KLAIVAS BELAS

Klaivas Belas (Arthur Clive Howard BeII) gim6 IBgl m.;rugsdjo 16 d. Ist SeIord.e (Be*Siras). Baigqs Malboro kolediq,:studijavo Kembridio universitete. Dar prie| I pasaulin! karqpraddjo ralyti ivairiais meno klausimais, ilgainiui tapo vienujtakingiausit4 XX a. pirmosios pusds meno kritjkr4 Anglijoje.'1914 m. knygoje ,,Menas" paskelb| iigarsljusiq ,,reik\mingos'lormos" teorijq. Kartu su R. Fraju, H. Rydu ir kt. sud.are,,Blumsberia dvide\imtukq"-�formalistinds pakraipos anglq.meno kritikr4, teoretikt4 ir estetikt4 grupQ. Mfue 1g64 m. rug_,:sdjo 1B d. Londone.

Estetikos klausimus K. Belas unuljzavo knygose ,,Nuo Se_zdno" (1922), ,,Prustus" (IgZg), ,,prancuzt4 tapybos reiksm6',

, { 1e3r ) .K. Belo poi,iiriu, esmine meno ypatybd yra ,,reik{minga

Iorma"- ypatingas nuo konkretdus gyvenimiiko turinio atri-botq elementq (spalvq, Iinijq, gorst4 ir pan.) sud.erinima.s, tei_kiqntis estetini pasitenkinimq. Tikroves atvaizdavimos; emo-

,cijos, iddjos, informacija, psichologittis er istorinis kuriniosqlygotumas, ctnot K. Belo, neturi estetines vertes. Savo tei-ginius grisdarnas daugiausia vizualinio meno pavyzd.iiais,K. Belas ijvystd meno uutonomiEkumo sampratq, sulormulavopagrindinius modernistinio meno principus. Tai rad.ikaliousiosIormalistinis estetikos variantas, topQs daugelio kitt4 XX a.

, eslefikos koncepci jr4 i,Sejfjes taiku.Antologijoje pateikiami du K. Belo knygos ,,Menas" pir_

tmojo skyriaus ,,Kas yra menas?" poskyriai.

120 1 2 1

KAS YRA MENAS?

1. ESTETINE HIPOTEZE

Tiesiog neltihertina, kad apie esteti[<q prir'aiyta dau'giau

nesqmoniq, ,t"gu upi"'kq nors kita;..juk literatura Siuo klau-

simu ne tokia iau gausi, Tadiau i3 tikrqiq ne apie vien'1 man'

Zinomq dalykq nepasakyta tiek maia..to' kas liestq jo c'r;i;rq'

i.i g"ii-" "paaisfinti'

Tas, kuris noretq sukurti itlt<i1a1 ^*:: .'t"iiti. teorilq, privalo turdti <i;i sawbes: rnenini jautrur:' ir

r"g"ue:i-e aiSf.iai talvoti. Bfldamas..nejautrus' Zmogus legalip"iiiii'"tt"tinio i3glvenimo, o teorijos' nepagristos plaiia ir

gilia estetine patirtimi, suprantamar yra bevertds' Tik tie' ku-

riems menas yra nuotatiniq aistringq emocijq Saltinis'. gali

i"rtir duomenq, kuriais remiantis gatima sukurti naudingas

teorijas; bet norint sukurti naudingas teorijas' net ir i3 tiksliq

duomenq, reikia nemaiai padirbeti galva' o' .deia.' .sveikas;;;i"" ii subtilus laut'umai- 19t1 l"p"tskiriami

dalvkai' Ne

vienas rimtas mqstytoias apskritai ndra patyrqs jokio estetinio

isgyvenimo. Turiu'driugq,- apdovanotq be galo skvarbiu pro-

tu, ,kuris, no'rs ir dorni'sie'steti'ka' per savo beveik ketu'rias'de-

Simties metq gyvenimq niekada nenusikalto' iSgyvendamas

ersteting ernocijE. Nesu'geb6'damas at'skirti trneno kflrinio nuo

rinkinio jtk'I;. jils gali i3ke'Irti visq rpiramidq aenugindijamq

","g,rmuntrf- pagrlsiti hipotezei, kad rankinis pjflklas yra rneno

ku-ri;y; Sir tiul"Inu, tutrui nuvertina jo aiikius-ir iivalgius

samprotavi*rrr, ,r", nepriekaiStinga logika maZai kuo- gali pa-

deti iSvadoms, pagristtms aiSkiai klaidingomis prielaidomis'

Taiiau nera to blo;o, kuris neiSeitq i gera, todel, nors 3is ne-

jautrumas, Oe;a, rieteidZia rnano 'draugui pasirinkti tei'singo

pagrindo ru.ro iroditejimarns, .jis gaitestingai apakina' neleirs-

damas i3vysti isvadq absurdiikumo, ir palieka ,galimybg ne-

trikdomam OZiaugiis savo meistriSka dialektika' Zmon6s' kurie

pradeda nuo rripoiJzJt, rtJ seras Edvinas Lendsirasr buvo

puikiausias tapytojas pasaulyje' "lepasijus nesmagiai del este-

tikos, lrodinejancios, kad DZotas 2 buvo blogiausias' Taigi mano

draugas, furis labai'logi3kai prieina iSvadq' kad meno kurinys

ture'tq buti maZas,;pt:J* ar!3.Iygus arba [<ad' norrinrl visa-

pusiSkai lvertinti pJeilstE, leikia- eleganti3kai priei ji vaik3-

dioti arba suktis "iii"f ii vittetiu' n"guti suprasti' kodel ai jo

klausiu, ar jis t<irtais -paskutiniu

metu nebuvo KembridZe:

;;;iE vietq retkariiairs jirs aplanko 3'

Kita vertus, Zmones, kurie i5kart ir betarpiikai reaguojai meno klrinius (nors jiems, mano manymu, reikia labiaupavydeti, negu didelio proto, tadiau ne itin jautriems imo-nems), daZnai lygiai tarp pat nesugeba protingai kalbeti apieestetikq. Jq galvosena ne visada pasiZymi aiEkumu. Jle turiduomenq, kuriais gali buti pagrista Ubt kot<ia sistema, betpaprastai jiems tn_rksta sugebejimo ii teisingq duomenr.l pada_ryti teisingas iivadas. patirdami meno kuriniq keliamas emo-cijas, - jie galetq surasti juos jaudinantiems kuriniams bendrqypatybq, bet iS tik-rqjq jie nieko panaiaus nedaro. AS jq ,r"_kaltinu. Kuriam galui jiems tyrineii savo jausmus, jeigu jiemsuZtenka jausti? Kam jiems pradeti galvoti, Seigu iie-nelabaisugeba galvoti? Kam jiems ieikoti -ririem, Subrl,paiingii 3u,r_-dinantiems objektams bendros ypatybes, il,igu lie ga?i stat_teleti _ paeiliui prie

. kiekvieno is lq -nuostabir+

ii ind-ivid'arirlgrgZybiq. Taigi, jeigu jie raSo t<iiiit<q ir vadina jq estetika,jei'gu jie isivaizduoja karbq apie menq, nors ii tikrqii+ kalbaapie atskirus meno.kurinius aiba netgi apie piesimo i".irrrit q,jeigu, mdgdami atskirus kurinius, ,rruio, kad-samprotauti apiemenq arpskritai yra nuobodus dalykas, jie galbut pasirinko ge_resnq daliq. Jeigu jq nedomina jq emocijq prigimtis nei vi_siems jas suZadinantiems objektami bendra yiatlne, jiu putrr"rnano palankurnq, o kadangi ,tai, kq jie sako, d;fuai y^ Zu-Iilgu ir jtaigu,- pelng taip pat Aai ir mano susiiavelimq.Tik _nereikia manyti, kad tai,- kq iie raio, yra "r1"tif.u, ,uiyra kritika arba tiesiog ,,uZsiemimas;,.

Visy estetiniq teorijq i3eities taskas turi b'ti asmeninistam tikros emocijos iSgyvenimas. Objektus, kurie suiadinatokial emocijas, vadiname meno ktriniiis. Visi jautrts zmonessutinka, kad meno kuriniai sukelia ypatingq emocijq. Nenoriupasakyti, kad visi kuriniai sukelia tq patl{ "*o.i;i. prieiin_gai - kiekvienas kurinys sukelia vis kitoke "*o"iiE. iaiiauvisos Sios emocijos neabejotinai yra tos putios rusies; iiaipar taip, kiek iinau, daugurnos nuomone s,rta*pu su manqJa.Manau, jog ne vienas, sugebantis pajusti i iq emocij4, nesi_gindys, kad vizualinio meno kuriniai,rrkeliu ypatingE"emocr.lEir ,5.u9 tE ernocijq su,kelia kiehviena vizualinio *uro i.r5i* pu_veikslai, skulpttros, pastatai, indai, raiiiniai, audiniai ir t. t.Siq emocijq vadiname estetine emocija, ir jeigu mes atskieis-;tume _tam tikrq visiems iq suzadinaniiems brl-uttams u"Ji"geypatybq, butume iisprendg tai, kq ai laikau pagrindine este_tikos probl'ema. Mes atskreisturne tq emrinq -""" kflrinio sa-vybq, kuri i5skiria meno kurinius ii visq fiitq oni"f.iq.

--

122

Taigi arba visi vizualinio meno kuriniai turi kokiq nors

nendrq ypatybq, arba, kalbdd*'--apie "meno kurinius"' mes

;;;;iil; nietcus. *iukt'i""ut kalbedamas naudojasi vienokia

ui--f.itof.iu klasifikacija, lgalinandia "rneno ktriniq" klasq at-

skirti nuo visq kitq'tiuti'l' Kuo grindZiama 3i klasifikacija?

iioli" ypatybe budinga visiems iios -klases nariams' Kad ir

;;il 1i'rui.t, neabel-otina, iog ji daznai reiskiasi drauge su

iito*it savybemis; tatiau Sios savybes yra antraeiles' o ltu -

"r-i"d, turi t[ti kokia nors ypatybe' be kurios meno ktrinys

negatetq egzistuoti; joks kurinys -nebus visiSkai bevertis' jeigu

3i ypatybe bus jam nors kiek brldinga' Kas tai per ypatybe?

iioiliu ypatybe iasiZymi visi tie objektai' kurie sukelia mums

estetines emociias? 'foftiu

ypatybe budinga 3v' Sofijaia ir

Sartro 5 katedros vitraZams, meksikieiiq skulpturai' persq va-

zoms, kiniediq kili;;;;, DZoto freskoms Paduvoje 6' Puseno 7'

p:"to Auf" Frandeskoss ir Sezanoe Sedevrams? Atrodo' gali-'

mas tik vienas u,ruky,nu' - reik3minga forma' Kiekvienas i3

3ir1-o;:"kt,+ jaudina mus ypatingu spaivq deriniu' tam tikro-

mis foimornii Uei jq santykiais. Siuos linijq ir spalvq santy-

kius bei jq derinius, Siai estetiSkai jaudinaniias formas a5

vadinu ,,reik5minga forma", o ,,reik3minga forma" yra bendra

visq vizualinio meno kuriniq ypatybe'

eia man butq galima paprieitarauti' kad ai paveriiu este-

tikq lrynai subiekiyviu Oltytu,.nes. vienintelis mano duomuo

yra'a-smeninis tam iiktot emocijos iSgyvenimas' Galima pasa-

kyti, kad kiekvienam individui tokias emocijas sukelia skir-

tingi objektai, o toddl ir estetikos teorija negali tur6ti objek-

tfr.i-i", vertes. I tai reikia atsakyti, kad kiekviena estetine

teorija, kuri dedasi esanti pagrista o'krjeikrtyvia tiesa' yra taip

.akivaizdZiai juokinga, kad'Adt ios neverta ir giniytis' Mes

neturime kitq prieilonirtr paiinti meno krlrini' kaip tik savo

jausmq. Kiekvienam inaiviOui estetinq emocijq suZadina skir-

ii"gi "U:"f.tai' Estetinis vertinimas, kaip sakoma' yra skonio

Jut-yt ur,'o del skonio, kaip kiekvienas didziuodamasis teigia,

nesigindijama. Geras krititas gali priversti mane paveiksle'

kuriim lirtrau anejingas, rparnatyti tai,-ko aB n'epastebejau' ir tik

tuomet, patyrqs estetinq emocijq, ai pripaZistu ji esant meno

kurini. Kritikos uZdavinys yra nuolat atskleisti tuos bruoZus'

kuriq'suma arba, veikiau, derinys sudaro reik5mingq formq'

Bet veltui kritikas sakys man, kad koks nors daiktas yra meno

ktrinys; jis turi piJ"ttti mane pati tai pajusti' Sitai jis gali

padaryti iik priversdamas mane matyti: jis turi paveikti mano

emocijas pu, *urro akis' Jeigu jis neprivers manQs pamatyti

123

tai, kas mane sujaudintr4, jis nesuZadins mano emocijq, Ai ne_turiu teisds kq nors taityii meno tu.irri.r, jeigu negaliu rea*guoti i tai emoci.kai, ir neturiu teises kame nors ie.koti esmi*ney. sawybgs, jeigu nepajutau, kad tai meno ktrinys. Kritikasgali paveikti mano esfetines i"oiijur tiktai paveikdamas manoestetini i5gyvenimq. Visos estetin6s teorijos tun nuii pagrls_tors asmeniniu ii'gyve,nimu, kitaip sakantl ior-tiJ-i.rti sub*jektyvios.Tadiau nors visos estetines teorijos turi buti pagristos este_tiniu vertinimu ir savo ruoztu estltinis vertinimas turi b'tiasmeninio skonio reikalas, butq neatsargu tvirtinti, kad ne vie_na estetine teorija negali tureti visuotiriio r"'.J*i"t,r*o. No.*A, B, C, D yra krlriniai, kurie iauJiru *unr", o A, D, E, F_kuriniai, kurie iaudina iave, "iJJf."i galimas dalykas, kadX yra vienintete savybe, k;iA ;;s lbr, rnu.rorne esant bendr4visiems kiekvieno i._mtsq dJi; Jsantiems kuriniams. Mesgalime visi sutarti oet esteiikos it "ir delto skirtirrlui ..rertirr*

atskirus meno kurinius. Mes galime nesutarti, ar yra savybeX, ar jos nera. M*g rtiesioginfs tikslas _ parodyti, kad reiks_minga forma yra vieninterE bendra ir visiem, il;; jaudi-nantiems vizualinio meno kuriniams UuOinga Vpatyileio tuos,kuriq estetinis iSeyvenima, ,ru..rtu*pa su manuoju, aS papra_Sysiu paZiureti, Jr, jq manymu, Si irpatybe n6ra budinga irvisiems juos jaudinantiems't<uiiniams ir ar gari jie surastikok-iq kitq ypaty$; _1fi" r<urij ffi .galima pl"iiiii ti pati.Stai dia iikyla klausimas, kuris iS trr<rq;q nesusijgs su musrltema' tadiau kuri sunku nutyleti: r.ooer *"J t"ip eiiili"jluoinaypatingai susietos formos? Sis klausimas be galo idomus, betsu estetika jis neturi nieko bendra. VuOovlrau;i;;l-;ry"*estetika, turime nagrineti tik savo emocijq ir jos .niuf.ta., uiS_kintis, kokie estetikos tikslai, ""1"ri*" teises; taip pat nerareikalo skverbtis uZ objekto, i to, f.", ;i suk're, Ar.iriii" n'ru-nq. Veliau ai pabandysiu.atsakyti i Ji Ll""rirr+'ri"Jiui"igurirr"mane iSpletoti savo tgorijq apib meno rysl su gyvenimu. Ta_ciau ai nepasiduosiu iliuzijai,l"g ;";" estetikos teorija tuo iruzbaigtina. Kad aptartr-"" "rtutit e; ;ikiu sutikti su tuo, kadforr.nos', iidestytos ir suderinto" p;;"i ju* tikrus neiinomus irpaslaptingus desnius, mus ypatingai jaudina ir kad menininko

lldlliiyr. kaip tik _ir yra';as i"ip J"a*inti ir isairlviijr."oJos mus ja'dintq. Siuos jaudinandius derinius i, irA6riu*r"patogumo delei bei det prieiaseiq.

-trurios p""isr.e, "Jjrl o"_vadinau,,reikSminga foma,, .

Dar ir trediq kartq ,reikia pertraukti minties vystymq,

124 125

,,Ar neuZmir3tate spalvos?"- gali kas nors pasiteirauti, Zi-nomar ne; mano terminas ,,reiksminga forma" apima linijq ir:spalvq derinius. Nera skirtumo tarp formos ir spalvos; nega-lima isivaizduoti bespalves linijos ar bespalves erdves; nega-lima suvokti n6 spalvq beformiq santykiq. Juodai baltame pie-iinyje visos erdves yra baltos ir apribotos juodomis linijomis;daugumoje atiejiniq pie3iniq erdves, kaip ir jas apribojandioslinijos, yra daugiaspalves; negalima isivaizduoti ribojaniiq li-nijq be tarp jq esandios erdves arba erdves be jq ribojandiqIinijtl. Todel, kalbedamas apie reiksming4 forrnq, turiu ornenyjelinijq ir spalvq derini fiuodq ir baltq traktuoju kaip spalvas),kuris mane estetiSkai jaudina.

Kai kas nustebs, kodel aS to nepavadinau ,,groZiu". Zinorna,tiems, kurie gro*,i apibudina kalp ,,linijq ir spalvq de'rini, su-kelianti estetinq emocijq", aS mielai perleidZiu teisq pakeistimano Zodi savuoju. Bet daugelis iS m[sq, kad ir kokie grieZtibttq, epitetq ,,graZus" linkq taikyti objektams, nesukeliantiemstos ypatingos emocijos, kuriq suZadina meno kflriniai. Manau,jog kiekvienas imogus yra pavadings graZia peteliikq ar gelq.Bet ar kas nors gelei ir peteli5kei jaucia tq pati, kaip katedraiar paveikslui? I3 tiesq jausmas, kuri daugeliui i5 musq suia-dina gamtos groZis, nera tai, kq aB vadinu estetine emocija.Veliau aS nurodysiu, kad kai kurie Zmones retkardiais galijivelgti gamtoje tai, kq mes matome mene, ir pajusti jai este-ting emocijq; tadiau esu isitikinqs, kad tai, kq daugelis Zmoniqjaucia, matydami pauk3dius, geles ir peteli5kiq sparnelius,paprastai yra visai kas kita, negu emocija, kuriq jiems suZa-dina paveikslai, vazos, iventyklos ir statulos. Kod6l Sie graZrlsdaiktai mus jaudina kitaip, negu meno kuriniai - jau nebeestetikos klausimas, Mtsq tiesioginis tikslas tera atskleisti, ko-kia ypatybe yra bendra daiktams, kurie mus jaudina kaiprneno klriniai. Paskutineje Sio skyriaus dalyje, megindamas'atsakyti i klausimq, koddl mus taip giliai jaudina kai kurielinijq ir spalvrl deriniai, tikiuosi pasitlyti priimtinq paaiikini-.rnq, kodel kiti deriniai mtsq taip giliai nejaudina.

Kadangi ,,groZiu" vadin,arn,e tq ypatybq, kuri nersukelia brl-dingos estetines emocijos, butq neteisinga tuo padiu vardupavadinti ypatybq, kuri jq sukelia. Noredami padaryti ,,groZi"estetines emocijos objektu, turime suteikti Siam ZodZiui per-nelyg grieZtq ir nelprastq apibreZtumq. Kiekvienas i5 mnsqkartais vartojame iodi ,,groZis" neestetine prasme, daugeliszmoniq nuolat taip daro. Visiems Zmonems, iiskyrus nebenttik vienq kitq estetq, iprasdiausia Sio Lo'dLio prasme yra ne-

estetine, Apie dar didesni piktnaud2iavimq, akivaizdti m[sqplepaluose apie .,,graZiq medZioklq,, ir ,,gruZq Saudyrn4,,, ne_noriu nd karbeti; tegu bus parikia gerbiamiesiems atsakyti,kad Siuo i,od'iu jie niekad nlpiktnaudziauja. se to, s,,.o ur-veju nera pavojaus sumai5yti estetinq ir neestetinq aptaria_mojo'zo'dzio var,to,senas; tadiau kai ikarbame apie giiiiq moterl"toks pavojus yra, Kai eilinis vyras kalba "pr"-;;tJ moteri^jis paprastai turi galvoje ne vien tik tai, t"o iilJ..rdlna iiestetiskai; rbet kai menininkas pavadina graiia ,,r'ozi',ri.,.iq ,u_ganq, jis kartais gali tureti gaivoje tq pati, tcq ir piv;dinda-

mas graZiu apdauiytq torsq. Eilinis vyras, jeigu jis turi skoni,apdauzytq torsq gali .pavadinti graZiu, uet- su-aziuvusios raga_inors-lne, nes, kailbedamas arpie rnorteris, iiuo epitert,r-ii, nrr_rodo ne estetinq ypatybq, kuiiq gali tureti ,ugurru, o Lu,zfokiEkitq. Tiesq sark,ant,

{augetis ii rni,sq niekada;, ;;r;;;ja iei_koti . estetiniq emocijq Zmonesu _ iS jq reikala"lu*1" f.uZX"vis-i5kai skirtingo. S"r1gg. tq_,,kaikq,, jaunoje mot;rtj; esamelinkq tai vadinti ,igrgiiu;'. byt".tu-"- puikiame amliule. e'i-niam vyrui ,,gody,, da,iniausiai yra n9 ias kita, il"ip-"l"ioZi"_ma" sinonimas. sis zodis anaiptot nenutinai jam trrii'!'ut, su-siiqs su kokia nors estetine ieakcija, ir ai Lr" rinr.gs tiketi,kad daugelio sqmoneje seksualinis Sio toaiio utrpujrrl" Vr.stipresnis, negu estetinis. Esu pastebeiqs, taA nuoset iU, yrutie, kuriems graZiausias

_daiktas puru.riyi" yr; ;;;;i--rilteris,o po jos graZiausias daiktas _ jo, atvaizdai. JiJ ne taip iaulabai painioja estetini ir juslin! groZi, kaip gali pasirodyti.Ko gero, apskritai nepainioja, ,r",liu galbuf ,r[mAu ii-""pu_lyre estetines emocijos,_ kuriq gaietrtr supainioti su kitomissavo emocijomis. Meno .kurinys, kuri Jie vadina ,,giuZir;,, pu_prastai yra glaudiiai susiiqs su moterimis, GraZus fiveitsias -tai mielos merginos fotografija; graZi muzika _ tai tokia mu_zika, kuri sukeria panasias emociias, kaip jaunos damos muzi-kinese komedijose; o graZi,po"ri;u'_tai poezija, kuri atgai*vina emocijas, prie! dvideiirnt metq jaustas kokio norLspasto,riaus dukteriai.

fo$is ,,gro,Zis,, aiikiaiVri ,"i"1.*as pa*zymeti objektams, suketianiilerns visismai skirtingas emocijasnir kaip tik der siors prieiasrties as negaliu varloiti termno,kuris rnei.verngia'ai sukel,tq ,pui"ia"e ir nesusipratirnq su skai-tltojais.Kita vertus, su tais, kurie mano, jog tuos formq deriniusir- iidestymus, kurie sukeria mums estltines emocijas, tiksriaubutq wadinti ne ,,reik.minga fo..u;,-o ,,reikimingais forrnossantykiais", ir bando kuo glaudiiau susieti estetin'i ii *ururi-

126 12V

zin! pasaulius, pavadi'ndarni tuos santykiu's ,,ritmu", aS nesi-

giniiju. iiaiskinEs, kad ,,reiksminga forma" aS vadinu t'okius

ildeslymus ir derinius, kurie mus ypatingai jaudina, ai mielai

spaudZiu rankas tiems, kurie linkq kitaip pavadinti tq pati

dal-vkq.Hipoteze, kad reikiminga forma yra esmine meno kurinio

ypatybe, turi maZq maZiausiai vienq pranaiumq, kurio neturi

i.itou gurr"snes bei isptrdingesnes hipotez6s,- ji padeda i5aii-

kinti clalykq. Visi esame matq tokiq paveikslq, kurie mus

sudornina ir sukelia susizavejimq, tadiau kaip meno kuriniai

musq nejaudina. Sia.i grupei priklauso tai, k4 ai vadinu ,,ap-raiomqja tapyba"- t. y' tapyba, kurioje formos naudojamos

ne kaip emocijos objektai, bet kaip priemones iteigti emocijq

arba plrteikti informacijq. Siai grupei priklauso psichologiniai

ir istoriniai portretai, vietoviq pie$iniai, siuzetiniai ir situacija,svaizduojantys paveikslai, lvairios iliustracijos. Kad ii skirtumqpripailsiame visi, yra aiSku, nes kas nera sakqs, jog toks ir

ioki pieiinys puikus kaip iliustracija, bet kaip meno ktrri-

nys-bevertis? Zinoma, daugelis apraBomojo pobudZio pa-

"Lit.rlq, Salia kitq ypatybiq, turi taip pat ir reikimingq formq

ir todel yra meno kuriniai, bet dar daugiau jq - neturi' Jie

mus domina, jie gali mus jaudinti Simtais ivairiausiq btdq'

tadiau estetiikai jie musq nejaudina. Pagal mano hipotezq, jie

nera meno kuriniai. Jie nepaliedia musq estetiniq emocijq'

nes rnus jaudina ne jq formos, bet per tas formas teigiama

ir perduodama informacija bei idejos.htaza tera paveikslq, kurie butq geriau zirtomi arba labiau

megstami, kaip Frito l0 ,,Padingtono stotis"; neigdamas jo po-

prriiutr*q, budiau neteisus. Daug varginandiq pusvalandiiqpraleidau, stengdamasis iSnarplioti jo nuostabius ivykius ir

kiuk.ri"ttu- i3 jq sugalvodamas tariamq praeiti ir neitiketinq

ateit!. Taiiau, nors ir tikras dalykas, kad Frito se{evras arbajo giavirlros tukstandiams suteik6 pusvalandZius keisto ir fan-

tasilSko malonumo, ne maziau tikra yra ir tai, kad ne vienas

imogus, stovedamas prie6ais ji, mepatyr'e bent purs6's sekundes

esietines el<stazes, 'nor,s paveiksle yra k'eletas puikiq spal-

viniq potepiq ir jis anaiptol ndra blogai nutapytas' ,,Padingtonostotis,, nera meno ktrinys, tai tik idomus ir linksminantisdokumentas. Jame linijos ir spalvos yra panaudotos papasakoti

anekclotams, sugestionuoti idejoms ir priminti amziaus tradi-

cijas bei paproiius; estetinei emocijai suiadinti jos nenau-,do1amos. Fotmor ir formq santykiai Fritui buvo ne emocijos

objektai, o priemones lteigti emocijq bei perteikti idejas'

idejos ir informacija, kurias perteikia ,,Padingtono stotis",yra tokios linksminancios ir taip gerai pavaizduotos, kad pa-veikslas, be abejo, pakankamai vertingas ir ji reikia iSsaugotiateidiai. Taiiau tobulejant fotografavimo ir kinematografijosteclrnikai, tokiois mSies paveikslai tampa nebereikalingi. Kasabejoja, kad kuris nors ,,Daily Mirror" rl fotografas kartu su,,Dai y Mail" 12 rep,o'nteril ,gali rnurns daugiau pasakyti apieLondono Siokiadienius, negu bet kuris KaraliSkosios akademi-jo,s13 narys? Ateirtyje, kai nor'esime susirdaryti paproiiq irelgsenos vaizdq, mieliau Zvelgsime i fotografijas, papildytastrumpu, bet rySkiu iurnalistiniu komentaru, negu i apra3omqjqtapybq. Jeigu imperatoriSkieji Nerono ra akademikai, uZuotgaminq neitikimai ilyk5dias antikos imitacijas, freskose ir mo*zaikose butq atskleidq savo meto paprodius ir manieras, jqkuriniai, nors meniniu poZirlriu ir visiSkas Slam3tas, bntq dabaraukso kasykla istorijai. O, kad jie bfitq buvq Fritai, uZuotbuvg Alma Tademos 15! Bet fotografijos neimanoma pakeistijokiu tokio potbfrdZio ,Siuolai:kirniu ,Slam3tu. Todel reiki'a pripa-Zinti, kad paveikslai, kuriami, sekant Frito tradicija, yra tapqnereikalingi; jie tik veltui eikvoja gabiq Zmoniq laikq, kuributq galima kur kas naudingiau sunaudoti reikalingesniemsdarbams. Tadiau Frito pasekejai nera nemalon[s, o Sito ne-galima pasakyti apie tq apra3omosios tapybos atmainq, kuriosbaisiausias pavyzdys yra ,,Daktaras" 16. Zinom'a, ,,Daktaras"jokiu budu nera meno ktrinys. Jame forma panaudota nekaip emocijos objektas, o kaip priemon6 iteigti emocijas. Jauvien to uZtenka, kad jis taptq bevertis, bet jis blogesnis uZbeverti, nes jo sugestionuojarna emocija nenuo3irdi. Jis su-gestionuoja ne gailesti ir susiZavejimq, o pasitenkinimq mtsggailestingumu ir dosnumu., Tai sentimentalu. Menas stovi vir5morales, arba, tiksliau pasakius, visas menas yra moralus, nesrkaip tikiuosi netrukus irodyti, meno kuriniai yra tiesioginepriemone geriui pasiekti. Jeigu jau nusprendeme, kad koksnors daiktas yra meno kurinys, kartu nusprendeme, kad eti5-kai jis nepriekaiStingas ir padareme ji nepasiekiarnq rnor;a-Iistui, Tadiau apraiomieji paveikslai, kadangi jie nera menoktrilniai ir todel ne visad,a turi dorinanti poveiki, yra tin-kamas demesio objektas etikos profesoriui. Nebudamas menokurinys, ,,Daktaras" neturi tos didZiules etines vertes, kuriapasiZymi visi objektai, sukeliantys esteting ekstazq, o dvasinebrlsena, kuriq jis, kaip iliustracija, padeda pasiekti. man ),rdnepageidautina.

128 9. Grotio kontiirai 129

Italq futuristq, Biq sumaniq jaunuoliq, krfriniai yra ry3ktsapraBomosios tapybos pavyzdiiai. Kaip ir KaraliSkosios aka-

dlmijos nariai, jie panaudoja formq ne estetindms emocijoms

suZadirrti, rbet rperteikti informacijai ir idejorns' I3 'tikrqjq

futuristq paskelbtos teorijos lrodo, kad jq paveikslai ir nenori

turdti nieko bendra su menu. Jq socialines ir politin6s teorijos

yra gerbtinos, bet ai jauniesiems italq tapytojams pasakyiiau'

Lad gatima mintimis ir veiksmais tapti futuristu ir vis delto

pasilit<ti menininku, jeigu jau Zmogus turejo laimq juo gimti'

Sieti menq su politika visuomet yra klaidinga. Futuristq pa-

veikslai yia apiaiomieji, nes juose siekiama linijomis ir spal-

vomis pavaizduoti dvasios chaosq tam tikru momentu; jq for-

mos skirtos ne estetindms emocijoms sukelti, o informacijaiperteikti. Beje, paiios Sios formos, nesvarbu, kokias idejas jos

perteikia, jokiu budu n6ra revoliucingos. Tuose, futuristq pa-

yeiksluose. kuriuos man teko matyti - iiimti galbtrt reiktq pa-

daryti tik kai kuriems Severinio r7 kuriniams,- kai tik piesinys

pasidaro vaizduojantis, kaip dainai ir esti, jis pasirodo esES

iuk'urtas, laikantirs tors nuorsaikio,s ir irprastos tradicijos, kuriE

i3populiarino Besnaras r8 maZdaug prie3 trisdeiimt metq ir

kuriq nuo to laiko labai pamdgo dailds studentai. Futuristqpaneikrlui nereikimingi kaip meno kuriniai, bet jq ir nereikia

vertinti kaip meno kuriniq. Geras futuristo paveikslas gali

buti vykqs panaSiai kaip geras psichologinis paveikslas: lini-jomis ir spalvomis jis turi atskleisti idomios dvasines brfsenos

iudetingumq. Jeigu futuristo paveikslai atrodo nenusisekq,

nesdkmq reikia ai5kinti ne tuo, kad jiems stinga meniniq ypa-

tybiq, kuriq jie ir neketino tureti, o veikiau dvasia, kurios

btsenE jie stengiasi atskleisti.NemaZa menu besidominiiq Zmoniq teigia, kad didesne

juo,s jaudinaniiq kuriiniq dalis yra vadinamasis ,,prirnityvusis"m*nui. Zinonna, yra ir prasto primityvumo. PavyzdZiui, prisime-

nu, kaip kupinas entuziazmo nuvykau i Puatje ts paZiur6ti

vienors l3 ankstyviausiq rornani3koj,o stiliaus, bainydiq (Notre-

Dame-la-Grande) ir pamadiau, kad ji tokia neproporcinga'perkrauta puo6menomis, vulgari, neskoninga ir sunki, kaip bet

kuris geresnis pastatas, sukurtas vieno i3 didziai civilizuotqarchitektq, klestejusiq ttkstaniiu metq anksdiau ar aStuoniaisSimtais metq veliau, Tadiau tokios i3imtys - retas dalykas'Paprastai primityvus menas yra geras - ir dia v6l pasitvirtina

mano hipoteze,- nes daZniausiai jis nepasiZymi apra3omosio-mis ypatvb6mis. Primityviame mene jus nerasite tikslaus at-

vaizdo. iame rasite tiktai reik5mingq formq. Ir vis delto joks

kitas menas mrlrsq tairp nejaud,ina, Ar nagrin6turne &umeryskulpturq, ar prie5dinastini egiptiediq, ar archaiSkEji graikrlT,enq, ar Vejq 20 ir Ta'iq 2r epochq Sedevrus *, ar anksilmlosiusjaponq krlrinius, kulrq keletq nuostabiq pavyzdiiq (ypai dvimedines bodisatvas 27) man teko laime matyti Seperd-o nu3oparodoje 1910 rn,, ar, griZdami ardiau inatnq, nargrinetume pri_mityvqii vI am'Zi,aus Bizantijos rnenE bei prirnityvius jo seki-mus Valkarq barbarq gentyse, ar, persikeldarni toliau, nagrine-1rT* te paslaptingq ir di,dingq menq,. kuri:s klerstejo Centiinejeir Pie'tq Amerirkoje priei pasilrodant haltiesiem,s,-tiekvienu at-veju pastebesirne tris bendras savybes: nera atvaizd,avirno, nerapuikavimosi technika, forma - tauri ir ispudinga. Nesunkunustatyti rySi tarp 6iq triiq savybiq. Formos reikimingumasdingsta, kai siekiama pernelyg tikslaus atvaizdavimo ii pre-tenzingo rneisrt,riSkumo * 8.

Paprastai sakoma, kad primityviajame mene atvaizdavimoir akiq drlmimo maZiau todel, kad primityvistai nesugebejqpagauti panaiumo ar kresti intelektualiniq pok5tq. Toki tvir-tinimas neturi pagrindo. Be abejo, jame yra Siek tiek tiesos,tadiau jei ai budiau kritikas, kurio reputacija priklauso nuozugebejimo iteigti publikai, kad nusimanau Sioje srityje, iro-dinedamas tai, biidiau atsargesnis, negu tokie Zmones paprastaiesti, Manyti, kad Bizantijos meistrams trrrko igudimo arbakad jie nebutq galejg sukurti i l iuzijos, jei bltq to norejg,reikbtq ignoruoti Bio amiiau:s kuriniq, Zinornq kaip itin p,rastq,

* {u Kajii 22. egzistavimas paaiikina, kad to laikotarpio (V_VIII a.)

menas buvo tipi3kas orirnityvizmo sqjtrdis. sakyti, kad aiiysis'gyrrybingas.Liull,l'i, Ch€nir+_24, V:jq Ir raniq epodirq ',r"ttui isrirryrte ii perdem rafinuotoi.l i-slisemusio Ha-niq 25

- dekadanso meno (kurio subtilus "pigotrur v.u ruSajii)'.reik5tq sakyti, kad romaniBkoji skulptura idsivyste'is- pruksit"iioru.rarp abiej.q rei3kiniq ivyko dar kaZkas, kas papilde meno raidq. Kinijojetai buvo dvasine ir emocine revoliucija, kuriq

-sukele budizmo purit-Jy-ur,

- **

Tgi nereiBkia' kad tikslus atvaizdavimas savaime yra blogas dalykas,Jis indiferenti3kas. Tobulai atvaizduota -forma gali hiti ri:itsminEi, til. rrutqrizikinga paaukoti reiksmingumq atvaizdavimui."Gindas tarf ieiis'ritnlumo iriiiuziios' man rodos, senas kaip ir pats menas, ir as beveik nearejo-i", t aopaleolito

.menas. toJ<s qrastas oet t<i, kad per ' daug demesio st liia'-iitsriam

atvaizdavimui. AiBku, kad paleolito pieiej;i neturejo formos reikimingumojausmo. Jq menas primena gabesnig ir nu6iirdesniq Karaliskosios akademiiosnarirl-menq: jis yra truputj aukidiau, negu sero Edvardo pointerio2u, ir tiu_puti-zemiau, negu velionio rordo Leitono2s menas. Kad tai ne paradoksas,tegul-palildija,Altamyros-oros pieiiniai arba tokie kuriniai, kaip ii[riq eski-ii,,3i11 Brunikelyje ir_dabar saugomi Britq muziejuje. Jei padaryta G dramb_Iro, kauto mergaites galvuG, rasta_ -popieZiaus oloje- Brasempuji 30 (Sent Zer_ry91o.y91]ejus), ir torsas i3 dramblio kaulo, rastas ten pat'(Sint Kri kotek-ltl_"J:-

i., -=ti|ryjq

yra ig pateolito laikq, tuomet ir paleotite buta gerq meni_runKqr kurusiq, o ne megdZiojusiq formq. Neolito menas, be abejo] yia visaiskirtingas dalykas. .r ,\ ,

130 131

nepaprastai meistri3kq realizmq' Bijau, kad pernelyg daZnai

sreieisingas atvaizdavimas primityviojo meno ktrriniuose turi

bflti t<vatifikuojamas, kritikq ZodZiais tariant, kaip ,,sqmonin-gas i5krraipymas". Siairp ar tai'p, esmd yra ta, kad primityvistai,

ir det igudimo, ar del noro stokos, nekuria iliuzijq ir nesigiria

nepaprastu atlikimu, bet visas jegas skiria vieninteliam rei-

faimgam dalykui - sukurti formai. Taip jie sukfr6 puikiau-

sius iB pasiekusiq mus meno kuriniq.Tegul niekas nemano, kad atvaizdavimas pats savaime yra

blogas dalykas; savo vietoje, t' y. kaip kompozicijos dalis, rea-

listine forrna gali buti lygiai tokia pat reik3minrga, kaip ir ab-

strakti forrma. Bet jei atvaizduojandioji forrna turi vertq, tai

tik kaip fotma, o ne kaip atvaizdavimas. Atvaizdavimo ele-

mentas meno ktriniui gati buti Zalingas ar neZalingas, betjis niekada nera esminis' Juk, norint ivertinti meno krlrini,

nereikia jokios gyvenimo patirties: nei Ziniq apie jo idejas

ir lvykius, nei paZinties su jo emocijomis, Menas perkelia mus

i3 Zmogaus veiklos pasaulio i estetinds egzaltacijos pasauli'

Akimirksniui mes atsiribojame nuo visq Zmogi3kq reikalq,mfisq nuojautos ir atmintis pranyksta; mes pakylame virB gy-

venimo tekmds. Panaii, jei ne identi3ka, dvasios btsena, manomanymu, yra budinga grynam matematikui, paskendusiam savotyrinejimuose. Savo samprotavimams jis jaudia emocijq, kuri

kyla ne i5 ry3iq tarp jq ir Zrnogaus gyvenimo suvokimo, betgimsta - neZmogiSka ar superZmogiska - i3 padios abstrak-diojo mokslo esmes. Kartais man kyla mintis, ar meno ir ma-tematiniq sprendimq vertintojai n6ra netgi dar artimiiru susijq'A,r, prie5 pajusdarni e'stetinq emocijq forrnq 'deriniui, mes ne-suvokiame protu iio derinio teisingumo ir bltinumo? Jei taip'tai galima paaiSkinti, koddl, greitai pereidami kambari, mesi5 karto atpaZistame gerq paveikslq, nors ir negalime pasakyti'kad jis suzadino daug emocijq. veikiausiai mes intelektualiaiatpaZlstame jo formq teisingumq, nesulaikydami ties juo de-mesio ir nesistengdami suvokti jo emocinds reikim6s. Jeigui3 tikrqjq taip, galime pradeti aiSkintis, ar estetinds emocijosprieZastis yra paiios formos, ar musq suvokimas, kad jos tei-singos ir bttinos. Bet manau, jog dia ndra reikalo toliau svars-tyti 5iq problemq. AB i3keliau klausimq, kodel tam tikri-formqderiniai mus jaudina. Man nebttq reikejq eiti aplinkiniaiskeliais, jei vietoje to btrdiau paklausqs, kodel tam tikri deri-niai suvokiami kaip teisingi ir butini ir kodel jq teisingumoir butinumo suvokimas mus jaudina. Turiu atsakyti Stai kq:rnintyse paskendqs filosofas ir tas, kuris kontempliuoja meno

ktlr-in!, gyvena pasaulyje, turindiame didZiulg ir savitq sava_rankiSkq reikimq; ta reikime neturi nieko ben-dra su gyvenimoreiksme. siame pasaulyje gyvenimo emocijoms neil vietos.srs pasautis turi tik jam bidingas emocijas._ Kad galetume ivertinti meno kurin!, pakanka jausti formqbei spalvq ir tur6ti supratimq apie trimaiq erdvq. sis suprati-mas, mano manymu, yra esminis, vertinant daugel! didiiq ku_riniq, nes daugelis rabiausiai mus jaudinantiq

-kaia nors su-

furtq formq yra trimates. Kubq aiba tygiagietainl traktuotikaip ploksdiq figfirq reikstq sumenkinti 3rl reil.smq; trimates'erdves jutimas butinas, norint visapusiikai ivertinti aaugumqarchitekturiniq formq. paveikslai, kurie butq nereikSmingi, iei-gu juos matytume tik kaip plok5dius modeiius, giliai jfudinatodel, kad fakti5kai juos matome kaip plok$trimq ,irt"_q.Jeigu trimates erdves pavaizdavimas vadintinas,,aivaizdavi-mu", tuomet sutinku, jog yra viena atvaizd.avimo .riis, kurinera bereik3me. Taip pat sutinku, kad, noredami kuo leriau_siai suprasti bet kokiq formq, be tinijos ir spalvos p-liti_o,privalome tureti ir.erdves sampratq. vii detto yia puil.irf kom-pozicijq, kurioms lvertinti Si samprata nereikalinga: nors 3in'era nesvarbi, vertinant kai ku'riuos kurinius, ji n?ra butina,vertinant visus. Taigi turime padaryti iivadq, kad visam me_nui trimatis atvaizdavimas nera nei svarbus, nei b'tinas irkad bet koks kitoks atvaizd.avimas _ nesvarbus._ Tui, kad daugelyje didZiq meno krrriniq tas nesvarbus vaiz-duojamasis ar apraiomasis elementas vis delto yra, nemaZneturi kelti nusistebejimo. Koder - bandysiu paai5iinti t it,rr.Atvaizdavimas nebutinai yra praz'tingas

-darykas, nes ir labai

re'ali'sti6ko's f'nmos gari btti ne'papru*tai reitsmingos. Tadiaulabai daznai atvaizdavimas yra menininko silpnu-1- pozyrnir.Tap-ytojas, nepajegiantis sukurti formq, kurios suiadiitq'bentkiek stipresnq estetinq emocijq, stengiasi tai kompensuoti,sugestionuodamas gyvenimo emocijas. kad paiadintq gyveni-mo emocijas, jis turi pasitelkti atvaizdavimq. Taigi, pi"iAu_u,egzefl<ucijq ir,bijodarnas nep.ataikyti ii pirmo _t. y.'reikimin_gos formos -vamzdiio,.jis bandys pataikyti iB anfro _e"f.uf_damas baimes ir gailesd-io emocijas.-Bet jei polinkis iaisti gy_venimo emocijomis dainai yra menininko

-menko iri"Jpi*ozenklas, rtai tendemcija uz formos ieskoti gyvenimo emociiqvisuomet rodo nepakankamq Zi0rovo jautiumq. fai ieilna,kad jo estetines emocijos siipnos arba- bent ,�u" "upur.*r.u-

mos. Zrnones, kurie beveik arta visi.kai nejautrt, grt rui for-mai, stovedami priei meno kurin!, jaudiasi sutrikq. ?ui-turt"_

132 r33

kurtieji, atejq i koncertq, Jie Zino esq priei kaZkq didi' bet

nesugeba Sito ivertinti. Jie Zino, jog turdtq iSgyventi stipri4

emocijq, bet pasirodo, kad ypatingoji emocija, kuri4 menasgali suZadinti, yra kaip tik ta, kuriq jie vargiai gali arba

apskritai negali pajusti. Taigi ktrinio formose jie iSskaito tik

tuos faktus ir iddjas, kurioms sugeba pajusti emocijas, ir jau-

dia joms tas emocijas, kurias gali jausti - kasdienes gyveni-

mo emocijas. Atsidtrq prie3 paveikslq, jie instinktyviai pri-

skiria jo formas pasauliui, i3 kurio patys yra atejq. SukurtqformE jie traktuoja kaip imitacijq, paveikslq - kaip fotografijq'UZuot leidqsi meno sroves i3ne3ami i naujq estetinio patyrimopasaul!, jie pasuka i prie3ingq pusq ir griZta tiesiai namo,

! Zmogiikq interesq pasauli. Jiems meno ktrinio reikSmingu-

mas priklauso nuo to, su kuo jie patys prie jo ateina; niekonaujo neprisideda prie jq gyvenimo, tik i5judinama senojimedZiaga, Geras vizualinio meno krlrinys sugebanti ji vertintiZmogq perkelia i6 gyvenimo i ekstazg; o naudoti menq kaiprpriemong gyvenirmo ernocijorrnrs reikiti - tai tas pat, kairp nau-doti teleskopq skaityti laikra5diui, Galima pasteb6ti, kad Zmo-nes, negalintys patirti grynai estetiniq ernocijq, paveikslus at-simena pagal jq siuZetus, o galintys daZniausiai neturi supra-

,timo, koks paveikslo siuZetas, Jie ne nepastebi to, kas pavaiz-duota, todel, nagrinedami paveikslus, jie kalba apie formqkonturus bei santykius ir spalvq gausumq' DaZnai i3 vienosvieninteles linijos jie gati pasakyti, ar tas Zmogus geras me-nininkas, ar ne. Jiems rupi tik linijos ir spalvoS, jr1 santykiai,gausumas ir savyb6s, bet i3 jq jie laimi daug gilesnq ir tau-resne emocijq, negu ta, kuriq gali suteikti faktq ir idejqapra5ymas.

Sis paskutinis sakinys skamba labai pasitikiniiai - perne-lyg pasitikindiai, kaip kai kam gali pasirodyti. Galbut aS su-gebesiu tai pateisinti bei geriau paai3kinti minti, nusakydamasjausmus, kuriuos man sukelia muzika' Nesu tikrai muzikalus.Nelabai suprantu muzikq. Man nepaprastai sunku suprastimuzikinq formq, ir esu tikras, kad gilesni ir subtilesni har-monijos bei ritmo niuansai daZniausiai lieka mano nepastebeti.Kad galediau tikrai suvokti muzikinds kompozicijos formq, jituri buti labai paprasta. Mano nuomone apie muzikq nevertademesio. Tadiau, nors kartais koncerte mano muzikos verti-nimas buna ribotas ir kuklus, jis yra tikras' Kartais, nors irmenkai jq suprantu, bet gyvai suvokiu. Vadinasi, kai ai jau-tiuosi smagus, pavyzdZiui, koncerto pradZioje, kai grojamatai, ikq aS galiu pagauti, st<aiidnus ir ikveptas aB patiriu i3 mu-

zikos tq grynai estetinq emocijq, kuriq patiriu ir i3 vizualiniomeno. Tik ji ne tokia stipri, ir ekstaze greit praeina; ai permenkai suprantu muzik4, kad ji nune3tq mane toli i grynaiestetines ekstazes pasauli. Bet kartais aB suvokiu muzikq kaipgrynQ muzikinq formq, kaip garsus, suderintus pagal paslaptin-gos butinybes desnius, kaip grynq menE, turinti didZiulg sa-varanki3kq reikSmq ir jokiu budu nesusijusi su gyvenimo reikS-mingumu; tokiomis akimirkomis ai pasineriu i tq be galo tau-riq dvasios busenq, i kuriq mane perkelia grynos regimosiosformos. Zinoma, mano dvasine busena koncerte paprastai brlnadaug Zemesne. Budamas nuvargqs ar apstulbintas, ai praranduformos jausmq, mano estetine emocija i6senka, ir i harmonijas,kuriq negaliu suvokti, ai pradedu ipinti gyvenimo idejq. Ne-sugebddamas jausti grynai estetiniq emocijq, aS pradedu mu-zikos formose iZvelgti siaubo ir paslaptingumo, meilds ir ne-apykantos emocijas ir gana maloniai leidZiu laik4 miglotq irnepilnaverdiq jausmq pasaulyje. Jeigu tokiais momentais i sim-fonijq butq ivesti SiurkSdiausi onomatopejiniai epizodai -paukScio giesme, arkliq kanopq bildesys, vaiko verksmas ardemonq kvatojimas,- ai ne kiek neisiZeisdiau. Galimas daik-tas, netgi budiau patenkintas; jie butq naujas iBeities taikasnaujoms romanti3kq jausmq ir herojiikq mindiq grandinems.Ai labai gerai iinau, kas ivyko. AB panaudojau menq kaippriemonq sukelti gyvenimo emocijoms ir i5skaidiau jame gy-venimo idejas. AB pjausdiau r4stus skustuvu. Ai nusiritau nuodidingq estetines ekstazes vir5uniq i patogiq Silto Zmogiikumopapedq, Tai smagi Salis. Niekas neturi gedytis, jeigu jam ma-lonu dia buti. Taiiau tas, kuris pabuvojo vir5rlnese, negalinepasijusti truputi nesmagiai Siuose jaukiuose sleniuose. Irtegul tas, kuriam buvo malonu Siltuose romantikos arimuoseir jos istabiuose kampeliuose, neisivaizduoja, kad jis gali bentnujausti, kokiq tyrq ir jaudinandiq ekstazq patiria tie, .kurieuZkopia i Saltas, baltas meno vir5tnes.

Kalbedami apie muzikq, daugumas Zmoniq jaudiasi taip patkukliai, kaip ir aS. Jeigu jie negali suvokti muzikines formosir patirti i3 jos grynai estetines emocijos, jie prisipaZista, jogmuzikq supranta netobulai arba visi5kai jos nesupranta, Jievisiskai aiSkiai pripaZista, kad yra skirtumas tarp muziko jaus-mq grynajai muzikai ir smagaus koncertq lankytojo jausmqiam, k4 sugestionuoja ,rnuzika. Pastarasis gerisi rsavo patiesemocijorni,s-o tarn jits ,turi visas teisers-ir pripail,sta, kadjos yra iemesnio lygio. Deja, imones linkq btti ne tokie kuk-h-rs, kai kalbama apie jq sugebejimus vertinti vizualini meng.

134 135

Kiekvienas Zmogus yra linkqs tiketi, kad bent jau i3 paveikslq

iir- eufi i3gauti ititkq, kq tik imanoma; kiekvienas pasirengqs

i;"i;rt ,"si,ttirrtt" uibu ,3tpgu*iikas!" tarn, kurris 'sako' jog rgali-

*u gunii daugiau. Zmoniq, kurie jaudia grynai estetinq emo-

ciiq,"nuoiirdumu pradeda abejoti tie, kurie niekada nieko pa-

,risirrs ndra patyrq. Manau, jog atvaizdavimo elemento domi-

,,urri*ut itikina eilin! Zmogq, tia iis atpaZista gerq paveikslq'

jf pu-utg.. Esu pastetejgs, kaa architekturos' keramikos' teks-

iites Hausimuose nemok3iskumas ir nesugebdjimas noriau pa-

klusta nuomonei tq, kurie apdovanoti ypatingu jautrumu' Gai-

iu, XuA i3prususiq ir supralingq vyrq bei moterq negalima

iiifi"ti, jog aiaZioji estetinio vertinimo dovana lygiai taip pat

reta vizualinio, kaip ir muzikos meno srityje' Savo paties pa-

iyrimo palyginima. t"iao man abiem atvejais labai aiskiai at-

,Lirti giytt4 vertinimE nuo negryno' Argi butq per-daug rei-

t<atauti tua nti Zmones butq tokie pat sqZiningi' kalbddami

apie savo jausmus tapybai, kaip a-i, kalbedamas apie savo

i";;-;t muzikai? nsu -isititrings,

k1d daugumas tq' kurid lan-'t<o

galeriias, i3 tiesq jauiia maZda-ug tq pat' k1 a3. jauciu

konJertuose. Jie patirii ir tikros ekstazes akirnirkq' bet jos

esti trumpos ir nepatvarios, Jie greit nusileidZia i ZmogiSkqjq

interesrl pasaul! ii jaudia, be abejo, malonias' bet Zemesnio

iygio "-o"ijas. AS nenoriu pasakyti, kad tai' kE jie gauna is

*E ro, yru 6logu ar nereik3minga, aB tik sakau' kad jie ne-

gauna viso to geriausio, kq gali suteikti menas' Ai nesakau'

f,ad jie negali suprasti meno, veikiau sakau, kad jie negaii

suprasti dv*asines busenos tq Zmoniq, kurie ji geriausiai su-

pranta. Ai nesakau, kad menas jiems nieko nereiSkia arba

rei,Skia tik labai rnaiai, ai tik sakau, kad jie nesuvol<ia viso

jo reikimingumo. AS nemaZ nemanau, kad tokio' kaip jq' meno

vertinimo teitetq gedytis; dauguma Zaviq ir protingq Zmoniq'

kuriuos paZistu, viiuaiini menE vertina negrynai; beje' beveik

visi didGji ra3ytojai buvo vertinami taip pat negrynai' Bet

jeigu ir taip vertinant pasirei3kia nors kruopeld grynos este-

lirre, "mocijos, tuomet net ir miirus bei menkesnis meno verti-

nimas, mano manymu' yra vienas vertingiausiq dalykq. pasau-

lyje - i3 tiesq tilk vertingas, kad apsvaigimo -akimirkomisnoredavosi tikdti, jog menas gali iSgelbdti pasauli'

Nors meno aidai ir Se6eliai praturtina lygumq gyvenimq' jo

siela gyvena kalnuose. Tam, kuris jo siekia, nors siekia ne-

gtynui, jis su kaupu grqZina tai, kas buvo prarasta' Jis kaip

saule suiildo gerE s"klq getoje dirvoje, kad ji uZaugintq ge-

rus vaisius. Taiiau tik tiliram vertintojui jis dovanoja naujq'

aepaprastq dovanq - neikainojamE dovanq. Netobuli menomyletojai atsineia ir pasiima i5 jo savo amZiaus ir civilizacijosidejas bei emocijas. XII amiiaus Europos Zmogq galejo labaijaudinti romani5ko stiliaus bainydia, bet jis nieko nelZiurejoTaniq epochos paveiksluose. Velesniq amZiq Zmogui graikqskulpttra reiSke daug, o meksikiediq - nieko, nes tik pirmajaijis galejo priskirti daugybq su ja susijusiq idejq, kurios taptqjam artimq emocijq objektu. O tobulas meno my,letojas, kurisgali pajusti gilq formos reikimingumq, pakyla:'viri laiko irvietos atsitiktinumq/ Jis nepaiso archeologijos, istorijos ir ha-giografijos problemq. Jeigu kurinio forma yra reikiminga, joskilme nesvarbu. Luvre esandiq iumerq statulq didingumas jamsukelia toki emocijq antpludi, tokiq estetinq ekstazg, kokiqdaugiau kaip prieS tukstanti metq sukeldavo chaldejq vertin-tojui. Didis menas tuo ir pasiZymi, kad jo poveikis universalusir amZinas *. Reik5minga forma yra apsiginklavusi galia sukeltiestetinq emocijq kiekvienam, kuris sugeba jq pajusti. Zmoniqidejos prazvimbia ir i3nyksta tarsi uodai; Zmones keidia savoinstitucijas ir paprodius kaip apsiaustus; vieno amZiaus protolaimejimai tampa kvailyste kitame amiiuje. Tik didis mena"lieka pastovus ir Sviesus. Didis menas lieka pastovus ir iviesustodel, kad jo paZadinti jausrnai nepriklauso nei nuo laiko, neinuo vietos, todel, kad jo karalyste ne Siame pasaulyje. Kqrei5kia tiems, kurie turi ir sugeba iilailkyti reikimingos formosjausm4, ar formos, kurios juos jaudina, buvo sukurtos pary-Ziuje uivakar, ar Babilone priei penkiolika iimtmediq? Menoformos nei5semiamos, bet jos visos veda tuo padiu estetinesemocijos keliu, i tq pati estetines ekstazes pasaul!,

'i ' Rodieris._ Frajis 3r reido_ man^ prpasakoti idomiq istoriiq, kuri pailiust-ruos_ mano poZiurj. Kai Okakura 32, rialstybinis- ,,Japbnijos Sventyktq tobiq,,redaktorius, pirmqkart atrryko I Europq, iam nesunku luvo ivertiiti iaveiks-lus. tq menininkq, kurie arba nenorejo,

-arba nemokejo kurii itiuziiq, o su-

telke visas jegas tam, kad sukurtq foimas. Jis iikart suprato Bizantffi meist-rus..ir prancflzq bei itaiq primitl'vistus. Tuo tarpu Renesinso tapytojri, kuriemsPj9i1g":.,9":kriptyvumas. domejimasis literatira ir anekdotais, tii#toju :i,lzvelge tik vulgarumq ir. netvarkq. Universalios ir esminds meno ypatybes_'eik:rningos formos- joje nebuvo arba, veikiau, ji virto sektiu, piktiolemisapeugusiu_upeliu, taigi ji nesuZadino universalios reakcijos-estetines emo_cijos. Tik kai priejo prie Anri Matiso 33, jis vel pasijuto eiqs iam pazisiamame

Ftl^1ll.ip:1" p.ul.qulvj": Panaiiai ir jautrrls eur-opie?iai, rrdrie iSt<lrt'reiguoia] rerKsmrngas_ didziojo R.ytq meno formas, lieka ialti banaliems siuzetiniamsir socialines kritikos krlriniams, taip mielai puoseletiems kinu aiietantu. Ne-surku buiq plteikti dar daugiau pavyzdziq, jei padorumas iuisi,r- ;Erinetitokiq akivaizdZiq tiesq.

136 137

3. METAFIZINEI HIPOTEZE

Ligi Siol pakankamai pasakiau -apie estetinq problem4 ir

apie iostimpiesionizmE, dibar norediau panagrineti metafizini

ii""ri*E _iodel tam -tikri

formos isdestymai ir deriniai mus

tuip o"puptastai jaudina? Estetifi<ai btrtq gana pasakius' kad jie

;; Itiiitqjq jaudina; ! visus tolesnius ikyruoliq ir bukapro-

liq ktau,sinejimus galima atsat<yti, kad norrs toks jaudinimas

lr-'t"irtu, dilykas,-bet ne kiek ne keistesnis, kaip visi kiti

;"itili Sioie neitiketinai keistoje visatoje' Tadiau tiems' ku-

;;;, atrodo, kad mano teorijos atveria plaiias galimybes'

a3 noriai siulau savo fantazijas, kad ir ko[<ios jors butq'

Man atrodo, galimas, nors anaiptol ne butinas' dalykas' kad

sukurta forma mus taip giliai jaudina todel' kad ji iBrei3kia

kurejo emocijq, catuut"m-eno kirinio linijos ir spalvos pertei-

i.iu-*"*. tai, kq jautd menininkas' Jeigu taj -tiesa' tuomet

g"fi*" paaiSkinti -tq

feistq, bet- nepaneigiam4 faktq' apie kuri

3J;u,, esu uZsiminis, kad"tai, kq aB vadinu materialiu groiiu

ipai.VzaZiui, peteli3tes sparneliai)' mus jaudina visiik-ai ne

i'uip,"f.uip **o kurinys' Tai graZi' -bet

ne reikiminga forma'

Ji mus jiudina, bet jaudina nelstetiSkai' Skirtumq tarp "reik3-

mingos formos" ir ,]groZio"- kitaip sakant' skirtumq tarp for-

mos, kuri Zadina mflsq estetines emocijas' ir formos'. kuri jq

neZadina,- bandysime paai3kinti, teigdami' kad reikiminga for-

rna perteirkia trnumrs jos kurejo patirtq em'ocijE' o groZi's nieko

neperteikiaKarn gi tada rne'ni'ninkas jauiia tq errocijq' kuriq jis' [<aip ai

manaur i"irei3kia? Kartais 3i iS tit<rqjq pasiekia ji per mate-

rialq groZ!. Gamtos objektq kontempliavimas daZnai yra tie-

"login6 menininko "*olilot-prieZastis' Tad ar reikdtq manyti'

kad menininkas jaudia irba bent kartais jauiia materialiam

groZiui tai, kq *"* :u"ei"*e meno-kfiriniui? Ar gali buti' kad

kartais menininkui rn'aterialus groZis yra kuo nors reik$min-

lit - ittu"gia suZadinti estetinq emocijq? O jeigrt estetinq emo'

cijq suZadinanti forma butinai kE nors i5reiSkia' tai galbut

materialus grozis lim yra iSrai5kingas? Ar jis jauiia kaZkE

ui jo taip, kaip mes isivaizduojame jauiiq kaZkq .uZ meno

kurinio f.ormos? Ar mes turetume manyti, kad rnenininko iB-

reik3ta emocija yia estetin6 emocija' jauiiama tokiems da-

lykams, kuriq ,"ik3*i,,gomas paprastai praslysta pro mus d61

nepakankamo musq iaritrumo'- Visais Biais klausimais aS vei-

kiau speliosiu, o ne kursiu dogmas'

-.- Paklausykime, kq sako patys menininkai, Mes mielai j.aisJi\in9, kai jie pasakoja -umrl jog iS tikrqjq jie kuria menokrlrinius ne todel, kad suzadintitr rn'usr1 estetinei emocijas, Lrettoddl, kad tik iitaip jie gali materiarlzuoti ypatinlq ju,rr-q.Tiksliai pasakyti, kas tai per jausmas, jiems yru ."""r.". vienas-labai geras meninin\as man ii nusake taip: tai, tj lis sten-giasi iSreikSti paveiksle, yra ,,aistringas fbrmos ,rrroki*u.,,.AS nusprendziau iisiaiskinti, kas norima pasakyti iodziais ,,aist-ringas formo's suvokimas", ir, ilrgai karbejqsis bei klausqsis, pa-dariau tollciq isvadq. N4enininkas - tikras rnenirirLir,

'zirrru_

damas i objektus (pavyzdiiui, ! kambario interjerq), kartaissuvokia juos kaip grynas formas, esandias tam tit<ruos"-iurprr_savio santykiuose, ir b'tent joms jaudia emocijas. iui'ir.""-pimo.momentai: po iq ateina lroikimas isreikBtiG, r.a-:u"t"i.Emocijq, kuriq menininkas jaudia lkvepimo af.im#e, iii, 3u,r_cia ne daiktams, suvokiamiems kaip priemone, bet daiktams,suvokiamiems kaip_ gryna forma, t.- y. kaip savitikstiams.. "lisnejaudia emocijos kedei nei kaip fizinio patogumo priemonei,nei kaip objektui, neatskiriamam nuo kaidien"lo Seiior-gyrre_nimo, nei kaip vietai, kurioje sededamas ka2kas kalba apienepamiritamus dalykus, netgi nei kaip daiktui, Simtais subti_liq saitq susijusiam su -Simtais gyvq ar mirusiq vyrq ir rno-terq. Nera abejones, kad menininlas'daznai jaudia ttr.iu. "rno-cijas daiktams, kuriuos mato, tadiau estetinio prarege;irnoakimirkq jis mato objektus ne kaip asociacijomis apg-aubtaspriemones, o kaip grynas formas. Sivo lkvep1ile "_i?ije ;i"lpajunta kaip tik grynai formai ar bent ;au iei" gry"e llr_q.-

.Suvokti objektus kaip grynq formq reiikia irrrrokti lrro*kaip savitikslius. Nors,-rc an'ejo, formos yra susijusios vienasu kita kaip visumos dalys, jq santykiai yra lygiateisiai: 3,osyra priemone vien.tiktai emocijai ir niekam Oau[iau. Bei argimes -nejaudiame gilesnes ir labiau sukrediandios

-emocijos, x<aiobjektus suvokiame kaip savitikslius, negu tada, kai suvokia_

P" _j."ol kaip priemones? Manau, kad kiefvienas ii m'sr4 kart-k_artemis i5vystame materialius objektus kaip grynas formas.Ki'taip sakant, rnes suvoir<iame dai,rctus kaip savirt-ihsrius, ir, ma-tyt, imanoma ir netgi tiketina, kad tokiomis akimirkomis mesi iuos zi'rime rnenininko a[<imis. Kas bent rartq gyvenimenei*vydo gamtovaizdZio kaip grynos formos? Vienisll, uZuotmatqs tik laukus ir trobas, ji,s pajuto 1inijas tr ,spalvas.'Ar to_kiq al<irnilkq rnaterialus gro,iii nesukretb jo lygiai-iulp'pur,kaio. m.enas? O jeigu taip, tai argi abejotina, kad materialusgrozis ii' sukrete taip, kaip papruitui sukredia til. m"nus, r.u-

138139

dangi ji,s lste,nge parnatyti ji kaip grynai forrnalius tinijq ir

spatvq derinius? Ar negaletume eiti toliau ir pasakyti, kad,

suvokqs ji kaip grynE formE, i3laisvinqs ji nuo visq atsitiktiniq

ir antraeiliq ry3iq, nuo visko, kq jis igytrl, budamas susietas

su imogi3kqja butimi, nuo visos jo, kaip priemones, reik3mes,

Zmogus pajuto jo, kaip tiksio padiam sau, reik5mingumq? 1Kas gi yra tas savitikslis objekto reik3mingumas? Kas lie-

ka, kai mes atimame iS daikto visa, su kuo jis susijqs, visq jo'

kaip priemonds, reikimq? Kas lieka, kad paZadintq mflsq emo-

cijq? Ar ne tai, kq filosofai seniau vadindavo ,,daiktu savy-

iel', o dabar vadina ,,pradine tikrove"? Nejaugi mane palaikys

iantastu, jeigu iSkelsiu minti, kuria tikejo kai kurie giliausi

filo,sofai, kad dailkto savyje reik5mingurnas yra tikroves reik3-

mingumas? Ar I mano k'lausirnq, kodel muLs rtaip giliai jau:dina

tam tikri linijq ir spalvq deriniai, galima atsakyti: ,,Todel, kad

menininkai linijq ir spalvq deriniais gali i5reik3ti emocijq, ku-

ri4 jie pajuto tikrovei, padiai save atskleidZiandiai spalvomisir formomis"?

Jeigu Sis pasiulymas bfitq priimtas, iSeitq, kad ,,reik3min-gd forma"- tai forma, per kuriq mes suvokiame pradinq tikro-vq. Tuomet butq rimtas pagrindas manyti, kad tos emocijos,kurias menininkai jaudia ikvepimo akimirkomis, kurias kitiZmones jauiia to,mis retomis akimirkomis, kai objektus'suvokiameniSkai, ir kurias daugelis i5 mir,sq jaudiame l<'ontempliuo-dami rneno ktrinius, yra vienodos. Tai vis emocijos, jaucia-mos tikrovei, atskleidZiandiai save per grynE formq. Neabe-jotina, kad ii emocija gali buti iSreikita tiktai per gryn4 for-mq. Neabejotina, kad daugeliui i3 mtrsq ji prieinama tik pergrynq formq. Bet ar gryna forma yra vienintelis kelias pasiektiiiai paslaptingai emocijai? Tai keblus ir pats nemaloniausiasklausimas, nes kaip tik dia, man rodos, ai pamadiau, kaipgalima paialinti iodi ,,tikrove" ir sakyti, kad visa yra emo-cijos, jaudiamos gnrnai for'mai, ui kurio's gali kas nors btti,bet gali ir nebtti. Man labiausiai patiktq sakyti, kad prieZastis'kodel vienos formos mus jaudina esteti5kai, o kitos ne, yratai, kad kai kurios i3 jq yra taip i5grynintos, jog mes galimejas jausti esteti3kai, o kitos taip apkrautos neestetine medZia-ga (pavyzdZiui, asociacijomis), kad tik menininko jautr.umasgali suvokti jq grynq, formaliq reikimg' Buiiau suZav6tas, jeigalediau tikdti, jog tai, kad visi imonds turi prieiti prie tikro-ves per form4, yra taip pat tikra, kaip ir tai, kad visi Zmonesjos jutimq tuii isreik3ti per formq. Bet ar taip yra? Kokia yratoji forma, i3 kurios muzikas semiasi emocijq, iSrei3kiamq

abstrakdiomis harmonijomis? IS kur kyla architekto ir kera-miko emocijos? Zinau, kad menininko emocija gali b'ti ii-reiksta tik per forrnq; zinau, kad tik forma guti J.rtutti manoemociiq zaismq; bet ar galiu buti tikras, kad menininko emc-cijas visuomet suZadina forma? Griikime prie tikroves.

Tie, kurie linkg tiketi, kad menininkas jautia "*o"iiq til_-rovei, mielai pripazins, kad vizualinio meno atstovai - o musdomina tik jie - paprastai prasiskverbia ! tikrovq per materia_liq forrnq. Taiiau ar neprasis,kverbia jie kartais ir'p", jsivaiz_duojamq formq? Ir ar nereiketq pridurti, jog kartais tikrovesjausmas atsiranda iS neZinia kur? Geriausiai, kiek iinau, siqPyt:"q,L<ai Zmogq pagauna paslaptingas tikroves jutimas, api_budina Dante:

O immaginativa, che ne rubetal volta si di fuor ch,nom non s'accorgeperchd d'intorno suonin mille tube;

_chi move te, se ii senso non ti porge?Moveti lume, che nel ciel s,infdrma',per se, o per volner che gir) lo scorge.

e qui fu la mia mente si ristrettadentro da sd, che di fuor non veniacosa che fosse allor da lei recetta 3a.

Is tiesq ornis egzaltacijos akimirkonnis, kurias ,gali suteiktip9nas, nesunku patiketi, jog mus uivalde iS tikrovls pasauliokilusi emocija. Sios paZiuros Salininkai pasakytq, kJ visikuriniai yra sukurti iS medZiagos, taigi Jie ir- yia tikrove.O menininkai jq gali suvokti tili tuomei, kai redukuoja daik_tus_ i gryniausiq jq buties buvi*! grynq formq,_neLent jiepriklausytq prie tq, kurie i tikrovq prasislverbii paslaptingai,be iSores pagalbos; taigi tik gryru forma gali buti isieikstastikrowes jutimas. pagal Biq hipotezq iSeitq, jog meninia.rkoypatingurnq sudaro..tai, kad jis pasiZymi sugebejimu teisingaiir daZnai suvokti tikrovq (paprastai

-uZ gryiros

"tor_orj, tuippat tai, kad jam budingas nuoratinis sugebeiimas iireiksti losj:tt"-q gryna forma. Tadiau, nors daugelis Zmoniq ir jaudia

didiiuli formos reikimingumq, jie tygiai taip paf 3autia irapdairq nepasitikejimE skambiais Zoa?iais, o ,jihorre,. pri_$auso prie tokiq. Jie verdiau sako, kad tai, kq menininkasizvelgia ui formos arba suvokia vien tik vaizduoi* :Jgil vr"visa persmelkiantis ritmas, kuris suformuoja visus aaif,tus, oa5, kaip sakiau, niekada nesigindysiu su tuo paraimintu zodiiu,,ritmas".

140 141

Pradinis menininko emocijos objektas visuomet liks neaiS-

kus. Bet jeigu mes nelaikome visq menininkq melagiais, tuo-

met, manau, privalome tikdti, jog jie jaudia emocijq, kuriqgali iireikiti forma ir vien tik forma. Be to, gerai isideme-f,it", iog menininkai stengiasi i3reik3ti emocijq ne tod6l,, kad

nurodytq, kas yra jos pradinis ar betarpi3kas objektas. Zino-

ma, jei menininko emocija atsiranda i3 to ar per tai, kad iissuvokia formas ir formq santykius, jis bus linkqs jq i3reikiti

fo,trmorni,s, girniningornis torns, i3 l<uriq ii aitsirado, Bet nepamatytas reginys bus jo sumanymas, o emocija. Ne tai, kqjis mate, o tik tai, kq jaute, butinai sqlygos jo pieiini. Ar

ryiys tarp ktrinio formq ir regimosios visatos formq yra ais-

kus ar neai3kus, ar jis egzistuoja, ar ne' visiSkai nesvarbu.Niekas niekada neabejojo, kad Suniq vaza ar romaniiko sti-liaus baZnydia lygiai taip pat buvo emocijos i3rai3ka, kaip irkiehvienas kada nors nutapytas paveikslas. Kas buvo kera-rniko emocijos objektas? O kas - statytojo? Ar tai buvo vaiz-duot6s sukurta forma, Birntq ivairiausiq matytq nattraliq daik-tq sinteze, ar kokia nors tikrovds ideja, nesusijusi su jutiminiupatyrimu, visi5kai tolima fizinei visatai? Apie tai galima tikspelioti. Bet kokiu atveju, fijrma, i3reiSkianti menininko emo-pij4, neprimena jokios i3orin6s formos, kuri brltq galejusi jq

,suiadinti. ''I3raiika jokiu budu nera sqlygota nei gyvenimoformq, nei emocijq, nei idejq. Mes negalime tiksliai Zinoti, kqmenininkas jaudia. Mums Zinoma tik tai, kq jis sukuria. Jeigujo emocijos tikslas butq tikrove, tai juk keliai i tihrovq yra,nevienodi, Vieni menininkai i j4 prasiskverbia per daiktqiSorq, kiti - prisimindami i3orq, treti - vien tik vaizduotesjega.

I klausimq, kodel mus taip giliai jaudina tam tikri forrnq de-riniai, nenoriu duoti tikslaus atsakymo, Ir neprivalau, nes taine estetikos klausimas. Bet noriu pareikiti minti' jog taip yratodel, kad jie i3reiSkia emocijq, kuriq jaute menininkas, norsapie tos emocijos prigimti ir objektq nesiryZtu nieko teigti.Jeigu mano mintis bus priimta, kritika bus apginkluota naujuginklu, o apie to ginklo prigimti verta nors trumpai pasam-protauti. Nagrinddamas menininko emocijq ir jos objektq, kri-tikas gal6s netik6tai uZdiuopti tai, kas suteikia formai jos reik3-mq. Jis gales isaiSkinti, kodel kai kurios formos reikimingos,o kitos - ile, ir pasttmds savo sprendimus vienu Zingsniu to-lyn. Stai vienas pavyzdys. Yra dvi paveikslq kopijq r[3ys:vienos priskiriamos meno kuriniq klasei, kitos - ne' Tiksliqkopijq net pats jos savininkas retai traktuos kaip meno kurini.

Mes liekame jai abejingi, nes jos formos nereik6mingos. Ta-ciau jeigu tai brltq absoliudiai tiksli kopija, ji, be abejo, jau-dintq taip, kaip ir originalas; o fotografine pieiinio reproduk-cija daZnai tokia yra -,beveik yra. Vadinasi, meno krlriniotiksliai pamegdiioti neimanoma: kad ir kokie maZi butq skir-tumai tarp kopijos ir originalo, jie vis tiek yra ir tudtuojaupajuntami. Kol kas kritikas stovi ant tvirto ir iprasto pagrin_do. Kopija nejaudina jo, nes jos formos neatitinka originaloformq,.nes joje nera kaip tik to, kas originalq daro iaudinan-ti. Bet.kodel neimanoma padaryti absoliudiai tikslios kopijos?Sitai ai3kintina tuo, kad tikrqsias linijas, spalvas ir erOvi me-no kurinyje nuleme kaikas, gludinti,s ,rneniininlco sqgnoneje,ko pamegdZiotojo sqmoneje nera. Ranka ne tik yra paklususisqrnonei, j i apsrkritai yra,nepaj egi nubreiti kokig ypatingq linijqbei spalvq, kai jai nevadovauja ypatinga sqmones bisena. Dumatomi objektai - originalas ir kopija - skiriasi, nes tai, kassuformavo meno krlrini, nevadovavo, gaminant kopijq. O tai,kas suformuoja meno kurini, mano manymu, yra emocija,igalinanti menininkq sukurti reik3mingq formq. Gera kopija,kopijl kuri mus jaudina, visuomet yra turinyi Zmogaus, ap-imto Sios paslaptingos emocijos. Geros kopijos niefada ne_bando tiksliai imituoti, ir tyrinedami mes visada randame di-diiuli skirtumq tarp iq ir originalo: tai darbai tokiq imoniq,kurie ne kopijuoja, o verdia kitrtr menq ! savo kalbq. Sugebe_jimas kurti reik5mingq formE priklauso ne nuo vanagiiko re-gejimo, o nuo kazkokios nepaprastos interektualines ir emoci-nes_ galios. Netgi norint nukopijuoti paveikslq, reikia iiuretine kaip prityrusiam iitrovui, o jausti kaip menininkui. Kadp_riverstq,Zirlrovq iausti, klr6jas, matyt, taip pat turi jausti.Kas vis delto yra tai, ko neturi formos imitaiila, o sukurtaforma.turi? Kas yra tas paslaptingas dalykas, kuiis vadovaujamenininkui kuriant formas? Kas slepiasi uz formos ir, matyt,yra jors rnurns perteikiarna? Kas skiria [<ureiq nuo koLpijuoto-jo? Kas gi kita, jei ne emocija? Argi menininko sukurio, for_m9s yr9 reik3mingos ne todel, kad jos iirei5kia ypatingq emo-cijq? Kad jos i5reiSkia ir apsiaudia jq, kad jos tarpiriavyjesusijusios? Kad jos iq perteikia ir sujaudina mus tigi "t r-tazes?

Tatiau tia reikia jus ispeti. Neisivaizduokite, kad emocijosi3rai3ka - tai i5orinis ir matomas meno ktrrinio pozymis. Menokfrriniui budinga tai, kad jis galirsuzadin.li estetine emociiq;

'emocijos iirai5ka, matyt, ir suteikia jam tq galiq. Neverta -eiti

i paveikslq galeriiq ieikoti iiraiikos; reikia eiti ieskoti reiks-

142

mingos formos. Kai forma jus sujaudins, galite praddti svarsty-

ti, kas daro jq jaudinandiq. Jei mano teorija priimtina, teisin-ga forma neabejotinai yra teisingos emocijos pasekm6. Ma-

nau, kad teisingq formq sukonstruoja ir sqlygoja ypatinga emo-

cija. Tod,et, nepai,sant to, ar majno teorija gera, ar btroga, for"rna

liks teisinga. Jeigu formos yra [tikinandios, jas organizavusisEmones btsena taip pat turejo buti esteti3kai teisinga. Jeigu

formos neteisingos, tai dar nerei5kia, kad sqmones busenabuvo neteisinga, nes tarp ikvepimo akimirkos ir uZbaig-to meno kurinio yra pakankamai vietos isiterpti dau-gybei klaidq, Silpna ir nei3sivysdiusi.emocija geriausiu at-veju yra tik vienas i5 neitikinancios formos pateisinimq. TodeluZtikus itikinaniiq form4, kritikui visai neprivalu rupintis me-nininko jausmais, jam uZtenka pajusti menininko sukurtos for-mos estetinq reik3mq. Jei jam svarbu Zinoti menininko sqmo-nes br:senq, jis gali buti tikras, kad ji buvo teisinga, nes for-ll)os yra teisingos. T'adiau kai kritikas bandys i3ai5kinti'ko'del formo's ne[tikinandiors, jirs gali atsiZvelgti i rneninirnko sq-mones busenq. Bet jis negali buti tikras, kad jei formos ne-teisirngos, tai ir s,qrnornes busena 'buvo neteisirnga,- nons teisin-gos formos implikuoja jausmo teisingumq, neteisinga forma vi-sai nebltinai implikuoja jausmo neteisingumq. Tadiau jeigukritikas turi paaiBkinti formos neteisingumq, Sios galimybes jisnegali praleisti. Jis turds palikti tvirtq estetikos Zemq ir leistis

! nepastoviq stichijq: kritikoje tenka griebtis uZ kiekvienoiiaudo. eia n6ra nieko blogo, jeigu kritikas neuZmirS, kadnet ir i3radingiausios jo iikeltos teorijos yra ne kas kita, kaippastangos paai3kinti vienq i5 svarbiausiq faktq - tai, kad kaikurios formos mus jaudina esteti3kai, o kai kurios - ne'

Sis svarstymas atvede mane prie klausimo, kuris nera neiestetinis, nei metafizinis, o liedia ir viena, ir kita. Tai menoproblemos klausimas, kuris i3 tikrqjq yra technikos klausimas.AS iBkeliau minti, kad menininko uidavinys yra arba sukurtireikimingq formq, arba iSreikiti tikrovds jutimq - priklausomainuo to, kam atiduosite pirmenybq' Taiiau neabejotina, kad ma-iai kas imasi kurti ne kq nors labiau apibr6Zta, o tik reikimin-gq tormq, reik5ti ne kq nors labiau apibr6Zta, o tik tikrovesjausmq. Menininkai privalo nukreipti savo emocijas, privalosutektl jegas i kokiq nors apibr6Ztq problemq. Zmogus, kurisi3keliauja, turedamas prie3 akis visq pasauli, vargu ar kur norsnueis. Tai paai3kina, kod6l butinai reikalingos menines normos.Kaip tik del to paraiyti gerq eildra3ti yra lengviau, negu gerqproze, kaip tik del to sukurti geras baltqsias eile's sunki'au, n'egu

143

gerus rimuotus dvieilius. Tuo paai5kinamas ir sonetas, balade,rondo: griezti apribojimai suterkia ir suintensyvina menininkojegas.

Menininkui, uZsibre2usiam _tikslq be jokiq materialiniq arintelektualiniq sqrygq be^i apribojimq sukurti

"toki "Lupinr"ztq

dalykq, kaip reikimingq formq, b'tq Leveik neimanoma sutelk-ti savo jegq tam tikslui pasiekti. Jo tikslui s'gtq upirrezi"r"o,iL !o$et jo pastangoms stigtq valios. Beveik i"irc:j"ii"", ma,dirbdamas jis bus abejingas ir apatiikas. Atrodys, jog i;i_irr_gas atsitiktinumas vis dar gali viskq isgelbeti, ii

"r"iui-mau

bus visiSkai aiBku, kad reilarai eini bitgyn. 'nastung,os

tussilpnos, ir rezultatas bus menkas. Toks yra estetizmo pavojusmenininkui. Zmogus, kuris jaudia tik, taA lam reit ia'iturti|":fl

graiaus, vargu ar Zino, nuo ko pradeti ir t .ro fiigii urtukodel prie vieno dalyko reikia susitellti rabiau, ""g" p?iu r.ito.Menininkas turi jausii butinybq savo kurin! sukurti ,,teisingq,,.Jis bus ,,teisingas,,, jeigu iireik3 jo emocijas tikrovei arba su_gebes suiadinti kitq esietines emocijas - priklausomai nuo to,kokiu aspektu i i! paivelgsite. Ta6iau daugumas rn"rri.rirrr.q ,r_ri nukreipti savo emocijas ir sutelkti jegas i kokiq nors api_bneitesnq ir stipniau juos uZvaldandiq "pnobf*rre,

"uC "o_ras_ suk*rti kaikq esteti3kai ,,teisinga,,. Jiermrs rdikia tol<iosproblwnos, kuri taprtq jt1 beri,biq eiociiq ir iSsiskrai,d:ziusiqj'dgq cernibru: iisprendus tokiq pro-ble,mq, iq k'rinys bus ,,tei_singas".Zi'rovui,,teisingas,, reiikia estetiikai !tikinantis; kurian_diam menininkui tai reiikia visiskq idejos i"uri"u"i*E,-iou,rtq

problemos iisprendirnq. Nei5maneliai daro klaidq,,,iulrirrgo,,laikydami vienos konkredios probremos issprendimq. Jie rinkqlnanyti, kad pagrindine probrema, kuriq tuii issprqsii visi ciai-lininkai ir raiytojai, yra sukurti kazkq gyvenimiska. Visos me-no problemos - o jq lvairove yra begaline _ turi buti vienosypatingos emocijos, tos specifin". *"ni.r". emocijos, kuri, ma-no manymu, yra jaudiama tikrovei, paprastai suvokiamai performq, centru; tadiau to centro prigimtis j"k ";-*;;;l;i. u"-veik, nors ir ne visiskai, teisinga pasafyti, kad visos protfu-mos yra vienodai geros' Ii tiesq visos problemos yra vienociaigeros, bet yra dvi, kurios del Zmogi5kq silpnybiq turi tenden_ciiq baigtis blogai. Viena, kaip maieme, yra grynojo estetizmoproblema, o kita - tikslaus atvaizdavimo problema.

Neiimaneliai lsivaizd,uoja, kad yra tik vienas centras, kad,,teisingas" visuomet rei3kia, jog lkUnyta tiksli gyvenimo sam_

144 10. GroZio kontiirai 145

prata. Jie negali suprasti, kad menininko tiesiogine problemagali buti i5reikiti save kvadratu, apskritimu ar kubu, sukom-ponuoti tam tikras harmonijas, suderinti tam tikrus disonan-sus, i3gaufi tam tikrE ritrnq arba iveikti tam rtirkrq naudojamosmedZiagos pasiprieBinimq lygiai taip pat, kaip ir pasiekti pa-naiumq. Si ktaida sudaro pagrindq tos kvailos kritikos, kuri4So 36 padare madingq, Sekspyro dramose yra tokiq realisti5kqpsichologijos ir portreto detaliq, kurios daugeli gali nustebintiir suZavdti, tadiau tikslus gyvenimo pavaizdavimas nebuvo taideja, tas tikslas, kurio sieke Sekspyras. Iliuzijos sukurimasSekspyrui nebuvo ta menine problema, i kuriq jis nukreipesavo meninq emocij4 ir sutelke savo jegas. Sekspyro dramqpasaulis jokiu btdu nera toks artimas gyvenimui, kaip Gols-vordio 37 dramq, ir todel tie, kurie mano, kad meno problemavisuomet turi buti atitikimo tarp spausdintq ZodZiq ar nuta-pytq formq ir jiems paZistamo gyvenimo siekimas, yra teisus,sakydami, kad Sekspyro dramos yra prastesnes, negu Golsvor-dio. I3 tikrqjq panaiumo siekimas ne tik nera vienintele galimaproblema, bet dar neZinia, ar tai ne didesne blogybe, neguvien tik groZio siekirnas. Sie{hti tirkr,oviirhumo taip lengva, kad,nebandant siekti nieko daugiau, dramoje niekada neatsiskleisbrandZiausios emocines ir intelektualines menininko jegos.Kaip estetine problema yra pernelyg miglotas, taip atvaizda-vimas - pernelyg paprastas dalykas,

Kiekvienas menininkas turi pasirinkti savo problemq. Jisgali imti jq i5 kur tik nori su sqlyga, kad sugebes padaryti jqemocijq, kurias turi iSreikiti, centru ir jegq, kuriq reikes jomsi5reik3ti, skatintoju. Reikia tiktai atsiminti, kad problema pa-veiksle paprastai esti vaizdavimo objektas - pati savaime jinera svarbiausias dalykas. Tai tik viena i3 menininko iSrai3kosar kurimo priemoniq. Kiekvienu atskiru atveju viena problemakaip priemone gali brlti geresne, negu kita, kaip kad vienadrobes ar spalvq rt5is geresne, negu kita; Sitai priklauso nuomenininko temperamento, ir palikime visa tai jam. Mumsproblema neturi jokios vertes, o menininkui tai darbinis ab-soliutaus ,,teisingumo" testas. Tai sroves spaudimo matuoklis.Menininkas kursto ugni, kad suktqsi rankenele; jis Zino, kadjo maiina nepajudes, kol rodykle nepasieks reikiamos pada-Ios; jis veikia pagal'je ir jors p'adedarnas, bet ji nesuka va-riklio.

Taigi kokiq iSvadq i3 viso to galime padaryti? Mano ma-nymu, tik Stai koki4. Kontempliuojant grynqjq formq, pasie-

kiama nepaprasto susijaudinimo brlsena ir visiskai atitrrrksta-ma nuo gyvenimo interesq; karbedamas savo vardu, ;;;;.;tikras. Noretqsi manyti, kad jaudinandioji emocija buvo per-teikta jas suktrurst." -Ti-"i"il.o per.mr:,9A kontempliuojamasformas. Jei taip, tai perteiktoji eirl_cija,-kid ir f.otiu li tutq,privato brfti tokia, -kad iE galima tutq isreikrti bet kolia for-ma: paveikslais, skulptrlromis, pastatais, t "rumit u,--lekstileir t. t. Kai kuriems.menininku*, jq.iSrei5kiama-emlcila tyta,kaip jie sako, suvokus formaliq mlteriatiq daiktq reikSmg, obet kurio materialaus daikto rot*uri *,iti;J-;;:

't"ou,r.,o,trakrtuojamo kairp s'avitiksris, reik.me.;lJ"igo Jbrfl.tus, trak-tuojamas kaip sav*ikstis, mus iauJinalili;; (t.

,;.'ilsizymididesniu reik5minguly], negu tj. put, o6jutturl tratiuo;amai;kaip priemone paiiekti pruitioiu-! tiksrams ilru ilii ou'._tas, susijqs su irnogiFkaii interesai;s,_ o_ taip, be abejones, iryra,-mes galime tik tarti, jog, traktuooamiH;;r"r;ip sa_vitiksri, imame suprasti, kad jime esama kazko daug svarbes-nig, negu ypatybes, kurias lis lgytq, brldamas susietas su Zmo_giSkqja bltimi. Uiuot pripiZini"jo atsitiktinq, sqlygine svar_bq, irnes imarrne s:p.1asti jo tiikrqji esrnQ, jo dievi5kurnq, uni-versalumq atskirybeje ir visa persmett<ia"ti ritrrre.--Vuirrrtir"tai kaip norite; dalykas, apie ku4 ai karbu, yra tii, kas srypiuz visq daiktq iiso'res ir suieikia visiems daikiams individuariqreik*me,- - tai daiktas savyje, praOinJ tikrove. Ir jeigu daugiauar maziau sqmoningas Sios pasreptos tikroves suvokimas istiesq yra tos keistos emocijos priezastis ir troikimas iq isreik.-ti ikvepia daugeli menininkql tuomet, atrodo, bus protingama,nyrti, kad tie, kurie.patiria rtq padiq emociiq ,be materialiqobjektq pagalbos, atvyksta i tq piti-lraitq kitu keliu.

Tokia yra metafizine hipoteze. ar reikia su ja visa sutikti,ar.priimti tik jos.dal!, ai visiikai atmesti? Kiekvienas turipats nusprqsti' A5 tik atkakliui teiliu, kad mano estetine hi_poteze teisinga. Ir dar. del vieno d"firk" esu tikras. Menininkaiar meno myletoiai, mistikai ar matematikai, visi 1".i"'pi,iri_ekstazg, yra tie, kurie i.sivadavo ""o-Z*o*iskos puikybes. Tas,kuris nori pajusti 11o

reikimingu-e, ,,rrr prie. ii nusiZeminti.Tie, kurie mano, kad svarbiausiis *"ro ar filosofijos uZdavi_nys yra vadovauti imogaus elgesiui u, .l_"-rkli praktinq naud.q,tie' kurie ne gali vertinti- daiktq'k;i; slv-itiksliq' urti- ilrriiuiptiesiogirnes priunones suzaainti-6,Jli;ui, nierrada is rniekonepatirs tg, kE iis gali duoti geria"rio. kua it [oG-urrtu"ur,"-tines kontempliacijos pasaulii, tai n6ra Z*ogirtrl ;;rf"l. "

146147

aistrq pasaulis; jame nesigirdi materialios brlties klegesio irsujudimo arba jis girdisi tik kaip kaZkokios pirminds harmo-nijos aidas.

Versta i5: Bell CI. Art. New York,1958, p. 13-34,43-55. Verte E. Kuosait|.

I lendsiros (Edwin Henry Landseer, 1802-1873) - anglq tapytojas ani-malistas.

2 Di,otas (Giotto di Bondone, 1266 arba 1267-13371- Zymus italq tapy-tojas, architektas ir skulptorius.

3 KembridZe yra vienas seniausiq Anglijos universitetq. K. Belas pa-Siepia apriorin€mis teorijomis besivadovaujaniius meno vertintojus.

a Sv. Soliia-bainytia Stambule, buvusiame Konstantinopolyje. Pastatyta532-537 m. Bizantijos architekturos Eedevras.

5 Sortras (Chartres) -miestas Prancrlzijoje, garsus gotikine Dievo moti-nos katedra, pastatyta 1194-1260 m.

6 1304-1306 m. Diotas Arenos koplydioje Paduvoje nutape ciklq freskq(,,Jezaus gyvenimas", ,,Marijos gyvenimas", ,,Alegorijos" ir kt.), kurios lai-komos dideliu jo meniniu pasiekimu.

7 Pusenas (Nicolas Poussin, 1594-1665) -pranctzq tapytojas, vienas Zy-miausiq klasicizmo atstovq.

8 Pieras dela Frcndeska (Piero della Francesca, apie 1420-1452)-italqRenesanso tapytojas.

e Sezoncs (Paul C6zanne, 1839-1906) - prancuzq tapytojas.r0 Fritas (William Powell Frith, 1819-1909) - anglq tapytojas.tt ,,Da||y Minor"-Didiiosios Britanijos dienra3tis. Eina nuo 1903 m.,

leidiiamas Londone.t2 ,,Daily Mail"-Didiiosios Britanijos dienrastis. Eina nuo 1896 m.,

IeidZiamas Londone, Mandesteryje ir Edinburge.t3 Karaliikoji akademija-KaraliSkoji dailes akademija (Royal Academy

of Arts), autoritetingiausia DidZiosios Britanijos menininkq institucija. Sudarorenkami nariai. Isteigta 1768 m.

14 Neroncs (Claudius Caesar Nero, 37-68) - Romos imperatorius, valde54-68 m.

ts AIma Tadema (Lawrence Alma-Tadema, 1836-1912) - anglq tapytojas.16 Nepavyko nustatyti, kokio dailininko nutapytu ,,Daktaru" K. Belas

taip baisisi.17 Severiris (Gino Severini, 1883-1966)-italg tapytojas, futurizmo pra-

dininkas.

18 Besncrcs (Paul Albert Besnard, 1849-1934) -pranciizq tapytojas.

- Le Puatjd (Poitiers) -miestas vakarq Prancuzijoje. Garsus viduramZiq ar-

chitekturos peminklais. DidZioji dievo motinos (Notre-Dame-la-Grande) baZny-cia yra romani5kos Puatu (Poitou) mokyklos stiliaus pavyzdys. StatytaxI-kvr a.

___.,10 U:.iot^(y"i) -kinqdinastija, valdZiusi 265-420 m. Nuo 280 m pasivadino cin (kitg tariama ei{ wardu. Jos valdymo *"t" ,"ti"rt-ep iliat*omenas, uolose buvo i3kirstos didingos skulpturoj ir iventyklos-

2t Taniai (T,ang) -Kinijos imperatoriq dinastija, valdZiusi 618_90T m,

. 1' .Ku.K?jni K:t K,aichih arba Gu Kaizhi, apie 344_apie 406)_kinqtapytojas ir kaligrafas, pasiiyrnejqs subtilia linijrne rorma.

_.,,.11.�,-":jit !riy.e).;tigr1 dinasrija, vardZiusi s)2_pssz m. Siuo laikotarpiulrudizmas tapo valstybes globojama religija,24 Cheniai (Chen) * kinq dinastija, valdiiusi 557_5Bg m,%^Haniai (Han) - Kinijos imperatoriq dinastija, valdZiusi 206 m. p. m.e.-220 m. e. m.26

.Praksitelis - 1flqo[irel,qg, apie 390 _ apie 330 m. p. m. e,) _ Zymussenoves graikq skulptorius.27 Bodisatva (Bodhisattwa) - budizmo terminas, reiikiantis paskutinq prie6nirvanq tobulumo stadiiq; joi esme-tobulas puzi"imar.-noiiiut"i*pii,rurtui

vaizduojama sediniio Budos pavidalu. '- ----- J

28 Pointeris (Edward John poynter, 1836_1919) _anglq tapytojas.

tori.:. I"troros (Frederick Leighton, 1830_1896) _ anglq tapytojas ir skulp_

^^.._l! Ar_r?yra (Altamira) , . Brunikelis (Bruniquel), Brasempuji (Brassem-pouy)-vietoves Ispanijoje ir pranctzijo;b, priesisi6ririo ,rr"io'-ruo'ilvretes.

3t Frujis (Roger Eiiot Fry, 1866-1934) _ anglq meno kritikas ir tapyroJas.32 Okakuru (Kakuzo Okakura, 1862_1913) _Japonq menotyrininkas.

,r*.t' tott"os (Henri Matisse, 1869-1954) - prancrlzq tapytojas ir skulp_

34 L{ .kur, vaizduote, sau jegq semi tu,J-ei_m.es negirdim, tavo pagauti,Aptinkui gaudiiant tuksianlaio trimitq?

, Jei nepagelbsti tau jausmai siapti,Gal, pasiqsta dangaus, tu atplasnoiiAr savo noru atleki pati?- _ _Lyg nuo pasaulio viso atskirta,Taip gaivalingai i save paniro,Jog nejaudiau, kas darosi greta.

. ^Polt9 Aligjeris. Dieviikoji komedija. Skaistykla, XVII giesme, 13_18ir 22-24 eilutes. Verte A. Churginas.35 sunioi (sung) - Kinijos imperatoriq dinastija, valdziusi 960_1279 m.36 So (George Bernard shaw, 1856-1950) - airiq kilmes anglq dramatur-gas.

_- ,37 Golsvortls (John Galsworthy, 1867_1933) _ anglq raiytojas ir dra_maturgas.

148