Grįžimas iš Žydrosios pakrantės

Retour de la Côte d‘Azur à Kaunas

Antanas Liutkus

FR

LT

Grįžimas iš Žydrosios Pakrantės / Retour de la Côte d‘Azur à Kaunas – taip pavadinta Antano Liutkaus tapybos paroda po 80 metų atkeliavo iš Prancūzijos dailininko sūnaus Perkūno Liutkaus iniciatyva ir kitų šeimos narių – dukters Eglės Liutkus-Jardel ir sūnaus Antano Gedimino Liut-kaus – pritarimu. Prancūziškame pavadinime žo-dis Kaunas atsirado neatsitiktinai – šis miestas tapo prarastos Tėvynės, kurios Antanas Liutkus daugiau taip ir neišvydo, simboliu.

Katalogo straipsnyje „Grįžimas į gimtąjį kraš-tą...“ Perkūnas Liutkus išsamiai pristato savo tėvo, Lietuvos diplomato ir tapytojo, biografiją bei gyvenimo faktus, tad man belieka sutelkti dėmesį į jo kūrybą. Profesinį paruošimą įgijęs École Nationale d‘Art Décoratif de Nice (Nacio-nalinė Nicos meno mokykla), Antanas Liutkus, net ir negalėdamas nuosekliai atsidėti tapybai, sugebėjo labai sėkmingai įsilieti į Prancūzijos dailininkų gretas. 1945 metais debiutavęs Ecole de Paris (Paryžiaus mokyklos) Moderniojo meno parodoje, organizuotoje kartu su The American Red Cross (Amerikos Raudonuoju Kryžiumi), jis tais pačiais metais tapo Société des Beaux-Arts de Nice (Nicos dailės sąjungos) nariu ir pradėjo dalyvauti jos kasmetinėse Salon d’Hiver (Žiemos salonų) parodose, vėliau – vernisažuose Pary-žiuje (Salon de Noël). Buvo vienas Les Artistes Indépendants de Villefranche-sur-Mer (Nepri-klausomų Villefranche-sur-Mer dailininkų) orga-nizacijos steigėjų ir narių, jo pavardė randama ne tik tarp Festival International de Peinture de Villefranche-sur-Mer (Tarptautinio Villefran-che-sur-Mer tapybos festivalio) dalyvių, bet ir or-ganizacinio komiteto narių (kartu su legendiniu

Sugrąžintos Antano Liutkaus spalvosLT

prancūzų rašytoju, dailininku ir režisieriumi Je-an‘u Cocteau). Skirdamas kūrybai tik laisvalaikį, negalėjo tapti produktyviu menininku, bet jo darbai ir surengtos parodos susilaukė dėmesio ir palankaus įvertinimo.

Antano Liutkaus personalinės parodos Prin-temps en Méditerranée (Pavasaris prie Vidurže-mio jūros), surengtos Galerie Breteau Paryžiuje (1954), bukleto įžangą parašė žinomas kritikas ir žurnalistas, nuolatinis Revue de Paris apž-valgininkas Albert Flament. Būtent jis ir paska-tino Liutkų šiam žingsniui, pastebėjęs tapytojo darbus vietinėje galerijoje. Sužavėtas atrasto talento, jis apsilankė jo namuose ir, apžiūrėjęs visus paveikslus, patarė neapsiriboti pasieki-mais. Minėtoje įžangoje Flament rašo: „Atvykęs iš Šiaurės Europos į Viduržemio jūros pakrantę, A. Liutkus jos niekada nebepaliko. Ji jam tapo sava. Jis aptiko čia, regis, nuo Žemės Rojaus be-sidriekiančius, civilizacijos vos paliestus stačius kalnus ir kerinčias įlankas.“

Straipsnyje „Pasisekęs A. Liutkaus debiutas Pary-žiuje“ Jonas Grinius pažymi, kad Liutkaus darbai išrankiojoje sostinėje neliko nepastebėti. Pripa-žindamas, kad neteko skaityti visų atsiliepimų, jis cituoja Parisien Libéré, kur rašoma, kad „Liut-kaus paveikslų jūra virpa gyvenimo džiaugsmu, o jo vaizduojami kalnai spindi kaip taurieji akme-nys“ ir savaitraštį Les Arts, charakterizuojantį dailininką kaip energingą ir originalų koloristą. L‘Information dienraščio recenzentas René Do-mergue pripažįsta, kad Liutkui „pavyko patraukti visų dėmesį parodant dramatišką ir laukinę gamtą, kartu pabrėžiant ir savo asmenybę“.

Elvyra MarkevičiūtėParodos kuratorė

Paul Deltombe, Nanto meno mokyklos (L’École des Beaux-Arts de Nantes) direktorius, Nepri-klausomųjų salono (Salon des Indépendants) garbės vicepirmininkas (1931), su kuriuo A. Liut-kus susipažino tapydamas kalnus, savo straips-nyje Nice Matin „Aux Artistes indépendants de Villefranche-sur-Mer“ (Nepriklausomi Villefran-che-sur-Mer dailininkai) ir Dirvoje „Dailinin-kas-diplomatas Antanas Liutkus“ (vertė Žibuntas Mikšys) rašė: „Miestas, kur Liutkus gyvena, Vil-lefranche-sur-Mer, yra iškaltas oloje, kuri pako-pomis leidžiasi į jūrą. Jo staigiai besileidžiančios tamsios gatvelės veda į nežinomus nuotykius ir oranžinė spalva pabrėžia artimumą gamtai. Savo paveiksluose Liutkus tuos Ali Babos urvus atvaizdavo kaip sultono rūmus, išpuoštus pa-sakiškomis spalvomis – gundančiai rausvomis, dangiškai mėlynomis, iššaukiančiai geltonomis, skaisčiai raudonomis, akiplėšiškai žaliomis, paslaptingai violetinėmis. Pati Šecherezada ga-lėtų atvesti savo pavydėtiną draugių būrį į šitą pasakišką miestą, kur net juoda spalva žėri kaip juodieji deimantai.

Nuo Liutkaus kerinčių burtų žiaurūs kalnai su iš-karpytomis viršūnėmis, svaiginančios bedugnės netenka savo atšiaurumo bei svaigulingumo, o išsilieja skundu jūros, kuri užmiršusi savo au-dras švelnumu lenktyniauja su dangum išpuošti pasakiškąją pakrantę Cote-d‘Azur. Ar dailininkas imtųsi pastelės, ar teptų storai aliejinius dažus, jo taikli ir gaivališka ranka nesukelia mums abejonių, sunku yra atsispirti šitai magijai, šitam jaunatviškai romantiškam menui.“ Apie Antano Liutkaus spalvų išskirtinumą Nice Matin rašė ir filosofas Charles Singevin.

Retour de la Côte d’Azur à Kaunas – tel est le titre de l’exposition des tableaux d’Antanas Liutkus. L’exposition venue de France et instal-lée à Kaunas – symbole de la Patrie quittée il y a quatre-vingt ans et jamais revue – a pu être réalisée grâce à l’initiative et la volonté de son fils aîné Perkunas, encouragé par sa sœur Eglé et son frère Antanas–Gediminas. Dans le catalogue de la rétrospective dans la note «Retour au pays natal…», il porte à notre connaissance les

principaux éléments biographiques de son père, l’artiste et diplomate lituanien Antanas Liutkus. Aussi, pour ma part, je m’intéresserai aux diffé-rents aspects de sa peinture et de sa créativité!

Antanas Liutkus parachève son art en s’inscrivant à l’Ecole Nationale d’Art décoratif de Nice. Même s’il n’a jamais eu la possibilité de se consacrer en-tièrement et à temps complet à la peinture, il s’in-tègre avec succès dans le mouvement des artistes

français de son temps. En 1945, il fait ses débuts à l’occasion de l’Exposition d’Art moderne de l’Ecole de Paris, organisée à Nice en collaboration avec la Croix-Rouge américaine. La même année il devient membre de la Société des Beaux-Arts de Nice et participe régulièrement à son Salon d’hi-ver. Plus tard, il expose au Salon de Noël de Paris et devient également l’un des organisateurs et fondateurs de l’Association des «Artistes indépen-dants de Villefranche-sur-Mer». Son nom apparaît

dans la liste des membres du Festival Internatio-nal de peinture de Villefranche-sur-Mer, non seu-lement comme exposant mais aussi en tant que membre du Comité d’organisation aux côtés de l’académicien français Jean Cocteau, écrivain, des-sinateur et cinéaste français. Ne se consacrant à la création que pendant son temps libre, il n’a hélas pas été en mesure de produire un grand nombre de toiles, mais son œuvre attire l’attention très favorable de la critique et du public.

Le retour des couleurs d’Antanas Liutkus

Antano Liutkaus asmenybė žavėjo ne tik dai-lininko talentu. Apie vaišingus Liutkų namus Villa America ir jų šeimininką rašė ne vienas juose apsilankęs ir pasisvečiavęs žmogus. Apie tai pasakoja Vytautas Alseika straipsnyje „Pas lietuvius Viduržemio pajūryje“, nuotaikingo-je apžvalgoje „Apie Antaną Liutkų ir padorius lietuvius“, šmaikštauja garsusis semiotikas Al-girdas Julius Greimas. Joje, tarp visų juokais ir rimtai Antanui Liutkui pažertų liaupsių, labiau-siai įstringa toks apibūdinimas: „Kaip ąžuolas šaknis į žemę įleidęs, jis yra ir bus žemaitis Villefranche, San Paulo ar Chicago. Ant jo dvaro trispalvės nereikia kabinti – visi žino, kad čia lietuvio gyvenama. Lietuvybės išlaikymas jam nėra diskusijų objektas, jo vaikai nelupti lie-tuviškai kalba, ir Amerikos lietuvių spauda, jei daug tokių Liutkų būtų, subankrutuotų, neturė-dama apie ką rašyti.“

Antanas Liutkus pasižymėjo ir literato gabumais, parašė originalių straipsnių apie Mikalojų Kons-tantiną Čiurlionį ir Praną Gailių, aprašė įspūdžius iš kelionės po Ispaniją. Nekrologe minima, kad Klivlendo lietuvių savaitraščio Dirva raginimu jis pradėjo rašyti atsiminimus apie Paryžiaus pasiuntinybę. Netikėta mirtis, sulaukus vos 64 metų, nutraukė šio visapusiškai talentingo žmo-gaus veiklą. Ją primins šioje parodoje eksponuo-jami paveikslai, dokumentai, parodų katalogai, asmeniniai daiktai, ilgai ir pagarbiai saugoti šeimos archyve.

Retour aux sources / Grįžimas prie ištakų – Pran-cūzijoje gimusio Perkūno Liutkaus fotografijų albumas, primenantis visas autoriaus keliones į nepriklausomą Lietuvą. Surengdamas ir pirmą kartą Lietuvoje pristatydamas retrospektyvinę savo tėvo darbų parodą, jis ne tik svariai papildė

Elvyra MarkevičiūtėCommissaire de l’exposition

savo grįžimo prie nukirstų šaknų temą, bet ir atvėrė platų kultūrinį lietuvių tremties Pran-cūzijoje kontekstą. Esame dėkingi už pažintį su unikalia Antano Liutkaus asmenybe ir galimybę pasigrožėti ryškiomis jo paveikslų, nutapytų ir išsaugotų tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis, spalvomis. Taip pat už patriotizmo, parodyto ati-duodant šią pagarbos ir meilės duoklę, pavyzdį.

FR

Antanas Liutkus tapo Lietuvoje. 1938

Antanas Liutkus peint en Lituanie. 1938

LT

FR

Ainsi, Albert Flament, journaliste, critique recon-nu et collaborateur permanent de la Revue de Paris, remarque le talent d’Antanas Liutkus après avoir vu son travail dans une Galerie de la Rivie-ra. Il lui rend visite dans sa maison et après avoir observé l’ensemble de ses toiles, l’encourage à exposer à la Galerie Breteau à Paris (1954) sous le titre Printemps en Méditerranée. Flament rédigera la préface du catalogue de cette ex-position: «Venu de l’Europe du Nord sur la côte

Méditerranéenne, A. Liutkus ne l’a plus quittée. Elle est sienne…».

Dans son article «Les débuts réussis d’Antanas Liutkus à Paris», le journaliste lituanien de Chi-cago J. Grinius, de passage à Paris, note que «les œuvres de Liutkus ne sont pas passées inaper-çues dans la capitale». Il cite le «Parisien Libéré» qui écrit «La mer de Liutkus vibre des joies de la vie et il montre les montagnes comme des pierres précieuses». L’hebdomadaire «Les Arts» définit l’artiste comme «un coloriste énergique et original». Dans «L’information», le critique René Domergue reconnait que «Liutkus a su attirer toute l’attention en montrant une nature dramatique et sauvage, tout en soulignant sa propre personnalité».

Paul Deltombe, directeur de l’Académie des Beaux-arts de Nantes et Vice-président hono-raire du Salon des indépendants de Paris (en 1931), fait la connaissance de Liutkus en pei-gnant le même paysage de montagne que lui. Dans son article «Le diplomate et peintre Anta-nas Liutkus» (Dirva, les traductions dans litua-nien Žibuntas Mikšys) et «Aux Artistes indépen-dants de Villefranche-sur-Mer» (Nice Matin), il parle en ces termes: «La ville où habite Liutkus, Villefranche a des ruelles obscures taillées dans le roc: rues qui dégringolent vers des territoires ignorés, dont un chaud badigeon orange atténue la sévérité, en les rapprochant de la nature. Dans ses toiles, le peintre magicien Liutkus a transfor-mé les cavernes d’Ali Baba en Palais des Mille et une Nuits, parés pour une fête orientale où Shéhérazade égare sa cohorte éblouie. Ses cou-leurs rougeoyantes entrainantes, ses jaunes qui interpellent, les violets qui s’exaltent et qui se pâment obligeant les noirs sévères à scintiller à l’unisson tels des diamants. Sous le pinceau du

magicien, les plus farouches montagnes, les pré-cipices pétris de vertiges ont perdu leur venin, ils s’organisent en nobles décors, la mer a oublié ses brusques colères, la voici qui rivalise avec le Ciel en suavité. Mer et ciel enjôleurs se dis-putent dans une Côte-d’Azur de rêve. Impossible de résister à cette séduction !» Sur le caractère unique de la couleur Antanas Liutkus écrit et philosophe Charles Singevin.

Antanas Liutkus n’a pas seulement captivé par ses talents de peintre. Ceux qui le rencontrent et le côtoient ont l’occasion d’apprécier son géné-reux sens de l’hospitalité. Vytautas Alseika relate son accueil amical dans un article intitulé «Chez des lituaniens de la côte méditerranéenne». De son côté, le grand sémiologue Algirdas J. Grei-mas le dépeint chaleureusement dans une chro-nique publiée en 1963 à Cleveland dans Dirva «A propos d’Antanas Liutkus et des bons litua-niens» où il mêle le ton sérieux à celui de la plai-santerie. En voici un extrait: «A l’instar du chêne qui pousse ses racines dans la terre, Antanas est et restera partout samogitien à Villefranche, à Sao Paulo ou à Chicago. On n’a pas besoin de mettre le drapeau tricolore sur son domaine; tous comprennent qu’un lituanien habite ici. La sauvegarde de la lituanité ne souffre pas de discussion pour lui. Ses enfants parlent spon-tanément et couramment le lituanien. Greimas conclut que s’il y avait beaucoup de Liutkus, la presse lituanienne d’Amérique aurait fait faillite à force de n’avoir rien à écrire».

Antanas Liutkus a également montré ses propres talents littéraires en écrivant de nombreux articles originaux pour la presse lituanienne des Etats-Unis, par exemple sur le musicien et peintre M. Konstantin Čiurlionis, le peintre litua-nien réfugié à Paris Pranas Gailius, ainsi que sur

une grande quantité de sujets d’actualité fran-çaise et de politique internationale.

La nécrologie que lui a consacrée Dirva, le heb-domadaire lituanien de Cleveland, révèle qu’il avait commencé à écrire ses souvenirs du temps de l’Ambassade de Lituanie à Paris. Sa mort sou-daine, à l’âge de 64 ans seulement, a interrom-pu les activités de cet homme à la personnalité unique et aux talents multiples. Cette exposition présente non seulement des peintures mais éga-lement des documents, des catalogues d’exposi-tion, des objets personnels, conservés soigneu-sement et avec respect par sa famille.

Son fils Perkunas a rassemblé dans un album Re-tour aux sources des photos relatant ses voyages dans la Lituanie redevenue indépendante. En organisant pour la première fois à Kaunas cette exposition qui nous donne la possibilité d’ad-mirer les œuvres de son père, il n’a pas seule-ment retrouvé ses racines, mais il a aussi révélé l’ample contexte culturel de l’exil lituanien en France.

Nous lui sommes reconnaissants de nous faire découvrir l’homme et l’artiste, de nous permettre d’admirer la richesse et l’intensité des couleurs des rivages de la Méditerranée et de nous faire partager l’hommage respectueux et plein d’amour de ses enfants.

Traduit par Perkunas Liutkus

Antano Liutkaus etiudinė ir paveikslas Alėja vasarą Villa America

La boîte de peintures originale d‘Antanas Liutkus et L‘allée l‘été de la Villa America

LT

FR

Antanas Liutkus ir ambasadorius Petras Klimas Beaulieu sur Mer. 1941

Antanas Liutkus et l‘ambassadeur Petras Klimas à Beaulieu sur Mer. 1941

Šeima Villefranche sur Mer geležinkelio stoties perone išlydi dirbti į Vokietiją vykstantį Antaną Liutkų. 1952

La famille Liutkus sur le quai de la gare de Villefranche accompagne Antanas Liutkus qui part travailler en Allemagne. 1952

Liutkų vaikai – Antanas, Eglė ir Perkūnas. 1952

Antoine, Eglé et Perkunas Liutkus.1952

LT LT LT

FR FRFR

Perkūno Liutkaus vaikštynės prie Villa America. 1942

Perkunas Liutkus au pied de la Villa America. 1942

Poetas Jonas Aistis, Janina Liutkus ir Perkūnas Liutkus Villefranche sur Mer krantinėje. 1941

Le poète Jonas Aistis, Janina Liutkus et Perkunas Liutkus sur les quais de Villefranche sur Mer en 1941

Antanas Liutkus, Perkūnas Liutkus ir jo krikštatėvis – rašytojas bei diplomatas Jurgis Savickis. Villa America, 1943

Antanas Liutkus, Perkunas Liutkus et son parrain l‘écrivain et diplomate Jurgis Savickis. Villa America, 1943

LT LT LT

FRFR FR

Liutkų šeima kilusi iš Leckavos, mažo Žemaitijos kaimelio į šiaurę nuo Mažeikių. Už kapinaičių driekiasi didelis maumedžių miškas, o kelio žen-klas rodo pasienį su Latvija. Šiandien Leckavoje gyvena mažiau nei 200 žmonių. Nelikus pakan-kamai mokyklinio amžiaus vaikų, mokyklą užda-rė 1999 m. Be medinės bažnytėlės ir kapinių su Liutkų antkapiais Leckavoje daugiau nieko nėra. Nė mažiausios krautuvėlės.

Mano prosenelis Adomas Liutkus vedė Uršulę Petrušaitę. Jie susilaukė tik vieno vaiko – sūnaus Juozo (1873–1952), mano senelio. Jis susituokė su Ona Sadauskyte. Jiems Leckavoje gimė ketu-ri vaikai, vyriausiasis jų – mano tėvas Antanas (1906–1970). Dar buvo Antano brolis Juozas (1908–1992) ir dvi jo seserys – Aldona ir Ona.

Pirmojo pasaulinio karo pradžioje, prasidėjus vo-kiečių puolimui, Rusijos valdžia įsakė iškeldinti gyventojus, ir visa šeima buvo deportuota už trijų tūkstančių kilometrų į Saratovą, prie Volgos. Mano senelė ten mirė nuo choleros 1916 m. 1918 m. vasario 16 d. Lietuva paskelbė nepri-klausomybę, Versalio sutartimi pripažintą 1919 m. birželį. Juozas Liutkus su vaikais grįžo į Lie-tuvą ir įsikūrė Viekšniuose, į pietus nuo Mažei-kių. Atrodo, kad mano senelis Juozas ten dirbo bažnyčios vargonininku, taip pat duoną pelnėsi, grieždamas smuiku vestuvėse ir per kitas šven-tes. Antanas Liutkus su broliu ir seserimis mokė-si Viekšnių mokykloje. Taip pat du broliai lankė piešimo ir tapybos pamokas.

Mano senelis Juozas Liutkus gavo geresnį dar-bą Valstybės alkoholio monopolio tarnyboje ir

persikėlė į Mažeikius, kur vaikai tęsė mokslus vidurinėje mokykloje. Antanas ją baigė 1927 m. birželį ir išvyko į Kauną, laikinąją Lietuvos sos-tinę, kur Vytauto Didžiojo universitete studijavo teisę. Nuo 1930 m. jis dirbo neseniai įkurtoje Valstybės kontrolėje. 1933 m. tapo Užsienio rei-kalų ministerijos tarnautoju, tuo pat metu rašė doktorantūros darbą „Tarptautinis oro transporto reguliavimas“!

1936 m. gruodžio 24 d. Antanas Liutkus vedė jau keletą metų pažįstamą Janiną Mikulskytę, kilusią iš Telšių. Gruodžio 29 d. Antanas Liutkus buvo paskirtas Lietuvos ambasados Prancūzijoje an-truoju sekretoriumi, 1937 m. vasarį jaunavedžiai atvyko į Paryžių.

Vienas pirmųjų jaunojo diplomato įsigytų daiktų – Montparnasse, parduotuvėje „Chez Adam“, pirk-tas molbertas bei kiti reikmenys – ir vaikystėje, ir studijų metais jam daugiausia džiaugsmo teikė piešimas ir tapymas.

Artėjant karui, 1939 m.rugsėjo 19 d. La Baule mieste Janina Liutkus pagimdė savo pirmagimį, kurį daktaras Mikulskis, senelis iš motinos pusės, šia proga atvykęs iš Telšių, įregistravo pagoniš-ku Perkūno vardu, prieš tai įrašęs krikščioniškąjį „Joną“, kaip to reikalavo Prancūzijos įstatymai.

1940 m. birželį Sovietų Sąjunga okupavo tris Baltijos šalis ir, pažeisdama visas tarptautinės teisės normas, išsireikalavo iš Prancūzijos ati-duoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasadų pastatus. Baltų diplomatams paskiriamas namų areštas Pajūrio Alpių regione. Taip mano tėvai

atsidūrė Villefranche sur Mer miestelyje prie Nicos, kur nusipirko Villa America. Ten 1942 m. balandį gimė mano sesuo Eglė Liutkus, 1945 m. gegužę ir brolis Antanas Gediminas.

Tėvui teko ūkininkauti – kad išmaitintų šeimą, jaunas diplomatas ėmė auginti Viduržemio jūros regiono daržoves, taip pat turėjo triušių, vištų ir ožką. Lietuvai, jį pasiuntusiai į Prancūziją, iš-nykus iš pasaulio žemėlapio, tapyba tėvui tapo svarbiausiu dvasiniu prieglobsčiu.

1944 m. išvadavus Nicos regioną, Antanas Liut-kus pradėjo mokytis Nicos dailės mokykloje, kurioje iki 1948 m. laisvojo klausytojo teisėmis lankė tapybos pamokas. Gražiomis dienomis jis pasiimdavo molbertą ir pėsčiomis keliaudavo į vietas, kurias norėjo nutapyti, tarp jų Èze ir Saint-Jean Cap Ferrat miestelį, kurio uostą tapė daug kartų. Antanas Liutkus susidraugavo su daugeliu dailininkų, vienas jų – jo „mokytojas“ dailės mokykloje, rusas Serge Makó, labai džiau-gęsis gabiu mokiniu, dar ir rusiškai sklandžiai kalbėjusiu... Jis dalyvavo parodose Nicoje, tarp jų kasmetiniuose Nicos dailės sąjungos Žiemos salonuose, tapo aktyviu šios sąjungos nariu. Kar-tu su kūrybos bičiuliais Villefranche miestelyje įkūrė Nepriklausomų dailininkų draugiją, rodė savo kūrybą jos rengiamose parodose.

Per visus karo metus Antanas Liutkus su šeima, jo kolegos diplomatai ir jų draugai lietuviai puo-selėjo viltį vieną gražią dieną sugrįžti į Lietuvą. Bet po 1945 m. vasario Jaltos sutarties, užfiksa-vusios Euopos valstybių sienas ir Baltijos šalis atidavusios Sovietų Sąjungai, visi suprato, kad

pamatyti Tėvynę jiems nelemta – inkaras Vil-lefranche nuleistas.

Antanas Liutkus daug tapė, bet sykiu priimdavo ir svečius – lietuvius, apsigyvenusius Žydrojo-je pakrantėje. Pas mus nuolatos lankydavosi ir Grasse, viloje „Svėdasai“, įsikūręs jo buvęs „viršininkas“ ambasadorius Petras Klimas, ir jo draugas Jurgis Savickis, rašytojas ir ambasado-rius Švedijoje, vėliau – Tautų Sąjungoje. Savaime suprantama, tai nebuvo „protokoliniai“ vizitai. Beje, Savickis savo viloje „Ariogala“ Roquebrune tik už dvidešimties kilometrų nuo mūsų taip pat augino triušius ir vištas. Jei su mano tėvu nepa-simatydavo porą savaičių, ranka ar mašinėle jam rašydavo ilgus laiškus. Bent kartą per mėnesį mes sėsdavome į traukinį, važiuojantį į Roque-brune. Dar ir dabar prisimenu „malonų“ anglimis varomo garvežio kvapą, kai jis įnerdavo į vieną iš daugelio tunelių… Dar svečiuodavosi poetas Jonas Aistis. Jis gyveno Grenoblyje, kur studija-vo prieš karą, ir kasmet pas mus į Villa America atvažiuodavo praleisti keletą savaičių. Beveik vi-sus 1959 metus Villa America gyveno rusų dai-lininkas iš Peterburgo Aleksandras Orlovas. Prieš visam laikui išvykdami į Jungtines Valstijas, Villa America taip pat viešėjo iš Lietuvos pasitraukę dailininkai – Adomas Galdikas, Vytautas Jonynas. Vėliau – priešinga kryptis: apsilankė iš Niujorko grįžęs Albertas Veščiūnas. Villa Amerika tapo ti-kru lietuvių dailininkų priėmimo centru.

Vėliau, 1954–1964 metų vasaromis, pas mus viešėjo semiotikas Algirdas Greimas su žmona Onute ir jos įduktere Ada Martinkus. Klivlendo lietuvių dienraštyje „Dirva“ paskelbtame humoro

Grįžimas į gimtąjį kraštą… Perkūnas LiutkusLT

kupiname straipsnyje Greimas papasakojo apie Antano Liutkaus vaidintą žemaičių patriarchą. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, šis straipsnis buvo ne kartą perspausdintas.

Trys Villa America lietuviškai kalbantys vaikai vėliau pasirinko Prancūzijos pilietybę. Jų tėvai išlaikė Lietuvos pilietybę – sovietinės okupaci-jos nepripažįstanti Prancūzijos užsienio reikalų ministerija jiems kasmet pratęsdavo diplomati-nius leidimo gyventi dokumentus. Mano tėvas nerado darbo ir atsidūrė labai keblioje padėtyje. Bandymai įkurti kempingą, auginti ir pardavinėti gėles, auginti vištas baigėsi nesėkme.

Nuo 1949 m. Antanas Liutkus pradėjo dirbti su lietuvių pareigūnais prancūzų valdomoje Vo-kietijos zonoje, rūpinosi lietuviais, atsidūrusiais pabėgėlių stovyklose. Po trejų metų misija bai-gėsi – pabėgėliai išsivažinėjo po įvairius kraštus, ypač daug išvyko į JAV ir Kanadą. Per šiuos metus Antanas Liutkus tapė tik per atostogas grįžęs į Villefanche sur Mer susitikti su šeima Žydrojoje pakrantėje, kurios spalvas jis taip mėgo!

1960 m. Antanas Liutkus apsigyveno Paryžiu-je, kur vėl ėjo dabar jau neoficialaus Lietuvos ambasados sekretoriaus pareigas. Jis padėjo tvarkyti administracinius reikalus Prancūzijoje gyvenantiems lietuviams bei lietuviams pabėgė-liams. Tačiau svarbiausia jo užduotis buvo kartu su Jurgiu Baltrušaičiu atstovauti Lietuvai Pran-cūzijos valdžios institucijose ir įvairiose Rytų Europos išeivių organizacijose. Antanas Liutkus visąlaik bendravo su keliomis dešimtimis Pary-žiuje gyvenusių lietuvių.

Smagiausias jo laisvalaikio užsiėmimas – šeš-tadieniais žaisti šachmatais Denfert-Rochereau šachmatų klube, Jean-Michel Guenassia įkvėpusį

parašytį romaną „Nepataisomų optimistų klu-bas“. Bet maloniausia jam būdavo vakarieniauti ir valgyti silkes su bulvėmis kartu su savo senais draugais dailininkais iš Lietuvos: tapytoju Pra-nu Gailiumi, grafiku Žibuntu Mikšiu ir ypač su bičiuliu skulptoriumi Antanu Mončiu. Tapydavo jis tik grįžęs į jį įsivaikinusią Viduržemio jūros pakrantę.

Vertė Valdas Papievis

Lietuvos spaudos agentūros ELTA 1970 metų rugsėjo mėnesio numeryje pranešama apie Antano Liutkaus mirtį: Paryžiuje 1970 m. vasario 9 d. nuo širdies priepuolio staiga mirė Antanas Liutkus. Kaip karjeros diplomatas, 1936 m. jis buvo paskirtas Lietuvos atstovybės Prancūzijoje sekretoriumi. Po 1940–1945 metų įvykių Antanas Liutkus vėl ėmėsi diplomatinės, politinės, kultūrinės veiklos. Iki gyvenimo pabaigos jis liko ištikimas Tėvynės reikalams, išmintingai įveikdamas dažnai sudėtingas problemas. Kaip tikras lietuvis, jis skleidė Nemuno šalies ramybę, visur buvo justi jo atkaklumas ir gerumas. Jo namai buvo atviri visiems. Susidūręs su dažnai nedėkingo darbo sunkumais, jis visuomet stengėsi juos įveikti. Jam mirus Lietuva neteko vieno iš doriausių kovotojų, ELTA redakcija – vieno ištikimiausių bendradarbių.

Vertė Vytautas Bikulčius

Antano Liutkaus diplomatinis pasas, išduotas 1936 m.

Passeport diplomatique lituanien d‘Antanas Liutkus émis en 1936

LT

FR

Antanas Liutkus, tapytojas Leonardas Kazokas ir ambasadorius Jurgis Savickis Stokholme, 1936

Antanas Liutkus, le peintre Leonardas Kazokas et l‘ambassadeur Jurgis Savickis en 1936 à Stockholm

Skulptorius Juozas Bakis iš Kanados ir Antanas Liutkus prie Šv. Petro, arba Žvejų, koplytėlės, dekoruotos Jean Cocteau. Villefranche sur Mer, 1957

Le sculpteur lituanien Juozas Bakis résidant au Canada, avec Antanas Liutkus devant la chapelle Saint-Pierre décorée par Jean Cocteau. Villefranche sur mer 1957

Antanas ir Janina Liutkai, ponia Bronė Klimienė, ponas ir ponia Mackevičiai, Pranas Dulevičius viešbučio Welcome kavinėje. Villefranche sur Mer, 1946

Antanas et Janina Liutkus, Monsieur et Madame Mackevičius, Madame Bronė Klimas, Pranas Dulevičius, au Café de l‘Hôtel Welcome à Villefranche sur Mer, 1946

LT

LT

LT

FR

FR

FR

Marc Chagall (kairėje) ir Antanas Liutkus (viduryje). Data nežinoma

Marc Chagall (à gauche) et Antanas Liutkus au centre. Date inconnue

Antanas Liutkus, ambasadorius Stasys Lozoraitis ir profesorius Algirdas Julius Greimas. Paryžius, 1963

Antanas Liutkus, au centre l‘ambassadeur en Italie Stasys Lozoraitis et le professeur Algirdas-Julien Greimas à droite. Paris, 1963

Antanas Liutkus ir diplomatas bei meno istorikas Jurgis Baltrušaitis. Paryžius, apie 1965

Antanas Liutkus et le diplomate et historien d'art Jurgis Baltrušaitis vers 1965 à Paris

LT

LT

LT

FR

FR

FR

La famille Liutkus est issue de Leckava, un pe-tit village de Samogitie en Lituanie, au nord de Mažeikiai. Au fond du cimetière, commence la grande forêt de mélèzes de la Courlande, et un panneau indique la frontière de la Lettonie. Au-jourd’hui, Leckava est un village rural de moins de 200 habitants. Il n’y a aucun commerce. L’éco-le est fermée depuis 1999. Seule une minuscule église en bois se dresse entouré de nombreuses tombes portant le nom de Liutkus.

Notre arrière-grand-père, Adomas Liutkus, se marie avec Uršulė Petrušaitė. On ne leur connaît qu’un seul enfant Juozas (1873–1952), qui épo-usera plus tard Ona Sadauskytė. Tous deux ont quatre enfants nés à Leckava (à cette époque la Lituanie fait partie de l’Empire russe tsariste). L’aîné est notre père Antanas (1906–1970), puis vient un frère Juozas (1908–1992) ainsi que deux filles, Aldona et Ona.

Au début de la Première Guerre mondiale, con-formément à l’obligation édictée par l’admi-nistration russe d’évacuer le territoire lors de l’offensive allemande, toute la famille est dépor-tée à trois mille kilomètres de là, à Saratov, au bord de la Volga. C’est là que notre grand-mère Ona meurt du choléra en 1916.

Après la fin de la guerre, le 16 février 1918, la Lituanie proclame son indépendance qui sera reconnue par le Traité de Versailles en juin 1919. Juozas Liutkus revient en Lituanie avec ses en-fants et s’installe à Viekšniai, un village plus im-portant au sud de Mažeikiai. Il semble que Juozas y travaille comme organiste de l’église et comme

violoniste lors de mariages et autres festivités. Antanas Liutkus, son frère et ses sœurs vont au collège de Viekšniai et les deux frères suivent pa-rallèlement des cours de dessin et de peinture…

Juozas Liutkus obtient ensuite un meilleur em-ploi à Mažeikiai au Monopole d’État de l’alcool (Degtinės monopolio parduotuvė) et envoie ses enfants au lycée de la ville. Son fils aîné Antanas termine ses études secondaires en juin 1927 et part à Kaunas, la nouvelle capitale de la Lituanie (Vilnius venait d’être occupée par la Pologne), où il suit des études de Droit à l’université de Vytau-tas le Grand. A partir 1930, il est juriste au Servi-ce – récemment créé – du Contrôle Administratif de l’État (Valstybės kontrolė). En 1933, il est intégré au ministère des Affaires étrangères et prépare une thèse dont le sujet est: «Les régu-lations du transport aérien international».

Le 24 décembre 1936, Antanas Liutkus épouse Janina Mikulskytė, originaire de Telšiai, qu’il a rencontrée en Samogitie quelques années aupa-ravant. Le 29 décembre, il est nommé deuxième secrétaire à l’Ambassade de Lituanie à Paris, ville que les jeunes époux rejoignent en février 1937. Un des premiers achats du jeune diplomate dans le magasin «Chez Adam» à Montparnasse est un chevalet et tout le matériel de peinture lui permettant de renouer avec le bonheur qu’il éprouvait à dessiner et à peindre, pendant son adolescence et ses années d’études.

La guerre approche et c’est à La Baule que Jani-na Liutkus met au monde le 19 septembre 1939 son fils aîné Perkunas, prénom «païen» lituanien

précédé de Jonas, équivalent de Jean en français. C’est son grand-père venu de Telšiai pour l’occasi-on qui déclare l’enfant à l’État-civil respectant ain-si la bonne règle de l’administration française...

En juin 1940, suite au pacte germano-soviétique, l’URSS occupe les trois pays baltes et obtient de l’État Français, en violation de toutes les règles du Droit international, les bâtiments des am-bassades de Lituanie, de Lettonie et d’Estonie. Quelques mois plus tard, en février 1941, les di-plomates baltes sont assignés à résidence dans les Alpes-Maritimes. C’est ainsi que nos parents s’installent à Villefranche-sur-Mer, à la Villa America. En avril 1942, nait leur fille Eglė puis, en Mai 1945, leur second fils Antanas Gediminas. Commence alors une vie très «paysanne», où le jeune diplomate s’emploie à cultiver les légumes régionaux méditerranéens pour nourrir sa famille. Les poules et les lapins sont nombreux, sans ou-blier la chèvre qui fournit le lait aux nourrissons.

Après l’invasion allemande de la Lituanie en octobre 1939, suit une première occupation so-viétique du 15 juin 1940 au 22 juin 1941, date à laquelle le pays est à nouveau envahi par l’armée du Reich, lors de son offensive contre l’URSS. Fin juillet 1944, l’avancée de l’armée rouge chasse les allemands, et en août 1945 la Lituanie est formellement annexée par l’URSS – annexion qui durera jusqu’à la proclamation de l’indépen-dance le 13 mars 1990. La Lituanie, patrie d’An-tanas qui l’avait envoyé en France et qu’il re-présentait, disparait brutalement de la carte du monde. Pour atténuer cette profonde blessure, le diplomate se replonge dans la peinture.

En octobre 1944, une fois la région niçoise li-bérée, Antanas Liutkus s’inscrit à l’Ecole des Beaux-arts de Nice, dont il fréquente l’atelier de peinture en auditeur libre jusqu’en 1948. Les belles journées, son chevalet à l’épaule, il prend l’habitude de marcher jusqu’à Eze-Village, très présent dans ses toiles, ou Saint-Jean-Cap-Ferrat dont il peint plusieurs fois le port. C’est l’époque où il se fait de nombreux amis peintres dont son «maître» de l’Ecole des Beaux-arts, le russe Ser-ge Makó, tout heureux de trouver un élève aussi doué et parlant le russe couramment… Antanas Liutkus participe à de nombreuses expositions, notamment au Salon d’hiver de la Société des Beaux-Arts de Nice, dont il devient rapidement un membre actif. A Villefranche, il collabore à la création de l’Association Amicale des Peintres Indépendants au sein de laquelle il participe également à plusieurs expositions.

Pendant toute la période de la guerre, l’espoir de rentrer un jour dans leur pays est constamment présent à l’esprit d’Antanas Liutkus, de sa fa-mille, de ses collègues diplomates et de leurs amis lituaniens. Mais, après les accords de la Conférence de Yalta en février 1945, où la carte de l’Europe est figée (les trois pays baltes sont attribués à l’URSS), tous comprennent que le retour dans leur patrie n’est plus possible. Dès lors, l’installation de la famille Liutkus à Vil-lefranche-sur-Mer est définitive.

Les exilés lituaniens se retrouvent souvent entre eux. Antanas Liutkus reçoit régulièrement leurs visites: celle de son ambassadeur Petras Klimas qui habite Grasse, ou bien celle de son ami de

Retour au pays natal… Perkunas LiutkusFR

plus de dix ans, Jurgis Savickis, qui avait été am-bassadeur en Suède puis auprès de la Société des Nations à Genève. Savickis était un écrivain reconnu en Lituanie. Lui aussi élève maintenant des lapins et des poules à Roquebrune… Alors que seulement vingt kilomètres séparent les deux hommes, s’ils ne se voient pas pendant quinze jours, Savickis écrit des lettres à la ma-chine ou manuscrites à Antanas. C’est entre au-tres, cette correspondance que j’ai déposée en 2009, auprès de l’Institut National de la Littéra-ture à Vilnius. Au moins une fois par mois, toute la famille Liutkus prend le train à Villefranche pour Roquebrune. Il me revient encore aujo-urd’hui le souvenir de l’odeur «délicieuse» de la locomotive à charbon du train, lorsqu’il traverse les nombreux tunnels…

D’autres artistes et intellectuels passent à la Villa America: le poète lituanien Jonas Aistis, qui avait étudié avant la guerre à Grenoble et y avait connu notre mère Janina, vient chaque année, pour de longs mois. Des peintres exilés de Lituanie, tels Adomas Galdikas et Vytautas Jonynas, y séjournent quelques semaines, avant leur émigration défini-tive pour les États-Unis. En 1959, le peintre russe de Saint Petersburg, Alexandre Orloff y passe près d’un an. Au contraire, c’est de retour de New York qu’Albertas Veščiūnas vient y vivre et peindre pen-dant quelques mois dans ce qui devient un véri-table centre d’accueil d’artistes lituaniens…Entre 1954 et 1964, Algirdas Greimas, le sémiologue français d’origine lituanienne, séjourne tous les étés à la Villa America avec sa femme Onute et la fille de celle-ci, Ada Martinkus. Greimas racontera dans un article plein d’humour, publié en 1963 dans le quotidien lituanien de Cleveland, Dirva, le rôle de patriarche samogitien tenu par Antanas Liutkus. Cet article sera plusieurs fois réédité en Lituanie après le retour de l’indépendance.

Pendant toute cette période, les trois enfants Liutkus, dont le lituanien est la langue materne-lle et la seule parlée à la maison, sont scolarisés dans les écoles publiques françaises et devien-nent par la suite français «par option», alors que leurs parents ont obstinément tenu à garder leur nationalité lituanienne. Le ministère français des Affaires étrangères qui ne reconnaît pas l’oc-cupation soviétique, renouvelle chaque année la Carte Diplomatique (qui leur tient lieu de carte de séjour). Devant l’impossibilité de trouver un emploi en France, la situation économique de la famille devient très difficile… La création d’un camping, la plantation et la vente de fleurs, ou encore l’élevage de poulets tournent court.

Cependant, à partir de 1949, Antanas Liutkus part travailler à Tübingen auprès de l’Adminis-tration de la zone française d’occupation en Al-lemagne, chargée de gérer les camps de réfugiés

lituaniens. Ces années-là, il ne peint que pendant les périodes de vacances, lorsqu’il retrouve sa famille à Villefranche-sur-Mer et la Côte-d’Azur aux couleurs tant aimées ! Trois ans plus tard, la mission prend fin car les réfugiés ont été dis-persés et accueillis vers des pays d’accueil, prin-cipalement le Canada et les États-Unis.

Dans le bulletin trimestriel de l’agence de presse lituanienne en exil ELTA de septembre 1970, sous le titre de Décès d’Antanas Liutkus on lit: Une crise cardiaque a brusquement emporté le 9 février 1970 à Paris, Antanas Liutkus. Diplomate de carrière, il avait été nommé secrétaire de la Lé-gation de Lituanie en France en 1936. Après les événements de 1940–1945, Antanas Liutkus avait repris toutes ses tâches diplomatiques, politiques et culturelles. Jusqu’à la fin, il s’est voué à la cause nationale en affrontant avec intelligence des situations souvent difficiles. Lituanien authentique, il répandait autour de lui la sérénité du pays du Niémen, tout en lui était persévérance et bonté. Sa maison était ouverte à tous. En face des exigences d’un travail souvent ingrat, il était toujours prêt et ne reculait jamais devant l’effort. La Lituanie perd en lui l’un de ses plus purs soldats, la rédaction de l’ELTA, l’un de ses collaborateurs les plus dévoués.

En 1958, Antanas Liutkus s’installe à Paris où il reprend sa mission de secrétaire informel et officieux de l’Ambassade de Lituanie. Sa tâche consiste à faciliter les démarches administra-tives des lituaniens résidants ou réfugiés en France. Mais surtout, avec l’historien d’art et diplomate, Jurgis Baltrušaitis, il représente la Lituanie auprès des administrations françaises, des milieux politiques et des diverses organi-sations d’européens de l’Est en exil. C’est ainsi qu’il reste en contact permanent avec les qu-elques dizaines de lituaniens de Paris.

A cette époque, sa distraction favorite est de jouer aux échecs tous les samedis à Den-fert-Rochereau, dans le Cercle d’émigrés de l’Europe de l’est qui servit de modèle à Je-an-Michel Guenassia pour son roman «Le Club des incorrigibles optimistes». Cependant, son véritable plaisir est de dîner autour de harengs et de pommes de terre avec ses vieux amis ar-tistes lituaniens de Paris: le peintre Pranas Gai-lius, le graveur Žibuntas Mikšys et surtout son «bičiulis», le sculpteur Antanas Mončys… Par contre, il ne se remet à peindre que lorsqu’il retrouve les paysages de sa région d’adoption, la Côte-d’Azur.

Paryžius, 1939 sausio 4

Man be galo malonu patvirtinti, kad ponas Liut-kus dėl įgimtų gabumų ir nuolatinių pastangų tobulinti prancūzų kalbą, kurios padedamas ga-lės naudingai pasitarnauti Tėvynei, per palyginus trumpą laikotarpį padarė tikrai didelę pažangą.

O. V. Milosz. Milašius

Nepriklausomos Lietuvos valstybės pasiuntinio Prancūzijoje ir prancūzų kalba rašiusio poeto Oskaro Milašiaus (Oscar Milosz) rekomendacinis laiškas

Lettre de félicitations du poète et conseiller culturel de l‘ambassade de Lituanie à Paris, le franco lituanien Oscar Milosz

Poetas Jonas Aistis prie savo kambario lango Villa America. 1941

Le poète Jonas Aistis à la fenêtre de sa chambre Villa America en 1941

LT

LTLT

FR

FR

Paul Deltombe straipsnio vertimas. Iš prancūzų kalbos vertė grafikas Žibuntas Mikšys

Traduction manuscrite en lituanien par le graveur Žibuntas Mikšys d‘un article de Paul Deltombe

LT

FR

Villefranche sur Mer

ANTANO LIUTKAUS PARODANice Matin, 1959 m. liepos 19 d.

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. galerijoje Galerie des Artistes Indépendants eksponuojama tapytojo Antano Liutkaus kūryba.

Šis lietuvių menininkas – puikus mūsų laikų pavyz-dys, iliustruojantis teiginį, kad šiauriečiai jau daugybę šimtmečių įkvėpimo ieškojo Viduržemio jūros regio-ne. Ko jis ieško, ką jis rado apsigyvenęs Villefranche apylinkėse ar nenuilstamai tyrinėjamose Alpėse? Ar jis ieško spalvų? Šiaurės šalims spalvų netrūksta! O Liutkus yra koloristas, to niekas negalėtų paneigti.

Tačiau spalvas jis suvokia kiek kitaip, nei mums įpras-ta. Atrodo, kad Viduržemio jūros regiono dailininkai, net iki pat Cezanne’o, bandė spręsti veikiau šviesos ir erdvės klausimus, o ne ieškoti kuo ypatinga viena ar kita spalva... Žiūrėdami į Liutkaus tapybos dar-bus prisimename fovizmo krypties dailininko André Derain’o žodžius: „Daiktus spalva turi išsprogdinti taip, kaip dinamitas“... Tačiau sprogimas Liutkaus darbuose niekada neperžengia tam tikros ribos ir neprarasdamas savo jėgos iškart atsiskleidžia – tam-pa lyg kosminis sapnas, kuriame daiktai, nors ir šiek tiek spalviškai šaižūs, atrodo taikiai sugyvenantys su savimi ir visata...

Vos pasiekus geltonos ir raudonos spalvos galimybių ribą, atsvara randama jūros mėlio ar jaukioje violeti-nėje spalvose. Nors Antano Liutkaus kūryboje aptik-sime akį ypač traukiančių disonansų, tačiau per juos tapytojas ieško harmonijos... Ieško Pasaulio. Bet juk Pasaulis, graikiškai Kosmosas, ir reiškia Harmoniją.

Charles SingevinVertė Ainis Selena

Villefranche sur Mer

L‘ExPOSITION LIUTKUSNice Matin. 19 Juillet, 1959

Dans la Galerie des Artistes Indépendants, du 15 juillet au 15 août, expose l’artiste peintre Antanas Liutkus.

S’il est un exemple de ce fameux tropisme qui, depuis tant de siècles oriente vers la Méditerranée l’imagination des hommes du Nord, c’est assurément celui que donne, de nos jours, le Lithuanien Liutkus. Que cherche-t-il, qu’à t-il trouvé en ce Villefranche qu’il habite, dans ces Alpes qu’il explore infatigable-ment ? La couleur ? Elle ne manque pas aux pays du Nord! Et Liutkus est incontestablement un coloriste.

Mais il a une certaine façon de traiter la couleur qui n’est peut-être pas tout à fait celle d’ici. La peinture méditerranéenne semble, et même jusqu’à Cézanne, avoir été tentée par les problèmes de la lumière et de l’espace, plus que par ceux spécifiques de la cou-leur…. Devant l’art de Liutkus, on se souvient du mot de Derain, à l’époque fauviste, «que la couleur doit exploser des objets comme de la dynamite»…. Mais l’explosion chez Liutkus, n’a lieu que pour se contenir d’elle-même et aussitôt s’épanouir, sans perdre de sa force en une sorte de rêve cosmique, où les choses paraissent, en dépit de certaines stridences chroma-tiques, vivre en paix avec soi et avec l’univers...

Tel cri poussé jusqu’aux limites des possibilités du jaune ou du rouge, trouve immédiatement dans tel bleu marin ou dans l’intimité d’un violet son contre-point. Liutkus à travers toutes les dissonances les plus tentatrices est le peintre à la recherche d’une harmonie… A la recherche du Monde. Mais le Monde, en grec – Cosmos, c’est précisément l’Harmonie.

Charles Singevin

Antanas Liutkus savo per-sonalinėje parodoje Galerie Breteau Paryžiuje. 1954

Antanas Liutkus lors de son exposition personnelle à Paris à la Galerie Breteau en juin 1954.

Antanas Liutkus svečiuojasi pas kritiką ir žurnalistą Albert Flament Kanuose. 1953

Antanas Liutkus et le critique d‘art Albert Flament, chez lui à Cannes. 1953

LT FR

LT

LT

FR

FR

Antano Liutkaus personalinės parodos Pavasaris prie Viduržemio jūros (Galerie Breteau, 1954) plakatas ir lankstinuko atvertimas su Albert Flament tekstu.

Affichette et dépliant de présentation de l‘exposition Printemps en Mediter-ranee de 1954 à la Galerie Breteau. Manuscrit d‘Albert Flament.

Atvykęs iš Šiaurės Europos į Viduržemio jūros pakrantę, A. Liutkus jos niekada nebepaliko. Ji jam tapo sava. Jis aptiko čia, regis, nuo Že-mės Rojaus besidriekiančius, civilizacijos vos paliestus stačius kalnus ir kerinčias įlankas.

Jis mums atskleidžia, kad tebeegzistuoja pirmykštė Žydroji pakrantė, išlaikiusi žave-sį, kurį regėjo poetai ir užkariautojai nuo Karolio VII iki Byron‘o, nuo Musset iki Mae-terlinck’o.

Venu de l’Europe du Nord sur la côte Méditer-ranéenne, A. Liutkus ne l’a plus quittée. Elle est sienne. Il a découvert des montagnes abruptes et ces anses enchantées qui semblent s’être éten-dues là, depuis le Paradis Terrestre et n’avoir été qu’effleurées par la civilisation.

Il nous montre qu’existe une Côte d’Azur rede-venue sauvage tout en conservant la séduction que subirent de Charles VII à Byron et de Musset à Maeterlinck les poètes et les conquérants.

Grublėtų keterų kalnai, virtę uolomis, amžinosios žalumos siautulyje – toks yra tikrasis vaizdas tų jau įprastomis tapusių vietovių, kurias dažnai pa-žeidžia ar sunaikina civilizacija.

Toks kraštas išreiškia pagarbą nuoširdžiam Pran-cūzijos draugui.

Albert FlamentVertė Vytautas Bikulčius

Les montagnes à la crête rugueuse et déchirées par le roc, au cœur des verdures éternelles don-nent leur véritable aspect à des contrées deve-nues familières, mais que souvent la civilisation vient gâter ou détruire.

Cet ensemble fait honneur à un grand ami de la France.

Albert Flament

PRINTEmPS EN méDITERRANéEPAvASARIS PRIE vIDURžEmIO jūROS

LT

LT

FR

FR

Grupinių parodų, kuriose dalyvavo Antanas Liutkus, katalogai

Quelques catalogues des expositions de groupe auxquelles à participé Antanas Liutkus

LT

FR

VILLEFRANCHE SUR MER GATVELIų SIMFONIJA. Popierius, pastelė, 33 × 45 cm

SYMPHONIE DES RUELLES à VILLEFRANCHE SUR MER. Papier, pastel, 33 × 45 cm

VILLEFRANCHE SUR MER GATVELIų LABIRINTAI. Popierius, pastelė, 33 × 50 cm

LABYRINTHES DES RUELLES à VILLEFRANCHE SUR MER. Papier, pastel, 33 × 50 cm

LT

LT

FR

FR

PARYŽIAUS DIEVO MOTINOS KATEDRA. Monotipija, 50 × 65 cm

NOTRE-DAME DE PARIS. Monotype, 50 × 65 cm

BURLAIVIAI VILLEFRANCHE SUR MER įLANKOJE. Monotipija, 33 × 50 cm

VOILIERS DANS LA RADE DE VILLEFRANCHE SUR MER. Monotype, 33 × 50 cm

LT LT

FR FR

BARKA ATOSLūGIO METU PRIEŠ MONT SAINT MICHEL SALą. Akvarelė, 32 × 45 cm

BARQUE à MARÉE BASSE DEVANT LE MONT SAINT-MICHEL. Aquarelle, 32 × 45 cm

DR. JONAS MIKULSKIS (Antano Liutkaus uošvis). Drobė, aliejus, 37×45 cm

DR. JONAS MIKULSKIS (Le beau-père d‘Antanas Liutkus). Huile sur toile, 37×45 cm

LT LT

FR FR

VILLA AMERICA ALėJA VASARą. Drobė, aliejus, 90 × 110 cm

ALLÉE DE LA VILLA AMERICA L‘ÉTÉ. Huile sur toile, 90 × 110 cm

LT

FR

TURINI MIŠKO SAKMė. Drobė, aliejus, 65 × 81 cm

LA LÉGENDE DE LA FORêT DE TURINI. Huile sur toile, 65 × 81 cm

PLATANų ALėJA. Drobė, aliejus, 39 × 47 cm

ALLÉE DE PLATANES. Huile sur toile, 39 × 47 cm

LT

LT

FR

FR

AUKSO KALNAS IR GELEŽIKELIO STOTIS. Drobė, aliejus, 81 × 100 cm

LE MONTE D‘ORO ET LA GARE. Huile sur toile, 81 × 100 cm

LT

FR

LAIPTAI VILLEFRANCHE SUR MER. Aliejus, drobė, 40 × 52 cm

ESCALIERS à VILLEFRANCHE SUR MER. Huile sur toile, 40 × 52 cm

VILLEFRANCHE SUR MER DŽIūSTANČIOS PAKLODėS. Drobė, aliejus, 46 × 55 cm

DRAPS QUI SÈCHENT à VILLEFRANCHE SUR MER. Huile sur toile, 46 × 55 cm

LT LT

FR FR

VENECIJA. Drobė, aliejus, 55 × 65 cm

VENISE. Huile sur toile, 55 × 65 cm

NUŠALę ALYVMEDŽIAI. Drobė, aliejus, 60 × 73 cm

OLIVIERS GELÉS. Huile sur toile, 60 × 73 cm

LTLT

FRFR

ALYVMEDŽIAI LUCERAME. Drobė, aliejus, 39 × 47 cm

OLIVIERS à LUCÉRAM. Huile sur toile, 39 × 47 cm

LT

FR

KORSIKA. KALNų PASTOGė VIzzAVONOJE. Drobė, aliejus, 39 × 47 cm

CABANE DANS LA FORêT DE VIzzAVONA EN CORSE. Huile sur toile, 39 × 47 cm

VILLEFRANCHE SUR MER UOSTAS. Drobė, aliejus, 84 × 102 cm

LE PORT DE VILLEFRANCHE SUR MER. Huile sur toile, 84 × 102 cm

LT

LT

FR

FR

SAINT JEAN CAP FERRAT UOSTAS IR ŠUNS GALVOS KALNAS. Drobė, aliejus, 54 × 65 cm

SAINT JEAN CAP FERRAT LE PORT ET LA TêTE DE CHIEN. Huile sur toile, 54 × 65 cm

LT

FR

SAINT JEAN CAP FERRAT UOSTAS PO AUDROS. Kartonas, aliejus, 39 × 47 cm

SAINT JEAN CAP FERRAT LE PORT APRÈS L‘ORAGE. Huile sur carton, 39 × 47 cm

LT

FR

SAINT JEAN CAP FERRAT UOSTAS PRIEŠ AUDRą IR AUKSO BURėS VIEŠ-BUTIS. Drobė, aliejus, 39 × 47 cm

SAINT JEAN CAP FERRAT LE PORT ET L‘HôTEL DE LA VOILE D‘OR. Huile sur toile, 39 × 47 cm

LT

FR

SvARbIAUSI STRAIPSNIAI / L’ARTIcLES PRINcIPAL

ANTANO LIUTKAUS PUBLIKACIJOS / PUBLICATIONS DE ANTANAS LIUTKUS

Atostogos Ispanijoje / Antanas Liutkus. – Iliustr. // Dirva. – 1963, liepos 2, p. 2Pranas Gailius / Antanas Liutkus. – Iliustr. // Dirva. – 1963, liepos 12, p. 5.Kūčios su m. K. Čiurlioniu / Antanas Liutkus. – Iliustr. // Dirva. – 1968, gruodžio 27, p. 1–2.

APIE ASMENį / DE SA PERSONNALITÉ

Liutkus // Lietuvių enciklopedija, T. 16 (Lietuva–LVS), Copyright 1958: South Boston, USA, p. 377Pas lietuvius viduržemio pajūryje / Vytautas Alseika . – Iliustr. // Dirva. – 1963, birželio 3, p. 3.Apie Antaną Liutkų ir padorius lietuvius: Atostoginis laiškas iš villefranche [apie viešnagę Villa Ameriica ir jos šeimininką Antaną Liutkų] / Algirdas J. Greimas. – Iliustr. // Dirva. – 1963, rugsėjo 11, p. 5.Lietuvių bičiulio žodis: [Prof. G. Matore kalba Vasario 16-tos minėjime Paryžiuje]. – Nuotr.: A. Liutkus ir G. Matore // Dirva. – 1967, vasario 20, p. 3–4.mirė Antanas Liutkus: Lietuvos Pasiuntinybės Paryžiuje sekretorius // Dirva. – Iliustr. – 1970, vasario 18.

APIE KūRYBą / DE SON TRAVAIL

Liutkus: [žinutė apie parodą Breteau galerijoje Paryžiuje] // Les Arts. – 1954, 11 Juin.Pasisekęs A. Liutkaus debiutas Paryžiuje / J. Grinius // Darbininkas. – 1954, liepos 13, p. 1, 17.Lithuania and the United States: [apie Lietuvos valstybės istoriją, A. Liutkaus tapybos parodą Breteau galerijoje Paryžiuje] / C. R. Jurgėla. – Iliustr. // Lietuvių dienos. – 1954, spalis.Aux artistes independants / Paul Deltombe // Nice Matin. – 1958, 16 Fevrier.villefranche sur mer. L’exposition Liutkus / Charles Singevin // Nice Matin. – 19 Juillet, 1959.Dailininkas-diplomatas Antanas Liutkus / Paul Deltombe [vertė Žibuntas Mikšys]. – Iliustr. // Dirva. – 1963, rugpjūčio 9, p. 5.

baltų dienos vokietijoj: [buvo eksponuojami lietuvių dailininkų P. Augiaus, V. K. Jonyno, A. Liutkaus [Notre Dame de Paris], V. Petravičiaus, Ž. Mikšio, P. Gailiaus, A. Veščiūno, V. O. Virkau darbai] // Draugas. – 1964, gegužės 7.

SvARbIAUSIų PARODų KATALOGAI / cATA-LOGUES D’ExPOSITIONS PRINcIPAUx

Asmeninės parodos katalogas / Catalogue d’exposition per-sonnelle 1954 Pavasaris prie viduržemio jūros / Printemps en méditerranée. Galerie Breteau (70, rue Bonaparte – Paris–6), 1–15 Juin, 1954

GRUPINIų PARODų KATALOGAI / cATALO-GUES D’ExPOSITIONS cOLLEcTIvES

1945 modern Art Exhibition: The American Red Cross in cooperation with The French Exhibition committee (present a Red Cross Casino club lounge). September 30th to October 9th, 1945

1946 Salon d’Hiver (Société des beaux-Arts de Nice). Du 19 Janvier – au 18 Février 1946

1948 Salon d’Hiver (Société des beaux-Arts de Nice). Salle BREA (16, avenue Notre-Dame) Du 24 Janvier – au 19 Février 1948

1950 Salon d’Hiver (Société des beaux-Arts de Nice). Du 21 Janvier – au 28 Février 1950

1958 Festival international de peinture. Villefran-che-sur-Mer (Cote d’Azur)

1965 Galeries Raymond Dunkan (31 rue de Seine) Paris vI Salon de Noël Peintures, 19 Decembre 1964 – 14 Janvier 1965

1997 Lietuvių išeivijos grafika (1941–1969). Dr. Povilo Reklaičio Vilniaus Dailės akademijai dovanotų darbų paroda. Atidaryta 1997 lapkričio 9–21 d. galerijoje “Akademija” (Latako 2, Vilnius)

AUTOPORTRETAS. Drobė, aliejus, 46 × 38 cm

AUTOPORTRAIT. Huile sur toile, 46 × 38 cm

FRLT bIbLIOGRAFIjA / bIbLIOGRAPHIE

LT

FR

FRLT KūRINIų SąRAšAS / LISTE DES œUvRES (1944–1969)

TAPybA / PEINTURE

villefranche sur mer

UOSTAS / LE PORT. Drobė, aliejus / Huile sur toile, 84 × 102 cm

ŠV. PETRO, ARBA ŽVEJų KOPLYTėLė (dekoruota Jean Cocteau) / CHAPELLE SAINT-PIERRE, OU CHAPELLE DES PêCHEURS (décorée par Jean Cocteau). Drobė, aliejus / Huile sur toile, 40 × 52 cm

LAIPTAI VILLEFRANCHE SUR MER / ESCALIERS à VILLEFRANCHE SUR MER. Drobė, aliejus / Huile sur toile, 40 × 52 cm

NUŠALę ALYVMEDŽIAI / OLIVIERS GELÉS. Drobė, aliejus / Huile sur toile, 60 × 73 cm.

DŽIūSTANČIOS PAKLODėS / DRAPS QUI SÈCHENT. Drobė, aliejus / Huile sur toile, 46 × 55 cm.

villa America

ALėJA PAVASARį / L‘ALLÉE AU PRINTEMPS. Drobė, alie-jus / Huile sur toile, 85 × 102 cm.

ALėJA VASARą / L’ALLÉE L’ÉTÉ . Drobė, aliejus / Huile sur toile, 90 × 110 cm.

VANDENS REzERVUARAS / LE BASSIN D’ARROSAGE. Drobė, aliejus / Huile sur toile, 60 × 73 cm.

Saint jean cap Ferrat

UOSTAS PRIEŠ AUDRą IR AUKSO BURėS V IEŠBU-T IS / LE PORT AVANT L’ORAGE ET L’HôTEL DE LA VOILE D’OR. Drobė, aliejus / Huile sur toile, 46 × 65 cm.

UOSTAS PO AUDROS / LE PORT APRÈS L’ORAGE 1. Kar-tonas, aliejus / huile sur carton 39 × 47 cm.

UOSTAS PO AUDROS / LE PORT APRÈS L’ORAGE 2. Kar-tonas, aliejus / huile sur carton, 39 × 47 cm.

UOSTAS IR ŠUNS GALVOS KALNAS / LE PORT ET LA TêTE DE CHIEN. Drobė, aliejus / Huile sur toile, 54 × 65 cm.

Èze miestelis / Èze village

VAIzDAS į JūROS IŠKYŠULį / VUE MER ET CAPS. Dro-bė, aliejus / Huile sur toile, 54 × 81 cm.

VAIzDAS IŠ PAUKŠČIO SKRYDŽIO / VUE PLONGEANTE. Drobė, aliejus / Huile sur toile, 54 × 65 cm.

Italija / Italie

VENECIJA / VENISE. Drobė, aliejus / Huile sur toile, 55 × 65 cm.

miškai ir kalnai / Forêts et montagnes

KORSIKA. AUKSO KALNAS IR GELEŽINKELIO STOTIS / CORSE. LE MONTE D’ORO ET LA GARE. Drobė, aliejus / Huile sur toile, 81 × 100 cm.

KORSIKA. AUKSO KALNAS / CORSE. LE MONTE D’ORO. Drobė, aliejus / Huile sur toile, 65 × 92 cm.

MEDŽIAI VAIDUOKLIAI TURINI MIŠKE / LES ARBRES FANTôMES DE LA FORêT DE TURINI. Drobė, aliejus / Huile sur toile, 90 × 72 cm.

TURINI MIŠKO SAKMė / LA LÉGENDE DE LA FORêT DE TURINI. Drobė, aliejus / Huile sur toile, 65 × 81 cm

VILA KALNUOSE / VILLA DANS LES MONTAGNES. Dro-bė, aliejus / Huile sur toile, 46 × 38 cm.

ALYVMEDŽIAI LUCERAME / OLIVIERS à LUCERAM. Drobė, aliejus / Huile sur toile, 39 × 47 cm.

PLATANų ALėJA / ALLÉE DE PLATANES. Drobė, aliejus / Huile sur toile, 39 × 47 cm.

KORSIKA. KALNų PASTOGė VIzzAVONOJE / COR-SE. CABANE DANS LA FORêT DE VIzzAVONA. Drobė, aliejus / Huile sur toile, 39 × 47 cm.

Gėlės / Fleurs

ROŽėS / ROSES. Drobė, aliejus / Huile sur toile, 49 × 57 cm.

PUOŠNIOS ROŽėS / GRANDES ROSES. Drobė, aliejus / Huile sur toile, 57 × 65 cm.

NATIURMORTAS SU GėLėMIS, MERGELėS SKULP-TūRėLE IR OBUOLIU / FLEURS, LA POMME ET STATUETTE DE LA VIERGE. Drobė, aliejus / Huile sur toile, 57 × 65 cm.

VASAROS PUOKŠTė / BOUQUET D’ÉTÉ. Drobė, aliejus / Huile sur toile, 49 × 57 cm.

MARGA PUOKŠTė / BOUQUET BIGARRÉ. Drobė, aliejus / Huile sur toile, 46 × 55 cm.

JURGINAI / DAHLIAS. Drobė, aliejus / Huile sur toile, 46 × 55 cm.

Portretai / Portraits

DR. JONAS MIKULSKIS (Antano Liutkaus uošvis / Le be-au-père d'Antanas Liutkus). Drobė, aliejus / Huile sur toile, 46 × 55 cm.

DR. JONAS MIKULSKIS (Antano Liutkaus uošvis / Le be-au-père d'Antanas Liutkus). Drobė, aliejus / Huile sur toile, 37 × 45 cm. Saugoma žemaičių muziejuje Alka Telšiuose / Con-servé dans le Musée Alka à Telšiai.

PERKūNAS L IUTKUS. Drobė, aliejus / Huile sur toile, 46 × 55 cm.

DėDė (Gener olas Stasys Dirmantas) / L’ONCLE (Général Stasys Dirmantas). Drobė, aliejus / Huile sur toile, 39 × 47 cm.

AUTOPORTRETAS / AUTOPORTRAIT. Drobė, aliejus / Huile sur toile, 46 × 38 cm.

Antanas Liutkus savo draugų akimis / Antanas Liutkus vu par ses amis

PORTRETAS. Alexandre Orloff / PORTRAIT. Par Alexandre Orloff. Drobė, aliejus / Huile sur toile, 54 × 73 cm.

PORTRETAS. Serge Mako / PORTRAIT. Par Serge Mako. Drobė, aliejus / Huile sur toile, 39 × 47 cm.

PORTRETAS. Alexandra Merker / PORTRAIT. Par Alexandra Merker. Drobė, aliejus / Huile sur toile, 27 × 35 cm.

AKvARELė / AqUARELLE

B A R KA ATO S L ū G I O M E T U P R I E Š M O N T S A I N T M I C H E L S A L ą / B A RQ U E à M A R É E B A S S E D E VA N T L E M O N T-S A I N T-M I C H E L. Akvarelė / Aquarelle, 32 × 45 cm.

VAIzDAS į MONT-SAINT-MICHEL SALą / VUE SUR LE MONT-SAINT-MICHEL. Akvarelė / Aquarelle, 32 × 45 cm.

PIEšINIAI / DESSINS

MOTERIS SU KASOMIS / FEMME AUx TRESSES. Popie-rius, anglis / Papier, fusain, 53 × 72 cm.

VILLEFRANCHE SUR MER GATVELIų SIMFONIJA / SYMPHONIE DES RUELLES à VILLEFRANCHE SUR MER. Popierius, pastelė / Papier, pastel, 33 × 45 cm.

VILLEFRANCHE SUR MER GATVELIų LABIRINTAI / LABYRINTHES DES RUELLES à VILLEFRANCHE SUR MER. Popierius, pastelė / Papier, pastel, 33 × 50 cm.

mONOTIPIjOS / mONOTyPE

PARYŽIAUS DIEVO MOTINOS KATEDRA 1 / NO-TRE-DAME DE PARIS. Monotipija / Monotype, 65 × 50 cm.

PARYŽIAUS DIEVO MOTINOS KATEDRA 2 / NO-TRE-DAME DE PARIS. Monotipija / Monotype, 65 × 50 cm.

BURLAIVIAI VILLEFRANCHE SUR MER įLANKOJE / VOILIERS DANS LA RADE DE VILLEFRANCHE SUR MER. Monotipija / Monotype, 33 × 50 cm.

PADėKA

Esu dėkingas visiems, kurių pastangomis retrospektyvinė Antano Liutkaus tapybos paroda Grįžimas iš Žydrosios pa-krantės sėkmingai pasiekė Kauną. Dėkoju parodos kuratorei ir katalogo sudarytojai Elvyrai Markevičiūtei, vertėjams Valdui Papieviui, Vytautui Bikulčiui ir Ainiui Selenai, katalogo dizainą kūrusiai grupei Mamaika, Repro spaustuvės direktoriui Sauliui Aukščiūnui ir leidybą parėmusiam Rimvydui Strigūnui. Labai ačiū Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorei Aldonai Ruseckaitei, svetingai atvėrusiai parodai Mansardos galeriją ir Žemaičių muziejui Alka, sudariusiam galimybę eksponuoti jame saugomą Antano Liutkaus tapytą dr. Jono Mikulskio portretą. Gediminui Šibo-niui dėkoju už pagalbą ruošiant parodos ekspoziciją, Lietuvos užsienio reikalų ministerijai – už paveikslų transpor-tavimą. Naudodamasis proga noriu padėkoti Nicoje gyvenančiam ir dirbančiam prancūzų menininkui bei teoretikui, Fluxus judėjimo dalyviui Ben Vautier už visokeriopą mano tėvo palaikymą ir rėmimą. Dėkoju Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyriaus prezidentei Birutei Strakšienei už nuoširdų tarpininkavimą susipažįstant su Lietuva ir lietuviais. Esu labai dėkingas šeimos nariams – seseriai Eglei Liutkus-Jardel ir broliui Antanui Gediminui Liutkui, pritarusiems mano iniciatyvai.

NuoširdžiaiPerkūnas Liutkus

REMERCIEMENTS

Je tiens à remercier tout d’abord Elvyra Markevičiūtė, commissaire de l’exposition et rédactrice de ce catalogue, grâce à laquelle tout a commencé et Aldona Ruseckaitė, la directrice du Musée Maironis qui nous héberge si magni-fiquement. Toute ma reconnaissance aux traducteurs Valdas Papievis, Vytautas Bikulčius, Ainius Selena, à l’équipe de graphisme Mamaika et à Saulius Aukščiūnas, directeur de l’imprimerie Repro. Egalement à Rimvydas Strigūnas et Ben Vautier pour leur soutien à l’impression de ce catalogue, au Musée Alka de Telšiai qui nous a prêté une œuvre et à Birutė Strakšiene, la clef de la francophonie de Kaunas. Je ne peux oublier Gediminas Šibonis pour son aide amicale et efficace dans de très nombreux domaines. Enfin, tout spécialement merci à ma sœur et à mon frère Eglé et Antoine Gediminas Liutkus.

CordialementPerkunas Liutkus

GRįžImAS Iš žyDROSIOS PAKRANTėS

Retrospektyvinė Antano Liutkaus tapybos paroda Paveikslai iš šeimos narių kolekcijųEksponuojami sūnaus Perkūno Liutkaus iniciatyva

Katalogas

Maironio lietuvių literatūros muziejus Rotušės a. 13, Kaunas 2016 gegužės 7 – birželio 11

Parodos kuratorė ir katalogo sudarytoja: Elvyra Markevičiūtė

Parodos architektas: Gediminas ŠibonisVertė: Vytautas Bikulčius, Valdas Papievis, Ainis SelenaFotografai: Antanas Liutkus, Perkūnas Liutkus, Darius PetreikisNuotraukos, dokumentai, tekstai: Perkūno Liutkaus asmeninis archyvasKatalogo dizainas: kūrybinė grupė Mamaika: Darius Petreikis (dizaineris), Eglė Petreikienė (techninė redaktorė)Kalbos redaktorė: Neringa Vaičiulienė

Spausdino: Repro spaustuvė, KaunasLietuvių ir prancūzų kalbomis32 psl., minkšti viršeliaiTiražas 350 egz.

Katalogas išleistas Perkūno Liutkaus lėšomisKatalogo leidimą parėmė Rimvydas Strigūnas

ISBN 978-9955-711-26-1

UDK 75(474.5)(064) Li657

RETOUR DE LA côTE D’AzUR à KAUNAS

Rétrospective de peintures d’Antanas LiutkusPeintures de la collection de la famille Exposition à l’initiative de Perkūnas Liutkus

Catalogue

Musée Maironis de la littérature lituanienne Place Rotušės 13, KaunasDu 7 mai au 11 juin 2016

Commissaire de l’exposition et créatrice du catalogue: Elvyra Markevičiūtė

Architecte de l‘exposition: Gediminas ŠibonisTraducteurs: Vytautas Bikulčius, Valdas Papievis, Ainis SelenaPhotographes: Antanas Liutkus, Perkūnas Liutkus, Darius PetreikisPhotographies, documents et textes: archives personnelles de Perkunas LiutkusGraphisme du catalogue: equipe de création Mamaika: Darius Petreikis (graphiste), Eglė Petreikienė (rédactrice technique)Rédactrice littéraire: Neringa Vaičiulienė

Impression: Repro, KaunasLituanien et français32 pages, couverture souple Tirage 350 exemplaires

Catalogue publié aux frais de la famille LiutkusAvec les soutiens de Rimvydas Strigunas et Ben Vautier

VDU Lietuvių išeivijos institutas

LT FR LT

FR

Retrospektyvinės Antano Liutkaus tapybos parodos katalogas2016 m. gegužės 7 – birželio 11 Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje

Catalogue de l‘exposition rétrospective de peintures d’Antanas LiutkusDu 7 mai au 11 juin 2016, Kaunas,Musée Maironis de la littérature lituanienne

FR

LT