2011.04.28

1

Energijos taupymas pastatuose

Lektorė J. Čiuprinskienė

Šildymo sistemų priežiūra ir valdymas

Pastatų problemos Gyventojai negali taupyti šilumos (mažinti jos vartojimo) Per žema ar per aukšta patalpų temperatūra Netolygia šyla kambariai, aukštai, atskiros namo dalys Pažeista vamzdynų izoliacija Šilumos punkto patalpose seni įrengimai; Įrengimus reikia nuolat prižiūrėti ir stebėti.

2011.04.28

2

Energijos taupymas pastatuose Priklauso nuo: Pastato naudotojų elgsenos Sistemų valdymo įrangos Sistemų priežiūros

Temperatūros režimai patalpose Optimalios temperatūros palaikymo Temperatūros pažeminimo režimas Periodinis (protarpinis) patalpų šildymas Zoninis patalpų šildymas

Energijos taupymo priemonės Energijos taupymo priemonės skirstomos : Pagal sąnaudas: Nereikalaujančias didelių sąnaudų Reikalaujančias didelių sąnaudų

Pagal atsiperkamumą: greitai atsiperkančios – trumpas paprastas atsipirkimo

laikas - mažiau nei per 2 metus; vidutiniškai atsiperkančios – vidutinis paprastas

atsipirkimo laikas – 2-5 metai; lėtai atsiperkančios – ilgas paprastas atsipirkimo

laikas – 5-10 metų.

2011.04.28

3

Energijos taupymo priemonių lygiai

Energijos taupymo priemonės (trys lygiai)

Pavyzdžiai Svarbu*

Mažų sąnaudų(gero šeimininkavimo

pavyzdys)

Reguliavimo įrangaIšjungimas nenaudojimo metuNutekėjimų sutvarkymasVartojimo/apkrovos perskirstymasNaudojimo ir priežiūros pokyčiai

Žmonių elgesys, naudojant jau esamas įrengtas technologijas

Vidutinių sąnaudų

SkaitikliaiMonitoringas ir planavimasPaprasta valdymo įrangaApšiltinimasNaudotojų apmokymas

Investicijų į mažų sąnaudų technologijas ir žmonių dalyvavimo derinys

Didelių sąnaudų

Šilumogrąžos sistemų įdiegimasKogeneracijos įdiegimasKuro pakeitimasEnergijos vadybos sistemų įgyvendinimas

Investicijos į didelių sąnaudų technologijas su menku žmonių dalyvavimu

Taupymo priemonės Langų ir durų sandarinimas (galima sutaupyti šilumos

nuo 9% 1-aukščiuose iki 17 % daugiaaukščiuose namuose; atsiperka per 1,5-3,0 metų; lėšos nežymios)

Visų blogai apšiltintų vamzdynų papildomas apšiltinimas, ypač esančių rūsiuose, šilumos punktuose

Atspindinčių plėvelių įrengimas už radiatorių Priemonių derinys: atspindinčių šilumą žaliuzių įstatymas

tarp stiklų bei sunkiųjų užuolaidų neužtraukimas ant langų (tuo pačiu ir radiatorių). 4-5% sutaupymų nuo visų šilumos nuostolių arba 26-27% nuostolių, patiriamų per langus

Šildymo sistemos hidraulinis suderinimas

2011.04.28

4

Taupymo priemonių efektyvumas Suvartojamos energijos stebėjimas bei apskaita – iki 4% (nuo

bendros suvartotos energijos šildymui +karštam vandeniui) Einamojo remonto bei priežiūros taisyklių sudarymas ir laikymasis- iki

2% Šildymo sistemos hidraulinis suderinimas –iki 5% nuo suvartotos

energijos šildymui Šildymo sistemos automatinio reguliavimo įvedimas su

temperatūrinio režimo žeminimu (optimalaus reguliavimo)– iki 18% nuo suvartotos energijos šildymui

Šildymo nakčiai sumažinimas 2-4oC nuo 5% iki 8% šilumos sutaupymų šildymui

Radiatorinių termoreguliatorių pastatymas su vietiniais šilumos suvartojimo davikliais - 5% nuo suvartotos šilumos šildymui

EN 15316–2–1:2007 galima rasti spindulinėms (grindinėms, lubinėms, elektrinėms) šildymo sistemoms taikomus sistemų efektyvumo koeficientus.

Įgyvendinus bet kurią taupymo priemonę, kitos priemonės absoliuti įtaka šilumos sąnaudoms nustatoma jau nuo sumažėjusių šilumos sąnaudų (atmetus prieš tai panaudotus taupymo priemonės sutaupymus).

Šilumos nuostolių įvertinimo būdai Pirmiausiai reikia atlikti pastato šildymo sistemos apžiūrą ir nustatyti jos

būklę nustatomas pastato šildymo sistemos tipas, įvertinama esama įranga, reguliavimo ir

apskaitos prietaisai, jų techninė būklė, šilumnešio vamzdynų izoliacijos būklė; fiksuojami pastato šildymo sistemos defektai;

Pildoma pateiktos formos lentelė10. Pastato šildymo sistema (toliau – ŠS)

10.1. Šilumos energijos šaltinis (pvz.: šilumos punktas ar vietinė katilinė)

10.2. Šilumos paskirstymas ŠS stovuose (viršutinis ar apatinis)

10.3.Magistralinių vamzdynų izoliacija (izoliuoti vamzdynai ar ne; kiek procentų vamzdynų izoliuota)

Atkreipti dėmesį kokių skersmenų

10.4. ŠS prijungimas šilumos punkte (priklausomas / nepriklausomas)10.5. Šilumos punkto tipas (elevatorinis / su šilumokaičiu / kitoks – nurodyti, koks)10.6. Vyraujantys šildymo prietaisai (sekciniai ketiniai / plokšti plieniniai / …)

11. ŠS reguliavimas ir šiluminis komfortas

11.1. ŠS reguliavimas (automatinis ar rankinis; pagrindinio veiklos ciklo trukmė)

11.2. Vidutinė šildymo sezono patalpų vidaus temperatūra (apytikriai)

11.3.Pastato patalpų oro temperatūros apibūdinimas (ar yra šildomų patalpų, kuriose yra gerokai šalčiau ar šilčiau?)

Svarbu vartotojai labiausiai nutolę nuo šilumos punkto ir arčiausiai esantys jo

11.4. Ar kas nors keitė radiatorius atskirose patalpose ir ar tai turėjo įtakos kitoms patalpoms?

Numatyti atskirus taupymo ar tai būklei pagerinti priemonių paketus

2011.04.28

5

Vamzdynų ir armatūros izoliacija Izoliacija reikalinga:

tranzitinių vamzdynų ruožams, kai nuo jų išsiskirianti šiluma nevartojama darbo (arba aptarnaujamajai) zonai šildyti;

vamzdynams, kai nuo jų išsiskirianti šiluma būtų nereikalinga ir perteklinė (šilumos punktai, vėdinimo įrangos patalpos);

vamzdynams, nutiestiems nešildomose patalpose; vamzdyno ruožuose, kur gali kilti šilumnešio užšalimo pavojus; žmonių buvimo vietose, kai nuo neizoliuoto vamzdžio galima nusideginti.

Galima naudoti šie medžiagų tipai: akmens, mineralinės ar stiklo vatos kevalai ir pūstopolietileno užmaunama vamzdynų izoliacija.

Pastato rūsyje ar pogrindžio kanaluose išvedžiotų magistralinių vamzdynų skersmuo daugeliu atvejų keletą kartų didesnis už stovų vamzdžių skersmenį. Todėl suprantama, kad negalima nepastebėti magistralinių vamzdynų šilumos nuostolių.

Naudojant 10 mm storio izoliaciją vamzdynų šilumos nuostoliai gali būti sumažinti iki 60%. Padidinus šios izoliacijos storį iki 20 mm, izoliacijos efektyvumas padidėja 67-72%.

Būtina izoliuoti ne tik magistralinius vamzdynus, bet ir sklendes, flanšus, ventilius. Skaitoma, kad savo dydžiu šilumos nuostoliai nuo armatūros atitinka nuo 1 iki 1,5 m to paties skersmens vamzdžio nuostoliams.

9VGTU, Pastatų energetikos katedra, JČ

Šilumos nuostoliai dėl blogos vamzdynų šilumos izoliacijos

2011.04.28

VGTU, Pastatų energetikos katedra, JČ

Šilumos nuostoliai dėl blogos vamzdynų šilumos izoliacijos

Vamzdžio Temperatūrų tarp vamzdžio ir aplinkos, oCskersmuo, mm 20 40 60 80 100 120

114 71 163 270 393 531 68589 57 131 218 316 427 55176 50 114 190 276 372 47960 40 93 154 224 303 39042 30 68 114 165 222 28627 20 47 78 113 152 195

Vamzdžio Temperatūrų tarp vamzdžio ir aplinkos, oC

skersmuo, mm 20 40 60 80 100 120114 10 22 34 48 65 8189 8,5 18 28 40 53 6776 7,5 16 26 36 48 6060 6,5 13,5 21 30 40 5042 5 11 17 24 32 4027 4 8 13 18 24 30

Šilumos nuostoliai 1 m vamzdžių, esant 30 mm storio šilumos izoliacijai, W/m

Šilumos nuostoliai 1 m neizoliuotų vamzdžių, W/m - izoliacijos šiluminio laidumo koef. (0.039+0.0016tvid)=0.048 W/mK- paviršiaus šilumos atidavimo koef. 9 W/m2K.

Šilumos izoliacijos efektyvumo koeficientas

(71-10)/71=0,859

Pavyzdžiui: Patalpoje neizoliuotas 15 m vamzdynas, kurio ds=75 mm. Temperatūrų skirtumas tarp vamzdžio ir oro 60 oC. Vamzdis per metus naudojamas 4000 valandų.Neizoliuoto vamzdžio šilumos nuostoliai - 190 W/m.

Įzoliavus vamzdį 30 mm mineralinės vatos sluoksniu, šilumos nuostoliai būtų 26 W/m.

Šilumos ekonomija įzoliavus šį vamzdyną per metus sudarytų:

(190-26)x15x4000=9840 kWh.

2011.04.28

6

Techninės priemonės Termostatinių ventilių įrengimas

(prie ŠP)

Srauto ribotuvų įrengimas(prie ŠP ar kolektorių)

Valdiklio (centrinio termostato) patalpoje įrengimas

Hidraulinio balansavimo ventilių įrengimas (ant atšakų ir stovų)

Šilumos apskaitos priemonių atskiroms zonoms bei pastatui įrengimas

Šilumnešio temperatūros reguliavimas pastato šilumos punkte (Šilumos punkto automatinis reguliatorius)

Energijos valdymo sistemos įrengimas pastate.

Šilumos daliklis

Šilumos skaitikliai

Vandeninės šildymo sistemos reguliavimo būdai

Reguliavimas – šilumnešio parametrų reguliavimas norint palaikyti užduotus patalpos parametrus, kintant aplinkos sąlygomis.

• Skirstymas pagal EN 12828:2003 (E)

Reguliavimas skirstomas: Vietinis reguliavimas (vienos erdvės temperatūros reguliavimas) Zoninis reguliavimas (pastato atskiros zonos reguliavimas) Centrinis reguliavimas (viso pastato)

Pagal reguliavimo būdą: Rankinis Automatinis Automatinis reguliavimas nustatytais periodais (stabdymo/paleidimo režimu) Optimalus (tinkamiausias) automatinis reguliavimas (naudojant automatinį valdiklį)

Pagal šilumnešio parametrus: Kokybinis reguliavimas (kai keičiama į šildymo sistemą tiekiamo šilumnešio temperatūra) Kiekybinis reguliavimas (kai keičiamas į šildymo sistemą ar šildymo prietaisą tiekiamo

šilumnešio kiekis)

Pvz. Pastato patalpų reguliavimas termostatiniais ventiliais ir pagal lauko daviklį trieigiu vožtuvu šilumos punkte pastato šilumnešio temperatūros automatinis reguliavimas. Tai atitiktų – vietinį ir centrinį automatinį reguliavimą.

2011.04.28

7

Šildymo sistemos reguliatorius Šildymo sistemų reguliatorius – tai elektroninis prietaisas, skirtas

centrinio šildymo sistemoms bei karšto vandens ruošimosistemoms reguliuoti. Jie apjungia pagrindinius reguliavimo įrenginius bei cirkuliacinių siurblių

darbą.

Šių reguliatorių pagrindinės funkcijos: Fiksuotas arba nuo lauko temperatūros priklausantis režimas, Įšildymo funkcija po sumažintos temperatūros režimo, Žiemos - vasaros periodo automatinis perjungimas, Šilumnešio temperatūros korekcija pagal lauko ir vidaus

temperatūrą, Minimalus ir maksimalus debito apribojimas, Iki dvylikos šildymo apribojimo suskirstymų paros laikotarpyje. Visi

kontūrai turi laikrodžius, kuriais galima užkoduoti skirtingas savaitės arba kalendorinių dienų programas, kiekvienam apribojimui užduodant atskirą temperatūrą,

Iki dešimties atostoginių režimų metų laikotarpyje, Šildymo ir karšto vandens sistemų apsauga nuo užšalimo, Periodinis cirkuliacinių siurblių paleidimas ne šildymo sezono metu, Informacijos suteikimas apie ventilio atidarymo - uždarymo dydį, Parametrai gali būti nuskaitomi ir keičiami iš kompiuterio arba

modeminiu ryšiu ir t.t.

ŠS reguliatorius-valdiklis

2011.04.28

8

Nepriklausomo jungimo šilumos punkto schema su vienos pakopos karšto vandens šilumokaičiu

2011.04.2815 VGTU, Pastatų energetikos katedra, JČ

Žymėjimai: HE – šilumokaitis; H – reguliavimo vožtuvas su pavara; M – kintamo našumo siurblys; ET – išsiplėtimo indas; SV – apsauginisvožtuvas; TI – termometras; TE – temperatūros jutiklis; TC – kontroleris; KIS – laiko komutatorius; HS – jungiklis; EIA – relės jungiklis; 1– šilumnešio tiekimas iš šilumos tinklų; 2 – šilumnešio grąžinimas į šilumos tinklus; 3 – šilumnešio tiekimas į šildymo sistemą; 4 –šilumnešio grąžinimas iš šildymo sistemos; 5 – šalto vandens tiekimas į karšto vandens šilumokaitį; 6 – karšto vandens tiekimas į karštovandens sistemą; 7 – karšto vandens grąžinimas iš karšto vandens cirkuliacinės linijos.

ŠS valdymo galimybių pagerinimasmodernizuojant pastatų šildymo sistemas

Įrengti termostatinius ventilius (rankinius ar automatinius)

Įrengti balansinius vožtuvus ant stovų (jei yra poreikis ant atšakų) Suskirstyti pastatą į sektorius (zonuoti) pagal patalpų panašius

poreikius, atskirdami sektorius su skirtingomis reikmėmis, suvienydami patalpas su vienodais poreikiais (pvz., pastato dalis, kuri yra atsukta į saulę, ir likusi dalis).

Įrengti centrinę automatinę reguliavimo sistemą su valdymu pagal patalpos ar lauko oro temperatūras

Įrengti zoninę reguliavimo sistemą su valdymu pagal atskiros zonos oro temperatūras

Įrengti automatinio valdymo valdiklį, kuris leistų palaikyti skirtingus temperatūrinius režimus patalpose (ar jų grupėse), kartu su patalpų termostatiniu reguliatoriumi.

VGTU, Pastatų energetikos katedra, JČ

2011.04.28

9

Šildymo sistemos atnaujinimo galimybės

Subalansuoti šilumos paskirstymo sistemą. Patikrinti, ar gerai parinkti šildymo prietaisai, jei planuota keisti atitvaras. Patikrinti, ar cirkuliaciniai siurbliai yra tinkamo dydžio, ar turi galimybę keisti

darbo režimus. Sutvarkyti šilumos punkto įrengimų, vamzdynų ir armatūros, pravestos

nešildomose patalpose šiluminę izoliaciją Modernizuoti pakeisti šildymo sistemas pvz.

Perdaryti vienvamzdę šildymo sistemą į dvivamzdę, kuri hidrauliniu ir šiluminiu požiūriu yra tobulesnė, leidžia lanksčiau ir patikimiau atlikti reguliavimą

Perdaryti vienvamzdę šildymo sistemą į dvivamzdę kolektorinę, kuri, leidžia geriau atlikti reguliavimą bei apskaitą

Seną dvivamzdę pakeisti į kolektorinę Modernizuoti šilumos punktą iš priklausomo jungimo į nepriklausomo

jungimo schemą. Priemonės nereikalaujančios didelių išlaidų:

Pagerinti radiatorių efektyvumą, pašalinti užuolaidas ar baldus nuo jų. Įrengti šilumą atspindinčią plėvelę ar papildomą šilumos izoliaciją už šildymo

prietaisų, jei yra vietos Atlikti pastatų prevencinę priežiūrą: periodiškai išleisti orą ir išvalyti purvą, kuris

susikaupia sistemoje.

Naudingumo koeficientaiNaudingumo koeficientai

VGTU, Pastatų energetikos katedra 18

Temperatūros reguliavimo įtaisų šildymo sistemoje naudingumo koeficiento 1 vertės

Šildymo sistemos temperatūros reguliavimo apibūdinimas Naudingumo koeficientas, 1

Rankinis patalpos šildymo prietaisų reguliavimas ir nėra šildymo sistemos reguliavimo įtaisų

0,88

Rankinis temperatūros šildymo sistemoje reguliavimas 0,91Rankinis šilumos šaltinio temperatūros reguliavimas ir termostatiniai šildymo prietaisų ventiliai

0,93

Šildymo sistema reguliuojama pagal išorės temperatūrą, nėra šildymo prietaisų termostatinių ventilių

0,94 (0,8)

Šildymo sistema reguliuojama pagal išorės temperatūrą (šildymo reguliavimo kreivė keičiama) ir (ar) patalpų termostatu

0,95

Šildymo sistema reguliuojama pagal išorės temperatūrą ir šildymo prietaisų termostatiniais ventiliais

0,97

Šildymo sistema reguliuojama pagal išorės temperatūrą (šildymo reguliavimo kreivė keičiama) ir (ar) patalpų termostatais bei šildymo prietaisų termostatiniais ventiliais 0,98

Šildymo sistema reguliuojama pagal centrinį patalpų termostatą ir šildymo prietaisų termostatiniais ventiliais (vieno–dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatai) 0,98

Hidraulinio suderinimo įrangos apibūdinimasNaudingumo

koeficientas, 4

Yra hidraulinio suderinimo (balansiniai) ventiliai ir cirkuliacinis siurblys 0,99

Yra tik cirkuliacinis siurblys 0,96Nėra hidraulinio suderinimo (balansinių) ventilių ir cirkuliacinio siurblio 0,92

2011.04.28

10

Naudingumo koeficientaiNaudingumo koeficientai

VGTU, Pastatų energetikos katedra 19

Šilumos šaltinio apibūdinimas 2Šilumos tinklai, rankinis reguliavimas 0,9Šilumos tinklai, automatinis reguliavimas 1Dujinis katilas, rankinis reguliavimas 0,8Dujinis katilas, automatinis reguliavimas 0,94Dujiniai spindulinio šildymo prietaisai 1Skysto kuro katilas, rankinis reguliavimas 0,75Skysto kuro katilas, automatinis reguliavimas 0,87Kieto kuro katilas, rankinis reguliavimas 0,7Kieto kuro katilas, automatinis reguliavimas 0,85Šildymas elektra, rankinis reguliavimas 0,9Šildymas elektra, automatinis reguliavimas 1Šiluminis siurblys 1,1Krosnys 0,5Židiniai 0,4

Šilumos šaltinio 2

Apibūdinimas Naudingumo koeficientas, 3

Vamzdynų termoizoliacija atitinka [4.12] reikalavimus 0,97Vamzdynų termoizoliacija neatitinka [4.12] reikalavimų 0,9

Šildymo sistemos vamzdynų termoizoliacijos naudingumo koeficientas, 3

Pastato priežiūra Priežiūra – tai derinys techninių, administracinių ir vadybinių

veiksmų, skirtų daikto būklei išlaikyti ar ją atstatyti iki tokios, kurios būdamas tas daiktas gali atlikti savo funkciją.

Reglamentuoja: 1. Pastato Šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros

tvarka. PATVIRTINTA: Lietuvos Respublikos ūkio ministro2003 m birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-259

2. Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros(eksploatavimo) taisyklės PATVIRTINTA: Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 4-291

Pastatų priežiūros techninius veiksmus galima suskirstyti į tris lygius:

prevencinę priežiūrą, korekcinę priežiūrą avarijų likvidavimą.

2011.04.28

11

Priežiūros techninių veiksmų klasifikacija

Priežiūros lygis

Sistemos veikimas

Techninė apžiūra Būsenos atstatymas Stebėjimas Aptarnavimas

Prevencinė priežiūra

Parametrų kontrolė ir valdymas, efektyvus sistemos veikimas

Kasmetinis, sezoninis, neeilinis

apžiūrėjimas

Pagal gamintojo ir projektuotojo instrukcijas,

kitas taisykles (tepimai, plovimai, hidrauliniai ir

šiluminiai bandymai ir pan.)

Planinis keitimas, taisymas (smulkus

remontas).

Korekcinė priežiūra

Parametrų atstatymas

Periodinis, nuolatinis stebėjimas

Kaip ir prevencinėje priežiūroje, bet gedimui

pasireiškus (jį pastebėjus, nustačius, nurodžius).

Keitimas dėl netinkamumo,

remontas,

Avarijų likvidavimas

4-as veiksmas. Parametrų atstatymas

3-ias veiksmas. Stebėjimas

2-as veiksmas. Paleidimas, derinimas,

aptarnavimas

1-as veiksmas Lokalizavimas,

remontas keitimas

Pastato prevencinė priežiūra

Prevencinė priežiūra – tai priežiūra, kurios techninės veiklos pagrindą sudaro komponento (įrenginio) pakeitimas, kapitalinis remontas ar modernizavimas nustatytais laiko intervalais, atsižvelgiant į jo normatyvinę eksploatacijos trukmę.

Prevencinė priežiūra dažniausiai atliekama periodiškai pagal sudarytą planą. Jos tikslas – išvengti galimų avarijų.

2011.04.28

12

Pastato korekcinė priežiūra

Korekcinė priežiūra – tai priežiūra, kurios techninės veiklos pagrindą sudaro gedimų taisymas. Šią veiklą gali sudaryti komponentų remontas, restauravimas ar pakeitimas.

Korekcinė priežiūra vykdoma pastebėjus tam tikrus sutrikimus, kurie nesukelia avarijos, bet yra pagrindas jai įvykti.

Avarijos ir jų likvidavimas

Avariją galima apibrėžti kaip įrenginio (statinio) nevaldomą gedimą, dėl kurio jis praranda savo funkcines savybes, todėl sutrinka sistemos, kuriai jis priklauso, veikimas.

Avarijos likvidavimas – tai priežiūra, kurios techninės veiklos pagrindą sudaro komponento (įrenginio) pakeitimasar jo funkcinių savybių ir sistemos, kuriai jis priklauso, parametrų atkūrimas.

2011.04.28

13

Pastato šildymo ir vėdinimo elementų gyvavimo trukmė

Elementas Gyvavimo trukmė metais

Metiniai priežiūros kaštai

% nuo pirminės investicijos

Šildymo ir vėdinimo sistemų elementai Dujų ir skysto kuro degikliai 10 4 Filtruoto oro ortakiai 30 2 Nefiltruoto oro ortakiai 30 6 Elektriniai tūriniai vandens šildytuvai 25 1 Elektros instaliacija 50 0,5 Ištraukiamo oro grotelės 20 10 Ventiliatoriai 20 4 Keičiamų filtrų medžiaga 1 0 Valomų filtrų medžiaga 10 10 Skaitikliai 10 1 Sklendės 10 1 Vamzdynai (iš įv. medžiagų) 30 0,5 Cirkuliaciniai siurbliai 10 -20 2 Vandeniniai radiatoriai 30 -40 1 - 2 Karšto vandens bakas akumuliatorius 20 1 Radiatorių termostatai 15 4 Diržinė pavara 10 6

Pagrindiniai elementai, kuriems reikia nuolatinės priežiūros

Šildymo sistema: Šilumos izoliacija; Suvartoto šilumos (vandens) kiekio dalikliai; Šildymo prietaisai su valdymo ir uždaromąja armatūra; Vamzdynai su valdymo ir uždaromąja armatūra.

Šilumos punktas: Patalpa; Šilumokaičiai; Siurbliai; Kontrolės matavimo prietaisai; Apskaitos prietaisai; Valdymo ir uždaromoji armatūra; Filtrai ir purvo rinktuvai.

Katilinė: Patalpa; Katilas; Dūmtraukiai; Siurbliai; Degikliai; Apsauginiai įtaisai; Kuro tiekimo ir

sandėliavimo sistema.

2011.04.28

14

Pastato inžinerinių sistemų priežiūros techniniai pagrindai

Konkrečiai sistemai turi būti parengta jos priežiūros instrukcija bei priežiūros darbų sąrašas. Tokią instrukciją, atsižvelgdamas į sistemos

projektuotojo, jos komponentų gamintojo instrukcijas, sudaro sistemų prižiūrėtojas ir suderina su bendrojo naudojimo objektus administruojančiu juridiniu asmeniu.

Tokia instrukcija yra sistemos priežiūros sutarties dalis (jos priedas).

Pastato inžinerinių sistemų priežiūros techniniai pagrindai

Be priežiūros darbų sąrašo instrukcijoje turi būti: rekomendacijos priežiūrai samdomų asmenų

kvalifikacijai; nuostatos priežiūros registro (žurnalo)

pildymui; nurodymai, ką daryti avariniais atvejais.

2011.04.28

15

Pastato šildymo sistemų veikimo, priežiūros ir naudojimo dokumentai

1. pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos aprašas;

2. pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos veikimo ir naudojimo instrukcija;

3. pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos priežiūros instrukcija.

ŠS ir KVS apraše nurodoma Bendras sistemos aprašymas, atsižvelgiant į teisės aktus, pagal kuriuos

pastato šildymo ir karšto vandens sistema buvo suprojektuota ir sumontuota. Aprašyme taip pat pateikiama informacija apie tikslą ir paslaugas, kurias atlikti pastato šildymo ir karšto vandens sistema buvo suprojektuota;

Sistemos veikimo schema;

Informacija apie pagrindinius pastato šildymo ir karšto vandens sistemos komponentus, pagrindines jų charakteristikas (šilumokaičių galias, šildymo prietaisų galias, siurblių našumą, šilumnešių ir patalpų būdingus parametrus, projektines temperatūras, paslėptų vamzdynų vietas, bendram naudojimui tenkančių sistemos dalių skaitinį apibūdinimą ir kt. Esant autonominiam šilumos šaltiniui – kuro tipą, katilo galią ir pan.);

Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įvedimo į eksploataciją informacija ir duomenys (kartu su projektuotojo numatytais duomenimis);

Montuotojo bei priežiūros, veikimo ir naudojimo dokumentų rengėjo pavadinimas ir buveinė;

Garantijos sąlygos;

Kita priežiūrai, veikimui ir naudojimui svarbi bendro pobūdžio informacija.

2011.04.28

16

ŠS ir KVS instrukcijoje Bendrybės. Paleidimo ir stabdymo metodai, avarinės procedūros.

Kai reikia, vasaros ir žiemos laiko veikimo nurodymai, įvairių posistemių ir zonų valdymas. Ši informacija turi būti prieinama naudotojui. Apibūdinama sistemos komponentų ar įrenginių gamintojo instrukcijų saugojimo ir prieinamumo naudotojui tvarka;

Valdymo ir saugos įtaisai. Valdymo ir saugos įtaisų veikimo nurodymai;

Eilinės apžiūros ir veiksmai. Nurodymai eilinėms apžiūroms ir veiksmams, kaip to reikalauja projektuotojas, įtaisų ir komponentų gamintojas;

Teisės aktų reikalavimai. Šių teisės aktų ištraukos ar nuorodos į jų skyrius, punktus ir pan., kurie susiję su pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginių priežiūros reikalavimais;

Galimi pastato šildymo ir karšto vandens sistemos veikimo sutrikimai;

Šilumnešio, dujų ar skysto kuro nutekėjimas. Nurodymai naudotojui, ką turi daryti, jei nuteka šilumnešis, dujos ar kuras.

ŠS ir KVS priežiūros instrukcijoje Bendrybės. Konkrečiai šildymo ir karšto vandens sistemai, atsižvelgiant į jos

projekte numatytam komforto užtikrinamo lygiui pasiekti turimą įrangą, nustatomas priežiūros darbų sąrašas bei jų vykdymo instrukcija;

Sistemos veikimo charakteristikos, saugumas ir efektyvumas. Nustatyti esminiai skaitiniai ir loginiai šildymo ir karšto vandens sistemos veikimo rodikliai, kurie prižiūrėtojo turi būti užtikrinti tam, kad sistema atitiktų numatytus parametrus, saugumą ir efektyvumą;

Tikrinimas, apžiūra ir taisymas. Nustatytas konkretus šių darbų turinys

Veiksmų, atliekant priežiūrą, registravimas. Nuostatos priežiūros žurnalo pildymui;

Saugos ir avarijų procedūros. Nustatytos saugaus veikimo ir avarinių atvejų procedūros;

Papildoma informacija. Teisės aktų, pastato šildymo ir karšto vandens sistemų svarbesnių komponentų gamintojo nurodymų ar reikalavimų (instrukcijų), projektuotojo nurodymų ištraukos ar nuorodos į dokumentų skyrius, punktus ir pan.

2011.04.28

17

Gera pastato priežiūra Geriausi priežiūros rezultatai (pvz., pailgėja

pastato amžius) gaunami, kai pastatą bei jo sistemas prižiūri specialiai tam parengti žmonės, o jų veikla yra koordinuojama.

Siekiant šio tikslo, galimi trys keliai: Įstaiga gali samdyti firmas, kurios teikia kompleksinės

pastatų priežiūros paslaugas; Įstaiga gali samdyti firmas, kurios apmoko jau dirbantį

įstaigoje personalą; Įsteigti pastatų ūkio vadybininko pareigybę.

Pastato energijos vadyba Pastato energijos vadyba (PEV) – tai veikla

nukreipta į šilumos, elektros ir kuro vartojimo mažinimą, gerinant pastato sistemų veikimą, jų technologijas bei vartotojų įpročius.

PEV pagrindiniai uždaviniai: Veikti didžiausiu efektyvumu; Aprūpinti pastatą energija su mažiausiomis

išlaidomis; Naudoti tinkamą technologiją.

2011.04.28

18

PEV tikslas ir jo etapai Planavimas. Taupymo

priemonių pasirinkimas iš energijos audito rekomendacijų.

Diegimas. Energijos taupymo priemonių diegimo plano įgyvendinimas.

Monitoringas (stebėsena). Energijos vartojimo apskaita, duomenų kaupimas.

Analizė. Energijos vartojimo analizė.

Auditas. Pirminis arba pakartotinis energijos poreikių vertinimas ir galimų energijos taupymo priemonių efektyvumo nustatymas.

Planavimas

Auditas

Analizė

Monitoringas

Diegimas

Energijos vartojimo stebėsena Stebėsena (monitoringas) – tai įgyvendinto

projekto raidos ir išteklių vartojimo stebėjimo procesas, nustatant nukrypimus nuo numatyto plano.

Energijos stebėseną sudaro:energijos suvartojimo, jo struktūros, kainos ir pagrindinių dydžių, tokių kaip temperatūra, patalpų užimtumas, įrenginių darbo režimas nuolatinis stebėjimas, registravimas, kaupimas bei analizė.

2011.04.28

19

Norminės sąlygos Tam, kad būtų galima palyginti skirtingų

šildymo sezonų energijos sąnaudų duomenis ir teisingai įvertinti šių sąnaudų pakitimus, reikia realias, konkretaus šildymo sezono, energijos sąnaudas perskaičiuoti taip vadinamom norminėm sąlygom.

Norminės sąlygos – tai teorinė situacija, kai šildymo sezonas atitinka norminius (standartinius) metus, o patalpų temperatūros atitinka higienos normų reikalavimus.

Pastato Energetinis auditas Pastato energetinis auditas arba pastato

energijos auditas – tai techninė ir finansinė objekto/pastato naudojimo ir priežiūros ne mažiau vienerių metų laikotarpio analizė, apimanti: suvartojamų energijos išteklių (kuro) ar galutinės

energijos (elektros, šilumos, kuro), vandens kiekius, jų vartojimo režimus ir struktūrą;

visų energijos gamybai, tiekimui ir vartojimui tenkančių išlaidų kiekius, jų struktūrą, tarifus;

galimas įdiegti energijos sąnaudų mažinimo bei energijos vadybos gerinimo priemones.

2011.04.28

20

Energijos audito tikslas:

nustatyti vietas, kur būtų įmanomi energijos sutaupymai,

nustatyti lengvai įgyvendinamas taupymo priemones;

detaliai analizuoti kitas energijos taupymo priemones;

pasiūlyti techniškai ir ekonomiškai priimtinus variantus.

Pastato energetinį auditą gali atlikti nepriklausomas energijos konsultantas arba pats pastato ūkio ar energijos vadybininkas, turintis reikiamą kvalifikaciją ir žinias.

Pastatų energetinis naudingumas STR 2.01.09:2005

Pastato energinis naudingumas – pagal Reglamento reikalavimus apskaičiuotas energijos kiekis, išreikštas pastato energinio naudingumo klase, reikalingas naudojant pastatą pagal paskirtį;

Pastato energinio naudingumo sertifikavimas –reglamentuotas procesas, kurio metu nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą energinio naudingumo klasei ir išduodamas pastato energinio naudingumo sertifikatas

2011.04.28

21

Pastatų sertifikavimas privalomas Statant, parduodant ar išnuomojant pastatus.

Pastato statytojas (užsakovas) ar savininkas pirkėjui ar nuomininkui šių pageidavimu pateikia pastato energinio naudingumo sertifikatą, kurio galiojimo laikas turi būti ne ilgesnis kaip 10 metų. Šio punkto nuostatos taikomos ir parduodant ar išnuomojant pastato dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas); šiuo atveju pastato dalies energinio naudingumo sertifikatas gali būti išduodamas vadovaujantis viso pastato su bendra šildymo sistema sertifikatu arba tokio paties buto tame pačiame daugiabučiame pastate sertifikatu;

Didesniems kaip 1000 kvadratinių metrų naudingojo ploto viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo ir poilsio paskirties pastatams. Šiuose pastatuose gerai matomoje vietoje turi būti iškabintas

žmonėms gerai įžiūrimas ne senesnis kaip 10 metų pastato energinio naudingumo sertifikatas.

PASTATO ENERGINIO NAUDINGUMO SERTIFIKATAS

Nr. __________

Pastato adresas: Pastato paskirtis: Pastato naudingasis plotas, m2:

Pastato energinio naudingumo klasė:

Pastatų energinio naudingumo klasifikavimas į klases*:

* A klasė nurodo energiškai labai efektyvų pastatą,

G klasė nurodo energiškai neefektyvų pastatą

Skaičiuojamosios suminės energijos sąnaudos vienam kvadratiniam metrui pastato naudingojo ploto, kWh/(m2metai):

Pagrindinis pastato šildymui naudojamas šilumos šaltinis: Sertifikato išdavimo data: