54 2017/4(79)

ORIGIN ALŪS S T R AIP SNIA I „V ISUOMENĖ S S V EIK ATA”

ŠEIMOS MEDICINOS IR PIRMINĖS PSICHIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGAS TEIKIANČIŲ ĮSTAIGŲ GEOGRAFINIO PRIEINAMUMO RODIKLIŲ NETOLYGUMAI

Sandra Mekšriūnaitė, Romualdas Gurevičius Higienos institutas

Santrauka Tikslas. Palyginti pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmens sveikatos

priežiūros įstaigų geografinio prieinamumo rodiklius Lietuvoje pagal administracinius vienetus (apskritis, savivaldybes ir seniūnijas).

Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas atliktas naudojant geografinių informacinių sistemų (GIS) priemones, derinant kelis erdvinių duomenų sluoksnius, apimančius šeimos medicinos (ŠM) ir pirminės psichikos sveikatos priežiūros (PPSP) paslaugas teikiančių įstaigų, turinčių sutartis su teritorine ligonių kasa, geografinį išdėstymą, gyventojų skaičių savival-dybėse ir seniūnijose bei pasiskirstymą 1 km gardelėmis šalyje. Derinant šiuos sluoksnius seniūnijose, savivaldybėse ir apskrityse apskaičiuotas gyventojų pasiskirstymas pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigų (PAASPĮ), teikiančių ŠM ir (ar) PPSP paslaugas, atžvilgiu ir geografinio prieinamumo rodiklis – suminis prieinamumo rodiklis (SPR), kuris nagrinėjamas lyginant reikšmes tarp skirtingo lygio administracinių vienetų.

Rezultatai. Šalyje iš viso buvo 731 geografinis taškas, kuriame veikė ŠM ir (ar) PPSP paslaugas teikiančios PAASPĮ, pasirašiusios sutartis su teritorine ligonių kasa. ŠM paslaugos buvo teikiamos 694 geografiniuose taškuose, PPSP paslau-gos – 148. ŠM paslaugas teikiančioms PAASPĮ pagal tiesinį atstumą apskaičiuota SPR reikšmė buvo lygi 445,6 (iš 500), pagal kelionės automobiliu laiką apskaičiuota SPR reikšmė – 292,3 (iš 300). PPSP paslaugas teikiančioms PAASPĮ pagal tiesinį atstumą apskaičiuota SPR reikšmė – 347,3 (iš 500). Vertinant apskričių SPR, prasčiausias prieinamumas prie ŠM paslaugas teikiančių PAASPĮ buvo Tauragės ir Utenos apskr. (pagal tiesinį atstumą apskaičiuoti SPR atitinkamai buvo 409 ir 408 iš 500, pagal kelionės automobiliu laiką apskaičiuoti SPR – 286 iš 300). Prasčiausias geografinis prieinamumas iki PPSP paslaugas teikiančių PAASPĮ buvo Tauragės apskr. (pagal tiesinį atstumą apskaičiuotas SPR buvo 253 iš 500). Vertinant savivaldybių ir seniūnijų SPR, prastesniu geografiniu prieinamumu išsiskyrė Šalčininkų r., Švenčionių r., Zara-sų r. ir Ignalinos r. sav. (ir jose esančios seniūnijos).

Išvados. Nagrinėjant geografinio prieinamumo rodiklį (SPR) svarbu atsižvelgti į administracinės teritorijos lygį (aps-kritis, savivaldybė ar seniūnija), nes pagal pasirinktą administracinės teritorijos lygį galimos skirtingos išvados.

Reikšminiai žodžiai: šeimos medicina, pirminė psichikos sveikatos priežiūra, pirminė ambulatorinė asmens sveika-tos priežiūra, geografinis prieinamumas, geografinės informacinės sistemos.

Adresas susirašinėti: Sandra MekšriūnaitėHigienos institutasDidžioji g. 22, 01128 VilniusEl. p. Sandra.Meksriunaite@hi.lt

ĮVADASSveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo (pa-siekiamumo) tyrimai dažniausiai būna orientuoti į paslaugų prieinamumą remiantis subjektyvia pa-cientų nuomone, gauta apklausų metu, gydymo įs-taigų veiklos analize (laukimo eilės, patekimo pas gydytoją laikas ir pan.) ar išeičių rodikliais [1–9]. Nors pasaulyje prieinamumo tyrimai nėra nauji, ta-čiau tyrimų, kuriuose būtų nagrinėjamas geografinis

prieinamumas, iki šiol trūksta, nes šis aspektas pra-dėtas nagrinėti ganėtinai neseniai ir atlikti tyrimai yra sąlyginai nauji [10–13]. Taip įvyko dėl to, kad pažan-gios geografinių informacinių sistemų (GIS) techno-logijos visuomenės sveikatos srityje pradėtos taikyti tik per paskutinius 10–20 metų kartu su bendra GIS pažanga, įvykusia 1990–2010 metais [14].

Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje trūko detalių žinių apie sveikatos priežiūros paslaugų geo­grafinį prieinamumą, nes tokiems tyrimams reikia specifinių (erdvinių) duomenų ir programinės įran-gos. Netgi turint tinkamus programinius įrankius iki galo nėra aišku, kaip atlikti tokio pobūdžio tyrimą dėl sąlyginai nedidelio mūsų šalies ploto (lyginant su ki-tomis šalimis, atlikusiomis panašius tyrimus).

2017/4(79) 55

„V ISUOMENĖ S S V EIK ATA” ORIGIN ALŪS S T R AIP SNIA I

Mūsų šalyje iki šiol turėti duomenys tik iš vieno tokio pobūdžio tyrimo, atlikto 2006 m. Klaipėdos r., Tauragės r. ir Vilniaus r. savivaldybėse. Atliktas ty-rimas iš esmės rėmėsi kiekvienos pirminės sveika-tos priežiūros įstaigos pasiekiamumo zonų (3 km spinduliu) skaičiavimu ir šių zonų plotų sumos su visos teritorijos ploto santykiu nustatymu [15]. Pa-skelbus 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų su-rašymo duomenis geografiniu formatu (1 km gar-delėmis) [16] atsirado galimybės tiksliau aprašyti šalies gyventojų geografinį prieinamumą iki sveika-tos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų. Pirmas tyrimas apie geografinį prieinamumą, paremtą šiais duomenimis, parodė, kad geografinis prieinamumas prie šeimos medicinos paslaugas teikiančių įstaigų Lietuvoje yra gana geras, prie pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų – prastesnis [17].

Remiantis tuo, kad 1978 m. Alma Atos deklaraci-joje svarbiausia sveikatos priežiūros grandimi buvo pripažinta pirminė ambulatorinė sveikatos priežiū-ra [18], šiuo tyrimu siekiama objektyviai įvertinti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiū-ros paslaugas teikiančių įstaigų (PAASPĮ) geogra-finį prieinamumą Lietuvoje (pagal teritorinius vie-netus) panaudojant šiuolaikines GIS technologijas. Mūsų tyrimo tikslas yra palyginti pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslau-gas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų geografinio prieinamumo rodiklius Lietuvoje pagal administracinius vienetus (apskritis, savivaldybes ir seniūnijas).

TYRIMO MEDŽIAGA IR METODIKAAtliktas ištisinis aprašomasis epidemiologinis ty-rimas, kurio objektas – PAASPĮ geografinis priei-namumas Lietuvoje 2016 m. vasario mėn. Tyrimas atliktas naudojant bendrovės ESRI (Environmental Systems Research Institute) sukurtą GIS programą ArcMap 10.3, skirtą erdviniams duomenims tvarkyti ir analizuoti.

Tyrimo metu analizuoti duomenys apie PAASPĮ, teikiančias šeimos medicinos (ŠM) ir pirminės psi-chikos sveikatos priežiūros (PPSP) paslaugas, finan-suojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Šie duomenys susieti su tiksliu geografiniu tašku, kuriame buvo PAASPĮ. Taip pat tyrime panau-doti duomenys apie gyventojų skaičių ir pasiskirs-tymą šalyje 2011 m. (pagal visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenis).

Duomenys ir šaltiniaiTyrimui panaudoti erdviniai duomenys su skirtingais kintamaisiais:

• PAASPĮ taškinis sluoksnis: geografiniai taškai, kuriuose lokalizuojasi PAASPĮ (ar jų filialai), tei-kiančios ŠM ir (ar) PPSP paslaugas;

• PAASPĮ pasiekiamumo (buferinių) zonų ploti-nis (poligoninis) sluoksnis: tiesinis atstumas iki PAASPĮ (≤2 km, ≤4 km, ≤6 km, ≤8 km, ≤10 km, >10 km); atstumas laiko atžvilgiu (kelionė au-tomobiliu trunka ≤10 min., ≤20 min., ≤30 min., >30 min.);

• gyventojų skaičiaus plotinis sluoksnis (1 km gar-delėmis): gyventojų sk. (5, kai gyventojų yra nuo 1 iki 9, arba tikslus gyventojų sk., kai gyvento-jų 10 arba daugiau); vyrų / moterų sk. (0, 5 arba intervalo centras1); 0–14/15–64/65 m. ir vyresnių gyventojų sk. (0, 5 arba intervalo centras);

• seniūnijų, savivaldybių ir apskričių plotiniai sluoksniai: ID ir pavadinimai.

Tyrimui atlikti naudotų duomenų šaltiniai:• Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros vei-

klai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (PAASPĮ adresų ir galiojančių licencijų sąrašas, 2016 m. vasario 25 d.);

• PSDF IS (PAASPĮ ir jų filialų sąrašas su adresais, 2016 m. vasario mėn. duomenys);

• Lietuvos statistikos departamentas (duomenys apie gyventojų sk. gardelėse, 2011 m. visuotinis gyventojų ir būstų surašymas).

Pirminių erdvinių duomenų sluoksnių parengimasPAASPĮ taškinis sluoksnis Tyrimui reikalingi PAASPĮ duomenys parengti ir sutvarkyti taip, kad būtų tinkami erdvinei analizei atlikti. PSDF IS esantis asmens sveikatos prie-žiūros įstaigų ir jų filialų sąrašas su adresais su-trumpintas atmetus uždarytas įstaigas, vaistines, ligonines (išskyrus tris ligonines, turinčias pir-minio lygio ambulatorines paslaugas teikiančius padalinius – poliklinikas), slaugos ir palaikomo-jo gydymo įstaigas, globos namus, odontologijos, stomatologijos kabinetus, sanatorijas, pensiona-tus, įvairias draugijas, asociacijas, sąjungas ir kt. Taip pat atmestos įstaigos, kurios nėra pasirašiu-sios sutarčių dėl pirminių ambulatorinių sveikatos

1 Lietuvos statistikos departamentas gardelėse, kuriose yra pateikiamas vyrų / moterų sk. arba gyventojų sk. pagal amžiaus grupes, pateikia ne tikslų gyventojų skaičių, o intervalą kas dešimt, todėl atliekant tyrimą intervalai konvertuoti į konkrečias skaitines reikšmes, atitin-kančias intervalo centrus (pvz., intervalas 10–19 į 14,5 ir t. t.).

56 2017/4(79)

ORIGIN ALŪS S T R AIP SNIA I „V ISUOMENĖ S S V EIK ATA”

priežiūros paslaugų finansavimo iš PSDF. PAASPĮ sąraše palikti medicinos punktai, kurie turi licenci-jas teikti ŠM paslaugas (pagal Lietuvos medicinos normą MN 11­1:1996 „Sveikatos priežiūros įstai-gų akreditavimo specialieji reikalavimai. I dalis. Savivaldybės medicinos punktas“ [MN 11­1:1996] ŠM paslaugos medicinos punkte nėra privalomos) [19]. Likusios įstaigos papildomai peržiūrėtos su-gretinant su VASPVT pateikiamu PAASPĮ ir jų fi-lialų galiojančių licencijų sąrašu, patikslinant pas-laugų teikimo vietas (adresus).

Galutiniame PAASPĮ sąraše liko 748 įstaigos ir jų filialai, kurie:

• turi galiojančią licenciją teikti ŠM ir (ar) PPSP paslaugas;

• pasirašę sutartis su teritorine ligonių kasa dėl pir-minės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo finansavimo PSDF lėšomis.Kadangi 34 įstaigos turėjo tuos pačius adresus

ir teikė tas pačias paslaugas, jų dublikatai buvo pašalinti iš skaičiavimų (vietoje jų palikta 17 ge-ografinių taškų su ten teikiamomis paslaugomis neatsižvelgiant į tai, kuri PAASPĮ paslaugą teikė). Pagal atrinktą PAASPĮ sąrašą su adresais sukurtas erdvinis taškinis PAASPĮ sluoksnis su konkrečia PAASPĮ vieta Lietuvos žemėlapyje. 15 PAASPĮ, esančių mažose gyvenvietėse, neturėjo tikslaus adreso (gatvės ir namo nr.), todėl buvo pažymėtos gyvenvietės centre.

PAASPĮ pasiekiamumo zonų plotiniai sluoksniai Šie sluoksniai sukurti atsižvelgiant į tiesinį ats-tumą arba kelionės automobiliu iki PAASPĮ lai-ką. Pasirinktas tiesinis atstumas2 iki PAASPĮ – 2/4/6/8/10/>10 km (nepaisant aplinkos ar kelių tinklo ypatumų). Atstumas skaičiuojamas imant PAASPĮ kaip atskaitos tašką ir nurodant pasirinkto atstumo spindulį nuo PAASPĮ.

Analogiškai apskaičiuojamas ir kelionės automo-biliu laikas – iki 10/20/30 min. (pagal kelių tinklą, eismo intensyvumą vidurdienį). Atstumas skaičiuoja-mas imant PAASPĮ kaip atskaitos tašką. Nustatoma, kokioje teritorijoje aplink PAASPĮ gyvenantys asme-nys gali pasiekti artimiausią PAASPĮ per numatytą laiką.

2 Tiesinis atstumas nėra visiškai tikslus geografinio prieinamumo matas, nes yra labiau teorinis nei praktinis. Vis dėlto dėl paprastumo pradėtas naudoti jau GIS plėtros pradžioje, todėl daugiausia duomenų apie geografinį prieinamumą pasaulyje turima remiantis būtent tiesinio atstumo skaičiavimu. Panaudojus tiesinį atstumą mūsų tyrimo rezultatai tampa lengviau palyginami su kitų tyrimų rezultatais.

Gyventojų skaičiaus plotinis sluoksnis Gardelės, kuriose 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo metu nebuvo gyventojų, panaikintos.

Tyrimo metodaiNaudojant erdvinių duomenų sluoksnius suskaičiuoti PAASPĮ prieinamumo rodikliai:

• gyventojų, kurie nutolę nuo PAASPĮ 2/4/6/8/10 km ir didesniu atstumu, skaičius. Panaudojant PAASPĮ pasiekiamumo zonų plo-tinius sluoksnius ir gyventojų skaičiaus 1 km gardelėse sluoksnį apskaičiuota, kiek gyvento-jų patenka į kiekvieną pasiekiamumo zoną. Jei-gu visa gardelė patenka į pasiekiamumo zoną, skaičiuojami visi toje gardelėje esantys gyven-tojai. Jeigu į pasiekiamumo zoną patenka dalis gardelės, gyventojai skaičiuojami proporcingai pasiekiamumo zonai tenkančiam gardelės plo-tui. Kadangi kiekviena gardelė ar jos dalis yra susietos su konkrečia seniūnija, todėl vienoje pasiekiamumo zonoje esančios gardelės (ar jų dalis) sulietos į vieną pagal tai, kuriai seniūnijai priklauso, o gyventojų skaičius šiose gardelėse (ar jų dalyje) susumuotas;

• gyventojų, kurie nutolę nuo PAASPĮ 2/4/6/8/10 km ir didesniu atstumu, dalis. Susumavus seniūnijų gyventojų skaičių gardelėse, tenkantį kiekvie-nai pasiekiamumo zonai (kaip aprašyta anksčiau minėto rodiklio skaičiavimo atveju), suskaičiuo-ta, kokia seniūnijos gyventojų dalis (proc.) tenka kiekvienai pasiekiamumo zonai;

• gyventojų, kurie nutolę nuo ŠM paslaugas tei-kiančių PAASPĮ 10/20/30 min. ir toliau kelio au-tomobiliu, skaičius ir dalis. Šie rodikliai suskai-čiuoti tokiu pačiu būdu, kaip ir anksčiau minėti du rodikliai, tik panaudojant PAASPĮ pasiekiamumo zonų plotinį sluoksnį laiko atžvilgiu skaičiuojant kelionės automobiliu laiką iki ŠM paslaugas tei-kiančių PAASPĮ.Panaudojant pirminius duomenis, prieinamumo

rodikliai suskaičiuoti seniūnijose. Savivaldybių ir apskričių rodikliai suskaičiuoti agreguojant seniūni-jų rodiklių reikšmes ir išvedant svertinį vidurkį, kaip svertą naudojant seniūnijos gyventojų procentinę dalį nuo savivaldybės (apskrities gyventojų).

Suminis prieinamumo rodiklis (SPR)Siekiant apibendrinti PAASPĮ pasiekiamumo duo-menis seniūnijose, tyrimo autorių buvo išvestas naujas išvestinis rodiklis SPR. Jis suskaičiuotas at-sižvelgiant į tai, kokia dalis kiekvienos seniūnijos

2017/4(79) 57

„V ISUOMENĖ S S V EIK ATA” ORIGIN ALŪS S T R AIP SNIA I

gyventojų gyvena skirtingose PAASPĮ pasiekiamu-mo zonose. Tai buvo atlikta keliais etapais:

• suskaičiuoti rodikliai „gyventojų, kurie nutolę nuo PAASPĮ 2/4/6/8/10 km ir didesniu atstumu, dalis“;

• kiekvienai pasiekiamumo pagal tiesinį atstumą zo-nai buvo suteiktas koeficientas (0–5): pasiekiamu-mo zonai nuo 0 iki 2 km suteiktas koeficientas 5, toliau tolstant pasiekiamumo zonoms nuo PAASPĮ mažėja koeficientas ir 0 koeficientas suteikiamas pasiekiamumo zonai „daugiau nei 10 km“;

• pagal suteiktus koeficientus ir seniūnijos gyven-tojų dalį pasiekiamumo zonose suskaičiuojamas SPR kiekvienoje seniūnijoje (1 lentelė).SPR reikšmė naudojant tiesinį atstumą gali būti

nuo 0 iki 500. Kuo didesnė dalis seniūnijos gyventojų gyvena arčiau PAASPĮ, tuo SPR reikšmė yra dides-nė ir artimesnė 500, o SPR reikšmę 500 įgyja tik se-niūnijos, kuriose visi gyventojai gyvena ne toliau nei 2 km nuo artimiausios PAASPĮ.

Tokiu pačiu principu SPR suskaičiuotas ir nau-dojant kelionės iki PAASPĮ automobiliu laiką. Šiuo atveju didžiausia galima SPR reikšmė yra 300, nes skaičiuojant kelionės automobiliu laiką naudoja-mas mažesnis pasiekiamumo zonų skaičius (koefi­cientai paskirstyti atitinkamai: 3 – kelionė trunka iki 10 min., 2 – kelionė trunka iki 20 min., 1 – kelionė trunka iki 30 min., 0 – kelionė trunka daugiau nei 30 min.). SPR interpretacijai nenaudojami vienetai, pagal kuriuos apskaičiuotas SPR (metrai arba laikas minutėmis), nes šis rodiklis išskaičiuojamas derinant gyventojų dalį skirtingose pasiekiamumo zonose ir šioms zonoms priskirtus koeficientus.

Tyrimo rezultatai aprašomi pateikiant apibendrin-tą prieinamumo rodiklį – SPR. Rezultatai vaizduoja-mi lentelėse ir kartogramose. Seniūnijų kartogramoje papildomai apibrėžiamos savivaldybių ribos, savival-dybių kartogramose – apskričių ribos. Kartogramose SPR intervalai legendose suskirstyti naudojant Jenks‘o natūralių lūžių metodą (angl. Natural Jenk‘s breaks).

1 pav. ŠM ir PPSP paslaugas teikiančios PAASPĮ Lietuvos seniūnijose3 ir savivaldybėse 2016 m.

3 Lietuvoje 2011 m. gyventojų ir būstų surašymo metu iš viso buvo 547 seniūnijos, tačiau tyrime Kauno m. ir Vilniaus m. savivaldybės nėra skirsto-mos į seniūnijas. Todėl tyrimo metu nagrinėjamos 527 teritorijos (seniūnijos), kai Kauno m. ir Vilniaus m. seniūnijos sudarė du vienetus.

58 2017/4(79)

ORIGIN ALŪS S T R AIP SNIA I „V ISUOMENĖ S S V EIK ATA”

Nustatytas ryšys tarp dviejų SPR: 1) ŠM paslau-gas teikiančių PAASPĮ SPR, apskaičiuotas pagal tie-sinį atstumą, ir 2) ŠM paslaugas teikiančių PAASPĮ SPR, apskaičiuotas pagal kelionės automobiliu laiką. Ryšys tarp šių SPR nustatytas apskaičiavus Pirsono arba Spirmeno koreliacijos koeficientus (pagal nor-malųjį skirstinį pasiskirsčiusiems SPR taikytas Pir-sono koreliacijos koeficientas, pagal nenormalųjį – Spirmeno koreliacijos koeficientas).

REZULTATAI2016 m. vasario mėn. Lietuvoje buvo 731 geografi-nis taškas, kuriame veikė PAASPĮ, teikiančios ŠM ir (ar) PPSP paslaugas, finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. 694 taškuose buvo teikia-mos ŠM paslaugos, 148 taškuose – PPSP paslaugos (1 pav.). 111 geografinių taškų buvo teikiamos ir ŠM, ir PPSP paslaugos. ŠM paslaugas teikiančių PAASPĮ nebuvo 177 seniūnijose, PPSP – 466 seniūnijose.

Gyventojų pasiskirstymas PAASPĮ atžvilgiuDidžioji dalis gyventojų (75,6 proc.) gyveno ne toliau nei 2 km nuo artimiausios ŠM paslaugas teikiančios PAASPĮ (2 lentelė). Kelionės trukmės automobiliu atžvilgiu beveik visi gyventojai (93,3 proc.) gyveno ne toliau nei 10 min. kelionės laiko iki ŠM paslau-gas teikiančios PAASPĮ. Maždaug pusė gyventojų (56,8 proc.) gyveno ne toliau nei 2 km nuo artimiau-sios PPSP teikiančios PAASPĮ, tačiau apie penktada-lis (21,6 proc.) gyventojų gyveno toliau nei 10 km atstumu nuo artimiausios PPSP paslaugas teikiančios PAASPĮ.

Bendras ŠM paslaugas teikiančių PAASPĮ SPR pagal tiesinį atstumą buvo lygus 445,6 (iš 500), pagal kelionės automobiliu laiką – 292,3 (iš 300), iki PPSP paslaugas teikiančių PAASPĮ – 347,3 (iš 500).

Ryšys tarp tiesinio atstumo ir kelionės automobiliu laiko pasiekiant PAASPĮŠM paslaugas teikiančių PAASPĮ geografinis priei-namumas buvo vertintas pagal SPR, kuris apskai-čiuotas dviem skirtingais būdais – pagal tiesinį ats-tumą iki PAASPĮ ir pagal kelionės automobiliu iki PAASPĮ laiką. Šiais dviem atskirais būdais apskai-čiuoti SPR buvo palyginti seniūnijose, savivaldy-bėse bei apskrityse ir nustatytas jų tarpusavio ryšys. 3 lentelėje matyti, kad stipriausias ryšys nustatytas tarp apskaičiuotų apskričių SPR, mažiau stiprus – seniūnijų, o vidutiniškas – savivaldybių (visi ryšiai statistiškai reikšmingi). Pagal tai galima spręsti, kad savivaldybėse skirtingu būdu apskaičiuotas SPR gali atspindėti skirtingus rezultatus ir skirtingai parodyti geresnį ar prastesnį geografinį prieinamumą turinčias teritorijas. Remiantis seniūnijų ir apskričių SPR gauti rezultatai turėtų būti panašūs.

1 lentelė. SPR skaičiavimas panaudojant seniūnijos gy-ventojų dalį pasiekiamumo zonose ir pasiekiamumo zo-noms priskirtus koeficientus

Pasie-kiamumo

zona

Seniūnijos gyventojų

dalis (proc.)

Koefi-cientas Formulė

0–2 km x1 5 5 * x1

2–4 km x2 4 4 * x2

4–6 km x3 3 3 * x3

6–8 km x4 2 2 * x4

8–10 km x5 1 1 * x5

>10 km x6 0 0 * x6

X = 100 proc.SPR = (5 * x1) + (4 * x2) + (3 * x3)

+ (2 * x4) + (1 * x5) + (0 * x6) = [0; 500]

2 lentelė. Gyventojų pasiskirstymas PAASPĮ atžvilgiu pa-gal teikiamas paslaugas ir pasiekiamumo zonas (tiesinis atstumas arba kelionės automobiliu laikas)

Pasiekiamumo zona Gyventojų sk. Dalis (proc.)ŠM paslaugas teikiančios PAASPĮ (N = 694)

Tiesinis atstumas0–2 km 2 293 873 75,62–4 km 264 474 8,74–6 km 208 542 6,96–8 km 141 476 4,78–10 km 82 194 2,7>10 km 43 963 1,4

ŠM paslaugas teikiančios PAASPĮ (N = 694)Kelionės automobiliu laikas

≤10 min. 2 831 814 93,310–20 min. 185 452 6,120–30 min. 5 260 0,2>30 min. 11 997 0,4

PPSP paslaugas teikiančios PAASPĮ (N = 148)Tiesinis atstumas

0–2 km 1 724 329 56,82–4 km 295 289 9,74–6 km 137 029 4,56–8 km 113 304 3,78–10 km 107 805 3,6>10 km 656 767 21,6

3 lentelė. Ryšys tarp SPR, apskaičiuotų pagal tiesinį ats-tumą ir kelionės automobiliu laiką (iki ŠM paslaugas tei-kiančių PAASPĮ)

Administracinės teritorijos lygis r r2 p

Seniūnijos 0,805 0,65 p < 0,05Savivaldybės 0,637 0,41 p < 0,05Apskritys 0,833 0,69 p < 0,05

2017/4(79) 59

„V ISUOMENĖ S S V EIK ATA” ORIGIN ALŪS S T R AIP SNIA I

ŠM paslaugas teikiančių PAASPĮ geografinis prieinamumas pagal tiesinį atstumą Apskaičiuoti SPR apskrityse, savivaldybėse ir se-niūnijose. Remiantis SPR apskrityse (2 pav.) galima sakyti, kad mažiausias prieinamumas yra Tauragės, Utenos ir Marijampolės apskričių gyventojams (SPR ≤ 413,2). Atsižvelgiant į SPR savivaldybėse (3 pav.), daugiausia savivaldybių, kurių žemos SPR reikšmės (SPR ≤ 392,2), buvo Utenos, Marijampolės, Panevė-žio ir Alytaus apskrityse (po 3–4 savivaldybes).

Šiek tiek kitoks vaizdas susidaro atsižvelgiant į SPR reikšmes seniūnijose, nes daugiausia seniūni-jų, turinčių žemiausias SPR reikšmes (SPR ≤ 244;

4 pav.), buvo Šalčininkų r., Šilalės r., Švenčionių r., Ignalinos r., Širvintų r., Zarasų r., Vilkaviškio r., Skuo-do r., Utenos r., Molėtų r. savivaldybėse (po 4–6 se-niūnijas). Daugiausia seniūnijų, turinčių žemus SPR, priklausė Vilniaus (21 sen.), Utenos (20 sen.), Šiaulių ir Kauno (po 10 sen.) apskritims.

ŠM paslaugas teikiančių PAASPĮ geografinis prieinamumas pagal kelionės automobiliu laiką Remiantis SPR, apskaičiuotu pagal kelionės automo-biliu iki PAASPĮ laiką apskrityse (5 pav.), mažiau-sias prieinamumas buvo Tauragės ir Utenos apskri-čių gyventojams (SPR ≤ 286,4). Atsižvelgiant į SPR

2 pav. ŠM paslaugas teikiančių PAASPĮ SPR Lietuvos apskrityse pagal tiesinį atstumą

3 pav. ŠM paslaugas teikiančių PAASPĮ SPR Lietuvos sa-vivaldybėse pagal tiesinį atstumą

4 pav. ŠM paslaugas teikiančių PAASPĮ SPR Lietuvos seniūnijose pagal tiesinį atstumą

60 2017/4(79)

ORIGIN ALŪS S T R AIP SNIA I „V ISUOMENĖ S S V EIK ATA”

savivaldybėse (6 pav.), mažiausias SPR reikšmes (SPR ≤ 282,1) turinčios savivaldybės pasiskirstė la-bai panašiai visose apskrityse. Kiekvienoje apskrity-je buvo 1–3 savivaldybės, kurių žemas SPR, išskyrus Telšių apskritį, kur nebuvo nė vienos savivaldybės, turinčios žemesnį nei 282,1 SPR. Kauno apskrityje tik vienos savivaldybės SPR reikšmė buvo žemesnė nei 282,1 (Birštono sav. SPR = 264,6), kitose Kauno apskrities savivaldybėse SPR svyravo nuo 287,1 iki 300. Vilniaus apskrityje 2 savivaldybių SPR buvo že-mesnis nei 282,1 (Šalčininkų r. ir Švenčionių r. sav.), kitų Vilniaus apskrities savivaldybių SPR svyravo nuo 283,4 iki 300.

Atsižvelgiant į SPR reikšmes seniūnijose (7 pav.), visos seniūnijos, turėjusios mažiausias SPR reikšmes (SPR ≤ 230,5), priklausė 24 savivaldybėms. Dau-giausia tokių seniūnijų buvo Ignalinos r., Švenčio-nių r. (po 4 sen.), Šalčininkų r. ir Zarasų r. (po 2 sen.) savivaldybėse. Daugiausia seniūnijų, kurių mažiau-sios SPR reikšmės, buvo Vilniaus ir Utenos apskrity-se (po 8 seniūnijas).

PPSP paslaugas teikiančių PAASPĮ geografinis prieinamumas pagal tiesinį atstumąRemiantis SPR, apskaičiuotu pagal tiesinį atstumą iki PPSP paslaugas teikiančių PAASPĮ apskrityse (8 pav.),

5 pav. ŠM paslaugas teikiančių PAASPĮ SPR Lietuvos apskrityse pagal kelionės automobiliu laiką

6 pav. ŠM paslaugas teikiančių PAASPĮ SPR Lietuvos sa-vivaldybėse pagal kelionės automobiliu laiką

7 pav. ŠM paslaugas teikiančių PAASPĮ SPR Lietuvos seniūnijose pagal kelionės automobiliu laiką

2017/4(79) 61

„V ISUOMENĖ S S V EIK ATA” ORIGIN ALŪS S T R AIP SNIA I

mažiausias prieinamumas buvo Tauragės apskrities gyventojams (SPR ≤ 253,1). Atsižvelgiant į SPR sa-vivaldybėse (9 pav.), mažiausias SPR reikšmes (SPR ≤ 227,4) turinčios savivaldybės pasiskirstė panašiai visose apskrityse. Kiekvienoje apskrityje buvo 2–3 sa-vivaldybės, kurių žemas SPR, išskyrus Telšių apskritį, kur nebuvo nė vienos savivaldybės, turinčios žemesnį SPR nei 227,4. Pačios žemiausios SPR reikšmės nu-statytos Neringos, Alytaus r., Panevėžio r., Švenčio-nių r., Šalčininkų r., Vilniaus r., Lazdijų r., Šilalės r., Pakruojo r. savivaldybėse (SPR ≤ 165,6).

Daugelyje savivaldybių bent pusės seniūnijų SPR reikšmės priskiriamos prie žemiausių (SPR ≤ 27,2,

10 pav.). Daugiausia seniūnijų, kurių žemiausios SPR reikšmės, buvo Vilniaus r. (13 sen.), Šalčinin-kų r. (11 sen.), Radviliškio r., Šilalės r., Švenčionių r. (po 9 sen.) savivaldybėse. Daugiausia seniūnijų, kurių žema SPR reikšmė (SPR ≤ 27,2), buvo Vil-niaus (51 sen.), Šiaulių (34 sen.) ir Utenos (31 sen.) apskrityse.

Apskričių, savivaldybių ir seniūnijų SPR vertinimo palyginimasSPR reikšmė priklauso nuo to, kokia gyventojų da-lis ir kokiu atstumu yra pasiskirstę aplink PAASPĮ. Taigi žinome, jog didesnė SPR reikšmė rodo geresnį

8 pav. PPSP paslaugas teikiančių PAASPĮ SPR Lietuvos apskrityse pagal tiesinį atstumą

9 pav. PPSP paslaugas teikiančių PAASPĮ SPR Lietuvos sa-vivaldybėse pagal tiesinį atstumą

10 pav. PPSP paslaugas teikiančių PAASPĮ SPR Lietuvos seniūnijose pagal tiesinį atstumą

62 2017/4(79)

ORIGIN ALŪS S T R AIP SNIA I „V ISUOMENĖ S S V EIK ATA”

geografinį prieinamumą prie atitinkamų ŠM ar PPSP teikiančių PAASPĮ. Tačiau lyginant įvairaus lygio administracinius vienetus Lietuvoje galima padaryti skirtingas išvadas. Ypač tai aktualu apskrityse, kurio-se yra didžiausi šalies miestai (pvz., Vilnius, Kaunas).

Šiose apskrityse visais nagrinėtais atvejais (2, 5, 8 pav.) buvo aukščiausios SPR reikšmės, todėl da-roma išvada, jog šiose apskrityse geriausias geo-grafinis ŠM ir PPSP paslaugas teikiančių PAASPĮ prieinamumas. Nagrinėdami SPR reikšmes savival-dybėse, priešingos išvados taip pat nepadarytume, nes šiose apskrityse mažai savivaldybių, kurių SPR

reikšmės pagal natūralių Jenks‘o lūžių metodą pri-skirtos žemoms ir atspindi prastą geografinį prieina-mumą (4 lentelė).

Priešingas išvadas galima padaryti nagrinėjant SPR reikšmes seniūnijose. Sprendžiant pagal SPR reikšmes, apskaičiuotas naudojant tiesinį atstumą iki ŠM paslaugas teikiančių PAASPĮ, daugiausia seniū-nijų, kuriose žemos SPR reikšmės (SPR ≤ 244), buvo Šalčininkų r., Širvintų r. ir Švenčionių r. savivaldy-bėse. Jos priklauso Vilniaus apskričiai (šiose trijose savivaldybėse bendrai yra 16 seniūnijų, kurių žemas SPR). Panašiai galima vertinti ir Utenos apskritį, nes

4 Neringos sav. sudaro viena seniūnija, jos SPR reikšmė buvo ≤230,5.

4 lentelė. Mažiausias SPR reikšmes turintys skirtingo lygio administraciniai vienetai pagal priklausomybę aukštesnio lygio administraciniams vienetams

Sluoksnis: ŠM paslaugas teikiančios PAASPĮ, SPR pagal tiesinį atstumą

Sluoksnis: ŠM paslaugas teikiančios PAASPĮ, SPR pagal kelionės automobiliu laiką

Seniūnijos(SPR ≤ 244)

Savivaldybės(SPR ≤ 392,2)

Apskritys(SPR ≤ 413,2)

Seniūnijos(SPR ≤ 230,5)

Savivaldybės(SPR ≤ 282,1)

Apskritys(SPR ≤ 286,4)

Širvintų r. sav. (63 proc. sen.)Kalvarijos sav. (50 proc. sen.)

Šalčininkų r. sav. (46 proc. sen.)Skuodo r. sav. (44 proc. sen.)Šilalės r. sav. (43 proc. sen.)

Ignalinos r. sav. (42 proc. sen.)Utenos r. sav. (40 proc. sen.)Zarasų r. sav. (40 proc. sen.)

Švenčionių r. sav. (36 proc. sen.)

Kupiškio r. sav., Molėtų r. sav., Vilkaviškio r. sav.

(po 33 proc. sen.)Joniškio r. sav. (30 proc. sen.)Alytaus r. sav. (27 proc. sen.)

Kaišiadorių r. sav. (27 proc. sen.)

Utenos apskr. (67 proc. sav.)

Marijampolės apskr. (60 proc. sav.)Alytaus apskr. (60 proc. sav.)

Panevėžio apskr. (50 proc. sav.)

Klaipėdos apskr. (29 proc. sav.)Šiaulių apskr. (29 proc. sav.)Vilniaus apskr. (25 proc. sav.)

Tauragės apskr. (25 proc. sav.)Kauno apskr. (13 proc. sav.)

Tauragės apskr.

Utenos apskr.

Marijampolės apskr.

Ignalinos r. sav. (33 proc. sen.)

Švenčionių r. sav. (29 proc. sen.)Kalvarijos sav. (25 proc. sen.)Zarasų r. sav. (20 proc. sen.)Kupiškio r. sav. (17 proc. sen.)

Šalčininkų r. sav. (15 proc. sen.) Neringos sav.

(100 proc. sen.1)

Utenos apskr. (50 proc. sav.)

Panevėžio apskr. (50 proc. sav.)

Klaipėdos apskr. (29 proc. sav.)

Tauragės apskr. (25 proc. sav.)Vilniaus apskr. (25 proc. sav.)

Marijampolės apskr. (20 proc. sav.)Alytaus apskr. (20 proc. sav.)Šiaulių apskr. (14 proc. sav.)Kauno apskr. (13 proc. sav.)

Tauragės apskr.

Utenos apskr.

Sluoksnis: PPSP paslaugas teikiančios PAASPĮ, SPR pagal tiesinį atstumąSeniūnijos

(SPR ≤ 27,2)Savivaldybės(SPR ≤ 227,4)

Apskritys(SPR = 253,1)

Neringos sav.4 (100 proc. sen.), Šalčininkų r. sav. (85 proc. sen.)Radviliškio r. sav., Šilutės r. sav., Anykščių r. sav. (po 70–75 proc. sen.)

Panevėžio r. sav., Jurbarko r. sav., Švenčionių r. sav., Šilalės r. sav., Alytaus r. sav., Kelmės r. sav., Pakruojo r. sav., Varėnos r. sav., Trakų r. sav., Kretingos r.

sav., Lazdijų r. sav., Zarasų r. sav., Joniškio r. sav., Rokiškio r. sav., Kazlų Rūdos sav. (po 60–67 proc. sen.)

Ignalinos r. sav., Vilkaviškio r. sav., Raseinių r. sav., Šakių r. sav., Vilniaus r. sav., Skuodo r. sav., Kėdainių r. sav., Telšių r. sav.

(po 55–58 proc. sen.)

Tauragės apskr. (75 proc. sav.)Alytaus apskr. (60 proc. sav.)Utenos apskr. (50 proc. sav.) Šiaulių apskr. (43 proc. sav.)

Marijampolės apskr. (40 proc. sav.)Kauno apskr. (38 proc. sav.)

Vilniaus apskr. (38 proc. sav.) Panevėžio apskr. (33 proc. sav.)Klaipėdos apskr. (29 proc. sav.)

Tauragės apskr.

2017/4(79) 63

„V ISUOMENĖ S S V EIK ATA” ORIGIN ALŪS S T R AIP SNIA I

joje buvo keturios savivaldybės, kuriose daugiausia žemą SPR turinčių seniūnijų: Ignalinos r., Zarasų r., Utenos r. ir Molėtų r. savivaldybės (šiose keturiose savivaldybėse iš viso 17 seniūnijų, kuriose žemas SPR). Tose pačiose savivaldybėse buvo daugiausia seniūnijų, kuriose žemiausios SPR reikšmės skai-čiuojant pagal kelionės laiką iki ŠM paslaugas tei-kiančių PAASPĮ.

Seniūnijų, kurių žemiausios SPR reikšmės skai-čiuojant tiesinį atstumą iki PPSP paslaugas teikiančių PAASPĮ (SPR ≤ 27,2), daugiausia buvo Vilniaus r., Šalčininkų r. ir Švenčionių r. savivaldybėse (šiose tri-jose savivaldybėse iš viso 33 seniūnijos, kurių žemas SPR). Šios savivaldybės taip pat priklausė Vilniaus apskričiai, todėl vertinant seniūnijų ar savivaldybių SPR Vilniaus apskrityje PPSP paslaugas teikiančių PAASPĮ geografinis prieinamumas būtų prasčiausias.

Bet kuriuo atveju Tauragės ir Utenos apskrityse ar šių apskričių savivaldybėse gyvenančių gyventojų geografinis prieinamumas, sprendžiant pagal SPR, dažniausiai priskirtinas prie prastesnių, nes šiose aps-krityse žemos SPR reikšmės arba jose esančios savi-valdybės, kuriose yra žemos SPR reikšmės, sudaro didesnę savivaldybių dalį nei kitose apskrityse.

REZULTATŲ APTARIMASPasaulyje atliktų tyrimų metodikos ir rezultatų įvai-rovė rodo, kad iki šiol galutinai neišgryninti metodai, kurie leistų įvertinti sveikatos priežiūros paslaugų geografinį prieinamumą. Skelbiamose publikacijose bandoma palyginti turimus geografinio prieinamumo rodiklius ir jų teisingumą [11, 20, 21]. Po Anglijo-je atlikto tyrimo [11] padaryta išvada, kad kelionės automobiliu laikas yra tikslesnis geografinio prieina-mumo matas nei tiesinis atstumas, nors abiejų rodi-klių ryšys buvo stiprus (r = 0,975, r2 = 0,95).

Nors tiesinis atstumas turi labiau teorinę nei prak-tinę naudą, tačiau yra svarbus lyginant su anksčiau atliktais tyrimais, kai atstumas būdavo matuojamas primityviai dedant liniuotę ant žemėlapio ir matuojant atstumą ar plotą aplink PAASPĮ pasirinktu spinduliu. Mūsų tyrimo metu nustatyta, kad pagal tiesinį atstumą ir kelionės automobiliu laiką apskaičiuotų SPR ryšys skiriasi priklausomai nuo administracinės teritorijos lygio. Stipriausias ryšys yra tarp SPR, apskaičiuotų apskrityse, silpniausias – tarp SPR, apskaičiuotų savi-valdybėse. Atsižvelgiant į tai galima daryti išvadą, kad remiantis skirtingais būdais apskaičiuotu SPR (pagal tiesinį atstumą arba kelionės automobiliu laiką) galima gauti šiek tiek skirtingus rezultatus priklausomai nuo to, kokio lygio Lietuvos administracinės teritorijos

analizuojamos. Kadangi Anglijoje nustatytas stipres-nis ryšys nei Lietuvoje tarp rodiklių, kurie apskaičiuoti remiantis kelionės laiku ir tiesiniu atstumu iki ŠM pas-laugas teikiančių PAASPĮ, galima spėti, jog kai kurie rodikliai ar metodai nėra universaliai tinkami įvairaus dydžio teritorijoms. Gali būti, kad Lietuvos teritorijos dydis reikalauja specifinių metodų geografiniam priei-namumui tinkamai įvertinti.

Vienas iš tokių aspektų gali būti gyvenviečių dy-dis, dėl to miestų ir kaimų teritorijose geografinis pri-einamumas turėtų būti analizuojamas atskirai. Toks požiūris formuojamas ir Australijoje [20], kur buvo paskelbta apžvalga apie rodiklius, kuriais remiantis būtų galima planuoti sveikatos priežiūros paslaugas nuošaliose ar kaimo vietovėse. Šie rodikliai apima ir geografinio prieinamumo aspektą (kelionės laiką).

Poreikį atskirai analizuoti daug ir mažai gyventojų turinčias arba tankiai ir retai apgyvendintas teritori-jas rodo ir mūsų tyrimo rezultatai. Sprendžiant pagal tyrimo rezultatus geresnis geografinis prieinamumas prie PAASPĮ užtikrinamas didesniuose miestuose. Todėl prisiminus SPR skaičiavimo eigą ir naudoja-mus duomenis galima sakyti, kad didesnės adminis-tracinės teritorijos SPR reikšmę nulemia seniūnijos ar savivaldybės, kuriose yra daugiausiai gyventojų. Lieka nepastebėtos mažesnės seniūnijos ir savival-dybės, kuriose prieinamumas prastas, nors bendra gyventojų šiose teritorijose suma taip pat nemaža. Remiantis mūsų tyrimo rezultatais, apie 125,9 tūkst. Lietuvos gyventojų gyveno bent 8 km atstumu nuo ŠM paslaugas teikiančios PAASPĮ, o 764,6 tūkst. – nuo PPSP paslaugas teikiančios PAASPĮ.

Suprantama, toks reiškinys yra natūralus, nes PAASPĮ kuriasi ten, kur daug gyventojų. Tačiau nepai-sant atskirose seniūnijose esančio mažo gyventojų, kurie gyvena toliau nuo PAASPĮ, skaičiaus bendrai Lietuvoje jie sudaro didelę gyventojų populiaciją ir tai greičiausiai yra senyvo amžiaus žmonės, kurie serga lėtinėmis ligo-mis, ir šių ligų kontrolei dažnesnė geriau pasiekiamo gydytojo priežiūra galėtų būti naudinga. Be to, tvarkant tyrimui reikalingus duomenis pastebėta, kad yra seniū-nijų, kuriose ŠM paslaugos teikiamos ne įprastu 5 dienų per savaitę režimu, o tik kartą per savaitę atvykstant ŠM gydytojui (pavyzdžiui, į medicinos punktą, kuriame pa-prastai budi medicinos slaugytoja). Tokiu būdu galima pagerinti nuošaliau gyvenančių žmonių geografinį pri-einamumą prie PAASPĮ paslaugų ir vykdyti lėtinių ligų kontrolę ar profilaktinį darbą.

Taip pat negalime nepaminėti tyrimo, atlikto 2006 m. Lietuvoje, kurio metu nagrinėtas PAASPĮ geografinis prieinamumas Klaipėdos r., Vilniaus r.

64 2017/4(79)

ORIGIN ALŪS S T R AIP SNIA I „V ISUOMENĖ S S V EIK ATA”

ir Tauragės r. savivaldybėse [15]. Šis tyrimas atlik-tas skaičiuojant tiesinį atstumą (pasiekiamumo zo-nas) 3 km spinduliu aplink visas PAASPĮ ir apskai-čiuojant šių plotų sumos santykį su visos teritorijos plotu. Gauti rezultatai parodė, kad Klaipėdos r. sav. PAASPĮ 3 km pasiekiamumo zonos sudarė 53 proc. savivaldybės ploto, Vilniaus r. sav. – 36 proc., Tau-ragės r. sav. – 35,8 proc. Tad sprendžiant pagal plo-tų santykius geresnis geografinis prieinamumas iš šių trijų savivaldybių buvo Klaipėdos r., o pras-tesnis – Tauragės r. ir Vilniaus r. sav. Mūsų tyrimo duomenimis, remiantis pagal tiesinį atstumą iki ŠM paslaugas teikiančių PAAPSĮ apskaičiuotomis SPR reikšmėmis, Vilniaus r., Klaipėdos r. ir Tauragės r. sav. geografinis prieinamumas buvo labai panašus ir pateko tarp vidutinių savivaldybių reikšmių interva-lo (3 pav.). Skaičiuojant kelionės automobiliu laiką iki ŠM paslaugas teikiančių PAASPĮ, Tauragės r. sav. geografinis prieinamumas buvo prastesnis nei Vilniaus r. ir Klaipėdos r. sav. (6 pav.), o pagal SPR reikšmes, apskaičiuotas remiantis tiesiniu atstumu iki PPSP paslaugas teikiančių PAASPĮ, Vilniaus r. sav. geografinis prieinamumas buvo prasčiausias, Tau-ragės r. sav. – šiek tiek geresnis, o Klaipėdos r. sav. – geriausias (nors ir mažesnis už vidutinį Lietuvoje, 9 pav.). Žinoma, šiuos rezultatus greičiausiai nulėmė didelis laikotarpis, skiriantis vykdytus tyrimus, ir per šį laikotarpį įvykę PAASPĮ tinklo pokyčiai. Tačiau tai galėjo lemti ir pasirinktų metodų skirtumai.

Kadangi geografinis PAASPĮ prieinamumas pa-saulyje ir Lietuvoje vis dar yra nauja tyrimų sritis ir jo įtaka gyventojų sveikatai bei šios įtakos stiprumas nėra iki galo aiškūs, verta planuoti naujus tyrimus, kuriuose būtų taikomi GIS analizės metodai. Kartu šiuolaikinius GIS metodus jau dabar galima pradėti taikyti formuojant sveikatos priežiūros politiką.

IŠVADOS1. Tyrimo rezultatai parodė, kad Tauragės ir Utenos

apskričių gyventojų yra prasčiausias geografinis prieinamumas prie ŠM ir PPSP paslaugas teikian-čių PAASPĮ. Zarasų r., Šalčininkų r., Ignalinos r. ir Švenčionių r. savivaldybės pateko tarp žemiausius SPR turinčių savivaldybių lyginant visus geogra-finio prieinamumo matus (taip pat šiose savival-dybėse buvo daug seniūnijų, kurių SPR reikšmės priskiriamos žemiausioms).

2. Lietuvoje nagrinėjant geografinį prieinamumą pa-tartina atskirti daug gyventojų turinčius adminis-tracinius vienetus nuo mažai gyventojų turinčių administracinių vienetų.

3. Nagrinėjamos administracinės teritorijos lygis (apskritis, savivaldybė ar seniūnija) gali nulemti tyrimo rezultatus, todėl atliekant geografine ana-lize paremtus tyrimus verta išbandyti įvairias ty-rimų strategijas.

Straipsnis gautas 2017-11-02, priimtas 2017-12-12

Literatūra1. Institute of Medicine, Committee on Monitoring Access to

Personal Health Care Services. Access to Health Care in America. Washington, D.C. National Academy Press, 1993.

2. Chen J, Vargas-Bustamante A, Mortensen K, Ortega AN. Racial and Ethnic Disparities in Health Care Access and Utilization Under the Affordable Act. Med Care. 2016;54(2):140-146.

3. Kodjebacheva GD, Sabo T, Parker S. Influences of asthma on reported health indicators and Access to health care among children. Ann Allergy Asthma Immunol. 2016;116(2):126-133.

4. Vranken MJ, Lisman JA, Mantel-Teeuwisse AK, Junger S, Scholten W et al. Barriers to Access to opioid medicines: a review of NATIONAL legislation and regulations of 11 central and eastern European countries. Lancet Oncol. 2016;17(1):e13-22.

5. Kairys J, Gurevičius R. Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo skirtumai – problemos Vilniaus mieste. Medicina. 2001;37:293-301.

6. Milašauskienė Ž, Juodrytė I, Misevičienė I, Boerma W, Rezgienė R. Pacientų nuomonės apie pirminės sveikatos priežiūros prieinamumą Šiaulių apskrities pirminės sveikatos priežiūros centruose. Medicina. 2006;42(3):231-237.

7. Misevičienė I, Dregval L. Lietuvos gyventojų nuomonė apie pirminės sveikatos priežiūros prieinamumą ir teikiamų paslaugų kokybę. Medicina. 2002;38(11):1129-1135.

8. Krančiukaitė-Butylkinienė D, Peldžiūtė D, Rastenytė D. Paslaugų prieinamumo vertinimas pirminės sveikatos priežiūros įstaigose. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 2010;XIV(1):17-22.

9. Tamutienė I, Černiauskaitė I, Sruogaitė A. Lietuvos kaimo ir miesto gyventojų prieinamumo prie ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų kliūtys ir jų kontekstai. Kultūra ir visuomenė. 2011;2(1):95-110.

10. Canadian Institute for Health Information. Geographic Distribution of Physicians in Canada: Beyond How Many and Where. Ottawa, 2005.

11. Jordan H, Roderick P, Martin D, Barnett S. Distance, rurality and the need for care: access to health services in South West England. International Journal of Health Geographics. 2004;3:21.

12. Kiadaliri AA, Najafi B, Haghparast-Bidgoli H. Geographic distribution of need and access to health care in rural population: an ecological study in Iran. International Journal for Equity in Health. 2001;10:39.

13. Rosenthal MB, Zaslavsky A, Newhouse JP. The Geographic Distribution of Physicians Revisited. Health Services Research. 2005;40(6):1931-1952.

14. GIS Geography. The Remarkable History of GIS. Prieiga per internetą: <http://gisgeography.com/history-of-gis/> [žiūrėta 2016-06-21].

15. Pečiūra R, Jankauskienė D, Gurevičius R. The search for the criteria in reforming health care: evaluation of the spatial accessibility of primary healthcare service. Medicina. 2006;42(11):939-943.

16. Lietuvos statistikos departamentas. Oficialiosios statistikos portalas. Lietuvos Respublikos 2011  metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatų geoerdviniai duomenys pagal tinklelius. Prieiga per internetą: <https://osp.stat.gov.lt/gis-duomenys> [žiūrėta 2016-03-01].

2017/4(79) 65

„V ISUOMENĖ S S V EIK ATA” ORIGIN ALŪS S T R AIP SNIA I

17. Mekšriūnaitė S, Gurevičius R. Šeimos medicinos ir pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų geografinis prieinamumas Lietuvoje. Visuomenės sveikata. 2017;3(78):29-37.

18. Declaration of Alma-Ata. International Conference of Primary Health Care, Alma-Ata, USSR, 6-12, September 1978.

19. LR sveikatos apsaugos ministro 1996  m. kovo 20  d. įsakymas Nr. 158 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 11-1:1996 „Sveikatos

priežiūros įstaigų akreditavimo specialieji reikalavimai. I dalis. Savivaldybės medicinos punktas“. Valstybės žinios. 1996;31-781.

20. Pilcher J, Kruske S, Barclay L. A review of rural and remote health service indexes: are they relevant for the development of an Autralian rural birth index? BMC Health Services Research. 2014;14:548.

21. Ahmad Kiodaliri A, Najah B, Haghparast-Bidgoli H. Geographic distri-bution of need and access to health care in rural population: an ecologi-cal study in Iran. International Journal for Equity in Health. 2011;10:39.

Summary The aim of the study was to calculate and compare

indices of geographical accessibility to primary healthcare facilities in various levels of administrative territories in Lithuania.

Material and methods. We combined several layers of spatial data to calculate total accessibility indicator (TAI) to primary healthcare facilities. The spatial data contained point layer with healthcare facilities where general practice and primary mental healthcare serviced were provided. Layers with number of residents in 1 km grids were also used. TAI was calculated for elderships, municipalities and regions and compared among different levels of administrative territories.

Results. There were 731 geographical locations in Lithuania in 2016 where general practice and/or primary mental healthcare services were provided. General practice services were provided in 694 locations, primary mental healthcare services – in 148 locations. TAI value for general practice services calculated by linear distance was 445.6 (out of 500). TAI value for general practice services calculated by travel time by car was 292.3 (out of 300). TAI value for primary mental healthcare services was 347.3 (out of 500). Population in Tauragė and Utena regions had the lowest geographical accessibility to general practice services – TAI values calculated by linear

distance were 409 and 408 out of 500 respectively, and TAI values calculated by travel time by car were 286 out of 300. Population in Tauragė region had the lowest geographical accessibility to primary mental healthcare (TAI value was 253 out of 500). When comparing TAI values in municipalities and elderships, the lowest TAI values were estimated in municipalities of Šalčininkai, Švenčionys, Zarasai and Ignalina (or in elderships in these municipalities).

Conclusions. The level of administrative territories should be taken into consideration when analysing geographical accessibility, because different strategies of research may lead to different conclusions.

Keywords: general practice, primary mental healthcare, primary healthcare, geographical accessibility, geographical information systems.

Correspondence to Sandra MekšriūnaitėInstitute of HygieneDidžioji str. 22, LT-01128 Vilnius, LithuaniaE-mail: Sandra.Meksriunaite@hi.lt

Received 2 November 2017, accepted 12 December 2017

Variability of geographical accessibility to healthcare facilities that provide general practice and primary mental healthcare services

Sandra Mekšriūnaitė, Romualdas Gurevičius Institute of Hygiene