LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

Giedrė Taletavičienė

ELEKTROKARDIOGRAFINIŲ RODIKLIŲ

IR JŲ DINAMINIŲ SĄSAJŲ KAITA

BENDROSIOS KRIOTERAPIJOS IR

PELOIDOTERAPIJOS PROCEDŪRŲ METU

Daktaro disertacija

Biomedicinos mokslai, slauga (10B)

Kaunas, 2014

2

Disertacija rengta 2009–2013 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto

Medicinos akademijoje.

Mokslinis vadovas

prof. habil. dr. Alfonsas Vainoras (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto

Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, slauga – 10B)

Konsultantas

prof. dr. Jūratė Macijauskienė (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto

Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, slauga – 10B)

3

TURINYS

SANTRUMPOS ............................................................................................. 5 ĮVADAS ......................................................................................................... 6 1. LITERATŪROS APŽVALGA ................................................................ 11

1.1 Integralus organizmo sistemų vertinimo modelis ............................... 11

1.2 Kompleksinės sistemos medicinoje .................................................... 14 1.3 Bendroji krioterapija ........................................................................... 19 1.4 Peloidoterapija .................................................................................... 35 1.5 Elektrokardiografiniai rodikliai ir jų dinaminės sąsajos ..................... 46 1.6 Širdies ritmo variabilumas .................................................................. 51

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA .................................... 59 2.1 Tiriamieji ............................................................................................ 59

2.1.1 Tiriamųjų imties dydžio skaičiavimas ......................................... 59 2.1.2 Bendroji krioterapija .................................................................... 60 2.1.3 Peloidoterapija ............................................................................. 62

2.2. Tyrimo objektas ................................................................................. 64 2.3 Tyrimo metodai .................................................................................. 64

2.3.1 Antropometriniai matavimai ........................................................ 64 2.3.2 Arterinio kraujo spaudimo matavimas ......................................... 65 2.3.3 Elektrokardiograma...................................................................... 65 2.3.4 Tyrimų protokolai ........................................................................ 67

2.3.5 Algebrinė analizė ......................................................................... 70 2.3.6 Statistinė analizė .......................................................................... 71

3. TYRIMO REZULTATAI ........................................................................ 72 3.1 EKG rodiklių ir jų dinaminių sąsajų kaita bendrosios krioterapijos

procedūrų metu ......................................................................................... 72

3.1.1 EKG rodiklių kaita bendrosios krioterapijos procedūrų metu ..... 72 3.1.2 EKG rodiklių dinaminių sąsajų kaita bendrosios krioterapijos

procedūrų metu. .................................................................................... 81 3.1.3 Arterinio kraujo spaudimo kitimas bendrosios krioterapijos

procedūrų metu ..................................................................................... 92 3.1.4 Organizmo jautrumas pasikartojančiam krioterapijos poveikiui . 93

3.2 EKG rodiklių ir jų dinaminių sąsajų kaita peloidoterapijos procedūrų

metu .......................................................................................................... 98 3.2.1 EKG rodiklių kaita peloidoterapijos procedūros metu. ............... 98

3.2.2 EKG rodiklių dinaminių sąsajų kaita peloidoterapijos procedūrų

metu. ................................................................................................... 103 3.2.3 Peloidoterapijos įtaka širdies ritmo variabilumo kitimui. .......... 109

4

3.2.4 Arterinio kraujo spaudimo kitimas peloidoterapijos procedūrų

metu .................................................................................................... 117

4. TYRIMŲ REZULTATŲ APTARIMAS ............................................... 118 4.1 EKG rodiklių kitimas bendrosios krioterapijos procedūrų metu...... 118 4.2 EKG rodiklių dinaminių sąsajų kitimas bendrosios krioterapijos

procedūrų metu ....................................................................................... 120

4.3 Trukminių EKG rodiklių ir jų dinaminių sąsajų kitimas

peloidoterapijos procedūrų metu ............................................................ 124 4.4 Širdies ritmo variabilumo kitimas peloidoterapijos procedūrų metu 126

IŠVADOS .................................................................................................. 132 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ........................................................ 133

BIBLIOGRAFIJOS SĄRAŠAS ................................................................. 134 Publikacijos disertacijos tema .................................................................... 150 PRIEDAI .................................................................................................... 152 PADĖKA ................................................................................................... 191

5

SANTRUMPOS

A – aprūpinančioji sistema

ADK – aukštų dažnumų komponentė

AKS – arterinis kraujo spaudimas

BASDAI (Bath Ankylosing Spondylitis Disease Activity Index) – ankilozinio

spondilito aktyvumo indeksas

BASFI (Bath Ankylosing Spondylitis Functional Index) – ankilozinio

spondilito funkcinio indekso testas

BASMI (Bath Ankylosing Spondylitis Metrology Index) – ankilozinio

spondilito metrologinio indekso testas

BKT – bendroji krioterapija

CRB – C reaktyvinis baltymas

DAS 28 (Disease Activity Score) – ligos aktyvumo indeksas, vertinantis 28

sąnarius sergantiems reumatoidiniu artritu

DKS – diastolinis kraujo spaudimas

EKG – elektrokardiograma

ENG – eritrocitų nusėdimo greitis

HAQ (Health Asessment Questionnaire) – sveikatos vertinimo klausimynas

HHA ašis – hipotalamo-hipofizės-antinksčio ašis

KMI – kūno masės indeksas

LDK – lėtų dažnumų komponentė

LLDK – labai lėtų dažnumų komponentė

MSSD – vidutinis kvadratinis intervalų sekos nukrypimas

NADK – normalizuota (santykinė) ADK reikšmė

NLDK – normalizuota (santykinė) LDK reikšmė

NLLDK – normalizuota (santykinė) LLDK reikšmė

R – reguliacinė sistema

ROS (reactive oxygen species) – aktyvios deguonies formos

SDNN – standartinė deviacija

SKS – sistolinis kraujo spaudimas

SVP – standartinė vidurkio paklaida

ŠR – širdies ritmas

ŠRV – širdies ritmo variabilumas

TLK-10-AM – Tarptautinė statistinė ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų

klasifikacija, dešimtasis peržiūrėtas ir pataisytas leidimas Australijos

modifikacija

V – vykdančioji sistema

VAS (Visual Analogic Scale) – vizualinės analogijos skalė skausmo

vertinimui

6

ĮVADAS

Pagrindinė kurorto funkcija – sanatorinio gydymo paslaugų teikimas

panaudojant natūralius gamtinius veiksnius. Apie kurortinių gamtinių

veiksnių įtaką sveikam ir sergančiam organizmui diskutuojama nuo

neatmenamų laikų. Moderniosios medicinos atstovai teigia, kad nedaug

atlikta tyrinėjimų, kurie atitiktų įrodymais pagrįstos medicinos reikalavimus.

Tačiau manoma, kad duomenys per šimtmečius gauti empiriškai tiriant

natūralių gamtinių veiksnių poveikį žmonėms, sergantiems įvairiomis

ligomis, yra pakankamai pagrįstas jų efektyvumo įrodymas [77]. Kurortinių

veiksnių terapine verte domėtasi XX amžiuje. Tuometinio Kauno medicinos

instituto mokslininkai savo disertacijose akivaizdžiai parodė, kad Birštono,

Likėnų ir Druskininkų kurortų gydomosios durpės, mineraliniai vandenys,

mikroklimatas efektyviai gydo reumatą, uždegimines ir degeneracines

sąnarių, nervų, virškinamojo trakto, kraujotakos sistemos, ginekologines

ligas, taip pat tirotoksikozę, inkstų akmenligę, psoriazę, lėtinę egzemą [77,

100]. Nuo 1957 m. iki 1967 m. kurortinių veiksnių gydomąją vertę ir jų

mechanizmą nuodugniai tyrė Mokslų Akademijos Eksperimentinės

medicinos instituto Kurortologijos sektorius. Šio sektoriaus nagrinėjama

tematika reumato ir sąnarių ligų kurortinio gydymo efektyvumo bei

kurortinių veiksnių mechanizmo tyrimas. Nuo 1967 m. iki 1992 m.

kurortologijos problemas sėkmingai sprendė Kurortologijos mokslinio

tyrimo laboratorija [100]. Per 25 jos veiklos metus buvo sistemingai tirtos

gydymo Lietuvos kurortuose indikacijos ir kontraindikacijos [77]. Tuo

laikotarpiu Druskininkuose daktaro disertacijas parengė ir apgynė

Algimantas Kačergius (1974) [71], Henrikas Guobys (1983) [49], Mykolas

Biliukas (1987) [22]. Nepriklausomybės metais kurortuose esančios

sanatorijos buvo pritaikytos sunkių ligonių reabilitacijai, o moksliniai

tiriamieji darbai kurortologijos srityje nebuvo vykdomi [77]. Pastaraisiais

metais kreipiamas vis didesnis dėmesys kurortų plėtrai, rengiamos kurortų

plėtros koncepcijos, analizuojama šalies kurortų sveikatinimo veiklos būklė

ir numatomos jos plėtros kryptys [170], atnaujinama įstatyminė teisinė bazė.

2011 metais priimtas Lietuvos respublikos turizmo įstatymas [87],

reglamentuojantis sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugų teikimo

reikalavimus ir tvarką, priimti įsakymai dėl peloidų [86] ir mineralinio ir

jūros vandens [84] higienos normų. Tačiau pasigendame dėmesio

moksliniams kurortinių veiksnių tyrimams, jais pagrįstų naujų gydymo

metodikų kūrimo.

Atnaujinus sanatorinio kurortinio gydymo bazes, įdiegtos naujos

gydomųjų veiksnių paruošimo procedūroms technologijos. Daugumoje

7

sanatorinio kurortinio gydymo įstaigų atsisakyta gydomojo purvo aplikacijų

ir įdiegtos gydomojo purvo vonios procedūros. Kai kurios gydomosios

procedūros, tokios kaip bendroji krioterapija, kitose pasaulio šalyse gerai

žinomos ir veiksmingai taikomos sporto medicinoje, taip pat įvairių ligų

gydymui bei profilaktikai, Lietuvoje tik pradedamos taikyti. Gydomojo

purvo procedūrų atlikimo metodikos parengtos vadovaujantis ankstesnėmis,

iki 1992 metų kurortologijos mokslinio tyrimo įstaigų parengtomis,

metodinėmis rekomendacijos, o bendrosios krioterapijos procedūros –

užsienio autorių patirtimi.

Mokslo plėtra labai priklauso nuo tyrimo metodologijų. Iki antrosios XX

a. pusės vyravo empirinės, fenomenologinės arba statistinės situacijų

aprašymo metodikos [152]. Tiriant gydomųjų procedūrų poveikį žmogaus

organizmui, reikia rasti tokius metodus, kurie leistų tirti ne tik vieno organo

ar sistemos funkciją, jos dinamiką, bet ir funkcinius ryšius tarp esminių į

poveikį reaguojančių sistemų bei vertinti bendrą organizmo būklę. Tokie

ieškojimai vyksta keliomis kryptimis. Viena jų – žmogaus organizmo

struktūros kompleksiškumas bandomas vertinti registruojant įvairius

tradicinius fiziologinius rodiklius ar išvestinius iš jų dydžius, taip aprašant

esamą sistemos sudėtingumą. Kita kryptis – vertinti atskirų rodiklių

kompleksiškumo charakteristikas, kartais ir netiesiogiai su kompleksiškumu

susijusias, t. y. vertinant registruojamo rodiklio sudėtingumą, tai būtų

įvairios fraktalinės dimensijos, Hankelio matricų determinantų rangas ir pan.

Dar kita kryptis – sąsajų tarp įvairių parametrų vertinimai, leidžiantys

vertinti tiek atskiro organizmo funkcinio lygmens rodiklius, tiek ir skirtingų

funkcinių lygmenų rodiklius, o tai jau būtų kompleksiškumo profilio

vertinimas [42].

Kompleksiškumo tyrimai remiasi prielaida, kad jei galima rasti

parametrus, kurie aprašo ryšį tarp vienų kompleksiško objekto dedamųjų, tai,

panaudojus tuos pačius parametrus, galima aprašyti ryšius ir tarp kitų

komplekso dalių, nors skirtingos komplekso dalys gali elgtis skirtingai [20].

Visi organizmo adaptaciniai pokyčiai vyksta griaučių – raumenų sistemos

(vykdančioji sistema V), širdies kraujagyslių sistemos (aprūpinančioji

sistema A) ir reguliacinės sistemos (R) sąveikos dėka. Kalbant apie

žmogaus kaip kompleksinės sistemos savybes, esmine jo struktūros

dedamąja, sąlygojančia visą organizmo funkcionalumą daugeliu lygių,

galima įvardinti širdies ir kraujagyslių sistemą. Elektrokardiograma (EKG)

registruojama paprastu neinvaziniu būdu [20] ir atspindi širdies funkciją

visais fraktaliniais lygiais. Žinant, jog mūsų organizmas yra kompleksinė

adaptyvi sistema, pagal jos apibrėžimą, bet kurioje jos dalyje galime stebėti

to kompleksiškumo pasireiškimą. Taip vien iš EKG rodiklių galime

susidaryti tam tikrą vaizdą apie viso organizmo fiziologinius kitimus.

8

Automatizuota EKG registracijos sistema „Kaunas – Krūvis“ leidžia

nepertraukiamai registruoti elektrokardiogramą ne tik ramybėje, bet ir

įvairių gydomųjų procedūrų metu, o naujas EKG signalų analizės metodas,

Kristinos Berškienės [20] įdiegtas į šią sistemą, atskleidžia naują svarbią

klinikinę informaciją, kurios neįmanoma gauti EKG signalus analizuojant

žinomais įprastiniais metodais. Sudaryta kompiuterizuota EKG signalų

apdorojimo ir analizės posistemė, suteikia galimybę detaliai tirti

elektrokardiografinius signalus, jų dinamines sąsajas bei modeliuoti

grįžtamąjį ryšį [20].

Apibendrinant galime teigti, kad, šiuo metu, kai Lietuvoje aktyvėja

kurortų plėtra, atnaujinamos gydymo natūraliais gamtiniais veiksniais bazės,

diegiamos naujos, iki šiol Lietuvoje netaikytos procedūros ir gydymo

metodai būtina atnaujinti mokslinį tiriamąjį darbą kurortologijos srityje ir

įrodymais pagrįsti šių veiksnių poveikį tiek sveiko, tiek ir sergančio

žmogaus organizmui. Tai tampa ypač aktualu, nes atsirandančios naujos

analizės technologijos leidžia giliau ir detaliau atskleisti taikomų procedūrų

tikslingumą ir specifiškumą. Naujausios technologijos leidžia registruoti ir

detaliai analizuoti organizme vykstančius kitimus viso poveikio metu, tačiau

kurortologijoje iki šiol jos nebuvo naudotos. Savo darbe naudojome kol kas

tik sporto medicinoje taikytą tyrimų metodiką, leidžiančią pagal EKG

signalų atskirų rodiklių sąsajų pokyčius nagrinėti ryšio tarp įvairių

organizmo funkcinių sistemų kitimus. Naudodami šią metodiką atskleidėme

moterų ir vyrų bei skirtingo amžiaus asmenų organizmo reakcijos į

taikomus poveikius ypatumus.

Darbo hipotezė

Taikant bendrosios krioterapijos ir peloidoterapijos procedūras, turėtų kisti

ŠKS funkciniai rodikliai ir jų sąsajos, o šie pokyčiai atspindėtų individualias

organizmo kompleksiškumo pasireiškimo ypatybes.

Darbo tikslas – įvertinti žmogaus organizmo funkcijų kompleksiškumo

raiškos ypatybes bendrosios krioterapijos ir peloidoterapijos procedūrų metu,

naudojant neinvazinę EKG registracijos technologiją.

Uždaviniai:

1. Įvertinti EKG rodiklių kaitą bendrosios krioterapijos procedūros metu.

2. Įvertinti EKG rodiklių dinaminių sąsajų kaitą bei žmogaus organizmo

funkcijų kompleksiškumą bendrosios krioterapijos procedūros metu.

9

3. Įvertinti organizmo jautrumo poveikiui ir adaptacinių reakcijų kitimą

pakartotinių bendrosios krioterapijos poveikių metu.

4. Įvertinti trukminių EKG rodiklių, jų dinaminių sąsajų bei organizmo

kompleksiškumo kaitą peloidoterapijos procedūros metu.

5. Palyginti skirtingo amžiaus ir lyties žmonių adaptacines organizmo

reakcijas ir organizmo funkcijų kompleksiškumą, vertinant širdies

ritmo variabilumo kitimą peloidoterapijos procedūros metu.

Darbo naujumas ir originalumas

Darbe vertintos elektrokardiografinių rodiklių ir jų sąsajų, atspindinčių

širdies ir kraujagyslių sistemos (ŠKS) funkcijų kompleksiškumą, kaitos

ypatybės bendrosios krioterapijos ir peloidoterapijos procedūrų metu. EKG

rodiklių, atspindinčių ŠKS fiziologinius pokyčius, registracijai naudota

kompiuterizuota EKG registracijos ir analizės sistema ,,Kaunas-Krūvis“, o

duomenų analizei – nauji netiesinės analizės metodai, tokie kaip antros eilės

matricų analizė, atskleidžianti organizmo kaip kompleksinės sistemos

ypatybes.

Parodyta, kad programa ,,Kaunas-Krūvis“, iki šiol moksliniams tyrimams

taikyta tik sporto medicinos srityje vertinant fizinio krūvio poveikį, gali būti

naudojama ir kitų, taip pat ir įvairių kurortinių veiksnių poveikio organizmui

analizei. Tai pirmasis tyrimas kurortologijos srityje, atskleidęs ŠKS

funkcinių rodiklių, t. y. EKG rodiklių, ir skirtingo fraktalinio lygmens

tarpparametrinių sąsajų (kompleksiškumo) kaitą gydomųjų procedūrų metu.

Šis detalizuotas poveikio stebėsenos tyrimas leido atskleisti santykinai

nedidelius tarpgrupinius įvairių funkcinių sistemų veiklos ir reguliuojamų

mechanizmų sąveikos skirtumus.

Nustatyta, kad ŠKS reakcija į trumpalaikį ekstremalaus šalčio poveikį

bendrosios krioterapijos procedūros metu yra dvifazė, o tarpparametrinių

sąsajų kaitos pobūdis atskleidė, kad į šalčio poveikį reaguoja visos holistinės

sistemos visuose fraktaliniuose lygmenyse, tačiau nevienodu greičiu ir

stiprumu – pirminė reakcija, kilusi reguliacinėje sistemoje organizmo

lygmenyje, vėliau sukelia metabolizmo suaktyvėjimą organų lygmenyje. Tai,

kad mes nustatėme tiesioginį ir stipriausią poveikį reguliacinėms sistemoms

organizmo lygmenyje tik pagrindžia bendrosios krioterapijos kaip gydymo

metodo efektyvumą gydant ligas, kurių patogenezėje vyrauja HHA ašies

disreguliacija. Pagal trukminių EKG rodiklių tarpparametrinių sąsajų kaitą

gydymo krioterapijos procedūromis kurso metu nustatytas minimalus ir

optimalus krioterapijos procedūrų skaičius, užtikrinantis gydymo

efektyvumą.

10

Nustatyta, kad peloidoterapijos procedūrų metu, kai organizmas

funkcionuoja didelės apkrovos sąlygomis, skirtingai aktyvėja įvairių

funkcinių sistemų veikla, o šiuos skirtumus lemia sistemos ar viso

organizmo funkcinė būklė. Tai patvirtina tirtų EKG rodiklių pokyčiai

skirtingose amžiaus bei moterų ir vyrų grupėse. Tyrimas atskleidė skirtingą

atskirų tiriamųjų grupių širdies ritmo variabilumo dinamiką peloidoterapijos

procedūros metu.

Nauji tyrimo analizės metodai, vertinantys organizmo sinergines

ypatybes ir jo kompleksiškumą atspindinčių rodiklių dinamiką išplečia

galimybę pažinti naujas, iki šiol neatskleistas ypatybes, galėtų būti

panaudoti funkcinei būklei vertinti, valdant ir kitų kurortologinių veiksnių

poveikių trukmę, stiprumą, ieškant optimalių dozių ir adaptacijos efekto.

11

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Integralus organizmo sistemų vertinimo modelis

Dar XVI a. viduryje Vezalijus pastebėjo (1.1.1 paveikslas), jog žmogaus

organizme egzistuoja kelios sistemos, pasižyminčios išskirtinėmis

savybėmis. Jos savo struktūromis apima visą žmogaus organizmą. Pirma tai

– atraminė, kaulų ir raumenų sistema, apimanti visą žmogaus organizmą,

raiščiais fiksuojanti net vidaus organų tam tikrą padėtį. Antra, tai širdies ir

kraujagyslių sistema, kuri energiniais ištekliais aprūpina visas organizmo

lasteles. Nėra sistemos ar ląstelės, kuri su šia sistema nebūtų susijusi. Tai

nėra vienintelė šios sistemos funkcija, tačiau jos holizmui nusakyti pakanka

ir šios savybės. Trečioji holistinė sistema – nervų-reguliavimo sistema,

veikianti kiekvienos organizmo ląstelės funkciją ir reaguojanti į kiekvienos

ląstelės poreikius, t. y. integruojanti visų elementų funkcionalumą į vieningą

organizmo funkcionalumą [8, 20, 42, 109, 152, 160].

V A R

1.1.1 pav. Trys žmogaus organizmo holistinės sistemos (remiantis

Vezalijumi, 1543) [152, 161]

Pastaba: Atsižvelgiant į vykdomas funkcijas, šias sistemas galima taip apibūdinti:

V paveiksle – vykdomoji, raumenų ir kaulų struktūrinė sistema (sutrumpintai V), A

paveiksle – aprūpinimo ir širdies ir kraujagyslių sistema (sutrumpintai A), R paveiksle –

reguliavimo sistema (sutrumpintai R)

12

Taigi žmogaus organizme turime tik šias tris holistines sistemas, kurios

drauge sudaro kompleksinę sistemą – žmogaus organizmą, ir bet kokie

prisitaikymo, adaptacijos, funkciniai reiškiniai mūsų organizme vyksta

veikiant šioms trims sistemoms drauge. Jų veikimą drauge, jų kompleksinę

sandarą, galime pavaizduoti, jungdami minėtas holistines sistemas į

trikampį [153]. Santykinai sisteminę organizmo reakciją šiuo modeliu

galima apibrėžti skirtingomis plokštumomis, t. y. skirtingais fraktaliniais

lygiais ir sąlygiškai apibūdinti jas kaip periferijos ar reguliuojamąją pakopą

[42]. Organizmo egzistavimą užtikrina taip vadinamas priežastinis ryšys iš

viršaus į apačią (angl. - top down) ir priežastinis ryšys iš apačios į viršų

(angl. – buttom up). Šių ryšių sąveika formuoja grįžtamąjį priežastinį ryšį.

Šiuo požiūriu grindžiamas taip vadinamos dinaminės sveikatos ir dinaminės

patologijos sąvokos [94].

Žmogaus organizmo kompleksinė sistema ir joje esantys santykiai

nurodyti 1.1.2 paveiksle.

1.1.2 pav. Holistinių sistemų kompleksinė struktūra ir holistinių sistemų

esminiai tarpusavio santykiai [152, 153, 155]

Pastaba: R – reguliavimo sistema,V – vykdomoji, raumenų ir kaulų struktūrinė sistema,

A – aprūpinimo, širdies ir kraujagyslių sistema

Santykis R–A parodo reguliavimo sistemų įtaką širdies ir kraujagyslių, t.

y. aprūpinimo, sistemai. Ši įtaka pasireiškia keliais fraktaliniais lygmenimis

(autonominė nervų sistema, neurohumoralinė sistema, sinusinis mazgas), t.

y. valdant pačios širdies funkciją per širdies susitraukimų dažnį (ŠSD),

širdies susitraukimo jėgą, kraujagyslių tonusą bei periferinių kraujagyslių

veiklą. R–A santykis gali būti įvardintas žmogaus organizmo kaip

kompleksinės sistemos sisteminiu rodikliu ir gali būti nusakomas laiko

intervalu tarp dviejų šalia einančių širdies susitraukimų, EKG matuojamu

A

R-A

A-R

R-V

A-V

V-A

R

V

V-R

13

RR intervalu. RR intervalo trukmės nepastovumas, esant sinusiniam ritmui,

vadinamas širdies ritmo variabilumu, gali būti siejamas su funkcine

organizmo būkle ir gali atspindėti organizmo kompleksiškumą, kuris

priklauso nuo asmens treniruotumo ir/ar ŠKS funkcinės būklės pokyčių dėl

amžiaus ar ligų [1, 95, 96,152, 155, 171].

Santykis A–R parodo širdies ir kraujagyslių sistemos įtaką reguliavimo

sistemoms. Šiuo požiūriu svarbus kompleksiškumo rodiklis yra JT

intervalas – elektrinės širdies repoliarizacijos rodmuo, sietinas su miokardo

metabolizmo greičiu. Nepageidaujami pokyčiai įvairiuose fraktaliniuose

lygmenyse, tokie kaip genų mutacijos sąlygotas įgimtas ilgas QT intervalas

(subląstelinis lygmuo), jonų apykaitos sutrikimas (ląstelių lygmuo), dėl

nepakankamos koronarinės kraujotakos atsiradę morfologiniai pokyčiai

miokarde (organo lygmuo) ir išsivystęs repoliarizacijos sutrikimas gali

sąlygoti širdies ritmo sutrikimus ir kraujotakos nepakankamumą [54]. Dėl

kraujotakos nepakankamumo gali atsirasti negrįžtami pokyčiai įvairiuose

reguliacinės sistemos lygmenyse, sukeliantys esminius pokyčius tiek

reguliacinės, tiek periferinių sistemų funkcijose [152].

Santykis R–V, nurodo reguliacinių sistemų įtaką organizmo

„periferinėms“ sistemoms, organizuoja kompleksinių sistemų grandines ir

žemesniuose fraktaliniuose lygiuose, t. y. formuoja ir valdo raumenines

grandines trumpalaikėse funkcinėse skalėse bei organizuoja tinkamą,

adekvatų metabolizmą ilgalaikėse laiko skalėse. Vienas iš šį santykį

apimančių, nusakančių rodiklių (dar gali būti vadinamas sisteminiu

parametru) yra sistolinis arterinio kraujo spaudimas (SKS) [152, 153].

Santykis V–R apima propriorecepcijos sritį. Jis formuoja informacinius

srautus veikiančius reguliacinę sistemą ir sudaro galimybę adekvačiai

reaguoti į vykstančius tiek aplinkos tiek paties organizmo pokyčius. Tai

daugelio lygių sistema: tai ir receptoriniai laukai ir reflektoriniai lankai,

apimantys visą periferinę nervų sistemą [152]. Amžiniai šio santykio kitimai

(fizinio aktyvumo mažėjimas, pakitusi laikysena ir eisena) rodo organizmo

kompleksiškumo mažėjimą [70, 96], formuojantį papildomą problemų ratą

vyresniems asmenims ir komplikuojantį asmens reakcijas įvairių traumų

metu. Šis ryšys taip pat valdo ir periferijos hemodinaminius aspektus.

Pastaroji ypatybė gali būti nusakoma arterinio kraujo spaudimo pulsine

amplitude (SKD – DKS) [152].

Santykis A-V apima mikrocirkuliacijos ypatumus periferinėse sistemose,

nusako širdies ir periferijos ryšį. Tai labai artimas ir stiprus ryšys,

formuojantis kompleksinių sistemų organizavimą mažose, tačiau esminėse,

skalėse (arteriolė – kapiliaras – kapiliarinis šuntas). Ši įtaka gali būti

charakterizuojama diastoliniu arteriniu kraujo spaudimu (DKS).

14

Santykis V-A – ryšys, sietinas su periferinių sistemų metabolizmo

ypatybėmis. Senstant organizmui, vystantis aterosklerozei, šio ryšio

išsiderinimai sąlygoja rimtus, grėsmingus žmogaus sveikatos pokyčius

[152].

Į bet kokį organizmui sukeltą poveikį reaguoja visos trys sistemos drauge

(gal tik skirtingu dydžiu ir forma), ir organizmo bendroji reakcija visada yra

visų šių trijų sistemų suminis atsakas [20, 152]. Holistinių sistemų visuma

lemia struktūrinį ir funkcinį sistemos kompleksiškumą. Vis daugiau

pateikiama įrodymų, kad amžius, žalingi poveikiai ar klinikinės situacijos

mažina organizmo kompleksiškumą [96]. Organizmo kompleksiškumo

mažėjimas gali rodyti, jog formuojasi tam tikra patologija su galimomis

nepalankiomis išeitimis. Neigiamus organizmo funkcinės būklės pokyčius

nurodo ir širdies ritmo variabilumo mažėjimas, kvėpavimo pokyčiai,

raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) mirgėjimas (angl. flickering [65]),

fizinio aktyvumo mažėjimas, eisenos, laikysenos pasikeitimas [96].

1.2 Kompleksinės sistemos medicinoje

Šiuolaikinei medicinai ir sportui taikoma daugybė metodų, tiriančių

įvairių lygių organų patologinius procesus. Nors organų sistemų tarpusavio

sąveikos reiškiniai taip pat įtraukiami į patologinius procesus ir juos veikia,

pačios sąveikos dar mažai aprašytos ir ištirtos. Naudojant naujas medicinos

technologijas registruojama labai detali informacija apie tiriamuosius

procesus, o duomenų analizė ir integracija paprastai atliekama

matematiniais metodais. Realiame gyvenime duomenys yra susiję su

fiziologiniais mechanizmais, savo funkcijomis apimančiais visą žmogaus

organizmą visuose jo lygmenyse [152]. Vienos organų sistemos aktyvumas

sukelia pokyčius kitoje sistemoje ir jos funkciją nusakančioje užrašomų

parametrų grupėje, todėl žmogaus organizmo būklę reiktų vertinti

apibendrintai, integruotai, o ne skirstant jį į atskiras sistemas. Tokia

integracija turi apimti ne tik pavienio organo sistemos funkcionalumą, bet ir

įvertinti santykius tarp esminių funkcionuojančių sistemų, nes vienos iš šių

sistemų funkcijos sutrikimas dažniausiai sukelia tam tikrą patologiją ar

pablogina žmogaus funkcinę būklę [152]. Pastaruoju metu tokią sąveiką

galima geriau suprasti ir tirti remiantis tokiais mokslais kaip kompleksinių

sistemų teorija (ypač kompleksinių prisitaikančiųjų (adaptyvių) dinaminių

sistemų teorija) [7, 40, 46, 59, 131], sinergetika – mokslu apie sąveikas ir

santykius tarp elementų [55], chaoso teorija [7, 75] ir kitais.

Chaosas erdvėje aprašomas fraktališkumu [7]. Chaoso teorija apibrėžia

fraktalus kaip panašias struktūras pasikartojančias skirtinguose

apibendrinimo lygiuose, skalėse. Viena į kitą talpinamos dinaminės

15

struktūros visuomet yra atviros savitarpio sąveikoms – bet kurios struktūros

dinamika yra stipriai veikiama bent dviejų kitų struktūrų dinamikos: vienos,

kuri yra struktūroje ir kitos, ją apimančiosios.

Chaosas laike aprašomas dinaminėmis sistemomis, keičiančiomis savo

būklę fazinėje erdvėje. Chaoso teorija kelia didelį susidomėjimą ir taikoma

įvairiose medicinos srityse: anatomijoje, ląstelių biologijoje, molekulinėje

biologijoje, onkologijoje, vidaus ligų, kardiologijos, neonatologijos,

farmakologijos, neurologijos, epidemiologijos ir psichiatrijos srityse [52].

Tačiau šiuo metu ji tėra tik kompleksinių sistemų teorijos dalis [7].

Kompleksinė sistema – tai sistema, susidedanti iš didelio skaičiaus

sudedamųjų dalių, kurios sąveikauja tarpusavyje netiesiškai, o tarp atskirų

dalių egzistuoja hierarchija [40]. Daugelis fiziologinių procesų, vykstančių

žmogaus organizme iš prigimties yra kompleksiški [96]. Šia prasme

žmogaus organizmo kompleksiškumas suprantamas kaip neatsitiktiniai

svyravimai daugialypėje laiko skalėje su tariamai nereguliariu fiziologiniu

atsaku [96].

Bendrosios kompleksinių sistemų savybės [7, 20, 40, 52, 75, 152]:

1. Kompleksinės sistemos sujungia daug dedamųjų, sąveikaujančių

tarpusavyje netiesiškai. Netiesinės sistemų sąveikos ypač išryškėja

staiga pakitus situacijai, pvz. sutrikus vienos iš sąveikaujančių sistemų

funkcijai.

2. Kompleksinės sistemos dedamosios yra tarpusavyje susijusios.

3. Kompleksinė sistema turi struktūrą, nusakomą keliomis skalėmis.

Kiekvienoje skalėje (kūnas, organų sistema, organas, audiniai, ląstelė,

baltymų molekulės) yra savita struktūra, apimanti daug smulkesnių

skalės struktūrų. Tai vadinama fraktališkumu. Sistemos sudedamosios

dalys taip pat gali būti kompleksinės sistemos. Būdingas ir esminis

kompleksinių sistemų bruožas yra tai, kad nagrinėjant reiškinius

smulkesnėse detalių skalėse, jų sudėtingumas nemažėja.

4. Kompleksinė sistema geba staiga keisti elgseną. Kompleksinė sistema

gali keistis pati (keisti struktūrą, kurti naują struktūrą, atsigaminti) ir

keisti aplinką. Tai adaptyvi kompleksinė sistema.

5. Kompleksiškumas apima procesų kitimą tarp chaoso ir ne chaoso.

Dauguma netiesinių sistemų nėra visiškai chaotiškos, tiksliau, vienų

parametrų atžvilgiu jos gali būti chaotiškos, o kitų – ne.

Kompleksiškumas atsiranda ties chaoso riba, kai, pavyzdžiui, dėl

aplinkos ar kito veiksnio, peržengiamas tam tikras ribinis taškas

ir ,,gamtos“ dinamika persijungia.

6. Kompleksiškumas apima pokyčius tarp kooperacijos (sistemos viduje)

ir konkurencijos (sistemos išorėje). Tai sąveika tarp skalių, kai

16

konkurenciją aukštesnėje skalėje (n) paneigia kooperacija (sinergetika)

smulkesnėje skalėje (n-1).

7. Kompleksinių sistemų valdymas paskirstomas tarp jas sudarančių

elementų, sinergetiškai sąveikaujančių visų valdymo funkcijų metu.

Pagrindinis valdymo organizmuose mechanizmas yra virpesiai ir

variabilumas, formuojatis lanksčią ,,bėgančių“ kitimų sistemą. Šie

kitimai apima visus kompleksinės sistemos elementus, ,,švelniai

papildančius vienas kito galimybes. Bet koks ,,diktatas“ iš karto

blogina valdymo, koordinavimo ypatybes.

Biologinės sistemos, taip pat ir žmogaus organizmas, yra adaptyvi

kompleksinė sistema, kurios elgesys charakterizuojamas kaip netiesinės jos

sudedamųjų dalių (subsistemų) sąveikos (ervėje ir laike) rezultatas,

skirtinguose sistemos organizacijos lygiuose [20]. Atskirų kompleksinės

sistemos dalių (fraktalų) elgesys gali būti chaotiškas, bet ne kompleksiškas

[7], kompleksiškumą apsprendžia atskirų sistemos dalių tarpusavio sąveika,

kai valdymas paskirstomas tarp jas sudarančių elementų. Visumos

generuojami poveikiai skiriasi nuo atskirų dalių poveikių, o visos dinaminės

sistemos elgsena negali būti nusakoma atskirų jos dalių elgsena [55]. Dažnai

teigiama, kad visuma yra didesnė už paprastą dėmenų sumą, pvz., „2+25”.

Šis reiškinys, kai bendros veiklos rezultatas yra didesnis už kiekvieno

elemento rezultatą, vadinamas sinergetika. Tai „kooperacijos“ poveikiai,

atsirandantys objektams veikiant drauge. Sinergetikos egzistavimui reikia

bent trijų sąlygų veikiančių drauge: a) bendro tikslo, b) užduočių

pasidalijimo, c) „lankstumo”, t. y. kintamumo ar variabilumo atliekant

užduotis. Sinergetika stebima kiekviename detalumo lygyje (fraktale) – ją

galime stebėti nuo elementarių dalelių kvantų mechanikoje, atominiame

lygyje iki žmogaus organų visumos veiklos bei žmonių grupių, tautų

bendros, kiekvienai grupei specializuotos veiklos [152]. Sinergizmas yra

būtina sąlyga apimanti tiek skirtingus žmogaus organizmo fraktalinius

lygmenis, tiek ir skirtingas organų sistemas ar organus. Veikiant išoriniams

veiksniams (temperatūrai, elektros srovei ir kt.), nuolatinė skirtingų organų

ir sistemų tarpusavio sąveika pakinta, tampa nestabili, tam tikroje sistemoje

formuojasi naujas vyraujantis ,,tvarkantis veiksnys“, darantis esminę įtaką

visoms subsistemoms ir formuojantis naujas struktūras jose [55]. Klinikinėje

medicinoje sinergizmo irimą galima apibrėžti kaip patofiziologinės

situacijos formavimąsi [152], o lokalus tam tikro poveikio sukeltas pokytis

sistemoje gali koreguoti ,,klaidą“, atstatyti prarastą ryšį ir atkurti bendrą

visos sistemos būklę [94].

Kompleksiškumo kitimo (organizmo būklės) vertinimas priklauso nuo

pasirinkto fraktalinio lygmens (skalės) [131] ir nuo adaptyvios

kompleksinės sistemos elementų sąveikos tipo [9]. Kai sistema sudaryta iš

17

elementų, kurių sąveika yra nuosekli, sistemos dinamika matoma tik

aukščiausio lygio skalėje. Jeigu sistema yra sudaryta iš nepriklausomų dalių,

jų sąveika gali būti stebima tik žemesnio lygio skalėje. Jeigu sistema

sudaryta iš dalių, kurių elgsena dalinai koreliuota ar dalinai nepriklausoma,

sistemos dinamiką galima vertinti skirtingo lygio skalėse, skirtingu

sudėtingumo lygiu [9, 20].

Kadangi žmogaus organizmo sistemos gali būti nagrinėjamos skirtingais

sudėtingumo lygiais (pavyzdžiui molekulių, ląstelių, audinių, organų,

sistemų), būtina fiziologinius duomenis analizuoti keliais lygiais, vertinti jų

kompleksiškumą, tarpusavio ryšius ir dinamines sąsajas [20, 31].

1.2.1 pav. Žmogaus organizmo, kaip kompleksinės adaptyvios sistemos

fenomenologinis modelis [20,152,153,160]

Pastaba: R – reguliacinė sistema, V – vykdančioji sistema, A – aprūpinančioji sistema, Kv

– kvėpavimo sistema, Δ S – sistolinio kraujo spaudimo pokytis, Δ(S-D) – pulsinis

spaudimas (sistolinis kraujo spaudimas – diastolinis kraujo spaudimas, ΔRR – RR intervalo

trukmės pokytis, ΔDJT – JT intervalo trukmės pokytis, ΔAR – R dantelio amplitudės

pokytis

Šiuo, kompleksiškumo vertinimo, požiūriu patogiausia vertinti pokyčius

vykstančius širdies ir kraujagyslių sistemoje, kadangi ši sistema turi visas

kompleksinėms adaptatyvioms sistemoms būdingas savybes, pasižymi

fraktališkumu, sąveikauja su visomis organizmo sistemomis (1.2.1

18

paveikslas), o visą savo funkcionalumą išreiškia elektriniais procesais, kurie

lengvai užrašomi neinvaziniu būdu – elektrokardiograma [20].

Vieną iš pavyzdžių, kaip širdies ir kraujagyslių sistema dėl jos

sudedamųjų elementų tarpusavio ryšių pokyčių lemia viso organizmo

funkcinės būklę, pateikia Vilay Sharma [131].

Jis išskiria penkias širdies kraujagyslių sistemos elgesio savybes:

pastovumą (gebėjimas išlaikyti homeostazę), periodiškumą (cirkadinis paros

ritmas), kvaziperiodiškumą (širdies elektrofiziologija, vegetacinės nervų

sistemos įtaka), determinuoto chaoso būseną (gebėjimas prisitaikyti prie

pakitusių sąlygų) ir atsitiktinį elgesį (kaip organizmo išsekimo ir

neprognozuojamos elgsenos rodiklį).

Autorius [131] aprašo dvi klinikines situacijas. Pirmoji situacija ūmi

būklė, t. y. ūmus miokardo infarktas ar ritmo sutrikimo paroksizmas. Šiuo

atveju sinusinio mazgo veikla, normaliomis sąlygomis pasižyminti

kvaziperiodiškumu, staiga pakinta ir ,,pastumiama“ į determinuoto chaoso

būseną, širdies veikla tampa aritmiška, t. y. chaotiška, tarsi labiau variabili,

tačiau organizmo kompleksiškumas dėl to nedidėja, nes prarastas ryšys tarp

kompleksinėje sistemoje sąveikaujančių elementų. Antroji situacija – lėtinis

širdies nepakankamumas. Šiuo antruoju atveju stebimas širdies ritmo

variabilumo sumažėjimas dėl ligos sukelto sinusinio mazgo

veiklos ,,pasislinkimo“ į periodiško elgesio būseną. Šis poslinkis sąlygoja

širdies ritmo variabilumo (chaotiškumo) sumažėjimą ir gebėjimo prisitaikyti

prie kintančių aplinkos sąlygų praradimą. Tagi abiejos situacijose staigios

mirties rizika išauga [131].

Žmogaus organizmo, kaip kompleksinės adaptyvios sistemos funkcijų

analizei labai svarbūs atskiras sistemas nusakančių signalų dinaminiai

savitarpio ryšiai, o jų vertinimui reikalingi adekvatūs metodai, kuriems

nereikia daug duomenų. [20]. Fiziologinių signalų sąveikų vertinimai,

panaudojant laiko eilučių analizės metodus, patvirtino netiesinių

matematinės analizės metodų taikymo tikslingumą organizmo, kaip

kompleksinės sistemos funkcinės būklės, tyrimuose. Įdiegus šį metodą į

kompiuterizuotos EKG registracijos ir analizės sistemą ,,Kaunas-Krūvis“,

pagal dinaminių sąsajų kaitą buvo nustatyta, kad po kraujotakos atstatymo

procedūros, atliktos sirgusiems miokardo infarktu, įvyksta kraujotakos

persiskirstymas ir dėl ,,priblokšto miokardo“ efekto tarpparametrinės sąsajos

sumažėja [19]. Funkcinių rodiklių sąsajų kaitos vertinimai sportininkams

leidžia išsamiau pažinti organizmo funkcinės būklės kaitą ir nuovargio

požymius, atliekant po dvejas intensyvias pratybas per dieną [160]. Be to

elektrokardiogramos rodiklių sąsajų kaitos vertinimai parodė, kad

organizme dar prieš krūvio pradžią vyksta pasirengimas būsimam fiziniam

krūviui atlikti, o greitumo grupės atstovams būdinga tai, kad ramybėje

19

dauguma tarpparametrinių EKG rodiklių sąsajų yra reikšmingai stipresnės

nei ištvermės atstovų, o atliekant fizinį krūvį veloergometru šių sąsajų

pokyčiai labiau išreikšti [160]. Nustatyta, kad EKG rodiklių

kompleksiškumo dydis priklauso nuo aktyvuojamos raumenų grupės:

atliekant judamąsias užduotis rankomis jis didesnis nei kojomis [109].

Asmens fizinis pajėgumas turi reikšmingą įtaką ne tik atskirų ŠKS funkcinių

rodiklių kaitai, bet ir jų tarpusavio sąsajoms – didesnio fizinio parengtumo

asmenų kompleksiškumo įverčiai yra didesni [8, 20, 108, 160].

Apibendrinant galime teigti, kad žmogaus fiziologinių sistemų analizė

kompleksinių sistemų teorijos požiūriu tebėra labai ambicingas uždavinys.

Problemos sudėtingumas dažnai skatina naudoti novatoriškus matematinius

metodus, kurie galėtų analizuoti procesus, vykstančius organizme įvairių,

tame tarpe ir fizioterapinių, poveikių metu.

Integralus organizmo sistemų vertinimo modelis ir organizmo funkcinės

būklės vertinimas kompleksinių sistemų teorijos požiūriu – tai naujo tipo

sveikatos technologijų, taip pat ir kurortinio gydymo metodikų, kūrimo

pagrindas. Kiekvienam asmeniui svarbi skiriamųjų kurortinių poveikių

individualizacija. Jei, prieš pradedant taikyti numatomą poveikį, žmogus

kompleksiškai būtų tiriamas, o pagal tyrimo duomenis būtų sudaromas

individualus poveikio planas, kurio pagrindinis principas – atitinkančio

organizmo funkcinę būklę dirgiklio parinkimas, tai, laikantis šio principo,

nebūtų pažeidžiami, sutrikdomi prisitaikymo prie dirgiklio mechanizmai

[47]. Organizmo funkcinės būklės pokyčių vertinimas kurortinio gydymo

eigoje ir pagal tai poveikių intensyvumo koregavimas leistų kryptingai siekti

teigiamo šių veiksnių poveikio žmogaus organizmui.

1.3 Bendroji krioterapija

Krioterapija [kryos – šaltis, therapya – gydymas (gr.)] – tai

fizioterapijos gydymo metodas, pagrįstas stimuliuojančiu šalčio, kaip

pagrindinio fizinio veiksnio, poveikiu žmogaus kūno paviršiui. Krioterapijos

pagrindas yra viso organizmo ar jo atskirų dalių atšaldymas ekstremaliai

šaltų dujų aplinkoje.

Krioterapijos pradininkas japonas Tosimo Jamauči pradėjo šį metodą

taikyti reumatoidinio artrito gydymui jau 1978 metais. Nuo 1985 metų šis

gydymo metodas pradėtas taikyti Vokietijoje. Krioterapijos pradininkas

Vokietijoje Reinhard Fricke [56, 132]. Aštuntame dvidešimto amžiaus

dešimtmetyje ši procedūra pradėta taikyti ir Tarybų Sąjungoje. Lyderis šioje

srityje buvo Charkovas (Ukraina) ir Leningradas (Sankt Peterburgas, Rusija).

Tuo pačiu metu krioterapija pradėta taikyti ir Lenkijoje [132]. Dabar

Europoje krioterapija plačiai taikoma Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijoje,

20

Čekijoje, Latvijoje. Lietuvoje krioterapija kaip gydomoji procedūra žinoma

mažai, buvo pradėta taikyti 2005 metais Vilniuje, Druskininkuose taikoma

nuo 2006 metų.

Krioterapija taikoma įvairių ligų sukeltų simptomų – skausmo [26, 76, 80,

101, 134, 135], uždegimo [4, 26, 53, 80, 138], kraujotakos sutrikimo,

nerimo, miego sutrikimų [125, 126]– mažinimui, kliniškai sveikų žmonių

bendros savijautos gerinimui, imuniteto stiprinimui [114] bei sportininkų

ištvermės didinimui[67].

Šiuo metu kriokameros gaminamos Vokietijoje (Zimmer Medizin

Systeme), Lenkijoje (Creator, Maximus, KrioSystem ir kt.), Ukrainoje

(Kriomed), Rusijoje (Krion).

Baranov su aut. [176] nurodo šiuos reikalavimus krioterapijos procedūrai:

Temperatūra kriosaunoje turi atitikti krioterapijos kriterijus

(−130° −160°C). Krioterapija žemesnėje nei −160°C

temperatūroje laikoma ekstremalia krioterapija, o aukštesnėje, nei

−120°C – žemų temperatūrų dujinė hipotermija [176]

Pakankamas ekspozicijos laikas. Tik per pakankamos trukmės (2-

3 min) ekspozicijos laiką odos receptoriai, veikiami krioterapinį

režimą atitinkančia temperatūra, formuoja ir siunčia smegenims

stiprų impulsą apie ,,mirtiną“ pavojų, o šio impulso sukelta

unikali organizmo reakcija ir yra gydomojo poveikio pagrindas

[176].

Odos paviršiaus temperatūra turi nukristi iki -2-0˚C. Procedūros

metu staiga atšąla tik odos paviršius, šaltis prasiskverbia tik nuo

0,5 iki 4,5 mm, prasiskverbimo gylis priklauso nuo odos storio.

Per aukšta procedūros temperatūra (daugiau –130˚С) bei

apsauginiai drabužiai neleidžia odai atšalti iki reikiamos

temperatūros, nesukelia reikiamo odos paviršinių kraujagyslių

spazmo, sudaro sąlygas prasiskverbti šalčiui į gilesnius nei 4-5

mm sluoksnius ir gali sukelti peršalimo reiškinius [176].

Šalčiu turi būti dirginamas kuo didesnis odos plotas. Paskaičiuota,

kiek procentų apranga mažina procedūros efektyvumą: veltiniai –

8,3 proc., pirštinės – 4,9 proc., kojinės, dengiančios blauzdas

(golfai) – 10,3 proc., apatinės kelnaitės glaudžių tipo – 6,8 proc.,

apatinės kelnaitės šortų tipo – 17,7 proc., marškinėliai be

rankovių – 29,4 proc., trumpi marškinėliai – 18,3 proc.

Kūno paviršius per 2-3 min turi atiduoti apie 600 kJ šilumos

[176].

21

Bendrosios krioterapijos procedūroms atlikti šiuo metu naudojama dviejų

tipų įranga: grupinės dviejų ar trijų patalpų kriokameros ir individualios

kriokameros.

Įėjimas ir

išėjimas

Avarinis išėjimas

1.3.1 pav. Grupinės krioterapijos trijų patalpų kriokamera ,,Zimmer

Medizin Systeme“, pagaminta Vokietijoje.

1.3.2 pav. Grupinės krioterapijos dviejų patalpų kriokamera, pagaminta

Lenkijoje

22

1.3.3 pav. Individualios krioterapijos kriokamera SNCC-01

"CryoBarrel", pagaminta Lenkijoje

Indikacijos [26, 92, 119, 132, 173]:

Jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligos (uždegiminės

poliartropatijos (reumatoidinis artritas), artrozė, spondilopatijos

(ankilozinis spondiloartritas), dorsopatijos, degeneracinės ligos ir

antriniai stuburo ar periferinių sąnarių pažeidimai, kaulų tankio ir

struktūros pažeidimai (osteopenija, osteoporozė), minkštųjų audinių

ligos (miozitai, dermatomiozitai, periatritai, sausgyslių ir sąnario

kapsulės uždegimai), psoriazė ir psoriatinis artritas, podagra,

autoimuninės ligos.

Nervų sistemos ligos (radikulitai, išsėtinė sklerozė, nerimo ir

depresijos sindromas).

Profesionalus sportas (organizmo biostimuliacijai, jėgos ir ištvermės

treniruočių intensyvumo didinimui, greitesniam atsistatymui po

krūvio, minkštųjų audinių ir sąnarių traumų gydymui bei raumenų,

sausgyslių, sąnarių ir stuburo perkrovimo simptomų gydymui).

Kontraindikacijos [21, 26, 56, 80,119, 132, 173]:

Šalčio netoleravimas, šalčio dilgėlinė, alergija šalčiui;

Įvairios kilmės ūmios kvėpavimo takų ligos;

23

Širdies ligos (nestabili krūtinės angina, mitralinio ar aortos vožtuvo

stenozė, ritmo sutrikimai ar tachikardija daugiau nei 100 k/min,

plautinė hipertenzija)

Periferinės kraujotakos sutrikimas (Reynaud liga);

Tromboflebitai ar flebotrombozės;

Atviros žaizdos ar trofinės opos;

Hipotireozė;

Ryški anemija;

Krioglobulinemija ir kriofibrinogenemija;

Agamaglobulinemija;

Klaustrofobija (procedūras atliekant uždaroje grupinės krioterapijos

kriokameroje);

Centrinės nervų sistemos ir psichinės ligos;

Onkologinės ligos;

Išsekimas;

Nėštumas ir maitinimas krūtimi;

Narkotikų, antipsichozinių vaistų ir alkoholio vartojimas.

Druskininkų gydykloje krioterapijos procedūros atliekamos Lenkijos

gamybos individualioje kriokameroje SNCC-01 ,,CryoBarrel“ (1.3.3

paveikslas).

Bendrosios krioterapijos veikimo mechanizmas

Daugumos kurortinių veiksnių (klimatinių, mineralinių vandenų,

gydomojo purvo, krioterapijos) pirmoji ir pagrindinė poveikio vieta yra oda.

Žmogaus oda – sudėtinga daugiasluoksnė struktūra, sudaryta iš epitelio,

riebalinio audinio ir raumenų. Odos plotas 1,5-2,2 m2. Išoriniame

ragėjančiame odos sluoksnyje gausu receptorių. Viename kvadratiniame

odos centimetre yra apie 300 jutimo taškų: apie 200 skausmo, 12-15 šalčio,

1-2 šilumos, 25 slėgio jutimo ir kt. [29, 56, 100]. Visame odos paviršiuje

žinoma apie 700 akupunktūrinių taškų, kurie be jokių sudėtingesnių

komunikacijų turi ryšį su aukštaisiais nerviniais centrais [100]. Riebalinis

sluoksnis atlieka termoizoliacinę funkciją. Raumeniniame odos sluoksnyje

gausu kraujagyslių. Odos ryšys su kapiliarais, mikrocirkuliacija,

metabolizmu, centrinės nervų sistemos funkcine būkle, odos endokrinine ir

imunokompetentine sistema leidžia tvirtinti, kad oda nėra vien išorinis

organizmo apdangalas ir viena iš sensorinių sistemų, o tam tikra dalimi visą

organizmą reguliuojanti struktūra [100].

24

Termoreguliacijoje svarbi odos kraujotakos – mikrocirkuliacinė –

funkcija, kurią atlieka gausi arteriolių, venulių ir kapiliarų sistema. Fizinės

termoreguliacijos mechanizme svarbus arteriolių vaidmuo. Išplėstos

arteriolės padeda atiduoti iš organizmo šilumą, spazmuotos – ją sulaiko.

[100].

Stresogeninis ekstremalaus šalčio poveikis sukelia audringą viso

organizmo adaptacinę reakciją [89].

Poveikis periferinei nervų sistemai. Odos temperatūrai esant žemesnei

nei 25-30°C, šalčio receptoriai generuoja impulsus, kurie 20 m/sek greičiu

Aδ tipo nervinėmis skaidulomis perduodami į centrinę nervų sistemą (CNS).

Į šaltį reaguoja ir laisvosios nervų galūnėlės – skausmo receptoriai

(nociceptoriai), kurie impulsą į centrinę nervų sistemą perduoda C

nervinėmis skaidulomis 0,4 – 2 m/sek greičiu [26, 29, 56]. Šalčio ir

skausmo jutimai į galvos smegenų centrus (žievę, limbinę sistemą, gumburą)

perduodami tais pačiais nugaros smegenų laidais. Aδ plintantys šalčio

impulsai ,,konkuruoja“ su skausmo jutimais ir blokuoja jų patekimą į CNS

centrus, vystosi anestezija ir analgezija [80].

Poveikis kraujagyslėms. Pirmoje, apsauginėje, odos kraujagyslių

reakcijos fazėje, dėl norepinefrino poveikio [56, 80, 89] vystosi kraujagyslių

spazmas, neleidžiantis šalčiui prasiskverbti į gilesnius audinius. Antra

kraujagyslių reakcijos fazė yra kompensacinė. Periferinės arterijos išsiplečia,

vystosi aktyvi hiperemija (odos paraudimas), kuri, priklausomai nuo

atšalimo intensyvumo, trunka nuo 1 iki 3 valandų. Šioje fazėje intensyvėja

šilumos gamyba, gerėja audinių kraujotaka ir mityba, odos temperatūra

pakyla iki 35ºC (normali odos temperatūra 32,5ºC). Sisteminis odos

kraujagyslių išsiplėtimas stimuliuoja širdies ir kraujagyslių sistemos darbą,

gerina visų organizmo audinių trofiką ir aprūpinimą deguonimi, mažina

širdies raumens apkrovimą. Kartu su arterinės ir kapiliarinės kraujotakos

pagerėjimu, šiek tiek pagerėja ir veninis nutekėjimas [56, 80, 89, 132].

Poveikis raumenims. Odos receptorių dirginimas mažina skersaruožių

raumenų tonusą, raumenys atsipalaiduoja, išnyksta jų spazmas,

suintensyvėja vidaus organų kraujotaka, sumažėja atramos ir judėjimo

sistemos bei periferinės nervų sistemos susirgimų sukeltas skausmas [80].

Poveikis neuroendokrininei sistemai. -120 ºC -160ºC temperatūros aplinkoje

aktyvuoja adrenokortikotropinę sistemą, aktyvėja AKTH sekrecija

priekinėje hipofizio dalyje ir kortizolio gamyba antinksčių žievėje [167].

Būtent dėl kortizolio koncentracijos kraujyje padidėjimo pagerėja

sergančiųjų reumatoidiniais susirgimais, bronchine astma savijauta [80, 177].

25

Bendrosios krioterapijos taikymas kai kurioms ligoms gydyti

Sisteminės jungiamojo audinio ligos.

Tai grupė ligų, kurioms būdinga pažeistas jungiamasis audinys ir

kraujagyslės, kolageno skaidulos ir kolagenas. Tokioms ligoms priskiriamas

reumatoidinis artritas, reumatas, sisteminė raudonoji vilkligė, mazginis

periateritas, sklerodermija ir dermatomiozitas. Patogeneziniu aspektu šios

ligos yra nespecifinės autoimuninės ligos. Krioterapija, kartu su kitomis

fizioterapinėmis priemonėmis, kineziterapija, medikamentais, plačiai

taikoma sisteminių jungiamojo audinio ligų - reumatoidinio artrito,

ankilozinio spondilito, taip pat psoriatinio artrito, lėtinio nugaros skausmo

gydymui. Gydymo tikslas – skausmo mažinimas, judesių funkcijos

gerinimas, uždegimo mažinimas ir adaptacinių organizmo reakcijų

aktyvinimas.

Dažniausiai gydymo krioterapijos procedūromis efektyvumas vertinamas

pagal paciento anketines apklausas – testus (vizualinės analogijos skalę

skausmo vertinimui (VAS), ligos aktyvumo indeksą, vertinantį 28 sąnarius

sergantiems reumatoidiniu artritu (DAS 28), ankilozinio spondilito

aktyvumo indeksą (BASDAI), ankilozinio spondilito funkcinio indekso

testą (BASFI), ankilozinio spondilito metrologinio indekso testą (BASMI),

sveikatos vertinimo klausimyną (HAQ)) bei biocheminių tyrimų duomenis –

serologines kraujo reakcijas (C reaktyvinį baltymo koncentraciją (CRB),

eritrocitų nusėdimo greitį (ENG), plazmos fibrinogeno koncentraciją,

serumo mukoproteinų bei tirpios formos tarpląstelinės adhezijos molekulės–

1 (sICAM-1) koncentraciją, citokino interleukino-6 (IL-6) koncentraciją

kraujo plazmoje, adrenokortikotropinio hormono (AKTH), kortizolio, β –

endorfino koncentraciją kraujo serume).

Krioterapijos efektyvumo vertinimas pagal anketinių duomenų ir testų

pokyčius. Literatūros duomenimis bendroji krioterapija statistiškai patikimai

mažina skausmą sergantiems reumatoidiniu artritu [26, 76, 80, 101, 134]

ankiloziniu spondilitu [26, 76, 80, 139, 140], esant lėtiniam skausmui

juosmens srityje [135], o palyginus įvairių fizioterapinių procedūrų, tokių

kaip krioterapija, ultragarso terapija, lazerio terapija, magnetoterapija,

diadinaminių srovių terapija, TENS ir jonoforezė, krioterapija turėjo

ryškiausią nuskausminantį poveikį [76, 134].

Sergantiems reumatoidiniu ir psoriatiniu artritu po krioterapijos

procedūrų kurso Uwe Lange duomenimis stebimas ligos aktyvumo indekso

DAS 28 sumažėjimas [80].

Harri Hirvonen [53] nustatė statistiškai reikšmingą šio rodiklio (DAS 28)

sumažėjimą visose tiriamųjų, sergančių RA, grupėse, tačiau skirtumo tarp

26

vietinės krioterapijos, bendrosios krioterapijos -60°C ir bendrosios

krioterapijos -110°C temperatūroje efektyvumo nenustatė.

Lange ir Braun su autoriais [80], tyrę bendrosios krioterapijos poveikį

ankilozininiu spondilitu sergantiems pacientams, nustatė, kad po

krioterapijos kurso BASDAI sumažėja nuo 5,01±2,91 iki 2,17±1,39

(p<0,028), BASFI sumažėja nuo 4,9±2,72 iki 2,33±2,02 (p<0,027), o

BASMI – nuo 7,67±1,86 iki 3,0±1,79 (p<0,027).

Braun duomenimis, praėjus mėnesiui po reumatoidinio artrito gydymo

krioterapijos procedūromis, VAS ir DAS 28 rodikliai lieka reikšmingai

mažesni, nei prieš gydymo kursą, o po dviejų mėnesių išlieka mažesnis

skausmas (pagal VAS) ir subjektyviai geresnė savijauta, nors DAS 28

rodiklis grįžta į pradinį lygį [26]. Sergančiųjų ankiloziniu spondilitu grupėje

skausmas (pagal VAS) ir ligos aktyvumo indeksas BASDAI atsistato jau po

vieno mėnesio [26].

Agata Stanek nustatė statistiškai reikšmingus stuburo mobilumo (BASMI)

skirtumus tarp tiriamosios grupės, taikant krioterapiją kartu su kineziterapija,

ir kontrolinės grupės, taikant tik kineziterapiją. Tiriamosios grupės pacientų

stuburo mobilumas buvo patikimai didesnis nei kontrolinės grupės [139].

Krioterapijos efektyvumo vertinimas pagal biocheminių rodiklių pokyčius.

Sergant reumatinėmis ligomis, jungiamasis audinys tiesiogiai dalyvauja

uždegime. Uždegimas yra apsauginė ir adaptacinė reakcija, nukreipta prieš

antigeną, žalingą faktorių ar pažeidimą. Uždegime dalyvauja imuninė,

endokrininė ir nervų sistemos, todėl tyrėjus domina uždegiminių rodiklių [4,

26, 53, 80, 138] ir poveikį imuninei [114], endokrininei [143, 167] ir nervų

sistemai [125] atspindinčių rodiklių kaita.

Lange [80] ir Braun [26] tirdami sergančių reumatoidiniu artritu ir

ankiloziniu spondilitu eritrocitų nusėdimo greitį (ENG), nustatė, kad po

krioterapijos procedūrų kurso ENG statistiškai reikšmingai nepakito, tačiau

Lange duomenimis C reaktyvinio baltymo koncentracija po krioterapijos

kurso statistiškai reikšmingai sumažėjo [80]. Hanos E. Hirvonen [53]

duomenimis statistiškai reikšmingai nepakito nei ENG, nei CRB.

Stanek tyrė krioterapijos įtaką sergančių ankiloziniu spondiloartritu

uždegiminių rodiklių pokyčiams [138]. Ji nustatė, kad po 10 krioterapijos

procedūrų kurso, taikyto kartu su kineziterapija, visų tirtų uždegimo žymenų

(CRB, serumo mukoproteinų koncentracija, fibrinogeno koncentracija

plazmoje, tirpios tarpląstelinės adhezijos molekulės-1 koncentracija serume

ir eritrocitų nusėdimo greitis (ENG)) statistiškai reikšmingai sumažėjo [138].

Tai, kad CRB ir α1-glikoproteinų koncentracija kraujo plazmoje po

krioterapijos kurso, taikant ją RA gydymui, sumažėjo, rodo, kad

trumpalaikė (2-3 min) organizmo stimuliacija ekstremalaus, -160°C, šalčio

sąlygomis uždegimo paūmėjimo nesukelia, o jį slopina [4].

27

Sylwia Oszachowska-Szafkowska [114] tyrė, kaip, gydant reumatoidinį

artritą bendrosios krioterapijos procedūromis, kinta limfocitų

subpopuliacijos (krioterapijos poveikis sergančių RA imuninei sistemai).

Gauti rezultatai parodė, kad bendras limfocitų skaičius, T limfocitų CD3+ ir

CD4+ skaičius normalizuojasi jau po pirmos bendrosios krioterapijos

procedūros ir po gydymo kurso nebesiskiria nuo atitinkamų sveikų asmenų

rodiklių. CD8+, CD19

+, CD16

+ limfocitų skaičius ir CD4/CD8 santykis

krioterapijos poveikyje statistiškai reikšmingai nekinta [114].

Rainer Straub ir kt. [143] tyrė, kaip po 5 krioterapijos procedūrų per 7

dienas pakinta steroidinių hormonų, neuropeptido Y ir interleukino-6 (IL-6)

koncentracija (krioterapijos poveikis sergančių RA endokrininei ir nervų

sistemai). Tiriamieji buvo padalinti į dvi grupes – vartojančius

glikokortikoidus reumatoidinio artrito gydymui ir jų nevartojančius.

Taikytos skirtingos krioterapijos metodikos: bendroji krioterapija -110°C

temperatūroje, bendroji krioterapija -60°C temperatūroje ir vietinė -20°C – -

30°C krioterapija. Gauti rezultatai parodė, kad gliukokortikoidų

nevartojančių tiriamųjų grupėje kortizolio ir androstendiono koncentracija

kraujo plazmoje po 5 bendrosios krioterapijos procedūrų, atliekant ją -

110°C temperatūroje padidėjo ryškiau, negu po 5 procedūrų -60°C

temperatūroje ar taikant vietinę krioterapiją. Gliukokortikoidus vartojančių

tiriamųjų grupėje atsakas į krioterapiją -110°C temperatūroje buvo žymiai

silpnesnis. Gauti rezultatai parodė, kad dėl gliukokortikoidų vartojimo

reakcija į stresą tampa neadekvati, o IL-6 koncentracijos padidėjimas

nevartojančių gliukokortikoidų kraujo plazmoje patvirtina hipotalamo –

hipofizės – antinksčio (HHA) ašies disfunkciją [143].

Zdislaw Zagrobelny [167] ir autorių duomenimis po 14 bendrosios

krioterapijos procedūrų, atliekamų -110°C – -160°C temperatūroje, kurso

adrenokortikotropinio hormono (AKTH), kortozolio ir β-endorfinų

koncentracija padidėja, o tirotropino (TTH), trijodtironino (T3), tiroksino

(T4), somatotropino (STH) ir 6-keto-prostaglandino F1 alfa koncentracija

nepakinta.

Demielinizuojančios nervų sistemos ligos (išsėtinė sklerozė).

Gydant išsėtinę sklerozę, svarbu normalizuoti patogenezinius veiksnius

(stimuliuoti T supresorius, silpninti T helperių aktyvumą bei B limfocitų

proliferaciją, normalizuoti T sistemos su B sistema tarpusavio ryšį) ir

panaikinti ar sumažinti ligos simptomus.

Dėl nuskausminančio, priešuždegiminio, teigiamo poveikio imuninei

sistemai, ši procedūra plačiai taikoma išsėtinės sklerozės simptomų

mažinimui. Tačiau tyrimų apie bendrosios krioterapijos taikymą

sergantiems išsėtine skleroze nėra daug.

28

Aleksandr Sieron ir Grzegorz Cieslar knygoje [132] pateikia literatūros

duomenis, kad po bendrosios krioterapijos procedūrų gydymo kurso

stebimas spastiškumo sumažėjimas (pagal Ashworth skalę), raumenų

įtempimo sumažėjimas, stabilumo stovint ir eisenos pagerėjimas.

Elžbieta Miller ir aut. tyrė, kokį poveikį bendroji krioterapija turi

oksidacinio streso rodikliams [106] ir šlapimo rūgšties koncentracijai [104]

sergančių išsėtine skleroze kraujo plazmoje. Fermentinių redukcijos ir

oksidacijos reakcijų organizme metu, kaip šalutiniai produktai, ląstelėse

susidaro laisvieji radikalai ir kitos aktyvios deguonies junginių formos,

bendrai vadinamos aktyviomis deguonies formomis ROS (angl. k. – reactive

oxygen species) [106]. Makrofagų produkuojamas reaktyvus deguonis

susijęs su nervinių skaidulų demielinizacija ir aksonų pažeidimu. ROS

pažeidžia ląstelių lipidus, baltymus, nukleinines rūgštis, sukelia ląstelių

nekrozę, apoptozę ir mirtį. Centrinė nervų sistema jautri oksidaciniam

stresui [73], todėl svarbu žinoti, kaip bendroji krioterapija veikia bendrą

antioksidacinę būklę ir fermentų, saugančių ląstelę nuo ROS pertekliaus, t. y.

antioksidantų biomarkerių, tokių kaip superoksido dimutazės (SOD) ir

katalazės (CAT) aktyvumą. SOD katalizuoja superoksido pavertimą

vandenilio peroksidu, o katalazė vandenilio peroksidą pašalina. Miller

duomenimis, lyginant su sveikais asmenimis, sergančiųjų išsėtine skleroze

kraujo plazmoje nustatytas reikšmingai žemesnis bendras antioksidacinis

aktyvumas TAS (angl. k. – total antioxidative status) ir superoksido

dimutazės (SOD) aktyvumas eritrocituose. Katalazės (CAT) aktyvumas

buvo didesnis nei sveikų asmenų. Krioterapijos poveikyje stebėtas bendro

antioksidacinio aktyvumo TAS padidėjimas, tačiau reikšmingo

antioksidacinių fermentų SOD ir CAT aktyvumo pokyčio nerasta [106].

Šlapimo rūgštis (galutinis purinų apykaitos žmogaus organizme produktas)

yra antioksidantas, priklausantis vandenyje tirpioms mažos molekulinės

masės laisvųjų radikalų gaudyklėms. Sergančiųjų išsėtine skleroze kraujyje

stebima mažesnė negu sveikų asmenų šlapimo rūgšties koncentracija [104].

Po 10 bendrosios krioterapijos procedūrų kurso šlapimo rūgšties

koncentracija sergančiųjų kraujo plazmoje statistiškai reikšmingai padidėjo

ir netgi buvo didesnė, nei sveikų asmenų [104].

Kai kurie psichikos ir elgesio sutrikimai (depresija ir nerimo sindromas).

Depresijų priežastis gali būti sumažėjęs neuromediatorių kiekis tose

smegenų dalyse, kurios atsakingos už miegą, dirglumą, apetitą, lytinį

potraukį ir psichomotoriką [149]. Viena iš neurobiologinių depresijos

hipotezių remiasi HHA ašies disreguliacija [125]. Hipotalaminės srities

branduolyje n. paraventricularis sintezuojasi kortikotropiną išlaisvinantis

hormonas (KIH). Jis yra visų hormonalinių pokyčių, kuriuos sukelia

29

nervinės HHA ašies aktyvacija, pradžia [141]. Jis jungiasi su su KIH

receptoriais priekinėje hipofizės dalyje ir per keletą biocheminių etapų

ląstelėje padidina propiomelanokortino geno ekspresiją. Atsiradęs

polipeptidas skaidosi į 11 peptidų, kurie, veikdami per savo receptorius,

organizme sukelia daugybę atsakų. Dėl šio proceso sintezuojasi

adrenokortikotropinis hormonas (AKTH), β-endorfinas ir kiti peptidai,

dalyvaujantys endokrininėje streso reguliacijoje [141]. KIH rasta ir kitose

galvos smegenų srityse. Jis turi didelę reikšmę koordinuojant ir integruojant

centrinės nervų sistemos, endokrininės, autonominės nervų ir imuninės

sistemų reakcijas į fiziologinius, psichologinius, imunologinius stimulus ir

stresą. Daugelyje tyrimų depresijos metu užfiksuotas hipotalamo-hipofizės-

antinksčio (HHA) ašies hiperaktyvumas ir padidėjęs kortizolio kiekis.

Kompiuterinės tomografijos tyrimas patvirtino, kad depresija daugiau

susijusi su hipotalaminės kilmės KIH sekrecijos padidėjimu. Esant

depresijai, pastebėta koreliacija tarp kortizolio ir ir neuropeptido Y, o

sergantiems didžiąja depresija su kortizoliu koreliavo β-endorfinas [141].

Žinant, kad ekstremalaus šalčio sukeltas stresas teigiamai veikia

endogeninę opioidinę ir skausmo kontrolės sistemą, didina

adrenokortikotropinio hormono (AKTH), kortizolio ir β-endorfinų

koncentraciją [167], keliama hipotezė, kad bendroji krioterapija gali būti

taikoma psichinių sutrikimų gydymui [125].

Joanna Rymaszewska ir aut. [125, 126] tyrė bendrosios krioterapijos

taikymą depresijos ir nerimo sutrikimų gydymui. Depresijos sunkumui ir

kitimui gydymo eigoje vertinti buvo naudojama Hamiltono depresijos skalė

(HAM-D-17), o nerimo – Hamiltono nerimo skalė (HAM-N-14), o taip pat

pasitenkinimo gyvenimu skalė (SWSL) [126]. Įvertinus Hamiltono

depresijos skalės (HAM-D) duomenis nustatyta, kad statistiškai reikšmingai

pagerėja nuotaika, sumažėja kaltės jausmas, suicidinės mintys, pagerėja

miegas, padidėja aktyvumas, sumažėja psichomotorinis slopinimas,

sujaudinimas, psichologinis ir somatinis nerimas, bendri somatiniai

simptomai, seksualinė disfunkcija ir hipochondrija. Nenustatytas poveikis

virškinimo sistemos simptomams ir svorio kritimui.

Pagal Hamiltono nerimo vertinimo skalę (HAM-N) statistiškai

reikšmingai sumažėja nerimas, įtampa, baimė, miego sutrikimai, pagerėja

mąstymas, sumažėja nusiskundimų (raumenų skausmų, kardiovaskulinių,

kvėpavimo sistemos), pakinta elgesys bendraujant. Nenustatytas poveikis

virškinimo ir urogenitalinės sistemos simptomams.

Palyginus pasitenkinimo gyvenimu skalės (SWSL) duomenis prieš ir po

15 krioterapijos procedūrų kurso, nustatyta, kad statistiškai reikšmingai

pagerėjo fizinė ir psichinė sveikata, šeimyninis gyvenimas, socialiniai ryšiai,

hobis ir bendras pasitenkinimas gyvenimu. Nepakito kasdieninis ir

30

profesinis aktyvumas, seksualinis gyvenimas, materialinės sąlygos ir

dvasinis (religinis) gyvenimas [126].

Krioterapijos poveikis sveikiems asmenims

Antioksidacinės sistemos aktyvumas.

Tyrėjus domina, kaip dėl ekstremalaus šalčio, kaip stresogeninio veiksnio,

poveikio kinta oksidacinį stresą atspindintys biožymenys.

Benoit Dugue ir aut. [39] tyrė, kaip kinta bendras radikalų gaudyklės

parametras (TRAP) sveikoms moterims. Tiriamosios grupės moterims buvo

taikytos 2 min trukmės bendrosios krioterapijos procedūros, o kontrolinės

grupės moterims – 20 sek trukmės maudymasis šaltame, apie 2°C,

vandenyje. Procedūros taikytos 3 kartus per savaitę 12 savaičių. Per pirmas

keturias savaites praėjus 2 min po šalčio poveikio paimtuose kraujo

mėginiuose stebėtas TRAP padidėjimas, o pakartotinuose, po 35 min

paimtuose kraujo mėginiuose, TRAP grįžta į pradinį lygį. Skirtumo tarp

tiriamosios ir kontrolinės grupės nestebėta. Vėlesniuose, po ketvirtos

savaitės imtuose kraujo tyrimuose, TRAP pokyčių nenustatyta.

Anna Lubkowska ir aut. [90] tyrė bendrosios krioterapijos poveikį sveikų

vyrų imunologinėms reakcijoms (leukocitų skaičiaus pokyčiams, IL-6

koncentracijai, bendrai lipidų peroksidų koncentracijai ir bendram

antioksidaciniam pajėgumui TAS. Po 10 bendrosios krioterapijos 3 min

trukmės -130°C temperatūroje nustatytas reikšmingas bendras leukocitų

skaičiaus ir IL-6 koncentracijos padidėjimas, TAS lygio sumažėjimas.

Konstatuojama, kad krioterapijos procedūros turi mobilizuojantį poveikį

imuninei sistemai.

Elžbietos Miller ir aut. [105] duomenimis po 10 bendrosios krioterapijos

procedūrų kurso, taikyto sveikiems asmenims, reikšmingai padidėja šlapimo

rūgšties koncentracija kraujo plazmoje (moterims 14 proc., vyrams 10 proc.),

superoksido dismutazės aktyvumas eritrocituose (SOD) (apie 6 proc.), TAS

aktyvumas (apie 19 proc.), o lipidų peroksidacijos biožymuo

tiobarbituratinės rūgšties reaktyvios substancijos produktas (TBARS)

moterims nepakinta, o vyrams jo koncentracija padidėja.

Lubkowska ir aut. [89] nustatė, kad oksidacinio streso žymenų

pokyčiams reikšmingą įtaką turi krioterapijos procedūrų skaičius. Tirtų

rodiklių pokyčiai buvo nevienareikšmiai. Vienų jų, 8-izoprostano,

koncentracija pradeda didėti jau po pirmosios krioterapijos procedūros ir

didėja viso gydymo kurso eigoje, kitų – šlapimo rūgšties koncentracija – iš

pradžių mažėja, o gydymo kurso pabaigoje stebimas koncentracijos

padidėjimas. Albumino ir ceruloplazmino koncentracija gydymo kurso

pabaigoje sumažėja. Antioksidacinių fermentų aktyvumas taip pat kinta

31

nevienareikšmiškai: SOD aktyvumas kurso pabaigoje padidėja, o CAT

aktyvumas iš pradžių padidėja, o po 20 procedūros grįžta į pradinį lygį.

Redukuoto glutationo koncentracija GSH ir oksiduoto glutationo

koncentracija GSSG statistiškai reikšmingai padidėja po 10 procedūros, o

po 20 – statistiškai reikšmingai sumažėja, lyginant su 1 proc.; glutationo

peroksidazės aktyvumas GSHPX gydymo kurso pabaigoje statistiškai

reikšmingai sumažėja, o glutationo reduktazės GSSG-R kinta priklausomai

nuo kūno masės indekso (BMI): BMI <25 padidėja, BMI > 25 - sumažėja.

Hormonų koncentracija kraujo plazmoje.

J. Leppäluoto ir J, Smolander tyrė, kaip 2 min trukmės -110°C

krioterapijos procedūrų (tiriamoji grupė) ir maudymosi šaltame 0+2°C

vandenyje (kontrolinė grupė) įtakoje kinta sveikų moterų AKTH, kortizolio

[82], augimo hormono (AH), prolaktino, tireotropinio hormono (TTH),

tiroksino (T4) ir trijodtironino (T3) [136] koncentracija kraujo serume.

Procedūros taikytos 3 kartus per savaitę, trukmė – 12 savaičių. Rodikliai tirti

1, 2, 4, 8 ir 12 savaitę. Gauti rezultatai parodė, kad AKTH ir kortizolio

koncentracija 4 ir 12 savaitę buvo reikšmingai (p<0,05) mažesnė, nei 1

savaitę, epinefrino koncentracija nepakito abiejose grupėse, o norepinefrino

koncentracija abiejose grupėse padidėjo 2-3 kartus [82]. Lyginant su

kontroline grupe, statistiškai patikimai sumažėjo TTH ir prolaktino

koncentracija, o T3 ir T4 koncentracija nepakito [136].

Bendroji krioterapija plačiai taikoma sporto medicinoje. Krioterapijos

procedūros turi įtakos motorinėms sportininkų funkcijoms, po krioterapijos

procedūrų kurso padidėja lankstumas, viršutinių galūnių judesių greitis,

dinaminė pilvo raumenų jėga [93]. Taip pat bendroji krioterapija gerina

atsistatymą po fizinio krūvio, mažina raumenų nuovargį ir skausmą [51],

mažina sportininkų hemolizės požymius ir gali būti taikoma sportininkų

hemolizės prevencijai [6]. Nemažai dėmesio sporto medicinoje skiriama

krioterapijos įtakai sportininkų oksidacinės – antioksidacinės sistemos

būklei. Lipidų peroksidacijos markerių koncentracijos sumažėjimas kraujo

plazmoje leidžia daryti prielaidą apie teigiamą kriostimuliacijos

antioksidacinį poveikį į oksidacinį stresą [102, 163, 164, 165]. Krioterapija

leidžia didinti sportininkų krūvio intensyvumą, didėja sportininkų ištvermė.

Tačiau pastebėta, kad krioterapija netinkamas stimuliavimo metodas prieš

startą, nes po krioterapijos procedūros sulėtėja, t. y. normalizuojasi,

sportininkų reakcijos greitis [174].

32

Bendrosios krioterapijos procedūrų įtaka hemodinaminiams rodikliams

Širdies ir kraujagyslių sistemos reakcija į trumpalaikį ekstremalaus šalčio

sukeltą stresą domina daugelį tyrėjų, nes širdies ir kraujagyslių sistemos

funkcinės būklės, ypač mikrocirkuliacijos, sutrikimai nulemia pokyčius ir

kitose organų sistemose.

Dažniausiai tiriama, kaip įvairiais laikotarpiais po krioterapijos

procedūros kinta širdies susitraukimo dažnis ir arterinis kraujo spaudimas

[132].

Pawel Zalewski [168, 169] Task Force Monitor sistema prieš procedūrą,

tuoj po jos, po 3 val. ir po 6 val. po procedūros matavo RR trukmę, ŠSD,

širdies sistolinį tūrį (angl. stroke volume (SV)), sistolinį indeksą (angl. stroke

index (SI)), minutinį širdies tūrį (angl. cardiac output (CO)), širdies indeksą

(angl. cardiac index (CI)), sistolinį (SKS) ir diastolinį (DKS) kraujo

spaudimą. Tuoj po procedūros rastas statistiškai reikšmingas (p<0,01) RR

trukmės pailgėjimas, ŠSD sumažėjimas, širdies sistolinio tūrio ir sistolinio

indekso padidėjimas. Kiti rodikliai, taip pat SKS ir DKS, reikšmingai nekito.

Pokyčiai buvo trumpalaikiai – po 3 val. ir po 6 val. po procedūros išmatuoti

rodikliai nuo pradinių reikšmių nesiskyrė.

Hemodinaminių rodiklių, tokių kaip arterinis kraujo spaudimas (AKS) ir

širdies susitraukimo dažnis (ŠSD), pokyčius uždegiminėmis reumatinėmis

sergančių tarpe po bendrosios krioterapijos procedūrų, tyrė tik Lange [80].

Jo duomenimis statistiškai reikšmingo poveikio AKS ir ŠSD krioterapija

neturėjo.

Winfried Joch [67] tyrė kaip kinta ištvermės sportininkų ŠSD fizinio

krūvio metu po bendrosios krioterapijos procedūros. Praėjus 5 minutėms po

krioterapijos procedūros buvo taikytas 26 min trukmės krūvio mėginys: 6

min (įsidirbimo fazė) didinant krūvį nuo 130 W iki 150 W, vėliau 20 min

trukmės krūvio mėginio metu kas 2 min jį keičiant – padidinant iki 250 W ir

vėl sumažinant iki 150 W. Tiriamiesiems po bendrosios krioterapijos

procedūros 1–6 tyrimo minutę nustatytas 8 proc. žemesnis (p<0,01) ŠSD,

lyginant su kontroline grupe, 7–16 min ŠSD skyrėsi 6,6 proc. (p<0,05), o

17–26 min 4,6 proc. ŠSD skirtumas buvo statistiškai nereikšmingas

(p≥0,05).

Anna Lubkowska [91] nustatė statistiškai reikšmingą (p<0,05)

trumpalaikį ŠSD sumažėjimą – iškart po pirmos ir penktos krioterapijos

procedūros ŠSD suretėja 8,0±4,5 ir 8,0±5,8 k/min, po dešimtos ir

penkioliktos – 7,0±3,4 ir 7,0±5,1 k/min. Stebėtas statistiškai reikšmingas

(p<0,05) trumpalaikis ir SKS pakilimas: po pirmos krioterapijos procedūros

SKS padidėja 20,4±13,5 mm Hg st., po penktos – 19,0±12,4 mm Hg st., po

dešimtos – 18,7±14,3 mm Hg st. ir po penkioliktos – 18,0±6,6 mm Hg st.

33

Reikšmingas (p<0,05) DKS pakilimas rastas tik po pirmos krioterapijos

procedūros (6,0±4,3 mm Hg st.). Visi šie pokyčiai trumpalaikiai, praėjus 10

min po procedūros, skirtumo lyginant su pradinėmis ŠSD ir AKS

reikšmėmis neberandama (p≥0,05).

Damijan Z. ir Uhryński A. [36] nustatė statistiškai reikšmingą sistolinio

ir diastolinio kraujospūdžio pakilimą ir ŠSD suretėjimą iš karto po

krioterapijos procedūrų.

Tetyura S. M. [182] tyrė, kaip ŠSD ir AKS kinta asmenų su judėjimo-

atramos aparato pažeidimais ir sergančių psichosomatinėmis ligomis

grupėse. ŠSD ir AKS matuoti prieš krioterapijos procedūrą ir iškart po jos.

Statistiškai reikšmingas (p<0,05) ŠSD sumažėjimas ir AKS pakilimas

nustatytas tik atramos-judėjimo sistemos ligomis sergantiems vyrams.

Atramos judėjimo sistemos ligomis sergančių moterų ir psichosomatinėmis

ligomis sergančių vyrų ir moterų ŠSD statistiškai reikšmingai nekito

(p≥0,05). Bendrosios krioterapijos procedūros sukelti ŠKS pokyčiai buvo

vertinami kaip funkciniai ir grįžtami ir neviršijo tirtų asmenų fiziologinės

normos ribų.

Lyakh su su bendraautoriais [179] tyrė bendrosios krioterapijos įtaką

AKS. Pagal pradines AKS reikšmes tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes.

I gr. SKS 120-139 mm Hg st., DKS 80-89 mm Hg st.; II gr. – SKS <120

mm Hg st., o DKS <80 mm Hg st., III gr. – SKS >140 mm Hg st., o

DKS >90 mm Hg st. Visose tiriamųjų grupėse stebėtas statistiškai

reikšmingas (p<0,05) funkcinis grįžtamas <15 mm Hg st. AKS pakilimas.

Felice Giulio Bonomi [24] ištyrė 80 asmenų, kuriems įvairių susirgimų

gydymui buvo taikyta bendroji krioterapija nuo 4 iki 17 kartų gydymo

kursui (viso 816 tyrimų) ir nenustatė statistiškai reikšmingo ŠSD ar AKS

pokyčio po krioterapijos procedūros nei visiems tiriamiesiems bendrai, nei

vyrų ir moterų grupėse atskirai.

Taigi, mes neradome nei vieno tyrimo, kurio metu prieš procedūrą ir/ar

po jos būtų registruota ir vertinta EKG. Pateikiami duomenys apsiriboja tik

ŠSD ir AKS pokyčių vertinimu.

Optimalaus gydymo kurso bendrosios krioterapijos procedūromis

parinkimas

Gyvi organizmai, taip pat ir žmogaus organizmas, ne izoliuotos, o atviros

sistemos, nuolat sąveikaujančios su aplinka. Visos šios sistemos yra

nepastovios, disipatinės [160]. Disipatinių sistemų teorija nagrinėja ryšį tarp

sistemų struktūros, funkcijos ir svyravimų. Jei pasikeičia sistemą supančios

sąlygos, pavyzdžiui energetinių medžiagų pokytis, pasikeičia ir vidiniai

cheminiai procesai, lemiantys sistemos adaptaciją [160]. Sistemoms esant

34

toli nuo stabilumo būsenos dėl švelnių svyravimų peržengiamas

nestabilumo slenkstis, sukuriamos naujos savarankiškos, autonomiškos

sistemos, pasižyminčios sava struktūra, funkcija ir elgsena [20, 129, 160].

Nemažos dalies žmonių sveikata yra lyg ir tarpinės būklės: kokios nors

ligos lyg ir nėra, bet visiškai sveiki taip pat nėra. Tokia būklė gali tęstis

metų metus. Net ir nedidelio intensyvumo natūralūs ir performuoti

gydomieji veiksniai, veikdami kaip silpni stresoriai, sukelia teigiamą

organizmo reakciją – eustresą, stimuliuoja įvairias organizmo sistemas,

didina organizmo adaptacijos galimybes jo reaktyvumo ribose. Organizmo

apsauginių funkcijų mobilizavimas padeda jam likviduoti patologinį procesą

[100]. Tačiau nėra įrodymų, kad vienkartinis gydomojo veiksnio poveikis,

net ir padidinus jo intensyvumą, galėtų sukelti reikšmingą sergančio ar

sveiko organizmo reakciją – gydymo rezultatai pasireiškia po 3-5, o dar

labiau po 10-12 gydomųjų procedūrų kurso [80]. Pasikartojant gydomojo

veiksnio poveikiui gydymo kurso metu, ne tik ,,kaupiasi“ jo fiziko-cheminis

poveikis, bet ir organizmo sistemos pereina į kitą fiziologinių procesų lygį,

o per stiprus, peržengiantis organizmo adaptacinių galimybių ribas, tam

tikro veiksnio poveikis gali sukelti neigiamą gydymo rezultatą, dažniausiai

pasireiškiantį taip vadinamąja balneopatologine reakcija [100].

Šiuo metu nėra visuotinai priimtos vienodos bendrosios krioterapijos

taikymo metodikos. Procedūros atlikimo metodines rekomendacijas

(procedūros trukmę, kartojimo dažnį, gydymo kursui rekomenduojamų

procedūrų skaičių) lemia techninės bendrosios krioterapijos atlikimo sąlygos

(grupinė krioakmera ar vienvietė kriosauna), taip pat krioterapijos taikymo

tikslas (tam tikros ligos gydymas, grūdinantis poveikis sveikiems asmenims,

ištvermės didinimas sportininkams) [80]. Pagal procedūros skyrimo tikslą

Alechin su aut. išskiria tris bendrosios krioterapijos taikymo režimus:

homeostazės moduliacijos, imuninės sistemos moduliacijos ir homeostazės

stimuliacijos. Gydymo režimą skiria gydantis gydytojas, o sprendimas

priklauso nuo jo medicininės ir mokslinės praktinės kvalifikacijos [173].

Dažniausiai rekomenduojamas 10 procedūrų gydymo kursas [92], kitais

atvejais rekomenduojama atlikti 15-20 krioterapijos procedūrų [177].

Gydymo kurso trukmės įvairovė atsispindi ir aukščiau pateiktoje literatūros

apžvalgoje –5 [143], 9 [80], 10 [138], 14 [167] ar 20 [89] procedūrų.

Gydymo kurso procedūrų metu svarbu sekti taikomų procedūrų

intensyvumą ir adekvatumą, nes dėl neteisingai parinktos procedūros dozės

(šiuo atveju trukmės) gydymas gali tapti neefektyvus (organizmas pripranta

prie poveikio) arba pabloginti paciento būklę (sukelti ligos paūmėjimą).

35

1.4 Peloidoterapija

Peloidų charakteristika

Gydomieji purvai, arba peloidai (gr. pelos – molis, purvas + eidos –

pavidalas + therapeia – gydymas, slaugymas) – tai medžiagos, (durpės,

sapropelis, molis ir kt.), susidariusios natūralių geologinių procesų metu,

pasižyminčios specifinėmis fizinėmis, cheminėmis ir biologiškai aktyviomis

savybėmis, naudojamos medicininės reabilitacijos ir (arba) kitose

sveikatinimo veiklose [56, 85, 119]. Peloidų terminą 1933 metais pasiūlė

medicininės balneologijos ir klimatologijos draugija [12].

Skiriamos trys peloidogenezės stadijos. Pirmoji fazė apsprendžia

gydomojo purvo kilmę. Šioje fazėje vyksta organinių bei mineralinių

medžiagų kaupimas. Antroje fazėje purvas nusėda ant dugno. Trečioji fazė –

tai nuoseklių gydomojo purvo formavimosi procesų fazė, kai dėl fizinių,

cheminių ir mikrobiologinių veiksnių flora, fauna ir mikroorganizmai virsta

organinėmis ir neorganinėmis gydomojo purvo sudėtinėmis veikliosiomis

dalimis [113].

Peloidai skirstomi į sūriųjų ir gėlųjų vandens telkinių dumblą, durpes ir

vulkaninį purvą [12, 100, 113].

Dumblas susidaro sūriųjų vandenų telkinių dugne. Jo pagrindas: smėlis,

molis, kalkės druskos, įvairūs dumblių ir mikroorganizmų produktai.

Dumble taip pat yra sieros vandenilio, metano, angliarūgštės. Gydomajam

dumblui susidaryti būtinos anaerobinės sąlygos. Dumblas yra juodas, turi

daug koloidų, kurie suteikia jam tiršto tepalo konsistenciją. Dėl amoniako ir

amininių darinių dumblo reakcija šarminė [12, 100].

Stovinčių gėlojo vandens telkinių dumblas vadinamas sapropeliais. Juose

daug organinių medžiagų, dumblių, šiek tiek neorganinių medžiagų ir apie

90 proc. vandens.

Durpės susidaro užželiančių uždarų vandens telkinių, dažniausiai pelkių

dugne, į kurį nusėda dumbliai, smulkių pūvančių augalų liekanos. Durpėse

yra daug mineralinių medžiagų (silicio druskų, kalcio, magnio, aliuminio,

kalio, geležies, o taip pat chloridų, sulfatų ir kt. elementų), organinių

medžiagų (huminų, fulvo rūgščių), aerobinių ir anaerobinių mikroorganizmų,

grybelių [56, 119]. Durpės yra tamsiai rudos tešlos konsistencijos, suimtos į

saują slysta pro pirštus. Jų reakcija dažniausiai neutrali arba silpnai rūgšti

[12, 100].

Vulkaninio purvo dažniausiai randama prie naftos telkinių. Kartu su nafta

uolienų sluoksniuose visada yra daug dujinių angliavandenilių. Dėl didelio

susidariusio dujų slėgio jos prasiveržia į žemės paviršių ir taip išmeta daug

36

purvo, kurį sudaro suskystėjusios, susimaišiusios su nafta ir vandeniu

uolienos – salzos [100].

Skirtingos kilmės peloidai vieni nuo kitų skiriasi ne tik chemine sudėtimi,

bet ir fizinėmis savybėmis – šilumine talpa (nuo 0,4 iki 0,9), pH reakcija

(nuo 1,3-1,5 iki 9,5-10,0) ir kt. [113, 145]. Peloidų subrendimo laipsnį

apsprendžia kristalinės struktūros ir kalcio – magnio molio santykis. Šis

santykis vadinamas peloidų karbonizacijos koeficientu ir svyruoja nuo 0,003

iki 2,1. Sulfatų ir karbonatų santykis atspindi peloidų amžių: didelė sulfatų

koncentracija būdinga ,,jauniems“ peloidams, o daugiau karbonatų turi

subrendę, ,,seni“ peloidai. Peloidų subrendimo laipsnį rodo humusinių

rūgščių ir celiuliozės santykio reikšmė. Kai ji yra apie 2,8 ir daugiau,

peloidai yra subrendę [113].

Nežiūrint aukščiau išvardintų skirtumų, visi peloidai turi bendrų savybių,

lemiančių jų balneoterapinį poveikį. Tai didelis drėgmės imlumas,

santykinai didelė šiluminė talpa ir mažas šiluminis laidumas, aukštas

adsorbcijos laipsnis ir plastiškumas (sumaišius su vandeniu gaunama

vienalytė masė) [113, 119, 137].

Lietuvos kurortuose taikomos gydomosios durpės. Jų struktūrą sudaro

sąveikaujančių trijų pagrindinių kompleksų sistema.

Pirmasis kompleksas – tai skystoji fazė (durpinis tirpalas arba ištrauka),

kurioje yra ištirpusių mineralinių medžiagų. Dažniausiai randama anijonų:

Cl-, SO4

2-, HCO3

-, CO3

-, katijonų: Na

+, K

+, Ca

2+, Mg

2+, Fe

2+, Fe

3+,

mikroelementų:Fe, Sr, Al, Cu, Mn ir kt., įvairių organinių medžiagų: amino,

fulvo rūgščių, fenolių, vitaminų, fermentų).

Antrąjį kompleksą sudaro kristalinis skeletas: kvarco, lauko špato, gipso,

kalcio karbonato, kalcio fosfato, natrio chlorido, magnio karbonato ir kitos

dalelės.

Trečiasis – koloidinis kompleksas. 80% jo sudaro organinės medžiagos:

humusai, bitumai, vaškai, celiuliozė, ligninas, tirpios ir lengvai

hidrolizuojamos medžiagos. Viena iš veikliųjų medžiagų durpėse yra

humusinės medžiagos, kurias sudaro humusinės bei fulvo rūgštys ir įvairių

metalų humatai [100]. Koloidinė struktūra lemia didelį drėgmės imlumą ir

artimą vandeniui šilumos imlumą. Dėl koloidinį kompleksą sudarančių

medžiagų gydomasis purvas gerai priglunda prie odos ir visiškai užslopina

šilumos perdavimą (konvekciją). Tuo gydomasis purvas skiriasi nuo

vandens, kuris pasižymi didele konvekcija [56, 100].

Gydomųjų durpių struktūra ir sudėtis (mineralinė, organinė, koloidinė,

vanduo) lemia jų plastines, šilumos ir drėgmės imlumo, šilumos laidumo,

adsorbcines ir kitas savybes, taip pat jų taikymą medicinoje [12, 100, 113,

119, 137].

Pagrindiniai gydomųjų durpių vertinimo kriterijai:

37

Durpių išsiskaidymo laipsnis 40-70%;

Užterštumas dalelėmis, didesnėmis kaip 0,5 mm <5%;

Drėgnumas 60-80%;

Mikrobiologiniai rodikliai:

1.4.1 lentelė. Paruoštų naudoti peloidų mikrobinio užterštumo kriterijai

ir jų vertės [85]

Mikrobinės taršos kriterijai Procedūros tipas

Vonioms Aplikacijoms

Kolonijas sudarančių vienetų skaičius, 1 g <500 000 <500 000

Žarninių lazdelių (Escherichia coli) skaičius, 1 g <100 <100

Sulfitus redukuojančių klostridijų, 1 g Neturi būti Neturi būti

Auksinių stafilokokų (Staphylococcus aureus), 1 g Neturi būti Neturi būti

Žaliamėlių pseudomonų (Pseudomonas aeruginosa), 1 g Neturi būti Neturi būti

Salmonelių, 25 g Neturi būti Neturi būti

Patogeninių kirminų kiaušinėlių ir lervų, patogeninių

pirmuonių Neturi būti Neturi būti

Lietuvoje gydomųjų durpių telkiniai rasti medicininių ir geologinių

paieškų metu. Druskininkų gydyklai durpės tiekiamos iš Mašnyčios

gydomųjų durpių telkinio, esančio Druskininkų savivaldybės teritorijoje.

Durpyno plotas 7,5 ha, durpių klodo storis 1-3 m. Durpės yra žemapelkės

tipo ir maitinamos gruntiniu paviršiaus vandeniu. Mikrobiologiniai rodikliai

atitinka Lietuvos higienos normos HN 126:2010 reikalavimus [85].

Peloidoterapijos indikacijos [100, 119, 148]:

Jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligos (uždegiminės

poliartropatijos (reumatoidinis artritas), artrozė, spondilopatijos

(ankilozinis spondiloartritas), dorsopatijos, degeneracinės ligos ir

antriniai stuburo ar periferinių sąnarių pažeidimai, minkštųjų

audinių ligos (miozitai, dermatomiozitai, periatritai, sausgyslių ir

sąnario kapsulės uždegimai));

Nervų sistemos ligos (nervų, nervų šaknelių ir rezginių ligos,

diencefalinis sindromas, sveikstant po galvos smegenų

sutrenkimo be epilepsijos ir psichikos sutrikimų, sveikstant po

nervų ir nugaros smegenų traumos pilvo, juosmens ir dubens

srityje);

Virškinimo sistemos ligos (lėtinis peridontitas, gastritas,

duodenitas, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa remisijos

38

stadijoje, pilvaplėvės sąaugos, lėtinis hepatitas, cholecistitas,

cholangitas, postcholecistektominis sindromas);

Urogenitalinės sistemos ligos (prostatitas, orchitas, epididimitas,

sėklidžių disfunkcija, gimdos ir priedų uždegiminės ligos,

menstruacinio ciklo sutrikimas);

Kvėpavimo sistemos ligos (lėtinis rinitas, sinusitas, tonzilitas,

laringitas.

Peloidoterapijos kontraindikacijos: piktybiniai navikai, kraujo,

psichikos ligos, karščiavimas, išsekimas, infekcinės ligos, nėštumas,

maitinimas krūtimi, įvairių organizmo sistemų dekompensacija [100, 148],

krūtinės angina, sunkiai koreguojama hipertenzija, venų varikozės [119].

Peloidų veikimo mechanizmas

Gydomoji purvo vonia – stiprus fiziologinis dirgiklis. Veikdama odą

tiesiogiai, sukelia vietines reakcijas pačioje odos struktūroje [145], o

mechaninių, terminių, osmosinių, cheminių ir kitų receptorių dirginimas

sukelia sudėtingas refleksines reakcijas visame organizme [56].

Odos ir raumenų biopsija parodė [145], kad po 12 dienų peloidoterapijos

kurso odos ir poodžio struktūra reikšmingai pakito: epidermis suplonėjo,

statistiškai reikšmingai padidėjo melanino kiekis baziniame ir gilesniame

epidermio sluoksniuose, paviršiniame dermos sluoksnyje dėl naujų

kraujagyslių susiformavimo stebėtas padidėjęs kraujagyslių skaičius ir jų

diametras, netolygi uždegiminė infiltracija. Gilesniame dermos sluoksnyje

kolageno audinys nepakitęs, stebėta perivaskuliarinė uždegiminė infiltracija.

Raumeninių skaidulų pokyčių nenustatyta.

Mechanininis (fizikinis) peloidų poveikis. Mechanoreceptoriai yra

specialūs sensoriniai receptoriai, kurie tvarko kiekybinį mechaninio signalo

keitimą į nervinį signalą, vykstantį jų pačių audiniuose [152]. Gydomuoju

purvu spaudžiami odos mechanoreceptoriai mechaninę energija generuoja į

nervinį impulsą, vyksta įcentrinis nervinio impulso perdavimas, įcentrinių

signalų integracija centrinėje nervų sistemoje, išcentrinio impulso

perdavimas ir raumenų atsipalaidavimas.

Dėl didelio terpės klampumo, gydomojo purvo vonioje organizmas

funkcionuoja panašiose į nesvarumo būklę sąlygomis. Didelis klampaus

gydomojo purvo kiekis spaudžia krūtinės ląstą, dėl padidėjusio išorinio

pasipriešinimo ir kvėpavimo raumenų atsipalaidavimo pasunkėja įkvėpimas,

pagilėja iškvėpimas, sumažėja rezervinis iškvėpimo tūris, slopinamas

kvėpavimo centras. Gydomojo purvo vonios procedūros metu kvėpavimo

sistema funkcionuoja didelės apkrovos sąlygomis [56].

39

Dėl mechaninio odos kraujagyslių spaudimo iš tarpląstelinių tarpų,

kapiliarų ir venulių išspaudžiama limfa ir veninis kraujas [100]. Dėl kraujo

išstūmimo iš periferijos vyksta hemodinamikos persitvarkymas: daugiau

kraujo priteka į plautines venas ir širdį, išauga centrinis veninis spaudimas.

Dėl pasyvaus periferinių venų spaudimo, aktyvėja periferinė kraujotaka.

Arterinėje sistemoje stebimas arterijų sienelių tonuso ir periferinio

pasipriešinimo sumažėjimas, sistolinio ir diastolinio kraujo spaudimo

sumažėjimas [56]. Nežiūrint suaktyvėjusios veninės kraujotakos ir veninio

prisipildymo, širdies minutinis tūris, o taip pat ir širdies susitraukimo dažnis

padidėja nežymiai. Dėl kairiojo prieširdžio sienelės tempimo receptorių

dirginimo padidėja prieširdžių natriuretinio faktoriaus kiekis, kuris skatina

natrio sekreciją inkstuose, veikia diuretiškai ir sukelia vazodilataciją. Šis

efektas vadinamas ,,vonių diureze“ [56, 113].

Dėl mechanoreceptorių dirginimo odoje ir raumenyse pasigamina

biologiškai aktyvių medžiagų [100]. Šios histamino ir acetilcholino tipo

medžiagos, cirkuliuodamos kraujyje, veikia įvairias sinapses ir nervinių

galūnėlių sąlyčio vietas, todėl sukeltas poveikis atitinka nervų sistemos

stimuliaciją [100, 113].

Terminis poveikis. Temperatūra yra viena svarbiausių sąlygų sėkmingai

vykti visiems biologiniams procesams organizme. Funkciniu požiūriu

temperatūra sukelia sudėtingus pokyčius tiek biofizikiniame ir molekulių

energijos lygmenyje, tiek ir visame organizme bendrai. Temperatūra turi

įtakos bioenergetiniam ląstelių aktyvumui, jų dauginimuisi ir apsauginėms

funkcijoms [113]. Procedūros metu tiesiogiai veikiami odoje esantys

termoreceptoriai. Jie skirstomi į specifinius ir nespecifinius. Pirmieji

reaguoja tik į temperatūros poveikį, antrieji – ir į mechaninį dirginimą.

Reaguodami į temperatūros pokyčius, termoreceptoriai didina generuojamų

į CNS siunčiamų impulsų dažnį, kuris tiesiogiai proporcingas temperatūros

pokyčiams. Pastovus termoreceptorių generuojamų impulsų dažnis

išlaikomas 20-50°C temperatūros ribose. Didėjant temperatūrai, įsijungia

specialūs į karštį reaguojantys nociceptoriai, kurių generuojami impulsai

galvos smegenyse sukelia diskomforto ar skausmo pojūtį [56]. Į šiluminį

purvo poveikį reaguoja ne tik odos, bet ir kraujagyslių sienelių receptoriai,

vidaus organų interoreceptoriai, reguliaciniai nervų sistemos centrai, esantys

nugaros, pailgosiose ir vidurinėse smegenyse, o jų į centrinę nervų sistemą

ir galvos smegenų žievę siunčiamas nepertraukiamas impulsų srautas

sukelia sudėtingas atsakomąsias CNS reakcijas, keičiančias viso organizmo

funkcinę būklę [100].

Gydomųjų durpių temperatūra dar nenusako jų terminio veikimo, svarbi

jo konsistencija. Gydomasis purvas dėl savo klampumo ir fizikocheminių

savybių turi žymiai didesnį nei vanduo šiluminį talpumą ir atvėsta 5–15

40

kartų lėčiau. Dėl odos ir poodžio šiluminės varžos ir prie odos priglundančio

purvo sluoksnio blogų konvekcinių savybių, iš tam tikros temperatūros

gydomojo purvo vonios į organizmą patenka žymiai mažiau šilumos, nei iš

tokios pat temperatūros vandens vonios, todėl gydomojo purvo vonios

temperatūra turi būti didesnė, apie 39–42°C, o aplikacijoms naudojamo

purvo – apie 44–46°C, kai vandens vonios temperatūra negali viršyti 38-

39°C [56, 100]. Laipsniškas šilumos perdavimas nesukelia perkaitimo

efekto, todėl gydomojo purvo vonios yra lengviau toleruojamos. Procedūros

metu pirmiausia sušyla galūnės, o organizmo vidinė temperatūra pakyla tik

po to, kai kūno paviršiaus temperatūra susilygina su vidine (branduolio)

temperatūra. Per 15–20 min 39–42°C temperatūros peloidoterpijos

procedūrą sisteminė temperatūra pakyla 2°C. Per 10 min po procedūros

temperatūra normalizuojasi [56].

Dėl hipertermijos padidėja ŠSD ir širdies minutinis tūris, dėl diastolinio

kraujo spaudimo sumažėjimo didėja pulsinis spaudimas, pagerėja periferinė

kraujotaka, dėl odos kraujotakos aktyvėjimo, gerėja ir raumenų kraujotaka.

Periferinių audinių kraujagyslių dilataciją sukelia ne tik vietinis šiluminis

poveikis, bet ir odoje pasigaminusios biologiškai aktyvios medžiagos,

bradikininas, kalikreinas, lipidiniai ir fosfolipidiniai hormonai (eikozanoidai)

[113]. Dėl pagerėjusios periferinės kraujotakos pagerėja šilumos perdavimas

į vidinius organizmo audinius, gerėja medžiagų apykaita, stiprėja imuninis

atsakas, gerėja limfos nutekėjimas [56].

Hipertermijos įtakoje dažnėja kvėpavimas, stiprėja plaučių ventiliacija.

Vegetacinės nervų sistemos balanso pokyčiai atspindi ryškią stresinę

organizmo reakciją [56].

Dėl hipertermijos mažėja infiltracija uždegimo židinio srityje [137],

stebimi ryškūs uždegiminius procesus atspindinčių biocheminių rodiklių

pokyčiai [45].

Vertinant šiluminį peloidų poveikį kaip esminį veiksnį peloidų veikimo

mechanizme, rekomenduotina peloidoterapijos metodika būtų gydomojo

purvo vonios arba kiek galima didesnės apimties gydomojo purvo

aplikacijos.

Cheminis poveikis. Cheminį peloidų poveikį lemia peloidų pH, lakiosios

medžiagos (sieros vandenilis, amino junginiai), neorganinės medžiagos

(natrio, kalio, kalcio, magnio, geležies jonai), organinės medžiagos ir

biologiškai aktyvios į lytinius hormonus panašios medžiagos [113, 137].

Daugiausia organinių junginių, tokių kaip riebiosios rūgštys, randama

durpiniame purve. Svarbų vaidmenį peloidų veikimo mechanizme turi ne tik

hidrofiliniai organiniai junginiai – humino, fulvo ir ulmo rūgštys, bet ir

lipofiliniai komponentai – mažos molekulinės masės junginiai, tokie kaip

riebiosios rūgštys [111].

41

Cheminės peloidų veikimo hipotezės šalininkai teigia, kad procedūros

metu cheminės medžiagos iš peloidų pro šilumos išplėstus kapiliarus ir

prakaito liaukas prasiskverbia į odą ir patenka į kraują. Tokiu būdu iš

peloidų pro odą rezorbuojasi įvairios medžiagos, visų pirma amino dariniai,

geležies sulfatas, jodas ir kiti mikroelementai. Ypatinga reikšmė teikiama

bakterijų irimo produktams, kurie ir sudaro didžiulę jų masės dalį [100, 113].

Cheminį gydomojo purvo aplikacijų poveikį įrodė Ersin Odabasi [112].

Pirminiu abipusiu kelių sąnarių artritu sergantiems asmenims buvo taikytas

3 savaičių gydymas gydomojo purvo aplikacijomis. Tiriamųjų grupėje (30

asm.) gydomasis purvas buvo dedamas tiesiogiai ant odos, kontrolinėje

grupėje (30 asm.) – per nailonu padengtą plėvelę. Pagal vizualinę skausmo

skalę (VAS), WOMAC indeksą stebėtas sveikatos pagerėjimas abiejose

tiriamųjų grupėse, tačiau kontrolinėje grupėje gydomasis efektas truko 11

savaičių, o tiriamųjų grupėje statistiškai reikšmingas (p<0,001) sveikatos

pagerėjimas stebėtas visą tyrimo laikotarpį – 27 savaites.

Cheminį peloidų poveikį atspidi eksperimentas su gyvūnais, kuriems

Streptococcus pyogenes injekcija buvo sukeltas ūmus artritas. Po 1 savaitės,

poūmėje artrito fazėje, buvo taikytas gydymas 21°C ir 38°C gydomojo

purvo voniomis. Tirtas mineralinis kaulų tankis, osteokalcino koncentracija,

P1NP – 1 tipo prokolageno amino terminalinis propeptidas (specifinis

kolageno kaupimo ir kaulo formavimosi žymuo), suintensyvėjusią kaulo

rezorbciją atspindinčio kolageno fragmentų – β-izomerinės formos C-

terminalinių telopeptidų (CTx) koncentracija. Tyrimo rezultatai parodė, kad

šilto purvo vonios neturi įtakos osteoporozei, o vėsus, 21°C temperatūros

purvas gerina kaulų metabolizmą, mažina sąnarių uždegimą ir skausmą,

gerina mobilumą [172].

Vertinant cheminį peloidų veikimo mechanizmą kaip pagrindinį veiksnį,

svarbu sudaryti sąlygas cheminiams peloidų elementams per nepažeistą odą

patekti į organizmą. Šiuo atveju gali būti naudojamos įvairios vietinės

elektropurvo metodikos (purvo ištraukos elektroforezė, galvanopurvo

aplikacijos, vakuuminė purvo elektroforezė, pelofonoforezė).

Peloidoterapijos taikymas įvairių ligų gydymui

Peloidoterapija plačiausiai taikoma lėtinių skeleto raumenų sistemos ligų

gydymui. Negausūs literatūros duomenys atskleidžia peloidoterapijos

efektyvumą gydant fibromialgiją, reumatoidinį artritą, ankilozinį

spondiloatritą (Bechterevo ligą), kelio sąnario artrozę ir artritą.

Fibromialgija apibūdinama kaip išplitęs raumenų skausmas su

skausmingais raumenų įtempimo taškais, dažnai kartu pasireiškia depresija,

parestezija, miego sutrikimas, dirgliosios žarnos sindromas ir kt. [107].

42

Įrodyta, kad fibromialgija yra centrinio skausmo suvokimo sutrikimas.

Reguliacijos sutrikimas hipotalamo-hipofizės-antinksčių sistemoje [50],

pakitusi serotonino veikla, noradrenalino, P medžiagos ir neuroendokrininės

sistemos disfunkcija gali turėti įtakos šios ligos pasireiškimui ir raidai [159].

Antonella Fioravanti su aut. tyrė 40 pacientų, sergančių fibromialgija

kuriems taikytas gydymas purvo aplikacijomis (12 procedūrų) ir

mineralinėmis voniomis (12 procedūrų). Tiriamųjų būklė prieš, iš karto po

gydymo kurso ir praėjus 16 savaičių po gydymo buvo vertinta pagal

fibromialgijos poveikio vertinimo klausimyną (FIQ), skausmingų taškų

skaičių (TPC), vizualinę skausmo skalę (VAS), artrito poveikio vertinimo

skalę (AIMS) ir sveikatos įvertinimo klausimyną (HAQ). Po gydymo

nustatyti statistiškai reikšmingas visų vertintų rodiklių pagerėjimas, kuris

išliko ir po 16 savaičių [43].

Teigiami gydymo rezultatai aiškinami sudėtingu kompleksiniu visų

peloidoterapijos procedūrų metu veikiančių veiksnių poveikiu. Šilumos

įtakoje mažėja raumenų tonusas ir jų spazmas, dėl nervinių galūnėlių

skausmo slenksčio padidėjimo mažėja skausmo intensyvumas [56]. Dėl

odos receptorių dirginimo hidrostatiniu slėgiu (mechaninis poveikis)

aktyvuojama hipotalamo-hipofizės-antinksčio ašis. Suaktyvėjusios

adrenokortikotropinio hormono (AKTH), kortizolio, prolaktino, augimo

hormonų sintezės pasėkoje mažėja audinių edema, uždegimas ir skausmas

[48], mažėja depresijos simptomai, gerėja gyvenimo kokybė [14]. Svarbus

vaidmuo tenka β-endorfinų sekrecijos padidėjimui. Su β-endorfinų

koncentracijos padidėjimu siejama ne tik analgetinis ir spazmolitinis

gydomųjų procedūrų poveikis, bet ir gera individuali jų tolerancija [48].

Reumatoidinis artritas (RA). Reumatoidinį artritą gydant

peloidoterapinėmis procedūromis, o taip pat derinant jas su sulfidinėmis

voniomis, gaunamas statistiškai reikšmingas tiek subjektyvių (rytinis

sąnarių sustingimas, kasdieninės veiklos vertinimo testas (ADL), ligos

sunkumo vertinimas pagal vizualinės analogijos 100 mm skalę (VAS)

paciento požiūriu), tiek ir objektyvių (15 m ėjimo laikas, plaštakų jėgos

matavimas, sąnarių apimties matavimas) RA rodiklių pagerėjimas,

trunkantis 1-3 mėnesius [144]. Panašius rezultatus gauna ir kiti tyrėjai.

Randomizuoto dvigubai aklo tyrimo duomenimis, gydant plaštakų

reumatoidinį artritą mineralinio purvo aplikacijomis, gauti reikšmingi

reumatoidinio artrito rodiklių, tokių kaip sutinusių sąnarių skaičius,

skausmingų sąnarių skaičius, ligos sunkumo vertinimas paciento požiūriu ir

ligos sunkumo vertinimas gydytojo požiūriu, pagerėjimas, trunkantis iki 3

mėnesių [32].

Ankilozinis spondiloartritas (Bechterevo liga). Izraelio mokslininkai

Shlomi Codish su aut. tyrė balneoterapijos (39-40°C 20 min trukmės

43

gydomojo purvo aplikacijos, 20 min maudymasis sulfidinio mineralinio

vandens baseine) ir klimatoterapijos (maudymasis Negyvojoje jūroje ir gėlo

vandens baseine) efektyvumą, gydant ankilozinį spondiloartritą. Abiejose

grupėse stebėtas statistiškai reikšmingas ankilozinio spondiloartrito

simptomų, tokių kaip BASDAI, skausmo stiprumas pagal VAS, ligos

aktyvumo vertinimas pagal VAS, rodiklių pagerėjimas. Skirtumo tarp

tiriamosios ir kontrolinės grupės nenustatyta [33].

Italijos mokslininkai F. Cozzi ir aut. tyrė kaip kinta ligonių, sergančių

ankiloziniu spondiloartritu ir Krono liga spondiloatrito rodikliai BASDAI,

BASFI, BAS-G, nugaros skausmas pagal VAS, CRB ir Krono ligos

aktyvumo indeksas (CDAI), gydant juos gydomojo purvo voniomis (12

procedūrų) ir terminio vandens voniomis (12 procedūrų). Rodikliai vertinti

prieš gydymo kursą, iš karto po jo, praėjus 12 ir 24 savaitėms po gydymo.

Gauti rezultatai parodė, kad statistiškai reikšmingas AS rodiklių

pagerėjimas, nustatytas iš karto po gydymo kurso tęsėsi 24 savaites, CRB

rodikliai nepakito. Nestebėta jokių Krono ligos paūmėjimo simptomų [34].

Osteoatritas. Forestier ir aut. (Prancūzija) pateikia duomenis, kad 3

savaičių trukmės intensyvus kurortinis kelio sąnario osteoartrito gydymas

SPA procedūrų kompleksu efektyviai mažina skausmą, vertinant jį pagal

vizualinės skausmo skalės VAS ir WOMAC indekso pokyčius [44].

Gydymo kompleksas buvo sudarytas iš sekančių procedūrų: sūkurinė

mineralinio vandens vonia, t°- 37°C, trukmė 15 min; manualinis kelio

sąnario ir šlaunies masažas vandenyje, t°- 38°C, trukmė 10 min; mineralinio

purvo aplikacijos, t°-45°C, trukmė 15 min; grupinė (iki 6 asm.)

kineziterapija vandenyje, t°- 32°C, trukmė 25 min. Gydymo kurso trukmė

18 dienų. Kontrolinė grupė: trumpalaikis, 3 dienų gydymo kursas

sveikatingumo (wellness) procedūromis. Gautas efektas ilgalaikis,

statistiškai reikšmingi skirtumai tarp tiriamosios ir kontrolinės grupių išlieka

ir po 6 mėnesių [44].

Luis Espejo Antúnez ir aut. (Ispanija) [3] gydymo peloidoterapijos

procedūromis efektyvumą vertino pagal gyvenimo kokybės SF-36

klausimyną, vizualinę skausmo skalę (VAS) ir vartojamų medikamentų

dozių pokyčius, lyginant prieš ir po gydymo kurso. Tiriamajai grupei 11

buvo taikytas gydomasis kompleksas, kuris buvo atliekamas sekančiai:

plonas gydomojo purvo sluoksnis užtepamas teptuku ant odos ir 30 min

džiovinamas spa soliariume; po to 15 min gulima gydomojo purvo vonioje;

po gydomojo purvo vonios purvas nuplaunamas terminio vandens vonioje

(2 min). Viso komplekso trukmė 47 minutės. Po peloidoterapijos kurso

tiriamojoje grupėje statistiškai reikšmingai (p<0,001) sumažėjo skausmas

(pagal VAS), pagerėjo visi gyvenimo kokybės rodikliai (SF-36) ir 48,1%

tiriamųjų sumažintos medikamentų dozės [3].

44

Bora Bostan ir aut. (Turkija) [25] peloidoterapijos efektyvumą lygino su

intrasąnarinių hialurono rūgšties injekcijų efektyvumu. 45°C 3 cm storio 5

cm pločiu purvas buvo dedamas bilateraliai aukščiau ir žemiau kelių

girnelių. Veiksmingumui sustiprinti apdengiama želatina. Procedūros

trukmė 30 min, gydymo kursui skirta 12 procedūrų. Kontrolinės grupės

pacientai gydyti intrasąnarinėmis hialurono rūgšties injekcijomis – 3

injekcijos bilateraliai 1 kartą per savaitę. Gydymo efektyvumas vertintas

pagal modifikuotą HSS skalę, Kelio sąnario asociacijos skalę, skausmo

skalę WOMAC. Tyrimo rezultatai parodė, kad abi gydymo metodikos

vienodai efektyvios – gautas statistiškai reikšmingas (p<0,001) pagerėjimas

pagal visas analizuotas tyrimo skales, o skirtumo tarp tiriamosios ir

kontrolinės grupės nenustatyta (p≥0,05) [25].

Tatjana Knyazeva (Rusija) vertino 38-40°C ir 28-30°C peloidoterapijos

efektyvumą, gydant uždegimu nekomplikuotą kelio sąnario atrozę.

Nustatyta, kad 38-40°C temperatūros gydomojo purvo aplikacijos

efektyviau nei 28-30°C temperatūros gydomojo purvo aplikacijos mažina

skausmą (pagal WOMAC skausmo skalę), gerina kelio sąnario funkciją

(pagal Leguesne indeksą) ir gyvenimo kokybę (pagal HAQ). Gydytų 38-

40°C temperatūros puvo aplikacijomis pagerėjimas stebėtas anksčiau ir

truko ilgiau (iki 6 mėn.), nei vėsesnėmis purvo aplikacijomis gydytų

pacientų (1-3 mėn.) [178].

Simona Bellometti (Italija) tyrė peloidoterapijos įtaką įvairių

uždegiminių rodiklių (TNF-α, IL-1) [13, 15] bei kremzlės audinio

destrukcijos procesuose dalyvaujančių endopeptidazių (matrikso

metaloproteazių) [17] koncentracijos pokyčiams. Tyrimai parodė, kad

gydymo efektas geresnis, jei gydomojo purvo vonios derinamos su

medikamentiniu gydymu.

Kadangi oksidacinės – antioksidacinės sistemos pakitimai taip pat turi

įtakos osteoatritui, buvo tiriamas peloidoterapijos poveikis oksidacinei

sistemai – laisvųjų radikalų (azoto monoksido, NO) ir mieloperoksidazės

(MPO) bei laisvųjų radikalų gaudyklės glutationo peroksidazės (GSHPX)

koncentracijos pokyčiams [16]. Po peloidoterapijos procedūrų kurso

stebėtas statistiškai reikšmingas (p<0,05) azoto monoksido (NO) ir

mieloperoksidazės (MPO) koncentracijos sumažėjimas; glutationo

peroksidazės (GSHPX) koncentracija kraujo serume reikšmingai nekito

(p≥0,05). Autorės teigimu, biocheminių rodiklių pokyčiai patvirtina

priešuždegimines ir sąnario kremzlinio audinio homeostazę bei chondrocitų

aktyvumą veikiančias peloidoterapijos savybes.

Aleksandr Jokić su aut. (Serbija) taip pat tyrė peloidoterapijos (gydomojo

purvo aplikacijų) ir sulfidinių vonių įtaką oksidaciniam stresui [68].

Pacientai sergantys kelio ar/ir klubo sąnario osteoartritu 6 dienas per savaitę

45

gydyti gydomojo purvo aplikacijomis ir sulfidinėmis voniomis. Gydymo

kursas – 3 savaitės. Organizmo peroksidacinė būklė vertinta pagal

malondialdehido (MDA) superoksido dismutazės (SOD) koncentraciją

kraujo serume, o antioksidacinės sistemos būklė – pagal katalazės (CAT)

aktyvumą kraujo serume. Po gydymo reikšmingai (p<0,001) (lyginant su

kontroline, sveikų asmenų, grupe) sumažėjo MDA koncentracija kraujo

serume. SOD aktyvumas po 5 dienų gydymo kiek padidėjo, o po gydymo

kurso buvo mažesnis lyginant su baziniu, matuotu prieš gydymą. Pokyčiai

buvo statistiškai nereikšmingi (p≥0,05). Katalazės aktyvumas po gydymo

kurso taip pat sumažėjo. Statistiškai reikšmingi (p<0,001) skirtumai stebėti

tiek tarp pradinių ir po gydymo nustatytų katalazės aktyvumo reikšmių, tiek

ir tarp tiriamosios ir kontrolinės grupių. Be to stebėtas statistiškai

reikšmingas hemoglobino koncentracijos padidėjimas ir skausmo

sumažėjimas [68].

Peloidoterapijos įtaka hemodinaminiams rodikliams

Nagiev ir Davydova tyrė, kaip po 10 peloidoterapijos procedūrų

(gydomojo purvo aplikacijų) kurso, taikyto stuburo kaklinės ir krūtininės

dalies osteochondrozės gydymui, kito koronarinis ir miokardo rezervas II,

III funkcinės klasės ir beskausmės IŠL pacientams [180]. Koronarinis ir

miokardo rezervai vertinti pagal veloergometrinio tyrimo duomenis prieš

peloidoterapijos kursą ir po jo. Gauti rezultatai parodė, kad ligoniams su II

funkcinės klasės IŠL, didėja inotropinis širdies rezervas, o deguonies

poreikis nepakinta. III funkcinės klasės IŠL pacientams pagerėjo

inochronotropinis rezervas, kas pagerino šios grupės ligonių IŠL eigą.

Ryškūs teigiami poslinkiai stebėti beskausmės IŠL formos ligonių grupėje –

padidėjo miokardo inotropinė funkcija, stebėtas ekonomiškesnis miokardo

energetinių išteklių naudojimas ir parasimpatinės nervų sistemos aktyvumo

padidėjimas.

Tatjana Knyazeva ir Marina Estenkova pagal širdies ritmo variabilumo

pokyčius vertino kiek vietinės peloidoterapijos procedūrų, taikytų gydant

kelio sąnario osteoatrozę, sukeliamas krūvis yra adekvatus sergančių

pirmine arterine hipertenzija rezervinėms organizmo galimybėms [178].

ŠRV, ŠSD ir AKS kitimas pirmųjų procedūrų metu ir peloidoterapijos

procedūrų kurso eigoje parodė adekvačią organizmo reakciją į pirmąsias

procedūras ir ŠKS adaptaciją taikomam poveikiui gydymo eigoje. Tai

reiškia, kad peloidoterapija turi tausojantį-treniruojantį poveikį ŠKS. Be to

kurortinio gydymo eigoje atsistatė parasimpatinė širdies ritmo reguliacija,

normalizavosi kraujospūdis, padidėjo darbingumas. Tačiau grupei ligonių,

kurioms be arterinės hipertenzijos dar buvo diagnozuota klimakterinė

46

kardiomiopatija ar išeminė širdies liga, o pradinis SDNN buvo <40 ms, ir

toliau stebėtas ŠRV mažėjimas, simpatinės nervų sistemos aktyvumo

didėjimas. Tai įpareigoja, skiriant peloidoterapijos procedūras, atidžiau

vertinti funkcinę ŠKS būklę [178].

1.5 Elektrokardiografiniai rodikliai ir jų dinaminės sąsajos

Pagrindinių EKG elementų ir jų dinaminių sąsajų analizė

Pagrindiniai EKG elementai įvardijami danteliais - P, Q, R, S, T, Ta, U;

PQ intervalu; QT, TU, TP tarpais; P-Ta, P-Q, ST segmentais ir J (junction)

tašku (1.6.1.1 paveikslas).

Šiame darbe nagrinėti 6 pagrindiniai (pagal žmogaus kaip kompleksinės

adaptyvios sistemos fenomenologinį modelį) elektrokardiografinių signalų

rodikliai:

RR intervalas, matuojamas ms, – intervalas tarp dviejų gretimų R

dantelių – laiko tarpas tarp dviejų širdies susitraukimų. RR intervalu

gali būti apibūdinta viso organizmo būsena [10, 20, 117, 118, 130,

160];

JT intervalo trukmė, matuojama ms. Elektrokardiogramoje tai yra

intervalas nuo jungties taško J iki T bangos pabaigos. JT intervalo

trukmė apibūdina skilvelių repoliarizacijos trukmę. JT intervalo

pokyčiams įtakos turi reguliacinė nervų sistema. Yra žinoma, kad

organizmo metaboliniai pokyčiai yra susiję su repoliarizacijos

pokyčiais. Nustatyta, kad JT intervalas sveikiems žmonėms fizinio

krūvio metu trumpėja iki 140 ms, tuo tarpu išemine širdies liga

sergantiems JT intervalas krūvio metu sutrumpėja žymiai mažiau [20,

117, 118, 130, 153, 154, 160];

dQRS, matuojamas ms, – QRS komplekso arba sužadinimo išplitimo

širdyje trukmė, apibūdinanti širdies vidinę reguliacinę sistemą [20,

109, 130];

AR, matuojamas μV – R dantelio arba širdies susitraukimo amplitudė,

sietina su kvėpavimo sistema [20, 130];

AT, matuojamas μV, – T bangos amplitudė, apibūdinanti širdies

vidinę metabolinę sistemą, joje vykstančius medžiagų apykaitos

procesus [20, 109, 156].

AST, matuojamas μV, - ST segmento padėtis (amplitudė), apibūdinanti

širdies aprūpinančią sistemą, t. y. koronarinės kraujotakos būklę [19,

20, 156].

47

1.5.1 pav. Pagrindiniai EKG elementai [97]

Taip pasirinkti EKG signalų parametrai yra vieni populiariausių

klinikinėje praktikoje.

Vertinant EKG įvairių poveikių metu svarbu ne tik pats EKG rodiklių

dydis ir jų kitimas, bet ir jų tarpusavio santykis. Pagal parametrų santykį

galima spręsti, koks atsakas kyla organizme, taikant jam tam tikrą poveikį

[152].

EKG parametrų tarpusavio sąsajos apima skirtingus širdies veiklos

sudėtingumo lygmenis:

o RR, JT, AR sąveikos apibūdina sisteminį lygmenį,

o RR, JT ir dQRS sąveikos apibūdina vidinius širdies reguliacinius

procesus,

o RR, JT ir AT sąveikos - vidinius širdies medžiagų apykaitos procesus

[20].

Visi EKG signalų rodikliai analizuoti automatizuotoje dvylikos

standartinių derivacijų EKG sistemoje „Kaunas – Krūvis W”. Tai kol kas

vienintelė EKG registracijos ir analizės sistema, kurioje adaptuotas

analizinis matricų analizės algoritmas signalų dinaminėms sąsajoms vertinti,

kointegruojant pradinius signalų duomenis į matricas kiekvieno atskaitymo

metu [20]. Ši metodika tinka signalams, kuriuos generuojantys procesai yra

determinuoti, nebūtinai atsitiktiniai, be to sąsajai tarp dviejų ar trijų signalų

rasti reikalingi tik vieno žingsnio praeities, dabarties ir ateities atskaitymai

(3 atskaitymai).

48

Signalų ,...2,1,0; nxn ir ,...2,1,0; nyn sąsają žymėsime .yx Jeigu

kointegracinių matricų diskriminantai artėja prie nulio, tai sąsaja tarp

nagrinėjamų signalų yra didelė. Vadinasi sąsaja yra atvirkščias dydis

diskriminantui. Taigi nagrinėjamų dviejų vienalaikių signalų sąsajas

momentu n galime išreikšti taip:

n

nnnAdskk

yx

1

1)( , (1)

Metodas pritaikytas įvairių EKG rodiklių signalų dinaminėms

sąsajoms tirti. K. Berškienė [20] savo darbe lygino sveikų asmenų ir

sergančiųjų ūmiu miokardo infarktu dinamines sąsajas, taip pat sąsajų kaita

buvo vertinta atliekant angioplastikos procedūrą. Rezultatai parodė, kad

kiekvienam kardiociklui apskaičiuotos EKG signalo parametrų dinaminės

sąsajos atskleidžia naują, klinikinėje praktikoje svarbią informaciją, kurios

negalima gauti analizuojant pradinius EKG signalus [20].

Dar vienas svarbus ŠKS funkcinės būklės vertinimo rodiklis yra

arterinis kraujo spaudimas. Jo kitimas atspindi adaptacines organizmo

reakcijas ir jų adekvatumą poveikiui. Tai labai svarbus ir visada vertinamas

rodiklis, kai tiriama tiek širdies ir kraujagyslių sistemos, tiek ir viso

organizmo reakciją į tam tikrą poveikį.

SKS, matuojamas mm Hg st., – sistolinis arterinio kraujo spaudimas.

Sistolinio kraujo spaudimo reakcija (didėjimas) į atitinkamą poveikį

yra vienas svarbiausių organizmo adaptacinių fiziologinių efektų,

todėl jo vertinimas klinikinėje praktikoje labai svarbus;

DKS, matuojamas mm Hg st., – diastolinis arterinio kraujo

spaudimas. Diastolinio kraujospūdžio pokyčiai sąlygojami

periferinių kraujagyslių būklės [19, 153, 156, 160].

EKG rodiklių kitimas poveikių metu

Daugiausia tyrimų vertinant adaptacines organizmo reakcijas pagal EKG

rodiklių pokyčius atliekama sporto medicinos srityje, tačiau tikėtina, kad

pagal EKG rodiklių kaitą galima būtų vertinti ir kitų poveikių, pvz.

hipotermijos ar hipertermijos, įtaką adaptacinėms organizmo reakcijoms.

Dėl organizmo sistemų holizmo (kas formuoja tam tikrą organizmo

inertiškumą) ir būtinumo perorganizuoti organizmo veiklą naujomis

sąlygomis, pradžioje ,,įsidirbama“. Šioje fazėje organizmo veikla kryptingai

kinta dėl reguliacinių sistemų – CNS ir vidaus sekrecijos liaukų – veiklos

bei suderintos informacijos perdavimo receptoriams apie mechaninį ir

metabolinį poveikį. ,,Įsidirbama“ ne tik fizinės, bet ir protinės veiklos [130]

49

bei kitų poveikių pradžioje. Fizinio krūvio ar kitų poveikių metu

atsirandantys organizmo funkcijų pokyčiai – tai ne vienos organizmo

sistemos funkcinės būklės kaita, o sudėtingų tarpusavyje susijusių daugelio

procesų visuma. Šioje procesų grandinėje svarbus vaidmuo tenka ŠKS,

kurios funkcinis pajėgumas daugiausia lemia organizmo adaptaciją prie

fizinio krūvio ar kitų pasikeitusių aplinkos sąlygų [10]. Po krūvio

fiziologinės funkcijos sunormalėja netolygiai ir ne vienu metu, todėl galima

išskirti kiekvienos fiziologinės sistemos funkcinių rodiklių atsigavimo

heterochroniškumą, kuris priklauso nuo krūvio (ar poveikio) pobūdžio.

Būtent krūvio (poveikio) pobūdis lemia įvairių organų ar funkcijų

mobilizacijos laipsnį [30].

RR intervalo (ŠSD) kitimas poveikių metu. Elektrokardiogramos RR

intervalu vertinama reguliacinė sistema. RR intervalas apskaičiuojamas

pagal formulę RR=60/ŠSD. Ramybėje RR intervalų trukmės svyravimai

susiję su kvėpavimo procesu: įkvepiant jų trukmė mažėja, ŠSD didėja,

iškvepiant – RR intervalo trukmė didėja, ŠSD mažėja (žr. širdies ritmo

variabilumas). Fizinio krūvio metu RR intervalo trukmė mažėja.

RR intervalo trukmės pokyčiai priklauso nuo krūvio pobūdžio, asmenų

treniruotumo ir funkcinės būklės. Vertinant adaptacines ŠKS galimybes

svarbios ne tik absoliučios RR intervalo reikšmės, bet ir šio rodiklio kaitos

greitis. Palyginus ŠSD kitimo greitį nustatyta, kad sportuojančių tiriamųjų

ŠSD kitimo greitis statistiškai reikšmingai mažesnis už nesportuojančių, o

sportuojančių asmenų šio rodiklio kitimo kreivė yra tolygiai mažėjanti [10].

Todėl galima manyti, kad treniruotesnių asmenų reguliacinės sistemos

labiau prisitaiko, jų širdis dirba lėtesniu ritmu [130]. RR intervalo trukmės

kaita, atspindinti reguliavimo sistemos veiklą, yra intensyvesnė, pirmesnė

nei kitų rodiklių (pvz. JT), t. y. organizmas pirmiau ,,paprašo“ energijos

[118].

Šilumos poveikyje ŠSD dažnėja, RR trukmė trumpėja [61, 79, 151],

tačiau adaptuojantis prie šilumos poveikio, pvz. ilgai dirbant hipertermijos

sąlygomis, vyksta vegetacinės nervų sistemos adaptacija, kurios metu

širdies ir kraujagyslių sistema daugiau kraujo paskirsto į odoje išsidėsčiusį

kapiliarinį tinklą, dėl to didėja prakaitavimas, žemėja išorinio kūno

sluoksnio temperatūra, mažėja ŠSD [115].

Hipotermijos metu, kūno temperatūrai nukritus iki 35°C, ar net iki

32,2°C, dėl simpatinės nervų sistemos stimuliacijos gali būti sinusinė

tachikardija (RR intervalas trumpėja), tačiau dažniausiai, kūno temperatūrai

tapus ≤35°C, ypač <32,2°C, registruojama sinusinė bradikardija. Ją sąlygoja

metabolizmo slopinimas ir tiesioginis hipotermijos poveikis širdies

automatizmo funkcijai [122].

50

JT intervalo kitimas poveikių metu. Repoliarizacijos procesus nusako JT

intervalas, todėl tikslinga nagrinėti JT intervalą nuo taško J iki T dantelio

pabaigos [153]. Jo pokyčiai susiję su metabolizmo pokyčiais organizme. JT

intervalo pokyčiu gali būti vertinama organizmo aprūpinančioji sistema. JT

intervalo reikšmių kaita fizinio krūvio metu susijusi su metabolizmo

intensyvėjimu [130]. Fizinio krūvio metu pasiekus maksimalią apkrovą, JT

intervalas sutrumpėja iki 0,16 sek. ribos [8, 117]. Pasiekus maksimalų,

individualų kiekvienam organizmui, metabolizmo greitį, toliau didėjant ŠSD,

JT intervalas nekinta iki krūvio pabaigos [8, 154, 156].

Pirmasis tyrimas apie šilumos (turkiškos pirties) poveikį QTc (bet ne JT)

rodikliui atliktas 2010 metais Turkijoje [151]. Autoriai nenustatė statistiškai

reikšmingo šiluminio turkiškos pirties poveikio QTc rodikliui.

Hipotermijos sąlygomis, kūno temperatūrai sumažėjus ≤33°C, ties QRS

komplekso ir ST segmento jungtimi atsiranda J banga, dar vadinama

Osborno banga [54]. Tai teigiama (>1 mm) išgaubta defleksija

(,,kupranugario kupros“, ,,kupolo“ ženklas), geriausiai užregistruojama II,

III, aVF ir krūtininėse V4-V5 derivacijose. Kūno temperatūrai mažėjant, ji

gali būti visose derivacijose. Bangos amplitudė koreliuoja su kūno

temperatūros mažėjimu ir gali būti milžiniška ir savo dydžiu priminti R

dantelį. Nors J banga vertinama kaip patognominis hipotermijos požymis, ji

tėra tik specifiškiausias jos požymis [122].

QRS komplekso kitimas poveikių metu. QRS komplekso trukmė rodo

laidumą skilveliuose. Treniruotų sportininkų QRS komplekso trukmė

ramybės sąlygomis ilgesnė nei nesportuojančių, o, turintiems širdies

raumens hipertrofiją, gali viršyti ir 100 ms [130]. Fizinio krūvio metu,

trumpėjant širdies ciklui ir esant didesniam simpatinės nervų sistemos

poveikiui, QRS trukmė mažėja. Sendžikaitės duomenimis [130] atsigavimo

metu QRS komplekso trukmė buvo trumpesnė mažesnę treniravimosi patirtį

turinčių tiriamųjų, o didesnį pratybų lankymo stažą turinčių merginų QRS

komplekso trukmė po krūvio normalizuojasi greičiau [130]. Tiriant fizinio

krūvio įtaką QRS komplekso trukmės pokyčiams po paros badavimo [8],

skirtingose grupėse paros badavimas turėjo nevienodos įtakos QRS

komplekso dinamikai, o nustatyti pokyčiai buvo minimalūs (p≥0,05).

Šilumos poveikyje, hipertermijos sąlygomis, 29% tiriamųjų, lyginant su

normotermija, stebėta dešinės Hiso pluošto kojytės blokada [63].

Hipotermijos metu QRS kompleksas plečiasi [122].

R amplitudės kitimas poveikių metu. R dantelio amplitudė netiesiogiai

siejama su plaučių funkcija [130] ir intraskilvelinio kraujo tūrio pokyčiais

[62]. Amplitudės mažėjimas rodo didesnį plaučių oringumą [130] bei

didesnį kairio skilvelio kraujo tūrį [62], tuo pačiu didesnę kūno paviršiaus

varžą bei didesnį įtampos kritimą – R amplitudė mažėja. R amplitudės

51

didėjimas rodo didesnį į plaučius priplūdusio kraujo kiekį ir mažesnį

oringumą [130]. R dantelio amplitudės kitimas rodo gerą funkcinę būklę ir

gali būti siejamas su geresniu prisitaikymu prie fizinio krūvio, o dėl

netinkamų krūvių ar per mažo treniruotumo R dantelio amplitudė gali

sumažėti [130]. Sendžikaitės duomenimis [130] didžiausio krūvio

intensyvumo metu R dantelio amplitudė statistiškai reikšmingai (p<0,05)

syrėsi nuo įsidirbimo ir atsigavimo fazių R dantelio amplitudžių. Autorė

šiuos skirtumus sieja su kvėpavimo pokyčių įtakota krūtinės ląstos varžos ir

širdies tūrio [2, 62] kaita didžiausio krūvio intensyvumo metu.

Dėl šilumos poveikio sukelto kairio skilvelio vidinio matmens

sumažėjimo diastolėje, padidėja erdvinė R dantelio amplitudė (Brody

efektas) [62].

Didėjant hipotermijai, stebimas laipsniškas R dantelio amplitudės

mažėjimas [122].

ST amplitudės kitimas. Normaliai ST segmentas būna izoelektrinėje

linijoje arba iki 1 mm aukščiau ar žemiau jos. Horizontali ST segmento

dislokacija ≥1 mm (0,1mV) laikoma koronarinio nepakankamumo požymiu

[98].

Hipertermijos metu, lyginant su rodikliais normotermijos sąlygomis,

56% tiriamųjų stebėta ST segmento depresija kairiosiose krūtininėse

derivacijose [63].

Hipotermijos atveju ST segmentas kairiosiose krūtininėse derivacijose

dažniau gali būti dislokuotas žemyn, nors gali būti ir pakilęs [122].

T bangos amplitudės kitimai. Izoliuoti T dantelio pakitimai (amplitudės

sumažėjimas ar inversija) yra nespecifiniai koronarinio nepakankamumo

požymiai, tačiau kartu su ST segmento pakitimais tampa gana patikimi

išeminių pokyčių žymenys [98]. T dantelio plokštėjimas ar inversija gali

rodyti netinkamą, per didelį krūvį ar per mažą treniruotumą [8].

Hipotermijos metu dažniau būna T dantelio inversija, nors dantelis gali

būti ir aukštas, ir net simuliuoti ūmią miokardo išemiją ar miokardo infarktą

ar hiperkaliemiją [122]. Didėjant hipotermijai, stebimas T dantelio

amplitudžių mažėjimas [122]. Eksperimento su šunimis metu, atšaldžius

miokardą stebėtas neigiamas, o atšildžius – teigiamas T dantelis [54].

1.6 Širdies ritmo variabilumas

Autonominė širdies ritmo reguliacija

Normaliomis fiziologinėmis sąlygomis pagrindinis širdies ritmo vedlys

yra sinusinis mazgas. Sinusiniame mazge susidarius veikimo potencialui,

širdies laidžiąja sistema sujaudinimo banga plinta visoje širdyje. Širdį

52

įnervuoja simpatinė ir parasimpatinė nervų sistemos, o pusiausvyra tarp šių

dviejų autonominės nervų sistemos grandžių turi didelės įtakos ŠSD

kontrolei [1]. Abiejų autonominės nervų sistemos grandžių sąveika yra

dinamiška ir orientuota į organizmo poreikius [1].

Simpatinė širdies inervacija vyksta per simpatinius nervus iš

paravertebraliai esančių simpatinių branduolių. Simpatinės skaidulos

prasiskverbia pro širdies bazės miokardą ir pasibaigia skilvelių subepikarde

[60]. Simpatinės nervų sistemos mediatoriai – norepinefrinas ir epinefrinas

veikia per β-adrenoreceptorius (daugiausia per β1) širdyje ir α–

adrenoreceptorius kraujagyslių lygiuosiuose raumenyse, sąlygoja ŠSD bei

miokardo kontraktiliškumo didėjimą bei periferinę vazokonstrikciją [1],

[158].

Autonominę parasimpatinę inervaciją širdis gauna iš klajoklių nervų

skaidulų, kurių branduoliai yra pailgosiose smegenyse. Parasimpatinės

skaidulos prasiskverbia pro miokardą ir subendokardiniame sluoksnyje

suformuoja galinius aksonus. Parasimpatinė inervacija tankiausia

sinusiniame ir atrioventrikuliniame mazguose bei viršutinėse ir užpakalinėse

prieširdžių dalyse. Parasimpatinės nervų sistemos neuromediatorius

acetilcholinas veikia per širdyje esančius M2 cholinoreceptorius ir sąlygoja

ŠSD ir miokardo kontraktiliškumo mažėjimą [1, 158].

Lyginant parasimpatinę ir simpatinę inervaciją, parasimpatinio signalo

intraląstelinės perdavimo sistemos ir mechanizmai gerokai paprastesni ir jų

mažiau nei simpatinės nervų sistemos, todėl širdies atsakas į parasimpatinę

stimuliaciją yra greitesnis nei į simpatinę, o parasimpatinio impulso

poveikis gali baigtis žymiai greičiau nei simpatinio. Iš dalies taip yra dėl to,

kad acetilcholiną greitai hidrolizuoja cholinesterazė, o norepinefrinas po

atsipalaidavimo yra išsaugomas ir reabsorbuojamas neuronų [1, 158].

Sinusinio mazgo generuojamo impulso dažnis, vadinamas vidiniu širdies

ritmu (VŠR), yra 95-110 k/min ir priklauso nuo amžiaus ir svorio [171]. Yra

sudarytos linijinės regresijos lygtys, pagal kurias galima apskaičiuoti vidinio

širdies ritmo dažnį, žinant žmogaus amžių (VŠR=118,1–(0,57 x amžius) ir

svorį (VŠR=114–(0,02 x svoris) [171]. Normaliomis sąlygomis vidinis

širdies ritmas dar priklauso nuo kūno temperatūros, tam tikrų metabolinių

procesų [181] ir fizinio krūvio [171], bet nepriklauso nuo lyties, kraujo

spaudimo, hematokrito ar hemoglobino [171].

Dėl parasimpatinės nervų sistemos poveikio į sinusinį mazgą ramybės

būsenoje palaikomas 60-70 k/min ŠSD. Parasimpatinės nervų sistemos

impulsų dažniui įtakos turi kvėpavimo dažnis ir įkvėpimo gilumas, todėl RR

intervalo trukmė nuolat kinta ir tai vadinama sinusine aritmija. Didžiausias

širdies ritmo variabilumas, ypač su kvėpavimu susiję jo kitimai, būdingi

treniruotiems jauniems žmonėms, o senstant dėl mažėjančios

53

kvėpuojamosios aritmijos variabilumas mažėja [171]. Tuo remiantis daroma

išvada, kad jaunų treniruotų žmonių ŠR reguliavimui didžiausią poveikį

daro parasimpatinė sistema, o žmogui senstant ŠR darosi stabilesnis dėl

mažėjančios šios sistemos įtakos [133, 171]. Kerstin Jensen-Urstad

duomenimis [66] visos ŠRV dažnio (bendra spektro galia, galia labai lėto,

lėto ir aukšto dažnio ribose) ir laiko (SDNN, SDANN, SDANNi, pNN50)

charakteristikos neigiamai koreliuoja su amžiumi. 60-69 metų amžiaus

grupės bendroji spektro galia 30 proc. žemesnė nei 20-29 metų amžiaus

grupės asmenų [66].

Daugelis mokslininkų tiria, ar yra skirtumas tarp vyrų ir moterų ŠRV

rodiklių [11, 66, 121, 124, 133]. Frank Beckers ir kt. tyrė vyrų ir moterų

ŠRV rodiklius dienos ir nakties metu. Jie nustatė, kad moterų bendroji

spektro galia (ms2), galia lėto dažnio ribose (LDK (ms

2)) ir LDK/ADK

santykis tiek dieną, tiek ir naktį statistiškai reikšmingai žemesni, nei vyrų.

Vyrų ir moterų spektro galia aukšto dažnio ribose (ADK (ms2)) nesiskyrė

nei dienos, nei nakties metu [11]. Jensen-Urstad duomenimis [66] moterų

bendroji spektro galia, LLDK, LDK ir LDK/ADK santykis žemesni nei vyrų,

nors moterų ŠRV rodikliams amžius turi mažesnę įtaką. D. Ramaekers [121]

ir R. Sinnreich [133] taip pat pateikia duomenis apie didesnį vyrų

simpatinės nervų sistemos aktyvumą – vyrų LDK (ms2) ir LDK/ADK

santykio reikšmės didesnės nei moterų. Sheila M. Ryan nuomone dėl

didesnio moterų parasimpatinės nervų sistemos aktyvumo, galimai sąlygoto

estrogenų poveikio, ir didesnio bendro ŠRV kompleksiškumo moterų rizika

sirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis yra mažesnė negu vyrų [124].

ŠRV rodiklių pokyčiai leidžia įvertinti nervinių ir humoralinių veiksnių

įtaką sinusiniam mazgui [181]. Simpatinio ir parasimpatinio aktyvumo

kitimas yra daugiafaktorinės ir daugiasluoksnės kraujotaką reguliuojančios

sistemos reakcijos (galima sakyti fraktalinės) rezultatas, atspindintis viso

organizmo adaptacinę reakciją [175]. Dėl protinės įtampos ar fizinio

aktyvumo, kūno padėties ar kt., mažėja per n. vagus perduodamų impulsų

dažnis, aktyvėja simpatinė nervų sistema ir kinta RR intervalų trukmė. ŠRV

ryškiai sumažėja sergant miokardo infarktu, esant širdies nepakankamumui,

sergant cukriniu diabetu, uždegiminėmis atramos ir judėjimo aparato

ligomis, esant CNS pažeidimams, taip pat dėl kai kurių vaistų poveikio [95].

Daugelyje studijų pabrėžiama, kad ŠRV yra susijęs ne su specifine

patologija, o su širdies ir kraujagyslių funkcine būkle [171], su IŠL

sunkumu, širdies nepakankamumo ir grėsmingų aritmijų atsiradimu ir gali

būti naudojamas ligonių po MI išgyvenamumo prognozavimui [27].

Bandoma ieškoti ryšio tarp sveikų asmenų ŠRV rodiklių ir rizikos susirgti

IŠL per artimiausius 10 metų, apskaičiuotos naudojant Framinghamo

suminės rizikos skaičiuoklę [64].

54

ŠRV nėra svarbus vien tik dėl prognozinės reikšmės. ŠRV

charakteristikos aiškiai susiję su funkcine tiriamojo būkle bei fiziniu

darbingumu, o jų kitimas – su gydymu vaistais ar reabilitacinėmis

priemonėmis [171]. ŠR charakteristikos, ypač kartu su hemodinamikos

parametrais, padeda patikslinti ne tik fizinį darbingumą, bet ir mechanizmus,

per kuriuos ligotas, pervargintas ar detreniruotas organizmas kompensuoja

kraujotakos funkciją bei prisitaiko prie kintančių testavimo bei gyvenimo

sąlygų. Nustačius šiuos mechanizmus, galima patikslinti gydymą bei

parinkti optimalų krūvį ligoniams reabilitacijos metu [171].

Širdies ritmo variabilumo analizė

ŠRV vertinimo metodas remiasi teorija, kad RR intervalų trukmė ir ŠSD

priklauso nuo autonominės nervų sistemos aktyvumo. Tai gana paprastas,

neinvazinis vegetacinės reguliacijos vertinimo metodas [175].

EKG įrašas apdorojamas, QRS kompleksai atpažįstami ir analizuojami

kaip normalūs (N). Širdies ritmo variabilumas (ŠRV) – tai EKG NN (RR)

intervalų trukmės kitimas gretimų širdies ciklų metu. Kadangi ŠRV rodo

sinusinio mazgo funkcijos autonominę reguliaciją, todėl matuojamas tik

esant sinusiniam ritmui [1]. Analizuojami ilgieji (24 valandų) ir trumpieji (5

minučių) EKG įrašai. Vertinti trumpuosius, 5 minučių, įrašus

rekomenduojama tiriant fiziologinių ar farmakologinių veiksnių poveikį

organizmui [95]. Penkių minučių trukmės segmentų analizę

rekomenduojama naudoti vertinant adaptacinių organizmo reakcijų

dinamiką [175].

Dažniausiai klinikinėje praktikoje taikomi ŠRV rodikliai.

Laiko charakteristikų rodikliai:

SDNN (ms) (standartinė deviacija – standartinis nuokrypis nuo visų NN

intervalų vidutinės trukmės);

SDANN (ms) – 24 val. įrašo 5 min trukmės segmentų NN intervalų

standartinis nuokrypis;

SDNNi (ms) – visų 24 val. įrašo 5 min trukmės segmentų NN intervalų

standartinio nuokrypio vidurkis;

MSSD – vidutinis kvadratinis intervalų sekos nukrypimas (kvadratinė

šaknis iš gretimų NN intervalų skirtumų kvadratų vidurkio) [1, 95, 181].

NN50 – gretimų RR intervalų, kurie vienas nuo kito skiriasi 50 ms,

skaičius;

pNN50 (proc.) – gretimų RR intervalų, kurie vienas nuo kito skiriasi 50

ms, skaičiaus proporcija visų intervalų atžvilgiu.

55

Dažnio charakteristikų rodikliai:

Spektrinei RR intervalų galiai išskaičiuoti naudojama neparametrinis

metodas – greitoji Furjė transformacija (angl. Fast Fourje transformation). Signalą, aprašytą laikinėje ašyje išskleidus Furjė eilute, gaunamas signalo

spektras:

dxexff ix 2)()(ˆ , kur bet koks realus skaičius (2)

Šiuo metodu vertinama:

Bendra galia (ms2) – visų NN intervalų dispersija ≤ 0,4 Hz dažnyje;

RR intervalų variabilumo komponentės:

ULDK (ms2), (proc.) – galia ultralėto dažnio ribose (≤0,003 Hz);

LLDK (ms2), (proc.) – galia labai lėto dažnio ribose (0,003 – 0,04 Hz);

LDK (ms2), (proc.) – galia lėto dažnio ribose (0,04 – 0,15 Hz);

ADK (ms2), (proc.) – galia aukšto dažnio ribose (0,15 – 0,4 Hz);

LDK+ADK (ms2) – bendra galia (be LLDK);

LDK/ADK santykis –sympaticus /vagus pusiausvyra;

Alfa (α) –spektro linijinės interpoliacijos nuolydis log-log skalėje;

Variabilumo koherencija (proc.), (Hz) [95].

Laiko, arba statistiniai, rodikliai rodo sinusinio mazgo funkcijos

autonominę reguliaciją, tiksliau parasimpatinės nervų sistemos įtaką širdies

ritmui, ir taikomi įvairios trukmės (5 min, 24 val.) EKG įrašų analizėje.

SDNN rodiklis tinka trumpų RR intervalų sekų skaičiavimui, nes, didėjant

sekos ilgiui, ryškėja kitų poveikių, taip pat ir simpatinės nervų sistemos,

įtaka širdies ritmui [171]. SDANN ir SDNNi naudojami ilgų sekų analizei.

MSSD tinka autonominės nervų sistemos (ANS) parasimpatiniam poveikiui

fizinio krūvio metu ar geriant vaistus matuoti [171], nes jam įtakos neturi

lėtų dažnių komponentė [175]. NN50 (gretimų RR intervalų, kurie vienas

nuo kito skiriasi daugiau kaip 50 ms skaičiavimas) ir pNN50 (jų proporcija

visų RR intervalų atžvilgiu) – taip pat statistiškai patikimi ir gana plačiai

paplitę parasimpatinės įtakos rodikliai [171]. SDNN reikšmių (ms)

didėjimas atspindi kvėpavimo įtaką širdies ritmui, o mažėjimas – simpatinės

įtakos didėjimą [175]. Labai ryškų SDNN sumažėjimą sąlygoja ypač didelė

reguliacinių sistemų įtampa, kai į reguliacijos procesą įjungiama CNS

(aukščiausias lygmuo) ir beveik visiškai užslopinama parasimpatinė įtaka

[175].

Dažnio charakteristikų parametrų analizė rodo širdies dažnio signalo,

išskaidyto į skirtingus dažnius ir amplitudes, periodinius svyravimus bei

suteikia informacijos apie jų santykinį intensyvumą širdies sinusiniame

ritme. Manoma, kad ADK rodo parasimpatinę širdies ir kraujagyslių

sistemos reguliaciją, o LDK veikiamos tiek simpatinės, tiek parasimpatinės

56

grandžių, taip pat ir barorefleksų, dalyvaujančių kraujagyslių tonuso

reguliacijoje [171, 175]. LLDK įtakos turi daugelis veiksnių, tarp jų renino -

angiotenzino sistema bei termoreguliacija [1, 18, 95, 171], nors grįžtamasis

ryšys hemodinamikoje paprastai vėluoja lyginant su mechaniniais,

centriniais nerviniais efektais, kvėpavimo, centrinių osciliatorių, stuburo

refleksų bei kraujagyslių autoritmiškumu [18]. LLDK tampriai susijusi su

psichoemocine įtampa ir galvos smegenų žievės funkcine būkle [175].

LDK/ADK atspindi simpatinės/parasimpatinės sistemų pusiausvyrą, nors

pastaruoju metu tuo pradedama abejoti [23].

Alfa (α) spektro linijinės interpoliacijos nuolydis log-log skalėje,

paprastai naudojamas ilgų įrašų analizėje ir suteikia papildomos

informacijos, ypač tais atvejais, kai dėl įvairių fiziologinių poveikių 24 val.

EKG registracijos metu sunku vertinti tyrimo rezultatus, analizuojant tik

įprastinius rodiklius [95]. Išoriniai stimulai ir dėl jų atsirandančios vidinės

fluktuacijos sukelia perėjimą iš vienos būsenos į kitą [38, 142].

Fiziologiniams signalams, atspindintiems tam tikros organizmo funkcinės

sisitemos būklę, būdingi svyravimai, kurie savyje turi ,,paslėptą

informaciją“, dažnai vertinamą kaip ,,signalo triukšmas“. Kai α reikšmės yra

apie 1, stebime ,,rožinį triukšmą“. Tai vertinama kaip normali organizmo

būsena, kai tarp visų fraktalinių lygių yra pusiausvyra, o reguliacinės

sistemos įtaka nežymi ir reikalinga tai pusiausvyrai palaikyti. Jei α yra

artimas 0, tada procesas artimas „baltam triukšmui“, tai liudija apie prarastą

ryšį su reguliacinėmis sistemomis (pvz. prieširdžių virpėjimas), o α

reikšmės artėjimas prie 2, rodo reikšmingą reguliacinių procesų įtaką. Šiuo

atveju kalbame apie „rudąjį triukšmą“ (pvz. širdies nepakankamumas).

Taigi, sumažėjusi (,,baltas triukšmas“) ar padidėjusi (,,rudasis triukšmas“)

reguliacinių sistemų įtaka rodo ribinę patologinę, kartais gyvybei pavojingą

organizmo funkcinę būklę [38, 157]. Neigiamas alfa linijinis trendas

(judėjimo kryptis) rodo spektro poslinkį į žemo dažnio sritį (stiprėjančią

simpatinės nervų sistemos įtaką), o teigiamas linijinis alfa trendas (judėjimo

kryptis) – poslinkį į aukšto dažnio sritį (stiprėjančią parasimpatinės nervų

sistemos įtaką) [38].

Variabilumo koherencija – dar vienas autonominės nervų sistemos

funkcijos vertinimo rodiklis, taikomas linijinių sąsajų tarp fiziologinių

signalų dinamikos vertinimui. Koherencija tarp RR intervalų ir kvėpavimo

signalų ramybės sąlygomis stebima ties aukšto dažnio komponentėm (0,15-

0,4 Hz). Dėl įvairių fiziologinių poveikių, pvz. kūno padėties pakeitimo,

koherencijos lygis pasislenka į lėto dažnio komponentės lygį (0,04-0,07 Hz)

[74].

Kai kurie ŠRV laiko ir dažnio charakteristikų rodikliai, būdami

nepriklausomi nuo kitų, tarpusavyje tampriai koreliuoja.

57

Labai stipri teigiama koreliacija (r>0,9) nustatyta tarp:

MSSD ir pNN50, bei tarp šių laiko charakteristikų ir ADK;

SDNN ir SDANNi, LLDK ir LDK, LDK ir ADK, o taip pat tarp

LDK+ADK ir ADK bei LDK.

Stipriai teigiamai koreliuoja (r>0,8):

SDNN ir SDANNi su MSSD;

pNN50, LLDK, LDK, ADK su LDK+ADK; MSSD ir pNN50

su LDK ir LDK+ADK.

Silpnesnė koreliacija (r>0,5) nustatyta tarp:

LDK/ADK santykio ir kitų ŠRV parametrų [99].

Stiprią koreliaciją tarp šių rodiklių galima paaiškinti artima jų kilme.

Matematiniu požiūriu SDNN kvadratu (ms2) ir bendroji spektro galia yra

identiški [99], o fiziologine prasme bendroji spektro galia, skirtingai nei

SDNN, atspindi tik periodinius, bet ne fraktalinius (nelinijinius) ŠR

svyravimus [175]. Todėl nestebina, kad ilgųjų, 24 val., įrašų dažnio ir laiko

charakteristikos koreliuoja su spektro juostų galia [99]. Logiška ir tai, kad

MSSD ir pNN50 labai stipriai koreliuoja su galia aukšto dažnio ribose, nes

šie rodikliai atspindi parasimpatinę įtaką, kuri tampriai susijusi su

kvėpavimo dažniu ir įkvėpimo gilumu, sąlygojančiu sinusinę aritmiją.

MSSD, pNN50, o taip pat ir kiti laiko rodikliai SDNN ir SDNNi stipriai

(r=0,8–0,9) koreliuoja su širdies ritmo dažnuminėmis charakteristikomis

(LLDK, LDK ir ADK) bei su bendrąja spektro galia be LLDK (LDK+ADK).

Šie rezultatai rodo, kad šios galios spektro juostos yra veikiamos tų pačių

veiksnių, pavyzdžiui, n. vagus. Įdomu tai, kad nustatoma silpna LDK/ADK

santykio koreliacija su kitais ŠRV rodikliais, net ir su tais, kurie naudojami

šį santykį apskaičiuojant [99]. Atsiradus tam tikrai patologijai, pvz. po

miokardo infarkto, ryšiai ir santykis tarp šių rodiklių nepakinta [99, 181].

Apibendrinimas

Dėl holistinio kurortinių veiksnių poveikio ir metodologinių ypatumų

sunku tirti jų poveikį žmogaus organizmui ir adaptacinėms reakcijoms. Tiek

atskirų biocheminių rodiklių tyrimai, tiek ir gydymo efektyvumo vertinimas

pagal įvairių anketų ir klausimynų duomenis bei statistinė jų analizė suteikia

nemažai informacijos apie gydymo atitinkamais veiksniais efektyvumą,

tačiau neatskleidžia procesų, vykstančių žmogaus organizme, taikant įvairių

kurotologinių veiksnių poveikius, visumos. Taip pat nėra duomenų apie tai,

kas vyksta žmogaus organizme paties poveikio, t. y. pačios procedūros,

metu.

58

Kompleksinių sistemų teorija ir integralaus organizmo sistemų vertinimo

modelis – tai naujas teorinis kurortologinių veiksnių poveikio tyrimo

holistiniu požiūriu pagrindas. Elektrokardiografinių rodiklių ir jų tarpusavio

sąsajų bei jų dinamikos tyrimas, taip pat ir širdies ritmo variabilumo kitimo

vertinimas bei nauji matematiniai jų analizės metodai – tai naujos galimybės

praktiniam kompleksinių sistemų teorijos pritaikymui, siekiant atskleisti

kurortologinių veiksnių sukeliamus efektus. Tokie tyrimai leidžia vertinti,

kaip kinta organizmo kompleksiškumas įvairių poveikių metu, nustatyti

tarpgrupinius (skirtingo amžiaus ir lyties asmenų) organizmo reakcijų

skirtumus, įvertinti poveikio adekvatumą esamai organizmo būklei, nustatyti

minimalų ir optimalų procedūrų skaičių. Taikant šį metodą sporto

medicinoje pastebėta, kad tai labai jautrus metodas, atskleidžiantis net ir

nedidelius reakcijų ypatumus ir skirtumus, kurių negalima pastebėti tiriant

kitais metodais, taip pat ir įprastinės elektrokardiografijos būdu. Nauja

matematinės analizės metodika, sudarant dviejų procesų matricas ir

išskaičiuojant diskriminantą, nereikalauja didelės apimties tiriamųjų imčių,

todėl šis metodas ir ateityje galėtų būti plačiai taikomas kurortologiniuose

tyrimuose, ypač diegiant naujas procedūras bei tiriant ir lyginant gydymui

taikomų procedūrų sukeltus efektus.

59

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA

Biomedicininio tyrimo atlikimui buvo gautas Kauno regioninio

biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimas Nr. BE-2-50. Tyrimas

atliktas VšĮ Druskininkų gydykloje (nuo 2012 m. UAB ,,Druskininkų

sveikatos ir poilsio centro“ padalinyje Druskininkų gydykla) laikotarpiu nuo

2010 rugsėjo mėn. iki 2013 birželio mėn. Duomenys apdoroti gavus

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos leidimą Nr. 2R – 676.

2.1 Tiriamieji

2.1.1 Tiriamųjų imties dydžio skaičiavimas

Tiriamųjų imtys skaičiuotos pagal formulę:

2

22

szn (1)

kur n – atvejų skaičius atrankinėje grupėje,

z – Stjudento skirstinio koeficientas (95 proc. statistinio pasikliovimo

skaičiavimams z = 1,96),

s – imties vidutinis kvadratinis nuokrypis, apskaičiuotas pagal pilotinio

tyrimo duomenis pagal formulę:

6

minmax xxs

, (2)

Δ – leistinas netikslumas, laisvai parenkama paklaida [72]. Kaip leistinas

netikslumas pasirinkta 5 proc. paklaida nuo vidurkių reikšmės.

Tiriamųjų imtys skaičiuotos bendrosios krioterapijos ir peloidoterapijos

tyrimams atskirai pagal RR ir JT intervalų reikšmes, išmatuotas atitinkamų

procedūrų (bendrosios krioterapijos ir peloidoterapijos) metu (antras etapas).

Bendroji krioterapija.

Pilotinio tyrimo metu buvo nustatytas RR intervalo trukmės vidurkis

784,86 ms, o s = 79,54, o JT intervalo vidurkis 263,14 ms, s = 13,53. Imties

skaičiavimai parodė, kad norint palyginti RR intervalo pokyčius, reikia

ištirti 16 asmenų, o norint palyginti JT intervalo pokyčius – pakanka 4

asmenų.

Atitinkamai paskaičiuoti lyginamųjų grupių dydžiai. Gauti rezultatai

parodė, kad tiriamų rodiklių pokyčių palyginimui reikia:

<60 metų amžiaus asmenų – 17 (pagal RR) ir 3 (pagal JT),

60

≥60 metų amžiaus asmenų – 9 (pagal RR) ir 3 (pagal JT),

moterų – 7 (pagal RR) ir 3 (pagal JT),

vyrų – 10 (pagal RR) ir 3 (pagal JT).

Peloidoterapija.

Pilotinio tyrimo metu buvo nustatytas RR intervalo trukmės vidurkis

830,81 ms, o s = 92,17, o JT intervalo vidurkis 277,84 ms, s = 29,245. Kaip

leistinas netikslumas pasirinkta 5 proc. paklaida nuo vidurkių reikšmės.

Imties skaičiavimai parodė, kad norint palyginti RR intervalo pokyčius,

reikia ištirti 19 asmenų, o norint palyginti JT intervalo pokyčius – reikia 17

asmenų.

Atitinkamai paskaičiuotos lyginamųjų grupių imtys. Gauti rezultatai

parodė, kad tiriamų rodiklių pokyčių palyginimui reikia:

<60 metų amžiaus asmenų – 15 (pagal RR) ir 10 (pagal JT),

≥60 metų amžiaus asmenų – 11 (pagal RR) ir 8 (pagal JT),

moterų – 12 (pagal RR) ir 8 (pagal JT),

vyrų – 11 (pagal RR) ir 9 (pagal JT).

Pagal RR intervalo pokyčius apskaičiuota imties dydžio reikšmė buvo

didesnė, todėl ji pasirinkta kaip reikalingoji tiriamosioms grupėms.

Imtys buvo sudaromos netikimybiniu būdu, į tyrimą įtraukiant visus

įtraukimo į tyrimą kriterijus atitinkančius asmenis, kuriems tyrimo vykdymo

metu buvo taikytas kurortinis gydymas. Ištirtas maksimalus įtraukimo į

tyrimą kriterijus atitinkančių asmenų skaičius.

2.1.2 Bendroji krioterapija

Tiriamųjų įtraukimo į tyrimą atrankos kriterijai:

sergantys lėtinėmis ligomis, kurių gydymui taikoma bendroji

krioterapija [21, 26, 56, 80, 119, 132, 173]: jungiamojo audinio ir

raumenų bei skeleto ligos (uždegiminės poliartropatijos

(reumatoidinis artritas), artrozė, spondilopatijos (ankilozinis

spondiloartritas), dorsopatijos, degeneracinės ligos ir antriniai

stuburo ar periferinių sąnarių pažeidimai, kaulų tankio ir struktūros

pažeidimai (osteopenija, osteoporozė), minkštųjų audinių ligos

(miozitai, dermatomiozitai, periatritai, sausgyslių ir sąnario kapsulės

uždegimai), psoriazė ir psoriatinis artritas, podagra, autoimuninės

ligos; nervų sistemos ligos (radikulitai, išsėtinė sklerozė, nerimo ir

depresijos sindromas); profesionalus sportas (organizmo

biostimuliacijai, jėgos ir ištvermės treniruočių intensyvumo

didinimui, greitesniam atsistatymui po krūvio, minkštųjų audinių ir

61

sąnarių traumų gydymui bei raumenų, sausgyslių, sąnarių ir stuburo

perkrovimo simptomų gydymui);

nesergantys ligomis ir būklėmis, dėl kurių negalima taikyti

bendrosios krioterapijos procedūrų [21, 26, 56, 80, 119, 132, 173]:

šalčio netoleravimas, šalčio dilgėlinė, alergija šalčiui, įvairios kilmės

ūmios kvėpavimo takų ligos, širdies ligos (nestabili krūtinės angina,

mitralinio ar aortos vožtuvo stenozė, ritmo sutrikimai ar tachikardija

daugiau nei 100 k/min, plautinė hipertenzija), periferinės kraujotakos

sutrikimas (Reynaud liga), tromboflebitai ar flebotrombozės, atviros

žaizdos ar trofinės opos, hipotireozė, ryški anemija,

krioglobulinemija ir kriofibrinogenemija, agamaglobulinemija,

klaustrofobija (procedūras atliekant uždaroje grupinės krioterapijos

kriokameroje), centrinės nervų sistemos ir psichinės ligos,

onkologinės ligos, išsekimas, nėštumas ir maitinimas krūtimi,

narkotikų, antipsichozinių vaistų ir alkoholio vartojimas);

tiriamieji, kuriems krioterapijos procedūros taikytos daugiau nei 4

kartus;

nesergantys širdies ir kraujagyslių ligomis (išemine širdies liga,

širdies ritmo ir laidumo sutrikimais, t. y. EKG rodikliai normos

ribose) [128];

sutikę dalyvauti biomedicininiame tyrime ir savo sutikimą patvirtinę,

pasirašydami asmens sutikimo formą dalyvauti tyrime.

2.1.2.1 lentelė. Bendroji krioterapija. Tiriamųjų antropometriniai

duomenys

Pagal amžių

Rodiklis

Tiriamieji Lytis Ūgis [cm] Svoris [kg]

BMI,

[kg/m2]

Amžius <60 m.

(N=24; K=176)

Moterys= 10

Vyrai=14 173,46±9,35 82,75±17,19 27,41±5,13

Amžius ≥ 60 m.

(N=9; K=66)

Moterys= 4

Vyrai=5 169,90±7,17 89,22±14,18 31,06±5,65

Pagal lytį

Rodiklis

Tiriamieji

Amžius

[metai] Ūgis [cm] Svoris [kg]

KMI,

[kg/m2]

Vyrai (N=19; K=149) 51,74±13,58 177,95±6,50* 89,58±11,63* 28,38±4,22

Moterys (N=14; K=93) 52,29±8,65 165,07±5,57* 77,64±19,80* 28,43±6,95

Iš viso (N=33; K=242) 51,97±11,59 172,49±8,85 84,52±16,47 28,4±4,22

Pastaba: N-asmenų skaičius, K-tyrimų skaičius, duomenys pateikti vidurkis ±SN;

tiriamiesiems taikytas nuo 4 iki 14 krioterapijos procedūrų kursas, vidutiniškai po 7

procedūras; * statistiškai reikšmingas rodiklių skirtumas (p<0,05) tarp vyrų ir moterų.

62

2.1.2.2 lentelė. Tiriamųjų vyrų ir moterų grupės pagal indikacijas

bendrajai krioterapijai, pateiktas pagal Tarptautinę statistinę ligų ir

susijusių sveikatos sutrikimų klasifikaciją, dešimtąjį peržiūrėtą ir pataisytą

leidimą Australijos modifikaciją [148].

Indikacija krioterapijai Vyrai Proc. Moterys Proc. Viso

Jungiamojo audinio ir raumenų

bei skeleto ligos (poliartrozė

M15.0, spondilozė su

radikulopatija M42.1,

spondilozė nepatikslinta įvairios

stuburo sritys M42.90)

6 31,6 11 78,6 17

Nervų sistemos ligos (nervų

šaknelių ir rezginių sutrikimai

G50-59)

7 36,8 3 21,4 10

Odos ligos (psoriazė L40) 3 15,8 0 0 3

Sveikatinimo tikslais 3 15,8 0 0 3

Iš viso: 19 100,0 14 100,0 33

2.1.3 Peloidoterapija

Tiriamųjų įtraukimo į tyrimą atrankos kriterijai:

sergantys lėtinėmis ligomis, kurių gydymui taikoma

peloidoterapija [100, 119, 148]: jungiamojo audinio ir raumenų

bei skeleto ligos (uždegiminės poliartropatijos (reumatoidinis

artritas), artrozė, spondilopatijos (ankilozinis spondiloartritas),

dorsopatijos, degeneracinės ligos ir antriniai stuburo ar periferinių

sąnarių pažeidimai, minkštųjų audinių ligos (miozitai,

dermatomiozitai, periatritai, sausgyslių ir sąnario kapsulės

uždegimai)), nervų sistemos ligos (nervų, nervų šaknelių ir

rezginių ligos, diencefalinis sindromas, sveikstant po galvos

smegenų sutrenkimo be epilepsijos ir psichikos sutrikimų,

sveikstant po nervų ir nugaros smegenų traumos pilvo, juosmens

ir dubens srityje), virškinimo sistemos ligos (lėtinis peridontitas,

gastritas, duodenitas, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa

remisijos stadijoje, pilvaplėvės sąaugos, lėtinis hepatitas,

cholecistitas, cholangitas, postcholecistektominis sindromas),

urogenitalinės sistemos ligos (prostatitas, orchitas, epididimitas,

sėklidžių disfunkcija, gimdos ir priedų uždegiminės ligos,

menstruacinio ciklo sutrikimas), kvėpavimo sistemos ligos (lėtinis

rinitas, sinusitas, tonzilitas, laringitas.

63

nesergantys kitomis ligomis, dėl kurių negalima taikyti

peloidoterapijos procedūrų: piktybiniai navikai, kraujo, psichikos

ligos, karščiavimas, išsekimas, infekcinės ligos, nėštumas,

maitinimas krūtimi, įvairių organizmo sistemų dekompensacija

[100, 148], krūtinės angina, sunkiai koreguojama hipertenzija,

venų varikozės [119].

nesergantys širdies ir kraujagyslių ligomis (išemine širdies liga,

širdies ritmo ir laidumo sutrikimais, t. y. EKG rodikliai normos

ribose) [128];

sutikę dalyvauti biomedicininiame tyrime ir savo sutikimą

patvirtinę, pasirašydami asmens sutikimo formą dalyvauti tyrime.

2.1.3.1 lentelė. Peloidoterapija. Tiriamųjų antropometriniai duomenys

Pagal amžių

Rodiklis

Tiriamieji Lytis Ūgis [cm] Svoris [kg]

KMI,

[kg/m2]

Amžius <60 m.

(N=24; K=48)

Moterys= 11

Vyrai=13 173,54±10,21* 88,08±15,10* 29,31±5,15

Amžius ≥ 60 m.

(N=24; K=56)

Moterys= 15

Vyrai=9 165,21±7,03* 75,00±10,17* 27,49±3,55

Pagal lytį

Rodiklis

Tiriamieji Amžius [metai] Ūgis [cm] Svoris [kg]

BMI,

[kg/m2]

Vyrai (N=22;

K=45) 57,64±11,93 177,09±7,65

● 88,27±11,67

● 28,14±3,3

Moterys (N=26;

K=59) 61,04±11,09 162,85±5,37

● 75,85±14,1

● 28,63±5,33

Iš viso (N=48,

K=104) 59,48±11,48 169,38±9,64 81,54±14,35 28,4±4,47

Pastaba: N-asmenų skaičius, K-tyrimų skaičius, duomenys pateikti vidurkis±SN;

tiriamiesiems taikytas 1 iki 5 peloidoterapijos procedūrų kursas, vidutiniškai po 2,17±0,97

procedūros; * statistiškai reikšmingas rodiklių skirtumas (p<0,05) tarp amžiaus grupių; ●

statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05) tarp vyrų ir moterų.

64

2.1.3.2 lentelė. Tiriamųjų vyrų ir moterų grupės pagal indikacijas

peloiditerapijai, patiektos pagal Tarptautinę statistinę ligų ir susijusių

sveikatos sutrikimų klasifikaciją, dešimtąjį peržiūrėtą ir pataisytą leidimą

Australijos modifikaciją [148].

Indikacija peloidoterapijai Vyrai Proc. Moterys Proc. Viso

Jungiamojo audinio ir raumenų

bei skeleto ligos (poliartrozė

M15.0, spondilozė su

radikulopatija M42.1,

spondilozė nepatikslinta įvairios

stuburo sritys M42.90)

10 45,45 18 69,3

28

Nervų sistemos ligos (nervų

šaknelių ir rezginių sutrikimai

G 50-59)

10 45,45 7 26,92 17

Smegenų infarkto pasekmės

(I69.3) 1 4,55 0 0 1

Po alkūnkaulio lūžio (S52) 0 0 1 3,85 1

Odos ligos (psoriazė L40) 1 4,55 0 0 1

Iš viso: 22 100,0 26 100,0 48

2.2. Tyrimo objektas

Adaptacines organizmo reakcijas bei organizmo kompleksiškumą

atspindinčių rodmenų – EKG rodiklių ir jų dinaminių sąsajų – kaita

bendrosios krioterapijos ir peloidoterapijos procedūros metu.

2.3 Tyrimo metodai

Tyrime buvo naudojami šie tyrimo metodai: antropometriniai matavimai,

arterinio kraujo spaudimo matavimas, registruojama ištisinė

elektrokardiograma viso poveikio metu, procedūrų poveikiai, analiziniai –

algebriniai bei statistiniai matematiniai metodai.

2.3.1 Antropometriniai matavimai

Prieš atliekant pirmąsias procedūras buvo matuotas tiriamųjų ūgis (cm)

naudojant ūgio matuoklę (CE sertifikatas), tiriamieji buvo sveriami,

nustatant kūno svorį (kg) naudotos medicininės svarstyklės Microlife (CE

sertifikatas).

65

2.3.2 Arterinio kraujo spaudimo matavimas

Arterinis kraujo spaudimas (AKS) buvo matuojamas auskultaciniu būdu

mechaniniu kraujospūdžio matuokliu Prakticus I (R. Bosch, Vokietija)

auskultuojant fonendoskopu alkūninę arteriją Korotkovo būdu, atleidžiant

užveržtą manžetę 2 mm/s greičiu. Sistoliniu kraujo spaudimu (SKS) buvo

laikoma manometro padalos reikšmė, sutampanti su pirmu išgirstu tonu,

diastoliniu kraujo spaudimu (DKS) – reikšmė, sutampanti su tonų išnykimu.

AKS buvo matuojamas prieš pat ir tuoj po bendrosios krioterapijos ir

peloidoterapijos procedūrų.

2.3.3 Elektrokardiograma

Širdies EKG funkciniams rodikliams registruoti ir vertinti buvo

naudojama Kauno medicinos universitete Kardiologijos institute sukurta

automatizuota EKG analizės sistema ,,Kaunas-Krūvis”. Šia sistema EKG

registruojama ramybės būsenoje ir įvairių funkcinių tyrimų metu [20]. Šią

sistemą naudojome EKG registracijai krioterapijos ir peloidoterapijos

procedūrų metu.

Sinchroniškai rašoma 12-kos standartinių derivacijų EKG registruota

nepertraukiamai 1 min iki procedūrų, visų procedūrų metu ir 2 min

atsistatymo laikotarpiu po krioterapijos procedūrų. Pasibaigus

peloidoterapijos procedūrai, nesant techninių galimybių, atsistatymo

laikotarpiu EKG nebuvo registruojama.

Analizuoti ilgi, tyrimų metu registruoti EKG įrašai (II protokolas) – EKG

rodikliai matuoti kiekvienam kardiociklui.

Darbe naudojomės pateiktu modeliu (1.1.2 paveikslas) [153]. Modelyje

išskiriami trys funkciniai elementai: vykdančioji sistema (V elementas) –

skeleto raumenų sistema, reguliacinė sistema (R elementas), apimanti CNS,

autonominio bei humoralinio valdymo elementus ir kardiovaskulinė

aprūpinančioji sistema (A elementas), atsakinga už centrinę hemodinamiką.

Buvo vertinami trys trukminiai ir trys amplitudiniai kiekvieno EKG

kardiociklo parametrai (2.3.3.1 paveikslas).

Trukminiai parametrai:

RR intervalas (ms);

JT intervalo trukmė DJTp (ms);

QRS komplekso trukmė DQRS (ms);

Amplitudiniai parametrai:

R dantelio amplitudė AR (μV);

T bangos amplitudė AT (μV);

66

ST linijos (segmento) amplitudė AST (μV).

2.3.3.1 pav. Vieno EKG kardiociklo būdingieji taškai ir matuojami

parametrai sistemoje „Kaunas – Krūvis“ [20].

Pasirinkti EKG rodikliai apima skirtingus širdies veiklos fraktalinius

(sudėtingumo) lygius: RR, JT, AR – sisteminį, dQRS apibūdina vidinius

širdies reguliacinius procesus, AT – vidinius širdies medžiagų apykaitos

procesus [20], AST – aprūpinančią sistemą širdies lygmenyje.

Buvo skaičiuotos dinaminės sąsajos, kurios, pagal integraliojo vertinimo

modelį, atspindi organizmo sistemų sudedamųjų dalių sąveikas ir tarpusavio

ryšių kaitą [20].

Vertintos trukminių parametrų dinaminės sąsajos:

RR/JT sąsaja, nusakanti ryšį tarp reguliacinės ir aprūpinančiosios sistemų

(sisteminis lygmuo);

JT/dQRS dinaminė sąsaja, nusakanti ryšį tarp aprūpinančios sistemos

organizmo (sisteminiame) lygmenyje ir reguliacinių procesų širdies, kaip

organo, (subsisteminiame) lygmenyje;

RR/dQRS dinaminė sąsaja, nusakanti ryšį tarp reguliacinių sistemų

skirtinguose, organizmo ir širdies, lygmenyse (tarpsisteminė sąsaja tarp

dviejų organizmo fraktalinių lygių).

Amplitudinių parametrų dinaminės sąsajos buvo vertintos analizuojant

krioterapijos procedūrų metu registruotų EKG duomenis.

AR/AT dinaminė sąsaja, atspindi kvėpavimo funkcijos pokyčius;

AT/AST sąsaja, nusakanti ryšį tarp metabolinių pokyčių miokarde ir

koronarinės kraujotakos;

AR/AST dinaminė sąsaja, nusakanti ryšį tarp kvėpavimo sistemos ir

koronarinės kraujotakos.

DP

PQ

DQ

DQRS

DS

QT

DJTp

80ms

AST

AT1

AT2

AQ

AP2

AP1

AP2

AQ

X X O O

AS

AP1

AR

DR

67

Vertinant adaptacines organizmo reakcijas ir jų adekvatumą

peloidoterapijos procedūrų metu, buvo vertinti širdies ritmo variabilumo

(RR variabilumo) rodikliai. Skaičiuoti RR intervalo trukmės ir ŠSD kitimai,

statistiniai (laiko) parametrai, atspindintys bendrą variabilumą (SDNN) ir

širdies ritmo variabilumą (MSSD), ir dažnuminės charakteristikos (širdies

ritmo spektrinė analizė) – vertintos trys pagrindinės RR intervalų

variabilumo komponentės ties 0,25, 0,10 ir 0,03 Hz, t. y. aukštų dažnumų

komponentė (ADK), lėtų dažnumų komponentė (LDK) ir labai lėtų

dažnumų komponentė (LLDK). Bendroji spektro energija ir kiekviena

komponentė vertintos absoliutinėmis reikšmėmis (ms2) ir procentais (proc.)

[171].

2.3.4 Tyrimų protokolai

Pirmasis tyrimas. Bendroji krioterapija. Bendrosios krioterapijos

procedūra buvo atliekama individualios krioterapijos kriokameroje SNCC-

01 ,,CryoBarrel“ (Lenkija), (CE sertifikatas CE1451) (1.3.3 paveikslas).

Procedūros metu skysto azoto garų dėka kriokameros viduje išlaikoma

vidutinė −160˚C temperatūra. Apsauginė apranga – medvilninės pirštinės,

apatinės kelnaitės, puskojinės ir vilnoniai veltiniai. Pirmos procedūros

trukmė nuo 1 min 40 sek. moterims ir 1 min 50 sek. vyrams (pagal

gamintojo rekomendacijas). Kiekvienos kitos procedūros metu ekspozicijos

laikas buvo ilgintas po 10 sek. Maksimali krioterapijos procedūros trukmė

buvo nustatoma individualiai vertinant šalčio toleranciją ir neviršijo 3 min.

2.3.4.2 pav. Pirmojo tyrimo protokolas

1 min prieš procedūrą (1), visos procedūros metu (2) ir 2 min po

procedūros (3) nepertraukiamai registruota EKG. AKS matuotas ramybės

būsenoje prieš pat krioterapijos procedūrą (1) ir iš karto po jos, atsistatymo

laikotarpiu (2) (2.3.4.2 paveikslas).

Norėdami išsiaiškinti, kokią įtaką adaptacinėms organizmo reakcijoms

turi amžius ir lytis, tiriamuosius suskirstėme į grupes pagal lytį (moterys ir

vyrai) ir pagal amžių. Į jaunesniųjų ir vyresniųjų grupes tiriamuosius

1 min iki procedūros

(1)

Krioterapija

(2)

2 min po procedūros

(3)

EKG registruojama nepertraukiamai

AKS (1) AKS (2)

68

skirstėme pagal PSO rekomendacijas [162]: I amžiaus grupė: asmenys <60

m. amžiaus, II amžiaus grupė: asmenys ≥ 60 m. amžiaus.

Norėdami išsiaiškinti, ar kinta organizmo kompleksiškumas gydymo

kurso eigoje, vertinome RR intervalo ir RR/JT diskriminanto krypties

koeficiento alfa, o taip pat RR intervalų ir RR/JT diskriminantų išraiškų

sankirtų, parodančių organizmo reakcijos stiprumą, kitimą bendrosios

krioterapijos procedūrų kurso metu.

Krioterapijos procedūros metu registruotos EKG rodiklių ir jų sąsajų

rezultatai pateikiami apskaičiavus jų vidurkius kiekviename tyrimo etape (1)

- 1 min prieš procedūrą, (2) procedūros metu, (3) atsistatymo laikotarpiu (2

min po procedūros). Analizei naudojami kiekvieno tiriamojo visų tyrimų

(vidutiniškai po 7 tyrimus) EKG rodiklių vidurkiai. Rodiklių dinamikai

krioterapijos procedūros metu pavaizduoti ėmėme kiekvieno tiriamojo

antros krioterapijos procedūros metu nepertraukiamai registruotos EKG

įrašus, padalinome juos į vienodas atkarpas po 10 sekundžių, apskaičiavome

šių laikotarpių vidurkius.

Antrasis tyrimas. Peloidoterapija. Procedūros apimtis, trukmė, gydomojo

purvo temperatūra ir cheminė sudėtis visiems tiriamiesiems buvo vienoda.

Gydomojo purvo vonios ruoštos iš Mašnyčios karjero gydomųjų durpių,

maišant jas su vidutinės, 7,053 g/l [150] mineralizacijos mineraliniu

vandeniu ,,Sveikata“ iš gręžinio Nr. 24627 santykiu 1:2 [85]. Mašnyčios

karjero gydomųjų durpių ir procedūroms paruošto gydomojo purvo cheminė

sudėtis pateikiama 2.3.4.1 lentelėje.

69

2.3.4.1 lentelė. Mašnyčių karjero gydomųjų durpių ir procedūroms

paruošto gydomojo purvo fizikocheminės savybės (Tyrimas atliktas

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų

skyriuje 2012 11 26)

Fiziniai ir cheminiai

rodikliai Metodas

Mašnyčių

karjero

gydomosios

durpės

Procedūroms

paruoštas

gydomasis

purvas

Fizinės savybės

Spalva Vizualinis Juodai ruda Juodai ruda

Kvapas (balai) Juslinis 1 1

Aktyvi reakcija (pH) LST ISO 10390:2005 7,52 7,42

Drėgnumas (%) ISO 11465:1993 74,4 87,2

Peleningumas (%) Gravimetrinis (550°C) 22,7 20,4

Organiniai komponentai

(%) Gravimetrinis (550°C)

77,3 79,6

Tūrinis svoris Gravimetrinis 0,65 1,07

Lyginamasis svoris Gravimetrinis 0,89 0,8

Gydomųjų durpių ištraukos cheminė sudėtis

Natris (mg/kg) AA spektrometrija 90,8 1480

Magnis (mg/l) (nustatant

suminį kietumą) LST ISO 6059:1998

Kalcis (mg/l) LST ISO 6059:1998 20±1 37±2

Suminis kietumas

(mmol/l) LST ISO 6059:1998 0,61±0,02 1,07±0,04

Magnis (mg/l) LST ISO 6059:1998 2 4

Kalis (mg/kg) AA spektrometrija 35,8 17,9

Geležis (bendroji) (g/kg) AA spektrometrija 17,8 2,97

Sulfatas (mg/l) ISO 11048:2005 26,8 16,3

Karbonatas (mg/l) LST EN ISO

9963-1:1999 a<11 a<11

Hidrokarbonatas

(šarmingumas) (mg/l)

LST EN ISO

9963-1:1999 29±3 54±5

Nitratas (mgN/l) ISO/TS 14256-1:2003 5,97±0,18 1,07±0,03

Sausa liekana (mg/l)

Gravimetrinis

(pagal Unif. nuotekų

ir pav. vandenų

kokybės tyr. met

1994)

114 349

Chloridas (mg/l) Titrimetrinis 340 105

Gydomosios purvo vonios temperatūra 39–40°C, trukmė 20 min.

EKG registruota nepertraukiamai: registracija buvo pradėta 1 min prieš

procedūrą (ramybės būsenoje) ir tęsiama visos peloidoterapijos procedūros

metu. Analizei naudoti kiekvieno tiriamojo visų tyrimų (vidutiniškai po 2

70

tyrimus) EKG rodiklių vidurkiai. AKS matuotas ramybės laikotarpiu prieš

pat procedūrą ir tuoj po jos, pacientui neišlipus iš vonios.

Peloidoterapijos procedūros metu registruotos EKG rodiklių rezultatai

pateikiami apskaičiavus jų vidurkius kiekviename tyrimo etape: (1) – 1 min

prieš procedūrą, (2) – procedūros metu 1–10 procedūros minutę, (3) –

procedūros metu 11–20 procedūros minutę (2.3.4.3 paveikslas).

2.3.4.3 pav. Antrojo tyrimo protokolas (a): EKG rodikliai ir jų dinaminės

sąsajos

Širdies ritmo variabilumo analizei buvo imtos trys vienodos 5 min

trukmės ritmogramos atkarpos iš procedūros pradžios (1–5 min), vidurio (8–

12 min) ir pabaigos (16–20 min) (2.3.4.4 paveikslas).

2.3.4.4 pav. Antrojo tyrimo protokolas (b): širdies ritmo variabilumas

Norėdami išsiaiškinti, ar skiriasi skirtingo amžiaus ir lyties asmenų

organizmo adaptacinės reakcijos į peloidoterapijos procedūros poveikį,

tiriamuosius suskirstėme į grupes pagal lytį (moterys ir vyrai) ir pagal amžių

[162] (I amžiaus grupė: asmenys <60 m. amžiaus, II amžiaus grupė:

asmenys ≥60 m. amžiaus).

2.3.5 Algebrinė analizė

Į kompiuterinės EKG analizės sistemą ,,Kaunas – Krūvis“ įdiegti

algebrinės analizės metodai:

1 min iki

procedūros (1)

Peloidoterapija

1-10 min (2) 11-20 min (3)

EKG registruojama nepertraukiamai

AKS (1) AKS (2)

1-5 min 8-12 min 16-20 min

(1) (2) (3)

Peloidoterapija (20 min)

EKG registruojama nepertraukiamai

71

matuoti kiekvieno kardiociklo EKG parametrai, pateikiami jų

vidurkiai ir dispersija;

dviejų vienalaikių signalų dinaminių sąsajų skaičiavimas

atliekamas sudarant dviejų procesų matricas ir išskaičiuojant

diskriminantą [20];

analizuojant širdies ritmo variabilumo dinamiką peloidoterapijos

procedūros metu, širdies ritmo spektrui skaičiuoti taikyta greitoji

Furje (Fourier) transformacija [146].

2.3.6 Statistinė analizė

Statistinė duomenų analizė buvo atliekama SPSS (angl. – Statistical

Package for the Social Sciences) 17.0 programoje. Skaičiuoti rodiklių

aritmetiniai vidurkiai, vidutinis kvadratinis nuokrypis SN (angl. – SD,

standard deviation) ir standartinė vidurkio paklaida (SVP) (angl. – SEM

standard error of the mean). Hipotezė apie rezultatų pasiskirstymą pagal

normalųjį dėsnį buvo tikrinama pagal Shapiro-Wilk suderinamumo kriterijų.

Hipotezė apie normalųjį duomenų pasiskirstymą buvo atmesta, todėl

ramybės laikotarpiu, procedūrų metu ir atsistatymo laikotarpiu išmatuoti

EKG rodikliai lyginti neparametrinio Wilcoxon testu priklausomoms imtims,

o grupių pagal amžių ir lytį rodikliai – neparametriniu Mann-Whitney testu

nepriklausomoms imtims. Klaidos tikimybė p=0,05.

72

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1 EKG rodiklių ir jų dinaminių sąsajų kaita bendrosios krioterapijos

procedūrų metu

3.1.1 EKG rodiklių kaita bendrosios krioterapijos procedūrų metu

Norėdami įvertinti, kaip krioterapijos procedūrų metu kinta EKG

rodikliai, skaičiavome ir lyginome visų tiriamųjų (N=33) visų tyrimų

(vidutiniškai po 7 tyrimus) EKG rodiklių, matuotų 1 min prieš procedūrą (1),

procedūros metu (2) ir atsistatymo laikotarpiu 2 min po procedūros (3),

rodiklius. Viso atlikti 242 tyrimai (K=242).

0

200

400

600

800

1000

1200

RR JT dQRS

1 min iki procedūros

Krioterapijos metu

2 min po procedūros

Tru

km

ė, m

s

p<0,05

p<0,05

p<0,05 p<0,05

p<0,05

p<0,05

3.1.1.1 pav. EKG RR, JT intervalų ir QRS komplekso trukmių kitimas

bendrosios krioterapijos procedūros metu

Pastaba: N=33 (N – tiriamųjų skaičius), K=242 (K – tyrimų skaičius);

rezultatai pateikiami vidurkis ± SN (standartinis nuokrypis);

p<0,05 – statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rodiklių

RR intervalo trukmė statistiškai reikšmingai (p<0,05) pailgėjo

procedūros metu ir išliko reikšmingai ilgesnė už pradinę RR reikšmę

(p<0,05), reikšmingo skirtumo tarp RR intervalo trukmės procedūros metu

(RR(2)) ir atsistatymo laikotarpiu (RR(3)) nestebėta (p≥0,05) (3.1.1.1

paveikslas, 1 priedas).

73

JT intervalo trukmė ilgėjo visos procedūros metu ir atsistatymo

laikotarpiu – statistiškai reikšmingi skirtumai (p<0,05) stebėti tarp visų

procedūros etapų (3.1.1.1 paveikslas, 1 priedas).

QRS komplekso trukmė (dQRS) procedūros metu nekito – statistiškai

reikšmingo skirtumo tarp QRS komplekso trukmės prieš procedūrą ir jos

metu nenustatėme (p≥0,05). Statistiškai reikšmingai QRS komplekso

trukmė pailgėjo atsistatymo po procedūros laikotarpiu (p<0,05) (3.1.1.1

paveikslas, 1 priedas).

R dantelio amplitudė (AR) statistiškai reikšmingai (p<0,05) didėjo

procedūros metu, o po procedūros atsistatė – reikšmingo skirtumo tarp R

dantelio amplitudės prieš procedūrą ir po jos nebuvo nustatyta (p≥0,05)

(3.1.1.2 paveikslas, 1 priedas). R dantelio amplitudė buvo matuota II – je

derivacijoje.

T dantelio amplitudė reikšmingai kito visos procedūros metu –

statistiškai reikšmingi (p<0,05) skirtumai stebėti tarp visų procedūros etapų

(3.1.1.2 paveikslas, 1 priedas). T dantelio amplitudė matuota II – je

derivacijoje.

-100

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

1000

AR AT AST

1 min iki procedūros

Krioterapijos metu

2 min po procedūros

Am

pli

tud

ė,

μV

p<0,05

p<0,05 p<0,05

p<0,05 p<0,05

3.1.1.2 pav. EKG R, T dantelių ir ST segmento amplitudžių kitimas

bendrosios krioterapijos procedūros metu.

Pastaba: N=33 (N – tiriamųjų skaičius), K=242 (K – tyrimų skaičius);

rezultatai pateikiami vidurkis ± SN (standartinis nuokrypis);

p<0,05 – statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rodiklių

74

Statistiškai reikšmingų ST segmento amplitudės pokyčių nebuvo

nustatyta tiek procedūros metu, tiek ir atsistatymo po procedūros laikotarpiu

(p≥0,05) (3.1.1.2 paveikslas, 1 priedas).

Norėdami atskleisti, ar skiriasi moterų ir vyrų grupių rodikliai bei EKG

rodiklių kitimas bendrosios krioterapijos metu, tiriamuosius suskirstėme į

grupes pagal lytį. Amžiaus, antropometrinių duomenų ir EKG rodiklių

skirtumus tarp vyrų ir moterų tikrinome neparametriniu Mann-Whitney

testu nepriklausomoms imtims. Pagal amžių ir kūno masės indeksą (KMI)

šios grupės nesiskyrė (p≥0,05) (2.1.2.1 lentelė). Lyginant trukminius EKG

rodiklius, statistiškai reikšmingai (p<0,05) skyrėsi moterų ir vyrų dQRS

komplekso trukmės – visuose krioterapijos procedūros etapuose vyrų dQRS

trukmės reikšmingai ilgesnės nei moterų. Skirtumo tarp kitų trukminių EKG

parametrų nestebėta (4 priedas). Lyginant amplitudinius EKG rodiklius,

vyrų T dantelio amplitudė prieš krioterapijos procedūrą ir jos metu buvo

statistiškai reikšmingai (p<0,05) didesnė nei moterų. Skirtumo tarp kitų

amplitudinių EKG parametrų nestebėta (4 priedas).

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

1.000

RR JT dQRS

1 min iki procedūros

Krioterapijos metu

2 min po procedūros

Tru

km

ė, m

s

p<0,05p<0,05

p<0,05

p<0,05

3.1.1.3 pav. Moterų EKG RR, JT intervalų ir QRS komplekso trukmių,

registruotų bendrosios krioterapijos procedūros metu, kitimas

Pastaba: N=14 (N – tiriamųjų skaičius), K=93; (K – tyrimų skaičius);

rezultatai pateikiami vidurkis ± SN (standartinis nuokrypis);

p<0,05 – statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rodiklių

Analizuojant moterų trukminių EKG rodiklių kitimą nustatėme, kad

bendrosios krioterapijos procedūros metu RR ir JT intervalų trukmė

reikšmingai (p<0,05) ilgėjo procedūros metu, o atsistatymo laikotarpiu taip

75

pat išliko šių intervalų ilgėjimo tendencija. Reikšmingų QRS komplekso

trukmės pokyčių nestebėjome (p≥0,05) (3.1.1.3 paveikslas, 5 priedas).

Analizuojant moterų amplitudinių EKG rodiklių kitimą nustatėme, kad

bendrosios krioterapijos procedūros metu R dantelio amplitudė nežymiai

(p≥0,05) didėjo procedūros metu, o atsistatymo laikotarpiu mažėjo ir

reikšmingai (p<0,05) skyrėsi nuo R dantelio amplitudės, išmatuotos

procedūros metu. T dantelio amplitudė didėjo visos procedūros metu, o

statistiškai reikšmingi skirtumai išryškėjo atsistatymo laikotarpiu. ST

segmento padėtis reikšmingai nekito (p≥0,05) (3.1.1.4 paveikslas, 5

priedas).

-100

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

AR AT AST

1 min iki procedūros

Krioterapijos metu

2 min po procedūros

Am

pli

tud

ė,

μV

p<0,05

p<0,05

p<0,05

3.1.1.4 pav. Moterų EKG R, T dantelių ir ST segmento amplitudžių,

registruotų bendrosios krioterapijos procedūros metu, kitimas

Pastaba: N=14 (N – tiriamųjų skaičius), K=93 (K – tyrimų skaičius);

rezultatai pateikiami vidurkis ±SN (standartinis nuokrypis);

p<0,05 – statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rodiklių

Analizuojant vyrų trukminių EKG rodiklių kitimą nustatėme, kad

bendrosios krioterapijos procedūros metu RR, JT ir dQRS intervalų trukmės

ilgėjo visos procedūros metu, o statistiškai reikšmingi skirtumai (p<0,05)

išryškėjo atsistatymo po procedūros laikotarpiu (3.1.1.5 paveikslas, 6

priedas).

76

0

200

400

600

800

1.000

1.200

RR JT dQRS

1 min iki procedūros

Krioterapijos metu

2 min po procedūros

Tru

km

ė,m

s

p<0,05 p<0,05p<0,05

3.1.1.5 pav. Vyrų EKG RR, JT intervalų ir QRS komplekso trukmių,

registruotų bendrosios krioterapijos procedūros metu, kitimas

Pastaba: N=19 (N – tiriamųjų skaičius), K=149 (K – tyrimų skaičius);

rezultatai pateikiami vidurkis ± SN (SN – standartinis nuokrypis);

p<0,05 statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rodiklių;

Analizuojant vyrų amplitudinių EKG rodiklių kitimą matome, kad

bendrosios krioterapijos procedūros metu R dantelio amplitudė statistiškai

reikšmingai (p<0,05) didėjo procedūros metu, o atsistatymo laikotarpiu

grįžo į pradinį lygį – skirtumo tarp R dantelio amplitudės prieš procedūrą ir

po jos nestebėjome (p≥0,05). T dantelio amplitudė reikšmingai didėjo visos

procedūros metu ir reikšmingi skirtumai (p<0,05) stebėti tarp T dantelio

reikšmių visuose procedūros etapuose. Reikšmingų ST segmento padėties

pokyčių procedūros metu nenustatėme (p≥0,05) (3.1.1.6 paveikslas, 6

priedas).

77

-100

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

1.000

AR AT AST

1 min iki procedūros

Krioterapijos metu

2 min po procedūros

Am

pli

tud

ė,

μV

p<0,05 p<0,05

p<0,05

p<0,05 p<0,05

3.1.1.6 pav. Vyrų EKG R, T dantelių ir ST segmento amplitudžių,

registruotų bendrosios krioterapijos procedūros metu, kitimas

Pastaba: N=19 (N – tiriamųjų skaičius), K=149 (K – tyrimų skaičius);

Rezultatai pateikiami vidurkis ± SN (SN – standartinis nuokrypis);

p<0,05 – statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rodiklių

Moterų ir vyrų trukminių EKG rodiklių pokyčių krioterapijos procedūros

metu ypatumai pateikiami 7 priedo A, B ir C paveiksluose. Matome, kad

trukminiai vyrų ir moterų EKG rodikliai kito panašiai, o statistiškai

reikšmingai skyrėsi tik dQRS visuose matavimo etapuose (4 priedas, 7

priedo A, B ir C paveikslai).

Moterų ir vyrų amplitudinių EKG rodiklių dinamika pateikiama 8 priedo

A, B ir C paveiksluose. Vyrų ir moterų amplitudinių EKG rodiklių pokyčiai

panašūs, o statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05) tik vyrų ir moterų pirmo

(prieš procedūrą) ir antro (procedūros metu) etapų T dantelio amplitudės (8

priedo B paveikslas, 4 priedas).

Norėdami atskleisti, ar tirtiems EKG rodikliams bei jų kitimui bendrosios

krioterapijos metu įtakos turi amžius, tiriamuosius suskirstėme į grupes

pagal amžių: I grupė: tiriamieji, kurių amžius <60 metų, II grupė: tiriamieji,

kurių amžius ≥60 metų. Skirtumams tarp amžiaus grupių rodiklių nustatyti

naudojome neparametrinį Mann-Whitney testą nepriklausomoms imtims.

Pagal antropometrinius matavimus (ūgį, svorį, KMI) šios grupės nesiskyrė

(p≥0,05) (2.1.2.1 lentelė). Palyginę I ir II amžiaus grupių EKG rodiklius,

nustatėme reikšmingus (p<0,05) RR ir JT intervalų trukmės skirtumus

visuose jų matavimo etapuose (4 priedas), o kiti rodikliai (QRS komplekso

78

trukmė, R, T dantelių amplitudės ir ST segmento padėtis (amplitudė)

nesiskyrė (p≥0,05) (4 priedas).

Analizuojant asmenų, kurių amžius <60 metų, trukminių EKG rodiklių

kaitą matome, kad statistiškai reikšmingai (p<0,05) didėjo RR ir JT

intervalų trukmė krioterapijos procedūros metu ir šis reikšmingas skirtumas

išliko ir po procedūros, lyginant su RR ir JT reikšmėmis iki jos. Statistiškai

reikšmingo QRS komplekso trukmės (dQRS) pokyčio šioje amžiaus grupėje

procedūros metu nestebėjome (p≥0,05) (3.1.1.7 paveikslas, 9 priedas).

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

1000

RR JT dQRS

1 min iki procedūros

Krioterapijos metu

2 min po procedūros

p<0,05p<0,05

p<0,05

p<0,05

Tru

km

ė, m

s

3.1.1.7 pav. Jaunesnių nei 60 metų amžiaus asmenų EKG RR, JT intervalų

ir QRS komplekso trukmių, registruotų bendrosios krioterapijos procedūrų

metu, kitimas

Pastaba: N=24 (N – tiriamųjų skaičius), K=176 (K – tyrimų skaičius);

rezultatai pateikiami vidurkis ±SN (SN – standartinis nuokrypis);

p<0,05 statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rodiklių

Asmenų, kurių amžius <60 metų, amplitudinių EKG rodiklių kaitos

analizė atskleidė, kad R dantelio amplitudė reikšmingai (p<0,05) didėjo

krioterapijos procedūros metu, o atsistatymo po jos laikotarpiu –

reikšmingai (p<0,05) mažėjo. Statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05)

stebėtas tarp R dantelio amplitudės prieš procedūrą (1) ir procedūros metu

(2), taip pat procedūros metu (2) ir atsistatymo laikotarpiu po jos (3).

Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp R dantelio amplitudės prieš procedūrą

ir po jos nenustatyta (p≥0,05). T dantelio amplitudė didėjo visos procedūros

metu, o statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05) išryškėjo atsistatymo

laikotarpiu – T dantelio amplitudė po procedūros reikšmingai (p<0,05)

79

didesnė už AT procedūros metu ir prieš krioterapiją. Reikšmingų ST

segmento amplitudės pokyčių nestebėta (p≥0,05) (3.1.1.8 paveikslas, 9

priedas).

-100

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

1000

AR AT AST

1 min iki procedūros

Krioterapijos metu

2 min po procedūros

p<0,05 p<0,05p<0,05

p<0,05A

mp

litu

dė,

ms

3.1.1.8 pav. Jaunesnių nei 60 metų amžiaus tiriamųjų EKG R, T dantelių ir

ST segmento amplitudžių, registruotų bendrosios krioterapijos procedūrų

metu, kitimas

Pastaba: N=24 (N – tiriamųjų skaičius), K=176 (K – tyrimų skaičius);

rezultatai pateikiami vidurkis ±SN (SN – standartinis nuokrypis);

p<0,05 – statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rodiklių

Analizuojant 60 metų amžiaus ir vyresnių asmenų (II amžiaus grupė),

trukminių EKG parametrų kaitą nustatėme, kad krioterapijos procedūros

metu stebėta RR intervalo trukmės ilgėjimo tendencija, kuri tęsėsi ir

atsistatymo po procedūros laikotarpiu – statistiškai reikšmingi skirtumai

stebėti tarp RR reikšmių iki procedūros ir po jos. Statistiškai reikšmingo JT

intervalo trukmės pokyčio netebėta. QRS komplekso trukmė (dQRS)

procedūros metu kiek sutrumpėjo (p≥0,05), o po procedūros reikšmingai

pailgėjo – reikšmingi skirtumai (p<0,05) stebėti tarp QRS komplekso

trukmės procedūros metu ir atsistatymo laikotarpiu po jos (3.1.1.9

paveikslas, 10 priedas).

80

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

1000

RR JT dQRS

1 min iki procedūros

Krioterapijos metu

2 min po procedūros

p<0,05

p<0,05

Tru

km

ė,m

s

3.1.1.9 pav. 60 metų amžiaus ir vyresnių tiriamųjų EKG RR, JT intervalų ir

QRS komplekso trukmių, registruotų bendrosios krioterapijos procedūrų

metu, kitimas

Pastaba: N=9 (N – tiriamųjų skaičius), K=66 (K – tyrimų skaičius);

rezultatai pateikiami vidurkis ±SN (SN – standartinis nuokrypis)

p<0,05 statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rodiklių

Analizuojant 60 metų amžiaus ir vyresnių asmenų amplitudinių EKG

rodiklių kitimą matome, kad R dantelio amplitudė procedūros metu

statistiškai reikšmingai nekito (p≥0,05), nors procedūros metu stebėta R

dantelio amplitudės didėjimo, o atsisitatymo laikotarpiu – mažėjimo

tendencija. Procedūros metu stebėtas reikšmingas T dantelio amplitudės

augimas (p<0,05). Didesnės T dantelio amplitudės reikšmės stebėtos ir

atsistatymo po procedūros laikotarpiu, nors reikšmingo skirtumo tarp T

dantelio amplitudės ramybės ir atsistatymo laikotarpiais nenustatyta.

81

-100

0

100

200

300

400

500

600

700

AR AT AST

1 min iki procedūros

Krioterapijos metu

2 min po procedūros

p<0,05A

mp

litu

dė,

μV

3.1.1.10 pav. 60 metų amžiaus ir vyresnių EKG R, T dantelių ir ST segmento

amplitudžių, registruotų bendrosios krioterapijos procedūrų metu, kitimas

Pastaba: N=22 (N – tiriamųjų skaičius), K=163 (K – tyrimų skaičius);

rezultatai pateikiami vidurkis ±SN (SN – standartinis nuokrypis);

p<0,05 – statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rodiklių

Reikšmingų ST segmento padėties pokyčių šioje tiriamųjų grupėje

nestebėjome (p≥0,05) (3.1.1.10 paveikslas, 10 priedas).

Trukminių EKG rodiklių kaita pateikiama 11 priedo A, B ir C

paveiksluose, o rodiklių skirtumai tarp amžiaus grupių – 4 priede. Vertinant

trukminių EKG rodiklių dinamiką krioterapijos procedūros metu matome,

kad rodikliai kito panašiai, o statistiškai reikšmingai (p<0,05) skyrėsi

amžiaus grupių RR ir JT intervalų trukmės visuose matavimo etapuose (4

priedas, 11 priedo B paveikslas).

Analizuojant amplitudinių rodiklių kaitą krioterapijos procedūros metu

matome, kad vyresnių asmenų amplitudiniai EKG rodikliai procedūros metu

buvo stabilesni, o jaunesnių asmenų rodikliai kito ryškiau (12 priedas A, B

ir C paveikslai).

3.1.2 EKG rodiklių dinaminių sąsajų kaita bendrosios krioterapijos

procedūrų metu.

EKG rodiklių dinaminės sąsajos ir jų kaita atskleidžia daugiau

informacijos apie organizmo reakcijas į tam tikrą poveikį. Skaičiuojant

dinamines sąsajas, apskaičiuojamas diskriminantas, kurio artėjimas prie

nulio, t. y. mažėjimas, atspindi didėjančias sąsajas tarp organizmo sistemų, o

82

diskriminanto didėjimas – mažėjančias sąsajas [20]. Sąsajos stiprėjimas

rodo organizmo kompleksiškumo mažėjimą.

Analizuojant visų tiriamųjų trukminių rodiklių dinaminių sąsajų kaitą

bendrosios krioterapijos metu matome, kad RR/JT parametrų sąsaja

krioterapijos metu didėjo (diskriminantas mažėjo), o JT/dQRS ir RR/dQRS

sąsajos mažėjo (diskriminantas didėjo). Statistiškai reikšmingi skirtumai

(p<0,05) atsirasdavo procedūros metu ir, nereikšmingai kisdami ta pačia

mažėjimo ar didėjimo kryptimi (skirtumo tarp šių rodiklių procedūros metu

ir atsistatymo laikotarpiu nebuvo, p≥0,05), išlikdavo atsistatymo laikotarpiu

– stebėti reikšmingi skirtumai (p<0,05) tarp visų tirtų trukminių rodiklių

dinaminių sąsajų prieš procedūrą ir atsistatymo laikotarpiu po jos (3.1.2.1

paveikslas, 1 priedas).

-0,2

0,0

0,2

0,4

0,6

0,8

1,0

1,2

RR/JT JT/dQRS RR/dQRS

1 min iki procedūros

Krioterapijos metu

2 min po procedūros

p<0,05

p<0,05

p<0,05p<0,05

p<0,05

p<0,05

Dis

krim

ina

nta

s

3.1.2.1 pav. Trukminių EKG rodiklių dinamines sąsajas atspindinčių

diskriminantų kitimas bendrosios krioterapijos procedūros metu.

Pastaba: N=33 (N – tiriamųjų skaičius), K=242 (K – tyrimų skaičius);

rezultatai pateikiami vidurkis ± SN (SN –standartinis nuokrypis);

p<0,05 statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rodiklių;

RR/JT – RR ir JT intervalų matricos diskriminanto reikšmė; JT/dQRS – JT intervalo ir

QRS komplekso trukmės matricos diskriminanto reikšmė; RR/dQRS – RR intervalo ir QRS

komplekso trukmės matricos diskriminanto reikšmė

Visos analizuotos amplitudinių EKG parametrų dinaminės sąsajos kito

skirtingai.

83

-0,5

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

AR/AT AT/AST AR/AST

1 min iki procedūros

Krioterapijos metu

2 min po procedūros

p<0,05

p<0,05

p<0,05 p<0,05

p<0,05

p<0,05 p<0,05D

isk

rim

ina

nta

s

3.1.2.2 pav. Amplitudinių EKG rodiklių dinamines sąsajas atspindinčių

diskriminantų kitimas bendrosios krioterapijos procedūros metu.

Pastaba: N=33(N – tiriamųjų skaičius), K=242(K – tyrimų skaičius); rezultatai pateikiami

vidurkis ± SN (SN –standartinis nuokrypis);p<0,05 – statistiškai reikšmingas skirtumas tarp

rodiklių; AR/AT – R dantelio amplitudės ir T dantelio amplitudės matricos diskriminanto

reikšmė; AT/AST – T dantelio amplitudės ir ST segmento amplitudės matricos

diskriminanto reikšmė; AR/AST – R dantelio amplitudės ir ST segmento amplitudės

matricos diskriminanto reikšmė

AR/AT dinaminė sąsaja reikšmingai (p<0,05) didėjo atsistatymo

laikotarpiu (diskriminantas mažėjo), AT/AST kito visos procedūros metu –

procedūros metu mažėjo (p<0,05), atsistatymo laikotarpiu didėjo (p<0,05),

bet išliko reikšmingai mažesnė, lyginant su laikotarpiu iki procedūros

(p<0,05). AR/AST sąsaja mažėjo (diskriminantas didėjo) procedūros metu,

o po procedūros grįžo į pradinį lygį (3.1.2.2 paveikslas, 1 priedas).

Analizuojant trukminių ir amplitudinių EKG parametrų dinaminių sąsajų

kitimo dinamiką, imti visų tiriamųjų antrųjų krioterapijos procedūrų EKG

įrašai. Analizuojami EKG įrašai padalinti į lygius laikotarpius po 10

sekundžių, o tų laikotarpių EKG rodiklių dinaminių sąsajų vidurkiai atidėti

linijinės diagramos y ašyje. Gautos diagramos atspindi EKG trukminių (13

priedo A, B ir C paveikslai) ir amplitudinių (14 priedo A, B ir C paveikslai)

parametrų dinamines sąsajas atspindinčių diskriminantų kitimo dinamiką. Iš

13 priedo A, B ir C paveikslų matome, kad analizuojami rodikliai

ryškiausiai kito iki krioterapijos procedūros vidurio, vėliau rodikliai artėjo

prie pradinių reikšmių, o atsistatymo laikotarpio pokyčiai atkartojo rodiklių

dinamiką, stebėtą pirmą procedūros minutę.

84

Analizuojant diagramas, atspindinčias EKG amplitudinių parametrų

diskriminantų kitimo pobūdį (14 priedas), matome, kad AR/AT

diskriminantas mažėjo atsistatymo laikotarpiu (14 priedo A paveikslas),

AT/AST – procedūros metu (14 priedo B paveikslas) ir po procedūros

stabilizavosi, bet išliko didesnis, nei prieš procedūrą, AR/AST didėjo pirmą

procedūros minutę, o antroje procedūros dalyje pradėjo mažėti, mažėjo ir

vėliau, atsistatymo laikotarpiu (14 priedo C paveikslas).

Norėdami atskleisti, ar skiriasi moterų ir vyrų EKG rodiklių dinaminės

sąsajos bei jų kitimas bendrosios krioterapijos metu, skirtumus tarp moterų

ir vyrų EKG rodiklių dinaminių tikrinome neparametriniu Mann-Whitney

testu nepriklausomoms imtims.

Palyginus moterų ir vyrų trukminių EKG rodiklių dinamines sąsajas

(diskriminantus), radome statistiškai reikšmingus (p<0,05) skirtumus tarp

moterų ir vyrų RR/JT parametrų dinaminių sąsajų visuose procedūros

etapuose. Skirtumo tarp kitų trukminių EKG parametrų dinaminių sąsajų

nenustatėme (15 priedas).

Statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05) stebėtas tik tarp AT/AST

sąsajos procedūros metu. Kitos moterų ir vyrų amplitudinių parametrų

sąsajos reikšmingai nesiskyrė (15 priedas).

Analizuojant moterų EKG rodiklių dinamines sąsajas parodančių

diskriminantų kitimą (3.1.2.3 paveikslas, 5 priedas) matome, kad jie kito

taip pat, kaip ir 3.1.2.1 paveiksle pateiktos visų tiriamųjų dinaminės sąsajos

– RR/JT diskriminantas mažėjo, o JT/dQRS ir RR/dQRS diskriminantai

didėjo.

85

0,0

0,2

0,4

0,6

0,8

1,0

1,2

RR/JT JT/dQRS RR/dQRS

1 min iki procedūros

Krioterapijos metu

2 min po procedūros

p<0,05

p<0,05

p<0,05

p<0,05

p<0,05

p<0,05Dis

krim

ina

nta

s

3.1.2.3 pav. Moterų trukminių EKG rodiklių dinamines sąsajas atspindinčių

diskriminantų, registruotų bendrosios krioterapijos procedūros metu,

kitimas

Pastaba: N=14 (N – tiriamųjų skaičius), K=93 (K – tyrimų skaičius); rezultatai pateikiami

vidurkis ± SN; (SN – standartinis nuokrypis); p<0,05 – statistiškai reikšmingas skirtumas

tarp rodiklių; RR/JT – RR ir JT intervalų matricos diskriminanto reikšmė; JT/dQRS – JT

intervalo ir QRS komplekso trukmės matricos diskriminanto reikšmė; RR/dQRS – RR

intervalo ir QRS komplekso trukmės matricos diskriminanto reikšmė

Amplitudinių EKG parametrų diskriminantai kito įvairiai: AR/AT

diskriminantas mažėjo (p<0,05) atsistatymo laikotarpiu ir reikšmingai

skyrėsi nuo pradinių, iki procedūros registruotų, rodiklių reikšmių (p<0,05),

AT/AST diskriminantas didėjo visos procedūros metu, o reikšmingi

(p<0,05) skirtumai stebėti atsistatymo laikotarpiu, AR/AST diskriminanto

padidėjimas procedūros metu nereikšmingas (p≥0,05), tačiau atsistatymo

laikotarpiu jis reikšmingai (p<0,05) mažėjo ir tapo reikšmingai mažesnis už

AR/AST diskriminantą procedūros metu (3.1.2.4 paveikslas, 5 priedas).

86

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

AR/AT AT/AST AR/AST

1 min iki procedūros

Krioterapijos metu

2 min po procedūros

p<0,05

p<0,05p<0,05

p<0,05

Dis

krim

ina

nta

s

3.1.2.4 pav. Moterų amplitudinių EKG rodiklių dinamines sąsajas

atspindinčių diskriminantų, registruotų bendrosios krioterapijos procedūros

metu, kitimas

Pastaba: N=14 (N – tiriamųjų skaičius), K=93 (K – tyrimų skaičius); rezultatai pateikiami

vidurkis ± SN (SN – standartinis nuokrypis); p<0,05 – statistiškai reikšmingas skirtumas

tarp rodiklių; AR/AT – R dantelio amplitudės ir T dantelio amplitudės matricos

diskriminanto reikšmė; AT/AST – T dantelio amplitudės ir ST segmento amplitudės

matricos diskriminanto reikšmė; AR/AST – R dantelio amplitudės ir ST segmento

amplitudės matricos diskriminanto reikšmė

Vyrų trukminių EKG parametrų sąsajos kito kitaip. RR/JT diskriminantas

mažėjo (p<0,05) procedūros metu ir jo reikšmės išliko reikšmingai (p<0,05)

mažesnės ir atsistatymo laikotarpiu. Reikšmingo vyrų JT/dQRS sąsajos

pokyčio nestebėjome (p≥0,05), o RR/dQRS diskriminantas reikšmingai

(p<0,05) didėjo atsistatymo po procedūros laikotarpiu (3.1.2.5 paveikslas, 6

priedas).

87

-0,1

0,0

0,1

0,2

0,3

0,4

0,5

0,6

0,7

0,8

0,9

RR/JT JT/dQRS RR/dQRS

1 min iki procedūros

Krioterapijos metu

2 min po procedūros

p<0,05

p<0,05

p<0,05

Dis

krim

ina

nta

s

3.1.2.5 pav. Vyrų trukminių EKG rodiklių dinamines sąsajas atspindinčių

diskriminantų, registruotų bendrosios krioterapijos procedūros metu,

kitimas

Pastaba: N=19 (N – tiriamųjų skaičius), K=149 (K – tyrimų skaičius); rezultatai pateikiami

vidurkis ± SN (SN – standartinis nuokrypis); p<0,05 – statistiškai reikšmingas skirtumas

tarp rodiklių; RR/JT – RR ir JT intervalų matricos diskriminanto reikšmė; JT/dQRS – JT

intervalo ir QRS komplekso trukmės matricos diskriminanto reikšmė; RR/dQRS – RR

intervalo ir QRS komplekso trukmės matricos diskriminanto reikšmė

Vyrų tarpe stebėtas visų amplitudinių rodiklių dinaminių sąsajų kitimas.

AR/AT diskriminantas reikšmingai (p<0,05) mažėjo, t. y. sąsaja didėjo,

atsistatymo laikotarpiu ir šis skirtumas išliko, lyginant su pradinėmis, iki

procedūros registruotomis, diskriminantų reikšmėmis (3.1.2.6 paveikslas, 6

priedas).

88

-0,5

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

AR/AT AT/AST AR/AST

1 min iki procedūros

Krioterapijos metu

2 min po procedūrosp<0,05

p<0,05

p<0,05 p<0,05

p<0,05

p<0,05 p<0,05

Dis

krim

ina

nta

s

3.1.2.6 pav. Vyrų amplitudinių EKG rodiklių dinamines sąsajas atspindinčių

diskriminantų, registruotų bendrosios krioterapijos procedūros metu,

kitimas

Pastaba: N=19 (N – tiriamųjų skaičius), K=149 (K – tyrimų skaičius); rezultatai pateikiami

vidurkis ± SN (SN – standartinis nuokrypis); p<0,05 – statistiškai reikšmingas skirtumas

tarp rodiklių; AR/AT – R dantelio amplitudės ir T dantelio amplitudės matricos

diskriminanto reikšmė; AT/AST – T dantelio amplitudės ir ST segmento amplitudės

matricos diskriminanto reikšmė; AR/AST – R dantelio amplitudės ir ST segmento

amplitudės matricos diskriminanto reikšmė

Moterų ir vyrų trukminių EKG rodiklių dinamines sąsajas atspindinčių

diskriminantų pokyčių ypatumai pateikiami 16 priedo A, B ir C

paveiksluose. Statistiškai reikšmingai (p<0,05) skyrėsi moterų ir vyrų

RR/JT dinaminės sąsajos visuose jų matavimo etapuose (15 priedas, 16

priedo A paveikslas). Moterų ir vyrų JT/dQRS ir RR/dQRS sąsajos kito

panašiai ir skirtumo tarp jų procedūros eigoje nestebėjome (15 priedas, 16

priedo B ir C paveikslai).

Statistiškai reikšmingas (p<0,05) skirtumas tarp moterų ir vyrų AT/AST

sąsajos stebėtas procedūros metu (17 priedo B paveikslas). Skirtumo tarp

kitų moterų ir vyrų amplitudinių parametrų dinaminių sąsajų pokyčių

nestebėjome (p≥0,05) (15 priedas, 17 priedo A ir C paveikslai).

Analizuojant jaunesnių nei 60 metų amžiaus asmenų (I amžiaus grupė)

trukminių EKG parametrų sąsajas atspindinčių diskriminantų kaitą matome,

kad RR/JT diskriminantas mažėjo, o JT/dQRS ir RR/dQRS diskriminantai

didėjo. Statistiškai reikšmingi RR/JT ir JT/dQRS (p<0,05) skirtumai

išryškėjo procedūros metu ir išliko atsistatymo po procedūros laikotarpiu.

89

JT/dQRS diskriminantas didėjo lėčiau, todėl statistiškai reikšmingi

skirtumai (p<0,05) išryškėjo tik atsistatymo po procedūros laikotarpiu

(3.1.2.7 paveikslas, 9 priedas).

0

0,1

0,2

0,3

0,4

0,5

0,6

0,7

0,8

0,9

1

RR/JT JT/dQRS RR/dQRS

1 min iki procedūros

Krioterapijos metu

2 min po procedūros

p<0,05

p<0,05

p<0,05

p<0,05

p<0,05D

isk

rim

ina

nta

s

3.1.2.7 pav. Jaunesnių nei 60 metų amžiaus asmenų trukminių EKG

rodiklių dinamines sąsajas atspindinčių diskriminantų, registruotų

bendrosios krioterapijos procedūros metu, kitimas

Pastaba: N=24 (N – tiriamųjų skaičius), K=176 (K – tyrimų skaičius); rezultatai pateikiami

vidurkis ±SN (SN – standartinis nuokrypis); p<0,05 – statistiškai reikšmingas skirtumas

tarp rodiklių; RR/JT – RR ir JT intervalų matricos diskriminanto reikšmė; JT/dQRS – JT

intervalo ir QRS komplekso trukmės matricos diskriminanto reikšmė; RR/dQRS – RR

intervalo ir QRS komplekso trukmės matricos diskriminanto reikšmė

I amžiaus grupės (amžius <60 m.) tiriamųjų amplitudinių EKG parametrų

sąsajos kito skirtingai. AR/AT sąsaja didėjo (diskriminantas mažėjo)

atsistatymo po procedūros laikotarpiu ir reikšmingai (p<0,05) skyrėsi tiek

nuo AR/AT reikšmės krioterapijos metu, tiek ir nuo pradinės, prieš

procedūrą registruotos AR/AT reikšmės. AT/AST diskriminantas

reikšmingai (p<0,05) didėjo procedūros metu, o atsistatymo po procedūros

laikotarpiu reikšmingai (p<0,05) mažėjo – statistiškai reikšmingi (p<0,05)

skirtumai stebėti tarp visais procedūros laikotarpiais matuotų AT/AST

diakriminanto reikšmių. AR/AST diskriminantas reikšmingai (p<0,05)

didėjo (sąsaja mažėjo) procedūros metu, o atsistatymo laikotarpiu vėl

mažėjo ir reikšmingo skirtumo tarp AR/AST diskriminanto prieš procedūrą

ir po jos nebuvo (p≥0,05) (3.1.2.8 paveikslas, 9 priedas).

90

-0,5

0

0,5

1

1,5

2

2,5

AR/AT AT/AST AR/AST

1 min iki procedūros

Krioterapijos metu

2 min po procedūros

p<0,05 p<0,05p<0,05

p<0,05

p<0,05 p<0,05

p<0,05

Dis

krim

ina

nta

s

3.1.2.8 pav. Jaunesnių nei 60 metų amžiaus tiriamųjų amplitudinių EKG

rodiklių dinamines sąsajas atspindinčių diskriminantų, registruotų

bendrosios krioterapijos procedūros metu, kitimas

Pastaba: N=24 (N – tiriamųjų skaičius), K=176 (K – tyrimų skaičius); rezultatai

pateikiami vidurkis ±SN (SN – standartinis nuokrypis); p<0,05 – statistiškai reikšmingas

skirtumas tarp rodiklių; AR/AT – R dantelio amplitudės ir T dantelio amplitudės matricos

diskriminanto reikšmė; AT/AST – T dantelio amplitudės ir ST segmento amplitudės

matricos diskriminanto reikšmė; AR/AST – R dantelio amplitudės ir ST segmento

amplitudės matricos diskriminanto reikšmė

Procedūros metu stebėta II amžiaus grupės, 60 metų amžiaus ir vyresnių,

tiriamųjų RR/JT dinaminės sąsajos didėjimo tendencija (diskriminantas

mažėjo), o reikšmingi skirtumai išryškėjo atsistatymo po procedūros

laikotarpiu (p<0,05).

91

0,0

0,2

0,4

0,6

0,8

1,0

1,2

RR/JT JT/dQRS RR/dQRS

1 min iki procedūros

Krioterapijos metu

2 min po procedūros

p<0,05

p<0,05

Dis

krim

ina

nta

s

3.1.2.9 pav. 60 metų amžiaus ir vyresnių tiriamųjų trukminių EKG

rodiklių dinamines sąsajas atspindinčių diskriminantų, registruotų

bendrosios krioterapijos procedūros metu, kitimas

Pastaba: N=9 (N – tiriamųjų skaičius), K=66 (K – tyrimų skaičius); rezultatai pateikiami

vidurkis ±SN (SN – standartinis nuokrypis); p<0,05 – statistiškai reikšmingas skirtumas

tarp rodiklių; RR/JT – RR ir JT intervalų matricos diskriminanto reikšmė; JT/dQRS – JT

intervalo ir QRS komplekso trukmės matricos diskriminanto reikšmė; RR/dQRS – RR

intervalo ir QRS komplekso trukmės matricos diskriminanto reikšmė

Taip pat stebėta JT/dQRS ir RR/dQRS diskriminantų didėjimo tendencija

visos procedūros metu, po procedūros diskriminantai mažėjo (sąsaja didėjo).

Statistiškai reikšmingi skirtumai (p<0,05) stebėti tarp JT/dQRS

diskriminanto procedūros metu ir atsistatymo po procedūros laikotarpių.

Reikšmingų RR/dQRS diskriminanto pokyčių procedūros metu nenustatėme

(3.1.2.9 paveikslas, 10 priedas).

AR/AT ir AR/AST diskriminantai procedūros metu reikšmingai nekito.

AT/AST diskriminantas reikšmingai (p<0,05) didėjo procedūros metu,

atsistatymo laikotarpiu nežymiai (p≥0,05) mažėjo ir liko reikšmingai

didesnis už pradinį AT/AST diskriminantą (p<0,05) (3.1.2.10 paveikslas, 10

priedas).

92

-1

-0,5

0

0,5

1

1,5

2

2,5

AR/AT AT/AST AR/AST

1 min iki procedūros

Krioterapijos metu

2 min po procedūros

p<0,05

p<0,05

Dis

krim

ina

nta

s

3.1.2.10 pav. 60 metų amžiaus ir vyresnių tiriamųjų amplitudinių EKG

rodiklių dinamines sąsajas atspindinčių diskriminantų, registruotų

bendrosios krioterapijos procedūros metu, kitimas

Pastaba: N=9 (N – tiriamųjų skaičius), K=66 (K – tyrimų skaičius); rezultatai pateikiami

vidurkis ±SN (SN – standartinis nuokrypis); p<0,05 – statistiškai reikšmingas skirtumas

tarp rodiklių; AR/AT – R dantelio amplitudės ir T dantelio amplitudės matricos

diskriminanto reikšmė; AT/AST – T dantelio amplitudės ir ST segmento amplitudės

matricos diskriminanto reikšmė; AR/AST – R dantelio amplitudės ir ST segmento

amplitudės matricos diskriminanto reikšmė

EKG dinaminių sąsajų kitimo krioterapijos procedūros metu dinamika ir

jų skirtumai tarp amžiaus grupių pateikiama 18 ir 19 priedų A, B ir C

paveiksluose. Iš šių paveikslų ir iš 15 priedo matome, kad statistiškai

reikšmingai skyrėsi jaunesnių (I amžiaus grupė) ir vyresnių (II amžiaus

grupė) asmenų ramybės laikotarpio RR/JT dinaminė sąsaja bei JT/dQRS ir

RR/dQRS dinaminės sąsajos procedūros metu.

3.1.3 Arterinio kraujo spaudimo kitimas bendrosios krioterapijos procedūrų

metu

Vertinant visų tiriamųjų arterinio kraujo spaudimo kitimą bendrosios

krioterapijos procedūrų metu, stebėtas statistiškai reikšmingas (p<0,05)

sistolinio ir diastolinio kraujo spaudimo padidėjimas (1 priedas).

Reikšmingo skirtumo tarp moterų ir vyrų sistolinio ir diastolinio kraujo

spaudimo nebuvo nustatyta (p≥0,05) (20 priedas). Vertinant vyrų ir moterų

arterinį kraujo spaudimą prieš ir po krioterapijos procedūrų matome, kad

93

moterų AKS statistiškai reikšmingai nekinta (p≥0,05) (5 priedas), o vyrams

padidėja ir sistolinis, ir diastolinis kraujo spaudimas (6 priedas).

Palyginę iki 60 metų amžiaus (I amžiaus grupė) ir 60 metų ir vyresnių (II

amžiaus grupė) tiriamųjų arterinį kraujo spaudimą, nustatėme reikšmingus

(p<0,05) sistolinio kraujo spaudimo skirtumus tiek prieš procedūrą, tiek ir

po jos (20 priedas). Reikšmingas (p<0,05) arterinio kraujo spaudimo

(sistolinio ir diastolinio) kilimas šalčio poveikyje stebėtas abiejose tiriamųjų

amžiaus grupėse (9 ir 10 priedas).

3.1.4 Organizmo jautrumas pasikartojančiam krioterapijos poveikiui

Tiriant, ar krioterapijos procedūrų gydymo kurso metu organizmas

prisitaiko prie pasikartojančio kasdieninio dirginimo ekstremaliu šalčiu,

skaičiuotas RR/JT sąsajos pokytis RR intervalo dydžiui (jautrumas pokyčiui,

arba tiesiog pačiam poveikiui). Taip pat vertintas RR intervalo ir RR/JT

diskriminanto euklidinėje erdvėje krypties koeficientas ir jo sankirtos

reikšmės (angl. intersectio).

-4

-3,5

-3

-2,5

-2

-1,5

-1

-0,5

0

1 2 3 4 5 6 7 8

**

*

Procedūros eil. nr.

Kry

pti

es

ko

efi

cie

nta

s a

lfa

*

3.1.4.1 pav. EKG RR intervalo ir RR/JT diskriminanto krypties

koeficiento kitimas bendrosios krioterapijos procedūrų kurso metu, bendri

duomenys

Pastaba: N=33 (N – tiriamųjų skaičius), K=212 (K – tyrimų skaičius); rezultatai pateikiami

vidurkis ±SVP (SVP – standartinė vidurkio paklaida); *– statistiškai reikšmingas (p<0,05)

skirtumas tarp pažymėtosios ir pirmosios procedūros rodiklių

94

Analizuojant visų tiriamųjų asmenų (N=33) krypties koeficiento kitimą

bendrosios krioterapijos procedūrų kurso eigoje (3.1.4.1 paveikslas, 21

priedas) matome, kad statistiškai reikšmingi (p<0,05) skirtumai, lyginant su

organizmo reakcija pirmosios procedūros metu, stebėti ketvirtosios,

šeštosios, septintosios ir aštuntosios procedūrų metu. Tai rodo reikšmingą

organizmo reakcijos kitimą, gydymui taikant daugiau kaip keturias

procedūras. Organizmo persiorganizavimas stebimas būtent ketvirtos ir

penktos procedūrų eigoje, o tolimesnio gydymo kurso metu reakcija stiprėja.

Norint atskleisti moterų - vyrų ir amžiaus grupių (<60 metų ir ≥60 metų

amžiaus asmenų) adaptacinių reakcijų ypatumus, skirtumus tikrinome

neparametriniu Mann-Whitney testu dviems nepriklausomoms imtims. Iš 22

ir 23 priede pateiktų lentelių matome, kad vyrų ir moterų bei jaunesnių ir

vyresnių asmenų organizmo reakcijos atitinkamo tyrimo metu nesiskiria

(p≥0,05).

Analizuojant moterų ir vyrų bei skirtingo amžiaus grupių žmonių

organizmo jautrumo dirginančiam šalčio poveikiui kaitą gydymo kurso

eigoje, kiekvieno kito tyrimo rezultatus lyginome su pirmojo tyrimo

rezultatais, kai organizmas veikiamas stipriu, jam nežinomu dirgikliu.

-5

-4

-3

-2

-1

0

1

1 2 3 4 5 6 7 8

vyrai moterys

Kry

pti

es

ko

efi

cie

nta

sa

lfa

*

**

* *

Procedūros eil. nr.

3.1.4.2 pav. Vyrų ir moterų EKG RR intervalo ir RR/JT diskriminanto

krypties koeficiento kitimas bendrosios krioterapijos procedūrų kurso metu

Pastaba: vyrai N=19 (N – tiriamųjų skaičius), K=124 (K – tyrimų skaičius); moterys N=14,

K=87; rezultatai pateikiami vidurkis ± SVP (SVP – standartinė vidurkio paklaida);

*– statistiškai reikšmingas (p<0,05) skirtumas tarp pažymėtosios ir pirmosios procedūros

rodiklių

95

Iš 3.1.4.2 paveikslo matome, kad iki penktos procedūros kiekvienos kitos

procedūros metu tiek vyrų, tiek moterų organizmo reakcija nuo pirmojo

tyrimo rezultatų nesiskyrė. Statistiškai stipresnė (p<0,05) organizmo

reakcija vyrams stebėta šeštos ir aštuntos, o moterims – septintos procedūros

metu.

3.1.4.2 paveikslas parodo jaunesnių ir vyresnių asmenų organizmo

reakciją į pakartotinį ekstremalaus šalčio poveikį. Matome, kad vyresnio

amžiaus žmonių reakcija į pakartotinį dirginimą šalčiu gydymo eigoje

svyravo, bet reikšmingai nesikeitė – viso gydymo kurso metu reakcija išliko

panaši į reakciją pirmosios procedūros metu. Jaunesnių, iki 60 m. amžiaus

asmenų trečios, šeštos ir septintos procedūrų metu tirti rodikliai reikšmingai

skyrėsi nuo šių rodiklių pirmosios procedūros metu.

-4

-3,5

-3

-2,5

-2

-1,5

-1

-0,5

0

0,5

1

1 2 3 4 5 6 7 8

I grupė II grupė

Kry

pti

es

ko

efi

cie

nta

s a

lfa

*

*

*

*

Procedūros eil. nr.

*

3.1.4.3 pav. I ir II amžiaus grupių asmenų EKG RR intervalo ir RR/JT

diskriminanto krypties koeficiento kitimas bendrosios krioterapijos

procedūrų kurso metu

Pastaba: I amžiaus grupė (amžius <60 metų): N=24 (N – tiriamųjų skaičius), K=152 (K –

tyrimų skaičius); II amžiaus grupė (amžius ≥60 metų): N=9, K=63; rezultatai pateikiami

vidurkis ± SVP (SVP – standartinė vidurkio paklaida);*– statistiškai reikšmingas (p<0,05)

skirtumas tarp pažymėtosios ir pirmosios procedūrų rodiklių

Gauti rezultatai atskleidė, kad vyresnių asmenų reakcija šalčiui buvo

žymiai stabilesnė, nei jaunų asmenų (3.1.4.3 paveikslas). Tą patį galime

pasakyti ir apie vyrus, lyginant su moterimis (3.1.4.2 paveikslas) – vyrų

reakcijos buvo stabilesnės viso procedūrų kurso eigoje.

96

Nagrinėjant tos pačios, aukščiau minėtos, priklausomybės euklidinėje

erdvėje sankirtą su RR intervalo ašimi, stebėjome širdies dažnio slinkimą

link stabilios ramybės būsenos, t. y. kai RR intervalo taškas artėja link 1

sekundės, t. y. link ŠSD 60 k/min (3.1.4.4 paveikslas). Reikšmingi

organizmo reakcijos pokyčiai stebėti jau trečios procedūros metu.

3.1.4.4 pav. EKG RR intervalų trukmių ir RR/JT diskriminantų išraiškų

sankirtų reikšmių kitimas bendrosios krioterapijos procedūrų kurso metu,

bendri duomenys

Pastaba: N=33 (N – tiriamųjų skaičius), K=212(K – tyrimų skaičius); rezultatai pateikiami

vidurkis ±SVP (SVP – standartinė vidurkio paklaida); *– statistiškai reikšmingas (p<0,05)

skirtumas tarp pirmosios ir pažymėtosios procedūros rodiklių.

Ši reikšmė būdinga vyrams (3.1.4.5 paveikslas) ir jaunesniems nei 60

metų amžiaus asmenims (3.1.4.6 paveikslas).

97

0,6

0,7

0,8

0,9

1

1,1

1,2

1,3

1,4

1 2 3 4 5 6 7 8

vyrai moterys

RR

ir R

R/J

T d

isk

. sa

nk

irta

**

*

*

*

*

Procedūros eil. nr.

*

3.1.4.5 pav. Vyrų ir moterų EKG RR intervalų trukmių ir RR/JT

diskriminantų išraiškų sankirtų reikšmių kitimas bendrosios krioterapijos

procedūrų kurso metu

Pastaba: vyrai N=19 (N – tiriamųjų skaičius), K=124 (K – tyrimų skaičius); moterys N=14,

K=87; rezultatai pateikiami vidurkis ± SVP (SVP – standartinė vidurkio paklaida);

*– statistiškai reikšmingas (p<0,05) skirtumas tarp pirmosios ir pažymėtosios procedūros

rodiklių

Panašiai kito ir moterų organizmo reakciją atspindinčios RR intervalo ir

RR/JT diskriminanto sankirtos reikšmė, nors reikšmingas skirtumas stebėtas

tik septintos procedūros metu (3.1.4.5 paveikslas).

98

0,4

0,5

0,6

0,7

0,8

0,9

1

1,1

1,2

1,3

1,4

1 2 3 4 5 6 7 8

I grupė II grupė

RR

ir R

R/J

T d

isk

. sa

nk

irta

Procedūros eil. nr.

* * *

*

3.1.4.6 pav. I ir II amžiaus grupių asmenų EKG RR intervalų trukmių ir

RR/JT diskriminantų išraiškų sankirtų kitimas bendrosios krioterapijos

procedūrų kurso metu

Pastaba: I amžiaus grupė (amžius <60 m.): N=24 (N – tiriamųjų skaičius), K=152 (K –

tyrimų skaičius); II amžiaus grupė (amžius ≥60 m.): N=9, K=63; rezultatai pateikiami

vidurkis ± SVP (SVP – standartinė vidurkio paklaida); *– statistiškai reikšmingas (p<0,05)

skirtumas tarp pirmosios ir pažymėtosios procedūrų rodiklių

Vyresnių asmenų jau pirmųjų procedūrų metu RR intervalo ir RR/JT

diskriminanto sankirtos reikšmė rodė stabilią ramybės būseną (buvo apie 1),

todėl ir viso krioterapijos procedūrų kurso metu išliko pakankamai stabili

(p≥0,05).

3.2 EKG rodiklių ir jų dinaminių sąsajų kaita peloidoterapijos

procedūrų metu

3.2.1 EKG rodiklių kaita peloidoterapijos procedūros metu.

Norėdami įvertinti, kaip peloidoterapijos procedūrų metu kinta EKG

rodikliai, skaičiavome ir lyginome visų tiriamųjų (N=48) visų tyrimų

(vidutiniškai po 2 tyrimus) EKG rodiklius, matuotus 1 min prieš procedūrą

(1), procedūros metu 1-10 min (2) ir procedūros metu 11-20 min (3). Iš viso

atlikti 104 tyrimai (K=104).

Analizavome tik trukminius EKG rodiklius ir jų tarpparametrines sąsajas,

nes amplitudiniai rodikliai (AR, AT ir AST) ir jų sąsajos (AR/AT, AT/AST

ir AR/AST) kito dėl purvo elektrinio laidumo savybių įtakos.

99

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

1.000

RR JT dQRS

1 min iki procedūros (1)

Peloidoterapija 1-10 min (2)

Peloidoterapija 11-20 min (3)

p<0,05p<0,05

p<0,05

p<0,05p<0,05p<0,05p<0,05

Tru

km

ė,m

s

3.2.1.1 pav. EKG RR, JT intervalų ir QRS komplekso trukmių kitimas

peloidoterapijos metu

Pastaba: N=48 (N – tiriamųjų skaičius), K=104 (K – tyrimų skaičius); rezultatai pateikiami

vidurkis ± SN (SN – standartinis nuokrypis); . p<0,05 – statistiškai reikšmingas skirtumas

tarp rodiklių

Procedūros pradžioje RR ir JT intervalai reikšmingai (p<0,05) ilgėjo,

lyginant su RR ir JT intervalais, matuotais 1 min iki procedūros. Procedūros

metu RR ir JT trukmės trumpėjo (p<0,05) ir procedūros pabaigoje pasiekė

pradines, prieš procedūrą matuotas, RR ir JT reikšmes (p≥0,05). QRS

komplekso trukmė trumpėjo visos procedūros metu – reikšmingi (p<0,05)

skirtumai stebėti tarp visų procedūros etapų (3.2.1.1 paveikslas, 24 priedas).

Analizuojant trukminių EKG parametrų kitimo dinamiką, imti visų

tiriamųjų vienos iš peloidoterapijos procedūrų EKG įrašai. Analizuojami

EKG įrašai padalinti į lygius laikotarpius po 20 sekundžių, o tų laikotarpių

EKG rodiklių vidurkiai atidėti linijinės diagramos y ašyje. Gautos

diagramos atspindi EKG trukminių parametrų kitimo dinamiką (25 priedas

A, B ir C paveikslai).

Iš 25 priedo A ir B paveikslų matome, kad RR ir JT trukmė ilgėjo staiga,

vos tik atsigulus į gydomojo purvo vonią, o paskui, visos procedūros eigoje

palaipsniui trumpėjo ir pasiekė pradines, 1 min iki procedūros matuotas,

reikšmes. QRS intervalo trukmė ryškiai trumpėjo procedūros pradžioje, o

procedūros metu dar labiau trumpėjo (25 priedo C paveikslas).

Norėdami atskleisti, ar skiriasi tirti vyrų ir moterų rodikliai bei EKG

rodiklių kaitos pobūdis peloidoterapijos procedūros metu, tiriamuosius

100

suskirstėme į grupes pagal lytį, o skirtumus tarp vyrų ir moterų EKG

rodiklių tikrinome neparametriniu Mann-Whitney testu nepriklausomoms

imtims. Pagal amžių ir KMI vyrų ir moterų grupės nesiskyrė (p≥0,05)

(2.1.3.1 lentelė). Lyginant vyrų ir moterų EKG rodiklius, statistiškai

reikšmingai (p<0,05) skyrėsi vyrų ir moterų QRS komplekso trukmė

(dQRS), matuota 1 min prieš procedūrą (26 priedas).

Moterų RR ir JT intervalų trukmės procedūros pradžioje (2 etapas)

reikšmingai (p<0,05) pailgėjo, o antroje procedūros pusėje (3 etapas) vėl

sutrumpėjo (p<0,05) iki pradinių, 1 etapo, RR ir JT reikšmių, matuotų 1 min

iki procedūros (p≥0,05). QRS intervalo trukmė sutrumpėjo procedūros

pradžioje ir iki procedūros pabaigos išliko tokia pati (3.2.1.2 paveikslas, 27

priedas).

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

1000

RR JT dQRS

1 min iki procedūros (1)

Peloidoterapija 1-10 min (2)

Peloidoterapija 11-20 min (3)

Tru

km

ė, m

s

p<0,05 p<0,05 p<0,05 p<0,05p<0,05

p<0,05

3.2.1.2 pav. Moterų EKG RR, JT intervalų ir QRS komplekso trukmių

kitimas peloidoterapijos metu

Pastaba: N=26 (N – tiriamųjų skaičius), K=59 (K – tyrimų skaičius);

rezultatai pateikiami vidurkis ± SN(SN – standartinis nuokrypis);

p<0,05 – statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rodiklių

Vyrų RR ir JT rodikliai ilgėjo pirmoje procedūros pusėje (2 etapas), o

antroje pusėje (3 etapas) grįžo į pradinį, 1 min prieš procedūrą išmatuotą,

lygį (p≥0,05). QRS intervalo trukmė reikšmingai (p<0,05) kito visos

procedūros metu (3.2.1.3 paveikslas, 28 priedas).

101

0

200

400

600

800

1000

1200

RR JT dQRS

1 min iki procedūros (1)

Peloidoterapija 1-10 min (2)

Peloidoterapija 11-20 min (3)

Tru

km

ė,m

s

p<0,05 p<0,05 p<0,05 p<0,05 p<0,05 p<0,05

p<0,05

3.2.1.3 pav. Vyrų EKG RR, JT intervalų ir QRS komplekso trukmių kitimas

peloidoterapijos metu

Pastaba: N=22 (N – tiriamųjų skaičius), K=45 (K – tyrimų skaičius);

rezultatai pateikiami vidurkis ± SN (SN – standartinis nuokrypis);

p<0,05 – statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rodiklių

Vyrų ir moterų trukminių rodiklių kitimas peloidoterapijos procedūros

metu pateikiamas 29 priedo A, B ir C paveiksluose. Statistiškai reikšmingų

RR ir JT intervalų trukmių skirtumų nenustatyta (p≥0,05) (29 priedo A ir B

paveikslai), tačiau stebėta RR trukmės skirtumo tendencija procedūros

pradžioje, o JT intervalo trukmė labiau išsiskyrė procedūros pabaigoje.

Moterų QRS komplekso trukmė trumpesnė, bet reikšmingi skirtumai stebėti

tik pradiniu, iki procedūros matuotu, laikotarpiu (29 priedo C paveikslas).

Tikslu atskleisti, ar tirtiems rodikliams ir EKG rodiklių kaitai

peloidoterapijos procedūros metu įtakos turi amžius, tiriamieji buvo

suskirstyti į grupes pagal amžių: I amžiaus grupė – amžius <60 m., II

amžiaus grupė – amžius ≥60 m. Skirtumus tarp I ir II amžiaus grupių EKG

rodiklių tikrinome neparametriniu Mann-Whitney testu nepriklausomoms

imtims. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp šių amžiaus grupių KMI ir

EKG rodiklių nenustatėme (2.1.3.1 lentelė ir 26 priedas).

102

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

1000

RR JT dQRS

1 min iki procedūros (1)

Peloidoterapija 1-10 min (2)

Peloidoterapija 11-20 min (3)

p<0,05

p<0,05 p<0,05p<0,05 p<0,05

p<0,05 p<0,05

Tru

km

ė, m

s

3.2.1.4 pav. Jaunesnių nei 60 metų amžiaus tiriamųjų EKG RR, JT intervalų

ir QRS komplekso trukmių, registruotų peloidoterapijos metu, kitimas

Pastaba: N=24 (N – tiriamųjų skaičius), K=48 (K – tyrimų skaičius);

rezultatai pateikiami vidurkis ±SN (SN – standartinis nuokrypis)

p<0,05 – statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rodiklių

Tiek jaunesnių, iki 60 metų amžiaus asmenų (3.2.1.4 paveikslas), tiek ir

vyresnių, virš 60 metų amžiaus asmenų (3.2.1.5 paveikslas), trukminiai

EKG rodikliai kito panašiai: RR ir JT intervalų trukmė pirmoje procedūros

pusėje ilgėjo (p<0,05), vėliau, procedūros eigoje trumpėjo (p<0,05) ir

procedūros pabaigoje susilygino su pradinėmis RR ir JT trukmėmis

(p<0,05).

103

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

1000

RR JT dQRS

1 min iki procedūros (1)

Peloidoterapija 1-10 min (2)

Peloidoterapija 11-20 min (3)

Tru

km

ė,m

s

p<0,05

p<0,05

p<0,05 p<0,05p<0,05

p<0,05 p<0,05

3.2.1.5 pav. 60 metų amžiaus ir vyresnių tiriamųjų EKG RR, JT intervalų ir

QRS komplekso trukmių, registruotų peloidoterapijos metu, kitimas

Pastaba: N=24 (N – tiriamųjų skaičius), K=56 (K – tyrimų skaičius);

rezultatai pateikiami vidurkis ±SN (SN – standartinis nuokrypis);

p<0,05 – statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rodiklių

QRS komplekso trukmė kito visos procedūros metu – statistiškai

reikšmingi skirtumai rasti tarp visų procedūros etapų dQRS reikšmių (30 ir

31 priedai).

Trukminių EKG rodiklių kitimo pobūdis pateikiamas 32 priedo A, B ir C

paveiksluose. Jaunesnių asmenų (I amžiaus grupė) RR ir JT intervalai

trumpėjo labiau ir, nors statistiškai reikšmingo skirtumo tarp rodiklių

nenustatėme (p≥0,05), RR trukmės skirtumo tendencijos pradėjo ryškėti

apie penktą procedūros minutę, o JT intervalo trukmės išsiskyrė po 10

procedūros minutės (32 priedas A ir B paveikslai). QRS intervalo trukmė

(dQRS) reikšmingai trumpėjo visos procedūros metu abiejose amžiaus

grupėse, bet jaunesnių tiriamųjų (I grupė) dQRS trukmės buvo kiek ilgesnės

(p≥0,05), o jų kitimą atspindinti kreivė lėkštesnė (32 priedas C paveikslas).

3.2.2 EKG rodiklių dinaminių sąsajų kaita peloidoterapijos procedūrų metu.

Vertinant EKG rodiklių dinamines sąsajas, skaičiuojami diskriminantai

[20], kurių artėjimas prie nulio atspindi stiprėjančias sąsajas. Skirtingų EKG

rodiklių dinaminės sąsajos atskleidžia ryšių tarp organizmo sistemų

skirtinguose fraktaliniuose lygmenyse, t. y. organizmo kompleksiškumo,

kitimą (sąsajoms stiprėjant, kompleksiškumas mažėja).

104

Peloidoterapijos procedūros pradžioje stebėta RR/JT dinaminės sąsajos

mažėjimo tendencija (p≥0,05) (diskriminantas didėjo), vėliau, procedūros

metu diskriminantas mažėjo, sąsaja stiprėjo, tačiau procedūros pabaigoje

išliko reikšmingai (p<0,05) mažesnė už RR/JT sąsają, skaičiuotą 1 min iki

peloidoterapijos procedūros laikotarpiu. JT/dQRS ir RR/dQRS

diskriminantai reikšmingai didėjo procedūros pradžioje (p<0,05), o

procedūros eigoje mažėjo, bet pradinio lygio nepasiekė – statistiškai

reikšmingi (p<0,05) skirtumai stebėti tarp visų tyrimo etapų (3.2.2.1

paveikslas, 24 priedas).

0,0

0,2

0,4

0,6

0,8

1,0

1,2

1,4

1,6

1,8

2,0

RR/JT JT/dQRS RR/dQRS

1 min iki procedūros (1)

Peloidoterapija 1-10 min (2)

Peloidoterapija 11-20 min (3)

p<0,05

p<0,05 p<0,05

p<0,05

p<0,05

p<0,05

p<0,05

Dis

krim

ina

nta

s

3.2.2.1 pav. Trukminių EKG rodiklių dinamines sąsajas atspindinčių

diskriminantų kitimas peloidoterapijos procedūros metu

Pastaba: N=48 (N – tiriamųjų skaičius), K=104 (K – tyrimų skaičius); rezultatai pateikiami

vidurkis ± SN (SN – standartinis nuokrypis); p<0,05 – statistiškai reikšmingas skirtumas

tarp rodiklių; RR/JT – RR ir JT intervalų matricos diskriminanto reikšmė; JT/dQRS – JT

intervalo ir QRS komplekso trukmės matricos diskriminanto reikšmė; RR/dQRS – RR

intervalo ir QRS komplekso trukmės matricos diskriminanto reikšmė

34 priedo A, B ir C paveiksluose pateikiamas trukminių EKG rodiklių

dinamines sąsajas atspindinčių diskriminantų kaitos peloidoterapijos

procedūros metu pobūdis. Matome, kad staigiausi pokyčiai įvyko

procedūros pradžioje, t.y. pacientui atsigulus į gydomojo purvo vonią,

vėliau procedūros eigoje trukminių EKG rodiklių dinaminės sąsajos

tolydžiai stiprėjo (diskriminantas mažėjo).

105

Norėdami atskleisti, ar skiriasi vyrų ir moterų EKG rodiklių dinaminės

sąsajos peloidoterapijos procedūros metu, tiriamuosius suskirstėme į grupes

pagal lytį.

Moterų RR/JT diskriminantas statistiškai reikšmingai nekito (p≥0,05).

JT/dQRS diskriminantas patikimai (p<0,05) didėjo pirmoje procedūros

dalyje, antroje procedūros dalyje mažėjo (p<0,05) ir iki procedūros pabaigos

atsistatė – reikšmingo skirtumo tarp JT/dQRS (1) ir JT/dQRS (3) nebuvo

(p≥0,05). Procedūros pradžioje (2) RR/dQRS diskriminantas reikšmingai

didėjo (p<0,05), antroje procedūros pusėje kiek sumažėjo (skirtumo tarp

RR/dQRS (2) ir RR/dQRS (3) nebuvo (p≥0,05)), bet su pradinėmis

RR/dQRS (1) reikšmėmis nesusilygino (p<0,05) (3.2.2.2 paveikslas, 27

priedas).

0,0

0,2

0,4

0,6

0,8

1,0

1,2

1,4

1,6

1,8

2,0

RR/JT JT/dQRS RR/dQRS

1 min iki procedūros (1)

Peloidoterapija 1-10 min (2)

Peloidoterapija 11-20 min (3)

p<0,05 p<0,05p<0,05

p<0,05

Dis

krim

ina

nta

s

3.2.2.2 pav. Moterų trukminių EKG rodiklių dinamines sąsajas atspindinčių

diskriminantų kitimas peloidoterapijos procedūros metu

Pastaba: N=26 (N – tiriamųjų skaičius), K=59 (K – tyrimų skaičius); rezultatai pateikiami

vidurkis ± SN (SN – standartinis nuokrypis); p<0,05 – statistiškai reikšmingas skirtumas

tarp rodiklių; RR/JT – RR ir JT intervalų matricos diskriminanto reikšmė; JT/dQRS – JT

intervalo ir QRS komplekso trukmės matricos diskriminanto reikšmė; RR/dQRS – RR

intervalo ir QRS komplekso trukmės matricos diskriminanto reikšmė

Vyrų, kaip ir moterų, RR/JT diskriminantas procedūros metu reikšmingai

nekito (p≥0,05). Stebimi reikšmingi (p<0,05) skirtumai tarp JT/dQRS (1) ir

JT/dQRS (2). Vėliau, procedūros eigoje JT/dQRS reikšmingai sumažėja, bet

pradinių reikšmių nepasiekia, statistiškai reikšmingi skirtumai stebimi tarp

JT/dQRS reikšmių visuose procedūros etapuose. RR/dQRS diskriminantas

106

procedūros pradžioje reikšmingai padidėja (p<0,05), vėliau reikšmingai

sumažėja (p<0,05) ir pasiekia pradines RR/dQRS reikšmes (3.2.2.3

paveikslas, 28 priedas).

0,0

0,2

0,4

0,6

0,8

1,0

1,2

1,4

1,6

1,8

RR/JT JT/dQRS RR/dQRS

1 min iki procedūros (1)

Peloidoterapija 1-10 min (2)

Peloidoterapija 11-20 min (3)

p<0,05

p<0,05

p<0,05

p<0,05

p<0,05

Dis

krim

ina

nta

s

3.2.2.3 pav. Vyrų trukminių EKG rodiklių dinamines sąsajas atspindinčių

diskriminantų kitimas peloidoterapijos procedūros metu

Pastaba: N=22 (N – tiriamųjų skaičius), K=45 (K – tyrimų skaičius); rezultatai pateikiami

vidurkis ± SN (SN – standartinis nuokrypis); p<0,05 – statistiškai reikšmingas skirtumas

tarp rodiklių; RR/JT – RR ir JT intervalų matricos diskriminanto reikšmė; JT/dQRS – JT

intervalo ir QRS komplekso trukmės matricos diskriminanto reikšmė; RR/dQRS – RR

intervalo ir QRS komplekso trukmės matricos diskriminanto reikšmė

Skirtumus tarp moterų ir vyrų EKG rodiklių diskriminantų tikrinome

neparametrinio Mann-Whitney testu nepriklausomoms imtims. Statistiškai

reikšmingai skyrėsi visos trukminių EKG rodiklių dinaminės sąsajos,

išskyrus RR/dQRS antrame tyrimo etape (1-10 procedūros minutę) (33

priedas).

Moterų ir vyrų EKG rodiklių diskriminantų kitimo pobūdis pateikiamas

35 priedo A, B ir C paveiksluose. Vyrų trukminių EKG rodiklių sąsajas

atspindinčių diskriminantų reikšmės mažesnės nei moterų, t. y. vyrų

tarpparametrinės sąsajos stipresnės. Tiek moterų, tiek ir vyrų RR/JT

procedūros metu išliko stabilus (35 priedo A paveikslas). Stebėti skirtumai

tarp vyrų ir moterų JT/dQRS ir RR/dQRS diskriminantų kitimo greičio.

Abiejų grupių JT/dQRS ir RR/dQRS diskriminantai procedūros pirmoje

pusėje reikšmingai (p<0,05) didėjo (35 priedo B ir C paveikslai), tačiau

antroje procedūros pusėje moterų greičiau atsistatė JT/dQRS diskriminantas,

107

o vyrų – RR/dQRS diskriminantas (3.2.2.2 paveikslas, 3.2.2.3 paveikslas, 27

ir 28 priedai).

Lyginant I-os ir II-os amžiaus grupių EKG rodiklių dinamines sąsajas

atspindinčius diskriminantus, reikšmingų skirtumų neradome (33 priedas).

I amžiaus grupės (amžius <60 m.) RR/JT diskriminantas didėjo (p<0,05)

procedūros pradžioje ir statistiškai reikšmingas skirtumas išliko iki

procedūros pabaigos (p<0,05). JT/dQRS ir RR/dQRS diskriminantai ryškiai

didėjo procedūros pradžioje (p<0,05), procedūros eigoje stebėtas patikimas

(p<0,05) jų reikšmių mažėjimas, tačiau su pradinėmis, 1 minutę iki

procedūros matuotomis, reikšmėmis nesusilygino (p≥0,05) (3.2.2.4

paveikslas, 30 priedas).

0,0

0,2

0,4

0,6

0,8

1,0

1,2

1,4

1,6

1,8

2,0

RR/JT JT/dQRS RR/dQRS

1 min iki procedūros (1)

Peloidoterapija 1-10 min (2)

Peloidoterapija 11-20 min (3)

p<0,05

p<0,05

p<0,05 p<0,05

p<0,05

p<0,05

p<0,05

p<0,05Dis

krim

ina

nta

s

3.2.2.4 pav. Jaunesnių nei 60 metų amžiaus tiriamųjų trukminių EKG

rodiklių dinamines sąsajas atspindinčių diskriminantų kitimas

peloidoterapijos metu

Pastaba: N=24 (N – tiriamųjų skaičius), K=48 (K – tyrimų skaičius); rezultatai pateikiami

vidurkis ±SN (SN – standartinis nuokrypis); p<0,05 – statistiškai reikšmingas skirtumas

tarp rodiklių; RR/JT – RR ir JT intervalų matricos diskriminanto reikšmė; JT/dQRS – JT

intervalo ir QRS komplekso trukmės matricos diskriminanto reikšmė; RR/dQRS – RR

intervalo ir QRS komplekso trukmės matricos diskriminanto reikšmė

II grupės (amžius ≥60 m.) tiriamųjų RR/JT diskriminantas

peloidoterapijos metu kito nereikšmingai (p≥0,05), JT/dQRS ir RR/dQRS

procedūros pradžioje padidėjo (p<0,05), o antroje procedūros pusėje

sumažėjo (p<0,05) iki pradinių, 1 minutę prieš procedūrą išmatuotų

reikšmių (3.2.2.5 paveikslas, 31 priedas).

108

0,0

0,2

0,4

0,6

0,8

1,0

1,2

1,4

1,6

1,8

RR/JT JT/dQRS RR/dQRS

1 min iki procedūros (1)

Peloidoterapija 1-10 min (2)

Peloidoterapija 11-20 min (3)

p<0,05

p<0,05 p<0,05

p<0,05

Dis

krim

ina

nta

s

3.2.2.5 pav. 60 metų amžiaus ir vyresnių tiriamųjų trukminių EKG rodiklių

dinamines sąsajas atspindinčių diskriminantų kitimas peloidoterapijos metu

Pastaba: N=24 (N – tiriamųjų skaičius), K=56 (K – tyrimų skaičius); rezultatai pateikiami

vidurkis ±SN (SN – standartinis nuokrypis); p<0,05 – statistiškai reikšmingas skirtumas

tarp rodiklių; RR/JT – RR ir JT intervalų matricos diskriminanto reikšmė; JT/dQRS – JT

intervalo ir QRS komplekso trukmės matricos diskriminanto reikšmė; RR/dQRS – RR

intervalo ir QRS komplekso trukmės matricos diskriminanto reikšmė

I ir II amžiaus grupių tiriamųjų trukminių EKG rodiklių diskriminantų

kaitos dinamika pateikiama 36 priedo A, B ir C paveiksluose. Statistiškai

reikšmingo šių rodiklių skirtumo tarp amžiaus grupių nebuvo nustatyta

(p≥0,05) (33 priedas), tačiau šios diagramos atskleidžia tam tikras jų kaitos

tendencijas. Abiejų amžiaus grupių RR/JT diskriminantas panašiai kito

visos procedūros metu (36 priedo A paveikslas). 1 minutę iki procedūros, t.

y. ramybės metu, išmatuoti I grupės tiriamųjų JT/dQRS diskriminantai buvo

mažesni, procedūros pradžioje susilygino ir iki peloidoterapijos procedūros

vidurio JT/dQRS reikšmės beveik nesiskyrė. Skirtumo tendencijos pradėjo

ryškėti po 10 procedūros minutės, kai kreivės išsiskyrė – jaunesnių, iki 60

metų amžiaus, asmenų JT/dQRS diskriminanto reikšmės mažėjo greičiau

(36 priedo B paveikslas). I grupės asmenų RR/dQRS diskriminanto

reikšmės ramybės metu buvo kiek mažesnės (p≥0,05) nei II grupės asmenų

(33 priedas), procedūros pradžioje reikšmingai (p<0,05) (3.2.2.4 paveikslas)

padidėjo ir apie 10-11 procedūros minutę stebėtas staigesnis, nei II grupės

tiriamųjų, šio rodiklio reikšmių mažėjimas (36 priedo C paveikslas).

109

3.2.3 Peloidoterapijos įtaka širdies ritmo variabilumo kitimui.

Širdies ritmo variabilumo (ŠRV) dinamika leidžia vertinti organizmo

kompleksiškumą, jo adaptacinių sistemų įtampos lygį ir spręsti, ar poveikis,

šiuo atveju peloidoterapija, yra adekvatus ir atitinka funkcinę organizmo

būklę.

Norint ištirti, ar ŠRV kitimui peloidoterapijos procedūros metu įtakos turi

lytis, tiriamieji buvo suskirtyti į grupes pagal lytį – 26 moterys ir 22 vyrai.

Pagal neparametrinį Mann-Whitney testą dviems nepriklausomoms imtims

moterų ir vyrų grupės statistiškai reikšmingai skyrėsi tik pagal trečio etapo

variabilumo koherenciją (Hz), o pagal kitus širdies ritmo variabilumo

rodiklius nesiskyrė (37 priedas).

Tirdami amžiaus įtaką ŠRV kitimui peloidoterapijos metu, tiriamuosius

suskirtėme į grupes pagal amžių: I grupė, amžius <60 m., 24 asmenys ir II

grupė, amžius ≥60 metai, 24 asmenys. Pagal neparametrinį Mann-Whitney

testą dviems nepriklausomoms imtims statistiškai reikšmingai skyrėsi šių

grupių pirmo ir antro etapų MSSD, antro etapo alfa LDK2, trečio etapo alfa

ADK2, pirmo ir antro etapų alfa. Pagal kitus ŠRV rodiklius šios grupės

nesiskyrė (37 priedas).

Analizuojant ŠRV dinamiką peloidoterapijos metu matome, kad visų

tiriamųjų vidutinė RR intervalo trukmė trumpėjo, o ŠSD didėjo visos

procedūros metu (3.2.3.1- 3.2.3.4 lentelės).

Moterų SDNN šiek tiek (p≥0,05) padidėjo procedūros viduryje,

procedūros pabaigoje reikšmingai (p<0,05), lyginant su antruoju etapu,

sumažėjo ir atsistatė – reikšmingo SDNN skirtumo tarp pirmo ir trečio etapų

nebuvo (p≥0,05). Procedūros metu stebėtas simpatinės nervų sistemos

aktyvumo didėjimas, reikšmingi skirtumai (p<0,05) išryškėjo procedūros

viduryje (tarp 1 ir 2 etapų) ir išliko iki procedūros pabaigos (NLDK1 ir

LDK1/ADK1 santykis) (3.2.3.1 lentelė). Santykinių variabilumo

koherencijos reikšmių (proc.) didėjimas, o variabilumo koherencijos (Hz)

mažėjimas stebėtas visos procedūros metu, tačiau statistiškai reikšmingi

skirtumai (p<0,05) išryškėjo tik 16-20 procedūros minutę. NLDK2

procedūros metu reikšmingai nekito, todėl moterų simpatinės nervų

sistemos aktyvėjimą lėmė NLLDK2 indėlio didėjimas. Absoliutinės visų

dažnuminių dedamųjų reikšmės ir bendroji spektro energija mažėjo visos

procedūros metu (3.2.3.1 lentelė). Alfa LLDK2 reikšmingai nekito, alfa

LDK2 staigiau (p<0,05) mažėjo procedūros pradžioje, alfa ADK2 –

procedūros pabaigoje, o alfa mažėjo palaipsniui visos procedūros metu ir

reikšmingi skirtumai išryškėjo tarp pirmo ir trečio procedūros etapų, t. y.

procedūros pabaigoje (3.2.3.1 lentelė).

110

3.2.3.1 lentelė. Moterų širdies ritmo variabilumo rodiklių dinamika

peloidoterapijos procedūrų metu

RR

variabilumas

Moterys n=26

p 1-5 min

(1 etapas)

8-12 min

(2 etapas)

16-20 min

(3 etapas)

Vidurkis±SN Vidurkis±SN Vidurkis±SN

Vidutinė RR

trukmė (ms) 815,59±113,40 786,05±119,00 759,73±120,91

****

ŠSD (k/min) 73,71±12,21 78,15±11,43 81,03±12,10 ****

Laiko parametrai

SDNN (ms) 42,66±19,39 45,90±30,54 36,03±16,37 **

MSSD (ms) 33,59±26,04 38,06±32,47 28,67±23,57 NS

Spektrinė analizė I (be LLDK)

NADK1

(proc.) 60,40±9,96 57,29±9,69 56,20±9,75

*, ***

NLDK1

(proc.) 39,60±9,96 42,71±9,69 43,80±9,75

*, ***

LDK1+ADK1

(ms2)

1979,28±1312,86 1795,85±1398,38 1516,14±1088,60 ****

LDK1/ADK1

santykis 0,71±0,29 0,80±0,30 0,85±0,32

*, ***

Koherencijos analizė

Variabilumo

koherencija

(proc.)

37,15±9,81 39,68±9,94 44,09±9,50

**, ***

Variabilumo

koherencija

(Hz)

0,100±0,107 0,063±0,042 0,062±0,095

**, ***

Spektrinė analizė II (su LLDK)

NLLDK2

(proc.) 25,66±7,26 27,65±8,17 28,58±8,06

***

NLDK2

(proc.) 28,87±6,03 30,27±5,88 30,76±6,08

NS

NADK2

(proc.) 45,45±11,34 42,08±11,15 40,66±10,53

*, ***

LLDK2 (m2) 599,32±234,50 559,01±162,58 499,43±170,18 **, ***

LDK2 (m2) 723,61±356,77 697,29±379,74 625,29±391,72 **, ***

ADK2 (m2) 1275,76±1039,45 1119,09±1107,95 890,84±761,98 ****

Bendroji

spektro galia

(m2)

2598,69±1397,40 2375,39±1441,94 2015,57±1183,62

****

alfa LLDK2 -0,48±0,31 -0,50±0,32 -0,49±0,21 NS

alfa LDK2 -1,00±0,82 -1,31±0,87 -1,14±0,58 *

alfa ADK2 -0,37±0,50 -0,39±0,46 -0,26±0,48 **

alfa -0,55±0,26 -0,61±0,26 -0,63±0,25 ***

111

Pastaba: * p<0,05 tarp (1) ir (2) etapų rodiklių vidurkių; ** p<0,05 tarp (2) ir (3) etapų

rodiklių vidurkių; *** p<0,05 tarp (1) ir (3) etapų rodiklių vidurkių; **** p<0,05 tarp visų

etapų rodiklių vidurkių; NS – rodikliai statistiškai reikšmingai nesiskiria; SN – standartinis

nuokrypis; RR – intervalo tarp dviejų gretimų R dantelių (ms) trukmė; ŠSD – širdies

susitraukimo dažnis; MSSD – vidutinis kvadratinis intervalų sekos nukrypimas; SDNN –

standartinis nuokrypis nuo visų NN intervalų vidutinės trukmės; NADK1 – normalizuota

aukštųjų dažnumų komponentė, skaičiuota be labai lėtų dažnumų komponentės; NLDK1 –

normalizuota lėtų dažnumų komponentė, skaičiuota be labai lėtų dažnumų komponentės;

LDK1+ADK1 – bendroji spektro galia, apskaičiuota be labai lėtų dažnumų komponentės;

LDK1/ADK1 santykis – lėtų dažnumų komponentės ir aukštųjų dažnumų komponentės,

apskaičiuotų be labai lėtų dažnumų komponentės, santykis; NLLDK2 – normalizuota labai

lėtų dažnumų komponentės reikšmė; NLDK2 – normalizuota lėtų dažnumų komponentės

reikšmė; NADK2 – normalizuota aukštųjų dažnumų komponentė; LLDK2 – galia labai lėto

dažnio ribose; LDK2 – galia lėto dažnio ribose; ADK2 – galia aukšto dažnio ribose; alfa

LLDK2 – labai lėtų dažnumų komponentės spektro linijinės interpoliacijos nuolydis log-log

skalėje; alfa LDK2 – lėtų dažnumų komponentės spektro linijinės interpoliacijos nuolydis

log-log skalėje; alfa ADK2 – aukštųjų dažnumų komponentės spektro linijinės

interpoliacijos nuolydis log-log skalėje; alfa - spektro linijinės interpoliacijos nuolydis log-

log skalėje

Vyrų SDNN ir MSSD reikšmės mažėjo visos procedūros metu, o

reikšmingi skirtumai išryškėjo trečiame procedūros etape, t. y. pabaigoje

(3.2.3.2 lentelė).

112

3.2.3.2 lentelė. Vyrų širdies ritmo variabilumo rodiklių dinamika

peloidoterapijos procedūrų metu

RR

variabilumas

Vyrai n=22

p 1-5 min

(1 etapas)

8-12 min

(2 etapas)

16-20 min

(3 etapas)

Vidurkis±SN Vidurkis±SN Vidurkis±SN

Vidutinė RR

trukmė (ms) 833,24±129,80 792,43±119,50 758,96±100,31

****

ŠSD (k/min) 73,78±11,47 77,43±11,72 80,59±10,91 ****

Laiko parametrai SDNN (ms) 46,50±25,11 42,50±17,26 31,24±14,18 **, ***

MSSD (ms) 35,97±31,95 32,75±23,73 21,55±14,78 **, ***

Spektrinė analizė I (be LLDK) NADK1 (proc.) 54,35±12,57 53,42±11,94 55,80±12,92 NS

NLDK1 (proc.) 45,65±12,57 46,58±11,94 44,20±12,92 NS

LDK1+ADK1

(ms2)

1738,54±1015,36 1636,35±927,47 1462,06±878,32 ***

LDK1/ADK1

santykis 0,96±0,52 0,94±0,47 0,91±0,52

NS

Koherencijos analizė

Variabilumo

koherencija

(proc.)

41,07±9,13 40,47±10,33 43,03±11,14

NS

Variabilumo

koherencija

(Hz)

0,060±0,024 0,056±0,014 0,071±0,075

NS

Spektrinė analizė II (su LLDK)

NLLDK2 (proc.) 28,24±7,67 29,12±7,21 28,03±7,29 NS

NLDK 2 (proc.) 32,26±8,32 32,10±8,47 31,48±9,54 NS

NADK2 (proc.) 39,52±11,90 38,78±10,33 40,48±11,83 NS

LLDK2 (m2) 646,32±314,37 605,25±305,69 508,22±232,69 ***

LDK2 (m2) 804,74±618,50 735,48±502,18 622,58±384,01 **, ***

ADK2 (m2) 949,07±545,63 946,77±694,58 840,24±638,67 *, ***

Bendroji spektro

galia (m2)

2400,12±1235,93 2287,50±1207,14 1971,04±1055,55 ***

alfa LLDK2 -0,54±0,14 -0,50±0,32 -0,53±0,37 NS

alfa LDK2 -1,31±0,80 -1,14±0,66 -1,31±0,69 NS

alfa ADK2 -0,31±0,70 -0,33±0,57 -0,30±0,60 NS

alfa -0,68±0,28 -0,68±0,25 -0,65±0,29 NS

Pastaba: * p<0,05 tarp (1) ir (2) etapų rodiklių vidurkių; ** p<0,05 tarp (2) ir (3) etapų

rodiklių vidurkių; *** p<0,05 tarp (1) ir (3) etapų rodiklių vidurkių; **** p<0,05 tarp visų

etapų rodiklių vidurkių; NS – rodikliai statistiškai reikšmingai nesiskiria; SN – standartinis

nuokrypis. RR – intervalo tarp dviejų gretimų R dantelių (ms) trukmė; ŠSD – širdies

susitraukimo dažnis; MSSD – vidutinis kvadratinis intervalų sekos nukrypimas; SDNN –

standartinis nuokrypis nuo visų NN intervalų vidutinės trukmės; NADK1 – normalizuota

aukštųjų dažnumų komponentė, skaičiuota be labai lėtų dažnumų komponentės; NLDK1 –

113

normalizuota lėtų dažnumų komponentė, skaičiuota be labai lėtų dažnumų komponentės;

LDK1+ADK1 – bendroji spektro galia, apskaičiuota be labai lėtų dažnumų komponentės;

LDK1/ADK1 santykis – lėtų dažnumų komponentės ir aukštųjų dažnumų komponentės,

apskaičiuotų be labai lėtų dažnumų komponentės, santykis; NLLDK2 – normalizuota labai

lėtų dažnumų komponentės reikšmė; NLDK2 – normalizuota lėtų dažnumų komponentės

reikšmė; NADK2 – normalizuota aukštųjų dažnumų komponentė; LLDK2 – galia labai lėto

dažnio ribose; LDK2 – galia lėto dažnio ribose; ADK2 – galia aukšto dažnio ribose; alfa

LLDK2 – labai lėtų dažnumų komponentės spektro linijinės interpoliacijos nuolydis log-log

skalėje; alfa LDK2 – lėtų dažnumų komponentės spektro linijinės interpoliacijos nuolydis

log-log skalėje; alfa ADK2 – aukštųjų dažnumų komponentės spektro linijinės

interpoliacijos nuolydis log-log skalėje; alfa – spektro linijinės interpoliacijos nuolydis log-

log skalėje

Reikšmingų vyrų autonominės nervų sistemos pokyčių nebuvo nustatyta

(p≥0,05). Bendroji spektro energija mažėjo visos procedūros metu, o

reikšmingi skirtumai išryškėjo tik tarp pirmo ir trečio procedūros etapų

(3.2.3.2 lentelė).

I amžiaus grupės (amžius <60 m.) asmenų SDNN ir MSSD mažėjo visos

procedūros metu. SDNN reikšmės mažėjo tolygiai, o reikšmingi skirtumai

(p<0,05) išryškėjo tarp 1 ir 3 procedūros etapų. MSSD reikšmingai

sumažėjo procedūros pabaigoje – reikšmingi skirtumai stebėti tarp 2 ir 3 bei

tarp 1 ir 3 procedūros etapų. Simpatinės nervų sistemos aktyvumo

padidėjimas stebėtas tik procedūros pradžioje, vėliau procedūros metu

atsistatė pradinis autonominės nervų sistemos pusiausvyros lygis.

LDK1/ADK1 santykis procedūros metu reikšmingai nekito (p≥0,05).

Variabilumo koherencijos (proc.) didėjimas ir variabilumo koherencijos (Hz)

mažėjimas stebėtas visos procedūros metu, o statistiškai reikšmingi

skirtumai atsirado 3 procedūros etape, t. y. pabaigoje (3.2.3.3 lentelė).

Statistiškai reikšmingų santykinių LLDK (NLLDK2) ir LDK (NLDK2)

reikšmių pokyčių nebuvo nustatyta, o santykinė ADK (NADK2) reikšmė

(proc.) mažėjo (p<0,05) pirmoje procedūros pusėje ir vėliau procedūros

eigoje atsistatė – statistiškai reikšmingas skirtumas stebėtas tik tarp 1 ir 2

procedūros etapų NADK2 reikšmių. Reikšmingas absoliutinių LLDK2

reikšmių (ms2) sumažėjimas stebėtas tik procedūros pabaigoje, o

absoliutinės LDK2 ir ADK2 reikšmės mažėjo visos procedūros metu –

reikšmingi (p<0,05) skirtumai stebėti tarp visų procedūros etapų (3.2.3.3

lentelė). Visų spektrinės analizės komponenčių nuokrypio koeficientas alfa

procedūros metu nekito, reikšmingai (p<0,05) mažėjo tik alfa reikšmė

procedūros pradžioje, tačiau vėliau atsistatė ir skirtumas rastas tik tarp 1 ir 2

etapų alfa rodiklio (3.2.3.3 lentelė). Tokia alfa reikšmė rodė saikingą

peloidoterapijos poveikį reguliacinėms sistemoms, nes alfa reikšmės

buvo ,,rožinio triukšmo“ [157] lygyje.

114

3.2.3.3 lentelė. Jaunesnių nei 60 metų amžiaus tiriamųjų širdies ritmo

variabilumo rodiklių dinamika peloidoterapijos procedūrų metu

RR variabilumas

I amžiaus grupė (amžius <60 metų) n=24

p 1-5 min

(1 etapas)

8-12 min

(2 etapas)

16-20 min

(3 etapas)

Vidurkis±SN Vidurkis±SN Vidurkis±SN

Vidutinė RR

trukmė (ms)

824,03±127,71 783,63±115,53 741,41±105,85 ****

ŠSD (k/min) 73,13±13,18 78,23±11,20 82,65±11,54 ****

Laiko parametrai

SDNN (ms) 41,55±19,88 37,77±14,48 32,26±14,71 ***

MSSD (ms) 25,46±16,70 24,50±13,50 19,54±13,22 **, ***

Spektrinė analizė I (be LLDK) NADK1 (proc.) 55,30±11,12 52,47±11,02 53,28±11,21 *

NLDK1 (proc.) 44,70±11,12 47,53±11,02 46,72±11,21 *

LDK1+ADK1

(ms2)

1740,41±1021,45 1518,90±859,72 1273,78±602,55 ****

LDK1/ADK1

santykis

0,90±0,44 0,96±0,46 0,98±0,48 NS

Koherencijos analizė

Variabilumo

koherencija

(proc.)

40,26±9,90 41,15±8,86 44,87±8,84 **, ***

Variabilumo

koherencija (Hz)

0,10±0,11 0,06±0,01 0,05±0,01 **, ***

Spektrinė analizė II (su LLDK)

NLLDK2 (proc.) 28,24±6,61 29,99±5,08 29,57±5,44 NS

NLDK 2 (proc.) 31,77±7,77 32,37±7,41 32,68±8,08 NS

NADK2 (proc.) 39,99±10,04 37,64±8,93 37,75±9,33 *

LLDK2 (m2) 656,09±327,63 603,65±232,18 512,25±205,20 **, ***

LDK2 (m2) 796,72±604,18 722,93±484,63 612,10±355,09 ****

ADK2 (m2) 957,67±530,30 816,82±459,81 661,69±320,03 ****

Bendroji spektro

galia (m2)

2410,47±1273,66 2143,40±1035,67 1786,04±778,22 ****

alfa LLDK2 -0,53±0,20 -0,52±0,28 -0,48±0,31 NS

alfa LDK2 -1,32±0,76 -1,56±0,71 -1,33±0,61 NS

alfa ADK2 -0,51±0,68 -0,49±0,58 -0,43±0,54 NS

alfa -0,69±0,23 -0,72±0,21 -0,71±0,24 *

Pastaba: *.p<0,05 tarp (1) ir (2) etapų rodiklių vidurkių; **.p<0,05 tarp (2) ir (3) etapų

rodiklių vidurkių; ***.p<0,05 tarp (1) ir (3) etapų rodiklių vidurkių; ****.p<0,05 tarp visų

etapų rodiklių vidurkių; NS – rodikliai statistiškai reikšmingai nesiskiria; SN – standartinis

nuokrypis; RR – intervalo tarp dviejų gretimų R dantelių (ms) trukmė; ŠSD – širdies

susitraukimo dažnis; MSSD – vidutinis kvadratinis intervalų sekos nukrypimas; SDNN –

standartinis nuokrypis nuo visų NN intervalų vidutinės trukmės; NADK1 – normalizuota

aukštųjų dažnumų komponentė, skaičiuota be labai lėtų dažnumų komponentės; NLDK1 –

normalizuota lėtų dažnumų komponentė, skaičiuota be labai lėtų dažnumų komponentės;

115

LDK1+ADK1 – bendroji spektro galia, apskaičiuota be labai lėtų dažnumų komponentės;

LDK1/ADK1 santykis – lėtų dažnumų komponentės ir aukštųjų dažnumų komponentės,

apskaičiuotų be labai lėtų dažnumų komponentės, santykis; NLLDK2 – normalizuota labai

lėtų dažnumų komponentės reikšmė; NLDK2 – normalizuota lėtų dažnumų komponentės

reikšmė; NADK2 – normalizuota aukštųjų dažnumų komponentė; LLDK2 – galia labai lėto

dažnio ribose; LDK2 – galia lėto dažnio ribose; ADK2 – galia aukšto dažnio ribose; alfa

LLDK2 – labai lėtų dažnumų komponentės spektro linijinės interpoliacijos nuolydis log-log

skalėje; alfa LDK2 – lėtų dažnumų komponentės spektro linijinės interpoliacijos nuolydis

log-log skalėje; alfa ADK2 – aukštųjų dažnumų komponentės spektro linijinės

interpoliacijos nuolydis log-log skalėje; alfa – spektro linijinės interpoliacijos nuolydis log-

log skalėje

II amžiaus grupės asmenų (amžius ≥60 m.) ŠRV dinamika žymiai

vangesnė. Iki procedūros vidurio stebėtas nežymus (p≥0,05) SDNN ir

MSSD reikšmių didėjimas, o antroje procedūros pusėje – ryškus

sumažėjimas. Procedūros pabaigoje SDNN ir MSSD reikšmės sumažėjo tiek,

kad statistiškai reikšmingi skirtumai stebėti ne tik tarp 2 ir 3 procedūros

etapų reikšmių, bet ir tarp 1 ir 3 etapų SDNN ir MSSD reikšmių (3.2.3.4

lentelė).

116

3.2.3.4 lentelė. 60 metų amžiaus ir vyresnių tiriamųjų širdies ritmo

variabilumo rodiklių dinamika peloidoterapijos procedūrų metu

RR variabilumas

II amžiaus grupė (amžius ≥ 60 metų) n=24

p 1-5 min

(1 etapas)

8-12 min

(2 etapas)

16-20 min

(3 etapas)

Vidurkis±SN Vidurkis±SN Vidurkis±SN

Vidutinė RR

trukmė (ms) 823,34±114,95 794,32±122,65 777,35±114,90

****

ŠSD (k/min) 74,36±10,38 77,40±11,91 79,00±11,29 ****

Laiko parametrai

SDNN (ms) 47,29±24,08 50,91±31,49 35,41±16,29 **, ***

MSSD (ms) 43,90±34,87 46,75±35,14 31,27±24,15 **, ***

Spektrinė analizė I (be LLDK) NADK1 (proc.) 59,99±11,67 58,56±9,95 58,75±10,70 NS

NLDK1 (proc.) 40,01±11,67 41,44±9,95 41,25±10,70 NS

LDK1+ADK1

(ms2)

1997,48±1329,28 1926,60±1448,53 1708,93±1237,78 ***

LDK1/ADK1

santykis 0,75±0,40 0,76±0,28 0,77±0,33

NS

Koherencijos analizė

Variabilumo

koherencija

(proc.)

37,63±9,32 38,93±11,13 42,33±11,42

***

Variabilumo

koherencija (Hz) 0,06±0,03 0,06±0,04 0,09±0,12

NS

Spektrinė analizė II (su LLDK)

NLLDK2 (proc.) 25,44±8,16 26,66±9,46 27,08±9,30 NS

NLDK 2 (proc.) 29,07±6,68 29,84±6,82 29,50±7,28 NS

NADK2 (proc.) 45,49±13,07 43,50±11,86 43,42±12,02 NS

LLDK2 (m2) 585,63±203,02 556,76±245,16 494,67±196,68 ***

LDK2 (m2) 724,87±351,18 706,66±390,83 636,01±418,39 ***

ADK2 (m2) 1294,38±1077,58 1263,40±1214,37 1073,61±902,17 ***

Bendroji spektro

galia (m2)

2604,89±1376,86 2526,81±1563,71 2204,29±1358,02 ***

alfa LLDK2 -0,49±0,29 -0,48±0,35 -0,53±0,29 NS

alfa LDK2 -0,97±0,85 -0,91±0,71 -1,10±0,64 NS

alfa ADK2 -0,17±0,45 -0,24±0,41 -0,12±0,49 NS

alfa -0,53±0,29 -0,56±0,27 -0,57±0,27 NS

Pastaba: ** p<0,05 tarp (2) ir (3) etapų rodiklių vidurkių; *** p<0,05 tarp (1) ir (3) etapų

rodiklių vidurkių; **** p<0,05 tarp visų etapų rodiklių vidurkių; NS – rodikliai statistiškai

reikšmingai nesiskiria; SN – standartinis nuokrypis; RR – intervalo tarp dviejų gretimų R

dantelių (ms) trukmė; ŠSD – širdies susitraukimo dažnis; MSSD – vidutinis kvadratinis

intervalų sekos nukrypimas; SDNN –standartinis nuokrypis nuo visų NN intervalų

vidutinės trukmės; NADK1 – normalizuota aukštųjų dažnumų komponentė, skaičiuota be

labai lėtų dažnumų komponentės; NLDK1 – normalizuota lėtų dažnumų komponentė,

skaičiuota be labai lėtų dažnumų komponentės; LDK1+ADK1 – bendroji spektro galia,

117

apskaičiuota be labai lėtų dažnumų komponentės; LDK1/ADK1 santykis – lėtų dažnumų

komponentės ir aukštųjų dažnumų komponentės, apskaičiuotų be labai lėtų dažnumų

komponentės, santykis; NLLDK2 – normalizuota labai lėtų dažnumų komponentės reikšmė;

NLDK2 – normalizuota lėtų dažnumų komponentės reikšmė; NADK2 – normalizuota

aukštųjų dažnumų komponentė; LLDK2 – galia labai lėto dažnio ribose; LDK2 – galia lėto

dažnio ribose; ADK2 – galia aukšto dažnio ribose; alfa LLDK2 – labai lėtų dažnumų

komponentės spektro linijinės interpoliacijos nuolydis log-log skalėje; alfa LDK2 – lėtų

dažnumų komponentės spektro linijinės interpoliacijos nuolydis log-log skalėje; alfa ADK2

– aukštųjų dažnumų komponentės spektro linijinės interpoliacijos nuolydis log-log skalėje;

alfa – spektro linijinės interpoliacijos nuolydis log-log skalėje

Vegetacinės nervų sistemos aktyvumo pokyčių nestebėta – nekito nei

santykinės LDK1 (proc.) ir ADK1 (proc.) reikšmės, nei LDK1/ADK1

santykis. Procedūros pabaigoje stebėtas visų absoliutinių LLDK2, LDK2 ir

ADK2 reikšmių (ms2) bei bendrosios spektro energijos (ms

2) mažėjimas

(3.2.3.4 lentelė).

3.2.4 Arterinio kraujo spaudimo kitimas peloidoterapijos procedūrų metu

Lyginant visų tiriamųjų arterinį kraujo spaudimą prieš ir po

peloidoterapijos procedūros, diastolinis kraujo spaudimas po procedūros

buvo statistiškai reikšmingai (p<0,05) mažesnis (24 priedas). Lyginant tirtų

vyrų ir moterų bei I ir II amžiaus grupių AKS, reikšmingai nesiskyrė nei

sistolinis, nei diastolinis kraujo spaudimas (33 priedas). Nustatytas

statistiškai reikšmingas (p<0,05) visų tiriamųjų grupių diastolinio kraujo

spaudimo sumažėjimas. Sistolinis kraujo spaudimas peloidoterapijos įtakoje

nekito (p≥0,05) (27, 28, 30 ir 31 priedai).

118

4. TYRIMŲ REZULTATŲ APTARIMAS

4.1 EKG rodiklių kitimas bendrosios krioterapijos procedūrų metu

Literatūros duomenys apie širdies ir kraujagyslių sistemos (ŠKS) atsaką į

bendrosios krioterapijos metu taikomo stipraus dirgiklio – ekstremalaus

(–140°C – 160°C) šalčio poveikį apsiriboja ŠSD matavimu prieš

krioterapijos procedūras ir įvairiais laikotarpiais po jų [24, 36, 91, 168, 169].

Dauguma tyrėjų, nors ne visi [24], pateikia duomenis apie statistiškai

reikšmingą trumpalaikį ŠSD sumažėjimą tuoj po procedūros [91, 168, 169],

kurį aiškina slopinančiu vėsesnio kraujo, grįžtančio iš periferijos, poveikiu

širdies automatizmui. Mes ne tik nustatėme reikšmingą krioterapijos

poveikio sukeltą ŠSD sumažėjimą, bet ir atskleidėme šio ir kitų EKG

rodiklių kaitos dinamiką procedūros metu, o taip pat lyties ir amžiaus įtaką

šių pokyčių ypatumams.

Analizuojant bendrus, visų tiriamųjų, trukminių EKG rodiklių pokyčius

matome, kad RR intervalo, atspindinčio reguliacinės sistemos reakciją

organizmo lygmenyje, trukmė pailgėja iš karto, procedūros metu, o pokyčiai

išlieka ir atsistatymo po procedūros laikotarpiu, JT intervalas, atspindintis

metabolizmo pokyčius, iš pradžių, procedūros metu, ilgėja kiek lėčiau,

tačiau JT intervalo trukmės ilgėjimas stebimas ir atsistatymo po procedūros

laikotarpiu. QRS komplekso, atspindinčio širdies reguliacinės sistemos

būklę (organų lygmuo), trukmės pokyčiai išryškėja vėliausiai, tik

atsistatymo po procedūros laikotarpiu. Trukminių EKG rodiklių kitimo

dinamikoje stebėta RR ir JT trukmių kaitos faziškumas – pirmą procedūros

minutę RR ir JT intervalų trukmės ilgėjo, antroje procedūros pusėje

trumpėjo. Atsistatymo laikotarpiu vėl stebėtas tolesnis RR ir JT trukmės

ilgėjimas. Analizuojant moterų ir vyrų trukminių EKG rodiklių pokyčius

nustatėme, kad moterų ŠKS reakcija greitesnė – RR ir JT intervalų trukmės

pokyčiai atsiranda jau procedūros metu ir tęsiasi atsistatymo po procedūros

laikotarpiu. Vyrų organizmo reakcija žymiai lėtesnė nei moterų – statistiškai

reikšmingi skirtumai atsiranda tik atsistatymo po procedūros laikotarpiu, o

RR, JT ir dQRS trukmių skirtumai stebimi tik tarp procedūros ir atsistatymo

po procedūros laikotarpių. Stebėta staigesnė jaunesnių, I amžiaus grupės,

asmenų reakcija: jų, kaip ir moterų, reikšmingi RR ir JT rodiklių trukmės

pokyčiai išryškėja procedūros metu, o pokyčiai, nors ir lėčiau, tęsiasi

atsistatymo po procedūros laikotarpiu. Vyresnių, II amžiaus grupės asmenų

trukminiai rodikliai kinta lėčiau, statistiškai reikšmingi (p<0,05) RR

intervalo trukmės skirtumai išryškėja tik atsistatymo po procedūros

119

laikotarpiu, JT intervalo trukmė reikšmingai nekinta, o QRS komplekso

trukmės pokyčiai (p<0,05) stebėti atsistatymo po procedūros laikotarpiu.

Gauti rezultatai atspindi nuo lyties ir amžiaus priklausančią organizmo

reakcijos dinamiką, jos greitį. Greičiausiai atsirandantys RR intervalo

pokyčiai atspindi reguliacinės sistemos reakciją organizmo lygmenyje. Kiek

vėluojantys, labiau atsistatymo laikotarpiu išryškėjantys JT intervalo

pokyčiai atspindi metabolizmo pokyčius subsisteminiame lygmenyje. Tai,

kad moterų ir I amžiaus grupės asmenų QRS komplekso trukmė tiriamuoju

laikotarpiu reikšmingai nekinta, o visų tiriamųjų (bendri duomenys), vyrų ir

II amžiaus grupės asmenų reikšmingi (p<0,05) QRS komplekso trukmės

skirtumai išryškėja tik atsistatymo po procedūros laikotarpiu rodo, kad

pokyčiai organų lygmenyje atsiranda vėliausiai.

Amplitudinių EKG rodiklių pokyčiai siejami su kvėpavimo sistema

[130], intraskilvelinio kraujo tūrio pokyčiais [62] (R dantelio amplitudė),

širdies vidine metaboline sistema ir joje vykstančiais medžiagų apykaitos

procesais (T dantelio amplitudė) ir širdies aprūpinančiąja sistema,

koronarine kraujotaka ( ST segmento padėtis).

Analizuojant R dantelio amplitudės AR kitimą bendrosios krioterapijos

procedūros metu matome, kad R dantelio amplitudė procedūros metu didėja,

o atsistatymo laikotarpiu grįžta į pradinį lygį. Tokie pokyčiai nustatyti

vyrams (ir jaunesniems (I amžiaus grupė) asmenims. Moterims šis rodiklis

kito tik atsistatymo po procedūros laikotarpiu, o vyresniems asmenims

reikšmingo R dantelio amplitudės pokyčio nenustatėme. R dantelio

amplitudė procedūros metu didėja dėl didesnio į plaučius priplūdusio kraujo

kiekio ir sumažėjusio plaučių oringumo [130] ir atspindi gerą prisitaikymą

prie pakitusių aplinkos sąlygų – odos paviršiaus atšalimo ekstremalaus

šalčio poveikyje, o AR atsistatymas (sumažėjimas) tuoj po procedūros

liudija apie greitus centrinės hemodinamikos pokyčius ir didėjantį plaučių

oringumą, o taip pat gerą kvėpavimo sistemos funkcinę būklę.

Vyrų, moterų ir I amžiaus grupės asmenų T dantelio amplitudės kitimas

procedūros metu ir atsistatymo po procedūros laikotarpiu liudija apie

intensyviai kintančią medžiagų apykaitą ir širdies vidinės metabolinės

sistemos pokyčius, gerą prisitaikymą prie kintančių aplinkos sąlygų.

Vyresnių asmenų širdies metabolizmo suaktyvėjimas stebėtas tik procedūros

metu, atsistatymo po procedūros laikotarpu pokyčiai išreikšti mažiau.

Statistiškai reikšmingo ST segmento padėties kitimo nestebėta. Tai

liudija, kad procedūros metu aprūpinimo funkcija netrinka ir kad šiuo

požiūriu procedūra yra saugi.

Bendroji krioterapija, dar kitaip vadinama kriostimuliacija, dėl paviršinio

ir trumpalaikio poveikio nesukelia hipotermijai būdingų [122] EKG rodiklių

120

pokyčių, o analizuoti EKG rodikliai kinta fiziologinių normų ribose [98,

128].

Literatūros duomenimis [177] skiriamos dvi – apsauginė (procedūros

metu) ir kompensacinė (atsistatymo laikotarpis po procedūros) – organizmo

reakcijos į šalčio poveikį fazės.

Mūsų rezultatai atskleidė ryškų apsauginės ŠKS, o taip pat ir organizmo,

reakcijos dvifaziškumą. Pirmoje apsauginės organizmo reakcijos fazėje, t. y.

pirmą procedūros minutę, į odos dirginimą šalčiu greičiausiai reaguoja

reguliacinė sistema organizmo lygmenyje (RR trukmė kinta anksčiau ir

staigiau) ir parasimpatinė nervų sistema (RR intervalo trukmė ilgėja),

slopinamas metabolizmas subsisteminiame lygmenyje (ilgėja JT intervalas),

didėja kraujo pritekėjimas į plaučius, mažėja plaučių oringumas (didėja R

dantelio amplitudė), intensyvėja metabolizmas širdies (organų) lygmenyje.

Antroje apsauginės reakcijos fazėje, t. y. antrą procedūros minutę, įsijungia

humoraliniai reguliacinės sistemos mechanizmai, aktyvėja simpatinė nervų

sistema (RR trukmė pradeda trumpėti), greitėja metabolizmas (trumpėja JT

trukmė) subsisteminiame lygmenyje, mažėja pritekančio į plaučius kraujo

kiekis, didėja plaučių oringumas (AR mažėja), metabolizmas organų

lygmenyje išlieka panašiame, per pirmą procedūros minutę pasiektame

lygmenyje. Reguliacinės sistemos aktyvumas organų fraktaliniame

lygmenyje (dQRS) procedūros metu nekinta.

Atsistatymo laikotarpiu, literatūros duomenimis kompensacinės fazės

pradžioje, (2 min po procedūros) stebimas palaipsnis ŠSD mažėjimas, RR

intervalo trukmės ilgėjimas (reguliacinės sistemos pokyčiai sisteminiame

lygmenyje), metabolizmo subsisteminiame lygmenyje slopinimas (JT

intervalo trukmės ilgėjimas), atsiranda reguliacinės sistemos organų

lygmenyje pokyčiai (ilgėja dQRS trukmė), atsistato plaučių oringumas ir

kraujotaka (atsistato R dantelio amplitudė), ryškiai aktyvėja metabolizmas

širdies (organų) lygmenyje (T dantelio amplitudė).

Taigi į šalčio poveikį reaguoja visos holistinės sistemos visuose

fraktaliniuose lygmenyse, tačiau nevienodu greičiu ir stiprumu – pirminė

reakcija, kilusi reguliacinėje sistemoje organizmo lygmenyje, vėliau sukelia

metabolizmo suaktyvėjimą organų lygmenyje.

4.2 EKG rodiklių dinaminių sąsajų kitimas bendrosios krioterapijos

procedūrų metu

Norint įvertinti žmogaus organizmo funkcinės būklės pokyčius, svarbu

vertinti organizme vykstančių pokyčių visumą, analizuojamų sistemų

tarpusavio sąsajas ir jų dinamiką [8, 152].

121

Mūsų darbe naudotoje EKG registracijos ir analizės sistemoje ,,Kaunas-

Krūvis“ adaptuotas analizinis matricų analizės algoritmas signalų

dinaminėms sąsajoms vertinti. Apie nagrinėjamų sistemų tarpusavio sąsajų

pokyčius sprendžiame pagal rezultatų skyriuje pateikiamų kointegracinių

matricų diskriminantų reikšmes. Jeigu kointegracinių matricų diskriminantai

artėja prie nulio, tai sąsaja tarp nagrinėjamų signalų yra didelė. Vadinasi

sąsaja yra atvirkščias dydis diskriminantui [20].

Trukminių EKG rodiklių sąsajos nusako santykį tarp reguliacinės (R) ir

aprūpinančios sistemų (A) įvairiuose fraktaliniuose lygmenyse, o jų

pokyčiai yra informatyvus rodiklis, vertinant minėtų sistemų funkcinius

ryšius [160].

Muntianaitės-Dulkinienės duomenimis [109], RR/JT, JT/dQRS ir

RR/dQRS diskriminantai krūvio ir atsigavimo laikotarpiu kinta priešingai –

jei krūvio metu diskriminantai didėja, tai tarpinių atsigavimų metu – mažėja

ir atvirkščiai – jei krūvio metu mažėja, tai atsigavimo laikotarpiu didėja

[108, 109]. Krioterapijos procedūrų metu trukminių EKG rodiklių sąsajas

atspindintys diskriminantai reikšmingai pakinta (sumažėja ar padidėja)

procedūros metu, o atsistatymo laikotarpiu stebima tolimesnio kitimo

tendencija ta pačia, mažėjimo ar didėjimo kryptimi.

Mūsų duomenimis RR/JT diskriminanto reikšmės visose tiriamųjų

grupėse, išskyrus II amžiaus grupę, kinta taip pat – stebimas ryškus (p<0,05)

RR/JT diskriminanto reikšmių sumažėjimas krioterapijos procedūros metu,

o tolimesnė RR/JT diskriminanto mažėjimo tendencija išlieka ir po

procedūros. Gauti rezultatai patvirtina funkcinių ryšių tarp reguliacinės ir

aprūpinančiosios sistemų sisteminiame lygmenyje stiprėjimą ekstremalaus

šalčio įtakoje, kuris išlieka ir atsistatymo po procedūros laikotarpiu.

Vyresnių asmenų grupėje ši reakcija vėluoja, reikšmingi skirtumai atsiranda

tik atsistatymo po procedūros laikotarpiu.

JT/dQRS dinaminė sąsaja, nusakanti ryšį tarp aprūpinančios sistemos

organizmo (sisteminiame) lygmenyje ir reguliacinių procesų širdies, kaip

organo, (subsisteminiame) lygmenyje ir RR/dQRS dinaminė sąsaja,

nusakanti ryšį tarp reguliacinių sistemų skirtinguose, organizmo ir širdies,

lygmenyse (tarpsisteminė sąsaja tarp dviejų organizmo fraktalinių lygių)

procedūros metu mažėja (diskriminantų reikšmės didėja), o mažėjimo

tendencijos išlieka ir atsistatymo po procedūros laikotarpiu. Nors, lyginant

vyrų-moterų ir amžiaus grupių diskriminantų reikšmes ramybės, procedūros

ir atsistatymo laikotarpiais, jos nesiskiria (išskyrus vyrų ir moterų RR/JT),

tačiau šių sąsajų pokyčių dinamika skirtinga, reiškia šie pokyčiai priklauso

nuo lyties ir amžiaus.

122

Moterų JT ir dQRS diskriminantas reikšmingai padidėja procedūros metu

ir jo didėjimo tendencija išlieka ir atsistatymo laikotarpiu, o vyrų –

procedūros metu tik nežymiai (p≥0,05) padidėja ir po procedūros atsistato, t.

y. vyrų JT/dQRS diskriminantas statistiškai reikšmingai nekinta. I amžiaus

grupės asmenų JT/dQRS diskriminanto reikšmės nežymiai padidėja

procedūros metu, o reikšmingai didesnės diskriminanto reikšmės randamos

tik atsistatymo laikotarpiu, tuo tarpu vyresnių, II amžiaus grupės, asmenų

JT/dQRS diskriminantų reikšmės procedūros metu didėja, o atsistatymo po

procedūros laikotarpiu stebimas reikšmingas (p<0,05) JT/dQRS

diskriminanto reikšmės mažėjimas (sąsajos tarp aprūpinančios sistemos

organizmo lygmenyje ir reguliacinių procesų širdies lygmenyje stiprėjimas).

RR/dQRS sąsaja atspindi dviejų lygmenų (organizmo ir organų)

reguliacinių sistemų ryšį. Šis rodiklis kinta panašiai kaip ir JT/dQRS,

randami tie patys pokyčių skirtumai tarp lyčių ir amžiaus grupių, todėl

manome, kad didžiausią įtaką jiems turi širdies vidiniai funkciniai pokyčiai

[109, 160].

Analizuojant sąsajų dinamiką randamas pokyčių, vykstančių procedūros

metu dvifaziškumas – kompleksiškumo mažėjimas stebimas iki procedūros

vidurio, vėliau, pasiekus kritinį tašką, kompleksiškumas pradeda didėti.

Panašius duomenis apie kompleksiškumo kitimą gavo Muntianaitė–

Dulkinienė [109], Venskaitytė [160] ir kiti, tirdami kompleksiškumo

pokyčius taikant fizinį krūvį – pasiekus maksimalias krūvio reikšmes,

kompleksiškumas didėja.

Jei trukminių rodiklių dinaminės sąsajos kito greičiau ir didžiausi jų

pokyčiai įvyko procedūros metu, tai amplitudinių rodiklių dinaminės sąsajos

labiau kito atsistatymo po procedūros laikotarpiu.

AR/AT dinaminė sąsaja, atspindinti kvėpavimo funkcijos pokyčius,

procedūros metu nekito nė vienoje tiriamųjų grupėje, o atsistatymo

laikotarpiu stebėtas šios sąsajos stiprėjimas – diskriminanto reikšmės

atsistatymo laikotarpiu reikšmingai (p<0,05) mažėjo, išskyrus II amžiaus

grupę, kur AR/AT sąsajos pokyčių nebuvo nustatyta.

AT/AST sąsaja, nusakanti ryšį tarp metabolinių pokyčių miokarde ir

koronarinės kraujotakos įvairiose tiriamųjų grupėse kito skirtingai. Moterų

AT/AST rodiklių diskriminantas didėjo (sąsaja mažėjo), o reikšmingi

skirtumai stebėti po procedūros, vyrų ir I amžiaus grupėje AT/AST sąsaja

reikšmingai mažėjo (diskriminantas didėjo) procedūros metu, o atsistatymo

laikotarpiu išryškėjo reikšmingas ryšių tarp metabolinių pokyčių miokarde

ir koronarinės kraujotakos stiprėjimas. Vyresnių, II amžiaus grupės, asmenų

šio rodiklio pokyčių dinamika panaši, tik nustatytas ne toks ryškus sąsajos

stiprėjimas po procedūros – skirtumo tarp ramybės ir atsistatymo po

procedūros laikotarpių diskriminantų reikšmių nebuvo (p≥0,05).

123

AR/AST dinaminė sąsaja, nusakanti ryšį tarp kvėpavimo sistemos ir

koronarinės kraujotakos procedūros metu reikšmingai sumažėja, o

atsistatymo laikotarpiu sąsaja didėja ir grįžta į pradinį lygį. Tokie pokyčiai

stebimi visose tiriamųjų grupėse, tik moterų grupėje AR/AST

diskriminantas procedūros metu padidėja ne taip ryškiai (p≥0,05), o

vyresnių asmenų grupėje, nors stebėta ta pati rodiklių kaitos tendencija,

tačiau reikšmingų skirtumų nenustatėme (p≥0,05).

Amplitudinių EKG rodiklių sąsajos atspindi aprūpinančios sistemos

funkciją įvairiuose fraktaliniuose lygmenyse ir jos ryšį su kvėpavimo

funkcija. Šie pokyčiai atsiranda vėliau, lyginant su pokyčiais reguliacinės

sistemos sisteminiame lygmenyje, nes vyrauja atsistatymo po poveikio

laikotarpiu, todėl galimai yra pokyčių, įvykusių reguliacinėje sistemoje,

poveikio rezultatas.

Arterinio kraujo spaudimo pokyčiai siejami su adaptacinėmis organizmo

reakcijomis. SKS atspindi pokyčius sisteminiame lygmenyje, o DKS –

periferinę kraujotaką. Kraujospūdžio pakilimas leidžiamų normų ribose

rodo gerą adaptacinę organizmo reakciją. Tai, kad kai kurie autoriai

nenustatė AKS ar kitų ŠKS rodiklių pokyčių [24], galima paaiškinti tuo, kad

krioterapijos procedūros buvo atliekamos aukštesnėje (-110° – -140°C)

temperatūroje arba buvo per daug apsauginės aprangos, mažinančios šių

procedūrų efektyvumą.

Gautų rezultatų negalime tiesiogiai palyginti su kitų tyrėjų duomenimis,

nes tokie tyrimai dažniausiai atliekami, tiriant fizinio krūvio įtaką įvairiomis

sąlygomis [8, 109, 120, 130, 160]. Tačiau mūsų duomenys integralaus

vertinimo modelio ir kompleksinių sistemų teorijos požiūriu atskleidė, kad

organizmo funkcijų kompleksiškumas vyresnių asmenų, amžiaus grupėje

virš 60 metų, yra mažesnis.

Gauti rezultatai, atskleidę reguliacinės įtakos stiprėjimą organizmo

lygmenyje, leidžia geriau suprasti, kodėl bendroji krioterapija tinka tokių, iš

pirmo žvilgsnio skirtingų, ligų kaip reumatoidinis artritas ir depresija ar

nerimo sindromas gydymui. Tai, kad mes nustatėme tiesioginį ir stipriausią

poveikį reguliacinėms sistemoms organizmo lygmenyje tik pagrindžia

bendrosios krioterapijos kaip gydymo metodo efektyvumą gydant ligas,

kurių patogenezėje vyrauja HHA ašies disreguliacija.

RR intervalo ir RR/JT diskriminanto krypties koeficiento ir šių rodiklių

sankirtos taško dinamiką krioterapijos kurso metu galima vertinti kaip

organizmo funkcinės būklės artėjimą link tam tikros pusiausvyrinės būsenos.

Nors šiuo metu interpretuoti esamą faktą, t. y. gautus rezultatus, sunku,

tačiau manome, jog didėjantis jautrumas poveikiui gydymo kurso eigoje gali

pagrįsti stiprėjantį teigiamą krioterapijos poveikį, taikant ne pavienes

krioterapijos procedūras, o būtent kartotinių procedūrų metu [37]. Pagal

124

krypties koeficiento pokyčius atrodytų, kad teigiamas gydymo rezultatas

formuojasi pirmųjų keturių procedūrų metu. RR intervalo trukmės ir RR/JT

diskriminanto reikšmių sankirtos taško dinamikoje, palyginus su krypties

koeficiento (jautrumo poveikiui) kitimais, būklės pokyčiai stebimi dar

anksčiau – jau trečios procedūros metu. Galima manyti, jog būtent po šių, t.

y. trečios – ketvirtos, procedūrų trumpalaikiai adaptaciniai procesai pereina į

stabilesnius ilgalaikius adaptacinius procesus, todėl, siekiant teigiamo

gydymo krioterapijos procedūromis rezultato, būtinas bent penkių

krioterapijos procedūrų kursas.

4.3 Trukminių EKG rodiklių ir jų dinaminių sąsajų kitimas

peloidoterapijos procedūrų metu

Peloidoterapijos procedūros metu organizmas funkcionuoja neįprastomis,

panašiomis į nesvarumo būklę, sąlygomis. Gulint vonioje, didelis gydomojo

purvo kiekis iš visų pusių spaudžia kūno paviršių, mechaniškai ir chemiškai

dirgina odos receptorius, pakinta kraujotakos ir šilumos apykaitos sąlygos

[100]. Peloidoterapija sukelia ryškius funkcinius pokyčius organizme, o

adaptacinė organizmo reakcija priklauso nuo individo organizmo

reaktyvumo ir adaptacinių rezervų [119]. Taigi procedūros metu organizme

vyksta kompleksinė sisteminė reakcija. Nagrinėdami gautus duomenis,

naudojome integralinio vertinimo modelį, sukurtą Kauno medicinos

universiteto Kardiologijos institute [153]. Dėl procedūros specifiškumo

pavyko panagrinėti tik du šio modelio elementus: reguliacinę sistemą, apimančią centrinę nervų sistemą (RR intervalas) ir širdies autonominį

valdymą (dQRS intervalas) bei aprūpinančią sistemą (JT intervalas) ir šių

elementų ryšius, nes gydomasis purvas keitė odos elektrines savybes ir

apsunkino kitų, t. y. amplitudinių, EKG rodiklių analizę.

Nustatyti reikšmingi analizuojamų rodiklių skirtumai tarp ramybės (1) ir

pirmo procedūros etapo (2) tyrimo pradžioje buvo kiek netikėti ir, taip

lyginant, mažai informatyvūs. Žymiai daugiau informacijos atskleidė

pokyčių dinamikos analizė. Ramybės laikotarpiu (1), t. y. 1 minutę iki

procedūros, EKG registruota tiriamajam stovint, kai vyrauja simpatinė

nervų sistema. Tiriamajam atsigulus į vonią, dėl padėties pasikeitimo, o taip

pat dėl mechaninio hidrostatinio purvo masės viso kūno, o taip pat ir

krūtinės ląstos, suspaudimo jau iš pat pradžių staiga pakinta kraujotakos ir

kvėpavimo sąlygos, padidėja klajoklio nervo (parasimpatinė) įtaka, – tuo

lengvai paaiškinamas staigus ŠSD suretėjimas. Nepertraukiamai registruota

EKG atskleidė RR, JT ir dQRS intervalų trukmių pokyčius – RR ir JT

intervalai pailgėja, o dQRS komplekso trukmė reikšmingai sutrumpėja.

125

Peloidoterapijos procedūros metu organizmas funkcionuoja didelės

apkrovos sąlygomis [56], todėl būtina žinoti, kaip prie pasikeitusių sąlygų

adaptuojasi žmogaus organizmas. Adaptacijos mechanizmas yra

pakankamai sudėtingas, jį lemia daugelio mechanizmų (aktyvinančių ir

slopinančių) aktyvumo kaita. Visi šie mechanizmai veikia ne atskirai

kiekvienas sau, o bendrai sinergiškai sąveikaudami [118].

RR ir JT intervalų trukmės pokyčių dinamikos analizė atskleidė, kad

procedūros metu reguliacinė ir aprūpinančioji sistemos aktyvuojamos

palaipsniui, RR intervalo trukmė pradeda trumpėti ketvirtą procedūros

minutę, o JT intervalo trukmė 40 sekundžių vėliau. Tai kad JT intervalo

pokyčiai ,,vėluoja“ randama ir tiriant atsigavimo po fizinių krūvių eigą [30,

41]. RR intervalo trukmė kinta visos procedūros metu vienodai trumpėdama

iki 16 minutės pabaigos, o su širdies metabolizmo intensyvėjimu susijęs JT

intervalas trumpėja iki 15 procedūros minutės. Procedūros pabaigoje RR ir

JT intervalų pokyčiai sulėtėja, pakinta jų pobūdis, kitimas tampa netolygus,

laiptiškas. Procedūros pabaigoje RR ir JT intervalų reikšmės tampa artimos

iki procedūros registruotoms RR ir JT intervalų reikšmėms. Moterų ir vyrų

RR ir JT intervalų trukmės dinamika atskleidžia moterų ir vyrų reguliacinės

ir aprūpinančios sistemų aktyvumo skirtumus – procedūros pradžioje vyrų

RR intervalo trukmė ilgėja labiau nei moterų, bet procedūros eigoje ŠSD

susilygina, o JT intervalo trukmė atvirkščiai – procedūros pradžioje JT

intervalų reikšmės sutampa, o procedūros eigoje vyrams stebimas didesnis

širdies metabolizmo aktyvėjimas. Lyginant amžiaus grupes, RR ir JT

intervalų reikšmių dinamika panaši: procedūros pradžioje reguliavimo ir

aprūpinimo sistemų rodikliai sutampa, o procedūros eigoje jaunesnių, I

amžiaus grupės, asmenų šių rodiklių kaita intensyvėja stipriau. Tai rodo

geresnę jaunesnių asmenų funkcinę būklę [118]. Tai, kad reguliavimo

sistemos funkcija aktyvėja anksčiau nei aprūpinimo (RR reikšmės išsiskiria

5-ą procedūros minutę, o JT – 11-ą minutę) tik patvirtina, kad šios sistemos

veikia sinergiškai sąveikaudamos: pirmiau organizmas ,,paprašo energijos“,

tada intensyvėja metabolizmas [153].

QRS komplekso trukmė, staiga sutrumpėjusi pakeitus padėtį, t. y.

atsigulus į purvo vonią, iš karto stabilizuojasi ir iki procedūros vidurio

nekinta. Procedūros viduryje dar labiau sutrumpėja ir antroje procedūros

pusėje stebimos šio rodiklio reikšmių fluktuacijos, ryškiausiai matomos

vyresnio amžiaus asmenų grupėje. Moterų ir vyrų QRS komplekso trukmės

kitimo dinamika tokia pati, nors moterų QRS intervalo trukmė dėl

fiziologinių ypatybių (širdies dydžio skirtumai) reikšmingai trumpesnė nei

vyrų. Amžiaus grupių QRS reikšmių dinamikos ypatumai gali būti susiję su

adaptaciniais morfofunkciniais ŠKS pokyčiais ir dėl amžiaus padidėjusio

simpatinės nervų sistemos poveikio.

126

Gauti rezultatai atskleidė, kad to paties poveikio metu skirtingai aktyvėja

įvairių funkcinių sistemų veikla, o šiuos skirtumus lemia sistemos ar viso

organizmo funkcinė būklė. Tai patvirtina tirtų EKG rodiklių pokyčiai

skirtingose amžiaus grupėse. Kokios priežastys lemia moterų ir vyrų

reguliavimo ir aprūpinimo sistemų rodiklių dinamikos skirtumus, turėtų

atskleisti tolimesni tyrimai.

Analizuojant EKG rodiklių diskriminantų pokyčius peloidoterapijos

procedūrų metu stebimas visų nagrinėtų sistemų ryšių stiprėjimas. Gauti

rezultatai atskleidė statistiškai reikšmingus vyrų ir moterų EKG rodiklių

diskriminantų skirtumus (išskyrus RR/dQRS 1-10 procedūros minutę). 35

priede pateiktose diagramose aiškiai matosi, kad tiek 1 min iki procedūros,

tiek ir peloidoterapijos procedūrų metu, vyrų tarpparametrinės sąsajos

stipresnės, o jų kitimo greitis didesnis. Nors tirti rodikliai tarp amžiaus

grupių reikšmingai nesiskyrė, analizuojant pokyčių dinamiką nustatėme, kad

procedūros viduryje (apie 10-11 procedūros minutę) jaunesnių asmenų (I

amžiaus grupė) aprūpinančios sistemos sisteminiame lygmenyje (JT) ir

reguliacinės sistemos širdies lygmenyje ryšys (dQRS), o taip pat ir ryšys

tarp abiejų fraktalinių lygmenų reguliacinių elementų (RR ir dQRS) pradeda

stiprėti labiau nei vyresnių (II amžiaus grupės) asmenų.

Nauji tyrimo analizės metodai, vertinantys organizmo sinergines

ypatybes ir jo kompleksiškumą atspindinčių rodiklių dinamiką išplečia

galimybę pažinti naujas, iki šiol neatskleistas ypatybes, panaudoti jas

funkcinei būklei vertinti, valdant fizinio ar kitokio (šiuo atveju

peloidoterapijos) poveikio trukmę, stiprumą, ieškant optimalių sąlygų ir

adaptacijos efekto [118]. Šis išskirtinis tyrimas leido atskleisti santykinai

nedidelius tarpgrupinius įvairių funkcinių sistemų veiklos ir reguliuojamų

mechanizmų sąveikos skirtumus.

Naudota tyrimo metodika gali būti taikoma vertinant organizmo

funkcinės būklės pokyčius įvairių poveikių metu, diegiant naujas, dar

netirtas gydomąsias procedūras, nustatant optimalias procedūrų atlikimo

sąlygas ir gydymo kurso trukmę.

4.4 Širdies ritmo variabilumo kitimas peloidoterapijos procedūrų metu

Literatūros duomenimis skiriamos trys organizmo reakcijos į

balneologines procedūras fazės: pirmos dvi refleksinė ir neurocheminė

stebimos procedūros metu, o trečioji, poveikio, trunka 2 – 24 valandas po

procedūros [100]. Pirmoje fazėje stipriai dirginami odos receptoriai, o

išorinė energija verčiama nervinio sujaudinimo impulsais, kurie plinta į

CNS ir sukelia sudėtingus jos funkcijos pokyčius. Antroje fazėje odoje

susidaro stipriu biologiniu aktyvumu pasižyminčios histamino ir

127

acetilcholino tipo medžiagos, kurios, cirkuliuodamos kraujyje veikia

sinapses ir nervinių galūnėlių sąlyčio vietas, taip sukeldamos nervų sistemos

stimuliaciją [100].

Kraujotakos nervinis reguliavimas daugiausia priklauso nuo simpatinio ir

parasimpatinio aktyvumo sąveikos. Simpatinis ir parasimpatinis aktyvumas

keičiami toniniu ir faziniu būdu ne mažiau kaip trim pagrindiniais veiksniais:

(1) per centrinį jų veiklos integravimą; (2) per periferinius inhibitorinius

refleksinius mechanizmus (neigiamu grįžtamuoju ryšiu); (3) per periferinio

dirginimo refleksinius mechanizmus (teigiamu grįžtamuoju ryšiu). Kitaip

tariant, kompleksinis nervinio reguliavimo mechanizmas lemia kraujotakos

reguliavimą, nes fiziologinėmis sąlygomis visi aktyvavimo procesai yra

lydimi kitos sistemos dalies slopinimo procesų [171].

Širdies ritmo variabilumas atspindi širdies ritmo reguliavimo ypatumus,

vegetacinės nervų sistemos aktyvumo pokyčius ir jo kitimo rezultatai gali

būti naudojami organizmo funkcinės būklės ir sugebėjimo prisitaikyti prie

pakitusių aplinkos sąlygų vertinimui [5]. Nagrinėjant literatūrą, radome

duomenų apie įvairių veiksnių įtaką ŠRV rodikliams: fizinio krūvio įtaką

ŠRV rodikliams sveikiems treniruotiems [110, 116, 171] ir asmenims po

ūmaus miokardo infarkto [27, 28, 127], apie tokių veiksnių, kaip hipoksija,

fizinio krūvio, veido panardinimas į vandenį, įtaką ŠRV rodikliams [116],

muzikos kūrinių sukeliamus efektus asmenims, esantiems komos būklėje po

galvos smegenų pažeidimų [123] ir relaksacinių technikų poveikį vyrams po

miokardo infarkto [81], anestezijos poveikį ŠRV rodikliams [103]. Radome

tik vieną straipsnį apie peloidoterapijos procedūros (nedidelės apimties 38-

40°C ir 28-32°C temperatūros gydomojo purvo aplikacijų) įtaką ŠRV

rodikliams [178]. Duomenų apie didelės apimties peloidoterapijos, t. y.

gydomojo purvo vonių, įtaką adaptacinėms organizmo reakcijoms

neradome. Autorės (Knyazeva T. A. ir Estenkova M. G.) [178] pateikia,

kaip pagal ŠRV rodiklių pokyčius peloidoterapijos metu galima įvertinti, ar

procedūra buvo adekvati asmenų, sergančių arterine hipertenzija,

adaptaciniams organizmo rezervams. Adekvačią organizmo reguliacinių

sistemų reakciją, centrinės kraujotakos sistemos mobilizaciją ir treniruojantį

mažos apimties peloidoterapijos procedūros poveikį atspindi saikingas

simpatinės nervų sistemos aktyvumo padidėjimas kurortinio gydymo

pradžioje bei parasimpatinės nervų sistemos aktyvėjimas, širdies ritmo

variabilumo ir fizinio krūvio tolerancijos padidėjimas kurortinio gydymo

eigoje. Kiekybiniais dezadaptacijos kriterijais laikytini LDK > 50 proc.,

ADK < 30 proc., LDK/ADK > 2,5, AKS pakilimas >10 mm Hg st., ŠSD

padidėjimas >10 k/min. [175, 178].

128

Mes tyrėme, kaip didelės apimties peloidoterapijos (gydomojo purvo

vonios) procedūros metu kinta širdies ritmo variabilumas ir ar šiems

pokyčiams įtakos turi individo lytis ir amžius.

Nenustatėme statistiškai reikšmingo skirtumo tarp moterų ir vyrų širdies

ritmo variabilumo rodiklių, matuotų atskiruose procedūros etapuose –

skyrėsi tik trečio procedūros etapo variabilumo koherencija (Hz), o amžiaus

grupės skyrėsi pagal antro etapo MSSD, alfa LDK, alfa ir trečio etapo alfa

ADK. Tačiau tyrimas atskleidė skirtingą atskirų tiriamųjų grupių širdies

ritmo variabilumo dinamiką peloidoterapijos procedūros metu.

Visos procedūros metu visose tiriamųjų grupėse stebėtas širdies

susitraukimo dažnio (ŠSD) didėjimas ir RR intervalo trukmės trumpėjimas,

tačiau ŠSD nepadidėjo daugiau, nei 10 k/min.

Moterų grupėje radome statistiškai reikšmingus dažnio charakteristikų

parametrų pokyčius. Jau procedūros pradžioje reikšmingas santykinių

aukšto dažnio komponentės (NADK1 (proc.)) reikšmių sumažėjimas ir lėto

dažnio komponentės (NLDK1 (proc.)) reikšmių padidėjimas rodo simpatinės

nervų sistemos aktyvumo didėjimą peloidoterapijos procedūros metu. Tai

patvirtino ir LDK1/ADK1 santykio didėjimas. Bendroji spektro galia

(ADK1+LDK1 (ms2)) mažėjo dėl simpatinės nervų sistemos aktyvacijos

poveikyje didėjančio ŠSD. (Jei didėtų parasimpatinės nervų sistemos įtaka,

būtų stebimi priešingi pokyčiai [95]). ŠRV dažnio charakteristikų parametrų

pokyčiai ryškesni procedūros pradžioje, o bendroji spektro galia reikšmingai

mažėja visos procedūros metu – statistiškai reikšmingi skirtumai stebimi

tarp visų procedūros etapų.

ŠRV dažnio charakteristikų su LLDK pokyčių analizė leidžia dar giliau

įvertinti peloidoterapijos procedūros metu vykstančius pokyčius. Labai lėto

dažnio komponentė (LLDK) apima daug periodinių svyravimų, įskaitant

termoreguliaciją bei renino – angiotenzino koncentracijos kraujyje

svyravimų poveikį [171]. Santykinis (proc.) labai lėto dažnio (LLDK2)

komponentės indėlio į bendrą spektrą didėjimas atspindi humoralinę

organizmo reakciją tiek į šiluminį, tiek ir į cheminį peloidų poveikį.

Sumažėjęs aukšto dažnio (ADK2) komponentės lygis įvairiomis sąlygomis

gali būti vertinamas skirtingai: anestezijos sąlygomis rodo prislopintą

vegetacinę reakciją [103], o peloidoterapijos procedūros metu – simpatinės

nervų sistemos aktyvaciją.

Variabilumo koherencija atspindi linijinių sąsajų tarp fiziologinių signalų

dinamiką. Literatūros duomenimis [74] ramybės metu koherencija tarp RR

intervalų ir kvėpavimo signalų stebima ties aukšto dažnio komponentėm

(0,15-0,4 Hz). Dėl įvairių fiziologinių poveikių, pvz. kūno padėties

pakeitimo, koherencijos lygis pasislenka į lėto dažnio komponentės lygį

(0,04-0,07 Hz) [74]. Tai patvirtina ir mūsų tyrimo rezultatai. Jau pirmą-

129

penktą procedūros minutę ties 0,1 Hz randama variabilumo koherencija

procedūros metu slenkasi į lėto dažnio komponentės lygį – antrame etape

randama ties 0,063 Hz, o procedūros pabaigoje – ties 0,062 Hz.

Visose tiriamųjų grupėse stebimos alfa, alfa LLDK2, alfa ADK2 reikšmės,

artėja prie 1, kas liudija nežymią reguliacinių sistemų įtaką šių komponenčių

kaitai – stebime „rožinį triukšmą“ [38, 157]. Tik alfa LDK2 viršija 1, o tai

rodo reikšmingą reguliacinių procesų įtaką simpatinei nervų sistemai –

artėjama prie ,,rudojo triukšmo“ [38, 157].

Taigi visų moterims matuotų ŠRV rodiklių kaita rodo gana staigią

moterų simpatinės nervų sistemos aktyvaciją peloidoterapijos procedūros

metu – statistiškai reikšmingi skirtumai išryškėja jau pačioje procedūros

pradžioje ir vėliau, procedūros metu, išlieka ta pati rodiklių kaitos

tendencija, bet jau reikšmingo skirtumo tarp antro ir trečio procedūros etapų

rodiklių nerandama (p≥0,05). Tokia organizmo reakcija iš dalies galėtų būti

vertintina kaip apsauginė organizmo reakcija, pasireiškianti autonominio

reguliacijos rato aktyvacija [5].

Vyrų grupėje kito tik laiko charakteristikų parametrai. Trečiame

procedūros etape, t. y. jos pabaigoje, stebėtas SDNN, atspindinčio bendrą

variabilumą, ir RMSSD rodiklio, atspindinčio širdies ritmo variabilumą,

mažėjimas rodo funkcinę reguliacinių sistemų įtampą, vyraujant centriniams

reguliacijos mechanizmams, ir gali būti vertinamas kaip ryškėjančio

kompensuoto nuovargio būsena [5]. Bendrosios spektro galios, taip pat

galios LLDK, LDK ir ADK ribose (ms2) mažėjimas sąlygotas ŠSD didėjimo

[95]. Reikšmingo variabilumo koherencijos poslinkio procedūros metu

nenustatėme.

Apibendrinant gautus rezultatus, manome, kad vyrams silpniau išreikšta

pirmoji, refleksinė, peloidoterapijos poveikio fazė, ji tęsiasi iki procedūros

vidurio, t. y. sąlyginai iki 10 – 12 procedūros minutės, ir organizmo reakcija

išryškėja tik trečiame procedūros etape, įsijungus humoraliniams

mechanizmams. Moterims, priešingai negu vyrams, ryškesnė ir trumpa

pirmoji, refleksinė, poveikio fazė ir anksčiau prasidedanti antroji,

neurocheminė fazė, todėl tiriamų rodiklių skirtumai išryškėja jau pirmoje

procedūros pusėje.

Analizavome dviejų amžiaus grupių (I amžiaus grupė – amžius <60 m.,

II amžiaus grupė – amžius ≥60 m.) ŠRV rodiklius peloidoterapijos

procedūros metu.

Literatūros duomenimis širdies ritmo variabilume yra stebima, kad su

amžiumi mažėja ne tik bendras jo variabilumas, bet ir nyksta aukštų dažnių

svyravimai, t. y. parasimpatinis aktyvumas, o atsakai fiziniams testams

mažėja ir yra sudėtingesni [171]. Knyazevos duomenimis [178], esant

sumažėjusiam ŠRV, kai pradinis SDNN <40 ms, vietinės peloidoterapijos

130

procedūros metu stebėtas tolesnis ŠRV mažėjimas ir ryškesnis simpatinės

nervų sistemos įtakos didėjimas. Mes neradome statistiškai reikšmingų šio

rodiklio skirtumų tarp I ir II amžiaus grupių (p≥0,05), nors I amžiaus grupės

tiriamųjų SDNN procedūros pradžioje buvo 41,55 ms, procedūros metu

mažėjo, 8-12 minutę buvo 37,77 ms, o pabaigoje sumažėjo iki 32,26 ms. II

amžiaus grupėje procedūros pradžioje buvęs SDNN 47,29 ms, procedūros

viduryje padidėjo iki 50,91 ms, o jos pabaigoje sumažėjo iki 35,41 ms.

Mūsų duomenimis vyresnių žmonių (II gr.) širdies energetiniame spektre

procedūros pradžioje nustatytas apie 25,44 proc. humoralinis (NLLDK2) ir

74,56 proc. reflektorinis (NLDK2, NADK2) aktyvumas, esant didesnei

santykinei parasimpatinei (59,99 proc.), negu simpatinei (40,01 proc.) įtakai,

statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo jaunesnių žmonių (I gr.) širdies

energetinio spektro.

I amžiaus grupės tiriamiesiems procedūros metu stebėta santykinio

humoralinio aktyvumo (NLLDK2) didėjimo tendencija (p≥0,05) ir

santykinio reflektorinio aktyvumo (NLDK2, NADK2) mažėjimas

parasimpatinės įtakos (NADK2) sumažėjimo (p<0,05) procedūros pradžioje

sąskaita. Simpatinio aktyvumo lygis išliko stabilus, statistiškai reikšmingai

nekito ir LDK1/ADK1 santykis (p≥0,05).

II amžiaus grupės tiriamiesiems peloidoterapijos procedūros metu stebėti

statistiškai nereikšmingi (p≥0,05) santykinio humoralinio aktyvumo

svyravimai (NLLDK2), santykinis simpatinio aktyvumo (NLDK2) didėjimas

ir parasimpatinio aktyvumo (NADK2) sumažėjimas. Nekito ir LDK1/ADK1

santykis (p≥0,05).

Vertinant gautus rezultatus matome, kad žmonių iki 60 m. amžiaus

grupėje peloidoterapijos procedūros pradžioje didėja santykinis simpatinės

nervų sistemos aktyvumas, vėliau reakcija stabilizuojasi ir vėl pradeda

didėti parasimpatinė įtaka. II amžiaus grupės tiriamiesiems statistiškai

reikšmingų šių rodiklių pokyčių nenustatėme.

Variabilumo koherencija (Hz) jaunesnių, iki 60 m. amžiaus asmenų

grupėje procedūros pradžioje stebėta ties 0,1 Hz, procedūros metu dar labiau

pasislinko į LDK lygį ir rasta ties 0,06 Hz, o procedūros pabaigoje – ties

0,05 Hz – statistiškai reikšmingi skirtumai (p<0,05) išryškėjo procedūros

pabaigoje. II amžiaus grupės tiriamiesiems stebėtas nors ir statistiškai

nereikšmingas (p≥0,05), bet atvirkščias variabilumo koherencijos poslinkis

LDK lygyje – procedūros pradžioje ir viduryje ties 0,06 Hz, o procedūros

pabaigoje – ties 0,9 Hz.

I amžiaus grupės asmenų bendroji spektro galia (ms2), galia aukšto

dažnio ribose (ADK2 (ms2)) ir galia lėto dažnio ribose (LDK2 (ms

2)) mažėjo

visos procedūros metu, o galia labai lėto dažnio ribose (LLDK2 (ms2)) – tik

131

procedūros pabaigoje. II amžiaus grupėje šie rodikliai kito lėčiau ir

statistiškai reikšmingi skirtumai (p<0,05) išryškėjo tik procedūros pabaigoje.

Apibendrinant galime teigti, kad mes nenustatėme ryškaus vyresnio

amžiaus žmonių parasimpatinės nervų sistemos aktyvumo sumažėjimo ir

humoralinės įtakos vyravimo. Tokie pokyčiai būdingi testuojant ligonius,

sergančius ŠKS ligomis [171]. Pacientai, kuriems buvo taikyta

peloidoterapija, neturėjo ŠKS sistemos sutrikimų, todėl vyresnių asmenų

širdies ritmo variabilumo rodiklių pokyčių pobūdis atskleidė nors ir lėtesnę,

tačiau adekvačią adaptacinę šios tiriamųjų grupės reakciją į peloidoterapijos

poveikį.

132

IŠVADOS

1. Bendrosios krioterapijos procedūros metu stebėta elektrokardio-

grafinių rodiklių kaita: RR ir JT intervalai kito dvifaziškai (pirmoje

procedūros pusėje ilgėjo, o antroje – trumpėjo), QRS intervalo

trukmė išliko mažai besikeičianti visos procedūros metu.

Amplitudinių rodiklių – R ir T bangos amplitudžių kitime stebėtas

analogiškas dvifaziškumas, o ST amplitudė reikšmingai nekito.

2. Sąsajų dinamika atskleidė pokyčių, vykstančių bendrosios kriotera-

pijos procedūros metu, dvifaziškumą – kompleksiškumo mažėjimą

procedūros metu ir jo didėjimą procedūros pabaigoje. Didžiausi

trukminių rodiklių dinaminių sąsajų pokyčiai stebėti krioterapijos

procedūros metu, o amplitudinių rodiklių dinaminės sąsajos labiau

kito atsistatymo po krioterapijos procedūros laikotarpiu. Į šalčio

poveikį reagavo visos holistinės sistemos visuose fraktaliniuose

lygmenyse, tačiau nevienodu greičiu ir stiprumu – pirminė reakcija,

kilusi reguliacinėje sistemoje organizmo lygmenyje, vėliau sukėlė

metabolizmo aktyvėjimą organų lygmenyje.

3. Krioterapijos procedūrų gydymo kurso eigoje organizmo būklės

kitimo stiprumą atspindinčių rodiklių pokyčiai stebėti trečios –

ketvirtos procedūrų metu; tolimesnio gydymo eigoje jautrumas

poveikiui, t. y. adaptacinės organizmo reakcijos, stiprėjo.

4. Peloidoterapijos procedūrų metu skirtingai aktyvėjo įvairių funkcinių

sistemų veikla, o šiuos skirtumus lėmė sistemos ar viso organizmo

funkcinė būklė. Elekrokardiografinių rodiklių diskriminantų pokyčiai

peloidoterapijos procedūrų metu rodo visų nagrinėtų sistemų ryšių

stiprėjimą, t.y. organizmo kompleksiškumo mažėjimą.

5. Širdies ritmo variabilumo kitimas peloidoterapijos procedūros rodo,

kad vyrams organizmo reakcija išryškėja tik procedūros pabaigoje,

įsijungus humoraliniams mechanizmams. Moterims tirtų rodiklių

reikšmės pakinta jau procedūros pradžioje. Vyresnių asmenų širdies

ritmo variabilumo rodiklių pokyčių pobūdis atskleidė nors ir vėlesnę,

tačiau adekvačią (variabilumo kitimo prasme) adaptacinę šios

tiriamųjų grupės reakciją į peloidoterapijos poveikį.

6. Visi tirti širdies ir kraujagyslių sistemos funkciniai rodikliai

bendrosios krioterapijos ir peloidoterapijos procedūrų metu kito

fiziologinių normų ribose, o jų ir jų sąsajų pokyčiai atspindėjo

individualias organizmo kompleksiškumo pasireiškimo ypatybes.

133

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Bendrosios krioterapijos procedūrų metu pirmiausiai ir stipriausiai

aktyvinama reguliacinė sistema organizmo lygmenyje, todėl ši procedūra

turėtų būti rekomenduojama sisteminių ligų gydymui ir profilaktikai, nes jų

patogenezėje vyrauja reguliacinių funkcijų sutrikimas ir hipotalamo-

hipofizės-antinksčio ašies disreguliacija.

Širdies lygmenyje reikšmingo poveikio reguliacinei ir aprūpinančiai

sistemoms nestebėta, todėl bendroji krioterapija yra saugi procedūra

poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai požiūriu, nesukelianti nei ritmo ir/ar

laidumo, nei koronarinės kraujotakos sutrikimų.

Ilginant kartotinių procedūrų ekspozicijos laiką išvengiama prisitaikymo

efekto ir išlaikomas procedūros efektyvumas, todėl, pagal paciento

toleranciją šalčiui, kiekvienos kitos procedūros trukmę rekomenduojama

ilginti po 5-10 sekundžių. Maksimali procedūros trukmė 3 min. Gydymui

turi būti taikomos ne pavienės krioterapijos procedūros, o jų kursas bent iš

penkių krioterapijos procedūrų, taikant jas kasdien.

Peloidoterapijos procedūrų metu ryškesni pokyčiai stebimi organų

lygmenyje, todėl ši procedūra būtų efektyvesnė gydant ligas su vyraujančia

lokalia skeleto raumenų ar vidaus organų patologija.

39-40°C gydomojo purvo vonia yra saugi procedūra, nesukelianti ritmo ir

laidumo sutrikimo ne tik jaunesniems, bet ir vyresniems nei 60 metų

amžiaus asmenims. Ryškesni pokyčiai stebėti antroje procedūros pusėje, t. y.

po 10 procedūros minutės, todėl būtent šiuo procedūros laikotarpiu būtina

atidžiau vertinti paciento funkcinę būklę (teirautis apie savijautą, vertinti

paciento išvaizdą, prakaitavimą, matuoti pulsą).

134

BIBLIOGRAFIJOS SĄRAŠAS

1. Ablonskytė-Dūdonienė R, Ereminienė E. Autonominė širdies ritmo

reguliacija bei jos pokyčiai sergant miokardo infarktu ir cukriniu

diabetu. Medicina 2010; 46(3):219-230.

2. Amoore JN. The Brody effect and change of volume of the heart. L

Electrocardiol 1985;18(1):71-75.

3. Antúnez LE, Puértolas BC, Burgos BI, Payán JMP. Effects of Mud

Therapy on Perceived Pain and Quality of Life Related to Health in

Patients Whith Knee Osteoarthritis. Reumatologia Clinica

2013;9(3):156-160.

4. Atarowska M, Sobieska M, Samborski W, Oczachowska S,

Michalowska A, Wiktorowicz K et al. The influence of total body

cryotherapy on acute phase protein in patients with rheumatoid

arthritis. Medycyna Rodzynna 2004;3:127-30. Prieiga per internetą:

internetą: http://www.czytelniamedyczna.pl/529,wplyw-krioterapii-

ogolnoustrojowej-na-stezenie-bialek-ostrej-fazy-u-chorych-z-re.html

5. Baevsky RM. Die Methodik der Analyse der Herzrhythmusvariabilität

(Verfahren aus Weltraummedizin). Copris Handelsgesellschaft mbH

Berlin; 1999. Prieiga per internetą:

http://www.drkucera.eu/pdfs/technologie_de_1.pdf

6. Banfi G, Melegati G, Barassi A, Melzi d`Eril G. Beneficial effects of

the whole-body cryotherapy on sport haemolysis. J Human Sport

Exerc. 2009; 2:189-193.

7. Baranger M. Chaos, complexity and entropy. New England Complex

Systems Institute, Cambridge, MA 02138, USA MIT-CTP-3112.

Prieiga per internetą: http://necsi.edu/projects/baranger/cce.pdf

8. Bardauskienė S. Trumpalaikio badavimo įtaka širdies ir kraujagyslių

sistemos funkciniams rodikliams. Daktaro disertacija. Kaunas: LSMU

MA; 2012.

9. Bar-Yam Y. Complexity Rising: From Human Beings to Human

Civilization, a Complexity Profile // Encyclopedia of Life Support

Systems (EOLSS UNESCO) 2002. Prieiga per internetą:

http://necsi.org/projects/yaneer/civilization.html.

10. Bartkevičienė A, Vainoras A, Bakšienė D, Brožaitienė J,

Raškauskienė N. Sportuojančių vaikų ir paauglių širdies ir

kraujagyslių sistemos funkciniai ypatumai. Ugdymas, kūno kultūra,

sportas. Biomedicinos mokslai 2008;2(69):3-10.

135

11. Beckers F, Ramaekers D, Aubert AE. Gender-related differences in

nonlinear indices of heart rate variability. Memorias II

Latinoamericano de Ingenieria Biomedica. Habana; 2001.

12. Beer AM, Fetaj S, Lange U. Peloidotherapie. Ein Überblick zur

Empirie und Evidenz am Beispiel der Heiltorftherapie. Zeitshcrift für

Rheumatologie 2013;72(6):581-589.

13. Bellometti S, Galzgina L, Richelmi P, Gregotti C, Berte F. Both serum

receptors of tumor necrosis factor are influenced by mud pack

treatment in osteoarthrotic patients. Int J Tissue React. 2002;24(2):57-

64.

14. Bellometti S, Galzigna L. Function of the hypothalamic adrenal axis

in patients with fibromyalgia sindrome undergoing mud-pack

treatment. Int J Clin Pharmacol Res. 1999;19(1):27-33.

15. Bellometti S, Giannini S, Sartori L, Crepaldi G. Cytokine levels in

osteoarthrosis patients undergoing mud bath therapy. Int J Clin

Pharmacol Res. 1997;17(4)149-153.

16. Bellometti S, Poletto M, Gregotti C, Richelmi P, Berte F. Mud bath

therapy influences nitric oxide, myeloperoxidase and glutathione

peroxidase serum levels in arthritic patients. Int J Clin Pharmacol Res.

2000;20(3-4):69-80.

17. Bellometti S, Richelmi P, Tassoni T, Berte F. Production of matix

metalloproteinases and their inhibitors in osteoarthritic patients

undergoing mud bath therapy. Int J Clin Pharmacol Res.

2005;25(2):77-94.

18. Berntson GG, Bigger JT, Eckberg DL, Grossman P, Kaufmann PG et

al. Heart rate variability: Origins, methods, and interpretive caveats.

Psychophysiology 1997;34:623-648.

19. Berškienė K, Lukoševičius A, Jaruševičius G, Jurkonis V, Navickas Z

et kt. Analysis of Dynamical Interrelations of Electrocardiogram

Parameters. Electroncs and Electrical Engineering 2009;7(95):95-98.

20. Berškienė K. Elektrokardiografinių signalų parametrų dinaminių

sąsajų analizė: daktaro disertacija. 2010.

21. Bettany – Saltikov J, Paz - Lourido B. Physical Therapy Perspectives

in the 21st Century – Challenges and Possibilities. In: Lubkowska A.

Cryotherapy: Physiological Considerations and Applications to

Physical Therapy. In Tech; 2012. p. 155-176.

22. Biliukas M. Реабилитация больных инфарктом миокарда в

условиях курорта Друскининкай: daktaro disertacija. 1987.

23. Billman GE. The LF/HF ratio does not accurately measure cardiac

sympato-vagal balance. Frontiers in physiology 2013;4(26):1-5.

136

24. Bonomi GF, De Nardi M, Fappani A, Zani V, Banfi G. Impact of

Different Treatment of Whole-Body Cryotherapy on Circulatory

Parameters. Arch. Immunol. Ther. Exp. 2012;60:145-150.

25. Bostan B, Şen U, Güneş T, Şahin SA, Şen C et al. Comparison of

intra-articular hyaluronic acid injections and mud-pack therapy in the

treatment of knee osteoarthritis. Acta Orthop Traumatol Turc

2010;44(1):42:47.

26. Braun KP, Brookman-Amissah S, Geissler K, Ast D, May M. Whole-

body cryotherapy in patients with inflammatory rheumatic disease. A

prospective study. Medizinische Klinik 2009; 104:192-6.

27. Brožaitienė J, Bovina E, Martinkėnas A. Ligonių po miokardo

infarkto širdies ritmo variabilumo ir hemodinamikos rodiklių

prognostinė vertė reabilitacijos metu. Medicinos teorija ir praktika

2006;12(4):304-312.

28. Brožaitienė J, Bovina E. Adaptacijos fiziniam krūviui vertinimas

pagal širdies ritmo kinetikos komponentes. Biomedicina

2001;1(2):82-87.

29. Buggy DJ, Crossley WA. Thermoregulation, mild perioperative

hypothermia and post-anaesthetic shivering. Britisc Journal of

Anaesthesia 2000;84(5):615-628.

30. Buliuolis A, Trinkūnas E, Miseckaitė B, Grūnovas A. Sportininkų

organizmo atsigavimo vyksmo po kartotinių anaerobinių alaktatinių ir

laktatinių krūvių ypatybės. Sporto mokslas 2007;2(48):40-44.

31. Cerutti BS, Hoyer D, Voss A. Multiscale, multiorgan and multivariate

complexity analyses of cardiovascular regulation. Phil. Trans. R. Soc.

A 2009;367:1337-1358.

32. Codish S, Abu-Shakra M, Flusser D, Friger M, Sukenik S. Mud

compress therapy for the hands of patients with rheumatoid arthritis.

Rheumatol Int 2005;25:49-54.

33. Codish S, Dobrovinsky S, Abu-Shakra M, Flusser D, Sukenik S. Spa

Therapy for Ankylosing Spondylitis at the Dead Sea. IMAJ

2005;7:443-446.

34. Cozzi F, Podswiadek M, Cardinale G, Oliviero F, Dani L et al. Mud-

bath treatment in spondyloarthritis associated with inflammatory

bowel disease – a pilot randomised clinical trial. Joint Bone Spine

2007;74(5):436-439.

35. Dadonienė J, Miltinienė D. Kai kurių reumatinių ligų aktyvumo

vertinimas kasdieninėje praktikoje. Internistas 2010;10–11(106–

107):24-28.

137

36. Damijan Z, Uhryński A. Systemic Cryotherapy Influence of Low

Temperatures on Selected Physiological Parameters. Acta Physica

Polonica 2012;121(1-A):38-41.

37. Dimitrov V. Complexity of human dynamics. Complexity of human

life. Zulenet; 2003. Prieiga per internetą:

http://www.zulenet.com/vladimirdimitrov/pages/complexity1.html

38. Diniz A, Wijnants ML, Torre K, Barreiros J, Crato N et al.

Contemporary theories of 1/f noise in motor control. Human

Movement Science 2011;30(5): 889-905.

39. Dugué B, Smolander J, Westerlund T, Oksa J, Nieminen R, Moilanen

E et al. Acute and long-term effects of winter swimming and whole-

body cryotherapy on plasma antioxidative capacity in healthy women.

Scand J Clin Lab Invest 2005;65:395-402.

40. Erdi P. Complexity explained. Berlin Heidelberg: Springer-Verlag;

2008.

41. Ežerskis M, Poderys J. Graikų-romėnų imtynininkų raumenų

darbingumo bei širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių rodiklių

kaitos ypatybės taikant koncentruotus greitumo jėgos krūvius.

Ugdymas, kūno kultūra, sportas 2008;2(69):34-39.

42. Ežerskis M. Didelio meistriškumo graikų-romėnų imtynininkų širdies

ir kraujagyslių sistemos funkcinių rodiklių kaita metiniame treniruotės

cikle: daktaro disertacija. 2009.

43. Fioravanti A, Perpignano G, Tirri G, Cardinale G, Gianniti C et al.

Effects of mud-bath treatment on Fibromyalgia patients: a randomized

clinical trial. Rheumatol Int 2007;27:1157-1161

44. Forestier R, Desfour H, Tessier J-M, Francon A, Foote AM et al. Spa

therapy in the threatment of knee osteoarthritis: a large randomised

multicentre trial. Ann Rheum Dis 2010;69:660-665.

45. Giacomino MI, de Michele DF. Is mud an anti-inflammatory? An

Med Interna 2007;24(7):352-353.

46. Goldberger AL. Complex systems. Proc Am Thorac Soc 2006;3:467-

472.

47. Goodwin B. Complexity, Creativity, and Society. Soundings

1997;5:111-122.

48. Guidelli GM, Tenti S, De Nobili E, Fioravanti A. Fibromyalgia

Syndrome and SPA Therapy: Myth or Reality? Review. Clinical

Medicine Insights: Arthritis and Musculoskeletal Disorders

2012;5:19-26.

49. Guobys H. Reumatinėmis ligomis sergančiųjų etapinio gydymo ir

reabilitacijos tobulinimo moksliniai pagrindai: eksperimentiniai ir

klinikiniai tyrimai: daktaro disertacija. 1983.

138

50. Gur A, Cevik R, Sarac AJ, Colpan L, Em S. Hypothalamic-pituitary-

gonadal axis and cortisol in young women with primary fibromyalgia:

the potential roles of depression, fatigue, and sleep disturbance in the

occurrence of hypocortisolism. Ann Rheum Dis 2004;63:1504-1506.

51. Hausswirth C, Louis J, Bieuzen F, Pournot H, Fournier J et al. Effects

of whole-body cryotherapy vs. Far-infrared vs. Passive modalities on

Recovery from exercise-induced muscle damage in highly-trained

runners. PLoS ONE 2011;6(12) e27749.

52. Higgins JP. Nonlinear Systems in Medicine. Yale Journal of Biology

and Medicine 2002;75:247-260.

53. Hirvonen HE, Mikkelsson MK, Kautiainen H, Pohjolainen TH,

Leirisalo-Repo M. Effectiveness of different cryotherapies on pain

and disease activity in active rheumatoid arthritis. A randomised

single blinded controlled trial. Clin Exp Rheumatol 2006; 24:295-301.

Prieiga per internetą:

http://www.clinexprheumatol.org/article.asp?a=2871

54. Hlaing T, DiMino T, Kowey PR, Yan GX. ECG repolarization waves:

their genesis and clinical implications. Annals of noninvasive

electrocardiology 2005;10(2):211-223.

55. Hoch T. Synergetik: Vergangenheit, Gegenwart, Zukunft nach

Hermann Haken. Komplexe Systeme und Nichtlineare Dynamik in

Natur und Gesellschaft; Proseminar Systemwissenschaft 2006;38:5-10.

Prieiga per internetą: http://www.usf.uos.de/usf/beitraege/texte/038-

proseminar06.pdf

56. Hollensteiner B. Analgetische Wirkung einer Ganzkörperkältetherapie

-110°C, 3 min. Inaugural Dissertation zur Erlangung des doctor

medicinae. Münster: Medizinische Fakultät der Westfälischen

Wilhelms – Universität; 2003.

57. Hollensteiner B. Beeinflussung der cutanen Druckschmerzschwelle

durch eine Ganzkörper – Moortherapie bei 40°C. Inaugural

Disertation zur Erlangung des doctor medicinae. Münster:

Medizinische Fakultät der Westfälischen Wilhelms – Universität;

2004.

58. Hottenrott K, Hoos O, Esperer HD. Herzfrquezvariabilität und Sport.

Herz 2006;31:544-552.

59. Huebner R A. A survey of chaos and complexity. Prieiga per internetą:

http://citeseerx.ist.psu.edu/viewdoc/download?doi=10.1.1.86.2801&re

p=rep1&type=pdf

60. Ieda M, Fukuda K. Cardiac Innervation and Sudden Cardiac Death.

Current Cardiology Reviews 2009; 5:289-295.

139

61. Ishibashi K, Maeda T, Higuchi S, Iwanaga K, Yasukouchi A.

Comparison of cardiovascular response to sinusoidal and constant

lower body negatyve pressure with reference to very mild whole-body

heating. Journal of Physiological Anthropology 2012;31:30.

62. Ishikawa K, Shirato C, Yanagisawa A. Electrocardiographic changes

due to sauna bathing. Influence of acute reduction in circulating blood

volume on body surface potencials with special reference to the Brody

effect. Br Heart J 1983;50:469-475.

63. Yokoyama M, Wada J, Nakajima H, Saitoh M. Electrocardiographic

and hemodynamic changes during systemic hyperthermia (42 degrees

C). Gan To Kagaku Ryoho 1986;13(4 Pt 2):1366-1371.

64. Yoo CS, Lee K, Yi SH, Kim JS, Kim HC. Association of Heart Rate

Variability with the Framingham Risk Score in Healthy Adults.

Korean J Fam Med 2011;32:334-340.

65. Yoon YZ, Hong H, Brown A, Kim DC, Joon D et al. Flickering

analysis of erythrocyte mechanical properties: dependence on

oxygenation level, cell shape, and hydration level. Biophysical Journal

2009;97:1606–1615

66. Jensen-Urstad K, Storck N, Bouvier F, Ericson M, Lindblad LE. et al.

Heart rate variability in healthy subjects is related to age and gender.

Acta Physiol Scand 1997;160(3):235-241.

67. Joch W, Ückert S. Auswirkungen der Ganzkörperkälte von -110°

Celcius auf die Herzfrequenz bei Ausdauerbelastungen und in Ruhe.

Phys Med Rehab Kuror 2004;14:146-150.

68. Jokić A, Sremcević N, Karagülle Z, Pekmezović T, Davidović V.

Oxidative stress, hemoglobin content, superoxide dismutase and

catalase activity influrenced by sulfur baths and mud packs patients

with osteoarthritis. Vojnosanit Pregl. 2010;67(7):573-578.

69. Jonderko G, Konca A, Galascek Z, Polanowicz U. Tolerancja

krioterapii miejscowej przy zastosowaniu pary cieklego azotu przez

chorych z przewleklymi zapalnymi chorobami stawow i stabilną

dlawicą piersiową. Reumatologia 1991;29(2):179-182.

70. Juodžbalienė V, Muckus K. Statinės pusiausvyros rodiklių analizės

tendencijos. Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija

2010;1(2):9-13.

71. Kačergius A. Sergančiųjų lėtiniais gimdos priedų uždegimais kai

kurių organizmo reaktyvumo rodiklių kitimai kurortinio gydymo

poveikyje: daktaro disertacija. 1974.

72. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas; 2002.

140

73. Kasparavičienė G, Briedis V. Kai kurie antioksidantų veikimo

aspektai mažinant neigiamą laisvųjų radikalų poveikį. Biomedicina

2002;2(2):187-191.

74. Keissar BK, Davrath LR, Akselrod S. Coherence analysis between

respiration and heart rate variability using continuous wavelet

transform. Philosophical Transactions of the Royal Society A

2009;367:1393-1406.

75. Kernik D. New perspectives for cardiology from chaos theory. The

british journal of cardiology 2006;13:44-46.

76. Krawczyk-Wasielewska A, Kuncewicz E., Sobieska M, Samborski W.

Ocena skuteczności fizykoterapii w uśmierzaniu bólu towarzyszącego

reumatoidalnemu zapaleniu stawów. Nowa Medycyna 2007; 4: 74-79.

Prieiga per internetą: http://www.czytelniamedyczna.pl/1130,ocena-

skutecznosci-fizykoterapii-w-usmierzaniu-bolu-towarzyszacego-

reumatoidalne.html

77. Kriščiūnas A. Kurortai ir kurortologijos plėtra Lietuvoje. Medicina

2005;41(4):355-358.

78. Kudriūtė S, Žemaitytė–Traberg R. Nauji reumatoidinio artrito

diagnostikos kriterijai. 2010 m. Amerikos reumatologų draugijos ir

Europos Lygos prieš reumatą informacija. Internistas 2010;10–

11(106–107):12-15.

79. Kukkonnen-Harjula K, Kauppinen K. Health effects and risks of

sauna bathing. International Journal of Circumpolar Health

2006;65(3):195-205.

80. Lange U, Uhlemann C, Müller-Ladner U. Serial whole-body

cryotherapy in the criostream for inflammatory rheumatic diseases. A

pilot study. Medizinische Klinik 2008;103:383-88.

81. Leonaitė A, Vainoras A. Heart rate variability during two Relaxation

Techniques in Post-MI Men. Elektronika ir elektrotechnika.

Medicinos technologija 2010;5(101):107-110.

82. Leppäluoto J, Westerlund T, Huttunen P, Oksa J, Smolander J et al.

Effects of long-term whole-body cold exposures on plasma

concentrations of ACTH, beta-endorphin, cortisol, catecholamines and

cytokines in healthy females. Scand J Lab Invest 2008;68:145-153.

83. Li X, Shaffer ML, Rodriguez-Colon S, He F, Wolbrette D L et al. The

circadian pattern of cardiac autonomic modulation in a middle-aged

population. Clin Auton Res.2011;21(3):143-150.

84. Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio

16 d. įsakymas Nr. V-1077 dėl Lietuvos higienos normos HN

127:2010 „Mineralinis ir jūros vanduo išoriniam naudojimui.

141

sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo. Valstybės žinios 2010;

Nr. 152-7757.

85. Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. rugsėjo 23

d. įsakymas Nr. V-816 dėl Lietuvos higienos normos HN 126:2010

„Peloidai. Sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo. Valstybės

žinios 2010; Nr. 115-5907.

86. Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. rugsėjo 23 d.

įsakymas Nr. V-816 dėl Lietuvos higienos normos HN 126:2010

„Peloidai. Sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo. Valstybės

žinios 2010; Nr. 115-5907.

87. Lietuvos respublikos turizmo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XI-

1496, patvirtintas 2011 birželio 22 d. Vilnius. Valstybės žinios 2011-

07-13, Nr. 85-4138.

88. Löllgen H. Herzfrequenzvariabilität. Deutsches Ӓrzteblatt 1999; 96

(31-32).

89. Lubkowska A, Dolegowska B, Szygula Z. Whole body cryostimutaion

– potential benefitial treatment for improving antioxidant capacity in

healthy men – significance of the number of sessions. PLoS ONE

2012;7:(10)e46352.

90. Lubkowska A, Szygula Z, Klimek AJ, Torii M. Do sessions of

cryostimulation have influence on white blood cell count, level of IL6

and total oxidative and antioxidative status in healthy men? Eur J

Appl Physiol 2010;109:67-72.

91. Lubkowska A, Szygula Z. Changes in blood pressure with

compensatory heart rate decrease and in the level of aerobic capacity

in response to repeated whole-body cryostimulation in normotensive,

young and physically active men. International Journal of

Occupational Medicine and Enviromental Health 2010;23(4):367-375.

92. Lubkowska A. Cryotherapy: Physiological Considerations and

Applications to Physical Therapy. Physical Therapy Perspectives in

the 21st Century – Challenges and Possibilities, Dr. Josette Bettany-

Saltikov (Ed.) In Tech, 2012;155-176. Prieiga per internetą:

http://www.intechopen.com/books/physical-therapy-perspectives-in-

the-21st-century-challenges-and-possibilities/cryotherapy-

physiological-considerations-and-applications-to-physical-therapy

93. Luczak J, Michalik J. Analyza wybranych cech motorycznych w

temperaturze kriogenicznej -110° C. Acta balneologica 2010;LII,2:90-

97.

94. Lutz S. Dynamische Krankheiten: Neue Perspektiven der Medizin nach Uwe an der Heiden. Komplexe Systeme und Nichtlineare

Dynamik in Natur und Gesellschaft; Proseminar Systemwissenschaft

142

2006;38:43-50. Prieiga per internetą:

http://www.usf.uos.de/usf/beitraege/texte/038-proseminar06.pdf

95. Malik AM, Bigger JT, Camm AJ et al. Heart rate variability: standards

of measurement, physiological interpretation, and clinical use.

Circulation, Vol. 93, Issue 5, 1996, p. 1043 – 1065.

96. Manor B, Costa MD, Hu K, Newton E, Starobinets O et al.

Physiological complexity and system adaptability: evidence from

postural control Dynamics of older adults. J Appl Physiol

2010;109:1786-1791.

97. Markienė ZO. Elektrokardiografija. Prieiga per internetą:

http://ekg.lt/index.php

98. Markienė ZO. Klinikinė elektrokardiografija. Vadovėlis. Vilnius:

Vilniaus universiteto leidykla; 1997.

99. Massin MM., Derkenne B, von Bernuth G. Correlations between

Indices of Heart Rate Variability in Healthy Children and Children

with Congenital Heart Disease. Cardiology 1999;91:109–113.

100. Meška V, Juozulynas A. Kurortinė medicina. Vilnius: Litimo; 1999.

101. Metzger D, Zwingmann C, Protz W, Jäckel WH. Whole-body

cryotherapy in rehabilitation of patients with rheumatoid diseases--

pilot study. Rehabilitation 2000; 39:93-100.

102. Mila-Kierzenkowska C, Woźniak A, Woźniak B, Drewa G, Rakowski

A et al. Whole-body cryostimulation in kayaker women: a study of the

effect of cryogenic temperatures on oxidative stress after the exercise.

J Sports Med Phys Fitness. 2009;49(2):201-207.

103. Miliauskas P, Žemaitytė D, Varoneckas G, Žurauskas A, Tikuišis R.

Širdies ritmo variabilumo diagnostinė vertė anestezijos metu.

Medicina 2002; 38(2):97-100.

104. Miller E, Kedziora J. Effect of whole body cryotherapy on uric acid

concentration in plasma of multiple sclerosis patient. Int. Rev.

Allergol. Clin. Immunol. 2011;17:20-23

105. Miller E, Markiewicz L, Saluk J, Majsterek I. Effect of short-term

cryostimulation on antioxidative status and its clinical applications in

humans. Eur J Appl Physiol 2012;112:1645-52.

106. Miller E, Mrowicka M, Malinowska K, Zołyński K, Kedziora J.

Effects of the whole-body cryotherapy on a total antioxidative status

and activities of some antioxidative enzymes in blood of patients with

multiple sclerosis-preliminary study. The juornal of Medical

Investigation 2010;57:168-73. Prieiga per internetą:

https://www.jstage.jst.go.jp/article/jmi/57/1%2C2/57_1%2C2_168/_p

df

143

107. Minelgienė R. Fibromialgija. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas

2008; XII(10):708-711.

108. Muntianaitė-Dulkinienė I, Poškaitis V, Vainoras A, Jurevičius J,

Bikulčienė L, Navickas Z. Cointegration of different ECG parameters

for various physical tasks. Electronics and Electrical engineering 2009;

6(94):77-80.

109. Muntianaitė-Dulkinienė I. Širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių

rodiklių kaitos kompleksiškumo matematinis įvertinimas atliekant

judamąsias užduotis. Daktaro disertacija. Kaunas: KMU; 2010.

110. Ng J, Sundaram S, Kadish AH., Goldberger JJ. Autonomic effects on

the spectral analysis of heart rate variability after exercise. Am j

Physiol Heart Circ Physiol. 2009;297(4):H1421-H1428.

111. Odabasi E, Gul H, Turan M, Yildiz O. Lipophilic components of

different therapeutic mud species. The journal of alternative and

complementary medicine 2007;13(10):1115-1118.

112. Odabasi E, Turan M, Erdem H, Tekbas F. Does mud pack treatment

have any chemical effect? A randomized controlled clinical study. The

journal of alternative and complementary medicine 2008;14(5):559-

565.

113. Ǫian C. Marin V, Surdu O, Profir D, Demirgian S. Peloidotherapy in

Osteoarthritis-Modulation of Oxidative Stress. InTech 2012; p. 144-

156.

114. Oszachowska-Szafkowska S, Szafkowski R, Sobieska M, Ponikowska

I, Samborski W et al. Wplyw krioterapii ogolnoustojowej na

subpopulacje limfocytow krwi obwodowej u chorych reumatoidalnym

zapaleniem stawow. Acta Balneologica 2010; LII,3:142-150.

115. Paulauskas H. Kontroliuojamo kartotino pasyvaus šildymo poveikis

aklimacijos požymių kaitai ir neuroraumeninei funkcijai. Magistro

baigiamasis darbas. Kaunas: LKKA; 2012.

116. Perini R, Veicsteinas A. Heart rate variability and autonomic activity

at rest and during exercisein varios physiological conditions. Eur J

Appl Physiol 2003; 90:317-325.

117. Poderys J, Miseckaitė B, Ežerskis M. Sportininkų organizmo

adaptacijos ypatybės nuvykus į XXIX olimpiados žaidynių sostinę

Pekiną. Sporto mokslas 2007; 1(47):27-31.

118. Poderys J, Trinkūnas E, Miseckaitė B, Buliuolis A, Grūnovas A.

Didelio meistriškumo sportininkų parengtumo vertinimo problema.

Ugdymas, kūno kultūra, sportas. Biomedicinos mokslai

2008;2(69):63-68.

119. Ponikowska I, Ferson D. Nowoczesna medycyna uzdrowiskowa.

Warszawa: MediPress; 2009.

144

120. Poškaitis V. Raumenų, širdies ir kraujagyslių sistemų sinergija fizinių

krūvių metu: daktaro disertacija. Kaunas: KMU; 2008.

121. Ramaekers D, Ector H et al. Heart rate variability and heart rate in

healthy volunteers: Is the female autonomic nervous system

cardioprotective? European Heart Journal 1998;19:1334 – 1341.

122. Reingardienė D, Jodžiūnienė L. Elektrokardiografiniai pokyčiai

hipotermijos metu. Medicinos teorija ir praktika 2010;16(3):270-274.

123. Riganello F, Candelieri A, Quintieri M, Conforti M, Dolce G. Heart

rate variability: An index of brain processing in vegetative state? An

artificial intelligence, data mining study. Clinical Neurophysiology

2010;121:2024-2034.

124. Ryan SM, Goldberger AL. Gender- and age related differences in

heart rate dynamics: are women more complex than men? J Am Coll

Cardiol. 1994; 24(7):1700-1707.

125. Rymaszewska J, Ramsey D, Chładzińska-Kiejna S. Whole-body

cryotherapy as adjunct treatment of depressive and anxiety disorders.

Arch Immunol Ther Exp 2008;56:63-68. Prieiga per internetą:

http://link.springer.com/article/10.1007%2Fs00005-008-0006-

5?LI=true#page-1

126. Rymaszewska J, Ramsey D. Whole-body cryotherapy as a novel

adjuvant therapy for depression and anxiety. Archives of Psychiatry

and Psychotherapy 2008;2:49-57.

127. Routledge FS, Campbell TS, McFetridge-Durdle JA, Bacon SL.

Improvements in heart rate variability with exercise therapy. Rewiew.

Can J Cardiol 2010; 26(6):303-312.

128. Rugienius J S. Klinikinė elektrokardiologija. Elektrokardiografijos

pagrindai. Vilnius; 2004.

129. Schallnus RN. Mitarbeiterqualifizierung und Wissensnutzung in

Konzernen und Unternehmungsnetzwerken. Dissertation. Berlin: Freie

Universität Berlin; 2006. Prieiga per internetą: http://www.diss.fu-

berlin.de/diss/servlets/MCRFileNodeServlet/FUDISS_derivate_00000

0002158/05_kap4.pdf?hosts=

130. Sendžikaitė E, Daunoravičienė A, Vainoras A, Breškienė K. Skirtingo

treniruotumo studenčių širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių

rodiklių ypatumai. Ugdymas, kūno kultūra, sportas. Biomedicinos

mokslai. 2008;2(69):75-80.

131. Sharma V. Deterministic chaos and fractal complexity in the dynamics

of cardiovascular behavior: perspectives on a new frontier. The Open

Cardiovascular Medicine Journal 2009;3:110-123.

145

132. Sieron A, Cieslar G. Krioterapia – leczenie zimniem. Podstawy

teoretyczne, efekty biologiczne, zastosowania kliniczne. Bielsko-Biala:

α-medica press; 2007.

133. Sinnreich R, Kark JD., Friedlander Y, Sapoznikov D, Luria MH. Five

minute recordings of heart rate variability for population studies:

repeatability and age-sex characteristics. Heart 1998; 80:156-162.

Systems Institute, Cambridge 2001. Prieiga per internetą:

http://www.necsi.edu/projects/baranger/cce.pdf

134. Skalska-Izdebska R, Fatyga P, Goraj-Szczypiorowska B, Kurach A,

Pałka T. Ocena skutecznosci fizykoterapii w leczeniu

reumatoidalnego zapalenia stawow. Young Sport Science of Ukraine

2012; 3:205-15. Prieiga per internetą:

http://www.nbuv.gov.ua/portal/soc_gum/msnu/2012_3/MSNU_3_pdf/

SkalskaF.pdf

135. Sliwiński Z, Kufel W, Michalak B, Halat B, Kiebzak W, Wilk M et al.

The assessment of pelvic statics in patients with spinal overload

syndrome treated in whole-body cryotherapy. Ortop Traumatol

Rehabil 2005;7(2):218-22.

136. Smolander J, Leppäluoto J, Westerlund T, Oksa J, Dugue B et al.

Effects of repeated whole-body cold exposures on serum

concentrations of growth hormone, thyrotropin, prolactin and thyroid

hormones in healthy women. Cryobiology2009;58:275-278.

137. Sobolewska A, Sztanke M, Pasternak K. Składniki borowiny i jej

właściwości lecznice. Balneologia Polska 2007; XLIX(2):93-98.

138. Stanek A, Cieślar G, Strzelczyk J, Kasperczyk S, Sieroń-Stoltny K et

al. Influence of Cryogenic Temperatures on Inflammatory Markers in

Patients with Ankylosing Spondylitis. Polish J. of Environ. Stud.

2010;19 (1):167-175. Prieiga per internetą:

http://www.pjoes.com/pdf/19.1/167-175.pdf

139. Stanek A, Sieroń A, Cieślar G, Matyszkiewicz B, Rozmus-Kuczia I.

The impact of whole-body cryotherapy on parameters of spinal

mobility in patients with ankylosing spondylitis. Ortop Traumatol

Rehabil 2005;7:549-54.

140. Stanek A., Cieslar G., Matyszkiewicz B., Rozmus-Kuczia I., Sieron-

Stoltny K., Koszy B et al. Subjective estimation of therapeutic

efficacy of whole-body cryotherapy in patients with ankylosing

spondylitis. Balneologia Polska 2005;1-2: 24-32. Prieiga per internetą:

http://www.czytelniamedyczna.pl/386,subiektywna-ocena-

skutecznosci-terapeutycznej-krioterapii-ogolnoustrojowej-u-pac.html

146

141. Stankus A, Slušnienė A. Kortizolis ir streso pasekmės. Literatūros

apžvalga. Biologinė psichiatrija ir psichofarmakologija 2009;11(1):9-

20.

142. Stankus A. Netiesinis širdies ritmo pusiausvyros dinamikos modelis.

Konferencijos ,,Technologijos mokslo darbai Vakarų

Lietuvoje“ medžiaga 2008;(VI):368-380.

143. Straub RH, Pongratz G, Hirvonen H, Pohjolainen T, Mikkelsson M,

Leirisalo-Repo M. Acute cold stress in rheumatoid arthritis

inadequately activates stress responses and induces an increase of

interleukin 6. Ann Rheum Dis 2009;68:572-78.

144. Sukenik S, Buskila D, Neumann L, Kleiner-Baumgarten A,

Zimlichman S et al. Sulphur bath and mud pack treatment for

rheumatoid arthritis at the Dead Sea area. Annals of the Rheumatic

Diseases 1990;49:99-102.

145. Surdu O, Surdu TV. Skin and muscles tissues` modifications induced

by peloidotherapy. Acta Balneologica 2013;3(133):183.

146. Taletavičienė G, Ramanauskas K, Jaruševičius G, Vainoras A. Heart

rhythm fluctuation in peloidotherapy. Journal of vibroengineering

2013; 15(1):428-437.

147. Taletavičienė G, Vainoras A, Ramanauskas K, Taletavičius V. Effects

of peloidotherapy on some ecg parameters and adaptive reactions of

human organism. Biomedical engineering: proceedings of

international conference. Kaunas : Technologija; 2012. p. 16-20.

148. Tarptautinė statistinė ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų klasifikacija,

dešimtasis peržiūrėtas ir pataisytas leidimas Australijos modifikacija

TLK-10-AM sisteminis ligų sąrašas. TLK-10-AM / ACHI / ACS

elektroninis vadovas. Prieiga per internetą:

http://ebook.vlk.lt/e.vadovas/index.jsp

149. Tarptautinė statistinė ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų klasifikacija,

dešimtasis peržiūrėtas ir pataisytas leidimas Australijos modifikacija

TLK-10-AM sisteminis ligų sąrašas. Psichikos ir elgesio sutrikimai;

2008.

150. UAB ,,Vilniaus hidrogeologija“. Ūkio subjekto aplinkos monitoringo

ataskaita II dalis. Poveikio aplinkos kokybei (poveikio aplinkai)

monitoringas. Druskininkų gydyklos mineralinio vandens

vandenvietės poveikio požeminiam vandeniui monitoringo pagal

2010-2014 m. programą 2012 metų duomenys. Vilnius; 2013.

151. Ünübol M, Sönmez HM, Güneş Z, Aksu H. The effect of Turkish bath

on QT dispersion. Anadolu Kardiyol Derg 2010;10:216-219.

152. Vainoras A, Daunoravičienė A, Šiupšinskas L, Zaveckas V, Poderys J

ir kt. Kineziologija. Kaunas: Vitae Litera; 2008.

147

153. Vainoras A, Functional model of human organism reaction to load –

evaluation of sportsman training effect. Education, Physical Training,

Sport. 2002; 3: 88–93.

154. Vainoras A, Gargasas L, Jaruševičius G, Šilanskienė A, Miškinis V,

Ruseckas R, Schwela H, Uwe-Jeeans B. Veloergometrija sisteminių

vertinimų galimybė. Lithuanian Journal of Cardiology 1999; 6(4):760-

762.

155. Vainoras A, Gargasas L, Jurkonienė R, Jurkonis V, Jaruševičius G.

Analysis of electric cardiac signals – methods and application results.

Electronics and electrical engineering 2008;5(85):81-84.

156. Vainoras A. Kardiovaskulinė sistema ir sportinė veikla.

Kardiovaskulinė sistema ir sportinė veikla: konferencijos

medžiaga.Vilnius; 1996; p. 3-8.

157. Van Orden GC, Kloos H, Wallot S. Living in the pink: intentionality,

wellbeing, and complexity. Handbook of the Philosophy of Science.

Volume 10: Philosophy of Complex Systems. Volume editor: Cliff

Hooker. General editors: Dov M. Gabbay, Paul Thagard and John

Woods. Elsevier BV 2009;10:639-683.

158. Vaseghi M, Shivkumar K. The Role of the Autonomic Nervous

System in Sudden Cardiac Death. Prog Cardiovasc Dis. 2008;

50(6):404-419.

159. Vencevičienė L. Fibromialgija. Lietuvos bendrosios praktikos

gydytojas 2010;XIV(1):51-55.

160. Venskaitytė E. Širdies ir kraujagyslių sistemos rodiklių sąsajų kaita

vertinant sportuojančiųjų organizmo būsenas. Daktaro disertacija.

Kaunas: LKKA; 2011.

161. Vesalius A. De corporis humani fabrica libri septem; 1543. Prieiga

per internetą:

http://www.nlm.nih.gov/exhibition/historicalanatomies/vesalius_home

.html

162. WHO. Health statistics and health information systems. Definition of

an older or elderly person. Prieiega per internetą:

http://www.who.int/healthinfo/survey/ageingdefnolder/en/

163. Wozniak A, Drewa G., Wozniak B, Drewa T, Mila-Kierzenkowska C

et al. Effect of cryogenic temperatures and exercise on lipid

peroxidation in kayakers. Biology of Sport 2005;22(3):247-259.

164. Wozniak A, Mila-Kierzenkowska C, Szpinda M, Chwalbinska-

Moneta J,B Augustynska et al.Whole-body cryostimulation and

oxidative stress in rowers: the preliminary results. Arch Med Sci

2013;2:303-308.

148

165. Wozniak A, Wozniak B, Drewa G, Mila-Kierzenkowska C. The effect

of whole-body cryostimulation on the prooxidant-antioxidant balance

in blood of elite kayakers after training. Eur J Appl physiol.

2007;101(5): 533-7.

166. Wu GQ., Arzeno NM. Chaotic Signatures of Heart Rate Variability

and Its Power Spectrum in Health, Aging and Heart Failure. Plos One

2009;4(2):1-9e4323. Prieiga per internetą:

http://www.plosone.org/article/info:doi/10.1371/journal.pone.0004323

167. Zagrobelny Z, Halawa B, Negrusz-Kawecka M, Spring A,

Gregorowicz H et al.. Hormonal and hemodynamic changes caused by

whole body cooling in patients with rheumatoid arthritis. Pol Arch

Med Wewn. 1992;87(1):34-40.

168. Zalewski P, Klawe J J., Tafil-Klawe M, Pawlak J, Lewandowski A. et al.

Wplyw krioterapii ogolnoustrojowej na uklad sercowo-naczyniowy i

procesy termoregulacji u osob zdrowych. Acta balneologica 2011; LIII

(2): 84-95.

169. Zalewski P, Tafil-Klawe M, Klawe J J., Buszko K, Lewandowski A. et al.

Zmiany wybranych parametrow hemodynamicznych po zabiegu

kriostimulacji ogolnoustrojowej u osob zdrowych. Acta bio-Optica et

Informatica Medica 2009; 3 (15): 209-214.

170. Žalienė I, Žalys L, Iždonaitė-Medžiūnienė I. Lietuvos kurortų

sveikatinimo veiklos plėtra. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir

perspektyvos. 2009; 2 (15):349-358.

171. Žemaitytė D. Širdies ritmo autonominis reguliavimas: mechanizmai,

vertinimas, klinikinė reikšmė. Palanga; 1997.

172. Živna H, Maric L, Gradošova I, Švejkovska K, Hubena S et al. The

effect of mud-bath therapy on bone status in rats during adjuvant

subchronic arthritis. Acta Medica 2012;55:133-137.

173. Алехин АИ, Денисов ЛН, Исеев ЛР, Левин МЯ, Сметник ВП и др.

Криогенная аэрокриотерапия в современной медицине.

Практическое пособие. Москва, 2008. Prieiga per internetą:

http://cryomed.ru/netcat_files/File/Posobie_08.pdf.

174. Апрелева АВ, Баранов АЮ. Общая криотерапия как новый метод

интенсификации тренировочного процесса. Ученые записки

2007;8(30):8-14.

175. Баевский РМ, Иванов ГГ, Чирейкин ЛВ, Гаврилушкин АП,

Довгалевский ПЯ и др. Анализ вариабельности сердечного ритма

при использовании различных электрокардиографических систем

(методические рекомендации). Вестник аритмологии 2001;24:65-

87.

149

176. Баранов АЮ. Разработка техники и технологии криогенной

терапии в Санкт-Петербургском государственном университете

низкотемпературных и пищевых технологий. Prieiga per internetą:

http://cryotherapy.rusmedserv.com/spec12.html

177. Волотовская АВ, Колтович ГК, Козловская ЛЕ, Мумин АН.

Криотерапия. Минск:БелМАПО; 2010.

178. Князева ТА, Естенкова МГ. Адекватность пелойдотерапии

адаптивным и резервным возможностям больных артериальной

гипертензией с сопутствующим остеоартрозом. Кардиосоматика

2011; 2(3):76-81.

179. Лях ЮЕ, Панченко ОА, Тетюра СМ, Антонова ВО. Оценка

воздействия экстремально низких температур на организм

пациентов в процессе проведения общей воздушной криотерапии.

ДонНМУ 2009;5(1-2):78-82.

180. Нагиев ЮК, Давыдова ОБ. Состояние коронарного и

миокардиального резервов у больных ИБС под влиянием

пелойдотерапии сопутствующего остеохондроза позвоночника.

Вопросы курортологии, физиотерапии и лечебной физической

культуры 1992;3:6-10.

181. Соколов СФ, Малкина ТА. Клиническое значение оценки

вариабельности ритма сердца. Институт кардиологии им. А.Л.

Мясникова РК НПК МЗ РФ; 2002. Prieiga per internetą:

http://www.medicus.ru/cardiology/specialist/klinicheskoe-znachenie-

ocenki-variabelnosti-ritma-serdca-22314.phtml

182. Тетюра СМ, Антонова ВО. Влияние экстремальной криотерапии

на функциональное состояние сердечно-сосудистой системы

человека. Питання експериментальноï та клiнiчноï медицини.

Збiрник статей 2009;13(2):72-80.

150

Publikacijos disertacijos tema

1. Taletavičienė, Giedrė, Vainoras, Alfonsas, Berškienė, Kristina,

Ramanauskas, Kęstutis, Whole body cryotherapy and adaptive

reactions of the human organism in the aspect of complex system

theory /Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas = Education. Physical

Training. Sport. 2012, Nr. 1(84). ISSN 1392-5644 p. 62-69 :

2. Taletavičienė, Giedrė, Ramanauskas, Kęstutis, Jaruševičius,

Gediminas, Vainoras, Alfonsas, Heart rhythm fluctuation in

peloidotherapy /Journal of vibroengineering. 2013, vol. 15, iss. 1.

ISSN 1392-8716 p. 428-437 :

Pranešimai konferencijose disertacijos tema

1. Taletavičienė, Giedrė, Berškienė, Kristina, Vainoras, Alfonsas,

Ramanauskas, Kęstutis, Navickas, Zenonas, Changes of organism’s

fractality during general cryotherapy /The 3rd International Congress

Complex Systems in Medicine and Sport - ICCSMS 2010 : Abstract

Book : 15-18 September, 2010, Kaunas, Lithuania / [Lithuanian

University of Health Scienses (LSMU) ; K p. 81-82.

2. Taletavičienė, Giedrė, Vainoras, Alfonsas, Ramanauskas, Kęstutis,

Taletavičius, Virgaudas, Individual changes of concatenations of ecg

parameters as the result of adaptive organisms reactions to whole

body cryotherapy procedure /Biomedical engineering - 2011 :

Proceedings of International Conference : 27, 28 October 2011 /

Kaunas University of Technology ; [Org. committee: A.

Lukoševičius, A. Kriščiukaitis]. 2011. IS p. 86-90 :

3. Taletavičienė, Giedrė, Vainoras, Alfonsas, Ramanauskas, Kęstutis,

Bendrosios krioterapijos procedūros metu atsirandančių EKG

parametrų pokyčių tyrimas /Reabilitacijos metodų ir priemonių

efektyvumas : Lietuvos reabilitologų asociacijos konferencijos

medžiaga - Lietuvos reabilitologų asociacija - 20 metų : Kaunas,

2011 m. rugsėjo 9 d. / Mok p. 206-211 :

4. Taletavičienė, Giedrė, Taletavičius, Virgaudas, Vainoras, Alfonsas,

Ramanauskas, Kęstutis, Impact of whole body cryotherapy on

adaptive reactions of human organism /Acta Balneologica =

Balneologia Polska : XXIII Zjazd Polskiego Towarzystwa

Balneologii i Medycyny Fizykalnej : 8-11. 09. 2011 Nałęczów :

Streszczenia referatów / Polskie Towarzystwo Balneologi p. 191.

151

5. Taletavičienė, Giedrė, Vainoras, Alfonsas, Ramanauskas, Kęstutis,

Taletavičius, Virgaudas, Effects of peloidotherapy on some ECG

parameters and adaptive reactions of human organism /Biomedical

engineering - 2012 : Proceedings of international conference : 25,

26 October 2012 : 90 metų KTU/Anniversary of KTU - 90 /

Kaunas University of Technology. [Lithuanian society for biom p.

16-20 :

6. Taletavičienė, Giedrė, Macijauskienė, Jūratė, Vainoras, Alfonsas,

Taletavičius, Virgaudas, Особенности динамики вариабельности

сердечного ритма у мужчин и женщин во время

пелойдотерапии: VI международный научный конгресс

"Современная курортология: проблемы, решения,

перспективы" [elektroninis išteklius - p. 191-192].

152

PRIEDAI

1 priedas. EKG rodikliai: krioterapija, bendri duomenys

Rodiklis

Visų tiriamųjų (N =33) EKG rodikliai

p < 0,05

tarp:

1 min iki

procedūros Krioterapija

2 min po

procedūros

EKG rodikliai Vidurkis±SN Vidurkis±SN Vidurkis±SN

RR (ms) 756,45±132,75 802,84±121,71 826,01±126,97 *, **

JT (ms) 259,56±26,69 266,14±23,94 271,41±22,53 ****

dQRS (ms) 78,67±6,63 78,58±7,09 79,3016±7,06 ***

AR (μV) 597,81±243,26 617,93±245,48 593,84±242,55 *, ***

AT (μV) 198,20±97,52 207,79±99,34 226,07±103,39 ****

AST (μV) 16,61±29,4215 14,41±28,45 17,31±28,98 NS

EKG rodiklių diskriminantai

RR/JT 0,141±0,054 0,116±0,048 0,106±0,050 *, **

JT/dQRS 0,544±0,303 0,610±0,309 0,630±0,328 *, **

RR/dQRS 0,210±0,211 0,282±0,217 0,306±0,236 *, **

AR/AT 1,026±0,483 1,037±0,471 0,953±0,438 ***, **

AT/AST 0,051±0,049 0,069±0,082 0,065±0,058 ****

AR/AST 1,415±0,596 1,499±0,567 1,427±0,559 *, ***

Kraujospūdis

SKS (mm Hg st.) 130,65±16,23● 137,51±22,24

● p<0,05

DKS (mm Hg st.) 89,17±16,26● 90,01±8,69

● p<0,05

Pastaba: *statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rodiklių, matuotų 1 min iki krioterapijos ir

krioterapijos procedūros metu; **statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rodiklių, matuotų

1 min iki procedūros ir atsistatymo laikotarpiu (2 min po procedūros); ***statistiškai

reikšmingas skirtumas tarp rodiklių, matuotų krioterapijos procedūros metu ir atsistatymo

laikotarpiu; ****statistiškai reikšmingi skirtumai tarp rodiklių, matuotų visuose

procedūros etapuose: 1 min iki procedūros, procedūros metu ir atsistatymo laikotarpiu (2

min po procedūros); ●statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rodiklių, matuotų rieš

procedūrą ir po jos; NS – rodikliai statistiškai reikšmingai nesiskiria; SN – standartinis

nuokrypis

153

2 priedas. Trukminių EKG parametrų kitimas: krioterapija, bendri duomenys

630

660

690

720

750

780

810

840

870

900

1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930313233343536T

ruk

mė,

ms

Laikotarpiai po 10 sek

1 min

iki procedūros

RR (1)

Įėjimas

Krioterapija

RR(2)

Išėjimas

2 min

po procedūros

RR(3)

A

235

240

245

250

255

260

265

270

275

280

285

290

1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930313233343536

Tru

km

ė, m

s

Laikotarpiai po 10 sek

1 min

iki procedūros

JT (1)

Įėjimas

Krioterapija

JT (2)

Išėjimas

2 min

po procedūros

JT (3)

B

76

77

78

79

80

81

82

83

84

1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930313233343536

Tru

km

ė, m

s

Laikotarpiai po 10 sek

1 min

iki procedūros

dQRS (1)

Įėjimas

Krioterapija

dQRS (2)

Išėjimas

2 min

po procedūros

dQRS (3)

C Pastaba: N=33 (N- tiriamųjų skaičius), K=33 (K – tyrimų skaičius); rezultatai pateikiami

vidurkis ± SVP (SVP – standartinė vidurkio paklaida)

154

3 priedas. Amplitudinių EKG rodiklių kitimas: krioterapija, bendri duomenys

520

540

560

580

600

620

640

660

680

700

1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930313233343536

Am

pli

tdė,

mk

V

Laikotarpiai po 10 sek

1 min

iki procedūros

AR (1)

Įėjimas

Krioterapija

AR (2)

Išėjimas

2 min

po procedūros

AR (3)

A

140

160

180

200

220

240

260

280

1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930313233343536

Am

pli

tud

ė, m

kV

Laikotarpiai po 10 sek

1 min

iki procedūros

AT (1)

Krioterapija

AT (2)

Išėjimas

2 min

po procedūros

AT (3)

Įėjimas

B

0

5

10

15

20

25

30

35

1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930313233343536

Am

pli

tud

ė, m

kV

Laikotarpiai po 10 sek

1 min

iki procedūros

AST (1)

Įėjimas

Krioterapija

AST (2)

Išėjimas

2 min

po procedūros

AST (3)

C Pastaba: N=33 (N – tiriamųjų skaičius), K=33 (K – tyrimų skaičius); rezultatai pateikiami

vidurkis ± SVP (SVP – standartinė vidurkio paklaida)

155

4 priedas. EKG rodiklių skirtumai tarp moterų - vyrų ir amžiaus grupių, krioterapija

p

0,0

17

0,0

09

0,0

24

0,0

39

0,0

07

0,0

19

NS

NS

NS

NS

NS

NS

NS

NS

NS

NS

NS

NS

Am

žiu

s ≥

60

m.

(n=

9)

Vid

urk

is±

SN

85

8,2

3±

15

8,7

8*

88

5,5

6±

11

0,1

5*

91

4,6

3±

12

6,2

6*

27

7,5

8±

31

,10

*

28

4,6

1±

21

,30

*

28

6,9

8±

21

,23

*

80

,15±

4,5

2

78

,41±

5,6

8

80

,30±

5,9

4

60

7,7

0±

25

0,0

3

62

0,7

7±

25

3,0

0

61

2,4

6±

24

3,0

8

17

6,3

0±

82

,12

19

9,3

9±

73

,16

20

1,6

0±

82

,19

14

,41±

26,4

6

13

,32±

27,7

6

13

,02±

26,8

0

Am

žiu

s <

60

m.

(n=

24

)

Vid

urk

is±

SN

71

8,2

8±

10

0,8

8*

77

1,8

2±

11

2,7

4*

79

2,7

8±

11

2,5

1*

25

2,8

0±

21

,92

*

25

9,2

1±

21

,36

*

26

5,5

7±

20

,46

*

78

,11±

7,2

7

78

,65±

7,6

6

78

,93±

7,5

1

59

4,1

1±

24

6,0

3

61

6,8

6±

24

8,1

3

58

6,8

6±

24

7,2

0

20

6,4

2±

10

3,1

0

21

0,9

4±

10

8,7

7

23

5,2

5±

11

0,4

6

17

,43±

30,9

6

14

,81±

21,2

8

18

,91±

30,1

5

p

NS

NS

NS

NS

NS

NS

0,0

49

0,0

49

0,0

26

NS

NS

NS

0,0

24

0,0

35

NS

NS

NS

NS

Vy

rai

(n=

19

)

Vid

urk

is±

SN

78

8,1

6±

15

0,4

7

82

6,2

2±

12

5,3

2

84

4,7

3±

14

5,4

1

26

2,9

9±

31

,78

26

7,3

3±

24

,99

26

9,7

6±

27

,33

80

,06±

5,6

8*

80

,30±

6,4

1*

81

,24±

6,2

7*

56

6,3

4±

28

6,9

4

59

1,7

8±

28

6,2

3

56

3,4

1±

28

4,0

6

23

1,6

2±

10

1,4

0*

24

0,7

3±

10

2,1

6*

25

7,5

5±

11

2,5

8

24

,33±

28,3

0

20

,29±

26,5

1

23

,69±

26,3

6

Mo

tery

s

(n=

14

)

Vid

urk

is±

SN

71

3,4

1±

92

,55

77

1,1

1±

11

3,3

0

80

0,6

0±

95

,92

25

4,9

0±

17

,75

26

4,5

2±

23

,27

27

3,6

4±

14

,35

76

,78±

7,5

5*

76

,24±

7,5

2*

76

,67±

7,4

4*

64

0,5

2±

16

8,0

8

65

3,4

1±

18

0,3

8

63

5,1

5±

17

2,9

1

15

2,8

5±

72

,99

*

16

3,0

8±

78

,13

*

18

3,3

5±

73

,14

6,1

2±

28

,57

6,4

1±

30

,00

8,6

3±

31

,06

EK

G r

od

ikli

s

RR

(1

) (m

s)

RR

(2

) (m

s)

RR

(3

) (m

s)

JT (

1)

(ms)

JT (

2)

(ms)

JT (

3)

(ms)

dQ

RS

(1

) (m

s)

dQ

RS

(2

) (m

s)

dQ

RS

(3

) (m

s)

AR

(1

) (μ

V)

AR

(2

) (μ

V)

AR

(3

) (μ

V)

AT

(1

) (μ

V)

AT

(2

) (μ

V)

AT

(3

) (μ

V)

AS

T (

1)

(μV

)

AS

T (

2)

(μV

)

AS

T (

3)

(μV

)

Pastaba: *– rodikliai reikšmingai skiriasi; NS – rodikliai reikšmingai nesiskiria;

SN – standartinis nuokrypis

156

5 priedas. EKG rodikliai: krioterapija, moterys

Rodiklis

Moterų (n=14) EKG rodikliai

p < 0,05

tarp:

1 min iki

procedūros Krioterapija

2 min po

procedūros

EKG rodikliai Vidurkis±SN Vidurkis±SN Vidurkis±SN

RR (ms) 713,41±92,55 771,11±113,30 800,60±95,92 *, **

JT (ms) 254,90±17,75 264,52±23,27 273,64±14,35 *, **

dQRS (ms) 76,78±7,55 76,24±7,52 76,67±7,44 NS

AR (μV) 640,52±168,08 653,41±180,38 635,15±172,91 ***

AT (μV) 152,85±72,99 163,08±78,13 183,35±73,14 ***, **

AST (μV) 6,12±28,57 6,41±30,00 8,63±31,06 NS

EKG rodiklių diskriminantai

RR/JT 0,171±0,052 0,139±0,046 0,136±0,054 *, **

JT/dQRS 0,564±0,319 0,687±0,338 0,752±0,365 *, **

RR/dQRS 0,168±0,158 0,283±0,199 0,316±0,237 *, **

AR/AT 1,185±0,346 1,174±0,343 1,094±0,287 ***, **

AT/AST 0,033±0,024 0,038±0,020 0,044±0,025 **

AR/AST 1,540±0,385 1,583±0,402 1,523±0,380 ***

Kraujospūdis

SKS (mm Hg st.) 126,25±15,95 129,58±18,10 NS

DKS(mm Hg st.) 89,17±16,26 86,94±8,38 NS

Pastaba: *statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rodiklių, matuotų 1 min iki krioterapijos ir

krioterapijos procedūros metu; **statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rodiklių, matuotų

1 min iki procedūros ir atsistatymo laikotarpiu (2 min po procedūros); ***statistiškai

reikšmingas skirtumas tarp rodiklių, matuotų krioterapijos procedūros metu ir atsistatymo

laikotarpiu; NS – rodikliai statistiškai reikšmingai nesiskiria; SN – standartinis nuokrypis

.

157

6 priedas. EKG rodikliai: krioterapija, vyrai

Rodiklis

Vyrų (n=19) EKG rodikliai

p < 0,05

tarp:

1 min iki

procedūros Krioterapija

2 min po

procedūros

EKG rodikliai Vidurkis±SN Vidurkis±SN Vidurkis±SN

RR (ms) 788,16±150,47 826,22±125,32 844,73±145,41 ***

JT (ms) 262,99±31,78 267,33±24,99 269,76±27,33 ***

dQRS (ms) 80,06±5,68 80,30±6,41 81,24±6,27 ***

AR (μV) 566,34±286,94 591,78±286,23 563,41±284,06 *, ***

AT (μV) 231,62±101,40 240,73±102,16 257,55±112,58 ****

AST (μV) 24,33±28,30 20,29±26,51 23,69±26,36 NS

EKG rodiklių diskriminantai

RR/JT 0,119±0,045 0,100±0,043 0,083±0,035 *, **

JT/dQRS 0,529±0,299 0,552±0,282 0,540±0,274 NS

RR/dQRS 0,241±0,242 0,281±0,235 0,300±0,241 ***

AR/AT 0,908±0,542 0,936±0,532 0,848±0,504 ***, **

AT/AST 0,065±0,058 0,093±0,101 0,081±0,070 ****

AR/AST 1,323±0,709 1,437±0,667 1,356±0,662 *, ***

Kraujospūdis

SKS (mm Hg st.) 133,89±16,07● 143,36±23,61

● p<0,05

DKS (mm Hg st.) 89,14±9,71● 92,28±8,42

● p<0,05

Pastaba: *statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rodiklių, matuotų 1 min iki krioterapijos ir

krioterapijos procedūros metu; **statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rodiklių, matuotų

1 min iki procedūros ir atsistatymo laikotarpiu (2 min po procedūros); ***statistiškai

reikšmingas skirtumas tarp rodiklių, matuotų krioterapijos procedūros metu ir atsistatymo

laikotarpiu; ****statistiškai reikšmingi skirtumai tarp rodiklių, matuotų visuose

procedūros etapuose: 1 min iki procedūros, procedūros metu ir atsistatymo laikotarpiu (2

min po procedūros); ●statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rodiklių, matuotų prieš

procedūrą ir po jos; NS – rodikliai statistiškai reikšmingai nesiskiria; SN – standartinis

nuokrypis

158

7 priedas. Trukminių EKG rodiklių kitimas: krioterapija, moterys ir vyrai

600

650

700

750

800

850

900

950

1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930313233343536

moterys vyraiLaikotarpiai po 10 sek

1 min

iki procedūros

RR (1)

Įėjimas

Krioterapija

RR (2)

Išėjimas

2 min

po procedūros

RR (3)T

ruk

mė,

ms

A

225

235

245

255

265

275

285

1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930313233343536

moterys vyraiLaikotarpiai po 10 sek

1 min

iki procedūros

JT (1)Įėjimas

Krioterapija

JT (2)

Išėjimas

2 min

po procedūros

JT (3)

Tru

km

ė,m

s

B

70

72

74

76

78

80

82

84

86

88

90

1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930313233343536

moterys vyraiLaikotarpiai po 10 sek

1 min

iki procedūros

dQRS (1)

Įėjimas

Krioterapija

dQRS (2)

Išėjimas

2 min

po procedūros

dQRS (3)

Tru

km

ė, m

s

p<0,05 p<0,05 p<0,05

C

Pastaba: moterys N=14 (N – tiriamųjų skaičius), K=14 (K – tyrimų skaičius); vyrai N=19,

K=19; rezultatai pateikiami vidurkis ± SVP (SVP – standartinė vidurkio paklaida);

p<0,05 – statistiškai reikšmingas skirtumas tarp moterų ir vyrų EKG rodiklių, matuotų tame

procedūros etape

159

8 priedas. Amplitudinių EKG rodiklių kitimas: krioterapija, moterys ir vyrai

450

500

550

600

650

700

750

1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930313233343536

moterys vyrai

1 min

iki procedūros

AR (1)Įėjimas

Krioterapija

AR (2)

Išėjimas

2 min

po procedūros

AR (3)

Laikotarpiai po 10 sekA

mp

litu

dė,

μV

A

50

100

150

200

250

300

350

1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930313233343536

moterys vyraiLaikotarpiai po 10 sek

1 min

iki procedūros

AT (1)

Įėjimas

Krioterapija

AT (2)

Išėjimas

2 min

po procedūros

AT (3)

Am

pli

tud

ė, μ

V

p<0,05 p<0,05

B

-20

-10

0

10

20

30

40

50

1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930313233343536

moterys vyraiLaikotarpiai po 10 sek

1 min

iki procedūros

AST (1)

Įėjimas

Krioterapija

AST (2)

Išėjimas

2 min

po procedūros

AST (3)

Am

pli

tud

ė,μ

V

C Pastaba: moterys N=14 (N – tiriamųjų skaičius), K=14 (K – tyrimų skaičius); vyrai N=19,

K=19; rezultatai pateikiami vidurkis ± SVP (SVP – standartinė vidurkio paklaida); p<0,05

– statistiškai reikšmingas skirtumas tarp vyrų ir moterų EKG rodiklių, matuotų tame

procedūros etape

160

9 priedas. EKG rodikliai: krioterapija, I amžiaus grupė (amžius <60 metų)

Rodiklis

<60 m. amžiaus tiriamųjų (n=24) EKG

rodikliai p < 0,05

tarp: 1 min iki

procedūros Krioterapija

2 min po

procedūros

EKG rodikliai Vidurkis±SN Vidurkis±SN Vidurkis±SN

RR (ms) 718,28±100,88 771,82±112,74 792,78±112,51 *, **

JT (ms) 252,80±21,92 259,21±21,36 265,57±20,46 *, **

dQRS (ms) 78,11±7,27 78,65±7,66 78,93±7,51 NS

AR (μV) 594,11±246,03 616,86±248,13 586,86±247,20 *, ***

AT (μV) 206,42±103,10 210,94±108,77 235,25±110,46 ***, **

AST (μV) 17,43±30,96 14,81±21,28 18,91±30,15 NS

EKG rodiklių diskriminantai

RR/JT 0,151±0,051 0,123±0,050 0,113±0,047 *, **

JT/dQRS 0,491±0,290 0,531±0,283 0,582±0,339 **

RR/dQRS 0,162±0,136 0,224±0,160 0,261±0,213 *, **

AR/AT 1,005±0,492 1,036±0,488 1,036±0,488 ***, **

AT/AST 0,056±0,053 0,077±0,093 0,070±0,064 ****

AR/AST 1,398±0,617 1,494±0,575 1,408±0,564 *, ***

Kraujospūdis

SKS (mm Hg st.) 125,55±14,09● 130,72±19,88

● p<0,05

DKS (mm Hg st.) 89,08±18,60● 89,45±8,22

● p<0,05

Pastaba: *statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rodiklių, matuotų 1 min iki krioterapijos ir

krioterapijos procedūros metu; **statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rodiklių, matuotų

1 min iki procedūros ir atsistatymo laikotarpiu (2 min po procedūros); ***statistiškai

reikšmingas skirtumas tarp rodiklių, matuotų krioterapijos procedūros metu ir atsistatymo

laikotarpiu; ****statistiškai reikšmingas skirtumas tarp visais trimis laikotarpiais matuotų

rodiklių; ● statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rodiklių, matuotų prieš procedūrą ir po jos;

NS – rodikliai statistiškai reikšmingai nesiskiria; SN – standartinis nuokrypis

161

10 priedas. EKG rodikliai: krioterapija, II amžiaus grupė (amžius ≥ 60 metų)

Rodiklis

≥60 m. amžiaus tiriamųjų (n=9) EKG rodikliai

p < 0,05

tarp 1 min iki

procedūros Krioterapija

2 min po

procedūros

EKG rodikliai Vidurkis±SN Vidurkis±SN Vidurkis±SN

RR (ms) 858,23±158,78 885,56±110,15 914,63±126,26 **

JT (ms) 277,58±31,10 284,61±21,30 286,98±21,23 NS

dQRS (ms) 80,15±4,52 78,41±5,68 80,30±5,94 ***

AR (μV) 607,70±250,03 620,77±253,00 612,46±243,08 NS

AT (μV) 176,30±82,12 199,39±73,16 201,60±82,19 *

AST (μV) 14,41±26,46 13,32±27,76 13,02±26,80 NS

EKG rodiklių diskriminantai

RR/JT 0,112±0,054 0,099±0,039 0,086±0,058 **

JT/dQRS 0,686±0,306 0,820±0,289 0,758±0,275 ***

RR/dQRS 0,338±0,315 0,437±0,278 0,429±0,262 NS

AR/AT 1,081±0,482 1,040±0,448 1,023±0,406 NS

AT/AST 0,039±0,035 0,049±0,031 0,052±0,039 *, **

AR/AST 1,459±0,567 1,513±0,576 1,478±0,575 NS

Kraujospūdis

SKS (mm Hg st.) 144,24±14,02● 155,63±18,27

● p<0,05

DKS (mm Hg st.) 89,41±7,88● 91,51±10,22

● p<0,05

Pastaba: *statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rodiklių, matuotų 1 min iki krioterapijos ir

krioterapijos procedūros metu; **statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rodiklių, matuotų

1 min iki procedūros ir atsistatymo laikotarpiu (2 min po procedūros); ***statistiškai

reikšmingas skirtumas tarp rodiklių, matuotų krioterapijos procedūros metu ir atsistatymo

laikotarpiu; ● statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rodiklių, matuotų prieš procedūrą ir po

jos; NS – rodikliai statistiškai reikšmingai nesiskiria; SN – standartinis nuokrypis.

162

11 priedas. Trukminių EKG rodiklių kitimas: krioterapija, I ir II amžiaus grupės

550

600

650

700

750

800

850

900

950

1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930313233343536

I gr. II grLaikotarpiai po 10 sek.

Tru

km

ė, m

s

1 min

iki procedūros

RR (1)Įėjimas

Krioterapija

RR (2)Išėjimas

2 min

po procedūros

RR (3)

p<0,05 p<0,05p<0,05

A

220

230

240

250

260

270

280

290

300

310

1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930313233343536

I gr. II gr.

Tru

km

ė, m

s

1 min

iki procedūros

JT (1) Įėjimas

Krioterapija

JT (2) Išėjimas

2 min

po procedūros

JT (2)

p<0,05 p<0,05p<0,05

B

74

76

78

80

82

84

86

88

1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930313233343536

I gr. II gr.

Tru

km

ė, m

s

Laikotarpiai po 10 sek

1 min

iki procedūros

dQRS (1)Įėjimas

Krioterapija

dQRS (2)Išėjimas

2 min

po procedūros

dQRS (3)

C Pastaba: I amžiaus grupė (amžius <60 m.) N=24 (N – tiriamųjų skaičius), K=176 (K –

tyrimų skaičius); II amžiaus grupė (amžius ≥60 m.) N=9, K=66; rezultatai pateikiami

vidurkis ±SVP (SVP – standartinė vidurkio paklaida); p<0,05 – statistiškai reikšmingas

skirtumas tarp amžiaus grupių EKG rodiklių, matuotų tame procedūros etape

163

12 priedas. Amplitudinių EKG rodiklių kitimas: krioterapija, I ir II amžiaus grupės

450

500

550

600

650

700

750

1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930313233343536

I gr. II gr.Laikotarpiai po 10 sek

Am

pli

tud

ė, μ

V

1 min

iki procedūros

AR (1)

ĮėjimasKrioterapija

AR (2)

Išėjimas 2 min

po procedūros

AR (3)

A

100

120

140

160

180

200

220

240

260

280

300

1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930313233343536

I gr. II gr.

Am

pli

tud

ė, μ

V

Laikotarpiai po 10 sek

1 min

iki procedūros

AT (1)

Įėjimas Krioterapija

AT (2)

Išėjimas2 min

po procedūros

AT (3)

B

-10

-5

0

5

10

15

20

25

30

35

40

1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930313233343536

I gr. II gr.Laikotarpiai po 10 sek

Am

pli

tud

ė,

μV

1 min

iki procedūros

AST (1)

Įėjimas Krioterapija

AST (2)

Išėjimas2 min

po procedūros

AST (3)

C

Pastaba: I amžiaus grupė (amžius <60 m.) N=24 (N – tiriamųjų skaičius), K=176 (K –

tyrimų skaičius); II amžiaus grupė (amžius ≥60 m.) N=9, K=66; rezultatai pateikiami

vidurkis ±SVP (SVP – standartinė vidurkio paklaida)

164

13 priedas. Trukminių EKG rodiklių dinamines sąsajas atspindinčių diskriminantų kitimas:

krioterapija, bendri duomenys

0,05

0,07

0,09

0,11

0,13

0,15

0,17

0,19

0,21

0,23

0,25

1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930313233343536

Laikotarpiai po 10 sek

1 min

iki procedūros

RR/JT (1)

Įėjimas

Krioterapija

RR/JT (2)

Išėjimas

2 min

po procedūros

RR/JT (3)D

isk

rim

ina

nta

s

A

0,30

0,35

0,40

0,45

0,50

0,55

0,60

0,65

0,70

0,75

0,80

1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930313233343536

Laikotarpiai po 10 sek

1 min

iki procedūros

JT/dQRS (1)

Įėjimas

Krioterapija

JT/dQRS (2)

Išėjimas

2 min

po procedūros

JT/dQRS (3)

Dis

krim

ina

nta

s

B

0,1

0,15

0,2

0,25

0,3

0,35

0,4

0,45

0,5

1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930313233343536

Laikotarpiai po 10 sek

1 min

iki procedūros

RR/dQRS (1)

Įėjimas

Krioterapija

RR/dQRS (2)

Išėjimas

2 min

po procedūros

RR/dQRS (3)

Dis

krim

ina

nta

s

C

Pastaba: N=33 (N – tiriamųjų skaičius), K=33 (K – tyrimų skaičius); rezultatai pateikiami

vidurkis ± SVP (SVP – standartinė vidurkio paklaida)

165

14 priedas. Amplitudinių EKG rodiklių dinamines sąsajas atspindinčių diskriminantų

kitimas: krioterapija, bendri duomenys

0,8

0,85

0,9

0,95

1

1,05

1,1

1,15

1,2

1,25

1,3

1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930313233343536

Laikotarpiai po 10 sek.

1 min

iki procedūros

AR/AT (1)

Įėjimas

Krioterapija

AR/AT (2)

Išėjimas

2 min

po procedūros

AR/AT (3)

Dis

krim

ina

nta

s

A

0,03

0,04

0,05

0,06

0,07

0,08

0,09

0,1

0,11

0,12

1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930313233343536

Laikotarpiai po 10 sek

Krioterapija

AT/AST (2)

1 min

iki procedūros

AT/AST (1)

Įėjimas Išėjimas

2 min

po procedūros

AT/AST (3)

Dis

krim

ina

nta

s

B

1,3

1,35

1,4

1,45

1,5

1,55

1,6

1,65

1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930313233343536

Laikotarpiai po 10 sek

1 min

iki procedūros

AR/AST (1)

Įėjimas

Krioterapija

AR/AST (2)

Išėjimas

2 min

po procedūros

AR/AST (3)

Dis

krim

ina

nta

s

C

Pastaba: N=33 (N – tiriamųjų skaičius), K=33 (K – tyrimų skaičius); rezultatai pateikiami

vidurkis ± SVP (SVP – standartinė vidurkio paklaida)

166

15 priedas. EKG rodiklių dinamines sąsajas atspindinčių diskriminantų skirtumai tarp

moterų-vyrų ir amžiaus grupių, krioterapija

p

EK

G r

od

ikli

ų m

atr

icų

dis

krim

ina

nta

i

0,0

36

NS

NS

NS

0,0

19

NS

NS

0,0

24

NS

NS

NS

NS

NS

NS

NS

NS

NS

NS

Am

žiu

s ≥

60

m.

(n=

9)

Vid

urk

is±

SN

0,1

12±

0,0

54*

0,0

99±

0,0

39

0,0

86±

0,0

58

0,6

86±

0,3

06

0,8

20±

0,2

89*

0,7

58±

0,2

75

0,3

38±

0,3

15

0,4

37±

0,2

78*

0,4

29±

0,2

62

1,0

81±

0,4

82

1,0

40±

0,4

48

1,0

23±

0,4

06

0,0

39±

0,0

35

0,0

49±

0,0

31

0,0

52±

0,0

39

1,4

59±

0,5

67

1,5

13±

0,5

76

1,4

78±

0,5

75

Am

žiu

s <

60

m.

(n=

24

)

Vid

urk

is±

SN

0,1

51±

0,0

51*

0,1

23±

0,0

50

0,1

13±

0,0

47

0,4

91±

0,2

90

0,5

31±

0,2

83*

0,5

82±

0,3

39

0,1

62±

0,1

36

0,2

24±

0,1

60*

0,2

61

±0

,21

3

1,0

05±

0,4

92

1,0

36±

0,4

88

1,0

36±

0,4

88

0,0

56±

0,0

53

0,0

77±

0,0

93

0,0

70±

0,0

64

1,3

98±

0,6

17

1,4

94±

0,5

75

1,4

08±

0,5

64

p

0,0

06

0,0

49

0,0

1

NS

NS

NS

NS

NS

NS

NS

NS

NS

NS

0,0

38

NS

NS

NS

NS

Vy

rai

(n=

19

)

Vid

urk

is±

SN

0,1

19±

0,0

45*

0,1

00±

0,0

43*

0,0

83±

0,0

35*

0,5

29±

0,2

99

0,5

52±

0,2

82

0,5

40±

0,2

74

0,2

41±

0,2

42

0,2

81±

0,2

35

0,3

00±

0,2

41

0,9

08±

0,5

42

0,9

36±

0,5

32

0,8

48±

0,5

04

0,0

65±

0,0

58

0,0

93±

0,1

01*

0,0

81±

0,0

70

1,3

23±

0,7

09

1,4

37±

0,6

67

1,3

56±

0,6

62

Mo

tery

s

(n=

14

)

Vid

urk

is±

SN

0,1

71±

0,0

52*

0,1

39±

0,0

46*

0,1

36±

0,0

54*

0,5

64±

0,3

19

0,6

87±

0,3

38

0,7

52±

0,3

65

0,1

68±

0,1

58

0,2

83±

0,1

99

0,3

16±

0,2

37

1,1

85±

0,3

46

1,1

74±

0,3

43

1,0

94±

0,2

87

0,0

33±

0,0

24

0,0

38±

0,0

20*

0,0

44±

0,0

25

1,5

40±

0,3

85

1,5

83±

0,4

02

1,5

23±

0,3

80

EK

G r

od

ikli

s

RR

/JT

(1)

RR

/JT

(2)

RR

/JT

(3)

JT/d

QR

S(1

)

JT/d

QR

S(2

)

JT/d

QR

S(3

)

RR

/dQ

RS

(1)

RR

/dQ

RS

(2)

RR

/dQ

RS

(3)

AR

/AT

(1)

AR

/AT

(2)

AR

/AT

(3)

AT

/AS

T(1

)

AT

/AS

T(2

)

AT

/AS

T(3

)

AR

/AS

T(1

)

AR

/AS

T(2

)

AR

/AS

T(3

)

Pastaba: * - statistiškai reikšmingas (p<0,05) skirtumas tarp vyrų ir moterų bei tarp amžiaus

grupių rodiklių; NS – rodikliai statistiškai reikšmingai nesiskiria; SN – standartinis

nuokrypis

167

16 priedas. Trukminių EKG rodiklių dinamines sąsajas atspindinčių diskriminantų kitimas:

krioterapija, moterys ir vyrai

0,05

0,07

0,09

0,11

0,13

0,15

0,17

0,19

0,21

0,23

0,25

1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930313233343536

moterys vyraiLaikotarpiai po 10 sek

1 min

iki procedūros

RR/JT (1)

Įėjimas

Krioterapija

RR/JT (2)

Išėjimas

2 min

po procedūros

RR/JT (3)

p<0,05

p<0,05 p<0,05

Dis

krim

ina

nta

s

A

0,2

0,3

0,4

0,5

0,6

0,7

0,8

0,9

1

1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930313233343536

moterys vyraiLaikotarpiai po 10 sek.

1 min

iki procedūros

JT/dQRS (1)

Įėjimas

Krioterapija

JT/dQRS (2)

Išėjimas

2 min

po procedūros

JT/dQRS (3)

Dis

krim

ina

nta

s

B

0,05

0,1

0,15

0,2

0,25

0,3

0,35

0,4

0,45

0,5

0,55

1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930313233343536

moterys vyraiLaikotarpiai po 10 sek

1 min

iki procedūros

RR/dQRS (1)

Įėjimas

Krioterapija

RR/dQRS (2)

Išėjimas

2 min

po procedūros

RR/dQRS (3)

Dis

krim

ina

nta

s

C Pastaba: moterys N=14 (N – tiriamųjų skaičius), K=14 (K – tyrimų skaičius); vyrai N=19,

K=19; rezultatai pateikiami vidurkis ± SVP (SVP – standartinė vidurkio paklaida);

p<0,05 – statistiškai reikšmingas skirtumas tarp moterų ir vyrų EKG rodiklių, matuotų tame

procedūros etape

168

17 priedas. Amplitudinių EKG rodiklių dinamines sąsajas atspindinčių diskriminantų

kitimas: krioterapija, moterys ir vyrai

0,6

0,7

0,8

0,9

1

1,1

1,2

1,3

1,4

1,5

1,6

1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930313233343536

moterys vyrai

1 min

iki procedūros

AR/AT (1)

Įėjimas

Krioterapija

AR/AT (2)

Išėjimas

2 min

po procedūros

AR/AT (3)

Laikotarpiai po 10 sek.

Dis

krim

ina

nta

s

A

0

0,02

0,04

0,06

0,08

0,1

0,12

0,14

0,16

0,18

1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930313233343536

moterys vyraiLaikotarpiai po 10 sek.

1 min

iki procedūros

AT/AST (1)

Įėjimas

Krioterapija

AT/AST (2)

Išėjimas

2 min

po procedūros

AT/AST (3)

p<0,05

Dis

krim

ina

nta

s

B

1

1,1

1,2

1,3

1,4

1,5

1,6

1,7

1,8

1,9

1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930313233343536

moterys vyraiLaikotarpiai po 10 sek.

1 min

iki procedūros

AR/AST (1)

Įėjimas

Krioterapija

AR/AST (2)

Išėjimas

2 min

po procedūros

AR/AST (3)

Dis

krim

ina

nta

s

C Pastaba: Moterys N=14 (N – tiriamųjų skaičius), K=14 (K – tyrimų skaičius); vyrai N=19,

K=19; rezultatai pateikiami vidurkis ± SVP (SVP – standartinė vidurkio paklaida);

p<0,05 – statistiškai reikšmingas skirtumas tarp moterų ir vyrų EKG rodiklių, matuotų tame

procedūros etape

169

18 priedas. Trukminių EKG rodiklių dinamines sąsajas atspindinčių diskriminantų kitimas:

krioterapija, I ir II amžiaus grupės

0

0,05

0,1

0,15

0,2

0,25

0,3

0,35

1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930313233343536

I gr. II gr. Laikotarpiai po 10 sek.

1 min

iki procedūros

RR/JT (1)

Įėjimas

Krioterapija

RR/JT (2)

Išėjimas

2 min

po procedūros

RR/JT (3)

p<0,05

Dis

krim

ina

nta

s

A

0,2

0,3

0,4

0,5

0,6

0,7

0,8

0,9

1

1,1

1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930313233343536

I gr. II gr.Laikotarpiai po 10 sek.

1 min

iki procedūros

JT/dQRS (1)

Įėjimas

Krioterapija

JT/dQRS (2)

Išėjimas

2 min

po procedūros

JT/dQRS (3)

p<0,05

Dis

krim

ina

nta

s

B

0

0,1

0,2

0,3

0,4

0,5

0,6

0,7

0,8

1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930313233343536

I gr. II gr. Laikotarpiai po 10 sek.

1 min

iki procedūros

RR/dQRS (1)

Įėjimas

Krioterapija

RR/dQRS (2)

Išėjimas

2 min

po porocedūros

RR/dQRS (3)

p<0,05

Dis

krim

ina

nta

s

C Pastaba: I amžiaus grupė (amžius <60 m.) N=24 (N – tiriamųjų skaičius), K=176, (K –

tyrimų skaičius), II amžiaus grupė (amžius ≥60 m.) N=9, K=66; rezultatai pateikiami

vidurkis ±SVP (SVP – standartinė vidurkio paklaida); p<0,05 – statistiškai reikšmingas

skirtumas tarp rodiklių, matuotų tame procedūros etape

170

19 priedas. Amplitudinių EKG rodiklių dinamines sąsajas atspindinčių diskriminantų

kitimas: bendroji krioterapija, I ir II amžiaus grupės

0,7

0,8

0,9

1

1,1

1,2

1,3

1,4

1,5

1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930313233343536

I gr. II gr.Laikotarpiai po 10 sek.

1 min

iki procedūros

AR/AT (1)Įėjimas

Krioterapija

AR/AT (2)

Išėjimas

2 min

po procedūros

AR/AT (3)D

isk

rim

ina

nta

s

A

0

0,02

0,04

0,06

0,08

0,1

0,12

0,14

0,16

1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930313233343536

I gr. II gr.Laikotarpiai po 10 sek.

1 min

iki procedūros

AT/AST (1)

Įėjimas

Krioterapija

AT/AST (2)

Išėjimas

2 min

po procedūros

AT/AST (3)

Dis

krim

ina

nta

s

B

1

1,1

1,2

1,3

1,4

1,5

1,6

1,7

1,8

1,9

1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930313233343536

I gr. II gr.Laikotarpiai po 10 sek.

1 min

iki procedūros

AR/AST (1)

Įėjimas

Krioterapija

AR/AST (2)

Išėjimas

2 min

po procedūros

AR/AST (3)

Dis

krim

ina

nta

s

C

Pastaba: I amžiaus grupė (amžius <60 m.) N=24 (N – tiriamųjų skaičius), K=176 (K –

tyrimų skaičius), II amžiaus grupė (amžius ≥60 m.) N=9, K=66; rezultatai pateikiami

vidurkis ±SVP (SVP – standartinė vidurkio paklaida)

171

20 priedas. Arterinio kraujo spaudimo rodiklių skirtumai tarp moterų-vyrų ir amžiaus

grupių, krioterapija

p

Art

erin

is k

rau

jo s

pa

ud

ima

s

0,0

06

0,0

05

NS

NS

Am

žiu

s ≥

60

m.

(n=

9)

Vid

urk

is±

SN

14

4,2

4±

14

,02

*

15

5,6

3±

18

,27

*

89

,41±

7,8

8

91

,51±

10,2

2

Am

žiu

s <

60

m.

(n=

24

)

Vid

urk

is±

SN

12

5,5

5±

14

,09

*

13

0,7

2±

19

,88

*

89

,08±

18,6

0

89

,45±

8,2

2

p

NS

NS

NS

NS

Vy

rai

(n=

19

)

Vid

urk

is±

SN

13

3,8

9±

16

,07

14

3,3

6±

23

,61

89

,14±

9,7

1

92

,28±

8,4

2

Mo

tery

s

(n=

14

)

Vid

urk

is±

SN

12

6,2

5±

15

,95

12

9,5

8±

18

,10

89

,21±

22,8

0

86

,94±

8,3

8

Ro

dik

lis

SK

S(1

) (m

m H

g s

t.)

SK

S(2

) (m

m H

g s

t.)

DK

S(1

) (m

m H

g s

t.)

DK

S(2

) (m

m H

g s

t.)

Pastaba: (1) rodiklio vidurkis, skaičiuotas 1 min iki krioterapijos procedūros; (2) rodiklio

vidurkis, skaičiuotas atsistatymo laikotarpiu (2 min po procedūros); *–rodikliai reikšmingai

skiriasi; NS – rodikliai statistiškai reikšmingai nesiskiria; SN – standartinis nuokrypis

172

21 priedas. EKG RR ir RR/JT krypties koeficiento alfa ir dvireikšmių kintamųjų

sankirtos reikšmių pokyčiai krioterapijos procedūrų kurso metu, bendri duomenys

Procedūros

eil. nr. Alfa vidurkis ± SN

Sankirtos reikšmių

vidurkis ± SN

1. -0,550±2,658 0,847±0,386

2. -1,324±1,827 0,941±0,258

3. -1,391±2,494 0,998±0,324*

4. -1,820±1,604* 1,004±0,227*

5. -0,841±2,262 0,954±0,321

6. -1,739±2,216* 1,015±0,310*

7. -2,017±1,8422* 1,076±0,278*

8. -2,609±2,6112* 0,978±0,183

Pastaba: *statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05) lyginant su pirmosios procedūros

krypties koeficiento reikšme; SN – standartinis nuokrypis

22 priedas. EKG RR ir RR/JT krypties koeficiento pokyčiai krioterapijos procedūrų kurso

metu

Pro-

cedū

-ros

eil.

nr.

Moterys

(N=14)

Vyrai

(N=19)

p

Amžius <60 m.

(N=24)

Amžius ≥60

m. (N=9)

p Krypties

koeficiento

vidurkis ± SN

Krypties

koeficiento

vidurkis ± SN

Krypties

koeficiento

vidurkis ± SN

Krypties

koeficiento

vidurkis ± SN

1. -1,001±2,464 -0,217±2,811 NS -0,328±2,982 -1,141±1,470 NS

2. -1,246±1,997 -1,386±1,740 NS -1,186±1,578 -1,679±2,426 NS

3. -1,428±2,606 -1,363±2,480 NS -1,597±2,735* -0,865±1,761 NS

4. -1,383±1,308 -2,136±1,756* NS -1,618±1,629 -2,314±1,514 NS

5. -0,157±3,030 -1,354±1,349 NS -1,183±2,224 -0,119±2,295 NS

6. -1,030±1,168 -2,211±2,636* NS -1,315±1,849* -2,491±2,708 NS

7. -2,820±1,736* -1,549±1,806 NS -2,199±1,485* -1,707±2,441 NS

8. -1,577±1,144 -2,996±2,956* NS -2,785±2,837* -1,818±2,295 NS

Pastaba: *statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05) lyginant su pirmosios procedūros

krypties koeficiento reikšme; NS – reikšmingo skirtumo tarp moterų ir vyrų bei tarp I

amžiaus grupės ir II amžiaus grupės asmenų krypties koeficiento reikšmių nėra; SN –

standartinis nuokrypis

173

23 priedas. EKG RR intervalo ir RR/JT diskriminanto reikšmių sankirtos kitimas

krioterapijos procedūrų kurso metu

Proce-

dūros

eil. nr.

Moterys

(N=14) Vyrai (N=19)

p

Amžius <60

m. (N=24)

Amžius ≥ 60

m. (N=9)

p Sankirtos

reikšmių

vidurkis ± SN

Sankirtos

reikšmių

vidurkis ± SN

Sankirtos

reikšmių

vidurkis ± SN

Sankirtos

reikšmių

vidurkis ± SN

1. 0,897±0,326 0,804±0,437 NS 0,785±0,421 1,019±0,196 NS

2. 0,881±0,315 0,989±0,198* NS 0,898±0,272 1,035±0,206 NS

3. 1,008±0,383 0,989±0,275 NS 0,997±0,357* 1,001±0,200 NS

4. 0,962±0,182 1,032±0,255* NS 0,962±0,237● 1,122±0,149

● 0,017

5. 0,915±0,429 0,989±0,192* NS 0,924±0,247* 1,029±0,481 NS

6. 0,887±0,170 1,122±0,363* NS 0,941±0,267* 1,145±0,355 NS

7. 1,221±0,291* 0,974±0,231 NS 1,037±0,216 1,147±0,381 NS

8. 0,917±0,190 1,000±0,188 NS 0,967±0,196 1,026±0,153 NS

Pastaba: *statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05), lyginant su pirmosios procedūros

sankirtos reikšme; ●statistiškai reikšmingas skirtumas tarp I ir II amžiaus grupių sankirtos

reikšmių rodiklių atitinkamos procedūros metu; NS – reikšmingo skirtumo tarp moterų ir

vyrų bei tarp I amžiaus grupės ir II amžiaus grupės asmenų sankirtos reikšmių nėra; SN –

standartinis nuokrypis

174

24 priedas. EKG rodikliai: peloidoterapija, bendri duomenys

Rodiklis

EKG rodikliai (visi tiriamieji, N =48)

p < 0,05

tarp

1 min iki

procedūros (1)

Peloidoterapija

1-10 min (2)

Peloidoterapija

11-20 min (3)

EKG rodikliai Vidurkis±SN Vidurkis±SN Vidurkis±SN

RR (ms) 765,39±147,26 827,50±117,49 779,34±111,24 *, ***

JT (ms) 256,14±42,54 277,29±27,36 265,14±27,49 *, ***

dQRS (ms) 76,90±10,31 71,53±8,52 70,62±8,41 ****

EKG rodiklių diskriminantai

RR/JT 0,135±0,065 0,158±0,086 0,150±0,065 **

JT/dQRS 0,796±0,498 1,119±0,648 0,997±0,573 ****

RR/dQRS 0,369±0,267 0,552±0,386 0,465±0,306 ****

Kraujospūdis

SKS (mm Hg st.) 132,64±16,26 132,26±18,35 NS

DKS (mm Hg st.) 86,07±9,73● 79,57±11,49

● p<0,05

Pastaba: *statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rodiklių, matuotų 1 min iki

peloidoterapijos procedūros (1) ir peloidoterapijos procedūros metu 1-10 min (2);

**statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rodiklių, matuotų 1 min iki procedūros (1) ir

peloidoterapijos procedūros metu 11-20 min (3); ***statistiškai reikšmingas skirtumas tarp

rodiklių, matuotų peloidoterapijos procedūros metu 1-10 min (2) ir peloidoterapijos

procedūros metu 11-20 min (3); ****statistiškai reikšmingi skirtumai tarp rodiklių, matuotų

visuose procedūros etapuose: 1 min iki procedūros, 1-10 peloidoterapijos procedūros

minutę (2) ir 11-20 peloidoterapijos procedūros minutę (3); ●statistiškai reikšmingas

skirtumas tarp rodiklių, matuotų prieš peloidoterapijos procedūrą ir po jos; NS – rodikliai

statistiškai reikšmingai nesiskiria; SN – standartinis nuokrypis.

175

25 priedas. Trukminių EKG rodiklių kitimas: peloidoterapija, bendri duomenys

700

720

740

760

780

800

820

840

860

880

900

1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39 41 43 45 47 49 51 53 55 57 59 61 63T

ruk

mė,

ms

Laikotarpiai po 20 sek.

Įėji

ma

s

Peloidoterapija 1-10 min

RR (2)

Peloidoterapija 11-20 min

RR (3)

1 min iki

procedūros

RR (1)

A

250

255

260

265

270

275

280

285

290

295

1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39 41 43 45 47 49 51 53 55 57 59 61 63

Laikotarpiai po 20 sek.

Tru

km

ė,m

s

1 min iki

procedūros

JT (1)Įė

jim

as

Peloidoterapija 1-10 min

JT (2)

Peloidoterapija 11-20 min

JT (3)

B

70,00

72,00

74,00

76,00

78,00

80,00

82,00

1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39 41 43 45 47 49 51 53 55 57 59 61 63

Laikotarpiai po 20 sek.

Tru

km

ė, m

s

1 min iki

procedūros

dQRS (1)

Įėji

ma

s

Peloidoterapija 1-10 min

dQRS (2)

Peloidoterapija 11-20 min

dQRS (3)

C Pastaba: N=48 (N – tiriamųjų skaičius), K=48 (K – tyrimų skaičius); rezultatai pateikiami

vidurkis ± SVP (SVP – standartinė vidurkio paklaida)

176

26 priedas. Trukminių EKG rodiklių skirtumai tarp moterų-vyrų ir amžiaus grupių,

peloidoterapija

p

NS

NS

NS

NS

NS

NS

NS

NS

NS

Am

žiu

s ≥

60

m.

(n=

24

)

Vid

urk

is±

SN

76

4,9

3±

14

6,3

3

83

1,1

6±

11

6,4

8

79

5,9

8±

11

6,3

4

25

5,9

2±

44

,08

27

6,5

6±

22

,98

26

7,4

8±

24

,77

76

,59±

11,3

1

71

,13±

7,7

7

70

,25±

7,8

2

Am

žiu

s <

60

m.

(n=

24

)

Vid

urk

is±

SN

76

5,8

6±

15

1,3

3

82

3,8

4±

12

0,8

9

76

2,7

0±

10

5,7

1

25

6,3

7±

41

,89

27

8,0

1±

31

,63

26

2,7

9±

30

,33

77

,22±

9,4

0

71

,95±

9,3

9

71

,01±

9,1

4

p

NS

NS

NS

NS

NS

NS

0,0

26

NS

NS

Vy

rai

(n=

22

)

Vid

urk

is±

SN

77

1,1

7±

14

5,5

0

83

6,9

6±

12

7,7

0

77

7,3

3±

10

5,9

6

25

1,1

3±

41

,39

27

4,7

4±

29

,16

26

0,9

0±

28

,34

80

,45±

9,7

9*

73

,60±

9,6

4

72

,70±

9,2

7

Mo

tery

s

(n=

26

)

Vid

urk

is±

SN

76

0,5

1±

15

1,4

2

81

9,4

9±

11

0,0

4

78

1,0

4±

11

7,5

9

26

0,3

8±

43

,84

27

9,4

4±

26

,12

26

8,7

2±

26

,78

74

,03±

9,9

9*

69

,85±

7,2

4

68

,94±

7,4

0

EK

G r

od

ikli

s

RR

(1

) (m

s)

RR

(2

) (m

s)

RR

(3

) (m

s)

JT (

1)

(ms)

JT (

2)

(ms)

JT (

3)

(ms)

dQ

RS

(1

) (m

s)

dQ

RS

(2

) (m

s)

dQ

RS

(3

) (m

s)

Pastaba: *statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05) tarp rodiklių; NS – reikšmingo

skirtumo tarp moterų ir vyrų bei tarp I amžiaus grupės ir II amžiaus grupės rodiklių nėra;

SN – standartinis nuokrypis.

177

27 priedas.Trukminiai EKG rodikliai ir jų dinamines sąsajas atspindintys diskriminantai:

peloidoterapija, moterys

Rodiklis

Moterų (N =26) EKG rodikliai

p<0,05

tarp

1 min iki

procedūros

(1)

Peloidoterapija

1-10 min

(2)

Peloidoterapija

11-20 min

(3)

EKG rodikliai Vidurkis±SN Vidurkis±SN Vidurkis±SN

RR (ms) 760,51±151,42 819,49±110,04 781,04±117,59 *, ***

JT (ms) 260,38±43,84 279,44±26,12 268,72±26,78 *, ***

dQRS (ms) 74,03±9,99 69,85±7,24 68,94±7,40 *, **

EKG rodiklių diskriminantai

RR/JT 0,155±0,058 0,187±0,097 0,173±0,066 NS

JT/dQRS 0,984±0,463 1,245±0,542 1,140±0,466 *, ***

RR/dQRS 0,440±0,286 0,576±0,287 0,529±0,262 *, **

Kraujospūdis

SKS (mm Hg st.) 134,75±16,60 133,36±18,85 NS

DKS (mm Hg st.) 86,57±10,55● 79,82±12,52

● p<0,05

Pastaba:*statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rodiklių, matuotų 1 min iki peloidoterapijos

procedūros (1) ir peloidoterapijos procedūros metu 1-10 min (2); **statistiškai reikšmingas

skirtumas tarp rodiklių, matuotų 1 min iki procedūros (1) ir peloidoterapijos procedūros

metu 11-20 min (3); ***statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rodiklių, matuotų

peloidoterapijos procedūros metu 1-10 min (2) ir peloidoterapijos procedūros metu 11-20

min (3); ●statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rodiklių, matuotų prieš peloidoterapijos

procedūrą ir po jos; NS – rodikliai statistiškai reikšmingai nesiskiria; SN – standartinis

nuokrypis

178

28 priedas. Trukminiai EKG rodikliai ir jų dinamines sąsajas atspindintys diskriminantai:

peloidoterapija, vyrai

Rodiklis

Vyrų (N =22) EKG rodikliai

p < 0,05

tarp

1 min iki

procedūros

(1)

Peloidoterapija

1-10 min

(2)

Peloidoterapija

11-20 min

(3)

EKG rodikliai Vidurkis±SN Vidurkis±SN Vidurkis±SN

RR (ms) 771,17±145,50 836,96±127,70 777,33±105,96 *, ***

JT (ms) 251,13±41,39 274,74±29,16 260,90±28,34 *, ***

dQRS (ms) 80,45±9,79 73,60±9,64 72,70±9,27 ****

EKG rodiklių diskriminantai

RR/JT 0,111±0,066 0,124±0,053 0,122±0,054 NS

JT/dQRS 0,573±0,452 0,969±0,739 0,827±0,649 ****

RR/dQRS 0,284±0,220 0,524±0,484 0,389±0,342 *, ***

Kraujospūdis (mm Hg st.)

SKS (mm Hg st.) 129,72±15,78 130,72±18,07 NS

DKS (mm Hg st.) 85,37±8,72● 79,22±10,22

● p<0,05

Pastaba: *statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rodiklių, matuotų 1 min iki

peloidoterapijos procedūros (1) ir peloidoterapijos procedūros metu 1-10 min (2);

***statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rodiklių, matuotų peloidoterapijos procedūros

metu 1-10 min (2) ir peloidoterapijos procedūros metu 11-20 min (3); ****statistiškai

reikšmingi skirtumai tarp rodiklių, matuotų visuose procedūros etapuose: 1 min iki

procedūros, 1-10 peloidoterapijos procedūros minutę (2) ir 11-20 peloidoterapijos

procedūros minutę (3); ●statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rodiklių, matuotų prieš

peloidoterapijos procedūrą ir po jos; NS – rodikliai statistiškai reikšmingai nesiskiria; SN –

standartinis nuokrypis.

179

29 priedas. Trukminių EKG rodiklių kitimas: peloidoterapija, moterys ir vyrai

650

700

750

800

850

900

950

1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39 41 43 45 47 49 51 53 55 57 59 61 63

moterys vyraiLaikotarpiai po 20 sek. T

ruk

mė,

ms

1 min

iki procedūros

RR (1)

Įėji

ma

s

Peloidoterapija 1-10 min

RR (2)

Peloidoterapija 11-20 min

RR (3)

A

240

250

260

270

280

290

300

1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39 41 43 45 47 49 51 53 55 57 59 61 63moterys vyrai

Laikotarpiai po 20 sek.

Tru

km

ė, m

s

1 min iki

procedūros

JT (1)Įė

jim

as

Peloidoterapija 1-10 min

JT (2)Peloidoterapija 11-20 min

JT (3)

B

60

65

70

75

80

85

90

1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39 41 43 45 47 49 51 53 55 57 59 61 63

moterys vyrai

Tru

km

ė, m

s

Laikotarpiai po 20 sek.

1 min iki

procedūros

dQRS (1)

Įėji

ma

s

Peloidoterapija 1-10 min

dQRS (2)Peloidoterapija 11-20 min

dQRS (3)

p<

0,0

5

C Pastaba: moterys N=26 (N – tiriamųjų skaičius), K=26 (K – tyrimų skaičius); vyrai N=22,

K=22; rezultatai pateikiami vidurkis ± SVP (SVP – standartinė vidurkio paklaida);

p<0,05 – statistiškai reikšmingas skirtumas tarp moterų ir vyrų EKG rodiklių, matuotų tame

procedūros etape

180

30 priedas. Trukminiai EKG rodikliai ir jų dinamines sąsajas atspindintys diskriminantai:

peloidoterapija, I amžiaus grupė (amžius <60 metų)

Rodiklis

I gr. (<60 m.) (N =24) EKG rodikliai

p < 0,05

tarp

1 min iki

procedūros (1)

Peloidoterapija

1-10 min (2)

Peloidoterapija

11-20 min (3)

EKG rodikliai Vidurkis±SN Vidurkis±SN Vidurkis±SN

RR (ms) 765,86±151,33 823,84±120,89 762,70±105,71 *, ***

JT (ms) 256,37±41,89 278,01±31,63 262,79±30,33 *, ***

dQRS (ms) 77,22±9,40 71,95±9,39 71,01±9,14 ****

EKG rodiklių diskriminantai

RR/JT 0,128±0,069 0,147±0,067 0,147±0,062 *, **

JT/dQRS 0,681±0,433 1,108±0,781 0,929±0,657 ****

RR/dQRS 0,299±0,188 0,525±0,432 0,408±0,307 ****

Kraujospūdis

SKS (mm Hg st.) 128,30±13,13 127,86±17,47 NS

DKS (mm Hg st.) 84,32±8,63● 78,61±11,49

● p<0,05

Pastaba: *statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rodiklių, matuotų 1 min iki

peloidoterapijos procedūros (1) ir peloidoterapijos procedūros metu 1-10 min (2);

**statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rodiklių, matuotų 1 min iki procedūros (1) ir

peloidoterapijos procedūros metu 11-20 min (3); ***statistiškai reikšmingas skirtumas tarp

rodiklių, matuotų peloidoterapijos procedūros metu 1-10 min (2) ir peloidoterapijos

procedūros metu 11-20 min (3); ****statistiškai reikšmingi skirtumai tarp rodiklių, matuotų

visuose procedūros etapuose: 1 min iki procedūros, 1-10 peloidoterapijos procedūros

minutę (2) ir 11-20 peloidoterapijos procedūros minutę (3); ●statistiškai reikšmingas

skirtumas tarp rodiklių, matuotų prieš peloidoterapijos procedūrą ir po jos; NS – rodikliai

statistiškai reikšmingai nesiskiria; SN – standartinis nuokrypis.

181

31 priedas. Trukminiai EKG rodikliai ir jų dinamines sąsajas atspindintys diskriminantai:

peloidoterapija, II amžiaus grupė (amžius ≥60 metų)

Rodiklis

II gr. (≥60 m.) (n =24) EKG rodikliai

p < 0,05

tarp

1 min iki

procedūros (1)

Peloidoterapija

1-10 min (2)

Peloidoterapija

11-20 min (3)

EKG rodikliai Vidurkis±SN Vidurkis±SN Vidurkis±SN

RR (ms) 764,93±146,33 831,16±116,48 795,98±116,34 *, ***

JT (ms) 255,92±44,08 276,56±22,98 267,48±24,77 *, ***

dQRS (ms) 76,59±11,31 71,13±7,77 70,25±7,82 ****

EKG rodiklių sąsajos

RR/JT 0,142±0,061 0,170±0,101 0,152±0,070 NS

JT/dQRS 0,911±0,540 1,129±0,498 1,064±0,480 *, ***

RR/dQRS 0,438±0,316 0,580±0,342 0,521±0,301 *, ***

Kraujospūdis

SKS (mm Hg st.) 137,20±18,21 136,86±18,53 NS

DKS (mm Hg st.) 87,90±10,66● 80,58±11,68

● p<0,05

Pastaba: *statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rodiklių, matuotų 1 min iki

peloidoterapijos procedūros (1) ir peloidoterapijos procedūros metu 1-10 min (2);

***statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rodiklių, matuotų peloidoterapijos procedūros

metu 1-10 min (2) ir peloidoterapijos procedūros metu 11-20 min (3); ****statistiškai

reikšmingi skirtumai tarp rodiklių, matuotų visuose procedūros etapuose: 1 min iki

procedūros, 1-10 peloidoterapijos procedūros minutę (2) ir 11-20 peloidoterapijos

procedūros minutę (3); ●statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rodiklių, matuotų prieš

peloidoterapijos procedūrą ir po jos; NS – rodikliai statistiškai reikšmingai nesiskiria; SN –

standartinis nuokrypis.

182

32 priedas. Trukminių EKG rodiklių kitimas: peloidoterapija, I ir II amžiaus grupės

650

700

750

800

850

900

1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39 41 43 45 47 49 51 53 55 57 59 61 63

I gr. II gr.Laikotarpiai po 20 sek.

Tru

km

ė, m

s

1 min iki

procedūros

RR (1)

Įėji

ma

s

Peloidoterapija 1-10 min

RR (2)

Peloidoterapija 11-20 min

RR (3)

A

240

250

260

270

280

290

300

1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39 41 43 45 47 49 51 53 55 57 59 61 63

I gr. II gr.

Tru

km

ė,m

s

Laikotarpiai po 20 sek.

1 min iki

procedūros

JT (1)

Įėji

ma

s

Peloidoterapija 1-10 min

JT (2)Peloidoterapija 11-20 min

JT (3)

B

66

68

70

72

74

76

78

80

82

84

1 3 5 7 9 111315171921232527293133353739414345474951535557596163

I gr. II gr. Laikotarpiai po 20 sek.

Tru

km

ė,m

s

1 min iki

procedūros

dQRS (1)

Įėji

ma

s

Peloidoterapija 1-10 min

dQRS (2)

Peloidoterapija 11-20 min

dQRS (3)

C Pastaba: I amžiaus grupė (amžius <60 m.) N=24 (N – tiriamųjų skaičius), K=48 (K –

tyrimų skaičius); II amžiaus grupė (amžius ≥60 m.) N=24, K=56; rezultatai pateikiami

vidurkis ± SVP (SVP – standartinė vidurkio paklaida)

183

33 priedas. Trukmines EKG rodiklių sąsajas atspindinčių diskriminantų ir AKS skirtumai

tarp moterų-vyrų ir amžiaus grupių

p

EK

G r

od

ikli

ų m

atr

icų

dis

krim

ina

nta

i

NS

NS

NS

NS

NS

NS

NS

NS

NS

Kra

ujo

spū

dis

NS

NS

NS

NS

Am

žiu

s ≥

60

m.

(n=

24

)

Vid

urk

is±

SN

0,1

42±

0,0

61

0,1

70±

0,1

01

0,1

52±

0,0

70

0,9

11±

0,5

40

1,1

29±

0,4

98

1,0

64±

0,4

80

0,4

38±

0,3

16

0,5

80±

0,3

42

0,5

21±

0,3

01

13

7,2

0±

18

,21

13

6,8

6±

18

,53

87

,90±

10,6

6

80

,58±

11,6

8

Am

žiu

s <

60

m.

(n=

24

)

Vid

urk

is±

SN

0,1

28±

0,0

69

0,1

47±

0,0

67

0,1

47±

0,0

62

0,6

81±

0,4

33

1,1

08±

0,7

81

0,9

29±

0,6

57

0,2

99±

0,1

88

0,5

25±

0,4

32

0,4

08±

0,3

07

12

8,3

0±

13

,13

12

7,8

6±

17

,47

84

,32±

8,6

3

78

,61±

11,4

9

p

0,0

09

0,0

09

0,0

05

0,0

02

0,0

45

0,0

23

0,0

38

NS

0,0

43

NS

NS

NS

NS

Vy

rai

(n=

22

)

Vid

urk

is±

SN

0,1

11±

0,0

66*

0,1

24±

0,0

53*

0,1

22±

0,0

54*

0,5

73±

0,4

52*

0,9

69±

0,7

39*

0,8

27±

0,6

49*

0,2

84±

0,2

20*

0,5

24±

0,4

84

0,3

89±

0,3

42*

12

9,7

2±

15

,78

13

0,7

2±

18

,07

85

,37±

8,7

2

79

,22±

10,2

2

Mo

tery

s

(n=

26

)

Vid

urk

is±

SN

0,1

55±

0,0

58*

0,1

87±

0,0

97*

0,1

73±

0,0

66*

0,9

84±

0,4

63*

1,2

45±

0,5

42*

1,1

40±

0,4

66*

0,4

40±

0,2

86*

0,5

76±

0,2

87

0,5

29±

0,2

62*

13

4,7

5±

16

,60

13

3,3

6±

18

,85

86

,57±

10,5

5

79

,82±

12,5

2

Ro

dik

lis

RR

/JT

(1)

RR

/JT

(2)

RR

/JT

(3)

JT/d

QR

S(1

)

JT/d

QR

S(2

)

JT/d

QR

S(3

)

RR

/dQ

RS

(1)

RR

/dQ

RS

(2)

RR

/dQ

RS

(3)

SK

S (

1)

(mm

Hg

st.

)

SK

S (

2)

(mm

Hg

st.

)

DK

S (

1)

(mm

Hg s

t.)

DK

S (

2)

(mm

Hg s

t.)

Pastaba: (1) rodiklio vidurkis, skaičiuotas 1 min iki peloidoterapijos procedūros; (2)

rodiklio vidurkis, skaičiuotas pirmoje peloidoterapijos procedūros pusėje (1-10 procedūros

minutę); (3) rodiklio vidurkis, skaičiuotas antroje peloidoterapijos procedūros pusėje (11-20

procedūros minutę); *statistiškai reikšmingas (p<0,05) skirtumas tarp rodiklių; NS –

rodikliai statistiškai reikšmingai nesiskiria;SN – standartinis nuokrypis.

184

34 priedas. Trukminių EKG rodiklių dinamines sąsajas atspindinčių diskriminantų kitimas:

peloidoterapijos, bendri duomenys

0,12

0,14

0,16

0,18

0,20

0,22

0,24

0,26

1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39 41 43 45 47 49 51 53 55 57 59 61 63

Laikotarpiai po 20 sek.

1 min iki

procedūros

RR/JT (1)

Peloidoterapija 1-10 min

RR/JT (2) Peloidoterapija 11-20 min

RR/JT (3)

Įėjimas

Dis

krim

ina

nta

s

A

0,6

0,7

0,8

0,9

1

1,1

1,2

1,3

1,4

1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39 41 43 45 47 49 51 53 55 57 59 61 63

Laikotarpiai po 20 sek.

1 min iki

procedūros

JT/dQRS (1)

Įėjimas

Peloidoterapija 1-10 min

JT/dQRS (2)

Peloidoterapija 11-20 min

JT/dQRS (3)

Dis

krim

ina

nta

s

B

0,3

0,35

0,4

0,45

0,5

0,55

0,6

0,65

0,7

0,75

1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39 41 43 45 47 49 51 53 55 57 59 61 63

Laikotarpiai po 20 sek.

1 min iki

procedūros

RR/dQRS (1)

Įėjimas

Peloidoterapija 1-10 min

RR/dQRS (2)Peloidoterapija 11-20 min

RR/dQRS (3)

Dis

krim

ina

nta

s

C Pastaba: N=48 (N – tiriamųjų skaičius), K=48 (K – tyrimų skaičius); rezultatai pateikiami

vidurkis ± SVP (SVP – standartinė vidurkio paklaida)

185

35 priedas. Trukminių EKG rodiklių dinamines sąsajas atspindinčių diskriminantų kitimas:

peloidoterapija, moterys ir vyrai

0

0,05

0,1

0,15

0,2

0,25

0,3

0,35

0,4

1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39 41 43 45 47 49 51 53 55 57 59 61 63

moterys vyrai

1 min iki

procedūros

RR/JT (1)

Įėjimas

Peloidoterapija 1-10 min

RR/JT (2)

Peloidoterapija 11-20 min

RR/JT (3)

p<0,05 p<0,05 p<0,05

Laikotarpiai po 20 sek.

Dis

krim

ina

nta

s

A

0,3

0,5

0,7

0,9

1,1

1,3

1,5

1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39 41 43 45 47 49 51 53 55 57 59 61 63

moterys vyraiLaikotarpiai po 20 sek.

1 min iki

procedūros

JT/dQRS (1)

Įėjimas

Peloidoterapija 1-10 min

JT/dQRS (2)

Peloidoterapija 11-20 min

JT/dQRS (3)

p<0,05p<0,05 p<0,05

Dis

krim

ina

nta

s

B

0,2

0,3

0,4

0,5

0,6

0,7

0,8

0,9

1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39 41 43 45 47 49 51 53 55 57 59 61 63

moterys vyraiLaikotarpiai po 20 sek.

1 min iki

procedūros

RR/dQRS (1)

Įėjimas

Peloidoterapija 1-10 min

RR/dQRS (2)

Peloidoterapija 11-20 min

RR/dQRS (3)

p<0,05p<0,05

Dis

krim

ina

nta

s

C Pastaba: moterys N=26 (N – tiriamųjų skaičius), K=26 (K – tyrimų skaičius); vyrai N=22,

K=22; rezultatai pateikiami vidurkis ± SVP (SVP – standartinė vidurkio paklaida);

p<0,05 – statistiškai reikšmingas skirtumas tarp vyrų ir moterų EKG rodiklių, matuotų tame

procedūros etape

186

36 priedas. Trukminių EKG rodiklių dinamines sąsajas atspindinčių diskriminantų kitimas:

peloidoterapija, I ir II amžiaus grupės

0,1

0,15

0,2

0,25

0,3

0,35

0,4

1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39 41 43 45 47 49 51 53 55 57 59 61 63

I gr. II gr.Laikotarpiai po 20 sek.

1 min iki

procedūros

RR/JT (1)

Įėjimas

Peloidoterapija 1-10 min

RR/JT (2)

Peloidoterapija 11-20 min

RR/JT (3)

Dis

krim

ina

nta

s

A

0,4

0,6

0,8

1

1,2

1,4

1,6

1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39 41 43 45 47 49 51 53 55 57 59 61 63

I gr. II gr.Laikotarpiai po 20 sek.

1 min iki

procedūros

JT/dQRS (1)

Įėjimas

Peloidoterapija 1-10 min

JT/dQRS (2)Peloidoterapija 11-20 min

JT/dQRS (3)

Dis

krim

ina

nta

s

B

0

0,1

0,2

0,3

0,4

0,5

0,6

0,7

0,8

0,9

1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39 41 43 45 47 49 51 53 55 57 59 61 63

I gr. II gr.Laikotarpiai po 20 sek.

1 min iki

procedūros

RR/dQRS (1)

Įėjimas

Peloidoterapija 1-10 min

RR/dQRS (2)

Peloidoterapija 11-20 min

RR/dQRS (3)

Dis

krim

ina

nta

s

C Pastaba: I amžiaus grupė (amžius <60 m.) N=24 (N – tiriamųjų skaičius), K=48 (K –

tyrimų skaičius); II amžiaus grupė (amžius ≥60 m.) N=24, K=56; rezultatai pateikiami

vidurkis ± SVP (SVP – standartinė vidurkio paklaida)

187

37 priedas. Širdies ritmo variabilumo rodiklių skirtumai tarp moterų-vyrų ir I ir II amžiaus

grupių, peloidoterapija

p

0,9

3

0,7

9

0,2

2

0,7

6

0,7

9

0,2

1

La

iko

pa

ram

etra

i

0,4

1

0,1

1

0,6

4

0,0

47

0,0

1

0,0

9

Sp

ektr

inė

an

ali

zė I

(b

e L

LD

K)

0,1

8

0,1

2

0,1

7

0,1

9

0,1

2

0,1

7

0,5

4

0,4

0

0,3

4

II a

mži

au

s g

r.

(n=

24

)

Vid

urk

is±

SN

82

3,3

4±

11

4,9

5

79

4,3

2±

12

2,6

5

77

7,3

5±

11

4,9

0

74

,36±

10,3

8

77

,40±

11,9

1

79

,00±

11,2

9

47

,29±

24,0

8

50

,91±

31,4

9

35

,41±

16,2

9

43

,90±

34,8

7*

46

,75±

35,1

4*

31

,27±

24,1

5

59

,99±

11,6

7

58

,56±

9,9

5

58

,75±

10,7

0

40

,01±

11,6

7

41

,44±

9,9

5

41

,25±

10,7

0

19

97

,48

±1

329

,2

8

19

26

,60

±1

448

,5

3

17

08

,93

±1

237

,7

8

I a

mži

au

s g

r.

(n=

24

)

Vid

urk

is±

SN

82

4,0

3±

12

7,7

1

78

3,6

3±

11

5,5

3

74

1,4

1±

10

5,8

5

73

,13±

13,1

8

78

,23±

11,2

0

82

,65±

11,5

4

41

,55±

19,8

8

37

,77±

14,4

8

32

,26±

14,7

1

25

,46±

16,7

0*

24

,50±

13,5

0*

19

,54±

13,2

2

55

,30±

11,1

2

52

,47±

11,0

2

53

,28±

11,2

1

44

,70±

11,1

2

47

,53±

11,0

2

46

,72±

11,2

1

17

40

,41

±1

021

,45

15

18

,90

±8

59,7

2

12

73

,78

±6

02,5

5

p

0,4

7

0,7

6

0,7

4

0,5

9

0,7

3

0,7

1

0,6

2

0,9

0

0,2

7

0,9

7

0,6

2

0,3

2

0,0

9

0,3

0

0,9

7

0,1

0

0,3

0

0,9

7

0,8

0

0,9

0

0,7

6

Vy

rai

(n=

22

)

Vid

urk

is±

SN

83

3,2

4±

12

9,8

0

79

2,4

3±

11

9,5

0

75

8,9

6±

10

0,3

1

73

,78±

11,4

7

77

,43±

11,7

2

80

,59±

10,9

1

46

,50±

25,1

1

42

,50±

17,2

6

31

,24±

14,1

8

35

,97±

31,9

5

32

,75±

23,7

3

21

,55±

14,7

8

54

,35±

12,5

7

53

,42±

11,9

4

55

,80±

12,9

2

45

,65±

12,5

7

46

,58±

11,9

4

44

,20±

12,9

2

17

38

,54

±1

015

,36

16

36

,35

±9

27,4

7

14

62

,06

±8

78,3

2

Mo

tery

s (n

=2

6)

Vid

urk

is±

SN

81

5,5

9±

11

3,4

0

78

6,0

5±

11

9,0

0

75

9,7

3±

12

0,9

1

73

,71±

12,2

1

78

,15±

11,4

3

81

,03±

12,1

0

42

,66±

19,3

9

45

,90±

30,5

4

36

,03±

16,3

7

33

,59±

26,0

4

38

,06±

32,4

7

28

,67±

23,5

7

60

,40±

9,9

6

57

,29±

9,6

9

56

,20±

9,7

5

39

,60±

9,9

6

42

,71±

9,6

9

43

,80±

9,7

5

19

79

,28

±1

312

,86

17

95

,85

±1

398

,38

15

16

,14

±1

088

,60

EK

G R

R v

ari

ab

ilu

mo

rod

ikli

ai

Vid

uti

nė

RR

tru

km

ė (1

) (m

s)

Vid

uti

nė

RR

tru

km

ė (2

) (m

s)

Vid

uti

nė

RR

tru

km

ė (3

) (m

s)

ŠS

D (

1)

(k/m

in)

ŠS

D (

2)

(k/m

in)

ŠS

D (

3)

(k/m

in)

SD

NN

(1

) (m

s)

SD

NN

(2

) (m

s)

SD

NN

(3

) (m

s)

MS

SD

(1

) (m

s)

MS

SD

(2

) (m

s)

MS

SD

(3

) (m

s)

NA

DK

1 (

1)

(pro

c.)

NA

DK

1 (

2)

(pro

c.)

NA

DK

1 (

3)

(pro

c.)

NL

DK

1 (

1)

(pro

c.)

NL

DK

1 (

2)

(pro

c.)

NL

DK

1 (

3)

(pro

c.)

LD

K1+

AD

K1 (

1)

(ms2

)

LD

K1+

AD

K1 (

2)

(ms2

)

LD

K1+

AD

K1 (

3)

(ms2

)

188

37 priedo tęsinys. p

0,1

8

0,2

9

0,1

6

0,4

1

0,5

2

0,3

3

0,4

1

0,9

3

0,7

0

Sp

ektr

inė

an

ali

zė I

I (s

u L

LD

K)

0,3

0

0,2

0

0,3

6

0,2

9

0,4

3

0,2

5

0,1

5

0,1

1

0,1

1

0,5

6

0,3

4

0,6

1

II a

mži

au

s g

r.

(n=

24

)

Vid

urk

is±

SN

0,7

5±

0,4

0

0,7

6±

0,2

8

0,7

7±

0,3

3

37

,63±

9,3

2

38

,93±

11,1

3

42

,33±

11,4

2

0,0

6±

0,0

3

0,0

6±

0,0

4

0,0

9±

0,1

2

25

,44±

8,1

6

26

,66±

9,4

6

27

,08±

9,3

0

29

,07±

6,6

8

29

,84±

6,8

2

29

,50±

7,2

8

45

,49±

13,0

7

43

,50±

11,8

6

43

,42±

12,0

2

58

5,6

3±

20

3,0

2

55

6,7

6±

24

5,1

6

49

4,6

7±

19

6,6

8

I a

mži

au

s g

r.

(n=

24

)

Vid

urk

is±

SN

0,9

0±

0,4

4

0,9

6±

0,4

6

0,9

8±

0,4

8

40

,26±

9,9

0

41

,15±

8,8

6

44

,87±

8,8

4

0,1

0±

0,1

1

0,0

6±

0,0

1

0,0

5±

0,0

1

28

,24±

6,6

1

29

,99±

5,0

8

29

,57±

5,4

4

31

,77±

7,7

7

32

,37±

7,4

1

32

,68±

8,0

8

39

,99±

10,0

4

37

,64±

8,9

3

37

,75±

9,3

3

65

6,0

9±

32

7,6

3

60

3, 6

5±

23

2,1

8

51

2,2

5±

20

5,2

0

p

0,0

9

0,5

0

0,9

1

0,1

7

0,7

1

0,6

9

0,3

1

0,6

0

0,0

1

0,3

7

0,5

8

0,5

8

0,1

2

0,7

0

0,7

6

0,0

9

0,3

0

0,9

3

0,7

3

0,9

8

0,7

7

Vy

rai

(n=

22

)

Vid

urk

is±

SN

0,9

6±

0,5

2

0,9

4±

0,4

7

0,9

1±

0,5

2

41

,07±

9,1

3

40

,47±

10,3

3

43

,03±

11,1

4

0,0

60±

0,0

24

0,0

56±

0,0

14

0,0

71±

0,0

75*

28

,24±

7,6

7

29

,12±

7,2

1

28

,03±

7,2

9

32

,26±

8,3

2

32

,10±

8,4

7

31

,48±

9,5

4

39

,52±

11,9

0

38

,78±

10,3

3

40

,48±

11,8

3

64

6,3

2±

31

4,3

7

60

5,2

5±

30

5,6

9

50

8,2

2±

23

2,6

9

Mo

tery

s (n

=2

6)

Vid

urk

is±

SN

0,7

1±

0,2

9

0,8

0±

0,3

0

0,8

5±

0,3

2

37

,15±

9,8

1

39

,68±

9,9

4

44

,09±

9,5

0

0,1

00±

0,1

07

0,0

63±

0,0

42

0,0

62±

0,0

95*

25

,66±

7,2

6

27

,65±

8,1

7

28

,58±

8,0

6

28

,87±

6,0

3

30

,27±

5,8

8

30

,76±

6,0

8

45

,45±

11,3

4

42

,08±

11,1

5

40

,66±

10,5

3

59

9,3

2±

23

4,5

0

55

9,0

1±

16

2,5

8

49

9,4

3±

17

0,1

8

EK

G R

R v

ari

ab

ilu

mo

ro

dik

lis

LD

K1

/AD

K1

san

tyk

is (

1)

LD

K1

/AD

K1

san

tyk

is (

2)

LD

K1

/AD

K1

san

tyk

is (

3)

Ko

her

en

cijo

s a

na

lizė

Var

iab

ilu

mo

ko

her

enci

ja (

1)

(pro

c.)

Var

iab

ilu

mo

ko

her

enci

ja (

2)

(pro

c.)

Var

iab

ilu

mo

ko

her

enci

ja (

3)

(pro

c.)

Var

iab

ilu

mo

ko

her

enci

ja (

1)

(Hz)

Var

iab

ilu

mo

ko

her

enci

ja (

2)

(Hz)

Var

iab

ilu

mo

ko

her

enci

ja (

3)

(Hz)

NL

LD

K2 (

1)

(pro

c.)

NL

LD

K2 (

2)

(pro

c.)

NL

LD

K2 (

3)

(pro

c.)

NL

DK

2 (

1)

(pro

c.)

NL

DK

2 (

2)

(pro

c.)

NL

DK

2 (

2)

(pro

c.)

NA

DK

2 (

1)

(pro

c.)

NA

DK

2 (

2)

(pro

c.)

NA

DK

2 (

3)

(pro

c.)

LL

DK

2 (

1)

(ms2

)

LL

DK

2 (

2)

(ms2

)

LL

DK

2(3

) (m

s2)

189

37 priedo tęsinys.

p

0,9

7

0,8

2

0,8

4

0,2

7

0,3

1

0,1

5

0,7

1

0,5

2

0,5

4

0,8

4

0,4

8

0,4

5

0,1

1

0,0

01

0,3

1

0,0

6

0,1

8

0,0

4

0,0

48

0,0

48

0,0

9

II a

mži

au

s g

r.

(n=

24

)

Vid

urk

is±

SN

72

4,8

7±

35

1,1

8

70

6,6

6±

39

0,8

3

63

6,0

1±

41

8,3

9

12

94

,38

±1

077

,58

12

63

,40

±1

214

,37

10

73

,61

±9

02,1

7

26

04

,89

±1

376

,86

25

26

,81

±1

563

,71

22

04

,29

±1

358

,02

-0,4

9±

0,2

9

-0,4

8±

0,3

5

-0,5

3±

0,2

9

-0,9

7±

0,8

5

-0,9

1±

0,7

1*

-1,1

0±

0,6

4

-0,1

7±

0,4

5

-0,2

4±

0,4

1

-0,1

2±

0,4

9*

-0,5

3±

0,2

9*

-0,5

6±

0,2

7*

-0,5

7±

0,2

7

I a

mži

au

s g

r.

(n=

24

)

Vid

urk

is±

SN

79

6,7

2±

60

4,1

8

72

2,9

3±

48

4,6

3

61

2,1

0±

35

5,0

9

95

7,6

7±

53

0,3

0

81

6,8

2±

45

9,8

1

66

1,6

9±

32

0,0

3

24

10

,47

±1

273

,66

21

43

,40

±1

035

,67

17

86

,04

±7

78,2

2

-0,5

3±

0,2

0

-0,5

2±

0,2

8

-0,4

8±

0,3

1

-1,3

2±

0,7

6

-1,5

6±

0,7

1*

-1,3

3±

0,6

1

-0,5

1±

0,6

8

-0,4

9±

0,5

8

-0,4

3±

0,5

4*

-0,6

9±

0,2

3*

-0,7

2±

0,2

1*

-0,7

1±

0,2

4

p

0,9

2

0,9

3

0,8

5

0,4

1

0,7

7

0,8

4

0,9

8

0,8

5

0,8

5

0,8

6

0,9

4

0,9

6

0,1

8

0,6

2

0,3

7

0,6

9

0,4

8

0,8

8

0,1

3

0,3

8

0,7

9

Vy

rai

(n=

22

)

Vid

urk

is±

SN

80

4,7

4±

61

8,5

0

73

5,4

8±

50

2,1

8

62

2,5

8±

38

4,0

1

94

9,0

7±

54

5,6

3

94

6,7

7±

69

4,5

8

84

0,2

4±

63

8,6

7

24

00

,12

±1

235

,93

22

87

,50

±1

207

,14

19

71

,04

±1

055

,55

-0,5

4±

0,1

4

-0,5

0±

0,3

2

-0,5

3±

0,3

7

-1,3

1±

0,8

0

-1,1

4±

0,6

6

-1,3

1±

0,6

9

-0,3

1±

0,7

0

-0,3

3±

0,5

7

-0,3

0±

0,6

0

-0,6

8±

0,2

8

-0,6

8±

0,2

5

-0,6

5±

0,2

9

Mo

tery

s (n

=2

6)

Vid

urk

is±

SN

72

3,6

1±

35

6,7

7

69

7,2

9±

37

9,7

4

62

5,2

9±

39

1,7

2

12

75

,76

±1

039

,45

11

19

,09

±1

107

,95

89

0,8

4±

76

1,9

8

25

98

,69

±1

397

,40

23

75

,39

±1

441

,94

20

15

,57

±1

183

,62

-0,4

8±

0,3

1

-0,5

0±

0,3

2

-0,4

9±

0,2

1

-1,0

0±

0,8

2

-1,3

1±

0,8

7

-1,1

4±

0,5

8

-0,3

7±

0,5

0

-0,3

9±

0,4

6

-0,2

6±

0,4

8

-0,5

5±

0,2

6

-0,6

1±

0,2

6

-0,6

3±

0,2

5

RR

va

ria

bil

um

o r

od

ikli

s

LD

K2 (

1)

(ms2

)

LD

K2 (

2)

(ms2

)

LD

K2

(3

) (m

s2)

AD

K2

(1

) (m

s2)

AD

K2 (

2)

(ms2

)

AD

K2

(3

) (m

s2)

Ben

dro

ji s

pek

tro

gal

ia (

1)

(ms2

)

Ben

dro

ji s

pek

tro

gal

ia (

2)

(ms2

)

Ben

dro

ji s

pek

tro

gal

ia (

3)

(ms2

)

alfa

LL

DK

2 (

1)

alfa

LL

DK

2 (

2)

alfa

LL

DK

2 (

3)

alfa

LD

K2 (

1)

alfa

LD

K2 (

2)

alfa

LD

K2 (

3)

alfa

AD

K2 (

1)

alfa

AD

K2 (

2)

alfa

AD

K2 (

3)

alfa

(1

)

alfa

(2

)

alfa

(3

)

190

37 priedo tęsinys.

Pastaba: I amžiaus grupė: amžius <60 m., II amžiaus grupė: amžius ≥60 m.; SN –

standartinis nuokrypis; RR – intervalo tarp dviejų gretimų R dantelių (ms) trukmė; ŠSD –

širdies susitraukimo dažnis; MSSD – vidutinis kvadratinis intervalų sekos nukrypimas;

SDNN – standartinis nuokrypis nuo visų NN intervalų vidutinės trukmės; NADK1 –

normalizuota aukštųjų dažnumų komponentė, skaičiuota be labai lėtų dažnumų

komponentės; NLDK1 – normalizuota lėtų dažnumų komponentė, skaičiuota be labai lėtų

dažnumų komponentės; LDK1+ADK1 – bendroji spektro galia, apskaičiuota be labai lėtų

dažnumų komponentės; LDK1/ADK1 santykis – lėtų dažnumų komponentės ir aukštųjų

dažnumų komponentės, apskaičiuotų be labai lėtų dažnumų komponentės, santykis;

NLLDK2 – normalizuota labai lėtų dažnumų komponentės reikšmė; NLDK2 – normalizuota lėtų dažnumų komponentės reikšmė; NADK2 – normalizuota aukštųjų dažnumų

komponentė; LLDK2 – galia labai lėto dažnio ribose; LDK2 – galia lėto dažnio ribose;

ADK2 – galia aukšto dažnio ribose; alfa LLDK2 – labai lėtų dažnumų komponentės spektro

linijinės interpoliacijos nuolydis log-log skalėje; alfa LDK2 – lėtų dažnumų komponentės

spektro linijinės interpoliacijos nuolydis log-log skalėje; alfa ADK2 – aukštųjų dažnumų

komponentės spektro linijinės interpoliacijos nuolydis log-log skalėje; alfa – spektro

linijinės interpoliacijos nuolydis log-log skalėje. (1) rodiklio vidurkis, skaičiuotas 1-5

peloidoterapijos procedūros minutę; (2) rodiklio vidurkis, skaičiuotas 8-12 procedūros

minutę); (3) rodiklio vidurkis, skaičiuotas 16-20 procedūros minutę.

191

PADĖKA

Visų pirma, nuoširdžiai dėkoju:

mokslinio darbo vadovui prof. habil. dr. Alfonsui Vainorui už

tikėjimą mano jėgomis ir moralinę paramą, neįkainojamą pagalbą

vykdant mokslinius tyrimus ir už tai, kad išmokė pažvelgti į žmogų,

kaip į vientisą funkcionuojantį organizmą (kompleksinę sistemą),

neskaidant jo į atskirus organus ar organų sistemas;

konsultantei prof. dr. Jūratei Macijauskienei už nuoširdų bendravimą,

vertingus patarimus, pastabas ir konsultacijas.

Taip pat esu labai dėkinga už visapusišką palaikymą:

visam Sporto instituto kolektyvui (ypač dr. Kristinai Berškienei už

vertingas konsultacijas matematikos ir statistikos srityje, už

draugiškus patarimus dr. Sandrai Bardauskienei, dr. Brigitai

Zachovajevienei, doc. dr. Laimonui Šiupšinskui ir kt.);

visam VšĮ Druskininkų gydyklos kolektyvui (ypač direktoriui (iki

2013 m.) Virgaudui Taletavičiui, aktyviai dalyvavusiam Druskininkų

gydyklos veiklos atkūrime ir siekusiam atnaujinti mokslinį tiriamąjį

darbą kurortologijos srityje, Kęstučiui Ramanauskui už pagalbą

verčiant straipsnius ir santrauką, taip pat tiesiogiai padėjusiems

registruojant EKG krioterapijos ir peloidoterapijos procedūrų metu:

kineziterapeutui Žydrūnui Mačioniui, slaugytojai Linai Balčiuvienei,

slaugytojų padėjėjoms Vidai Ivanauskienei, Vilai Petrauskienei,

Marijai Mikelionienei ir kt.);

visam VšĮ Valstybės ir savivaldybių tarnautojų cent-

ro ,,Dainava“ kolektyvui (ypač direktoriui Zenonui Streikui,

programų vadovei Danutei Sreikuvienei, gydymo dalies vadovei

Vilijai Gavėnienei ir kt.);

prof. dr. Eglei Ereminienei.

Už kantrybę ir palaikymą esu nepaprastai dėkinga:

šeimai – vyrui Virgaudui ir tėvams, o dukroms Aistei ir Justinai dar

ir už vertingas konsultacijas darbo su kompiuteriu srityje; taip pat

broliui Mindaugui už patarimus ir pagalbą rašant disertaciją;

visiems artimiesiems ir draugams.