Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 3

41 ÞEMAITIJOS MUZIEJUOSE

numeruoti eksponatø grupes, kokius matavimus raðyti, kaip ko-kius daiktus matuoti, kur ir kaip uþraðyti eksponatø numerius ir kt.

Darbo jam muziejuje buvo nemaþai, nes dar ið vasaros buvosusikaupæ daug eksponatø. Dirbo A. Nezabitauskas atsakingai iratsidëjæs. Maþuosius eksponatus atsineðdavo á raðtinæ ir èia juossutvarkydavo, o nuëjæs á malkinæ, kur buvo sudëti stambesni eks-ponatai, pasiþymëdavo ant lapelio visus reikalingus duomenis, opo to, sugráþæs á savo darbo vietà, áraðydavo duomenis á inventori-nes knygas. Po to vël eidavo á malkinæ ir visai grupei, kiek tik daiktøbuvo eksponatø priëmimo akte, tuðu uþraðydavo inventorinius nu-merius. Juos raðydavo padroþtu pagaliuku. Að daþnai uþeidavaupas já á malkinæ, padëdavau perkilnoti ið vienos vietos á kità stam-besnius daiktus, o smulkiuosius padëdavau nuneðti á raðtinæ.

Kaþkaip iðkart tarp mûsø uþsimezgë ðilta draugystë. Kalbomsnebûdavo galo.

***Praëjus dviems dienoms po to, kai A. Nezabitauskas galutinai

perëjo dirbti á mûsø muziejø, jis paklausë manæs, kaip surengti „ákur-tuves“, t. y., koks turëtø bûti tas jo darbo pradþios muziejuje „aplais-tymas“, ar ámanoma tai organizuoti paèiame muziejuje ir, jei tas„priraðymas“ vyktø èia, kaip á tai reaguotø muziejaus darbuotojai?

Paaiðkinau, kad „ákurtuves“ organizuoti muziejuje galima, bet galneverta dël to iðlaidauti. Jis pasiprieðino. Esà, tai, jo nuomone, bûti-nai reikia padaryti. Patariau tuo reikalu dar pasitarti su Vaitkevièiene,mûsø kasininke, profsàjungos komiteto nare. Jis su ja susitarë ir poporos dienø, baigiantis darbo valandoms, atsineðë á muziejø degtinësir vyno. Apgailestavo, kad nesurado konjako. Moterims paruoðusuþkandþiø, visi muziejaus darbuotojai susëdo aplik jo darbo stalà.

Pirmàjá áþanginá þodá pasakiau að. Pakvieèiau kolegà ásijungti ámûsø muziejaus kolektyvà ir daug naudingo èia nuveikti.

Po to kalbëjo pats A. Nezabitauskas.Jis padëkojo, kad muziejus juo patikëjo ir priëmë á savo ðeimà.

Pasakë, kad jo sena svajonë buvo kada nors dirbti Telðiø muziejuje.Dirbsiàs tiek, kiek sugebësiàs.

Muziejaus direktorius jo paklausë, kodël jis, jau gaudamas pensijà,vis dar dirba – ar pinigø trûksta, ar èia kokios nors kitos prieþastys.

– Noriu dirbti muziejuje. Að dar jauèiuosi pajëgus ir galás tàdaryti. Ðis, Telðiø kraðtotyros muziejus, man mielas. Að noriu èiadirbti tiek, kiek pajëgsiu. Man atrodo, kad að, nedirbdamas muzie-juje, negalëèiau gyventi, – atsakë jis.

Po to kalbëjo mûsø Kazimieras Blaþys. Jis pasiûlë priimti A. Ne-zabitauskà á muziejaus kolektyvà, patikëti jam visas ver tybes irsimboliðkai davë jam paèiupinëti muziejaus raktus.

A. Nezabitauskas visa sauja suëmë tuos raktus ir pasakë:– Aèiû uþ pasitikëjimà. Pasistengsiu bûti jo ver tas.Iðgërus po kelis stiklelius, dalis darbuotojø iðvaikðèiojo. Prie

stalo liko tik K. Blaþys, A. Nezabitauskas ir að. Ne gërëme, o visàlaikà kalbëjomës. A. Nezabitauskas pasakë, kad mûsø muziejauskolektyvas esàs kûrybingesnis negu Ðiauliø „Auðros“ ir dël to jamTelðiuose esà dirbti maloniau.

***Slinko dienos. A. Nezabitauskas visada á darbà ateidavo punktu-

aliai. Ið darbo iðeidavo deðimèia minuèiø anksèiau. Prieð pradëda-mas darbà uþeidavo pas direktoriø á kabinetà, truputá pasikalbëda-vo. Kartais, jei á pokalbá ásijungdavo K. Blaþys arba að, tos kalbos iruþsitæsdavo. Mëgdavo pasiklausyti pokalbiø apie politiná gyvenimà.Istorijos klausimais turëjo savo nuomonæ ir jà iðdëstydavo, taèiauniekam jos neprimesdavo. Pasakydavo tik, kad „að taip manau“.

Dirbdamas bûdavo susikaupæs. Jeigu kambaryje prasidëdavopokalbis, tai jis darbà trumpam nutraukdavo ir pradëdavo atidþiai

klausytis arba, jei tema jam buvo ádomi, pats á pokalbá ásijungdavo.Kalbëdamas daþnai prisimindavo universitete paskaitas skai-

èiusá Juozà Tumà-Vaiþgantà. Jo paskaitos jam buvo palikusios di-dþiulá áspûdá. Prisimindavo ir tai, kad kaip turistas yra dalyvavæs1936 m. Berlyno olimpiadoje.

Ásikalbëjus pasakodavo ir kryþiuoèiø ordinø kronikø turiná. Rem-damasis kronikø daviniais, mëgindavo iðsakyti abejones dël A. Tau-tavièiaus teiginiø lietuviø genèiø teritorijø tema. A. Nezabitauskasbuvo labiau linkæs tikëti kronikø ir Vytauto Didþiojo þodþiais neguarcheologine medþiaga. Jis pripaþino, kad anksèiau kurðiø gyven-toje þemëje buvo dykra. Anot A. Nezabitausko, jà vëliau, sumuðuskryþiuoèius, apgynæ þemaièiai ir tokiu bûdu ávykusi ne asimiliacija(jo nuomone, tai negalëjo ávykti greitai), o kolonizacija. Vytautas,anot jo, krikðtijæs tik þemaièius ir ðiaurës vakaruose pasiekæs tikVarnius ir Luokæ. Kodël jis nëjo toliau, link Telðiø, Rietavo? Nejaugiten, jeigu tose vietose gyveno þemaièiai, nebuvo reikalo krikðtyti?

Pokalbiuose daþnai prisimindavo Ðiauliø „Auðros“ muziejø, ku-riame jis iðdirbo 12 metø. J. Nauduþà jis laikë geru þmogumi, geruadministratoriumi, bet nevykusiu moksliniu vadovu. Pagrindinë jobëda esanti ta, kad mëgsta stikliukà. Dabar á muziejø dirbti moks-liniais darbuotojais jis esà priëmæs dirbti taip pat stikliuko mëgë-jus, dël to daþnai ten vyksta iðgërimai. Su stikliuku protekcijos irglobos ten ieðkantys ir jo paties darbuotojai. Pats J. Nauduþasmokslinio darbo nemëgstàs ir neskatinàs tuo uþsiimti kitø darbuo-tojø. Du kartus þadëjæ, planavæ iðleisti muziejaus darbuotojø straips-niø rinkiná, bet taip nieko ir neiðëjæ. Matydamas, kad ið administra-cijos niekas neskatina, A. Nezabitauskas su V. Vaitekûnu vienipradëjo darbà. Bet tam direktorius prieðtaravo, todël numojo á tairanka.

Dar viena smulkmena ið jo pasakojimo: A. Nezabitauskas gimi-nystës ryðiais buvo susijæs su Pauliumi Galaune (A. Nezabitauskosesuo buvo P. Galaunës þmona). Dabar, kai P. Galaunë pensijoje,kvieèiàs atvykti pas já á Telðius, norás supaþindinti su muziejauslobiais. Kalbëdamas apie P. Galaunæ, jis yra prisiminæs, kad P. Ga-launë paraðæs testamentà, kuriuo visus savo rinkinius ir bibliotekàperduodàs M. K. Èiurlionio dailës muziejui Kaune.

Raðyta apie 1968 m.

Þemaitijos muziejaus „Alka“ dvarø kultûros ekspozicijos, kuriojeeksponuojami baldai, pagaminti ið medþioklës trofëjø, fragmentas.D. Mukienës nuotrauka. 2006 m. vasario menuo

42 SPAUDOS ISTORIJA

„Kunigaikðèiai Oginskiai buvo vieni paèiø stambiausiø Þemai-èiø dvarininkø. Þemaièiuose jie valdë daugiau kaip 50 000 ha þe-mës ir turëjo apie 10 000 baudþiauninkø. Viena tø kunigaikðèiøðeima nuo XVIII amþiaus pabaigos ásikûrë ir Plungëje, atpirkusi èiaesantá dvarà nuo grafo Zubovo. Èia buvo pastatyti nepaprastai puoð-nûs rûmai ir árengtas 50 ha didumo parkas su keliolika tvenkiniø,lieptø ir statulø. Savo puoðnumu jis galëjo tikti bet kuriam didmies-èiui. Nors kunigaikðèiai Oginskiai kartais dëjosi valstieèiø ir darboþmoniø globëjais ir rëmëjais, taèiau þemaièiai daug savo prakaitoiðliejo neapmatomuose jø laukuose ir daug skriaudø patyrë nuo jøpaèiø ir jø dvarø valdytojø. Valstieèiai ir darbininkai vengë su ðiaisdidþiûnais ir susitikti, nes gerai þinojo, kad toks susitikimas niekokito jiems negali atneðti kaip – tik paþeminimà ir paniekinimà. KaiPlungës kunigaikðèiai Oginskiai savo 4 arba 8 arkliais uþkinkyto-mis karietomis lëkdavo á sveèius ar kur nors kitur, þemaièiai savokuinelius ið tolo sukdavo ið kelio, kad negautø ið kunigaikðèiø ve-þëjø botagu per galvas uþ „vaþiavimo trukdymà“. Ðiandien niekasnebegali apskaièiuoti, kiek neteisybiø, vargø, skriaudø patyrë vals-tieèiai ið Plungës kunigaikðèiø Oginskiø. Apie 1905 metus pradëjobruzdëti 500 Plungës dvarui priklausiusiø Kuliø vailstieèiø dël ga-nyklø ir pievø uþgrobimo, miðkø kirtimo netvarkingumo, medinèiø(miðkø sargø) sauvaliavimø ir teisëjø ðaliðkumo. Dël tos prieþas-ties valstieèiai Jurgis Striaukas ir Juozas Ðaulys atsidûrë net Telðiøkalëjime.

Plungës dvaro administracija nepaprastai uoliai sekë darbininkusir saugojo, kad jie nesukeltø dvare streikø ir bruzdëjimø. 1907 metøbalandþio mën. 16 (29) d. „Skardas“ 16 numeryje apie tai ðitaip raðë:

„Pasireiðkus praëjusios vasaros streikams, nemaþa baimë apë-më Lietuvos dvarponius. Baugu pasidarë ir Plungës Oginskienei,nors èia streiko dar nebuvo. Kunigaikðtienë pati nuo savæs primetëdarbininkams po truputá, kad patys daugiau nepareikalautø, ir pasa-kë, jeigu iðdrás streikuoti, tai visus aðtriai nubausianti. Tuo bûduapsisaugojus, kunigaikðtienë vis dar galutinai nenurimo: ji ásakësavo kunigui-kapelionui ir dvaro administracijai atidþiai saugoti dar-bininkus nuo susipratimo. Pasirodë, kad jos ðnipai ne veltui duonàvalgo... Dvaro uþvaizda ëmë konfiskuoti „Naujàjà Gadynæ“. Mat, iðpaðto visus laiðkus parneða dvaro administracija. Èia gi ponasTeiðerskis perþiûri viskà, kas uþginta jo „valstybëje“. Apie tai, kaddarbininkai skaito „Naujàjà Gadynæ“, Teiðerskis praneðë Oginskie-nei á Poznanæ. O ði tuoj atsiuntë savo raðtà, kad visus tuos darbinin-kus, kurie tà laikraðtá skaito, paðalinsianti ið vietø.

Bet to viso dar negana: suuodë tie „darbininkø ganytojai“, kad

darþininko padëjëjai negerai kalba apie ponus. Dël to praëjusiømetø pabaigoje padarë pas juos kratas, bet nieko nelaimëjo. Juoskratë Raðinskis, Teiðerskis ir darþininkas Nicinskis... Tokiu tai bû-du kunigaikðtienës bernai „gano“ darbininkus nuo susipratimo. Betveltui jø darbas“. (Kalba kiek pataisyta. – A. N.).

Vis dëlto ir kantrûs þemaièiai nebegalëjo pakæsti Plungës dvarokunigaikðtienës Oginskienës ir jos administracijos iðnaudojimo irpradëjo bruzdëti. Apie tà valstieèiø bruzdëjimà 1907 metø spaliomën. 10 d. „Þarija“ savo 15 numeryje ðitaip raðë:

„Daugybë lankø yra kunigaikðèio Oginskio. Jos iðsklaidytos povisà valsèiø. Ðienauti jas duoda paprastai uþ vienà treèiàjà dalábeþemiams ir maþaþemiams: vadinasi, 2 dalys tenka dvarui, o 1dalis pjovëjui. Be to, dar reikia eiti 3 dienas á dvarà atidirbti uþkiekvienà nupjautà rëþá. Valgis savas. Pasiëmæs vienà kità rëþádarbymetës laiku, në sau nieko nebepadirbi ir uþdirbi maþai. Dël toðiemet Maþiavø lankoje nutarë streikuoti. Pareikalavo numesti nuorëþiø dienø. Uþvaizdos nebuvo namie, o padëjëjas nesutiko. Jissakë: jûs dabar pjaukite kaip pjovæ, o parvaþiavæs uþvaizda numesjums dienas. Dëkui! – pasakë darbininkai, – mes þinome, kaip jis„numeta” dienas. Belaukiant pievos patvino vandeniu. Prasidëjonaujas reikalavimas: ðienauti uþ pusæ. Dvi savaites visi tvirtai iðsi-laikë, streiklauþiø neatsirado. Pagaliau dvaras nusileido: dienassutiko numesti, bet uþ pusæ duoti nesutiko. Vieni darbininkai taip patnusileido, kiti gi ne... Streikas nevisai tepavyko. Pradþiai kad ir tiekgerai. Tuo labiau, kad patys valstieèiai ðá streikà organizavo. Tiki-mës toliau daugiau padarysime: ne tik pievas uþ pusæ ðienausime,bet ir skynimus“. (Kalba kiek pataisyta. – A. N.).

Plungës dvaro interesus labai stropiai gynë advokatas Sklodov-skis. Ðtai kà apie já raðë „Þarija“ tame paèiame numeryje“:

„Visur skriaudingos dvaro administracijos. Ypaèiai tai matyti iðOginskio dvarø. Jo ágaliotinis per ilgus metus pridarë þmonëms daugy-bæ skriaudø. Tie miðkai, ganyklos ir pievos... Kiek dël jø aðarø pralietair elgetomis iðeita? Advokatas Sklodovskis neblogesnis. Jo pereiti visiteismai. Nëra tos bylos, kurios jis nebûtø laimëjæs. Visur jo „teisybë“.Ðiemet pavasará vienas sodietis prisiminë Sklodovskiui apie ganyklà,kuri jam seniai prisikirta. Sklodovskis tik nusijuokë: girdi, jis në sap-nuote nesapnavæs apie tai! Na, kur èia tokiems sapnuosis? Ar jis neponas? Ar ne savo pono, ðviesiojo kunigaikðèio reikalus veda? Arjiedu nesupranta, kokia jiem dviem nauda ið to? Ar neþino, kadnuëjæs á teismà atras ten taip pat savo brolius, tokius pat ponus? Na,kur èia sapnuosis tokiems?“ (Kalba kiek pataisyta. – A. N.). (...)“.

KunigaikðèiaiOginskiai irvalstieèiai ADOLFAS

NEZABITAUSKAS

„Kibirkðtis“, 1967 m. birþelis, uþs. nr. 774, p. 3–4.

Kunigaikðèiø Oginskiø herbas. Nuotrauka ið Þemaièiø dailësmuziejuje saugomo Eleonoros Ravickienës archyvo

(Adolfo Nezabitausko publikacijos kalba, stilius netaisyta)

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 3

43ÞEMAITIJOS MUZIEJUOSE

Þemaitijos dvarai XV–XX a. I p.2006 m. pavasará, renkant medþiagà V. Valatkos raðytinio pali-

kimo antrajai knygai Þemaitijos muziejuje „Alka“, ðio muziejausmoksliniame archyve dëmesá patraukë pastaraisiais metaismuziejuje parengta byla „Apie Þemaitijos dvarus (istorija, rinkiniaiir kt.)“ (ÞMA MA 544). Jà sudaro 9 tekstai (bendra apimtis – 74puslapiai). Keturi darbai skirti Birþuvënø, du – Plateliø dvarui. Vie-name aptariamas grafø Pliateriø dailës rinkinys Þemaièiø muzieju-je „Alka“, dar kitame – Þemaitijos dvarø istorija. Ðiø tekstø autoriai– Z. Dargaitë, R. Bartkienë, O. Jokubauskienë, R. Petrikas.

R. Bartkienë savo darbe „Ið Þemaitijos dvarø istorijos“ nurodo,kad prieð Antràjá pasauliná karà „Þemaitijoje buvo keli ðimtai di-desniø ir maþesniø dvarø (vien Telðiø apskrityje 1940 metais jøáregistruota 128). (...)“ Istoriniams tyrinëjimams Þemaièiø muzie-juje „Alka“ yra gana plati dirva, nes èia, rankraðèiø fonde, saugo-ma apie 60 tûkst. vnt. rankraðèiø ið dalies Þemaitijos dvarø (Plate-liø, Dþiuginënø, Birþuvënø, Siraièiø, Miloðaièiø, Dirvënø, Dirkste-liø, Leonardpolio ir kt.) archyvø. Tik nedidelë dalis jø iðtyrinëta. Kaikurie ið jø datuojami net XVI a.

Muziejuje –

kultûrosvertybës iðÞemaitijosdvarøPARENGË

DONATAS TYTUVA

(Nukelta á 44 p.)

Pirmàja ðioje byloje ásegtas R. Petriko parengtas darbas, kuriamekartu su trumpu Þemaitijos dvarø ypatybiø apibûdinimu ir raidos XV–XIX a. apþvalga pateiktas dvarø, ið kuriø dalis turto 1940–1941 m.pateko á Þemaièiø muziejø „Alka“, sàraðas. Jis itin ádomus tuo, kadmums primena ne tik iki ðiol dar neblogai iðlikusius Þemaitijos dva-rus, jø buvusius ðeimininkus, bet ir tai, kà laikas jau suspëjo iðtrintiið þmoniø atminties. Ðis sàraðas padeda muziejininkystës, meno-tyros specialistams sëkmingiau eiti ir 1940 metais nacionalizuo-tuose Þemaitijos dvaruose buvusiø meno vertybiø paieðkø keliu.

Savo darbo áþangoje R. Petrikas nurodo, kad „Lietuva, ir ypaèÞemaitija, XV–XVIII a., o ir vëliau, skyrësi nuo Vakarø Europosgausiu bajorijos luomu. Taèiau didelë dalis ðiø didikø negalëjopasigir ti savo tur tais. Vieni nuo valstieèiø skyrësi tik bajorysteárodanèiais dokumentais (jie retkarèiais bûdavo ir nusiperka-mi), kitø, tur tingiausiø, ëjusiø kokias nors pareigas (seniûno,tijûno), dvarus galima pavadinti ir rûmais (Oginskiø, Ronne, Plia-teriø). Tretieji, nors ir pasiturintys, neástengdavo pasistatyti mû-riniø rûmø, tad jø gyvenamieji bûstai bûdavo didelës, medinës

Þemaièiø muziejuje „Alka“ saugomosskulptûros ið Plungës kunigaikðèiøOginskiø rûmø: kairëje – „Proza“, deði-nëje – „Lyra“ („Poezija“). Nuotraukos iðÞemaièiø dailës muziejuje saugomokraðtotyrininkës, pedagogës EleonorosRavickienës archyvo (prieraðai prienuotraukø ir informacija apie skulptûrøpirminæ priklausomybæ ir dabartinæ saugoji-mo vietà taip pat – Eleonoros Ravickienës(gimë 1916 m. sausio 24 d., mirë 2004 m.sausio 6 d. Palaidota Plungës mieste).

44 ÞEMAITIJOS DVARØ ISTORIJA

(Atkelta ið 43 p.)

sodybos, tiek tais laikais, tiek ðiuo metu vadinamos dvarais.Jau nuo XV a. pab. – XVI a. dvarai ëmë virsti ekonominiais, politi-

niais, o taip pat ir kultûriniais centrais. Ne tik prabangiø mûriniø rûmø,bet ir mediniø sodybø-dvarø savininkai turëjo bibliotekas, jø kamba-rius puoðë áþymiø Europos menininkø paveikslai, skulptûros, graþûsbaldai. Dvarininkø vaikai mokslus eidavo ne tik gimtojo kraðto, bet iruþsienio universitetuose. Dalis Þemaitijos dvarininkø prisidëjo prietautinio atgimimo. Taèiau nemaþa jø dalis jau seniai buvo perëmælenkø (ar kitø tautø) kalbà, kultûrà ar patys buvo kilæ ið Þemaitijonatvykusiø kitatauèiø. Kuriant tautinæ Lietuvos valstybæ, tai tapo prie-þastimi, apsunkinusia dvarininkø integracijà naujojon santvarkon.

Lietuvai atgavus nepriklausomybæ, dvarø laukë permainos.1922 m., vykdant þemës reformà, dvarininkams palikta tik 80 ha

(vëliau, pakeitus ástatymà – 150 ha) þemës, visa kita dalis konfiskuo-ta. Be abejo, dvarams tai buvo ekonomiðkai skaudus smûgis. Nevieno dvarininko nuosavybë tarpukario laikotarpiu buvo iðparceliuo-ta. Neteisinga bûtø teigti, jog tarpukaryje dvarai iðnyko. Net ir nusavi-nus dalá þemës, liko dvarø centrai, kuriuose tebebuvo saugomi dideliturtai, per amþius bibliotekose kauptos knygos, dvarininkø proseniusmenantys archyviniai dokumentai, brangûs paveikslai, baldai...

Visiðkas dvarø saulëlydis prasidëjo Sovietø sàjungai okupavusLietuvà. Geriausiu atveju dvarø turtas pateko á muziejus, blogiausiu– buvo barbariðkai, neatsiþvelgiant nei á jo materialinæ, nei á kultûri-næ vertæ, sunaikintas.

Ne iðimtis ir Þemaitijos dvarai. 1940 m. rugpjûèio pabaigoje Ðvie-timo komisariatas ágaliojo „Alkos“ muziejaus vedëjà P. Gená, ap-skrities virðininkà K. Sideravièiø, apskrities gydytojà J. Mikulskásuraðyti ir paimti apsaugon kultûros ir meno turtà ið Telðiø, Kretin-gos ir Tauragës apskrièiø. Su ðiais asmenimis dar vaþinëjo dailinin-kai V. Kairiûkðtis, A. Vaitkus, keletas kitø þmoniø. Vietø (t. y. dvarø),kurias reikëjo aplankyti, buvo daug – vien Telðiø apskrityje dvarøbûta virð ðimto, o galimybiø ir laiko ðitam ávykdyti trûko. (...)“

Dvarai, ið kuriø kultûros vertybës1940–1941 m. pateko á Þemaièiømuziejø „Alka“ (Telðiai)Apþvelgæs sàlygas, kuriomis valdþios nurodymu á Þemaièiø mu-

ziejø „Alka“ buvo pradëtos gabenti vertybës ið nacionalizuotø Þe-maitijos dvarø, R. Petrikas paþymi, kad tais metais muziejininkaidirbo gana atsakingai. Iki ðiol muziejuje „Alka“ yra saugomi Kultû-ros paminklø apsaugos ástaigos komisijos sudaryti sàraðai, kuriuo-se suregistruotos dvarø meno vertybës. Juose nurodomi vertybiøsavininkai (valdytojai) ir kiek bei kokiø daiktø ið dvaro paimta. AnotR. Petriko, ðiuos sàraðus galima suskirstyti á dvi grupes: a) turtonusavinimo aktai; b) eksponatø priëmimo kvitai. R. Petrikas nurodo,kad kol kas neaiðku, ar egzistuoja skir tumai tarp jø suraðymo aplin-kybiø. Nusavinimo aktuose minimi 28, o kvituose dar 9 dvarai (juo-se kartojasi ir keletas aktuose paminëtø dvarø, taèiau á antràjá skai-èiø jie nebeátraukiami)“.

Ið minëtø sàraðø matyti, kad ano meto Ðvietimo komisariatoágalioti asmenys 1940 m. aplankë 37 dvarus trijose þemaitiðkoseapskrityse. Nustatyta, kad muziejuje papildomai dar saugoma ir iðDirksteliø bei Renavo dvarø atveþti ávairûs daiktai (dokumentai,

knygos). Anot R. Petriko, nëra aiðku, kokiomis aplinkybëmis jiepateko á muziejø. R. Petriko sudarytame sàraðe minimi 39 dvarai,anuo metu priklausæ keturioms apskritims. Ið aktø matyti, kad áÞemaièiø muziejø „Alka“ ið skirtingø dvarø 1940 m. buvo atveþtasskirtingas skaièius vertybiø. R. Petrikas nurodo, kad „(...) ið Ken-traliø dvaro paimta tik viena knyga, ið Þlibinø ir Zdoniðkës dvarø –po vienà paveikslà, o ið Plateliø parveþtus daiktus reikia skaièiuotiðimtais, kur dar apie 10 000 vienetø dokumentø archyvas!“

R. Petriko sudarytame sàraðe dvarai sugrupuoti pagal tarpuka-rio Lietuvos administraciná suskirstymà, skliausteliuose nurodomair dabartinë teritorinë priklausomybë. Dvarø savininkai (valdytojai)nurodyti remiantis tur to nusavinimo aktais bei kvitais, o taip patknygoje „Lietuvos TSR Valstybinës þemës ûkio komisijos protoko-lai 1940 m.“ pateiktais duomenimis. Tuo atveju, kai viename irkitame ðaltinyje savininkai (valdytojai) nurodomi skir tingi, sàraðepateikiamos abi pavardës. Anot muziejininko, ðis sàraðas, suradusnaujesniø duomenø, ateityje gali bûti ir papildytas bei patikslintas.Þemiau pateikiame duomenis ið R. Petriko parengto sàraðo. Juosþurnale iðdëstëme abëcëlës tvarka pagal ðiuo metu egzistuojan-èius rajonus ir savivaldybes.

KRETINGOS APSKRITISGargþdø valsèius (dab. Klaipëdos apskrities Klaipëdos rajonas):1. Vëþaièiø dvaras (Volmeris / K., J. Jaðinskai).Kartenos valsèius (dab. Klaipëdos apskrities Kretingos rajonas):1. Mikoliðkës dvaras (Juozapas Bronuðas).Kretingos valsèius (dab. Klaipëdos apskrities Kretingosrajonas):1. Kretingos dvaras (A., A. Tiðkevièiai).

MAÞEIKIØ APSKRITIS (dabar ði teritorija priklauso Telðiøapskrièiai)Þidikø valsèius (dab. Telðiø apskrities Maþeikiø rajonas):1. Renavo dvaras (Ronne).

TAURAGËS APSKRITISÐvëkðnos valsèius (dab. Klaipëdos apskrities Ðilutës rajonas): 1. Vilkënø dvaras (Janina Broel Pliaterienë).

TELÐIØ APSKRITISAlsëdþiø valsèius (dab. Telðiø apskrities Plungës rajonas):1. Gegrënø dvaras (Ernst ir Irmgarda Druve); 2. Gegrënø II dvaras (Felicitas von Holstinghausen-Holsten).Plateliø valsèius (dab. Telðiø apskrities Plungës rajonas):1. Plateliø dvaras (Liudvikas Ðuazelis-Gufjë (Louis de Choiseul-Gouffier);2. Ðateikiø dvaras (Elena Broel Pliaterienë).Plungës valsèius (dab. Telðiø apskrities Plungës rajonas):1. Bukontës dvaras (Antanas Andrijauskas);2. Kelpðiðkiø dvaras (Jadvyga Bruþienë);3. Lekemës dvaras (Juozapas Lapiðkas / K. Vaitkevièius);4. Milaðaièiø dvaras (V. Petkevièienë);5. Milaðaièiø dvaras (L. Þudickis);6. Þlibinø dvaras (Elena Laucevièienë / J. Ðukðtienës ápëdiniaiarba K. Grigula).Luokës valsèius (dab. Telðiø apskrities Telðiø rajonas):1. Birþuvënø dvaras (Gorskiai);2. Deguèiø dvaras (Jurgis Godliauskas);3. Grauduðiø dvaras (Marija Grinivickienë (Grineveckienë);

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 3

45

Marvelës kapinyne iðkasti þirgai turëjo tam tikras „silpnas“ kû-no vietas. Jos buvo tampriai susijusios su stuburo slanksteliais,plaðtakos ir pëdos sritimi bei dantimis.

Literatûra:1. J. R. Baker, D. R. Brothwell. Animal deseases in Archaeology. -

London : Academic Press, 1980, 230 p.2. M. Bertaðius, L. Daugnora. „Kauno apylinkiø þirgai“. Veterinarija ir

Zootechnika, t. 4 (26), 1997, p. 7–15.3. M. Bertaðius, L. Daugnora. ’Viking age horse graves from Kaunas

region (Middle Lithuania)’. International Journal of Osteoarchaeology,vol. 11, 2001, p. 387–399.

4. M. Bertaðius. Vidurio Lietuva VIII–XII a. - Kaunas, 2002, 270 p.5. A. T. Clason. Examples of animal palaeopathology. Proceedings

paleopathology association 4th European meeting, Middelburg/Antwer-

pen, 1982, p. 25–35.6. A. Chamberlain. ’Interpreting the Past. Human remains’. Britisch

Museum Press, 1994, 64 p.7. L. Daugnora. „Marvelës kapinyno þirgai. Vidurio Lietuvos archeolo-

gija“. Þalioji Lietuva, 1994, p. 86–90.8. L. Daugnora. ’Steeds of Marvelë burial – ground’. The II Workshop

of the Veterinary Medicine Anatomists of the Baltic and Nordic Countries.

Materials of the Conference.9. L. Daugnora. ’Metrical analysis of metacarpals and metatarsals of

horses in Marvelë Cemetery’. The III Workshop of the Veterinary Medicine

Anatomists of the Baltic and Nordic Coutries. Papers of the Conference

12 –14 day of September, Tartu. 1996, p. 14–19.10. L. Daugnora. ’Kaunas region horses’. Fourth Baltic-Nordic Works-

hop in Veterinary Anatomy. Proceedings. June 4–6, Oslo, 1999, p. 27 – 30.11. A. Von den Driesch. „Die bewirtung pathologisch – anatomischer

veranderungen an Vor-und Fruhgeschichtlishen Tier – konochen“. In A. T.

Clason, ed., Archaeozoological Studies, North-Holland/American Else-

vier, 1975, p. 413–425.12. M. Levine, Y. Rassamakin, A. Kislenko, N. Tatarintseva. Late pre-

historic exploitation of the Eurasian steppe. - McDonald Institute Monog-raphs. 1999, 216 p.

13. R. Thomas, M. Locock. ’Food for the dogs? The consumption ofhorseflesh at Dudley Castle in the Eighteenth Century’. Environmental

Archaeology, vol. 5, 2000, p. 83–91.14. R. Thomas. ’The medieval management of fallow deer: A patholo-

gical line of enquiry’. Journal of Palaeopathology. 2002.15. . Hillson. ’Teeth’. Cambridge university press, 1986, 376 p.16. D. Brotwell. ’Ancient calcified tissue research: a view to the 21 st

century’. International journal of osteoarchaeology. 1990, vol. 0, p. 2–21.17. R. Jankauskas. ’Variations and anomalies of the vertebral column

in Lithuanian palaeoosteological samples’. Anthropologie, 2001 XXXIX/1,p. 33–37.

18. S. Muylle, P. Simoens, H. Lauwers, G. Van Loon. ’Age determina-tion in Mini-Shetland ponies and Donkeys’. Journal of veterinary Medici-

ne A, 1999, 46, p. 421–429.19. S. Muylle. ’Leeftijdsbepaling bij het paard aan de hand van het

gebit’. Flemish veterinary journal special issue, 199820. L. Maldre. ’Patoloogiliste muutustega luuleiud Eesti linnade arhe-

zooloogilises materjalis. Nature’, Man and technology, Tallinn, 1998, p.188–202.

21. J. Siegel. ’Animal Palaeopathology: Possibilities and Problems’.Journal of Archeological Science, 1976, vol. 3, p. 349–384.

22. E. Eisenmenger, K. Zetner. Veterinary dentistry. Lea and Febiger.Philadelphia, 1985, 165 p.

(Atkelta ið 29 p.)4. Kentraliø dvaras (Jadvyga Brenðteinienë / Kr. Andrijauskaitë);5. Naujikø dvaras (Zofija Guþauskienë);6. Pavirvytës dvaras (Liubomiras Bocerskis).Telðiø valsèius (dab. Telðiø apskrities Telðiø rajonas):1. Dirksteliø dvaras (Kristina Potulickienë);2. Dþiuginënø dvaras (Perkovskiai);3. Kumpikø dvaras (L. Kryþevièius);4. Siraièiø dvaras (L. Andrijauskas).Varniø valsèius (dab. Telðiø apskrities Telðiø rajonas):1. Burbiðkiø dvaras (Vladas Sakalauskas);2. Gotautiðkës dvaras (Vladislava Montvilienë);3. Pavandenës dvaras (Z. Sakelis);4. Panakotës dvaras (K. Skirmontas);5. Zdoniðkës dvaras (D., J. Monstavièiai);6. Þebenkavo dvaras (Adolfina Peèkauskaitë).Þarënø valsèius (dab. Telðiø apskrities Telðiø rajonas):1. Kegø dvaras (Vanda Radvilavièienë);2. Kereliðkës dvaras (Jankauskis);3. Legø (?) dvaras (?);4. Lenkaièiø dvaras (Olga Jacevièienë);5. Medingënø dvaras (Kazys Ðukðta).Rietavo valsèius (dab. Telðiø apskrities Rietavo savivaldybë):1. Giliogirio dvaras (M. Kaveckas);2. Rietavo dvaras (J. Rþaðauskas).Tverø valsèius (dab. Telðiø apskrities Rietavo savivaldybë):1. Eidininkø dvaras (Jadvyga Karalevièienë / J. Malinauskaitë).

Ir dar ðis tas...Anot Þemaièiø muziejaus „Alka“ direktoriaus pavaduotojos Zitos

Dargaitës, R. Petriko parengtà sàraðà jau ðiandien bûtø galimapapildyti. Jos þiniomis, 1940 m. á muziejø yra patekæ vertybiø ir iðÐilalës rajono teritorijos: Pajûrio dvaro (Ðilalës valsèius, savininkëVanda Potulickienë), Leonardpolio dvaro (Kaltinënø valsèius, savi-ninkai Volmeriai).

Beje, nors ir trumpai, bet gana informatyviai Telðiø muziejinin-kø ir jø pagalbininkø darbà, 1940–1940 m. atliktà saugant nuo su-naikinimo kultûros vertybes, buvusias nacionalizuotuose Þemaiti-jos dvaruose, 1971 m. Vilniuje, „Minties“ leidyklos spaudai pareng-toje knygelëje „Telðiø kraðtotyros muziejus“ yra aptaræs Vitas Va-latka. Ið jo darbo matyti, kad ne visos kultûros ver tybës, kuriasaplankytuose Þemaitijos dvaruose suraðë Ðvietimo komisariatoágalioti asmenys, tada buvo suveþti á Þemaièiø muziejø „Alka“.Dalis jø po suraðymo pateko ir á kitus Lietuvos muziejus. V. Valatkanurodo, kad 1940–1941 m. á „Alkà“ buvo atveþta apie 1 tûkst. vnt.paveikslø, baldø, indø, nemaþai kitø meno kûriniø. Tuo laiku èia iðdvarø pateko ir apie 30 tûkst. knygø (po Antrojo pasaulinio karodalis jø perduota Knygø rûmams).

Gana daug kultûros vertybiø, anksèiau priklausiusiø Þemaitijosdvarams, á Þemaièiø muziejø „Alka“ pateko Antrojo pasaulinio karoir vëlesniais metais. Èia saugoma meno ver tybiø ir ið Plungëskunigaikðèiø Oginskiø rûmø. 2006 m. liepos mënesá susipaþástantsu Þemaièiø dailës muziejaus bibliotekoje saugomu kraðtotyrinin-kës Eleonoros Ravickienës (1916-01-24–2004- 01-06) fondu, dë-mesá patraukë dvi nuotraukos. Antroje jø pusëje kraðtotyrininkësranka uþraðyta, kad tai Þemaièiø muziejuje „Alka“ saugomos skulp-tûros „Poezija“ (anot Þemaièiø muziejaus „Alka“ darbuotojø, ðiosskulptûros pavadinimas yra „Lyra“) ir „Proza“ ið Plungës kunigaikð-èio Mykolo Oginskio rûmø.

46

Archyvinëse

nuotraukose –

PRAËJUSIØ

DIENØ DIDYBË

Ðiandien, apsilankæs daugelyje buvusiø Þemaitijos dvarø, kuriesavo statiniø architektûra, kultûriniu gyvenimu garsëjo XVIII, XIX a.ir net XX a. pradþioje, sunkiai jau gali ir ásivaizduoti, kad èia kaþka-da bûta iðpuoselëtø pastatø ansambliø, juos supusiø didþiuliø, gra-þiai suplanuotø, augmenijos ávairove stebinusiø parkø.

2000 m. Vilniaus paveikslø galerijoje Lietuvos dailës muziejuisurengus tarptautinæ dailës parodà „Vilniaus klasicizmas“, repre-zentacinëje Chodkevièiø rûmø salëje ant pagrindinës sienos buvopakabintas Pranciðkaus Smuglevièiaus sukurtas paveikslas „Ag-ripina perkelia vyro Germanio palaikus á tëvynæ“. Ðis áspûdingaskûrinys tapo minëtos parodos simboliu. Vëliau jis iðkeliavo á savo

ARCHYVUOSE

DANUTË MUKIENË

nuolatinæ saugojimo vietà – Þemaièiø muziejø „Alka“ (Telðiai). Da-bar lankytojai juo gali pasigroþëti dailës ekspozicijoje. Joje – ver-tingi meno kûriniai, á muziejø patekæ prieðkario metais ið naciona-lizuojamø Þemaitijos dvarø. Ankstesnë „Agripinos (...)“ saugojimovieta buvo Pavandenës dvaras (á muziejø „Alka“ ði drobë atveþta1940 m. rugpjûèio 11 d.).

2005 m. Vilniaus dailës akademijos iðleistoje knygoje „Sambal-siai. Studijos, esë, pokalbiai“ (leidinys skirtas profesorës, literatû-rologës Viktorijos Daujotytës jubiliejui) profesorius Adomas Butri-mas straipsnyje „Ðatrijos Ragana Pavandenës dvare“ (p. 304–309)primena, kad ðiame dvare namø mokytoja dirbusià raðytojà MarijàPeèkauskaitæ-Ðatrijos Raganà (1877–1930) supo itin palanki kûry-bai aplinka. Rûmø didþiajame kambaryje, kur kabojo „Agripina (...)“„(...) stovëjo ir fortepijonas, kuriuo vaikai mokydavosi groti. (...)Daugelio turtingøjø Þemaitijos dvarø pavyzdþiu dvare formuota menokûriniø kolekcija, kuri dvarininko Zigmo Sakelio rûpesèiu buvo pa-pildoma iki pat 1940 metø. Marijos gyvenimo laikotarpiu, be jauminëto garsiojo Smuglevièiaus paveikslo, rûmus puoðë Vilniausmeno mokyklos auklëtinio Mykolo Kulieðos drobë „Peizaþas sukalnø pilimi“, neþinomo dailininko „Berniukas su ðunimi“, du tem-pera tapyti paveikslai. Èia kabëjo ir Jono Kazimiero Vilèinskio spal-vota litografija „Auðros Vartø Dievo Motina“ bei lenkø skulptoriausBalankevièiaus sukurtas poeto Adomo Mickevièiaus skulptûrinisportretas (Zitos Dargaitës tyrinëjimai).“

Ðiandien Pavandenës dvaro centriniø rûmø vietoje – griuvësiøkrûva. Tai, kas likæ ið ûkiniø pastatø, krûmais, dilgëlynais apaugæ.Sunaikinta net ir netoliese nuo rûmø, paeþerëje, buvusi Sakeliøgiminës amþino poilsio vieta.

Tuo tarpu po Antrojo pasaulinio karo raudonø plytø Sakeliø dvarorûmas vis dar stovëjo iðdidus. Daugelis vyresnio amþiaus þmoniødar mena, kaip èia sovietmeèiu ateidavo kino filmø pasiþiûrëti, kaipèia jaunystëje ðokdavo... Po karo ðiuose rûmuose kai kas net irbutus buvo gavæ. Dalá dokumentø, knygø, kurie rûmuose buvo likæ

Uþvenèio dvaro malûnas 1975-07-13. V. Valatkos nuotrauka ið Þemaièiømuziejaus „Alka“ archyvø

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 3

47 ARCHYVUOSE

dar ið Sakeliø laikø, þmonës, neþinodami jø vertës, iðtampë, kitusvëjas po laukus iðneðiojo... Informacijà apie buvusio dvaro didybækaip kokius trupinius ðiandien renkame tik ið uþraðytø prisiminimø,to, kas pasakyta, paliudijimø ieðkome archyvø bylose. Neseniai,vartant jas Kultûros paveldo centro archyve, nudþiugino èia surastakuklutë nuotrauka, kurioje 1936 m. áamþinta Pavandenës dvaro cen-triniø rûmø reprezentacinë dalis. Dar didesnis atradimas laukë Þe-maièiø muziejuje „Alka“: susipaþindami su archeologo, kraðtotyri-ninko, muziejininko Vito Valatkos fotografijø archyvu, èia suradomenet keletà 1970–1972 m. jo darytø Pavandenës dvaro statiniø nuo-traukø, kuriose ið keliø pusiø yra áamþintas ir tuo metu dar ganatvirtai stovëjæs centrinis dvaro pastatas. Anuometinei valdþiai ne-suradus lëðø ðio nuostabioje vietoje buvusio pastato remontui, grei-tai po to, kai V. Valatka dvaro ansamblá áamþino savo nuotraukose,rûmai buvo pradëti griauti...

V. Valatkos dëka ðiandien lengvai galime atkurti ir Marijos Peè-kauskaitës-Ðatrijos Raganos gimtojo namo, stovëjusio Keturakiøkaime (netoli Medingënø, Rietavo savivaldybëje) vaizdà. Jis ðá pa-statà ið ávairiø pusiø savo nuotraukose áamþino 1965, 1967, 1975 m.Anksèiau buvo tekæ matyti tik jau visai griûvanèio centrinio dvaropastato nuotraukas. Ðios, darytos V. Valatkos, akivaizdþiai rodo, kadnuo pat vaikystës raðytojà supo stabili ir kûrybai palanki aplinka.

Beje, V. Valatkos nuotraukos akivaizdþiai kalba ir apie tai, kaipneatsakingai pas mus dar taip neseniai buvo elgiamasi su kultûrospaveldui itin reikðmingais statiniais – Keturakiø kaime stovëjæsgimtasis raðytojos Ðatrijos Raganos namas sunyko jau mûsø aky-se ir buvo nugriautas jau po Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo.

Vienas ið þinomiausiø Þemaitijos mediniø dvarø – Uþventyje(Kelmës r.). Á ðá dvarà dar vaikystëje kartu su tëvais gyventi atvykoMarija Peèkauskaitë. Èia ji brendo kaip þmogus ir kaip kûrëjas.Beje ðiame dvare yra gyvenæs ir Lietuvos Nepriklausomybës aktosignataras Jonas Smilgevièius (1870–1942). Ðiandien viename iðrekonstruotø dvaro pastatø veikia muziejus. Jo ekspozicijos ganaiðsamiai lankytojams pristato Uþvenèio miestelio istorijà, taip pat irM. Peèkauskaitës bei J. Smilgevièiaus asmenybes. Uþvenèio dva-ro alëja, kuri, daugelio supratimu, áamþinta Ðatrijos Raganos kûri-nyje „Sename dvare“, yra iðlikusi iki ðiol. V. Valatka 1975 m. savonuotraukose yra áamþinæs ne tik atskirus ðio dvaro statinius, bet iralëjà, taip pat ir Keturakiø dvaro parko alëjà. Ádomu tai, kad ðios dvialëjos viena nuo kitos tuo metu beveik nesiskyrë.

2006 m. pradþioje perþiûrëdami Kultûros paveldo centro archy-ve saugomas Þemaitijos dvarø nuotraukas, eiliná kar tà buvomegerokai nustebinti: èia suradome visà pluoðtà 1939 m. darytø Rie-tavo dvaro pastatø nuotraukø, kuriose yra áamþinta ir seniai nu-griauta dvaro oranþerija, greta jos buvæ kai kurie kiti dvaro statiniai,jø fragmentai. Ðiø pastatø nuotraukø nei mums, nei Rietavo Oginskiøkultûros istorijos muziejaus darbuotojams iki ðiol nebuvo tekæ ma-tyti – tik ið pasakojimø þinota ir kaip atrodë ta rûmø oranþerija.

Vargu ar kada nors bent jau artimiausioje ateityje Rietavo Oginskiø,Pavandenës Sakeliø, Keturakiø Peèkauskø rûmai bus atstatyti. Tadtegu jø didybæ ðiandien mums primena bent iðlikusios nuotraukos...

Nuotraukose apaèioje – Rietavo kunigaikðèiø Oginskiø dvaro oranþerijosir greta jo buvusiø pastatø fragmentai 1939 m. Nuotraukos ið Kultûrospaveldo centro archyvo

Keturakiai (Rietavo savivaldybë), namas, kuriame gimë raðytoja MarijaPeèkauskaitë-Ðatrijos Ragana. 1965-10-12. V. Valatkos nuotrauka iðÞemaièiø muziejaus „Alka“ archyvø

Pavandenës dvaro centrinis pastatas. 1972-08-09. V. Valatkos nuotraukaið Þemaièiø muziejaus „Alka“ archyvø

48

ÞEMAIÈIØ

VERSALIO istorija,

turtai ir jø likimas

ÞEMAITIJOS DVARAI

DANGUOLË ÞELVYTË

Plungës kunigaikðèiø Oginskiø dvaro centriniø rûmø fragmentas.D. Mukienës nuotrauka. 2006 m. liepos menuo

Plungës kunigaikðèiø Oginskiørûmai ir jø ðeimininkaiKunigaikðèiø Oginskiø dvaro ansamblis, kuriame dabar veikia

Þemaièiø dailës muziejus – vienas ið geriausiai iðsilaikiusiø tokiøansambliø Lietuvoje. Jis ðiandien daugelio vadinamas ÞemaièiøVersaliu. Rûmus pastatë, juos puoselëjo kunigaikðtis Mykolas Mi-kalojus Severinas Markas Oginskis. Rûmø architektas buvo vo-kietis Karlas Lorencas, darbø vykdytojas – vokietis Gotvydas Ðran-kë. Rûmai uþbaigti árengti 1886 m.

Istoriniuose ðaltiniuose nurodoma, kad Plungës miestelis ir þe-mës palei Babrungà yra priklausæ keliems didikams. Pirmasis Plun-gës dvaro valdytojas buvo Mykolas Aleknavièius. Po jo dvare ðei-mininkavo Stanislovas Kazimieras Voina ir Vaclovas Kriðenðtei-nas. Plungës dvaras taip pat kurá laikà yra priklausæs Karpiams,Goðtautams, Valavièiams. 1770 m. Seimo nutarimu Vilniaus vysku-pui Ignui Masalskiui Naugarduko vaivadijoje priklausæs Liachovi-èiø miestelis kar tu su kitomis jo valdomis buvo iðkeistas á Plungæ.Taip Plungës dvaro ðeimininku tapo Vilniaus vyskupas Ignas Ma-salskis. Ðiam 1795 m. mirus, dvaras atiteko jo giminaitei Apoloni-jai Masalskytei ir jos vyrui grafui Vincui Potockiui. Potockiamsnusigyvenus, Rusijos carienë Jekaterina II Plungæ 1806 m. pado-vanojo savo favoritui grafui Platonui Zubovui (kai kurie tyrinëtojairaðo, kad Plungë P. Zubovui atiteko dar 1795 m.). 1873 m. ið grafopalikuonio Aleksandro Zubovo dvarà nupirko kunigaikðtis MykolasOginskis.

Savo laiku Plungës dvaras plaèiai garsëjo. Rûmai iðsiskyrë graþiaarchitektûra ir juose sukauptomis meno vertybëmis. Dvarà garsi-no ir èia veikusi muzikos mokykla, jos parengiami muzikantai,kurie sudarë dvaro orkestro muzikantø branduolá.

Dabar dvaro teritorija priklauso Plungës rajono savivaldybësþinioje esanèiam Þemaièiø dailës muziejui, kuris 1994 m. buvoákurtas kaip pirmasis regioninis dailës muziejus Lietuvoje. Ðio dvaroteritorijoje ar timiausiu laiku turëtø pradëti veikti ir Þemaitijos kultû-ros ir turizmo informacijos centras.

Tuo laiku, kai èia pradëjo kurtis Þemaièiø dailës muziejus, tiekcentrinio, tiek ir kitø dvaro ansamblio statiniø vidus jau nebeprimi-në Oginskiø laikø didybës. Taip atsitiko dël to, kad rûmø ansamblis,dar 1902 m. netekæs savo tikrojo ðeimininko, ëjo ið rankø á rankas.

Po M. Oginskio mir ties rûmø kompleksu apie deðimtmetá rûpi-

nosi jo þmona Marija Skuþevska. Pirmojo pasaulinio karo metaisèia ðeimininkavo vokieèiai. Nuo 1922 m. rûmuose veikë „Saulës“gimnazija, o vëliau – Þemës ûkio mokykla. Vëliau jie iki 1953 m.stovëjo nenaudojami. 1953 m. Plungës Oginskiø rûmø ir parko kom-pleksà savo þinion perëmë Lietuvos þemës ûkio ministerija. Buvonuspræsta á ðiuos rûmus ið Rietavo perkelti Þemës ûkio techniku-mà. 1959 m. Plungës Oginskiø rûmai pradëti atstatyti, kiek tai ámano-ma prisilaikant jø pirminio projekto. 1961 m. darbai buvo uþbaigti,rûmuose ásikûrë Plungës vidurinë mokykla. 1965–1994 m. èia vei-kë Plungës statybininkø mokykla. 1993 m. rûmuose buvo pradëtasformuoti Þemaièiø dailës muziejus, kurio rinkiniø pagrindà tuo me-tu sudarë jam perduoti Plungës koplyèioje veikusio kraðtotyrosmuziejaus eksponatai. Þemaièiø dailës muziejus iðkilmingai atida-rytas 1994 m. liepos 16 d., vykstant Antrosios pasaulio þemaièiødailës parodos atidarymui Plungëje. 1995 m. sausio 1 d. jam per-duotas visas dabartinis Oginskiø rûmø ir parko kompleksas.

Plungës rûmø muziejusRengdami ðià publikacijà, ilgai var tëme Þemaièiø dailës mu-

ziejuje sukauptà archyvà, kuriame jau yra nemaþai ðiø rûmø istori-jà liudijanèiø dokumentø, straipsniø, nuotraukø. Kai kurie autoriai,pasakodami apie Plungës kunigaikðèiø Oginskiø turëtas meno ver-tybiø kolekcijas, nedviprasmiðkai linkæ teigti, kad Oginskiai Plun-gës dvare buvo ákûræ ðeimos muziejø ir turëjo didelæ bei tur tingàbibliotekà. Þiniø apie tà muziejø yra iðlikæ ne itin daug. Kiek iðsa-miau apie já 1910 m. raðë „Tygodnik Wilenski“. Turtingiausia, pasakano metø liudininkø, buvo Oginskiø ðeimos portretø kolekcija, ku-rià sudarë daugiau kaip 100 tapybos, miniatiûros, skulptûros kûri-niø. Prie ypatingai ver tingø daiktø buvo priskiriami ir M. Oginskiuipriklausæ du sidabriniai etmono skeptrai, auksinis dirþas, dvi si-dabrinës ðovininës, ordinai, masonø þenklai, tabokinës. Turëjo Plun-gës Oginskiai ir numizmatikos kabinetà. M. Oginskis buvo sukau-pæs ir archeologiniø radiniø – daugiausia ið Raseiniø, Telðiø, Ðiau-liø apylinkiø. Savo verte garsëjo ir Oginskiø ðeimos archyvas, kurátvarkë dr. J. Paðkovskis. Biblioteka garsëjo ypatingai senais ritini-niais rankraðèiais. Mirus M. Oginskiui, visos ðios vertybës tapo joþmonos Marijos Skuþevskos-Oginskienës nuosavybe (mirë 1945 m.kovo 22 d.).

Þinoma, kad per Pirmàjá pasauliná karà, konkreèiai 1915 m.,nemaþai brangenybiø ið Plungës kunigaikðèiø Oginskiø rûmø buvo

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 3

49 ÞEMAITIJOS DVARAI

paslëpta Plungës baþnyèios zakristijoje. Tuo metu èia buvo saugo-mi XVI a. pagaminti dramblio kaulu inkrustuoti baldai, juodo medþiospintelës, keli biustai, bareljefai, skulptûros, statulëlës ið marmuro,masonø þenklai, tabokinës, gobelenai, sidabro rinkiniai, 32 Ogins-kiø giminës por tretai, dailininkø Kanaleto (Bernardo Beloto), M.Baèiovelio, J. B. Lampio ir kai kuriø kitø þymiø menininkø tapytipaveikslai, didelis numizmatikos rinkinys. Dalá ðiø turtø vëliau pe-rëmë Valstybinë archeologijos komisija.

Kai kurios Oginskiø bibliotekos knygos yra patekusios á Vil-niaus universitetà, Kauno Vytauto Didþiojo, Kauno technikos uni-versitetà, M. K. Èiurlionio galerijà (1923 m.).

Paulius Galaunë yra raðæs, kad 1925 m. M. K. Èiurlionio galeri-joje ið Plungës Oginskiø rûmø rinkinio buvo 296 vienetai ávairiømeno bei kultûros, buities eksponatø (MKÈ direktoriaus O. Daugeliopateiktais duomenimis, 1988 m. jø jau buvo iðaiðkinta 311 – red. p.).

Ðiandien nedidelë dalis Oginskiø rûmø meno vertybiø saugomair Telðiuose veikianèiame Þemaièiø muziejuje „Alka“ bei Plungëjeásikûrusiame Þemaièiø dailës muziejuje.

Iðsamø straipsná („Ið senøjø M. K. Èiurlionio dailës muziejauskolekcijø“) apie Plungës kunigaikðèiams Oginskiams priklausiu-sias meno ver tybes, knygas ir dabar tinæ jø saugojimo vietà dar1988 m. „Menotyros“ ðeðioliktame numeryje paskelbë dabar tinisNacionalinio M. K. Èiurlionio dailës muziejaus direktorius Osval-das Daugelis. Atsiþvelgiant á tai, kad ðio leidinio tiraþas buvo nedi-delis ir daugeliui ðiandien jau sunku susirasti minëtà publikacijà,autoriaus sutikimu, ðiame þurnalo numeryje pakartotinai spausdi-name ðio straipsnio fragmentà (þr. publikacijà „Ið senøjø Naciona-linio M. K. Èiurlionio dailës muziejaus kolekcijø“ – p. 51–57).

Paieðkø ir bendradarbiavimo prasmë2005 m., paþymint Mykolo Kleopo Oginskio 240-àsias gimimo

metines, apsilankius Rietavo Oginskiø kultûros istorijos muzieju-je, dëmesá patraukë ne tik naujai padaryti gausiai iliustruoti spal-vingi stendai, pasakojantys apie Plungës ir Rietavo kunigaikðèiusOginskius, jø gyvenimo ir darbø tyrinëtojø pastangas áamþinti ðiøiðkiliø þmoniø atminimà Lietuvoje ir kaimyninëse Baltarusijos beiLenkijos valstybëse, bet ir keletas Oginskiø por tretø ir ano metodvasià perteikianèiø paveikslø, kuriuos Rietavo muziejui depona-vo Nacionalinis M. K. Èiurlionio muziejus (prieð tai ðie kûriniaibuvo eksponuojami Þemaièiø dailës muziejuje Plungëje). Graþusðiø muziejø bendradarbiavimas tæsiasi iki ðiol. Norisi tikëtis, kadtokie ryðiai vienà dienà gali iðaugti ir á didþiulæ, seniai visø Ogins-kiø gerbëjø lauktà parodà, na kad, pavyzdþiui, ir „Meno vertybës iðPlungës kunigaikðèiø Oginskiø dvaro“. Be abejo, tokià parodà leng-viausia bûtø surengti Nacionaliniame M. K. Èiurlionio dailës mu-ziejuje, nes èia, kaip matyti ið O. Daugelio publikacijos, saugomadidþioji ðiandien þinomø Plungës kunigaikðèiams Oginskiams pri-klausiusiø meno vertybiø dalis. Taèiau tokioje parodoje galëtø da-lyvauti ir kitos institucijos, kuriø rinkiniuose taip pat yra ver tybiø iðPlungës dvaro. Faktas tas, kad tokioms parodoms reikëtø ilgai iratsakingai rengtis. Daugelis net ir seniai dirbanèiø muziejø, biblio-tekø ið kar to ðiandien negalëtø pasakyti, kas konkreèiai ir kokio-mis aplinkybëmis á jø institucijà yra patekæ ið vieno ar kito dvaro,ne iðimtis ir Rietavo bei Plungës Oginskiø. Kiek tokios parodosorganizatoriams á talkà galëtø ateiti ja bene labiausiai suinteresuotiÞemaièiø dailës muziejaus ir Rietavo Oginskiø kultûros istorijosmuziejaus darbuotojai? Jø pajëgos ðiandien ne itin didelës, taèiaunoras þinoti – didþiulis. Taigi ðiems geranoriðkai dirbantiems þmo-nëms reikia palinkëti sëkmës, jaukaus, supratingo bendro interesølauko ir tinkamos darbø koordinacijos.

Na o mes gráþkime prie Plungës kunigaikðèiø Oginskiø rûmø...Paminklø konservavimo instituto 1980 m. parengtoje buvusiø

Plungës centriniø dvaro rûmø istorinëje-meninëje apybraiþoje ra-ðoma, kad „1956 m. geguþës mënesio pradþioje rûmø pietiniamefasade, po pagrindiniu áëjimu á rûmus, po iðorine siena (slenksèiovertikalëje) tikrinant pamatus, jø þemutinëje zonoje aptikta tuðèiaanga, kurioje buvo ástatyti keturi buteliai. (...) Trijuose buteliuose bu-væs skystis, o „ketvir tajame butelyje surasti gausûs dokumentai,raðyti trimis kalbomis: lotynø, lietuviø ir lenkø. Ið dokumentø paaið-këjo, jog rûmai ir parkas baigti árengti 1879 m. Rûmø paðventinimoiðkilmës ávykusios tø metø geguþës mënesá. Radusieji dokumentuspasakoja, jog juose buvo suraðyta statybos istorija, statybos vadovaiir autoriai.“ Ið tolesnio teksto suþinome, kad ten buvæs ir kunigaikð-èio Mykolo Oginskio nurodymas tiems, kas atras tuos dokumen-tus, padëti juos atgal. Radusieji nedrásæ prieðtarauti jo valiai. Jiepapildomai suraðæ dokumentà, kuriame buvæ pateikti naujausi duo-menys apie rûmø istorijà, ðá popieriø kar tu su atrastaisiais sukiðæá butelá ir uþmûrijæ visa tai toje paèioje vietoje, kur buvo anksèiau.

Sukiðo, uþmûrijo... O kur tø dokumentø kopijos, nuoraðai? Rû-mø pamatus, rengiantis jø remontui, be abejo, tikrino iðsilavinæþmonës, þinantys tokiø radiniø svarbà mûsø kultûros istorijai. Tairodo ir paminëtas faktas, kad radusieji ar jø talkininkai þinojo irsugebëjo suraðyti svarbiausias þinias apie kunigaikðèiø Oginskiørûmø pastarøjø metø istorijà. Taigi jie turëjo þinoti, kad bûtina pasi-daryti tø dokumentø kopijas, dokumentus, prieð padedant juos at-gal, nufotografuoti ar bent jau jø nuoraðus padaryti. Deja, nei þurna-listams, nei rûmuose jau daugiau kaip deðimtmetá veikianèio Þe-maièiø dailës muziejaus darbuotojams, nei kelias deðimtis metøPlungës kraðto istorijà tyrinëjusiai Eleonorai Ravickienei netekotokiø kopijø, fotografijø, nuoraðø matyti. Tik ið nuogirdø, ávairiøstraipsniø bûtø galima sudaryti ir tàsyk tuos paslaptingus buteliusradusiø, apþiûrëjusiø þmoniø sàraðà. Vis dëlto tikëtina, kad tø do-kumentø kopijos egzistuoja. Anot Plungës muziejininkø, labiausiaitikëtina, kad jie yra kokio nors kolekcininko ar ðiandien jau mirusiotyrinëtojo archyve. Kodël tie dokumentai nebuvo paskelbti, kodëltiek nedaug þinome apie jø turiná? Èia kol kas gali bûti keliamos tikversijos. Ið tø faktø, kurie buvo paskelbti, aiðku, kad kaþkam ið tøþmoniø ar institucijø, kurie turëjo priëjimà prie tø dokumentø, tadanebuvo naudinga, kad visuomenë þinotø daugiau, negu jø buvo pa-sakyta. Antra, galëjo atsitikti ir taip, kad asmuo ar institucija, netei-sëtai ilgà laikà nuo visuomenës slëpusi duomenis apie radinio tu-riná, vienà dienà suþinojo, kad tas turinys niekam jau nëra paslap-tis, nes egzistuoja tø butelyje rastø brëþiniø, planø dublikatai ir jiejau paskelbti. Tokia iðvada perðasi ir skaitant jau minëtàjà 1980 m.Paminklø konservavimo instituto parengtà „Buvusiø Plungës cen-triniø dvaro rûmø istorinæ apybraiþà“. Èia nurodoma, kad rengiantðià apybraiþà naudotasi dokumentais ir planais, surastais Lietuvosvalstybiniame istoriniame archyve bei Kultûros ministerijos ar-chyve. Toliau raðoma: „Ið archyve rastø rûmø statybos sàmatø,sutarèiø ir rûmø projektø originalø suþinome, kas buvo rûmø archi-tektas, koks buvo rûmø pirminis projektas ir apdailos detalës. Rû-mø statybos sàmatos ir gausios sutar tys, paraðytos vokieèiø kal-ba, kadangi pats architektas (...) buvo vokietis. Jas iðvertus, gali-ma konkreèiau suþinoti apie atskirø rûmø patalpø statybà ir dekorà,kas bus naudinga restauruojant rûmus. Ðie dokumentai skelbiamipirmà kar tà.“ Dokumentai jau paskelbti ir daugelyje tekstø pami-nëti. Vis dëlto dar kar tà surasti paslaptingà Plungës kunigaikðèiøOginskiø centriniø rûmø pamatuose uþmûrytà butelá ar bent aptiktikur nors jau apie pusæ amþiaus saugomas tø dokumentø kopijasdaugeliui knieti. Pirmiausia, aiðku, patiems Þemaièiø dailës mu-ziejaus darbuotojams.

50

Schemà sudarë Jolanta Skurdauskienë