Download - Lietuvos dailininkai
Tauragės „Versmės” gimnazija
Parengė: Lina Aleksandravičiūtė 2a klasė
Dailė – meno rūšis, skirstoma į vaizduojamąją ir
taikomąją – dekoratyvinę.
Lietuvoje dailė pradėta plėtoti XVIa.
JONO ŠVAŽO KARTASvarbiu faktu šeštojo dešimtmečio meniniame gyvenime buvo pradėtos
rengti tarptautinės dailės parodos. Lietuvių dailė buvo eksponuota
Paryţiuje, Vokietijoje, Bulgarijoje, Kanadoje , Jugoslavijoje, Japonijoje ir
kitur.
J. Švaţo kūryboje ypač reikšmingos ekspresionizmo plastinės idėjos.
Spalva, faktūra, plati, apibendrinta tapyba, subjektyviai traktuota natūra.
Vėliau jo pasekėjais tapo Jonas Čeponis ir Aloyzas Stasiulevičius ir kiti.
Jonas Švažas.„Medžiai prie ežero“
Jonas Čeponis„Senasis Vilnius“,
Aloyzas Stasiulevičius"Universiteto ansamblis"
SEPTINTOJO DEŠIMTMEČIO PRADŽIOS RADIKALIZMAS
Septintojo dešimtmečio pradžioje lietuvių tapyba grįžo į modernizmo orbitą. Grąžinimo aktą atliko iš esmės Jono Švažo karta. Jie nuveikė tris svarbius darbus: ėmė akcentuoti specifinę tapybos kalbą, traukėsi nuo akademinio natūralizmo kanonų; skatino autoriaus subjektyvumo raišką; vėl užmezgė lietuvių tapybos kontaktus su pasauliniais modernizmo reiškiniais.
S. Jusionis„Arti žemės”
Vincentas Gečas„Avarija“
Ţymiai radikalesniais laikytini du kiek jaunesni, bet taip pat šiai kartai
priklausą autoriai V. Kisarauskas ir V. Antanavičius. Pagrindinis jų
paveikslų veikėjas ţmogaus figūra. Tačiau ji deformuota iki kraštutinumo
ir, ţinoma, ne idealumo, o bjaurumo pusėn.
Pvz.:
V.Kisarauskas
V. AntanavičiusIronija
V.Kisarauskas
DEROMANTIZAVIMO TENDENCIJA
Čia romantizavimu, romantiškumu bus vadinamas ne ryšys su
romantizmu, o specifinė svajotojiška, linkusi į vaizduojamojo pasaulio
taurinimą, dailininko pozicija. A. Kuras, K. Dereškevičius, A. Šaltenis, A.
Švėgţda keičia vaizdavimo objektą: jį subanalina. Iš paveikslų ima dvelkti
šiukšlynais, tepalu, benzinu, cheminėm medţiagom. Tai darosi nelengva
ištverti romantiškų įspūdţių ieškančiam ţiūrovui.
A. Kuras
Kostas Dereškevičius. "Peizažas su moterimi"
A. Švėgžda Einantis jaunuolis
TARP BUITINIO IR KOSMINIO
SIMBOLIZMO
P.R.Vaitekūnas ir L. Katinas. Jie pradeda šią dailės kryptį.
Pirmojo dėmesį ypač traukia senojo lietuviško kaimo objektai; jo
paveiksluose susiduriame su rąstų siena, dalgiu, darţo baidykle, medine tvora
ir t.t. P. R. Vaitekūnas karts nuo karto šiuos objektus pateikia taip, kad juos
galima suvokti keleriopai. Čia autoriui ypač praverčia simbolistų ir
siurrealistų naudotas „kelialypio matymo" principas: aure rąstų siena su
langelias tampa veidu, darţo baidyklė pakartu ar šlubčiojančiu tolyn
ţmogum ir t.t.
P.R.Vaitekūnas
Antrasis autorius, L. Katinas, stovi pakėlęs akis į tolį ar uţvertęs galvą į dangų.
Tai, ką jis mato čia, taip pat simbolių pynės. Ir jam talkina „kelialypis
matymas": štai kalva mūsų akyse virsta kiaušiniu, o pastarasis ţmogaus galva;
štai veidas tampa lyg ţemišku, lyg kosmišku peizaţu, pastarasis kiaušiniu, o šis
anga iš juodos erdvės į šviesią.
Povilo Ričardo Vaitekūno ir Lino Katino paveikslai šiuo poţiūriu perša
mintį, kad labai daug visokių galimybių glūdi danguje ir ţemėje; kad
esama kosminių ir kitokių jėgų, kurios „ţaidţia" pasauliu.
L. Katinas
RŪTA KATILIŪTĖ IR DALIA KASČIŪNAITĖ
Atsispyrusios nuo vos realybę menančio peizaţo, jos visam gyvenimui
pasinėrė į begalinius abstrakcijos vandenis.
Dalios paveikslai nutapyti impulsyviai, aistringai, jie įtaigūs nepaprastai
turtingu koloritu.
R.Katiliūtės kūryba išeina iš tradicinio paveikslo rėmų, kaip paţymi
R.Jurėnaitė, santykis tarp paveikslo ir objekto bei instaliacijos primena
vidurio Europos menininkų kūrybą, tai ne procesas, kur objektas nuneigia
paveikslą, o nuosekli transformacija, netgi sintezė.
D.Kasčiūnaitė.
R.Katiliūtės
ABSTRAKCIONIZMO ŠULAI
Tarybiniais laikais abstrakcija valdţios laikyta labai ydingu menu.
Tiesa, tas poţiūris po truputį modifikavosi ir antrojoje 9 deš. pusėje
ją imta pakęsti. Nepaisant to, bandymų sukurti vieną kitą abstraktų
paveikslą Lietuvoje jau būta 6 deš. pabaigoje. Vis dėlto sistemingai
darbuotis abstrakcijos srityje nuo 7 deš. pab. 8 deš. pr. ėmėsi du
dailininkai Kazimiera Zimblytė ir Eugenijus A. Cukermanas. Jie
išliko solidţiausiais lietuvių abstrakcionistais iki 9 deš. pab.
Kazimiera Zimblytė
A.E.Cukermanui
ŠARŪNO SAUKOS
POSTMODERNIZMASSaukos "kitoniškumas" labai pastovus. Nuosekliai dirbdamas aliejinės
tapybos technika, kruopščiai, centimetras po centimetro atrasdamas sodria
spalva krešančią natūralistinę formą, su preciziška kantrybe
materializuodamas haliucinacinį siuţetą Sauka pasimėgaudamas
eksploatuoja baimes ir suvokimo problemas, kankinančias ne vieną
radikaliojo postmodernizmo adeptą.
MODIFIKUOTAS EKSPRESIONIZMAS:
GINTARAS JANONIS, RIČARDAS
BARTKEVIČIUSPaveikslų kolorite vyrauja solinės spalvų partijos, - jos tarsi kartojasi atskirose
drobėse, tačiau kaskart atlieka vis kitą partitūrą. Spalvos, saikingai
gestikuliuodamosi, dengia paviršių, neslėpdamos savo pastangų ir
pabrėţdamos paties paviršiaus privalumus.
G.P.Janonis.
“Žmogus su degtuku”
RIČARDAS BARTKEVIČIUS
NAUJOJI TAPYBOS BANGA
Jurgos Barilaitės, Vilmanto Marcinkevičiaus, Lino Cicėno kūrybos negalima
įsprausti į vieną padalą,tai ne vientiso reiškinio judėjimo dalyviai. Jie be
galo skiritingi tiek medţiagiškąja prasme,tiek savo transliuojamomis
idėjomis. Juos sieja prilausomybė vienai kartai. Tapybai taip pat nesvetima
tarsi paveikslinio turinio kompozicijos revizavimas, tam tikras są
lygiškumas bei teatrališkumas.
V.Marcinkevičius.
L.Cicėnas.
Ačiū uţ dėmesį