8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 1/178
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 2/178
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 3/178
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 4/178
UDK 839.6-̂ 3
Ga-01Versta iš:Jostein Gaarder.
APPELSINPIKEN.H. Aschehoug &Co.(W. Nygaard). Oslo 2003.
Knygos vertima parėmė
Nordic Council of Ministres (Nordbok)
Apie Hablo teleskopą galima paskaityti:
http//hubbble.stci.edu/
© Jostein Gaarder and Aschehoug &Co.
© Vertimas į lietuvių kalbą, Leonas Petravičius, 2006
© Leidykla „Alma littera", 2006ISBN 9955-08-991-1
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 5/178
Tėvas mirė prieš v ie nuo l ik a me t ų . Man tada buvo tik
ketveri. Maniau, iš jo daugiau neišgirsiu nė žodžio, o
štai dabar mudu kartu rašome knygas.
Tai pirmosios šios knygos eilutės, ir jas rašau aš. Bet
tėvas netrukus irgi prisidės prie šio pasakojimo. Juk
pagrindinis pasakotojas iš tikrųjų yra jis.Nesu tikras, ar gerai prisimenu savo tėvą. Gal tik
įsivaizduoju, kad prisimenu, juk mačiau tiek daug jo
nuotraukų.
Vienintelis dalykas, kuris tikrai išliko atmintyje,
tai vakaras, kai mudu sėdėjome terasoje ir žvelgėme į žvaigždes.
Vienoje nuotraukoje mudu su tėte sėdime ant gelto
nos odinės sofos svetainėje. Iš nuotraukos galima su
prasti, kad jis pasakoja man kažkokią linksmą istoriją.
Sofa tebestovi mūsų svetainėje, bet tėtė joje niekada
nebesėdės.
Kitoje nuotraukoje mudu su tėte sėdime supamojoje
kėdėje stiklinėje verandoje. Nuotrauka kabo ant sienos
5 Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 6/178
nuo tada, kai tėtė mirė. Šiuo metu aš sėdžiu žalioje
supamojoje kėdėje. Stengiuosi nesisupti, nes rašau pa
sidėjęs storą sąsiuvinį. Paskui viską perrašysiu į senąjį
tėtės asmeninį kompiuterį.Apie tėtės kompiuterį irgi galima kai ką papasakoti,
bet tai padarysiu vėliau.
Man visada atrodo keista sklaidyti senas tėtės nuotraukas. Jos priklauso kitam pasauliui negu tas, kuriame gyvename dabar.
Savo kambaryje turiu pilną albumą tėtės fotografijų. Kartais man, galima sakyti, nejauku žiūrėti į nuotraukas žmogaus, kurio nebėra tarp gyvųjų. Dažnai jį ma
tau ir vaizdajuostėse. Kiek pašiurpstu, kai pasigirsta jo
balsas. Tėtės balsas buvo gana griausmingas.Gal reikėtų uždrausti žiūrėti filmus su žmonėmis,
kurių jau nebėra, kurie, kaip sako senelė, mus jau
paliko. Kažkaip tarytum nepadoru šnipinėti miru
siuosius.Kai kuriose vaizdajuostėse girdžiu ir savo balsą, plonutį, pypsintį. Jį girdėdamas nejučiomis pagalvoju
apie mažą paukščiuką.Taigi anais laikais tėtė buvo bosas, o aš diskantas.
Vienoje vaizdajuostėje aš sėdžiu tėtei ant pečių ir siekiu nusiskinti žvaigždę nuo Kalėdų eglutės. Man ne
daugiau kaip vieneri metai, bet žvaigždę bandau nutraukti gana atkakliai.
6 Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 7/178
Mama žiūrėdama vaizdajuostes, kuriose pasirodo
tėtė, kartais atsilošia ir ima juoktis, nors tas juostas kadaise pati filmavo. Man jos juokas nepatinka. Manau, kad tėtei irgi nepatiktų. Galbūt jis pasakytų, kad mama
nesilaiko taisyklių.Kitoje juostoje mudu su tėte per Velykų šventes šil
domės saulėje prie mūsų kalnų trobelės. Ir aš, ir tėtė
rankose laikome po pusę apelsino. Aš bandau iščiulpti
nelupto apelsino sultis. O tėtė sėdi ramiai ir, matyt, prisimena visai kitus apelsinus. Tuo esu beveik tikras.
Kaip tik po anų Velykų tėtė susirgo. Jis sirgo daugiau kaip pusę metų ir bijojo, jog gali numirti. Man
regis, jis žinojo, kad jo laukia mirtis.Mama daug kartų pasakojo, jog tėtė labai liūdėjo,
kad gali numirti nespėjęs iš tikro pabendrauti su manimi. Senelė irgi kalba panašiai, tik dar paslaptingiau.
Kai senelė iš tėvo pusės šnekasi su manimi apie tėtę,
jos balsas pasikeičia. Tai galima suprasti. Juk tėtės tėvai neteko sūnaus. Ką tokiu atveju žmonės jaučia, nežinau.
Laimė, juodu turi dar vieną sūnų. Bet senelė niekada
nesijuokia žiūrėdama senas tėtės vaizdajuostes. Ji visada žiūri į jas labai pagarbiai. Tai jos pačios žodžiai.
Tėtė manė, kad su pusketvirtų metų vaiku rimtai
nepasikalbėsi. Šiandien pradedu tai suprasti. O tu, jei skaitai šią knygą, irgi netrukus suprasi.
Turiu vieną nuotrauką, kur tėtė guli ligoninės lovoje. Toje nuotraukoje jo veidas atrodo labai sulysęs.
7 Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 8/178
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 9/178
dėliuke ir rado rankraštį, paslėptą po raudono vaikiško
vežimėlio pamušalu. Tuo vežimėliu mane vežiodavo,
kai buvau mažas.
Kaip pasakojimas ten pateko - paslaptis. Tai ne at
sitiktinumas, nes pasakojimas, kurį tėtė rašė, kai man
buvo pusketvirtų metų, susijęs su tuo vaikišku veži
mėliu. Pats pasakojimas ne apie vaikišką vežimėlį, ne,
tėtė šią ilgą istoriją parašė man. Jis parašė istoriją apie
„Mergaitę su apelsinais", kad paskaityčiau ją, kai būsiu didelis ir galėsiu viską suprasti. Jis parašė laišką
ateičiai.
Jei mano tėtė iš tikrųjų kažkada paslėpė lapus, ku
riuose buvo surašytas ilgas pasakojimas, už senojo vežimėlio pamušalo, jis, matyt, labai tikėjo, kad laiškas
pasieks adresatą. Mane pribloškė mintis, jog senus
daiktus reikia labai atidžiai apžiūrėti prieš atiduodant
juos į sendaikčių parduotuvę ar išmetant į šiukšlių
konteinerį. Bijau ir pagalvoti, kiek senų laiškų, dienoraščių ir panašių dalykų tikriausiai galima rasti šiukš
lių krūvose.
Pastarosiomis dienomis nemažai apie tai galvoju.
Man rodos, turėtų būti paprastesnis būdas pasiųsti
laišką į ateitį negu paslėpti po vaikiško vežimėlio pamušalu.
Juk kartais norime, kad kas nors paskaitytų mūsų
laišką po keturių valandų, po keturiolikos dienų ar po
keturiasdešimties metų. Pasakojimas apie „Mergaitę su
9 Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 10/178
apelsinais" ir yra toks laiškas. Jis parašytas dvylikame-
čiui ar keturiolikmečiui berniukui Georgui, taigi tam
Georgui, kurio tėtė dar nebuvo matęs ir nebesitikėjo
pamatyti.
Betgi laikas papasakoti visą istoriją iš pat pradžių.
Kartą prieš savaitę grįžau iš muzikos mokyklos ir
netikėtai radau atvykusių svečių - senelę ir senelį.
Juodu atvažiavo iš Tionsbergo ir ketino pas mus nak
voti.
Mama ir Jorgenas jau buvo namie, visi keturi ne
kantriai laukė, kol aš prieškambaryje nusispirsiu batus.
Batai buvo šlapi, nešvarūs, bet tas niekam nerūpėjo.
Visi sėdėjo ir galvojo apie visai ką kita. Pajutau, kad
kažkas atsitiko.
Mama pasakė, kad Miriama jau paguldyta. Turint
galvoje senelės ir senelio viešnagę, tai buvo visai ne
blogai. Juk juodu nėra Miriamos seneliai. Miriama turi
savo senelį ir senelę. Juodu irgi malonūs žmonės ir kartais mus aplanko. Bet juk ne veltui sakoma: „Kraujas
tirštesnis už vandenį".
Įėjau į svetainę ir atsisėdau ant kilimo. Visų veidai
man pasirodė tokie reikšmingi, kad pagalvojau, jog
atsitiko kažkas rimta. Pastarosiomis dienomis, regis,
mokykloje neiškrėčiau jokios kvailystės, iš fortepijono
pamokos grįžau įprastu laiku, o nuo tada, kai iš vir
tuvės spintelės nukniaukiau dešimt kronų, praėjo jau
keletas mėnesių. Todėl ramiai paklausiau:
10
Josteiti Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 11/178
- Kas atsitiko?Tada senelė ir pradėjo pasakoti, jog radusi laišką,
kurį tėtė prieš pat savo mirtį parašė man. Man keistai sugniaužė krūtinę. Nuo jo mirties praėjo vienuolika
metų. Aš net nesu tikras, ar gerai jį prisimenu. Tėvo
laiškas... Tai atrodė taip nepaprasta, sakytum, testamentas ar kas panašaus.
Pamačiau, kad senelė ant kelių pasidėjusi didelį
voką. Padavė jį man. Vokas buvo užklijuotas, o ant
voko užrašyta: „Georgui". Rašysena buvo ne senelės, ne mamos ir ne Jorgeno. Atplėšiau voką ir ištraukiau
storą pluoštą lapų. Pirmojo puslapio viršuje perskaičiau:
Ar tvirtai sėdi, Georgai? Įsitverk į ką nors. Noriu pa
pasakoti tau jaudinamą istoriją.
Pajutau, kaip visas suvirpėjau. Ėmė svaigti galva. Kas gi čia dabar? Tėvo laiškas... Bet ar jis tikras?
„Ar tvirtai sėdi, Georgai?" Man pasirodė, kad girdžiu jo griausmingą balsą. Ne vaizdajuostėje, o taip,
11 Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 12/178
tarytum tėtė staiga būtų prisikėlęs ir sėdėtų kartu su
mumis šiame kambaryje.
Nors voką man padavė užklijuotą, paklausiau, ar
kas iš suaugusiųjų skaitė man skirtą laišką. Visi pa
purtė galvas ir pasakė, jog niekas nėra skaitęs nė vieno
sakinio.
- Nė vieno skiemens, - pasakė Jorgenas kiek sutri
kęs, nors jam tai visai neįprasta. Bet gal aš duosiąs pa
skaityti ir jiems, kai perskaitysiąs pats, pridūrė jis. Man
pasirodė, kad Jorgenui labai rūpi, kas galėtų būti tame
laiške. Pajutau, kad jį tarytum kažko graužia sąžinė.
Senelė ėmė aiškinti, kodėl juodu su seneliu tą popie
tę sėdę į automobilį ir atvažiavę į Oslą. Ji pamaniusi,
kad dabar galbūt įminsime seną mįslę. Jos žodžiai man
pasirodė gana paslaptingi. Jie ir buvo paslaptingi.
Sirgdamas tėtė sakė mamai norįs kai ką parašyti
man. Laišką, kurį aš galėsiąs perskaityti, kai užaugsiu.
Bet to laiško niekada niekas nematė. O dabar man jau
penkiolika metų.Staiga senelė prisiminė kitą dalyką, kurį buvo sakęs
tėtė. Jis griežtai pareikalavo, kad niekas nesumanytų
išmesti raudonojo vaikiško vežimėlio. Senelė tvirtino
žodis žodin prisimenanti, ką jis pasakė, kai gulėjo li
goninėje: „Nieku gyvu neišmeskite to vežimėlio. Labai
jus prašau. Pastaraisiais mėnesiais jis taip daug reiškė
man ir Georgui. Noriu, kad jis liktų Georgui. Papasa
kokite jam tai kada nors. Tada, kai bus suaugęs ir viską
supras. Labai noriu išsaugoti vežimėlį jam".
12
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 13/178
Todėl senojo vežimėlio niekas neišmetė, neatida
vė sendaikčių parduotuvėn. Apie tai papasakojo ir
Jorgenui. Kai tik Jorgenas atsikėlė gyventi į Kamanių
gatvę, jį įspėjo, kad nevalia liesti vieno daikto - rau
donojo vežimėlio. Jis sąžiningai laikėsi nurodymo ir
savo dukteriai Miriamai nupirko naujutelaitį vežimėlį.
Gal jam būtų ir nepatikę vežioti savo dukterį tuo pa
čiu vežimėliu, kuriuo tėtė prieš daugelį metų vežiojo
mane. Gal Jorgenas tiesiog norėjo naujo, madingesnio
vežimėlio. Jis stengiasi sekti madas, gal yra net kiek
tuščiagarbis.
Taigi tėtė kalbėjo apie laišką ir vaikišką vežimėlį.
Bet senelei prireikė vienuolikos metų, kad įmintų mįs
lę. Tik dabar jai atėjo į galvą mintis gerai apžiūrėti vežimėlį, stovintį įrankių sandėlyje. Ji neklydo. Vežimėlis
nebuvo tik vežimėlis. Tai buvo pašto dėžutė.
Nežinojau, ar tikėti šia istorija. Niekada negali ži
noti, ar tėvai ir seneliai pasako visą tiesą, ypač kai kal
bama apie „jautrius klausimus", kaip mėgsta sakyti senelė.
Didžiausia mįslė man šiandien atrodo tai, kad prieš
vienuolika metų niekas nesugebėjo įjungti senojo tė
tės kompiuterio. Juk tuo kompiuteriu tėtė rašė man
laišką! Aišku, jie bandė jį įjungti, bet jiems neužteko
vaizduotės atspėti slaptą tėtės kodą. Jį sudarė devynios
raidės - tokie tada buvo kompiuteriai. Net mama neat
spėjo kodo, tiesiog neįtikėtina. Taigi kompiuteris buvo
užkeltas į palėpę.
13 Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 14/178
Bet apie tėtės asmeninį kompiuterį aš dar papasakosiu.
Dabar laikas leisti prabilti mano tėtei. Kartais įterpsiu ir savo aiškinimų, be to, parašysiu pabaigos žodį. Turiu tai padaryti, nes savo ilgame laiške tėtė manęs rimtai kai ko klausia. Jam labai svarbu, ką atsakysiu į šį klausimą.
Pasiėmiau butelį kokakolos ir nusinešiau laišką į
savo kambarį. Kai dėl viso pikto užsirakinau duris, mama bandė protestuoti, bet greitai suprato, jog tai nieko nepadės.
Skaityti laišką žmogaus, kurio jau nebėra gyvo,
man pasirodė toks rimtas ir svarbus dalykas, kad negalėjau pakęsti minties, jog giminės visą laiką šmi- žinės po mano kambarį. Šiaip ar taip, tai mano tėvo
laiškas, o tėvo nebėra jau vienuolika metų. Man reikia
susikaupti.
Keista buvo laikyti rankose storą pluoštą lapų. Jaučiausi tarytum aptikęs nematytą albumą su naujutelaitėmis tėtės ir mano nuotraukomis. Už lango tirštai krito snaigės. Snigti pradėjo man grįžtant iš muzikos
mokyklos. Ko gero, sniegas ilgai neužsigulės. Juk dar
tik lapkričio pradžia.Atsisėdau ant lovos ir pradėjau skaityti.
14 Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 15/178
Ar tvirtai sėdi, Georgai? Įsitverk į ką nors. Noriu pa pasakoti tau jaudinamą istoriją. Gal tu patogiai įsitaisei
ant geltonosios odinės sofos? Žinoma, jeigu jūs jos dar
neišmetėte ir nenusipirkote naujos. To aš negaliu žinoti.
Beje, man malonu įsivaizduoti tave sėdintį ir supama jame krėsle žiemos sode. Juk tau visada patikdavo jame
sėdėti. O gal išėjai į terasą? Nežinau, koks dabar metų
laikas. Pagaliau, gal jūs išsikėlėte iš Kamanių gatvės kur
nors kitur. Iš kur man žinoti? Aš nieko nežinau. Nežinau, kas dabar Norvegijos mi
nistras pirmininkas. Kokia Jungtinių Tautų generalinio
sekretoriaus pavardė? Na, o tu... Ar žinai, kokie stebė
jimai šiuo metu atliekami Hablo teleskopu? Ar astrono mai sužinojo ką nors nauja apie tai, kaip suręstas mūsų
kosmosas?
Ne kartą bandžiau galvoti, koks bus pasaulis po keleto
metų, bet niekaip nesugebėjau bent apytikriai įsivaizduoti
tavęs ir tavo gyvenimo. Pažįstu tave tik tokį, koks buvai. Net nežinau, kiek tau metų dabar, kai skaitai šį mano
laišką. Gal dvylika, gal keturiolika? O aš, tavo tėvas, jau
seniai nebegyvenu šiame laike.
15
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 16/178
Tiesą sakant, jaučiuosi lyg vaiduoklis ir kiekvieną kartą, kai apie tai pagalvoju, man užgniaužia kvapą. Imu supras
ti, kodėl vaiduokliai ūkčioja ir dejuoja tarytum audringas
vėjas. Jie nenori gąsdinti artimųjų. Tiesiog labai skaudu
kvėpuoti kitame laike nei tas, kuris buvo jiems skirtas. Būtyje mums skirta ne tik ribota erdvė. Ribotas ir
mūsų laikas. Ką gi, taip jau yra. Ir man nelieka nieko kito kaip pra
dėti nuo to, kas mane supa dabar. Rašau tau 1990 metų
rugpjūčio mėnesį.
Šiandien, kai tu skaitai šį laišką, tikriausiai jau pamir šai daug ką iš to, ką mudu išgyvenome tais šiltais vasaros
mėnesiais, kai tau buvo treji su puse metų. Bet kol kas
dienos priklauso mums, mudviem dar liko daug gražių
valandų, ir jas mes galėsime praleisti kartu. Pasakysiu tau, apie ką šiuo metu dažnai galvoju: kiek
viena kartu praleista diena, kiekvienas mažas naujas da
lykėlis, kurį mudu su tavimi atrandame, leidžia man ti kėtis, kad tu mane geriau prisiminsi. Skaičiuoju savaites ir dienas. Štai antradienį mudu stovėjome ant Triuvano
bokšto, po mūsų kojomis plytėjo pusė karalystės. Mudvie jų žvilgsnis siekė net iki Švedijos. Mama taip pat buvo su
mumis. Bet ar tu prisimeni? Jei ne, pabandyk prisiminti, Georgai. Padaryk tai, pa bandyk prisiminti, viskas slypi tavo viduje.
Ar prisimeni didelį žaislinį traukinį? Tu su juo žai di kasdien, žaidi valandų valandas. Štai ir dabar aš į jį
16
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 17/178
žvelgiu. Dabar, kai rašau, ant prieškambario grindų guli
išmėtyti bėgiai, traukinys ir spalvoti keltai. Viskas taip,
kaip tu prieš valandėlę palikai. Turėjau plėšte atplėšti
tave nuo žaidimo, kad nepavėluotume į darželį. Man vis
rodosi, kad mažos tavo rankos dar tebeliečia žaisliukus.
Neišdrįsau pajudinti nė vieno.
Ar prisimeni kompiuterį, kuriuo mudu laisvomis die
nomis žaidžiame kompiuterinius žaidimus? Jis dar visiš
kai naujas, todėl visą laiką stovėjo mano darbo kambary je, bet praėjusią savaitę perkėliau į svetainę. Dabar man
labiausiai patinka sėdėti čia, kur mėtosi visi tavo daiktai.
Po pietų ir tu būni čia, ir mama. Senelis ir senelė dabar
mus dažniau aplanko. Tai puiku.
Ar prisimeni žaliąjį triratuką? Antai jis stovi lauke ant žvyruoto takelio, dar visiškai naujas. Jei tu jo nepa
miršai, tai gal tik todėl, kad jis vis dar mėtosi kur nors
garaže ar įrankių sandėliuke. Įsivaizduoju, koks jis jau
senas. Niekas juo nesivažinėja. O gal jį atidavėte į sen
daikčių parduotuvę?O kaip raudonasis vaikiškas vežimėlis, Georgai? Iš
tikrųjų, kaip jis?
Turėtum bent šiek tiek prisiminti mūsų pasivaikščioji
mus prie Sogno ežero. Arba savaitgalius kalnų trobelėje.
Kartą tris savaitgalius iš eilės kopėme į Fjelstioleną. Bet
daugiau tavęs tikrai nieko neklausinėsiu. Galbūt tu vi
siškai nieko neprisimeni iš to gyvenimo, kai Georgo laikas
kartu buvo ir mano laikas. Tebūnie taip, kaip yra.
V Mpr̂ niip <;papelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 18/178
Žadėjau tau papasakoti vieną istoriją. Tačiau nelengva rasti šiam laiškui tinkamą toną. Galbūt jau padariau
klaidą kreipdamasis į tą mažylį, kurį, man rodos, taip
gerai pažįstu. Juk dabar, kai skaitai šias eilutes, jau nesi
mažas. Tu jau nebe tas mažas berniukas su geltonomis
garbanėlėmis. Atrodau tarsi sena tetulė, saldžiu balseliu kalbinanti
mažą vaiką. Tai kvaila. Juk kreipiuosi į suaugusį Georgą, į tą, kurio nespėjau pamatyti, su kuriuo negalėjau rimtai
pasikalbėti.
Žiūriu į laikrodį. Praėjo vos valanda, kai grįžau paly dėjęs tave į darželį.
Kai važiuojame per tiltą, tu visada nori išlipti iš ve žimėlio ir įmesti į upelį pagaliuką ar akmenį. Kartą radai
tuščią limonado butelį ir įmetei į vandenį. Nebandžiau
tavęs sustabdyti. Šiomis dienomis leidžiu tau šiek tiek
daugiau, negu leidžiama kitiems vaikams. O kai nueina
me į vaikų darželį, tu greitai bėgi į savo skyrių, mes vos spėjame ištarti vienas kitam „sudie". Lyg ne man reikė
tų labiausiai skubėti, o tau. Keista, kai apie tai galvoji.
Kartais atrodo, kad seni žmonės turi daugiau laiko negu
maži vaikai, kuriems prieš akis visas gyvenimas.
Negaliu pasigirti, kad esu senas. Manau, kad esu palyginti jaunas vyras, bent jau jaunas tėvas. Ir vis dėlto
labai norėčiau sustabdyti laiką. Apsidžiaugčiau, jei kuri
nors diena truktų visą amžinybę. Žinoma, ateis vakaras
ir naktis. Juk diena ir naktis keičia viena kitą įprastu rit-
18
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 19/178
mu. Bet rytojaus diena galėtų prasidėti ten, kur prasidėjo
vakarykštė. Netrokštu pamatyti ir patirti nieko daugiau negu jau
esu patyręs. Tik labai norėčiau išlaikyti tai, ką turiu. Bet
ateina vagis, Georgai. Nekviesti svečiai siurbia mano gyvybės jėgas. Kaip jie drįsta!
Man labai gera ir kartu labai sunku šiomis dienomis
lydėti tave į darželį. Man dar nesunku vaikščioti, ne sunku stumti tavo vežimėlį, bet žinau, kad mano kūnas
labai serga.Yra gerų ligų, kurios priverčia ligonį staiga gultis į
lovą ir kelias dienas pagulėti. Bloga liga paprastai trunka
ilgai, galų gale apverčia tavo gyvenimą aukštyn kojomis
ir amžiams paguldo tave į žemę. Gal tu nė negirdėjai, kad
aš buvau gydytojas, nors tikriausiai mama tau apie tai
pasakojo. Šiuo metu mane išleido atostogų, poliklinikoje
nebedirbu, bet žinau, ką sakau. Nesu „lengvas" ligonis.
Taigi šiame mūsų pokalbyje, šiame paskutiniame mudviejų susitikime yra du laikai. Tarytum mudu kiekvienas stovėtume ant dviejų rūkuose paskendusių kalnų viršū nių ir mėgintume pažvelgti į vienas kitą. Mus skiria slė nis, pažadėtoji žemė, kurią tu jau perėjai žengdamas savo
gyvenimo keliu ir kurioje aš tavęs niekada nepamatysiu.
Mėginsiu atsižvelgti ir į laiką, kai rašau šias eilutes, kol
tu būni darželyje, ir į laiką, kai tu skaitai, į laiką, kuris
priklauso tik tau. Žinoma, jei kada nors galėsi visa tai perskaityti.
19
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 20/178
Be galo sunku rašyti sūnui, kurį netrukus paliksi. Turbūt gana skaudu ir visa tai skaityti. Bet juk tu jau
beveik vyras, jei aš pajėgiau užrašyti šias eilutes popie riuje, turėk kantrybės ir jas perskaityk.Turbūt supranti, jog aš atviromis akimis žvelgiu į fak
tą, kad man tikriausiai teks palikti viską - saulę ir mėnulį, viską, viską, kas yra šioje žemėje, o svarbiausia - mamą
ir tave. Tai tiesa, kuri man netelpa galvoje.Georgai, noriu kai ko tavęs rimtai paklausti. Todėl ir
rašau šį laišką. Bet kad galėčiau tave paklausti, pirma
turiu, kaip žadėjau, papasakoti tau jaudinamą istoriją. Norėjau kada nors gyvenime papasakoti tau apie Mer
gaitę su apelsinais. Šiandien, kai rašau šias eilutes, tu
dar per mažas ir nieko nesuprastum. Taigi tegul tai bus
mano mažas palikimas tau. Tegul toji istorija guli kur
nors paslėpta ir laukia, kol tavo gyvenime ateis tinkama
diena.Štai dabar toji diena atėjo.
Perskaitęs iki šios vietos, pakėliau galvą. Daug kartų
mėginau prisiminti tėvą, mėginu ir dabar. Jis mane to
prašo. Bet viskas, ką aš, kaip man atrodo, prisimenu,
atėjo iš vaizdajuosčių ir fotografijų.Prisimenu, kad vaikystėje turėjau ilgą žaislinį trau
kinį, bet tas man nepadeda prisiminti tėvo. Žaliasis
triratukas tebestovi garaže, todėl irgi prisimenu jį nuo
20 Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 21/178
vaikystės. O raudonasis vežimėlis visą laiką mėtėsi įrankių sandėliuke. Bet niekaip negaliu prisiminti pasivaikščiojimų prie Sogno ežero. Neprisimenu ir to, kad
mudu su tėvu lipome į Triuvano bokštą. Bokšte keletą
kartu esu buvęs, bet ten kopėme su mama ir Jorgenu. Kartą - tik aš ir Jorgenas. Tai buvo tomis dienomis, kai mama, ką tik pagimdžiusi Miriamą, gulėjo ligoninėje.
Žinoma, puikiai prisimenu mūsų trobelę Fjelstiole-
ne, bet tėvo tuose mano prisiminimuose visiškai nėra,
tik mama, Jorgenas ir mažoji Miriama. Kalnų trobelėje yra sena įrašų knyga. Daug kartų skaičiau, ką tėvas
joje įrašė prieš mirtį. Tik bėda, kad visiškai išgaravo
iš galvos tie dalykai, apie kuriuos jis rašo. Įrašai šiek
tiek primena nuotraukas ir vaizdajuostes. „Velykų išvakarėse Georgas iš sniego nulipdė trobelę ir uždegė
joje žvakutes". Aišku, dažnai skaitydavau tuos įrašus, kai kuriuos moku atmintinai. Bet negaliu aiškiai įsivaizduoti, kad ten aprašomuose įvykiuose būčiau da
lyvavęs aš. Man buvo ne daugiau kaip pustrečių metų, kai mudu su tėte pastatėme rekordiškai didelį sniego
namelį ir uždegėme jame žvakutes. Išliko ir to namelio
nuotrauka, bet ji tokia tamsi, kad matyti vien žvakučių
apšviesti langai.
Man pasirodė svarbus ir kitas dalykas, kurio tėtė
klausė pačioje ilgo laiško pradžioje:
21 Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 22/178
Ar žinai, kokie stebėjimai dabar atliekami su Hablo te
leskopu? Ar astronomai sužinojo ką nors nauja apie tai,
kaip suręstas mūsų pasaulis?
C t t*Kai perskaičiau šias eilutes, nugara perbėgo šiur
pulys. Ką tik baigiau įdomų rašinį apie kosminį teles
kopą, angliškai vadinamą Hubble Space Telescope. Kiti
klasės mokiniai rašė apie anglų futbolą, Space Girls
arba apie Roaldą Dalį. O aš nuėjau į biblioteką, susiieškojau viską, kas tik įmanoma, apie Hablo teleskopą ir
parašiau apie tai rašinį. Prieš kelias savaites atidaviau
rašinį mokytojui, ir mokytojas mano sąsiuvinyje pažy
mėjo, jog jam padarė labai gerą įspūdį, kad aš „taip
brandžiai, savarankiškai ir išradingai nagrinėju sudėtingą medžiagą". Skaitydamas mokytojo žodžius kaip
niekada didžiavausi savimi. Virš šio sakinio mokytojas
dar užrašė: „Gėlės astronomui - mėgėjui!" Ir nupiešė
gražią puokštę.
22 Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 23/178
Gal tėvas sugebėjo įžvelgti ateitį? Ar jis tiesiog visiškai atsitiktinai paklausė apie Hablo teleskopą praėjus vos kelioms savaitėms, kai baigiau rašinį?
Ar tėvo laiškas tikras? Gal tėvas vis dar gyvas? Man
vėl nugara perbėgo šiurpas.Sėdėjau ant lovos ir svarsčiau. Hablo teleskopą į or
bitą aplink Žemę iškėlė kosminis laivas „Discovery"
1990 metų balandžio 25 dieną. Kaip tik tuo metu tėvas
susirgo. Jis susirgo tuoj po 1990 metų Velykų švenčių.
Tai aš gerai žinau, tik niekada nepagalvojau, kad tai atsitiko kaip tik tada, kai aplink Žemę pradėjo skrieti Hablo teleskopas. Bet gal tėvas žinojo, kad susirgo tą
pačią dieną, kai iš Kanaveralo kyšulio pakilo „Disco
very" su Hablo teleskopu, galbūt tą pačią valandą-, tą pačią minutę?
Jei taip, suprantu, kad jam labai rūpėjo, ką parodys kosminis teleskopas. Netrukus pastebėta, kad pagrindiniame teleskopo veidrodyje buvo nemaža kliauda,
šlifavimo netikslumas. Mano tėvas negalėjo žinoti, kad tą kliaudą pašalino kosminio laivo „Endeavour" astro
nautai 1993 metų gruodžio mėnesį. Tai įvyko praėjus trejiems metams po tėvo mirties. Aišku, jis nieko nežinojo ir apie papildomus įrenginius, įmontuotus 1997
metų vasarį.Tėvas mirė nesužinojęs, kad Hablo teleskopas atsiuntė į Žemę ryškiausias kosmoso nuotraukas, kokios
tik kada nors buvo žinomos. Daugelį iš jų susiradau
internete, pasidariau daugybę išrašų ir juos panaudo-
23 Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 24/178
jau savo darbe. Keletą įdomiausių nuotraukų pasikabinau savo kambaryje, pavyzdžiui, labai ryškų žvaigždės
milžinės Eta Carina atvaizdą. Toji žvaigždė yra nutolusi
nuo Saulės sistemos aštuonis tūkstančius šviesmečių. Eta Carina - viena iš didžiausių Paukščių Tako žvaigždžių. Ji netrukus sprogs, taps supernova, o galų gale
susilies su viena neutronine žvaigžde, tai yra su juodą ja skyle. Kita mano mėgstama nuotrauka - milžiniškos dujų ir dulkių dėmės Erelio ūke (kitaip dar vadinamame M 16). Taip gimsta naujos žvaigždės!
Šiandien apie kosmosą žinome daug daugiau negu
1990 metais, ir prie to daug prisidėjo Hablo teleskopas. Jis nufotografavo tūkstančius galaktikų ir žvaigž
džių ūkų, esančių už milijonų šviesmečių nuo Paukščių Tako. Be to, teleskopas padarė keletą neįtikėtinų
kosmoso praeities nuotraukų. Gal atrodo kiek keista, kad galima nufotografuoti visatos praeitį, bet žvelgti į kosmosą yra tas pat kaip žiūrėti į tolimos praeities
laikus. Žinome, kad šviesa lekia trijų šimtų tūkstančių kilometrų per sekundę greičiu, bet vis dėlto tolimų galaktikų šviesa pasiekia mus tik per milijardus metų, nes visata beprotiškai didelė. Hablo teleskopas nufotografavo galaktikas, nutolusias nuo mūsų dau
giau kaip dvylika milijardų šviesmečių. Vadinasi, teleskopas pažvelgė į dvylika milijardų metų jaunesnės visatos istoriją. Kai apie tai galvoji, apima gana keistas
jausmas. Juk tada visatai buvo mažiau kaip milijardas metų. Hablo teleskopas leido pažvelgti atgal beveik iki
24 Josteirt Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 25/178
didžiojo sprogimo, kai buvo sukurti laikas ir erdvė.
Kai ką išmanau apie šiuos dalykus, todėl apie juos ir
rašau. Turiu susitvardyti, kad neimčiau rašyti visko,
ką žinau. Sąsiuvinyje, kurį atidaviau mokytojui, prira
šiau keturiasdešimt septynis puslapius!
Atrodo gana keista, kad tėvas rašo man apie kosmi
nį teleskopą. Visada domėjausi kosmoso tyrinėjimais.
Gal sugebėjimas pakelti žvilgsnį nuo to, kas dedasi
šios planetos paviršiuje, yra paveldimas? Bet juk galė jau pasirinkti kitą rašinio temą - kosminio laivo „Apo
lonas" programą ir pirmąjį žmogaus skrydį į Mėnulį.
Galėjau rašyti apie galaktikas ir juodąsias skyles, nes
apie tai irgi kai ką išmanau, tikriau, apie galaktikas
su juodosiomis skylėmis. Galėjau parašyti apie Saulės
sistemą, jos devynias planetas ir didįjį asteroidų žiedą
tarp Jupiterio ir Marso. Arba apie milžiniškus telesko
pus Havajuose. Bet pasirinkau Hablo teleskopą. Kaip
tėvas galėjo tai atspėti?
Lengviau suprasti, kodėl tėvas klausia apie Jungtinių Tautų generalinį sekretorių. Tikriausiai todėl,
kad mano gimimo diena - spalio dvidešimt ketvirto
ji - Jungtinių Tautų diena. Beje, generalinis sekretorius
dabar yra Kofis Ananas. Norvegijos ministras pirmi
ninkas - Kjelis Magnė Bondevikas. Jis perėmė šias pareigas iš Jenso Stoltenbergo.
Sėdėjau susimąstęs, kai į duris pasibeldė mama ir
paklausė, kaip man sekasi.
- Netrukdyk, - atsakiau jai.
25 Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 26/178
Perskaičiau vos keturis puslapius.
Visą laiką galvojau: greičiau pasakok, tėte! Pasakok
apie mergaitę su apelsinais. Esu pasirengęs. Atėjo diena. Atėjo laikas skaityti.
Istorija apie Mergaitę su apelsinais prasideda vienų
popietę, kai prie Nacionalinio teatro laukiau tramvajaus. Buvo aštuntojo dešimtmečio pabaiga, vėlyvas ruduo.
Prisimenu, galvojau apie medicinos studijas, kurias
ką tik buvau pradėjęs. Sunku įsivaizduoti, jog kada nors būsiu mokslus baigęs gydytojas, jog pas mane ateis pa cientai ir atiduos savo likimą į mano rankas. Sėdėsiu prie didelio rašomojo stalo apsivilkęs baltu chalatu ir sakysiu:
„Teks atlikti kraujo tyrimą, ponia Arba: „Ar se niai jaučiate tuos skausmus?" Pagaliau atvažiavo tramvajus. Pamačiau jį iš tolo. Iš
pradžių jis pravažiavo pro Stortingą, paskui nusileido
Stortingo gatve. Keista, bet vėliau, galvodamas apie tai,
niekaip negalėjau prisiminti, kur ir kokiu tikslu tada va žiavau. Šiaip ar taip, įšokau į mėlyną Frognerio linijos
tramvajų. Tramvajus buvo sausakimšas. Pirma, kas patraukė mano žvilgsnį, buvo juokinga
mergiotė tramvajaus viduryje su dideliu popieriniu mai-
26
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 27/178
sėliu, pilnutėliu gražiausių apelsinų. Mergaitė vilkėjo
sena oranžine sportine striuke. Prisimenu, pagalvojau,
jog maišelis, kurį ji spaudė prie krūtinės, toks didelis ir sunkus, kad ji gali jo neišlaikyti ir tuoj tuoj išmesti. Bet
pirmiausia įsidėmėjau ne maišelį su apelsinais, o pačią
mergaitę. Staiga suvokiau, kad ji kažkokia nepaprasta,
kad ji be galo paslaptinga ir patraukli. Be to, pamačiau, kad ir ji žiūri į mane, tarytum iš
skirdama iš visų tų žmonių, griūte griūvančių į tramva jų. Tai įvyko per vieną sekundę. Mudu iš karto pasijuto me lyg sąmokslininkai. Vos įlipau į tramvajų, ji įsmeigė
į mane akis, ir turbūt aš pirmas nukreipiau žvilgsnį į šalį, nes tais laikais buvau labai drovus. Vis dėlto prisi
menu, jog per tą neilgą kelionę aiškiai ir neabejodamas pagalvojau, kad tos mergaitės niekada nepamiršiu. Ne
žinojau nei kas ji tokia, nei kuo vardu, bet nuo pirmos valandėlės pajutau, kad ji mane traukia neįsivaizduo
jama jėga.
Buvo puse galvos už mane žemesnė, plaukai ilgi ir tamsūs, akys rudos. Jai galėjo būti apie devyniolika metų.
Žiūrėdama į mane, tarytum linktelėjo, nors jos galva nė nekrustelėjo, valiūkiškai nusišypsojo, lyg būtume seni
pažįstami arba - nedvejodamas galiu tai pasakyti - lyg
kažkada, labai labai seniai būtume su ja išgyvenę ištisą
gyvenimą, tik ji ir aš. Jos rudos akys tarytum norėjo man
tai priminti.Šypsantis skruostuose jai atsirasdavo duobutės. Kaž
kodėl ji man pasirodė panaši į voverę, buvo tokia žvali
27 Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 28/178
ir vikri. Jei mes iš tikrųjų su ja nugyvenome gyvenimą, tai galbūt kaip dvi voverės miške, pagalvojau, galbūt tai
buvo dviejų žaidžiančių voverių gyvenimas. Toji mintis
man pasirodė gana maloni. Bet kodėl ji taip gudriai ir įžūliai šypso? Ar ji tikrai
šypsosi man? Gal tik pagalvojo kažką juokinga, gal tai
neturi su manimi nieko bendra? O gal juokiasi iš ma nęs? Taip irgi gali būti. Bet juk aš nesu juokingas, ma nau, atrodau toks kaip visi. Tai ji, spausdama prie krūti nės didelį apelsinų maišelį, atrodo truputį juokingai, ne
aš. Gal todėl ir šypso, iš savęs? Gal tai autoironija? Ne visi žmonės jos turi.
Nedrįsau dar kartą pažvelgti jai į akis. Žiūrėjau tik
į didelį apelsinų maišelį. Vis galvojau, kad tuoj tuoj jį
paleis. Ji neturi jo paleisti, bet vis tiek paleis. Maišelyje buvo mažiausiai penki kilogramai apelsinų,
gal aštuoni, gal dešimt.
Tramvajus kilo Drameno gatve. Įsivaizduok tą vietą. Tramvajus stabteli, trūkčioja, vėl stabteli ties Amerikos
pasiuntinybe, sustoja Solio aikštėje, ir štai jam sukantis į
Frognerio gatvę atsitinka tai, ko visą laiką bijojau. Staiga
tramvajus grėsmingai pasvyra, mergaitė su apelsinais su
svyruoja, ir aš per vieną sekundės dalelę suvokiu, jog tu riu išgelbėti apelsinus nuo pražūties. Ak, ne... Na, štai! Kaip tik čia padarau lemtingą klaidą, neteisingą judesį.
Tik paklausyk: ryžtingai ištiesiu abi rankas, vieną pakišu
po rudu popieriniu maišeliu, o antrąja tvirtai apkabinu
28
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 29/178
mergaitę. Ir ką tu manai? Mergaitė oranžine striuke, aiš
ku, paleidžia maišelį su apelsinais, tikriau sakant, tai aš
atlaisvinu jos tvirtą glėbį, tarytum iš pavydo norėdamas
pašalinti apelsinus iš kelio, o liūdnas rezultatas yra tas,
kad trisdešimt ar keturiasdešimt apelsinų pabyra kelei
viams ant kelių, ant grindų, nurieda per visą tramvajų.
Gyvenime esu pridaręs daug kvailysčių, bet toji pati di
džiausia. Tokios sąmyšio akimirkos dar niekada nebuvo
tekę patirti.
Tiek šį kartą apie apelsinus. Tegul jie rieda į visas
puses, per visą tramvajų. Juk mano istorijoje iš tikrųjų
svarbiausia ne jie. Mergaitė greitai atsigręžia į mane,
ji jau nebesišypso. Iš pradžių atrodo nuliūdusi, veidu
perbėga niūrus šešėlis. Nežinau, ką tuo metu galvoja, ne galiu to žinoti, bet iš veido matau - tuoj pratrūks verk
ti. Atrodo, kiekvienas apelsinas jai nepaprastai svarbus,
kiekvienas absoliučiai nepakartojamas. Viskas trunka
neilgai, nes kitą akimirką ji priekaištingai pažvelgia į
mane, tarytum aiškiai sakydama, jog aš kaltas dėl to, kas atsitiko. Jaučiuosi, lyg būčiau sugriovęs jai gyvenimą,
nekalbu jau apie savąjį. Jaučiuosi, tarytum sužlugdęs
visą savo ateitį.
Jei tu būtum buvęs su manimi, Georgai, gal būtum
išgelbėjęs padėtį, pasakęs ką nors juokinga, viską sušvel ninęs. Bet aš tuo metu negalėjau įsitverti tavo mažutės
rankos. Tai buvo daug metų prieš tau gimstant.
Labai susigėdęs imu keturpėsčias tarp purvinų batų ir
batelių rankioti apelsinus. Bet išgelbėti pavyksta nedaug.
29
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 30/178
Greitai pamatau, kad maišelis perplyšo, iš jo dabar jokios
naudos.
Man pasidarė skaudu ir kartu juokinga, kad tiesio gine prasme išsitiesiau ant pilvo prieš jaunąją moterį.
Kai kurie keleiviai ima juoktis, bet tik patys linksmiausi.
Netrūksta ir rūsčių veidų. Tramvajus kimšte prisikimšęs,
spūstis beveik nepakenčiama. Jaučiu, kad visi keleiviai,
matę, kas įvyko, laiko mane kaltu, nors iš tikrųjų aš tik
norėjau būti galantiškas ir išgelbėti mergaitės nešulį.
Paskutinis vaizdas, kurį prisimenu iš tos nelemtos ke
lionės, yra toks: aš atsistoju, rankose laikau tiek apelsinų,
kiek tik galiu apimti, du įsidėjau į kelnių kišenes. Mergai
tė oranžine striuke žvelgia man tiesiai į akis ir kandžiai
prataria:- Nevykėli!
Tai, be abejo, priekaištas. Bet netrukus ji, regis, at
gauna gerą nuotaiką ir tarytum susitaikydama, tarytum
pašaipiai sako:
- Malonėkite man duoti vieną apelsiną.- Atleiskite, - vos sulemenu, - atleiskite!
Tramvajus sustoja ties Miolhauseno kavinuke Frogne-
rio rajone, durys atsidaro, aš linkteliu galva šiai, mano
akimis, kone pasakiškai megaitei, o ji pasigriebia man iš
delno vieną apelsiną ir dingsta gatvėje kaip žaisminga
pasakos fėja.
Tramvajus vėl trūkteli ir toliau važiuoja Frognerio
gatve.
30
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 31/178
„Malonėkite man duoti vieną apelsiną". Georgai! Bet
juk tai buvo jos apelsinai, spaudžiau juos rankose, du
įsikišau į kišenes, o kiti ridinėjosi tramvajaus grindimis.Staiga likau vienas su pilnomis rankomis apelsinų,
kurie juk buvo ne mano. Pasijutau kaip negrabus apelsi
nų vagis. Kai kurie keleiviai negailėjo pašaipių užuominų
šia linkme. Nebeprisimenu, ką tada galvojau, išslinkau iš
tramvajaus kitoje stotelėje, Frognerio aikštėje. Išlipdamas troškau tik vieno - rasti tokią vietą, kur
galėčiau atsikratyti apelsinų. Turėjau balansuoti kaip ak
robatas, kad jų neišmesčiau, bet vienas vis tiek nukrito
ant grindinio, o aš, aišku, negalėjau pasilenkti ir jo pa
kelti.
Netrukus pamačiau moterį, stumiančią vaikišką ve
žimėlį. Ji kaip tik ėjo pro senąją žuvies parduotuvę, tą
Frognerio aikštės pakraštyje. (Tiesa, nežinau, ar ji ten
dar tebėra.) Iš lėto prieinu prie moters su vežimėliu, pa
juntu progą atsikratyti nelemtų apelsinų, išbertu juos ant
rausvos kūdikio antklodės, taip pat ir tuos du, kurie buvo
kišenėse. Viskas įvyksta per vieną dvi sekundes.
Jei būtum matęs tos moters veidą, Georgai! Jaučiau,
kad turiu ką nors pasakyti. Pasakiau, jog prašau priimti
mažą dovanėlę kūdikiui. Juk jau vėlyvas ruduo, svarbu,
kad visi vaikai gautų pakankamai vitamino C. Aš tai ge
rai žinau, nes studijuoju mediciną.
Turbūt ji pamanė, kad aš labai įžūlus, gal net girtas.
Kad esu medicinos studentas, žinoma, nepatikėjo. Bet aš
31
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 32/178
kiek įkabindamas leidausi į kojas Frognerio gatve tolyn. Galvoje sukosi tik viena mintis - reikia susirasti mergai
tę. Turiu ją kuo greičiau susitikti ir viską išsiaiškinti. Nežinau, ar gerai pažįsti tą miesto rajoną. Netrukus uždusęs atbėgu ton vieton, kur kryžiuojasi Frognerio,
Frederiko Stango, Elisenbergo ir Liovenšioldo gatvės. Čia
paslaptingoji mergaitė išlipo iš tramvajaus su vieninteliu
varganu apelsinu rankoje. Tai buvo tas pat kaip stovėti Prancūzijos sostinės Žvaigždės aikštėje. Iš čia ėjo daugy bė gatvių, nežinojau, kurią pasirinkti, o mergaitės niekur nebuvo matyti.
Tą dieną daug kartų vaikščiojau Frognerio rajone pir myn ir atgal. Buvau nuėjęs iki Briskebio gaisrinės, pas
kui iki Raudonojo kryžiaus ligoninės. Kiekvieną kartą,
kai pamatydavau ką nors panašaus į oranžinę striukę, širdis šoktelėdavo krūtinėje, bet ta, kurios ieškojau, tary tum prasmego skradžiai žemės.
Po kelių valandų pagalvojau, kad mergaitė, kurią taip
nuskriaudžiau, galbūt ramiai sėdi už lango Elisenbergo gatvėje ir slapta stebi, kaip jaunas studentas tarytum
susinervinęs veiksmo filmo personažas bėgioja gatvėmis ir niekaip negali rasti ieškomos princesės. Jam netrūksta
ryžto ir užsispyrimo, bet jos susekti jam nepavyksta. Fil
mo veiksmas įstringa.Šiukšlių dėžėje pamačiau šviežią apelsino žievelę, pa kėliau ją, pauosčiau. Jei tą žievelę numetė ji, tai buvo
paskutinis jos pėdsakas.
32
/ostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 33/178
Visą vakarą negalėjau pamiršti mergaitės oranžine
striuke. Nors gyvenu Osle, iki šiol niekada nesu jos ma
tęs, buvau tuo visiškai tikras. Pasiryžau padaryti, ką tik
galėsiu, kad vėl ją sutikčiau. Lyg burtininkui mostelėjus
lazdele, ji atsistojo tarp manęs ir viso likusio pasaulio.
Negalėjau pamiršti išbarstytų apelsinų. Ką ji ketino
su jais veikti? Tiesiog nulupti ir vieną po kito suvalgyti,
skiltelę po skiltelės, pavyzdžiui, per pusryčius ar prieš
piečius? Tokia mintis mane sujaudino. Gal ji serga ir
laikosi ypatingos dietos? Tai nėjo man iš galvos ir kėlė
nerimą.
Bet juk yra ir kitų galimybių. Gal ji norėjo pagamin
ti apelsinų drebučių daugiau kaip šimtui svečių? Mane
tuoj apėmė pavydas, kad nesu pakviestas į vaišes. Iš karto
pagalvojau, kad toje draugijoje bus smarkiai pažeista ly
čių pusiausvyra, pakviesti daugiau kaip devyniasdešimt
vaikinų ir tik aštuonios merginos. Maniausi žinąs, kodėl
taip atsitiko. Apelsinų drebučiais turėjo būti vaišinami
Verslo ekonomikos instituto studentai, švenčiantys se mestro pabaigą. Verslo ekonomikos specialybę studijuoja
daugiausia vaikinai.
Bandžiau išmesti šią mintį iš galvos, ji buvo nepakelia
ma. Kartu man rodėsi, kad Verslo ekonomikos institutas
smarkiai pažeidžia lygių galimybių reikalavimus, jei dar
neįvedė merginų kvotos. Ką gi, negalėjau nieko tvirtin
ti remdamasis vien savo fantazijomis. Gal toji mergaitė
turėjo grįžti į savo ankštą kambarėlį, išsispausti keletą
litrų apelsinų sulčių ir pasistatyti jas šaldytuve? Gal ji
33
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 34/178
nemėgsta, gal alergiška parduotuvių sultims, pagamin
toms iš pigaus Kalifornijos koncentrato?
Nei drebučiai, nei sultys neatrodė labai tikėtinos gali mybės. Netrukus man kilo labiau pagrįsta mintis. Mer
gaitė vilkėjo sena sportiška alpinisto striuke, labai panašia
į tas, kokiomis vilkėjo Roaldas Amundsenas keliaudamas
į vieną ar kitą ašigalį. Man visada sekėsi aiškinti ženklus.
Medicina tai vadina diagnostika. Jei kas vaikšto Oslo gat
vėmis su sena sportine striuke, tai tas kažką reiškia, juo
labiau jei kartu tempia didžiulį popierinį maišelį sultingų
apelsinų.
Pamaniau, kad mergaitė, matyt, rengiasi slidėmis ke
liauti po Grenlandiją ar bent jau per Hardangerio plokš-
tikalnę, todėl ketino įsidėti į šunų traukiamas roges aš tuonis ar dešimt kilogramų apelsinų, kitaip ledo dykynėje
galima mirti nuo skorbuto.
Dar kartą vaizduotė nuvedė mane neatspėjamais ke
liais. Argi poliarinė striukė ne eskimų išradimas? Aišku,
mergaitė rengiasi į Grenlandiją. Bet kaipgi bus dabar?
Kažin ar ji turės už ką nusipirkti dar vieną maišelį apel
sinų? Juk išbarsčiusi apelsinus vos vos nepravirko. Man
atrodė, kad ji labai neturtinga.
Buvo ir daugiau galimybių. Sukau galvą, svarsčiau.
Gal mergaitė gyvena didelėje šeimoje, kodėl gi ne? Kas
gali paneigti, kad ji gyvena mažame kambarėlyje netoli Raudonojo kryžiaus ligoninės ir dirba slauge? O gal
gyvena didelėje šeimoje, kurioje visi mėgsta apelsinus?
Su mielu noru būčiau aplankęs tą šeimą, Georgai. Įsi
vaizdavau juos visus sėdinčius prie didelio stalo valgo-
34
Josteiti Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 35/178
majame, viename iš tų prabangių butų Frognerio rajone su aukštais, erdviais kambariais ir gipso ornamentais ant lubų. Šeimoje, be tėvo ir motinos, septyni vaikai, keturios
seserys ir du broliai, neskaitant mergaitės su apelsinais.
Ji - vyriausia vaikų būryje, miela ir rūpestinga vyresnioji
sesutė. Dabar jai šios savybės tikrai reikalingos, nuo jų
priklauso, ar mažesnieji broliukai ir sesutės eidami į mo kyklą galės įsidėti į kuprinę po apelsiną.
Staiga mane lyg šalčio banga persmelkė kita mintis.
Gal mergaitė pati yra mažos šeimos motina, gal toji šeima
susideda tik iš jos pačios/ šaunaus vyruko, ką tik baigusio
studijuoti verslo ekonomiką, ir mažos keturių ar penkių
mėnesių dukrytės? Kažkodėl įsikaliau į galvą, kad duk
rytės vardas - Ranveiga.Turėjau apsvarstyti ir dar vieną galimybę. Gal veži mėlį su kūdikiu, užklotu rausva antklode, pro Frognerio
žuvies parduotuvę stūmė ne kūdikio motina, o mergaitės
padėjėja? Nuo šios minties man pasidarė karšta. Tokiu
atveju bent maža dalis apelsinų būtų sugrąžinta juos pir kusiai mergaitei su voverės akimis. Pasaulis staiga pasi rodė toks mažas, jame viskas turėjo prasmę.
Man visada sekdavosi sudėlioti paprastus dalykus į savo vietas, aiškinti ženklus. Mes, gydytojai, tai vadina me diagnostika. Čia galiu pridurti, kad aš pats nustačiau
savo ligą, kai pajutau, jog kažkas negerai. Tuo netgi di džiuojuosi. Tiesiog nuėjau pas vieną kolegą ir pasakiau, kas man yra. Jis ėmė tirti atidžiau. Ir tada...
Taip, Georgai. Turiu valandėlę nutraukti rašymą.
35
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 36/178
Gal tau keista, kad randu jėgų taip nerūpestingai ap
rašinėti, kas nutiko aną popietę prieš daugelį metų. Bet
prisimenu tai kaip linksmą istoriją, beveik kaip nebylų
filmą, noriu, kad ir tu pajustum tos istorijos nuotaiką.
Nemanyk, kad šiuo metu, kai rašau, mano nuotaika tokia
puiki. Būsiu atviras - jaučiuosi visiškai bejėgis, esu be
galo nuliūdęs. Nėra reikalo to slėpti, bet tau nebūtina
apie tai galvoti. Tvirtai nusprendžiau, kad tu niekada ne
pamatysi manęs verkiančio, ir visą laiką tvardausi.
Netrukus iš darbo grįš mama, o kol kas mudu su ta
vimi vieni namie. Šiuo metu tu sėdi ant grindų ir kažką
pieši spalvotais pieštukais. Tu irgi negali manęs paguos
ti. O gal vis dėlto gali? Kai kada nors ateityje skaitysi
šį laišką žmogaus, kuris kadaise buvo tavo tėvas, galbūt
tavo mintys paguos mane. Vien taip pagalvojus man jau
dabar darosi šilčiau.
Laikas, Georgai. Kas yra laikas?
Pažvelgiau į Supernovos 1987 A nuotrauką. Žvaigž
dę nufotografavo Hablo teleskopas maždaug tuo metu,
kai tėvas suprato, jog serga.Man, žinoma, gaila tėvo. Bet nežinau, ar tėvas tei
singai padarė užkraudamas man ant pečių savo skausmą. Juk vis tiek negalėjau jam padėti. Jis gyveno kitais
36 Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 37/178
laikais, negu dabar gyvename mes. Aš turiu gyventi savo gyvenimą. Jei visi žmonės raudotų skaitydami mirusių tėvų ar protėvių laiškus, jie negalėtų gyventi
savo gyvenimo.Pajutau, kaip iš akių veržiasi ašaros. Tai nebuvo
saldžios ašaros, jei tokių ašarų iš viso esama, tai buvo
karčios, sustingusios ašaros, kurios neteka skruostais,
o lieka akyse ir jas degina.
Prisiminiau, kaip mudu su mama eidavome į kapines ir tvarkydavome tėvo kapą. Perskaitęs paskutines laiško pastraipas nusprendžiau, jog daugiau ten niekada neisiu. Vienas daugiau niekada nekelsiu kojos į
kapines. Niekada.
Gal ir nėra labai sunku užaugti be tėvo. Baisu gali
pasidaryti tik tada, kai miręs tėvas staiga pradeda
kalbėti iš kapo duobės. Gal būtų geriau, jei jis duotų
sūnui ramybę. Juk pats rašo, kad grįžta į savo namus
tarytum vaiduoklis.Jaučiu, kad mano delnai šąla ir drėksta. Bet turiu
perkaityti tėvo laišką iki galo. Gal jis teisingai pasielgė,
kad pasiuntė laišką į ateitį, o gal ir ne. Kol kas neturiu
aiškios nuomonės.Tikriausiai jis buvo nemažas keistuolis, galvojau aš,
ypač tada, kai jam buvo devyniolika metų, tą rudenį
aštuntojo dešimtmečio pabaigoje. Man pasirodė, kad jis per daug suko galvą dėl tos mergiotės Frognerio tram
vajuje su apelsinų maišeliu rankose. Kas gi čia keista,
kad berniukai ir mergaitės žvilgčioja vieni į kitus. Ma
nau, kad jie tai daro nuo Adomo ir Ievos laikų.
37 Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 38/178
Kodėl jis tiesiog neparašė, kad ją įsimylėjo? Mergai
tė turbūt pajuto tai pirma, negu jis puolė gelbėti jos
apelsinų. Jis net apkabino ją ranka per liemenį. Gal tai
buvo jo nesąmoningas noras sušokti su ja apelsinų val
są Frognerio linijos tramvajuje?
Kai įsimyli vaikai, jie pradeda muštis arba rauti vie
nasldfanTpaukusyKitiimrme^į^^^^22l^™E. Devvniolikmečiartūrėtu elgtis kažkaip šauniau.
' Bet juTTpėrškare i a u JflTistorijos pradžią. Gal toji
„apelsinų, mergaitė" iš tikrųjų buvo kuo nors ypatin
ga? Jei ne, tėvas man apie ją nė nepasakotų. Jis sirgo,
žinojo, kad tikriausiai mirs. Tai, ką rašė, turbūt jam
buvo labai svarbu. Gal tai svarbu ir man?
Baigiau gerti kokakolos butelį ir ėmiau skaityti
toliau:
Ar dar kada nors sutiksiu Mergaitę su apelsinais? Gal
niekada? Gal ji gyvena kažkur toli ir į Oslą buvo atvy
kusi tik trumpai? Jei būdamas mieste pamatydavau Frognerio tramvajų,
visada atidžiai žiūrėdavau pro visus langus, ar tarp ke
leivių nepamatysiu Mergaitės su apelsinais. Daug kartų
žvalgiausi, bet nė karto jos nepamačiau. Vakarais pradė-
38 Jostein Gaatder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 39/178
jau vaikštinėti Frognerio rajone. Vos tik gatvėje pasiro dydavo geltona ar oranžinė spalva, širdis suspurdėdavo,
kad štai štai ją sutiksiu. Viltys buvo didelės, ne mažesnis
būdavo ir nusivylimas. Bėgo dienos, savaitės. Vieną pirmadienį užsukau į
kavinę Karlo Johano gatvėje, kur aš ir kai kurie mano
studijų draugai buvome, galima sakyti, nuolatiniai sve čiai. Vos įkėlęs koją per slenkstį staiga sustojau ir ėmiau
trauktis atbulas. Kavinėje sėdėjo Mergaitė su apelsinais!
Niekada nebuvau jos čia matęs, o štai dabar ji sėdėjo už
stalelio, priešais ją - puodelis arbatos, ji sklaidė kažkokią
spalvotą knygą. Atrodė, tarytum ją čia atvedė nežinoma
ranka ir tyčia pasodino, kad lauktų manęs. Ji vilkėjo tą
pačią apnešiotą striukę ir - gal tu nepatikėsi, Georgai, -
ant kelių, atrėmusi į mažą kavinės staliuką, ji laikė didelį popierinį maišelį, pilną gražiausių apelsinų.
Aš net sudrebėjau. Mergaitė su ta pačia oranžine
striuke ir tokiu pat apelsinų maišeliu man pasirodė kaip
kažkas nerealaus, tarytum miražas. Šį kartą apelsinai buvo svarbiausias dalykas, kurį turėjau išsiaiškinti. Beje,
kas tai per apelsinai! Man regėjosi, kad oranžinės apelsi nų saulutės šviečia taip skaisčiai, jog norėjau pasitrinti akis. Jie buvo aukso geltonumo, visai kitokie nei mano
kada nors matyti. Nors ir su odele, kvepėjo taip stipriai,
kad galėjau užuosti, kokie jie sultingi. Ne, tai nebuvo pa prasti apelsinai!
Atsargiai įslinkau į kavinę ir atsisėdau prie kito stalelio, už keturių ar penkių metrų nuo jos. Prieš apsispręs-
*' 39
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 40/178
damas, ką daryti, norėjau tiesiog pasėdėti ir pažiūrėti į ją, pasigrožėti tuo, kas nepaaiškinama.
Nemaniau, kad ji mane pastebėjo. Bet staiga pakėlė
žvilgsnį nuo knygos ir pažiūrėjo man tiesiai į akis. Ta rytum nutvėrė mane už rankos, suprato, kad aš jau valandėlę sėdžiu ir žiūriu į ją. Ji švelniai nusišypsojo, toji
šypsena, Georgai, būtų galėjusi ištirpdyti visą pasaulį. Jei pasaulis būtų pamatęs ta šyvsena! būtų radęs jėgų
nutraukti visus karus, nesantaiką visoje planetoje, bent; jau būtu prasidėjusios ilgos ilene
Man neliko nieko kito kaip prieiti prie jos. Ėjau iš lėto
ir pagaliau atsisėdau šalia ant laisvos kėdės. Ji nė kiek
nenustebo, nors jos akyse mačiau kažką, dėl ko suabejo
jau, ar ji atpažino žmogų, su kuriuo jau buvo susidūrusi
tramvajuje. Kelias sekundes sėdėjome netardami nė žodžio. Atro
dė, kad ji nenori iš karto pradėti kalbos. Ilgai žiūrėjo man
į akis, gal ištisą minutę. Šį kartą nevengiau jos žvilgsnio.
Pastebėjau, kad jos akių lėlytės virpa. Jos akys tarytum klausė: „Ar prisimeni mane?“ O gal: „Ar jau nebeprisi
meni manęs?“ Kažkuris iš mūsų turėjome ką nors pasakyti, bet aš
buvau labai sumišęs ir vis galvojau apie tuos laikus, kai
mudu - dvi žvitrios voveraitės - gyvenome prie miško
laukymės visiškai vieni. Ji mėgdavo nuo manęs pasislėpti,
ir aš visą laiką turėjau galvotrūkčiais bėgioti medžių ka mienais aukštyn ir žemyn, ieškoti jos, o kai pamatydavau,
ji greitai peršokdavo į kitą medį. Taip aš šuoliuodavau
40 Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 41/178
paskui ją, bet vieną dieną nusprendžiau pasislėpti pats.
Tada jau ji pradėjo vikriai vaikytis mane, o aš tupėdavau
pačioje medžio viršūnėje arba ant žemės, samanose, ir su
džiaugsmu stebėdavau, kaip ji nekantriai manęs ieško,
vejama baimingos nuojautos, kad gali niekada manęs ne
rasti...
Staiga atsitiko kažkas pasakiška, ne kažkada, mitiniais
laikais lazdynų giraitėje, o čia, Karlo Johano gatvės kavi
nėje, vidurdienį.
Padėjau kairiąją ranką ant stalelio, o ji staiga įspraudė
savo dešiniąją man į delną. Knygą uždėjo ant apelsinų
maišelio, kairiąja ranka laikė apelsinus, tarytum bijoda
ma, kad juos atimsiu ar išbersiu ant žemės.
Jau nebuvau toks sumišęs, tik jaučiau, kaip jos pirštais
į mane teka gaivi jėga. Pamaniau, kad ji turi antgamtiškų
galių, vienaip ar kitaip susijusių su apelsinais.
Paslaptis, pagalvojau aš, nuostabi paslaptis!
Negalėjau ilgiau sėdėti tylėdamas, kuris nors iš mūsų
turėjo ką nors pasakyti, nors tai galbūt nuviltų Mergai tę su apelsinais, sulaužytų jos nustatytas taisykles. Mes
visą laiką žvelgėme vienas kitam į akis. Pagaliau aš pra
tariau:
-Tu tikra voveraitė!
Vos tai ištariau, ji šyptelėjo lengvute šypsena ir švel niai spustelėjo man ranką. Paskui ją paleido, išdidžiai
pakilo nuo staliuko, suspaudė didžiulį apelsinų maišelį
ir išėjo į gatvę. Jai išeinant pamačiau, kad jos akyse su
sitvenkė ašaros.
41
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 42/178
Buvau sustingęs, man užėmė kvapą. Prieš kelias se kundes Mergaitė su apelsinais sėdėjo šalia, laikė mane už
rankos, tebejaučiau apelsinų kvapą, o štai dabar dingo. Jei
ne apelsinų maišelis, gal būtų man pamojusi. Bet ji abiem
rankomis spaudė maišelį, todėl pamojuoti buvo neįmano ma. Ir pravirko.
Aš nenusekiau jai iš paskos, Georgai. Tai irgi būtų
buvęs taisyklių pažeidimas. Buvau priblokštas, sutrikęs,
nudžiugęs. Patyriau kažką gražaus ir mįslingo, - to tu rėjo užtekti daugeliui mėnesių. Pamaniau, kad būtinai ją dar sutiksiu. Čia veikė galingos, nors nesuprantamos
jėgos. Ji buvo kažkas nauja, ji atėjo iš gražesnio pasaulio
negu mūsiškis]Kažkaip sugebėjo prasiskverbti į mūsų
tikrovę, galbūt nori čia atlikti svarbią užduotį, išgel bėti mus nuo to, ką vadiname „pilka kasdienybe". Iki šiol nieko nežinojau apie tokią užduotį ar sumanymą. Maniau, tėra viena būtis ir viena tikrovė. Šiaip ar taip,
yra du žmonių tipai. Tai Mergaitė su apelsinais ir mes.
Bet kodėl jos akyse pasirodė ašaros? Ko ji verkė? Prisimenu, pagalvojau: „Gal ji aiškiaregė?" Kitaip, ko
jai verkti žiūrint į visiškai svetimą žmogų? Bet gal ji
„pamatė", kad vieną dieną mane ištiks skaudus likimas? Keista, kad tuo metu galėjau įsivaizduoti tokius dalykus. Nors lengvai pasiduodu lakiai vaizduotei, visada
buvau ir tebesu racionalus žmogus.
42
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 43/178
Šioje savo istorijos vietoje norėčiau kai ką apibendrin ti. Pažadu, tokie apibendrinimai nebus dažni.
Jaunas vyras ir tokia pat jaunutė moteris atsitiktinai
pažvelgia vienas į kitą Frognerio linijos tramvajuje. Juo du jau nebe vaikai, bet tikrai suaugusiais jų irgi nepava dinsi. Iki šiol juodu niekada nebuvo susitikę. Po kelių mi nučių jaunuoliui pasirodo, kad mergaitė tuoj tuoj išmes
didžiulį maišelį, pilną sultingų apelsinų. Jis puola prie
jos, o rezultatas gana liūdnas - apelsinai pabyra jiems
po kojų. Mergaitė išvadina jį nevykėliu, kitoje stotelėje išlipa iš tramvajaus, prieš tai paprašiusi iš jo vieno var
gano apelsino, ir jaunuolis sumišęs linkteli galva. Praeina
kelios savaitės, ir juodu vėl susitinka kavinėje. Ir šį kartą
mergaitė laiko apglėbusi didžiulį popierinį maišelį, pilnu tėlį gražių apelsinų. Jaunuolis atsisėda prie jos staliuko, juodu valandėlę sėdi ir žvelgia vienas kitam į akis. Gal
tai pasirodys tik banali frazė, bet šešiasdešimt sekundžių
juodu žvelgia į vienas kitą taip giliai, kone iki pat sielos
gelmių, ji - į jo, jis - į jos. Ji įdeda savo ranką į jo delną, o jis pasako jai, kad ji panaši į voveraitę. Tada ji grakščiai
pakyla ir išeina iš kavinės su didžiuliu nešuliu glėbyje. Jaunuolis pamato jos akyse ašaras.
Iki šiol juodu pasakė vienas kitam keturis sakinius. Ji:
„Nevykėli!" Ji: „Malonėkite duoti man vieną apelsiną".
Jis: „Atleiskite, atleiskite!" Jis: „Tu tikra voveraitė!"Visa kita - nebylus filmas. Visa kita - mįslė.
Ar gali įminti šią mįslę, Georgai? Aš negalėjau jos įminti, gal todėl, kad pats buvau šios mįslės dalis.
43
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 44/178
Pasakojimas mane gerokai sudomino. Du kartus mergaitė pasirodė tėtei su dideliu apelsinų maišeliu
rankose. Tai atrodė paslaptinga. Paskui, netardama
nė žodžio, paėmė jį už rankos ir pažvelgė jam tiesiai
į akis, tada pakilo ir verkdama išbėgo į gatvę. Keistas
elgesys, kažkas nepaprasta.O gal tėtė pradėjo regėti vizijas?Gal Mergaitė su apelsinais buvo tai, kas paprastai
vadinama „vaizduotės vaisiumi". Juk daug žmonių
tvirtina matę Lochneso pabaisą ar, tarkime, Seljordsva- no ežero pabaisą Norvegijoje. Negali sakyti, kad jie me
luoja, bet gal tai, ką jie matė, tebuvo vaizduotės padarinys. Jei tėtė staiga pradės pasakoti, kad Mergaitė su
apelsinais vieną gražią dieną lėkė Karlo Johano gatve šunimis kinkytomis rogėmis, bus aišku, kad iš tikrųjų
jam tuo metu buvo pasimaišęs protas. Tai kiekvienam
gali nutikti, tokius dalykus reikia gydyti.
Ar Mergaitė su apelsinais buvo vaizduotės vaisius, ar paprastas žmogus iš kūno ir kraujo, - visiškai aišku, kad mano tėtei ji beprotiškai susuko galvą. Kai paga
liau atsirado proga jai ką nors pasakyti, sakinys: „Tu
tikra voveraitė", mano nuomone, buvo visiškai nevykęs. Tėtė ir pats neslepia, kad ištarė nei šį, nei tą. Ir
kodėl, po galais, jis pasakė kaip tik tai? Ne, tėte, šios
mįslės tikrai negaliu įminti.
44 Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 45/178
Nelaikau savęs labai išmintingu. Galiu sutikti su
tuo, kad ne visada lengva ką nors pasakyti mergaitei, kuri tau „krito į akį".
Jau minėjau, kad skambinu fortepijonu. Nesu labai
puikus pianistas, bet galiu beveik be klaidų paskambinti pirmąją Bethoveno „Mėnesienos sonatos" dalį. Kai vienas skambinu pirmąją „Mėnesienos sonatos"
dalį, kartais man atrodo, jog sėdžiu Mėnulyje prie di
delio fortepijono, skambinu, o Mėnulis, fortepijonas ir
aš skriejame Mėnulio orbita aplink Žemę. Fortepijono
garsai tarytum aidi po visą Saulės sistemą, na, jei ne iki pat Plutono, tai bent iki Saturno.
Neseniai pradėjau mokytis antrąją sonatos dalį - Al
legretto. Ji gerokai sunkesnė, bet labai malonu klausytis, kai man ją skambina fortepijono mokytoja. Tada
įsivaizduoju mažas mechanines prekybos centro lėles, šokinėjančias laipteliais aukštyn ir žemyn.
Trečiosios dalies nusprendžiau iš viso nesimokyti, ir ne tik todėl, kad ji per sunki. Man tiesiog jos klausantis darosi baisu. Pirmoji dalis - Adagio sostenuto - graži,
nors gal truputį niūroka, bet trečioji - Presto agitato -
tiesiog grėsminga. Jei keliaučiau kosminiu laivu ir nusileisčiau nežinomoje planetoje, o ten kokia nors vargana būtybė skambintų trečiąją „Mėnesienos sonatos"
dalį, tuoj pat vėl pakilčiau ir skrisčiau tolyn. Bet jei toji būtybė skambintų pirmąją dalį, galbūt likčiau ten
keletą dienų, šiaip ar taip, prieičiau prie skambinančios būtybės ir pasiteiraučiau apie gyvenimą muzikaliojoje
planetoje, į kurią ką tik atskridau.
45 Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 46/178
Kartą pasakiau fortepijono mokytojai, kad Bethove-
no širdyje aršiai kovoja dangus ir pragaras. Ji gerokai
nustebo ir pritarė man, sakydama, jog aš galbūt atspė jau esminį dalyką. Mokytoja papasakojo man įdomių
dalykų. Ne Bethovenas pavadino kūrinį "Mėnesienos
sonata". Jis pavadino jį Sonata eis moli, Opus 27, nr. 2, o
kitas pavadinimas Sonata quasi una Fantasia, tai reiškia
"tarytum fantazija". Mokytoja aiškino, jog toji sonata
yra per daug grėsminga, kad ją būtų galima vadinti
„Mėnesienos sonata". Ji sakė, kad vengrų kompozito
rius Ferencas Listas antrąją dalį pavadino „gėle tarp
dviejų bedugnių". Aš galėčiau ją pavadinti „linksmu
lėlių teatru tarp dviejų tragedijų".
Kaip jau minėjau, gerai suprantu, kad gali būti sunku pasakyti ką nors protinga mergaitei, kuri tau „kri
to į akį". Galiu prisipažinti, kad kaip tik šiuo metu
ir man gerokai susuko galvą vienas dalykas muzikos
mokykloje.
Pirmadieniais mano fortepijono pamoka trunka nuo šeštos iki septintos. Kaip tik tuo metu viena mergai
tė ateina į smuiko pamoką. Ji gal metais ar dvejais už
mane jaunesnė, ir, reikia pasakyti, jog man tikrai „krito
į akį". Ne sykį teko penkias ar dešimt minučių kartu
laukti pamokos. Mudu su ja beveik nesikalbame, tik
kartą prieš kelias savaites ji paklausė mane, kiek lai
ko. Lygiai tas pat pasikartojo po savaitės. Tada aš dar
pasakiau, kad lauke lyja kaip iš kibiro ir kad jos smui
ko dėklas sudrėkęs. Turiu prisipažinti, kad daugiau
46 Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 47/178
nieko nesugalvojau jai pasakyti. Jei ji nepradės su ma
nimi normaliai kalbėtis, aš irgi nieko gudraus jai ne
pasakysiu. Gal jai atrodau nesimpatiškas. Bet galimas
dalykas, kad jai patinku ir kad ji tokia pat drovi kaip
ir aš. Nežinau, kur ji gyvena, žinau tik tiek, kad vardu
Isabelė. Perskaičiau jos vardą mokinių sąraše.
Į muzikos pamokas ateiname vis anksčiau ir anks
čiau. Praėjusį pirmadienį mudu kartu išsėdėjome apie
ketvirtį valandos. Bet mudu tik sėdime kartu ir tylime
kaip žuvys. Paskui einame kiekvienas į savo klasę ir
grojame mokytojui, ką paruošėme namuose. Kartais
įsivaizduoju ją įsiveržiančią į mano klasę kaip tik tuo
metu, kai skambinu „Mėnesienos sonatą". Ją taip su
jaudina mano skambinimas, kad ji pradeda man akompanuoti smuiku. To niekada nebus, tai mano vaizduo
tės vaisius. O svajoju apie tai greičiausiai todėl, kad
niekada nemačiau jos smuiko, niekada negirdėjau, kaip
ji groja. Gal jos smuiko dėkle tėra tik išilginė fleita! (O
jos vardas visai ne Isabelė, o tiesiog Karė.)Jei ji staiga paimtų mane už rankos ir pažvelgtų tie
siai į akis, nežinau, kaip elgčiausi. Nežinau, ką dary
čiau, jei ji pradėtų verkti. Dabar atėjo į galvą mintis,
kad esu tik ketvertais metais jaunesnis negu mano tėtė
tada, kai sutiko Mergaitę su apelsinais. Suprantu, kad
jis sutriko. „Tu tikra voveraitė!" - pasakė jis.
Manau, galiu gerai suprasti tėtę. Ką gi, pasakok to
liau.
47 Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 48/178
jS » ^ tZ l t-A
Po trumpo susitikimo kavinėje pradėjau rūpestingai,
apgalvodamas ieškoti Mergaitės su apelsinais. Praėjo
daug ilgų dienų, bet nepamačiau net jos šešėlio.
Neaprašinėsiu tau savo ieškojimų ir klaidžiojimų, Ge
orgai. Tai būtų per ilgas pasakojimas. Bet aš svarsčiau,
tyrinėjau ir sykį priėjau prie tokios išvados: ir vieną, ir
kitą kartą Mergaitę su apelsinais sutikau pirmadienį. Kaip
aš neatkreipiau į tai dėmesio! Apelsinai buvo vienintelis
pėdsakas, galįs man padėti. Kur ji rado tokių apelsinų?
Frognerio parduotuvėse, žinoma, pilna apelsinų. Bet ar
tai tokie geri, tokie sultingi apelsinai, ar čia jie pigiau
si? Įnoringas pirkėjas, svarsčiau aš, pirktų juos didelia
me vaisių turguje, pavyzdžiui, Jonge, kur anais laikais
buvo didžiausias Oslo vaisių ir daržovių turgus tiems,
kas perka dideliais kiekiais. Iš ten, jei nenori leisti pinigų
taksi, galima Didžiojoje gatvėje sėsti į Frognerio tram
vajų. Kitas svarbus dalykas - rudas popierinis maišelis.
Paprastoje parduotuvėje prekės sudedamos į polietileno
maišelius. Ar ne Jongo turguje perkamos prekės dedamos
į didelius rudus popierinius maišelius, tokius, kokį laikė
mergaitė?
Tai buvo viena iš daugelio mano teorijų. Tris pirma
dienius iš eilės vaikščiojau į Jongo turgų nusipirkti tru
putį vaisių ir daržovių. Man, studentui, buvo visai ne
48
fostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 49/178
pro šalį pagerinti savo maistą. Pastaruoju metu turėjau
blogą įprotį maitintis daugiausia keptomis dešrelėmis ir
krevečių salotomis. Manau, nėra reikalo aprašinėti Jongo turgaus minią
ir maišatį, Georgai. Pats bet kada gali ją pamatyti. Pa
bandyk ten kada nors pasižvalgyti paslaptingos striuke
apsivilkusios mergaitės, besiderančios dėl dešimties ki
logramų apelsinų, arba pamėgink pastebėti tą pačią mer
gaitę, išeinančią iš turgaus su sunkiu maišeliu rankose.
Visa kita, visus kitus žmones pamiršk.
Ar matai ją, Georgai?
Pirmą ir antrą kartą manęs laukė nusivylimas, bet tre
čiąjį pirmadienį iš tolo pamačiau oranžinę striukę prie
vieno vaisių kiosko pačiame turgaus pakraštyje. Taip, tai
buvo mergaitė su sena alpinisto striuke, ji rinkosi apelsi
nus ir krovėsi į maišelį.
Nusėlinau per visą turgų ir sustojau už kelių metrų
nuo jos. Tai štai kur ji perka! Tarytum nutvėriau ją nu
sikaltimo vietoje. Jaučiau, kad man dreba keliai ir linksta kojos.
Mergaitė dar nebuvo prisikrovusi pilno maišelio. Ji
pirko apelsinus visai kitaip negu paprasti pirkėjai. Tik
paklausyk. Ilgai stovėjau ir žiūrėjau, kaip ji paima vieną
apelsiną ir atidžiai jį apžiūrinėja, paskui įsideda į maišelį
arba padeda atgal į didžiulę dėžę. Supratau, kodėl ji ne
vaikšto į paprastas Frognerio parduotuves. Jai reikia labai
daug apelsinų, kad būtų iš ko rinktis.
Su tokiu išrankumu man dar nebuvo tekę susidurti.
49
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 50/178
Įsitikinau, kad ji tikrai nespaudžia apelsinų sulčių. Bet
ką ji su jais veikia? Gal tu galėtum pasakyti, Georgai? Ar
gali suprasti, kodėl jai reikėjo mažiausiai pusės minutės
nuspręsti, ar dėti apelsiną maišelin, ar ne?
Galėjau spėti tik vieną dalyką. Matyt, mergaitė dir
ba didelio vaikų darželio virtuvėje, kur kiekvienas vaikas
priešpiečiams gauna po apelsiną. Visi žino, kad vaikai
pasižymi nepaprastu teisingumo jausmu. Mergaitės pa
reiga buvo nupirkti visiškai vienodus apelsinus, didelius,
apvalainus, švytinčius ryškia oranžine spalva. Be to, juos
reikėjo tiksliai suskaičiuoti.
Tokia mintis man atrodė įtikinama, su pagarba pagal
vojau, kad tame darželyje dirba ir daugiau tokių šaunių
darbuotojų. Bet stovėdamas vos už kelių metrų, Georgai,
greitai pamačiau, kad viskas ne taip. Buvo nesunku pa
stebėti, kad mergaitė labai stengiasi išsirinkti kiek gali
ma skirtingesnius apelsinus, skirtingo dydžio, skirtingos
formos ir spalvos. Gali įsidėmėti vieną mažą smulkmeną:
ji rinkosi ir tokius apelsinus, ant kurių buvo išlikęs apel sinmedžio lapelis!
Su palengvėjimu išmečiau iš galvos mintį apie pedan
tiškus darželio tarnautojus. Bet tai ir viskas, kuo galėjau
pasidžiaugti. Mergaitė tebebuvo man didžiausia mįslė.
Pagaliau maišelis buvo pilnas. Mergaitė sumokėjo par davėjui ir nuėjo Didžiosios gatvės link. Sekiau iš pas
kos, nusprendęs nesirodyti jai, kol įlipsime į Frognerio
tramvajų. Bet kaip tik čia suklydau. Tą dieną ji nėjo iki
Didžiosios gatvės tramvajaus stotelės. Nepriėjusi gatvės
50
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 51/178
įsėdo į baltą automobilį, „Toyotą“. Priekinėje sėdynėje jos laukė žmogus, vyras...
Žinoma, dabar negalėjau prieiti prie jos. Visai neno rėjau susipažinti su tuo vyru. Automobilis pajudėjo ir
netrukus dingo už kampo.Vis dėlto turiu tau pasakyti kai ką svarbaus: kai Mer
gaitė su apelsinais sėdo į automobilį su sunkiu nešuliu
rankose, ji staiga atsisuko ir pažvelgė į mane. Nesu visiš
kai tikras, ar pažino. Tikras esu tik tuo, kad ji, sėsdama į
baltą „Toyotą“, kurioje jos laukė kažkoks vyras, atsigręžė
ir pažvelgė į mane. Kas gi tas laimingasis vyras? Nepamačiau, kokio jis
amžiaus. Gal jos tėvas, bet gal... Na, kas žino? Gal vai
kų darželio darbuotojas? Ne, vargu ar jis važinėtu balta
„Toyota“. O gal įžūlus vikruolis, keturių mėnesių mer gaitės Ranveigos tėvas? Tam irgi trūko įrodymų. Gali mas dalykas, kad vyriškis „Toyotoje" yra slidžių žygio
po Grenlandiją bendrakeleivis. Apie tokį irgi jau seniai
galvojau, stengiausi įsivaizduoti, kas tai per tipas. Ma čiau daugybę vaizdų Grenlandijoje: kiekvienai dienai pa dalintus apelsinus, ledkirčius, specialias slidžių lazdas,
miegmaišius, primusą ir kaitinamą sultinį. Matydavau
palapinę, kurioje juodu gyvena. Palapinė, žinoma, gelto
na, o rogėse pakinkyti aštuoni šunys. Dažnai aiškiai juos matydavau! Tegul nemano, kad
juodu gali nuo manęs pasislėpti. Mano mintyse sukosi filmas. Keista pora mylių mylias keliauja slidėmis per Grenlandijos ledynus. Ji graži ir nekalta kaip sniego dei-
51
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 52/178
vė. Visai kitoks jis. Jo nosis kreiva, lūpos perkreiptos,
žvilgsnyje tamsūs kėslai, tokie tamsūs kaip ir ledyno ply
šiai, į kuriuos ji bet kada gali įkristi. (Ar jis padėtų jai
išsigelbėti, jei ji įkristų? Gal tiesiog keliautų toliau vie nas, valgytų jos apelsinus, gerai žinodamas, jog daugiau
niekada jos nesutiks?) Jis kupinas šiurkščios vyriškos jėgos, prasčiokiškas,
negražus. Šaudo poliarinius lokius panašiai kaip kitas pliaukši norėdamas užmušti uodą. O dar ilgiau pagalvo jus, - gal jis gali ją ir išprievartauti? Juk jie vieni tarp
ledo kalnų, toli nuo to, kas vadinama bendruomenės gyvenimo taisyklėmis. Kas gi juos ten mato? Kas seka jų
žingsnius? Galiu tau pasakyti, Georgai, kad vis smulkiau
vaizdavausi jų ekspediciją. Aiškiai mačiau visą jų turimą
įrangą. Iki vakaro jau žinojau visų aštuonių šunų vardus ir buvau surašęs visą keliautojų mantą. Ji svėrė du šim
tus keturiasdešimt kilogramų, įskaitant nedidelį buteliuką
šampūno ir ketvirtį litro degtinės, kurios jie po truputį
gurkštelėdavo privažiavę Siorapaluką ar Kaanagą... Kitą rytą mano nervų įtampa kiek atlėgo. Kas gi keliauja per Grenlandiją gruodžio mėnesį? Gruodį galima
keliauti nebent į pietų ašigalį, bet tada apelsinų niekas nepirktų Osle. Maistu ir įranga tektų apsirūpinti Čilėje
arba Pietų Afrikoje. Nežinia, ar keliautojai iš viso pirktų
bent vieną apelsiną. Kas slidėmis nori pasiekti pietų aši galį, turi maitintis tokiu kaloringu ir kokybišku maistu, kad vargu ar tinka imtis į kelionę vitaminų ar vaisių. Be to, apelsinai būtų per sunkus krovinys, o svarbiau-
52
fostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 53/178
šia - kaip suvalgysi įledą sušalusį ape
storas kumštines pirštines? Apelsinai kaip vandens šalti
nis kelionėje į ašigalį gali būti tokie pat pražūtingi, kaip
Robertui Skotui buvo pražūtingi arkliai. Dėl vandens,
tai užtenka tik pasiimti truputį benzino ir gerą primusą.
Tuose kraštuose tikrai netrūksta sniego ir ledo. Beje, aš
tuoniasdešimt procentų apelsino irgi sudaro vanduo.
"Mieloji, mažoji Mergaite su apelsinais! - šaukiau
mintyse. - Kas tu tokia? Iš kur atsiradai? Kur esi?"
Prie durų vėl priėjo mama.- Kaip sekasi, Georgai?
- Gerai, - atsakiau. - Netrukdyk.
Kelias sekundes ji tylėjo, paskui tarė:
- Man nepatinka, kad tu užsirakinai.
- Jei duryse yra raktas, kodėl kartais juo nepasinaudoti? Juk yra tokia taisyklė - nesikišti į privatų gyve
nimą.
Ji kiek susinervino. Gal tikriau - pasijuto įžeista.
- Tai vaikiška, Georgai. Tau nėra reikalo nuo mūsų
užsirakinti.- Man jau penkiolika metų. Jei kas ir elgiasi vaikiš
kai, tai ne aš.
Ji sunkiai atsiduso, atrodo, buvo nepatenkinta. Pas
kui vėl pasidarė visiškai tylu.
53 Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 54/178
Neketinau jai nieko aiškinti apie Mergaitę su apelsinais. Aiškiai jaučiau, kad tėvas niekada neužsiminė
mamai, ką pasakojo man apie tą mergaitę. Juk tada ji
būtų man viską papasakojusi, tėtei nebūtų reikėję rašyti man ilgo laiško pačiomis paskutinėmis savo gyvenimo valandomis. Gal jis jaunystėje išgyveno kažką, nuo ko norėjo įspėti sūnų, pasikalbėti su juo kaip vyras su vyru. Šiaip ar taip, jis rašo, kad nori mane kažko
paklausti.Kol kas jis mane klausė tik vieno konkretaus da
lyko - ką atskleidė Hablo teleskopas. Jei tik jis žinotų, kiek daug galėčiau apie tai papasakoti...
Nemaloniausia tos „ypatingos užduoties" dalis
buvo ta, kad mokytojas paprašė mane perskaityti rašinį
visai klasei. Turėjau parodyti ir nuotraukas. Mokytojas, žinoma, nematė čia nieko blogo, bet jau per pirmąją
pertrauką kelios mergiotės pradėjo mane pravardžiuoti „mažuoju Einšteinu". Kaip tyčia tos mergiotės, kurios
labiausiai mėgsta eksperimentuoti su blakstienų tušu ir lūpų dažais. Manau, kad jos eksperimentuoja ir su
kai kuo daugiau.Man nelabai rūpi jų tušas ir lūpų dažai. Bet juk
mes gyvename vienoje visatos planetoje. Vien kai apie
tai pagalvoji, svaigsta galva. Sunku įsivaizduoti, kad
apskritai egzistuoja visata. Bet yra mergiočių, kurių
blakstienos taip tirštai užtušuotos, kad visatos jos ir norėdamos nepamatytų. Gal yra ir berniukų, kurie nesugeba pažvelgti toliau už horizonto, nes mato ir žino
54 Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 55/178
tik futbolą. Ne taip lengva pasitraukti nuo veidrodžio
ir prieiti prie gero veidrodinio teleskopo. Manau, kad
tai ir yra „iškreipta perspektyva". Yra dalykų, kuriuos galima pavadinti „Aha - patyrimu". Niekada ne vėlu
patirti tą „Aha". Bet daugelis žmonių pragyvena visą
gyvenimą, taip ir nesuvokę, kad kabo tuščioje erdvėje. Daug yra tokių, kurie nepakelia nosies nuo žemės po
savo kojomis. Jie susirūpinę tik tuo, kaip išgyventi šią
dieną.Mes priklausome šiai planetai. Nenoriu to neigti.
Esame šios planetos gamtos dalis. Iš beždžionių ir roplių supratome, kaip susiformavome. Kitokioje gamtoje
galbūt viskas būtų buvę visiškai kitaip, bet mes gyve
name čia. Kartoju: nenoriu to neigti. Bet man atrodo, tas neturėtų mums trukdyti pakelti galvą ir pažvelgti
kiek toliau, negu siekia mūsų nosis.
„Tele - skopas" ir leidžia mums pažvelgti toliau. Bet
ar tas pasakojimas apie „Mergaitę su apelsinais" gali turėti ką nors bendra su kosminiu teleskopu?
Išsiųsti teleskopą į kosmosą nebuvo noras priartėti prie žvaigždžių ir planetų, kurias teleskopas stebi. Šis noras atrodytų toks pat kvailas kaip ir bandymas pasi
stiebti ant pirštų galiukų, kad geriau pamatytum Mėnulio kraterius. Kosminio teleskopo tikslas yra pažvelgti į visatą iš taško, esančio už Žemės atmosferos ribų.
Daugelis mano, kad žvaigždės mirksi, nors iš tikrų jų taip nėra. Mirksėjimo įspūdį sukelia nerami Žemės
55 Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 56/178
atmosfera, panašiai kaip judantis vandens paviršius gali sukelti įspūdį, kad akmenys ežero dugne virpa
ir keičia formą. Arba atvirkščiai: jei žiūrėsi gulėdamas
plaukymo baseino dugne, negalėsi aiškiai pamatyti, kas dedasi šalia baseino.
Žemėje nėra teleskopo, galinčio parodyti ryškius visatos vaizdus. Tai sugeba tik Hablo kosminis teleskopas. Todėl jis pasako mums apie kosmosą daug daugiau negu žemės teleskopai.
Yra trumparegių žmonių, kurie nesugeba atskirti arklio nuo karvės arba, sakykime, begemoto nuo zebro. Tokiems žmonėms reikia akinių.
Savo rašinyje rašiau, kad Hablo teleskopo pagrindi
niame veidrodyje netrukus buvo rasta rimta šlifavimo
kliauda ir kad kosminio laivo „Endeavour" įgula šią
kliaudą ištaisė 1993 metų gruodžio mėnesį. Iš tikrųjų
jie nepakeitė veidrodžio, tik tarytum uždėjo jam akinius. Šie akiniai - tai dešimties nedidelių veidrodžių
sistema, vadinama COSTAR, tai yra Corrective Optics Space Telescope Axial Replacement.
Ne, vis dar negaliu suprasti, ką bendra turi kosminis teleskopas ir Mergaitė su apelsinais. Dabar, kai rašau šiuos žodžius, žinoma, jau viską suprantu, nes per
skaičiau visą ilgą laišką, kurį tėvas man parašė keletą
savaičių prieš mirtį. Perskaičiau jį net keturis kartus, bet, aišku, kol kas neišduosiu paslapties.
Tėte, pasakok toliau! Pasakok visiems, kas skaito šią
knygą.
56 Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 57/178
Kitą kartą Mergaitę su apelsinais pamačiau Kūčių va
karą, pamanyk, kaip tik Kūčių vakarą. Šį kartą man pa
vyko su ja pasikalbėti. Šiaip ar taip, tarėme vienas kitam
keletą žodžių.
Tuo metu gyvenau nedideliame bute Adamstueno rajo
ne su studijų draugu, vardu Gunaras. Bet Kūčių vakarą
norėjau praleisti su savo šeima Kamanių gatvėje. Mano
šeima buvo tėtė, mama ir brolis, taigi tavo dėdė Einaras.
Einaras ketvertais metais už mane jaunesnis. Tą žiemą jis
lankė paskutinę bendrojo lavinimo mokyklos klasę. Tik po
daugelio metų senelis ir senelė persikėlė į Tionsbergą.
Buvau jau beprarandąs viltį, kad dar kada nors pama
tysiu Mergaitę su apelsinais. Be to, man nėjo iš galvos, kas gi galėjo būti tas vyras baltoje „Toyotoje". Staiga
man šovė į galvą mintis dėl visa ko, prieš važiuojant į
Kamanių gatvę, nueiti į Kūčių vakaro pamaldas. Nuolat
galvojau apie paslaptingąją mergaitę ir kažkaip pajutau,
kad ji gali ateiti į pamaldas prieš sėsdama už stalo su
tais, su kuriais švęs Kūčias. (Kas jie? Kas tai per žmo
nės?) Pamaniau, kad ji, ko gera, gali ateiti į Oslo katedrą,
kad tai labiausiai tikėtina.
Turiu tave užtikrinti, kad niekas, ką pasakoju apie
57
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 58/178
Mergaitę su apelsinais, neišgalvota. Vaiduokliai neme
luoja, Georgai, jiems iš to jokios naudos. Kita vertus, pa
sakoju ne viską. Kas gi kada nors yra bandęs daryti tokį
beprasmišką dalyką?
Nėra reikalo pasakoti apie visus bergždžius bandymus
susitikti su mergaite. Nepasakosiu, kaip ištisas dienas ir
savaites žvalgiau Frognerio rajoną. Jei pasakočiau, išeitų
labai ilga ir neįdomi istorija. Mažiausia keturis kartus
per savaitę ilgai vaikščiodavau po Frognerio parką. Kar
tais pasirodydavo, kad jau matau ją: ant didžiojo tilto,
Parko kavinėje ar prie Monolito, bet netrukus paaiškė
davo, jog tai ne ji. Kartais eidavau į kiną, vildamasis
netyčia ją ten užtikti. Filmo dažniausiai nė nežiūrėda
vau. Po reklamos klipų, matydamas, kad mergaitės nėra,
išeidavau ir kartais nusipirkdavau bilietą į kitą seansą.
Įsidėmėdavau filmus, kurie, mano nuomone, galėjo būti
jai įdomūs. Vienas vadinosi „Posūkis", kitas - šveicarų
filmas „Nėrėja". Kaip jau sakiau, nesileisiu į tokių epi
zodų smulkmenas. Per šį pasakojimą driekiasi tik viena raudona gija, Ge
orgai, - ją sudaro tie atvejai, kai iš tikrųjų sutikdavau
paslaptingąją mergaitę. Nėra ko leistis į kalbas apie tuos
kartus, kai jos nesutikau. Kas gi pasakoja istorijas apie
loterijos bilietus, nelaiminčius didelių sumų? Ar kada
nors tai girdėjai? Ar teko laikraštyje ar žurnale skaityti
istoriją apie žmogų, kuris nelaimėjo milijono? Tokia ir
mano istorija. Pasakojimas apie Mergaitę su apelsinais
yra tarytum istorija apie didžiulę loteriją, kurioje svarbūs
58
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 59/178
tik laimingi bilietai. Įsivaizduok, kiek bilietų užpildoma
per savaitę. Pabandyk juos įsivaizduoti dideliame kam baryje, galbūt jiems sutalpinti prireiktų net sporto salės.
Ir tada, lyg burtininkui mostelėjus elegantiška lazdele,
bilietai, nelaimėję milijono, kažkur dingsta. Sporto salėje
lieka visai nedaug bilietų, Georgai. Bet laikraščiai rašo
tik apie juos.Taigi mes ieškome Mergaitės su apelsinais, sekiojome
tik ją vieną, tik apie ją visa ši istorija. Visa kita galime
pamiršti. Visus kitus žmones galime išbraukti. Visas ki tas moteris paimti į didelius skliaustus. Taip paprasta.
Įėjęs į Katedrą iš pradžių jos nematau, paskui, kai
vargonininkas pradeda groti Bacho preliudiją, staiga ją
išvystu ir sustingstu į ledą. Vėliau mane išpila karštis. Mergaitė sėdi kitoje pusėje negu aš, tai tikrai ji. Per
pamaldas kartą atsigręžia ir žvilgteli į chorą, giedantį
Kalėdų giesmę. Šiandien ji be oranžinės striukės ir nelai
ko ant kelių maišelio su apelsinais. Ką gi, juk prasideda Kalėdų šventės. Ji apsivilkusi juodu paltu, o plaukus ant
sprando susisegusi tvirta sege, atrodo, sidabrine, taip,
tai gryniausias pasakų sidabras, galbūt nukaltas vieno iš
septynių nykštukų, kurie išgelbėjo Snieguolei gyvybę.
Bet su kuo ji čia atėjo? Jai iš dešinės sėdi vyriškis, bet
per visas pamaldas juodu nė karto nepasilenkia vienas
prie kito. Priešingai, pamaldoms baigiantis matau, kaip
vyriškis, sėdįs mergaitei iš dešinės, pasilenkia prie kitos moters, sėdinčios jam iš dešinės, ir kažką sušnibžda jai į
59
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 60/178
ausį. Man tai atrodo gražus judesys. Vyriškis, žinoma,
galėtų pasilenkti ir į dešinę, ir į kairę, tai jo reikalas, ir
šis vyras nėra išimtis, bet jis pasilenkia į dešinę, jei nori,
į tą pusę, į kurią ir turėtų pasilenkti. Man atrodo, kad kontroliuoju jo judesius. J^Mergaitei iš kairės sėdi senyva, apkūni moteris. Nėra
jokių ženklų, kad mergaitė ir toji moteris pažįstamos,
kita vertus, visiškai įmanoma, kad jos ne kartą susitiko
Jongo turguje, nes senyva ponia labai panaši į turgaus
pardavėją. Gal jos taip gerai sutaria, kad kas metai kartu
eina į Kalėdų pamaldas. Kodėl gi ne, Georgai? Kas galėtų
joms tai uždrausti? Mergaitė yra geriausia tos pardavėjos klientė, ypač kai perka apelsinus, todėl jai parduodama
pigiau. Septynios kronos už Maroko apelsinų kilogramą
nėra begėdiškai didelė kaina, bet mergaitei ji parduoda už
šešias ir pusę kronos, nors toji renkasi mažiausiai pusvalandį, kol prisirenka maišelį puikių, rinktinių ir kuo
įvairesnių egzempliorių.
Negirdžiu, ką kalba pastorius, bet tikriausiai jis kalba apie Mergelę Mariją, Juozapą ir Kūdikėlį Jėzų, kaipgi ki
taip. Jis kalba vaikams, ir tai man patinka. Kalėdos - vai- kjyji 32 £ntė. Nekantriai laukiu, kada baigsis pamaldos. Štai
pagaliau vargonai groja postliudiją, lankytojai pakyla iš
suolų, o aš žiūriu, kad mergaitė išeitų iš bažnyčios pirma
manęs. Ji praeina pro mano suolą, kiek krypteli galva, bet
nesu tikras, ar pamato mane. Tačiau ji viena. Dar gra žesnė negu ją prisimenu iš anksčiau. Atrodo, kad visos
Kalėdų šviesos spindi iš vienos moters.
60
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 61/178
Ak! Tik aš vienas žinau, kad jaunoji moteris yra Mer gaitė su apelsinais, pilna viliojančių paslapčių. Žinau,
kad ji - iš visai kitos pasakos, kur veikia visai kiti dėsniai
negu čia. Žinau, kad atėjo tik pasižiūrėti į mūsų tikrovę. Bet šį vakarą ji apsilankė Katedroje tarytum būtų viena
iš mūsų, džiaugiasi kartu su mumis, kad gimė mūsų At pirkėjas. Tai gražu. Man regis, ji elgiasi kilniai.
Seku jai iš paskos. Išėję iš bažnyčios kai kurie žmonės
linki vieni kitiems linksmų Kalėdų švenčių, bet aš negaliu
atitraukti žvilgsnio nuo stebuklingos segės jos plaukuose.
Visame pasaulyje yra tik viena Mergaitė su apelsinais, ji
atėjo pas mus iš kitos tikrovės, ji eina į Grenseno pusę, o aš seku ją atsilikęs keletą žingsnių. Pradėjo snigti, didelės
snaigės sukiojasi ore. Matau jas tik todėl, kad drėgnos
snaigės krinta ant tamsių mergaitės plaukų. Sudrėks jos plaukai, galvoju aš. Reikėjo pasiimti skėtį ar bent laikraš tį, kad galėčiau uždengti jai galvą.
Žinau, kad tai beprotybė, tiek aš dar suprantu. Bet juk šiandien Kūčių vakaras. Nors stebuklų laikai praėjo,
liko ši stebuklinga naktis, kai gali įvykti bet kas. Viskas.
Į žemę slapta leidžiasi angelai, o Mergaitės su apelsinais lyg niekur nieko vaikšto gatvėmis.
Prisiveju ją Aukštutinėje Pilies gatvėje. Aplenkiu vie nu žingsniu, atsigręžiu ir su džiaugsmu balse sakau:- Linksmų švenčių!
Ji pasijunta netikėtai užklupta, o gal tik apsimeta, to
niekada negali aiškiai suprasti. Droviai šypso. Atrodo ne
61
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 62/178
kaip atėjusi iš kitos tikrovės, o kaip mergaitė, su kuria
žūtbūt norėčiau geriau susipažinti. Ji atsako:
- Linksmų švenčių!Tada nusišypso nuoširdžiau. Mudu einame greta.
Man rodos, jai patinka, kad einu šalia. Nesu visiškai tik
ras, bet manau, kad jai patinka. Matau kontūrus dviejų
apelsinų, slypinčių po jos juodu paltu. Jie lygiai tokio
dydžio ir formos. Tai mane jaudina, verčia drovėtis. Pa
sidariau be galo jautrus apvalioms formoms.
Turėčiau ką nors pasakyti, jei ne, teks eiti šalin, lyg
kažkur skubėčiau. Bet aš niekur neskubu, turiu daugybę
laiko. Pasiekiau laiko ištakas, atplaukiau prie visų laikų
tikslo ir prasmės. Prisimenu danų poeto Pito Heino eilutes:
Kas negyvena dabar, negyvens niekad. Ką veiki tu? Aš gyvenu šią akimit̂ c^kalpnfc'^abar, nes iki šiol
negyvenau. Kažkas manyje džiūgauja. Nė negalvodamas
klausiu:
- Vadinasi, tu nevažiuoji į Grenlandiją?
Kvailas klausimas. Ji prisimerkia.- Aš gyvenu ne Grenlandijoje, - atsako ji.
Tik dabar susivokiu, kad vienas Oslo rajonas vadinasi
Grenlandija. Jaučiuosi baisiai kvailai, bet manau, kad ge
riausia ir toliau laikytis šios temos.
- Norėjau pasakyti: į Grenlandijos ledynus. Su aštuo-
nių šunų kinkiniu ir dešimčia kilogramų apelsinų.
Atrodo, ji šyptelėjo. O gal ne?
Tik dabar pagalvoju, kad ji gal nė nebeprisimena mūsų
susitikimo Frognerio tramvajuje. Tai mane nuvilia, iš-
62
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 63/178
muša pagrindą iš po kojų, bet kartu pasidaro lengviau. Šiaip ar taip, praėjo jau keli mėnesiai, kai pabėriau jos
apelsinus, iki tol mudu nebuvome susitikę, o toji scena
truko tik kelias akimirkas. Bet ji turėtų prisiminti, kaip susitikome Karlo Johano
gatvės kavinėje. Negi ji dažnai sėdi kavinėse laikydamasi už rankų su nepažįstamais vyrais? Net nemalonu apie tai
galvoti. Ir jos toks dalykas nepuoštų. Net Mergaitė su apel
sinais neturėtų per daug dosniai dalinti savo malonių.- Apelsinų? - pakartoja ji ir nusišypso tikra pietietiš
ka šypsena - tarytum dvelkteli Sacharos vėjo gūsis.- Taigi, - sakau aš. - Tiek pakaktų slidžių žygiui per
Grenlandiją dviese.
Ji sustoja. Nežinau, ar ji dar nori kalbėtis su manimi.
Gal mano, kad ketinu ją pakviesti į rizikingą žygį per
Grenlandiją. Paskui vėl pakelia į mane žvilgsnį, jos juo dos akys bėgioja mano veidu, ji klausia:
-Ar tai tu? Linkteliu galva, nors nesu tikras, apie ką ji klausia.
Juk tikrai ne aš vienas esu sutikęs ją su apelsinų glėbiu.
Tarytum kažką prisiminusi ji vėl klausia:- Tai tu vos neapvertei manęs Frognerio tramvajuje?Vėl linkteliu galva.- Buvai tikras senis besmegenis.
- Senis besmegenis norėtų atsiprašyti už visus apelsi nus, kuriuos išbarstei.
Ji nuoširdžiai juokiasi, tarytum nė nenorėdama apie tai galvoti. Pakreipia galvą ir sako:
- Nesigraužk dėl to. Buvai labai žavus.
63
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 64/178
Atleisk, kad pertraukiu pasakojimą, Georgai, bet vėl
turiu tave prašyti, kad padėtum man įminti mįslę. Pats
matai, kad čia kažkas neaišku. Juk mergaitė dar tada,
tame nelemtame tramvajuje, žvelgė į mane taip įdėmiai,
lyg norėdama pasigrobti. Atrodė, išsirinko mane iš visų
perpildyto tramvajaus žmonių, galima sakyti, iš viso
pasaulio žmonių. Po kelių savaičių leido man kavinėje
atsisėsti prie jos stalelio. Valandėlę sėdėjo, žvelgė man
į akis, o paskui įdėjo savo ranką į manąją. Toje rankoje
kunkuliavo raganų gėrimas, žadinantis nuostabius jaus
mus. Paskui susitinkame kelios minutės prieš suskambant
Kalėdų varpams. Bet ji manęs nebeprisimena!
Nepamirškime, kad ji buvo iš visai kitos pasakos negu
mūsų, iš pasakos, kur veikia kitokios taisyklės. Nes yra
dvi lygiagrečios tikrovės, viena, kurioje yra Saulė ir Mė
nuo, o kita - nesuprantama pasaka, į kurią Mergaitė su
apelsinais staiga pravėrė duris. Ir vis dėlto, Georgai, buvo
tik dvi galimybės: ji puikiai prisiminė abu kartus, galbūt
matė mane ir Jongo turguje, bet apsimetė, jog nepažįsta manęs, jog mane pamiršo. Tai viena galimybė. Antroji
kėlė dar didesnį nerimą. Tik paklausyk: gal vargšė mer
gaitė nesveika, gal jai, kaip sakoma, ne visi namie? Gal
smarkiai sutrikusi atmintis? Gal ji jau kitą akimirką vis
ką pamiršta, gal tai voverių problema? Voverė tik gyvena
šiame pasaulyje, čia vienur, čia kitur. Juk „kas negyvena
dabar, negyvens niekada. Ką veiki tu?" įinksmas gyve-
nimo žaismas nepalieka vietos atminčiai, prisiminimams,
jis užsiėmęs tik savimtTl okios taisyklės pasakoje, iš ku-
64
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 65/178
rios atėjo Mergaitė su apelsinais. Beje, prisiminiau, kaip
ta pasaka vadinasi. Ateik į mano svajonę.
Kita vertus, Georgai, turėjau pagalvoti ir apie tai, kokį
įspūdį jai padariau. Aš taip pat laikiau ją už rankos ir žvelgiau jai tiesiai į akis. O kaip elgiuosi, kai sutinku ją
po Kūčių vakaro pamaldų Katedroje? Pasakau: „Linksmų
Kalėdų /" tai natūralu, bet nepasakau: „Seniai nesima tėme". Ne, klausiu ją, ar ji nesirengia keliauti į Gren
landiją! Ar nesirengia leistis į Grenlandijos ledynus su
astuoniais šunimis ir dešimčia kilogramų apelsinų. Ką
mergaitė galėjo apie mane pagalvoti? Gal ji laiko mane
pamišėliu? Mes abu kalbėjome pro šalį. Žaidėme sudėtingą žaidi
mą, kuriame per daug taisyklių. Mėtėme kamuolį, bet nė
karto nepataikėme į tikslą.
Ir tada, Georgai, Akerio gatvėje staiga pasirodo laisvas taksi. Mergaitė mosteli dešine ranka, automobilis sustoja,
ji nubėga. Pagalvoju apie Pelenę, turinčią bėgti iš rūmų pokylio,
kai laikrodis muša dvyliktą, nes dvyliktą išsisklaido bur tai. Galvoju apie princą, kuris vienas lieka stovėti rūmų
balkone, apleistas, nuliūdęs.
Juk žinojau, kad taip atsitiks. Aišku, mergaitė turi
grįžti namo, kai suskamba Kalėdų varpai. To reikalauja
taisyklės. Mergaitės su apelsinais neklaidžioja gatvėse
Kalėdų naktį. Kitaip kam skambintų varpai? Gal varpai
gali išvaduoti jaunuolius iš Mergaitės su apelsinais kerų?
65
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 66/178
Buvo jau be penkiolikos penkios, ir aš netrukus liksiu
vienas ištuštėjusios Aukštutinės Pilies gatvės gale.
Mintys greitai sukosi galvoje. Turėjau tik sekundę lai ko pasakyti ar padaryti ką nors tokio, kad mergaitė manęs
daugiau nepamirštų.
Galėjau paklausti, kur ji gyvena. Galėjau paklausti,
ar mums ne pakeliui. Galėjau jai paduoti šimtą kronų
už dešimt kilogramų apelsinų, įskaitant trisdešimt kronų
už patirtą nuoskaudą. Juk nebuvau tikras, kad ji mokėjo
su nuolaida. Iš smalsumo galėjau bent paklausti, kodėl ji
perkasi tokias dideles apelsinų atsargas. Atsargas kaupia
daug kas, bet kodėl būtinai apelsinų, o ne, sakykim, obuo
lių ar bananų?
Per tą vieną sekundę mano galvoje šmėsteli mintis
apie kelionę Grenlandijos ledynais, gausią šeimą, gy
venančią Frognerio rajone, semestro pabaigos šventę su
daugybe apelsinų drebučių, taip pat apie kūdikį, mažąją
Ranveigą, kurią šiuo metu rankose sūpuoja raumeningas
tėvelis, prieš porą savaičių baigęs Verslo ekonomikos ins titutą, o prieš mėnesį išrinktas jaunų vyrų klubo „Jėga
ir elegancija“ prezidentu. Regis, šį kartą praleidžiu pro
gą žvilgtelėti į triukšmingą vaikų darželį. Darželinukai
mane kiek nervina.
Bet tinkamų žodžių nerandu, Georgai, tiesiog sunku
juos parinkti. Jai jau sėdant į automobilį spėju tik su
šukti:
- Man rodos, aš myliu tave!
Tai buvo tiesa, bet vos juos ištaręs ėmiau gailėtis.
66
fostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 67/178
Taksi nuvažiavo. Bet mergaitė nesėdo į jį. Apsigalvo jo. Iš lėto eina šaligatviu šalia manęs, grakščiai nešama
savo kūno ir valios, įdeda savo ranką į manąją - tarytum
pastaruosius penkerius metus mes beveik ir neveikėme
nieko kito, tik laikėmės susitvėrę už rankų - ir linkteli galva norėdama pasakyti, kad turime eiti toliau. Paskui kilsteli galvą, pažvelgia į mane ir sako:
- Kai vėl pasirodys taksi, turėsiu važiuoti. Manęs laukia.
Taip, žinoma, pagalvoju aš, stipruolis vyras ir pa sakiškai žavus kūdikis. O gal mama ir tėtė, tėvas, beje,
pastorius - gal jis ir laikė pamaldas, iš kurių mudu grįž tame - keturios seserys ir du broliai, be to, jaunas šuniu kas, kurį neseniai išsikaulijo mažasis broliukas Peteris. O
gal jos laukia paniuręs džiūsna poliarinių sričių tyrinėto jas su tvarkingai supakuotomis kumštinėmis pirštinėmis, šiltais drabužiais, sniegbridžiais, slidžių tepalu ir inui-
to - danų, danų - inuito kalbų žodynu po Kalėdų eglute?
Šį vakarą mergaitė, aišku, nešvenčia semestro pabaigos, o
vaikų darželyje - atostogos.- Netrukus suskambės Kalėdų varpai, tiesa? - sakau
jai. - Tu negali būti mieste, kai prasidės Kalėdos. Ji nieko neatsako, tik tvirtai ir švelniai spaudžia man
ranką. Atrodo, kad mudu be svorio skrajojome visatoje pri
sigėrę tarpgalaktinio pieno, kad visata priklauso tik mums. Praeiname pro Istorijos muziejų, pasiekiame Rūmų
parką. Žinau, kad bet kuriuo metu gali pasirodyti tak si. Žinau, kad tuoj suskambės varpai, skelbdami Kalėdų
pradžią.
67
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 68/178
Sustoju ir atsigręžiu į ją. Atsargiai paglostau jos drėg
nus plaukus ir sidabrinę segę. Segė šalta kaip ledas, bet
šildo visą mano kūną, šildo vien tai, kad galiu ją liesti.- Kada vėl susitiksime? - klausiu ją.
Ji stovi, žvelgia į asfaltą po kojomis, paskui pakelia
akis į mane. Akių lėlytės neramiai virpa, man rodos, jog
virpa ir jos lūpos. Tada užmena man mįslę, dėl kurios
vėliau ilgai laužysiu galvą. Ji klausia:
- Kiek laiko tu gali laukti?
Ką atsakyti į tokį klausimą, Georgai? Gal tai spąstai?
Jei pasakysiu „dvi ar tris dienas", pasirodysiu labai ne
kantrus. O jei pasakysiu „visą gyvenimą", ji pamanys,
kad jos arba nemyliu, arba esu nenuoširdus. Turėjau ieš
koti kažkokio vidurio.- Galiu laukti, kol širdis paplūs krauju iš ilgesio, - at
sakiau.
Ji nusišypsojo, akyse pasirodė abejonė. Ji pirštu per
braukė man per lūpas. Tada pasakė:
- O kada tai atsitiks? Aš beviltiškai papurčiau galvą ir ryžausi pasakyti tiesą:
- Tikriausiai po penkių minučių.
Atrodo, jai patiko tai, ką pasakiau, bet netrukus ji su
šnibždėjo:
- Būtų labai gera, jei ištvertum kiek ilgiau. Dabar man teko klausti ją:
- Kiek?
- Pasistenk palaukti manęs pusę metų, - atsakė ji. -
Jei išlauksi, galėsime vėl susitikti.
68
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 69/178
Prisimenu, kaip atsidusau.
- Kodėl taip ilgai?
Mergaitės veidas pasidarė griežtesnis. Atrodė, kad jai
reikia suimti save į rankas.
- Todėl, kad tai yra lygiai tiek, kiek tu turi išlaukti.
Ji matė, kaip mane prislėgė liūdesys. Gal todėl pridūrė:
- Bet jei išlauksi, kitus pusę metų galėsime būti kartu
kiekvieną dieną.
Suskambo varpai. Kaip tik tą akimirką atitraukiau
ranką nuo drėgnų plaukų ir nuo sidabrinės segės. Verge-
lando gatve važiavo laisvas taksi. Atėjo laikas.
Ji pažvelgia man į akis tarytum maldaudama - supra
timo, pastangų panaudoti visas jėgas, protą. Jos akyse vėl
sužvilga ašaros.- Ką gi, linksmų Kalėdų... Janai Olavai, - prataria ji,
sustabdo taksi, įsėda, linksmai man pamojuoja.
Bet ore tvyro likimo ženklas. Ji neatsigręžta. Taksi pa
didina greitį ir dingsta. Man rodosi, ji verkia.
Mane tai pribloškė, Georgai. Mane ištiko šokas. Lai
mėjau loterijoje milijoną, bet po kelių minučių buvo pa
skelbta, kad biliete įsivėlusi klaida ir laimėjimas nebus
išmokėtas, bent kol kas.
Jau kiek kartų klausiau save, kas gi toji nežemiška
Mergaitė su apelsinais! O dabar iškilo dar vienas klausi
mas. Iš kur mergaitė žino mano vardą?
Katedros bokšte ir kitose miesto centro bažnyčiose
tebeskambėjo varpai, skelbdami prasidedančias Kalėdas.
69
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 70/178
Gatvės buvo tuščios. Gal todėl keletą kartų prodainiu
garsiai sušukau šį klausimą į gruodžio naktį: "Iš kur
mergaitė žino mano vardą?" Ne mažiau svarbus buvo ir
trečias klausimas: „Kodėl turi praeiti pusė metų, kol ji vėl norės mane pamatyti?"
Turėjau daug laiko sukti galvą dėl šio klausimo. Die nos bėgo, atsakymų atsirasdavo vis daugiau, tik nežino jau, kuris iš jų teisingas. Žinojau tik keletą simptomų,
bet jau tada mokėjau meistriškai aiškinti ženklus, nusta tyti diagnozę. Gal tik per daug stengiausi, todėl atsirado
labai daug panašių teorijų.Gal mergaitė iš tiesų rimtai serga, galbūt todėl kaž
kas paskyrė jai griežtą apelsinų dietą? Gal jai pusę metų
teks kęsti nemalonias gydymo procedūras Amerikoje ar
Šveicarijoje, nes namie niekas nebegali padėti? Jos akyse
kiekvieną kartą pasirodydavo ašaros, ypač kai skirdavosi su manimi. Bet ji taip pat užsiminė, kad paskui, antrąją
metų pusę, vadinasi, nuo liepos iki gruodžio, galėsime
matytis kiekvieną dieną. Pusę metų turėsiu laukti Mer gaitės su apelsinais, o tada būsiu su ja kiekvieną dieną.
Toji mintis mane džiugino. Iš tiesų, neblogas susitarimas,
rodos, nėra ko skųstis. Juk, galima sakyti, matysimės kas antrą ateinančių metų dieną. Būtų kur kas blogiau, jei
mes kasdien susitiktume pirmąją metų pusę, o antrąją
niekada nesimatytume. Neseniai pradėjau studijuoti mediciną. Žinomas da
lykas, kad medicinos studentai kartais linkę į pesimizmą
savo ir kitų atžvilgiu. Jie tarytum detektyvai žūtbūt nori
70
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 71/178
nustatyti diagnozę. Juk neretai teologijos studentai ima
abejoti savo tikėjimu, arba, sakykim, teisės studentai ima
kritiškai žiūrėti į savo šalies teisę ir teisingumą. Todėl
griežtai draudžiau sau galvoti, kad mergaitė rimtai serga
ir turi iškęsti skausmingą gydymą svetimose šalyse. Juk
yra daugybė kitų ženklų.
Jei mergaitė serga ar jai pasimaišė protas, tai nepaaiš
kina, iš kur ji žino mano vardą. Buvo dar ir kitas dalykas:
kodėl ji pravirkdavo kiekvieną kartą, kai tik mane pama
tydavo? Ką aš turiu tokio, kas ją taip liūdina?
Dabar galėčiau be galo ilgai pasakoti tau apie mintis,
kurios nedavė ramybės per visas ilgas Kalėdų šventes.
Pavyzdžiui, galėčiau papasakoti, ko prisigalvodavau apie
gausią Frogneryje gyvenančią šeimą. Kiek atsakymų ra
dau į klausimą, kodėl negalėsiu sutikti mergaitės anksčiau
nei po pusės metų. Vienas iš atsakymų, galbūt tipiškas
tokiai situacijai, buvo tas, kad Mergaitė su apelsinais tie
siog per gera gyventi šiame pasaulyje. Todėl labai slap ta iškeliavo į Afriką ir bandys parūpinti maisto ir vaistų
vargingiausiai gyvenantiems to žemyno žmonėms, ypač
ten, kur labiausiai siaučia maliarija ir kitos pavojingos
ligos. Nors, rodos, toks atsakymas nepaaiškina, kam reika
lingi apelsinai. Pagaliau - kodėl gi ne? Gal ji nori vežtis
juos į Afriką? Kaip aš apie tai nepagalvojau iki šiol! Gal
ji paaukojo visas santaupas ir išnuomojo lėktuvo skrydį?
Bet juk mudu susitarėme, Georgai, kad kalbėsime tik
apie tikrus mergaitės pėdsakus. Jei bandyčiau tau at-
71
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 72/178
skleisti visas mintis ir fantazijas, kurios nuolat sukosi
galvoje, turėčiau sėdėti prie kompiuterio kiaurus metus,
o tiek man nebeskirta. Štai koks paprastas paaiškinimas,
kad ir kaip man dėl jo skaudu. Bet kam kalbėti vien apie spėliones. Nors mergaitė
keletą kartų žiūrėjo man į akis, du kartus laikė už ran kos ir kartą perbraukė pirštu per lūpas, vienintelis tik ras dalykas buvo tie keletas žodžių, kuriuos vienas ki tam pasakėme. Taigi buvo svarbu gerai apsvarstyti tuos žodžius. Susirašiau juos ir ėmiau laužyti galvą, ką jie
galėtų reikšti. Kaip tau atrodo, Georgai? Ar tu gali: 1) paaiškinti,
kodėl ji pirko tiek daug apelsinų? 2) pasakyti, kodėl ji kavinėje pažvelgė man tiesiai į akis ir paėmė už rankos
netardama nė žodžio? 3) atsakyti į klausimą, kodėl ji Jon-
go turguje tyrinėjo kiekvieną apelsiną, žiūrėdama, kad
neišsirinktų dviejų visiškai vienodų? 4) kaip nors pa aiškinti, kodėl negalėsime susitikti pusę metų? 5) įminti
pačią didžiausią mįslę - kaip ji sužinojo, kuo aš vardu? Jei išspręsi šį rebusą, Georgai, galbūt rasi atsakymą į
svarbiausią klausimą: kas gi iš tikrųjų yra toji Mergaitė
su apelsinais? Viena iš mūsų? O gal atėjo iš visai kitos
tikrovės, iš kito pasaulio, į kurį dabar turi dar pusę metų
išvykti, o tada grįžti ir apsigyventi pas mus?Šių ženklų negalėjau išsiaiškinti. Negalėjau nustatyti
diagnozės.
72
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 73/178
Kai mergaitė nuvažiavo Vergelando gatve, pasirodė
dar vienas taksi. Aš jį susistabdžiau ir nuvažiavau į Ka
manių gatvę švęsti Kalėdų su savo šeima. Einarą tą žiemą buvo pagavusi viena aistra - slalomas Triuvano šlaite. Nupirkau jam madingas slidinėjimo pirš
tines, tikėdamasis, kad jis apsidžiaugs jas išpakavęs po
Kūčių vakarienės. Be to, nupirkau dėžutę brangaus mais to jo katinui. Mamai skirta dovana buvo eilėraščių knyga,
parašyta Suomijos švedų poetės Mertos Tikanen. Apie šią
knygą visi kalbėjo. Ji vadinosi „Šimtmečio meilės istori ja". Tėvui ketinau padovanoti jauno norvegų autoriaus
Erlingo Gjelsviko romaną „Tuščia eiga". Pats buvau jį
neseniai skaitęs ir maniau, kad tėvui turėtų patikti. Buvo
ir dar kai kas. Tuo metu svajojau pats ką nors parašyti.
Gal todėl man knietėjo padovanoti tėvui pradedančio ra šytojo kūrinį.
Tuo metu miegodavau mažajame kambarėlyje prie
svetainės. Šiandien tai tavo kambarys, tai yra dabar, kai
rašau šį laišką. Kai tu jį skaitysi, nežinau, kaip viskas atrodys.
Nepasakosiu tau, kaip tais metais šventėme Kalėdas,
nes tai ne šio pasakojimo tikslas. Tik prisipažinsiu, kad
Kūčių naktį nesudėjau akių.
73
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 74/178
Perskaičiau tik pusę ilgo mano tėvo laiško. Turėjau
nueiti į tualetą. Pats buvau dėl to kaltas, nes išgėriau
per daug kokakolos.„Velniava!" - pagalvojau. Turėsiu pereiti svetainę,
prieškambarį ir koridorių sekamas smalsių žvilgsnių,
tarytum pro rikiuotę kareivių, pliekiančių tave lazdo
mis. Bet kitos išeities nėra.
Atrakinau duris, rankraštį padėjau ant lovos, išėjęs
duris vėl užrakinau. Raktą įsikišau į kišenę.
Visas ketvertas tučtuojau susmeigė į mane akis.
Bandžiau apsimesti, kad man visai nerūpi jų įsitempę,
į mane nukreipti žvilgsniai.
- Ar jau baigei? - paklausė mama.
Ji atrodė panaši į didelį klaustuką. Ką gi aš tokio
perskaičiau?
- Ar tai liūdna? - paklausė Jorgenas.
Jorgenas gailėjosi manęs dėl tėvo mirties ir visą
laiką kaip įmanydamas stengėsi jį pakeisti. Gal jam
tai ir pavykdavo, gal tai buvo netgi gražu. Bet juk jis neturėtų užjausti mamos, kad ji neteko vyro, nes pats
užėmė jo vietą, nenoriu sakyti - jo lovą. Manau, širdies
gilumoje Jorgenas džiaugiasi, kad tėtė mirė. Jei ne - jis
neturėtų mamos, neturėtų Miriamos, be to, neturėtų
ir manęs. Kaip sakoma: „Vienas į kapus, kitas - į jo
namus". ~ ---- —......—
Pastebėjau, kad Jorgenas įsipylė didelę stiklinę vis
kio. Būna, kad jis kartais išgeria viskio, bet tik penkta
dieniais ar šeštadieniais. O juk šiandien pirmadienis.
74 Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 75/178
Manau, kad jam visai patiko stovėti kambaryje su
stikline stipraus gėrimo, ne todėl apie tai pasakoju. Bet
gal jis jautėsi nekaip dėl to, kad aš užsirakinau kambaryje ir skaitau kažką, ką man parašė tikras tėvas prieš
pat mirtį, kai Jorgeno mūsų namuose dar nebuvo nė
kvapo? Kai buvau mažesnis, kartais pavadindavau Jor- geną „atėjūnu". Žinoma, tai buvo tik vaikiškas noras jį paerzinti.
- Ar dar daug liko skaityti? - paklausė senelis degdamasis cigarą. Jis geriau suvokė situaciją.
- Perskaičiau tik pusę, - atsakiau. - O dabar einu į tualetą.
- Bet ar tau patinka tai, ką jis parašė? - smalsavo
senelė.-Jokių komentarų! - atšoviau jai. Taip atsako poli
tikai, užspeisti įkyrių žurnalistų klausimų.Tėvai panašūs į žurnalistus. Ir vieni, ir kiti nori vis
ką žinoti. O vaikai ir politikai panašūs tuo, kad ir vie
ni, ir kiti susilaukia klausimų, į kuriuos ne taip lengva atsakyti.
Galbūt laikas arčiau supažindinti jus su šios istori jos veikėjais. Pradėsiu nuo mamos, nes ją, šiaip ar taip,
geriausiai pažįstu.Mamai jau sukako keturiasdešimt. Galiu pasakyti, kad ji subrendusi, savarankiška moteris, nebijanti pasakyti savo nuomonės. Be to, ji „motiniška". Turiu galvoje ne tik tai, kaip ji elgiasi su Miriama. Kartais ji ir
75 Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 76/178
su manimi elgiasi ir kalba, lyg būčiau dvejais ar trejais
metais jaunesnis negu esu. Dažniausiai su tuo taiks-
tausi, bet kartais, ypač kai ateina mokyklos draugai,
mane tai labai erzina. Kaip tik tada ji mėgsta parodyti,
kad aš vis dar tebesu jos mažas berniukas, nors iš tik
rųjų jau keliais centimetrais ją praaugau. Kartą sėdė
jome svetainėje su vienu iš mano draugų, Martinu, o ji
priėjo prie sofos su plaukų šepečiu ir bandė sušukuoti
man plaukus. Tada aiškiai pasakiau jai savo nuomonę.
Nemėgstu pyktis su mama, bet tą kartą ne supykau, o
tiesiog įtūžau. Be to, juk visa tai matė Martinas. Turė
jau ir jam, ir jai parodyti, kad viskam yra ribos. Mama
išbėgo į virtuvę, o po dvidešimties minučių grįžo su
kakava ir kalėdinio pyrago gabalu. Martinas susižavė jęs švilptelėjo, bet aš po to, kas ką tik įvyko, pasijutau
kvailai, kad ji mus aptarnauja. Buvau bebėgąs į virtuvę
pažiūrėti, ar šaldytuve yra alaus. Pamaniau: jei nerasiu
alaus, žinau, kur stovi Jorgeno viskis. Laimė, Martinui
netrūksta humoro. Vėliau mudu, žinoma, viską aptarėme. Manau, kad jis pajuto mamai didesnę pagarbą,
kai papasakojau, kad ji - Valstybinės meno akademijos
dėstytoja.
- Jei pasirodys naujas Pikasas, žinok, pas ką jis mo
kėsi, - pasakiau jam.Po visko, kas įvyko, norėjau pabrėžti jos teigiamas
savybes.
Sunkoka rašyti apie savo motiną, ypač apie jos įgei
džius, ydas ir panašius dalykus, bet vieną charakterin-
76 Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 77/178
gą savybę ji tikrai turi. Mama mėgsta saldainius - gu-
minukus, visokiausius. Visur namuose mėtosi guminu-
kų laiveliai, Fazerio dėžutės, angliški saldainiai. Pasta
ruoju metu ji ėmė valgyti guminukus slaptai, mat ir aš,
ir Jorgenas kalbėjomės su ja, aiškinome, koks tai blogas
įprotis. Jorgeno nuomone, nuo saldumynų gali padidė
ti kraujospūdis. Galbūt tai perdėta baimė, bet mamą
įspėjimai paveikė tik tiek, kad ji prisaikdino mane nie
ko nesakyti Jorgenui, kai ji mieste nusiperka maišelį
guminukų laivelių ar dėžutę angliškų saldainių.
Jei kalbėsime apie mamos geriausią savybę, tai ją
galima išreikšti dviem žodžiais: gera nuotaika. Bet
didžiausia jos yda yra bloga nuotaika. Nedažnai pa
sitaiko, kad mama atsidurtų kažkur tarp šių dviejų
būsenų. Dažniausiai mama būna geros nuotaikos, bet
kartais pasidaro baisiai surūgusi. Taigi ji visada būna
kokios nors nuotaikos, niekada - abejinga. Mėgstamas
mamos sakinys: „Dabar sulošime partiją kortomis, o
tada - miegoti".O dabar apie Jorgeną. Jo ūgis - tik šimtas septynias
dešimt centimetrų, tai yra toks pat kaip mamos. Suau
gusiam vyrui tai nelabai įspūdinga. Daugelis mano,
kad tai trūkumas, beje, ne vienintelis, mat Jorgenas dar
ir rudaplaukis. Jo oda blyški, vasarą niekada neįdega,
nuo saulės tik parausta ir nusvyla. Net ant rankų jo
plaukai rudi. Kaip jau minėjau, jis laikosi madų, gal
net kiek dėl jų pamišęs. Ne kiekvienas vyras ant vo
nios lentynėlės turi trijų rūšių dezodorantų ir keturių
77 Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 78/178
rūšių skutimosi odekolono. Ne kiekvienas ryžtųsi išeiti į gatvę su geltonu kupranugario vilnos megztiniu ir
juoda šilkine šerpe. Bet Jorgenui - nė motais. O svarbiausia - jam tai labai tinka.Nežiūrint viso to, Jorgenas dirba ekspertu krimina
linėje policijoje! Nuolat primena mums, kad turi „saugoti paslaptis", bet kartais neiškentęs prasitaria. Porą
kartų atsitiko taip, kad mes sužinojome svarbių smulkmenų apie kriminalines bylas pirma, negu apie tai parašė laikraščiai. Manimi jis pasitiki, ir tai man patinka. Žino, kad niekam neišplepėsiu policijos paslapčių.
Jorgenas mano žinąs atsakymus į visus klausimus, bet tai toli gražu ne taip. Neseniai IKEA parduotuvėje
pirkome drabužių spintą mano kambariui. (Mat imta
jaudintis, kad mano drabužiai mėtosi po visus namus, nors tai, švelniai tariant, netiesa. Pirmame aukšte niekad nenumetu net kojinės, nes ten beveik nebūnu.) Visą
popietę montavome spintą, o vakare bandėme rasti jai
tinkamą vietą. Jorgenas užsispyręs tvirtino, kad spinta turi stovėti pasienyje prie durų, bet aš kategoriškai nesutikau. Man atrodė, kad tinkamiausia vieta - prie lango, nors tada ji puse centimetro susiaurina vaizdą į kiemą. Pareiškiau, kad tai mano kambarys ir kad man
nesvarbu prarasti pusę centimetro lango šviesos. Priminiau Jorgenui, kad gyvenu šiuose namuose daug ilgiau už jį, be to, geriau, jei spintą gali atidaryti ir tada, kai kambario durys praviros. Žinoma, viską padarėme,
kaip aš norėjau, bet Jorgenas su manimi nesikalbėjo
78 Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 79/178
visą parą, o kai pagaliau prašneko, buvo matyti, kad
jam nelengva.
Geriausia Jorgeno savybė galbūt ta, kad jis visą
laisvalaikį praleidžia stengdamasis iš manęs pada
ryti sportininką. Anot jo, visi žmonės turi raumenis,
bet raumenis reikia mankštinti. Jorgeno silpnoji vieta,
kad jis nenori pripažinti, jog aš turiu kitokių planų
negu tapti sportininku. Manau, jam mažai rūpi, kad
aš stropiai mokausi „Mėnesienos sonatos". Mėgsta
mas Jorgeno posakis, be abejo, yra: „Viskas priklauso
nuo ryžto".
~Prieš pradėdamas pasakoti apie senelę ir senelį,
noriu pabrėžti, kad pažįstu juos labai gerai, tikrai ne
blogiau už Jorgeną, nes keletą metų gyvenau pas juos
Tionsberge. Ypač ilgai svečiavausi pas senelius tuo
metu, kai mama susidraugavo su Jorgenu. Tada bu
vau tik dešimties metų. Manau, kad juodu vargu ar
būtų tapę tikra pora, jei nebūtų galėję manęs išsiųsti
pas senelius keletą dienų ar net savaičių. Dėl to nė kiek nesiskundžiu. Priešingai, man visada patiko svečiuotis
Tionsberge. Be to, manau, jog mama ir Jorgenas elgėsi
protingai, kad nevertė manęs stebėti jų įsimylėjimo ir
flirto laikotarpio. Ir taip teko prie daug ko priprasti.
Kartą užlipau į antrąjį aukštą pasakyti jiems „labanakt"
ir užtikau juos besiglėbesčiuojančius patale. Man tai
nepatiko, todėl apsisukau ir tyliai nulipau laiptais. Gal
atrodytų kitaip, jei Jorgenas būtų mano tikras tėvas. O
gal ir ne. Man tai nepasirodė labai bjauru, bet verčiau
79 Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 80/178
jie būtų užsidarę miegamojo duris, pasakę, kad eina
miegoti. Nebūčiau taip kvailai pasijutęs. Nebūčiau pa
sijutęs toks vienišas.Senelei netrukus sueis septyniasdešimt. Ji visą gy
venimą dirbo dainavimo mokytoja. Mėgsta visokią mu
ziką, bet labiausiai Pučinį. Nori, kad ir aš pamėgčiau
„Bohemą". Bet man, atvirai kalbant, itališka muzika
atrodo kiek per saldi, ne išimtis ir „Bohema", toks
meilės ir tuberkuliozės mišinys, šiaip jau senelė labai
myli gamtą, ypač paukščius. Mėgsta visokiausias jūros
gėrybes ir net išrado specialias jūros salotas, kurias ji
vadina „Tionsbergo salotomis" (krevečių, krabų ir žu
vies frikadelių mišinys, kur originaliausias dalykas
yra žuvies frikadelės). Kiekvieną rudenį kviečia mane
į Tjomės salą rinkti grybų. Stiprioji senelės savybė - ji
žino visų paukščių vardus ir gerai išmano, kur jie peri.
Silpnoji - negali gaminti maisto nedainuodama Pučinio
arijų. Nebandžiau jos nuo to atkalbėti, būtų negražu,
nes senelė labai puikiai gamina valgį. Mėgstamas sakinys: „Sėskis, Georgai, pasikalbėsime".
Prieš išeidamas į pensiją senelis dirbo Valstybės me
teorologijos tarnyboje. Jis ir dabar tebesidomi šia sriti
mi ir kasdien perkasi laikraštį „Verdens Gang", norė
damas pakomentuoti Sirės Kalvig orų prognozes. Rūko
cigarus, bet, kaip pats sako, tik per šventes. Mano ap
silankymas pas senelius Tionsberge jam visada šventė,
taip pat ir mūsų iškylos valtimi. Jis labai linksmas ir są
mojingas žmogus, galima sakyti - trykštantis humoru,
80
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 81/178
be to, niekada nebijo tiesiai pasakyti savo nuomonės. Jei jam atrodo, kad senelės šukuosena baisi, nedelsdamas tą ir pasako. Bet visada pagiria ją už gražią šukuoseną. Šiltąją metų pusę praleidžia šcheruose su savo motorine
valtimi, o likusį laiką skaito laikraščius. Kartais parašo
kokią žinutę į vietinį Tionsbergo laikraštį. Visi jį laiko
šiokia tokia Tionsbergo įžymybe. Jo stiprioji savybė ta, kad jis puikiai valdo savo valtį jūroje. Silpnoji - kad
kartais jaučiasi kone Tionsbergo karaliumi. Mėgstamas
posakis: „Bepigu mums, turtingiems!"Kelis kartus buvo paminėtas ir dėdė Einaras. Kai
skaičiau apie jį, mane sudomino, kad tą rudenį, kai tėtė sutiko Mergaitę su apelsinais, dėdei Einarui buvo
tiek pat metų, kiek man dabar. Šiandien jis - didelio prekybos laivo pirmasis šturmanas, nevedęs, bet sklin
da gandai, kad turįs po mylimąją kiekviename uoste. (Vienu metu įtarinėjau, kad jis turi mylimąją pačiame
laive. Šiaip ar taip, kažkokia Ingrida apie pusę metų
plaukiojo su juo, bet paskui staiga kažkur dingo). Jis daug kartų žadėjo pasiimti mane į kelionę po užsie
nius, bet tai tik tuščios kalbos; iki šiol iš to nieko neišėjo. Jo stiprioji ypatybė ta, kad jis yra turbūt šauniausias dėdė visoje Norvegijoje. Silpnoji: niekada nesilaiko
pažado. Mėgstamas posakis: „Tu net nenutuoki, kas
yra jūra!"Lieka dar vienas personažas, kurį apibūdinti sun
kiausia - Georgas Riodas. Mano ūgis - šimtas septyniasdešimt keturi centimetrai, taigi esu keturiais cen-
81 Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 82/178
timetrais aukštesnis už Jorgeną. Manau, jam tai nelabai patinka, nors, ko gero, jis vis tiek jaučiasi pranašesnis
už mane (!). Kadangi Georgas Riodas ir aš esame vienas ir tas pats asmuo, nematau, kaip jis vaikšto, kaip
apskritai keičia savo vietą erdvėje. Tiesa, kartais galiu
pažvelgti jam į akis. Tai būna tais retais atvejais, kai sustoju prieš veidrodį. Gali pasirodyti nekuklu, bet turiu prisipažinti, kad priklausau prie tos žmonių kategorijos, kuri daugiau ar mažiau patenkinta savo išvaizda. Nepasakyčiau, kad esu gražuolis, bet, šiaip ar taip, nesu ir bjaurus. Žinoma, tokius dalykus reikia vertinti atsargiai. Kažkur skaičiau, kad daugiau kaip dvidešimt procentų moterų manosi priklausančios trims
procentams gražiausių moterų visoje šalyje. Tokioje
lygtyje, žinoma, nesuvesi galo su galu. Nežinau, kiek
žmonių yra įsitikinę, kad priklauso trims procentams pačių bjauriausių. Turėtų būti baisu, jei visą gyvenimą
jautiesi nepatenkintas, kad esi toks koks esi. Tikrai ne
linkiu, kad Jorgenas jaustųsi nelaimingas dėl savo raudonų plaukų ar dėl to, kad be batų jo ūgis tik šimtas septyniasdešimt centimetrų. Kartais apie tai pagalvoju, bet nė karto neišdrįsau tiesiai jo paklausti.
O dėl mano išvaizdos, tai didžiausią susirūpinimą
kelia neseniai pasirodę nemalonūs spuogeliai kaktoje.
Mažai guodžia mintis, kad po ketverių ar aštuonerių
metų jie išnyks. Jorgenas tvirtina, kad jie galbūt išnyktų, jei imčiau kartu su juo daryti jogos pratimus, bet aš nesileidžiu įkalbamas. Beje, kvaila mane įkalbinėti. Da-
82¡ostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 83/178
bar aš tikrai neklausysiu jo patarimų, nes Jorgenas manys, kad tai darau tik norėdamas atsikratyti spuogų.
Iš tėvo paveldėjau mėlynas akis, mano plaukai šviesūs, šviesi ir oda, bet vasarą galiu gražiai įdegti. Stiprioji savybė: Georgas Riodas priklauso prie tos žmoni
jos dalies, kuri suvokia, kad gyvena vienoje Paukščių
Tako planetoje. Silpnoji: nesu tipiškas narsuolis. Būtų
neblogai šiuo požiūriu tapti kiek ryžtingesniam. Mėgs
tamas posakis: „Dėkui, ir jums to linkiu".
Pabuvęs tualete turėjau per svetainę grįžti į savo
kambarį. Suaugusieji nepasakė nė žodžio. Aišku, jie susitarė manęs daugiau nekalbinti. Atsirakinau duris į
tą patį kambarį, kuris kadaise buvo mano tėvo kambarys, užsirakinau iš vidaus ir griuvau į lovą. Netrukus sužinosiu, kas gi toji Mergaitė su apelsinais, jeigu, žinoma, tėtė su ja dar kada nors susitiko. Gal ji buvo ragana? Šiaip ar taip, jai pavyko jį apkerėti. Tai dar viena
priežastis, kodėl tėtei atrodė taip svarbu man apie ją
papasakoti. Prieš mirtį jam labai rūpėjo papasakoti tai
savo sūnui.Manęs neapleidžia mintis, kad Mergaitė su apelsi
nais vienaip ar kitaip susijusi su Hablo teleskopu, su
visata ir kosmosu. Tėtė parašė nepaprastus žodžius, iš
kurių man susidaro toks įspūdis. Atverčiau keletą lapų atgal ir dar kartą perskaičiau: Ji... tik tvirtai ir švelniai
spaudžia man ranką. Atrodo, kad mudu be svorio skra
jojome visatoje prisigėrę tarpgalaktinio pieno, kad visata
priklauso tik mums.
83 Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 84/178
Gal Mergaitė su apelsinais atskrido iš kitos planetos? Šiaip ar taip, netrūksta užuominų, kad ji buvo
iš kitokio pasaulio negu mūsiškis. Gal ji pasirodė su
NSO? Žinoma, tokiais dalykais netikiu, tikriausiai netikėjo ir mano tėvas. Bet gal tuo tikėjo ji? Tai būtų beveik dar baisiau.
Hablo teleskopas apskrieja Žemę per devyniasdešimt septynias minutes dvidešimt aštuonių tūkstančių
kilometrų per valandą greičiu. Palyginkime: pirmasis
garvežio velkamas traukinys šešiasdešimt aštuonis kilometrus nuo Kristianijos iki Eidsvolo pūškuodavo dvi ir pusę valandos. Suskaičiavau, kad vidutinis traukinio
greitis buvo maždaug dvidešimt aštuoni kilometrai per
valandą. Taigi Hablo teleskopas tūkstantį kartų greitesnis už pirmąjį Norvegijos traukinį. (Mano mokytojo
nuomone, suradau labai vykusį palyginimą!)Dvidešimt aštuoni tūkstančiai kilometrų per valan
dą! Iš tiesų galima kalbėti apie skrajojimą visatoje be
svorio, apie tai, kad jautiesi tarytum prisigėręs „tarp- galaktinio pieno"! Juo labiau kai teleskopo fotografuo
jamos galaktikos nutolusios nuo Paukščių Tako daug
milijonų šviesmečių.Hablo teleskopas turi du sparnus su saulės baterijo
mis. Jie yra dvylikos metrų ilgio, dviejų ir pusės metro
pločio ir teikia palydovui trijų tūkstančių vatų energiją. Betgi dvejetas balandėlių, išėjusių iš Katedros ir žingsniuojančių pro Istorijos muziejų Rūmų parko link, ne-
84 Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 85/178
tupėjo ant Hablo teleskopo sparnų. Nors kas žino, gal
juodu buvo septintame danguje?
Pasiėmiau lapų pluoštą ir ėmiau skaityti toliau.
Tarp Kalėdų ir Naujųjų metų nebandžiau ieškoti Mer gaitės su apelsinais. Žemėn nusileido Kalėdų ramybė. Bet
sausio pradžioje vėl ėmiausi paieškų. Jaučiausi kupinas
mŠimtus kartų bandžiau ją susirasti, bet viskas veltui,
todėl nėra ko ir pasakoti. Manau, tu jau perpratai šio
pasakojimo ritmą ir logiką. Padarysiu vieną išimtį. Ji susijusi su svarbiu daly
ku, kurio nepaminėjau vardydamas mįsles ir siūlydamas
jas įminti. Sena kelioninė striukė, Georgai! Ką ji liudija? Ji leido man spėlioti apie alinančią kelionę slidėmis per
Grenlandijos ledynus. Dėl jos aš iš pradžių pamaniau, kad Mergaitė su apelsinais galbūt labai neturtinga. Bet
juk pirmų pirmiausia striukė liudijo, kad mergaitė mėgs
ta dažnai būti gryname ore, gamtoje.Tą žiemą daug slidinėjau. Gal tie slidžių žygiai po
Oslo apylinkes ir į kalnus padėjo mano kūnui keletą mė nesių ištverti ir nepasiduoti karštligiškam negalavimui. Nesirengiu tau pasakoti apie slidžių išvykas, nes jose
85 Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 86/178
mergaitės nė karto nesutikau: nei miesto apylinkėse, nei
kalnų trasose, nei Kikute, nei Strykene ar Harestuoje. Bet
pagaliau prisiartino kovo pradžia, artėjo Holmenkoleno
sekmadienis, kai slidinėti išsiruošia visas miestas. Min
tis apie būsimą šventę su šuoliais nuo tramplino žadino
širdyje džiaugsmingą viltį. Maniausi teisingai suguldęs
visus dėlionės kubelius, perpratęs galvosūkio raktą. Ta
rytum lažybose būčiau atspėjęs vienuolikos futbolo rung
tynių rezultatą. Liko tik viena kova, laimėjimas beveik
garantuotas.
Gražiu oru į Holmenkoleną susirenka daugiau kaip
penkiasdešimt tūkstančių žmonių. Atšlaitėse tą dieną
kapanojasi nemažas Oslo gyventojų procentas. Bet kiek
procentų dalyvių vilki senomis šiltomis striukėmis, kaip
tau atrodo? Jei paklaustum, pasakyčiau: beveik šimtas
procentų.
Tą sekmadienį susiruošiau į Holmenkoleną. Oras buvo
visai neblogas, o tai jau pusė sėkmės. Turėjau penkiasde
šimt tūkstančių progų ją susitikti. Pasakysiu viena: senų šiltų striukių, įvairiausių saulėje išblukusių variantų tą
kovo sekmadienį Holmenkolene tikrai netrūko. Galėjai pa
manyti, kad visos jos čia susirinko, kad čia joms tikras
Eldoradas. Į trampliną beveik nė nepažvelgiau, dairiausi
tik į striukes. Daugybę kartų iš tolo išvydęs Mergaitę
su apelsinais, vos nepratrūkdavau kaip pamišęs rėkti iš
džiaugsmo, bet netrukus paaiškėdavo, kad tai ne ji. Ke
letą kartų pamačiau net pasakiškąją sidabrinę segę, bet
vėlgi ne jos.
86
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 87/178
Holmenkolene ji nepasirodė, Georgai. Tokia buvo
mano vienintelė išvada, vienintelis dalykas, kurį galų
gale supratau. Net nepastebėjau, kas laimėjo varžybas,
nepastebėjau nieko, vien tai, kad mergaitės ten nebuvo. Mano akys ieškojo tik jos, bet viskas veltui.
Nuo tada tik vieną kartą buvau nuėjęs į Holmenkoleno
šventę. Nežinau, ar tau dabar neįsižiebė mažytė raudona
lemputė. Gal bent pro rūką prisimeni, ką mudu veikėme
tąsyk, kai tau buvo pusketvirtų metų.Stovėjome šlaito apačioje ir žvelgėme aukštyn į šuoli
ninkus nuo tramplino. Tą kovo dieną oras buvo nepapras tas. Retas svečias - pietų vėjas glostė žemę, oro tempera tūra buvo kone vasariška. Sniegą šuoliams nuo tramplino
teko vežti vos ne iš kito Norvegijos galo, iš Finsės aukšti kalnių. Auksą laimėjo Jensas Veisflogas, nušluostydamas norvegams nosį. Beje, tai nebuvo didelė staigmena, juk
Veisflogas buvo laimėjęs ir praėjusiais metais. Patikėsiu tau vieną paslaptį. Tą šiltą kovo dieną, kai
mudu su tavimi vaikštinėjome po Holmenkoleną, aš irgi kartais nejučiomis imdavau dairytis Mergaitės su apel
sinais. Ir po dešimties metų negalėjau pamiršti nusivylimo.
Man liko mažai laiko. Bet ne tik todėl savo pasakojime
praleisiu kelias savaites. Tada kai kas įvyko. Balandžio pabaigoje pašto dėžutėje netikėtai radau
gražų atviruką. Šeštadienį aplankiau tėvus Kamanių
gatvėje. Atvirukas atėjo ne į Adamstueną, kur keletą mė-
87
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 88/178
neštų gyvenome su Gunaru, o į tėvų namus, bet buvo
adresuotas man.
Ir ką manai? Nuotraukoje išvydau nuostabų apelsinų
sodą ir didelėmis raidėmis užrašą: PATIO DE LOS NA-
RANJOS. Kiek supratau, ispaniškai tai reiškė maždaug
Apelsinų sodas. Jau sakiau tau, kad mokėjau neblogai
skaityti ženklus. Apelsinų sodas! Širdis suspurdėjo krūtinėje. Yra toks
dalykas, Georgai, vadinamas kraujospūdžiu. Ypatingais
atvejais jis gali staiga pakilti, tiesiog šokte pašokti. Bet dėl to neturėtum vengti stiprių išgyvenimų ar didelių
įspūdžių. (Šiaip ar taip, nenorėčiau, kad pradėtum skrai dyti parasparniu, šokinėti parašiutu ar juo labiau smigti
žemyn galva, prisirišęs tampriu lynu.) Pažiūrėjau į kitą atviruko pusę. Antspaudas buvo Se
vilijos, o užrašas trumpas: Negaliu tavęs pamiršti. Ar
palauksi dar truputį? Daugiau nieko, nei vardo, nei siuntėjo adreso. Tik ran
ka pieštas veidas, jos veidas, Georgai, voveraitės veidas. Buvo matyti, kad jį piešė dailininkas, netgi talentingas.
Tiesą sakant, labai nenustebau. Mergaitė su apelsinais buvo Apelsinų sode, kurgi jai daugiau būti? Ji iškeliavo
namo, į savo karalystę, į Apelsinų šalį. Taip aš ir vaiz
davausi. Juk ir vaikelis Jėzus pasiliko šventykloje, norėjo
būti savo Tėvo namuose.Viskas atrodė suprantama. Visos mįslės įmintos, pa
siansas sudėliotas iki galo. Svetimoje šalyje Mergaitė su
apelsinais pusę metų atsikvėps, įnoringai, galima saky-
88
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 89/178
ti, artistiškai tyrinės apelsinų įvairovę, o paskui, gali mas dalykas, paliks savo aistros objektą ir kitą metų pusę
kasdien matysis su manimi. Paskui jai galbūt vėl reikės
įkvėpti oro, bet tai bus jau visai kas kita. Mane pagavo įkarštis, smegenys gausiai gamino me
džiagą, kurią mes, gydytojai, vadiname endorfinais. Ši, galima sakyti, liguista pakilimo būsena turi savo pavadinimą. Sakoma, kad pacientas yra euforiškas. Toks
apibrėžimas man tuo metu visiškai tiko. Nedelsdamas
nubėgau pas tėvus. Juodu sėdėjo žiemos sode, mama žalioje supamojoje kėdėje, o tėtė sename šezlonge su šešta dieninio laikraščio numeriu. Įpuoliau pas juos be kvapo
ir pareiškiau, jog ketinu vesti. To man nederėjo sakyti,
nes po keliolikos minučių pasijutau blogai. Smegenys nu stojo gaminti endorfinus, euforija dingo kaip nebuvusi.
Juk aš nieko nesupratau, žinojau mažiau negu kada nors iki šiol.
Mergaitė su apelsinais dar tada išsidavė, kad žino
mano vardą, o dabar paaiškėjo, kad žino ir pavardę. Dar labiau mane nustebino, Georgai, kad ten, Apelsinų ša
lyje, ji turi mano adresą, Kamanių gatvės adresą. Ką tu
pasakysi? Tai atrodė gražu, buvo malonu apie tai galvoti,
kad ir kas atsiskleistų įminus mįslę. Bet argi ne skaudu,
kad ji iškeliavo į Ispaniją ir nė žodelio man apie tai neužsiminė tomis pasakiškomis minutėmis, kai susikibę už
rankų ėjome Rūmų parko link, kol dar nebuvo suskambėję Kalėdų varpai, kol Pelenei dar nereikėjo galvotrūkčiais pulti į karietą, kol karieta nevirto moliūgu?
89
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 90/178
Buvo prabėgę trys ir pusė mėnesio, per kuriuos, beje,
dvidešimt penkis kartus slidinėjau, tikriau sakant, ieško
jau jos.O gal Mergaitė su apelsinais per tą laiką spėjo pa
būti Maroke, Kalifornijoje ir Brazilijoje? Apelsinas šian
dien tapo visos planetos naudinguoju augalu, Georgai.
Man rodos, jau seniai laikas jį kanonizuoti ir paskelbti
svarbiausiu gamtos produktu. Gal mergaitė slapta dirba
Jungtinių Tautų Apelsinų Inspekcijoje (JTAI)? Gal atsi
rado iki šiol visiškai negirdėta paslaptinga apelsinų liga?
Gal todėl mergaitė vaikščiojo į Jongo turgų? Gal tikrino
apelsinų būklę? Gal kas savaitę rinko kontrolinius pa
vyzdžius?
Gal ji buvo nukeliavusi ir iki pat Kinijos? Jau seniai
žinau, kad žodis „apelsinas" reiškia „kiniškas obuolys“.
Juk pirmiausia apelsinai atkeliavo pas mus iš Kinijos.
Bet jei mergaitė išvyktų į piligriminę kelionę Kinijon,
kur kadaise išsiskleidė pirmas žemėje apelsino žiedas,
juk negalėčiau pasiųsti jai atviruko adresu: Mergaitei su apelsinais. Kinija. Kinų laiškanešiui būtų be galo sunku
ją rasti tarp daugiau kaip milijardo Kinijos gyventojų. Aš
pats, žinoma, ją rasčiau, bet kas gali garantuoti, kad kinų
laiškanešys bus toks uolus kaip aš?
Ką gi, Georgai, turime skubėti toliau.
Keletą dienų nusprendžiau atitrūkti nuo mokslo, pa
siskolinau iš tėvų tūkstantį kronų ir užsisakiau skrydį į
Madridą su nuolaida. Madride pernakvojau pas klasės
90
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 91/178
draugo dėdę, o kitą rytą ankstyvu lėktuvu išskridau į Seviliją.
Toli gražu nebuvau tikras, kad ją sutiksiu. Pamaniau,
kad galimybių maždaug tiek pat, kiek buvo Holmenko-
lene. Tai dar ne viskas. Jei nesutiksiu jos Sevilijoje akis į akį, galbūt sužinosiu, kad ji visai neseniai čia lankėsi, pavyzdžiui, prieš išvykdama į Maroką. Šiaip ar taip, ap žiūrėsiu Apelsinų kraštą, pakvėpuosiu tuo pačiu rūgšto
ku apelsinų kvapu, kuriuo ji neseniai kvėpavo, pavaikš-
tinėsiu tomis pačiomis gatvėmis, kuriomis ji vaikščiojo,
pasėdėsiu ant tų pačių suolų, ant kurių ji sėdėjo. Vien dėl
to verta ten nukeliauti. Be to, kas žino, gal rasiu ir ryš kesnių jos pėdsakų, pavyzdžiui, tame Apelsinų sode, jei
tik man pavyks į jį patekti. Įsivaizdavau, kad toji šventa
vieta apjuosta griovių, pylimų, saugoma piktų šunų ir
rūsčių sargybinių. Bet į Apelsinų sodą patekau praėjus vos pusvalan
džiui, kai lėktuvas nusileido Sevilijoje. Sodas buvo pri
siglaudęs prie didžiulės katedros - graži, mūrų apsupta apelsinų giraitė, sakytum, pavyzdingai tvarkomas skve
ras. Apelsinmedžiai susodinti tvarkingomis eilėmis, apki bę pernokusiais vaisiais.
Tik mergaitės ten neradau. Atrodė, išėjo pasivaikščioti
po miestą ir tuoj grįš... Bandžiau samprotauti ramiai. Įtikinėjau save, kad
nėra ko tikėtis iš karto pamatyti Mergaitę su apelsinais.
Gal tai nepavyks ir per pirmąsias dienas. Todėl ilgiau
kaip tris valandas Apelsinų sode neužtrukau. Bet išeida-
91
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 92/178
mas dėl visa ko prie seno fontano palikau raštelį: Aš taip
pat apie tave galvojau. Ne, ilgiau laukti negaliu. Lapelį
prispaudžiau nedideliu akmenuku.Savo vardo neužrašiau, neparašiau ir kam skirtas laiš
kelis, tik apačioje nupiešiau savo veidą. Piešinys buvo nė
kiek nepanašus į mane, bet buvau tikras, kad mergaitė,
radusi lapelį, supras, ką jis vaizduoja. Netrukus ji turėtų
grįžti. Juk bent retkarčiais ateina pasižiūrėti, ar jai nėra
laiškų.
Po geros valandos, kai padėjau lapelį ir išėjau pasi
vaikščioti po miestą, sutrikęs pajutau, jog galbūt pada
riau didžiulę klaidą. Turi palaukti manęs pusę metų.
Jei palauksi, galėsime vėl susitikti. Tada ją paklausiau,
kodėl turiu taip ilgai laukti. Mergaitė su apelsinais pa
prastai ir aiškiai atsakė: Kaip tik tiek laiko turi palauk
ti. Jei tai padarysi, kitą pusę metų galėsime būti kartu
kiekvieną dieną.
Ar supranti, Georgai? Aš sulaužiau taisykles, nesu gebėjau išlaukti jos pusę metų. Todėl dabar jos pažadas,
kad pusę metų būsime kartu, nebegaliojo.
Mūsų iškilmingą sutartį lengva suprasti, tik labai sun
ku jos laikytis. Visos pasakos turi savo taisykles. Galbūt
kaip tik taisyklės leidžia atskirti vieną pasaką nuo kitos.
Tokių taisyklių visai nebūtina suprasti. Reikia tiesiog jų
laikytis. Jei ne - pažadai netesimi!
Ar suvoki, Georgai? Kodėl Pelenė turėjo grįžti iš rūmų
pokylio dvyliktą valandą? Nežinau. To tikriausiai nežino-
92
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 93/178
jo nė pati Pelenė. Bet jei burtai padeda patekti į stebuklingą svajonių karalystę, negalima klausinėti: kodėl, kam?
Reikia priimti sąlygas, kad ir kokios jos nesuprantamos.
Jei Pelenė nori ištekėti už princo, turi pabėgti iš puotos
prieš laikrodžiui išmušant dvyliktą. Tai visiškai paprasta, kaip dukart du. Ji turi laikytis taisyklių. Jei ne - neteks puošnaus drabužio, o karieta virs moliūgu. Todėl ji sten giasi parvažiuoti namo prieš dvyliktą, ir jai tas pavyksta,
tik netikėtai pameta kurpaitę. Tiesa, keista, bet kaip tik
tai galų gale padeda princui ją rasti. Piktosios seserys
nesilaikė taisyklių ir už tai nubaudžiamos.Šioje pasakoje taisyklės buvo kitokios. Jei aš tris kartus
pamatysiu mergaitę su dideliu apelsinų maišeliu rankose,
ji bus mano. Bet taip pat turėjau ją sutikti per patį Kū čių vakarą ir galbūt padaryti dar daugiau: pažiūrėti jai
į akis kaip tik tada, kai suskambo Kalėdų varpai, paliesti
jos stebuklingą plaukų segę. Tada liko tik vienas išban dymas: nematyti jos pusę metų. Neklausk kodėl, Georgai,
bet tokios buvo taisyklės. Jei neįveiksiu paskutinio lemia mo išbandymo, jei pusę metų neištversiu be Mergaitės su apelsinais, visos mano pastangos nueis vėjais, viskas
bus prarasta. Puoliau atgal į Apelsinų sodą. Laiškelis buvo dingęs.
Net nežinojau, ar jinai jį pasiėmė. Juk jį galėjo pasičiupti
bet koks norvegų turistas.Tą pačią akimirką, kai pamačiau akmenuką, po kuriuo
padėjau lapelį - o lapelis, kaip jau sakiau, dingo - man
atėjo į galvą dar viena netikėta mintis. Ji suteikė man
93
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 94/178
vilties, nors ir buvau sulaužęs taisykles. Matai, Georgai.
Mergaitė man parašė atviruką, nes žinojo mano adresą.
Aš parašiau atsakymą, o adreso, kuriuo galėčiau jį išsiųs
ti, nežinojau, todėl turėjau pats atgabenti lapelį greituoju
paštu į Apelsinų sodą, iš kur ji išsiuntė man atviruką.
Argi mudu nebuvome vienas kito verti? Juk ir ji su
laužė taisykles. Kaip tu manai, Georgai? Tu gali taip pat
gerai suprasti šios pasakos taisykles kaip ir aš.
Nors, kita vertus, ji vis dėlto prašė mane dar truputį
palaukti. Iš esmės ji tik atnaujino sutartį. O aš atsakiau,
kad negaliu priimti jos sąlygų, kad nebegaliu ilgiau lai
kytis taisyklių.
Ji rašė: Aš galvojau apie tave. Ar gali dar truputį
palaukti? Bet, Georgai, jei į jos klausimą atsakyčiau, kad nega
liu, ką tada, jos nuomone, turėčiau daryti?
To aš nežinojau. Be to, buvau per daug įsitraukęs į šią
istoriją. Turėjau susirasti mergaitę.
Iki tol niekada nebuvau lankęsis Sevilijoje ir apskritai
Ispanijoje. Netrukus kartu su turistų srautu patekau į
senąjį žydų kvartalą, vadinamą Santa Cruz. Jis atrodė
kaip didžiulė šventykla, sukurta kultūrinio vaismedžio
apelsino garbei. Visos aikštės, visi turgūs buvo apsodinti
apelsinmedžiais. Apėjęs visas aikštes ir neradęs Mergaitės su apelsinais,
galų gale atsisėdau vienos aikštės kavinėje, radęs laisvą
kėdę apelsinmedžio pavėsyje. Iš visų Santa Cruz aikščių
ši buvo gražiausia. Ji vadinosi Plaza de la Alianza.
94
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 95/178
Sėdėjau ir svarsčiau. Kai ieškai žmogaus dideliame
mieste ir nežinai, kur jis galėtų būti, kas geriau: klajoti iš
vienos vietos į kitą ar atsisėsti kur nors centre ir laukti,
kol tas, kurio ieškai, pasirodys pats?
Perskaityk šį sakinį du kartus, Georgai, prieš nuspręs
damas. Aš padariau tokią išvadą: gražiausia Sevilijos da
lis yra Santa Cruz rajonas, o gražiausia aikštė - Plaza
de la Alianza. Jei mergaitė galvoja panašiai kaip aš, ji
anksčiau ar vėliau čia pasirodys. Mudu susitikome Oslo
kavinėje, paskui Katedroje. Mudviem su mergaite ne kartą
puikiai pavyko atsitiktinai pasipainioti vienas kito kelyje.
Nusprendžiau dar pasėdėti. Buvo tik trečia valanda,
taigi galėjau sėdėti Plaza de la Alianza mažiausia aš-
tuonias valandas. Man tai neatrodė per ilgai. Prieš iš skrisdamas iš Oslo užsisakiau vietą mažame pensionate
netoliese. Ten man pasakė, jog turiu grįžti prieš dvyliktą,
vėliau durys užrakinamos. (Net ir Ispanijos pensionatai
turi taisykles, kurių reikia laikytis!) Jei Mergaitė su apel
sinais pirmąjį vakarą nepasirodys dešimt minučių po vie nuoliktos, sėdėsiu toje pačioje aikštėje visą kitą dieną nuo
saulėtekio iki saulėlydžio.
As vis laukiau ir laukiau. Stebėjau žmones, ateinan
čius į aikštę ir išeinančius iš jos, vietinius ir turistus.
Man šmėstelėjo mintis, kad pasaulis - graži vieta gyven ti. Vėl apėmė euforija, susijusi su viskuo, ką mačiau ap
linkui. Kas mes tokie, šios žemės gyventojai? Kiekvienas
žmogus šioje aikštėje - tarytum gyva lobių skrynia, pilna
minčių, prisiminimų, svajonių, ilgesio. Aš pats išgyvenu
95
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 96/178
svarbiausią mano buvimo žemėje metą. Bet juk tą galima
pasakyti ir apie kitus žmones šioje aikštėje, pavyzdžiui,
apie šį padavėją. Jo darbas - aptarnauti visus, kas prisėda
kavinėje. Kai užsisakiau kavos ketvirtą kartą, pajutau,
kad jam atrodo, jog per ilgai sėdžiu užėmęs kavinės sta
lelį. Juk praėjo jau trys ar keturios valandos. Kai dar po
pusvalandžio ketvirtas puodelis buvo tuščias, padavėjas
greitai priėjo ir mandagiai paklausė, ar nenorėčiau su
simokėti. Bet juk negalėjau išeiti, laukiau Mergaitės su
apelsinais, todėl užsisakiau didelę porciją tapos ir kolos.
Kol mergaitė nepasirodys, negersiu alaus ar vyno, pagal
vojau, o kai ji ateis, užsisakysime šampano.
Bet Mergaitė su apelsinais nesirodė. Atėjo septinta
valanda, teko norom nenorom prašyti sąskaitos. Staiga
suvokiau, koks buvau naivus. Juk praėjo daug dienų, kai
pašto dėžėje Kamanių gatvėje radau atviruką iš Sevilijos.
O kiek dienų reikėjo atvirukui atkeliauti iš Ispanijos?
Mergaitė su apelsinais atrodė tokia pat nepasiekiama
kaip ir iki šiol. Aišku, ji turėjo svarbesnių reikalų negu žaisti su manimi katę ir pelę. Gal ji studijuoja ispanų
kalbą Madride ar Salamankoje? Atsiskaičiau su padavė
ju ir jau ketinau eiti. Gailėjausi, kad nesugebėjau visko
blaiviai apskaičiuoti. Jausdamas kietą gumulą gerklėje
nusprendžiau rytoj rytą skristi namo, į Norvegiją. Nežinau, ar tu kada nors esi aiškiai pajutęs, jog kaž
ką padarei veltui. Gal kada esi išėjęs iš namų sningant,
teškiant šlapdribai, nuvažiavai į miestą, norėdamas nusi
pirkti kažką tau labai reikalinga, o kai priėjai parduotuvę,
96
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 97/178
pamatei, kad ji prieš dvi minutes uždaryta. Tokiais atve
jais būna pikta, labiausiai pikta dėl savo kvailumo. Mane
apėmė bjaurus jausmas, kad atkeliavau veltui. Ir tai - ne
kelionė tramvajumi į miesto centrą, o tolimas kelias į Se
viliją vien dėl to atviruko. Nieko čia nepažįstu, nemoku
nė žodžio ispaniškai ir netrukus turėsiu eiti į varganą
pensionatą. Kilo noras skelti sau antausį, bet juk ir tai
atrodytų kvaila ir turėčiau dar labiau susigėsti dėl savo
kvailumo. Nusprendžiau nubausti save kitaip. Yra daug
būdų tai padaryti, pavyzdžiui, ryžtis niekada, kad ir kas
atsitiktų, neprasidėti su ta „Mergaite su apelsinais".
Ir staiga, Georgai, staiga ji atėjo. Buvo pusė astuonių,
kai mergaitė pasirodė Plaza de la Alianza!
Praslinko keturios ir pusė valandos, kai atsisėdau po
apelsinmedžiu, ir mergaitė įbėgo į aikštę. Ji buvo, žinoma,
ne su senąja striuke, juk Andalūzijoje subtropinis klima
tas. Ne, ji vilkėjo pasakišką vasarinę suknelę, liepsningai
raudoną kaip bugenvilijoį/ lydinčios netoliese prie aukš tos mūrinės sienos. Į jas aš ilgai žiūrėjau. Gal ji pasisko
lino suknelę iš miegančiosios gražuolės, o gal nukniaukė
iš kokios laumės.
Ji manęs dar nepastebėjo. Į aikštę jau leidosi tamsa.
Oras šiltas, net labai šiltas, bet man šalta, man pašiurps ta oda.
O be to, Georgai, - negaliu tau to nepasakyti - staiga
pamatau, kad ji atėjo į aikštę su jaunu kokių dvidešimt
penkerių metų vyru. Jis aukštas, vyriškas, su vešlia švie-
97
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 98/178
šia barzda, atrodo tarytum poliarinių kraštų tyrinėtojas.
Labiausiai mane erzina tai, kad jis gana simpatiškas.
Taigi aš pralaimėjau. Bet tai mano kaltė. Juk nesilaikiau taisyklių, sulaužiau iškilmingą pažadą. Įsikišau
ten, kur nederėjo, įėjau į pasaką, kurios taisyklės man
nežinomos. „Turi palaukti manęs pusę metų, - pasakė
ji aną kartą. - Jei sugebėsi tiek išlaukti, mes vėl susitik
sime..."
Kai jie mane pamato, aš turbūt atrodau kaip toji
krosnis, iš kurios Pelenė turėjo kuopti pelenus, kol atėjo
princas ir išvadavo ją iš pamotės ir dviejų jos dukterų
vergovės. Sakau, kad jie pamatė mane, nes pirma mane
pastebėjo ne Mergaitė su apelsinais, o barzdotasis vyras.
Jis pirmas parodo į mane. (Ar gali tai suprasti, Geor gai? Man tai buvo visiškai nesuprantama.) Jis stveria
mergaitei už alkūnės, mosteli į mane ir ištaria taip gar
siai ir aiškiai, kad turėjo išgirsti visi, kas tuo metu buvo
aikštėje:
- Janas Olavas! Iš jo tarties numanu, kad jis danas. Iki tol niekuomet
nebuvau jo matęs.
Toliau viskas vyksta labai greitai, bet vis vien paban
dyk tai įsivaizduoti. Mergaitė su apelsinais pamato mane
po apelsinmedžiu. Ji porą sekundžių stovi prie fontano
aikštės viduryje ir sustingusi žiūri į mane. Po pirmosios
sekundės atrodo, kad ji čia nekrustelėdama stovėjo valan
dą ar dvi ir niekaip negali pajudėti iš vietos. Bet paskui
pajuda. Miegančioji gražuolė miegojo šimtą metų, bet
98
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 99/178
dabar nubunda tokia žvali, lyg būtų užmigusi tik prieš
pusę sekundės. Pribėga prie manęs, apkabina už kaklo ir
pakartoja dano žodžius:
- Janas Olavasi
Paskui vėl sujuda danas, prieina prie stalo, už kurio aš
sėdžiu, tvirtai paspaudžia man ranką ir draugiškai taria:
- Malonu pamatyti tave tikrą, Janai Olavail
Mergaitė jau atsisėdo ant kėdės šalia manęs, o danas
uždeda jai ant peties ranką ir sako:
- Ką gi, aš čia, atrodo, nereikalingas.
Ir atsukęs mums nugarą nueina sau, dingsta, nužings
niuoja per aikštę tuo pačiu keliu, kuriuo buvo atėjęs. Tai
gi jis išnyksta, mes liekame vienudu. Gerosios fėjos buvo
man maloningos.
Ji sėdi kitapus stalo sudėjusi abi savo rankas į maną
sias, šypso šiltai, gal kiek sutrikusi, bet šiltai.
-Tu negalėjai, - sako ji. - Negalėjai manęs palaukti.
- Ne, - prisipažįstu aš. - Nes širdis kraujuoja iš skausmo.
Pažvelgiu į ją. Ji vis dar šypso. Aš irgi bandau nusi
šypsoti, bet nelabai pavyksta.
- Vadinasi, aš pralaimėjau, - priduriu liūdnai.
Ji pagalvoja, paskui sako:- Kartais gyvenime turime išmoktiilgėtis. Aš tau pa
rašiau. Norėjau suteikti tau jėgų ilgėtis.
Jaučiu, kad mano pečiai trūkteli.
- Vadinasi, pralaimėjau, - pakartoju.
99
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 100/178
- Šiaip ar taip, buvai neklusnus, - sako ji ir dvejoda ma šypso. - Bet gal dar ne viskas prarasta.
- Ar tai įmanoma?- Viskas lieka kaip buvę. Svarbiausia, kad turėtum
kantrybės.- Nieko nesuprantu, - sakau aš.
Ji švelniai spaudžia man rankas.- Ko nesupranti, Janai Olavai? - klausia tyliai, pa
šnibždomis, iškvėpdama orą.- Taisyklių, - atsakau jai. - Aš nesuprantu taisyklių.Taip prasidėjo ilgas mudviejų pokalbis.
Georgai! Nebandysiu pakartoti visų žodžių, kuriuos
mudu tą vakarą ir tą naktį pasakėme vienas kitam, visko
negalėčiau nė prisiminti. Be to, žinau, kad tau kyla daug
klausimų, į kuriuos norėtum kuo greičiau gauti atsakymą. Atrodo, pirmiausia paklausiau, iš kur mergaitė žino
mano vardą ir mano tėvų adresą. Juk paskutinis įvykis
buvo tas atvirukas iš Sevilijos. Žiūrėjau į ją laukdamas atsakymo, o ji švelniai paklausė:
- Janai Olavai... Nejaugi iš tikrųjų manęs neprisimeni? Ėmiau į ją žiūrėti. Bandžiau žvelgti taip, lyg maty
čiau pirmą kartą. Žiūrėjau į jos tamsias akis, tyrinėjau
išraiškingą veidą. Mano žvilgsnis nuslydo jos nuogais pe čiais, ji neprieštaravo. Apžiūrėjau jos lengvutę suknelę.
Ne, užduotis buvo nelengva, negalėjau prisiminti ją kitur
matęs, be tų kelių kartų, kai susitikome per Adventą ir Kūčias. Jei ir buvau sutikęs Mergaitę su apelsinais ku-
100
Josteiti Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 101/178
riuo nors kitu metu, tai dabar to tikrai neįmanoma pri siminti. Šiuo metu negalėjau galvoti apie nieką kita, tik
apie tai, kad ji be galo graži. Tai Dievas ją tokią sukūrė, o
gal Pigmalionas, graikų mito herojus, iš marmuro iškalęs
savo svajonių moterį, kuriai meilės deivė, pasigailėjusi jo,
suteikė gyvybę. Kai paskutinį kartą mačiau mergaitę, ji vilkėjo juodu žieminiu paltu. Dabar vilkėjo taip plonai,
kad jaučiausi sumišęs, man atrodė, kad aš per daug pri
siartinau prie jos. Ir vis dėlto, o gal kaip tik todėl, negalė jau prisiminti, kad būčiau ją kada nors anksčiau matęs.
- Pabandyk mane prisiminti, - pakartojo ji. - Taip no rėčiau, kad prisimintum!
- Duok man kokią užuominą, - paprašiau ją.
Ji atsakė:- Kamanių gatvė, tu užuomarša! Kamanių gatvė. Juk aš užaugau Kamanių gatvėje. Juk
ten gimiau. Adamstuene gyvenu vos pusmetį.- Arba Vilkdalgių gatvė, - pridūrė ji.
Tai tas pats rajonas. Kamanių gatvė kertasi su Vilk dalgių gatve.- Na, tada Dobilų gatvė!Tai irgi tas pats rajonas. Kai buvau mažas, dažnai
žaisdavau aikštėje tarp Dobilų gatvės namų. Ten buvo
kalnelis, apaugęs medžiais ir krūmais. Kiek prisimenu,
buvo smėlio dėžė ir sūpuoklės. Prieš keletą metų ten pa statė ir suolelius.
Vėl pažvelgiau į Mergaitę su apelsinais. Krūptelėjau
lyg pabusdamas iš gilios hipnozės. Tvirtai suspaudžiau
101
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 102/178
jai rankas, labai tvirtai. Vos nepravirkau. Tada pasakiau, šukte sušukau:
- Veronika! Ji nusišypsojo, bet kartu, man rodos, nusibraukė ašarą
nuo akies kampučio. Žvelgiau jai tiesiai į akis, mano žvilgsnis dabar buvo
tvirtas. Niekas negalėjo manęs sulaikyti, netikrumas dingo. Galėjau pasirodyti jai nuogas. Galėjau atsiduoti Mergaitei su apelsinais be jokių sąlygų. Pajutau didžiulį
palengvėjimą.Tikriausiai nėra intymumo didesnio už tą, kuris atsi
randa, kai susitinka du žvilgsniai, susitinka drąsiai, ryž tingai ir nebenori išsiskirti. J
Rudaakė mergaitė gyveno Vilkdalgių gatvėje. Mudu
būdavome kartu kone kasdien nuo tada, kai išmokome
vaikščioti ir kalbėti. Mokykloje lankėme tą pačią klasę,
bet pirmoje klasėje po Kalėdų Veronika su šeima išsikėlė
iš miesto. Tada mudviem buvo po septynerius. Nuo tų laikų praėjo ne daugiau kaip dvylika ar trylika metų. Nė
karto nebuvome susitikę. Mudu labai dažnai žaidėme ant kalvos prie Dobilų gat
vės tarp krūmų ir gėlių, suolų ir medžių. Gyvenome tikrą
voverių gyvenimą. Jei Veronika tada nebūtų išsikėlusi iš
Vilkdalgių gatvės, nerūpestinga vaikystė vis tiek greitai būtų pasibaigusi. Mokyklos kieme dažnai girdėdavau sa kant, kad man labiau patinka žaisti su mergaitėmis.
Prisiminiau dainelę, kurią vienas iš mūsų girdėjo
102
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 103/178
namie ir kurią mudu dainuodavome žaisdami: Mažas
berniukas, mergytė linksmai žaidžia apleisto sodo
ūksmėj. Žaiskit sapnų ir svajonių šaly. Vakaras ne betoli...
- Vis dėlto tu manęs nepažinai, - pasakė ji. Iš balso
girdėjau, kad ji nusivylusi, galima sakyti, net truputį
pikta. Atrodė, kad su manimi kalbasi septynerių metų
mergaitė, o ne suaugusi dvidešimties metų moteris.
Vėl nužvelgiau ją. Pamaniau, kad su ta raudona suk nele ji be galo miela, jaudinanti. Mačiau, kaip po suknele alsuoja jos kūnas, suknelė kilnojosi kaip jūros bangų
mūša gražiame paplūdimyje, suknelė buvo tarytum tas paplūdimys.
Pakėliau akis aukštyn ir tarp apelsinmedžio lapų išvydau geltoną peteliškę. Tą dieną jau mačiau jų keletą, mačiau jų daug.
Parodžiau jai peteliškę ir pasakiau:- Kaip galiu atpažinti lėlytę, jau seniai virtusią pe
teliške?- Janai Olavail - griežtai sudraudė ji. Apie tai, kaip maža mergaitė tampa moterimi, daugiau
nekalbėjome.
Į daugelį klausimų vis dar nežinojau atsakymo. Susi tikimas su mergaite manęs vos neišvarė iš proto, sukrėtė
visą mano esybę. Paklausiau ją svarbiausio dalyko:- Mudu susitikome Osle. Tris kartus. Nuo tada be
veik apie nieką daugiau negalėjau galvoti. O tu dingai,
103
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 104/178
išskridai. Tave išlaikyti buvo sunkiau negu ant rankos nutūpusį drugelį. Kodėl turi praeiti šeši mėnesiai, kodėl negalėjome susitikti anksčiau?
Žinoma, ji turi reikalų Sevilijoje. Bet kodėl jai taip
svarbu pusę metų praleisti Ispanijoje? Gal danas dėl vis ko kaltas?
Turbūt atspėsi, ką ji atsakė, Georgai. Aš tada negalėjau
atspėti, bet tu žinai, kas Veronikai svarbiausia gyvenime.
Rašydamas tau šį laišką visą laiką svarstau, ar svetainėje
tebekabo tas didelis paveikslas su apelsinmedžiais. Ji vis
sako jau pažengusi toliau negu šis paveikslas - dabar, kai
aš rašau - bet tikiuosi, kad, galvodama apie tave, niekam
jo nepadovanojo ir neišmetė į palėpę. Jeigu vis dėlto tai
padarė, paklausk ją apie paveikslą. Ji atsakė:- Turiu galimybę čia pasimokyti meno mokykloje, tik
riau sakant, tapybos mokykloje. Nusprendžiau baigti visą
kursą, man tai labai svarbu.- Tapybos mokykloje? - Aš negalėjau atsitokėti. - Bet
kodėl aną Kūčių vakarą nieko nepasakei? Kadangi ji tylėjo, kalbėjau toliau:- Ar prisimeni, kaip snigo? Ar prisimeni, kaip glos
čiau tau plaukus? Ar prisimeni, kaip suskambo varpai, o
tada atvažiavo automobilis? Ir tu dingai!
Ji atsakė:-Prisimenu viską. Prisimenu kaip filmą. Prisimenu
šio labai... romantiško filmo pačias pirmąsias scenas.- Nesuprantu, kodėl elgeisi taip paslaptingai, - prie
kaištavau jai.
104
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 105/178
Jos veidas valandėlę labai surimtėjo.
- Man rodos, tu kritai man į akį jau tada, kai susitiko
me Frognerio tramvajuje. Galbūt galėčiau sakyti: iš nau
jo. Bet dabar viskas buvo kitaip. Paskui susitikome dar
kelis kartus. Supratau, kad mums reikėtų bent pusę metų
pagyventi atskirai, kad tai būtina. Vaikystėje mudu buvo
me labai artimi. Dabar reikėjo patirti, kas yra ilgesys, kad
vėl nepradėtume žaisti, kaip buvome pratę. Norėjau, kad
tu atrastum mane iš naujo. Norėjau, kad pažintum mane
taip, kaip aš tave pažinau. Todėl nenorėjau pasisakyti,
kas esu.
Gerai nebeprisimenu, ką jai atsakiau, nebeprisimenu
visko, ką man kalbėjo Mergaitė su apelsinais, bet juo il
giau kalbėjome, juo dažniau ėmėme šokinėti nuo vienos
temos prie kitos, nuo vieno epizodo prie kito.
- O danas? - paklausiau progai pasitaikius. Atrodė,
lyg aš ją kažko maldauju. Tai buvo kvailas jausmas. Su
vokiau, kad tai smulkmeniška.
Ji atsakė trumpai, beveik griežtai:- Tai Mogensas. Jis mokosi toje pačioje tapybos mo
kykloje, labai gabus. Malonu, kad su manimi yra dar vie
nas skandinavas.
Man ėmė suktis galva.
- Bet iš kur jis žino mano vardą?Vėliau svarsčiau, ar tuo metu ji paraudo. Nežinau,
sunku atsakyti. Juk vilkėjo raudona suknele, be to, buvo
jau visai sutemę, tik kalinėtos geležies žibintai skleidė
blausiai geltoną šviesą tuščioje aikštėje. Užsisakėme bute-
105
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 106/178
lį raudonojo Riberos dėl Duero vyno, sėdėjome laikydami
rankose taures.
Ji pasakė:- Nupiešiau tavo portretą. Piešiau iš atminties, bet
išėjo gana panašus. Mogensui jis patinka. Kada nors tau
parodysiu. Paveikslas vadinasi tiesiog Janas Olavas.
Supratau, kad Veronika piešė ir savo atvaizdą atviruko
apačioje. To nereikėjo net klausti. Bet man nedavė ramy
bės dar vienas dalykas.- Vadinasi, baltoje „Toyotoje" sėdėjo ne Mogensas?
Ji nusijuokė. Man pasirodė, kad ji bando nukreip
ti kalbą.
- Turbūt nežinai, kad aną kartą Jongo turguje mačiau
tave? Juk tik dėl tavęs ten ir nuėjau. Nieko negalėjau suprasti. Atrodė, kad ji užmena kaž
kokias mįsles. Bet ji kalbėjo toliau:
- Pirmą kartą mudu susitikome Frognerio tramvaju
je. Tada aš kiek pasisukiojau mieste ir sužinojau, kokioje
kavinėje tu dažniausiai lankaisi. Niekada joje nebuvau
buvusi, bet vieną dieną užsukau į ją nusipirkusi ispanų
dailininko Velaskeso albumą. Atsisėdau ir ėmiau jį sklai
dyti. Laukiau.
-Manęs?
Pajutau, jog tai kvailas klausimas. Ji atsakė kiek su
irzusi:- Nemanyk, kad tik tu ieškai. Aš taip pat šios istorijos
dalis. Nesu tik peteliškė, kurią tu turi pagauti.
Nedrįsau toliau gilintis į šį klausimą, kol kas tai atro
dė pavojinga. Pasakiau tik viena:
106
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 107/178
- O kaipgi Jongo turgus?
- Nebūk vaikas, Janai Otavai. Juk jau papasakojau tau.
Mąsčiau: kur galėtų būti Janas Olavas? Kur jis galėtų
manęs ieškoti, žinoma, jeigu nori mane rasti. Jis du kar
tus sutiko mane su dideliu maišeliu apelsinų. Nežino
jau, bet pamaniau, gal ateisi į didžiausią miesto vaisių
turgų. Ieškojau ir kitur, vaikščiojau po Dobilų gatvę ir
po Kamanių gatvę. Kartą užėjau pas tavo tėvus. Vos tik
jie atidarė duris, ėmiau gailėtis, bet buvo jau per vėlu.
Kažką pasakiau jiems apie seną kaimynystę ir vaikystės
žaidimus. Man nereikėjo aiškinti, kas aš per viena, jie iš
karto mane pažino. Galėtum tai įsidėti į galvą. Kvietė už
eiti, bet pasakiau, kad neturiu laiko. Papasakojau jiems,
kad važiuosiu mokytis dailės į Seviliją. Nežinojau, tikėti ja ar ne.
- Man jie apie tai net neužsiminė.
Ji mįslingai nusišypsojo. Man pasirodė, kad ji truputį
panaši į Moną Lizą, galbūt todėl, kad dabar žinojau, jog
mokosi dailės mokykloje.- Prašiau juos nesakyti tau, kad buvau užėjusi. Tu
rėjau net sugalvoti priežastį, kodėl tau negalima nieko
žinoti.
As tylėjau. Vos prieš kelias dienas parodžiau mamai
ir tėtei atviruką iš Sevilijos. Įpuoliau pas juos sakyda mas, kad rengiuosi vesti. Tik dabar supratau, kodėl jie taip
lengvai sutiko duoti man pinigų lėktuvo bilietui. Nė ne
paklausė, ar protinga keliauti į Seviliją semestro viduryje
ir ieškoti mergaitės, kurią porą kartų buvau sutikęs Osle.
107
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 108/178
Mergaitė aiškino toliau:- Ne taip lengva sutikti žmogų dideliame mieste, su
tikti jį tarytum visiškai atsitiktinai, tada, kai norime. O
juk kartais to iš tikrųjų norime. Turėjau važiuoti į ta pybos kursus, nenorėjau prieš pat kelionę su kuo nors
tvirtai susirišti. Bet jei du žmonės nuolat žvalgosi vienas
kito, nieko keista, kad jie kartais netyčia susitinka. Pakeičiau temą, tikriau pasakius, pakeičiau areną.- Ar esi kada anksčiau buvusi Kūčių pamaldose Ka
tedroje? Ji papurtė galvą.- Ne, niekada. O tu? Aš taip pat papurčiau galvą. Ji pridūrė:
- Tiesą sakant, buvau ten ir antros valandos pamal dose. Paskui vaikštinėjau gatvėmis, laukiau, kol prasidės kitos. Šį kartą tu turėjai pasirodyti. Juk buvo Kalėdos, o man netrukus reikėjo išvažiuoti.
Mudu ilgai sėdėjome tylėdami. Paskui aš vėl griebiau
si raudonos gijos.- Vadinasi, „Toyotoje“ sėdėjo ne Mogensas?- Ne, - atsakė ji.- Tada kas? Kiek patylėjusi ji tarė:
- Niekas.- Niekas? - negalėjau patikėti aš.- Na, senų laikų draugas. Lankėme tą pačią gimnazi
jos klasę. Kiek prisimenu, šyptelėjau. Bet ji vis dėlto pridūrė:
108
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 109/178
- Negalime savintis vienas kito praeities, Janai Olavai.
Svarbiausia, ar turėsime bendrą ateitį.
Tada ištariau be galo banalų sakinį, gal todėl, kad
nedrįsau pagalvoti, jog mudu su ta mergaite galėtume
turėti bendrą ateitį.
- To be two or not to be two, that is the question. Manau, kad jai mano žodžiai irgi pasirodė kvailoki.
Norėdamas užslėpti nemalonų jausmą ėmiau kalbėti apie
ką kita.- O apelsinai! Ką veikei su apelsinais? Kam tau rei
kėjo tiek apelsinų?
Ji nuoširdžiai nusijuokė.
- Taip, tu, žinoma, nesupratai. Apelsinais aš tave pri
siviliojau į Jongo turgų. Dėl jų tu pradėjai kalbą apie sli džių žygį per Grenlandijos ledynus. Apie aštuonių šunų
kinkinį ir dešimt kilogramų apelsinų.
Negalėjau to paneigti. Paskui pakartojau klausimą:
- Kam tau reikėjo tiek apelsinų?
Ji pažiūrėjo man į akis panašiai kaip tada Oslo kavi
nėje ir iš lėto pasakė:
- Man reikėjo juos piešti.
Piešti? Negalėjau suprasti.
- Tiek daug?
Ji grakščiai linktelėjo ir pasakė:
- Turėjau išmokti piešti apelsinus prieš važiuodama
į Seviliją.
- Betgi tiek daug?
- Taip, turėjau piešti daug apelsinų. Turėjau gerai
išmokti.
109
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 110/178
Beviltiškai papurčiau galvą. Gal ji mane laiko kvailiu?
- Bet ar negana nusipirkti vieną apelsiną ir piešti jį
daug kartų? Ji pakreipė galvą ir pažvelgė į mane kaip į beviltišką
neišmanėlį.
- Manau, kad ateityje mudu turėsime apie daug ką
pasikalbėti. Tu, regis, viena akimi aklas.
- Katra?
- Kiekvienas apelsinas kitoks, fanai Olavai. Nėra net
dviejų vienodų žolės stiebelių. Juk dėl to ir tu čia sėdi.
Pasijutau kvailai. Nesupratau, ką ji nori pasakyti.
- Dėl to, kad vienas apelsinas nepanašus į kitą?
- Juk tu susirengei į tolimą kelionę Sevilijon ne to
dėl, kad norėjai susitikti „moterį". Jei taip - vadinasi,
ėjai ieškoti vandens už septynių upių. Europoje daugybė
moterų, beje, ir upių. Tu atskridai, nes norėjai susitikti
su manimi. O aš esu tik viena. Ir aš pasiunčiau iš Sevi
lijos atviruką į Oslą ne šiaip sau „vyrui". Pasiunčiau jį
tau. Prašiau tave nepamiršti manęs. Prašiau tave tikėti rhanimi.
Mudu sėdėjome ir kalbėjomės dar ilgai, nors kavinė
jau buvo uždaryta. Kai pagaliau pakilome, ji mane pri
spaudė prie apelsinmedžio, po kuriuo sėdėjome, o gal tai
padariau aš, nebeprisimenu. Bet šiuos žodžius pasakė ji:- Dabar gali mane pabučiuoti, Janai Olavai. Pagaliau
man pavyko tave prisivilioti.
Uždėjau rankas jai ant pečių ir lengvai pabučiavau ją
į lūpas. Ji pasakė:
110
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 111/178
- Ne, turi pabučiuoti mane iš tikrųjų. Ir apkabinti
mane.
Padariau, kaip Mergaitė su apelsinais liepė. Ji diktavo
taisykles. Jos lūpos kvepėjo vanile, plaukai - gaiviais cit
rusiniais vaisiais.
Man pasirodė, kad dvi žvitrios voveraitės vikriai už
lėkė į medžio viršūnę. Nežinau, kokį žaidimą jos žaidė,
šiaip ar taip, jos buvo labai įsitraukusios į šį žaidimą.
Nepasakosiu tau daugiau apie tą vakarą, Georgai. Bet
turi išgirsti, kaip baigėsi toji naktis.
Į savo pensionatą iki dvyliktos grįžti nebespėjau. Bet
mergaitė nuomojo pas seną ponią kambarį su maža virtu
vėle. Ant sienų kabojo daugybė akvarelių, vaizduojančių
apelsinmedžius ir jų žiedus. Kambario kampe stovėjo di
delis mano portretas, tapytas aliejiniais dažais. Apie port
retą nieko nepasakiau, ji irgi apie jį nekalbėjo. Tai būtų
galėję išsklaidyti pasakos kerus. Nereikia visko išsakyti
žodžiais. Tokios taisyklės. Vis dėlto man pasirodė, kad ji
man nutapė per dideles ir per daug mėlynas akis. Galėjai
pamanyti, kad ji visą mano asmenybę sutelkė į akis.
Iki išnaktų pasakojau Veronikai ilgas istorijas su dau
gybe juokingų smulkmenų. Papasakojau apie sergančią
pastoriaus dukterį, jos keturias seseris ir du brolius bei
išdykusį labradorą. Papasakojau dramatišką istoriją apie
slidžių žygį per Grenlandiją su aštuonių šunų kinkiniu
ir dešimčia kilogramų apelsinų, apie energingą mergi
ną - slaptą Jungtinių Tautų Apelsinų Inspekcijos agentę
ir jos narsią, pasiaukojimo kupiną kovą su nauju pavojin-
111
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 112/178
gu apelsinų virusu, viską, ką žinojau apie mergaitę, dir bančią vaikų darželyje ir kasdien einančią į turgų pirkti
trisdešimt šešis apelsinus, kurie turi būti visiškai lygūs
ir vienodi. Išdėsčiau savo nuomonę apie jauną moterį, verdančią apelsinų drebučius šimtui Verslo ekonomikos instituto studentų, ir apie devyniolikmetę, ištekėjusią už vieno iš tų studentų ir spėjusią susilaukti su juo duk ters, nors tas studentas, daugelio nuomone - visiškai jai netinkamas vyras. Nepraleidau ir istorijos apie šaunią
filantropę, slapta gabenančią vargšams Afrikos vaikams
maistą ir vaistus. Mergaitė taip pat traukė iš atminties čia vieną, čia
kitą vaikystės epizodą Kamanių ir Vilkdalgių gatvėje. Be
veik viską buvau pamiršęs, tačiau jai pasakojant šį bei tą
prisiminiau. Kai mudu nubudome, saulė jau buvo aukštai pakilusi.
Ji pabudo pirmoji. Niekad nepamiršiu jausmo, kurį pa tyriau, kai ji mane žadino. Nebežinojau, kas yra tikrovė,
kas vaizduotės vaisius, abejojau, ar tarp jų apskritai yra riba. Žinojau tik viena: man nebereikia ieškoti Mergaitės
su apelsinais. Aš ją radau.
Aš ją radau taip pat. Dabar žinau, kas toji Mergaitė
su apelsinais, nors galbūt turėjau tai atspėti gerokai
anksčiau nei kai sužinojau, kad jos vardas Veronika...
112
jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 113/178
Mama vėl pasibeldė į duris ir pasakė:- Jau pusė vienuoliktos, Georgai. Laukiame tavęs
prie vakarienės stalo. Ar dar daug liko skaityti?Pakiliu balsu jai tariau:- Mieloji, brangioji Mergaite su apelsinais. Aš nepa
miršau tavęs. Ar gali dar truputį palaukti?Nemačiau jos veido, nes ji stovėjo už durų, bet paju
tau, kad ji stovi tylėdama lyg žuvis. Aš vėl pasakiau:
- Kartais gyvenime reikia išmokti ilgėtis.Nesulaukęs atsakymo pridūriau:- Mažas berniukas, mergytė linksmai...Už durų vis dar buvo visiškai tylu. Paskui išgirdau,
kaip mama prisispaudė prie durų staktos ir tyliu balsu
uždainavo:- Žaidžia apleisto sodo ūksmėj...Daugiau padainuoti ji negalėjo, ėmė verkti. Verkė
tylomis.Aš taip pat tylomis jai pasakiau:- Žaiskit sapnų ir svajonių šaly. Vakaras nebetoli.Ji sunkiai alsavo, paskui kūkčiodama pratarė:- Ar jis iš tikrųjų apie tai rašo?- Rašė.Ji nieko neatsakė, tik mačiau, kad pasirėmė į durų
rankeną.
- Tuoj ateisiu, mama, - sukuždėjau. - Liko tik penkiolika puslapių.Ir dabar ji nieko neatsakė. Gal nepajėgė ištarti žo
džio. Nemačiau, kas dėjosi už durų, nors tai buvo
mano kaltė.
113 Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 114/178
„Vargšas Jorgenas, - pagalvojau. - Galiausiai atsi
dūrė antroje vietoje. Miriama miega. Dabar kalbamės
aš, mano tėtė ir mama. Kadaise mes visi buvome viena
maža šeima ir gyvenome Kamanių gatvėje. Svetainė
je sėdi senelis ir senelė iš tėtės pusės. Jorgenas čia tik
svečias".
Gerai apgalvojau viską, ką buvau perskaitęs. Suži
nojau kai ką svarbaus. Tėtė manęs neapgaudinėjo. Jis
nesukūrė pasakos apie Mergaitę su apelsinais. Gal pa
pasakojo ne viską, bet ką papasakojo - viskas teisybė.
Neprisimenu, kad svetainėje kada nors būčiau ma
tęs paveikslą su apelsinmedžiais. Ne, nesu matęs nė
vieno paveikslo su apelsinais. Mačiau tik kitus mamos
tapytus paveikslus, akvareles su alyvomis ir mūsų
sodo vyšniomis.
Turėjau su ja pasikalbėti apie daugelį dalykų. O gal
man pačiam pasižvalgyti palėpėje. Seniai žinau, kad
mama kadaise vaikystėje gyveno Vilkdalgių gatvėje. Kartą esu net užsukęs į geltonąjį namą atiduoti laiško,
atėjusio mūsų adresu.
Gal skaitydamas toliau dar ką nors sužinosiu apie
paveikslus su apelsinais? Be to, yra dar vienas svarbus
dalykas: ar tėtė ką nors parašys apie Hablo teleskopą?Hablo teleskopas pavadintas astronomo Edvino Pau-
elso Hablo vardu. Jis įrodė, kad visata plečiasi. Pir
miausia išsiaiškino, kad Andromedos ūkas - tai ne
dulkių ir dujų debesis mūsų galaktikoje, o atskira ga-
114 Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 115/178
laktika už Paukščių Tako galaktikos ribų. Atradimas, jog Paukščių Takas tėra tik viena iš daugelio galaktikų,
buvo tikra revoliucija. Astronomai ėmė kitaip žiūrėti į
visatą.Svarbiausias Hablo atradimas buvo tas, kad jis 1929
metais nustatė: juo toliau galaktika yra nuo Paukščių
Tako, juo greičiau ji skrieja. Šis atradimas davė pagrindą Didžiojo Sprogimo, kitaip teorijai. Ši teorija, kurią šiandien pripažįsta kone visi astronomai, aiškina, kad visata atsirado po be galo smarkaus sprogimo, įvykusio prieš dvylika ar keturiolika milijardų
metų. Tai buvo iš tikrųjų labai seniai. 'Jei visatos istoriją suspaustume į vienos dienos sche
mą, galima būtų sakyti, kad Žemė atsirado gerokai po
pietų. Dinozaurai pasirodė vos keletą minučių prieš vidurnaktį. O žmonija gyvuoja tik keletą pastarųjų sekundžių...
Georgai, ar tu vis dar su manimi? Palydėjęs tave į
darželį, vėl atsisėdau prie kompiuterio. Šiandien pirma dienis.
Rytą tu buvai kiek suirzęs. Pamatavau tau temperatū
rą, bet karščio nebuvo. Apžiūrėjau gerklę, ausis, pačiupi-
nėjau limfmazgius, bet nieko pavojingo neradau. Manau,
115 Mergaitė su apelsinais •
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 116/178
truputį persisaldei, gal kiek pervargai po savaitgalio išvykos.
Slapta tikėjausi, kad tu truputį apsirgsi ir visą dieną
liksi su manimi namuose. Bet juk turiu rašyti šį laišką.Savaitgalį vėl praleidome Fjelstiolene. Šeštadienį,
anksti rytą, mama išbėgo į mišką su senu pieno kibiru
ir pririnko keturis kilogramus tekšių. Tada tu kiek už siožiavai, Georgai. Pareiškei, kad irgi nori rinkti uogas
kalnuose, ir po pietų vienas pririnkai pusę kilogramo ši-
lauogių. Mes, žinoma, stebėjome tave iš trobelės. Tada
mama nusprendė išvirti šilauogių uogienės, ją valgėme
sekmadienį. Tau uogienė pasirodė per rūgšti, bet vis tiek
valgei - juk pats buvai pririnkęs uogų.
Tą vasarą matėme daug švilpikų. Trobelės albume tau
buvo leista juodu ir geltonu pieštuku nupiešti švilpiką.
Piešinys išėjo puikus, labai norint galima buvo pripažin-
ti, jog gyvūnėlis, kurį tu nupiešei, iš tikrųjų švilpikas.
Tik uodega išėjo kiek per ilga. Dėl visa ko mama po pie
šiniu užrašė: „ŠVILPIKAS", o dar žemiau - „Georgas, 1990 metų rugsėjo 1 diena".
Gal tebesaugote tą albumą? Ar saugote, Georgai? Aš kone visą vakarą skaičiau tą kalnų trobelės albumą,
perskaičiau jį visą. Tu jau miegojai. Perskaičiau keletą
kartų. Vos perskaičiau paskutinį įrašą ir atidžiai apžiū rėjau tavo piešinį, pradėjau skaityti dar kartą. Pamaniau,
kad tai paskutinis savaitgalis kalnų trobelėje, kad iki Kalėdų daugiau čia nesilankysime.
Pagaliau priėjo Veronika ir ištraukė albumą man iš
116
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 117/178
rankų. Užkėlė jį aukštai ant knygų lentynos, nors jis vi sada gulėdavo ant židinio atbrailos.
- Išgerkim po lašelį vyno, - pasakė ji. Bet grįžkime į Ispaniją.Sevilijoje pas Veroniką praleidau dvi dienas. Paskui
reikėjo skristi namo. Taip nusprendė Veronika ir jos buto
šeimininkė. Turėjau iškęsti dar beveik tris mėnesius, kol
ji baigs tapybos kursą. Buvau išmokęs ilgėtis. Buvau iš mokęs pasitikėti Mergaite su apelsinais.
Žinoma, paklausiau, ar ji laikysis pažado, ar mes iš tiesų kitą pusę metų kiekvieną dieną būsime kartu. Pa maniau, kad tai nėra savaime suprantamas dalykas - juk
aš sulaužiau taisykles. Prieš atsakydama ji ilgai galvojo.
Matyt, norėjo atsakyti išmintingai. Galų gale nusišypsojo
ir tarė:- Na, gal nubrauksiu tas dvi dienas, kurias iš manęs
pasigrobei.
Ji palydėjo mane iki autobuso, važiuojančio į oro uos tą. Ir tada pamatėme baltą balandį, negyvą, gulintį gatvės
pakraštyje. Veronika sustojo ir sudrebėjo. Nesupratau, ko
ji taip susijaudino. Ji atsigręžė į mane, prisiglaudė vei du man prie kaklo ir pravirko. Aš irgi pradėjau verkti.
Mudu buvome tokie jauni. Mudu buvome pasakoje. Ne turėjo būti negyvo balandžio šalikelėje. Juo labiau balto. Tai prieštaravo visoms taisyklėms. Mudu verkėme. Ne
gyvas baltas balandis buvo blogas ženklas.
117
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 118/178
Osle vėl ėmiausi mokslų. Teko daug ką pakartoti, juk
pastarąją savaitę buvau praleidęs keletą svarbių paskaitų,
daug ką teko išmokti pačiam, nes pastaraisiais mėnesiais
slidinėjau ir klaidžiojau po miestą. Dabar galėjau taupy ti laiką, - nebereikėjo medžioti paslaptingos Mergaitės su
apelsinais. Man taip pat nereikėjo ieškoti draugės, o mano
mokslo draugai tam skirdavo nemažai laiko.Vis dėlto ne sykį suvirpėjau išvydęs juodą moteriš
ką paltą ar raudoną vasarinę suknelę, kai orai pasidarė
šiltesni. Pamatęs apelsiną kiekvieną kartą prisimindavau
Veroniką. Parduotuvėje dažnai sustingdavau prie lentynų
su apelsinais. Ėmiau aiškiau matyti, kad iš tiesų nėra
dviejų vienodų apelsinų. Galėjau ramiai juos apžiūrinėti.
O jei kada pirkdavau apelsinų, neskubėdamas išsirinkdavau pačius gražiausius. Dažnai išsispausdavau apelsinų
sulčių, o kartą net pagaminau apelsinų drebučių, jais pavaišinau Gunarą ir dar kelis mokslo draugus. Tai buvo tą
vakarą, kai sėdėjome namie žaisdami bridžą.
Gunaras antrus metus studijavo teisę ir buvo tarp mūsų geriausias virėjas. Jis dažnai kepdavo mums bif
šteksus ar menkę. Ir nors nereikalavo, kad atsilygintume
tuo pačiu, buvo malonu jį nustebinti apelsinų drebučiais. Desertą gaminau su dideliu įkvėpimu. Mama, taigi tavo
senelė, rado man receptą senoje virimo knygoje. Netgi
pasisiūlė pagaminti tuos drebučius. Nesuprato, kad man
labai svarbu pagaminti juos pačiam. Manau, ji nė nenu jautė, kad visa tai susiję $u Veronika.
O ši grįžo į Norvegiją, Georgai. Liepos viduryje par-
118
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 119/178
skrido iš Sevilijos. Nuvažiavau į Fornebu oro uostą jos
pasitikti. Daug kas matė mūsų didįjį susitikimą, kai ji
išėjo iš muitinės nešina dviem didžiuliais lagaminais ir
sunkiu aplanku su paveikslais bei piešiniais. Iš pradžių
mudu beveik pusę minutės stovėjome ir žiūrėjome vienas
į kitą tarytum norėdami parodyti, kad turime tvirtą cha
rakterį ir galime pakentėti dar keletą sekundžių. Paskui
apsikabinome, turiu prisipažinti, nepaprastai karštai, juo
labiau kad viskas vyko oro uoste. Sena ponia eidama pro
šalį neiškentusi pasakė:
- Turėkite gėdos!
Mudu tik nusijuokėme. Mudu nieko nesigėdijome, juk
laukėme vienas kito pusę metų.
Atvykimo salėje Veronika atrišo aplanką ir parodė, ką
buvo nutapiusi. Ji greitai pravertė „Jano Olavo portre
tą", bet spėjau jį pamatyti, ir mane vėl nustebino ryški
mėlyna šviesa, trykštanti iš portreto akių. Nieko apie tai
nepasakiau, o Veronika tuo tarpu linksmai aiškino kitus
paveikslus. Plepėjo nesustodama, neslėpdama, kad labai
didžiuojasi savo kūriniais. Norėjo parodyti man, kad per
prabėgusius pusę metų ji daug ko išmoko.
Vasaros pabaigoje mudu skrajote skrajojome. Klajojo
me po Oslo fiordo salas, keliavome į Norvegijos šiaurę,
lankėme muziejus, meno parodas, ramiais besibaigiančios
vasaros vakarais vaikštinėjome takais tarp Toseno vilų. Jeigu tu būtum ją matęs! Kaip ji bėgiojo po miestą!
Kaip žavėjosi meno parodomis! Jei būtum girdėjęs jos juo
ką! Aš ir pats juokdavausi iki ašarų. Juokas - pats užkre-
čiamiausias dalykas pasaulyje. " ------~
119
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 120/178
Vis dažniau vartojome įvardį „mes", „mudu". Keisti
žodžiai. Sakome: rytoj darysiu tai ir tai. Arba klausiame,
ką veiks kitas, tai yra "tu". Nesunku suprasti. Bet staiga
pradedame sakyti „mes", ir tai atrodo pats paprasčiausias
dalykas. „Gal išsinuomokime valtį ir plaukime maudytis
į Langiojeną?“ - „Ką, sėdėsime namie ir skaitysime?" -
„Ar mums patiko pjesė?" O vieną dieną staiga: „Mes
laimingi!"
Kai vartojame įvardį "mes", sujungiame du asmenis,
atitekančius tą patį veiksmą, į vieną būtybę. Daugely
je kalbų pažymėti dviem ir tiktai dviem asmenims var
tojamas atskiras įvardis. Tai vadinamasis dualis, arba
dviskaita, tai, kuo dalijasi tik du žmonės. Manau, kad
tai prasmingas įvardis. Juk kartais būna taip, kad esi ne
vienas ir ne dideliame būryje. Esame „mudu", „mudu
du", kurių neįmanoma išskirti. Kai staiga pradedamas
vartoti šis įvardis, įsigali naujos, nuostabios taisyklės,
viskas stebuklingai pasikeičia. „Dabar išsivirsime valgy
ti". „O dabar mudu atsikimšime butelį vyno!" „Dabar ei sime miegoti". Tarytum truputį ir nepadoru taip kalbėti.
Bet tai visai kas kita negu pasakyti, kad dabar tu važiuok
namo, nes man metas miegoti.
Kai vartojame dviskaitą, taisyklės iš pagrindų keičia
si. „Mudu einame pasivaikščioti!" Rodos, taip paprasta,
Georgai, vos trys žodžiai, bet jie nusako labai prasmingą
veiksmą, smarkiai keičiantį dviejų žmonių gyvenimą šio
je žemėje. Energija taupoma ne tik todėl, kad vartojama
mažiau žodžių. „Mudu einame į dušą! - sakydavo Vero-
120
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 121/178
nika. - Mudu valgysime! Mudviem laikas miegoti!" Kai
taip kalbame, užtenka tik vieno dušo, vienos virtuvės,
vienos lovos.Toks naujas įvardžių vartojimas man buvo tikras šo
kas, Georgai. „Mudu" - ir ratas, regis, uždaromas. Pa saulis tarytum pakyla į aukštesnį lygmenį.
Jaunystė, Georgai, jaunystės lengvabūdiškumas! Bet prisimenu vieną šiltą rugpjūčio vakarą. Mudu
sėdėjome Biugdiojo pakrantėje ir žvelgėme į fiordą. Neži nau, iš kur atėjo toji mintis, bet staiga man išsprūdo:
- Mudu gyvename pasaulyje tik šį vieną vienintelį kartą.
- Mudu dabar esame čia, - atsakė Veronika, lyg norė
dama man tai priminti. Man pasirodė, kad ji nori nuneigti tai, ką norėjau iš
reikšti, ir aš pasakiau:- Mąstau apie vakaro šviesą tuomet, kai manęs ne
bebus...
Žinojau, kad Veronika prisimena šias poeto Olafo Bulo eilutes. Juk kartą su ja skaitėme šį eilėraštį.
Veronika staiga atsigręžė į mane, dviem pirštais su spaudė man ausį ir pasakė:
- Bet tu esi čia. Lucky you!
Rudenį Veronika pradėjo studijuoti Meno akademijoje, o aš vėl kibau į mediciną. Po įvadinių kursų mokslas da rėsi įdomesnis. Popietėmis ir vakarais kuo dažniau būdavome kartu, stengėmės matytis kiekvieną dieną. Mergaitė
121
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 122/178
su apelsinais iš tikrųjų atsiėmė dvi dienas, kurias buvau
jai skolingas. Man rodos, ji norėjo mane tiesiog paerzinti,
galbūt ir įspėti. Ir toliau turėjome laikytis taisyklių, nes
pasaka dar nebuvo pasibaigusi, ji tik prasidėjo. Pasakų
aplink mus darėsi vis daugiau, atsirasdavo naujų taisyklių, kurių reikėjo laikytis. Ar prisimeni, ką sakiau apie
taisykles? Tai esminiai dalykai, kuriuos reikia padaryti arba kurių negalima daryti, nors suprasti jų nebūtina. Apie juos net nebūtina kalbėti.
Osle Veronika taip pat pas vieną seną ponią nuomojo
kambarį su maža virtuvėle. Nuomos ji nemokėjo, tik turė davo vasarą nukirpti pievelę prie namų, o žiemą nukasti
sniegą bei porą kartų per savaitę parnešti iš parduotuvės
maisto, beje, kartą per savaitę ir butelį portveino. Senoji
ponia Movinkel sutiko, kad šias paslaugas kartais atlik čiau aš. Tai buvo puiku, taip ji pamažu susitaikė su tuo, kad kartais apsinakvodavau jos namuose. Jaučiausi tary tum susimokėjęs už nakvynę.
Kūčių vakarą nuėjome į pamaldas Katedroje, jautėme, kad privalome tai padaryti. Veronika vilkėjo juodu paltu,
į plaukus buvo įsisegusi tą pačią pasakišką segę. Dabar ir
aš buvau pasakos dalis, dalis neišaiškinamos paslapties. Šį kartą mudu sėdėjome viename suole. Manęs nė kiek
nenervino mintis, kad vyrai dažnai suka žvilgsnį į vieną
pusę. Dėl manęs jie galėjo žvalgytis į Veroniką, manau, kad ne vienas tai ir darė. Jaučiausi išdidus. Veronika švy tėjo, buvo laiminga. Aišku, aš taip pat jaučiausi laimin gas. Gal ir ji truputį didžiavosi.
122
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 123/178
Po pamaldų ėjome lygiai tuo pačiu keliu kaip ir per nai. Taip buvome susitarę. Mes jau kūrėme savo tradici jas. Beveik netardami nė žodžio pasukome į Rūmų parką.
Nors nebuvome taręsi tylėti, taip išėjo savaime.Stovėjome apsikabinę lygiai toje vietoje, kur prieš metus
ji įsėdo į taksi. Šiemet irgi turėjome skirtis. Veronika ketino
susitikti su tėvu pas seną tetą Šilebeke ir iš ten važiuoti į Askerį, kur gyveno jos tėvai. Aš norėjau švęsti Kalėdas Ka
manių gatvėje su tėte, mama ir tavo dėde Einaru.Ta pati scena kaip ir pernai. Turėjome atsisveikinti
Vergelando gatvėje, vos tik pasirodys laisvas taksi. Bet
kas bus paskui? Ar pasaka baigsis? Ar stebuklai išnyks?
Apie tai mudu dar nekalbėjome. Praėjusį pusmetį mudu
matėmės kasdien, išskyrus dvi bausmės dienas. Mergaitė
su apelsinais laikėsi iškilmingai duoto žodžio. Tačiau ko kios bus ateinančių metų taisyklės?
Kūčių vakaras pasitaikė šaltesnis negu pernai, Vero nikai pasidarė šalta. Laikiau ją apkabinęs ir tryniau jai
nugarą. Paskui papasakojau, kad Gunaras po Naujųjų metų išsikelia iš mūsų mažo butuko. Jis toliau studijuos
Bergene, aiškinau jai. Turiu susirasti kitą nuomininką. Aš taip bijojau, Georgai. Manau, ji tai suprato. Guna
ras išsikelia? Ir aš ieškosiu kito studento gyventi kartu?
Aš tai svarstau nepasitardamas su ja? Ji kone supyko. Iš sigandau, kad prieš Kalėdas mudu susibarsime. Bet tada
ji pasakė:- Aš galėčiau atsikelti pas tave. Galėtume gyventi kar
tu. Ar gerai, Janai Olavai?
123
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 124/178
Aš kaip tik apie tai ir svajojau. Bet buvau už ją bailes nis. Bijojau sulaužyti taisykles.
Ji švytėjo kaip apelsinmedis Sevilijos Plaza de la
Alianza, kai netrukus susitarėme, kad ji sausio pradžio je persikels pas mane į Adamstueną. Ateinančiais metais
mudu būsime kartu ne tik kiekvieną dieną, bet ir kiekvie ną naktį. Tokios naujos taisyklės.
Staiga jos veidu perbėgo susirūpinimo šešėlis. Gal ji
kuo nors suabejojo, pamaniau, gal kažkas ją vis dėlto trik do? Gal puoselėja kokias nors viltis, apie kurias nenori kalbėti?
- Kas atsitiko, Veronika? - sušnibždėjau. Juk dabar ją
gerai pažinojau.
Ji atsakė:- Vadinasi, Gunaro kambarys liks laisvas. Linktelėjau galva, nors nesupratau, kodėl ji apie tai
kalba. Juk jau sakiau, kad Gunaras išsikelia.- Juk mudu nemiegosime kiekvienas savo kambaryje?
- Žinoma, ne, - aš vis dar nesupratau, ką ji nori pa sakyti. Dabar ji jau neabejojo, pasakė tiesiai:- Tada Gunaro kambaryje galėčiau įsirengti dirbtuvę.
Ji greitomis žvilgtelėjo į mane norėdama pamatyti,
kaip reaguosiu. Uždėjau ranką ant sidabrinės segės jos
plaukuose ir pasakiau, kad labai didžiuosiuos galėdamas
gyventi su dailininke. Po kelių minučių pasirodė taksi. Ji pakėlė ranką ir jį
sustabdė. Įsėdo į automobilį ir šį kartą atsigręžė į mane,
124
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 125/178
linksmai pamojavo abiem rankomis. O juk prabėgo tik
vieneri metai!
Nereikėjo žvalgytis ir ieškoti pamestos Pelenės kurpai tės. Pasakoje nebeliko sąlygiškumų. Mes nebebuvome pri klausomi nuo kažkokių globėjiškų fėjų ir nesuprantamų
taisyklių: tas leidžiama, o tas draudžiama. Laimė buvo
mūsų.
Bet kas yra žmogus, Georgai? Ko vertas žmogaus gyvenimas? Gal mes tik dulkės, blaškomos vėjo, dingstan
čios be pėdsakų? Kai rašau šias eilutes, Hablo teleskopas skrieja savo
orbita aplink Žemę. Jis jau keturis mėnesius skrieja kos moso erdve ir nuo gegužės pradžios siunčia daugybę ver tingų visatos nuotraukų, siunčia jas iš tos begalinės pla tybės, iš kurios pagaliau ir mes esame atėję. Mokslininkai
netrukus pastebėjo, kad teleskopas turi didelę kliaudą.
Jau kalbama, kad siunčiamas kosminis laivas su įgula tai
kliaudai ištaisyti. Tada teleskopas leis mums dar geriau
pažinti visatą. Ar žinai, kaip dabar veikia Hablo teleskopas? Ar jis
jau pataisytas? Kartais man atrodo, kad tas teleskopas yra Visatos
Akis. Juk akį, kuri žvelgia į visatą, galima pavadinti Vi satos Akimi. Ar supranti, ką turiu galvoje? Visata pati
pagamino šį nepaprastą instrumentą. Hablo teleskopas -
kosminis jutimo organas.
125
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 126/178
Kas gi tas didysis nuotykis, kuriame gyvename, kurį
galime patirti tik trumpą valandėlę? Gal kosminis teles
kopas vieną dieną leis mums daugiau sužinoti apie tą
nuotykį? Gal toli už visų galaktikų slypi atsakymas į
klausimą, kas yra žmogus?
Man rodos, šiame laiške daug kartų minėjau žodį
„mįslė". Galbūt bandymą suprasti visatą galima palygin
ti su bandymu sujungti didelės dėlionės kubelius? Nors
gal tai greičiau mentalinė, dvasinė mįslė, gal jos paslap
tis glūdi mumyse? Juk mes esame. Juk mes ir esame toji
Gal mes dar nesukurti iki galo. Fizinė žmonijos raida,
žinoma, turėjo prasidėti pirma negu dvasinė. Gal fizinė
visatos prigimtis tėra išorinis dalykas, medžiaga, reikalinga, kad visata suvoktų save?
Kartais mane aplanko beprotiška mintis: Niutonas
staiga suprato, kad egzistuoja visuotinė traukos jėga.
Puiku. Beveik taip pat netikėtai Darvinas įžvelgė, jog
šioje planetoje vyksta biologinė raida. Ką gi, nuostabu. Paskui Einšteinas atranda ryšį tarp masės, energijos ir
šviesos greičio. Labai gerai. O 1953 metais Krikas ir Vat
sonas parodė, kaip sudaryta DNR molekulė, augalų ir
gyvūnų paveldimoji medžiaga. Didinga. Bet juk galima
įsivaizduoti, kad ateis diena - ir kokia tai bus diena, Ge orgai! - kai kieno nors mąstančios smegenys vieną aiškia
regystės akimirką įmins pačią visatos mįslę. Manau, kad
tai gali įvykti labai netikėtai. (Norėčiau tą dieną dirbti
dideliame laikraštyje ir kurti antraštes!)
126
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 127/178
Ar prisimeni, kad pradėjau šį laišką saky
noriu tavęs kai ko paklausti? Man labai svarbu, ką tu
atsakysi į mano klausimą. Bet pirma turiu dar kai ką pa
pasakoti.
Hablo teleskopas! štai ir vėl. Tikrai žinojau, kad didysis tėvo klausimas bus apie visatą.
Atsikėliau ir pažvelgiau pro langą. Smarkiai snigo. Bet tai nesvarbu, pagalvojau. Nors Žemė padengta debesų, Hablo teleskopas gali pateikti labai ryškių nuo
traukų, nufotografuoti galaktikas, esančias už daug
milijardų metų nuo mūsų Paukščių Tako. Jis dirba
dvidešimt keturias valandas per parą. Jau nufotografavo šimtus tūkstančių nuotraukų, ištyrė daugiau kaip
dešimt tūkstančių dangaus kūnų. Per vieną parą Hablo
teleskopas pasiunčia mums daugiau duomenų, negu jų
galėtų tilpti į asmeninį kompiuterį.Bet kodėl tėvas vėl rašo apie kosminį teleskopą?
Nesuprantu, ką bendra turi teleskopas ir Mergaitė su
apelsinais. Beje, tai ne taip ir svarbu. Svarbiausia, kad
tėvas apskritai žinojo apie Hablo teleskopą. Kad supra
to, kaip tai svarbu žmonijai. Jis spėjo tai suprasti prieš mirdamas, tai buvo, galima sakyti, paskutinis dalykas,
kuris jam rūpėjo.Visatos Akis! Niekada apie tai nepagalvojau. Man
atrodė, kad tai tiesiog žmonijos langas į visatą. Nors iš
127 Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 128/178
tikrųjų pavadinęs kosminį teleskopą „Visatos Akimi"
jis neperdėjo.
Kadaise susižavėjimas pirmuoju norvegų geležinkeliu iš Kristianijos į Eidsvolą buvo gal kiek per didelis.
Norvegijoje gyvena tūkstantoji žmonijos dalis, o ruože
tarp Kristianijos ir Eidsvolo 1850 metais gyveno gal
dar dešimt kartų mažiau. Su Hablo teleskopo pagalba
visi pasaulio žmonės gali keliauti po visatą. Prieš pusę
metų iki mano tėvo mirties, teleskopą paleidus skrieti
orbita, jo kaina buvo 2,2 milijardo dolerių. Apskaičia
vau, kad vienam pasaulio gyventojui išeina maždaug
po keturias kronas. Manau, jog tai labai nedidelė kaina
už galimybę klajoti skersai ir išilgai po kosmosą. Jei pa
lyginsime, šiandien kelionė geležinkeliu iš Oslo į Eidsvolą ir atgal kainuoja apie du šimtus kronų. Tai nėra
labai pigu. Kas mano panašiai, gali parašyti skundą
Norvegijos valstybinei geležinkelio bendrovei. (Nenoriu
kritikuoti nei šios bendrovės, nei senojo liliputinio trau
kinuko, važinėj usio tarp Kristianijos ir Eidsvolo. Noriu tik pasakyti, kad Hablo teleskopas svarbesnis ir visai
žmonijai, ir galbūt net Romerikės provincijos valstie
čiams. Neperdėsime pavadindami Hablo teleskopą Vi
satos Akimi, bent jau taip atrodė tėvui, nors jis nespėjo
sužinoti, kad teleskopui buvo uždėti nauji akiniai.)"Hablo teleskopas - kosmoso jutimo organas", - rašo
jis. Manau, kad suprantu, ką jis turėjo galvoje. Galima
sakyti, kad paleisti Hablo teleskopą į kosmosą buvo
nemažas žmonijos žingsnis pirmyn. 1990 metais jau
128
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 129/178
buvo sukurti galingi teleskopai ir kosminiai laivai. Bet
tai buvo didelis šuolis ir visatai. Juk tai, kad žmonės
bando rasti atsakymą į klausimą, kokia yra visata, su
siję ir su pačia visata. Nei daugiau, nei mažiau! Visatai
prireikė penkiolikos milijardų metų, kol buvo sukurtas toks
svarbus dalykas kaip akis, kuria visata gali pažvelgti į save!
(Pabraukiau šį sakinį, nes kūriau jį visą valandą.)
Dagtis padegtas, pagalvojau. Skubėjau skaityti to
liau ir netrukus tapau savo paties gimimo liudytoju.
Tai tikrai nepaprastas dalykas. Ne visi vaikai gimsta
vakarėlyje su šampanu.
Pasakok toliau, tėte. Nenoriu tavęs pertraukti. Tu
klausei apie Hablo teleskopą, ir aš pabandžiau at
sakyti.
Nuo dabar rašysiu trumpai. Turiu skubėti, nes laikas
nuo manęs bėga. Rytoj manęs laukia svarbus susitikimas.
Į darželį tave nuves mama.
Mudu gyvenome mažame Adamstueno bute ketve
rius metus. Veronika baigė Meno akademiją, kaip žinai,
ji ir toliau tapė, paskui ėmė dėstyti meną, dirbo mokytoja
gimnazijoje, mokė to, kas vadinama „Forma ir spalva".
129 Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 130/178
Aš - jaunas gydytojas - turėjau atlikti privalomąją rezi-
dentūrą, tai yra dvejus metus dirbti ligoninėje.
Tikriausiai žinai, kad tavo senelė ir senelis kilę iš
Tionsbergo. Kaip tik tada jie panoro įgyvendinti savo
seną svajonę, pasitraukti iš darbo ir grįžti tenai. Kartą
jie man pasakė nusipirkę mažą romantišką namelį Nord-
biuene. Mano brolis, taigi tavo dėdė Einaras, išplaukė į
jūrą. Manau, jis tai padarė dėl kažkokios nesėkmingos
meilės. Tada mudu su Veronika persikėlėme į didįjį namą
Kamanių gatvėje. Turėjome paimti nemažą paskolą, bet
žinojome, kad gauname pakankamai pajamų. Pirmaisiais metais Kamanių gatvėje daug dirbdavome
sode. Žinoma, palikome dvi ten augančias obelis, kriaušę
ir vyšnią, tik apipjaustėme šakas ir patręšėme. Palikome ir
senuosius aviečių krūmus, širdis neleido mums išnaikinti nei agrastų, nei braškių, nei rabarbarų. Užtat prisodino me alyvų, rododendrų ir hortenzijų. Viskam vadovavo
Veronika. Tame sode aš gyvenau kone visą gyvenimą. Da
bar jis tapo ir jos sodu. Šiltomis dienomis ji pasistatydavo sode molbertą ir tapydavo tai, kas jame augo ir žydėjo.
Kartą, kai skynėme avietes, pamatėme didelę kamanę. Ji staiga pakilo nuo dobilo žiedo ir labai greitai išskrido
iš sodo. Mane pribloškė mintis, jog kamanė nepalygina
mai greitesnė už reaktyvinį lėktuvą, jei atsižvelgsime į
vieno ir kito svorį. Pasakiau tai Veronikai, ir mudu iš sprendėme nesudėtingą uždavinį. Paskaičiavome, kad kamanė sveria apie dvidešimt gramų, o per valandą gali
nuskristi mažiausiai dešimt kilometrų. Reaktyvinis lėk-
130
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 131/178
tuvas nuskrenda aštuonis šimtus kilometrų per valandą, vadinasi, aštuoniasdešimt kartų greičiau už kamanę. Bet
jei dvidešimt gramų padauginsi iš aštuoniasdešimt, išeis
ne daugiau kaip 1,6 kilogramo. Mudu su Veronika vienu
balsu nusprendėme, kad Boeing 747 sveria daug daugiau. Turint galvoje kamanės svorį, ji skrenda daug tūkstančių
kartų greičiau už reaktyvinį lėktuvą. O juk Boeing 747
turi keturis reaktyvinius variklius. Kamanė neturi nė
vieno, ji - paprastas propelerinis lėktuvėlis. Mudu ėmė me juoktis. Juokėmės, kad kamanė gali taip neįsivaizduo jamai greitai skraidyti, juokėmės, kad gyvename Kamanių
gatvėje.Veronika išmokė mane akyliau stebėti mažučius gam
tos stebuklus, kurių aplinkui be galo daug. Kartais nu-
siskindavome žibuoklę ar kvepiančią našlaitę ir ilgai ty rinėdavome nuostabią jų sandarą, lukjmsaulis - tikra
pribloškianti pasaka.Šiandien, kai Įrašau Jias eilutes, kartais darosi be galo
liūdna prisiminus anos popietės akimirkas, kai skynėme sode avietes. Mudu buvome kupini entuziazmo, Georgai,
tokie atviri, tokie nerūpestingi. Norėčiau, kad ir tu būtum
paveldėjęs sielą, atvirą mažytėms gamtos paslaptims. Jos
gali sukelti ne mažiau minčių negu dangaus žvaigždės
ar galaktikos. Man rodos, reikia daugiau išminties, kad
sukurtam kamanę negu juodąją kosmoso skylę.Visa tai man buvo stebuklų pasaulis dar nuo tada,
kai buvau visiškai mažas ir nė nenutuokiau, jog kažkada
Oslo gatvėmis imsiu sekioti paskui Mergaitę su apelsi-
131
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 132/178
nciis. Ir dabar jaučiu, kad gyvenime pamačiau daug dalykų, kurių kiti nepastebi. Nelengva šį jausmą aprašyti
paprastais žodžiais, bet įsivaizduok pasaulį prieš tai, kai
prasidėjo modernizmo epochos šūkaliojimai apie gamtos dėsnius, raidos teorijas, atomus, DNR molekules, bioche miją, nervų ląsteles, prieš tai, kai mūsų planeta pradėjo
suktis apie savo ašį, sumažėjo ir tapo tiktai „planeta"
visatoje, prieš tai, kai harmoningas žmogaus kūnas buvo
suskirstytas į širdį, plaučius, inkstus, kepenis, smegenis,
kraujotakos sistemą, raumenis, skrandį ir žarnas. Kalbu
apie tuos laikus, kai žmogus buvo tik žmogus, vientisas
ir išdidus. Pasaulis tuomet buvo tikras spinduliuojantis
stebuklas.
Iš miško staiga iššoka stirna, sekundę įdėmiai žvelgia
į tave ir vėl dingsta tankmėje. Kas ragina gyvūną judė ti? Kokia nesuvokiama galia papuošia žemę vaivorykštės spalvų gėlėmis, o nakties dangų prabangiais mirgančių
žvaigždžių nėriniais?
Tokį nuogą, tikrą gamtos pojūtį gali aptikti tautosako je, pavyzdžiui, brolių Grimų pasakose. Paskaityk jas, Ge orgai. Paskaityk islandų giminių sagas, graikų ir šiaurės
germanų mitus, paskaityk Senąjį Testamentą. Pažvelk į pasaulį, Georgai, pažvelk į pasaulį, kol ne-
prisikimšai į galvą per daug fizikos ir chemijos.Šią akimirką per vėjuotą Hardangerio plokštikalnę
skrieja kaimenės laukinių elnių. Kamargo saloje, tarp
dviejų Ronos žiočių atšakų, peri tūkstančiai rausvųjų
flamingų. Viliojantys grakščių gazelių būreliai kaip mi-
132
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 133/178
ražas pasklinda Afrikos savanoje. Tūkstančių tūkstančiai
karališkųjų pingvinų čiauška stovėdami ant ledinio An tarkties kranto, ir jiems nešalta, jiems patinka toks gyvenimas. Bet svarbu ne tik didelis skaičius. Vienišas, ta rytum susimąstęs briedis iškiša galvą iš rytų Norvegijos eglyno. Prieš metus vienas iš jų atklydo iki pat Kamanių
gatvės. Persigandęs švilpikas Fjelstiolene šmėkščioja tarp
pašiūrės lentų. Gerai įmitęs ruonis pliaukšteli šokdamas į
jūrą nuo Tionsbergo salelės kranto. Nesakyk, kad gamta - ne stebuklas. Neaiškink man,
kad pasaulis - ne pasaka. Kas to nesuprato, galbūt supras
tik tada, kai priartės pasakos pabaiga. Tai bus jau pas kutinė galimybė nusimesti akidangčius, paskutinė proga
prasitrinti akis iš nuostabos, paskutinis kartas, kai im sime žavėtis stebuklu, su kuriuo jau metas atsisveikinti, kurį jau laikas palikti.
Nežinau, ar supranti, ką bandau pasakyti, Georgai.
Žmonės verkdami atsisveikina ne su Euklido geometrija
ir ne su periodine elementų sistema. Niekas nelieja ašarų išsiskirdamas su internetu ar su daugybos lentele. Žmo
nės atsisveikina su pasauliu, su gyvenimu, su pasaka.
Taip pat tenka atsisveikinti su nedideliu skaičiumi žmo nių, kuriuos tikrai mylime.
Kartais pagalvoju, kad man būtų labiau patikę gyventi
prieš daugybos lentelės atradimą, juo labiau prieš atsi randant moderniajai fizikai ir chemijai, prieš tai, kai mes
ėmėme viską suprasti - gyventi TIKRAME STEBUKLIĮ PASAULYJE. Kaip tik toks man atrodo gyvenimas dabar,
133
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 134/178
šią akimirką, kai sėdžiu priešais kompiuterį ir rašau tau
šias eilutes. Pats esu mokslininkas ir neneigiu jokių moks
lų, bet išsaugojau mitinę, galima sakyti, animistinę pa saulėžiūrą. Neleidau, kad Niutonas ar Darvinas nuplėštų
šydą nuo pačios gyvenimo paslapties. (Atsiversk enciklo
pediją, jei ko nors nesupranti. Svetainės lentynoje stovi
naujausia enciklopedija. Ji ten stovi dabar, kai rašau, bet
nežinau, ar tau ji dar atrodys tokia pat nauja.)
Patikėsiu tau vieną paslaptį. Prieš pradėdamas stu
dijuoti mediciną turėjau kitą ateities galimybę. Galėjau
tapti poetu, tai yra žodžiais apdainuoti burtų pasaulį,
kuriame gyvename. Manau, kad jau esu tai minėjęs. Arba
galėjau tapti gydytoju ir tarnauti gyvybei. Ryžausi pir
miausia tapti gydytoju. Poetu tapti nespėjau. Bet, šiaip ar taip, spėjau para
šyti tau šį laišką. ’
Grįžti iš gydytojo praktikos pas Mergaitę su apelsi
nais, rasti ją savo sode tapančią vyšnių žiedus buvo sva jonė, ir visa, apie ką galėjau svajoti, regis, virto tikrove.
Kartą parėjęs namo taip apsidžiaugiau pamatęs ją sode,
jog pakėliau ant rankų ir nunešiau į miegamąjį. Ji juo
kėsi, ak, kaip ji juokėsi! Paguldžiau ją ant lovos ir ėmiau
myluoti. Man ne gėda papasakoti tau ir apie šį mūsų
laimės aspektą. Kodėl turėčiau gėdytis? Juk tai raudona
gija šioje istorijoje.
Kai po kelių mėnesių remonto darbų įsikėlėme į šiuos
namus, pirmiausia nusprendėme nevartoti nieko, kas ne-
134
Josteirt Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 135/178
leistų mums turėti vaikų. Taip nutarėme pirmąją naktį,
kurią čia praleidome. Nuo tos nakties pradėjome kurti
tave. Ir štai po pusantrų metų Kamanių gatvėje gimei tu,
Georgai. Labai didžiavausi pirmą kartą paėmęs tave ant
rankų. Buvai berniukas. Jei būtum buvęs mergaitė, būtu
me tau davę Ranveigos vardą. Juk taip vaidinosi Mergai
tės su apelsinais dukrelė, kurią buvau išsigalvojęs.
Veronika po gimdymo atrodė nuvargusi ir išblyšku
si, bet buvo labai laiminga. Niekada nesijautėme tokie
laimingi. Prasidėjo naujas mūsų gyvenimo tarpsnis su
naujomis taisyklėmis.
Atskleisiu tau dar vieną paslaptį. Ligoninėje dirbo gy
dytojas - mano mokslo draugas. Jis atėjo į Veronikos palatą
nešdamas po taurę šampano gimdyvei ir ką tik iškeptam tė
vui. Ligoninėje tai neleidžiama, atvirai kalbant, net griežtai
draudžiama. Bet langą į koridorių buvo galima užtraukti
maža užuolaidėle. Visi trys išgėrėme už gyvenimą, kurį tu
ką tik pradėjai gyventi. Tau šampano, žinoma, nedavėme, bet netrukus tu prisiglaudei prie Veronikos krūties, o Ve
ronika buvo išgėrusi kelis šampano gurkšnelius.
Kai Mergaitė su apelsinais Sevilijoje lydėjo mane prie
autobuso, važiuojančio į oro uostą, pakelėje pamatėme ne gyvą balandį. Tai buvo blogas ženklas. Galbūt todėl, kad
nesilaikiau visų pasakos taisyklių.
Ar prisimeni Velykas, kai ilsėjomės kalnų trobelėje?
Tau buvo pusketvirtų metų. Tikriausiai viską pamiršai.
135
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 136/178
Kai studijuoji mediciną, tenka nemažai skaityti ir apie
žmonių psichologiją. Vaikai mažai ką prisimena, kol jiems
sueina ketveri. Mudu su tavimi sėdėjome prie trobelės, o Veronika
filmavo mus vaizdo kamera lyg nujausdama, kad kažkas
artėja prie pabaigos. Georgai, ar gali ją paklausti apie
tą filmą? Galbūt jai bus skaudu jo ieškoti, bet vis dėlto
paklausk. Po tų Velykų supratau, kad esu rimtas ligonis. Vero
nika iš pradžių netikėjo, bet aš žinojau. Mokėjau aiškinti ženklus. Man neblogai sekėsi diagnozuoti ligas.
Nuėjau pas kolegą, kuris girdė mus šampanu tą dieną, kai tu atėjai į pasaulį. Jis paėmė kraujo mėginius, atliko
vadinamąją kompiuterinę tomografiją, padarė rentgeno
nuotraukas ir priėjo prie tos pačios išvados kaip ir aš.
Medicininis mudviejų vertinimas buvo tas pats. Prasidėjo visiškai nauja kasdienybė. Man ir Veronikai
tai buvo katastrofa, bet mudu abu iš paskutiniųjų sten
gėmės laikyti tave atstu nuo katastrofos. Dar kartą teko netikėtai įvesti naujas taisykles. Žodžiai „ilgesys", "kan
trybė“, "netektis" įgijo kitą prasmę. Nebegalėjome vienas
kitam žadėti, jog ateinančiais metais kasdien būsime kar tu. Nieko nebegalėjome vienas kitam žadėti. Staiga tapo
me tarytum nuogais, tikrais vargšais. Nuoširdus įvardis
„mudu" grėsmingai perskilo. Nebegalėjome kelti vienas
kitam jokių reikalavimų, nebegalėjome dalytis ateinančių
metų viltimi.
136
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 137/178
Paskaitęs šį laišką tu sužinosi mano gyvenimo istoriją.
Žinosi, kas aš buvau. Toji mintis mane guodžia. Dabar tu pažįsti mane geriau negu daugelis kitų, nors
mudu negalėjome pasikalbėti su tavimi akis į akį nuo
tada, kai tau dar nebuvo nė ketvertų. Su kitais žmonėmis retai būdavau toks atviras kaip dabar su tavimi šiame
laiške. Tikriausiai suprasi, kaip man buvo sunku priimti
naująsias taisykles. Žinojau, kurlink viskas krypsta, tu
rėjau pamažu priprasti prie minties, kad turėsiu palikti
tave ir Mergaitę su apelsinais. Noriu tave kai ko paklausti, Georgai. Nebegaliu ilgiau
laukti. Tik pirma turiu papasakoti, kas atsitiko Kamanių
gatvėje prieš porą savaičių.
Veronika iki pietų dirba mokykloje, moko jaunuolius ir
merginas piešti apelsinus. Pasakiau jai, kad nebūtina visą
dieną sėdėti su manimi namuose. Mudu pusryčiaujame
kartu su tavimi. Paskui vedu tave į darželį, o vėliau vieną
kitą laisvą valandą sėdžiu svetainėje prie kompiuterio ir
rašau tau šį ilgą laišką. Kartais stypčiodamas einu per kambarį, stengdamasis neužkliudyti tavo žaislinio trau
kinuko. jei bent viena detalė bus pastumta į kitą vietą, tu
tuoj pastebėsi. Kartais dieną turiu kiek pamiegoti, ne todėl, kad blo
gai jaučiuosi, bet todėl, kad naktimis ne visada pavyksta
išsimiegoti. Naktimis neduoda ramybės mintys. Sunkios
mintys labiausiai kankina naktimis. Kaip tik vakare, kai
ateina laikas miegoti, imu gilintis į visas tas liūdnas mįsles, į liūdną pasaką, kurioje nebėra gerųjų fėjų, kurioje
137
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 138/178
lieka tik pikta lemiantys ženklai, žiaurios raganos ir pa
vojingos laumės. Tada nebelieka nakties miego ir tenka
kiek pasnausti ant sofos dieną, kai lauke šviesu. Man nesunku budėti naktimis, kai žinau, kad judu
su Veronika esate šalia, kad judu miegate. Be to, žinau,
kad galiu pažadinti Veroniką, keletą kartų tai ir padariau.
Tada ji sėdi šalia manęs. Kelis kartus išsėdėjome su ja
visą naktį. Tokiais atvejais daug nekalbame, tiesiog sė
dime kartu, lšsiverdame po puodelį arbatos, valgome su
muštinį su sūriu. Toks dabar mūsų gyvenimas, Georgai,
tokios naujos taisyklės.
Galime ilgas valandas sėdėti laikydami vienas kitą už
rankos. Kartais pažvelgiu į jos ranką, tokią švelnią ir gra
žią, paskui pasižiūriu į savo ranką, į vieną savo rankos
pirštą, į nagą. Kiek dar laiko ši ranka bus mano, pagalvo
ju. Kartais pakeliu jos ranką prie lūpų ir pabučiuoju.
Pagalvoju, kad šią ranką, kurią dabar laikau delne,
laikysiu iki savo paskutinės valandos, galbūt ligoninės
lovoje, ilgai, kol galų gale nieko nebejausiu ir ją paleisiu. Mudu susitarėme, kad taip ir bus, Veronika man pažadė
jo. Gera tai žinoti. Ir sykiu be galo liūdna. Kai paleisiu
iš rankų visatą, paleisiu gyvą, šiltą ranką, Mergaitės su
apelsinais ranką.
Pagalvok, Georgai, kaip būtų gera, jei ir Anapus mūsų
lauktų ranka, kurios galima įsitverti! Bet nelabai tikiu,
kad yra toks Anapus. Beveik visai tuo netikiu. Visa, kas
egzistuoja, kada nors baigiasi. Bet paskutinis dalykas, ku
rio žmogus gali įsitverti, dažniausiai yra ranka.
138
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 139/178
Jau rašiau, kad labiausiai užkrečiamas dalykas yra
juokas. Liūdesys taip pat gali būti užkrečiamas. Kitaip
yra su baime. Ja neužsikrėsi taip lengvai kaip juoku ar
liūdesiu. Su baime turi gyventi kone visiškai vienas.Aš bijau, Georgai. Bijau, kad būsiu išstumtas iš šio
pasaulio. Bijau vakarų, tokių kaip šis, kurių netrukus jau
nebegalėsiu matyti.
Bet vieną naktį tu pabudai. Noriu ir tai tau papasako ti. Aš sėdėjau žiemos sode, o tu staiga atšlepsėjai iš savo
kambario į svetainę. Tryneisi akis ir žvalgeisi. Paprastai
tu tokiais atvejais ropšdavaisi laiptais į mūsų miegamąjį,
bet šį kartą likai svetainėje, galbūt todėl, kad degė vi
sos šviesos. Atėjau iš žiemos sodo ir paėmiau tave ant
rankų. Sakei, kad negali užmigti. Gal pasakei tai todėl,
kad girdėjai, kaip mes su mama dažnai kalbame, kad tėtė
naktimis negali užmigti.Turiu prisipažinti, be galo apsidžiaugiau, kad tu pa
budai, kad atėjai pas tėtę, kai jam labiausiai tavęs reikėjo. Todėl neliepiau tau grįžti į lovą.
Labai norėjau pasikalbėti su tavimi apie viską, bet žino jau, kad tai neįmanoma, kad tu dar per mažas. Bet buvai
jau pakankamai didelis, kad galėtum mane paguosti. Jei
būtum galėjęs su manimi pabudėti, tą naktį būčiau sėdėjęs
su tavimi ne vieną valandą. Tai buvo tokia naktis, kai tik riausiai būčiau žadinęs Veroniką. Dabar ji galėjo miegoti.
Žinojau, kad dangus pilnas žvaigždžių, mačiau tai iš
žiemos sodo. Buvo antroji rugpjūčio pusė. Tu tikriau-
139
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 140/178
šiai dar nebuvai matęs tokio žvaigždėto dangaus, juo
labiau kad ką tik baigėsi tas vasaros laikas, kai naktys
būna šviesios, o praėjusiais metais buvai dar toks mažas.
Užvilkau tau megztinį, užmoviau šiltas vilnones kelnes,
pats užsimečiau striukę ir mudu susėdome terasoje, tu
ir aš. Užgesinau kambario šviesas, išjungiau ir terasos apšvietimą.
Pirmiausia parodžiau tau plonytį delčios siūlelį. Jis
kabojo aukštai rytuose, pasukęs ragelius į dešinę. Viską
tau paaiškinau.Tu sėdėjai man ant kelių, mudu supo ramybė, buvo
jauku. Aš gerte gėriau ir tą ramybę, kuri tylomis skli
do iš tavęs. Paskui ėmiau rodyti tau visas žvaigždes ir
planetas, švytinčias aukštai dangaus skliaute. Taip no rėjau tau papasakoti apie viską, apie didįjį nuotykį, nes
jo dalis esame ir mudu, apie milžinišką dėlionę, kurioje
mudu - tik du mažyčiai kubeliai. Ši pasaka taip pat turi
savo dėsnius ir taisykles, kurių mudu galime nesuprasti,
kurie mudviem gali patikti ar nepatikti, bet privalome jų
laikytis. Žinojau, kad neilgai trukus turėsiu tave palikti, bet
negalėjau to sakyti. Žinojau, kad tikriausiai greitai pa sitrauksiu iš to didžiojo nuotykio, į kurį mudu dabar
žvelgiame, bet turėjau tai nutylėti. Ėmiau pasakoti apie
žvaigždes, iš pradžių taip, kad tu galėtum suprasti, pas kui įsikarščiavau ir pamažu ėmiau kalbėti apie visatą vis ką, ką žinojau, lyg su manimi sėdėtų suaugęs sūnus.
140
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 141/178
Tu leidai man kalbėti, Georgai. Tau patiko manęs klausytis, nors galbūt negalėjai įminti visų mįslių, ku rias vardijau. Gal iš tikrųjų suvokei daugiau, negu man
atrodė. Šiaip ar taip, tu manęs nepertraukei ir neužmigai.
Galbūt supratai, kad šią naktį negali manęs nuvilti, gal
supratai, kad ne aš sėdžiu prie tavęs, o tu prie manęs. Tą
naktį tu budėjai prie savo tėtės. Pasakojau tau, jog dabar naktis, nes Žemė apsisuko
apie savo ašį ir nusigręžė nuo Saulės. Kaip tik Saulei
tekant arba leidžiantis galime suprasti, jog Žemė sukasi.
Tikriausiai tu tai supratai, juo labiau kad mudu padainavome vakaro dainą, prasidedančią žodžiais: Saulutė greit
užmerks akis, ir aš akis užmerksiu... Ar prisimeni?
Parodžiau tau Venerą ir paaiškinau, kad tai ne žvaigž dė, o planeta, skriejanti savo orbita aplink Saulę kaip
ir mūsų Žemė. Tuo metų laiku Venera kabo neaukštai rytuose, Saulė šviečia į ją lygiai taip pat kaip šviečia į Žemę. Pasakiau tau vieną paslaptį. Pasakiau, kad kiekvie
ną kartą žvelgdamas į šią planetą galvoju apie Veroniką. Juk Venera nuo seno simbolizuoja meilę.
Beveik visi danguje švytintys taškeliai yra tikros
žvaigždės, aiškinau tau. Jos šviečia pačios, nes kiekvie na, net ir pati mažiausia dangaus žvaigždutė yra degan
ti saulė. Ir žinai, ką tu pasakei? Tu pasakei: „Bet nuo
žvaigždžių negalima įdegti". Baigėsi puiki vasara, Georgai. Turėdavome įtrinti tavo
kūnelį įdegio kremu. Priglaudžiau tave prie savęs ir su šnibždėjau: „Taip, nes jos labai labai toli nuo mūsų".
141
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 142/178
Dabar, kai rašau šiuos žodžius, tu rėplinėji po kambarį
ir kabini kažką nauja prie savojo traukinuko.
Tai kasdienybė, galvoju aš. Tai tikrovė. Bet durys išeiti iš tikrovės atlapos iki galo.
Kiek daug dalykų, nuo kurių tenka pasitraukti! Kiek
daug dalykų reikia palikti.
Prieš valandėlę tu buvai priėjęs prie manęs ir paklau
sei, ką rašau į kompiuterį. Pasakiau, kad rašau laišką ge
riausiam draugui.
Matyt, tau pasirodė keista, kad mano balsas, nors ra
šau geriausiam savo draugui, toks liūdnas. Tu paklausei:
- Ar tai laiškas mamai?
Aš papurčiau galvą:
- Mama - mano mylimiausioji, tai visai kas kita.- O kas esu aš? - paklausei tu.
Paspendei man spąstus. Pakėliau tave nuo žemės, pa
sisodinau ant kelių priešais kompiuterį, apkabinau ir pa
sakiau, jog tu pats geriausias mano draugas.
Laimė, daugiau nieko neklausinėjai. Juk negalėjai pa galvoti, kad laiškas rašomas tau. O man pasirodė keista,
jog tu galbūt kada nors skaitysi šias eilutes.
Laikas, Georgai. Kas yra laikas?
Kalbėjau toliau, nors žinojau, kad tu dar negali su prasti, ką sakau.
Visata yra labai sena, kalbėjau aš, galimas dalykas, kad
jai penkiolika milijardų metų. Vis dėlto iki šiol niekas ne
gali aiškiai pasakyti, kaip ji atsirado. Visi esame didžiulio
142
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 143/178
nuotykio dalyviai, bet niekas nežino, kas tai per nuotykis. Šokame, žaidžiame, plepame ir juokiamės šiame pasauly
je, bet nežinome, iš kur jis. Šokiai ir žaidimai - tai gyve nimo muzika. Sutiksi juos visur, kur gyvena žmonės. Tai
panašu į telefono gaudesį, kai linija neužimta.Tada tu užvertei galvą ir pažiūrėjai į mane. Kad vi
suose telefono aparatuose girdėti gaudesys, tu, šiaip ar
taip, supratai. Juk mėgsti pakelti ragelį ir klausytis.
Taip, Georgai, paklausiau tave to paties, ko paklausiu,
kai galėsi suprasti. Dėl šio klausimo papasakojau tau ilgą
istoriją apie Mergaitę su apelsinais.- Įsivaizduok, kad stovi ant šios pasakos slenksčio
prieš daug milijardų metų, kai viskas buvo ką tik sukur
ta, ir gali pasirinkti, ar norėtum gimti ir gyventi šioje
planetoje. Tu nežinai, kada gyvensi, nežinai, ar gyvensi ilgai, šiaip ar taip, tai bus tik nedaug metų. Žinai tik
viena: jei pasirinksi, kad nori gimti, ateis laikas, ateis, kaip sakoma, laiko pilnatvė, ir vieną dieną turėsi atsi
kelti, išeiti ir viską palikti. Gal tai bus labai liūdna, nes daugeliui žmonių atrodo taip nuostabu gyventi šioje pa
sakoje, jog jiems akys apsipila ašaromis vos pagalvojus, kad viskas vieną kartą baigsis. Čia gali būti taip gera, kad be galo skaudu net pagalvoti, jog ateis diena, kai dau
giau dienų nebeliks.Tu tylėdamas sėdėjai man ant kelių, o aš kalbėjau
toliau:- Ką pasirinktum, Georgai, jei egzistuotų aukštesnė
Galia, leidžianti tau rinktis? Galbūt šioje mįslingoje pa
lte Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 144/178
sakoje galime įsivaizduoti kažką panašaus į kosminę fėją,
kuri liepia rinktis. Ar pasirinktum galimybę vieną kartą
gyventi pasaulyje, gal ilgai, gal trumpai, po šimto tūks tančių ar šimto milijonų metų?
Keletą kartų giliai atsikvėpiau, paskui griežtu balsu
paklausiau:
- O gal atsisakytum dalyvauti tame žaidime, gal ne
norėtum laikytis jo taisyklių?
Tu visą laiką ramiai sėdėjai man ant kelių. Būčiau no
rėjęs atspėti, ką galvoji. Tu esi tikras, gyvas stebuklas.
Tavo geltoni kaip kviečiai plaukai, regis, kvepėjo man
darinais. Atrodei kaip gyvas gyvutėlis angelas iš kūno
ir kraujo.
Neužmigai, bet ir nieko nepasakei. Esu tikras, kad girdėjai, ko tave klausiu, gal net labai
atidžiai klauseisi. Bet negalėjau atspėti, kas sukasi tavo
galvelėje. Mudu sėdėjome susiglaudę. Ir vis dėlto staiga
pajutau, jog mus skiria begaliniai nuotoliai.
Dar tvirčiau prispaudžiau tave prie savęs. Gal tau atrodė, kad noriu apsaugoti tave nuo šalčio. Bet tada aš
apvyliau tave, Georgai, nes pradėjau verkti. Nenorėjau
išsiduoti, mėginau susitvardyti, bet vis tiek apsiliejau
ašaromis.
Pastarosiomis savaitėmis ne kartą to klausdavau ir
savęs. Ar būčiau pasirinkęs gyvenimą šioje žemėje ge
rai žinodamas, jog staiga būsiu iš jo išplėštas, juo labiau
tada, kai gyvenimas atrodo pats gražiausias? Gal iš karto
144
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 145/178
būčiau padėkojęs ir atsisakęs to rizikingo žaidimo „imk ir
duok"? Į pasaulį ateiname tik vieną kartą, esame įmetami
į didįjį nuotykį. BetliTenslhi t rysTir~suZie- žaidimas
baigtas!
"Nežinau, ką būčiau pasirinkęs. Manau, būčiau nesuti
kęs su sąlygomis. Tikriausiai būčiau mandagiai padėkojęs
už pasiūlymą trumpai patirti šį didžiulį nuotykį, vadi
namą gyvenimu, ir pasakęs: "Ne“. Galbūt mano atsisa
kymas netgi nebūtų buvęs labai mandagus. Gal būčiau
nesavu balsu surikęs, kad toji dilema yra kažkokia šėto
niška, kad nenoriu apie ją nė girdėti. Taip galvojau tada,
kai sėdėjau terasoje laikydamas tave ant kelių, visiškai
tikras, kad būčiau atmetęs pasiūlymą.
Jei būčiau nusprendęs visai nekišti nosies į didįjį nuo tykį, būčiau nė nežinojęs, ko netenku. Ar supranti, ką
noriu pasakyti? Kartais mums, žmonėms, atrodo, jog blo
giau prarasti tai, ką myli, negu niekada to neturėti. Pa
galvok: jei Mergaitė su apelsinais nebūtų laikiusis paža
do, kad jai grįžus iš Ispanijos mudu pusę metų matysimės kiekvieną dieną, ar man būtų buvę geriau iš viso niekada
jos nesutikti? Panašus klausimas keliamas ir kitose pasa
kose. Ar Pelenė būtų norėjusi grįžti į pilį ir tapti princo
žmona, jei būtų žinojusi, kad dalyvaus tame žaidime tik
vieną savaitę? Kaip ji būtų jautusis žinodama, kad reikės
grįžti pas piktą pamotę ir pagiežingas jos dukteris, prie
pelenų kibirų ir žarsteklių?
Bet dabar tu atsakyk, Georgai, dabar žodis tau. Kai
mudu sėdėjome po žvaigždėtu dangumi, tuo metu, kai
145
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 146/178
staiga pratrukau verkti, nusprendžiau parašyti tau šį
ilgą laišką. Verkiau ne tik todėl, kad žinojau, jog turėsiu
palikti tave ir Mergaitę su apelsinais. Verkiau, nes tu buvai toks mažas. Verkiau, kad mudu negalime nuoširdžiai
pasikalbėti. Dar kartą klausiu tave: ką pasirinktum, jei tau būtų
suteikta tokia galimybė? Ar norėtum trumpą valandėlę
gyventi žemėje, o paskui po kelerių metų būtum atplėštas
nuo visko, ką čia turi, ir niekada negalėtum grįžti? Ar
pasakytum: „Dėkui, nenoriu"?Turi tik šią alternatyvą. Tokios taisyklės. Kai pasiren
ki gyvenimą, pasirenki ir mirtį. Pažadėk, kad prieš atsakydamas gerai pagalvosi ir ne
skubėsi.
Gal aš per daug įkyriai skverbiuosi į tavo vidų? Gal esu per daug atviras? Tiesą sakant, nelabai turiu tokią tei sę. Bet man be galo svarbu, ką tu atsakysi į mano klausi
mą, nes aš tiesiogine prasme atsakingas už tai, kad tu esi. Jei būčiau atsisakęs gyventi, pasaulyje nebūtų ir tavęs.
Jaučiu savotišką kaltę, kad leidau tau ateiti į šį pasaulį. Šiaip ar taip, aš daviau tau šį gyvenimą, tikriau sa
kant, Mergaitė su apelsinais ir aš. Bet juk mes kada nors
ateityje jį iš tavęs ir atimsime. Duoti kūdikiui gyvybę ne reiškia tik padovanoti jam didžiąją pasaulio dovaną. Tai
reiškia ir atsiimti šią neįsivaizduojamą dovaną atgal. Noriu būti tau atviras, Georgai. Jau sakiau, kad bū
čiau atmetęs pasiūlymą akimirką žvilgtelėti į didįjį nuo-
146
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 147/178
tykį. Taip man atrodo. Jei ir tu galvoji kaip aš, jaučiuosi kaltas dėl to, ko šiame pasaulyje prikrėčiau.
Leidausi sugundomas Apelsinų mergaitės, leidausi suviliojamas meilės, pasidaviau svajonei turėti vaiką.
Dabar ateina gailesčio ir susitaikymo metas. Ar aš pasielgiau blogai? Šį klausimą išgyvenu kaip skaudų sąžinės
konfliktą. Noriu viską išsiaiškinti iki galo.Tačiau, Georgai, dabar gali iškilti nauja dilema, gal
būt ne tokia sunki, ne tokią grėsminga kaip pirmoji. Jei
tu atsakysi, kad vis dėlto būtum pasirinkęs gyvenimą, nors ir labai trumpą, tada ir man nereikės gailėtis, kam
iš viso gimiau.Šitaip lygtis gali būti išspręsta, abi jos pusės gali duo
ti vienodą rezultatą. Suprantama, aš to tikiuosi. Dėl to
ir rašau tau.Tu negalėsi man tiesiai atsakyti į šį klausimą. Bet gali
atsakyti netiesiogiai. Gali atsakyti tuo, kaip pragyvensi
tą gyvenimą, kuris prasidėjo, kai Veronika, aš ir nedraus
mingas ligoninės gydytojas susidaužėme šampano taurė mis. Gydytojas su šampanu buvo tavo geroji fėja, labai
noriu tuo tikėti.
Dabar gali padėti šį mano laišką į šalį. Dabar tavo
laikas gyventi. Rytoj guluosi į ligoninę. Man tai svarbus metas. Į darželį tave palydės mama.
Turiu ir apie tai parašyti. Ir turiu pridurti: negaliu
pažadėti, kad kada nors grįšiu į Kamanių gatbę.
147
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 148/178
Georgai! Paskutinis klausimas: ar galiu būti tikras,
kad po šio gyvenimo nėra jokios kitos būties? Ar galiu
būti tvirtai įsitikinęs, kad nestebėsiu tavęs iš kur nors
kitur, kai skaitysi šį laišką? Ne, negaliu. Jei šis pasau
lis egzistuoja, tai neįmanomybės riba jau peržengta. Ar
supranti, ką noriu pasakyti? Vien tai, kad egzistuoja šis
pasaulis, mane taip be galo stebina, kad negalėčiau nu
stebti dar labiau, jei paaiškėtų, jog po šio egzistuoja ir
kitas pasaulis.
Prisimenu, kaip prieš porą dienų kelias valandas pra
leidome žaisdami kompiuterinius žaidimus. Tuo žaidimu
turbūt labiausiai džiaugiausi aš, man būtinai reikėjo bent
trumpai pamiršti mane kamuojančias mintis. Bet kiek
vieną kartą, kai tame žaidime „žūdavome", atsiverdavo
naujas laukas, ir mudu galėjome žaisti toliau. Ar kas
gali žinoti, kad mūsų sieloms taip pat neatsiveria toks
„naujas laukas"? Aš tuo netikiu, iš tikrųjų. Bet svajpnė
apie tai, kas neįtikima, turi savo vardą. Mes vadiname
ją viltimi.
TĄ NAKTĮ TERASOJE AŠ PRISIMENU! Ji tarytum
įaugusi į mano stuburo smegenis, ištatuiruota širdyje. Dabar, kai apie ją skaičiau, keletą kartų nugara perbėgo šiurpulys.
148 Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 149/178
Iki šiol viską buvau beveik pamiršęs, gal būčiau ir neprisiminęs žvaigždėtos nakties, jei nebūčiau apie ją
perskaitęs. Bet dabar viską prisimenu be galo aiškiai.
GAL TAI VIENINTELIS IŠLIKĘS TIKRAS PRISIMINIMAS APIE TĖVĄ?
Neprisimenu tėtės Fjelstiolene. Kad ir kaip įtempiu atmintį, negaliu atkurti vaizduotėje mūsų pasivaikščio
jimų prie Sogno ežero. Bet tą užburtą naktį terasoje prisimenu puikiai. Tikriau sakant, prisimenu ją visiškai kitaip. Man ji išliko kaip pasaka, kaip ryškių spalvų kupinas sapnas.
Aš pabudau. Tada tėtė įėjo iš stiklinės verandos ir iškėlė mane aukštai į orą. Pasakė, kad eisime laukan
ir skrisime. Pasakė, kad turime pasižiūrėti į žvaigždes. Skrisime į kosmosą. Todėl reikia apsirengti šiltais drabužiais - juk kosmose baisiai šalta. Tėtė nori parodyti man dangaus žvaigždes, būtinai! Tai mūsų paskutinė galimybė, turime ją išnaudoti.
O juk aš žinojau, kad tėtė serga! Bet jis nežinojo, kad aš žinau. Mama pasakė man šią paslaptį. Pasakė, kad tėtei turbūt teks gultis į ligoninę, todėl jis toks liūdnas. Rodos, ji man atskleidė šią paslaptį tą pačią dieną po pietų. Gal dėl to aš ir pabudau, gal dėl to
negalėjau užmigti.Dabar labai aiškiai prisimenu ilgą naktį, kai mudu su tėte terasoje keliavome po kosmosą. Man rodos, supratau, kad tėtė gali mus palikti. Bet pirma jis norėjo parodyti, kur rengiasi iškeliauti.
149 Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 150/178
O paskui, kai mudu skrajojome po kosmosą, tėtė
staiga pradėjo verkti. Kai rašau šias eilutes, nugara vėl
perbėga ledinis šaltis. Žinojau, kodėl jis verkia, bet jis
nežinojo, kad aš žinau. Todėl nieko negalėjau sakyti. Tylutėliai kaip peliukas sėdėjau jam ant kelių. Tai, kas turėjo įvykti, buvo per daug pavojinga, kad apie tai būtų galima kalbėti.
Ir dar vienas dalykas: nuo tos nakties visada žinojau, kad dangaus žvaigždėmis negalima pasitikėti.
Šiaip ar taip, jos nuo nieko negali išgelbėti. Ir su dangaus žvaigždėmis vieną dieną turėsime atsisveikinti,
jas palikti.Kai mudu su tėte skrajojome kosmoso platybėse ir
kai tėtė staiga pravirko, supratau, kad niekuo pasaulyje
negalima pasitikėti.
Perskaitęs paskutiniuosius laiško puslapius pagaliau
suvokiau, kodėl man visada taip rūpėjo kosmosas. Tai
tėvas man atvėrė akis. Jis išmokė mane atitrūkti nuo visko, kas vargina mus šioje žemėje, ir žvelgti aukštyn.
Tapau mažu astronomu mėgėju dar tada, kai nesupratau, iš kur atėjo šis potraukis.
Taigi nieko keisto, kad ir tėvas, ir aš domėjomės
Hablo teleskopu. Paveldėjau tai iš jo! Tęsiau, ką jis
buvo pradėjęs,, o paskui turėjo nutraukti. Tai savotiškas palikimas. Argi ne taip buvo visais laikais? Pirmie
ji pasiruošimai sukurti Hablo teleskopą prasidėjo dar akmens amžiuje. Beje, ne, dar anksčiau - keletą mik-
150 Josteiti Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 151/178
rosekundžių po didžiojo sprogimo, kai buvo sukurti
laikas ir erdvė.
Yra toks dalykas kaip pasėti į dirvą grūdą. Tėvas
prieš mirtį spėjo tai padaryti. Galima sakyti, kad jis
paskatino mane imtis to rašinio apie teleskopą. Manau,
kad tėtei menkai rūpėjo anglų futbolas, o Špice Girls, laimė, jam neteko klausytis. Nežinau, kaip jam patiktų
Roaldas Dalis.
Baigiau skaityti laišką. Sėdėjau susimąstęs, tik staiga mama vėl pasibeldė į duris.
- Georgai? - pašaukė.
Pasakiau, kad jau baigiau.
- Kada pagaliau ateisi pas mus?
Atsakiau, jog norėčiau, kad ji įeitų į mano kambarį. Atidariau duris ir ją įleidau. Laimė, įėjusi ji greitai
'užrakino duris.
Nė kiek nesivaržiau, kad mano akys buvo pasru
vusios ašaromis. Juk mamai irgi akyse pasirodydavo
ašaros tuos pirmuosius kartus, kai ji sutiko mano tėvą. Dabar ir aš jį sutikau.
Apkabinau Mergaitės su apelsinais kaklą ir tariau:
- Tėtė mus paliko.
Mama tvirtai apkabino mane. Ji irgi verkė.
Sėdėjome ant lovos krašto. Netrukus ji ėmė klausinėti, ką man rašo tėtė.
- Suprask, kad man tai labai svarbu, - kalbėjo
ji. - Aš gerokai išsigandusi. Turbūt bijočiau skaityti
laišką.
151 Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 152/178
Paaiškinau, kad tėtė parašė ilgą meilės laišką, ir
mama, aišku, pamanė, kad tai meilės laiškas man. Tu
rėjau viską aiškinti labai atsargiai. Pasakiau, kad tėtė
parašė meilės laišką jai, Mergaitei su apelsinais.
- Aš buvau geriausias tėtės draugas. O tu buvai jo
mylimoji. Tai visai kas kita.
Ji ilgai sėdėjo ant lovos krašto netardama nė žodžio.
Vis dar atrodė jauna. Perskaitęs ilgą pasakojimą apie
Mergaitę su apelsinais, pamačiau, kokia ji graži. Iš tik
rųjų truputį panaši į voveraitę. Bet dabar ji greičiau at
rodė kaip užaugęs paukščio jauniklis. Mačiau, kad jos
snapelis virpa.
- Kas buvo mano tėvas?
Ji krūptelėjo. Juk gerai nežinojo, ką aš ilgas valan
das skaičiau.
- Na, žinoma, Janas Olavas.
- Bet kas jis buvo? Noriu pasakyti, koks jis buvo?
- Aaa...
Pamažu jos lūpose pasirodė Monos Lizos šypsena.
O žvilgsnį tarytum pridengė šydas. Atkreipiau dėmesį
į tai, ką ne kartą pastebėjo tėtė. Pamačiau, kaip ji moka
susikaupti. Pamačiau, kaip jos rudos akys blyksi, saky
tum šoka temperamentingą šokį.
-Jis buvo be galo mielas... tikrai nepaprastas žmogus. Be to, jis buvo tikras vizijų regėtojas, galbūt mitų
kūrėjas... Dažnai galėjo kalbėti, kad gyvenimas esąs
pasaka, man rodos, jis turėjo tokį... magiški} gyvenimo
152 Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 153/178
pojūtį. Ir dar buvo didelis romantikas... bet tokie bu
vome mudu abu. Paskui staiga susirgo. Neslėpsiu, kad
mirtį jis pasitiko su begaliniu liūdesiu. Buvo sunku tai
matyti, labai sunku. Mane jis labai mylėjo... supran
tama, tave taip pat... tave jis tiesiog dievino. Negalėjo
įsivaizduoti, kad turės mus palikti. Bet ligai nepajėgė
atsispirti, buvo žiauriai nuo mūsų atplėštas. Jis nesu
sitaikė su tokiu likimu, niekada, iki pat paskutinės va
landos. Todėl tuštuma, atsiradusi po jo mirties, buvo
tokia didelė... Negaliu rasti tinkamo žodžio...
- Galiu palaukti.
- Jis buvo svajotojas. Galbūt tai norėjau pasakyti.
Dabar aš nusišypsojau ir pasakiau:
- Jis buvo atviras. Be to, neblogai gebėjo vertinti
save. Net autoironijos jam netrūko, o jos turi toli gražu
ne visi.
Mama žvelgė į mane nustebusi.
- Galbūt. Bet iš kur tu visa tai žinai?
Parodžiau jai pluoštą popieriaus lapų.- Galėsi ir tu kada nors paskaityti. Tada ir suprasi,
iš kur visa tai žinau.
Mergaitė su apelsinais vėl prisidengė akis ranka. Bet
negalėjome ilgai sėdėti mano kambaryje ir verkšlenti.
Ką pamanys Jorgenas? Aš jam tikrai nepavydėjau.- Laikas eiti pas juos, - priminiau aš.
Atėjęs į svetainę, pasijutau keleriais metų vyresnis
nei tada, kai pasiėmiau tėvo laišką ir užsidariau savo
153 Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 154/178
kambaryje. Jaučiausi toks suaugęs, kad visai nerūpėjo
mane pasitikę smalsūs žvilgsniai.
Didysis stalas buvo padengtas vakarienei. Šalta vištiena, kumpis, Valdorfo salotos su apelsino skiltelėmis, didelis indas žalių salotų. Visi penki susėdome prie
stalo. Nejučiomis atsidūriau stalo gale.Kai susirenka daugiau žmonių, mama kartais pa
prašo, kad kas nors imtųsi vadovauti vaišėms. Šį kartą pajutau, jog vadovauti teks man. Šiaip ar taip, visi
buvo įsmeigę akis į mane. Šį vakarą buvau svarbiausias asmuo.
Kai sėdome už stalo, visiems keturiems pareiškiau:
- Perskaičiau ilgą laišką, rašytą mano tėvo prieš pat
mirtį. Manau, visiems įdomu, ką jis rašo...Kambaryje įsiviešpatavo mirtina tyla. Ką gi man dar
pasakyti?- Taigi tas laiškas skirtas man. Bet daug kas iš mūsų
mylėjo mano tėtę. Turiu jums dvi naujienas - gerą ir blogą. Pirmiausia pasakysiu gerą. Visi čia esantys ga
lės paskaityti laišką. Jorgenas taip pat. Bloga naujiena
ta, kad niekam nerodysiu laiško šį vakarą.Senelė sėdėjo įsitempusi, paskui užsikniaubė ant
stalo. Jos veide šmėstelėjo nusivylimo šešėlis. Iš to supratau, kad ji neskaitė laiško nei dabar, nei tada, prieš
vienuolika metų. Laiškas iš tikrųjų vienuolika metų
slypėjo po seno vaikiško vežimėlio pamušalu.Kalbėjau toliau:
154 Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 155/178
- Manau, turiu leisti tėtės laiškui kiek pagulėti. Pas
kui galėsime pakalbėti apie tai, ką jis rašo. Be to, man
reikia laiko apsispręsti, ką atsakysiu jam į vieną rimtą
klausimą. Labai svarbu, kaip aš jam atsakysiu.
Mačiau, kad visi sutinka su mano žodžiais. Niekas
nesistengė iškvosti ko nors daugiau. Jorgenas net paki
lo nuo stalo ir priėjo prie manęs. Draugiškai patapšnojo
man per petį ir tarė:
- Protingai kalbi, Georgai. Manau, tavo tiesa. Laiškas turi dar kiek pagulėti.
- Be to, - pridūriau aš, - jau netoli vidurnaktis. Juk
reikia ir pamiegoti.
Jaučiau, jog kalbu rimtai ir iškilmingai, visai kaip
suaugęs. Aš ir buvau suaugęs.
Vis dėlto tą naktį negalėjau sumerkti akių. Namuose
jau seniai viskas buvo nutilę, o aš gulėjau lovoje ir žiū
rėjau į užsnigtą kiemą. Snigti jau seniai nustojo.
Vidury nakties apsirengiau. Užsivilkau pūkinę striukę, užsidėjau kepurę, užsirišau šerpę, užsimoviau
kumštines pirštines. Per stiklinę verandą išėjau į terasą.
Nubraukiau sniegą nuo geležinio suoliuko ir atsisėdau.
Užgesinau kiemo šviesas.
Pakėliau akis į kibirkščiuojantį žvaigždėtą dangų ir
pabandžiau vėl išgyventi tą nuotaiką, kai sėdėjau tėtei
ant kelių. Regis, prisiminiau, kaip jis tvirtai prispaudė
mane prie savęs. Prisiminiau, kaip jis prispaudė mane,
kad neiškrisčiau iš kosminio laivo. O paskui suaugęs
155 Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 156/178
vyras, kalbėjęs griausmingu balsu, staiga pradėjo
verkti.
Galvojau apie tą rimtą dalyką, kurio jis mane klausė. Bet nepajėgiau apsispręsti, ką atsakysiu.Pirmą kartą gyvenime aiškiai supratau, jog ir aš
vieną kartą turėsiu iškeliauti iš šio pasaulio ir viską
palikti. Buvo bjauru apie tai galvoti. Nepakeliama. Bet juk tėvas atvėrė man akis, leido viską aiškiai suvokti. Gal tai nėra taip bjauru? Geriau blaiviai suprasti, kokia
tavo padėtis. Tai tarytum sąskaita banke. Reikia žinoti, kiek turi lėšų. Be to, puiku buvo suvokti, kad man tik
penkiolika.Ir vis dėlto gal būtų geriau, jei būčiau negimęs?
Juk jau dabar man be galo liūdna, kad vieną kartą
turėsiu iš čia iškeliauti. Nusprendžiau daryti, kaip
tėtė man patarė laiške. Neskubėsiu atsakyti į sunkų
jo klausimą.Užvertęs galvą pažiūrėjau į žvaigždes ir planetas.
Bandžiau įsivaizduoti, kad skrendu kosminiu laivu. Keletą kartų pamačiau krintančius meteorus. Sėdėjau
ilgai.Po geros valandos išgirdau, kad prasivėrė durys. Į
terasą išėjo mama. Ėmė brėkšti nauja diena.
- Tu sėdi čia? - paklausė ji, nors puikiai mane
matė.- Negaliu užmigti, - atsakiau.- Aš taip pat negaliu.Pakėliau į ją akis ir pasakiau:
156 Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 157/178
- Šilčiau apsivilk ir pasėdėk kartu su manimi, mama.
Ji netrukus grįžo. Buvo užsimetusi juodą žieminį apsiaustą, kurį nešiojo seniai, kiek tik galiu prisiminti.
Bet nebuvau visiškai tikras, ar tai tas pats, kuriuo vilkė jo Katedroje. Kai mama atsisėdo ant suolo, pasakiau:
- Trūksta tik didelės sidabrinės segės plaukuose.Ji prisidengė ranka bumą.- Jis tau parašė ir apie ją?Užuot atsakęs, parodžiau į didelę planetą, kaip tik
užtekančią rytuose. Aiškiai matei, kad tai planeta, nes nemirksėjo, kaip mirksi žvaigždės. Devyniasdešimt devyni procentai tikimybės, jog tai Venera.
- Pažiūrėk į tą planetą. Tai Venera, dar vadinama Rytine. Kiekvieną kartą žvelgdamas į šią planetą, tėtė
galvodavo apie tave.Kai psi »»Yfildy^g ii išminčių, galima ką nors
pasakyti, bet geriau patylėti. Mama tylėjo.
Po valandėlės pasaki3tr"- Čia mudu su tėte sėdėjome visą naktį prieš jam
atsigulant į ligoninę. Daugiau apie tai galėsi paskaityti pati. O štai dabar sėdžiu su tavimi.
- Georgai, - atsakė mama. - Tuo laišku aš džiau
giuosi, bet kartu ir bijau jį skaityti. Noriu, kad tu tuo
metu būtum namie. Ar gali man pažadėti?Padaviau jai ranką ir prižadėjau. Supratau, jog ma
mai svarbu, kad būčiau šalia, kai ji skaitys tėtės laišką. Negi Jorgenui derėtų guosti Mergaitę su apelsinais,
157 Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 158/178
kai ji skaitys ilgą Jano Olavo laišką? Bet laišką duosiu
paskaityti ir jam. Lengvai jam nepavyks nuo mūsų iš
sisukti.- Kai sėdėjome čia aną naktį, tėtė man pasakė, kad
turės mus palikti.Ji staiga pasisuko į mane ir tarė:- Žinai, Georgai... Manau, kad nepajėgsiu dabar
apie tai kalbėti. Turi tai suprasti. Juk tu atveri senas
žaizdas. Argi nesupranti?Ji beveik supyko, o gal iš tikrųjų supyko.- Kodėl? Žinoma, suprantu.Ilgai sėdėjome nekalbėdami. Gal net visą valan
dą. Aš stebėjausi. Mama visada skundžiasi, kad bijo
šalčio.Rodžiau jai užtekančias ir besileidžiančias žvaigž
des, bet netrukus, vis labiau švintant dienai, žvaigždės ėmė blėsti ir paniro į dangaus gelmes.
Prieš mums išsiskiriant dar kartą parodžiau į dangų
ir pasakiau:- Ten aukštai skrieja didžiulė dangaus akis. Ji sveria
daugiau kaip vienuolika tonų, panašiai kiek garvežys, ir turi du plačiai išskleistus sparnus.
Mačiau, jog mama krūptelėjo. Ji nesuprato, ką turiu
galvoje.Neketinau jos gąsdinti ar pasakoti istorijų apie vai
duoklius, todėl paskubėjau ją nuraminti:- Tai Hablo teleskopas. Jis yra Visatos Akis.
158 Josteiti Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 159/178
Mama nusišypsojo jai būdinga šypsena ir ištiesė
ranką norėdama paglostyti man galvą. Bet spėjau at-
šlyti. Jai atrodo, kad aš vis dar vaikas. Galbūt pamanė,
kad kalbu apie savo rašinį.
- Kada nors mums pavyks sužinoti, kas ten iš tikrų
jų yra, - pridūriau.
Tą dieną nenuėjau į mokyklą. Senelė patarė tiesiog
pasakyti mokytojams teisybę. Pasakyti, kad gavau laiš
ką iš tėvo, mirusio prieš vienuolika metų. Tokiais atve
jais reikia atgauti žadą, kalbėjo ji.
Tokiais atvejais... - pagalvojau aš. Tarytum gauti
laišką iš mirusių tėvų būtų gana paprastas dalykas.
Senelė ir senelis turėjo grįžti į Tionsbergą taip ir
nespėję perskaityti tėtės laiško. Pažadėjau duoti jiems
paskaityti vėliausiai po savaitės. Senelė kiek supyko,
kad teks taip ilgai laukti. Juk ji rado laišką, juk ji nu
sprendė tuoj pat važiuoti su laišku į Oslą. Bet senelis
priminė jai, ką kalbėjo Jorgenas.Jorgenas tą dieną anksti išėjo į darbą, vos spėjau su
juo susitikti. Mudu su mama likome namie. Po pietų
nejučiomis užmigau ant geltonosios sofos, nes naktį
nebuvau sumerkęs akių. Kai pabudau, pradėjome krės
ti palėpę.Paprašiau mamą suieškoti visus senus paveikslus,
kuriuos ji tapė Sevilijoje. Laimė, ji nieko neišmetė, nors
ir dabar kartojo, kad iš jų jau „išaugusi". Vos tarusi
šiuos žodžius, ištraukė seną tėvo portretą, pieštą iš at-
159 Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 160/178
minties. Nė vienas iš mūsų nepasakėme nė žodžio, bet
aš, žvilgtelėjęs į portretą, suvirpėjau. Tokio mėlynai ki
birkščiuojančio žvilgsnio jokiame portrete dar nebuvau
matęs. Pamaniau, kad mėlynuose dažuose yra daug
kobalto. Ir dar pagalvojau, kad tos akys mato kažką,
ko kitų akys niekada nepamatytų.
- Bet tėtės tu „neišaugai", - pasakiau mamai. Tai
buvo ne klausimas, greičiau įsakymas.Prikalbėjau ją pakabinti senąjį paveikslą su apelsin
medžiais svetainėje, tiksliai toje pačioje vietoje. Nuka
binome kitą paveikslą ir pakabinome senąjį ten, kur jis
kabojo kadaise, kai mano tėtė sėdėjo prie kompiuterio
ir rašė. Tai buvo tais laikais, kai tėtė turėjo atsargiai
žengti grindimis, kad neužkliudytų mano vaikiško
traukinuko bėgių. Tai buvo kiti laikai negu dabar.
Man pasirodė, kad paveikslas su apelsinmedžiais
ten puikiai tinka, beje, ir pats paveikslas visai neblo
gas. Pamaniau, kad Jorgenui teks susitaikyti su nedide
lėmis permainomis, primenančiomis praeitį. Pasakiau
tai garsiai.
Vaikišką traukinuką radome didelėje kartono dėžėje
palėpėje. Radome ir senąjį kompiuterį. Atsinešiau jį į
svetainę, įjungiau monitorių, ekraną ir bandžiau patekti
į teksto programą. Tai buvo senas DOS tipo kompiute
ris, teksto programa vadinosi Word Perfect. Vieno mano
klasės draugo tėvas vis dar naudoja tokią pat muzieji
nę senieną, ir aš ne kartą esu mėginęs su ja dirbti.
160
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 161/178
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 162/178
apie tai, kas neįtikima, turi savo vardą. Mes vadiname
ją viltimi.
Genialiausias būdas panaudoti tėtės laišką sename
kompiuteryje buvo toks: kai nusprendžiau kartu su juo
rašyti knygą, maniau, kad teks viską rūpestingai re
daguoti, darbuotis spalvotais pieštukais ir klijais. Bet
viskas išėjo daug paprasčiau, nei iš pradžių atrodė. Ga
lėjau įsiterpti į seną tekstą, prirašyti viską, ką panoręs,
prieš tekstą, viduryje ar pabaigoje. Taip kilo jausmas,
kad rašau knygą kartu su tėte.
Kiek pasikrapštęs paleidau į darbą ir senąjį spaus
dintuvą. Tai vadinamasis adatinis rašiklis, toks keistas,
kad mane kartais ima baimė, jog gali pasirodyti slapti
Technikos muziejaus agentai ir jį iš manęs pavogti. Jis
tarška kaip traktorius, o vieną puslapį spausdina ketu
rias minutes. Mažas plaktukėlis turi išmušti kiekvieną
raidę, jis plaka dažų juostelę, ir ši palieka atspaudą ant
popieriaus. Prieš vienuolika metų, kai mirė mano tėtė, tai buvo labai modemus prietaisas!
Dabar sėdžiu ir rašau senuoju kompiuteriu. Turiu
galvoje - dabar. Paskutinė eilutė tokia: Dabar sėdžiu ir
rašau senuoju kompiuteriu. Turiu galvoje - dabar.
Mama mėgsta plokštelę, kuri vadinasi Unforgettab
le. Tai unikalus įrašas, mat ten Natalija Koul dainuoja
duetą su savo tėvu, garsiuoju Natų Koulu - „Kingu".
Gal tai neatrodo labai įspūdinga, tačiau visa esmė ta,
162
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 163/178
kad Natalija Koul dainuoja su tėvu praėjus beveik tris
dešimčiai metų po jo mirties. Techniškai tai nėra labai
sudėtinga. Natalija dainuoja kartu su senu jos tėvo įrašu, darytu prieš keturiasdešimt metų. Galima sakyti,
kad ji perkelia tėvo balsą į naują epochą.
Taigi techniškai nedidelis žygdarbis dainuoti due
tą su žmogumi, mirusiu beveik prieš trisdešimt metų.
Greičiau tai didžiulė dvasinė įtampa. Bet duetas iš tie
sų puikus. Tikra tiesa, jis yra „unforgettable".
Nėra prasmės per daug tęsti šią istoriją. Liko tik du
dalykai. Pirmiausia sunkus tėtės klausimas, į kurį tu
riu atsakyti. Bet yra ir dar kai kas. Iš pradžių bandysiu
išsiaiškinti antrąjį dalyką. Nusprendžiau, kad paskutiniai šios knygos sakiniai bus atsakymas į rimtą tėtės
klausimą.
Kai sukabinome senus paveikslus ir padirbėjome
su antikvariniu kompiuteriu, mama nuėjo į virtuvę ir
ėmė kepti mažas bandeles su kokosu. Ji žino, kad labai jas mėgstu, todėl nusprendė šią ypatingą dieną mane
palepinti. Tiesa, Miriama irgi beprotiškai mėgsta ban
deles su kokosu.
Kai šviežių bandelių kvapas ėmė skverbtis į svetai
nę, nuslinkau virtuvėn. Maniau, gal pavyks kuo greičiau iškaulyti bandelę. Be to, norėjau mamą kai ko pa
klausti. Pasakojime apie Mergaitę su apelsinais karojo
vienas atspuręs siūlas. Mama pasakojimo dar nebuvo
skaičiusi.
163 Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 164/178
Ji pradėjo tepti glaistą ant kelių bandelių. Ant virtuvės suolo stovėjo maišelis su smulkintais kokosais,
kuriais ji ketino apibarstyti ką tik užpiltą glaistą.- O kas vis dėlto buvo tas vyras „Toyotoje"? - paklausiau ją.
Paklausiau tik juokais, tik norėdamas ją paerzinti.
Be to, ir taip žinojau, kad tai kažkoks jos buvęs myli
masis. Bent taip ji aiškino tėtei.Bet mama netikėtai sumišo. Atsigręžė į mane gerokai pablyškusi. Paskui atsisėdo prie virtuvės stalo ir atsiduso:
- Vadinasi, jis ir apie tai parašė!
- Kaip supratau, jis, regis, gerokai pavyduliavo.Kadangi ji nieko neatsakė, paklausiau dar kartą:- Ar negali tiesiog pasakyti, kas sėdėjo baltoje "To
yotoje"?Ji žvelgė į mane sustingusi, susirūpinusi. Galėjai pa
manyti, kad jai reikia prasiveržti pro metalinę sieną. Tylutėliai atsakė:
- Tai buvo Jorgenas.Pajutau, kad man sukasi galva.- Jorgenas?Ji linktelėjo. Man galva ėmė dar labiau svaigti. Čiu
pau maišelį su kokosų drožlėmis ir pradėjau barstyti
jas ant grindų. Paskui apverčiau maišelį, išpyliau viską, kas ten buvo.
- Sninga, - ramiai tariau.
164 Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 165/178
Mama nepajudėjo iš vietos. Vis tiek jau buvo per
vėlu mane sustabdyti. Ji tik paklausė:
- Kodėl tai darai?- Todėl, kad tu kvaila kaip kokosas! - garsiai sušu
kau. - Vienu metu žaidei su dviem vyrais!
Mano kaltinimą ji ryžtingai paneigė.
- Viskas buvo ne taip. Kai sutikau Janą Olavą, man
rūpėjo tik jis.
Ir vėl pasirodė, kad čia kažkas įtartina.
- O kai tik Janas Olavas mirė, tau vėl parūpo Jor-
genas?- Ne, - atsakė ji. - Praėjo keletas metų, kol vėl su
tikau Jorgeną. Iki tol buvome tik mudu su tavimi. Juk
puikiai žinai. Bet kai antrą kartą sutikau Jorgeną, vėl jį
pamilau. Mums reikėjo daug laiko, kol nusprendėme
pradėti bendrą gyvenimą, daug laiko.
Man, galima sakyti, pagailo užaugusio mažo paukš
čiuko. Jo snapelis vis dar buvo nublyškęs. Tačiau aš
paklausiau:- Gal vis dėlto galima paklausti, katrą iš dviejų
ponų Mergaitė su apelsinais mylėjo labiau?
- Ne, - atšovė ji. - To klausti negalima.
Ji nepyko, bet buvo nusiteikusi ryžtingai. Paskui
pravirko.Nusprendžiau daugiau apie tai nekalbėti, nes kai ko
pasimokiau iš tėtės. Neturiu teisės brautis į svetimus
reikalus. Neverta per daug artintis prie dalykų, kurių
taisyklės man nežinomos.
165 Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 166/178
Bet galiu turėti savo nuomonę.
Tai, ką išgirdau, man nepatiko. Juk vyras baltoje
"Toyotoje" vis dėlto galų gale paėmė viršų. Tai ne jo
kaltė. Galbūt čia nėra niekieno kaltės. Džiaugiausi, kad
tėtė apie tai nesužinojo.
Gal iš tikrųjų jis padarė klaidą. Nesugebėjo laikytis
taisyklių, negalėjo pusmečio išlaukti Mergaitės su apel
sinais. Praėjus kelioms valandoms po jų susitikimo jis
pamatė prie kelio negyvą balandį, dar blogiau - baltą
balandį.
Visada galvosiu apie tėtę kaip apie baltą balandį.
Nežinau, ar tikiu likimu. Manau, kad tėtė juo netikėjo.
Kitaip jis tiek daug nebūtų kalbėjęs apie Hablo teles
kopą.Vėliau tą dieną valgėme šokoladu apteptas bande
les. Pora bandelių buvo pabarstytos cukraus pudra. Jas
atidavėme Jorgenui ir Miriamai. Manau, kad juodu to
nusipelnė.
Praėjo keletas dienų po kokoso bandelių šventės.
Tebesėdžiu palinkęs prie senojo kompiuterio. Turiu
apsispręsti, ką atsakysiu į sunkų tėtės klausimą. Tai
vadinamoji „deadline", ji baigiasi rytoj. Kol kas dar nie
kam nedaviau skaityti tėtės laiško. Bet rytoj sekmadienis, senelė ir senelis atvažiuos pas mus pietų. Terminas
baigiasi.
Pastarosiomis dienomis beveik apie nieką kitą ne
galvojau, tik apie sunkų pasirinkimą, apsisprendimą.
166
Josteitt Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 167/178
Perskaičiau ilgą laišką keturis kartus ir kiekvieną kartą
perskaitęs pagalvoju: vargšas, vargšas mano tėtė. Man
labai gaila, kad jo nebėra su mumis. Bet ką jis rašo,
jaudina ne tik jį, o visus pasaulio žmones: ir tuos, kurie gyveno prieš mus, ir tuos, kurie gyvena dabar, ir tuos, kurie ateis po mūsų.
„Gyvename šiame pasaulyje tik vieną kartą", - rašo
tėtė. Daug kartų kartoja, kad gyvename tlk'trumpą valandėlę. Nežinau, ar jaučiu lygiai tą pat, ką jautė jis.
Štai gyvenu jau penkiolika metų, bet man neatrodo, kad tai buvo tik „trumpa valandėlė".
Manau, kad suprantu, ką tėtė turėjo galvoje. Gy
venimas atrodo trumpas tiems, kas žino, kad visas
pasaulis vieną dieną visiškai išnyks. Ne visi žmonės tai supranta. Ne visi gali suvokti, ką iš tikrųjų reiškia
dingti, išnykti amžinai. Yra daug dalykų, kurie trukdo
suvokti tai kiekvieną valandą, kiekvieną minutę.
Įsivaizduok, jog stovi ant šios pasakos slenksčio prieš
daug milijardų metų, kai viskas buvo ką tik sukurta, ir
gali pasirinkti, ar norėtum gimti ir gyventi šioje plane-
167 Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 168/178
toje. Tu nežinai, kada gyvensi, nežinai, ar gyvensi ilgai,
šiaip ar taip, tai bus tik nedaug metų. Žinai tik viena: jei
pasirinksi, kad nori gimti, ateis laikas, ateis, kaip sako ma, laiko pilnatvė, ir vieną dieną turėsi atsikelti, išeiti ir
viską palikti.
Vis dar negaliu nieko nuspręsti. Bet imu vis labiau
suprasti tėtę. Gal iš tikrųjų būčiau į tokį pasiūlymą at
sakęs „ne". Trumpa valandėlė, kurią gyvensiu šiame
pasaulyje, atrodytų mikroskopiškai maža palyginti su
be galo ilgu laiku prieš mane ir po manęs.
Jei žinočiau, kad koks nors valgis yra beprotiškai
skanus, tikriausiai vis dėlto jo atsisakyčiau, jei man pa
siūlytų jo mažiau nei vieną miligramą.
Iš tėvo paveldėjau didelį liūdesį, liūdesį dėl to, kad
vieną kartą turėsiu palikti šį pasaulį. Išmokau galvoti
apie „vakaro šviesą tuomet, kai manęs nebebus". Bet
paveldėjau ir akis matyti, koks nuostabus šis gyveni
mas. Vasarą mėginsiu patyrinėti kamanių skrydį. (Turiu chronometrą, taigi galėsiu tiksliai išmatuoti, kokiu
greičiu kamanė skrenda. Be to, reikės ją ir pasverti.)
Būtų taip pat puiku pakeliauti po Afrikos savanas.
Išmokau žvelgti į dangų ir stebėtis dangaus kūnais,
168
Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 169/178
nutolusiais nuo mūsų daug milijardų šviesmečių. To
išmokau dar nebūdamas nė ketverių.
Bet negaliu pradėti iš tokios tolybės. Pabandysiu
iš kitos pusės. Gal man pavyks pasirinkti savaip, taip
kaip man paprasčiau.
Įsivaizduoju: pagal Mergaitės su apelsinais istoriją
sukurtas filmas, o aš sėdžiu kino salės gilumoje ir vis
ką stebiu, žinodamas, kad niekada neateisiu į šį pasaulį, jei Janas Olavas ir Mergaitė su apelsinais prasilenks
ir nesusitiks. Tikriausiai raginčiau juos ir drebėčiau
iš nerimo, kad tik juodu neišsiskirtų. Man virpėtų iš
jaudulio širdis. Baiminčiausi, kad kuris nors iš jų ne
būtų fanatiškas ateistas ir niekad nenueitų į Kūčių vakaro pamaldas. Tikriausiai pradėčiau gailiai verkti, kai
Mergaitė su apelsinais pasirodytų Plaza de la Alianza
lydima kažkokio dano. O kai Veronika ir Janas Olavas
susidraugautų, mirtinai bijočiau kad ir mažiausio jų
ginčo ar barnio. Mat man kiekvienas rimtesnis barnis
gali įgauti kosminę dimensiją.
Pasaulis! Niekada nebūčiau į jį atėjęs, nebūčiau ta
pęs didžiosios paslapties liudytoju.
Visata! Niekada negalėčiau pažvelgti į žvaigždėmis
mirgantį dangų.Saulė! Niekada negalėčiau žengti žingsnio šiltais
Tionsbergo pajūrio akmenimis. Niekada nebūčiau
smagiai šokęs nuo skardžio į vandenį.
169 Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 170/178
Dabar viską suprantu. Staiga pajutau visa ko mastą.
Siela ir kūnu suvokiau, kas tai yra nebūti. Man susitrau
kė skrandis, ėmė pykinti. Bet kartu ir susierzinau.Mane apima įniršis, kai pagalvoju, kad vieną dieną
turėsiu išnykti, nebūti, ne savaitę ir ne dvi, ne ketverius metus, ne keturis šimtus metų, bet visą amžinybę.
Jaučiuosi tarytum apgaulės ar pikto pokšto auka. Pirmiausia kažkas ateina ir sako: labai prašom, štai tau
visas pasaulis, gali pulti į jį stačia galva. Štai tau barškutis, štai vaikiškas traukinukas, štai mokykla, į kurią
rudenį galėsi žygiuoti. Bet jau kitą akimirką pasigirsta
kvatojimas. Na, gražiai mes tave apmovėme! Ir visas
pasaulis išplėšiamas man iš rankų.
Jaučiuosi visais požiūriais apgautas. Nėra nieko, ko galėčiau įsitverti. Niekas negali manęs išgelbėti.
Prarandu ne tik pasaulį, ne tik visus ir viską, ką
myliu. Prarandu ir patį save.Šmaukšt - ir manęs nėra!
Mane apima pyktis, toks pyktis, kad bet kurią akimirką galiu susivemti. Juk pažvelgiau pačiam šėtonui į akis. Bet neleisiu šėtonui, kad jo žodis būtų paskutinis. Nusigręžiu nuo nelabojo, kol jis nepasigrobė manęs savo valdžion. Renkuosi gyvenimą. Renkuosi mažą
gėrio lopinėlį, kuris man skirtas. Galbūt jame rasiu ir tai, ką galima pavadinti Gėriu. Kas žino, gal virš viso
to netgi Dievas sėdi savo soste.Žinau, kad egzistuoja Blogis, nes girdėjau Betho
veno „Mėnesienos sonatos" trečiąją dalį. Bet taip pat
170 Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 171/178
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 172/178
Mielas tėte! Ačiū tau už laišką. Jis buvo didžiulė
staigmena, pradžiugino mane, bet kartu suteikė ir skaus
mo. Pasirinkti buvo sunku, bet aš tai padariau. Esu vi
siškai tikras, kad būčiau pasirinkęs gyventi žemėje, nors
ir „trumpą valandėlę". Gali dėl to pamiršti visus savo
rūpesčius. Gali „ilsėtis ramybėje", kaip žmonės sako. Dė
kui tau, kad ėmeisi medžioti Mergaitę su apelsinais.
Mama virtuvėje ruošia vakarienę. Sako, kad tai bus
kažkoks prancūziškas patiekalas. Jorgenas netrukus tu
rėtų grįžti iš „šeštadieninių jogos pratybų", kaip jis tai
vadina, o Miriama jau miega. Šiandien lapkričio penkio
likta diena. Liko tik penkios savaitės iki Kalėdų.
Tu davei man keletą įdomių klausimų apie Hablo teles
kopą, o aš ką tik apie šį teleskopą parašiau puikų rašinį.
Noriu tau atskleisti didelę paslaptį. Jau beveik atspė
jau, kokią dovaną gausiu per Kalėdas. Apie tai užsiminė
Jorgenas, parodė keletą gražių nuotraukų laikraštyje, žo
džiu, jaučiu, kad gausiu dovanų teleskopą. Tiesiog neįti
kėtinas dalykas. Bet Jorgenas irgi perskaitė mano rašinį
net du kartus, nors jis man ne tikras tėvas. Pasakė, kad
didžiuojasi manimi. Matau, kad jis rūpinasi manimi kaip
172
Josteiti Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 173/178
ir Miriama arba beveik taip pat. Manau, kad daugiau iš
jo negaliu reikalauti. Vertinu jį beveik taip, lyg jis būtų
man tikras tėvas. Jei iš tikrųjų gausiu dovanų teleskopą, nusivešiu
jį į Fjelstioleną, nes čia, žemumoje, per daug „optinių
drumzlių", kaip sako astronomai. Jau nusprendžiau, kaip
pavadinsiu teleskopą. Jis vadinsis JANO OLAVO telesko
pu. Gal Jorgenas kiek nustebs, bet jei norės, kad ir toliau
liktume geri draugai, turės su tuo susitaikyti. Kai nešviečia mėnuo, virš Fjelstioleno pasirodo tiek
daug žvaigždžių, kad kartais noriu paklausti, kam buvo
reikalingas kosminis teleskopas. Gerai, gerai, tėte, nesu
toks kvailas, nemanyk. Žinau, kad žvelgiant iš kosmoso
žvaigždės nemirksi. Bet juk kartais įdomu keletą sekun džių pagulėti plaukymo baseino dugne ir pažvelgti į ba seino kraštą. Šį tą vis dėlto gali pamatyti, nors kartais
tenka ir paspėlioti, kas ten juda už vandens paviršiaus. Šiaip ar taip, bus galima susidaryti aiškesnį Mėnulio
kraterių vaizdą, pamatyti Jupiterio palydovus ir Saturno
žiedus. Galbūt geriau įsivaizduosiu, kaip viskas atrodys,
jei kada nors gyvenime pateksiu į tikrą kosminį laivą. Aš, Georgas, siunčiu tau nuoširdžių sveikinimų. Vis
dar gyvenu Kamanių gatvėje ir žinau, kad mano tėvas buvo be galo šaunus žmogus.
P.S. Perskaitęs tavo ilgą laišką, manau, pakalbinsiu
mergaitę su smuiku. Galbūt padarysiu tai ateinantį pir-
173
Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 174/178
madienį. Juk dabar tikrai turiu apie ką su ja pakalbėti. O
ji gal parodys man savo smuiką.
Pašaukiu mamą. Štai ji ateina. Baigdamas rašyti šį sakinį, paduodu jai tėtės laišką. Duodu jai senąjį rankraštį.
- Dabar gali paskaityti tėtės laišką, - sakau jai.Knygą, kurią parašiau kartu su tėte, ji galės paskai
tyti vėliau, tikriausiai po Kalėdų, ir tai tik tada, jei iš tikro gausiu dovanų teleskopą. Juk šiame pasakojime
jau minėjau JANO OLAVO teleskopą.Truputį prisibijau, kad kiti skaitys apie mergaitę su
smuiku. Kiek sudrebu pagalvojęs, kad mama ir Jorge- nas skaitys apie savo glamones miegamajame. Bet negaliu pasakyti, kad labai to bijočiau.
Mama pasiėmė tėtės laišką ir atsisėdo į geltoną
odinę svetainės sofą. Ji pasakė, jog nori truputį slapta
paskaitinėti, kol Jorgenas grįš iš savo šeštadieninių jogos pratybų. Pažadėjau būti netoliese, akies kampeliu
matau ją pro praviras duris. Kartais girdžiu, kaip ji su- kūkčioja. Tai ženklas, kad nepamiršo Jano Olavo.
O aš rašau toliau. Noriu pridurti dar vieną vadinamąjį PS ir tau, šios knygos skaitytojui. Noriu tau duoti vieną patarimą.
174 Jostein Gaarder
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 175/178
Paklausk savo mamą ar tėtę, kaip juodu susitiko.
Galbūt juodu papasakos tau įdomią istoriją. Beje, ge
riausia paklausti ir vieno, ir kito, nes nežinia, ar abu
papasakos tą patį.
Nenustebk, jei jie staiga ims drovėtis. Manau, tai vi
sai normalu. Tos pasakos, apie kurias kalbėjome, nie
kada nebūna visiškai panašios, bet aš ėmiau suprasti,
kad visos jos turi subtilias taisykles, apie kurias ne vi
sada lengva kalbėti. Galbūt kartais nereikia per daug
prie jų artintis. Jas būna sunku išreikšti žodžiais, be to,
yra toks dalykas kaip „takto jausmas".
Juo smulkiau pasakojama tokia istorija, juo labiau
ji jaudina tą, kuris jos klausosi, nes jei bent kas būtų
įvykę kitaip negu galų gale įvyko, tu niekada nebūtum
atėjęs į pasaulį. Galiu lažintis, kad tūkstančiai mažų
dalykų galėjo viską apversti kitaip, ir tada tu nebūtum
turėjęs jokių galimybių išvysti šį pasaulį.
Arba, jei nori, pacituosiu išmintingą mano tėtės sa
kinį: „Gyvenimas yra milžiniška loterija, kurioje matyti tik laimingi bilietai".
Tu, šios knygos skaitytojau, esi toks laimingas bilie
tas. Lucky you\
175 Mergaitė su apelsinais
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 176/178
Gaarder, JosteinGa-01 Mergaitė su apelsinais: [apysaka] / Jostein Gaarder; iš norvegųkalbos vertė Leonas Petravičius; iliustravo Aida Janonytė. - Vilnius: Alma littera, 2006. - 176 p.: iliustr. - (10+)
ISBN 9955-08-991-1
Populiaraus norvegų rašytojo „Sofijos pasaulio" autoriausJ. Gaarderio (g. 1952 m.) knyga apie penkiolikmečio berniuko
išgyvenimus, gavus prieš vienuolika metų mirusio tėvo laišką,kuriame rašoma apie paslaptingąją Mergaitę su apelsinais, apiegyvenimą, meilę ir mirtį, apie visatą ir žmogaus vietą joje, apievisa, kas domina ne tik penkiolikmečius, bet ir suaugusiuosius.
UDK 839.6-93
Jostein GaarderMERGAITĖ SU APELSINAIS
Iš norvegų kalbos vertė Leonas Petravičius
Redaktorė Birutė Gedgaudaitė Meninis redaktorius Agnius Tarabilda
Maketavo Zita Pikturnienė
Tiražas 2500 egz.Leidykla „Alma littera", A. Juozapavičiaus g. 6/2, 09310 Vilnius
Interneto svetainė: http://www.almalittera.lt Spaudė AB spaustuvė „Spindulys", Gedimino g. 10, 44318 Kaunas
Interneto svetainė: http://www.spindulys.lt
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 177/178
8/16/2019 Mergaite.su.Apelsinais.2006.LT - Jostein Gaarder
http://slidepdf.com/reader/full/mergaitesuapelsinais2006lt-jostein-gaarder 178/178
„Georgai! Paskutinis klausimas: ar galiu būti tikras,
kad po šio gyvenimo nėra jokios kitos būties?
Ar galiu būti tvirtai įsitikinęs, kad nestebėsiu tavęs
iš kur nors kitur, kai skaitysi šį laišką? Ne, negaliu.
Jei šis pasaulis egzistuoja, tai neįmanomybės riba jau
peržengta. Ar supranti, ką noriu pasakyti? Vien tai,
kad egzistuoja šis pasaulis, mane taip be galo stebina,
kad negalėčiau nustebti dar labiau, jei paaiškėtų,
jog po šio egzistuoja ir kitas pasaulis.