1
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO
IR SU JUO SUSIJUSIŲ TEISĖS AKTŲ
NUOSTATŲ ĮGYVENDINIMAS 2018 METAIS
Vilnius, 2019 m.
2
Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės tarnybos departamentas) veiklos tikslas – formuoti ir įgyvendinti
valstybės politiką valstybės tarnybos srityje.
Valstybės tarnybos departamentas prižiūrėjo kaip įgyvendinamas Valstybės tarnybos įstatymas ir su juo susiję teisės aktai, dalyvavo jaunimui skirtose karjeros
dienose, konsultavo ir padėjo įstaigoms tinkamai taikyti teisės aktų nuostatas, skatino įstaigas kelti žmogiškųjų išteklių valdymo kultūrą, keistis gerąja
žmogiškųjų išteklių valdymo praktika ir diegti lanksčias ir inovatyvias žmogiškųjų išteklių valdymo priemones (pvz., tokias kaip lankstusis darbo grafikas,
nuotolinis darbas, 360 laipsnių vadovų vertinimas), dalyvavo rengiant Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų pažeidimų prevencijos
priemones, vykdė atrankos į valstybės tarnybą pirmąjį etapą – bendrųjų gebėjimų ir vadovavimo gebėjimų tikrinimą, dalyvavo rengiant naujos redakcijos
Valstybės tarnybos įstatymo projektą bei jį įgyvendinančiuosius poįstatyminius teisės aktus, aktyviai konsultavo įstaigas, kaip tinkamai pasiruošti reformos
pokyčiams ir kt.
2018 m. Valstybės tarnybos departamentas atliko 27 patikrinimus dėl Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo valstybės ir
savivaldybių institucijose ir įstaigose (toliau – įstaigos), iš jų: 16 planinių patikrinimų (10 įstaigų nustatyti pažeidimai) ir 11 neplaninių patikrinimų, reaguojant į
asmenų skunduose pateiktą informaciją (4 įstaigose nustatyti pažeidimai). Atsižvelgiant į valstybės tarnybos santykių aktualijas, Valstybės tarnybos įstatymo ir
su juo susijusių teisės aktų pakeitimus, organizuota 15 metodinių konsultacijų – diskusijų šiomis temomis: priėmimas į valstybės tarnautojo pareigas,
pareigybių aprašymų rengimas, „Pokalbis įstaigoje: iššūkiai ir galimybės“, kasmetinis valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas, valstybės tarnautojų
tarnybos sąlygos, kitais įstaigas dominančiais klausimais.
Siekiant užtikrinti sėkmingą valstybės tarnautojų atrankos sistemos įgyvendinimą, buvo nusistatyti jos efektyvumą matuojantys rodikliai. Vienas iš jų –
tiesioginių vadovų pasitenkinimas naujai priimtais valstybės tarnautojais. Remiantis apklausos rezultatais, 2018 m. 88,98 proc. tiesioginių vadovų buvo
patenkinti naujai priimtais valstybės tarnautojais (pasitenkinimas įvertintas 7 ir daugiau balų pagal 10 balų sistemą).
Valstybės tarnybos departamentas taip pat dalyvavo įgyvendinant septynioliktosios Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 3.4.1 darbą „Patrauklumo
valstybės tarnyboje didinimas, pertvarkant atrankos, ugdymo ir motyvavimo sistemas“.
2018 m. priimtas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymas. Naujoji įstatymo redakcija apima pokyčius svarbiausiose
valstybės tarnybos reglamentavimo srityse. 2018 m. gruodžio 12 dieną Vyriausybės nutarimu Nr. 1286 „Dėl Valstybės tarnybos departamento statuso ir
pavadinimo pakeitimo“ nuo 2019 m. sausio 1 dienos Valstybės tarnybos departamento statutas iš Vyriausybės įstaigos pakeistas į įstaigos prie ministerijos
statusą. 2018 m. birželio 29 d. Seimui priėmus Valstybės tarnybos įstatymo naują redakciją, Valstybės tarnybos departamentas pradėjo ruoštis centralizuotos
valstybės tarnautojų atrankos sistemos organizavimui. Nuo 2019 m. sausio 1 d. valstybės tarnautojų konkursus ir pakaitinių tarnautojų atrankas organizuoja
Valstybės tarnybos departamentas. Ataskaitoje buvo remtasi Valstybės tarnautojų registro duomenimis ir joje pateikiama tokia pagrindinė informacija:
1) Valstybės tarnautojų ir darbuotojų skaičius bei jų pasiskirstymas pagal tarnautojų grupes, amžių ir lytį; 2) Valstybės tarnautojų atrankos ir jų pokyčiai;
3) Valstybės tarnautojų atleidimas; 4) Darbo užmokestis valstybės tarnyboje; 5) Valstybės tarnautojų karjera.
3
Valstybės tarnautojų (išskyrus statutinius) ir darbuotojų skaičius
Įstaigų pasiskirstymas pagal tarnautojų skaičių
30158
30202
29790
28503
21258
20455
20202
19888
0 5000 10000 15000 20000 25000 30000 35000
2015 m.
2016 m.
2017 m.
2018 m.
Darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, skaičius Valstybės tarnautojų skaičius
170
63
89
57
83
52
17
11
167
41
60
57
50
48
17
10
0 20 40 60 80 100 120 140 160 180
iki 5
Nuo 6 iki 10
Nuo 11 iki 25
Nuo 26 iki 50
Nuo 51 iki 100
Nuo 101 iki 200
Nuo 201 iki 400
Daugiau kaip 400
2018 m. 2017 m.
VALSTYBĖS TARNYBA
Lietuvos statistikos departamento
duomenimis, Lietuvoje 2018 m. buvo 1463
400 darbingo amžiaus gyventojų. Iš jų buvo
užimti (turėjo darbą ar savo verslą) 1376
000 asmenų.
Viešajame sektoriuje dirbo apie 345 000 –
25,1 proc. – visų dirbančiųjų. Iš jų apie
48 333 buvo valstybės tarnautojai –
statutiniai ir civiliai. Taigi, jie sudarė 3,5
proc. užimtų Lietuvos gyventojų ir 14 proc.
viešajame sektoriuje užimtų žmonių.
Įstaigose dirba įvairų statusą turintys
asmenys. Pagrindinės dirbančiųjų grupės –
valstybės tarnautojai ir dirbantieji pagal
darbo sutartis. 2018 m. mažėjo tiek
valstybės tarnautojų (be statutinių), tiek ir
dirbančiųjų pagal darbo sutartis skaičius.
Daugiausiai valstybės tarnautojų sumažėjo
Vyriausybės reguliavimo srityje (2,7 proc.).
Savivaldybių įstaigose valstybės tarnautojų
skaičius augo 1,2 proc.
Pastaraisiais metais 10,8 procento sumažėjo
įstaigų, kuriose pareigas eina iki 10
nestatutinių valstybės tarnautojų. Beveik
13,3 proc. sumažėjo įstaigų, turinčių
valstybės tarnautojus. Įstaigos, kuriose
pareigas eina iki 10 nestatutinių valstybės
tarnautojų, sudaro 44 proc. visų įstaigų.
(2017 m. - 43 proc.).
4
Pasiskirstymas pagal valstybės tarnautojų grupes
Pasiskirstymas pagal lytį valstybės tarnautojų grupėse
15827
3344
2516
2784
1184
880
871
434
434
229
Vyriausieji specialistai
Skyrių, tarnybų vedėjai
Vyresnieji specialistai
Patarėjai, spec. atašė ir kt.
Specialistai
Skyrių, tarnybų vedėjų pavaduotojai
Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai
Įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai
Poskyrių vedėjai
Vidinių departamentų direktoriai ir jų pavaduotojai
0 5000 10000 15000 20000
310
5967
134
562
21447
83
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojai
Karjeros valstybės tarnautojai
Įstaigos vadovai
Vyrai Moterys
VALSTYBĖS TARNYBA
96,19 proc. visų nestatutinių valstybės
tarnautojų sudaro karjeros valstybės
tarnautojai, 3,05 proc. - politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės
tarnautojai ir 0,76 proc. – įstaigų vadovai.
Didžioji dalis dirbančiųjų valstybės
tarnyboje yra moterys - 77 proc.
Išanalizavus valstybės tarnyboje
vadovaujamąsias pareigas užimančių
asmenų skaičių (išskyrus statutinius ir
politinio (asmeninio) pasitikėjimo
tarnautojus), matyti, kad vienam vadovui
tenka 4,2 specialisto (2017 m. - 3,8
specialisto). Karjeros ir įstaigų vadovų
grupėje vadovai sudaro 19,26 proc.,
specialistai – 80,74 proc. Palyginti su 2017
m., vadovaujamąsias pareigas einančių
valstybės tarnautojų skaičius sumažėjo 11
proc., specialistų – 2,7 proc.
5
Vadovaujamąsias pareigas einančių tarnautojų pasiskirstymas pagal amžių
Specialistų pasiskirstymas pagal amžių
0
200
400
600
800
1000
1200
1400
1600
1800
18–30 31–40 41–50 51–65 > 65
Valstybės tarnautojų (be statutinių) skaičius pagal amžiaus grupes
Įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai
Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai
Vidinių departamentų direktoriai ir jų pavaduotojai
Skyrių, tarnybų vedėjai
Skyrių, tarnybų vedėjų pavaduotojai
Poskyrių vedėjai
0
1000
2000
3000
4000
5000
6000
18–30 31–40 41–50 51–65 > 65
Vyriausieji specialistaiVyresnieji specialistaiSpecialistaiPatarėjai, spec. atašė ir kt.
VALSTYBĖS TARNYBA
Vertinant valstybės tarnautojų pasiskirstymą
pagal amžiaus grupes, matyti valstybės
tarnautojų senėjimo tendencija. 2018 m.
38,9 proc. visų nestatutinių valstybės
tarnautojų buvo vyresni nei 51 metų
(2017 m. 37,8 proc., 2016 m. – 36,4 proc.).
48,1 proc. vidurinės grandies vadovų (skyrių,
poskyrių vedėjų, jų pavaduotojų) buvo
vyresni nei 51 metų; specialistų korpuse
(patarėjai, vyriausieji, vyresnieji, specialistai)
– 37 proc. (2017 – 35,3 proc.) Specialistų
korpuse 38,2 proc. asmenų buvo 31–40 metų
amžiaus (2017 – 40,6).
6
Atrankų skaičiaus pokytis
1571
1465
1974
368
614
754
0 500 1000 1500 2000 2500 3000
2018 m.
2017 m.
2016 m.
Priimta į pareigas konkurso būdu
Priimta į pakaitinio valstybės tarnautojopareigas
ATRANKA
2018 m. į valstybės tarnybą buvo priimta
6,7 proc. mažiau karjeros valstybės
tarnautojų nei 2017 m.
Nepriklausomai nuo analizuojamo
laikotarpio, daugiausia valstybės tarnautojų
konkursų vyko įstaigose, pavaldžiose
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai,
teismuose ir prokuratūrose.
7
Priimtų karjeros valstybės tarnautojų skaičius skirtingose įstaigose
Pirmą kartą konkurso būdu priimti valstybės tarnautojai pagal amžių
44
297
9
55
139
74
4
56
20
12
292
17
42
10
56
6
87
164
28
493
56
290
12
68
117
99
5
95
35
13
227
23
49
9
42
9
121
188
31
590
65
366
13
93
222
149
4
157
57
10
387
41
45
9
72
5
213
203
24
593
0 100 200 300 400 500 600 700
Seimo kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Seimui
Teismai, prokuratūros
Prezidento kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Prezidentui
Vyriausybės kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Vyriausybei
Ministerijos
Įstaigos, pavaldžios Aplinkos ministerijai
Įstaigos, pavaldžios Energetikos ministerijai
Įstaigos, pavaldžios Finansų ministerijai
Įstaigos, pavaldžios Krašto apsaugos ministerijai
Įstaigos, pavaldžios Kultūros ministerijai
Įstaigos, pavaldžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
Įstaigos, pavaldžios Susisiekimo ministerijai
Įstaigos, pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai
Įstaigos, pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai
Įstaigos, pavaldžios Teisingumo ministerijai
Įstaigos, pavaldžios Ūkio ministerijai
Įstaigos, pavaldžios Vidaus reikalų ministerijai
Įstaigos, pavaldžios Žemės ūkio ministerijai
Ministrų valdymo sritims nepriskirtos valstybės institucijos ir įstaigos
Savivaldybių institucijos ir įstaigos
2018 m.
2017 m.
2016 m.
494
329
204
103
368
260
141
75
538
323
211
97
0 100 200 300 400 500 600
18–30 metų
31–40 metų
41–50 metų
51–65 metų
2018 m
2017 m.
2016 m.
ATRANKA
Valstybės tarnybos departamentas,
siekdamas didinti valstybės tarnybos
patrauklumą tarp jaunimo, aktyviai
bendradarbiauja su Lietuvos aukštosiomis
mokyklomis. 2018 m., kaip ir ankstesniais
metais, dalyvauta studentų karjeros dienose,
rengti susitikimai su studentais, kurių metu
pasakota apie valstybės tarnybos siūlomas
karjeros galimybes.
Nors pastaraisiais metais priimta mažiau
valstybės tarnautojų, išlieka tendencija, kad
tarp pirmą kartą priimtų asmenų 18-30 metų
valstybės tarnautojų būna daugiausiai: 2018
m. jie sudarė 43,7 proc. (2016 m. – 46 proc.,
2017 m. – 44 proc.) naujai priimtųjų.
Kitas valstybės tarnybos patrauklumo rodiklis
– pateikiamų prašymų dalyvauti konkursuose
skaičius. Vidutinis pateikusių prašymus
dalyvauti konkursuose asmenų skaičius 2018
m. jų buvo 3,6, 2017 m. buvo 7,3, 2016 m. –
9,8,. Taigi prašymų skaičius mažėjo.
Daugiausiai prašymų 2018 m. sulaukė
įstaigos, pavaldžios Kultūros ministerijai –
vidutiniškai 5,6 ir Seimo kanceliarijai ir
įstaigos atskaitingos Seimui – vidutiniškai 5,3;
ministrų valdymo sritims nepriskirtos
valstybės institucijos ir įstaigos – 5,4.
8
Vidutinis pateiktų prašymų dalyvauti konkurse skaičius įvykusiuose konkursuose skirtingose įstaigų grupėse
5.3
3.7
1.5
2.7
4.4
3.4
3.6
3.2
4.8
5.6
4.6
4.0
2.3
2.9
4.1
2.8
3.9
2.9
5.4
2.7
6.6
9.7
3.6
6.1
9.3
5.4
5.2
8.9
6.9
11.6
10.2
5.5
4.4
5.0
5.0
5.3
7.9
8.1
8.2
5.6
7.2
12.6
3.4
7.4
10.6
6.5
3.0
10.3
9.4
15.2
16.2
5.2
6.1
8.7
8.1
6.5
9.8
14.4
8.1
6.2
Seimo kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Seimui
Teismai, prokuratūros
Prezidento kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Prezidentui
Vyriausybės kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Vyriausybei
Ministerijos
Įstaigos, pavaldžios Aplinkos ministerijai
Įstaigos, pavaldžios Energetikos ministerijai
Įstaigos, pavaldžios Finansų ministerijai
Įstaigos, pavaldžios Krašto apsaugos ministerijai
Įstaigos, pavaldžios Kultūros ministerijai
Įstaigos, pavaldžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
Įstaigos, pavaldžios Susisiekimo ministerijai
Įstaigos, pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai
Įstaigos, pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai
Įstaigos, pavaldžios Teisingumo ministerijai
Įstaigos, pavaldžios Ūkio ministerijai
Įstaigos, pavaldžios Vidaus reikalų ministerijai
Įstaigos, pavaldžios Žemės ūkio ministerijai
Ministrų valdymo sritims nepriskirtos valstybės institucijos ir įstaigos
Savivaldybių institucijos ir įstaigos
2018 m.
2017 m.
2016 m.
9
Vidutinis pateiktų prašymų dalyvauti konkurse skaičius įvykusiuose vadovų konkursuose 2017 m
.
Vidutinis pateiktų prašymų dalyvauti konkurse skaičius įvykusiuose specialistų konkursuose 2017 m.
ATRANKA
Daugiausiai prašymų dalyvauti konkursuose
sulaukia įstaigos, esančios ekonomiškai
patraukliausiose Lietuvos apskrityse. Į 2018
m. Kauno apskrityje paskelbtus konkursus
buvo teikiama vidutiniškai 5,4 prašymo,
Marijampolės apskrityje – 3,9, Vilniaus
apskrityje – 3,8. Mažiausiai besidominčių
darbu valstybės tarnyboje buvo Telšių
apskrityje – vidutiniškai 1,6.
Vidutinis pretendentų skaičius vadovų
lygmens konkursuose stabilizavosi ir
2018 m. siekė 4,8. O specialistų lygmens
konkursuose mažėja ir 2018 m. siekė 3,5
pretendento (2017 m. buvo 5,9).
Mažiausiai pretendentų prašymus užimti
vadovo pareigas pateikė Šiaulių (vidutiniškai
1,3), Tauragės (vidutiniškai 1,7) apskrityse.
10
Vidutinis pateiktų prašymų dalyvauti konkurse skaičius įvykusiuose konkursuose pagal kategoriją, į kurią pretenduojama
14.8
8.3
6.5
6.0
4.8
3.8
3.9
3.7
3.0
3.7
3.2
2.5
2.1
2.4
1.5
1.6
10.7
20.0
9.1
9.6
8.8
9.1
7.5
7.2
7.1
6.7
7.1
7.7
7.8
4.7
7.4
2.8
10.3
7.8
6.0
5.5
9.1
8.9
9.7
11.5
8.9
7.7
11.2
11.2
11.2
9.2
7.7
6.3
0.00 5.00 10.00 15.00 20.00 25.00
19
18
17
16
15
14
13
12
11
10
9
8
7
6
5
4
2018 m. 2017 m. 2016 m.
11
Atleidimo atvejų skaičius pagal dažniausius atleidimo pagrindus
Atleistų valstybės tarnautojų skaičius pagal amžiaus grupes
1736
316
742
320
1811
239
1368
258
1958
183
400
352
2023
891
311
498
0 500 1000 1500 2000 2500
Atsistatydinę savo noru
Atleisti dėl pareigybės panaikinimo
Atleisti pasibaigus pakaitinio priėmimo laikui arba suėjus 65 metamsar pasibaigus jo tarnybos pratęsimo laikui arba pasibaigus politinio(asmeninio) pasitikėjimo tarnautoją į pareigas priėmusio subjekto
įgaliojimams
Atleisti šalių susitarimu
2018 m. 2017 m. 2016 m. 2015 m.
724
1194
685
1461
198
729
926
457
704
154
9781031
566
995
201
880 832
433
892
209
0
200
400
600
800
1000
1200
1400
1600
18–30 metų 31–40 metų 41–50 metų 51–65 metų >65 metų
2018 m. 2017 m. 2016 m. 2015 m.
ATLEIDIMAS
2018 m. įregistruoti 4262 valstybės tarnautojų
atleidimo iš pareigų atvejai, tai yra 44,7 proc.
daugiau negu 2017 metais. Dažniausia atleidimo
priežastis 2018 m. išliko atsistatydinimas iš
pareigų savo noru. 2018 m. savo noru iš pareigų
atsistatydino 47,4 proc. valstybės tarnautojų nuo
visų atleidimo atvejų. 2017 m. tokių valstybės
tarnautojų buvo 66,4 proc. visų atleidimo atvejų,
2016 m. – 48,4 proc.
Daugiausia 2018 m. atleista 51-65 metų
valstybės tarnautojų, tai sudaro 34,3 proc. visų
atleidimų. 31-40 metų valstybės tarnautojų
atleidimų sudaro 28 proc., 18-30 metų – 17 proc.
visų atleidimų skaičiaus.
12
Atsistatydinusių savo noru valstybės tarnautojų procentas pagal amžiaus grupes nuo visų tose amžiaus grupėse atleistų valstybės
tarnautojų
Valstybės tarnautojų, atleistų iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, skaičius
79.8
66.4
44.7
21.6
12.6
87.281.9
66.3
33.5
16.2
68.7
60.5
46.8
23.8
6.5
75.1
66.3
58.2
27.7
11.5
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
18–30 metų 31–40 metų 41–50 metų 51–65 metų >65 metų
2018 m. 2017 m. 2016 m. 2015 m.
891
183239
316
0
100
200
300
400
500
600
700
800
900
1000
2018 m. 2017 m. 2016 m. 2015 m.
ATLEIDIMAS
2018 m. iš 724 atleistų 18–30 metų valstybės
tarnautojų 578 (79,8 proc.) atsistatydino savo
noru. 2017 m. šis procentas siekė net 87,2 proc.,
tačiau 2016 m. jis buvo 68,7 proc.
Savanoriškai atsistatydinusių 31–40 m. amžiaus
valstybės tarnautojų procentas taip pat varijuoja.
2018 m. jis buvo 66,4 proc., 2017 m. net 81,9
proc., o 2016 m. tokių asmenų buvo 60,5 proc.
Bendras 2018 m. atleistų 31-40 metų valstybės
tarnautojų skaičius – 1194.
2018 m., kaip ir ankstesniais metais, įstaigos
tobulino savo struktūras, vykdė reorganizacijas.
Dėl pareigybės panaikinimo atleistų valstybės
tarnautojų skaičius 2018 m. smarkiai šoktelėjo,
buvo atleista 891 valstybės tarnautojas, tai
sudarė 20,1 proc. visų atleistų valstybės
tarnautojų, kai tuo tarpu 2017 m. šie atleidimai
sudarė tik 6,2 proc. visų atleistų valstybės
tarnautojų. Lyginant su 2017 m., dėl pareigybės
panaikinimo atleistų valstybės tarnautojų skaičius
2018 m. buvo net 4,9 karto didesnis.
13
Vidutinis darbo užmokestis (Eur)
Vidutinis darbo užmokestis pagal pareigybių grupes (Eur)
974
868
758 755 776822
892 912
1004 1054
1124
0
200
400
600
800
1000
1200
2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m.
982.77
1454.1
2013.19
1927.76
0 500 1000 1500 2000 2500
Specialistai
Padalinių vadovai
Įstaigos vadovų pavaduotojai
Įstaigos vadovai
DARBO UŽMOKESTIS
Statistikos departamento duomenimis, 2018 m.
IV ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo
užmokestis šalies ūkyje sudarė 970,3 Eur, per
metus jis padidėjo 9,7 proc.: viešajame sektoriuje
– 12,5 proc., privačiajame – 8,3 proc.
Privačiajame sektoriuje vidutinis bruto darbo
užmokestis 2018 m. IV ketvirtį siekė 946,9 Eur.
Tikėtina, kad realūs privataus sektoriaus darbo
užmokesčio skaičiai galėtų koreguotis dėl
šešėlinės ekonomikos.
Valstybės tarnautojų registro duomenimis,
vidutinis valstybės tarnautojų (ne statutinių)
mėnesinis bruto darbo užmokestis 2018 m. siekė
1124 Eur (854 Eur atskaičius mokesčius), o tai 70
Eur daugiau nei 2017 m. Darbo užmokesčio
augimui per metus įtakos turėjo Seimo 2018
metams nežymiai padidintas 2 Eur iki 132,5 Eur
pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis.
Palyginti su prieš finansinę krizę (2008 m.)
buvusiu vidutiniu darbo užmokesčiu, 2018 m.
valstybės tarnautojų vidutinis darbo užmokestis
padidėjo 15,4 proc. Tačiau būtina įvertinti, kad
per šį laikotarpį infliacija siekė apie 25 proc.
Todėl realusis tarnautojų darbo užmokestis per
10 metų ženkliai sumažėjo. Vidutinis valstybės
tarnautojų mėnesinis bruto darbo užmokestis
2018 m., palyginti su 2017 m., padidėjo 6,6 proc.
14
Vidutinis darbo užmokestis pagal pareigybių grupes (Eur)
Valstybės tarnautojų moterų ir vyrų vidutinis darbo užmokestis (Eur)
1,7
44
1,8
93
93
3
2,0
90
1,8
10
1,3
56
1,1
19
1,1
22
91
8
76
3
66
9
1,1
98
1,8
15
1,9
46
99
0
2,0
82
1,8
86
1,4
06
1,1
59
1,1
77
96
4
80
3
69
8
1,2
64
1,9
28
2,0
13
1,0
52
2,1
60
1,9
50
1,4
92
1,2
29
1,2
71
1,0
21
85
3
75
5
1,3
56
0
500
1,000
1,500
2,000
2,500
2016 m. 2017 m. 2018 m.
981.05 1025.481095.611106.9 1142.84
1213.68
0
200
400
600
800
1000
1200
1400
2016 m. 2017 m. 2018 m.Moterys Vyrai
DARBO UŽMOKESTIS
Įvertinus tai, kad specialistai sudaro didžiausią visų
valstybės tarnautojų dalį (apie 70 proc.), galima
teigti, kad didžiosios dalies valstybės tarnautojų
vidutinis bruto darbo užmokestis (iki mokesčių)
2018 m. siekė 982 Eur. Kitų valstybės tarnautojų
pareigybių grupių vidutinis mėnesinis darbo
užmokestis 2018 m. siekė: padalinių vadovų –
1454,10 Eur, įstaigos vadovo pavaduotojų –
2013,19 Eur, įstaigų vadovų –1927,76 Eur.
Specialistų ir vidurinės grandies vadovų vidutinis
darbo užmokestis skyrėsi 1,5 karto, o specialistų ir
įstaigų vadovų vidutinis darbo užmokestis skyrėsi
beveik 2 kartus. Įstaigų vadovų pavaduotojai
vidutiniškai uždirbo 4,5 proc. daugiau nei įstaigų
vadovai, o tai tendencingai iškreipia karjeros ir
hierarchijos sistemas, mažina įstaigų vadovų
motyvaciją. Pažymėtina, kad ir toliau išlieka
tendencija, kad valstybės tarnautojų vyrų vidutinis
darbo užmokestis yra didesnis nei moterų, 2018
m. vyrų vidutinis darbo užmokestis buvo 10,8
proc. didesnis nei moterų.
Įstaigoms dėl kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių itin
sunku konkuruoti su privačiu sektoriumi dėl
daugelį metų (nuo 2008 m. iki 2017 m. pabaigos)
nekitusio pareiginės algos (atlyginimo) bazinio
dydžio, taip pat dėl didėjančio darbo užmokesčio
privačiame sektoriuje. 2018 m. pabaigoje Seimas
patvirtino 173 Eur pareiginės algos (atlyginimo)
bazinį dydį, tačiau pasikeitė mokesčių sistema, tad
didesnės įtakos realiam valstybės tarnautojų
darbo užmokesčiui tai neturės. Naujos redakcijos
įsigaliojusiame Valstybės tarnybos įstatyme
įtvirtinta nauja darbo užmokesčio sistema, kuri
turėtų įtakoti spartesnį darbo užmokesčio augimą
2019 m.
15
2019 m. už 2018 m. tarnybinę veiklą Įvertintų valstybės tarnautojų vertinimo rezultatai
Įgyvendinti siūlymai
53.24%
46.70%
0.06%
Gerai
Labai gerai
Nepatenkinamai
1
1
2
7
29
64
73
74
147
171
383
1659
6107
valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, pasibaigus jo tarnybinėsveiklos gerinimo plano laikotarpiui
valstybės tarnautojas perkeliamas į žemesnes pareigas
valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų
nustatoma mažesnė pareigybės pareiginės algos koeficientų intervaleesanti pareiginė alga,
tiesioginis vadovas įvertino gerai, vertinama vertinimo komisijojevalstybės tarnautojo prašymu
vardine dovana
karjeros valstybės tarnautojas, išskyrus kadencijai priimtą valstybėstarnautoją, perkeliamas į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo…
finansuojant kvalifikacijos tobulinimą
perkelti karjeros valstybės tarnautoją į aukštesnes pareigas
nuo 1 iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka
padėka
iki 5 mokamų poilsio dienų arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką
valstybės tarnautojui nustatyti didesnę pareiginę algą
KARJERA
2018 metais buvo vertinta 25727 (2017 m. – 26280) valstybės tarnautojų tarnybinė veikla, iš jų 22445 kasmetinio vertinimo metu ir 3287 neeilinio. Dalis tarnautojų nebuvo vertinti, nes pareigas atitinkamoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje turi būti vertinama jų tarnybinė veikla, ėjo trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus. Duomenys rodo, kad 2019 m. pradžioje, atlikus valstybės tarnautojų kasmetinį tarnybinės veiklos už 2018 m. vertinimą pagal naują reglamentavimą, daugiausiai buvo valstybės tarnautojų, kurių tarnybinė veikla įvertinta gerai – 9897 (53,2 proc. visų vertintų valstybės tarnautojų skaičiaus), labai gerai buvo įvertinta 8682 (t. y. 46,7 proc.) valstybės tarnautojų tarnybinė veikla ir tik 11 (t. y. 0,06 proc. ) valstybės tarnautojų tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai. Remiantis Valstybės tarnautojų registro duomenimis, įvertinus tarnautojų veiklą labai gerai, dažniausiai motyvuojama didinant pareiginę algą, o taip pat taikant skatinimo priemones. 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymui, pasikeitė ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo reglamentavimas. Pakito ne tik pačios procedūros (pvz. neliko privalomo įvertinimo vertinimo komisijoje įvertinus valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, patenkinamai ar nepatenkinamai), tačiau pasikeitė ir veiklos vertinimo skalė (atsisakyta vertinimo patenkinamai), ir galimos poveikio priemonės. Tikslinga stebėti kokios įtakos ateityje tai turės valstybės tarnautojų veiklos rezultatyvumui.
16
Mobilumas
1605 1604
2448
673559
646
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
2016 m. 2017 m. 2018 m.
Perkėlimas toje pačioje įstaigoje Perkėlimas į kitą įstaigą
KARJERA
Jei 2017 m. tarnybinio kaitumo būdu į kitas
pareigas buvo perkelti 2163 valstybės
tarnautojai, iš kurių 559 į pareigas kitose
įstaigose. 2018 m. tarnybinio kaitumo galimybe
pasinaudojo 3094 valstybės tarnautojai, iš jų
646 į pareigas kitose įstaigose. Pastaraisiais
metais tarnybinio kaitumo skaičiaus didėjimui
įtakos galėjo turėti įstaigose vykdytos
struktūrinės pertvarkos bei įstaigų skaičiaus
mažėjimas, kas skatino tarnautojus tęsti karjerą
kitose įstaigose (2018 m. buvo 496 įstaigos,
kuriose pareigas ėjo valstybės tarnautojai, 2017
m. – 543).
Išlieka tendencija, kad daugiau atvejų, kai
karjeros valstybės tarnautojai ir pakaitiniai
valstybės tarnautojai perkeliami į kitas
lygiavertes ar žemesnes pareigas tarnybinio
kaitumo būdu toje pačioje įstaigoje. Tačiau,
kaip matyti iš duomenų, 2018 m. palyginus su
2017 m. išaugo ir valstybės tarnautojų
perkėlimo į kitas įstaigas skaičius.