docentui jonui Þilinskui – 75 metai - sportinfo.lt
TRANSCRIPT
DOCENTUI JONUI ÞILINSKUI – 75 METAI
Italø dailininkas, architektas, mokslininkas Leonardas da Vinèis yra pasakæs: „Tik prasmingai nugyventas gyveni-mas – ilgas“. Jonas Þilinskas visà gyvenimà ëjo Lietuvos sporto priekyje kaip ðaunus pavyzdys, já lydëjo naujoviðkumas,prasmingumas, inteligencija ir profesionalumas. Jo kûrybiðkumas, kompetencija telkë þmones dideliems ir geriemsdarbams, padëjo ágyti autoritetà, visuotiná pasitikëjimà ir pagarbà.
Jonas Þilinskas gimë Raudënø baþnytkaimyje, baigë Kurðënø vidurinæ mokyklà, 1951 m. – Lietuvos valstybinákûno kultûros institutà, kultivavo slidinëjimà, lengvàjà atletikà. Kaip sporto specialistas dirbo Ðiauliø srities ðvietimoskyriuje, vëliau Ðvietimo ministerijoje Fizinio auklëjimo skyriaus inspektoriumi, laikraðèio „Tarybinis mokytojas“redakcijos sporto skyriaus vedëju, bet didþiàjà gyvenimo dalá dirbo Respublikiniame kûno kultûros komitete, 1990 m.tapusiame Kûno kultûros ir sporto departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës. Nuo 1974 m. kartu dirboVilniaus pedagoginiame institute (dabar universitetas) dëstytoju, docentu. Jis dëstë jaunøjø sportininkø rengimometodikà, Lietuvos kûno kultûros ir sporto istorijà, vadovavo kursiniams ir diplominiams darbams.
Jonas Þilinskas pasireiðkë kaip Lietuvos sporto mokslo koordinatorius, telkë mokslines pajëgas svarbiausioms sportomokslo, sporto kultûros, sporto istorijos paþangos problemoms spræsti, skatino mokslines institucijas kelti moksliniøtyrimø ir studijø lygá, organizavo Pabaltijo respublikø mokslines konferencijas, simpoziumus, seminarus. Jis teigë, kadmokslo þiniø trûkumas – didþiausias pavojus sportui. Jo paties visi mokslo darbai yra iki galo sutvarkyti, á juos ádëta
daug ðirdies ðilumos, atidos ir kruopðtumo. Ypaè didþiulis darbas nuveiktas áamþinant Lietuvos olimpieèiø laimëjimus. Knygoje „Lietuvos olimpieèiai“atskleistos olimpiniø þaidyniø vertybës, þmogaus groþis, rodantis fiziná ir dvasiná olimpieèio asmenybës turtingumà, kai sportininkai dovanoja þmonëmsdþiaugsmà, ugdo patriotizmo jausmus. Ðiuos teiginius iðplëtojo ir átvirtino „Lietuvos kûno kultûros ir sporto istorijoje“ (su bendraautoriais). Ði knyga – taitautos prisikëlimas ir gyvenimas, tai mokslas apie tai, kas nesikartoja ir iðlieka amþinu lobiu.
Docentas paraðë ir iðleido reikðmingà knygà studentams ir treneriams „Jaunøjø sportininkø rengimo metodika“, kurioje teigia, kad trenerio uþdavinys– kiekvienà tautos vaikà iðauklëti ryðkia, intelektualia ir iðmintinga asmenybe, atskleidþiant to meto kultûrines ir dvasines vertybes.
Jonas Þilinskas daugelá metø buvo prestiþinio þurnalo „Sporto mokslas“ atsakingasis sekretorius, Lietuvos sporto mokslo tarybos ir Lietuvos sportomokslo ekspertø tarybos atsakingasis sekretorius, Lietuvos olimpinës akademijos dekanas, dalyvavo tarptautiniuose sporto mokslo kongresuose Vokietijoje,Suomijoje, Izraelyje, JAV, Lenkijoje, Bulgarijoje. „Lietuvos sporto mokslo ateitá ásivaizduoju ðviesià. Esu ásitikinæs, kad sporto mokslas klestës, nes atëjo daugiðmintingo jaunimo á mokslo studijas ir perims mûsø sukauptos patirties pagrindus“, – neabejoja jubiliatas. Jis kartu su bendraautoriø grupe rengia pirmàjà„Lietuvos sporto enciklopedijà“. Tai mûsø tautos sporto laimëjimø paveldas, susisteminta svarbiausiø sporto þiniø visuma, kurià bûtina iðleisti ir paliktiateinanèioms kartoms.
Jonui Þilinskui suteiktas Lietuvos nusipelniusio kûno kultûros ir sporto darbuotojo vardas, Lietuvos nusipelniusio trenerio vardas, jis apdovanotasLietuvos kûno kultûros ir sporto departamento jubiliejiniu medaliu „Uþ nuopelnus Lietuvos sportui“, LTOK „Olimpine þvaigþde“ ir LTOK atkûrimo10-meèio medaliu.
“Nuëjau neblogà gyvenimo kelià, bent man taip atrodo, ir perpratau þmones, artimesnius ir tolimesnius, specialistus ir ne specialistus, taigi nesigailiutoká kelià nuëjæs. Ásimintini darbai liko ir dabar kartu turime eiti sporto mokslo ðviesos link. Taèiau viskà reikës padaryti patiems. Svarbiausia stiprybëkiekvieno mûsø ðirdyje, kuri neturi laimëjimø ir pralaimëjimø”.
Ðirdingai sveikiname gerbiamàjá docentà garbingo jubiliejaus proga, dëkojame uþ plaèià ir ávairiapusæ veiklà, uþ kûno kultûros ir sporto moksloplëtojimà ir linkime stiprios sveikatos, kûrybinio polëkio ir naujø sporto mokslo idëjø ágyvendinimo.
VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO PROFESORIUI HABILITUOTAM DAKTARUI
POVILUI TAMOŠAUSKUI – 65 METAI
Profesoriui, habilituotam mokslø daktarui, Humanitarinio instituto direktoriui, Kûno kultûros katedros vedëjuiPovilui Tamoðauskui kelias á gyvenimà nebuvo platus ir tiesus. Taèiau visas kliûtis áveikë didþiuliu darbu ir atkaklu-mu. Sukûrë humaniðkai orientuotà studentø fizinio ugdymo koncepcijà ir moksliniais tyrimais patvirtino, kad fizinisugdymas aukðtojoje mokykloje yra integruoto ugdymo sistemos dalis, turinti didþiules galimybes iðplëtoti asmenybësfizines, psichines ir dvasines galias.
Povilas Tamoðauskas, iðtrëmus tëvà á Sibirà, gyvenimo iðminties sëmësi Plungës vidurinëje mokykloje, vëliau –Valstybiniame kûno kultûros institute, kurá baigë 1961 m. Pirmuosius sportininko þingsnius þengë mokykloje, o vëliaupratæsë institute pasirinkdamas tinklinio specializacijà. Dar bûdamas instituto studentas suvokë, kad per fizinæ veiklà,sportà ne tik plëtojamos þmogaus fizinës galios, bet ugdomas intelektas, formuojami doroviniai ásitikinimai, skatinamasdorovingas elgesys, kuriama kûno ir sielos harmonija, judesiø groþis, plëtojama psichinë prigimtis. Pedagogo veiklàpradëjo Vilniaus dailës institute, dirbo tinklinio treneriu.
Povilas Tamoðauskas kartu su pedagoginiu aktyviai dirbo ir moksliná darbà. 1979 m. ástojo á LeningradoF.Lesgafto kûno kultûros instituto tikslinæ aspirantûrà ir jà baigæs apgynë pedagogikos mokslø kandidato (dabar
daktaro) disertacijà tema „Fizinio auklëjimo vaidmuo rengiant dailës aukðtøjø mokyklø studentus bûsimai profesinei veiklai“. 1985 m. jam buvo suteiktasdocento vardas ir tais paèiais metais jis iðrinktas Dailës instituto Kûno kultûros katedros vedëju. 1989 m. perëjo á Vilniaus Gedimino technikos universitetoKûno kultûros katedrà ir tæsë moksliná tiriamàjá darbà, paraðë reikðmingà monografijà „Humanistiðkai orientuotas studentø fizinis ugdymas“, kurià 2001m. Vilniaus pedagoginiame universitete apgynë kaip habilitaciná darbà. Jubiliatas paskelbë per 70 moksliniø darbø prestiþiniuose leidiniuose, paraðë dvimokomàsias knygas.
Povilas Tamošauskas aktyviai dalyvauja politinëje veikloje, buvo aktyvus Lietuvos Persitvarkymo Sàjûdþio dalyvis, 1987–2000 m. buvo iðrinktasVilniaus miesto tarybos nariu, atstovavo Tëvynës sàjungos (Lietuvos konservatoriø) frakcijai. Jis apdovanotas Kûno kultûros ir sporto departamento medaliu„Uþ nuopelnus Lietuvos sportui“, ne kartà pagerbtas Lietuvos sporto organizacijø medaliais ir garbës raðtais.
Ðiandien jubiliatas daug dëmesio skiria studijø racionalizavimui, rengia naujas mokymo ir mokslo programas, visapusiðkai remia ir skatina bûsimuo-sius mokslininkus, yra kupinas naujø idëjø, optimistiðkai þvelgia á ateitá. „Norëdami iðlavinti studento protà – lavinkite jo kûnà ir jëgà, kuria remiasi protas,iðmintis, saugokite sveikatà, siekite stiprybës, energijos. Ateitis turi bûti aukðèiau uþ praeitá“, – teigia profesorius.
Ðirdingai sveikiname gerbiamàjá profesoriø garbingo jubiliejaus proga, dëkojame uþ kûno kultûros ir sporto puoselëjimà ir propagavimà, linkimestiprios sveikatos, kûrybinio polëkio ir naujø idëjø iðsipildymo.
Prof. habil. dr. Povilas Karoblis
2004 Nr. 1(35) 1
REDAKTORIØ TARYBAProf. habil. dr. Algirdas BAUBINAS (VU)Prof. habil. dr. Alina GAILIÛNIENË (LKKA)Prof. dr. Jochen HINSCHING (Greisvaldo u-tas, Vokietija)Prof. habil. dr. Algimantas IRNIUS (VU)Prof. habil. dr. Jonas JANKAUSKAS (VU)Prof. habil. dr. Jonas JAÐÈANINAS (Ðèecinouniversitetas, Lenkija)Prof. habil. dr. Povilas KAROBLIS (LOA, vyr. redaktorius)Prof. habil. dr. Sigitas KREGÞDË (VPU)Prof. habil. dr. Kæstas MIÐKINIS (LOA)Prof. habil. dr. Algirdas RASLANAS (KKSD)Prof. habil. dr. Juozas SAPLINSKAS (VU)Prof. habil. dr. Antanas SKARBALIUS (LKKA)Prof. habil. dr. Juozas SKERNEVIÈIUS (VPU)Prof. dr. Arvydas STASIULIS (LKKA)Petras STATUTA (LTOK)Prof. habil. dr. Stanislovas STONKUS (LKKA)Doc. Jonas ÞILINSKAS (LOA)Dr. Eglë KEMERYTË-RIAUBIENË (atsak. sekretorë)
© Lietuvos sporto mokslo taryba© Lietuvos olimpinë akademija© Lietuvos kûno kultûros akademija© Vilniaus pedagoginis universitetas
LIETUVOS SPORTO MOKSLO TARYBOSLIETUVOS OLIMPINËS AKADEMIJOS
LIETUVOS KÛNO KULTÛROS AKADEMIJOSVILNIAUS PEDAGOGINIO UNIVERSITETO
Þ U R N A L A S
JOURNAL OF LITHUANIAN SPORTS SCIENCE COUNCIL, LITHUANIAN OLYMPICACADEMY, LITHUANIAN ACADEMY OF PHYSICAL EDUCATION AND
VILNIUS PEDAGOGICAL UNIVERSITY
2 0 0 4
ISSN 1392-1401
S P O R T OMOKSLAS VILNIUS
S P O R TSCIENCE
Vyr. redaktorius P. KAROBLIS +370 5 262 21 85Atsakingoji sekretorëE. KEMERYTË-RIAUBIENË +370 5 233 74 31
Dizainas Romo DUBONIOVirðelis dail. Rasos DOÈKUTËSRedaktorë ir korektorë Zita ÐAKALINIENËAnglø k. redaktorë Ramunë ÞILINSKIENËMaketavo Eglë SLUÐNIENËLeidþia ir spausdina
Þemaitës g. 6, LT–03117 VilniusTel. +370 5 233 74 31; faks. +370 5 213 34 96El. paðtas: [email protected]: www.sportinfo.lt
SL 2023. Tiraþas 200 egz. Uþsakymas 39.Kaina sutartinë
1(35)
Þurnale “SPORTO MOKSLAS” spausdinami straipsniaiðiø mokslo krypèiø:1. Sporto mokslo teorija.2. Sporto bei judesiø fiziologija, sporto medicina,sporto biochemija.3. Ávairaus amþiaus ir treniruotumo sportininkø organizmoadaptacija prie fiziniø krûviø.4. Sporto pedagogika ir psichologija.5. Sporto þaidimø teorija ir didaktika.6. Kûno kultûros teorija, sveika gyvensena ir fizinë reabilitacija.7. Sporto istorija, sporto sociologija, sporto vadyba, sportoinformatika, olimpinio sporto problemos.
LEIDÞIAMAS nuo 1995 m.; nuo 1996 m. – prestiþinis þurnalasTURINYS
ÁVADAS // INTRODUCTION ......................................................... 2A. Raslanas. Lietuvos olimpinës rinktinës sportininkø rengimasAtënø olimpinëms þaidynëms sporto strategijos kontekste ............... 2SPORTO MOKSLO TEORIJA // SPORT SCIENCE THEORY ...... 6D. Satkunskienë, A. Stanislovaitis Pasaulio ir Lietuvos elitosprinteriø bëgimo þingsnio kinematiniø charakteristikøpalyginamoji analizë ............................................................................... 6E. Dybiñska. The analysis of interrelations between the level ofswimming prowess and the level of somatic development as wellas motor abilities during specialised workouts .................................. 13A. Èepulënas. Slidininkø lenktynininkø, Solt Leik Sièio þiemosolimpiniø þaidyniø dalyviø, amþiaus, kai kuriø somatiniø rodikliøir sportiniø rezultatø lyginamoji analizë ............................................ 18I. Smalinskaitë. Moksleiviø olimpinis ugdymas kaip pedagoginësistema ................................................................................................... 25K. Krupecki, J. Jašèaninas, K. Miškinis Pasaulio irklavimoviceèempiono psichologiniai poþymiai .............................................. 28P. Karoblis, A. Raslanas, S. Poteliûnienë, V. Briedis,K. Steponavièius. Lietuvos olimpinës rinktinës treneriø veiklosparengiamuoju laikotarpiu sociologiniai tyrimai .............................. 34J. Skernevièius, A. Raslanas, E. Petkus, A. Opalnikova,S. Kibildienë. Lietuvos rinktinës irkluotojø fizinio iðsivystymo irparengtumo bei funkcinio pajëgumo analizë ..................................... 39K. Milaðius, V. Baðkienë, G. Bosaitë. Didelio meistriðkumotreko dviratininkø fiziniø ir funkciniø galiø kaita metiniutreniruotës ciklu .................................................................................... 44E. Skyrius, I. J. Zuozienë, J. Poderys, N. Lagûnavièienë.Praktiniai tyrimai ir laboratoriniai plaukikø parengtumovertinimai .............................................................................................. 48A. Èiþauskas, R. Kreivytë. Nacionaliniø moterø krepðiniorinktiniø – Europos èempioniø þaidimo rodikliølyginamoji analizë ................................................................................. 52D. Ribera-Nebot. Strenght training of the Spanish basketballteam for the 6th European Basketball Championship for YoungMen 2002 ............................................................................................... 55M. Peèiukonienë, R. Stukas, E. Kemerytë-Riaubienë.Maisto papildai sportininkø mityboje ................................................ 59L. Tubelis, A. Vilkas, R. Dadelienë. 15–17 metø dviratininkiøfizinio iðsivystymo, parengtumo ir funkcinio pajëgumo rodikliai,jø kaita, ryðys su specialiuoju darbingumu ......................................... 65A. Gavorka, A. K. Zuoza. Motyvacijos ir gráþtamosiosinformacijos reikðmë tinklininkiø ðoklumo ugdymuivarþybø laikotarpiu ............................................................................... 69R. Dadelienë, J. A. Juozaitis, B. Skernevièienë, L. Pavlovskaja.Lietuvos plaukimo olimpinës rinktinës kandidatø parengtumokaitos per 2003 metø ciklà analizë ..................................................... 73
SPORTO MOKSLAS2
ÁVADASINTRODUCTION
Lietuvos olimpinës rinktinëssportininkø rengimas Atënø olimpinëms þaidynëms
sporto strategijos konteksteProf. habil. dr. Algirdas Raslanas
SantraukaPer artimiausius keletà metø galima tikëtis tam tikro ðalies ekonominiø ir socialiniø sàlygø pagerëjimo, taèiau ne tokio
ryðkaus, kad turëtø lemiamà átakà sportininkø rengimo ekonominëms ir socialinëms sàlygoms. Lietuvoje sukurta veiksmin-ga sportininkø rengimo sistema, grindþiama centralizuoto rengimo principu, reikðminga valstybës parama, visuomeniniøsporto organizacijø ir savivaldybiø bendradarbiavimu, leidþia spræsti pagrindinius uþdavinius sëkmingai rengiant sportininkusolimpinëms þaidynëms.
Sudarytos rengimo ir dalyvavimo olimpinëse þaidynëse programos yra moksliðkai pagrástos, skirtos tiek didelio meistriðku-mo, tiek ir olimpinio rezervo sportininkams rengti. Jos turi bendrà mokslinæ-metodinæ ir organizacinæ sistemà, kurioje numa-tyta olimpinës rinktinës kandidatø atrankos strategija, sportininkø rengimo planavimas, organizavimas ir vykdymas, moks-linë ir medicininë kontrolë. Moksliniø iðplëstiniø ir etapiniø tyrimø diferencijuotos programos ir pagal jas vykdomi tyrimai,rengiamos mokslinës rekomendacijos sudaro pagrindà sportininkø atrankai, jø rengimo nuosekliam valdymui.
Atlikti tyrimai sudarë sàlygas sukurti sportininko rengimo modelá priartinant prie jo trenerá ir kitus specialistus, dalyvaujan-èius rengiant sportininkà, numatant jø funkcijas, ryðius, teises bei skatinimo priemones. Sudaryta sportininkø rengimoschema, grupinio rengimo principu jungianti trenerá, organizatoriø, vadybininkà, mokslininkà, gydytojà ir kineziterapeutà, yrateoriðkai pagrásta ir praktikoje ádiegta.
Raktaþodþiai: sporto strategija, sportininkø rengimas, olimpinës þaidynës, sporto treniruotë.
Globalizacijos fenomenas verþiasi á sportà, jistampa vis svarbesniu tarptautiniu socialiniu reiðki-niu, dël to pasaulyje didëja valstybiniø institucijødëmesys sportui. Sporto sàjûdþiui, sportininkø ren-gimui didelæ átakà daro tiek visuomeniniai ir istori-niai veiksniai, tiek politinis ir ekonominis konkre-èios ðalies iðsivystymo lygis (Rodièenko, 2001). Tàpatvirtina Ignotienë (1992) sakydama, kad sportastiesiogiai susijæs su valstybës iðsivystymo lygiu. Joraida paklûsta bendriesiems ekonomikos dësniams.Apibendrindami sporto vertæ visuomenëje ir jofunkcijas galime konstatuoti, kad sportas yra labaiintegruotas á kiekvienos tautos gyvenimà, uþima reikð-mingà vietà kultûros, ðvietimo, sveikatos srityse.
Kûno kultûros ir sporto strategijoje (2000) pa-þymëta, kad bûtina ugdyti teigiamà visuomenës po-þiûrá á sportà kaip didþiausià vertybæ, padedanèiàtenkinti asmenybës poreikius, atitinkanèius jo fizi-nes galias ir gebëjimus.
Lietuvos visuomenës dëmesys sporto laimëji-mams iðlieka didelis. Mûsø ðalies sporto gerbëjaisupranta ir vertina aukðèiausio lygio sportà, todëlir reikalavimai keliami aukðèiausi – laimëti medalius.
Europos, pasaulio èempionatuose ir olimpinëseþaidynëse pasiekti geriausi sportiniai rezultatai yranacionalinis turtas, todël tik jie turi prasmæ. Kad
bûtø pasiekti geriausi sportiniai rezultatai, reikiaskirti didþiules ðiuolaikiniam sportui reikalingasþmoniø pastangas, lëðas ir materialiná bei technináaprûpinimà.
Sportininko pavertimas ryðkia talentinga indivi-dualybe – tai ilgas kûrybinis darbas, reikalaujantissavarankiðkumo, kasdieninio trenerio fiziniø, prak-tiniø, intelektualiniø ir dvasiniø jëgø átempimo iratsidavimo ugdytiniams (Karoblis, 1999). Tik ta-lentingi sportininkai sugeba efektyviai treniruotis.Skernevièius (1997), Milaðius (1997) atlikdamimokslinius tyrimus nustatë, kad didelio meistriðku-mo sportininkø ugdymas priklauso nuo daugelioveiksniø, ið kuriø svarbiausias yra treniruotës vyks-mo kryptingumas, jo valdymas atsiþvelgiant á spor-tininko organizmo adaptacijos prie treniruotës irvarþybø krûviø individualius ypatumus.
Siekiant, kad olimpinio sàjûdþio plëtra, dalyva-vimas olimpinëse þaidynëse bûtø svarbi valstybëspolitikos dalis, padedanti populiarinti sportà, kurtiLietuvos ávaizdá ir skatinti tarptautiná bendradar-biavimà, toliau iðlieka aktualus tikslas – rengti spor-tininkus olimpinëms þaidynëms.
Pagrindiniai uþdaviniai: Tobulinti sportui perspektyvaus jaunimo at-
rankos sistemà – kurti olimpiniø sporto ðakø
2004 Nr. 1(35) 3
sportininkø rengimo programas ir vykdyti per-spektyvaus jaunimo atrankà.
Rengti sportininkus olimpinëms þaidynëms –sudaryti optimalias sàlygas didelio meistriðku-mo sportininkams rengti.
Programos „Atënai-2004“ pagrindiniai uþdavi-niai:
1. Tobulinti sportininkø rengimo valdymo siste-mà.
2. Sukurti sportininkø rengimo ir varþybinësveiklos programas.
3. Tirti olimpinës rinktinës sportininkus ir re-miantis tyrimø rezultatais tobulinti treniruo-tës planavimà.
4. Tobulinti informacinæ sistemà.5. Gerinti sporto mokslo teorijos ir praktikos ry-
ðá.Kokybiniai pokyèiai: Kasmet Europos ir pasaulio èempionatuose ið-
kovoti 5–6 prizinesvietas.
Atënø olimpinëmsþaidynëms kvalifikuo-ti 60 sportininkø, tarpjø þaidimø komandà.
Atënø olimpinëse þai-dynëse iðkovoti trismedalius.
Ketveriø metø laikotar-piui (1 lentelë) nustatytikriterijai kito sprendþiantskirtingus uþdavinius. 2001metais buvo svarbu paþymë-ti geriausiai pasirodþiusiussportininkus, t. y. Sidnëjausolimpinëse þaidynëse iðko-vojusius 1–8 vietas, bei su-daryti galimybæ platesniamperspektyviø sportininkøratui ásijungti á centralizuo-to rengimo modelá. 2002metais sportiniø rezultatøskalë prapleèiama, taèiauolimpinæ rinktinæ tesudarë32 sportininkai (2 lentelë).2003 metais, iðlikus to-kiems pat atrankos kriteri-jams, olimpinë rinktinë pa-didëja iki 72 sportininkø.2004 metais kriterijai dife-rencijuojami Lietuvos olim-pinæ rinktinæ suskirstant á
tris grupes. Labai dideli kriterijai taikomi I grupei,apimanèiai 10 sportininkø ir vyrø krepðinio rinkti-næ. Tai potencialûs olimpiniø þaidyniø medalinin-kai. II sportininkø grupë – 32 sportininkai, galintyskovoti dël 4–8 vietø olimpinëse þaidynëse, ir III gru-pæ sudaro jauni perspektyvûs sportininkai. Jø yra 18.
Vertinant ketveriø metø sportininkø rengimo di-namikà miestuose matyti, kad Vilnius rengia dau-giausia olimpinës rinktinës nariø, per ketverius me-tus parengtas 71 olimpinës rinktinës narys. Kaunasparengë 59 sportininkus, taèiau ðis skirtumas labaimenkas 2003 ir 2004 metais. Lietuvos olimpineirinktinei sportininkus parengë 10 miestø ir rajonø,daugiausia tik 2003 ir 2004 metais. Ið 3 komandi-niø sporto ðakø tik vyrø krepðinio rinktinë ávykdëolimpinius kvalifikacinius reikalavimus, nors tai iratitinka keltus uþdavinius.
2001 2002 2003 2004 Eil. Nr.
Miestai I gr. II gr.
Iš viso
Iš viso
Iš viso
I gr.
II gr.
III gr.
Iš viso
1. Vilnius 6 12 18 14 21 6 10 2 18 2. Kaunas 2 11 13 5 22 - 12 7 19 3. Klaipëda 5 5 5 15 - 6 1 7 4. Šiauliai 2 2 - 2 - - 2 2 5. Panevëþys 1 8 9 8 10 4 3 3 10 6. Trakai 1 1 - - - - 1 1 7. Birštonas - - - - 1 1 8. Visaginas - 1 - 1 - 1 9. Kelmë - - 1 1 10. Alytus 1
Iš viso: 9 48 32 72 10 32 18 60
11. Krepðinio vyrø rinktinë
24 sp. - 24 24 24 12 12 12
12. Futbolo vyrø rinktinë - - - 24 - - -
13. Krepðinio moterø rinkt.
- 22 22 22 - - - -
Iš viso: 24 22 46 46 48 12 12 12
2 lentelë
Lietuvos olimpinës rinktinës sportininkø meistriðkumo pasiskirstymas pagal miestus
1 lentelë
Lietuvos olimpinës rinktinës individualiøjø sporto ðakø sportininkø atrankos kriteri jai2001–2004 m.
2001 2002 2003 2004 Eil. Nr.
Varþybø pavadinimas I gr. II gr. I gr.
Atënø OÞ
II gr. Planuoj.
rez.
III gr. Planuoj.
rez.
1. Sidnëjaus olimpinës þaidynës
1–8 5–9 1–12 1–12 1–3 pl. 5–8 pl. 9–16 pl.
2. Pasaulio èempionatas
1–3 4–12 1–8 1–8 1–3 4–8 9–16
3. Europos èempionatas
1–3 4–6 1–3 1–6 1 2–6 7–8
4. Pasaulio jaunimo èempionatas
- 1–3 1–3 1–3 - - 1–3
5. Europos jaunimo èempionatas
1 1 1 - - 1
SPORTO MOKSLAS4
Vertinant Lietuvos olimpinës rinktinës sudëtá pa-gal sporto šakas (1 pav.) matyti: daugiausia nariø –net 51 – per ketverius olimpinio ciklo metus iðugdëdviraèiø sporto specialistai, 36 – lengvosios atleti-kos, 29 irklavimo, 22 – baidariø ir kanojø bei 18 –plaukimo. Tai pirmoji ir stipriausia sporto ðakø gru-pë. Antrajai grupei galima priskirti boksà, ðiuolai-kinæ penkiakovæ, stalo tenisà, graikø-romënø imty-nes, sunkiàjà atletikà ir ðaudymà. Ðios sporto ðakosvisus metus turëjo sportininkø olimpinëje rinktinë-je. Treèiajai sporto ðakø grupei galima priskirti dziu-do, buriavimà ir laisvàsias imtynes, kai kuriais me-tais neturëjusiø sportininkø olimpinëje rinktinëje.
Per ketverius metus Lietuvos olimpinëje rinkti-nëje buvo 212 individualiøjø ðakø sportininkø ir 152sportiniø þaidimø atstovai.
Tokia kriterijø kaitos strategija buvo sëkminga,nes olimpinius kvalifikacinius reikalavimus jau yraávykdæs 51 sportininkas. Daugiausia kelialapiø áolimpines þaidynes iðkovojo lengvosios atletikos at-stovai – 10, plaukikai ir dviratininkai – 3. Baidariøir kanojø irkluotojai jau ávykdë olimpinius kvalifi-kacinius normatyvus ir, deja, tik 2 irkluotojai ið pir-mosios sporto ðakø grupës. Dvikovos sporto ðako-se vyksta teigiami poslinkiai – bokso, dziudo, grai-kø-romënø imtyniø atstovai turi sportininkø, ávyk-dþiusiø olimpinius kvalifikacinius reikalavimus.
Strateginiø tikslø ágyvendinimo galimybës: Olimpinius kelialapius iškovojo 51 sportininkas.Realiai olimpinius kvalifikacinius reikalavimus
dar gali ávykdyti 14 sportininkø. Delegacijà su-darytø 65 sportininkai.
Lietuvos vyrø krepðinio rinktinë iðkovojo kelia-lapius á olimpines þaidynes.
Potencialûs olimpiniø medaliø laimëtojai:Baidariø ir kanojø; dviraèiø moterø treko, dvi-
raèiø moterø plento, lengvosios atletikos,ðiuolaikinës penkiakovës sportininkai ir vyrøkrepðinio rinktinë.
Planuojama iškovoti 4 olimpinius medalius, ovalstybiø áskaitoje uþimti 40–60-à vietas.
Siekiant ágyvendinti strateginius tikslus, reikiaiðspræsti ðiuos uþdavinius:
1. Nustatyti olimpiniø sporto ðakø sportininkømeistriðkumo raidos tendencijas, analizuotigeriausiø pasaulio sportininkø rengimo meto-dikas, sudaryti sportininkø rengimo ir varþy-binës veiklos programas.
2. Lietuvos sportininkams rengtis ir varþytis su-daryti panaðias sàlygas, kokios sudaromos ki-tø ðaliø sportininkams.
3. Turëti gerai subalansuotà rengimo bei jo ad-ministravimo sistemà. Nuo struktûrinio spor-tininkø rengimo modelio pereiti prie progra-minio „profesionalaus organizavimo modelio“.
4. Nustatyti sportininkø parengtumo lygá, numa-tyti jø galimybes, progreso kryptis ir priemo-nes, kad pagrindinëse varþybose jie pasiektøgeriausius sportinius rezultatus.
5. Tirti olimpiniø ir nacionaliniø (sporto þaidi-mø) rinktiniø sportininkø rengimà, tobulintitreniruotës planavimà ir programavimà.
6. Tobulinti informacinæ sistemà, susieti jà su tre-neriø ir specialistø profesiniu tobulinimu, ates-
2001 m.
2002 m.
2003 m.
2004 m.
I ð v i s o:
17
1012 12
8
2
15
11
36
51
6 67
10
29
6 6
3
7
22
5
1
4
8
18
3 2 3 4
12
2 2 23
9
2 2 21
7
1 1 13
6
1 1 13
6
1 1 12
5
1 2 2
5
1 2 1
4
1 1 2
Dviraèiø sp.10
12
17
12
51
L. atletika8
2
15
11
36
Irklavimas6
6
10
7
29
B. ir k. irkl.6
3
7
6
22
Plaukimas5
1
4
8
18
Boksas3
2
3
4
12
Ð. penkiak.2
2
3
2
9
St. tenisas2
1
2
2
7
Gr.-r. imtynës1
1
1
3
6
S. kilnojim.1
1
3
1
6
Ðaudymas1
1
2
1
5
Dziudo1
2
2
5
Buriavimas1
2
1
4
L. imtynës1
1
2
I ð v i s o48
62
72
60
212
1 pav. Lietuvos olimpinës rinktinës sudëtis pagal sporto ðakas 2001–2004 m.
2004 Nr. 1(35) 5
tacija ir licencijavimu, sudaryti sàlygas nuo-latiniam jø profesiniam tobulinimuisi.
7. Rengti sporto mokslo konferencijas, leistimokslinius ir metodinius leidinius, konsultuoti tre-nerius, gerinti mokslo teorijos ir praktikos ryðá.
8. Sportininkø ugdymo vyksmas, jo metodinis,mokslinis, medicininis, materialinis bei techni-nis aprûpinimas turi sudaryti vieningà komplek-sà, atitinkantá tuos rezultatus, kuriø sieksime.
Išvados:1. Apgalvotai ir nuosekliai sukonstruotas spor-
tininkø rengimo technologinis procesas.2. Perþiûrëtos sporto treniruotës metodikos ir su-
kurtas treniruotës proceso programavimo bûdas.3. Sukurta efektyvi sportininkø aptarnavimo sis-
tema ir maisto papildø programa.4. Pastebimai tobulëja sportininkø, treneriø, medikø,
kineziterapeutø þinios ir jø profesinë kvalifikacija.5. Sportininkø rengimas finansuojamas laiku.Pagrindinë iðvada. Didþiausià poveiká sportiniø
rezultatø gerëjimui tebedaro sportininkø ren-gimo technologijos optimizacija, t. y. rengi-mo struktûros tobulas konstravimas bei uþ-pildymas visaverèiu turiniu. Svarbu gerai su-vokti ir tinkamai ávertinti per praëjusá laiko-tarpá atliktà darbà ir tà patyrimà panaudoti pla-
nuojant tolesná sportininkø rengimà.Tolesnë sporto strategijos ágyvendinimo kryp-
tis. Sporto paþangos pagrindinë sàlyga yra kokybið-ka atranka, paieðka talentingø arba labai gabiø, gam-tos apdovanotø jaunuoliø, kuriø raumenynas, jøfunkcijas valdanti centrinë nervø sistema, hormo-ninë sistema, juos aptarnaujanèios kraujotakos, kvë-pavimo, virðkinimo ir valymo sistemos turëtø rei-kiamus struktûrinius ypatumus bei funkcines galias.
LITERATÛRA1. Ignotienë, D. (1992). Sporto politika ir valstybinis reguliavimasuþsienio ðalyse. Lietuvos informacijos institutas. 40 p.2. Karoblis, P. (1999). Sporto treniruotës teorija ir didaktika:[vadovëlis aukðtosioms mokykloms]. Vilnius. 339 p.3. Lietuvos Respublikos kûno kultûros ir sporto strategija2000–2012 metams. Vilnius. P. 31–49.4. Lietuvos kûno kultûros ir sporto strategija 2004–2006metams. Vilnius .5. Milaðius, K. (1997). Iðtvermæ lavinanèiø sportininkøorganizmo adaptacija prie fiziniø krûviø: [monografija].Vilnius: VPU l-kla. 332 p.6. Raslanas, A. ir kt. (2001). Lietuvos sportininkø rengimosiir dalyvavimo XXVIII olimpiados þaidynëse programa„Atënai-2004“.7. Rodièenko, V. (2001). An introductions to sportology.Extracts from selected papers. Moscow. P. 49–54.8. Skernevièius, J. (1997). Sporto treniruotësfiziologija.Vilnius: LTOK. 85 p.
PREPARATION OF THE ATHLETES OF LITHUANIAN OLYMPIC TEAM TO THE ATHENS‘OLYMPIC GAMES IN THE CONTEXT OF STRATEGY OF PHYSICAL EDUCATION AND SPORTS
Prof. Dr. Habil. Algirdas Raslanas
In the nearest future it is possible to expect someimprovement of economical and social situation inour country, but not as pronounced as it would havecritical impact on economical and social conditionsof athletes’ preparation.
Effective system of athletes’ preparation has beencreated in Lithuania, based on the principles ofcentralised preparation, effective governmentalsupport, co-operation of non-governmentalorganisations and municipalities. This system createsthe background for successful dealing with main issuesof preparation to the Olympic Games. Project ofconsolidation and participation has been preparedbasing on scientific research and designed for thepreparation of high performance athletes as well asOlympic reserve athletes. It has one scientific-methodical and organisation system that includesstrategy of selection of Olympic candidates, planning,organising and realisation of athletes’ preparation,
scientific and medical control. Differentiatedprogrammes of scientific research (expanded andstage-organised) are designed and research is carriedout basing on these programmes. Scientificrecommendations create basis to the athletes’selection and consistent management of preparation.
Our research gives background to the creation ofathlete’s training model where coach and otherspecialists (participating in preparation process,defining his/her relations, rights and means ofstimulation) are close to the athlete. Athletespreparation scheme has been designed, based on teamwork principle and thus uniting coach, organiser,manager, scientist, doctor and kinesitherapist. Thisscheme is grounded theoretically and implementedpractically.
Keywords: sports strategy, athletes’ preparation,Olympic Games, sports training.
SUMMARY
Algirdas RaslanasKûno kultûros ir sporto departamentasprie Lietuvos Respublikos VyriausybësÞemaitës g. 6, LT–03117 VilniusTel. +370 5 216 17 13El. paštas: [email protected]
Gauta 2003 12 22Priimta 2004 03 10
SPORTO MOKSLAS6
SPORTO MOKSLO TEORIJASPORT SCIENCE THEORY
Pasaulio ir Lietuvos elito sprinteriø bëgimo þingsniokinematiniø charakteristikø palyginamoji analizë
Doc. dr. Danguolë Satkunskienë, doc. dr. Aleksas StanislovaitisLietuvos kûno kultûros akademija
SantraukaTyrimo tikslas – išanalizuoti pasaulio ir Lietuvos sprinteriø bëgimo kinematines charakteristikas ir nustatyti biomechani-
nius veiksnius, limituojanèius Lietuvos sprinteriø bëgimo greitá. Buvo iðanalizuotas dvylikos pasaulio lengvosios atletikosèempionato 100 m bëgimo dalyviø ir trijø pajëgiausiø Lietuvos èempionato bëgikiø bëgimo ciklas. Sprinterës filmuotosskaitmenine 25 Hz CANON XM1 vaizdo kamera ið ðono nuo 40 iki 50 bëgimo metro. Vaizdas ið kameros „SIMI Motion“kompiuteriø programa perkeltas á kompiuterá, iðskaidytas kadrais, vëliau pokadriais, tai leido analizuoti vaizdà 50 Hz daþniu.Ið nufilmuoto vaizdo apskaièiuota þingsnio ir ciklo trukmë bei jø sudedamosios dalys: atremtis, lëkimas, kojos mostas. „SIMIMotion“ kompiuteriø programa nustatyti ðlaunies ir blauzdos lenkimo bei tiesimo kampai ir kampiniai greièiai. Buvo nusta-tytas patikimas skirtumas tarp ðiø pasaulio lengvosios atletikos èempionato dalyviø ir Lietuvos geriausiø sprinteriø bëgimociklo biomechaniniø charakteristikø: atremties trukmës, santykinës beatraminës fazës trukmës, kojos mosto trukmës, ðlau-nies tiesimo kampo atsispyrimo pabaigoje ir kojos mosto pradþioje, blauzdos tiesimo amplitudës atsispyrimo metu. Nustaty-tas patikimas statistinis ryðys tarp 100 m bëgimo rezultato ir atremties trukmës (r=0,67, p<0,01), lëkimo trukmës (r=-0,57;p<0,05), procentinës atremties trukmës (r=0,78; p<0,001), procentinës kojos mosto trukmës (r =-0,77; p<0,001), ðlau-nies lenkimo kampo atremties pradþioje (r=0,49; p<0,05), ðlaunies tiesimo kampo atsispyrimo pabaigoje (r=0,58; p<0,05)ir kelio lenkimo amplitudës atremties fazëje (r=0,60; p<0,05).
Pasaulio ir Lietuvos sprinteriø bëgimo kinematiniø charakteristikø palyginimas leido nustatyti, kad Lietuvos bëgikiø greitálimituoja ðie veiksniai: per didelis ðlaunies lenkimo kampas atremties fazës pradþioje, kelio lenkimo kampas amortizacijosfazëje, ðlaunies ir blauzdos tiesimo amplitudë atsispyrimo metu. Siekiant pagerinti bëgimo technikà bûtina arèiau kûnomasës centro statyti pëdà, akcentuoti ðlaunies tiesimà atremties pradþioje (amortizacijos fazëje), stiprinti tiesiamøjø blauz-dos ir lenkiamøjø pëdos raumenø ekscentrinio susitraukimo jëgà.
Raktaþodþiai: sprintas, kinematika, greitá limituojantys veiksniai, pasaulio ir Lietuvos sprinteriø elitas.
ÁvadasBëgimo analizë remiasi Hay ir Reid (1982) pa-
teiktu bëgimo greièio biomechaniniu modeliu, ku-riame þingsnio ilgis ir daþnis yra pagrindiniai veiks-niai, darantys átakà maksimaliam bëgimo greièiui(1 pav.). Nustatyta, kad bëgant didesniu nei 7 m/sgreièiu þingsnio daþnis turi didesnæ átakà bëgimogreièiui nei þingsnio ilgis (Bruggemann ir Glad,1990; Donatti, 1995). Todël geriausiems pasauliosprinteriams bûdingas didesnis þingsniø daþnis ne-gu þemesnio meistriðkumo trumpø nuotoliø bëgi-kams (Kunz ir Kaufmann, 1981; Mann ir Herman,1985). Vienas ið pagrindiniø veiksniø, lemianèiøþingsnio ilgá ir daþná, yra atremties fazës trukmë(Komi, 1984; Lehmann ir Voss, 1997), kuri turi bûtikuo maþesnë (Mero, 1988; Mero ir kt., 1992; Èohir kt., 2002). Atremties fazë skaidoma á dvi dalis:amortizacijà ir atsispyrimà. Amortizacijos fazëstrukmë skaièiuojama nuo momento, kai pëda pa-lieèia atramà, iki momento, kai sportininko kûnomasës centras pasiekia vertikalæ, kuri eina per at-ramos ploto centrà. Ðios fazës metu horizontali at-remties reakcijos jëga nukreipta prieð sportininkojudëjimo kryptá, todël amortizacijos jëgos impulsas
stabdo bëgikà maþindamas jo greitá atitinkamaiamortizacijos jëgos impulso dydþiui. Po amortiza-cijos prasidëjusi atsispyrimo fazë svarbi tuo, kadjos metu atremties reakcijos jëgos impulsas didinasportininko greitá, nes atsispyrimo metu ði jëga su-tampa su bëgiko judëjimo kryptimi. Siekiant padi-dinti bëgimo greitá, amortizacijos jëgos impulsà bû-tina sumaþinti, o atsispyrimo jëgos impulsà padi-dinti (Mero ir Komi, 1994). Tai galima pasiekti ma-þinant stabdanèiosios jëgos dydá ir / arba maþinantamortizacijos trukmæ, kuo greièiau pradedant atsi-spyrimà (Mero ir kt., 1992). Sprinto technikos eko-nomiðkumui didelæ átakà daro amortizacijos ir atsi-spyrimo trukmës santykis (kuris turëtø bûti 40:60)(Mero ir Komi, 1994). Didelio meistriðkumo sprin-teriai pëdà ant atramos stato arèiau MC projekci-jos, todël turi galimybæ anksèiau pradëti aktyvø ðlau-nies tiesimà (Kunz ir Kaufmann, 1981; Mann irHerman, 1985) ir taip sumaþinti amortizacijos fa-zæ bei neigiamà greièio pokytá (Mero, 1988). Akty-vus ðlaunies tiesimas kontakto fazës pradþioje yralabai svarbus siekiant padidinti varanèiàsias jëgas(Wood, 1987). Kadangi atsispyrimo metu kelis ikigalo neiðsitiesia (Mann ir Herman, 1985), galima
2004 Nr. 1(35) 7
manyti, kad ðlaunies tiesi-mas yra pagrindinis atsispy-rimo jëgà generuojantisveiksmas. Nustatytas stip-rus koreliacinis ryðys tarpðlaunies tiesimo greièio at-remties fazëje ir maksima-laus bëgimo greièio (Ito,1992).
Vienas ið sprinto bëgimoekonomiðkumo rodikliø yrakojos mosto greitis (Ito,1992; Tidow ir Wiemann,1994; Lehmann ir Voss,1998). Didesnis kojos mos-to greitis gali sumaþinti cik-lo trukmæ ir kartu padidintibëgimo tempà, taèiau kylaklausimas, ar tai nesuma-þins þingsnio ilgio, o kartuir bëgimo greièio. Woodo(1987) teigimu, kojos mos-to greitis yra labai svarbusmosto pabaigoje ir kojos pa-statymo momentu, nes su-teikia pëdai neigiamà liniji-ná greitá, nuo kurio dydþiopriklauso amortizaci jostrukmë ir varanèiosios jëgosimpulsas (Lehmann, Voss, 1998).
Analizuojant literatûrà pastebëta, kad kojos mos-to kinematika yra svarbi tiek kojos pastatymo mo-mentu, tiek atremties fazës metu, nes leidþia suma-þinti amortizacijos fazæ ir padidinti atsispyrimo jë-gos impulsà. Todël manome, kad, palyginus pasau-lio ir Lietuvos sprinto elito kojos mosto kinemati-nes charakteristikas, bus galima nustatyti kai ku-riuos biomechaninius veiksnius, limituojanèius mû-sø ðalies sprinteriø bëgimo greitá.
Tyrimo tikslas – išanalizuoti pasaulio ir Lietu-vos sprinteriø bëgimo kinematines charakteristikasir nustatyti biomechaninius veiksnius, limituojan-èius Lietuvos sprinteriø bëgimo greitá.
Tyrimo metodaiTiriamieji. Buvo išanalizuotas bëgimo ciklas dvy-
likos pasaulio lengvosios atletikos èempionato100 m bëgimo dalyviø ir trijø pajëgiausiø Lietuvosbëgikiø ðalies èempionato metu. Tiriamosios buvosuskirstytos á tris grupes. Pirmà grupæ sudarë ðe-ðios pasaulio èempionato finalininkës, kuriø amþiausvidurkis siekë 29,83±4,21 m., o 100 m rezultatasbuvo 10,96–11,16 s. Antrai grupei priskirtos ðe-
1 pav. Bëgimo greièio biomechaninis modelis (Hay ir Reid, 1982, Wood, 1987).
Bëgimo greitis
Þingsnio ilgis Bëgimo tempas
Þingsnio trukmë
Lëkimo trukmë Atremties trukmë
MC poslinkis lëkimo fazëje
MC poslinkis atremties fazëje
Vertikalus ir horizontalus judëjimo kiekis (mVx ir mVy)
Oro pasipriešinimas
Stabdanèiosios jëgos
Varanèiosios jëgos
Atsispyrimo trukmë
Amortizacijos trukmë
Kûno segmentø poslinkis, greitis ir pagreitis
Segmentø jëgos momentai
Kûno segmentø ilgis, masë ir inercijos momentas
ðios pasaulio èempionato ketvirtfinalio dalyvës: am-þius – 24,83±1,17 m., rezultatas – artimas mûsøðalies atstovës rezultatui – svyravo tarp 11,23 ir11,61 s. Treèià grupæ sudarë trys geriausios Lietu-vos sprinterës: amþius – 21±4,36 m., 100 m rezul-tatas – nuo 11,7 iki 11,9 s.
Filmavimas. Bëgimo ciklas filmuotas skaitme-nine 25 Hz CANON XM1 vaizdo kamera ið ðononuo 40 iki 50 bëgimo metro. Kamera buvo nukreiptastatmenai á bëgimo takelá. Vaizdas ið kameros „SIMIMotion“ kompiuteriø programa perkeltas á kom-piuterá, iðskaidytas kadrais, vëliau pokadriais, tai lei-do analizuoti vaizdà 50 Hz daþniu.
Bëgimo ciklo laikiniø charakteristikø nustaty-mas. Ið nufilmuoto vaizdo apskaièiuota þingsnio irciklo trukmë bei jø sudedamosios dalys: atremtis,lëkimas, kojos mostas. Kojos mostas prasideda pë-dai atitrûkus nuo atramos ir tæsiasi iki to momento,kai pëda palieèia atramà.
Buvo apskaièiuota atremties ir lëkimo procenti-në iðraiðka þingsnio trukmës atþvilgiu bei atremtiesir kojos mosto procentinë iðraiðka ciklo trukmësatþvilgiu, taip pat ciklø skaièius per sekundæ.
SPORTO MOKSLAS8
Bëgimo ciklo kinematinë analizë. „SIMI Mo-tion“ kompiuteriø programa nustatyti kampai tarpdeðinës ðlaunies ir vertikalës viso ciklo metu kas0,02 s. Ðlaunies padëtis prieð vertikalæ ávertinta tei-giamu kampu, uþ vertikalës – neigiamu. Blauzdoslenkimo kampas nustatytas matuojant kampà tarpblauzdos ir tiesës, pratæsianèios ðlauná. Apskaièiuo-tas ðlaunies ir blauzdos kampinis momentinis grei-tis bei ðlaunies lenkimo ir tiesimo vidutinis greitis.
Matematinë statistika. Duomenø matematineianalizei atlikti naudota kompiuteriø kompleksinëstatistikos programa STATISTIC: ANOVA/MANOVA. Tarpgrupiniø skirtumø patikimumasnustatytas Tukey HSD testu (Spjotvoll/Stoline test),bëgimo ciklo kinematiniø rodikliø ir 100 m rezul-tato statistinis ryšys – Spearmano koreliacijos koe-ficientu.
Tyrimo rezultataiLaikinës bëgimo ciklo charakteristikos. I gru-
pës sprinteriø atremties trukmë patikimai (p<0,05)trumpesnë uþ II grupës bëgikiø (1 lentelë); lëkimotrukmë nereikðmingai ilgesnë, taèiau ji sudarë pati-kimai didesnæ (p<0,01) þingsnio trukmës dalá (ati-tinkamai 58,98±1,80 ir 49,85±6,04%).
Kojos mosto trukmës aritmetinis vidurkis I gru-pës bëgikiø yra didþiausias. Maþëjant meistriðku-mui ðis rodiklis maþëja: lyginant I ir III grupes, ko-jos mosto trukmë patikimai (p<0,05) trumpesnëIII grupës bëgikiø. Todël I grupëje kojos mostassudaro apie 80,34±0,74% ciklo trukmës, o II irIII grupëse patikimai maþiau – atitinkamai75,09±3,20 ir 74,56±0,76%.
Palyginus bëgimo ciklo trukmæ, grupës patiki-mai nesiskyrë. Taèiau bûtina paminëti, kad III gru-pës bëgikiø ciklo trukmë buvo maþiausia, taigi bë-gimo tempas – didþiausias (lentelë).
Bëgimo ciklo kinematinë analizë. Ðlaunies len-kimo ir tiesimo kampo kitimas bëgimo cikle pavaiz-duotas 2 paveiksle. Pëdà pastaèius ant atramos, Igrupës bëgikiø kampas tarp ðlaunies ir vertikalësvidutiniðkai siekia 22,87±4,8°. Maþesnio meistrið-kumo grupiø bëgikiø ðis kampas didesnis: II ir IIIgrupiø atitinkamai 27,06±3,67 ir 27,11±2,68°, ta-èiau skirtumas tarp grupiø statistiðkai nereikðmin-gas. Atsispyrimo pabaigoje I grupës sportininkiøkampas tarp ðlaunies ir vertikalës (-15,28±4,85°)patikimai maþesnis (p<0,01) uþ atitinkamà II gru-pës bëgikiø kampà (-25,05±3,4°). III grupës bëgi-kiø jis panaðus á II grupës (-24,78±6,75°). Reikð-mingas skirtumas tarp I ir II grupiø iðlieka ir mostopradþioje, kur ðlaunies tiesimo kampas atitin-kamai padidëja iki -24,5±3,27; -29,5±3,94ir -31,33±8,37° III grupëje. Palyginus ðlaunies len-kimo maksimalaus kampo reikðmes, matyti, kadgrupës patikimai nesiskyrë: I ir II grupës sprinteriøjos atitinkamai lygios – 71,55±7,36 ir 72,61±5,00°;o III grupës ðiek tiek maþesnës – tik 63,11±7,43°.
Vidutinis kvadratinis nuokry-pis, parodantis parametrø ki-timà grupëse, leidþia pastebë-ti, kad sportininkiø technikosindividualumas labiausiai pa-sireiðkia kojos mosto fazëje.
Ðlaunies tiesimo ir lenkimogreièio kitimas cikle pavaiz-duotas 3 paveiksle. Maksi-malus ðlaunies tiesimo grei-tis tarp grupiø nesiskiria: Igrupës jis vidutiniðkai lygus-11,63±0,69, II grupës –-12 ,64±0,9 ir I II grupës-12,26±1,76 rad/s. Palyginusgreièio kreives, matyti, kad II
-40
-20
0
20
40
60
80
100
0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5
Laikas, s
Kam
pas,
laip
snia
i
I grupėII grupėIII grupė
2 pav. Ðlaunies lenkimo ir tiesimo kampas bëgimo cikle(kreivës rodo skirtingø grupiø momentiniø reikðmiøvidurkiø pokyèius)
Pastaba. I ir II grupiø skirtumo patikimumas: *p<0,05; **p<0,01; I ir III grupiøskirtumo patikimumas: #p<0,05; ##p<0,01.
Lentelë
Skirtingo meistriðkumo sprinteriø laikinës bëgimo ciklo charakteristikos (X±
2004 Nr. 1(35) 9
-15
-10
-5
0
5
10
15
20
0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5
Laikas, s
Gre
itis,
rad/
s
I grupėII grupėIII grupė
3 pav. Ðlaunies lenkimo ir tiesimo greitis bëgimo cikle(kreivës rodo skirtingø grupiø momentiniø reikðmiøvidurkiø pokyèius)
0
20
40
60
80
100
120
140
160
0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5
Laikas, s
Kam
pas,
laip
snia
i
I grupėII grupėIII grupė
4 pav. Blauzdos lenkimo ir tiesimo kampas bëgimo cikle(kreivës rodo skirtingø grupiø momentiniø reikðmiøvidurkiø pokyèius)
-30
-20
-10
0
10
20
30
0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5
Laikas, s
Gre
itis,
rad/
s
I grupėII grupėIII grupė
5 pav. Blauzdos lenkimo ir tiesimo greitis bëgimo cikle(kreivës rodo skirtingø grupiø momentiniø reikðmiøvidurkiø pokyèius)
ir III grupës bëgikiø ðiek tiek didesnis ðlaunies tie-simo greitis atsispyrimo metu, I grupës – ðlaunieslenkimo greitis mosto pradþioje, o II grupës – ðlau-nies lenkimo pabaigoje ir tiesimo pradþioje. Taèiaumaksimalus ðlaunies lenkimo greitis tarp grupiøreikðmingai nesiskiria, svyruoja nuo 13,31±2,54 iki14,53±2,03 rad/s.
Analizuojant blauzdos judesius nustatytas nedi-delis skirtumas tarp grupiø atremties fazës pradþio-je, amortizacijos metu ir atsispyrimo pabaigos mo-mentu (4 pav.). I grupës bëgikiø kelio lenkimo kam-pas atremties pradþioje siekia 34±4,74°, II grupës– 37,17±7,66°, III grupës – 31±15,56°. Amorti-zacijos metu jis padidëja atitinkamai 3,78±1,81°,5,28±3,04° ir 5±5,19°. Atsispyrimo pabaigoje skir-tumas tarp grupiø sumaþëja: kuo maþesnis sporti-ninkiø meistriðkumas, tuo tiesesnë blauzda atsispy-rimo pabaigoje. I grupës bëgikiø blauzdos tiesimasatsispyrimo metu siekia 7,5±3,81° ir tai patikimaimaþiau (p<0,05), palyginus su II grupës bëgikë-mis (atitinkamai 14,3±5,7°).
Skirtingø grupiø bëgikiø blauzdos kampinio grei-èio kreivës pateiktos 5 paveiksle. Didþiausias blauz-dos lenkimo greitis mojant kojà yra III grupës bë-gikiø (maksimalaus greièio vidurkis – 23,36±3,11rad/s), nedaug maþesnis I ir II grupiø sprinteriø (ati-tinkamai 21,80±2,27 ir 20,91±1,07 rad/s). Blauz-dos tiesimas mosto pabaigoje ðiek tiek lëtesnis. Mak-simalaus blauzdos tiesimo greièio vidurkis grupësekinta nuo -19,53±2,26 iki -20,89±3,7 rad/s.
Bëgimo rezultatà limituojantys kinematiniai ro-dikliai. Nustatytas patikimas statistinis ryðys tarp100 m bëgimo rezultato ir ðiø kinematiniø bëgimociklo rodikliø: atremties trukmës (r=0,67, p<0,01),lëkimo trukmës (r=-0,57; p<0,05), procentinës at-remties trukmës (r=0,78; p<0,001), procentinëskojos mosto trukmës (r=-0,77; p<0,001), ðlaunieslenkimo kampo atremties pradþioje (r=0,49;p<0,05), ðlaunies tiesimo kampo atsispyrimo pa-baigoje (r=0,58; p<0,05) ir kelio lenkimo ampli-tudës atremties fazëje (r=0,60; p<0,05).
Atremties trukmë turi statistiðkai patikimà ryðásu maksimaliu kelio lenkimo kampu atremties fa-zëje (r=0,61; p<0,05), kelio tiesimo amplitude at-sispyrimo metu (r=0,81; p<0,001), ðlaunies len-kimo kampu atremties pradþioje (r=0,69; p<0,05),ðlaunies tiesimo kampu atsispyrimo pabaigoje(r=0,89; p<0,001).
Rezultatø aptarimasRezultatø analizë parodë, kad tyrime gauti bëgi-
mo ciklo parametrai nedaug skiriasi nuo kitø auto-
SPORTO MOKSLAS10
riø literatûroje pateiktø duomenø. Èohas, Dolene-cas (2002) ir Èohas bei kt. (2002), atlikæ Slovëni-jos geriausiø sprinteriø (100 m rezultatø vidurkis –11,53±0,22 ir 11,91±0,54 s) bëgimo biomechani-næ analizæ, pateikë ðiuos rodiklius: atremties truk-më atitinkamai 0,101±0,05 ir 0,108±0,11 s; lëki-mo trukmë – 0,137±0,05 ir 0,144±0,01 s, bëgimotempas – 4,33±0,2 ir 3,98±0,23 þingsniai per se-kundæ. Ið autoriø pateiktø duomenø galima nusta-tyti, kad atremties trukmë vidutiniðkai sudarë 42%þingsnio trukmës. Bruggemannas ir Gladas (1990)pateikia elito sprinteriø, bëganèiø 10,2–11,6 m/sgreièiu, atremties trukmæ, svyruojanèià nuo 0,85 iki0,95 s. Nors mûsø tyrime atremties trukmë ðiek tiekskiriasi, taèiau ðio rodiklio maþëjimo tendencija di-dëjant sprinteriø meistriðkumui, nustatyta mûsødarbe, sutinka su kitø autoriø (Èoh, Dolenec, 2002)duomenimis.
Atremties fazë yra svarbiausia bëgimo techni-kai (Mero ir Komi, 1994; Tidow ir Wiemann, 1994;Viitasalo ir kt., 1997), todël mûsø tyrime nustaty-tas patikimas vidutinio stiprumo ryðys tarp atrem-ties trukmës ir bëgimo rezultato yra logiðkas. Mû-sø rezultatai sutampa su Èoho, Doleneco (2002)darbe pateiktu tokio pat stiprumo statistiniu ryšiutarp atremties trukmës ir maksimalaus bëgimo grei-èio. Kadangi atremties fazës efektyvumà lemia nepati jos trukmë, o amortizacijos ir atsispyrimo fa-ziø santykis (Ballreich, Kuhlow, 1986), tai gali pa-aiðkinti, kodël minëtasis ryðys yra tik vidutinio stip-rumo.
Lietuvos geriausiø sprinteriø atremties trukmëvidutiniðkai 0,02 s ilgesnë uþ pasaulio èempionatofinalininkiø ir 0,01 s trumpesnë uþ èempionato ket-virtfinalio dalyviø, nors jø 100 m bëgimo rezultatasreikðmingai blogesnis. Tai patvirtina minëtàjá Bal-lreicho ir Kuhlowo (1986) teiginá, kad atremties fa-zës kokybë, o ne trukmë lemia jos efektyvumà. Nu-statytas teigiamas statistiðkai reikðmingas ryðys tarprezultato, atremties trukmës ir ðlaunies lenkimokampo atremties pradþioje bei ðlaunies tiesimo kam-po atsispyrimo pabaigoje rodo, kad atremties efek-tyvumà gali veikti ðlaunies padëtis ðiais momentais.
Lietuvos bëgikiø ðlaunies lenkimo kampas atrem-ties pradþioje ir ðlaunies tiesimo kampas pabaigojeyra patikimai didesnis uþ pasaulio èempionato da-lyviø, ir tai yra vienas ið reikðmingiausiø skirtumøtarp ðiø sprinteriø. Remdamiesi mokslininkø (Des-hon, Nelson, 1963; Kunz, Kaufmann, 1981; Mann,Herman, 1985) teiginiu, kad didelio meistriðkumosprinteriai statydami pëdà ant atramos arèiau MCprojekcijos turi galimybæ anksèiau pradëti aktyvø
ðlaunies tiesimà, sumaþinti amortizacijos fazæ ir nei-giamà greièio pokytá (Mero, 1988), manome, kadper didelis Lietuvos bëgikiø ðlaunies lenkimo kam-pas atremties fazës pradþioje yra vienas ið veiksniø,limituojanèiø jø bëgimo greitá.
Statydamos pëdà toliau nuo savæs Lietuvossprinterës ne tik pailgina amortizacijos fazës truk-mæ, padidina neigiamà greièio pokytá, bet sumaþinair lëkimo fazës trukmæ (1 lentelë). Atsispyrimo me-tu ið vienodà greitá ágijusiø sprinteriø didesná atstu-mà nulëks ta sprinterë, kurios lëkimo fazë bus il-gesnë, nes jos metu horizontalø greitá maþina tikoro pasiprieðinimo jëga, o amortizacijos fazëje pa-pildomai ir atramos reakcijos jëgos impulsas. Ka-dangi Lietuvos sprinteriø kûno MC lekia vidutinið-kai 0,02 s trumpiau kiekvieno þingsnio metu, gali-ma manyti, kad jø ciklo ilgis yra reikðmingaitrumpesnis, todël maþesnis ir bëgimo greitis, norsbëgimo tempas – didþiausias, palyginus su pasaulioèempionato dalyvëmis. Treneriams reikëtø atkreiptidëmesá á tai, kad þingsnio ilgá lemia ne atstumas tarppëdø, o sportininko MC poslinkis padëtyje beatremties.
Kitas svarbus Lietuvos bëgikiø greitá limituojan-tis veiksnys yra per didelis ðlaunies tiesimo kampasatsispyrimo pabaigoje. Ðá teiginá paremia mûsø ðia-me tyrime nustatytas patikimas ðlaunies tiesimokampo skirtumas tarp grupiø ir stiprus jo korelia-cinis ryðys su atremties trukme bei bëgimo rezulta-tu, taip pat kitø autoriø atlikta raumenø aktyvumoanalizë atremties fazëje bëgant maksimaliu greièiu.Kadangi tiesiamieji ðlaunies raumenys aktyviausiamortizacijos fazëje (Mann, 1981; Johson, Buckley,2001), o tiesiamieji blauzdos raumenys atsispyri-mo metu pasiekia palyginti nedidelá galingumà (Joh-son, Buckley, 2001), didinti ðlaunies tiesimo kam-pà atsispyrimo pabaigoje yra neefektyvu.
Atsispyrimo metu svarbûs lenkiamieji pëdos rau-menys, nes jie koncentriðkai susitraukdami sukuriasportininko kûnà varanèiàsias jëgas, kuriø dydþiuituri átakos amortizacijos fazëje ekscentrinio susi-traukimo metu sukaupta potencinë deformacijosenergija (Johson, Buckley, 2001). Trigalvis blauz-dos raumuo, turëdamas ilgà sausgyslæ, net 95%(apie 33 J) mechaninës energijos, sukauptos eks-centrinio susitraukimo metu amortizacijos fazëje,gali panaudoti koncentriðkai raumeniui susitraukiantatsispyrimo fazëje (Alexander, 1984). Lenkiamøjøpëdos raumenø svarbà sprinte pabrëþia ir ðiø rau-menø jëgos ugdymo pliometrinio metodo átaka bë-gimo greièio didëjimui (Donati, 1996; Delecluse irkt., 1995). Wilsonas ir kt. (1992) mano, kad ðie
2004 Nr. 1(35) 11
pratimai gali padidinti elastinës energijos kaupimàir jos rekuperacijà raumenyse ir sausgyslëje. Aki-vaizdu, kad Lietuvos bëgikëms bûtina labiau suak-tyvinti amortizacijos fazæ ir maþiau akcentuoti at-sispyrimo pabaigà, stiprinti keturgalvio ðlaunies irtrigalvio blauzdos raumens ekscentrinio susitrau-kimo jëgà.
Ðá teiginá papildo blauzdos tiesimo ir lenkimoskirtumai tarp grupiø. Èohas ir Dolenecas (2002)teigia, kad statant pëdà ant atramos koja turi bûtistandi, kuo maþiau linkti per kelio sànará. Lietuvosbëgikiø blauzdos lenkimo kampas amortizacijos me-tu vidutiniðkai padidëja 5±5,19°, pasaulio èempio-nës K.W. – tik 1°. Mûsø tyrimuose nustatytas vidu-tinio stiprumo statistinis ryðys tarp blauzdos lenki-mo amplitudës amortizacijos fazëje ir bëgimo re-zultato rodo neigiamà kelio lenkimo átakà bëgimogreièiui ir neprieðtarauja minëtøjø mokslininkø tei-giniams.
Dar vienas Lietuvos bëgikiø greitá limituojantisveiksnys yra blauzdos tiesimo amplitudë atsispyri-mo metu. Pasaulio èempionato finalininkës atsispy-rimo metu blauzdà tiesia vidutiniðkai 7,5±3,81°,Lietuvos sprinteriø blauzdos tiesimo amplitudë at-skirais atvejais siekia 16°. Blauzdos tiesimo ampli-tudës stiprus koreliacinis ryðys su atremties truk-me rodo, kad didëjant meistriðkumui blauzdos tie-simo kampas maþëja. Tai sutinka su duomenimiskitø autoriø, kurie teigia, kad kelio tiesimas atsi-spyrimo pabaigoje nëra efektyvus siekiant padidin-ti atsispyrimo greitá (Johson, Buckley, 2001).
Daugelis autoriø pabrëþia ðlaunies tiesimo grei-èio svarbà, nes nustatyta, kad kuo didesnis atgal ju-danèios pëdos horizontalus greitis statant kojà antatramos, tuo maþesnis kûno MC greièio neigiamaspokytis (Lehmann, Voss, 1998). Èoho ir Doleneco(2002) atlikta Slovënijos nacionalinës rinktinëssprinteriø technikos analizë parodë, kad statant kojàant atramos pëdos greitis buvo didþiausias greièiau-sios bëgikës. Ito (1992) nustatë stiprø koreliacináryðá (r=0,78) tarp ðlaunies tiesimo greièio atrem-ties fazëje ir vyrø sprinteriø bëgimo greièio. Ðio au-toriaus duomenimis, ðlaunies tiesimo greitis siekia13,95 rad/s. Moterø ðis rodiklis maþesnis ir svyruojanuo 8,72 iki 10,47 rad/s (Lehmann, Voss, 1998; Èoh,Dolenec, 2002). Mûsø tyrime visø grupiø bëgikiøðlaunies tiesimo greitis buvo didesnis (siekë 11,63–12,64 rad/s) ir tarp grupiø patikimai nesiskyrë.
IðvadosPasaulio ir Lietuvos sprinteriø bëgimo kinema-
tiniø charakteristikø palyginimas leido nustatyti, kad
LITERATÛRA1. Alexander, R.M. (1984). Walking and running. Am.Scient., 72, 348–354.2. Alexander, R.M. (1986). Elastic mechanisms in themovement of animals. Keynote Paper North American Congr.Biomechanics. Montreal.3. Ballreich, R., Kuhlow, A. (1986). Biomechanik derSportarten. Ferdinand Enke Verlag Stuttgart.4. Bruggemann, G.P., Glad, B. (1990). Time analysis of thesprint events. Scientific research project at the games of theXXXIV Olympiad – Seoul 1988 – final report. New Studiesin Athletics. Suppl.5. Èoh, M., Dolonec, A. (2002). Kinematic, kinetic andelectromyographic characteristics of the sprinting stride ofelite female sprinters. In: M. Èoh. Application ofbiomechanics in track and field (pp. 19–33). Institute ofKinesiology, Faculty of Sport, University of Ljubljana.6. Èoh, M., Klavora, P., Taha, T. (2002). Cathy Freeman –biomechanical characteristics of sprinting technique. In:M. Èoh. Application of biomechanics in track and field (pp.51–58). Institute of Kinesiology, Faculty of Sport, Universityof Ljubljana.7. Delecluse, C.H., Van Coppenolle, H., Willems, E., VanLeemputte, M., Diels, R., Goris, M. (1995). Influence ofhigh-resistance and high-velocity training on sprintperformance. Medicine and Science in Sports and Exercise,27, 8, 1203–1209.8. Donati, A. (1996). The association between thedevelopment of strength and speed. New Studies in Athletics,2, 51–58.9. Donati, A. (1996). The association between thedevelopment of strenght and sped. New Studies in Athletics,2, 51–58.10. Hay, J.G., Reid, J.G. (1982). The Anatomical andMechanical Bases of Human Movement. Prentice-Hall, NewJersey.11. Ito, A., Suzuki, M. (1992). The mens 100 meters. NewStudies in Athletics, 4, 47–52.12. Johson, M.D., Buckley, J.G. (2001). Muscle powerpatterns in the mid-acceleration phase of sprinting. J. SportsScience, 19 (4), 263–272.13. Komi, P.V. (1984). Physiological and biomechanicalcorrelates of muscle function: effects of mucle structureand stretch-shortening cycle on force and speed. In: R.L.Terjung (Ed.). Exercise and Sport Sciences Reviews (pp. 81–121). The Collamore Predd, Toronto.
Lietuvos bëgikiø greitá limituoja ðie veiksniai: perdidelis ðlaunies lenkimo kampas atremties fazës pra-dþioje, kelio lenkimo kampas amortizacijos fazëje,ðlaunies ir blauzdos tiesimo amplitudë atsispyrimometu.
Siekiant pagerinti bëgimo technikà bûtina arèiaukûno masës centro statyti pëdà, akcentuoti ðlauniestiesimà atremties pradþioje (amortizacijos fazëje),stiprinti tiesiamøjø blauzdos raumenø ir lenkiamø-jø pëdos raumenø ekscentrinio susitraukimo jëgà.
SPORTO MOKSLAS12
14. Kunz, H., Kaufmann, D.A. (1981). Biomechanicalanalysis of sprinting. Decathletes versus champions. Br. J.Sports Med., 15, 177–181.15. Lehmann, F., Voss, G. (1997). Innovationen fur denSprint und Sprung: “ziehende” Gestaltung der Stützphasen– Tiel 1. Leistungssport, 6, 20–25.16. Lehmann, F., Voss, G. (1998). Innovationen fur denSprint und Sprung: “ziehende” Gestaltung der Stützphasen– Tiel 2. Leistungssport, 1, 18–22.17. Mann, R. (1981). A kinetic analysis of sprinting. Med.Sci. Sports Exerc., 13, 325–328.18. Mann, R., Herman, J. (1985). Kinematic analysis ofOlympic sprint performance: men’s 200 meters. Int. J. SportsBiomech., 1, 151–162.19. Mero, A. (1988). Force-time characteristics and runningvelocity of male sprinters during the acceleration phase ofsprinting. Research Quarterly, 59 (2), 94–98.
20. Mero, A., Komi, P.V. (1994). EMG, force, and poweranalysis of sprint-specific strength exercises. Journal ofApplied Biomechanics, 10 (1), 1–13.21. Mero, A., Komi, P.V., Gregor, R.J. (1992). Biomechanicsof sprint running. A review Sports Med, 13(6), 376–392.22. Tidow, G., Wiemann, K. (1994). Zur Optimierung desSprintlaufs-bewegungs Analytische Aspekte. Leistungssport,5, 14–19.23. Viitasalo, J.T., Luhtanen, P., Mononen, H.V., Norvapalo,K., Paavolainen, L., Salonen, M. (1997). Photocell contactmat: a new instrument to measure contact and flight times inrunning. Journal of Applied Biomechanics, 13 (4), 254–266.24. Wilson, G., Elliott, B., Wood, G. (1992). Stretch-shortencycle performance enhancement through flexibility training.Medicine and Science in Sports and Exercise, 24, 116–123.25. Wood, A. (1987). Biomechanical limitations to sprintrunning. Med. Sport Science, 25, 58–71.
Danguolë SatkunskienëLietuvos kûno kultûros akademijaSporto g. 6, LT–3000 KaunasTel. +370 37 33 51 14El. paštas: [email protected]
COMPARISON OF THE SPRINTING STRIDE PATTERN OF THE WORLD AND LITHUANIANELITE FEMALE SPRINTERS
Assoc. Prof. Dr. Danguolë Satkunskienë, Assoc. Prof. Dr. Aleksas Stanislovaitis
The purpose of this investigation was to analysethe kinematics of sprinting stride of the world elitefemale sprinters to identify the technical factorslimiting Lithuanian elite sprinters velocity and theinteractions between these factors. Material andMethods. Twelve elite female sprinters at the 9th IAAFWorld Championships in Athletics (age 27,33 ± 3,7years; 100 m result 11,61 s - 10,96 s) and threeLithuanian elite sprinters (21 ± 4,36 years and 11,7– 11,9 s respectively) were included in the analysis.The sprinting stride was analysed with one videocamera filming the performers in the sagittal plane;50 pictures per second were recorded. Contact time,flight time, leg recovery time, the angle of tightrelative to the vertical axis and the angle of shankflexion were obtained from the video recording.Stride rate, angular displacement and velocity of tightand shank were calculated. Athletes were divided intothree groups: World Championships 100 m racefinalists, quarter-finalists and Lithuanian elitesprinters. The distinction of sprinting stride patternwas estimated by comparing the different groups usingANOVA/MANOVA test. An alpha level of less than0.05 (two-tailed) was considered significant. Results
SUMMARY
and discussion: Significant differences between thesprinting stride characteristics of the groups werefound: support time, tight angle at the instant oftake-off, range of knee flexion in braking phase andrange of knee extension during push off. 100 m resultis positively correlated with support time (R = 0.67;p< 0.01), tight angle at the start of support phase (R= 0.49; p< 0.05), tight angle at the instant of push-off (R = 0.58; p < 0.05), range of knee flexion inbraking phase (R = 0.60; p < 0.05). The significantcorrelation coefficients of the support time and maxknee angle (R = 0.61; p<0.05), range of kneeextension during push-off (R = 0.81, p < 0.001), tightangle at the start of support phase (R = 0.69; p <0.05) and tight angle at the instant of push-off (R =0.89, p < 0.001) show the factors limiting durationof the support time what is connected with sprintingvelocity. Conclusion. These results demonstrate thatsupport time, tight angle at the instant of push-off,range of knee flexion in braking phase and range ofknee extension during push off are biomechanicalfactors limiting Lithuanian elite sprinters velocity.
Keywords: sprint, kinematics, biomechanical factorslimiting sprinting speed, elite performance.
Gauta 2003 12 19Priimta 2004 03 10
2004 Nr. 1(35) 13
The analysis of interrelations between the level of swimmingprowess and the level of somatic development as well as motor
abilities during specialised workoutsDr. Ewa Dybiñska
Academy of Physical Education in Krakow, Poland
SummaryThe primary objective of the study was an attempt of assessing the level of the somatic development and motor abilities
in relation to the level of swimming prowess as exemplified by 11- year-old male and female competitors who practisedswimming.
The research assumptions were the following: the level of the selected somatic indices as well as those of the chosen motorabilities indicate significant interrelations with sports results obtained by male and female swimmers during their specialisedworkouts.
The basic research method applied by the authors of this paper was the monitoring of the 12-month schooling cycle. Inorder to verify the research hypothesis, the following tests were carried out: 1. Measurement of the somatic features level -body height and mass as well as lean body mass. 2. Measurement of the physical fitness level by means of ten trials thatfocused on the selected motor abilities: conditioning – static and dynamic strength, endurance and speed as well as co-ordination predispositions: flexibility, ability to combine movements, speed of reaction and dynamic balance 3. Measurementof the swimming prowess level that was based on the results obtained by the subjects during a 50-metre backstroke race anda 50-metre free style race.
The research material was described by calculating the basic statistical parameters: arithmetic means and standarddeviation, whereas Pearson’s coefficients of linear correlation were used to evaluate the interrelations between the studiedvariables.
On the basis of an in-depth analysis, it was demonstrated, among others, that the interrelations between the chosensomatic indices, motor abilities, and the swimming prowess of the 11 year-old male and female contestants (during theirspecialised workouts) indicated slight or insignificant interrelations in the majority of the cases. Thus, no significant or veryprobable interrelations were observed.
Keywords: somatic features, motor efficiency, swimming prowess.
IntroductionSports training is understood as “an organised
process of goal-oriented improvement of thefunction of the body and adaptation to therequirements ensuing from the model of champion”(Sozañski 1993, p. 45). Workouts should besubordinated to the rules of biological developmentand to the principle of a gradual development ofsports mastery.
A correctly managed long-term schoolingprocess in swimming consists of specified stages,which serve to obtain an adequate level of swimmingprowess through a systematic and reasonableapplication of exercise stimuli.
Sports training for swimming (according toBarkowiak 1999) consists of three stages: all-round,goal-oriented and specialist stage.
The stage of all-around workout is characterisedby an application of various resources and teachingmethod and training. A wide range of plays andgames as well as exercises is advised and these canbe adopted from other sports. During this stage,large training-units with heavy loads are not applied.
The skills and continuation of every training-unit isoriented to stimulate the physical development ofadolescent swimmers and their health. The basicfoundations of all-round stage concern: 1. Basicinstruction in swimming 2. Teaching and perfectionof sports swimming technique 3. Perfection ofswimming techniques as well as formation of all-round endurance.
The stage of goal-oriented work-outs, whichincludes principally adolescent swimmers aged 10 -11 years, is characterised by the fact that it stillemphasises the postulates concerning all-roundphysical preparation, the formation of aerobiccapacity and the creation of advantageousconditions for the development of interests and itis meant to bring out specific abilities related tosports exercise that occurs during swimming. Thebasic foundations of the goal-oriented stage are theactivities directed to: 1. Improvement of sportsswimming techniques 2. Intensification of exercisesfor general and specific endurance 3. Tentativechoice of the selected swimming method anddistance (mainly by girls).
SPORTO MOKSLAS14
The stage of specialist work-outs, which includesswimmers aged 13 - 15 years, is characterised byan increase in training and partly competition-related loads as the consequence of a growth in thelevel of such motor features such as strength andendurance, yet speed and flexibility remain on thepreviously attained level. The main assumptions forthis stage are: 1. Choice of the basic swimmingmethod and selection of the distance the swimmerswill specialise in (sprinter, middle- or long-distanceswimmer) 2. Formation of speed and specificendurance.
For a correct continuation of the training process,it is indispensable to maintain constant and mostaccurate access to the information on the effects ofthe conducted activities and the adaptation changeswithin the body under applied loads. This aim isachieved by a monitoring system, which is aninseparable and very important element of the entiretraining process. This consists of measurement andevaluation, which play an essential role in all itsstages.
This monitoring makes it possible to recogniseindividual circumstances and assess the actualcondition (diagnosis), compare the actual conditionwith the intended state (with goals) in order todiscover possible inconsistencies between them.Furthermore, the monitoring supplies premises forpredicting successes of individuals and groups(forecast), which permits to adapt the work-outprogramme better to the competitors’ abilities. Thishelps to determine the causes for the discovereddiscrepancies and the circumstances conducive tomore effective and efficient activities, and also itallows implementing corrections to the programmeand schedule of schooling (Sozañski 1993).
The observation of the effects of the trainingprocess during the goal oriented stage for adolescentmale and female swimmers has become theinspiration for the authors to undertake a researchinto this issue. For it seems that all the attempts ofdetermining the factors that condition theeffectiveness of schooling, especially in the firsttwelve months of a competitive training may be ofa considerable importance for the proper directionof the coach’s activities.
The primary purpose of the study was an attemptat assessing the level of the somatic developmentand motor abilities in relation to the level ofswimming prowess as exemplified by 11 year-oldmale and female contestants who practisedswimming at the MKS “Jordan” [Interschool SportsClub] in Krakow.
In connection with the above, the researchquestions were formulated as follows:
1. What is the level of the progression in theselected indices of the development of somaticfeatures, motor abilities as well as swimmingprowess in the studied group?
2. Are there any significant relationshipsbetween the chosen coefficients of the somaticdevelopment and motor abilities andswimming prowess?
The research hypothesis was formulated asfollows:
The level of the selected somatic indices as wellas those of the chosen motor abilities indicatesignificant interrelations with the sports resultsobtained by the male and female swimmers duringtheir specialised workouts.
Material and MethodThe study involved the pupils of the fourth grade
(aged 11) from Primary School No. 75 in Krakowwho took the first year of their swimming lessons.The studied group consisted of 60 pupils, 27 girlsand 33 boys.
In order to evaluate the level of morphologicaldevelopment, anthropometrical measurements wereemployed, which are typical indices for somaticdevelopment (Szopa et al. 1996): 1. Body height 2.Body mass 3. Lean body mass.
To measure motor efficiency, the authoress usedtests, scientific research tools for the evaluation ofphysical fitness, which satisfied the basic criteriafor testing reliability (accuracy, relevance,objectivity and standardisation).
These tools were selected tests from “Eurofit”(1993) concerning motor conditioning abilities:strength, speeds and endurance as well as someselected tests suggested and recommended by thefollowing authors: Raczek, Mynarski, Ljach (2002),which serve to estimate co-ordinationpredisposition. The principal assumptions for thetests concerning the elected motor abilities areshown in table No. 1.
Motor efficiency was measured in accordancewith the binding research procedures, followingclosely the recommendations and instructions ofthe authors of the above-mentioned tests.
For the purpose of the evaluations of swimmingprowess level, the author conducted a testconsisting in the swimming of following distances: -a 50-metre backstroke race and, - a 50-metre freestyle race.
2004 Nr. 1(35) 15
Table 1
The principal assumptions for physical fitness tests
Tests x S Reference df p Body height (cm) 149.48 5.75 145.50 26 0.001 Body mass (kg) 37.76 5.45 37.20 26 0.598 Lean body mass (LBM)% 15.52 3.32 17.50 26 0.005
Motor abilities Feature Tests Static strength Hand gripping trials Strength Explosive strength Standing broad jumps Functional strength Hang with arm bent Muscular endurance Strength of the trunk Sit-ups from the lying position Running speed, agility 10 x 5 m shuttle runs Speed Movement speed of the hand Plate tapping tests Flexibility Forward trunk bending tests Ability to combine movements Three forward rolls Capacity for quick reaction Ditrich's stick test Co-ordination
predispositions Dynamic balance Walking along the beam of
gymnastic bench
Table 2
Description of the level of the girls’ somatic development(n=27)
Test x S Reference t df p Body height (cm) 149.82 5.76 145.90 3.91 32 0.0005 Body mass (kg) 38.94 3.99 38.80 0.20 32 0.8422 Lean body mass (LBM)% 16.57 2.94 18.10 -3.00 32 0.0052
Table 3Description of the level of the boys’ somatic development (n =33)
Swimming 50 metre distances was takeninto account when selecting the tests forswimming prowess, because these arestandard distances for 11 year-olds, onwhich sports related rivalry takes place,while the selection of the techniques wasgoverned by the premise according to whichthe backstroke and free style should betaught at this stage sports training are asthese are basic techniques. The researchwas conducted once in the May of 2003, in thelatter part of training period of 2002/2003.
Methods of the calculations employedThe material collected during the study was
subjected a statistical and descriptive analysis. Thedescription of the research material wasaccomplished by means of calculation of the basicstatistical parameters: the arithmetic mean andstandard deviation. The differences between theaverages were calculated by means of t-Student testfor one sample, whereas Pearson’s linear correlation(Góralski 1987) was employed while evaluating thecorrelation between the studied variables.
ResultsIn order to evaluate the level of the somatic
development of the subjects, their basicmorphological traits were measured. The results ofthose tests were referred to the measurements takenduring pro-somatic studies on the “KrakovianChild” (Chrzanowska et al. 2002). A descriptionof the level of the subjects’ somatic development isgiven below in tables 2 and 3.
On the basis of the presented results (tab. 2),one can say that the tested girls were taller(p<0.001) and they had lower lean body mass(LBM) (p<0.05) than the Krakovian children,however the former did not differ from the latter intheir body mass.
As it is indicated by the results contained in tab.3, the tested boys were taller (p<0.0005) and hadlower lean body mass (LBM) (p<0.0052) than theKrakovian children, yet the former did not differfrom the latter in their body mass.
For the purpose of the assessment of the levelphysical fitness development, the followingmeasurements of motor abilities were executed:conditioning ones - strength, endurance and speedas well as co-ordination predispositions: flexibility,ability to combine movements, speed of reaction aswell as dynamic balance. The test results of physicalfitness are represented in table 4.
When analysing the data included in table 4, itcould be said that the test results for motor abilityin the girls in relation to that of the boys were notdiverse. The female competitors obtained betterresults than the male competitors only during “platetapping test”, whereas the boys attained higherresults during “hand gripping trial”. Therefore, thegirls surpassed the boys in manual movement speed,whereas the boys were better at static strength.
While executing the evaluation of their swimmingprowess level, the test results for the 50 metre backstroke and 50 meter free style were referred to thecriteria of athletic classification for 11 year-olds thatwere established by the Polish SwimmingAssociation for 2001/2004.
On the basis of the results shown in tab. 5, it ispossible to notice that the tested girls obtained worseresults on a distance of 50 metres both in backstroke (p<0.008) as well as free style (p<0.006)than the criterion of sports class determined for 11year-olds.
The tested boys (tab.6), similarly to the girls,obtained worse results on a distance of 50 metresboth in back stroke (p<0.001) as well as free style(p<0.001) than the criterion of sports class for 11year-olds.
SPORTO MOKSLAS16
*: Significance of differences - p <0.05
Table 4
Description of the subjects’ motor efficiency tests
*: Significance of differences - p <0.05
Table 8
Values of Pearson’s correlation coefficients between studied variables - boys
*: Significance of differences - p <0.05
Table 7
Values of Pearson’s correlation coefficient between studied variables - girls
Table 5
Girls’ swimming prowess in relation to their sports class
Table 6
Boys’ swimming prowess in relation to their sports - class
Relationships between thevariables
In order to verify the basichypothesis of this research concerningthe existence of relationships betweensomatic indices, chosen motorabilities and swimming prowess, asearch for correlation between thestudied variables was executed bymeans of Pearson’s linear correlation.The values of the coefficients of rcorrelation are presented in tab. 7 and 8.
On the basis of the resultspresented in tables 7 and 8, it can bestated that the majority of theanalysed variables did not exhibitmutual correlation. It seems that thesize of the sample might have had abearing on the obtaining of a smallnumber of correlation because aportion of the test results showedsome dependence on the border ofstatistic significance.
In the group of the girls (tab. 7),body height correlated both with theperformance during backstroke andfree style tests as well as body masswith free style among their somaticfeatures. Yet, these were positivecorrelations, so the girls’ greater bodyheight and mass were related to theirworse performance obtained duringswimming tests. The tests for motorabilities represented by “forwardrolls” correlated with free stylepositively, while the “sit-up test”correlated with backstroke negatively.However, “broad jump” and “shuttlerun” tests were related with betterresults for the 50-metre free style test.
In the group of the boys (tab. 8),their somatic features did not showcorrelation with their swimmingprowess. Yet, during the tests formotor abilities, “sit-up test”, “broadjump” and “shuttle run” related withfree style positively, whereas the samewas true for the relation between “broadjump”, “shuttle run” and back stroke.
Discussion and ConclusionThe observations of a long-term
way to mastery in swimming have
(s)
(s)
(s) (s)
(s)
(s)(s)
(s)(s)
(s)
(s)
2004 Nr. 1(35) 17
REFERENCES1. Bartkowiak, E. (1999). Plywanie sportowe. Biblioteka Tre-nera. Centralny Osrodek Sportu, Warszawa.2. Bulgakova, N., Z. (1986). Otbor i podgotovka junych plov-cov. Moskva: Fizkultura i Sport, s.192.3. Chrzanowska, M., Golab, S., Zarów, R., Sobiecki, J., Brodec-ki, J. (2002). Dziecko krakowskie 2000. Wydaw. AWF,Kraków.4. Counsilman, J.E. (1982). Sportivnoje plavanije. Moskva:Fizkultura i Sport, s. 208.5. Counsilman, J.E. (1987). Competitive Swimming Manualfor Coaches and Swimming. Bloomington, Indiana, s. 307.6. EUROFIT. European Tests of Physical Fitness. (1993). Coun-cil of European Committee for the Development of Sport,Strasbourg.7. Góralski, A. (1987). Metody opisu i wnioskowania statys-tycznego w psychologii i pedagogice. Panstwowe Wydaw-nictwo Naukowe, Warszawa.8. Platonov, V., Vojciechovski, C. M. (1985). Trenirovka plav-cov vysokogo klassa. Moskva: Fizkultura i Sport.9. Platonov V. N., Bulatova M. M., Morozova A. F. (1992).Orientacija trenirovochnogo procesa junych plovcov c uche-tom pridraspolozhennosti k vystuplenijam na distancijach razlic-znoj protiazhennosti. V: Upravlenije processom adaptacii orga-nizma sportsmienov vysokoj kvalifikacii. Kijev, KGFK, s. 3 – 23.10. Raczek, J., Mynarski, W., Ljach, W. (2002). Ksztaltowaniei diagnozowanie koordynacyjnych zdolnosci motorycznych.AWF Katowice.11. Sozanski, H. i wsp. (1993). Podstawy teorii treningu.RCMSzKFiS, Warszawa.12. Szopa, J., Mleczko, E., Zak S. (1996). Podstawy antropo-motoryki. Wydawnictwo Naukowe PWN, Warszawa–Kraków.13. Troup, J. P. et al. (1990). Studies by the InternationalCenter for Aquatic Research (ICAR) 1990–1991. United Sta-tes Swimming Press, Colorado Springs.
clearly indicated the importance of every stage ofthis way. The quick changes adaptation andindividual development of the adolescent swimmercan lead to the omitting of a period of developmentof a specific skill, which in the future could hamperthe achieving of remarkable results by them.
In connection with this, the undertaking of thisissue for this paper tied in with an attempt at definingthe degree of correlation between the level ofsomatic development and motor abilities and sportsresults in the early stage of sports training among11 year-old male and female swimmers. It is truethat from the results of long-term studies andobservations a dependence like this has been foundbetween the level of physical and motordevelopment and sports results in swimming(Counsilman 1982, 1987, Bulgakova 1986,Platonov, Vojcechovski 1985, Platonov et al. 1992,Troup 1990, Bartkowiak 1999), however it seemsthat the determination of the degree of thesecorrelations with reference to the actual trainingperiod, especially during the initial period ofschooling can be of practical importance for thetechnology of swimming work-outs.
On the basis of the obtained findings, one cansay that the studied group of the male and femaleswimmers presented swimming prowess (for backstroke and free style on a 50-metre distance) at alower level than the sports criteria established bythe Polish Swimming Association for 11 year-olds.
The values of the somatic features: height, bodymass and lean body mass had no practical bearingon the boys’ sports results. However, the girls’greater body height and weight was connected withtheir slightly poorer results than those obtained bythe female competitors who obtained lover valuesof the tested parameters.
The analysis of the interrelations between thetest results of motor abilities and swimming prowesspermitted to state that some relationships betweenthe investigated parameters were observed duringthe goal-oriented schooling. The girls obtainedbetter results in free style, which was connected withtheir achieving higher results during the testsconcerning their ability to combine movements,explosive strength and (running) speed (p<0.05).However, their ability to combine movementscorrelated negatively with their results for free style.
Similar relationships were noticed among theboys. The results for free style and backstrokesignalised a positive relationship with trunkstrength, explosive strength and ability to combinemovements (p<0.05).
On the basis of this statement one can formulatefollowing conclusions:
1. After the first twelve months of trainingcompetitive male and female swimmers from
MKS “Jordan” in Krakow presented a lowerlevel of their swimming prowess than thestandards established by the Polish SwimmingAssociation for 11 year-olds.
2. The tested somatic parameters did not showpositive relationships with swimming prowess.
3. The level of motor abilities such as: ability tocombine movements, explosive strength, trunkstrength and running speed signalised somerelationships with the sports results obtainedby the subjects. These correlations weresignificant (0.40<r<0.70), which suggeststhat the formation of the above-mentionedpredispositions can help male and femaleswimmers achieve better sports results.
SPORTO MOKSLAS18
Slidininkø lenktynininkø, Solt Leik Sièio þiemos olimpiniøþaidyniø dalyviø, amþiaus, kai kuriø somatiniø rodikliø ir
sportiniø rezultatø lyginamoji analizëE. prof. p. habil. dr. Algirdas Èepulënas
Lietuvos kûno kultûros akademija
ÁvadasDidelio meistriðkumo sportininkø rezultatus
daug lemia genetiniai determinantai, tarp jø ir so-matiniai poþymiai (Òóìàíüÿí, Ìàðòèðîñîâ,1976; Wilmore, 1983; Bompa, 1994, ir kt.). Ávairiøsporto ðakø sportininkai skiriasi savo kûno matme-nimis vieni nuo kitø, be to, ávairiø sporto ðakø var-þybinei veiklai sportininkø ûgis, kûno masë ir joskomponentai turi savità reikðmæ (Bergh and Fors-berg, 1992; Timakova, 1996; Ïëàòîíîâ, 1997;
Krupecki, 2000; Eider, 2000; Statkevièienë, Ðakic-kienë, 2002). Racionalus didelio meistriðkumosportininkø rengimo vyksmo modeliavimas siejasisu optimaliø amþiaus ribø, kada geriausia siekti di-dþiausiø sportiniø rezultatø, numatymu (Îñíîâíûåïîëîæåíèÿ ..., 1987; Bompa, 1994; Ïëàòîíîâ,1997; Karoblis, Raslanas, Steponavièius, 2002; Ras-lanas, 2001). Fizinio iðsivystymo tyrimai átraukti áLietuvos didelio meistriðkumo sportininkø kom-pleksiniø tyrimø ir sportininkø modeliniø charak-
Pagrindinis tyrimo tikslas buvo pabandyti ávertintisomatinio išsivystymo ir motoriniø gebëjimø lygá irpalyginti ðiuos rodiklius su plaukimo meistriðkumutiriant 11 metø plaukikus (mergaites ir berniukus).Tyrime rëmëmës tokiomis prielaidomis: pasirinktøsomatiniø rodikliø bei pasirinktø motoriniø gebëjimølygis rodo reikðmingus tarpusavio ryðius su sportiniaisrezultatais, kuriuos jaunieji plaukikai ir plaukikëspasiekia specializuotos treniruotës metu. Pagrindinistyrimø metodas buvo stebëjimas (monitoringas) 12mënesiø mokslo metø cikle. Siekiant patikrinti tyrimøhipotezæ, buvo atlikti tokie testai: 1. Somatiniørodikliø – ûgio ir svorio matavimas, taip pat riebaliniosluoksnio ávertinimas. 2. Fizinio parengtumo lygioávertinimas atliekant deðimt testø, orientuotø ápasirinktus motorinius gebëjimus: statinë ir dinaminëjëga, iðtvermë ir greitis, koordinacijà sàlygojantysveiksniai: lankstumas, gebëjimas derinti judesius,
RYÐIO TARP PLAUKIMO MEISTRIÐKUMO LYGIO IR SOMATINIO IÐSIVYSTYMO LYGIO BEIMOTORINIØ GEBËJIMØ SPECIALIZUOTOS TRENIRUOTËS METU ANALIZË
SANTRAUKAreakcijos greitis ir dinaminë pusiausvyra. 3. Plaukimomeistriðkumo lygio nustatymas – tiriamøjø 50 mnugara ir 50 m laisvuoju stiliumi plaukimo rezultatai.Tyrimø medþiaga buvo apdorota skaièiuojantpagrindinius statistinius parametrus: aritmetiniusvidurkius ir standartiná nuokrypá, o Pirsono linijinëskoreliacijos koeficientai buvo naudojami siekiantávertinti tiriamøjø rodikliø tarpusavio ryðius. Iðsamianalizë parodë, kad ieðkant tarpusavio ryðiø tarppasirinktø 11-meèiø plaukikø ir plaukikiø somatiniørodikliø, motoriniø gebëjimø ir plaukimomeistriðkumo (specializuotos treniruotës metu) buvopastebëta, jog daugeliu atveju tarpusavio ryðiainedideli arba nereikðmingi. Taigi patikimai statistiðkaireikðmingø ar galimø ryðiø nebuvo pastebëta.
Raktaþodþiai: somatiniai rodikliai, motoriniaigebëjimai, plaukimo meistriðkumas.
Ewa DybiñskaAcademy of Physical Education in KrakowDepartment of SwimmingAl. Jana Pawla II 78, Krakow 31 – 571, PolandTel. +48 (12) 643 65 85Fax. 683 11 21E-mail: [email protected]
Gauta 2003 12 09Priimta 2004 03 10
Dr. Ewa Dybiñska
SantraukaDarbo tikslas – iðtirti XIX þiemos olimpinëse þaidynëse Solt Leik Sityje dalyvavusiø slidininkø (vyrø ir moterø) amþiaus ir
somatinius rodiklius, sugretinti juos su sportiniais rezultatais. Buvo iðnagrinëti slidinëjimo lenktynëse dalyvavusiø 105 moterøir 143 vyrø amþiaus (m.), ûgio (cm), kûno masës (kg), Ketle indekso (g/cm2), ûgio ir kûno masës svorio palyginimo (ûgis –(svoris+100) rodikliai. Straipsnyje pateikti pajëgiausiø pasaulio slidinëjimo komandø (nacionaliniø rinktiniø) slidininkø,atskiruose nuotoliuose uþëmusiø 1–10, 11–20, 21–30 vietas, amþiaus ir kai kuriø somatiniø rodikliø vidurkiai (X) beividurkiø standartiniai nuokrypiai (±SD). Olimpinius medalius laimëjusiø slidininkiø (n=17) amþius – 27,82±4,65 m.; ûgis– 169,00±5,36 cm; kûno masë – 59,53±5,91 kg, kûno masës indeksas – 20,92±1,43 kg/m2. Medalius laimëjusiø slidininkø(n=21) amþius – 28,14±3,02 m., ûgis – 180,57±5,22 cm, kûno masë – 73,48±5,97 kg, kûno masës indeksas – 22,45±0,98 kg/m2.Pajëgiausiøjø olimpieèiø slidininkø lenktynininkø somatiniai ir amþiaus rodikliai gali bûti vertinami kaip modeliniai ir panau-doti didelio meistriðkumo slidininkø ugdymo modelinëms programoms rengti.
Raktaþodþiai: slidininkai lenktynininkai, somatiniai rodikliai, olimpinës þaidynës, slidinëjimo lenktynës.
2004 Nr. 1(35) 19
niø laimëtojas FIS baudos taðkø negauna. Buvo ið-analizuoti 105 slidininkiø ir 143 slidininkø, dalyva-vusiø olimpinëse þiemos þaidynëse, amþiaus ir so-matiniai duomenys.
Tyrimo rezultataiPajëgiausiø nacionaliniø rinktiniø (pagal laimëtø
olimpiniø medaliø ir uþimtø 4–10 vietø skaièiø)slidininkiø (1 lentelë) amþiaus vidurkiai buvo nuo25,14±2,27 iki 29,00±6,14 m.; ûgio vidurkiaisvyravo nuo 164,33±3,54 iki 173,00±6,78 cm,kûno masë buvo nuo 54,78±5,07 iki61,60±2,61 kg, o kûno masës indeksas – nuo19,75±0,45 iki 21,86±0,94 kg/m2.
Pajëgiausiø nacionaliniø rinktiniø slidininkø (2lentelë) amþius buvo nuo 25,67±5,24 iki29,90±3,18 m., ûgis svyravo nuo 169,67±3,93 iki184,60±5,62 cm, kûno masë – nuo 65,00±4,73 iki77,70±7,44 kg ir kûno masës indeksas buvo nuo22,21±0,96 iki 23,40±1,22 kg/m2.
Lietuvos slidininkø vyrø individualûs kûno masësir kûno masës indekso duomenys (3 lentelë) rodo,kad, lyginant su elitiniø komandø slidininkøduomenimis, Lietuvos slidininkai pagal ûgio ir svoriopalyginimo santyká yra per sunkûs.
Olimpinius medalius laimëjo 17 slidininkiø ir 21slidininkas (4, 5 lentelës) ir jø amþiaus vidurkiaibuvo atitinkamai 27,82±4,65 ir 28,14±3,02 m.Medalius laimëjusiø slidininkiø procentinisskirstinys pagal amþiø: 21 metø – 11,76%, 22 metø– 5,88%, 24–30 metø – 52,94% ir per 30 metø –29,41%. Slidininkø medalininkø procentinisskirstinys pagal amþiø: 22 metø – 4,76%, 24–25metø – 19,05%, 27–30 metø – 57,14% ir per 30metø – 19,04%.
Slidininkiø ir slidininkø, uþëmusiø 1–30 vietasindividualiose lenktynëse, procentinio pasiskirstymopagal amþiø duomenys (1, 2 pav.) rodo, kad ápirmuosius trisdeðimtukus daugiau pateko 23–29metø amþiaus tarpsnio slidininkiø (atvejø skaièiusprocentine iðraiðka) ir 24–30 metø amþiaus tarpsnioslidininkø.
Slidininkiø, uþëmusiø 1–10 vietas kombinuoto-se lenktynëse (5 km klasikiniu stiliumi + 5 km lais-vuoju stiliumi), 15 km laisvuoju stiliumi, 10 ir 30 kmklasikiniu stiliumi lenktynëse amþiaus vidurkiai svy-ravo nuo 27,90±4,33 iki 30,40±4,93 m. ir buvomaþai didesni (p>0,05) uþ antrojo ir treèiojo de-ðimtuko slidininkiø (6 lentelë).
Slidininkø, uþëmusiø 1–10 vietas skirtingose sli-dinëjimo lenktynëse, ûgio vidurkiai (7 lentelë) svy-ravo nuo 179±4,99 iki 183,4±4,62 cm. Kûno ma-
teristikø rengimo programas (Ðvedas, Skernevièius,1997; Raslanas, 2001).
Slidininkø organizmo fizinio darbingumo ir funk-ciniø galiø rodikliø vertinimas sietinas su kûno ma-se ir jos komponentø santykiu (Ðûáàêîâ,Êóëèêîâ, 1995; Timakova, 1996; Milaðius, Ras-lanas, Skernevièius, 1998; Gaskill et al., 1999). Ty-rimai (Street and Gregory, 1994) rodo, kad tarpslidininkø kûno masës rodikliø ir nuotolio áveikimorezultato nëra patikimø ryðiø. Kai kurie tyrëjai(Bergh and Forsberg, 1992) teigia, kad lengvesniøslidininkø maksimali deguonies apykaita vienam kgkûno masës yra didesnë negu sunkesniø slidininkø,bet Pasaulio slidinëjimo taurës vyrø varþybø laimë-tojai yra ðiek tiek sunkesni nei kiti slidininkai. Di-delio meistriðkumo ir ypaè elito slidininkø amþiausir somatiniø poþymiø sàveikos su sportiniais rezul-tatais problema (Bergh and Forsberg, 1992; Streetand Gregory, 1994; Timakova, 1996; Èepulënas,1998; Ãîëîâà÷åâ, Êóçíåöîâ, ×óðèêîâà, 2000)dar nepakankamai ištirta ir lieka aktuali.
Darbo tikslas – iðnagrinëti Solt Leik Sièio olim-pinëse þiemos þaidynëse dalyvavusiø slidininkø lenk-tynininkø (vyrø ir moterø) amþiaus ir kai kuriuossomatinius rodiklius, sugretinti juos su sportiniaisrezultatais.
Tyrimo objektas – olimpinius medalius laimëju-siø slidininkø, pajëgiausiø pasaulio komandø (na-cionaliniø rinktiniø) slidininkø, uþëmusiø skirtin-guose nuotoliuose 1–10, 11–20, 20–30 vietas, am-þiaus, somatiniø duomenø ypatumai ir sportiniai re-zultatai.
Tyrimo metodai ir organizavimasBuvo taikomi tyrimo metodai:1. Literatûros ðaltiniø analizë.2. Olimpiniø þaidyniø dokumentø ir slidinëjimo
lenktyniø rezultatø (Cross-country skiing …,2002) analizë.
3. Matematinë statistika: aritmetinis vidurkis(X), standartinis nuokrypis (±SD), skirtumoreikðmingumo lygmuo (p).
Ið olimpiniø þaidyniø dokumentø buvo surastislidininkø amþiaus, ûgio ir kûno masës duomenys.Ið ðiø duomenø apskaièiuoti Ketlë indeksas (g/cm),kûno masës indeksas (kg/m2), palyginta ûgis su kû-no mase: ûgis – (kûno masë+100) (Raslanas, Sker-nevièius, 1998).
Slidininkø sportiniai rezultatai buvo analizuoja-mi ir vertinami pagal atskiruose nuotoliuose uþim-tas vietas ir FIS (Tarptautinës slidinëjimo federaci-jos) baudos taðkus, skiriamus uþ atsilikimà nuo lai-mëtojo (Cross-country skiing …, 2002). Lenkty-
SPORTO MOKSLAS20
Eil. Nr. Vardas ir pavardë
Amþius (metai)
Ûgis (cm)
Kûno masë (kg)
Kûno masës indeksas (kg/m2)
Ketle indeksas (g/cm)
Ûgis – (100+svoris) (sant. vnt.)
1. Irina Terentjeva 17 168 55 19,50 327,38 13 2. Rièardas Panavas 29 176 74 23,87 420,45 2 3. Vladas Zybailo 27 178 75 23,65 421,35 3 4. Vadimas Gusevas 20 168 65 23,05 386,90 3
proc.
0,671,33
4,675,33
4
10
89,33
7,33
13,33
7,33
10,67
4,67 4,67
2,67
1,332
1,33
0
2
4
6
8
10
12
14
19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36Amžius,metai
3 lentelë
Solt Leik Sièio þiemos olimpinëse þaidynëse dalyvavusiø Lietuvos olimpinës rinktinës
slidininkø amþius ir kai kurie somatiniai duomenys
1 pav. Slidininkiø, Solt Leik Sièio þiemos olimpiniøþaidyniø individualiose slidinëjimo lenktynëse uþëmusiø1–30 vietas, pasiskirstymas pagal amþiø (proc.)
2 pav. Slidininkø, Solt Leik Sièio þiemos olimpiniøþaidyniø individualiose slidinëjimo lenktynëse uþëmusiø1–30 vietas, pasiskirstymas pagal amþiø (proc.)
së – nuo 72,75±6,36 iki 76,10±6,24 kg, kûno ma-sës indeksas – nuo 22,28 iki 22,75 kg/m2.
Slidininkø, uþëmusiø 21–30 vietas ávairiose lenk-
tynëse (iðskyrus sprintà – 1,5 km), amþiaus vidur-kiai nedaug (p>0,05) maþesni uþ slidininkø, uþëmu-siø 1–10 ir 11–20 vietas.
proc.
2
5,336
7,33
9,33
87,33
13,33
5,33
8,67
4,67
2,67
4
2,672
2,673,33
2,67
0
2
4
6
8
10
12
14
20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37Amžius,metai
4,006,00
4,661,33
4,66
2 lentelë
Solt Leik Sièio þiemos olimpinëse þaidynëse dalyvavusiø pajëgiausiø nacionaliniø rinktiniø
slidininkø amþiaus ir somatiniø rodikliø vidutinës reikðmës (X±SD)
1 lentelë
Solt Leik Sièio þiemos olimpinëse þaidynëse dalyvavusiø pajëgiausiø nacionaliniø rinktiniø
slidininkiø amþiaus ir somatiniø rodikliø vidutinës reikðmës (X±SD)
2004 Nr. 1(35) 21
Rezultatø aptarimasOlimpieèiø slidininkiø ir slidininkø somatiniai
rodikliai gana ávairûs, o tarp pajëgiausiø moterøslidinëjimo rinktiniø (1 lentelë) aukðèiausios buvoÐveicarijos, Suomijos, Norvegijos slidininkës, jøûgio vidurkiai atitinkamai 173,00±6,78;
4 lentelë
Solt Leik Sièio þiemos olimpiniø þaidyniø moterø slidinëjimo lenktyniø èempioniø
ir prizininkiø kai kurie somatiniai duomenys
5 lentelë
Solt Leik Sièio þiemos olimpiniø þaidyniø vyrø slidinëjimo lenktyniø èempionø
ir prizininkø kai kurie somatiniai duomenys
169,00±6,23 ir 169,00±3,54 cm. Maþiausi kûnomasës vidurkiai buvo Italijos ir Rusijos slidininkiø– atitinkamai 54,78±5,07 ir 55,50±2,07 kg.Sunkesnës buvo Norvegijos rinktinës slidininkës –62,40±2,48 kg.
Dauguma tiek maþesnio, tiek didesnio ûgio
X
X
SPORTO MOKSLAS22
slidininkiø buvo maþo svorio, lyginant svorá su ûgiu.Ðveicarijos, Rusijos, Èekijos rinktiniø slidininkiøûgio ir svorio palyginimo santykio: ûgis –(svoris+100) vidurkiai buvo tokie: 13,75±1,50;11,00±2,39; 10,86±1,68 (1 lentelë).
Tarp pajëgiausiø vyrø slidinëjimo rinktiniø (2lentelë) didþiausio ûgio buvo Norvegi jos(184,60±5,62 cm), Ðvedijos (184,11±4,08 cm),Esti jos (183,17±4,34 cm) ir Austri jos(180,50±8,18 cm) rinktiniø slidininkai. Maþiausioûgio buvo Japonijos rinktinë – 169,67±3,93 cm.Pajëgiausiø rinktiniø slidininkø kûno masës indeksovidurkiai ið esmës nesiskyrë, o slidininkø ûgio irkûno svorio palyginimo santykio vidurkiai skyrësi
nuo 4,67±3,87 iki 7,33±5,29 (2 lentelë).Tarp medalius iškovojusiø slidininkiø jauniausios
buvo ðios: 21 metø – E. Sachenbacher (Vokietija),kuri laimëjo medalius 1,5 km sprinto ir estafetës4x5 km varþybose, ir M. Bjoergen (Norvegija),laimëjusi medalá estafetës 4x5 km varþybose.Vyriausios buvo 34 metø A. Moen (Norvegija) ir37 metø H. Pedersen (Norvegija). Lengviausiosbuvo S. Belmondo (Italija), kurios kûno masë 46 kgir kûno masës indeksas 17,97 kg/m2, C. N. Leonardi(Šveicarija) – 51 kg ir 19,17 kg/m2, E. Sachenbacher(Vokieti ja) – 51 kg ir 19,46 kg/m2. Lietuvosolimpietæ I. Terentjevà reikëtø priskirti prie lengvotipo slidininkiø – jos kûno masës indeksas buvo
6 lentelë
Slidininkiø lenktynininkiø, Solt Leik Sièio þiemos olimpiniø þaidyniø individualiose lenktynëse
uþëmusiø 1–30 vietas, amþiaus ir somatiniø rodikliø vidutinës reikðmës (X±SD)
7 lentelë
Slidininkø lenktynininkø, Solt Leik Sièio þiemos olimpiniø þaidyniø individualiose lenktynëse
uþëmusiø 1–30 vietas, amþiaus ir somatiniø rodikliø vidutinës reikðmës (X±SD)
2004 Nr. 1(35) 23
19,50 kg/m2. Sunkesnës buvo M. Bjorgen(Norvegija) – kûno masë – 64 kg ir kûno masësindeksas – 22,69 kg/m2, H. Pedersen (Norvegija) –63 kg ir 22,58 kg/m2, C. Kuenzel (Vokietija) – 63kg ir 22,34 kg/m2. Medalininkiø ûgio ir kûno masësvidurkiai atitinka didelio meistriðkumo slidininkiøðiø rodikliø modelinius dydþius, pateiktusliteratûroje (Îñíîâíûå ïîëîæåíèÿ…, 1987;Karoblis, Raslanas, Steponavièius, 2002).
Tarp medalius iðkovojusiø slidininkø jauniausiasbuvo 22 metø J. Filbrich (Vokietija), laimëjæsmedalá estafetës 4x10 km varþybose. Tarpmedalininkø iðsiskiria lengvesni slidininkai, kuriøkûno masës indeksas iki 22,00 kg/m2; ir sunkaustipo slidininkai, kuriø kûno masës indeksas23,00 kg/m2 ir daugiau (7 lentelë). Prie sunkaus tipopriskirtini: M. Botvinov (Austrija), jo kûno masësindeksas – 24,27 kg/m2, T. Hetland (Norvegija) – 23,70kg/m2, P. Schlickenrieder (Vokietija) – 23,65 kg/m2.
Solt Leik Sièio þiemos olimpiniø þaidyniøslidininkø medalininkø ûgio ir svorio vidurkiainedaug maþesni (p>0,05) uþ Nagano olimpiniøþiemos þaidyniø medalininkø tokiø paèiø rodikliøvidurkius (Èepulënas, 1998).
Individualûs kai kuriø slidininkø, XIX þiemosolimpiniø þiemos þaidyniø medalininkø, ûgio ir kûnomasës rodikliai didesni uþ literatûroje (Îñíîâíûåïîëîæåíèÿ…, 1987; Timakova, 1996; Karoblis,Raslanas, Steponavièius, 2002) pateiktus dideliomeistriðkumo slidininkø ðiø rodikliø modeliniusdydþius.
Tyrimø rezultatai leidþia teigti, kad slidininkiøir slidininkø ûgis ir kûno masë gali bûti ávairûs.Galimybes pasiekti gerus rezultatus turi aukðti irþemesnio ûgio, taip pat lengvesni ir sunkesnislidininkai. Taèiau slidininkiø ir slidininkø kûnomasë, lyginant su ûgiu, turi bûti nedidelë.
Išvados1. Slidinëjimo lenktynëse tarp olimpinius meda-
lius laimëjusiø slidininkiø daugiau buvo 24–30 (52,94%) ir per 30 (29,41%) metø sporti-ninkiø. Vyrø slidinëjimo lenktynëse tarp me-dalius laimëjusiø daugiau buvo 27–30 (57,14%)ir per 30 (19,04%) metø slidininkø.
2. Slidininkiø, laimëjusiø medalius, ûgis –169,00±5,36 cm, kûno masë – 59,53±5,91 kg,Ketlë indeksas – 351,67±27,69 g/cm, kûnomasës indeksas – 20,92±1,43 kg/m2.
3. Slidininkø, laimëjusiø medalius, ûgis –180,57±5,22 cm, kûno masë – 73,48±5,97 kg,Ketlë indeksas – 406,24±23,45 g/cm, kûnomasës indeksas – 22,45±0,98 kg/m2.
4. Visuose moterø slidinëjimo lenktyniø nuoto-liuose (iðskyrus sprinto 1,5 km lenktynes) sli-dininkiø, uþëmusiø 1–10 vietas, amþiaus vi-durkiai nedaug didesni (p>0,05) negu slidi-ninkiø, uþëmusiø 11–20 ir 21–30 vietas, am-þiaus vidurkiai.
5. Vyrø slidinëjimo lenktynëse (iðskyrus sprintolenktynes) slidininkø, uþëmusiø 21–30 vietas,amþiaus vidurkiai ðiek tiek (p>0,05) maþesninegu slidininkø, uþëmusiø 1–10 ir 11–20 vie-tas.
6. Slidininkø olimpieèiø, laimëjusiø medalius, irslidininkø, uþëmusiø vietas pirmuosiuose de-ðimtukuose, amþiaus ir somatiniø poþymiøduomenys gali padëti programuoti tam tikràsomatiná didelio meistriðkumo slidininkø mo-delá ir gali bûti vienas ið nacionaliniø slidinëji-mo lenktyniø komandø atrankos kriterijø.
LITERATÛRA1. Bergh, U. and Forsberg, G. (1992). Influence of bodymass on cross-country ski racing performance. Medicine andScience in Sports and Exercise, 24(9): 1033–1039.2. Bompa, T. O. (1994). Theory and Methodology of Training:the Key to Athletic Performance. Kendal Hunt Publishing.3. Cross Country Skiing. Official Results Book. (2002). SaltLake City: Organizing Committee for the Olympic WinterGames of 2002.4. Èepulënas, A. (1998). Nagano olimpinëse þiemosþaidynëse dalyvavusiø slidininkø lenktynininkø amþius,somatiniai ypatumai ir sportiniai rezultatai. Sporto mokslas,2(11): 32–37.5. Eider, J. (2000). Some somatic characteristics of model ofsports mastery and their forecast usefulness in volleyballrecruitment. Ugdymas. Kûno kultûra. Sportas, 1(34): 16–18.6. Gaskill, S. E., Serfass, R. C. Bacharach, D. W., Kelly, J. M.(1999). Responses to training in cross-country skiers. Medicineand Science in Sports and Exercise, 31(8): 1211–1217.7. Karoblis, P., Raslanas, A., Steponavièius, K. (2002).Didelio meistriðkumo sportininkø rengimas. Vilnius: LSIC.8. Krupecki, K. (2000). Analysis of the somatic of lightweight rowers taking part in the Olympic Games in Atlantaand the double Seulls World Champions’97 and ’98. Sportomokslas, 1(19): 23–25.9. Milaðius, K., Raslanas, A., Skernevièius, J. (1998).Lietuvos slidininkø pasirengimo Nagano olimpinëmsþaidynëms analizë. Sporto mokslas, 2(11): 25–32.10. Raslanas, A. (2001). Lietuvos didelio meistriðkumosportininkø rengimo sistema: habilitacinis darbas. Vilnius: VPU.11. Raslanas, A., Skernevièius, J. (1998). Sportininkøtestavimas. Vilnius: LTOK.12. Statkevièienë, B., Ðakickienë, B. (2002). Dideliomeistriðkumo moterø irkluotojø somatiniø rodikliø tyrimas.Sporto mokslas, 4(30): 25–32.13. Street, G. M. and Gregory, R. W. (1994). Relationshipbetween glide speed and Olympic cross-country skiperformance. Journal of Applied Biomechanics, 10: 393–399.
SPORTO MOKSLAS24
COMPARATIVE ANALYSIS OF AGE, SOME SOMATIC INDICES AND SPORT RESULTS OFSKIERS – RACERS, PARTICIPANTS OF SALT LAKE CITY WINTER OLYMPIC GAMES
Acting Prof. Dr. Habil. Algirdas Èepulënas
The aim of the research is to analyse age andsomatic indices of skiers – racers (men and women),participants of the 19 th Winter Olympic Games,comparing them with sports results.
The research object are age, height and body weightindices, sports results of skiers – racers whoparticipated in Salt Lake City Winter Olympic Games.
The data of some somatic peculiarities and age of105 women and 143 men who participated in skiingcompetitions has been analyzed, comparing themwith sport results. Values of age, body weight (kg),Ketle index (g/cm), body weight index (kg/m2), height,weight comparative ratio [height – (weight + 100)]and index values (X±SD) of the best world skiingteams (national teams) have been presented.Individual indices of age, height and body weight ofskiers – winners of Olympic medals has been analysed.Age, height and body weight indices of skiers whowon consequently 1–10, 11–20 and 21–30 places indifferent distances of skiing competitions areseparately presented and analysed.
17 women skiers won Olympic medals and theirage varied from 21 to 36 years. Age average of skiers– winners is (X±SD) – 27.82±4.65 years, height –169.00±5.36 cm, body weight – 59.53±5.91 kg, bodyweight index – 20.92±1.43 kg/m2. Their distributionaccording to age is as follows: 21 year – 11.76%, 22
Algirdas ÈepulënasLKKA Kûno kultûros ir sporto teorijos katedraSporto g. 6, LT–3000 KaunasTel. +370 37 30 26 45El. paštas: [email protected]
14. Ðvedas, E., Skernevièius, J. (1997). Vilniaus sportomedicinos ir Vilniaus pedagoginio universiteto sportolaboratorijos tyrimø kompleksinë programa. Treneris, 2: 15–17.15. Timakova, T. S. (1996). Typological classification ofRussian olympic skiers. Biology of Sport, 13(3): 221–232.16. Wilmore, J. H. (1983). Body composition in sport andexercise: directions for future research. Medicine and Sciencein Sports and Exercise, 15: 21–31.17. Ãîëîâà÷åâ, À. È., Êóçíåöîâ Â. Ê., ×óðèêîâà,Ë. Í. (2000). Âîçðàñòíûå îñîáåííîñòè ôèçè÷åñêîéïîäãîòîâëåííîñòè ëûæíèö-ãîíùèö. Òåîðèÿ èïðàêòèêà ôèçè÷åñêîé êóëüòóðû, 2: 20–23.18. Îñíîâíûå ïîëîæåíèÿ ñèñòåìû ïîäãîòîâêèâûñîêîêâàëèôèöèðîâàííûõ ñïîðòñìåíîâ â öèêëè÷åñêèõâèäàõ ñïîðòà, ñâÿçàííûõ ñ ïðîÿâëåíèåì
âûíîñëèâîñòè: ìåòîäè÷åñêèå ðåêîìåíäàöèè. (1987).Ïîäãîòîâèëè: Á. Ãèëÿçîâà, Â. Ñ. Èâàíîâ, Â. Á.Ïîïîâ, Ð. Ï. Ñóñëîâ, Ð. Ñàìîóõîâà, Á. Øóñòèí.Ìîñêâà: ÂÍÈÈÔÊ.19. Ïëàòîíîâ, Â. Í. (1997). Îáùàÿ òåîðèÿïîäãîòîâêè ñïîðòñìåíîâ â îëèìïèéñêîì ñïîðòå.Êèåâ: Îëèìïèéñêàÿ ëèòåðàòóðà.20. Ðûáàêîâ, Â. Â., Êóëèêîâ, Ë. Ì. (1995).Îñîáåííîñòè ïðîÿâëåíèÿ âçàèìîñâÿçè çàäàâàåìûõíàãðóçîê è àäàïòàöèîííûõ ðåàêöèé â îðãàíèçìåêâàëèôèöèðîâàííûõ ëûæíèêîâ-ãîíùèêîâ. Òåîðèÿè ïðàêòèêà ôèçè÷åñêîé êóëüòóðû, 4: 47–50.21. Òóìàíüÿí, Ã. Ñ., Ìàðòèðîñîâ, Ý. Ã. (1976).Òåëîñëîæåíèå è ñïîðò. Ìîñêâà: ÔèÑ.
years – 5.88%, 24–30 years – 52.94% and over 30 years– 29.41%.
21 skiers won men skiing competitions and theirage varied from 22 to 34 years. Age average of skiers– winners is – 28.14±3.02 years, height – 180.57±5.22cm, body weight – 73.48±5.97 kg, body weight index– 22.45±0.98 kg/m2. Their distribution according toage is as follows: 22 years – 4.76%, 24–25 years –19.05%, 27–30 years – 57.14% and over 30 years –19.04%.
Age averages of women skiers who won 1–10 placesin women skiing competitions of all distances (except1.5 km sprint) are only slightly larger (p>0,05) thanage averages of women skiers who won 11–20 and21–30 places. Age averages of men skiers of men skiingcompetitions of different distances (except sprint)who won 21–30 places are slightly smaller (p>0,05)than of men skiers who won 1–10 and 11–20 places.
Somatic peculiarities and age indices of the bestOlympic skiers – racers (men and women) can beevaluated as models and used for preparation ofdevelopment model programs for high-skill skiers.The data presented in the article may be applied forselection of skiers to be prepared for a professionalsport.
Keywords: skiers-racers, somatic indices, OlympicGames, skiing competition.
SUMMARY
Gauta 2003 12 10Priimta 2004 03 10
2004 Nr. 1(35) 25
ÁvadasSporto apraiðkos visuomenëje atsirado kartu su
paèios visuomenës atsiradimu ir ëmë egzistuoti kaipsudëtinë plaèios sistemos posistemë. Seniai buvopastebëtas ir jo edukacinis pradas, ávairiais istori-jos etapais ágyjantis ávairias ugdymo per sportà for-mas. Nors kiekvieno laikmeèio átaka visuomenineisantvarkai, sistemai ir kartu kiekvienai jos grandþiaiyra savita, sportà galima laikyti ta sritimi, kurio ver-tybiø priklausomybë nuo laikmeèio dël jø univer-salaus pobûdþio gali bûti labai maþa. Vis dëlto kaikurie autoriai (Ñòîëÿðîâ, 1998; Ðîäè÷åíêî,1998) mano, kad ðiame vertybiø perkainojimo eta-pe sportui skiriamas svarbus uþdavinys – remiantisamþinosiomis vertybëmis ugdyti sportu visapusið-kà asmenybæ, kuri gebëtø ágytus socialiai vertingusmokëjimus ir ágûdþius tinkamai pritaikyti gyveni-me bei ateityje vadovautøsi humanistinëmis nuo-statomis. Todël darome prielaidà, kad olimpinis ug-dymas, kaip olimpiniø þiniø, vertybiø, mokëjimø da-rinys, turi realias sàlygas tinkamai ir prasmingaifunkcionuoti holistinëje Lietuvos ugdymo sistemo-je. Tyrimo objektas – mokiniø olimpinis ugdymas.
Šio darbo tikslas – iðtirti mokiniø olimpiná ug-dymà kaip pedagoginæ sistemà Lietuvos ugdymostruktûroje.
Uþdaviniai:1. Atlikti ávairiø olimpinio ugdymo sàvokos in-
terpretacijø sisteminæ analizæ.2. Nustatyti olimpinio ugdymo rezultatyvumà as-
menybës lygmeniu.3. Pagrásti teorines olimpinio ugdymo taikymo
socialiniu lygmeniu prielaidas.
Tyrimo organizavimas ir metodikaDarbe taikyti teoriniai ir empiriniai tyrimo me-
todai. Teorinis metodas panaudotas literatûros ana-lizei darbo tema atlikti.
Pedagoginis eksperimentas truko vienus mokslometus. Jo metu autorës sudaryta kompleksinë olim-pinio ugdymo programa buvo taikoma 7–8 klasiømokiniams. Tyrimas vyko trijose atsitiktine tvarkapasirinktose Vilniaus mokyklose. Tiriamøjø imtis –233 mokiniai, parinkti atsitiktiniu-tiksliniu bûdu.
Duomenims apskaièiuoti taikyti matematinësstatistikos metodai.
Tyrimo rezultataiLiteratûros analizë parodë, kad asmenybës ug-
dymas sportu uþima deramà vietà ávairiø ðaliø ug-dymo sistemose. Ávairiø ðaliø autoriø darbuose ðiugdymo foma turi tam tikrø atspalviø, taèiau pasta-ruoju metu daþniausiai ji ávardijama „olimpiniu ug-dymu“. Dël ðaliø kultûrinës, rasinës, religinës ávai-rovës, skirtingos istorijos ir tradicijø literatûrojeesanèios olimpinio ugdymo sàvokos interpretaci-jos taip pat yra gana ávairios: Rusijos mokslininkasMeliksetianas (Ìåëèêñåòÿí, 2002) olimpiná ug-dymà apibûdina kaip tikslingà dësningumø, susiju-siø su olimpiniu sàjûdþiu, procesà; amerikieèiø au-torë Binder (2000–2001) olimpiná ugdymà laikoetiniu ugdymu, pedagoginiame kontekste mokantátam tikrø vertybiø; Lietuvos mokslininkas Ston-kus (2002) olimpiná ugdymà apibûdina kaip kryp-tingà þmoniø, ypaè jaunimo, ugdymà, apimantá spe-cialiø þiniø teikimà, reikiamos motyvacijos, specia-liø gebëjimø, áproèiø ugdymà.
Siekiant kryptingo poveikio ugdomajai asmeny-bei, svarbu nustatyti olimpinio ugdymo vietà visa-me ugdymo procese, kuris pats yra sudëtinga savi-valdë sistema. Jovaiða (1993) þodþiu „sistema“ api-bûdina pedagoginæ tikslø, turinio, priemoniø, me-todø ir formø visumà, skirtà konkreèiai problemaispræsti atsiþvelgiant á pedagogø ar ugdytiniø savy-bes bei situacijà.
Rusijos mokslininkas Sergejevas (Ñåðãååâ,2000) teigia, jog pagrindinë olimpinio ugdymo for-
Moksleiviø olimpinis ugdymas kaip pedagoginë sistemaDr. Inga Smalinskaitë
Kûno kultûros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos VyriausybësSantrauka
Sportas iðugdo socialiai vertingus ágûdþius, kuriuos ugdytiniai gali pritaikyti tolesniuose gyvenimo etapuose. Á Lietuvosugdymo sistemà svarbu integruoti olimpines þinias, vertybes, mokëjimus, kurie padeda formuoti ugdytiniø vertybines orienta-cijas, todël svarbu iðsiaiðkinti paèià olimpinio ugdymo sàvokà. Straipsnyje nagrinëjamos Lietuvos ir uþsienio autoriø patei-kiamos olimpinio ugdymo, kaip pedagoginës sistemos, sàvokos interpretacijos. Prieinama prie bendros nuomonës, jog darnëra sukurtos olimpinio ugdymo sistemos, taèiau pats ðis ugdymas gali bûti laikomas savarankiðka sistema. Pateikiamityrimo rezultatai, rodantys teigiamà olimpinio ugdymo programos átakà bendrojo lavinimo mokyklø mokiniams. Gautirezultatai skatina sudaryti sàlygas ugdymo ástaigose ágyvendinti olimpinio ugdymo sistemà kaip vienà ið naujø ir patraukliøugdymo formø organizuojant vaikams ir jaunimui malonius ir patrauklius renginius. Ypatingas dëmesys ágyvendinant ðiàugdymo formà turi bûti skiriamas sporto sàjungai su bendràja kultûra.
Raktaþodþiai: olimpinis ugdymas, sistema, vaikai ir jaunimas, sportas, kultûra.
SPORTO MOKSLAS26
ma mokykloje turëtø bûti kû-no kultûros pamoka. Vado-vaujantis tokia nuostata, olim-pinio ugdymo sistemines funk-cijas bûtø galima prilyginti kû-no kultûros kaip posistemësfunkcionavimui bendrojo ug-dymo sistemos struktûroje.Taèiau minëtø ir kitø autoriø(Ìåëèêñåòÿí, 2002; Binder,2000–2001; Ñòîëÿðîâ,1998;Müller, 1999) manymu, olim-pinis ugdymas yra unikalustuo, kad padeda sukurti tarp-dalykinæ veiklà ir todël negaliapsiriboti vienu mokomuojudalyku. Kompleksiðkas olim-pinio ugdymo kaip inovacinësugdymo formos taikymas perávairiø dalykø pamokas atve-ria naujas galimybes atrasti pa-trauklias mokymo formas irjas panaudoti ugdytiniø asme-nybei tobulinti, taèiau dël to-kio kompleksiðkumo gana su-dëtinga ávertinti olimpiná ug-dymà sisteminiu poþiûriu.Tam pritaria ir Stoliarovas(Ñòîëÿðîâ, 1998), Barbašovas (Áàðáàøîâ,1998), kuriø nuomone, olimpinio ugdymo sistemadar nëra sukurta. Todël olimpinis ugdymas gali bûtilaikomas savarankiðka sistema holistinio ugdymoposistemëje.
Olimpinio ugdymo, taikomo tarpdalykiniamekontekste, poveikio ugdytiniams asmenybëslygmeniu tyrimai atskleidë teigiamà átakà tirtiemsmokiniams. Kaip matyti paveiksle, pasibaigus eks-perimentui daugiau mokiniø, ypaè merginø, ásitrau-kë á aktyvià fizinæ veiklà (nuo 74 iki 86%).
Tiriant mokiniams patinkanèius ir nepatinkan-èius reiðkinius sporte (þr. lent.) nustatyta, kad eks-perimentinës grupës mokiniai jau pirmame tyrimekaip patinkanèius nurodë sportinæ kovà (73% vai-
8574
89 86
0
20
40
60
80
100
Vaikinai Merginos
%
Prieš eksperimentą
Po eksperimento
Pav. Sportuojanèiø ir besimankðtinanèiø moksleiviøskaièiaus prieð eksperimentà ir po jo palyginimas
proc.
Lentelë
Eksperimentinës grupës moksleiviø sporto reiðkiniø vertinimo kaita (proc.)
kinø, 67% merginø), sportininkø iðvaizdà (atitin-kamai 69 ir 65%), jø atkaklumà siekiant tikslo (84ir 76%), emocijas sportinës kovos metu (81 ir71%), panaðus jø procentas iðliko ir po eksperimen-to. Dauguma abiejø lyèiø mokiniø negalëjo iðreikð-ti savo pozicijos dël sporto komerciðkumo bei es-tetiðkumo pirmojo tyrimo metu, taèiau po eksperi-mento jø poþiûris kiek pasikeitë – 30% vaikinø nu-rodë, kad jø neþavi dideli pinigai sporte (p<0,05).Nors dauguma merginø (42%) antrame tyrime visdar neþinojo, ar sporto komerciðkumas gali jomspatikti, taèiau tarp atsakymø nustatytà statistiðkaireikðmingà skirtumà galëjo lemti padidëjusi mergi-nø dalis (nuo 7 iki 20%), vertinusi ðá teiginá „Nepa-tinka“.
Didþioji vaikinø ir merginø dalis (atitinkamai60 ir 62%) antros apklausos metu nurodë, kadjiems patinka sporto estetiðkumas, groþis (p<0,01)(lentelë).
Taigi po eksperimento reikðmingai pakito eks-perimentinës grupës mokiniø poþiûris á kai kuriuossporto reiðkinius. Nors tendencijos iðliko tos pa-èios – labiausiai patinkantys dalykai sporte pasiliko„Sportinë kova“, „Sportininkø iðvaizda“, „Atkak-
2004 Nr. 1(35) 27
lumas“, „Emocijos kovos metu“, taèiau visais atve-jais padaugëjo atsakymø variantø „Patinka“, reikð-mingai sumaþëjo sporto komerciðkumo, o pakilosporto estetiðkumo vertinimas (reikðmingumo kri-terijaus p diapazonas – nuo <0,05 iki <0,01).
Situacinë analizë parodë geresná tam tikrø mo-ralës normø ásisavinimà – sumaþëjo vaikinø, kurieverèiau eitø á vakarëlá nei á treniruotæ (nuo 60 iki30%), padaugëjo sakysianèiø teisybæ mokytojui(vaikinø – nuo 23 iki 63, merginø – nuo 38 iki 65%)(p<0,001), taip pat mëginsianèiø atkalbëti draugànuo dopingo vartojimo, merginø grupëje uþfiksuo-tas statistiðkai reikðmingas skirtumas (p<0,05). Tokspats skirtumas nustatytas moksleiviø atsakymuosedël vykimo á uþsiená be teisës ilgai aplankyti Tëvynæ– sutinkanèiø vykti vaikinø sumaþëjo nuo 67 iki43%, merginø – nuo 54 iki 44%, nesutinkanèiø –padaugëjo (vaikinø – nuo 17 iki 36 proc., merginø– nuo 14 iki 37 proc.) (p<0,01).
Gauti rezultatai patvirtina Martiðauskienës(1994) teiginius, jog paaugliai imliai ásisàmonina vi-suomenës moralës normas ir vertybes. Tai árodo,kad vaikø ir jaunimo ugdymo ástaigose reikia suda-ryti tinkamas sàlygas siekiant ágyvendinti olimpináugdymà kaip vienà naujø ir patraukliø ugdymo for-mø. Autoriai Deksnys ir Majauskas (2002) siûloátraukti vaikus ir jaunimà á malonius sporto ir kul-tûros renginius tiek formalaus, tiek neformalaus ug-dymo metu – per kûno kultûros pratybas, sàskry-dþius, universiadas, þaidynes, ðventes, festivalius,treniruotes. Minëti autoriai renginius, kuriuose da-lyvautø ávairaus amþiaus vaikai ir jaunimas, siûloskirstyti keturis etapus: I – klasës ir mokyklos olim-pinë diena, II – miesto ir rajono olimpinë diena, III– apskrities olimpinë diena, IV – ðalies olimpinësþaidynës. Ágyvendinant olimpiná ugdymà, skatinti-nas glaudus bendradarbiavimas tarp ðvietimo ir spor-to organizacijø. Teorinio olimpinio ugdymo ágyven-dinimo modelio atskirø etapø vykdymo funkcijospaskirstomos tarp valstybiniø ástaigø – Ðvietimo irmokslo ministerijos bei Kûno kultûros ir sporto de-partamento, veikianèiø visuomeniniø organizacijø– Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Lietuvoskûno kultûros mokytojø asociacijos, Lietuvos moks-leiviø sporto asociacijos, Vilniaus miesto olimpieèiøklubo, galimø vietiniø organizatoriø – klasiø auk-lëtojø, mokytojø, klasës aktyvo, mokiniø parlamen-to ir kt. Olimpinio ugdymo ágyvendinimo perspek-tyvos sietinos su kartu vykstanèiais bendraisiais kul-tûriniais renginiais, taip uþtikrinant universalø ðiosugdymo formos pobûdá ir nukreipiant asmenybæ ho-listinio màstymo bei analogiðkos veiklos kryptimi.
Išvados1. Literatûros analizë parodë olimpinio ugdymo
svarbà ávairiø ðaliø ugdymo sistemose, taèiaukartu paaiðkëjo, kad vienodo (bendro) olim-pinio ugdymo sistemos modelio nëra.
2. Tyrimai atskleidë teigiamà olimpinio ugdymopoveiká fiziniam bei dvasiniam asmenybës to-bulëjimui: iðaugo fizinëje veikloje dalyvaujan-èiø mokiniø skaièius, mokiniai ëmë labiau ver-tinti sporto estetiðkumà (p<0,01), o maþiau– komerciðkumà (p<0,05). Sustiprëjo jø so-cialiai teigiamo elgesio stereotipas.
3. Instituciniu lygmeniu atlikti tyrimai atskleidëolimpinio ugdymo ágyvendinimo tarpdalykiniubûdu panaðumus: teminiai ryðiai tirtø dalykøkontekste padëjo sukurti vientisà olimpinio ug-dymo struktûriniø elementø, tikslø, funkcijøvisumà.
4. Lietuvoje egzistuojanèios ðvietimo ir sportostruktûros ir vykdoma veikla sudaro palankiassàlygas ágyvendinti olimpiná ugdymà bendra-darbiaujant valstybinëms ir visuomeninëms or-ganizacijoms.
LITERATÛRA1. Binder, D. (2000–2001). The Olympic idea as educationalopportunity. F.I.E.P Bulletin. Vol. 70. No. 1–3. P. 34–35.2. Deksnys, V., Majauskas, P. (2002). Olimpinio sporto programa/Vaikø ir jaunimo olimpinis ugdymas. Vilnius: LTOK. P. 16–20.3. Jovaiša, L. (1993). Edukologijos pradmenys: studijøpriemonë. Vilnius: VU l-kla. 197 p.4. Martiðauskienë, E. (1994). Paaugliø doroviniø vertinimøypatumai. Vilnius: VPU l-kla. I d. 59 p.5. Müller, N. (1999). Olympism in the field of education:Think globally – Act locally. 39th International Session forYoung Participants: Proceedings: Ancient Olympia, Greece, July20–August 5, 1999. Intern. Olympic Comm. 8 p.6. Stonkus, S. ir kt. (2002). Þaidimai. Teorija ir didaktika:vadovëlis aukðtosioms mokykloms. Kaunas: Aušra. 434 p.7. Áàðáàøîâ, Ñ. (1998). Ìåòîäîëîãè÷åñêèå îñíîâûèñïîëüçîâàíèÿ îëèìïèéñêèõ çíàíèé â ïðàêòèêåôèçêóëüòóðíîãî îáðàçîâàíèÿ øêîëüíèêîâ.Ìåæäóíàðîäíûé ôîðóì «Ìîëîäåæü–Íàóêà–Îëèìïèçì»:Màòåðèàëû: Ìîñêâà, Ðîññèÿ, 1998. Ìîñêâà. Ñ. 50–51.8. Ìåëèêñåòÿí, Í. Ð. (2002). Îëèìïèéñêîå îáðàçîâàíèå âîáùåîáðàçîâàòåëüíûõ øêîëàõ ðåñïóáëèêè Àðìåíèÿ. Ïðàêòèêàîëèìïèéñêîãî îáðàçîâàíèÿ. Ìåæäóíàðîäíûé ôîðóì «Ìîëîäåæü– íàóêà – Îëèìïèçì». 15–18 èþíÿ 2002. Ìîñêâà. C. 78–81.9. Ðîäè÷åíêî, Â.Ñ. (1998). Îëèìïèéñêàÿ èäåÿ äëÿ Ðîññèè.Ìîñêâà. 152 ñ.10. Ñåðãååâ, Â. Í. (2000). Ãóìàíèñòè÷åñêàÿíàïðàâëåííîñòü ðåàëèçàöèè îëèìïèéñêîãî îáðàçîâàíèÿ:àâòîðåô. äèññ. êàíä. ïåä. íàóê. Âîëãîãðàä: Âîëãîãðàäñêàÿãîñóä. àêàä. ôèç. êóëüò. 24 ñ.11. Ñòîëÿðîâ, B. È. (1998). Àêòóàëüíûå ïðîáëåìû òåîðèèè ïðàêòèêè îëèìïèéñêîãî îáðàçîâàíèÿ äåòåé èìîëîäåæè. Ôèçè÷åñêàÿ êóëüòóðà: âîñïèòàíèå,îáðàçîâàíèå, òðåíèðîâêà. No 4. Ñ. 13–19.
SPORTO MOKSLAS28
Sport contributes to development of sociallyvaluable habits which are to be applied in future lifeof the pupils. It is rather important to integrateOlympic knowledge, values, skills into Lithuaniansystem of education as a humanistic contribution topupils’ value orientation development, and for thatreason it is essential to clarify the concept of OlympicEducation as such. The article deals with Lithuanianas well as foreign researchers’ provided interpretationson Olympic Education as a system of education. Thecommon opinion declares the absence of alreadycreated and completed System of Olympic Education,however this kind of education can be considered as
an independent systematic unit itself. The results ofthe research are provided that show positive influenceof Olympic Education programme on general schoolpupils. The latter results foster to establishpreconditions for implementing Olympic Educationas a system in youth institutions as one of both newand attractive education methods, by organizingactivities pleasant and useful for children and youth.The paramount importance by implementing thisform of education should be alloted to sports unitywith general culture.
Keywords: Olympic Education, system, pupils,sport, culture.
SUMMARY
PUPILS’ OLYMPIC EDUCATION AS A PEDAGOGICAL SYSTEM
Dr. Inga Smalinskaitë
Pasaulio irklavimo viceèempiono psichologiniai poþymiaiDr. Kšyðtof Krupecki, prof. habil. dr. Janas Jašèaninas, prof. habil. dr. Kæstas Miškinis
Ðèecino universitetas, Lietuvos kûno kultûros akademija
SantraukaStudijos tikslas – pateikti Lenkijos vyrø irklavimo keturvietës valties mentalinio (protinio) parengtumo lygá remiantis
vieno jos águlos nario K. M. duomenimis. Ðios valties águla laimëjo antrà vietà 2002 m. pasaulio èempionate Sevilijoje.Studijoje taip pat pateikiami ir kitø olimpinës rinktinës nariø (n=28) psichologiniø tyrimø duomenys.
Sportininko K. M., taip pat ir kitø rinktinës irkluotojø psichologiniø tyrimø duomenø (1, 2 lentelë) analizë leidþia suformu-luoti ðias iðvadas:
1. Irkluotojo K. M. emocijø valdymo lygis yra vienas geriausiø grupëje. Pagal suminio emocijø valdymo (1 lent., ANXrodikliai) duomenis K. M. tarp irkluotojø (n=28) yra ketvirtas–penktas. Nesëkmiø prieþastys ir sëkmingø startø veiks-niai priklauso nuo paties sportininko psichomotorinio ir funkcinio parengtumo (NP, PW, P-N, J/E rodikliai).
2. Psichinio aktyvumo valdymo srities rodikliai, ypaè OS ir OC, rodo, kad K. M. bûdingas vienas geriausiø vidinës elgsenoslygiø.
3. K. M. psichomotorinës reakcijos stresinëmis sàlygomis (blp, bll, ypaè crp duomenys) rodikliai vieni geriausiø grupëje, ojø trukmës dydþiai (crp-c, crl-c) yra blogesni nei visø tirtø irkluotojø vidurkiai (418,7±31,4 ms ir 414,1±29,8 ms).Raumenø tonuso (trs-p ir trs-l), tremoro (trd-l, trd-p) ir operacinio màstymo (mop, z.ps) rodikliai vieni geriausiøgrupëje.
4. Irkluotojo K. M., taip pat kaip ir geriausiø pasaulio irkluotojø (A.B., R.S., A.K., T.K.), kompleksiniø psichologiniøtyrimø rodikliai, palyginus su kitø olimpinës rinktinës nariø duomenimis, yra aukðtesnio lygio ir tai, kartu su dideliufunkciniu parengtumu, matyt, sàlygoja sëkmingà jø dalyvavimà varþybinëje veikloje.
Raktaþodþiai: psichologinis sportininkø rengimas, mentalinio parengtumo lygis, psichomotoriniai rodikliai, operatyvinismàstymas, distresas, eustresas, emocinë bûsena.
ÁvadasReikšmingas sporto psichologo vaidmuo negin-
èytinas sportininkø varþybinëje veikloje, ypaè pa-saulio èempionatuose, olimpinëse þaidynëse bei ki-tose atsakingose varþybose. Psichologiniø tyrimø re-zultatai skatina treniruotës proceso efektyvumà beisportininkø varþybines veiklos rezultatus (Dæbow-
ska, 1990; Graczyk, 2001; Myers-Briggs,McCaulley, 1989; ir kt.). Psichologiniu poþiûriu var-þybinë, ypaè startinë, veikla gretinama su stresosamprata, kai kuriais atvejais apibûdinama kaip di-stresas (kai poveikis neigiamas, angl. distres) ar eust-resas (kai poveikis teigiamas, konstruktyvaus po-bûdþio, angl. eustres) (Selye, 1974; Zawadzki ir kt.,
Inga SmalinskaitëKûno kultûros ir sporto departamentasprie Lietuvos Respublikos VyriausybësÞemaitës g. 6, LT–2600 VilniusTel. +370 5 233 65 57El. paštas: [email protected]
Gauta 2003 11 07Priimta 2004 03 10
2004 Nr. 1(35) 29
1989; Ulatowski, 1991). Sportinëje veikloje pasi-reiðkia fizinio ir psichinio pobûdþio stresas, jie tar-pusavyje glaudþiai susijæ (Kùodecka-Róýalska, 1995;Dæbowska, 1990). Fizinis stresas gretinamas su or-ganizmo funkcine adaptacija prie intensyviø fiziniøkrûviø, o psichinis stresas ið esmës siejamas su var-þybine veikla. Tokiomis sàlygomis pastarojo pobû-dþio krûviai gali sukelti paþintinës funkcijos ir emo-cinës reguliacinës srities sutrikimus (Sankowski,1980; Zawadzki, 1988) ir neigiamai veikti sporti-nius rezultatus. Organizmo stresinës bûklës valdy-mo bûdai bei jø veiksmingumas priklauso nuo savi-reguliacijos, savikontrolës ir kt. psichologinës sri-ties gebëjimø potencialo. Tai daro átakà koncentra-cijos lygiui, maþina baimës pasireiðkimo pojûtá, di-dina pasitikëjimà savimi ir atliekamais veiksmais(Kùodecka-Róýalska, 1995).
Rezultato pasiekimà lemia sportininko elgsenavarþybinës veiklos metu. Sportininkas visiðkai su-vokia, kad tai, kas yra pasiekta, labiausiai priklausonuo jo paties, todël jis yra linkæs atsakyti uþ pasiek-tà rezultatà nepriklausomai nuo laukiamo lygio. Kaikurie autoriai (Czajkowski, 2002; Reifenscheiderir kt., 1999) teigia, kad ðiuolaikinëje varþybinëjeveikloje nëra vietos jokioms, net ir labai menkoms,klaidoms, psichinis parengtumas tampa lemiamu no-rimø rezultatø pasiekimo veiksniu. Psichologinissportininkø rengimas jau tapo bûtina svarbia sude-damàja ðiuolaikinio treniruotës proceso dalimi (Sa-haj, 2002; Koschack, Nicholls, 1996).
Studijos tikslas – pateikti Lenkijos vyrø irklavi-mo keturvietës valties mentalinio (protinio) pareng-tumo lygá remiantis vieno jos águlos nario K. M. duo-menimis. Ðios valties águla laimëjo antrà vietà2002 m. pasaulio èempionate Sevilijoje. Studijojetaip pat pateikiami ir kitø olimpinës rinktinës nariø(n=28) psichologiniø tyrimø duomenys.
Tiriamieji ir metodikaTyrimuose dalyvavo M. K., 31 metø irkluotojas,
turintis 17 m. sportinës veiklos staþà, startavæs vi-sose svarbiausiose tarptautinëse varþybose (jauniøpasaulio èempionate – 2x, jaunimo pasaulio èem-pionate – 2x, pasaulio èempionate – 8x, olimpinëseþaidynëse – 2x, universiadoje ir akademiniame pa-saulio èempionate) ir iðkovojæs jose ðeðis medalius.
Tyrimai atlikti taikant platø psichologiniø diag-nostiniø metodø spektrà, jungtinius funkcinius iranketavimo testus bei stebëjimus. Jø metu stengta-si sudaryti tariamas varþybinës veiklos sàlygas (star-tiniø signalø ir garsø teikimas), sukelianèias varþybi-ná stresà ir tiriamojo sportininko dekoncentracijà.Tyrimuose buvo taikomi ir vertinami:
1. Bendrojo pobûdþio gebëjimai – supratimas iroperacinis màstymas, pastabumas, verbaliniaiir analitiniai gebëjimai, erdvinë vaizduotë.
2. Vyksmø valdymo vertinimo klausimynas(orientavimas laukiamam rezultatui) atliekantuþduotá („ðioje vietoje“ ir „dabar“), modelia-vimas ir sprendimo priëmimas, galimo pralai-mëjimo vertinimas.
3. Pergalës ir pralaimëjimo prieþasèiø vertinimoklausimynas.
4. Klausimynas, padedantis nustatyti, kiek, tiria-mojo nuomone, jo pasiekimai priklauso nuosutelktø pastangø ir gebëjimø, o kiek – nuoatsitiktinio pobûdþio reiðkiniø.
5. Elgsenos stiliaus vertinimo klausimynas pri-klausomai nuo temperamento.
Iðvardyti tyrimai (1–5 tyrimas) truko 90 minu-èiø. Be to, buvo atliekami kontroliniai (taikantkompiuteriø programas) ir funkcinio aktyvu-mo vertinimo testai:
1. Emocijø valdymo ir dràsos vertinimo.2. Regëjimo ir judesiø koordinacijos vertinimo.3. Reakcijos laiko vertinimo (pasirenkant kairæ
ar deðinæ rankà).4. Somatinës baimës reaktyvumo lygio ir psicho-
loginio tipo vertinimas (adrenerginis ar norad-renerginis tipas), funkciniø testø, sukelianèiøstartinës karðtligës pasireiðkimà (laukiamoelektrostimuliacinio ir ðviesos signalo povei-kio), taikymas.
5. Raumenø toninio átempimo ir tremoro verti-nimo.
6. Baimës ir nerimo bûsenos lygio vertinimo.7. Psichologinio profilio vertinimo (taikant kom-
piuteriná klausimynà).8. Agresyvumo profilio ir chronotipo vertinimo
(taikant kompiuteriná testà).Kiekvieno sportininko iðvardytø tyrimø trukmë
– 110 min.Pirmame tyrimø bloke buvo vertinamas emoci-
jø valdymo lygis: NT – neurotiðkumas; LS – baimëkaip bûsena; LC – baimë kaip ypatybë; JW – aki-vaizdi psichofiziologinë karðtligë ir ANX – bendrasemocijø kontrolës lygis; laimëjimø ir pralaimëji-mø aiðkinimo (atribucijos) stilius: NP – optimiz-mo ar pesimizmo poþymiai pralaimëjus; PW – op-timizmo ar pesimizmo (prastø rezultatø atveju) po-þymiai rungtynes laimëjus ir P-N – atribucijos sti-lius: pesimistinis ar optimistinis; kontrolës lokali-zacijos pojûtis: I/E – išoriniai, išorinio valdymo, arvidiniai, vidinio valdymo; vyksmø valdymo lygis: OS– geri rodikliai (aukðtas lygis); OC – geri rezultatai
SPORTO MOKSLAS30
– koncentracija atliekant uþduotá, þemas lygis (re-zultatas ir jo pasekmës, psichosocialinio pavojausjausmas); ON – geri rodikliai, susikaupimas neigia-mos situacijos sàlygomis; prasti rodikliai – pralai-mëjimo karðtligë; OP – geri rodikliai, optimalus pla-navimas ir sprendimø priëmimas sudëtingos situa-cijos sàlygomis, prasti rodikliai – neefektyvûs veiks-mai; agresyvumo lygis: NGT – negatyvumas; PWN– kaltës pojûtis, kontrolës skalë; AG – bendras ag-resyvumo lygis. Taigi ðiame tyrimø bloke buvo ver-tinama 16 rodikliø.
Antrame tyrimø bloke buvo vertinami psicho-motoriniai rodikliai, t.y. sprendimø priëmimo stre-sinëse situacijose greièio rodikliai; blp – klaidingøsprendimø (reakcijø) priëmimo kiekis deðiniojo gal-vos smegenø pusrutulio aktyvinimo sàlygomis; bll– tas pat kairiojo pusrutulio aktyvinimo sàlygomis;crp – galvos smegenø deðiniojo pusrutulio reakci-jos laikas; crl – kairiojo pusrutulio aktyvinimo lai-kas; crp-c ir crl-c – vidutinis deðinës ir kairës ran-kos reakcijos laikas (ms); raumenø pojûèiø valdy-mo vertinimas: trs-p ir trs-l – deðinës ir kairës ran-kos nevalingas raumenø átempimas; trd-p ir trd-l –deðinës ir kairës rankos tremoras; mentaliniø ge-bëjimø vertinimo rodikliai: mop – operacinio màs-tymo rodikliai; zps – erdvinës percepcijos gebëji-mø rodikliai; fiziniø krûviø, iðtvermës ir nervinioatsparumo gebëjimø vertinimas – og+ – bendrasmentalinio darbo intensyvumas (teigiamø sprendi-mø kiekis 0,5 val. laikotarpiu); og+st – tas pat, betpagal standartiná vertinimà stenais; zm – nuovar-gis/mokymasis (þemiau kaip 4 stenai = nuovargiopasireiðkimas); k.em – darbo intensyvumo emoci-nis valdymas (aukðtesnis rodiklis = geresnis rezul-tatas); prec – tikslumas (aukštesnis rodiklis = ge-resnis rezultatas); max – maksimalus rodiklis tiria-muoju laikotarpiu; m.okr – parinkto laikotarpio re-zultatas (iš viso dvidešimt 1,5 min laikotarpiu).
Antrame tyrimø bloke buvo vertinama 19 ro-dikliø.
Tyrimø rezultatai ir aptarimasTreniruotës procese ir varþybinëje veikloje bu-
vo vertinamas kiekvieno sportininko psichologinisportretas, teikiantis, mûsø nuomone, labai vertingàinformacijà, ypaè varþybinës veiklos sàlygomis.Aukðto rango varþybose pastebimas vis didëjantisrezultatø tankis (glaudumas), kai paskutinæ vietàfinaliniame plaukime ar bëgime uþëmusio sporti-ninko rezultatas tik keliomis sekundës dalimis yrablogesnis nuo rungties nugalëtojo. Sportinio pareng-tumo lygis – organizmo funkciniø, fiziologiniø, me-taboliniø galiø iðugdymo lygis – prastesnæ vietà
uþëmusiø sportininkø yra labai aukðtas, maþa to,kartais net aukðtesnis nei medalininkø. Ðtai kodëliðkyla poreikis vertinti sportininkø psichologinio sta-bilumo bei atsparumo potencialà ir já ugdyti, todëlir tokio individualaus psichologinio portreto áverti-nimo bûtinumas nekelia abejoniø.
Emocijø valdymo (rankos patraukimas veikiantelektrostimuliaciniu signalu) vertinimo rezultatai ro-do, kad M. K. bûdingas vienas geriausiø startiniopsichologinio parengtumo, emocijø ir vyksmø val-dymo lygis, palyginus su kitais rinktinës nariais (1lent., 5 stulpelis ANX – 21,8 balo, rinktinës vidur-kis – 19,25±4,3 balo).
Emocijø ir vyksmø valdymo, kontrolës lokali-zacijos ir atribucijos stiliaus rodikliai
Paþymëtina, kad geresni ar tokie patys rodikliaibuvo 2000 m. Sidnëjaus olimpiniø þaidyniø èempio-nø A. B. (23,0 balo) ir R. S. (21,8 balo) bei pasau-lio èempiono A. K. (23,0 balo). Pagal rodiklius, ku-rie rodo pergaliø ir pralaimëjimø aiðkinimo bûdus(NP, PW, P-N), t.y. pesimistinio ar optimistinio po-bûdþio, K. M. pralaimëjimø vertinimo atveju yratarp lyderiø (treèias rodiklis tarp rinktinës nariø),kurie geriausiai susidoroja su nesëkmingais startais.Tai patvirtina taip pat PW ir P-N rodikliai (1 lent.).Yra pagrindo tikëtis, kad ðio sportininko tolesnistreniruotës procesas bus veiksmingas ir jis sëkmin-gai startuos bûsimose varþybose. Vertindamas ne-sëkmingus sportinius rezultatus K. M. paþymi, kaddaugiausia (maþdaug 70%) tai priklauso nuo jo pa-ties ir turi vidinæ prieþastá ir tik nedidelæ dalá lemiaatsitiktiniai, iðoriniai, nuo jo nepriklausantys veiks-niai. Ðio testavimo rodiklis irgi buvo vienas geriau-siø rezultatø (penktas rodiklis, visos grupës vidur-kis – 12,2+4,3 balo). Ðis sportininkas buvo geriau-sias ið grupës taip pat vertinant susikaupimo lygáatliekant uþduotá bei neigiamos situacijos vertini-mo pasireiðkimo atvejais (1 lent., OS, OC, ON irOP rodikliai).
K. M. psichomotorinio parengtumo rodikliaišiek tiek blogesni (2 lent.). Pvz., blp ir bll rodikliai,kurie rodo atliekamu motoriniu aktu parinktus klai-dingus sprendimus, pirmuoju atveju tai buvo ant-ras rodiklis (grupës vidurkis – 7,5±1,8 b.), antruo-ju – 10–15 rodiklis (visø tirtø sportininkø vidurkis– 8,0±2,0 b.). Deðinës (trs-p) ir kairës (trs-l) ran-kos raumenø toninio átempimo rodikliai buvo ge-riausi (grupës vidurkiai atitinkamai – 4,4±1,6 ir6,0±11,5 b). Panaðûs ir rankø tremoro rodikliai –trd-p (deðinës rankos – treèias rodiklis) – 17,0 ba-lø (visos grupës vidurkis – 30,8±11,0 b.) ir trd-l(kairës rankos – treèias rodiklis) – 9,0 balai (gru-pës vidurkis – 27,0±13,0 b.). Galima prielaida, kad
2004 Nr. 1(35) 31
1 lentelë
Olimpinës irkluotojø rinktinës emoci jø ir vyksmø valdymo lygio, kontrolës lokalizaci jos ir atribuci jos stiliaus rodikliai
Paaiðkinimai: NT – neurotiðkumas; LS – baimë kaip bûsena; LC – baimë kaip ypatybë; JW – akivaizdi psichofiziologinëkarðtligë; ANX – bendras emocijø kontrolës lygis (1–4 poþymiø vidurkis); NP – optimizmo (prasti rodikliai) ir pesimizmo (gerirodikliai) poþymiai pralaimëjus; PW – optimizmo (geri rodikliai) ir pesimizmo (prasti rodikliai) poþymiai rungtynes laimëjus;P-N – atribucijos stilius: pesimistinis (prasti rezultatai); I/E – vidinis valdymas (geri rodikliai), iðorinis valdymas (prastirodikliai); OS – aukðtas lygis (geri rodikliai); OC – koncentracija atliekant uþduotá (geri rodikliai), blogas susikaupimo lygis;ON – susikaupimo lygis neigiamos situacijos sàlygomis (geri rodikliai – geras lygis); OP – optimaliø sprendimø priëmimassudëtingose situacijose (geri rodikliai); NGT – negatyvumas; PWN – kaltës pojûtis; AG – bendras agresyvumo lygis.
ðie duomenys rodo ðio sportininko tinkamà paren-gtumà varþybinei ir startinei veiklai.
Psichomotorinio ir mentalinio parengtumo ro-dikliai
Operatyvinio màstymo, kuris daro átakà takti-nës veiklos kokybës lygiui ávairiose, ypaè stresinë-se, sunkiose situacijose, kai tuoj pat bûtina priimtireikiamus optimalius sprendimus, vertinimo rezul-tatai K. M. yra vidutinio lygio (2 lent., mop – 22 b.;12–13 rezultatas; grupës vidurkis – 22,4±3,7 b.).Geriausi šio sportininko buvo erdvinës percepci-jos gebëjimø vertinimo rezultatai (z.ps – 27 b., 1–2rezultatas; visø tirtø sportininkø vidurkis –20,9±4,1 b.), o vidutinis rezultatas – bendro men-
talinio aktyvumo gebëjimo vertinimo (og+ – 322b.; visø irkluotojø vidurkis – 324,9±87,5 b.),pastarasis buvo prastesnis uþ grupës vidutiná rezul-tatà. Funkcinio temperamento vertinimo duome-nys rodo, kad K. M. gali bûti charakterizuojamaskaip racionali, labai tvarkinga, patikima, lojali, tu-rinti didelá atsakomybës jausmà, sisteminga, besi-laikanti reikiamø elgesio taisykliø ir jas gerbiantiasmenybë. Tikslinga pabrëþti, kad panaðus vertini-mas buvo bûdingas 70% ðiame tyrime dalyvavusiøsportininkø.
Kai kurie autoriai (Hanschen, 1998) teigia, kadlabai geri sportiniai rezultatai priklauso nuo gebëji-mø atsipalaiduoti, koncentruotis, atlikti vidinio po-
123456789
1011121314151617181920212223242526272829
DMSRWJBAKMJPBPGWHRKSKARALKBMKTSRRPURRPKRZBKTKRMCOLJMTDLRDA
34465343543634653577425574436
4,5
1,4
455572356107633254x66645855565
5,1
1,7
27576433864645973x66646984357
5,5
1,9
xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx
xxx
xxx
14,516,318,823
21,81612
13,520,818,323
19,51518
19,821,8
xx
19,518,319,816,819,521,523
19,316,524
18,5
19,25
4,3
8101075312101011121159614712121083611137131310
9,2
3,0
18151012171917111412131114118131316138131714101315181213
13,4
2,8
10505
1216514110922-1641-25
148-1085-13
4,2
4,6
1712161586111213171115710711819148915161212952513
12,2
4,3
4244313049474944374036384346313741354434444535282635393637
38,7
6,1
111512121716131014149713141216613151312111211151410814
12,4
2,6
141598
14141614118
13171615103
1610149
1316101039
111310
11,8
3,6
17141010181720201218141414179
181912151219181378
12181513
14,6
3,6
Eil.
Nr.
Tiria-
møjø
inicia-
lai1
NT
2
LS
3
LC
4
JW
5
ANX
6
NP
7
PW
8
P-N
9
I/E
10
OS
11
OC
12
ON
13
OP
Emocijø valdymo lygis Atribucijos stilius
Vyksmø
valdymo
lygis
Vyksmø valdymo lygis
Vidurkiai XAritmetiniø vi-
durkiø paklaida
SPORTO MOKSLAS32
2 lentelë
Olimpinës irkluotojø rinktinës psichomotorinio ir mentalinio parengtumo rodikliai
Paaiðkinimai: blp ir bll – klaidingø sprendimø kiekis aktyvinant kairájá ir deðinájá galvos smegenø pusrutulá; crp ir crl –reakcijos laikas; crp-c ir crl-c – deðinës ir kairës rankos reakcijos laikas: trs-p ir trs-l – deðinës ir kairës rankos raumenø tonusolygis; trd-p ir trd-l – deðinës ir kairës rankos tremoro lygis; og+ – bendras mentalinio darbo intensyvumas; og+st – standartizuotasrodiklis stenais; zm – nuovargis/mokymasis; k.em – darbo intensyvumo atlikimo valdymas; prec – tikslumas; max – maksimalusrodiklis tiriamuoju laikotarpiu; m.okr – laikotarpio nr. (dvideðimt 1,5 min laikotarpiu).
bûdþio dialogà, susikaupti iki varþybø, atlikti vizu-alinæ analizæ. Minëtasis autorius savo knygoje nu-rodo, kad relaksacijos ir ramybës lygis iki rungty-niø ir jø metu yra vienas pagrindiniø sportinio re-zultato determinantø. Gebëjimo susikoncentruotilygis iki varþybinës veiklos ir jos metu didele dalimisàlygoja teigiamø ir optimaliø sprendimø priëmimàir gali nulemti laukiamø rezultatø pasiekimà, todëlðis gebëjimas yra labai reikðmingas ir svarbesnis neigebëjimas atsipalaiduoti (relaksuotis). Bûsimos var-þybinës veiklos vaizdiniø atkûrimas bei atskirølaukiamø judesiø atlikimo modeliavimas optimizuojajø techniná atlikimo lygá varþybinës veiklos sàlygomis.
Vidinio dialogo vertë ta, kad dël veiksmingai at-liekamos mentalinës treniruotës sportininkas suge-
ba izoliuotis nuo neigiamø minèiø, nuo jø uþsiblo-kuoti, geba susikoncentruoti ties teigiamomis aso-ciacijomis (Berger ir kt., 1988; Gill, 1986; Hardy,1988). Vis dëlto, kai pasiekiamas laukiamas men-talinës treniruotës lygis, neiðvengiamai iðkyla jopraktinio taikymo galimybiø klausimas. Kai kurieautoriai (Hanschen, 1998; Siek, 1989) nurodo, kadtuoj po pramankðtos atlikimo, 3–5 min. iki starto,tikslinga siekti maksimalios relaksacijos; ásivaizduotisvarbiausià ar sunkiausià laukiamø rungtyniø frag-mentà; mintyse atkurti bûsimos varþybinës veiklosstrategijà ir taktikà; kelis kartus pakartoti savo tei-giamas afirmacijas (patvirtinimus); susikoncentruotisiekiant optimalaus organizmo funkciniø sistemø irpsichologinës srities aktyvinimo lygio.
1234567891011121314151617181920212223242526272829
18trs-l
6664146536426221x3
656841576321
6
11,5
17m.okr
20209201719201193178205111819141812191314121012x
1120
14
4,9
16max3324192520242518152028242722201718191524171819181627x
2416
21,1
4,4
15prec
51983575416843956663656662x76
5,3
2,1
14k.em
14732756654437
1056484849551x37
5,1
2,2
13zm67665784615555758565856575x57
5,7
1,4
12og+st
10868777655989755564845565
10x84
6,5
1,8
11og+
554374305392322355353282238263432389464336260249245311206384215277277278238481
x406210
324,9
87,5
10z.ps2622172627191724172318242717221916271626162116262018242014
20,9
4,1
9mop2822253022232126141821262720242121271618222326192223272019
22,4
3,7
8trd-p
5034313417223226293440343735165x
242529423832385120511223
30,8
11,0
7trs-p
6545134645455421x344655784624
4,4
1,6
6crl-c364462401391466406397428405425359392422444370404405394478436402444450409438421
x402380
414,1
29,8
5crp-c373460480404475413389462411398360389425433409410368388466432430452434416439395
x404409
418,7
31,4
4crl62452453437532644513422433x45
3,8
1,4
3bll99
10789
1049876779
108987817
10108x8
10
8,0
2,0
2crp62141452456533446523323325x44
3,6
1,4
1blp7810857978767778786199688109x98
7,5
1,8
19trd-l
403043369233129213822233331135x
2250285931533483322145
27
13
DMSRWJBAKMJPBPGWHRKSKARALKBMKTSRRPURRPKRZBKTKRMCOLJMTDLRDA
Eil.
Nr.
Tiria-
møjø
inicia-
lai
Sprendimø priëmimas
stresinëse situacijose
Raumenø
pojûèiø
valdymas
Nervinio
darbingumo
rodikliai
nervinio darbingumo
rodikliai
Raumenø
pojûèiø
valdymas
Vidurkiai X
Aritmetiniøvidurkiøpaklaida
N
2004 Nr. 1(35) 33
IšvadosSportininko K. M., taip pat ir kitø rinktinës ir-
kluotojø psichologiniø tyrimø duomenø (1, 2 len-telë) analizë leidþia suformuluoti ðias iðvadas:
1. Irkluotojo K. M. emocijø valdymo lygis yravienas geriausiø grupëje. Pagal suminio emo-cijø valdymo (1 lent., ANX rodikliai) duome-nis K. M. tarp irkluotojø (n=28) yra ketvir-tas–penktas. Nesëkmiø prieþastys ir sëkmin-gø startø veiksniai priklauso nuo paties spor-tininko psichomotorinio ir funkcinio pareng-tumo (NP, PW, P-N, J/E rodikliai).
2. Psichinio aktyvumo valdymo srities rodikliai,ypaè OS ir OC, rodo, kad K. M. bûdingas vie-nas geriausiø vidinës elgsenos lygiø.
3. K. M. psichomotorinës reakcijos stresinëmissàlygomis (blp, bll, ypaè crp duomenys) ro-dikliai vieni geriausiø grupëje, o jø trukmësdydþiai (crp-c, crl-c) yra blogesni nei visø tir-tø irkluotojø vidurkiai (418,7±31,4 ms ir414,1±29,8 ms). Raumenø tonuso (trs-p ir trs-l), tremoro (trd-l, trd-p) ir operacinio màstymo(mop, z.ps) rodikliai vieni geriausiø grupëje.
4. Irkluotojo K. M., taip pat kaip ir geriausiø pa-saulio irkluotojø (A.B., R.S., A.K., T.K.),kompleksiniø psichologiniø tyrimø rodikliai,palyginus su kitø olimpinës rinktinës nariøduomenimis, yra aukðtesnio lygio ir tai, kartusu dideliu funkciniu parengtumu, matyt, sàlygo-ja sëkmingà jø dalyvavimà varþybinëje veikloje.
LITERATÛRA1. Dæbowska H. (1990). Funkcje procesow poznawczo-motywacyjnych w aktywnosci sportowej.2. Berger, B.G., Owen, D.R. (1988). Stress reduction andmood enhancement in four exercise modes: Swimming, body
PSYCHOLOGICAL PORTRAIT OF THE ROWING VICE-CHAMPIONOF THE WORLD CHAMPIONSHIP
The article presents the psychologicalcharacterisation of one of the members of the doublefour crew, which won silver medal at the WorldChampionship in Sewilla in 2002. The author of thispaper is coach of the competitor presented here andhas prepared him for the Olympic Games inBarcelona and Atlanta. On the grounds of gatheredmaterial and results of psychological researches madeby workers in the Centre of Sports Medicine, Instituteof Sport and personal observation he attempted tocreate a psychological portrait consisting of: (1)
cognitive elements defining a type, thinking andreasoning abilities of this charge, (2) elements typicalto particular forms of behavior conditioned bytemperament and individual preferences, (3) ratesshowing the level of self-control, emotion maturity,volition and motivation and finally, (4) the parametersdefining the level of the psychomotor abilities.
Keywords: athletes’ psychological training, l e v e l o f m e n t a l p r e p a r e d n e s s ,p sy ch om ot or i n di ce s , o pe ra t iv e th in k i ng ,distress, eustress, emotional state.
conditioning, hatha yoga, and fencing. Res. Quart. For Exerc.and Sport, 59, 2, 148–159.3. Czajkowski, Z. (2002). Wplyw posatrzegania celow namotywacje osiagniec, zachowania zawodnikow oraz wynikisportowe. Sport Wyczynowy, nr. 9–10/453–454, 23–32.4. Gill, D.L. (1986). Psychological Dynamics of Sport.Illinois, Human Kinetisc Publishers, Inc. Champaign.5. Graczyk, M. (2001). Wyniki badan psychologicznychwioslarzy kadry Ateny 2004. FRMS/COMS.6. Hanchen, P. (1998). The Relaxation Response. New York,W. Marrow and Co.7. Hardy L. (1988). Mental Training. Sprongfield Book Ltd.4. Kùodecka-Róýalska, J. (1995). Radzimy sobie ze stresem.Warszawa, RCMSzKFiS.8. Koschack, A., Nicholls, J. (1996). Conception of abilityand achievement motivation. In: R. Ames, C. Ames (Eds.).Research of Motivation in Education. New York.9. Myers-Briggs, I., McCaulley, M. (1989). A Guide to theDevelopment and use of the Myers-Griggs Type Indicata.Consulting Psychlogists Press, Palo Alto.10. Psychologia i sport. (1991). AWF Warszawa (red.T.Tyszka).11. Reifencheider, A., Elliot, E., Dweck, C. (1999). AnApproach to Motivation and Achievement. J. of Personalityand Social Psychology, 54, 64–72.12. Sahaj, A.(2002). The influence of mental processes onshaping young soccer players, tactical knowledge.Psychological Review, 91, 45–54.13. Sankowski, T. (1980). Temperament jako jeden z wyboruokreslonych dyscyplin sportowych. Roczniki Naukowe, AWF,Warszawa.14. Selye, H. (1974). Stress Without Distress. Lippincot,Philadelphia.15. Siek, S. (1989). Walka ze stresem. Warszawa, ATK.16. Ulatowski, T. (1991). Psychologia i Sport. Zdrowie iKultura Fizyczna. W-wa.17. Zawadzki, B., Zawadzka, G., Hanke, S. (1989).Reaktywnosc temperamentalna a tolerancja wysilkowa.Sport Wyczynowy, 7–8, 28–35.
Kæstas MiðkinisLietuvos olimpinë akademijaOlimpieèiø g. 15, LT–2051 VilniusTel. +370 686 04 831
Gauta 2003 11 07Priimta 2004 03 10
Dr. Kšyðtof Krupecki, Prof. Dr. Habil. Janas Jašèaninas, Prof. Dr. Habil. Kæstas Miškinis
SUMMARY
SPORTO MOKSLAS34
Lietuvos olimpinës rinktinës treneriø veiklosparengiamuoju laikotarpiu sociologiniai tyrimai
Prof. habil. dr. Povilas Karoblis, prof. habil. dr. Algirdas Raslanas, dr. Sniegina Poteliûnienë,Vytautas Briedis, Kazimieras Steponavièius
Vilniaus pedagoginis universitetas, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas
SantraukaDarbo tikslas – iðanalizavus Lietuvos olimpinës rinktinës treneriø mokslinës-metodinës veiklos 2003 m. parengiamuoju
laikotarpiu anketines ataskaitas, gauti informacijà apie rinktinës treniruotës proceso esmæ, turiná, treniruotës struktûroskomponentø sàveikà ir siûlyti ja remtis tobulinant rinktinës sportininkø rengimà varþybø laikotarpiu.
Treneriø veiklos tyrimo rezultatai leido interpretuoti treneriø darbo kokybiðkumà, atskleisti parengiamojo laikotarpiosporto treniruotës metodinës koncepcijos ypatumus, treniruotës komponentø sàveikos ypatumus, padëjo nuodugniai susi-paþinti su organizacine veikla, treniruotës krûvio strategija ir valdymu, sportinio rengimo priemonëmis ir krûvio parametrais,medicininiu ir moksliniu aprûpinimu, techniniu sportiniu rengimu pagal programà „Atënai-2004“.
Kasmetinë Lietuvos olimpinës rinktinës treneriø anketinë veiklos tyrimø analizë sudaro prielaidas geriau valdyti sportinin-kø rengimà, reikiamai organizuoti treneriø profesiná tobulinimà, efektyvinti treneriø teoriná ir metodiná darbà, didinti treneriømetodologinæ kompetencijà, praturtinti trenerio empiriná màstymà, intuicijà naujomis mokslo þiniomis.
Be to, Lietuvos olimpinës rinktinës treneriø veiklos tyrimai ir jais remiantis gauta informacija leidþia dar kartà paþvelgti irsuvokti sportininkø rengimo olimpinëms þaidynëms technologijà, ávertinti sportininkø rengimo sistemà.
Raktaþodþiai: analizë, sociologiniai tyrimai, treniruotës struktûra, treniruotës technologija, informacijos sistema.
ÁvadasÐiuolaikinæ didelio meistriðkumo sportininkø
rengimo metodikà labiausiai sàlygoja trenerio pro-fesinis meistriðkumas, kompetencija, mokslumas(Wilmore, Costill, 1994; Skarbalius, 2003). Trene-rio þiniø lygis, patirtis, mokslinis iðprusimas ir kû-rybiðkumas turi didþiulæ átakà sportininko aktyvu-mui siekiant maksimaliø rezultatø. Svarbiausia tre-neriui – naujos tikrovës þinios, kurios reikalingossportininko paþangai ir praktikai (Martens, 1999;Poderys, 2002). Paskutiniame olimpiniame metø cik-le pagrindiniu prioritetu tampa kokybinë treniruo-tës technologija pasitelkiant jau ankstesniuose me-tø cikluose iðbandytus, patikrintus ir efektyvius tre-niruotës metodus bei priemones. Sportininkas, siek-damas gerø rezultatø, turi parodyti ne tik fizinius irintelektualinius gebëjimus, ágûdþius ir mokëjimus,bet ir pademonstruoti savo valios bei charakteriosavybes. Sportinë kova olimpinëse þaidynëse sie-kiant labai gerø rezultatø ir pergaliø reikalauja vi-sos sportininko asmenybës mobilizacijos – tai for-muoja paèià asmenybæ, o sportiniai laimëjimai di-dina Lietuvos prestiþà (Urmulevièiûtë, 2002).
Parengiamasis laikotarpis – tai laikotarpis, perkurá padedami reikiami fizinio parengtumo ir tech-nikos bei motorikos pagrindai norint, kad varþybølaikotarpiu sportininkai pasiektø puikius sportiniusrezultatus bei pakeltø treniruotës krûvius (Staris-chka, 1999; Èepulënas, 2001). Parengiamuoju lai-kotarpiu nustatant krûviø sistemà, iðreikðtà bûdin-giausiais tam tikrai sporto ðakai rodikliais, bûtinaatsiþvelgti á ðiuos parametrus: maksimalø organiz-
mo parengtumo lygá, pasiektà praëjusiø metø ren-gimosi etape, planuotà organizmo parengtumo ly-gá, maksimalø bûdingiausiø funkciniø rodikliø lygá,pasiektà praëjusiø metø rengimosi etape, planuoja-mà funkciniø rodikliø lygá ir galimà rodikliø prie-augá, specialiojo rengimo krûvius, greitumo, iðtver-mës, jëgos, lankstumo, koordinacijos ugdymo dar-bà, techniná parengtumà, bendrà krûvio kieká ir ben-drà parengiamojo laikotarpio trukmæ(Âåðõîøàíñêèé, 1998; Ôèçèîëîãè÷åñêîåòåñòèðîâàíèå ñïîðòñìåíîâ âûñîêîãî êëàññà, 1998).Darbo intensyvinimas pradedamas parengiamuojulaikotarpiu taikant specialiojo fizinio rengimo pra-timus, toliau – greitumo ir techninio lavinimo prie-mones ir galiausiai – varþybinæ veiklà. Ðiuolaikinëtreniruotës metodinë koncepcija numato koncen-truotà specialiojo fizinio rengimo krûviø panaudo-jimà visuose parengiamojo laikotarpio etapuose(Áóëàòîâà, 1996; Ïëàòîíîâ, 1997; Ìàòâååâ,1999). Ðie krûviai lemia specialiøjø sportininkofunkciniø rodikliø pablogëjimà, kartu riboja geràvarþybiniø pratimø technikos bei atlikimo greièioágijimà. Taèiau funkciniø rodikliø pablogëjimas yralaikinas ir pasibaigus koncentruotam fizinio rengi-mo krûviui pastebimas funkciniø rodikliø pakilimasaukðèiau uþ pradiná lygá. Todël koncentruoti spe-cialiojo fizinio rengimo krûviai garantuoja gerà spor-tininko organizmo darbingumà ir stabilius, ilgalai-kius rezultatus varþybose. Mokslininkai(Âåðõîøàíñêèé, 1998; Raslanas, 2001) nurodo,kad rengiant didelio meistriðkumo sportininkussvarbiausia parengiamuoju laikotarpiu logiðkai ið-
2004 Nr. 1(35) 35
dëstyti koncentruotus specialiojo rengimo etapus,apibrëþti pateikiamà kokybiná krûvio potencialà,ávertinti treniruotës krûvio fiziologiná efektà, kuriobûtinai reikia organizmui atsigauti ir energiniamsresursams sintezuoti.
Treniruotës dëmenø sudëliojimas pagal poþy-mius, ávertinimas, rezultatø apdorojimas ir inter-pretavimas leidþia nustatyti atitinkamo treniruotësplano ágyvendinimà ir padaryti iðvadas apie trene-rio veiklos efektyvumà. Tik tuomet bus galima nu-statyti buvusios treniruotës átakà bei individualiussportininko pranaðumus ir trûkumus, taip pat ko-reguoti tolesnæ treniruotës eigà varþybø laikotar-piu (Starischka, 1999; Karoblis ir kt., 2002). To-dël nagrinëjama tema yra aktuali ir reikðminga, ogauta informacija leidþia nuosekliai susipaþinti susportininkø rengimo metodika.
Darbo tikslas – iðanalizavus Lietuvos olimpinësrinktinës treneriø mokslinës-metodinës veiklos2003 m. parengiamuoju laikotarpiu anketines ata-skaitas, gauti informacijà apie rinktinës treniruo-tës proceso esmæ, turiná, treniruotës struktûroskomponentø sàveikà ir siûlyti ja remtis tobulinantrinktinës sportininkø rengimà varþybø laikotarpiu.
Uþdaviniai:1. Išanalizuoti parengiamojo laikotarpio treni-
ruotës proceso esmæ remiantis treneriø anke-tinës apklausos duomenimis.
2. Atskleisti parengiamojo laikotarpio sporto tre-niruotës metodinës koncepcijos ypatumus, tre-niruotës komponentø sàveikos ypatumus, nuo-dugniau susipaþinti su organizacine veikla, tre-niruotës krûvio strategija ir valdymu, sporti-nio rengimo priemonëmis ir krûvio paramet-rais, medicininiu ir moksliniu aprûpinimu,techninio sportinio rengimo pagal programà„Atënai-2004“ aprûpinimu.
Tyrimø organizacija. Buvo atliktas trenerio veik-los anketavimas, kuris nuosekliai vykdomas kiek-vienais olimpinio ciklo metais. Tyrimuose dalyvavo25 olimpinës rinktinës treneriai. Anketavimo pro-gramoje buvo penkios pagrindinës kryptys, kuriosaprëpë 48 vertinimo kriterijus, kurie buvo iðreikðtiprocentais.
Tyrimø rezultatai ir aptarimasParengiamasis laikotarpis skirtas sportininko or-
ganizmo adaptaciniø mechanizmø aktyvinimui ir or-ganizmo morfofunkciniø sistemø specializacijai.Jam bûdinga meistriðkumo veiksniø iðraiðkos ro-dikliø gerëjimas bei pagerëjæs krûviø ásisavinimas.Todël ypaè svarbu nustatyti, kaip vyksta sportinin-ko rengimas ir kokie sportininko organizmo poky-
èiai. Ðiø procesø analizë, vertinimas ir korekcija uþ-tikrina sportininko meistriðkumo procesà (Poderys,2002). Treneriui ir sportininkui ypaè svarbu uþra-ðyti ir objektyviai analizuoti ádëtà darbà ir pasiek-tus rezultatus. Matematinës iðklotinës, schemos,diagramos, rodikliai turi patvirtinti trenerio darbotinkamumà. Trenerio darbo registracijos formulësturi sudaryti treniravimo þemëlapá, kuris atskleistøtrenerio veiklos tikrovæ ir iðsimokslinimà.
1. Organizacinë veiklaOrganizacinë trenerio veikla remiasi mokslinio
paþinimo teorija, treniruotës programa, tiksliniø tre-niruotës uþdaviniø nustatymu ir jø valdymu. Treni-ruotës planavimas, modelio sudarymas – tai numa-tytam treniruotës tikslui pasiekti skirto treniruotësvyksmo struktûrizavimas atsiþvelgiant á individua-lias sportininko savybes, trenerio praktinæ patirtá irsporto mokslo iðvadas bei rekomendacijas. Sportotreniruotë bus efektyvi, jei treneris, rinkdamasis po-veikio priemones ir jø organizacijà, ávertins kon-kreèios sporto ðakos motorinæ specifikà, remdama-sis sportininkø tyrimais, gerai þinos funkcines iradaptacines sportininko organizmo galimybes. Vie-nas pagrindiniø parengiamojo laikotarpio tiksliniøtreniruotës uþdaviniø – tai sportininko organizmotobulas parengimas konkreèiai veiklai.
Naujø treniruotës planavimo formø ieðkojimasatsiþvelgiant á individualius sportininko gebëjimusir ðio proceso tobulinimas – viena svarbiausiø sportotreniruotës metodikos grandþiø. Anketø analizë pa-rodë, kad pasirengimo planà-modelá treneriø tary-boje, dalyvaujant mokslininkams, medikams ir va-dybininkams, aptarë 72% treneriø; sportinio ren-gimo korekcijas, lyginant su 2002 metø parengia-muoju laikotarpiu, pateikë 80%, stipriausias spor-tininko fizines ypatybes nustatë 80%, centralizuo-tas mokomàsias treniruoèiø stovyklas, kuriose da-lyvavo mokslininkai ir medikai, vykdë 56% trene-riø. Taip pat paaiðkëjo, kad 84% apklaustø trene-riø sportininkø raðë treniruotës krûvio ir parengia-mojo laikotarpio testavimo ir varþybinës veiklos, sa-vikontrolës dokumentus, 92% treneriø iðanalizavoparengiamojo laikotarpio treniruotës krûvius ir pa-lygino su praëjusiø metø to paties laikotarpio krû-viais, o 88% treneriø padarë konkreèias iðvadas.
Analizë patvirtino, kad kai kuriø treneriø orga-nizaciná veiksmingumà uþtikrinanti treniravimokomponentø sàveika parengiamuoju laikotarpiu yraneefektyvi ir nelaiduoja tokio sportininko pareng-tumo, kuris leistø pasiekti geriausius (optimalius)sportinius rezultatus. Ypaè svarbu parengiamuojulaikotarpiu nustatyti stipriàsias sportininko fizines
SPORTO MOKSLAS36
ypatybes, padedanèias individualizuoti treniruotëskrûvio dydá ir kryptingumà, kurie treniruotës pro-cese keièiasi ir lemia didelæ individualybës apraið-kø ávairovæ. Sportininko individualumas, nustaty-tos jo stipriausios savybës grindþiamos prielaida, kadsportininkas yra heterogeninë bûtybë ir prigimtimi(individualiais fiziologiniais ir psichologiniais ypa-tumais), ir socialine raida (interesø, nuostatø, reikð-mingø vertybiø, gyvenimo bûdo individualumas). Spor-tininko asmenybë kinta, jeigu kinta jà lemianti veikla.
2. Treniruotës krûvio strategija ir valdymasParengiamojo laikotarpio treniruotës krûvio stra-
tegijos esmë – specialiojo fizinio ir techninio pa-rengtumo prioritetas, modeliniø charakteristikø dy-dþiai ir jø kitimas ðiuo laikotarpiu. Dabartinë spor-tininkø rengimo metodika remiasi tuo, kad jei ne-bus padidintas specialusis parengtumas ir techni-kos ekonomiðkumas, pasireiðkiantis racionaliu ener-gijos, laiko ir erdvës naudojimu atliekant judesius,veiksmus ir jø derinius, tai negalima tikëtis, kad pa-gerës meistriðkumas, organizmo darbo galingumasir planuojamo rezultato prieaugis. Specialiojo irtechninio rengimo paþanga galima tik didëjant spor-tininko organizmo funkcinëms ir fizinëms galioms,nuolat tobulëjant ágûdþiams ir judëjimo gebëjimams.
Treneriø anketavimo metu nustatyta, kad ben-drojo ir specialiojo parengtumo, kaip sportinio ren-gimo vienovës principo, modelines charakteristikasnustatë 68% treneriø, bendrojo fizinio parengtu-mo rodiklius nurodë 64%; specialiojo fizinio pa-rengtumo – 60%, treniruotës krûvio parametrø ko-rekcijà, ávertinæ parengiamojo laikotarpio modeli-niø charakteristikø dydþius, padarë 68%; sportinin-kø funkcinæ bûklæ tyrë 88%; sportininkø psicholo-ginæ bûsenà – 44% treneriø. Be to, nustatyta, kad72% sportininkø buvo taikomos atsigavimo prie-monës; 52% treneriø prognozavo konkreèius þie-mos varþybø rezultatus arba vietà (èempionatuose,taurës varþybose), o 80% prognozuotø rezultatøbuvo pasiekti.
Atlikta analizë rodo, kad bûtina treneriams su-sisteminti ir sutvarkyti modelines charakteristikasir vertinimo kriterijus. Parengiamuoju laikotarpiuneturint modeliniø charakteristikø, neámanoma val-dyti treniruotës proceso, negalima nustatyti sporti-ninko parengtumo lygio, nes nëra su kuo lyginti esa-mos sportininko bûklës, bei kokia kryptimi toliaudirbti. Tai viena silpniausiø Lietuvos treneriø treni-ruotës metodikos vietø. Be to, nors ávairiø tyrimørodikliai ir jø vertinimas yra pagrindas valdyti ir ko-reguoti treniruotës vyksmà atsiþvelgiant á sportinin-ko organizmo adaptacijos vyksmà, taèiau dalis tre-neriø neaptaria gautø duomenø, nedaro iðvadø ar-
ba atitinkamø korekcijø.Parengiamojo laikotarpio trenerio ir sportinin-
ko veiklos strategijos pagrindas yra jø kûrybinë veik-la, kurioje atsispindi nauji ieðkojimai, atradimai, ga-limybës vis efektyviau taikyti naujas treniruotëspriemones ir metodus. Taip mobilizuojant visuságimtus sportininko gebëjimus, pagal moksliniusdësningumus realizuojant maksimalias sportininkogalimybes, nuolatos áveikiant naujas meistriðkumoribas surandamos ne vienintelës priemonës ir me-todai.
3. Sportinio rengimo priemonës ir krûvio para-metrai
Treniruotës krûvis parengiamuoju laikotarpiudozuojamas per krûvio parametrus: krûvio inten-syvumà, apimtá, trukmæ, glaustumà, daþnumà, ir pra-tybø daþnumà. Esminá poveiká meistriðkumo ugdy-mui turi krûvio apimtis ir intensyvumas. Krûvio ap-imties didinimas gerina gebëjimà atlikti vis didesnákrûvá, kuris traktuojamas kaip bûtina bazë efekty-viam krûvio intensyvumo didinimui. Kokybinës tre-niruotës krûvio komponentai susijæ su pratimø in-tensyvumu, koordinaciniu sudëtingumu, tikslumu,iðraiðkumu, psichine átampa. Krûvio parametrus pa-gal judesiø eigà charakterizuoja veikimo stiprumas(greitis, laiko norma, pasiprieðinimo dydis, judesiodaþnis, judesio plotis ir aukðtis, atlikimo sàlygos,varþybinis arba jam artimas pobûdis) ir veiksmotrukmë (krûvio trukmë, nuotolio ilgis, pakartojimøskaièius serijoje, tikslinë atlikimo bûdo nustatymostruktûra). Treneris turi ðá procesà perprasti, suge-bëti iðskirti objektyvius ir esminius poþymius, áver-tinti konkreèios sporto ðakos motorinæ specifikà,funkcines ir adaptacines organizmo galimybes, nu-statyti jø vertæ bei reikðmæ treniruotës vyksme irsintezës bûdu susieti á vientisà visybæ. Svarbiausiataikyti adekvaèiai maksimalius krûvius, atitinkan-èius tikràsias sportininko fizines ir psichines galias,maksimaliai mobilizuojant funkcinius sportininkogebëjimus, nevirðijant jo organizmo adaptaciniø ga-liø ribos.
Svarbiausi parengiamojo laikotarpio treniruotësplanavimo tikslai: 1) sporto ðakos specifiniø meist-riðkumo veiksniø ugdymas iki individualaus, opti-maliai galimo lygio; 2) sporto ðakos technikos ju-desiø tobulinimas iki optimalios, ið dalies maksima-lios iðraiðkos, kad varþybinio stabilumo etape tiks-lui pasiekti bûtø galima automatizuoti technikà; 3)sporto ðakose, kuriose taktika vaidina svarbø vaid-mená, tiksliniø meistriðkumo veiksmø tobulinimas,kad specifinëmis situacijomis juos bûtø galima efek-tyviai panaudoti.
Anketø analizë parodë, kad konkreèius treniruo-
2004 Nr. 1(35) 37
tës krûvio parametrus numatë 80% treneriø, krû-vio apimties parametrus pagal intensyvumo zonas– 68%; judesiø techniná vertinimà atliko 28% tre-neriø. Ið anketø matyti, kad prognozuotø parengia-mojo laikotarpio krûviø planus ávykdë 82%, spor-tininkø pasirengimo korekcijà po tyrimø atliko 88%treneriø.
Ðiandien pasaulinëje didelio meistriðkumo spor-tininkø rengimo praktikoje pastebimas specialiojotreniruotës krûvio didëjimas ir jo adekvatumas var-þybinei veiklai. Taèiau krûvio paskirstymà pagal in-tensyvumo zonas pateikë tik 68% Lietuvos trene-riø. Ypaè svarbûs parengiamuoju laikotarpiu spe-cialiojo rengimo pratimai, specialieji technikos pra-timai, kurie turi pagrindinës varþybinës veiklos ele-mentø, atliekami varþybø arba joms artimu reþimu,atskleidþia sportininko individualybæ. Tik specifið-kai kryptingi pratimai gali uþtikrinti specifinius spor-tininko organizmo sistemø pakitimus. Svarbu ben-drojo fizinio rengimo ir specialiuosius pratimus su-sisteminti pagal judesiø struktûrà bei krûvio pobû-dá, lyginant su varþybiniais pratimais. Treneriamsypaè svarbu atkreipti dëmesá á bendrojo ir specia-liojo rengimo vienovës principà, kuris keièiasi pri-klausomai nuo sportininko parengtumo, individua-liø savybiø, nuo treniravimosi staþo, treniruotës lai-kotarpio, sporto ðakos. Tikslinga treneriams pa-rengiamuoju laikotarpiu jau atsisakyti pratimø, ku-rie nesutampa su varþybiniais pratimais nei judesiøstruktûra, nei organizmo specifiniu darbu ir apkro-vimu, o akcentuoti pratimø judesiø struktûrà, pa-naðià á varþybinius pratimus, kurie prisideda prieelementariø judesiø pagrindiniø formø ugdymo.Nauja tai, kad ðiuolaikinë treniruotës metodikoskoncepcija numato koncentruotà specialiojo ren-gimo pratimø krûvio naudojimà visuose rengimoetapuose. Treniruotës adekvatumo principas reika-lauja, kad treniruotës krûvis atitiktø varþybinæ veik-là, nes tik tada vyksta adaptacija prie konkretausdarbo, tik tada kitas darbas atliekamas lengviau, eko-nomiðkiau, turi didesná energiná efektà.
4. Medicininis ir mokslinis aprûpinimasSporto treniruotës sukelia didþiulæ reakcijà spor-
tininko organizme. Fiziologiniai ir biocheminiai or-ganizmo kitimai priklauso nuo krûvio dydþio, judë-jimo greièio, pasiprieðinimo dydþio, poilsio inter-valø pobûdþio ir trukmës. Besitreniruojanèio spor-tininko organizmas kinta ne tik morfologiðkai (kaifiziologinës funkcijos maksimaliai prisitaiko prienaujø sàlygø), kinta ir cheminë raumenø sudëtis –padidëja energiniø medþiagø kiekis, suaktyvëja fer-mentø sistemos ir t.t. Treneris privalo turëti sportotreniruotës teorijos, medicinos, biomechanikos,
biochemijos mokslo þiniø, iðmanyti organizmo funk-cijas, jø kitimo dinamikà, matuoti, analizuoti ir ver-tinti organizmo fizines galias ir kartu savo darbà.
Analizuojant anketavimo metodu gautus rezul-tatus nustatyta: medicinos tyrimø centre tyrimus at-liko 92% sportininkø, mokslinëse laboratorijose –84%; 80% treneriø gavo veiksmingà informacijàið medikø; 84% – ið mokslininkø; 68% treneriø su-darë mokslinio, medicininio aptarnavimo progra-mà, 36% – naudojo netradicines treniruotës prie-mones; 80% dalyvavo mokslinëse konferencijose,seminaruose, aptarimuose; 36% vykdë bio-mechaninæ kontrolæ; 40% – biocheminius tyrimus;72% treneriø naudojosi Lietuvos ir uþsienio leidi-niais; 64% mano, kad tikslinga rengti konferenci-jas; tiek pat procentø treneriø vykdë sportininkøteoriná rengimà, 24% dalyvavo staþuotëse.
Treneriams šiuo laikotarpiu bûtina atkreipti dë-mesá á biomechaninæ ir biocheminæ kontrolæ, neskeièiasi sportinë technika ir svarbu anksti suvoktiveiksmo komponentus. Technikos kaita turi bûtimatuojama atitinkamais rodikliais, paþangos spar-ta, automatiðkumu. Treneris turi atminti, kad tikgerai fiziðkai parengtas sportininkas gali lengvai ið-mokti sporto ðakos technikos. Sportininko techni-kos tobulëjimas ir bendras sportininko fizinis pa-rengtumas yra artimai susijæ. Be to, tobulinant ju-desio technikà didelæ reikðmæ turi sportininko va-lia ir fizinës ypatybës, funkcinë organø ir sistemøbûklë. Biocheminiai tyrimai turi bûti pradedamiðiuo laikotarpiu ir vis labiau plëtojami, nes bioche-miniai procesai reguliuoja medþiagø apykaità spor-tininko organizme.
Rengiant didelio meistriðkumo sportininkus rei-kia moksliðkai pagrásto treniravimo, naujø techno-logijø ir moksliniø metodø taikymo. Treneris, ren-giantis olimpinës rinktinës sportininkus, spræsda-mas svarbiausias sportinio rengimo problemas, tu-ri pasitelkti patirtá, mokslo þinias. Siekiantis olim-piniø aukðtumø sportininkas privalo bûti visapusið-kai iðugdyta asmenybë, todël treneriui svarbiausiavisais olimpinio ciklo etapais suteikti sportininkuiþiniø, suformuoti vertybiø sistemà, kad ðis galëtøvisur ir visada kuo sëkmingiau tobulëti ir reikðtiskaip asmenybë. Bûti olimpinës rinktinës treneriune tik garbë, bet ir pareiga bûti geru sporto specia-listu, kuris daug iðmano, moka savo þinias ir patirtátaikyti optimaliai praktikoje, iðmano psichologijos,pedagogikos, sporto teorijos, fiziologijos ir bioche-mijos mokslus, sugeba ásisavinti ðiuolaikinæ sportometodikà ir ja vadovautis. Ðiandien galime konsta-tuoti, kad sportas tampa ne tik sportininkø, de-monstruojanèiø jëgà, greitumà, iðtvermæ, judesiø
SPORTO MOKSLAS38
groþá, bet ir mokslo, treniruotës metodikos raidosstimulu.
5. Techninis sportinio rengimo aprûpinimas pa-gal programà „Atënai-2004“
Techninis sportininko rengimo aprûpinimas pa-rengiamuoju laikotarpiu ir sëkmingas treniravimas– tai startas á ateitá ir sëkmæ varþybø laikotarpiu.
Treneriø ataskaitø analizë parodë, kad pakan-kamà materialiná-techniná aprûpinimà parengiamuo-ju laikotarpiu turëjo 52% sportininkø; 44% sporti-ninkø buvo aprûpinti aukðtos kokybës specialiu in-ventoriumi ir apranga. 24% treneriø atsakë, kadsporto bazës, kuriose treniravosi olimpinës rinkti-nës kandidatai, buvo aprûpintos inventoriumi beiárengimais; 60% treneriø nuomone, Olimpinis spor-tininkø rengimo centras uþtikrino sàlygas treniruo-tis þiemà, o federacijos prisidëjo organizuojant pa-rengiamojo laikotarpio treniruotës vyksmà; 64%treneriø teigiamai ávertino miesto sporto skyriø pa-galbà organizuojant parengiamojo laikotarpio tre-niruotës vyksmà; pasiûlymus, kaip efektyviau reng-tis Atënø olimpinëms þaidynëms, pateikë 56% an-ketas uþpildþiusiø treneriø.
Tyrimø rezultatai patvirtina, kad materialinis-techninis sportininkø rengimo aprûpinimas paren-giamuoju laikotarpiu pagal programà „Atënai-2004“yra nepakankamas, ypaè prastai aprûpintos sportobazës (24%), kuriose treniruojasi olimpinës rinkti-nës kandidatai.
Išvados1. Sociologiniai treneriø anketø tyrimai (treni-
ravimo duomenø sudëliojimas pagal poþymius,ávertinimas, rezultatø apdorojimas ir interpre-tavimas) leidþia tvirtinti, kad Lietuvos olim-pinës rinktinës treneriai turi perþiûrëti irmoksliðkai atnaujinti savo metodinæ sportinin-kø rengimo technologijà, remdamiesi moksli-ninkø pateiktais tyrimø rezultatais koreguotitreniruotës vyksmà, pastiprinti savo patirtá, in-tuicijà naujomis teorinëmis mokslo þiniomis.Treneriui reikia ásidëmëti, kad trenerio ir spor-tininko intelekto jëga padvigubina raumenøjëgà. Didelis tikslas gimdo didþiulæ energijà.Tam bûtina kiekvienai sporto ðakai sukurti spe-cifinæ mokslinæ-metodinæ informacijos siste-mà, parengti nuolatinæ treneriø kvalifikacijostobulinimo sistemà.
2. Treneriø anketinës veiklos tyrimo rezultataileido ávertinti treneriø darbo kokybiðkumà, at-skleidë parengiamojo laikotarpio sporto tre-niruotës metodinës koncepcijos ypatumus,treniravimo komponentø sàveikos ypatumus,
padëjo nuosekliai susipaþinti su organizacineveikla, treniruotës krûvio strategija ir vykdy-mu, sportinio rengimo priemonëmis ir krûvioparametrais, medicininiu ir moksliniu aprûpi-nimu, materialiniu-techniniu sportinio rengi-mo pagal programà „Atënai-2004“ aprûpini-mu. Lyginant gautus duomenis, galima geriauvaldyti sportininkø rengimà, efektyvinti pro-fesiná treneriø metodinës koncepcijos suvo-kimà.
3. Rengianèiam olimpinës rinktinës sportininkustreneriui svarbu suvokti specifinæ varþybøfunkcijà, kuri yra tartum etalonas, kurá gali-ma iðmatuoti, ávertinti, lyginti. Sportininko pa-siektas rekordas, aukðèiausias sporto rodik-lis, iðreikðtas matavimo vienetais, atspindintisfiziologinius, biocheminius, biomechaniniusdësningumus, pasiekiamas maksimaliomis ga-liomis. Ðis rodiklis nëra stabilus, jis keièiasi,progresuoja, stimuliuoja (motyvuoja), nuro-do naujus jo pasiekimo kelius. Ðiame kelyjesvarbiausia treniruotës valdymo funkcija – sis-teminga kontrolë, susidedanti ið tikrinimo,vertinimo ir koregavimo. Treneriui bûtinastengtis, kad sportininkai suvoktø treniravi-mo, rengimo faktus, procesus, dësnius, mo-këtø atskirti esminius ryðius ir santykius nuoneesminiø, suprastø prieþastis ir padarinius.Trenerio vadovavimas treniruotës vyksmui, joprotas, iðmintis ir mokslumas atsispindi spor-tininko rezultatuose, o kiekvienas sportinin-ko rezultatas yra etapas naujiems treneriosprendimams ir apmàstymams, pagrástiemsmoksliniais tyrimais.
L I T E R A T Û R A1. Èepulënas, A. (2001). Slidininkø rengimo technologija:monografija. Kaunas: LKKA. 654 p.2. Karoblis, P. (2001). Didelio meistriðkumo sportininkørengimo problemos. Sporto mokslas, 2 (24), 2–7.3. Karoblis, P., Raslanas, A., Steponavièius, K. (2002).Didelio meistriðkumo sportininkø rengimas. Vilnius: LSIC.183 p.4. Martens, R. (1999). Sporto psichologijos vadovas treneriui(vertimas ið anglø kalbos). Vilnius: LSIC. 172 p.5. Poderys, J. (2002). Sporto mokslas: mokslo funkcijos irsporto mokslo plëtra Lietuvoje. Sporto mokslas, 2, 2–6.6. Raslanas, A. ir kt. (2001). Programa „Atënai-2004“.Vilnius: LTOK. 54 p.7. Skarbalius, A. (2003). Didelio meistriðkumo rankininkørengimo optimizavimas: habilitacinis darbas. Vilnius. 113 p.8. Starischka, S. (1999). Treniruotës planavimas (vertimasið vokieèiø kalbos). Vilnius: LSIC. 156 p.9. Urmulevièiûtë, R. (2002). Lietuvos individualiøjø ðakøsportininkø ir jø treneriø rengimosi Sidnëjaus ir Atënø
2004 Nr. 1(35) 39
olimpinëms þaidynëms pedagoginiai veiksniai ir psichologinëcharakteristika: daktaro disertacija. Vilnius. P. 43.10. Wilmore, J.H. , Costill D.K. (1999). Phsysiology ofExercise and Sport. Champain. IL. P. 549.11. Áóëàòîâà, Ì.Ì. (1996). Òåîðåòèêî-ìåòîäè÷åñêèåîñíîâû ðåàëèçàöèè ôóíêöèîíàëüíûõ ðåçåðâîâ ñïîðòñìåíîââ òðåíèðîâî÷íîé è ñîðåâíîâàòåëüíîé äåÿòåëüíîñòè:àâòîðåô. äîêò. äèññ. Êèåâ. 50 ñ.12. Âåðõîøàíñêèé, Þ.Â. (1998). Ãîðèçîíòû íàó÷íîé
òåîðèè è ìåòîäîëîãèè ñïîðòèâíîé òðåíèðîâêè. Òåîðèÿè ïðàêòèêà. ôèç. êóëüò., 2, 21–27.13. Ìàòâååâ Ë.Ï. (1999). Îñíîâû îáùåé òåîðèè ñïîðòà èñèñòåìà ïîäãîòîâêè. Êèåâ: Îëèìïèéñêàÿ ëèòåðàòóðà. Ñ. 315.14. Ïëàòîíîâ Â.Í. (1997). Îáùàÿ òåîðèÿ ïîäãîòîâêèñïîðòñìåíîâ â îëèìïèéñêîì ñïîðòå. Êèåâ. Ñ. 583.15. Ôèçèîëîãè÷åñêîå òåñòèðîâàíèå ñïîðòñìåíîâ âûñîêîãîêëàññà (1998). Ïîä ðåä. Äæ. Ä. Ìàê-Äóãàìà, Ã.Ý. Óèíãåðà,Ã.Äæ. Ãðèíà. Êèåâ: Îëèìïèéñêàÿ ëèòåðàòóðà. 432 ñ.
Lietuvos rinktinës irkluotojø fizinio iðsivystymo ir parengtumobei funkcinio pajëgumo analizë
Prof. habil. dr. Juozas Skernevièius, prof. habil. dr. Algirdas Raslanas,Einius Petkus, Audronë Opalnikova, Sigita Kibildienë
Vilniaus pedagoginis universitetas, Vilniaus sporto medicinos centras
SantraukaNors Lietuvos irkluotojø fizinës ir funkcinës galios plaèiai tyrinëjamos, taèiau vis dar aktualu nuodugniau iðtirti irkluotojø
rengimà, jø fiziniø ir funkciniø galiø kaità, ðiø rodikliø tarpusavio funkcinius ryðius. Darbo tikslas buvo iðtirti Lietuvosrinktinës irkluotojø vyrø fiziná iðsivystymà, fiziná parengtumà ir funkcines galias, jø kaità metiniu rengimo ciklu bei ðiø rodikliøtarpusavio funkcinius ryðius. Tirti devyni pajëgiausi Lietuvos rinktinës irkluotojai 2003 m. parengiamojo laikotarpio pradþio-
SOCIOLOGICAL RESEARCH OF THE ACTIVITIES OF LITHUANIAN OLYMPIC TEAM COACHESIN PREPARATION PERIOD
Prof. Dr. Habil. Povilas Karoblis, Prof. Dr. Habil. Algirdas Raslanas, Dr. Sniegina Poteliûnienë,Vytautas Briedis, Kazys Steponavièius
SUMMARYObjective of this research was to carry out an
questionnaire analysis of scientific-methodicalactivities of the coaches of Lithuanian Olympic teamduring the preparation period (year 2003) and toobtain proper information about the training processand its contents of national team, interaction of thecomponents of training structure, consequentlyproposing practical use of above information inelaborating and improving athletes’ training methodsduring the competition period. Research of coaches’activities allowed us to interpret quality of coaches’work, to reveal special aspects of the methodicalconception of sports training as well as interaction oftraining components in preparatory period, assistedin acquainting with organisation activities, strategyand management of training loads, means of sportstraining and load parameters, medical and scientificprovision, technical sports training in the frameworkof the programme “Atënai-2004” (“Athens 2004”).
Annual questionnaire analysis of scientific-methodical activities of the coaches of LithuanianOlympic team creates background for bettermanagement of athletes training, more properorganising of coaches professional training, moreeffective theoretical and practical activities of coaches,increased methodological competence, enrichedempiric thinking and eagerness for new scientificknowledge.
Moreover, research of the activities of the coachesof Lithuanian Olympic team and informationcollected in this way gives us a new understanding ofthe technologies of athletes’ preparation to theOlympic Games and opportunity to evaluate systemof athletes training.
Keywords: analysis, sociological research, structureof training process, training technologies, informationsystem
Povilas KaroblisVilniaus pedagoginis universitetasStudentø g. 39, LT–2034 VilniusTel. +370 5 275 17 48
Gauta 2004 01 20Priimta 2004 03 10
SPORTO MOKSLAS40
je ir varþybø laikotarpio pradþioje. Tyrimai atlikti pagal „Atënai-2004“ programà (2001), taikyti aprobuoti ir spaudojepaskelbti tyrimo metodai (Raslanas, Skernevièius, 1998).
Tyrimai parodë, kad Lietuvos didelio meistriðkumo irkluotojø fizinio iðsivystymo ir kraujotakos sistemos funkcinio pajë-gumo rodikliai per parengiamàjá laikotarpá vidutiniðkai kito labai maþai. Daugumos irkluotojø aerobinio pajëgumo rodikliaibuvo nepakankamo lygio. Visa tai leidþia manyti, kad irkluotojø parengiamojo laikotarpio rengimo programa nepakanka-mai efektyvi. Tam turëjo átakos per daug iðtæstas pereinamasis laikotarpis.
Irkluotojø ûgio rodikliai neturi ryðio su specialiuoju darbingumu ávairios trukmës darbe. Kûno masës ir raumenø masësrodikliai turi silpnà ryðá tik su anaerobiniu specialiuoju darbingumu ir neturi ryðio su specialiojo aerobinio darbingumorodikliais, pasiektais ties kritinio intensyvumo riba. Tai skatina gerai apsvarstyti irkluotojø fizinio rengimo programà, priemo-niø ir metodø parinkimà vengiant veiksmø, lavinanèiø raumenis antagonistus ir visiðkai yrio metu nedalyvaujanèius raumenis.
Nustatyta, kad Rufjë indekso ir ramybës pulso daþnio rodikliai turi esminius ryðius su aerobinio pajëgumo rodikliais. 10 ir30 s maksimaliø pastangø specialiojo darbingumo testai yra ekvivalentiðki. 500 m programuotas testas ant ergometroparodo ne tik glikolitiná pajëgumà, bet ið dalies ir aerobiná specialøjá darbingumà. Ðis testas labiau taikytinas varþybø laikotar-pio metu, kai pakankamai suaktyvintos glikolitinës reakcijos ir iðlavintos buferinës sistemos.
Raktaþodþiai: irkluotojai, fizinis iðsivystymas, fizinis parengtumas, fizinis pajëgumas, koreliaciniai ryðiai.
ÁvadasIrklavimo sportas Lietuvoje turi geras tradici-
jas, daug graþiø pergaliø Lietuvos irkluotojai yrapasiekæ pasaulinio masto varþybose. Taèiau tobulë-jant inventoriui, treniruotës metodologijai, ávairë-jant atsigavimo priemonëms ir jø taikymo metodamsiðkyla nauji irkluotojø rengimo gerinimo uþdaviniai.Bûtina vis geriau iðmanyti irkluotojø organizmoadaptacijos eigà, jos ypatumus. Irkluotojø darbaslabai specifinis: maþas yriø tempas reikalauja dide-lio raumenø galingumo ir aerobiniø galiø, iðtvermës.Organizmo adaptacija labai specifinë (Hagermanir kt., 1988; Szal, Schoene, 1989; Steinacker ir kt.,1993; Rosiello ir kt., 1997). Irkluojant 2000 m nuo-tolá apie 80% energijos pagaminama aerobiniu bû-du (Øåïàðä, 1995). Varþybose ið esmës dirba lë-tosios skaidulos, jø irkluotojø raumenyse bûna 70–85% (Òåéëåð è äð., 1998). Aerobinio pajëgumoryšys su sportiniu rezultatu akivaizdus (Joyner,1993; Kolchinskaya, 1997; Coen ir kt., 2003; Yoshi-ga, Higuchi ir kt., 2003). Lietuvos irkluotojø fizi-nës ir funkcinës galios yra tyrinëjamos (Raslanas irkt., 1998; Kemerytë-Riaubienë, Raslanas, 2000;Štaras ir kt., 2001; Raslanas, 2001; Petkus ir kt.,2003), taèiau vis dar aktualu nuodugniau ištirti ir-kluotojø rengimà, jø fiziniø ir funkciniø galiø kaitàbei šiø rodikliø tarpusavio ryšius.
Darbo tikslas buvo ištirti Lietuvos rinktinës ir-kluotojø vyrø fiziná išsivystymà, fiziná parengtumàir funkcines galias, jø kaità metiniu rengimosi ciklubei šiø rodikliø tarpusavio funkcinius ryšius.
Tyrimø organizavimas ir metodikaTirti devyni pajëgiausi Lietuvos irkluotojai 2003 m.
parengiamojo laikotarpio pradþioje ir varþybø lai-kotarpio pradþioje. Tyrimai atlikti pagal „Atënai-2004“ programà (2001). Tyrimams taikyti aprobuo-ti ir spaudoje paskelbti tyrimo metodai (Raslanas,Skernevièius, 1998).
Tirti pagrindiniai fizinio iðsivystymo rodikliai,vienkartinis raumenø susitraukimo galingumas(VRSG), anaerobinis alaktatinis raumenø galingu-mas (AARG), kraujotakos sistema bûnant ramiai,ortostazës metu, reaguojant á standartiná ir maksi-maliø pastangø fiziná krûvá bei atsigaunat po jo. Suirklavimo ergometru ir dujø analizatoriumi tirtasaerobinis pajëgumas ties kritinio intensyvumo ribair ties anaerobinio slenksèio riba. Specialusis aero-binis pajëgumas nustatytas irklavimo ergometru dir-bant 10 ir 30 s bei áveikiant programuotà 500 mnuotolá.
Tyrimo duomenims analizuoti apskaièiuoti arit-metiniai vidurkiai (X), jø paklaidos (Sx), sklaidosrodikliai: standartiniai nuokrypiai, variacijos koe-ficientai, sklaidos plotui ávertinti pateikti didþiausiir maþiausi rodikliai. Atskirø tyrimø rodikliø vidur-kiø skirtumø patikimumui ávertinti taikytas Stjuden-to t kriterijus priklausomoms imtims, ryðiams tarpatskirø rodikliø nustatyti – tiesinës interkoreliaci-jos modelis.
Tyrimø rezultatai ir jø aptarimasAnalizuojant irkluotojø fizinio iðsivystymo sta-
tistinius duomenis (1 lentelë) matyti, kad Lietuvospa jëgiausiø irkluotojø ûgis vidutiniðkai buvo193±1,11 cm, sklaidos plotas – nuo 189 iki 201 cm,standartinis nuokrypis – maþas. Kûno masë per ti-riamàjá laikotarpá kito labai maþai, pirmame tyrimevidutiniðkai buvo 93,19±1,73 kg, antrame tyrime– 92,46±1,57 kg, sklaida sudaro 5,09%, sklaidosplotas – nuo 86,30 iki 101,50 kg. Tiriamøjø ûgis irkûno masë yra artimi pajëgiausiø pasaulio irkluo-tojø rodikliams.
Plaðtakø jëgos vidutiniai rodikliai gana pastovûs,kai kuriø irkluotojø plaðtakø jëga buvo labai maþa(deðinës – 50 kg, kairës – 46 kg), kitø – pakanka-mai didelë (68 ir 60 kg), ðiø rodikliø sklaida ganadidelë.
2004 Nr. 1(35) 41
Riebalø masë per tiria-màjá laikotarpá vidutiniðkaiturëjo tendencijà maþëti, ta-èiau ðie poslinkiai statistið-kai nepatikimi (p>0,05).Nors procentinis sklaidosrodiklis didelis, bet visø ir-kluotojø riebalø masë neper-þengë fiziologinës normos ri-bø. Raumenø masë nekito,vidutiniðkai buvo52,00±1,00 kg. Riebalø irraumenø masës indeksas(RRMI) kito maþai ir buvosportininkams priimtino lygio.
Analizuojant trumpodarbo galingumo rodiklius nustatyta, kad didþiau-sias VRSG rodiklis – 3,19 kgm/s/kg – buvo irkluo-tojo G. Þ., o maþiausias – 2,09 kgm/s/kg – irkluo-tojo T. B. AARG rodikliø sklaidos plotas maþas –nuo 1,46 iki 1,73 kgm/s/kg. Á aukðtá irkluotojai ðo-ko nuo 41,0 iki 59 cm.
Kraujotakos sistemos funkcinio pajëgumo rodik-liai per tiriamàjá laikotarpá ið esmës beveik nepaki-to (2 lentelë). Rufjë indeksas vidutiniðkai kito ma-þëjimo kryptimi, bet ðis pokytis statistiðkai nepati-kimas. Ðio rodiklio sklaida labai didelë – 75,58%pirmame tyrime ir 53,09% antrame tyrime, sklai-dos plotas labai didelis (0,8–9,8). Tai rodo, kad tarptirtø sportininkø buvo tokiø atletø, kuriø kraujota-kos sistemos funkcinis pajëgumas labai prastas. Pul-so daþnio (PD) bûnant ramiai ir reaguojant á stan-dartiná fiziná krûvá rodikliai turëjo tendencijà ma-þëti, taèiau ðie poslinkiai statistiðkai nepatikimi.Sistolinis kraujospûdis turëjo tendencijà didëti ir ant-rame tyrime vidutiniðkai buvo 130,00±2,36 mm Hg.
Buvo nustatytas irkluotojø specialusis darbingu-mas dirbant 10 ir 30 s bei áveikiant programuotà500 m nuotolá ties kritinio intensyvumo riba ir tiesanaerobinio slenksèio riba. Anaerobinëje zonoje di-dþiausià galingumà pasiekë G. Þ.: vidutinë reikðmë10 s teste buvo 957,3 W, 30 s – 939,0 W ir áveikiant500 m nuotolá – 659 W. Maþiausios reikðmës buvoatitinkamai 700,2; 675,5 ir 594,2 W. Ties kritiniointensyvumo riba galingumo rodikliø sklaidos plo-tas taip pat labai didelis – nuo 460 iki 560 W. Tiesanaerobinio slenksèio riba, kuris buvo PD esant155–170 k./min, galingumo rodikliø sklaida daugmaþesnë – nuo 280 iki 330 W.
Taigi matome, kad Lietuvos rinktinës irkluotojøspecialusis pajëgumas labai skirtingas. VO2 max ro-dikliai taip pat labai skiriasi. Kai kuriø irkluotojøO2 vartojimas buvo gana gero lygio – 72,4 ml/kg/min, taèiau buvo ir tokiø, kuriø ðis reikðmingas ro-diklis labai prastas – 50,7 ml/kg/min.
2 lentelë
Irkluotojø kraujotakos sistemos funkci jø statistiniai duomenys
1 lentelë
Irkluotojø fizinio iðsivystymo statistiniai duomenys
t – tarp I–II
grupiø
t – tarp I–II
grupiø
r
SPORTO MOKSLAS42
Atlikus interkoreliacinæ analizæ (3 lentelë) pa-stebëta, kad irkluotojø ûgio rodikliai neturi ryðiosu ávairios trukmës specialiuoju darbingumu. Kûnomasë turi silpnà koreliaciná ryðá su specialiojo ana-erobinio darbingumo rodikliais (10, 30 s ir 500 m).GPT rodikliai turi esminius ryšius su 500 m testorodikliais ir su VO2 max absoliutinëmis ir santykinëmisreikðmëmis. Raumenø masë turi silpnà ryðá su VRSG,10 ir 30 s testø rodikliais ir stiprø ryðá su AARG ro-dikliais, o su aerobiniu pajëgumu ryðio neturi.
Rufjë indeksas (RI) ir ramybës PD turi esmináryðá su VO2 max (kgm/min/kg) ir specialiuoju dar-bingumu ties kritinio intensyvumo riba. Taigi RI irramybës PD gerai apibûdina irkluotojø specialøjáaerobiná darbingumà ir yra tinkamas savikontrolësrodiklis. Ðuolio á aukðtá ir VRSG rodikliai turi es-miná ryðá su specialiuoju anaerobiniu irkluotojø dar-bingumu. 10 ir 30 s darbingumo rodikliai, turëda-mi labai stiprø tarpusavio ryðá, turi esminá ryðá ir suaerobiniu darbingumu, o su 500 m darbingumu ryðyssilpnas. 500 m testo rodikliai gerai koreliuoja suVO2 max rodikliais.
Apibendrinant tyrimo duomenis yra pagrindomanyti, kad Lietuvos rinktinës irkluotojø parengia-mojo laikotarpio programa nëra pakankamai efek-tyvi, reikia iðsamios analizës ieðkant stagnacijosprieþasèiø ir bûdø jas ðalinti. Anaerobinio alaktati-nio ir miðraus alaktatinio bei glikolitinio specialio-jo darbingumo rodikliai daugumos irkluotojø yragero lygio, o 500 m testo rodikliai didelës daliesirkluotojø prastoki. Aerobiná pajëgumà rodantysVO2 max rodikliai daugelio irkluotojø nëra pakan-kami. Tai leidþia teigti, kad irkluotojø aerobinio pa-jëgumo ugdymo problema iðlieka aktuali.
Tirtø irkluotojø ûgio rodikliai neturi ryðio su spe-cialiuoju ávairios trukmës darbingumu. Kûno ma-sës rodikliai turi silpnà ryðá su anaerobinio darbin-gumo rodikliais. Raumenø masë turi silpnà ryðá tiksu 10 ir 30 s darbingumu, o su specialiuoju aerobi-niu darbingumu ryðio neturi, todël netikslinga labaididinti bendrà raumenø masæ. Didelio meistriðku-mo irkluotojams tikslinga lavinti tik specialiàsiasraumenø grupes.
RI ir ramybës PD rodikliai gali gerai padëti áver-tinti irkluotojø aerobiná pajëgumà. 500 m testo ro-diklis parodo ne tik glikolitiná pajëgumà, bet turigerus ryðius ir su aerobiniu pajëgumu, todël yra tai-kytinas varþybø laikotarpiu. 10 ir 30 s maksimaliøpastangø testai yra ekvivalentiðki, taèiau dël speci-fiðkumo iðjudinant irklavimo ergometrà ið ramybësbûklës priimtinesnis 30 s trukmës testas, jo metusuaktyvëja glikolitinës reakcijos ir jos teikia infor-macijà apie ðiø sistemø iðsivystymà.
Išvados1. Lietuvos didelio meistriðkumo irkluotojø fi-
zinio iðsivystymo ir kraujotakos sistemosfunkcinio pajëgumo rodikliai per pereinamàjálaikotarpá vidutiniðkai kito labai maþai. Dau-gumos irkluotojø aerobinio pajëgumo rodik-liai buvo nepakankamo lygio. Visa tai leidþiamanyti, kad irkluotojø parengiamojo laikotar-pio rengimo programa nepakankamai efekty-vi. Tam galëjo turëti átakos iðtæstas pereina-masis laikotarpis.
2. Irkluotojø ûgio rodikliai neturi ryðio su spe-cialiuoju ávairios trukmës darbingumu. Kûnomasës ir raumenø masës rodikliai turi silpnà
3 lentelë
Irkluotojø fizinio iðsivystymo, fizinio ir funkcinio pajëgumo rodikliø interkoreliacinë skalë
2004 Nr. 1(35) 43
ryðá tik su specialiuoju anaerobiniu darbingu-mu ir neturi ryðio su specialiuoju aerobiniudarbingumu dirbant ties kritinio intensyvumoriba. Tai skatina gerai apsvarstyti irkluotojøfizinio rengimo programà vengiant veiksmø,lavinanèiø raumenis antagonistus ir raumenis,neturinèius átakos yrio stiprumui.
3. Rufjë indekso ir ramybës pulso daþnio rodik-liai turi esminius ryðius su aerobinio pajëgu-mo rodikliais ir gali teikti patikimà informaci-jà apie kraujotakos sistemos ir aerobiniø ga-liø kaità.
4. 10 ir 30 s maksimaliø pastangø specialiojo dar-bingumo testai yra ekvivalentiðki, taèiau siû-lytume taikyti priimtinesná 30 s trukmës tes-tà. 500 m programuotas testas ant ergometroapibûdina ir specialøjá aerobiná pajëgumà, to-dël taikytinas varþybø laikotarpiu, kai pakan-kamai suaktyvintos glikolitinës reakcijos ir ið-lavintos buferinës sistemos.
LITERATÛRA1. Coen, B., Urhausen, A., Kindermann, W. (2003). Sportspecific performance diagnosis in rowing: an incrementalgraded exercise test in coxless pairs. Int. J. Sports Med., 24(6), 428–432.2. Hagerman, F. C., Lawence, R. A., Mancfield, M. C (1988).A comparison of energy expenditure during rowing andcycling ergometry. Med. Sci. Sports Exerc., 20, 479–488.3. Joyner, M. J. (1993). Physiological limiting factors anddistance running: influence of gender and Sport SciencesReviews. Baltimore. P. 103–113.4. Yoshiga, C. C., Higuchi, M. (2003). Rowing performanceof female and male rowers. Scand. J. Med. Sci. Sports, 13(5), 317–321.
5. Kemerytë-Riaubienë, E., Raslanas, A. (2000). Irkluotojøfiziniø ir funkciniø galiø tyrimai. Sporto mokslas, 1 (19),35–37.6. Kolchinskaya, A. Z. (1997). Biological mechanisms andmeans of athletes aerobic power, endurance and workingcapacity improvement. In: The Achievements in Physiologyand Medicine for the Future of Sports Science. Kaunas. 18 p.7. Lietuvos sportininkø rengimosi ir dalyvavimo XXVIIIolimpinëse þaidynëse programa „Atënai-2004“. (2001).Vilnius. 56 p.8. Petkus, E., Bartkus, K., Skernevièius, J., Opalnikova, A.(2003). Pavienës dvivietës irkluotojø rengimosi 2002 m.pasaulio èempionatui analizë. Sporto mokslas, 1 (31), 36–41.9. Raslanas, A., Riaubienë, E., Valèiukas, T., Opalnikova,A. (1998). Didelio meistriðkumo irkluotojø fizinioiðsivystymo, funkcinio pajëgumo kilimas per metinátreniruoèiø ciklà. Sporto mokslas, 5 (14), 32–35.10. Raslanas, A. (2001). Lietuvos didelio meistriðkumo sportininkørengimo sistema: habilitacinis darbas. Vilnius. 128 p.11. Rosiello, R. A., Machler, D. A., Ward, J. L. (1997).Cardiovascular responses to rowing. Med. Sci. Sports Exerc.,19, 239–245.12. Steinacker, Both, M., Whipp, B. J. (1993). Pulmonarymechanics and entrainment of respiration and stroke rateduring rowing. Int. J. Sports Med., 14, 15–19.13. Szal, S. E., Schoene, R. B. (1989). Ventilatory responseto rowing and cycling in elite oarswomen. J. Appl. Physiol.,67, 246–249.14. Ðtaras, V., Arelis, A., Venclovaitë, L. (2001). Lietuvosmoterø irkluotojø treniruotës vyksmo ypatumai. Sportomokslas, 4 (26), 28–31.15. Øåïàðä, Ð. Ä. (1895). Ïðàêòè÷åñêàÿ çíà÷èìîñòüìàêñèìàëüíîãî ïîòðåáëåíèÿ êèñëîðîäà. Íàóêà âîëèìïèéñêîì ñïîðòå. Ñ. 39–44.16. Òåéëîð, À. Ó., Ïåòåðñîí, Ä. Õ., Ìîððîó, À. Ô., Íîëò,Â. Ó. (1998). Òåñòèðîâàíèå âåðîÿòíîñòè äîñòèæåíèÿóñïåõà è ìåòîäû îòáîðà ãðåáöîâ â íàöèîíàëüíóþêîìàíäó Êàíàäû. Íàóêà â îëèìïèéñêîì ñïîðòå. Ñ. 46–50.
Einius Petkus, Audronë Opalnikova, Sigita Kibildienë
SUMMARY
The physical and functional abilities of Lithuanianrowers have been given extensive studies, however,there is still a need to study their training, thedynamics of their physical and functional capacity,functional interrelations among these indices.
The aim of the current work was to study thephysical development, physical fitness and functionalabilities, their dynamics over an annual preparatorycycle and the interrelation of these indices in oarsmen– members of the Lithuanian national team.
Nine most efficient oarsmen from the Lithuaniannational team were enrolled in the study. The studyperiod embraced the early preparatory period of the2003 training cycle and the beginning of the contestperiod. The study was performed according to theAthens-2004 program (2001) by the approvedmethods reported in the press (Raslanas,Skernevièius, 1998).
The study has revealed only insignificant changesin the mean indices of physical development and of
ANALYSIS OF THE PHYSICAL DEVELOPMENT AND FITNESS, AS WELL AS FUNCTIONALLCAPACITY OF ROWERS – MEMBERS OF THE LITHUANIAN NATIONAL TEAM
Prof. Dr. Habil. Juozas Skernevièius, Prof. Dr. Habil. Algirdas Raslanas,
SPORTO MOKSLAS44
the functional capacity of the circulatory system inhighly skilled Lithuanian oarsmen over thepreparatory period. Most of their aerobic capacityindices were insufficient. These facts indicate that thetraining program of the oarsmen in the preparatoryperiod has not been efficient enough because of thetoo long transitory period.
The height indices in oarsmen are not related tospecific capacity under loads of various duration. Bodymass and muscular mass indices are slightly relatedonly to anaerobic specific capacity and have norelation to specific aerobic capacity indices exhibitedat the critical intensity limit. These data imply thenecessity of a thorough analysis of the physicaltraining program of rowers, the choice of means and
methods in order to avoid the actions that enhancethe development of muscles-antagonists and themuscles that take absolutely no part in the process ofstroke.
The Roufier index and pulse rate at rest werefound to be essentially related to aerobic capacityindices. The 10 s and 30 s maximum effort specificcapacity tests are equivalent. The 500 m programmedergometer test not only shows glycolytic capacity, butalso partially reflects aerobic specific capacity. Thistest is better for the contest period when the glycolyticreactions are well activated and the buffer systemsare well developed.
Keywords: rowers, physical development, physicalfitness, physical capacity, correlative ties.
Didelio meistriðkumo treko dviratininkø fiziniø ir funkciniøgaliø kaita metiniu treniruotës ciklu
Prof. habil. dr. Kazys Milaðius, Vanda Baðkienë, Graþina BosaitëVilniaus pedagoginis universitetas, Vilniaus sporto medicinos centras
SantraukaLietuvos dviraèiø treko rinktinës nariai yra kandidatai á Atënø olimpines þaidynes. Jø meistriðkumas pastaraisiais metais
labai iðaugo. 2003 m. pasaulio èempionate jie iðkovojo penktà vietà. Darbo tikslas – iðtirti Lietuvos didelio meistriðkumotreko dviratininkø fiziniø ir funkciniø galiø kaità metiniu treniruotës ciklu. Keturis kartus per vienus olimpinio ciklo treniruotësmetus buvo iðtirtas dviratininkø fizinis iðsivystymas, nustatyti kai kurie fizinio darbingumo ir funkcinio pajëgumo rodikliai.
Nustatyta, kad dviratininkø kûno masë aptariamuoju laikotarpiu nuosekliai maþëjo ir varþybø laikotarpiu pasiekë opti-malø lygá. Dviratininkø specialusis darbingumas atliekant veloergometru 10, 30 ir 60 s trukmës testus nuo parengiamojolaikotarpio pradþios iki varþybø laikotarpio didëjo, o laktato koncentracija sportininkø kraujyje po 1 min maksimalausgalingumo fizinio krûvio maþëjo. Hemoglobino koncentracija kraujyje per visà metiná treniruotës ciklà buvo pakankamaididelë ir nuolat virðijo 160 g/l.
Treko dviratininkø aerobinis pajëgumas atëjus varþybø laikotarpiui pasiekë aukðèiausià lygá, VO2 max varþybø laikotarpiubuvo lygus vidutiniðkai 70,32±2,56 ml/kg.
Tokia rodikliø dinamika rodo, kad sportininkø fiziniø ir funkciniø galiø kaita leidþia ateityje dar labiau padidinti organiz-mo adaptacines galimybes ir sëkmingai dalyvauti pagrindinëse varþybose.
Raktaþodþiai: treko dviratininkai, metinis pasirengimo ciklas, fizinis krûvis, organizmo adaptacija, fizinës ir funkcinësgalios.
ÁvadasPo 1988 m. Seulo olimpiniø þaidyniø, kuriose
Lietuvos treko dviratininkai iðkovojo 2 aukso me-dalius, Lietuvoje pastaruoju metu vël iðaugo naujapajëgiø treko dviratininkø karta. Praëjusá sezonàjie tapo vieno Pasaulio taurës etapo prizininkais, pa-saulio dviraèiø treko èempionate 4 km persekioji-mo lenktynëse iðkovojo 5-à vietà. Ðiuo metu jieátemptai rengiasi Atënø olimpinëms þaidynëms pa-gal programà „Atënai-2004“ (Raslanas ir kt., 2001;Milaðius, 2003).
Didelio meistriškumo dviratininkai pasiþymi itindideliu funkciniu organizmo potencialu (Neumann,
1992). Dviratininkams, rungtyniaujantiems treke,pirmiausia bûdingas didelis raumenø galingumas ga-minant energijà anaerobiniu alaktatiniu ir anaero-biniu glikolitiniu bûdu. Jø deguonies pernaðos sis-temai, energijos gamybai aerobiniu bûdu taip patkeliami dideli reikalavimai (Ïîëèùóê, 1986;Ëåâèí, 1989; Ìèùåíêî, Áóëàòîâà, 1994). Dvira-tininkø specialiajam parengtumui vertinti geriausiaitinka anaerobinio glikolitinio pajëgumo nustatymotestas (Maud, Foster, 1995; Morrow et al, 1995,Ìèùåíêî è äð., 1999). Ðio testo rodikliø visumaleidþia stebëti ir objektyviai ávertinti dviratininkøorganizmo adaptacijos prie fiziniø krûviø ypatumus
Gauta 2003 12 19Priimta 2004 03 10
Juozas SkernevièiusVPU Sporto mokslo institutasStudentø g. 39, LT–2034 VilniusTel. +370 5 273 48 58
2004 Nr. 1(35) 45
metiniu treniruotës ciklu. Taip pat yra svarbu nu-statyti fizinio iðsivystymo, fizinio darbingumo, funk-cinio pajëgumo, kai kuriø energiniø medþiagø apy-kaitos rodikliø kaità ir, atsiþvelgiant á ðià informa-cijà, koreguoti sportininkø rengimo programà(Neumann, 1992; Ïîëèùóê, 1994; Milaðius ir kt.,1996; Gnehm et al., 1997). Ði informacija ypaè svar-bi tampa artëjant pagrindinëms varþyboms – pasau-lio èempionatui ir olimpinëms þaidynëms.
Kaip teigia daugelis autoriø, funkciniø sistemøpajëgumo didëjimas metiniu treniruotës ciklu yrasvarbiausias rodiklis, leidþiantis kompleksiðkaispræsti apie dviratininkø treniruotës proceso efek-tyvumà (Ðóäåíêî, 1989; Ñîëîãóá è äð., 1995; De-lacluse et al., 1996, Tubelis, 2002).
Taèiau darbø, kurie nagrinëtø ðias didelio meist-riðkumo dviratininkø rengimo ir jø organizmo adap-tacijos prie fiziniø krûviø problemas, dar nepakan-ka. Ypaè trûksta darbø, kuriuose bûtø nagrinëjamikonkreèios ðalies sportininkø, patenkanèiø á pasau-lio elito grupæ, fiziniai ir funkciniai duomenys beijø kaita metiniu rengimo ciklu.
Tyrimo objektas – didelio meistriðkumo dvirati-ninkø parengtumas.
Darbo tikslas – ištirti Lietuvos didelio meistrið-kumo treko dviratininkø fiziniø ir funkciniø galiøkaità metiniu treniruotës ciklu.
Tyrimo organizavimas ir metodikaTirti ðeði Lietuvos dviraèiø treko rinktinës na-
riai, kurie 2003 metais rengësi Pasaulio taurës eta-pams ir pasaulio èempionatui. Tyrimai buvo atliktiparengiamojo laikotarpio pradþioje (lapkrièiomën.), viduryje (sausio mën.), pabaigoje (balandþiomën.) ir varþybø laikotarpio pagrindiniø varþybøetape (liepos mën.). VPU Sporto mokslo institutolaboratorijoje ir Vilniaus miesto SMC buvo nusta-tyti fizinio iðsivystymo rodikliai: kûno masë, gyvy-binë plauèiø talpa (GPT), raumenø ir riebalø masëbei jø santykis (RRMI). Tirtas raumenø galingu-mas ávairiose energijos gamybos zonose nustatantvienkartinio raumenø susitraukimo galingumà(VRSG), anaerobiná alaktatiná raumenø galingumà(AARG), anaerobiná glikolitiná pajëgumà (AGP).Aerobinis pajëgumas nustatytas dujø analizatoriu-mi didinant krûvá iki kritinio intensyvumo ribos(KIR). Kartu nustatytas ir anaerobinës apykaitosslenkstis (ANAS). Ties ðiomis ribomis nustatytaplauèiø ventiliacija (PV), pulso daþnis (PD), de-guonies suvartojimas (VO2), deguonies pulsas(DP), darbo galingumas (W), deguonies suvartoji-mas atliekamo darbo 1 vatui (ml/1W). Nustatytalaktato (La) koncentracija po 1 min maksimalaus
krûvio ir hemoglobino (Hb) koncentracija kraujy-je bei jo hematokritas (Ht). Tyrimø duomenys bu-vo apdoroti matematinës statistikos metodais.
Tyrimo rezultataiLaboratoriniai tyrimai parodë, kad sportininkø
kûno masë nuosekliai maþëjo ir nuo parengiamojolaikotarpio pradþios iki varþybø laikotarpio sumaþë-jo vidutiniðkai nuo 86,55±3,06 iki 80,93±2,93 kg.Visi tirtieji sportininkai pasiþymëjo gana didele rau-menø mase ir optimalia riebalø mase, kuri artëjantvarþybø laikotarpiui vis maþëjo (1 lentelë). Tirtødviratininkø gyvybinë plauèiø talpa buvo didelë irvarþybø laikotarpiu pasiekë didþiausià reikðmæ(6,35±0,24 l).
0,00
0,50
1,00
1,50
2,00
2,50
3,00
I tyrimas II tyrimas III tyrimas III tyrimas
kgm/s/kgVRSG
AARG
1 lentelë
Treko dviratininkø fizinio iðsivystymo, raumenø,
riebalø masës ir jø tarpusavio santykio pokyèiai
metiniu treniruotës ciklu
Kaip teigia daugelis autoriø (Ïîëèùóê, 1986;Delaclusetal., 1996), treko dviratininkams ypaèsvarbus yra vienkartinis raumenø susitraukimo ga-lingumas ir jø galingumas atliekant trumpai trun-kantá darbà. Mûsø tirtø dviratininkø VRSG apta-riamuoju laikotarpiu nuosekliai didëjo, o AARGpokyèiai nebuvo reikðmingi (1 pav.).
1 pav. Treko dviratininkø vienkartinio raumenøsusitraukimo galingumo (VRSG) ir anaerobinio alaktatinioraumenø galingumo (AARG) pokyèiai metiniu treniruotësciklu
SPORTO MOKSLAS46
0
200
400
600
800
1000
1200
10 s 30 s 1 min.
W I tyrimasII tyrimasIII tyrimas
0
2
4
6
8
10
12
14
16
I tyrimas II tyrimas III tyrimas
mmol/l
PRmmol/l
158
160
162
164
166
168
170
172
I tyrimas II tyrimas III tyrimas
g/l Hb g/l
48
49
50
51
52
53
54
I tyrimas II tyrimas III tyrimas
%Ht %
2 pav. Treko dviratininkø specialiojo darbingumo rodikliøpokyèiai metiniu treniruotës ciklu
3 pav. Treko dviratininkø laktato koncentracijos pokyèiaikraujyje po vienos minutës maksimalaus krûvio metiniutreniruotës ciklu
4 pav. Hemoglobino koncentracijos pokyèiai trekodviratininkø kraujyje metiniu treniruotës ciklu
5 pav. Treko dviratininkø kraujo hematokrito pokyèiaimetiniu treniruotës ciklu
Ypaè svarbià informacijà teikë sportininkø spe-cialiojo darbingumo testai, kuriø metu jie veloer-gometru atliko 10, 30 ir 60 s trukmës krûvá maksi-maliu intensyvumu. Nuo parengiamojo laikotarpiopradþios iki varþybø laikotarpio 10 s darbo galin-gumas padidëjo vidutiniðkai nuo 950,33±46,68 iki999,00±0,00 W, o 30 s darbo galingumas iðaugonuo 683,00±49,00 iki 715,40±21,27 W (2 pav.).Dviratininkø anaerobinis glikolitinis pajëgumas ap-tariamuoju laikotarpiu kito banguotai. Parengiamo-jo laikotarpio viduryje 60 s trukmës darbo galingu-mas buvo sumaþëjæs vidutiniðkai nuo 598,67±28,06iki 566,83±13,58 W. Taèiau artëjant varþybø lai-kotarpiui jis vël padidëjo ir virðijo pradiná lygá, pa-siekë vidutiniðkai 614,00±17,00 W. Laktato kon-
0
1
2
3
4
5
6
I tyrimas II tyrimas III tyrimas IV tyrimas
RI
6 pav. Treko dviratininkø ramybës pulso daþnis, reakcijaá standartiná fiziná krûvá ir pulso daþnis 60 s atsigavimolaikotarpiu
7 pav. Treko dviratininkø Rufjë indekso pokyèiai metiniutreniruotës ciklu
centracija sportininkø kraujyje, didëjant atliekamodarbo galingumui, turëjo tendencijà maþëti, palygi-nus su parengiamojo laikotarpio tyrimo duomeni-mis (3 pav.). Tai rodo, kad aerobinis pajëgumas bu-vo didesnis negu glikolitiniø reakcijø aktyvumas. Pervisà metiná treniruotës ciklà hemoglobino koncen-tracija tiriamøjø sportininkø kraujyje buvo pakan-kamai didelë ir visà laikà virðijo 160 g/l (4 pav.).Sportininkø kraujo hematokritas nuo parengiamo-jo laikotarpio pradþios iki varþybø laikotarpio ma-þëjo (5 pav.). Dviratininkø kraujotakos ir kvëpavi-mo sistemø funkcinis pajëgumas metiniu treniruotësciklu buvo gana stabilus ir kito nedaug (6 ir 7 pav.).
40
60
80
100
120
140
ramybėje reakcija įkrūvį
atsigav. po15
atsigav. po30
atsigav. po45
atsigav. po60
t/min
I tyrimasII tyrimasIII tyrimasIV tyrimas
po po po po
2004 Nr. 1(35) 47
2 lentelë
Treko dviratininkø aerobinio pajëgumo rodikliø pokyèiai metiniu treniruotës ciklu
Sportininkø aerobinis pajëgumas buvo nustaty-tas su dujø analizatoriumi tris kartus. Tiriamøjøplauèiø ventiliacija ties kritinio intensyvumo ribabuvo gana didelë ir siekë vidutiniðkai 150 l/min irdaugiau (2 lentelë). Pagrindinis aerobinio pajëgu-mo rodiklis – VO2 max – per tiriamàjá laikotarpádidëjo ir likus maþiau nei mënesiui iki pasaulio èem-pionato pasiekë gana aukðtà lygá – 70,32±2,56 ml/kg. Analogiðkai kito ir deguonies pulsas, kuris pa-siekë 30,68 ml/kg vienam ðirdies tvinksniui atlie-kant 466 W galingumo darbà (2 lentelë).
Dviratininkø bioenerginiai rodikliai ties anaero-binës apykaitos slenksèiu taip pat kito banguotai,bet atëjus varþybø laikotarpiui buvo geriausi. Jøpulsas ties ðia riba tuo metu buvo lygus vidutinið-kai 160,20±2,73 k./min, buvo vartojama53,28±1,59 ml/kg deguonies ir tai sudarë 75,90%VO2 max. Ðie duomenys liudija, kad trekininkø tre-niruotës programa buvo tinkamai parengta, nes ar-tëjant atsakingoms varþyboms sportininkai pasiekëdidþiausià aerobiná pajëgumà. Mûsø tyrimø rezul-tatai patvirtina V. Miðèenko ir M. Bulatovos(Ìèùåíêî, Áóëàòîâà, 1994) nuomonæ, kad tre-ko dviratininkø, dalyvaujanèiø 4 km nuotolio per-sekiojimo lenktynëse, funkcinio potencialo aerobi-nio pajëgumo komponentui tenka 35,2%, o anae-robinio glikolitinio pajëgumo komponentui – 13,1%.Taigi padidëjæs, lyginant su 2002 metø tyrimo duo-menimis (Milaðius ir kt., 2003), tiriamøjø dvirati-ninkø aerobinis pajëgumas garantavo sportiniø re-zultatø gerëjimà, todël ðie sportininkai pateko á pa-saulio dviratininkø elito grupæ.
Išvados1. Mûsø tyrimai parodë, kad Lietuvos didelio
meistriðkumo treko dviratininkø fiziniø irfunkciniø galiø rodikliai metiniu treniruotësciklu gerëjo ir varþybø laikotarpiu pasiekëaukðèiausià lygá. Tai leido dviratininkams pa-siekti gerø rezultatø svarbiausiose varþybose– pasaulio èempionate.
2. Fizinio iðsivystymo rodikliai metiniu pasiren-gimo ciklu gerëjo. Raumenø ir riebalø masëstarpusavio santykis buvo optimalus, o gyvybi-në plauèiø talpa labai didelë.
3. Treko dviratininkø anaerobinis alaktatinis iranaerobinis glikolitinis pajëgumas per tiriamàjálaikotarpá didëjo ir didþiausias buvo varþybølaikotarpiu.
4. Dviratininkø aerobinis pajëgumas buvo pa-kankamai didelis ir tai leido sportininkams pa-siekti geriausià sportinæ formà lemiamu var-þybø laikotarpio momentu.
LITERATÛRA1. Delacluse, C., Van Coppenolle H., Goris, M. (1996).Scientific approach to the testing and advising of top levelsprinters. Book of Abstract. Nice. P. 34–35.2. Gnehm, P., Reichenbach, S., Altpeter, E., Widmer, H.,Hoppler, H. (1997). Influence of different racing positionsin metabolic cost in elite cyclists. Med. Sci. Sport Exerc.Indianapolis. P. 818–824.3. Maud, P. J., Foster, C. (1995). Physiological Assesment ofHuman Fitness. Human Kinetic Publishers. 304 p.4. Milašius, K., Konovalovas, V., Raslanas, A. ir kt. (1996).Lietuvos moterø dviraèiø rinktinës nariø pasirengimo ir jøorganizmo adaptacijos prie fiziniø krûviø charakteristika.Sporto mokslas, 2(4), 21–26.5. Milaðius, K., Steponavièius, K., Vilkas, A. (2003).Lietuvos didelio meistriðkumo dviratininkø fiziniø irfunkciniø galiø kaita metiniu treniruoèiø ciklu. Sportomokslas, 2 (32), 29–32.6. Morrow, J. R., Jackson, H. W., Disch, J. G., Mood, D. P.(1995). Measurement and Evaluation in HumanPerformance. Human Kinetic Publishers. 416 p.7. Neumann, G. (1992). Specific issues in individual sports.Cycling. In: R. J. Shephard and P. O. Astrand (Eds.).Endurance in Sport. New-York. P. 582–596.8. Raslanas, A ir kt. (2001). Programa „Atënai-2004“.Vilnius. 56 p.9. Tubelis, L. (2002). Jaunøjø Lietuvos dviratininkiø irgeriausiøjø Lietuvos olimpinës rinktinës dviratininkiø kaikuriø fiziniø bei funkciniø galiø palyginamoji analizë. Sportomokslas, 4(30), 21–25.10. Ëåâèí, Ð. ß. (1989). Óïðàâëåíèå òðåíèðîâêîéêâàëèôèöèðîâàííûõ âåëîñèïåäèñòîâ-øîñåéíèêîâ íà îñíîâå
Kritinio intensyvumo riba Anaerobinio slenksèio riba Tyrimai Rodikliai
PV (l/min)
PD (k./min)
VO2 max
(l/min)
VO2max (ml/kg)
DP (ml/tv.)
W O2 (ml/1W)
PV (l/min)
PD (k./min)
VO2 (l/min)
VO2 (ml/kg)
DP (ml/tv.)
O2 proc. VO²max
W O2 (ml/1W)
X 150,68 187,67 5,53 64,43 29,83 468,33 11,80 104,80 163,00 4,44 51,73 27,23 80,45 376,67 11,91 Sx 15,58 4,01 0,29 2,28 1,57 9,46 0,58 3,62 2,91 0,20 1,70 1,24 1,87 7,15 0,64
I tyrimas 2002 11
S 38,17 9,83 0,70 5,59 3,85 23,17 1,42 8,87 7,13 0,49 4,17 3,04 4,57 17,51 1,57 X 157,00 174,50 4,95 67,70 26,50 450,00 10,99 101,50 151,50 3,82 51,95 25,15 76,70 370,00 10,41 Sx 11,00 2,50 0,24 2,70 0,10 10,00 0,29 17,50 3,50 0,40 0,85 2,05 4,44 20,00 0,41
III tyrimas 2003 04
S 15,56 3,54 0,34 3,82 0,14 14,14 0,41 24,75 4,95 0,57 1,20 2,90 6,27 28,28 0,58 X 151,26 181,40 5,77 70,32 30,68 466,00 11,98 98,20 160,20 4,36 53,28 25,76 75,90 365,00 11,92 Sx 9,85 3,98 0,25 2,56 1,35 22,49 0,17 2,97 2,73 0,12 1,59 1,07 2,11 10,25 0,23
IV tyrimas 2003 07
S 22,02 8,91 0,57 5,73 3,03 50,30 0,37 6,64 6,10 0,26 3,56 2,40 4,71 22,91 0,51
SPORTO MOKSLAS48
èñïîëüçîâàíèÿ ïóëüñîâûõ êðèòåðèåâ èíòåíñèâíîñòèíàãðóçêè: àâòîðåô. äèññ. Êèåâ. 24 ñ.11. Ìèùåíêî, Â. Ñ., Áóëàòîâà, Ì. Ì. (1994). Îöåíêàôóíêöèîíàëüíîé ïîäãîòîâêè êâàëèôèöèðîâàííûõñïîðòñìåíîâ íà îñíîâàíèè ó÷åòà ñòðóêòóðû àýðîáíîéïðîèçâîäèòåëüíîñòè. Íàóêà â îëèìïèéñêîì ñïîðòå, 1,63–72.12. Ìèùåíêî, Â. Ñ., Ïàâëèê, À. È., Ñèðåíêî, Â. À.(1999) . Ôóíêöèîíàëüíàÿ ïîäãîòîâëåííîñòüêâàëèôèöèðîâàííûõ ñïîðòñìåíîâ: ïîäõîäû êïîâûøåíèþ ñïåöèàëèçèðîâàííîñòè îöåíêè êíàïðàâëåííîìó ñîâåðøåíñòâîâàíèþ. Íàóêà âîëèìïèéñêîì ñïîðòå. Ñïåö. âûï. Ñ. 61–69.13. Ïîëèùóê, Ä. À. (1986). Ïîäãîòîâêà âåëîñèïåäèñòîâ.
Êèåâ: Çäîðîâüÿ. 97 ñ.14. Ïîëèùóê, Ä. À. (1994). Óïðàâëåíèå òðåíèðîâî÷íûìïðîöåññîì âåëîñèïåäèñòîâ íà îñíîâå îáüåêòèâèçàöèèçíàíèé î ñòðóêòóðå ñîðåâíîâàòåëüíîé äåÿòåëüíîñòè.Íàóêà â îëèìïèéñêîì ñïîðòå, 1, 36–42.15. Ðóäåíêî, Â. Ï. (1989). Ñòðóêòóðà ñîðåâíîâàòåëüíîéäåÿòåëüíîñòè âåëîñèïåäèñòîâ â ãîäè÷íîì öèêëåïîäãîòîâêè (íà ìàòåðèàëå èíäèâèäóàëüíîé ãîíêèïðåñëåäîâàíèÿ è ãîíêè íà 1000 ì ñ ìåñòà): àâòîðåô. äèññ.Êèåâ. 25 ñ.16. Ñîëîãóá, Å. Á., Àëôèìîâ, Í. Í. Äàâèäåíêî, Í. Í.(1995) . Êîìïëåêñíàÿ âåðîÿòíîñòíàÿ îöåíêàôóíêöèîíàëüíîé ïîäãîòîâíîñòè ñïîðòñìåíîâ. Òåîð. èïðàêò. ôèç. êóëüò, 7, 13–16.
PHYSICAL AND FUNCTIONAL CAPACITY DYNAMICS IN ELITE TRACK CYCLISTS OVER THEANNUAL PREPARATORY CYCLE
Prof. Dr. Habil. Kazys Milaðius, Vanda Baðkienë, Graþina Bosaitë
The Lithuanian national track cycling team is acandidate for the Athens Olympic Games. Over therecent years athletes‘ skills grew considerably. In the2003 World Championship they were ranked fifth.The aim of the current work was to analyze thedynamics of physical and functional capacity in theLithuanian high performance track cyclists over theannual preparatory cycle. Four times during one yearof the Olympic preparatory cycle we examined thephysical development, some of the indices of physicalcapacity and functional ability of the cyclists. Theirbody mass in the study period showed a consecutivedecrease and reached its optimum on approachingthe competitive period. Special work capacity of thecyclists while performing 10, 30 and 60 s veloergometertests kept increasing from the beginning of the
training period up to the competitive period, whiletheir lactate concentration after a 1-min maximalphysical load decreased. Haemoglobin concentrationremained rather high throughout the whole annual cycleof training and always exceeded the level of 160 g/l.
The aerobic capacity of the cyclists on approachingthe competitive period reached the highest level. Inthe course of this period VO
2 max was on average
70.32±2.56 ml/kg.This kind of index dynamics shows that the physical
and functional power of the athlete allows to enhancetheir bodily adaptation abilities and to take asuccessful start at the main contests.
Keywords: track cyclists, annual preparatory cycle,physical load, bodily adaptation, physical andfunctional abilities.
Praktiniai tyrimai ir laboratoriniai plaukikøparengtumo vertinimai
Doc. dr. Evaldas Skyrius, doc. dr. Ilona Judita Zuozienë, prof. habil. dr. Jonas Poderys,doc. dr. Nijolë Lagûnavièienë
Lietuvos kûno kultûros akademija
SantraukaŠio darbo tikslas buvo palyginti praktiniø tyrimø (baseine atliekamø testø) ir laboratoriniø vertinimø informatyvumà
prognozuojant sportininkø galimus 50 m plaukimo rezultatus. Tyrime dalyvavo 12 LKKA ir Kauno m. plaukikø, kurie buvotiriami tris kartus: pirmasis tyrimas – tiriamøjø raumenø jëgos ir anaerobinio darbingumo rodikliø nustatymas taikantspecialius testus baseine; antrasis tyrimas – 50 m plaukimas laisvuoju stiliumi siekiant maksimalaus rezultato; treèiasistyrimas – plaukikø darbingumo ir funkcinës bûklës ávertinimas taikant laboratorinius vertikaliø ðuoliø testus ir funkciniørodikliø nustatymas panaudojant EKG analizës kompiuteriø programà „Kaunas–krûvis“. Tyrimo rezultatai buvo vertinamilyginant koreliacijos tarp tiriamøjø pasiekto 50 m plaukimo rezultato ir atskirø funkcinio parengtumo rodikliø reikðmes.
Gauta 2003 12 18Priimta 2004 03 10
Kazys MilaðiusVPU Sporto metodikos katedraStudentø g. 39, LT–2034 VilniusTel. +370 5 275 17 48El. paštas: [email protected]
SUMMARY
2004 Nr. 1(35) 49
Gauti tyrimø rezultatai parodë, kad plaukikø 50 m laisvuoju stiliumi rezultatams prognozuoti tinkamesni yra praktiniøtyrimø, t. y. baseine atliktø testø ir matavimø rodikliai nei laboratoriniø tyrimø duomenys. Sportininkø staigiajai jëgai vertintitaikomas vertikalaus ðuolio á aukðtá testas neleidþia prognozuoti plaukiko galimybiø pasiekti puikø 50 m plaukimo rezultatà,taèiau greitumo ir jëgos komponentai bei vargstamumo rodiklis koreliuoja su varþybø rezultatu – ðie rodikliai yra reikðmingiir naudotini atliekant plaukikø parengtumo ir funkcinës bûklës tyrimus laboratorijose. Kompiuteriø EKG analizës programa„Kaunas-krûvis“ registruojamø rodikliø visuma leidþia iðskirti sportininkø darbingumà limituojanèias grandis, teikti individu-alias rekomendacijas, kaip valdyti treniruotës procesà.
Raktaþodþiai: plaukimas, funkcinis parengtumas, praktiniai tyrimai.
ÁvadasSportininkø parengtumui ir funkcinei bûklei ver-
tinti bei galimybëms varþybose pasiekti puikius re-zultatus prognozuoti gali bûti taikomi ávairûs me-todai, panaudojami ávairûs modeliai (Noakes, 2002).Plaèiai taikomas anaerobinio darbingumo modelis,teigiantis, jog atskirø energijos gamybos bûdø pa-jëgumas lemia sportininko darbingumà (ten pat).Amerikieèiø fiziologai Maudas ir Fosteris (1995)paþymi, kad anaerobinio darbingumo rodikliai (ana-erobinio darbo galingumas ir talpa) yra reikðmingivisø sporto ðakø atstovams, o jiems vertinti gali bû-ti pasirenkami ávairûs testai ir kontroliniai pratimai.Dauguma testø (Wingate’o, Quebeko, Bosco arMargaria) yra panaðûs ir daþnai teikia tà paèià in-formacijà apie anaerobinio darbingumo rodiklius(Bosco et. al., 1983; Maud, Foster, 1995; Poderysir kt., 2002). Vis dëlto sporto ðakos specifika yrareikðmingas veiksnys (Bosco et. al., 1983; Counsil-man, 1982; Poderys ir kt., 2002; Spencer et. al.,1996), todël kiekvienos sporto ðakos sportininkøspecialiajam parengtumui vertinti daug tinkamesniyra adaptuoti testai, t. y. kai judëjimo apkrova ati-tinka sportinio judesio specifikà arba testavimas vyk-domas tiesiog atliekant ir vertinant varþybinio po-bûdþio fiziná krûvá. Šio darbo tikslas – palygintipraktiniø tyrimø (baseine atliekamø testø) ir labo-ratoriniø vertinimø informatyvumà prognozuojantsportininkø galimus 50 m plaukimo rezultatus.
Tyrimo metodikaTyrime dalyvavo 12 LKKA ir Kauno m. plauki-
kø (amþius – 18,63±0,6 m., kûno masë –72,6±2,57 kg). Jie buvo tiriami tris kartus: pirma-sis tyrimas – tiriamøjø raumenø jëgos ir anaerobi-nio darbingumo rodikliø nustatymas taikant specia-lius praktinius testus; antrasis tyrimas – 50 m plau-kimas laisvuoju stiliumi siekiant maksimalaus re-zultato; treèiasis tyrimas – plaukikø darbingumo irfunkcinës bûklës ávertinimas taikant laboratoriniustestus.
Plaukikø rankø maksimalioji traukos jëga (Fs)buvo matuota sausumoje izometriniu reþimu grybð-nio viduryje (Mertenso metodika, 1969). Trau-kos jëga vandenyje matuota dinamometruNp120, kuomet plaukikas tempdamas guminá
amortizatoriø: a – plaukë rankomis (Fr); b – plau-kë kojomis (Fk) ir c – plaukë visiðkai suderintaisrankø ir kojø judesiais (Fp). Ið gautø jëgos matme-nø buvo apskaièiuojami santykiniai rodikliai, tokiekaip santykinë traukos jëga sausumoje (Fs (sant)=Fs/kûno masës); santykinë traukos jëga vandenyje(Fv (sant)=Fs / kûno masës); jëgos realizacijos rodik-lis (JRR=Fv/Fsx100%); jëgos koordinacijos rodik-lis (KR=Fv / (Fr+Fk)x100%). 30 s plaukimo testubuvo nustatoma plaukimo nuotolyje pasiekta mak-simali jëga (Fmax 30 s) ir greitumo iðtvermës indek-sas (JGII30 s=F30/Fvx100%).
Laboratoriniø tyrimø programà sudarë kojø rau-menø greitumo jëgos, galingumo bei anaerobiniodarbo talpos rodikliø vertinimas ðuoliø testais (Ja-siûnas ir kt., 1996) bei organizmo funkcinës bûklëstyrimai naudojant EKG registravimo ir analizëskompiuteriø programà „Kaunas–krûvis“ (Vainoras,2002) Rufjë fizinio krûvio mëginio (30 pritûpimøper 45 sekundes) ir 30 s trukmës vertikaliø ðuoliømetu. Ðuolius tiriamieji atliko atsistojæ ant kontak-tinës platformos, leidþianèios registruoti atliekamøðuoliø aukðèio bei galingumo kitimus, apskaièiuotigreitumo ir jëgos komponentø reikðmes (Jasiûnasir kt., 1996).
Gauti tyrimo duomenys buvo analizuojami tai-kant tradicinius matematinës statistikos metodus:buvo skaièiuojamas vidurkis, kvadratinis nuokry-pis, paklaida; buvo vertinama ir lyginama koreliaci-ja tarp tiriamøjø pasiekto 50 m plaukimo rezultatoir atskirø funkcinio parengtumo rodikliø.
Tyrimo rezultatai ir aptarimasGauti tyrimo rezultatai parodë, kad plaukikø
50 m laisvuoju stiliumi rezultatams prognozuoti tin-kamesni yra praktiniø tyrimø, t.y. baseine atliktøtestø ir matavimø rezultatai nei laboratoriniø tyri-mø duomenys. Lentelëje pateiktos koreliacijos tarptiriamøjø pasiekto 50 m plaukimo rezultato ir at-skirø plaukikø funkcinio parengtumo rodikliø reikð-mës. Tyrimo metu buvo registruota daug daugiaurodikliø (rodikliai išvardyti skyriuje „Tyrimo meto-dika“), taèiau lentelëje pateikti tik rodikliai, turin-tys loginæ prasmæ ir reikðmingi ðiame straipsnyjesuformuluotoms iðvadoms pagrásti. Maþesniu laips-niu, taèiau statistiðkai reikðmingai su pasiektu 50 m
SPORTO MOKSLAS50
plaukimo rezultatu koreliavokeletas vertintø santykiniørodikliø: santykinë traukosjëga vandenyje (r=-0,52,p<0,05), santykinë traukosjëga sausumoje (r=-0,56,p<0,05), jëgos koordinacijosrodiklis (r=0,59, p<0,05).Ið lentelëje pateiktø korelia-cijos reikðmiø matyti, kadpraktiniø tyrimø, t. y. basei-ne atliktø testø ir matavimørezultatai tiksliau nei labora-toriniø testø duomenys paro-dë sportininkø parengtumà irgalimybes pasiekti gerà 50 mplaukimo rezultatà.
Kojø raumenys sudaro di-dþiàjà dalá viso kûno raume-nø masës, todël laikoma, kadjø greitumo ir jëgos vertini-mai geriausiai gali parodyti treniruotës sukeliamusefektus, juolab kad taikant vertikaliø ðuoliø testuslengva laikytis bûtinø metrologiniø reikalavimø(Bosco et al., 1983; Christopher, 2000; Jasiûnas irkt., 1996; Maud, Foster, 1995; Poderys ir kt., 2002).Pats paprasèiausias ir daþniausiai naudojamas stai-giosios jëgos rodiklis yra vertikalaus ðuolio aukðtis(Christopher, 2000; Maud, Foster, 1995). Taèiauðio tyrimo rezultatai parodë, kad nebuvo statistið-kai patikimos koreliacijos tarp plaukimo rezultatoir vertikalaus ðuolio aukðèio (r=0,13, p>0,05).Sportininkø staigiajai jëgai vertinti taikomas verti-kalaus ðuolio á aukðtá testas neleidþia prognozuotiplaukikø galimybiø pasiekti gerà 50 m plaukimo re-zultatà, taèiau greitumo ir jëgos komponentai beivargstamumo rodiklis koreliuoja su varþybø rezul-tatu – ðie rodikliai yra reikðmingi ir naudotini atlie-kant plaukikø parengtumo ir funkcinës bûklës tyri-mus laboratorijose.
Kompiuteriø EKG analizës programa „Kaunas–krûvis“ yra plaèiai taikoma vertinant Lietuvos olim-pinës rinktinës nariø ir kandidatø parengtumà irfunkcinæ bûklæ (Korsakas ir kt., 2002; Poderys irkt., 2002; Poderys, 2003). Tai iðties vertinga pro-grama, leidþianti registruoti ÐKS funkcinius rodik-lius fiziniø krûviø metu, atlikti atskirø rodikliø nor-malizuotus vertinimus bei integraløjá vertinimà. Ðismûsø tyrimas turëjo specifiná santykiðkai siaurà uþ-daviná – vertinti sportininkø 50 m plaukimo gali-mybes. Tik atskiri ŠKS rodikliai koreliavo su plau-kimo rezultatais maþesniu laipsniu nei baseine re-gistruoti rodikliai (þr. lentelæ). Negalima suabso-
Lentelë
Koreliaci jos tarp tiriamøjø pasiekto 50 m plaukimo rezultato ir atskirø plaukikøfunkcinio parengtumo rodikliø reikðmës
Statistiškai reikšmingos koreliacijos pajuodintu šriftu.
liutinti ir teigti, jog ðie rodikliai yra maþiau svar-bûs. Aprûpinimo sistemø funkcijø parengtumas yrasvarbus visø sporto ðakø ir rungèiø sportininkams(Maud, Foster, 1995; Spencer et al., 1996; Vaino-ras, 2002). Lyginant mûsø gautus tyrimø rezulta-tus, o konkreèiai plaukikø, pasiekusiø geriausius irblogiausius rezultatus, ÐKS rodiklius, nustatyti in-dividualûs PWC170, suminio vertinimo rodiklio,adaptacijos prie krûviø greièio, elektrokardiogra-mos JT ir RR intervalø santykio maksimalaus po-kyèio atliekant 30 s vertikaliø ðuoliø krûvá, JT in-tervalo pokyèio ir jo atsigavimo per dvi pirmàsiasatsigavimo minutes rodikliø skirtumai. Apskritaikompiuteriø EKG registravimo ir analizës progra-ma „Kaunas–krûvis“ registruojami rodikliai leidþiaiðskirti sportininkø darbingumà limituojanèias gran-dis, teikti individualias rekomendacijas treniruotësprocesui valdyti.
Išvados1. Plaukikø 50 m laisvuoju stiliumi rezultatams
prognozuoti tinkamesni yra praktiniø tyrimø,t. y. baseine atliktø testø ir matavimø rezulta-tai nei laboratoriniø tyrimø duomenys.
2. Sportininkø staigiajai jëgai vertinti taikomasvertikalaus ðuolio á aukðtá testas neleidþia prog-nozuoti plaukikø galimybiø pasiekti gerà 50 mplaukimo rezultatà, taèiau greitumo ir jëgoskomponentai bei vargstamumo rodiklis kore-liuoja su varþybø rezultatu – ðie rodikliai yrareikðmingi ir naudotini atliekant plaukikø pareng-tumo ir funkcinës bûklës tyrimus laboratorijose.
2004 Nr. 1(35) 51
Assoc. Prof. Dr. Evaldas Skyrius, Assoc. Prof. Dr. Ilona Judita Zuozienë, Prof. Dr. Habil. Jonas Poderys,
SUMMARY
Assoc. Prof. Dr. Nijolë Lagûnavièienë
A special complex of various test designed for theassessment of functional abilities of elite athletes ofLithuanian Olympic Team was approved in “ProgramAthens–2004”. The task of this study was to comparethe informativeness of traditional indices acceptedin “Program Athens–2004” and indices obtained byregistration of swimmer’s traction force curve duringthe field tests. Twelve swimmers took part in thisstudy. At first, each participant performed two testingprocedures in water, i.e. registration the curve of theirtraction force during the 30 s performance the taskto swim as fast as possible and the control swim of 50meters. After two days the indices of relative musclepower (W/kg), anaerobic power, anaerobic capacity,aerobic performance and functional indices ofcardiovascular system were assessed in the laboratoryof Kinesiology of LAPE. The last step of the analysisof obtained results was the assessment the values ofcorrelation of various indices with the result in controlswim. The obtained results showed that well trainedswimmers in comparison with poor ones have highest
values in muscle power, anaerobic power, anaerobiccapacity and some of cardiovascular indices such asPWC170 , more optimal values or relative indices suchas velocity of adaptation to loads, ratio JT/RR ofECG. The results in vertical jump test and relativemuscle power (W/kg) had poor correlation with thetime of the control swim in 50 m distance. Therelatively small values of correlation were with theanaerobic power and higher – with the anaerobiccapacity indices obtained during the laboratory test.The highest values in correlation between the resultsin control swim and assessed indices were obtainedduring the testing in field conditions, i.e. the maximaltraction force and traction force integral during the30 s of swim task. We conclude, that developedsystem has a little constrain to the subject and allowsto make the assessments of functional state andpredict performance abilities of athletes moreprecisely.
Keywords: swimming, physical abilities, field test.
LABORATORY AND FIELD TESTS IN ASSESSMENT OF PERFORMANCE ABILITIES OFSWIMMERS
Gauta 2003 12 08Priimta 2004 03 10
Ilona Judita ZuozienëLKKA Vandens sporto ðakø katedraSporto g. 6, LT–3000 KaunasTel. +370 37 30 26 66El. paštas: [email protected]
3. EKG analizës kompiuteriø programa „Kau-nas–krûvis“ registruojamø rodikliø visuma lei-dþia iðskirti sportininkø darbingumà limituo-janèias grandis, teikti individualias rekomen-dacijas treniruotës procesui valdyti.
LITERATÛRA1. Bosco, C., Luhtanen P., Komi, P. (1983). A simple methodfor measurement of mechanical power in jumping.European Journal of Applied Physiology, 50, 273–282.2. Christopher, J. (2000). Physiological Tests for Elite Athletes(Australian Sports Commission). Human Kinetics.3. Counsilman, J. E. (1982). Sports Swimming (in Russian).Moscow. 208 p.4. Jasiûnas, V., Poderys, J., Poðkaitis. V. (1996). Kandidatøir ðalies olimpinës rinktinës nariø, besirengianèiø Atlantosolimpinëms þaidynëms, jëgos greitumo rodikliai.Kardiovaskulinë sistema ir sportinë veikla. Kaunas. P. 36–80.5. Korsakas, S., Vainoras, A., Gargasas, L., Poderys, J.,Jurkonis, V. (2002). Telecardiology system: methods andevaluation of the effects of adaptation of Lithuanian’s highly-skilled athletes to conditions of Australia. Education,Physical Training, Sport, 3. 19–22.
6. Maud, P.J., Foster, C. (1995). Physiological Assessment ofHuman Fitness. USA: Human Kinetics. P. 296.7. Noakes, T.D. (2002). Physiological models to understandexercise fatigue and the adaptations that predict or enhanceathletic performance. Scand J Med Sports, 10: 123–145.8. Poderys, J., Poderytë, K., Snarskaitë, R. (2002). Dideliomeistriðkumo sportininkø parengtumo ir organizmofunkcinës bûklës vertinimas pagal raumenø anaerobiniodarbingumo bei ðirdies ir kraujagysliø sistemos funkcinësbûklës rodiklius. Sporto mokslas. 1, 45–48.9. Poderys, J. (2003). Sportininko bûsenos vertinimai,teikiant operatyvià informacijà per Atënø olimpinesþaidynes, panaudojant kompiuterinæ EKG analizës sistemà„Kaunas–krûvis“ bei kineziologinæ judëjimo ir judesiøcharakteristikø monitoravimo sistemà. Programos „Atënai-2004“ ágyvendinimas: Lietuvos olimpinës rinktinës treneriø,sporto mokslininkø, gydytojø, masaþuotojø ir vadybininkøkursø medþiaga. Vilnius: LTOK. P. 23–24.10. Spencer, M.R., Gastin, P.B., Payne, W.R. (1996). Energysystem contribution during 400 to 1500 metres running.New Studies in Athletic, vol. 17 (4), 59–65.11. Vainoras, A. (2002). Functional model of humanorganism reaction to load-evaluation of sportsman trainingeffect. Education, Physical Training, Sport, 3, 88–93.
SPORTO MOKSLAS52
Nacionaliniø moterø krepðinio rinktiniø – Europos èempioniøþaidimo rodikliø lyginamoji analizë
Doc. Antanas Èiþauskas, Rasa KreivytëLietuvos kûno kultûros akademija
SantraukaSëkmingam komandø rengimui ir valdymui svarbi mokslinio tyrimo sritis – tai varþybinës veiklos kaita svarbiausiose
varþybose (Stonkus,1987, 2002, 2003; Wagner, 1998; Milanoviè, 2000; Buceta, 2000, ir kt.).Darbo tikslas – nustatyti ir ávertinti nacionaliniø moterø krepðinio rinktiniø (Europos èempioniø) kiekybinius ir kokybinius
þaidimo rodiklius. Tyrimai buvo atlikti paskutiniø penkiø Europos èempionatø (1995 –2003) metu. Nustatyta, kad pelnomøtaðkø per vienas rungtynes skaièius kito nuo 71 iki 78 (+7), metimø á krepðá skaièius padidëjo nuo 54,9 iki 66 (11,1), visàlaikà teigiamai kito atkovotø kamuoliø po netiksliø metimø skaièius – nuo 29 iki 42 (+13). Ypaè ðis rodiklis iðaugo potaisykliø pakeitimo (2000 m.).Taip pat nuolat didëjo ir klaidø skaièius rungtynëse – nuo 10 iki 18 (+8). Kokybiniai metimøá krepðá rodikliai kiekviename èempionate gerëjo – nuo 40,3 iki 44,7%, iðskyrus paskutiná (44,3%).
Raktaþodþiai: krepšinis, varþybinë veikla, kiekybiniai ir kokybiniai þaidimo rodikliai.
ÁvadasNemaþai autoriø (Jozwiak, Vagner, 1998; Kli-
mantowicz, 1999; Milanoviè, 2000; Stonkus, 1991,2002, 2003, ir kt.) viena svarbiausiø sporto mokslosrièiø laiko varþybinës veiklos (þaidimo) svarbiau-siose varþybose tyrimus.
Ið esmës paþinti ir ávertinti patá þaidimà, numa-tyti jo plëtros kryptis, tendencijas galima tik remian-tis objektyviais pajëgiausiø þaidëjø ir komandø þai-dimo svarbiausiose varþybose rodikliais (Stonkus,1993; Klimantowicz, 1999).
Todël þaidëjø ir komandø sportinio rengimovyksmo valdymo sëkmæ lemia turima savalaikë, ob-jektyvi informacija apie valdymo objektà (þaidëjus,komandà) bei pagrindinius varþovus. Tokia infor-macija bûtina siekiant komandas tikslingai rengti var-þyboms ir ji gali bûti gaunama tik taikant patikimustyrimø metodus (Stonkus, 1985, 2000, 2002, 2003).
Krepðinio komandø þaidimà galima vertinti pa-gal metimø á krepðá ið ávairiø nuotoliø, baudø meti-mø, atkovotø kamuoliø, rezultatyviai perduotø ka-muoliø, technikos klaidø kiekybinius (skaièius) irkokybinius (veiksmingumas, tikslumas) rodiklius(Klimantowicz, 1999; Stonkus, 2000, 2002, 2003ir kt.). Todël pateikiami beveik deðimties metø(1995–2003) geriausiøEuropos komandø – þe-myno èempioniø þaidimorodikliø, jø kaitos moks-liniø tyrimø duomenys iriðvados yra aktualûs.
Darbo tikslas – nusta-tyti ir ávertinti geriausiøEuropos moterø krepði-nio komandø (nacionali-niø rinktiniø) þaidimo ro-dikliø kaità.
Uþdaviniai:1. Nustatyti ir ávertinti pagrindiniø þaidimo ro-
dikliø kiekybines reikðmes ir jø kaità.2. Nustatyti ir ávertinti pagrindiniø þaidimo ro-
dikliø kokybines reikðmes ir jø kaità.Naudoti šie tyrimø metodai:1. Literatûros ðaltiniø analizë.2. Europos èempionatø rungtyniø techniniø pro-
tokolø rodikliø lyginamoji analizë.3. Matematinës statistikos metodai.Darbe analizuojami geriausiø Europos moterø
krepðinio komandø (þemyno èempioniø) þaidimorodikliai 1995–2003 m. èempionatuose. Buvo ope-ruojama kiekvieno èempionato nugalëtojos þaistøaðtuoneriø rungtyniø rodikliais.
Tyrimo rezultataiKiekybiniai þaidimo rodikliai. Daugiausiai tað-
kø vidutiniðkai per vienas rungtynes (po 78) pelnë2001 m. Europos èempionë Prancûzijos rinktinë,maþiausiai – 2003 m. èempionë Rusijos rinktinë –po 71 taðkà (1 lentelë, 1 pav.).
Metimø á krepðá skaièius kito netolygiai: daugiau-sia kartø vidutiniðkai per vienas rungtynes metë2001 m. Europos èempionë Prancûzija – po 66,5karto, ið jø: ið arti ir vidutiniø nuotoliø – po 57,5
1 lentelë
Nacionaliniø moterø krepðinio rinktiniø – Europos èempioniø metimø á krepðá rodikliai1995–2003m. èempionatuose (vidutiniškai per vienas rungtynes)
Pastaba:* – p<0,05 rezultatø skirtumai tarp 1999–2001 ir 2001–2003 m. èempionatø.
2004 Nr. 1(35) 53
karto, ið toli – po 9 kartus. Maþiausiai kartø metë ákrepðá 1999 m. Europos èempionë Lenkijos rinkti-në – po 52,6 karto, ið jø: po 43,6 metimus ið arti irvidutinio nuotolio, po 9 – ið toli (1 lentelë, 2 pav.).
Baudø metimø skaièius vienose rungtynëse, kaipir metimø á krepðá skaièius, kito netolygiai. Dau-giausia baudø metë Lietuvos nacionalinës rinktinëskrepðininkës – 1997 m. þemyno èempionës – po 28kartus, maþiausiai – 2003 m. Europos èempionësRusijos krepðininkës – po 23 (1 lentelë, 2 pav.).
7178
7377
73
0
20
40
60
80
100
1995 Ukraina
1997 Lietuva
1999 Lenkija
2001 Prancuzija
2003 Rusija
Peln
omit
aska
i
1 pav. Nacionaliniø moterø krepðinio rinktiniø – Europosèempioniø pelnomø taðkø skaièius (vid. per vienasrungtynes)
Atkovotø kamuoliø po netiksliø metimø á krep-ðá skaièius kito tolygiai: 1995 m. Europos èempio-nës Ukrainos ir 1997 m. èempionës Lietuvos krepði-ninkës per vienas rungtynes vidutiniðkai atkovodavokamuolá po 29 kartus, 1999 m. Lenkijos krepðininkës– 33 kartus, 2001 m. Prancûzijos – 36, o 2003 m.Rusijos – 42 kartus per rungtynes (2 lentelë, 3 pav.).
Didþiausias perimtø kamuoliø skaièius buvo1997 m. Europos èempionate – Lietuvos krepði-ninkës per rungtynes kamuolá perimdavo po 14 kar-tø. Kituose èempionatuose ðis rodiklis kito nedaug(2 lentelë, 3 pav.).
Gana tolygiai didëjo technikos klaidø skaièiusper vienas rungtynes: jeigu 1995 m. Europos èem-pionës Ukrainos krepðininkës jø padarë 10, tai2003 m. èempionës Rusijos krepðininkës – 18 (2lentelë, 3 pav.).
Kokybiniai þaidimo rodikliai. Visø metimø ákrepðá veiksmingumas (proc.) iki kai kuriø þaidimotaisykliø (þaidimo laiko, atakø trukmës ir kt.) pa-keitimø turëjo tendencijà didëti: 1995 m. buvo 40%,1997 m. – 47%, 1999 m. – 48%. Pakeitus taisyk-les, ðis rodiklis maþëjo (1 lentelë, 2 pav.).
Metimø ið arti ir vidutiniø nuotoliø veiksmingu-mo kitimo tendencija panaði. Metimø á krepðá ið toli-
mø nuotoliø veiksmingumorodikliø kaitos diapazonaslabai didelis: nuo 16% (Lie-tuvos rinktinës) 1997 m. iki39% (Prancûzijos rinktinës)2001 m. (1 lentelë, 2 pav.).
Baudø metimø veiks-mingumo rodikliai ganapastovûs. Tik po taisykliø pa-keitimo ðis rodiklis ðiek tieksumaþëjo (1 lentelë, 2 pav.).
Tyrimo rezultatø aptari-mas
Vidutiniškai per vienasrungtynes pelnomø taðkøskaièius padidëjo nuo 73 iki78 (+5). Ðis rodikliø prie-augis statistiðkai patikimas(t=2,03, p<0,05). Tai iðdalies lëmë krepðinio tai-sykliø pakeitimas: kadangiiki 24 s sutrumpëjo atakaiskirtas laikas, dël to padi-dëjo atakø skaièius rungty-nëse, o kartu ir metimø ákrepðá bei pelnomø taðkøskaièius.
2 pav. Nacionaliniø moterø krepðinio rinktiniø – Europos èempioniø metimø á krepðáir baudø metimø rodikliø kaita vidutiniškai per vienas rungtynes 1995–2003 m.
Pastaba: 2T – metimai á krepðá ið arti ir vidutinio nuotolio; 3T – metimai á krepðá ið toli; 1T – baudø metimai.
6251,5
11
27
5749
8
28
52,643,6
9
24
6657,5
9
26
55
41,4
1323
40,3 41,536,0
63,0
4752,0
16,0
79,0
4953,0
28,0
79,0
47,7 49,0
39,0
73,0
44,349,0
30,0
74,0
0
20
40
60
80
100
120
140
160
180
200
Is viso 2 T 3 T 1 T Is viso 2 T 3 T 1 T Is viso 2 T 3 T 1 T Is viso 2 T 3 T 1 T Is viso 2 T 3 T 1 T
1995 Ukraina 1997 Lietuva 1999 Lenki ja 2001 Prancuzija 2003 Rusija
Metim
uska
icius
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
Tikslu
mas%
Metimu skaiciusTikslumas (%)(proc.)
(pro
c.)
2 lentelë
Nacionaliniø moterø krepðinio rinktiniø – Europos èempioniø kiti þaidimo rodikliai1995–2003 m. èempionatuose (vidutiniškai per vienas rungtynes)
Metimø skaièiusTikslumas (proc.)
Atkovoti kamuoliai Eil.Nr.
Me-tai
Šalis èempionë Puolant Ginantis Iš viso
Perimti kamuoliai
Rezult. per-davimai
Techni-kos klai-
dos 1. 1995 Ukraina 9 20 29 7 3 10 2. 1997 Lietuva 5 24 29 14 5 11 3. 1999 Lenkija 8 26 33 5 14 16 4. 2001 Prancûzi-
ja 8 27 36 9 22 14
5. 2003 Rusija 13 28 42 9 12 18
SPORTO MOKSLAS54
29 2933
36
35
14
22
12
7
14
59 9 10 11
1614
18
42
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
UK LT LE PR RU UK LT LE PR RU UK LT LE PR RU UK LT LE PR RU
Atkovoti kamuoliai Rezult. perdavimai Perimti kamuoliai Klaidos
3 pav. Nacionaliniø moterø krepðinio rinktiniø – Europos èempioniø kiti þaidimo rodikliai 1995–2003 m. (vid. pervienas rungtynes)
Pastaba: UK – Ukraina, LT – Lietuva, LE – Lenkija, PR – Prancûzija, RU – Rusija.
2003 m. Europos èempioniø pelnomø taðkø skai-èius per rungtynes sumaþëjo iki 71 (-7). Ðis sumaþë-jimas statistiðkai patikimas (t=2,18, p<0,05). Mû-sø nuomone, tai lëmë gerokai padidëjæs techniniø klai-dø skaièius (18) per vienas rungtynes (2 lentelë) irpatikimesnis þaidimas gynyboje, kadangi komandos jaubuvo prisitaikiusios prie pakeistø taisykliø (1 pav.).
Kaip ir pelnomø taðkø skaièius, metimø á krepðáskaièius (2003 m. èempioniø) sumaþëjo (-11,6). Ðástatistiðkai patikimà (t=2,32, p<0,05) sumaþëjimàlëmë patikimesnë ir aktyvesnë gynyba (2 pav.), taippat iðaugæs techniniø klaidø skaièius (2 lentelë).
Kokybiniai metimø á krepðá rodikliai iki taisyk-liø pakeitimo, nors ir nedaug, taèiau gerëjo, iðsky-rus paskutiná èempionatà. Baudø metimø rodikliøveiksmingumas pasikeitus taisyklëms nuo 79% su-maþëjo iki 74%, tai, mûsø nuomone, lëmë padidë-jæs þaidimo tempas, o kartu atsiradæs didesnis nuo-vargis (2 pav.).
Ypaè iðaugo atkovotø kamuoliø po nesëkmingømetimø á krepðá skaièius – nuo 29 iki 42, tai paaið-kinama tuo, kad 2003 m. sumaþëjo metimø á krepðáveiksmingumas.
Iðaugus þaidimo tempui, tolygiai didëjo techni-niø klaidø skaièius, kuris 2003 m. èempionate pervienas rungtynes siekë vidutiniðkai 18 (3 pav.).
Taip pat kaip ir pelnomø taðkø skaièius kito irmetimø á krepðá rodikliai: nuo 52,6 kartø per vie-nas rungtynes 1999 m. iki 66,5 kartø (+11,9)2001 m. Ðá statistiðkai patikimà (t=2,03, p<0,05)rodikliø prieaugá taip pat lëmë sutrumpëjæs atakomsskirtas laikas (2 pav.).
Išvados1. Nacionaliniø moterø krepðinio rinktiniø – Eu-
ropos èempioniø kiekybiniai þaidimo rodik-liai: pelnomø taðkø skaièius, metimø á krepðáskaièius, iki 2003 m. Europos èempionato to-lygiai didëjo. Ðiø rodikliø prieaugis statistið-kai patikimas (p<0,05). Paskutiniame 2003 m.èempionate ðie rodikliai statistiðkai patikimaisumaþëjo (p<0,05).
2. Kokybiniai metimø á krepðá rodikliai iki pas-kutinio 2003 m. èempionato turëjo tendenci-jà didëti, o 2003 m. èempionate jie smarkiaisumaþëjo – nuo 48 iki 44%.
LITERATÛRA1. Jozwiak, J., Wagner, W. (1998). Charakterystik skladniküwgry koszykarskiego: Monografie Nr. 335. AcademiaWychowania Fyzycznewo w Poznaniu. S. 151–155.2. Klimantowicz, W. (1999). Koszykowka. Warszawa:Centralny oúriodek sportu.3. Milanoviè, W. (2000). Structure and characteristics ofScientific Research in the Domain of Sport. 5th AnnualCongress of the European College of Sport Science. Jyvaskyla,Finland.4. Oficialûs FIBA 1995, 1997, 1999, 2001, 2003 m. Europosmoterø krepðinio èempionatø varþybø protokolai.5. Stonkus, S. (1985). Krepšinis. Vilnius: Mokslas.6. Stonkus, S. (1991). Krepðininkø ir krepðinio komandøþaidimo modeliai. Kûno kultûra, 25, Kaunas: LKKI.7. Stonkus, S. (1993). Olimpinis 1992 metø krepðinis. Vilnius.8. Stonkus, S. (2000). Krepšinio testai. Kaunas: LKKA.9. Stonkus, S. ir kt. (2002). Þaidimai. Teorija ir didaktika.Kaunas: LKKA.10. Stonkus, S. (2003). Krepšinis. Istorija, teorija ir didaktika.Kaunas: LKKA.
2004 Nr. 1(35) 55
THE COMPARATIVE ANALYSIS OF GAME OF NATIONAL WOMEN’S TEAMSOF BASKETBALL – CHAMPIONS OF EUROPE
Assoc. Prof. Antanas Èiþauskas, Rasa Kreivytë
SUMMARY
One of the most important fields of research,alongside with others, in sport science is research inthe indices of competitive activities and changestaking place in these indices on the basics of the resultsshown at the most important competitions (Jozwiak,Wagner, 1988; Milanovic, 2000; Stonkus, 1985, 1991,2003).
The aim of study was to establish and evaluatequantitative and qualitative indices by the nacionalitywomen‘s basketball teams – European champions.
The total number of the points in one game varied
from 71 up to 78 (+7), number of throws at the basketfrom 54,9 up to 66 (11,1), number of rebounds afternot an exact throws constantly rose: from 29 up to 42(+13). Especially this index has grown after changesof rules, and also the number of the made mistakesconstantly grew: from 10 up to 18 (+8).
Quality indices of throws at the basket in eachchampionship improved from 40,3 up to 44,7percents, except for the last (44,3 percents).
Keywords: basketball, the indices of perfomance,quantitative indices, qualitative indices.
Strenght training of the Spanish basketball team for the 6th
European Basketball Championship for Young Men 2002 David Ribera-Nebot
Physical Conditioning Coach of the Young-Men-2002 Spanish Basketball Team Technical Director of “Viasport Alt Rendiment” (Center of Training Services)
Barcelona University, SpainSummary
The strength training of the Spanish Basketball Team for the 6th European Basketball Championship for Young Men 2002is presented. After a competitive season of approximately 10 months and a very short preparation period (3 to 4 weeks), theyoung players were asked to compete at maximum level by playing 8 consecutive games in 10 days. This situation requiresconcentrated training blocks of special strength so as the player can quickly transform his basic strength into competitivestrength.
Two basketball specific strength tests (strength tests for “fighting” situations and strength tests for short movements) wereperformed at the beginning of the preparation (day 7 of first micro-cycle) and repeated after 20 days of training (day 5 ofmicro-cycle 4).
The main conclusions are as follows: a) In the four tests all players improved the meters performed, reflecting a significantincrease of trunk and lower body strength for “fighting” and short movement situations. Such specific strength improvementwas probably a key factor for reaching an optimal technical performance and for peaking. On the other hand, the decreaseof arms strength with 15 and 10 kg is not relevant for basketball players and can be a consequence of the total trainingemphasis. b) The strength training methods used playing with personal limits of high speed can be considered very effectivefor short periods of training in which a quick approach to the specific strength competitive skills is needed. c) The specificstrength improvement must be understood as a consequence of both the technical-tactical training and the strength training.d) The results of the final strength tests at micro-cycle 4 were relevant for deciding the application of the more special strengthtraining and the structure of the next practices. e) It is important to control the percentage of the different levels of strengthtraining in relation to the volume of technical executions during technical-tactical training. f) There are some technicalproposals that could have helped to achieve a better strength training: 1) to modify the structure and introduce more restperiods in the micro-cycle 2, in order to include two extra strength practices at days 6 and 7 for some players, and to be ableto increase the technical-tactical quality of the last practices of this micro-cycle; 2) to conduct the second test at day 4 ofmicro-cycle 4, so as to have a full “Level 3-Special Strength” practice at day 5 and thus to increase the volume and specificityof strength in this micro-cycle.
Keywords: young athletes, European Basketball Championship, strength training.
Gauta 2003 12 15Priimta 2004 03 10
Antanas ÈiþauskasLKKA Sportiniø þaidimø katedraSporto g. 6, LT–3000 KaunasTel. +370 37 30 26 53El. paštas: [email protected]
SPORTO MOKSLAS56
IntroductionThe strength training of the Spanish Basketball
Team for the 6th European Basketball Championshipfor Young Men 2002 is presented in this article.
Basketball, as many other sports in which“corporal contact” with the opponent and quick-short movements are demanded during theexecution technical skills performed in a game,requires high levels of strength. The aim of thisstrength training is to achieve, for each of theseforms of special strength manifestation, the highestdegree of specific muscular efficacy in order to beable to exceed the resistances that for suchexecutions appear during a game. We can definestrength for each group of technical skills and wecan define different levels of strength that permitto approach the unspecific strength quality to thespecific competitive conditions. Therefore, theplayer can apply all his strength to his specifictechnical skills (Seirul-lo Vargas, 1990).
After a competitive season of approximately 10months and a very short preparation period (3 to 4weeks), the young players were asked to competeat maximum level by playing 8 consecutive gamesin 10 days. This situation requires concentratedtraining blocks of special strength so as the playercan quickly transform his basic strength intocompetitive strength.
Again, I want to thank professor FranciscoSeirul-lo Vargas for all his advice on programmingthe strength training for this EuropeanChampionship.
Research Methods and OrganizingStudy DesignAs a part of the preparation for this European
championship, the change in specific strengthcapacity was studied during the first 20 days (periodof maximum work volume).
Two basketball specific strength tests (strengthtests for “fighting” situations and strength tests forshort movements) were performed at the beginningof the preparation (day 7 of first micro-cycle) andrepeated after 20 days of training (day 5 of micro-cycle 4). A basketball specific strength test forrunning was also planned, but we did not administerit due to equipment problems.
Strength Training Contents– “Level 1-General Strength” (General Strength
1-2): directed toward multi-jumps, multi-runs,multi-throws, multi-“fights” and multi-shortmovements for all the players (movementcontrol emphasis).
– “Level 2-Directed Strength” (Special Strength1-2): directed toward long pass, runs, “fight”
and short movements, differentiating exercisesfor point guard-small forward players andpower forward-centre players (spatial-temporal emphasis). The strength tests for“fighting” situations and the strength tests forshort movements are considered “Level 2-Directed Strength”.
– “Level 3-Special Strength” (Special Strength3-4): directed toward combination of 4-6specific actions, differentiating point guard-small forward players and power forward-centre players (decision making strategies andprogramming processes emphasis).
*Execution conditions: a) the player performs theexercise at maximum speed as many times aspossible and when he is unable to maintain ahigh speed, stops and takes a personal rest,during the given time, he performs as manysets as possible at high speed; b) the playerperforms the sequence of actions at maximumspeed and takes a personal rest, during thegiven time, he performs as many sets aspossible.
– Speed -Cognitive and Coordination- Variationsfor runs, short movements, startingmovements, “fights”, “fight” plus anotheraction, dribbling, jump plus tip and long-shortpass. Speed can be considered the “Level 4-Competitive Strength”. Speed practices werepart of the strength training or a separatepractice.
Strength Periodisation– Micro-Cycle 1-2 (micro-cycle 1 starts at day 6
of the week): a block of 3 strength practicesat day 7 of micro-cycle 1 (strength tests) anddays 1 and 2 of micro-cycle 2 (general strengthpractices). One Speed practice at day 6. About65 % of “Level 1-General Strength” and 35 %of “Level 2-Directed Strength”.
– Micro-Cycle 3 (rest during day 1–3 preparatorygames at days 4,5 and 7): a block of 2 strength-speed practices at days 2 and 3. A 100 % of“Level 2-Directed Strength”.
– Micro-Cycle 4 (rest during days 1,2 and 3–2preparatory games at days 5 and 7): strengthtests and 1 strength-speed practice at day 5.One speed practice at day 6. About 60% of“Level 2-Directed Strength” and 40 % of“Level 3-Special Strength”.
– Micro-Cycle 5 (recovery practice at day 1 –trip and activation practice at days 3 and 4 -3championship games at days 5,6 and 7 - firstphase): 1 strength-speed practice at day 2. A100% of “Level 3-Special Strength”.
– Micro-Cycle 6 (5 championship games - second
2004 Nr. 1(35) 57
phase): there was no strength training. Strength Control and Evaluation– Strength Tests for “Fighting” Situations
(modification for basketball of Seirul-los’ test):a) following a triangle path (1,80 m. each side)with defence slides and frontal flexion-extension arm movements holding a 15 kg disc,the player has to perform as many meters andarm movements as possible during 2 sets of30 seconds (15 seconds rest in between); b)the same than a) but the player holds a 10 kgdisc and performs 3 sets of 30 seconds (15seconds rest in between).
– Strength Tests for Short Movements(modification for basketball of Seirul-los’ test):a) following an “L” path (1,80 m. each side)with forward-backward movements anddefence slides holding a 10 kg disc, the playerhas to perform as many meters as possibleduring 2 sets of 30 seconds (15 seconds restin between); b) the same than a) but the playerholds a 5 kg disc and performs 3 sets of 30seconds (15 seconds rest in between).
– In each strength training practice the followingcomponents were evaluated: reference playersamount of sets and repetitions (number of
actions performed), level of specificorientation of the exercises (from general tospecial) and total duration.
– In each technical-tactical practice the followingrelated-strength components were evaluatedfor a reference player: the biological-conditioning quality level and the technical-coordination quality level of each exercise; thebiological-conditioning structure and thetechnical-coordination structure of the wholepractice.
Discussion of Results15 kg - Strength Test for “Fighting” Situations:
all players improved the meters performed and mostof the players decreased the arm movementsperformed (in some cases significantly).
10 kg - Strength Test for “Fighting” Situations:all players improved the meters performed andabout half of the players decreased the armmovements performed (in some cases significantly).
10 kg - Strength Tests for Short Movements: allplayers improved the meters performed.
5 kg - Strength Tests for Short Movements: allplayers improved the meters performed.
Conclusions– All players (except one that didnot perform the second test andmissed most of the strengthpractices) experienced a verysignificant increase (based ontests results) of their specificstrength capacity for “fighting”and short movements situationsduring the first 20 days of thepreparation -period ofc o n d i t i o n i n g - t e c h n i c a lconcentration- (from micro-cycle1 to 4). Such specific strengthimprovement was probably a keyfactor for reaching an optimaltechnical performance and forpeaking.In the four tests all playersimproved the meters performed,reflecting a significant increase oftrunk and lower body strength for“fighting” and short movementsituations. On the other hand, thedecrease of arms strength with 15and 10 kg is not relevant forbasketball players and can be aconsequence of the total trainingemphasis.
T. 1. June 30T. 2. July 19
SPORTO MOKSLAS58
Straipsnyje apþvelgiamos Ispanijos krepðiniokomandos jëgos pratybos, vykdytos rengiantis VIEuropos jaunimo krepðinio èempionatui 2002 m. Pomaþdaug 10 mënesiø trukmës varþybø sezono ir labaitrumpo parengiamojo laikotarpio (3–4 savaitës)jauniesiems þaidëjams teko þaisti maksimaliupa jëgumu 8 rungtynes per 10 dienø. Tokiojesituacijoje reikalingi labai koncentruoti specialiosiosjëgos pratybø blokai, kad þaidëjai galëtø greitaipaversti savo bazinæ jëgà varþybine (specialiàja) jëga.
Du specialiai krepðiniui pritaikyti testai buvo atliktipasirengimo pradþioje (septintoji pirmo mikrociklodiena) ir pakartoti po 20 dienø (penktoji ketvirtomikrociklo diena).
Pagrindinës iðvados tokios: a) Visi þaidëjai pagerinopirmojo testo rodiklius, tai rodo padidëjusià liemensir apatinës kûno dalies jëgà kovos ir trumpø judesiøsituacijose. Toks specialiosios jëgos padidëjimastikriausiai buvo pagrindinis veiksnys, leidæs pasiektioptimalø techniná parengtumà ir geriausià formà. Kitavertus, rankø jëgos sumaþëjimas atliekant testà su 15ir 10 kg sunkmenomis nëra tinkamas krepðininkams
ir gali bûti viso treniruotës proceso pasekmë. b) Jëgostreniruotës metodai gali bûti laikomi labai efektyviaistrumpiems treniruotës proceso etapams, kai reikiagreitai pagerinti specialiàjà varþybinæ jëgà.c) Specialiosios jëgos padidëjimas gali bûti techninioir taktinio rengimo bei jëgos treniruotës rezultatas.d) Galutiniai jëgos testø rezultatai 4 mikrociklopabaigoje paskatino daugiau rengti specialiosios jëgospratybø ir keisti jø struktûrà. e) Svarbu kontroliuotiskirtingo lygio jëgos pratybø ir technikos tobulinimopratybø santyká techninio ir taktinio rengimo metu.f) Geriau lavinti jëgà gali padëti ðios techninësrekomendacijos: 1) modifikuoti mikrociklo struktûràir antrajame mikrocikle planuoti daugiau poilsiolaikotarpiø, kad bûtø galima kai kuriems þaidëjamsátraukti dar dvejas jëgos pratybas 6 ir 7 ciklo dienomisir taip padidinti paskutiniø ðio ciklo pratybø techninæir taktinæ kokybæ; 2) atlikti antràjá testà 4 mikrociklo4 dienà, kad bûtø galima surengti „treèio lygio –specialiosios jëgos“ pratybas penktàjà dienà ir tokiubûdu ðiame mikrocikle padidinti jëgos dydá irspecifiðkumà.
– The strength training methods used playingwith personal limits of high speed can beconsidered very effective for short periods oftraining in which a quick approach to thespecific strength competitive skills is needed.
– The specific strength improvement must beunderstood as a consequence of both the technical-tactical training and the strength training.
– The results of the final strength tests at micro-cycle 4 were relevant for deciding theapplication of the more special strengthtraining and the structure of the next practices.
– It is important to control the percentage ofthe different levels of strength training inrelation to the volume of technical executionsduring technical-tactical training.
– There are some technical proposals that couldhave helped to achieve a better strengthtraining: 1) to modify the structure andintroduce more rest periods in the micro-cycle2, in order to include two extra strengthpractices at days 6 and 7 for some players,and to be able to increase the technical-tacticalquality of the last practices of this micro-cycle;2) to conduct the second test at day 4 of micro-cycle 4, so as to have a full “Level 3-Special
Strength” practice at day 5 and thus to increasethe volume and specificity of strength in thismicro-cycle.
– If the technical training of cognitive-affectiveparticipation (for training and competitivephases) and the technical training of motorparticipation (coordination capacities andconditioning capacities) should be wellbalanced for a good technical improvement(Seirul-lo Vargas, 1987), it must be pointedout that a high special strength level is the mostsignificant conditioning capacity that supportsa technical execution.
REFERENCES1. Seirul-lo Vargas, F. (1987). La Técnica y su Entrenamiento(“Technique and its Training”). Apunts Medicina de l’Esport,24 (93), 189–199.2. Seirul-lo Vargas, F. (1990). Entrenamiento de la Fuerzaen Balonmano (“Strength Training in Handball”). Revistade Entrenamiento Deportivo, 4(6), 30–34.3. Seirul-lo Vargas, F. (2003). Sistemas Dinamicos yRendimiento en Deportes de Equipo (“Complex Systemsand Performance in Team Sports”). 1st Meeting of ComplexSystems and Sport. INEFC-Barcelona.4. Ideas an Experiences of Francisco Seirul-lo Vargas onSports Training: http://www.entrenamientodeportivo.org
SANTRAUKA
David Ribera-NebotViasport sports Center, Barcelona UniversitySampere Miquel 13-19 ESC-B ATICO-2Barcelona, Spain 08032Tel. +346 37 296 59 200E-mail: [email protected]
Gauta 2004 01 06Priimta 2004 03 10
ISPANIJOS KREPÐINIO KOMANDOS JËGOS LAVINIMO YPATUMAI RENGIANTISVI EUROPOS JAUNIMO ÈEMPIONATUI (2002 M.)
2004 Nr. 1(35) 59
Maisto papildai sportininkø mityboje
Doc. dr. Marija Peèiukonienë, doc. dr. Rimantas Stukas, dr. Eglë Kemerytë-Riaubienë Vilniaus pedagoginis universitetas, Vilniaus universitetas
SantraukaDarbo tikslas – ávertinti maistiniø medþiagø kiekius sportininkø maisto racione, áskaitant vartojamus maisto papildus, ir
palyginti su kiekiais juos reglamentuojanèiuose teisës aktuose.Dienynø-apklausos-svërimo metodu tyrëme 29 sportininkø (vidutiniðkai 21,5 m. amþiaus, 182,1 cm ûgio, 76,0 kg kûno
masës) faktiðkà mitybà ir jos reþimà, lenteliø-chronometraþo metodu ávertinome energijos sànaudas. Visi tiriamieji vienàkartà per dienà vartojo maisto papildus, kuriø sudëtyje buvo vitaminø E, C, B1, B2, B3, B6, B12, Bc ir PP.
Tyrimø duomenys buvo analizuojami matematinës statistikos metodais. Nustatyta, kad bendras, gaunamas su maistuenergijos kiekis visiðkai padengia tiriamøjø sportininkø energijos sànaudas. Vidutiniame sportininkø maisto racione ryðkusenerginiø maistiniø medþiagø disbalansas, pasireiðkiantis per dideliu riebalø ir per maþu angliavandeniø kiekiu. Angliavan-deniø sudëtyje per daug mono- ir disacharidø. Analizuojant koreliacijà tarp sportininkø fiziná iðsivystymà ir jø maisto racionøcheminæ sudëtá apibûdinanèiø rodikliø nenustatyta ryðio tarp per didelio riebalø, mono- bei disacharidø kiekio sportininkømaisto racione ir tiriamøjø kûno masës bei jos komponentø (riebalø ir raumenø masës). Baltymø kiekis sportininkø maistoracione pakankamas. Dideli (nuo 1,1 iki 2,4 g/kg kûno masës) baltymø kiekio svyravimai individualiuose maisto racionuose.
Sportininkø vidutiniame maisto racione vitaminø kiekiai artimi rekomenduojamiems, iðskyrus vitaminus B1, Bc ir PP,kuriø kiekiai nesiekë ðios amþiaus grupës nesportuojantiems asmenims rekomenduojamo kiekio.
Mineralinë vidutinio maisto raciono sudëtis tinkama – makroelementø kiekiai atitinka rekomendacijø reikalavimus. Dëldideliø maistiniø medþiagø kiekio svyravimø individualiuose maisto racionuose bûtina individualizuoti maisto papildø var-tojimà.
Analizës rezultatai parodë, kad sportininkø bendras su maistu ir maisto papildais gaunamas beveik visø vitaminø (B2, B6,B12, E, C) kiekis atitinka specialios medicininës paskirties maisto papildø sudëties reikalavimus. Taigi tirtøjø sportininkøvartotiems maisto papildams bûtina medicinos specialisto prieþiûra, kad bûtø iðvengta nepageidaujamø reiðkiniø. Tiriamøjømitybos reþimas buvo normalus: 66,6% jø maitinasi 3 kartus per dienà, 29,2% – 4 kartus per dienà ir 4,2% – 5 kartus perdienà. Vieðojo maitinimo ástaigose maitinosi 12,5% tiriamøjø. Visi kiti maistà gamino ir maitinosi namuose.
Raktaþodþiai: sportininkai, maisto papildai, mityba, vitaminai.
ÁvadasDidele dalimi mûsø maitinimasis priklauso nuo
þiniø apie sveikatà ir mitybos átakà sveikatai lygio.Deja, kaip rodo Lietuvos gyventojø faktiðkos mity-bos tyrimø duomenys, vidutiniðkai tik 5% vyrø ir11% moterø maistà renkasi sveikatos gerinimo tiks-lu. Nors ðiandien jau aiðkiai moksliðkai árodyta, kadmityba – sveikatos pagrindas, didþioji Lietuvos gy-ventojø dalis á tai nekreipia dëmesio. Iðimtis – spor-tininkai. Sportininkai – tai kategorija þmoniø, ku-rie mitybai ir jos pagerinimui, papildymui skiria pa-kankamai didelá dëmesá. Gaila, taèiau daþnai spor-tiniø rezultatø siekimas bet kokia kaina lemia ne-tinkamà maisto papildø bei sportininkø mitybos pro-duktø vartojimà, kuomet smarkiai virðijami leistinimaistiniø ir biologiðkai aktyviø medþiagø kiekiai.
Jei maisto papildo sudëtyje esanèiø veikliøjø me-dþiagø kiekiai nevirðija rekomenduojamos paros po-reikio normos, tai tokie papildai priskiriami spe-cialios paskirties maisto produktams, o jei virðijarekomenduojamas normas – specialios medicininëspaskirties maisto produktams.
Maisto papildø ávairovë tikrai didelë, plaèiai ðne-kama apie jø ar atskirø jø komponentø naudà svei-
katai. Taigi labai svarbu þinoti pagrindinius maistopapildø pasirinkimo kriterijus.
Pagal 2002 m. birþelio 10 d. Tarybos direktyvà2002/46/EB „Dël valstybiø nariø ástatymø, susiju-siø su maisto papildais, derinimo“ maisto papildas– tai maisto produktas, skirtas papildyti áprastàmaisto racionà, kuris vienas arba kartu su kitomismedþiagomis yra koncentruotas maistiniø ar kitømedþiagø ðaltinis, turintis mitybinæ vertæ arba fi-ziologiná poveiká. Maisto papildai á rinkà tiekiamidozuotomis formomis – kapsulëmis, piliulëmis, tab-letëmis, milteliø maiðeliais, ampulëmis, buteliukaissu laðø dozatoriais bei kitomis panaðiomis skysèiøir milteliø, skirtø vartoti maþais dozuotais kiekiais,formomis. Direktyvoje maistinës medþiagos – taivitaminai ir mineralinës medþiagos.
Su maistu organizmas gauna maistines ir biolo-giðkai aktyvias medþiagas, tarp jø vitaminus bei mi-neralines medþiagas. Sportininkø organizmui ten-ka didelis fizinis, psichinis ir emocinis krûvis, o taisavo ruoþtu lemia didëjanèius organizmo poreikiusðioms medþiagoms. Taigi sportininkams tikslingapapildyti mitybà papildais. Kiekvienas þmogus mai-tinasi individualiai, todël ir maisto papildus turi
SPORTO MOKSLAS60
rinktis individualiai atsi-þvelgdamas á maitinimosibûdà ir fiziná aktyvumà.Be reikalo nereikëtø var-toti labai dideles veikliø-jø medþiagø koncentraci-jas turinèiø maisto papil-dø. Sportininkø mitybosproduktus bei maisto pa-pildus Lietuvoje regla-mentuoja 2001 m. gruo-dþio 22 d. Sveikatos apsaugos ministro ásakymu Nr.666 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN107:2001 „Specialios paskirties maisto produktai“.
Maisto papildai tinka specialiai mitybai, jei jø su-dëtis ir vitaminø, mineralø ar kitø maistiniø medþia-gø kiekiai atitinka ypatingos mitybos poreikius, at-sirandanèius dël tam tikros þmogaus fizinës ar fi-ziologinës bûklës. Atskiros maistinës medþiagos arjø derinio, esanèio maisto papilde, tinkamumas spe-cialiai mitybinei paskirèiai turi bûti pagrástas moksloduomenimis. Minimalus kiekvienos maistinës me-dþiagos, esanèios maisto papilde, kiekis turi suda-ryti 15%, o maksimalus – 100% rekomenduojamosparos normos ar nustatyto saugaus ir adekvataussuvartojamo kiekio.
Produkto etiketëje turi bûti nurodyta, kad tai,,maisto papildas”. Etiketëje bûtina nurodyti, kieksiûlomo per parà suvartoti produkto kiekyje (vie-noje tabletëje, kapsulëje, 100 g ar kitame kiekyje)yra tø maistiniø medþiagø ar kitø medþiagø, kuriøyra nustatytos rekomenduojamos paros normos(RPN), ir koká tai sudaro rekomenduojamos parosnormos procentà.
Bendram organizmo stiprinimui tinka tokiemaisto papildai, kuriø sudëtyje yra kuo daugiau rû-ðiø vitaminø ir mineraliniø medþiagø, o jø dozës ar-timos rekomenduojamai paros normai.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos minist-ro 2003 m. liepos 9 d. ásakymu Nr.V-411 patvirtin-ti „Reikalavimai specialios medicininës paskirtiesmaisto produktø sudëèiai“. Jais nustatomi vitami-nø bei mineraliniø medþiagø kiekiai specialios me-dicininës paskirties maisto produktuose. Pateiktimaþiausi bei didþiausi vitaminø bei mineralø kie-kiai 100 kcal bei 100 kJ. Reikalavimai parengtivadovaujantis Europos Komisijos 1999 m. kovo25 d. direktyva 1999/21/EB ,,Dël specialios medi-cininës paskirties maisto produktø“.
Taigi produktai, savo sudëtyje turintys vitaminøir mineralø, priskiriami skirtingoms kategorijoms.Sportininkams reikëtø rinktis maisto produktus bei
1 lentelë
Sportininkiø antropometriniø tyrimø rodikliai
Pastaba: KMI – kûno masës indeksas, RRMI – raumenø ir riebalø masës indeksas.
maisto papildus atsiþvelgiant á jø paskirtá bei koky-binæ ir kiekybinæ sudëtá.
Mûsø darbo tikslas buvo ávertinti vitaminø ir mi-neralø kiekius studentø sportininkø maisto racio-ne, áskaitant maisto papildø vartojimà, ir palygintisu kiekiais, nurodytais juos reglamentuojanèiuosetesës aktuose.
Tyrimo objektas ir metodaiBuvo tirta 22 sportininkø, kurie mokymàsi Vil-
niaus pedagoginiame universitete derina su sportotreniruotëmis, fizinis iðsivystymas, dienos reþimas,energijos sànaudos ir faktiðka mityba. 1 lentelëjepateikti antropometriniø tyrimø (Raslanas, Sker-nevièius, 1998) rodikliai charakterizuoja sportinin-kø fiziná iðsivystymà.
Paros reþimui nustatyti buvo taikytas anketinësapklausos metodas. Energijos sunaudojimas tirtasnetiesioginiu kalorimetrijos lenteliø-chronometra-þo metodu. Faktiðka mityba nustatyta apklausos irsvërimo bûdu (3 dienas ið eilës). Visi tiriamieji vie-nà kartà per dienà (ryte) vartojo maisto papildà,kurio sudëtyje buvo vitaminø: E – 36 mg, C –225 mg, B1 – 3,9 mg, B2 – 4,8 mg, PP – 50 mg, B6 –5,4 mg, Bc – 480 g, B12 – 9 g, B3 – 18 mg. Atliktamaisto sudëties analizë. Ávertintas maistiniø medþia-gø subalansuotumas racionuose ir tai, kaip jø kie-kiai, be maisto papildø ir su jais, atitinka organiz-mo fiziologinius poreikius (Rekomenduojamos pa-ros maistiniø medþiagø ir energijos normos, 2000).Vertinant vitaminø kiekius sportininkø maisto ra-cionuose, papildytuose multivitaminais, palyginta sukiekiais, nurodytais juos reglamentuojanèiuose tei-sës aktuose (Reikalavimai specialios medicininës pa-skirties maisto produktø sudëèiai, 2003).
Tyrimo duomenø analizei buvo taikyti matema-tinës statistikos metodai. Skaièiuoti aritmetiniai vi-durkiai (X), jø reprezentacinës paklaidos (Sx),standartiniai nuokrypiai (S), variacijos koeficien-tas (V%), didþiausios (max) bei maþiausios (min)reikðmës. Atlikta koreliacinë analizë (Bitinas, 1998).
2004 Nr. 1(35) 61
Tyrimo rezultatai ir jø analizëSportininkø mitybos reþimo tyrimai parodë, kad
66,6% jø maitinosi tris kartus per dienà, 29,2% – 4ir 4,2% – 5 kartus per dienà. Vieðojo maitinimoástaigose valgë 12,5% tiriamøjø, visi kiti maistà ga-mino ir maitinosi namuose. Tø sportininkø, kurievalgë tris kartus per dienà, atskirø valgymø maistodavinio energinë vertë buvo tokia: per pirmà valgy-mà sportininkai gavo 24% bendros paros maistoraciono energinës vertës, per antrà – 41% ir pertreèià – 35%. Sportininkø, valgiusiø keturis kartusper dienà, paros racionas pasiskirstë á keturis pa-naðios apimties maitinimus. Taigi tirtøjø sportinin-kø mitybos reþimas atitinka literatûroje rekomen-duojamà mitybos reþimà sportininkams, besitreni-ruojantiems 1–2 kartus per dienà (Ïèòàíèå âñèñòåìå ïîäãîòîâêè ñïîðòñìåíîâ, 1996; Ha-milton ir kt, 1998). Sportininkø gaunami su maistuvidutiniai energijos kiekiai visiðkai padengë jø pa-ros energijos iðlaidas.
Faktiðkos sportininkø mitybos tyrimo duomenyspateikti 2–4 lentelëse.
2 lentelë
Sportininkø vidutiniø maisto racionø cheminë sudëtis ir energinë vertë
3 lentelë
Vitaminø kiekiai sportininkø vidutiniuose maisto racionuose
Pastaba: RE – retinolio ekvivalentas.4 lentelë
Mineraliniø medþiagø kiekiai sportininkø vidutiniuose maisto racionuose
Vertinant racionø energiniø maisto medþiagø su-dëtá (2 lentelë) reikia paþymëti, kad pagrindinësmaisto medþiagos – baltymø – kiekio svyravimai in-dividualiuose racionuose dideli: bendro baltymø kie-kio sklaidos variacijos koeficientas V% – 20,9, gy-vulinës kilmës baltymø V% – 30,8, tolygiausi ro-dikliai buvo baltymø kiekio, iðreikðto gramais ki-logramui kûno masës, V% – 21,8. Literatûros duo-menimis, 1 kilogramui kûno masës pakanka gauti0,75 g baltymø (Rekomenduojamos…normos,2000), o sportininkams ðis kiekis gali bûti padidin-tas iki 1,2–1,7 g ir net viršyti 2,0 g (Kanopka, 1994;Ïèòàíèå â ñèñòåìå ïîäãîòîâêè ñïîðòñìåíîâ,1996; Gailiûnienë, Milaðius, 2001). Patenkinamàbendro baltymø kiekio dalá sudarë gyvulinës kilmësbaltymai (vidutiniðkai 61,3%). Bendras riebalø kie-kis visø tiriamøjø racionuose buvo didelis, indivi-dualûs rodikliai svyravo nuo 135,6 iki 273,1 g, esantsklaidos variacijos koeficientui V% – 16,1. Daugdidesni sportininkø racionuose buvo augaliniø rie-balø individualiø rodikliø svyravimai (V% – 37,78),nors augaliniai riebalai sudarë patenkinamà bendro
Vitaminai A Kar RE B1 B2 B6 B3 B12 Bc D PP C E H miligramais mikrogramais miligramais
X 0,60 4,75 1,39 2,05 2,41 4,26 7,00 5,44 263 1,71 22,83 146,0 41,10 47,54 Sx 0,08 0,80 0,16 0,11 0,12 0,21 0,37 0,47 9,54 0,22 1,36 19,5 2,23 3,76 S 0,37 3,68 0,72 0,48 0,54 0,98 1,69 2,14 43,74 0,99 6,22 89,6 10,22 17,22 V 61,66 77,47 51,80 23,41 22,40 23,00 24,14 39,34 16,63 57,89 27,24 61,6 24,87 36,22
Min 0,26 0,66 0,42 1,18 1,63 2,87 4,83 1,26 189 0,22 12,25 50,0 21,50 14,39 Max 2,04 14,90 3,11 2,97 3,79 6,08 11,27 9,76 357 3,58 38,00 394,0 61,80 91,77
SPORTO MOKSLAS62
riebalø kiekio dalá (vidutiniðkai 33,7%). Individua-liuose sportininkø maisto racionuose pagrindinësenerginës maisto medþiagos – angliavandeniø – kie-kis svyravo nuo 273,6 iki 699,6 g. Labai nevieno-das santykis tarp lengvai ásisavinamø cukrø ir poli-sacharidø. Daugeliu atvejø per didelæ dalá bendroangliavandeniø kiekio sudaro mono- ir disachari-dai (vidutiniškai 42,1%).
Didþiausi sportininkø vidutiniuose maisto racio-nuose buvo vitaminø individuliø rodikliø skirtumai(3 lentelë). Karotinø kiekis atskirø asmenø racio-nuose svyravo nuo 0,66 iki 14,9 mg (V% – 77,47),taèiau, A vitamininiø medþiagø ir karotinø kiekiusávertinus retinolio ekvivalentu, ðie rodikliai pasi-skirstë tolygiau (V% – 51,8). Maþesnë B grupësvitaminø individualiø rodikliø sklaida (V%: Bc –16,6; B2 – 22,4; B6 – 23,0; B3 – 24,1; B1 – 23,4).
Norint ávertinti, kaip sportininkø mityba tenki-na organizmo fiziologinius poreikius, atliktas pro-centinis jø maisto racionø cheminës sudëties paly-ginimas su rekomendacijomis (1 pav.).
0 100 200 300 400 500
BaltymaiRiebalai
AngliavandeniaiNatrisKalis
KalcisMagnis
FosforasGeležis
Retinolio ekv.B1B2PP
CE
B6B12
Bc
Ma
isto
med
þia
go
s
proc. rekomenduojamos paros normos
1 pav. Sportininkø vidutinio maisto raciono sudëties pro-centinis palyginimas su rekomenduojama paros norma(RPN)
Iðanalizavus sportininkø maisto racionus maty-ti, kad daugelio su maistu gaunamø vitaminø kie-kiai virðija rekomenduojamas paros normas (RPN).Ypaè daug sportininkø maiste yra vitamino E – netketuris kartus daugiau nei RPN. Daugiau nei dvi-gubai RPN viršija ir vitaminai B12, B6, C, taèiauvitaminø Bc, PP, B1 sportuojanèiø asmenø racionetrûksta.
Visø mûsø tirtø mineraliniø medþiagø kiekis ti-riamøjø maiste yra pakankamas. Sportininkai sumaistu gauna daug geleþies, fosforo bei natrio (per200% RPN).
Vertinant pagrindiniø energiniø ðaltiniø subalan-suotumà tiriamøjø sportininkø vidutiniuose maistoracionuose, palygintas energijos, gaunamos su mais-to medþiagomis, procentinis pasiskirstymas faktiš-kuose racionuose (2 pav.) su rekomenduojamu spor-tininkams (3 pav.).
2 pav. Energijos, gaunamos su maistinëmis medþiagomis,procentinis pasiskirstymas tiriamøjø asmenø maisto racione
3 pav. Rekomenduojamas energijos, gaunamos su maisti-nëmis medþiagomis, procentinis pasiskirstymas sportuojan-èiø asmenø maisto racione
55-65 %
10-20%
20-30%
35%
65%
Riebalai
Baltymai
Mono- irdisacharidaiPolisacharidai
55%
45%
41%
13%
46 %
Riebalai
Baltymai
Mono- irdisacharidaiPolisacharidai46%
41%
13%
45%
55%
Mûsø tirtø asmenø energijos kiekiai, gaunamisu angliavandeniais, baltymais ir riebalais, nëra tin-kamai subalansuoti. Maisto racione trûksta sporti-ninkams pagrindinio energijos ðaltinio – angliavan-deniø. Gaunama su angliavandeniais energija suda-ro 46%, vietoj rekomenduojamø 55–65%. Mono-ir disacharidø bei polisahcaridø santykis maiste taippat nëra racionalus. Sportininkai suvartoja per daugmono- ir disacharidø, taèiau maiste nepakanka po-lisacharidø, kurie turëtø sudaryti 2/3 visø su mais-tu gaunamø angliavandeniø (Eberle, 2000). Balty-mø sportininkø vidutiniame paros maisto racionepakanka. Energija, gauta ið baltymø, sudaro 13%.Riebalø kiekis tiriamøjø maiste yra per didelis. Gau-nama su riebalais energija sudaro 41%, vietoj re-komenduojamø 20–30%.
Analizuojant koreliacinio tyrimo interkoreliaci-nëje skalëje sportininkø vidutinio maisto raciono ir
2004 Nr. 1(35) 63
jø fizinio iðsivystymo atskirø poþymiø rodikliø tar-pusavio ryðius nustatyta, kad kûno masë turëjo sil-pnà ryðá su maisto racionø energine verte (r=0,31),riebalø (r=0,25) bei angliavandeniø (r=0,40) kie-kiu jame. Analogiðka maisto raciono energinësvertës, riebalø ir angliavandeniø kiekio jame pri-klausomybë buvo ir su raumenø mase (atitinka-mai r=0,27; r=0,22; r=0,40). Kûno riebalø masëturëjo silpnà ryðá tik su energine verte (r=0,27),nepriklausë nuo riebalø ir angliavandeniø bei jøkomponentø kiekio maisto racione. Tai leidþia ma-nyti, kad sportininkø organizmas, esant pakanka-mam baltymø kiekiui jø maiste, racionaliai panau-dojo riebalø pertekliø ir angliavandeniø trûkumà beinetinkamà jø sudëtá maisto racione.
Vertinant sportininkø organizmo aprûpinimà vita-minais be maisto papildø ir su jais, nustatytas vitami-nø kiekis 100-ui kilokalorijø. Palyginome faktiðkai sumaistu, taip pat su maistu ir maisto papildais gautusvitaminø kiekius su kiekiais, leidþiamais specialios me-dicininës paskirties maisto produkte (5 lentelë).
Kaip matyti ið lentelës, sportininkø maisto ra-cione vitaminø kiekis svyruoja, bet neperþengia nor-mos ribø ir nesiekia to kiekio, kuris leidþiamas spe-
5 lentelë
Vitaminø kiekiø, kuriuos gauna sportininkai, palyginimas su leidþiamais vitaminø kiekiais
specialios medicininës paskirties maisto produktuose
Pastaba: RE – retinolio ekvivalentas; * – Reikalavimai... produktø sudëèiai, 2003.
cialios medicininës paskirties maisto produktuose,skirtuose mitybai papildyti. Taèiau ávertinus su mais-tu ir papildomai su maisto papildu gaunamà viduti-ná vitaminø kieká galima konstatuoti, kad á sporti-ninko organizmà patenkantis vitaminø kiekis ati-tinka specialios medicininës paskirties maisto pro-dukto sudëties reikalavimus. Tai pasakytina ir apietuos sportininkus, kuriø maisto racione ir su papil-du gautø vitaminø kiekis buvo maþesnis uþ vidutinákieká ir netgi apskirtai maþiausias ið visø tirtøjø. Taigiypaè dideliø vitaminø doziø nepageidaujamo povei-kio organizmui rizika galima, todël vartojant mais-to papildus, sudëtyje turinèius pakankamai dideliusvitaminø kiekius, bûtina nuolatinë medicinos spe-cialisto prieþiûra ir konsultacija.
Išvados1. Faktiðka sportininkø mityba patenkina ener-
ginius organizmo poreikius. Vidutiniame mais-to racione ryðkus maistiniø medþiagø disba-lansas, pasireiðkiantis pakankamu baltymø, la-bai dideliu riebalø, per maþu angliavandeniøkiekiu ir polisacharidø pavidalo angliavande-niø trûkumu.
Kiekis 100-ui kcal, faktiškai gautas su maistu
Kiekis 100-ui kcal, gautas su maistu ir maisto papildu
Kiekis 100-ui kcal, leidþiamas specialios medicininës paskir-
ties maisto produkte
Vitaminai
maþiausias didþiausias vidurkis maþiausias didþiausias vidurkis maþiausias didþiausias
Vitaminas A (mg RE)
0,010 0,084 0,032 - - - 0,035 0,180
Vitaminas D (µg)
0,005 0,097 0,041 - - - 0,5 25
Vitaminas C (mg)
1,327 8,920 3,425 6,631 14,224 8,692 2,25 22
Tiaminas (mg)
0,031 0,064 0,046 0,122 0,155 0,139 0,06 0,5
Riboflavinas (mg)
0,034 0,103 0,056 0,147 0,216 0,169 0,08 0,5
Vitaminas B6 (mg)
0,061 0,132 0,098 0,188 0,259 0,226 0,08 0,5
Niacinas (mg NE)
0,320 0,816 0,521 1,499 1,995 1,702 0,9 3
Folio rûgðtis (µg)
4,0 9,42 5,98 15,36 20,74 17,35 10 50
Vitaminas B12 (µg)
0,033 0,266 0,125 0,245 0,478 0,412 0,07 0,7
Pantoteno rûgð tis (mg)
0.102 0,307 0,160 0,526 0,731 0,585 0,15 1,5
Vitaminas E (mg – TE)
0,461 1,406 0,966 1,309 2,254 1,801 0,5 3
SPORTO MOKSLAS64
FOOD SUPPLEMENTS IN SPORTS NUTRITION
Assoc. Prof. Dr. Mari ja Peèiukonienë, Assoc. Prof. Dr. Rimantas Stukas,Dr. Eglë Kemerytë-Riaubienë
SUMMARY
The aim of the work was to evaluate the amountsof nutritives in athletes‘ nutrition altogether with foodsupplements usage and compare them with theamounts in the juridical laws establishing theirconsumption.
Using diary-questionnaire-weighing method, thefactual nutrition and its regimen of 29 athletes (21,5years old of age, 182,1 cm of height and 76,0 kg ofbody mass in average) were established. Table-timingmethod was applied to evaluate energy expenditure.All subjects once a day used to consume foodsupplements which included vitamins: E, C, B1, B2,B3, B6, B12, Bc and PP.
Mathematical statistics method was used toanalyse the research data.
It was established that total energy amountreceived with the food fully covers energy expenditureof the analysed subjects. The remarkable energeticalnutritives disbalance was established in averagesportsmen food ratio, which had manifested in fatoverrun and in too scarce amount of carbohydrates.Content of carbohydrates has shown too much simplesugar. Correlation between the indices of athletes‘physical development and the indices reflectinginvestigated subjects’ food ratio chemicalcomposition did not show any relation among toogreat amounts of fats and simple sugar and athletes‘body mass and its components (fat and lean mass).
Protein amount in athletes‘ food ratio was enough.Great fluctuation of protein amounts (from 1,1 to2,4 g/kg body mass) in individual food ratio wasestablished.
Average content of athletes vitamin food ratio wasclose to the recommended, except vitamins B1, Bcand PP the amounts of which did not reach therecommended amounts for this age subjets notinvolved in sports. Average content of athletesmineral food ratio corresponded to recommendedrequirements. Due to great fluctuation of nutritivesamounts in individual food ratios, food supplementsconsumption should be individualized.
The results of analysis showed that total amountof vitamins (B2, B6, B12, E, C) received with thefood and food supplements overrun food supplementsrequirements. It can be stated that consumption ofthe food supplements used by the investigated subjectsshould be supervised by medical staff in caseundesirable effects to be avoided. The nutritionregime of the investigated was normal: 66,6 perc. ofthem had their meal three times per day, 29,2 perc. –4 times per day and 4,2 perc. – 5 times per day. 12,5perc. of the investigated attended public canteens,the rest had home made food by themselves.
Keywords: athletes, food supplements, nutrition,vitamins.
Eglë Kemerytë-RiaubienëVPU Sporto metodikos katedraStudentø g. 39, LT–2034 VilniusTel. +370 5 275 17 48El. paðtas: [email protected]
Gauta 2003 12 23Priimta 2004 03 10
2. Koreliacijos tarp sportininkø fiziná iðsivysty-mà ir jø maisto raciono cheminæ sudëtá apibû-dinanèiø rodikliø analizë neparodë ryðio tarpper didelio riebalø kiekio bei neracionalios an-gliavandeniø sudëties jø maiste ir tiriamøjø kû-no masës bei jos komponentø (riebalø ir rau-menø masës).
3. Sportininkø su maistu ir maisto papildais gau-nami vitaminø kiekiai atitinka specialios me-dicininës paskirties maisto produkto sudëtiesreikalavimus, todël vartojant ðiuos maisto pa-pildus bûtina nuolatinë medicinos specialistoprieþiûra ir konsultacija.
LITERATÛRA1. Bitinas, B.(1998). Moksliniø tyrimø metodologija. Vilnius.P. 193.
2. Eberle, S. G. (2000). Endurance sports nutrition.Champaign, USA. 288 p.3. Galiûnienë, A., Milaðius, K. (2001). Sporto biochemija.Vilnius. 242 p.4. Hamilton, E. M., Whitney, E. W., Sizer, F. S. (1998).Nutrition. P. 327–361.5. Kanopka, P. (1994). Sport-Ernahrung. BLW Sportwissen,Munchen.6. Raslanas, A., Skernevièius, J. (1998). Sportininkøtestavimas. Vilnius.7. Reikalavimai specialios medicininës paskirties maistoproduktø sudëèiai (patvirtinta Lietuvos Respublikossveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 9 d. ásakymuNr. V-411).8. Rekomenduojamos paros maistiniø medþiagø ir energijosnormos. (2000). Vilnius.9. Ïèòàíèå â ñèñòåìå ïîäãîòîâêè ñïîðòñìåíîâ. (1996).(Ïîä ðåä. Â. Ë. Ñìóëüñêîãî è äð.). Êèåâ. Ñ. 222.
2004 Nr. 1(35) 65
15–17 metø dviratininkiø fizinio iðsivystymo, parengtumo irfunkcinio pajëgumo rodikliai, jø kaita, ryðys su
specialiuoju darbingumuDr. Linas Tubelis, doc. dr. Audronius Vilkas, doc. dr. Rûta Dadelienë
Vilniaus pedagoginis universitetasSantrauka
Fiziniø krûviø parinkimas ir paskirstymas treniruotës cikle turi atitikti jauno organizmo adaptacines galimybes. Ypaè taisudëtinga biologinio brendimo laikotarpiu (Kemper, 2000; Ilardi, 2002). Dviraèiø sportas turi specifiná poveiká jaunøjøsportininkiø organizmui, svarbus vaidmuo tenka anaerobinëms sportininko organizmo galimybëms. Atlikta nemaþai tiria-møjø darbø ieðkant ryðio tarp jauniø fizinio iðsivystymo ir fiziniø bei funkciniø galiø (Laaneots ir kt., 1996; Janz ir kt., 1998;Vilkas, Dadelienë, 2003). Taèiau jaunøjø dviratininkiø rengimas, jø organizmo adaptacijos eiga maþai iðtirta, todël aktualuðià problemà tyrinëti.
Darbo tikslas buvo iðtirti 15–17 metø jaunøjø Lietuvos olimpinio rezervo dviratininkiø fizinio ir funkcinio pajëgumorodikliø kaità bei tarpusavio ryðius su specialiuoju darbingumu. 2002–2003 metø rengimo sezonu tirta 15–17 metø amþiaus11 Lietuvos olimpinio rezervo dviratininkiø. Tyrimai buvo atlikti 2002 m. lapkrièio mën., 2003 m. sausio, balandþio ir birþeliomën. Buvo tiriamas merginø fizinis iðsivystymas, fizinis parengtumas, funkcinis pajëgumas, psichomotorinës funkcijos irspecialusis darbingumas. Tyrimai buvo atlikti pagal programà (Ðvedas, Skernevièius, 1997; Programa „Atënai-2004“, 2001).Taikytos metodikos, apraðytos Raslano ir Skernevièiaus (1998).
Tyrimai parodë, kad 15–17 metø amþiaus jaunøjø dviratininkiø ûgis stabilizavosi, kûno masë turëjo tendencijà didëtiriebalø ir raumenø masës didëjimo sàskaita. Gyvybinë plauèiø talpa (GPT) smarkiai didëjo. Vienkartinis raumenø susitrau-kimo galingumas (VRSG) ir anaerobinis alaktatinis raumenø galingumas (AARG) gerëjo nedaug. Psichomotorinës reakci-jos laikas, centrinës nervø sistemos paslankumas beveik nekito. Kraujotakos sistemos funkcinis pajëgumas per tris tyrimusðiek tiek gerëjo, o ketvirto tyrimo statistiniai duomenys turëjo blogëjimo tendencijà. Aerobinis pajëgumas ties kritinio intensy-vumo riba truputá gerëjo, o ties anaerobinio slenksèio riba, esant pulso daþniui 165 k./min, gerëjimo poþymiø nenustatyta.Specialusis anaerobinis alaktatinis, miðrus anaerobinis alaktatinis ir glikolitinis bei glikolitinis darbingumas per tris tyrimusnedaug gerëjo, o ketvirto tyrimo metu uþregistruota blogëjimo tendencija. Nustatyti dviratininkiø raumenø masës esminiaikoreliaciniai ryðiai su sportininkiø specialiuoju darbingumu. AARG rodikliai rodo jaunøjø dviratininkiø labai trumpo darbospecialøjá darbingumà.
Tyrimai parodë, kad 10, 30 ir 60 s specialûs testai yra ekvivalentiðki, o 30 s testas geriausiai apibûdina anaerobiná pajëgumà.Raktaþodþiai: jaunosios dviratininkës, fizinis iðsivystymas, fizinis parengtumas, funkcinis pajëgumas, specialusis darbin-
gumas, koreliaciniai ryðiai.
ÁvadasJaunøjø sportininkø rengimas – tai sudëtingas
edukacinis vyksmas. Fiziniø krûviø parinkimas ir pa-skirstymas metiniame cikle turi atitikti jauno orga-nizmo adaptacines galimybes (Loko ir kt, 2000; Arm-strong ir kt., 2001; VanPraagh, Dore, 2002). Ypaètai sudëtinga padaryti biologinio brendimo laikotar-piu (Kemper, 2000; Ilardi, 2002). Dviraèiø sportasturi specifiná poveiká jaunøjø sportininkø organizmui.
Lietuvos dviratininkës yra iðkovojusios didþiau-siø pasaulio sporto forumø aukso apdovanojimus.Jaunosioms dviratininkëms yra á kà lygiuotis, taèiaujø rengimas, fiziniai krûviai dar daug skiriasi nuopajëgiausiø dviratininkiø, fizinës ir funkcinës galiostaip pat dar turi daug tobulëti. Dviraèiø sporte svar-bus vaidmuo tenka aerobinëms organizmo galioms.Nemaþai atlikta tiriamøjø darbø ieðkant ryðio tarpjauniø organizmo kompozicijos ir fiziniø bei funk-ciniø rodikliø (Laaneots ir kt., 1996; Janz ir kt.,1998; Vilkas ir kt, 2002). Jaunøjø dviratininkiø ren-gimas Lietuvoje maþai tyrinëtas, todël aktualu pa-sitelkus sporto mokslo metodologijà ðià problemàiðsamiau iðtirti.
Darbo tikslas buvo ištirti 15–17 metø jaunøjø
Lietuvos olimpinio rezervo dviratininkiø fizinio irfunkcinio pajëgumo rodikliø kaità bei tarpusavioryðius su specialiuoju darbingumu.
Darbo organizavimas ir metodai2002–2003 metø rengimosi sezonu tirtos 15–17
metø amþiaus Lietuvos olimpinio rezervo dvirati-ninkës. Tyrimai pagal programà (Ðvedas, Skernevi-èius, 1997; Programa „Atënai-2004“, 2001) buvoatlikti 2002 metø lapkrièio mën., 2003 metø sau-sio, balandþio ir birþelio mën. Buvo tiriamas mer-ginø fizinis iðsivystymas, fizinis parengtumas, funk-cinis pajëgumas, psichomotorinës funkcijos ir spe-cialusis darbingumas. Taikytos metodikos apraðy-tos Raslano ir Skernevièiaus (1998).
Tyrimo medþiaga analizuota taikant matematinësstatistikos metodus. Skaièiuotas aritmetinis vidur-kis (X), jo paklaidos (Sx), gautø rodikliø sklaidavertinta pagal variacijos koeficientà (V), pateiktididþiausi ir maþiausi rodikliai, rodantys sklaidosplotà. Vidurkiø skirtumø patikimumui tarp atskirøtyrimø rodikliø nustatyti taikytas Stjudento t krite-rijus priklausomoms imtims, o funkciniams ryðiamstarp atskirø rodikliø ávertinti – tiesioginës interko-reliacijos metodas.
SPORTO MOKSLAS66
Tyrimo duomenø anali-zë ir aptarimas
Analizuojant jaunøjødviratininkiø fizinio iðsi-vystymo duomenis ir jøkaità per parengiamàjálaikotarpá ir dalá varþybølaikotarpio (1 lentelë)matyti, kad per 7 mën.sportininkës vidutiniðkainepaaugo, jø ûgis stabili-zavosi, ûgio rodikliøsklaida maþa – 2,69%.Kûno masë vidutiniðkaipadidëjo 1,6 kg riebalø irraumenø masës didëjimosàskaita. Toks padidëji-mas statistiðkai nepatiki-mas. Riebalø masës sklai-da labai didelë, ketvirta-me etape buvo 34,92%.Sklaidos plotas nuo 4,7 iki17,7 kg. Taigi tarp olim-pinio rezervo jaunøjø dvi-ratininkiø buvo merginø,turinèiø per daug maþàriebalø masæ, kuri neatitiko fiziologiniø normø, ta-èiau buvo merginø, kurios buvo sukaupusios perdaug energiniø medþiagø riebalø pavidalu. Riebaløir raumenø masës indeksas (RRMI) vidutiniðkaiper tiriamàjá laikotarpá beveik nekito. Nustatyta, kadGPT vidutiniðkai padidëjo 0,6 l, ir ðio rodiklio skir-tumas tarp pirmo ir ketvirto tyrimo statistiðkai pa-tikimas (p<0,025).
Ið antroje lentelëje pateiktø duomenø matyti, kadðuolio aukðèio, atsispyrimo greièio, vienkartinio rau-menø susitraukimo galingumo (VRSG) ir anaero-binio alaktatinio raumenø galingumo (AARG) ro-dikliø vidurkiai turëjo tendencijà didëti, taèiau dëlgana nemaþos rodikliø sklaidos skirtumai tarp pir-mo ir ketvirto tyrimo statistiðkai nepatikimi. Psi-chomotorinës reakcijos laiko (PRL) ir judesiø daþ-nio per 10 s rodikliai per tiriamàjá laikotarpá beveiknekito. PRL rodikliø vidurkius galima vertinti kaipvidutiniðkus, o judesiø daþná – kaip didelá (Rasla-nas ir kt., 1998).
Analizuojant specialiojo anaerobinio alaktatinioir glikolitinio galingumo rodiklius, pasiektus dirbantveloergometru 10, 30 ir 60 s, matyti, kad ilgëjantdarbo trukmei ðie rodikliai labai maþëja (1 pav.).Tai sàlygoja raumenyse vykstantys biocheminiai irpsichofiziologiniai procesai. Dirbant 10 s raume-
643,60649,80646,00622,18
433,20448,70443,27421,64
336,78
367,11353,44
319,60
300,00
350,00
400,00
450,00
500,00
550,00
600,00
650,00
700,00
I tyrimas II tyrimas III tyrimas IV tyrimas
W
10 s moment inis
30 s vid.
60 s vid.
1 pav. Jaunøjø dviratininkiø anaerobinis alaktatinis irglikolitinis galingumas atliekant maksimalaus intensyvumofiziná darbà ant veloergometro
nyse vyrauja anaerobinës alaktatinës reakcijos, dir-bant 60 s – glikolitinës reakcijos, o dirbant 30 svienø ir kitø reakcijø indëlis beveik vienodas. Ðiøspecialiojo darbingumo rodikliø kaita per tiriamàjálaikotarpá labai maþa. Vidutiniðkai jie daugiau pa-didëjo nuo pirmo iki antro tyrimo, toliau beveik sta-bilizavosi, o nuo treèio iki ketvirto tyrimo turëjotendencijà maþëti.
Analizuojant kraujotakos sistemos funkciná pa-jëgumà rodanèiø rodikliø kaità per tiriamàjá laiko-tarpá (2 pav.) matyti, kad jie geriausi buvo treèiotyrimo metu. Reakcija á standartiná fiziná krûvá bu-
1 lentelë
Jaunøjø dviratininkiø fizinio iðsivystymo duomenys
2 lentelë
Jaunøjø dviratininkiø VRSG, AARG ir psichomotoriniø funkci jø duomenys
X xS
X xS
X xS
X xS
2004 Nr. 1(35) 67
2 pav. Jaunøjø dviratininkiø ramybës pulso daþnis ir PDreaguojant á standartiná fiziná krûvá bei atsigaunant per 60 s
vo maþiausia, atsigavimas greièiausias. Rufjë (RI)indekso kaita taip pat panaði (3 pav.). Ðio rodikliovidurkis pirmame tyrime buvo 5,56, treèiame tyri-me sumaþëjo iki 3,7, o ketvirtame tyrime turëjo ten-dencijà didëti. Ðio rodiklio vidurkiai atskiruose ty-rimø etapuose taikant aerobinæ iðtvermæ lavinan-èiø sportininkø vertinimo skalæ vertintini kaip pa-tenkinami (Raslanas ir kt., 1998).
Aerobinio pajëgumo rodikliø, gautø tiriant sudujø analizatoriumi ties kritinio intensyvumo riba(KIR) ir ties anaerobinio slenksèio riba (ASR), ana-
5,564,37 3,7 4,29
01
234567
I tyrimas II tyrimas III tyrimas IV tyrimas
RI
3 pav. Jaunøjø dviratininkiø Rufjë indekso kaitaparengiamuoju laikotarpiu
3 lentelë
Jaunøjø dviratininkiø aerobinio pajëgumo rodikliai
lizë rodo, kad esminiø skirtumø tarp pirmo tyrimoir ketvirto tyrimo metu gautø rodikliø nëra (3lentelë). Pastebimos tam tikros tendencijos: plau-èiø ventiliacija ties KIR maþëjo, O2 vartojimo tiekabsoliutûs, tiek santykiniai rodikliai, deguonies pulsorodikliai truputá didëjo, o atlikto darbo galingumasbeveik nekito. Tai paaiðkinama darbo ekonomiðku-mo sumaþëjimu nuo 11,20±0,45 iki 12,50±0,42ml/1 W. ASR buvo pulso daþniui esant vidutiniðkai165 k./min. Ties ðia riba esminiø pokyèiø nenusta-tyta.
55,00
70,00
85,00
100,00
115,00
130,00
145,00
Ramybėje Po krūvio Po 15 spoilsio
Po 30 spoils io
Po 45 spoilsio
Po 60 spoilsio
tv./m
in
I tyrimas
II tyrimas
III tyrimas
IVtyrimasI-IVtyrimas
p<0,05
Ramybës
k./m
in
X xS
X xS
X xS
X xS
SPORTO MOKSLAS68
Atlikus interkoreliacinius skaièiavimus iðryðkë-jo, kad specialiojo 10, 30 ir 60 s darbingumo rodik-liai turi stiprius tarpusavio ryðius: 30 s darbo galin-gumas su 10 ir 60 s trukmës darbo galingumu turilabai stiprius ryðius (r=0,93), o 10 s trukmës dar-bo galingumo ryðys su 60 s trukmës darbo galingu-mu yra kiek maþesnis (r=0,79). Taigi 30 s testasgali bûti taikomas vienas ir kompleksiðkai gerai api-bûdinti specialøjá anaerobiná alaktatiná ir glikolitinádviratininkiø pajëgumà. Ðiø testø rodikliai turi es-minius ryðius (Bitinas, 1998) su raumenø mase, kiekmaþesni ryðiai yra su bendràja kûno mase. Su dar-bo galingumu ties KIR ðiø trumpo darbo rodikliøryðys silpnas. Tai parodo dviratininkø rengimo su-dëtingumà, kaip nepaprasta kartu iðlavinti anaero-biná alaktatiná ir glikolitiná galingumà, reikalingusgreitëjant, finiðuojant, ir aerobiná pajëgumà, kurissudaro ilgo darbo pagrindà. AARG rodikliai, pa-siekti atliekant bëgimo laiptais testà, turi esminiusryðius su 10 s trukmës darbo ant veloergometro ro-dikliais (r=0,44), su 30 s trukmës galingumo ro-dikliais ryðys gerokai silpnesnis (r=0,28). Su 60 strukmës darbo galingumu AARG rodikliai ryðio ne-turi. VO2 max rodikliai turi stiprø ryðá su plauèiøventiliacijos rodikliais ties KIR ir silpnà ryðá su darbogalingumu ties ðia intensyvumo riba. RI irgi turi silpnàryðá su darbo galingumu ties KIR. Raumenø masë ðiamgalingumui taip pat didelës átakos neturi (r=0,33).
Apibendrinti tyrimo duomenys rodo, kad 15–17 metø jaunøjø dviratininkiø ûgis jau stabilizavo-si, kûno masë turi didëjimo tiek riebalø, tiek rau-menø sàskaita tendencijà, ryðkus GPT didëjimas.Fizinio ir funkcinio pajëgumo didesniø pokyèiø ne-nustatyta. Tai duoda pagrindo manyti, kad bûtinaiðsamesnë fiziniø krûviø, atsigavimo priemoniø tai-kymo ir treniruotumo kaitos analizë ieðkant efek-tyvesniø dviratininkiø rengimo priemoniø ir meto-dø. Koreliaciniai tyrimai atskleidë funkcinius ryðiustarp tam tikrø tirtø rodikliø ir parodë, kad raume-nø masë turi reikðmës jaunøjø dviratininkiø specia-liajam darbingumui. Testuojant jaunàsias dviratinin-kes AARG rodikliai rodo labai trumpo darbo spe-cialøjá dviratininkiø galingumà, o VRSG su dvirati-ninkiø specialiuoju galingumu ryðio neturi. Tyrimaiparodë, kad 10, 30 ir 60 s darbo veloergometru tes-tai yra ekvivalentiðki, o 30 s testas gali gerai apibû-dinti ir anaerobiná alaktatiná, ir glikolitiná galingu-mà, tai patvirtina ir kitø tyrinëtojø nuomonæ (Do-tan, Bar-Or, 1983).
Išvados1. 15–17 metø amþiaus jaunøjø dviratininkiø ûgis
stabilizavosi. Kûno masë turëjo tendencijà di-
dëti riebalø ir raumenø masës didëjimo sàskai-ta. GPT smarkiai didëjo. VRSG ir AARG ge-rëjo truputá. PRL ir centrinës nervø sistemospaslankumas beveik nekito.
2. Kraujotakos sistemos funkcinis pajëgumas pertris tyrimus ðiek tiek gerëjo, o ketvirto tyrimostatistiniai duomenys rodë blogëjimo tenden-cijà. Aerobinis pajëgumas ties kritinio inten-syvumo riba truputá gerëjo, o ties anaerobinioslenksèio riba, esant pulso daþniui 165 k./min,gerëjimo poþymiø nenustatyta.
3. Specialusis anaerobinis alaktatinis, miðrus ana-erobinis alaktatinis ir laktatinis darbingumasper tris tyrimus truputá gerëjo, o ketvirto tyri-mo metu uþregistruota blogëjimo tendencija.
4. Koreliaciniai tyrimai parodë, kad dviratinin-kiø raumenø masë turi esminius ryðius su spor-tininkiø specialiuoju galingumu. AARG turiesminá ryðá su sportininkiø specialiuoju dar-bingumu. 10, 30 ir 60 s specialûs testai yraekvivalentiðki, o 30 s testas geriausiai apibû-dina anaerobiná pajëgumà.
LITERATÛRA1. Armstrong, N., Welsman, J., Chia, M. (2001). Short termpower output in relation to growth and maturation. Br. J.Sports Med., 35 (2), 118–124.2. Bitinas, B. (1998). Ugdymo tyrimø metodologija. Vilnius.245 p.3. Dotan, R., Bar-Or, O. (1983). Load optimization for theWingate anaerobic test. Eur. J. Appl. Physiol., 51, 409–417.4. Janz, K., Burns, T., Witt, J., Mahoney, L. (1998).Longitudinal analysis of scaling VO2 for differences in bodysize during puberty: Muscatine study. Med. Sci. Sports. Exerc.,30 (9), 1436–1414.5. Ilardi, D. (2002). Helping teenagers girls avoid the femaleatlete triad. School Nurse News, 19 (4), 34–38.6. Kemper, H. (2000). Role of the pediatre exercise scientistin physical education, sports training and physioteraphy.Int. J. Sports Med., 21, 18–23.7. Laaneots, L., Karelson, K., Viru, A. (1996). The aerobiccapacity to the stage of sexual maturation. Biology of Sport,13 (2), 137–144.8. Loko, J., Aule, R., Sikkut, T., Ereline, J., Viru, A. (2000).Motor performance status in 10-17-year-old Estonian girls.Scand. J. of Med. And Sci. on Sports, 10, 109–113.9. Programa „Atënai-2004“. (2001). Vilnius. 54 p.10. Raslanas, A., Skernevièius, J. (1998). Sportininkøtestavimas. Vilnius. 135 p.11. Ðvedas, E., Skernevièius, J. (1997). Vilniaus sportomedicinos centro ir Vilniaus pedagoginio universitetoSporto laboratorijos tyrimø kompleksinë programa.Treneris, 2, 15–18.12. Vilkas, A., Dadelienë, R. (2003). 16–17 metøsportininkiø (dviratininkiø ir irkluotojø) funkciniopajëgumo rodikliø koreliaciniai ryðiai. Ugdymas, kûnokultûra, sportas, 2, 79–84.
2004 Nr. 1(35) 69
INDICES OF PHYSICAL DEVELOPMENT LEVEL, PREPAREDNESS AND FUNCTIONALCAPACITY OF 15-17 YEARS OLD FEMALE CYCLISTS AND RELATION OF THESE INDICES TO
THE SPECIAL WORKING CAPACITY
Dr. Linas Tubelis, Assoc. Prof. Dr. Audronius Vilkas, Assoc. Prof. Dr. Rûta Dadelienë
SUMMARY
Selection of physical loads and their distributionduring the training cycle must answer adaptationabilities of young organism, that is especially difficultat the period of biological maturation (Kemper, 2000;Ilardi, 2002). Cycling sport has specific impact onyoung sportswomen. Anaerobic abilities of the bodyplay important role in this sports discipline. Numberof research has been carried out aiming to findinterrelation between the body composition of youngathletes and physical as well as functional capacities(Laaneots et al., 1996; Janz at al., 1998; Vilkas at al.,2003). However, training of young female cyclists,process of their body adaptation is poorly exploredyet, therefore investigation of this issue is reallyimportant. The objective of our research was toinvestigate dynamics and interrelation of the indicesof physical and functional capacity of 11 15-17 yearsold female cyclists from the Olympic reserve ofLithuania. Organising and methodics: in years 2002-2003 11 we have examined 11 female 15-17 years oldfemale cyclists from the Olympic reserve of Lithuania.Research has been carried out on November 2002,January, April and June 2003. Research includedphysical development level, physical preparedness,psychomotoric functions and special working capacity.And was carried out according to the programme(Švedas, Skernevièius, 1997; Programme “Atënai-2004” (“Athens-2004”), 2001). Methodics appliedhave been described by Raslanas and Skernevièius(1998).
Research have demonstrated that body height of15-17 years old female cyclists was stable, body masshad tendency to increase for account of the fat andmuscle mass increase. Vital pulmonary volume haveincreased considerably. Onetime muscle contractioncapacity and anaerobic alactic muscle capacityincreased minutely. Time of psychomotoric reaction,mobility of central nervous system had almost nochanges. Functional capacity of vascular system hadincreased minutely during the three examinations,and fourth examination have demonstrated tendencyof decrease. Aerobic capacity on the critical intensitypoint increased minutely, and on the anaerobicthreshold (with the heart rate 165 beats/min) was nosigns of the progress. Special anaerobic alactic, mixedalactic mixed anaerobic alactic and glycolitic as wellas glycolytic working capacity increased minutelyduring three investigations, and fourth examinationhave demonstrated tendency of decrease. Correlationresearch have demonstrated that muscle mass of youngathletes has essential relation to the special workingcapacity. Indices of anaerobic alactic muscle capacityreflect special working capacity of very short workingloads of young female cyclists.
Research has demonstrated that special tests areequivalent and 10 s, 30 s and 60 s test is best foridentifying anaerobic capacity.
Keywords: young female cyclists, physicaldevelopment level, physical preparedness, functionalcapacity, special working capacity, correlation.
Motyvacijos ir gráþtamosios informacijos reikðmë tinklininkiøðoklumo ugdymui varþybø laikotarpiu
Andrius Gavorka, doc. dr. Aureli jus Kazys ZuozaLietuvos kûno kultûros akademija
SantraukaTyrimo tikslas – nustatyti motyvacijos ir gráþtamosios informacijos reikðmæ tinklininkiø ðoklumo kitimui varþybø laikotarpiu.Tyrime dalyvavo trys didelio meistriðkumo moterø tinklinio komandos, kurios sudarë dvi eksperimentines ir vienà kontro-
linæ grupes. Metodai: literatûros analizë, ugdomasis eksperimentas, antropometrija, testavimas, matematinë statistika.Tyrimas buvo atliekamas varþybø laikotarpiu ir apëmë tris mezociklus. Eksperimentinë programa buvo taikoma pirma-
me varþybø mezocikle. Programos esmæ sudarë tai, kad E1 ir E2 grupiø tinklininkës per trejas savaitinio mikrociklo pratybasturëjo atlikti maksimalius ðuolius aukðtyn. Pratybø metu sportininkës atlikdavo 8 serijas po 5 maksimalius ðuolius aukðtyn ið
Linas TubelisVPU Sporto metodikos katedraStudentø g. 39, LT–2034 VilniusTel. +370 5 275 17 48El. paðtas: [email protected]
Gauta 2003 12 19Priimta 2004 03 10
SPORTO MOKSLAS70
vietos be rankø mosto (hp90) (ið viso 40 maksimaliø ðuoliø per pratybas). E1 grupës sportininkës ðuolius atlikdavo anttenzoplatformos ir ið karto suþinodavo savo ðuolio rezultatà. Prieð kiekvienà atliekamà ðuolá tinklininkës buvo motyvuoja-mos siekti kuo geresnio rezultato, t. y. virðyti prieð tai buvusio ðuolio aukðtá. E2 grupë atliko maksimalius ðuolius aukðtyn išvietos (hp90), tik sportininkës negaudavo gráþtamosios informacijos ir nebuvo motyvuojamos siekti geriausio rezultato.Kontrolinë grupë tokio pobûdþio ðuoliø neatliko. Eksperimentas vyko vienà varþybø laikotarpio mezociklà. Siekiant iðsiaið-kinti taikytos programos ilgalaiká poveiká, sportininkës buvo testuojamos dar du varþybø laikotarpio mezociklus. Ðoklumoparametrø kitimas buvo vertinamas pagal Bosco (1999) metodikà.
Tyrimo duomenims apdoroti buvo taikyti variacinës statistikos metodai, vidurkiø skirtumo patikimumui nustatyti naudo-tas Sjudento t kriterijus, rezultatø prieaugio tempai (PT) apskaièiuoti pagal S.Brody formulæ.
Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad tinklininkiø ðoklumui ugdyti varþybø laikotarpiu taikyta eksperimenti-në programa, kai þaidëjoms buvo suteikiama gráþtamoji informacija apie atliekamo ðuolio rezultatus bei jos buvo motyvuo-jamos gerinti já, turëjo teigiamà átakà ðuoliø hp90; hpm90; him rezultatams, skyrësi tik PT skaitinës reikðmës (p>0,05).
Raktaþodþiai: tinklinis, motyvacija, gráþtamoji informacija, ðoklumas, fiziniai krûviai, treniruotë, varþybø mezociklas.
ÁvadasOptimalus treniruotës vyksmo valdymas visais
sporto raidos etapais buvo probleminis. Viena iððiuolaikinës sporto treniruotës tendencijø yra spor-tininkø rengimo individualizavimas. Ypaè tai ryðkusportiniuose þaidimuose. Tarp treniruotës vyksmoindividualizavimo prieþasèiø yra ðio proceso bran-gumas ir ilgas laikas, kol parengiamos aukðtos kla-sës sportininkës. Sportininkiø, tarp jø ir tinklinin-kiø, fizinis rengimas yra viena ið pamatiniø sportotreniruotës daliø, kur mokslininkai ir treneriai nuolatieðko naujoviø (Astrand, Rodahl, 1986; Hebert,1991; Skarbalius, 2002; Skurvydas, Gedvilas, 2000;Wilmore, Costill, 1994; Ïëàòîíîâ, 1997). Be to,nuolat didëjant konkurencijai ir artëjant sportinin-këms prie fiziniø galimybiø ribos, ypaè svarbussportininkiø rengimo optimizavimas.
Didelio meistriðkumo tinklininkiø rengimas var-þybø mezocikle yra sudëtingas daugeliu aspektø, to-dël ðio vyksmo problemos sprendþiamos ið ávairiøsporto mokslo pozicijø (Skarbalius, 2002; Skurvy-das, Gedvilas, 2000; Wlimore, Costill, 1994;Ïëàòîíîâ, 1988). Kadangi ðoklumas yra viena pa-grindiniø savybiø, todël vienas svarbiausiø uþdavi-niø varþybø laikotarpiu – nustatyti, ávertinti ir pa-laikyti optimalø tinklininkiø ðoklumo lygá, kuris yrasusijæs su adaptacijos problema prisitaikant prienaujø sàlygø ir þaidimo veiklos pasikeitimo. Prakti-nis uþdaviniø sprendimas, susijæs su sportininkiøadaptacija prie þaidimo, turi bûti skirtas optima-lioms pratybø vyksmo sudedamosioms dalims nu-statyti (Selinqer, 1986; Skarbalius, 2002; Skurvy-das, Gedvilas, 2000).
Tyrimo tikslas – nustatyti motyvacijos ir gráþta-mosios informacijos reikðmæ tinklininkiø ðoklumokitimui varþybø laikotarpiu.
Uþdaviniai: 1. Iðtirti tinklininkiø ðoklumo rezul-tatø kitimo pobûdá varþybø laikotarpiu taikant kryp-tingus krûvius. 2. Iðtirti, ar motyvacijos ir gráþtamo-sios informacijos reikðmë turi ilgalaikæ ir teigiamàátakà tinklininkiø ðoklumui varþybø laikotarpiu.
Tyrimo organizavimas ir metodaiTyrime dalyvavo trys didelio meistriðkumo mo-
terø tinklinio komandos: viena ið komandø sudarëpirmàjà eksperimentinæ grupæ E1 (n=12, amþiusX=19,0±0,8 m., ûgis X=176,3±1,1 cm, svoris X=66,9±1,7 kg), kita komanda – antràjà eksperi-mentinæ grupæ E2 (n=12, amþius X=19,1±0,8 m.,ûgis X =178,3±1,4 cm, svoris X =64,7±3,0 kg)ir treèia komanda – kontrolinæ grupæ K (n=12, am-þius X =19,1±0,8 m., ûgis X =179,6±1,4 cm, svo-ris X =66,8±1,1 kg).
Darbe taikyti šie metodai: 1) literatûros anali-zë, 2) ugdomasis eksperimentas, 3) antropometri-ja, 4) testavimas, 5) matematinë statistika.
Tyrimas buvo atliekamas varþybø laikotarpiu irapëmë tris mezociklus. Eksperimentinë programabuvo taikoma pirmame varþybø mezocikle. Progra-mos esmæ sudarë tai, kad E1 ir E2 grupiø tinklinin-kës per trejas savaitinio mikrociklo pratybas turëjoatlikti maksimalius ðuolius aukðtyn. Pratybø metusportininkës atlikdavo 8 serijas po 5 maksimaliusðuolius aukðtyn ið vietos be rankø mosto hp90 (iðviso 40 maksimaliø ðuoliø per pratybas). E1 grupëssportininkës ðuolius atlikdavo ant tenzoplatformosir ið karto suþinodavo savo ðuolio rezultatà. Prieðkiekvienà atliekamà ðuolá tinklininkës buvo moty-vuojamos siekti kuo geresnio rezultato, t. y. virðytiprieð tai buvusio ðuolio aukðtá. E2 grupë atliko mak-simalius ðuolius aukðtyn ið vietos (hp90), tik sporti-ninkës negaudavo gráþtamosios informacijos ir ne-buvo motyvuojamos siekti geriausio rezultato. Kon-trolinë grupë tokio pobûdþio ðuoliø neatliko. Eks-perimentas vyko vienà varþybø laikotarpio mezo-ciklà. Siekiant iðsiaiðkinti taikytos programos ilga-laiká poveiká, sportininkës buvo testuojamos dar duvarþybø laikotarpio mezociklus. Ðoklumo paramet-rø kitimas buvo vertinamas pagal C. Bosco (1999)metodikà.
Norint ávertinti eksperimentinës programos po-veiká ðoklumui, buvo atliekami trijø tipø ðuoliai: ðuo-lis aukðtyn ið vietos nemojant rankomis (hp90), šuo-
2004 Nr. 1(35) 71
34,433,2
32,034,2
32,732,933,0
34,4
33,933,633,2
31,8303234363840
Priešeksperimentą
Po eksperimento 1 mezociklas poeksperimento
2 mezociklas poeksperimento
Šuol
ioau
kštis
(cm
)
E1 E2 K
1 pav. Ðuolio hp90 rezultatø kitimas tyrimo metu
Visø grupiø ðuolio hpm90 rezultatai kito taip patkaip hp90 rezultatai, skyrësi tik prieaugio tempøskaitmeninës reikðmës: E1 – PT=3,68%, E2 –PT=-2,07% ir K – PT=3,84%, taèiau visi ðie po-kyèiai buvo statistiðkai nereikðmingi (p>0,05).
Analizuojant E1 grupës ðuolio him rezultatø kai-tà matyti (2 pav.), kad ji buvo analogiðka ðuoliø hp90
ir hpm90 kaitai – PT=1,7% (p>0,05). E2 grupësrezultatai ið karto po eksperimento sumaþëjo 2,7cm (p>0,05), taèiau praëjus dviem mezociklamspo eksperimento pasiekë prieð eksperimentà buvu-sá lygá. Ðiuo laikotarpiu prieaugio tempai sudarë6,23% (p>0,05). K grupës ðuolio him rezultatai ki-to taip pat kaip ðuoliø hp90 ir hpm90 rezultatai –PT=2,94% (p>0,05) (2 pav.).
Gauti rezultatai rodo, kad tyrimo pradþioje sta-tistiðkai reikðmingø ávairiø ðuoliø variantø atlikimoskirtumø tarp grupiø nebuvo (p>0,05). Pasibaiguseksperimentui taip pat statistiðkai reikðmingø skir-tumø nepastebëta (p>0,05), nors E1 grupës prie-augio tempø rodikliai buvo didesni – PT=7,23%.
40,940,9
39,841,2
42,841,3
40,2
42,9
42,041,3
40,840,3
3839404142434445
Priešeksperimentą
Po eksperimento 1 mezociklas poeksperimento
2 mezociklas poeksperimento
Šuol
ioau
kštis
(cm
)
E1 E2 K
2 pav. Ðuolio him rezultatø kitimas tyrimo metu
Rezultatø aptarimasEksperimentinë programa, taikyta tinklininkiø
ðoklumui ugdyti varþybø laikotarpiu, kai þaidëjomsyra suteikiama gráþtamoji informacija apie atlieka-mo ðuolio rezultatus bei jos motyvuojamos gerintijá, turëjo teigiamà átakà ðuoliø hp90; hpm90; him re-zultatams, skyrësi tik PT skaitinës reikðmës(p>0,05) (3 pav.). Matyt, tai susijæ su tuo, kad tin-klininkës atliko tokio pobûdþio ðuolius kaip kryp-tingus treniruotës krûvius (Balèiûnas, 2002; Bos-co, 1999; Gavorka, Zuoza, 2003; Skurvydas, Ged-vilas, 2000; Ãàâîðêà, Çóîçà, 2003). Po eksperi-mento nustatytas E1 ir E2 grupiø visø trijø ðuoliø(hp90; hpm90; him) rezultatø maþëjimas. Galima ma-nyti, kad šiuo varþybø mezociklu abiejø eksperi-mentiniø grupiø sportininkës buvo pasiekusios tàsuperkompensacijos fazæ, kai paprastai rezultataimaþëja (Astrand, Rodahl, 1986; Skurvydas, Ged-vilas, 2000; Wilmore, Costill, 1994). Reikia paþy-mëti tà faktà, kad per panašius tyrimus taikant ma-þesnës apimties ðuoliø krûvius buvo nustatytas ðuo-liø rezultatø gerëjimas ið karto po eksperimento (Ga-vorka, Zuoza, 2003; Ãàâîðêà, Çóîçà, 2003).
7,23
3,68 2,55
6,23
2,243,84 2,94
-0,94 -2,07
-4-202468
Proc
enta
i
E1 E2 K
Hp90Hpm90 Him
3 pav. Skirtingø ðuoliø variantø rezultatø prieaugio tempai
lis aukštyn iš vietos mojant rankomis (hpm90) ir ðuo-lis aukðtyn ásibëgëjus (him). Ðuolá hp90 tinklininkësatlikdavo ið padëties pritûpus (kampas per kelio sà-nará 90o), rankas laikydamos ant juosmens. Šuolishpm90 buvo atliekamas ið tos paèios padëties, tikðuolio metu rankomis mojama aukðtyn. Ðuolá him tin-klininkës atlikdavo ásibëgëjusios 2–3 þingsnius ir at-sispirdamos abiem kojomis iððokdavo aukðtyn mo-damos rankomis. Testuojama buvo ant kontaktinëstenzoplatformos. Kiekvienu bûdu buvo atliekamapo 5 ðuolius. Statistiniams skaièiavimams buvo ima-mas geriausias kiekvienos sportininkës ðuolio aukð-tyn rezultatas. Testavimo metu buvo fiksuojami ðieparametrai: atsispyrimo trukmë (s), polëkio truk-më (s), atsispyrimo jëgos galingumas (W/kg), ðuo-lio aukðtis (cm) (Balèiûnas, 2002; Bosco, 1999;Skarbalius, 2002; Skurvydas, Gedvilas, 2000). Prieðtestavimà tinklininkës atlikdavo áprastà mankðtà.
Taikant matematinës statistikos metodus buvoapskaièiuojamos gautø rezultatø vidutinës reikðmës,vidutinis kvadratinis nuokrypis, aritmetinë vidur-kiø paklaida, vidurkiø skirtumø patikimumas pagalStudento t kriterijø ir rezultatø prieaugio tempai(PT) pagal S.Brody formulæ. Skaièiavimai atliktinaudojantis kompiuteriø programa EXCEL 2000.
Tyrimo rezultataiTyrimo rezultatai (1 pav.) rodo, kad ið karto po
eksperimento E1 grupës ðuolio hp90 rezultatai ma-þëjo, nors statistiðkai nereikðmingai (p>0,05). Vë-lesnio tyrimo metu nustatytas rezultatø gerëjimas– PT=7,23 (p>0,05). E2 grupës ðuolio hp90 re-zultatai viso tyrimo metu maþëjo (PT=-0,94%), ta-èiau ðis pokytis yra statistiðkai nereikðmingas(p>0,05). K grupës rezultatai tyrimo metu gerëjo:nuo X=31,8±1,0 cm iki X=33,9±0,9 cm,PT=2,24%, taèiau ðis pokytis taip pat statistiðkainereikðmingas (p>0,05).
SPORTO MOKSLAS72
Ádomu konstatuoti faktà, kad ðuolio him rezulta-tø dinamika buvo skirtinga nei kitø ðuoliø (hp90 irhpm90). Šuolio him rezultatai kito banguotai. Many-tume, kad toks skirtingas abiejø eksperimentiniøgrupiø ðuolio him rezultatø kitimas gali bûti susijæssu motoriðkai sudëtingesniu uþdaviniu.
Apibendrinant galima teigti, kad taikyta ðoklu-mo ugdymo metodika leido pasiekti efektà, kai re-zultatø augimas buvo pastebimas ir nutraukus spe-cifinius krûvius, tik prieaugio tempø rodikliai buvomaþesni nei pateikta kitose publikacijose ir statis-tiškai nereikšmingi (Gavorka, Zuoza, 2003;Ãàâîðêà, Çóîçà, 2003).
Išvados1. Ištirta, kad taikant kryptingus fizinius krûvius
tinklininkiø ðoklumas varþybø laikotarpiu kin-ta banguotai.
2. Nustatyta, kad iš karto po eksperimento ávai-riø šuoliø variantø rezultatai blogëja(PT=nuo-1,48 iki -6,49%), taèiau vëliau re-zultatai gerëja.
3. Didþiausias ilgalaikis motyvacijos ir gráþtamo-sios informacijos poveikis, ugdant tinklinin-kiø ðoklumà, nustatytas atliekant ðuolá hp90(PT=7,23%).
LITERATÛRA1. Astrand, P-O., Rodahl, K. (1986). Textbook of WorkPhysiology: Physiological Bases of Exercise. McGraw-Hill.756 p.2. Balèiûnas, M. (2002). Trumpalaikiø optimaliø fiziniøkrûviø poveikis kai kurioms krepðininkø fizinëmsypatybëms. Ugdymas. Kûno kultûra. Sportas, 1, 3–7.
3.Bosco C. PH.D. (1999). Strenght assessment with theBosco”s Test. Italian society of sport science, Rome. 166 p.4. Gavorka, A., Zuoza, A.K. (2003). Motyvacijos irgráþtamosios informacijos reikðmë tinklininkiø ðoklumougdymui prieðvarþybiniu ir varþybiniu laikotarpiu. Sportomokslas – realijos ir perspektyvos: praneðimø tezës. Kaunas:LKKA. 74 p.5. Hebert, M. (1999). Insights and Strategies for WinningVolleyball. Windsor: Leisure Press. 210 p.6. Paulauskas, R. (2002). Didelio meistriðkumo krepðininkøkai kuriø parengtumo rodikliø kaita treniruojantis vidutinioaukðèio kalnø sàlygomis. Sporto mokslas, 4(30), 33–35.7. Selinqer, A. (1986). Power Volleyball. New York. 1986,270 p.8. Skarbalius, A. (2002). Olimpinis vyrø rankinis: ypatumaiir tendencijos. Monografija. LKKA. 398 p.9. Skurvydas, A., Gedvilas, V. (2000). Fiziniø ypatybiølavinimo teorija ir metodika. Mokomoji priemonë. Kaunas:LKKA. 51 p.10. Zuoza, A.K., Gavorka, A. (1997). Tinklininkiø ðoklumokitimas varþybø laikotarpiu. Sporto mokslas – 1997:praneðimø tezës. Kaunas: LKKI. 55 p.11. Zuoza, A.K., Gavorka, A., Jankus, V. (1999). Merginøtinklininkiø ðoklumo kitimas varþybø laikotarpiu. Sportomokslas, 1, 50–55.12. Wilmore, J.H. & Costill, D.L. (1994). Physiology ofExercise and Sport. Champaign, IL: Human Kinetics. 549p.13. Ãàâîðêà, À., Çóîçà, À.Ê. (2003). Çíà÷åíèå ìîòèâàöèèè îáðàòíîé èíôîðìàöèè äëÿ ðàçâèòèÿ ïðûãó÷åñòèâîëåéáîëèñòîê â ïðåäñîðåâíîâàòåëüíîì èñîðåâíîâàòåëüíîì ïåðèîäàõ. VII ìåæäóíàðîäíûé íàó÷íûéêîíãðåññ «Ñîâðåìåííûé îëèìïèéñêèé ñïîðò äëÿ âñåõ»:ìàòåðèàëû êîíôåðåíöèè. Òîì I. Ìîñêâà. C.220–221.14. Ïëàòîíîâ, Â.Í. (1997). Îáùàÿ òåîðèÿ ïîäãîòîâêèñïîðòñìåíîâ â îëèìïèñêîì ñïîðòå. Êèåâ.15. Ïëàòîíîâ, Â.Í. (1988). Àäàïòàöèÿ â ñïîðòå. Êèåâ.
VALUE OF MOTIVATION AND THE RETURN INFORMATION FOR THE DEVELOPMENT OFJUMPING ABILITY OF FEMALE VOLLEYBALL PLAYERS IN COMPETITIVE PERIOD
Andrius Gavorka, Assoc. Prof. Dr. Aureli jus Kazys Zuoza
SUMMARY
The purpose. The objective was to determine valueof motivation and the return information for thedevelopment of jumping ability of female volleyballplayers in competitive period.
Methods. 1. The analysis of the literature. 2.Pedagogical experiment. 3. Anthropometry. 4. Testing.5. Mathematical statistics.
Three groups of female volleyball playersparticipated in research. E1: n = 12, age = 19,0±0,8years, growth = 176,3±1,1 cm, weight = 66,9±1,7kg; E2: n = 12, age = 19,1±0,8 years, growth =178,3±1,4 cm, weight = 64,7±3,0 kg and C: n = 12,age = 19,1±0,8 years, growth = 179,6±1,4 cm, weight= 66,8±1,1 kg.
Female volleyball players from two groups E1 andE2 have to carry out 8 series of 5 high jumps withouthands movement three times a week during a micro-cycle of one month (only 40 jumps during one session).Female players from group E1 carried out jumps onplatform and learned the results at once, (i.e. receivedthe return information). Before every following jumpfemale volleyball players were motivated to seek thebest result that is better than the previous attempt.Female players from group E2 were not given thereturn information. In control group C such jumpswere not carried out. The experimental program wasapplied for one month during competitions period.In order to define long-term training effect the testing
2004 Nr. 1(35) 73
continued for two months after the experiment.The experimental program had positive but
statically not valued (p>0,05) influence on thedevelopment of female volleyball players jumpingability two months after experiment. Rates of gain injumping ability were 7,23 % (p>0,05).
Research results showed that motivation improvedthe jumping ability of female volleyball players (p>0,05). However, the improvement was visible only twomonths after experiment.
Keywords: volleyball, motivation, returninformation, jumping ability, physical load, training,competitions mezocycle.
Andrius GavorkaLietuvos kûno kultûros akademijaSporto g. 6, LT–44221 KaunasTel. +370 37 30 26 53
Gauta 2004 01 05Priimta 2004 03 10
Lietuvos plaukimo olimpinës rinktinës kandidatø parengtumokaitos per 2003 metø ciklà analizë
Doc. dr. Rûta Dadelienë, doc. Jonas Algimantas Juozaitis, doc. dr. Birutë Skernevièienë,Liudmila Pavlovskaja
Vilniaus pedagoginis universitetas, Vilniaus sporto medicinos centras
SantraukaDarbo tikslas – iðtirti Lietuvos olimpinës rinktinës kandidatø plaukikø fiziniø ir funkciniø galiø kaità metiniu prieðolimpiniu ciklu.
Tyrimo objektas – Lietuvos olimpinës rinktinës kandidatø plaukikø parengtumas. Per 2003 metø rengimo ciklà (parengia-mojo laikotarpio pradþioje ir viduryje, varþybø laikotarpio pagrindiniø varþybø etape ir po pereinamojo laikotarpio) buvotiriami aðtuoni pajëgiausi Lietuvos plaukikai pagal programà „Atënai-2004“ (Raslanas ir kt., 2001). Specialusis pajëgumasbuvo tiriamas plaukikø rankø darbo ergometru vienos minutës darbo maksimaliomis pastangomis metu.
Tyrimai parodë, kad Lietuvos plaukimo olimpinës rinktinës kandidatø fizinio iðsivystymo somatometriniai ir fiziometri-niai rodikliai per prieðolimpiná metiná ciklà kito maþai. Vienkartinio raumenø susitraukimo galingumo ir anaerobinio alakta-tinio raumenø galingumo pokyèiai statistiðkai nereikðmingi.
Nustatyta, kad tirtø plaukikø kraujotakos sistemos funkcinis pajëgumas dël taikytø programiniø fiziniø krûviø, beveiknekito. Jø aerobinis pajëgumas maþas. Tai leidþia daryti prielaidà, kad plaukikø rengimo programoje per maþai skiriamalaiko aerobiniø galiø ugdymui.
Iðryðkëjo, kad plaukikø specialusis darbingumas 60 s darbo specialiu plaukimo ergometru metu labai maþëja. Ðiodarbingumo smarkø padidëjimà varþybø laikotarpiu, manytume, sàlygojo glikolitinës reakcijos.
Apibendrinant tyrimà galima teigti, kad á plaukikø rengimo programà reikia átraukti aktyvesnes aerobinio ugdymo prie-mones, bûtina pratinti plaukikø organizmà nemaþinti darbo intensyvumo antroje nuotolio pusëje ir dirbant ergometru.
Raktaþodþiai: plaukikai, fizinis iðsivystymas, fizinis ir funkcinis pajëgumas, specialusis darbingumas.
ÁvadasKeturmeèio olimpinio ciklo pagrindinis struktû-
rinis elementas yra metinis rengimo ciklas, kuris su-sideda ið atskirø laikotarpiø, etapø, mezociklø, mik-rociklø. Visi jie turi savo uþdaviniø, kuriems spræs-ti taikomos specialios priemonës ir metodai. Dëlðiø priemoniø poveikio kinta sportininko fizinis irfunkcinis pajëgumas. Jø efektyvumui ávertinti tai-komas iðsamus tyrimo metodø kompleksas. Tik vi-sapusiðkai iðtyrus sportininko organizmo adaptaci-jos eigà galima spræsti apie taikomø fiziniø krûviøir kitø priemoniø efektyvumà (Kushmeriek, 1992;Schilter, 1994). Plaukikø rengimo problemos yranagrinëjamos ávairiais aspektais (Priluckij, Miche-jev, 1998; Sokolovas ir kt., 1999; Juozaitis ir kt.,2002; Statkevièienë, 2002). Issurinas ir kt. (2001)tyrinëjo anaerobinæ ir aerobinæ didelio meistriðku-mo plaukikø iðtvermæ, maksimalø anaerobiná pajë-
gumà, analizavo jø koreliacijà. Gauti Lietuvos rink-tinës plaukikø vienkartiniø tyrimø duomenys, iðnag-rinëti rodikliø tarpusavio ryðiai buvo pateikti2003 m. (Juozaitis ir kt.). Taèiau didelio meistrið-kumo plaukikø parengtumo kaita metiniu prieðo-limpiniu ciklu nëra nagrinëta. Taigi yra aktuali moks-linë problema – ávertinti plaukikø organizmo adap-tacijos eigà per metus ávairiais rengimosi laikotar-piais. Darome hipotetinæ prielaidà, kad, nustaèiusplaukikø ávairiø fiziniø ir funkciniø galiø kaità, bus ga-lima ávertinti jø rengimo efektyvumà atskirais rengimosietapais ir numatyti, kaip tobulinti treniruotës procesà.
Tyrimo objektas – Lietuvos plaukimo olimpinësrinktinës kandidatø parengtumas.
Darbo tikslas – ištirti Lietuvos olimpinës rinkti-nës kandidatø plaukikø fiziniø ir funkciniø galiø kaitàmetiniu prieðolimpiniu ciklu.
SPORTO MOKSLAS74
1 lentelë
Plaukikø fizinio iðsivystymo, vienkartinio raumenø susitraukimo galingumo (VRSG), anaerobinio
alaktatinio raumenø galingumo (AARG), anaerobinio glikolitinio pajëgumo (AGP),
psichomotorinës reakci jos greièio (PRG), judesiø daþnio (j.d.) tyrimø duomenys
Tyrimø rezultatø analizë ir aptarimasAnalizuojant fizinio iðsivystymo rodiklius (1 len-
telë) matyti, kad plaðtakø jëgos, gyvybinio plauèiøtûrio, raumenø masës rodikliø vidurkiai per tiria-màjá laikotarpá kito labai maþai, patikimø skirtumøtarp atskirø tyrimø vidurkiø nenustatyta. Gretinantsu ankstesniø tyrimø duomenimis (Juozaitis ir kt.,2003), individualiø duomenø þymesniø skirtumøtaip pat nepastebëta.
Lyginant kraujotakos sistemos rodiklius, uþfik-suotus atskirø tyrimø metu, iðryðkëja, kad kraujo-takos sistemos funkcinis pajëgumas per metiná ren-gimo ciklà vidutiniðkai beveik nekinta. Rufjë indeksorodiklio vidurkiai svyruoja nuo 3,29 iki 4,20 (1 pav.).Nors atskirø asmenø ðiø rodikliø sklaida labai di-delë (V=59,86–65,95%), sklaidos plotas yra nuo1,20 iki 8,00. Ramybës PD, rodanèio kraujotakosfunkcines galias, rodikliø vidurkiø didesnës kaitosnenustatyta, sklaida nedidelë, V=5,91–11,38% (2pav.). Kai kuriø plaukikø ramybës PD buvo ypaèretas – 48 k./min, bet kai kuriø olimpinës rinktinësplaukikø ramybës PD siekë 76 k./min. PD reakcijaá standartiná fiziná krûvá (30 atsitûpimø per 45 s)taip pat kito labai maþai, ðis skirtumas statistiðkainepatikimas. PD atsigavimas per tiriamàjá laikotar-pá negerëjo, pirmo tyrimo metu parengiamojo lai-kotarpio pradþioje buvo greièiausias. Tiek sistoli-nio, tiek diastolinio kraujospûdþio pokyèiai nees-miniai, ðiø rodikliø sklaida maþa, jie neperþengë (vi-sø tirtø plaukikø) fiziologinës normos ribø.
Darbo organizavimas ir metodikaPer 2003 metø rengimo ciklà buvo tiriami að-
tuoni didelio meistriðkumo Lietuvos plaukikai. Ty-rimai Vilniaus sporto medicinos centre ir Vilniauspedagoginio universiteto Sporto mokslo institute bu-vo atlikti parengiamojo laikotarpio pradþioje (I eta-pas) ir viduryje (II etapas), varþybø laikotarpio pa-grindiniø varþybø etape (III etapas) ir po pereina-mojo laikotarpio (IV etapas). Sportininkai buvo ti-riami pagal programà „Atënai-2004“ (Raslanas irkt., 2001; Ðvedas, Skernevièius, 1997). Specialusispajëgumas buvo tiriamas specialiu plaukikø rankødarbo ergometru, sportininkai dirbo vienà minutæmaksimaliomis pastangomis, stengdamiesi pasiektididþiausià darbo galingumo vidurká. Darbo galin-gumas vatais (W) buvo registruojamas kas 15 s irfiksuojama jo vidutinë reikðmë. Darbo metu ir podarbo 3 minutes buvo registruojama pulso daþnio(PD) kaita. Ið karto po darbo ir po 3 minuèiø poil-sio buvo matuojamas kraujospûdis. Po 3 min poil-sio buvo nustatoma laktato (La) ir hemoglobino kon-centracija kraujyje bei hematokritas.
Taikant matematinës statistikos metodus buvoapskaièiuota: aritmetiniai vidurkiai (X), aritmeti-niø vidurkiø reprezentacinë paklaida (Sx), sklaidosrodikliai – standartinis nuokrypis (S) ir variacijoskoeficientas (V). Skirtumø tarp vidurkiø patikimu-mui nustatyti taikytas Stjudento t kriterijus priklau-somoms imtims.
Etapai Rodikliai Ûgis Kûno masë
Jëga (kg) GPT Raum. VRSG AARG PRG J. d.
(cm) (kg) D K (l) (kg) (kgm/s/kg) (kgm/s/kg) (ms) (k./10 s)
189,78 80,46 46,44 42,33 6,20 44,09 2,55 1,67 187,00 74,89 I 9,01 9,67 11,24 11,06 0,81 4,77 0,43 0,08 9,04 4,91 4,75 12,00 24,20 26,12 13,06 10,82 16,86 4,79 4,83 6,56
190,44 83,50 48,33 45,89 5,48 45,24 2,71 1,66 181,44 77,56 II 9,05 7,08 11,97 12,43 0,76 4,83 0,40 0,07 11,76 4,10 4,75 4,48 24,76 27,09 13,87 10,68 14,76 4,22 6,48 5,29
190,61 81,96 48,00 43,67 6,91 41,48 2,85 1,67 182,78 77,78 III 9,23 7,20 10,50 8,59 0,77 14,71 0,63 0,05 14,81 7,53
4,84 8,78 21,88 19,67 11,14 35,46 22,10 2,99 8,10 9,68
190,72 83,78 46,44 45,33 6,80 46,43 2,85 1,67 189,00 79,33 IV 9,17 7,41 12,49 10,78 0,66 5,09 0,44 0,10 14,02 4,64
4,81 8,84 26,89 23,78 9,70 10,96 15,44 5,99 7,42 5,85 I–II -0,16 -0,76 -0,35 -0,64 1,94 -0,51 -0,81 0,39 1,12 -1,25 I–III -0,19 -0,37 -0,30 -0,29 -1,91 -0,77 -1,20 0,15 0,73 -0,96 I–IV -0,22 -0,82 0,00 -0,58 -1,73 -1,01 -1,48 -0,08 -0,36 -1,97 II–III -0,04 0,46 0,06 0,44 -3,97 -0,26 -0,59 -0,31 -0,21 -0,08 II–IV -0,06 -0,08 0,33 0,10 -3,94 -0,51 -0,73 -0,41 -1,24 -0,57
Skrtumo patikimumo t kriterijus
III–IV -0,03 -0,53 0,29 -0,36 0,33 -0,26 0,00 -0,21 -0,92 -0,53
2004 Nr. 1(35) 75
3,31
4,20
3,29
3,67
0,00
0,50
1,00
1,50
2,00
2,50
3,00
3,50
4,00
4,50
I etapas II etapas III etapas IV etapas
RI
40
50
60
70
80
90
100
110
120
130
140
I etapas II etapas III etapas IV etapas
k./m
in.
Ramy bėje
Po f iz.kr.
Po 15s
Po 30 s
Po 45s
Po 60s
1 pav. Plaukikø Rufjë indekso kaita metiniu rengimo ciklu
2 pav. Plaukikø pulso daþnio (k./min) dinamikaortostatinio mëginio metu, atliekant standartiná fiziná krûváir restitucijos laikotarpiu
Kritinio intensyvumo riba Anaerobinio slenksèio riba
Etapai Rodikliai
PV (l/min)
PD (k./min)
VO2 (l/min)
VO2 (ml/min/
kg)
W
PV (l/min)
PD (k./min)
VO2 (l/min)
VO2 (ml/min/
kg)
W
125,75 179,75 4,08 51,91 311,88 83,03 158,38 3,07 38,88 246,25 I 28,75 9,93 0,53 6,31 34,82 16,91 5,15 0,54 5,49 37,31 22,86 5,52 12,99 12,16 11,16 20,37 3,25 17,59 14,12 15,15
116,23 179,86 4,18 51,19 327,99 83,26 160,04 3,33 40,77 270,14 II 22,98 8,78 0,56 4,83 47,56 15,11 7,15 0,54 4,75 52,43 19,77 4,88 13,40 9,43 14,50 18,15 4,47 16,22 11,65 19,41
Skrtumo patikimu-mo t kriterijus
I–II 0,78 -0,03 -0,39 0,27 -0,82 -0,03 -0,53 -1,02 -0,78 -1,11
2 lentelë
Plaukikø aerobinio pajëgumo tyrimø duomenys
Paaiðkinimai: PV – plauèiø ventiliacija, PD – pulso daþnis, VO2 – deguonies suvartojimas, W – darbo galingumas.
Tyrimo duomenys, gauti tiriant dujø analizato-riumi, rodo, kad plaukikø aerobinis pajëgumas tiekties kritinio intensyvumo riboa, tiek ties anaerobi-nio slenksèio riba, maþas (2 lentelë). Jis dël vykdo-mø pratybø poveikio beveik nekito. VO2 max vidu-tiniðkai sudaro tik 51,91±2,10 ml/min/kg per pir-mà tyrimø etapà ir 51,19±1,61 ml/min/kg – per an-trà, rodikliø sklaida nedidelë, nebuvo nei vieno plau-kiko, kurio ðis rodiklis siektø 65 ml/min/kg. Tiesanaerobinio slenksèio riba, kuri buvo nustatyta pa-
gal kvëpavimo rodiklius, O2 vartojimo rodiklis bu-vo maþas. Plauèiø ventiliacija (PV) ties kritinio in-tensyvumo riba buvo nedidelë, maþesnë negu pra-eitø metø tyrimuose ir turëjo tendencijà maþëti. Ðiørodikliø validumas nedidelis, kadangi plaukikai fi-ziná krûvá atliko veloergometru ir kojø raumenø lo-kalinis nuovargis turëjo átakos pasiekiant kritiniointensyvumo ribà.
Tiriant vienkartiná raumenø susitraukimo galin-gumà (VRSG) ir anaerobiná alaktatiná raumenø ga-lingumà (AARG), didesniø vidurkiø ir individua-liø duomenø pokyèiø per keturis tyrimø etapus ne-pastebëta (1 lentelë). Psichomotorinës reakcijosgreitis (PRG) ir judesiø daþnis per 10 s, rodantis cen-trinës nervø sistemos paslankumà, taip pat kito maþai.
Smarkiai kito tyrimo specialiu ergometru rodik-liai – buvo dirbama 60 s maksimaliomis pastango-mis vien rankomis (3 lentelë). Didþiausi skirtumainustatyti tarp pirmo ir treèio tyrimo rodikliø vidur-kiø. Jeigu per pirmà tyrimà dirbdami 60 s plaukikaividutiniðkai iðvystë 216,48±9,29 W galingumà, taipagrindiniø varþybø etapu jø galingumas vidutinið-kai iðaugo 54,63 W (p<0,001) ir siekë 271,11±8,67 W.Per ketvirtà tyrimà ðis rodiklis sumaþëjo, bet ne-daug, skirtumas tarp vidurkiø 18,33 W nëra patiki-mas (p>0,05). Tai rodo, kad plaukikø specialusisdarbingumas per pereinamàjá laikotarpá sumaþëjonedaug ir jis buvo daug didesnis negu praeitø metøtuo paèiu laikotarpiu. Pastebëta, kad labai maþëjotirtø plaukikø galingumas 60 s darbo metu, tai bu-vo labai ryðku per pirmà ir antrà tyrimus, kai galin-gumas testo pabaigoje sumaþëjo atitinkamai 46 ir55 W. Nors pagrindiniø varþybø etapu galingumassumaþëjo tik 38 W, taèiau per ketvirtà tyrimà – net59,88 W. Tai rodo, kad dël fizinio krûvio sumaþini-mo sparèiai maþëja plaukikø specialioji iðtvermë.
SPORTO MOKSLAS76
Tiriant plaukikø organizmo reakcijà á 60 s spe-cialø krûvá, atliekamà maksimaliomis pastangomisvien rankomis, nustatyta, kad PD reakcija á ðá krûvávisais tyrimo etapais vidutiniškai ið esmës nesisky-rë. Pirmo tyrimo metu buvo greitesnë atsigavimoeiga, sistolinis kraujospûdis taip pat maþiau reagavo.
Didþiausias glikolitiniø reakcijø suaktyvëjimas(vidutiniðkai siekë 10,34±0,88 mmol/l) buvo nu-statytas varþybø laikotarpiu. Taigi manytume, kaddarbingumo šiuo laikotarpiu padidëjimà sàlygojo gli-kolitinës reakcijos, nes aerobinis pajëgumas nekito.
Hemoglobino koncentracija kraujyje kito ne-daug, buvo gero lygio, t. y. vidutiniškai157,67±3,22–159,00±2,44 g/l. Šio rodiklio sklai-da nedidelë 4,60–6,32%, tai rodo, kad hemoglobi-no koncentracijos kraujyje problema buvo iðspræs-ta gerai. Kraujo klampumo rodiklio – hematokrito(Ht) – vidutinës reikðmës neviršijo fiziologinës nor-mos, bet visø tyrimø metu pasitaikë plaukikø, ku-riø Ht virðijo leistinas normas, teko imtis priemo-niø kraujo klampumui maþinti.
Tyrimai parodë, kad per priešolimpiná metiná cik-là Lietuvos plaukikø rinktinës kandidatø fiziomet-riniai fizinio išsivystymo rodikliai maþai pakito,VRSG ir AARG beveik nekito. Kraujotakos siste-mos funkcinio pajëgumo didesniø pokyèiø taip patnenustatyta. Plaukikø aerobinio pajëgumo rodik-liai maþi tiek ties kritinio intensyvumo riba, tiek tiesanaerobinio slenksèio riba.
Specialusis darbingumas pagrindiniø varþybø eta-pu smarkiai išaugo daugiau dël glikolitiniø reakci-jø suaktyvëjimo. Plaukikams bûdingas ryškus ga-
3 lentelë
Plaukikø darbo ergometru tyrimø duomenys
Paaiðkinimai: AGP – anaerobinis glikolitinis pajëgumas, PD – pulso daþnis, La – laktatas
lingumo maþëjimas 60 s darbo metu. Varþybø lai-kotarpiu galingumo maþëjimas ne toks ryðkus. Ty-rimai parodë, kad per olimpiná metiná ciklà reikiaieškoti, kaip pagerinti plaukikø kraujotakos sistemosfunkcines galias ir raumenø gebëjimà vartoti O2.
Išvados1. Tyrimai parodë, kad Lietuvos plaukimo olim-
pinës rinktinës kandidatø fizinio iðsivystymoir fiziometriniai rodikliai, VRSG ir AARGper prieðolimpiná metiná ciklà kito maþai.
2. Nustatyta, kad tirtø plaukikø kraujotakos sis-temos funkcinis pajëgumas ávairiais metiniociklo etapais dël taikomø programiniø fiziniøkrûviø poveikio beveik nekito. Jø aerobinis pa-jëgumas, gebëjimas energijos gamybai vartotiO2 raumenyse maþas ir per metus beveik ne-pakito. Tai leidþia daryti prielaidà, kad plau-kikø rengimo programoje ir per pratybas ma-þai skiriama laiko aerobinëms galioms ugdyti.
3. Iðryðkëjo, kad plaukikø specialusis darbingu-mas 60 s trukmës darbo metu labai maþëja.Varþybø laikotarpiu specialusis darbingumaspatikimai padidëjo, jo maþëjimas per 60 s ne-buvo toks ryðkus kaip kitu metø laiku. Ðiuoetapu iðaugo glikolitiniø reakcijø indëlis. Ga-lima daryti prielaidà, kad galingumo padidëji-mà labiausiai sàlygoja glikolitinës reakcijos,nes aerobinis pajëgumas beveik nekito.
4. Tyrimas patvirtino hipotetinæ prielaidà – išsa-miai ištyrus plaukikus per metiná ciklà, iðryð-këjo jø rengimo taisytini reiðkiniai: a) á plau-kikø rengimo programà reikia átraukti efekty-
Etapai Rodikliai Galingumas (W) AGP PD k./min Kraujospûdis (mm Hg) La
Po krûvio Po 3 min poilsio 15 s 30 s 45 s 60 s
1 min vidurkis
(W) Po krûvio Po 3 min
Sist. Diast Sist. Diast (mmol/l)
234,78 230,00 212,89 188,67 216,48 174,44 98,00 152,22 56,67 131,67 64,44 8,54 I 36,11 26,69 28,34 32,06 27,83 7,94 13,01 14,17 19,20 10,31 11,58 3,26 15,38 11,60 13,31 16,98 12,86 4,55 13,27 9,31 33,88 7,83 17,97 38,17 271,56 261,33 241,67 216,33 247,73 174,11 111,00 161,67 43,89 143,33 62,22 7,34
II 27,59 27,86 32,83 32,03 28,12 13,61 12,67 6,12 6,97 14,36 7,95 1,82 10,16 10,66 13,58 14,81 11,35 7,82 11,41 3,78 15,88 10,02 12,78 24,79 284,78 282,89 271,11 246,00 271,11 177,56 110,89 167,78 43,89 147,22 55,56 10,34
III 34,68 26,76 25,24 26,95 26,01 12,58 8,22 10,93 3,33 7,12 6,35 2,65 12,18 9,46 9,31 10,96 9,59 7,08 7,41 6,51 7,59 4,84 11,43 24,63 277,22 267,11 245,00 217,33 252,78 171,56 102,67 167,22 43,33 146,11 57,78 7,92
IV 22,99 24,63 28,06 32,63 24,58 15,79 18,30 7,55 4,33 10,54 6,18 2,47 8,29 9,22 11,45 15,01 9,72 9,20 17,82 4,52 9,99 7,21 10,69 31,19
I–II -2,43 -2,44 -1,99 -1,83 -2,37 0,06 -2,15 -1,84 1,88 -1,98 0,47 0,96 I–III -3,00 -4,20 -4,60 -4,11 -4,30 -0,63 -2,51 -2,61 1,97 -3,73 2,02 -1,28 I–IV -2,97 -3,07 -2,42 -1,88 -2,93 0,49 -0,62 -2,80 2,03 -2,94 1,52 0,46 II–III -0,90 -1,67 -2,13 -2,13 -1,83 -0,56 0,02 -1,46 0,00 -0,73 1,97 -2,80 II–IV -0,47 -0,47 -0,23 -0,07 -0,41 0,37 1,12 -1,71 0,20 -0,47 1,32 -0,56
Skrtumo patikimumo t kriterijus
III–IV -0,47 1,30 2,08 2,03 1,54 0,89 1,23 0,13 0,30 0,26 -0,75 2,00
2004 Nr. 1(35) 77
vias aerobinio pajëgumo ugdymo priemones;b) reikia taikyti priemones, kurios padëtøplaukikams smarkiai nemaþinti darbo inten-syvumo áveikiant plaukimo nuotolio antràjàpusæ ir dirbant ergometru.
LITERATÛRA:1. Issurin, V. B., Kaufman, L. E., Tenenbaum, G. (2001).Modeling of velocity regimens for anaerobic powerexercises in high-performance swimmers. Journal of SportsMedicine and Physical Fitness, 41 (4), 443.2. Juozaitis, J. A., Dadelienë, R., Misiûnaitë, A., Pavlovska,L. (2002). Lietuvos rinktinës plaukikø fizinio parengtumobei funkcinio pajëgumo rodikliai ir jø ryðys su specialiuojudarbingumu. Sporto mokslas, 2 (32), 49–54.3. Kushmeriek, M. J. Antropometric factors. (1992). Strengthand Power in Sports. Blackwell Sci. Publ. S. 180–195.
4. Priluckij, P., Michejev, A. (1998). Plaukikø jëgos irugdymo lygio priklausomybë nuo specializacijos. Sportomokslas, 5(14), 48–52.5. Raslanas, A., Skernevièius, J. (1998). Sportininkøtestavimas. Vilnius, 135 p.6. Raslanas, A. ir kt. (2001). Programa „Atënai-2004“.Vilnius. 56 p.7. Schilfor, J. (1994). Overstanding selected bibliography.New Studies in Athletics, 32, 4, 67–86.8. Sokolovas, G., Lagûnavièienë, N., Maþutaitis, Ð. (1999).Plaukikø jëgos greitumo rodikliø analizë. Sporto mokslas,1 (15), 35–39.9. Statkevièienë, B. (2002). Geriausiø Lietuvos plaukikø(moterø ir vyrø), plaukianèiø skirtingais bûdais, fizinioiðsivystymo tyrimas. Sporto mokslas, 3 (29), 18–21.10. Švedas, E., Skernevièius, J. (1997). Sportininkøtestavimo programa. Treneris, 2, 15–18.11. Ïëàòîíîâ, Â. Í. (1988). Àäàïòàöèÿ â ñïîðòå. Êèåâ. 215 ñ.
ANALYSIS OF PREPAREDNESS DYNAMICS IN THE LITHUANIAN NATIONAL OLYMPICSWIMMING TEAM CANDIDATES OVER THE 2003 ANNUAL CYCLE
Assoc. Prof. Dr. Rûta Dadelienë, Assoc. Prof. Jonas Algimantas Juozaitis,Assoc. Prof. Dr. Birutë Skernevièienë, Liudmila Pavlovska ja
SUMMARY
The aim of the work was to analyze the dynamicsof physical and functional power of swimmers –Lithuanian national Olympic team candidates in anannual pre-Olympic cycle.
The Object of the study was the preparedness ofswimmers – candidates of the Lithuanian nationalOlympic team.
The Organization principles of the work. Eightmost efficient Lithuanian swimmers were examinedin the 2003 annual preparatory cycle in the beginningand middle of the preparatory period, in the stage ofthe crucial contests of the competitive period, andafter the transitory period. The athletes weremonitored according to the Athens-2004 (Raslanas,ir kt., 2001).
Specific capacity of swimmers arm work wasmeasured with an ergometer under 1-minute maximalstrain conditions, with an effort to reach the highestmean value of the load.
The functional capacity of the circulatory system
of the swimmers under the programmed physicalloads nearly did not change. Their aerobic capacitywas low, implying that the development of theiraerobic power was underestimated in the program oftraining
The swimmers’ specific capacity under a 60-s loadshowed a pronounced tendency to a decrease whilein the competitive period this capacity showed asignificant increase. At this stage, the activity ofglycolytic reactions was markedly higher, which waspossibly the reason for a higher capacity.
Analysis of the summary data indicated that theswimmers should improve their physical development,to increase considerably their muscular mass andpower, to include in the training programs activemeans of aerobic development; their body should betrained not to decrease their work intensity in thesecond half of the distance and by ergometer tests.
Keywords: swimmers, physical capacity, physical andfunctional development, special capacity.
Rûta DadelienëVPU Sporto mokslo institutasStudentø g. 39, LT–2034 VilniusTel. +370 5 273 48 58El. paðtas: [email protected]
Gauta 2003 12 22Priimta 2004 03 10
SPORTO MOKSLAS78
Surengta VII tarptautinë konferencija„Didelio meistriðkumo sportininkø rengimo
valdymas“Ðiø metø vasario 27–28 d. Vilniuje vyko VII tarp-
tautinë sporto mokslo konferencija “Didelio meist-riðkumo sportininkø rengimo valdymas”. Konferen-cijà organizavo Kûno kultûros ir sporto departamen-tas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, Lietuvostautinis olimpinis komitetas, Lietuvos sporto infor-macijos centras, Vilniaus pedagoginis universitetas.
Konferencijos dalyvius pasveikino Vilniaus peda-goginio universiteto rektorius prof. habil. dr. Algir-das Gaiþutis ir pasidþiaugë, kad ði kasmetinë konfe-rencija, ið pradþiø buvusi vietinës reikðmës, ðiandientapo þinomu ir svarbiu tarptautiniu renginiu sportomokslo pasaulyje.
Dalyvius pasveikino ir Kûno kultûros ir sportodepartamento gen. direktorius Vytas Nënius palin-këdamas, „kad ðiomis dienomis skaityti praneðimaikuo greièiau rastø atgarsá praktikoje ir duotø rezultatø“.
Konferencijos plenariniame posëdyje praneðimusskaitë garsûs uþsienio ir Lietuvos sporto mokslo at-stovai.
Prof. dr. N. Stambulovos (Halmstado universite-tas, Ðvedija) praneðimas buvo apie sporto psicholo-gijos svarbà rengiant sportininkus, praneðëja pateikëdaug pavyzdþiø ið savo darbo praktikos Ðvedijoje.Sporto psichologijos problemos dar gana sunkiaisprendþiamos Lietuvoje, todël sudomino daugelá kon-ferencijos dalyviø.
Didelio susidomëjimo sulaukë ir sveèiø prof. dr.V. Issurino (Izraelis) bei prof. habil. dr. A. Viru (Es-
tija) praneðimai apie liekamàjá treniruotës efektà irapie galimybes pasitelkus sportininkø rengimo mo-nitoringà valdyti treniruotës procesà. Prof. A. Virupo konferencijos skaitë paskaitas ir Vilniaus pedago-ginio universiteto kûno kultûros specialybës studen-tams.
Prof. V. Rodièenko (Rusijos olimpinis komitetas)plenariniame posëdyje skaitytame praneðime „Dopin-go vartojimas baudþiamosios teisës poþiûriu“ temà nag-rinëjo ir Lietuvos baudþiamosios teisës poþiûriu.
Prof. habil. dr. A. Raslanas (Kûno kultûros ir spor-to departamentas) iðdëstë Lietuvos olimpinës rinkti-nës sportininkø rengimo Atënø olimpinëms þaidy-nëms problemas, o prof. habil. dr. A. Skarbalius (Lie-tuvos kûno kultûros akademija) nagrinëjo þaidimøkomandos rengimo valdymo problemas. Visi konfe-rencijos plenariniame posëdyje skaityti praneðimai bu-vo ádomûs ir naudingi Lietuvos ir uþsienio sportomokslo atstovams bei konferencijoje aktyviai dalyva-vusiems ávairiø sporto ðakø treneriams.
Antrà dienà konferencija vyko Vilniaus pedago-giniame universitete. Konferencijos tematika kasmetpleèiasi ir ðiemet penkiose konferencijos sekcijose bu-vo nagrinëjamos sporto vadybos ir psichologijos, cik-liniø ir acikliniø sporto ðakø, sporto fiziologijos ir bio-chemijos, jaunøjø sportininkø rengimo problemos.
VII tarptautinëje sporto mokslo konferencijoje„Didelio meistriðkumo sportininkø rengimo valdy-mas“ dalyvavo daug Lietuvos sporto mokslo atstovø,treneriø, taip pat sveèiø ið 10 pasaulio ðaliø – ið viso145 dalyviai, á programà buvo átraukti 97 praneðimai.
Daugiau informacijos apie konferencijà, taip patprogramà ir praneðimø santraukas anglø kalba gali-ma rasti interneto tinklalapyje:
http://www.sportinfo.lt/
KRONIKACHRONICAL
Praneðimà skaito N. Stambulova (Ðvedija)
Konferencijos dalyviai plenarinio posëdþio metu
2004 Nr. 1(35) 79
V pasaulinë konferencija„Sportas ir aplinka“
Neseniai 2006 m. þiemos olimpiniø þaidyniø sos-tinëje Turine vyko V pasaulio konferencija „Sportasir aplinka“. Konferencijos devizas – „Subalansuotosplëtros partnerystë“. Konferencijà organizavo Tarp-tautinis olimpinis komitetas (TOK) kartu su XX þie-mos olimpiniø þaidyniø (TOROC) Organizaciniu ko-mitetu ir Jungtiniø Tautø Aplinkos programa(UNEP). Joje dalyvavo apie 300 delegatø ið 80 olim-piniø komitetø, 20 tarptautiniø sporto federacijø, 8organizaciniø olimpiniø þaidyniø komitetø, áskaitantir 2006 m. Turino þaidynes, TOK prezidentas dr. Jac-ques Rogge ir kt.
Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas dr.Jacques Rogge, tardamas baigiamàjá þodá, á konfe-rencijos dalyvius kreipësi kaip á olimpinio judëjimoaplinkos ekspertus. Savo apþvalgoje atkreipë dëmesáir akcentavo auklëjimo svarbà, jo integracijà á visusdëstomus dalykus ir ypaè á olimpiná ðvietimà. Olim-pinis judëjimas privalo dominuoti saugant sveikatà.Sveikatos ugdymas turi bûti neatskiriamas nuo spor-tinio ugdymo. Aptardamas pagrindiná konferencijosklausimà – subalansuotos plëtros partnerystë ir bû-dai, kalbëjo, kaip olimpinis judëjimas gali siekti ap-saugoti aplinkà ir skatinti subalansuotà plëtrà.
Lietuvos kûno kultûros akademija organizuojaLietuvos kûno kultûros mokytojø konferencijà „Kû-no kultûros pamokø ávairovë“, skirtà Kûno kultûrosakademijos 70-meèiui paminëti.
Konferencija vyks 2004 m. balandþio 22 d. Lietu-vos kûno kultûros akademijos aktø salëje (Sporto g.6, Kaunas). Konferencijos pradþia 10.00 val.
Konferencijos tikslas – supaþindinti kûno kultû-ros mokytojus su moderniomis pamokø vykdymo tech-nologijomis.
Konferencijos temos:• Fizinis ugdymas, fiziniø galiø didinimas• Sveikatos ugdymas, stiprinimas ir mokymas• Judesiø mokymas• Socialinë integracija
Liepos 3–6 d. Prancûzijos mieste Klermont Fe-rande vyks IX Europos sporto mokslo kolegijos kon-gresas. Ðá forumà kasmet rengia Europos sporto moks-lo kolegija. IX kongreso programoje numatomi ple-nariniai posëdþiai, kuriuose pranešimus skaitysþymiausi pasaulio sporto mokslininkai: C. Bouchard(JAV), R. Meeusen (Belgija), S. Biddle (Didþioji Bri-
tanija) ir kt., taip pat teminiai, tarpdalykiniai, gretu-tiniai (sporto medicinos bei judamosios veiklos te-matika) simpoziumai. Darbas vyks ir sekcijose, josebus gvildanamos 36 temos: nuo sporto biochemijosiki sporto istorijos. Daugiau informacijos apie kon-gresà galite rasti interneto tinklalapyje:
http://www.isima.fr/ecss2004/
Ðiø metø rugpjûèio 6–11 d. Graikijos mieste So-lonikuose vyks priešolimpinis kongresas „Sportomokslas: iððûkiai naujajame amþiuje“. Šá sportomokslo forumà nuo 1960 m. kasmet organizuoja Tarp-tautinë sporto mokslo taryba.
Á kongresà susirenka mokslo bendruomenës atsto-vai ið viso pasaulio tam, kad apsikeistø informacijaapie naujausius sporto mokslo laimëjimus, atradimus;perduotø savo patirtá kitiems ir ágytø jos patys. Ðiskasmetinis kongresas yra vienas ið didþiausiø ir sëk-mingiausiai organizuojamø daugiadalykiø sportomokslo forumø. Jo tikslas yra skleisti informacijà apiesvarbiausius sporto mokslo laimëjimus visame pasau-lyje. Iðskirtinis kongresø bruoþas – jie yra naudingi irádomûs tiek teoretikams, tiek praktikams.
2004 m. kongrese Solonikuose pranešimus skaity-ti pakviesti þymiausi pasaulio sporto mokslininkai:S. Kretchmar (JAV), C. Ogelsby (JAV), C. Higgs (Ka-nada), T.Reilly (Didþioji Britanija), H.Hoppeler (Švei-carija).
Daugiau informacijos apie kongresà galima rastiinterneto tinklalapyje:
http://www.preolympic2004.com/
Mokslinæ konferencijà „Ðvietimas per sportà“,skirtà Vilniaus universiteto 425 metø ir Lietuvostautinio olimpinio komiteto 80 metø sukaktims pa-minëti, rengia Lietuvos tautinis olimpinis komite-tas, Lietuvos olimpinë akademija, Vilniaus univer-sitetas. Konferencija vyks 2004 m. rugsëjo 14 d. Vil-niaus universiteto Maþojoje auloje (Universiteto 3,II aukštas).
Konferencijos darbo kryptys:•Švietimas per sportà: humanistiniai, socialiniai
ir psichologiniai ypatumai•Olimpizmo idëjos ir ðiuolaikinis pasaulis•Olimpinio ðvietimo perspektyvos, pranaðumai
ir vertybës, trenerio, sportininko, mokinio olim-pinio ðvietimo problemos
Informacija teikiama: tel./faks (8~5) 269 88 56;mob.tel. 8 686 13 535; tel.: (8~5) 278 06 48; (8~5)278 06 47 arba el. paštu:
SPORTO MOKSLAS80
INFORMACIJA AUTORIAMS
„Sporto mokslo“ þurnale spausdinami straipsniai ávairiømokslo krypèiø, uþ kurias atsakingi ðie Redaktoriø tarybosnariai:
1. Sporto mokslo teorija – prof. habil. dr. P. Karoblis, prof.habil. dr. A. Raslanas, prof. habil. dr. A. Skarbalius.
2. Sporto bei judesiø fiziologija, sporto medicina, sportobiochemija – prof. habil. dr. A. Gailiûnienë, prof. habil. dr.J. Saplinskas, prof. habil. dr. A. Irnius, prof. habil. dr. J.Jaðèaninas.
3. Ávairaus amþiaus ir treniruotumo sportininkø organizmoadaptacija prie fiziniø krûviø – prof. habil. dr. J. Skernevièius,prof. dr. A. Stasiulis.
4. Sporto pedagogika ir psichologija – prof. habil. dr.S.Kregþdë.
5. Sporto þaidimø teorija ir didaktika – prof. habil. dr.S. Stonkus.
6. Kûno kultûros teorija, sveika gyvensena ir fizinëreabilitacija – prof. habil. dr. J. Jankauskas, prof. habil. dr.A. Baubinas.
7. Sporto istorija, sporto sociologija, sporto vadyba, sportoinformatika, olimpinio sporto problemos – doc. J. Þilinskas,P. Statuta.
Þurnale numatoma informauoti apie ávykusiusmokslinius simpoziumus, konferencijas, seminarus,anonsuoti bûsimus renginius, skelbti apgintas disertacijas,informuoti apie iðleistus orginalius ir verstinius sporto leidinius.Numatoma versti ið uþsienio kalbø ádomius mokslinius-metodinius straipsnius, supaþindinti su geriausiø pasauliosportininkø treniruotës metodika ir t.t.
Kiekvienos mokslo krypties Redaktoriø tarybos narys yrapateikiamo straipsnio ekspertas, jis aprobuoja straipsniospausdinimà þurnale. Esant reikalui, papildomai skiriarecenzentus.
Bendrieji reikalavimai:Þurnalui pateikiamame straipsnyje turi bûti
akcentuojama darbo originalumas, naujumas bei svarbûsatradimai, praktinës veiklos apibendrinimas ir pateikiamosiðvados, kurios paremtos tyrimø rezultatais. Moksliniostraipsnio apimtis – 6–8 p. Vienà straipsná recenzuoja nemaþiau kaip du recenzentai, vienas recenzentas ið moksloinstitucijos – autoriaus darbovietës, o kità recenzentà skiriaþurnalo atsakingasis sekretorius. Pagrindinis recenzentøparinkimo kriteri jus – jø kompetencija. Recenzentørekomendacijos pagrindþia straipsnio tinkamumà „Sportomokslo“ þurnalui.
Straipsnio struktûros reikalavimai:1. Straipsnio tekstas turi bûti iðspausdintas kompiuteriu
vienoje standartinio (210x297 mm) balto popieriaus lapopusëje, tik per pusantro intervalo tarp eiluèiø, pagal ðiuosrankraðèio rengimo spaudai reikalavimus: laukeliø dydiskairëje – 1,85 cm; deðinëje – 1,85 cm; virðutinio ir apatinio –ne maþiau kaip 2 cm; teksto norma – 30 eiluèiø po 60–65þenklus eilutëje. Puslapiai turi bûti numeruojami virðutiniamedeðiniame kraðte, pradedant tituliniu puslapiu, kurispaþymimas pirmuoju numeriu. Jei straipsnis pateikiamasdiskelyje „Floppy 3,5“, tai turi bûti surinktas A4 formatu,turëti 1,85 cm laukelius ið kairës ir deðinës bei ne maþesniuskaip 2 cm ið virðaus ir apaèios. Ðriftas – „Times New Ro-man“, ne maþesnis kaip 12 punktø.
2. Straipsnis turi bûti suredaguotas, iðspausdintas tekstaspatikrintas, kad neapsunkintø leidinio recenzentø irRedaktoriø tarybos nariø darbo. Pageidautina, kad autoriaivartotø tik standartines santrumpas bei simbolius.Nestandartinius sutrumpinimus bei simbolius galima vartotitik pateikus jø apibrëþimus toje straipsnio vietoje, kur jie áraðytipirmà kartà. Visi matavimø rezultatai pateikiami tarptautinësSI vienetø sistemos dydþiais.
3. Straipsniai lietuviø kalba pateikiami su iðsamiomissantraukomis lietuviø ir anglø kalbomis, iðspausdintomis ant
atskirø lapø. Jos turi bûti informatyvios. Jose paþymimastyrimo tikslas, trumpai apraðoma metodika, pagrindiniairezultatai nurodant konkreèius skaièius bei statistinápatikimumà ir pateikiamos pagrindinës iðvados.
4. Tituliniame puslapyje turi bûti: 1) trumpas irinformatyvus straipsnio pavadinimas; 2)autoriø vardai irpavardës, mokslo vardai ir laipsniai; 3) institucijos, kuriojeatliktas tiriamasis darbas, pavadinimas. Straipsnio galepateikiamas autoriaus vardas ir pavardë, adresas, telefononumeris, elektroninio paðto adresas.
5. Raktaþodþiai – 3–5 informatyvûs þodþiai ar frazës.6. Straipsnio tekstas dalijamas á skyrius, kuriuose
pateikiama tyrimo idëja, metodologija, rezultatai ir jøaptarimas. Ávadiniame skyriuje iðdëstomas tyrimo tikslas. Ðiameskyriuje cituojami literatûros ðaltiniai turi turëti tiesioginá ryðá sueksperimento tikslu. Tyrimø metodø skyriuje aiðkiai apraðomieksperimentinës bei kontrolinës grupës subjektai, iðdëstomityrimo metodai, panaudotos techninës priemonës bei visostyrimø procedûros. Taip pat pateikiamos nuorodos á literatûrosðaltinius, kuriuose apraðyti standartiniai metodai bei statistinisrezultatø apdorojimas. Tyrimø rezultatø skyriuje iðsamiaiapraðomi gauti rezultatai ir paþymimas statistinis patikimumas.Tyrimo rezultatai pateikiami lentelëse ar paveiksluose.Rezultatø aptarimo skyriuje akcentuojamas darbooriginalumas bei svarbûs atradimai. Tyrimø rezultatai ir iðvadoslyginamos su kitø autoriø skelbtais atradimais. Pateikiamostik tos iðvados, kurios paremtos tyrimø rezultatais.
7. Paveikslai, jei pateikiami diskelyje, privalo bûti padaryti„Microsoft Exel for Windows“ programa ir neturi bûti perkeltiá programà „Microsoft Word for Windows“. Paveikslai þymimieilës tvarka arabiðkais skaitmenimis, pavadinimas raðomaspo paveikslu. Jo vieta tekste paþymima pieðtuku paraðtëje.
8. Lentelës spausdinamos ant atskirø lapø, per pusantrointervalo tarp eiluèiø. Kiekviena lentelë privalo turëti trumpàantraðtæ bei virð jos paþymëtà lentelës numerá. Visipaaiðkinimai turi bûti straipsnyje, tekste arba trumpamepriede, iðspausdintame po lentele. Lentelëje vartojamisutrumpinimai ir simboliai turi sutapti su vartojamais tekstear paveiksluose. Lentelëse pateikiami rezultatø aritmetiniaividurkiai, nurodomi jø variacijos parametrai, t.y. vidutiniskvadratinis nuokrypis arba vidutinë paklaida. Lentelës vietatekste paþymima paraðtëje pieðtuku. Lentelës, jeipateikiamos diskelyje, turi bûti padarytos be fono „MicrosoftExel for Windows“ arba „Microsoft Word for Windows“programa.
9. Literatûros sàraðe cituojami tik publikuoti moksliniaistraipsniai, iðspausdinti pripaþintame mokslo leidinyje.Cituojamø literatûros ðaltiniø turi bûti ne daugiau kaip 15.Moksliniø konferencijø tezës cituojamos tik tada, kai tai yravienintelis informacijos ðaltinis. Literatûros sàraðe ðaltiniainumeruojami ir vardijami abëcëlës tvarka pagal pirmojoautoriaus pavardæ. Pirma vardijami ðaltiniai lotyniðkaisraðmenimis, paskui – rusiðkais. Áraðant þurnalo straipsná áliteratûros sàraðà, raðoma pirmojo autoriaus pavardë beivardo inicialas, kitø autoriø pavardës ir vardø inicialai,skliausteliuose þurnalo leidimo metai, straipsniopavadinimas, þurnalo pavadinimas (galima vartotisutrumpinimus, pateiktus JAV Kongreso bibliotekospublikuojamame INDEX MEDIKUS), tomas, numeris (jeiyra), puslapiai.
Neatitinkantys reikalavimø ir netvarkingai parengtistraipsniai bus gràþinami autoriams be ávertinimo.
Savo darbus praðome siøsti þurnalo atsakingajai sekretoreidr. E. Kemerytei-Riaubienei (513 kab., Þemaitës g. 6, LT–03117Vilnius).
Kvieèiu visus bendradarbiauti „Sporto mokslo“ þurnale,tyrinëti ir skelbti savo darbus.
„Sporto mokslo“ þurnalo vyr. redaktorius prof. habil. dr. POVILAS KAROBLIS
Naujos knygos