Download - ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS
1
ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS
ŽEMĖS ŪKIO INŽINERIJOS FAKULTETAS
ŽEMĖS ŪKIO INŽINERIJOS IR SAUGOS INSTITUTAS
Albinas Šukys
TRIUKŠMO IR DULKĖTUMO TIPINĖJE
LIETUVAI KARVIŲ FERMOJE TYRIMAI
Magistrantūros studijų baigiamasis darbas
Technologijos mokslų sritis
Bendrosios inžinerijos studijų kryptis
Žemės ūkio inžinerijos ir vadybos studijų programa
Akademiją 2014
2
Baigiamųjų darbų vertinimo komisija:
(Patvirtinta Rektoriaus (2014-05-06) įsakymu Nr.144-PA )
Pirmininkas: prof. habil. dr. Bronius Kavolėlis, Europos žemės ūkio inžinierių draugijos narys;
Nariai: 1. doc. dr. Rolandas Domeika, Aleksandro Stulginskio universitetas;
2. doc. dr. Ričardas Butkus, Aleksandro Stulginskio universitetas;
3. prof. dr. Algirdas Raila, Aleksandro Stulginskio universitetas;
4. dr. Vidmantas Kanopa, UAB Daivida generalinis direktorius.
Mokslinis vadovas
doc. dr. Ričardas Butkus, Aleksandro Stulginskio universitetas
Recenzentas
lekt. dr. Gediminas Vasiliauskas, Aleksandro Stulginskio universitetas
Instituto direktorius
prof. dr. Dainius Steponavičius, Aleksandro Stulginskio universitetas
Oponentas
doc. dr. Rolandas Bleizgys, Aleksandro Stulginskio universitetas
3
ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS
ŽEMĖS ŪKIO INŽINERIJOS FAKULTETAS
ŽEMĖS ŪKIO INŽINERIJOS IR SAUGOS INSTITUTAS
Magistratūros studijų baigiamasis darbas
Triukšmo ir dulkėtumo tipinėje Lietuvai karvių fermoje tyrimai
Autorius: Albinas Šukys
Vadovas: doc.dr. R. Butkus
Kalba – lietuvių
Darbo apimtis – 51 p.
Lentelių skaičius – 8
Paveikslų skaičius – 26
Naudota informacijos šaltinių – 35
Priedų skaičius – 1
Santrauka
Analizuojama tipinių gyvulininkystės objektų darbuotojų darbo aplinka, būdingi kenksmingi
veiksniai. Sudarytos tyrimų metodikos ir atlikti triukšmo bei dulkėtumo tyrimai tipinėje Lietuvai (iki
50 karvių) fermoje. Nustatyta, kad fermos darbuotojui triukšmo ekspozicija gali būti apie 83 dBA
(žemutinė vertė prevencijos veiksmams pradėti yra 80 dBA), o dulkių koncentracija malant grūdus yra
55±21 mg/m3. Šioje darbo vietoje vyrauja (apie 90 %) iki 1 µm dydžio dalelės. Triukšmo ir dulkių
kenksmingam poveikiui darbuotojo sveikatai sumažinti parinktos asmeninės apsaugos priemonės.
Reikšminiai žodžiai: Triukšmas; dulkės; darbo aplinka; karvių ferma
4
ALEKSANDRAS STULGINSKIS UNIVERSITY
FACULTY OF AGRICULTURAL ENGINEERING
INSTITUTE OF AGRICULTURAL ENGINEERING AND SAFETY
Master theses
Noise and dust typical Lithuania cow farm research
Author: Albinas Šukys
Supervisor: R. Butkus
Language – Lithuanian
Pages – 51 p.
Tables – 7
Pictures – 26
Sources of literature – 34
Annexes – 1
Summary
Analyzed of typical animal facilities staff work environment, characterized nuisances. Consisting
of research methodology and make noise and dust tests in typical for Lithuania (50 cows) farm. It was
found that the farm worker noise exposure may be about 83 dBA (more than lower exposure action
value - 80 dBA), and dust concentration in the grain milling operation is 55 ± 21 mg/m3. In this
workplace dominated (about 90%) particles to 1 m size. Noise and dust harmful effects on the
workers’ health to reduce selected personal protective equipment.
Keywords: noise; dust; working environment; cows farm
5
Turinys
ĮVADAS..........................................................................................................................................6
1. INFOMACIJOS ŠALTINIŲ ANALIZĖ …………..………………………..............……........7
1.1. Profesinės ligos Lietuvoje ir žemės ūkio srityje ...................................................................7
1.2. Triukšmas, jo poveikis žmogui bei mažinimo galimybės ..................................................10
1.3. Dulkės, jų poveikis žmogui bei mažinimo galimybės....................................................16
1.4. Pienininkystės ūkiai ir produkcijos kiekiai Lietuvoje ........................................................21
1.5. Informacijos šaltinių apžvalgos apibendrinimai ................................................................23
2.TYRIMŲ TIKSLAS IR UŽDAVINIAI.......................................................................... ...........25
3.TYRIMŲ METODIKA ............................................................................................................. 26
3.1. Tyrimų objekto apibūdinimas.............................................................................................26
3.2. Triukšmo ir dulkėtumo tyrimų norminis pagrindimas........................................................27
3.3. Eksperimentinių tyrimų metodika......................................................................................31
3.4. Prietaisai naudojami tyrimams atlikti.................................................................................33
3.5. Matavimų rezultatų statistinis apdorojimas .......................................................................37
4. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS......................................................................38
4.1. Dulkėtumo tyrimų rezultatai...................................................................................................38
4.2. Triukšmo tyrimų rezultatai ....................................................................................................39
IŠVADOS......................................................................................................................................48
INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS ................................................................................... 49
6
Įvadas
Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti įstatymus ir darbuotojų
saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose
dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų ir ligų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei sveikatos apsaugos ministerija įgyvendina
valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, vadovaudamosis Lietuvos Respublikos
Konstitucija, darbo kodeksu, įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais norminiais teisės aktais [1].
Darbuotojų saugos ir sveikatos būklė nustatoma pagal tai, kaip darbo priemonės ir darbo sąlygos
atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, įvertinus
profesinę riziką darbo vietose ar kitose įmonės vietose, kur darbuotojas gali būti darbo laiku [2].
Profesinė rizika - pavojaus sveikatai ar gyvybei galimybė dėl kenksmingo ar pavojingo darbo
aplinkos veiksnio ar veiksnių poveikio. Kenksmingas veiksnys – rizikos veiksnys darbo aplinkoje,
kuris veikdamas darbuotojo organizmą gali sukelti ligą ar profesinę ligą ir kurio poveikis gali būti
pavojingas gyvybei. Pavojingas veiksnys – darbo aplinkoje esantis rizikos veiksnys, dėl kurio
darbuotojas gali patirti ūmių sveikatos sutrikimų ar mirti [2]. Pagrindiniai kenksmingi ir pavojingi
rizikos veiksniai, kurie gali įtakoti darbuotojų sveikatą: cheminiai, fizikiniai, biologiniai,
ergonominiai, psichosocialiniai ir fiziniai [3]. Darbuotojų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje
kenksmingų veiksnių dydžiai viršija leistinas ribines vertes ir nėra galimybės techninėmis ar kitomis
priemonėmis sumažinti jų iki darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytų
leistinų ribinių dydžių, darbo laiko trukmė turėtų būti sumažinta, vadovaujantis sveikatos apsaugos
ministro patvirtintais sutrumpinto darbo laiko trukmės nustatymo pagal darbo aplinkos veiksnius
kriterijais ir tvarka [4].
Žemės ūkio dirbančiuosius veikia įvairiausi kenksmingi ir pavojingi profesinės rizikos
veiksniai. Viena iš specifiniais rizikos veiksniais pasižyminčių žemės ūkio veiklos šakų yra
pienininkystė. Čia darbuotojo darbo aplinka labai įvairi, nes daug darbų atliekama ir statiniuose, ir
lauke, tenka dirbti su įvairiais mechanizmais, mobiliomis mašinomis ir rankų darbus. Naujose,
moderniai aprūpintose karvių fermose, darbo aplinka ir darbo priemonės atitinka esminius darbuotojų
saugos ir sveikatos reikalavimus, tačiau senosiose fermose naudojamos technologijos ir įranga kelia
nemažai pavojų žmogaus sveikatai.
Darbo aplinka senosiose pieno fermose yra pavojinga žmogaus sveikatai, todėl šio darbo
tikslas ištirti dviejų dažniausiai pasitaikančių kenksmingų veiksnių darbuotojo sveikatai – triukšmo ir
dulkių – lygius tipinėje Lietuvos sąlygomis senos konstrukcijos karvių fermoje.
7
1. Informacijos šaltinių analizė
1.1. Profesinės ligos Lietuvoje ir žemės ūkio srityje.
Higienos instituto ir VDI, stebinčio profesinių ligų šalyje būklę nuo 1993 metų, naujausiame
tyrime pastebima, kad sergamumas šiomis ligomis laipsniškai mažėja. Piką pasiekęs 2006-aisiais
metais, kuomet buvo užfiksuoti 1447 susirgimų profesinėmis ligomis atvejai (96,5 atvejo 100 tūkst.
užimtų (dirbančių) gyventojų), 2007-aisiais šis skaičius sumažėjo iki 1 123 atvejų (73,2 atvejo 100
tūkst.), o pernai metais – iki 1 030 (preliminariais duomenimis – 67 atvejai 100 tūkst.)[5].
Viena iš priežasčių galėtų būti 2008 m. patvirtinti Profesinių ligų nustatymo kriterijai, kuriuose
rekomenduojama taikyti maksimalius latentinius periodus. Tai laiko trukmė nuo paskutinio
kenksmingo aplinkos veiksnio veikimo dienos darbe iki to momento, kai paveiktam asmeniui
pasireiškė pirmieji ligos simptomai ar požymiai. Po maksimalaus latentinio periodo nėra galimybės
pagrįstai įrodyti priežastinį ryšį su darbu, todėl ilgą laiką nedirbančių asmenų sveikatos sutrikimai
rečiau pripažįstami profesinėmis ligomis. Higienos instituto duomenimis, sergamumas profesinėmis
ligomis Lietuvoje nuo 1995-ųjų iki 2006-ųjų padidėjo beveik keturis kartus: nuo 370 iki 1447 atvejų.
Per minimą laikotarpį sergamumas reikšmingai padidėjo tris kartus: 1996-1997, 2002 ir 2005 m. Tik
nuo 2007-ųjų jis ėmė reikšmingai mažėti[5].
Profesinių ligų priežasčių struktūra per minimą laikotarpį ženkliai nekito. Daugiau nei tris
ketvirtadalius šalyje nustatomų profesinių ligų sukelia fizikiniai veiksniai – vibracija ir triukšmas.
Antroje vietoje – ergonominiai veiksniai, kurie, nors sukelia apie 20 proc. profesinių ligų, per 2002-
2008 m. išaugo trečdaliu. Cheminiai ir pramoniniai veiksniai sukelia apie 2 proc., o biologiniai
veiksniai – apie 1 proc. profesinių ligų. Daugiausia sergančiųjų profesinėmis ligomis 2007-aisiais
fiksuota žemės ūkio srityje (kiek daugiau nei 200 atvejų 100 tūkst.), statybų sektoriuje (apie 120
atvejų 100 tūkst.), pramonėje (apie 110 atvejų 100 tūkst.). Paslaugų sferoje sergančiųjų profesinėmis
ligomis 2007-aisiais buvo apie 25 atvejai 100 tūkst. dirbančiųjų. 2013 metų profesinių ligų atvejų
skaičius pateiktas 1 paveiksle.
8
1 lentelė. Profesinių ligų atvejų skaičius ir jų dalis procentais. Požymiai: ekonominės veiklos
rūšis (EVK2), lytis [5].
Cheminiai rizikos veiksniai - veiksniai, kurių pagrindą sudaro cheminių substancijų kitimai
aplinkoje. Cheminiai veiksniai gali sukelti žalą žmogaus kūnui tiesiogiai arba pagaminant kokios nors
formos energiją, kuri gali daryti neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Pirmuoju atveju, cheminis
veiksnys tiesiogiai daro žalą žmogaus kūnui, yra būtina (bet nepakankama), kad jo molekulės
tiesiogiai kontaktuotų su kuria nors žmogaus kūno dalimi. Antruoju paminėtuoju atveju žalą sukelia
energija, atsirandanti dėl cheminio veiksnio, galinčio sukelti tokius reiškinius, užsidegimas arba
sprogimas [6-7].
Rizikos veiksniai nustatomi vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro bei socialinės apsaugos
ir darbo ministro patvirtintais tyrimo metodiniais nurodymais. Siekiant sumažinti rizikos veiksnių
neigiamą poveikį dirbantiems žmonėms arba netgi išvengti rizikos, būtina tinkamai atlikti rizikos
veiksnių įvertinimą darbo vietoje.
Rizikos vertinimas – galimo rizikos veiksnių poveikio vertinimo procesas, kurio metu
nustatoma esanti ar galima rizika, galimas poveikis darbuotojo sveikatai ir priimamas sprendimas, ar
rizika yra priimtina, ar nepriimtina. Rizikos vertinimo tikslas – nustatyti darbuotojų traumos ar kitokio
sveikatos pakenkimo tikimybę dėl kenksmingo ar pavojingo darbo aplinkos veiksnio ar veiksnių
poveikio, įvertinant, kaip darbo vietos ar kitos darbovietės vietos, darbo priemonės, darbo sąlygos
atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos
9
reikalavimus, numatyti prevencines priemones, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo rizikos arba ji būtų
kiek įmanoma sumažinta [4].
Remiantis tyrimo duomenimis, kur buvo analizuojama kokie rizikos veiksniai labiausiai tiriami
įmonėse, matyti iš 2 pav., kad daugiausia tiria ergonominius rizikos veiksnius 46 %, fizikinius 18 %,
bei mažiausiai tiria psichosocialinius, fizinius, biologinius ir cheminius rizikos veiksnius, t. y. po 9 %
[8].
1.1 pav. Dažniausiai tiriami rizikos veiksniai įmonėse [7]
Darbo aplinkoje dažnai pasitaiko kenksmingų veiksnių, kurie veikdami ilgą laiką darbuotojo
organizmą, žaloja sveikatą ir gali sukelti profesinę ligą.
Pagal priežastingumą (1.2 pav.) daugiausia profesinių ligų 2011 metais lėmė fizikiniai
veiksniai. Jie sukėlė 69,4 %. profesinių ligų iš kurių 64 % – visą kūną ir rankas veikianti vibracija, t.y.
279 profesines ligas. 2010 m. fizikiniai veiksniai sukėlė 69,5 % profesinių ligų.
10
1.2 pav. Profesinių ligų priežastys [5]
Tarp fizikinių veiksnių, dažniausiai sukeliančių profesines ligas, yra triukšmas, o cheminių
veiksnių požiūriu dažniausiai darbo aplinkoje pasitaiko dulkių pavojus [5].
1.2. Triukšmas ir jo poveikis žmogui, bei mažinimo galimybės
Triukšmu vadiname netvarkingą, įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangų mišinį, neįprastą
žmogaus klausai, sukeliantį nemalonius pojūčius. Natūralus gamtinis triukšmas – jūros ošimas, upelio
čiurlenimas, medžių šlamėjimas, paukščių čiulbėjimas pasižymi visai kitokiomis akustinėmis
charakteristikomis, jis nesukelia jokių neigiamų emocijų bei pasekmių sveikatai. Priešingai, natūralus
gamtinis triukšmas veikia žmogų raminančiai, gerina jo nuotaiką.
Apie triukšmo žalą sveikatai žmonija žinojo jau gilioje senovėje. Istorijos šaltiniai mini, kad
jau antikinės Romos gyventojai skundėsi miesto valdžiai, kad ši uždraustų ankstaus ryto metu ginti į
ganyklas ožkas ir galvijus centrinėmis miesto gatvėmis, kadangi gyvulių bliovimas ir mekenimas labai
trikdė miestelėnų ramų miegą. Apie 2000 metus prieš mūsų erą Kinijoje nuteistuosius mirti pririšdavo
netoli varpo ir liepdavo skambinti tol, kol pasmerktasis žūdavo nuo triukšmo.
Šiandieniniame gyvenime, mechanizavus pramonės ir žemės ūkio gamybą, didėjant
transporto srautams miestuose ir gyvenvietėse, modernėjant buitinei technikai, sparčiai didėja ir
triukšmas [9]. Ypač tai jaučia pramonės įmonių darbuotojai, transporto priemonių vairuotojai ir jų
keleiviai, pralaidžių triukšmui daugiabučių namų gyventojai, restoranų, kavinių, jaunimo
pasilinksminimo vietų lankytojai. Daugumoje miestų ir gyvenviečių triukšmas pagrįstai yra laikomas
11
viena svarbiausią ekologinę problemą. Triukšmas trukdo darbui, poilsiui, neigiamai veikia žmonių
sveikatą. Triukšmo matuojamas decibelais.
Decibelas. Garso slėgio fizikinis vienetas mikropaskalis (µPa). Silpniausias garsas, kurį gali
pajusti sveiko žmogaus ausis, yra apie 20 µPa. Iš 20 µPa slėgio virpesys yra labai mažs . Jis sukelia
vidinės ausies membranos nuokrypius, mažesnius negu vieno atomo skersmuo. Tačiau ausis gali
ištverti milijoną kartų aukštesnį garso slėgį. Klausos diapazonas apima kiekviena garsą nuo švelnaus
upelio čiurlenimo iki reaktyvinio variklio gausmo[10].
Siekiant tokį platų garso slėgio diapazoną sutalpinti skalėje, buvo pasiūlytas logaritminis
decibelo vienetas (dB). Decibelo skalėje 20 µPa girdos slenkstis yra kaip etaloninas. 1 dB yra
mažiausias pasikeitimas, kurį ausis gali atskirti. Padidėjimas 6 dB dvigubina garso slėgį.
Garso aukštumas ir garsumas. Garso garsumas labai priklauso nuo jo aukštumo. Jauno
žmogaus ausis yra jautri garsams, kurių dažnių diapazonas yra nuo 16 iki 20000 Hz apytikrei 9 oktavų
intervalas. Garsai kurių dažniai yra žemesni kaip 16 Hz (infragarsas) , jaučiami kaip vibracijos, o
garsų aukštesnių kaip 20000 Hz (ultragarsas), žmogus negali išgirsti , tačiau juos girdi šunys ir kiti
gyvūnai. Mažo aukštumo garsai atrodo daug mažiau garsūs negu didelio aukštumo[10]. Skirtingo
aukštumo garsai, skirtingai veikia ir žmogų.
Triukšmo poveikį žmogui galima suskirstyti į dvi grupes:
• triukšmo įtaka klausai;
• triukšmo poveikis visam organizmui, žmogaus veiklai.
1.1 lentelė. Garso stiprio ir garsumo atitiktis, kai garso dažnis 1000 Hz[10].
Garsas Garso stipris, W/m² Garsumas, dB
Girdos slenkstis 10-12
0
Kvėpavimo garsas 10-11
10
Kišeninio laikrodžio tiksėjimas 10-10
20
Lapų čežėjimas 10-9
30
Šnabždesys 10-8
40
Įprasta kalba 10-7
50
Vidutinio garsumo kalba 10-6
60
Garsi kalba 10-5
70
Gatvės triukšmas 10-4
80
Gamyklos cecho triukšmas 10-3
90
12
Diskotekos triukšmas 10-2
100
Pneumatinio kūjo triukšmas 10-1
110
Kūjinio perforatoriaus triukšmas 1 120
Reaktyvinis variklis 10 130
Teslos išlydžio triukšmas / 10 milijonų voltų 100 140
Žmogaus klausą labai neigiamai veikia vidutinio ir aukšto dažnio pastovūs siaurajuosčiai ir
impulsiniai triukšmai.
Triukšmas veikdamas ilgą laiką, gali pažeisti klausą. Tai priklauso nuo triukšmo lygio ir
poveikio laiko. Klausos pažeidimas dėl triukšmo poveikio darbe sukelia daugiau negu trečdalį visų
profesinių ligų. Pagrindinis šios ligos simptomas yra girdimumo ribos padidėjimas, kuris
apibūdinamas kaip kurtumas. Klausos praradimas yra skirtingas įvairiuose dažnių intervaluose. Jis
gali būti laikinas ir pastovus. Tai priklauso nuo triukšmo charakteristikos, žmogaus individualių
savybių ir pan.
1.3 pav. Vienodo garsumo kreivės, priklausančios nuo garso lygio (dB) ir dažnio (Hz)
[10].
Triukšmas veikia ne tik klausą, bet ir visą organizmą. Tokie susirgimai kaip hipertonija,
opaligė, neurozės, o kartais virškinimo sistemos sutrikimai, odos ligos, susiję su nervų sistemos
nusilpimu. Triukšminga aplinka darbo ar poilsio metu (ypač naktį) erzina, sukelia nuovargį,
13
susilpnina dėmesį, sulėtina psichines reakcijas, vargina nervų sistemą ir gali būti minėtų susirgimų ar
nelaimingų atsitikimų priežastis.
Triukšmingoje aplinkoje sunku bendrauti, girdėti garsinius signalus, įsiminti reikšmingą
informaciją, susikaupti. Triukšmas slopina norą suteikti pagalbą, padidina agresyvaus elgesio
tikimybę. Triukšmo poveikį organizmui sustiprina kiti žalingi veiksniai - netinkami mikroklimato
parametrai, kenksmingos medžiagos, virpesiai ir pan.
Triukšmas normuojamas techninėmis ir higienos normomis. Techninės normos nustato leistiną
įrenginių garso slėgio lygį. Leidžiamus triukšmo lygius gyvenamoje aplinkoje bei triukšmo matavimą
nustato Lietuvos higienos norma HN 33-2011. Gyvenamuose kambariuose, poilsio namuose,
viešbučiuose dienos metu garso lygis negali viršyti 40 dBA, nakties metu (nuo 23 iki 7 vai.) - 30 dBA
ir pan[11].
Triukšmo darbo aplinkoje reglamentuoja Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo rizikos nuostatai
[12]. Kadangi triukšmo veikimas į žmogaus organizmą visumoje yra energinis procesas, todėl jo
ribojimas turi garso lygio ir veikimo trukmės dedamąsias – ekspoziciją. Nuostatai nustato ribinę
triukšmo ekspozicijos vertę ir ekspozicijos vertes (viršutinę ir žemutinę) veiksmams pradėti
darbuotojų apsaugai nuo veikiančio triukšmo užtikrinti pagal kasdieninius veikiančius triukšmo lygius
ir didžiausius akimirksnius garso slėgius ar lygius. [12]
Ribinė kasdieninio veikiančio triukšmo lygio (ekspozicijos lygio) vertė hEXL 8, neturi viršyti 87
dBA ir didžiausias akimirksnis C svertinis garso slėgis peakp arba CpeakL neturi būti didesnis kaip 140
dBC.
Triukšmo ekspozicijos vertės veiksmams pradėti, darbuotojų saugai nuo veikiančio triukšmo
užtikrinti, nustatomos pagal kasdieninius veikiančio triukšmo lygius bei didžiausius akimirksnius C
svertinius garso lygius yra tokios [13]:
viršutinė ekspozicijos vertė veiksmams pradėti 858, hEXL dBA ir didžiausias
akimirksnis C svertinis garso lygis 137CpeakL dBC;
žemutinė ekspozicijos vertė veiksmams pradėti 808, hEXL dBA, o didžiausias
akimirksnis C svertinis garso lygis 135CpeakL dBC.
Bendruoju atveju kai veikia vienas šaltinis kasdieninio veikiančio triukšmo lygio vertės
nustatymą 8 valandų darbo pamainai galima apskaičiuoti pagal formulę :
14
0
,8, lg10T
TLL e
TeAeqhEX , (1.1)
čia TeAeqL , - bendroji ekvivalentinio A svertinio garso slėgio lygio vertė per laikotarpį e
T ,
kurio metu vertintas (matuotas) veikiantis žmogų triukšmas (dBA);
0T - standartizuota darbo dienos trukmė, lygi 8 valandoms. 0T ir e
T išreiškiami tais
pačiais vienetais (valandomis, minutėmis ar sekundėmis) [13].
Kai darbas veikiant triukšmui trunka trumpiau negu 8 valandos, o darbo procesuose ar
operacijose triukšmas turi aiškius laikotarpius ir žinomas ekvivalentinio nuolatinio A svertinio garso
slėgio lygio vertės, galima kasdieninio veikiančio triukšmo lygio vertę apskaičiuoti pagal formulę:
iAeqLn
i
i
e
hEX tT
L ,1,0
1
8, 101
lg10 , (1.2)
čia tiAeqL , - ekvivalentinio nuolatinio A svertinio garso slėgio lygio vertė per laikotarpį it ,
kurio metu matuotas veikiantis žmogų triukšmas;
i - laikotarpių kiekis.
it - bendroji i-osios operacijos trukmė per pamainą.
eT - bendroji pamainos trukmė.
Laikotarpių it bendroji trukmė lygi eT , tačiau neviršija 0T .
Pagrindiniai gamybinio triukšmo mažinimo būdai yra tokie:
• triukšmo mažinimas pačiame jo kilimo šaltinyje;
• garso sugertis arba absorbcija;
• garso izoliacija;
• aktyvus triukšmo mažinimas;
• organizaciniai - administraciniai;
• architektūrinės statybinės priemonės,
• asmeninės apsauginės priemonės.
Pati radikaliausia priemonė - tai triukšmo mažinimas jo kilimo šaltinyje. Tačiau
jos realizavimas, dėl sudėtingų triukšmingo įrengimo konstrukcijos pakeitimų, ne visada
galimas[14].
Garso sugertis. Garso lauką patalpoje sukuria garso bangos, sklindančios nuo triukšmo šaltinio
ir atsispindinčios nuo patalpos paviršių. Tai padidina triukšmo slėgio lygį 5-15 dB, palyginus jį su
to pačio įrenginio keliamu triukšmu lauke. Padengus patalpos vidaus paviršių garsą sugeriančiomis
medžiagomis, arba, pačioje patalpoje pastačius garso absorberius (garsą sugeriančias konstrukcijas),
žymiai sumažinamas triukšmas.
15
Garsą sugeriančios medžiagos — tai lengvos akytos medžiagos, kurių akutės užpildytos oru
(mineralinė vata, putų polistirolas, porolonas, veltinis ir pan.). Virpėdamas oras medžiagos akutėse,
dėl trinties į akučių sieneles, garso energiją paverčia šiluma. Medžiagos garso sugerties
efektyvumas apibūdinamas garso sugerties koeficientu α. Kuo α didesnis, tuo medžiaga efektyviau
sugeria garsą. Garso sugerties koeficientas priklauso nuo garsą sugeriančios medžiagos storio ir
garso dažnio [14].
Organizacinės - administracinės priemonės tai:
■ triukšmingų procesų automatizacija, sudaranti galimybę valdyti gamybinius procesus per
atstumą;
■ buvimo triukšmingoje aplinkoje ribojimas (pertraukos, darbo pobūdžio keitimas ir pan.);
■ tylos vietų sudarymas (patalpų, izoliuotų nuo triukšmo ir skirtų dirbantiesiems pailsėti,
įrengimas);
■ asmeninis monitoringas (pastovus medicininis tyrimas ir profilaktika);
■ dirbančiųjų, ypač jautrių triukšmui ar turinčių klausos organų pažeidimus, perkėlimas į
mažiau triukšmingą darbą ir pan.
Architektūrinės-statybinės priemonės - tai racionalus akustinis pastatų ar statinių planavimas ir
išdėstymas taip, kad triukšmo poveikis dirbantiesiems ir aplinkai būtų kiek galima mažesnis. Pastatai
atžvilgiu gatvių išdėstomi šoniniu fasadu. Langų rėmai užpildomi stiklo blokais arba įstiklinami trys
stiklai [14].
Asmeninės apsauginės priemonės. Ankščiau minėti metodai ne visada leidžia sumažinti
gamybinį triukšmą iki leistino lygio. Todėl papildomai naudojamos asmeninės apsauginės
priemonės:
■ įdėkliukai arba kamšteliai. Jie įstatomi į ausies kanalą ir neleidžia triukšmui (garso bangai)
pasiekti žmogaus vidinės ausies. Jie gali būti vienkartinio ar daugkartinio naudojimo ir
sumažina garso slėgio lygį 5-40 dB, priklausomai nuo dažnio.
■ ausinės apgaubia visą ausį. Jos patogios, lengvos, triukšmą sumažina 10-40 dB.
■ šalmai uždengia visą galvą. Naudojami klausos apsaugai, veikiant 120-130 dB triukšmui. Jie
sumažina triukšmą 10-60 dB [14].
16
1.3. Dulkės ir jų poveikis žmogui bei mažinimo galimybės
Dulkėmis vadinamos kietosios nuo 1 iki 150 µm dydžio dalelės, susidarančios dirbant dirvas,
smulkinant, sijojant, gabenant biriąsias medžiagas, šlifuojant, poliruojant metalus, pjaunant medį ir
pan.
Įprastai didelis kietųjų dalelių (PM) kiekis iš gyvulių laikymo vietų sukelia žalingą poveikį
tiek patiems gyvūnams, tiek jų produktyvumui ir kelią pavojų ten dirbančių žmonių sveikatai ir
gerovei ( Andersen et al, 2004 ; . . Donham et al, 1984 ) [15].
1.4 pav. Ryšys tarp kietųjų dalelių koncentracijos (punktyrinės linijos) ir gyvūnų įprastos
dienos veiklos (ištisinė linija) [15].
Įkvėptos kietosios dalelės gali prasiskverbti į gilesnius kvėpavimo takus ir pakenkti tiek
gyvulių tiek žmonių kvėpavimo organams. Iš galvijų laikymo vietų sklindantis didelis kietųjų dalalių
kiekis kelią netik, pavojų žmonių ir givūnų sveikatai, ir gerovei, bet ir aplinkai ( augalams ir kitiems
organizmams), ir netgi pakenkti ekosistemai . Aukšta kietųjų dalelių koncentracija aplinkoje, taip pat
susijusi ir su klimato kaitos klausimais, pavyzdžiui, debesų susidarymui, spinduliuotės poveikiui, ir
prisideda prie atmosferos matomumo funkcijos sutrikimų [16].
Poveikis sveikatai priklauso nuo dalelių dydžio ir cheminės sudėties. Mažesnės nei 5μm
dulkės gali patekti į plaučius. Didesnės dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose. Jei
dalelių sudėtyje yra švino, mangano, arseno arba fluoro, jos gali sukelti lėtinius apsinuodijimus.
Dulkės, kurių sudėtyje yra silicio oksidų (Molio, smėlio, cemento, stiklo vatos ir kt.),o taip pat
organinės ir metalų dulkės sukelia specifinius plaučių audinio susirgimus – pneumokonjozes.
Nemaža dalis kietųjų dalelių, išmetimą iš dyzelinu varomų transporto priemonių, apytikriai 10-
100 kartų didesnė nei iš benzininu varomu transporto priemonės. Didelis dėmesys buvo sutelktas iš
dyzelinių variklių išmetamoms kietosioms, jų neigiamas poveikis sveikatai ; tai yra nuodingų
cheminių medžiagų , įskaitant PAH , kurie yra žinomos kaip kancorogeninės medžiagos, korios
17
organizme sukelia arba paskatina vėžinių auglių vystimasi [16].
Pagal kilmę dulkės skirstomos į tris grupes:
1) organinės dulkės - augalinės (medienos);
2) neorganinės dulkės - metalo (plieno, ketaus) ir mineralinės (cemento, kalkių,
kvarco,asbesto);
3) mišrios dulkės - tai organinių ir neorganinių dulkių mišinys (dulkės, kylančios apdirbant
medieną).[14]
Pagal dispersiškumą dulkės yra dviejų rūšių:
■ smulkiadispersės dulkės, kurių dalelės < 10 am (atmosferos dulkės) nenusėda patalpų
ore,vadinamos aerozoliais;
■vidutinio ir stambaus dispersiškumo dulkės, kurių dalelės > 10 am - nusėda, vadinamos
aerogeliais.
Įvairių medžiagų dulkių dalelės įsielektrina. Nemetalinės dulkės įsielektrina teigiamai, o
metalinės - neigiamai.
Dulkiu tipas daugiausia priklauso nuo gamybos proceso, technologijos ir naudojamos
žaliavos[16].
Pagal kenksmingumą dulkės yra inertinės (medžio, cukraus dulkės), kurias sudaro nenuodingos
organizmui medžiagos ir agresyvios (švino, sieros), kurios turi nuodingas savybes.
Dulkių dalelės, kurios gali oksiduotis ore, sudaro sprogius mišinius. Stambaus dispersiškumo
dulkės yra pavojingos, nes jų paviršius didelis ir jos lengvai oksiduojasi. Dulkių oksidacijos greitis
priklauso ir nuo dulkių medžiagos cheminio aktyvumo.
Pastoviai kvėpuojant dulkėmis susergama sunkia liga - silikoze, kurią sukelia silicio dioksidas.
Dalis įkvėpiamų dulkių susilaiko kvėpavimo takuose, kita dalis patenka į plaučius ir nusėda
bronchuose. Inertinės dulkės sukelia viršutinių kvėpavimo takų katarą (bronchinę astmą, plaučių
emfizemą). Erzinančios dulkės (kalkės, karbidai, sodas) sukelia odos uždegimus. Taip pat dulkės
gali pažeisti akis ir ardyti plaučių audinius.
Dulkių kiekis darbo zonoje neturi viršyti koncentracijos ribinių verčių. Dulkių koncentracija
ore charakterizuojama dulkių svoriu tūrio vienetui (mg/m3). 1.2 lentelėje pateikta kai kurių
medžiagų dulkių ilgalaikio poveikio ribinės vertės (IPRV) patalpų ore.
18
1.2 lentelė. Kai kurių medžiagų dulkių ilgalaikio poveikio ribinės vertės gamybinių patalpų ore
[14].
Eil. Nr. Medžiagų pavadinimas IPRV mg/m3
1. Cemento dulkės 10
2. Grafito dulkės 5
3. Medvilnės dulkės 0,5
4. Kietos medienos dulkės 5
5. Organinės dulkės 5
6. Popieriaus dulkės 6
7. Kitos nenuodingos dulkės 10
Vienas iš pagrindinių ir higieniškai pagrįstų metodų oro užterštumui darbo zonoje nustatyti yra
svorinis metodas. Užterštas oras aspiratoriaus pagalba siurbiamas pro žinomo svorio popierinį filtrą
ir išmatuojamas siurbiamo oro tūris. Oro pavyzdys imamas darbuotojo kvėpavimo lygyje. Po to
filtras džiovinamas ir vėl sveriamas.
Ištraukiamoji vėdinimo sistema išmesdama dulkes kartu su oru į aplinką, teršia atmosferą. Dėl to
dulkių surinkimui naudojami įrenginiai, valantys orą sausu ir drėgnu būdu.
19
Kenksmingų dalelių ( dulkių ) valymo įrenginiai
Sausieji
Pirminio valymo Švaraus valymo
Grafitaciniai Inerciniai Filtrai Elektriniai filtrai
Nusodinimo
kameros Ciklonai Audininiai Elektrostatiniai
Priešpriešinio
srauto
nusodintuvai
Multiciklonai Pliuoštiniai Išlydžio
Posūkiniai
nusodintuvai Žaliuziniai Grūdietieji Vamzdiniai
Žiediniai
nusodintuvai Sukuriniai Plokšteliniai
Išcentriniai Vienzoniai
dvizoniai
1.5 pav. Sausieji kenksmingų dalelių valymo įrenginiai.[17]
Sausieji pirminio valymo įrenginiai veikia gravitacinių, inercinių jėgų principu. Dulkės
veikiamos sunkios jėgos dažniausiai nusėda nusodinimo kamerose, prieš srovinio srauto posūkiuose ar
žiediniuose nusodintuvuose.
Dulkių nusodinimo kameros yra papraščiausi įrenginiai, kuriuose nusodinamos didesnės kaip
40µm dalelės. Kuo dulkių srauto dreitis ir kameros aukštis mažesni, o ilgis didesnis tuo dulkių
išvalymo efektyvumas yra didesnis. Kai oro srauto judėjimo greitis yra nuo 0,2 iki 0,8 m/s išvalymo
efektyvumas siekia nuo 40 iki 50% [17].
20
Kietųjų dalelių ( dulkių ) valymo įrenginiai
Šlapieji
Pirminio valymo Švaraus valymo
Skruberiai Filtrai
Plovimo bokštai Alyvos
Spartieji
turbulentiniai
skruberiai
Tuščiaviduriai Pliuoštiniai Smūginiai
inercianiai rotoriai
Su įkrova Putų aparatai
Išcentriniai Rotaciniai
Barbotavimo
aparatai
Koaguliaciniai
išcentriniai
1.6 pav. Šlapieji kenksmingų dalelių valymo įrenginiai.[17]
Šlapieji dulkių gaudytuvai plačiai naudojami smulkiadispersinių, sprogių ir aukštos
temperatūros dulkių valymui iš oro. Šie gaudytuvai pagal sulaikomų dalelių dydį užima tarpinę vietą
tarp ciklonų ir medžiaginių bei elektrostatinių filtrų.
Šlapieji gaudytuvai lyginant su sausaisiais pasižymi tokias privalumais: efektyviau sulaiko
mažesnias kaip 1µm, aukštos temperatūros, lengvai užsidegančias ir sprogias daleles.
Trūkūmai: dulkės sulaikomos esant dumblo buviui, todėl reikia valyti nuotekas, sunaudojama
daugiau energijos, skysčio lašeliai kartu su dulkėmis gali patekti į dujų ar dūmų vamzdžius[17].
21
1.7 pav. Pirminis ir antrinis dulkių slopinimo priemonės naudojant drėkinimą[18].
Dulkių surinkimas naudojant vandens purkštukus galima vertinti kaip dviejų separatoriu veikimą
serijomis. Taigi slopinimo efektyvumas nustatomas vandens purškimo sistemai, gali būti
apskaičiuojamas kaip bendras slopinimo efektyvumo iš dviejų separatorių ( η1 ir η2), kurie yra susiję
efektyvumo serija [18-19].
(1.3)
Čia: ηn – bendras slopinimo efektyvumas;
η1 - η2 – pirmasis ir antrasis purkštukai [18].
Tokios ir panašos dukių slopinimo priemonės dažniausiai taikomos tose vietose, kur sunku arba
nepraktiška naudoti filtrus ar kitas dulkių surinkimo priemones.
1.4. Pienininkystės ūkiai ir jų produkcijos kiekiai Lietuvoje
Pienininkystė Lietuvoje yra viena svarbiausių žemės ūkio šakų. Lietuvos standartizacijos
departamentas (LSD) duomenimis, 2010 m. pieno gamyba Lietuvoje sudarė apie 25 proc. bendrosios
žemės ūkio produkcijos vertės, o pieno ir pieno gaminių eksportas – apie 14 proc. viso žemės ūkio ir
maisto produktų eksporto vertės. Lietuvos pienininkystės ūkiai, siekdami konkuruoti bendroje pieno
sektoriaus rinkoje, o taip pat ir geresnių veiklos rezultatų, vis labiau stambėja ir kitaip nei smulkieji
ūkiai, turi didesnes galimybes gerinti savo ūkyje gaunamo pieno kokybę bei parduoti produkciją
brangiau Lietuvos pieno supirkimo įmonėms. ŽŪM duomenimis, pieno gamintojams, parduodantiems
daugiau kaip 40 t pieno per mėnesį (daugiau kaip 1,3 t per dieną), 2011 metų spalio mėn. stambiausios
Lietuvos pieno perdirbimo įmonės už žalią natūralaus riebumo pieną (4,23 proc. riebumo ir 3,51 proc.
baltymingumo) vidutiniškai mokėjo po 1 189 Lt/t (be priemokų ar nuoskaitų) ir ši kaina buvo 16 proc.
didesnė už vidutinę natūralaus pieno supirkimo kainą [20].
22
Pienininkystės ūkiai Lietuvoje stambėja nuosekliai: smulkūs ūkiai arba visai pasitraukia iš
veiklos, arba didina ūkį iki vidutinio stambumo, o vidutiniai dažniausiai plečia savo ūkį iki 50– 70
karvių ir daugiau. 2011 m. lapkričio 1 d. VĮ ŽŪIKVC administruojamo Ūkinių gyvūnų registro
duomenimis, Lietuvoje karvių skaičius sudarė 336,15 tūkst. vnt. ir buvo 3,9 proc. mažesnis nei 2010
m. tuo pačiu laikotarpiu, o bendras pienininkystės ūkių skaičius sumažėjo 12,1 proc. ir sudarė 81,53
tūkst. vnt. Tokiam pienininkystės ūkių skaičiaus sumažėjimui įtakos daugiausia turėjo sparčiai
mažėjantis ūkių, laikančių iki 5 karvių, skaičius. Pavyzdžiui, ūkių, laikančių iki 5 karvių, skaičius
analizuojamu laikotarpiu, lyginant su 2010 m. lapkričio 1 d. duomenimis, sumažėjo 13,3 proc. (iki
71,70 tūkst. vnt.). Taip pat (10,9 proc.) sumažėjo šiuose ūkiuose laikomų karvių skaičius (iki 117,15
tūkst. vnt.). Teigiami stambėjimo pokyčiai vyksta ūkiuose, laikančiuose nuo 6 iki 20 karvių. Tokių
pienininkystės ūkių 2011 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje buvo 7,47 tūkst. vnt. – 3,3 proc. mažiau nei prieš
metus. Karvių skaičius šiuose ūkiuose sumažėjo 3,3 proc. (iki 73,82 tūkst. vnt.).[20]
Analizuojamu laikotarpiu Lietuvoje pienininkystės ūkių, laikančių nuo 21 iki 100 karvių,
skaičius išaugo 1,3 proc. (iki 2,13 tūkst. vnt.), o laikančių daugiau nei 101 karvę – 3,6 proc. (iki 232
vnt.). Atitinkamai šiuose ūkiuose karvių skaičius išaugo 2,5 proc. (iki 82,15 tūkst. vnt.) bei 1,8 proc.
(iki 63,04 tūkst. vnt.). 2011 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje vidutinis ūkiuose laikomų melžiamų karvių
skaičius sudarė 4,12 ir buvo 9,4 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Aptariamu
laikotarpiu daugiausia pienininkystės ūkių, laikančių iki 5 karvių, buvo Alytaus rajono savivaldybėje
(2,89 tūkst. vnt.), o ūkių, laikančių nuo 21 iki 100 karvių, bei ūkių, laikančių daugiau nei 101 karvę,
atitinkamai buvo daugiausia Šilalės (146 vnt.) bei Panevėžio rajonų savivaldybėse (17 vnt.).[20]
Pieno supirkimas ir supirkimo kainos. 2011 m. supirkta 1317,1 tūkst. t natūralaus pieno, t. y. 3
proc. daugiau negu per 2010 m. (1 278,3 tūkst. t).[20]
1.8 pav. Pieno gamyba ir supirkimas Lietuvoje 2007-2011m[20].
23
Pieno gaminių pardavimai vidaus rinkoje ir eksportas. Per 2011 m. Lietuvos pieno perdirbimo
įmonės pardavė produkcijos už 2,71 mlrd. Lt, tai yra 21,4 proc. daugiau, palyginti su
2010 m. Pardavimai vidaus rinkoje sudarė 47,4 proc. visų pardavimų, kurie 2011 m., palyginti su
2010 m., padidėjo 17 proc. (vertine išraiška). Pajamų iš pardavimų vidaus rinkoje padidėjimą lėmė
išaugęs pats pieno produktų pardavimas ir padidėjusios kainos. 2011 m. parduotos produkcijos įmonių
kainos buvo apie 11 proc. didesnės negu 2010 m. 2011 m. iš Lietuvos eksportuota pieno produktų 27
proc. daugiau negu 2010 m. Pieno produktų eksportas ypač suaktyvėjo nuo 2010 metų vidurio ir
nemaţėjo per praėjusius metus. 2011m. pieno produktų eksporto kainos buvo apie 2,7 proc. didesnės
negu 2010 m.[20]
Gyvulininkystėje vyrauja mažesni ūkiai. Štai pagal ŪKIŲ. Žemės ūkio informacijos ir kaimo
verslo centro duomenis apie ūkių pasiskirstymą pagal karvių skaičių Lietuvoje 2014-01-01
pienininkyste užsiimančių ūkių bendrame kiekyje daugiausia 1-5 karves laikančių ūkių - apie 85 %
ūkių, tačiau juose yra tik apie 30 % visų karvių. Pagal karvių skaičių vyrauja 6-50 karvių ūkiai - 38 %
viso karvių skaičiaus (apie 13 % ūkių).
1.5. Informacijos šaltinių apžvalgos apibendrinimas
Profesines ligas dažniausiai sukelia fizikiniai veiksniai. Tarp fizikinių veiksnių, dažniausiai
sukeliančių profesines ligas, yra triukšmas, o cheminių veiksnių požiūriu dažniausiai darbo aplinkoje
pasitaiko dulkių pavojus. Žemės ūkio dirbančiuosius veikia įvairiausi kenksmingi ir pavojingi
profesinės rizikos veiksniai. Viena iš specifiniais rizikos veiksniais pasižyminčių žemės ūkio veiklos
šakų yra pienininkystė. Čia darbuotojo darbo aplinka labai įvairi, nes daug darbų atliekama ir
statiniuose, ir lauke, tenka dirbti su įvairiais mechanizmais, mobiliomis mašinomis ir rankų darbus.
Naujose, moderniai aprūpintose karvių fermose darbo aplinka ir darbo priemonės atitinka esminius
darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, tačiau senosiose fermose naudojamos technologijos ir
įranga, kelia nemažai kenksmingų žmogaus sveikatai pavojų.
Apie gyvulių laikymo ar auginimo sąlygas rašoma gana plačiai, tačiau apie gyvulininkystėje
dirbančių darbuotojų (ir pačių ūkininkų) darbo sąlygas beveik nerašoma. Tai ypač aktualu mažuose
gyvulininkystės ūkiuose, kur darbo aplinkos parametrai dažnai nepalankūs ūkininkui ar jo
darbuotojui. Štai pagal Kalinskaitės R. ir kt. (2009) karvidės mikroklimato tyrimus nustatyta, kad
melžiant karves oro judėjimo greitis yra mažas (iki 0,2 m/s), tačiau santykinis oro drėgnis melžimo
vietoje 90-100 %. Vidutinė oro temperatūra buvo apie 8°C. Pagal HN69:2003 reikalavimus, tokia oro
temperatūra ir santykinis oro drėgnis nėra palankūs žmogaus organizmui. Šiame tyrime nustatyta, kad
didžiausias triukšmas kyla kai karvidėje dalijami koncentruoti pašarai - 86,4 dBA. Kitame karvių
24
fermos aplinkos tyrime nustatyta, kad šeriant karves šienu dulkių koncentracijos vertės nors ir nėra
didelės, atskiruose mėginiuose pasitaikė ir nuo 10 mg/m3 iki 15 mg/m
3 vertės (Kupšytė-Ciukšė D. ir
kt., 2009). Jų tyrimuose taip pat nustatyta vidutinis santykinis oro drėgnis apie 90%, o temperatūra -
apie 10°C (didžiausioji buvo 12,0°C, mažiausioji – 7°C).
Išanalizavus pienininkystės ūkių dydžius nustatyta, kad vyrauja apie 50 karvių laikantys
prekiniai (atmetus individualius augintojus, laikančius iki 5 karvių) pienininkystės ūkiai, todėl šio
darbo tikslui pasiekti – ištirti triukšmą ir dulkėtumą tipinėje fermoje - pasirinkta tokio dydžio karvių
ferma.
25
2. Tyrimų tikslas ir uždaviniai
Tyrimų tikslas:
Tyrimo tikslas - ištirti dulkių ir triukšmo rizikos veiksnių lygius tipiškoje Lietuvos sąlygoms senos
konstrukcijos karvių fermoje.
Tyrimų uždaviniai:
Parinkti tyrimų metodikas ir apimtis;
Atlikti triukšmo ir dulkių koncentracijos parametrų matavimus;
Apdoroti gautus tyrimų rezultatus.
26
3. Tyrimo metodika
3.1. Tyrimų objekto apibūdinimas
Darbuotojų saugos ir sveikatos būklė nustatoma pagal tai, kaip darbo priemonės ir darbo sąlygos
atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, įvertinus
profesinę riziką darbo vietose ar kitose įmonės vietose, kur darbuotojas gali būti darbo laiku. Darbo
priemonių, darbo sąlygų, iš jų – darbo aplinkos atitiktis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės
aktų reikalavimams nustatoma atlikus profesinės rizikos tyrimus ir įvertinus šio tyrimo rezultatus.
Rizikos veiksniai nustatomi vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro bei socialinės apsaugos
ir darbo ministro patvirtintais tyrimo metodiniais nurodymais. Siekiant sumažinti rizikos veiksnių
neigiamą poveikį dirbantiems žmonėms arba netgi išvengti rizikos, būtina tinkamai atlikti rizikos
veiksnių įvertinimą darbo vietoje.
Tyrimai atlikti ūkyje įsikūrusiame Raseinių rajone, Plikių kaime. Ūkis padedamas Europos
sajungos specializuojasi pieno galvininkystėje. Šiai veiklos sričiai plėtoti palankios tiek turimos
derlingos beveik 300 hektarų ūkininko žemės plotai, tiek ir geografinė padėtis. Ūkis įsikūręs visai
šalia vieno iš pagrindinių Lietuvos kelių Kaunas – Klaipėda automagistralės, kuri leidžia skubiai
sutvarkyti sugedusią techniką, kas yra labai aktualu stambesniam ūkiui, bei greitai transportuoti
pagamintą produkciją. Matavimai kartoti ne mažiau kaip 3 kartus kiekvienu tyrimo atveju. Dulkių
matavimas atliktas pagal HN 23-2011 reikalavimus, prietaiso mėginių ėmimo antgalis laikomas prie
darbuotojo kvėpavimo zonos (iki 0,5 m nuo žmogaus veido). Garso slėgio lygiai išmatuoti pagal LST
ISO 1999:2004 ir LST ISO 9612:2009 reikalavimus įprasto darbo proceso metu, kai veikia triukšmo
šaltiniai. Mikrofonas laikomas šalia žmogaus ausies, triukšmo šaltinio pusėje. Visų matavimų
rezultatai apdoroti Exsel programa ir toliau pateikiami vidutine verte su standartinio nuokrypio verte.
27
3.2. Triukšmo ir dulkėtumo norminis pagrindimas
Dulkėtumo matavimų norminis pagrindimas.
Higienos norma HN-23 “Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo
ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ nustato cheminių medžiagų profesinio poveikio ribinius
dydžius, cheminių medžiagų poveikio darbuotojų sveikatai vertinimo, cheminių medžiagų
koncentracijų matavimo bendruosius reikalavimus. Higienos norma taikoma vertinant cheminių
medžiagų koncentracijas darbo aplinkos ore, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo rizikos, susijusios su
cheminių medžiagų poveikiu jų sveikatai darbo vietose. Darbo aplinkos oro užterštumas chemine
medžiaga turi būti kuo mažesnis net ir tais atvejais, kai cheminės medžiagos koncentracija neviršija
jos ribinio dydžio, nurodyto šios higienos normos[21].
Higieninis efektas apskaičiuojamas pagal formulę:
(3.1)
Čia: C1, C2, C3 ir Cn – atskirų cheminių medžiagų išmatuotų koncentracijų dydžiai (mg/m3
arba ppm); [20]
RD1, RD2, RD3 ir RDn – šių cheminių medžiagų ribiniai dydžiai, nurodyti tais pačiais
matavimo vienetais.
Darbo aplinkos ore esančios cheminės medžiagos poveikis darbuotojo sveikatai gali sustiprėti
šiom medžiagom papildomai patekus per odą, taip pat jį sustiprina fizikiniai veiksniai (karštis,
triukšmas, vibracija ir kt.), rūkymas ir (ar) vaistų vartojimas.
Cheminių medžiagų koncentracijos darbo aplinkos ore matuojamos tam skirtais
metrologiškai patikrintais matavimo prietaisais. Nustatant cheminės medžiagos koncentraciją darbo
aplinkos ore, jei tik įmanoma, naudojami darbuotojų nešiojamieji asmeniniai ėminių ėmimo prietaisai.
Matavimo prietaisai, ėminių paėmimo tvarka, tyrimo metodai turi atitikti galiojančius norminius
dokumentus. Matavimo prietaisai turi būti naudojami pagal jų gamintojų instrukcijas. Esant identiškai
įrangai arba atliekant tokias pat gamybines operacijas, cheminių medžiagų koncentracijos turi būti
matuojamos tose darbo vietose, kuriose galimas didžiausias darbo aplinkos oro užterštumas (ne
mažiau kaip 10 proc. darbo vietų). Oro ėminiai, reikalingi cheminės medžiagos koncentracijai
nustatyti, turi būti imami darbuotojo kvėpavimo erdvėje, esant technologinio proceso įprastinei eigai ir
veikiant vėdinimo sistemai. Oro ėminių skaičius priklauso nuo cheminės medžiagos poveikio,
technologinio proceso, cheminės medžiagos koncentracijos, ėminių ėmimo trukmės. Išmatuota
cheminės medžiagos koncentracija yra vertinama apskaičiuojant dinaminį svertinį vidurkį, lyginamą
su ilgalaikio poveikio ribiniu dydžiu. Cheminės medžiagos koncentracijos dinaminis svertinis vidurkis
apskaičiuojamas pagal formulę:
+ + + .... + 1
28
(3.2)
Čia: CDSV – cheminės medžiagos koncentracijos dinaminis svertinis vidurkis (mg/mᶾ arba ppm);
C1, C2, C3 ir Cn – koncentracijos dydis atskirais laiko tarpais tais pačiais matavimo vienetais
(mg/m3 arba ppm);
t1, t2, t3 ir tn – atskirų oro ėminių paėmimo trukmė minutėmis [21].
Ore suspenduotų (kietos dulkių dalelės) cheminių medžiagų koncentracijų dydžiai turi būti
išreikšti miligramais kubiniame metre (mg/m3) darbo vietoje esančiomis aplinkos oro (oro
temperatūros ir atmosferos slėgio) sąlygomis.
Atlikus matavimą, galutiniai duomenys turi būti išreikšti tais pačiais vienetais kaip ir
cheminių medžiagų ribiniai dydžiai. Tai gali būti atlikta matuojant arba perskaičiuota pagal formulę:
(3.4)
Čia: C – cheminės medžiagos koncentracija;
M – molekulinė cheminės medžiagos masė (g/mol);
24,04 – molinis tūris (l/mol), kai temperatūra – 20°C ir atmosferos slėgis – 101,3 kPa (760 mmHg)
[20].
Gauti rezultatai pateikiami tyrimų protokole. Cheminių medžiagų koncentracijų dydžiai lyginami su
jų ribiniais dydžiais [21].
Triukšmo matavimų norminis pagrindimas.
Triukšmo matavimas ir įvertinimas darbo aplinkoje apima tokius pagrindinius etapus:
- matavimo metodo ir vertinamų parametrų pasirinkimas;
- tinkamų matavimo priemonių parinkimas;
- matavimo laikotarpių parinkimas;
- triukšmo matavimo neapibrėžties šaltinių numatymas;
- matavimą, įskaitant ir matavimo priemonių darbinį kalibravimą;
- matavimo duomenų registravimą ir jų apdorojimas.
Matavimų metodikos ir vertinamų parametrų parinkimas. Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo
keliamos rizikos nuostatai [12] nurodo, kad reikia įvertinti kasdienį veikiančio triukšmo (triukšmo
ekspozicijos) lygį (LEX, 8h
) ir didžiausiąjį akimirkinį garso slėgį (garso slėgio piką) (ppeak
). Darbo
aplinkos triukšmo matavimas atliekamas pagal Lietuvos standartų LST ISO 1999:2004 ir LST ISO
9612:2005
reikalavimus. Standartas LST ISO 1999 yra B grupės standartas. Pirmojoje jo dalyje
pateikti bendrieji triukšmo ekspozicijos parametrai bei jų nustatymo reikalavimai, o antrojoje dalyje
aprašyta metodika kaip dėl ilgalaikio triukšmo veikimo (skaičiuojant metais) prognozuoti klausos
=
29
pakenkimo riziką. Standartas LST ISO 9612 yra C grupės standartas ir pateikia išsamius triukšmo
matavimo ir rizikos vertinimo darbo vietose dienos ar savaitės trukmei nurodymus. Atliekant
matavimus ir vertinimą geriau naudoti C grupės standartą (t.y. LST ISO 9612) dėl išsamiau aprašytų
matavimo procedūrų, toninio ir impulsinio triukšmo įvertinimo aprašų[22;23].
Mikrofono vietos matuojant
Triukšmo matavimų metodus aprašančiuose standartuose rekomenduojama matavimus atlikti
darbuotojui nebūnant toje darbo vietoje, tačiau įrenginiams veikiant kaip įprasta. Tokiu atveju
matuoklio mikrofonas turi būti darbuotojo galvos vietoje, nukreipiant į triukšmo šaltinio pusę. Jei
darbuotojo buvimas būtinas, tai mikrofoną geriausia tvirtinti ant darbuotojo šalmo, kaklo ar pan.
išlaikant 0,1÷0,3 m atstumą iki ausies išorinio kanalo (3.1pav.).
3.1 pav. Cirrus Research plc. gaminamo dozimetro CR:110A doseBadge tvirtinimo prie šalmo
arba ant peties pavyzdžiai.
Tais atvejais, kai galvos padėtis nėra tiksliai apibrėžta formaliais reikalavimais (gamintojo
nurodymai, valdžios institucijų reikalavimai ir pan.), mikrofonas turi būti statomas tokiame aukštyje:
žmogui stovint: 1,55 m ± 0,075 m (atskaitant nuo paviršiaus ant kurio stovima);
žmogui sėdint: 0,91 m ± 0,075 m (atskaitant nuo sėdynės plokštumos).[23]
Matavimo laikotarpių parinkimas
Nustatant triukšmo ekspozicijos lygį (tiek matuojant garso lygius, tiek ekspozicijos vertes) iš
esmės taikomi du metodai:
- ištisinis matavimas per visą darbo dieną, įskaitant ir tarpsnius kai triukšmo nėra;
- matavimas pasirinktais darbo tarpsniais, nustatant triukšmą kiekvienos operacijos (ar jos dalies)
metu ir fiksuojant tų operacijų (jų dalių) trukmes.
Ištisinį matavimą reikėtų pradėti tada, kai darbuotoją pirmą kartą pradeda veikti žemesnio lygio
triukšmas. Visą tolimesnį laiką matavimo priemonė neturi būti išjungiama iki paskutinės operacijos,
kurioje darbuotoją veikia triukšmas, pabaigos. Tokiu būdu gaunama Te
laiką atitinkanti ekspozicijos
vertė EA,Te
arba ekvivalentinio nuolatinio A svertinio garso slėgio lygis LA,eq,Te
. Panaudojant šias vertes
30
skaičiuojama ekspozicijos vertė, atitinkanti 8 h darbo pamainą LEX,8h
. Ištisinio matavimo metu geriau
naudoti dozimetrus, matuojančius triukšmo ekspozicijos vertę (Pa2
s), po to skaičiuojant LEX,8h
. Ištisinį
matavimą galima atlikti ir matuokliais, tiesiogiai rodančiais triukšmo ekspozicijos lygį LEX, 8h
(dBA).
Šiuo atveju ypatingai svarbu teisingai nustatyti garso lygio matuoklio keitimo santykį (angl. -
exchange rate). Keitimo santykis nurodo, kiek decibelų gali pasikeisti triukšmo lygis jo veikimo
trukmę sutrumpinus per pusę, kad gauti tą pačią ekspozicijos lygio 8 val. trukmei vertę.
Pavyzdžiui 87 dBA triukšmo ekspozicijos lygis bus pasiektas 90 dBA triukšmui veikiant 4 val., 93
dBA – 2 val. ir t.t. Standartiniuose garso lygio matuokliuose keitimo santykis gali būti nustatomas
pasirenkant 3 dBA arba 5 dBA vertes. Lietuvoje taikoma 3 dBA vertė. Prieš matavimus būtina
patikrinti kokia vertė yra nustatyta.[23]
Toninės ir impulsinės triukšmo pataisų įvertinimas. Toninis triukšmas – triukšmas,
kuriospektre yra atskirų ryškių tonų. impulsinis triukšmas – nepastovustriukšmas, susidedantis iš
vieno arba kelių garsinių signalų, kurių trukmėmažesnė kaip 1 sekundė.
Įvairių šaltinių skleidžiamo triukšmo pobūdis gali labai skirtis, priklausomai nuo jo spektrinės
sudėties ir garso signalo pobūdžio laike.[24] Pagal spektrinę garso signalo sudėtį jis gali būti
plačiajuostis arba toninis, o pagal signalo kitimą laike – pastovus, nuolat kintantis, pertrūkstantis arba
impulsinis. Vertinti triukšmo pobūdį reikia todėl, kad toninio ir impulsinio pobūdžio triukšmo žala
žmogaus sveikatai yra didesnė negu to paties lygio plačiajuosčio, nuolat kintančio ar pertrūkstančio.
Vieningo sutarimo kaip įvertinti ar garsas priskirtinas toniniam kol kas nėra. Higienos normoje
HN 33-1:2003 buvo priimta, kad šaltinio skleidžiamą triukšmą vadiname toniniu tada, kai jo lygis
bent vienoje iš 1/1 pločio oktavinių juostų 7 dBA ar daugiau viršija lygius abiejose gretimose
juostose. Standarte LST ISO 9612 toninio triukšmo atpažinimą rekomenduojama atlikti pagal 1/3
oktavinių juostų pločio spektrą ir toniniam priskirti tada, kai lygis vienoje iš juostų lygius gretimose
juostose viršija bent 5 dB. Jei tokio išsiskiriančio tono nėra, tai triukšmas priskiriamas plačiajuosčiam.
Tipiniai toninio triukšmo šaltiniai yra mechaninių perdavų reduktoriai, kai kurios didelio slėgio
orapūtės ir kt. [23]
Impulsinio triukšmo garso signalas sudarytas iš dažnai pasikartojančių impulsų. Jei pasikliaujant
klausa įtariama, kad triukšmas gali būti impulsinio pobūdžio, tai lengviausia jį nustatyti lygiagrečiai
matuojant ekvivalentinio nuolatinio A svertinio garso slėgio lygį LA,eq,Te
ir ekvivalentinio nuolatinio A
svertinio garso slėgio lygį LAI,eq,T
. Skirtumas tarp šių verčių parodys impulsinio triukšmo pataisos
K1skaitinę vertę:
31
(3.5)
Tipiniai impulsinio triukšmo šaltiniai yra perforatoriai, kniedžių kalimo ir pan. įrankiai.
3.3. Eksperimentinių tyrimų metodika
Dulkių koncentracijos bei garso lygiui išmatuoti bus naudojami šie prietaisai, dulkių
koncentracijoms „TSI 8520 Dust Trak“, „Fluke 983“, o garso lygiui “Delta OHM HD 2010”.
Vienas iš geriausių metodų dulkių koncentracijai nustatyti tai yra fotometrinis metodas. Šis
fotometrinis metodas grindžiamas šviesos sklaidos principais aerozolyje ir leidžia nustatyti kiek
aplinkoje yra kietųjų aerozolinių dalelių, koncentracijas pagal dalelių dydį, pvz., 10,0 µm; 2,5 µm; 1,0
µm ar įkvepiamosios frakcijos dydžio. Tokio tipo matavimo aparatuose (pvz., „TSI 8520 Dust Trak“)
esanti fotometrinė įranga (infraraudonųjų spindulių, lazerinė ar kitokia) duoda dalelių dydžio, kiekio,
masės ir koncentracijos realaus laiko skaitmenines išvestis ir užregistruoja duomenis kaupiklyje su
galimybe panaudoti kompiuterinę įrangą tolimesnei analizei atlikti. Su tokio tipo prietaisais galima
atlikti trumpus matavimus arba suprogramuoti ilgo stebėjimo programą. Galima užprogramuoti
stebėjimo ir pabaigos laiką, įrašinėjimo intervalus ir kitus parametrus . Todėl tiriant dulkių
koncentracijos lygius mobilaus pašarų dalytuvo operatoriaus darbo vietoje buvo taikytas šis metodas ir
atlikti dulkėtumo koncentracijos tyrimai prietaisu „TSI 8520 Dust Trak“.
Garso lygio matuoklis susideda iš mikrofono ir elektrinės grandinės. Mikrofonas fiksuoja mažą
oro slėgio pokytį, kurį sukelia garsas ir keičia jį į elektrinį signalą. Šis elektrinis signalas apdorojamas
elektroninės grandinės, paduodamas į stiprinimo grandinę, kurioje sumontuoti trijų lygių stiprintuvai.
Ten signalas stiprinamas ir vidurkinamas pagal laiką. Tuomet signalas perskaičiamas į decibelus ir
duomenys apie jį siunčiami į duomenų registravimo įrenginį. Jutiklis kiekvieną kartą jungdamasis prie
duomenų registravimo įrenginio atlieka savikalibraciją: jutiklis matuoja išėjimo signalą kai įėjimo
signalas yra nulinis. Po kalibravimo jutiklis pradeda matuoti mikrofono išėjimą.
Dulkių ir garso matavimai atliekami pirmuose šešiuose taškuose, kurie pateikti 11 paveiksle.
Dulkių koncentracijos ir dalelių kiekio matavimai atlikti darbuotojo darbo vietoje jo kvėpavimo
organų zonoje pagal HN 23:2011 reikalavimus (iki 0,5 m spinduliu prieš jo veidą)[24]. Matavimai
kartoti ne mažiau kaip tris kartus, būdingojo darbo proceso metu taikant ne mažiau kaip 1 minutės
mėginių ėmimo ir duomenų integravimo trukmę. Kiekvienas triukšmo matavimas būdingosios darbo
operacijos kartotas ne mažiau kaip 3 kartus, matuoklio mikrofoną laikant greta darbuotojo ausies
triukšmo šaltinio pusėje.
32
3.2 pav. 1 taškas - Pašarų ruošimas lauke, traktoriaus kabinoje, 2 taškas - Malūnas „Nutena“,
3 taškas – Vežant paskirstyti pašarus, 4 taškas – Pašarų dalinimas buliams lauke, 5 taškas – Pašarų
dalinimas karvidėje, traktoriaus kabinoje, 6 taškas – Pašarų dalinimas karvidėje stovint karvidės
centre, 7 taškas – Siloso laikymo vietos, 8 taškas – Karvidė, 9 taškas – Aruodas, punktyrinė linija
žymi traktoriaus judėjimą.
3.4. Matavimams naudojami prietaisai
Dulkių koncentracijos bei dalelių kiekiai ir triukšmai buvo matuojami su šiais, anksčiau
nurodytų norminių dokumentų reikalavimus atitinkančiais, prietaisais:
1) „Fluke 983“. Šis prietaisas naudojamas dulkių dalelių kiekių tyrimams atlikti.
33
3.3 pav. Dulkių dalelių kiekio matavimo prietaisas Fluke 983[25].
Dulkių matavimo prietaiso Fluke 983 aprašas pateikta 3.1 lentelėje.
3.1 lentelė. Fluke 983 aprašas[25].
6 dydis kanalai 0.3, 0.5, 1.0, 2.0, 5.0, 10.0 μm
Srautas 0.1 cfm (2.83 L/min) vidaus siurblio kontrolė
Count režimai Koncentracijos, susumavimas, garsas
Skaičiuojant efektyvumą 50 % 0.3 μm; 100 % dalelių > 0.45 μm (per JIS B9921:1997)
Nulinis skaičius 1 count/5 minute (per JIS B9921:1997)
Sutapimas nuostoliai 5 % į 2,000,000 dalelės per FT3
Santykinė oro drėgmė ± 7 %, 20 % to 90 %, nesikondensuojant
Temperatūra ± 3 °C, 10 °C to 40 °C (50 °F to 104 °F)
Duomenų saugojimas 5000 imties įrašai datos, laikas, skaičius, santykinis oro drėgnumas,
temperatūra, imties apimtis, signalizacija, etiketė
Signalizacija Grafai, išsikrovęs akumuliatorius, jutiklis nesugeba
Uždelsimo laikas 0 iki 24 valandų
Pavyzdys įleidimo Izokinetinio zondas
Sąsaja RS-232 ir RS-485 per RJ-45
Kalibravimas PSL dalelės ore (NIST susietos)
2) Dulkių koncentracijos matuojamos su prietaisu “DUSTTRAK 8520 Aerosol Monitor“
34
3.4 pav. Dulkių koncentracijos matavimo prietaisas “DUSTTRAK 8520 Aerosol
Monitor“[26].
Šio dulkių matavimo prietaiso aprašas pateiktas 3.2 lentelėje[26].
3.2 lentelė. Dulkių matavimo prietaiso “8520 DUSTTRAK Aerosol Monitor“ aprašas.
Jutiklio tipas: 90 ° šviesos sklaidos
Intervalas: 0,001-100 mg/m3 (kalibruotos ISO 12.103-1,A1
bandymo dulkių)
Rezoliucija: 1% rodmens arba 0,001 mg/m3, kuri vertė yra
didesnė
Nulis stabilumas: 0,001 mg/m3 per 24 valandas naudojant 10
sekundžių laiko konstanta
Dalelių dydžio
diapazonas: nuo 0,1 iki maždaug 10 mikronų
Debitas: Reguliuojamas 1,4-2,4 l / min (1,7 formaliai)
Temperatūros
koeficientas:
0,001 mg/m3 vienam ° C (už nukrypimus nuo
temperatūros, kurioje DUSTTRAK buvo nulis)
Darbinė temperatūra: nuo 32 ° F iki 120 ° F (0 ° C iki 50 ° C)
Sandėliavimo
temperatūra: -4 ° F iki 140 ° F (-20 ° C iki 60 ° C)
Veikimo drėgmė: nuo 0 iki 95% RH (be kondensacijos)
Laiko konstanta: Reguliuojamas 1-60 sekundžių
Duomenų registravimas: 31.000 duomenų taškų (21 dienų ruošos kartą / min)
Prisijungimas intervalą: Reguliuojamas nuo 1 sekundės iki 1 valandos
Išoriniai matmenys: 8,7 × 5,9 in in × 3,4 colio (221 mm × 150 mm ×
87 mm) priemonės svoris £ 3,3 su baterijomis (1,5 kg)
Analoginis išėjimas Aprašymas
Analoginis išėjimo
įtampa: Nuo 0 iki 5 VDC
35
Analoginis išėjimas
scaling1:
Nuo 0 iki 100 mg/m3 0-10,0 mg/m3 0-1,00 mg/m3 0-,100 mg/m3
Išėjimo varža: 0,01 ohm
Maksimali srovė: 15 mA
3) Garso slėgio lygių matavimo prietaisas “Delta OHM HD 2010”
3.5 pav. Garso slėgio lygių matavimo prietaisas „Delta OHM HD 2010”[27]
Šio garso slėgio lygių matavimo prietaiso aprašas pateiktas 3.3 lentelėje.
3.3 lentelė. Garso matavimo prietaiso „Delta OHM HD 2010” aprašas[27].
Techninis aprašas baziniai versijai.
1 tipo garso lygio matuoklis integravimas pagal IEC 61.672, IEC 60651 ir IEC
Mikrofonas: • MK221, 1/2 "kondensatorius poliarizuota (200V)
nemokamai, seni matavimai, didelio stabilumo, tipas WS2F 1
klasės pagal IEC 61.094-4
• UC-52, 1/2 "kondensatorius iš anksto poliarizuota nemokamai,
seni matavimai, 2 klasė pagal IEC 61.672
36
Garso lygio matavimai difuzinis-fi prastomis sąlygomis atsitiktinių atvejų
programinė įranga reguliatorius.
Spektro analizatorius oktavos 1 tipo pagal IEC 61.260.
Statistiniai analizatorius garso lygį, svorius ir greitai laiko konstanta, gaunate 8
mėginius per sekundę 0,5 dB klasės, su apskaičiuoti keturių procentilių lygiais
programuojama nuo L1 L99.
Dinaminis
diapazonas kuriuo
iš šių Wideband ar
pastovaus
santykinio juostos
pločio koeficientų
matavimui:
20 ÷ 140dBA dėl penkių skalių 80dB (20 ÷ 100dBA, 30 ÷
110dBA, 40 ÷ 120dBA, 50 ÷ 130dBA ir 60 ÷ 140dBA).
Dinaminis diapazonas yra 30 ÷ 140dBA su mikrofonu UC-52.
3RMS matavimo
kanalai (A, C ir Z)
ir 2 vienu metu
kanalų piko lygio
matavimui (C ir Z).
Sinchroninio laiko
svertiniai
koeficientai:
Greitas, lėtas ir impulso.
Max ir Min slėgio lygiai.
Dozės apskaičiavimas su programuojamų parametrų.
Programoje galimas integracijos laikas nuo 1-os iki 99 valandų su atgalinio trinimo
funkcija.
Lygiagretūs realiu laiku oktavos filtrus, nuo 16 Hz iki 16 kHz.
Vidutinis spektrai nuo 1s iki 99 val.
Platus grafinis ekranas su 128x64 pikselių.
Oktava spektrai, rodoma grafiniu formatu. Rodyti eilės formatu pasirinktų kaip
pageidaujamą 3 parametrus.
Visi aukščiau nurodyti prietaisai atitinka norminius reikalavimus ir šio tyrimo poreikius.
3.5. Matavimų rezultatų statistinis apdorojimas
Eksperimentinio tyrimo metu, atliktų matavimų rezultatai, statistiškai apdoroti pagal toliau
pateiktas formules.
Aritmetinis vidurkis – tai vidurkis, skaičiuojamas sudedant visas kiekybinio
kintamojo (atsitiktinio dydžio) reikšmes ir padalijant šią sumą iš reikšmių skaičiaus. Stebėjimo
duomenų vidutinė (aritmetinė) reikšmė apskaičiuojama pagal formulę:
(3.6)
čia: - stebėjimo duomenų suma
n – stebėjimo duomenų skaičius
37
Standartinis nuokrypis – dydis, nusakantis atsitiktinio dydžio įgyjamų reikšmių sklaidą
apie vidurkį. Stebėjimo duomenų (empirinis, imties) standartinis nuokrypis išreiškiamas kvadratinės
šaknies iš dispersijos teigiama reikšme:
(3.7)
čia: s² – gauta dispersija
Standartinis nuokrypis yra matuojamas tais pačiais vienetais kaip ir stebimasis dydis, todėl juo
naudojantis patogu interpretuoti išvadas. Jeigu stebėjimo duomenys yra išmatuoti cm, tai standartinio
nuokrypio dimensija taip pat bus cm. Taigi jeigu norima padaryti išvadas apie stebimojo dydžio
kintamumą, privaloma skaičiuoti standartinį nuokrypį s. Tačiau daugelis statistinių metodų yra
pagrįsti dispersija s²[28].
Triukšmo ekspozicija – darbo dienos, kasdienių veikiančio triukšmo (ekspozicijų) svertinių
lygių vidurkis, apskaičiuojamas pagal šia formulę:
dBA (3.8)
čia: LAeq,ti – nustatytoji ekvivalentinio nuolatinio A svertinio garso slėgio lygio vertė su
teigiamąja matavimų neapibrėžties verte i-oje darbo operacijoje;
ti – bendroji i-osios operacijos trukmė per pamainą;
T - bendroji pamainos trukmė (8 val.)[29].
s
],101
lg[101
1,0
8,,
n
i
L
ihEXiAeqt
TL
38
4. Tyrimų rezultatai ir jų aptarimas
4.1. Dulkėtumo tyrimo rezultatai
Ištyrus dulkių koncentracijas visose operatoriaus darbo vietose paaiškėjo, jog didžiausios
dulkių koncentracijos vyrauja prie 2 taško (malūno) kur malami grūdai bei kiti galvijų pašarai.
Apibendrinti dulkių koncentracijos tyrimo rezultatai pateikti 6 lentelėje.
4.1 lentelė. Dulkių koncentracijos prie malūno.
Dulkių koncentracijos (mg/m3
) 2 matavimų taške (prie malūno)
1 mat 2 mat 3 mat 4 mat vidurkiai
Vidutinė koncentracija 72 46 52 49 55
Standartinis nuokrypis 19 38 11 18 21
Vertinant dulkių pavojų žmogaus sveikatai, aktualu žinoti ne tik dulkių koncentracijas, bet ir jų
frakcinę sudėtį (pagal dalelių dydį). Dulkių dalelių kiekis vienetais ir dulkių delelių dydžiai antrame
taške pateikti 4.1 paveiksle, taip pat jame nurodyti dalelių kiekio standartiniai nuokrypiai.
4.1 pav Antrame taške užfiksuotas dalelių kiekis vnt., jų dydžiai ir standartiniai nuokrypiai.
Malūno darbo zonoje nustatytos dulkių koncentracijos (vidutiniškai 55 mg/m3) apie dešimt
kartų viršija pagal HN 23 leistinąją (5 mg/m3) vertę, o dulkių sudėtyje labai dideli ypač pavojingų
žmogui mažesnių kaip 1,0 m dalelių kiekiai (apie 90 %). Darbuotojui būtina naudoti kvėpavimo
39
AAP (pvz., puskaukę 7210 MONO su filtru 7213 P2), o ūkio savininkui būtina ieškoti techninių
sprendinių dulkių sklaidai mažinti.
Kol techniškai nemodernizuotas malūnas ir nepritaikytos techninės priemonės dulkių sklaidai
mažinti, siūloma panaudoti asmenines apsaugos priemones, pvz., priešdulkines puskaukes (4.2 pav.).
4.2 pav. Puskaukę 7210 MONO su filtru 7213 P2.
Ši puskaukė dengia nosį, burną ir smakrą. Puskaukė laikosi prigludusi prie nesies, skruostų ir
smakro. Įkvėptas oras pasiekia puskaikės vidų per filtrą ir įkvėpimo vožtuvą. Iškvėptas oras išeina per
iškvėpimo vožtuvą. Tokio filtro pakanka išvalyti orą tiek, jog darbuotojas galėtų saugiai dirbti prie
malūno.
4.2. Triukšmo tyrimo rezultatai
Apibendrinti triukšmo matavimų tyrimų rezultatai pateikti 4.2 lentelėje.
4.2 lentelė. Vidutiniai išmatuotieji A svertiniai ir C svertiniai garso slėgio lygiai, veikiantys
fermos darbuotojus
Taškai
(variantai)
Garso slėgio lygiai Darbo trukmė per
pamainą
minutėmis
Darbuotojas
LAeq, dBA LCpeak dBC
1 84,3 ± 0,2 107,9 ± 0,9 60 Traktorininkas
2 87,3 ± 1,8 108,6 ± 1,4 60 Darbininkas
3 85,5 ± 2,5 111,2 ± 0,6 40 Darbininkas
4 84,7 ± 0,4 110,3 ± 0,6 20 Darbininkas
5 85,7 ± 0,9 113,3 ± 0,8 60 Traktorininkas
6 75,1 ± 5,2 99,2 ± 4,2 60 Darbininkas
Triukšmo ekspozicija skaičiuojama 8 darbo valandų darbo pamainai per dieną pagal šią lygtį:
iAeqLn
i
i
n
hEX tT
L ,1,0
1
8, 101
lg10 , (4.1)
čia tiAeqL , - ekvivalentinio nuolatinio A svertinio garso slėgio lygio vertė per laikotarpį
it , kurio metu matuotas veikiantis žmogų triukšmas
40
i - laikotarpių kiekis.
Tn – bendroji pamainos trukmė lygi 8 valandoms[29].
Apskaičiavus kasdienio veikiančio triukšmo (ekspozicijos) lygio vertę LEX, 8h nustatyta, kad prie
malūno dirbant 1 valandą per pamainą ji sudaro apie 80,1 dBA. Kadangi darbininkas atlieka ir kitus
darbus triukšmingoje aplinkoje (iš viso apie 3,0 val.), nustatyta bendroji ekspozicijos vertė – ji sudaro
apie 82,6 dBA. Toks lygis viršija žemutinę ekspozicijos vertę veiksmams pradėti (Darbuotojų…,
2005), todėl būtina diegti prevencijos priemones. Viena iš pirmųjų – darbuotojo aprūpinimas
asmenine klausos apsaugos priemone (AAP).
Traktoriaus operatorių taip pat veikia nemažas triukšmas. Važiuojant tvarte LA,eq buvo 85,7 ± 0,9
dBA, o didžiausiasis akimirkinis LCpeak siekė 113,3 ± 0,8 dBC. Bendroji traktorininką veikiančio
triukšmo ekspozicija, apskaičiuota pagal (1) lygtį, sudarytų apie 79,7 dBA. Nors triukšmo ekspozicija
neviršija vertės veiksmams pradėti, tačiau lygiai yra gana dideli, todėl operatoriui reikėtų naudoti
klausos AAP.
Parenkant klausos AAP 1/1 oktavinių juostų metodu reikalingi garso slėgio lygiai 1/1 oktavos
dažnių juostose, kurie nustatyti triukšmingiausių darbininko ir traktorininko operacijų metu.
Išmatuotos triukšmo vertės 1/1 oktavos dažnių juostose pateiktos 4.3 ir 4.4 pav.
4.3 pav. Fermos darbininką veikiantys garso slėgio lygiai 1/1 oktavos dažnių juostose.
41
4.4 pav. Fermos traktorininką veikiantys garso slėgio lygiai 1/1 oktavos dažnių juostose.
Norint detaliau nustatyti triukšmo savybes ir parinkti tinkamas klausos apsaugos priemones,
ištirti garso slėgio lygiai 1/3 oktavos dažnių juostose.
Išmatuotųjų darbo vietoje garso slėgio lygių vidurkiai, bei standartiniai nuokrypiai 1/3 dažnių
oktavų juostose pateikti 4.5 – 4.10 paveiksluose.
4.5 pav. Garso slėgio lygių vidurkiai bei standartiniai nuokrypiai 1/3 dažnių oktavų juostose, pašarų
ruošimo lauke darbo vietoje.
Iš paveikslo matyti jog didžiausi garso slėgio lygių vidurkiai ruošiant pašarus lauke yra ties 50
Hz. dažniu.
42
4.6 pav. Garso slėgio lygių vidurkiai bei standartiniai nuokrypiai 1/3 dažnių oktavų juostose, šalia
malūno, darbo vietoje.
Iš paveikslo matyti jog didžausi garso slėgio lygių vidurkei, malant drūdus, vyrauja ties 160 –
630 Hz. dažniu.
4.7 pav. Garso slėgio lygių vidurkiai bei standartiniai nuokrypiai 1/3 dažnių oktavų juostose, pašarų
ruošimo lauke, traktoriaus „New Holland“ kabinoje.
Kaip matyti iš paveikslo, didžiausi garso slėgio lygių vidurkiai, esant traktoriaus kabinoje yra
ties 160 – 400 Hz. dažniu, o didžiausi standartniai nuokripiai yra ties 63 – 80 Hz. dažniu.
43
4.8 pav. Garso slėgio lygių vidurkiai bei standartiniai nuokrypiai 1/3 dažnių oktavų juostose,
Traktoriaus „JX 100J“ kabinoje dalinant pašarus lauke.
Iš paveikslo matyti jog didžiausi garso slėgio lygių vidurkei, minėto traktoriau kabinoje dalinant
pašarus lauke yra ties 40 – 63 Hz, dažniu.
4.9 pav. Garso slėgio lygių vidurkiai bei standartiniai nuokrypiai 1/3 dažnių oktavų juostose,
traktoriaus „New Holland“ kabinoje dalinant pašarus karvidėje, atidarytais langais.
Kaip matyti iš paveikslo, garso slėgio lygių vidurkiai, menėto traktoriau kabinoje, dalinant
pašarus karvidėje, su atidarytais langais yra ties 50 – 100 Hz. dažniu.
44
4.10 pav. Garso slėgio lygių vidurkiai bei standartiniai nuokrypiai 1/3 dažnių oktavų juostose,
traktoriaus „New Holland“ kabinoje dalinant pašarus karvidėje, uždarytais langais.
Kaip matyti iš paveikslo garso slėgio lygių vidurkiai, menėto traktoriau kabinoje, dalinant
pašarus karvidėje, su uždarytais langais yra ties 40 – 50 Hz. dažniu.
Pagal ES naujuosius teisės aktus darbdaviai privalo aprūpinti darbuotojus tinkamomis klausos
apsaugos priemonėmis, kai triukšmas viršija 80 dB(A). Nuolatinis didesnis nei 80 dB(A) triukšmas
gali sukelti liekamąjį klausos pažeidimą. 4.11 paveiksle pateiktas senosios ir naujosios triukšmo
slopinimo direktyvų palyginimas[30].
45
4.11 pav. Senosios ir naujosios triukšmo slopinimo direktyvų palyginimas[30].
Šiame paveiksle galime matyti kuo skiriasi Europos Sąjungos triukšmo slopinimo direktyva,
priimta 1986 metais ir nauja direktyva kuri priimta 2003 metais. Kaip matyti paveiksle, naujojoje
direktyvoje žemutinė poveikio vertė sumažinta nuo 85 iki 80 dB(A).
Triukšmo lygio nustatymo sistema
Sistema yra pagrįsta patogia klasifikacija pagal spalvas, o tai gerokai palengvina pasirinkimo
procesą. Kai jau žinomas triukšmo lygis, tuomet peržiūrėkite į pateiktus simbolius ir nustatyti, kokį
triukšmo diapazoną atitinka užfiksuotas triukšmo lygis. Įsidėmėjus simbolį ir galima pasirinkti butent
tą gaminį kuris reikalingas. 4.12 paveikle pavaizduoti simboliai, pagal kuriuos pasirenkama reikiamos
triukšmo slopinimo priemonė[30].
46
4.12 pav. Simboliai, nurodantys koki triukšma slopina pasirinkta triukšmo slopinimo priemonė.
Paveiksle matyti kokie simboliai naudojami konkrečiam triukšmo lygiui (dBA) slopinti, pagal
tai galime pasirinkti mums reikiamą triukšmo slopinimo priemonę[30].
Vienos ar kitos klausos apsaugos priemonės pasirinkimą taip pat lemia galimybė lengvai
kontroliuoti darbuotojo naudojimąsi jomis. Tai svarbu, nes darbuotojai dėl nepakankamo informavimo
dažnai vengia vienas ar kitas priemones naudoti. Pasirinkus konkrečiu atveju tinkamą klausos
apsaugos priemonę ir žinant ribinę nuostatuose nustatytą ekspozicijos vertę (80 dBA), skaičiuojama
faktinė triukšmo ekspozicijos LEX,8h vertė, įvertinat ir naudojamų klausos AAP teikiamą apsaugos
efektą. Faktinei vertei po klausos apsaugos priemone nustatyti yra naudojami trys pagrindiniai
metodai: Oktavinių juostų, HML ar SNR. Savo tyrime aš naudojau oktavinių juostų metodą, nes jis
yra tiksliausias [31]
Oktavinių juostų metodas yra tiksliausias, nes skaičiuojant darbuotoją veikiantį triukšmo lygį po
klausos AAP reikia žinoti darbo vietoje veikiančio triukšmo lygius oktavos juostose bei pasirinktų
klausos AAP triukšmo slopinimo vertes oktavinėse juostose. Šio metodo privalumas tas, jog galima
parinkti tokias apsaugos priemones, kurios slopina garsus tame dažnių regione, kuriame aktualiausia.
Skaičiavimo eiliškumas šiuo metodu yra sekantis:
47
1. Skaičiuojamas priemonės slopinimas kiekviename dažnyje įvertinant ausinių slopinimą
ir A svertinę charakteristiką: L'A,i=Lp,i +ΔLp,i – APV
2. Skaičiuojamas triukšmo lygis po klausos apsaugos priemone (naudojantis logaritminio
sumavimo lygtimi): L'p,A = 10 × log (10 5.2 +10 6.04 +10 6.62 +10 6.87 +10 7.22 +10
6.82 +10 6.11+10 5.84) = 75.8dB(A) = 76dB(A) [31]
4.3 lentelė. Faktinio garso slėgio lygio skaičiavimo eiga oktavinių juostų metodu.[31]
Traktorininkui parinkau asmeninės apsaugos priemonę, ausines „Peltor H510P3“, o fermos
darbuotojui parinkau ausines „Peltor H510F“. Abi ausinės pavaizduotos 4.13 paveiksle.
4.13 pav. AAP ausinės Peltor H510P3 ir Peltor H510F.
48
Išvados
1. Išanalizavus pienininkystės ūkių dydžius nustatyta, kad vyrauja apie 50 karvių laikantys
prekiniai (atmetus individualius augintojus, laikančius iki 5 karvių) pienininkystės ūkiai, todėl šio
darbo tikslui pasiekti – ištirti triukšmą ir dulkėtumą tipinėje fermoje - pasirinkta tokio dydžio karvių
ferma.
2. Didžiausias triukšmo lygis yra fermos darbuotojo darbo vietoje prie malūno (87,3 ± 1,8 dBA), o
visuose jo atliekamuose darbuose bendroji triukšmo ekspozicija viršija 82,5 dBA, todėl jam būtina
naudoti klausos AAP (pvz., Peltor H510F).
3. Nors traktorininko darbo vietoje bendroji triukšmo ekspozicija nustatyta apie 79,7 dBA ir
neviršija žemutinės vertės veiksmams pradėti (80 dBA), tačiau ir jam rekomenduotina naudoti klausos
AAP (pvz., Peltor H510P3).
4. Malūno darbo zonoje nustatytos dulkių koncentracijos (vidutiniškai 55 mg/m3) apie dešimt
kartų viršija pagal HN 23 leistinąją (5 mg/m3) vertę, o dulkių sudėtyje labai dideli ypač pavojingų
žmogui mažesnių kaip 1,0 m dalelių kiekiai (apie 90 %). Darbuotojui būtina naudoti kvėpavimo
AAP (pvz., puskaukę 7210 MONO su filtru 7213 P2), o ūkio savininkui būtina ieškoti techninių
sprendinių dulkių sklaidai mažinti.
49
Literatūra
1. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos. Profesinės rizikos vertinimas darbo vietoje. 2003. [žiūrėta 2012 m. lapkričio
25 d.]. Prieiga per internetą: http://www.vdi.lt/index.php?531041904
2. Ramonas Z., Čikotienė D. Ergonomika. – Šiauliai: VŠĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2003.
– 289 p.
3. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. 2003 m. liepos 1d. Nr. IX –
1672. Vilnius
4. Šuvalova Ala. Ergonominių rizikos veiksnių tyrimas įmonės pajėgomis. 11-osios Lietuvos
jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“, įvykusios Vilniuje 2008
m. balandžio 2-4 d., straipsnių rinkinys.
5. Higienos institutas. Profesinių ligų statistika. [žiūrėta 2012 m. gruodžio 7 d.]. Prieiga per
internetą: http://www.hi.lt/content/prof_lig_stat.html
6. Kaminskas K. A. 2003. Ergonomika inžinerijoje. Vilnius: leidykla Technika, 332 p.
7. Valstybinė darbo inspekcija, “Praktiniai nurodymai dėl darbuotojų, kurie gali būti veikiami
cheminių veiksnių darbo vietose, saugos ir sveikatos” [žiurėta 2014 03 24] Prieiga per
internetą: http://www.vdi.lt/AtmUploads/CheminiaiVeiksniaiDarboVietose.pdf
8. Čereška A. Kokybės valdymas ir optimizavimas. Vilnius, Tecnika, 2012. 168 p.
9. G.H. Shaikh “Occupational noise exposure limits for developing countries“, Pakistan:
Received 20 April 1998. Applied Acoustics 57 (1999) 89-92.
10. K.A.Kaminskas. Ergonomika (Paskaitų konspektas). Vilniaus Gedimino technikos
universitetas, 56p.
11. Lietuvos respublikos sveikatos ministro įsakymas, “ Dėl Lietuvos higienos ronmos HN 33-
1:2003 “Akustinis triukšmas. Leidžiami mygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje.
Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai” [žiurėta 2013 12 15] Prieiga per internetą:
http://sena.sam.lt/lt/main/teisine_informacija/higienos_normos?id=25075
12. Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo rizikos nuostatai // V.Ž., 2005, Nr.53-1804.
13. LST ISO 9612:2005. Akustika. Darbo aplinkos triukšmo ekspozicijos matavimo ir
ivertinimo vadovas. [Žiurėta 2014 03 20]. Prieiga per internetą:
http://www.lsd.lt/standards/catalog.php?ics=13.140&pid=621706
14. P.Čyras, R.Šukys, V.Girnius, V.Nainys. Žmonių Sauga (Paskaitų konspektas). VGTU,
51p.
50
15. Marı´a Cambra-Lo´pez , Andre´ J.A. Aarnink, Yang Zhao, Salvador Calvet, Antonio G.
Torres,“ Airborne particulate matter from livestock production systems:A review of an air
pollution problem“, Environmental Pollution 2010, Vol. 158, P. 1-17
16. A.I. Calvo, C. Alves, A. Castro, V. Pont, A.M. Vicente, R. Fraile,“ Research on aerosol
sources and chemical composition: Past, current andemerging issues“, Atmospheric
Research 2013, Vol.120-121, P. 1-28
17. J.Nadzeikienė. Aplinkos apsaugos inžinerija (Mokomoji knyga). Aleksandro Stulginskio
universitetas, 29p.
18. J. Faschingleitner, W. Höflinger,“ Evaluation of primary and secondary fugitive dust
suppression methods using enclosed water spraying systems at bulk solids handling“ ,
Advanced Powder Technology 2011, Vol.22, P. 236-244
19. M. Stieb, Mechanische Verfahrenstechnik Partikeltechnologie 1, Springer-Verlag Berlin,
Heidelberg, 2009.
20. Žemės ūkio ministerija, “Žemės ūkio ir maisto ūkio 2011 metų apžvalga“, [Žiurėta 2011 04
10] prieiga per internetą:
http://www.zum.lt/documents/Maistosauga/Zemes%20ir%20maisto%20ukio%202011%20
m%20apzvalga.pdf
21. Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministro įsakymas, „Dėl Lietuvos higienos normos HN 23:2011
„Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo
bendrieji reikalavimai” 2011 m. rugsėjo 1 d. Nr. V-824/A1-389
22. LST ISO 1999:2004. Akustika. Darbo vietų triukšmo ekspozicijos nustatymas ir klausos
pablogėjimo dėl triukšmo poveikio ivertinimas. [Žiurėta 2014 04 06]. Prieiga per internetą:
http://www.lsd.lt/standards/catalog.php?ics=13.140&pid=621142
23. LST ISO 9612:2005. Akustika. Darbo aplinkos triukšmo ekspozicijos matavimo ir
ivertinimo vadovas. [Žiurėta 2014 03 20]. Prieiga per internetą:
http://www.lsd.lt/standards/catalog.php?ics=13.140&pid=621706
24. Elvira Brattico et al. „Long-term exposure to occupational noise alters the cortical
organization of sound processing“, Italy: Accepted 12 July 2004. Clinical Neurophysiology
116 (2005) 190–203
25. Fluke 983. Techninė charakteristika [žiurėta 2013 11 13] Prieiga per internetą: http://en-
us.fluke.com/products/hvac-iaq-tools/fluke-983-hvaciaq.html#fbid=5xVYqfZbFOf
51
26. TSI 8520 Dust Trak. Techninė charakteristika [žiūrėta 2013 06 02]. Prieiga per internetą:
http://www.levitt-safety.com/WhatsNew/TSI/dusttrak.htm
27. Delta OHM HD 2010. Techninė charakteristika [žiurėta 2013 11 16] Prieiga per internet:
http://www.deltaohm.com/ver2008/it/HD2010UCA.htm
28. Michel Picard et al. „Association of work-related accidents with noise exposure in the
workplace and noise-induced hearing loss based on the experience of some 240,000
person-years of observation“: Canada, Received 19 July 2007 Accident Analysis and
Prevention 40 (20 08) 1644–1652.
29. Ričardas Butkus, Juvencijus Deikus, Stanislovas Merkevičius, Alvidas Šarlauskas.
„Praktiės rekomendacijos darbuotojų apsaugos nuo triukšmokeliamos rizikos nuostatams
taikyti“ 9 p.
30. 3M darbo saugos ir aplinkosaugos gaminiai, „Klausos apsaugos priemonės“ 4 p.
31. R.Butkus. “Asmeninnių klausos apsaugos priemonių (AAP) parinkimas ir efektyvumo
įvertinimas“ 3p.
32. LST EN ISO 6385:2004. Ergonominiai darbo sistemų projektavimo principai.
33. Butkus R.. Ergonomikos pagrindai (Paskaitų konspekto 1-oji dalis). 2000 Akademija, 40 p.
34. Ramonas Z., Čikotienė D. Ergonomika. Žmonių saugos pagrindai. 2009 Šiauliai: leidykla
Lucilijus, 156 p.
35. J. Ratnasignam ir kiti. „ Dust, Noise and Chemical Solvents Exposure of Workers in the
Wooden Furniture Industry in South East Asia“: Malaysia, 2010. Journal of Applied
Sciences 10 (14): 1413 – 1420, 2010.
52
Priedas
Triukšmo ir dulkėtumo tipinėje Lietuvai karvių fermoje tyrimai
Albinas Šukys, Ričardas Butkus
Aleksandro stulginskio universitetas
Analizuojama tipinių gyvulininkystės objektų darbuotojų darbo aplinka, būdingi kenksmingi veiksniai. Sudarytos
tyrimų metodikos ir atlikti triukšmo bei dulkėtumo tyrimai tipinėje Lietuvai (iki 50 karvių) fermoje. Nustatyta, kad fermos
darbuotojui triukšmo ekspozicija gali būti apie 83 dBA (žemutinė vertė prevencijos veiksmams pradėti yra 80 dBA), o
dulkių koncentracija malant grūdus yra 55±21 mg/m3. Šioje darbo vietoje vyrauja (apie 90 %) iki 1 µm dydžio dalelės.
Triukšmo ir dulkių kenksmingam poveikiui darbuotojo sveikatai sumažinti parinktos asmeninės apsaugos priemonės.
Karvių ferma, triukšmas, dulkės, prevencija
Įvadas
Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų
aplinka turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos
norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti
įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų
apsaugoti nuo galimų traumų ir ligų. Socialinės apsaugos
ir darbo ministerija ir sveikatos apsaugos ministerija
įgyvendina valstybės politiką darbuotojų saugos ir
sveikatos srityje, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos
Konstitucija, darbo kodeksu, įstatymais, Vyriausybės
nutarimais ir kitais norminiais teisės aktais
(PROFESINĖS RIZIKOS..., 2003).
Pagal DSS įstatymą (2003) darbuotojams turi būti
sudaryta tokia darbo aplinka, kad joje nebūtų pavojingų ir
kenksmingų veiksnių, keliančių susižalojimo ar kitokio
sveikatos pakenkimo riziką, o jei tokia rizika yra, ji turi
būti kuo mažesnė ir turi būti numatytos priemonės tokiai
rizikai šalinti. Šios problemos aktualios ir žemės ūkio
veikloje, o ypač mažesniuose ūkiuose. Pagal ūkininkų
ūkių registro duomenimis (ŪKININKŲ..., 2013),
Lietuvoje 2013 m. liepos 1 d. buvo registruoti 115460
ūkininkų ūkiai, o vidutinis ūkio dydis siekė 9,59 ha.
Gyvulininkystėje taip pat vyrauja mažesni ūkiai. Štai
pienininkyste užsiimančių ūkių (Ūkių..., 2014) bendrame
kiekyje daugiausia 1-5 karves laikančių ūkių - apie 85 %
ūkių, tačiau juose yra tik apie 30 % visų karvių. Pagal
karvių skaičių vyrauja 6-50 karvių ūkiai - 38 % viso
karvių skaičiaus (apie 13 % ūkių). Ūkių kiekiai ir karvių
skaičius juose pateikti 1 pav.
a) b)
1 pav. Bendrojo karvių skaičiaus pasiskirstymas pagal ūkius (a) ir ūkių kiekiai (b) pagal ūkyje laikomų karvių
skaičių (neįskaitant ūkių iki 5 karvių) pagal Ūkių...(2014) duomenis
Fig. 1. General distribution of cows by farm size (a) and the number of farms (b) depending on the number of
cows on the farm (excluding farms up to 5 cows) according to Ūkių ... (2014) data
102
Apie gyvulių laikymo ar auginimo sąlygas rašoma
gana plačiai, tačiau apie gyvulininkystėje dirbančių
darbuotojų (ir pačių ūkininkų) darbo sąlygas beveik
nerašoma. Tai ypač aktualu mažuose gyvulininkystės
ūkiuose, kur darbo aplinkos parametrai dažnai nepalankūs
ūkininkui ar jo darbuotojui.
Štai pagal Kalinskaitės R. ir kt. (2009) karvidės
mikroklimato tyrimus nustatyta, kad melžiant karves oro
judėjimo greitis yra mažas (iki 0,2 m/s), tačiau santykinis
oro drėgnis melžimo vietoje 90-100 %. Vidutinė oro
temperatūra buvo apie 8°C. Pagal HN69:2003
reikalavimus, tokia oro temperatūra ir santykinis oro
drėgnis nėra palankūs žmogaus organizmui. Šiame tyrime
nustatyta, kad didžiausias triukšmas kyla kai karvidėje
dalijami koncentruoti pašarai - 86,4 dBA.
Kitame karvių fermos aplinkos tyrime nustatyta, kad
šeriant karves šienu dulkių koncentracijos vertės nors ir
nėra didelės, atskiruose mėginiuose pasitaikė ir nuo
10 mg/m3 iki 15 mg/m
3 vertės (Kupšytė-Ciukšė D. ir kt.,
2009). Jų tyrimuose taip pat nustatyta vidutinis santykinis
oro drėgnis apie 90%, o temperatūra - apie 10°C
(didžiausioji buvo 12,0°C, mažiausioji – 7°C).
Tyrimo tikslas - ištirti dulkių ir triukšmo rizikos
veiksnių lygius tipiškoje Lietuvos sąlygoms karvių
fermoje.
Metodika
Tyrimo objektu pasirinkta tipinė Lietuvai apie 50
melžiamų karvių turinti karvių ferma. Šis objektas yra
senos tradicinės karvidės konstrukcijos atspindys su savo
pašarų ruošimo baze. Kartu objekte yra ir veršelių
auginimo bei iki 2 metų penimų galvijų zonos. Galvijų
šėrimas iš dalies mechanizuotas, mėšlas šalinamas
transporteriais. Fermoje dirba 7 žmonės, įskaitant
ūkininką ir jo šeimos narius (iš viso 3 asmenys). Šie
tyrimai neapėmė melžimo ir mėšlo šalinimo operacijų.
Įvertinant anksčiau kitų autorių atliktus tyrimus,
apsispręsta detaliau tirti dulkėtumą ir triukšmą, kartu
fiksuojant ir aplinkos oro temperatūrą bei drėgnį
patalpose.
Vienas iš geriausių metodų dulkių koncentracijai
nustatyti tai yra fotometrinis metodas. Šis fotometrinis
metodas grindžiamas šviesos sklaidos principais
aerozolyje ir leidžia nustatyti kiek aplinkoje yra kietųjų
aerozolinių dalelių, koncentracijas ar jų kiekius. Tokio
tipo matavimo aparatuose esanti fotometrinė įranga
(infraraudonųjų spindulių, lazerinė ar kitokia) duoda
dalelių dydžio, kiekio, masės ir koncentracijos realaus
laiko skaitmenines išvestis ir užregistruoja duomenis
kaupiklyje su galimybe panaudoti kompiuterinę įrangą
tolimesnei analizei atlikti. Su tokio tipo prietaisais galima
atlikti trumpus matavimus arba suprogramuoti ilgo
stebėjimo programą. Todėl tiriant dulkių koncentracijos
lygius darbo vietose buvo taikytas šis metodas ir tyrimai
atlikti dulkių koncentracijos matavimo prietaisu TSI 8520
DustTrak (TSI 8520 DustTrak), kuris gali nustatyti dulkių
koncentaraciją ir pagal dalelių dydį, pvz., iki 10,0 µm; iki
2,5 µm; iki 1,0 µm dydžio. Mūsų tyrime naudota 10,0 µm
dulkių dalelių filtracija ir koncentracijos nustatymas.
Dalelių kiekiui nustatyti panaudotas prietaisas Fluke 983,
kuris geba išskirti 6 frakcijų daleles (mažesnes kaip 0,3
μm, nuo 0,3 iki 0,5 μm, nuo 0,5 iki 1,0 μm, nuo 1,0 iki 2,0
μm, nuo 2,0 iki 5,0 μm, nuo 5,0 iki 10,0 μm) ir nustatyti
jų kiekį tam tikrame tūryje. Mūsų tyrime pasirinktas 1
litro tūris.
Dulkių koncentracijos ir dalelių kiekio matavimai
atlikti darbuotojo darbo vietoje jo kvėpavimo organų
zonoje pagal HN 23:2011 reikalavimus (iki 0,5 m
spinduliu prieš jo veidą). Matavimai kartoti ne mažiau
kaip tris kartus, būdingojo darbo proceso metu taikant ne
mažiau kaip 1 minutės mėginių ėmimo ir duomenų
integravimo trukmę.
Dulkėtumo tyrimų galutiniai rezultatai pateikiami kaip
matavimų aritmetinis vidurkis, nurodant standartinės
neapibrėžties vertes.
Kartu su dulkių dalelių kiekio matavimais buvo
atliekama ir aplinkos oro temperatūros bei santykinio
drėgnio kontrolė (prietaisu Fluke 983).
Aplinkos triukšmui darbo vietose tirti pagal standartų
LST ISO 1999:2004 ir LST ISO 9612:2009 reikalavimus
turi būti naudojami garso slėgio lygio matuokliai,
103
atitinkantys bent 2 klasės tokių matuoklių reikalavimus.
Mūsų tyrimuose panaudotas garso slėgio lygio matuoklis-
analizatorius DELTA OHM HD 2010, kuris atitinka tokių
prietaisų 1 klasės reikalavimus. Juo buvo nustatoma
ekvivalentiniai A svertiniai garso slėgio lygiai LA,eq,
didžiausiuosieji akimirkiniai C svertiniai lygiai LC peak ir
garso slėgio lygiai 1/1 oktavos pločio dažnių juostose.
Kiekvienas triukšmo matavimas būdingosios darbo
operacijos kartotas ne mažiau kaip 3 kartus, matuoklio
mikrofoną laikant greta darbuotojo ausies didesniojo
triukšmo šaltinio pusėje. Ekvivalentiniam garso slėgio
lygiui nustatyti ir didžiausiems akimirkiniams lygiams
užfiksuoti buvo taikoma ne mažesnė kaip 1 minutės garso
slėgių matavimo integracijos trukmė. Po to buvo
nustatomi kiekvieno tyrimo varianto aritmetiniai vidurkiai
ir standartinės neapibrėžties vertė.
Pagal ekvivalentinius A svertinius garso slėgio lygius
LA,eq ir įvertinus darbo trukmę, buvo skaičiuojama
kasdienio veikiančio triukšmo (ekspozicijos) lygio vertė,
panaudojant Butkus R. ir kt. (2005) paruoštas
skaičiuokles.
Ekspozicijai nustatyti 8 valandų darbo pamainai
panaudota tokia lygtis:
],101
lg[101
1,0
8,,
n
i
L
ihEXiAeqt
TL dBA (1)
čia: LAeq,ti – nustatytoji ekvivalentinio nuolatinio A
svertinio garso slėgio lygio vertė su teigiamąja
matavimų neapibrėžties verte i-oje darbo
operacijoje;
ti – bendroji i-osios operacijos trukmė per pamainą;
T - bendroji pamainos trukmė (8 val.).
Bendroji tyrimų objekto ir dulkių bei triukšmo
matavimų taškų (variantų) schema pateikta 2 pav.
(punktyrinės linijos - traktoriaus judėjimo trajektorijos).
2 pav. Tyrimo taškų (variantų) schema:
Fig. 2. Scheme of measuring points (options):
Taškai
Points
Darbo vieta Work please
1 Traktoriuje lauke On the tractor in field
2 Prie grūdų malūno On the grain mill
3 Mechanizuotas pašarų
dalinimas tvarte
Mechanized distribution of
forage in barn
4 Mechanizuotas pašarų
dalinimas lauke
Mechanized distribution of
forage in field
5 Traktoriuje tvarte On the tractor in barn
6 Lauke prie siloso saugyklų
važinėjant traktoriui
At the silos storages when
the tractor ran hereabouts
Matavimai buvo atliekami gyvulių laikymo tvarte
periodu 2013 metų spalio mėn. ir 2014 metų sausio mėn.
Asmeninių klausos apsaugos priemonių (AAP)
parinkimas atliktas pagal Butkaus R. ir kt. (2005)
aprašytąją metodiką. Tikėtinas garso slėgio lygis po
ausine L'A,i kiekvienoje dažnių juostoje apskaičiuojamas
taip:
L'A,i = Lp,i +ΔLp,i – APV , dB (2)
čia: Lp,i – garso slėgio lygis i-oje dažnių
juostoje,
ΔLp,i – dažninės sverties vertė i-oje juostoje,
APV – tikėtinas klausos AAP slopinimas i-oje
juostoje.
Rezultatai
Matavimų metu aplinkos sąlygos įvairiuose tvarto
taškuose ir traktoriaus kabinoje kisdavo vidutiniškai taip:
oro temperatūra nuo 8 ºC iki 12 ºC, santykinis oro drėgnis
nuo 50 iki 70 %. Apibendrinti triukšmo lygių ir dulkių
104
koncentracijos matavimų rezultatai bei žmogaus darbo
trukmė per pamainą šiose darbo vietose pateikti 1
lentelėje. Išmatavus garso slėgio lygius visose darbo
vietose paaiškėjo, jog didžiausi triukšmai kyla malūno
aptarnavimo zonoje. Ekvivalentinis A svertinis garso
slėgio lygis LA,eq šioje darbo vietoje buvo 87,3 ± 1,8 dBA,
o didžiausiasis akimirkinis C svertinis LCpeak siekė
108,6 ± 1,4 dBC.
1 lentelė. Apibendrinti triukšmo lygių ir dulkių koncentracijos matavimų bei darbo trukmės rezultatai
Table 1. Aggregated results of the noise levels and dust concentration measurement and work duration
Taškai (variantai)
Points (options)
Garso slėgio lygiai Sound levels Dulkių koncentracija mg/m3
Dust concentration mg/m3
Darbo trukmė per pamainą
minutėmis
Work duration in minutes
Darbuotojas/Operator A svertinis weihted
LAeq, dBA
C svertinis weihted
LCpeak dBC
1 84,3 ± 0,2 107,9 ± 0,9 0,31 ±0,11 60 Traktorininkas/Driver
2 87,3 ± 1,8 108,6 ± 1,4 55,0 ±16,0 60 Darbininkas/Worker
3 85,5 ± 2,5 111,2 ± 0,6 0,26 ±0,05 40 Darbininkas/Worker
4 84,7 ± 0,4 110,3 ± 0,6 0,21 ±0,03 20 Darbininkas/Worker
5 85,7 ± 0,9 113,3 ± 0,8 0,29 ±0,07 60 Traktorininkas/Driver
6 75,1 ± 5,2 99,2 ± 4,2 0,17 ±0,02 60 Darbininkas/Worker
Pagal (1) lygtį apskaičiavus kasdienio veikiančio
triukšmo (ekspozicijos) lygio vertę LEX, 8h nustatyta, kad
prie malūno dirbant 1 valandą per pamainą ji sudaro apie
80,1 dBA. Kadangi darbininkas atlieka ir kitus darbus
triukšmingoje aplinkoje (iš viso apie 3,0 val.), nustatyta
bendroji ekspozicijos vertė – ji sudaro apie 82,6 dBA.
Toks lygis viršija žemutinę ekspozicijos vertę veiksmams
pradėti (Darbuotojų…, 2005), todėl būtina diegti
prevencijos priemones. Viena iš pirmųjų – darbuotojo
aprūpinimas asmenine klausos apsaugos priemone (AAP).
Traktoriaus operatorių taip pat veikia nemažas
triukšmas. Važiuojant tvarte LA,eq buvo 85,7 ± 0,9 dBA, o
didžiausiasis akimirkinis LCpeak siekė 113,3 ± 0,8 dBC.
Bendroji traktorininką veikiančio triukšmo ekspozicija,
apskaičiuota pagal (1) lygtį, sudarytų apie 79,7 dBA. Nors
triukšmo ekspozicija neviršija vertės veiksmams pradėti,
tačiau lygiai yra gana dideli, todėl operatoriui reikėtų
naudoti klausos AAP.
Parenkant klausos AAP 1/1 oktavinių juostų metodu
reikalingi garso slėgio lygiai 1/1 oktavos dažnių juostose,
kurie nustatyti triukšmingiausių darbininko ir
traktorininko operacijų metu (3 pav. ir 4 pav.). Triukšmo
pobūdis pagal dažnines savybes darbininko ir
traktorininko darbo vietose skiriasi, todėl ir parenkamos
klausos AAP jiems turi būti skirtingos. AAP parinkimo
rezultatai pateikiami 2 lentelėje. Panaudojant klausos
AAP darbininką ar traktorininką veiks apie 70 dBA garso
slėgio lygis (2 lentelė).
Ištyrus dulkių koncentracijas visose darbo vietose
paaiškėjo, jog didžiausioji dulkių koncentracijos yra prie
malūno (2 taškas) kur malami grūdai bei ruošiami pašarai.
3 pav. Darbininką prie malūno veikiančių garso slėgio lygių vertės
ir jų neapibrėžčių ribos 1/1 oktavos dažnių juostose
Fig. 3. Worker acting (on the grain mill) sound pressure level values
and its standard deviations in 1/1 octave frequency bands
4 pav. Traktorininką veikiančios (važiuojant fermoje) garso slėgio lygio
vertės ir jų neapibrėžties ribos 1/1 oktavos dažnių juostose
105
Fig. 4. Tractor driver acting (in barn) sound pressure level values and
its standard deviations in 1/1 octave frequency bands
Malūno vietoje esama dulkių koncentracija
(55±21 mg/m3) apie 10 kartų viršija HN 23 (2011)
nustatytą ilgalaikio poveikio ribinį dydį (5 mg/m3)
organinės kilmės dulkėms (įkvepiamoji frakcija). Šioje
vietoje buvo detaliau ištirti dulkių dalelių kiekiai pagal jų
dydį (5 pav.).
5 pav. Dulkių dalelių kiekiai pagal jų dydį (d) ir
matavimų rezultatų standartiniai nuokrypiai
Fig. 5. Dust particles by size (d) and standard
deviations of measurements
Darbo vietoje prie malūno yra labai nepalanki
darbo aplinka – dulkių dalelių koncentracija labai
didelė, o jų sudėtyje vyrauja mažosios dalelės (apie 90
% mažesnės kaip 1,0 m). Norint sumažinti
kenksmingą dulkių poveikį, darbuotoją būtina
aprūpinti kvėpavimo AAP, pvz., puskauke 7210
MONO su filtru 7213 P2. Tai neatidėliotina priemonė.
Ateityje reikėtų modernizuoti darbo vietą, sandarinant
grūdų užpylimo ir sumaltų miltų paėmimo bei pašarų
maišymo zonas, o prasiskverbiančių dulkių sulaikymui
panaudoti šlapiuosius filtrus.
Išvados
5. Didžiausias triukšmo lygis yra fermos darbuotojo
darbo vietoje prie malūno (87,3 ± 1,8 dBA), o visuose jo
atliekamuose darbuose bendroji triukšmo ekspozicija
viršija 82,5 dBA, todėl jam būtina naudoti klausos AAP
(pvz., Peltor H510F).
6. Nors traktorininko darbo vietoje bendroji triukšmo
ekspozicija nustatyta apie 79,7 dBA ir neviršija žemutinės
vertės veiksmams pradėti (80 dBA), tačiau ir jam
rekomenduotina naudoti klausos AAP (pvz., Peltor
H510P3).
7. Malūno darbo zonoje nustatytos dulkių
koncentracijos (vidutiniškai 55 mg/m3) apie dešimt kartų
viršija pagal HN 23 leistinąją (5 mg/m3) vertę, o dulkių
sudėtyje labai dideli ypač pavojingų žmogui mažesnių
kaip 1,0 m dalelių kiekiai (apie 90 %). Darbuotojui
būtina naudoti kvėpavimo AAP (pvz., puskaukę 7210
MONO su filtru 7213 P2), o ūkio savininkui būtina
ieškoti techninių sprendinių dulkių sklaidai mažinti.
Literatūra
1. BUTKUS R., DEIKUS J., MERKEVIČIUS S., ŠARLAUSKAS A. Praktinės rekomendacijos darbuotojų apsaugos nuo triukšmo
keliamos rizikos nuostatams taikyti. Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2005, 71 p. 2. DARBUOTOJŲ apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatai.-
Valstybės žinios, 2005, Nr.53-1804.
3. DSS įstatymas. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. 2003 m. [žiūrėta 2013-12-10]. Prieiga per internetą:
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=464310
4. HN 23:2011. Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai.
V.Ž. 2011-09-10, Nr. 112-5274 5. KALINSKAITĖ R., BUTKUS R. Karvių fermos darbuotojų darbo
aplinkos tyrimas // Žmogaus ir gamtos sauga. Akademija, 2009.
ISSN 1822-1823. D. 1, p. 21-23. 6. KUPŠYTĖ-CIUKŠĖ D., BUTKUS R. Dulkių ir mikroklimato
tyrimai karvių fermoje//Žmogaus ir gamtos sauga, Akademija, 2009.
ISSN 1822-1823. D. 1, p. 45-47.
106
7. LST ISO 1999:2004. Akustika. Darbo vietų triukšmo ekspozicijos
nustatymas ir klausos pablogėjimo dėl triukšmo poveikio
įvertinimas.
8. LST ISO 9612:2009. Akustika. Darbo vietų triukšmo ekspozicijos
nustatymas. Ekspertinis metodas. 9. PROFESINĖS RIZIKOS vertinimas darbo vietoje. Lietuvos
Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie socialinės apsaugos ir
darbo ministerijos. 2003. [žiūrėta 2012 m. lapkričio 25 d.]. Prieiga
per internetą: http://www.vdi.lt/index.php?531041904
10. ŪKIŲ pasiskirstymas pagal karvių skaičių respublikoje 2014-01-01.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, [žiūrėta 2014-02-
05] Prieiga per internetą:
http://www.vic.lt/uploads/file/06_ukiu140101_pagal_gyvas_karvs11.pdf
Albinas Šukys, Ričardas Butkus
Research of noise and dust in the typical for Lithuania cow farm
Summary
Analyzes of typical animal facilities staff work environment, characterized nuisances. Consisting of research methodology and make noise and dust
tests in typical for Lithuania (50 cows) farm. It was found that the farm worker noise exposure may be about 83 dBA (more than lower exposure action
value - 80 dBA), and dust concentration in the grain milling operation is 55 ± 21 mg/m3. In this workplace dominated (about 90%) particles to 1 m size.
Noise and dust harmful effects on the workers’ health to reduce selected personal protective equipment.
Cow farm, noise, dust, prevention
Gauta 2014 m. kovo mėn., atiduota spaudai 2014 m. balandžio mėn.
Albinas Šukys. Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir vadybos programos magistrantas. Adresas:
Žostautų takas – 13, Kaunas. Tel. 868130510, el. paštas: [email protected]
Albinas Šukys. Master student of Agricultural Engineering and Management program at the Faculty of Agricultural Engineering of Aleksandras
Stulginskis University. Address: Žostautų takas – 13, Kaunas. Tel (+37068130510) , e-mail: [email protected]
Ričardas BUTKUS. Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos instituto docentas, technologijos
mokslų daktaras. Adresas: Studentų g. 15, LT-53361 Akademija, Kauno raj. Tel (37) 752376, el. paštas: [email protected]
Ričardas BUTKUS. assoc. prof. at Aleksandras Stulginskis University (Institute of Agricultural Engineering and Safety), doctor of technology sciences,
Address: Studentu 15, LT-53361 Akademija, Kaunas distr. Tel (37) 752376, e-mail: [email protected]