KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakultetas

Pedagogikos katedra

Asta Gužauskienė

UNIVERSALAUS DAUGIAFUNKCIO CENTRO VAIDMUO

SPRENDŽIANT ŠVIETIMO PASLAUGŲ PRIEINAMUMO PROBLEMAS

KAIMO VIETOVĖJE

Švietimo vadybos studijų programos magistro baigiamasis darbas

Klaipėda, 2017

1

SANTRAUKA

A. Gužauskienė. Universalaus daugiafunkcio centro vaidmuo sprendžiant švietimo paslaugų

prieinamumo problemas kaimo vietovėje. Švietimo vadybos magistrantūros studijų programos

baigiamasis darbas. Darbo vadovė dr. J. Melnikova. Klaipėdos universitetas: Klaipėda, 2017 – 113

p.

Raktažodžiai: universalus daugiafunkcis centras (UDC), švietimo paslaugų prieinamumas,

švietimo paslaugų prieinamumo kriterijai, kaimo vietovė, tikslinės grupės.

Tyrimo problema. Lietuvos strateginiuose švietimo dokumentuose, pedagoginės

visuomenės diskusijose, mokslinėse-praktinėse konferencijose pastaraisiais metais nuolat keliami

švietimo paslaugų prieinamumo klausimai. Ši problema itin aktuali kaimo vietovėms. Tačiau kol

kas nėra aiškiai išskirti Universalių daugiafunkcių centrų, kurie steigiasi kaimiškose vietovėse,

teikiamų paslaugų prieinamumo kriterijai bei požymiai, padedantys ugdymo įstaigoms ir

bendruomenei plėtoti vaisingą diskusiją apie vaikų ugdymo(si) kokybę. Nepakanka tyrimų,

leidžiančių išskirti ir pagrįsti UDC vaidmenį sprendžiant švietimo paslaugų kokybės kaimo

vietovėje problemas prieinamumo aspektu.

Tyrimo objektas: Universalaus daugiafunkcio centro vaidmuo sprendžiant švietimo

paslaugų kokybės problemas kaimo vietovėje prieinamumo aspektu.

Tyrimo problema: kaip Universalus daugiafunkcis centras padeda spręsti švietimo

paslaugų kokybės klausimus kaimo vietovėje prieinamumo aspektu?

Tyrimo tikslas: teoriškai apibūdinti bei empiriškai pagrįsti Universalus daugiafunkcio

centro vaidmenį sprendžiant švietimo paslaugų kokybės kaimo vietovėje klausimus prieinamumo

aspektu.

Tyrimo uždaviniai:

1. Teoriškai apibūdinti UDC atsiradimo prielaidas sprendžiant švietimo paslaugų kokybės

kaimo vietovėje problemas.

2. Teoriškai išanalizuoti esminius švietimo paslaugų kokybės prieinamumo aspektu

požymius.

3. Sukurti UDC vaidmens, sprendžiant švietimo paslaugų kokybės kaimo vietovėje

problemas prieinamumo aspektu, teorinį modelį.

4. Empiriškai pagrįsti UDC vaidmenį sprendžiant švietimo paslaugų kokybės kaimo

vietovėje problemas prieinamumo aspektu.

Pagrindinės išvados:

Teoriškai apibūdinus UDC atsiradimo prielaidas, išanalizavus vieną iš esminių švietimo

paslaugų kokybės požymių - švietimo prieinamumą, sukūrus UDC vaidmens, sprendžiant švietimo

2

paslaugų kokybės kaimo vietovėje problemas prieinamumo aspektu, teorinį modelį, galima daryti

išvadas:

1) UDC galima apibūdinti kaip – švietimo, kultūros paslaugas, orientuotas į tame regione

gyvenančių ir atvykstančių arba galinčių atvykti žmonių poreikius, vaikams ir suaugusiems

teikiančią instituciją; UDC veiklos principas – visuotinio individų socialinio gyvenimo

optimizavimo, gyvenimo įvairovės siekimas bei aplinkos socioekologinis subalansavimas; UDC

remiamasi moderniais socialinio darbo metodais: įgalinimu, kai bendruomenei sudaromos sąlygos

tobulėti, nes jai pačiai tai yra naudinga;

2) bendruomenės poreikius tenkinančių centrų švietėjiška veikla kaimo vietovėje

nukreipta į visas gyventojų grupes bei sluoksnius ir apima darbą su: ikimokyklinio, priešmokyklinio

ir mokyklinio amžiaus vaikais, suaugusiais, socialinių problemų turinčiais asmenimis, neįgaliaisiais,

pagyvenusiais asmenimis, siekiant sudominti aplinkinius gyventojus savo teikiamomis

paslaugomis;

3) švietimo prieinamumas – tai mokymo(si) sąlygų pritaikymas, atsižvelgiant į

besimokančiojo poreikius ir galimybes; švietimo prieinamumo kriterijai: mokymo įstaigų struktūra,

mokymo turinio aktualumas, geografinis prieinamumas, finansinis prieinamumas, besimokančiojo

motyvacija;

Atlikus kompleksinį empirinį tyrimą atsakant į pagrindinius empirinio tyrimo klausimus,

galima teigti ir daryti išvadas, kad:

1) kiekybinio tyrimo, kuriame buvo taikomas apklausos raštu metodas, rezultatai realiai ir

išsamiai atskleidžia tikslinių grupių: darbuotojų, 5-10 klasių mokinių, 1-10 klasių mokinių tėvų, 16-

70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų nuomonę apie N gyvenvietės Daugiafunkcio centro teikiamų

švietimo paslaugų prieinamumą.

2) kokybinio tyrimo, kuriame buvo taikomas kryptingas, iš dalies struktūruotas interviu

metodas, rezultatai, tiksliai atskleidžia tikslinių grupių vadovų nuomonę apie N gyvenvietės UDC

teikiamų švietimo paslaugų prieinamumą pagal švietimo prieinamumo kriterijus;

3) kiekybinio tyrimo rezultatai puikiai atliepia kokybinio tyrimo rezultatus apie N

gyvenvietės UDC teikiamų švietimo paslaugų prieinamumą pagal švietimo prieinamumo kriterijus.

Atlikus mokslinės literatūros analizę ir empirinį tyrimą, palyginus tyrimo metu gautus

teorinius bei empirinius rezultatus, pastebėtos glaudžios sąsajos, tad galima daryti išvadą, jog

švietimo prieinamumo kriterijai gana tiksliai atliepia pagrindines UDC švietėjiškos veiklos kryptis

ir N vietovės UDC atlieka itin svarbų vaidmenį sprendžiant švietimo kokybės problemas kaimo

vietovėje prieinamumo aspektu, o švietimo prieinamumo kriterijų gerinimas – pagrindinis tikslas,

kuriuo turėtų vadovautis kiekviena švietimo įstaiga, siekianti patenkinti besimokančiųjų norus ir

lūkesčius.

3

SUMMARY

A. Gužauskienė. The role of a universal multifunctional center in solving the problem of

educational services accessibility in the countryside.

Educational management master's degree thesis. Project leader dr. J. Melnikova. University

of Klaipėda: Klaipėda, 2017 – 113 v.

Keywords: universal multifunctional center (UMC), educational services accessability,

criteria of educational services accessibility, countryside, target groups.

Scientific problem. During the past year in Lithuanian strategical educational records, in

pedagogical society's discussions and in scientific-practical conferences the question of educational

services accessibility and its quality is constantly being raised. This problem is particularly relevant

in the countryside. However, in universal multifunctional centers in countryside, there is no clear

list of provided services criteria or indications that help education establishments and society

develop productive discussion about children's education quality. There is not enough research to

substantiate the role of UMC solving the problem of educational services accessibility in the

countryside.

The object of research: The role of a universal multifunctional center solving the problem

of educational services accessibility and its quality in the countryside.

The question of research: How does the universal multifunctional center help in solving

the problems of educational services accessibility and its quality in the countryside.

The objective of research: theoretically describe and empirically substantiate the role of a

universal multifunctional center solving the problem of educational services accessibility and its

quality in the countryside.

The tasks of research:

1. Theoretically describe the premises of UMC creation solving the problem of educational

services quality in the countryside.

2. Theoretically analyse the fundamental attributes of educational services quality.

3. Create a model of the role that UMC plays in solving the problem of educational

services quality in the countryside.

4. Empirically substantiate the role of a universal multifunctional center solving the

problem of educational services accessibility and its quality in the countryside.

The main conclusions are:

When we theoretically describe the premises of UMC creation, analyse one of the

fundamental educational services quality attribute - education accessibility and create a model of

4

the role that UMC plays in solving the problem of educational services quality in the countryside,

we can make conclusions:

• UMC can be described as - an institution providing educational and cultural services

oriented for children and adults who live, arrive or have the possibility to arrive in the region; The

principle of UMC funcionality - the optimization of general individual social life, the strive for a

life variety and socio-ecological balancing of environment; UMC is based on modern social work

methods: empowerment, when means for improvement are being made for society, because it

benefits the UMC itself.

• the educative activity of a countryside center that satisfies the needs of society is

orientated towards all kinds of resident groups and classes and covers the work with: preschool

children, students, adults, individuals with social problems, disabled people and the elderly with an

objective to interest the local people with the services that are being offered;

• education accessibility - it is an adaptation of studying conditions, considering the

student's needs and potential; education accessibility criteria: the structure of educational

establishments, relevance of the teaching content, geographical accessibility, financial accessibility,

student's motivation;

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

1 pav. UDC vaidmens, sprendžiant švietimo kokybės problemas kaimo vietovėje prieinamumo

aspektu, teorinis modelis …………………………………..………………………………………32

2 pav. Tyrimo kompleksiškumo schema ..........................................................................................33

3 pav. Švietimo prieinamumo kriterijų teorinis modelis ..................................................................35

4 pav. UDC vaidmens, sprendžiant švietimo paslaugų prieinamumo kaimo vietovėje

problemas, tyrimo anketos-klausimyno struktūrinės dalys ...............................................................39

5 pav. Darbuotojų pagal veiklą Daugiafunkciame centre pasiskirstymas ……………………....…44

6 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal amžių ……………………………………………………44

7 pav. 5-10 klasių mokinių pagal veiklą Daugiafunkciame centre pasiskirstymas ………………..45

8 pav. 5-10 klasių mokinių pasiskirstymas pagal klasę ……………………………………………46

9 pav. 1-10 klasių mokinių tėvų pagal veiklą Daugiafunkciame centre pasiskirstymas ……….…..46

10 pav. 1-10 klasių mokinių tėvų pasiskirstymas pagal amžių ……………………………….……47

11 pav. 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų pagal veiklą Daugiafunkciame centre

pasiskirstymas ………………………………………………………………………………………47

12 pav. 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų pasiskirstymas pagal amžių ……………………...48

13 pav. Darbuotojų nuomonių apie veiklų turinio aktualumą pasiskirstymas …………………..…50

5

14 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį ……………………………………………………...50

15 pav. 5-10 klasių mokinių nuomonių apie veiklų turinio aktualumą pasiskirstymas ……………51

16 pav. 5-10 klasių mokinių pasiskirstymas pagal lytį …………………………………………….52

17 pav. 1-10 klasių mokinių tėvų nuomonių apie veiklų turinio aktualumą pasiskirstymas ………52

18 pav. 1-10 klasių mokinių tėvų pasiskirstymas pagal lytį ……………………………………….53

19 pav. 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų nuomonių apie veiklų turinio aktualumą

pasiskirstymas …………………………………………………………………………………...…54

20 pav. 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų pasiskirstymas pagal lytį …………………...……54

21 pav. Darbuotojų nuomonių apie geografinį prieinamumą pasiskirstymas ………………...…...56

22 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą ……………………………………... 56

23 pav. Darbuotojų nuomonių apie geografinį prieinamumą mokiniams pasiskirstymas …………57

24 pav. Darbuotojų nuomonių apie geografinį prieinamumą suaugusiems pasiskirstymas ……….58

25 pav. 5-10 klasių mokinių nuomonių apie geografinį prieinamumą pasiskirstymas ………...….58

26 pav. 5-10 klasių mokinių pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą ……………………………. 59

27 pav. 1-10 klasių mokinių tėvų nuomonių apie geografinį prieinamumą pasiskirstymas ……....60

28 pav. 1-10 klasių mokinių tėvų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą ………………………..61

29 pav. 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų nuomonių apie geografinį prieinamumą

pasiskirstymas ……………………………………………………………………………………62

30 pav. 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą ……….63

31 pav. Darbuotojų nuomonių apie finansinį prieinamumą pasiskirstymas ………………….…66

32 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal vidutines mėnesio pajamas asmeniui šeimoje …….. 67

33 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal savo laisvalaikio pomėgiui per mėnesį skiriamą sumą

……………………………………………………………………………………………………67

34 pav. Darbuotojų nuomonių apie finansinį prieinamumą mokiniams pasiskirstymas ……..…68

35 pav. Darbuotojų nuomonių apie finansinį prieinamumą suaugusiems pasiskirstymas …...…69

36 pav. 5-10 klasių mokinių nuomonių apie finansinį prieinamumą pasiskirstymas ………..…69

37 pav. 5-10 klasių mokinių nuomonių pasiskirstymas pagal vidutines mėnesio pajamas asmeniui

šeimoje …………………………………………………………………………………………..71

38 pav. 5-10 klasių mokinių pasiskirstymas pagal tėvų skiriamą sumą per mėnesį laisvalaikio

pomėgiui …………………………………………………………………………………………71

39 pav. 1-10 klasių mokinių tėvų nuomonių apie finansinį prieinamumą pasiskirstymas ………72

40 pav. 1-10 klasių mokinių tėvų pasiskirstymas pagal vidutines mėnesio pajamas asmeniui šeimoje

…………………………………………………………………………………………………….74

41 pav. 1-10 klasių mokinių tėvų pasiskirstymas pagal vaiko laisvalaikio pomėgiui per mėnesį

skiriamą sumą ………………………………………………………………………………….…74

6

42 pav. 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų nuomonių apie finansinį prieinamumą

pasiskirstymas ………………………………………………………………………………….…75

43 pav. 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų pasiskirstymas pagal vidutines mėnesio pajamas

asmeniui šeimoje ………………………………………………………………………………….76

44 pav. 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų pasiskirstymas pagal savo laisvalaikio pomėgiui per

mėnesį skiriamą sumą …………………………………………………………………………..…76

45 pav. Darbuotojų nuomonių apie lankymosi motyvaciją Daugiafunkciame centre ne darbo metu

pasiskirstymas ……………………………………………………………………….…………….79

46 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal išsilavinimą ……………………………………………80

47 pav. Darbuotojų nuomonių apie mokinių lankymosi motyvaciją Daugiafunkciame centre po

pamokų pasiskirstymas ………………………………………………………………………….…80

48 pav. Darbuotojų nuomonių apie suaugusiųjų lankymosi motyvaciją Daugiafunkciame centre ne

darbo metu pasiskirstymas …………………………………………………………………………81

49 pav. 5-10 klasių mokinių nuomonių apie lankymosi motyvaciją Daugiafunkciame centre po

pamokų pasiskirstymas ………………………………………………………………………….…82

50 pav. 5-10 klasių mokinių pasiskirstymas pagal labiausiai patinkančią veiklą …………………83

51 pav. 1-10 klasių mokinių tėvų nuomonių apie jų vaikų lankymosi motyvaciją Daugiafunkciame

centre po pamokų pasiskirstymas ……………………………………………………………….…84

52 pav. 1-10 klasių mokinių tėvų pasiskirstymas pagal išsilavinimą ……………………………..84

53 pav. 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų nuomonių apie lankymosi motyvaciją

Daugiafunkciame centre ne darbo metu pasiskirstymas …………………………………………..86

54 pav. 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų pasiskirstymas pagal išsilavinimą ………………87

55 pav. Interviu atsakymų kategorijų schema .................................................................................97

7

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1 lentelė. UDC struktūros (veiklos krypčių) paklausumas ..............................................................36

2 lentelė. Mokymo turinio aktualumas ...........................................................................................36

3 lentelė. Geografinis prieinamumas ...............................................................................................37

4 lentelė. Finansinis prieinamumas ..................................................................................................37

5 lentelė. Besimokančiojo motyvacija …………………………………………………………….38

6 lentelė. Temos ir potemės .............................................................................................................96

8

TURINYS

ĮVADAS.............................................................................................................................................12

1. TEORINIAI TYRIMO PAGRINDAI........................................................................................16

1.1. Universalaus daugiafunkcio centro samprata ir veiklos kryptys............................................16

1.2. Universalaus daugiafunkcio centro funkcijos švietimo paslaugų kaimo vietovėje aspektu...18

1.3. Švietimo paslaugų kokybės samprata ir esmė .......................................................................21

1.4. Švietimo paslaugų prieinamumo kriterijai ………………………………………….……...24

1.5. UDC vaidmens, sprendžiant švietimo kokybės problemas kaimo vietovėje prieinamumo

aspektu, teorinis modelis………………………………………………………………………...27

2. TYRIMO METODOLOGIJA....................................................................................................32

2.1. Tyrimo logika ........................................................................................................................32

2.2. Kiekybinio tyrimo metodologija ...........................................................................................33

2.3. Kokybinio tyrimo metodologija ............................................................................................40

3. TYRIMO REZULTATAI...........................................................................................................43

3.1. Kiekybinio tyrimo rezultatai..................................................................................................43

3.1.1. Apklausos raštu gautų duomenų analizavimas ir interpretavimas…………………...43

3.1.1.1. Įstaigos struktūra……………………………………………………………..43

3.1.1.2. Veiklų turinio aktualumas…………………………………………………....49

3.1.1.3. Geografinis prieinamumas…………………………………………………...55

3.1.1.4. Finansinis prieinamumas……………………………………………………..65

3.1.1.5. Motyvacija………………………………………………………...................78

3.1.2. Gautų rezultatų tarpkriterinių ryšių atskleidimas……………………………………88

3.2. Kokybinio tyrimo rezultatai....................................................................................................91

3.2.1. Interviu gautų duomenų transkribavimas ir pirminė analizė…………………………91

3.2.1.1. Apie informantus……………………………………………………………..91

3.2.1.2. Transkribuotas tekstas ir kodai……………………………………………….92

3.2.1.3. Pirminės temos ir potemės………………………………………...............…96

3.2.2. Kokybinių duomenų analizė ir rezultatai………………………………………….….96

3.2.2.1. Atsakymų kategorijos……………………………………………….………..96

3.2.2.2. Kategorijų ir subkategorijų aprašymai………………………….…………....97

3.2.2.3. Rezultatai……………………………………………………………..………99

DISKUSIJA.....................................................................................................................................100

IŠVADOS …………………………………………………………………………………….…..107

REKOMENDACIJOS...................................................................................................................109

9

LITERATŪRA ............................................................................................................................110

PRIEDAI.......................................................................................................................................114

10

ĮVADAS

Temos aktualumas. Spartėjanti mokslo, technikos ir žinių plėtra lemia globalius pokyčius,

kurie keičia kokybiškai Visuomenės gyvenimo būdą. Nustatyta tyrimais (Kvieskienė ir kt., 2009),

kad kaimo vietovėse nėra užtikrinama pakankama švietimo paslaugos kokybė švietimo paslaugos

prieinamumo aspektu. Mokslininkai teigia (Glebuvienė, Jonilienė, Monkevičienė ir kt., 2008), kad

ikimokyklinio ugdymo paslaugų, teikiamų kaimo vietovėse, kokybė žymiai prastesnė lyginant su

miesto. Fizinis mokyklos pasiekiamumas pažymimas kaip pagrindinis švietimo paslaugų

prieinamumo aspektas (Jonutytė, Rupšienė, Šmitienė ir kt., 2009). Menka suaugusiųjų švietimo ir

kitų paslaugų pasiūla, nepakankama jų kokybė kelia kaimo gyventojų užimtumo problemą,

neskatina inovatyvių idėjų generavimo ir pragmatiškų idėjų plėtojimo kaimo vietovėse (Baily,

Breen, Ward, 2010; Katane, 2013; Butler, 2014). Švietimo ir socialinės sistemos pokyčiai inicijuoja

naujų institucijų atsiradimo, reorganizavimo kryptis ir tempus, perėjimą į naujas socialines -

edukacines, kultūrines veiklos sąlygas (Zakarevičius, 2003).

Siekiant gerinti kaimo vietovių gyventojų poreikius atitinkančių švietimo ir socialinių

paslaugų prieinamumą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 metų veiklos prioritetus

numatančiame dokumente (2010) nutarta kaimo vietovėse steigti universalius daugiafunkcius

centrus (toliau UDC), kurie padės spręsti kaimo vietovėje švietimo paslaugų kokybės problemas

prieinamumo aspektu.

Temos aktualumą grindžia švietimo dokumentai, skirti ikimokyklinio ir priešmokyklinio

ugdymo pertvarkos, pokyčių bendrojo lavinimo sistemoje, suaugusiųjų tęstinio mokymo ir

mokymosi visą gyvenimą klausimams aktualizuoti. Mokymosi visą gyvenimą paslaugų įvairovės,

švietimo sistemos lankstumo ir prieinamumo problemos keliamos Lietuvos švietimo sistemą

reglamentuojančiuose norminiuose aktuose: Lietuvos Respublikos švietimo strategijoje 2013-2022

m., kuri parengta siekiant sutelkti švietimo bendruomenės pastangas esminiams švietimo srities

pokyčiams, būtiniems atsižvelgiant į visuomenės lūkesčius. Ši problema keliama ir Lietuvos

pažangos strategijoje Lietuva 2030, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15

d. nutarimu Nr. XI-2015 (Žin., 2012, Nr. 61-3050). Pasirinktos problemos aktualumą atliepia

Universalių daugiafunkcių centrų koncepcija, kuri parengta atsižvelgiant į Valstybinės švietimo

strategijos 2003–2012 metų nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d.

nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216). Universalių daugiafunkcių centrų koncepcijos

(toliau – Koncepcija) paskirtis – pagrįsti UDC tinklo plėtrą, siekiant spręsti švietimo paslaugų

kaimo vietovėje prieinamumo problemas, atsižvelgus į specifinius vietos bendruomenės poreikius.

Minėtuose dokumentuose pabrėžiama, kad tik sutelkus švietimo bendruomenę ir visus

Lietuvos žmones nuolat kryptingai lavintis bus galima siekti asmeninės ir šalies sėkmės.

11

Temos mokslinis ištirtumas. Kad keičiantis visuomeninei santvarkai, politinei krypčiai ir

pereinant prie laisvosios rinkos, vyksta tam tikrų pokyčių - kinta socialinė struktūra, visuomenės

vertybės, požiūriai, socialinių institucijų funkcijos, paskirtis, tikslai, pastebėjo mokslininkai

(Lukšienė, 2000; Taljūnaitė, 2005; Jackūnas, 2006; Duoblienė, 2011; Lazutka 2011; Jociūtė, 2012

ir kt.), nagrinėjantys visuomenės ir socialinių institucijų ryšius. M. Lukšienės (2000) teigimu,

„...šiuo metu sunku susivokti kaleidoskopiškai prieš mūsų akis besiveriančių naujovių sraute, t. y.

suvokti ryšius tarp faktų ir reiškinių, suvokti procesus ir jų prasmę...“. Nuolatinė visuomenės kaita,

švietimo sistemos pokyčiai lemia edukacinės praktikos kaitą, kurios pagrindas - naujovių

apjungimas.

Esminių pokyčių veikiama susiformavo nauja žmogaus ugdymo ir mokymosi visą

gyvenimą būtinybė (Brock, 1998; Cook, 1997), atsirado daug konkrečių uždavinių: socialinės

raidos galimybių užtikrinimas, aktyvus dalyvavimas ugdymo procese, profesinė, poilsio ir

laisvalaikio veikla. Pokyčiai švietimo sistemos lygmeniu išryškimo universalių edukacinių idėjų

poreikį (Juodaitytė, 2009; Janiūnaitė, 2004) - patį švietimą projektuoti į ateitį, nuolat kelti naujas

idėjas, formuoti ateities švietimo viziją (Lamanauskas, 2012). Ypatingi reikalavimai keliami

švietimo sistemai, ypač jos lankstumui. Reformuojant švietimo sistemą, reikia reaguoti į laikmečio,

į bendruomenių poreikius, į asmens gerovės puoselėjimą, į skirtingus mūsų šalies besimokančiųjų

poreikius.

Šia prasme ypatingi reikalavimai keliami švietimo sistemai, ypač jos lankstumui; bendrąja

prasme - tai gebėjimas organizuoti su aplinka sąveikaujančią veiklą, reaguojant į jos ir sistemą

sudarančių elementų dinamiką. Taigi, siekiant pusiausvyros švietimo sistema turi būti adaptuota ir

pasiruošusi pokyčiams, užtikrinti, kad nebūtų pažeistas lygių galimybių principas (Andreikienė,

Trakšelys, 2012; Juodaitytė ir kt., 2012; Kvieskienė, Kvieska, 2012; Zaleskienė, 2011; Dukynaitė,

2008). Kitaip sakant, reformuojant švietimo sistemą, reaguoti į laikmečio, į bendruomenių

poreikius, asmens gerovės puoselėjimą, socialinę santalką ir įtrauktį, galinčias atitikti skirtingus

mūsų šalies besimokančiųjų poreikius.

Švietimo ir ugdymo aplinka ypač akcentuojama daugelio šalių kaimo tyrimuose (Katane,

Laizane, 2012). Pabrėžiami demografiniai, ekonominiai aspektai, taip pat pasigendama tyrimų

analizuojant švietimo paslaugų prieinamumo problemas. Šias tendencijas savo tyrimuose

akcentuoja ir kiti mokslininkai (Krašovec, Kump, 2014; Sotuku, Duku, 2012; Barlow, 2008).

UDC Lietuvoje – naujos kaimo vietovėse įstaigos, kurios teikia (vos keletą metų) švietimo,

kultūros, socialines, sveikatos, sporto, užimtumo ir kitas paslaugas vaikams bei vietos

bendruomenei, kurių veikla: ikimokyklinis, priešmokyklinis, pagrindinis ir neformalusis vaikų

švietimas, vaikų priežiūra dieną, neformalusis suaugusiųjų švietimas, švietimo pagalba, specialusis

12

ugdymas, nuotolinis mokymas pagal formaliojo ir neformaliojo ugdymo programas ar jų modulius,

pramoginė, socialinė, sociokultūrinė, meninė vaikų ir suaugusiųjų veikla ir pan.

Tyrimo problema. Lietuvos strateginiuose švietimo dokumentuose, pedagoginės

visuomenės diskusijose, mokslinėse-praktinėse konferencijose pastaraisiais metais nuolat keliami

švietimo paslaugų prieinamumo ir kokybės klausimai. Ši problema itin aktuali kaimo vietovėms.

Tačiau kol kas nėra aiškiai išskirti Universalių daugiafunkcių centrų, kurie steigiasi kaimiškose

vietovėse, teikiamų paslaugų prieinamumo ir kokybės kriterijai bei požymiai, padedantys ugdymo

įstaigoms ir bendruomenei plėtoti vaisingą diskusiją apie vaikų ugdymo(si) kokybę. Nepakanka

tyrimų, leidžiančių išskirti ir pagrįsti UDC vaidmenį sprendžiant švietimo paslaugų kokybės kaimo

vietovėje problemas prieinamumo aspektu.

Tyrimo objektas: Universalaus daugiafunkcio centro vaidmuo sprendžiant švietimo

paslaugų kokybės problemas kaimo vietovėje prieinamumo aspektu.

Tyrimo problema: kaip Universalus daugiafunkcis centras padeda spręsti švietimo

paslaugų kokybės prieinamumo aspektu klausimus kaimo vietovėje prieinamumo atžvilgiu?

Tyrimo tikslas: teoriškai apibūdinti bei empiriškai pagrįsti Universalus daugiafunkcio

centro vaidmenį sprendžiant švietimo paslaugų kokybės kaimo vietovėje klausimus prieinamumo

aspektu.

Tyrimo uždaviniai:

1. Teoriškai apibūdinti UDC atsiradimo prielaidas sprendžiant švietimo paslaugų kokybės

kaimo vietovėje problemas.

2. Teoriškai išanalizuoti esminius švietimo paslaugų kokybės požymius.

3. Sukurti UDC vaidmens, sprendžiant švietimo paslaugų kokybės kaimo vietovėje

problemas prieinamumo aspektu, teorinį modelį.

4. Empiriškai pagrįsti UDC vaidmenį sprendžiant švietimo paslaugų kokybės kaimo

vietovėje problemas prieinamumo aspektu.

Tyrimo metodologinės nuostatos:

1. Realistinė pedagogikos koncepcija akcentuoja, jog asmenybės ugdymą lemia socialinės

sąlygos. Žmogaus poreikis nuolat tobulėti yra neginčijamas ir ugdymas turi būti grindžiamas

laikmetį atitinkančiu supratimu. Ugdymas turi būti pagrindinis socializacijos veiksnys, lemiantis

rengiant gabaus bei laimingo žmogaus įsiliejimą į visuomenės gyvenimą. Realybei ir tikrovei yra

skiriamas labai didelis dėmesys, nes tik pasaulį regint tikroviškai, galima suvokti sociumo prasmę.

Dėmesys kiekvieno žmogaus požiūriui ir patirčiai yra esminiai komponentai, galintys prisidėti prie

geresnio gyvenimo ir švietimo idėjų (Bitinas, 2000). Šia teorija remiamasi analizuojant UDC

teikiamų švietimo paslaugų prieinamumą įvairaus amžiaus kaimo bendruomenės nariams.

13

2. Visuotinės kokybės vadybos filosofija teigia, kad organizacija, taikanti visuotinės

kokybės vadybos principus, nuolat tobulėja, įtraukdama į tobulinimo veiklą visus darbuotojus ir

siekdama kuo geriau patenkinti vartotojų poreikius (cit. pagal Valiuškevičiūtę, Mikutavičienę,

2006). Šia filosofija vadovaujamasi empiriškai grinžiant UDC atliekamo vaidmens svarbą

sprendžiant švietimo paslaugų kokybės kaimo vietovėje problemas.

3. Mišrioji tyrimo strategija (trianguliacija) (Creswell, 2009), kai empiriniame tyrime

naudojami kokybiniai ir kiekybiniai metodai bei abiejų jų derinimas suteikia geriausią informaciją

apie keliamus tyrimo klausimus, t. y. kurio nors vieno tyrime naudojamo metodo būdingus

nukrypimus (paklaidas) gali neutralizuoti arba panaikinti kitų tyrime naudojamų metodų

nukrypimai (paklaidos). Šiuo metodu naudotasi empiriniame tyrime siekiant pagrįsti UDC vaidmenį

sprendžiant švietimo paslaugų kokybės kaimo vietovėje problemas prieinamumo aspektu.

4. Socialinio konstruktyvizmo (Piaget, 2002) teorija, kur sakoma, kad socialinė realybė yra

ne tik atrandama ir konstatuojama, bet ir konstruojama, kad mokymasis vyktų bendravimo ir

bendradarbiavimo procese, kuriam būdinga tai, kad besimokantieji turi autentiškų potyrių ir gali

būti pasikeitimo procesų bendraautoriais. Šia teorija remiamasi sudarant anketas kiekybiniam

tyrimui.

5. Holistinio ugdymo proceso samprata (Bitinas, 2000), kuri parodo, kad ugdytinis

formuojasi kaip vientisa asmenybė. Šia samprata naudojamasi sudarant klausimus kryptingam, iš

dalies struktūruotam interviu kokybiniame tyrimui.

Tyrimo metodai: mokslinės, metodinės literatūros ir švietimo dokumentų analizė,

kiekybinis (anketa) ir kokybinis (interviu) tyrimas, statistinė duomenų analizė (SPSS), kokybinio

tyrimo (Content) analizė.

Darbo struktūra: įvadas, teoriniai tyrimo pagrindai, tyrimo metodologija, tyrimo

rezultatai, diskusija, išvados, rekomendacijos, literatūra, priedai. Darbo apimtis - 113 puslapių.

Literatūros sąrašą sudaro 57 šaltiniai. Darbe pateikiami 55 paveikslai ir 6 lentelės. Priedai: 1)

kiekybinio tyrimo klausimynai; 2) kriterijų taikymo atvejai analizuojant kiekybinius duomenis

(pateikiami 27 paveikslai ir 17 lentelių); 3) kokybinio tyrimo interviu pirmines temas ir potemes

iliustruojantys teiginiai; 4) kiekybinio tyrimo klausimynai-IBM SPSS; 5) kiekybinio tyrimo Output

lentelės.

14

1. TEORINIAI TYRIMO PAGRINDAI

1.1.......................................... Universalaus daugiafunkcio centro samprata ir veiklos kryptys

Universalus daugiafunkcis centras ir sudėtinė sąvoka susidedanti iš sąvokų „universalus“,

„daugiafunkcinis“ ir „centras“, kurias išanalizavę atskirai ir indukcijos principu sujungę į visumą bus apibrėžiama Universalaus daugiafunkcio centro (Toliau – UDC) samprata.

Sąvoka „universalus“ - dabartiniame lietuvių kalbos žodyne apibrėžiama kaip „visa kam

tinkamas, visapusiškas; visuotinis (dabartinės lietuvių kalbos žodynas,

http://www.autoinfa.lt/webdic), tarptautinių žodžių žodyne „visuotinis, visa apimantis, visur

esantis; visapusiškas, visašališkas; visam kam tinkantis (prieiga per internetą:

http://www.zodynas.tk/).

Sąvoka „daugiafunkcis“ – sudurtinė, kuri sudaryta iš „daug“ ir „funkcijos“, vadinasi šią sąvoką galima suprasti kaip daugiau kaip vieną funkciją.

Sąvoka „centras“ dabartiniame lietuvių kalbos žodyne apibrėžiama kaip: 1) vieta, kur kas

sutelkta; svarbiausias punktas; 2) valdymo ar vadovavimo organas.

Taigi, universalų daugiafunkcį centrą galima apibūdinti kaip kelias paslaugas teikiančią visiems tinkančią vietą (įstaigą).

Universalių daugiafunkcių centrų steigimo ir plėtros Komponente universalus

daugiafunkcis centras apibūdinamas kaip – švietimo, kultūros ir socialines paslaugas vaikams bei

vietos bendruomenei teikianti įstaiga, kurios veiklos gali būti: ikimokyklinis, priešmokyklinis,

papildomas ir kitas neformalus vaikų ugdymas, vaikų priežiūra dieną, neformalus suaugusiųjų švietimas, švietimo pagalba, specialusis ugdymas, nuotolinis mokymas pagal formaliojo ir

neformaliojo ugdymo programas ar jų modulius, pramoginė, sociokultūrinė, meninė vaikų ir suaugusiųjų veikla ir pan. Centro atliekamų funkcijų apimtį ir tikslines grupes nustato vietos

savivaldos institucijos, įvertinusios vietos bendruomenės poreikius (Universalių daugiafunkcių centrų (UDC) steigimo ir plėtros Komponentas, 2007).

G. Kvieskienės nuomone (2007), UDC modelio samprata apima vaikų kryptingą užimtumą, neformaliojo ugdymo ryšį su vaikų bendruoju lavinimu, pozityviąją socializaciją,

tinklinį bendradarbiavimą ir socialinę partnerystę organizuojant vaikų laisvalaikį. 15

Sociokultūriniame ir bendruomeniniame, jaunimo ugdyme išskiriami tam tikri etapai – nuo

socialinių sąlygų pagerinimo iki vaikų darželių, suaugusiųjų švietimo sistemos sukūrimo, vaikų vasaros poilsio organizavimo, muzikos mokyklų kūrimo, rekreacinių, pramoginių, sveikatinimo

paslaugų.

Tokiu būdu universalų daugiafunkcį centrą galima iš dalies formuoti iš jau turinčių Lietuvoje dešimtmetes tradicijas keletą funkcijų teikiančių neformalaus ugdymo, priešmokyklinio

ugdymo institucijų, moderniai veikiančių nevyriausybinių organizacijų ar parapijų, praplečiant

kai kurių dar veikiančių mokyklų ar seniūnijų funkcijas.

Nors nei vienoje pasaulio šalyje nerasime išgryninto UDC pavyzdžio, tačiau analizuojami

Universalūs daugiafunkciai centrai labiausiai atitinka bendruomenės centrų idėjas, kuriuose

realizuojami bendruomenių socioedukaciniai interesai, teikiama socialinė pagalba ir kurie:

1) remiasi bendruomene, nes mobilizuoja didelę dalį vietinės bendruomenės, teikdamos

teisinę ir finansinę paramą;

2) akcentuoja paslaugų visuomeniškumo pobūdį, o ne individo reabilitacijos ar dar geresnes

paslaugas;

3) teikia daug visuomeninių paslaugų, apimančių rekreaciją, švietimą ir kultūrą;

4) grupė su kuria dirbama yra visi bendruomenės gyventojai nepriklausomai nuo jų rasės,

socialinės padėties, religinių ar politinių įsitikinimų;

5) vadovaujasi ideologija, kad gyventojai patys turi dalyvauti sprendimų priėmimo procese.

Ch. Johnsonas analizuodamas bendruomenės centrų veiklą pažymi, kad bendruomenės

centras turi nevyriausybinės, ne pelno siekiančios organizacijos statusą, kuriame dirba keli

profesionalai ir kelios dešimtys savanorių, atliekančių kvalifikuotą darbą. Akcentuotina, kad

centro veikla planuojama ištyrus bendruomenės poreikius, orientuota į tame regione gyvenančių žmonių poreikius, bei dažniausiai remiasi savanorišku darbu (Johnsonas, 1998, p. 6-8). UDC kaip

ir bendruomenės centrų veiklos principas – visuotinio individų socialinio gyvenimo optimizavimo,

gyvenimo įvairovės siekimas.

Todėl Universalūs daugiafunkciai centrai partnerystėje su universitetais,

nevyriausybinėmis organizacijomis, kitomis vietos gyventojų poreikius atitinkančiomis

institucijomis, galėtų būti įrankis tenkinti tiek daugumos, tiek mažumos socialinių grupių poreikius. Toks centras yra atviras visiems gyventojams – nepriklausomai nuo jų rasės, socialinės

padėties, religinių ar politinių įsitikinimų. Visus juos vienija tradiciškai susiklostęs priklausymas

tai pačiai bendruomenei, kurią sąlygoja gyvenamoji vieta, bendri interesai (Kvieskienė, 2007).

Universalūs daugiafunkciai centrai kaip bendruomenės socialinių ir edukacinių paslaugų teikimo

vienetas turi remtis pagrindiniais bendruomenės ugdymo metodais: įgalinimu, kada keičiamasi

žiniomis, jos perduodamos vienas kitam; ryšio palaikymu, kuris suprantamas kaip individo ryšio su 16

aplinka nustatymas, turintys prasmės individui; bendravimu veikiant, kada daugiausiai reikšmės

teikiama veiklai.

Remiantis moksline literatūra galima išskirti penkias UDC kryptis, skatinančias aktyvią bendruomenės socialinę integraciją:

1) santykių užmezgimas ir palaikymas; situacijos analizė ir bendrų žingsnių numatymas

(išsiaiškinimas, kas yra gero); informavimas apie galimybes; bendradarbiavimas su

šeimomis; šeimos stimuliavimas;

2) asmenybės ugdymas: savo vertės atradimas (kam tu esi gabus ir kokios tavo stipriosios

pusės); savęs pažinimas; konfliktų sprendimas; jausmų atpažinimas ir išreiškimas

visuomenei priimtinais būdais; valios ugdymas; stipriųjų pusių atradimas, stiprinimas;

savivertės kūrimas; atsakomybės ugdymas; socialinių įgūdžių kūrimas (mokėjimas būti

grupėje, gebėjimas klausytis ir išgirsti); individualumo ugdymas (individualus darbas);

3) užimtumas: konkretus, tikslingas; švietimas, informavimas; naujos patirtys; kūrybos

skatinimas;

4) sisteminis darbas su socialine aplinka: problemų įvairiaplanis nagrinėjimas;

5) visuomenės jautrinimas: informavimas apie problemas; kvietimas prisiimti atsakomybę už

problemos sprendimą (akcijos); požiūrio keitimas.

Taigi, galima daryti išvadą, jog: 1) UDC galima apibūdinti kaip – švietimo, kultūros

paslaugas, orientuotas į tame regione gyvenančių ir atvykstančių arba galinčių atvykti žmonių poreikius, vaikams ir suaugusiems teikiančią instituciją; 2) UDC veiklos principas – visuotinio

individų socialinio gyvenimo optimizavimo, gyvenimo įvairovės siekimas bei aplinkos

socioekologinis subalansavimas; 3) UDC remiamasi moderniais socialinio darbo metodais:

įgalinimu, kai bendruomenei sudaromos sąlygos tobulėti, nes jai pačiai tai yra naudinga (pokyčiai

nešantys naudą), simboline komunikacija, kai individai siekia keisti socioekologinę erdvę, kad

suteiktų jai daugiau darnos ir vertės (Doel, Shardlow, 2005).

1.2. Universalaus daugiafunkcio centro funkcijos švietimo paslaugų kaimo vietovėje aspektu

Asmenybės raidos ir raiškos kokybė bei jos tobulinimas yra ne tik asmeninė, bet ir

socialinė, taigi ir pedagoginė (edukacinė) problema. St. Šalkauskis (1991, 1992) rašė apie

pilnutinį ir visuomeninį asmenybės ugdymą, pažymėdamas „papildomųjų mokyklų“ svarbą, J.

Laužikas (1997) įprasmino švietimo permanentiškumo svarbą brandžios asmenybės ugdymo

procese. Reikšmingi J. Vaitkevičiaus (1998, 1995) vaikų laisvalaikio tyrimai bei kitų mokslininkų darbai. Turiningo laisvalaikio svarbą nagrinėja ir šiuolaikiniai mokslininkai: M. Barkauskaitė

17

(2001), B. Bitinas (1997, 2004), Z. Bajoriūnas (1998, 2002), I. Ramaneckienė (1998, 2002) ir kiti.

Mažiau yra mokslininkų, nagrinėjančių vaikų užimtumo sistemos raidą ir pokyčius.

Neformaliojo ugdymo sistemos raidą ir pokyčius tyrinėjo K. Pečkus (1992, 1994), I. Zaleskienė (1994), G. Kvieskienė (1996, 1994, 2003, 2005).

Tarybiniais metais UDC veiklą labiausiai atliepė neformalaus ugdymo centrai, įvardijami

užklasine ir užmokykline veikla (Širiakovienė, 1993, Jovaiša, 1993, Šapokienė, 1990), vaikų vasaros stovyklų, kultūros centrų, liaudies universitetų bei klubinė veikla (Kvieskienė 1991,

1997). Nuo 1991 iki 2003 metų Lietuvoje išsiplėtė nevyriausybinių organizacijų veikla, kuri

užpildė trūkstamas bendruomenei paslaugų nišas, todėl jų patirtis steigiant UDC yra itin svarbi.

Pastaraisiais metais Lietuvoje įgavo vis didesnį visuomenės palaikymą priešmokyklinis

ugdymas, todėl šiandien, norint patenkinti išaugusį jo poreikį, nepakanka tik priešmokyklinių grupių, kurių veikla organizuojama pagal Bendrojo lavinimo mokyklų bendruosius ugdymo

planus, bet ieškoma ir naujų priešmokyklinio ugdymo organizavimo būdų. Kai kurios

savivaldybės, atsižvelgdamos į bendruomenės poreikius, jau ir šiandien ieško įvairesnių priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių. Tai šio amžiaus vaikams skirtos vasaros

stovyklos, savaitgalio grupės, konsultavimo centrai ir kt. Tačiau kartais jos pasigenda aiškesnių nuorodų, kokie organizavimo modeliai taikytini, kaip jais užtikrinti priešmokyklinio ugdymo

kokybę ir padėti vaikams sėkmingai subręsti mokyklai, todėl dar Lietuvos Respublikos švietimo

ir mokslo ministro 2003 m. spalio 29 d. Nr. ISAK-1478 buvo patvirtintas Priešmokyklinio ugdymo

organizavimo modelių aprašas, kuris įteisina priešmokyklinio ugdymo modelių įvairovę ir jį skatina. Papildomas ugdymas suprantamas kaip „permanentinis, skirtas vaiko socializacijai,

kūrybiškumui bei įvairiapusių gebėjimų, laisvalaikio kultūros plėtotei, rekreacijai“ (Švietimo ir

mokslo ministerijos Kolegijos 1996 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. 33). Papildomojo ugdymo

koncepcijos projektas praplėtė šią sąvoką: „sudėtinė švietimo sistemos dalis, skirta įvairaus

amžiaus žmonių įgimtosioms galioms, įvairiems gebėjimams bei polinkiams atskleisti, saviraiškos

poreikiams, kūrybiškumui plėtoti, kūrybinėms vertybėms puoselėti, turiningam laisvalaikiui,

socializacijai ir nusikalstamumo prevencijai įgyvendinti skirtingose ugdymo institucijose“

(Švietimo ir mokslo ministerijos kanceliarijos dokumentas, Informacinis leidinys, 2000, Nr.4 (99).

Neformalusis ugdymas – savanoriškai pasirenkama ugdymo ir laisvalaikio kultūros dalis, kuria

siekiama įprasminti asmens unikalumą, laisvalaikio praleidimo formas, laisvam laikui suteikiant

kokybiškus parametrus glaudžiai siejasi praktinėje plotmėje su sociokultūrine, iš dalies ir

multikultūrine veikla ir šių veiklų daugiafunkciškumu.

Rytų Europos šalyse, pavyzdžiui, Bulgarijoje, Vengrijoje, Slovakijoje susidomėjimas

sociokultūrinio ugdymo teorija ir praktika pastebimai auga. Stiprėja požiūris, kad sociokultūrinio

švietimo sritis - multikultūrinis švietimas turi būti orientuotas ne tik į mažumų integraciją, bet ir į 18

multikultūrinės erdvės Europoje konstravimą. Europos integracija - tai ne tik laisva prekių ir darbo rinka, bet taip pat ir kultūrinis projektas. Pavyzdžiui, tautinės mažumos, būdamos tam tikro

tautinio mentaliteto atstovės vienoje valstybėje, gretimoje dažnai esti vyraujanti gyventojų dauguma. Tyrimai byloja, kad priešiškumas, neigiami stereotipai yra mažesni tų grupių atžvilgiu,

kurios pažįstamos geriau. Posovietiniu laikotarpiu Lietuvoje išryškėjo skausmingos socialinės

stratifikacijos (skaidymosi) pasekmės, kai kurios socialinės grupės (pavyzdžiui, dalis pagyvenusių žmonių, socialiai pažeistų šeimų vaikai, kaimo jaunimas, čigonai, ir kt.) atsidūrė vadinamojoje

socialinės atskirties būsenoje, t. y. už visuomenės ribų ir socioekonominiu ir psichologiniu

požiūriu (Tamošiūnas, 1998).

Visuose Europos kraštuose esama unikalios sociokultūrinio ugdymo patirties pavyzdžių ir sėkmingų sociokultūrinių eksperimentų. Rumunijoje, Bulgarijoje tai: jaunimo darbas su jaunų romų (čigonų) grupėmis, Norvegijos patirtis mokant ir integruojant emigrantų vaikus

(Kvieskienė, 2007).

Mokslinėje literatūroje aptikta užsienio šalių pavyzdžių, kai steigiamos panašios į UDC

įstaigos tampa stipria visuomenės sąmoningumo, pilietiškumo ugdymo ir švietimo grandimi (pvz.,

JAV, Didžioji Britanija, Kanada ir kitos šalys) ir tenkina vietos gyventojų poreikius sprendžiant

švietimo problemas. Vykstant demokratiniams procesams visuomenėje vis didesnę reikšmę įgyja

vietos savivalda.

Užsienio šalyse veikiantys sociokultūrinių bendruomenės centrų veikla orientuota į gyventojų poreikius, kuriems įtakos turi vietovės geografinė, ekonominė, kultūrinė padėtis,

pagrindinės veiklos sritys.

Šiuo metu stiprinama savivaldybių atsakomybė už švietimo paslaugų prieinamumą bei

socialinę aprėptį savivaldybių teritorijoje. Savivaldybėms ir apskritims perduota didelė dalis

atsakomybės ne tik už bendrąjį lavinimą, bet ir už profesinį mokymą, specialųjį ugdymą, tęstinį suaugusiųjų mokymąsi bei neformalųjį vaikų švietimą ir ugdymą. Kiekviena savivaldybė tvarko

visų jos teritorijoje gyvenančių vaikų registrą ir koordinuoja pavaldžių mokyklų komplektavimą bei mokinių srautus. Tačiau dar skiriasi regionų neformaliojo vaikų švietimo mokyklų tinklas,

neformaliojo ugdymo veiklų pasiūla, pavėžėjimo galimybės, neformaliajam vaikų švietimui

skiriamos lėšos. Trūksta mokymo ar kvalifikacijos kėlimo kursų neformaliojo vaikų švietimo

mokytojams, laisvalaikio pedagogams, jaunimo darbuotojams, kitiems mokytojams, dirbantiems

neformaliojo ugdymo sektoriuje. Švietimo, edukacines ir sociokultūrines paslaugas teikiantys

praktikai, strategai ir ekspertai iš Lietuvos, kitų Vakarų Europos kraštų, turinčių daugiafunkcio

edukacinio ir sociokultūrinio ugdymo patirtį, dirbantys formalaus, neformalaus, savišvietos,

specialiojo ugdymo ir kitose ugdymo srityse, pažymi, kad pažintinė veikla yra artima tęstiniam

mokymui, kitai pažintinei, jaunimo kūrybinei ir projektinei veiklai, teikiant visuomenei, ypač 19

vaikams, jaunimui, šeimai ir bendruomenei pedagoginę pagalbą, dalyvaujant krizių valdyme,

sveikos gyvensenos ir asmeninio bei šeimos gyvenimo planavime ir konsultavime. Remiantis

atliktais tyrimais, literatūros analize UDC funkcijas kaimo vietovėje galima išskirti į šias grupes:

1) priešmokyklinis ir ikimokyklinis ugdymas;

2) neformalusis ugdymas;

3) psichologinė, socialinė pagalba asmeniui, šeimai bei socialiai atskirtoms grupėms;

4) jaunimo ir bendruomenės įgalinimas.

Taigi, apibendrinant galima teigti, kad bendruomenės poreikius tenkinančių centrų

švietėjiška veikla kaimo vietovėje nukreipta į visas gyventojų grupes bei sluoksnius ir apima darbą

su: ikimokyklinio, priešmokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikais, suaugusiais, socialinių problemų

turinčiais asmenimis, neįgaliaisiais, pagyvenusiais asmenimis, siekiant sudominti aplinkinius

gyventojus savo teikiamomis paslaugomis.

1.3. Švietimo paslaugų kokybės samprata ir esmė

Žodis „kokybė“ kilęs iš Lotynų kalbos žodžio „qualis“, kuris reiškia „toks, koks daiktas iš

tiesų yra“. Tarptautinis kokybės apibrėžimas yra „laipsnis, kurį pasiekus būdingų charakteristikų aibė atitinka reikalavimus“ (D. Čikotienė, asmeninė komunikacija, 2008 m. gruodžio 18 d.).

Tarptautinis kokybės vadybos standartas ISO 9000:2000 pateikia kokybės apibrėžimą:

„Kokybė – turimų charakteristikų visumos atitikties reikalavimams laipsnis“. Standarte pažymima,

kad terminas „kokybė“ vartojamas su tokiais būdvardžiais: „bloga“, „gera“, „puiki“, „turima“.

Kadangi kokybės reikalavimai nustatomi vartotojų, kokybė dažnai apibrėžiama kaip vartotojų patenkinimo lygis (Kaziliūnas A., 2007, p. 18).

Kokybės apibrėžimų yra daug ir įvairių. Vienas iš apibrėžimų kokybę traktuoja kaip

specifinių, pamatuojamų kintamųjų funkciją, kitas – kad kokybė apibrėžiama pagal vartotojo

reikalavimus, trečias – kokybiškumo tapatinimas su tobulumu ir pan. Garsiausi kokybės vadybos

teoretikai yra Demming E., Juran J., Crosby P., Feinganbaum A. Anot A. Raipos ir D.

Urbonavičiaus (2001) kokybės apibrėžimas kinta kas šešerius metus. Mokslo šaltiniuose

dažniausiai sutinkamos šios kokybės sampratos: Crosby P. manė, kad kokybė – tai „reikalavimų atitikimas“. Jo manymu kokybė prasideda funkcionalumo, o ne kokybės skyriuje, kokybė yra

nemokama, tik veiksmai, kurie turi būti atliekami, kai kokybė neužtikrinama iš karto. Vienintelis

charakteristikų įvertinimo matas yra kokybės kaina, kuri yra neatitikimo išlaidos. O Feigenbaum

A. teigia, kad kokybė - „kliento poreikių patenkinimas“. Tarptautinis standartas – „turimų charakteristikų visumos ir reikalavimų atitikimo laipsnis“.

20

Pasak E. Vitkienės (2004) kokybė – tai žmogaus gebėjimas susikurti platų, informatyvų,

visapusišką, kūrybišką požiūrį į daugelį dalykų, nes kokybė yra grindžiama socialiniu, etniniu,

kultūriniu, istoriniu patyrimu, visuotinai priimtu bei individualiu suvokimu (Vitkienė E., 2004,

34p.).

A. C. Rosander (1989) teigimu, kokybė yra objektyvi, kai susijusi su išoriniais

apčiuopiamais dalykais, kuriuos galima išmatuoti, faktais. Objektyvumą sustiprina apskaičiavimai,

duomenys, klaidos, trūkumai, sugaištas laikas, sąnaudos ir kt. Subjektyviai kokybė vertinama, kai

suveikia vartotojo vaizduotė, asmeniniai išgyvenimai, emocijos, lūkesčiai, požiūris.

Kokybė - kaip tinkamumas tikslo siekimui, prisitaikymas prie reikalavimų, gebėjimas

patenkinti klientų poreikius (M. Yorke, 1995). Kaip teigia V. Adomėnas (2000), kokybė - objekto

savybė, kuri įgalina tenkinti šiandieninius arba numanomus vartotojo poreikius.

Galima daryti išvadą, kad kokybė – tai savybių visuma, siekianti ir galinti patenkinti

vartotojo poreikius.

Švietimo kokybė tai pat yra suvokiama įvairiai: Barczyk (1999), Barkauskaitės,

Bruzgelevičienės (2002), Stanciko, Bagdonienės (2004), Applying (1996), Michel (2003) teigimu,

švietimo kokybė gali būti aiškinama kaip bendrasis tikslas, kurio siekia švietimo sistema,

uždavinys, kuris keliamas kokybiškam švietimo situacijos vertinimui; taip pat kaip vienas

konkrečių uždavinių, prilyginamų efektyvumui, veiksmingumui, teisingumui, demokratijai,

švietimo sistemos veiklos rezultatų skaidrumui, kuriuos atlieka įvairios interesų grupės,

dalyvaujančios priimant sprendimus. G. R. Linkaitytė, ir A. Valiuškevičiūtė (1999), aiškina, kad

švietimo kokybė – tai priemonė ar procesas, taisyklių, procedūrų, standartų visuma. V.

Lamanauskas (2004), cituodamas Fadejeva, teigia, kad „švietimo kokybė – socialinė ir psichologinė kategorija, nusakanti švietimo proceso visuomenėje bei konkrečiai asmenybei lygį ir rezultatą, kartu rezultato bei poreikių ir lūkesčių atitikimą.“

Pasaulyje ir Europoje kasmet kuriamos organizacijos, judėjimai ir įvairios iniciatyvos,

kuriomis siekiama užtikrinti švietimo paslaugų kokybę. Kokybei vis daugiau dėmesio skiria ir

Lietuvos švietimo politika. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija švietimo kokybę

paskelbė kaip vieną iš švietimo reformos prioritetų. LR švietimo įstatyme (2011), Nacionaliniame

švietimo forume (2015) numatytos ugdymo modernizavimo ir švietimo kokybės kėlimo kryptys,

kurios skatintų mokyklas tobulėti, neatsilikti nuo Europos šalių sukurto mokyklos modelio. Šioms

kryptims ypač svarbūs kokybės vadybos ir valdymo modeliai.

Itin svarbus tampa paslaugų kokybės valdymas, kuriant demokratinį ir humanistinį

visuotinio ugdymo modelį ugdymo institucijose. Todėl Lietuvos Respublikos švietimo strategija

2013 –2022 metams siekiama gerinti ir užtikrinti ugdymo paslaugų kokybę. Tačiau mažai ką lemia

švietimo ir mokslo dokumentuose nurodytos kryptys ir strategijos kokybės link. Viskas priklauso 21

nuo realių pokyčių. O kokybės efektyvumas, anot V. Lamanausko (2004), priklauso nuo pačios

kokybės sampratos.

Švietimo kokybės klausimus tyrinėjo daugelis Lietuvos ir užsienio mokslininkų:

Purvaneckienė, 1993; Barczyk, 1999; Želvys, 2001; Lamanauskas, 2004; Neifachas, 2004. Kai

kurių mokslininkų nuomone, kokybės valdymas - tai organizacijos narių darbo planavimas,

organizavimas, vadovavimas ir kontrolė; visų organizacijos išteklių panaudojimas iškeltiems

organizacijos tikslams siekti (Kaziliūnas, 2006; Mikulis, 2007). O kokybės vadyba, R. Želvio

(2001) nuomone, - tai veikla, kuria organizuotai siekiama užsibrėžtų švietimo sistemos ir atskirų

švietimo organizacijų tikslų. Ji apima įvairius administravimo, lyderiavimo, pedagoginio

vadovavimo aspektus.

Pasak J. A. F. Stoner, R. E. Freeman, D. R. Jr. Gilbert (2001, p. 204), kokybė – sudėtinga

sąvoka, tapusi viena iš visuotinai patraukliausių visoje vadybos teorijoje. Kokybė kinta per visą

gyvenimą priklausomai nuo žmogaus veiklos pobūdžio. Žmogus – vartotojas ir kokybės vertintojas,

kuris ne visada patenkintas vartojamų daiktų ar paslaugų kokybe, ir todėl skirtingai traktuoja bei

interpretuoja sąvoką kokybė. Skirtingų autorių žodynuose „kokybė“ įvardijama kaip: „ypatybė“,

„vertė“, „tikimo/tinkamumo laipsnis“, „puikumas“ ir panašiai. R. Želvio (2003) žodžiais tariant,

„kokybę galima apibrėžti kaip tam tikrą standartų atitiktį ar paslaugos tobulinimo laipsnį. Tačiau

kokybę galima apibrėžti ir kaip kliento reikalavimų tenkinimą ir viršijimą“. Remiantis A. Michel

(2003) nuomone, kokybė gali būti suvokiama kaip bendrasis tikslas, kurio turi siekti švietimo

sistema, kaip uždavinys, priešpastatomas kiekybiškam situacijos vertinimui (kokybė vertinama

aukščiau už kiekybinius rodiklius) arba kaip vienas iš daugelio konkrečių uždavinių, prilyginamų

efektyvumui, veiksmingumui, teisingumui, demokratijai, švietimo sistemos veiklos rezultatų

skaidrumui arba vaidmenims, kuriuos atlieka įvairios interesų grupės, dalyvaujančios priimant

sprendimus.

Taigi, kokybė suvokiama ne tik kaip uždavinys, bet ir kaip metodas, priemonė ar procesas

bei

taisyklių, procedūrų ir standartų visuma, vertybė ar nusistatymas visuomet dirbti dar geriau.

Šiandien plačiai diskutuojama apie visuotinės kokybės vadybos svarbą. Visuotinė kokybės

vadyba – tai organizacijos kultūrinis įsipareigojimas tenkinti vartotojų poreikius, naudojant

integruotą priemonių ir metodų mokymo sistemą. Toks organizacijų procesų tobulinimas duoda

geros kokybės paslaugas. Nors visuotinai nustatytos švietimo kokybės sampratos dar nėra, Lietuvos

Respublikos švietimo dokumentuose nurodyta, kad už švietimo kokybę atsakingi asmenys privalo

kontroliuoti, kaip švietimo įstaiga vykdo savo paskirčiai būdingus ugdymo tikslus, ar atitinka

Europos Sąjungos šalių švietimo reikalavimus, ar pasižymi nuolatinio tobulėjimo siekimu.

22

Lietuvos Respublikos švietimo reformos kokybės vadybos siekis – užtikrinti būtiniausių ir

geriausių, laiduojančių geresnius mokymosi pasiekimus, sprendimų priėmimą nacionaliniu, vietos ir

mokyklos lygmeniu. Švietimo kokybės vadybos dėka mokyklos savo viduje išmoksta įvertinti savo

gerąsias ir blogąsias puses, gauna ekspertų įvertinimą ir pagal tai tobulina savo ugdymo/mokymo

metodus.

Kokybės idėjų pradininkai ir propaguotojai P. B. Crosby (1984), W. E. Deming (1989) (cit.

pagal Markevičiūtę, 2007) akcentuoja nenutrūkstamo mokslo gerinimo proceso reikšmę siekiant

kokybės kiekvienoje organizacijoje. Kokybės terminas edukologijoje – gana subjektyvi sąvoka,

įvardijanti geresnį ko nors išsivystymą, rangą (Jovaiša, 2007). Mokymo(-si) kokybė dažnai

suprantama kaip mokymo(-si) tikslų pasiekimo laipsnis, kuris priklauso nuo žmogaus gebėjimo

įvertinti savo pažangą, laimėjimus, realius rezultatus. Tačiau pats mokymas(-sis) turi atitikti

besimokančiųjų poreikius, būti inovatyvus, taikyti šiuolaikines technologijas, naudotis mokymosi

patirtimi, ištekliais, kūrybingai vertinti mokymosi rezultatus ir siekti kokybės (Kavaliauskienė,

Anusienė, 2008).

R. Želvys (2001) apibrėžia pagrindinius veiksnius, lemiančius ugdymo kokybę: 1) ugdymo

organizavimas orientuotas į šiuolaikinę visuomenę, kur sparčiai plėtojantis technologijoms,

vykstant visuotinei globalizacijai, nuolat didėjant darbo jėgos judrumui vienu iš svarbiausių

socialinio gyvenimo veiksnių tampa gerai organizuotas švietimas; 2) mokymosi motyvacija grįsta

veiksmų, elgesio skatinimu, vykstančiu žmogaus psichikoje; 3) pedagogų kvalifikacija orientuota į

svarbiausius pedagogo gebėjimus: metodinį pasirengimą (gebėjimą parinkti tinkamiausią metodiką

ir optimalų ugdymo turinį), profesinį, dalykinį pasirengimą, psichologinį pasirengimą (gebėjimą

atvirai ir nuoširdžiai bendrauti, laiduojantį efektyvų mokymo procesą); 4) švietimo įstaigų

aprūpinimas orientuotas į racionalų materialinių išteklių paskirstymą, naujausių informacinių

technologijų diegimą; 5) besimokančiųjų pasiekimai ir vertinimas orientuoti į ugdymo vientisumą ir

tikslą, užtikrinant mokymosi grįžtamąjį ryšį.

Taigi, pačia bendriausia prasme švietimo kokybe laikytinas visų švietimo procese

dalyvaujančių asmenų, politikų ir visuomenės narių indėlis į jaunimo ugdymą. Vieni profesionalai ir

visuomenės atstovai labiau akcentuoja universitetų kaip mokslo įstaigų, rengiančių specialistus,

reikšmę švietimo sistemai, kiti sąmoningos asmenybės brandą, orientaciją į aktyvų pasaulio

pažinimą užsiimant konkrečia kūrybine, asmenine veikla, kuri daro įtaką asmenybės vertybėms ir

pozityviai socializacijai.

Tad tiek formaliojo, tiek neformaliojo ugdymo svarba yra nenuginčijama. Tačiau

svarbiausia, kaip teigia K.Trakšelys ir D.Martišauskienė (2016), kad švietimo teikiamos paslaugos

ne tik patenkintų vartotojų poreikius ir lūkesčius, bet ir būtų prieinamos įvairių socialinių grupių bei

23

gabumų vaikams. Tik tada jos bus efektyvios ir rezultatyvios. Todėl svarbu ir išanalizuoti, remiantis

visuotinės kokybės vadybos principu, prieinamumo aspektu ugdymą Lietuvoje.

1.4. Švietimo paslaugų prieinamumo kriterijai

Didėjant vartotojų (mokinių tėvų, mokinių) reiklumui, kokybės matavimas ir tobulinimas

tampa pirmaeilės svarbos švietimo organizacijų užduotimi. Vartotojai, apibūdindami švietimo

paslaugų kokybę, ją vertina subjektyviai, pasitelkę tam tikrus individualius kriterijus. Daugelis

autorių išskiria, jog vartotojui svarbiausia patikimumas, prieinamumas, pasirinkimas, švietimo

įstaigos pasirengimas padėti, personalo kompetentingumas.

Švietimo prieinamumo terminas tapo svarbus pastaraisiais dešimtmečiais, vykdant švietimo

pertvarką Lietuvoje, kuri įtakoja sociokultūrinę, ekonominę, ekologinę, politinę šalies padėtį, raidos

tendencijas, kaimyninius santykius, pedagogikos teorijas ir praktikos naujoves. Būtent

prieinamumas yra dažnai akcentuojamas svarbiausiuose ne tik švietimą, bet ir ūkį aprėpiančiuose

Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos dokumentuose, išskiriamas politikų ir teoretikų

įžvalgose apie demokratiškesnės valstybės potencialą. Tačiau, nors dažnai minimas, terminas nėra

aiškiai detalizuojamas ir, dėl to, kyla klausimų, kokio prieinamumo švietime yra siekiama arba

kokios yra šio koncepto ribos kalbant apie švietimą.

Švietimo politikos prioritetais yra įvardijami: kokybė, efektyvumas ir socialinis teisingumas.

Socialinio teisingumo tikslas – teisingas švietimo sistemos teikiamų paslaugų paskirstymas.

Socialinio teisingumo tikslu įvardijamas teiginys ir terminas „lygios galimybės“ dažnai vartojami

sinonimiškai. Tačiau užtikrinti visiškai lygias galimybes neįmanoma dėl skirtingas sąlygas

suteikiančių mokslo įstaigų ar nevienodo moksleivių gabumo. Dėl to, prasmingiau vartoti švietimo

prieinamumo arba vienodų pradinių galimybių terminus. Kita vertus, šios sąvokos taip pat

implikuoja visiškai vienodo prieinamumo ar lygiaverčio starto problemą, nes išsilavinusių tėvų

vaikų galimybės, šiais požiūriais, yra palankesnės nei mažiau išsilavinusių tėvų vaikų (Želvys R.,

Būdienė V., Zabulionis A., Švietimo politika ir ..., p. 59–60 ).

Taigi, Vakarų Europoje ir Lietuvoje kol kas dar nėra susitarta, kas yra laikoma švietimo

sistemos socialiniu teisingumu ir nėra vienintelio sąvokos apibrėžimo (Žalimienė L, Lazutka R. ir

kt. Socialinis teisingumas švietime, ... p. 3). Tačiau principai, konstruojant socialinio teisingumo

rodiklius švietimo sistemoje, sutampa:

a) „lygios galimybės – kai dalyvavimas švietimo sistemoje nediskriminuoja asmenų jokiu

pagrindu (lyties, tautybės, rasės ir t. t.);

b) prieinamumas – kai asmens ar jo šeimos pajamos, materialinė padėtis, gyvenamoji vieta,

sukauptas kultūrinis ar socialinis kapitalas neužkerta kelio dalyvauti pagal sugebėjimus švietimo

24

sistemoje; kai vaikų darželių, vidurinio mokymo įstaigų, gimnazijų tinklo išdėstymas (pasiekimo

sąlygos) nesukuria prieinamumo problemų kaimo vaikams ir pan.;

c) skirtingumų pripažinimas ir pasirinkimo galimybių užtikrinimas – kai sudaromos

galimybės realizuoti išskirtinius gabumus, paisoma kultūrinių ir kitokių skirtumų (pasirenkant

darželį, mokyklą, mokymo programą ir kt.);

d) kompensavimas – kai papildomų, didesnių išteklių skyrimas (nelygybė) tam tikroms

socialinėms grupėms (neįgaliesiems, negabiems arba labai gabiems) laikomas teisingu, siekiant

didinti švietimo paslaugų prieinamumą ir sudaryti galimybes realizuoti išskirtinį potencialą

(Žalimienė L, Lazutka R. ir kt., Socialinis teisingumas švietime..., p. 23,40).

Europos Sąjungos dokumentuose daug kalbama apie švietimo prieinamumą, tačiau terminas

prieinamumas nėra tiesiogiai apibrėžtas, pavyzdžiui, „Sutartyje Dėl Konstitucijos Europai“

pabrėžiama, kad: „1. Kiekvienas turi teisę į mokslą; profesinis ir tęstinis mokymas turi būti

prieinamas visiems. 2. Ši teisė apima galimybę nemokamai įgyti privalomą išsilavinimą. 3. Laisvė

steigti demokratiniais principais grindžiamas mokslo įstaigas ir tėvų teisė užtikrinti savo vaikų

švietimą ir mokymą pagal savo religinius, filosofinius ir pedagoginius įsitikinimus turi būti

gerbiamos pagal jų įgyvendinimą reglamentuojančius nacionalinius įstatymus“ (Sutartis dėl

Konstitucijos Europai, 2 dalis, 74 str.).

Taigi, šiame dokumente švietimo prieinamumas yra suprantamas kaip lygios galimybės

mokytis: 1) bet kokios tautybės, išsilavinimo, amžiaus, rasės ar lyties asmenims, 2) nepaisant

ankstesnių mokymosi pasiekimų, ar 3) sudėtingų finansinių galimybių.

Tuo tarpu, Lietuvos švietimo įstatyme (2011 m.) švietimo prieinamumas pateikiamas kaip

lygios mokymosi galimybės, bendrojo išsilavinimo ir pirmosios kvalifikacijos įgijimo garantavimas

(Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas, 2011).

Minėtuose, valstybiniame ir ES dokumentuose, įskaitant ŠMM inicijuotas analizes, dėmesys

telkiamas teisiniam, teritoriniam-struktūriniam ir finansiniam švietimo prieinamumo kriterijams.

Švietimo prieinamumas suvokiamas kaip socialinio teisingumo elementas, priklausantis socialinių-

kultūrinių aspektų grupei. Vis dėlto, sąvoka čia nėra plačiai apibrėžta ir detalizuota.

Paprasčiausiai švietimo prieinamumas gali būti suprantamas, kaip mokymo(si) sąlygų,

atsižvelgiant į mokinio poreikius ir galimybes, pritaikymą. Tačiau taip apibrėžti švietimo

prieinamumą nėra tikslu, nes terminas nevienareikšmis ir sudėtingas, įvairių mokslininkų-

edukologų traktuojamas pakankamai skirtingai. Pavyzdžiui, L. Jovaišos teigimu, prieinamumas –

„mokymo institucijų, programų, mokesčių, nuotolių tinkamumas tam tikro amžiaus, išsilavinimo,

interesų asmenims“ (Jovaiša L. Enciklopedinis edukologijos žodynas, Vilnius: Gimtasis žodis,

2007, p. 230) Kitais žodžiais tariant, L. Jovaiša išskiria keletą mokymosi galimybę didinančių

25

kriterijų, t. y. mokyklų tipų, ugdymo turinio, mokslo kaštų, mokyklų išsidėstymo pritaikymo įvairių

poreikių ir galimybių mokiniams, atsižvelgiant į jų amžių bei išsilavinimą.

Taigi, jis akcentuoja mokyklų struktūros, mokymo turinio aktualumo, geografinio regioninio

ir finansinį švietimo prieinamumo kriterijus, o, taip pat, ir moksleivio motyvaciją, kurią galima

vadinti subjektyviąja švietimo prieinamumo sąlyga (Jovaiša, L. Enciklopedinis edukologijos

žodynas, Vilnius: Gimtasis žodis, 2007, p. 230).

Apibendrinant galima būtų teigti, kad

1) Švietimo prieinamumas – tai mokymo(si) sąlygų pritaikymas, atsižvelgiant į

besimokančiojo poreikius ir galimybes;

2) Švietimo prieinamumo kriterijai:

mokymo įstaigų struktūra,

mokymo turinio aktualumas,

geografinis prieinamumas,

finansinis prieinamumas,

besimokančiojo motyvacija.

Darytina išvada, kad švietimo prieinamumo kriterijai atliepia pagrindines UDC švietėjiškos

veiklos kryptis ir UDC gali atlikti svarbų vaidmenį sprendžiant švietimo kokybės problemas kaimo

vietovėje prieinamumo aspektu, o kokybės gerinimas – pagrindinis tikslas, kuriuo turėtų vadovautis

švietimo įstaiga, siekianti patenkinti besimokančiųjų norus ir lūkesčius.

1.5. UDC vaidmens, sprendžiant švietimo kokybės problemas kaimo vietovėje prieinamumo aspektu, teorinis modelis

Siekiant gerinti kaimo vietovių gyventojų poreikius atitinkančių švietimo ir socialinių

paslaugų prieinamumą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 metų veiklos prioritetus

numatančiame dokumente (2010) numatyta kaimo vietovėse steigti universalius daugiafunkcius

centrus, kurie padės spręsti švietimo paslaugų kaimo vietovėje kokybės problemas: 1) teikiant:

ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą; neformalųjį ugdymą; psichologinę, socialinę pagalbą

asmeniui, šeimai bei socialiai atskirtoms grupėms; 2) įgalinant jaunimą ir bendruomenę.

Prielaidos užtikrinant švietimo kokybę prieinamumo aspektu kaimo vietovėje.

Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas. Ikimokyklinio ugdymo paslaugos labai svarbios

ugdant vaikus kaip asmenybes. Jos papildo vaikų ugdymą šeimose, skatina jų socialinį, pažintinį vystymąsi, praturtina vaikų bendravimo su kitais patirtį, padeda pasiruošti mokymuisi mokykloje.

Visuose Lietuvos Respublikos ikimokyklinio ugdymo institucijų veiklą reglamentuojančiuose

dokumentuose pabrėžiama, kad ikimokyklinis ugdymas turi puoselėti visas vaiko galias

(intelektualines, emocines, fizines), lemiančias asmenybės brandą ir socializacijos sėkmę, skatinti 26

vaiko savarankiškumą, iniciatyvą, kūrybiškumą, atskleisti ir ugdyti įvairius gebėjimus, puoselėti

individualybę, užtikrinti ikimokyklinio ir pradinio ugdymo tęstinumą.

Pagal atliktą tyrimą, kurio apibendrinime apie ikimokyklinio ugdymo įstaigų Lietuvoje

sistemos ir teikiamų paslaugų problemas (2007) nurodoma aktuali kaimo bendruomenėms

problema: itin mažas ikimokyklinių įstaigų lankomumas, kurį lemia ne tik nepakankamas šių įstaigų skaičius, įvairūs socialiniai reiškiniai: nedarbas, skurdas, tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu,

socialinė atskirtis, bet ir aplinkybė, kad šeimos neišgali mokėti už ikimokyklinio ugdymo

paslaugas. Švietimo ir mokslo ministerijos parengtos Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo

plėtros programos 2007-2012 metams priemonių plane buvo numatyta remti Universalių daugiafunkcių centrų kaimo vietovėse, uždaromų bendrojo lavinimo mokyklų patalpose,

steigimą naudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.

Darytina prielaida, kad daugiafunkciai centrai, teikiantys ikimokyklinio ugdymo paslaugas

išplėstų tėvų galimybes pasirinkti ikimokyklinio ugdymo įstaigas, atsižvelgiant į paslaugų kokybę, įvairovę ir pan.

Neformalus ugdymas. Valstybės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose (2003)

teigiama, kad būtina siekti visų švietimo lygmenų jungimo, užtikrinančio švietimo sistemos

prieinamumą, tęstinumą ir nuoseklumą. Tai leistų efektyviai ugdyti įvairius vaikų gebėjimus,

padėtų realizuoti jų poreikius, kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui būtų sudarytos sąlygos

mokytis visą gyvenimą. Šį dokumentą papildo Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija

(2004), kurios misijoje nurodoma, kad būtina „optimizuoti panaudojimą visų prieinamų išteklių,

teikiamų valstybės, įmonių, savivaldybių, bendrijų, nevyriausybinių organizacijų ar individų,

siekiant plėtoti visapusę, vientisą ir rentabilią mokymosi visą gyvenimą sistemą, siūlančią galimybių įvairovę profesiniam, socialiniam ir asmeniniam visų darbingo amžiaus individų ugdymui ir jaunimo paruošimui profesiniam gyvenimui, atitinkančiam aukščiausius Europos

standartus“ (Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija, 2004).

Papildomojo ugdymo bei vaikų ir jaunimo užimtumo tendencijos Lietuvoje yra gilios ir

turiningos. Tačiau kita vertus, tenka pastebėti, kad nepriklausomybės metais dėmesys prasmingam

vaikų užimtumui, taigi ir papildomam ugdymui tolydžio mažėjo. Daugelis buvusių vaikų laisvalaikio leidimo vietų (vaikų ir jaunimo klubai, sporto klubai ir panašiai) buvo apleistos. Šiuo

metu veikiančios neformalaus švietimo mokyklos ir klubai pagal geografinę padėtį išsidėstę netolygiai.

Viena iš savivaldybių funkcijų – organizuoti vaikų ir jaunimo bendrąjį lavinimą ir neformalųjį švietimą (Vietos savivalda Lietuvoje, 1998). Šią funkciją įgyvendina savivaldybių įsteigtos mokyklos.

27

Daugelis mokyklų puikiai organizuoja turiningą neformalųjį ugdymą savo mokiniams.

Tokios mokyklos tampa atviru kultūros židiniu ir šeimai, ir visuomenei, laisvu nuo pamokų metu –

bendruomenės narių neformalių susitikimų vieta. Tokiose mokyklose sudaromos puikios sąlygos

ir galimybės vaikams realizuoti saviraiškos poreikius, kaupti bendravimo ir bendradarbiavimo

patirtį. Tačiau tradicinėse formalaus ugdymo mokyklose šiai veiklai organizuoti nepakanka sąlygų –

užsiėmimai vyksta tam nepritaikytose patalpose arba koridoriuose, mokyklos fojė ir pan.,

nepakankamai panaudojamos kitos sociokultūrinių institucijų erdvės, gamtinė aplinka. Nepaisant

pakankamai didelio neformalaus institucijų tinklo Lietuvoje, nepakankamas neformaliojo švietimo

veiklų pasirinkimas. Dalis moksleivių negali pasilikti mokykloje po pamokų dėl nepalankaus jų pavėžėjimo grafiko.

Labai reikšminga netradicinių institucijų veikla. Šiose įstaigose dirbama netradiciniais

metodais, todėl tokios veiklos paklausa nuolat auga. Ypač svarbios tokios netradicinės institucijos

yra kaimų ir mažų miestelių vaikams, kadangi didėja jų pasirinkimo galimybės užsiimti

patrauklia ir prasminga veikla. Tokios įstaigos svarbios dar ir tuo, kad padeda vaikams rasti

kompromisą tarp akademinės veiklos ir konkretaus bendravimo ir bendradarbiavimo su vietos

bendruomene. Vietos bendruomenė – tai ilgaamžė kultūra, papročiai ir tradicijos, šventės ir

sutelktys nelaimės atveju, įvairūs socialine, kultūrine ir ekonomine padėtimi žmonės, jų problemos, kultūros centras ir visa tai yra šalia vaiko namų (Maniuškienė, 2004).

UDC, kaip viena iš netradicinių institucijų, praplėstų neformaliojo švietimo veiklų

pasirinkimą kaimo vietovėje rūpinantis, kad neformalus ugdymas dėl savo patyriminio ir socialinio

pobūdžio suteiktų kompetencijas, kurios įgalina jaunus žmones įsitraukti į bendruomenės

gyvenimą, sėkmingiau įsitvirtinti studijose ir darbo rinkoje (Kernytė, 2004). Nes kryptingas vaikų užimtumas, prevencijos ir edukacinės programos neformaliajame vaikų švietime kuria sąlygas

sėkmingai vaikų ir jaunimo socializacijai, ugdo jų kultūrinę brandą, pilietiškumą, saviraišką,

gebėjimus ir polinkius, padedančius įsitvirtinti visuomenės gyvenime, didinančius

konkurencingumą darbo rinkoje, gebėjimą spręsti kasdienines gyvenimo problemas.

Suaugusiųjų švietimas. Viena svarbiausių suaugusiųjų švietimo plėtotės sąlygų – kad

mokymai vyktų kuo arčiau namų.

Tyrime „Kaimuose ir miesteliuose (gyventojų skaičius iki 30.000) gyvenančių suaugusiųjų mokymosi poreikiai“ akcentuojama, kad sudarius tinkamas sąlygas, pageidautų mokytis didelė vietinių gyventojų dalis. Vertindami švietimo vadybos ypatumus, platesnę suaugusiųjų švietimo sampratą atstovaujantys respondentai pažymi šio švietimo strateginio

planavimo, koordinavimo ir funkcijų pasidalijimo tarp institucijų svarbą. Siūloma aktyviau

įtraukti seniūnijas ir kaimo bendruomenes, įvairių sluoksnių, ypač darbdavių, verslo, migracijos 28

tarnybų atstovus, nevyriausybines organizacijas, panaudoti kaimo mokyklų, bibliotekų, kultūros

centrų galimybes. Ypatingai siūloma panaudoti bibliotekų ir kaimo mokyklų bazes kaimo

vietovių kompiuterinio raštingumo kursams, nuotoliniam mokymui. Kalbėdami apie kaimo

vietovių problemas ir mokymosi organizavimą šiose vietovėse, beveik visi apklaustieji minėjo

svarbų, beveik pagrindinį kaimo bendruomenių, seniūnijų, kaimo mokyklų, bibliotekų, kultūros

centrų vaidmenį šio švietimo skatinime ir organizavime. Didelė kliūtis kaime – mokami kursai;

respondentai pastebi, kad norinčių mokytis kaimuose žymiai sumažėja, kai tenka primokėti net

nedideles sumas.

Tyrime „Suaugusiųjų tęstinio mokymo galimybių plėtra mokymosi visą gyvenimą strategijos įgyvendinimo kontekste“ (2004, tyrimo atlikėjai: dr. Tadas Tamošiūnas (Vilniaus

pedagoginis universitetas, tyrimo vadovas), dr. Giedra Linkaitytė (Vytauto Didžiojo universitetas)

dr. Danutė Tureikytė (Vilniaus universitetas), Irena Šutinienė (Socialinių tyrimų institutas),

Lineta Žilinskaitė (Vytauto Didžiojo universitetas); tyrime talkino Kristina Matulevičiūtė ir Gerda

Meilūnaitė) pabrėžiama kad mokymosi visą gyvenimą idėjos šalininkai turėtų sudaryti

mokymosi visą gyvenimą sąlygas kuo arčiau besimokančiųjų – jų bendruomenėse ir, kai tik

įmanoma, suteikti informacinėmis kompiuterinėmis technologijomis aprūpintas patalpas.

Tyrime „Suaugusiųjų švietimo statistinio 2006 m. tyrimo rezultatai“ pažymima, kad per

vienerius metus 25-64 metų amžiaus suaugusiųjų neformaliajame švietime dalyvavo 31 procentas

gyventojų. Daugiau nei pusė jų dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo kursuose.

UDC įjungimas į švietimo veiklą galėtų žymiai pagerinti tiek švietimo prieinamumą kaimo žmonėms, tiek ugdyti jų švietimosi poreikius.

Pedagoginė, psichologinė, socialinė pagalba. Pedagoginių psichologinių tarnybų,

pavaldžių savivaldybėms ir pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikimo centrų tikslas

didinti specialiųjų poreikių, psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų turinčių asmenų ugdymosi veiksmingumą, psichologinį atsparumą teikiant reikalingą informacinę, ekspertinę ir konsultacinę pagalbą mokykloms ir mokytojams (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. ISAK-1880).

Tačiau šių tarnybų pagrindinė veikla orientuota į pagalbą mokyklinio amžiaus vaikui,

specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymą vaikams nuo 3 iki 18 metų, gyvenantiems savivaldybės

teritorijoje ir/ar ugdomiems mokyklose bei vaikų globos namuose, kurių steigėja yra savivaldybė (Pedagoginės psichologinės tarnybos finansuojamos iš Moksleivio krepšelio lėšų). Taigi vaikui,

kuris lanko lopšelį-darželį arba nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos, t. y. tėvai vaiką augina

namuose, Pedagoginės psichologinės tarnybos paslaugos sunkiai prieinamos. Taip pat

Savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos pavyzdiniuose nuostatuose šių tarnybų tikslas

ir uždaviniai labiau orientuojami į pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai, t. y. susiaurina 29

asmenų (ikimokyklinio amžiaus vaikų, jų tėvų (globėjų), kuriems, esant reikalui, turi būti

teikiama antrojo lygmens specialioji pedagoginė ir psichologinė pagalba, galimybė gauti tokias

paslaugas. Šioje srityje pastebima tik pavienių asmenų ar nevyriausybinių organizacijų savarankiška iniciatyva teikiant tėvų konsultavimo ir informavimo paslaugas. Iki šiol

savivaldybėse nepakankamai teikiama socialinės rizikos šeimoms kompleksinė pagalba.

UDC galėtų praplėsti pagalbos teikimo galimybes, nes veikla būtų nukreipta į pagalbą

seniūnijos teritorijoje gyvenančiam vaikui (nesvarbu ar jis yra mokinys), jo šeimai (tėvams,

globėjams, rūpintojams), taip pat mokytojams, auklėtojams.

Prielaidos susijusios su jaunimo įgalinimu. Siekiant numatyti ilgalaikes gaires jaunimo

politikoje, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos iniciatyva buvo parengta Lietuvos jaunimo

politikos Baltoji knyga. Tai sutampa su įvairių Europos Sąjungos organizacijų rekomendacijomis

skatinti jaunimo savarankiškumą, savanoriškumą, atsakomybę, sudaryti palankesnes sąlygas

jaunimo organizacijų veiklai, bendradarbiaujant su įvairiomis valstybinėmis institucijomis.

Pagrindiniai jaunimo politikos tikslai:

1) intelektualios, pilietiškos, demokratiškos ir atsakingos asmenybės formavimosi skatinimas;

2) jaunimo integracija į visuomenės politinį, pilietinį, ekonominį, socialinį, akademinį ir kultūrinį gyvenimą;

3) motyvuoti jauną žmogų aktyviai dalyvauti jaunimo veikloje.

Šiuolaikinėje visuomenėje jaunimas siekia būti „savarankiškas, iniciatyvus, aktyvus ir

atsakingas, mobilus, išsilavinęs, tolerantiškas, teisiškai sąmoningas, gerbiantis žmogaus teises ir

pagrindines laisves“. Šie siekiai atitinka Europos Sąjungos šalyse išskirtas svarbiausias sritis,

kuriomis reikėtų remtis, kuriant jaunimo politiką:

1) įtaka ir atsakomybė kiekvienam jaunuoliui;

2) išsilavinimas (profesija) kiekvienam jaunuoliui;

3) darbas kiekvienam jaunuoliui;

4) jaunimo tarptautinė kompetencija;

5) informacinės technologijos jaunimui;

6) geresnis jaunimo orientavimas ir konsultavimas;

7) atrama paslydusiems gyvenime jaunuoliams;

8) palankios jaunimo gyvenimo sąlygos: būstas ir laisvalaikis;

9) kultūrinis įvairiapusiškumas ir kitataučių integracija;

10) žinios apie jaunimą.

Tikėtina, kad UDC, vykdanti jaunimo politiką kaimo vietovėje, padidins galimybes jaunimui

tapti demokratiškais, atsakingais, motyvuotais Lietuvos ir pasaulio piliečiais.

30

Tad galima daryti išvadas, kad UDC galėtų teikti ne tik ikimokyklinio ir priešmokyklinio

ugdymo, bet ir neformalaus, papildomo ir specialiojo ugdymo, suaugusiųjų neformaliojo švietimo

ir kitas paslaugas.

Tikėtina, kad tai:

1) padėtų užtikrinti geresnes mokymosi starto galimybes kaimo vietovėse gyvenantiems

vaikams;

2) užtikrintų aukštesnį ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ir neformalaus užimtumo

paslaugų prieinamumą;

3) paskatintų kaimo vietovėse gyvenančių asmenų reintegraciją darbo rinkoje.

Universalių daugiafunkcių centrų teikiamos neformaliojo ugdymo paslaugos taip pat leistų

užtikrinti aukštesnį kaimo vietovių darbo jėgos kompetencijų lygį.Taigi, darytina išvada, kad UDC galėtų atlikti pagal teorinį modelį (žr. 1 pav.) svarbų

vaidmenį sprendžiant švietimo kokybės problemas kaimo vietovėje prieinamumo aspektu.

1 pav. UDC vaidmens, sprendžiant švietimo kokybės problemas kaimo vietovėje

prieinamumo aspektu, teorinis modelis

2. TYRIMO METODOLOGIJA

Remiantis literatūros ir dokumentų analize galima teigti, kad švietimo prieinamumo

kriterijai atliepia pagrindines UDC švietėjiškos veiklos kryptis ir UDC gali atlikti svarbų vaidmenį

sprendžiant švietimo kokybės problemas kaimo vietovėje prieinamumo atžvilgiu. Šiam toriniam

teiginiui patvirtinti buvo suprojektuotas empirinis tyrimas, kurio metodologija pateikiama šiame

31

UDC

Ikimokyklinis ir priešmokyklinis

ugdymas

Neformalus vaikų ir jaunimo ugdymas

Suaugusiųjų švietimas

Pedagoginė psichologinė

pagalba

Jaunimo įgalinimas

skyriuje. Pirmiausia 2.1 poskyryje atskleidžiama ir pagrindžiama viso empirinio tyrimo logika. 2.2

poskyryje aprašoma ir pagrindžiama kiekybinio tyrimo metodologija, o 2.3 poskyryje – kokybinio

tyrimo metodologija.

2.1. Tyrimo logika

Pasak Bitino (2011), kokybiniai ir kiekybiniai tyrimai, nors yra labai skirtingi, tačiau

papildo vienas kitą. Siekiant ištirti Universalaus daugiafunkcio centro vaidmenį sprendžiant

švietimo paslaugų prieinamumo kaimo vietovėje problemas pasirinktas kompleksinis tyrimas,

susidedantis iš dviejų tyrimų: kiekybinio ir kokybinio (žr. 2 pav.). Kiekybinis tyrimas pasirinktas

įvertinti UDC teikiamų švietimo paslaugų kaimo vietovėje tikslinių grupių nuomonę apie švietimo

paslaugų prieinamumą. Kiekybiniame tyrime taikomas apklausos raštu metodas. Kokybiniu tyrimu

siekiama atskleisti UDC teikiamų švietimo paslaugų kaimo vietovėje tikslinių grupių vadovų

nuomonę apie švietimo paslaugų prieinamumą. Kokybiniame tyrime taikytas kryptingas, iš dalies

struktūruotas interviu metodas.

2 pav. Tyrimo kompleksiškumo schema

Kiekybiniame tyrime sudarant anketas vadovaujamasi Socialinio konstruktyvizmo (Piaget,

2002) teorija. Komunikacinės kultūros vertė kuriama esant glaudžiai visų dalyvių sąveikai ir

lygiaverčiam dalyvavimui, konstruojant savo patirtį ir prasmes (Jurašaitė-Harbison, 2000).

32

UDC VAIDMENS SPRENDŽIANT ŠVIETIMO PASLAUGŲ PRIEINAMUMO KAIMO VIETOVĖJE PROBLEMAS TYRIMAS

Mokslinės, metodinės literatūros ir švietimo dokumentų analizė

KIEKYBINIS TYRIMAS

KOKYBINIS TYRIMAS

Apklausa raštu 46 darbuotojai

90 5-10 klasių mokinių110 1-10 klasių mokinių tėvų

118 UDC lankytojų nuo 16 metų

Interviu

6 tikslinių grupių vadovai

Tyrimo duomenų apdorojimas, analizė ir interpretavimas

Statistinė duomenų analizė (SPSS)

Turinio (Content) analizė

Išvadų ir praktinių rekomendacijų parengimas

Kokybiniame tyrime sudarant klausimus kryptingam, iš dalies struktūruotam interviu

remiamasi Holistinio ugdymo proceso samprata (Bitinas, 2000). Holistinio ugdymo proceso

konkrečios ypatybės raiška – tai lavinimo, protinio ugdymo ir auklėjimo tikslų įgyvendinimas

mokymo procese. O tai yra ugdymo dėsningumas ir principas (Kardelienė, Kardelis, 2006).

2.2. Kiekybinio tyrimo metodologija

Kiekybinis tyrimas – tai struktūrizuotas, besiremiantis iš mokslinės problemos kylančia

hipoteze tyrimas, taikant matematinius analizės metodus tyrimo duomenims apdoroti bei

nagrinėjamam reiškiniui aprašyti. Kiekybiniais tyrimais siekiama statistiškai pagrįsti objekto

esminius požymius, reiškinių priežastinius ryšius, jo funkcionavimo veiksnius, ieškoma išorinių

požymių, kurie matuojami, skaičiuojami, siekiant vienintelio paaiškinimo, dėsnių universalumo.

Tyrimo metu surinkti duomenys analizuojami statistiniais metodais, gauti rezultatai interpretuojami,

o tai atitinka ugdymo reiškinių ir procesų pobūdį, todėl šių metodų taikymas metodologiškai

pagrįstas (Bitinas, 2006).

Tyrimo vieta.

Universalus daugiafunkcis centras N gyvenvietėje pasirinktas remiantis atvejo tyrimo

strategija (Tidikis, 2003; Bogdan, Biklen, 2007; Yin, 2009), kai nesant aiškios fenomeno ir jo

konteksto ribos, tiriamas dabarties reiškinys (Yin, 2009), detaliai analizuojant pasirinktą atvejį

nustatoma fenomeno kompleksinių dalių vidinė sąveika su kontekstu (Bogdan, Biklen, 2007),

vienas ar keli atvejai atskleidžiami kaip sistema (Creswell, 2007).

Pasirinkto N gyvenvietėje UDC veiklos pradžia – 2013 metų rugsėjo mėnuo. UDC

įsteigtas kaip pagrindinės mokyklos skyrius, kurio pagrindinė funkcija – vaikų ir suaugusiųjų

neformalus švietimas, siekiant pagerinti švietimo paslaugų prieinamumą visai seniūnijos

bendruomenei. Gyventojų skaičius: gyvenvietėje – 600, seniūnijoje – 1200. Šis UDC tyrimui atlikti

buvo pasirinktas todėl, kad atitinka visus UDC koncepcijos kriterijus: pagal veiklų priemonių planą,

pagal vykdomų veiklų kryptis, pagal tikslinių grupių įtrauktį.

Tyrimo imtis. Tyrime pasirinkta tikslinė tyrimo imtis. Siekiant įvertinti UDC vaidmens

sprendžiant švietimo paslaugų prieinamumo kaimo vietovėje problemas svarbą, pasirinkti N

gyvenvietės UDC teikiamų paslaugų teikėjai (darbuotojai) ir gavėjai (mokiniai, mokinių tėvai,

suaugusieji UDC lankytojai), nes šios keturios tikslinės grupės tiesiogiai dalyvauja UDC veiklos

procese. Tyrimo populiacija yra visi N gyvenvietės UDC darbuotojai, mokiniai, mokinių tėvai,

suaugusieji UDC lankytojai. Tikslingai pasirinktas N gyvenvietės UDC, nes šio UDC lankytojams

iki rajono centro – 25 km. Kadangi gyvenvietė ne prie pagrindinio kelio (nepravažiuojama), prastas

33

susisiekimas viešuoju transportu. Todėl tikslinga ištirti šios gyvenvietės UDC teikiamų švietimo

paslaugų prieinamumą.

Kaip teigia Čekanavičius ir Murauskas (2001), imtis yra reprezentatyvi, kai ji teisingai

atspindi tiriamojo požymio galimų reikšmių populiacijoje proporcijas. Kad imtis būtų kuo

reprezentatyvesnė siekiant išvengti tyrimo klaidų, atliekant kiekybinį tyrimą pasirinkta apklausti

visus: 49 darbuotojus, 92 mokinius (5-10 klasių), 142 mokinių tėvus (1-10 klasių) ir 174

pastoviuosius (pagal UDC lankytojų žurnalą) suaugusius lankytojus.

Duomenų rinkimo metodai ir instrumentai. UDC vaidmenį sprendžiant švietimo

paslaugų prieinamumo kaimo vietovėje problemas įvertinti pasirinkta UDC švietimo paslaugų

teikėjų ir gavėjų apklausa raštu. Apklausos raštu būdu apklausiama daug respondentų vienu metu,

gaunama daug įvairios informacijos tiriamu klausimu, užima mažiau laiko ir sąnaudų – tai itin

ekonomiškas kiekybinio tyrimo metodas.

Apklausa raštu – klausimynas, sudarytas remiantis Daugiafunkcių centrų koncepcijos (2015)

veiklos kryptimis bei L. Jovaišos (2007) išskirtais švietimo prieinamumo kriterijais, kurie lemia

UDC teikiamų paslaugų aktualumą ir patrauklumą asmenims, dėl įvairių priežasčių turintiems

mažiau galimybių naudotis kitų įstaigų ar organizacijų teikiamomis paslaugomis.

Klausimynas sukurtas teorinės dalies pagrindu, sukurto teorinio modelio pagrindu.

Klausimyno teorinis modelis. Klausimynas sudarytas pagal švietimo prieinamumo kriterijų

teorinį modelį (žr. 3 pav.).

3 pav. Švietimo prieinamumo kriterijų teorinis modelis

Klausimyno teorinio modelio komponentai.

34

Švietimo prieinamumo

kriterijai

Mokymo įstaigos

struktūra

Mokymo turinio

aktualumas

Geografinis prieinamumas

Finansinis prieinamumas

Besimokančiojo motyvacija

Įstaigos struktūra. Tyrimui pasirinkta mokymo įstaiga – konkretus Universalus

daugiafunkcis centras kaimo vietovėje. UDC galima apibūdinti kaip „švietimo, kultūros ir

socialines paslaugas vaikams bei vietos bendruomenei teikianti įstaiga, kurios veiklos gali būti

ikimokyklinis, priešmokyklinis, papildomas ir kitas neformalus vaikų ugdymas, vaikų priežiūra

dieną, neformalus suaugusiųjų švietimas, švietimo pagalba, specialusis ugdymas, nuotolinis

mokymas pagal formaliojo ir neformaliojo ugdymo programas ar jų modulius, pramoginė,

sociokultūrinė, meninė vaikų ir suaugusiųjų veikla ir pan.“ (Lietuvos Respublikos Švietimo ir

mokslo ministerija, 2008, Universalių daugiafunkcių centrų steigimas ir plėtra: UDC modelio

aprašas, Vilnius, p. 4).

Tyrimui pasirinktas UDC teikia neformalaus švietimo paslaugas vaikams ir suaugusiems.

Pasirinkto tyrimui UDC struktūrinės dalys (veiklos kryptys): biblioteka; renginių inicijavimas ir

organizavimas; klubų, kolektyvų būrimas; reguliarių neformalaus švietimo užsiėmimų veikla;

savanorystės skatinimas ir plėtojimas. Atsižvelgiant į UDC sampratą ir pasirinkto tyrimui UDC

veiklos kryptis į klausimyną buvo įtraukti 5 teiginiai, kuriais buvo siekiama išmatuoti šios mokymo

įstaigos struktūros (veiklos krypčių) paklausumą (žr. 1 lentelę).

1 lentelė. UDC struktūros (veiklos krypčių) paklausumasTeiginiai 1 2 3 4 5

1. Naudojuosi Bibliotekos (skaityklos, kompiuterių erdvės) paslaugomis

□ □ □ □ □

2. Lankausi Renginiuose (koncertuose, susirinkimuose, paskaitose, susitikimuose ir pan.)

□ □ □ □ □

3. Esu klubo ar kolektyvo narys (dainavimo, šokio, XXL, Emeritų, Jaunimo)

□ □ □ □ □

4. Reguliariai lankau užsiėmimus (treniruoklių, aerobikos, jogos, stalo teniso)

□ □ □ □ □

5. Savanoriauju (be atlygio vedu užsiėmimus ne darbo metu)

□ □ □ □ □

Mokymo turinio aktualumas – svarbus švietimo prieinamumo komponentas. Mokymo,

ugdymo turinys – tai programos ir jų įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo

ministerija, 2012. Švietimo problemos analizė, Vilnius, p. 5). Todėl galima sakyti, kad siūlomų

programų kiekybė, įvairovė, lankomumas, veiklų pasirinkimas yra mokymo turinio aktualumo

požymiai. Atsižvelgiant į šiuos turinio aktualumo požymius į klausimyną buvo įtraukti 5 teiginiai,

kuriais buvo siekiama išmatuoti pasirinkto tyrimui UDC mokymo turinio aktualumą (žr. 2 lentelę).

2 lentelė. Mokymo turinio aktualumasTeiginiai 1 2 3 4 5

1. Yra didelė veiklų/užsiėmimų/renginių/klubų pasiūla, galima beveik kasdien vakarais rasti kuo užsiimti Daugiafunkciame centre

□ □ □ □ □

35

2. Siūlomos veiklos/užsiėmimai/renginiai/klubai yra įvairaus pobūdžio: meno, sporto, sveikos gyvensenos, socializacijos, saviugdos, savimokos, savanorystės

□ □ □ □ □

3. Visose veiklose/užsiėmimuose/renginiuose/klubuose yra daug lankytojų

□ □ □ □ □

4. Jau lankau Daugiafunkciame centre tuos užsiėmimus, kuriuos noriu

□ □ □ □ □

5. Jau lankau kitur tuos užsiėmimus, kuriuos noriu, nes Daugiafunkciame centre tokių nėra

□ □ □ □ □

Geografinis prieinamumas – tai sąlygų mokytis bet kurio amžiaus asmeniui sukūrimas,

„nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, net ir atokesnėse kaimo vietovėse“ (Lietuvos

Respublikos Seimas, 2013. Valstybinė švietimo 2013-2020 metų strategija, Vilnius, p. 4). Tad

geografiniam prieinamumui svarbūs požymiai: atvykimo-parvykimo galimybės, atstumas, veiklų

laikas. Atsižvelgiant į šiuos požymius, į klausimyną buvo įtraukti 5 teiginiai, kuriais buvo siekiama

išmatuoti geografinį prieinamumą (žr. 3 lentelę).

3 lentelė. Geografinis prieinamumasTeiginiai 1 2 3 4 5

1. Man kyla problemų dėl nuvykimo ar parvykimo į/išužsiėmimus/-ų

□ □ □ □ □

2. Gyvenu per toli, kad suspėčiau atvykti laiku į norimus užsiėmimus/renginius/biblioteką

□ □ □ □ □

3. Jei būtų patogesnis maršrutinių autobusų grafikas, lankyčiausi dažniau Daugiafunkciame centre

□ □ □ □ □

4. Jei veiklos prasidėtų vėlesniu laiku, lankyčiausi dažniau Daugiafunkciame centre

□ □ □ □ □

5. Man arčiau yra nuvykti į norimus užsiėmimus/veiklas kitame miestelyje/mieste

□ □ □ □ □

Finansinis prieinamumas – „kai asmens ar jo šeimos pajamos, materialinė padėtis, …,

neužkerta kelio dalyvauti pagal sugebėjimus švietimo sistemoje“ (Žalimienė L., Lazutka R. ir kt.,

2011. Socialinis teisingumas švietime, Vilnius, p. 23). Todėl atsižvelgiant į finansinio prieinamumo

sampratą į klausimyną buvo įtraukti 5 teiginiai, kuriais buvo siekiama išmatuoti finansinį

prieinamumą (žr. 4 lentelę).

4 lentelė. Finansinis prieinamumasTeiginiai 1 2 3 4 5

1. Turiu galimybę nemokamai lankyti treniruoklių, jogos, stalo teniso užsiėmimus

□ □ □ □ □

2. Galiu tapti klubo/kolektyvo (Emeritų, XXL, dainavimo, šokių) nariu be narystės mokesčio

□ □ □ □ □

3. Galiu naudotis nemokamai kompiuteriais bibliotekoje □ □ □ □ □

36

4. Lankau mokamus renginius (koncertus), mėgiamus užsiėmimus, nes nėra brangu

□ □ □ □ □

5. G alėčiau sau leisti lankyti mokamus užsiėmimus , jei tik man labai patiktų užsiėmimas

□ □ □ □ □

6. Mokamuose renginiuose/užsiėmimuose lankausi kitame miestelyje/mieste

□ □ □ □ □

Mokymosi motyvacija ypač susijusi su tuo, ar besimokantysis jaučia atsakomybę pats už

save. Anot psichologų, motyvuoti pradedančiuosius mokytis, galima tik pačiu mokymosi procesu

(Portalas Vakarų ekspresas, 2014. Kaip motyvuoti vaikus mokytis, Klaipėda). Kad mokymosi

procesas būtų patrauklus, svarbūs pasirinkimai: kaip, su kuo, kokiu laiku, kokiu intensyvumu

galima mokytis?; kokia aplinka ir jos reakcija?; kokie įgijami gebėjimai? Todėl, atsižvelgiant į šiuos

besimokančiojo motyvavimo požymius, į klausimyną buvo įtraukti 9 teiginiai, kuriais buvo

siekiama išmatuoti besimokančiojo motyvaciją (žr. 5 lentelę).

5 lentelė. Besimokančiojo motyvacijaTeiginiai 1 2 3 4 5

1. Patinka aktyviai leisti savo laisvalaikį □ □ □ □ □2. Patinka grupėje leisti savo laisvalaikį □ □ □ □ □

3. Patogus užsiėmimų/veiklų/renginių laikas □ □ □ □ □

4. Įdomios veiklos/užsiėmimai □ □ □ □ □

5. Tinkamas veiklose/užsiėmimuose krūvis □ □ □ □ □6. Dalyvavimui veiklose pritaria artimieji □ □ □ □ □7. Randu bendraminčių, draugų □ □ □ □ □8. Suteikia galimybę lengviau integruotis į darbo rinką □ □ □ □ □9. Įgijami gebėjimai planuoti, organizuoti, veikti,

bendrauti, dirbti grupėje□ □ □ □ □

Atliekant apklausą raštu buvo išdalinti klausimynai (žr. priedas Nr. 1) 49 darbuotojams, 92

mokiniams (5-10 klasių), 142 mokinių tėvams (1-10 klasių) ir 174 pastoviems (pagal UDC

lankytojų žurnalą) suaugusiems lankytojams. Klausimynus užpildė ir grąžino: 46 darbuotojai, 90

mokinių (5-10 klasių), 110 mokinių tėvų (1-10 klasių) ir 118 pastovių (pagal UDC lankytojų

žurnalą) suaugusių lankytojų. Kad respondentai atvirai atsakytų į klausimus, anketavimas –

anoniminis.

Siekiant, kad apklausiamojo pastangos pateikti atsakymus, būtų minimalios, anketoje buvo

naudojami tik teiginiai su skaliniais atsakymų variantais. Anketoje nebuvo pateikta atvirų klausimų

37

siekiant išvengti respondentų ignoravimo pateikiant atsakymus bei minimalizuojant laiko sąnaudas

atsakymų apdorojimui. Anketą sudarė 37 klausimai, kurie suskirstyti į 3 struktūrines dalis (žr. 4

pav.):

1) instrukcija,

2) diagnostiniai klausimai (31 klausimas),

2) demografiniai klausimai (6 klausimai).

Klausimynas buvo pildomas ties kiekvienu teiginiu pasirenkant tik vieną atsakymą vienoje

eilutėje atsakymą pažymimint X ženklu. Diagnostiniai klausimai buvo pateikiami 5 balų skalėje: 5 –

visiškai sutinku, 4 – labiau sutinku nei nesutinku, 3 – nei sutinku, nei nesutinku, 2 –labiau nesutinku

nei sutinku, 1 – visiškai nesutinku.

4 pav. UDC vaidmens, sprendžiant švietimo paslaugų prieinamumo kaimo vietovėje problemas, tyrimo anketos-klausimyno struktūrinės dalys

38

KLAUSIMYNAS

INSTRUKCIJA DIAGNOSTINIAI KLAUSIMAI

DEMOGRAFINIAI KLAUSIMAI

Kreipimasis į respondentą, tyrimo tikslo pristatymas, klausimyno pildymo paaiškinimas, laisvanoriškumo ir anonimiškumo užtikrinimas, laiko sąnaudų pateikimas, tiriamojo nuomonės akcentavimas, tyrėjo prisistatymas.

Problemos atskleidimo pagrindiniai klausimai apie: mokymo įstaigos struktūrą, mokymo turinio aktualumą, geografinį ir finansinį prieinamumą, besimokančiojo motyvaciją.

Sociodemografiniai respondentų duomenys: lytis, amžius, išsilavinimas, vidutinės mėnesio pajamos ir laisvalaikio pomėgiui skiriama suma, gyvenamoji vieta.

Duomenų analizė. Kiekybinio tyrimo metu gauti duomenys buvo apdorojami atliekant

statistinę duomenų analizę. UDC vaidmens, sprenžiant švietimo paslaugų prieinamumo kaimo

vietovėje problemas, atskleidimui buvo naudojamasi statistinių duomenų apdorojimo kompiuterinės

programos SPSS (Statistical Package for Social Science) paketo 20.0 versija ir buvo taikomi šie

statistiniai metodai: tyrimo duomenų kiekybinė aprašomoji statistika, daugiamatis statistinis

metodas – faktorinė analizė – pagrįstas koreliacijų ir kintamųjų analize bei pradinės kintamųjų

erdvės transformavimu į mažesnio išmatavimo (faktorių) erdvę. Apdorojant duomenis buvo taikyta

tiriamoji faktorinė analizė, kuria nustatomas faktorių skaičius ir į faktorius įeinantys kintamieji, o iš

pastarųjų buvo siekiama suprasti, ką tie faktoriai reiškia.

Tyrimo organizavimas ir etika. Kiekybinio tyrimo organizavimo etapai:

1) mokslinės, metodinės literatūros ir švietimo dokumentų analizavimas,

2) tiriamosios įstaigos pasirinkimas,

3) tyrimo instrumento – anketos parengimas,

4) apklausos raštu vykdymas,

5) gautų duomenų apdorojimas, analizavimas ir interpretavimas,

6) išvadų ir praktinių rekomendacijų parengimas,

7) rezultatų pristatymas N gyvenvietės seniūnijos ir UDC bendruomenei,

8) išvadų ir praktinių rekomendacijų pristatymas įstaigos administracijai.

Apklausa raštu buvo vykdoma 2016 m. vasario – balandžio mėnesiais N gyvenvietės

Universaliame daugiafunkciame centre. Dėl tyrimo vykdymo susitarta žodžiu su įstaigos

administracija. Darbuotojams ir 5-10 klasių mokiniams skirti klausimynai buvo išdalinti asmeniškai

pertraukų tarp pamokų metu, paaiškinant tyrimo tikslą ir anketos užpildymo būdą. Klausimynai

buvo užpildomi pertraukos metu ir iš karto grąžinami. 1-10 klasių mokinių tėvams skirti

klausimynai buvo išdalinti mokiniams asmeniškai, dėl šių klausimynų grįžtamumo per savaitę buvo

bendradarbiauta su klasių vadovais. UDC suaugusiems lankytojams skirti klausimynai buvo

pildomi daugiafunkciame centre bendradarbiaujant su UDC veiklų koordinatoriumi, budėtoju,

bibliotekos darbuotojais.

Respondentams buvo pranešta, kad tyrimo metu bus laikomasi etikos principų, užtikrintas

informacijos teikėjo konfidencialumas ir anonimiškumas, kad respondentų dalyvavimas tyrime -

laisvanoriškas.

2.3. Kokybinio tyrimo metodologija

Tyrimo imtis. Kokybiniame tyrime buvo siekiama atskleisti N gyvenvietės UDC

vaidmens, sprendžiant švietimo paslaugų prieinamumo problemas, svarbą. Šiame tyrime buvo

39

naudojamas individualaus interviu metodas su tikslinių grupių vadovais: seniūnu, bendruomenės

pirmininku, mokyklos direktoriaus pavaduotoju, UDC veiklų koordinatoriumi, bibliotekos vedėju,

kultūros centro direktoriumi, nes šie žmonės sudarė koordinacinę grupę kuriantis UDC, tyrė

bendruomenės poreikius, pagal kuriuos organizavo veiklas. Informantai tiesiogiai susiję su

bendruomenės nariais, tad galima teigti, kad atstovauja tam tikras bendruomenės tikslines grupes:

1) seniūnas, vadovaujantis seniūnijai daugiau kaip 10 metų – pagrindinis UDC steigimo

gyvenvietėje iniciatorius, nuolat bendraujantis su visos seniūnijos gyventojais, aktyviai

dalyvaujantis UDC darbuotojų susirinkimuose, žinantis vyresniųjų žmonių bei bendruosius

seniūnijos gyventojų poreikius;

2) bendruomenės pirmininkas, jauna, antrus metus bendruomenei vadovaujanti

asmenybė, aktyviai įsitraukianti ir įtraukianti kitus į projektų rengimą ir į projektinės veiklos

vykdymą jaunas šeimas, jaunus 20-30 metų amžiaus žmones, savanoriaujanti UDC veikloje, žinanti

seniūnijoje gyvenančių jaunų šeimų poreikius;

3) mokyklos direktoriaus pavaduotojas, dirbantis mokykloje šešerius metus, pritariantis

ir palaikantis iniciatyvas dėl naujų edukacinių erdvių ugdymo procesui, atvirų ir kitokių veiklos

formų mokiniams, žinantis mokinių ir mokinių tėvų poreikius;

4) kultūros centro (mokyklos partnerio) direktorius, daugiau kaip 10 metų vadovaujantis

kultūros centrui, nuolat bendraujantis ir bendradarbiaujantis su mokykla, seniūnija ir bendruomene

įvairių veiklų inicijavime, organizavime ir vykdyme, žino meno mylėtojų poreikius;

5) bibliotekos vedėjas (biblioteka įsikūrusi UDC pastate), jaunas, iniciatyvus, kūrybiškas,

trečius metus dirbantis žmogus, vienas iš Jaunimo klubo steigėjų, buriantis veikloms 14-23 metų

amžiaus jaunimą, žinantis įvairaus amžiaus skaitytojų poreikius;

6) UDC veiklų koordinatorius, dirbantis trečius metus, ieškantis ir buriantis įvairiausių

tikslinių grupių lyderius bendrai veiklai, skatinantis ir plėtojantis savanorystės idėjas, žinantis UDC

įvairaus amžiaus lankytojų poreikius.

Kadangi kokybiniuose tyrimuose imties dydis nėra labai aktualus, kaip teigia L. Rupšienė

(2007), buvo pasirinkti 6 informantai, kurie žino įvairių amžiaus grupių ir tikslinių grupių poreikius,

nes svarbiausia buvo - surinkti informatyvius duomenis.

Kokybiniam tyrimui atlikti pasirinkta fenomenologinė strategija, kuria grindžiamo

kokybinio tyrimo objektas yra informantų žinios apie patirtus išgyvenimus, jų išgyvenimų patirties

konstruktas (Bitinas ir kt., 2008).

Kokybiniam tyrimui atlikti buvo pasirinktas kryptingas interviu metodas, kuriame iš

anksto buvo numatytos interviu klausimų kryptys, siekiant gauti išsamesnių, susistemintų duomenų.

Tyrėjo vaidmuo. Kadangi kokybiniuose tyrimuose pažinimo instrumentas yra pats tyrėjas

(Bitinas, 2006), tai tyrimų objektyvumas yra dalinis. Asmeninė tyrėjo patirtis neatskiriama nuo

40

gautų duomenų, nes remdamasis savąja patirtimi stengiasi suvokti informantų pateiktos

informacijos esmę. Kad apsisaugoti nuo duomenų iškraipymo, tyrėjui būtina stengtis likti

neutraliam tyrimo rezultatų atžvilgiu, gautų duomenų analizės interpretacijai.

Tyrimą atliekantis tyrėjas – dvidešimties metų patirtį turintis pedagogas, dirbęs ir miesto ir

kaimo mokyklose, darželiuose, kultūros centruose su jaunimu, suaugusiais bei pagyvenusiais

žmonėmis, turintis penkiolikos metų bendruomenės laisvalaikio užimtumo projektų rengimo ir

vykdymo patirtį, aktyvus įstaigos bei gyvenamosios vietos bendruomenės narys, trejus metus

dirbantis administracinį darbą švietimo sistemoje.

Kad apsisaugoti nuo duomenų iškraipymo, informantų siūlymu interviu atsakymai tyrėjui

buvo atsiųsti elektroniniu paštu ir susitarta, kad tyrėjas, transkribavęs interviu, atsiųs transkribuotą

tekstą informantui elektroniniu paštu, ir tik gavus informanto sutikimą elektroniniu paštu,

duomenys bus naudojami tolimesniam tyrimui, analizavimui. Taip pat informantai buvo informuoti,

kada, kur ir kokiu būdu atlikto tyrimo rezultatai, išvados ir rekomendacijos bus pristatytos

bendruomenei.

Atliekant kokybinį tyrimą interviu buvo atliekamas kryptingai pagal Daugiafunkcių centrų

koncepcijos (2015) veiklos kryptis bei L. Jovaišos (2007) išskirtus švietimo paslaugų prieinamumo

kriterijus. Interviu kryptys: įstaigos struktūra, mokymo turinio aktualumas, geografinis bei

finansinis prieinamumas, pačių besimokančiųjų motyvacija.

Duomenų analizė. Gautų interviu duomenų apdorojimui pasirinktas turinio (content)

analizės metodas, kuris pasak V. Žydžiūnaitės (2007) remiasi interpretacija.

Duomenys buvo analizuojami trimis etapais:

1) duomenų sutvarkymas (temų ir potemių identifikavimas, duomenų žymėjimas ir rūšiavimas,

apibendrinimas);

2) duomenų aprašymas (elementų apibūdinimas, duomenų klasifikavimas);

3) aiškinamoji analizė (ryšių tarp reiškinių atskleidimas).

Tyrimo validumas ir patikimumas. Siekiant užtikrinti vidinį validumą, t. y., kad

kokybinio tyrimo išvados būtų tikslios, tiksliai atspindėtų realią tiriamą situaciją, tyrimo ataskaita,

prieš pristatant bendruomenei, buvo pateikta informantams elektroniniu paštu, kad išreikštų savo

nuomonę dėl tyrimo ataskaitos teisingumo.

Siekiant užtikrinti išorinį validumą, tyrimo ataskaitoje buvo naudojama priemonė – detalus

aprašymas, t. y. pateikiama detali informacija apie tyrimo objektą, vietą, metodą, tyrėjo vaidmenį

tyrime ir kt. Tačiau kaip teigia L. Rupšienė (2007), kadangi tyrimus atlieka žmogus su žmonėmis,

visiško validumo praktiškai neįmanoma pasiekti.

Siekiant užtikrinti tyrimo patikimumą buvo taikomas laipsniškas duomenų rinkimo

pakartojimas kitomis sąlygomis, t. y. praėjus pusmečiui (2016 m. spalio mėnesį) po pirminių

41

duomenų rinkimo buvo pakartotinai renkami duomenys tyrėjui dalyvaujant UDC tarybos bei N

gyvenvietės bendruomenės tarybos susirinkimuose. Pakartotinis duomenų rinkimas vyko

struktūruota tarybos narių diskusijos forma.

Tyrimo organizavimas ir etika. Apie galimus informantus buvo sužinota pačio tiriamojo

UDC informaciniame stende, kur patalpinta informacija apie UDC veiklos pradžią, veiklos kryptis,

koordinacinę grupę. Pabendravus su UDC veiklų koordinatoriumi, buvo gauti UDC koordinacinės

grupės narių elektroninio pašto adresai. Tai sutaupė laiko tyrėjui, nes šią informaciją galima buvo

rasti ir internetinėje erdvėje, kadangi visi informantai – vieši asmenys. Į informantus dėl interviu

buvo kreiptasi 2016 m. kovo mėnesį elektroniniu paštu, buvo pristatytas tyrimo tikslas, uždaviniai,

apklausos metodas, tikėtina nauda visai bendruomenei, garantuojant informantams laisvanoriškumą,

anonimiškumą bei konfidencialumą. Gavus iš tiriamųjų sutikimą elektroniniu paštu, buvo susitarta

dėl interviu davimo laiko, būdo, duomenų naudojimo, tyrimo rezultatų pristatymo. Interviu buvo

vykdomas kovo - balandžio mėnesiais. Informantai buvo informuoti, kad UDC veiklų

koordinatorius turės galimybę prieiti prie tyrimo duomenų rengiant tolimesnį UDC veiklų planą,

kad visa UDC koordinacinė grupė esant poreikiui galės susipažinti su tyrimo ataskaita iki jos viešo

paskelbimo.

Geranoriškumas, pagarba ir teisingumas - pagrindiniai tyrėjo elgesio su tiriamaisiais etikos

principai, kurių buvo laikomasi viso tyrimo metu.

3. TYRIMO REZULTATAI

Tyrimo rezultatai susideda iš kompleksinio tyrimo: kiekybinio ir kokybinio tyrimų rezultatų.

Kiekybinio tyrimo, kuriame buvo taikomas apklausos raštu metodas, rezultatai atskleidžia tikslinių

grupių nuomonę, o kokybinio tyrimo, kuriame buvo taikomas kryptingas, iš dalies struktūruotas

interviu metodas, rezultatai atskleidžia tikslinių grupių vadovų nuomonę apie N gyvenvietės UDC

teikiamų švietimo paslaugų prieinamumą.

3.1. Kiekybinio tyrimo rezultatai

Kiekybinio tyrimo rezultatai susideda iš gautų duomenų analizavimo ir interpretavimo bei

gautų rezultatų trapkriterinių ryšių atskleidimo.

3.1.1. Apklausos raštu gautų duomenų analizavimas ir interpretavimas

42

Apklausos raštu gauti duomenys analizuojami ir interpretuojami pagal švietimo

prieinamumo kriterijų teorinio modelio komponentus: įstaigos struktūra, mokymo turinio

aktualumas, geografinis bei finansinis prieinamumas, pačių besimokančiųjų motyvacija.

3.1.1.1. Įstaigos struktūra

Analizuojant tyrimo duomenis, buvo nustatyta, kokiomis ir kiek sudedamosiomis N įstaigos

(UDC) struktūrinėmis dalimis naudojasi visos respondentų grupės:

1) darbuotojai: beveik devyni dešimtadaliai (86,9%) tyrime dalyvavusių darbuotojų (žr. 5

pav.) lankosi mokykliniuose renginiuose; daugiau nei keturi penktadaliai yra klubo ar kolektyvo

nariais (84,8%), naudojasi bibliotekos paslaugomis (82,6%); beveik keturi penktadaliai lankosi

(78,2%) ne mokykliniuose renginiuose; daugiau nei pusė (54,2%) - veda užsiėmimus, renginius,

pamokas, būrelius daugiafunkciame centre; beveik net trečdalis (30,4%) tyrime dalyvavusių

darbuotojų yra savanoriais; daugiau nei penktadalis (23,9%) - reguliariai lanko užsiėmimus

daugiafunkciame centre;

Savanoriauju

Reguliariai lankau užsiėmimus

Esu klubo ar kolektyvo narys

Lankausi nemokykliniuose renginiuose

Lankausi mokykliniuose renginiuose

Naudojuosi Bibliotekos paslaugomis

Vedu pamokas/būrelius/užsiėmimus/renginius

56.5%

56.5%

60.9%

13.1%

10.9%

10.9%

39.1%

13.1%

6.5%

4.3%

2.2%

6.5%

15.2%

8.7%

58.7%

19.6%

4.3%

10.9%

13.1%

15.2%

15.2%

26.1%

58.7%

82.6%

71.7%

43.5%

13.1%

6.5%

4.3%

4.3%

Visiškai nesutinku Labiau nesutinku nei sutinku Nei sutinku, nei nesutinkuLabiau sutinku nei nesutinku Visiškai sutinku

5 pav. Darbuotojų pagal veiklą Daugiafunkciame centre pasiskirstymas

Darbuotojų pasiskirstymo pagal veiklą Daugiafunkciame centre ir pagal amžių (6 pav.)

statistiniai ryšiai:

1) kaip skiriasi skirtingo amžiaus darbuotojų pasiskirstymas pagal tai, kad veda

pamokas/būrelius/renginius Daugiafunkciame centre, pritaikius Kruskal-Wallis kriterijų buvo

nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai (priedas Nr. 2 - 1 atvejis);

43

2) kaip skiriasi skirtingo amžiaus darbuotojų pasiskirstymas pagal tai, kad yra klubo ar

kolektyvo nariai (dainavimo, šokio, XXL, emeritų, jaunimo), pritaikius Kruskal-Wallis kriterijų

buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai (priedas Nr. 2 - 2 atvejis);

3) kaip skiriasi skirtingo amžiaus darbuotojų pasiskirstymas pagal tai, kad naudojasi

bibliotekos paslaugomis, lankosi mokykliniuose ir nemokykliniuose renginiuose, reguliariai lanko

užsiėmimus, savanoriauja Daugiafunkciame centre, pritaikius Kruskal-Wallis kriterijų nebuvo

nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai (p˃0,05) (priedas Nr. 5 – 1.2,1.3,1.4,1.6,1.7 lentelės);

4.3%

32.6%

63.1%

Iki 29 m.30-49 m.50 m. ir daugiau

6 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal amžių2) 5-10 klasių mokiniai: beveik du trečdaliai (64,4%) tyrime dalyvavusių mokinių (žr. 7

pav.) lankosi mokykliniuose renginiuose; daugiau nei pusė (60,0%) – naudojasi bibliotekos

paslaugomis; net pusė (49,9%) tyrime dalyvavusių mokinių yra savanoriais; beveik pusė (45,6%) –

dažnai leidžia laiką po pamokų Daugiafunkciame centre pasirinkdami kokią nors veiklą; du

penktadaliai (40,0%) lankosi ne mokykliniuose renginiuose;

Savanoriauju (padedu organizuoti veiklas/renginius)

Lankausi nemokykliniuose renginiuose (koncertuose, susirinkimuose, paskaitose, susitikimuose ir pan.)

Lankausi mokykliniuose renginiuose (koncertuose, susirinkimuose, paskaitose, susitikimuose ir pan.)

Dažnai leidžiu laiką po pamokų Daugiafunkciame centre pasirinkdamas(-a) kokią nors veiklą

Naudojuosi Bibliotekos (skaityklos, kompiuterių erdvės) paslaugomis

30.0%

16.7%

8.9%

7.8%

7.8%

8.9%

13.3%

7.8%

18.9%

7.8%

24.4%

30.0%

18.9%

27.7%

24.4%

24.4%

18.9%

33.3%

26.7%

22.2%

25.5%

21.1%

31.1%

18.9%

37.8%

Visiškai nesutinku Labiau nesutinku nei sutinku Nei sutinku, nei nesutinkuLabiau sutinku nei nesutinku Visiškai sutinku

7 pav. 5-10 klasių mokinių pagal veiklą Daugiafunkciame centre pasiskirstymas

44

5-10 klasių mokinių pasiskirstymo pagal veiklą Daugiafunkciame centre ir pagal klasę (8

pav.) statistiniai ryšiai:

1) kaip skiriasi 5, 6, 7, 8, 9, 10 klasių mokinių nuomonė apie tai, kad naudojasi bibliotekos

(skaityklos, kompiuterių erdvės) paslaugomis, pritaikius Kruskal-Wallis kriterijų nebuvo nustatyti

statistiškai reikšmingi skirtumai (p˃0,05) (priedas Nr. 5 – 1.8 lentelės);

2) kaip skiriasi 5, 6, 7, 8, 9, 10 klasių mokinių nuomonė apie tai, kad dažnai laiką leidžia po

pamokų Daugiafunkciame centre pasirenkant kokią nors veiklą, pritaikius Kruskal-Wallis kriterijų

buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai (priedas Nr. 2 - 3 atvejis);

3) kaip skiriasi 5, 6, 7, 8, 9, 10 klasių mokinių nuomonė apie tai, kad lankosi mokykliniuose

renginiuose (koncertuose, susirinkimuose, paskaitose, susitikimuose ir pan.), pritaikius Kruskal-

Wallis kriterijų buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai (priedas Nr. 2 - 4 atvejis);

4) kaip skiriasi 5, 6, 7, 8, 9, 10 klasių mokinių nuomonė apie tai, kad lankosi

nemokykliniuose renginiuose (koncertuose, susirinkimuose, paskaitose, susitikimuose ir pan.),

pritaikius Kruskal-Wallis kriterijų buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai (priedas Nr. 2 - 5

atvejis);

5) kaip skiriasi 5, 6, 7, 8, 9, 10 klasių mokinių nuomonė apie tai, kad savanoriauja (padeda

organizuoti veiklas/renginius), pritaikius Kruskal-Wallis kriterijų buvo nustatyti statistiškai

reikšmingi skirtumai (priedas Nr. 2 - 6 atvejis);

16.8%

11.1%

15.6%

18.9%

18.9%

18.9%

5 klasė6 klasė7 klasė8 klasė9 klasė10 klasė

8 pav. 5-10 klasių mokinių pasiskirstymas pagal klasę

3) 1-10 klasių mokinių tėvai: beveik keturi penktadaliai (75,5%) tyrime dalyvavusių 1-10

klasių mokinių tėvų (žr. 9 pav.) lankosi mokykliniuose renginiuose; daugiau nei du trečdaliai

(70,1%) teigia, kad jų sūnus ar dukra dažnai leidžia laiką po pamokų Daugiafunkciame centre

pasirinkdami kokią nors veiklą; du trečdaliai (68,2%) - lankosi ne mokykliniuose renginiuose;

beveik pusė (46,4%) - naudojasi bibliotekos paslaugomis; penktadalis (20,0%) yra klubo ar

kolektyvo nariais; beveik penktadalis tyrime dalyvavusių 1-10 klasių mokinių tėvų reguliariai lanko

užsiėmimus (17,2%) daugiafunkciame centre, yra savanoriais (16,4%);

45

Savanoriauju (be atlygio vedu užsiėmimus ne darbo metu)

Reguliariai lankau užsiėmimus (treniruoklių, aerobikos, jogos, stalo teniso)

Esu klubo ar kolektyvo narys (dainavimo, šokio, XXL, Emeritų, Jaunimo, Mamyčių)

Lankausi nemokykliniuose renginiuose (koncertuose, susirinkimuose, paskaitose, susitikimuose ir pan.)

Lankausi mokykliniuose renginiuose (koncertuose, susirinkimuose, paskaitose, susitikimuose ir pan.)

Mano sūnus/dukra leidžia laiką po pamokų Daugiafunkciame centre pasirinkdamas/-a kokią nors veiklą

Naudojuosi Bibliotekos (skaityklos, kompiuterių erdvės) paslaugomis

63.6%

60.1%

55.4%

13.6%

7.3%

11.8%

33.6%

6.4%

4.5%

6.4%

7.3%

2.7%

4.5%

6.4%

13.6%

18.2%

18.2%

10.9%

14.5%

13.6%

13.6%

5.5%

4.5%

3.6%

30.9%

22.7%

17.3%

5.5%

10.9%

12.7%

16.4%

37.3%

52.8%

52.8%

40.9%

Visiškai nesutinku Labiau nesutinku nei sutinku Nei sutinku, nei nesutinkuLabiau sutinku nei nesutinku Visiškai sutinku

9 pav. 1-10 klasių mokinių tėvų pagal veiklą Daugiafunkciame centre pasiskirstymas

1-10 klasių mokinių tėvų pasiskirstymo pagal jų vaikų ir jų pačių veiklą Daugiafunkciame

centre ir pagal amžių (10 pav.) statistiniai ryšiai:

1) kaip skiriasi skirtingo amžiaus 1-10 klasių mokinių tėvų pasiskirstymas pagal jų vaikų ir

jų pačių veiklas Daugiafunkciame centre, pritaikius Kruskal-Wallis kriterijų nebuvo nustatyti

statistiškai reikšmingi skirtumai (p˃0,05) (priedas Nr. 5 – 1.13-1.19 lentelės);

2) ar yra ryšys tarp respondentų nuomonės, kad respondento vaikas leidžia laiką po pamokų

Daugiafunkciame centre pasirinkdamas kokią nors veiklą ir kad respondentas lankosi

mokykliniuose renginiuose, pritaikius Spearmano koreliacijos koeficientą buvo nustatytas esminis

ir statistiškai reikšmingas ryšys (priedas Nr. 2 - 7 atvejis);

10.9%

80.0%

9.1%

Iki 29 m.30-49 m. 50 m. ir daugiau

10 pav. 1-10 klasių mokinių tėvų pasiskirstymas pagal amžių

46

4) 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojai: daugiau nei keturi penktadaliai (83,1%) tyrime

dalyvavusių 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų (žr. 11 pav.) lankosi renginiuose; daugiau nei du

trečdaliai (70,4%) - naudojasi bibliotekos paslaugomis; beveik pusė - reguliariai lanko užsiėmimus

(47,5%) daugiafunkciame centre, yra klubo ar kolektyvo nariais (47,4%); net trečdalis (32,3%)

tyrime dalyvavusių 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų yra savanoriais.

Savanoriauju (be atlygio vedu užsiėmimus ne darbo metu)

Reguliariai lankau užsiėmimus (treniruoklių, aerobikos, jogos, stalo teniso)

Esu klubo ar kolektyvo narys (dainavimo, šokio, XXL, Emeritų, Jaunimo)

Lankausi Renginiuose (koncertuose, susirinkimuose, paskaitose, susitikimuose ir pan.)

Naudojuosi Bibliotekos (skaityklos, kompiuterių erdvės) paslaugomis

54.2%

34.7%

37.3%

2.5%

12.7%

9.3%

6.8%

5.1%

3.4%

4.2%

4.2%

11.0%

10.2%

11.0%

12.7%

11.0%

11.9%

5.9%

23.7%

11.0%

21.3%

35.6%

41.5%

59.4%

59.4%

Visiškai nesutinku Labiau nesutinku nei sutinku Nei sutinku, nei nesutinkuLabiau sutinku nei nesutinku Visiškai sutinku

11 pav. 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų pagal veiklą Daugiafunkciame centre pasiskirstymas

16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų pasiskirstymo pagal veiklą Daugiafunkciame centre

ir pagal amžių (12 pav.) statistiniai ryšiai:

1) kaip skiriasi skirtingo amžiaus 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų pasiskirstymas

pagal veiklą Daugiafunkciame centre, pritaikius Kruskal-Wallis kriterijų nebuvo nustatyti

statistiškai reikšmingi skirtumai p˃0,05 (priedas Nr. 5 – 1.20-1.24 lentelės);

2) ar skiriasi pagal amžių daugiafunkcio centro lankytojai vyrai ir moterys, pritaikius

Stjudento t-kriterijų nebuvo nustatyti statistiškai reikšmingi rezultatų skirtumai (p˃0,05) (priedas

Nr. 2 - 8 atvejis);

47

44.1%

28.9%

20.4%

6.8%

16-29 m.30-49 m.50-69 m.70 m. ir daugiau

12 pav. 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų pasiskirstymas pagal amžių

Apibendrinant N Daugiafunkcio centro struktūrines dalis, respondentų pasiskirstymo pagal

veiklą Daugiafunkciame centre ir pagal amžių sąryšius, galima teigti, kad:

a) darbuotojai:

1) visi (100,0 proc.) iki 29 m. amžiaus, keturi penktadaliai (80,0 proc.) 30-49 m. amžiaus ir

tik kiek daugiau nei trečdalis (37,0 proc.) 50 m. ir daugiau amžiaus darbuotojų veda

pamokas/būrelius/renginius Daugiafunkciame centre (detalesni duomenys pateikiami priede Nr. 5 –

1.1.A. lentelėje);

2) pusė (50,0 proc.) iki 29 m. amžiaus, beveik pusė (46,7 proc.) 30-49 m. amžiaus, ir tik

nepilnas penktadalis (18,5 proc.) 50 m. ir daugiau amžiaus darbuotojų yra klubo ar kolektyvo nariai

(dainavimo, šokio, XXL, emeritų, jaunimo) (detalesni duomenys pateikiami priede Nr. 5 – 1.5.A

lentelėje);

b) 5-10 klasių mokiniai:

1) dauguma (78,6 proc.) 7 klasės ir dauguma (70, 0 proc.) 6 klasės mokinių, beveik pusė

(47,1 proc.) 8 klasės ir 5 klasės (40 proc.) mokinių, tik ketvirtadalis (29,4 proc.) 10 klasės ir 9

klasės (23,6 proc.) mokinių dažnai laiką leidžia po pamokų Daugiafunkciame centre pasirinkdami

kokią nors veiklą (detalesni duomenys pateikiami priede Nr. 5 – 1.9.A lentelėje);

2) devyni dešimtadaliai (89,9 proc.) 10 klasės, keturi penktadaliai (80,0 proc.) 6 klasės,

beveik keturi penktadaliai (78,6 proc.) 7 klasės mokinių, beveik trys ketvirtadaliai (73,3 proc.) 5

klasės, kiek daugiau nei pusė (52,9 proc.) 8 klasės, ir tik kiek daugiau nei (35,2 proc.) trečdalis 9

klasės mokinių lankosi mokykliniuose renginiuose (koncertuose, susirinkimuose, paskaitose,

susitikimuose ir pan.) (detalesni duomenys pateikiami priede Nr. 5 – 1.10.A lentelėje);

3) daugiau nei pusė 6 klasės (60,0 proc.) ir 10 klasės (52,9 proc.), beveik pusė 5 klasės

(46,7 proc.) ir 7 klasės (42,8 proc.) mokinių, kiek daugiau nei trečdalis (35,3 proc.) 8 klasės, ir tik

kiek daugiau nei dešimtadalis (11,8 proc.) 9 klasės mokinių lankosi nemokykliniuose renginiuose

48

(koncertuose, susirinkimuose, paskaitose, susitikimuose ir pan.) (detalesni duomenys pateikiami

priede Nr. 5 – 1.11.A lentelėje);

4) pusė 6 klasės (50,0 proc.) ir beveik pusė 10 klasės (47,0 proc.), mažiau nei pusė 7 klasės

(42,8 proc.) ir 5 klasės (40,0 proc.) mokinių, kiek mažiau nei trečdalis (29,4 proc.) 8 klasės, ir tik

nepilnas penktadalis (17,6 proc.) 9 klasės mokinių savanoriauja (padeda organizuoti

veiklas/renginius) (detalesni duomenys pateikiami priede Nr. 5 – 1.12.A lentelėje);

c) 1-10 klasių mokinių tėvai: daugiau nei du trečdaliai (70,7 proc.) respondentų visiškai

sutinka su teiginiu, kad jo vaikas leidžia laiką po pamokų Daugiafunkciame centre pasirinkdamas

kokią nors veiklą, ir pats respondentas lankosi mokykliniuose renginiuose;

d) 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojai: daugiau nei pusė (51,1 proc.) vyrų ir mažiau nei

pusė (39,7 proc.) moterų yra 16-29 m. amžiaus, ketvirtadalis (24,4 proc.) vyrų ir trečdalis (31,5

proc.) moterų yra 30-49 m. amžiaus, penktadalis (20,0 proc.) vyrų ir (20,5 proc.) moterų yra 50-69

m. amžiaus ir mažiausia dalis (4,4 proc.) vyrų ir (8,2 proc.) moterų yra 70 m. ir daugiau amžiaus.

3.1.1.2. Veiklų turinio aktualumas

Analizuojant tyrimo duomenis nustatyta respondentų grupių nuomonė apie N įstaigos veiklų

turinio aktualumą:

1) darbuotojai: beveik devyni dešimtadaliai (87,0%) tyrime dalyvavusių darbuotojų apie

veiklų turinio aktualumą (žr. 13 pav.) mano, kad yra didelė veiklų pasiūla; daugiau nei du trečdaliai

mano, kad siūlomose veiklose yra daug lankytojų (71,8%) ir siūlomos veiklos yra įvairaus

pobūdžio (69,6%); daugiau nei trečdalis (34,8%) tyrime dalyvavusių darbuotojų jau lanko

Daugiafunkciame centre tuos užsiėmimus, kuriuos nori; ir tik nepilnas penktadalis (17,4%) renkasi

jiems patinkančius užsiėmimus lankyti kitur;

49

Jau lankau kitur tuos užsiėmimus, kuriuos noriu, nes Daugiafunkciame centre tokių nėra

Jau lankau Daugiafunkciame centre tuos užsiėmimus, kuriuos noriu

Visose mokiniams ir suaugusiems skirtose veiklose/užsiėmimuose /renginiuose/klubuose yra daug lankytojų

Siūlomos mokiniams ir suaugusiems veiklos /užsiėmimai /renginiai/ klubai yra įvairaus pobūdžio: meno, sporto, technologijų, bendravimo, saviugdos, savimokos, jaunimo projektinė veikla

Yra didelė veiklų/užsiėmimų/renginių/klubų pasiūla mokiniams ir suaugusiems, galima beveik kasdien rasti kuo užsiimti Daugiafunkciame centre

71.7%

34.8%

4.3%

8.7%

6.5%

19.6%

6.5%

4.3%

4.3%

2.2%

4.3%

23.9%

19.6%

17.4%

4.3%

2.2%

8.7%

41.3%

26.1%

30.5%

15.2%

26.1%

30.5%

43.5%

56.5%

Visiškai nesutinku Labiau nesutinku nei sutinku Nei sutinku, nei nesutinkuLabiau sutinku nei nesutinku Visiškai sutinku

13 pav. Darbuotojų nuomonių apie veiklų turinio aktualumą pasiskirstymas

Darbuotojų pasiskirstymo pagal nuomonių apie veiklų turinio aktualumą ir pagal lytį (14

pav.) statistiniai ryšiai:

1) kaip skiriasi darbuotojų pasiskirstymas pagal veiklų turinio aktualumą ir pagal lytį,

pritaikius Kruskal-Wallis kriterijų nebuvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai p˃0,05

(priedas Nr. 5 – 4.1-4.7 lentelės), išskyrus tai, kad jau lanko kitur tuos užsiėmimus, kuriuos nori,

nes Daugiafunkciame centre tokių nėra;

2) kaip skiriasi darbuotojų vyrų ir moterų pasiskirstymas pagal tai, kad jau lanko kitur tuos

užsiėmimus, kuriuos nori, nes Daugiafunkciame centre tokių nėra, pritaikius Mann-Whitney

kriterijų buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai (priedas Nr. 2 – 9 atvejis);

28.3%

71.7%

VyraiMoterys

14 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį

50

2) 5-10 klasių mokiniai: trys penktadaliai tyrime dalyvavusių 5-10 klasių mokinių apie

veiklų turinio aktualumą (žr. 15 pav.) mano, kad yra didelė veiklų pasiūla (60,0%), kad siūlomos

veiklos yra įvairaus pobūdžio (57,8%), kad siūlomose veiklose yra daug lankytojų (57,7%) ir jau

lanko Daugiafunkciame centre tuos užsiėmimus, kuriuos nori (58,8%); tačiau trečdalis (36,7%)

renkasi jiems patinkančius užsiėmimus lankyti kitur;

Jau lankau kitur tuos užsiėmimus, kuriuos noriu, nes Daugiafunkciame centre tokių nėra

Jau lankau Daugiafunkciame centre tuos užsiėmimus, kuriuos noriu

Visose veiklose/užsiėmimuose/renginiuose yra daug lankytojų

Siūlomos veiklos/užsiėmimai/renginiai yra įvairaus pobūdžio: meno, sporto, technologijų, bendravimo, saviugdos, savimokos, jaunimo projektinė veikla

Yra didelė veiklų/užsiėmimų/renginių pasiūla, galima beveik kasdien po pamokų rasti kuo užsiimti Daugiafunkciame centre

22.2%

8.9%

7.8%

2.2%

4.4%

8.9%

6.7%

6.7%

11.1%

6.7%

32.2%

25.6%

27.8%

28.9%

28.9%

15.6%

25.6%

34.4%

20.0%

15.6%

21.1%

33.2%

23.3%

37.8%

44.4%

Visiškai nesutinku Labiau nesutinku nei sutinku Nei sutinku, nei nesutinkuLabiau sutinku nei nesutinku Visiškai sutinku

15 pav. 5-10 klasių mokinių nuomonių apie veiklų turinio aktualumą pasiskirstymas

5-10 klasių mokinių pasiskirstymo pagal nuomonių apie veiklų turinio aktualumą ir pagal

lytį (16 pav.) statistiniai ryšiai:

1) ar skiriasi berniukų ir mergaičių nuomonės, kad yra didelė veiklų/užsiėmimų/renginių

pasiūla, galima beveik kasdien po pamokų rasti kuo užsiimti Daugiafunkciame centre, pritaikius

Chi kvadrato kriterijų buvo nustatyta, kad berniukų ir mergaičių nuomonių skirtumai nėra statistikai

reikšmingi (priedas Nr. 2 - 10 atvejis);

2) kaip skiriasi berniukų ir mergaičių nuomonės apie tai, jog Daugiafunkciame centre

siūlomos veiklos/užsiėmimai/renginiai yra įvairaus pobūdžio, pritaikius Mann-Whitney kriterijų

buvo nustatyti statistiškai reikšmingi nuomonių skirtumai (priedas Nr. 2 - 11 atvejis);

3) kaip skiriasi berniukų ir mergaičių nuomonės apie tai, kad yra didelė

veiklų/užsiėmimų/renginių pasiūla, galima beveik kasdien po pamokų rasti kuo užsiimti

Daugiafunkciame centre kad visose veiklose/užsiėmimuose/renginiuose yra daug lankytojų, kad jau

lanko Daugiafunkciame centre tuos užsiėmimus, kuriuos nori, kad jau lanko kitur tuos užsiėmimus,

kuriuos nori, nes Daugiafunkciame centre tokių nėra, pritaikius Mann-Whitney kriterijų nebuvo

nustatyti statistiškai reikšmingi nuomonių skirtumai p˃0,05 (priedas Nr. 5 – 4.9, 4.11-4.13

lentelės);

51

58.9%

41.1%BerniukaiMergaitės

16 pav. 5-10 klasių mokinių pasiskirstymas pagal lytį

3) 1-10 klasių mokinių tėvai: beveik keturi penktadaliai tyrime dalyvavusių 1-10 klasių

mokinių tėvų apie veiklų turinio aktualumą (žr. 17 pav.) mano, kad jų vaikas jau lanko

Daugiafunkciame centre tuos užsiėmimus, kuriuos nori (78,1%) ir kad siūlomos veiklos yra įvairaus

pobūdžio (77,3%); daugiau nei du trečdaliai (72,8%) mano, kad yra didelė veiklų pasiūla; beveik

du trečdaliai (63,6%) mano, kad siūlomose veiklose yra daug lankytojų; tačiau trečdalis (35,5%)

teigia, kad jų vaikai renkasi jiems patinkančius užsiėmimus lankyti kitur, nes Daugiafunkciame

centre tokių užsiėmimų nėra;

Jau lanko kitur mano vaikas tuos užsiėmimus, kuriuos nori, nes Daugiafunkciame centre tokių nėra

Jau lanko Daugiafunkciame centre mano vaikas tuos užsiėmimus, kuriuos nori

Visose veiklose/užsiėmimuose/renginiuose yra daug lankytojų

Siūlomos veiklos/užsiėmimai/renginiai yra įvairaus pobūdžio: meno, sporto, technologijų, bendravimo, bendradarbiavimo, saviugdos, savimokos, savanorystės, jaunimo projektinė veikla

Vaikams ir suaugusiems yra didelė veiklų/užsiėmimų/renginių pasiūla, galima beveik kasdien po pamokų ir vakarais rasti kuo užsiimti Daugiafunkciame centre

55.5%

7.3%

4.5%

0.9%

9.1%

4.5%

5.5%

6.4%

5.5%

3.6%

14.5%

9.1%

25.5%

16.3%

14.5%

10.0%

21.8%

35.4%

21.8%

17.3%

25.5%

56.3%

28.2%

55.5%

55.5%

Visiškai nesutinku Labiau nesutinku nei sutinku Nei sutinku, nei nesutinkuLabiau sutinku nei nesutinku Visiškai sutinku

17 pav. 1-10 klasių mokinių tėvų nuomonių apie veiklų turinio aktualumą pasiskirstymas

52

1-10 klasių mokinių tėvų pasiskirstymo pagal nuomonių apie veiklų turinio aktualumą ir

pagal lytį (18 pav.) statistiniai ryšiai:

1) kaip skiriasi 1-10 klasių mokinių tėvų vyrų ir moterų nuomonės apie tai, jog

Daugiafunkciame centre siūlomos veiklos/užsiėmimai/renginiai yra įvairaus pobūdžio, pritaikius

Mann-Whitney kriterijų buvo nustatyti statistiškai reikšmingi nuomonių skirtumai (priedas Nr. 2 -

12 atvejis);

2) kaip skiriasi 1-10 klasių mokinių tėvų vyrų ir moterų nuomonės apie tai, kad yra didelė

veiklų/užsiėmimų/renginių pasiūla, galima beveik kasdien po pamokų rasti kuo užsiimti

Daugiafunkciame centre kad visose veiklose/užsiėmimuose/renginiuose yra daug lankytojų, kad jau

lanko Daugiafunkciame centre tuos užsiėmimus, kuriuos nori, kad jau lanko kitur tuos užsiėmimus,

kuriuos nori, nes Daugiafunkciame centre tokių nėra, pritaikius Mann-Whitney kriterijų nebuvo

nustatyti statistiškai reikšmingi nuomonių skirtumai p˃0,05 (priedas Nr. 5 – 4.14, 4.16-4.18

lentelės);

8.2%

91.8%

VyraiMoterys

18 pav. 1-10 klasių mokinių tėvų pasiskirstymas pagal lytį

4) 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojai: beveik devyni dešimtadaliai (87,3%) tyrime

dalyvavusių 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų apie veiklų turinio aktualumą (žr. 19 pav.)

mano, kad siūlomos veiklos yra įvairaus pobūdžio; keturi penktadaliai (81,4%) mano, kad yra

didelė veiklų pasiūla; trys penktadaliai mano, kad siūlomose veiklose yra daug lankytojų (61,9%) ir

teigia, kad jau lanko Daugiafunkciame centre tuos užsiėmimus, kuriuos nori (60,2%); ir tik nepilnas

penktadalis (16,8%) teigia, kad renkasi jiems patinkančius užsiėmimus lankyti kitur, nes

Daugiafunkciame centre tokių užsiėmimų nėra.

53

Jau lankau kitur tuos užsiėmimus, kuriuos noriu, nes Daugiafunkciame centre tokių nėra

Jau lankau Daugiafunkciame centre tuos užsiėmimus, kuriuos noriu

Visose veiklose/užsiėmimuose/renginiuose/klubuose yra daug lankytojų

Siūlomos veiklos/užsiėmimai/renginiai/klubai yra įvairaus pobūdžio: meno, sporto, sveikos gyvensenos, socializacijos, saviugdos, savimokos, savanorystės

Yra didelė veiklų/užsiėmimų/renginių/klubų pasiūla, galima beveik kasdien vakarais rasti kuo užsiimti Daugiafunkciame centre

66.1%

18.8%

1.7%

3.4%

4.2%

5.1%

7.6%

9.3%

1.7%

4.2%

9.3%

13.6%

27.1%

7.6%

10.2%

5.9%

18.8%

29.7%

26.3%

24.6%

10.9%

41.4%

32.2%

61.0%

56.8%

Visiškai nesutinku Labiau nesutinku nei sutinku Nei sutinku, nei nesutinkuLabiau sutinku nei nesutinku Visiškai sutinku

19 pav. 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų nuomonių apie veiklų turinio aktualumą pasiskirstymas

16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų pasiskirstymo pagal nuomonių apie veiklų turinio

aktualumą ir pagal lytį (20 pav.) statistiniai ryšiai:

1) kaip skiriasi 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų pasiskirstymas pagal veiklų turinio

aktualumą ir pagal lytį, pritaikius Kruskal-Wallis kriterijų nebuvo nustatyti statistiškai reikšmingi

skirtumai p˃0,05 (priedas Nr. 5 – 4.19-4.22 lentelės), išskyrus tai, kad jau lanko kitur tuos

užsiėmimus, kuriuos nori, nes Daugiafunkciame centre tokių nėra;

2) kaip skiriasi 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų vyrų ir moterų pasiskirstymas pagal

tai, kad jau lanko kitur tuos užsiėmimus, kuriuos nori, nes Daugiafunkciame centre tokių nėra,

pritaikius Mann-Whitney kriterijų buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai (priedas Nr. 2 -

13 atvejis);

38.1%

61.9%

VyraiMoterys

20 pav. 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų pasiskirstymas pagal lytį

54

Apibendrinant N Daugiafunkcio centro veiklų turinio aktualumą, respondentų pasiskirstymo

pagal nuomonių apie veiklų turinio aktualumą ir pagal lytį sąryšius, galima teigti, kad:

a) darbuotojai: niekas (0,0 proc.) iš moterų ir tik nepilnas penktadalis (15,4 proc.) vyrų

jau lanko kitur tuos užsiėmimus, kuriuos nori, nes Daugiafunkciame centre tokių nėra (detalesni

duomenys pateikiami priede Nr. 2 - 4.8A lentelėje).

b) 5-10 klaių mokiniai: daugiau nei pusė (56,7 proc.) mergaičių ir mažiau nei pusė (37,8

proc.) berniukų labiau arba visiškai sutinka, kad yra didelė veiklų/užsiėmimų/renginių pasiūla,

galima beveik kasdien po pamokų rasti kuo užsiimti Daugiafunkciame centre;

c) 1-10 klasių mokinių tėvai: beveik keturi penktadaliai (79,2 proc.) moterų ir daugiau nei

pusė (55,5 proc.) vyrų mano, jog Daugiafunkciame centre siūlomos veiklos/užsiėmimai/renginiai

yra įvairaus pobūdžio (detalesni duomenys pateikiami priede Nr. 5 – 4.15A lentelėje);

d) 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojai: kiek daugiau nei ketvirtadalis (28,9 proc.) vyrų ir

tik kiek daugiau nei dešimtadalis (13,7 proc.) moterų jau lanko kitur tuos užsiėmimus, kuriuos nori,

nes Daugiafunkciame centre tokių nėra (detalesni duomenys pateikiami priede Nr. 5 - 4.23A

lentelėje).

3.1.1.3. Geografinis prieinamumas

Analizuojant tyrimo duomenis, buvo nustatytas N įstaigos geografinis prieinamumas

keturioms respondentų grupėms:

1) darbuotojai:

respondentų nuomonė: daugiau nei du trečdaliai tyrime dalyvavusių darbuotojų apie

geografinį prieinamumą (žr. 21 pav.) teigia, kad jiems nekyla problemų dėl nuvykimo ar parvykimo

į/iš užsiėmimus/-ų ne darbo metu (69,5%); kad atstumas netrukdo atvykti laiku į norimus

užsiėmimus (71,7%); kad neįtakotų lankymosi dažnumo Daugiafunkciame centre maršrutinių

autobusų grafikas (73,8%) ir veiklų vėlinimo laikas (73,9%); nėra arčiau nuvykti į norimus

užsiėmimus kitame miestelyje/mieste (67,4%); tačiau respondentai lankytųsi dažniau

Daugiafunkciame centre, jei būtų patogesnis maršrutinių autobusų grafikas (26,2%) ir veiklos

prasidėtų vėlesniu laiku (26,1%);

55

Man arčiau yra nuvykti į norimus užsiėmimus/veiklas kitame miestelyje/mieste

Jei veiklos prasidėtų vėlesniu laiku, lankyčiausi dažniau Daugiafunkciame centre

Jei būtų patogesnis maršrutinių autobusų grafikas, lankyčiausi dažniau Daugiafunkciame centre

Gyvenu per toli, kad suspėčiau vakarais atvykti laiku į norimus užsiėmimus/renginius/biblioteką

Man kyla problemų dėl nuvykimo ar parvykimo į/iš užsiėmimus/-ų ne darbo metu

65.2%

69.6%

71.6%

65.2%

65.2%

2.2%

4.3%

2.2%

6.5%

4.3%

13.1%

19.6%

13.1%

8.7%

10.9%

15.2%

2.2%

10.9%

15.3%

6.5%

4.3%

2.2%

4.3%

13.1%

Visiškai nesutinku Labiau nesutinku nei sutinku Nei sutinku, nei nesutinkuLabiau sutinku nei nesutinku Visiškai sutinku

21 pav. Darbuotojų nuomonių apie geografinį prieinamumą pasiskirstymas

Darbuotojų pasiskirstymo pagal nuomonių apie geografinį prieinamumą ir pagal

gyvenamąją vietą (22 pav.) statistiniai ryšiai:

1) kaip skiriasi darbuotojų pagal gyvenamąją vietą nuomonė apie tai, kad kyla problemų dėl

nuvykimo ar parvykimo į/iš užsiėmimus/-ų ne darbo metu, pritaikius Kruskal-Wallis kriterijų buvo

nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai (priedas Nr. 2 - 14 atvejis);

2) kaip skiriasi darbuotojų pagal gyvenamąją vietą nuomonė apie tai, kad gyvena per toli,

kad suspėtų vakarais atvykti laiku į norimus užsiėmimus/renginius/biblioteką, pritaikius Kruskal-

Wallis kriterijų buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai (priedas Nr. 2 - 15 atvejis);

3) kaip skiriasi darbuotojų pagal gyvenamąją vietą nuomonė apie tai, kad jei būtų patogesnis

maršrutinių autobusų grafikas, lankytųsi dažniau Daugiafunkciame centre, pritaikius Kruskal-Wallis

kriterijų buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai (priedas Nr. 2 - 16 atvejis);

4) kaip skiriasi darbuotojų pagal gyvenamąją vietą nuomonė apie tai, kad jei veiklos

prasidėtų vėlesniu laiku, lankytųsi dažniau Daugiafunkciame centre, pritaikius Kruskal-Wallis

kriterijų nebuvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai p˃0,05 (priedas Nr. 5 – 1.28 lentelės);

5) kaip skiriasi darbuotojų pagal gyvenamąją vietą nuomonė apie tai, kad jiems arčiau yra

nuvykti į norimus užsiėmimus/veiklas kitame miestelyje/mieste, pritaikius Kruskal-Wallis kriterijų

buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai (priedas Nr. 2 - 17 atvejis);

56.5%

10.9%

32.6%

MiestelyjeIki miestelio arčiau kaip 3 km.Iki miestelio toliau kaip 3 km.

22 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą56

respondentų nuomonė apie geografinį prieinamumą mokiniams: beveik pusė (45,7%)

tyrime dalyvavusių darbuotojų apie geografinį prieinamumą mokiniams (žr. 23 pav.) mano, kad

mokiniams kyla problemų dėl nuvykimo ar parvykimo į/iš renginius/-ių savaitgaliais, atostogų

metu; beveik du penktadaliai mano, kad mokiniai gali dalyvauti veiklose tik iki 17 val., nes toli

gyvena (39,2%) ir, jei būtų patogesnis autobusų grafikas, mokiniai dažniau lankytųsi

Daugiafunkciame centre (34,8%); beveik vienas trečdalis (28,3%) respondentų mano, kad

mokiniams kyla problemų dėl nuvykimo ar parvykimo į/iš užsiėmimus/-ų po pamokų; kiek daugiau

nei penktadalis (21,7%) mano, kad mokiniams arčiau yra nuvykti į norimus užsiėmimus kitame

miestelyje/mieste;

Arčiau yra nuvykti į norimus užsiėmimus/veiklas kitame miestelyje/mieste

Jei būtų patogesnis autobusų grafikas, lankytųsi dažniau Daugiafunkciame centre

Gali dalyvauti veiklose/užsiėmimuose tik iki 17 val., nes toli gyvena

Kyla problemų dėl nuvykimo ar parvykimo į/iš renginius/-ų savaitgaliais, atostogų metu

Kyla problemų dėl nuvykimo ar parvykimo į/iš užsiėmimus/-ų po pamokų

47.8%

19.5%

19.5%

19.5%

23.8%

8.7%

13.1%

6.5%

6.5%

13.1%

28.3%

32.6%

34.8%

28.3%

34.8%

6.5%

17.4%

10.9%

30.5%

17.4%

15.2%

17.4%

28.3%

15.2%

10.9%

Visiškai nesutinku Labiau nesutinku nei sutinku Nei sutinku, nei nesutinkuLabiau sutinku nei nesutinku Visiškai sutinku

23 pav. Darbuotojų nuomonių apie geografinį prieinamumą mokiniams pasiskirstymas

respondentų nuomonė apie geografinį prieinamumą suaugusiems: pusė (50,0%) tyrime

dalyvavusių darbuotojų apie geografinį prieinamumą suaugusiems (žr. 24 pav.) mano, kad

suaugusieji gyvena per toli, kad suspėtų vakarais atvykti laiku į norimus užsiėmimus; beveik pusė

mano, kad suaugusiems kyla problemų dėl nuvykimo ar parvykimo į/iš užsiėmimus/-ų ne darbo

metu (45,7%) ir, jei būtų patogesnis autobusų grafikas, jie dažniau lankytųsi Daugiafunkciame

centre (47,8%);ketvirtadalis respondentų mano, kad, jei veiklos prasidėtų vėlesniu laiku, suaugusieji

lankytųsi dažniau Daugiafunkciame centre (26,1%) ir kad suaugusiems arčiau yra nuvykti į norimus

užsiėmimus kitame miestelyje/mieste (23,9%);

57

Arčiau yra nuvykti į norimus užsiėmimus/veiklas kitame miestelyje/mieste

Jei veiklos prasidėtų vėlesniu laiku, lankytųsi dažniau Daugiafunkciame centre

Jei būtų patogesnis maršrutinių autobusų grafikas, lankytųsi dažniau Daugiafunkciame centre

Gyvena per toli, kad suspėtų vakarais atvykti laiku į norimus užsiėmimus/renginius/biblioteką

Kyla problemų dėl nuvykimo ar parvykimo į/iš užsiėmimus/-ų ne darbo metu

43.4%

36.9%

21.7%

26.1%

28.3%

8.7%

13.1%

8.8%

8.7%

6.5%

28.3%

23.9%

21.7%

15.2%

19.5%

8.7%

8.7%

23.9%

23.9%

13.1%

15.2%

17.4%

23.9%

26.1%

32.6%

Visiškai nesutinku Labiau nesutinku nei sutinku Nei sutinku, nei nesutinkuLabiau sutinku nei nesutinku Visiškai sutinku

24 pav. Darbuotojų nuomonių apie geografinį prieinamumą suaugusiems pasiskirstymas

2) 5-10 klasių mokiniai: net daugiau nei pusė (51,0%) tyrime dalyvavusių respondentų apie

geografinį prieinamumą (žr. 25 pav.) teigia, kad gali dalyvauti veiklose tik iki 17 val., nes toli

gyvena; du penktadaliai (41,1%) mano, kad jei būtų patogesnis autobusų grafikas, mokiniai dažniau

lankytųsi Daugiafunkciame centre; beveik trečdalis (30,0%) teigia, kad kyla problemų dėl

nuvykimo ar parvykimo į/iš renginius/-ių savaitgaliais, atostogų metu; ketvirtadalis teigia, kad

jiems kyla problemų dėl nuvykimo ar parvykimo į/iš užsiėmimus/-ų po pamokų (23,3%) ir kad

jiems arčiau yra nuvykti į norimus užsiėmimus kitame miestelyje/mieste (25,6%);

Man arčiau yra nuvykti į norimus užsiėmimus/veiklas kitame miestelyje/mieste

Jei būtų patogesnis autobusų grafikas, lankyčiausi dažniau Daugiafunkciame centre

Galiu dalyvauti veiklose/užsiėmimuose tik iki 17 val., nes toli gyvenu

Man kyla problemų dėl nuvykimo ar parvykimo į/iš renginius/-ų savaitgaliais, atostogų metu

Man kyla problemų dėl nuvykimo ar parvykimo į/iš užsiėmimus/-ų po pamokų

42.2%

18.9%

26.7%

34.5%

40.1%

12.3%

13.3%

6.7%

21.1%

14.4%

18.9%

26.7%

15.6%

14.4%

22.2%

13.3%

18.9%

13.3%

16.7%

10.0%

12.3%

22.2%

37.7%

13.3%

13.3%

Visiškai nesutinku Labiau nesutinku nei sutinku Nei sutinku, nei nesutinkuLabiau sutinku nei nesutinku Visiškai sutinku

25 pav. 5-10 klasių mokinių nuomonių apie geografinį prieinamumą pasiskirstymas

5-10 klasių mokinių pasiskirstymo pagal nuomonių apie geografinį prieinamumą ir pagal

gyvenamąją vietą (22 pav.) statistiniai ryšiai:

1) kaip skiriasi 5-10 klasių mokinių pasiskirstymo pagal gyvenamąją vietą nuomonių apie

tai, kad jiems kyla problemų dėl nuvykimo ar parvykimo į/iš užsiėmimus/-ų po pamokų, kad jiems

kyla problemų dėl nuvykimo ar parvykimo į/iš renginius/-ų savaitgaliais, atostogų metu, kad jiems

arčiau yra nuvykti į norimus užsiėmimus/veiklas kitame miestelyje/mieste, pritaikius Kruskal-

58

Wallis kriterijų nebuvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai p˃0,05 (priedas Nr. 5 – 1.30,

1.31, 1.34 lentelės);

2) kaip skiriasi 5-10 klasių mokinių pagal gyvenamąją vietą nuomonė apie tai, kad gali

dalyvauti veiklose/užsiėmimuose tik iki 17 val., nes toli gyvena, pritaikius Kruskal-Wallis kriterijų

buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai (priedas Nr. 2 - 18 atvejis);

3) kaip skiriasi 5-10 klasių mokinių pagal gyvenamąją vietą nuomonė apie tai, kad jei būtų

patogesnis autobusų grafikas, lankytųsi dažniau Daugiafunkciame centre, pritaikius Kruskal-Wallis

kriterijų buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai (priedas Nr. 2 - 19 atvejis);

26.7%

15.6%

57.7%

MiestelyjeIki miestelio arčiau kaip 3 km.Iki miestelio toliau kaip 3 km.

26 pav. 5-10 klasių mokinių pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą

5-10 klasių mokinių nuomonių apie geografinį prieinamumą (25 pav.) ir darbuotojų

nuomonių apie geografinį prieinamumą mokiniams (23 pav.) statistinių ryšių palyginimas:

1) kad gali dalyvauti veiklose tik iki 17 val., nes toli gyvena, mano net daugiau nei pusė

(51,0%) 5-10 klasių mokinių ir tik nepilni du penktadaliai (39,2%) darbuotojų;

2) jei būtų patogesnis autobusų grafikas, mokiniai dažniau lankytųsi Daugiafunkciame

centre, mano du penktadaliai (41,1%) 5-10 klasių mokinių ir kiek daugiau nei trečdalis (34,8%)

darbuotojų;

3) kad kyla problemų dėl nuvykimo ar parvykimo į/iš renginius/-ių savaitgaliais, atostogų

metu, mano beveik trečdalis (30,0%) 5-10 klasių mokinių ir beveik pusė (45,7%) darbuotojų;

4) kad kyla problemų dėl nuvykimo ar parvykimo į/iš užsiėmimus/-ų po pamokų, mano

ketvirtadalis (23,3%) 5-10 klasių mokinių ir beveik vienas trečdalis (28,3%) darbuotojų;

5) kad arčiau yra nuvykti į norimus užsiėmimus kitame miestelyje/mieste, mano (25,6%) 5-

10 klasių mokinių ir kiek daugiau nei penktadalis (21,7%) darbuotojų.

59

3) 1-10 klasių mokinių tėvai: net daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių 1-10 klasių mokinių

tėvų apie geografinį prieinamumą (žr. 27 pav.) teigia, kad jų vaikas gali dalyvauti veiklose tik iki 17

val., nes toli gyvena (54,6%) ir mano, kad jei būtų patogesnis autobusų grafikas, jie patys ir jų

vaikai dažniau lankytųsi Daugiafunkciame centre (51,0%); beveik du penktadaliai (38,1%) teigia,

kad patiems tėvams ir jų vaikams kyla problemų dėl nuvykimo ar parvykimo į/iš renginius/-ių ir po

pamokų ir savaitgaliais, atostogų metu; trečdalis (32,8%) teigia, kad jų šeimai arčiau yra nuvykti į

norimus užsiėmimus kitame miestelyje/mieste;

Mūsų šeimai arčiau yra nuvykti į norimus užsiėmimus/veiklas kitame miestelyje/mieste

Jei būtų patogesnis autobusų grafikas, aš ir mano vaikas lankytumėmės dažniau Daugiafunkciame centre

Mano vaikas gali dalyvauti veiklose/užsiėmimuose tik iki 17 val., nes toli gyvena

Man ir mano vaikui kyla problemų dėl nuvykimo ar parvykimo į/iš renginius/-ų savaitgaliais, mokinių atostogų metu

Mano vaikui ir man kyla problemų dėl nuvykimo ar parvykimo į/iš užsiėmimus/-ų po pamokų ar vakarais

74.5%

32.7%

30.0%

45.5%

45.5%

0.9%

3.6%

3.6%

5.5%

6.4%

9.1%

12.7%

11.8%

10.9%

10.0%

7.3%

14.5%

9.1%

12.7%

10.9%

25.5%

36.5%

45.5%

25.4%

27.2%

Visiškai nesutinku Labiau nesutinku nei sutinku Nei sutinku, nei nesutinkuLabiau sutinku nei nesutinku Visiškai sutinku

27 pav. 1-10 klasių mokinių tėvų nuomonių apie geografinį prieinamumą pasiskirstymas

1-10 klasių mokinių tėvų pasiskirstymo pagal nuomonių apie geografinį prieinamumą ir

pagal gyvenamąją vietą (28 pav.) statistiniai ryšiai:

1) kaip skiriasi 1-10 klasių mokinių tėvų pasiskirstymo pagal gyvenamąją vietą nuomonių

apie tai, kad jų vaikui ir jiems kyla problemų dėl nuvykimo ar parvykimo į/iš užsiėmimus/-ų po

pamokų ar vakarais, kad jų šeimai arčiau yra nuvykti į norimus užsiėmimus/veiklas kitame

miestelyje/mieste, pritaikius Kruskal-Wallis kriterijų nebuvo nustatyti statistiškai reikšmingi

skirtumai p˃0,05 (priedas Nr. 5 – 1.35, 1.36, 1.39 lentelės);

2) kaip skiriasi 1-10 klasių mokinių tėvų pagal gyvenamąją vietą nuomonė apie tai, kad

jiems ir jų vaikui kyla problemų dėl nuvykimo ar parvykimo į/iš renginius/-ų savaitgaliais, mokinių

atostogų metu, pritaikius Kruskal-Wallis kriterijų buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai

(priedas Nr. 2 - 20 atvejis);

3) kaip skiriasi 1-10 klasių mokinių tėvų pagal gyvenamąją vietą nuomonė apie tai, kad jų

vaikas gali dalyvauti veiklose/užsiėmimuose tik iki 17 val., nes toli gyvena, pritaikius Kruskal-

Wallis kriterijų buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai (priedas Nr. 2 - 21 atvejis);

60

4) kaip skiriasi 1-10 klasių mokinių tėvų pagal gyvenamąją vietą nuomonė apie tai, kad jei

būtų patogesnis autobusų grafikas, jie ir jų vaikas lankytųsi dažniau Daugiafunkciame centre,

pritaikius Kruskal-Wallis kriterijų buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai (priedas Nr. 2 -

22 atvejis);

30.9%

14.5%

54.6%

MiestelyjeIki miestelio arčiau kaip 3 km.Iki miestelio toliau kaip 3 km.

28 pav. 1-10 klasių mokinių tėvų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą

1-10 klasių mokinių tėvų nuomonių apie geografinį prieinamumą (27 pav.) ir 5-10 klasių

mokinių nuomonių apie geografinį prieinamumą (25 pav.) statistinių ryšių palyginimas:

1) kad vaikas gali dalyvauti veiklose tik iki 17 val., nes toli gyvena, mano net daugiau

nei pusė (54,6%) 1-10 klasių mokinių tėvų ir net daugiau nei pusė (51,0%) 5-10 klasių mokinių;

2) jei būtų patogesnis autobusų grafikas, dažniau lankytųsi Daugiafunkciame centre,

mano daugiau nei pusė (51,0%) 1-10 klasių mokinių tėvų ir du penktadaliai (41,1%) 5-10 klasių

mokinių;

3) kad kyla problemų dėl nuvykimo ar parvykimo į/iš renginius/-ių ir po pamokų ir

savaitgaliais, atostogų metu, mano beveik du penktadaliai (38,1%) 1-10 klasių mokinių tėvų ir

beveik trečdalis (30,0%) 5-10 klasių mokinių;

4) kad arčiau yra nuvykti į norimus užsiėmimus kitame miestelyje/mieste, mano

trečdalis (32,8%) 1-10 klasių mokinių tėvų ir ketvirtadalis (23,3%) 5-10 klasių mokinių.

4) 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojai: beveik trečdalis tyrime dalyvavusių respondentų

apie geografinį prieinamumą (žr. 29 pav.) teigia, kad jiems kyla problemų dėl nuvykimo ar

parvykimo į/iš užsiėmimus/-ų (27,6%) ir kad, jei būtų patogesnis autobusų grafikas, jie dažniau

lankytųsi Daugiafunkciame centre (26,3%); beveik ketvirtadalis (23,7%) teigia, kad gyvena per toli,

kad suspėtų vakarais atvykti laiku į norimus užsiėmimus; tik penktadalis (18,6%) respondentų

teigia, kad, jei veiklos prasidėtų vėlesniu laiku, jie lankytųsi dažniau Daugiafunkciame centre; ir tik

kiek daugiau nei dešimtadalis (12,7%) teigia, kad jiems arčiau yra nuvykti į norimus užsiėmimus

kitame miestelyje/mieste;

61

Man arčiau yra nuvykti į norimus užsiėmimus/veiklas kitame miestelyje/mieste

Jei veiklos prasidėtų vėlesniu laiku, lankyčiausi dažniau Daugiafunkciame centre

Jei būtų patogesnis maršrutinių autobusų grafikas, lankyčiausi dažniau Daugiafunkciame centre

Gyvenu per toli, kad suspėčiau atvykti laiku į norimus užsiėmimus/renginius/biblioteką

Man kyla problemų dėl nuvykimo ar parvykimo į/iš užsiėmimus/-ų

75.5%

54.3%

55.9%

56.8%

54.2%

5.9%

7.6%

5.9%

6.8%

5.9%

5.9%

19.5%

11.9%

12.7%

9.3%

3.4%

7.6%

3.4%

6.8%

10.7%

9.3%

11.0%

22.9%

16.9%

17.9%

Visiškai nesutinku Labiau nesutinku nei sutinku Nei sutinku, nei nesutinkuLabiau sutinku nei nesutinku Visiškai sutinku

29 pav. 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų nuomonių apie geografinį prieinamumą pasiskirstymas

16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų pasiskirstymo pagal nuomonių apie geografinį

prieinamumą ir pagal gyvenamąją vietą (30 pav.) statistiniai ryšiai:

1) kaip skiriasi 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų pagal gyvenamąją vietą nuomonė

apie tai, kad jiems kyla problemų dėl nuvykimo ar parvykimo į/iš užsiėmimus/-ų, pritaikius

Kruskal-Wallis kriterijų buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai (priedas Nr. 2 - 23 atvejis);

2) kaip skiriasi 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų pagal gyvenamąją vietą nuomonė

apie tai, kad jie gyvena per toli, kad suspėtų atvykti laiku į norimus

užsiėmimus/renginius/biblioteką, pritaikius Kruskal-Wallis kriterijų buvo nustatyti statistiškai

reikšmingi skirtumai (priedas Nr. 2 - 24 atvejis);

3) kaip skiriasi 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų pagal gyvenamąją vietą nuomonė

apie tai, kad jei būtų patogesnis maršrutinių autobusų grafikas, lankytųsi dažniau Daugiafunkciame

centre, pritaikius Kruskal-Wallis kriterijų buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai (priedas

Nr. 2 - 25 atvejis);

4) kaip skiriasi 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų pagal gyvenamąją vietą nuomonė

apie tai, kad jei veiklos prasidėtų vėlesniu laiku, lankytųsi dažniau Daugiafunkciame centre,

pritaikius Kruskal-Wallis kriterijų buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai (priedas Nr. 2 -

26 atvejis);

5) kaip skiriasi 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų pagal gyvenamąją vietą nuomonė

apie tai, kad jiems arčiau yra nuvykti į norimus užsiėmimus/veiklas kitame miestelyje/mieste,

pritaikius Kruskal-Wallis kriterijų nebuvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai p˃0,05

(priedas Nr. 5 – 1.44 lentelės);

62

49.2%

12.7%

38.1%MiestelyjeIki miestelio arčiau kaip 3 km.Iki miestelio toliau kaip 3 km.

30 pav. 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą

16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų nuomonių apie geografinį prieinamumą (29 pav.) ir

darbuotojų nuomonių apie geografinį prieinamumą suaugusiems (24 pav.) statistinių ryšių

palyginimas:

1) kad kyla problemų dėl nuvykimo ar parvykimo į/iš užsiėmimus/-ų, mano beveik trečdalis

(27,6%) 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų ir beveik pusė (45,7%) darbuotojų;

2) jei būtų patogesnis autobusų grafikas, dažniau lankytųsi Daugiafunkciame centre, mano

beveik trečdalis (26,3%) 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų ir beveik pusė (47,8%) darbuotojų;

3) kad gyvena per toli, kad suspėtų vakarais atvykti laiku į norimus užsiėmimus, mano

beveik ketvirtadalis (23,7%) 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų ir pusė (50,0%) darbuotojų;

4) jei veiklos prasidėtų vėlesniu laiku, lankytųsi dažniau Daugiafunkciame centre, mano tik

penktadalis (18,6%) 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų ir kiek daugiau nei ketvirtadalis (26,1%)

darbuotojų;

5) arčiau yra nuvykti į norimus užsiėmimus kitame miestelyje/mieste, mano tik kiek daugiau

nei dešimtadalis (12,7%) 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų ir beveik ketvirtadalis (23,9%)

darbuotojų.

Apibendrinant N Daugiafunkcio centro geografinį prieinamumą, respondentų pasiskirstymo

pagal nuomonių apie geografinį prieinamumą ir pagal gyvenamąją vietą sąryšius, galima teigti, kad:

a) darbuotojai:

1) beveik devyni dešimtadaliai (88,5 proc.) darbuotojų, gyvenančių miestelyje, du

penktadaliai (40,0 proc.) darbuotojų, gyvenančių arčiau kaip 3 km. nuo miestelio ir trečdalis (33,3

proc.) darbuotojų, gyvenančių toliau kaip 3 km. nuo miestelio nesutinka su teiginiu, kad jiems kyla

problemų dėl nuvykimo ar parvykimo į/iš užsiėmimus/-ų ne darbo metu (detalesni duomenys

pateikiami priede Nr. 5 – 1.25A lentelėse);

63

2) beveik devyni dešimtadaliai (88,5 proc.) darbuotojų, gyvenančių miestelyje, keturi

penktadaliai (80,0 proc.) darbuotojų, gyvenančių arčiau kaip 3 km. nuo miestelio ir du penktadaliai

(40,0 proc.) darbuotojų, gyvenančių toliau kaip 3 km. nuo miestelio nesutinka su teiginiu, kad

suspėtų vakarais atvykti laiku į norimus užsiėmimus/renginius/biblioteką (detalesni duomenys

pateikiami priede Nr. 5 – 1.26A lentelėse);

3) beveik devyni dešimtadaliai (88,5 proc.) darbuotojų, gyvenančių miestelyje, trys

penktadaliai (60,0 proc.) darbuotojų, gyvenančių toliau kaip 3 km. nuo miestelio ir du penktadaliai

(40,0 proc.) darbuotojų, gyvenančių arčiau kaip 3 km. nuo miestelio nesutinka su teiginiu, kad jei

būtų patogesnis maršrutinių autobusų grafikas, lankytųsi dažniau Daugiafunkciame centre (detalesni

duomenys pateikiami priede Nr. 5 – 1.27A lentelėse);

4) beveik devyni dešimtadaliai (84,6 proc.) darbuotojų, gyvenančių miestelyje, trys

penktadaliai (60,0 proc.) darbuotojų, gyvenančių toliau kaip 3 km. nuo miestelio ir du penktadaliai

(40,0 proc.) darbuotojų, gyvenančių arčiau kaip 3 km. nuo miestelio nesutinka su teiginiu, kad jiems

arčiau yra nuvykti į norimus užsiėmimus/veiklas kitame miestelyje/mieste (detalesni duomenys

pateikiami priede Nr. 5 – 1.27A lentelėse);

b) 5-10 klasių mokiniai:

1) beveik pusė (42,9 proc.) 5-10 klasių mokinių, gyvenančių arčiau kaip 3 km. nuo miestelio,

mažiau nei trečdalis (29,2 proc.) 5-10 klasių mokinių, gyvenančių miestelyje, penktadalis (20,0

proc.) 5-10 klasių mokinių, gyvenančių toliau kaip 3 km. nuo miestelio teigia, kad jie gali dalyvauti

veiklose/užsiėmimuose tik iki 17 val., nes toli gyvena (detalesni duomenys pateikiami priede Nr. 5

– 1.32A lentelėse);

2) beveik pusė (46,2 proc.) 5-10 klasių mokinių, gyvenančių toliau kaip 3 km. nuo miestelio,

daugiau nei trečdalis (35,7 proc.) 5-10 klasių mokinių, gyvenančių toliau kaip 3 km. nuo miestelio,

trečdalis (33,3 proc.) 5-10 klasių mokinių, gyvenančių miestelyje, teigia, kad jei būtų patogesnis

autobusų grafikas, lankytųsi dažniau Daugiafunkciame centre (detalesni duomenys pateikiami

priede Nr. 5 – 1.33A lentelėse);

c) 1-10 klasių mokinių tėvai:

1) pusė (50,0 proc.) 1-10 klasių mokinių tėvų, gyvenančių toliau kaip 3 km. nuo miestelio,

kiek mažiau nei pusė (43,7 proc.) 1-10 klasių mokinių tėvų, gyvenančių arčiau kaip 3 km. nuo

miestelio, daugiau nei dešimtadalis (14,7 proc.) 1-10 klasių mokinių tėvų, gyvenančių miestelyje,

teigia, kad jiems ir jų vaikui kyla problemų dėl nuvykimo ar parvykimo į/iš renginius/-ų

savaitgaliais, mokinių atostogų metu (detalesni duomenys pateikiami priede Nr. 5 – 1.36A

lentelėse);

2) trys ketvirtadaliai (75,0 proc.) 1-10 klasių mokinių tėvų, gyvenančių toliau kaip 3 km. nuo

miestelio, pusė (50,0 proc.) 1-10 klasių mokinių tėvų, gyvenančių arčiau kaip 3 km. nuo miestelio,

64

penktadalis (20,5 proc.) 1-10 klasių mokinių tėvų, gyvenančių miestelyje, teigia, kad jų vaikas gali

dalyvauti veiklose/užsiėmimuose tik iki 17 val., nes toli gyvena (detalesni duomenys pateikiami

priede Nr. 5 – 1.36A lentelėse);

3) trys ketvirtadaliai (75,0 proc.) 1-10 klasių mokinių tėvų, gyvenančių toliau kaip 3 km. nuo

miestelio, du trečdaliai (64,9 proc.) 1-10 klasių mokinių tėvų, gyvenančių miestelyje, pusė (50,0

proc.) 1-10 klasių mokinių tėvų, gyvenančių arčiau kaip 3 km. nuo miestelio, teigia, kad jei būtų

patogesnis autobusų grafikas, jie ir jų vaikas lankytųsi dažniau Daugiafunkciame centre (detalesni

duomenys pateikiami priede Nr. 5 – 1.38A lentelėse);

d) 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojai:

1) du penktadaliai (40,0 proc.) 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų, gyvenančių toliau kaip

3 km. nuo miestelio ir gyvenančių arčiau kaip 3 km. nuo miestelio, penktadalis (20,6 proc.) 16-70

m. ir daugiau amžiaus lankytojų, gyvenančių miestelyje, teigia, kad jiems kyla problemų dėl

nuvykimo ar parvykimo į/iš užsiėmimus/-ų (detalesni duomenys pateikiami priede Nr. 5 – 1.40A

lentelėse);

2) kiek daugiau nei trečdalis (35,5 proc.) 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų, gyvenančių

toliau kaip 3 km. nuo miestelio, penktadalis (20,0 proc.) gyvenančių arčiau kaip 3 km. nuo

miestelio, kiek mažiau nei penktadalis (15,5 proc.) 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų,

gyvenančių miestelyje, teigia, kad jie gyvena per toli, kad suspėtų atvykti laiku į norimus

užsiėmimus/renginius/biblioteką (detalesni duomenys pateikiami priede Nr. 5 – 1.41A lentelėse);

3) beveik pusė (44,5 proc.) 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų, gyvenančių toliau kaip 3

km. nuo miestelio, kiek daugiau nei ketvirtadalis (26,7 proc.) gyvenančių arčiau kaip 3 km. nuo

miestelio, kiek daugiau nei penktadalis (12,0 proc.) 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų,

gyvenančių miestelyje, teigia, kad jei būtų patogesnis maršrutinių autobusų grafikas, lankytųsi

dažniau Daugiafunkciame centre (detalesni duomenys pateikiami priede Nr. 5 – 1.42A lentelėse);

4) trečdalis (33,3 proc.) 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų, gyvenančių arčiau kaip 3 km.

nuo miestelio, kiek daugiau nei ketvirtadalis (22,2 proc.) gyvenančių toliau kaip 3 km. nuo

miestelio, kiek daugiau nei penktadalis (12,0 proc.) 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų,

gyvenančių miestelyje, teigia, kad jei veiklos prasidėtų vėlesniu laiku, lankytųsi dažniau

Daugiafunkciame centre (detalesni duomenys pateikiami priede Nr. 5 – 1.43A lentelėse).

3.1.1.4. Finansinis prieinamumas

Analizuojant tyrimo duomenis, buvo nustatytas N įstaigos finansinis prieinamumas

keturioms respondentų grupėms:

1) darbuotojai:

65

respondentų nuomonė: daugiau nei keturi penktadaliai (84,8%) tyrime dalyvavusių

darbuotojų apie finansinį prieinamumą (žr. 31 pav.) teigia, kad turi galimybę nemokamai lankyti

treniruoklių, jogos, stalo teniso užsiėmimus, kad gali tapti klubo/kolektyvo nariu be nario mokesčio,

kad gali naudotis nemokamai kompiuteriais bibliotekoje; beveik du trečdaliai (63,0%) - kad galėtų

sau leisti lankyti mokamus užsiėmimus, jei tik jiems labai patiktų užsiėmimas; pusė (50,0%)

respondentų – kad lanko mokamus renginius, mėgiamus užsiėmimus, nes nėra brangu; ir tik

nepilnas trečdalis (32,6%) – mokamuose renginiuose/užsiėmimuose lankosi kitame

miestelyje/mieste.

Mokamuose renginiuose/užsiėmimuose lankausi kitame miestelyje/mieste

Galėčiau sau leisti lankyti mokamus užsiėmimus, jei tik man labai patiktų užsiėmimas

Lankau mokamus renginius (koncertus), mėgiamus užsiėmimus, nes nėra brangu

Galiu naudotis nemokamai kompiuteriais bibliotekoje

Galiu tapti klubo/kolektyvo (Emeritų, XXL, dainavimo, šokių) nariu be narystės mokesčio

Turiu galimybę nemokamai lankyti treniruoklių, jogos, stalo teniso užsiėmimus

43.5%

17.5%

23.9%

8.7%

8.7%

6.5%

4.3%

4.3%

2.2%

19.6%

15.2%

23.9%

6.5%

6.5%

8.7%

8.7%

15.2%

15.2%

4.3%

10.9%

6.5%

23.9%

47.8%

34.8%

80.5%

73.9%

78.3%

Visiškai nesutinku Labiau nesutinku nei sutinku Nei sutinku, nei nesutinkuLabiau sutinku nei nesutinku Visiškai sutinku

31 pav. Darbuotojų nuomonių apie finansinį prieinamumą pasiskirstymas

Darbuotojų pasiskirstymo pagal nuomonių apie finansinį prieinamumą ir pagal vidutines

mėnesio pajamas asmeniui šeimoje (32 pav.) bei pagal savo laisvalaikio pomėgiui per mėnesį

skiriamą sumą (33 pav.) statistiniai ryšiai:

1) ar yra ryšys tarp darbuotojų pagal vidutines mėnesio pajamas asmeniui šeimoje ir jų

nuomonių, kad turi galimybę nemokamai lankyti treniruoklių, jogos, stalo teniso užsiėmimus, kad

gali tapti klubo/kolektyvo (Emeritų, XXL, dainavimo, šokių) nariu be narystės mokesčio, kad gali

naudotis nemokamai kompiuteriais bibliotekoje, kad lanko mokamus renginius (koncertus),

mėgiamus užsiėmimus, nes nėra brangu, kad galėtų sau leisti lankyti mokamus užsiėmimus, jei tik

jiems labai patiktų užsiėmimas, kad mokamuose renginiuose/užsiėmimuose lankosi kitame

miestelyje/mieste, pritaikius Spearmano koreliacijos koeficientą nebuvo nustatytas statistiškai

reikšmingas (p˃0,05) ryšys (detalesni duomenys pateikiami priede Nr. 5 - 2.2-2.7 lentelėse).

2) ar yra ryšys tarp darbuotojų pagal savo laisvalaikio pomėgiui per mėnesį skiriamą sumą ir

jų nuomonių, kad turi galimybę nemokamai lankyti treniruoklių, jogos, stalo teniso užsiėmimus,

66

kad gali tapti klubo/kolektyvo (Emeritų, XXL, dainavimo, šokių) nariu be narystės mokesčio, kad

gali naudotis nemokamai kompiuteriais bibliotekoje, pritaikius Spearmano koreliacijos koeficientą

nebuvo nustatytas statistiškai reikšmingas (p˃0,05) ryšys (detalesni duomenys pateikiami priede Nr.

5 - 2.8-2.10 lentelėse).

3) ar yra ryšys tarp darbuotojų pagal savo laisvalaikio pomėgiui per mėnesį skiriamą sumą ir

jų nuomonių, kad lanko mokamus renginius (koncertus), mėgiamus užsiėmimus, nes nėra brangu,

pritaikius Spearmano koreliacijos koeficientą buvo nustatytas silpnas, statistiškai reikšmingas ryšys

(priedas Nr. 2 - 27 atvejis);

4) ar yra ryšys tarp darbuotojų pagal savo laisvalaikio pomėgiui per mėnesį skiriamą sumą ir

jų nuomonių, kad galėtų sau leisti lankyti mokamus užsiėmimus, jei tik jiems labai patiktų

užsiėmimas, pritaikius Spearmano koreliacijos koeficientą buvo nustatytas silpnas, statistiškai

reikšmingas ryšys (priedas Nr. 2 - 28 atvejis);

5) ar yra ryšys tarp darbuotojų pagal savo laisvalaikio pomėgiui per mėnesį skiriamą sumą ir

jų nuomonių, kad mokamuose renginiuose/užsiėmimuose lankosi kitame miestelyje/mieste,

pritaikius Spearmano koreliacijos koeficientą buvo nustatytas silpnas, statistiškai reikšmingas ryšys

(priedas Nr. 2 - 29 atvejis);

6) ar yra ryšys tarp darbuotojų vidutinių mėnesio pajamų asmeniui šeimoje ir skiriamos per

mėnesį sumos savo laisvalaikio pomėgiui, pritaikius Pirsono koreliacijos koeficientą buvo

nustatytas esminis, statistiškai reikšmingas ryšys (priedas Nr. 2 - 30 atvejis);

7%

13%

26%

54%

Iki 50 Eur.50-99 Eur.100-199 Eur.200-299 Eur.300 Eur. ir daugiau

10.9%

15.2%

41.3%

6.5%

26.1%

Iki 3 Eur.4-9 Eur.10-19 Eur.20-29 Eur.30 Eur. ir daugiau

32 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal 33 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal savovidutines mėnesio pajamas asmeniui šeimoje laisvalaikio pomėgiui per mėnesį skiriamą sumą

respondentų nuomonė apie finansinį prieinamumą mokiniams: daugiau nei du trečdaliai

tyrime dalyvavusių darbuotojų apie finansinį prieinamumą mokiniams (žr. 34 pav.) mano, kad

mokiniai turi galimybę nemokamai lankyti ne tik mokyklinius būrelius, bet ir treniruoklių, jogos, 67

stalo teniso, kulinarijos užsiėmimus (71,8%), kad gali nemokamai dalyvauti Atviros jaunimo erdvės

ir Jaunimo klubo veikloje (69,6%), kad gali naudotis nemokamai kompiuteriais bibliotekoje

(71,8%); pusė respondentų mano kad mokiniai lanko mokamus renginius, mėgiamus užsiėmimus,

nes nėra brangu (50,0%) ir kad mokiniams tėvai leistų lankyti mokamus užsiėmimus, jei

mokiniams labai patiktų užsiėmimas (47,8%); ir tik penktadalis (21,7%) respondentų mano, kad

mokiniai mokamuose renginiuose/užsiėmimuose lankosi kitame miestelyje/mieste.

Mokamuose renginiuose/užsiėmimuose lankosi kitame miestelyje/mieste

Tėvai leistų lankyti į mokamus užsiėmimus, jei labai patiktų užsiėmimas

Lanko mokamus renginius (koncertus), mėgiamus užsiėmimus, nes nėra brangu

Gali naudotis nemokamai kompiuteriais bibliotekoje

Gali nemokamai dalyvauti Atviros jaunimo erdvės ir Jaunimo klubo veikloje

Turi galimybę nemokamai lankyti ne tik mokyklinius būrelius, bet ir treniruoklių, jogos, stalo teniso, kulinarijos užsiėmimus

28.3%

13.1%

10.9%

6.5%

8.7%

6.5%

15.2%

4.3%

4.3%

45.7%

34.8%

34.8%

21.7%

21.7%

21.7%

6.5%

19.5%

15.2%

2.2%

15.2%

28.3%

34.8%

71.8%

69.6%

69.6%

Visiškai nesutinku Labiau nesutinku nei sutinku Nei sutinku, nei nesutinkuLabiau sutinku nei nesutinku Visiškai sutinku

34 pav. Darbuotojų nuomonių apie finansinį prieinamumą mokiniams pasiskirstymas

respondentų nuomonė apie finansinį prieinamumą suaugusiems: daugiau nei keturi

penktadaliai (84,8%) tyrime dalyvavusių darbuotojų apie finansinį prieinamumą suaugusiems (žr.

35 pav.) mano, kad suaugusieji turi galimybę nemokamai lankyti treniruoklių, jogos, stalo teniso

užsiėmimus; devyni dežimtadaliai - kad suaugusieji gali tapti klubo/kolektyvo nariu be narystės

mokesčio (87,0%) , kad gali naudotis nemokamai kompiuteriais bibliotekoje (91,3%); daugiau nei

du trečdaliai (71,8%) - kad suaugusieji lanko mokamus renginius, mėgiamus užsiėmimus, nes nėra

brangu; beveik du trečdaliai (65,2%) respondentų mano, kad suaugusieji galėtų sau leisti lankyti

mokamus užsiėmimus, jei tik jiems labai patiktų užsiėmimas; ir tik nepilnas ketvirtadalis (23,9%) –

kad suaugusieji mokamuose renginiuose/užsiėmimuose lankosi kitame miestelyje/mieste.

68

Mokamuose renginiuose/užsiėmimuose lankosi kitame miestelyje/mieste

Galėtų sau leisti lankyti mokamus užsiėmimus, jei labai patiktų užsiėmimas

Lanko mokamus renginius (koncertus), mėgiamus užsiėmimus, nes nėra brangu

Gali naudotis nemokamai kompiuteriais bibliotekoje

Gali tapti klubo/kolektyvo (Emeritų, XXL, dainavimo, šokių) nariu be narystės mokesčio

Turi galimybę nemokamai lankyti treniruoklių, jogos, stalo teniso užsiėmimus

32.6%

10.9%

8.7%

6.5%

6.5%

8.7%

0.065 32.7%

23.9%

19.5%

2.2%

6.5%

6.5%

8.7%

21.7%

23.9%

6.5%

6.5%

13.1%

15.2%

43.5%

47.9%

84.8%

80.5%

71.7%

Visiškai nesutinku Labiau nesutinku nei sutinku Nei sutinku, nei nesutinkuLabiau sutinku nei nesutinku Visiškai sutinku

35 pav. Darbuotojų nuomonių apie finansinį prieinamumą suaugusiems pasiskirstymas

2) 5-10 klasių mokiniai: trys ketvirtadaliai tyrime dalyvavusių 5-10 klasių mokinių apie

finansinį prieinamumą (žr. 36 pav.) teigia, kad turi galimybę nemokamai lankyti ne tik mokyklinius

būrelius, bet ir treniruoklių, jogos, stalo teniso, kulinarijos užsiėmimus (74,5%), kad gali naudotis

nemokamai kompiuteriais bibliotekoje (74,4%); trys penktadaliai (57,8%) - kad gali nemokamai

dalyvauti Atviros jaunimo erdvės ir Jaunimo klubo veikloje; daugiau nei du penktadaliai (44,5%)

respondentų teigia, kad lanko mokamus renginius, mėgiamus užsiėmimus, nes nėra brangu; daugiau

nei du trečdaliai (67,8%) - kad tėvai leistų lankyti mokamus užsiėmimus, jei mokiniams labai

patiktų užsiėmimas; daugiau nei du penktadaliai (41,1%) respondentų teigia, kad mokamuose

renginiuose/užsiėmimuose lankosi kitame miestelyje/mieste.

Mokamuose renginiuose/užsiėmimuose lankausi kitame miestelyje/mieste

Tėvai leistų lankyti mokamus užsiėmimus, jei tik man labai patiktų užsiėmimas

Lankau mokamus renginius (koncertus), mėgiamus užsiėmimus, nes nėra brangu

Galiu naudotis nemokamai kompiuteriais bibliotekoje

Galiu nemokamai dalyvauti Atviros jaunimo erdvės ir Jaunimo klubo veikloje

Turiu galimybę nemokamai lankyti ne tik mokyklinius būrelius, bet ir treniruoklių, jogos, stalo teniso, kulinarijos užsiėmimus

32.1%

8.9%

23.3%

8.8%

4.4%

16.7%

2.2%

11.1%

7.8%

7.8%

3.3%

18.9%

21.1%

21.1%

17.8%

25.6%

17.8%

15.6%

31.1%

26.7%

21.1%

32.2%

20.0%

25.5%

36.7%

17.8%

53.3%

25.6%

54.5%

Visiškai nesutinku Labiau nesutinku nei sutinku Nei sutinku, nei nesutinkuLabiau sutinku nei nesutinku Visiškai sutinku

36 pav. 5-10 klasių mokinių nuomonių apie finansinį prieinamumą pasiskirstymas

69

5-10 klasių mokinių pasiskirstymo pagal nuomonių apie finansinį prieinamumą ir pagal

nuomonių apie vidutines mėnesio pajamas asmeniui šeimoje (37 pav.) bei pagal tėvų skiriamą

sumą per mėnesį laisvalaikio pomėgiui (38 pav.) statistiniai ryšiai:

1) ar yra ryšys tarp 5-10 klasių mokinių pagal jų nuomonių apie vidutines mėnesio pajamas

asmeniui šeimoje ir jų nuomonių, kad turi galimybę nemokamai lankyti ne tik mokyklinius būrelius,

bet ir treniruoklių, jogos, stalo teniso užsiėmimus, kulinarijos užsiėmimus, kad gali nemokamai

dalyvauti Atviros jaunimo erdvės ir Jaunimo klubo veikloje, kad gali naudotis nemokamai

kompiuteriais bibliotekoje, kad lanko mokamus renginius (koncertus), mėgiamus užsiėmimus, nes

nėra brangu, kad tėvai leistų lankyti mokamus užsiėmimus, jei tik labai patiktų užsiėmimas, kad

mokamuose renginiuose/užsiėmimuose lankosi kitame miestelyje/mieste, pritaikius Spearmano

koreliacijos koeficientą nebuvo nustatytas statistiškai reikšmingas (p˃0,05) ryšys (detalesni

duomenys pateikiami priede Nr. 5 - 2.14-2.19 lentelėse);

2) ar yra ryšys tarp 5-10 klasių mokinių pagal jų nuomonių apie tėvų savo vaiko laisvalaikio

pomėgiui per mėnesį skiriamą sumą ir jų nuomonių, kad turi galimybę nemokamai lankyti ne tik

mokyklinius būrelius, bet ir treniruoklių, jogos, stalo teniso užsiėmimus, kulinarijos užsiėmimus,

kad gali nemokamai dalyvauti Atviros jaunimo erdvės ir Jaunimo klubo veikloje, kad gali naudotis

nemokamai kompiuteriais bibliotekoje, kad tėvai leistų lankyti mokamus užsiėmimus, jei tik labai

patiktų užsiėmimas, kad mokamuose renginiuose/užsiėmimuose lankosi kitame miestelyje/mieste,

pritaikius Spearmano koreliacijos koeficientą nebuvo nustatytas statistiškai reikšmingas (p˃0,05)

ryšys (detalesni duomenys pateikiami priede Nr. 5 - 2.20-2.22, 2.24-2.25 lentelėse);

3) ar yra ryšys tarp 5-10 klasių mokinių pagal jų nuomonių apie tėvų savo vaiko laisvalaikio

pomėgiui per mėnesį skiriamą sumą ir jų nuomonių, kad lanko mokamus renginius (koncertus),

mėgiamus užsiėmimus, nes nėra brangu, pritaikius Spearmano koreliacijos koeficientą buvo

nustatytas silpnas, statistiškai reikšmingas ryšys (priedas Nr. 2 - 31 atvejis);

4) ar yra ryšys tarp 5-10 klasių mokinių nuomonių apie vidutines mėnesio pajamas asmeniui

šeimoje bei nuomonių apie tėvų skiriamą sumą per mėnesį laisvalaikio pomėgiui, pritaikius Pirsono

koreliacijos koeficientą buvo nustatytas esminis, statistiškai reikšmingas ryšys (priedas Nr. 2 - 32

atvejis);

70

14.4%

17.8%

26.6%

15.6%

25.6%

Iki 50 Eur.50-99 Eur.100-199 Eur.200-299 Eur.300 Eur. ir daugiau

30.0%

28.9%

20.0%

8.9%

18.9%

Iki 3 Eur.4-9 Eur.10-19 Eur.20-29 Eur.30 Eur. Ir daugiau

37 pav. 5-10 klasių mokinių nuomonių 38 pav. 5-10 klasių mokinių pasiskirstymas pasiskirstymas pagal vidutines mėnesio pajamas pagal tėvų skiriamą sumą per mėnesį asmeniui šeimoje laisvalaikio pomėgiui

5-10 klasių mokinių nuomonių apie finansinį prieinamumą (36 pav.) ir darbuotojų

nuomonių apie finansinį prieinamumą mokiniams (34 pav.) statistinių ryšių palyginimas:

1) kad turi galimybę nemokamai lankyti ne tik mokyklinius būrelius, bet ir treniruoklių,

jogos, stalo teniso, kulinarijos užsiėmimus, mano trys ketvirtadaliai (74,5%) 5-10 klasių mokinių ir

daugiau nei du trečdaliai (71,8%) darbuotojų;

2) kad gali naudotis nemokamai kompiuteriais bibliotekoje, mano trys ketvirtadaliai (74,4%)

5-10 klasių mokinių ir daugiau nei du trečdaliai (71,8%) darbuotojų;

3) kad gali nemokamai dalyvauti Atviros jaunimo erdvės ir Jaunimo klubo veikloje, mano

daugiau nei pusė (57,8%) 5-10 klasių mokinių ir daugiau nei du trečdaliai (69,6%) darbuotojų;

4) kad lanko mokamus renginius, mėgiamus užsiėmimus, nes nėra brangu, mano beveik

pusė (44,5%) 5-10 klasių mokinių ir pusė (50,0%) darbuotojų;

5) kad tėvai leistų lankyti mokamus užsiėmimus, jei mokiniams labai patiktų užsiėmimas,

mano daugiau nei du trečdaliai (67,8%) 5-10 klasių mokinių ir beveik pusė (47,8%) darbuotojų;

6) kad mokamuose renginiuose/užsiėmimuose lankosi kitame miestelyje/mieste, mano kiek

daugiau nei du penktadaliai (41,1%) 5-10 klasių mokinių ir tik penktadalis (21,7%) darbuotojų.

3) 1-10 klasių mokinių tėvai: daugiau nei keturi penktadaliai tyrime dalyvavusių 1-10 klasių

mokinių tėvų apie finansinį prieinamumą (žr. 39 pav.) mano, kad jų vaikai turi galimybę

nemokamai lankyti ne tik mokyklinius būrelius, bet ir treniruoklių, jogos, stalo teniso, kulinarijos

užsiėmimus (84,6%), kad gali naudotis nemokamai kompiuteriais bibliotekoje (82,6%); daugiau

nei pusė (51,8%) respondentų teigia, kad lanko mokamus renginius, mėgiamus užsiėmimus, nes

nėra brangu; daugiau nei du trečdaliai (67,3%) - kad leistų savo vaikui lankyti mokamus

71

užsiėmimus, jei tik jam/jai labai patiktų užsiėmimas; mažiau nei vienas penktadalis (19,6%)

respondentų teigia, kad mokamuose renginiuose/užsiėmimuose lankosi kitame miestelyje/mieste.

Mokamuose renginiuose/užsiėmimuose lankomės kitame miestelyje/mieste

Leistume savo vaikui lankyti mokamus užsiėmimus, jei tik jam/jai labai patiktų užsiėmimas

Lankome mokamus renginius (koncertus), mėgiamus užsiėmimus, nes nėra brangu

Galime naudotis nemokamai kompiuteriais bibliotekoje

Mano vaikas turi galimybę nemokamai lankyti ne tik mokyklinius būrelius, bet ir treniruoklių, jogos, stalo teniso, kulinarijos užsiėmimus

62.7%

11.8%

19.1%

2.7%

4.5%

1.8%

7.3%

6.4%

4.5%

2.7%

15.5%

13.6%

22.7%

10.0%

8.2%

7.3%

17.3%

12.7%

8.2%

9.1%

12.3%

50.0%

39.1%

74.4%

75.5%

Visiškai nesutinku Labiau nesutinku nei sutinku Nei sutinku, nei nesutinkuLabiau sutinku nei nesutinku Visiškai sutinku

39 pav. 1-10 klasių mokinių tėvų nuomonių apie finansinį prieinamumą pasiskirstymas

1-10 klasių mokinių tėvų nuomonių apie finansinį prieinamumą ir 5-10 klasių mokinių

nuomonių apie finansinį prieinamumą (36 pav.) statistinių ryšių palyginimas:

1) kad vaikai turi galimybę nemokamai lankyti ne tik mokyklinius būrelius, bet ir

treniruoklių, jogos, stalo teniso, kulinarijos užsiėmimus, mano daugiau nei keturi penktadaliai

(84,6%) 1-10 klasių mokinių tėvų ir trys ketvirtadaliai (74,5%) 5-10 klasių mokinių;

2) kad gali naudotis nemokamai kompiuteriais bibliotekoje, mano daugiau nei keturi

penktadaliai (82,6%) 1-10 klasių mokinių tėvų ir trys ketvirtadaliai (74,4%) 5-10 klasių mokinių;

3) kad lanko mokamus renginius, mėgiamus užsiėmimus, nes nėra brangu, mano daugiau nei

pusė (51,8%) 1-10 klasių mokinių tėvų ir daugiau nei du penktadaliai (44,5%) 5-10 klasių mokinių;

4) kad tėvai leistų savo vaikui lankyti mokamus užsiėmimus, jei tik jam/jai labai patiktų

užsiėmimas, mano daugiau nei du trečdaliai (67,3%) 1-10 klasių mokinių tėvų ir daugiau nei du

trečdaliai (67,8%) 5-10 klasių mokinių;

5) kad mokamuose renginiuose/užsiėmimuose lankosi kitame miestelyje/mieste, mano

mažiau nei vienas penktadalis (19,6%) 1-10 klasių mokinių tėvų ir daugiau nei du penktadaliai

(41,1%) 5-10 klasių mokinių.

1-10 klasių mokinių tėvų pasiskirstymo pagal nuomonių apie finansinį prieinamumą ir pagal

vidutines mėnesio pajamas asmeniui šeimoje (40 pav.) bei pagal vaiko laisvalaikio pomėgiui per

mėnesį skiriamą sumą (41 pav.) statistiniai ryšiai:

72

1) ar yra ryšys tarp 1-10 klasių mokinių tėvų pagal vidutines mėnesio pajamas asmeniui

šeimoje ir jų nuomonių, kad jų vaikas turi galimybę nemokamai lankyti ne tik mokyklinius būrelius,

bet ir treniruoklių, jogos, stalo teniso, kulinarijos užsiėmimus, kad gali naudotis nemokamai

kompiuteriais bibliotekoje, kad lanko mokamus renginius (koncertus), mėgiamus užsiėmimus, nes

nėra brangu, kad leistų savo vaikui lankyti mokamus užsiėmimus, jei tik jam/jai labai patiktų

užsiėmimas, kad mokamuose renginiuose/užsiėmimuose lankosi kitame miestelyje/mieste,

pritaikius Spearmano koreliacijos koeficientą nebuvo nustatytas statistiškai reikšmingas (p˃0,05)

ryšys (detalesni duomenys pateikiami priede Nr. 5 - 2.26-2.30 lentelėse).

2) ar yra ryšys tarp 1-10 klasių mokinių tėvų pagal vaiko laisvalaikio pomėgiui per mėnesį

skiriamą sumą ir jų nuomonių, kad jų vaikas turi galimybę nemokamai lankyti ne tik mokyklinius

būrelius, bet ir treniruoklių, jogos, stalo teniso, kulinarijos užsiėmimus, pritaikius Spearmano

koreliacijos koeficientą nebuvo nustatytas statistiškai reikšmingas (p˃0,05) ryšys (detalesni

duomenys pateikiami priede Nr. 5 - 2.31 lentelėje).

3) ar yra ryšys tarp 1-10 klasių mokinių tėvų pagal vaiko laisvalaikio pomėgiui per mėnesį

skiriamą sumą ir jų nuomonių, kad gali naudotis nemokamai kompiuteriais bibliotekoje

(klausimynas pateikiamas priede Nr. 4 – 3 klausimyne; ieškomas ryšys tarp 5 ir 27 klausimų

atsakymų). Pritaikius Spearmano koreliacijos koeficientą buvo nustatytas silpnas (Spearman‘s

rho=0,307), statistiškai reikšmingas (p=0,001) ryšys (priedas Nr. 2 - 33 atvejis);

4) ar yra ryšys tarp 1-10 klasių mokinių tėvų pagal vaiko laisvalaikio pomėgiui per mėnesį

skiriamą sumą ir jų nuomonių, kad lanko mokamus renginius (koncertus), mėgiamus užsiėmimus,

nes nėra brangu, pritaikius Spearmano koreliacijos koeficientą buvo nustatytas esminis, statistiškai

reikšmingas ryšys (priedas Nr. 2 - 34 atvejis);

5) ar yra ryšys tarp 1-10 klasių mokinių tėvų pagal vaiko laisvalaikio pomėgiui per mėnesį

skiriamą sumą ir jų nuomonių, kad leistų savo vaikui lankyti mokamus užsiėmimus, jei tik jam/jai

labai patiktų užsiėmimas, pritaikius Spearmano koreliacijos koeficientą buvo nustatytas silpnas,

statistiškai reikšmingas ryšys (priedas Nr. 2 - 35 atvejis);

6) ar yra ryšys tarp 1-10 klasių mokinių tėvų pagal vaiko laisvalaikio pomėgiui per mėnesį

skiriamą sumą ir jų nuomonių, kad mokamuose renginiuose/užsiėmimuose lankosi kitame

miestelyje/mieste, pritaikius Spearmano koreliacijos koeficientą buvo nustatytas silpnas, statistiškai

reikšmingas ryšys (priedas Nr. 2 - 36 atvejis);

7) ar yra ryšys tarp 1-10 klasių mokinių tėvų vidutinių mėnesio pajamų asmeniui šeimoje ir

skiriamos per mėnesį sumos vaiko laisvalaikio pomėgiui, pritaikius Pirsono koreliacijos koeficientą

buvo nustatytas silpnas, statistiškai reikšmingas ryšys (priedas Nr. 2 - 37 atvejis);

73

17.3%

15.5%

29.0%

19.1%

19.1%

Iki 50 Eur.50-99 Eur.100-199 Eur200-299 Eur.300 Eur. ir daugiau

23.6%

40.0%

21.8%

7.3%

7.3%

Iki 3 Eur.4-9 Eur.10-19 Eur.20-29 Eur.30 Eur. ir daugiau

40 pav. 1-10 klasių mokinių tėvų 41 pav. 1-10 klasių mokinių tėvų pasiskirstymas pagal vidutines mėnesio pasiskirstymas pagal vaiko laisvalaikio pajamas asmeniui šeimoje pomėgiui per mėnesį skiriamą sumą

1-10 klasių mokinių tėvų pasiskirstymo pagal vidutines mėnesio pajamas asmeniui šeimoje

(40 pav.) ir 5-10 klasių mokinių pasiskirstymo pagal nuomonių apie vidutines mėnesio pajamas

asmeniui šeimoje (37 pav.) nuomonių palyginimai:

1) kad iki 50 Eur., mano beveik penktadalis (17,3%) 1-10 klasių mokinių tėvų ir daugiau

nei dešimtadalis (14,4%) 5-10 klasių mokinių;

2) kad 50-99 Eur., mano mažiau nei penktadalis (15,5%) 1-10 klasių mokinių tėvų ir

beveik penktadalis (17,8%) 5-10 klasių mokinių;

3) kad 100-199 Eur., mano daugiau nei ketvirtadalis (29,0%) 1-10 klasių mokinių tėvų ir

daugiau nei ketvirtadalis (26,6%) 5-10 klasių mokinių;

4) kad 200-299 Eur., mano beveik penktadalis (19,1%) 1-10 klasių mokinių tėvų ir

mažiau nei penktadalis (15,6%) 5-10 klasių mokinių;

5) kad 300 Eur. ir daugiau, mano beveik penktadalis (19,1%) 1-10 klasių mokinių tėvų ir

kiek daugiau nei ketvirtadalis (25,6%) 5-10 klasių mokinių.

1-10 klasių mokinių tėvų pasiskirstymo pagal vaiko laisvalaikio pomėgiui per mėnesį

skiriamą sumą (41 pav.) ir 5-10 klasių mokinių pasiskirstymo pagal nuomonių apie tėvų skiriamą

sumą per mėnesį laisvalaikio pomėgiui (38 pav.) nuomonių palyginimai:

1) kad iki 3 Eur., mano mažiau nei ketvirtadalis (23,6%) 1-10 klasių mokinių tėvų ir

beveik trečdalis (30,0%) 5-10 klasių mokinių;

2) kad 4-9 Eur., mano du penktadaliai (40,0%) 1-10 klasių mokinių tėvų ir daugiau nei

ketvirtadalis (28,9%) 5-10 klasių mokinių;

3) kad 10-19 Eur., mano mažiau nei ketvirtadalis (21,8%) 1-10 klasių mokinių tėvų ir

penktadalis (20,0%) 5-10 klasių mokinių;

4) kad 20-29 Eur., mano mažiau nei dešimtadalis (7,3%) 1-10 klasių mokinių tėvų ir

mažiau nei dešimtadalis (8,9%) 5-10 klasių mokinių;

74

5) kad 30 Eur. ir daugiau, mano mažiau nei dešimtadalis (7,3%) 1-10 klasių mokinių tėvų

ir beveik penktadalis (18,9%) 5-10 klasių mokinių.

4) 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojai: devyni dešimtadaliai tyrime dalyvavusių

respondentų apie finansinį prieinamumą (žr. 42 pav.) teigia, kad turi galimybę nemokamai lankyti

treniruoklių, jogos, stalo teniso užsiėmimus (90,0%), kad gali naudotis nemokamai kompiuteriais

bibliotekoje (91,5%); daugiau nei keturi penktadaliai (84,8%) - kad gali tapti klubo/kolektyvo nariu

be narystės mokesčio; apie tris ketvirtadalius respondentų teigia, kad lanko mokamus renginius,

mėgiamus užsiėmimus, nes nėra brangu (77,1%), kad galėtų sau leisti lankyti mokamus

užsiėmimus, jei tik jiems labai patiktų užsiėmimas (73,7%); daugiau nei penktadalis (28,8%) –

mokamuose renginiuose/užsiėmimuose lankosi kitame miestelyje/mieste.

Mokamuose renginiuose/užsiėmimuose lankausi kitame miestelyje/mieste

Galėčiau sau leisti lankyti mokamus užsiėmimus, jei tik man labai patiktų užsiėmimas

Lankau mokamus renginius (koncertus), mėgiamus užsiėmimus, nes nėra brangu

Galiu naudotis nemokamai kompiuteriais bibliotekoje

Galiu tapti klubo/kolektyvo (Emeritų, XXL, dainavimo, šokių) nariu be narystės mokesčio

Turiu galimybę nemokamai lankyti treniruoklių, jogos, stalo teniso užsiėmimus

53.4%

14.4%

6.8%

1.7%

5.9%

2.5%

11.0%

1.7%

1.7%

0.8%

6.8%

10.2%

14.4%

6.8%

8.5%

8.5%

12.7%

22.0%

17.8%

7.6%

14.4%

11.9%

16.1%

51.7%

59.3%

83.9%

70.4%

77.1%

Visiškai nesutinku Labiau nesutinku nei sutinku Nei sutinku, nei nesutinkuLabiau sutinku nei nesutinku Visiškai sutinku

42 pav. 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų nuomonių apie finansinį prieinamumą pasiskirstymas

16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų pasiskirstymo pagal nuomonių apie finansinį

prieinamumą ir pagal vidutines mėnesio pajamas asmeniui šeimoje (43 pav.) bei pagal savo

laisvalaikio pomėgiui per mėnesį skiriamą sumą (44 pav.) statistiniai ryšiai:

1) ar yra ryšys tarp 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų pagal vidutines mėnesio pajamas

asmeniui šeimoje ir jų nuomonių apie finansinį prieinamumą, pritaikius Spearmano koreliacijos

koeficientą nebuvo nustatytas statistiškai reikšmingas (p˃0,05) ryšys (detalesni duomenys

pateikiami priede Nr. 5 – 2.36-2.41 lentelėse).

2) ar yra ryšys tarp 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų pagal pagal savo laisvalaikio

pomėgiui per mėnesį skiriamą sumą ir jų nuomonių apie finansinį prieinamumą, pritaikius

Spearmano koreliacijos koeficientą nebuvo nustatytas statistiškai reikšmingas (p˃0,05) ryšys

(detalesni duomenys pateikiami priede Nr. 5 – 2.42-2.47 lentelėse).75

3) ar yra ryšys tarp 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų vidutinių mėnesio pajamų

asmeniui šeimoje ir skiriamos per mėnesį sumos savo laisvalaikio pomėgiui, pritaikius Pirsono

koreliacijos koeficientą buvo nustatytas esminis, statistiškai reikšmingas ryšys (priedas Nr. 2 - 38

atvejis);

4) ar skiriasi 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų vidutinių mėnesio pajamų asmeniui

šeimoje ir savo laisvalaikio pomėgiui skiriamos sumos per mėnesį vidurkiai, pritaikius Porinį T

kriterijų buvo nustatyti statistiškai reikšmingi rezultatų skirtumai (priedas Nr. 2 - 39 atvejis);

5) ar skiriasi 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų vidutinių mėnesio pajamų asmeniui

šeimoje vidurkis nuo šalies bendro minimalių pajamų vienam asmeniui šeimoje vidurkio, pritaikius

Vienos imties t-kriterijų buvo nustatyti statistiškai reikšmingi vidurkių skirtumai (priedas Nr. 2 - 40

atvejis);

6) siekiant sužinoti savo laisvalaikio pomėgiui skiriamos sumos per mėnesį vidurkių

skirtumus tarp keturių 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų amžiaus grupių: 16-29 m., 30-49 m.,

50-69 m, 70 m. ir daugiau, pritaikius Anova testo kriterijų buvo nustatyti statistiškai nereikšmingi

rezultatų skirtumai (priedas Nr. 2 - 41 atvejis);

5.1%

12.7%

28.0%

28.8%

25.4%

Iki 50 Eur.50-99 Eur.100-199 Eur200-299 Eur.300 Eur. ir daugiau

19.5%

19.5%

25.4%

22.9%

12.7%

Iki 3 Eur.4-9 Eur.10-19 Eur.20-29 Eur.30 Eur. ir daugiau

43 pav. 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų 44 pav. 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų pasiskirstymas pagal vidutines mėnesio pasiskirstymas pagal savo laisvalaikio pajamas asmeniui šeimoje pomėgiui per mėnesį skiriamą sumą

16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų nuomonių apie finansinį prieinamumą (42 pav.) ir

darbuotojų nuomonių apie finansinį prieinamumą suaugusiems (35 pav.) statistinių ryšių

palyginimai:

1) kad turi galimybę nemokamai lankyti treniruoklių, jogos, stalo teniso užsiėmimus, mano

devyni dešimtadaliai (90,0%) 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų ir daugiau nei keturi

penktadaliai (84,8%) darbuotojų;

2) kad gali naudotis nemokamai kompiuteriais bibliotekoje, mano kiek daugiau nei devyni

dešimtadaliai (91,5%) 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų ir kiek daugiau nei devyni

dešimtadaliai (91,3%) darbuotojų;76

3) kad gali tapti klubo/kolektyvo nariu be narystės mokesčio, mano daugiau nei keturi

penktadaliai (84,8%) 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų ir beveik devyni dešimtadaliai (87,0%)

darbuotojų;

4) kad lanko mokamus renginius, mėgiamus užsiėmimus, nes nėra brangu, mano apie tris

ketvirtadalius (77,1%) 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų ir daugiau nei du trečdaliai (71,8%)

darbuotojų;

5) kad galėtų sau leisti lankyti mokamus užsiėmimus, jei tik jiems labai patiktų užsiėmimas,

mano beveik trys ketvirtadaliai (73,7%) 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų ir beveik du

trečdaliai (65,2%) darbuotojų;

6) kad mokamuose renginiuose/užsiėmimuose lankosi kitame miestelyje/mieste, mano

daugiau nei penktadalis (28,8%) 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų ir beveik ketvirtadalis

(23,9%) darbuotojų;

Apibendrinant N Daugiafunkcio centro finansinį prieinamumą, respondentų pasiskirstymo

pagal nuomonių apie finansinį prieinamumą ir pagal vidutines mėnesio pajamas asmeniui šeimoje

bei pagal savo/vaiko laisvalaikio pomėgiui per mėnesį skiriamą sumą sąryšius, galima teigti, kad:

a) darbuotojai:

1) daugiau nei pusė (57,1 proc.) respondentų, skiriančių savo laisvalaikio pomėgiui 4-9 Eur.

sumą ir beveik pusė (41,7 proc.) respondentų, skiriančių savo laisvalaikio pomėgiui 30 Eur. ir

daugiau sumą visiškai sutinka su teiginiu, kad lanko mokamus renginius (koncertus), mėgiamus

užsiėmimus, nes nėra brangu;

2) beveik trys ketvirtadaliai (71,4 proc.) respondentų, skiriančių savo laisvalaikio pomėgiui

4-9 Eur. sumą, du trečdaliai (66,7 proc.) respondentų, skiriančių savo laisvalaikio pomėgiui 20-29

Eur. sumą, daugiau nei pusė (58,3 proc.) respondentų, skiriančių savo laisvalaikio pomėgiui 30

Eur. ir daugiau sumą ir beveik pusė (42,1 proc.) respondentų, skiriančių savo laisvalaikio pomėgiui

10-19 Eur. sumą, visiškai sutinka su teiginiu, kad galėtų sau leisti lankyti mokamus užsiėmimus, jei

tik jiems labai patiktų užsiėmimas;

3) trečdalis (33,3 proc.) respondentų, skiriančių savo laisvalaikio pomėgiui 20-29 Eur.

sumą, visiškai sutinka su teiginiu, kad mokamuose renginiuose/užsiėmimuose lankosi kitame

miestelyje/mieste;

b) 5-10 klasių mokiniai: pusė (50,0 proc.) respondentų, kurių nuomone tėvai savo vaiko

laisvalaikio pomėgiui skiria 20-29 Eur. per mėnesį visiškai sutinka su teiginiu, kad lanko mokamus

renginius (koncertus), mėgiamus užsiėmimus, nes nėra brangu;

c) 1-10 klasių mokinių tėvai:

77

1) beveik devyni dešimtadaliai (87,5 proc.) 1-10 klasių mokinių tėvų, kurie vaiko

laisvalaikio pomėgiui skiria 10-19 ir 20-29 Eur. per mėnesį visiškai sutinka su teiginiu, kad gali

naudotis nemokamai kompiuteriais bibliotekoje;

2) beveik du trečdaliai (62,5 proc.) 1-10 klasių mokinių tėvų, kurie vaiko laisvalaikio

pomėgiui skiria 20-29 ir 30 Eur. ir daugiau per mėnesį, visiškai sutinka su teiginiu, kad lanko

mokamus renginius (koncertus), mėgiamus užsiėmimus, nes nėra brangu;

3) visi (100,0 proc.) 1-10 klasių mokinių tėvų, kurie vaiko laisvalaikio pomėgiui skiria 30

Eur. ir daugiau per mėnesį, visiškai sutinka su teiginiu, kad leistų savo vaikui lankyti mokamus

užsiėmimus, jei tik jam/jai labai patiktų užsiėmimas;

4) pusė (50,0 proc.) 1-10 klasių mokinių tėvų, kurie vaiko laisvalaikio pomėgiui skiria 20-

29 Eur. ir daugiau nei trečdalis (37,5 proc.) 1-10 klasių mokinių tėvų, kurie vaiko laisvalaikio

pomėgiui skiria 30 Eur. ir daugiau per mėnesį, visiškai sutinka su teiginiu, kad mokamuose

renginiuose/užsiėmimuose lankosi kitame miestelyje/mieste;

d) 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojai:

1) beveik trys ketvirtadaliai (73,3 proc.) respondentų, turinčių didesnes vidutines mėnesio

pajamas asmeniui šeimoje, skiria didesnes sumas savo laisvalaikio pomėgiui;

2) iš skiriančių savo laisvalaikio pomėgiui didžiausias sumas per mėnesį yra 16-29 m. (40

proc.) ir 30-49 m. (40 proc.) amžiaus lankytojų grupės, o iš skiriančių savo laisvalaikio pomėgiui

mažiausias sumas per mėnesį yra 16-29 m. (65,2 proc.).

3.1.1.5. Motyvacija

Analizuojant tyrimo duomenis, buvo nustatyta N įstaigos keturių respondentų grupių

nuomonė apie lankymosi/mokymosi Daugiafunkciame centre motyvaciją:

1) darbuotojai:

respondentų nuomonė: trys ketvirtadaliai tyrime dalyvavusių darbuotojų apie

lankymosi/mokymosi Daugiafunkciame centre motyvaciją (žr. 45 pav.) teigia, kad lankosi

Daugiafunkciame centre ne darbo metu, nes gera renginių kokybė (76,1%), nes plėtojami gebėjimai

planuoti, organizuoti, veikti, bendrauti, dirbti grupėje (76,0%); beveik septyni dešimtadaliai

(69,5%) – nes patinka aktyviai leisti laisvalaikį ir įdomios veiklos, užsiėmimai; daugiau nei pusė –

nes patogus užsiėmimų/veiklų/renginių laikas (54,3%), nes suteikia galimybę lengviau integruotis į

darbo rinką (56,6%); ir tik mažiau nei penktadalis (17,4%) – nes turi daug laisvo laiko.

78

Plėtojami gebėjimai planuoti, organizuoti, veikti, bendrauti, dirbti grupėje

Suteikia galimybę lengviau integruotis į darbo rinką

Gera renginių kokybė

Įdomios veiklos/užsiėmimai

Patogus užsiėmimų/veiklų/renginių laikas

Turiu daug laisvo laiko

Patinka aktyviai leisti savo laisvalaikį

10.9%

19.5%

6.5%

13.1%

10.9%

58.6%

13.1%

0.022

0.043

0.043

0.131

0.109

0.065

10.9%

23.9%

13.1%

13.1%

21.3%

13.1%

10.9%

26.0%

28.3%

30.5%

41.2%

32.6%

6.5%

23.9%

50.0%

28.3%

45.6%

28.3%

21.7%

10.9%

45.6%

Visiškai nesutinku Labiau nesutinku nei sutinku Nei sutinku, nei nesutinkuLabiau sutinku nei nesutinku Visiškai sutinku

45 pav. Darbuotojų nuomonių apie lankymosi motyvaciją Daugiafunkciame centre ne darbo metu pasiskirstymas

Darbuotojų pasiskirstymo pagal nuomonių apie lankymosi motyvaciją Daugiafunkciame

centre ne darbo metu ir pagal išsilavinimą (46 pav.) statistiniai ryšiai:

1) ar yra ryšys tarp darbuotojų pagal išsilavinimą ir jų nuomonių apie lankymosi motyvaciją

Daugiafunkciame centre ne darbo metu: kad patinka aktyviai leisti savo laisvalaikį, kad turi daug

laisvo laiko, kad įdomios veiklos/užsiėmimai, kad gera renginių kokybė, kad suteikia galimybę

lengviau integruotis į darbo rinką, kad plėtojami gebėjimai planuoti, organizuoti, veikti, bendrauti,

dirbti grupėje, pritaikius Spearmano koreliacijos koeficientą nebuvo nustatytas statistiškai

reikšmingas (p˃0,05) ryšys (detalesni duomenys pateikiami priede Nr. 5 – 2.48-2.49, 2.51-2.54

lentelėse).

2) ar yra ryšys tarp darbuotojų pagal išsilavinimą ir jų nuomonių apie lankymosi

motyvaciją Daugiafunkciame centre ne darbo metu, nes patogus užsiėmimų/veiklų/renginių laikas,

pritaikius Spearmano koreliacijos koeficientą buvo nustatytas silpnas, statistiškai reikšmingas ryšys

(priedas Nr. 2 - 42 atvejis);

79

4.3%

15.2%

13.0%

67.5%

VidurinisProfesinisAukštesnysisAukštasis

46 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal išsilavinimą

respondentų nuomonė apie mokinių lankymosi motyvaciją Daugiafunkciame centre po

pamokų: keturi penktadaliai (80,5%), tyrime dalyvavusių darbuotojų apie mokinių

lankymosi/mokymosi Daugiafunkciame centre motyvaciją (žr. 47 pav.) mano, kad mokiniai lankosi

Daugiafunkciame centre po pamokų, nes jiems patinka aktyviai leisti laisvalaikį ir suteikia

galimybę bendrauti su kitais mokiniais iš kitų klasių; daugiau nei trys ketvirtadaliai – nes

mokiniams patogus užsiėmimų/veiklų/renginių laikas (76,0%), nes gera renginių kokybė (76,1%),

nes plėtojami gebėjimai planuoti, organizuoti, veikti, bendrauti, dirbti grupėje (76,1%); šiek tiek

mažiau nei trys ketvirtadaliai – nes mokiniams įdomios veiklos, užsiėmimai (74,0%), nes mokiniai

turi daug laisvo laiko (72,8%).

Plėtojami gebėjimai planuoti, organizuoti, veikti, bendrauti, dirbti grupėje

Suteikia galimybę bendrauti su kitais mokiniais iš kitų klasių

Gera renginių kokybė

Įdomios veiklos/užsiėmimai

Patogus užsiėmimų/veiklų/renginių laikas

Turi daug laisvo laiko

Patinka aktyviai leisti savo laisvalaikį

4.3%

4.3%

2.2%

4.3%

4.3%

8.7%

4.3%

17.4%

15.2%

21.7%

21.7%

21.7%

17.5%

15.2%

26.1%

21.7%

39.2%

24.0%

26.1%

36.9%

26.1%

52.2%

58.8%

36.9%

50.0%

47.9%

36.9%

54.4%

Visiškai nesutinku Labiau nesutinku nei sutinku Nei sutinku, nei nesutinkuLabiau sutinku nei nesutinku Visiškai sutinku

47 pav. Darbuotojų nuomonių apie mokinių lankymosi motyvaciją Daugiafunkciame centre po pamokų pasiskirstymas

respondentų nuomonė apie suaugusiųjų lankymosi motyvaciją Daugiafunkciame centre ne

darbo metu: beveik keturi penktadaliai (73,9%), tyrime dalyvavusių darbuotojų apie suaugusiųjų

80

lankymosi/mokymosi Daugiafunkciame centre motyvaciją (žr. 48 pav.) mano, kad suaugusieji

lankosi Daugiafunkciame centre ne darbo metu, nes gera renginių kokybė; daugiau nei du trečdaliai

– nes suaugusiems patinka aktyviai leisti laisvalaikį (71,7%), nes įdomios veiklos, užsiėmimai

(69,5%), %), nes plėtojami gebėjimai planuoti, organizuoti, veikti, bendrauti, dirbti grupėje

(71,7%); daugiau nei trys penktadaliai (63,0%) – nes suaugusiems patogus

užsiėmimų/veiklų/renginių laikas; daugiau nei pusė (54,4%) – nes suaugusieji turi daug laisvo

laiko; šiek tiek mažiau nei pusė (47,8%) – nes suaugusiems lankymasis Daugiafunkciame centre

suteikia galimybę lengviau integruotis į darbo rinką.

Plėtojami gebėjimai planuoti, organizuoti, veikti, bendrauti, dirbti grupėje

Suteikia galimybę lengviau integruotis į darbo rinką

Gera renginių kokybė

Įdomios veiklos/užsiėmimai

Patogus užsiėmimų/veiklų/renginių laikas

Turi daug laisvo laiko

Patinka aktyviai leisti savo laisvalaikį

10.9%

13.1%

6.5%

13.1%

15.2%

21.7%

15.2%

17.4%

32.6%

13.1%

17.4%

10.9%

17.4%

13.1%

45.6%

32.6%

34.8%

28.3%

32.6%

41.3%

23.9%

26.1%

15.2%

39.1%

41.2%

30.4%

13.1%

47.8%

6.5%

6.5%

10.9%

6.5%

Visiškai nesutinku Labiau nesutinku nei sutinku Nei sutinku, nei nesutinkuLabiau sutinku nei nesutinku Visiškai sutinku

48 pav. Darbuotojų nuomonių apie suaugusiųjų lankymosi motyvaciją Daugiafunkciame centre ne darbo metu pasiskirstymas

2) 5-10 klasių mokiniai: beveik du trečdaliai (63,3%), tyrime dalyvavusių 5-10 klasių

mokinių apie lankymosi/mokymosi Daugiafunkciame centre motyvaciją (žr. 49 pav.) teigia, kad

lankosi Daugiafunkciame centre po pamokų, nes patinka aktyviai leisti laisvalaikį; beveik trys

penktdaliai (56,7%) - nes suteikia galimybę bendrauti su kitais mokiniais iš kitų klasių; daugiau nei

pusė – nes patogus užsiėmimų/veiklų/renginių laikas (53,3%), nes įdomios veiklos, užsiėmimai

(53,3%), nes gera renginių kokybė (54,5%); šiek tiek mažiau nei pusė (47,8%) – nes turi daug

laisvo laiko; trečdalis (34,1%) – nes plėtojami gebėjimai planuoti, organizuoti, veikti, bendrauti,

dirbti grupėje.

81

Įgijami gebėjimai planuoti, organizuoti, veikti, bendradarbiauti, dirbti grupėje

Suteikia galimybę bendrauti su mokiniais iš kitų klasių

Gera renginių kokybė

Įdomios veiklos/užsiėmimai

Patogus užsiėmimų/veiklų/renginių laikas

Turiu daug laisvo laiko

Patinka aktyviai leisti savo laisvalaikį

6.7%

4.4%

6.7%

6.7%

7.8%

7.8%

5.6%

8.9%

11.1%

10.0%

8.9%

12.2%

14.4%

10.0%

30.0%

27.8%

28.8%

31.1%

26.7%

30.0%

21.1%

28.9%

28.9%

26.7%

24.4%

30.0%

25.6%

22.2%

15.2%

27.8%

27.8%

28.9%

23.3%

22.2%

41.1%

Visiškai nesutinku Labiau nesutinku nei sutinku Nei sutinku, nei nesutinkuLabiau sutinku nei nesutinku Visiškai sutinku

49 pav. 5-10 klasių mokinių nuomonių apie lankymosi motyvaciją Daugiafunkciame centre po pamokų pasiskirstymas

5-10 klasių mokinių pasiskirstymo pagal nuomonių apie lankymosi motyvaciją

Daugiafunkciame centre po pamokų ir pagal labiausiai patinkančią veiklą (50 pav.) statistiniai

ryšiai:

1) ar yra ryšys tarp 5-10 klasių mokinių pagal labiausiai patinkančią veiklą ir jų nuomonių

apie lankymosi motyvaciją Daugiafunkciame centre po pamokų, nes patinka aktyviai leisti savo

laisvalaikį, pritaikius Spearmano koreliacijos koeficientą buvo nustatytas silpnas, statistiškai

reikšmingas ryšys (priedas Nr. 2 - 43 atvejis);

2) ar yra ryšys tarp 5-10 klasių mokinių pagal labiausiai patinkančią veiklą ir jų nuomonių

apie lankymosi motyvaciją Daugiafunkciame centre po pamokų, nes turi daug laisvo laiko, nes

patogus užsiėmimų/veiklų/renginių laikas, nes įdomios veiklos/užsiėmimai, nes gera renginių

kokybė, nes suteikia galimybę bendrauti su mokiniais iš kitų klasių, nes įgijami gebėjimai planuoti,

organizuoti, veikti, bendradarbiauti, dirbti grupėje, pritaikius Spearmano koreliacijos koeficientą

nebuvo nustatytas statistiškai reikšmingas (p˃0,05) ryšys (detalesni duomenys pateikiami priede Nr.

5 – 2.56-2.49, 2.51-2.61 lentelėse).

82

50.0%

14.4%

14.4%

21.2%

SportinėMeninėTechnologinėBendravimo, bendradarbiavimo

50 pav. 5-10 klasių mokinių pasiskirstymas pagal labiausiai patinkančią veiklą

5-10 klasių mokinių nuomonių apie lankymosi motyvaciją Daugiafunkciame centre po

pamokų (49 pav.) ir darbuotojų nuomonių apie mokinių lankymosi motyvaciją Daugiafunkciame

centre po pamokų (47 pav.) statistinių ryšių palyginimai:

1) nes patinka aktyviai leisti laisvalaikį, mano beveik du trečdaliai (63,3%) 5-10 klasių

mokinių ir keturi penktadaliai (80,5%) darbuotojų;

2) nes suteikia galimybę bendrauti su kitais mokiniais iš kitų klasių, mano beveik trys

penktdaliai (56,7%) 5-10 klasių mokinių ir keturi penktadaliai (80,5%) darbuotojų;

3) nes patogus užsiėmimų/veiklų/renginių laikas, mano daugiau nei pusė (53,3%) 5-10

klasių mokinių ir daugiau nei trys ketvirtadaliai (76,0%) darbuotojų;

4) nes įdomios veiklos, užsiėmimai, mano daugiau nei pusė (53,3%) 5-10 klasių mokinių ir

šiek tiek mažiau nei trys ketvirtadaliai (74,0%) darbuotojų;

5) nes gera renginių kokybė, mano daugiau nei pusė (54,5%) 5-10 klasių mokinių ir daugiau

nei trys ketvirtadaliai (76,1%) darbuotojų;

6) nes turi daug laisvo laiko, mano šiek tiek mažiau nei pusė (47,8%) 5-10 klasių mokinių ir

šiek tiek mažiau nei trys ketvirtadaliai (72,8%) darbuotojų;

7) nes plėtojami gebėjimai planuoti, organizuoti, veikti, bendrauti, dirbti grupėje, mano

trečdalis (34,1%) 5-10 klasių mokinių daugiau nei trys ketvirtadaliai (76,1%) darbuotojų.

3) 1-10 klasių mokinių tėvai: keturi penktadaliai tyrime dalyvavusių 1-10 klasių mokinių

tėvų apie jų vaikų lankymosi/mokymosi Daugiafunkciame centre motyvaciją (žr. 51 pav.) mano,

kad jų vaikai lankosi Daugiafunkciame centre po pamokų, nes suteikia galimybę bendrauti su kitais

mokiniais iš kitų klasių (81,9%), nes plėtojami gebėjimai planuoti, organizuoti, veikti, bendrauti,

dirbti grupėje 78,2%); trys penktdaliai - nes patinka aktyviai leisti laisvalaikį (62,8%), nes patogus

užsiėmimų/veiklų/renginių laikas (58,2%), nes įdomios veiklos, užsiėmimai (62,7%); daugiau nei

83

du trečdaliai (70,9%) - nes gera renginių kokybė; šiek tiek mažiau nei pusė (46,4%) – nes turi daug

laisvo laiko.

Įgijami gebėjimai planuoti, organizuoti, veikti, bendradarbiauti, dirbti grupėje

Suteikia galimybę bendrauti su mokiniais iš kitų klasių

Gera renginių kokybė

Įdomios veiklos/užsiėmimai

Patogus užsiėmimų/veiklų/renginių laikas

Turi daug laisvo laiko

Patinka aktyviai leisti savo laisvalaikį

5.5%

3.6%

7.3%

7.3%

11.8%

13.6%

10.9%

4.5%

2.7%

4.5%

7.3%

4.5%

9.1%

4.5%

11.8%

11.8%

17.3%

22.7%

25.5%

30.9%

21.8%

21.8%

23.6%

20.0%

15.5%

23.6%

19.1%

14.5%

56.4%

58.3%

50.9%

47.2%

34.6%

27.3%

48.3%

Visiškai nesutinku Labiau nesutinku nei sutinku Nei sutinku, nei nesutinkuLabiau sutinku nei nesutinku Visiškai sutinku

51 pav. 1-10 klasių mokinių tėvų nuomonių apie jų vaikų lankymosi motyvaciją Daugiafunkciame centre po pamokų pasiskirstymas

1-10 klasių mokinių tėvų pasiskirstymo pagal nuomonių apie jų vaikų lankymosi motyvaciją

Daugiafunkciame centre po pamokų ir pagal mokinių tėvų išsilavinimą (52 pav.) statistiniai ryšiai:

1) ar yra ryšys tarp 1-10 klasių mokinių tėvų pagal išsilavinimą ir jų nuomonių apie jų vaikų

lankymosi motyvaciją Daugiafunkciame centre po pamokų, pritaikius Spearmano koreliacijos

koeficientą nebuvo nustatytas statistiškai reikšmingas (p˃0,05) ryšys (detalesni duomenys

pateikiami priede Nr. 5 – 2.62-2.68 lentelėse).

23.6%

35.4%

26.4%

6.4%

8.2%

PagrindinisVidurinisProfesinisAukštesnysisAukštasis

52 pav. 1-10 klasių mokinių tėvų pasiskirstymas pagal išsilavinimą

84

1-10 klasių mokinių tėvų pasiskirstymo pagal nuomonių apie jų vaikų lankymosi motyvaciją

Daugiafunkciame centre po pamokų (51 pav.) ir 5-10 klasių mokinių nuomonių apie lankymosi

motyvaciją Daugiafunkciame centre po pamokų (49 pav.) statistinių ryšių palyginimai:

1) nes suteikia galimybę bendrauti su kitais mokiniais iš kitų klasių, mano keturi

penktadaliai (81,9%) 1-10 klasių mokinių tėvų ir beveik trys penktdaliai (56,7%) 5-10 klasių

mokinių;

2) nes plėtojami gebėjimai planuoti, organizuoti, veikti, bendrauti, dirbti grupėje, mano

daugiau nei trys ketvirtadaliai (78,2%) 1-10 klasių mokinių tėvų ir trečdalis (34,1%) 5-10 klasių

mokinių;

3) nes patinka aktyviai leisti laisvalaikį, mano beveik du trečdaliai (62,8%) 1-10 klasių

mokinių tėvų ir beveik du trečdaliai (63,3%) 5-10 klasių mokinių;

4) nes patogus užsiėmimų/veiklų/renginių laikas, mano beveik trys penktdaliai (58,2%) 1-

10 klasių mokinių tėvų ir daugiau nei pusė (53,3%) 5-10 klasių mokinių;

5) nes įdomios veiklos, užsiėmimai, mano beveik du trečdaliai (62,7%) 1-10 klasių mokinių

tėvų ir daugiau nei pusė (53,3%) 5-10 klasių mokinių;

6) nes gera renginių kokybė, mano daugiau nei du trečdaliai (70,9%) 1-10 klasių mokinių

tėvų ir daugiau nei pusė (54,5%) 5-10 klasių mokinių;

7) nes turi daug laisvo laiko, mano šiek tiek mažiau nei pusė (46,4%) 1-10 klasių mokinių

tėvų ir šiek tiek mažiau nei pusė (47,8%) 5-10 klasių mokinių.

4) 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojai: daugiau nei keturi penktadaliai (83,0%), tyrime

dalyvavusių respondentų apie lankymosi/mokymosi Daugiafunkciame centre motyvaciją (žr. 53

pav.) teigia, kad lankosi Daugiafunkciame centre ne darbo metu, nes patinka aktyviai leisti

laisvalaikį; daugiau nei trys ketvirtadaliai – nes įdomios veiklos, užsiėmimai (76,3%), nes gera

renginių kokybė (79,7%); daugiau nei du trečdaliai – nes patogus užsiėmimų/veiklų/renginių laikas

(72,8%), nes įgyjami gebėjimai planuoti, organizuoti, veikti, bendrauti, dirbti grupėje (66,1%);

daugiau nei pusė (56,8%) – nes suteikia galimybę lengviau integruotis į darbo rinką (56,8%); šiek

tiek mažiau nei pusė (47,5%) – nes turi daug laisvo laiko.

85

Įgijami gebėjimai planuoti, organizuoti, veikti, bendrauti, dirbti grupėje

Suteikia galimybę lengviau integruotis į darbo rinką

Gera renginių kokybė

Įdomios veiklos/užsiėmimai

Patogus užsiėmimų/veiklų/renginių laikas

Turiu daug laisvo laiko

Patinka aktyviai leisti savo laisvalaikį

0.8%

5.1%

1.7%

3.4%

2.5%

23.7%

1.7%

8.5%

7.6%

0.8%

2.5%

5.9%

9.3%

1.7%

24.6%

30.5%

17.8%

17.8%

18.8%

19.5%

13.6%

17.8%

15.3%

22.0%

20.4%

22.0%

9.3%

14.4%

48.3%

41.5%

57.7%

55.9%

50.8%

38.2%

68.6%

Visiškai nesutinku Labiau nesutinku nei sutinku Nei sutinku, nei nesutinkuLabiau sutinku nei nesutinku Visiškai sutinku

53 pav. 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų nuomonių apie lankymosi motyvaciją Daugiafunkciame centre ne darbo metu pasiskirstymas

16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų pasiskirstymo pagal nuomonių apie lankymosi

motyvaciją Daugiafunkciame centre ne darbo metu ir pagal išsilavinimą (54 pav.) statistiniai ryšiai:

1) ar yra ryšys tarp 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų pagal išsilavinimą ir jų nuomonių

apie lankymosi motyvaciją Daugiafunkciame centre ne darbo metu: kad patinka aktyviai leisti savo

laisvalaikį, kad patogus užsiėmimų/veiklų/renginių laikas, kad įdomios veiklos/užsiėmimai, kad

gera renginių kokybė, kad suteikia galimybę lengviau integruotis į darbo rinką, kad įgyjami,

plėtojami gebėjimai planuoti, organizuoti, veikti, bendrauti, dirbti grupėje, pritaikius Spearmano

koreliacijos koeficientą nebuvo nustatytas statistiškai reikšmingas (p˃0,05) ryšys (detalesni

duomenys pateikiami priede Nr. 5 – 2.69, 2.71-2.75 lentelėse).

2) ar yra ryšys tarp 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų pagal išsilavinimą ir jų

nuomonių apie lankymosi motyvaciją Daugiafunkciame centre ne darbo metu: nes turi daug laisvo

laiko, pritaikius Spearmano koreliacijos koeficientą buvo nustatytas silpnas atvirkštinis, statistiškai

reikšmingas ryšys (priedas Nr. 2 - 44 atvejis);

86

22.0%

23.7%

17.8%

18.7%

17.8%

PagrindinisVidurinisProfesinisAukštesnysisAukštasis

54 pav. 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų pasiskirstymas pagal išsilavinimą

16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų pasiskirstymo pagal nuomonių apie lankymosi

motyvaciją Daugiafunkciame centre ne darbo metu (53 pav.) ir darbuotojų nuomonių apie

suaugusiųjų lankymosi motyvaciją Daugiafunkciame centre ne darbo metu (48 pav.) statistinių ryšių

palyginimai:

1) nes patinka aktyviai leisti laisvalaikį daugiau nei keturi penktadaliai (83,0%) 16-70 m. ir

daugiau amžiaus lankytojų ir daugiau nei du trečdaliai (71,7%) darbuotojų;

2) nes įdomios veiklos, užsiėmimai, mano daugiau nei trys ketvirtadaliai (76,3%) 16-70 m.

ir daugiau amžiaus lankytojų ir daugiau nei du trečdaliai (69,5%), %) darbuotojų;

3) nes gera renginių kokybė, mano daugiau nei trys ketvirtadaliai (79,7%) 16-70 m. ir

daugiau amžiaus lankytojų ir beveik keturi penktadaliai (73,9%) darbuotojų;

4) nes patogus užsiėmimų/veiklų/renginių laikas, mano daugiau nei du trečdaliai (72,8%)

16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų ir daugiau nei trys penktadaliai (63,0%) darbuotojų;

5) nes įgyjami gebėjimai planuoti, organizuoti, veikti, bendrauti, dirbti grupėje, mano

daugiau nei du trečdaliai (66,1%) 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų ir daugiau nei du

trečdaliai (71,7%) darbuotojų;

6) nes suteikia galimybę lengviau integruotis į darbo rinką, mano daugiau nei pusė (56,8%)

16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų ir šiek tiek mažiau nei pusė (47,8%) darbuotojų;

7) nes turi daug laisvo laiko, mano šiek tiek mažiau nei pusė (47,5%) 16-70 m. ir daugiau

amžiaus lankytojų ir daugiau nei pusė (54,4%) darbuotojų.

Apibendrinant N Daugiafunkciame centre besilankančiųjų motyvaciją, respondentų

pasiskirstymo pagal nuomonių apie lankymosi motyvaciją Daugiafunkciame centre ne darbo

metu/po pamokų ir pagal išsilavinimą/labiausiai mėgiamas veiklas sąryšius, galima teigti, kad:

87

a) darbuotojai: pusė (50,0 proc.) vidurinio išsilavinimo darbuotojų ir trečdalis (33,3 proc.)

aukštojo išsilavinimo darbuotojų visiškai sutinka su teiginiu, kad patogus

užsiėmimų/veiklų/renginių laikas;

b) 5-10 klasių mokiniai: daugiau nei pusė (55,6 proc.) 5-10 klasių mokinių, kuriems

labiausiai patinka sportinė veikla, beveik trečdalis, kuriems labiausiai patinka bendravimo,

bendradarbiavimo veikla (31,6 proc.) ir meninė veikla (30,8 proc.) visiškai sutinka su teiginiu, kad

patinka aktyviai leisti laisvalaikį;

c) 1-10 klasių mokinių tėvai: ryšiai statistiški nereikšmingi;

d) 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojai: beveik pusė vidurinio išsilavinimo (42,9 proc.)

ir profesinio (47,6 proc.) išsilavinimo 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų visiškai sutinka su

teiginiu, kad turi daug laisvo laiko.

3.1.2. Gautų rezultatų tarpkriterinių ryšių atskleidimas

Kiekybinio tyrimo, kuriame buvo taikomas apklausos raštu metodas, rezultatai atskleidžia

tikslinių grupių: darbuotojų, 5-10 klasių mokinių, 1-10 klasių mokinių tėvų, 16-70 m. ir daugiau

amžiaus lankytojų nuomonę apie N gyvenvietės Daugiafunkcio centro teikiamų švietimo paslaugų

prieinamumą.

.Tyrimo metu buvo siekiama surasti, palyginti ir atskleisti kaip N Daugiafunkcio centro

struktūrinėmis dalimis naudojasi visos keturios tikslinės respondentų grupės. Išanalizavus ir

palyginus respondentų grupių pasiskirstymo pagal veiklą Daugiafunkciame centre ir pagal amžių

ir/ar klasę sąryšius, atskleidžiama, kad amžius ir/ar klasė įtakoja, jog:

1) darbuotojai: iki 49 m. amžiaus dažniau veda pamokas/būrelius/renginius

Daugiafunkciame centre nei vyresnio amžiaus darbuotojai; kas antras iš darbuotojų iki 49 m.

amžiaus, ir tik kas penktas vyresnio amžiaus darbuotojas yra klubo ar kolektyvo nariai;

2) 5-10 klasių mokiniai: 6-7 klasių mokiniai dažniau nei 8-10 klasių mokiniai laiką leidžia

po pamokų Daugiafunkciame centre pasirinkdami kokią nors veiklą; 10 klasės mokiniai

aktyviausiai lankosi mokykliniuose renginiuose (koncertuose, susirinkimuose, paskaitose,

susitikimuose ir pan.) ir tik kas trečias 9 klasės mokinys; 6 klasės mokiniai aktyviausiai lankosi

nemokykliniuose renginiuose (koncertuose, susirinkimuose, paskaitose, susitikimuose ir pan.) ir tik

kas dešimtas 9 klasės mokinys; 5,6,7,10 klasių mokiniai ženkliai dažniau savanoriauja (padeda

organizuoti veiklas/renginius) nei 8 ir 9 klasės mokiniai;

3) 1-10 klasių mokinių tėvai: tie tėvai, kurių vaikai leidžia laiką po pamokų

Daugiafunkciame centre pasirinkdami kokią nors veiklą, labiau patys lankosi mokykliniuose

renginiuose ir atvirkščiai nepriklausomai nuo to, kurioje vaikas klasės mokosi;

88

4) 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojai: daugiau yra vyrų nei moterų iki 29 m. amžiaus,

o virš 30 m. amžiaus daugiau yra moterų nei vyrų nepriklausomai nuo veiklų pasirinkimo.

N Daugiafunkcio centro veiklų turinio aktualumui ištirti, palyginti ir atskleisti buvo

pasirinkta analizuoti keturių tikslinių respondentų grupių pasiskirstymą pagal nuomonių apie veiklų

turinio aktualumą ir pagal lytį sąryšius, kuriuos palyginus atskleidžiama, jog lytis įtakoja, kad:

1) darbuotojai: niekas iš moterų ir tik nedaugelis vyrų jau lanko kitur tuos užsiėmimus,

kuriuos nori, nes Daugiafunkciame centre tokių nėra;

2) 5-10 klasių mokiniai: daugiau mergaičių nei berniukų mano, kad yra didelė

veiklų/užsiėmimų/renginių pasiūla, galima beveik kasdien po pamokų rasti kuo užsiimti

Daugiafunkciame centre;

3) 1-10 klasių mokinių tėvai: daugiau moterų nei vyrų mano, jog Daugiafunkciame centre

siūlomos veiklos/užsiėmimai/renginiai yra įvairaus pobūdžio;

4) 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojai: daugiau vyrų nei moterų jau lanko kitur tuos

užsiėmimus, kuriuos nori, nes Daugiafunkciame centre tokių nėra.

Tyrimo metu buvo siekiama surasti, palyginti ir atskleisti kaip N Daugiafunkcio centro

geografinį prieinamumą vertina visos keturios tikslinės respondentų grupės. Išanalizavus ir

palyginus respondentų grupių pasiskirstymo pagal pagal nuomonių apie geografinį prieinamumą ir

pagal gyvenamąją vietą sąryšius, atskleidžiama, kad gyvenamoji vieta įtakoja, jog:

1) darbuotojai: daugiau nei pusei darbuotojams, gyvenantiems ne miestelyje, kyla problemų

dėl nuvykimo ar parvykimo į/iš užsiėmimus/-ų ne darbo metu; beveik pusei darbuotojams,

gyvenantiems toliau kaip 3 km. nuo miestelio sudėtinga spėti vakarais atvykti laiku į norimus

užsiėmimus/renginius/biblioteką; kiek mažiau nei pusei darbuotojams, gyvenantiems arčiau kaip 3

km. nuo miestelio ir kiek daugiau nei pusei darbuotojams, gyvenantiems toliau kaip 3 km. nuo

miestelio nepatogus autobusų grafikas ir jei būtų patogesnis maršrutinių autobusų grafikas,

lankytųsi dažniau Daugiafunkciame centre, todėl lankosi kitur, nes jiems arčiau yra nuvykti į

norimus užsiėmimus/veiklas kitame miestelyje/mieste;

2) 5-10 klasių mokiniai: beveik pusė 5-10 klasių mokinių, gyvenančių ne miestelyje, teigia,

kad jie gali dalyvauti veiklose/užsiėmimuose tik iki 17 val., nes toli gyvena ir, jei būtų patogesnis

autobusų grafikas, lankytųsi dažniau Daugiafunkciame centre;

3) 1-10 klasių mokinių tėvai: pusė 1-10 klasių mokinių tėvų, gyvenančių ne miestelyje, teigia,

kad jiems ir jų vaikui kyla problemų dėl nuvykimo ar parvykimo į/iš renginius/-ų savaitgaliais,

mokinių atostogų metu; 2) kiek mažiau nei pusė 1-10 klasių mokinių tėvų, gyvenančių ne

89

miestelyje, teigia, kad jų vaikas gali dalyvauti veiklose/užsiėmimuose tik iki 17 val., nes toli gyvena

ir, jei būtų patogesnis autobusų grafikas, jie ir jų vaikas lankytųsi dažniau Daugiafunkciame centre;

4) 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojai: kiek mažiau nei pusė 16-70 m. ir daugiau amžiaus

lankytojų, gyvenančių ne miestelyje, teigia, kad jiems kyla problemų dėl nuvykimo ar parvykimo

į/iš užsiėmimus/-ų ir kad jie gyvena per toli, kad suspėtų atvykti laiku į norimus

užsiėmimus/renginius/biblioteką ir jei būtų patogesnis maršrutinių autobusų grafikas, jei veiklos

prasidėtų vėlesniu laiku, lankytųsi dažniau Daugiafunkciame centre.

N Daugiafunkcio centro veiklų finansiniam prieinamumui ištirti, palyginti ir atskleisti buvo

pasirinkta analizuoti keturių tikslinių respondentų grupių pasiskirstymą pagal nuomonių apie

finansinį prieinamumą ir pagal vidutines mėnesio pajamas asmeniui šeimoje bei pagal savo/vaiko

laisvalaikio pomėgiui per mėnesį skiriamą sumą sąryšius, kuriuos palyginus atskleidžiama, jog

vidutinių mėnesio pajamų asmeniui šeimoje bei savo/vaiko laisvalaikio pomėgiui per mėnesį

skiriama suma įtakoja, kad:

1) darbuotojai: kuo didesnės darbuotojų vidutinės mėnesio pajamos asmeniui šeimoje, tuo

didesnė suma skiriama per mėnesį savo laisvalaikio pomėgiui ir atvirkščiai, tačiau negalima teigti,

kad kuo savo laisvalaikio pomėgiui per mėnesį skiria didesnę sumą, tuo: a) dažniau lanko mokamus

renginius (koncertus), mėgiamus užsiėmimus, nes nėra brangu ir atvirkščiai, b) labiau galėtų sau

leisti lankyti mokamus užsiėmimus, jei tik jiems labai patiktų užsiėmimas ir atvirkščiai, c) labiau

mokamuose renginiuose/užsiėmimuose lankosi kitame miestelyje/mieste ir atvirkščiai;

2) 5-10 klasių mokiniai: kuo didesnę sumą skiria tėvai savo vaiko laisvalaikio pomėgiui per

mėnesį, tuo 5-10 klasių mokiniai dažniau lanko mokamus renginius (koncertus), mėgiamus

užsiėmimus, nes nėra brangu ir atvirkščiai;

3) 1-10 klasių mokinių tėvai: kuo didesnės vidutinės mėnesio pajamos asmeniui šeimoje, tuo

didesnė suma skiriama per mėnesį vaiko laisvalaikio pomėgiui ir atvirkščiai, o kuo didesnę sumą

skiria tėvai vaiko laisvalaikio pomėgiui per mėnesį, tuo: a) dažniau lanko mokamus renginius

(koncertus), mėgiamus užsiėmimus, nes nėra brangu ir atvirkščiai, b) tuo labiau sutinka su teiginiu

kad leistų savo vaikui lankyti mokamus užsiėmimus, jei tik jam/jai labai patiktų užsiėmimas ir

atvirkščiai, c) tuo labiau sutinka su teiginiu kad mokamuose renginiuose/užsiėmimuose lankosi

kitame miestelyje/mieste, ir atvirkščiai.

4) 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojai: kuo didesnės vidutinės mėnesio pajamos

asmeniui šeimoje, tuo didesnė suma skiriama per mėnesį savo laisvalaikio pomėgiui ir atvirkščiai;

didžiausias sumas per mėnesį skiria 16-29 m. ir 30-49 m. amžiaus lankytojų grupės.

90

Tyrimo metu buvo siekiama surasti, palyginti ir atskleisti kaip N Daugiafunkcio centro

besilankančiųjų motyvaciją, vertina visos keturios tikslinės respondentų grupės. Išanalizavus ir

palyginus respondentų grupių pasiskirstymo pagal pagal nuomonių apie lankymosi motyvaciją

Daugiafunkciame centre ne darbo metu/po pamokų ir pagal išsilavinimą/labiausiai mėgiamas

veiklas sąryšius, atskleidžiama, kad išsilavinimas/labiausiai mėgiama veikla įtakoja, jog:

1) darbuotojai: išsilavinimas neįtakoja nuomonės, kad patogus užsiėmimų/veiklų/renginių

laikas ir atvirkščiai;

2) 5-10 klasių mokiniai: kuriems labiausiai patinka sportinė veikla, patinka aktyviai leisti

laisvalaikį;

3) 1-10 klasių mokinių tėvai: išsilavinimas neįtakoja nuomonės besilankančiųjų motyvaciją;

4) 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojai: kuo aukštesnis išsilavinimas, tuo turi mažiau

laisvo laiko ir atvirkščiai.

Siekiant pilnai ištirti, palyginti ir atskleisti N Daugiafunkcio centro švietimo paslaugų

prieinamumą tikslinga buvo atlikti kokybinį tyrimą, kuriame buvo taikomas kryptingas, iš dalies

struktūruotas interviu metodas ir kurio rezultatai atskleidė tikslinių grupių vadovų nuomonę apie N

gyvenvietės Daugiafunkcio centro teikiamų švietimo paslaugų prieinamumą.

3.2. Kokybinio tyrimo rezultatai

Kokybinio tyrimo rezultatai susideda iš interviu gautų duomenų transkribavimo ir pirminės

analizės bei kokybinių duomenų analizės ir rezultatų. Duomenys analizuojami pagal švietimo

prieinamumo kriterijų teorinio modelio komponentus: įstaigos struktūra, mokymo turinio

aktualumas, geografinis bei finansinis prieinamumas, pačių besimokančiųjų motyvacija.

3.2.1. Interviu gautų duomenų transkribavimas ir pirminė analizė

Šioje dalyje pateikiama informaciija apie informantus, transkribuotas tekstas ir jiems suteikti

kodai, pirminės temos ir potemės.

3.2.1.1. Apie informantus

Informantai kaimo vietovėje pasirinkti neatsitiktinai. Tai žmonės, atstovaujantys įstaigas,

bendruomenes, organizacijas, kurios įsijungia į Daugiafunkcio centro veiklas kaip partneriai,

padėjėjai, idėjų generatoriai, projektinės veiklos vykdytojai.

91

Dėl interviu susitarti nebuvo sunku, tik visi (be išimties) pageidavo, kad būtų numatytos

pokalbio temos kryptys ir, taupant visų laiką, nuomonę galėtų atsiųsti elektroniniu paštu.

Savo nuomonę informantai pateikė gana struktūruotai, stilistiškai tvarkingai, taisyklinga

kalba.

Darytina išvada, kad informantai - ne tik išsilavinę žmonės, užimantys vadovaujančias

pareigas organizacijose, bet ir gebantys reikšti struktūruotai mintis, atsakingai reiškiantys nuomonę

ne savo, o atstovaujamosios tikslinės grupės vardu, tad nereikėjo daug teksto yranskribuoti.

3.2.1.2. Transkribuotas teksas ir kodai

Atliekant kokybinį tyrimą, naudotasi kryptingo strukrūruoto interviu metodu. Informantams

nurodytos pagrindinės interviu kryptys: įstaigos struktūra, mokymo turinys, geografinis ir finansinis

prieinamumas, motyvacija. Gauti šešių informantų tekstai transkribuoti ir jiems suteikti kodai:

1) „Universalus daugiafunkcis centras paprastai apibūdinamas kaip švietimo, kultūros ir

socialines paslaugas vaikams bei vietos bendruomenei teikianti įstaiga. Pagrindinė mokykla, turinti

UDC, teikia ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, neformalaus ugdymo,

suaugusių švietimo, bendruomenės užimtumo ir laisvalaikio programas. Vertinant veiklų turinio

aktualumą, galima pastebėti, kad užsiėmimų ir renginių pasiūla yra gana įvairi, orientuota į atskirų

socialinių grupių poreikius. Geografiškai UDC yra palankioje vietovėje, centrinėje seniūnijos

dalyje. Susisiekimas su kitų seniūnijos kaimų gyventojais organizuojamas visuomeniniu, asmeniniu

ir mokyklos transportu. Užsiėmimų grafikas derinamas pagal atskirų gyventojų grupių poreikius ir

galimybes. UDC paslaugos teikiamos nemokamai, sudaromos visos galimybės įdomiam ir

kūrybiškam laisvalaikiui. Džiugu, kad UDC veikla išsiplėtė, jungia beveik visas gyventojų

socialines grupes, organizacijas ir judėjimus. Daugelis užmanymų ir tikslinių grupių veiklų yra

vystoma savanorystės pagrindais, ugdant naujus lyderius, stiprinant bendruomeninius ryšius. UDC

jau tapo bendruomenės švietimo ir kultūros židiniu, teikiančiu daugybę pozityvių pokyčių.“ (1I)

2) „Struktūriškai mokykla, kaip ugdymo įstaiga, miestelio bendruomenės ir gyvenamos

vietos patrauklumo atžvilgiu sudaro idealias sąlygas ugdytis įvairiame lygmenyje: nuo pačių

mažiausių, kurie lanko darželio ikimokyklines ir priešmokyklines grupes ir gauna pradinį

išsilavinimą iki didžiausių, kurie baigę pagrindinį ugdymą, gali tęsti ugdymąsi gimnazijos

skyriuose. Mokyklai priklausantis UDC ir lankstus grafikas sudaro sąlygas praplėsti pagrindinį

formalųjį ugdymą ir ugdyti kitus gebėjimus, ypač tiems, kurie turi polinkį scenos menams. Tai

puikiai pritaikyta erdvė lavinti sceninę saviraišką, ugdyti gebėjimus organizuoti kolektyvinius

pasirodymus, lavinti save komandiniame darbe, organizaciniame sumanymų įgyvendinime. Man

atrodo, kad šiuo metu mokyklos ugdytiniai labai pamėgo UDC, praleidžia ten daugiau laiko,

92

išnaudoja įgytą įrangą ir priemones, aktyviai naudojasi sukurtomis paslaugomis ir galimybėmis.

Kaip ir dera mažai bendruomenei – dalytis viskuo, ką turi geriausio. Mokykla daugiafunkciame

centre turi sukūrusi sistemą, kad paslaugomis ir jaukiomis patalpomis naudojasi laisvalaikio

pomėgiams lavinti ir suaugusiųjų bendruomenė. Jaučiamas padidėjęs noras lankyti renginius ir

įvairias veiklas. Tai stiprina bendrystės ir bendruomeniškumo jausmą ir sėja saugios aplinkos sėklą

bei gerina gyvenamos aplinkos kokybę. Norint tinkamai įvertinti UDC veiklos naudą

bendruomenei, reikalinga profesionali apklausa. Ji leistų suformuoti tikslesnę paslaugų viziją: kokie

renginiai ar veiklos turi būti nemokamos ar pigesnės ir kas už jas mokės (kokie galimi kiti

finansavimo šaltiniai). Žvelgiant į ateitį, verslumo modeliukai didesni ar mažesni pareina į visas

sritis. Visuomenė pamažu įgyja supratimą, kad nieko nėra nemokamai, kažkas vis tiek moka. UDC

galėtų būti savotiška ekonomikos pamokų praktikos vieta, kurioje vaikai ir jaunimas pradėtų

pirmąsias savo verslo pamokas. Gal ir naivu, o gal kam ir pavyktų....“ (2I)

3) „Vertinant pagrindinės mokyklos daugiafunkcį centrą, manau, kad UDC tenkina beveik

visus bendruomenės narių grupių interesus. Čia veiklą gali ir vykdo įvairaus amžiaus grupės.

Įsikūrusioje bibliotekoje taip pat aptarnaujami visų grupių asmenys. Bibliotekoje nuolat veikia

meno parodos, vyksta susitikimai su kultūros atstovais (rašytojais, menininkais, tautodailininkais ir

t.t.), kartą per mėnesį keičiamos literatūros parodos, vyksta edukaciniai užsiėmimai vaikams,

kūrybinės valandėlės. Be bibliotekos pačiame UDC taip pat vyksta įvairaus pobūdžio kultūriniai,

pramoginiai renginiai. Veikianti treniruoklių salė, aerobikos, jogos užsiėmimai tenkina sportinius

gyventojų poreikius. Norisi į veiklas įtraukti ir mažiau aktyvius bendruomenės narius, todėl

stengiamasi kviesti asmeniškai – dalyvauti veiklose, renginiuose, būti ne tik dalyviu, bet ir prisidėti

organizuojant, atlikti pasiruošimo darbus. Manau, bet koks mažas darbelis, kurį padaro asmuo, retai

dalyvaujantis ar užsiimantis aktyvia veikla, jau yra pirmas žingsnis link jo įtraukimo į

bendruomenės gyvenimą, socialinės lygybės siekimo. UDC duris atveria 8 val. ryto, biblioteka

veikia iki 18 val., budėtojai lieka pagal poreikį net iki 20 val. Vadinasi UDC galima naudotis pusę

paros, todėl manau, kad darbo laiko atžvilgiu UDC prieinamas visiems. Netgi dirbantiems kituose

miestuose sudaromos galimybės po darbo naudotis UDC. Veiklų laikas taip pat organizuojamas

atsižvelgus į daugumos norinčių galimybes. UDC įkurtas labai patogioje miestelio vietoje – lengvai

randamas ir pasiekiamas tiek vietiniams, tiek turistams. Patogu ateiti pėsčiomis, atvažiuoti dviračiu

ar automobiliu. Dauguma paslaugų UDC yra nemokamos, bibliotekos paslaugos bei renginiai taip

pat. Mokamos paslaugos tik už spausdinimą, kopijavimą, skenavimą. Nemokamos paslaugos,

renginiai bei veiklos suteikia visiems bendruomenės nariams galimybes jomis pasinaudoti.

Bibliotekoje dirbu trejus metus ir pastebėjau tendenciją, kad į renginius susirenka vis daugiau

žmonių. Į veiklas taip pat įsitraukia daugiau bendruomenės narių, vyksta kaita – vieni išeina, kiti

ateina. Tad darau išvadą, kad renginiai yra įdomūs, informatyvūs ir naudingi gyventojams.

93

Kiekvienas atsirenka pagal poreikį ir galimybes, o tam sudaromos visos sąlygos. Bendra nuomonė

tokia: UDC dirbantys žmonės – atsidavę savo darbui ir veiklai žmonės. Darbuotojai pirmiausia

stengiasi atsižvelgti į bendruomenės narių poreikius, nuoširdžiai siekia dirbti ir veikti taip, kad būtų

reikalingi, kad bendruomenės nariai naudotųsi paslaugomis, lankytųsi UDC, dalyvautų veiklose.

Čia vyrauja draugiška, smagi atmosfera, todėl bet kuris užėjęs į UDC gali rasti pagalbą, gauti

konsultaciją ar tiesiog pabendrauti. Bibliotekos darbuotojos džiaugiasi galėdamos prisidėti prie

kultūrinio, švietimo lygio gerinimo seniūnijoje. Organizuojame parodas, susitikimus, noriai

bendradarbiaujame su mokytojais, mokyklos bendruomene ir įsijungiame į bendrą veiklą, dalinamės

patalpomis, kitais resursais. Manau visi mokyklos mokiniai, mokytojai yra bent kartą buvę UDC,

bibliotekoje ir galbūt beveik pusė seniūnijos gyventojų per pastaruosius trejus metus yra užėję į

UDC.“ (3I)

4) „Pirmiausia nauda ta, kad daugiafunkciame centre veiklos ir užsiėmimai vyksta visoms

amžiaus grupėms – nuo pačių mažiausių iki senyvo amžiaus seniūnijos gyventojų. Vystant ir

vykdant veiklas mažinama socialinė atskirtis, skatinamas solidarumas, nes vienu metu veikia

skirtingų socialinių grupių atstovai. Skatinamas turiningas laisvalaikio praleidimo būdas bei

saviraiška ir savirealizacija per kūrybiškumą, sportą, meną (dainavimas, šokiai ir kt.) ir kitas

veiklas. Per renginius, užsiėmimus skatinamas visuomenės pilietiškumas, savanoriška veikla,

apskritai aktyvinama visuomenė. UDC vykdomi skirtingi užsiėmimai, veiklos, renginiai sudaro

galimybę pritraukti ir pritraukia skirtingų poreikių ir pomėgių žmones. Kiekvienas čia atėjęs

suranda sau įdomios ir naudingos veiklos. Būtina paminėti, kad dauguma veiklų yra nemokamos,

todėl sudaroma galimybė ir nepasiturintiems gyventojams dalyvauti užsiėmimuose. Taip pat puiku,

kad UDC veikia nuo akstaus ryto iki vėlaus vakaro, o užsiėmimų laikas yra lankstus ir gali kisti

pagal dalyvių poreikį. Apskritai miestelyje nebeįsivaizduojama kaip galėtume gyventi be UDC, šis

centras tikras traukos taškas visiems bendruomenės nariams, suteikiantis galimybę tobulėti,

šviestis, „kultūrintis“, mokytis, sportuoti, pailsėti ir t.t.“ (4I)

5) „Mokyklos struktūra (ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis, suaugusiųjų

švietimas) vyksta ir gana sklandžiai. Mokymo (veiklų) turinys aktualus, užsiėmimų daug ir įvairių,

renginių pasiūla gausi, laikas lankstus užsiėmimams. Kartais reikėtų pavėžėjimo į renginius,

ypatingai į nemokamus. Viskas vyksta nemokamai. Didelė galimybė kaimo bendruomenei įsijungti

į įvairias veiklas. Mokinių ir lankytojų motyvacija didėja, lankant įvairius užsiėmimus. Unikalių

lankytojų suvestinės rodo, kad lankytojų vis daugėja, įsijungia  nauji žmonės. Žmonės džiaugiasi ir

lanko renginius, koncertus, šventes. Kokia nauda iš UDC? Didelė. Mokykla neturėjo aktų salės, ir

viskas vykdavo sporto salėje, o dabar gražioje ir jaukioje salėje. Daug ir įdomių užsiėmimų vyksta

čia. Taip pat ir nemokamų paslaugų: kaip akių patikra, seminarai ūkininkams... Trūksta darbuotojų,

reikia etatų. Džiaugiamės savanoryste, kurios dėka ir sprendžiame darbuotojų klausimą. Džiaugtis

94

reikia aktyviu jaunimu, kultūrinio, socialinio gyvenimo pagyvėjimu, žmonių gyvenimo kokybės

pagerėjimu. Dar labai reikėtų stengtis kiek daugiau jaunų tėvelių įtraukti į veiklas. Tėveliai žymiai

pasyvesni už mamytes. Taip pat suaktyvinti senjorus, galbūt juos pavėžėti iš tolimesnių kaimo

vietovių, planuoti kokią bendrą išvyką su kaimo bendruomenės pirmininke, stebėti vykstančių

edukacijų kituose miestuose (alaus darymas, sūrių, audimo ir t.t.). Ir toliau priiminėti svečius iš kitų

rajonų, kurie grįžę galėtų garsinti mus; rašyti į spaudą apie savo veiklas; prašyti etato pavaduotojui,

pusės etato sporto trenerio, psichologo; gražinti aplinką lauke: į mokinio projektinį darbą – gėlių

stovą nupirkti gėlių, nuolat prižiūrėti gėlyną, papildyti naujomis gėlėmis; paruošti suvenyriukų nuo

mokyklos, atvykstantiems svečiams; pasidalinti savanorystės idėja su kitais... Tiesiog, garsinti UDC

visur, kur esame! “ (5I)

6) „Daugiafunkcis centras sudaro galimybę po vienu stogu susitelkti šeimoms ir net kelioms

jų kartoms – vaikams, tėvams, seneliams: kartu švęsti šventes, dalyvauti bendruose miestelio

renginiuose. Galimybių tiek mokinių, tiek suaugusių įdomiam ir kūrybiškam laisvalaikiui

Daugiafunkciame centre labai daug. Tokiu būdu bendruomenėje atsiranda žymiai daugiau

betarpiško bendravimo. Daugiafunkciame centre organizuojami būreliai, įvairios veiklos, paskaitos,

susitikimai, renginiai, kuriuose dalyvauja ir mokiniai, taip praplėsdami savo akiratį. Prasiplėtė

edukacinių erdvių panaudojimas ugdymo procesui – pamokos vyksta ne tik mokyklos pastate, bet ir

Daugiafunkcio centro patalpose, erdvėse. Daugiafunkciame centre sudarytos sąlygos mokiniams

sportuoti, mankštintis nemokamai. Mokiniams po įvairių veiklų Daugiafunkciame centre, patogu

grįžti namo su maršrutiniu ar mokykliniu autobusu. Daugiafunkcio centro atsiradimas skatina atrasti

bendrus norus bei siekius tarp vaikų ir suaugusių, o tai stiprina tarpusavio ryšius.“ (6I)

Lyginant informantų interviu galima įžvelgti, kokie visi informantai yra skirtingi.

Kiekvienas informantas kuriai nors vienai krypčiai dėmesio skyrė daugiau, pvz. „mokiniams“ ar

„pagyvenusiems žmonėms“, „turinio aktualumui“ ar „motyvacijai“. Taip pat interviu skiriasi savo

„nuotaika“. Šauktukai, daugtaškiai, konkretumas ar sakinių ilgumas atskleidžia kiekvieno

informanto asmenines savybes. Pats nuomonės reiškimas taip pat skirtingas: neatitinka kai kurie

duomenys faktinių duomenų; skiriasi nuomonių „gilumas“. Tai yra galbūt dėl to, kad skirtingas

informantų gyvenimo kaimo vietovėje „stažas“, skirtingas indėlis prisidedant prie UDC įsikūrimo,

skirtingas suopratis apie UDC veiklas dėl (ne)dalyvavimo UDC tinklo organizuojamuose kursuose,

seminaruose.

Apibendrinant interviu galima teigti, kad išsakytose informantų nuomonėse:

1) daug pozityvumo;

2) akcentuojamas bendruomeniškumas ir kartų bendravimas;

3) išskiriamas savanorystės, lyderystės ugdymas.

95

3.2.1.3. Pirminės temos ir potemės

Išskyrus iliustruojančius teiginius (priedas Nr. 3) transkribuotuose tekstuose sudaryta

pirminė temų ir potemių lentelė (6 lentelė):

6 lentelė. Temos ir potemės.Tema

(kategorija)

Potemė

(subkategorija)

Struktūra

(teikiamų paslaugų kryptys)

Formalusis vaikų ugdymas

Neformalusis vaikų ugdymas

Neformalusis suaugusiųjų švietimas

Turinys

(teikiamų paslaugų aktualumas)

Pagal pomėgius

Pagal tikslines grupes

Pagal fizinės aplinkos pritaikymą

Geografinis prieinamumas Pagal vietovę

Pagal susisiekimą

Pagal darbo laiką

Finansinis prieinamumas Mokamos paslaugos

Nemokamos paslaugos

Lankytojų motyvacija

(skaičius, gaunama nauda, kompetencijos ir kt.)

Lankytojų skaičius

Socialinių grupių įtrauktis

Bendruomeniškumas

Gaunama nauda, kompetencijos

Psichologinė aplinka

Apibendrinant iliustruojančius teiginius (priedas Nr. 3) įdomu tai, kad visi informantai daug

dėmesio skyrė vienai iš interviu krypčių – motyvacijai. Pagal išsakytas nuomones motyvacija

skaidoma net į penkias dalomąsias dalis.

3.2.2. Kokybinių duomenų analizė ir rezultatai

Kokybinių duomenų analizės ir rezultatų dalyje pateikiama atsakymų kategorijų schema,

aprašomos kategorijos ir subkategorijos bei rezultatai.

3.2.2.1. Atsakymų kategorijos

96

Išanalizavus informantų interviu, aprašius kategorijas ir subkategorijas, sudaryta interviu

atsakymų kategorijų schema (žr. 55 pav.).

55 pav. Interviu atsakymų kategorijų schema

3.2.2.2. Kategorijų ir subkategorijų aprašymai

Analizuojant kokybinio tyrimo duomenis, šeši informantai nurodė, kad kaimo vietovėje

UDC pasižymi tam tikrais teikiamų švietimo paslaugų prieinamumo kriterijais:

1) struktūra (6 inf.) „… teikia ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio,

neformalaus ugdymo, suaugusių švietimo…“ (1I), kuri skaidoma į dalis:

formalusis vaikų ugdymas (3 inf.) „...gauna pradinį išsilavinimą ... pagrindinį

ugdymą...“ (2I);

97

Prieinamumo kriterijai

Struktūra

Turinys

Lankytojų motyvacija

Formalusis vaikų ugdymas

Geografinisprieinamumas

Finansinis prieinamumas

Neformalusis vaikų ugdymas

Neformalusis suaugusiųjų švietimas

Pagal pomėgius

Pagal tikslines grupes

Pagal fizinės aplinkos pritaikymą

Pagal vietovę

Pagal susisiekimą

Pagal darbo laiką

Mokamos paslaugos

Nemokamos paslaugos

Lankytojų skaičius

Socialinių grupių įtrauktis

Bendruomeniškumas

Gaunama nauda, kompetencijos

Psichologinė aplinka

neformalusis vaikų ugdymas (6 inf.) „...kurie lanko darželio ikimokyklines ir

priešmokyklines grupes...“ (2I), „...organizuojami būreliai, įvairios veiklos, paskaitos, susitikimai,

renginiai...“ (6I);

neformalusis suaugusiųjų švietimas (3 inf.) „...suaugusių švietimo, bendruomenės

užimtumo ir laisvalaikio programas.“ (1I);

2) turiniu (6 inf.) „Mokymo (veiklų) turinys aktualus, užsiėmimų daug ir įvairių,

renginių pasiūla gausi,… “ (5I), kurį informantai dalija į tris dalis:

pagal pomėgius (6 inf.) „...lavinti sceninę saviraišką, ugdyti gebėjimus organizuoti

kolektyvinius pasirodymus, lavinti save komandiniame darbe, organizaciniame sumanymų

įgyvendinime.“ (2I);

pagal tikslines grupes (5 inf.) „UDC tenkina beveik visus bendruomenės narių grupių

interesus.“ (3I);

pagal fizinės aplinkos pritaikymą (4 inf.) „...puikiai pritaikyta erdvė...“ (2I);

3) geografiniu prieinamumu (6 inf.) „…UDC prieinamas visiems. “ (3I). Geografinį

prieinamumą informantai išskaidė:

pagal vietovę (2 inf.) „UDC įkurtas labai patogioje miestelio vietoje – lengvai

randamas ir pasiekiamas tiek vietiniams, tiek turistams.“ (3I);

pagal susisiekimą (4 inf.) „Susisiekimas su kitų seniūnijos kaimų gyventojais

organizuojamas visuomeniniu, asmeniniu ir mokyklos transportu.“ (1I);

pagal darbo laiką (5 inf.) „...užsiėmimų laikas yra lankstus ir gali kisti pagal dalyvių

poreikį.“ (4I);

4) finansiniu prieinamumu (6 inf.) „Dauguma paslaugų UDC yra nemokamos.“ (3I),

kuris dalijamas:

mokamos paslaugos (2 inf.) „Mokamos paslaugos tik už spausdinimą, kopijavimą,

skenavimą.“ (3I);

nemokamos paslaugos (5 inf.) „Nemokamos paslaugos, renginiai bei veiklos...“ (3I);

5) motyvacija (6 inf.) „Per renginius, užsiėmimus skatinamas visuomenės pilietiškumas,

savanoriška veikla, apskritai aktyvinama visuomenė.“ (4I). Motyvacija išskiriama į penkias dalis:

lankytojų skaičius (3 inf.) „Unikalių lankytojų suvestinės rodo, kad lankytojų vis

daugėja, įsijungia  nauji žmonės. Žmonės džiaugiasi ir lanko renginius, koncertus, šventes.“ (5I);

socialinių grupių įtrauktis (4 inf.) „...jungia beveik visas gyventojų socialines grupes,

organizacijas ir judėjimus.“ (1I);

bendruomeniškumas (5 inf.) „...stiprina bendrystės ir bendruomeniškumo jausmą...“

(2I), „...skatina atrasti bendrus norus bei siekius tarp vaikų ir suaugusių, o tai stiprina tarpusavio

ryšius.“ (6I);

98

gaunama nauda, kompetencijos (6 inf.) „...suteikiantis galimybę tobulėti,

šviestis, „kultūrintis“, mokytis, sportuoti, pailsėti ir t.t.“ (4I);

psichologinė aplinka (1 inf.) „Čia vyrauja draugiška, smagi atmosfera...“ (3I).

Apžvelgiant kategorijų ir subkategorijų aprašymus darytina išvada, kad informantai

plačiausiai apibūdino vieną iš interviu krypčių – motyvaciją.

3.2.2.3. Rezultatai

Kokybinio tyrimo, kuriame buvo taikomas kryptingas, iš dalies struktūruotas interviu

metodas, rezultatai atskleidžia tikslinių grupių vadovų nuomonę apie N gyvenvietės

Daugiafunkcio centro teikiamų švietimo paslaugų prieinamumą:

struktūra - teikiamų paslaugų kryptys atliepia gyventojų poreikius: teikiamas

ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis, neformalus vaikų ugdymas, suaugusiųjų

švietimas;

turinys – teikiamos paslaugos yra aktualios, nes veiklos organizuojamos pagal

tikslinių grupių išreikštus poreikius/pomėgius kūrybiškai pritaikant fizinę aplinką;

geografinis prieinamumas – vertinant pagal vietovę, DC prieinamas visiems N

seniūnijos gyventojams, nes yra labai patogioje vietoje, todėl lengvai randamas ir pasiekiamas;

vertinant pagal susisiekimą - kitų seniūnijos kaimų gyventojai be galimybės atvykti savo asmeniniu

transportu, turi galimybę atvykti į veiklas visuomeniniu ir mokyklos transportu; vertinant pagal

darbo laiką – užsiėmimai organizuojami sudarant lankstų užsiėmimų grafiką atsižvelgiant į DC

lankytojų poreikį;

finansinis prieinamumas – vertinamas pozityviai, nes visiems N seniūnijos

gyventojams už dalyvavimą organizuojamose veiklose nėra jokio mokesčio, todėl veklos

prieinamos visiems be išimties; mokamos paslaugos yra tik už spausdinimą, kopijavimą, skenavimą

ir jei pagal bendruomenės poreikius išreikštus norimus užsiėmimus veda kviestiniai asmenys ar

grupės;

motyvacija – itin aukštai vertinamas švietimo paslaugų prieinamumo kriterijus, nes

lankytojų skaičius vis daugėja, įsijungia  nauji žmonės, nes nuosekliai didinama socialinių grupių

įtrauktis jungianti beveik visas gyventojų socialines grupes, organizacijas ir judėjimus, nes

skatinamas ir stiprinamas bendruomeniškumas, amžiaus kartų tarpusavio ryšys, nes pastebima vis

didesnė gaunama nauda, kompetencijos, suteikiančios galimybę tobulėti, nes DC darbuotojų

sukurta itin pozityvi psichologinė aplinka sąlygojanti DC lankytojų gerą nuotaiką, nusiteikimą

dirbti, mokyti(s) ir tobulėti.

Kokybinio tyrimo metu informantai plačiausiai apžvelgė du švietimo paslaugų prieinamumo

99

kriterijus: geografinį prieinamumą ir motyvaciją, pastebėdami ir įvertindami N gyvenvietės DC

svarų vaidmenį sprendžiant švietimo paslaugų prieinamumo problemas N kaimiškoje vietovėje.

DISKUSIJA

Lyginant ir siekiant pilnai atskleisti N Daugiafunkcio centro švietimo paslaugų prieinamumą

tikslinga padiskutuoti apie šiame tyrime gautų teorinių bei empirinių rezultatų sąsajas, kuriomis

remiantis būtų galima daryti patikimas išvadas bei teikti rekomendacijas N Daugiafunkcio centro

tolimesnės veiklos planavimui.

Teoriškai apibūdinus UDC atsiradimo prielaidas sprendžiant švietimo paslaugų kokybės

kaimo vietovėje problemas, apibendrinant galima teigti, kad bendruomenės poreikius tenkinančių

centrų švietėjiška veikla kaimo vietovėje nukreipta į visas gyventojų grupes bei sluoksnius ir apima

darbą su: ikimokyklinio, priešmokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikais, suaugusiais, socialinių

problemų turinčiais asmenimis, neįgaliaisiais, pagyvenusiais asmenimis, siekiant sudominti

aplinkinius gyventojus savo teikiamomis paslaugomis.

Teoriškai išanalizavus vieną iš esminių švietimo paslaugų kokybės požymių - švietimo

prieinamumą, apibendrinant galima būtų teigti, kad švietimo prieinamumas – tai mokymo(si) sąlygų

pritaikymas, atsižvelgiant į besimokančiojo poreikius ir galimybes; švietimo prieinamumo

kriterijai: mokymo įstaigų struktūra, mokymo turinio aktualumas, geografinis prieinamumas,

finansinis prieinamumas, besimokančiojo motyvacija.

Sukūrus UDC vaidmens, sprendžiant švietimo paslaugų kokybės kaimo vietovėje problemas

prieinamumo atžvilgiu, teorinį modelį, galima teigti, kad UDC galėtų teikti ne tik ikimokyklinio ir

priešmokyklinio ugdymo, bet ir neformalaus, papildomo ir specialiojo ugdymo, suaugusiųjų neformaliojo švietimo ir kitas paslaugas.

Empiriškai pagrindus kompleksinio tyrimo rezultatais UDC vaidmenį sprendžiant švietimo

paslaugų kokybės kaimo vietovėje problemas prieinamumo atžvilgiu, galima teigti, kad kiekybinio

tyrimo, kuriame buvo taikomas apklausos raštu metodas, rezultatai, atskleidžiantys tikslinių grupių

(darbuotojų, 5-10 klasių mokinių, 1-10 klasių mokinių tėvų, 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų)

nuomonę, atliepia kokybinio tyrimo, kuriame buvo taikomas kryptingas, iš dalies struktūruotas

interviu metodas, rezultatus, atskleidžiančius tikslinių grupių vadovų nuomonę apie N gyvenvietės

UDC teikiamų švietimo paslaugų prieinamumą pagal švietimo prieinamumo kriterijus:

struktūrą:

100

informantų nuomone: teikiamų paslaugų kryptys atliepia gyventojų poreikius:

teikiamas ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis, neformalus vaikų ugdymas,

suaugusiųjų švietimas;

respondentų nuomone pagal gautų rezultatų trapkriterinių ryšių atskleidimą:

darbuotojai: iki 49 m. amžiaus dažniau veda veiklas DC nei vyresnio amžiaus darbuotojai ir

aktyviau dalyvauja klubo ar kolektyvo veikloje;

5-10 klasių mokiniai: 6, 7, 10 klasių mokiniai dažniau ir aktyviau savanoriauja ir dalyvauja

neformalioje veikloje po pamokų nei 5, 8, 9 klasių mokiniai;

1-10 klasių mokinių tėvai: tie tėvai, kurių vaikai leidžia laiką po pamokų Daugiafunkciame

centre pasirinkdami kokią nors veiklą, labiau patys lankosi mokykliniuose renginiuose ir atvirkščiai

nepriklausomai nuo to, kurioje vaikas klasės mokosi;

16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojai: daugiau yra vyrų DC lankytojų nei moterų iki 29

m. amžiaus, o virš 30 m. amžiaus daugiau yra moterų DC lankytojų nei vyrų nepriklausomai nuo

veiklų pasirinkimo;

veiklų turinio aktualumą:

informantų nuomone: teikiamos paslaugos yra aktualios, nes veiklos organizuojamos

pagal tikslinių grupių išreikštus poreikius/pomėgius kūrybiškai pritaikant fizinę aplinką;

respondentų nuomone pagal gautų rezultatų trapkriterinių ryšių atskleidimą:

darbuotojai: niekas iš moterų ir tik nedaugelis vyrų jau lanko kitur tuos užsiėmimus, kuriuos

nori, nes Daugiafunkciame centre tokių nėra;

5-10 klasių mokiniai: daugiau mergaičių nei berniukų mano, kad yra didelė

veiklų/užsiėmimų/renginių pasiūla, galima beveik kasdien po pamokų rasti kuo užsiimti

Daugiafunkciame centre;

1-10 klasių mokinių tėvai: daugiau moterų nei vyrų mano, jog Daugiafunkciame centre

siūlomos veiklos/užsiėmimai/renginiai yra įvairaus pobūdžio;

16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojai: daugiau vyrų nei moterų jau lanko kitur tuos

užsiėmimus, kuriuos nori, nes Daugiafunkciame centre tokių nėra;

geografinį prieinamumą:

informantų nuomone: DC prieinamas visiems N seniūnijos gyventojams; kitų

seniūnijos kaimų gyventojai be galimybės atvykti savo asmeniniu transportu, turi galimybę atvykti į

veiklas visuomeniniu ir mokyklos transportu; užsiėmimai organizuojami sudarant lankstų

užsiėmimų grafiką atsižvelgiant į DC lankytojų poreikį;

respondentų nuomone pagal gautų rezultatų trapkriterinių ryšių atskleidimą:

darbuotojai: daugiau nei pusei darbuotojų, kurie gyvena ne miestelyje vis dar sudėtinga dėl

nuvykimo ar parvykimo į/iš užsiėmimus/-ų ne darbo metu, spėti vakarais atvykti laiku į norimus

101

užsiėmimus/renginius/biblioteką, nes nepatogus autobusų grafikas, todėl lankosi kitur, nes jiems

arčiau yra nuvykti į norimus užsiėmimus/veiklas kitame miestelyje/mieste;

5-10 klasių mokiniai: beveik pusė 5-10 klasių mokinių, gyvenančių ne miestelyje, gali

dalyvauti veiklose/užsiėmimuose tik iki 17 val., nes toli gyvena ir, jei būtų patogesnis autobusų

grafikas, lankytųsi dažniau Daugiafunkciame centre;

1-10 klasių mokinių tėvai: pusei 1-10 klasių mokinių tėvų, gyvenančių ne miestelyje, kyla

problemų dėl nuvykimo ar parvykimo į/iš renginius/-ų savaitgaliais, mokinių atostogų metu; jų

vaikas gali dalyvauti veiklose/užsiėmimuose tik iki 17 val., nes toli gyvena ir, jei būtų patogesnis

autobusų grafikas, jie ir jų vaikas lankytųsi dažniau Daugiafunkciame centre;

16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojai: kiek mažiau nei pusei, gyvenančių ne miestelyje,

kyla problemų dėl nuvykimo ar parvykimo į/iš užsiėmimus/-ų; gyvena per toli, kad suspėtų atvykti

laiku į norimus užsiėmimus/renginius/biblioteką; jei būtų patogesnis maršrutinių autobusų grafikas,

jei veiklos prasidėtų vėlesniu laiku, lankytųsi dažniau Daugiafunkciame centre;

finansinį prieinamumą:

informantų nuomone: veiklos prieinamos visiems be išimties, nes visiems N

seniūnijos gyventojams už dalyvavimą organizuojamose veiklose nėra jokio mokesčio; mokamos

paslaugos organizuojamos ir teikiamos pagal bendruomenės poreikius, kai užsiėmimus veda

kviestiniai asmenys ar grupės;

respondentų nuomone pagal gautų rezultatų trapkriterinių ryšių atskleidimą:

darbuotojai: kuo didesnės darbuotojų vidutinės mėnesio pajamos asmeniui šeimoje, tuo

didesnė suma skiriama per mėnesį savo laisvalaikio pomėgiui ir atvirkščiai, tačiau tai neturi įtakos,

kad: a) dažniau lanko mokamus renginius (koncertus), mėgiamus užsiėmimus, nes nėra brangu ir

atvirkščiai, b) labiau galėtų sau leisti lankyti mokamus užsiėmimus, jei tik jiems labai patiktų

užsiėmimas ir atvirkščiai, c) labiau mokamuose renginiuose/užsiėmimuose lankosi kitame

miestelyje/mieste ir atvirkščiai;

5-10 klasių mokiniai: kuo didesnę sumą skiria tėvai savo vaiko laisvalaikio pomėgiui per

mėnesį, tuo 5-10 klasių mokiniai dažniau lanko mokamus renginius (koncertus), mėgiamus

užsiėmimus, nes nėra brangu ir atvirkščiai;

1-10 klasių mokinių tėvai: kuo didesnės vidutinės mėnesio pajamos asmeniui šeimoje, tuo

didesnė suma skiriama per mėnesį vaiko laisvalaikio pomėgiui ir atvirkščiai, o kuo didesnę sumą

skiria tėvai vaiko laisvalaikio pomėgiui per mėnesį, tuo: a) dažniau lanko mokamus renginius

(koncertus), mėgiamus užsiėmimus, nes nėra brangu ir atvirkščiai, b) mano, kad leistų savo vaikui

lankyti mokamus užsiėmimus, jei tik jam/jai labai patiktų užsiėmimas ir atvirkščiai, c) tuo dažniau

mokamuose renginiuose/užsiėmimuose lankosi kitame miestelyje/mieste, ir atvirkščiai.

102

16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojai: kuo didesnės vidutinės mėnesio pajamos asmeniui

šeimoje, tuo didesnė suma skiriama per mėnesį savo laisvalaikio pomėgiui ir atvirkščiai; didžiausias

sumas per mėnesį skiria 16-29 m. ir 30-49 m. amžiaus lankytojų grupės.

besilankančiųjų motyvaciją:

informantų nuomone: itin aukštai vertinamas švietimo paslaugų prieinamumo

kriterijus, nes lankytojų skaičius vis daugėja, įsijungia  nauji žmonės, nes nuosekliai didinama

socialinių grupių įtrauktis jungianti beveik visas gyventojų socialines grupes, organizacijas ir

judėjimus, nes skatinamas ir stiprinamas bendruomeniškumas, amžiaus kartų tarpusavio ryšys, nes

pastebima vis didesnė gaunama nauda, kompetencijos, suteikiančios galimybę tobulėti, nes DC

darbuotojų sukurta itin pozityvi psichologinė aplinka sąlygojanti DC lankytojų gerą nuotaiką,

nusiteikimą dirbti, mokyti(s) ir tobulėti.

respondentų nuomone pagal gautų rezultatų trapkriterinių ryšių atskleidimą:

darbuotojai: išsilavinimas neįtakoja nuomonės, kad patogus užsiėmimų/veiklų/renginių

laikas ir atvirkščiai;

5-10 klasių mokiniai: kuriems labiausiai patinka sportinė veikla, patinka aktyviai leisti

laisvalaikį;

1-10 klasių mokinių tėvai: išsilavinimas neįtakoja nuomonės apie besilankančiųjų

motyvaciją;

16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojai: kuo aukštesnis išsilavinimas, tuo turi mažiau laisvo

laiko ir atvirkščiai.

Palyginus respondentų tikslinių grupių apklausos rezultatus tiriant geografinio, finansinio ir

besimokančiojo motyvacijos švietimo prieinamumo kriterijus, itin pastebimi nuomonių skirtumai

tarp tikslinių grupių:

geografinis prieinamumas:

5-10 klasių mokiniai ir darbuotojai:

kad gali dalyvauti veiklose tik iki 17 val., nes toli gyvena, mano net daugiau nei pusė 5-

10 klasių mokinių ir tik nepilni du penktadaliai darbuotojų;

jei būtų patogesnis autobusų grafikas, mokiniai dažniau lankytųsi Daugiafunkciame

centre, mano du penktadaliai 5-10 klasių mokinių ir tik kiek daugiau nei trečdalis darbuotojų;

kad kyla problemų dėl nuvykimo ar parvykimo į/iš renginius/-ių savaitgaliais, atostogų

metu, mano beveik trečdalis 5-10 klasių mokinių ir net beveik pusė darbuotojų;

kad kyla problemų dėl nuvykimo ar parvykimo į/iš užsiėmimus/-ų po pamokų, mano

ketvirtadalis 5-10 klasių mokinių ir net beveik vienas trečdalis darbuotojų;

103

kad arčiau yra nuvykti į norimus užsiėmimus kitame miestelyje/mieste, mano

ketvirtadalis 5-10 klasių mokinių ir tik kiek daugiau nei penktadalis darbuotojų;

1-10 klasių mokinių tėvai ir 5-10 klasių mokiniai:

jei būtų patogesnis autobusų grafikas, dažniau lankytųsi Daugiafunkciame centre, mano

daugiau nei pusė 1-10 klasių mokinių tėvų ir tik du penktadaliai 5-10 klasių mokinių;

kad kyla problemų dėl nuvykimo ar parvykimo į/iš renginius/-ių ir po pamokų ir

savaitgaliais, atostogų metu, mano net beveik du penktadaliai 1-10 klasių mokinių tėvų ir beveik

trečdalis 5-10 klasių mokinių;

kad arčiau yra nuvykti į norimus užsiėmimus kitame miestelyje/mieste, mano trečdalis 1-

10 klasių mokinių tėvų ir tik ketvirtadalis 5-10 klasių mokinių;

16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojai ir darbuotojai:

kad kyla problemų dėl nuvykimo ar parvykimo į/iš užsiėmimus/-ų, mano beveik trečdalis

16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų ir net beveik pusė darbuotojų;

jei būtų patogesnis autobusų grafikas, dažniau lankytųsi Daugiafunkciame centre, mano

beveik trečdalis 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų ir net beveik pusė darbuotojų;

kad gyvena per toli, kad suspėtų vakarais atvykti laiku į norimus užsiėmimus, mano tik

beveik ketvirtadalis 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų ir net pusė darbuotojų;

jei veiklos prasidėtų vėlesniu laiku, lankytųsi dažniau Daugiafunkciame centre, mano tik

penktadalis 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų ir kiek daugiau nei ketvirtadalis darbuotojų;

arčiau yra nuvykti į norimus užsiėmimus kitame miestelyje/mieste, mano tik kiek daugiau

nei dešimtadalis 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų ir net beveik ketvirtadalis darbuotojų;

finansinis prieinamumas:

5-10 klasių mokiniai ir darbuotojai:

kad gali nemokamai dalyvauti Atviros jaunimo erdvės ir Jaunimo klubo veikloje, mano

tik daugiau nei pusė 5-10 klasių mokinių ir daugiau nei du trečdaliai darbuotojų;

kad tėvai leistų lankyti mokamus užsiėmimus, jei mokiniams labai patiktų užsiėmimas,

mano net daugiau nei du trečdaliai 5-10 klasių mokinių ir beveik pusė darbuotojų;

kad mokamuose renginiuose/užsiėmimuose lankosi kitame miestelyje/mieste, mano net

kiek daugiau nei du penktadaliai 5-10 klasių mokinių ir tik penktadalis darbuotojų.

1-10 klasių mokinių tėvai ir 5-10 klasių mokiniai:

kad lanko mokamus renginius, mėgiamus užsiėmimus, nes nėra brangu, mano net

daugiau nei pusė 1-10 klasių mokinių tėvų ir daugiau nei du penktadaliai 5-10 klasių mokinių;

kad mokamuose renginiuose/užsiėmimuose lankosi kitame miestelyje/mieste, mano tik

mažiau nei vienas penktadalis 1-10 klasių mokinių tėvų ir net daugiau nei du penktadaliai 5-10

klasių mokinių;

104

nuomonių pasiskirstymo pagal vaiko laisvalaikio pomėgiui per mėnesį skiriamą sumą:

kad iki 3 Eur., mano mažiau nei ketvirtadalis 1-10 klasių mokinių tėvų ir net beveik

trečdalis 5-10 klasių mokinių;

kad 4-9 Eur., mano net du penktadaliai (40,0%) 1-10 klasių mokinių tėvų ir tk daugiau

nei ketvirtadalis 5-10 klasių mokinių;

kad 30 Eur. ir daugiau, mano tik mažiau nei dešimtadalis (7,3%) 1-10 klasių mokinių

tėvų ir net beveik penktadalis (18,9%) 5-10 klasių mokinių.

16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojai ir darbuotojai:

kad galėtų sau leisti lankyti mokamus užsiėmimus, jei tik jiems labai patiktų užsiėmimas,

mano beveik trys ketvirtadaliai 16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų ir beveik du trečdaliai

darbuotojų;

besimokančiųjų motyvacija:

5-10 klasių mokiniai ir darbuotojai:

patinka aktyviai leisti laisvalaikį, mano beveik du trečdaliai 5-10 klasių mokinių ir net

keturi penktadaliai darbuotojų;

suteikia galimybę bendrauti su kitais mokiniais iš kitų klasių, mano beveik trys

penktdaliai 5-10 klasių mokinių ir net keturi penktadaliai darbuotojų;

patogus užsiėmimų/veiklų/renginių laikas, mano daugiau nei pusė 5-10 klasių mokinių ir

dnet augiau nei trys ketvirtadaliai darbuotojų;

įdomios veiklos, užsiėmimai, mano daugiau nei pusė 5-10 klasių mokinių ir net šiek tiek

mažiau nei trys ketvirtadaliai darbuotojų;

nes gera renginių kokybė, mano daugiau nei pusė 5-10 klasių mokinių ir net daugiau nei

trys ketvirtadaliai darbuotojų;

nes turi daug laisvo laiko, mano šiek tiek mažiau nei pusė 5-10 klasių mokinių ir net šiek

tiek mažiau nei trys ketvirtadaliai darbuotojų;

nes plėtojami gebėjimai planuoti, organizuoti, veikti, bendrauti, dirbti grupėje, mano tik

trečdalis 5-10 klasių mokinių ir net daugiau nei trys ketvirtadaliai darbuotojų;

1-10 klasių mokinių tėvai ir 5-10 klasių mokiniai:

nes suteikia galimybę bendrauti su kitais mokiniais iš kitų klasių, mano net keturi

penktadaliai 1-10 klasių mokinių tėvų ir tik beveik trys penktdaliai 5-10 klasių mokinių;

nes plėtojami gebėjimai planuoti, organizuoti, veikti, bendrauti, dirbti grupėje, mano net

daugiau nei trys ketvirtadaliai 1-10 klasių mokinių tėvų ir tik trečdalis 5-10 klasių mokinių;

nes įdomios veiklos, užsiėmimai, mano net beveik du trečdaliai 1-10 klasių mokinių tėvų

ir daugiau nei pusė 5-10 klasių mokinių;

105

nes gera renginių kokybė, mano net daugiau nei du trečdaliai 1-10 klasių mokinių tėvų ir

daugiau nei pusė 5-10 klasių mokinių;

16-70 m. ir daugiau amžiaus lankytojai ir darbuotojai:

nes patinka aktyviai leisti laisvalaikį, mano net daugiau nei keturi penktadaliai 16-70 m.

ir daugiau amžiaus lankytojų ir daugiau nei du trečdaliai darbuotojų;

nes patogus užsiėmimų/veiklų/renginių laikas, mano net daugiau nei du trečdaliai 16-70

m. ir daugiau amžiaus lankytojų ir daugiau nei trys penktadaliai darbuotojų;

nes suteikia galimybę lengviau integruotis į darbo rinką, mano net daugiau nei pusė 16-70

m. ir daugiau amžiaus lankytojų ir šiek tiek mažiau nei pusė darbuotojų;

Palyginus respondentų tikslinių grupių apklausos rezultatus tiriant geografinio, finansinio ir

besimokančiojo motyvacijos švietimo prieinamumo kriterijus, galima teigti, kad tarp suaugusiųjų

nuomonės yra panašesnės nei tarp mokinių ir darbuotojų ir/ar mokinių tėvų. Itin pastebimi

nuomonių skirtumai tarp mokinių ir darbuotojų, kuriuos galimai galėtų sąlygoti darbuotojų

supratimas/suvokimas kokią pridėtinę vertę mokymasis/lankymasis Daugiafunkcio centro

organizuojamose veiklose gali sukurti mokinio ugdymui(si).

Palyginus tyrimo metu gautus teorinius bei empirinius rezultatus, pastebimos glaudžios

sąsajos, kuriomis remiantis galima daryti patikimas išvadas bei teikti rekomendacijas N

Daugiafunkcio centro tolimesnės veiklos planavimui.

106

IŠVADOS

Teoriškai apibūdinus UDC atsiradimo prielaidas, išanalizavus vieną iš esminių švietimo

paslaugų kokybės požymių - švietimo prieinamumą, sukūrus UDC vaidmens, sprendžiant švietimo

paslaugų kokybės kaimo vietovėje problemas prieinamumo atžvilgiu, teorinį modelį, galima daryti

išvadas:

4) UDC galima apibūdinti kaip – švietimo, kultūros paslaugas, orientuotas į tame

regione gyvenančių ir atvykstančių arba galinčių atvykti žmonių poreikius, vaikams ir

suaugusiems teikiančią instituciją; UDC veiklos principas – visuotinio individų socialinio

gyvenimo optimizavimo, gyvenimo įvairovės siekimas bei aplinkos socioekologinis

subalansavimas; UDC remiamasi moderniais socialinio darbo metodais: įgalinimu, kai

bendruomenei sudaromos sąlygos tobulėti, nes jai pačiai tai yra naudinga;

5) bendruomenės poreikius tenkinančių centrų švietėjiška veikla kaimo vietovėje

nukreipta į visas gyventojų grupes bei sluoksnius ir apima darbą su: ikimokyklinio, priešmokyklinio

ir mokyklinio amžiaus vaikais, suaugusiais, socialinių problemų turinčiais asmenimis, neįgaliaisiais,

pagyvenusiais asmenimis, siekiant sudominti aplinkinius gyventojus savo teikiamomis

paslaugomis;

6) švietimo prieinamumas – tai mokymo(si) sąlygų pritaikymas, atsižvelgiant į

besimokančiojo poreikius ir galimybes; švietimo prieinamumo kriterijai: mokymo įstaigų struktūra,

mokymo turinio aktualumas, geografinis prieinamumas, finansinis prieinamumas, besimokančiojo

motyvacija;

Atlikus kompleksinį empirinį tyrimą atsakant į pagrindinius empirinio tyrimo klausimus,

galima teigti ir daryti išvadas, kad:

1) kiekybinio tyrimo, kuriame buvo taikomas apklausos raštu metodas, rezultatai realiai ir

išsamiai atskleidžia tikslinių grupių: darbuotojų, 5-10 klasių mokinių, 1-10 klasių mokinių tėvų, 16-

70 m. ir daugiau amžiaus lankytojų nuomonę apie N gyvenvietės Daugiafunkcio centro teikiamų

švietimo paslaugų prieinamumą.

107

2) yra ženklūs respondentų nuomonių skirtumai tarp tikslinių grupių palyginus respondentų

tikslinių grupių apklausos rezultatus tiriant geografinio, finansinio ir besimokančiojo motyvacijos

švietimo prieinamumo kriterijus: tarp suaugusiųjų nuomonės yra panašesnės nei tarp mokinių ir

darbuotojų ir/ar mokinių tėvų; itin ženklūs nuomonių skirtumai - tarp mokinių ir darbuotojų;

3) kokybinio tyrimo, kuriame buvo taikomas kryptingas, iš dalies struktūruotas interviu

metodas, rezultatai, tiksliai atskleidžia tikslinių grupių vadovų nuomonę apie N gyvenvietės UDC

teikiamų švietimo paslaugų prieinamumą pagal švietimo prieinamumo kriterijus;

4) informantai plačiausiai apžvelgė du švietimo paslaugų prieinamumo kriterijus: geografinį

prieinamumą ir motyvaciją;

5) kiekybinio tyrimo rezultatai puikiai atliepia kokybinio tyrimo rezultatus apie N

gyvenvietės UDC teikiamų švietimo paslaugų prieinamumą pagal švietimo prieinamumo kriterijus:

įstaigos struktūra, mokymo turinio aktualumas, geografinis prieinamumas, finansinis

prieinamumas, besimokančiojo motyvacija.

Atlikus mokslinės literatūros analizę ir empirinį tyrimą, palyginus tyrimo metu gautus

teorinius bei empirinius rezultatus, pastebėtos glaudžios sąsajos, tad galima daryti išvadą, jog

švietimo prieinamumo kriterijai gana tiksliai atliepia pagrindines UDC švietėjiškos veiklos kryptis

ir N vietovės UDC atlieka itin svarbų vaidmenį sprendžiant švietimo kokybės problemas kaimo

vietovėje prieinamumo atžvilgiu, o švietimo prieinamumo kriterijų gerinimas – pagrindinis tikslas,

kuriuo turėtų vadovautis kiekviena švietimo įstaiga, siekianti patenkinti besimokančiųjų norus ir

lūkesčius.

108

REKOMENDACIJOS

Vadovaujantis šio tyrimo metu gautomis teorinių bei empirinių rezultatų sąsajomis,

Daugiafunkcio centro tolimesnės veiklos planavimui ir planų įgyvendinimui rekomenduojama:

1. Institucijos vadovams:

1.1. ne rečiau kaip kartą per metus apklausti tikslines grupes apie jų įgyvendintus poreikius

ir lūkesčius;

1.2. ne rečiau kaip du kartus per metus kartu su tikslinių grupių vadovais ir/ar lyderiais

aptarti seniūnijos bendruomenės poreikius ir galimus siūlymus;

1.3. viešai pristatyti apklausos rezultatus siekiant sumažinti tikslinių grupių nuomonių

skirtumus;

1.4. organizuoti veiklas atsižvelgiant į tikslinių grupių išreikštus poreikius bei lūkesčius.

109

2. Tikslinių grupių vadovams ir/ar lyderiams:

2.1. sudaryti planą, pasiskirstyti darbus ir nusimatyti laiko terminus geografiniam

prieinamumui didinti;

2.2. ne rečiau kaip du kartus per metus kartu su įstaigos vadovais aptarti tikslinių grupių

poreikius bei lūkesčius;

2.3. skirti daugiau dėmesio bendroms savanorių-veiklų vadovų paieškoms, siekiant

organizuoti tikslines veiklas tikslinėms grupėms;

2.4. vadovautis požiūriu, kad savanoriais ir lyderiais gali būti kiekvienas bendruomenės

narys;

3. Tikslinių grupių nariams:

3.1. labiau domėtis viešai pateikta informacija apie veiklas, tyrimus ir jų rezultatus;

3.2. konkrečiai įvardinti kylančias problemas, turimus lūkesčius bei siūlymus grupės

vadovui/lyderiui;

3.3. skirti daugiau dėmesio bendroms diskusijoms su kitomis tikslinėmis grupėmis ir/ar jų

vadovais/lyderiais, siekiant sumažinti tikslinių grupių nuomonių skirtumus;

3.4. vadovautis požiūriu, kad problemas sprendžia jų į(si)vardijimas ir (pasi)siūlymai, o ne

pasyvusis ignoravimas ir kritika.

LITERATŪRA

1. Adams D. K. (2005). Švietimo valdymo sistemos pertvarka ir nuolatinės švietimo kaitos

įgyvendinimas [žiūrėta 2016-10-26]. Prieiga per internetą:

<http://www.bmt.smm.lt/wpcontent/uploads/2009/09/4-091208-Donald-K.-Adams-Svietimo-

valdymo-sistemospertvarka-ir-nuolatines-svietimo-kaitos-igyvendinimas.pdf>

2. Ališauskas K.; Jankauskienė A.; Kairytė L. (2008). Nuostatų kaita kaimo bendruomenių veikloje.

Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos [interaktyvus]. [žiūrėta 2015 m. spalio 15 d.].

Prieiga per internetą: http://www.minfolit.lt/arch/15001/15050.pdf. ISSN 1648–9098.

3. Andreikienė R. M.; Trakšelys K. (2012). Socialinės kaitos įtaka švietimo instituto unkcijoms.

Filosofija. Sociologija, t. 23, nr. 4, p. 266–273. ISSN 0235–7186.

110

4. Arnold K. (1995). Der Situationsbegrift in dern Socialwissenschaftes. Beim Heilbrunn:

Klinckhardt.

5. Baily N.; Breen J.; Ward M. (2010). Community education: more than just a course. Dublin,

Ireland: Aontas.

6. Barczyk C. C. (1999). Visuotinės kokybės vadyba. Vilnius.

7. Barkauskaitė M. ir kt. (2003). Nesėkmingo mokymosi mastai ir priežastys. Tyrimo ataskaita. Vilnius

8. Barlow D. (2008). America’s forgotten schools. The Education digest, t. 22 (8), p. 67–70. ISSN

0013–127X.

9. Butler T. A. (2014). School leadership in the 21st century: leading in the age of reform. Peabody

journal of education. Vol. 89, iss. 5, p. 593-602.

10. Cook K.S. (1997). Social exchange theory. Beverly Hills, California: Sage.

11. Daley M. R.; Avant F. L. (1999). Attracting and retaining professionals for social work practice in

rural areas: An example from east Texas. In: I. B. CARLTON–LANEY; R. EDWARDS; P. N.

REID. Eds. Preserving and strengthening small towns and rural communities, Washington, DC:

NASW Press, p. 335–345.

12. Daugiafunkcių centrų koncepcija, patvirtinta Ugdymo plėtotės centro direktoriaus įsakymu 2015 m.

kovo 10 d. Nr. VK-35.

13. Dynarski M. (2003), et al. When schools stay open late: the nationa evaluation of the 21st century

community learning centers program, first–year findings [interaktyvus]. Repor submitted to the

U.S. Departmentof education. Princeton, NJ: Mathematica Policy Research, Inc., [žiūrėta 2015 m.

spalio 15 d.]. Prieiga per internetą: http://www2.ed.gov/pubs/21cent/firstyear/firstyear.doc.

14. ES struktūrinės paramos veiksmų programa. 2014–2020 m. Švietimo ir mokslo srities sektorių

strateginė analizė [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2015 m. sausio 5 d.]. Prieiga per internetą:

www.smm.lt/uploads/ documents/es_parama/Galutinė%20ataskaita111.pdf.

15. Finlay L. (2009). Debating phenomenological research methods. Phenomenology & practice, t. 3

(1), p. 6–25. ISSN 1913–4711.

16. Flora C. B.; Spears J.; Swanson L. (2007). Rural communities: legacy and change. Boulder, CO:

Westview Press.

17. Fulan M. (2001). Leading in a culture of change. San Francisko, CA: Jossey–Bass. ISBN 078–795–

395–4.

18. Fulan M. (2003). The moral imperatyve of school leadership. Thousand Oaks, CA: Corwin;

Toronto: Ontario Principals‘ Council.

19. Grabe K.; Luscher K. (1994). Sociale Beziehungen jungen Eltern. Bielefeld: Kleine.

111

20. Groenewald T. A. (2004). Phenomenological research design illustrated. International journal of

qualitative methods [interaktyvus], t. 3 (1), p. 44–55 [žiūrėta 2015 m. spalio 15 d.]. Prieiga per

internetą: http://ejournals.library.ualberta.ca/index.php/IJQM/article/view/4484/3622.

21. Health promotion glossary. (1998). WHO/HPR/HEP/98.1 [interaktyvus]. Geneva [žiūrėta 2015 m.

spalio 15 d.]. Prieiga per internetą: http://www.who.int/healthpromotion/about/HPR%20Glossary

%20 1998.pdf.

22. James-Burdumy S. (2005). et al. When schools stay open late: the national evaluation of the 21st

century community learning centers program: final report [interaktyvus]. Report submitted to the

U.S. Department of Education. Princeton, NJ: Mathematica Policy Research, Inc. [žiūrėta 2015 m.

spalio 15 d.]. Prieiga per internetą:

http://www.mathematica-mpr.com/~/media/publications/PDFs/21stfinal.pdf.

23. Jovaiša L. (2007). Enciklopedinis edukologijos žodynas. Vilnius: Gimtasis žodis.

24. Juodaitytė A. (2012) ir kt. Suinteresuotų grupių kaip socialinės ir švietimo politikos subjektų

dalyvavimas mokyklų tinklo pertvarkoje: sąlygos ir galimybės kaimo vaikų socialinio mobilumo

kontekste. Švietimas ir ugdymas: metodologinių kontekstų kaita ir prakseologija: mokslo leidinys.

Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.

25. Katane I. (2013). Changeable educational environment of rural school for sustainable development.

Engineering for rural development [interaktyvus]. Jelgava [žiūrėta 2014-11-12]. Prieiga per

internetą: http://tf.llu.lv/conference/proceedings2013/ Papers/114_Katane_I .pdf.

26. Kavaliauskienė G., Anusienė L. (2008). Mokymo (si) kokybė aukštojoje mokykloje. Santalka, Nr.

2.

27. Kaziliūnas A. (2006). Kokybės analizė, planavimas ir auditas. Vilnius: Mykolo Riomerio

universiteto leidybos centras.

28. Krašovec S.J.; Kump S. (2014). Education of older adults in communities with varying levels of

well-being. Educational gerontology. Vol. 40, iss. 3, p. 212–229 [žiūrėta 2015 m. sausio 20 d.].

Prieiga per internetą, duomenų bazė Taylor & Francis: http://www.tandfonline.

com/loi/uedg20#.VFvXHvmsWCk.

29. Kvieskienė G. ir kt.(2008). Universalių daugiafunkcių centrų (UDC) steigimas ir plėtra: esamos

būklės ir tendencijų analizė. UDC modelio aprašas. Vilnius [žiūrėta 2014-04-29]. Prieiga per

internetą:

http://old.smm.lt/es_parama/docs/renginiai/ ren_080305/3%20projektas%20Modelio

%20aprasas.pdf.

30. Lamanauskas V. (2000). Šalies švietimo kokybė kaitos kontekste. Lietuvos aidas, 2004, sausio 15.

112

31. Lazutka R. ir kt. (2011). Socialinis teisingumas švietime: teorinė samprata ir praktinis vertinimas:

mokslo studija. Vilnius: Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras. ISBN 978–

995–561–163–9.

32. Lietuva. Švietimas regionuose. Lygios galimybės (2014) [interaktyvus], Vilnius [žiūrėta 2015 m.

spalio 15 d.]. Prieiga per internetą:

http://www.smm.lt/uploads/lawacts/docs/579_c915f0e2c4513e8271a-45716bb37142d.pdf.

33. Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. IX-1700 „Dėl Valstybinės švietimo

strategijos 2003–2012 metų nuostatų“.

34. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymas Nr. ISAK-2331

„Dėl Mokyklų tobulinimo programos plius patvirtinimo” (Žin., 2008, Nr. 7-257).

35. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-283 (Žin.,

2010, Nr. 28-1333) patvirtintas 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedas,

patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787 (Žin., 2008,

95-3720; 2010, Nr. 68-3408) 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos,

švietimo ir socialinė infrastruktūra“ VP3-2.2-ŠMM-04-R priemonė „Universalių daugiafunkcių

centrų kaimo vietovėse steigimas“.

36. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804).

37. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimas Nr. 352 „Dėl Europos

Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuotinų regionų projektų

atrankos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 48-1778 ).

38. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 (Žin., 2011, Nr. 79-

3869) patvirtintos Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės.

39. Markevičiūtė L. (2007). Dokumentai – inherentiškas kokybės vadybos sistemos elementas [žiūrėta

2014-11-12]. Prieiga per internetą:

<http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Informacijos_mokslai/40/73-80.pdf >

40. Merkys G. ir kt. (2006). Mokinių vežiojimo pokyčiai pertvarkant mokyklų tinklą. Mokinių

vežiojimas kaip švietimo stebėsenos objektas: rodiklių konstravimo tyrimas [interaktyvus] [žiūrėta

2015 m. spalio 8 d.]. Prieiga per internetą:

http://www.smm.lt/uploads/documents/kiti/Veziojimas_ATASKAITA.pdf.

41. Mikulis J. (2007). Pažangūs vadybos principai. Visuotinė kokybės vadyba. Vilnius: Ciklonas.

42. Michel A. (2003). Standartų gerinimas: diskusijos ir realybė. Švietimo sistemos pokyčių standartai

ir strategijos. Trečiosios Prahos forumas, skirtas švietimo reformoms Europoje: kokybės gerinimas,

vizija ir realybė [žiūrėta 2014-12-06]. Prieiga per internetą <http//www.google.lt/search7g >

43. Monkevičienė O. ir kt.(2008). Ikimokyklinio ugdymo įvairovė: esama situacija ir visuomenės

lūkesčiai: mokslinio tyrimo galutinė ataskaita (2008 m. liepos - lapkričio mėn.) [interaktyvus].

113

Vilnius [žiūrėta 2014-11-26]. Prieiga per internetą: http://www.smm.lt/

uploads/documents/kiti/VPU-atask-paslaug-ivairove.pdf.

44. Moustakas C.E. Phenomenological research methods. (1994). Thousand Oaks (Calif.); London;

New Delhi: SAGE Publications. ISBN 080–395–798–X.

45. Nacionalinis švietimo forumas: Lietuvos „Švietimo visiems“ veiksmų planas (2004) [žiūrėta 2014-

11-24]. Prieiga per internetą <http:www.forumas.smm.lt/dok-svplanas.html>

46. Neifachas S. (2004). Šiuolaikinės mokyklos ugdymo kokybės valdymo problema: teorinė,

prakseologinė eksplikacija: Jaunųjų mokslininkų darbai. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, Nr.

3.

47. Sotuku N.; Duku N. (2012). Linking youth development, community development and social

change: experiences from a rural Eastern Cape village. Africa education review [interaktyvus], vol.

9, sup.1, p. S56–S72 [žiūrėta 2015 m. spalio 11 d.]. Prieiga per internetą:

http://dx.doi.org/10.1080/18146627.2012.755245. DOI: 10.1080/18146627.2012.755245.

48. Stake R.E. (2005). Multiple case study analysis. Boston: Guilford Publications. ISBN 978–160–

623–223–1.

49. Stoner J. A. F., Freeman R. E., Gilbert D. R. (2001). Vadyba. Kaunas: Poligrafija ir informatika.

50. Targamadzė V. (1996). Švietimo organizacijų elgsena: vadovėlis, Kaunas. ISBN 998–613–421–8.

51. Theobald P.; Nachtigal P. (1995). Culture, community, and the promise of rural education. Phi

Delta Kappan [interaktyvus], vol. 77, no. 2 [žiūrėta 2015 m. spalio 11 d.]. Prieiga per internetą:

https://www.questia.com/library/journal/1G1-17491684/culture-community-and-the-promise-of-

rural-education. ISSN 0031–7217.

52. Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m.

gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XII-745 (Žin., 2013, Nr. 140-7095).

53. Zakarevičius P. (2003).Pokyčiai organizacijose: priežastys, valdymas, pasekmės. KTU. Kaunas.

54. Žalimienė L. ir kt. (2011). Socialinis teisingumas švietime: teorinė samprata ir praktinis vertinimas:

mokslo studija. Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras. ISBN 978–995–561–163–9.

55. Želvys R. (2003). Švietimo organizacijų vadyba: mokomoji priemonė. Vilnius: Vilniaus

universiteto leidykla.

56. Želvys R. (2001). Švietimo vadyba ir kaita. Vilnius: Garnelis.

114

115