-
1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Visuomenės sveikatos fakultetas
Sveikatos vadybos katedra
Rūta Čepšienė
BENDRUOMENĖS SLAUGYTOJŲ DARBO REORGANIZAVIMO POVEIKIS
ONKOLOGINIŲ LIGŲ PROFILAKTINIŲ PROGRAMŲ ATLIKIMUI
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinė vadovė: dr. Ida Liseckienė
KAUNAS, 2015
-
2
TURINYS
SANTRAUKA.......................................................................................................................................3
SUMMARY............................................................................................................................................5
SATNRUMPOS.....................................................................................................................................7
ĮVADAS.................................................................................................................................................8
1. LITERATŪROS APŽVALGA....................................................................................................11
1.1. Profilaktinių programų sąvokos ir apibrėžtys..........................................................................11
1.2. Onkologinių profilaktinių programų vykdymas Lietuvoje......................................................12
1.3. Sėkmingą onkologinių ligų profilaktikos vykdymą lemiantys veiksniai.................................19
1.4. Bendruomenės slaugytojų kompetencijų apibrėžtys................................................................21
1.5. Bendruomenės slaugytojų ir šeimos gydytojo atliekamų funkcijųdarbo organizavimas......23
1.6. Bendruomenės slaugytojas – lygiavertis komandos narys.......................................................26
1.7. Būtinos kompetencijos, savarankiškam bendruomenės slaugytojų darbui vykdant
profilakyines programas...............................................................................................................28
2. TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI........................................................................................32
2.1. Tyrimo metodika ir organizavimas............................................................................................32
2.2. Šeimos mendicinos klinikos 2013 metų onkologinių ligų profilaktinių programų rodiklių
analizė.............................................................................................................................................34
2.3. Pirmas intervencijos etapas..................................................................................................34
2.4. Antras intervencijos etapas..................................................................................................37
3. REZULTATAI.............................................................................................................................42 3.1. Onkologinių ligų profilaktinių programų vykdymo rodikliai iki intervencijos.....................42
3.2. Darbo reorganizavimo poveikis onkologinių ligų profilaktinių programų vykdymo
rodikliams......................................................................................................................................52
3.3. Gimdos kaklelio ir krūties vėžio profilaktinių programų vykdymo palyginimas tarp
pirmosios ir antrosios intervencijų..............................................................................................61
3.4. Gimdos kaklelio ir krūties vėžio profilaktinių programų vykdymo palyginimas su 2013m
pirmosios ir antrosios intervencijų..............................................................................................69
4. REZULTATŲ APTARIMAS.......................................................................................................71 IŠVADOS.............................................................................................................................................74
REKOMENDACIJOS........................................................................................................................75
LITERATŪRA....................................................................................................................................76
PRIEDAI..............................................................................................................................................83
-
3
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
Bendruomenės slaugytojų darbo reorganizavimo poveikis onkologinių ligų profilaktinių
programų atlikimui
Rūta Čepšienė
Darbo vadovė dr. Ida Liseckienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos
katedra. Kaunas, 2015. 83p.
Darbo tikslas: įvertinti bendruomenės slaugytojų darbo reorganizavimo poveikį onkologinių
ligų profilaktikos programų (OLPP) atlikimo dažniui.
Tyrimo metodai ir tiriamieji:
Tyrimo tipas: eksperimentinis tyrimo metodas.
Tyrimo imtis. 11 atrankos kriterijus atitinkančių Šeimos medicinos klinikos (ŠMK) apylinkių
(viso 12679 pacientų apylinkėse) dalyvavusių OLPP, statistiniai duomenys. Profilaktiniuose
tyrimuose dalyvavo 10 bendruomenės slaugytojų.
Tyrimo organizavimas: tyrimo trukmė 1 metai (2014). Atlikus ir įvertinus OLPP vykdymo
rezultatus, nuspręsta dviem etapais įdiegti savarankiškos slaugytojos darbo reorganizavimą ir OLPP
vykdymo tvarką;
I etapas – bendruomenės slaugytojų savarankiškas OLPP vykdymas - naudojant OLPP
atlikimo suvestines - kalendorius.
II etapas – „aktyvus pacientų kvietimas“ - atlikti gimdos kaklelio ir/ar krūties vėžio
profilaktines programas, bendradarbiaujant su kitais sveikatos priežiūros specialistais,
sudarant „ žalią koridorių“ - t.y. sudaryti sąlygas pacientei, be išankstinės registracijos,
nustačius patologinius pakitimus išsitirti per mėnesį.
Tyrimo objektas – ŠMK bendruomenės slaugytojų darbo reorganizavimo poveikis OLPP
atlikimo dažniui.
Rezultatai. Atlikus 2013 metų onkologinių ligų profilaktinių programų vykdymo analizę
Šeimos medicinos klinikoje (iki darbo reorganizavimo ir diegiamų pokyčių), nustatytas žemas jų
atlikimo dažnis.
-
4
Nuo 2014 metų sausio men. įdiegus I darbo reoganizavimo etapą - slaugytojoms savarankiškai
atliekant profilaktines programas, visų onkologinių ligų profilaktikos programų (vienuolikoje tyrime
dalyvaujančių apylinkių), atlikimo dinamika didėjo.
2014 metų rugsėjį, pradėjus vykdyti II intervenciją, su gimdos kaklelio ir krūties vėžio
profilaktinėmis programomis (5 tyrime sutikusiose dalyvauti apylinkėse), patikrų dažnis buvo
statistškai reikšmingai didesnis nei dirbančių pagal I intervencijos reikalavimus tik atliekant gimdos
kaklelio profilaktines programas. Krūties vėžio profilaktinės programos vykdymas tarp I ir II
intervencijų tiriamuoju laikotarpiu beveik nesiskyrė.
Šeimos medicinos klinikai reorganizavus onkologinių ligų profilaktikos programų atlikimą jis buvo
nustatytas ženkliai didesnis lyginant su 2013 metais.
Tyrimo išvados:
1. Atlikus ŠMK rodiklių analizę iki darbo reorganizavimo, nustatyti nepakankami OLPP
atlikimo rerultatai (nuo planuojamų atlikti pacientų per 2013 metus): gimdos kaklelio vėžio
profilaktinės programos (GKVPP) - 14,54 proc.; krūties vėžio profilaktinės programos
(KVPP) -19,31 proc.; priešinės liaukos vėžio profilaktinės programos (PLVPP) - 19,50 proc.;
storosios žarnos vėžio profilaktinės programos (SŽVPP) - 11.09 proc.
2. Įvertinus darbo reorganizavimo poveikį OLPP rodikliams nustatyta: visose apylinkėse OLPP
atlikimo dažnis reikšmingai padidėjo lyginant su jų atlikimu iki reorganizavimo: GKVPP –
2,8 karto: KVPP – 1,2 karto; PLVPP - 1,5 karto.; SŽVPP – 2,6 karto.
3. Palyginus I ir II intervencijų poveikį gimdos kaklelio ir krūties vėžio profilaktinių programų
vykdymui nustatyta, kad:
3.1. II intervencijos poveikis GKVPP padidėjo 1,4 karto lyginant su I intervencijos poveikiu
3.2. Lyginant I ir II intervencijas KVPP rezultatyvumas reikšmingai nekito.
4. Palyginus 2014 metų trijų mėnesių su tuo pačiu 2013 metų laikotarpiu, nustatyta, kad I ir II
intervencijos reikšmingai didino GKVPP ir KVPP programų atlikimą:
GKVPP I intervencija – 3,8 karto; II intervencija – 4,8 karto;
KVPP I intervencija – 1,5 karto; II intervencija – 1,4 karto.
-
5
SUMMARY
Management of Public Health
The Impact of Community Nurses’ Work towards the Performance of Cancer Prevention
Programs
Rūta Čepšienė
Supervisor Ida Liseckienė, Dr.
Departament of Health Management, Faculty of Public Health, Lithuanian University of Health
Sciences. Kaunas; 2015. 83 p.
The aim of the research: to evaluate the impact of the reorganization of community nurses‘ work
towards the performance of cancer prevention programs (CPP).
The method and subject of the research:
The type of the research: experimental research method.
The sample of the research: 11 corresponding districts (from total 12679 patients) from the Family
Clinic, which participated in CPP research, and 10 community nurses.
The organization of the research: 1 year period (2014). After carrying out and assessing the results
of CPP, the community nurse‘s work and CPP has been reorganized in two stages:
1st stage – the independent performance of CPP done by community nurses using the
execution summaries – calendars of CPP.
2nd stage – “patients’ active invitation” to do preventive cervical cancer and / or breast cancer
programs in collaboration with other health care specialists. In such a way to build up “a
green tunnel”, i.e. to establish conditions under which a patient in cases of pathological
lesion, would be able to get examination within a month.
The object of the research: the performance of the reorganization of community nurses‘ work in the
Family Clinic and its effects on the frequency of the CPP research.
The results: a low-level performance of cancer prevention programs in the Family Clinic has been
determined after carrying out (year 2013 before reorganization) the analysis of its performance.
Since January 2014, when the first reorganizational stage was established, the level of performance of
cancer prevention programs in 11 districts has increased
-
6
In September 2014, when the second stage was applied in 5 districts, the frequency of examination
has increased significantly in comparison with those working according to the first stage
requirements there were no significant differencis among 1st and 2
nd stages during implementation the
breast cancer program.
The performance of cancer prevention programs has increased in comparison to the year 2013 when
the Family Clinic reorganized its execution.
The conclusions of the research:
1. Before the research, in the year 2013, the results of CPP performance were low: cervical
CPP – 14.54 %.; breast CPP – 19.31 %.; prostatic CPP – 19.50 %.; colon CPP - 11.09 %
from planned number of patients.
2. After the reorganization, the performance of all CPP has significantly increased: cervical
cancer – 2.8 times; breast cancer – 1.2; prostatic cancer – 1.5 and colon cancer – 2.6 times.
3. After comparison of two interventions in the performance of cervical and breast cancer,
the following has been assessed:
3.1. The impact of the 2nd
intervention of cervical cancer has increased 1.4 times in
comparison with the impact of the 1st intervention.
3.2. There has been no significant change in comparison of 1st and 2
nd interventions of
breast cancer.
4. After comparison of the three months results in 2014 with the same period of time in 2013,
the 1st and 2
nd interventions increased the performance of cervical CPP and breast CPP as
follows:
cervical CPP 1st intervention – 3.8; 2nd intervention – 4.8 times;
breast CPP 2nd intervention – 1.5 times; 2nd intervention – 1.4 times.
-
7
SANTRUMPOS
GKVPP – Gimdos kaklelio vėžio profilaktinė programa
KK – Kauno klinikos
KVPP – Krūties vėžio profilaktinė programa
LSMUL – Lietuvos sveikatos mokslų universitetinė ligoninė
LSSO – Lietuvos slaugos specialistų organizacija
MN – Medicinos norma
n – Respondentų skaičius
OLPP – Onkologinių ligų profilaktinė programa
PASPĮ – Pirminė asmens sveikatos įstaiga
PLVPP – Priešinės liaukos vėžio profilaktinė programa
PPKT – Profilaktinių paslaugų koordinavimo tarnyba
Proc. – Procentai
PSO - Pasaulio Sveikatos Organizacija
PSP – Pirminė sveikatos priežiūra
PSPC – Pirminės sveikatos priežiūros centras
SŽVPP – Storosios žarnos vėžio profilaktinė programa
ŠMK – Šeimos medicinos klinika
-
8
ĮVADAS
Sveikatos priežiūros sistemos orientavimas į Pirminę Sveikatos Priežiūrą (PSP) yra pagrindas
siekiant užtikrinti prieinamą ir kokybišką sveikatos priežiūrą (PSO, 2003).
Šeimos gydytojas ir slaugytoja – tai skirtingų sveikatos specialistų grupė, kurią sieja bendri
tikslai [33] siekiant užtikrinti visapusiškai veiksmingą pagalbą pacientui. Lietuvos ir užsienio atlikti
tyrimai vienareikšmiškai byloja, kad vienas esminių veiksnių lemiančių sėkmingą slaugytojų ir
gydytojų bendradarbiavimą, yra aiškus funkcijų ir atsakomybių pasidalinimas, o aiškumo stoka, kas
konkrečiais atvejais privalo imtis jo kompetencijas atitinkančių funkcijų, sudaro sąlygas jų neatlikti
arba jas dubliuoti [33].
Įgyvendinant Lietuvos sveikatos priežiūros reformą, pertvarkant sveikatos priežiūros sektorių
ir gerinant teikiamų paslaugų kokybę, siekiama pagerinti šalies gyventojų sveikatą bei išvengti ligų
[56]. 2004 metais profilaktinės programos Lietuvoje buvo integruotos į pirminės asmens sveikatos
priežiūros (PAASP) paslaugų teikimo sistemą: (atrankinės asmenų amžiaus grupės informavimo ir
pirminės) [55].
Lėtinių ligų profilaktika bei dalyvavimas atskirose profilaktikos programose bendruomenės
slaugytojai turi būti svarbia veiklos sritimi [59], nes jos veiklos kryptys remiasi holistine asmens
gerovės samprata [11].
Per pastaruosius kelis dešimtmečius mokslinėje literatūroje nurodoma, kad siekiant pritraukti
kuo daugiau žmonių į profilaktines programas, labai svarbu įvertinti jų nusiteikimą tikrintis sveikatą,
ir po to juos tinkamai motyvuoti [13]. Ligų profilaktikoje ir lėtinių ligų kontrolėje bendruomenės
slaugytojų vaidmuo yra ypatingai svarbus. Pagal autorių L.E. Goldman ir kt., pacientas tikrai sutiks
dalyvauti profilaktikos programoje, jeigu bus įsitikinęs, kad taip išvengs ligos, neigiamų jos
pasekmių, tikės, kad jam pasiseks atlikti reikiamus tyrimus [25]. Visą tai turi svarbų vaidmenį
stiprinant paciento motyvaciją keisti gyvenseną ar išlaikyti jau padarytus pokyčius.
Temos aktualumas: gana daug iniciatyvių projektų plėtojančių profilaktines programas buvo
pristatyta Europos Sąjungoje [22]. Lietuvoje, profilaktinių programų atlikimo strategija pradėta
plėtoti gydymo įstaigose, tačiau praktinis įgyvendinimas dar atsilieka, tiek dėl netolygaus
finansavimo, tiek dėl organizavimo stokos [22; 34], minėtų programų vykdymas Lietuvoje yra
neproduktyvus. Viena pagrindinių to priežasčių, nėra sudaryto profilaktinių programų tikslaus aprašo,
kuris nurodytų jų atlikimo tvarką ir paskirstytų sveikatos priežiūros specialistų atsakomybes. Lietuvos
Respublikos įstatymai nurodo profilaktinių programų finansavimo šaltinius, atlikimo reikalavimus,
bet nenurodo proceso ir kas turi jas turi vykdyti.
Bendruomenės slaugytojų požiūris į visuomenės sveikatos būklę, bei noras prisidėti prie tos
būklės gerinimo, yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis naujausių moksliškai pagrįstų žinių bei
-
9
nuolatinės priežiūros [62]. Į visuomenės informavimo apie profilaktinių programų procesą
slaugytojos įsitraukia savarankiškai ir motyvuotai [67; 70], tačiau jų įsitraukimas ir savarankiškumas
nėra pilnai įgyvendintas praktikoje.
Darbo naujumas. Perorganizuojant pirminę sveikatos priežiūros grandį, įdiegta nauja
kvalifikacinė kategorija - bendruomenės slaugytojas, kurio svarba PSP sistemoje yra akivaizdi, bet
jam yra skiriama nedaug dėmesio. Užsienio autoriai daugelį metų nagrinėja [5; 22; 34; 44; 45; 57;
62], kaip bendruomenės slaugytojos vykdo įvairaus amžiaus asmenų slaugymą bei rūpinasi ligų
profilaktika gydymo įstaigose ir pacientų namuose tačiau, slaugytojų iniciatyvumo skatinimui
vykdant profilaktines programas Lietuvoje dėmesys nepakankamas. Taigi šio darbo naujumą
pabrėžia tai, kad Lietuvoje pirmą kartą išanalizuotas bendruomenės slaugytojų darbo reorganizavimo
poveikis profilaktinių programų rezultatyvumui.
Bendruomenės slaugos darbo organizavimo problema nauja ir ypač aktuali todėl, kad ne
daugelyje PSP centrų Lietuvoje, slaugytojas - savarankiškas specialistas, kuris atsako už profilaktinių
paslaugų teikimą ir jų kokybę ir yra ne tik gydytojo pagalbininkas.
Sveikatos priežiūroje [57], vyrauja dėmesys ligų gydymui, o ne jų profilaktikai. Asmens
sveikatos priežiūros sektoriuje atliekama daug mokslinių tyrimų įvairiomis sveikatos priežiūros
organizacijų vadybos temomis [1; 8; 71], taip pat plačiai Lietuvos mokslo literatūroje nagrinėjamos
slaugytojų darbo motyvacijos [43; 64]. Problemos apie bendruomenės slaugytojų motyvavimo
tikslingai dirbti su prevencinėmis programomis, vienaip arba kitaip paliestos užsienio autorių: GP.
Young et all., (2003); C Jorgensen et all., (2003); C. Taylor et all., (2007).
Lietuvoje atliktuose tyrimuose ir publikacijose profilaktinių programų atlikimo rezultatyvumui
įtakos turinčio bendruomenės slaugytojų darbo reorganizavimo poveikio analizuojamas tik
fragmentiškai.
Praktinė magistrinio darbo reikšmė: šiame magistro baigiamajame darbe, vertinama
bendruomenės slaugytojų darbo veiklos aktyvumas, turintis įtakos profilaktinių programų vykdymo
efektyvumui. Tyrimas turėtų būti pratęstas ilgesnį laikotarpį ir su didesne imtimi. Tyrimo
organizavimo modelis gali būti realiai pritaikytas praktikoje ir kitose įstaigose.
Gauti tyrimo rezultatai, galėtų padėti asmens sveikatos priežiūros (ASP) politikams,
darbdaviams, tobulinti sveikatos reformos kryptis susijusias su bendruomenės slaugytojų gebėjimais
savarankiškai prisidėti prie ligų profilaktinių programų vykdymo, bei tęstinumo.
-
10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: įvertinti bendruomenės slaugytojų darbo reorganizavimo poveikį onkologinių
ligų profilaktikos programų (OLPP) atlikimo dažniui.
Uždaviniai:
1. Nustatyti OLPP vykdymo rodiklius iki pokyčio.
2. Įvertinti darbo reorganizavimo poveikį OLPP vykdymo rodikliams.
3. Palyginti I ir II etapo intervencijų poveikį gimdos kaklelio ir krūties vėžio profilaktinių
programų vykdymui.
4. Palyginti I ir II etapo intervencijų poveikį gimdos kaklelio ir krūties vėžio profilaktinių
programų vykdymo dažnį su 2013 metų tų pačių OLPP vykdymo dažniu.
Darbo rašymo pagrindiniai etapai būtų šie:
1. Surinkti literatūrą (knygas, straipsnius, informaciją internete), kurioje būtų aprašoma
bendruomenės slaugytojų savarankiška veikla vykdanti profilaktines programas.
2. Atlikti eksperimentinį tyrimą ir jo rezultatų analizę;
3. Suformuluoti išvadas bei pateikti rekomendacijas
4. Nustatyti OLPP vykdymo rodiklius iki darbo reorganizavimo.
5. Įvertinti darbo reorganizavimo poveikį OLPP vykdymo rodikliams.
6. Palyginti I-os intervencijos poveikį su II-os intervencijų poveikiu, gimdos kaklelio ir
krūties vėžio profilaktinių programų atlikimo dažniui.
7. Palyginti I ir II etapo intervencijų poveikį gimdos kaklelio ir krūties vėžio profilaktinių
programų vykdymo dažnį su tų pačių OLPP vykdymu iki reorganizavimo.
-
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Profilaktikos programų sąvokos ir apibrėžtys
Daugelis autorių [34; 35; 57; 62], profilaktiką apibrėžia, kaip priemonių, padedančių saugoti,
stiprinti ir atkurti sveikatą bei išvengti ligų, o profilaktikos tikslą, kaip sumažinti rizikos faktorius,
kurie prisideda prie psichikos sveikatos problemų, ir didinti apsauginių veiksnių, susijusių su gera
psichikos sveikata, įtaką.
Profilaktika skirstoma į bendrąją, atrankinę ir tikslinę profilaktiką [62].
Bendroji profilaktika [1; 39; 62]:
Taikoma jauno amžiaus žmonių grupėms ir orientuojama į visus gyventojus, siekiant
užkirsti kelią sveikatos sutrikimų atsiradimui;
Skirta bendram gyventojų sveikatingumui ugdyti ir onkologinių ligų prevencijai
vykdyti;
Priemonės yra susijusios su žinių apie onkologinius sutrikimus ir sveikatingumo
išsaugojimą.
Atrankinė profilaktika[1; 39; 62]:
Skirta sumažinti rizikos veiksnių įtaką;
Priemonės yra susijusios su sveikos gyvensenos įgūdžių stiprinimu bei psichikos ir
elgesio sutrikimų atsiradimo galimybės sumažinimu ateityje.
Tikslinė profilaktika[1; 39; 62]:
Medicininė pagalba ir mokyti išvengti atkryčio;
Psichologinė ir socialinė reabilitacija ir reintegracija;
Nustatyti aiškias elgesio taisykles siekiant išvengti atkryčio;
Stiprinti tikėjimą savo galimybe ir motyvus keistis (sveikti);
Stiprinti bendravimo įgūdžius ir psichologinių traumų sumažinimas.
Labai svarbu pažymėti kurios profilaktinės programos šiuo metu atliekamos Lietuvoje. Visos
profilaktinės programos yra finansuojamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
Visuotinai pripažinta, kad profilaktinės programos yra skirtos tam, jog būtų galima kuo
anksčiau diagnozuoti ir sėkmingiau gydyti ligas. Jų efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo to, kiek
žmonių yra ištiriama. Kuo daugiau ištiriama žmonių, tuo efektyvumas didesnis. D. Puliti ir kt.,
(2008), išreiškia nuomonę, jog visų ligų gydymo efektyvumui, paciento gyvenimo trukmei svarbu,
kaip anksti buvo diagnozuota liga ir pradėtas gydymas [44].
Dėl onkologinių ligų profilaktikos ruošiamoje Europos Parlamento rezoliucijoje sakoma, kad
Europoje onkologinėmis ligomis kasmet suserga 3 milijonai žmonių, o 1,7 milijono ES piliečių
-
12
miršta. Onkologiniai susirgimai po širdies ir kraujagyslių ligų yra antroji liga, nuo kurios Europoje
miršta daugiausiai žmonių. Šios ligos atima iš valstybių ne tik žmogiškuosius išteklius, bet ir daro
didelę ekonominę žalą. PSO Europos regioninis biuras pripažįsta, kad visos šalys, reformuodamos
savo sveikatos priežiūros sistemas ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, susiduria su iššūkiais,
kaip užtikrinti sveikatos paslaugų prieinamumą, teisumą, saugą, pacientų dalyvavimą profilaktinių
ligų programose [54].
1.2. Onkologinių profilaktinių programų vykdymas Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje plačiausiai vykdomos onkologinių ligų profilaktinės programos:
Atrankinė mamografinė dėl krūties vėžio programa.
Gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktikos programa.
Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos profilaktikos programa.
Storosios žarnos vėžio profilaktikos programa.
PSP centruose vykdomų onkologinių ligų profilaktinių programų atlikimas yra labai svarbus faktorius
įtakojantis visuomenės sveikatos rodiklius, tačiau jis nėra pakankamai rezultatyvus:
1. Atrankinė mamografinė dėl krūties vėžio programa.
Programa Lietuvoje sėkmingai vykdoma nuo 2005 m., o Europos sąjungos šalyse nuo 1984 m.
Programa skirta moterims 50-69 m. amžiaus. Programos profilaktinės priemonės taikomas kartą per
dvejus metus. Šios programos tikslas – nustatyti, ar yra pakitimų krūtyje, kuo anksčiau nustatyti iki
vėžinius krūties pakitimus arba krūties vėžį [30].
Kasmet pasaulyje krūties vėžiu suserga 570 000 moterų: Europos Sąjungos šalyse (iki plėtros)
– 157 000, JAV – virš 180 000. Kasmet JAV nuo krūties vėžio miršta 44 000 moterų [2; 16].
Tikslinė Lietuvos moterų populiacija 468.456 prisirašiusiųjų 50-69 m. amžiaus moterų prie
PAASPĮ sk. 2013 m.[12]. Vilniaus apskrityje 2013 metais programoje galinčių dalyvauti 50–69 metų
moterų skaičius buvo 144426-ios; informuota viso: 28731 moterys, tai sudarė 19,89% [61]. Tai labai
maži skaičiai, žinant, jog 1995 m. Lietuvos moterų sergamumas šia liga buvo 57 atvejai 100 000
moterų, 2001 m. – 66,7, o 2005 m. – 72,4 atvejai 100 000 moterų [41].
1 pav. Pateikta tikslinės amžiaus grupės asmenų pasiskirstymas pagal TLK
-
13
1 pav. Tikslinės amžiaus grupės asmenų pasiskirstymas pagal TLK
Šaltinis: 2014-02-26 „SVEIDROS“ duomenys
Ankstyvoji diagnostika pacientei naudinga tik tada, jei gydymas ne tik prieinamas, bet ir
suteiktas artimiausiu metu. Atrankinė mamografinė patikra yra rentabili tik tuomet, jei joje dalyvauja
dauguma pakviestųjų, o ne tik grupė labai motyvuotų moterų [17].
2 paveiksle pateikiame, kiek per 2005-2013 metus buvo Lietuvoje informuotų moterų apie
krūties piktybinių navikų profilaktines programas [12].
2 pav. Viso 2005-2013 m. suteiktos 526 730 informavimo dėl krūties piktybinių navikų
profilaktiką ir siuntimo atlikti mamografiją paslaugos
Šaltinis:2014-02-26 „SVEIDROS“ duomenys
3 pav. pateikiame, kiek moterų dalyvavo šioje programoje per 2005- 2013 metus.
32%
25%
15%
15%
13% Vilniaus TLK
Kauno TLK
Klaipėdos TLK
Šiaulių TLK
Panevėžio TLK
4.792
47.440 46.740 51.923
58.539 60.925
75.910 82.429 80.348
0
10.000
20.000
30.000
40.000
50.000
60.000
70.000
80.000
90.000
2005m. 2006m. 2007m. 2008m. 2009m. 2010m. 2011m. 2012m. 2013m.
dalyvavusių moterų skaičius
-
14
3 pav. Dėl krūties piktybinių navikų profilaktinėje programoje dalyvavusių 50-69 metų
amžiaus moterų skaičius 2005- 2013m. Šaltinis: 2014-01-17 „ SVEIDRA“ duomenys.
1 lentelė. pateikiame, kiek moterų dalyvavo šioje programoje per 2012 metus Lietuvos
Sveikatos Mokslų Ligoninėje Kauno klinikose Šeimos medicinos kilikoje (LSMUL KK ŠMK) ir
santykin visoje Kauno savivaldybėje esančiose PASPĮ. Šaltinis: VLK duomenys.
Paslaugas
teikianti įstaiga
Paslaugą
teikiančioje
įstaigoje
įregistruotų
moterų (50-
69m.) skaičius
Planuojama
atlikti per
ataskaitinį
laikotarpį
Informavimo paslauga
Vnt. %
(nuo planuojamų
atlikti per ataskaitinį
laikotarpį)
%
(nuo
paslaugą
teikiančioje
įstaigoje
įregistruotų)
LSMUL KK ŠMK
2396
1256
434
34,54
18,11
Kauno savivaldybė
49259
25623
11371
44,3
23,08
Atrankinių mamografinių patikrų efektyvumui labai svarbu reguliarūs pakartotiniai tyrimai,
kuriuos gali užtikrinti rūpestingas profilaktinės programos planavimas ir nuolatinis valdymas [58].
2. Gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktikos programa.
Lietuvoje įgyvendinama nuo 2004 m., skirta moterims nuo 25-60 m. amžiaus, taikoma kartą
per trejus metus. Šios programos tikslas - sumažinti moterų sergamumą gimdos kaklelio piktybiniais
navikais ir mirtingumą nuo jų, anksti aptikti iki vėžines gimdos kaklelio ligas ir taip užkirsti kelią
galimybei iš jų išsivystyti gimdos kaklelio vėžiui [31].
Vykdant gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktinė programa, apmokama iš PSDF
4.792
47.440
46.740 51.923 58.539
60.925 75.910
82.429
80.348
0
10.000
20.000
30.000
40.000
50.000
60.000
70.000
80.000
90.000
2005m. 2006m. 2007m. 2008m. 2009m. 2010m. 2011m. 2012m. 2013m.
dalyvavusių moterų skaičius
-
15
biudžeto lėšų, finansavimo programų. Kasmet patikrinama vis daugiau moterų: 2007 m. šis skaičius
siekė 75,5 tūkst., o 2010 m. – jau šoktelėjo iki 100 tūkst., 2011 m. – daugiau kaip 115 tūkst., 2012 m.
– 130 tūkst.
4 pav. pateikiame tikslinės moterų amžiaus grupės pasiskirstymą pagal Teritorines ligonių
kasas (TLK) [12];
4 pav. Tikslinės moterų amžiaus grupės pasiskirstymą pagal TLK
Šaltinis:2014-02-26 „SVEIDROS“ duomenys
Gimdos kaklelio vėžio atrankinė patikros programa turėjo teigiamą poveikį: Kauno ir
Marijampolės apskrityse gimdos kaklelio vėžio sergamumo struktūroje padidėjo ankstyvųjų (I–II
stadijų) vėžio stadijų išaiškinimo procentinė dalis tarp 30–60 metų moterų (nuo 57,4 proc. 2001–2003
m. iki 66,3 proc. 2004–2007 m.); pasikeitė santykis tarp nustatytų iki vėžinių susirgimų atvejų
skaičiaus ir invazinio gimdos kaklelio vėžio atvejų skaičiaus: 2003 m. šis santykis buvo 0,18, 2004–
2007 m. – 0,23 [24].
Ekonominiu požiūriu gimdos kaklelio vėžio profilaktinės programos vykdymas daro teigiamą
įtaką PSDF biudžeto lėšų panaudojimui. Skiriant papildomai lėšų, sąlyginai nedideles lėšas
profilaktinės programos finansavimui, sutaupoma jų dalis, skirtų stacionariniam užleisto gimdos
kaklelio vėžio gydymui [1; 24; 43].
5 paveiksle pateikiame informavimo paslaugos vykdymą (proc.) 2013 m. nuo 100 proc.
tikslinės amžiaus grupės moterų [12].
32%
25%
15%
15%
13% Vilniaus TLK
Kauno TLK
Klaipėdos TLK
Šiaulių TLK
Panevėžio TLK
-
16
5 pav. Informavimo paslaugos vykdymą (proc.) 2013 m. nuo 100 proc. Tikslinės
amžiaus grupės moterų. Šaltinis:2014-02-26 „SVEIDROS“ duomenys
2 lentelė pateikiame, kiek moterų dalyvavo šioje programoje per 2012 metus LSMUL KK
ŠMK ir sanytikinai visoje Kauno savivaldybėje esančiose PASPĮ. Šaltinis: VLK duomenys.
Paslaugas
teikianti
įstaiga
Paslaugą
teikiančioje
įstaigoje
įregistruotų
moterų (25-
60m.)
skaičius
Planuojama
atlikti per
ataskaitinį
laikotarpį
Informavimo paslauga Citologinio
tepinėlio paėmimo
paslauga
Vnt. %
(nuo
planuojamų
atlikti per
ataskaitinį
laikotarpį)
%
(nuo
paslaugą
teikiančioje
įstaigoje
įregistruotų)
Vnt. %
LSMUL KK
ŠMK
5324
1376
627
45,57
11,78
205
14,90
Kauno
savivaldybė
102478
27759
26984
97,21
26,33
15746
56,72
3. Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos profilaktikos programa.
Vykdoma nuo 2006 m. ir yra skirta vyrams nuo 50-75 m. amžiaus, tačiau vyrams, kurių tėvai
ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu, programa taikytina nuo 45 m. Ši programa taikoma kartą per
dvejus metus [32].
6 pav. pateikti duomenys kiek atlikta biopsijų po patikrinimo sudalyvavus programoje 2006
metais.
32%
25% 15%
15%
13% Vilniaus TLK
Kauno TLK
Klaipėdos TLK
Šiaulių TLK
Panevėžio TLK
-
17
6 pav. Atliktų biopsijų skaičius po patikros 2006 metais. Šaltinis:[VLK duomenys]
3 lentelėje pateikiame, kiek vyrų dalyvavo šioje programoje per 2012 metus LSMUL KK
ŠMK ir sanytikinai visoje Kauno savivaldybėje esančiose PASPĮ. Šaltinis: VLK duomenys
Paslaugas
teikianti
įstaiga
Paslaugą
teikiančioje
įstaigoje
įregistruotų
vyrų (50-
75m.) skaičius
Planuojama
atlikti per
ataskaitinį
laikotarpį
Informavimo paslauga
Vnt.
%
(nuo planuojamų
atlikti per
ataskaitinį
laikotarpį)
%
(nuo paslaugą
teikiančioje
įstaigoje
įregistruotų)
LSMUL KK
ŠMK
1344
727
296
22,02
40,72
Kauno
savivaldybė
34256
19500
10283
30
52,73
Prostatos vėžio patikros programose PSA tyrimas yra pagrindinis atrankos tolesniam ištyrimui
kriterijus. [4; 43].
Įvertinus vykdomos prevencinės programos rezultatus nustatyta, kad 2007 metais ištirta 28
proc. nuo 50 iki75 metu vyrų. Padaugėjo naujai diagnozuotu prostatos vėžio atvejų. 2007 metais
nustatyta daugiau kaip 3500 naujų ligos atvejų, iš jų apie 60 proc. vyrų buvo diagnozuota I–II
stadijos. Prostatos vėžio atrankos rezultatai galėtų būti geresni, tačiau pastebėta, kad vyrai mažiau
nusiteikę tikrintis sveikatą. Dalis net nežino, kad šiuo metu vykdoma prostatos vėžio ankstyvo
diagnozavimo profilaktikos programa ir tuo nesidomi [51].
4. Storosios žarnos vėžio profilaktikos programa.
Biopsijos paslauga Lietuvoje
0
1000
2000
3000
4000
5000
Nebioptuoti 2673 3737 1603 1624 1689
Biopsijos 1443 659 685 528 604
Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai Panevėžys
-
18
1985 metais Europos Sąjungos šalių vadovai vienbalsiai priėmė veiksmų programą “Europa
prieš vėžį”. Ja siekta Europoje iki 2000 metų 15 proc. sumažinti mirčių nuo vėžio skaičių [6].
Lietuvoje pradėta įgyvendinti vėliausiai - 2009 m. Skirta gyventojams nuo 50-74 metų ir
taikoma kartą per dvejus metus. Šios programos tikslas nustatyti storosios žarnos vėžį ankstyvosiose
stadijose, kol gydymas gali būti efektyvus [6; 39; 62].
Ankstyvoji storosios žarnos vėžio diagnostika – viena opiausių problemų tiek Lietuvoje, tiek
kitose šalyse. Europos šalyse, daugiausia dėmesio skiriama pacientų, neturinčių neigiamų
nusiskundimų ar kitokių simptomų dėl storosios žarnos, masinėms atrankos programoms, įvairiems jų
modeliams, bei naujoms prevencinėms programoms [14].
Nuo 2009 m. liepos 1 d. programos bandomasis projektas vykdomas Vilniaus ir Kauno
apskrityse .Nuo 2012 m. sausio 1 d. programa vykdoma Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių
apskrityse. Nuo 2013 m. liepos 1 d. programa vykdoma Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių,
Panevėžio ir Tauragės apskrityse .Nuo 2014 m. sausio 1 d. programa vykdoma Vilniaus, Kauno,
Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Tauragės ir Alytaus apskrityse.
Viso per 3 metus suteikta 271 396 informavimo paslaugos. Gauta 251 941 atvejų slapto
kraujavimo testų ( iFOBT) (-) ir 19 455 iFOBT (+). Suteikta 10 190 pacientų siuntimo pas gydytoją
specialistą [46].
7 pav. Pateikti duomenys apie informavimo paslaugos vykdymą Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir
Šiaulių apskrityse.
7 pav. Informavimo paslaugos vykdymas (procentais) nuo tikslinės amžiaus grupės asmenų.
Šaltinis: [52]
42%
34% 35%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
2009m. 2010m. 2011m.
informuota žmonių
-
19
4 lentelėje pateikiame, kiek pacientų dalyvavo šioje programoje per 2012 metus LSMUL KK
ŠMK ir sanytikinai visoje Kauno savivaldybėje esančiose PASPĮ. Šaltinis: VLK duomenys
Paslaugas
teikianti
įstaiga
Paslaugą
teikiančioje
įstaigoje
įregistruotų
pacientų (50-
74m.) skaičius
Planuojama
atlikti per
ataskaitinį
laikotarpį
Informavimo paslauga
Vnt. %
(nuo planuojamų
atlikti per
ataskaitinį
laikotarpį)
%
(nuo paslaugą
teikiančioje
įstaigoje
įregistruotų)
LSMUL KK
ŠMK
3954
2145
305
7,71
14.22
Kauno
savivaldybė
89835
49189
23773
26,46
48,33
Kasmet pasaulyje daugiau nei 1,2 milijono pacientų diagnozuojamas storosios žarnos vėžys,
o daugiau nei 600 000 žmonių miršta nuo šios ligos [5; 6].
1.3. Sėkmingą onkologinių ligų profilaktikos vykdymą lemiantys
veiksniai
Siekiant, jog profilaktinės programos turėtų efektyvius rezultatus ir tęstinumą, būtina [44]:
Teikti informaciją apie ligų atsiradimo priežastis ir padarinius;
Formuoti nuostatas ir vertybes, stiprinančias žmogaus pasiryžimą sveikai gyventi;
Parodyti sveikos gyvensenos privalumus;
Neapsiriboti vien tik didaktinėmis priemonėmis, bet taikyti įvairius profilaktinius
metodus, kombinuoti juos tarpusavyje;
Profilaktines priemones parinkti atsižvelgiant į tikslinės grupės amžių, poreikius ir kitus
ypatumus;
Profilaktines priemones planuoti kiek galima anksčiau, skiriant jas rizikos veiksniams bei
sukurti prieinamos ir efektyvios pagalbos tinklą.
Vykdant patikros/profilaktikos programas ir diegiant naujas gydymo strategijas, mažėja
mirtingumas nuo uždelstų ligų atvejų, todėl tikimasi, jog profilaktinės ligų programos padės
sumažinti sunkių ligų atvejus [57].
-
20
Pokyčiai vykstantys sveikatos apsaugos sistemoje, kuriuos įpareigota vykdyti Lietuvos
Sveikatos apsaugos ministerija – įstaigų restruktūrizavimas, besikeičiantys finansavimo principai ir
naujų profilaktinių priemonių taikymas, įtakoja medicinos darbuotojų profesinę veiklą, bei jų
kvalifikaciją ir motyvaciją dirbti. Tie pokyčiai turi įtakos profilaktinių programų vykdymo
efektyvumui [74].
2011 metais UAB Sveikatos ekonomikos centras atliko tyrimą apie profilaktinių programų
informavimą visuomenėje. Šio centro ekspertų vertinimu, Lietuvos žmonių informavimas apie
ankstyvas diagnostikos programas ir ligų profilaktikos programas buvo tik patenkinamas, tačiau 2013
metais atlikus tokį pat tyrimą, rezultatai pakilo [38; 39]. A. Čiočienės (2003) teigimu, žmonės,
apsilankę sveikatos priežiūros institucijoje, dažniausiai jaučia nemenką informacijos poreikį: dėl
diagnozės, gydymo ir slaugymo, būsimų tyrimų, procedūrų, reabilitacijos bei vidaus tvarkos.
Pacientai ieško sveikatos priežiūros specialisto, kuris ne tik išklausytų, bet ir parodytų laukiamą
dėmesį, supratimą ir pagalbą [49]. Tik esant tiksliniam bendravimui, galima daugiau pacientų
pritraukti į profilaktinių programų vykdymą. Bendruomenės slaugytojo veikla plečiasi: vis labiau
rūpinamasi ligų profilaktika ir skatinama bendruomenės atsakomybė už savo sveikatą. Kaip teigia
šaltinis [10] įvedus daugiau skatinamųjų paslaugų ( už kurias papildomai mokama) tiek šeimos
gydytojams, tiek slaugytojams, tiek gydymo įstaigoms tikėtina, jog padidėtų motyvacija efektingiau
teikti paslaugas prisirašiusiems PSPC pacientams.
Siekiant, kad Lietuvos sveikatos priežiūra būtų veiksminga – pasiektų nustatytus sveikatos
gerinimo veiklos tikslus ir rezultatus, ji turi būti kokybiška. Kokybiška sveikatos priežiūra –
rezultatyvi, efektyvi, prieinama, priimtina (orientuota į pacientą), saugi, teisingai [65].
Sveikatos priežiūros prieinamumas, priimtinumas ir teisumas Lietuvoje, yra Sveikatos
sistemos įstatymu nustatytos būtinosios sveikatos palaikymo veiklos sąlygos. Apskritai vertinant
sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, būtini tam tikri rodikliai – kiekybiškai įvertinamas sveikatos
priežiūros proceso ar rezultato matas, kurį teigiamai įtakoją profilaktinių programų vykdymo
rezultatai [42].
Išanalizavus profilaktinių programų reikšmingumą, užsienio šalių patirtis rodo kai kurių
PAASPĮ priemonių efektyvumą, pavyzdžiui, sėkmingai reorganizavus paslaugų teikimą profilaktinių
programų dalyvių apimtys padidėjo iki 68 proc.[19]. Tačiau dar mažai yra dedama pastangų,
pacientų pritraukimui į visas profilaktines programas. O tai su laiku atsiliepia visuomenės sveikatai.
-
21
1.4. Bendruomenės slaugytojų kompetencijų apibrėžtys
Lietuvos nacionaliniai teisės aktai – Slaugos praktikos įstatymas (2001), slaugytoją apibrėžia
kaip savarankišką specialistą, lygiavertį asmens sveikatos priežiūros specialistų komandos narį,
gebantį identifikuoti slaugos problemas, planuoti veiksmus, numatyti ir vykdyti procedūras,
įgyvendinti slaugos kontrolę ir vertinimą [33].
Nepaisant slaugytojų siekio būti savarankiškomis, pilnavertėmis ir lygiateisėmis sveikatos
priežiūros darbuotojų komandos narėmis, jos dažnai būna gydytojų sekretorėmis, tarpininkėmis tarp
paciento ir gydytojo, privalančiomis glaistyti konfliktus, nepasitenkinimus ir dažnai nepelnytus
priekaištus, jos neretai yra žeminamos ne tik pacientų, bet ir pačių gydytojų.[33]
Dažniausiai ambulatorinėje grandyje ypač Pirminės sveikatos priežiūros įstaigose slaugos
specialistai dirba viename kabinete su šeimos gydytoju, o tokioje padėtyje dirbti savarankiškai yra
labai sudėtinga.
Pirminės sveikatos priežiūros padaliniuose dirbančios bendruomenės slaugytojos yra
kompetentingos dirbti savarankiškai, [33] jos puikiai gali teikti slaugos namuose paslaugas, atlikti
diagnostines procedūras, išrašyti vaistus, vykdyti profilaktikos programas, konsultuoti daugeliu kitų
klausimų, tačiau dėl nepaskirstytų atsakomybių ir neretai komandinio darbo nebuvimo vengia tai
atlikti.
Slaugytojų trūkumas - visame pasaulyje aktuali problema. Ją įtakoja daugelis veiksnių, tokių
kaip prastos darbo sąlygos, neadekvatus atlygis už darbą, nepalankus požiūris į slaugos profesiją.
Trūkstant darbuotojų, slaugytojų darbo krūviai auga, kyla streso lygis bei nepasitenkinimas darbu.
Smaidžiūnienė (2006), konstatuoja, jog slaugytojas privalo būti stipri asmenybė. Jis turi
sugebėti įvairiose situacijose optimaliai organizuoti savo elgesį bei nekonfliktiškai spręsti santykius
su kitais žmonėmis, mokėti kontroliuoti emocijas arba jas reikšdamas atvirai neįžeidinėti paciento
[22]. Slaugytojas turi mokėti nenuvertinti paciento asmenybės, gebėti žaibiškai priimti reikiamą bet
kurioje situacijoje sprendimą, bei gebėti kuo daugiau pritraukti pacientų į įvairiais profilaktines
programas [25].
Lietuvos Respublikoje bendruomenės slaugytojo veikla teisiškai apibrėžiama Lietuvos
medicinos normoje MN 57- 2011 „Bendruomenės slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir
atsakomybė“, patvirtintoje 2011 m. Birželio 30 d. Įsakymu Nr. V- 650 (Valstybės žinios, 2011, Nr.
: 82- 4015). Pagal minėtą medicinos normą, bendruomenės slaugytojas, tai bendrosios praktikos
slaugytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs bendruomenės slaugos specializaciją. Bendruomenės
slaugytojo praktika įvardijamos bendruomenėje, paciento namuose ir pirminės sveikatos priežiūros
įstaigoje teikiamos bendruomenės slaugos paslaugos.
-
22
Reikia pripažinti, kad bendruomenės slaugytojų kompetencijų klausimai yra sulaukę nemažo
akademinės bendruomenės dėmesio (ypač rusų mokslininkų) ir mokslinėje literatūroje nagrinėjami
gana plačiai. 8 paveiksle pateikiama bendruomenės slaugytojų veiklos kompetencijų aspektų schema.
8 pav. Bendruomenės slaugytojų veiklos kompetencijų pagrindiniai aspektais
Sudyta pagal šaltinius: [13; 25; 28; 50; 55]
Dar 2005 metais autorius P. Kloppe ir kt., savo tyrimuose sukūrė bendruomenės slaugytojų
kompentensinės veiklos apibrėžimą. Šis apibrėžimas puikiai žinomas ir vertinamas visame pasaulyje
nes būtent jis vėliau paskatino leisti įvairius dokumentus bei publikacijas. Jame teigiama, kad
„Bendruomenės slaugytojos sąžiningai ir atsakingai padedant gydytojui atlieka savo profesinę veiklą:
nuolatos stiprina pacientų sveikatą, vykdo ligų profilaktiką, padedant šeimos gydytojui gydo
pacientus, teikia slaugos ir paliatyvaus gydymo paslaugas [57]. Ypač svarbi bendruomenės slaugytojų
veiklos proceso dalis, kuriai reikia specifinių žinių ir įgūdžių, – tai pacientų ir jų artimųjų mokymas,
konsultavimas [65; 72].
Pakankamai dažnai kontaktuodamas su pacientu bendruomenės slaugytojas yra įvaldęs visas
tam reikalingas kompetencijas, jis gali veiksmingai skatinti pacientą dalyvauti profilaktinio
patikrinimo programose, kurios nukreiptos į ankstyvą ligų nustatymą [42; 45]. Tačiau atlikdamas
tokią veiklą bendruomenės slaugytojas privalo aktyviai bendradarbiauti su kitais komandos nariais.
Bendroji pirminės sveikatos priežiūros asmens slaugos praktika apima visišką slaugytojo
atsakomybę už ligonio slaugą, slaugymo planavimą ir organizavimą. Bendruomenės slaugytoja, kaip
Bendruomenės slaugytojų
veiklos kompetencijos
Ugdyti bendrąsias vertybes bei
formuoti profesinės etikos nuostatas
Gebėti bendrauti ir bendradarbiauti
komandinėje veikloje
Žinoti ir gebėti taikyti darniai
dirbančios komandos principus
Žinoti ir gebėti įvertinti motyvaciją veikiančius
veiksnius ir motyvacijos stokos
priežastis
Gebėti integruotis į komandinę visų
sveikatos priežiūros lygmenų sveikatos priežiūros veiklą
Gebėti sukurti palankią
psichologinę aplinką dirbant
sveikatos priežiūros komandoje
Mokėti įvertinti ir analizuoti bendravimo
ypatybes bendradarbiaujant su
pacientais
-
23
šeimos gydytojo komandos narys, padeda rinkti ir analizuoti svarbiausius pacientų duomenis,
savarankiškai ar padedant šeimos gydytojui prižiūri pacientus. Ryšys tarp bendruomenės slaugytojų
ir jų pacientų labai svarbus [65; 72].
Užsienio autoriai yra analizavę bendruomenės slaugytojų kompetencijas vykdant profilaktines
programas. Tačiau šis požiūris daugiau vadybinio pobūdžio, ir kaip mokomosios disciplinos,
aprašyme daug dėmesio skiriama bendruomenės slaugytojų motyvacijai sveikatos stiprinimo ir ligų
profilaktikos klausimais [68; 72].
Įgyvendinant Lietuvos sveikatos priežiūros reformą, pertvarkant sveikatos priežiūros sektorių
ir gerinant teikiamų paslaugų kokybę, siekiama pagerinti šalies gyventojų sveikatą bei išvengti ligų
[56]. Prie šios programos vykdymo ir prisideda bendruomenės slaugytojo kompetencijų ryšis, nes
slaugytojo veikla, kurios metu užtikrinamos pagrindinės paciento gyvybės veiklos, tap pat slaugos
poreikiai bei atliekamos įvairios gydymo procedūros ambulatorinėmis sąlygomis yra vienas iš
pirminės sveikatos priežiūros prioritetų. Slaugytojas - tai specialistas, pagal profesinės kvalifikacijos
ir veiklos srities poreikius įgijęs mokslo žinių įvairių įgūdžių bei kitų įvairių įgūdžių, įvaldęs
aukščiausią profesinę kompetenciją [11; 27; 65; 66; 69]. Vyrauja nuomonė, kad bendruomenės
slaugytojo kompetencija suprantama kaip puikus atliekamo savo darbo specifikos žinojimas ir darbo
organizavimo modelio sukūrimas.
1.5. Bendruomenės slaugytojo ir šeimos gydytojo atliekamų
funkcijų ir darbo organizavimas
Svarbiausias PSP grandyje laikomi šeimos gydytojai - tai medicinos gydytojai, įgiję šeimos
gydytojo profesinę kvalifikaciją. Jie yra atsakingi už visapusišką ir tęstinę kiekvieno asmens
sveikatos priežiūrą, kurią teikia nepriklausomai nuo jo amžiaus, lyties ir ligos pobūdžio. Šeimos
gydytojai profesinį vaidmenį atlieka gerindami savo pacientų sveikatą, apsaugodami nuo ligų ir
suteikdami reikalingą priežiūrą ir gydymą [7]. Taip pat jie koordinuoja paciento sveikatos priežiūros
procesą, vykstantį visuose sveikatos sistemos lygiuose. Šis sveikatos priežiūros koordinatoriaus
vaidmuo svarbus ne tik pacientams, bet ir valstybei, siekiančiai kuo efektyviau panaudoti sveikatos
priežiūrai skiriamus resursus ir garantuoti geresnę visuomenės sveikatą [20].
Šeimos gydytojo darbo veiklą reglamentuoja 2005 m. gruodžio 22 dieną LR sveikatos apsaugos
ministro įsakymu Nr. V-1013 patvirtinta medicinos norma MN 14:2005 Šiuo metu 75 proc. Lietuvos
gyventojų prisrašę PSPC ir aptarnaujami šeimos gydytojų, nors dėl netinkamo jų darbo organizavimo,
nesuformuotų efektyviai dirbančių komandų, nebuvimo tarpinstitucinio bendradarbiavimo bei
paslaugų integracijos tarp sektorių trūkumo šeimos gydytojai pirminėje grandyje sveikatos problemų
išsprendžiama mažiau nei būtų galima (siekiamybė – 80%) [3].
-
24
Siekiant optimaliai padidinti šeimos gydytojo kompetencijas, jiems priskirta daugiau
pareigybių, duodama didesnė gydymo interpretavimo laisvė. PSP teikiamų paslaugų praplėtimas daro
teigiamą įtaką aptarnavimo sferoje, tačiau anot šaltinio [9] 2010 – 2011 atlikto gydytojų darbo audito
išvados parodė, kad 22 proc. šeimos gydytojo darbo dienos sugaištama funkcijoms, kurioms atlikti
gydytojo kompetencija nereikalinga. Laikas naudojamas neproduktyviai, o visas šeimos gydytojo
normoje nurodytas funkcijas atlieka vos tik trečdalis šeimos gydytojų. Pacientai siunčiami pas kitus
specialistus nesuteikus tinkamos kvalifikuotos pagalbos ir ištyrimo [9].
Anot Lietuvoje atliktų tyrimų analizavusių šeimos gydytojų darbo organizavimą
atliekant aktyvią ligų profilaktiką, nors gydytojai ir gyventojai ją vertina palankiai, tik du trečdaliai
(72,7 proc.) gyventojų yra informuoti apie onkologines ir širdies kraujagyskių profilaktines
programas vykdomas PSP, tačiau beveik pusė (47,7 proc.) gyventojų, nors ir žimodami jose
nedalyvavo [9]. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tokio rezultatyvumo išvada : trys ketvirtadaliai
gydytojų neplanuoja kiek žmonių pakviesti per tam tikrą laikotarpį, o pacientų ištyrimų duomenys
pateikiami tik pacientams apsilankius pakartotinoje šeimos gydytojo konsultacijoje [9]. Visą tai
leidžia daryti išvadą, kad gerai organizavus šeimos gydytojo darbą ir pagerinus paslaugų teikimą,
galimą būtų pasiekti geresnių rezultatų vykdant profilaktines programas.
Šeimos gydytojai privalo įdėti daug pastangų motyvuodami pacientus dalyvauti profilaktikos
programose, nors šioje srityje bendruomenės slaugytojas galėtų padėti šeimos gydytojui [9] ir
aktyviai bei savarankiškai vykdyti profilaktines programas. Turbūt galima būtų teigti, kad pacientus
už vis labiau motyvuotų geresnis paslaugų prieinamumas ir greitas bei kokybiškas aptarnavimas.
Anot [10] atlikto tyrimo vien šeimos gydytojo pastangomis maksimaliai geras rezultatas
nebus pasiektas, jei slaugytojos nebus integruotos į bendrą profilaktikos ir gydymo procesą.
Slaugytojoms privalu skirti daugiau funkcijų ir reikalauti vykdyti MN 28:2011 nurodytus gebėjimus
[10].
Po sveikatos priežiūros reformos slaugytojos kaip teigia Obelenytė (2013) darosi vis
savarankiškesnės tampa lygiaverčiais komandos nariais su gydytojais, kai kuriose srityse slaugytojų
vaidmuo net tampa didesnis už gydytojų: dirbant profilaktinį darbą, nors neretai darbe jaučiasi
nevertinamos, vis dar išlieka nuomonė visuomenėje, jog slaugytojai yra gydytojų padėjėjai [40].
D. Obelenytės (2013) atliktas tyrimas byloja, kad bendruomenės slaugytojos
profilaktiniam darbui skiria 26 proc. – viešosiose ir 29 proc. – privačiose darbo laiko, PSP įstaigose.
Didžioji dalis tyrime dalyvavusių bendruomenės slaugytojų nurodė, jog apie Lietuvoje vykdomas
profilaktines programas savo pacientus informuoja dažnai, tai patvirtina atlikti tyrimo statistiškai
reikšmingi rezultatai: apie 80 proc. bendruomenės slaugytojų informuoja apie profilaktines
programas iš kurių: 84 proc. širdies ir kraujagyslių ligų profilaktiką; 84 proc. gimdos kaklelio vėžio
profilaktinė programa ; 83proc. krūties vėžio profilaktinė programa; 84 proc. prostatos; 84 proc.
-
25
storosios žarnos vėžio profilaktikos programas [40]. Tačiau VLK duomenys tokių rezultatų neparodo.
Profilaktinės programos Lietuvoje vykdomos ypač vangiai, kai kurios vos tesiekia 20 proc. nuo
kvietimų amžiaus grupių. Tai kad slaugytojos atliktame tyrime teigia aktyviai vykdančios
profilaktines programas leidžia daryti išvadą, kad slaugytojos darbo krūvis yra labai didelis, ji turi
daug kitų veiktų, tokių kaip pacientų slauga, o gydytojų „sekretorės“ ir „ kurjerės“ pareigos užima
didelę dalį laiko. Slaugytojoms tiesiog pritrūksta laiko atlikti tai, ką jos privalėtų atlikti. Galima teigti,
kad Lietuvoje šiuo metu slaugytojų funkcijos yra per siauros, didelį dėmesį kreipiančios į sergančių
pacientų slaugymą, o per mažai į sveikų asmenų ligų prevenciją bei sveikos gyvensenos modelio
formavimą [10].
Dar viena mažo rezultatyvumo priežastis netinkamai organizuojamas darbas ir komandinio
darbo nebuvimas. Kaip pažymi E. Galgauskienė (2014) komandinio darbo efektyvumas tiesiogiai
priklauso nuo atliekamų darbų komandoje ir atsakomybės prisiėmimo už juos. Siekdami padėti
paciento kartu dirba tiek gydytojas, tiek slaugytojas papildydami vienas kito darbą. Kur tarpusavio
pagarba ir bendradarbiavimas bei atsakomybių pasidalinimas neatsiejami veiksmingumo garantai
[10].
E. Galgauskienės (2014) atliktas tyrimas nustatė, kad šeimos gydytojas konsultuodamas
pacientą dėl ūmių nusiskundimų užtrunka maždaug nuo 14 iki 19min. o tu tarpu konsultacija tiek dėl
lėtinių ligų, tiek dėl profilaktinių ligų trunka beveik vienodai apie 10 min. [10]. Tai leidžia daryti
išvadą, jei būtų tinkamai organizuotas darbas ir pasidalinta funkcijomis, slaugytoja savarankiškai
atlikdama konsultacijas dėl profilaktinių programų galėtų sutaupyti laiką šeimos gydytojui, kuris tuo
metu pakonsultuotų tuos ligos atvejus, kuriems ir būtina jo kompetencija. Tas pats tyrimas pateikia
gydytojų nuomonės vertinimą ar pakankama slaugytojų pagalba šeimos gydytojui, rezultatai parodė
kad net 33proc. pažymėjo , kad pagalba nepakankama, o priešingai teigė tik apie 15proc. [10].
Rezultatai nedžiugina, bet kaip šeimos gydytojas interpretavo šį klausimą lieka neaišku, gal būt jie
vertino ir slaugytojos kaip „ sekretorės“ paslaugas, o ne tik slaugytojo funkcijas patvirtintas
pareiginiuose įstatuose.
Atlikto E. Galgauskienė (2014) tyrimo metu nustatyti, kokios atliekamos šeimos
gydytojo ar slaugytojo manipuliacijos ir funkcijos dubliuojasi. Duomenys parodė, kad dubliuojasi
dauguma manipuliacijų bei kai kurių dokumentų pildymas, slaugytojos išskirtinai ruošia instrumentus
sterilizacijai, paima kraujo mėginius ir paruošia tvarsliavą [10].
Abejonių, kad slaugytojas ypatingai daug dirba nekyla, bet klausimas ar visus darbus
jis privalo atlikti pats. Galima padalinti ir perduoti dalį šeimos gydytojo funkcijų slaugytojoms, kitaip
sakant padalinti gydytojo darbą, bet ar tuomet slaugytojos darbas taps kokybiškesnis, ji privalo
atlikti savo funkcijas, o ir dar dalį jai paskirtų gydytojo. Labai svarbu padalinti ne tik gydytojo
-
26
atliekamus darbus ir pavesti juos atlikti slaugytojai, bet ir darbus kuriems nereikalinga slaugytojo
kompetencija pavesti atlikti kitam personalui: socialiniam darbuotojam, atvejo vadybininkam ,
kurjeriam, sekretorėms, pagalbiniam personalui. Klausimas tik kyla, iš kur to personalo tiek gauti?...
1.6. Bendruomenės slaugytojas - lygiavertis komandos narys
Lietuvos Nacionalinėje sveikatos koncepcijoje – pagrindiniame dokumente, atspindinčiame
šalies sveikatos ateitį, pabrėžiama būtinybė įgyvendinti aktyvią ir į pirminę sveikatos priežiūrą bei
ligų profilaktiką orientuotą sveikatos politiką. Esant funkcionaliai pirminei sveikatos priežiūros
sistemai, galima užtikrinti šalies sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumą ir racionaliai naudoti
ribotas lėšas, skiriamas sveiktos priežiūrai, o efektyvi PSP gali padėti išspręsti iki 80 proc.visų šalies
gyventojų problemų [37]. Didelis šeimos gydytojų krūvis ryškėja kaip viena didžiausių PSP sistemos
problemų [60]. Bene efektyviausias PSP darbo reorganizavimo problemų sprendimo būdų –
komandinio darbo organizavimas.
Sveikatos priežiūroje komandinis darbas – tai skirtingų sveikatos priežiūros specialistų grupė,
kurią sieja bendri tikslai ir bendra atsakomybė už gautus vykdomo poveikio rezultatus [7]. Jo tikslas
yra suderinti komandos narių veiklą. Komandinio darbo privalumai tokie kaip geresni darbo
rezultatai, didėjantis pasitenkinimas darbu, gerėjantis paslaugų prieinamumas [33] galimi turint
bendrą tikslą ir kryptingai jo siekiant. Anot šaltinio [33] veiksmingo komandinio darbo principai yra
pasidalinimas atsakomybės, pagal kompetenciją aiškiai išdėstytos funkcijos, gebėjimas dirbti
savarankiškai neperžengiant savo kompetencijos, tarpusavio pagarba, kitų komandos narių nuomonių
paisymas ir galiausiai bendradarbiavimas.
Kanadoje ir JAV diegiami komandinio darbo principai skatina atkreipti dėmesį į tai, kad
šeimos gydytojo funkcijos yra taip išsiplėtę, kad vienas specialistas tiesiog nebegali jų visų aprėpti.
Atsiranda įvairių kitų specialistų ( slaugytojo, psichinės sveikatos priežiūros, socialinio darbuotojo)
tarpusavio bendradarbiavimo būtinybė [19; 48]. Kiti autoriai taip pat pabrėžia, kad siekiant užtikrinti
kokybiškų paslaugų teikimą pacientams, turi būti suburta specialistų komanda, kuri dirbtų
komandiniu principu, nes tokiu būdu organizuojamas darbas yra vienas veiksnių įtakojančių visos
sveikatos priežiūros organizacijos efektyvumą [18]. Komandinio darbo principų diegimo PSP svarba
pabrėžiama ir visose šalyse, turinčiose tvirtą PSP grandį. Toks daugiafunkcinės komandos veiklos
pagrindinis tikslas – pagerinti bendruomenės sveikatą, užtikrinant visavertę, į paciento poreikius
oretuotą sveikatos priežiūrą [36].
Siekiant reorganizuoti bendruomenės slaugytojos darbinę veiklą labai svarbu motyvuoti
pačias slaugytojas. Slaugos specialistai privalo suvokti savo indėlį į sveikatos priežiūros sistemą,
nenuvertinti savo gebėjimų ir kompetencijos, jausti sveiką konkurenciją skatinančią tobulėti ir siekti
-
27
užsibrėžtų tikslų. Bendruomenės slaugytojos veikla plečiasi: skatinama bendruomenės atsakomybė už
savo sveikatą bei motyvuojama rūpintis ligų profilaktika. Slaugytojos turi padėti tiek sveikiems, tiek
sergantiems – atlikti veiksmus, kuriais stiprinama arba atgaunama sveikata [47].
Vis dažniau pripažįstama, kad kai kurios šeimos gydytojo funkcijos gali būti pavestos
slaugytojoms. Dauguma (80proc.) apklaustų specialistų ir Lietuvos slaugos specialistų organizacija
yra tos nuomonės, kad ligų profilaktiką rekėtų pavesti slaugytojoms. Trys ketvirtadaliai šeimos
gydytojų, slaugytojų ir gydymo įstaigų vadovų yra už tai, kad profilaktinių ligų programas vykdytų
bendruomenės slaugytojos. Anot Lietuvos slaugos specialistų nuomonės, slaugytojų kompetencija
nepanaudojama ir tai yra didžiausias šeimos gydytojo darbo organizavimo trūkumas. Šios
organizacijos teigimu kai kuriose įstaigose slaugytojos dirba kurjerio ar sekretorės darbą. Dalį
atliekamų šeimos gydytojų funkcijų atidavus slaugytojoms, sumažėtų šeimos gydytojo darbo krūviai.
Pasiskirstytų pacientų srautai, pagerėtų paslaugų prieinamumas. Lietuvos sveikatos sistemos 2011 –
2020 metų plėtros matmenyse numatyta persvarstyti slaugytojų funkcijas [15].
Bendruomenės slaugytojų svarba sveikatos stiprinimo klausimais bei ligų profilaktikos srityse
akcentuojama daugelyje publikacijų ir tampa įvairių darbo grupių veiklos pagrindu visame pasaulyje
[30], kadangi įvairios ligų kontrolės programos yra orientuotos į specifines žmonių grupes ir tik
programos įgyvendinimo laikotarpiu.
Aukšta bendruomenės slaugytojų kompetencija yra svarbiausias veiksnys teikiant veiksmingą
bendradarbiavimą ir komandinį darbą su šeimos gydytoju. Į visuomenę orientuota pirminės sveikatos
priežiūros veikla reikalauja aukštos praktikos kompetencijos, daugiausia sveikatos stiprinimo ir ligų
profilaktikos srityse. Gaunami puikus rezultatai bendruomenės slaugytojų surinkti statistiniai
duomenys apie rūkančiuosius pacientus, pacientus su padidėjusiu kraujo spaudimu ir kitais ligų
rizikos veiksniais. Tačiau čia jau yra bendruomenės slaugytojų kompetencijų ir motyvacijos dirbti
profilaktinį darbą esmė [5; 63; 65; 69].
Užsienio mokslininkai [8; 34; 35; 38; 43] teigia, kad dauguma ligų priežasčių bei sveikatos
problemų kyla jau ne sveikatos sektoriaus kontroliuojamose sferose, dėl to privalo būti naudojamas
platus ligų profilaktikos taikymas.
Įprasta ambulatorinė pagalba orientuojasi į ligą ir ribotai dėmesį telkia į jos gydymo epizodą
– ryšys su pacientu nutrūksta, pastarąjam išėjus iš gydymo įstaigos, todėl be šeimos gydytojo,
slaugytojas turi lemiamos įtakos teikiamoms sveikatos priežiūros paslaugoms [6; 35; 45].
Daugelis autorių tikina, jog geras slaugytojas - būtina organizacijos dalis, nes jis atsakingas už
pacientų priežiūrą ir kokybiškų paslaugų teikimą. Tačiau dėl didelio darbo krūvio slaugytojai negali
pilnai patenkinti visų pacientų poreikių, didelis krūvis sąlygoja streso atsiradimą [31; 72].
Ne tik šeimos gydytojo gebėjimas įvairiuose lygmenyse stiprinti sveikatą ir dalyvauti ligų
profilaktikoje teigiamai veikia visuomenės sveikatą, tačiau ir kompetentingas, atsakingas, motyvuotas
-
28
slaugytojas padeda kontroliuoti sveikatos priežiūros sistemos išlaidas bei pacientų srautą [38; 44], o
tinkamai pasidalintas darbas ir atsakomybės komandoje garantuoja puikius darbo rezultatus.
Dėl šių priežasčių didėja Lietuvos bendruomenės slaugytojų poreikis ne tik vystyti
kompetencijas, bet ir suvienodinti jas, kad sumažėtų skirtumai tarp sveikatos priežiūros sistemų
darbuotojų kompetencijų Europoje [29].
1.7. Būtinosios kompetencijos, savarankiškam bendruomenės
slaugytojoms savarankiškai atliekant profilaktines programas
Kadangi kompetencija yra apibūdinama kaip žinių bei įgūdžių ir požiūrių derinys, tai šie trys
aspektai atskleidžia kompetencijos klausimo platumą ir sudėtingumą. Būti kompetentingu - reškia
atlikti tam tikrą užduotį, žinoti, ką daryti (žinios), sugebėti tai daryti (įgūdžiai) ir turėti vidinę
motyvaciją tai atlikti, kylančią iš asmeninių įsitikinimų ir jausmų (požiūris, žiūrėti 1 priedas).
Kompetentingas slaugytojas nevengia atsakomybės ir savarankiškumo, tokie specialistai lankstūs
pokyčiams, kupini idėjų, kaip tinkamai ir optimaliai organizuoti darbą siekiant geriausio
rezultato[26].
Pokyčių valdymo procesas susideda iš tam tikrų fazių, reikalaujančių atitinkamų veiksmų
[53]:
Inicijavimas
Esamos ir pageidaujamos situacijų nustatymas;
Organizacijos gebėjimo keistis įvertinimas - rizikos ir galimybės;
Suinteresuotųjų šalių analizė.
Planavimas
Pokyčių strategijos parinkimas;
Kelių žemėlapio kūrimas;
Veiksmų planas;
Komunikavimo planas, žinučių kūrimas;
Vadovų palaikymas.
Diegimas
Vadovavimas projektui/programai;
Proceso įgyvendinimas ar vadovavimas jam;
Aprūpinimas ištekliais;
Dialogas su vadovais ir darbuotojais.
Nuolatinė komunikacija - medžiaga organizacijos laikraščiui, tinklapiui, intranetui ir kt.
-
29
Remiantis skirtingų užsienio šalių bendruomenės slaugytojų mokymo poreikių apžvalga, buvo
pasiūlytas bendras sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos modelis, kurį tiesiogiai lemia ir šeimos
gydytojo ir savarankiškai dirbančios bendruomenės slaugytojos veiklą. Jį sudaro trys pagrindinės
sritys: mokymosi, klinikinės ir organizacinės kompetencijos [43; 72].
Egzistuoja veiksniai, leidžiantys teigti, kad bendruomenės slaugytojų vaidmuo ir toliau išliks
labai svarbus, gerinant ir organizuojant ligų profilaktiką [68].
Labai svarbu, kad motyvuotos bendruomenės slaugytojos noriai imasi iniciatyvos vykdant
krūties, gimdos kaklelio vėžio, tiesiosios žarnos, prostatos profilaktines.
Didžioji dalis šių programų jau taikomos nacionaliniu lygmeniu daugumoje Europos
valstybių. Tačiau labai svarbi ir bendruomenės slaugytojų noras vystyti ir kurti profilaktinių
programų struktūrą [6; 44].
Daugelyje šalių bendruomenės slaugytojos savarankiškai stengiasi kuo daugiau vykdyti
profilaktinių programų, atskirai nuo šeimos gydytojo [72].
Paciento kelias per sveikatos priežiūros sistemą dažnai prasideda šeimos gydytojo kabinete.
Atsižvelgdamas į darbo krūvį jis turi dažnai labai ribotą, tam tikrą laiką intervalą, susitikti su
pacientu, suteikti jam pagalbą ar patarimą. Todėl darosi akivaizdu, kad viena dažniausių pacientų
nusiskundimų priežasčių, nesugebėjimas užmegzti optimalaus kontakto su pacientu. Iš tiesų daugelio
pacientų skundai yra susiję su nepakankamu bendravimu, o ne su gydytojo kompetentingumu ar
įgūdžiais [57; 71]. Tokių kasdieninių situacijų nesunkiai galima išvengti, pasiskirsčius darbus ir
skatinant slaugytojas dirbti savarankiškai, imtis iniciatyvos ir atsakomybės už atliekamą veiklą.
Klaidinga samprata, kad slaugytoja yra besąlyginis gydytojo nurodymų vykdytoja, tik apsunkina
darbo ir atsakomybių pasidalinimo galimybę.
Pokyčių įgyvendinimas kiekvienai organizacijai dažnai skirtingas ir priklausantis nuo pokyčių
būtinumo, skubos juos įgyvendinant, veiklos srities ir kitų veiksnių. Siekdama užtikrinti svarbiausių
pokyčių sėkmę, organizacija privalo aktyviai veikti, dažnai sunkiai prognozuojamoje ar net
nenuspėjamoje aplinkoje. Dalyvavimas darbo rinkoje yra viena pagrindinių charakteristikų, pagal
kurią sprendžiama apie individo padėtį visuomenėje. Bendruomenės slaugytojos stengiasi kuo
daugiau padaryti visuomenės sveikatos labui. Tai dažnai įtakoja ne tik gaunamas didesnis atlygis,
tačiau ir švari konkurencija, aptaria rusų mokslininkas Г. В.Сыч (2005).[73]
Bendruomenės slaugytojui, kaip darbuotojo tikslams pasiekti, svarbu numatyti uždavinius,
funkcijas, atsakomybę rengiant bei atliekant savo darbą taip pat ir profilaktines programas.
Pateikiamos savarankiško darbo organizavimo gairės [23]:
Nepriklausomybė;
Savivalda;
Savarankiškas problemų sprendimas;
-
30
Pagristas noras dirbti remiantis savo kompetencija, atsakomybe ir galimybėmis.
Savo darbo puikus organizavimas, kaip savybė, nusako sudarančių elementų visumos
bendrumą, pasižymintį griežta tvarka, drausmingumu ir veiksmų sklandumu [23; 44].
Bendruomenės slaugytojų darbo organizavimo veiklos pokyčių priemonės pasireiškia [49;
70]:
1. Bendrosios slaugytojų darbų atlikimo detalizuotoms ir reglamentuotoms procedūroms
atlikti numatymas, parinkimas;
2. Plano realizavimas, kontrolės sistemos kūrimas naudojant svarbiausius valdymo
mechanizmus (procedūras, taisykles ir hierarchiją);
3. Plane numatytų veiksmų reglamentavimas, detalizavimas bei konkretinimas;
4. Darbų suskirstymas pagal geografinį išdėstymą, laiką, numanomus vartotojus, procesus bei
funkcijas.
K. Kerlikowske ir kt., bendruomenės slaugytojų darbo organizavimo pobūdžio reikšmę
onkologinių ligų profilaktikai, įvardija, kaip svarbų objektą, nes slaugytoja turi surasti raciolalų
vadovavimo stilių ir užsitarnauti autoritetą, būtiną sėkmingai atliekant profilaktines programas. To
negali gerai atlikti slaugytojas, netenkinantis tam tikrų reikalavimų [14; 25].
Bendruomenės slaugytojų organizaciniai savo darbo atlikimo gebėjimai apima gebėjimą
formuluoti užduotis bei šeimos gydytojo nurodymus, gebėjimą ne tik operatyviai priimti sprendimus,
bet ir juos įgyvendinti, o taip pat gebėjimą vykdyti efektyvią savo veiklos kontrolę [72].
Kaip mano autorius L.E, Goldman (2008), jei bendruomenės slaugytojas geba organizuoti
teisingą atsakomybės ir darbų pasiskirstymą dėl pacientų pritraukimo į profilaktines programas, tai
turėdamas tęstinį ryšį su pacientais, slaugytojas tikrai žinos sveikatos būklės pablogėjimą
sukeliančius veiksnius, pacientą supančią socialinę, psichologinę bei fizinę aplinką, kokia paciento
reakcija į ligos paūmėjus. Tas pats autorius teigia, kad geras paciento ir slaugytojo santykis bei
veiksmingas bendravimas gali būti motyvacijos savarankiškai vykdyti profilaktines programas [14].
Tapo aišku, kad slaugytojo ir paciento santykiai turi įtakos ligų profilaktikai ir gydymui.
Bendradarbiavimas sveikatos stiprinimo bei ligų profilaktikos sektoriuje yra be galo svarbus gerai
pacientų sveikatai. Santykių paremtų pasitikėjimu su pacientu kūrimas bei išlaikymas nėra vien
gydytojų pareiga ir darbas, iniciatyvos, įtraukiančios ir pacientus bei bendruomenes, visuomenę yra
labai svarbios sveikatos stiprinimui bei ligų profilaktikai [8; 14; 71].
Dauguma sveikatą stiprinančių ir ligų profilaktikos metodų reikalauja paties paciento
gyvensenos pokyčių. Tam dažniausiai būtinos žinios ir įgūdžiai psichologijos ir edukologijos srityse,
o tam jog jų gyvensenos pokyčiai būtų veiksmingi, būtinos pakartotinos ir nuoseklios intervencijos.
Dėl itin didelio užimtumo ir darbo krūvių šeimos gydytojai nebegali patys vykdyti šių
užduočių,todėl siekiant geriausių rezultatų, juos turi paremti įvairių sričių kitas sveikatos priežiūros
-
31
personalas, ypač šioje veikloje dalyvaujantis bendruomenės slaugytojos. Būtinas veiksmingas
komandinis darbas tarp gydytojo ir bendruomenės slaugytojo, daugiau vertinat pastarojo veiklą.
Remiantis užsienio patirtimi [33] naująjį savarankiško slaugytojo vaidmenį palankiai vertina ne tik
pacientai, bet ir kitų sveikatos priežiūros specialistai. Labai svarbu neskubant ir periodiškai diegti
naujoves, skatinti slaugytojų iniciatyvumą ir atsakomybę.
Aptariant ir apibendrinant išnagrinėtą mokslinę literatūrą galima teigti, kad bendruomenės
slaugytojos turėtų būti pagrindiniai sveikatos priežiūros atstovai, taikantys prevencines priemones
siekiant padėti išvengti ligos, taip pat detaliai išaiškinantys įvairius elgsenos aspektus sergant
lėtinėmis ligomis. Savarankiškas ir atsakingai organizuotas bendruomenės slaugytojos darbas
sumažina apsilankymų pas gydytoją skaičių, gerina pacientų aptarnavimo kokybę.
Bendruomenės slaugytojų darbo reorganizavimo poveikis, keičia pačių slaugytojų padėtį: nuo
valdomo kolektyvo nario į žmogų gebančio tinkamai organizuoti savo veiklą ir prisiimti atsakomybę
už jos rezultatus, poziciją. Kitas aspektas, kuris neatsiejamas nuo profesinės veiklos pokyčių, tai
glaudus ryšys tarp bendruomenės slaugytojų ir organizacijos kurioje jos dirba ryšio bei požiūrio į
bendruomenės slaugytojų motyvaciją. Bendruomenės slaugytojų profesinis mobilumas –tai gebėjimas
greitai ir lengva prisitaikyti prie kintančių darbo sąlygų, keisti joje savo vietą bei įgyti ekonominių,
socialinio gyvenimo pokyčių reikalaujamas kvalifikacijas. Visą tai įvaldęs, bendruomenės
slaugytojas, daro poveikį visuomenės sveikatos lygmeniui.
-
32
2. TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI
2.1. Tyrimo metodika ir organizavimas
LSMUL Kauno Klinikų Šeimos medicinos klinikoje (ŠMK) Pirminės Sveikatos
Priežiūros (PSP) padalinyje yra 13 apylinkių, aptarnaujama apie 13000 gyventojų. Apylinkėse dirba
13 šeimos gydytojų ir 10 bendruomenės slaugytojų, tyrime dalyvavo 11 šeimos gydytojų ir 10
bendruomenės slaugytojų. Analizuotos 11 apylinkių, 2 apylinkės nedalyvavo, kadangi neatitiko
įtraukimo kriterijų.
Atlikus 2013 m. apylinkių onkologinių ligų profilaktinių programų (OLPP) vykdymo analizę
ir įvertinus gautus rezultatus nutarta diegti pokytį - naują OLPP organizavimo ir vykdymo tvarką.
Surinktą informaciją tikimąsi panaudoti gerinant klinikos veiklą, tobulinant ir kuriant naują darbų
organizavimo strategiją, padidinti atliekamų OLPP rodiklius ir palengvinti paslaugų prieinamumą ir
kokybę.
Tyrimas atliktas 2014 sausio – gruodžio mėnesiais, vykdytas 2 etapais ŠMK:
I intervencija – bendruomenės slaugytojų savarankiškas OLPP atlikimas ir vykdymas.
Intervencijos trukmė 12 mėnesių (2014 sausio mėn. – 2014 gruodžio mėn.)
II intervencija – „aktyvus pacientų kvietimo“ laišku - atlikti gimdos kaklelio ir/ar
krūties vėžio profilaktines programas, sukuriant „ žalią koridorių“ - t.y. sudaryti
sąlygas pacientei būti ištirtai per mėnesį. Intervencijos trukmė 4 mėnesiai (2014
rugsėjo mėn. – 2014 gruodžio mėn.)
Tyrime analizuojami apylinkių OLPP vykdymo statistiniai duomenys, dviem aspektais:
Procentais, nuo planuojamų atlikti OLPP per analizuojamu laikotarpį;
OPLL patikrų atlikimo dinamika, metų bėgyje (ketvirčiais);
Taikytas eksperimentinis tyrimo metodas, siekiant nustatyti pokyčio poveikį reorganizuojant
OLPP atlikimo tvarką.
Tyrimo tikslas: įvertinti bendruomenės slaugytojų darbo reorganizavimo poveikį OLPP
atlikimo dažniui.
Uždaviniai:
1. Nustatyti OLPP vykdymo rodiklius iki darbo reorganizavimo.
2. Įvertinti darbo reorganizavimo poveikį OLPP vykdymo rodikliams.
3. Palyginti I-osios intervencijos poveikį su II-osios intervencijos poveikiu gimdos kaklelio
ir krūties vėžio profilaktinių programų atlikimo dažniu.
4. Palyginti I ir II etapo intervencijų poveikį gimdos kaklelio ir krūties vėžio profilaktinių
programų vykdymo dažnį su tų pačių OLPP vykdymu iki reorganizavimo.
-
33
Tyrimo metodai ir tiriamieji:
Tyrimo tipas: eksperimentinis operacijų tyrimo metodas.
Tiriamieji: ŠMK OLPP apylinkių statistiniai duomenys
Įtraukimo kriterijai: Sutikę tyrime dalyvauti ŠMK gydytojai ir slaugytojos bei jų apylinkės,
vykdantys OLPP 2013-2014 metais.
Atmetimo kriterijai:
ŠMK apylinkė, kuri tiriamuoju laikotarpiu yra kuriama arba naujai formuojama
(apylinkės kuria sudaro mažiau nei 200 pacientų/ naujai įdarbinto šeimos gydytojo)
ŠMK apylinkės, kurių gydytojų ar slaugytojų darbinė veikla nebuvo vykdoma ilgiau
kaip 2 mėnesius nepertraukiamai (apylinkės kurių slaugytoja ar šeimos gydytojas yra
gimdymo ir/ar vaiko priežiūros atostogose; išvykę dirbti į užsienį)
Apylinkės, kurių ŠMK gydytojai ir slaugytojos nesutiko dalyvauti tyrime.
Tyrimo imtis. 11 atrankos kriterijus atitinkančių ŠMK apylinkių statistiniai duomenys apie
OLPP atlikimą 2013-2014 metais.
Tyrimo organizavimas: tyrimo trukmė 1 metai (2014). Atlikus ir įvertinus OLPP vykdymo
rezultatus, nuspręsta dviem etapais įdiegti savarankiškos slaugytojos darbo reorganizavimą ir OLPP
vykdymo tvarką;
I etapas – bendruomenės slaugytojų savarankiškas OLPP vykdymas - naudojant OLPP
atlikimo suvestines - kalendorius.
II etapas – „aktyvus pacientų kvietimas“ - atlikti gimdos kaklelio ir/ar krūties vėžio
profilaktines programas, bendradarbiaujant su kitais sveikatos priežiūros specialistais,
sudarant „ žalia koridorių“ - t.y. sudaryti sąlygas pacientei, be išankstinės registracijos,
nustačius patologinius pakitimus išsitirti per mėnesį.
Darbo objektas – ŠMK bendruomenės slaugytojų darbo reorganizavimo poveikis OLPP
atlikimo dažniui.
Tyrimo eiga:
1. ŠMK 2013 metų OLPP rodiklių analizė
2. Eksperimentinis tyrimas
3. Eksperimentinio tyrimo etapų rodiklių palyginimas
-
34
2.2. Šeimos medicinos klinikos 2013 metų onkologinių ligų profilaktinių
programų rodiklių analizė
Atlikta analizė vertinant, kiek kiekvienoje apylinkėje yra atliekama OLPP, kiek turėtų
būti atlikta, kokia metodika vadovaujamasi: jų atlikimo tvarka, kas atsakingas, kas atlieka,
kontroliuoja.
Atlikus vidaus auditą ir išanalizavus OLPP atlikimo tvarką nustatyta:
Nesilaikoma vieningos OLPP atlikimo ir vykdymo tvarkos;
Nėra parengto OLPP atlikimo aprašo;
Įstatyminėje bazėje, kuria vadovaujamasi, nėra numatytos atsakomybės už
OLPP vykdymą (ko pasekoje OLPP gali būti dubliuojamos šeimos gydytojo ir
bendruomenės slaugytojos);
Nėra duomenų bazės, kuri kontroliuotų atliekamų OLPP nuoseklumą ir
periodiškumą.
Informacija bei statistiniai duomenys naudoti apylinkių analizėje buvo gauti iš LSMU
KK Informacinių technologijų tarnybos bei VLK SVEIDROS duomenų bazių. Duomenys pateikiami
ketvirčiais kiekvienos apylinkės atskirai.
2.3. Pirmas intervencijos etapas
2013 metų spalio mėnesį bendro ŠMK gydytojų ir bendruomenės slaugytojų
susirinkimo metu, kuriame pristatyta vykdoma klinikos veikla, aptarti kiekvienos apylinkės darbo
rezultatai atliekant OLPP.
Aptariant iškeltas ir analizuojamas problemas vieningai pritarta, kad reikalinga atlikti
darbo reorganizavimą klinikoje, kurio tikslas: padidinti OLPP atlikimo rezultatus. Iškelti pagrindiniai
uždaviniai tikslui pasiekti:
1. Sudaryti OLPP atlikimo aprašą – siekiant užtikrinti programų atlikimo taisykles ir
tvarką.
2. Atsakingomis už OLPP atlikimą paskirti bendruomenės slaugytojas – tikslu išvengti
paslaugų dubliavimo, bei siekiant skatinti atsakomybę už savo atliekamą darbą ir
didinant slaugytojų savarankiškumą klinikoje.
3. Sukurti ir įdiegti praktikoje OLPP suvestinę- kalendorių (2priedas) – siekiant
apibendrinti jau atliktas ir planuojamas atlikti OLPP.
4. Apmokyti slaugytojas darbo specifikos diegiant pokytį, aptarti ir išspręsti iškilusius
klausimus.
-
35
5. Paskirti tyrimo koordinatorių ir užtikrinti savalaikį atsiradusių klausimų ir problemų
sprendimą, aprūpinti darbuotojus reikiamomis priemonėmis, stebėti diegiamo
pokyčio kitimo tendencijas ir kontroliuoti darbą.
Sekantis susirinkimas - darbų ir atsakomybių pasiskirstymas bei aptarimas numatytas parengus
pokyčio planą – lapkričio mėnesį.
2013 lapkričio mėnesį klinikos šeimos gydytojų ir bendruomenės slaugytojų bendrame
susirinkime buvo supažindinami darbuotojai su planuojamos diegti intervencijos protokolu, aptarti
iškilę klausimai, ir nuspręsta pokytį pradėti vykdyti nuo 2014 sausio mėnesį.
2.3.1. Pirmo intervencijos etapo proceso aprašymas
Pacientams užsiregistravus šeimos gydytojo konsultacijai, klinikos med. registratorės
iškelia ambulatorinės jų korteles ir surūšiuoja pagal savaitės dienas ir apylinkes. Iki paciento
priėmimo bendruomenės slaugytoja peržiūri ambulatorines korteles, į pirmąjį lapą įklijuoja OLPP
suvestinę - kalendorių, kuriame atžymi atliktas OLPP, pasiruošia priklausančių atlikti OLPP
informavimo, sutikimo formas bei kitą dokumentaciją, siuntimus. Slaugytoja savarankiškai
informuoja pacientus konsultacijos metu arba po jos, apie jam priklausančias atlikti OLPP,
supažindina su atlikimo metodika, atlikimo svarba ir technika. Rašomas siutimas, kurį savo spaudu
patvirtina šeimos gydytojas. Pacientui išaiškinama, kaip užsiregistruoti siunčiamam tyrimui (krūties
vėžio profilaktinė programa), o jei šis atliekamas klinikoje apmokoma, kaip paimti tiriamąją
medžiagą ( tiesiosios žarnos vėžio, gimdos kaklelio, prostatos vėžio profilaktiniams tyrimams), kada
ir kur atvykti, kaip pasiruošti, kada tikėtina gauti detalų ištyrimą. Atlikus profilaktines programas
paciento ambulatorinėje kortelėje atliekamas įrašas, kuris tvirtinamas šeimos gydytojo spaudu ir
parašu, analogiškai apsilankymas atžymimas ambulatorinių paslaugų apskaitos lapuose.
Nustačius pakitimus atlikus profilaktinę patikrą, bendruomenės slaugytoja apie tai
informuoja šeimos gydytoją, kuris savo ruožtu išrašo siuntimą pas tam tikros srities specialistą.
Siuntimas įteikiamas pacientui atėjusiam į pakartotiną šeimos gydytojo konsultaciją, po ko pacientas
pats registruojasi detalesniam ištyrimui, pas reikiamos srities gydytoją.
Profilaktinio patikrinimo metu pakitimų neaptikus taip pat atliekami įrašai
ambulatorinėse kortelėse ir ambulatorinių paslaugų apskaitos lapuose, pacientas apie tyrimų
rezultatus informuojamas atvykus pakartotinai konsultacijai.
Pokyčio esmė pasireiškia tuo, kad bendruomenės slaugytojos savarankiškai tikrina
užsiregistravusių pas šeimos gydytoją konsultacijai, pacientų ambulatorines korteles jos pirmame
lape įklijuoja OLPP apskaitos suvestinę – kalendorių, kurio dėka galima objektyviai įvertinti paciento
-
36
OLPP vykdymą. Atlikus OLPP atžymima suvestinėje - kalendoriuje, įrašas tvirtinamas slaugytojos
spaudu bei parašu.
Pakyčio rezultatus nuspręsta vertinti po 3 mėnesių.
Informacija bei statistiniai duomenys naudoti apylinkių analizėje buvo gauti iš klinikų
informacinių technologijų tarnybos pateikiami rezultatų skyriuje.
-
37
2.4. Antras intervencijos etapas
Kas mėnesį stebint ir vertinant pirmojo pokyčio etapo rezultatus pradėta ruoštis antram
pokyčio etapui.
Įvertinus pirmosios intervencijos rezultatus, jie aptarti bendrame administracijos,
šeimos gydytojų ir bendruomenės slaugytojų susirinkime. Dauguma personalo buvo patenkinti
naujaisiais OLPP atlikimo rezultatais ir vykdoma tvarka.
Siekiant pagerinti teikiamas OLPP paslaugas nutarta diegti antrąjį pokyčio etapą.
Nuspręsta atlikti pilotinį tyrimą, vykdant krūties ir gimdos kaklelio vėžio profilaktines programas.
Tyrime dalyvauti sutiko 6 apylinkės, likusios 5 tęsė dirbą pagal pirmojo intervencijos etapo protokolo
reikalavimus.
Pasiruošti antrajam pokyčio diegimui skirta 2 mėnesiai, pokytis vykdomas 6 mėnesius
nuo 2014 rugsėjo mėnesio. Intervencijai pasirengta bendradarbiaujant LSMU KK ŠMK
administracijai ir naujai LSMU KK sukurta Profilaktinių programų koordinavimo tarnyba (PPKT).
Ruošiantis sekančiam pokyčiui sudarytas veiksmų planas:
1. Elektroninės duomenų bazės sukūrimas
2. Apylinkių pacientų bei informacijos apie OLPP atlikimą duomenų analizė ir
diegimas naujoje duomenų bazėje
3. Laiško - kvietimo pacientui kūrimas
4. Personalo (ŠMK bendruomenės slaugytojų, akušerių, šeimos gydytojų,
kurjerių, registratorių) apmokymas
5. „Žaliojo koridoriaus“ sukūrimas
6. Koordinatoriaus nuolatinė kontrolė
7. Intervencijos pradžia
2.4.1. Pasiruošimas antrajai pokyčio/intervencijai
Bendradarbiaujant su PPKT, sukurta elektroninė duomenų bazė OLPP centralizuotam
registrui, koordinavimui ir kontrolei. Informacija apie pacientų kontaktinius, prisirašymo bei
sveikatos draudimo duomenys gauti naudojantis VLK SVEIDRA duomenų baze, OLPP atlikimo
duomenys gauti iš LSMUL Statistikos skyriaus profilaktinių programų paslaugų taikymo registro. Iki
intervencijos pradžios bendruomenės slaugytojos atlieka dalyvaujančių antrajame pokytyje apylinkių
analizę, kurios metu tikslinami gyvenamieji bei elektroninių paštų adresai, telefonų numeriai,
duomen�