LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
Gyvulininkystės technologijos fakultetas
Pavelas Tatariškinas
Probiotikų poveikis triušių sveikatingumui ir produkcijos kokybei
An effect of probiotics on rabbit wellness and quality of production
Gyvulininkystės technologijos ištęstinių studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: lekt. Dr. Gediminas Gerulis
Kaunas, 2016
2
DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Probiotikų poveikis triušių
sveikatingumui ir produkcijos kokybei“,
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS
TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai
1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas)
3
TURINYS SANTRUMPOS .................................................................................................................................. 4
SANTRAUKA .................................................................................................................................... 6
SUMMARY ........................................................................................................................................ 7
ĮVADAS .............................................................................................................................................. 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA .................................................................................................. 10
1.1 Triušininkystė ..................................................................................................................... 10
1.1.1 Triušių kilmė, biologinės savybės ir ūkinė nauda ............................................................. 10
1.1.2 Triušienos savybės ............................................................................................................ 11
1.1.3 Pagrindinės problemos triušininkystėje ............................................................................ 15
1.2 Probiotikai ................................................................................................................................ 18
1.2.1 Probiotikų poveikis triušiams ............................................................................................ 19
2. TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ......................................................................... 22
2.1 Tyrimų atlikimo vieta, laikotarpis, tyrimo objektas.................................................................22
2.2 Tiriamų grupių sudarymas ir tyrimų eiga ................................................................................ 23
2.3 Statistinė duomenų analizė ...................................................................................................... 26
3. REZULTATAI ........................................................................................................................... 27
3.1 Skirtingų probiotikų poveikis triušiukų augimo intensyvumui ............................................... 27
3.2 Skirtingų probiotikų poveikis triušių išsaugojimui .................................................................. 29
3.3 Skirtingų probiotikų poveikis triušių skerdenos išeigai ........................................................... 30
3.4 Skirtingų probiotikų įtaka triušienos cheminėms bei fizinėms savybėms ............................... 31
3.5 Skirtingų probiotikų poveikis triušių kergimosi intensyvumui .............................................. 32
3.6 Skirtingų probiotikų poveikis atvestų triušiukų gyvybingumui .............................................. 33
3.7 Skirtingų probiotikų poveikis atvestų triušiukų svoriui .......................................................... 34
3.8 Skirtingų probiotikų poveikis triušiukų augimo intensyvumui ............................................... 35
3.9 Skirtingų probiotikų poveikis triušiukų išsaugojimui .............................................................. 36
4. REZULTATŲ APTARIMAS .................................................................................................... 38
IŠVADOS .......................................................................................................................................... 40
REKOMENDACIJOS ....................................................................................................................... 41
LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................. 42
4
SANTRUMPOS
a* – mėsos rausvumas
b* – mėsos gelsvumas
cm – centimetrai
d – diena
E. – Eimeria pirmuonys
E. - Escherichia coli bakterijos
EB – Europos Bendrija
g – gramai
gr. – grupė
HN – higienos norma
kg – kilogramai
kJ – kilo džauliai
kt. – kitas
l – litrai
L* – šviesumas
LST – Lietuvos standartas
m. – metai
mėn. – mėnuo
mg – miligramai
ml – mililitrai
mln. - milijonas
min. – minutės
5
m/sek. – metrai per sekundę
NEM – neazotinės ekstraktinės medžiagos
Nr. – numeris
P – patikimumas
pav. – paveikslėlis
pH – vandenilio jonų rodiklis
proc. – procentai
p. m. e. – prieš mūsų erą
pvz. – pavyzdys, pavyzdžiui
s. m. – sausosios medžiagos
t – tona
tūkst. – tūkstantis
vnt. – vienetai
µg – mikrogramai
° – nuolydžio laipsnis
°C – laipsniai Celsijaus
♀ – patelė
♂ – patinas
6
SANTRAUKA
Probiotikų poveikis triušių sveikatingumui ir produkcijos kokybei
Pavelas Tatariškinas
Magistro baigiamasis darbas
Magistro darbas: Probiotikų poveikis triušių sveikatingumui ir produkcijos kokybei. Darbą
sudaro 47 psl. Darbe pateikta 9 paveikslėliai ir 2 lentelės.
Triušininkystės produkcijos poreikis yra pastoviai didėjantis, tačiau, triušininkystės ūkiai
nuolatos susiduria su įvairiomis triušių virškinamojo trakto ligomis, kurios mažina triušių
produktyvumą. Šioms problemos sumažinti vis dažniau yra naudojami probiotikai.
Darbo tikslas – įvertinti probiotikų poveikį triušių sveikatingumui ir produkcijos kokybei.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti skirtingų probiotikų preparatų poveikį jaunesnių ir vyresnių triušiukų augimo
intensyvumui.
2. Įvertinti skirtingų probiotikų poveikį triušiukų išsaugojimui.
3. Nustatyti probiotikų įtaką triušių reprodukcijai.
4. Nustatyti probiotikų įtaką skedenos išeigai ir triušienos cheminėms bei fizinėms savybėms.
Tyrimai atlikti su viename Lietuvos ūkyje auginamais triušiais, suskirstant juos į tris grupes
po: 12 triušiukų 45–60 d amžiaus, 24 triušiukai 100–120 d amžiaus, 5 pateles ir 1 patiną 6 mėn.
amžiaus. Kontrolinės grupės triušiai buvo šeriami įprastiniu pašaru ir girdomi įprastiniu vandeniu,
bandomosios gr. Nr. 1 triušiai – girdomi vandeniu, praturtintu probiotikais „Probio active“,
bandomosios gr. Nr. 2 triušiai – girdomi vandeniu, praturtintu probiotikais „Poliprobiotic rabbits“.
Nustatėme, kad probiotikai turi įtakos jaunesnių grupių triušiukų augimo intensyvumui ir
išsaugojimui, o vyresniems triušiukams įtakos neturėjo. Pastebėtas neigiamas probiotikų poveikis
triušių reprodukcijai. Probiotikai turėjo teigiamos įtakos skerdenos išeigai. „Rabbits poliprobiotic“
gavusių triušių mėsa šviesesnė, vandeningesnė, pasižymėjo 6,58 proc. (P < 0,05) didesniu vandens
rišlumu, bei mažesniu tarpraumeninių riebalų kiekiu. „Probio active“ girdytų triušių mėsoje
nustatytas didesnis sausųjų medžiagų kiekis, mėsa ryškesnio atspalvio, su padidėjusiu
vandeningumu ir vandens rišlumu, bei 3,51 proc. (P < 0,05) sumažėjusiu virimo nuostoliu.
Kontrolinės grupės triušienoje nustatytas didžiausias pelenų kiekis bei mažesnis vandeningumas.
Raktažodžiai: probiotikai, triušiai, priesvoriai, išsaugojimas, reprodukcija, triušiena.
7
SUMMARY
An effect of probiotics on rabbit wellness and quality of production
Pavelas Tatariškinas
Master‘s thesis
Master‘s thesis: An effect of probiotics on rabbit wellness and a quality of production. The
thesis consists of 47 pages. 9 illustrations and 2 tables are presented in the thesis.
Demand for rabbit meat and fur products is constantly growing. However rabbit farms
constantly encounter with various gastrointestinal diseases in rabbits which reduce productivity of
rabbits. In order to reduce the incidence of these problems probiotics are used more and more often.
The aim of the thesis: to assess an effect of probiotics on rabbit wellness and a quality of
production.
The tasks of the thesis:
1. To assess an effect of different probiotic preparations on a growing rate of younger and
older baby rabbits.
2. To assess an effect of different probiotics on survival of rabbits.
3. To determine an influence of probiotics on rabbit reproduction.
4. To determine an influence of probiotics on the output of carcass meat and chemical and
physical properties of rabbit meat.
The analyses have been carried out with the rabbits of one Lithuanian farm. The rabbits have
been divided into three groups as follows: 12 rabbits 45–60 days old, 24 rabbits 100–120 days old,
5 females and 1 male 6 months old. The rabbits in the control group were fed an ordinary feed and
were given ordinary water. The rabbits in the trial group No. 1 were given a water enriched with
probiotics “Probio active”, while the rabbits in the trial group No. 2 were given a water enriched
with probiotics “Poliprobiotic rabbits“.
The analyses revealed that probiotics affect a growing rate and survival of younger rabbits in
the groups and have no effect on older rabbits. A negative effect of probiotics on rabbit
reproduction has been noticed. Probiotics had a favourable effect on the output of carcass meat. A
meat of the rabbits that were given “Rabbits poliprobiotic“ was lighter in colour, contained more
water, was characterised by 6,58% (P < 0,05) bigger water binding capacity and lower content of
intramuscular fat. A higher content of dry materials has been determined in a meat of the rabbits
8
that were given “Probio active“. Their meat was characterized by more intense shade, an increased
water content and water binding capacity, and the cooking loss decreased by 3,51 % (P < 0,05). The
highest ash content and a lower content of water have been determined in a rabbit meat of the
control group.
Key words: probiotics, rabbits, weight gain, survival, reproduction, rabbit meat.
9
ĮVADAS
Triušininkystė yra viena seniausių gyvulininkystės šakų (1).
Triušininkystės produkcijos rinka vis dar nėra užpildyta, nes triušiena vertinama dėl skonio,
pasižyminti dietinėmis savybėmis, turtinga nesočių riebalų rūgščių, dėl mažo cholesterolio ir natrio
kiekio dažnai rekomenduojama daugeliui vartotojų (2).
Pastebėta, kad triušių susirgimai yra dažnesni nei kitų gyvūnų rūšių (3). Triušininkystės
ūkiuose neretai susiduriama su įvairiais triušių sveikatos sutrikimais – tai dažnai pasitaikančios ir
nuostolingos užkrečiamos ligos, kai kurios iš jų pažeidžia virškinamąjį traktą, tai turi įtakos
mažėjančios produkcijos kiekiui (4,5,6). Tam ypač jautrūs triušių jaunikliai (7).
Šiuo metu vykdomi intensyvūs tyrimai, kurių pagrindinis tikslas – stiprinti triušių
sveikatingumą, padidinti išsaugojimą, pagreitinti augimą, pagerinti reprodukciją bei triušienos
savybes. Šiems tikslams įgyvendinti buvo naudojami antibiotikai, tačiau, dabartiniu metu, vis
dažniau yra naudojami įvairūs natūralios kilmės pašarų priedai, tai: fermentiniai preparatai,
organinės rūgštys, probiotikai bei prebiotikai (8,9).
Darbo tikslas – įvertinti probiotikų poveikį triušių sveikatingumui ir produkcijos kokybei.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti skirtingų probiotikų preparatų poveikį jaunesnių ir vyresnių triušiukų augimo
intensyvumui.
2. Įvertinti skirtingų probiotikų poveikį triušiukų išsaugojimui.
3. Nustatyti probiotikų įtaką triušių reprodukcijai.
4. Nustatyti probiotikų įtaką skedenos išeigai ir triušienos cheminėms bei fizinėms
savybėms.
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Triušininkystė
1.1.1 Triušių kilmė, biologinės savybės ir ūkinė nauda
Naminiai triušiai prijaukinti iš laukinių triušių, kurie gyveno Pietų Europoje ir Šiaurės
Afrikoje (5). Manoma, jog laukiniai triušiai buvo prijaukinti Pirėnų pusiasalyje, akmens ir bronzos
amžių sandūroje (apie 2500–1800 m. p. m. e.). Viduramžiais triušiai paplito po visą Europą, vėliau
ir tuose kraštuose, kur jie anksčiau niekada negyveno: Amerikoje, Australijoje, Naujojoje
Zelandijoje ir kt. Dabar laukinių ir naminių triušių yra beveik visame pasaulyje (10).
Triušininkystė yra viena seniausių gyvulininkystės šakų. Yra žinoma, kad romėnai daugiau
kaip prieš 2000 metų plačiai veisė šiuos gyvūnus pusiau laisvėje (1).
Triušiai pasižymi greitu vislumu, dėl tankaus kailio – greitai adaptuojasi prie naujos aplinkos,
jie paplitę visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Jeigu triušiai netūri natūralių plėšrūnų jie tampa
kenkėjais, nes naikina pasėlius, kitą augaliją, bei konkuruoja su kitos rūšies gyvūnais (11).
Triušių didesnis aktyvumas pasireiškia prieblandoje arba sutemus. Vidutinė gyvenimo trukmė
5–10 metų, tačiau pasitaiko rekordų, kuomet triušiai išgyvena daugiau kaip 15 m. (5).
Visame pasaulyje yra daugiau kaip 200 triušių veislių. Triušių veislės yra skirstomos pagal jų
kūno masę, kailio tankumą, plaukuotumą, spalvą, triušių vislumą, ausų dydį ir kt. fenotipus (12).
Taip pat triušiai klasifikuojami pagal dydį, svorį ir kailio rūšį. Mažųjų veislių triušiai sveria apie
1,4–1,8 kg, vidutinių veislių – 4,1–5,4 kg, stambiųjų veislių triušiai sveria 6,4–7,3 kg (5).
Populiariausi mėsiniai triušiai yra Naujosios Zelandijos baltieji ir Kalifornijos veislių triušiai.
Šių veislių triušių vertingi ir kailiai, nes jie yra baltos spalvos – tai vertinama tarp kailių perdirbėjų,
nes jie lengvai dažomi. Populiariausios kailinių triušių veislės yra Reks ir Šinšilos (5).
Triušių virškinimo sistema skiriasi nuo kitų žemės ūkio gyvulių, jų skrandis vienos kameros,
žarnynas ilgas su gerai išvystytomis akląja ir storąja žarnomis (10). Triušiai pasižymi kaprofagija –
išskiria minkštas išmatas, kurias suėda (13). Dėl tokios virškinamojo trakto sandaros ir kaprofagijos
triušiai gali lengvai virškinti pašarus, kuriuose daug ląstelienos (10). Triušiai yra žolėdžiai gyvūnai,
kurių mitybos racione daug celiuliozės. Celiuliozei suskaidyti reikalingas didelis mikroorganizmų
kiekis, kuris sudaro sudėtingą virškinamojo trakto ekosistemą (14).
Žindimo laikotarpiu, jaunų triušiukų aklosios žarnos mikroflora skiriasi nuo suaugusių triušių.
Triušiukų aklosios žarnos mikroflora pasikeičia į suaugusiems triušiams būdingą žarnyno
11
mikroflorą tuo metu, kai jaunikliai pradeda ėsti sausą pašarą – tai įvyksta maždaug trečią triušiukų
gyvenimo savaitę. Tuo metu triušiukai pradeda ėsti savo minkštas išmatas – tampa kaprofagais (13).
Triušiai turi trumpą reprodukcijos ciklą (triušingumas trunka apie 30–32 dienas), per metus iš
vienos patelės gaunama apie 40–60 (kartais ir daugiau) triušiukų. Vadoje pasitaiko nuo 1 iki 12
(pasitaiko ir daugiau) triušiukų, vidutiniškai vadoje būna apie 8 triušiukus. Patelės gali būti
kergiamos iškart po triušiavimosi, arba praėjus kelioms dienos po triušiavimosi, bet dažniausiai
kergiamos iškart po nujunkymo nuo triušiukų – praėjus 35–42 d po triušiavimosi. Pramoniniuose
ūkiuose patelės yra apvaisinamos dirbtinu būdu (15).
Triušių reprodukcijai yra svarbus šviesos rėžimas. Rekomenduojamas šviesos rėžimas
reprodukciniu laikotarpiu yra 14 valandų (5).
Skirtingai negu kiškiai, triušiai jauniklius veda aklus, jaunikliai be plaukų, lėtai juda ir gali
išgyventi tik gaudami motinos pieną (11). Po 5–7 d jų kūnas apauga plaukais, po 10–14 d – praregi,
o po 17–20 d – išeina iš lizdo ir savarankiškai maitinasi (10).
Ką tik atvesti triušiukai sveria po 40–65 g, šeštą gyvenimo dieną jie sveria 2 kartus, o po 1
mėn. net 10 kartų daugiau. Jaunikliai greitai auga ir vystosi misdami kaloringu triušės pienu,
kuriame yra 10–20 proc. riebalų, 13–15 proc. baltymų, 1,8–2,1 proc. laktozės, 0,64 proc. kalcio,
0,44 proc. fosforo, vitaminų ir kt. medžiagų (10).
Triušiai pasižymi ankstyvu brendimu (fiziškai subręsta 4–5 mėn. amžiaus), nuo šio
laikotarpio triušiai gali būti naudojami reprodukciniams tikslams, bet tai nerekomenduojama.
Triušių penėjimas užtrunka maždaug 2 mėn. nuo nujunkymo (5). Triušiai gali būti skerdžiami 9–13
savaičių amžiaus, vidutinis minėto amžiaus triušių svoris svyruoja nuo 2 iki 2,6 kg (15).
Triušių privalumai yra: aukštas gimstamumo rodiklis, spartus augimas, platus žaliavų
naudojimas pašarams, geras kaulų ir mėsos santykis skerdenoje (16).
Lyginant su kitomis ūkinių gyvūnų rūšimis, triušiai pasižymi dideliu efektyvumu mėsos
gamyboje. Triušininkystei nereikia ypatingai didelių investicijų, juos galima auginti lauke,
nenaudojant pastatų, todėl triušius gali auginti ir kaimo gyventojai, taip pat tai gali būti jaunuolių
užimtumo bei pragyvenimo šaltinis (5,17).
Triušiai yra auginami dėl mėsos, kailio, pūkų, taip pat kaip dekoratyviniai ar hobiui,
naudojami kaip laboratoriniai gyvūnai (18). Triušių mėšlas yra puiki dirvožemio trąša – dėl to
triušiai gali būti auginami uždaro ciklo ūkininkavimo sistemoje (5).
1.1.2 Triušienos savybės
Pagal Lietuvos LST 1430:2003 standartą „Triušių skerdenos“, triušio skerdenėlė – tai
paskersto ir, nuleidus kraują, nulupus odą, išdarinėto triušio kūnas, pateiktas be galvos, atskirtos
12
tarp pakaušio kaulo ir pirmojo kaklo slankstelio, kojų, atskirtų per riešo ir kulno sąnarius, krūtinės
ląstos ir pilvo ertmės organų, išskyrus inkstus ir inkstų riebalus (1).
Visų veislių triušių mėsa yra naudojama žmonių maistui. Jų skerdenos išeiga pakankamai
didelė, mėsa švelni, minkšta, pasižymi dietinėmis savybėmis, todėl ypač tinka vartoti vaikams ir
vyresnio amžiaus žmonėms (1). Vidutiniškai triušienoje yra apie 20 proc. kaulų (5). Triušienoje,
lyginant su kitų gyvūnų mėsa, yra daug visaverčių baltymų, mažai riebalų, vandens (1). Tai svarbu
vartotojų subalansuotai mitybai, kuri turėtų įtakos tam tikrų ligų (pvz. nutukimas, širdies ir
kraujagyslių ligų ir kt.) prevencijai (19).
Įvairūs tyrimai rodo, kad vartotojai, rinkdamiesi mėsą, atsižvelgia į tokius pagrindinius
kokybės aspektus kaip mėsos šviežumą, sveikatingumą, skonį, liesumą, sultingumą ir maistingumą
(20).
Zamkevičiūtės A. (21) teigimu, triušienos kokybę – augintojai, perdirbėjai ir vartotojai
apibūdina skirtingai, kurią lemia keturios pagrindinės veiksnių grupės: cheminė sudėtis (baltymų,
riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų kiekis), technologinės savybės (vandens laikymo
talpa, šilumos nuostoliai, kolageno, riebalų ir pigmentų kiekis), fizinės savybės (vandens kiekis, pH,
konsistencija ir spalvos ryškumas), juslinės savybės (minkštumas, sultingumas, skonis) ir mitybos
savybės (maistinė vertė ir virškinamumas). Minėtų savybių tyrimas ir jų tarpusavio ryšių
nustatymas gali padėti sukurti patikimų metodų sistemą kokybiškam triušienos įvertinimui.
Mėsos spalva ir skonis yra pagrindinės savybės, kurios svarbios pirkėjui ir vartotojui.
Pirmas kriterijus, atspindintis triušienos patrauklumą, yra mėsos išvaizda, kuri labai priklauso
nuo spalvos. Vienas iš svarbių mėsos spalvos faktorių yra pigmentas mioglobinas, kurio kiekis
svyruoja priklausomai nuo veislės, amžiaus ir triušio mitybos raciono, prieš skerdiminis stresas,
skerdimo procesas ir triušių laikymo sąlygos.
Mėsos skonis lemia mėsos priimtinumą vartotojui. Mėsos skonis yra susijęs su vandenyje
tirpiais junginiais, pavyzdžiui, amino rūgštys ir nukleotidai. Mėsos skoniui įtakos turi fosfolipidai ir
skirtingos riebiųjų rūgščių proporcijos. Mėsos skoniui gali turėti įtakos ir triušio veislė. Vertinant
keturias skirtinų veislių (Kalifornijos, Naujosios Zelandijos, Havanos ir Palomino) triušių mėsos
skonines savybes, nustatyta, kad labiausiai išreikštą skonį turėjo Havana veislės triušiai. Palomino ir
Naujosios Zelandijos triušiai nepasižymėjo išskirtinėm skonio savybėm, o Kalifornijos veislės
triušių mėsos skoninės savybės buvo prasčiausios. Veislė turėjo įtakos ir mėsos skoniui, švelnumui,
sultingumui ir bendram priimtinumui.
13
Nustatyta, kad triušių lytis turi didelės įtakos triušienos spalvai, skoniui, jautrumui,
sultingumui, tekstūrai, bendram priimtinumui. Vyriškos lyties triušio mėsa visomis minėtomis
savybėmis yra pranašesnė už moteriškos lyties triušieną.
Triušienos savybėm įtakos turi ir triušio laikymo sąlygos. Stresas gali turėti įtakos triušienos
pH, tamsumui ir švelnumui (22).
Triušiena turi daug baltymų, mažai cholesterolio, lipidų – dėl to rekomenduojama žmonių
mityboje (16).
Pagrindinės sudedamosios dalys mėsoje, išskyrus vandenį, yra baltymai ir lipidai. Taip pat
triušienoje yra nemenkas vitaminų ir mineralų kiekis (23).
Triušienoje figūruoja gana pastovus vandens kiekis (73,0±2,3 g) (24,25).
Triušiena vertinama dėl baltymingumo – baltymų yra apie 20–22 proc. (7,15,24,25,26), kai,
pavyzdžiui, kiaulienoje yra apie 16–18 proc., galvijų mėsoje – 8–12 proc. (15). Triušiena pasižymi
aukšto lygio aminorūgščių skaičiumi: lizino (2,12 g/100 g), treonino (2,01 g/100 g), leucino (1,73
g/100 g), valino (1,19 g/100 g), izoleucino (1,15 g/100 g), ir fenilalanino (1,04 g/ 100 g) (15,25).
Triušienoje yra eterinių amino rūgščių (23). Be to, triušių mėsoje nėra šlapimo rūgšties ir taip pat
mažas purino kiekis (15,23).
Triušiena yra vertinama žmonių mityboje dėl to, kad tai yra dietinė mėsa, pasižyminti
mažesniu nei kitų žemės ūkio gyvūnų mėsos riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių ir cholesterolio kiekiu.
Tiriant triušieną, pastebėta, kad mėsos cheminė sudėtis (ypač riebalų) yra kintanti – tai priklauso
nuo skerdenos dalies, gamybinių veiksnių, ypatingai mėsos cheminė sudėtis gali kisti nuo triušio
mitybos raciono (23).
Riebalų kiekis triušienoje svyruoja nuo 0,6 iki 14,4 proc., vidutiniškai yra apie 6,8 proc. – tai
priklauso nuo pasirinktos skerdenos dalies, taip pat didelę įtaką triušienos riebalų kiekiui daro
triušių mitybos racionas (23). Mokslininkai Dalle Zotte A. ir kt. (24) ir Di Iorio M. (25) pateikia kur
kas mažesnius riebalų kiekius triušių mėsoje – vidutiniškai 3,4 g/100 g triušienos.
Triušių mėsoje yra daug nesočiųjų riebalų rūgščių (apie 60 proc.) ir polinesočiųjų riebalų
rūgščių (apie 27–33 proc.). Be to, triušienoje gausu ilgos grandinės polinesočių riebalų rūgščių,
kurios susidaro iš linolo ir alfa-linoleno rūgščių. Kitos svarbios rūgštys yra arachidono rūgštis,
eikozapenteno rūgštis ir dokozaheksaeno rūgšties (25).
Cholesterolis – tai daugelio žmonių sveikatos problemų priežastis. Dėl to visuomenė riboja
mėsą, kurioje yra daug cholesterolio (26). Cholesterolio kiekis triušienoje yra menkas (47,0–61,2
mg /100 g) (25).
14
Triušiena pasižymi aukšta energetine verte (nuo 603 iki 899 kJ/100 g), baltymai sudaro apie
80 proc. energetinės vertės (15,24,25).
Mineralinių medžiagų kiekis svyruoja 1,2–1,3 g/100 g mėsos (25). Triušiena pasižymi menku
natrio kiekiu (37–49,5 mg/100 g už užpakalinių kojų ir juosmens, atitinkamai). Kaip ir kitoje baltoje
mėsoje, triušienoje yra mažas geležies kiekis (1,1–1,3 mg/100 g) ir cinko kiekis (100 g nugarinės
dalies mėsoje 0,55–1,1 mg) (23,24,25). Tyrimais nustatyta, kad ekstensyviai auginamų, vietinių
veislių triušių mėsoje randamas didesnis geležies kiekis (2,15 mg/100 g triušienos) (24). Triušienoje
yra aukštas fosforo kiekis (222–230 mg/100 g, užpakalinės kojos ir juosmens, atitinkamai). Vario
koncentracijos atžvilgiu, triušiena yra panaši į kitų rūšių mėsą (0,03 mg/100 g), seleno koncentracija
triušienoje, priklausomai nuo triušių mitybos raciono, skiriasi nuo 9 µg/100 g iki 22 µg/100 g (23).
Triušienoje gausu B grupės vitaminų. B12 yra tris kartus daugiau nei avienoje ar jautienoje
(24). Kasdien vartojant 100 g triušienos gautumėm 8 proc. vitamino B2, 12 proc. vitamino B5, 21
proc. vitamino B6 ir 77 proc. vitamino B3 reikiamą paros kiekį. Tačiau, terminis apdorojimas
mėsoje sumažina B grupės vitaminų kiekį. Nustatyta, kad triušienoje yra labai menkas vitamino A
kiekis, tačiau šio vitamino didelis kiekis randamas triušienos kepenyse (23).
Šiuo metu vykdomi įvairūs tyrimai, kurie padėtų atskleisti galimybes, kaip pagerinti
triušienos maistinę ir energetinę vertę. Bandomos įvairios pašarų receptūros, kurios labiau
praturtintų triušienos vertę įvairiais funkciniais ingredientais, tai selenas, omega-3 riebiosios
rūgštys, antioksidantai, vitaminai ir kt. kas galėtų pagerinti ir išsaugoti naudingas triušienos savybes
saugant ar perdirbant.
Tyrimais nustatyta, kad praturtinus triušių mitybos racioną nuo 3 iki 6 proc. linų sėmenų,
triušienoje padidėja alfa-linoleno rūgšties kiekis, kuris pagerina triušienos stabilumą ją perdirbant ir
saugant (2).
Lipidų oksidacija pablogina triušienos kokybę, pakinta mėsos skonis, tekstūra bei maistinė
vertė (27). Dal Bosco A. ir kitų (20) mokslininkų teigimu, dėl mėsos technologinių procesų ar
saugojimo, galima spartesnė mėsos lipidų oksidacija. Dėl šių priežasčių buvo ieškoma būdų kaip
šiuos procesus prislopinti ir prieita išvados, kad triušienos kokybę galima pagerinti papildant triušių
pašarus antioksidantais. Siekiant pagerinti mėsos oksidacinį stabilumą, į pašarus įterpus vitamino E
– 200 mg/kg, triušienoje buvo padidintas vitamino E kiekis beveik iki 50 proc. (23).
Kai kurios natūralios priemonės gali turėti įtakos mėsos kokybės gerinimui, pavyzdžiui,
prieskoninių augalų eteriniai aliejai gerina mėsos spalvą (27).
15
1.1.3 Pagrindinės problemos triušininkystėje
Triušių sergamumas ir gaištamumas pastebimas gerokai didesnis nei kitų gyvūnų rūšių (3).
Triušininkystėje ligos sukelia didelių ekonominių nuostolių. Triušių jauniklių ar apvaisintos patelės
gaišimas ‒ ne tik finansinė žala, bet ir neigiamas emocinis poveikis triušių augintojams. Gaišimas
triušių vadose, kai kurių ligų atvejais, gali siekti iki 40 proc., tai suteikia didžiulius nuostolius
ūkiams. Daugelis ligų pasireiškia dėl laikymo klaidų ar nepakankamų žinių apie tinkamą triušių
priežiūrą. Bendras triušių nuostolis dėl ligų atvedus negyvus jauniklius, veislinių patinų ar patelių
gaišimo gali siekti nuo 40 iki 60 proc. (4).
Triušių ūkiuose aptinkama daug triušių sveikatos sutrikimų – tai dažnai pasitaikančios ir
didžiausius ekonominius nuostolius sukeliančios ligos, tokios kaip miksomatozė, triušių virusinė
hemoraginė liga, pastereliozė, eimeriozė, nematodozė, ausų niežai ir kt., kurių pasekmės –
mažėjantis gaunamos produkcijos kiekis (4,5,28). Nustatyta, kad triušiai turi daug paveldimų ligų,
tokių kaip epilepsija, katarakta, aortos aterosklerozė, silpna virškinimo sistema ir kt. (12). Viena iš
opiausių triušininkystės problemų yra enteritas, kuriam ypač jautrūs jaunikliai (6).
Miksomatozė – tai generalizuota, ūmi, dažnai mirtina naminių ir laukinių triušių liga, kurią
sukelia Myxoma virusas, priklausantis Poxviridae šeimos Leporipoxvirus genčiai. Pirmą kartą
miksomatozė triušiams buvo nustatyta 1898 metais Urugvajuje, poksivirusas, kaip ligos sukėlėjas,
buvo išskirtas ir identifikuotas 1927 metais (4). 1950 m. miksomatozės virusas buvo naudojamas
Australijoje ir Pietų Amerikoje nekontroliuojamai triušių populiacijai sumažinti (11,29).
Miksomatozė pasireiškia šiais požymiais: apatiškumas, karščiavimas, akių vokų patinimas, iš
akių ir nosies teka pūlingos išskyros, pūliai ausyse, snukio edema, ir išangės patinimas, dažnai
triušiai nuo šios ligos nugaižta (29). Miksomatozė yra plačiai paplitusi pasaulyje. Nuo šios ligos
gaišta apie 25–90 proc. triušių. Kitos gyvūnų rūšys Myxoma virusui yra atsparūs. Myxoma virusas
tarp gyvūnų plinta oro lašeliniu būdu arba per užkrėstą inventorių bei pašarą. Taip pat virusą platina
kraujasiurbiai uodai, musės, erkės, blusos (4).
Vieni dažniausių triušių endoparazitų yra žarnyno nematodai Graphidium strigosum,
Trichostrongylus retortaeformis – kolonizuoja plonąsias žarnas, Passalurus ambiguus – dažniausiai
aptinkami aklojoje ir storojoje žarnose. Šie endoparazitai gali sukelti triušių viduriavimą ir anemiją,
dėl to triušiai (ypatingai jaunikliai) lėtai priauga svorio (30). Triušiai gali būti tarpiniai šeimininkai
dviejų kaspinuočių rūšims (5).
16
Triušių kokcidiozė aptinama visame pasaulyje, dažniausiai tuose triušių ūkiuose, kuriuose
nėra laikomasi sanitarijos taisyklių (31). Kokcidiozė (Eimeria Sp.) yra dviejų formų: žarnyno ir
kepenų (5,30). Kokcidijos E. intestinalis E. irresidua ir E. magna dažniausiai aptinkamos triušių
žarnose, o E. stiedae – tulžies latakų epitelinėse ląstelėse. E stiedae yra viena iš pavojingiausių
kokcidiozės sukėlėjų. Tyrimais nustatyta, kad apie 9 proc. triušiukų susirgimų yra kepenų
kokcidiozės, kuri sukelia apie 5 proc. jauniklių gaištamumą (auginant netinkamomis sąlygomis šis
skaičius gali padidėti) (31).
Sirgę triušiai lieka kokcidiozės nešiotojai. Kokcidiozė gali būti pastebima, jei triušio snukutis
yra dažnai užterštas išmatomis – sergantys kokcidioze triušiai turi didesnį polinkį į kaprofagiją (5).
Kokcidiozės požymiai yra šie: prastas jauniklių apetitas, viduriavimas, šiurkštus ir neblizgus
kailis, prasti priesvoriai, kepenyse pastebimos baltos kietos dėmės ir sutrinka riebaluose tirpių
vitaminų apykaita (5,30,31).
Kokcidiozė yra pavojinga triušių jaunikliams, kurie užsikrečia kokcidijomis nuo suaugusių
triušių (31). Esant triušių organizme didesnei kokcidijų populiacijai, triušių jaunikliai masiškai
gaišta (30). Rekomenduojama triušius auginti vielos tinklo narvuose, kur išmatos lengvai
pasišalintų ir triušis neturėtų su jomis kontakto – tuomet bus sumažinta užsikrėtimo rizika. (5,18)
Nors Europinių triušių populiaciją šiuo metu daugiausiai riboja virusinės ligos (miksomatozė
ir triušių hemoraginė liga), tačiau kepenų kokcidiozė yra viena iš pagrindinių triušių jauniklių
gaištamumo priežasčių (30).
Triušių virškinamasis traktas yra labai jautrus įvairiems aplinkos poveikiams pradedant
šėrimo raciono pasikeitimais, nujunkymu ir baigiant infekcinėmis ligomis. Dėl to dažniausiai
triušiai pradeda viduriuoti (26).
Maždaug nuo 18 gyvenimo dienos, triušiukai pradeda maitintis kietu maistu, tuo metu jų
virškinamasis traktas tampa itin jautrus. Dėl įvykusių pokyčių, triušiukų organizmas patiria stresą,
kurio pasėkoje jaunikliai tampa jautresni užkrečiamoms ir medžiagų apykaitos ligoms, dėl to
padidėja kritimų rizika (7).
Nujunkymas yra labai svarbus laikotarpis visiems jaunikliams. Atskyrimas nuo motinos,
pasikeitusi aplinka, racionas bei pergrupavimai su kitais jaunikliais, gyvūnų prieaugliui sukelia
daug streso, dėl to jauniklių organizmą ištinka imunosupresija – nusilpsta prieauglio imuninė
sistema ir jis labiau pažeidžiamas įvairių patologijų.
17
Mitybos pokyčiai jauniklio virškinamajame trakte sukelia tam tikrus sutrikimus, pradedant
sutrikusia fermentų veikla, maisto medžiagų rezorbcija, baigiant žarnyno mikrofloros pasikeitimais,
kuri nevisada yra palanki jauniklio sveikatingumui (32).
Triušiukų nujunkymo metu, jų žarnyno veiklos sistema dar nėra tokia pati kaip ir suaugusių,
nes nėra tinkamos žarnyno mikrofloros. Tuo metu triušiukai dar yra pažeidžiami patogeninių
mikroorganizmų ir gali susirgti virškinimo trakto ligomis, dėl kurių gali prasidėti masiniai kritimai
– net iki 25 ir daugiau procentų triušiukų gali nugaišti (13,33,34).
Triušių virškinamojo trakto sutrikimai dažniausiai pasitaiko aklojoje žarnoje, kur randama
didžiausias kiekis mikroorganizmų (35). Tačiau, ne visada virškinamojo trakto gyvieji
mikroorganizmai yra naudingi makroorganizmui. Neretai pasitaiko ir virškinamojo trakto
patogeninių mikroorganizmų, kurie gali sukelti virškinamojo trakto sutrikimus, pasižyminčiais
gausiu viduriavimu, dėl kurių triušiai, ypač jų prieauglis, gali nugaišti (14).
Esant virškinamojo trakto susirgimams pagrindiniai išskiriami sukėlėjai yra:
enteropatogeninės E. coli padermės, Clostridium spiroforme, Clostridium piliformis, Pasteurella
multocida (36). Ypač pavojingi E. coli serotipai O103:K:H2 ir O157:H7. Minėtais patogeniniais
mikroorganizmais triušiai dažniausiai triušiai užsikrečia jei nesilaikoma higieninių reikalavimų, taip
pat per geriamąjį vandenį ar pašarus (35,37). Infekuoti triušiai gausiai viduriuoja vandeningomis
išmatomis, dėl to jų užpakalinė kūno dalis yra nešvari. Triušio organizmas patiria dehidrataciją,
elektrolitų disbalansą, dėl infekcijos mažėja kūno masė, pastebimi minkšti ekskrementai ant narvo
dugno (37).
Normalus virškinamojo trakto funkcionavimas priklauso nuo skaidulinių medžiagų kiekio
racionuose. Esant mažai skaidulinių medžiagų, proksimalinėje žarnyno dalyje absorbuojamas
didelis kiekis skysčio ir didelė dalis suvirškinto pašaro grįžta į akląją žarną. Dėl to sumažėja
mitybinių medžiagų kiekis, reikalingų normaliai žarnyno mikroflorai. To pasėkoje, mažėja jos
kiekis, o daugėja oportunistinių patogenų (36).
Norint išvengti nuostolių triušininkystės ūkiuose, dažnai mažiems triušiukams buvo duodami
antibiotikai. Tačiau, laikui bėgant, pastebėta, kad antibiotikų veikimas nebebuvo toks efektyvus ir
triušių augintojai privalėjo ieškoti naujų alternatyvų minėtiems veterinariniams preparatams (7).
Siekiant sustabdyti patogeninių bakterijų įgytą atsparumą antibiotikams, bei kurti kokybiškus
ir efektyvius antibiotikus, kuriuos galima naudoti tik svarbiam reikalui esant, 2006 metais ES
oficialiai uždraudė kaip augimo stimuliatorius naudoti antibiotikus visų žemės ūkio gyvulių ir
paukščių jaunikliams (38,39).
18
Antibiotikų alternatyva buvo siūlomi probiotikai, prebiotikai, organinės rūgštys, eteriniai
aliejai, fermentai. Moksliniais tyrimais yra nustatyta, kad probiotikai sumažina jauniklių
viduriavimo problemas, jei yra atitinkamais kiekiais įterpiami į pašarą ar geriamąjį vandenį (33).
1.2 Probiotikai
Remiantis plačiai pripažintu G. R. Gibsono ir M. B. Roberfroido apibrėžimu, probiotikai yra
apibūdinami kaip „nevirškinami maisto ingredientai“, kurie teigiamai veikia gyvūną selektyviai
stimuliuodami augimą ir/arba aktyvumą vienos ar keleto bakterijų rūšių storajame žarnyne ir tai turi
teigiamą įtaką organizmo sveikatingumui (40).
Probiotikai yra “gyvi mikroorganizmai“, kurie, vartojant atitinkamomis dozėmis, didina
teigiamų mikroorganizmų kiekį žarnyne taip gerindami žarnyno sveikatingumą, greitindami
funkcijas ir apsaugines reakcijas – gerindami gyvulio sveikatingumą (6,17,39,41,42,43). Pagal
Reglamento (EB) 1831/2003, probiotikai yra klasifikuojami prie "zootechniniai priedai" ir prie
funkcinės grupės "žarnyno floros stabilizatoriai", kurie, kai šeriami gyvūnams atitinkamais kiekiais,
turi teigiamą poveikį žarnyno florai (39).
Dauguma organizmui naudojami probiotikai yra gramteigiamos bakterijos: Bacillus (B.
subtilis), Enterococcus (E. faecium), Lactobacillus (L. acidophilus), bifidobakterijos (B. lactis)
Streptococcus (S. infanarius), kai kurios mielės, pavyzdžiui, Saccharomyces cerevisiae (33,43).
Kaip probiotikai dažniausiai yra naudojamos pieno rūgšties ir bifidobakterijos (37). Dažniausiai
triušiams naudojamos probiotinės bakterijos yra: laktobakterijos, enterokokai, bifidobakterijos ir
mielės (35).
Konkretus probiotikų veikimo mechanizmas dar iki šiol nėra išsamiai ištyrinėtas, bet jau yra
nustatyta, kad probiotikai:
mažina žarnyno turinio pH, taip pat pasižymi baktericidinėmis ir bakterostatinėmis
savybėmis (37).
žarnyne mažina toksinių medžiagų koncentracijas (bakterijų toksinai, amoniakas ir kt.) (6).
pasižymi augimą skatinančiu poveikiu (44).
stiprina imuninę sistemą – veikia kaip imunomoduliatoriai.
spartina pašarų virškinamumą, didina priesvorius, bei produkcijos (mėsos, pieno, kiaušinių)
kokybę ir kiekį (42).
slopina gyvūno stresą (45).
19
slopina antibiotikų sukeltą diarėją (46).
reguliuoja kraujo lipidų kiekį ir taip sumažinti kraujagyslių aterosklerozės vystimąsi (47).
gerina reprodukcijos funkciją (41).
skatina fermentų gamybą makroorganizme.
gamina kai kuriuos vitaminus ir antimikrobines medžiagas, gerina mineralinių medžiagų
absorbciją (7).
slopina viduriavimą, kandidozę, šlapimo takų infekciją, laktozės netoleravimą,
hipercholesterolemiją, ir alergiją maistui (41).
veikia antikancerogeniškai, mažina diabeto riziką, pasižymi organizmo senėjimo proceso
slopinimu (48).
skatina žarnyno gaurelių augimą ir aklosios žarnos lakiųjų riebiųjų rūgščių koncentraciją (7).
gerina mėsos technologinės savybės (padidėja vandens rišlumas, sumažėjo mėsos kietumas ir
kt.) (43).
Probiotikų poveikis priklauso nuo tam tikrų sąlygų: probiotiką patartina naudoti tik tam tikrai
gyvūno rūšiai, probiotiką vartoti tik tam tikromis dozėmis, probiotiką pateikti tik tam tikrai būdais,
probiotiko vartojimo efektyvumas priklauso ir nuo aplinkos sąlygų. Probiotikų poveikis yra
skirtingas, tai labiausiai priklauso nuo to kokie mikroorganizmų štamai bus parinkti naudojimui. Per
eilę metų buvo atlikta daugybė tyrimų su įvairiomis probiotinėmis kultūromis ir tik tam tikros
mikroorganizmų padermės bei štamai pasižymėjo teigiamu poveikiu organizmui (39).
Siekiant teigiamo probiotikų efekto, probiotikas turėtų būti:
gerai įsisavinamas,
ne patogeninis,
būti atsparus skrandžio rūgšties ir tulžies rūgščių poveikiui,
gebėti įsitvirtinti prie epitelio ar gleivinės,
išlikti skrandžio ir žarnyno turinyje,
gaminti slopinamas medžiagas prieš patogenines bakterijas ir moduliuoti imuninį atsaką
(43).
1.2.1 Probiotikų poveikis triušiams
Visame pasaulyje yra atlikta nemažai įvairių tyrimų dėl probiotikų poveikio triušiams. Tyrimų
autoriai skelbia įvairius rezultatus.
20
Onbasilar I. ir Yalcin S. (6) atliko tyrimą su 48 vnt. Naujosios Zelandijos baltųjų veislės
triušiukais, suskirstant juos į 4 grupes (1 grupė kontrolinė – šeriama įprastiniais pašarais, 2 grupė –
šeriama pašarais, praturtintais probiotiku, 3 grupė – šeriama pašarais, papildytais kokcidiostatikais,
4 grupė – triušiukai šeriami pašarais, papildytais probiotiku ir kokcidiostatiku).
Tyrimo rezultatai parodė, kad didžiausios triušiukų kepenys buvo 3 grupėje – kur triušiukai
nuolatos gaudavo kokcidiostatiko. Mažiausia cholesterolio koncentracija kraujo serume buvo
nustatyta 2 tiriamoje grupėje – kur triušiukai nuolat gaudavo pašaro, papildyto probiotiku. Kitų
tiriamųjų rodiklių pokyčių nenustatyta.
Pascual J. J. ir kiti bendraautoriai (38) tyrimo metu nustatė, kad probiotikų naudojimas
neturėjo įtakos triušių priesvoriui, pašarų suvartojimui ir pašarų konversijai, tačiau padidino
atsparumą patogeniniams mikroorganizmams ir sumažino triušiukų gaištamumą.
Kritas S. K. ir kiti (44) gavo priešingus rezultatus. Tyrimų metu nustatyta, kad probiotikų
gavę triušiai svėrė daugiau už triušius kurie šio priedo negavo.
Rozas de Perez ir kiti (49) teigė, kad eksperimentai neįrodė galutinio ir pastovaus teigiamo
probiotikų poveikio.
Chrastinova L. ir kiti (50) nustatė, kad probiotikų naudojimas turėjo teigiamą įtaką triušienos
kokybei. Probiotikai padidino mėsos baltymų ir riebalų kiekį, energetinę vertę. Probiotikai
sumažino triušiukų gaištamumą bei kokcidijų oocistų kiekį, padidino triušiukų priesvorius.
Kotenkova E. ir kiti mokslininkai (13) pastebėjo, kad, eksperimento pradžioje, kontrolinės
grupės triušiukai augo greičiau už tiriamosios grupės triušiukus, tačiau, eksperimento pabaigoje
tiriamosios grupės triušiukų svoris buvo didesnis 15,5 proc. nei jauniklių, kurie probiotikų negavo.
El Dimerdash M. Z. ir kiti bendraautoriai (37) atliko tyrimą, siekiant įvertinti probiotikų
poveikį triušių sveikatingumui ir produkcijos kokybei. Probiotikai triušiams buvo duodami su
geriamuoju vandeniu.
Tyrimų rezultatai parodė, kad probiotikų naudojimas padidino triušių priesvorius, skerdenos
išeigą, mėsos baltymingumą ir globulino kiekį, sumažino išmatų pH ir E. coli kiekį žarnyne.
Probiotikai pasitvirtino kaip priemonė kovojant su triušių virškinamojo trakto ligomis.
Rautray A. K. ir kiti (42) pastebėjo teigiamą poveikį triušių organizmui. Triušiai, kurie
gaudavo probiotikų preparatų, priesvoriai būdavo didesni 4,7 proc. nei triušių, kurie negavo
probiotinių preparatų. Taip pat probiotikus gavę triušiukai mažiau sirgo ir gaišo.
Probiotikus galima terpti kartu su mineraliniais priedais. Shrivastava A. K. ir kiti (26) tyrimo
metu nustatė, kad probiotikas (60 g) ir mineralinis priedas (2 proc. raciono) labiausiai padidino
21
triušiukų svorius lyginant su kita tiriamąja grupe (gavusia 60 g probiotiko), bei kontroline grupe
(negavusia nei mineralinio priedo, nei probiotiko).
Vandana R. ir kiti mokslininkai (43) tyrimais nustatė, kad probiotikai sumažina triušių
mirtingumą atjunkymo laikotarpiu ir gerina penėjimo savybes.
2013 metais Egipte buvo atlikti tyrimai su triušiais. Tyrimų metu 140 triušių buvo suskirstyta
į 7 grupes (kiekvienoje po 10 patelių ir 10 patinų). 6 grupėms nuo 3 iki 13 savaitės (su 582±8.58 g
gyvojo svorio vidurkiu) buvo duodama skirtingu santykiu ir kiekiu probiotinio – prebiotinio
preparato „Bio-Mos®, mannoligosacchride“ ir „Bio-Plus® 2B, Bacillus subtilis and Bacillus
licheniformis“, o 7 grupė šio pašarų priedo negavo.
Tyrimų metu buvo nustatyta, kad:
Triušių, kurie gavo didesnę koncentraciją probiotiko kartu su prebiotiku, vidutinis paros
priesvoris buvo didesnis už kontrolinės grupės.
Triušių, kurie gavo ankstyvesnį laikotarpį šio pašarų priedo (nuo 3 savaitės), vidutinis paros
priesvoris buvo didesnis už triušių, gavusių pašarų priedo nuo 5 savaitės amžiaus.
Vartojant šį pašarų priedą pašarų sąnaudos padidėjo.
Padidėjo maisto medžiagų virškinamumas (NEM).
Aklosios žarnos turinyje sumažėjo Escherichia coli ir Clostridium spp.
Triušiai, gavę „Bio-Mos®, mannoligosacchride“ ir „Bio-Plus® 2B, Bacillus subtilis ir
Bacillus licheniformis“ preparato, augo sparčiau, taip pat sumažėjo triušių gaištamumas (7).
22
2. TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
2.1 Tyrimų atlikimo vieta, laikotarpis, tyrimo objektas
Magistro baigiamasis darbas atliktas 2013–2015 metais Lietuvos Sveikatos Mokslų
Universitete, Veterinarijos Akademijoje, Gyvulininkystės technologijų fakultete, Maisto saugos ir
kokybės katedroje.
Tyrimo objektas – viename Lietuvos triušininkystės ūkyje auginami mėsiniai – kailiniai
triušiai mišrūnai.
Triušiai buvo laikomi uždaro tipo triušidėje, dviejų aukštų vielos tinklo (2,5×2,5 cm)
narvuose, kurių dydis 100×75×50 cm (veislinėms patelėms, nujunkytiems triušiukams, patinams) ir
100×150×50 cm (penimiems jaunikliams), 50 proc. narvų dugno ploto dengė plastikinis kilimėlis su
1,5 cm skersmens akutėmis. Atstumas tarp viršutinio ir apatinio narvų buvo 20 cm su 45° kampu
nutiesta vandeniui nepralaidžia plastikine plokšte, kuri skirta mėšlui ir srutoms nutekėti. Triušidė ir
narvai buvo valomi 1 kartą per savaitę.
Triušių laikymo ir priežiūros zoohigieninės sąlygos buvo vienodos: oro temperatūra – 16–22
°C, santykinė oro drėgmė – 60–75 proc., oro judėjimo greitis – 0,2–0,4 m/sek. Triušidė buvo
apšviečiama natūraliu ir, pagal poreikį, priklausomai nuo metų laiko bei auginimo periodo, dirbtiniu
apšvietimu – apie 12–14 val. per parą.
Triušiai buvo laiku vakcinuojami ir, pagal poreikį, dehelmintizuojami.
Triušiai buvo šeriami ir girdomi 2 kartus per parą (6 valandą ryte ir 18 valandą vakare) taip,
kad triušiai nuolat turėtų pašaro ir geriamojo vandens ad libitum.
Natūralių pievų šienas (50 proc. raciono) buvo dedami į „V“ formos tinklines ėdžias, kurios
įrengtos tarp narvų. Ėdžių tinklo akučių dydis 5,0×2,5 cm.
30 proc. raciono sudarė ūkyje pagamintas pašaras, kurį sudarė šie kokybiškų žaliavų
komponentai: traiškytos avižos – 25 proc., traiškyti miežiai – 23 proc., traiškyti kukurūzai – 15
proc., miežiniai miltai – 12 proc., kvietinės sėlenos – 10 proc., traiškyti kviečiai – 10 proc., traiškyti
žirniai – 3 proc. ir vitamininiai bei mineraliniai priedai – 2 proc. Pašaras buvo supilamas į narvų
priekinėje dalyje pritaisytas nerūdijančio metalo šėryklas – lovelius, kurių matmenys 10×15×10 cm.
Šėryklų skaičius buvo naudojamas priklausomai nuo triušių amžiaus grupės, laikymo periodo bei
individų skaičiaus.
23
20 proc. raciono sudarė sultingieji pašarai – 10 proc. pašarinės morkos ir 10 proc. pašariniai
runkeliai.
Triušiai buvo girdomi geriamuoju vandeniu, atitinkančiu HN 24:2003 „Geriamojo vandens
kokybė ir saugos reikalavimai“. Geriamasis vanduo buvo pilamas į narve pritvirtintas 0,5 l talpos
nerūdijančio metalo gėralines ir keičiamas 2 kartus per parą.
2.2 Tiriamų grupių sudarymas ir tyrimų eiga
Atliekant tyrimus prisilaikėme gyvūnų gerovės reikalavimų, vadovaujantis „Mokslo ir
mokymo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimais“, patvirtintais
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2012 m. spalio 31 d. Įsakymu Nr. B1-866.
(Žin., 2012-11-10, Nr. 130‒6595) (51).
Bandymai atlikti su 36 triušiukais, kurių amžius buvo 45–60 d, vidutinis triušiukų svoris 0,84
kg ir su 72 triušiukais, kurių amžius buvo 100–120 d, vidutinis triušiukų svoris 1,64 kg. Jaunesnio
amžiaus triušiukai buvo laikomi po 4 vnt. narve, vyresnio amžiaus triušiukai buvo laikomi
erdviuose narvuose po 8 vnt. Abiejuose amžiaus ir bandomose grupėse patinų ir patelių skaičius
pasirinktas santykiu 1♀:1♂. Triušiukai buvo suskirstyti į šias bandomas grupes:
Kontrolinė grupė (K.), kurią sudarė 12 vnt. jaunesnių triušiukų ir 24 vnt. vyresnio amžiaus
triušių. Kontrolinės grupės triušiai buvo kasdien šeriami įprastiniu pašaru ir girdomi įprastiniu
geriamuoju vandeniu.
Bandomoji grupė Nr. 1 (P.A.) – šią grupę sudarė 12 vnt. jaunesnių triušiukų ir 24 vnt.
vyresnio amžiaus triušių, kurie buvo šeriami įprastiniu pašaru ir girdomi vandeniu, papildytu skystu
probiotikų mišiniu „Probio – active“ santykiu 1:1000 ml. Probiotikais praturtintu geriamuoju
vandeniu triušiukai buvo girdomi kasdien, keturias savaites iš eilės.
Bandomoji grupė Nr. 2 (P.R.) – šioje grupėje buvo 12 vnt. jaunesnių triušiukų ir 24 vnt.
vyresnio amžiaus triušių, kurie buvo šeriami įprastiniu pašaru ir girdomi vandeniu, papildytu skystu
probiotikų mišiniu „Rabbits poliprobiotic“ santykiu 1:1000 ml. Šiuo probiotiku mišiniu praturtintu
geriamuoju vandeniu triušiukai buvo girdomi kasdien, keturias savaites iš eilės.
Visų sudarytų grupių triušiai prieš bandymus buvo pasverti kalibruotomis elektroninėmis
svarstyklėmis „D2-6“ ir pakartotinai sveriami kas savaitę. Triušiai buvo sveriami keturis kartus nuo
24
tyrimo pradžios ir fiksuojamas kiekvieno triušiuko svoris (g) atskirai. Siekiant įvertinti probiotikų
poveikį triušiukų augimo intensyvumui, buvo vertinamas skirtingų grupių triušiukų vidutinis
priesvoris (g) per savaitę.
Taip pat bandėme palyginti skirtingų probiotikų preparatų įtaką triušiukų išsaugojimui.
Bandymų metu buvo registruojami nugaišę triušiukai ir apskaičiuotas kiekvienos grupės triušiukų
išsaugojimas procentais.
Tuo pačiu atlikome triušių skerdienos išeigos skaičiavimus ir triušienos cheminius bei fizinius
tyrimus. Iš kiekvienos vyresnio amžiaus tiriamų grupių, atsitiktinai pasirinkta po 6 vyriškos lyties
triušiai, kurie buvo pasverti ir, prižiūrint veterinarijos gydytojo, paskersti bei išdarinėti. Po
skerdimo, triušių skerdenėlės pasvertos ir apskaičiuotas kiekvienos grupės triušių skerdenėlių
vidutinis svoris bei skerdienos išeiga proc. Tyrimo metu siekiama įvertinti probiotikų įtaką triušių
skerdienos išeigai ir mėsos cheminėms bei fizikinėms savybėms.
Mėsos kokybei įvertinti buvo paimtas triušio minkštųjų dalių vidutinis bandinys ir nustatyta
mėsos cheminė sudėtis ir fizinės – cheminės savybės (1 lentelė).
1 lentelė. Mėsos kokybiniai rodikliai
Mėsos cheminė sudėtis Mėsos fizinės savybės
Sausosios medžiagos proc.
Riebalai proc.
Pelenai proc.
Vandens rišlumas mg/proc.
Virimo nuostoliai proc.
Vandeningumas proc.
Mėsos pH
Mėsos šviesumas L*
Mėsos rausvumas a*
Mėsos gelsvumas b*
Triušienos cheminės bei fizinės savybės buvo nustatytos šiais tyrimų metodais:
Sausosios medžiagos buvo nustatomos mėsos mėginius džiovinant iki pastovios masės
automatinėmis sausųjų medžiagų nustatymo svarstyklėmis.
Riebalų kiekis – Soksleto metodu, naudojant Soxtern SE 416 macro (ISO 1443:1973 Meat
and meat products determination of total fat content).
Pelenai – sudeginant mėsos organinę medžiagą 600 °C temperatūroje (ISO 936:1998 Meat
and meat products determination of total ash).
25
Vandens rišlumas – Grau ir Hammo metodu.
pH matuotas naudojant Inolab-3 pH-metrą (ISO 2917:1999 Meat and meat products
measurement of pH).
Spalvingumas – naudojant Minolta Chroma Meter 410 pagal CIE–LAB metodą, matuojant
mėsos šviesumą (L*), rausvumą (a*) ir gelsvumą (b*).
Virimo nuostoliai buvo nustatomi mėsą verdant cirkuliacinėje vandens vonelėje 30 min.
pagal mėginio masės pasvertos prieš verdant ir išvirtą pokyčius.
Vandeningumą sužinojome pagal mėginio masės sumažėjimą per 24 val., laikant mėsą
pakabintą specialiose tinkliniuose maišeliuose + 4 ºC temperatūroje.
Sekančius bandymus atlikome su tų pačių tiriamųjų grupių triušiais, kurie buvo užauginti iki
tinkamo reprodukcijai amžiaus – 6 mėn., triušiai vidutiniškai svėrė 3,6 kg. Iš kiekvienos grupės
buvo pasirinkta geriausio kūno sudėjimo po 5 pateles ir 1 patiną, kurie, įvertinus inbrydingo riziką,
buvo naudojami tolimesniems bandymams. Reprodukciniams bandymams skirti triušiai buvo
suskirstyti į tris grupes (kontrolinė, bandomoji grupė Nr. 1 ir bandomoji grupė Nr. 2). Triušių
laikymo ir šėrimo sąlygos nesikeitė, išskyrus tai, kad bandomųjų grupių triušiai buvo girdomi ne
keturias, o šešias savaites iš eilės tos pačios koncentracijos, tais pačiais probiotikų mišiniais.
Bandymas buvo atliktas siekiant įvertinti probiotikų poveikį triušių lytiniam aktyvumui.
Tyrimo metu, penkios patelės buvo kergiamos su tos grupės patinu, skiriant po vieną patelę vienam
patinui per parą ir stebimas jų reprodukcinis intensyvumas. Reprodukcinis aktyvumas buvo
vertinamas pagal sukergtų patelių skaičių procentais pirmo, antro ir trečio kergimo metu.
Pirmo kergimo metu buvo skaičiuojama kiek procentų patelių susikergė iš pirmo karto.
Antras kergimas (pakartotinas) buvo atliekamas praėjus 5 d. po pirmo patelės sukergimo.
Skaičiuojamas patelių pakartotinas – antras susikergimas procentais.
Trečias kergimas buvo atliekamas praėjus 14 d. po paskutinio patelės susikergimo, prieš tai
įsitikinus ar patelė nėra triušinga. Remiantis Zakarausko A. (10) rekomendacijomis, triušingumas
buvo nustatomas apčiuopus patelės pilvo sritį – jei patelės pilvo ertmėje apčiuopiami lazdyno
riešuto dydžio grandinėle išsidėstę gemalai, tai tokia patelė yra triušinga. Nustačius patelės
triušingumą buvo skaičiuojamas susikergusių patelių skaičius procentais.
Nustačius, kad patelė netriušinga, triušė pakartotinai kergiama ir skaičiuojamas trečias patelių
kergimas procentais. Po trečio kergimo patelės nebuvo pakartotinai kergiamos.
26
Taip pat stebėjome skirtingų probiotikų poveikį triušių jauniklių gyvybingumui. Praėjus 30–
31 d. po kergimo, pradėjus triušiuotis visų trijų grupių patelėms, buvo skaičiuojami atvesti
jaunikliai. Triušiukų gyvybingumas buvo nustatomas skaičiuojant gyvų ir negyvų naujagimių
jauniklių skaičius lizde procentais.
Bandymų metu pasvėrėme vienos dienos amžiaus jauniklius ir paskaičiavome kiekvienos
grupės atvestų triušiukų vidutinį svorį. Svėrimo tikslas buvo nustatyti ir palyginti skirtingų
probiotikų įtaką atvestų triušiukų svoriui.
Norint nustatyti probiotikų poveikį triušių patelių pieningumui ir jauniklių augimo
intensyvumui, atlikome sekantį bandymą. Praėjus vienai parai po patelės triušiavimosi, naujagimiai
triušiukai, pirmą gyvenimo dieną, buvo sveriami elektroninėmis svarstyklėmis „D2-6“ ir
pakartotinai sveriami kas savaitę. Triušiukai buvo sveriami du kartus nuo tyrimo pradžios, kol jie
neišeidavo iš lizdo, fiksuojant kiekvieno triušiuko svorį (g). Siekiant įvertinti probiotikų poveikį
patelių pieningumui ir jauniklių augimo intensyvumui, buvo vertinamas vidutinis triušiukų
priesvoris (g) per savaitę.
Dar vienas bandymas buvo atliktas norint nustatyti probiotikų poveikį triušiukų
gyvybingumui 2 savaičių laikotarpiu. Buvo skaičiuojamas triušiukų išsaugojimas procentais dvi
pirmas jauniklių gyvenimo savaites.
2.3 Statistinė duomenų analizė
Duomenys buvo apdoroti „R“ statistiniu paketu versija 2.0.1. Taip pat statistinei analizei buvo
naudoti skaičiuoklės „MS Exel 2013“ duomenų analizės įrankiai. Buvo apskaičiuotas koreliacijos
koeficientas (r). Rezultatai laikyti patikimais, kai p < 0,05.
27
3. REZULTATAI
3.1 Skirtingų probiotikų poveikis triušiukų augimo intensyvumui
Vertindami skirtingų probiotikų preparatų poveikį jaunesnių ir vyresnių grupių triušiukų
augimo intensyvumui, pastebėjome tam tikrus skirtumus.
0
20
40
60
80
100
120
140
160
180
1 2 3
81,5
46,25
166,87
133,75
71,42
161,08
99,75
17,91
107,2
Vid
utin
iai
pri
esvori
ai p
er s
av. (
g)
Savaitės
P.R. P.A. K.
1 pav. Skirtingų probiotikų įtaka jaunesnių grupių triušiukų augimo intensyvumui
Analizuodami jaunesnių triušiukų grupių augimo intensyvumą (1 pav.), pastebėjome
didžiausią augimo spartą triušiukų grupėje, kuri buvo nuolat girdoma geriamuoju vandeniu,
praturtintu probiotikų preparatu „Rabbits poliprobiotic“. Pirmąją bandymo savaitę „Rabbits
poliprobiotic“ girdytos grupės triušiukų augimas buvo lėčiausias, lyginant su kontrolinės grupės
triušiukais, taip pat su triušiukais, kurie buvo girdomi geriamuoju vandeniu, praturtintu probiotikų
preparatu „Probio active“. Antrąją eksperimento savaitę „Rabbits poliprobiotic“ probiotiku girdyti
triušiukai priaugo mažiau nei „Probio active“ probiotiku girdyti triušiukai, tačiau daugiau nei
įprastiniu geriamuoju vandeniu girdyti triušiukai. Trečiąją savaitę „Rabbits poliprobiotic“ girdyti
triušiukai augo greičiau už kontrolinės grupės triušiukus ir „Probio active“ probiotikų preparatu
girdytus triušiukus. Stebint „Rabbits poliprobiotic“ probiotikais girdytų triušiukų augimą trijų
28
savaičių eigoje, nustatėme, kad intensyviausiai jaunikliai augo trečiąją savaitę – tuo metu triušiukai
priaugo daugiau kaip 50 proc. pirmąją savaitę nustatytų priesvorių ir net apie 75 proc. daugiau negu
antrąją savaitę nustatytų triušiukų priesvorių.
Panaši triušiukų augimo tendencija pastebima ir probiotikų „Probio active“ girdytų triušiukų
grupėje. Pirmąją ir antrąją savaites „Probio active“ preparatu girdytos grupės triušiukai augo
greičiau už triušiukus, girdytus probiotikų mišiniu „Rabbits poliprobiotic“ ir triušiukus, kurie buvo
girdomi įprastiniu geriamuoju vandeniu. Trečiąją savaitę „Probio active“ probiotikais praturtintu
geriamuoju vandeniu girdyti triušiukai augo greičiau nei triušiukai, kurie probiotikų negavo, tačiau
pasiekė šiek tiek mažesnius priesvorius nei „Rabbits poliprobiotic“ probiotiku girdytų triušiukų.
Analizuojant „Probio active“ probiotikais girdytų triušiukų augimo intensyvumą trijų savaičių
eigoje, nustatytas sparčiausias augimas trečią bandymo savaitę – priesvoriai buvo didesni 27,33 g
nei pirmos bandymo savaitės ir 89,66 g nei antros savaitės triušiukų priesvorius.
Kontrolinės grupės triušiukai pirmą bandymo savaitę priaugo daugiau nei bandomosios
grupės Nr. 2, tačiau mažiau nei bandomosios grupės Nr. 1 triušiukai. Antrą ir trečią savaitę, iš visų
trijų grupių, kontrolinės grupės triušiukai priaugo mažiausiai. Trijų bandymo savaičių eigoje,
įprastiniu geriamuoju vandeniu girdyti triušiukai daugiausiai priaugo trečią bandymo savaitę.
Triušiukų priesvoriai buvo 7,45 g didesni nei pirmos savaitės ir 89,29 g didesni nei antros savaitės.
2 pav. Skirtingų probiotikų įtaka vyresnių grupių triušiukų augimo intensyvumui
29
Analizuojant skirtingų probiotikų poveikį vyresnių grupių triušiukų augimo intensyvumui (2
pav.), nustatyta, kad, visas tris bandymo savaites, didžiausi priesvoriai buvo kontrolinėje grupėje.
Tačiau, kas savaitę kontrolinės grupės triušiukų priesvoriai palaipsniui mažėjo.
Ryškiausias priesvorių regresas matomas triušiukų grupėje, kuri buvo girdoma geriamuoju
vandeniu, papildytu probiotikų mišiniu „Rabbits poliprobiotic“ – kas savaitę triušiukų priesvoriai
mažėjo apie 25 proc. ir, eksperimento pabaigoje (trečią savaitę) vidutiniai priesvoriai buvo mažesni
daugiau kaip 50 proc. nei pirmą savaitę nustatyto triušiukų augimo intensyvumo. Paskutinio
svėrimo metu, bandomosios grupės Nr. 2 triušiukų augimo intensyvumas buvo mažiausias, lyginant
su kontroline ir bandomąja grupe Nr. 1.
Triušiukai, kurie buvo girdomi vandeniu, papildytu probiotikų preparatu „Probio active“ augo
sparčiausiai, tačiau jų augimo intensyvumas buvo labiausiai kintantis. Pirmąją bandymo savaitę
bandomosios grupės Nr. 1 triušiukų priesvoriai buvo mažiausi, lyginant su kontroline ir bandomąja
grupe Nr. 2, tačiau, antrą savaitę „Probio active“ preparatu girdytos triušiukų grupės augimo
intensyvumas pastebimai didėjo, o trečią savaitę triušiukų augimas sulėtėjo.
3.2 Skirtingų probiotikų poveikis triušių išsaugojimui
Vertindami skirtingų probiotikų poveikį triušiukų išsaugojimui (3 pav.), nustatėme, kad
vyresnių triušiukų (kontrolinės, bandomosios grupės Nr. 1 ir bandomosios grupės Nr. 2)
išsaugojimas buvo vienodas ir siekė 93,75 proc. Jaunesnių triušiukų bandomosios grupės Nr. 1 ir
bandomosios grupės Nr. 2, išsaugojimas siekė 91,67 proc. ir buvo didesnis nei kontrolinės grupės,
kur kontrolinės grupės triušiukų išsaugojimas siekė tik 75 proc.
30
3 pav. Skirtingų probiotikų įtaka triušiukų išsaugojimui
3.3 Skirtingų probiotikų poveikis triušių skerdenos išeigai
Vertindami paskerstų triušių skerdenos išeigą (4 pav.) nustatėme tam tikrus skirtumus.
Didžiausia skerdenos išeiga pasižymėjo bandomosios grupės Nr. 1 paskersti triušiai. Šios
grupės triušių skerdenos išeiga buvo 2,66 proc. didesnė už kontrolinės grupės ir 1,82 proc. didesnė
skerdenos išeiga už bandomosios grupės Nr. 2.
Mažiausia skerdenos išeiga buvo nustatyta kontrolinės grupės triušių. Tai sudarė 0,84 proc.
mažiau už bandomosios grupės skerdenos išeigą.
Tyrimų metu pastebėjome, kad geresniais skerdenos išeigos rodikliais pasižymėjo triušiai,
kurie kasdien buvo girdomi geriamuoju vandeniu, praturtintu probiotikų preparatais.
31
4 pav. Skirtingų probiotikų įtaka triušių skerdenos išeigai
3.4 Skirtingų probiotikų įtaka triušienos cheminėms bei fizinėms savybėms
Siekiant įvertinti skirtingų probiotikų preparatų poveikį triušienos cheminėms bei fizinėms
savybėms, iš kiekvienos grupės (kontrolinės, bandomosios Nr. 1 ir bandomosios Nr. 2), atlikome
triušių skerdenų analizę ir nustatėme šias triušienos savybes:
mėsos sausųjų medžiagų kiekį (proc.),
triušienos spalvą (L* - šviesumą, a* - rausvumą, b* - gelsvumą),
mėsos vandeningumą (proc.),
vandens rišlumą (proc.),
virimo nuostolius (proc.),
tarpraumeninių riebalų kiekį (proc.),
pelenų kiekį (proc.).
Tyrimų rezultatus pateikiame lentelėje Nr. 2.
32
2 lentelė. Skirtingų probiotikų poveikis triušienos cheminėms ir fizikinėms savybėms
Tir
iam
osi
os
gru
pės
s.m
., %
pH
Spalva,
Van
den
ingu
mas,
%
Van
den
s ri
šlu
mas,
%
Vir
imo n
uost
oli
ai,
%
Tarp
rau
men
inia
i ri
ebala
i, %
Pel
enai,
%
L*
a*
b*
Kontrolinė
gr.
24,01
±1,58
5,71
±0,23
49,21
±1,81
9,78
±0,98
4,16
±0,46
0,84
±0,21
62,12
±2,56
13,24
±1,13
2,07
±0,48
1,27
±0,08
Bandomoji
gr. Nr. 1
23,73
±1,22
5,76
±0,19
50,61
±2,01
10,49
±1,2
4,77
±0,55
1,24
±0,34
68,70*
±2,78
13,66
±1,26
1,34
±0,18
1,23
±0,07
Bandomoji
gr. Nr. 2
24,61
±1,57
5,71
±0,16
49,86
±1,64
10,32
±0,69
3,34
±0,37
1,15
±0,27
65,47
±3,45
16,75*
±0,98
2,13
±0,22
1,20
±0,06 *P<0,05
Atlikti triušių mėsos tyrimo rezultatai parodė, kad triušių, gavusių probiotiko „Rabbits
poliprobiotic“ mėsa būna šviesesnė, pasižymi didesniu vandeningumu, pH ir 6,58 proc. (P < 0,05)
didesniu vandens rišlumu, bei mažesniu tarpraumeninių riebalų bei sausųjų medžiagų kiekiu.
Triušių, gavusių probiotiko „Probio active“, mėsoje pastebimas didesnis sausųjų medžiagų
kiekis, mėsa ryškesnio atspalvio, su padidėjusiu vandeningumu ir vandens rišlumu, bei 3,51 proc.
(P < 0,05) sumažėjusiu virimo nuostoliu.
Kontrolinės grupės triušių mėsa pasižymi didesniu pelenų kiekiu bei mažesniu
vandeningumu.
3.5 Skirtingų probiotikų poveikis triušių kergimosi intensyvumui
Analizuodami probiotikų preparatų poveikį triušių reprodukciniam intensyvumui (5 pav.),
nustatėme, kad triušių kergimosi intensyvumas buvo nevienodas.
Pirmojo kergimo metu susikergė po 60 proc. patelių iš kontrolinės ir bandomosios Nr. 2
grupių, tačiau, susikergė tik 20 proc. patelių iš bandomosios grupės Nr. 1.
Pakartotino – antrojo kergimo metu susikergė po 40 proc. patelių, girdytų įprastiniu
geriamuoju vandeniu bei vandeniu, papildytu probiotiku „Rabbits poliprobiotic“ ir 60 proc. patelių,
girdytu „Probio active“ probiotikų mišiniu.
33
Trečias kergimas buvo atliekamas praėjus 14 dienų po paskutinio patelių kergimo, įsitikinus
ar patelė nėra triušinga. Rezultatai parodė, kad patelės, girdytos įprastiniu geriamuoju vandeniu, bei
vandeniu, papildytu probiotiku „Rabbits poliprobiotic“ pirmo ir antro kergimo metu susikergė 100
proc. ir visoms bandomosios Nr. 2 ir kontrolinės grupės patelėms buvo nustatytas triušingumas, o
bandomosios grupės Nr. 1 patelių, pirmo ir antro kergimo metu susikergė tik 80 proc., visoms šios
grupės patelėms nustatytas triušingumas. Likusios 20 proc. bandomosios grupės Nr. 2 patelės buvo
kergiamos trečią kartą ir susikergė.
5 pav. Skirtingų grupių triušių kergimosi intensyvumas
3.6 Skirtingų probiotikų poveikis atvestų triušiukų gyvybingumui
Vertinant skirtingų probiotikų poveikį atvestų triušiukų gyvybingumui (6 pav.), pastebėjome
tam tikrus skirtumus.
Patelės, kurios buvo girdomos įprastiniu geriamuoju vandeniu, atvedė gyvybingesnius
triušiukus, šios grupės triušiukų gyvybingumas buvo didžiausias ir sudarė net 29,77 proc. daugiau
už „Rabbits poliprobiotic“ grupės, bei 38,93 proc. „Probio active“ grupės triušiukų gyvybingumo
rodiklius.
„Rabbits poliprobiotic“ girdytų probiotikų triušiukų gyvybingumas buvo 9,16 proc. didesnis
nei „Probio active“ girdytų triušiukų.
34
Prasčiausias atvestų triušiukų gyvybingumas nustatytas triušiukams, kuriuos atvedė patelės,
girdytos geriamuoju vandeniu, papildytu probiotikų mišiniu „Probio active“.
6 pav. Skirtingų probiotikų įtaka atvestų triušiukų gyvybingumui
3.7 Skirtingų probiotikų poveikis atvestų triušiukų svoriui
Lygindami skirtingų probiotikų preparatų įtaką atvestų triušiukų svoriui (7 pav.), pastebėjome
šiuos skirtumus.
Mažiausias triušiukų vidutinis svoris buvo nustatytas bandomosios grupės Nr. 1. Šios grupės
triušiukai vidutiniškai svėrė tik 1,2 g mažiau už bandomosios grupės Nr. 2 triušiukus.
Didžiausias triušiukų vidutinis svoris buvo nustatytas kontrolinėje triušiukų grupėje. Šios
grupės triušiukų vidutinis svoris buvo 11,39 g didesnis nei bandomosios grupės Nr. 1 ir 10,19 g
didesnis nei bandomosios grupės Nr. 2.
Pastebėta, kad probiotikų preparatais girdytos triušių patelės atvedė mažesnius triušiukus, nei
patelės, kurios šio probiotikų priedų negavo. Taip pat rezultatai parodė, kad abiejų bandomosios
grupės patelių atvestų triušiukų vidutiniai svoriai skyrėsi nežymiai.
35
7 pav. Skirtingų probiotikų įtaka atvestų triušiukų svoriui
3.8 Skirtingų probiotikų poveikis triušiukų augimo intensyvumui
Analizuojant skirtingų probiotikų preparatų poveikį atvestų triušiukų augimo intensyvumui
(8 pav.), pastebėjome tai, kad pirmą ir antrą savaitę sparčiausiai augo kontrolinės grupės triušiukai.
Pirmą savaitę įprastiniu geriamuoju vandeniu girdytų patelių triušiukai priaugo 14,65 g daugiau nei
„Rabbits poliprobiotic“ probiotikais girdytų patelių triušiukai ir 19,33 g daugiau nei „Probio active“
probiotikais girdytų patelių triušiukai. Antrą savaitę kontrolinės grupės triušiukai priaugo 20,07 g
daugiau už bandomosios grupės Nr. 2 ir 13,60 g daugiau nei bandomosios grupės Nr. 1 triušiukus.
Pastebėta, kad kontrolinės grupės patelių atvestų triušiukų augimo intensyvumas tendencingai
didėjo – antrą savaitę triušiukų priesvoris buvo 2,27 g didesnis nei pirmą savaitę.
Nežymiu progresu pasižymėjo ir bandomosios grupės Nr. 1 triušiukų priesvorių rodikliai –
antrą augimo savaitę triušiukai vidutiniškai priaugo 8,0 g daugiau nei pirmą savaitę. Pirmą savaitę
bandomosios grupės Nr. 1 triušiukai priaugo mažiausiai, lyginant su bandomąja grupe Nr. 2,
triušiukai priaugo 4,68 g mažiau, tačiau, antrą savaitę bandomosios grupės Nr. 1 triušiukų vidutinis
priesvoris buvo didesnis 6,47 g nei bandomosios grupės Nr. 2.
36
Vidutinių priesvoriu regresu pasižymėjo „Rabbits poliprobiotic“ probiotikų girdytų patelių
triušiukai – antrą savaitę triušiukai priaugo 3,15 g mažiau nei pirmą augimo savaitę. Lyginant visas
tris grupes tarpusavyje, antrą augimo savaitę „Rabbits poliprobiotic“ probiotikų gavę triušiukai
priaugo mažiausiai.
8 pav. Skirtingų probiotikų įtaka triušiukų augimo intensyvumui
3.9 Skirtingų probiotikų poveikis triušiukų išsaugojimui
Vertindami skirtingų probiotikų poveikį atvestų triušiukų išsaugojimui pirmas dvi triušiukų
gyvenimo savaites (9 pav.), nustatėme, kad bandomosios grupės Nr. 1 ir bandomosios grupės Nr. 2
triušiukų išsaugojimas sudarė 100 proc., t. y. dviejų savaičių stebėjimo laikotarpiu, nei vienas iš
minėtų grupių triušiukų nenugaišo.
Kontrolinės grupės triušiukų išsaugojimas, dviejų savaičių laikotarpiu, sudarė 77,78 proc., tai
sudarė 22,22 proc. mažiau už „Probio active“ ir „Rabbits poliprobiotic“ probiotikais girdytų
triušiukų išsaugojimo rodiklius.
37
9 pav. Skirtingų probiotikų įtaka triušiukų išsaugojimui
38
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrimų metu vertinome skirtingų probiotikų preparatų poveikį triušių augimo intensyvumui,
išsaugojimui, reprodukcijai, skerdienos išeigai bei triušienos cheminėms ir fizinėms savybėms.
Tyrimų rezultatai parodė, kad probiotikų preparatai turėjo įtakos jaunesnio amžiaus triušiukų
augimo intensyvumui. Tokius pačius rezultatus skelbia Kritas S. K. ir kiti (44), Chrastinova L. ir
kiti (50), Seleem T. S. (52), Rautray A. K. ir kiti (42), El Dimerdash M. Z. ir kiti (37), Shrivastava
A. K. ir kiti (26) mokslininkai. Tačiau, probiotikų preparatai neturėjo įtakos vyresnio amžiaus
triušiukų augimo intensyvumui. Panašius rezultatus skelbia Matusevičius P. ir kiti (53), Pascual J. J.
ir kiti (38), Onbasilar I. ir S. Yalcin (6), Gerencsér Zs. ir kiti (54) mokslininkai. Kotenkova E. ir kiti
(13), Amber Kh. ir kiti (7) teigė, kad probiotikai turi didesnę įtaką augimo intensyvumui, jei yra
naudojami nuo pat triušiukų atjunkymo pradžios arba nuo jaunesnio triušiukų amžiaus.
Tyrimų metu pastebėjome, kad probiotikai turi įtakos jaunesnio amžiaus triušiukų
išsaugojimui. Pastebėta, kad probiotikai pasitvirtino kaip priemonė kovojant su triušių jauniklių
virškinimo trakto veiklos sutrikimais. Probiotikų gavusių triušiukų išsaugojimas buvo didesnis nei
triušiukų, kurie probiotikų negavo. Tokius pačius rezultatus paskelbė Matusevičius P. ir kiti (53),
Pascual J. J. ir kiti (38), Chrastinova L. ir kiti (50), Rautray A. K. ir kiti (42), El Dimerdash M. Z.
ir kiti (37), Vandana R. ir kiti (43), Amber Kh. ir kiti (7) mokslininkai. Probiotikų poveikio
vyresnio amžiaus triušių išsaugojimui nepastebėta.
Tyrimų metu nustatėme, kad skirtingi probiotikų preparatai turėjo neigiamos įtakos triušių
reprodukcijai. Probiotikų gavusios patelės ir patinai prasčiau kergėsi, atvesti jaunikliai buvo
mažesnio svorio, bandomosiose grupėse pasitaikė žymiai daugiau atvestų negyvų jauniklių. Taip
pat nustatėme, kad probiotikais girdytų patelių jaunikliai augo lėčiau nei kontrolinės grupės
triušiukai. Gauti tyrimų rezultatai skiriasi nuo mokslininkų Ewuola, E. O. (55), Seleem T. S. (52)
skelbiamų rezultatų, kuriuose teigiama, kad probiotikų preparatai gerina triušių reprodukcines
savybes. Tačiau, probiotikai daro teigiamą poveikį atvestų jauniklių išsaugojimui.
Tyrimų metu nustatėme, kad didesne skerdenos išeiga pasižymėjo triušiai, kurie kasdien buvo
girdomi geriamuoju vandeniu, praturtintu probiotikų preparatais. Panašius rezultatus publikuoja
mokslininkai El Dimerdash M. Z. ir kiti (37), Vandana R. ir kiti (43).
Atlikę triušienos cheminius ir fizinius tyrimus, nustatėme, kad triušių, gavusių probiotiko
„Rabbits poliprobiotic“ mėsa šviesesnė, vandeningesnė ir pasižymi 6,58 proc. (P < 0,05) didesniu
vandens rišlumu, bei mažesniu tarpraumeninių riebalų kiekiu. „Probio active“ probiotikų girdytų
triušių mėsoje nustatytas didesnis sausųjų medžiagų kiekis, mėsa ryškesnio atspalvio, su
39
padidėjusiu vandeningumu ir vandens rišlumu, bei 3,51 proc. (P < 0,05) sumažėjusiu virimo
nuostoliu. Kontrolinės grupės triušių mėsoje nustatytas didžiausias pelenų kiekis bei mažesnis
vandeningumas. Mokslininkai Simonova P. M. ir kiti (35), Simonova P. M. ir kiti (56) teigė, kad
probiotikai neturi pastebimos įtakos triušienos cheminei sudėčiai ir fizinėms savybėms, tačiau, tam
tikrais atvejais, poveikis pastebimas.
Rozas de Perez ir kiti (49) teigė, kad eksperimentai neįrodė galutinio ir pastovaus teigiamo
probiotikų poveikio. Atlikę tyrimus ir įvertinę tyrimų rezultatus, siūlome atlikti daugiau ir
išsamesnių tyrimų, siekiant nustatyti pastovų neigiamą arba teigiamą probiotikų poveikį triušių
augimo spartai, išsaugojimui, reprodukcijai, skerdenos išeigai bei triušienos cheminėms bei
fizinėms savybėms.
40
IŠVADOS
Atlikę tyrimus ir įvertinę probiotikų poveikį triušių augimo intensyvumui, išsaugojimui,
reprodukcijai, skerdienos išeigai bei triušienos cheminėms ir fizinėms savybėms, nustatėme, kad:
1. Probiotikai turėjo įtakos jaunesnio amžiaus triušiukų augimo intensyvumui – triušiukų,
girdytų vandeniu, papildytų probiotikų mišiniais „Poliprobiotic rabbits“ ir „Probio active“ trečią
bandymo savaitę priesvoriai buvo didesni nei kontrolinės atitinkamai 59,85 g ir 54,06 g. Tačiau,
vyresnio amžiaus triušiukų augimo intensyvumui probiotikų poveikio nenustatyta.
2. Probiotikai turi įtakos jaunesnio amžiaus triušiukų išsaugojimui – probiotikų gavusių
triušiukų išsaugojimas buvo 16,67 proc. didesnis nei triušiukų, kurie probiotikų negavo. Probiotikų
poveikio vyresnio amžiaus triušių išsaugojimui nepastebėta.
3. Probiotikų poveikis vadovaujantis mūsų tyrimais triušių reprodukcijai yra neigiamas.
Probiotikų gavusios patelės ir patinai prasčiau kergėsi. Patelių, gavusių probiotikų „Probio active“ ir
„Poliprobiotic rabbits“, atvesti jaunikliai svėrė mažiau atitinkamai 12,06 proc. ir 13,48 proc.,
lyginant su kontroline grupe. Bandomosiose grupėse pasitaikė žymiai daugiau atvestų negyvų
jauniklių. Probiotikais girdytų patelių jaunikliai augo lėčiau nei kontrolinės grupės triušiukai, tačiau,
probiotikai rodo teigiamą poveikį atvestų triušiukų išsaugojimui. Probiotikų gavusios patelės
jauniklių išsaugojo 22,22 proc. daugiau nei patelės, kurios probiotikų negavo.
4. Didesne skerdenos išeiga pasižymėjo triušiai, kurie kasdien buvo girdomi geriamuoju
vandeniu, praturtintu probiotikų preparatais. Bandomosios grupės Nr. 1 triušių mėsa šviesesnė,
vandeningesnė ir pasižymėjo 6,58 proc. (P < 0,05) didesniu vandens rišlumu, bei mažesniu
tarpraumeninių riebalų kiekiu. Bandomosios grupės Nr. 2 triušių mėsoje nustatytas didesnis sausųjų
medžiagų kiekis, mėsa ryškesnio atspalvio, su padidėjusiu vandeningumu ir vandens rišlumu, bei
3,51 proc. (P < 0,05) sumažėjusiu virimo nuostoliu. Kontrolinės grupės triušių mėsoje nustatytas
didžiausias pelenų kiekis bei mažesnis vandeningumas.
41
PASIŪLYMAI
Atsižvelgdami į savo tyrimus siūlytumėme probiotikus naudoti triušiukams nuo 3 sav.
amžiaus iki skerdimo. Tai pagerins jų sveikatingumą, išsaugojimą, augimo intensyvumą, turės
teigiamos įtakos triušienos savybėms.
Nerekomenduojame naudoti probiotikus triušių reprodukciniu laikotarpiu.
42
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Stimbirys A. Triušiena ir jos vartojimas maistui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
mokslo publikacijos. KMU02-000078957; 2008.
2. Massimiliano P., Bianchi M., Cavani C. Development of rabbit meat products fortified with
n-3 polyunsaturated fatty acids. Nutrients 2009. p. 111-8.
3. The EFSA Journal The Impact of the current housing and husbandry systems on the health
and welfare of farmed domestic rabbits. 2005; 267:p. 1-31.
4. Lapėnaitė L. Triušių sveikatos tyrimai, ligų prevencija ir kontrolė. Magistro baigiamasis
darbas. Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas Veterinarijos akademija. Kaunas; 2015. p. 7
– 18.
5. Moreki J. C., Commercial rabbit production. Poultry and Rabbits Section, Non-Ruminants
Division, RAB 01 June 2007.
6. Onbaşilar I., Yalçin S. The effects of dietary supplementation of probiotic and anticoccidial
additives on performance and blood parameters in growing rabbits, Revue Méd. Vét.;
2008:159:11. p. 570-4.
7. Amber Kh., Abd El-Nabi F. M., Morsy W. A., Morsy S. H. A. Effect of dietary
supplementation of probiotic and prebiotic on preventing post weaning digestive disorders
and productive performance of growing rabbits. Egypt. Poult. Sci. 2014; p. 19-38.
8. Debi M. R., Islam K. M. S., Akbar M. A., Ullha B., Das S. K.; Response of growing rabbits to
different levels of dietary citric acid; Bang. J. Anim. Sci. 2010, 39(1&2):ISSN 0003-3588;
2010. p. 125-133.
9. El-deek A. A., Albanoby M.A., Abou El-Naga M. K. Evaluation of super action probiotic as a
natural growth promoter for growing rabbits. Egyptian Poultry Science Journal Vol 2013 (33)
(II): ISSN: 1110-5623; 2013. p. 407-19.
10. Zakarauskas A.; Patarimai gyvulių augintojams. Mokslo ir enciklopedijų leidykla, Vilnius,
1995. p. 243-52.
43
11. Grannis J. U. S. Rabbit Industry Profile. Centers for Epidemiology and Animal Health Center
for Emerging Issues 2150 Center Ave., Building B Fort Collins, CO 80526 8117 USA; 2002.
12. Carneiro M., Afonso S., Geraldes A., Garreau H., Bolet G., Boucher S., et al. The genetic
structure of domestic rabbits, Mol. Biol. Evol. 28(6): 2011. p. 1801-16.
13. Kotenkova E., Ushakova N., Fedosov E. The effect of lactating and some gastrointenstinal
symbiotic bacteria on the growth of young rabbits in prepubertal period. Muzeul Olteniei
Craiova. Tom. 26, No. 2/2010 ISSN 1454-6914.
14. Wang Ch., Li F., Zhu Y., Wang X., Sun L. Impact of probiotics on intestinal microbial
community diversity of growing rex rabbits. Proceedings 10 th World Rabbit Congress –
September 3 - 6, 2012– Sharm El- Sheikh –Egypt; 2012. p. 635-39.
15. Dalle Zotte A. Rabbit farming for meat purposes. Department of Animal Medicine,
Production and Health. University of Padova, Viale dell’Università 16, 35020 Legnaro (PD)
Italy, 2014.
16. Szabóová R., Chrastinová Ľ., Strompfová V., Simonová M., Vasilková Z., Lauková A., et al.
Combined effect of bacteriocin-producing Enterococcus faecium CCM4231 strain and sage in
rabbits; 9th World Rabbit Congress – June 10-13, 2008 – Verona – Italy.
17. Khajali F., Karimi S., Qujeq D. Probiotics in Drinking Water Alleviate Stress of Induced
Molting in Feed-deprived Laying Hens; Asian-Aust. J. Anim. Sci. Vol. 21, No. 8 : August
2008. p. 1196-1200.
18. Fanatico A., Green C. S. Sustainable Rabbit Production, NCAT Agriculture Specialists
Published 2012 NCAT IP445.
19. Petracci M. and Cavani C. Rabbit meat processing: historical perspective to future directions;
World Rabbit Sci. 2013, 21: doi:10.4995/wrs.2013:1329; p. 217-26.
20. Dal Bosco A., Szendrő Zs., Mugnai C., Kovàcs M., Ruggeri S., Mattioli S., et al. Dietary
supplementation of spirulina (Arthrospira platensis) and thyme (Thymus vulgaris). Part 5:
Effect on rabbit meat appearance during retail display; Proceedings 10 th World Rabbit
Congress – September 3 - 6, 2012– Sharm El- Sheikh –Egypt; 2012. p. 937-41.
21. Zamkevičiūtė A. Triušienos kokybės rodiklių pokyčių priklausomybė nuo laikymo būdo,
magistro baigiamasis darbas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, gyvulininkystės
technologijų fakultetas, gyvūnų mitybos katedra, 2013. p. 6-14.
44
22. Fadare A. O., Arogbo V. K. Influence of Breed on the Organoleptic Properties of Rabbit;
Journal of Agriculture and Sustainability ISSN 2201-4357 Volume 7, Number 2; 2015. p. 1-
13
23. Hernández P. Enhancement of nutritional quality and safety in rabbit meat. 9th World Rabbit
Congress – June 10-13, 2008 – Verona – Italy.
24. Dalle Zotte A., Szendrő Z. The role of rabbit meat as functional food; Meat Science 88 (2011)
p. 319-31.
25. Di Iorio M. Cryopreservation of rabbit semen: Effectiveness of different permeable and non-
permeable cryoprotectants on post-thaw sperm quality and reproductive performances,
“Welfare, biotechnology and quality of animal production”, Related disciplinary scientific
section: 07/G1 (Scienze e Tecnologie Animali). University of Molise, Department of
Agricultural, Environmental and Food Sciences, Academic year 2013/2014.
26. Shrivastava A.K., Tiwari K. K., Kumar R., Jha R. R. Effects of feed additives on body
weights at different ages in rabbit. Scholarly Journal of Agricultural Science Vol. 2(11); 2012.
p. 277-82.
27. Cardinali R., Dal Bosco A., Mugnai C., Mattioli S., Ruggeri S., Dalle Zotte A. et al. Effect of
different dietary aromatic essences on meat quality of rabbit. Proceedings 10 th World Rabbit
Congress – September 3 - 6, 2012– Sharm El- Sheikh –Egypt; p. 925-29.
28. Oseni S. O., Lukefahr S. D. Rabbit production in low-input systems in Africa: Situation,
knowledge and perspectives – a review. World Rabbit Sci. 2014, 22: 2014:1348. p. 147-60.
29. Kritas S. K., Dovas C., Fortomaris P., Petridou E., Farsang A., Koptopoulos G. A. Pathogenic
myxoma virus in vaccinated and non-vaccinated commercial rabbits; Research in Veterinary
Science 85. 2008. p. 622-24.
30. Oppelt C., Strakloff A., Rausch P., Holst V. D., Rodel H. G. Major histocompatibility
complex variation and age-specific endoparasite load in subadult European rabbits; First publ.
in: Molecular Ecology 19 (2010), 19, pp. 4155-4167, DOI: 10.1111/j.1365-294X.2010.04766.
31. Al-Rukibat R. K., Irizarry A. R., Lacey J. K., Kazacos K. R., Storandt S. T., DeNicola D. B.
Impression smear of liver tissue from a rabbit. Department of Veterinary Pathobiology:
School of Veterinary Medicine. 1243 Veterinary Pathology Building. Purdue University.
West Lafayette. IN 47907-1243, 2001. p. 57-61.
45
32. Kritas S. K., Petridou E. I., Fortomaris P., Tzika E., Arsenos G., Koptopoulos G. The effect of
probiotics on microbiology, health and performance of fattening rabbits; Asian-Aust. J. Anim.
Sci. Vol. 21, No. 9 : September 2008. p. 1312-17.
33. Ewuola E. O., Amadi C. U., Imam, T. K. Performance evaluation and nutrient digestibility of
rabbits fed dietary prebiotics, probiotics and symbiotics; IJAAAR 7 (1&2) International
Journal of Applied Agricultural and Apicultural Research © Faculty of Agricultural Sciences,
Lautech, Ogbomoso, Ibadan Nigeria, 2011. p. 107-17.
34. Vántus V., Dalle Zotte A., Kovács M., Dal Bosco A., Szendrő Zs., Zsolnai A. Dietary
supplementation of spirulina (Arthrospira platensis) and thyme (Thymus vulgaris L.). Part 3:
effect on caecal bacterial community in growing rabbits, Proceedings 10 th World Rabbit
Congress – September 3 - 6, 2012– Sharm El- Sheikh –Egypt; 2012. p. 669-672.
35. Simonová Pogány M., Laukova A., Chrastinová L., Szabóová R., Mojto J., Strompfová V.
Quality of rabbit meat after application of bacteriocinogenic and probiotic strain Enterococcus
faecium CCM 4231 in rabbits International Journal of Probiotics and Prebiotics 02/2009;
4(1): p. 1-6.
36. Naujalytė R. J. Triušių žarnyno bendro enterobakterijų ir enterokokų skaičiaus nustatymas,
Magistro baigiamasis darbas, Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos
akademija, Kaunas, 2015. p. 7-14.
37. El Dimerdash M. Z., Dalia M.H., Hanan F.A., Doaa S.A. Studies on the effect of some
probiotics in rabbits; SCVMJ, XVI (2) 2011.
38. Pascual J. J., Moya V.J., Martínez E., Calvo M. A., Adelantado C., Jiménez G., et al. Effects
of dietary inclusion of toyocerinò (Bacillus cereus var. toyoi) on performance, health and
faecal nitrogen excretion in growing rabbits; 9th World Rabbit Congress – June 10-13, 2008 –
Verona – Italy.
39. Vrotniakienė V., Jatkauskas J. Effects of probiotics pietaryc supplementation on diarrhea
incidence, fecal shedding of Escherichia coli and growth performance in post-weaned piglets;
ISSN 1392-2130. Veterinarija ir zootechnika (Vet Med Zoot). T. 63 (85). 2013.
40. Rasiukevičius A. Probiotikų įtaka bičių produktyvumui ir medaus kokybei. Magistro
baigiamasis darbas. Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos akademija,
Kaunas, 2014. p. 6-15.
46
41. Al-Masri S. A., El-Safty S. M. S., Nada S. A., Amra H. A. Saccharomyces cerevisiae and
probiotic bacteria potentially inhibit fumonisin B1 production in vitro and in vivo. Journal of
American Science. 2011. p. 198-205.
42. Rautray A. K., Patra R. C., Sardar K.K., Sahoo G. Potential of probiotics in livestock
production; EAMR, Vol. 1, Issue 1 - July, 2011.
43. Vandana R., Brijesh Y., Lakhani G. P. Application of probiotic and prebiotic in animals
production: A Review; Environment & Ecology 31 (2B), April—June 2013. p. 873-6.
44. Kritas S. K., Petridou E., Fortomaris P., Tzika E., Arsenos G., Koptopoulos G. Effect of
inclusion of probiotics on micro-organisms content, health and performance of fattening
rabbits: 1. Study in a commercial farm with intermediate health status; 9th World Rabbit
Congress – June 10-13, 2008 – Verona – Italy.
45. Khalil H. A., Kishk W. H., Omnia E. M. A., Awad M. M. Evaluation of productive and
physiological performance of baladi red compared to New Zealand white rabbits under the
same managerial conditions; Egyptian J. Anim. Prod. (2014) 51(3):2014. p. 200-9.
46. Ashraf R., Shah N. P. Review article antibiotic resistance of probiotic organisms and safety
of probiotic dairy products. International Food Research Journal. 2011. p. 837-53.
47. Cavallini D. C., Bedani R., Bomdespacho L., Vendramini R., Rossi E. Effects of probiotic
bacteria, isoflavones and simvastatin on lipid profile and atherosclerosis in cholesterol-fed
rabbits: a randomized double-blind study; Lipids in Health and Disease 2009, 8:1
doi:10.1186/1476-511X-8-1.
48. Mohania D., Kumar K. V., Sagwal R., Kruzliak P. Probiotic Lavk2 dahi improves lipid
profiles in hypercholesterolemic rats; Adv Dairy Res 2014.
49. Rozas de Pérez A.M., Rosell J.M., Díaz J.V., Carabaño R., García J., González J., et al.
Digestive microbiota studies in rabbits by rep-pcr method; 9th World Rabbit Congress – June
10-13, 2008 – Verona – Italy.
50. Chrastinova L., Chrenková M., Lauková A., Poláčiková M., Simonová M., Szabóová R., et al.
Influence of selected phytoadditives and probiotics on zootechnical performance, caecal
parameters and meat quality of rabbits; Archiva Zootechnica 13:2, 2010. p. 30-35
51. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2012 m. spalio 31 d. Įsakymas Nr.
B1-866. „Mokslo ir mokymo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo, priežiūros ir naudojimo
reikalavimais“ (Žin., 2012-11-10, Nr. 130‒6595).
47
52. Seleem T. S. Californian rabbit performance as prebiotic or/and probiotics in drinking water.
Animal Production Research Institute (APRI) 2011 Egyptian Journal Nutrition and Feeds
1110-6360; 2011. p. 239-50.
53. Matusevičius P., Ašmenskaitė L., Žilinskienė A., Gugolek A., Lorek M.O. Effect of probiotic
Bioplus 2B® on performance of growing rabbit, ISSN 1392-2130. Veterinarija ir
zootechnika. T. 36 (58). 2006.
54. Gerencsér Zs., Szendrő Zs., Matics Zs., Radnai I., Kovács M., Nagy I., et al. Dietary
supplementation of spirulina (Arthrospira platensis) and Thyme (Thymus vulgaris L.). Part 1:
Effect on productive performance of growing rabbits World Rabbit Science Association
Proceedings 10 th World Rabbit Congress – September 3 - 6, 2012– Sharm El- Sheikh –
Egypt; 2012. p. 657-61.
55. Ewuola E. O. Daily sperm production, gonadal and extra-gonadal sperm reserves of rabbits
fed prebiotic and probiotic supplemented diets IJAAAR 9 (1&2) International Journal of
Applied Agricultural and Apicultural Research Faculty of Agricultural Sciences, Lautech,
Ogbomoso, Nigeria, 2013. p. 48-53.
56. Simonová Pogány M., Chrastinová L’., and Lauková A. Dietary supplementation of a
bacteriocinogenic and probiotic strain of Enterococcus faecium CCM7420 and its effect on
the mineral content and quality of Musculus longissimus dorsi in rabbits Animal Production
Science Published online: 20 August 2015.