1788-1824

Džordžas Noelis Gordonas Baironas

Baironas – XIX a. pradžios anglų poetas, vienas žinomiausių romantizmo ir vienas ryškiausių „pasaulio sielvarto” poezijos atstovų.

Pagrindiniai jo kūrybos motyvai – nusivylimas gyvenimu ir maištas prieš pasaulyje esančią tvarką, prieš pasigailėtiną tikrovę.

George Gordon Byron

Baironas gimė 1788 m. sausio 22 d. Londone, anglų aristokrato ir škotų dvarininkės šeimoje.

Vaikystę praleido Škotijoje, kuri įskiepijo meilę rūsčiam gamtos grožiui, liaudies dainoms ir baladėms.

George Gordon Byron

Kembridžo universitete studijavo anglų literatūrą, filosofiją, kalbas.

Didelės įtakos Bairono asmenybei turėjo Žano Žako Ruso veikalai, ypač – Ruso skelbiama tautų laisvės idėja.

Jean-Jacques Rousseau

Bairono kūrybos kelias prasidėjo 1807 m., išleidus poezijos rinkinį Laisvos valandos. Tai eilėraščiai, parašyti 14-ais – 19-ais rašytojo gyvenimo metais.

Rinkinyje nemaža kitų poetų eilėraščių vertimų ir sekimų jais, tačiau jaučiamas ir tikrųjų baironiškųjų kūrybos bruožų pradas.

Laisvos valandos

Pirmąjį Bairono poezijos rinkinį kritika sutiko nepalankiai.

Anoniminis autorius žurnale Edinburgo apžvalga piktai sukritikavo jo eilėraščius.

Jam poetas atsakė satyrine poema Anglų bardai ir škotų apžvalgininkai (1809), pašiepiančia jo literatūrinius priešus ir kritiškai vertinančia to meto anglų literatūrą.

Anglų bardai ir škotų apžvalgininkai

Bairono išpuolis prieš amžininkus (V. Skotą, V. Vordsvortą ir kt.) buvo gana vienašališkas, bet būta ir teisingų priekaištų.

Poema atskleidžia autoriaus gebėjimą reikšti mintis šmaikščiai, aforistine kalba, ginti savo orumą.

Aforizmas - trumpas, įtaigios formos posakis, apibendrinantis reikšmingą, dažnai originalią, netikėtą mintį.

1809 m. su savo draugu Kemu Hobhausu išvyko į dvejus metus trukusią kelionę, aplankė Portugaliją, Ispaniją, Turkiją, Graikiją, Maltą, Albaniją.

Keliaudamas sukūrė dvi poemos Čaild Haroldo klajonės (1812) giesmes, kurios Baironą padarė garsenybe, anglų literatūros pažiba.

Cam Hobhouse

1811 m. Baironas užėmė paveldėtą vietą lordų rūmuose ir pradėjo aktyviai dalyvauti politiniame šalies gyvenime.

Bairono autoritetą dar labiau sustiprino dvi politinės kalbos: pirmojoje jis gynė maištaujančius darbininkus luditus, nepritarė mirties bausmei luditams, antrojoje – gynė airių katalikus ir reikalavo suteikti Airijai nepriklausomybę.

Luditai - darbininkai pramonės perversmo metu manę, kad dėl vis prastėjančios jų padėties kaltos mašinos ėmė jas gadinti ir niokoti.

1815 m. Baironas susituokė su Ana Isabela Milbanke (Anne Isabella Milbanke).

Jiems gimė duktė Augusta Ada, kuri vėliau tapo garsia matematike, sukūrė kompiuterio pirmtaką, yra laikoma pirmąja pasaulyje programuotoja.

Anne Isabella Milbanke

Augusta Ada Byron

1816 m. Baironas visiems laikams palieka Angliją. Išvyksta nusivylęs, kad neįgyvendino savo politinių siekių, patyręs visuomenės panieką dėl skyrybų su žmona bei artimų santykių su savo seserimi.

Klajonių metų Bairono kūryba persmelkta iliuzijų žlugimo ir herojiško nusivylimo nuotaikų, beje, apėmusių ir visą Europą, kuri po Prancūzų revoliucijos buvo prislėgta Napoleono karų naštos.

Baironas baigė Čaild Haroldo klajones, pradėjo rašyti poemą Don Žuanas, sukūrė draminę poemą Manfredas (1817), misteriją Kainas (1921).

Don ŽuanasČaild Haroldo klajones

Manfredas Kainas

Gyveno Ženevoje, Venecijoje – mieste, pasmerktame nugrimzti į vandenis, Romoje, kur Koliziejus byloja apie buvusią Graikijos ir Romos didybę, virtusią tik melancholiją keliančiais griuvėsiais, aplankė Vaterlo mūšio vietą, kur sąjungininkų armija galutinai sutriuškino Napoleoną.

Paskui įsitraukė į kovas – Italijoje rėmė karbonarus, jiems pralaimėjus, 1823 m. įsijungė į Graikijos kovą prieš turkų Osmanų imperiją dėl nepriklausomybės.

1824-aisiais, sulaukęs 37-erių, Baironas netikėtai mirė. Graikijoje buvo paskelbtas nacionalinis gedulas ir Bairono palaikai iškilmingai palydėti į tėvynę.

Anglų visuomenė, sujaudinta Bairono mirties, reikalavo, kad vyriausybė padėtų kovojantiems graikams.

Didžioji Britanija pasiuntė laivyną, kurio pergalė užtikrino Graikijai nepriklausomybę.

Savo gyvenimu ir kūryba jis įkūnijo romantinį herojų – laisvą, maištaujantį, vienišą, kenčiantį, patiriantį šlovę ir panieką.

Bairono kūryba, gyvenimas ir tragiška mirtis įkvėpė Gėtę antroje Fausto dalyje sukurti vaiko Euforiono – Fausto ir Gražiosios Elenos sūnaus – paveikslą.

Su Bairono asmenybe siejamas naujas požiūris į menininką kaip nuodėmingą skeptiką, kuris šokiruoja visuomenę ir yra jos atstumiamas, toks požiūris iki šiol tebėra nesvetimas daugeliui menininkų.

Į lietuvių kalbą Bairono kūryba buvo pradėta versti XIX a. pabaigoje.

1894 m. V. Kudirka išvertė „Kainą".

Kainas ; Misterija / Byrono parašyta ; vertė V. Kudirka. – Plymouth,Pa : Vienybė lietuvninkų, 1903. – 120 p.

Šiljono kalinys : apysaka / Džordžas Noelis Gordonas Baironas. – Biržai, 1924. – 16 p.

Don Juan'as : jo pirmoji meilė ir nuotykiai pirato saloj : (I, II, III, IV daina). – Kaunas, 1930. – 224 p.

Manfredas ir Sardanapalas / Byron ; iš anglų kalbos vertė Karolis Vairas. – Kaunas : Švietimo ministerijos knygų leidimo komisija, 1936. – 349, [2] p.

Poezija / Baironas ; [vertė Aleksys Churginas]. – Vilnius : Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1955. – 279 p.

Šiljono kalinys ; Manfredas ; Kainas / D. Baironas ; vertė Aleksys Churginas. – Kaunas : Valst. ped. lit. l-kla, 1958. – 198 p. (Mokinio biblioteka)

Lyrika ; Šiljono kalinys ; Manfredas ; Kainas / Baironas ; vertė Aleksys Churginas. – 2-asis papild. leid. – Kaunas : Valst. ped. lit. l-kla, 1962. – 208 p. (Mokinio biblioteka)

Kainas / George Gordon Byron ; vertė Aleksys Churginas. – Vilnius : Alma littera, 1999 (Vilnius : Vilspa). – 251 p. (Skaitymai)

Dž. Bairono kūryba, išversta į lietuvių kalbą: