Download - Algirdas Karalius Greiti Pinigai v2

2011 © Algirdas Karalius www.infobusiness.lt

GREITI PINIGAI: 7 BŪDAI, KAIP UŽDIRBTI ANTRĄ ATLYGINIMĄ PER 30 DIENŲ Algirdas Karalius

2011© Algirdas Karalius www.infobusiness.lt 1

ALGIRDAS KARALIUS

GGGRRREEEIIITTTIII

PPPIIINNNIIIGGGAAAIII

777 BBBŪŪŪDDDAAAIII,,, KKKAAAIIIPPP UUUŽŽŽDDDIIIRRRBBBTTTIII

AAANNNTTTRRRĄĄĄ AAATTTLLLYYYGGGIIINNNIIIMMMĄĄĄ PPPEEERRR

333000 DDDIIIEEENNNŲŲŲ

http://www.infobusiness.lt/



TURINYS:

Reali istorija apie nerealų sprendimą....................................3

Jeigu Jūs tokie protingi, kodėl Jums trūksta pinigų...............9

Mitai ir visa tiesa apie pinigus.............................................12

7 minutės, kurios pakeis Jūsų finansinę padėtį visiems

laikams................................................................................26

7 visiems prieinami būdai, kaip uţdirbti antrą atlyginimą per

30 dienų...............................................................................31

1. Greitos operacijos su nekilnojamuoju

turtu...........................................................................31

2. Greiti verslai..............................................................35

3. Greiti pardavimai.......................................................37

4. Jūsų pinigai internete šviesos greičiu.......................43

5. Ţaibiška tinklinė rinkodara........................................49

6. Visada atsiperkančios investicijos............................58

7. Informacinis verslas..................................................67

10 prieţasčių, kodėl informacinis verslas gali tapti geriausiu

Jūsų pasirinkimu..................................................................71

Nuo ko pradėti?...................................................................75

Kelias į greitus pinigus: Jūsų veiksmų planas 1 mėnesiui...77

5 daţniausiai uţduodami klausimai ir atsakymai į juos.......79




Kaip dabar atsimenu tą dieną, kai sutikau jį visai

atsitiktinai. Sėdėjau vienoje iš senamiesčio kavinių ir

gerdamas kavą stebėjau, kaip gatve kaţkur skuba ţmonės.

Staiga pamačiau jį. Jis ėjo priešinga, negu daugelis, kryptimi

ir labai lėtai, taip dar labiau paryškindamas savo ir miesto

ritmo neatitikimą.

Tai buvo labai geras mano paţįstamas. Netgi

galėčiau pasakyti, kad aš buvau jo gerbėjas. Daug metų

galėjau stebėti jo fantastišku tempu augančią karjerą – jis

buvo tikra verslo ţvaigţdė, jo nuomonės klausėsi tokie

verslo rykliai, kaip bankų valdybos pirmininkai, stambių

pasaulinių kompanijų savininkai, išklausyti jo pranešimo

susirinkdavo tūkstančiai ţmonių, jis skraidydavo po visą

pasaulį ir visur buvo priimamas kaip tikras savo srities

ekspertas.

Labai norėjau būti panašus į jį. Aš nepraleisdavau nei

vienos progos susitikti ir ko nors iš jo išmokti. Po susitikimų

jausdavau ypatingą pakylėjimą, lyg būtų uţaugę sparnai, o jo

ekspresyvi kalbėjimo maniera keldavo gilų vidinį

pasitikėjimą.

Ţinau, kad jis buvo brangiausiai apmokamas savo

srities specialistas, per vieną dieną uţ savo konsultacijas

uţdirbantis daugiau nei 80 % išsilavinusių ţmonių per metus.

Apie jį rašė laikraščiai ir visur jis buvo pristatomas kaip

prieštaringai vertinama asmenybė. Dalis ţmonių jo

neapkęsdavo, kiti juo ţavėdavosi, bet buvo labai sunku rasti

bent vieną ţmogų, kuris liktų abejingas jo ekstravagantiškai

kalbėjimo manierai ir propaguojamom idėjom.

RRREEEAAALLLIII IIISSSTTTOOORRRIIIJJJAAA AAAPPPIIIEEE NNNEEERRREEEAAALLLŲŲŲ

SSSPPPRRREEENNNDDDIIIMMMĄĄĄ




Tačiau pastaraisiais metais jis netikėtai kaţkur buvo

dingęs, neţinojau, kaip vystėsi jo karjera. Girdėjau, kad

baigė savo aktyvią profesinę veiklą, o pikti lieţuviai kalbėjo,

jog jis išvyko į Tibetą, paskendo vandenyne arba sušalo

Himalajų viršūnėse.

Kai jį pamačiau, buvau labai maloniai nustebintas,

tačiau dar labiau nustebau dėl pastebėtų jo pasikeitimų. Tai

buvo ne tas ponas X, kurį aš taip gerai paţinojau ir kuriuo

taip ţavėjausi. Tai buvo paniuręs, sulinkęs, priaugęs

nemaţai svorio, vidutinio amţiaus vyriškis uţgesusiu

ţvilgsniu, kuriam labiau galima buvo duoti penkiasdešimt nei

keturiasdešimt metų.

Išgirdęs mano garsų šūktelėjimą, jis, lyg nesupratęs,

kas galėtų jį kviesti, stabtelėjo ir apsidairė, ieškodamas tarp

kavinės lankytojų bent vieno paţįstamo veido. Pamatęs

mane, minutę luktelėjo, tarsi galvodamas, ar verta sustoti, ar

geriau eiti savo keliais. Tačiau netrukus priėjo, pasisveikino

ir paklausė, kaip aš gyvenu.

Aš, negalėdamas sutvardyti savo susijaudinimo,

entuziazmo kupinu balsu pasigyriau, kad neseniai

suorganizavau pirmą šalyje didţiulį seminarą, skirtą tvarkyti

asmeninius finansus. Taip pat nesusilaikiau nepasigyręs, jog

tarp seminaro pranešėjų buvo labai ţymus Europos finansų

srities ţinovas, ir, baigdamas savo trumpą pristatymą,

pridūriau, kad ţmonės liko suţavėti.

„O kaip tu gyveni? – paklausiau jo, – gal gali minutei

prisėsti?“

Dar akimirką pagalvojęs, ponas X prisėdo, bet įspėjo,

kad skuba, ir aš pastebėjau, kad į mano klausimą, kaip

gyvenąs, taip ir neatsakė.

„Ką veiki?“ – paklausiau jo, bandydamas neslopinti

savo entuziazmo.




„Dabar kalbuosi su tavimi....“ – vengdamas tiesaus

atsakymo ištarė mano paţįstamas. Aš supratau, kad mano

klausimai jam nėra malonūs.

„Geriau tu papasakok, ko gi moko jūsų finansų

mokytojas“, – tarė jis.

„Na daug įvairių dalykų, – atsakiau aš. – Pirmas

dalykas, ko mokė tame seminare, kad ţmogus turi pakeisti

poţiūrį į pinigus. Neteisingą poţiūrį į juos atspindi mūsų

finansiniai rezultatai.“

„Tik tiek tesugebėjo pasakyti jūsų mokytojas?“ –

suirzęs paklausė mano paţįstamas.

„Na, ne, dar davė daug praktinių patarimų“, – atsakiau

aš.

„Ir kokie gi tie stebuklingi patarimai?“ – vis klausinėjo

mano pašnekovas.

„Na, – tęsiau aš, lyg būčiau tikras finansų ekspertas,

– pirmas patarimas yra toks: gavus pinigų pirmiausia reikia

susimokėti sau. Tai yra 10 % nuo visų pajamų mes turime

sutaupyti. Toliau turime išmokti formuoti finansinį buferį ir

galiausiai investuoti pinigus taip, kad laikui bėgant

priverstume juos daryti dar didesnius pinigus.“

Ţiūrėdamas kaip į mano ţodţius reaguoja

pašnekovas, supratau, kad entuziazmas pradeda blėsti, nes

šie praktiniai patarimai jam nedaro jokio įspūdţio. Ir apskritai,

kokią turiu teisę mokyti ţmogų, kuris man galėtų papasakoti

dar didesnių gudrybių. Bet vis dėlto nutariau pasinaudoti

paskutiniu šansu ir padaryti jam įspūdį.

„...ir naudodamas visus finansinių patarėjų praktinius

metodus beveik kiekvienas ţmogus laikui bėgant gali tapti

finansiškai nepriklausomas, o ateityje galbūt ir turtuolis“, – tai

sakydamas, pastebėjau paţįstamo akyse lyg atsiradusią

susidomėjimo ugnelę.




„Ir kiek gi, tavo finansų ekspertų nuomone, reikia

laiko, kad taptum finansiškai laisvas?“ – tęsė jis.

„Na, tai gali uţtrukti, – atsakiau aš. – Tiems, kas dirbs

aktyviai, jau po 7 metų gali pasisekti sukaupti gerą pradinį

kapitalą, kitiems tai gali uţimti ir daugiau laiko.“

„O ar nėra kokio nors greitesnio būdo?“ – provokavo

jis mane toliau.

„Ką turi omenyje?“ – negalėjau suprasti aš.

„Na, pavyzdţiui, jeigu man šiandien reikia daug

pinigų? Jeigu aš esu tokioje padėtyje, kad mano kreditoriai

lauks daugiausiai 30 dienų ir po to prasidės...“ – čia staiga jis

nutraukė savo kalbą.

„Kas prasidės?“ – paklausiau su nerimu.

„Nesvarbu. Tai tu taip ir neatsakei, ar yra greitas

būdas, kaip uţdirbti greitus pinigus čia ir dabar“, – lyg

nusivylęs atsiduso jis.

„Greiti pinigai, mano mokytojų nuomone, yra tik

iliuzija, nebent norėtum apiplėšti banką“, – bandţiau

juokauti, siekdamas sušvelninti mūsų pokalbį.

„Kaip tik apie tai ir galvoju“, – su karčia šypsena

atsakė mano paţįstamas.

„Na, – pridūriau aš, – jei ţmogus nori greitų pinigų,

jam reikia paimti paskolą arba susirasti darbą.“

„Tai, – darydamas išvadą pasakė mano paţįstamas ir

jo balse pasigirdo dar viena nusivylimo gaidelė, – tavo

mokytojas neturi jokių idėjų be to, kad apiplėštum banką,

susirastum darbą arba pasiskolintum?“

„Na, neţinau, – atsakiau sutrikęs, – galbūt ir turi, bet

seminaro metu jis kalbėjo apie ilgalaikes finansines

strategijas.“




„Taigi, kaip minėjau, turiu skubėti, buvo malonu tave

pamatyti, perduok linkėjimus šeimai“, – tardamas šiuos

ţodţius jis atsistojo ir visiškai neskubėdamas patraukė ten,

kur neva jo kaţkas labai laukė.

Nuo šio susitikimo jau praėjo keli metai ir nuo tada

taip apie jį daugiau nieko ir neišgirdau. Mano paţįstamasis,

mano herojus kaţkur dingo ir iki šiol aš galvoju, ar neįvyko

kokia nors nelaimė, ar nesu pats bent šiek tiek prie to

prisidėjęs.

Juk mano paţįstamas turėjo aiškiai suformuluotą

klausimą ir, ko gero, tą akimirką išgyveno ne pačias

geriausias emocijas. Tačiau tuomet aš nieko negalėjau

pasakyti. O galbūt, jeigu aš būčiau ţinojęs, kaip yra daromi

greiti pinigai, būčiau galėjęs padėti ne tik jam, ţmogui, kurį

laikiau savo mokytoju, bet ir tūkstančiui ţmonių, kuriuos

spaudė būtent greitų pinigų stoka.

Galbūt aš būčiau galėjęs padėti ţmonėms, kurie

neturi pinigų susimokėti uţ operaciją, nuo kurios priklauso jų

artimųjų gyvybė. Ir kaip būtų galėjusios pagelbėti ilgalaikės

investicijos, jei ši operacija turėtų įvykti per kelias savaites.

Galbūt mano praktiniai patarimai būtų galėję išsaugoti

tūkstančius šeimų, kurios griuvo dėl paprastos prieţasties –

jie neišgalėjo susimokėti susikaupusių skolų.

Aš pats savo gyvenime keletą kartų susidūriau su

tokiais dalykais, kaip visiškas pinigų badas, ir ţinau, kaip

keičiasi mąstymas ir kokias kvailas idėjas mes bandome

įgyvendinti, kai pinigų stoka sukelia tiesioginę grėsmę mūsų

išlikimui. Taigi paţadėjau sau, kad kada nors parašysiu

knygą apie greitus pinigus. Paţadėjau, kad apklausiu

geriausius pasaulyje finansų ekspertus ir suţinosiu

atsakymą į vieną klausimą:




Kaip kiekvienas iš mūsų, nepriklausomai nuo išsilavinimo ar gyvenamosios vietos, gali per trumpą laikotarpį pakeisti savo

finansinę padėtį?

Taigi pristatau Jums septynis legalius būdus,

kuriais galite pasinaudoti, norėdami uţdirbti greitų pinigų. Čia

turiu omenyje 30–90 dienų laikotarpį. Būsiu Jums labai

dėkingas, jei perskaitę šią knygą pasidalinsite savo idėjomis,

savo metodais, ir būsiu labai laimingas, jei mano knyga bent

vienam ţmogui suteiks šiek tiek vilties ir drąsos nepasiduoti

net ir tomis akimirkomis, kai visas pasaulis atrodo yra

nusiteikęs prieš tave.

Šią knygą skiriu savo mokytojui, tikiuosi, jam pavyko

surasti atsakymą į man uţduotą klausimą...

Algirdas Karalius




JEIGU JŪS TOKIE PROTINGI, KODĖL JUMS TRŪKSTA PINIGŲ?

Sensacija!

Atskleista turtingiausių ţmonių

paslaptis!

NEUROFINANSAI atsako į klausimą KODĖL 95 proc.

ţmonių tarpusavyje dalijasi tik 5 proc. pinigų, o likę 5 proc.

ţmonių pasidalija likusius 95 proc. pinigų?

NEUROFINANSAI – tai naujas mokslas, tiriantis

procesus, vykstančius ţmogaus smegenyse tuo metu, kai

jos galvoja apie pinigus. Visą ţmogaus elgesį nulemia dvi

pagrindinės jėgos:

1. Noras išgyventi malonumą

2. Noras pabėgti nuo skausmo

Būtent šie du pagrindiniai motyvai ir lemia mūsų

veiksmus, atitinkamai ir mūsų gyvenimo rezultatą.

Tarp turtingų ir neturtingų ţmonių neurologiniame

lygyje yra tik vienas skirtumas – 95 proc. planetos ţmonių

jaučia didţiulį malonumą išleisdami pinigus, t. y. pirkdami

produktus ar paslaugas, ir atvirkščiai, jaučia milţinišką

skausmą, stresą, kai pinigus reikia pasilikti sau. Jie tai

vadina taupymu, ekonomija.

Būtent dėl šios prieţasties 95 proc. ţmonių,

gyvenančių planetoje, išėję į pensiją taip ir neturi sukaupę

jokios didesnės pinigų sumos. Nepriklausomai nuo to, kiek

jie uţdirba, pinigus išleidţia iki mėnesio pabaigos. Net ir tie,




kurie sugeba sukaupti tam tikras pinigų sumas, labai greitai

jas išeikvoja pirkdami brangesnius produktus ar paslaugas.

Kas gi vyksta turtuolių galvoje?

Turtingi ţmonės išgyvena didelį skausmą, kai jiems

tenka atsisveikinti su pinigais (paprasti ţmonės tai vadina

gobšumu), ir nepakartojamą malonumą, kai pinigai lieka pas

juos.

Turtingi ţmonės supranta, kad turtingumas – ne tai,

kiek tu gali išleisti pinigų, o kiek lieka pinigų tavo kišenėje po visų išlaidų.

Neturtingi ţmonės vertina savo turtą pagal tai, kokius

daiktus gali sau leisti nusipirkti, o turtingi – uţ kokią sumą

pinigų gali parduoti savo turtą.

Neturtingi ţmonės į pinigus ţiūri kaip į priemonę, kuri

leidţia jiems kaţką įsigyti (atiduoti pinigus kitiems), o

turtingi – kaip į priemonę, kuri leidţia uţsidirbti dar daugiau

pinigų (ir juos pasilikti).

Turiu dar blogesnę ţinią

Jokie Jūsų bandymai pakeisti savo finansinę padėtį,

pradedant nuo labiau apmokamo darbo paieškos iki

finansinių kursų lankymo, bandymo investuoti, neatneš Jums

ilgalaikės finansinės naudos, kol nepakeisite savo

smegenyse malonumo ir skausmo ryšio bei finansinio




elgesio. Kalbant paprasčiau, kol neišmoksite jausti

neapsakomo malonumo pasilikdami pinigus ir išgyventi

skausmo atiduodami juos kitiems, tol Jūsų padėtis

nepasikeis.

95 proc. ţmonių, gyvenančių šioje planetoje, serga

sunkiai pagydoma priklausomybės liga. Seksologai šią ligą

pavadintų finansiniu bejėgiškumu (negaliu pasakyti NE nei

vienam pardavėjui ar prekei), narkologai vartotų

„šopingomanijos“ sąvoką. Tai jokiu būdu nereiškia, kad visi

turtingi ţmonės tiek gobšūs, kad neleidţia sau ţemiškų

malonumų. Anaiptol, turtuoliai mėgsta pasilepinti, tačiau tai

daro nemaţindami savo finansinio kapitalo augimo tempų.

Kokį pirmą ţingsnį turime ţengti?

Pakeisti elektrodus savo smegenų finansiniame

akumuliatoriuje.

Tai, kas anksčiau mums buvo pliusas (malonumas), dabar turi tapti minusu (skausmu).

O tai, kas anksčiau buvo minusas (skausmas), dabar

turi tapti pliusu (malonumu).

Vien atlikus šį veiksmą, mūsų pasaulis apsivers

aukštyn kojomis. Atsiras tinkamo lygio motyvacija, būtina

tam, kad taptumėte turtingi.

Kelyje link turtų teisingas poţiūris į pinigus sudaro

90 proc. sėkmės. Techninės subtilybės, įvairūs

instrumentai, metodai, būdai – visa tai apima tik 10 proc.

sėkmės. Pasikartosiu – jokie finansiniai instrumentai




nepadės, jei Jūsų smegenys nebus paruoštos teisingam jų

panaudojimui.

Tad iš pradţių paveikite smegenis teisingomis mintimis ir tik po to pradėkite taisyti savo finansinę padėtį.

MMMIIITTTAAAIII IIIRRR VVVIIISSSAAA TTTIIIEEESSSAAA AAAPPPIIIEEE PPPIIINNNIIIGGGUUUSSS

1 MITAS

Pinigų nėra. Tai pats didţiausias mitas, kuriuo ţmonės

tiki nesusimąstydami apie tai, kaip kvailai jis skamba. Ką

reiškia pasakymas: „Nėra pinigų?“

Kiekvieną dieną monetų kalyklos kala vis daugiau pinigų.

Pasaulyje yra toks jų kiekis, kad pinigus sunku suskaičiuoti,

ir jis vis auga. Ţmonės tvirtina, kad šalyje ar mieste, kuriame

jie gyvena, nėra pinigų, jų darbovietėje taip pat nėra pinigų,

baigiant tuo, kad jie asmeniškai irgi jų neturi.

Ir tai yra melas. Ką reiškia „nėra pinigų“? Visai nėra

pinigų? Jūs jau seniai būtumėte mirę iš bado, jei jų

neturėtumėte. Mes uţhipnotizuojame savo smegenis ir jos

nustoja pastebėti akivaizdţius dalykus.

Kokia yra tiesa?

Pinigų yra tiek daug, kad jie guli tiesiog po kojomis,

laukia mūsų uţ kiekvieno kampo, tik mes jų nematome, o tuo

metu kiti ţmonės tiesiog neturi kur jų dėti.




Tad nustokite apgaudinėti save bei kitus ir nuolat

tvirtinkite sau, kad pinigų yra labai daug, tik belieka atsakyti į

klausimą, kaip juos pasiimti. Taigi tikroji problema yra ne ta,

kad pinigų nėra, o kad nėra aišku, kaip jų gauti.

Tačiau kuo maţiau ţmonės turi pinigų, tuo, kad ir kaip

būtų keista, laiko save didesniais ekspertais. Jie didţiuojasi,

kad nepakliūva į finansines pinkles, netiki jokiais finansų

ţinovais, ir iš esmės yra tikri „finansų ekspertai“. Tai ţmonės,

kurie ţino visas vietas, kur nėra pinigų, ir visus būdus, dėl

kurių neįmanoma pinigų uţdirbti. Šie ţmonės yra paties

didţiausio melo šaltiniai. Jie apgaudinėja save bei kitus, ir

daro tai taip įtikinamai, kad vis didesnis skaičius ţmonių jais

pradeda tikėti.

2 MITAS

Viskas brangu ir brangs dar labiau. Nebūna tokio

dalyko, kaip brangu. Egzistuoja tik toks reiškinys, kad Jūs

neturite pakankamai pinigų įsigyti norimą daiktą. Kad ir kokia

būtų didelė trokštamo dalyko kaina, jei yra ţmonių, kurie jį

perka, reiškia, ji visgi yra priimtina. Tačiau ţmonės tūkstantį

kartų per dieną tvirtina, kad viskas brangu: brangsta dujos,

maisto produktai, paslaugos, jie kaltina valstybės

verslininkus, bet pamiršta apie vieną ţmogų, kuris ir neša

atsakomybę uţ visa tai – Jūs ir tiktai Jūs vienintelis esate

atsakingas uţ tai, kad neturite pakankamai pinigų

apmokėti visas sąskaitas.

Ir tą akimirką, kai nustosite kaltinti bei teisintis, galėsite

pakeisti savo finansinę padėtį. Jūs galite visą gyvenimą skirti

valstybės politikos ir verslininkų gobšumo kritikai, bet jūsų

sąskaitoje dėl to neatsiras nei vieno papildomo lito ar dolerio.




Tačiau, kai savo dėmesį koncentruosite į sugebėjimą uţdirbti

pinigų, pradėsite kalbėti apie brangius dalykus kitaip, pvz. :

„Nors šiandien neturiu pinigų įsigyti šio daikto, laikui

bėgant aš jį nusipirksiu.“

arba

„Man patinka šitas daiktas, kaţin kaip galėčiau jam

uţsidirbti?“

arba

„Aš nenoriu šitam daiktui leisti tokios pinigų sumos.“

Taigi nusiimkite saviapgaulės akinius ir paţiūrėkite tiesai į akis –

nėra brangių daiktų, yra tik plona kišenė.

3 MITAS

Krizė. Aš neturiu pinigų, nes pasaulyje siautėja krizė.

Tai labai populiarus pasiteisinimas, kuris atitraukia mūsų

dėmesį nuo tiesos. Tiesa yra tokia, kad krizės metais

pinigai niekur nedingsta, jų kiekis netgi padidėja, tik

įvyksta pinigų persiskirstymas. Pinigai pereina iš maţiau

finansiškai išprususių rankų į labiau patyrusias. Visais laikais

būtent krizė daugeliui turtuolių tapdavo tiltu į dar didesnius

turtus.




Kitais ţodţiais tariant, turtuoliai turtėja, o vargšai

praranda pinigus, ir tai vyksta ne dėl to, kad pasaulis yra

netobulas, o todėl, kad:

Pinigai mėgsta tuos,

kurie geriau sugeba juos apsaugoti.

4 MITAS

Neturiu komercinės gyslelės. Daugelis ţmonių šventai

tiki, kad turtuoliais tampa arba sukčiai, arba ypatingais

gabumais apdovanoti ţmonės. Dalis tiesos yra, ir, be abejo,

labai maţa tikimybė, kad tapsite finansiniu magnatu, jei

neturėsite tam tikrų prigimtinių talentų.

Tačiau, kalbėdami apie finansinę laisvę ir turtą, mes

turime suprasti, kad finansiniai įpročiai gali būti

formuojami lygiai taip pat, kaip ir bet kuris kitas įgūdis.

Juk nesakote, kad esate nepakankamai talentingi naudotis

kompiuteriu, vairuoti automobilį, valytis dantis arba skaityti.

Kasdieniniai finansiniai įpročiai yra tiesiog privalomi

kiekvienam ţmogui, kaip privaloma dirbti kompiuteriu ir pan.

Tam, kad turtingai gyventumėte, nebūtina turėti išskirtinių

talentų, uţtenka išlaisvinti visiems iš prigimties duotą

išgyvenimo instinktą.

Per milijoną evoliucijos metų mūsų smegenys perėjo visą

paruošiamąjį etapą. Jos yra visiškai pritaikytos išlikti ir

klestėti šiame pasaulyje. Kad išgyventų, smegenys gali

išmokti visų būtinų dalykų.




Ką sako mūsų instinktai?

Jie sako, kad turime ne tik išgyventi, bet ir plėstis, didinti

savo įtakos zoną. Ir vienintelis dalykas, kuris slopina mūsų

instinktą, tai išsilavinimas, kurį mes gauname. Deja, nei

vienoje mokykloje nėra mokoma elgtis su pinigais. Taigi

mes išmokstame įvairių nereikalingų dalykų ir negauname

būtiniausių įgūdţių.

Deja, daţnai ir tėvai negali mums padėti, nes jų patirtis

būna pasenusi ir jų sėkmės modeliai šiais besikeičiančiais

laikais tampa neefektyvūs. Bet tai nereiškia, kad mes galime

kaţką kaltinti, o yra akivaizdu, kad dabar pats laikas priimti

atsakomybę uţ savo finansinę laisvę ir pradėti mokytis

tvarkyti pinigus. Kuo greičiau išmoksite, tuo ilgiau

dţiaugsitės turtingo gyvenimo malonumais.

5 MITAS

Ne ten gyvenu, ne ten dirbu. Tai vienas iš pačių

populiariausių mitų, kurie leidţia visiškai nusiimti

atsakomybę uţ savo finansus. Mes, kupini didţiausio

entuziazmo, kritikuojame valstybę, kurioje gyvename, darbe

taip mėgstame paverkšlenti, apkalbėti savo darbdavius, o ką

nors pakeisti jau nebeuţtenka jėgų.

Daugelis ţmonių bando išsisukti iš padėties ieškodami

darbo kitoje įmonėje ar net kitoje valstybėje. Tačiau daugelio

iš jų gyvenimai iš principo nepasikeičia. Nedaug laimingų

veidų galite pamatyti emigrantų gretose, o euforija dėl naujai

rasto darbo dingsta praėjus vos kelioms savaitėms.




Tai nereiškia, kad neturime ieškoti geresnių sąlygų, o yra

akivaizdu, kad norėdami pasiekti kitokį finansinį

rezultatą, privalome pakeisti savo finansinį išprusimą.

Turime formuoti naujus įpročius ir tada pamatysime

ţymiai daugiau galimybių ne tik svetimose šalyse ir kitose įmonėse, bet ir toje

pačioje vietoje, kurioje esame dabar.

Kadangi gyvename globalios ekonomikos laikotarpiu,

tokia sąvoka, kaip Lietuvos rinka, Rusijos rinka, Amerikos

rinka, praranda bet kokią prasmę. Jūs galite gyventi kaime ar

labiausiai atsilikusioje šalyje, tačiau, jeigu turite kompiuterį ir

prisijungimą prie interneto, galite valdyti didţiulius pinigus.

Taigi vėl kviečiu plačiai atverti akis – mes gyvename

ypatingu laikotarpiu, ypatingoje šalyje ir turime visas

sąlygas, tiek politines, tiek ekonomines tam, kad plėtotume

savo veiklą visame pasaulyje. Nebėra sienų, egzistuoja tik

vidiniai mūsų smegenų apribojimai.

6 MITAS

Nėra laiko. Meluojate. Kiekvienas iš mūsų turi tiek pat

laiko, kaip ir visi – 24 val. Nedrįskite sakyti, kad Jūs jo

neturite. Kai gulėsite mirties pataluose, galėsite skųstis, kad

jo nėra, tačiau ir tada vargu, ar tai bus geras pasiteisinimas.




Turime tik dvi problemas, susijusias su laiku:

1. Neteisingai sudėliojame prioritetus

2. Laiką keičiame į pinigus.

Šios knygos tikslas paskatinti Jus susimąstyti

apie tai, kaip išmokti uţdirbti pinigus nustojus keisti

laiką į juos.

Tam, kad sukurtumėte papildomų pajamų šaltinių,

nereikia 8 val. per parą. Jūs galite skirti tiek laiko, kiek turite,

bet pradţioje privalote investuoti tam tikrą laiko kiekį. Tik

investavę dalį laiko, ateityje galėsite jo gauti vis daugiau

ir daugiau.

Nustatykite sau prioritetą – suformuoti papildomą pajamų

šaltinį (bent vieną per metus), ir kai atsiras pakankamas

kiekis pinigų, galėsite priimti kitą sprendimą – ar iš tikrųjų aš

noriu skirti 8-10 val. per dieną taip, kaip tai dariau iki šiol.

Gal pats laikas pradėti dirbti maţiau, o

uţdirbti daugiau?

Ir nors tai daugeliui ţmonių gali skambėti keistai, būtent

čia ir slypi visa tiesa. Turtėja ne tie, kas parduoda savo laiką,

o tie, kas išmoksta laiką ir pinigus investuoti, ir su

kiekvienais metais jie jų gauna vis daugiau.




7 MITAS

Man nereikia daug pinigų. Be abejo, apribojus savo

ambicijas, įmanoma išmokti „normaliai gyventi“ su

minimaliom išlaidom. Galima netgi sukurti atskirą gyvenimo

filosofiją. Kiek yra dvasinga gyventi ubago gyvenimą?

Tačiau tiesa yra ta, kad ţmogus galėtų save visiškai

realizuoti kaip asmenybę, jam daţniausiai reikia ţymiai

daugiau pinigų, negu jis uţdirba per mėnesį. Netgi jei Jūsų

asmeniniai poreikiai yra minimalūs, tai dar nereiškia, kad

Jūsų artimųjų poreikiai turi nusileisti iki Jūsų lygio.

Nepamirškime ir apie ateitį

Metams bėgant nejaunėjame, taigi tikimybė, kad

sirgsime ir mums bus reikalinga pagalba, su kiekviena

akimirka tampa vis didesnė. Taip pat nepamirškime, kad kas

10 metų infliacija padvigubina pragyvenimo kainą. Taigi tam,

kad išlaikytume tą lygį, kuriame gyvename dabar,

ateityje mums reikės bent kelis kartus padidinti savo

pajamas.

Ţmogaus gyvenimo vidurkis ilgėja, o tai reiškia, kad

pensijoje turėsime praleisti daugiau laiko, nei manėme. Ir jei

pasiţiūrėsite tiesai į akis, nei valstybė nei darbdavys, nei

jokios kitos organizacijos, net Jūsų artimieji negalės uţtikrinti

tokio pragyvenimo lygio, kokį turėjote.

Taigi turtingumas nėra Jūsų noro ar nenoro

klausimas, Jums tiesiog lemta būti turtingais. O ubagystė

yra ne kas kita, kaip liga, kuri atsiranda dėl mūsų finansinio

apsileidimo.




Tad kodėl Jums nepradėjus to daryti jau šiandien?

8 MITAS

Pinigai ne pats svarbiausias dalykas. Taip, sutinku su

Jumis. Sveikata, šeima, meilė, draugystė, santykiai – yra

daug svarbesnių dalykų nei pinigai. Tačiau pinigai leidţia

pasirūpinti pačiais svarbiausiais dalykais gyvenime.

Nustokite save apgaudinėti sakydami, kad nenorite skirti

per daug dėmesio ir laiko pinigams. Nesakykite, kad geriau

skirsite šitą laiką šeimai, vaikams arba hobiui. Geriau

pasakykite, ką ţadate daryti ateinantį pirmadienį iš pat

ryto? Ko gero vaţiuosite į darbą, palikdami vaikus, hobį ir

kitus dalykus. Jūs veidmainis, nuolatos beteisinantis, kad

pinigai Jums nesvarbūs. Paradoksas yra tas, kad:

Kuo maţiau galvojame apie pinigus dabar, tuo daţniau teks

pagalvoti apie juos ateityje.

Taigi nesididţiuokite tuo, kad neturite pinigų, taip pat

kaip nėra kuo didţiuotis tapus priklausomam nuo alkoholio ar narkotikų.

Kiekvienas iš mūsų turi galimybę pasirūpinti savo finansais.




Tam, kad turėtumėte galimybę daugiau laiko skirti

svarbiausiems dalykams gyvenime, reikalingos dvi sąlygos –

laikas ir pinigai. Tačiau kadangi laiką keičiame į pinigus, tai

apibendrindami rezultatą, neturime nei laiko, nei pinigų. Tad

teisinga būtų pasakyti, kad būtent dėl artimų ţmonių ar

dėl to, kas man yra svarbu, aš kasdieną turiu skirti tam

tikrą laiko ir energijos kiekį, kad pagerinčiau savo finansinę

padėtį. Šis laikas daţniausiai yra Jūsų laisvalaikis, kurio,

deja, turite ne tiek ir daug. Visą dieną skiriame tam, kad

plėstume kitų ţmonių verslus, dirbame darbdaviams,

valstybei, elektrą ir dujas teikiančioms įmonėms, kavinėms,

parduotuvėms. Tad gal būtų logiška bent 10 proc., laiko

skirti savo finansų šaltiniams vystyti.

Jeigu Jūs neturite tam laiko arba energijos, kreipkitės į

gydytoją – kaţkas ne taip. Blogiausia tai, kad jei

nesusirūpinsite tuo šiandien, rytoj turėsite dar maţiau laiko

(nes tam, kad sudurtumėte galą su galu, būsite priversti dar

daugiau dirbti), taipogi rytoj Jūs būsite senesnis ir labiau

pavargęs.

Tad pats geriausias laikas pradėti rūpintis svarbiausiais

dalykais yra šiandien, o pinigai yra vienas iš svarbiausių gyvenimo dalykų.

9 MITAS

Pinigai – tai blogis. Kad ir kaip kvailai skambėtų šitas

teiginys, milijardai ţmonių visame pasaulyje šventai tuo tiki.

Šį mitą su malonumu palaiko tie, kas valdo pasaulio pinigus,

o taip pat valstybė ir ţiniasklaida. Kaţkam yra labai




naudinga, kad šitas virusas plistų kaip galima plačiau ir

greičiau.

Pasiţiūrėkite, kokie pasaulyje labiausiai mėgstami

televizijos serialai – būtent „Ir turtuoliai verkia“ tipo.

Ţiniasklaida irgi su kaupu prisideda prie turtingo ţmogaus

įvaizdţio kūrimo. Turtuolis – tai monstras, sukčius, iškrypėlis,

kuris nuolatos dreba dėl savo turtų ir gyvybės, dėl didelio

streso. Laikui bėgant, turtuolis pradeda vartoti narkotikus,

praranda šeimą, kol galų gale patenka uţ grotų. Sutikite,

pakankamai grasinantis paveiksliukas, kuris atbaido didelį

kiekį silpnesnės psichikos ţmonių. Per visą ţmonijos istoriją

mitas, kad turtuoliai nepateks į rojų, o ubagystė yra

dvasingumo pagrindas, yra intensyviai plėtojamas.

Nereikia turėti ypatingai įţvalgaus proto, kad

suprastumėte, kodėl taip yra daroma, ir jeigu tikite šiuo mitu,

deja, patarti esu bejėgis. Noriu palinkėti sėkmės ir tikiuosi,

kad kitame gyvenime Jums bus atlyginta uţ šio gyvenimo

kančias. Tačiau, jeigu turėsite bent šiek tiek drąsos blaiviai

pasiţiūrėti į tai, kuo ţiniasklaida maitina mūsų smegenis,

nesunkai pastebėsite vieną bendrą bruoţą – 97 proc. visos

kas dieną pateikiamos informacijos yra negatyvios ir

bauginančios ţinutės.

Jos tikrai neskatina pasitikėjimo savimi ir kitais, tikrai

neįkvėpia drąsos ir noro pabandyti kaţką pakeisti, tačiau yra

lengvai parduodamos. Ţymiai lengviau ir greičiau, nei geros

ţinios. Ir tai vyksta dėl mūsų smegenų įgimtos ypatybės

daugiau dėmesio skirti blogai ir pavojingai informacijai, kuri

kelia grėsmę mūsų išlikimui, o tuo naudojasi chaoso

pardavėjai.




Turiu Jums gerą ţinią

Jūs turite pasirinkimą – galite valgyti nesveiką maistą,

rūkyti, vartoti narkotikus ir maitinti savo smegenis neigiama

informacija, juolab, kad šiuo metu rinka siūlo didelį šių

„gėrybių“ pasirinkimą. Arba galite pasirinkti sveiką maistą,

tapti laisvu nuo cigarečių ir savo smegenis maitinti teigiama

ir Jus sustiprinančia informacija.

Taigi nustokime kaltinti ţiniasklaidą, greito maisto

industriją ir narkotikų prekeivius. Kuo daugiau kovoji su

blogiu, tuo jis turi tendenciją labiau augti. Pavyzdţiu

imkime JAV – tai aršiausiai uţ sveiką gyvenimo būdą

kovojanti šalis. Amerikiečiai yra sporto, sveikos mitybos

aistruoliai ir... kas dešimtmetį nutukusių ţmonių kiekis didėja

10 proc., o šiuo metu siekia 70 proc. Sutikite, nedţiuginanti

statistika.

Vietoj to, kad kovotumėme prieš kaţką, prisijunkime prie

judėjimo „uţ kaţką“.

Nustokime kovoti su ubagyste ir pradėkime kurti turtingą gyvenimą.

10 MITAS

Pagalba yra blogai. Kiekviena visuomenė turi savo

elgesio taisykles, tam tikrus tabu, kai vienoks ar kitoks

elgesys skelbiamas pavojingu, nepriimtinu, nepageidaujamu




ir netgi draudţiamu. Vienas iš didţiausių tabu mūsų

visuomenėje yra pagalbos suteikimas.

Ką turiu omenyje tai sakydamas?

Mūsų visuomenėje ţmonėms labai įtartinai atrodo, kai

siūlotės padėti, ypač piniginiais klausimais. Ţmonės tiek

pripratę, kad visi iš jų siekia tik pasipelnyti arba atimti

paskutinius pinigus, kad bet kuris bandymas ištiesti pagalbos

ranką priimamas labai atsargiai, o daţnai ir negatyviai.

Ţmonėms kyla klausimas: „Kodėl nori man padėti ir dar

tokiu sunkiu klausimu, kaip pinigai? Ko gero, nori atimti iš

manęs paskutinius skatikus.“ Todėl daugelis knygų ir

seminarų, kurių tikslas padėti ţmonėms ištrūkti iš finansinės

priklausomybės, daţnai kelia abejonių.

Galite pasiūlyti ţmonėms pačius absurdiškiausius

kursus, pvz., karmos išvalymo, čakrų atidarymo ir pan., ir

ţmonės su malonumu ateis sumokėti uţ juos pinigų, bet kai

jie pamato knygą apie tai, kaip pasiekti finansinę laisvę arba

išgirsta apie su pinigais susijusį seminarą, jų pasąmonė

sukyla.

Aš tai vadinu „krabų sindromu“

Turbūt girdėjote, kad jei pagautus krabus sudėtume į

kibirą, jie pradėtų labai keistai elgtis. Bet kurį krabą, bandantį

išlipti iš kibiro, jo bičiuliai čia pat traukia ţemyn. Vietoj to, kad

padėtų vienas kitam išsilaisvinti, jie nesąmoningai traukia

vienas kitą į praţūtį. Tas pats vyksta ir mūsų visuomenėje –

joje vyrauja mitai, daug nuodingų informacinių virusų, kurie




iškraipo mūsų pinigų suvokimą. Tuose virusuose (jie dar

vadinami memais) yra įmontuota programa, kuri apsaugo

virusą nuo jo suradimo ir sunaikinimo.

Ţmonės uţprogramuoti taip, kad bet kuri

informacija, kuri galėtų padėti jiems blaiviai ţiūrėti į finansinę

padėtį ir pamėginti ištrūkti iš ţiurkių rato, būtų vertinama kaip

provokacija, finansinė piramidė arba dar koks kitas baisus

dalykas.

Nors visi mokame skaityti, daugelis iš mūsų

nepasinaudoja šia galimybe. Daugiau nei 90 proc. ţmonių

per metus neperskaito nei vienos knygos, ką jau kalbėti

apie knygas, susijusias su finansais. Ir nors knygynuose bei

internete daug naudingos informacijos, galinčios padėti

padidinti mūsų finansinį išprusimą, dauguma ţmonių

savanoriškai jos atsisako.

Uţtenka bent 15 min. skaitymo per dieną ir per

mėnesį perskaitysite vieną knygą, o per metus tai jau sudarys 12 knygų.

Perskaitę 12 knygų apie asmeninius finansus ir

pritaikę jų principus savo gyvenime, Jūs iš karto

patenkate į elitą, į 3 proc. visuomenės, kuri sąmoningai

tobulina savo įgūdţius.




Taigi skaitydami šią knygą Jūs darote dar vieną

ţingsnį finansinio išprusimo link, o ateityje ir finansinės laisvės link.

Ar padarysite antrą ir trečią ţingsnį priklauso tik nuo

Jūsų.

7 MINUTĖS, KURIOS PAKEIS JŪSŲ FINANSINĘ PADĖTĮ VISIEMS LAIKAMS

Pasaulyje egzistuoja du būdai kaip uţdirbti daug

pinigų ir tapti turtingam:

1 BŪDAS

Šis būdas yra lėtas ir trunka nuo 10 metų ar net visą

gyvenimą. Jau kalbėjome su Jumis apie tai, kad per mūsų

rankas per visą gyvenimą pereina milţiniškas kiekis

pinigų (maţiausiai apie 1 milijoną litų). Jeigu dalį šių

pinigų sugebėtumėte atidėti ir protingai investuoti, tai po

pakankamai ilgo laikotarpio galėtumėte sukaupti ne maţiau

kaip 1 milijoną litų arba dolerių. Tačiau daugeliui iš mūsų

pinigai reikalingi ne gyvenimo pabaigoje, o dabar. Mums

reikia apmokėti sąskaitas jau šiandien, mus spaudţia kreditų

palūkanos, mes trokštame įsigyti daiktą ne ateityje, o dabar,

taigi daugeliui ţmonių reikalingi greiti pinigai.




2 BŪDAS

Būtent uţdirbti greitų pinigų mums atrodo

nepaprastai sunku. Lengva patikėti, kad ateityje būsite

turtingi, bet nepaprastai sunku, kad nekeisdami darbo ir

gyvenimo galite jau per pirmą mėnesį padvigubinti savo

pajamas.

Šioje knygoje aptarsime konkrečius metodus ir

būdus, kurie leis kiekvienam iš jūsų jau per pirmą mėnesį

uţdirbti pinigų sumą, kuri prilygsta arba viršija Jūsų mėnesinį

atlyginimą. Ir tam Jums nereikės daryti jokių staigių pokyčių,

keisti darbą ar atsisakyti esamo verslo.

Kiek tam reikės skirti laiko?

Jūs uţdirbsite šiuos pinigus, skirdami maţiausią savo

laisvo laiko dalį. Bet svarbiau yra tai, kad pakeitę mąstymą

ir finansinį elgesį, jau per pirmas 90 dienų radikaliai

pakeisite savo finansinę padėtį. Jūs galėsite sukurti ne tik

papildomų pajamų šaltinių, bet ir paversti juos nuolat

ateinančiais ir nuolat augančiais šaltiniais.

Taigi ateis akimirka, kai galėsite priimti sprendimą,

ar toliau dirbti darbą, kuriam skiriate 8–10 valandų per dieną,

ar pereiti prie kito grafiko. O gal nutarsite padaryti nedidelę

pertraukėlę ir metams ar keliems iškeliauti į Jus dominančias

šalis, ţinodami, kad pinigų šaltiniai nesustos nešti taip

reikalingų pajamų.




Bet prieš aptardami konkrečius būdus ir metodus,

kaip uţdirbti greitų pinigų, paanalizuokime sprendimų

priėmimą.

Kas keičia mūsų gyvenimą?

Tikrai ne ilgi apmąstymai, informacijos rinkimas ir

konsultacijos su ekspertais. Mūsų gyvenimą lemia

sprendimai, kuriuos darome kasdien. Ir tam, kad priimtume

sprendimą, mums uţtenka daţniausiai VIENOS minutės.

Praktiškai tai trunka dar greičiau. Tačiau daugelį sprendimų

darome net nesusimąstydami. Mokslininkai teigia, kad 95

proc. visų mūsų sprendimų daromi automatiškai. Ir deja,

daugelis iš jų yra susiję su nesąmoningu noru nieko nekeisti,

o tęsti tai, ką darėme iki šiol. Tai yra sprendimai pavadinimu:

„Tęsk toliau“.

Mums reikia išmokti priimti sprendimus, kurie reikštų:

„Keisk, daryk kitaip.“

Jeigu nieko nekeisime ir elgsimės taip pat, kaip iki

šiol, bus kvaila tikėtis kitų rezultatų. Ir kuo greičiau priimsime

tuos sprendimus, tuo maţiau laiko bus įvairioms baimėms ir

abejonėms, kurios sukausto daugelį ţmonių. Ypač tokios

baimės lydi mums kylančius su pinigais susijusius

klausimus.




Turiu Jums gerą ţinią

Gera ţinia, kad kuriant greitus pajamų šaltinius Jums

negresia jokie pavojai, nes rizika lygi nuliui. Blogiausia, kas

gali įvykti – tai, kad nieko neįvyks. Jeigu nepriimsite jokių

sprendimų ir nesustiprinsite jų veiksmais, niekas nepasikeis,

neprarasite jokių pinigų, bet taip pat ir nieko neuţdirbsite.

Tačiau jei norite, kad Jūsų padėtis pasikeistų, turite priimti

keletą sprendimų, susijusių su nedideliais, bet labai

svarbiais pokyčiais.

Vienas iš mitų, kuriais ţmonės tiki, yra susijęs su tuo,

kad siekdami radikaliai pakeisti padėtį, turime radikaliai keisti

ir savo gyvenimą. Kitais ţodţiais tariant, norėdami didelių

pinigų, turime dar daugiau dirbti. Bet tiesa slypi kitur –

mums reikia išmokti dirbant maţiau uţdirbti didesnių

pinigų.

Turime išmokti valdyti principą: „Maţiau tai reiškia

daugiau“. Būtent šis principas uţtikrina ypatingą rezultatą, priimant 7 nedidelius sprendimus.

Iš viso Jums reikės tik 7 minučių, kiekvienas

sprendimas uţtruks tik 1 minutę.

Tad kokie tai sprendimai?

1. Aš būsiu turtingas

2. Aš nuolatos kelsiu savo finansinį išprusimą

3. Aš sukursiu daugybinį pajamų šaltinį




4. Aš kursiu rezidualinių pajamų šaltinį

5. Aš nuolatos didinsiu savo kapitalą

6. Aš padėsiu kitiems ţmonėms tapti

turtingesniems

7. Aš dalinsiuosi savo pinigais

Du pagrindiniai turtingumo principai: 1. Pinigų šaltinių įvairovė

2. Rezidualinių (nelinijinių, pasyvių) pajamų svarba

Greitas testas

5 idealaus verslo charakteristikos

1. Nulinės piniginės investicijos

2. Nulinė rizika

3. Nulinis laikas

4. Nulinis valdymas

5. Nulinė energija

Ar turi tokį verslą? Ko gero, ne, todėl pats laikas pradėti jį

kurti!




7 VISIEMS PRIEINAMI BŪDAI, KAIP UŢDIRBTI ANTRĄ ATLYGINIMĄ PER

30 DIENŲ

1 BŪDAS

Greitos operacijos su nekilnojamuoju

turtu

Pirmas pajamų šaltinis, kurį turi įvaldyti kiekvienas

blaiviai mąstantis ţmogus – nekilnojamasis turtas. Kodėl?

Kiekvienas iš mūsų per savo gyvenimą vienaip ar

kitaip susiduria su nekilnojamuoju turtu – gyvename

butuose, namuose ir nuolat galvojame, kaip pagerinti savo

gyvenimo sąlygas. Netgi jei neţadate profesionaliai

verstis nekilnojamuoju turtu, privalote išmanyti

nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo principus.

1 prieţastis: daugeliui pasaulyje gyvenančių ţmonių

nekilnojamasis turtas yra pagrindinė gyvenimo investicija

ir klaidos, padarytos šioje srityje, daro įtaką visam ţmogaus

gyvenimui.

2 prieţastis: nekilnojamojo turto tema turime

daugiausiai iškreiptos ir klaidingos informacijos.

Atsikratęs šių klaidingų nuostatų, kiekvienas iš mūsų savo

finansinėje padėtyje gali padaryti milţinišką šuolį.

3 prieţastis: būtent nekilnojamasis turtas priverčia

mus įsivelti į ilgalaikes paskolas, paversdamas mus bankų

įkaitais ir finansiniais vergais. Labai daţnai nesusimąstome,

kad paėmę paskolą būstui, iš principo tampame




neetatiniais banko darbuotojais, dieną ir naktį

uţdirbančiais bankams pelną.

Skaudţiausia tai, kad daţnai nesuvokiame, jog

gyvename ne savo namuose, kol šis būstas priklauso

bankui. Tačiau mes priversti atsiduoti bankams, nes daţnai

neţinome būdų, kaip kitaip įsigyti būstą – juk tai labai

brangus pirkinys.

Štai ir gera ţinia

Kiekvienas iš mūsų gali įvaldyti instrumentus, kurie

leidţia pirkti ir parduoti nekilnojamąjį turtą visiškai

neinvestuojant savo pinigų. Ţinodami, kaip funkcionuoja

nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo operacijos be

išankstinio apmokėjimo, galime per pakankamai trumpą laiką

įsikelti į savo svajonių namą, nesumokėję uţ jį praktiškai nė

vieno savo lito. Geriausia yra tai, kad tam nereikia jokių

paskolų. Po kelių metų darbo su nekilnojamuoju turtu galite

tapti ne tik savo būsto savininku, bet ir sukurti ilgalaikių

pasyvių papildomų pajamų šaltinį.

Ţinau, kad tai skamba kaip utopija. Ypač krizės

metais Jums gali atrodyti, kad tokios nekilnojamojo turto

operacijos yra panašios į finansines piramides arba nelegalų

verslą, ir aš jus visiškai suprasiu, nes būtent tokią nuomonę

ir nori sukurti visuomenės informavimo priemonės.

Būtent nekilnojamasis turtas yra lengviausias instrumentas

valdyti didţiules ţmonių mases ir labai nedidelis kiekis

ţmonių turi priėjimą prie tos informacijos, leidţiančios netgi

giliausiais krizės metais be rizikos atlikti daug greitų

nekilnojamojo turto operacijų.

4 prieţastis, kodėl būtent nekilnojamasis turtas yra

vienas iš svarbiausių pajamų šaltinių: neţiūrint į visas

buvusias finansines krizes, ilgalaikėje perspektyvoje turtas

visame pasaulyje tiktai brangdavo. Ţemė yra ribotas




resursas, o būstas visais laikais būdavo, yra ir bus

paklausiausias produktas.

Kiekvienais metasi gims vis daugiau ţmonių ir visiems

jiems bus reikalingas būstas. Jei kitų prekių ţmonės ir galės

atsisakyti, tai maţiausias pajamas turintiems ţmonėms

stogas virš galvos vis tiek visada bus aktualus. Net ir

giliausios krizės metais, tuo metu, kai bankai griūva, o

akciniai fondai sprogta kaip muilo burbulai, nekilnojamojo

turto kaina krisdama niekada nepasiekia nulio.

5 prieţastis: nekilnojamasis turtas yra turtas, kurį

galima pačiupinėti ir pamatyti, kuris ir šiandien, ir rytoj lieka

toje pačioje vietoje, jį galima atnaujinti, praturtinti ir parduoti

arba išnuomoti.

Pats faktas, kad 75 proc. visų turtingiausių pasaulio

ţmonių savo turtus sukūrė iš nekilnojamojo turto, verčia

susimąstyti, ar iš tikrųjų turtuoliai tokie kvaili? O galbūt mūsų

kompetencijos stoka ir nemokėjimas elgtis su nekilnojamuoju

turtu neleidţia pamatyti didţiulių galimybių. Mano

asmeniniame gyvenime pačiais sunkiausiais laikais

(patikėkite, aš jų turėjau nemaţai) būtent nekilnojamasis

turtas ištiesdavo pagalbos ranką. Tačiau tam, kad

išmoktumėte be pinigų per trumpiausią laiką gauti pajamų iš

nekilnojamojo turto operacijų, Jums būtina surasti tos

srities geriausius ekspertus, su malonumu pasiruošusius

pasidalyti savo patirtimi.

Kodėl nekilnojamojo turto ekspertai turėtų

atskleisti savo paslaptis?

Atsakymas labai paprastas – jiems tai yra labai

naudinga. Kodėl? Kad ir koks būtumėte talentingas




nekilnojamojo turto ekspertas, Jūs vienas turite labai ribotą

resursą, taigi per dieną negalite nuveikti daugiau nei

vieno ţmogaus darbų.

Norėdami plėsti savo verslą, privalėsite samdyti

darbuotojus. O ką tai reiškia? Juos reikia surasti, jiems reikia

išnuomoti biurus, mokėti atlyginimus, juos kontroliuoti ir, toli

graţu, ne daugelis iš tų samdomų darbuotojų sugebės

parodyti gerus rezultatus. Taigi priimdami samdomus

darbuotojus, turite skaudančią galvą, finansinių nuostolių

bei rizikos. Netgi pats geriausias darbuotojas laikui bėgant

išeina, ima kurti savo įmones... Taigi uţ savo pinigus

maitinate konkurentus ir skatinate problemų atsiradimą.

Baisiausia, kad pačiam lieka vis maţiau laiko uţsiimti

nekilnojamojo turto operacijomis. Taigi patenkate į uţburtą

ratą.

Ką gi daro geriausi pasaulyje

nekilnojamojo turto ekspertai?

Vietoj to, kad ieškotųsi darbuotojų, jie rengia mokymų

programas, kuriose dalijasi savo patirtimi, ir uţ tai gauna

milţiniškų pinigų. Iš geriausių savo mokinių, kurie įrodo,

kad yra gabūs ir atkaklūs, jie formuoja būsimų savo

verslo partnerių komandas. Taigi su kiekviena diena jų

verslas plečiasi ir tam jie neišleidţia nė vieno lito, nerizikuoja

ir nešvaisto laiko veltui.

Jei norite padaryti greitą šuolį į nekilnojamojo turto

verslą, negaiškite laiko bandymų ir klaidų metodui. Juk Jums reikalingi greiti pinigai.

Suraskite patį geriausią mokytoją ir su jo pagalba

nuţygiuokite visą kelią lengvai, paprastai ir greitai.




2 BŪDAS – greiti verslai

Kuo skiriasi greiti verslai nuo tradicinių?

Kaip ţinia, sukurti tradicinį verslą Jums reikia keleto

elementų:

1. Verslo idėjos

2. Unikalių produktų ar paslaugų

3. Įmonės steigimo

4. Patalpų nuomos, darbuotojų paieškos,

lėšų atlyginimams

5. Rinkodaros bei reklaminių kampanijų

6. Logistikos

7. Kantrybės spręsti problemas

8. Pradinio kapitalo

9. Daug rizikos

Ką tvirtina negailestinga statistika?

Per 5 metus nuo įmonės įsteigimo bankrutuoja

apie 95 proc. įmonių.

10 metų išbandymą atlaiko maţiau nei 1 proc. įmonių.

50 proc. visų išgyvenusių kompanijų vos suduria galą su galu.

Taigi laikui bėgant prarandate daug pinigų, o kad

įsitvirtintumėte rinkoje, Jums reikia turėti išskirtinę




verslininko gyslelę, milţinišką atkaklumą ir kas dieną

skirti 24 val. išlaikyti funkcionuojantį verslą. Ne paslaptis,

kad didelis kiekis ţmonių vis tik ryţtasi tokiam ţingsniui.

Kalbėdami apie greitus verslus, turime omeny tokią

verslo formą, kuri nereikalauja nuosavo kapitalo, kitais

ţodţiais tariant, greitas verslas tai ne kas kita, kaip labai

greitas konkrečios problemos sprendimas. Tam Jūs

galite naudoti kitų ţmonių pinigus, laiką, idėjas ir t. t.

Tradiciškai manome, kad verslas turi turėti pavadinimą, pvz.:

„Aš dirbu restoranų versle“. Tačiau greiti verslai daţnai neturi

konkretaus pavadinimo, jie orientuoti ne į nuolatinį pelno

generavimą, o konkrečios problemos, iškilusios kokiame

nors versle, greitą sprendimą.

Pvz., vienas iš mano mokytojų, Amerikos

neurolingvistinio programavimo specialistas, visai atsitiktinai,

lūkuriuodamas oro uoste savo lėktuvo, pastebėjo, kad

bilietas, kurį jis laikė rankoje, buvo uţpildytas tik iš vienos

pusės. Kita bilieto pusė buvo visai tuščia. Tad jis pagalvojo,

kad tuo metu, kai kompanijos kovoja dėl kiekvieno

reklaminio skydo ploto, didţiuliai kiekiai lėktuvo bilietų lieka

neišnaudoti, o tai juk galėtų būti gera vieta reklamai.

Kadangi šis ţmogus, nebūdamas verslininku, iki

skrydţio turėjo 2 val. laisvo laiko, nuėjo į oro uosto

administracijos patalpas ir suţinojo, kiek bilietų per metus

yra parduodama šiame oro uoste. Tai buvo milţiniškas

kiekis.

Koks gi buvo 2 val. rezultatas?

Per tas trumpas 2 val. jis sugebėjo susitarti ir

pasirašyti kontraktą dėl teisių į neišnaudotą plotą. Per

artimiausias kelias savaites jis sudarė sutartį su keletu

potencialių reklamos davėjų ir taip, nuomodamas reklaminį




plotą milţiniškoms kompanijoms, uţdirbo nemaţą pinigų

sumą. Įsivaizduokite, jam net nereikėjo kurti jokios įmonės.

Viskas, ko iš jo reikėjo – tai paprastuose dalykuose

iţvelgti didelę verslo galimybę.

Tad kodėl gi Jums nepadarius to paties? Kasdien

mes, kaip vartotojai, susiduriame su tūstančiais problemų.

Vietoj to, kad burbėtume ir kaţką kaltintume, geriau

pagalvokime apie tai, kaip galima išspręsti kurią nors iš

jų ir taip uţsidirbti greitų pinigų. Atminkite, kad

svarbiausias sugebėjimas, reikalingas verslininkui – surasti

ir pritraukti reikiamus resursus konkrečiai problemai

spręsti. Tam nebūtina turėti pinigų, įmonės, darbuotojų,

reikia tiesiog pasinaudoti galimybe.

Kaip sakė vienas iš turtingiausių pasaulio ţmonių:

„Kiekvieno ţmogaus gyvenime superfinansinė galimybė

pasitaiko.... maţiausiai tris kartus per savaitę...“

Taigi ko laukiate?

Matote problemą? Paverskite ją apvalia pinigų suma!

Tegyvuoja problemos!

3 BŪDAS

Greiti pardavimai




Ar Jums patinka pardavinėti?

Jeigu TAIP, aš Jus sveikinu, nes tai reiškia, kad

patenkate į 5 proc. pasaulio elito, su malonumu

dalyvaujančio pardavimų procese.

Jeigu atsakėte NE, nesistebėkite, nes tai reiškia, kad

esate iš tų 95 proc. ţmonių, bijančių pardavinėti. Dar kartą

noriu pakartoti, kad Jūs bijote pardavinėti, o ne

nemėgstate.

Vienintelė prieţastis, kodėl ţmonės nemėgsta

pardavinėti – tai baimė. Jie bijo būti atstumti ir geriau numirs

iš bado vietoj to, kad kentėtų girdėdami atsakymą NE. Visi

kiti paaiškinimai, kodėl nemėgstate pardavinėti, yra

saviapgaulė. Ţmonės sugalvoja įvairių pasiaiškinimų, nes

bijo pripaţinti savo baimę. Taigi jie yra dvigubi bailiai.

Iš kitos pusės, nesvarbu, ką galvojame apie

pardavimus, visi mes kasdieną priversti dalyvauti šiame

procese. Patinka mums tai ar ne, bet privalome kasdien

pardavinėti save klientams, darbdaviams. Esame priversti

pardavinėti savo idėjas ir belieka tik pasirinkti, ar tai daryti su

malonumu, ar per prievartą. Daugeliui ţmonių ţodis

„pardavimai“ skamba negatyviai, nes jie nesupranta tikros

pardavimų esmės.

Kokia gi tikroji pardavimų esmė?

O tikroji pardavimų esmė yra įtaka kitems ţmonėms.

Kuo geresnis pardavėjas esate, tuo didesnę įtaką pasauliui

galite daryti.




Mokėjimas parduoti yra talentas ar

kiekvieno išmokstamas praktinis įgūdis?

Mano 20 metų darbo patirtis su 15-os pasaulio šalių

pardavėjais teigia, kad gebėjimas parduoti yra ir talentas,

ir įgūdis, kaip ir bent kuri kita veikla, pvz., krepšinis. Net ir

pats talentingiausias krepšininkas be nuolatinių treniruočių

negalėtų pademonstruoti jokių ypatingų sugebėjimų. Taip pat

ir Jūs privalote išmokti pardavinėti nepriklausomai nuo to, ar

turite tam talentų, ar ne. Pardavimų įgūdis, kaip ir skaitymo,

skaičiavimo, darbo kompiuteriu, privalomas kiekvienam

ţmogui. Šis įgūdis padės Jums sukurti greitų pinigų šaltinių

bet kurioje pasirinktoje srityje.

Kuo gi skiriasi greiti pardavimai nuo kitų

pardavimo tipų?

Iš principo visus pardavimus galime suskirstyti į dvi

grupes: greiti pardavimai ir dideli, sudėtingi pardavimai.

Didelių pardavimų bruoţai:

1. Sudėtingi pardavimai reikalauja keleto susitikimų su

klientais, kartais tai gali uţtrukti pusę metų ar netgi daugiau.

2. Sprendimą pirkti ar nepirkti daţniausiai priima keletas

ţmonių.




3. Norėdami uţdirbti didelių pinigų parduodant, turite arba

parduoti daug produktų, arba labai brangiai. Bet kuriuo

atveju kaina tampa kertiniu derybų elementu.

4. Klientas priimdamas sprendimą rizikuoja. Jo

sprendimas pirkti iš vieno arba iš kito tiekėjo turi įtakos

tolesnei verslo plėtrai, o tai reiškia, kad klientas tūkstantį

kartų pagalvos prieš apsispręsdamas.

Greiti pardavimai turi visiškai priešingus

poţymius:

1. Norint parduoti uţtenka daţniausiai vieno susitikimo.

2. Sprendimą gali priimti vienas ţmogus.

3. Kaina nedaro didelės įtakos sprendimui.

4. Rizika klientui sumaţėja iki minimumo.

Labai svarbu suprasti, kad priklausomai nuo

pardavimo tipo, naudojamos skirtingos pardavimų technikos.

Tačiau viso pasaulio pardavėjai, nepriklausomai nuo savo

verslo specifikos, svajoja apie tai, kaip savo pardavimus

pagreitinti.

Įsivaizduokite, kaip būtų malonu uţsiimt pardavimais,

jeigu kiekvienas klientas po vieno kontakto su Jumis sakytų:

„TAIP, PERKU“. Tačiau realybė tokia, kad norėdami

uţsidirbti pinigų iš pardavimų, turime pakankamai ilgą laiką

skirti kurti pasitikėjimą, o būtent pasitikėjimas ir yra tas

auksinis raktas, kurį pasukus atsidaro klientų seifai.

Jūsų uţduotis ne tik išmokti pardavinėti, bet tai daryti

greitai. Gera ţinia ta, kad egzistuoja labai konkrečios ir




išbandytos pardavimų technikos, apverčiančios visą

pardavimų procesą aukštyn kojom. Toks pardavimas, kuris

remiasi pasitikėjimu, paverčia visą bendravimo su klientais

procesą labai greitu, maloniu ir pelningu.

Iš principo, norėdami parduoti daug ir greitai, turite

nustoti pardavinėti. Vietoj to, susikoncentruokite į kliento

problemų paiešką ir jų sprendimų siūlymą. Kitais ţodţiais

tariant, vietoj pardavėjo mąstymo, turite susiformuoti

gydytojo mąstymą.

Ką reiškia suformuoti gydytojo mąstymą?

Tai reiškia, kad prieš pasiūlydami savo produktą,

turite išsiaiškinti, o ką gi klientui skauda? Ir kuo daugiau

klientui skaudės, tuo greičiau jis norės atsikratyti skausmo,

ir, savaime suprantama, tuo greičiau galėsite parduoti. Jeigu

norite tapti sėkmingi pardavėjai, turite pamiršti visa tai, ką

kada nors esate girdėję apie pardavimus, taip pat turite

pradėti elgtis visiškai kitaip, nei daugelis pardavėjų.

Uţslopinkite savo norą parduoti ir, kad ir kaip tai būtų

paradoksalu, nenorėdami parduoti Jūs parduosite dar

daugiau.

Kokias klaidas daro daugelis pardavėjų?

Dauguma pardavėjų bando suvilioti ţmogų, menkai

sudomintą jų produktu, pasakodami apie produkto

privalumus ir apie naudą, kurią gali gauti klientas,

naudodamasis parduodama preke. Be abejo, toks produktų

piršimas sukelia kliento pasipriešinimą.




Statistika teigia, jeigu pardavėjas iš 25 neigiamų atsakymų

išgirsta bent 1 TAIP, tai jau yra geras rezultatas.

O kaip ţiūrėtumėte į 100 proc. galimybę parduoti visiems?

Tai atrodytų nerealu, bet būtent tokią pardavimų

strategiją ir turite naudoti. Kitais ţodţiais kalbant, privalote

nustoti piršti klientui savo produktus ar paslaugas, o vietoj to,

pradėti testuoti savo klientą. Taip pardavimo procesas

virsta atrankos procesu. Jūs nebandote adaptuoti produkto

prie kliento poreikių, o tiesiog savo produktui ieškote

idealaus pirkėjo. Prieš siūlydami sprendimą klientui,

išsiaiškinate, ar klientas tinka Jūsų produktui. Ir jei klientas

neišlaiko testo, jį diskvalifikuojate.

Tradicinių pardavimų metu klientas diskvalifikuoja

Jus, sakydamas, kad Jūs ar Jūsų produktas jam

nereikalingas. Naudodami naują pardavimų strategiją,

apverčiate viską aukštyn kojomis. Surūšiuojate klientus, o

tai reiškia, kad 100 proc. Jūsų kontaktų tampa sėkmingi.

Jūsų tikslas nėra parduoti visiems, Jūsų tikslas

visus klientus surūšiuoti į tam tikras grupes, o parduoti

tik idealiems klientams. Apie Jūsų produktą jie trokšta

suţinoti kuo daugiau ir turi pakankamai pinigų jį įsigyti. Jeigu

viską atliekate teisingai, idealūs klientai taps Jūsų gerbėjais,

o tai reiškia, kad nuolatos neš ir neš naujas pinigų

sumas. Be to, Jūs paverčiate juos savo nemokamais

reklamos agentais, nes, būdami patenkinti Jūsų produktu

ar paslauga, pradeda reklamuoti Jus savo draugams ir

kitiems klientams. O jų rekomendacijos yra ţymiai

įtakingesnės nei Jūsų, kaip pardavėjo, argumentai.




Maloniausia tokių greitų pardavimų dalis yra ta, kad

neišgyvenate jokio streso. Iš principo net neuţsiimate

pardavimais. Vietoj to, darote tinkamų klientų atranką, o

atrinkę idealų klientą, sukuriate pasitikėjimu grįstus

santykius. Jums nereikia nieko apgaudinėti, turite tik

nuoširdţiai norėti jiems padėti.

Jeigu suprantate šią naują pardavimo koncepciją, kuri

vadinama „pardavimas be pardavimo“, galite parduoti bet kokį produktą per labai trumpą laiką.

Kuo didesnis pasitikėjimas, tuo didesnis pardavimo

greitis.

Dieną galite dirbti bet kokį kitą darbą, o laisvalaikiu

uţsiimti greitais pardavimais. Jums belieka tik pasirinkti

labiausiai patinkantį produktą, kuriuo tikite ir kuris galėtų būti

naudingas idealiems klientams. Jums nebūtina, kaip

daugumai pardavėjų, praleisti 40 val. per savaitę biure, turėti

didelės duomenų bazės, nereikalingas ir vadovas. Jums tik

reikės rasti arba sukurti pačiam gerą produktą ir pateikti

jį idealiam klientui, kaip greitą jo aktualių problemų

sprendimą.

4 BŪDAS

Jūsų pinigai internete

šviesos greičiu

Ar jums teko ką nors girdėti apie internetą? Galbūt net

pačiam jame apsilankyti? O gal, naudodamiesi juo, ką nors




pirkote? Nenustebčiau, jei suţinočiau, kad, naudodamiesi

internetu, esate ką nors pardavę.

Visi šie klausimai šiais laikais skamba, švelniai tariant,

keistokai ir sunku įsivaizduoti, kad prieš gerus 10 metų ţodis

„internetas“ sukeldavo daugiau nuostabos ir skeptiško juoko.

Netgi Billas Gatesas internete tuo metu nematė didesnės

naudos.

Viskas pasikeitė ir ateityje internetas bei

kompiuterinės technologijos turės vis didesnę įtaką. Net

sunku įsivaizduoti, kaip būtent dėl interneto pasikeis

pasaulis per artimiausius 5–10 metų.

Jeigu Jūsų nėra internetinių pardavėjų sąraše, Jums

gresia didţiulis pavojus. Tai reiškia, kad rytoj Jūsų, kaip

įmonės ar specialisto, gali nebebūti. Tiesiog privalote išmokti

ne tik naudotis internetu, bet ir, naudodamiesi juo,

pardavinėti. Nesvarbu, ką apie jį galvojate, ir ar Jums

patinka kompiuteriai, ar ne. Pasauliui nesvarbi Jūsų

nuomonė. O jeigu bandysite internetą ignoruoti, rytoj Jums

reikės labai brangiai uţ tai sumokėti.

Kita vertus, per daug didelis optimizmas pakišo koją

milijonams interneto pardavėjų. Turbūt girdėjote, kad 99

proc. įmonių, bandţiusių pardavinėti internetu, bankrutavo.

Dėl kokios gi prieţasties tai nutiko?

Daugelis įmonių ir pavienių pardavėjų nesupranta,

kad aukštų technologijų (high tech) neuţtenka suformuoti

lojalių klientų grupę. Dar reikalingas aukšto lygio prisilietimas

(high touch).

Internetas negali atstoti asmeninio kontakto su

klientais akis į akį. Tačiau, jeigu mes ţinotume, kaip tinkamai




internetą išnaudoti, nustebtume pamatę, kokį didţiulį kliento

prisirišimą tokiu būdu galima formuoti.

Pagrindiniai tradicinės ir internetinės

rinkodaros skirtumai

Tradicinės rinkodaros priemonės kainuoja

pakankamai brangiai. Skelbimas laikraštyje, reklaminė

kampanija per televiziją ar radiją kainuoja milţiniškus

pinigus. Ir nors kiekvienais metais reklaminiai kaštai

didėja, jų efektyvumas dramatiškai maţėja.

Kodėl? Kiekvienais metais paprastam klientui tenka

susidurti su vis didesniu kiekiu reklaminių pranešimų. Tai

pavirto tikru reklaminiu pragaru, todėl ţmonės aktyviai ėmė

priešintis rinkodaros terorizmui.

Kaip elgiamės matydami reklamą per televizorių?

Perjungiame kitą kanalą. Ką daugelis iš mūsų daro su krūva

reklaminių bukletų, gautų paštu? Metame juos į šiukšlių

dėţę. O kaip reaguojame į įvairios rūšies šlamštlaiškius,

terorizuojančius mūsų elektroninio pašto dėţutes? Triname

juos, o jei net ir skaitome, darome tai labai suirzę.

Neţiūrint į mūsų, kaip klientų pasipriešinimą,

kompanijos vis agresyviau kovoja dėl kelioms sekundėms

sutelkto dėmesio. Tam, kad jį atkreiptų, o galbūt ateityje ir

sudomintų savo reklama, įmonės naudoja pačias

įvairiausiais priemones – pradedant sekso, erotikos ir

baigiant šokiruojančiais vaizdais.

Niekas jau nebesugeba suskaičiuoti, kiek pinigų,

skirtų reklamai, duoda naudos, o kiek iššvaistoma be reikalo.

Taigi tokį reklaminį maratoną gali sau leisti tik didelės




kompanijos. Maţos išnaudoja savo kuklų rinkodaros

biudţetą pasitenkindamos tik trupinėliais.

Ką gi kalbėti apie paprastą ţmogų, kuris visą dieną

dirba ir neturi pinigų reklamai? Jam belieka tik naudotis

partizaninės rinkodaros gudrybėmis, tačiau tokios

gudrybės daţniausiai nesukuria pasitikėjimo tarp Jūsų ir

kliento.

Kas gali Jums padėti?

Padėti gali internetas. Jame yra neribotas kiekis

vartotojų ir neegzistuoja toks dalykas, kaip rinka (Lietuvos,

Rusijos, Amerikos), nes jis yra globalus. Norint suformuoti

savo pranešimą, kuris pasiektų milijonus potencialių

vartotojų elektroninių paštų, nekainuoja didelių pinigų.

Reikalingos tik specifinės ţinios ir meistriškumas.

Nepaskęsti internetinio pasaulio jūroje Jums leis

naujų interneto taisyklių paisymas. Pagrindinė taisyklė, kuria

turite vadovautis norėdami pardavinėti internetu, skamba

taip:

Iš pradţių turiu nusipirkti klientą, arba nemokamai

suteikti jam naudingą paslaugą, padovanoti produktą, ir tik tada galiu tikėtis, kad klientas norės kaţką duoti man, pvz.,

savo pinigus.

Iš kitos pusės, internetas suteikia prieigą prie klientų

24 val. per parą. Jeigu sukuriate pasitikėjimu grindţiamus

santykius, galite sukurti ir didţiulę aistruolių grupę, kuri




ne tik nesipriešins Jūsų pasiūlymams, bet ir nuolatos

reikalaus iš Jūsų vis naujų produktų, o uţ tai bus pasiryţę

sumokėti milţiniškas sumas. Visa rinkodara Jums

nekainuos, o pinigų kiekis, kurį galėsite uţdirbti, taps

neribotas.

Internetas daugelį dalykų leidţia automatizuoti, todėl

galėsite uţsiimti savo darbais, o automatizuoto pardavimo

sistema dirbs 24 val. per parą. Internetas taip pat leidţia

sumaţinti sandėliavimo, logistikos kaštus iki nulio. Jums

nereikia turėti savo biuro ir darbuotojų. Galite suburti

partnerių visame pasaulyje, kurie uţ nedidelį atlygį

padarys visa tai, ko patys nemokate ar nenorite daryti.

Sutaupysite laiko, kurį kasdien skiriate vaţiuoti į biurą

arba pas klientą. Galite sėdėti namuose nesiskutę su chalatu

ir organizuoti seminarus, kurie bus klausomi visame

pasaulyje. Tačiau visa tai padės Jums suformuoti neribotą

pajamų šaltinį tik tuo atveju, jeigu suprasite, kad internetas

kelia visiškai kitus reikalavimus. Jeigu suvoksite, ko

internete ieško Jūsų klientai, galėsite tapti tikrais internetinės

rinkodaros ekspertais, net ir nelabai susigaudydami visose

techninėse subtilybėse. Internetinė rinkodara ypač imli

edukaciniams pardavimams.

Kas tai yra edukaciniai pardavimai?

Edukacija – tai mokymai, o pardavimai – tai

pardavimai. Kitais ţodţiais tariant – tai pardavimas

internetu mokant kitus ţmones. Šis pardavimo būdas

tinka ne tik seminarų ir konsultacijų verslui.

Edukacinio pardavimo esmė tokia – šiais laikais

klientui ne problema surasti reikiamos informacijos apie

vienokį ar kitokį produktą. Internete tai galima padaryti greitai




ir nemokamai. Didţiausia problema klientui – susigaudyti

neaprėpiamoje pasiūlymų jūroje. Tačiau jį domina ne

pasiūlymų gausa, o sprendimai. Klientui reikia, kad kaţkas

taupytų jo laiką ir parodytų trumpiausią kelią link

geriausio sprendimo. Būtent tuo ir galite pasinaudoti.

Pvz., vietoj to, kad siūlytumėte padangas uţ gerą

kainą, internete galite sukurti svetainę, kurioje nemokamai

išdėstysite visą naudingą informaciją, susijusią su padangų

pasirinkimu, pirkimu, saugojimu, montavimu, remontu ir pan.

Galite organizuoti diskusiją ar net konferencijas.

Milijonai ţmonių internete kas dieną ieško atsakymų į

jiems rūpimus klausimus. Ir jei Jūsų svetainėje per

trumpiausią laiką jie galės rasti „sukramtytą“ ir lengvai

suprantamą atsakymą, laikui bėgant tapsite jų

autoritetu. Ţmonės klausysis Jūsų patarimų ir jaus

simpatiją, o laikui bėgant ir prisiriš, nes nemokamai

suteikėte jiems daug naudos.

Ilgainiui Jūs, kaip ekspertas, galėsite rekomenduoti

klientams pirkti tam tikrus Jūsų produktus. Ţmonės labiau

linkę klausytis ekspertų nuomonės nei pardavėjų.

Organizuodami diskusijas klientams rūpimais klausimais,

daug suţinosite apie tai, kokios aktualiausios problemos juos

kamuoja. Galite klientą įtraukti į produkto ar paslaugos

kūrimo procesą. Taigi naudodamiesi internetu sukursite

ypatingus pasitikėjimu paremtus santykius. O tai

daţniausiai beveik nieko nekainuoja ir galite darbuotis

patogiu laiku.

Internetas leidţia Jums ir Jūsų klientams sumaţinti

riziką, nes kartu su daugeliu produktų ir paslaugų internete

yra siūloma 100 proc. pasitenkinimo garantija. Tai reiškia, jei

Jums nepatinka produktas, atgaunate visus sumokėtus

pinigus. Tokia garantija dar labiau padidina pasitikėjimą

ir pagreitina pirkimus.




Reikia ţengti tik 5 ţingsnius:

1. Surasti sritį, kuri Jums yra įdomi.

2. Surasti ţmonių, kuriems taip pat aktuali Jūsų

pasirinkta sritis (tam galite panaudoti forumus ir kitus

interneto išteklius).

3. Surasti problemą, kylančią Jūsų pasirinktiems

būsimiesiems klientams.

4. Pasiūlyti jiems sprendimą.

5. Parduoti vis daugiau ir vis naujų produktų bei

paslaugų.

5 BŪDAS

Ţaibiška tinklinė rinkodara

Neţinau, ką girdėjote arba ţinote apie tinklinę

rinkodarą, tačiau drįstu teigti, kad, jei tikrai tai ţinotumėte,

jau seniai būtumėte metę visus savo darbus bei verslus ir

visiškai atsiduotumėte šiai veiklai. Tad, jeigu nesate

„deimantas“, t. y. tinklinėje rinkodaroje pasiekęs

aukščiausių rezultatų, reiškia, kad šiame versle kaţko

nesuprantate, ir, ko gero, tai, ką girdėjote, yra netiesa.

Iš vienos pusės, tinklinės rinkodaros idėja yra geniali

savo paprastumu. Mano įsitikinimu, tai pati nuostabiausia

galimybė, kuria ţmonės 21 amţiuje gali pasinaudoti. Tapti

finansiškai laisvu yra reali galimybė bet kuriam ţmogui,

nepriklausomai nuo jo išsilavinimo ar gyvenamosios vietos.

Iš kitos pusės, tinklinės rinkodaros idėja yra tiek

neįprasta, kad daugelis net ir labai protingų bei išsilavinusių

ţmonių taip jos ir nesupranta. Būtent dėl šios prieţasties yra

daug asmenų, bandţiusių realizuoti save tinklinėje




rinkodaroje, patyrusių nesėkmę ir išėjusių iš šio verslo net

nepradėjus normaliai jo vystyti.

10 metų turėjau galimybę tirti įvairias tinklinės

rinkodaros kompanijas, susitikau su jų lyderiais ir turiu

pasakyti, kad iki šiol ši sritis man atrodo paslaptinga ir

įkvėpianti. Tad pamėginkime trumpai išsiaiškinti, kas gi tai

yra, ir kodėl kiekvienam ţmogui verta pagalvoti apie tinklinės

rinkodaros verslo galimybę, kaip vieną iš papildomų pajamų

šaltinių.

Visų pirma atskirkime tinklinę rinkodarą nuo

finansinių nelegalių piramidţių. Būtent čia kyla

daugiausiai nesusipratimų, nes išoriškai galima surasti tam

tikrų panašumų. Bet iš esmės tai yra dvi visiškai skirtingos

sritys.

Kas yra nelegali

finansinė piramidė?

Tai toks pinigų paėmimo būdas, kai ţmonės

uţsidirba įtraukdami kitus į tą pačią struktūrą, o pagrindiniai

pinigai uţsidirbami iš registracijos mokesčio. Pvz., Jums

siūloma sudalyvauti naujame verslo modelyje ir tam, kad

galėtumėte pradėti, reikia sumokėti 4000 litų ar dolerių, o 50

proc. šių pinigų gaus ţmogus, pakvietęs Jus į šį

pseudoverslą. Galite greitai grąţinti tuos neva investuotus

pinigus ir uţsidirbti, jei pakviesite 4–6 ţmones, kurie

sumokės tą patį stojimo mokestį. 50 proc. tų pinigų atiteks

Jums. Taigi nesunku paskaičiuoti, kad investavę 4000 litų ir

pritraukę 6 ţmones uţsidirbate 12 000 litų. Atrodo, neblogas

verslas...




O jeigu Jūsų pakviesti draugai padarys tą patį,

uţsidirbs ir jie, ir Jūs, ir tie, kas pakvietė Jus. Tokios

organizacijos visame pasaulyje vadinamos

nelegaliomis. Jos nesukuria jokios pridėtinės vertės,

nes neegzistuoja realūs produktai ir visi uţdirba tik iš

ţmonių pritraukimo.

Daţniausiai tokios organizacijos egzistuoja trumpą

laiką. Kai policija, galų gale, bando sustabdyti šią veiklą,

finansinių piramidţių lyderiai su visais pinigais jau būna

išvykę, o tie, kas ateina į verslą vėliau, lieka be draugų ir be

pinigų. Tokios nelegalios piramidės jau turi seną istoriją ir

kartas nuo karto iš naujo atsiranda įvairiose šalyse,

sukeldamos sumaištį, didelį kiekį agresijos bei daug

neigiamų ţiniasklaidos atsiliepimų.

Mūsų laikais šios finansinės struktūros, siekdamos

uţsislaptinti, kartais bando panaudoti pseudoproduktą.

Tai reiškia, kad gaunate narystę uţ didelius pinigus ir dar

įsigyjate kaţkokius produktus, kurių savikaina maţa, o

galutinė kaina didelė. Deja, niekas neuţsidirba iš produktų,

jie reikalingi tik priedangai ir akių dūmimui.

Taigi dar kartą priminsiu, kad tokio būdo finansinės

organizacijos yra nelegalios. Tad, duok Dieve, su jomis

nesusidurti. Šiose organizacijose labai efektyviai

išnaudojamas ţmonių gobšumas, psichologiniai

kompleksai, noras uţsidirbti „lengvus“ pinigus, todėl

nenuostabu, kad į jų spąstus patenka net ir patys didţiausi

skeptikai.

Tinklinė rinkodara yra visame pasaulyje oficialiai

pripaţintas produktų platinimo modelis. Jau 50 metų ši

rinkodaros forma egzistuoja ir apima daugiau nei šimtą šalių.

Tokios globalios kompanijos, kaip Microsoft, Adidas, Coca-

Cola, renkasi savo partnerius būtent tinklinės rinkodaros

kompanijas.




Jeigu pasiţiūrėtumėte į paskutinę krizę, kuri buvo

išbandymas daugeliui verslų, geriausios tinklinės rinkodaros

kompanijos ne tik sumaţino savo apyvartas, bet ir padarė

didţiausią šuolį. Milijonai ţmonių visame pasaulyje, ypač

tokiose šalyse kaip Amerika ar Japonija, aktyviai dalyvauja

tinklinėje rinkodaroje. Šis verslas atlaikė aibę juridinių ir

politinių išpuolių, todėl šiuo metu pripaţintas kaip visiškai

legalus ir, svarbiausia, greičiausiai augantis verslo modelis.

Pagal efektyvumą jis prilyginamas franšizių verslams,

tokiems, kaip McDonald„s.

Kas tai yra franšizė?

Įsivaizduokite verslo modelį, pvz., McDonald„s, kuris

buvo labai sėkmingas vienoje šalyje ir buvo išbandytas

kitose šalyse, kuriose taip pat patvirtino savo efektyvumą.

Tam, kad pritrauktų naujų investicijų, šio verslo pradininkai

pradeda pardavinėti visą sėkmingo verslo technologiją kartu

su prekiniu ţenklu visiems, galintiems ir norintiems jį įsigyti.

Įsigijęs franšizę, jos turėtojas gauna visą palaikymą, kuris

uţtikrina, kad šis verslo modelis pasiteisins ir jam. Tuo metu,

kai tradiciniame versle per pirmus 5 metus bankrutuoja 95

proc. kompanijų, franšizės versle pirmus 5 metus atlaiko 95

proc. franšizių turėtojų.

Tačiau dėl tradicinės franšizės kyla keletas

problemų:

Pirma: ji kainuoja brangiai, t. y. nuo keliasdešimt tūkstančių

iki milijonų dolerių, taigi ją gali sau leisti įsigyti ne

kiekvienas.




Antra: franšizės turėtojai turi teisę į veiklą ribotoje teritorijoje.

Norėdami plėsti savo verslą, turite pirkti dar vieną

franšizę.

Trečia: franšizės turėtojas privalo aktyviai dalyvauti

veikloje, o tai atima iš jo visą darbo dieną.

Tradicinių franšizių negalime priskirti prie papildomų

pajamų šaltinių. Tačiau daugeliu atvejų franšizės pirkimas

labiau garantuotas pajamų šaltinis nei nuosavo verslo

kūrimas. Todėl franšizės modelis taip plačiai plinta po viso

pasaulio įvairias verslo sritis, pradedant kavinių, drabuţių,

kanceliarinių prekių, valymo, kepimo ir kt.

Kas vienija tinklinę rinkodarą

ir franšizės verslą?

Ir vienas, ir kitas verslas turi laiko išbandytą sėkmės

modelį. Taigi pasirinkdami tinklinės rinkodaros kompaniją,

atkreipkite dėmesį į tai, kiek dešimtmečių ši kompanija plečia

savo veiklą. Rinkitės pagal galimybę tas, kurios atlaikė 20,

30 ar net daugiau metų išbandymą.




Kodėl laiko išbandymas toks svarbus?

1) Paskutiniu metu atsirado daug pseudofranšizių ir

pseudotinklinės rinkodaros kompanijų. Tai yra vadinamosios

„naujosios bangos kompanijos“, kurios skaičiuoja kelerių

metų egzistavimo laikotarpį. Tai reiškia, kad jos neištvėrė

laiko išbandymo (o būtent po 10 ir 20 metų didţiausias kiekis

kompanijų nutraukia savo veiklą).

Visos „naujosios bangos kompanijos“ tvirtina, kad turi

ypatingą produktą, rinkodaros planą bei unikalią galimybę

uţkariauti pasaulį. Tačiau daţniausiai tai būna tik ţodţiai ir

po 3–5 metų jos leidţiasi į dugną kartu su nusivylusiais

partneriais bei apgautais klientais.

2) Licencijos įsigijimas tinklinėje rinkodaroje yra

nemokamas arba minimalus. Labai rekomenduoju saugotis

kompanijų, kurios reikalauja didelio pradėjimo mokesčio

(daugiau nei kelių tūkstančių litų). Viena vertus, didelis

pradţios mokestis leidţia atrūšiuoti ţmones, kita vertus,

norint plėsti savo tinklą, jis tampa didţiule kliūtimi naujiems

verslo dalyviams. Kam mokėti didelius pinigus? Minėjau, kad

tikrose tinklinės rinkodaros kompanijose draudţiama

uţsidirbti iš stojimo mokesčio.

3) Pirkdami franšizę, privalote mokėti mėnesinį

mokestį nepriklausomai nuo to, kaip jums sekasi. Tinklinėje

rinkodaroje nebūtina kiekvieną mėnesį pervedinėti tam tikrų

įmokų, o jeigu įmonė to reikalauja, tai pagalvokite, ar tai tikrai

Jums tinkanti kompanija.

Kai kurios tinklinės rinkodaros kompanijos reikalauja

kiekvieną mėnesį pirkti uţ tam tikrą pinigų sumą.

Pagalvokite, ar tai tinkantis Jums variantas, nes niekas

negali garantuoti, kad kiekvieną mėnesį turėsite pajamų. Ir

taip pat, kaip paskolos, tokie mokesčiai gali sukelti daugiau

streso nei naudos.




Jei renkatės tinklinės rinkodaros kompaniją,

pasirinkite būtent tą, kurioje maţiau apribojimų.

Dar vienas svarbus dalykas, kurį turi tinklinės

rinkodaros kompanijos – tai mokymo sistema. Net jei

aktyviai nedalyvausite savo tinklo kūrime, apmokymai Jums

pravers įvairiose gyvenimo srityse. Jie nekainuoja labai

brangiai, tačiau formuoja tinkamas psichologines

nuostatas, suteikia motyvacijos ir duoda taip trūkstamą

finansinį išsilavinimą.

Deja, „naujosios bangos“ tinklinės rinkodaros

kompanijos neturi tokios mokymų sistemos, arba apsiriboja

rekomendacijomis paskaityti vienokias ar kitokias knygas.

Supraskite, kad tinklinėje rinkodaroje neišvystysite tvirtos

organizacijos, jei neturėsite geros mokymo sistemos. Gali

būti, kad ţmonės mielai pradės darbuotis Jūsų sistemoje, o

po kurio laiko paliks verslą dėl motyvacijos stokos.

Iš kitos pusės, gera mokymo sistema suformuoja

visas sąlygas tam, kad Jūsų organizacija plėstųsi net ir

aktyvai Jums nedalyvaujant. Tai reiškia, kad laikui bėgant

galėsite turėti milţinišką ir nuolatos didėjantį pasyvių

pajamų šaltinį.

Tačiau nesusigundykite paţadais, kad tinklinėje

rinkodaroje nieko nereikės daryti, ir kad ji atneš Jums turtus

ir pagarbą per artimiausius 2-3 mėnesius. Supraskite, kad

sėkmė priklauso ne tik nuo kompanijos ir produktų, bet nuo

santykių, kuriuos suformuosite savo organizacijoje.

Tinklinėje rinkodaroje 80 proc. sėkmės sudaro

psichologija ir tik 20 proc. produktas bei verslo

strategija.




Ar galima pagreitinti tinklo kūrimą ir

sumaţinti nesėkmių, būdingų tradicinėje

tinklinėje rinkodaroje, kiekį?

Atsakymas TAIP, galima, jei pasiţiūrėsime į tradicinę

tinklinę rinkodarą kitomis akimis.

Daţniausia nesėkmių prieţastis yra ta, kad ţmonės,

atėję į tinklinės rinkodaros verslą, atsineša tradicinio verslo

mąstymą. Paradoksas – kuo sėkmingesnis ţmogus

tradiciniame versle, tuo daugiau nesėkmių jis patiria

tinklinės rinkodaros versle. Ypač didelis kiekis nesėkmių

laukia gerų pardavėjų, pardavimų skyrių vadovų ir rinkodaros

specialistų. Šie profesionalai bando taikyti pagrindinį

rinkodaros principą, kuris tvirtina, kad reikia surasti kuo

daugiau ţmonių, kuriems galima parduoti kuo daugiau

produktų. Šie tradiciniai profesionalai pritraukia didelį kiekį

ţmonių, sugeba įsiūlyti jiems daug produktų ir per trumpą

laiką pasiekia neblogų rezultatų.

Laikui bėgant daugelis šių ţmonių palieka

organizaciją. Jeigu norite tinklinėje rinkodaroje būti sėkmingi,

pamirškite viską, ką ţinojote apie pardavimus apskritai.

Supraskite, kad Jūsų uţduotis ne pardavinėti produktus,

o suformuoti vartojimo kultūrą.

Kad Jūsų verslas būtų stabilus, turite koncentruoti dėmesį į

aktyvių verslo partnerių paiešką ir jų apmokymą.

Reikia suprasti, kad vienu metu negalite dirbti su

dideliu skaičiumi savo partnerių. Daugiausiai su 3

ţmonėmis, kuriuos turite mokyti kurti šį verslą. Kitais




ţodţiais tariant, turite išmokyti Petrą, kad jis išmokytų

Antaną, o šis išmokytų Marytę, kad ji darytų tą patį, kaip ir

Jūs.

Tinklinės rinkodaros verslas labiau panašus į

krepšinio trenerio darbą. Jūsų uţduotis ne surinkti didţiulį

kiekį besidominčių krepšiniu, bet nevykusių ţaidėjų, o

suburti geriausius, suformuoti jų komandą ir išmokyti

daryti viską, ko reikia, kad laimėtų.

Taigi, jei dalyvaujate tinkliniame versle, nustokite

įtraukinėti į šį verslą bet kuriuos, o atrinkite pačius „alkaniausius“, iš tikrųjų trokštančius pakeisti savo gyvenimą.

Išmokykite šiuos ţmones daryti tą patį, ką darote Jūs,

ir laikui bėgant dėl dvigubėjimo principo, pagal visus

geometrinės progresijos dėsnius, turėsite didţiulį kiekį lojalių

vartotojų, be jokios prievartos, su malonumu vartosiančių

produktus, rekomenduosiančių juos savo draugams, o Jūs

gausite tam tikrą procentą nuo kiekvieno įsigyto produkto.

Tinklinės rinkodaros versle didţiausias

privalumas yra, kad Jums nereikia keisti esamo darbo.

Uţtenka skirti po kelias valandas per savaitę ir kiekvienais

metais šis laikas bus Jums apmokamas vis brangiau ir

brangiau.

Tuomet, kai Jūsų nuolatinės pajamos iš tinklinės

rinkodaros verslo maţiausiai du kartus viršys esamas,

galėsite priimti sprendimą, ar toliau dirbti savo pagrindinį

darbą, ar kaţką radikaliai gyvenime keisti ir galbūt visiškai

atsiduoti naujai veiklai.

Nesvarbu, ką galvojate apie tinklinės rinkodaros

verslą. Visi faktai rodo, kad tai yra revoliucinė idėja, kuri




apima vis didesnį kiekį ţmonių visame pasaulyje.

Tinklinės rinkodaros kompanijos išugdo patį didţiausią

skaičių naujų milijonierių. Pagal finansiškai laisvų ţmonių

kiekį nei viena kita industrija negali prilygti tinkinei rinkodarai.

Tačiau pats didţiausias privalumas yra tas, kad tinklinės

rinkodaros verslas suteikia galimybę ţmonėms ne tik

uţdirbti neribotą kiekį pinigų, bet kartu išlaisvinti laiką.

Po 3–5 metų darbo tinklinės rinkodaros versle, padėdami kitiems ţmonėms tapti sėkmingiems ir turtingiems, patys

tapsite finansiškai laisvi. .

Tai nėra vieno mėnesio darbas, bet pokyčiai vyks

greičiau nei kitame tradiciniame versle.

6 BŪDAS

Visada atsiperkančios investicijos

Kaip pinigus uţdirba 95 proc. planetos gyventojų? Jie

į pinigus keičia savo laiką. Norėdami uţdirbti jų daugiau,

ţmonės turi tik du variantus:

1. dirbti didesnį kiekį valandų.

2. brangiau pardavinėti savo laiką.

Tačiau tiek laikas, tiek valandiniai įkainiai yra riboti,

todėl 95 proc. gyventojų, nepriklausomai nuo savo




išsilavinimo ir darbštumo, yra priversti tarpusavyje dalytis 5

proc. visų pinigų.

Kadangi laiko keitimo į pinigus konkurencija yra

didţiulė, norėdami išgyventi, ţmonės priversti nertis iš kailio,

kad gautų didesnę kvalifikaciją ir turėtų šansų parduoti savo

laiką brangiau. Daugelis tėvų šventai tiki, kad jų misija yra

padėti vaikams gauti gerą išsilavinimą. O kadangi jis

kainuoja vis daugiau, dauguma ţmonių ima paskolas. Ir koks

to rezultatas? Neigiamas šeimyninis biudţetas ir galimybė

kautis dėl teisės vystyti kitų ţmonių verslus...

Deja, nei vienoje aukštojoje mokykloje nemoko, kaip

tapti finansiškai laisvam, t. y. ir uţsidirbti pinigų, ir susikurti

laisvo laiko. Vienintelė galimybė tapti finansiškai laisvam

– išmokti investuoti savo laiką ir pinigus taip, kad

ilgainiui investicijos Jums atneštų dar daugiau laiko ir

dar daugiau pinigų.

Kur galima to išmokti?

Tikrai ne universitetuose ir ne privačiose verslo

mokyklose. Vargu, ar galima išmokti investicinio meno

kalbantis su bankų darbuotojais, kurie parduoda Jums

investicinį produktą. Paklauskite savęs, ar tas ţmogus,

siūlantis investuoti, jau turi tokį gyvenimo lygį, kurį siūlo

būtent Jums? Juk daugelis finansų konsultantų patys yra

samdomi darbuotojai, o tai reiškia, kad keičia savo laiką į

pinigus. Investicijos yra tik produktas, kurį jie nori parduoti. Ir

kokius graţius ţodţius beišgirstumėte, ţinokite, kad nei

vienas iš investicinių produktų pardavėjų

nesusidomėjęs Jūsų klestėjimu. Visi jie nori tik vieno –

uţdirbti ir tai padaryti Jūsų sąskaita.




Kaip ir draudimo agentai, investicinių portfelių

pardavėjai paskirsto riziką tokiu būdu, kad laimėjimo atveju

laimėtų jie ir galbūt šiek tiek Jūs, bet nesėkmės atveju visa

rizika atitektų tik Jums.

Kalbant paprasčiau, kai susitinka du ţmonės, iš kurių

vienas turi patirties, o kitas – pinigų, jiems išsiskyrus, tas, kuris turėjo patirties, gauna pinigų, o tas, kuris turėjo pinigų,

įgauna patirties (kartais labai karčios).

Dar neprasidėjus krizei kas antras lietuvis galėjo

pasigirti, kad yra investuotojas. Kai kurie iš jų net išmokdavo

specifinių terminų, ir praktiškai jie visi save laikė

investuotojais. Tačiau krizės pabaigoje daugelis iš jų prarado

pinigų ir įgavo šiek tiek patirties, bet vargu ar suţinojo, kaip

reikia teisingai investuoti.

Taigi tam, kad taptumėte sėkmingu investuotoju,

sugebančiu apskaičiuoti riziką ir pamatyti tendencijas, laiku

pirkti ir laiku parduoti akcijas, turite turėti labai daug

specifinių ţinių ir pakankamai ilgą investavimo patirtį.

Daugumai ţmonių investavimas į vertybinius popierius

vargu ar taps greitu pinigų gavimo šaltiniu. O visi

pasiūlymai greitai uţsidirbti, gaunant 30–50 proc. metinių

palūkanų daţniausiai baigiasi finansinio burbulo sprogimu.

Man teko mokytis pas labai ţymius pasaulio

investuotojus, bet negaliu pasigirti, kad daug ko nors

išmokau. Vis dėl to, bendraudamas su didţiausiais finansų

ekspertais, pastebėjau kelis svarbius dalykus:




1 pamoka:

Neinvestuok pinigų į tą sritį, kurios nesupranti.

2 pamoka:

Prieš investuodamas išklausyk labai rimtus praktinius

apmokymus. Jų metu turi būti pasiruošęs prarasti tam tikrą

pinigų kiekį ir suvokti juos kaip mokymų išlaidas. Taigi

renkantis investiciją, pagalvok, apie tą pinigų sumą, kurios

tau tikrai ne gaila prarasti, o praradus tavo šeimos finansinė

padėtis iš principo nepasikeis.

3 pamoka:

Mokykis iš pačių geriausių, t. y. iš tų, kurie per visą

savo gyvenimą įrodė, kad yra išskirtiniai investuotojai.

4 pamoka:

Prieš bandydamas investuoti į įvairius fondus,

vertybinius popierius, obligacijas ir pan., turi atlikti tam tikras

privalomas investicijas, kurios iš tikrųjų yra 100 proc.

patikimos. Tai reiškia, kad ir kas pasikeistų pasaulinėse

finansinėse rinkose, tavo investicija tikrai atsipirks.

Kas tai per investicijos?

Pirma investicija – į finansinį saugumą.

1 ţingsnis: išmok kas mėnesį atidėti maţiausiai 10

proc. visų gautų pinigų. Kitais ţodţiais, susimokėk sau.




Nesvarbu, kokia tavo finansinė padėtis, 10 proc. atidėtų

pinigų radikaliai jos nepakeis, o jei nesugebi atlikti tokios

operacijos, pamiršk apie bet kokį investavimą, nes tam nesi

subrendęs.

2 ţingsnis: atidėdamas 10 proc. (o padidėjus tavo

pajamoms, nuo padidėjusios sumos 50 proc.) turi

suformuoti finansinį buferį, t. y. atidėti tokią sumą grynais

pinigais, kuri leistų tau laisvai, nemaţinant išlaidų, pragyventi

vien tik iš santaupų nuo 6 iki 12 mėn. (6 mėn. finansinio

klestėjimo metais, 12 mėn. krizės metais). Šiuos pinigus

turite turėti grynais. Jie suteiks Jūsų šeimai didţiulį saugumo

pojūtį, nes ţinosite, kad ir kaip pasikeistų Jūsų finansinė

padėtis (netektumėte darbo, susirgtumėte), turėsite 6–12

mėnesių rasti sprendimą ir ją pataisyti.

Patirtis rodo, kad didţiausios problemos su finansais

kyla tada, kai šeima, turėdama vieną pagrindinį finansinį

šeimos šaltinį, staiga jį praranda. Neturėdami jokių santaupų

arba galimybės šias santaupas paversti grynais pinigais,

ţmonės būna priversti daryti labai neteisingus sprendimus.

Paradoksas, bet daugiau nei 80 proc. ţmonių neturi

santaupų, nepriklausomai nuo to, kokį atlyginimą jie gauna.

Tad prioritetas Nr. 1 yra finansinio buferio suformavimas.

3 ţingsnis: ištreniruoti savo finansinį

„raumenyną“. Turite formuoti įprotį turėti su savimi

pakankamai rimtą pinigų sumą, pvz., 1000 eurų grynais,

kurių, kad ir kas nutiktų, negalitumėte išleisti.




Kokią naudą tai duoda?

1) Jaučiatės pakankamai turtingas, nes visuomet turite

solidţią sumą pinigų, net ir tuo metu, kai vos suduriate galą

su galu. Taip formuojamas Jūsų turtingumo jausmas. (Jis

skiriasi nuo jausmo, apimančio, kai kišenėje belieka tik

centai).

2) Tai treniruoja Jūsų finansinę valią ir griauna

stereotipinę reakciją – turiu pinigų, iš karto išleidţiu.

3) Tai yra testas Jums. Aš paţįstu daug ţmonių, kurie

mano esantys finansiškai išprusę, tačiau dauguma taip ir

neišlaiko šio testo, jie tiesiog išleidţia pinigus. Apie kokį

investavimą galime kalbėti, jei neturite bazinio finansinės

kontrolės įgūdţio.

4) Tai ugdo Jūsų finansinę drąsą. Daugelis ţmonių tiesiog

bijo turėti tokią sumą pinigų. Jiems atrodo, jeigu jie su savimi

turės didelių pinigų, juos būtinai uţpuls arba apiplėš.

Remiantis statistika, tokia tikimybė yra labai maţa. Netgi jei

taip nutiktų, tai nėra Jūsų paskutiniai pinigai, bet svarbiausia,

kad, jeigu bijote turėti didelių pinigų, psichologiškai

save atbaidote nuo turto. Ramiau miegate, kai jų neturite,

jaučiatės saugūs, o tai yra vargšo psichologijos poţymis.

Turite išmokti į pinigus ţiūrėti kaip į galimybę, o ne

kaip į pavojų.

Tad nešiokitės kišenėje dideles pinigų sumas, o

kiekvieną kartą, įkišę į ją ranką ir apčiuopę pinigų krūvelę, pasakykite sau: „Oho, aš esu turtingas!“




Antra investicija – į save.

1) Negailėkite pinigų geroms knygoms apie

finansinį klestėjimą.

2) Nepraleiskite progos lankyti kursų, seminarų,

susijusių su finansais. Neturtingi ţmonės visuomet

skundţiasi dėl pinigų stokos, o turtingi visuomet skundţiasi

dėl finansinio išprusimo stokos. Turtuoliai supranta, kad

pinigų pasaulyje yra pakankamai daug ir, jei negaliu jų

paimti, dėl to kaltas tik mano nepakankamas finansinis

išprusimas.

Taigi tinkamiausia investicija – susirasti geriausia ekspertą

Jus dominančioje srityje ir eiti pas jį mokytis.

Jūs nesurasite nei vieno gerų rezultatų pasiekusio

ţmogaus, kuris neturėtų savo mokytojo. Mokytojas

nepaprastai sutrumpina mokymosi laiką ir pagreitina

Jūsų progresą. Pats ilgiausias ir kvailiausias būdas

mokytis, ypač finansinių įgūdţių, iš savo klaidų. Kelios

investicinės klaidos gali tiek Jus sukrėsti, kad visiems

laikams atsisakysite bet kokio bandymo praturtėti.

Norėdami sutaupyti, labai daţnai tai darome mokslų

sąskaita – pasiskoliname iš draugo knygą, kad nereikėtų

pirkti savos, nemokamai surandame (pavagiame)

elektroninę knygą internete, vietoj to, kad lankytume

seminarus, pietautume su tais, kurie juose buvo, ir

klausytumėmės paskutinių naujienų. Kai kalbame apie

mokslus, tikėdami, kad kas nors privalo mus išmokyti – ar




tėvai, ar valstybė, ar darbdavys, esame labai racionalūs ir

gobšūs.

Statistika tvirtina, kad tik 3 proc. ţmonių savarankiškai

tobulina savo profesinius įgūdţius. 95 proc. daro tai tik tuo atveju, jei juos priverčia vadovai arba apmoka darbdavys.

Tad ne nuostabu, kodėl 95 proc. ţmonių visą likusį

gyvenimą priversti vos sudurti galą su galu. 5 proc.

turtingiausių ţmonių supranta, kad mokėjimas uţdirbti ir

valdyti pinigus yra toks pats įgūdis, kaip ir bet koks

kitas, pvz., automobilio ar kompiuterio valdymas. Jeigu

norite išmokti formuoti papildomą pajamų šaltinį, suraskite

tą, kuris tai jau padarė, suţinokite, kaip tai vyko, ir

pakartokite. Tai nėra lengva, bet iš tikrųjų paprasta. Ţymiai

parasčiau ir lengviau, nei visą gyvenimą vargti ir laukti

išsvajotos pensijos.

Trečia investicija – labdara.

Nesvarbu, kurį labdaringą projektą pasirinksite,

svarbu suprasti, kad turtingumas – tai ne pinigų kiekis, kurį

galite leisti sau iššvaistyti, o jausmas, kurį išgyvenate, kai

suprantate, kad pinigų turite daugiau, nei Jums jų reikia.

Taigi, kai uţsiimate labdara ir tam tikrą kiekį pinigų

atiduodate kitiems, taip deklaruojate pasauliui, kad esate

turtingas ir, jei tai darote nuolat, jaučiatės laimingas. O kaip

ţinia, jausmai formuoja mąstymą ir elgesį, o tai savo

ruoţtu formuoja rezultatus. Ţmonės, kurie jaučiasi esą

turtingi, daţniausiai traukia prie savęs finansines galimybes.




Iš kitos pusės, ţmonės, kurie jaučiasi esą ubagai ir

neturintys atliekamų pinigų, savo ţodţiais ir veiksmais

traukia į savo gyvenimą skurdą.

Kiek reikėtų skirti labdarai?

Pasaulis jau seniai atsakė į šį klausimą. Visose

religijose ir kultūrose aukojama apie 10 proc. Tad nuo tos

dienos, kai pradėsite skirti 10 proc. savo pajamų labdarai,

Jūsų gyvenime įvyks nuostabūs pokyčiai. O ilgalaikėje

perspektyvoje visi labdarai skirti pinigai Jums tikrai

sugrįš dešimteriopai.

Tai nebūtinai įvyks finansine forma. Tapsite

laimingesni, laisvesni ir labiau pasiruošę priimti iš pasaulio

tas dovanas ir galimybes, kurių anksčiau nepastebėdavote.

Įdomiausia, kad ši investicija yra 100 proc. sėkminga, nes

negalite pralaimėti. Tuo metu, kai pasaulį krečia krizės,

sprogsta eiliniai finansiniai burbulai, Jūsų lūkesčiai, susiję su

labdara, niekuomet nebus apvilti.

Jums nereikia nerimauti, ar investicija atsipirks,

nereikia galvoti, kokia padėtis dabar yra finansų rinkose,

nereikia baimintis, ar Jūsų verslo partneriai Jūsų neapgaus.

Jūs be jokių lūkesčių atiduodate labdarai ir Jūsų patirtis

viršys bent kokias optimistiškiausias prognozes.

Tam, kad pradėtumėte investuoti, Jums nereikia

laukti, tai galite pradėti daryti jau šiandien. Ir kuo greičiau

pradėsite, tuo greičiau galėsite tikėtis dividendų.




7 BŪDAS

INFORMACINIS VERSLAS

Niekam nėra paslaptis, kad gyvename

informaciniame amţiuje. Tačiau maţai kas suvokia, kad šis

amţius po truputį baigiasi. Pasaulis iš lėto pereina į idėjų

amţių. Ką tai reiškia?

Tai reiškia, kad informacijos perteklius (prie to labai

prisidėjo internetas) sukelia daug problemų. Jeigu anksčiau

buvo sunku jos rasti ir privalėjome kreiptis į ekspertus, tai

dabar informacijos tiek daug, kad joje galime tiesiog

paskęsti. Atsiranda poreikis vėl kreiptis į specialistus, bet šį

kartą ne į informacinės srities ekspertus, o į paieškos.

Atsirado nauja profesija – reikalingas informacijos

suradimas ir jos pavertimas produktu. Taip palaipsniui

susikūrė kaip niekad sparčiais tempais augantis

INFORMACINIS VERSLAS.

Kodėl gi Jums tuo nepasinaudojus? Kiekvienas iš

Jūsų, nepriklausomai nuo išsilavinimo, galite uţsidirbti

ieškodami, sistemindami ir parduodami informaciją. O jeigu

pateiksite savo klientams dar ir išskirtinių idėjų kartu su

technologija, padedančia jas įgyvendinti, tikrai

sulauksite tokio populiarumo, kurio negalėjote tikėtis

jokioje kitoje srityje.

Yra dar keletas informacinio verslo privalumų. Jis

neturi jokios rizikos, blogiausia, kas gali atsitikti – Jūsų

informacijos niekas nenupirks, bent jau šiandien. Kadangi

saugoti informaciją nereikalingi jokie sandėliai, o elektroninių

knygų ar kompaktinių diskų gamybos kaštai yra

minimalūs, todėl iš informacinio verslo galite gerai

pasipelnyti.

Įdomiausia tai, kad turėdami didelę marţą, Jūs

nenuskriaudţiate savo klientų. Čia laimi visi.




Įsivaizduokite, kad surinkote informacijos, kurios kaina yra

1000 dolerių. Parduodate ją klientui uţ 100 dolerių, o

gamyba Jums kainavo 10 dolerių, taigi Jūsų pelnas yra

milţiniškas. Klientų kiekis, kuriuos galėsite rasti

internetu, yra neribotas, kaip neribotas yra ir

informacijos kiekis, kurią galėsite parduoti.

Informacinių produktų kūrimas daţniausiai neuţima

daug laiko, o svarbiausia, vieną kartą sukurtas produktas

gali būti parduodamas daug kartų, taigi gaminate tikras

rezidualines pajamas.

Dar vienas patrauklus informacinio verslo bruoţas –

Jūs praktiškai neturite konkurentų. Jie visi gali tapti Jūsų

verslo partneriais. Taigi su konkurentais galite plėsti savo

duomenų bazę ir tokiu būdu laimi visi – tiek klientai, tiek

konkurentai, tiek Jūs. Jums nebūtina būti kurios nors srities

ekspertu. Galite pardavinėti ekspertų ţinias, su jais

konsultuotis ir taip rasti atsakymą, kurio taip ieško Jūsų

klientai.

Yra dar vienas labai svarbus faktas, leidţiantis labai

greitai tapti tikru ekspertu bet kurioje pasirinktoje srityje.

Patirtis rodo, kad, jei perskaitėte 10 kurios nors srities knygų

per metus, patenkate į 1 proc. elito, tikrų ekspertų

profesionalų, kurie aktyviai domisi savo sritties visomis

naujienomis. Tačiau, jei neperskaitote nei vienos knygos,

nelankote seminarų, patenkate į daugiau nei 90 proc. tų

ţmonių, kurie tiesiog tingi tai daryti ir ieškoti reikiamos

informacijos, kad ir kokia prieinama ji būtų.

Būtent tokie tinginiai ir yra Jūsų potencialūs

klientai. Įvaldę greitąjį skaitymą ir kitokias protingas taktikas,

galite per vakarą perskaityti penkias knygas,

susikonspektuoti jas, o per mėnesį įsigilinti į visiškai naują

sritį taip, kad tikrai turėsite ką naudingo pasakyti savo

klientams.




Aš jau 20 metų dirbu šioje verslo srityje, mano

asmeninėje bibliotekoje yra 4000 knygų, skirtų sėkmės

filosofijai ir tematikai. Išmokęs greitai skaityti, gebu 25

kartus greičiau perdirbti informaciją, negu daugelis

aukštuosius mokslus baigusių ţmonių. Per tą laiką uţ

daugiau nei 17 milijonų litų pardaviau įvairių produktų ir

turiu pasakyti, kad informacinis verslas dabar išgyvena

nepaprastą augimą. Esu įsitikinęs, kad kiekvienas ţmogus,

norintis per trumpiausią laiką sukurti pajamų šaltinį, turėtų

išbandyti save šioje srityje.

Jums reikia ţengti keletą ţingsnių:

1 ţingsnis:

Pasirinkite sritį, kuri Jums yra nepaprastai įdomi

(paklauskite savęs, apie ką norėtumėte daugiau suţinoti, uţ

kokią informaciją patys būtumėte pasiryţę sumokėti pinigų).

Tai gali būti ir Jūsų mėgstama veikla, ir informacija, susijusi

su darbu.

2 ţingsnis:

Suţinokite, su kokiomis problemomis susiduria

ţmonės, besidomintys ta pačia sritimi (geras būdas apie

tai suţinoti – apsilankyti forumuose, kuriuose problemos ir

aptarinėjamos). Pvz., jei esate aistringas pokerio ţaidėjas,

atraskite, ką ţmonės norėtų apie jį ţinoti. Jei Jūsų aistra

kulinarija, pasidomėkite, kokios informacijos ieško tokie

patys aistruoliai, kaip ir Jūs?




3 ţingsnis:

Reikia rasti Jūsų tikslinei auditorijai rūpimų

problemų sprendimą.

a) Galite pamėginti sugalvoti sprendimą;

b) Galite rasti sprendimą skaitydami specifinius leidinius;

c) Galite atsakymą gauti pas ekspertus.

4 ţingsnis:

Jums reikia parduoti sprendimus ţmonėms.

5 ţingsnis:

Kartokite pirmus 4 ţingsnius ieškodami vis naujų

problemų ir siūlydami vis naujus sprendimus.

Pats nustebsite, kaip greitai galėsite tapti ne tik

turtingesnis, bet ir susilaukti didţiulės pagarbos, nes visame

pasaulyje ekspertai yra labiausiai gerbiamas ţmonijos

sluoksnis.

O jei ryţtumėtės parašyti knygą, pvz., apie savo

gyvenimą, tai dar padarytumėte sau didţiulę viešųjų ryšių

paslaugą. Taigi vien pliusai, belieka tik pradėti veikti.

Apibendrindamas, išvardysiu 10 prieţasčių, dėl kurių

rekomenduočiau pabandyti būtent informacinį verslą.




10 PRIEŢASČIŲ, KODĖL INFORMACINIS VERSLAS GALI TAPTI GERIAUSIU

JŪSŲ PASIRINKIMU?

1. Minimalios investicijos 2. Greita investicijų grąţa 3. Milţiniškas pelnas 4. Lengva ir pigi gamyba, saugojimas ir tobulinimas 5. Aukšta vertė klientui 6. Formuojamos rezidualinės pajamos 7. Neribota rinka 8. Prestiţinė ir įspūdinga karjera (esu autorius – esu

ekspertas) 9. Nulinė rizika 10. Neribotos produktų ir klientų plėtros galimybės

21 informacijos tipas, uţ kurį klientai

pasiruošę sumokėti.

1. Ţinios

2. Pramogos

3. Nuotykiai

4. Mokėjimas profesionaliai ką nors daryti

5. Mokėjimas gyventi

6. Įkvėpimas

7. Maţai ţinomos paslaptys

8. Asmeninė ir kitų ţmonių patirtis

9. Ypatingi interesai

10. Hobiai

11. Profesinės ţinios ir įgūdţiai

12. Įţvalgos

13. Sėkmės ir nesėkmės patirtis




14. Vaizduotė

15. Sielos stiprybė

16. Dvasingumas

17. Meilė

18. Entuziazmas

19. Humoras

20. Uţuojauta ir supratimas

21. Būdai uţdirbti pinigų ir gyventi pilnavertį gyvenimą

NUO KO PRADĖTI?

Kurią sritį iš 7 pinigų šaltinių Jums reikėtų pasirinkti

pirmiausia?

Teisingas sprendimas pasirinkti tą, kuri labiausiai

atitinka Jūsų asmeninį verslininko tipą, o jų yra 4:

1. Introverslininkai

2. Ekstraverslininkai

3. Infoverslininkai

4. Autoverslininkai

Kokiam verslininkų tipui priklausote Jūs?

4 tipai pagal Robertą Alleną.

Greitas testas greitiems pinigams.

INTRAVERSLININKAI

1. Ar mokate daryti įtaką kitiems ţmonėms, padėdami

jiems priimti sprendimus?

2. Ar kiti ţmonės klausosi Jūsų patarimų?




3. Ar Jums patinka kitiems rekomenduoti?

4. Ar esate geras advokatas, gindamas vienokį ar kitokį

produktą ar paslaugą?

5. Ar Jūsų idėjos pakankamai įdomios, kad ţmonės

sutiktų uţ jas sumokėti?

6. Ar Jums patinka pardavinėti?

Jei į visus klausimus atsakėte TAIP, priklausote

intraverslininkų tipui.

EKSTRAVERSLININKAI

1. Ar manote, kad esate įvaldę kaţkokį meną?

2. Ar Jums patinka kurti?

3. Ar Jums patinka kitiems organizuoti pramogas?

4. Ar mokate sugalvoti sprendimus įvairioms

problemoms?

5. Ar Jūsų idėjos turi ryškų išskirtinumą?

6. Ar Jums patinka kurti tai, ko dar niekas nebuvo

sukūręs?


ekstraverslininkų tipui.

INFOVERSLININKAI

1. Ar Jums patinka sisteminti ir tvarkyti informaciją?

2. Ar patinka mokyti kitus?

3. Ar mokate sudėtingus dalykus pateikti paprastai?

4. Ar Jums svarbu padėti kitiems, kad jų gyvenimas būtų

geresnis?

5. Ar laikote save ţmogumi, gebančiu rasti problemų

sprendimus, organizuojant smegenų šturmą?

6. Ar Jums patinka savo idėjas perteikti popieriaus lape?




7. Ar mėgstate skaityti?

Jei visi atsakymai yra TAIP, priklausote infoverslininkų

tipui.

AUTOVERSLININKAI

1. Ar lengvai pavyksta taupyti pinigus?

2. Ar mokate išspausti maksimalią naudą iš bent kokios

padėties?

3. Ar Jums patinka, kai pinigai auga miegant?

4. Ar Jums patinka dirbti su skaičiais?

5. Ar Jums patinka derėtis?

6. Ar mokate pasirinkti geriausią variantą iš visų galimų?

7. Ar Jums pavyksta sujungti skirtingus ţmones ir jų

turtus?

8. Ar Jums patinka įgyvendinti projektus?

9. Ar Jums patinka rasti sprendimą pačiose

sudėtingiausiose situacijose?

10. Ar Jums patinka turėti savo nuosavybę?


autoverslininkų tipui.

Kuo vadovaujasi šie keturi verslininkų tipai?

Intraverslininkai: daro įtaką kitiems ţmonėms, įtikinėja,

veda iš paskos. Jiems labiausiai sekasi kuriant papildomas

pajamas šiais būdais:

a) draudimo agentų verslas, gaunant rezidualinių

pajamų iš ilgalaikių draudimo projektų;

b) saugumo sistemų pardavėjai;




c) tinklinės rinkodaros atstovai;

d) korporatyviniai vadybininkai, papildomai

investuojantys į akcijas.

Ekstaraverslininkai: uţsiima kūryba, organizuoja kitų

ţmonių laisvalaikį ir pramogas. Jiems labiausiai tinkantys

pasyvių pajamų šaltiniai:

a) dainų kūrėjai, gaunantys pajamų nuo parduotų

kompaktinių diskų;

b) aktoriai, gaunantys papildomų pajamų nuo kiekvieno

parduoto vaizdadiskio;

c) dailininkai, gaunantys pasyvių pajamų uţ jų paveikslų

parodų organizavimą;

d) kompiuterinių ţaidimų kūrėjai, atlygį gaunantys pagal

autorines sutartis;

e) įţymybės, gaunančios pajamų uţ tam tikrų projektų

reklamą;

f) išradėjai, pagal patentą gaunantys pasyvių pajamų.

Infoverslininkai: sistemina ir tvarko informaciją bei daro

ją prieinamą kitiems:

a) knygų, garsinių kursų autoriai, gaunantys pajamų nuo

kiekvienos sukurtos garso programos ar knygos;

b) rinkodaros konsultantai, gaunantys sėkmės mokestį

priklausomai nuo pardavimų rezultato;




c) franšizių kūrėjai ir pardavėjai, uţdirbantys nuo

kiekvieno naujai nupirkto franšizinio verslo;

d) programuotojai ir IT specialistai gaunantys procentus

nuo sukurtų programų;

e) internetinės informacijos tiekėjai, gaunantys uţ

reklamą.

Autoverslininkai: analizuoja, mato paslėptą naudą,

investuoja. Būdai, kuriais jie geriausiai uţdirba:

a) sukurtos verslo sistemos, nereikalaujančios kūrėjo

dalyvavimo;

b) investavimas į verslus, kai pajamos gaunamos nuo

akcijų kiekio;

c) pinigų skolinimas, skolų „supirkimas“ ir „ pardavimas”;

d) informacijos tvarkymas, pajamas gaunant nuomojant

savo duomenų bazes;

e) pensiniai fondai;

f) nekilnojamo turto nuoma;

g) akcijų birţos.

Jūsų tikslas suprasti, kokiam verslininkų tipui priklausote,

ir pasirinkti tuos papildomus pajamų šaltinius, kurie labiausiai atskleidţia Jūsų talentus, geriausiai atitinka Jūsų vertybes ir

suteikia daugiausiai malonumo.




Taigi klausimas, kokios sritys šiuo metu

pelningiausios, neteisingas. Jums daugiausiai pelno atneš

ta veikla, kuri labiausiai teikia malonumo ir kuriai

daugiausiai esate sukaupę patirties ir sugebėjimų.

Kiekvienoje pasirinktoje srityje 3 proc. dalyvių gauna

didţiausią pyrago kąsnį, 17 proc. gali pasidţiaugti savo

rezultatais, 80 proc. taip ir nesugeba uţsidirbti rimtų pinigų.

To prieţastis – ţmonės pasirinko ne savo ţaidimą. Tikiuosi,

neseksite jų pėdomis.

KELIAS Į GREITUS PINIGUS: JŪSŲ VEIKSMŲ PLANAS 1 MĖNESIUI

72 val. principas

Ar Jums teko girdėti apie šį principą? Jo esmė tokia:

Jeigu perskaitėte knygą arba išgirdote gerą idėją ir po

72 valandų neţengėte jokio konkretaus ţingsnio, vedančio Jus prie tikslo, tikimybė, kad jį pasieksite, yra lygi nuliui.

Taigi jei norite iš šios knygos gauti naudos, Jums tik

reikia priimti sprendimą ir ţengti pirmus ţingsnius per 72 val.




JŪSŲ VEIKSMŲ PLANAS

Ką darysiu Data Rezultatas Ko išmokau? Ką reikia padaryti

geriau?




5 DAŢNIAUSIAI UŢDUODAMI KLAUSIMAI

IR ATSAKYMAI Į JUOS.

Atsakysiu į klausimus ir komentarus, kuriuos

daţniausiai uţduoda skeptikai. Skeptikais vadinu ţmones,

daţniausiai viską ţinančius apie viską, pasiekiančius labai

kuklių asmeninių rezultatų ir besididţiuojančius tuo, kad

niekuo netiki bei nieko nedaro. Tačiau šie ţmonės mėgsta

rašyti komentarus internete, negaili įţeidţiančių ţodţių ir

daţnai tai daro anonimiškai. Man jie primena tuos, kurie tyliai

rašo komentarus ant tualetų sienų, nes ţino, kad bus

nepastebėti. Į visus jų klausimus ir pastebėjimus turiu vieną

atsakymą: F**k OFF.

O dabar atsakysiu į klausimus tų, kurie ieško ir priima

sprendimus tik po to, kai išbando patys.

1 klausimas

Ką daryti, jeigu neturiu laiko?

Turiu Jums dvi blogas naujienas – ko gero, padėtis tik

blogės ir rytoj jo turėsite dar maţiau, tad naujų finansinių

šaltinių kūrimas ir yra geriausias būdas išlipti iš šio „ţiurkių

rato“.

Kita bloga naujiena – nesate originalus, nes visi šiais

laikais turi maţai laiko, ir paradoksas tas, kad sakydami, jog

neturime laiko, apgaudinėjame ir save, ir kitus, nes visi

turime vienodai laiko – 24 val. Tad teisinga būtų formuluoti

klausimą taip: ką daryti, jei nemoku susidėlioti prioritetų

ir planuot savo laiko? Pastebėjote, kad kai uţduodate

teisingą klausimą, atsakymas pats tampa akivaizdus?




1 ţingsnis: nusistatykite savo gyvenimo prioritetus.

2 ţingsnis: visą dėmesį skirkite pagrindiniams darbams.

Papildomų pajamų šaltinių kūrimas yra vienas iš

svarbiausių gyvenimo prioritetų. Tai yra vienintelis šansas

išlaisvinti Jūsų laiką. Gera ţinia yra ta, kad papildomų

pajamų šaltinių kūrimas nereikalauja daug laiko, uţtenka

kartais tik 1–2 val. per dieną, o savaitgaliais galite paplušėti

ir daugiau.

Taigi kai Jūsų galvoje atsiranda mintis: „neturiu laiko“,

garsiai sušukite: „STOP, aš save apgaudinėju. Mano laikas

– tai vienintelis turtas, kuris man ir turi priklausyti, ir tik

aš turiu spręsti, kam ir kiek jo skirsiu.“

2 klausimas

Ką daryti, jeigu neturiu jokiu ţinių ir įgūdţių tam, kad

sukurčiau papildomą pajamų šaltinį?

Labai dţiaugiuosi uţ Jus, esate drąsus ir atviras pats

su savimi. Ţinojimas, ko neţinai, jau yra viena iš ţinojimo

rūšių.

1 ţingsnis: pasirinkite vieną iš 7 sričių, kuri Jums įdomiausia

(pvz. nekilnojamasis turtas arba internetas).

2 ţingsnis: susiraskite mokytoją, t. y. ţmogų, kuris šioje

srityje pasiekęs išskirtinių rezultatų.

3 ţingsnis: susiraskite visus įmanomus šaltinius, iš kurių

galite gauti reikiamos informacijos apie norimą įvaldyti sritį.

4 ţingsnis: imkite ir darykite tai.




Ţinokite, tam, kad taptumėte ekspertu, išmanančiu

daugiau nei 80 proc. ţmonių toje pačioje srityje, visiškai uţtenka 1 mėnesio.

Statistika tvirtina, kad jeigu perskaitote 10 vienos

profesijos knygų per metus, patenkate į 1 proc. elito, o jei

neperskaitote nei vienos knygos, per 10 ar 20 metų

patenkate į 94 proc. kito „elito“, kurie aktyviai nesidomi savo

profesija ir meistriškumo ugdymu.

Kita statistika tvirtina, kad tik 3 proc. samdomų

ţmonių savarankiškai tobulina savo įgūdţius: skaito knygas,

lanko seminarus, mokosi iš mokytojo. Kiti daro tai tik dėl to,

kad darbdavys juos verčia.

Gyvename analfabetų pasaulyje, kurie atlieka darbą

visiškai nemąstydami apie tai, ar padarė gerai, ar blogai,

todėl jei Jūs paskirsite 1 mėnesį ir aistringai su vaikišku

smalsumu įsigilinsite į dominančią sritį, atitrūksite nuo

daugelio savo kolegų.

Tad nedelsdami pradėkite mokytis jau šiandien.




3 klausimas

Aš neturiu pinigų...

Būtent dėl šios prieţasties privalote ieškoti būdų ir

mokytis juos uţsidirbti.

Daţniausiai papildomų pajamų šaltinių kūrimas beveik

nieko nekainuoja, išskyrus Jūsų laiką ir pastangas.

Nepamirškite, kad egzistuoja toks dalykas, kaip kitų ţmonių

pinigai. Tad jei parodysite ţmogui naudą investuoti į Jūsų

verslą, galėsite tuo pasinaudoti. Labai rekomenduočiau

neįsijausti į galimybę pasiskolinti iš banko arba draugų, nes

šiame etape, ko gero, neturite pakankamai įgūdţių. Kitaip

piniginis klausimas nebūtų toks svarbus.

95 proc. neturtingų ţmonių tvirtina, kad jiems trūksta

pinigų. Jie šventai įsitikinę, kad atsiradus pinigams, iš tikrųjų

ţinotų, ką su jais veikti, ir tik 5 proc. turtingiausių pasaulio

ţmonių nesiskundţia dėl pinigų stokos. Visų finansinių

problemų prieţastimi jie laiko nepakankamą finansinį

išprusimą. Tad nustokite skųstis dėl pinigų trūkumo, o

pradėkite galvoti apie tai, kaip panaikinti finansinio

išsilavinimo stoką.

4 klausimas

Kada geriau pradėti? Dabar ar vėliau? Idėjos geros, bet

prie jų įgyvendinimo grįšiu šiek tiek vėliau.

Būtent taip mąsto daugelis ţmonių tam, kad pateisintų

savo neveiklumą ir nenorą išeiti iš komforto zonos. Šiek tiek

vėliau – tai reiškia niekados. Mano patirtis rodo, kad 72 val.

dėsnis galioja visur. Jis tvirtina, kad jei po to, kai kyla idėja,




nepadarote praktinių veiksmų per 72 valandas, tikimybė, kad

kada nors ją įgyvendinsite, lygi nuliui.

Tad jeigu Jums patinka pati idėja turėti daugiau pinigų

ir daugiau laisvo laiko, nedelsdami pradėkite veikti.

Tam, kad taptumėte finansiškai laisvi, geriausia diena yra šiandien.

Prašau, neapgaudinėkite savęs tokiais pasakymais:

„man reikia pagalvoti.“ Nesąmonė, Jums nereikia galvoti,

pasakysiu dar tiesiau, Jūs nemokate galvoti. Tai, ką mes

vadiname mąstymu, daţniausiai vadinama pasiteisinimo

paieškos procesu. Galėsite galvoti tada, kai ką nors

padarysite.

5 klausimas

Kaip pasirinkti mokytoją? Aplink tiek daug skirtingų

knygų, nuomonių, mokytojų, kuo tikėti?

Gyvename informacijos pertekliaus amţiuje. Su

interneto atsiradimu kiekvienam ţmogui tapo prieinami

milijonai informacijos šaltinių. Taip pat gyvename ir

demokratijos laikais, kai kiekvienas, nepriklausomai nuo

patirties ar išsilavinimo, turi teisę reikšti savo nuomonę.

Daţniausiai, kuo ţmogus maţiau išmano kokioje nors srityje,

tuo maţiau klausimų jam kyla, ir jis linkęs daryti kategoriškus

sprendimus.

Ţmogaus psichikos ypatumas yra toks, kad dėmesį

labiau atkreipia negatyvi informacija. Tie, kas kritikuoja ir tai




daro grubiai, susilaukia daugiausia dėmesio. Ypač tokie

dalykai pastebimi su pinigais susijusiose srityse. Tie, kurie

uţdirba didelių pinigų, daţniausiai garsiai nesidalija savo

ţiniomis. O tie, kurie pinigų neturi, garsiausiai šaukia, kad

bet kokia informacija arba idėja apie pinigų uţdirbimą yra

apgaulė ir būdas iš vargšų ištraukti paskutinius skatikus.

Geras klausimas, kaip atsirinkti ir nesutrikti masėje

skirtingų nuomonių. Savo gyvenime vadovaujuosi paprastu

principu, kuris pasiteisino, tad drąsiai galiu rekomenduoti ir

Jums – bet kurioje srityje, kurioje aš noriu ko nors išmokti,

renkuosi pačius geriausius tos srities ekspertus, turinčius

tikrų sėkmės įrodymų. Netikiu pasakymu, kad batsiuvys gali

būti be batų. Imkime bet kokį sukčių, ir jis bus būtent tas

batsiuvys, kuris neturi batų.

Jeigu Lietuvoje nėra Jums tinkančio eksperto,

suraskite jį uţsienyje, ieškokite internete. Kad

pasimokytumėte iš jo, negailėkite laiko ir pinigų. Tikras

ekspertas sutaupys Jums tūkstančius dolerių ir

tūkstančius valandų. Atsiminkite, kad pats ilgiausias ir

kvailiausias būdas mokytis – tai mokytis iš savo klaidų.

Šiais laikas tobulėti naudojant bandymų ir klaidų metodą gali

sau leisti tik tie, kurie ketina gyventi amţinai. Taigi raskite

patį geriausią mokytoją, daug išmokite ir, jeigu sugebėsite,

aplenkite jį.

SĖKMĖS!

Algirdas Karalius


Download - Algirdas Karalius Greiti Pinigai v2

Top Related