4 tema. Bylų dėl asmenų su fiziniais ar psichikos trūkumais (sutrikimais) padarytų nusikalstamų veikų procesas: teoriniai ir praktiniais aspektai

Dr. Jolanta Zajančkauskienė

1. Baudžiamojo procesas, kuriame dalyvauja asmenys su negalia. Diferenciacijos pagrindimas pagal Konstituciją.

Negalia atsiranda dėl asmens , turinčio sveikatos sutrikimų, bei aplinkos sudaromų kliūčių sąveikos, trukdančios tokiems asmenims visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiai su kitais asmenimis (Jungtinių Tautų (JT) Neįgaliųjų teisių konvencija, 2006 m. gruodžio 13 d .

2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos priimta Neįgalių asmenų teisių konvencija – tarptautinis dokumentas, skirtas specialiai ginti ir užtikrinti žmogaus teises vienai iš reikalingiausių apsaugos visuomenės grupių – asmenims su negalia.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 7 d. nutarimas „Dėl nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos 2003-2012 metų programos patvirtinimo.

Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas.

Diferenciacijos pagrindimas pagal Konstituciją.

KT doktrina leidžia apibendrinti du aspektus.

Pirmasis aspektas apima baudžiamojo proceso dėl nusikalstamų veikų, kuriomis įtariami (kaltinami) asmenys su fizine ar psichikos negalia ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso pagrindimą.

LR BPK atskiroje struktūrinėje dalyje (XXIX skyrius) įtvirtinama specifinė baudžiamojo proceso forma – priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas – baudžiamojo proceso institutas, apimantis keletą tarpusavyje glaudžiai susijusių teisės normų, nustatančių tam tikrus nusikalstamos veikos tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisinius ypatumus.

Be to, nors vienoje BPK vietoje ir nėra reguliuojamas baudžiamasis procesas dėl veikų, kuriomis įtariami (kaltinami) asmenys su fizine ar psichikos negalia, tačiau jis laikytinas specifine baudžiamojo proceso forma, nes jas sudaro tam tikros giminingos baudžiamojo proceso teisės normos, nustatančios išimtis iš bendrojo baudžiamojo proceso.

Antrasis aspektas, susijęs su konstitucine doktrina dėl asmenų lygiateisiškumo principo, leidžia pagrįsti, kodėl baudžiamojo proceso įstatyme dalyviams (įtariamiesiems, kaltinamiesiems, liudytojams, nukentėjusiesiems) su negalia įtvirtinamas ir taikomas specifinis teisinis reguliavimas.

Orientacija į asmenį su negalia ir jo teisių apsaugą.

Teisių katalogas. Asmenys su negalia, įgiję atitinkamo proceso

dalyvio statusą, įgyja ir atitinkamo proceso dalyvio teises bei pareigas.

LR BPK numatytos papildomos nukentėjusiųjų, įtariamųjų (kaltinamųjų) bei liudytojų su negalia interesų apsaugos garantijos. Jos iš esmės susijusios su tuo, kad proceso dalyvis su negalia dėl riboto procesinio veiksnumo ar neveiksnumo, pats visiškai ar dalinai negeba ir negali pasinaudoti visomis jam suteiktomis teisėmis, taip pat įvykdyti visų pareigų.

Papildomos asmenų su negalia interesų apsaugos garantijos -

būtinas gynėjo dalyvavimas (51 str. 1 d. 2p.; 52 str. 2 d.; 312 str. 6 d.; 316 str. 2 d.; 367 str. 2 d.; 368 str. 3 d.; 396 str. 3 d.),

atstovo pagal įstatymą dalyvavimas (53 str.; 312 str. 7 d.; 405 str. 4 d.; 408 str. 2 d.),

taip pat papildomi įpareigojimai prokurorui, ginant proceso dalyvių, kurie dėl svarbių priežasčių negali patys pasinaudoti kai kuriomis teisėmis, interesus (117 str.; 167 str. 2 d.; 409 str. 1 ir 2 d.).

Be to, BPK nustato ir kai kuriuos bylų, kuriose dalyvauja asmenys su negalia tyrimo ar nagrinėjimo ypatumus:

asmenų, kurie negali būti liudytojais nurodymas (79 str., 200 str. 2 d. 1 p.),

tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimas (179 str. 3 d.),

viešumo principo ribojimus (BPK 9 str. 2 d., 177 str. 1 d.), galimybę paskirti procesinė prievartos priemonę –

atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą (141 str.), taip pat numatyti tam tikri teisiamojo posėdžio tvarkos

ypatumai (258 str. 2 d.). Atskirame Baudžiamojo proceso kodekso skyriuje

išdėstomi priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso ypatumai, nustatantys tiek nusikalstamos veikos tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme specifiką.

2. Įtariamųjų (kaltinamųjų) fiziniai ar psichikos trūkumai (sutrikimai) baudžiamajame procese. Procesinė teisinė samprata ir reikšmė.

Moksliškai pagrįsta samprata apie fizinius arba psichikos trūkumus (sutrikimus) reikšminga teoriniu ir praktiniu požiūriu. Klaidingai suvokta samprata gali suponuoti sąlygas suvaržyti proceso dalyvių su fiziniais arba psichikos trūkumais (sutrikimais) procesines teises arba suteikti papildomas teises tiems, kuriems jos nenumatytos baudžiamajame procese.

Psichikos trūkumai, sutrikimai

Pateiktų literatūroje „psichikos trūkumų“ apibrėžimų analizė leidžia teigti, kad apibūdinant “psichikos trūkumus” procesiniu – teisiniu aspektu buvo remiamasi dviem kriterijais:

pirma, tai trūkumai, dėl kurių negalima asmens pripažinti nepakaltinamu,

ir, antra, trūkumai, neleidžiantys kaltinamajam savarankiškai pasinaudoti savo teise į gynybą.

“Psichikos trūkumai” sietini su ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu. Pirmasis kriterijus nėra “patikimas” ir lieka antrasis. Pagrįskime jį. (Teisė į gynybą-procesinis veiksnumas)

Pagrindimas per neveiksnumo kategoriją (J.L. Metelica):

Baudžiamasis – procesinis neveiksnumas gali būti atskleistas vadovaujantis šiais kriterijais – intelektiniu, valiniu, “atminties”.

Taigi iškilus abejonėms dėl įtariamųjų (kaltinamųjų) baudžiamojo – procesinio neveiksnumo būtina įvertinti:

sugebėjimą suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti dėl jų parodymus (sugretinus esamus psichikos sutrikimus su “intelektiniu kriterijumi”);

sugebėjimą savarankiškai ginti savo teises ir teisėtus interesus (palyginus psichikos sutrikimus su trimis kriterijais: “valiniu” (valinių sutrikimų nebuvimas, leidžiantis aktyviai naudotis savo teisėmis ir pareigomis); “intelektiniu” (visų keturių suvokimo lygmenų išsaugojimas); “atminties”.

Toks baudžiamojo procesinio veiksnumo pagrindimas leidžia išskirti atvejus, kuomet įtariamasis (kaltinamasis) sugeba teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti dėl jų parodymus, tačiau nesugeba savarankiškai ginti savo teisių ir teisėtų interesų.

Baudžiamojo proceso įstatyme formuluojamas toks “negalėjimas savarankiškai pasinaudoti teise į gynybą dėl psichinių trūkumų” (LR BPK 51 str. 1 d. 2 p.).

Fiziniai trūkumai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 2 punkte išskiriami šie fiziniai trūkumai: aklumas, kurtumas ir nebylystė ir “kiti fiziniai trūkumai.”

Asmenimis, dėl fizinių trūkumų negalinčiais pasinaudoti savo teise į gynybą, laikytini asmenys, kurie turi esminių kalbos, regėjimo, klausos defektų arba serga sunkia liga, aiškiai apsunkinančia bendravimą, suvokimą ar minčių reiškimą.

Toliau paskaitos metu aptariami diskutuotini aspektai:

mutizmas; mikčiojimas; tolregystė, trumparegystė,

daltonizmas; žmogaus kūno anatomijos defektai; somatinės ligos.

2. Būtinas gynėjo dalyvavimas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas patvirtino valstybės teisę paskirti gynėją, „kai tai reikalinga teisingumo interesams“, nepaisant kaltinamojo valios ir jo tiesioginio prašymo gintis pačiam (sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją 1992 m. rugpjūčio 25 d. (serija A, Nr. 237–B)).

Teismas nustatė, kad nuostata „kai tai reikalinga teisingumo interesams“ turi būti aiškinama išplėstai, ir pripažino teisinga paskirti gynėją siekiant užtikrinti tinkamą ir realią gynybą atsižvelgus į bylos aplinkybių sudėtingumą bei paties įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę.

Vienas iš pagrindų užtikrinti būtiną gynėją baudžiamojoje byloje – įtariamojo (kaltinamojo) negalėjimas pasinaudoti savo teise į gynybą dėl fizinių ar psichikos trūkumų (sutrikimų).

Toliau paskaitos metu analizuojami probleminiai aspektai:

51 straipsnio reglamentacija; gynėjo paskyrimo pradžios

momentas; efektyvios gynybos

garantavimas.

Būtinojo gynėjo dalyvavimas turi būti užtikrinamas visuose proceso etapuose. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Megyeri prieš Vokietiją (1992; 15 EŽTR 584)

Jei ikiteisminis tyrimas vyksta bendra Baudžiamojo proceso kodekso IV dalyje numatyta tvarka, įtariamiesiems su psichikos trūkumais (sutrikimais) būtinas gynėjo dalyvavimas užtikrinamas atsižvelgiant į 51 bei 52 straipsnių nuostatas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese gynėjo dalyvavimas būtinas nuo nutarties skirti psichiatrijos ekspertizę priėmimo momento, jeigu jis anksčiau nedalyvavo byloje bendrais pagrindais (396 str. 3 d.). Ši nevienoda reglamentacija yra diskutuotina.

Abejotina, ar gynėjas, kurio dalyvavimas ikiteisminio tyrimo metu pripažintas būtinu, savo nuožiūra galėtų spręsti, dalyvauti ar ne proceso veiksme, kuris atliekamas su jo ginamuoju su fiziniais arba psichikos trūkumais (sutrikimais). Ir gynėjui paskirta pareiga (48 str. 2 d. 1 p.), ir įtariamųjų padėtis, nulemta nurodytų trūkumų (sutrikimų), reikalauja, kad šiuo atveju teisė taptų pareiga.

Byloje Artico prieš Italiją (1980 m. gegužės 13 d. sprendimas (kolegija) (serija A, Nr. 37) Teismas pabrėžė, kad Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkto nuostata garantuoja efektyvią gynybą. „Paprastas oficialaus advokato paskyrimas nereiškia, kad gynyba užtikrinta, nes advokatas gali (…) išsisukinėti nuo pareigų. Jeigu teismo pareigūnams apie tai pranešama, jie privalo jį pakeisti kitu arba priversti jį atlikti pareigas“ .

3. Proceso veiksmų atlikimo procesiniai, psichologiniai, taktiniai aspektai.

Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos neįtvirtina absoliutaus draudimo atlikti proceso veiksmus su įtariamaisiais (kaltinamaisiais) su fiziniais ar psichikos trūkumais (sutrikimais).

Suprantama, kad visiškai aklas įtariamasis (kaltinamasis) negalės dalyvauti tokiuose tyrimo veiksmuose, kurie pagrįsti regėjimo suvokimais. Jis neturi galimybės įsisavinti visos aplinkos, palyginti prieš jį esančių objektų, tiesiogiai apžiūrėti nusikalstamos veikos padarymo įrankių, pėdsakų ir kt.

Priešingai, kurtieji, kurčnebyliai gali dalyvauti apžiūrose, kadangi jų regėjimas yra pagrindinis pažinimo “ginklas”. Dažniausiai kurčnebylių regėjimas esti stipresnis nei girdinčiųjų. Dėl to kurčnebyliai dalyvaudami apžiūrose geba tiksliai paaiškinti, ką reiškia vienas ar kitas objektas, kokia jų paskirtis, spalva, nusakyti, ar apžiūrimas objektas pakitęs, ir kt.

Asmenys su klausos sutrikimais, kurčnebyliai ne tik sugeba teisingai suvokti daiktus ir reiškinius, bet juos objektyviai analizuoja, įvertina, palygina, išskirdami panašumus arba skirtumus ir t.t.

Ne visi psichikos sutrikimai trukdo pažinimo procesui ir pašalina galimybę aktyviai dalyvauti sudėtinguose tyrimo veiksmuose.

Paanalizuokime kai kurių proceso veiksmų atlikimo ypatumus su įtariamaisiais (kaltinamaisiais) su fiziniais ar psichikos trūkumais (sutrikimais).

Paskaitos metu analizuojami proceso veiksmai:

parodymas atpažinti; eksperimentas; apklausa.

Parodymas atpažinti

BPK 192 straipsnio 7 dalyje nurodoma: “Asmenį šiame straipsnyje nustatyta tvarka taip pat gali būti pasiūloma atpažinti ir pagal kitus jutimo organais suvokiamus požymius”, to paties kodekso 193 straipsnio 3 dalis nustato, kad “Daiktai ir kiti objektai gali būti pateikiami atpažinti ir pagal kitus jutimo organais suvokiamus požymius”.

Išskiriamas parodymas atpažinti pagal jutimo organais suvokiamus požymius tiek asmenis, tiek materialius objektus.

Bendriausi pastebėjimai parodymui atpažinti, kuomet atpažįstantysis yra įtariamasis su esminiais regos sutrikimais (aklas)):

iki parodymo atpažinti pradžios tyrėjas ar prokuroras privalo apklausti įtariamąjį apie atpažintino asmens kalbėsenos bei balso ypatumus (balsas skardus, duslus; balso tembras aukštas, žemas, vidutinis; aiškumas (pridusęs, mikčiojantis, aiškus) ir kt.. Taip būtina išsiaiškinti aplinką, kurioje įtariamasis girdėjo šį balsą;

prieš parodymą atpažinti būtina nustatyti aklo įtariamojo klausos būklę. Tai turėtų atlikti specialistas medikas. Priešingu atveju, jei toks įtariamasis turi klausos sutrikimų, parodymo atpažinti pagal asmens kalbėjimą ir balsą atlikti netikslinga, nes gauti duomenys būtų netikslūs;

parenkant asmenis, kurie bus parodomi atpažinti kartu su atpažintinu asmeniu, laikytis panašumo principo. Šių asmenų balsai neturėtų tarpusavyje žymiai skirtis, t.y. jie neturėtų būti kontrastiški (vieno asmens balsas žemas, kito – aukštas; moteriškas – vyriškas; suaugusio asmens – vaiko ir pan.);

parodymo atpažinti metu jokiu būdu negalima skubinti aklojo įtariamojo, t.y. derėtų sudaryti tinkamas sąlygas, kad įtariamasis nejaustų emocinės įtampos

Eksperimentas

Eksperimentas – ikiteisminio tyrimo veiksmas, kurio metu bandymai daromi panašiomis sąlygomis kaip ir įvykio metu, atkuriami įvykio veiksmai, situacija ar kitokios aplinkybės siekiant patikrinti ir patikslinti duomenis, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti

Šio tyrimo veiksmo pagalba galima atsakyti į tokius kalsimus:

Ar gali girdėti aklasis, matyti kurčias, kurčnebylis arba nebylys?

Ar galėjo girdėti arba matyti įtariamasis su fiziniais trūkumais, ar galėjo girdėti, matyti kiti asmenys?

Ar galėjo matyti, girdėti tik įtariamasis su fiziniais trūkumais, bet negalėjo matyti ir girdėti kiti asmenys?

Ar gali visi eksperimento dalyviai matyti, girdėti, ar šią galimybę turi ir įtariamasis su fiziniais trūkumais?

Ar galėjo įtariamasis su sensoriniais, kūno anatomijos arba funkciniais defektais atlikti vienus ar kitus konkrečius veiksmus (pavyzdžiui, ar galėjo berankis įtariamasis patekti į tam tikras patalpas ir įvykdyti vagystę; ar galėjo bekojis nueiti tam tikrą atkarpą ir kt.)?

Apklausa

Apklausiant sutrikusio intelekto asmenis rekomenduojama atkreipti dėmesį į šias aplinkybes:

galimus suvokimo ir kalbėjimo sutrikimus; sutrikusio intelekto asmuo koncentruojasi ties tokiais

klausimo aspektais, kurie kitiems žmonėms gali atrodyti santykinai nereikšmingi;

sutrikusio intelekto asmenims gali būti būdingas siekimas įtikti, kartu jie gali duoti tokius atsakymus, kurių, jų manymu, iš jų laukiama. Be to, jie gali vengti bet kokių atsakymų, kurie, jų nuomone, gali sukelti konfliktą;

sutrikusio intelekto asmenys gali būti nepasiruošę viešai su svetimais žmonėmis kalbėti apie intymius dalykus;

šie asmenys dažnai atsako pažodžiui (pakartoja žodžius – J.Z.) ir neatsako į užduotą klausimą.