1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
SLAUGOS FAKULTETAS
GERIATRIJOS KLINIKA
GABRIELĖ LEGOTAITĖ
VYRESNIŲ PACIENTŲ, PIRMĄ KARTĄ BESIKREIPIANČIŲ Į ATMINTIES SUTRIKIMŲ
KABINETĄ, KOGNITYVINIŲ FUNKCIJŲ SUTRIKIMŲ YPATUMAI
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Lekt. Jurgita Knašienė
Konsultantas
Doc. Saulius Sadauskas
KAUNAS, 2016
2
TURINYS
1. SANTRAUKA.................................................................................................................................3
2. INTERESŲ KONFLIKTAS............................................................................................................6
3. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS.................................................................................................6
4. SANTRUMPOS...............................................................................................................................7
5. SĄVOKOS.......................................................................................................................................8
6. ĮVADAS...........................................................................................................................................9
7. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...........................................................................................10
8. LITERATŪROS APŽVALGA......................................................................................................11
9. TYRIMO METODIKA IR METODAI..........................................................................................13
10. REZULTATAI................................................................................................................................15
10.1. Kognityvinių funkcijų sutrikimų paplitimas ir charakteristikos..................................................15
10.2. Kognityvinių funkcijų sutrikimai ir demografiniai rodikliai.......................................................16
10.3. Kognityvinių funkcijų sutrikimai ir gretutinės būklės.................................................................17
10.4. Kognityvinių funkcijų sutrikimai ir MMSE testo rezultatai........................................................20
11. REZULTATŲ APTARIMAS..........................................................................................................21
12. IŠVADOS........................................................................................................................................23
13. LITERATŪROS SĄRAŠAS...........................................................................................................24
3
SANTRAUKA
Autorius: Gabrielė Legotaitė
Darbo pavadinimas: Vyresnių pacientų, pirmą kartą besikreipiančių į Atminties sutrikimų kabinetą,
kognityvinių funkcijų sutrikimų ypatumai
Tyrimo tikslas: Įvertinti vyresnių pacientų, pirmą kartą besikreipiančių į Atminties sutrikimų
kabinetą, kognityvinių funkcijų sutrikimų ypatumus.
Tyrimo uždaviniai:
1. Nustatyti kognityvinių funkcijų sutrikimų paplitimą ambulatorinėje grandyje.
2. Įvertinti kognityvinių funkcijų sutrikimų charakteristikas.
3. Nustatyti sąsajas tarp kognityvinių funkcijų sutrikimų ir demografinių rodiklių bei gretutinių ligų.
Tyrimo metodika: Į tyrimą įtraukti 60 m. ir vyresnio amžiaus 202 pacientai, kurie 2015 metais pirmą
kartą kreipėsi į Atminties sutrikimų kabinetą, esantį VšĮ Kauno klinikinės ligoninės I konsultacinėje
poliklinikoje. Buvo renkami duomenys iš ambulatorinių kortelių. Rezultatai skaičiuoti naudojant
Microsoft Excel 2010 ir SPSS 22.0 programas. Pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo α=0,05.
Kintamųjų skirtumai lyginant kelias tiriamųjų grupes ar ryšys tarp kintamųjų laikomi statistiškai
reikšmingais, kai p<α (p<0,05). Duomenų analizėje naudoti Chi-kvadratu, Student t kriterijai,
dispersinė analizė Anova, Spearman ir Kendall tau-b koreliacijos koeficientai, aprašomoji statistika.
Tyrimo rezultatai: Tyrime analizuoti 202 pacientų ambulatorinių kortelių duomenys. 82,7 proc.
nustatyti kognityvinių funkcijų sutrikimai: 67,3 proc. - demencija, 15,4 proc. - lengvas kognityvinis
sutrikimas. Demencijų pasiskirstymas pagal sunkumo formą: sunki 10,4 proc., vidutinio sunkumo 48,5
proc., lengva 8,4 proc.. Dažniausiai nustatyta kraujagyslinė demencija - 41,9 proc. Antra pagal dažnį -
mišri demencija, kuri diagnozuota 34,6 proc. atvejų, trečia – demencija sergant Alzheimerio liga, 15,4
proc. Demencija, sergant kitomis ligomis, sudarė 4,4 proc., Parkinsono liga - 2,2 proc., Piko liga - 1,5
proc. Demencija siejama su vyresniu pacientų amžiumi (p<0,001) ir žemesniu išsilavinimu (p<0,001).
LKS sietinas su IŠL, HL. KD susijusi su insultais, IŠL, HL, šlapimo nelaikymu, griuvimais, išeminiais
lakūnariniais pakitimais KT. Mišri demencija turi sąsajų su IŠL, HL, šlapimo nelaikymu. Demencijai
sergant AL būdingas šlapimo nelaikymas.
Išvados:
1. Iš 202 pacientų 82,7 proc. nustatyti kognityvinių funkcijų sutrikimai: 15,4 proc. - lengvas
kognityvinis sutrikimas, 67,3 proc. – demencija: sunki (10,4 proc.), vidutinio sunkumo (48,5
proc.), lengva (8,4 proc.).
2. Dažniausiai nustatyta kraujagyslinė demencija - 41,9 proc. atvejų, rečiau mišri demencija –
34,6 proc. ir demencija sergant AL – 15,4 proc. Dažniausias kraujagyslinės demencijos tipas –
subkortikinė 64,9 proc.
4
3. Demencija siejama su vyresniu pacientų amžiumi (p<0,001) ir žemesniu išsilavinimu
(p<0,001). LKS sietinas su IŠL, HL. KD susijusi su insultais, IŠL, HL, šlapimo nelaikymu,
griuvimais, išeminiais lakūnariniais pakitimais KT. Mišri demencija turi sąsajų su IŠL, HL,
šlapimo nelaikymu. Demencijai sergant AL būdingas šlapimo nelaikymas.
SUMMARY
Author: Gabrielė Legotaitė
Title of thesis: “Features of cognitive disorders of the older patients going to memory clinic for the
first time”
Aim of research: To assess the features of cognitive disorders of the older patients going to consulting
room of memory disorders for the first time.
Objectives of research:
1. To determine the prevalence of cognitive disorders in the outpatient chain.
2. To assess the characteristics of cognitive disorders.
3. To identify the relationships between cognitive disorders and demographic indicators and
underlying diseases.
Methods of research: The research involved 202 patients of 60 and over year-old, who addressed the
Consulting Room of Memory Disorders in I Consulting Clinic of public institution Kaunas Clinical
Hospital, in 2015 for the first time. Data was collected by using Microsoft Excel 2010 and SPSS 22.0
software. The selected statistical significance level was α=0,05. The differences of variables, while
comparing several groups of subjects, or relationships between variables were considered as
statistically significant when p<α (p<0,05). Chi-square, Student t-test, analysis of variance Anova,
Spearman and Kendall tau-b correlation coefficients , descriptive statistics were used in the data
analysis.
Results of research: The research analysed the data of 202 patients. 82,7 percent of patients had the
following cognitive disorders diagnosed: 67,3 percent – dementia, 15,4 percent – mild cognitive
impairment. Distribution of dementia, according to severity: severe 10,4 percent, moderate 48,5
percent, mild 8,4 percent The most common was vascular dementia - 41,9 percent, the second one,
according to frequency, was mixed dementia, diagnosed for 34,6 percent of cases, and the third one –
dementia in Alzheimer’s disease –15,4 percent. Dementia in patients with other diseases accounted for
only 4,4 percent of cases, while in patients with Parkinson’s disease – 2,2 percent, and Pick’s disease
– 1,5 percent. Dementia is associated with older age (p<0,001) and lower education of the patients
(p<0,001). Mild cognitive impairment is characterized by IHD, hypertension. Vascular dementia is
5
related with strokes, IHD, hypertension, urinary incontinence, falls, old ischemic lacunar changes in
CT. Mixed dementia has relationship with IHD, hypertension, urinary incontinence. Alzheimer’s
disease is characterized by urinary incontinence
Conclusions:
1. 202 had the following cognitive disorders diagnosed: 67,3 percent – dementia, 15,4 percent –
mild cognitive impairment. Distribution of dementia, according to severity: severe (10,4
percent ), moderate (48,5 percent ), mild (8,4 percent ).
2. The most common was vascular dementia - 41,9 percent of cases, less frequent was mixed
dementia – 34,6 percent, and dementia in AL – 15,4 percent. The most common type of
vascular dementia was subcortical, 64,9 percent.
3. Dementia is associated with older age (p<0,001) and lower education of the patients (p<0,001).
MCI is associated with IHD, hypertension. Vascular dementia is related with strokes, IHD,
hypertension, urinary incontinence, falls, old ischemic lacunar changes in CT. Mixed dementia
has relationship with IHD, hypertension, urinary incontinence. Alzheimer’s disease is
characterized by urinary incontinence.
6
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
LSMU Bioetikos centras
Leidimo numeris: BEC-MF-89
Leidimo išdavimo data: 2015.11.19
7
SANTRUMPOS
AL – Alzheimerio liga
BKT – bendras kraujo tyrimas
CD – cukrinis diabetas
FT4 – laisvas tiroksinas
IŠL – išeminė širdies liga
KD – Kraujagyslinė demencija
KFS – kognityvinių funkcijų sutrikimai
KT – kompiuterinė tomorafija
LKS – lengvas kognityvinis sutrikimas
m. – metai
MI – miokardo infarktas
MMSE – protinės būklės trumpas tyrimas
MRT – magnetinio rezonanso tyrimas
N – absoliutus skaičius
proc. – procentai
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
PSP – pirminė sveikatos priežiūra
PV – prieširdžių virpėjimas
TTH - tirotropinas
UG – ultragarsas
8
SĄVOKOS
Anksti prasidėjusi Alzheimerio liga – Alzheimerio liga, prasidėjusi iki 65 m. amžiaus.
Gerontechnologijos – technologijos sveikiems ir sergantiems pagyvenusio amžiaus žmonėms.
Senyvo amžiaus žmonės – 60 m. ir vyresnio amžiaus žmonės.
Vėlai prasidėjusi Alzheimerio liga – Alzheimerio liga, prasidėjusi po 65 m. amžiaus.
9
ĮVADAS
Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, sparčiai daugėja senyvo amžiaus žmonių. Jų dalis
bendroje populiacijoje kasmet vis auga. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) senyvą amžių laiko nuo
65 m., o Jungtinių Tautų statistikos biuras – 60 m. ir vyresnį [1]. Remiantis Statistikos departamento
prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2015 metais Lietuvoje 60 metų ir vyresnio
amžiaus žmonės sudarė 24,5 proc. visų gyventojų. Prieš dešimtmetį ši dalis buvo 3,5 proc. mažesnė
[2]. Tam turi įtakos daugelis veiksnių, vienas iš jų – ilgėjanti gyvenimo trukmė. Populiacijai senstant,
kartu didėja sergamumas įvairiomis ligomis, atsiranda naujų iššūkių valstybei: reikia užtikrinti ligų
prevencijos, gydymo, ilgalaikės globos bei slaugos paslaugų plėtrą, prailginti darbingą amžių, mažinti
neįgalumo atvejų skaičių, kurti ir plėsti gerontechnologijas, palaikyti žmonių saugumą ir
savarankiškumą [3, 4].
Senėjanti populiacija, ilgėjanti gyvenimo trukmė lemia tai, jog daugėja žmonių, kuriems
nustatomi kognityvinių (pažinimo) funkcijų sutrikimai (KFS). Pažinimo funkcijoms priskiriamas
dėmesys, mąstymas, atmintis, kalba, socialinė elgsena bei kitos svarbios funkcijos, kurių dėka žmogus
gali įsisavinti, perdirbti, išlaikyti ir atgaminti informaciją. Kognityvinės disfunkcijos tipai įvairūs ir
priklauso nuo daugelio veiksnių. Sunkiausia KFS išraiška – demencija. Jos dažniausios priežastys yra
šios: Alzheimerio liga (AL) bei smegenų kraujagyslių patologija [5, 6]. Demencijai būdinga tai, jog
pažinimo sutrikimai sutrikdo įprastą kasdienę veiklą. Šis požymis skiria nuo lengvesnės patologijos -
lengvo kognityvinio sutrikimo (LKS). Sutrikusios kognityvinės funkcijos neigiamai įtakoja ne tik
sergančiojo, bet ir juo besirūpinančių žmonių gyvenimą [7, 8].
Dažnai LKS ar netgi demencijos požymiai „nurašomi“ normalaus senėjimo išraiškai,
pacientai nesikreipia į gydytoją, nėra tiriami, netiksliai nustatoma diagnozė [9]. Sergantysis negauna
savalaikės pagalbos, gydymo, toliau blogėja bendra būklė, prastėja gyvenimo kokybė. Norint suteikti
kuo efektyvesnę pagalbą sergantiesiems, reikalinga savalaikė diagnostika ir atitinkamas gydymas.
Įtariant ir diagnozuojant KFS, svarbus paciento ir gydytojų bendradarbiavimas, ankstyvas nukreipimas
į specializuotus Atminties sutrikimų kabinetus, išsamūs tyrimai. Šio darbo metu bus vertinamas
kognityvinių funkcijų sutrikimų paplitimas ambulatorinėje grandyje, šių sutrikimų charakteristikos bei
ieškomos sąsajos tarp gretutinių ligų, demografinių rodiklių.
10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas: Įvertinti vyresnių pacientų, pirmą kartą besikreipiančių į Atminties sutrikimų
kabinetą, kognityvinių funkcijų sutrikimų ypatumus.
Uždaviniai:
1. Nustatyti kognityvinių funkcijų sutrikimų paplitimą ambulatorinėje grandyje.
2. Įvertinti kognityvinių funkcijų sutrikimų charakteristikas.
3. Nustatyti sąsajas tarp kognityvinių funkcijų sutrikimų ir demografinių rodiklių bei
gretutinių ligų.
11
LITERATŪROS APŽVALGA
Atmintis – viena iš kognityvinių funkcijų, kuriai sutrikus, suprastėja žmogaus gyvenimo
kokybė, kyla problemų kasdienėje veikloje [10]. Nusiskundimai atminties pablogėjimu labiau būdingi
vyresniame amžiuje ir dažnėja su metais [11]. Neretai pacientai kreipiasi į gydytojus pradėję jausti
diskomfortą, sunerimę, kad atminties sutrikimai gali reikšti beprasidedančią Alzheimerio ligą.
Įvertinus subjektyvius skundus ir atlikus objektyvų ištyrimą ne visada besiskundžiantiems nustatomi
kognityvinių funkcijų sutrikimai [12].
Lengvas kognityvinis sutrikimas priklauso būklei tarp normalaus senėjimo ir demencijos.
Paplitimas ambulatorinėje grandyje gali būti apie 15,4 - 31,4 proc. [13, 14]. Vilniaus universiteto
ligoninės Santariškių klinikose buvo atliktas tyrimas, kuriame išanalizuoti 2003 – 2009 metais
diagnozuoti LKS atvejai [15]. Didžiąją dalį pacientų sudarė 65 – 85 m. amžiaus pacientai. Vertinant
kelių metų duomenis, stebėta tendencija, kad kasmet nustatoma vis daugiau LKS atvejų, o pacientų
amžius jaunėja. LKS konversija į demenciją būna 14,46 proc. – 47,37 proc. sekamų pacientų [16, 17].
Lengvo kognityvinio sutrikimo atsiradimo rizika susijusi su biologiniais, sociologiniais, metaboliniais,
kardiovaskuliniais bei kitais faktoriais. Mokslinių tiriamųjų darbų metu nustatyti LKS rizikos faktoriai:
moteriška lytis, vyresnis amžius, žemesnis išsilavinimas, hipertenzija, miokardo infarktas (MI),
smegenų infarktas, širdies nepakankamumas, cukrinis diabetas (CD), dislipidemija, rūkymas, alkoholio
vartojimas, depresija ir kiti [17, 18].
Demencija – aktuali visuomenės sveikatos problema, kurią sprendžiant labai svarbi ankstyva
diagnostika. Vis tik dažnai uždelsiama nustatant šią patologiją [19]. Amerikos gydytojų atliktoje
literatūros apžvalgoje nurodytos priežastys, galimai susiję su nepakankamai gera demencijos
diagnostika pirminės sveikatos priežiūros (PSP) įstaigose. Vieni iš įtakojančių faktorių: gydytojo
patirties, žinių trūkumas, paciento skundų dėl KFS sumenkinimas, sutrikimų priskyrimas normaliam
senėjimui, pacientas gyvena kaimo vietovėje, bijo demencijos diagnozės ir kiti faktoriai [9].
Įvairių studijų duomenimis, demencijos paplitimas skiriasi. 65 m. ir vyresnio amžiaus
populiacijoje jis gali būti apie 6,4 - 8,2 proc. [5, 20]. Skirtingiems paplitimams įtakos gali turėti įvairūs
veiksniai, pavyzdžiui, tiriamoje populiacijoje esančių žmonių amžius. Žinoma, jog demencijos rizikos
veiksnys yra vyresnis amžius. Taip pat skiriasi demencijų pasiskirstymas pagal priežastis. Daugelyje
atliktų tyrimų nustatyta, kad dažniausia demencijos priežastis yra Alzheimerio liga, rečiau būna
kraujagyslinė, mišri demencijos [5, 6, 20]. Jaunesniems nei 65 m. amžiaus žmonėms rečiau būna
demencija sergant Alzheimerio liga nei 65 m. ir vyresniems, atitinkamai 34 proc. ir 54 proc. [5].
Nustatyta, jog demencijos atsiradimas yra susijęs su vyresniu amžiumi, hipertenzija, depresija, šeimine
demencijos anamneze, žemu išsilavinimu, galvos smegenų trauma [20].
12
Demencija dėl Parkinsono ligos yra retesnė, sudaro apie 3 – 4 proc. visų demencijų.
Sergantiems Parkinsono liga demencijos atsiradimo riziką didina vyresnis amžius, anamnezėje buvę
griuvimai, ortostatinė hipotenzija, padidėjęs sistolinis kraujo spaudimas ir kt. [21]. Demencija yra
vėlyva Parkinsono ligos komplikacija, kuri po 10 m. trukusios ligos gali atsirasti apie 75 proc.
sergančiųjų [22].
Kraujagyslinėms demencijoms priskiriamos demencijos, sąlygotos galvos smegenų
kraujagyslių ligų. Bendroje populiacijoje ji gali sudaryti apie 1,6 proc., o tarp visų demencijų – 16 - 20
proc. [5, 23]. Įvairios patologinės būklės, susijusios su kraujagyslių pažeidimu, gali įtakoti KD
išsivystymą. Rizikos veiksniams priskiriama: hipertenzija, cukrinis diabetas, dislipidemija, išeminė
širdies liga [24]. Diagnozuojant kraujagyslinę demenciją labai svarbus anamnezėje buvęs galvos
smegenų insultas, jo ryšys su KD atsiradimu [25].
Neretai nustatoma mišri demencija, ypač pagyvenusio amžiaus žmonėms. Jai būdingi dviejų
dažniausiai nustatomų demencijų – Alzheimerio ligos ir kraujagyslinės demencijos - požymiai.
Diagnostika sudėtinga, o paplitimas vertinant klinikopatologinius tyrimus yra labai įvairus, gali būti 2
– 60 proc. Mažai žinoma ir apie specifinius rizikos faktorius, dažniausiai apima demencijos sergant AL
ir KD rizikos faktorius [26].
Demencijos tipo nustatymas yra svarbus dėl gydymo taktikos, ligos eigos bei prognozės.
Laikotarpis, per kurį išryškėja simptomai, taip pat svarbus – Alzheimerio liga siejama su ne tokia
aiškia pradžia kaip KD. Demencijos diagnozavime bei tipo nustatyme didelį vaidmenį atlieka PSP
įstaigos [27]. 2004 metais atliktame tyrime buvo analizuojami 196 PSP gydytojų siuntimai dėl
demencijos patikslinimo į Neurologijos polikliniką. Analizės metu nustatyti siuntimo ir galutinės
diagnozių nesutapimai: patvirtinta tik 40,74 proc. preliminarių diagnozių. Iš nustatytų 131 AL
sergančių pacientų 70 atsiųsta su šia diagnoze, iš 42 nustatytų kraujagyslinių demencijų – 6, o
mažiausiai siunčiant įtarta mišrių demencijų, iš 11 patvirtintų įtarta tik viena. Pagal šiuos duomenis
matoma, jog iš 196 pacientų, kurie buvo atsiųsti dėl demencijos įtarimo, 66,84 proc. nustatyta
demencija sergant AL, 21,43 proc. kraujagyslinė demencija ir 5,61 proc. mišri demencija [28].
Atliktuose tyrimuose lengvo kognityvinio sutrikimo ir demencijos paplitimas, priežastys
skiriasi ir priklauso nuo daugelio veiksnių. Literatūros šaltiniuose demencija išskiriama kaip aktuali šių
laikų problema, kuriai reikia skirti daugiau dėmesio.
13
TYRIMO METODIKA
Iš viso į tyrimą įtraukti 202 pacientai, kurie 2015 metais pirmą kartą kreipėsi į Atminties
sutrikimų kabinetą, esantį VšĮ Kauno klinikinės ligoninės I konsultacinėje poliklinikoje. Visi pacientai
tirti pagal schemą (1 pav.). Juos konsultavo gydytojai: geriatras, neurologas, psichiatras. Pacientams
atliktas MMSE testas, laikrodžio piešimo užduotis. Atlikti laboratoriniai (bendras kraujo tyrimas
(BKT), kepenų ir inkstų funkcijos rodikliai, tirotropino (TTH), laisvo tiroksino (FT4), vitamino B12
kiekis)), instrumentiniai (galvos smegenų kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso
tyrimas (MRT), skydliaukės ir kaklo kraujagyslių ultragarsinis (UG) tyrimas) tyrimai bei nustatyta
galutinė diagnozė.
Atrankos kriterijai: 60 m. ir vyresni pacientai, kurie kreipėsi į Atminties sutrikimų kabinetą
dėl atminties sutrikimų pirmą kartą. Atmetimo kriterijai: pacientui atlikti ne visi tyrimai, nenustatyta
galutinė diagnozė. Buvo renkami duomenys iš ambulatorinių kortelių: amžius, lytis, išsilavinimas,
gyvenamoji vieta, nusiskundimų trukmė, gretutinės ligos, laboratorinių tyrimų duomenys, skydliaukės
ir kaklo kraujagyslių UG išvada, galvos KT/MRT išvada, MMSE testo balai.
1 pav. Pacientų ambulatorinių kortelių analizės schema
Pacientai (≥ 60 m.)
Ambulatorinių kortelių analizė
Specialistų konsultacijos:
1. Geriatro;
2. Neurologo;
3. Psichiatro.
Laboratoriniai tyrimai
1. BKT;
2. TTH, FT4;
3. Kepenų fermentai;
4. Inkstų funkcijos
rodikliai;
5. Vitaminas B12.
Instrumentiniai tyrimai:
1. KT/MRT;
2. Kraujagyslių UG;
3. Skydliaukės UG.
Testai:
1. MMSE;
2. Laikrodžio
piešimo užduotis.
Diagnozė
14
Rezultatai skaičiuoti naudojant Microsoft Excel 2010 ir SPSS 22.0 programas. Pasirinktas
statistinio reikšmingumo lygmuo α=0,05. Kintamųjų skirtumai lyginant kelias tiriamųjų grupes ar
ryšys tarp kintamųjų laikomi statistiškai reikšmingais, kai p<α (p<0,05).
Duomenų analizėje naudoti Chi-kvadratu, Student t kriterijai, dispersinė analizė Anova,
Spearman ir Kendall tau-b koreliacijos koeficientai, aprašomoji statistika.
15
REZULTATAI
Tyrime analizuoti 202 pacientų duomenys. Moterys sudarė 74,8 proc. (N=151), o vyrai –
24,2 proc. (N=51) visų tiriamųjų. Vidutinis pacientų amžius - 77,63±7,49 m. Moterų amžiaus vidurkis
77,97±7,40, vyrų – 76,63±7,81 m. Tiriamuosius suskirsčius pagal amžiaus grupes, gauta, kad
daugiausia kreipėsi 75 - 79 m. amžiaus pacientų (1 lentelė).
1 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes
Amžiaus
intervalai 60 – 64 m. 65 – 69 m. 70 – 74 m. 75 – 79 m. 80 – 84 m. ≥ 80 m.
N (proc.) 11
(5,4 proc.)
20
(9,9 proc.)
33
(16,3 proc.)
51
(25,2 proc.)
48
(23,8 proc.)
39
(19,3 proc.)
Kognityvinių funkcijų sutrikimų paplitimas ir charakteristikos
Iš 202 konsultuotų ir ištirtų pacientų 82,7 proc. (N=167) nustatyti kognityvinių funkcijų
sutrikimai: 67,3 proc. (N=136) – demencija (amžiaus vidurkis 79,41±7,08 m.), 15,4 proc. (N=31) -
lengvas kognityvinis sutrikimas (73,58±6,95 m.). Kitiems 17,3 proc. (N=35) – KFS nenustatyta
(amžiaus vidurkis 74,31±7,27 m.). Atsižvelgiant į MMSE testo įvertinimus balais, demencijos
skirstytos pagal sunkumo formą: sunki (0 – 10 balų), vidutinio sunkumo (11 – 20 balų), lengva (21 –
24 balai). Dažniausiai nustatyta vidutinio sunkumo forma – 72,1 proc. visų demencijų.
Vertintos demencijų charakteristikos. Didžiausią dalį, 41,9 proc., sudarė pacientai, kuriems
nustatyta kraujagyslinė demencija (KD) (N=57). Antra pagal dažnį - mišri demencija, kuri diagnozuota
34,6 proc. (N=47) atvejų, trečia – demencija sergant Alzheimerio liga, 15,4 proc. (N=21). 4,4 proc.
(N=6) sudarė demencija, sergant kitomis ligomis, 2,2 proc. (N=3) - Parkinsono liga ir 1,5 proc. (N=2) -
Piko liga. (2 pav.).
2 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal KFS ir amžiaus vidurkis
KFS Sunkumo forma N (proc.) Amžius
(vidurkis±st.nuokr.) (m.)
Demencija
Sunki 21 (10,4 proc.) 80,89±7,49
Vidutinio sunkumo 98 (48,5 proc.) 79,39±7,51
Lengva 17 (8,4 proc.) 78,70±7,53
LKS 31 (15,4 proc.) 73,58±6,95
Nenustatyta 35 (17,3 proc.) 74,31±7,27
16
41,9 proc. 34,6 proc.
15,4 proc.
4,4 proc. 2,2 proc.
1,5 proc.
2 pav. Demencijų pasiskirstymas pagal priežastis
Kraujagyslinė demencija
Mišri demencija
Alzheimerio liga
Kitos ligos
Parkinsono liga
Piko liga
Trys dažniausiai nustatytos demencijos: kraujagyslinė, mišri ir demencija sergant
Alzheimerio liga. Iš visų tiriamųjų, kuriems diagnozuota demencija sergant AL, 95,2 proc. buvo vėlai
prasidėjusi AL (N=20) ir tik vienam pacientui, 4,8 proc. – anksti prasidėjusi AL (3 pav.).
Kraujagyslinės demencijos tipai ir paplitimas: subkortikinė KD - 64,9 proc. (N=37), kita KD 21,1
proc. (N=12), mišri kortikinė ir subkortikinė KD 14,0 proc. (N=8) (4 pav.).
Kognityvinių funkcijų sutrikimai ir demografiniai rodikliai
Dispersinės analizės rezultatai atskleidė, kad yra statistiškai reikšmingas ryšys tarp diagnozės
ir pacientų amžiaus (Anova statistika F(2, 199)=13,174, p<0,001). Pacientai, kuriems diagnozuota
95,2
proc.
4,8
proc.
3 pav. Demencija sergant
Alzheimerio liga
Vėlai prasidėjusi AL
Anksti prasidėjusi
AL
64,9
proc.
21,1
proc.
14,0
proc.
4 pav. Kraujagyslinė demencija
Subkortikinė KD
Kita KD
Mišri kortikinė ir subkortikinė KD
17
demencija, yra statistiškai reikšmingai vyresni nei tie, kuriems KFS nenustatyta (p=0,001) arba
nustatytas LKS (p<0,001). Pacientų be KFS ir su LKS amžius statistiškai reikšmingai nesiskyrė
(p=0,908).
Pagal nusiskundimų trukmę metais pacientai suskirstyti į keturias grupes: 1 – nusiskundimai
trunka mažiau nei 1 metus, 2 – nuo 1 iki 2 m., 3 – nuo 2 iki 3 m., 4 – 3 ir daugiau metų. 30 pacientų
(19 moterų, 11 vyrų) duomenys nebuvo žinomi, todėl jie į analizę neįtraukti. Pacientų pasiskirstymas
pagal nusiskundimų trukmę pateiktas 3 lentelėje. Iš surinktų duomenų matoma, jog pacientai
dažniausiai kreipėsi į Atminties sutrikimų kabinetą praėjus 3 arba daugiau metų nuo nusiskundimų
pradžios.
Vertinant ryšį tarp šių pacientų grupių: nenustatyta KFS, LKS, demencija ir nusiskundimų
trukmės, naudotas rangų tipo kintamųjų koreliacijos koeficientas Kendall tau-b (tiriamųjų grupės
koduotos 1 - nenustatyta KFS, 2 - LKS, 3 - demencija). Nustatytas teigiamas silpnas ryšys tarp grupių
ir nusiskundimų trukmės – kuo anamnezėje ilgesnį laikotarpį trunka pacientų nusiskundimai, tuo
dažniau nustatyta demencija (koreliacijos koeficientas Kendall τb=0,215, p=0,002). Nenustatyta
statistiškai reikšmingo ryšio tarp pacientų lyties ir nusiskundimų trukmės (Chi-kvadratu testo statistika
χ²=1,762, p=0,623) – pirmą kartą į Atminties sutrikimų kabinetą vyrai ir moterys kreipėsi praėjus
panašiam laikotarpiui nuo skundų pradžios.
Taip pat vertintas ryšys tarp pacientų nusiskundimų trukmės ir gyvenamosios vietos (miestas,
miestelis, kaimas). Statistiškai reikšmingo ryšio nenustatyta (Chi-kvadratu kriterijaus statistika
χ²=3,455, p=0,750). Negalime teigti, kad konkretaus tipo gyvenvietėje gyvenančių pacientų
nusiskundimai truktų ilgesnį laiką ir jie delstų kreiptis pagalbos į specialistus.
Ieškota sąsajų tarp pacientų išsilavinimo ir kognityvinių funkcijų sutrikimų. Nustatytas
statistiškai reikšmingas silpnas neigiamas ryšys tarp KFS ir išsilavinimo – demencija sergantiems
pacientams būdingas žemesnis išsilavinimas (koreliacijos koeficientas Kendall τb= -0,297, p<0,001).
Kognityvinių funkcijų sutrikimai ir gretutinės būklės
Tiriant, ar pacientams su KFS, būdingos tam tikros gretutinės patologijos, analizėje taikytas
Chi-kvadratu (χ²) kriterijus. Detaliau analizuoti 191 paciento sveikatos būklės duomenys (pacientų,
kuriems nustatytas LKS, mišri demencija, demencija sergant Alzheimerio liga, kraujagyslinė
3 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal nusiskundimų trukmę
Lytis Iki 1 m. [1 – 2) m. [2 – 3) m. 3 ir daugiau m.
Moterys 4 (3,0 proc.) 22 (16,7 proc.) 32 (24,2 proc.) 74 (56,1 proc.)
Vyrai 2 (5,0 proc.) 7 (17,5 proc.) 6 (15,0 proc.) 25 (62,5 proc.)
Visi 6 (3,5 proc.) 29 (16,9 proc.) 38 (22,1 proc.) 99 (57,5 proc.)
18
demencija, taip pat kuriems KFS nenustatyti). Aptariamų gretutinių būklių, su kuriomis rasti
statistiškai reikšmingi ryšiai, dažnis nurodytas 4 lentelėje.
Iš 191 paciento 37 (19,37 proc.) anamnezėje yra buvęs galvos smegenų insultas. Nustatytas
statistiškai reikšmingas ryšys tarp tiriamų grupių ir insulto (χ²=21,617, p<0,001). Sergantiems
kraujagysline demencija statistiškai reikšmingai dažniau buvęs galvos smegenų insultas (38,6 proc.
pacientų) nei likusioms pacientų grupėms: pacientams be KFS (χ²=6,181, p=0,013), sergantiems LKS
(χ²=4,766, p=0,029), AL (χ²=11,289, p=0,001), mišria demencija (χ²=10,475, p=0,001).
Analizuojant kardiovaskulinių ligų ir kognityvinių funkcijų veiklos sutrikimų sąsajas,
statistiškai prasmingas ryšys atrastas su išemine širdies liga (IŠL) (χ²=15,833, p=0,003) ir hipertenzine
liga (χ²=13,487, p=0,009). Pacientai su LKS, statistiškai reikšmingai dažniau serga IŠL nei pacientai
be KFS (28,6 proc., χ²=4,692, p=0,030). KD sergantiems pacientams ši liga diagnozuota statistiškai
reikšmingai dažniau nei pacientams be KFS (28,6 proc., χ²=11,461, p=0,001) ir sergantiems demencija
dėl AL (χ²=8,193, p=0,004). Mišria demencija sergantiems IŠL dažnesnė nei pacientams be KFS
(χ²=4,970, p=0,026). Su visomis tiriamųjų grupėmis susijusi HL išskyrus demenciją sergant AL:
pacientai be KFS (χ²=7,207, p=0,007), su LKS (χ²=11,591, p=0,001), mišria demencija (χ²=7,208,
p=0,007), KD (χ²=6,673, p=0,01). Nenustatyta statistiškai reikšmingo ryšio tarp tiriamų grupių ir
miokardo infarkto (χ²=1,821, p=0,769), širdies nepakankamumo (χ²=3,969, p=0,410).
Rezultatų analizė rodo, kad nebuvo statistiškai reikšmingų sąsajų tarp kognityvinių funkcijų
veiklos sutrikimų ir endokrininių ligų: cukrinio diabeto (χ²=1,901, p=0,754), netoksinės mazginės
strumos (χ²=3,326, p=0,505), hipotirozės (χ²=1,320 , p=0,858).
Egzistuoja statistiškai reikšmingas ryšys tarp KFS ir šlapimo nelaikymo (χ²=30,348,
p<0,001). Poriniai palyginimai tarp skirtingų diagnozių tiriamųjų grupių atskleidė, kad sergantys KD
statistiškai reikšmingai dažniau nelaiko šlapimo nei pacientai be KFS (χ²=22,254, p<0,001) ar turintys
lengvą kognityvinį sutrikimą (χ²=11,737, p=0,001). Asmenys, sergantys mišria demencija, statistiškai
reikšmingai dažniau nelaiko šlapimo nei tiriamieji be KFS (χ²=14,803, p<0,001) ar turintys LKS
(χ²=6,018, p=0,014). Sergantys AL dažniau nelaiko šlapimo nei pacientai be KFS (χ²=7,179, p<0,007).
Nėra statistiškai reikšmingo ryšio tarp pacientams nustatyto KFS ir inkstų funkcijos nepakankamumo
(χ²=1,692, p=0,792).
Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp KFS ir griuvimų (χ²=18,594, p=0,001). Poriniai
palyginimai tarp skirtingų diagnozių grupių atskleidė, kad pacientams, kuriems diagnozuota KD,
statistiškai reikšmingai dažniau būdingi griuvimai nei asmenims be KFS (χ²=11,466, p=0,001), su LKS
(χ²=9,198, p=0,002) ar demencija sergant AL (χ²=7,039, p=0,008). Griuvimai yra siejami su
kraujagyslinės demencijos diagnoze. Anamnezėje buvusios galvos traumos neturėjo sąsajų su KFS
(χ²=4,624, p=0,328).
19
Ieškant sąsajų tarp įvairaus sunkumo KFS ir kitų psichiatrinių ligų, statistiškai reikšmingas
ryšys su organine depresija (χ²=6,686, p=0,083) nenustatytas. Taip pat nebuvo sąsajų su įvairiomis
onkologinėmis ligomis (χ²=5,952, p=0,203), anemijomis (χ²=4,025, p=0,403), dislipidemijomis
(χ²=13,617, p=0,092).
Atliktoje galvos smegenų KT nustatyti seni išeminiai lakūnariniai pakitimai sietini su
kognityvinių funkcijų sutrikimai (χ²=69,041, p<0,001). Sergantiems kraujagysline demencija
statistiškai reikšmingai dažniau nustatyti seni išeminiai lakūnariniai pakitimai galvos smegenų KT nei
pacientams su mišria demencija (χ²=43,499, p<0,001), ar demencija sergant AL (χ²=23,390, p<0,001).
4 lentelė. Gretutinių patologijų, būklių dažnis
Gretutinė
patologija
Diagnozė (N, proc. pagal diagnozę)
KFS
nenustatyta LKS
Demencija
sergant AL
Mišri
demencija
Kraujagyslinė
demencija
Insultas
Nėra 30 (85,7%) 26 (83,9%) 21 (100%) 42 (89,4%) 35 (61,4%)
Yra 5 (14,3%) 5 (16,1%) 0 5 (10,6%) 22 (38,6%)
IŠL
Nėra 25 (71,4%) 14 (45,2%) 15 (71,4%) 22 (46,8%) 20 (35,1%)
Yra 10 (28,6%) 17 (54,8%) 6 (28,6%) 25 (53,2%) 37 (64,9%)
HL
Nėra 9 (25,7%) 5 (16,1%) 13 (61,9%) 13 (27,7%) 17 (29,8%)
Yra 26 (74,3%) 26 (83,9) 8 (38,1%) 34 (72,3%) 40 (70,2%)
Šlapimo
nelaikymas
Nėra 35 (100%) 28 (90,3%) 17 (81%) 31 (66,0%) 31 (54,4%)
Yra 0 3 (9,7%) 4 (19%) 16 (34,0%) 26 (45,6%)
Griuvimai
Nėra 29 (82,9%) 25 (80,6%) 17 (81,0%) 30 (63,8%) 27 (47,4%)
Yra 6 (17,1%) 6 (19,4%) 4 (19,0%) 17 (36,2%) 30 (52,6%)
Seni išeminiai
lakūnariniai
pakitimai
Nėra 29 (82,9%) 27 (87,1%) 21 (100%) 47 (100%) 22 (38,6%)
Yra 6 (17,1%) 4 (12,9%) 0 0 35 (61,4%)
Kognityvinių funkcijų sutrikimai ir MMSE testo rezultatai
Dispersinės analizės rezultatai rodo, kad MMSE vertinimas tinkamai diferencijuoja pacientus,
turinčius skirtingą kognityvinių funkcijų sutrikimo laipsnį (Anova statistika F(4, 186)=70,955,
p<0,001). MMSE balų vidurkiai nurodyti 5 lentelėje. Bet kurį demencijos sutrikimą turinčių asmenų
MMSE balai statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05)
20
5 lentelė. MMSE balų vidurkiai esant skirtingiems KFS
Sveiki LKS
Demencija
sergant AL
Mišri
demencija
Kraujagyslinė
demencija
MMSE balas
(vidurkis±
stand.
nuokrypis)
27,29±1,38 24,58±2,12 14,10±6,26 16,21±4,06 16,12±5,20
Analizuojant MMSE vertinimo ir tiriamųjų išsilavinimo sąsajas, naudotas Spearman
koreliacijos koeficientas. Kognityvinių funkcijų sutrikimo neturinčių asmenų grupėje išsilavinimas su
MMSE vertinimo balu statistiškai reikšmingai nesusijęs (Spearman ρ= -0,062, p=0,741). LKS turinčių
tiriamųjų grupėje MMSE vertinimai nuo išsilavinimo taip pat nepriklauso (Spearman ρ=0,273,
p=0,144). Mišrią demenciją turinčių pacientų grupėje MMSE vertinimas silpnai teigiamai susijęs su jų
išsilavinimu (Spearman ρ=0,357, p=0,020). Pacientų, kuriems diagnozuota demencija sergant
Alzheimerio liga, MMSE vertinimas statistiškai reikšmingai nesusijęs su jų išsilavinimu (Spearman
ρ=0,361, p=0,118). Pacientų, kuriems diagnozuota kraujagyslinė demencija, MMSE vertinimas
teigiamai susijęs su jų išsilavinimu (vidutinio stiprumo ryšys: Spearman ρ=0,582, p<0,001) – kuo
aukštesnį išsilavinimą turi kraujagysline demencija sergantis asmuo, tuo geresni jo MMSE vertinimo
rezultatai. Mišria ir kraujagysline demencija sergančių pacientų MMSE vertinimo rezultatai priklauso
nuo jų išsilavinimo – kuo aukštesnis pacientų išsilavinimas, tuo geresni MMSE rezultatai.
21
REZULTATŲ APTARIMAS
Šiame tyrime nustatyta, kad iš 202 dėl atminties sutrikimų besikreipusių pacientų 82,7 proc.
nustatyti kognityvinių funkcijų sutrikimai. Lyginant su užsienio šalies atminties klinikos duomenimis,
rezultatai skiriasi. Ten atminties sutrikimų nustatyta tik 28,8 proc. pacientų. Tačiau reikia atkreipti
dėmesį, kad skiriasi tirtų pacientų vidutinis amžius. Atliktame tyrime vidutinis pacientų amžius
77,63±7,49 m., o kitame tyrime – 52,31±17,97 [12]. Literatūros duomenimis KFS susiję su vyresniu
amžiumi [11].
Didžiausią dalį, 41,9 proc., sudarė pacientai, kuriems nustatyta kraujagyslinė demencija (KD)
(N=57). Antra pagal dažnį - mišri demencija, 34,6 proc. (N=47), trečia – demencija sergant
Alzheimerio liga, 15,4 proc. (N=21). Pasiskirstymas pagal priežastis, lyginant su kitų šalių
duomenimis, skiriasi. Daugelyje kitų šalių tyrimų demencija sergant Alzheimerio liga yra vyraujanti,
rečiau diagnozuojama kraujagyslinių ir mišrių demencijų [5, 6]. Čekijoje 2014 metais atliktame tyrime
nustatyta, jog dažniausia demencijos rūšis buvo KD – 49,6 proc., o dėl AL - 42,6 proc. Lengvas
kognityvinis sutrikimas nustatytas 15,4 proc. (N=31). Panašus LKS paplitimas ambulatorinėje
grandyje nustatytas ir Vokietijoje [13].
Nustatyta, kad demencija susijusi su vyresniu paciento amžiumi (p=0,001) bei žemesniu
išsilavinimu (p<0,001). Kituose atliktuose tyrimuose taip pat nurodoma, jog vyresnis amžius ir
žemesnis išsilavinimas yra demencijos rizikos veiksniai [20].
Pagal surinktus duomenis matoma, jog pacientai į Atminties sutrikimų kabinetą dažniausiai
kreipėsi praėjus 3 arba daugiau metų nuo nusiskundimų pradžios. Tik nedidelė dalis 3,5 proc. tiriamųjų
kreipėsi dėl atminties sutrikimų praėjus mažiau nei 1 metams nuo nusiskundimų pradžios. Taip pat
nustatyta, jog kuo ilgiau pacientai nesikreipia dėl atminties sutrikimų nuo jų pradžios, tuo dažniau
nustatoma demencija (koreliacijos koeficientas Kendall τb=0,215, p=0,002). Tai parodo uždelstą ligos
diagnozavimą. Šios ir kitos problemos, susijusios su vėlyva diagnostika bei gydymu, aptariamos ir
kitose šalyse [9, 19]. Nenustatyta statistiškai reikšmingo ryšio tarp pacientų lyties ir nusiskundimų
trukmės (Chi-kvadratu testo statistika χ²=1,762, p=0,623) – pirmą kartą į Atminties sutrikimų kabinetą
vyrai ir moterys kreipėsi praėjus panašiam laikotarpiui nuo skundų pradžios.
Vertintas ryšys tarp pacientų nusiskundimų trukmės ir gyvenamosios vietos siekiant
išsiaiškinti, ar kaime gyvenantys žmonės ilgiau delsia kreiptis į gydytojus. Literatūros duomenimis,
toliau nuo gydymo įstaigų, kaimuose gyvenantys bei reikalingo važiavimui transporto neturintys
žmonės ilgiau nesikreipia į gydytojus [9]. Tačiau šiame tyrime statistiškai reikšmingo ryšio nenustatyta
(Chi-kvadratu kriterijaus statistika χ²=3,455, p=0,750).
Lyginant keturias tiriamųjų grupes (pacientai be KFS, turintys LKS, sergantys mišria
demencija, kraujagysline demencija ir demencija sergant AL) su gretutinėmis būklėmis, gautos tokios
22
statistiškai reikšmingos sąsajos: LKS sietinas su IŠL ir HL; KD susijusi su insultais, IŠL, HL, šlapimo
nelaikymu, griuvimais bei išeminiais lakūnariniais pakitimais KT; Mišri demencija turi sąsajų su IŠL,
HL, šlapimo nelaikymu; Demencijai sergant AL buvo nustatyta tik viena sąsaja - šlapimo nelaikymas.
Atlikto tyrimo metu gautos KFS sąsajos su gretutinėmis būklėmis sutapo su kituose moksliniuose
darbuose nurodytais faktoriais [17, 18]. Tačiau kai kuriais atvejais statistiškai reikšmingų ryšių
nenustatyta su literatūroje nurodomais rizikos veiksniais: cukriniu diabetu, dislipidemija, depresija ir
kt. [18, 24]. Kiti demencijų tipai (sergant Parkinsono, Piko ar kitomis ligomis) nebuvo analizuojami
dėl mažo tiriamųjų skaičiaus.
23
IŠVADOS
1. Iš 202 pacientų 82,7 proc. nustatyti kognityvinių funkcijų sutrikimai: 15,4 proc. - lengvas
kognityvinis sutrikimas, 67,3 proc. – demencija: sunki (10,4 proc.), vidutinio sunkumo (48,5
proc.), lengva (8,4 proc.).
2. Dažniausiai nustatyta kraujagyslinė demencija - 41,9 proc. atvejų, rečiau mišri demencija –
34,6 proc. ir demencija sergant AL – 15,4 proc. Dažniausia kraujagyslinės demencijos rūšis –
subkortikinė, 64,9 proc.
3. Demencija siejama su vyresniu pacientų amžiumi (p<0,001) ir žemesniu išsilavinimu
(p<0,001). LKS sietinas su IŠL, HL. KD susijusi su insultais, IŠL, HL, šlapimo nelaikymu,
griuvimais, išeminiais lakūnariniais pakitimais KT. Mišri demencija turi sąsajų su IŠL, HL,
šlapimo nelaikymu. Demencijai sergant AL būdingas šlapimo nelaikymas.
24
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. World health organisation. Definition of an older or elderly person [žiūrėta 2015.12.20].
Prieiga internete: http://www.who.int/healthinfo/survey/ageingdefnolder/en/.
2. Lietuvos statistikos departamentas. Nuolatinių gyventojų skaičius pagal lytį ir amžiaus grupes
apskrityse ir savivaldybėse metų pradžioje (XLSX), 2015 [žiūrėta 2015.12.20]. Prieiga
internete: http://osp.stat.gov.lt/temines-lenteles19.
3. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2015 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. V-82
“Dėl nacionalinės mokslo programos “Sveikas senėjimas” patvirtinimo”. [žiūrėta 2016.05.01]
Prieiga internete:
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/8b5db9b0ad2811e4b1d79f4bef60993c
4. Damuleviciene G, Lesauskaite V, Knasiene J, Macijauskiene J. Use of technologies in
maintaining autonomy of frail older persons. Medicina (Kaunas). 2010;46 Suppl 1:35-42.
5. Van der Flier WM, Scheltens P. Epidemiology and risk factors of dementia. J Neurol
Neurosurg Psychiatry. 2005 Dec; 76(Suppl 5): v2–v7.
6. Rizzi L, Rosset I, Roriz-Cruz M. Global epidemiology of dementia: Alzheimer's and vascular
types. Biomed Res Int. 2014;2014:908915.
7. Macijauskienė J, Spūdytė K. Globėjų, slaugančių demencija sergančius asmenis
psichosocialinio streso vertinimas. Sveikatos mokslai. 2006, 4: 270-274.
8. Varela G, Varona L, Anderson K, Sansoni J. Alzheimer's care at home: a focus on caregivers
strain. Prof Inferm. 2011 Apr-Jun;64(2):113-7.
9. Bradford A, Kunik ME, Schulz P, Williams SP, Singh H. Missed and delayed diagnosis of
dementia in primary care: prevalence and contributing factors. Alzheimer Dis Assoc Disord.
2009 Oct-Dec;23(4):306-14.
10. Mol ME, van Boxtel MP, Willems D, Verhey FR, Jolles J. Subjective forgetfulness is
associated with lower quality of life in middle-aged and young-old individuals: a 9-year
follow-up in older participants from the Maastricht Aging Study. Aging Ment Health. 2009
Sep;13(5):699-705.
11. Montejo P, Montenegro M, Fernandez MA, Maestu F. Subjective memory complaints in the
elderly: Prevalence and influence of temporal orientation, depression and quality of life in a
population-based study in the city of Madrid. Aging Ment Health. 2011 Jan;15(1):85-96.
12. Arbabi M, Zhand N, Eybpoosh S, Yazdi N, Ansari S, Ramezani M. Correlates of memory
complaints and personality, depression, and anxiety in a memory clinic. Acta Med Iran.
2015;53(5):270-5.
25
13. Luck T, Riedel-Heller SG, Kaduszkiewicz H, Bickel H, Jessen F, Pentzek M et al. Mild
cognitive impairment in general practice: age-specific prevalence and correlate results from the
German study on ageing, cognition and dementia in primary care patients (AgeCoDe). Dement
Geriatr Cogn Disord. 2007;24(4):307-16.
14. Juncos-Rabadán O, Pereiro AX, Facal D, Lojo C, Caamaño JA, Sueiro J et al. Prevalence and
correlates of mild cognitive impairment in adults aged over 50 years with subjective cognitive
complaints in primary care centers. Geriatr Gerontol Int. 2014 Jul;14(3):667-73.
15. Viesulaitė B, Kaubrys G, Audronytė E, Žalienė S. Lengvo kognityvinio sutrikimo diagnostika
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose 2003-2009 metais. Neurologijos seminarai
2010; 14(46): 250-256.
16. Staekenborg SS, Koedam EL, Henneman WJ, Stokman P, Barkhof F, Scheltens P, van der Flier
WM. Progression of mild cognitive impairment to dementia: contribution of cerebrovascular
disease compared with medial temporal lobe atrophy. Stroke. 2009 Apr;40(4):1269-74.
17. Keyimu K, Zhou XH, Miao HJ, Zou T. Mild cognitive impairment risk factor survey of the
Xinjiang Uyghur and Han elderly. Int J Clin Exp Med. 2015; 8(8): 13891–13900.
18. Lopez OL, Jagust WJ, Dulberg C, Becker JT, DeKosky ST, Fitzpatrick A. Risk factors for mild
cognitive impairment in the Cardiovascular Health Study Cognition Study: part 2. Arch Neurol.
2003 Oct;60(10):1394-9.
19. Luzny J, Holmerova I, Wija P, Ondrejka I. Dementia Still Diagnosed Too Late - Data from the
Czech Republic. Iran J Public Health. 2014 Oct;43(10):1436-43.
20. Llibre Jde J, Fernández Y, Marcheco B, Contreras N, López AM, Otero M. Prevalence of
Dementia and Alzheimer's Disease in a Havana Municipality: A Community-Based Study
among Elderly Residents. MEDICC Rev. 2009 Apr;11(2):29-35.
21. Anang JB, Gagnon JF, Bertrand JA, Romenets SR, Latreille V, Panisset M. Predictors of
dementia in Parkinson disease: a prospective cohort study. Neurology. 2014 Sep
30;83(14):1253-60.
22. Aarsland D, Kurz MW. The epidemiology of dementia associated with Parkinson disease. J
Neurol Sci. 2010 Feb 15;289(1-2):18-22.
23. EL Cunningham, B McGuinness, B Herron, AP Passmore. Dementia. Ulster Med J. 2015 May;
84(2): 79–87.
24. Chandra M, Anand KS. Vascular disease burden in Indian subjects with vascular dementia.
Australas Med J. 2015 Jul 31;8(7):227-34.
25. Pikūnienė I, Viršilas M, Gleiznienė R. Kraujagyslinė demencija. Medicinos teorija ir praktika.
2015 T.21 (41): 487-495.
26. Zekry D, Gold G. Management of mixed dementia. Drugs Aging. 2010 Sep 1;27(9):715-28.