-
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
BIOEKONOMIKOS PLĖTROS FAKULTETAS
Verslo ir kaimo vystymosi tyrimų institutas institutas
Karolis Šalaševičius
SANDĖLIAVIMO PROCESŲ TOBULINIMAS GAMYBOS ĮMONĖS
PAVYZDŽIU
Magistrantūros baigiamasis darbas
Verslo logistikos studijų programa, valstybinis kodas 6211LX055 Verslo studijų kryptis
Vadovas doc. dr. R. Drejeris _____________ ___________ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)
Apginta prof. dr. J. Žukovskis _____________ __________ (Instituto direktorius) (Parašas) (Data)
Akademija, 2020
-
2
Baigiamųjų darbų vertinimo komisija:
(Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. ŽŪA-2020-13, 2020 m. gegužės 8 d.)
Pirmininkas doc. dr. M. Vienažindienė, Vytauto Didžiojo universitetas
Nariai:
1. Prof. dr. L. Pilelienė, Vytauto Didžiojo universitetas
2. Prof. dr. R. Dapkus, Vytauto Didžiojo universitetas
3. Doc. dr. V. Tamulienė, Vytauto Didžiojo universitetas
4. Finansų direktorius V. Arlauskas, UAB „Hegelmann Transporte“ (socialinis partneris)
Mokslinis vadovas doc. dr. R. Drejeris, Vytauto Didžiojo universitetas
Recenzentė doc. dr. M. Vienažindienė, Vytauto Didžiojo universitetas
Oponentas (-ė).............................................., Vytauto Didžiojo universitetas
Instituto direktorius prof. dr. Jan Žukovskis, Vytauto Didžiojo universitetas
-
3
TURINYS
SUMMARY .................................................................................................................... 4
NAUDOTŲ SĄVOKŲ IR SANTRUMPŲ SĄRAŠAS.................................................... 5
ĮVADAS........................................................................................................................... 6
1. GAMYBOS ĮMONIŲ SANDĖLIAVIMO PROCESŲ TOBULINIMO
PROBLEMOS PAGRINDIMAS...................................... ................................................
8
1.1. Sandėliavimo logistikos samprata...................................... ............................. 8
1.2. Sandėliavimo procesai gamybinių įmonių veikloje ir jų tobulinimo svarba..... 10
2. GAMYBOS ĮMONĖS SANDĖLIAVIMO PROCESŲ TOBULINIMO MODELIO
TEORINIAI IR METODINIAI ASPEKTAI...................................... ..............................
14
2.1. Organizaciniai sandėliavimo procesų tobulinimo sprendimai......................... 14
2.2. Technologiniai sandėliavimo procesų tobulinimo sprendimai......................... 19
2.3. Sandėliavimo struktūros ir valdymo tobulinimo sprendimai............................ 28
2.4. Apibendrintas sandėliavimo procesų tobulinimo sprendimų modelis
gamybinėms įmonėms...................................... .......................................................
36
2.5. Empirinio tyrimo tikslas, uždaviniai ir metodai................................................ 37
3. UAB „DOLETA“ SANDĖLIAVIMO PROCESŲ TOBULINIMO TYRIMO
REZULTATŲ ANALIZĖ IR APTARIMAS..................................................................
42
3.1. Įmonės veiklos analizė...................................... .............................................. 42
3.2. Įmonės sandėliavimo procesų apibūdinimas..................................................... 47
3.3. Empirinio tyrimo rezultatų analizė...................................... ............................ 50
3.4. Įmonės sandėliavimo proceso problemų nustatymas ir aptarimas ................... 57
3.5. UAB ,,Doleta“ sandėliavimo procesų tobulinimo sprendimų paieška ............. 59
3.5.1. Sprendimų projektavimas ...................................... ................................. 59
3.5.2. Siūlomų sandėliavimo sprendimų ekonominės naudos apskaičiavimas... 70
3.6. Siūlomų sandėliavimo sprendimų vertinimas ir atranka .................................. 72
3.6.1. Sprendimų vertinimo kriterijų parinkimas ir reikšmingumo nustatymas . 72
3.6.2. Siūlomų sandėliavimo sprendimų vertinimas daugiakriterinio vertinimo
būdu ...................................... ...................................... ......................................
73
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS ............................................................................... 76
LITERATŪRA.................................................................................................................. 78
PRIEDAI........................................................................................................................... 85
-
4
SUMMARY
Karolis ŠALAŠEVIČIUS
Improvement of warehousing processes following the example of a manufacturing company
Master thesis, 84 pages, 47 figures, 14 tables, 71 references, 3 appendixes, in Lithuanian.
Key words: warehousing; warehousing process; process improvement; production company.
Research object – warehousing processes of the company.
Research aim – to perform theoretical and practical analysis of warehousing processes and
to prepare solutions of company ‘s warehousing processes improvement.
Objectives: 1. To determine problem of production company’s warehousing processes’
improvement; 2. To analyze theoretical aspects of production company’s warehousing processes’
improvement presenting theoretical model of production company‘s warehousing processes’
improvement, and choosing methodology of further research; 3. To perform the evaluation of UAB
“Doleta” warehousing processes and identify its problems; 4. To prepare solutions for warehousing
processes’ improvement in UAB “Doleta“.
Research methods: analysis of scientific literature; data systemizing; methods of
comparing; modelling, questionnaire, expert research, multi-criterial evaluation.
Research results:
In the first part problem of production company warehousing processes’ improvement
was determined.
In the second part of the thesis theoretical aspects of improvement were discussed, and
the organizational, technological and warehouse’s structure and management improvement
directions for warehousing processes improvement were analyzed, the theoretical model of
warehousing processes’ improvement was prepared. The methodology of empirical research was
prepared.
In the third part of the thesis; the results for empirical research were analyzed, the main
warehousing processes’ problems in UAB “Doleta” were identified. Possible solutions for
company’s warehousing processes’ improvement were evaluated and chosen according to the
theoretical model, based on multicriterial analysis.
Main conclusions: the model of warehousing processes’ improvement for production
company contains four main steps, includes the analysis of alternative solutions according to the
multi-criterial methods. The warehousing processes in UAB “Doleta” should be improved
implementing organizational, technological and warehouse’s structure and management solutions.
The results for research were presented in scientific conference.
-
5
NAUDOTŲ SĄVOKŲ IR SANTRUMPŲ SĄRAŠAS
ABC metodas - iš daugumos, vieno tipo objektų išskirti reikšmingiausius, siekiamo tikslo atžvilgiu,
ir sutelkti dėmesį ties jais (Silhavy, 2019).
Daiktų internetas (IoT) - debesų kompiuterija, sistemos mokymasis, dideli duomenys,
informacijos saugumas, papildyta realybė, autonominiai robotai, modeliavimas ir stimuliatoriai
(Yang, 2012; Jiang, Su, 2013).
Daugiaaukščiai metaliniai surenkami stelažai – tai surenkamos 3 – 5 aukštų metalinės
konstrukcijos skirtos padidinti naudingą sandėliavimo plotą, vykdyti atsargų grupavimą ir rūšiavimą
(Ackerman, 2013).
Gravitacinis stelažas - tai rėminės konstrukcijos stelažai turintys specialias bėgelių sistemas su
nuolydžiu (4 proc.) į vieną stelažo pusę (Mulcahy, Sydow, 2008).
Įmonės veiklos tobulinimas - tai visuma metodų ir sprendimų, kurie suteikia galimybę padidinti
sandėlio ir visos įmonės veiklos efektyvumą (Klose, 2012).
JIT (angl. Just-in-time - ,,Tiksliai laiku“) - žaliavų ir komponentų tiekimas pagal poreikį reikiamu
laiku (Hirano, 2019).
Kėlimo - transportavimo technika - tai specialios konstrukcijos mašinos, skirtos kroviniams
vertikaliai ir horizontaliai judėti (Gwynne, 2017; Ackerman, 2013).
Kibernetinės sandėliavimo sistemos (CPS - Cyber-physical systems) - tai organizacinė - techninė
koncepcija grindžiama fizinės ir informacinės erdvės integracija (Wan ir kt., 2016).
Moduliniai stelažai smulkioms komplektuojančioms dalims - tai stelažų sistemos turinčios 2 ar
daugiau aukštų ir perdengimų tarp jų bei laiptus (Mulcahy, Sydow, 2008).
MRP (angl. Material Requirement Planning) – tai metodologija, grindžiama žaliavų ir komponentų
poreikio planavimu pagal kalendorinį gamybos planą (Ailawadi, Singh, 2011)
Pakrovimo ir iškrovimo mašinos - tai mašinos naudojamos mechanizuoti pakrovimo ir iškrovimo
procesus, užtikrinti vidinius logistikos procesus sandėlyje (Ailawadi, Singh, 2011).
RFID (angl. radio frequency identification) - brūkšninių kodų diegimo sistema (Kamozin, 2013).
Sandėliavimo logistika - tai materialinių išteklių judėjimo sandėlio komplekso teritorijoje valdymas
(Mitchel, 2019)
Sandėliavimo procesas - tai veikla susijusi su visų tipų (žaliavų/komponentų, pagamintos
produkcijos ir t.t.) atsargų surinkimu ir laikinu saugojimu iki pareikalavimo (Coyle et al., 2012)
WMS (angl. Warehouse Management System) - tai informacinė sistema užtikrinanti tinkamų
žaliavų, komponentų ar prekių patalpinimą sandėlyje ir jo valdymą. (Lee, Cao ir Ng 2017).
-
6
ĮVADAS
Temos aktualumas. Gamybos įmonėse vykstant nuolatiniam žaliavų, medžiagų
pagamintos produkcijos judėjimui, būtini sandėliavimo procesai, atitinkantys įmonės poreikius.
Sandėliavimą galima apibrėžti kaip įmonės logistikos sistemos dalį, apimančią produkcijos
sandėliavimą (žaliavos, atsarginės dalys, gamybos stadijoje esančios ir jau pagamintos prekės)
pagaminimo vietoje, taip pat produktų saugojimą tarp pagaminimo ir vartojimo vietų bei
informacijos teikimą vadybininkams apie sandėliuojamų produktų būklę ir išdėstymą (Palšaitis,
2010). Šiuolaikinėse įmonėse sandėlis yra ne tik materialinių vertybių saugojimo vieta, bet ir
materialinių išteklių paskirstymo centras užtikrinantis žaliavų ir pagamintos produkcijos logistikos
sinchronizaciją ir ekonomiškumą (De Toni, 2016; Grant, Trautrims, Wong, 2015). Progresyvios
įmonės sandėlius naudoja ne tik materialinių vertybių saugojimui, bet ir veiklos kaštų mažinimui,
pridėtinės vertės klientams kūrimui (Mazur, Chulanov, Chulanova, 2015; Gwynne, 2011). Tinkamai
valdomi sandėliavimo procesai užtikrina sklandžią ir ekonomišką įmonės veiklą, geresnę orientaciją
į klientų poreikius ir stiprina įmonės konkurencingumą (Самсонов, Курмаев, 2014; Minis, 2010).
Netinkami, neefektyviai valdomi sandėliavimo procesai gali lemti tiesioginį sandėliavimo kaštų
didėjimą, neefektyvų materialinių išteklių panaudojimą, žaliavų ir pagamintos produkcijos
sutrikimus, nepagrįstai dideles atsargas (Ackerman, 2013). Dėl šių priežasčių įmonėms yra aktualu
vertinti sandėliavimo procesą ir ieškoti sprendimų, kaip jį tobulinti.
Darbe nagrinėjama problema. Šiais laikais dinamiškoje verslo aplinkoje technologijos ir
įmonėms prieinami techniniai sprendimai sparčiai tobulėja, jų įvairovė ir ši aplinkybė iššaukia
praktinę problemą, kuri tampa sudėtinga susiorentuoti ir pasirinkti tinkamus sandėliavimo procesų
tobulinimo sprendimus. Atskirų sandėliavimo procesų tobulinimo sprendimų pasiūla yra didelė –
juos siūlo konsultantai, jie aprašomi mokslinėse publikacijose. Tačiau pavieniai siūlymai
nesprendžia einamųjų sandėliavimo problemų ar pastebėtų trūkumų. Į pastebėtą sandėliavimo
procesų tobulinimą, gamybos įmonėse turi būti žvelgiama kompleksiškai. Įmonių praktikoje
pasigendama sistemingo sandėliavimo procesų tobulinimo modelio, kuris maksimaliai atitiktų
konkrečios įmonės veiklos sritį, situaciją ir poreikius, analizės ir diegimo.
Todėl svarbu yra spręsti šią problemą, atliekant teorinę, metodinę bei praktinę gamybos
įmonės sandėliavimo procesų analizę, kurios eigoje formuluojami kompleksiniai įmonės
sandėliavimo proceso tobulinimo sprendimai, apjungiant organizacines, technologines,
sandėliavimo struktūros ir valdymo tobulinimo kryptis į vientisą sandėliavimo procesų tobulinimo
modelį. Šios problemos analizė turi teorinę ir praktinę reikšmę. Teoriniame kontekste svarbi yra
ankstesniuose moksliniuose tyrimuose identifikuotų sandėliavimo procesų tobulinimo sprendimų
-
7
analizė, palyginimas, pritaikymas sandėliavimo procesų tobulinimo modelio formavime. Praktiniu
aspektu darbe pateikti gamybos įmonės sandėliavimo procesų tobulinimo sprendimai gali būti
pavyzdys, kaip formuluoti sandėliavimo procesų tobulinimą kitose gamybos įmonėse, bei kokie
tyrimai gali būti atliekami siekiant pagrįsti sandėliavimo procesų tobulinimo pasirinkimą. Tai gali
palengvinti sandėliavimo procesų tobulinimo sprendimų priėmimą kitų gamybos įmonių vadovams
ir komandoms.
Tyrimo objektas – įmonės sandėliavimo procesai.
Darbo tikslas – atlikus sandėliavimo procesų teorinę ir praktinę analizę, pateikti įmonės
sandėliavimo procesų tobulinimo sprendimus.
Darbo uždaviniai:
1. Pagrįsti gamybos įmonių sandėliavimo procesų tobulinimo problemą;
2. Išanalizuoti gamybos įmonės sandėliavimo procesų tobulinimo teorinius aspektus
pateikiant gamybos įmonės sandėliavimo procesų tobulinimo teorinį modelį, bei
parenkant tolimesnio tyrimo metodiką;
3. Įvertinti UAB ,,Doleta“ sandėliavimo procesus ir identifikuoti tobulinimo galimybes;
4. Pateikti UAB ,,Doleta“ sandėliavimo procesų tobulinimo sprendimus.
Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizės, duomenų sisteminimo, palyginimo
metodai, struktūrizuotas interviu, ekspertinis vertinimas.
Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas ir 3 skyriai, išvados ir rekomendacijos, naudotos
literatūros sąrašas, priedai (lentelės, anketos ir pan.). Darbo apimtis – 84 puslapiai, jame yra 14
lentelių ir 47 paveikslai. Bibliografinį aprašą sudaro 71 šaltinis. Darbo pabaigoje pateikti 3 priedai.
Pranešimas tema „Gamybos įmonės sandėliavimo procesų tobulinimo modelis“ buvo
skaitytas studentų mokslinėje konferencijoje „Jaunasis mokslininkas 2020“ 2020 m. balandžio 23-
24 d.
-
8
1. GAMYBOS ĮMONIŲ SANDĖLIAVIMO PROCESŲ
TOBULINIMO PROBLEMOS PAGRINDIMAS
Nagrinėjant sandėliavimo logistikos sampratą, ją tikslinga analizuoti pilnos logistikos
sistemos sudėtyje. Sandėliavimo logistika yra svarbus daugelio gamybinių organizacijų bendros
logistikos sistemos elementas aktyviai dalyvaujantis tiekimo, gamybos ir realizavimo logistikos
procesuose. Įmonės susiduria su sandėliavimo procesų tobulinimo poreikiu.
1.1. Sandėliavimo logistikos samprata
Šiuolaikinėmis sąlygomis logistikos naudojimas atsargų valdymui leidžia įmonėms
pasiekti konkurencinių pranašumų rinkoje. Taip yra dėl nuolat augančios gamintojų ir tarpininkų
tiesioginės konkurencijos, sudėtingų gamybos ir galutinės produkcijos pardavimo procesų,
didėjančio gaminamų prekių asortimento, turinčių specifinių ir individualių savybių kiekvienam
konkrečiam vartotojui. Didėjant gaminamų prekių, su skirtingomis specifikacijomis kiekiui, didėja
ir materialinių išteklių poreikis jų gamybai (Grinko, 2019).
K.B. Ackerman (2013) nurodo, kad tinkamai organizuojama sandėliavimo logistika lemia
ne tik visos įmonės logistikos sistemos funkcionalumą, bet ir jos funkcionavimo kaštus. Panašią
nuomonę išsako ir D. E. Mulcahy, J. Sydow (2008), akcentuojama, kad sandėliavimo logistikos
gerinimas ir efektyvus panaudojimas kuriant pridėtinę vertę leidžia sumažinti galutinę gaminamos
produkcijos kainą, sukurti pridėtinę vertę užtikrinant tiekimą klientams pagal poreikius. V. V.
Borisova, K. G. Gordei (2013) pabrėžia, kad logistikos sistemoje labai svarbu užtikrinti
informacijos srautą aptarnaujantį įmonės komercinę, finansinę ir paslaugų teikimo veiklą. Šiame
procese svarbus vaidmuo tenka sandėliavimo logistikai, kurioje informacinis srautas susietas su
materialiniais, finansiniais ir paslaugų informaciniais srautais. Tinkamai organizuojama
sandėliavimo logistika leidžia padidinti gamybos efektyvumą, sumažinti atsargų apimtis, užtikrinti
efektyvesnį produkcijos realizavimą per nuolatinį likučių monitoringą. Vertinant sandėliavimo
logistikos bendroje gamybinės įmonės logistikos sistemoje ir veiklos efektyvumo užtikrinime
minima, kad tinkamai organizuojant sandėliavimo procesą, užtikrinant informacinį palaikymą realiu
laiku, sukuriamos prielaidos efektyviam atsargų ir pagamintos produkcijos paskirstymo ir
realizavimo valdymui, kas yra labai svarbu daugeliui gamybinių įmonių.
K.MacDonald, J.Binns (2016) teigia, kad šiuolaikinei sandėliavimo logistikai skiriama vis
daugiau papildomų funkcijų susijusių su gamybinių įmonių veiklos efektyvumo užtikrinimu, tai
lemia požiūrio į sandėliavimo logistiką ir pačios šio termino sampratos pokyčius.
-
9
V. V. Borisova, K. G. Gordei (2013) nuomone, šiuo metu sandėlių, kaip saugojimo vietų,
samprata patyrė radikalius pokyčius: reikalinga pagreitinta sandėlio atsargų apyvarta, greitas
užsakymų atlikimas, išplėstinis sandėliavimo paslaugų spektras. H.Mitchel (2019) pažymi, kad
daugelis šiuolaikinių sandėlių teikia vidiniams ir išoriniams klientams pilną paslaugų paketą –
pradedant pateikiamų užsakymų apdorojimu (komplektavimu) ir baigiant produkcijos tiekimu/
pristatymu nurodytu adresu užsakovui reikiamu laiku. Sandėliavimo logistikos funkcijos apima
atsargų valdymą, prekių paruošimą pardavimui, jų kokybės ir kiekio patikrinimą, komplektavimą,
paruošimą transportavimui, transportavimo - ekspedijavimo paslaugas, dokumentų forminimą ir
konsultavimą dokumentų forminimo klausimais. Įvertinant tai, galima teigti, kad sandėliavimo
logistika yra daugiau nei tik žaliavų ir pagamintos produkcijos saugojimas. Mokslinėje literatūroje
aptinkami tokie sandėliavimo logistikos sampratos apibrėžimai:
1 lentelė. Sandėliavimo logistikos sampratos apibrėžimai (sudaryta remiantis Mitchel, 2019;
MacDonald, Binns, 2016; Hompel, Schmidt, 2006 ir kt.)
Autorius Samprata
H.Mitchel (2019)
Sandėliavimo logistika - tai materialinių išteklių judėjimo sandėlio komplekso teritorijoje
valdymas. Sandėliavimo logistikos sąvoka apima tokias sąvokas ir kryptis kaip:
Sandėlio sąvoka. Sandėlių tipai ir funkcijos;
Įmonės sandėlių išdėstymo ir plėtros metodai;
Sandėliavimo procesų technologinis aprūpinimas;
Sandėliavimo procesų gerinimas ir standartizacija;
Įmonės poreikių įvertinimas atsižvelgiant į sandėliavimo patalpų sudėtį ir dydį bei technologines zonas;
Darbo organizavimas sandėlyje;
В. Карманов, Б.
Соловьёв, В.Щеколдин
(2019)
Sandėliavimo logistika – tai tiekimo grandinė, jos modeliavimas.
M. Hompel, T. Schmidt
(2006)
Sandėliavimo logistika – tai visų rūšių atsargų ir jų judėjimo valdymo technologija.
Įmonės sandėliavimo logistika yra gamybinės įmonės gamybos proceso dalis, kurio
efektyvumas tampriai susijęs su bendru gamybos efektyvumu.
K.MacDonald, J.Binns
(2016)
Sandėliavimo logistika - atsargų valdymo technika apimanti jų optimalų sandėliavimą,
apskaitą ir paskirstymą. Šiandiena Sandėliavimo logistikai priskiriamos įvairios
papildomos funkcijos, tokios kaip komplektavimas, paruošimas transportavimui ir kt.
Apibendrinant galima teigti, kad sandėliavimo logistika tai procesų ir operacijų
kompleksas vykdomas sandėlyje (-iuose). Pagrindinis sandėliavimo logistikos tikslas efektyvios
sandėliavimo sistemos sukūrimas, kuri būtų nepriklausoma nuo atsargų rūšies, termino,
pakrovimo/iškrovimo tipo, transportavimo (Ackerman, 2013).
Apibendrinant, sandėliavimo logistika - tai procesų ir operacijų kompleksas, vykdomas
sandėlyje (-iuose), kurio pagrindinis tikslas efektyvios sandėliavimo sistemos sukūrimas. Tinkamai
organizuojama sandėliavimo logistika lemia ne tik visos įmonės logistikos sistemos bet ir
gamybinės bei kitų veiklų rezultatus. Dėl to svarbu užtikrinti, kad sandėliavimo procesai įmonėje
būtų efektyvūs.
-
10
1.2. Sandėliavimo procesai gamybinių įmonių veikloje ir jų tobulinimo
svarba
Sandėliavimo procesų aktualumas lemia jų tobulinimo poreikį. Remiantis J.J. Coyle et al.
(2012), sandėliavimo procesas - tai veikla susijusi su visų tipų (žaliavų/komponentų, pagamintos
produkcijos ir t.t.) atsargų surinkimu ir laikinu saugojimu iki pareikalavimo. Šiuolaikinė
sandėliavimo proceso samprata taip pat apima ir kitų susijusių funkcijų atlikimą. Pagrindinės jų -
vidinių ir išorinių klientų poreikių tenkinimas, apimantis žaliavų/komponentų ar pagamintos
produkcijos užsakymų komplektavimą ir paruošimą transportavimui; taip pat tiekimo
organizavimas. Šiuolaikinėje sandėliavimo logistikoje vis didesnė svarba teikiama informaciniam
palaikymui sudarančiam informacijos apie sandėlyje turimas atsargas ir vykstančius procesus
teikimą realiu laiku (Gwynne, 2017). Plečiantis sandėliavimo logistikos atliekamų funkcijų
apimtims, didėja ir atliekamų darbų apimtys, tai reikalauja didesnių darbo jėgos ir laiko sąnaudų.
Dėl šios priežasties įmonės siekia standartizuoti ir optimizuoti sandėliavimo logistiką užtikrinant
optimaliausią jos procesų atlikimą.
Sandėliavimo logistikoje svarbus vaidmuo tenka sandėliui. Sandėlis yra speciali patalpa, taip
pat logistinis kompleksas, skirtas materialinių vertybių saugojimui ir sandėliavimo paslaugų
teikimui. Logistikoje sandėlis atlieka akumuliavimo (surinkimo, koncentracijos, kaupimo) funkciją,
kurią sudaro rezervų, materialinių išteklių kaupimas siekiant užtikrinti nenutrūkstamą įmonės veiklą
(Пономарёв, 2016). Nuo tinkamai organizuojamo, efektyvaus sandėlio darbo priklauso gamybinės
ir kitų įmonės veiklų rezultatai. M. Straka (2019) nurodo, kad sudėtingas didelių gamybinių įmonių
sandėliavimo logistikos organizavimas - iššūkiai ir problemos, kurios turi būti sprendžiamos
siekiant veiklos efektyvumo. Efektyvumas, šiame kontekste, suvokiamas kaip veikla lydima
minimaliais nuostoliais (materialiniais, finansiniais, laiko). Siekiant gamybinės įmonės
sandėliavimo logistikos efektyvumo didinimo turėtų būti analizuojami sandėliavimo procesai,
nustatomos pagrindinės jų problemos, ieškomi sandėliavimo procesų tobulinimo sprendimai.
Mokslinėje literatūroje ieškoma sprendimų, kaip tobulinti sandėliavimo procesus. V.
Sherbakova-Slyusarenko (2013) pažymi, kad šiuolaikinėje sandėliavimo logistikoje susiformavo
praktika, kuomet yra suprojektuojamas optimalus technologinis sandėliavimo procesas, kurio
centrinė ašis yra sandėlių duomenų bazė, į kurią patenka informacija apie į sandėlį priimamas
žaliavas, komponentus, produkciją (įeinantis procesas), fiksuojama informacija apie žaliavų,
komponentų, produkcijos likučius, informacija apdorojama išeinančio proceso, t.y. kai iš sandėlio
žaliavos, komponentai arba produkcija iškeliauja pagal tiekimo reikalavimą, atveju (1 pav.).
-
11
1 pav. Tipinis technologinis sandėliavimo procesas (Sherbakova-Slyusarenko, 2013, p. 127)
Kaip pažymi R. Ismail (2008), logistinis aptarnavimas turėtų būti orientuotas tiek į vidinius
(gamybos cechus), tiek į išorinius vartotojus (klientus, tiekėjus, partnerius). Modelis pabrėžia
informacijos valdymo svarbą, tad jis itin svarbus įmonėse, kurių sandėliuose saugoma daug
skirtingo tipo žaliavų, komponentų, produkcijos, nuolat vyksta įeinantys ir išeinantys procesai ir
svarbi tiksli dokumentacija bei tiksli informacija.
Analizuojant sandėliavimo procesus gamybinių įmonių veikloje svarbus M.A. Erkin
(2016) požiūris, grindžiamas tuo, kad sandėliavimo logistiką sudaro atskirų, tarpusavyje susijusių ir
vienas kitą veikiančių procesų visuma (2 pav.).
Duomenų bazė
2.1.Žaliavų/ko
mponentų,
produkcijos
identifikacija
1.10
Inventoriza-
cija, likučių
identifika-
vimas
2.5.Įpakavimas
ir markiravimas
2.3.Komplekta-
cijos lapo
sudarymas
2.4.Užsakymo
komplektavimas
2.Išeinantis
procesas:
Tiekimo
reikalavimo
gavimas
1.9.Žaliavų/
komponentų,
produkcijos
saugojimas
2.6. Pakrovimo
dokumentų
apiforminimas
2.8. Žaliavų/
komponentų,
produkcijos
tiekimo žymėjimas
apskaitoje, likučių
identifikavimas
2.7.
Užsakymo
pakrovimas
1.5.2.Žaliavų/
komponentų,
produkcijos
priėmimas pagal
kokybę
1.7.1.
Komercinio
akto sudarymas
1.6. Yra
neatitiki
mai?
1.7.2.
Dokumen-
tacijos
pildymas
1.8.Žaliavų/kom
ponentų,
produkcijos
sandėliavimas
atm skirtose
vietose
saugojimui
1.3.Kiekio
patikrinimas
1.5.1.Pažymė-
jimas
transporto
važtaraščiuose
1.4.Yra
neatitikimai?
1.2.Iškro-
vimas
Nėra
1.1.Lydinčios
dokumentacijos
patikrinimas
1.Įeinantis procesas:
Sandėlio paruošimas
žaliavų/komponentų,
produkcijos priėmimui
Yra
Nėra
Yra
2.2.Likučių
sutikrinimas
-
12
2 pav. Gamybinės įmonės sandėliavimo procesų modelis (adaptuotas pagal Erkin, 2016, p. 63)
M.A. Erkin (2016) sukūrė teorinį sandėliavimo procesų modelį, kuriame apjungiamas
sandėlio, tiekimo ir pardavimų tarnybų darbas. 2 paveiksle pateikiamas pagal gamybos įmonės
veiklos specifiką adaptuotas sandėliavimo procesų modelis susideda iš 11-os pagrindinių procesų.
Gamybinės įmonės technologinis sandėliavimo procesas gali būti formuojamas ar
tobulinamas taikant specialias koncepcijas ir metodus, kurių pagrindiniai - Material Requirement
Planning (toliau MRP), Manufacturing Resource Planning (toliau MRPII) ir Enterprise Resource
Planning (toliau ERP) (Popovskaya, Moon, 2019, p.57). Šis modelis akcentuoja bendradarbiavimo
tarp tiekimo tarnybos ir pardavimų tarnybos svarbą, jis pabrėžia mažiau kompleksinius
sandėliavimo procesus negu 1.1 paveiksle pateiktas modelis, tad tinkamas mažesniuose, mažiau
kompleksinių procedūrų vykdančiuose sandėliuose.
Įvardintos koncepcijos ir metodai apima sprendimų ir procesų visumą, kuriais siekiama
sukurti tinkamai veikiantį, gamybinės įmonės poreikius tenkinantį sandėliavimo procesą užtikrinant
jo integraciją į bendrą logistikos sistemą, nustatant orientaciją į gamybos poreikius. Tokiai
nuomonei pritaria ir O.L. Golubeva (2017) pabrėždama, kad optimalūs sandėliavimo procesai
sukuriami tuomet, jei jie yra integruojami į įmonės logistikos sistemą, susiejant juos su gamybos,
administracijos ir kitų padalinių veikla ir keliamais poreikiais. Kiti autoriai, C. Ward (2018), R.
Ismail (2008), R. Gwynne (2017) laikosi nuomonės, kad optimalus sandėliavimo procesas
užtikrinamas įgyvendinant tobulinimo sprendimus atskiruose procesuose: sandėliuojamo krovinio
TIEKIMO
TARNYBA
Sandėliavimo procesų sistema
10. Sandėlio informacinis aptarnavimas
8. Atskirų gaminių surinkimas ir pristatymas
11. Klientų aptarnavimo užtikrinimas
7. Pagamintos produkcijos transportavimas ir ekspedicija
9. Užsakymų įgyvendinimo kontrolė
4. Transportavimas sandėlio viduje
2. Tiekimo kontrolė
5. Žaliavų/komponentų sandėliavimas ir saugojimas
1.Aprūpinimas žaliavomis/komponentais
6. Gamybos užsakymų komplektavimas
3. Žaliavų/komponentų iškrovimas ir priėmimas
PARDAVIMŲ
TARNYBA
-
13
vienetas; sandėliavimo rūšis; sandėlio aptarnavimo įranga; komplektavimo sistema; krovinių
judėjimo valdymas; informacijos apdorojimas; sandėlio infrastruktūra - jos pritaikymas
sandėliavimo procesų užtikrinimui. Remiantis šiais autoriais, tinkamai suprojektuotas technologinis
sandėliavimo procesas turi pasižymėti tinkamu operacijų atlikimo greičiu, užtikrinti tinkamą žaliavų
ir pagamintos produkcijos saugojimą, išlaidų ekonomiją, aukštą logistinio aptarnavimo lygį, turi
būti ir valdoma informacija aktuali tinkamam įeinančių ir išeinančių procesų valdymui. Svarbu, kad
gamybos įmonėje būtų užtikrinti optimalūs, efektyvūs sandėliavimo procesai. Siekiant to, prireikia
tobulinti gamybos įmonių sandėliavimo procesus. Įmonės veiklos tobulinimas - tai visuma metodų
ir sprendimų, kurie suteikia galimybę padidinti sandėlio ir visos įmonės veiklos efektyvumą.
Tobulinimo poreikį formuoja siekiai didinti įmonės, atskirų jos padalinių ir skyrių veiklos
efektyvumą, spręsti įvairias problemas, užtikrinti darbuotojų darbo našumą, geresnes darbo sąlygas
ir kt. priežastis (Klose, 2012). Dėl to siekiant rasti sprendimus, kaip tobulinti gamybos įmonių
sandėliavimo procesus, svarbu sprendimus priimti remiantis racionaliu procesu, vadovautis tam
tikru sandėliavimo procesų tobulinimo modeliu, kurio parengimui reikalinga teorinė analizė.
-
14
2. GAMYBOS ĮMONĖS SANDĖLIAVIMO PROCESŲ
TOBULINIMO MODELIO TEORINIAI IR METODINIAI
ASPEKTAI
Įmonės veiklos tobulinimas - tai visuma metodų ir sprendimų, kurie suteikia galimybę
padidinti sandėlio ir visos įmonės veiklos efektyvumą. Tobulinimo poreikį formuoja siekiai didinti
įmonės bei atskirų jos padalinių ir skyrių veiklos efektyvumą, spręsti įvairias problemas, užtikrinti
darbuotojų darbo našumą, geresnes darbo sąlygas ir kt. priežastis (Klose, 2012).
2.1. Organizaciniai sandėliavimo procesų tobulinimo sprendimai
Daugelis gamybinių įmonių organizuodamos savo veiklą, pagrindinį dėmesį skiria
gamybinėms operacijoms, siekia jas optimizuoti, didinti efektyvumą. Sandėliavimo procesams
dažnai skiriama nepakankamai dėmesio, neįvertinamas jų poveikis gamybos efektyvumui,
neatsižvelgiama į laiko ir finansinius nuostolius, kurie patiriami dėl netinkamai organizuojamų
sandėliavimo procesų. Netinkamai organizuojami sandėliavimo procesai gali lemti žaliavų tiekimo
sutrikimus, dideles retai naudojamų žaliavų ir įvairių likučių atsargas bei eilę kitokių problemų
susijusių su sandėliavimo logistika ir mažinančių gamybinio proceso bei visos įmonės veiklos
efektyvumą (Fleischmann, Klose, 2012; Straka, 2019). Sandėliavimo procesų problema ypatingai
tampa aktuali didinant veiklos apimtis, su tuo, savo laiku, susidūrė tokios tarptautinės kompanijos
kaip IKEA (žaliavų ir komponentų tiekimo sutrikimai, neefektyvus atsargų valdymas, sparčiai
augantys sandėliavimo kaštai ir t.t.), Toyota (prastovos dėl detalių tiekimo sutrikimo, augantys
detalių likučiai sandėliuose ir t.t.), Nokian Tyres (brangus žaliavų atsargų sandėliavimas, augantys
nepaskirstytos produkcijos sandėliavimo kaštai), kurios siekdamos didinti gamybinės veiklos
efektyvumą vykdė organizacinių sandėliavimo procesų tobulinimą. Paminėtų ir kitų įmonių patirtis
rodo, kad net ir atskiri sprendimai leidžia pasiekti labai gerų rezultatų.
K.MacDonald, J.Binns (2016) nurodo, kad tobulinant ir vystant sandėliavimo technologijas
turėtų būti vykdomas sandėliavimo procesų gerinimas įvertinant sandėlio ir gamybinės veiklos
specifiką, taip pat sandėliuojamas žaliavas, pagamintos produkcijos sandėliavimo ir realizavimo
specifiką.
Organizuojant ir tobulinat technologinį sandėliavimo procesą gamybinėje įmonėje, galimas
sprendimas, jo organizavimas taikant MRP koncepciją.
MRP (angl. Material Requirement Planning) – tai metodologija, grindžiama žaliavų ir
komponentų poreikio planavimu pagal kalendorinį gamybos planą. Planavimo procesas apima tam
-
15
tikrą laikotarpį (Ailawadi, Singh, 2011). Naudojant MRP sandėliavimo procesas susiejamas su
gamybos procesu užtikrinant gamybinių poreikių patenkinimą. Pagrindiniai MRP tikslai yra šie:
užtikrinti tam tikrą kiekį medžiagų, komponentų reikalingų gamyboje tam tikru laiku; sumažinti
materialinių ir kitų atsargų kiekį sandėliuose; nebaigtos gamybos apimčių sumažinimas; gamybos,
realizavimo ir tiekimo planavimas; gamybos, realizavimo ir tiekimo koordinavimas (Babaeva, 201).
Svarbu paminėti, kad organizuojant sandėliavimo procesą pagal MRP koncepciją,
įvardintų tikslų siekiama vienu metu. Gamybinėms įmonėms MRP koncepcijos taikymas leidžia
sumažinti nuostolius susijusius su sandėliuose saugomomis atsargomis.
Realizuojant MRP sprendimus svarbi BOM (Bill Of Material) specifikacija - gaminio
struktūros aprašymas, kuriame pateikiamos žaliavos ir komponentai reikalingi pagaminti gaminiui.
Taip pat specifikacijoje pateikiamas gaminio gamybos proceso ir žaliavų bei komponentų
naudojimo planas, atliekamų operacijų seka. Pagal BOM galima tiksliai apskaičiuoti reikiamą
žaliavų ir komponentų kiekį, nustatyti jų panaudojimo gamyboje laikotarpį (Autry, et al., 2013).
MRP veikia pagal tam tikrą loginę schemą, algoritmą, kuris leidžia standartizuoti
sandėliavimo procesą gamybinėje įmonėje eliminuojant užsakymų klaidas, užtikrinant optimalų
kiekvienos operacijos aprūpinimą reikiamomis žaliavomis ir komponentais (Autry et al., 2013).
MRP susieja sandėlio darbą su paklausa ir turimais gamybos užsakymais, pagal tai apibrėžiama
žaliavų ir komponentų paklausa, nustatomas reikalingas atsargų kiekis ir organizuojami pirkimai
(Ailawadi, Singh, 2011) (3 pav.).
3 pav. MRP sistemos įeinantys duomenys ir rezultatai (Верниковo, 2007)
MRP sistema
Įeinantys duomenys:
Gamybos programa
Reikiamų medžiagų
aprašymas ir jų kiekio
apskaičiavimas
Galutinio gaminio
sudedamųjų dalių
aprašymas
Gaminių kiekio planavimas Žaliavų ir komponentų užsakymų planas
Pakeitimai užsakymų planui
Atlikimo ataskaita
Rizikos identifikavimas
Prognozių parengimas
Įeinančios informacijos apdorojimas
-
16
MRP funkcionavimas grindžiamas įeinančios informacijos analize, remiantis ja atliekamas
sandėliavimo proceso organizavimas pradedant žaliavų ir komponentų pirkimu ir baigiant jų
išdėstymu sandėlyje atsižvelgiant į panaudojimo laiką ir kiekius. Dėl šios priežasties MRP
sistemoje pirminiai duomenys tiesiogiai lemia gaunamą rezultatą, t.y. užtikrina sklandų
sandėliavimo procesą (Mitchel, 2019).
S.Popovskaya, D.E. Moon (2019), išskiria tokias bazines pozicijas, kurios turėtų būti
užtikrintos taikant MRP:
Gamybinė veikla aprašoma kaip tarpusavyje susijusių užsakymų srautas;
Atliekant užsakymus įvertinami išteklių apribojimai;
Užtikrinama gamybos ciklų ir atsargų minimizacija;
Tiekimo ir gamybos užsakymai formuojami remiantis realizacijos ir gamybiniais
grafikais;
Užsakymų srautai susiejami su ekonominiais rodikliais;
Užsakymai atliekami tuomet, kai jie yra reikalingi užsakovui.
MRP modelis yra tinkamas tose gamybos įmonėse, kuriose gamyba vyksta nuosekliai, be
didesnių svyravimų, paklausa yra pastovi. Pagal šį modelį tiekimas vykdomas pagal planus, žaliavų
tiekimas į sandėlius vykdomas pagal prognozes. Jeigu gamybos įmonės gamybiniai procesai vyksta
su didesniais laiko tarpais, pagal pareikalavimą, MRP modelio taikymas gali lemti per didelių
žaliavų atsargų sukaupimą.
Apibendrinant galima teigti, kad MRP sistema optimizuoja gamybai reikalingų žaliavų ir
komponentų tiekimą ir sandėliavimą, leidžia optimizuoti sandėliavimo procesą, sumažina gamybos
veiklos kaštus bei padidina jos efektyvumą tuo atveju, kai gamybos įmonėje gamyba vyksta
nuosekliai, nenutrūkstamai, be didesnių paklausos svyravimų.
Gamybinės įmonės sandėliavimo procese svarbus vaidmuo tenka gamybinių išteklių
planavimui. MRPII (Gamybos išteklių planavimas) yra metodika, kuria siekiama efektyviai
valdyti visus gamybos įmonės išteklius. Gamybinėms įmonės MRPII suteikia galimybę organizuoti
tikslų užsakymų atlikimui reikalingų žaliavų ir komponentų planavimą ir organizuoti savalaikį jų
tiekimą. MRPII dėka įmonė gali atlikti tikslų finansinių išteklių planavimą ir savo galimybių
modeliavimą (Popovskaya, Moon, 2019, p.58).
MRP II standartas atskirų procedūrų sferas padalina į du skirtingus lygmenis: opcionalinį ir
būtiną. MRP II veikimo principų pagrindas - planų hierarchija. Tai reiškia, kad planas, hierarchinėje
grandinėje esantis aukščiau, tiekia pirminius duomenis, numatomus rodiklius ir apribojimus
planams esantiems žemesniame hierarchiniame lygmenyje. MRP II numato galimybę susieti
atskirus planus tarpusavyje (Novikov, Skvirya, 2013).
-
17
MRP ir MRP II užtikrina sandėliavimo logistikos ir gamybos procesų integraciją, susieja ją
su momentine produkcijos paklausa rinkoje ir turimais gamybiniais užsakymais apibrėžtame
laikotarpyje. Siekiant užtikrinti dar glaudesnę integraciją gamybinės įmonės veikloje gali būti
taikoma ERP (Enterprise Resource Planning – įmonės išteklių planavimas) – strategija grindžiama
gamybos ir operacijų, žmogiškųjų išteklių, finansinės vadybos ir aktyvų valdymo integracija. ERP
numato nuolatinį balansavimą ir įmonės išteklių valdymo gerinimą naudojant specialų integruotą
programinės įrangos paketą, kurio pagalba formuojamas bendras duomenų ir procesų modelis
visose gamybinės įmonės veiklos sferose (Popovskaya, Moon, 2019, p.58).
JIT (angl. Just-in-time - ,,tiksliai laiku“) - vidutinėms ir didelėms gamybinėms
įmonėms, vykdančioms savo veiklą užsakymų principu, ekonomiškai nėra naudinga sandėliuoti
žaliavų ir komponentų įvairovę, ekonomiškiau organizuoti tiekimą pagal konkrečius užsakymus.
Tam gali būti efektyviai panaudojama JIT logistikos koncepcija numatanti žaliavų ir komponentų
tiekimą pagal poreikį reikiamu laiku (Hirano, 2019).
JIT taikymas numato glaudžių ryšių su tiekėjais kūrimą. Žaliavų ir komponentų tiekimas
organizuojamas nedideliais kiekiais, kurie nustatomi pagal konkrečius vykdomus gamybinius
užsakymus. Tinkamai organizuojama JIT sistema leidžia užtikrinti kai kurių žaliavų tiekimą tiesiai į
gamybinius cechus taip išvengiant papildomo sandėliavimo, vidinės logistikos kaštų (Ackerman,
2013). Kai kuriose gamybinėse įmonėse JIT yra orientuojama į konkrečios darbo vietos aprūpinimą
visomis reikiamomis žaliavomis ir komponentais. Tokiu atveju į cechus yra tiekiamos ne žaliavos, o
žaliavų ir komponentų komplektai reikalingi tam tikram kiekiui gaminių pagaminti per atitinkamą
laikotarpį. Šie komplektai sukomplektuojami sandėlyje pagal gaunamą informaciją. Tokiu būdu
gamybos darbuotojams suteikiama galimybė susikoncentruoti ties gamybine veikla, negaištama
laiko reikiamų žaliavų komplektavimui ir pristatymui iki darbo vietos (Hirano, 2019).
Taigi JIT sistema lyginant su MRP sistema labiau tinkama įmonėms, kuriose gamyba
vykdoma pagal reikalavimą, jos apimtys svyruoja ir žaliavų tiekimas reikalingas pagal poreikį. JIT
sistema grindžiama didesniu lankstumu reaguojant į gamybos poreikius.
ABC metodas. Gamybinės įmonės dažnai susiduria su sandėlio rentabilumo problemomis,
kurių sprendimui gali būti naudojamas ABC metodas. Sandėliavimo logistikoje ABC metodas yra
taikomas siekiant įvairių tikslų, sumažinti atsargų apimtis, optimizuoti atsargų judėjimą sandėlyje,
optimizuoti atsargų panaudojimą. ABC metodo esmė - iš daugumos, vieno tipo objektų išskirti
reikšmingiausius, siekiamo tikslo atžvilgiu, ir sutelkti dėmesį ties jais. Sandėliavimo logistikoje
ABC metodas yra naudojamas užtikrinant atsargų būklės valdymą. Šiame procese atsargos
išskaidomos į tris grupes А, В ir С pagal tam tikrą algoritmą leidžiantį suskirstyti visas sandėlyje
esančias atsargas pagal jų vertę ir naudojimo dažnumą. A grupei priskiriamos atsargos, kurių
vieneto įsigijimas reikalauja didžiausių investicijų. Tai yra specifinė žaliavų ir komponentų grupė,
-
18
kuriai priskiriama ne tik pagal tiesioginę vertę, bet ir pristatymo ir/ar saugojimo sudėtingumą.
Dažniausiai tokių atsargų sandėlyje nėra daug, jų tiekimą tikslinga organizuoti pagal JIT principą,
t.y. pristatant kiekį, reikiamą konkrečiam užsakymui įgyvendinti. Atsižvelgiant į A grupės atsargų
specifiką įvertinama jų tiekimo trukmė, specialių saugojimo sąlygų sudarymas. Jei yra poreikis A
grupės atsargų, tiekimas organizuojamas iš anksto. B grupei priskiriamos atsargos, kurių įsigijimui
reikalingos vidutiniškos investicijos, lyginant su A grupe, joms reikia skirti mažiau dėmesio.
Sandėlyje palaikoma įprasta B grupės atsargų kontrolė. Dažniausiai tokių atsargų papildymas
sandėlyje nesudaro sunkumų (Silhavy, 2019).
C grupei priskiriamos žaliavos ir komponentai sudarantys didžiąją dalį atsargų, jų vertė
nėra didelė, nereikalingos specifinės sandėliavimo sąlygos. Sandėliuojami tam tikram laikotarpiui
skirti šių atsargų kiekiai, kurie papildomi periodiškai.
ABC metodo realizavimui E. P. Mazur, E.Yu. Chulanov, G.Yu. Chulanova (2014) siūlo
struktūrinį modelį, kuris gali būti adaptuojamas pagal gamybinės ar prekybinės įmonės veiklos
specifiką (4 pav.).
4 pav. Gamybinės įmonės sandėliavimo proceso gerinimo modelis taikant ABC metodą
Mazur, Chulanov, Chulanova (2014)
4 paveiksle pateikiamas gamybinės įmonės sandėliavimo proceso gerinimo modelis
orientuotas į gamybines įmones susiduriančias su augančių sandėliavimo kaštų problema.
Formuluojamas tikslas - atsargų kiekio ir jų judėjimo sandėlyje apimčių sumažinimas
įgyvendinamas atliekant ABC analizę, kurios metu nustatomos atsargų grupės, kuriose galima būtų
sumažinti sandėliavimo išlaidas. Tuomet nustatomi apribojimai atsargų valdymui ir sandėliavimui.
Svarbu paminėti, kad ABC metodas nepasiūlo sprendimų kaip užtikrinti gerinimą. Taigi šis modelis
svarbus tuomet, kai įmonės sandėliavimo veiklos kaštai yra per dideli ir būtina juos mažinti. Tokiu
atveju svarbu užtikinti kuo minimalesnius atsargų kiekius.
Sukuriamas optimalus sandėliavimo proceso
algoritmas užtikrinantis, kad šie apribojimai nebus
viršyti
Atsargų kiekio ir jų judėjimo sandėlyje apimčių sumažinimas
ABC analizė
Išlaidų tenkančių atsargų valdymui sumažinimas
nereikšmingose atsargų grupėse
Nustatomi apribojimai atsargų sandėliavimui
Nustatomi apribojimai atsargų valdymui
-
19
Apibendrinant atliktą organizacinių sandėliavimo procesų tobulinimo sprendimų analizę
galima teigti, kad priimami sprendimai turėtų būti orientuojami į standartizuoto, tinkamo
technologinio sandėliavimo proceso sukūrimą, kuris turėtų būti orientuotas į vidinius (gamybos
cechus) ir išorinius vartotojus (klientus, tiekėjus, partnerius). Gamybinės įmonės technologinis
sandėliavimo procesas gali būti formuojamas ar tobulinamas taikant specialias koncepcijas ir
metodus, kurių pagrindiniai MRP, MRPII, JIT, ABC. Aptariamų sandėliavimo organizavimo
koncepcijų ir metodų taikymas gamybinėje įmonėje turėtų būti derinimas su šiuolaikiniais
technologiniais sprendimais.
2.2. Technologiniai sandėliavimo procesų tobulinimo sprendimai
XXI a. sandėliavimo logistikoje pradėti taikyti kompleksiniai technologiniai sandėliavimo
sprendimai orientuoti į efektyvesnį sandėlių ploto išnaudojimą, darbo proceso automatizavimą bei
efektyvesnį atsargų apskaitos organizavimą. Bond (2013) pažymi, kad naujos sandėliavimo
technologijos ir kūrybiškas klasikinių sprendimų taikymas leidžia ne tik efektyviau išnaudoti
sandėlio pajėgumus, bet atsisakyti brutalaus fizinio darbo pakeičiant jį našiu mechanizuotu darbu.
Atlikus mokslinės literatūros analizę išskiriamos trys techninių sprendimų grupės, kurios
galėtų būti efektyviai taikomos, kad pasiekti gerų rezultatų didinant sandėliavimo efektyvumą ir
nereikalaujančios didelių investicijų:
Daugiaaukščių stelažų sistemų sprendimai: daugiaaukščiai metaliniai išardomi
stelažai; gravitaciniai stelažai; moduliniai stelažai smulkioms komplektuojančioms dalims
(Myerson, 2012; Lozhechnik, 2010);
Kėlimo - transportavimo techniniai sprendimai (ConstructorGroup, 2019);
Žaliavų ir komplektuojančių elementų rūšiavimo ir komplektavimo techniniai
sprendimai.
Gamybinėms įmonėms, gamybos procese naudojančioms įvairias žaliavas ir
komplektuojančius elementus, efektyvu gali būti daugiaaukščių stelažų sistemos leidžiančios
maksimaliai išnaudoti sandėlio plotą, vykdyti sistemingą sandėliavimą, kuriame kiekvienai pozicijai
priskiriama konkreti, pastovi vieta.
Daugiaaukščiai metaliniai surenkami stelažai – tai surenkamos 3 – 5 aukštų metalinės
konstrukcijos skirtos padidinti naudingą sandėliavimo plotą, vykdyti atsargų grupavimą ir rūšiavimą
(Ackerman, 2013). Daugelius šių stelažų pasižymi didele keliamąją galia (Myerson, 2012) (5 pav.).
-
20
5 pav. Daugiaaukščiai metaliniai surenkami stelažai (Myerson, 2012)
Metalinių stelažų naudą gamybinėms įmonėms analizavo Lozhechnik (2010), UAB ,,El
Terra“ atveju. Įmonė disponuoja 1000 m² sandėliais, kuriuose saugojama pagaminta produkcija
(sultys, gira ir kt. gėrimai), kuri pakuojama Euro paletėmis. Sandėlio aukštis sudaro 5 metrus, ilgis
50 metrų (6 pav.).
6 pav. Pagamintos produkcijos išdėstymas UAB ,,El Terra“ sandėlyje (Lozhechnik,
2010, p.23)
Tame pačiame sandėlyje yra sandėliuojamos tuščios paletės. Siekiant efektyviau išnaudoti
sandėlio plotą, dalis palečių su pagaminta produkcija sandėliuojama keliais aukštais nenaudojant
stelažų ir specialių perdangų.
Lozhechnik (2010) atlikto tyrimo metu nustatė, kad dėl tokio sandėliavimo, dalis
produkcijos praranda savo prekinę išvaizdą, jos pakuotės yra pažeidžiamos. Tokia produkcija
-
21
priskiriama prie nelikvidžios, ji atrenkama ir sandėliuojama atskiroje zonoje, siekiant ją realizuoti
žemesne kaina. Šiam autoriui apskaičiavus efektyviai išnaudojamo sandėlio ploto koeficientą
nustatyta, kad efektyviai yra išnaudojama tik 29 proc. sandėlio ploto. Įrengus standartinius 3 aukštų
stelažus, visa pagaminta produkcija galėtų būti patalpinama 460 m² įvertinant tai, kad 150 m² ploto
būtų skiriam produkcijos komplektavimui ir paruošimui transportuoti. Tokiu būdu būtų atlaisvinta
beveik pusė sandėlio ploto (7 pav.).
7 pav. UAB ,,El Terra“ sandėlio rekonstrukcijos schema panaudojant 3 aukštų stelažus
(Lozhechnik, 2010, p.24)
Stelažų panaudojimas sandėliavimo procese leidžia du ir daugiau karto padidinti naudingą
sandėlio plotą, taip pat 50 proc. ir daugiau sumažinti sandėliavimo kaštus, ypatingai jei sandėlis yra
nuomojamas.
M. Straka (2019) mini, kad dar didesnis sandėliavimo proceso efektyvumas gali būti
pasiekas naudojant taip vadinamus gravitacinius stelažus. Gravitacinis stelažas - tai rėminės
konstrukcijos stelažai turintys specialias bėgelių sistemas su nuolydžiu (4 proc.) į vieną stelažo pusę
(Mulcahy, Sydow, 2008). Ši sistema užtikrina Euro palečių ar dėžių judėjimą veikiant gravitacinei
jėgai (8 pav.).
-
22
8 pav. Gravitacinio stelažo konstrukcija (Warehouse service, 2019)
Gravitacinio stelažo naudojimas paspartina pakrovimo procesą, nes vienoje pusėje pakrauta
paletė, veikiama gravitacijos jėgos ir kreipiančiųjų guolių, ,,nurieda“ į kitą pusę (9 pav.).
9 pav. Gravitacinio stelažo veikimo principas (Warehouse service, 2019)
Naudojant gravitacinius stelažus, turi būti paisoma nustatytų taisyklių. Pakrovimas
vykdomas tik iš tam skirtos pusės naudojant keltuvą. Analogiškai atliekami iškrovimo darbai.
Gravitaciniai stelažai aptarnaujami pagal ,,FIFO“ (pirmas įėjo ir pirmas išėjo) arba ,,LIFO“
(paskutinis įėjo ir pirmas išėjo) principus. Pirmuoju atveju padėklas patalpintas ,,kanale“ pirmas yra
iškraunamas pirmas, kas yra svarbu dirbant su produkcija turinčia ribotą galiojimo laiką. Iškrovus
pirmą Euro paletę, visos stelažo kanale esančios paletės pajuda per vieną vietą į iškrovimo pusę.
Antruoju atveju paletė, pastatyta į stelažo kanalą paskutinė, iškraunama pirma, tačiau per įkrovimo
vietą galima iškrauti tik vieną paletę (Straka, 2019).
K.MacDonald, J.Binns (2016) ir kt. autoriai vieningai sutaria, kad gravitaciniai stelažai yra
efektyvus sprendimas sandėliams, kuriuose aukšta žaliavų ir prekių apyvarta. Šių stelažų
-
23
naudojimas leidžia ne tik efektyviai eksploatuoti visą sandėlio plotą, bet ir atskirti parkovimo bei
iškrovimo zonas vienu metu atlikti pakrovimo ir iškrovimo operacijas. Dėl jų efektyvumo
gravitacinius stelažus naudoja tokios tarptautinės kompanijos kaip Coca-Cola, Daimler-Chrysler,
Varta, Dyson, Bosch, Schwarzkopf, Canon ir kt. (Straka, 2019).
Gamybinėms įmonėms naudojančioms įvairius komponentus ir smulkias
komplektuojančias dalis, kurios užsakomos (importuojamos) tiesiogiai iš jų gamintojų, iššūkiu
tampa smulkių komponentų sandėliavimas ir atsargų apskaita (Hompel, Schmidt, 2006). Tam gali
būti efektyviai panaudojami specialūs moduliniai stelažai smulkioms komplektuojančioms dalims
(10 pav.).
10 pav. Moduliniai stelažai smulkioms komplektuojančioms dalims
H. Mitchel (2019) nagrinėjantis, smulkių komponentų sandėliavimo problematiką, nustatė,
kad modulinių stelažų naudojimas leidžia sumažinti 50 ir daugiau proc. tokių dalių komplektavimo
(paieškos sandėlyje) laiko sąnaudas, užtikrinti tikslią jų likučių apskaitą, išvengti komplektavimo
klaidų. Tokio tipo sandėliai plačiai naudojami automobilių, buitinės technikos ir kt. tarptautinių
kompanijų. Viena jų Toyota, kurios smulkių komponentų sandėlyje naudojami kelių aukštų
moduliniai stelažai (11 pav.).
Kiekvienas komponentas turi pastovią vietą ir patogiausią sandėliavimo būdą, BAR kodą,
kurio dėka galima nuotoliniu būdu sužinoti informaciją apie komponento atsargų likutį sandėlyje
bei sandėliavimo vietą.
-
24
11 pav. Toyota moduliniai stelažai smulkioms komplektuojančioms dalims
(ConstructorGroup, 2019)
Apibendrinant galima teigti, kad stelažų įrengimas gamybinės įmonės sandėlyje leidžia
efektyviai išnaudoti erdvę, sutrumpinti sandėlio operacijų laiką, tinkamai naudoti pakrovimo ir
iškrovimo įrangą vienu metu. Pažymėtina, kad sandėliavimo technika yra atskira sritis leidžianti
padidinti atskirų operacijų atlikimo efektyvumą ir patobulinti sandėliavimo procesą.
Kėlimo - transportavimo priemonių taikymas: kėlimo - transportavimo technika,
naudojama siekiant padidinti darbo našumą ir sunkių darbų atlikimui.
Priklausomai nuo atliekamų funkcijų kėlimo - transportavimo technika, skirstoma į tris
pagrindines grupes pateikiamas 12 paveiksle.
12 pav. Kėlimo - transportavimo technikos klasifikacija (sudaryta remiantis (Gwynne,
2017; Ismail, 2008)
Gervės
Pakrovimo – iškrovimo
mašinos
Elektriniai keltuvai
Rietuvai
Gravitaciniai įrenginiai
Keltuvai/krautuvai
Krautuvai
Kėlimo - transportavimo technika
Krovinių kėlimo
mašinos ir mechanizmai
Transportavimo mašinos
ir įrengimai
Krovininiai liftai
Konvejeriai
Krovininiai vežimėliai
Kranai
Užsakymų rinktuvai
-
25
Kranai yra specialios konstrukcijos mašinos, skirtos kroviniams vertikaliai ir horizontaliai
judėti. Pagal savo konstrukciją kranai yra suskirstyti į tiltinius, strėlinius, portalinius, sunkvežimių ir
krautuvų kranus. Kranai taip pat skiriasi savo keliamąja galia nuo 3 iki 45 tonų. Krovininiai liftai
naudojami kroviniams kelti ir nuleisti, jų keliamoji galia svyruoja nuo 150 kg iki 5 tonų. Kėlimo
gervės, taip pat elektriniai keltuvai naudojami kroviniams perkelti (Gwynne, 2017; Ackerman,
2013).
Transportavimo mašinas ir prietaisus sudaro konvejeriai, gravitacijos įtaisai, krovininiai
grindų vežimėliai, elektriniai traktoriai ir kitos mašinos. Konvejeriai naudojami gabenti vienetinius
ir birius krovinius, atlikti rūšiavimo ir komplektavimo darbus. Jie yra suskirstyti į juostinius,
plokštinius ir ritininius konvejerius. Gravitaciniai įtaisai yra naudojami kroviniams gabenti
išnaudojant jų pačių svorį. Krovininiai vežimėliai naudojami žaliavų/komplektuojančių detalių taip
pat pagamintos produkcijos gabenimui nedideliais atstumais. Jei gamybinės įmonės sandėlyje
atliekami žaliavų ar komponentų komplektavimo darbai, tuomet gali būti naudojami užsakymų
rinktuvai (Autry, et al., 2013).
Pakrovimo ir iškrovimo mašinos yra naudojamos mechanizuoti pakrovimo ir iškrovimo
procesus, užtikrinti vidinius logistikos procesus sandėlyje. Elektriniai krautuvai yra varomi iš
daugkartinio įkrovimo akumuliatorių ir yra skirti naudoti patalpose. Elektrinių šakinių krautuvų
keliamoji galia yra nuo 0,5 iki 5 tonų, krovinio kėlimo aukštis yra nuo 2 iki 6 m. Tokie keltuvai gali
aptarnauti daugiaaukščius stelažus. Jų keliamoji galia svyruoja nuo 3 iki 10 tonų, krovinio kėlimo
aukštis yra iki 8 m. (Ailawadi, Singh, 2011).
Remiantis C. W. Autry et al. (2013), kėlimo - transportavimo technika turėtų būti
parenkama ir komplektuojama atsižvelgiant į operacijas atliekamas sandėlyje, naudojamus stelažus,
žaliavų/komponentų bei pagamintos produkcijos pobūdį. H.Mitchel (2019) nurodo, kad
investavimas į kėlimo - transportavimo ar kitokią techniką turėtų būti pagrindžiamas skaičiavimais
kiek jos naudojimas leis padidinti darbo našumą, paspartinti atskirų operacijų atlikimą ir t.t.
Žaliavų ir komplektuojančių elementų rūšiavimo ir komplektavimo sprendimai: šioje
techninių sprendimų grupėje galima išskirti rūšiavimo – komplektavimo stalus ir mechanines ar
automatizuotas linijas (13 pav.). Pagrindinis rūšiavimo – komplektavimo operacijų uždavinys,
atsargų/komponentų grupavimas pagal tam tikrus kriterijus ar komplektavimas pagal konkretų
gamybinį užsakymą. Gaminant pagal užsakymą, gaminiai individualizuojami. Todėl sandėlio
darbuotojai atlieka žaliavų ir komponentų komplektavimą pagal konkretų gamybinį užsakymą
(Berdyak, 2018). Rūšiavimo – komplektavimo linija ar atskiri stalai (jei darbų apimtys nedidelės),
leidžia greitai ir kokybiškai atlikti rūšiavimo – komplektavimo procedūras pasiskirstant darbus.
Dideliuose sandėliuose tikslinga naudoti automatizuotą rūšiavimo konvejerį, kuris juda
-
26
automatiškai. Tokiose sistemose yra įrengtos specialios darbo vietos su brūkšninių kodų
skaitytuvais ir jutikliais, registruojančiais komponentų savybes.
13 pav. Rūšiavimo – komplektavimo linija (Berdyak, 2018)
Diegiant ar vystant šiuos sprendimus turėtų būti įvertinamas jų poreikis ir nauda.
K.MacDonald, J.Binns (2016) pažymi, kad rūšiavimo – komplektavimo sistemos leidžia nuo 30 iki
60 proc. padidinti darbo našumą, sumažinti laiko sąnaudas, išvengti papildomo darbuotojų
apmokymo. Nepaisant to, šios sistemos yra efektyvios esant didelėms ir nuolatinėms rūšiavimo –
komplektavimo darbų apimtims. Priešingu atveju jos sandėlyje nėra išnaudojamos, netinkamai
išdėsčius, apsunkina vidinę logistiką.
Atsargų sandėliavimo sprendimai: Rengiant sandėliavimo proceso algoritmą tikslinga
atsižvelgti į dažniausiai naudojamų žaliavų išdėstymo sandėlyje organizavimą. Šią problemą
akcentuoja įvairūs sandėliavimo logistikos teoretikai ir praktikai (Autry, et al., 2013). Problemos
esmę sudaro tai, kad kai kurios gamybinės įmonės savo veikloje naudoja didelius kiekius tam tikrų
žaliavų ir medžiagų. Neretai susidaro situacija, kuomet užsakomi dideli jų kiekiai, kuriuos
sandėliuojant susiduriama su ,,užkrovimo“ problema. Anot S. C. Ailawadi, P. R. Singh (2011),
,,užkrovimo“ problemos esmė – dėl tam tikrų priežasčių (vietos sandėlyje trūkumo, nenaudojamų
sandėliavimo technologijų ir t.t.), vienos atsargos užstatomos kitomis. Tai sutrikdo viso sandėlio
darbą ir sistemingą žaliavų tiekimą, nes tampa sudėtingiau surasti reikiamas atsargas, daugėja
atvejų, kuomet norint pasiekti reikiamas atsargas reikalinga jas atkrauti. Aptariama problema
aktuali gamybinėms įmonėms dirbančioms su sausa mediena ir jos ruošiniais, gobelenais, profiliais,
stiklo paketais ir t.t. Galimų šios problemos sprendimų paiešką atliko V. Sherbakova (2013), įvairių
įmonių sandėliavimo proceso analizė atskleidė, kad siekiant sandėliavimo proceso gerinimo būtina
-
27
tinkamai organizuoti stambiagabaritinių atsargų sandėliavimą užtikrinant tinkamą jų aptarnavimą
(pakrovimo/iškrovimo darbai, apskaita, komplektavimas ir t.t.), taip pat užkertant kelią kitų atsargų
užkrovimui. Vienas iš galimų sprendimų specialus sandėlis - stoginė su atviromis sienomis ir dengta
rampa (14 pav.).
14 pav. Sandėlis - stoginė stambių krovinių sandėliavimui su dengta rampa
(Sherbakova, 2013, p. 127)
Dengta rampa pritaikyta pakrovimui į automobilių (jei yra poreikis geležinkelio)
transportą. Organizuojant didelės apimties krovinių sandėliavimo darbus, V. Sherbakova (2013)
rekomenduoja taikyti rietuvės formavimo modelį. Šiuo atveju rietuvė formuojama iš krovinių,
keltuvu kraunant juos į aukštį ir į plotį (15 pav.).
15 pav. Rietuvės formavimas iš paketų ant Euro palečių (Sherbakova, 2013, p. 126)
-
28
Trijų aukštų rietuvės formavimas leidžia nenaudoti specialių stelažų užtikrinant efektyvų
sandėlio ploto išnaudojimą. Todėl gamybiniuose sandėliuose, kuriuose vyksta intensyvi žaliavų ir
pagamintos produkcijos apyvarta, K.MacDonald, J.Binns (2016) rekomenduoja įrengti kelias zonas,
t.y. vykdyti zonavimą:
Krovinių priėmimo ir išsiuntimo zona;
Konteinerių priėmimo ir išsiuntimo zona. Įrengiama tik tais atvejais, kai sandėlis
priima ar siunčia konteinerius;
Krovinių sandėliavimo ir saugojimo zona;
Žaliavų ir komponentų ir/ar pagamintos produkcijos komplektavimo zona.
Atskirų zonų įrengimas sandėlyje leidžia struktūrizuoti sandėliavimo procesą, užtikrinti
sklandų sandėliavimo operacijų vykdymą vienu metu, esant poreikiui pritraukiant papildomus darbo
jėgos ir technikos pajėgumus.
Apibendrinant galima teigti, kad tobulinant gamybinės įmonės sandėliavimo procesus
technologiniai sprendimai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant organizacinių sprendimų realizavimą.
Jų pagalba pasiekiamas efektyvesnis sandėlio ploto išnaudojimas, užtikrinamas greitesnis operacijų
atlikimas, mažinami sandėliavimo kaštai, pasiekiamas optimalus darbų organizavimas. Analizė
atskleidė, kad tikslingiausia taikyti kompleksinius techninius sandėliavimo sprendimus atsižvelgiant
į specifinius gamybinės įmonės sandėliavimo proceso ypatumus. Mokslinės literatūros analizė
atskleidė, kad efektyvūs technologiniai sandėliavimo sprendimai yra: daugiaaukščių stelažų
sistemų sprendimai (daugiaaukščiai metaliniai išardomi, gravitaciniai, moduliniai stelažai
smulkioms komplektuojančioms dalims); kėlimo - transportavimo techniniai sprendimai; žaliavų ir
komplektuojančių elementų rūšiavimo ir komplektavimo techniniai sprendimai. Atsargų
sandėliavimo sprendimams pagal poreikį taikomi ir krovinių rietuvių formavimo bei sandėlio
zonavimo sprendimai.
2.3. Sandėliavimo struktūros ir valdymo tobulinimo sprendimai
Konkurencija ir globalizacijos procesai lemia konkurencijos stiprėjimą, kuris skatina
įmones ne tik konkuruoti gaminių kokybe ir specifikacijomis, bet ir siekti bendro gamybos
efektyvumo, mažinti gamybos kaštus. Sandėliavimo logistika yra viena iš sričių, kurioje įdiegti
nauji sprendimai gali lemti gamybos, taip pat transportavimo efektyvumo didėjimą ir sudaryti
prielaidas gamybos kaštų mažinimui. Sandėliavimo logistikos procesų tobulinimo svarbą patvirtina
ir statistiniai duomenys. A. V. Selivanova (2018, p.107) nurodo, kad 43 proc. krovininių transporto
priemonių eksploatavimo laiko praleidžiama sandėlių terminaluose atliekant iškrovimo –
-
29
pakrovimo darbus bei laukiant aptarnavimo. Remiantis S.Wang et. (2016) sandėliavimo struktūros
ir valdymo tobulinimo sprendimai orientuoti į sandėliavimo procesų automatizavimą, integruotų
informacinio valdymo sistemų diegimą leidžia padidinti sandėliavimo logistikos efektyvumą ir
funkcionalumą. M.V. Igorevna ir kt. (2015) nurodo, kad šiandieną viena iš pagrindinių
sandėliavimo struktūros ir valdymo tobulinimo krypčių sandėliavimo logistikoje yra sandėlio
automatizacijos sprendimų diegimas. Šie sprendimai leidžia sumažinti eksploatavimo išlaidas,
žymiai padidėja aptarnavimo lygis. Pagrindinė automatizacijos problema yra didelės investicijos,
kurios ekonomiškai naudingos tik didelėms logistikos, gamybinėms ir prekybinėms įmonėms
valdančioms didelius sandėlius su intensyvia prekių/krovinių/žaliavų apyvarta. Vidutinėms ir
smulkioms įmonėms siekiant tobulinti sandėliavimo procesą, tikslinga ieškoti mažiau investicijų
reikalaujančių inovatyvių sprendimų. Atlikus mokslinės literatūros analizę išskiriami aktualūs
sandėliavimo struktūros ir valdymo tobulinimo sprendimai gamybinėms įmonėms (2 lentelė).
2 lentelė. Inovatyvūs sandėliavimo struktūros ir valdymo tobulinimo sprendimai gamybinėms
įmonėms (sudaryta autoriaus remiantis Gwynne, 2017; Igorevna et al., 2015; Ackerman, 2013;
Straka, 2019 ir kt.)
Sprendimas Aprašymas Autorius
Kardex remstar shuttle XP Vertikalus aukštuminis automatizuotas
lifto tipo sandėlis
Gwynne (2017), Igorevna
et al.
(2015)
Automatiniai karuselės tipo sandėliai Kompiuteriu valdomas lifto tipo lentynų
blokas
MacDonald, Binns (2016), Autry,
et al. (2013)
Mobilūs stelažai Judėjimo mechanizmą turinčios
konstrukcijos
Ackerman (2013), Straka (2019)
Warehouse Management System
(toliau WMS)– sandėlio valdymo
sistema
WMS intelektualios sandėlių procesų
valdymo ir automatizavimo programinės
įrangos platforma.
Lee, Cao ir Ng (2017), Samsonov,
Kurmaev (2014)
Brūkšninių kodų diegimo sistemos
(toliau RFID - radio frequency
identification)
Žaliavų ir komponentų apskaitos
organizavimo sandėlyje sistema
Kamozin (2013)
Kibernetinės sandėliavimo sistemos
(toliau CPS - Cyber-physical
systems), Daiktų internetas (toliau -
IoT)
CPS - tai organizacinė - techninė
koncepcija grindžiama fizinės ir
informacinės erdvės integracija.
Posada ir kt. (2015), Qiu ir kt.,
(2015), Wan ir kt. (2016)
Atlikus mokslinės literatūros analizę galima daryti išvadą, kad viena pagrindinių šių
sprendimų krypčių yra jų kompleksinių, pusiau ar pilnai automatizuotų sandėliavimo sistemų
diegimas. Antroji kryptis - intelektualios sandėlių procesų valdymo sistemos. Taip pat galima
išskirti ir trečią kryptį - kibernetinės sandėliavimo sistemos.
Kardex remstar shuttle XP – vertikalus aukštuminis automatizuotas lifto tipo sandėlis
pramoninėms sandėliavimo sistemoms suteikia naujas sandėliavimo procesų automatizavimo ir
integravimo į gamybos procesą galimybes. Šis sandėlis susideda iš modulių ir yra suprojektuotas
-
30
vertikalių blokų formavimo principu. Jame kiekvienas sandėliuojamos pozicijos vienetas valdomas
specialiu kompiuteriu manipuliatoriumi, kuris reikiamą padėklą/dėžę/konteinerį pristato į
iškrovimo/apdorojimo vietą, o paskui dėka lifto grąžina į tuščią lentyną (16 pav.).
16 pav. Kardex remstar Shuttle XP automatizuotas lifto tipo sandėlis (Kardex remstar,
2019)
Remiantis D.Culler, J. Long (2016) vertikalūs aukštuminiai automatizuoti lifto tipo
sandėliai gali būti integruojami tiesiogiai į gamybos cechus užtikrinant detalių ir komponentų
tiekimą tiesiogiai į cechą pagal pareikalavimą. Šis sprendimas 2018 – 2019 m. diegiamas Toyota
sandėliuose Japonijoje ir Europoje. Skiriami tokie pagrindiniai Kardex remstar shuttle XP
privalumai gamybinėms įmonėms (Igorevna et al., 2015):
laiko ir pinigų taupymas;
sandėlio ploto maksimalus išnaudojimas;
naujos gamybos įrangos pristatymas;
žaliavų, komponentų ir pagamintos produkcijos saugumo užtikrinimas;
didelis užsakymų apdorojimo greitis;
galimybė naudoti lifto tipo sandėlį tiesiogiai gamybos vietoje, konteineris su
komponentais tiesiogiai pristatomas į gamybos vietą;
FIFO principo įgyvendinimas (pirmas atėjai - pirmos išėjai).
Automatiniai karuselės tipo sandėliai: skiriami vertikalūs MEGAMAT ir horizontalūs
HORIZONTA sandėliai. Automatizuotas karuselinis sandėlis yra automatizuotas lifto tipo lentynų
blokas, valdomas naudojant specialų kompiuterį (17 pav.).
-
31
17 pav. Automatiniai karuselės tipo sandėliai (Kardex remstar, 2019)
Karuselinis sandėlis gali būti naudojamas kaip centrinis sandėlis arba integruotas į žaliavų
tiekimo logistikos sistemą, t.y. įrengiamas tiesiogiai cechuose. Karuselinis sandėlis gali būti
įvairaus dydžio, pritaikytas įvairiems poreikiams . Skiriami tokie pagrindiniai karuselinių sandėlių
privalumai gamybinėms įmonėms (Igorevna et al., 2015):
Taupoma vieta ir paieškos bei komplektavimo laikas;
Mažesnis fizinio darbo panaudojimas;
Padidinamas gamybos užsakymų paruošimo tikslumas;
Komponentų ir medžiagų sauga (gali būti įrengtos apsaugos nuo vagysčių
priemonės);
Prisideda prie patogaus ir saugaus darbuotojų darbo.
Lyginant automatizuotus lifto tipo ir karuselinius sandėlius, pažymėtina, kad jų veikimo
principas yra panašus, tačiau lifto tipo sandėliai gali būti naudojami didesnių gabaritų prekių,
komponentų ar žaliavų sandėliavimui. Karuseliniai sandėliai efektyvūs sandėliuojant smulkius
komponentus ir užtikrinant jų naudojimo kontrolę bei apskaitą. Taikant tokio tipo sandėlius galimai
keičiama sandėlio struktūra.
Mobilūs stelažai - stelažų konstrukcijos su judėjimo mechanizmais. Mobilūs stelažai
naudojami vairių žaliavų ir komponentų sandėliavimui (18 pav.). Mobilių stelažų sistemų
pritaikymas gamybinės įmonės sandėliavimo logistikos sistemoje leidžia įrengti nedidelius
sandėlius šalia gamybos cechų užtikrinant greitą ir efektyvų tiekimą pagal pareikalavimą.
Pagrindiniai tokių sandėlių privalumai gamybinėms įmonėms yra: efektyvus sandėlio ploto
išnaudojimas; darbų sandėlyje automatizavimas; ekonomiškumas. M. Hompel, T. Schmidt (2006)
-
32
nurodo, kad mobilių stelažų sistemos praktikoje gali būti efektyviai suderinamos su informacinėmis
sandėliavimo procesų valdymo sistemomis WMS.
18 pav. Mobilių stelažų sistemos praktikoje ir vizualizacijoje (Kardex remstar, 2019)
WMS - tai informacinė sistema užtikrinanti tinkamų žaliavų, komponentų ar prekių
patalpinimą sandėlyje ir jo valdymą. WMS programos pasižymi adaptyvinėmis charakteristikomis,
jos gali būti pritaikomos pagal konkrečių gamybinių įmonių sandėliavimo logistikos specifiką,
numatant gamybos cechų poreikius (Lee, Cao ir Ng 2017). WMS sistemos pagrindas - sandėliavimo
operacijų ir atsargų kontrolė. WMS sistemą sudaro ne tik programinė įranga, reglamentuojanti ir
kontroliuojanti sandėliavimo procesą, bet ir naudojami portatyviniai įrenginiai, kurie skirti rinkti ir
perduoti duomenis (19 pav.).
19 pav. WMS sistemos funkcijos sandėliavimo logistikoje (Hashmicro, 2015)
-
33
Žaliavų/komponentų ir pagamintos produkcijos atsargų vadyba taikant WMS sprendimus yra
realizuojama Bar kodų pagalba. Kiekvienai sandėlyje esančiai atsargų pozicijai suteikiamas Bar
kodas ir konkreti sandėliavimo vieta. Sandėlio darbuotojai WMS sistemoje fiksuoja atsargų
papildymą, jų išdavimą. Ši informacija įvedama realiu laiku ir yra prieinama susijusiems
darbuotojams. Tai leidžia užtikrinti savalaikį tiekimą, išvengti prastovų dėl žaliavų ar komponentų
trūkumo. Vietos vadyba palengvina reikiamų pozicijų paiešką sandėlyje ir leidžia išvengti klaidų,
kuomet skirtingi sandėlio darbuotojai tai pačiai pozicijai priskiria kitą vietą sandėlyje. WMS yra
labai efektyvus sprendimas valdant atsargų likučius, ypatingai turinčius galiojimo laiką (Samsonov,
Kurmaev, 2014; Fleischmann, Klose, 2012).
RFID - tai brūkšninių kodų nuskaitymo ir informacijos pervadavimo sistema, kurią sudaro:
žymė, skaitytuvas, skaitytuvo antena, host – kompiuterio sistema ir programinė įranga (Lv, Lee,
Chan, 2012). RFID palaiko dvipusį apsikeitimą informacija tarp skaitytuvų ir informacinės
sistemos. RFID naudojimas sandėlyje leidžia užtikrinti efektyvų WMS sistemos darbą (Wang et. al.
2014).
Kibernetinės sandėliavimo sistemos (CPS) - tai sandėlio valdymo koncepcija grindžiama
fizinės ir informacinės erdvės integracija numatanti atskirų procesų valdymo programų ir
technologijų sujungimą į vieną sistemą, kuri atveria naujas darbo gerinimo ir integracijos galimybes
(Lee, et al., 2018). CPS principu sukurta IoT (Daiktų internetas) debesų kompiuterija, sistemos
mokymasis, dideli duomenys, informacijos saugumas, papildyta realybė, autonominiai robotai,
modeliavimas ir stimuliatoriai. CPS sistemose skaičiavimo elementai sąveikauja su jutikliais,
užtikrinančiais kiberfizinių rodiklių stebėjimą ir su vykdomaisiais elementais, kurie keičia
kiberfizinę aplinką (Yang, 2012; Jiang, Su, 2013). Dažnai kiberfizinės sistemos yra sukurtos taip,
kad kažkaip tvarkytų aplinką. Kiberfizinės sistemos sujungia informaciją iš intelektualiųjų jutiklių,
paskirstytų fizinėje aplinkoje, kad būtų galima geriau suprasti aplinką ir atlikti tikslesnius veiksmus
(Ding 2013; Alyahya, Wang, Bennett, 2016). Sandėliavimo logistikoje CPS analizuoja situaciją
realiu laiku nuskaitydama visus rodiklius ir parametrus bei pateikia tinkamiausius sprendimus
įvertinant visus prieinamus duomenis (Lee, et al., 2018).
Remiantis C. K.M. Lee et al. (2018), Alyahya et al. (2016), Vlasova, Vasileva (2018),
D.Culler, J. Long (2016), U. D. Atmojo, et al. (2015), išskiriami tokie programiniai sprendimai,
kurie turėtų būti integruojami sandėliavimo logistikoje didinant sandėliavimo proceso efektyvumą:
Užtikrinamas techninis aprūpinimas (serveriai, darbo stotelės, kt. įranga);
Nustatomos identifikacijos užtikrinančios darbo organizavimą nenaudojant
popierinių informacijos laikmenų (radijo terminalai, brūkšninių kodų skaitytuvai, šviesos valdymo
sistemos, ausinės, skirtos balsui pasirinkti);
Programinė įranga duomenų bazėms (Oracle, Sybase, Informix ir kt.);
-
34
sandėlio valdymo programinė įranga (WMS);
programinė įranga sąveikai su įmonės valdymo sistema (sąsaja tarp ERP ir WMS);
programinė įranga, įdiegta sandėliavimo įrangoje (konvejeriai, AS / RS sistemos ir
kt.), ir identifikavimo įtaisuose užtikrinančiuose duomenų surinkimą.
CPS galima laikyti sandėliavimo logistikos ateitimi, nes šio tipo sistemos leis įgyvendinti
sudėtingą, pilnai integruotą į gamybos ir kitus įmonės veiklos procesus, sandėliavimo ir tiekimo
procesų valdymą užtikrinant geriausius sprendimus ir sumažinant klaidų skaičių.
Apžvelgus pasiūlytus organizacinius, technologinius ir sandėliavimo struktūros ir valdymo
tobulinimo sprendimus, atliekamas jų aktualumo įvertinimas vidutinių ir smulkių gamybinių įmonių
atžvilgiu (3 lentelė).
3 lentelė. Sandėliavimo logistikos sprendimų įvertinimas vidutinių ir smulkių gamybinių
įmonių atžvilgiu (sudaryta autoriaus)
Sprendimas Privalumai Trūkumai / ribotumai
Organizaciniai sandėliavimo procesų tobulinimo sprendimai
MRP ir MRP II Žaliavų ir komponentų poreikio planavimu pagal kalendorinį gamybos planą;
Gamybos, realizavimo ir tiekimo planavimas ir koordinavimas.
Didelės įdiegimo laiko sąnaudos;
Tinkamas, kai gamyba vykdoma nenutrūkstamai, pagal
išankstinius planus.
Žaliavas perkant pagal prognozes, gali susidaryti didelės
žaliavų atsargos, kurių
išlaikymas padidina
sandėliavimo sąnaudas
JIT Žaliavų ir komponentų tiekimas pagal poreikį;
Sandėliavimo kaštų mažinimas;
Efektyvus likučių valdymas;
Investicijų į žaliavų ir komponentų įsigijimą sumažinimas;
Užtikrinamas gamybos aprūpinimo lankstumas
Žaliavų ir komponentų reikiamo kiekio apskaitos
klaidos;
Tinkamas, kai gamyba vykdoma pagal pareikalavimą
Galimos prastovos dėl trūkumo
susidarymo;
ABC metodas atsargų apimčių sumažinimas;
atsargų judėjimo ir panaudojimo gerinimas sandėlyje;
Tinkamas prireikus reikšmingai mažinti sandėliavimo sąnaudas
Sudėtingas atsargų talpinimo procesas ir apskaita;
Technologiniai sandėliavimo procesų tobulinimo sprendimai
Daugiaaukščių
stelažų sistemų
sprendimai
Sandėlio ploto sumažinimas ir efektyvesnis išnaudojimas;
Susisteminimas sandėliavimo procesas;
Užtikrinamas greitesnis reikiamų atsargų suradimas;
Ilgalaikė ekonominė nauda užtikrinant kaštų taupymą;
Vidutinės pradinės investicijos;
Reikalinga speciali aptarnavimo įranga;
Kėlimo -
transportavimo
techniniai sprendimai
Ženklus darbo našumo padidinimas;
Rankų darbo jėgos poreikio sumažinimas kartais;
Kaštų taupymas ilgalaikėje perspektyvoje;
Efektyvesnio daugiaaukščių stelažų sistemų panaudojimo užtikrinimas;
Sandėliavimo procesų gerinimas;
Didelės pradinės investicijos;
-
35
Sprendimas
Privalumai 3 lentelės tęsinys
Trūkumai / ribotumai
Žaliavų ir
komplektuojančių
elementų rūšiavimo
ir komplektavimo
techniniai sprendimai
Optimizuojamas žaliavų ir komplektuojančių elementų rūšiavimo ir komplektavimo procesas;
Padidinamas darbuotojų darbo našumas;
Sumažinamas rūšiavimo ir komplektavimo klaidų skaičius;
Užtikrinamas kokybiškesnis vidinių ir išorinių klientų aptarnavimas;
Didelės pradinės investicijos;
Atsargų
sandėliavimo
sprendimai
Leidžia pagerinti sandėlio erdvės valdymą
Užtikrina atsargų paskirstymą patogiai prieinamose zonose
Reikalingos investicijos, tačiau jų lygis nedidelis.
Sandėliavimo struktūros ir valdymo tobulinimo sprendimai
Kardex remstar
shuttle XP Integracija į gamybos operacijas;
Paieškos ir komplektavimo laiko sąnaudų mažinimas;
Ploto panaudojimo gerinimas.
Didelės pradinės investicijos;
Ilgalaikė investicijų grąža;
Dideli aptarnavimo kaštai ilgalaikėje perspektyvoje.
Automatiniai
karuselės tipo
sandėliai
Mobilūs stelažai Sandėliavimo ploto panaudojimo gerinimas ir maksimalus panaudojimas;
Paieškos ir komplektavimo laiko sąnaudų mažinimas;
Kaštų ekonomija vidutinėje ir ilgalaikėje perspektyvoje;
Maži išlaikymo kaštai ilgalaikėje perspektyvoje;
Plačios galimybės integruoti į WMS ir su RFID sprendimais.
Didelės pradinės investicijos.
Warehouse
Management System
(toliau WMS)–
sandėlio valdymo
sistema
Susisteminama sandėliavimo logistika gamybinėje įmonėje;
Užtikrinamas sandėliavimo ir gamybinių procesų integracija;
Atskirų sandėliavimo procesų gerinimas;
Visų tipų kaštų ekonomija.
Sandėliavimo logistikos sistemos pertvarkymo poreikis
gamybinėje įmonėje;
Vidutinės pradinės investicijos;
Personalo apmokymas;
Brūkšninių kodų
diegimo sistemos
(RFID)
Palengvina WMS sistemoms reikalingos informacijos surinkimą ir perdavimą;
Sudaro sąlygas automatiniam informacijos atnaujinimui realiu laiku;
Investicijos įrangos įsigijimui;
Personalo apmokymas;
Kibernetinės
sandėliavimo
sistemos (tCPS -
Daiktų internetas
(toliau - IoT)
Visapusiškas sandėlio (-ių) darbo monitoringas;
Didelių kiekių duomenų apdorojimas;
Sudėtingų logistikos sprendimų pateikimas priėmimui;
Didelės pradinės investicijos;
Siauros specializacijos specialistų pritraukimas;
Sudėtingas įdiegimas;
Pastaba: vertinimas atliekamas autoriaus remiantis teorine mokslinės literatūros ir sprendimų taikymo praktikoje analize
Analizuojant aptartus sandėliavimo sprendimus pagal jų efektyvumą vidutinių ir smulkių
gamybinių įmonių veikloje, galima teigti, kad siekiant išvengti didelių pradinių investicijų ir
padidinti sandėliavimo logistikos efektyvumą pirmiausiai tikslingiausia įdiegti daugiaaukščių
stelažų sistemų ir kėlimo - transportavimo techninius sprendimus, kuriuos derinti su MRP ir MRP
II, JIT sprendimai. Šių sprendimų diegimas gamybinėje įmonėje leis pasiekti pakankamai greitų
rezultatų su sąlyginai nedidelėmis pradinėmis investicijomis. Vertinant sandėliavimo struktūros ir
valdymo tobulinimo sprendimus, vidutinėms gamybinėms įmonėms aktualiausi RFID ir WMS
sprendimai, kurie užtikrins efektyvesnį visų sandėliavimo procesų valdymą ir ženkliai padidins
darbo našumą.
-
36
2.4. Apibendrintas sandėliavimo procesų tobulinimo sprendimų modelis
gamybinėms įmonėms
Atlikus sandėliavimo procesų gamybinių įmonių veikloje analizę, išanalizavus galimus
sandėliavimo procesų tobulinimo sprendimus sudaromas teorinis apibendrintas sandėliavimo
procesų tobulinimo sprendimų modelis gamybinėms įmonėms pateikiamas 20 paveiksle.
20 pav. Sandėliavimo procesų tobulinimo sprendimų modelis gamybinėms įmonėms
(sudaryta autoriaus)
Sandėliavimo struktūros ir
valdymo tobulinimo
sprendimai
Technologiniai sandėliavimo
procesų tobulinimo sprendimai
Organizaciniai
sandėliavimo procesų
tobulinimo sprendimai
1.Problemų, nesklandumų
identifikavimas, galimų
trūkumų nustatymas bei
tobulintinų objektų
paieška
2.Sandėliavimo procesų tobulinimo
sprendimų paieška
3.1.Sprendimų vertinimo kriterijų
parinkimas
3.2.Kriterijų reikšmingumo nustatymas
3.3. Vertinimo procesas ir rezultatų
analizė
4 etapas: Sprendimų
įgyvendinimas
3. Tobulinimo sprendimų vertinimas ir
atranka
-
37
Teorinis modelis sudaromas remiantis I. V. Rybakov, A. V. Pahomova (2014) ,,6 fazių
koncepcija“, kuri grindžiama probleminių sandėliavimo procesų nustatymu ir tobulinimo sprendimų
projektavimu orientuojantis į pagrindinių problemų sprendimą ir įmonės galimybes realizuoti šiuos
sprendimus. Tobulinimo kryptys gali apimti visus sandėliavimo procesus, kurių išsiaiškinimas
turėtų būti numatytas pirmuosiuose modelio komponentuose. Remiantis logika ir teorinėmis
žiniomis, paremtomis mokslinės literatūros informacija, modelio komponentuose turėtų būti
numatytas toks procesų nuoseklumas. Pirmame etape atliekamas gamybinės įmonės sandėliavimo
procesų problemų identifikavimas ir galimų trūkumų nustatymas. Jeigu esama situacija tenkina
įmonės vadovus ir savininkus, tada šis etapas gali būti praleidžiamas. Esamos sandėliavimo
problemos bei trūkumai neatsiejami ir nuo tobulintinų objektų paieškos. Minėtus klausimus
aiškintis tikslinga struktūrizuoto interviu metodu. Tiek mokslinėje, tiek specialiojoje literatūroje
išskiriami skirtingo pobūdžio galimi sprendimai, nukreipti sandėliavimo procesams tobulinti. Todėl
yra būtina pirmiausiai susisteminti informaciją apie sandėliavimo procesų tobulinimą, sugrupuojant
galimus sprendimus. Antrajame etape formuluojami ir siūlomi vertinti organizaciniai, techniniai bei
sandėliavimo struktūros ir valdymo tobulinimo sprendimai. Po to trečiajame etape turėtų būti
vykdomas suformuluotų ir galimų sprendimų vertinimas. Vertinimo procesas turėtų būti
išskaidomas į smulkesnius etapus, atitinkančius daugiakriterinio vertinimo reikalavimus.
Pateiktas modelis yra ciklinės formos, kuri reiškia nuolatinių galimybių sandėliavimo
procesų tobulimo paieškos ir vertinimo bei įgyvendinimo veiksmus, tai nurodoma ketvirtajame
modelio etape. Taikant šį modelį atsiranda galimybė išrikiuoti visus tobulinimo sprendimus pagal
svarbą, didžiausią įtaką veiklos rezultatams, sąnaudas ir kitus kriterijus. Todėl akivaizdu, kad šis
veiksmas reikalaus daugiakriterinio vertinimo, nes vertinamų objektų išrikiavimas pagal kelis
kriterijus yra daugiakriterinio vertinimo uždavinys.
2.5. Empirinio tyrimo tikslas, uždaviniai ir metodai
Tyrimo tikslas - įvertinti UAB ,,Doleta“ sandėliavimo procesus ir identifikuoti tobulinimo
galimybes. Tyrimo tikslas formuluojamas atsižvelgiant į analizuojamos praktinės problemos
pobūdį.
UAB „Doleta” specializuojasi medinių ir medžio-aliuminio langų, žiemos sodų, fasadų bei
durų gamyboje nuo 1992 metų. Milijoninės investicijos į technologijas, inovacijas ir tyrimus bei
personalo mokymus sudarė bendrovei prielaidas imtis itin sudėtingų ir nestandartinių projektų bei
įsitvirtinti ne tik Lietuvoje, bet ir Rytų bei Vakarų Europoje, o taip pat tokiose šalyse kaip Japonija,
Izraelis, JAV (Medinių ir aliuminio rėmų langų gamintoja UAB „Doleta“ , 2015). 2015 – 2019
-
38
m. UAB ,,Doleta“ 30 proc. padidino savo gamybines apimtis, išaugo žaliavų ir komplektuojanči�