el.verslo techninė ir programinė įranga

El.verslo techninė ir programinė įranga

T120B026. El. verslas 2

El. verslo programinė įranga Apima programinius įrankius ir produktus naudojamus

sukurti, paleisti ir valdyti el. verslo taikomuosius uždavinius. 1. Kūrimo įrankiai ir komponentai naudojami el. verslo

taikomiesiems uždaviniams kurti.2. Taikomųjų uždavinių serverių programinė įranga naudojama

el. verslo taikomiesiems uždaviniams paleisti. Serveriai turi galimybes nuo paprastų tinklalapių publikavimo iki organizacijos transakcijų vykdymo.

3. Tinklo apsaugos ir valdymo programinė įranga naudojama el. verslo taikomųjų uždavinių operacijas apsaugoti ir efektyviai jas valdyti.

4. El. verslo taikomiesiems uždaviniams vykdyti naudojama daug įvairių platformų


El. verslo programinė įranga

Paleidimas Kūrimas Valdymas

Taikomųjų uždavinių serverių

programinė įranga

Kūrimo įrankiai ir

komponentai

Tinklo apsaugos ir

valdymo programinė

įranga

Operacinės sistemos (Windows, AIX, Linux, HP-UX, Solaris, OS/400, OS/390)


Kūrimo įrankiai ir komponentai (Kūrimas)

Programuotojams Darbo grupės dizaineriams Internetinių taikomųjų uždavinių kūrėjams

Komponentai Pakartotino naudojimo verslo komponentai

pagreitina el. verslo taik. užd. sukūrimą. Komponentai sumažina kūrimo laiką ir sąnaudas.


Taikomųjų uždavinių serverių programinė įranga (Paleidimas)

Bendradarbiavimas

Transakcijos

Duomenys

Integracija


Tinklo apsaugos ir sistemos valdymo programinė įranga (Valdymas)

Išdėstymas Sujungimas Saugumas Valdymas


El. verslo sprendimo architektūra Dažniausiai naudojama loginis 3-jų lygių apdorojimo sistemos modelis. T.y.

loginis bet nebūtinai fizinis procesų suskaidymas. Šis modelis skirtas aptarnauti klientus naudojant internetinius taik. užd. ir mažų bei vidutinių įmonių serverius.

Pirmas lygis Antras lygis Trečias lygis

Menkas (liesas) klientas, naršyklė, PDA, mobilūs telefonai, HTML puslapiai, Web TV.

Web serveriai, taik. užd. serveriai, tranzakcijų serveriai, servletai, JSP, Verslo logika, Beans, priėjimo prie duomenų komponentai, jungtys.

Organizacijos informacinė sistema

HTTP(S) TCP/IP


El. verslo sprendimo architektūra Tipinė 3-jų lygių architektūra susideda iš:

Kliento lygio, kuriame yra pateikiama informacija, programuojamas tik informacijos pateikimas (įskaitant vartotojo grafinę sąsają) ir teikiamos užklausos internetiniams taikomiesiems uždaviniams per interneto naršyklę.

Interneto taikomųjų uždavinių serveriai, kuriuose yra vykdomi el. verslo taikomieji uždaviniai ir jų rezultatas pateikiamas klientui. Šiuose serveriuose vykdomi procesai kontroliuojantys duomenų rašymą ir skaitymą į/iš organizacijos duomenų bazės.

Serveriai, kurie aprūpina saugomais duomenimis ir transakciniais taikomaisiais uždaviniais naudojamais interneto taik.užd. serverio procesuose

Programiniai elementai, esantys šiuose 3 loginiuose lygiuose yra sujungti standartiniais protokolais, servisais ir programinėmis jungtimis.


El. verslo projektavimo ir diegimo aplinka

Naudingumas

Saugumas

Sistemos valdymas

Serveris

Klientas Organizacijos duo menys ir taikomo sios sistemos

Tinklas Jungtyss

TU serveris


Kad būtų priimtas optimalus sprendimas projektuotojai turi išspręsti du pagrindinius uždavinius kiekvienam blokui: Nuspręsti, kas turi būti įvykdyta (padaryta),

surasti trukdžius ir tinkamą sprendimą, pasiūlyti kaip sprendimas turi būti įgyvendintas

Nustatyti žinomus kelius ar produktus kiekvienam loginiam blokui.


Klientas Liesas klientas. Nedaug arba išvis nevykdomos programos kliento

dalyje, atitinkamai nedaug programinės įrangos įdiegiama klientinėje dalyje.

Programos yra vykdomos serveryje ir dinamiškai persiunčiamos tik jei prisireikia klientui.

Klientas gali būti ir nešiojamas įrenginys kaip PDA, tinklo kompiuteriai, mobilūs telefonai ir kt.


Tinklas Tinklo infrastruktūra yra visos architektūros

platforma. Apima servisus, kurie yra standartiniai:

TCP/IP ir tinklo servisus. Dinamiškai priskiriamas IP adresas, kai įrenginys prisijungia arba atsijungia nuo tinklo

Saugumo servisai: Viešo rakto technologija, kuri naudojama vartotojo identifikacijai ir autentifikacijai, priėjimo kontrolei, konfidencialumui

Katalogų servisai (directory): fiksuoti vartotojus, servisus ir resursus tinkle.

Failų ir spausdinimo servisus.


Internetinių taikomųjų uždavinių serveriai Internetinių taik. užd. serveriai yra taikomųjų

uždavinių verslo logikos vykdymo aplinka. Web TU serveriai turi 2 pagrindinius blokus:

Taikomųjų užd. vykdymo aplinka (Application logic) Taik. užd. kūrimo įrankiai (Application Development Tools)

Taikomųjų užd. vykdymo aplinka yra sukurta iš komponentų: Enterprise JavaBeans (EJB) Servlets Java Server Pages (JSP) Common Gateway Interface (CGI) programų.


Organizacijos duomenys ir taik. uždaviniai

Yra pagrindinė interneto taikomųjų uždavinių modelio dalis, nes jos yra įmonės investicijos į informacines technologijas.


Jungtys Kokios organizacijos sistemos, taikomieji

uždaviniai, duomenys reikalingi el. verslo taikomiesiems uždaviniams

Kaip duomenys perduodami tarp skirtingų sistemų

Ar reikalingas sinchroninis ar asinchroninis priėjimas prie organizacijos duomenų


Jungčių tipai Žinutės JDBC/ODBC Duomenų bazių kreipiniai Paprastoji sąsaja. Nutolusių procedūrų kreipiniai (Remote

Procedure Calls) Pokalbis.


Sistemos valdymas Valdymas nuo įdiegimo ir konfigūravimo iki

jos darbo stebėjimo. Reagavimas į problemas, programinės

įrangos platinimas, atnaujinimas, stebėjimas, problemų šalinimas.

Geriau sukurti bandomuosius tinklalapius, o po to talpinti į internetą kartu su sistemos valdymo įrankiais.


Saugumas Vartotojo autentifikavimas Kodavimo servisai Ugniasienės (Firewall) Virtualūs privatūs tinklai


Tinklų tipai Internetas pasaulinis kompiuterių tinklas Intranetas- organizacijos vidinis tinklas sukurtas naudojant

IP technologijas. Ekstranetas, kai kelios organizacijos dalinasi savo tinklais

ir apjungia į vieną tinklą. Ekstranetas naudojamas SCM.

Tinklų tipas Priėjimas prie tinklo

Tipiškas vartotojas Informacijos tipas

Internetas Viešas, be apribojimų

Bet kuris vartotojas, turintis prisijungimą prie interneto ar vietinio tinklo (LAN)

Bendra, vieša, reklaminė

Intranetas Privatus ir apribotas

Tik autorizuoti vartotojai ir asmenys

Specifinė, susijusi su organizacija

Ekstranetas Privatus Autorizuotos grupės iš bendradarbiaujančių kompanijų

Informacija, kuria dalinasi autorizuotos bendradarbiavimo grupės


TCP/IP Transmition Control Protocol and Iternet Protocol (TCP/IP).

Šie protokolai priklauso šeimai, kitaip vadinamu TCP/IP rinkiniu (suite)

Šie protokolai leidžia duomenis siųsti internetu , Suteikia beveik visus galimus servisus šiandieniniam tinklo (net) naršytojui: el. pašto perdavimas, bylų perdavimas, USENET naujienų pristatymas, priėjimas prie Web’o.

Yra kelios klasės: Tinklo lygio protokolai: valdo duomenų persiuntimo

mechanizmą. Vartotojai nemato. Pvz. IP. Informacija siunčiama paketais, kuriems reikia įvairios informacijos.

Programinio lygio protokolai, Vartotojas juos mato. Pvz. FTP. Matomas persiunčiamos inf. kiekis

Operuojama protokolo steku:


Programinis lygis: Vartotojas inicijuoja duomenų siuntimą,

siunčiama užklausa transportavimo lygiui.

Transportavimo lygis: Prijungiama antraštė ir siunčiama tinklo lygiui.

Tinklo lygis: Šaltinio ir gavėjo IP adresai pridedami maršrutizavimo tikslais.

Duomenų lygis: Duomenų srauto klaidų tikrinimas tarp dviejų protokolo lygių.

Fizinis lygis: Duomenis išsiunčia arba priima

Serveris


LDAP Lightwiegth Directory Access Protocol Informacija saugoma tam tikrose saugyklose iš kur gaunama buvimo vietos

informaciją, tokia kaip duomenys, resursai, adresai ir pan. Talpyklos vadinamos direktorijomis. Informaciją būtų sunku gauti be šių direktorijų ir komunikavimo paskirstytose sistemose būtų neįmanomas. Direktorijose saugoma vartotojų informacija, resursų lokacija ir pan. Gamintojai saugo kokią nori. Standartas X.500.

Internet Inter-ORB Protocol (IIOP) Objektinio programavimo protokolas suteikiantis galimybę paskirstytoms

programoms parašytoms skirtingomis kalbomis komunikuoti internete. IIOP yra dalis CORBA’os (Common Object Request Broker Architecture)

File Transfer Protocol (FTP) Standartinis būdas persiųsti failus iš vienos sistemos į kitą.

Networks News Transfer Protocol (NNTP) Priėjimas prie naujienų servisų bendrai vadinamu USENET naujienomis.


Post Office Protocol (POP3) Žinutės saugomos vienoje žinutėje. Vartotojo agentai gali

parsiųsti arba ištrinti žinutes. Internet Message Access Protocol (IMAP)

El. žinučių protokolas su kliento ir serverio funkcijomis. Žinutės saugomos serveryje, jų kopijos siunčiamos klientui.

Simple Mail Transfer Protocol (SMTP) El. laiškų siuntimas

Telnet Vieno mazgo (host’o) programa gali prieiti prie kito mazgo

(host’o) resursų. Secure Socket Layer (SSL)

Sukurti privatų kanalą tarp komunikuojančių programų, kurios užtikrintų duomenų privatumą, partnerių autentifikavimą ir integralumą.


Svarbiausios paties interneto priemonės

Žiniatinklis (World Wide Web) Elektroninis paštas FTP (File Transfer Protocol) Naujienos (News)


Žiniatinklis Žiniatinklis (Wrold Wide Web) – yra sistema,

leidžianti kreiptis į interneto laikmenas, gauti informacijos, pasikeisti duomenimis ir t.t.

Sistema susideda iš: Žiniatinklio serverio: kompiuterių ir programinės įrangos,

kurie saugo ir leidžia siųsti duomenis kitiems, kurie išsiuntė užklausą (paklausimą) informacijos per internetą

Žiniatinklio naršyklės: programinės įrangos, vykdančios per kliento kompiuterį informacijos užklausą žiniatinklio serveriui ir atvaizduojančios informaciją taip, kaip ji nurodyta duomenų rinkmenoje.


Pagrindiniai techniniai žiniatinklio komponentai yra: Tinklo resursų identifikatoriai, nustatantys interneto resursus

(pvz., tinklalapį, paveikslą, vaizdo įrašą, programą, paslaugą, elektroninio pašto dėžutę) – Universalusis resursų identifikatorius (Uniform Resource Identifier, URI).

Formatai. Duomenų formato specifikacijos, sukurtos mainams tarp sistemos agentų. Tai apima keletą duomenų formatų, naudojamų atskirai arba derinant (pvz., HTML, XHTML, Xlink, RDF ir t.t.), taip pat technologijas, kurias naudojant kuriami naujieji duomenų formatai (XML schemos).

Protokolai, naudojami vykdant informacijos mainus tarp agentų (pvz., HTTP, SMTP ir kt.).


Tinklalapiai Elektroniniai dokumentai, esantys žiniatinklyje, kuriuos galima

peržiūrėti internete naudojantis naršykle

Pagal pateiktą informaciją ir jos tiekėjus tinklalapius galima skirstyti: Įmonių, jų veiklos, gaminių pristatymai Mokslinių įstaigų, draugijų, bendruomenių, vyriausybės tinklalapiai Kultūriniai tinklalapiai Pramoginiai tinklalapiai Mokslinių darbų, referatų tinklalapiai Enciklopedinių duomenų tinklalapiai Projektų pristatymai Informaciniai tinklalapiai Spaudinių, periodinių leidinių tinklalpiai Asmeniniai tinklalapiai Visuomeniniai ir bendravimo tinklalapiai Judėjimo reguliavimo tinklalapiai


Žiniatinklio naršyklės Palaiko HTML, DHTML, JavaScript’ą ir

Java. Gali būti įdiegtos papildomos technologijos kaip Macromedia Flash, RealPlayer ir pan.


Hypertext Markup Language (HTML)

Yra dokumentų nuorodų kalba, kuri turi hiper nuorodas, turi tag’us paprastų formų kontrolei. HTML vartotojai yra HTML naršyklės. HTML kalba apibrėžiamos vartotojo sąsajos elementai: tekstas įvairiais šriftais ir spalva, sąrašus, lenteles, paveikslus ir formas.


HTML pavyzdys<html><head><meta http-equiv="Content-Language" content="lt"><meta http-equiv="Content-Type" content="text/html; charset=windows-1257"><title>Studentų sąrašas</title></head><body bgcolor="#BBDDFF" text="#0000FF"><h1>Studentų sąrašas</h1>

<p><b><font size="3" face="Arial" color="#008000">1. Jonas Jonaitis</font></b></p><p><b><font size="3" face="Arial" color="#008000">2. Ona Onaitytė</font></b></p><p><b><font size="3" face="Arial" color="#008000">3. Petras Petraitis</font></b></p>

</body></html>


Dynamic HTML (DHTML) Lankstesnis projektuojant ir rodant vartotojai

sąsają. DHTML turi Cascading Style Sheet (CSS), kuris apibrėžia skirtingus šriftus, paraštes, tarpus tarp eilučių ir pan. Įvairioms rodomoms sritims.

Naudoja absoliutines koordinates. Gali naudoti skript’ų rašymo kalbas (JavaScript) HTML puslapio kontrolei.

Trūkumas: skirtingos naršyklės nevienodai traktuoja skriptus. MS Explorer palaiko JavaScriot ir VBScript, Netscape tik JavaScript.


Extensible Markup Language (XML) Aprašo savo nuorodų kalbą tegais specifikuotais Document

Type Definition (DTD) byloje. Naudojamas turiniui struktūrizuoti. Turinys gali būti transformuojamas į kitą turinį naudojant Extensible Stylesheet Language (XSL).

HTML skirtas tik peržiūrai. XML gali apibrėžto savo tegus, kurie bus suprantami kitoms programoms.

XML tegai aprašo duomenų loginę struktūrą, kuri gali būti interpretuojama ir naudojama įvairiais būdais ir programomis.

XML ir XSL gali būti naudojami serverio pusėje, formuojant puslapio turinė įvairiems klientams. XML taip pat naudojamas žinučių turiniui tarp kelių serverių specifikuoti B2B jungtims.


Slapukai (Cookies) Serverio taikomieji

uždaviniai saugo pastovius duomenis kliente. Gali būti naudojami slapukai saugoti ir gauti informaciją susijungiant su kliento puse.

Saugojamas tik tekstas Gali būti prieinamas tik

tam puslapiui, kuris sukūrė. Vienas puslapis gali sukurti vieną slapuką.

Klientas Serveris

Siunčia užklausą

Atsako į užklausą

Atsako į užklausą

Siunčia užklausą


Kliento ir serverio sąveikavimo požiūriu skiriami: statiniai dokumentai, dinaminiai dokumentai.

Statiniai dokumentai yra paprastai perkeliami iš tinklo serverio į kliento sistemą ir atidaromi vartotojui. Statinių dokumentų duomenys negali būti ištrinami, papildyti ar kitaip pakeisti. Tačiau galimos sąsajos su kitais dokumentais per nuorodas.

Dinaminiai dokumentai , skirtingai nuo statinių dokumentų, gali būti pergeneruojami serveryje pagal kliento pareikalavimą ir užduotus parametrus. Gali būti, kad dinaminiai dokumentai serveryje paprastai neegzistuoja: jie generuojami kliento prašymu, naudojant informaciją iš duomenų bazių, vaizdo bylų ir techninių sistemų. Tokie dokumentai yra generuojami serveryje. Kai jie sukuriami, dažnai perkeliami tiesiogiai pas klientą neišsaugant jų serveryje. Taip įgyvendinamas interaktyvus bendravimas tarp serverio ir kliento.


Dinaminių dokumentų kūrimas Dinaminiai dokumentai yra generuojami žiniatinklio serveriui

iškviečiant tinklų sąsajos programas

Interneto naršyklė(HTML

puslapis)

Žiniatinklio serveris

Žiniatinklio sąsaja

Ne žiniatinklio turinys


CGI Tradicinis būdas papildant tinklo serverio funkcionalumą yra

bendros tinklo sąsajos (Common Gateway Interface, CGI) naudojimas.

CGI yra nuo kalbos nepriklausoma sąsaja, kuri leidžia serveryje pradėti vykdyti išorinį procesą, jį aktyvuojant iš kliento pusės. Išorinis procesas gali gauti pareikalautą informaciją. Informacijos pareikalavimas yra pateikiamas aplinkos kintamaisiais, komandine eilute ar įprasto įvedimo srautu. Išorinis procesas taip pat suformuoja atsakymą ir užrašo jį standartiniu išvedimo srautu.

Dauguma scenarijaus kalbų atsakymo duomenis generuoja į naują tinklalapį ir pateikia jį klientui interneto naršyklėje.


CGI apribojimai Tradicinėje CGI aplinkoje tinklo serveris sukuria

naują procesą kiekvieną kartą, kai klientas pareikalauja CGI programos.

CGI programa tarp pareikalavimų negali būti saugojama atmintyje. Kiekvieno pareikalavimo atveju CGI programa užkraunama į atmintį iš naujo.

CGI programas palaiko daug įvairių tinklo serverių, tačiau pačios CGI programos nėra patogios perkeliant jas iš vienos platformos į kitą. Norint gerai suprojektuoti sistemą, reikia sukurti geros kokybės perkeliamas CGI programas.


Programavimas kliento dalyje Programos kodą susieja su tinklalapiu, kurį

parsiunčia kliento interneto naršyklė. Ši programa yra instaliuojama ir paleidžiama kliento pusėje.

Būdai yra Applet – nedidelės sisteminės programos,

naudojamos kitoje sistemoje, ir JavaScript.


Applet Applet programos yra Java kalba sukurtos programos, kurios

yra įtraukiamos į tinklalapį ir vykdomos kliento pusėje. Tokia programa yra nusiunčiama kartu su tinklalapiu

vartotojui. Kai tik naršyklė, palaikanti Applet programas, parsiunčia

žiniatinklio dokumentą, Applet pateikia rezultatus iš anksto numatytoje dokumento pozicijoje.

Dėl saugos problemų Applet programoms, parsisiųstoms per internetą, yra uždrausta skaityti ir rašyti į bylas, esančias kliento sistemoje, sukurti tinklo jungtis, išskyrus į sukūrusio Applet programą

serverį. uždrausta paleisti vykdyti kitas programas kliento dalyje. neleidžiama užkrauti kompiuterines bibliotekas arba apibrėžti

vietinių metodų iškvietimus.


JavaScript JavaScript sakiniai yra tiesiogiai įterpiami į HTML kodą. Šis kodas sąveikauja su naršykle, skirtingai nuo Applet

programų, kur kodas yra saugojamas serveryje. JavaScript kodas susiejamas per HTML žymeklius,

atsiunčiamas klientui kartu su tinklalapiui ir vykdomas kliento naršyklėje.

JavaScript turi daugybę savybių, tarp jų ir tradicinius duomenų tipus bei operatorius, masyvus, valdymo struktūras, funkcijas ir galimybę naudojant technologiją – dinaminį HTML (DHTML) – sąveikauti su elementais, kuriais sukuriamas tinklalapis. Taip galima prieiti prie HTML formos elementų arba pakeisti teksto elemento vaizdą.


Programavimas serverio dalyje Programa yra saugojama žiniatinklio

serveryje ir jame vykdoma, kai reikia atlikti kokį nors veiksmą, pavyzdžiui, reikia gauti tinklalapį.

Būdai CGI JSP Servlet PHP ASP


Java Servlet Servlet – tai yra Java kodo moduliai, vykdomi serverio

sistemoje, naudojami atsakyti į kliento pareikalavimus. Java Servlet yra Java komponentas, esantis Java palaikančiame žiniatinklio serveryje.

Java Servlet gali gauti pareikalavimus, apdoroti juos ir nusiųsti atsakymą.

Jei Java Servlet iškviečiami per HTTP, atsakymas paprastai yra HTML srautas.

Servlet yra įrašoma į atmintį vieną kartą taikomųjų uždavinių serveryje. Kartotinius pareikalavimus ji gali aptarnauti lygiagrečiai naudodama gijas.

Naudojant Java Servlet, kaip modelį programavimo serverio dalyje, kūrėjai turi galimybę prieiti prie visų Java API (Application Programming Interface).


Java Servlet Java Servlet yra naudojamos šiais tikslais:

Duomenų, pateiktų HTML forma, apdorojimas ir (arba) saugojimas;

Dinaminio turinio sukūrimas, pavyzdžiui, duomenų bazės pareikalavimo rezultatų pateikimas kliento taikomajam uždaviniui;

Informacijos apie būseną, nepriklausančią HTTP, valdymas. Paprastai kliento-serverio ryšio būsena negali būti prižiūrima per skirtingas pareikalavimo-atsakymo poras. Tačiau informacija apie sesiją, per kurią buvo atliktas koks nors veiksmas, gali būti kontroliuojama naudojant Java Servlet programas, pavyzdžiui, elektroninės parduotuvės pirkimo vežimėlių sistema, kuri kontroliuoja virtualius parduotuvės pirkimo vežimėlius lygiagretiems klientams ir susieja kiekvieną pareikalavimą su teisingu klientu.


Java Servlet Java Servlet yra nepriklausomi nuo serverio

ir platformos.

Taikomasis uždavinys

Servlet

Siunčia formą

(HTTP pareikalavimo metu)

Perdavimas

naudojant HTML/HTTP

Rezultatų grąžinimas

(per API)

Programos

vykdymas

Klientas Žiniatinklio serveris

(Servlet variklis)


Servletaiimport javax.servlet.*;import javax.servlet.http.*;import java.io.*;public class HelloWWW extends HttpServlet { //** //** doGet( HttpServletRequest req, HttpServletResponse resp ) //** public void doGet( HttpServletRequest request,

HttpServletResponse response ) throws ServletException, IOException {

response.setContentType("text/html");PrinterWrite out = response.getWriter();String docType =

"<! DOCTYPE HTML PUBLIC \" -//W3C//DTD HTML 4.0 "+"Transitional //EN\" >\n";

out.println (docType+"<HTML>\n"+"<HEAD><TITLE>Hello WWW </TITLE></HEAD>/n"+"BODY>\n" +"<H1> Hello WWW </H1> \n" +"</BODY></HTML>");

}}


JSP JavaServer Pages yra technologija, leidžianti

dinamiškai generuoti HTML, XML, ar kito tipo puslapius. Ši technologija suteikia galimybę į statinį puslapį įterpti Java kodą ir kitą dinaminį turinį.

JSP puslapyje kaitaliojasi įprastine HTML kalba parašyti fragmentai bei java kalba parašytos sekcijos.

Išbaigta JSP sintaksė leidžia kūrėjams įterpti sudėtingus Java kodo fragmentus į HTML, deklaruoti kintamuosius dydžius, sukurti metodus arba įtakoti kodą, kurį sugeneravo JSP kompiliatorius.


JSP

Taikomųjų uždavinių serveriaiĮmonės

serveriai

Įmonės logika ir

duomenys

Java Server Puslapis

Žiniatinklio naršyklė

Servlet

Java Bean

Pareikalavimas

Atsakymas

Persiuntim

as


JSP – Java Server Pages

<!DOCTYPE HTML PUBLIC "-//W3C//DTD HTML 4.0 Transitional //EN"><HTML><HEAD><TITLE> JSP Expressions </TITLE></HEAD></BODY>

<UL><LI> Current time: <%= new java.util.Date() %><LI> Your hostname: <%= request.getRemoteHost () %><LI> Your session ID: <%= session.getId() %><LI> The <CODE> testParam </CODE> form parameter: <%= request.getParameter ("testParam") %>

</UL>First Name: <%= request.getParameter ("firstName")%>Last Name: <%=request.getParameter ("lastName")%>

</BODY></HTML>


Java taikomųjų uždavinių tipai

OS

Application

JVM

Klientas/serveris Bet koks priėjimas Jei klientas, “storas” klientas Stand-alone klientui, serverio taik. uždaviniams

Taik. uždavinys (Application)

OS

Applet

Web naršyklė

JVM

Applet

Klientas/naršyklė tiktai Priėjimas tik iš applet’o JDBC vartotojas Tik vizualiam patrauklumui, sąsajos patogumui, labai mažoms programoms

Servlet/JSP

Web Appli-cation Server

JVM

Servlet/JSP palaikymas

Servlet/ JSP

Tik serveryje (viduriniame lygyje) Bet koks priėjimas Iš/į klientą naudojamas tik HTML per HTTP JDBC vartotojas Vartotojo sąsajai ir pradinei taik. užd. logikai

OS OS

EJB (Enterprise Java Beans)

Web Appli-cation Server

JVM

EJB server

Tik serveryje (vidurin. ir tolimesn. lygiuose) Bet koks priėjimas EJB servisai (tranzakcijos) Tik nevizualiems objektams Tarnauja EJB klientams Paskirstytoms organizaci-nėms, apibrėžtoms verslo taik. sist. ir duomenų apdorojimui

EJB Container

EJB


PHP - Hypertext Preprocessor

<html> <head> <title>Example</title> </head> <body> <?php echo "Hi, I'm a PHP script!"; ?> </body></html>

el.verslo techninė ir programinė įranga

Documents