7/23/2019 PANELE -interviu

1/5

30

Tai buvo daugiausia laiko pareikalavs interviu mano PANELS gyvenime: turjau pakalbint

merginas, dviej su puse valandos rae sutilpo trij kart gyvenimai. Ne vienkart kalbant su me

ginomis mano nuostatos, poiris, buv stereotipai duo ipulius. K, tai amerikietikos svajon

nra? Kaip, Varnoje geriau nei Detroite? Visa eima turite tautinius kostiumus? Kodl js svajojate gyvenLietuvoje? Juk jauni mons tik ir laukia galimybs i ia ivaiuoti! Po ei pokalbi visi atsakymai susid

liojo savas vietas.

eios k tik mokslo metus JAV baigusios merginos leidosi nuotyk ir susikrov lagaminus vasarai Lietuvo

Marija ant Lietuvos ems atsistojo pirm kart. Daina, Lil ir Ugn sugro ia antrj, bet i pirmos kelion

vaikystje maai k pamena. Julija ir Veronika Vilni mato treisyk, nes po pirm apsilankym tik ir svajo

kada gals vl sugrti. J seneliai i Lietuvos bgo dl karo, tvai gim Amerikoje, bet broliai, seserys ir j

paios nuo kdikysts kalba lietuvikai. Kokie keistuoliai, pamanytum, kam be reikalo lauyti lieuv, j

gyveni kitame pasaulio krate? Taiau tereikia j paklausti, kuriai aliai priklauso j irdys, ir n viena n

sudvejos. Lietuva ieivi ataloms, kurioms tvai dav lietuvikus vardus, pati mieliausia.

Garsiausi pasaulio fotografai savo mokiniams danai pataria kuo daugiau valgytis, net ilgojekelionje autobusu nemiegoti ir nuolat dairytis pro lang. Juk neinai, k netikto pamatysi. Panaiai

nutiko ir su io bene didiausio naujos PANELS straipsnio herojmis. Su 17-mete LILE akis aknetiktai susidrme... autobuse. viesiaplauk mergina papra pasaugoti lagamin, kol ji pirks biliet.Kai ji sugro pasiimti daikt, kakas skatino paklausti, kurgi ji su tokiu didiuliu lagaminu skrenda. Varn. Kur?! Varn juk niekas neskrenda, kas ia per nesusipratimas? Ir tik po treio sakiniosupratau, kad i jauna keliaunink ne atostogaujanti Lietuvos moksleiv, o ia i labai toli atvykusi

ir puikiai lietuvikai kalbanti ieivi atala savanor, vasar po mokyklos skyrusi ne vakarliams,o geriems darbams Lietuvoje. Ir, pasirodo, ji atvyko su visu briu bendraami bendramini!

IVIL

KAREVAIT

.EGLS

JU

OZA

ITYTS

IR

DAIN

OS

YVIEN

S

N

UOTRAU

KOS.

Lietuva?Lb gr!

VeronikaDaina Marija

Julija

Lil UgnSrop gr

7/23/2019 PANELE -interviu

2/5

32

Srop grSrop gr

Marija yvait (18) bruoais turbt panaiausia amerikiet. Jei ji nekalbt lietuvikai, n netartum, kad i-kagoje gyvenanti abiturient yra kilusi i lietuvi eimos.Sunku patikti, kad taip gerai lietuvikai ji imoko n kartoia nebuvusi. Taiau praktikos Marija turjo nuo gimimo:Mano seneliai eimoje kalbjo lietuvikai, kaip ir tvai. Se-neliai prastai kalba anglikai, su akcentu. Nuo maens gird-

jau lietuvi kalb, tik ijusi i nam, pradjusi bendrauti sudraugais imokau anglikai. Mano vyriausias brolis turi sn,

Aleksiuk, su juo eima taip pat kalba lietuvikai, tad angli-kai jis imoks tik paaugs.Visi Marijos seneliai gim Lietuvoje, o 1944m. d l karo pa-bgo Vokietij, kur buvo sikrusi pabg li stovykla. I Vo-kietijos seneliai laivu perplauk Atlanto vandenyn ir pasiekNiujork, i ten nuvaiavo Klivlend. Visi lietuviai pasilikokartu. Mano tvai gim visai netoli ikagos, Klivlende, apieeimos likim u Atlanto pasakoja Marija. Taip jai nuo maenspasakojo seneliai, kai j paklausdavo, kodl gyvena ikagoje.

PRIVALOMA SAVANORYSTVisos eios merginos priklauso labdaringai organi-zacijai Vaiko vartai moksl. J tveliai apmoka skry-dius ir bst mnesiui Lietuvoje, kur merginos savanoriauja vairimiest dienos centruose, kuriuos lanko problem eimose turintys

vaikai. Marija dirbo Vilniaus dienos centre. 1998 m. mano mo-iut Aldona Kamantien, Rita Venclovien ir kelios kitos peda-gogs kr i organizacij, ji kasmet siunia pinig, drabui iraisl problem eimose turintiems vaikams. Prie deimt metmano ses buvo pirmoji, kuri skrido Lietuv. Nuo to laiko i ms

bendruomens jaunimas kasmet vaiuoja savanoriauti dienos cent-ruose. Mano ses Regina ir brolis Tomas taip dar, tad jauiau pa-reig vaiuoti ir a. Kasmet ikagoje rengiame labdaros rengin,derliaus pietus, kur patarnauja lietuvi moksleiviai ateitininkai*.

Visos parapijos dka surinktus pinigus taip pat siu niame Lie-tuv, apie siaknijusi moksleivi savanoryst JAV usimin Ma-rija. Ms mokyklose yra daug organizacij ir klub, kur galisavanoriauti. Su grupe mokytoj ir moksleivi keliaujame kalnus,dirbame su skurdiausiai gyvenaniais vaikais. Taip pat lankaukatalikik mokykl.

JAUNIMO SKIRTUMAIUsiminus apie skirtumus tarp Vilniaus ir ikagos,Marija pradeda erti komplimentus Lietuvai. Net su-trinku, juk net ir dabar lietuvi galvose gyvena amerikietika sva-jon sikurti u Atlanto. Atostogaujant, savanoriaujant Vilniuje

viskas atrodo graiau, linksmiau, daugiau alumos, maiau miestogarso. Apskritai ta kultra, kaip mons gyvena, labai skiriasi.Amerikoje visada yra go go go, reikia kuo daugiau daryti, kuodaugiau veikti, nra kada miegoti, viskas skubu. Europieiai laik

vertina labiau. Pas mane atkeliavo studijuoti mergina i Vokietijosir po savaits apsiverk, nes neatlaik tempo. Sako: Everythinghere is so fast, I cant handle it. (angl. Viskas ia taip greita, anegaliu prie to priprasti.) Anksiau po mokyklos ji tik miegodavo,o pas mus tai neprasta. A kasdien po pamok einu tinklin, pa-skui chor. Nra kada miegoti.Bsim student stebina, kad tokio pat amiaus mons Amerikojeir Lietuvoje labai skiriasi. Pas mus jie jau studijuoja, turi darb,mainas, o u Atlanto niekas neskuba ieiti i tv nam. Lietuviaiman atrodo labiau mokantys gyventi. Net i iors jauni monsatrodo vyresni, nei i tikrj yra. ia jaunimas savarankikesnisnei Amerikoje. Igirdusi, kad daug jaun moni jau po mokyklos

skuba emigruoti i Lietuvos, nes nemato ia karjeros ir gyvenimoperspektyv, Marija nustemba. Mums atrodo, kad ia labai gerai.Kiek bendravome su jaunais monmis, jiems ia patinka, betesame girdj nuomoni, kad daug vyresni moni emigruoja.Lidna tai girdti. Viena vienuol pasakojo, kad yra toks stereoti-pas, jog amerikieiai laisvesni, daugiau ypsoms. Gal ir yra tie-sos. Bet kartais t ypsen net per daug, atrodo, po jomis bandomeslpti rpesius. Amerikoje labiau ivystytas aptarnavimo sektorius,jus parduotuv pardavjai visuomet pasisveikina, nusiypso.Lietuvoje nieko nesako, paduodi pinigus ir ieini. Kartais atrodo,kad jie nelabai mgsta savo darb.

LIETUVIKAS GYVENIMAS JAVNors Marija Lietuv aplank pirm kart, pa-klausta, ar save laiko lietuve, ar amerikiete, netnesudvejojo: Lietuve. Mano visas gyvenimas susijs su Lie-tuva. Sekmadien lietuvik parapij, pirmadieniais tautinioki grup, antradieniais vaik chor. Anksiau aidiau lie-tuvi krepinio komandoje Lituanica, deimt met lankiau lie-tuvik etadienin mokykl. Ms katalik grup Ateitininkai

yra mano gyvenimas. Kiekvien vasar vaiuoju stovyklDainava, kuri jau tapusi venta vieta. i stovykl lank Ma-rijos tvai, ten jie simyljo ir vliau sukr eim. ioje stovyk-loje susipaino dauguma ikagoje gyvenani lietuvi.ikagos bendruomen drauge pagal paproius mini visas lietu-

vikas ventes. veniame Kias, Kaldas, Velykas, Vasario 16-j, parapijose paminime ir Vlines. Per Kias visi susineamedvylika valgi, per Velykas su vaku marginame kiauinius. Ame-rikieiams tai atrodo labai keista. Kai paklausia, kas tos Kios,aikiname, kad tokia pusiau pagonika, pusiau krikionikavent. Jiems labai smagu, visada klausinja, nori suinoti visdaugiau. Atvaiuoja ms choro koncertus, klausosi dain.

IKIS PRIIRTII ikagos savanoriauti atvaiavusi mergina nkiek nesuglumo, kai pamat i rizikos grupieim Vilniaus dienos centr atjusius vaikus.Sako, nuo pirmos akimirkos band juos suprasti. Trys savaitssavanorysts buvo naudinga patirtis. Bna, kad jie keikiasi,jiems sunku gerbti vadovus, kartais muasi, neklauso. Bet jie vis

tiek vaikai nuo 10 iki 15 met, kurie daug klausinja: ar turimeAmerikoje autobusus, ar irime televizij? Jiems labai domu,kur ta ikaga, kaip ji atrodo. Dl to danai jiems pasakodavau,i kur atvykau, kaip ten gyvename. Kartais vaikai vis dien kei-kiasi ir ne visada graiai elgiasi, bet kai ieina namo, labai gra-iai atsisveikina. Tai reikia, kad ms dienos darbas nenujo

veltui. Marija sako, kad po trij savaii labai gaila ivaiuoti,bet btinai sugr Lietuv: Susitikimuose danai kalbame,kokia ta Lietuva, kaip jos ilgims. Tikrovje ji daug graesn, neisivaizdavau, tad priadjau sau, kad btinai ia sugriu.

Kitai mano herojei, bsimai logopedei

Dainai Polikaitytei (18), jauvardas padiktavo gyvenimo bd. Ketvikart Lietuvoje apsilankiusi abiturientpirmsyk atskrido ketveri, tad labai

maai k prisimena. Antr kart2009-aisiais skrido Tkstantmeio dainvent, o 2014-aisiais Lietuv taip patatved dainos. Mano eima labaidaininga, tvas muzikas, turjo progdiriguoti dain ventse, o mes visimama, a ir broliai dainuojamechoruose. Praeitais metais dainventje okome ir tautinius okius.

*Ateitininkai vienagausiausi ir ilgiausiai Lietuvoje veikiani jaunimoorganizacij, kurios veiklaparemtapenkiais principais: katalikikumu, tautikumu,eimynikumu, inteligentikumu beivisuomenikumu. Jaunimons ugdomireguliari susitikim, stovykl, akademij irkit rengini metu.

Be Lietuvos, ateitininkaitaippat veikiaJAV, Australijoje, Vokietijoje, kitose Europos alyse.

7/23/2019 PANELE -interviu

3/5

34

Srop gr Srop gr

SUNKI KELION SVAJONS LINKDar neudavusi klausimo pastebjau, kad Daina var-toja senovinius lietuvikus odius atsisveikindamasako sudiev, o vietoj odio klas skyrius. Pra-djus kalbti apie i seneli perimt kalb, Daina juoksi, kad norskalba lietuvikai, dabartinis jaunimas ne visada j supranta. Abitu-rients seneliai su savo tvais taip pat i pradi pabgo Vokietij,kad ivengt trmimo Sibir, o vliau laivu perplauk Atlanto van-denyn. Visi keturi seneliai atsikraust ikag ir ia gyvena ikiiol. Tik neseniai suinojau, kad senelio brolis su Marijos moiute

oko diskotekoje laive Amerik. Ta moiut man daugiausiai pa-sakojo, kaip su veimu vaiavo iki laivo, kad viena ses susirgo, netikrito i veimo. Buvo labai sunki kelion. Mano tvai gim jau i-kagoje ir mes iki iol gyvename jos priemiesiuose, apie sud-ting giminaii keli amerikietikos svajons link pasakojo Daina.

Atuoniolikmets seneliai norjo ilaikyti lietuvyb, tad eimoje vi-sada kalbjo tik lietuvikai. Taip imok vaikus, kad savo eimoseneapleist lietuvi kalbos: Nuo maens pirma kalba buvo lietuvi,bet televizija, draugai, kaimynai vaikystje greit padjo imoktianglikai. Mano tvai susipaino ikagoje per lietuviko choro re-peticijas. Lietuvyb man yra didioji dalis gyvenimo: lietuvika pa-rapija, lietuvika savaitgali mokykla, stovyklos vasar viskassusij su gimtine.

GARB BTI LIETUVEDaina pripasta, kad nors retai usuka Lietuv, su-

sitik bendruomenje Amerikos lietuviai jauiasi kaipgimtinje. Net vaikai, kurie niekada nra jos regj: Kai bni

Amerikoje, ypa bendruo meni susitikimuose, tas jausmas, kadmes lietuviai, labai stiprus. A labai didiuojuosi gyvendama Ame-rikoje ir bdama lietuv. Pavyzdiui, kai Rta Meilutyt laimi auks,man rieda aaros ir nieko negaliu padaryti. Diaugiuosi, kad apieLietuv igirsta vis daugiau moni. Mergina juokiasi, kad dl i-skirtinio lietuviko vardo u Atlanto kyla daug sunkum. I praditenka imokyti, kaip tarti taisyklingai, nes painioja su Diana. Visadajuokaujame, kad kai mokyklose aukia visus vardais ir sustoja, i-nome, kad jau bsime mes. Taip pat ir su pavarde. Amerikieiamstai labai neprasta.

Mergina taip pat pastebi, kad Lietuvoje mons daugiau vaikto.Man tai labai patinka. Amerikoje visi su mainomis ir, atrodo, tikvaiuojame. Taip pat patinka dainuoti ir okti, jauiu, kad Europojemenas ir kultra labiau vertinami. Sakyiau, Amerikoje dominuojasportas. Taip pat, be abejo, skiriasi miest dydiai, atstumai. Ben-dravimo poiriu Amerikoje mons gatvje sveikinasi daugiau,bet kai labiau pasti mones Lietuvoje, jie tampa labai draugikiir malons, stereotip, kad lietuviai labai alti mons, neigDaina.

SAVANORYST PADJO SUBRSTINe tik dainos, bet ir savanoryst yra neatsiejama nuomerginos gyvenimo.Visa Dainos eima jauia pareig padti

vargstantiems Lietuvoje: Mano vyriausias brolis prie dvejus metuskeliavo Lietuv savanoriauti. Buvo labai domu klausyti, k jis pa-tyr. Visada smagu ia sugrti, tad pasitaikius tokiai progai nega-

ljau atsisakyti. Tvai jau seniai inojo i organizacij, ji danaiorganizuodavo labdaringus pietus, sisdavo Lietuv pinig, aislvaikams. Jie norjo, kad pabendravusi su tais vaikais geriau su-prasiau gyvenimo vertybes.Prie atvykstant Lietuv Dainai buvo pasirengimo kursai, bet at-

vykusi dienos centr ji vis tiek nustebo, kokie agresyvs ir sud-tingi ie vaikai. Jiems sunku klausyti vadov, vyresni monipaliepim, ypa juntamas pagarbos trkumas. Bet tuomet supra-tome, kad jie tik vaikai, iekantys dmesio ir meils, nors ir susi-pyksta, priiri vienas kit. Vienas skirtumas, kuris parodo, kad

vaikai auga rizikos eimose, yra tas, kad jie labai greitai supykstair puola mutis, reaguoti fizikai, trij savaii darb Vilniausdienos centre prisimin mergina, bendravusi su 712 met ir 56met vaikais. Maesni vaikai, aiku, ikart meils, draugiki. Betgreit pastebi, kad jiems sunku sut elkti dmes, klausytis, kartais ne-nori sdti ramiai. Vyresni i pradi laikosi atstumo, bet kuo dau-giau bendrauji, tuo lengviau. Man i savanory st labai naudinga.gijau vadovavimo, mokymo, bendravimo su agresyvesniais vai-kais patirties. Supratau, kada vaikams reikia dmesio, o kada ge-riau leisti jiems pabti vieniems, kaip prie j prieiti. Jiems reikiatik meils ir dmesio. Mano asmenybs brendimui tas padar di-del tak, prisipasta mergina. Pasak Dainos, Amerika nrarojus, ten taip pat yra skurstani ir vargingai gyvenani moni,taiau nereikia j gdytis. Jeigu turi pinig, Amerikoje labai gerasgyvenimas, bet jei skursti, tai gal net blogesnis. Man jis geras tol,kol turime stipri lietuvi bendruomen, kuri uima didiausimano gyvenimo dal.

Treioji panekovVeronika Gakait (18) uaugopramoniniame Amerikos miesteDetroite. Pirm kart abiturientLietuvoje lanksi bdama ketveri,o antr prie devynerius metus.Paskui lietuvik bruo Veronikabaig mokslus ir stojo interjero dizaino specialyb.

SUDAR SKIRTUM SRAMano proseneliai pabgo Vokietij, kai senebuvo 10 met. Tuomet jie nuplauk Amerik ir apgyveno u Atlanto. Mano moiuts ttis buvo itremtas Sibtad ji su broliu ir mama taip pat pabgo Amerik, ten ilgai nemsavo tvo. Gal po 20 met grusi Lietuv su juo susitiko. Kita iut didel gyvenimo dal gyveno Kanadoje, bet persikrausiu

Amerik susipaino su seneliu ir neilgai trukus susituok. Dar ksenelis dabar gyvena pusmet Lietuvoje, pusmet Floridoje, kursada ilta, kai ia iema, apie sunk seneli keli pasakojo

ronika, kurios tvai taip pat gim jau Amerikoje, o susipaino lietuvi bendruomeni susirinkimus, lietuvikame koncerte.Paklausta, ar pastebjo daug skirtum tarp Vilniaus ir Detroito, mgina juokiasi, kad sudar vis sra. Jau dvi savaites turiu srtelefone, kuriame raau visk, kas man domu. Galiu tuoj susiuoti. Vienas, du, trys... trisdeimt atuoni dalykai, kurie mane, kamerikiet, labai stebina. Pavyzdiui, kad ia visi r ko. Mums kenes Amerikoje tai jau seniai nebemadinga, dauguma supranta, alojama sveikata. ia, kai autobusu vaiavome i Nidos, sustojostotelje ir visi oko kuo greiiau degti cigarei, ypa jaunim

Amerikoje neturiu n vieno draugo, kuris rkyt. O moterys vneneioja gintar, kurie man tokie gras. Be to, visi ia gatv

vaikto labai pasipuo, man tai patinka, grau. ia visi turi sstili, mons nori isiskirti, o mes k nors graesnio pamatomikart klausiame: a noriu tokio pat, kur pirkai? skirtum srskait Veronika, nors vis detali sak negalinti atskleisti.

PER DAUG IDEALIZUOJATE AMERIKNidoje pirkdama sesei gintarinius papuoalus Venika m plepti su pardavja, mat i j akcentonesunku nuspti, jog merginos atvyko i AmerikoPradjome kalbti ir ji paklaus, ar mes nortume ia gyvenMano ses nenort, o a neinau, gal ateityje noriau pagy

venti metus. Ta ponia patar negyventi, nes visos galimybsAmerikoje, ia nieko nra. Mane labai nustebino, kad visi, sukuriais teko kalbti, nra buv Amerikoje, bet labai ten nort

Visi nort. Atrodo, kad Amerika yra svajoni alis. Bet ir tenyra moni, kurie negali rasti darbo. Neinau, ar ten daug ddesns galimybs, nes darb rasti taip pat sunku. Mano tvasbaig universitet, yra geras architektas, bet darb keiia labdanai, pas mus sunku j ilaikyti. Nra taip, kad atvaiuoji

Amerik ir staiga viskas gerai. Manau, mons Amerik trupidealizuoja, amerikietik realyb atskleid abiturient.

Veronikos gimnazijoje reikia savanoriauti 12 valand kasmettaip nepavyks baigti mokslo met. Dl to ji su draugais iekodomesni viet, kur galt prasmingai dirbti ir linksmai prallaik. Esu savanoriavusi pigi rb parduotuvje, pastaruodvejus metus po mokyklos padedu ruoti nam darbus asocieim vaikams, aidiame aidimus. Tad patirties su vaikaisjau turjau. Amerikoje labai svarbu dalyvauti daugelyje klub,siimti ne viena sporto aka, skirti tam daug laiko, kad tau lapasisekt. Lankai brelius ne dl to, kad tau smagu aisti, o

7/23/2019 PANELE -interviu

4/5

36

Srop grSrop gr

to, kad to reikia stojant universitet, kad upilds praym atro-dytum visavertis mogus, apie tempt moksleivi gyvenim kal-bjo Veronika.

MOK DRAUGUS KALBTI LIETUVIKAIAbiturient pirmiausia imoko lietuvikai, bet jau ne-beprisimena, kaip ankstyvoje vaikystje imoko ang-likai:Darelyje kiekvien dien per snack time (angl. ukandilaikas) pasidariusi korteles mokiau draug lietuvi kalbos, nes ji la-biau norjo mokytis, o ne aisti. Detroite gyventi sunkiau, nes a esu

vienintel lietuv savo mieste, kuri jie pasta. Pavyzdiui, Daina ir

Marija mokosi toje paioje gimnazijoje, tai gali sakyti, kad ir ji lie-tuv, ia ms daug. O pas mane mons danai nebna girdjapie Lietuvos krat. Pasak Veronikos, apie Lietuv amerikieiaidaugiausia suino i NBA lygoje aidiani lietuvi krepinink.

Vienus metus Vilniuje studijavo Veronikos ttis, tad ir ji neatmetagalimybs ia sugrti ilgesniam laikui, ibandyti lietuvik auktjmoksl: Vienus metus noriau pasimokyti ir pagyventi Vilniuje.ia 6 mnesius kasmet praleidia ir mano senelis. Noriau ap-silankyti ia daniau, su malonumu griau kas vasar.

TARP DRAUGYSTS IR AUTORITETOVeronika neslp, jog tik atvykus Vilniaus dienoscentr buvo sunku. Pirm dien vaikai labai daugkeiksi, musi. Jauiausi nelabai svarbi, pirmomis dienomislabiau stebjau situacij ir galvojau, ar jiems ivis mans reikia. Betpo kiek laiko susidraugavome ir vaikai jau norjo laikytis u rankos,kviet aisti kartu. Pradioje pagarbos nerod, bet vliau pripratoprie ms ir jiems pasidar lengviau, suprato, kad mes esame va-dovs. Dirbdama darb supratau, kaip bti j drauge, bet ne-prarasti autoriteto. Turjau imokti, kad a savanoriauju jiems irjeigu jie nori aisti, a turiu nusileisti ir aisti kartu. Mano pagrindinistikslas buvo bendrauti su jais ir daryti visk, kad jiems bt kuo sma-giau. Buvo viena mergait, kuri manimi labai rpinosi, tikrino, arturiu sumutin, ar sdiu ant kds, per tris savaites suvelnjusiaisvaikais diaugsi savanor. Vaikai bgant laikui pasidar labaimieli, tapome draugais. Vis klausinjo, kada grime, nesuprato,kad ivaiuojame savo namus, kad gyvename Amerikoje.

L ikusios trys merginos, Lil, Julija ir Ugn,buvo paskirtos savanoriauti Varnos die-nos centr. Nereikia n sakyti, koks skirtu-mas tarp beveik 3 milijonus gyventoj turiniosikagos ir mao Varnos miestelio. Merginomsreikjo laiko priprasti ne tik prie asocialiose ei-mose augani vaik, bet ir prie gyvenamosiosvietos, kurioje, kaip sak merginos, kasdien su

kiemo vaikais aid futbol, o nueiti parduo-tuv apsipirkti tapo didele pramoga.

Ugnei Orentaitei (17) nuolat tenka pasakoti apiesavo vardo kilm ir Lietuv, nes jos mokykloje nra lietuvi,tad prie sutikdami j ms alies amerikieiai nebna gir-dj. Daniausiai mons klausia, i kur a, bet Lietuv maaikas ino. Tuomet pasakoju, kad tai viena maa alis Europoje,prie Latvijos ir Estijos. Dauguma amerikiei, kuriuos esu su-tikusi, iki tol neinojo Lietuvos. Juokinga, nes visos mokytojosbando itarti mano vard taisyklingai ir joms da niausiai ne-ieina. Visiems labai domu, juk Amerikoje nra Ugni, i-skirtiniu vardu didiuojasi lietuv.

PAVYDI LIETUVI STUDENTAMSMoksleiv gimtinje lankosi tik antr kart, nors ialik daug Ugns eimos artimj: Pirm kart Lietuv sueima atskridau 2007 m., lankme ia gimines, buvome kaime. Norslabai daug keliavome ir vainjome po Lietuv, prisimenu tik keletdalyk. Bgant laikui viskas susipainiojo.Per iuos du apsilankymus Ugn sako spjusi priprasti prie lietuvikos

virtuvs ir kultrini skirtum, tad galt lengvai ia sikurti. Oras iadaug varesnis, visi greitai vaikto, sveikai atrodo, daug laiko pralei-dia lauke. ia miesto architektra labai grai. Kartais pasigendu

amerikietiko maisto, bet ia patiekalai daug skanesni. Amerikoje visilabai skuba, dl to daniausiai sakome: nesirpink vakariene, a su-stosiu McDonalds ir ko nors prigriebsiu. Jei gerai mokaisi universi-tete Lietuvoje, tau u mokslus sumoka valstyb. Amerikoje tavo eimaireikia sutaupyti didiul sum, kad galtum siekti auktojo mokslo,apie lengvesn lietuvi student gyvenim kalbjo paaugl.

TAUTIKAS LAISVALAIKISPasak Ugns, lietuvikumo Detroite turbt tiek pat,kiek ikagoje, tik su maiau moni. Mes veniameskaut Kias, Kaldas ir Velykas. Visai eimai patinka patriotikosvents, Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji. Mano ttis priklauso lietuviauliams ir skautams, jo dka ir a tapau nare. Mama taip pat yraskaut ir ateitinink. Dl to aktyviai leidiame laisvalaik, jis pilnastautikumo. A laiminga, nes vaindama sutinku lietuvi, tampamedraugais, didjaniu lietuvi draug ratu diaugsi viesiaplauk.

Varnos dienos centr lankantys ne visada mandags vaikai ir pa-augliai Ugns neigsdino. Pirm dien neinojau, ko tiktis. Pa-stebjau, kad visi vaikai labai nori bendrauti, bet kiti tiesiog neinokaip. Jie stengdavosi elgtis blogai, kad mes atkreiptume dmes irjuos sudrausmintume. Po kurio laiko susidraugavome ir jie suprato,kad dmes save galima atkreipti ne tik blogais, bet ir gerais daly-kais, vaik paanga diaugsi skaut, svajojanti bent kelis m-nesius pagyventi Lietuvoje.Paklausta, ko pasimok i bendravimo su sudtingoje aplinkoje au-ganiais vaikais, Ugn atsak labai nuoirdiai: A supratau, kadne visi, kurie turi eim, j i tikrj turi. Jeigu joje nra meils, d-mesio, supratimo, negalime jos taip vadinti. Turiu bti dkinga, jogturiu eim, kuri mane labai myli ir visada nori geriausio.

Julijos liobaits (17) eimos atvykim Amerik atrodo ypa netiktinas: Ypatingtorija. Mano senelis per Europ keliavo dvirakol Vokietijoje surado laiv ir juo pasiek Arik, Detroit. Taip jis vienas bgo nuo karokurio laiko nuvyko Vokietij mokytis mediciir apsigyns gydytojo disertacij gro DetroMano tvai gim Amerikoje, jie susipaino lievikoje stovykloje, po jos nebesiskyr.

Julija Lietuvoje la nkosi trei ka rt, taiau mojo apsilankymo beveik neprisimena: Pirkart, kai buvau pradinje mokykloje, lankiasu Amerikos lietuvi krepinio komanda. An

kart atvaiavau prie dvejus metus, kai msesut savanoriavo Lietuvoje, tada su eimaiavome per Lietuv, lankydami graiausias tas.

7/23/2019 PANELE -interviu

5/538

Srop gr Srop gr

TIMPES TEKO SLPTIPasak merginos, Varna labai maas miestelis, tad

visi vietiniai jas inojo ir buvo labai malons. Susi-draugavome su paaugliais i dienos centro ir kas vakar aisda-

vome su jais futbo l. Vaikai, su kuriais teko dirbti, buvo geri,malons, bet idyk, mudavosi, nebijojo daug keiktis rusikai, netanglikai. Amerikoje tokio amiaus vaikai turbt nesikeikt, bet jietaip uauginti. Visi norjo kalbti anglikai, nors beveik nemokjo,o mes kartojome, kad suprantame lietuvikai, norime kalbti jkalba. Kai pasakydavome, kad gyvename Amerikoje, visi many-davo, kad kasdien valgome msainius ir sdime prie televizoriaus.Tas stereotipas visai neteisingas! J nuomone, Amerikoje viskaspuiku. Bet i tikrj nra taip lengva. ia man patinka labiau, paskutiniu sakiniu mano nuostab iprovokuoja Lil ir tuoj puoluklausti, kas jai ia galjo taip patikti, dirbant Varnoje.ia visi vaikto psiomis, t a labai mgstu. Amerikoje visi turimainas ir vaiuoja, kur nori. Visi Lietuvoje tokie linksmi! ia ma-iau moni, maloniau, jauiuosi lyg namie. Visi labai graiai ap-sireng, net ir paprast dien. Kai t pastebjau, daugiau timpia neneioju, stengiuosi dvti dinsus ar sukneles. Varnoje irgidauguma vaikto su dinsais, argumentus eria Lil.

MEIL PER 3 SAVAITESPasakodama apie darb Varnoje Lil neslp, jogi pradi reikjo priprasti prie aplinkos ir skirtingoamiaus vaik, bet trys savaits pralk kaip

viena. Su paaugliais dirbti daug lengviau. Jie normals, malo-ns mons, su kuriais kiekvien vakar leisdavome futbolo sta-dione. domu, nes niekada neaidiame futbolo namuose, betpo beveik trij savaii treniruoi jau visai neblogai spardom!I pradi buvo gan sunku su jais susinekti, nes prastai kalb-jome lietuvikai, bet po i savaii jie suvelnjo ir mes juoslabai pamilome. Visi palydjo mus traukini stot ir atsisveikin-dami apsiverkme. Spjome prisiriti. A tikrai noriu grti kitaismetais, padti vaikams Varnoje, sak abiturient.Tai mano antras kartas Lietuvoje, bet pirmj lankiausi eeri,

tad beveik nieko i tos kelions nepamenu. Jauiuosi, lyg tai bmano pirma kelion. A jau simyljau Lietuv ir nebenoriu grGaliau kam nors parduoti savo biliet, juoksi Lil, galvoapie studijas Vilniaus universitete, kuriame angl kalba studijujos pusseser.

VISA EIMA SU TAUTINIAIS KOSTIUMAJei Lietuvoje yra eima, kurios visi nariai turi po ttin kostium, ji neabejotinai sulaukt urnalist mesio. Taiau kai ta eima su tautiniais kostiumais ven

lietuvikas ventes gyvendama Amerikoje, tai kelia dvigub nstab. Tik ne Lilei. Mes veniame Kias, gavni, Ugavnkitas ventes, minime Vlines. Ateitinink grupje bna bendmens Kios, visi kartu sdame prie bendro stalo. eimoje pat minime kiekvien lietuvik vent, pas mus suvaiuoja visamin. Per Velykas vaku marginame kiauinius, per Kaldas rome iaudinukus. Labai mgstame lietuvi kultr, tad bandoprie jos prisidti, visi turime tautinius kostiumus, kuriuos dvimeventes ar koncertus.Be abejoni, Lil save laiko lietuve, kuri gyvena Amerikoje.

vaitgalius leidiu tiek su lietuviais, tiek su amerikieiais. ikalietuvius pastu vis gyvenim, mes esame labai arti vienas kturime stiprius ryius.

SVAJON SUGRTIJau po pirmj apsilankym Julija sako simyljusiLietuv ir jos mones. A labai mgstu trumpus atstumus,kai viskas, ko reikia, alia. ia daug grai pastat, kultros.

Amerikoje palyginti nuobodu. Taip pat Lietuvoje labai graiosmerginos. Nemanau, kad kur nors yra kratas, turintis daugiaugrai moni. Net truput pavydime juoksi abiturient irpridr, kad ir simpatik vaikin Vilniaus gatvmis vaikto tikraidaug.Pati Julija neabejoja, jog yra lietuv: Mes visi uaugome kal-bdami lietuvikai. Namie kartais sumaiome ias dvi kalbas,sakome kelis anglikus ir kelis lietuvikus odius. inau, kadjuokinga, bet taip pratome. A save laikau lietuve, nes vis lais-

valaik leidiu su lietuviais. Manau, esu 100 proc. lietuv. Mesnuolatos pasakojame apie Lietuv ir turime tik graiausius atsi-minimus. Visada svajoju ia sugrti.

MOKYMASIS PRISITAIKYTIJulija nuo vaikysts savanoriauja, dirba su ateiti-ninkais, yra vasaros stovyklos vadov, tad beveik

visas atostogas skiria jai. Prie stovykl dar laukia dainvent ikagoje. Dainuoju dideliame jaunimo chore. Kiekviensekmadien susirenkame ir dainuojame tautikas dainas. Taippat jau daug met oku tautinius okius, pasakojo nuo ma-ens aktyvi mergina. Pasak Julijos, tik atvykus Varn nebuvolengva, reikjo priprasti prie vaik. Visi dienos centr lankantys

vaikai turi problem. Kai kurie elgsi normaliai, bet viduje laik

didelius skausmus, patirtus gyvenime. Dl to reikjo visada btimaloniai, mokti prisitaikyti, bendravim su asociali eim

vaikais prisimena paaugl.I pradi Julijai buvo sunku dl kalbos barjero, mat ne visadasuprato, k jai sako vaikai, kurie norjo kalbti rusikai ir nebi-jojo keiktis net prie vadov: Pradioje jauiausi nepatogiai, betpripratau, pabaigoje vienas kit pamilome ir pasidar labaismagu. Maesni vaikai mus ivargino fizikai, nors sunku pasa-kyti, su kuriais dirbti buvo lengviau. Patirtis, kuri gijau Var-noje, nekainojama.

I ikagos kilusios Lils Sadauskaits (17)seneliai per Antrj pasaulin kar Amerik pabgotaip pat dl saugumo. Abiturients tvai susitikoviename lietuvi gydytoj susirinkime.Puikiai lietuvikai kalbanti mergina sako,kad nebuvo kada umirti kalbos, kai aplinktiek lietuvi. eimoje kalbame lietuvikai.Tiek seneliai, tiek tvai eimose visuomet ilaiklietuvyb, tad mums, vaikams, tiesiog nebuvo

kada jos umirti. Seneliai anglikai mokjotik kelis odius, visuomet kalbjo lietuvikai.Ir a kalbti lietuvikai imokau pirmiau,tik pradjusi eiti darel ir bendrautisu amerikiei vaikais imokau anglikai,vaikyst prisimena Lil, kurios sesuo prie dvejusmetus taip pat savanoriavo Varnos dienos centre.

Ji ir rekomendavo Lilei vykti Lietuv:Man pasidar domu, norjau atvyktiir padti vaikams. ia Lietuva, mano tvyn,tai kur kitur gali bti geriau?

Vaiko vartai moksl (Childs Gate to Learning)

organizacija buvo kurta 1998 m. ikagoje siekiant rpintisLietuvos rizikos grups eim vaikais.JAV Vaiko vartai moksl yra pripainta kaip savarankika, pelno ne-siekianti organizacija, registruota Ilinojaus valstijoje.

Organizacija remia 11 popamokini dienos centr ir laikinosios globosnamus Lietuvoje: Vilniuje (2), Kaune, Marijampolje, Kazl Rdoje, a-teikiuose, Rumbonyse, Upaliuose, emaii Kalvarijoje, Varnoje ir Jo-navoje. Organizacijos Vaiko vartai moksl misija padti sunkumuseimoje igyvenantiems vaikams Lietuvoje, sudarant palankias slygas

mokymuisi ir vaiko asmenybsugdymui, bei rpintis, kad re-miam centr vaikai Lietuvojelankyt mokyklas. Organiza-cija taip pat skiria l rizikos

grups eim vaik maitini-mui, teikia reikalingas

mokslo priemones, aprpinavaikus btina apranga, ski-ria l buities, sporto ir

uimtumo priemonms.Taip pat Vaiko vartai moksl ragina Amerikoslietuvius, ypa jaunim,savanorikai dirbti die-

nos centruose Lietuvoje.