buitį. Tai patvirtina Lietuvos statistikos metraščio (2014)
duomenys: namai, kur neauga vaikai, ūkių skurdo rizikos lygis buvo 21 proc., dviejų suaugusių
asmenų ir trijų vaikų daugiau negu dvigubai didesnis t.y. – 46 proc. Tai rodo, kad ypač dėl finansinių
išteklių stokos daugiau nepriteklių turi daugiavaikės šeimos. Kuo daugiau narių yra šeimoje, tuo
sudėtingesnė materialinė padėtis, nes iš didesnio skaičiaus reikia dalytis dirbančiųjų šeimos narių -
tėvų - gaunamas pajamas. Todėl vienam šeimos nariui skirtos pajamos tampa vis mažesnės. Tampa
sunku materialiai išlaikyti vaikus, dalyvauti kultūrinio – šviečiamojo pobūdžio renginiuose, ypač
menka galimybė prasmingai pailsėti, susipažinti su žymiausiomis mūsų krašto vertybėmis t.y. duoti
savo vaikams tai, ko reikia bręstančiai asmenybei: kokybiško maisto, padorios aprangos, informacinių
technologijų, kultūrinių renginių, žaidimų, išsilavinimo, papildomo ugdymo užsiėmimų, bendravimo
su tėvais ir artimaisiais ir kt.
Daugiavaikės šeimos susiduria su įvairiomis papildomomis problemomis ir norėdamos
prisitaikyti prie nuolat vykstančių pokyčių, siekia keisti gyvenimo būdą ir vertybines orientacijas. Nors
tokiose šeimose yra dar likęs tvirtas lietuviškumo pagrindas, kuriam išsaugoti reikalinga ypatingas
valstybės ir regioninės politikos dėmesys. Tačiau dažniausia šiandieninėje visuomenėje daugiavaikė
šeima yra tapatinama su socialinės rizikos šeima. Dažnai visuomenėje vyrauja nuostata, kad šios
šeimos naudojasi visomis valstybės privilegijomis t.y., jų vaikai nemokamai išlaikomi lopšeliuose-
darželiuose, gauna nemokamą maitinimą mokyklose, papildomos išmokos ir kitą paramą. Akivaizdu,
jog ir tai, kad dalis daugiavaikių šeimų, kurios gyvena tik iš pašalpų, netgi nesistengdamos susirasti
pastovaus darbo, todėl pagal Lietuvos teisinį sistemos reglamentavimą tokia šeima, netenka lengvatų ir
auga antra prašančių bei savimi nepasirūpinančių šeimų karta.
Opi ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos problema – rizikos šeimos, kurias tyrinėjo J.
Leonavičiaus (2005), I. Leliūgienė (2003), G. Kvieskienė (2005), G. Kondrotaitė (2006), A. Kozlovas
(2007), V. Stankūnienė (2003) ir kt. Baigiamuosius magistro darbus apie socialinės rizikos šeimas rašė
Š. Balevičienė (2008), G. Dobilienė (2009), H. Neifeld (2010), E. Kizlienė (2008), V. Kulitavičienė
(2009), B. Songailienė (2010), G. Žemaitienė (2010) ir kt. Nors daugėjant rizikos veiksnių, darančių
įtaką probleminių šeimų atsiradimui, (pvz: nedarbas, skurdas, alkoholizmas, nusikalstamumas, vaikų
nepriežiūra ir kt.), šalyje dėmesys skiriamas socialiniam darbui su įvairių rizikos grupių asmenimis.
6
Socialinis darbas su socialinės rizikos šeimomis tapo viena iš prioritetinių sričių, kuriai skiriamos ir
valstybės lėšos (Aperavičienė, G. 2009).
D.Alifanovienė (2012) tyrinėjo daugiavaikių šeimų ekonominę situaciją, migraciją,
bendruomenės pagalbos galimybes, teikdama jog vis labiau aktyvėja bendruomenės, kurios stengiasi
suteikti šeimoms reikiamą įvairiapusę pagalbą.
L. Atkočiūnienė (2004) tyrė sėkmingo auklėjimo prielaidas daugiavaikėje šeimoje, pasak
autorės daugiavaikėje šeimoje sėkmingas vaikų auklėjimas priklauso nuo įvairių veiksnių: teisingo
visuomenės požiūrio į daugiavaikę šeimą; vyriausybės vykdomos politikos daugiavaikių šeimų
atžvilgiu; prasmingo šeimos gyvenimo organizavimo; visapusiško tėvų auklėjamosios galios
stiprinimo.
S. Radzevičienė (2012) atliktas tyrimas atskleidė daugiavaikių šeimų vaikų profesinio
kryptingumo ugdymo ypatumo klausimus ir jų rengimo profesinei karjerai ypatumus.
Pasak O. Striškienės (2010) tyrimų turi būti pakankamas valstybės dėmesys daugiavaikių
šeimų problemų sprendimui. Todėl ypač reikalingas sisteminis ir tikslingas valstybinis požiūris,
tinkama įstatyminė bazė. Autorės nuomone didžioji dalis daugiavaikių šeimų tėvų nori dirbti, kad
nereikėtų gyventi iš socialinių pašalpų.
I. Siaurusevičiūtė (2009) tyrimas parodė, jog nors daugiavaikės šeimos socialinę paramą
įvertina kaip būtinai reikalingą šeimos gerovei, vaikų auginimui, ir ugdymui, tačiau pabrėžia, kad nei
išmokų vaikams, nei socialinių paslaugų nepakanka, kad galėtų gyventi ne skurdo ribose.
Siekiant sumažinti socialinės rizikos šeimų skaičių ir prisidėti prie skatinimo didinti
daugiavaikių šeimų skaičių, iškyla būtinybė sistemingai dirbti socialinį darbą, ugdyti šeimų socialinius
ir bendruosius įgūdžius bei gebėjimus. Nors Lietuvoje socialinių paslaugų sistema paprastai apsiriboja
tik finansinės paramos teikimu ir jos priežiūra, praktika rodo, jog viena materialinė parama nėra
veiksminga ir perspektyvi, bei netenkina lūkesčių. Turi būti teikiama kompleksinė sisteminė pagalba
siekiant gerinti socialinį darbą su rizikos šeimomis LR socialinių paslaugų įstatymu (1996) buvo
įsteigti socialinių darbuotojų etatai. Socialiniai darbuotojai dirbdami su rizikos grupės šeimomis
seniūnijose padeda spręsti iškilusias socialines problemas,stengiasi įgalinti šemą spręsti problemas ir
tarpininkauja kviečiantis į pagalbą kitus specialistus ir institucijas.
Darbo rašymas yra tai, kad analizuojami socialinio darbo modeliai taikomi socialinių
darbuotojų, dirbant su daugiavaikėmis socialinės rizikos šeimomis. Nors daugiavaikėms šeimoms
teikiamos paslaugos, tačiau ar jos tenkina daugiavaikes socialinės rizikos šeimas, kaip pačios šeimos
vertina gaunamą socialinio darbuotojo pagalbą, koks socialinių paslaugų poreikis.
7
Probleminiai klausimai:
1. Kokie faktoriai įtakoja daugiavaikes šeimas, kad jos tampa socialinės rizikos šeimomis?
2. Ar socialinių darbuotojų teikiamos socialinės paslaugos atliepia daugiavaikių rizikos šeimų
lūkesčius.
Objektas – daugiavaikių šeimų lūkesčiai socialinėms paslaugoms.
Darbo tikslas – išanalizuoti daugiavaikių šeimų lūkesčius gauti socialines paslaugas.
Darbo uždaviniai:
1. Aptarti šeimos sampratas, funkcijas ir kaitą šiuolaikinės visuomenės raidoje.
2. Identifikuoti problemas su kuriomis susiduria daugiavaikės šeimos.
3. Ištirti daugiavaikių rizikos grupės šeimų lūkesčius apie teikiamas socialines paslaugas, apie
poreikį socialinėms paslaugoms.
Darbo metodai:
1. Mokslinės literatūros analizė – tai mokslinės literatūros susijusios su nagrinėjama problema
analizė, atlikta siekiant apžvelgti įvairių mokslininkų teorinę medžiagą ir tyrimus apie
daugiavaikę šeimą, jos problemas ir socialinio darbuotojo teikiamą pagalbą.
2. Dokumentų analizė – analizuojami teisiniai dokumentai reglamentuojantys socialinių
darbuotojų veiklą, teikiant pagalbą daugiavaikėms šeimoms.
3. Anketinė apklausa daugiavaikėms šeimoms ir daugiavaikėms šeimoms, įtrauktoms į
socialinės rizikos šeimų sąrašą, siekiant išsiaiškinti kokias paslaugas jos gauna, ar tenkina
poreikius.
Darbo struktūra ir apimtis: Darbą sudaro įvadas, trys skyriai, išvados, rekomendacijos, 78
pozicijų literatūros sąrašas, 23 pozicijų teisės aktų sąrašas, 8 priedai. Darbo apimtis su priedais 129
psl., be priedų 101 psl. Darbe pateikiama 29 paveikslai, bei 4 lentelės.
8
SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS
Daugiavaikė šeima – šeima, auginanti tris ir daugiau vaikų (Valstybinė šeimos politikos
koncepcija 2008).
Kohabitacija – gyvenimas kartu nesusituokus (Stankūnienė. V, 2003)
Nevyriausybinė organizacija - nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų
nepriklausomas savanoriškumo pagrindais visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis
juridinis asmuo, kurio tikslas nėra politinės valdžios siekimas arba vien tik religijos tikslų
įgyvendinimas (LR Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas, 2013).
Socialinis darbas – tai veikla, padedanti asmeniui, šeimai spręsti savo socialines problemas
pagal jų galimybes ir jiems dalyvaujant, nežeidžiant žmogiškojo orumo ir didinant jų atsakomybę,
pagrįstą asmens, šeimos ir visuomenės bendradarbiavimu (Socialiniu paslaugų įstatymas, 2006)
Socialinė parama – tai socialinės, ekonominės, teisinės ir organizacinės priemonės, „kuriomis
siekiama sudaryti būtiniausias gyvenimo sąlygas asmenims, kurių darbo, socialinio draudimo ir
kitokios pajamos dėl objektyvių priežasčių yra nepakankamos, kad jie galėtų pasirūpinti savimi;
socialinė parama teikiama kito žmogaus ar grupės (Andrašiūnienė M, 2007)
Socialinės paslaugos - paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl
amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba
praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti
visuomenės gyvenime (Socialiniu paslaugų įstatymas, 2006)
Socialinės rizikos šeima – šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų
piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra
priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti
vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą
naudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam
vystymuisi ir saugumui (Valstybinė šeimos politikos koncepcija, 2008)
Šeima – esminis visuomenės gėris, kylantis iš žmogaus prigimties ir grindžiamas savanorišku
vyro ir moters santuokiniu pasižadėjimu skirti savo gyvenimą šeiminiams santykiams kurti,
užtikrinantis šeimos narių – vyro ir moters, vaikų bei visų kartų gerovę ir sveikos visuomenės raidą,
tautos bei valstybės gyvybingumą ir kūrybingumą (Valstybinė šeimos politikos koncepcija 2008).
Vaikas – tai kiekviena žmogiška būtybė, neturinti 18 metų, jei pagal jam taikomą įstatymą jo
pilnametystė nepripažįstama anksčiau (LR Konstitucija, 1992).
9
1. ŠEIMA, JOS SAMPRATA IR POŽIŪRIO Į ŠEIMOS
SAMPRATĄ KAITA XXI a.
Šeima – tai maža žmonių grupė susieta santuoka ar kraujo ryšiais, kurią paprastai sudaro kartu
gyvenantys tėvai ir vaikai, dažnai seneliai, ar kiti giminaičiai. Šeima egzistuoja kiekvienoje
visuomenėje, kaip suaugusio žmogaus gyvenimo būdas ir vaikų auginimo aplinka. Z. Bajoriūnas
(1994) pabrėžia, jog siekiant moksliškai pažinti ir suprasti šeimą, jos esmę labai svarbūs du pastarosios
požymiai:
Šeima – specifinis pačių bendriausių mūsų visuomenės dėsningumų, jos esmės atspindys. Kas
dedasi visuomenėje, savitai atsispindi ir šeimoje.
Šeima sąlyginai uždaras socialinis psichologinis vienetas, (autonomiška, aktyviai
bendraujančių ir vienas kitą veikiančių žmonių grupė. Jos nariai vieni nuo kitų labai priklauso,
vieni už kitus atsakingi; jų santykiai intymiausi, atrodo lyg atsiriboję nuo išorinio pasaulio).
Jam antrina profesorius K. Miškinis (2003) kuris teigia, jog šeima yra sudėtingas ir
daugiaaspektis fenomenas, o visuomenė ir valstybė yra tokia, kokia yra šeima, kurioje atsinaujina
visuomenė, ugdoma jos pamaina.
LR konstitucijoje (1992) 38 straipsnyje šeima apibrėžiama, kaip visuomenės ir valstybės
pagrindas. Valstybė įsipareigoja saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.
Valstybinės šeimos politikos koncepcijoje (2008) šeima įvardijama kaip esminis visuomenės
gėris, kylantis iš žmogaus prigimties ir grindžiamas savanorišku vyro ir moters santuokiniu
pasižadėjimu skirti savo gyvenimą šeiminiams santykiams kurti, užtikrinantis šeimos narių – vyro ir
moters, vaikų bei visų kartų gerovę ir sveikos visuomenės raidą, tautos bei valstybės gyvybingumą ir
kūrybingumą.
G. Marsal (1998) teigia, jog šeima yra intymi namų grupė, kurią sudaro asmenys, susiję
tarpusavyje kraujo, seksualinių santykių ar teisiškai įformintais ryšiais.
Šeima – santuoka ir kraujo ryšiu besiremiantis socialinis junginys, turintis istoriškai apibrėžtą
atitinkamą organizaciją, kurios nariai susieti bendro ūkio, abipusės moralinės atsakomybės ir
savitarpio pagalbos (Matulionis A. V., 2002).
Tuo tarpu profesorė G. Kvieskienė (2003) apibrėždama šeimą, išryškina jos socializacijos
svarbą, teigdama, jog šeima – tai unikali socialinė institucija, nes joje pratęsiama gyvybė, individas
tampa tam tikros grupės nariu ir prasideda jo ankstyvoji socializacija šeimoje, vėliau, šeimai padedant,
už jos ribų.
10
Su šeimų poreikiais betarpiškai susiję visos visuomenės ekonominis ir socialinis vystymasis.
Taigi šeima yra ekonominio ir socialinio vystymosi varomoji jėga. Šeima, kaip socialinė grupė, apima
visas gyvenimo sritis ir yra glaudžiai susijusi su visos visuomenes vystymusi. ( Žiūkas. V. 1994)
Šeima yra pagrindinė visuomenės ląstelė, pirminis jos kolektyvas, mano profesorius K.
Miškinis (1993), be to, jis pažymi, jog tikra šeima yra ta, kurios gyvenimas grindžiamas visai tautai
reikšmingomis bendražmogiškomis vertybėmis.
M.A. Wilsonas (1996) teigia, kad nepaisant atsirandančių blogio užuomazgų: narkomanijos,
ankstyvų lytinių santykių ir kt., šeima lieka geriausia ugdymo ir auklėjimo bei vertybių įgijimo ir
perdavimo kitoms kartoms priemonė. Istoriniu požiūriu šeima yra civilizacijos branduolys, seniausia
atspariausia ir ilgiausia išsilaikiusi institucija. Šeima yra visuomenės pamatas, kuis sustiprina ir
mobilizuoja tautų ir bendruomenių veiklą.
Darbo autorės manymu, šeima tai vienas kitą veikiančių žmonių grupė, kuri turi bendrus
tikslus, ūkį, papročius, augina vaikus, vienas kitą palaiko, padeda spręsti iškilusias problemas. Šeimai
būdingas savitas gyvenimo būdas, papročiai ir tradicijos.
Kiekvienas šeimos apibrėžimas turi kažką bendro ir kažką savito, nors dauguma autorių
sutinka, jog tai maža tarpusavyje sąveikaujanti žmonių grupė, susieta specifiniais ryšiais,
atsakomybėmis. Z. Bajoriūnas (1997), K. Miškinis (2003) , kad svarbūs giminystės ryšiai šeimoje, tuo
tarpu A.V. Matulionio (2002), A. Žvinklienės (1994), Šeimos politikos koncepcijos (2008) tekstuose
pabrėžiami santuokiniai ryšiai, o V. Žiūkas (1994) ir G. Kvieskienė (2003) šeimą priskiria socialinei
institucijai.
Autoriai, teigia kad šeima atlieka visuomenei labai naudingas funkcijas:
augina vaikus;
juos auklėja įdiegdama moralės normas;
saugo tradicijas ir papročius;
palaiko tinkama mikroklimatą žmogui tobulėti ir k.t.
Z. Bajoriūnas (1997) šeimos funkcijos sampratą aiškina kaip šeimos narių poreikių ir su jais
susijusių pareigų vieni kitiems (vyro – žmonai, žmonos – vyrui, tėvų – vaikams, vaikų tėvams, visos
šeimos – pavieniams nariams ir pavienių narių – visai šeimai, visos šeimos ir pavienių jos narių –
visuomenei) tenkinimą ir atlikimą. Su minėtu autoriumi sutinka ir K. Miškinis (1993), tačiau pažymi,
jog bendriausia šeimos funkcija yra laimės siekimas. K. Miškinis (1993) išskiria šias šeimos
funkcijas:
žmonių giminės tęsimas;
11
vaikų socializacija ir auklėjimas;
tautos etoso tęstinumas;
ūkinis ir ekonominis naudingumas;
rekreacija;
bendravimas;
lytinių poreikių tenkinimas ir k.t.
Tuo tarpu Z. Bajoriūnas (1997) šeimos funkcijas papildo reguliuojančiąja. Šie mokslininkai
išskiria praktiškai tas pačias šeimos funkcijas, tik jas įvardina truputėlį kitaip. Pavyzdžiui, K. Miškinis
vieną iš šeimos funkcijų įvardija bendravimą, tuo tarpu Z. Bajoriūnas vartodamas kitą terminą, vadina
komunikacine.
Darbo autorės nuomone, viena iš svarbiausių šeimos funkcijų – tai žmonių giminės tęsimas. Ši
funkcija turi didelės reikšmės žmonijos ateičiai ir perspektyvom. Anot K. Miškinio (2003) giminės
tęsimas glaudžiai yra susijęs su poreikiu pratęsti save vaikuose, kadangi šeimoje gimus vaikams,
praturtėja dvasiniai šeimynykščių ryšiai, vaikų vaikystėje ir jaunystėje tėvai pakartoja savo vaikystę ir
jaunystę, papildo gyvenimo prasmę ir per vaikus labiau pažįsta gyvenimą. Vaikų gimdymas
visuomenei yra ekonominė darbo jėgos atkūrimas, o šeimai – moralinė būtinybė (Bajoriūnas Z, 1997).
A. Mackovskis, L. Dorskis, A. Antonovas (1987) nurodo, jog vaikų gimstamumas priklauso ir
nuo šeimos narių tarpusavio santykių, jos narių vaidmens šeimoje pasiskirstymo, nuo sutuoktinių
savijautos šeimoje. Šių mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad esant toms pačioms šeimos gyvenimo
sąlygoms, esant vienodam išsimokslinimui, šeimose, kurių tarpusavio santykiai malonūs, vaikų gimsta
dagiau. Vaikų skaičius šeimose tiesiogiai priklauso nuo racionalaus pareigų pasiskirstymo šeimoje bei
giminių ir artimųjų pagalbos. Tačiau L. Atkočiūnienė (2004) pastebi, jog per didelė ir ilga pagalba
tėvų pagalba, ypač materialinė, vaikams, gali išugdyti vartotojiškus poreikius, o vaikų gimdymas
dabartinės šeimos gyvenimo sąlygomis reikalauja iš tėvų tam tikro ilgalaikio pasiaukojimo ir
finansinių išteklių. Gimdant ir auklėjant daugiau nei 3-4 vaikus dažnai tenka atsisakyti saugios
materialinės gerovės, karjeros, prestižiškesnių pareigų netgi geresnės padėties visuomenėje.
Darbo autorės nuomone vaikų gimimas yra susijęs ne tik su giminės tęsimu, bet ir su šeimos
narių fizinės bei psichinės sveikatos užtikrinimu. Ne visada šeimoms pavyksta tinkamai atlikti šią
funkciją, nes vis dažniau girdime apie vaikus sergančius sunkiomis ligomis, neretai šeimose gimsta
negalę turintys vaikai. Tuomet tėvai ne tik kad negali tinkamai patenkinti poreikio, pratęsti save
vaikuose, bet dažniausiai nutrūksta tarpusavio dvasiniai šeimynų ryšiai.
12
K. Miškinio (1993) išskirtai žmonių giminės tęsimo funkcijos įgyvendinimui turi įtakos
daugelis veiksnių. XXI amžiaus pradžioje pastebima gimstamumo mažėjimo tendencija tiek užsienyje,
tiek Lietuvoje. Vieni svarbiausių faktorių turinčių įtakos gimstamumui – tai individualios tėvų
psichologinės nuostatos, valstybės ekonominė padėtis, bei vyraujanti valstybės socialinė politika. G.
Kvieskienė (2003) pastebi, jog jaunos šeimos dažnai atideda giminės pratęsimą „geresniems laikams,“
mano kad vieno vaiko visiškai pakanka ir pan. Naujas socialinis šeimos vertinimas susipina su
ekonominėmis sąlygomis, kurios, savo ruožtu, stipriai veikia gimstamumą. Remiantis Lietuvos
Statistikos Departamento pateiktais duomenimis gimstamumas tolygiai didėja Lietuvoje nuo 2002 iki
2009 metų, tačiau nuo 2010 metų tapo mažėjantis (žr. 1 lentelę). Viena iš pagrindinių gimstamumo
mažėjimo tendencijų priežasčių yra tai, jog daug jaunų žmonių emigruoja į užsienį ir ten kuria šeimas.
1 lentelė
Lietuvos gimstamumo kitimas nuo 2002 m. iki 2013 m1
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
20
10
20
11
2012
2013
Lietuvos
Respublika
Gimusieji 29 541 29 977 29 769 29 510 29 606 30 020 31 536 32 165 30 676 30 268 30 459 30 858
1 000
gyventojų
tenka
gimusių
8,6 8,8 8,8 8,9 9,1 9,3 9,9 10,2 9,9 10,0 10,2 ...
Kita šeimos svarbi funkcija – tai vaikų auginimas, arba vaikų socializacija ir auklėjimas. Pasak
Z. Bajoriūno (1997) tai viena svarbiausių šeimos dvasinio gyvenimo funkcijų. Ji glaudžiai susijusi su
biologine ir socialine šeimos prigimtimi – tęsiama žmonių giminė. Ši funkcija tenkina emocinius
motinystės ir tėvystės poreikius bei visuomenės reikmes – kad gimtų daugiau vaikų ir jie geri užaugtų.
Profesorius K. Miškinis (2003) teigia, kad socializacija – visuomeniškai vertingos asmenybės
formavimas per kryptingą ugdymą ir aplinkos veiksnius. G. Kvieskienė (2003) socializaciją apibūdina
kaip procesą, kurio metu visuomenės kultūra mikroaplinkos ir makroaplinkos sąlygomis perduodama
vaikams, siekiant formuoti iš kūdikio individualybę, paklūstančią tam tikroms kultūros tradicijoms ir
socialinėms normoms.
Apibendrinant šią funkcijos svarbą galima daryti išvadą, kad šeima yra pirmoji ir pati
svarbiausia asmenybės ugdymo terpė, kurioje ugdomi asmens individualybė, pilietiškumas, pagarba
1 Oficialios statistikos portalas [http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-
analize?portletFormName=visualization&hash=3e478a69-b59d-47ba-86f9-0c251b2676a2] žr.: [2015.01.20].
13
tradicijoms, papročiams, skiepijamos vertybės. Čia persipina tautos etoso tęstinumo funkcija. Pasak K.
Miškinio (2003) Lietuvių tautos etninės kultūros kloduose glūdi vaikų tautiškumo ir dorovingumo,
dvasingumo ugdymo versmės. Tai ypač svarbu dabar, kai šeima, panaudodama etnines tradicijas, gali
prisidėti prie šeimos stiprinimo, lietuvių tautos vienijimo. Akcentuotina, jog kintant šiandieniniam
pasauliui, kartu kinta ir požiūris į kultūrą, šalies papročius, todėl šeimos neretai atsisako senųjų,
protėvių puoselėtų nacionalinių tradicijų ir vis drąsiau įsileidžia naująsias, dažnai menką dėmesį
skirdamos tikrosioms kultūros vertybėms pažinti.
Šeimos ekonominės ir socialinės gyvenimo sąlygos priklauso, nuo jos sugebėjimo tvarkyti
finansinius reikalus. Tad kita svarbi funkcija – tai ūkinė ir ekonominė šeimos funkcija. Ši funkcija yra
susijusi su šeimos materialinių poreikių tenkinimu, bei šeimos biudžeto tvarkymu. Jeigu asmuo augo
aplinkoje, neugdančioje planavimo ir ilgalaikių tikslų kėlimo gebėjimų, neįgijo reikiamų elgsenos
įgūdžių, jis lyginant su kitais, atsiduria nepalankioje padėtyje. (Herr, Cramer, 1997)
Darbo autorės nuomone vaikai nuo mažens turi būti mokomi: atsakingai priimti sprendimus
susijusius su šeimos biudžetu, o tėvai savo pavyzdžiu turėtų išugdyti gebėjimus tinkamai tvarkyti
finansinius išteklius. Nesugebėjimas tinkamai tvarkytis su finansais gali įstumti šeimą į sudėtingą
situaciją, sukelti įvairias socialines problemas ( pvz. smurtą, alkoholizmą, kvaišalų vartojimą ir kt.).
Akivaizdu, jog šios problemos daro neigiamą įtaką vaikams, galima teigti, jog šios funkcijos
netinkamas vykdymas yra ypač būdingas rizikos grupės šeimoms.
Kita svarbi šeimos funkcija yra rekreacinė. V. Šveikauskas (2008) rekreaciją apibūdina kaip
prasmingą laiko leidimą. Tai laikas, skirtas turiningai ilsėtis, fizinėms ir dvasinėms jėgoms atkurti,
sveikatai atgauti. Tai – dvasinio šeimos komforto kūrimas, naujų jėgų darbui, mokymuisi, kūrybiniams
sumanymams kaupimas. K. Miškinio (2003) teigimu, šeimos dažniausia neatlieka rekreacinės
funkcijos, jos nariai negali persiorientuoti iš darbo aplinkos į šeimos aplinką, kai kiekvienas laukia
paguodos ir supratimo tik iš kito, kai nesugeba turiningai leisti laisvalaikio kartu su šeimos nariais.
Tada poilsio ir atsidavimo ieškoma ne šeimoje, bet už jos ribų, todėl prasideda susvetimėjimas, blogėja
sutuoktinių tarpusavio santykiai. Taip atsitinka, kada santuokoje stokojama dvasinės darnos,
pakantumo, bendrosios kultūros ir savitarpio supratimo.
Kita labai svarbi šeimos funkcija – tai bendravimas, arba komunikacinė šeimos funkcija. Pasak
Z. Bajoriūno (1997) šeimos darną, bendravimą didinantys veiksniai:
žmogaus dorovinė patirtis ir jo dorovinis brandumas (tai įgydamas jis gali gerai suprasti ir
kito žmogaus savybes);
savižina, gebėjimas savikritiškai save vertinti;
14
jautrumas, empatija (gebėjimas tapatinti savo išgyvenimus su kito išgyvenimais skatina
žmogų palaikyti subtilius santykius su aplinkiniais ir jausti emocinę jų paramą);
dorovinė intuicija (ji padeda suvokti kito žmogaus „sielos virpesius“);
aukštas intelektas, sudėtinga, įvairiapusė, produktyvi jo proto raida (tai padeda jam geriau
suprasti kito žmogaus, mažiau išprususio, gyvenimo patyrimą);
gebėjimas laiduoti gerą psichologinį klimatą, pasakyti trūkumus, spręsti konfliktus.
Siekiant šeimoje palaikyti sutuoktinių ir vaikų prieraišumą, tinkamą psichologinį klimatą,
svarbu jog šeimos nariai bendrautų tarpusavyje, palaikytų, skatintų stiprintų vieni kitus. Pasak Z.
Bajoriūno (1997), emocinė šeimos funkcija yra viena iš svarbiausių, būdingiausių šeimos funkcijų,
kadangi šeima yra ta vieta, kur žmogus turėtų rasti emocinį prieglobstį. V. Šveikausko (2008) teigimu,
emocinė sutuoktinių elgsena susideda iš penkių pagrindinių stadijų:
1. Aistringo stipraus įsimylėjimo laikotarpis, kai žmogus pasidavęs visiškai teigiamų emocijų
įtakai (jis ir ji – vaivorykštės spalvos).
2. Atšalimo pradžia, kai pamažu mylimojo (mylimosios) paveikslas jam (jai) nesant vis rečiau
iškyla sąmonėje, o kai jis (ji) pasirodo, vėl viskas pagerėja.
3. Didesnis emocinis atšalimas, kai mylimojo (mylimosios) nėra šalia, lenda „juodos mintys“ į
galvą, blogai jaučiamasi, o jo pasirodymas nebeteikia džiaugsmo – reikia, kad jis pasakytų,
jog myli, ištartų švelnų žodį, paglamonėtų ir įteiktų dovanų.
4. Susierzinimas dėl smulkmenų (išorės, įpročių ir kt.) laikotarpis, kai į žmogų žiūrima kaip į
„nusikaltėlį“, kai kiekvienas sutuoktinio žodis, mostas suvokiamas kaip kerštas,
piktadarystė.
5. Visiškas neigiamų emocijų įsigalėjimas, kai į sutuoktinį žvelgiama kaip į „šlykštų ir apdairų
piktadarį“ ir manoma, jog su juo gyventi jau nebeįmanoma.
Peržvelgus šias stadijas, suprantame, jog visos šeimos per jas pereina. tik svarbu jog su
besikeičiančiomis stadijomis gebėtų susitvarkyti, mokėtų įveikti iškilusius iššūkius ir toliau tinkamai
vykdytų visas funkcijas, o jeigu pati šeima nesugeba suvaldyti iškilusių sunkumų, labai svarbu jog
laiku ir kvalifikuotai būtų suteikta tinkama pagalba iš šalies.
Be anksčiau minėtųjų šeimos funkcijų autoriai išskiria seksualinį sutuoktinių gyvenimą, arba
lytinių poreikių tenkinimą. Sveikas seksualinis gyvenimas praturtina sutuoktinius, teikia daug malonių
emocijų, mažina nervinę įtampą, išsklaido rūpesčius, stiprina draugystės, saugumo jausmą, kelia
nuotaiką ir darbingumą. Lytinio gyvenimo harmonija taip pat gerina sutuoktinių tarpusavio santykius.
15
K. Miškinis (1993) pabrėžia, jog normalus seksualinis gyvenimas yra sutuoktinių asmeninės
saviraiškos dalis, įmanomas tik vedybų dėka ir glaudžiai siejasi su žmogaus dorove.
A. Kličius (1994) pastebi jog vis didesnę reikšmę įgyja atkuriamoji šeimos funkcija.
Pastarosios esmė – tai šeimos rūpinimasis savo narių sveikata, dvasinės pusiausvyros ir darbingumo
palaikymas, turiningo poilsio organizavimas.
Valstybinėje šeimos politikos koncepcija (2008) akcentuojamos šeimos funkcijos:
1. Asmenų bendruomenės kūrimas – tarpasmeninių ryšių užmezgimas ir plėtotė, partneriško
lyčių abipusiškumo ir papildomumo, asmenų tarpusavio pagarbos, pasitikėjimo ir
atsakomybės ugdymas priimant sutuoktinių ir tėvų įsipareigojimus.
2. Prokreacija – gyvybės davimas iš meilės, grindžiamos atsakingu motinystės ir tėvystės
supratimu, vaikų auginimas.
3. Ugdymas ir socializacija – kultūros ir vertybių, elgesio normų bei pirminių žinių
perteikimas, pažinimo ir bendravimo įgūdžių ugdymas, žmogaus gabumų atskleidimo ir
galimybės juos įgyvendinti užtikrinimas, asmens lytinės tapatybės ugdymas (vyro ir moters
vaidmens šeimoje ir visuomenėje pažinimas), savimonės ugdymas, socialinė reabilitacija.
4. Globa ir rekreacija – žmogiškosios globos, psichologinio saugumo (ypač vaikų, vyresnio
amžiaus žmonių ir neįgalių žmonių) užtikrinimas, psichofizinės brandos ugdymas, asmens
psichinių, fizinių bei dvasinių galių atkūrimas ir palaikymas.
5. Namų ūkio kūrimas – bendros veiklos, solidarumo ir subsidiarumo patirties, įsipareigojimų,
atsakomybės ir savarankiškumo ugdymas, materialinio apsirūpinimo užtikrinimas,
gebėjimo derinti šeimos gyvenimą ir darbinį užimtumą ugdymas.
Gali būti, jog koncepcijoje labai didelis dėmesys skiriamas vaikų ugdymui, socialiniams
įgūdžiams, socializacijai, namų ūkio kūrimui. Taip pabrėžiama, jog tėvai turėtu auginti vaikus
santuokoje. Svarbu, jog vaikai mokintųsi iš tėvų tinkamo bendravimo tarpusavyje ir su aplinkiniais,
mokintųsi teisingo problemų iškylančių šeimoje sprendimo modelio.
V. Indrašienė (2004) teigia, jog šiuolaikinė šeima išgyvena sudėtingą laikotarpį – perėjimą nuo
tradicinio prie naujo modelio. Be tradicinių funkcijų, kurios susijusios su vaiko gimimu ir auklėjimu,
su kasdienių problemų sprendimu, šeimos pašaukimas – būti patikima pastoge, padedančia žmogui
išgyventi sudėtingomis, greitai besikeičiančiomis šiuolaikinio gyvenimo sąlygomis. Šeimos funkcijos
viena su kita sąveikauja, viena kitą papildo. Z. Bajoriūno (1997) teigimu, šeimos funkcijos kinta kartu
su šeima. Išnykus vienai ar kitai funkcijai, jas gali papildyti kitos, ir šeima dar nėra pasmerkta žlugti.
16
Profesorė G. Kvieskienė (2005) taip pat pastebi, jog Lietuvos šeima įgyja bruožų, būdingų
visoms išsivysčiusioms Vakarų šalims: santuokos atidėjimas vėlesniam laikui; didėjantis vienišų
žmonių skaičius; porų, gyvenančių neįregistruotoje santuokoje skaičius. Autorės teigimu dėl
neužtikrintos ateities ir stiprėjančios individualizacijos vengiama reglamentuotų vedybinių ryšių.
Remiantis Kartų ir lyčių tyrimo duomenimis (2009) XX a. Lietuvos šeimos kūrimo modelis ne
kartą keitėsi: vadinamąjį vėlyvų „europinių santuokų“ modelį, kuriam būdinga ir didelė
nesusituokusiųjų dalis, pakeitė tradicinis modelis, pasižymintis ankstyvomis santuokomis ir maža
nesusituokusiųjų dalimi, o šį – naujas modelis, pasižymintis vėlyvomis santuokomis, didele
nesusituokusiųjų dalimi. I. Ratnikaitė (2014) pastebi, kad šeimos sampratą besistengiančios iškreipti
naujovės visais lakais atlieka ir vieną naudingą darbą – skatina dar ir dar kartą įvardinti svarbiausius
šeimos aspektus, juos nuodugniai išnagrinėti ir taip stiprinti šeimos situaciją bei skelbti nelygstamą jos
vertę.
K. Ralys (2014) pažymi, kad atitinkamai dėl šeimos santykių pokyčių vyko ir vyksta
gimstamumo pokyčiai. Buvusį gimstamumo modelį, kai vaikai gimdomi vaikams susituokus, pirmieji
vaikai gimdomi jaunesniame amžiuje ir tai užtikrino kartų kaitą, pakeitė naujas modelis, pasižymintis
nesantuokinių vaikų skaičiaus augimu, vaikų gimdymų atidėjimu vėlesniam laikui ir žemu,
neužtikrinančiu kartų kaitos, gimstamumo lygiu. Tai patvirtina duomenys pateikti lentelėje (žr. 2
lentelę):
2 lentelė
Lietuvos gimstamumas 2010 m. iki 2013 m2
Metai Gimusieji Gimusieji santuokos neįregistravusiems
tėvams
Lietuvos
respublika
2010 30 676 7 869
2011 30 268 8 377
2012 30 459 8 778
2013 29 885 8 825
Lentelėje matome, jog gimstamumas Lietuvoje mažėja, tuo tarpu vaikų gimusiųjų santuokos
neįregistravusiems tėvams skaičius gana ženkliai didėja. 2013 metais 29,5% visų gimusių Lietuvoje
vaikų sudarė nesantuokoje gimę vaikai. Tuo tarpu analizuojant santuokas ir ištuokas lietuvoje (žr. 3
lentelę) matome, kad santuokų skaičius pastaraisiais metais didėja (apie 15%), o ištuokų skaičius
nežymiai mažėja (apie 4%), tačiau vis tiek išlieka labai didelis. Statistika rodo, jog apie pusė
2 Oficialios statistikos portalas [http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?id=1366&status=A] žr.:
[2015.05.01].
17
susituokusių šeimų išsiskiria. Skyrybos paveikia visus šeimos narius, o ypatingai šeimoje augančius
vaikus.
3 lentelė
Santuokos ir ištuokos Lietuvoje 2010 m. iki 2013 m3
Metai Santuokos Ištuokos
Lietuvos Respublika
2010 18 688 10 006
2011 19 221 10 341
2012 20 660 10 399
2013 20 469 9 974
2014 22 142 9 806
XX a. paskutinio dešimtmečio viduryje prasidėjo kohabitacijos dominavimo periodas, kai kur
kas didesnė dalis partnerysčių pradedama kohabitacija, o ne santuoka. Kohabitacija – tai gyvenimas
kartu, nesudarius santuokos. 1997 metais V.Stankūnienės atliktame tyrime gauti duomenys, jog
dešimtadalis jauniausio vedybinio amžiaus vyrų ir moterų pirmą partnerystę pradėjo ne santuokoje
(Stankūnienė, V. 1997).
Šiuolaikinė kohabitacija siejama su šeimos formavimo pokyčiais, prasidėjusiais Vakarų
Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse XX a. šeštuoju ir septintuoju dešimtmečiais. Ji atskiriama nuo
istoriškai ankstesniais periodais gyvavusių kohabitacijų ir iš esmės keičia šeimos formavimo būdą.
Kohabitacija tampa arba šeimos kūrimo etapu arba keičia santuoką (Kiernan, K 2004).
Maslauskaitė (2006) pažymi, kad kohabitacijų raida Lietuvoje buvo kompleksiškesnė.
Kohabitacijų, kaip bandomosios santuokos, plito tarp jaunesnių gyventojų, kaip šeimos atkūrimo
būdas – vyresniame amžiuje po skyrybų ar partnerio mirties. Darbo autorė pažymi, jog Lietuvoje ne
santuokoje kartu gyvenantys žmonės dar yra vadinami sugyventiniais.
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (2012-2013) sugyventiniais laiko nesusituokusius vyrą ir
žmoną. Tačiau tas pats žodynas žmoną laiko tik ištekėjusią, ty. santuoką sudariusią, moterį. Taigi
matome, kad sugyventinių pasaulis net kalbininkams ne visuomet buvo aiškus.
Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojo LR Civilinio kodekso (2010) XV skyrius reglamentuoja
bendrai gyvenančių neįregistravusių santuokos asmenų, kitaip sakant sugyventinių, turtinius santykius.
Tai pirmas rimtas valstybės bandymas pradėti reglamentuoti tuos šeiminius santykius, kuriems
valstybė turėjo labai menką įtaką.
3 Ofiacialios statistikos portalas [http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?id=1410&status=A] žr.:
[2015.05.01].
18
LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis nustatė,
kad Civilinio kodekso (2010) trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo
neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką,
įsigaliojimo momento. Sugyventinių kontraktų sudarymas ir jų registravimas yra naujovė Lietuvos
civilinėje teisėje, tačiau šioje srityje mes ne pirmieji.
R. Regnerusas (2012) teigia, kad yra žmonių norinčių įtvirtinti dar vieną šeimos tipą –
homoseksualų šeimą. 2001 m. balandžio 1 d. Nyderlandai tapo pirma šiuolaikine valstybe pasaulyje,
įteisinusia tos pačios lyties asmenų santuokas. Iki 2013 m. jas įteisino dar keturiolika valstybių:
Belgija 2003 m.
Ispanija 2005 m.
Kanada 2005 m.
Pietų Afrika 2006 m.
Norvegija 2009 m.
Švedija 2009 m.
Portugalija 2010 m.
Islandija 2010 m.
Argentina 2010 m.[9]
Danija 2012 m.
Brazilija 2013 m.
Urugvajus 2013 m.
Naujoji Zelandija 2013 m.
Prancūzija 2013 m.
Žvelgiant į šiuos duomenis matome, jog homoseksualų sąjungos yra vis labiau toleruojamos
tarp pasaulio valstybių. Didžioji dalis šių valstybių yra Europoje. Tiek valdininkai, tiek visuomenė
pripažįsta tokias santuokas ir suteikia tikros šeimos statusą. Manau jog didelę įtaką šių šeimų plitimui
turi demokratinė santvarka, žmogaus laisvės ir lygybė. Tai kad yra gerbiamos žmogaus teisės, nėra
diskriminacijos dėl orientacijos yra pagirtina mūsų visuomenėje, tačiau reikia būti pasiruošus ir
naujiems šūkiams, kuriuos atsineša naujas šeimų tipas – homoseksualios šeimos.
Remiantis Lyčių studijų centro duomenimis (2012) homoseksualumas egzistuoja nuo pat
žmonijos pradžios. Pavyzdžiui Spartoje homoseksualumas buvo skatinama politikos dalis, o Romos
imperatoriaus Nerono laikais buvo leidžiamos homoseksualistų santuokos. Tačiau daugelį amžių po
Kristaus homoseksualūs žmonės buvo laikomi nusikaltėliais, lakui bėgant atsirado įvairių teorijų,
19
bandančių paaiškinti homoseksualumą. Medikai daug energijos išliejo ieškodami vaistų nuo šios ligos.
1973 metais Amerikos psichiatrų asociacija išbraukė homoseksualumą iš psichikos ligų sąrašo: gėjams
ir lesbietėms leista dirbti mokyklose, tarnauti kariuomenėje, globoti vaikus ir k.t. Remiantis naujienų
agentūros BNS terminalas informacija (2012), JAV Merilande, Meine ir Vašingtone 2012 metais
pritarta tos pačios lyties santuokoms. Tos pačios lyties asmenų santuokos federaliniu lygiu nėra
pripažįstamos, bet iki prezidento rinkimų jau buvo legalios Konektikute, Ajovoje, Masačusetse,
Naujajame Hampšyre, Niujorke, Vermonte ir Kolumbijos apygardoje, tačiau jos konstituciškai yra
draudžiamos 31 valstijoje.
Lietuvoje homoseksualai nėra toleruojami įstatymiškai. LR Konstitucija (1992, 38 straipsnis)
skelbia, jog santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Civilinis kodeksas (2010, Šeimos teisė
3.12 straipsnis) skelbia, jog santuoką leidžiama sudaryti tik su skirtingos lyties asmeniu. Paramos
šeimai pagrindų įstatyme (2007, 1,3 straipsnyje) teigiama, kad valstybė pripažįsta ir įsipareigoja ginti
tik vyro ir moters santuoka sudarytos šeimos teises. Taigi teisiniame lygyje vyrauja objektyvi ir
pastovi valstybės pozicija. Galima teigti jog Lietuvos valstybė remia monogamiškos, heteroseksualios
šeimos modelį, paremtą krikščioniškaisiais principais.
Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje (2008, 1.6 straipsnis) išskiriami šeimų tipai:
darni šeima – šeima, atliekanti būdingas šeimos funkcijas, kurios užtikrina visų jos narių
fizinę, psichinę ir dvasinę gerovę.
daugiavaikė (gausi) šeima – šeima, auginanti tris ir daugiau vaikų.
išplėstinė šeima – sutuoktiniai, jų vaikai (įvaikiai), jeigu jų yra, ir kartu gyvenantys
artimieji giminaičiai.
krizę išgyvenanti šeima – sudėtingą gyvenimo tarpsnį dėl tam tikrų psichologinių,
socialinių, sveikatos, ekonominių ar kt. problemų išgyvenanti šeima (besiskirianti; šeima,
kurioje vienas arba abu tėvai laikinai gyvena užsienyje, o jų vaikai, likę gyventi gimtinėje,
dažnai įgyja našlaičio sindromą (t. y. patiria išsiskyrimo traumą ir jos pasekmės juntamos
psichinei sveikatai bei elgesiui); ligonį slauganti, netektį ar smurtą patyrusi ar kitų
problemų turinti šeima).
nepilna šeima – šeima arba išplėstinė šeima, kurioje santuokai pasibaigus vaikai yra netekę
vieno ar abiejų tėvų.
socialinės rizikos šeima – šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš
tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis,
yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali
20
tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą,
gaunamą valstybės paramą naudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų
fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.
Darbo autorės nuomone, daugiausia pagalbos reikia krizę išgyvenančiai šeimai ir socialinės
rizikos šeimai. Šiose šeimose vienu ar kitu būdu yra pažeidžiamos bent vieno iš šeimos narių teisės,
paprastai tai būna vaikai. Vaikai yra labiausiai pažeidžiami, daugiausia priklausantys nuo savo tėvų ir
jų sprendimų. Todėl apibūdinant šias šeimas pagrindinis dėmesys yra skiriamas vaikams.
Keičiantis visuomenės socialinėms, ekonominėms sąlygoms, keičiasi ir šeima. Ji turi
prisitaikyti prie naujų aplinkybių, keisti gyvenimo stilių, savo funkcijas bei elgseną. Keičiantis šeimai
nyksta tradiciškai susiformavę šeimos bruožai bei šeimyniniai santykiai. Pastarųjų metų esminiai
pokyčiai Lietuvoje veikia tradicinės sampratos šeimas, didina gyvenimo sąlygų skirtumus tarp šeimų,
išryškina silpnąsias šeimos vietas.
Apibendrinant galima teigti, kad:
šeima maža ir be galo svarbi visuomenės ląstelė, kurioje ugdoma naujoji karta – vaikai, bei
skiepijamos jiems bendražmogiškosios vertybės. Šeima, kaip visuomenės dalis turi vykdyti
svarbias funkcijas (pvz.: vaikų socializacija ir auklėjimas, bendravimas, giminės tęsimas,
rekreacija ir kt. ), šeimos funkcijas apjungia vienas paprastas ir labai svarbus tikslas –
kiekvieno šeimos nario laimės siekimas ,todėl ypač svarbu valstybėje sukurti kompleksinę
pagalbos sistemą gebančią apsaugoti šeimas nuo krizinių situacijų;
šeimos nevykdydamos joms deleguotų funkcijų, būna paveiktos skurdo, alkoholio,
narkotinių medžiagų, smurto, bedarbystės ir kitų rizikos veiksnių. Kvalifikuota ir savalaikė
pagalba padeda šeimoms įveikti krizines situacijas, įgalina šeimoje augančius vaikams
perimti tinkamą šeimos modelį. Išlieka didesnė tikimybė, jog vaikai užaugę ir sukūrę savo
šeimas jau mokės įveikti kasdienines problemas ir nepateks į socialinės rizikos šeimų
sąrašą;
keičiantis visuomenei, socialinėms ir ekonominėms sąlygoms, šeimos taip pat yra
nuolatinėje kaitoje,vis labiau silpnėja tradiciškai susiformavę šeimos bruožai (pvz.: šeimos
kuriamos vedybų keliu, tik santuokoje vaikų gimimas ir kt.). Jaunuoliai neskuba savo
santykių sutvirtinti teisiniais pagrindais ir dažnai tampa sugyventinais, asmenimis
neįregistravusiais santuokos, o ir sukūrę šeimas esant konfliktams ar krizinėms situacijoms
neieško kitų sprendimo būdų ir skuba išsituokti;
21
Lietuvoje, nuo 2001 metų gyvuoja sugyventinių statusas, kuris įteisina tai, kad jie turi
galimybę gauti atitinkamas socialines paslaugas ir kitas privilegijas. Tarp jų vyrauja ir
socialinės rizikos šeimos, kurios nariai nėra santuokoje. Paprastai tokį šeimos modelį
renkasi jaunuoliai, kurie ir patys augo nepilnoje t. y. pažeistoje šeimoje. Tokiu būdu jie
mano. jog tarsi apsisaugo nuo įsipareigojimų ir atsakomybės;
Lietuvoje šeima laikoma tik santuoka tarp vyro ir moters, bei kraujo ryšiais susieti
asmenys, tačiau ateinančios idėjos, vizijos iš kitų kaimyninių šalių neleidžia atsikvėpti, vis
labiau į šalį skverbiasi homoseksualų šeimų idėjos. Svarbu įvertinti jog naujas šeimų tipas
atsineša ir naujus iššūkius, specifines problemas (pvz.: mažėja vedybų, daugėja
neįregistruotų šeimų, mažėja gimstamumas, įsivyrauja mažavaikės šeimos ir kt.)
22
2. SOCIALINIO DARBUOTOJO VAIDMUO TEIKIANT
PAGALBĄ RIZIKOS GRUPĖS DAUGIAVAIKĖMS
ŠEIMOMS
2.1. Daugiavaikės šeimos ypatumai ir parama
Šeima – viena iš svarbiausių vaiko ugdymo aplinka, nuo kurios priklauso visuomenės
vystymasis. Todėl mokslininkai domisi įvairiomis šeimos problemomis. Prof. I. Leliūgienė (2003)
akcentuoja, kad šeimos vaidmuo visuomenėje savo galia neprilygsta jokiai kitai institucijai, nes būtent
šeimoje formuojasi ir vystosi žmogaus asmenybė, susipažįstama su socialiniais vaidmenimis, kurie yra
būtini normaliai vaiko adaptacijai visuomenėje. Labai svarbų vaidmenį vaikų gyvenime užima tėvų
tarpusavio santykiai. Kuomet tėvai gerai sutaria, gerbia vienas kitą, vaikas jaučiasi saugus, jis mokosi
tinkamo elgesio modelio. Vaikai įpratę gražiai elgtis šeimoje, tinkamai elgiasi ir visuomenėje, su
aplinkiniais žmonėmis (Uzdila, J. 1993). Vaikų ir tėvų santykiai – tai malonumas ir pasimėgavimas,
didžiulio džiaugsmo šaltinis.
Statistikos departamento (2014) duomenimis 2013 metais vidutinis namų ūkio dydis buvo 2,28
asmens (mieste – 2,25, kaime – 2,33 asmens). Vienam namų ūkiui teko 1,75 suaugusio asmens ir 0,53
išlaikomo vaiko. Daugiau kaip trečdalis (36,6 %) visų namų ūkių – vieno asmens ūkiai. Šeimos su
vaikais sudarė 33 % visų namų ūkių: mieste – 35 %, kaime – 30 %. Mieste buvo daugiau šeimų, kurias
sudarė du suaugę asmenys ir vienas vaikas, kaime žymiai daugiau daugiavaikių šeimų. Namų ūkiai,
kuriuos sudarė du suaugusieji ir trys ar daugiau išlaikomų vaikų, mieste sudarė 2 %, kaime – 4 %.
S. Radzevičienė (2012) teigia, kad daugiavaikė šeima – mini sociumas, turintis vidines
nuostatas: vaikas čia turi galimybę būti ir vyresniojo vaidmenyje, ir jaunesnio, jis turi užmegzti
kontaktus su kiekvienu šeimos nariu, bendrauja ne tik su savo, bet ir kitos lyties vaikais, mokosi
nusileisti ir apginti savo nuomonę, parodyti geraširdiškumą ir lankstumą. Daugiavaikėje šeimoje yra
susiklostę ryšiai įgalina susiformuoti sudėtingesniam prisitaikymo didesnėje žmonių grupėje
mechanizmui, sukaupti konfliktų sprendimų patirtį. Tačiau šiuo laikotarpiu daugiavaikės šeimos
modelis atrodo patrauklus retai šeimai, kadangi daugiavaikė šeima visų pirma neretai asocijuojasi su
nepritekliais.
Valstybinės šeimos politikos koncepcijoje (2008) daugiavaikė (gausi) šeima įvardijama kaip
šeima, auginanti tris ir daugiau vaikų. Kituose galiojančiuose teisės aktuose nenustatyta daugiavaikės
23
šeimos sąvoka, tačiau atsižvelgiant į tai, kad daugeliu atveju teisės aktai nustato papildomą paramą,
paslaugas šeimoms auginančioms tris ir daugiau vaikų, tai daugiavaike šeima laikoma šeima auginanti
tris ir daugiau vaikų.
4 lentelė
Gimusiųjų pasiskirstymas pagal gimimo eiliškumą nuo trečio ir paskesnių vaikų 2010 – 2013 metais.4
Met
ai
3 v
aik
as
šeim
oje
4 v
aik
as
šeim
oje
5 v
aik
as
šeim
oje
6 v
aik
as
šeim
oje
7 v
aik
as
šeim
oje
8 v
aik
as
šeim
oje
9 v
aik
as
šeim
oje
10 v
aik
as
šeim
oje
11 v
aik
as
šeim
oje
Vis
o:
Pro
c.
dali
s vis
ų
gim
usi
ųjų
2010 3207 792 331 167 91 31 30 14 22 4685 15,2%
2011 3203 810 310 140 64 47 30 13 10 4627 15,2%
2012 3326 795 322 138 73 45 22 9 17 4747 15,6%
2013 3132 738 271 146 84 32 20 11 13 4447 14,9%
Lentelėje pateikti duomenys apie gimusiųjų pasiskirstymą pagal gimimo eiliškumą nuo trečio
ir paskesnio vaiko šeimoje. Per pastaruosius penkerius metus procentinė dalis trečiųjų ir paskesniųjų
gimusių vaikų šeimoje kito nežymiai ir sudarė maždaug 15 % visų tais metais gimusių vaikų.
I. Leliūgienė (2003), aptardama daugiavaikes šeimas, jų susikūrimo priežastis ir situaciją
apibūdina taip: daugiavaikių šeimų dalis stabiliai nedidelė tarp visų šeimų. Be to, tam tikrą
daugiavaikių šeimų (trys ir daugiau vaikų) dalį sąlygoja atsitiktinis daugiavaikiškumas, kai vietoj antro
vaiko gimsta dvyniai ar vaikas gimsta dėl nepatikimų kontraceptinių priemonių. Visos kitos
daugiavaikės šeimos gali būti skirstomos į kategorijas:
Sąmoningas, tikslingas, susijęs su tautinėmis tradicijomis ar religinėmis nuostatomis
daugiavaikiškumas. Tokios šeimos patiria didelių materialinių sunkumų: ankštas būstas,
didelis tėvų (ypač motinos), užimtumas darbais, kartais pablogėjusi jų sveikata. Tačiau
tokie tėvai trokšta rūpintis savo vaikais.
Šeimos, susikūrusios dėl antros ir kitų motinos santuokų, kuriose taip pat gimsta vaikų.
Tokios šeimos gali būti pakankamai stabilios, tačiau iš dalies kai kurie ankstesni nepilnos
šeimos bruožai išlieka.
4 Oficialios statistikos portalas [http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?id=1366&status=A] žr.:
[2015.05.02].
24
Nesėkmingos daugiavagės šeimos, susikūrusios dėl neatsakingo tėvų seksualinio elgesio
(dažniau motinos). Tokioms šeimoms būdingas intelektualinis ir psichikos ribotumas,
alkoholizmas, asocialus gyvenimo būdas.
Darbo autorės nuomone, vaikas augdamas daugiavaikėje šeimoje turi galimybę bendrauti ne tik
su savo, bet ir kitų lyčių nariais, gali save išbandyti vyresniojo ir jaunesniojo šeimos nario vaidmenyje.
Paprastai vaikai augdami gausiu būriu išmoksta geriau užmegzti kontaktus su kiekvienu iš šeimos
narių, reikšti savo nuomonę, ginti savo įsitikinimus, spręsti iškilusias problemas, ieškoti sprendimų ar
kompromisų. Daugiavaikėje šeimoje užaugę vaikai yra lankstesni, lengviau prisitaiko prie kitų
visuomenės grupių. Tačiau šiuo metu daugiavaikės šeimos modelis neatrodo patrauklus, kadangi
daugiavaikė šeima visų pirma neretai asocijuojasi su įvairiais nepritekliais. Daugiavaikių šeimų
ekonominė būklė šiandieninėje Lietuvoje tampa gana sudėtinga, kadangi tėvai turi daug daugiau dirbti
norėdami išlaikyti savo atžalas, todėl turi mažiau laiko praleisti kartu su šeima, o tas tiesiogiai veikia
tarpusavio santykius šeimoje. Todėl doros, tvarkingos daugiavaikės šeimos, ieško papildomai
apmokamo darbo siekdamos pagerinti materialinę padėtį, pradeda stokoti laiko ir lėšų dvasinėms
vertybėms, tradicijų puoselėjimui šeimoje. Dalis šeimų stengiasi prie to prisitaikyti, siekia darnumo
šeimose, pusiausvyros, tačiau akivaizdu jog susiduria su papildomomis problemomis ir ne visoms tai
pavyksta. Taip susikuria tam tikros socialinės grupės šeimos.
Darbo autorės nuomone, galima išskirti tris daugiavaikių šeimų tipus:
Darni daugiavaikė šeima – tai šeima, auginanti tris ir daugiau vaikų, kuri tinkamai atlieka
šeimos funkcijas, tinkamai prižiūri vaikus, nesunkiai adaptuojasi prie pasikeitusių sąlygų,
finansiškai užtikrina šeimos gerovę ir negauna iš valstybės jokios finansinės paramos.
Socialinės rizikos daugiavaikė šeima – tai šeima, auginanti tris ir daugiau vaikų, kurioje
neigiama aplinka neskatina sveiko ir produktyvaus vaiko asmenybės augimo. Tai šeima,
kurioje vyrauja krizė dėl to, kad vienas ar keli šeimos nariai piktnaudžiauja alkoholiu,
narkotinėmis, medžiagomis arba turi kitokių priklausomybių, arba dėl turimos negalios,
skurdo, socialinių įgūdžių stokos negali ar nemoka prižiūrėti vaikų, todėl naudoja
psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne
šeimos interesų tenkinimui, o savo asmeniniams įgeidžiams.
Mažas pajamas gaunanti daugiavaikė šeima – tai šeima, auginanti tris ir daugiau vaikų,
kuriai valstybė suteikia socialinę paramą, nes jos pajamos per mėnesį yra mažesnės už
valstybės skiriamas. Parama šeimai pašalpomis: vaiko pašalpa, motinystės pašalpa, išmoka
neštumo ir pogimdyminių atostogų metu, gimdymo pašalpa – vienkartinė pašalpa gimus
25
vaikui, pašalpa mažai apsirūpinusioms šeimoms ir kt. Taip pat gali būti skirtos įvairios
lengvatos: mokesčių bei paslaugų sferos lengvatos šeimoms su vaikais, lengvatos darbo
rinkoje, lanksčios užimtumo formos ir pan. Per paslaugų sistemą teikiama įvairi parama
šeimai: vaikų priežiūros ir ugdymo paslaugos, kieto kuro pristatymas kaime gyvenančioms
vargstančioms šeimoms ir kt. Visos šios pašalpos ir lengvatos skiriamos daugiavaikėms
šeimoms taip pat, nes jos dažniau susiduria su finansiniais sunkumais.
I. Siaurusevičiūtė (2009) pažymi, jog daugiavaikės šeimos gyvenimo kokybė, šeimos gerovė –
tai ir materialinės gerybės ir paslaugos, kurias sukuria tėvų darbinė veikla ir socialinė parama:
valstybės, savivaldybės teikiamos išmokos ir paslaugos.
Socialinės apsaugos priemonės, tarp jų ir socialinės garantijos šeimai, yra vienas pagrindinių
būdų, kuriuo valstybė gali padėti savo šeimoms. Taip yra siekiama ilgalaikių valstybės tikslų, tokių
kaip skurdo mažinimas, gimstamumo didinimas, nedarbo mažinimas, saugumo stiprinimas ir kt.
Tačiau neretai piniginė valstybės pagalba nepasiekia tikslo, kadangi skirta piniginė parama gali būti
nepanaudota šeimos labui, gali skatinti šeimos narių nenorą dirbti ir didinti norą gauti išmokų už vaikų
auginimą. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtoje informacinėje medžiagoje yra
išskiriamos parama ir lengvatos gausioms šeimoms (šeimoms, kuriose auga 3 ir daugiau vaikų). (žr.
priedą nr 1).
Priede nr.1 pateiktoje lentelėje pateikiama tik informacija, kokią pagalbą gali gauti gausios
šeimos papildomai. Šios šeimos taip pat gali gauti paramą kuri apibrėžta visoms šeimoms
auginančioms vaikus. Darbo autorė nori pažymėti, jog LR Darbo kodekse (2002) 214 straipsnyje yra
pažymima, jog darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų – dvi dienos per
mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant
darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
LR piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims
(2003) teisės aktas nustato vieną iš šeimos teisių į piniginę socialinę paramą (socialinę pašalpą ir būsto
šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijas), kuomet motinos
(tėvo) nedarbo priežastis yra ta, kad šeimoje auginančioje 3 ir daugiau vaikų iki 14 metų, bent vienas
vaikas nelanko ugdymo įstaigos.
Remiantis LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 9, 13-1, 17 ir 20 straipsnių
pakeitimo įstatymu (2014) nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems
vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo
programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais,
26
pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, už
kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas 60€ papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis.
Visuomenės požiūrio į daugiavaikes šeimas tema yra ypač aktuali šiuo metu. Vis dažniau
žiniasklaidos priemonės pažymi jog viešoji valdžia, visuomenė daugiavaikėms šeimoms dėmesio
skiria nepakankamai. Prie to prisideda nepalankus ir kartais netgi smerkiantis visuomenės požiūris į
daugiavaikes šeimas. Šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų, reikia tvarkytis ne tik su savo
pačių rūpesčiais auginant didelį būrį vaikų, bet ir atlaikyti visuomenės neigiamą požiūrį. To priežastis
yra ta, jog ir tos šeimos, kurios tvarkingai augina savo vaikus dažnai yra priskiriamos socialinės
rizikos šeimoms, dėl finansinių išteklių stokos. Tai patvirtina D. Alifanovienės, A. Kepalaitės ir O.
Striškienės (2014) atliktas tyrimas. Pasak autorių, apklaustų daugiavaikių šeimų nuomone, gausios
šeimos dažnai tapatinamos su asocialiomis, nuo kvaišalų priklausomomis šeimomis, nors taip neretai
nėra. Tokios šeimos sunkiai išgyvena dėl mažų pajamų, kurios negali užtikrinti minimalių
pragyvenimo sąlygų ir dažnai negali patenkinti būtiniausių poreikių. Darbo autorės nuomone, tai
viena iš priežasčių, kuri skatina šeimas burtis i nevyriausybines organizacijas.
Piliečių vienijimasis į bendrijas, organizacijas, asociacijas dažniausiai apibūdinamas kaip vienas
iš pilietinės visuomenės kūrimosi rodiklių. (Patrick, 1999; Putnam, 2001 ir kt.) Piliečių dalyvavimo
procesas nevyriausybinių organizacijų veikloje laikomas vienu iš svarbiausių pilietinės sąmonės
brendimo apraiškų, t.y. piliečiai nustoja būti pavaldiniais tik tuomet, kai sugeba veikti erdvėje,
skiriančioje juos nuo valdžios (Tocqueville, 1969)
Nevyriausybinės organizacijos vienos pirmųjų iš įvairių nevalstybinių institucijų atsiliepė į realų
būtinumą spręsti socialines problemas, todėl jos teisėtai gali būti vadinamos socialinės apsaugos
sistemos valdymo reformų pradininkėmis. Jos, kaip ir valstybės institucijos, savo veikloje vadovaujasi
sąžiningos konkurencijos nuostatomis, o tai reiškia, kad ieško geresnių problemų sprendimo būdų,
siekia efektyviai panaudoti turimas lėšas. Joms ypač būdingos įvairios naujovės kuriant naujus
socialinių tarnybų modelius, paremtus tiesioginėmis žiniomis apie klientų poreikius ir problemas.
NVO būdinga tai, kad jos, rodydamos iniciatyvą „iš apačios“ pirmosios nustato poreikius ir
visuomenėje esančias socialines problemas, todėl dažniau taiko naujus netradicinius jų sprendimo
būdus, yra dinamiškos, dažnai sprendžia tokias nepopuliarias socialines problemas, kurioms viešoji
administracija ir politikai skiria nepakankamai arba visai neskiria jokio dėmesio, jų veikla pasižymi
lankstumu ir partneryste (Dromantienė L. 2013).
I. Zaleskienė ir L. Rutkauskienė (2003) teigia, jog Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį
nevyriausybinės organizacijos itin suaktyvėjo. Tam įtaką daro dvi priežastys:
27
šios organizacijos įvairias pasaugas gali teikti sėkmingiau nei valstybinės institucijos, nes jų
veikla lankstesnė, efektyvesnė (lengviau pasiekia izoliuotas visuomenės grupes, gali tenkinti
specifinius šių grupių poreikius ir pan.);
jos teikiama didelė užsienio parama.
Lietuvoje veikia dvi daugiavaikes šeimas vienijančios organizacijos: „Gausių šeimų“ asociacija
ir daugiavaikių šeimų asociacija „MES“. Gausių šeimų asociacija savo veiklą pradėjo 2004 metais,
pratęsdama Lietuvos tautosaugos bendrijos „Šeimyna“, įteisintos dar 1990 m., darbus. Pagrindiniai
asociacijos tikslai – propaguoti tradicinės šeimos vertybes, kelti gausių šeimų įvaizdį visuomenėje,
vykdyti įvairius projektus, susijusius su gausių šeimų ir jose augančių vaikų gerove, atstovauti gausių
šeimų interesus įvairiose institucijose, vykdyti švietėjišką veiklą bei, žinoma, padėti vieni kitiems.
Gausių šeimų asociacija susikūrė pačių Lietuvos šeimų iniciatyva, tam kad gausioms šeimoms
Lietuvoje gyventi būtų lengviau, jos veikla yra remiama valstybės, visuomenės ir verslo
atstovų. Asociacijos veikla apima daug įvairių sričių: vaikų užimtumo bei šeimos laisvalaikio
organizavimo, suaugusių mokymus, įvairių interesų klubų, paramos ir labdaros šeimoms bei kitų
įvairių projektų. Gausių šeimų asociacija nuo pat susikūrimo pradžios ir iki šiol bendradarbiauja su
svarbiausiomis šalies valdymo institucijomis – Seimu bei Vyriausybe. Dalykiniai santykiai palaikomi
ir su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Asociacijos pasiūlymai yra įtraukiami rengiant įstatymus
ir jų papildymus.
Daugiavaikių šeimų asociacijos „MES“ tikslas – suburti darnias, visaverčiais žmonėmis vaikus
auginančias gausias šeimas, kurios savo kasdieniais darbais ir poelgiais iškalbingai liudija apie
atsakingą tėvystę. Organizacijos nariai siekia atpažinti savo vaikų talentus ir padėti jiems skleistis
išmintingų pedagogų šviesoje, stengiasi rasti būdų, kaip padėti tiems, kurių šeimos finansinė padėtis
šiandien riboja kryptingo gabių vaikų lavinimo galimybes. Sudėtinga daugiavaikei mamai derinti
šeimą ir profesinę veiklą, todėl dalydamiesi gerąja asmenine patirtimi ir bendradarbiaudami su
atsakingomis institucijomis ieškoma visoms suinteresuotosioms šalims priimtinų sprendimo būdų.
Darbo autorės nuomone, abi šios organizacijos svarbios kiekvienai gausiai Lietuvos šeimai, nes
jų veikla yra nukreipta į tokių šeimų situacijos gerinimą. Šios organizacijos pirmosios pamato, žino
opiausias daugiavaikių šeimų problemas ir bando jas spręsti įvairiais būdais. Taip pat labai svarbu, jog
šių organizacijų veikla yra nukreipta ir į tokių šeimų įvaizdžio gerinimą, nes tai mažina socialinę
atskirtį, palengvina dvasinį šeimos mikroklimatą. Bendravimas tarp tokioje pat situacijoje atsidūrusių
šeimų jas stiprina, neleidžia jaustis pamirštiems.
28
2.2. Socialinės rizikos šeima – socialinių paslaugų gavėja
Šiame skyriuje bus aptariamos socialinės rizikos šeimos. Daugiavaikės šeimos dėl tam tikrų
priežasčių Lietuvoje dažnai priskiriamos rizikos šeimom, todėl analizuojami veiksniai ir priežastys,
priverčiantys šeimas tapti šeimomis kurioms reikalinga socialinė parama ir kvalifikuota socialinių
darbuotojų pagalba.
2.2.1 Socialinės rizikos šeimų įžvalga
Socialinės rizikos šeimų tematika yra aktuali daugelyje Vakarų pasaulio valstybių,
išgyvenančių esmines socialines, ekonomines permainas. Šalies ekonominiai pokyčiai daro poveikį
daugeliui visuomenės gyvenimo sričių, kartu veikdami šeimą ir pavienius jos narius. Pastebima
silpnėjanti šeimos institucija: dažniau gyvenama nesusituokus, daugėja skyrybų, nepilnų šeimų ir ne
santuokoje gimusių vaikų, todėl viena didžiausių mūsų visuomenės problema – socialinės rizikos
šeimos.
Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje (2008) socialinės rizikos šeima apibūdinama kaip
šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu,
narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų,
dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos
psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą naudoja ne šeimos interesams
ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.
Socialinės rizikos šeimos sampratą mokslinėje literatūroje mokslininkai interpretuoja
skirtingai. I. Leliūgienė (2003) teigia, kad socialinės rizikos šeima – tai šeima, kurioje socialinis
funkcionavimas dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių sutrikdytas. Jos neišvengiamai yra ne
visavertiškumo būsenos. Tai pabėgėlių šeimos, daugiavaikės, neįgalius vaikus auginančios, nepilnos
šeimos. Potenciali socialinė rizika gali atsirasti nepalankiomis ekonominėmis ir psichologinėmis
sąlygomis, dėl sunkumų auklėjant vaikus, kylant šeimos narių konfliktams, girtuokliaujant, dėl
priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų, žiauraus elgesio, pirmiausia vaikų atžvilgiu.
G. Kondrotaite (2006) mano, jog socialinės rizikos šeimos, kaip socialinio instituto ir kaip
mažos pirminės socialinės grupės tipas, dėl savo ypatybių neatitinkantis savo paskirties ir iki galo
neįvykdantis savo funkcijų, yra labiau veikiamas neigiamų socialinių veiksnių bei sąveikauja su
socialinės rizikos grupėmis, keliančiomis grėsmę normaliam visuomenės funkcionavimui.
29
A. Kozlovas (2007) rizikos grupės šeimos sąvoka apibrėžia tokią šeimą, kurioje egzistuoja
nukrypimai nuo normų, neleidžiantys jos priskirti prie darnių šeimų. Nukrypimai ne visada tampa
dezadaptacijos veiksniais ir kartais yra komentuojami kitais požymiais. Socialinės rizikos šeimoms
priskiriamos: mažas pajamas turinčios šeimos, pabėgėlių bei priverstinių migrantų šeimos, šeimos,
turinčios daug išlaikytinių (daugiavaikės šeimos, šeimos su neįgaliaisiais), nepilnos šeimos, karinę
tarnybą atliekančios šeimos ir kt.
A. Blėbienės (2008) nuomone, socialinės rizikos šeima vadinama tokia šeima, kurioje vienas ar
keli šeimos nariai vartoja psichotropines medžiagas, neprižiūri savo vaikų iki 18 metų, leidžia jiems
valkatauti, naudoja psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, dėl turimos negalios, skurdo, socialinių
įgūdžių stokos negali ar nemoka prižiūrėti vaikų, gaunamą valstybės paramą naudoja ne šeimos
interesams.
G. Kvieskienė (2005) pažymi, jog rizikos grupės šeimos dažnai neturi artimų giminaičių, neturi
daug draugų, neturi į ką kreiptis patarimo ar paguodos. Tokių šeimų nariai nepajėgia įveikti streso,
finansinių, emocinių ir sveikatos problemų. Šioms šeimoms valstybės garantuojamos ir teikiamos
socialinės apsaugos garantijos yra neefektyvios.
Profesorius Z. Bajoriūnas (1997) socialinės rizikos šeimas vadina asocialiomis. Jis teigia, jog
asocialioje šeimoje nėra deramo ryšio tarp šeimos narių, taip pat tarp šeimos ir aplinkos. Tų šeimų
tėvai ir vaikai nevertina kultūrinių šalies vertybių ir konfliktuoja su jomis. Jie dažniausiai nepajėgia
save apsirūpinti, į pavojų stato savo ir kitų žmonių gerovę arba patys tampa negerų draugų aukomis.
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2014 metų veiklos ataskaitoje (2015)
skelbiama, jog nuo 2006 m liepos mėn., VTAS, vadovaudamiesi socialinės rizikos šeimų, auginančių
vaikus, apskaitos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašu, patvirtintu
LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-212 (Žin., 2006, Nr. 86-3373, Žin., 2009,
Nr. 150-6741), veda socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (toliau – Apskaita). Minėtos
apskaitos tvarkos aprašas reglamentuoja šeimos įrašymą į Apskaitą, šeimos ir vaiko socialinių
paslaugų poreikių nustatymą bei organizavimą, šeimos išbraukimą iš Apskaitos.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos ataskaitoje (2015) informuojama, kas 2014m gruodžio 31d
duomenimis, iš viso Apskaitoje buvo 9930 socialinės rizikos šeimų, kuriose augo 19668 nepilnamečiai
vaikai. Per 2014m į apskaitą įrašyta 1661 socialinės rizikos šeima, kurioje augo 2825 vaikai. Per
penkerius metus rizikos šeimų skaičius Lietuvoje sumažėjo 9%, o vaikų jose – 16%.
Darbo autorės nuomone, socialinės rizikos šeimų skaičiaus pokytį lėmė mažėjantis bendras
Lietuvos gyventojų skaičius. Taip pat tai, kad 2014 metais buvo įsteigti papildomi 83 socialinių
30
darbuotojų, darbui su socialinės rizikos šeimomis etatai, taip sumažinant darbuotojo krūvį iki 17
šeimų. Galima daryti prielaidą, jog socialinių darbuotojų veikla tapo efektyvesnė, nes daugiau dėmesio
skiriama šeimoms, problemoms.
Socialiniame darbe dažniausiai susiduriama su labai įvairiomis priežastimis, dėl kurių šeimos
nepajėgios atlikti savo funkcijų. Metodinėse rekomendacijose vaikų dienos centrų darbuotojams
socialinio darbo su šeima klausimais (2006) įvardintos priežastys:
1. Ekonominės – materialinės priežastys: nedarbas, maži atlyginimai, nekvalifikuoto darbo
žemas vertinimas, darbo vietų stoka;
2. Socialinės priežastys: šeimos priklausymas tautinėms mažumoms, šeimos nario mirtis,
smurtas šeimoje, skyrybos, žemas šeimos socialinis statusas;
3. Psichologinės priežastys: netinkamas auklėjimo stilius, psichologiniai šeimos nario ar narių
sunkumai;
4. Sveikatos priežiūros priežastys: pablogėjusi sveikata, priklausomybė nuo alkoholio ir kitų
narkotinių medžiagų, negalė (įgimta ar įgyta), žala sveikatai dėl nelaimingo atsitikimo
darbe.
Darbo autorės nuomone, šeimos veikiamos šių priežasčių patenka į socialinę atskirtį, jos negali
tinkamai atlikti šeimos funkcijų, nesugeba tinkamai prisitaikyti prie pokyčių, todėl labai svarbu įgalinti
šeimas tapti atspariomis šiems veiksniams.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2014 metų ataskaitoje (2015) teigiama, kad analizuojant
socialinės rizikos šeimų skaičių pagal įrašymą į Apskaitą priežastis per 2014 m., kaip ir per 2013m.,
pastebima, jog daugiausiai šeimų, t.y. 811, įrašyta dėl socialinių įgūdžių stokos ir negebėjimo rūpintis
vaiku, o tai sudaro 49 % visų įrašymo į Apskaitą per 2014 m. atvejų. Per pastaruosius metus ryškėja
tendencija, kad per metus daugiausia šeimų į Apskaitą yra įrašoma dėl socialinių įgūdžių stokos,
negalėjimo rūpintis vaiku, priešingai nei anksčiau – ilgą laiką dominuojant šeimų įrašymo į Apskaitą
priežastis buvo girtavimas, psichotropinių medžiagų vartojimas.
Teisės aktai apibrėžiantys rizikos šeimas. Ilgą laiką socialinės paslaugoms ir jų plėtojimui
buvo skiriama nepakankamai daug dėmesio. Pagrindinis įstatymas, kuris užminė socialinių paslaugų
įteisinimą ir plėtojimą, tai buvo Socialinių paslaugų įstatymas (2006).
Kaip matome iš priede Nr. 2 pateiktos lentelės dauguma teisės aktų socialinės rizikos šeimas
apibrėžia, kaip šeimas, kuriose yra sutrikęs bendravimas, bendradarbiavimas, nepatenkinami šeimos
narių poreikiai, dėl tam tikrų socialinių įgūdžių stokos ir pan, nors teigiama, kad socialinės rizikos
31
šeimoms teikiamų paslaugų tikslas – suteikti pagalbą šeimai, kad visos iškilusios problemos būtų
išspręstos, tačiau kaip yra realybėje.
Išmokų vaikams įstatyme (1994) ir Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus,
įstatymo pakeitimo įstatyme (2004) socialinės rizikos šeima apibūdinama kaip šeimos nariai turintys
problemų, patiriantys krizę, turintys priklausomybę, tačiau jame nėra apibrėžta vaiko sąvoka ir amžius.
Tuo tarpu darbo su socialinės rizikos šeimomis metodinėse rekomendacijose (2004) apibrėžiant rizikos
šeimą išskiriamos bendravimo problemos ir emocinių išraiškų patenkinimas šeimos neturinčios
socialinių įgūdžių. Remiantis priede nr 2 pateiktoje lentelėje išskirtais 2006 metų teisės aktais:
Socialinių paslaugų įstatymas (2006) ir Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms
šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo pakeitimo įstatymas (2006) rizikos šeima
apibūdinama kaip šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja
alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių
lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos
psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą naudoja ne šeimos interesams
ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui.
Socialinės rizikos šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta
laikinoji globa. Svarbu pažymėti jog, šiame apibrėžime įtraukiama laikinoji globa ir rūpyba. 2006
metų socialinių paslaugų katalogas nepateikia socialinės rizikos šeimos apibrėžties, tik išskiria
specialiųjų socialinių paslaugų tikslą.
Įsakyme „Dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos
aprašo ir senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio
nustatymo metodikos patvirtinimo“ (2006) apibūdinant socialinių paslaugų poreikį socialinės rizikos
šeimai, pabrėžiama jog paslaugos turi būti teikiamos ir vaikams. Įsakymas: „Dėl socialinės rizikos
vaiko ar likusio be tėvų globos vaiko socialinės globos poreikio nustatymo metodikos patvirtinimo“
(2006) išskiria tik metodikos tikslą, neįvardinamas nei socialinių paslaugų, nei rizikos šeimos sąvokų.
Šios metodikos tikslas yra nustatyti individualius vaiko poreikius, ugdyti tėvų motyvaciją, gebėjimą
pasirūpinti vaiku ir kt. Taip pat numatoma, jog metodikoje numatytas veiklas finansuoja savivaldybė iš
savo biudžeto lėšų.
Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje (2008) rizikos šeimos sąvoka apibrėžiama lygiai
taip pat, kaip socialinių paslaugų įstatyme (2006), tik neįvardijama jog rizikos šeimai priskiriama ir
šeima, kurios vaikui įstatymo nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji globa.
32
Išmokų vaikams įstatymas (1994) ir Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms
šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymas (2003) socialinės rizikos šeimos sąvoką
apibrėžia vienodai, pažymint jog tai krizę išgyvenanti šeima. LR piniginės socialinės paramos
nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 4, 8, 10, 12, 17, 21, ir 23 straipsnių pakeitimo
įstatymas (2014) socialinės rizikos šeimos sąvoka taip pat nepakeista. Tačiau Piniginės socialinės
paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo
pakeitimo įstatymas (2006) apibrėždamas socialinės rizikos šeimas įvardija, jog tai šeimos auginančios
vaikus iki 18 metų ir turinčios tam tikrų problemų. Taip pat įvardijama, jog šeimos, kurios augina
vaikus su laikinąją nustatyta globa (rūpyba) yra priskiriamos prie socialinės rizikos šeimų.
Socialinių paslaugų įstatymo (2006) išskiria šias pagrindines socialinių paslaugų rūšis:
Bendrosios;
Specialiosios.
Socialinei priežiūrai priskiriamos pagalbos į namus, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo,
laikino apnakvindinimo bei kitos paslaugos. Tai ir sudaro socialinių darbuotojų, dirbančių su rizikos
šeimomis pagrindą. Socialinių paslaugų katalogas (2006) išskiria šias socialines paslaugas: žr. 1 pav.
33
Socialinės paslaugos socialinės rizikos šeimai – paslaugos teikiamos, padedant ugdyti
suaugusių šeimos narių socialinius įgūdžius ir motyvaciją kurti saugią, sveiką, darnią aplinką savo
namuose, šeimoje, palaikyti socialinius ryšius su visuomene ir užtikrinti šioje šeimoje augančių vaikų
visapusį vystymąsi ir ugdymą. Teikiant socialines paslaugas socialinės rizikos šeimai, užtikrinamas
socialinių paslaugų teikimas vaikams. Remiantis LR pinginės socialinės paramos nepasiturintiems
gyventojams įstatymu (2003) socialinės rizikos šeimoms teikiama socialinė piniginė parama, gali būti
kelių rūšių:
socialinė pašalpa;
būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų
kompensacijos.
Tačiau piniginė socialinė pašalpa teikiama vadovaujantis atitinkamais principais, kurie
įvardinti LR pinginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme (2003) :
1 pav. Socialinės rizikos šeimoms teikiamos socialinės paslaugos (Sudaryta autorės: Ž.
Vaišneiderienės)
Informavimas
Socialinės rizikos
šeimoms teikiamos
šios socialinės
paslaugos
Tarpininkavimas
Konsultavimas
Atstovavimas
Kasdienio
gyvenimo
įgūdžių ugdymas
ir palaikymas
Bendravimas
Maitinimo
organizavimas Darbinių
įgūdžių
ugdymas
34
bendradarbiavimo ir dalyvavimo. Piniginės socialinės paramos teikimas remiasi
asmenų, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos, bendruomenės,
nevyriausybinių organizacijų, savivaldybės, valstybės institucijų ir įstaigų
bendradarbiavimu ir tarpusavio pagalba;
prieinamumo piniginė socialinė parama teikiama taip, kad būtų užtikrintas piniginės
socialinės paramos prieinamumas nepasiturintiems gyventojams kuo arčiau jų
gyvenamosios vietos;
socialinio teisingumo ir veiksmingumo. Piniginė socialinė parama teikiama siekiant
sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją
integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų bei racionaliai naudojant turimus
išteklius;
visapusiškumo. Piniginė socialinė parama teikiama derinant ją su socialinėmis
paslaugomis, vaiko teisių apsauga, užimtumu, sveikatos priežiūra, švietimu ir ugdymu;
lygių galimybių. Piniginė socialinė parama teikiama užtikrinant nepasiturinčiųjų
gyventojų lygybę, nepaisant jų lyties, rasės, kalbos, kilmės, socialinės padėties,
tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės
priklausomybės, religijos.
Apibendrinant galima teigti, kad šeima, kurioje auga vaikai iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš
tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra
priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti
vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą
naudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam
vystymuisi bei saugumui. Socialinės rizikos šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų
nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji globa. Socialinės rizikos šeimoms yra teikiamos 8 socialinės
paslaugos: informavimas, tarpininkavimas, kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas,
bendravimas, konsultavimas, darbinių įgūdžių ugdymas, atstovavimas, maisto organizavimas.
2.2.2. Teisės aktų reglamentuojančių socialinę paramą šeimoms aprėptis
Vienas pagrindinių piniginės socialinės paramos tikslų – padėti tenkinti būtiniausius poreikius
tiems žmonėms, kurių gaunamos pajamos yra nepakankamos, o gebėjimas pasirūpinti savimi dėl
objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių yra ribotas.
35
Valstybinę šeimų ir vaikų rėmimo sistemą sudaro dvi pagrindinės dalys: nepriklausomai nuo
šeimos turto ir pajamų mokamos išmokos bei nepasiturintiems gyventojams teikiama parama įvertinus
jų turtą ir pajamas.
Gerinant socialinės paramos šeimoms ir vaikams sistemą, įgyvendinamos svarbios kryptys:
ekonominės socialinės aplinkos kūrimas mažinant nedarbą; profesinio aktyvumo skatinimas; paramos
šeimoms ir vaikams sistemos tobulinimas; šeimų atsakomybės už šeimos gerovę didinimas; palankių
sąlygų šeimoms kūrimas sprendžiant būsto problemas; pašalpų šeimoms derinimas su kitomis paramos
formomis bei kitos priemonės, skatinančios žmones aktyviau integruotis į darbo rinką, įgyjant
išsilavinimą.
Parama nėščiai moteriai. Nėščiai moteriai, kuri pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo
įstatymą neturi teisės gauti motinystės pašalpos, iki numatytos gimdymo datos likus 70 kalendorinių
dienų skiriama 2 bazinių socialinių išmokų dydžio (nuo 2015-01-01 76 €) vienkartinė išmoka.
Dokumentai, reikalingi išmokai gauti:
1. prašymas;
2. asmens tapatybės dokumentas (Lietuvos Respublikos piliečio pasas arba asmens tapatybės
kortelė, arba Lietuvos Respublikos pasas, arba leidimas nuolat gyventi Lietuvos
Respublikoje);
3. sveikatos priežiūros įstaigos išduota pažyma apie nėštumą;
4. valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas (jei turi) ar Valstybinio socialinio draudimo
fondo valdybos teritorinio skyriaus pažyma, kad moteriai nėra paskirta ir nemokama
motinystės pašalpa, jeigu savivaldybės administracija nėra sudariusi asmens duomenų
teikimo sutarties su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.
Parama gimus vaikui. Kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 11 bazinių socialinių išmokų
dydžio (nuo 2015-01-01 418 €) vienkartinė išmoka.
Dokumentai, reikalingi išmokai gauti:
1. prašymas;
2. asmens tapatybės dokumentas;3. vaiko gimimo liudijimas arba civilinės metrikacijos
skyriaus išduotas dokumentas, kai vaiko gimimo liudijimas neišduodamas.
Išmoka vaikui
1. Bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa nustatyta
šeimoje, nuo gimimo dienos iki 2 metų yra skiriama ir mokama 0,75 bazinės socialinės išmokos
dydžio (nuo 2015-01-01 28,5 €) išmoka per mėnesį, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų
36
pajamos, nustatytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio
1 dalyje, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (nuo
2015-01-01 153 €).
2. Bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba)
nustatyta šeimoje, yra skiriama ir mokama 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio (nuo 2015-01-01
15,2 €) išmoka per mėnesį, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per
mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (nuo 2015-01-01 153 €):
kai vaikas yra nuo 2 iki 7 metų;
kai vaikas yra nuo 7 iki 18 metų, jeigu bendrai gyvenantys asmenys augina ir (ar) šeimoje
globoja tris ar daugiau vaikų. Išmoka vaikui mokama, kol kiekvienam vaikui sukaks 18
metų, jeigu vyresni kaip 18 metų vaikai mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal
formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja
aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų formos nuosekliųjų studijų programą ar
nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), bet ne
ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai.
Dokumentai, reikalingi išmokai gauti, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes:
1. prašymas;
2. asmens tapatybės dokumentas;
3. vaiko (vaikų) gimimo liudijimas (liudijimai);
4. mokyklos pažyma, jeigu vyresnis kaip 18 metų asmuo mokosi.
Išmoka vaikui neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu:
1. nepilnametis yra emancipuotas;
2. nepilnametis yra susituokęs;
3. nepilnametis yra suimtas, atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jam LR
baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio
stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės,
paskelbta jo paieška arba jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu, - kol neišnyksta
nurodytos aplinkybės.
Išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui. Kiekvienam privalomosios
pradinės karo tarnybos kario vaikui jo tėvo ar motinos tarnybos laikotarpiu skiriama 1,5 bazinės
socialinės išmokos dydžio (nuo 2015-01-01 57 €) išmoka per mėnesį. Jeigu privalomąją pradinę karo
tarnybą tuo pačiu metu atlieka ir vaiko tėvas, ir motina, išmokų vaikui skaičius nedidinamas.
37
Dokumentai, reikalingi išmokai gauti:
1. prašymas;
2. asmens tapatybės dokumentas;
3. karinio vieneto, kuriame privalomosios pradinės karo tarnybos karys (karė) atlieka tarnybą,
išduotą pažymą apie atliekamą privalomąją pradinę karo tarnybą.
Nepasiturintiems bendrai gyvenantiems asmenims ir vieniems gyvenantiems asmenims
skiriama piniginė socialinė parama:
socialinė pašalpa;
būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos.
Bendrai gyvenantys asmenys – sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų; susituokęs
asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų
nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), arba vienas iš tėvų ir jo vaikai (įvaikiai) iki 18 metų; neįregistravę
santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys pilnamečiai ar veiksniais pripažinti nepilnamečiai vyras ir moteris
ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų. Į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys
(taip pat savarankiškai nedirbantys) arba dirbantys (taip pat savarankiškai dirbantys), jeigu per mėnesį
jų gaunamos pajamos yra mažesnės kaip 1 valstybės remiamų pajamų dydis, nesusituokę ir savo vaikų
(įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo
programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje
(studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, taip pat pilnamečiai vaikai
(įvaikiai) nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Vaikai,
kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta globa ar rūpyba, į bendrai gyvenančių asmenų, kurie
paskirti globėjais ar rūpintojais, sudėtį neįskaitomi.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (2006) taikomas
asmenims, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios
vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų
registrą:
Lietuvos Respublikos piliečiams;
užsieniečiams, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi €opos
Bendrijoje;
Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems teisės aktų
nustatyta tvarka išduoti dokumentai, patvirtinantys jų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, ir
kurie ne mažiau kaip 3 mėnesius gyvena Lietuvos Respublikoje. Europos Sąjungos valstybės
38
narės piliečio šeimos nariais laikomi sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos
partnerystės sutartis, tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra
išlaikytiniai, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės
sutartis, tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai,
Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta
registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją;
užsieniečiams, kuriems suteikta papildoma apsauga arba laikinoji apsauga Lietuvos
Respublikoje, išskyrus integracijos laikotarpiu gaunančius paramą iš integracijai skirtų lėšų.
Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jei
kreipimosi metu:
1. nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo;
2. pajamos vienam asmeniui yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dydį (nuo 2015-01-
01 102 €) (toliau – VRP);
3. kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba
vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
vyresni kaip 18 metų asmenys dirba ir per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos,
dirbo ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės arba ne mažiau
kaip du trečdalius laiko skaičiuojant nuo darbo sutartyje nustatyto ne viso darbo laiko,
kurio trukmė negali būti trumpesnė kaip du trečdaliai maksimalios darbo laiko trukmės,
o jiems darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą
arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
savarankiškai dirbantys asmenys, kurie per laikotarpį, už kurį pajamos
apskaičiuojamos, iš vykdomos veiklos gauna ne mažesnes kaip minimalioji mėnesinė
alga vidutines pajamas per mėnesį;
nedirba, nes:
mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo
programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių
atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, kol jiems sukaks 24 metai ir laikotarpiu nuo
bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, bet ne
ilgiau, negu jiems sukaks 24 metai;
yra sukakę senatvės pensijos amžių arba gaunantys bet kokios rūšies pensiją, pensijų
išmokas ir (ar) šalpos išmokas, išskyrus pensijas, paskirtas asmenims, kuriems
39
nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m.
liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), našlių ar našlaičių pensijas ir už tarnybą
paskirtas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, arba asmenys, kurie kreipėsi dėl bet
kokios rūšies pensijos, pensijų išmokų ir (ar) šalpos išmokų, išskyrus pensijas,
asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (pensijas, paskirtas
asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), našlių ar
našlaičių pensijas ir už tarnybą skiriamas pareigūnų ir karių valstybines pensijas,
skyrimo, bet jos dar nėra paskirtos ar paskirtos, bet neišmokėtos;
yra įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje
įdarbinimo tarnyboje;
vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo slaugo ar prižiūri
asmenį (asmenis), savo ar kito bendrai gyvenančio asmens vaiką (vaikus) arba vaiką
(vaikus), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje,
jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės
kompensacijos arba jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka paskirtas pripažinto (pripažintų)
neveiksniu (neveiksniais) asmens (asmenų) arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems)
įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa šeimoje, globėju, ar asmens (asmenų) arba
vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta rūpyba šeimoje,
rūpintoju (nuo 2015-01-01);
asmuo ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi stacionarinėje asmens sveikatos
priežiūros įstaigoje, teikiančioje sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus atvejus, kai
asmeniui paskirtos Lietuvos Respublikos baudžiamajame
kodekse nustatytos priverčiamosios medicinos priemonės ar asmeniui paskirta
auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą, arba jam ne
trumpiau kaip vieną mėnesį išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas ar
medicininė pažyma;
yra nėščia moteris, kuriai yra likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų iki numatomos
gimdymo datos;
vienas iš tėvų ar globėjų augina: vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 3 metų; pagal
gydytojų rekomendaciją nelankantį švietimo įstaigos vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius)
iki 8 metų; nelankantį švietimo įstaigos vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) dėl to, kad
švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas,
40
nėra vietų, arba dėl to, kad bendrai gyvenantys asmenys gyvena kaimo vietovėje
didesniu kaip trijų kilometrų atstumu nuo švietimo įstaigos, vykdančios ikimokyklinio
ir priešmokyklinio ugdymo programas, ir savivaldybėje neteikiamos vaiko vežimo
paslaugos, bet ne vėliau iki teisės aktų nustatyta tvarka privaloma leisti vaiką (vaikus)
mokytis pagal pradinio ugdymo programą;
turimas vienintelis iš tėvų arba vienas iš tėvų, kai kitas dėl ligos, neįgalumo, bausmės
atlikimo ir kitų svarbių priežasčių negali prižiūrėti vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių),
augina vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 8 metų ir dirba bendrai gyvenantiems
asmenims nuosavybės teise priklausančius arba kitais Civilinio kodekso nustatytais
pagrindais naudojamus ir (ar) valdomus ne mažiau kaip 2 hektarus žemės ūkio
naudmenų;
vaikai (įvaikiai) nuo 16 iki 18 metų: mokosi; dirba; yra įsiregistravę Lietuvos
teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje; įstatymų
nustatyta tvarka yra nustatytas neįgalumas; nėštumo metu; augina savo vaiką (įvaikį) ar
vaikus (įvaikius).
Būsto šildymo išlaidų, išlaidų geriamajam vandeniui bei išlaidų karštam vandeniui
kompensacijas (toliau - kompensacijos). Teisę į kompensacijas turi gyvenamąją vietą būste
deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, jei
kreipimosi metu:
1. bendrai gyvenančių asmenų / asmens nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto
vertės normatyvo;
2. kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba
vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš piniginei socialinei paramai gauti nurodytų
sąlygų;
3. įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos,
kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį
grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų /asmens pajamų, arba
teismas yra priteisęs apmokėti skolą.
Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, turintiems teisę į
kompensaciją, kompensacijos skiriamos, jeigu laikotarpiu, už kurį kompensacijos apskaičiuojamos:
1. būsto šildymo išlaidos, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių
sąnaudos būstui šildyti ne didesni už nustatytus normatyvus, viršija 20 procentų skirtumo
41
tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir VRP bendrai
gyvenantiems asmenims / asmeniui dydžio;
2. geriamojo vandens, kurio kiekis ne didesnis už nustatytą normatyvą, išlaidos viršija 2
procentus bendrai gyvenančių asmenų / asmens pajamų;
3. karšto vandens, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui
ne didesni už nustatytus normatyvus, išlaidos viršija 5 procentus bendrai gyvenančių
asmenų / asmens pajamų.
Siekiantys gauti kompensacijas būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas
gyvenantis asmuo turi būti su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją
įregistravę viešame registre. Asmuo, turintis teisę į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos ir
nuomojamame būste, ar bendrai gyvenantys asmenys, deklaruojantys gyvenamąją vietą skirtinguose
būstuose, privalo pasirinkti vieną iš būstų, už kurį būtų teikiamos kompensacijos.
Daugiabučio namo savininkai, kurie kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų, turi
dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą susirinkime dėl daugiabučio namo atnaujinimo
(modernizavimo) projekto įgyvendinimo pagal Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų atnaujinimo
(modernizavimo) programą ar ją atitinkančią savivaldybės patvirtintą programą, ir, jeigu toks
sprendimas svarstomas ir priimamas, dalyvauti įgyvendinant šį projektą.
Socialinė pašalpa. Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją
gauti, sudaro 100 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų vienam gyvenančiam asmeniui
(nuo 2015-01-01 102 €) ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį.
Socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims, turintiems teisę ją gauti, taip pat ir
tais atvejais, kai socialinė pašalpa skiriama tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant
pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo
bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, sudaro:
pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui – 100 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų
pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių
asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;
antram bendrai gyvenančiam asmeniui – 80 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų
pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių
asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;
42
trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims – 70 procentų skirtumo tarp
valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių
bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį.
Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui papildomai skiriama
socialinė pašalpa, kurios dydis lygus 50 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 12
mėnesių iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio, už kiekvieną su darbo ar tarnybos santykiais susijusį
mėnesį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, jeigu:
vienas gyvenantis asmuo ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ir dirba ne
mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės arba dirba ne visą darbo laiką ir
jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba
minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, bet ne daugiau už
dvi minimaliąsias mėnesines algas ar du minimaliuosius valandinius atlygius proporcingai
dirbtam laikui arba atliktam darbui;
prieš įsidarbinimą asmenys buvo įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos
valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 12 mėnesių iš eilės ir per šį
laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau negu nustatyta įstatymo, arba dirbo viešuosius darbus;
bendrai gyvenantys asmenys buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per
paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą;
kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18
metų atitinka bent vieną iš socialinei pašalpai gauti nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai
gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą;
Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui tais atvejais, kai bent
vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo yra darbingo amžiaus darbingas,
bet nedirbantis asmuo (išskyrus, kai nedirbama dėl įstatyme nustatytų objektyvių priežasčių),
socialinės pašalpos dydis, išskyrus socialinę pašalpą vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant
pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo
bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, yra mažinamas:
gavusiam (gavusiems) socialinę pašalpą nuo 12 mėnesių iki 24 mėnesių – socialinės
pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui
mažinamas 20 procentų;
43
gavusiam (gavusiems) socialinę pašalpą nuo 24 mėnesių iki 36 mėnesių – socialinės
pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui
mažinamas 30 procentų;
gavusiam (gavusiems) socialinę pašalpą nuo 36 mėnesių iki 48 mėnesių – socialinės
pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui
mažinamas 40 procentų;
gavusiam (gavusiems) socialinę pašalpą nuo 48 mėnesių iki 60 mėnesių – socialinės
pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui
mažinamas 50 procentų;
gavusiam (gavusiems) socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių – socialinė pašalpa bendrai
gyvenantiems asmenims (išskyrus socialinę pašalpą vaikui (įvaikiui) ar vaikams
(įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo
programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų
rugsėjo 1 dienos), arba vienam gyvenančiam asmeniui 24 mėnesius neskiriama.
Socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai skaičiuojami sudedant laikotarpius, kuriais buvo
mokama socialinė pašalpa. Tačiau, jeigu šie asmenys dirbo (taip pat savarankiškai dirbo) 12 mėnesių
per paskutinius 24 mėnesius, įstatyme numatyti socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai pradedami
skaičiuoti iš naujo.
Savivaldybės administracija turi teisę nemažinti socialinės pašalpos dydžio, jeigu Lietuvos
teritorinė darbo birža ar kitos valstybės valstybinė įdarbinimo tarnyba socialinės pašalpos teikimo
laikotarpiu nepasiūlė darbo arba nepasiūlė dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.
Kompensacijų dydis. Bendrai gyvenantiems asmenims / asmeniui kompensuojama:
išlaidų už būsto naudingojo ploto, bet ne didesnio už nustatytą normatyvą, šildymą,
atsižvelgiant į energijos ar kuro sąnaudas, bet ne didesnes už normatyvą, dalis, viršijanti 20
procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų
ir VRP bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio;
išlaidų už geriamojo vandens kiekį, bet ne didesnį už normatyvą, dalis, viršijanti 2
procentus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų;
išlaidų už karštą vandenį, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam
vandeniui ne didesni už normatyvus, dalis, viršijanti 5 procentus bendrai gyvenančių
asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų.
44
Jeigu bendrojo naudojimo objekto valdytojas arba savivaldybės programos įgyvendinimo
administratorius savivaldybės administracijai pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad daugiabučio
namo buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo
susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo)
projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ir dėl šių asmenų veiksmų
(neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti,
nuo kito mėnesio, už kurį skiriama būsto šildymo kompensacija, jo bendrai gyvenantiems asmenims
arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui skiriama kompensuojama būsto šildymo
išlaidų dalis mažinama 50 procentų, o nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija
neskiriama, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus nuo šių aplinkybių atsiradimo.
Dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis
asmuo turi kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba savivaldybės,
kurios teritorijoje nuomojamas būstas, administraciją, o jei bendrai gyvenantys asmenys arba vienas
gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurios teritorijoje jie gyvena,
administraciją.
Dokumentai, reikalingi socialinei pašalpai ir kompensacijoms gauti:
1. Prašymas-paraiška, kurioje reikia nurodyti duomenis apie save ir bendrai gyvenančius
asmenis, jų veiklą, turimą turtą, gaunamas pajamas bei kitą paramai gauti būtiną
informaciją;
2. Pažymos apie pajamas (gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama
piniginė socialinė parama, arba mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą);
3. Priklausomai nuo aplinkybių, kitos pažymos, reikalingos paramai skirti.
Skiriant socialinę pašalpą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens
pajamas neįskaitoma gauta socialinė pašalpa, taip pat papildomai mokama socialinė pašalpa, ir
kompensacijos.
Vienkartinė pašalpa. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iš savivaldybės biudžeto lėšų
socialinė parama gali būti skiriama ir kitais atvejais (skiriama vienkartinė pašalpa; apmokama skola už
būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir geriamojo vandens kiekį, negu šiame įstatyme
nustatytas normatyvas; kompensuojamos šiame įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita).
Vienkartinė pašalpa skiriama skurdo, benamystės, ligos, neįgalumo, stichinės nelaimės ir kitais
atvejais. Pašalpos dydį bei skyrimo tvarką nustato savivaldybės.
45
Valstybės parama apmokant kreditą ir palūkanas. Bendrai gyvenantys asmenys ar vienas
gyvenantis asmuo turi teisę į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir
palūkanų apmokėjimą šildymo ir nešildymo sezono metu, jeigu daugiabučio namo butų savininkai
įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo
(modernizavimo) projektą ir jei jie turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją.
Teisė į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, apmokant kreditą ir palūkanas, nustatoma taikant
būsto naudingąjį plotą, bet ne didesnį už Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams
įstatyme nustatytą būsto naudingojo ploto normatyvą. Nustatant teisę į kredito ir palūkanų apmokėjimą
šildymo ir nešildymo sezono metu, vadovaujamasi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės
komisijos skelbiamais vidutiniais energijos ar kuro sąnaudų normatyvais, esant standartinėms
(nekoreguotoms) sąlygoms, ir energijos ar kuro kainomis, galiojančiomis tą mėnesį, kurį šeima ar
vienas gyvenantis asmuo kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl kredito, paimto daugiabučiam
namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo.
Kreditas ir palūkanos apmokamos per kredito sutartyje nustatytą kredito grąžinimo laikotarpį
juos pervedant bendrojo naudojimo objektų valdytojui teisės aktų nustatyta tvarka.
Piniginės socialinės paramos teikimas vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją. Nuo
2015 m. sausio 1 d. visos 60 savivaldybių piniginę socialinę paramą (ir socialinę pašalpą, ir būsto
šildymo išlaidų, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas) teikia vykdydamos savarankiškąją
savivaldybių funkciją.
Vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją, piniginė socialinė parama (ir socialinė pašalpa,
ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos) teikiama vadovaujantis
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – PSP
įstatymas)nustatytais piniginės socialinės paramos teikimo principais.
Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija – tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo
tvarkos aprašą, kuriame nustato: piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką; pagrindus,
kai socialinė parama skiriama kitais PSP įstatyme nenumatytais atvejais ir kuriems esant ši parama
didinama, mažinama, skiriama ne visiems bendrai gyvenantiems asmenims, sustabdomas,
nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas; bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių
bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų ir (ar)
gyvenamosios vietovės bendruomenės narių, ir (ar) seniūnaičių, ir (ar) kitų suinteresuotų asmenų
pasitelkimo dalyvauti svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo tvarką bei jų teises
ir pareigas.
46
Socialinė parama mokiniams skiriama vaikams, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose,
profesinio mokymo įstaigose, ikimokyklinio ugdymo mokyklose ar pas kitą švietimo teikėją (išskyrus
laisvąjį mokytoją) (toliau vadinama – mokykla) pagal bendrojo ugdymo programas, įregistruotas
Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre (išskyrus suaugusiųjų ugdymo programas), ar
priešmokyklinio ugdymo programą.
Socialinė parama neskiriama vaikams, kurie mokosi ir pagal bendrojo ugdymo, ir pagal
profesinio mokymo programas, taip pat vaikams, kurie yra išlaikomi valstybės arba savivaldybės
finansuojamose įstaigose arba kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra skiriama globos (rūpybos)
išmoka.
Socialinės paramos mokiniams rūšys. Nustatomos dvi socialinės paramos mokiniams rūšys:
1. mokinių nemokamas maitinimas;
2. parama mokinio reikmenims įsigyti.
Savivaldybės administracija priima sprendimą, kurią nemokamo maitinimo rūšį (rūšis) –
pietus; maitinimą mokykloje organizuojamoje dieninėje vasaros poilsio stovykloje; ypatingais atvejais
pusryčius ar pavakarius – prioriteto tvarka mokiniui skirti.
Priklausomai nuo gaunamų pajamų:
1. Mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą ir į paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu
vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienam gyvenančiam asmeniui
(toliau vadinama – vidutinės pajamos vienam asmeniui) per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5
valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžio (nuo 2015-01-01 153 €);
2. Savivaldybės tarybos nustatytais atvejai, atsižvelgiant į bendrai gyvenančių asmenų ar
vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą,
jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui yra mažesnės kaip 2 VRP dydžiai (nuo 2015-01-
01 204 €);
3. Mokiniams, kurių vidutinės pajamos vienam asmeniui mažesnės nei 1,5 VRP dydžio
(atskirais atvejais – 2 VRP dydžiai), gali būti skiriamas nemokamas maitinimas vasaros
atostogų metu mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose.
Nemokamas maitinimas neskiriamas mokiniams, jei tėvai yra atleisti nuo mokesčio už vaikų
maitinimą mokyklų bendrabučiuose.
Vidutinės mėnesio pajamos socialinei paramai mokiniams gauti apskaičiuojamos pagal 3
kalendorinių mėnesių iki kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams mėnesio pajamas, nustatytas
Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17
47
straipsnyje, arba pagal kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams mėnesio pajamas, jei bent vieno
iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis ar bendrai gyvenančių
asmenų sudėtis, palyginti su 3 praėjusiais kalendoriniais mėnesiais, pasikeitė.
Mokinių nemokamo maitinimo vienos dienos kainų nustatymas. Nemokamam maitinimui
skirtiems produktams įsigyti skiriamų lėšų dydis vienai dienai vienam mokiniui nustatomas,
vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintu Pusryčių, pietų ir pavakarių patiekalų
gamybai reikalingų produktų rinkinių sąrašu pagal mokinių amžiaus grupes ir Lietuvos Respublikos
Vyriausybės patvirtinta Mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarka.
Nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti (įskaitant prekių pirkimo pridėtinės
vertės mokestį) vienai dienai vienam mokiniui skiriama nuo 1,3 iki 7,7 procentų bazinės socialinės
išmokos (toliau – BSI) dydžio suma (nuo 2015-01-01 0,49 – 2,93 €). Iš jų:
pusryčiams ar pavakariams – nuo 1,3 iki 2,2 procento BSI dydžio suma (0,49 –0,84 €);
pietums – nuo 2,8 iki 4 procentų BSI dydžio suma (1,06 – 1,52 €);
maitinimui mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose – nuo 6,6 iki
7,7 procento BSI dydžio suma (2,5– 2,93 €).
Mokinio reikmenų rinkinių sudarymas ir jų kainos nustatymas. Mokinio reikmenims
įsigyti (įskaitant pirkimo pridėtinės vertės mokestį) skiriama 120 procentų BSI dydžio (nuo 2015-01-
01 45,6 €) suma vienam mokiniui per kalendorinius metus. Jei mokinys yra patyręs socialinę riziką,
mokinio reikmenų rinkiniai kiekvienam mokiniui sudaromi pagal jo individualius poreikius,
atsižvelgiant į mokinių skaičių šeimoje ir jų jau turimus mokinio reikmenis.
Socialinę paramą mokiniams administruojančios institucijos:
1. Švietimo ir mokslo ministerija administruoja mokinių nemokamą maitinimą savo įsteigtose
mokyklose, o savivaldybių administracijos – mokinių nemokamą maitinimą savo įsteigtose
mokyklose ir jų teritorijose įsteigtose nevalstybinėse mokyklose.
2. Savivaldybių administracijos administruoja jų teritorijose gyvenamąją vietą deklaravusių
arba gyvenančių mokinių aprūpinimą mokinio reikmenimis.
Dėl socialinės paramos mokiniams pareiškėjas (vienas iš mokinio tėvų ar kitų bendrai
gyvenančių pilnamečių asmenų, globėjų (rūpintojų), pilnametis mokinys ar nepilnametis mokinys,
kuris yra susituokęs arba emancipuotas) kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės
administraciją, o jeigu gyvenamoji vieta nedeklaruota, – į savivaldybės, kurioje gyvena,
administraciją, užpildydamas prašymą-paraišką socialinei paramai mokiniams gauti ir prideda
dokumentus, reikalingus socialinei paramai mokiniams gauti. Prie prašymo-paraiškos reikia pridėti
48
pažymas apie pajamas (gautas per 3 praėjusius iki kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams
mėnesius arba kreipimosi mėnesio) ir priklausomai nuo aplinkybių kitas pažymas, reikalingas
socialinei paramai mokiniams gauti.
Prašymą-paraišką dėl mokinio nemokamo maitinimo pareiškėjas gali pateikti ir mokyklos,
kurioje mokinys mokosi ar kuri organizuoja dienines vasaros poilsio stovyklas, administracijai
savivaldybės tarybos nustatyta kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams tvarka.
Kad mokinys gautų nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti nuo mokslo
metų pradžios, galima kreiptis nuo tų metų liepos 1 dienos. Dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti
pareiškėjas gali kreiptis iki kalendorinių metų spalio 5 dienos.
Jei kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams metu bendrai gyvenantys asmenys ar vienas
gyvenantis asmuo gauna piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės
paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, pareiškėjas pateikia mokyklos ar gyvenamosios
vietos savivaldybės administracijai laisvos formos prašymą socialinei paramai mokiniams gauti.
Jei socialinė parama mokiniui būtina ir mokinio tėvai, globėjai (rūpintojai) nesikreipia dėl
socialinės paramos mokiniams, mokykla apie tai raštu informuoja mokinio gyvenamosios vietos
savivaldybės administraciją ir pateikia turimą informaciją, reikalingą socialinei paramai mokiniams
skirti. Tokiu atveju šios paramos prašo mokykla.
Dokumentai, reikalingi socialinei paramai mokiniams gauti:
1. prašymas-paraiška (prašymas);
2. pareiškėjo tapatybės dokumentas ir vaiko (vaikų) gimimo liudijimas;
3. pažymos apie pajamas;
4. žemės nuosavybės liudijimas arba pažymos apie turimą (nuomojamą) žemę;
5. santuokos liudijimas, ištuokos liudijimas, mirties liudijimas.
Mokiniams nemokamas maitinimas skiriamas:
nuo mokslo metų pradžios iki mokslo metų pabaigos;
pateikus prašymą-paraišką (prašymą) mokslo metais – nuo informacijos apie priimtą
sprendimą gavimo mokykloje kitos dienos iki mokslo metų pabaigos;
vasaros atostogų metu mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose.
Parama mokinio reikmenims įsigyti skiriama iki prasidedant mokslo metams arba mokslo
metų pradžioje, bet ne ilgiau kaip iki spalio 20 d. Sprendimas dėl socialinės paramos mokiniams
skyrimo priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo-paraiškos (prašymo) ir visų
reikalingų dokumentų gavimo dienos.
49
Mokinių nemokamas maitinimas teikiamas toje mokykloje, kurioje mokiniai mokosi,
neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą. Valstybinių mokyklų mokinių nemokamas maitinimas teikiamas
švietimo ir mokslo ministro patvirtinta mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarka, o
savivaldybių ir nevalstybinių mokyklų mokiniams – savivaldybių tarybų patvirtinta mokinių
nemokamo maitinimo mokyklose tvarka.
Parama mokinio reikmenims įsigyti teikiama pagal gyvenamąją vietą, vadovaujantis
savivaldybės tarybos patvirtinta paramos mokinio reikmenims įsigyti tvarka. Nemokamas maitinimas
vasaros atostogų metu teikiamas mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose.
Mokiniams vietoj nemokamo maitinimo negali būti išmokami pinigai. Nemokami pietūs, pusryčiai,
pavakariai mokyklų steigėjų nustatyta tvarka gali būti teikiami poilsio, švenčių bei atostogų dienomis
per mokslo metus.
Pakeitus mokyklą, nemokamas maitinimas naujoje mokykloje pradedamas teikti nuo pirmos
mokymosi joje dienos. Ankstesnė mokykla privalo pateikti pažymą apie mokinio teisę gauti
nemokamą maitinimą.
Darbo autorės nuomone, socialinė parama šeimoms yra labai svarbi, ji palengvina šeimų būtį,
ypatingai tai svarbu daugiavaikėms šeimoms. Priede Nr. 5 yra pateikiami pagrindiniai socialiniai
rodikliai, kurie Lietuvos Respublikoje galioja nuo 2015 m. sausio 1 d. Priede Nr. 7 pateikiama
informacija visų Lietuvos socialinių paramos skyrių, į kuriuos šeimos turėtų kreiptis, norėdamos gauti
socialinę paramą.
2.2.3. Socialinio darbuotojo darbo metodai dirbant su socialinės rizikos
šeimomis
Kiekvienoje visuomenėje yra dalis žmonių, kurie dėl įvairių priežasčių negali patys savaime
pasirūpinti, todėl jaučiasi nesaugūs ir atstumti. Dažnai tokius asmenis palaiko ir reikiamą pagalbą
suteikia šeima, draugai, kaimynai ar kiti artimieji, tačiau jie ne visada gali padėti, o kartais artimųjų
tiesiog tie asmenys neturi. Todėl žmonėms prireikia profesionalų pagalbos. Pasaulyje socialinį darbą
dirba daugiau moterų nei vyrų (Alistar C. 1988)
Socialinio darbo samprata. Ji identifikuoja tam tikrą mokslinio pažinimo sritį pagalbos
asmenybei, jo gyvenimo scenarijams procese. Ši samprata remiasi tam tikra mokslinio požiūrio logika,
kuri, viena vertus, leidžia suvokti patį save kaip realybę, o kita vertus – asmenybę ir jos problemas
visuomenėje kaip specifinėje erdvėje ir sociokultūriniame tęstinume( Firsov, 1996). Šiuo atveju
kalbama apie žinių įvairovę bei jų kryptingumą, žinias kaip savą ir kitą tikrovę pažįstantį reiškinį.
50
Socialinis darbas yra socialinės paramos sistemos dalis. Jo paskirtis – socialinių problemų
sprendimas, siekiant socialinio teisingumo visuomenėje. Tačiau socialinės problemos, su kuriomis
susiduria žmonės ar žmonių grupės, dažnai atsiranda ne tik dėl jų pačių kaltės jų priežastys gali slypėti
netobulose visuomenės struktūrose. Socialinį darbą Tarptautiniu mastu pateikė Tarptautinė socialinio
darbo federacija (International Federation of Social Workers5): socialinio darbo profesija skatina
socialinę kaitą, žmonių tarpusavio santykių problemų sprendimą, teikia galimybių ir pagalbą gerinant
jų gyvenimą. Remdamiesi žmogaus elgsenos ir socialinių sistemų teorijomis, socialinis darbas siekia
žmonių ir jų aplinkos sąveikos darnos. Žmogus teisių ir socialinio teisingumo principai yra svarbiausi
socialinio darbo principai (Montreal, 2000). Profesorė P. Higham (2006) teigia, jog sąvoka „socialinis
darbas“ neretai painiojama su sąvoka „socialinė rūpyba“. Socialinė rūpyba ir globa, kaip profesija yra
socialinio darbo dalis. Mokslininkė taip pat pažymi, jog socialinio darbo principai ir galimybės visose
šalyse priklauso nuo socialinės, politinės ir ekonominės šalies būklės ir jo poreikius reguliuoja
valstybės socialinio aprūpinimo sistema bei įstatymai. Lietuvos autoriai socialinį darą apibrėžia
skirtingai, išryškina skirtingus aspektus.
Pirmą kartą Lietuvoje socialinis darbas kaip profesinė veikla teisiškai apibrėžtas Socialinių
paslaugų įstatyme (1996), įteisinant socialinio darbuotojo profesiją. Socialinis darbas – tai profesinė
veikla, skirta išsiaiškinti, įvertinti ir padėti spręsti socialines problemas asmens, šeimos ar
bendruomenė lygyje. Socialinis darbuotojas – specialistas, kurio darbo paskirtis yra sustiprinti
žmogaus prisitaikymo prie aplinkos sugebėjimus, atkurti ryšius su bendruomene, padedant jam
integruotis į visuomenę ir skatinant visavertiškesnį žmogaus socialinį funkcionavimą.
E. Bagdonas (2001) teigia, socialinio darbo sampratų ir apibrėžimų gausa priklauso nuo
daugelio veiksnių: klientų poreikių, aplinkybių, taikomų poveikio metodų gausos ir tarpusavio
sąveikos. Socialiniam darbuotojui tenka veikti daugiamatės sistemos erdvėje: vienas ašis – klientai,
antra ašis – darbo metodai, trečia ašis – asmenybės.
A. Kavaliauskienė (2005) teigia, kad socialinio darbo sudėtingumą lemia, kad socialiniai
darbuotojai turi sugebėti ne tik patys sėkmingai prisitaikyti vykdomoje veikloje, bet teisinga linkme
veikti besikeičiančiomis šalies socialinėmis, ekonominėmis, politinėmis, kultūrinėmis sąlygomis.
Socialinis darbas, aprėpdamas įvairias problemas, siekia jas konceptualizuoti ir spręsti nacionalinės
politikos ir tarptautiniu lygmeniu.
5 International Federation of Social Workers [http://www.socialworkers.org/pubs/code/code.asp]
[žr.:2014.12.05]
51
I. Leliūgienė (2003) teigia, kad socialinis darbas profesijos kontekste išsiplečia ir konkretizuoja
pagalbos proceso supratimą, taikant jį kuris nors kategorijos subjektams, veikimo formoms.
Svarbiausios dominantės, atskleidžiančios morfologinę socialinio darbo sampratą profesijos kontekste,
turėtų būti veiklos morfologija, socialinio darbo profesinis vaidmuo. Profesiniai mitai, kaip visuma
savo esme ir atspindi socialinio darbo sampratą.
B. Švedaitė ir L. Gvaldaitė (2005) išskiria penkis socialinio darbo specifinius bruožus:
1. Socialinis darbuotojas jaučiasi atsakingas beveik už viską žmogaus gyvenime;
2. Socialinio darbo profesija neturi savo monopolijos visuomenėje;
3. Socialiniai darbuotojai sprendžia kasdienines klientų problemas, todėl sunku įrodyti, kad
tam reikalinga profesinė kompetencija ir profesionalūs metodai;
4. Socialinis darbas yra labai priklausomas nuo valstybės socialinės politikos, viešojo
finansavimo ir administracinio-biurokratinio aparato;
5. Socialinio darbo pagalba šiuolaikinėje visuomenėje yra institucionalizuota pagalba, ją
teikia specialiai tam skirtos organizacijos.
E. Bagdonas (2001) teigia, kad socialinio darbo procesas susidaro iš trijų tarpusavyje
sąveikaujančių komponentų: kliento, aplinkybių ir socialinio darbuotojo. Socialinis darbuotojas,
suprasdamas visuomenės ir joje funkcionuojančio individo taisykles, turi visapusiškai pažinti žmogų,
jį supančią aplinką, jų tarpusavio santykius veikiančius veiksnius. Socialinio darbuotojo klientu gali
būti:
Asmuo;
Žmonių grupė;
Bendruomenė;
Visuomenė.
Tam, kad pats socialinis darbas būtų teikiamas kokybiškai ir būtų suteiktos visos
reikalingiausios paslaugos, pagal rizikos šeimų poreikius yra taikomi tam tikri socialinio darbo
metodai.
Autore R. Šinkūniene (2010) išskiria šiuos socialinio darbo metodus:
1. Individualaus socialinio darbo metodas;
2. Darbo su grupe metodas;
3. Darbo su šeima metodas;
4. Darbo su bendruomene metodas.
52
Remiantis V. Indrašiene (2005) individualaus socialinio darbo metodas – tai kryptis, vertybių
sistema, praktikos rūšis, naudojama darbuotojų, teikiančių pagalbą asmeniui, jo šeimai, sprendžiant
psichologines, socialines-ekonomines problemas palaikant individualų ryšį su jais. Šio darbo tikslas –
skatinti ir atkurti abišaliai naudingą sąveiką, siekiant pagerinti kiekvieno žmogaus gyvenimą. Šis
metodas taikomas darbui su šeima.
Socialinio darbo su grupe metodas – tai socialinio daro kryptis ir metodas, kai nedidelės grupės
žmonių turinčių bendrų tikslų ir problemų reguliariai susitikinėja ir dalyvauja veikloje nukreiptoje į
vieną tikslą. Tam, kad vyktų socialinis darbas su grupe darbuotojo veikla turi apimti atitinkamus
aspektus: pagalbą grupės nariams, vienybės ugdymas, supratimo, kad esi priklausomas grupei
ugdymas. Rizikos asmenims dalyvaujantiems tokio tipo grupe suteikiama galimybė, pasijausti, kad jie
ne vieniši, išgirsti kitų istorijas, pasidalinti patirtimi, galbūt gauti įvairių patarimų ir k.t.
Darbo su bendruomene metodas – bendrijos bendruomeniškumo plėtojimas, veiklų
koordinavimas, kompanijų koordinavimas. Šis metodas rizikos šeimos naudingas tuo, kad jos gali būti
integruojamos į bendruomenė veiklas, tam, kad būtų atstatyta šeimos gerovė ir k.t. (Indrašienė V,
2005).
Individuali pagalba nuo grupinės skiriasi tuo, kad individuali suteikiama asmeniškai individui,
o grupinis taikomas, kai aplinkos vaidmuo yra akivaizdus, ir iškilusios problemos siejasi su kitomis
situacijomis.
Darbo autorė tolimesnei darbo analizei pasirinko aprašyti socialinio darbo metodus dažniausiai
taikomus dirbant su socialinės rizikos šeimomis. Remiantis R. Šinkūniene (2010) išskiriami šie
pagrindiniai darbo su rizikos šeima metodai:
1. Tarpusavio santykių pripažinimo ir korekcijos;
2. Konsultavimas:
Šeimos santykių pripažinimo ir korekcijos;
Sociometriniai šeimos konsultavimo metodai;
3. Šeimos skulptūros ir šeimos paveikslo;
4. Šeimos sistemos testo, šeimos namo schemos ir šeimyninių vaidmenų kortelių metodas;
5. Šeiminių vaidmenų kortelių.
Tarpusavio santykių pripažinimo ir korekcijos metodas. Remiantis R. Šimkūniene (2010)
asmenybės raida šeimoje ir šeimos raida nėra ta pati, tarp jų galima rasti sąsajų, nes asmenybės raidą
galima apibūdinti ir jos vaidmenų šeimoje kitimu. Tai būtų kūdikystėje priklausomas, vėliau įgyjantis
savarankiškumą ir nuo tėvų išsivaduojantis nesusižadėjęs žmogus, kuris susisaisto vedybomis, tampa
53
ikimokyklinio amžiaus, jaunesnio mokyklinio amžiaus, paauglio, jaunuolio tėvu (motina) ir k.t.
atitinkamai šiam asmenybės brendimui galima numatyti ir šeimos raidos etapus, kurie skirtųsi
emociniais ir veiklos uždaviniais, spręstinais pereinant į naują šeimos raidos etapą. Tokiais šeimos
raidos etapais priimta taikyti:
1. Bendravimą iki vedybų. Tai bendravimo su kita lytimi įgūdžių įgijimas, santuokos idealo
sukūrimas, vedybinio parterio pasirinkimas, emocinės bei dalykinės sąveikos su juo,
leidžiančios priimti bendrus sprendimus, patirties kaupimas, dalinis psichologinis ir
materialinis atsiribojimas nuo tėvų šeimų.
2. Šeiminių ir socialinių vaidmenų priėmimą sudarius santuoką. Viešas poros ryšių įtraukimas
į jau palaikomų tarpasmeninių santykių kontekstą, bendros patirties spręsti kasdieninius
bendro gyvenimo uždavinius įgijimas, intymumo sukūrimas, pirminis šeiminių vaidmenų
derinimas, erdvinio ir psichologinio atstumo nuo tėvų šeimų nustatymas.
3. Jauną šeimą. Šio etapo ribas apibūdina apsisprendimas tęsti giminę ir žmonos grįžimas į
profesinę veiklą arba vaiko leidimas į darelį. Etapui būdinga vyro ir žmonos vaidmenų,
susijusių su tėvyste ir motinyste, priėmimas bei derinimas, šeimos materialinio aprūpinimo
pokyčiai, prisitaikymas prie naujo gyvenimo būdo, asmeninių ir bendrų šeimos tikslų
derinimas.
4. Brandi šeima. Tai šeima, atliekanti visas savo funkcijas. trečiajame savo raidos etape
šeimoje atsiranda naujas šeimos narys o ketvirtajam – nauja asmenybė.
5. Vyresnio amžiaus žmonių šeima. Šeima iš esmės įvykdžiusi vaikų socializacijos uždavinį.
Šio etapo ribą patvirtiną juridiniai reikalavimai išlaikyti vaikus. Jų emocinių ir veiklos
uždavinių esmė – suteikti naują turinį šeimos funkcijoms. (Navaitis G, 1999).
Raidos etapai atitinka tradicinės struktūros šeimos raidą. Šalia toko tipo šeimų vis labiau
atsiranda šeimų po skyrybų, ir naujos santuokos. Atkreiptinas dėmesys, kad šeimos raida ne visada yra
sklandi. Dažnai nauji uždaviniai, kuriuos tenka spręsti šeimos nariams, kelia jiems didesnius ar
mažesnius konfliktus, o kartais ir santykių krizę. Šeimos krizės sėkmė ir padariniai priklauso tik nuo ją
veikiančių stresorių, su kuriais susidūrė šeima, sunkumo, tiek ir nuo jos gebėjimų įvertinti ir
pasinaudoti įvairiomis galimybes. Vienu iš krizės įveikimo išteklių gali būti konsultacinės paslaugos
šeimai.
Šeimos konsultavimas dažnai skirtas informacinių ar materialinių resursų stresoriams įveikti,
šeimos raidai skatinti. Konsultavimas vyksta taikant specialius santykių pažinimo ir korekcijos
metodus.
54
Kaip teigia G. Navaitis (2002) socialinis darbuotojas gali būti priskirtas „padedantiesiems“
specialistams, kurie savo veikloje įgyvendina paramos strategijas. Vieną iš strategijų jis apibūdina
konsultavimą – pagalbą, teikiamą analizuojant problemą, aiškinantis konflikto zonas, taip pat
alternatyvių sprendimų radimą ir konsultuojamojo skatinimą savarankiškai įveikti sunkumus. Kaip
teigia L. C. Johnson (2001) socialinis darbuotojas dažnai kviečiamas dirbti su daugiau nei vienu
asmeniu tuo pačiu metu. Gana dažnai tokios daugiaasmenės paramos objektas yra maža, tam tikromis
savybėmis pasižyminti grupė – šeima. Vienas iš esminių šeimos požymių yra priešinimasis
poveikiams, drauge ir socialinei pagalbai bei konsultaciniam poveikiui, o sėkmingos paramos jai
prielaida – šio priešinimosi susilpninimas. Pasak G. Navaičio (2002) socialinis darbuotojas dažnai
stokoja laiko pažinti šeimą ir užmegzti gilius asmeniškus santykius su jos nariais, o šeimos,
gaunančios socialinę paramą, neretai nėra pakankamai motyvuotos keistis, savarankiškai spręsti savo
problemas. Esant tokioms aplinkybėms ypač svarbu, kad socialinis darbuotojas būtų susipažinęs su
tam tikrais metodais ir konsultuodamas šeimas galėtų taikyti konsultuojamos šeimos narių nuostatas
sparčiau keičiančius poveikio metodus. Paradokso metodai ypač tinka dirbant su žmonėmis, kurie
remiasi griežtais supriešinimais „taip“ – „ne“, o jų išvadų apie pasaulį ir kitus žmones bei save visuma,
nuostatos ir elgesio būdai yra rigidiški.
Šeimos santykių pažinimo ir korekcijos metodas. Remiantis R. Šinkūniene (2010) šeimos
santykių pažinimo ir korekcijos metodai yra objektyvūs, moksliškai pagrįsti, drauge subjektyvūs,
priklausomi nuo specialisto asmeninių savybių bei patirties, poveikio šeimai ir jos santykių pažinimo
būdų. Jie vienu metu ir atskleidžia santykius ir juos veikia, nes pažindamas šeimą specialistas padeda
jai geriau suvokti savo ypatybes.
Šiuo atveju laikysime teorinį šeimos situacijos interpretavimą, atitinkančios poveikio šeimai
strategijos įgyvendinimą, pasireiškiantį konkrečiais veiksmais, kuriais siekiama šią situaciją paveikta
numatyta linkme.
Šeimos santykių pažinimo ir korekcijos metodų parinkimas kiekvienu konkrečiu atveju apima
teorinį bei praktinį konsultavimo aspektą ir priklauso tie nuo specialisto profesinių žinių, tik nuo
gebėjimo jas pritaikyti. Šeimos santykių pažinimo ir korekcijos metodai yra priemonė, kurią taiko
šeimos konsultantas, siekdamas planuojamo poveikio šeimai.
G. Navaitis (2007) šeimos konsultavimas prasmingas ir sėkmingas tuomet, kai specialistui
pavyksta šeimos pažinimo bei poveikio jai proceso metu įvairių metodų taikymą sujungti į vientisą
kryptingą vyksmą, kurio tikslas nauja, šeimos ryšių kokybė.
55
Sociometriniai šeimos konsultavimo metodai. Remiantis R. Šinkūniene (2010)
sociometriniai metodai padeda šeimai ir jos specialistui suvokti ir gana objektyviai įvertinti šeimos
struktūrą bei funkcijas, šeimos narių vaidmenis. Drauge jie yra postūmis šeimai keistis, taigi ir šeimos
santykių diagnostikos bei korekcijos būdas.
Sociometriniams metodams taikyt nereikia skirti daug konsultacinio laiko. Dažnai jie sudomina
konsultuojamuosius, nes priimami kaip saviti žaidimai, todėl nesukelia stipresnio priešinimosi. Kurį
nors sociometrinį metodą pritaikius ilgalaikio konsultavimo metu, dėl kontrasto su įprastu šeimos
problemų aptarimu gali netikėtai atsiskleisti nauji šeimos ryšių aspektai. Siociometriniai metodai
kaičia svarstymus apie šeimos ryšius realiais veiksmais konkrečia visų šeimos narių sąveika ir
padidina kiekvienos šeimos nario savaiminį aktyvumą, sukuriant sąlygas jam išreikšti savo požiūrį į
šeimos santykius. Pritaikius sociometrinius metodus, gauta informacija gali būti ir supaprastinta.
Šeimos sociograma. Remiantis R. Šinkūniene (2010) sociograma – tai schema, vaizduojanti
grupės narių tarpusavio santykius, atskleistus pritaikius sociometrinę metodiką. Dirbant su šeima
galima sudaryti veiklos pasirinkimo, atliekamos veiklos ir autoritetingumo sociogramas. Šis metodas
atskleidžia šeimos lyderius, atstumtuosius, šeimos narių susivienijimus ir šeimos narių atliekamus
vaidmenis.
Šeimos siociogramos metodas paremtas savistaba ir kitų šeimos narių vertinimu šio metodo
taikymo sėkmingumas priklauso nuo šeimos narių pasirengimo bendradarbiauti su konsultantu ir
atskleisti vienam kito savo požiūrį į šeimyninius ryšius. Šeimos sociograma gali būti sudaroma
konsultuojant bet kokios struktūros šeimas, tačiau paprastai ji nesuteikia naujos informacijos apie
nedideles šeimas, nors ir pastaraisiais atvejais leidžia turimą informaciją pateikti vaizdžiau, labiau
apibendrintai. Šeimos sociograma sudaroma pateikiant trijų tipų klausimus:
1. Su kuriuo šeimos nariu jūs paprastai...
2. Su kuriuo šeimos nariu jūs norėtumėte...
3. Kurį šeimos narį laikote...
Pirmo ir antro tipo kausimai orientuoja apklausiamąjį į kokią nors veiklą arba emocijų išraišką.
Trečio tipo klausimai atskleidžia apklausiamojo nuomonę apie kitų šeimos narių gebėjimus arba
autoritetingumą. Specialistas turi parengti klausimus, kuriuos užduos šeimai iki susitikimo.
Šeimos sociograma atskleidžia šeimos narių įsitikinimus ir jausmus, suteikia informacijos apie
sąveiką šeimoje. Toks metodas veiksmingas teikiant paramą didelėms šeimoms, o ypač šeimoms,
sudarytoms po iširusių santykių, kai kartu gyvena ne tik sutuoktiniai, bet ir nebendri vaikai. Šis
56
metodas veiksmingas, jei apklausiami įvairaus amžiaus vaikai, todėl labai svarbu, kad skirtingo
amžiaus šeimos nariai vienareikšmiškai suprastų jiems užduodamus klausimus.
Šeimos genograma. Pasak R. Šinkūnienės (2010) socialiniame darbe su šeima bene
dažniausiai taikomas genogramos sudarymo metodas. Genograma – tai kelių kartų šeimyninių ryšių
schema. Ji padeda specialistui ir šeimos nariams suprasti poelgių bei stereotipų kilmę, apibendrina
atskiros šeimos raidą.
Sudarant genogramą turėtų dalyvauti visi šeimos nariai. Tai leistų jiems tvirčiau išgyventi
tarpusavio santykius, jų tęstinumą iš kartos į kartą. Genogramos sudarymą patogu pradėti nuo
konsultuojamų sutuoktinių pažinties ir jų to meto socialinio bei ekonominio statuso, profesinės
veiklos, išsilavinimo ir k.t.
Šeimos ryšių tinklas. Remiantis R. Šinkūniene (2010) šeimos ryšių tinklo metodas- tai šeimos
narių poreikių su bendruomene schemos sudarymas. Šis metodas itin tinka teikiant psichosocialinę
pagalbą izoliuotoms, pernelyg priklausomoms šeimoms, kurių sunkumus lemia jos narių santykiai už
šeimos ribų. Šis metodas padeda nustatyti žmones ar institucijas, galinčias padėti šeimai spręsti jos
problemas. Šis metodas gali būti nuosekliai pritaikytas po šeimos genogramos ar sociogramos
sudarymo. Šie metodai padeda įvertinti šeimos struktūrą ir šeimos narių atliekamus vaidmenis, o
šeimos ryšių tinklo metodus – santykius su konsultuojamiesiems svarbiais ne jų šeimos nariais.
Dalyvavimas sudarant šeimos ryšių tinklo schemą paprastai skatino konsultuojamuosius
išnagrinėti paramos šeimai galimybes, išteklius, kuriais ji gali pasinaudoti. Tai ypač naudinga tais
atvejais, kai šeima susiduria su didelėmis įvairaus pobūdžio problemomis. Bent dalies jų sprendimas
teigiamai veikia šeimos psichologinį mikroklimatą, sustiprina šeimos narių pasitikėjimą savimi.
Šeimos ryšių tinklo schema yra naudinga tais atvejais, kai šeima ar jai teikiantis paramą
socialinis darbuotojas siekia bendradarbiauti su socialinę paramą teikiančiomis valstybės institucijomis
bei nevyriausybinėmis organizacijomis. Informacija, gauta kuriant šeimos ryšių tinklo schemą, kartais
atskleidžia problemas, kurios aptariant vien šeimos vidinius santykius buvo nepastebėtos.
Šeimos skulptūros ir šeimos paveikslo metodai. R. Šinkūniene (2010) teigimu šis metodas
remiasi prielaida, kad žmonių ir daiktų fizinė padėtis simboliškai išreiškia jų padėtį šeimoje ir ryšius.
Metodas leidžia atmesti verbalizuotas, racionalias, įvairaus pobūdžio gynybas, kuriomis šeimos
nariai nuo savęs ir specialisto slepia santykių esmę. Pritaikius šį metodą, šeimai atimama galimybė
prieštaringais pranešimais, užuominomis neigti esamą situaciją. Jos nariams tenka bendrauti
spontaniškiau ir atviriau. Toks metodas suteikia specialistui pretekstą tiesiogiai veikti šeimos struktūrą,
siūlyti naujas jos narių pozicijas, naujas bendravimo taisykles. Šis metodas paprastai verčia jos narį
57
suvokti save ir kitus kaip visumos dalį, parodo, kad vieno izoliacija griauna šeimos sistemos darną. Šis
metodas jungia šeimą ir patvirtina kiekvieno jos nario svarbą. Suprantama, kad bendrumo ir savo bei
kitų reikšmės suvokimas gali teigiamai pakreipti kai kuriuos šeiminius konfliktus.
Šis būdas įvertinti šeimą, užmegzti specialisto ir šeimos ryšį bei keisti šeimą. Dera pabrėžti,
kad paaugliai dažnai priešinęsi konsultacine paramai, bet lengviau įsitraukia į šeimos skulptūros
kūrimą. Uždari vaikai, kurdami šeimos skulptūrą, parodo ryšio su kitais bendravimo poreikį, drauge ir
jį užmezga. Vaikai, kuriuos šeima apibūdino kaip neturinčius sunkumų, kurdami skulptūrą gali
išreikšti savo baimes ar netgi vienatvę. Metodas taikomas bet kokiame šeimos santykių diagnostikos ir
korekcijos etape. Supažindinant su šiuo metodu, paaiškinama, jog kartais šeimos santykius lengviau
pavaizduoti, nei nupasakoti, ir siūlo kiekvienam šeimos nariui parodyti, kaip šis suvokia šeimą, jos
santykius, t. y. tarsi sukurti gyvą skulptūrą. Šeimos skulptūros kūrimas neatsiejamas nuo jos aptarimo.
Šeimos nariams dažnai stokojama gebėjimo apibendrintai analizuoti išreikštus tarpusavio santykius,
todėl specialistui dera siekti, kad būtų aptariama tiek skulptūra, kaip visuma, tiek ir jos atskiros dalys.
Šeimos paveikslas. Anot R. Šinkūniene (2010) šis metodas artimas šeimos skulptūros metodui.
Jo esmė – nupiešti šeimos narius, išryškinant jiems būdingus jausmus, veiklą ir santykius. Šį metodą
tinka taikyti, kai kuris nors šeimos narys stipriai priešinasi taikant šeimos skulptūros metodą arba, kai
kuriantysis šeimos skulptūrą pasižymi lakia vaizduote ir norėtų santykius atskleisti simboliškai.
Šeimos sistemos testas, šeimos namo schema ir šeiminių vaidmenų kortelių metodas. R.
Šinkūnienė (2010) teigia, kad šeimos sistemos testas skiriamas išsiaiškinti dviem šeimos santykių
dimensijomis, kurias apibendrintai galima pavadinti koalicijos ir valdžia. Testavimo procedūra taip pat
leidžia daryti išvadas ir apie kitus, nurodytiems artimus šeimos santykių aspektus: iniciatyvą, atstumą
tarp šeimos narių, šeimos sutelktumą.
Atliekant šį testą šeimai pateikiamos medinės figūrėlės ir padalytos į langelius lenta.
Kiekvienas šeimos narys turi surasti savo figūrėlės padėtį erdvėje, nustatyti atstumus nuo kitus šeimos
narius simbolizuojančių figūrėlių. Susitarę dėl figūrėlių išdėstymo, šeimos nariai renkasi skirtingo
aukščio cilindrinius blokelius, kurie leis paaukštinti figūrėles. Tiek nustatant atstumus, tiek parenkant
figūrėlių aukštį, specialistas aiškina, jog šiais būdais įvertinama šeimos narių ryšiai ir jų jėga arba įtaka
kitiems. Šeimos kartais nesugeba šio testo atlikti. Tokiu atveju galima pasiūlyti kiekvienam šeimos
nariui atskirai pavaizduoti šeimos sistemą, o vėliau aptarti esminius skirtumus tarp kelių simbolinių
šeimos pristatymų.
Šeimos namo schema. R. Šinkūnienės (2010) nuomone šio metodo esmė tiriant šeimos ir
atskirų jos narių teritoriją, gauti informaciją apie šeimos gyvenimo organizaciją ir padėti šeimai
58
suvokti savo hierarchiją, psichines įtampas, atskirų jos narių reikšmingumą. Šeimos nario schema gali
būti taikoma tiek buvusiems santykiams, tiek šeimos santykiams tirti. Paprastai šią schemą pradeda
kurti tėvai, o vaikai įtraukiami į procesą šiek tiek vėliau. Pagrindinis uždavinys – nubraižyti
namo/buto, kuriame gyvena šeima schemą. Pageidautina, kad būtų braižoma ant didelio popieriaus
lapo. Skirtingi kambariai vaizduojami skirtingomis spalvomis, kurios atitiktų su kambariu susijusias
emocijas. Sukūrus šeimos namo schemą, visi šeimos nariai gali būti apklausti, kurioje erdvėje jie
dažniausiai jaučiasi atstumti, nusišalinę, daugiausiai konfliktuoja kiekvienas šeimos narys brūkšneliais
gali pažymėti tą erdvę, kuri labiausiai sava. Šis metodas padeda surinkti informaciją apie šeimos
hierarchiją ir struktūrą.
Šeiminių vaidmenų kortelių metodas. Metodo taikymo tikslas – išsiaiškinti šeimos narių
vaidmenis, teises ir pareigas. Metodas atskleidžia šeimos gebėjimą spręsti problemas.
Remiantis G. Navaičiu (2002) yra išskiriami socialinio darbo su šeima modeliai:
o atsakomybės už požymį priskyrimo konsultuojamiesiems metodas;
o požymio sumuliavimo metodas;
o paskirto neveikimo metodas;
o patologinio vaidmens palaikymo metodas;
o refreimingas;
o metaforos metodas.
Autorius plačiau apibūdina kiekvieną metodą. Atsakomybės už požymį priskyrimo
konsultuojamiesiems metodas. Neretai socialinis darbuotojas turi profesionaliai bendrauti su
šeimomis, kurios vienu metu ir siekia, ir vengia paramos. Tokių šeimų nariai vadovaujasi
prieštaringomis nuostatomis – nori pakisti savo santykius, bet nemato galimybių tai padaryti ir tam
nesiryžta. Dažniausiai ši paini nuostatų sistema nėra visapusiškai suvokta, todėl šeimai atrodo, jog ji
nekontroliuoja savo gyvenimo. Jeigu požymius atspindintį elgesį (nerimą, nepasitikėjimą savo jėgomis
ar socialine aplinka ir k.t.) „paskiria“ šeimą konsultuojantis socialinis darbuotojas, tiek vykdydami jo
rekomendaciją, tiek atsisakydami šeimai nenaudingo elgesio jos nariai pajus, kad gali kontroliuoti
aplinkybes ir impulsus, kurių anksčiau nevaldė. Drauge šeima taps atsakinga už savo narių elgesį.
Nurodymas, elgtis taip, kad atspindėtų tam tikri požymiai, gali būti itin patogus, kai socialinis
darbuotojas neturi šeimai kilusius sunkus aiškinančių hipotezių. Paklusimas tokiam nurodymui ar jo
nepaisymas paprastai atkleidžia šeimos gyvenimo taisykles, jos struktūrą ir hierarchiją. Toks
nurodymas gali tapti pirmu žingsniu šeiminės situacijos kontrolės link, nes siūlydamas taip elgtis
socialinis darbuotojas gali riboti/rekomenduoti požymio pasireiškimo laiką ar intensyvumą.
59
Požymio simuliavimo metodas. šis metodas gali papildyti jau aptartą įtaką šeimos narių
sąveikai, nes kaip nurodo M. Nichols (1976) vienomis aplinkybėmis vaidindami sąmoningai
imituodami tokį elgesį, jie nebegali taip elgtis kitomis aplinkybėmis. Šis metodas paremtas prielaida,
kad žmogui sunku vienu metu sąmoningai vaidinti emociją ir ją išgyventi. Kai šį dirbinai sukurtą tam
tikrą požymį atspindinčio elgesio pasireiškimo situaciją įsitraukia ir kiti šeimos nariai, šeimos
problema pavirsta savitu žaidimu, kurio metu psichologinė įtampa būna mažesnė, nei kilus tikram
konfliktui. Socialinis darbuotoja prieš taikydamas šį metodą, prieš tai turi surinkti kuo išsamesnę
informaciją apie tam tikrą požymį atspindintį elgesį – jį sukeliančių postūmių, šeimos narų poelgių ir
emocinių reakcijų sekas. Būtų pravartu, kad šeimos bariai ne tik papasakotų apie savo poelgius, bet ir
aptartų emocines reakcijas į juos.
Paskirto neveikimo metodas. G. Navaičiu (2002) nuomone konsultuojamos šeimos pritaria
socialinio darbuotojo argumentams, tačiau nepriima jokių sprendimų. Taip jos tarsi priešinasi paramai,
perkelia atsakomybę už save socialiniam darbuotojui ar socialinės pagalbos institucijai. Dėl to joms
galima siūlyti aiškias ir tikslias rekomendacijas arba nurodyti nepriimti jokių sprendimų. Pasirinkus šį
metodą būtina surinkti informaciją visos šeimos vaidmenis. Tai leidžia argumentuotai konstatuoti, kad
permainos pažeis kurio nors šeimos nario poreikius, įprastą elgimosi būdą, sukels nerimą ir pan. todėl
siūlydamas atsisakyti sprendimo socialinis darbuotojas šeimai taip pat siūlo nedviprasmiškai aiškiai
įsipareigoti nieko nekeisti. Šeimos nariams galima rekomenduoti sudaryti sutartį, kurioje bus įvardinta,
ko ir kaip jie nespręs. Šį metodą paranku taikyti kai šeima ilgai neįstengia priimti sprendimus. Kadangi
socialinis darbuotojas tiesiogiai neverčia šeimos narių veikti, siūlymas prisitaikyti prie aplinkybių
neužgauna jų savigarbos.
Patologinio vaidmens palaikymo metodas. Remiantis G. Navaičiu (2002) viena būdingesnių
šeiminių problemų – kurio nors nario atliekamas patologinis vaidmuo. Kiti šeimos nariai,
priešindamiesi su šiuo vaidmeniu susijusius neigiamam elgesiui, tačiau kartu gali nesąmoningai jį
palaikyti. Kai socialinis darbuotojas paremia patologinį šeimos nario vaidmenį, šiam tenka atsisakyti
konfrontacijos su šeima, o šeima nebetenka galimybės jį kritikuoti ir kontroliuoti. Tokios permainos
skatina naujos, teigiamesnės šeimos struktūros raidą.
Šis metodas paremta prielaida, kad patologinio vaidmens atlikėjas gali atsisakyti vykdyti
socialinio darbuotojo nurodymus, o kartu atsisakys ir patologinio vaidmens nulemto jam ir šeimai
kenksmingo elgesio. Metodo taikymo veiksmingumas priklauso nuo tikslių, konkrečiai šeimai
tinkančių paradoksalių nurodymų formulavimo ir nuo šeimos gebėjimo bendradarbiauti su socialiniu
darbuotoju. Šis metodas padeda šeimai geriau suvokti santykių niuansus, atskleidžia nuolaidų arba
60
bausmių ryšį su elgesiu, kuris laikomas nepriimtinu, ir padeda įžvelgti šeimoje atliekamų vaidmenų
tarpusavio priklausomybę.
Refreimingas. Refreimingo sąvoka kilusi iš anglų kalbos žodžio, reiškiančio „paveikslo
įrėminimą“. Vienu atveju atliekamas turinio refreimingas, kai modifikuojamas situacijos turinys, kitu
– konteksto refreimingas, kai modifikuojamos situacijos aplinkybės. Pvz.: godumas yra savybė, kuriai
priskiriama neigiama konotacija. Žinių godumas – teikiama savybė. Tokia godumo interpretacija yra
turinio refreimingas. Pastumti žmogų – netinkamas poelgis. Pakeitus situaciją tai gali būti priimtina ir
skatintina. Jo esmė iš konsultuojamiesiems būdingų loginių sąsajų išskirti kokią nors sąvoką ir perkeli
ją į kitą tokią pat logišką sąvokų sistemą.
Metaforos metodas. Neretai iki susitikimo su socialiniu darbuotoju šeimos nariai yra girdėję iš
kitų, kaip turėtų elgtis. Neretai ir jie patys siūlė kitiems šeimos nariams, jų manymu, tinkamiausią
elgesio kryptį. Dera pažymėti, jog šie siūlymai gali būti racionalūs, o jų laikantis kartais galima
pagerinti santykius. Tačiau vien teigiamos elgesio krypties siūlymas neišsprendžia šeimos problemų.
Priešindamiesi racionaliems nurodymams šeimos nariai tuo pat metu gali būti imlūs metaforiškai
informacijai – paradoksams, anekdotams, istorijoms. Taigi taip pateiktas pasiūlymas jiems taps
priimtinas.
Metaforiškas socialinio darbuotojo bendravimas su konsultuojama šeima gali būti naudingas ir
tais atvejais, kai į konsultaciją kreipiamasi dėl vaikų problemų. Vaikams toks bendravimas yra
įprastas, o pasakotoją jie suvokia kaip negrėsmingą. Tai kuria pasitikėjimo atmosferą, padeda teikti
tolesnę paramą ne tada, kai metafora lieka nesuprasta arba būna neveiksminga.
A. Kazlovo (2004) manymu egzistuoja įvairūs požiūriai į socialinių darbuotojų profesinės
veiklos metodų aprašymą. Vienoje iš pirmųjų socialinio darbo mokymo priemonių siūlomi tokie
socialinio darbo metodai:
Sociologiniai metodai atlieka pirminę socialinės informacijos funkciją, be kurios
negalima praktinio socialinio darbo analizė, negalimas patirties kaupimas, jos
apibendrinimas ir socialinio darbo veiksmingumo didinimas apskritai.
Pedagoginiai socialinio darbo metodai:
o Suvokimo formavimo metodai;
o Veiklos būdų formavimo metodai;
o Pritarimo ir pasmerkimo metodai;
o Asmenybės įtraukimo į kolektyvinę veiklą metodas;
o Įsitraukimo palaipsniui sudėtingėjančią veiklą metodas;
61
o Pedagoginės korekcijos metodas.
Psichologiniai metodai:
o Psichodiagnostikos metodai;
o Psichologinės konsultacijos metodai;
o Psichologinės atrankos metodai;
o Socialinis psichologinis treningas ir autotreningas;
o Elgesio, motyvacijos, bendravimo, savęs vertinimo korekcijos metodai.
Akivaizdu, kad šioje klasifikacijoje socialinis darbas, neturėdamas nuosavos veiklos
priemonių, užgožiamas įvairių socialinės, psichologinės ar pedagoginės praktikos aspektų. Skaitlingos
diskusijos Rusijos socialinio darbo mokyklos kūrimosi laikotarpiu padėjo suformuoti kitai plačiai
paplitusiai socialinio darbo metodų klasifikacijai, pagal kurią įvertinta teorinių diskusijų ir praktinio
socialinio darbo patirtis. Pasiūlyta išskirti dar tris metodų grupes: socialiniai ekonominiai,
organizaciniai sprendimų ir psichologiniai pedagoginiai metodai.
Apibendrinant skyrių galima teigti, kad:
daugiavaikes šeimas galima suskirstyti į tris tipus: mažas pajamas gaunanti, socialinės
rizikos ir darni;;
valstybė siekdama ilgalaikių šeimos gerovės tikslų taiko socialinės apsaugos priemones,
tarp jų ir garantijas šeimai. Nors daugiavaikėms šeimoms skiriamos papildomos lengvatos
(pvz. periodinė išmoka vaikui, nemokamas maitinimas, parama būstui įsigyti ar išsinuomoti
ir t.t.), tačiau neretai piniginė valstybės pagalba netinkamai panaudojama šeimos poreikių
tenkinimui, taip pat tokių šeimų gali didėti poreikis nedirbti ir gauti papildomas
finansines išmokas už vaikų auginimą;
dažnai daugiavaikės šeimos kenčia nuo smerkiančio visuomenės požiūrio į jas, kadangi ir
šeimos tvarkingai auginančios savo vaikus dažnai yra priskiriamos socialinės rizikos
šeimoms, dėl finansinių išteklių stokos;
NVO organizacijų, vienijančių daugiavaikes šeimas veikla yra labai svarbi, kadangi jos
pačios sau padeda spręsti iškylančias problemas, dalinasi patirtimi, gerina daugiavaikių
šeimų įvaizdį visuomenėje;
socialinis darbuotojas dirbdamas su socialinės rizikos šeimomis, privalo atrasti tinkamą
priėjimą prie šeimos narių, parinkti tokį darbo metodą, kuris įgalintų šeimos silpnąsias
puses pavers stipriosiomis;
62
daugiavaikės šeimos turi sugebėti prisitaikyti prie pokyčių, kurie vyksta visuomenėje,
valstybėje. Socialinio darbuotojo viena iš funkcijų - būti tarpininku padedant šeimoms
rasti ir užmėgsti ryšius su institucijomis, kitais profesionaliais specialistais, galinčiais
suteikti pagalbą pagal jų poreikius
socialinis darbuotojas naudoja įvairius socialinio darbo metodus, kuriuos taiko įvertinęs
konkrečios šeimos situaciją.
63
3. DAUGIAVAIKIŲ ŠEIMŲ POŽIŪRIO Į TEIKIAMAS SOCIALINES
PASLAUGAS TYRIMAS
3.1. Tyrimo metodika ir organizavimas
Siekiant padėti daugiavaikėms šeimoms netapti socialinės rizikos šeima, svarbu išsiaiškinti,
kokie sunkumai iškyla daugiavaikėms šeimoms, todėl ypač svarbu tampa išsiaiškinti šeimų nuomonę
apie esamą situaciją, atskleisti jų lūkesčius, aptarti gaunamą paramą ir išklausyti siūlymus jų situacijos
gerinimui. Akivaizdu, jog daugiavaikėms šeimoms reikia ypatingo valstybės ir regioninės politikos
dėmesio.
Tyrimas atliktas 2015 metų sausio – vasario mėnesiais. Informantai buvo atrenkami pagal šiuos
kriterijus:
Šeimos auginančios tris ir daugiau vaikų ir priklausančios socialinės rizikos šeimų sąrašui.
Šeimos auginančios tris ir daugiau vaikų ir priklausančios daugiavaikių šeimų asociacijai
(Daugiavaikių šeimų asociacija „Mes“ ir Gausių šeimų asociacija).
Atliekant tyrimą buvo siekiama sužinoti daugiavaikių šeimų nuomonę apie jiems teikiamas
socialines paslaugas ir atskleisti vyraujantį poreikį socialinėms paslaugoms.
Darbo autorė pritaria K. Kardelio (2002) minčiai, kad, apklausoje naudojant interviu metodą,
yra platesnės galimybės nuodugniau pažinti tiriamąjį, deja tik sunku aprėpti didesnį skaičių tiriamųjų.
Tyrimo metodologinį pagrindą sudaro B. Bitino (1996, 2000, 2004), M. Temsevičienės (1998),
E. Jensen (2000), K. Kardelio (2002), R. Tidikio (2003) ir kt. teorinės nuostatos, kurių pagrindu buvo
suformuluotas tyrimo instrumentas.
Anketą sudarė šios sudedamosios dalys:
Bendroji informantų charakteristika (1-5 klausimai). Šią anketos dalį sudaro klausimai apie
amžių, lytį, išsilavinimą, šeimyninę padėtį ir gyvenamą vietą.
Priklausymas asociacijoms (6-7 klausimai). Šiais klausimais išsiaiškinama ar informantas
priklauso kokiai nors organizacijai ir kokią naudą suteikia narystė.
Šeimyninė sudėtis (8-15klausimai). Atsakydami į šiuos klausimus tiriamieji suteikia
informaciją apie vaikus, jų amžių, įstaigas kuriose jie mokosi ir gyvenamą vietą.
Dalyvavimas darbo rinkoje ir šeimos pajamos, gaunama socialinė parama ir išmokos,
socialinės paslaugos, finansinė situacija siekiama išsiaiškinti 16 – 23 klausimų pagalba.
64
Atskleidimas sunkumų ir jų vertinimas, nuomonė apie priimtiniausias pagalbos rūšis skirti
24-25 klausimai. Šių klausimų pagalba išsiaiškinamos priežastys dėl kurių šeima patiria
įvairius sunkumus.
Nuomonei apie gaunamas socialinio darbuotojo paslaugas skirti 26-28 klausimai, kai
informantai, gaunantys socialinio darbuotojo paslaugas, gali jas įvertinti.
Nuomonei apie socialinių paslaugų poreikius, šeimos rėmimo priemonių svarbumą ir
pasiūlymam dėl situacijos gerinimo skirti 29-31 klausimai.
Tokia apklausos forma buvo pasirinkta todėl, kad darbo autorė siekė išsiaiškinti kokias
pasaugas ir paramą gauna daugiavaikės šeimos ir esama situacija tenkina jų lūkesčius. Taip pat,
išsiaiškinti ar daugiavaikių šeimų dalyvavimas asociacijose sudaro prielaidas šeimoms netapti
socialinės rizikos šeima.
Buvo išdalinta 175 anketos šeimoms, priklausančioms socialinės rizikos šeimų sąrašui, grįžo
121 anketa, iš kurių 20 buvo sugadinta (pažymėta, jog šeimoje auga iki trijų vaikų, o tai reiškia, jog
šeima nėra daugiavaikė, todėl tos anketos buvo atmestos). Apklausą padėjo atlikti socialiniai
darbuotojai, dirbantys su socialinės rizikos šeimomis.
Analizuojant Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos (2008) tyrimo metu surinktus
duomenis, pastebėta, kad mažiausiai gausių šeimų priklausančių socialinės rizikos šeimų grupei yra
Alytaus miesto savivaldybėje – 4 proc., Druskininkų savivaldybėje – 5 proc., Kelmės rajono
savivaldybėje – 7 proc., Mažeikių rajono savivaldybėje – 6 proc., Panevėžio miesto savivaldybėje – 6
proc., Šiaulių miesto savivaldybėje – 3 proc., Vilniaus miesto savivaldybėje – 2 proc. ir kt.
Atitinkamai didžiausia socialinės rizikos šeimų tarp gausių šeimų dalis yra Zarasų rajono
savivaldybėje – 26 proc., Varėnos rajono savivaldybėje – 20 proc., Širvintų rajono savivaldybėje – 25
proc., Pagėgių savivaldybėje – 24 proc., Molėtų rajono savivaldybėje – 20 proc. ir kt.
Tiriamieji buvo atrenkami naudojant paprastą atsitiktinį informantų atrankos metodą. K.
Kardelis (2002) pažymi, jog šio būdo esmė ta, kad iš populiacijos sąrašo atsitiktinai parenkamas
reikiamas tiriamosios grupės narių skaičius, t.y. tiek kiek buvo numatyta. Atsitiktinai buvo pasirinktos
daugiavaikės šeimos:
Priklausančios socialinės rizikos šeimų sąrašui;
Priklausančios kuriai nors daugiavaikių šeimų NVO organizacijai.
Be to, norėta apklausti informantus gyvenančius didmiestyje, mieste, ir kaime, todėl apklaustos
šeimos gyvenančios Vilniuje, Vilniaus rajone, Alytaus mieste, Varėnoje. Darbo autorei pavyko
65
išsiaiškinti, kad Vilniaus mieste gyvena 98 daugiavaikės socialinės rizikos šeimos, kitų duomenų
darbo autorei nepavyko gauti.
Kita dalis informantų, priklausančių vienai iš daugiavaikių šeimų asociacijų („Gausių šeimų“
asociacija ir daugiavaikių šeimų asociacija „MES“), buvo apklausti pateikus anketą internetu, gauta 82
atsakytos anketos. Šios grupės informantai buvo aktyvesni, atsakė į atvirus klausimus, teikė
pasiūlymus, situacijos gerinimui.
3.2. Tyrimo analizė
3.2.1.Informantų demografiniai duomenys
Tiriamieji pagal amžių pasiskirstė taip:
2 pav. Informantų pasiskirstymas pagal amžių
Beveik pusę (45,1%) apklaustųjų sudarė 36-45 metų asmenys. Beveik trečdalis (30,2%)
informantų yra 26-35 metų amžiaus. Penktadalis (18,1%) apklaustųjų yra sulaukę 46-55 metų.
Mažiausiai (2,2%) tyrime dalyvavo asmenų nuo 18-25 metų. Matome, kad informantų tarpe vyrauja
vidutinis darbingas amžius ir tokio amžiaus asmenys paprastai turi mokyklinio amžiaus vaikus, todėl
tokio amžiaus šeimos daugiausia kreipiasi socialinių išmokų, lengvatų, paramos būstui įsigyti ir kt.
Verta pažymėti, jog didelė dalis (85%) apklaustųjų yra moterys, vyrai sudarė tik 15% apklaustųjų.
Analizuojant šiuos duomenis galima teigti, kad tyrime aktyviausiai dalyvavo moterys 36-45 metų
amžiaus.
2.2%
30.2%
45.1%
18.1%
2.7% 1.6%
18-25 m.
26-35 m.
36-45 m.
46-55 m.
56-65 m.
66 ir daugiau
66
3 pav. informantų pasiskirstymas pagal išsilavinimą
3 paveiksle matome jog ketvirtadalis (26%) apklaustųjų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą. Taip pat
beveik tiek pat iš apklaustųjų (23%) yra įgiję išsilavinimą profesinėje mokykloje. Beveik dešimtadalis
(8,2%) yra įgiję aukštesnįjį išsilavinimą Trečdalis apklaustųjų (31,1%) yra įgiję pagrindinį arba
vidurinį išsilavinimą. Dešimtoji dalis (10,4%) informantų netgi neturi profesinio išsilavinimo, tai
beabejo trukdo asmeniui susirasti darbą, o darbo nebuvimas įtakoja šeimos gyvenamąją būseną:
dažniausiai tokios šeimos nariai yra bedarbiai arba dirba mažai apmokamą darbą, gauna pašalpas, šios
šeimos tarsi pasmerktos gyventi skurde, kadangi gaunamos pajamos yra labai mažos.
Apklaustieji gyvena įvairiose teritorijose (žr. 4 pav.):
4 pav. informantų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą
Darbo autorė atlikdama tyrimą apklausė Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Alytaus ir Varėnos
rajonų socialinės rizikos daugiavaikes šeimas. Kiti informantai buvo apklausti naudojant elektroninį
10.4%
15.8%
15.3%
23.0%
8.2%
26.8%
0.5% Be išsilavinimo
Pagrindinis (10 klasių)
Vidurinis (12 klaisių)
Profesinė mokykla
Aukštesnysis išsilavinimas
Aukštasis išsilavinimas
Kita
Didmiestyje 50.3%
Mieste 26.2%
Miestelyje 7.7%
Kaime 15.8%
67
anketos variantą, todėl galima teigti jog duomenys gauti iš visos Lietuvos. Matome, jog maždaug pusė
informantų gyvena didmiestyje (50,3 %), ketvirtadalis (26,2%) apklaustųjų gyvena mieste. Maža dalis
(7,7%) – miestelyje ir vos 15,8% informantų gyvena kaime.
3.2.2. Informantų šeimyninė padėtis
5 pav. Informantų šeimyninė padėtis
5 paveiksle matome, kad 15,3% šeimų gyvena kohabitacijoje, t.y. gyvena su draugu/drauge.
Beveik penktadalis (18,6%) apklaustųjų yra išsiskyrę, tuo tarpu 10,9% - našliai. Analizuojant
duomenis atsiskleidžia, kad trečdalis apklaustų šeimų yra nepilnos. Remiantis statistikos departamento
duomenimis (2014) daugiau negu pusė (54 proc.) 2012 m. išsituokusių porų turėjo bendrų vaikų iki 18
metų amžiaus. Po ištuokos šeimose be vieno iš tėvų (dažniausiai be tėvo) liko gyventi 7,8 tūkst. vaikų.
Tikėtina jog skyrybų priežastis yra skurdas ir iškilę sunkumai auginant gausų būrį vaikų. Galima daryti
prielaidą, kad esant nepilnoms šeimoms, padidėja rizika tapti socialinės rizikos šeima. Pusė (51,9%)
apklaustųjų gyvena santuokoje, yra teisiškai įforminę savo partnerystę. Apklaustų šeimų santuokų
trukmė pasiskirsto sekančiai (žr.: 6 pav):
51.9%
15.3%
18.6%
10.9%
3.3%
Gyvena santuokoje
Gyvena su drauge/draugu
Yra išsiskyręs/ išsiskyrusi
Yra našlys/našlė
Kita
68
6 pav. Informantų pasiskirstymas pagal santuokos trukmę metais
Trečdalis (30,2%) apklaustųjų yra susituokę nuo 6 iki 10 metų, ketvirtadalis (25,1%)
informantų yra santuokoje nuo 16 iki 20 metų. Penktadalis (19,7%) apklaustųjų yra santuokoje nuo 11
iki 15 metų. Nedidelė dalis (14,3%) informantų yra susituokę daugiau nei 20 metų. Dešimtadalis
(10,4%) santuokų yra jaunos ir trunka iki penkerių metų. Remiantis Statistikos departamento
duomenimis (2014) 2012 m. vidutinė buvusios santuokos trukmė Lietuvoje sudarė 13,2 metų. 2012 m.
šiek tiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) išsituokusių porų santuokoje buvo pragyvenę beveik 10
metų, 14 procentų išsituokė antrąjį vedybinio gyvenimo dešimtmetį, 5 procentai – pragyvenę
santuokoje ilgiau nei 25 metus.
7 pav. informantų pasiskirstymas pagal nariu skaičių šeimoje
10.40%
30.20%
19.70%
25.10%
3.90% 6.50%
3.90%
0.00%
5.00%
10.00%
15.00%
20.00%
25.00%
30.00%
35.00%
1-5 m 6-10 m 11-15 m 16-20 m 21-25 m 26-30 m 31 irdaugiau
metų
1 asm.; 0,5
4 asm.; 16,9
5 asm., 32.8
6 asm.; 18,6
7 asm.; 14,2
8 asm.; 8,7
9 asm.; 2,2
10 asm.; 0,5 11 asm.;
0,5
12 asm.; 0,5
17 asm.; 0,5
nenurodė; 3,8
0
5
10
15
20
25
30
35
Proc.
1 asm.
4 asm.
5 asm.
6 asm.
7 asm.
8 asm.
9 asm.
10 asm.
11 asm.
12 asm.
17 asm.
69
Trečdalis (32,8%) apklaustųjų gyvena penkių asmenų šeimoje (žr.: 7 pav), penktadalis
(18,6%) – šešių asmenų šeimoje. Tačiau yra ir tokių kurie gyvena devynerių ir daugiau asmenų
šeimose, nors tokių šeimų skaičius yra labai mažas vos 4,1%. Svarbu pažymėti, jog 16,9% apklaustųjų
šeimą sudaro keturi asmenys. Turint omenyje, jog daugiavaikė šeima yra tris ir daugiau vaikų
auginanti šeima, galima daryti išvadą jog šių šeimų vaikai auga kartu su vienu iš tėvų. Vienam auginti
tris vaikus yra labai sudėtinga, kadangi reikia suderinti darbą ir tėvystę/motinystę, sugebėti skirti
pakankamai dėmesio kiekvienam vaikui, tinkamai atliepti jų poreikius. Darbo autorės nuomone, be
aplinkinių pagalbos to tinkamai padaryti neįmanoma. Tokios šeimos, laiku nesulaukusios pagalbos
gali tapti socialinės rizikos grupės šeima.
8 pav. Informantų šeimos sudėtis
Reikia pažymėti, jog daugiau negu pusė (61,7%) apklaustųjų nurodė, jog jų šeimos sudėtis tai:
vyras, žmona ir vaikai (žr.: 8 pav). Nedidelė dalis (15,29%) nurodė jog gyvena ir vaikus augina kartu
su savo tėvais, arba su sutuoktinio tėvais. Galima daryti prielaidą, jog šie asmenys iš savo tėvų
sulaukia pagalbos prižiūrint vaikus, sprendžiant iškilusias buities problemas. Darbo autorės nuomone,
artimųjų teikiama pagalba daugiavaikėms šeimoms yra labai svarbi. Tai ne būtinai turi būti finansinė
parama. Daugiavaikėms šeimoms labai svarbi pagalba prižiūrint vaikus, juos auklėjant, taip pat
galimybė sutuoktiniams pabūti vieniems be vaikų, taip puoselėjant savo kaip vyro ir žmonos
santykius. Penktadalis (22,9%) apklaustųjų nenurodė savo šeimos sudėties.
61.7%
4.9%
8.7%
1.6%
23.0%
Vyras, žmona, vaikai
Vyras, jo tėvai, žmona, vaikai
Vyras, žmona, jos tėvai,vaikai
Vyras, jo tėvai, žmona, jostėvai, vaikai
nenurodė
70
9 pav. Vaikų skaičius šeimoje
9 paveiksle matyti, jog du penktadaliai (41%) informantai augina tris vaikus, trečdalis (30,6%)
– keturis vaikus. Penkis vaikus augina – 13,7 % informantų. Dešimtadalis (9,7%) apklaustųjų augina
šešis ir daugiau vaikų.
Analizuojant duomenis gautus paprašius informantus suskirstyti savo vaikus pagal amžių (žr.
priedą Nr.6), matome, kad 10% šeimų augina pirmą vaiką šeimoje dešimties metų amžiaus, 11,9%
šeimų augina antrą vaiką šeimoje devynerių metų amžiaus. Trečias vaikas šeimoje 10,3% šeimų yra
ketverių metų, ketvirtas vaikas apklaustose šeimose dažniausia yra penkerių metų amžiaus. Trečdalis
šeimų (31,6%) augina šeštą vaiką, kurio amžius yra vieneri metai, tuo tarpu septintą vaiką penkerių
metų amžiaus augina 28,6% apklaustų šeimų.
10 pav. Informantų auginamų vaikų pasiskirstymas pagal amžių
3 v., 41.0
4 v., 30.6
5 v., 13.7
6 v., 5.5
7 v., 2.7 9 v., 0.5
10 v.; 0,5
16 v., 0.5 0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
Proc.
18%
25.20%
23.70%
15.80%
9%
4.50% 3.10%
0-2 m
3-6 m
7-10 m
10-14 m
15-18 m
19-25 m
25 ir daugiau
71
Ketvirtadalis (25,2%) apklaustų šeimų augina 7-10 metų amžiaus vaikus, panašus kiekis šeimų
(23,7%) augina 7-10 metų vaikus. Šeštadalis (18%) informantų augina vaikus iki dviejų metų, 15,8%
apklaustose šeimose auga 10-14 metų paaugliai, tik nedidelis kiekis informantų (7,6%) turi jau
pilnametystės sulaukusių vaikų (žr.: 10 pav).
11
11 pav. Informantų auginamų vaikų pasiskirstymas pagal lytį
11 paveikslėlyje matome duomenis gautus paprašius informantus pažymėti savo vaikus pagal
lytį. Labai įdomu tai, kad pirmų keturių vaikų lytis šeimose pasiskirsto labai panašiai, o paskesnių
vaikų lytis yra daugiau moteriška. Ypač ryškiai matome, jog septintas vaikas šeimoje 71,4% šeimų yra
moteriškos lyties. Tokius rezultatus greičiausia įtakoja tėvų amžius. Galima daryti prielaidą, jog kuo
vyresni tėvai, tuo didesnė tikimybė susilaukti mergaitės šeimoje.
49.4 56.1 53.2 50.5
43.6 47.1
28.6
50.6 43.9 46.8 48.4
56.4 52.9
71.4
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
100%
Pirmo vaikolytis
Antro vaikolytis
Trečio vaikolytis
Ketvirtovaiko lytis
Penktovaiko lytis
Šešto vaikolytis
Septintovaiko lytis
mot.
vyr.
72
12 pav. vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas, skaičius
Beveik pusė (45%) apklausoje dalyvavusiųjų neaugina tokio amžiaus vaikų , kurie lanko
ikimokyklinio ugdymo įstaigą (žr.: 12 pav). Ketvirtadalis (26%) šeimų augina vieną vaiką, kuris lanko
lopšelį-darželį. Truputį daugiau negu penktadalis (22%) apklaustų šeimų augina du vaikus, tuo tarpu
7% - augina tris vaikus, kurie lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas. remiantis LR Vyriausybės 1995
m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 1170 „Dėl užmokesčio už vaikų išlaikymą ikimokyklinėse įstaigose“,
užmokestis už vaikų išlaikymą ikimokyklinėse įstaigose (išskyrus nevalstybines) daugiavaikėms
šeimoms mažinamas 50 procentų.
13 pav. Vaikų, lankančių mokyklą, skaičius
Nė vienas vaikas 45%
1 vaikas 26%
2 vaikai 22%
3 vaikai 7%
Nė vienas vaikas 15.4%
1 vaikas 21.4%
2 vaikai 35.2%
3 vaikai 16.5%
4 vaikai 7.1%
5 vaikai 2.2%
6 vaikai 1.6%
8 vaikai 0.5%
Nė vienas vaikas
1 vaikas
2 vaikai
3 vaikai
4 vaikai
5 vaikai
6 vaikai
8 vaikai
73
Didžioji dalis (84,6%) apklaustų informantų augina bent vieną vaiką, kuris lanko mokyklą (žr.:
13 pav). Visi šie asmenys turi galimybę pasinaudoti LR Socialinės paramos mokiniams įstatymo
(2006) teikiama galimybe pasinaudoti parama mokinio reikmėms įsigyti, taip pat nemokamo
maitinimo mokykloje paslauga. Šios lengvatos skiriamos atsižvelgiant į bendrai gyvenančių asmenų
arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per
mėnesį yra mažesnės kaip 2 VRP dydžiai (204€).
14 pav. vaikų gyvenančių atskirai skaičius
Buvo įdomu, ar visi daugiavaikės šeimos vaikai gyvena kartu. Iš tyrimo duomenų paaiškėjo,
jog 59% šeimų augina visus savo vaikus (žr.: 14 pav). Tačiau ketvirtadalis (24%) apklaustųjų vienas
vaikas gyvena atskirai, dešimtadalis (10,4%) šeimų neaugina dviejų savo vaikų, 2,7% šeimų keturi
vaikai neauga šeimoje.
59%
24%
10.40%
0.50% 2.70%
visi vaikai gyvena kartu
1 vaikas
2 vaikai
3 vaikai
4 vaikai
74
15 pav. Vaikų gyvenimo atskirai nuo tėvų priežastys
Daugiau negu pusė (63,1 %) vaikų gyvena atskirai, nes yra suaugę arba jau sukūrę savo šeimas
(žr.: 15 pav). Dešimtadalis (12,3%) studijuoja arba išvykę į užsienį. Teigtina, jog jie taip pat jau yra
sulaukę pilnametystės. Tačiau yra vaikų kurie gyvena su globėjais (6,1%) ar vaikų globos namuose
(1,5%). Tikėtina, jog šių vaikų tėvams buvo apribotos tėvystės teisės. 15,3 % vaikų gyvena pas
gimines, artimuosius. Galima numanyti, jog išsiskyrus tėvams vaikų gyvenama vieta buvo priskirta
pas vieną iš tėvų.
3.2.3. Informantų užimtumas
16 pav. Informantų dalyvavimas darbo rinkoje
40.0%
23.1%
4.6%
7.7% 1.5%
6.2%
15.4%
1.5% yra suaugę
yra sukūrę savo šeimą
studijuoja
išvykę į užsienį
gyvena vaikų globos namuose
gyvena su globėjais
gyvena pas gimines, artimuosius
kita
47.5%
6.0%
19.1% 0.5%
0.5%
0.5%
1.6%
0.5%
0.5%
18.6%
1.1%
0.5% 0.5% 0.5%
0.5%
1.1% dirba
nenurodė nedarbo priežasties
šiuo metu augina vaikus
šiuo metu ieško darbo
ieško gerai apmokamo darbo
negali
neįgalumas
nepriima į darbą dėl vaikų
vaikai nepriimti į darželį
neranda darbo
neranda darbo 0,5 etato
75
16-19 anketos klausimais buvo siekiama išsiaiškinti ar informantai ir jų sutuoktiniai šiuo metu
dirba ir kokios jų nedarbo priežastys. Beveik pusė (47,5%) apklaustųjų, šiuo metu turi darbą (žr.: 16
pav). Nedirbantieji nurodė jog šiuo metu ieško darbo (18,6%) arba augina vaikus (19,1 %). Išryškėja
dar viena nedarbo priežastis: 6 % apklaustųjų nurodė jog negali susirasti darbo, kadangi yra
daugiavaikė šeima. Darbdaviai vengia įdarbinti tėvus auginančius mažamečius vaikus, kadangi
baiminasi, jog darbuotojas nuolatos slaugys sergančius vaikus ir negalės atlikti savo pareigų tinkamai.
Remiantis Lietuvos darbo biržos (2015) duomenimis 2015 gegužės 1 d. šalies teritorinėse darbo
biržose buvo registruota 155,6 tūkst. bedarbių ir jie sudarė 8,5 proc. šalies darbingo amžiaus
gyventojų. Per balandžio mėnesį darbdaviai registravo beveik 32,2 tūkst. laisvų darbo vietų, į šalies
teritorines darbo biržas kreipėsi 19,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Tai yra 4,7% daugiau laisvų
darbo vietų ir 3,2% mažiau registruotų bedarbių, negu 2014 metais tuo pat metu. Teigtina, jog situacija
darbo rinkoje gerėja, tačiau pokyčiai nežymūs.
17 pav. Informantų sutuoktinių/draugų dalyvavimas darbo rinkoje
Didžioji dalis (82,5%) apklaustų informantų sutuoktiniai/draugai šiuo metu dirba (žr.: 17 pav).
Nors 85% apklaustųjų yra moterys, tačiau didžioji dalis apklausoje dalyvavusiųjų vyrai dirbo.
Lietuvoje vyrams ženkliai lengviau susirasti darbą. Taip pat analizuojant nedarbo priežastis,
pastebima, kad problemos: „nepriima į darbą dėl vaikų“ nėra. Darbdavys priimdamas į darbą vyrą
stereotipiškai mąsto, jog šeimos vyrai mažiau atsakingi už vaikus jų sirgimo metu, jie gali dirbti
viršvalandžius, todėl vyrams paprasčiau įsilieti į darbo rinką.
82.5%
0.5%
0.5%
0.5%
0.5%
1.6%
0.5%
1.1% 0.5% 1.1%
4.9% 0.5%
1.1% 0.5% 0.5% 0.5% 2.2% dirba
nenurodė
atleido dėl etatų mažinimo
atleido iš darbo
atleistas pasibaigus darbosutarčiai
šiuo metu augina vaikus
76
3.2.4. Šeimoje gaunamos papildomos pajamos, paslaugos
18 pav. Gaunamos papildomos piniginės pajamos
Buvo prašoma tiriamųjų atskleisti kokias papildomas pajamas jie gauna (žr.: 12 pav). Didžioji
dalis (60,9%) informantų pažymėjo, kad gauna išmokas vaikams, pusė (50%) – gauna socialinę
pašalpą (nedarbingumas, neįgalumas ir kt.). Analizuojant šiuos duomenis, galime teigti jog pusė
apklaustųjų gyvena iš valstybės skiriamos paramos. To priežastis yra skurdas, kurį patiria šeimos dėl
mažo darbo užmokesčio arba nedarbo. Darbo autorės nuomone, tokia situacija yra ydinga, kadangi
vaikai matydami, jog tėvai nedirbdami (arba dirbdami nelegaliai) gauna pinigines išmokas iš
valstybės, sunkiai patys užaugę integruojasi į darbo rinką, renkasi lengvesniu pragyvenimo šaltinių.
Trečdalis (32,3%) apklaustųjų sulaukia piniginės paramos iš giminių ir artimųjų. Vos penktadalis
(16,2%) informantų gauna alimentus iš buvusio sutuoktinio. Darbo autorė pažymi, jog tuo atvejų kai
priskirtų alimentų tėvas nemoka, galima kreiptis į vaikų išlaikymo fondą. Fondo administracija išmoka
teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytą išlaikymą, o kai
vaikas gauna tik dalį nustatyto išlaikymo – teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų)
išlaikymo sutartimi nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumą. Abiem atvejais išmoka vienam
vaikui per mėnesį negali būti didesnė negu 1,5 BSI (Bazinė socialinė išmoka, anksčiau buvo MGL)
dydžio. Šiuo metu BSI yra 38 eurai ( 131,21 Lt), 1,5 BSI – 57 eurai (196, 81 Lt). Trečdalis (35,1%)
apklaustųjų teigia, jog jokių papildomų pajamų jų šeima negauna. Šeimos gyvenančios kaimuose turi
galimybę auginti daržoves, naminius gyvulius ir taip gauti papildomų pajamų šeimai. Tačiau tik
dešimtadalis (9,4%) apklaustųjų pažymėjo, jog gauna pajamų iš savo užaugintų ir parduotų daržovių,
mėsos, pieno produktų ir kt.
35.1
9.4
50.0
60.9
16.2
32.3
15.7
15.2
8.7
13.1
9.5
10.4
21.6
7.8
49.7
81.9
36.9
29.6
73.4
46.1
76.5
0% 20% 40% 60% 80% 100%
Jokių papildomų pajamų negaunu
Parduodu savo užaugintas daržoves,…
Gaunu socialinę pašalpą…
Išmokos vaikams
Alimentai
Padeda tėvai/giminės
Kita
Taip
Iš dalies
Ne
77
19 pav. Gaunama socialinė parama
Daugiau kaip pusė (57,4%) apklaustų daugiavaikių šeimų gauna socialinę pašalpą,
kompensacijas už buto šildymą ir suvartotą vandenį gauna 51,3% apklaustųjų, nemokamą mokinių
maitinimą mokykloje – 53,7% informantų, paramą mokinio reikmėms įsigyti – 45%. Penktadalis
(20,5%) apklaustųjų gauna bedarbio pašalpą. Šie duomenys atliepia Lietuvos statistikos departamento
parengto leidinio „Gyventojų pajamos ir gyvenimo sąlygos 2013“ (2014) tyrimo rezultatus, kuriuose
pažymėta, kad 36 % namų ūkių, kuriuos sudaro du suaugę asmenys ir 3 ir daugiau vaikų, pagrindinės
pajamų šaltinis yra socialinės išmokos. Tai rodo, jog daugiavaikės šeimos skursta.
20 pav. Gaunamos socialinės paslaugos
20.5
57.4
51.3
53.7
45.0
17.8
7.5
11.7
5.1
7.3
10.6
6.7
71.9
30.9
43.6
39.0
44.4
75.6
0% 20% 40% 60% 80% 100%
Bedarbio pašalpa
Socialinė pašalpa
Kompensacija už buto šildymą irsuvartotą vandenį
Nemokamas mokinių maitinimasmokykloje
Parama mokinio reikmėms įsigyti
Kita
Taip
Iš dalies
Ne
0% 50% 100%
Informavimas
Konsultavimas
Tarpininkavimas ir atstovavimas
Nemokamas maitinimas, nemokami…
Aprūpinimas būtiniaisiais drabužiais ir…
Transporto lengvatos
Sociokultūrinės paslaugos
Asmeninės higienos ir priežiūros…
Kita
34.6
35.2
36.3
43.9
24.8
14.0
19.5
16.6
2.3
31.4
28.3
17.8
23.2
14.0
19.3
20.8
6.6
4.7
34.0
36.5
45.9
32.9
61.1
66.7
59.7
76.8
93.0
Taip
Iš dalies
Ne
78
20 paveiksle matome, kad populiariausios tarp apklaustųjų yra gaunamos socialinės paslaugos:
nemokamas maitinimas ir nemokami maisto daviniai (43,9%), tarpininkavimas ir atstovavimas
(36,3%), konsultavimas (35,2%) ir informavimas (34,6%). Mažiau populiarios paslaugos yra
transporto lengvatos (14%), sociokultūrinės paslaugos (19,5%) ir kt.
21 pav. Įstaigos informantams teikiančios socialinę paramą
Daugiau negu pusė (60,3%) apklaustųjų nurodė, kad socialinę paramą gauna iš socialinio
darbuotojo, pusė (54,6%) apklaustųjų paramą gauna iš savivaldybės socialinės paramos skyriaus (žr.:
21 pav). Šios institucijos yra pagrindinės, kurios teikia socialines paslaugas, skiria piniginę paramą
šeimoms. Ketvirtadalis (26,2%) nurodė, jog paramą gauna iš socialinės paramos dienos centrų, 14,9%
- iš socialinių pedagogų, dirbančių mokykloje. Vos 7,8 % tiriamųjų nurodė, jog gauna pagalbą iš
NVO.
3.5
54.6
26.2
7.8 5.0
60.3
14.9
4.3
0.0
10.0
20.0
30.0
40.0
50.0
60.0
70.0
Proc.
Savivaldybės administracija
Savivaldybės socialinės paramosskyrius
Socialinės paramos dienoscentras
NVO
Seniūnai
Socialiniai darbuotojai
Socialiniai pedagogai
Kita
79
22 pav. Informantų pasiskirstymas pagal socialinio darbuotojo apsilankymus jų namuose
Didžioji dalis informantų 42,3% teigia, kad jų namuose nesilanko socialinis darbuotojas (žr.:
22 pav). Trečdalis (33%) teigia, kad lankosi, ketvirtadalis (24,7%) teigia, kad lankosi kartais. Taigi
daugiau negu pusė (57,7%) informantų yra stebimi socialinių darbuotojų, kitaip tariant šios šeimos
priklauso socialinės rizikos šeimų sąrašui. Darbo autorė pažymi jog tik trejose šeimose, kurios
priklauso vienai iš daugiavaikių šeimų organizacijų, lankosi socialinis darbuotojas. Teigtina, jog jeigu
šeimos nariai yra socialiai aktyvūs, tuomet yra labai maža tikimybė šeimai tapti socialinės rizikos
šeima.
23 pav. Informantams aktualiausios socialinio darbuotojo paslaugos
Taip 33.0%
Kartais 24.7%
Ne 42.3%
Taip
Kartais
Ne
0% 20% 40% 60% 80% 100%
Tėvų švietimo
Socialinė priežiūra
Socialinė globa
Socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo
Tarpininkavimas
Krizių intervencija
Informavimo
Kita
19.8
19.0
29.2
22.9
16.8
25.0
16.0
63.6
13.6
14.9
12.4
7.6
5.6
5.8
10.4
40.7
36.4
31.0
33.1
28.8
26.7
28.0
18.2
8.6
14.0
12.4
16.1
24.0
21.7
15.2
17.3
15.7
15.0
20.3
24.8
20.8
30.4
18.2
Neaktualu
Mažiau aktualu
Vidutiniškai
Daugiau aktualu
Labai aktualu
80
Trečdalis (30,4%) apklaustųjų mano kad informavimo paslaugos yra aktualiausios (žr.: 23
pav). Ketvirtadalis (24,8%) tiriamųjų mano kad tarpininkavimo paslauga jiems būtų aktuali.
Penktadalis informantų išskiria socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo (20,3%) ir krizių intervencijos
(20,8%) paslaugas. Mažiausiai aktualios (15%) yra socialinės globos paslaugos, kadangi apklausoje
dalyvavo jaunos šeimos, kurioms dar nėra aktualios stacionarinės globos paslaugos.
3.2.5. Pagrindiniai kriterijai apsunkinantys šeimos padėtį
24 pav. Informantų šeimos finansinės situacijos vertinimas
Informantai savo šeimos finansinę situaciją vertina labai prastai. Didžioji dalis (52,9%)
tiriamųjų teigia, jog turimi finansiniai ištekliai tenkina minimalius poreikius maistui ir būstui (žr.: 24
pav). Trečdalis informantų pažymi jog nepakanka finansinių išteklių aprangai (33,5%) ir asmens
higienai (31,7%). Daugiau kaip pusė (57,3 %) apklaustųjų tvirtai sutinka, ketvirtadalis (28,7 %) iš
dalies sutinka, jog trūksta finansinių išteklių kultūriniams renginiams. Galima daryti išvadą, jog
daugiavaikės šeimos, negali skirti finansiniu išteklių vaikų ir savo kultūriniam lavinimui, dvasinių
vertybių ir šeimos papročių puoselėjimui. Svarbu pažymėti, jog šeimos kurios priklauso vienai iš
daugiavaikių šeimų organizacijų savo finansinę būklę vertina panašiai kaip ir visi informantai. Didžioji
0% 20% 40% 60% 80% 100%
Gyvenu pasiturinčiai
Turimi finansiniai ištekliai tenkinaminimalius poreikius maistui ir būstui
Nepakanka finansinių išteklių aprangai
Stokoju pinigų asmens higienos prekėms
Nepakanka finansinių išteklių kultūriniamsrenginiams
Kita
2.6
52.9
33.5
31.7
57.3
7.1
7.8
30.5
39.6
31.1
28.7
10.7
89.6
16.7
26.8
37.2
14.0
82.1
Taip
Iš dalies
Ne
81
dalis ( 86,3%) pažymi jog negyvena pasiturinčiai, pusė (52,7%) pažymi, jog turimi finansiniai ištekliai
tenkina tik būtiniausius poveikius, labai didelė dalis (90,7%) stokoja pinigų kultūriniams renginiams.
Darbo autorės nuomone svarbu, kad šeimos nariai turėtų galimybę kartu turiningai praleisti savo
laisvalaikį, nes tai stiprina emocinį ryšį ir stiprina šeimą.
25 pav. Informantų nuomone pagrindiniai jų šeimų sunkumai
Analizuojant paveiksle (žr. pav. 25) pateiktus duomenis atsiskleidžia, jog pagrindinė problema,
su kuria susiduria apklaustos daugiavaikės šeimos yra skurdas (68,1%) ir lėšų trūkumas (69,3%).
Trečdalis (30,1%) apklaustųjų taip pat pažymėjo, jog sunkumai kyla dėl to, jog jų šeima yra
daugiavaikė. Taip yra, nes uždirbtas ar kitaip gaunamas lėšas reikia paskirstyti didesniam asmenų
skaičiui, todėl nuolatos yra jaučiamas pinigų stygius. Darbo autorė pastebi, jog daugiavaikės šeimos
priklausančios daugiavaikių šeimų organizacijoms, pažymi, jog pagrindinė problema yra lėšų
trūkumas, taip atsakė 100 % tokių šeimų (žr.: 26 pav).
26 pav. Informantų, priklausančių daugiavaikių šeimų organizacijoms, nuomone pagrindiniai jų šeimų sunkumai
0% 20% 40% 60% 80% 100%
Bedarbystė
Lėšų trūkumas
Skurdas
Neįgalumas
Daugiavaikė šeima
Piktnaudžiavimas alkoholiu
Socialinių įgūdžių stoka
Kita
36.1
69.3
68.1
10.8
30.1
6.0
14.0
9.7
20.3
23.9
21.8
12.2
32.7
29.8
20.7
3.2
43.7
6.8
10.1
77.0
37.3
64.2
65.3
87.1
Taip
Iš dalies
Ne
0% 20% 40% 60% 80% 100%
Bedarbystė
Lėšų trūkumas
Skurdas
Neįgalumas
Daugiavaikė šeima
Piktnaudžiavimas alkoholiu
Socialinių įgūdžių stoka
Kita
47.2
100.0
40.3
11.3
12.5
0.0
4.3
0.0
13.2
0.0
22.4
12.9
37.5
19.2
4.3
0.0
39.6
0.0
37.3
75.8
50.0
80.8
91.3
100.0
Taip
Iš dalies
Ne
82
Beveik pusė (47,2%) mano jog bedarbystė taip pat apsunkina jų situaciją. Tuo tarpu šeimos
kurios yra aktyvios NVO veikloje, nei viena nepažymėjo piktnaudžiavimo alkoholiu, kaip jų šeimos
problemų priežasties, vos dešimtadalis (12,5%) mano, kad tai jog šeima yra daugiavaikė, sukelia
sunkumų. Labai maža dalis (4,3%) šeimų pažymėjo socialinių įgūdžių stoką, kaip jų šeimos problemą.
3.2.6. Šeimų priklausymas asociacijoms
Didžioji dalis informantų 62,8% nepriklauso jokiai asociacijai (žr.: 27 pav). Kitoms
organizacijoms priklauso 7,7% informantų, t.y. Lietuvos žaliųjų judėjimui, pilaitės bendruomenei,
laisvųjų krikščionių bažnyčiai, profsąjungoms, tarptautinei verslo rekomendacijų organizacijai BNI ir
kt. Daugiavaikių ir gausių šeimų asociacijoms priklauso net 29,6% visų apklaustųjų. Galima daryti
prielaidą, kad šeimos ieško pagalbos būdų, domisi naujovėmis, ieško bendraminčių, esančių tokioje
pačioje arba panašiose situacijose. Svarbu pažymėti ir tai, kad nei viena rizikos šeima pildžiusi anketas
nepriklauso nei vienai asociacijai.
27 pav. Informantų pasiskirstymas pagal priklausimą asociacijai
Pateikus šeimoms atvirą klausimą, ką suteikia narystė asociacijoje, jos noriai dėliojo savo
mintis. Dalinosi savo patirtimi. Bendravimą išskyrė, kaip pagrindinį rodiklį ir patį svarbiausią, kurį
gauna būdamos asociacijose. Taip pat labai joms svarbu, kad gauna paramą: maistu, apranga, avalyne,
švaros prekėmis, kosmetika ir kt. Šiek tiek rečiau, bet gauna bilietus į įvairius renginius. Nuolat tarp to
paties likimo šeimų dalinamasi patirtimi, patarimais, vykstama į įvairias išvykas, stovyklas. Ko
pasėkoje galima daryti prielaidą, kad tame pačiame būrelyje, esant keliems bendraminčiams, galbūt,
problemos tampa ne be tokios didelės, paprastesnės ir žymiai greičiau ir lengviau išsprendžiamos. Taip
pat galima manyti, kad asociacijos prisideda prie daugiavaikių šeimų problemų sprendimo.
Nepriklausau jokiai asociacijai
62.8%
Gausių šeimų 23.0%
Daugiavaikių šeimų 6.6%
Kitoms 7.7%
Nepriklausau jokiaiasociacijai
Gausių šeimų
Daugiavaikių šeimų
Kitoms
83
3.2.6. Informantų numatomos perspektyvos
28 pav. Informantų nuomonė, kokios pagalbos rūšys jiems yra priimtiniausios
Didžioji dalis (86,8%) šeimų teigia, kad labai svarbu turėti darbą, gauti atlyginimą (žr.: 28
pav). Taip pat šeimos rūpinasi savo vaikais ir daugiau negu trys ketvirtadaliai (78,1%) tiriamųjų teigia,
kad labai svarbu, jog vaikai gautų nemokamą maitinimą. Tiek pat tiriamųjų (74,4%) daliai svarbu
gauti išmokas ir kompensacijas. Šiek tiek mažiau: socialines, paslaugas (61,9%), maisto paketus
(65%) ir transporto lengvatas (59,7%). Iš tyrimo duomenų matome, kad visos pagalbos rūšys yra
priimtinos daugiavaikėms šeimoms. Taip yra, kadangi jau iš anksčiau aptartų duomenų žinome, jog
daugiavaikės šeimos jaučia skurdą, jų gaunamos pajamos netenkina visų šeimos narių poreikių. Todėl
šeimos norėtų gauti paramą iš šalies.
0% 20% 40% 60% 80% 100%
Pinigai
Socialinės paslaugos
Išmokos, kompensacijos
Transporto lengvatos
Vaikų nemokamas maitinimas
Maisto paketas
Kita
86.8
61.9
74.4
59.7
78.1
65.0
24.0
9.8
26.9
17.3
22.0
13.6
17.8
8.0
3.4
11.3
8.3
18.2
8.3
17.2
68.0
Taip
Iš dalies
Ne
84
29 pav. Informantų nuomonė apie šeimos rėmimo priemonių svarbą
Analizuojant 29 paveiksle pateiktus duomenis matome, jog daugiavaikėms šeimoms yra
svarbiausios šios rėmimo priemonės: pašalpos daugiavaikėms šeimoms (79,8%), geresnės būsto
sąlygos (78,5%), tobulesnė ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros sistema (73,9%), galimybė tėvams
dirbti nepilną darbo dieną, paliekant tokį patį darbo užmokestį (70%). Daugiau nei pusė informantų
išskyrė pašalpas tėvams kurie nedirba, kol jie prižiūri vaikus (68,9%), didesnės vienkartinės pašalpos,
gimus kiekvienam vaikui (62,6%), Tobulesni motinystės atostogų įstatymai dirbančioms mamoms
(55,6%). Galima teigti, jog reikia tobulini visus įstatymus, kurie yra susiję su šeimomis auginančiomis
vaikus.
Pateikus šeimoms atvirą klausimą, ką siūlo daugiavaikių šeimų situacijos gerinimui,
informantai atsakė, kad:
norėtų gauti būstą arba valstybė kompensuotų būsto paskolos palūkanas;
reikia didinti pašalpas ir išmokas;
reikia skirti daugiau lengvatų ir nuolaidų;
reikia keisti visuomenės požiūrį į daugiavaikes šeimas;
būtų suteiktas nemokamas transportas šeimoms;
daugiau lėšų skirti vaikų ugdymui ir laisvalaikio užimtumui;
55.6
79.8
68.9
62.6
78.5
73.9
70.0
28.0
31.5
14.3
17.4
22.1
17.2
14.5
24.4
20.0
13.0
6.0
13.7
15.3
4.3
11.5
5.6
52.0
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%100%
Tobulinti motinystės atostogų įstatymusdirbančioms mamoms
Pašalpos daugiaviakėms šeimoms
Pašalpos tėvams, kurie nedirba, kol jie prižiūrimažus vaikus
Didesnės vienkartinės pašalpos, gimuskiekvienam vaikui
Gerinti būsto sąlygas, šeimoms auginančiomsvaikus
Tobulinti ikimokyklinio amžiaus vaikųpriežiūros sistemą
Suteikti galimybę tėvams dirbti nepilną darbodieną, paliekant tokį patį darbo užmokestį
Kita
Taip
Iš dalies
Ne
85
būtų sudarytos lengvatos daugiavaikių šeimų verslo kūrimui, bei mažinti mokesčių naštą;
sudaryti sąlygas derinti karjerą ir motinystę/tėvystę;
reikia padidinti papildomą neapmokestinamą pajamų dydį (PNPD);
reikia daugiavaikių šeimų tėvus į pensiją išleisti anksčiau;
reikia, kad valdininkai vykdytų duotus pažadus.
Analizuojant šiuos gautus duomenis, galime teigti, jog daugiavaikės šeimos susiduria su
įvairiomis specifinėmis ir kitoms šeimoms būdingomis problemomis. Todėl labai svarbu į tai atkreipti
Vyriausybės, NVO ir kitų organizacijų dėmesį, tam kad palengvinti šių šeimų gyvenimą, pagerinti
buities sąlygas, suteikti vaikams galimybę tinkamai vystytis ir augti tam, tam kad taptų aktyviais
valstybės piliečiais.
Tyrimo apibendrinimas
Apibendrinant atlikto tyrimo duomenis galima teigti, jog:
daugiavaikės šeimos savo finansinę situaciją vertina labai prastai. Didžioji dalis teigia, jog
turimi finansiniai ištekliai tenkina tik minimalius poreikius maistui ir būstui, nemaža dalis
pažymi jog nepakanka finansinių išteklių drabužiams, stokoja finansinių išteklių
kultūriniams renginiams, atostogoms ir kt. Galima daryti prielaidą, jog daugiavaikės
šeimos, negali skirti pakankamai finansiniu išteklių savo vaikų kultūriniam lavinimui,
dvasinių vertybių ir šeimos papročių bei tradicijų puoselėjimui. Daugiavaikių šeimų nariai
turėtų turėti galimybę, kaip ir šeimos kurios augina vieną ar du vaikus, kartu turiningai
praleisti savo laisvalaikį, nes tai stiprina emocinį ryšį ir bendravimą.
pagrindinė problema, su kuria susiduria daugiavaikės šeimos - skurdas ir lėšų trūkumas,
akivaizdu, jog turimus finansinius išteklius reikia paskirstyti didesniam asmenų skaičiui,
todėl nuolatos yra jaučiamas pinigų stygius. Trečdalis apklaustųjų teigia, jog sunkumų
priežastis tai, jog finansinių išteklių stoka, kuri tiri padalinta vienam šeimos nariui.
daugiavaikės šeimos ieško įvairių pagalbos būdų, domisi naujovėmis, ieško bendraminčių,
esančių tokioje pačioje situacijoje, tai skatina šias šeimas burtis į asociacijas, bei taip
padėti vieni kitiems. Svarbu pažymėti ir tai, kad nei viena socialinės rizikos įskaitoje šeima
teigia jog nepriklauso jokioms asociacijoms.
populiariausios socialinės paslaugos: nemokamas maitinimas, nemokami maisto daviniai,
tarpininkavimas ir atstovavimas, konsultavimas ir informavimas. Mažiau populiarios
paslaugos – transporto lengvatos, sociokultūrinės paslaugos ir kt.
86
darbdaviai vengia įdarbinti tėvus auginančius mažamečius vaikus, kadangi baiminasi, jog
darbuotojas dažnai negalės dirbti, dėl to kad nuolatos slaugys sergančius vaikus.Didžioji
dalis apklaustų sutuoktinių šiuo metu dirba. Analizuojant nedarbo priežastis, pastebimos
problemos: “nepriima į darbą dėl vaikų“ nėra. Darbdavys priimdamas į darbą vyrą
stereotipiškai mąsto, jog vyrai mažiau atsakingi už vaikų auginimą, slaugą, todėl gali
geriau atlikti darbą ir įsilieti į darbo rinką;
vienos populiariausių socialinio darbuotojo teikiamų socialinių paslaugų daugiavaikėms
šeimoms - informavimas ir tarpininkavimas. Kadangi apklausoje dalyvavo daugiau jaunos
šeimos, mažiausiai aktualios joms - socialinės globos paslaugos;
daugiavaikės šeimos, kurios priklauso vienai iš nevyriausybinių daugiavaikių šeimų
organizacijų, didžioji dauguma nepriklauso socialinės rizikos šeimų sąrašui ir
piktnaudžiavimas alkoholiu nėra jų šeimų problemų priežastimi.
87
IŠVADOS
Apibendrinant galima teigti, kad:
šeima – pagrindinė visuomenės ląstelė, todėl turi būti sudarytos sąlygos, ypač
daugiavaikėms, tinkamai vykdyti pagrindines funkcijas, apsaugant jas nuo krizinių
situacijų, kadangi tai pagrindinė prielaida tapti socialinės rizikos šeima. Šeimos funkcijas
apjungia vienas paprastas ir labai svarbus tikslas – kiekvieno šeimos nario laimės siekimas.
Keičiantis visuomenei, socialinėms ir ekonominėms sąlygoms, šeimos taip pat –
nuolatinėje kaitoje: nyksta tradiciškai susiformavę šeimos bruožai (pvz.: šeima kuriama
vedybų keliu, santuokoje gimę vaikai ir kt.), kinta šeimyniniai tarpusavio santykiai. Jauni
žmonės neskuba savo santykių įteisinti santuokiniais ryšiais ir dažnai tampa sugyventinais
arba asmenimis neįregistravusiais santuokos ir po vaiko gimimo;
pagrindinė problema, su kuria susiduria daugiavaikės šeimos - skurdas ir lėšų trūkumas.
Lėšų trūkumas sudaro prielaidas išgyventi nuolatines krizes, mažina jų savivertę, skatina
konfliktų įvairovė Daugiavaikės šeimos dažnai kenčia nuo smerkiančio visuomenės
požiūrio, nors ir gyvena tvarkingai.Daugiavaikėms šeimoms reikalinga valstybės pagalba
taikant socialinės apsaugos priemones, tarp jų ir garantijas šeimai, taip pat pagalba iš
socialinio darbuotojo, kuris taikydamas įvairius darbo su šeima metodus, gali padėti jiems
prisitaikyti prie pokyčių, silpnąsias šeimos puses paversti stipriosiomis ir įgalinti socialiai
funkcionuoti, nepriklausomai nuo kintančios aplinkos
tyrimo duomenys atskleidė jog daugiavaikės šeimos savo finansinę situaciją vertina labai
prastai, todėl negali skirti lėšų tenkinti kasdieniniams poreikiams tenkinti (pvz.: valgyti
kokybišką maistą, kultūriniam lavinimui, turiningo laisvalaikio praleidimo, dvasinių
vertybių ir šeimos papročių puoselėjimui ir kt.) Daugiavaikės šeimos tikisi: gauti didesnę
finansinę paramą iš valstybės, daugiau nemokamų būrelių savo vaikams ir kitos paramos.
Taip pat svarbi visuomenės požiūrio kaita į daugiavaikes šeimas, kadangi ne visos jos gali
priskirtos socialinės rizikos šeimoms.
88
REKOMENDACIJOS
Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetui:
kompensuoti būsto nuomos kainą daugiavaikėms šeimoms, neturinčioms tinkamų
gyvenimo sąlygų;
skatinti nevyriausybinių daugiavaikių šeimų organizacijų plėtrą, bendradarbiavimą su
savivaldybėmis, seniūnijomis, sprendžiant problemas.
Skirti valstybinę pensiją ne tik motinoms, bet ir tėvams kurie dorai užaugino 5 ir
daugiau vaikų.
Savivaldybėms:
didesnį dėmesį skirti daugiavaikėms šeimoms, kurios patiria skurdą, kadangi nuo 2014
m sausio 1 d., socialinės pašalpos teikimas tapo savivaldybių savarankiškaja funkcija;
skirti papildomų finansinių išteklių daugiavaikių šeimų vaikų nemokamai popamokinei
veiklai, kultūriniams renginiams ir kt.;
plėsti socialines paslaugas, sudarant galimybę daugiavaikėms šeimoms turiningai
praleisti laisvalaikį, galimybę vaikams ugdytis nemokamai lankant būrelius ir kitą
popamokinę veiklą;
svarstyti taryboje pažymėjimų įvedimą savivaldybėje gyvenančioms daugiavaikėms
šeimoms ir galimas lengvatas šioms šeimoms. Teikti daugiau lengvatų transportui,
kultūriniams renginiams, popamokinei veiklai, laisvalaikio pramogoms, muziejams ir
kt., daugiavaikių šeimų nariams;
įsteigti kelis etatus konsultantų, teikiančių pagalbą vaikų auklėjimo klausimais;
teikti daugiau lengvatų transportui, kultūriniams renginiams, popamokinei veiklai,
laisvalaikio pramogoms, muziejams ir kt., daugiavaikėms šeimoms;
investuoti į socialinių darbuotojų darbui su socialinės rizikos šeimomis kvalifikacijos
tobulinimą, aprūpinti transportu, kad būtų suteikiamos kokybiškesnės paslaugos
daugiavaikėms šeimoms.
Nevyriausybinems organizacijoms:
bendradarbiauti su savivaldybėmis, socialiniais darbuotojais, dirbančiais su socialinės rizikos
šeimomis, sprendžiant iškilusias problemas,
89
skatinti dalyvaujanti projektinėje veikloje, efektyvinti informaciją rizikos grupės šeimoms,
auginančioms tris ir daugiau vaikų, apie jų teikiamas paslaugas.
gerinti daugiavaikių šeimų įvaizdį.
Seniūnijoms:
Bendradarbiauti su nevyriausybinėmis daugiavaikių šeimų organizacijomis sprendžiant šeimų
problemas.
Socialiniams darbuotojams:
efektyviai ir kvalifikuotai reaguoti į daugiavaikių šeimų problemas;
teikti daugiavaikėms šeimoms informaciją apie nevyriausybinių organizacijų vykdomą veiklą
bei teikiamą naudą;
ugdyti daugiavaikių socialinės rizikos šeimų socialinius įgūdžius;
inicijuoti savanoriška veikla paremtų organizacijų kūrimąsi teikiant pagalbą daugiavaikėms
šeimoms.
Daugiavaikėms šeimoms:
Bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais sprendžiant iškilusias socialines problemas;
dalyvauti nevyriausybinių organizacijų veikloje;
krizės atveju kreiptis pagalbos į socialinį darbuotoją, kad jis padėtų arba nukreiptų pas kitus
specialistus.
90
LITERATŪRA
1. ALIFANOVIENĖ Daiva, KEPALAITĖ Albina, STRIŠKIENĖ Ona. Daugiavaikių šeimų
socialinės – edukacinės situacijos analizė.
[http://www.ugdymopsichologija.leu.lt/index.php/Ugdymopsichologija/article/viewFile/28/23]
[žr.: 2015.02.15]
2. ALIFANOVIENĖ Daiva, KEPALAITĖ Albina, STRIŠKIENĖ Ona. Daugiavaikių šeimų
socialinių problemų analizė bendruomenės narių
požiūriu.[http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-
0001:J.04~2012~1367185857122/datastreams/DS.002.0.02.ARTIC/content] [žr.: 2015.02.15]
3. ALIFANOVIENĖ Daiva, KEPALAITĖ Albina, STRIŠKIENĖ Ona. Socioekonominė
daugiavaikių šeimų situacija ir bendruomenės pagalbos galimybių analizė.
[journals.ku.lt/index.php/tiltai/article/download/884/pdf] [žr.: 2015.02.15]
4. ALISTAIR Cristle. Is social work „a non – tradional“ occpation for me?.. British Yournal of
social work, 1998, 491-510 p.
5. ANDRAŠIŪNIENĖ Milda. Socialinio darbo terminų žodynėlis. Vilnius: Ciklonas, 2007. 162
p.
6. ATKOČIŪNIENĖ Lina. Sėkmingo auklėjimo daugiavaikėje šeimoje prielaidos.
[http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2004~D_20040608_160607-
65050/DS.005.0.01.ETD] [žr.: 2015.02.22]
7. BAJORIŪNAS, Zenonas. Familistikos pagrindai. Vilnius: VPU leidykla, 1994. 282 p.
8. BAJORIŪNAS, Zenonas. Šeimos edukologija. Vilnius: Jošara, 1997. 298 p.
9. BALEVIČIENĖ Šarūnė. Socialinių paslaugų, teikiamų socialinės rizikos šeimoms,
vertinimas.[http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-
0001:E.02~2008~D_20080924_175949-43483/DS.005.0.01.ETD] [žr.: 2013.01.29].
10. BARTKUTĖ Ingrida, ČIŽIKIENĖ Janina. Socialinės paramos rizikos šeimoms teikimo
poreikio analizė. [http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-
0001:J.04~2012~1367189112002/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content] [žr.: 2015.02.15]
11. BITINAS Bronislovas. Edukologinis tyrimas: sistema ir procesas. Vilnius: Kronta, 2006, 246
p.
12. BLEBIENĖ, Aleksandrina. Lietuvos gyventojai ir šeima per 15 atkurtos nepriklausomybės
metų (1990-2004). Kaunas, 2006, 116 p.
91
13. DABARTINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2012,
969 p.
14. DEMOGRAFIJOS METRAŠTIS 2013 [http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-
file?id=2992] [žr.: 2015.03.22]
15. DOBILIENĖ Gitana. Socialinio darbo su socialinės rizikos grupės šeimomis organizavimas
kaimiškoje vietovėje. [http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-
0001:E.02~2009~D_20090629_154727-27939/DS.005.0.01.ETD] [žr.: 2013.01.29].
16. DROMANTIENĖ Leta. Nevyriausybinių organizacijų vaidmuo stiprinant socialinę sanglaudą.
[https://repository.mruni.eu/handle/007/13190] [žr.: 2015.02.15]
17. GALDAITĖ, Lijana, ŠVEDAITĖ, Birutė. Socialinio darbo metodai: mokymo priemonė.
Vilnius: Spauda, 2005, 195 p.
18. GYVENTOJŲ PAJAMOS IR GYVENIMO SĄLYGOS 2013 [http://osp.stat.gov.lt/services-
portlet/pub-edition-file?id=3148] [žr.: 2015.05.02]
19. HERR E. L., CRAMER S.H. career gidance and counselling throught the lifespan. Sistematic
apporoaches. New York: Harper Collins, 1997, 284 p.
20. HIGHAM Patricia. Social Work – introducing profesional practice. London: SAGE, 2006. 233
p.
21. HOMOSEKSUALIŲ TĖVŲ ĮTAKA VAIKO SEKSUALINEI ORIENTACIJAI IR
PSICHOLOGINEI RAIDAI. Lyčių studijų centras. Vilniaus universitetas. Vilnius. 2012.
22. INDRAŠIENĖ, Valdonė. Socialinio ugdymo technologijos. Mokomoji knyga. VPU.
Socialinės pedagogikos katedra. Vilnius, 2004. 127 p.
23. JOHNSON, Louise,C. Socialinio darbo praktika: bendrasisi požiūris. Vilnius: VU
Specialiosios psichologijos laboratorija, 2001, 372 p.
24. JUKNEVIČIŪTĖ, R, Tyrimas sukrėtęs pasaulį.
[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/tyrimas_sukretes_pasauli/,p
rint.1 žr.:] [2013.01.29].
25. KARDELIS Kęstutis. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: Judex, 2002. 142 p.
26. KAVOLIŪNAITĖ – RAGASKIENĖ Eglė. Socialinės garantijos šeimai kaip socialinės
politikos šeimos srityje įgyvendinimo teisinės priemonės. [http://www.teise.org/data/2010-4-
kavoliunaite.pdf] [žr.: 2015.02.15]
92
27. KIERNAN Kathleen. Unmarried Cohabitation and Parenthood in Britain and Europe.
[http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.0265-8240.2004.00162.x/abstract] [žr.:
2015.05.02]
28. KIZLIENĖ Edita. Socialinės pagalbos tinklo plėtra socialinės rizikos šeimoms.
[http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080924_180225-
66431/DS.005.0.01.ETD] [ žr.: 2013.01.29].
29. KONDROTAITĖ, Gita. Socialinės rizikos šeimos Lietuvoje: atvejo studija. Iš: Lietuvos
mokslų akademija: Filosofija. Sociologija, 2006, nr. 4, p. 55-60.
30. KOZLOVAS, Aleksandras. Socialinis darbas: profesinės veiklos įvadas (tarptautinis
projektas). Vilnius: Vilniaus universitetas Specialiosios psichologijos laboratorija, 2007. 282 p.
31. KULITAVIČIENĖ Viktorija. Socialinių paslaugų kokybės gerinimo modelis rizikos šeimoms
Panevėžio mieste. [http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-
0001:E.02~2009~D_20090629_133022-94137/DS.005.0.01.ETD] [žr.: 2013.01.29].
32. KVIESKIENĖ, Giedrė, INDRAŠIENĖ, Valdonė. Socialinio darbo ypatumai vaikų globos
namuose. Vilnius, 2008, 115 p.
33. KVIESKIENĖ, Giedrė. Pozityvioji socializacija: monografija. Vilnius: VPU leidykla, 2005,
184 p.
34. KVIESKIENĖ, Giedrė. Socializacija ir vaiko gerovė. Vilnius: VPU leidykla, 2003, 249 p.
35. KVIETKAUSKAITĖ Milena. Socialinių paslaugų reikšmė ir rūšys.
[http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:4gQ-
LeP8YX8J:www.slk.lt/studentu-
konferencijos/2014/articles/DOC/teise/Straipsnis_Kvietkauskaite_TEISE.doc+&cd=1&hl=lt&
ct=clnk] [žr.: 2015.03.08]
36. LELIŪGIENĖ, Irena. Socialinio pedagogo (darbuotojo) žinynas. Kaunas: Technologija, 2003.
348 p.
37. LENGVATOS GAUSIOMS ŠEIMOMS [http://www.socmin.lt/lt/seima-ir-vaikai/seimos-
politika/lengvatos-gausioms-seimoms.html] [žr.: 2015.02.15]
38. LIETUVOS GIMSTAMUMO KITIMAS NUO 2002 m. iki 2013 m.
[http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-
analize?portletFormName=visualization&hash=3e478a69-b59d-47ba-86f9-0c251b2676a2] žr.:
[2015.01.20].
93
39. LIETUVOS STATISTIKOS DEPARTAMENTAS.
[<http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=800>] [žr. 2010-02-05]
40. LIETUVOS STATISTIKOS DEPARTAMENTAS.
[http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3160902&PLang
uage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=4024&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar
2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&r
var13=&rvar14] [žr.: 2013.01.28].
41. LIETUVOS STATISTIKOS DEPARTAMENTAS.
[http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=2306] [žr.: 2013.01.28].
42. LIETUVOS STATISTIKOS METRAŠTIS 2014.[ http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-
edition-file?id=2910] [žr.: 2015.03.22]
43. MAKARENKA A. Pedagoginiai raštai. Kaunas: Šviesa, 1987. 337 p.
44. MARSAL Gordon, Dictionary of sociology. Oxford, New York:Oxford niversity press, 1998.
337 p.
45. MASLAUSKAITĖ Aušra. Lietuvos šeima ir modernybės projektas: prieštaros bei teorizavimo
galimybės.
[www.ceeol.com/aspx/getdocument.aspx?logid=5&id=9acb3d44a0924fb2bda4dae51c204890]
[žr.: 2015.05.02]
46. MATULIONIS. Arvydas Virgilijus. Sociologija: [vadovėlis]. Vilnius: Homo Liber, 2002, 197
p.
47. METODINĖS REKOMENDACIJOS VAIKŲ DIENOS CENTRŲ DARBUOTOJAMS
SOCIALINIO DARBO SU ŠEIMA KLAUSIMAIS. Vilnius: Baltijos kopija, 2006, 36 p.
48. MIGRACIJA LIETUVOJE: faktai ir skaičiai. Tarptautinės migracijos Vilniaus biuras. Vilnius.
2011.
49. MIŠKINIS A. Sugyventinių teisių reglamentavimo problemos. Jurisprudencija. 2003 37(29)
66-72.
50. MIŠKINIS, Kęstas. Šeimos pedagogika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. 224
p. 75
51. MIŠKINIS, Kęstas. Šeima žmogaus gyvenime. Kaunas: Aušra, 2003. 552 p.
52. NAVAITIS, Gediminas. Paradoksalūs šeimos konsultavimo metodai socialiniame darbe.
Lietuvos teisės universitetas. Vilnius. 2002.
94
53. NEIFELD Halina. Socialinių darbuotojų veiklos optimizavimas, dirbant su socialinės rizikos
šeimomis. [http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-
0001:E.02~2010~D_20100708_130206-37907/DS.005.0.02.ETD] [žr.:2013.01.29].
54. OFICIALIOS STATISTIKOS PORTALAS [http://osp.stat.gov.lt/temines-lenteles1] [žr.:
2015.01.21]
55. OFICIALIOS STATISTIKOS PORTALAS [http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-
rodikliu-analize?portletFormName= visualization&hash=687e2dfa-2c1b-445b-a7ac-
a82292c71913] [žr.: 2015.02.15]
56. OFICIALIOS STATISTIKOS PORTALAS. [http://osp.stat.gov.lt/lietuvos-vaikai] [žr.:
2015.02.15]
57. PAGRINDINIAI SOCIALINIAI RODIKLIAI 2015 [http://www.socmin.lt/lt/socialine-
statistika.html] [žr.: 2015.05.02]
58. PALANGOS MIESTO SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TARNYBA
[http://www.pspt.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=52&Itemid=55] [žr.:
2013.01.29].
59. RADZEVIČIENĖ Sonata. Daugiavaikių šeimų vaikų profesinio kryptingumo ugdymo
ypatumai. [http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-
0001:E.02~2012~D_20120613_145428-25844/DS.005.0.01.ETD] [žr.: 2015.02.22]
60. RALYS Kęstutis. Būsimų sutuoktinių pasirengimas ugdyti vaikus šeimoje, susituokus antrą
kartą. [http://www.socialinisugdymas.leu.lt/index.php/socialinisugdymas/article/view/12] [žr.:
2015.05.02]
61. RATNIKAITĖ Inesė. Šeimos kaip „namų Bažnyčios“ ugdymosi principai.
[www.ceeol.com/aspx/getdocument.aspx?logid=5&id=cd0d0fb54b3d461e886b5efd18fb0c61]
[žr.: 2015.05.02]
62. SIAURUSEVIČIŪTĖ Ingrida. Socialinės paramos daugiavaikei šeimai sociologinė analizė.
[http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090629_140418-
56817/DS.005.0.02.ETD] [žr.: 2015.02.22]
63. SOCIALINIS DARBAS SU SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMOMIS. Vilnius: Kronta, 2009. 83
p.
64. SOCIALINIS DARBAS: profesinė veikla, metodai ir klientai: vadovėlis. Vilnius: Mykolo
Riomerio Universiteto Leidybos centras, 2010, 567 p.
95
65. SOCIALINIS DARBAS: profesinės veiklos įvadas (tarptautinis projektas). Vilnius: VU
specialiosios psichologijos laboratorija, 2004, 282 p.
66. SONGAILIENĖ Birutė. Socialinio darbuotojo darbui su socialinės rizikos šeimomis vaidmenų
analizė.[http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100621_090407-
11877/DS.005.0.02.ETD] [žr.2013.01.29].
67. STANKŪNIENĖ, Vladislava. Nauji Lietuvos šeimos bruožai: tradicinių ir modernių šeimos
formavimo strategijų sandūra. [http://www.lmaleidykla.lt/publ/0235-7186/2003/2/F-51.pdf]
[žr.: 2015.05.02]
68. STRIŠKIENĖ Ona. Daugiavaikių šeimų socialinių ir edukacinių problemų ypatumų raiška.
[http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100907_093525-
70208/DS.005.0.02.ETD] [žr.: 2015.02.22]
69. ŠVEIKAUSKAS, Vaclovas. Sveikatos edukologija. Kaunas: KMU leidykla, 2008. 432 p.
70. TIDIKIS Rimantas. Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius: Lietuvos teisės
universitetas, 2003. 627 p.
71. Trys JAV Valstijos pritarė homoseksualų santuokoms.
[http://www.delfi.lt/news/daily/world/trys-jav-valstijos-pritare-homoseksualu-
santuokoms.d?id=59928321] [žr.: 2013.01.28].
72. UZDILA, Juozas Vytautas. Dorinis asmenybės ugdymas šeimoje. Vilnius: Academia, 1993.
192 p.
73. VALSTYBĖS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS IR ĮVAIKINIMO TARNYBOS 2012 METŲ
VEIKLOS ATASKAITA [http://vaikoteises.lt/media/file/2012mataskaita3.pdf] [žr.:
2015.01.20]
74. VALSTYBĖS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS IR ĮVAIKINIMO TARNYBOS 2013 METŲ
VEIKLOS ATASKAITA.
[http://www.vaikoteises.lt/media/file/ataskaitos/2013metuataskaita.pdf] [žr.: 2015.02.15]
75. VALSTYBĖS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS IR ĮVAIKINIMO TARNYBOS 2013 METŲ
VEIKLOS ATASKAITA.
[http://vaikoteises.lt/media/file/ataskaitos/2014%20M_%20VEIKLOS%20ATASKAITA%202
015-03-18.pdf] [žr.: 2015.05.02]
76. WILLSON M. A. Love and family. USA. 1996. 383 p.
96
77. ZALESKIENĖ Irena, RUTKAUSKIENĖ Laima. Nevyriausybinių organizacijų vaidmuo
teikiant socialines paslaugas. [https://repository.mruni.eu/bitstream/handle/007/13338/2210-
4716-1-SM.pdf?sequence=1] [žr.: 2015.03.08]
78. ŽEMAITIENĖ Genovaitė. Socialinės pagalbos poreikis šeimai, auginančiai neįgalų vaiką.
[http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100713_132728-
62186/DS.005.0.01.ETD] [žr.: 2013.01.29].
97
TEISĖS AKTAI
1. LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 4, 8, 10, 12,
17, 21, ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymas 2014m gruodžio 2d. Nr. XII-1366, Vilnius
[https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/da744a4081dc11e4bc68a1493830b8b9] [žr.: 2015.02.15]
2. LR Darbo kodeksas 2002 m. birželio 4 d. Nr. IX-926, Vilnius.
[http://www3.lrs.lt/pls/inter3/oldsearch.preps2?Condition1=169334&Condition2=] [žr.:
2015.01.15]
3. LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 9, 13-1, 17 ir 20 straipsnių pakeitimo
įstatymas 2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. XII-1129, Vilnius.
[https://www.vmi.lt/cms/web/kmdb/1.13.1/-/asset_publisher/0OhS/content/gyventoju-pajamu-
apmokestinimo-tvarka-nuo-2014-01-
01/10174?redirect=https%3A%2F%2Fwww.vmi.lt%2Fcms%2Fweb%2Fkmdb%2F1.13.1%3Fp_p
_id%3D101_INSTANCE_0OhS%26p_p_lifecycle%3D0%26p_p_state%3Dnormal%26p_p_mod
e%3Dview%26p_p_col_id%3Dcolumn-1%26p_p_col_count%3D1] [žr.: 2015.03.05]
4. LR Išmokų vaikams įstatymas 1994 m. Lapkričio 3 d, Nr. I-621, Vilnius.
[http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=278407] [žr.: 2015.04.15]
5. LR Konstitucija. Valstybė žinios, 1992, Nr. 33-1014.
[http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm] [žr.: 2015.03.05]
6. LR Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas 2013m gruodžio 19d. Nr. XII – 717, Vilnius.
[http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=463439&p_tr2=2] [žr.: 2015.02.15]
7. LR Nutarimas „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ 2008 m. Birželio 3 d.
Nr. X-1569, Vilnius. [http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=5477&p_k=1] [žr.: 2015.02.15]
8. LR Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems
asmenims) įstatymo pakeitimo įstatymas 2006 m. Lapkričio 21 d. Nr. X-916, Vilnius.
[http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=287573&p_query=&p_tr2=] [žr.:
2015.02.15]
9. LR Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, 2003 m. Liepos 1d. Nr.
IX-1675, Vilnius. [http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=415160] [žr.:
2015.03.10]
10. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gruodžio 17 d. įsakymas nr. A1-207 „Dėl darbo
su socialinės rizikos šeimoms metodinių rekomendacijų patvirtinimo“. Valstybės žinios,
98
2004,Nr.9.
[http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=225359&p_query=&p_tr2=] [žr.:
2015.05.01]
11. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. Balandžio 5 d. Įsakymas „Dėl asmens (šeimos)
socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo ir senyvo amžiaus asmens bei
suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodikos patvirtinimo“, Nr.
A1-94, Vilnius.
[http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=274454&p_query=&p_tr2=] [žr.:
2015.05.01]
12. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5d. Įsakymas „Dėl socialinių
paslaugų katalogo patvirtinimo“. Nr. A1-93, Vilnius.
[http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=274453&p_query=&p_tr2=] [žr.:
2015.02.15]
13. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. birželio 27 d. Įsakymas „Dėl socialinės rizikos
vaiko ar likusio be tėvų globos vaiko socialinės globos poreikio nustatymo metodikos
patvirtinimo“ Nr. A1- 179, Vilnius.
[http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=279576&p_query=&p_tr2=] [žr.:
2015.01.10]
14. LR Socialinės paramos mokiniams įstatymas 2006 birželio 13d. Nr. X-686, Vilnius.
[http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=279123&p_query=&p_tr2=] [žr.:
2015.01.10]
15. LR Socialinių paslaugų įstatymas. Valstybės žinios, 2006, Nr. 17-589.
[http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=270342&p_query=&p_tr2=] [žr.:
2015.02.15].
16. LR Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 11, 13, 14, 19, 20, 21, 23, 24, 26, 29, 30, 31, 32, 38
straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 141, 24
1 straipsniais įstatymas 2014 m. liepos 10 d. Nr.
XII-1014, Vilnius [https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ed068ca0125f11e4adf3c8c5d7681e73]
[žr.: 2015.02.12]
17. LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2013 metų veiklos ataskaita.
[http://www3.lrs.lt/docs2/ATMQTAUA.PDF] [žr.: 2015.02.12]
99
18. LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti
(modernizuoti) įstatymas 2012-11-12, Nr. IX-1188,Vilnius.
[http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=415165] [žr.: 2015.02.12]
19. LR Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo pakeitimo įstatymas 2004m.
gegužės 18 d. Nr. IX-2237, Vilnius
[http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=234411&p_query=&p_tr2=] [žr.:
2015.01.15]
20. LR Valstybinių pensijų įstatymas 1994 m. gruodžio 22 d. Nr. I-730,Vilnius.
[http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=387814] [žr.: 2015.01.15]
21. LR Valstybinių šalpos išmokų įstatymas 2005 m. gegužės 19 d. Nr. X-210, Vilnius.
[http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=256804&p_query=&p_tr2=2] [žr.:
2015.02.15]
22. LR Vyriausybės „Dėl užmokesčio už vaikų išlaikymą ikimokyklinėse įstaigose“, 1995 m.
rugpjūčio 31 d. nutarimas Nr. 1170, Vilnius.
[http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=105878&p_query=&p_tr2=2] [žr.:
2015.04.25]
23. Socialinių paslaugų teikimo reformos koncepcija. 2002 m. vasario 6 d. Nr. 171. Vilnius.
[http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=159854&p_query=&p_tr2=] [žr.:
2015.04.25]
100
SUMMARY
Large families faces lots of various problems. Families changing their everyday behavior and
values in order to adapt to everyday changes. No matter that, in those families are still strong beliefs in
lithuanian traditions. If we want to save that, special government and regional policy focus on it is
necessary. But mostly an large family is identified like an social risk family these days. Lots of people
think that social risk families are using all the possible benefits, in example, the kids of large families
are free of the charges of kindergartens, receiving an free feeding in the schools or receiving
sponsorships from the government or other resources. In the result, those large families have enough
finances to live everyday life and they are not trying to get a job and become independent ones. That is
the reason why in our country the number of families, which cannot take care of themselves without
government funding, is increasing.
Problematic questions:
1. What kind of factors make an influence to large families become an social risk
families?
2. If the social workers providing social facilities satisfy the expectations of large
families?
Object – large families expectations to the social facilities.
The aim of the work – to analyze the expectations of large families to receive an social
guarantees.
Task in the work:
1. To discuss about the definition of the family, their functions and changes in the
evolution of modern society;
2. To identify the problems with which large families confront;
3. To analyze the expectations of the risk group belonging large families about the social
facilities and the needs to have it.
After researches were made and literature was analyzed, it is possible to make conclusions. It
is necessary to make good conditions, especially for large families, and let them function normally.
Also it is important to defend families from the critical situations and try to make adaptation to various
changes easier. It should be noticed that the main problem with which large family faces is poverty
and lack of finances to satisfy the needs of all family members. The large families suffer from
condemnatory reaction of society. Moreover, they are often compared with social risk families. Also
analyzing the data of the research was noticed that if family participating in non-government
101
organization of large families association activity, it helps to solve lots of problems and to save large
families from becoming an social risk family.
102
PRIEDAI
1 priedas
Parama ir lengvatos daugiavaikėms šeimoms (šeimoms, kuriose auga 3 ir
daugiau vaikų)
Teisės aktas Lengvatos apibūdinimas
LR išmokų vaikams
įstatymas (1994)
Jeigu šeima augina ar globoja 3 ir daugiau vaikų, atsižvelgiant į pajamas (jei
kiekvienam šeimos nariui tenka mažiau kaip 152,05 € pajamų per mėnesį),
vaikui nuo 7 iki 18 metų skiriama 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio
(15,02 €) periodinė išmoka vaikui. Išmoka mokama, kol kiekvienam vaikui
sukaks 18 metų, jeigu šių bendrai gyvenančių asmenų vyresni kaip 18 metų
vaikai ar buvę šeimoje globojami vaikai mokosi pagal bendrojo ugdymo
programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai
kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų
formos nuosekliųjų studijų programą ar nuolatinės studijų formos programą
(įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks
24 metai.
LR socialinės
paramos mokiniams
įstatymas (2006)
Savivaldybės, kurioje priimamas sprendimas dėl socialinės paramos
mokiniams skyrimo, tarybos nustatytais atvejais (ligos, nelaimingo atsitikimo,
netekus maitintojo, kai bendrai gyvenantys asmenys augina 3 ir daugiau vaikų
ar vaikus augina neįgalūs asmenys ir kt.), atsižvelgiant į bendrai gyvenančių
asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, mokiniai turi teisę į
nemokamą maitinimą, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį
yra mažesnės kaip 2 VRP dydžiai (204 €).
Dėl užmokesčio už
vaikų išlaikymą
ikimokyklinėse
įstaigose (1995)
Nustatyta, kad užmokesčio už vaikų išlaikymą ikimokyklinėse įstaigose dydį
nustato šių įstaigų steigėjas. O dažniausiai tokiu steigėju yra savivaldybė, kuri
ir priima sprendimus minėtu klausimu. Užmokestis už vaikų išlaikymą
ikimokyklinėse įstaigose (išskyrus nevalstybines) mažinamas 50 proc., jeigu:
vaikas(-ai) turi tik vieną iš tėvų;
šeima augina tris ir daugiau vaikų;
tėvas atlieka tikrąją karinę tarnybą;
vaikas auga moksleivių ar studentų šeimoje, kurioje vienas iš
tėvų mokosi mokymo įstaigos dieniniame skyriuje.
Reiktų atkreipti dėmesį, kad miestų ir rajonų tarybos iš savivaldybių biudžeto,
o įmonės, įstaigos bei organizacijos – iš savo finansinių išteklių – gali skirti
papildomas lėšas užmokesčio už vaikų išlaikymą ikimokyklinėse įstaigose
lengvatoms padengti.
Valstybės paramos
būstui įsigyti ar
išsinuomoti ir
daugiabučiams
namams atnaujinti
(modernizuoti)
20 procentų subsidija, suteikto būsto kredito (ar būsto kredito likučio)
sumos būsto kredito daliai apmokėti, teikiama šeimoms auginančios tris ar
daugiau vaikų (įvaikių), jeigu jie gavo valstybės remiamą būsto kreditą iš
bankams pagal savivaldybes nustatyto valstybės remiamo būsto kredito limito
bei jų Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotas
turimas turtas ir gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) prieš
103
įstatymas (2002) prašymo suteikti valstybės paramą padavimo dieną yra mažesni už pajamas ir
turtą, kurių didžiausius dydžius nustato Vyriausybė, ir jeigu jie įsigyja pirmąjį
tinkamą būstą LR teritorijoje.
Valstybės paramos
būstui įsigyti ar
išsinuomoti ir
daugiabučiams
namams atnaujinti
(modernizuoti)
įstatymas (2002)
Savivaldybės gyvenamosios patalpos savivaldybės tarybos nustatyta
tvarka išnuomojamos ir neįrašytoms į šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų
(įvaikių) sąrašus, šeimoms, auginančioms penkis ir daugiau vaikų, ir šeimoms,
kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, jeigu jie LR teritorijoje
nuosavybės teise neturi kito tinkamo gyventi būsto.
Valstybinių pensijų
įstatymas (1994)
Teisė į LR antrojo laipsnio valstybinę pensiją numatyta motinoms,
pagimdžiusioms ir išauginusioms iki 8 metų bei gerai išauklėjusioms 5 ir
daugiau vaikų, jeigu jos yra sukakusios Valstybinių socialinio draudimo
pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių arba yra pripažintos
netekusiomis 60 procentų ir daugiau darbingumo. Šias pensijas skiria LR
pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo komisija prie Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos savivaldybių administracijų teikimu, jei motina
bei jos išauginti vaikai atitinka LR pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių
pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose, patvirtintuose Vyriausybės 2007 m.
kovo 14 d. nutarimu Nr. 255 apibrėžtus daugiavaikių motinų elgesio vertinimo
ir jų vaikų gero išauklėjimo kriterijus ir sąlygas teisei į antrojo laipsnio
valstybinę pensiją nustatyti.
Dėl šių valstybinių pensijų skyrimo daugiavaikės motinos turėtų kreiptis į
savivaldybės administraciją pagal gyvenamąją vietą.
Pensijos dydis 115,85 €.
Valstybinių šalpos
išmokų įstatymas
(2005)
Šalpos kompensacijos skiriamos motinoms, kurios iki 1995 metų sausio 1 d.
pagimdė 5 ar daugiau vaikų ir išaugino juos iki 8 metų bei sukako 5 metais
mažesnį už senatvės pensijos amžių ar yra pripažintos nedarbingomis ar iš
dalies darbingomis, netekusiomis 60 procentų ir daugiau darbingumo. Šalpos
kompensacijos mokamos tol, kol daugiavaikės motinos įgyja teisę gauti
valstybinę socialinio draudimo pensiją, valstybinę pensiją ir kt., išskyrus
valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją. Dėl šalpos kompensacijos
daugiavaikės motinos turėtų kreiptis į savivaldybės administraciją pagal
gyvenamąją vietą.
(Dydis 157,5 € (1,5 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos).
104
2 priedas
Įstatymai grindžiantys darbą su socialinės rizikos šeimomis
Sudaryta autorės: Ž. Vaišneiderienės
Įstatymai Socialinės rizikos šeimos apibrėžimas/paslaugų
tikslas
Socialinių paslaugų įstatymas
(2006)
Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-
493 2, 11, 13, 14, 19, 20, 21, 23,
24, 26, 29, 30, 31, 32, 38 straipsnių
pakeitimo ir įstatymo papildymo
141, 241 straipsniais įstatymas
(2014)
Įteisino socialinio darbuotojo profesiją, įtvirtino nuostatas,
kad socialinį darbą gali dirbti asmuo tik su atitinkama
kvalifikacija.
Rizikos šeima apibrėžia – šeima, kurioje auga vaikų iki 18
metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu,
narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis,
yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių
stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja
prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą,
gaunamą valstybės paramą naudoja ne šeimos interesams ir
todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam,
doroviniam vystymuisi bei saugumui. Socialinės rizikos
šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta
tvarka yra nustatyta laikinoji globa.
Socialinių paslaugų tikslas: suteiti pagalbą asmeniui
(šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš
dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam ar praradusiam
gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu
(šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.
Paslaugų tikslas sudaryti sąlygas spręsti savo socialines
problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat
padėti įveikti socialinę atskirtį.
Socialinių paslaugų katalogas
(2006)
Šiame įstatyme apibrėžiamos bendrosios ir specialiosios
socialinės paslaugos. Specialiųjų socialinių paslaugų
tikslas – grąžinti asmens (šeimos) gebėjimus pasirūpinti
savimi, integruotis į visuomenę teikiant kompleksinę
pagalbą. Apibrėžia socialines paslaugas, jų turinį pagal
atskiras socialinių paslaugų rūšis bei socialinių paslaugų
įstaigų tipus.
Darbo su socialinės rizikos
šeimomis metodinės
rekomendacijos (2004)
Socialinės rizikos šeima – tai šeima, kurioje narių
bendradarbiavimas ir emocinis bendravimas yra sutrikę ir
kurios neigiama aplinka neskatina sveiko ir produktyvaus
asmenybės augimo ir vystymosi. Tokios šeimos nesugeba
tenkinti vaiko emocinių ir fizinių reikmių, be to, bendravimo
būdas tokiose šeimose, turi labai žemą savęs vertinimą,
nesitiki, kad jų poreikiai yra svarbūs ir gali būti patenkinti,
neturi tinkamų socialinių įgūdžių.
105
LR Seimo nutarimas „Dėl
Valstybinės šeimos politikos
koncepcijos patvirtinimo“ (2008)
Socialinės rizikos šeima – šeima, kurioje auga vaikų iki 18
metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu,
narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis,
yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių
stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja
prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą,
gaunamą valstybės paramą naudoja ne šeimos interesams ir
todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam,
doroviniam vystymuisi ir augimui.
Išmokų vaikams įstatymas (1994)
Valstybinių pašalpų šeimoms,
auginančioms vaikus, įstatymo
pakeitimo įstatymas (2004)
Socialinės rizikos šeima – šeima, kurioje vyrauja krizė dėl
to, kad viena ar keli šeimos nariai piktnaudžiauja alkoholiu,
narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis
arba (ir) yra priklausomi nuo azartinių lošimų, arba (ir) dėl
turimos negalios, skurdo, socialinių įgūdžių stokos negali ar
nemoka prižiūrėti, arba (ir) naudoja psichologinę, fizinę ar
seksualinę prievartą, arba (ir) gaunamą valstybės paramą
panaudoja ne šeimos interesams.
Piniginės socialinės paramos mažas
pajamas gaunančioms šeimoms
(vieniems gyvenantiems asmenims)
įstatymas (2003)
Piniginės socialinės paramos
nepasiturintiems gyventojams
įstatymo Nr. IX-1675 4, 8, 10, 12,
17, 21, ir 23 straipsnių pakeitimo
įstatymas (2014)
Socialinės rizikos šeima – šeima, kurioje vyrauja krizė dėl
to, kad vienas ar keli šeimos nariai piktnaudžiauja alkoholiu,
narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis
arba (ir) yra priklausomas nuo azartinių lošimų, arba (ir) dėl
turimos negalios, skurdo, socialinių įgūdžių stokos negali ar
nemoka prižiūrėti vaikų, arba (ir) naudoja psichologinę,
fizinę ar seksualinę prievartą, arba (ir) gaunamą valstybės
paramą panaudoja ne šeimos interesams.
Piniginės socialinės paramos mažas
pajamas gaunančioms šeimoms
(vieniems gyvenantiems asmenims)
įstatymo pakeitimo įstatymas
(2006)
Socialinės rizikos šeima – šeima, kurioje auga vaikų iki 18
metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu,
narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis,
yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių
stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja
prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą,
gaunamą valstybės paramą naudoja ne šeimos interesams ir
todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam,
doroviniam vystymuisi bei saugumui. Socialinės rizikos
šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta
tvarka yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba).
LR Socialinės apsaugos ir darbo
ministro įsakymas „Dėl asmens
(šeimos) socialinių paslaugų
poreikio nustatymo ir skyrimo
tvarkos aprašo ir senyvo amžiaus
asmens bei suaugusio asmens su
negalia socialinės globos poreikio
Socialinių paslaugų poreikis socialinės rizikos šeimai
vertinamas atsižvelgiant į šeimos narių socialiniu įgūdžius ir
motyvaciją kurti saugią, sveiką ir darnią aplinką savo
namuose, šeimoje, palaikyti socialinius ryšius su visuomene
ir užtikrinti šeimoje augančių vaikų visapusišką vystymąsi ir
ugdymą vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais
darbo su socialinės rizikos šeimomis bei vaiko laikinosios ir
106
nustatymo metodikos patvirtinimo“
(2006)
nuolatinės globos (rūpybos) organizavimą. Teikiant
socialines paslaugas socialinės rizikos šeimai, turi būti
užtikrinamas ir socialinių paslaugų teikimas vaikams.
LR Socialinės apsaugos ir darbo
ministro įsakymas: „Dėl socialinės
rizikos vaiko ar likusio be tėvų
globos vaiko socialinės globos
poreikio nustatymo metodikos
patvirtinimo“ (2006)
Metodikos tikslas – nustatyti individualius vaiko saugios ir
sveikos ugdymosi ir vystymosi aplinkos poreikius, ugdyti
tėvų motyvaciją ir sugebėjimą pasirūpinti vaiku, vaiko
socialinės globos, kurią organizuoja ir finansuoja
savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto
specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, poreikį.
107
3 priedas
SP-8 forma patvirtinta Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministro
2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1-183
(Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo
ministro 2014 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr.A1- 627
redakcija)
ASMUO (ŠEIMA), KURIAM (-IAI) REIKIA SOCIALINIŲ PASLAUGŲ:
Vardas
Pavardė
Asmens kodas
Deklaruotos gyvenamosios vietos adresas1 Deklaravimo data ar asmens (šeimos) įrašymo į
gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą
data1
Telefono Nr.
El. paštas
Asmens (šeimos) faktinės gyvenamosios
vietos adresas
Telefono Nr.
1 Duomenys gaunami iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.
________________________________________________________________________________ (nurodomas pareiškėjo vardas, pavardė, adresas, telefonas, kai dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) kreipiasi kitas
suinteresuotas asmuo)
________________________________________________________________________________________________
(nurodomas atstovaujamos institucijos pavadinimas, kai dėl socialinių paslaugų reikalingumo asmeniui (šeimai) praneša
institucijų darbuotojai)
______________________________________________________ (savivaldybės (seniūnijos), į kurią kreipiamasi, pavadinimas)
PRAŠYMAS–PARAIŠKA SOCIALINĖMS PASLAUGOMS GAUTI
20____ m. _____________________ d.
Prašau suteikti šias socialines paslaugas asmeniui ( šeimai) (reikalingą žymėti ):
1. Socialinės priežiūros2
1.1. Pagalbos į namus
108
1.2. Socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo: socialinių paslaugų įstaigoje, namuose (reikalingą
pabraukti)
1.3. Apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose
1.4. Apgyvendinimo nakvynės namuose ir krizių centruose
1.5. Kita (nurodyti) _____________________________________________________________
2. Socialinės globos2
2.1. Dienos socialinės globos: institucijoje, namuose (reikalingą pabraukti)
2.2. Trumpalaikės socialinės globos: institucijoje, namuose (reikalingą pabraukti)
__________________________________
(nurodyti trukmę)
2.3. Ilgalaikės socialinės globos (institucijoje)3
2 Pildyti prašymo–paraiškos socialinėms paslaugoms gauti (toliau – prašymas-paraiška) 1 ir 3 priedus.
3 Pildyti ir prašymo–paraiškos 2 priedą.
3. Bendrąsias (nurodyti kokias)4
____________________________________________________
________________________________________________________________________________ 4
Jei asmuo (šeima) nesutinka su savivaldybės nustatytu mokėjimo už bendrąsias paslaugas dydžiu ir pageidauja paslaugas
gauti nemokamai, pildyti prašymo-paraiškos 1 ir 3 priedus.
4. PATVIRTINU, kad informacinį lapelį gavau ________________________________________ (pareiškėjo parašas)
5. PRIDEDAMA (pridedamus dokumentus žymėti )5:
5.1. Dokumentų, patvirtinančių asmens (šeimos) pajamas, pažymos arba jų kopijos, ___ lapų.
5.2. Dokumentų, patvirtinančių turto įsigijimą kopijos, ____ lapų.
5.3. 1 priedas. Informacija apie asmens (šeimos) pajamas.
5.4. 2 priedas. Informacija apie turtą.
5.5. 3 priedas. Deklaracija.
5.6. Kiti (nurodyti) ______________________________________________________________
___________________________________________________________________, ____ lapų. 5
Pareiškėjui nereikia pateikti dokumentų, jei informacija gaunama iš valstybės ar žinybinių registrų bei valstybės
informacinių sistemų.
Pastaba. Duomenys apie šeimos sudėtį, šeimos narių veiklos pobūdį ir jų socialinę padėtį turi būti
pateikiami užpildant SP-1 ir SP-2 formas.
Prašymą-paraišką pateikė:
Pageidaujantis gauti socialines paslaugas
asmuo (jo globėjas, rūpintojas) arba šeimai
atstovaujantis suaugęs šeimos narys
(reikalingą pabraukti)
_____________ __________________
109
(parašas) (vardas ir pavardė)
Suinteresuotas asmuo ____________ __________________
(parašas) (vardas ir pavardė)
_______________________________________________________________________________ (nurodyti priežastį, dėl kurios asmuo (jo globėjas, rūpintojas) arba šeimai atstovaujantis suaugęs šeimos narys nesikreipė
pats.)
..................................................................................................................................................................
Bylos Nr. _____________
Prašymas-paraiška gauta ___________________ (gavimo data)
Pateikti visi reikalingi dokumentai.
Nepateikti dokumentai:
Dokumento pavadinimas Pateikimo
data
Dokumentus priėmusio
darbuotojo vardas,
pavardė ir parašas
Prašymą-paraišką priėmė ir Informacinį lapelį įteikė
________________________ (pareigų pavadinimas)
__________________ ___________________ (parašas) (vardas ir pavardė)
110
4 priedas
SP-9 forma patvirtinta Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministro
2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1-183
(Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo
ministro 2014 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. A1-627
redakcija)
____________________________________________________
(dokumento sudarytojo pavadinimas)
SPRENDIMAS DĖL SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ASMENIUI (ŠEIMAI) SKYRIMO
20___ m. __________________ d. Nr. __________
_____________________ (sudarymo vieta)
Vadovaujantis ______________________________________________________________
(įstaigos, nustačiusios socialinių paslaugų poreikį, pavadinimas)
20__ m. ___________ d. socialinių paslaugų poreikio vertinimo išvada, _____________________
(nurodyti, asmeniui ar šeimai)
_________________________________________________________________________________
(asmens ar šeimai atstovaujančio suaugusio šeimos nario (kai socialinės paslaugos skiriamos šeimai) vardas, pavardė,
_________________________________________________________________________________
asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, tel. Nr.)
skirti šias socialines paslaugas:
Socialinės paslaugos pavadinimas1
Socialinės paslaugos teikėjas Teikimo trukmė
Asmens šeimos nariams skirti šias socialines paslaugas:
Eil.
Nr.
Šeimos nario
vardas, pavardė
Šeimos nario
asmens kodas
Gyvenamosios
vietos adresas
Socialinės
paslaugos
pavadinimas1
Socialinės
paslaugos
teikėjas
Teikimo
trukmė
111
1 Jei bendrąsias socialines paslaugas ar socialinę priežiūrą nusprendžiama organizuoti pinigais, nurodyti pagalbos pinigų
sumą.
________________________ _______________ __________________
(pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)
................................................................................................................................................................
SU ŠIUO SPRENDIMU SUTINKU
____________
(parašas)
______________________
(asmens (globėjo (rūpintojo), kito teisėto atstovo, šeimai atstovaujančio suaugusio šeimos nario) vardas ir pavardė)
____________
(data)
Pagalbos pinigus prašau mokėti ______________________________________________________
(nurodyti: į sąskaitą banke (pavadinimas, kodas, sąskaitos Nr.), pašto skyriuje, savivaldybės (seniūnijos) kasoje)
112
5 priedas
Pagrindiniai socialiniai rodikliai 2015 m. balandžio mėnesį
Rodiklio pavadinimas Rodiklio dydis Įsigaliojimo data
Minimalioji mėnesinė alga (MMA) 300 Eur 2015-01-01
Minimalusis valandinis atlygis 1,82 Eur 2015-01-01
2015 metų bazinis dydis, taikomas
apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų,
valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų
pareigines algas
130,5 Eur 2015-01-01
Bazinė mėnesinė alga (BMA) 35,5 Eur 2015-01-01
Bazinis valandinis atlygis 0,22 Eur 2015-01-01
Vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be
individualių įmonių) 2014 m. IV ketv.
bruto
neto
2467 Lt
(714,5 Eur)
1912,6 Lt
(553,9 Eur)
15-64 m. amžiaus
gyventojų užimtumo lygis
2014 m. IV ketvirtį
(Gyventojų užimtumo
statistinio tyrimo vertinimais)
vyrų užimtumo lygis
moterų užimtumo lygis
66,1 proc.
67,2 proc.
65,1 proc.
Nedarbo lygis 2014 m. IV ketvirtį (Gyventojų
užimtumo statistinio tyrimo vertinimais)
10,1 proc.
Bedarbių skaičius 2014 m. IV ketvirtį
(Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo
vertinimais)
147,8 tūkst. žm.
113
Minimali nedarbo socialinio draudimo išmoka 102 Eur
Maksimali nedarbo socialinio draudimo išmoka 301,7 Eur
Vidutinė nedarbo socialinio draudimo išmoka
per mėnesį 2014 m. IV ketv.
540,46 Lt
(156,53 Eur)
Valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija 105 Eur 2015-01-01
Valstybinių pensijų bazė 58 Eur 2015-01-01
Valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos
bazinis dydis
21 Eur 2015-01-01
2015 metų draudžiamosios pajamos 431 Eur 2015-01-01
Vidutinė senatvės pensija per mėnesį 2015 m.
03
241,97 Eur
Vidutinė senatvės pensija per mėnesį, turint
būtinąjį stažą 2015 m. 03
251,58 Eur
2015 metų mėnesio papildoma (1 proc.) pensijų
įmoka (kaupimui) iš valstybės biudžeto lėšų
6,61 Eur
Valstybės remiamos pajamos 102 Eur 2015-01-01
Bazinė socialinė išmoka 38 Eur 2015-01-01
Vartotojų kainų indeksas palyginti
2014 12 su 2013 12
99,7
114
6 priedas
Duomenis gauti paprašius informantus suskirstyti savo vaikus pagal amžių
0.0
2.0
4.0
6.0
8.0
10.0
12.0
3m.
4m.
5m.
6m.
7m.
8m.
9m.
10m.
11m.
12m.
13m.
14m.
15m.
16m.
17m.
18m.
19m.
20m.
21m.
22m.
23m.
24m.
25m.
26m.
28m.
29m.
30m.
31m.
32m.
33m.
36m.
42m.
50m.
Pirmo vaiko a., proc.
0.0
2.0
4.0
6.0
8.0
10.0
12.0
14.0
1m.
2m.
3m.
4m.
5m.
6m.
7m.
8m.
9m.
10m.
11m.
12m.
13m.
14m.
15m.
16m.
17m.
18m.
19m.
20m.
21m.
22m.
23m.
24m.
25m.
28m.
29m.
30m.
33m.
36m.
46m.
Antro vaiko a., proc.
0.0
5.0
10.0
15.0
1 m.2 m.3 m.4 m.5 m.6 m.7 m.8 m.9 m. 10m.
11m.
12m.
13m.
14m.
15m.
16m.
17m.
18m.
19m.
20m.
22m.
28m.
30m.
42m.
Trečio vaiko a., proc.
115
0.0
5.0
10.0
15.0
1 m. 2 m. 3 m. 5 m. 6 m. 7 m. 8 m. 9 m. 10m.
11m.
12m.
13m.
14m.
15m.
16m.
17m.
18m.
19m.
25m.
40m.
Ketvirto vaiko a., proc.
0
5
10
15
20
25
1 m. 2 m. 3 m. 4 m. 5 m. 6 m. 7 m. 8 m. 9 m. 10 m. 12 m. 13 m. 14 m. 15 m. 16 m.
Penkto vaiko a., proc.
0.0
5.0
10.0
15.0
20.0
25.0
30.0
35.0
1 m. 2 m. 3 m. 4 m. 5 m. 7 m. 8 m. 9 m. 10 m. 11 m. 12 m. 14 m.
Šešto vaiko a., proc.
116
0.0
5.0
10.0
15.0
20.0
25.0
30.0
0 m. 1 m. 4 m. 5 m. 7 m. 12 m.
Septinto vaiko a., proc.
117
7 priedas
Socialinę paramą teikiančios institucijos
Savivaldybių socialinės paramos skyriai
Savivaldybės ir skyriaus
pavadinimas, adresas
Skyriaus vedėjo vardas, pavardė, telefono numeris, el.paštas,
savivaldybės internetinis puslapis
MIESTAI
Alytaus miesto savivaldybės
Socialinės paramos skyrius
Rotušės a. 4
LT-62504 Alytus
Genė Platūkienė
tel. (8 315) 56 662
e. p. [email protected]
http://www.ams.lt
Kauno miesto savivaldybės
Socialinės paramos skyrius
Nemuno g. 29
LT-44295 Kaunas
Ana Sudžiuvienė
tel. (8 37) 423062
e. p. [email protected]
http://www.kaunas.lt
Klaipėdos miesto
savivaldybės
Socialinės paramos skyrius
Vytauto g. 13
LT-92138 Klaipėda
Audronė Liesytė
tel. (8 46) 396033
e. p. [email protected]
http://www.klaipeda.lt
Palangos miesto savivaldybės
Socialinės rūpybos skyrius
Vytauto g. 73
LT-00134 Palanga
Genutė Kavarzienė
tel. (8 460) 48 716
e. p. [email protected]
http://www.palanga.lt
Panevėžio miesto
savivaldybės
Socialinės paramos skyrius
Laisvės a. 20
LT-35200 Panevėžys
Viktoras Michailovas
tel. (8 45) 50 12 70
e. p. [email protected]
http://www.panevezys.lt
Šiaulių miesto savivaldybės
Socialinės paramos skyrius
Aušros al. 29
LT-76300 Šiauliai
Irena Kiurienė
tel. (8 41) 52 38 63
e. p. [email protected]
http://www.siauliai.lt/
Vilniaus miesto savivaldybės
Socialinės paramos skyrius,
Socialinių išmokų skyrius
Konstitucijos pr. 3
LT-09601 Vilnius
Vilma Šilalienė
tel. (8 5) 211 2284
Ieva Paberžienė
tel. (8 5) 231 0530
e. p.: [email protected], [email protected]
http://www.vilnius.lt
Visagino miesto savivaldybės
Socialinės paramos skyrius
Parko g. 14
Jolita Zabulytė
tel. (8 386) 34 561
e. p. [email protected]
118
LT-31139 Visaginas http://www.visaginas.lt
RAJONAI
Akmenės rajono savivaldybės
Socialinės paramos skyrius
L. Petravičiaus a. 2
LT-85132 Naujoji Akmenė
Aleksandra Vismantienė
tel. (8 425) 56 781
e. p. [email protected]
http://www.akmene.lt
Alytaus rajono savivaldybės
Socialinės paramos skyrius
Jotvingių g. 10
LT-62116 Alytus
Dalia Burlinskienė
tel. (8 315) 74 479
e. p. [email protected]
http://www.arsa.lt
Anykščių rajono savivaldybės
Socialinės paramos skyrius
J. Jablonskio g. 32
LT-29111 Anykščiai
Veneta Veršulytė
tel. (8 381) 51 573
e. p. [email protected]
http://www.anyksciai.lt
Birštono savivaldybės
Socialinės paramos ir vaiko
teisių apsaugos skyrius
Jaunimo g. 2
LT-59206 Birštonas
Antanas Grušelionis
tel. (8 319) 65 558
e. p. [email protected]
http://www.birstonas.lt/
Biržų rajono savivaldybės
Socialinės paramos skyrius
Vytauto g. 38
LT-41143 Biržai
Eugenija Prokopovičienė
tel. (8 450) 43 124
e. p. [email protected]
http://www.birzai.lt
Druskininkų savivaldybės
Socialinės paramos skyrius
Vasario 16-osios g.7
LT-66119 Druskininkai
Marytė Sasnauskaitė
tel. (8 313) 55 744
e. p. [email protected]
http://www.druskininkai.lt
Elektrėnų savivaldybės
sveikatos ir Socialinės
paramos skyrius
Elektrinės g. 8
LT-26108 Elektrėnai
Violeta Šimkūnienė
tel. (8 528) 58 037
e. p. [email protected]
http://www.elektrenai.lt
Ignalinos rajono savivaldybė
Socialinės paramos ir kaimo
reikalų skyrius
Ateities g. 7
LT-30124 Ignalina
Natalija Truchina
tel. (8 386) 52 262
e. p. [email protected]
http://www.ignalina.lt
Jonavos rajono savivaldybės
Socialinės paramos skyrius
Žeimių g. 13
LT-55158 Jonava
Ingrida Malciuvienė
tel. (8 349) 50 142
e. p. [email protected]
http://www.jonava.lt
Joniškio rajono savivaldybės
Socialinės paramos ir
sveikatos skyrius
Laima Klemienė
tel. (8 426) 69 154
e. p. [email protected]
119
Livonijos g. 4
LT-84124 Joniškis
http://www.joniskis.lt
Jurbarko rajono savivaldybės
Socialinės paramos skyrius
Dariaus ir Girėno g. 96
LT-74187 Jurbarkas
Angelė Zabalujeva
tel. (8 447) 70 182
e. p. [email protected]
http://www.jurbarkas.lt
Kaišiadorių rajono
savivaldybės Socialinės
paramos skyrius, Bažnyčios
g. 4
LT-56121 Kaišiadorys
Eglė Mockevičienė
tel. (8 346) 20 467
e. p. [email protected]
http://www.kaisiadorys.lt
Kalvarijos savivaldybės
Socialinių reikalų skyrius
Laisvės g. 2
LT-69214 Kalvarija
Nijolė Silickienė
tel. (8 343) 24 952
e. p. [email protected]
http://www.kalvarija.lt
Kauno rajono savivaldybės
Socialinės paramos skyrius
Savanorių pr. 371
LT-49500 Kaunas
Margarita Venslovienė
tel. (8 37) 30 55 18
e. p. [email protected]
http://www.krs.lt
Kazlų Rūdos savivaldybės
Socialinės paramos ir
sveikatos priežiūros skyrius
Atgimimo g. 12
LT-69443 Kazlų Rūda
Judita Simonavičienė
tel. (8 343) 68 623
e. p. [email protected]
http://www.kazluruda.lt
Kelmės rajono savivaldybės
Socialinės paramos skyrius
Žemaitės g. 23
LT-86143 Kelmė
Reda Každailienė
tel. (8 427) 69 065
e. p. [email protected]
http://www.kelme.lt
Kėdainių rajono savivaldybės
Socialinės paramos skyrius
J.Basanavičiaus g. 36
LT-57288 Kėdainiai
Jūratė Blinstrubaitė
tel. (8 347) 69 580
e. p. [email protected]
http://www.kedainiai.lt
Klaipėdos rajono
savivaldybės Socialinės
paramos skyrius
Klaipėdos g. 2
LT-96130 Gargždai
Dalia Gumuliauskienė
tel. (8 46) 47 20 18
e. p. [email protected]
http://www.klaipedos-r.lt
Kretingos rajono
savivaldybės Socialinių
reikalų ir sveikatos paramos
skyrius
J. K. Chodkevičiaus g. 10
LT-97130 Kretinga
Danutė Blagnienė
tel. (8 445) 76 172
e. p. [email protected]
http://www.kretinga.lt
Kupiškio rajono savivaldybės Laima Bartulienė
120
Socialinės paramos skyrius
Vytauto g. 2
LT-40115 Kupiškis
tel. (8 459) 35 499
e. p. [email protected]
http://www.kupiskis.lt
Lazdijų rajono savivaldybės
Socialinės paramos skyrius
Vilniaus g. 1
LT-67106 Lazdijai
Lina Margelienė
tel. (8 318) 66 106
e. p. [email protected]
http://www.lazdijai.lt
Marijampolės
savivaldybės Piniginės
paramos skyrius
J.Basanavičiaus a. 1
LT-68307 Marijampolė
Vida Bružinskaitė
tel. (8 343) 90 016
e. p. [email protected]
http://www.marijampole.lt
Mažeikių rajono savivaldybės
Socialinės paramos skyrius
Laisvės g. 8/1
LT-89223 Mažeikiai
Aldona Gagienė
tel. (8 443) 90 685
e. p. [email protected]
http://www.mazeikiai.lt
Molėtų rajono savivaldybės
Socialinės paramos skyrius
Vilniaus g. 44
LT-33140 Molėtai
Genovaite Gribauskienė
tel. (8 383) 54 792
e. p. [email protected]
http://sav.moletai.lt
Neringos savivaldybės
Socialinės paramos skyrius
Taikos g. 2
LT-93121 Neringa
Audronė Tribulaitė
tel. (8 469) 52 394
e. p. [email protected]
http://www.neringa.lt
Pagėgių savivaldybės
Socialinės paramos skyrius
Vilniaus g. 7
LT-99288 Pagėgiai
Daiva Vaitiekienė
tel. (8 441) 57363
e. p. [email protected]
http://www.pagegiai.lt
Pakruojo savivaldybės rajono
Socialinės rūpybos skyrius
Kęstučio g. 4
LT-83128 Pakruojis
Daiva Rutkevičienė
tel. (8 421) 69 074
e. p. [email protected]
http://www.pakruojis.lt
Panevėžio rajono
savivaldybės Socialinės
paramos skyrius
Vasario 16-osios g. 27
LT-35185 Panevėžys
Aldona Paškevičienė
tel. (8 45) 58 29 36
e. p. [email protected]
http://www.panrs.lt
Pasvalio rajono savivaldybės
Socialinės paramos ir
sveikatos skyrius
Vytauto Didžiojo a. 1
LT-39143 Pasvalys
Ramutė Ožalinskienė
tel. (8 451) 54 108
e. p. [email protected]
http://www.pasvalys.lt
Plungės rajono savivaldybės
Socialinės paramos skyrius
Genovaitė Vasylienė
tel. (8 448) 73 110
121
Vytauto g. 12
LT-90123 Plungė
e. p. [email protected]
http://www.plunge.lt
Prienų rajono savivaldybės
Socialinės paramos skyrius
Laisvės a. 12
LT-59126 Prienai
Eugenija Sadauskienė
tel. (8 319) 61 129
e. p. [email protected]
http://www.prienai.lt
Radviliškio rajono
savivaldybės Socialinės
paramos skyrius
Aušros a. 10
LT-82123 Radviliškis
Ivanna Žmėjauskienė
tel. (8 422) 69 033
e. p. [email protected]
http://www.radviliskis.lt
Raseinių rajono savivaldybės
Socialinės paramos skyrius
Vytauto Didžiojo g. 1,
LT-60149 Raseiniai
Loreta Laugalienė
tel. (8 428) 79 580
e. p. [email protected]
http://www.raseiniai.lt
Rietavo savivaldybės
sveikatos, socialinės paramos
ir rūpybos skyrius
Laisvės a. 3
LT-90316 Rietavas
Jolita Alseikienė
tel. (8 448) 73 208
e. p. [email protected]
http://www.rietavas.lt
Rokiškio rajono savivaldybės
Socialinės paramos ir
sveikatos skyrius
Respublikos g. 94
LT-42136 Rokiškis
Vitalis Giedrikas
tel. (8 686) 23 367
e. p. [email protected]
http://www.rokiskis.lt
Skuodo rajono savivaldybės
Socialinės paramos skyrius
Vilniaus g.13
LT-98112 Skuodas
Valerija Stanienė
tel. (8 440) 73 985
e. p. [email protected]
http://www.skuodas.lt
Šakių rajono savivaldybės
Socialinės paramos skyrius
Bažnyčios g. 4
LT-71120 Šakiai
Leonora Pocevičiūtė
tel. (8 345) 60 767
e. p. [email protected]
http://www.sakiai.lt
Šalčininkų rajono
savivaldybės Socialinės
paramos ir sveikatos
apsaugos skyrius
Vilniaus g. 49
LT-17116 Šalčininkai
Regina Sokolovič
tel. (8 380) 30 172
e. p. [email protected]
http://www.salcininkai.lt
Šiaulių rajono savivaldybės
Socialinės paramos skyrius
Sukilėlių g. 2
LT-76337 Šiauliai
Irena Simanauskienė
tel. (8 41) 59 66 90
e. p. [email protected]
http://www.siauliai-r.sav.lt
Šilalės rajono savivaldybės Danguolė Račkauskienė
122
Socialinės paramos skyrius
J. Basanavičiaus g. 2/1
LT-75136 Šilalė
tel. (8 449) 76 124
e. p. [email protected]
http://www.silale.lt
Šilutės rajono savivaldybės
Socialinės paramos skyrius
Dariaus ir Girėno g. 1
LT-99133 Šilutė
tel. (8 441) 79 242
e. p. [email protected]
http://www.silute.lt
Širvintų rajono savivaldybės
Socialinės paramos ir
sveikatos skyrius
Vilniaus g. 61
LT-19120 Širvintos
Deimantė Oršauskaitė
tel. (8 382) 30 278
e. p. [email protected]
http://www.sirvintos.lt
Švenčionių rajono
savivaldybės Socialinės
paramos skyrius
Vilniaus g. 19
LT-18116 Švenčionys
Antanas Lašinskas
tel. (8 387) 66 357
e. p. [email protected]
http://www.svencionys.lt
Tauragės rajono savivaldybės
Socialinės paramos skyrius
Respublikos g. 2
LT-72255 Tauragė
Ligita Rimkuvienė
tel. (8 446) 62 836
e. p. [email protected]
http://www.taurage.lt
Telšių rajono savivaldybės
Socialinės paramos ir rūpybos
skyrius,
Turgaus a. 7
LT-87122 Telšiai
Lendra Bukauskienė
tel. (8 444) 60 333
e. p. [email protected]
http://www.telsiai.lt
Trakų rajono savivaldybės
Socialinės paramos ir
sveikatos apsaugos skyrius
Vytauto g. 33
LT-21106 Trakai
Danutė.Zalieckienė
tel. (8 528) 53 187
e. p. [email protected]
http://www.trakai.lt
Ukmergės rajono
savivaldybės Socialinės
paramos skyrius
Kęstučio a. 3
LT-20114 Ukmergė
Valdonė Ginaitienė
tel. (8 340) 60330
e. p. [email protected]
http://www.ukmerge.lt
Utenos rajono savivaldybės
Socialinių reikalų ir sveikatos
apsaugos skyrius
Utenio a. 4
LT-28503 Utena
Rima Lukoševičienė
tel. (8 389) 61 622
e. p. [email protected]
http://www.utena.lt
Varėnos rajono savivaldybės
Socialinės paramos skyrius
Vytauto g. 12
LT-65184 Varėna
Danutė Mazaliauskienė
tel. (8 310) 32 011
e. p. [email protected]
http://www.varena.lt
123
Vilkaviškio rajono
savivaldybės Socialinės
paramos ir sveikatos
priežiūros skyrius
S.Neries g.1
LT-70147 Vilkaviškis
Aušra Kurauskienė
tel. (8 342) 60 094
e. p. [email protected]
http://www.vilkaviskis.lt
Vilniaus rajono savivaldybės
Socialinės rūpybos skyrius
Rinktinės g. 50
LT-09318 Vilnius
Stefanija Stankevič
tel. (8 5) 26 36 001
e. p. [email protected]
http://www.vilniaus-r.lt
Zarasų rajono savivaldybės
Socialinės paramos skyrius
Sėlių a. 22
LT-32110 Zarasai
Alina Sklinsmontienė
tel. (8 385) 54 332
e. p. [email protected].
http://www.zarasai.lt
124
8 priedas
Gerbiamas informante,
Aš esu Lietuvos edukologijos universiteto, socialinio darbo studijų magistrantė Žana Vaišneiderienė.
Vykdau tyrimą „Socialinės paslaugos daugiavaikėms šeimoms: dabartis ir perspektyvos“.
Tyrimo tikslas – sužinoti daugiavaikių šeimų nuomonę apie jiems teikiamas socialines paslaugas ir jų
poreikį.
Maloniai prašome atidžiai ir nuoširdžiai užpildyti anketą, pasirinkite ir pažymėkite (X) Jums tinkantį
atsakymą, kuris tiksliai atspindi Jūsų nuomonę. Kai kuriais atvejais prie klausimo nurodyta, kad galite
pasirinkti kelis atsakymų variantus arba turite parašyti savo nuomonę.
Anketa yra anoniminė. Apibendrinti duomenys bus panaudoti rašant magistrinį darbą.
Kiekvienas Jūsų atsakymas yra labai svarbus, todėl iš anksto dėkoju už sugaištą laiką.
1. Jūsų amžius: (pažymėkite Jums tinkamą atsakymą)
18 – 25 metų;
26 – 35 metų;
36 – 45 metų;
46 – 55 metų;
56 – 65 metų;
66 ir daugiau.
2. Jūsų lytis: (pažymėkite Jums tinkamą atsakymą)
Vyras
Moteris
3. Jūsų išsilavinimas: (pažymėkite Jums tinkamą atsakymą)
Pagrindinis (10 klasių);
Vidurinis (12 klasių);
Profesinė mokykla;
Aukštesnysis išsilavinimas;
Aukštasis išsilavinimas;
Be išsilavinimo;
Kita (pvz. nebaigtas aukštasis) (įrašyti).................................................................
4. Jūsų šeimyninė padėtis: (pažymėkite Jums tinkamą atsakymą)
Gyvenate santuokoje;/(įrašykite kiek metų gyvenate santuokoje)........................
125
Gyvenate su drauge/draugu;
Esate išsiskyręs/išsiskyrusi;
Esate našlys/našlė;
Kita (įrašykite) ......................................................................................................
5. Jūs gyvenate: (pažymėkite Jums tinkamą atsakymą)
Didmiestyje;
Mieste;
Miestelyje;
Kaime.
6. Ar priklausote šioms asociacijoms?: (pažymėkite kelis Jums tinkamus atsakymus)
Gausių šeimų asociacija;
Daugiavaikių šeimų asociacijai;
Priklausau kitai asociacijai (įrašykite pavadinimą)
....................................................................
Nepriklausau jokiai asociacijai.
7. Jeigu priklausote, tai ką Jums suteikia narystė asociacijoje? (įrašykite)
.....................................................................................................................................................................
.......................................................................................................................
8. Kiek asmenų sudaro Jūsų šeimą? (įrašykite) ........................................................................
9. Kokia Jūsų šeimos sudėtis? (pažymėkite Jums tinkamą atsakymą)
Vyras, žmona, vaikai;
Vyras, jo tėvai, žmona, vaikai;
Vyras, žmona, jos tėvai, vaikai;
Vyras, jo tėvai, žmona, jos tėvai, vaikai.
10. Kiek vaikų auga šeimoje (įrašykite) ........................................................................................
11. Suskirstykite savo vaikus pagal amžių ir lytį:(į lentelę įrašykite visus savo vaikus)
Vaiko amžius (įrašyti) Vaiko lytis (apibraukti)
Pirmas vaikas Vyr. Mot.
Antras vaikas Vyr. Mot.
Trečias vaikas Vyr. Mot.
Ketvirtas vaikas Vyr. Mot.
Penktas vaikas Vyr. Mot.
126
Šeštas vaikas Vyr. Mot.
Septintas vaikas Vyr. Mot.
12. Kiek Jūsų vaikų lanko lopšelį – darželį? (įrašykite) ...........................................................
13. Kiek Jūsų vaikų lanko mokyklą? (įrašykite) ......................................................................
14. Kiek Jūsų vaikų gyvena atskirai? (įrašykite) ......................................................................
15. Atskirai vaikai gyvena nes: (pažymėkite visus Jums tinkamus atsakymus)
Vaikai yra suaugę;
Vaikai yra sukūrę savo šeimą;
Studijuoja;
Vaikai yra išvykę į užsienį;
Gyvena vaikų globos namuose;
Vaikai gyvena su globėjais;
Vaikai gyvena pas gimines, artimuosius;
Kita (įrašykite) .....................................................................................................
16. Ar Jūs dirbate? (pažymėkite Jums tinkamą atsakymą)
Taip;
Ne.
17. Jeigu nedirbate, dėl kokių priežasčių? (įrašykite)
.....................................................................................................................................................................
.........................................................................................................................
18. Ar Jūsų sutuoktinis/draugas dirba? (pažymėkite Jums tinkamą atsakymą)
Taip;
Ne.
19. Jeigu nedirba, dėl kokių priežasčių? (įrašykite)
.....................................................................................................................................................................
.........................................................................................................................
127
20. Kokių papildomų piniginių pajamų gaunate? (ties kiekvienu teiginiu pažymėkite X Jums labiausiai
tinkamą atsakymą)
Pajamos Taip Iš dalies Ne
Jokių papildomų pajamų negaunu
Parduodu savo užaugintas daržoves, mėsą, pieną ir
kt.
Gaunu socialinės pašalpa (nedarbingumas,
neįgalumas ir kt.)
Išmokos vaikams
Alimentai
Padeda tėvai/ padeda giminės
Kita (įrašykite)..........................................................
21. Kokią socialinę paramą gauna Jūsų šeima? (ties kiekvienu teiginiu pažymėkite XJums labiausiai
tinkamą atsakymą)
Taip Iš dalies Ne
Bedarbio išmoką
Socialinė pašalpą
Kompensacija už būsto šildymą ir suvartotą
vandenį.
Nemokamas mokinių maitinimą mokykloje
Parama mokinio reikmėms įsigyti
Kita (įrašykite)..........................................................
22. Kokias socialines paslaugas gauna Jūsų šeima? (ties kiekvienu teiginiu pažymėkite X Jums labiausiai
tinkamą atsakymą)
Taip Iš dalies Ne
Informavimas (informacijos apie socialines
paslaugas suteikimas)
Konsultavimas (socialinio darbuotojo konsultacijos,
sprendžiant iškilusias problemas)
Tarpininkavimas ir atstovavimas (pagalba tvarkant
dokumentus, nukreipimai pas specialistus ir pan.)
Nemokamas maitinimas, nemokami maisto daviniai
Aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne
Transporto lengvatos
Sociokultūrinės paslaugos ( laisvalaikio
organizavimas, grupiniai suaugusiųjų užsiėmimai,
vaikų užimtumas ir kt.)
Asmeninės higienos ir priežiūros paslaugos
(nemokama pirtis, nemokamos skalbimo paslaugos
ir kt.)
Kita (įrašykite)...........................................................
128
23. Kaip Jūs vertinate savo šeimos finansinę situaciją? (ties kiekvienu teiginiu pažymėkite X Jums
labiausiai tinkamą atsakymą)
Taip Iš dalies Ne
Gyvenu pasiturinčiai
Turimi finansiniai ištekliai tenkina minimalius
poreikius maistui ir būstui
Nepakanka finansinių išteklių aprangai
Stokoju pinigų asmens higienos prekėms
Nepakanka finansinių išteklių kultūriniams
renginiams
Kita
(įrašykite)...............................................................
24. Kokios pagalbos rūšys Jums priimtiniausios? (ties kiekvienu teiginiu pažymėkite X Jums labiausiai
tinkamą atsakymą)
Taip Iš dalies Ne
Pinigai
Socialinės paslaugos
Išmokos, kompensacijos
Transporto lengvatos
Vaikų nemokamas maitinimas
Maisto paketas
Kita (įrašykite)........................................................
25. Kaip manote kokie didžiausi Jūsų šeimos sunkumai? (ties kiekvienu teiginiu pažymėkite X Jums
labiausiai tinkamą atsakymą)
Taip Iš dalies Ne
Bedarbystė
Lėšų trūkumas
Skurdas
Neįgalumas
Daugiavaikė šeima
Piktnaudžiavimas alkoholiu
Socialinių įgūdžių stoka
Kita (įrašykite).........................................................
26. Ar Jūsų šeimoje lankosi socialinis darbuotojas? (pažymėkite Jums tinkamą atsakymą)
Taip;
Kartais;
Ne.
129
27. Kokios socialinio darbuotojo paslaugos yra aktualiausios Jūsų šeimai? (įvertinkite socialinio
darbuotojo teikiamas paslaugas, 1 – neaktualu, 2 – mažai aktualu, 3 – vidutiniškai, 4 – aktualu, 5 – labai aktualu. Ties
kiekvienu teiginiu pažymėkite X Jums labiausiai tinkamą atsakymą)
1 2 3 4 5
Tėvų švietimo
Socialinė priežiūra
Socialinė globa.
Socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo
Tarpininkavimas
Krizių intervencija
Informavimo
Kita (įrašykite).................................................
28. Kas Jūsų šeimai teikia socialinę paramą? (pažymėkite visus Jums tinkamus atsakymus)
Savivaldybės administracija;
Savivaldybės socialinės paramos skyrius;
Socialinės paramos dienos centras;
NVO (įvardinkite kokios)
..........................................................................................
Seniūnai;
Socialiniai darbuotojai;
Socialiniai pedagogai;
Kita (įrašykite)
.........................................................................................................
29. Kokios socialinės paramos Jums nepakanka? (įrašykite)
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
...................................................................................................
30. Kurios šeimos rėmimo priemonės Jums yra svarbiausios? (ties kiekvienu teiginiu pažymėkite X
Jums labiausiai tinkamą atsakymą)
Taip Iš dalies Ne
Tobulinti motinystės atostogų įstatymus
dirbančioms mamoms
Pašalpos daugiavaikėms šeimoms
Pašalpos tėvams, kurie nedirba, kol jie prižiūri
mažus vaikus
130
Didesnės vienkartinės pašalpos, gimus kiekvienam
vaikui.
Gerinti būsto sąlygas, šeimoms auginančioms
vaikus.
Tobulinti ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros
sistemą
Suteikti galimybę tėvams dirbti nepilną darbo
dieną, paliekant tokį patį darbo užmokestį
Kita (įrašykite).........................................................
31. Ką siūlote daugiavaikių šeimų situacijos gerinimui? (parašykite savo nuomonę)
.........................................................................................................................................................
.........................................................................................................................................................
.............................................................................................................................
Ačiū už Jūsų bendravimą ir nuoširdžius atsakymus.