•

Lietuvos kulturos paveldo mokslinis centras

•

• v. • • envieci Ir rami • ral a

MoksliniL{ straipsniL{ rinkinys

"SA V ASTIS" Vilnius 1994

•

I

• I

•

•

•

• I

• • • • , • , • I

vv

Protomiestq tipo gyvenvietes vakarq Lietuvoje

Jonas Genys

Miestq atsiradimo klausimas tebera mokslininkq diskusijq objektas.I Buropos ankstyvqjq tyrinejimq istoriografijq yra pa­tekct tik keli ankstyvieji baltq prekybos ir amatq centrai, to~e 2kaip Truso, Grobina \ Kaupas(Vlsklautal) . Naulausi rytq Pabal­tijo archeologq tyrinejimai rodo, kad mies­tq kiirimosi, jq lokalizavimo baltq gyventa­me areale problema kur kas sudetingesne. Ankstyvqjq vidurarniiq periode protomies­tq - prekybos ir amatq centrq skaitius buvo didesnis.

Sio straipsnio tikslas naujausiq archeolo­giniq tyrinejimq pagrindu argumentuoti protomiestq Vakarq Lietuvoje (vakarq baltq kultiirinis arsenalas) kiirimosi laikq, i~­skirti jq bruozus, ~iuos centrus lokalizuoti.

Protomiestq tipo gyvenvietiq formavimq­si galima tyrineti tik bendrame feodalizaci­jOs, ekonomines ir prekybines kra~to raidos kontekste. ATautavitius, vienintelis i~ Lie­tu:-,os archeologq, pabande analizuoti sqlygq mlestams kurtis susidarymq 4. Jis priejo i~­vados, kad tik XlI-XlII a. susidare sqlygos ankstyviesiems miestams formuotis. Kai kurie archeologai, istorikai miestq kiirimosi laikq prapletia nuo XII iki XIV amziaus 5. Yra ir kita nuostata, paremta Rimberto kronikos "Vita Anskarii" Apuoles pamineji­mu, kad miestq kur~iq zemese biita IX a. viduryje 6. Paskutiniais metais, i~sipletus senqjq baltq gyvenvietiq tyrinejimams, dar kartq buvo atkreiptas demesys i ~iq problemq. Miestq embrionq-protomiestq kiirimasis Lietuvos pajiiryje datuojamas XI amziumi 7.

. Ja.u ankstesni tyrinetojai, analizavct pirkliq lkaplq, Importuotq radiniq paplitimq II tiikst. po Kr. pradzioje, teige, kad tame lai­kotarpyje Vakarq Lietuva (visq pirma kur-

Cr'yvenvletes ir miestai bait/.{; iemese •

~iq genties teritorija) ry~kiai skiriasi radiniq !lausumu, tuo patiu ir prekybiniq santykig mtensyvumu nuo likusiq baltq gentiq 8.

Tuo patiu i~rei~ta prielaida, kad seniausi ir svarbiausi prekybos centrai II tiikst. pra­dzioje buvo pajiirio lOnoje ir Nemuno Ze­mupyje 9. Yra nuomoniq, kad Xl a. viduryje kur~iai jau turejo ankstYV'liq valstybct ar bent jau susiformavusiq zemiq konfederaci_ jq 10. Sie procesai pietrytiq Lietuvoje vyko veliau: XlI a. pab. - XlII a. pr. 11.

Tokiu biidu, sprendziant pratomiestq vie­tos ir laiko problemq, biitina baUq kultiiri_ nio regiono diferenciacija. Tyrinejant anks­tyviausiq laikotarpL pirmiausia reikia at­kreipti demesi i vakarinct baUq teritorijq.

Feodalizacijos raidq, amatq, prekybos, demografinius pakitimus atspindi visi arche­Ol~gijos paminklai, tatiau ypatingq vietq uZlma senkapiq archeologine medZiaga. Naudojant statistini analizes principq, buvo tyrineti ~~i kur~iq (Kretinga, Pry~mantiai,

Palanga, Laiviai, Lazdininkai) ir trys kaimynq - zemaitiq genties (Paragau­des, Zqsinas, Bikavenai) senkapiai. Demog­rafine ~iq senkapiq analize 12 parade. kad VIII-X arniiuose gyventojq skaitius ( t. y. kapq skaitius) gana tolygiai auga ir Xl am­ziuje jis pasiekia maksimalq dydi. XlI-XlII amziuose gyventoj4 skaitiaus kreive krenta. Zemaitiq teritorijoje (pietvakarineje daly­je), lyginant su ankstesniais amziais, Zmoniq ry~kiai padaugejo, 0 Xl amziuje (Iyginant su X amziumi) beveik nepakito. XlI amziuje jautiama gyventojq kiekio mazejimo ten­dencija. Kur~iq gentyje gyventojq padideji· mas Xl amziuje, lyginant su X a., fymiai ry~kesnis. XlI amziuje gyventojq kitimo kreiven taip pat krenta zemyn.

Tuo patiu principu atlikta ir amatq vys­timosi, prekybiniq santykiq dinamikos analize (pav. 1). Kur~iq senkapiuose radi­niq (visq pirma zalvario ir gelefies dirbi­niq) maksimalus kiekis uzfiksuotas taip pat XI amzi'Jje 13.

Statistine pirkliq kapq analize dave tokius rezultatus: kapai su svarstyklemis ir svore­liais pasirodo Xa. pab. - XI amziuje. Tokie

(JyVenvietes ir miestai bait/.{; iemese

pai, lyginant su X a. pab. Xl arniiuje su­:ro di~iausiq procentq i~ visq mu.ms Zino­)!lit pirkllq kapq (pav. 2). Analogi§kq ten­deocijll pagal patikimai monetomis datuoja­)!lus ~irkliq kapus uzfiksavo ir latviq tyrine­tojai 4. Svarbus prekybiniq santykiq anali­ei ir kitas faktas: X-Xl arniiuose pasirode

~irlJlieji sidabra lydiniai 15, iki Xl a. pradzios . JjetuVq patekdavo Rytq kra~tq monetos, ~ XII a. pradzios - Vakarq Buropas mone­tOS 16. Nors bendras monetq ir lydiniq ra­dilJlvietiq skaitius Lietuvoje nera didelis 17

(lYginant su Gotlandu ar net Latvijos teri­torija), tatiau bendros kitimo tendencijos pana~ios. Sidabro importavimo kiekL jo ki­tilJlll atspindi sidabro papuooaJq kiekis ka­puose. Pagal V.Zulkaus paskaitiavimus Meguvos zemeje X amziuje, lyginant su IX amZiumi, jq maziau, tatiau Xl arniiuje yra fymiai daugiau 18. XI amziuje jq daugiau ir ~vardintuose zemaitiq senkapiuose.

Atskirai statisti~kai analizuota sidabro monetq, lydiniq, papuOOalq kitimo tenden­cija Vakarq LietuvojeJq datavimo ;roble­ma, nepakankamai gausus kiekis 1 , nelei­dZia laikyti ~ios analizes statisti~kai patikima. Tatiau biitina paZymeti, kad jq kitimo ten­dencijos gerai koreguojasi su lobiq kitimo tendencija visame Baltijos regione (Gotlan­de, Lenkijoje) 20, taip pat su vieno i~ gau­siausio sidabruotais papuOOalais Palangos ir visas Meguvos zemes senkapiq 21 sidabro papuOOalq kitimo tendencija. Gauti sidabro lobiq tyrinejimo duomenys velgi vertia i~­skirti XI a. J eigu Vakarq Lietuvoje XII a. jq skaitius sumafeja, tai akivaizdu, kad Rytq Uetuvoje - valstybes formavimosi regione XII a. jq skaitius dideja 22. Be detalesnes anaJizes akivaizdu, kad Rytineje Uetuvos dalyje ~iame laikotarpyje vyksta kiti procesai. ~intetini gyvenvietiq (pagal senkapiq me­

d~agq ir lobius) vaizdq, jq vietq kitq anksty­vtUq viduramziq gyvenvietiq sistemoje rodo ~asterinis analizes grafikas 23. Trimateje e~dveje senkapiq medziaga ivertinta pagal ~ PDfymius, charakterizuojantius preky-

?rnatus, gyventojq skaitiq (pav. 3). Pletvakarines zemaitiq dalies senkapiq

81

tyrinejimq duomenys parode, kad tia isikii­rusios gyvenvietes (buvusios prie svarbiq prekybos keliq) IX-XIII arnZiuose vystesi labai pan~iai. J os visuose laikotarpiuose patenka i klasterius. Kitoks vaizdas kur~iq zemese. Cia analizuoti pa­minklai rodo, kad IX-X amZiuose savo eko­nominiu, prekybiniu ffisivystymu buvo pana­~ios Gos patenka i kompakti~kus klasterius). Jeigu IX a. zemaitiq ir kur~iq klasteriai su­daro dvi grupes, tai X a. ~iq abiejq kultiiri­niq grupiq paminklai koncentruojami vie­noje vietoje. Tai rodo jq pana~umq pagal miisq tyrinejamus poZymius. Xl ail1Ziuje ty­rineti paminklai ffisimeto kiek platiau, ta­tiau dauguma jq (tiek kur~iq, tiek zemaitiq) galla artimi. Svarbu tai, kad i§ ~io Xl a. klas­terio "i§krenta" vienas paminklas - Palanga. Palangos senkapio pagrindu gautq raidos modeli gerai paai~kina ir i1iustruoja Palan­gos Biru tes kalno gyvenvietiq tyrinejimai. Biitent ~iame laikotarpyje X a. pab.-Xl a. tia isikiire pirkliq gyvenviete 24, kurios itaka Kur~iq zemiq socialinei ekonominei raidai buvo didziule.

XII a. Palanga vel "griZta"i ~io laikotar-•

pio gyvenvietiq klasterL tatiau ~iame laiko-tarpyje i~ ju "i~krenta" Gintali~ke. Sio sen­kapio kapq ikaPiq vidurkis, kaip parode statistine analize, buvo didZiausias XI a .. Veliau (XII a.) nors ir perpus sumazejo (nuo 19,5 iki 10,1 radinio), ta~iau ir XII a. au~tas. Palyginimui galima pamine­ti, kad Palangoje radiniq vidurkis kape su­mafejo nuo 9,7 iki 7,3, Kretingos senkapyje nuo 7,5 iki 7, Paragaudyje nuo 7,5 iki 5,8 ir pan .. Situo galima , kad Gintali~­ke net ir smuktelejusi XlI amziuje (lygi­nant su pri~ tai buvusiu ~imtmetiu) vis tik liko ekonomi~kai stipresne. Sunkiau yra is­tori~kai paai~kinti Gintali~kes vietq kitq kur~iq ir zemaitiq gyvenvietiq tarpe. Aki­vaizdu, kad Gintali~ke buvo isikiirusi prie svarbaus prekybos kelio, .vedusio nuo Dall­guvos baseino i Zemaitijq. Gintali~kct taip pat galima butq interpretuoti, kaip Imba­res - vieno politiniq ir administraciniq kur­~iq centrq, satelitq. Deja, neturint kom-

• I I I

• I

•

•

• I • • • •

• j

• c

_O~ ________________ ~ ______________ ~_6~~_e_n_V_k_t_es __ u_m __ k_st_a_i~b~a_l~~z:e~~. e.re ro% ,

I •

/ •

/ •

I •

I •

/

•

/ /

/ " " "

9 10 11 12

1

3

2

Pav.l pleksi~kai i~tyrinetq abiejq gyvenvie~q (Im­bareje - senkapiq ir vienos m gyvenvie~iq, Gintali~keje - piliakalnio ir gyvenvietes), jq ~io analize nebus rim~iau pagrista ir argu­mentuota.

Nuosmukio prieZastys Lietuvos pajiiryje XII arnZiuje -Iabai idomi, atskiro tyrinejimo reikalaujanti tema, todel ~iame straipsnyje pasitenkinsime tik jo konstatavimu. Nuo­smukis pastebimas, tik kiek anks~iau , ir Rytq slavq gyventoje teritorijoje. Jis sieja­mas su vikingq "imperijos" sugriuvimu, valstybiniq struktiirq stabilizacija ~iaurineje Europoje, sienq itvirtinimu - tai vede prie susiformavusiq ~iq triikinejimq 25. Reike­tq prisiminti, kad, pen!musi visas prekybos organizavimo funkcijas Baltijos regione, Hanza erne formuotis tik XIII a. 26 Matyt, su jos itaka jau galima sieti XIII a. atsikiiru­Sill Palangos pirkliq gyvenvietct prie Biru tes kalno. Tarpas tarp ankstyvosios (X-XI) ir ~ios pirkliq gyvenvietes daugiau - kaip ~imt­metis. Ji galima laikyti akivaizdziu paliudiji­mu, kad tuo metu sumenkejo prekybiniai

60

50

40

30

20

10

", I , I ,

, I, \ I \

\ " , \ I , 1 \ I \

, I

\ I / ' \ I . \ Y ./ .

I \ . \ .I . ~ \

\ 3 \ •

4

9 10 11 12 13 14

Pav.2. kontaktai tarp Vakarq baltq ir kitq BallijUl regiono centrq.

Kitas svarbus k1ausimas yra konkre~iq gy. venvie~iq- potencialiq protomiestq i~kyri. mas i~ bendros gyvenvie~iq sklaidos. I tGkst. pabaigos - II Wkst. pradzios piliakalniq, sen. kapiq, gyvenvie~iq kartografavimas rodo, kad ~iai Vakarq baltq teritorijai biidingas tankus, ta~iau netolygus apgyvendinimas. KOkios sctlygos tai nuleme? Tu~~ios, neap. gyvendintos teritorijos tradici~kai interpre. tuojamo kaip tarpgentines dykros n. Miisq nuomone, svarbiausias faktorius, lemltS gy. venvie~iq i~idestymlL yra dirvozemio der· Iingumas 28. Archeologijos paminklq lear. tografavimas ant dirvozemio zemelapio pa· rode, kad 53% visq tyrinejamo laikotarpio gyvenvie~iq koncentruojasi pa~iuose derlin· giausiuose plotuose (pav. 4) Apie 18% gy. venvie~iq yra derlingq ir nederlingq dirvoZe· mil! sandiiroje - t.y. nederlingq zemiq pa. kra~~iuose. Tuo tarpu vidutinio derlingumO

dirvozemio plotuose gyvenvie~iq i~idesIY' mas retesnis, tolygesnis. Tuo biidu ~is k.ar·

•

tografavimo principas rodo tiesiogin~ pn· k1ausomyb~ tarp gyvenvie~iq koncentracijal ir dirvoZemio rii~iq. Turint galvoje zemdir· bi~kll ~io laikotarpio baltq iikio specifiklb ~is ~ys yra suprantamas. Dirvozemio fak.IO·

•

rius Ierne ne tik gyvenvie~iq netolygq pasl'

skirstymlL bet i~ dalies gen~iq bei zemiq ribas bei neapgyvendintq tarpgentiniq ten'

(JyVellvietes U miestai bal~ iemese 83

---

•

KURSI", ')lNKAPIAI

~ - IXo • - Xo .., - Xlo • - XII ~

. -Z'MAICIU UNKAPIAI

6. - IX a 0- )(0 'V - XI a o - XII a

Pav.3.

torijq - dykrq atsiradimll. Siq tarpgentiniq dykrq • buvusiq iki 10-15 km plooo,reliktai Uifiksuoti net XVI-XVII amfiq istoriniuose iemelapiuose 29.

Atskirq zemiq gyvenvie~iq tankumas di­delis - vidutini~kai vienai gyvenvietei tenka apie 12,4 km2 plotas. Meguvos zemeje vie­nai gyvenvietei tenka apie l1km2, Pilsoto -

•

2 230 7 5-8 5 km Lamatos - 12-15 km . Skal-" , viq genties teritorijoje, buvusioje dclineje Nemuno puseje - 18,1 km2

. Didziausia gy­venvie~iq koncentracija zemes ribose yra dviejose, prie jiiros besi~liejan~iose zemese -Pilsoto ir Meguvos. Zemai~iq zemese toliau i rytus esan~ioje teritorijoje gyvenvie~iq tan­kumas yra Zymiai maZesnis ir tolygesnis.

, • I

•

•

• I

• • • •

• , • , •

Gyvenvie~iq tyrinejimai leido §iose dvie­jose tankiausiai apgyvendintose temese i~­skirti dvi savitas gyvenvietes - Palang!! ir ZardC(, turin~ias ~kius prekybos ir amatq centrq brumus. Tai, be abejo, protomiesto tipo gyvenvietes, turejusios ai§kq prioritet!! prekyboje, ekonomikoje, bet grei~iausia nera turejusios i!skirtines politines ar admi­nistracines reik§mes, nors kariauna ~iuose centruose buvo stipri. Taikant Europos mokslininkams priiml!! tipologij't, ~ias dvi gyvenvietes - protomiestus galima biitq va­dinti "Wiek" - prekybinemis faktorijomis, atstovavusiomis embrioninC( ankstyvqjq mlestq fazC(, arba bent vien!! i~ keliq mies­tams atsirasti. Jq savitum't, skirtum!! nuo kitq vakartt baltq gyvenvie~iq rodo visa eile porymiq 31:

vyvenVletes lr miestai ba1t/.t 1enre Je

krosnys, akmentt krosnys, pliikto lllol grindys ir pan.) 35. I~

4. Prie ~iq, veliausiai susiformavuSiq 8}. venvie~iq, buvo paJankiausios SIllygos Ues. tams isikurti Oq vietos iki ~iol netyrinetOS).

5. Gyvenvietems biidingas tankus UUtaty. mas, gatvine planavimo sistema. ZardCje gatves buvo gristos medtiu, gatves Plot~ sieke iki 3,5 metro 36.

6. Zardes gyvenvietes kasinejimai ir atsi. tiktinai surinkta archeologine medtiag

a (pvz. geleties gargatiq koncentracija) lei. dtia manyti, kad [vairiq speciaJybiq amatj. ninkai kiiresi atskirose gatvese. Sios gyven. vietes pietvakariniame pakra~tyje aptikta ~. ilgai kaJvos orientuota speciftniq tidiniq Su

bUYUsiais kupolais ir prieduobemis juOSta. Matyt, tai tam tikros speciaJizacijos amati. ninkq koncentracijos pa'lei vien!! gatvC( po. rymis. Kitame gyvenvietes pakra~tyje, taip

1. Pirmiausia, svarbi jq vieta Europos prekybiniq keliq sistemoje. Tai centrai prie Baltijos jiiros, jungusios Europos ~lis. Kur­~iq keliavimas Baltijos jiira yra ne karl!! mi­nimas ra§ytiniuose ~altiniuose 32, atsako­mieji vizitai taip pat nekelia abejoniq. Be to, kur~iq temes kirto sausumos kelias, vedys i~ Sambijos (Priisija) per Kur~iq Nerij!! Grobi­nes, Dauguvos temupio link. Palanga ir Zarde, biidamos prie ~iq svarbiq prekybos keliq, uteme strategi~kai svarbi!! viel!! pre­kybos keliq sistemoje su Vakarq slavais, germanais ir kitais kra§tais.

2. Sios gyvenvietes savo plotu yra didtiau­sios Vakarq Lietuvoje, II tiikst. pradtioje pasieke maksimalq 10-12 ba plot!!.

3. Jos sUdarytos i§ atskirq daliq, i~ides­~iusiq ant kalveliq, apsuptq pelkemis, Zar­deje - Smilteles upeliu (Pav.5). Paskutinio etapo formavimosi pradtia siedinta Zard%e su IX-X a. 33, Palangoje _ X a. pabaiga . Tuomet laisvoje, iki tol neut8tatytoje vieto­je, ar~iausiai jiiros ar Kur~iq mariq isikuria naujos (~alia seniau egzistavusiq) gyvenvie­tes su pOlikultiiriniais porymiais. ToJq gy_ venvie~iq charakter[ rodo ne tik atskiri ra­diniai (vakarq slavams biidinga keramika, importuoti metalo dirbiniai, kuriq gausiau ~iq gyvenvie~iq senkapiuose), bet ir namq statybos ypatumai (kupolines pliikto molio

pat i~ilgai visos kalvos, aptiktas didelis kiekis geleties gargatiq.

7. Sios gyvenvietes gerai apsaugotos natii. raliq gamtos k1iii~iq. Palangos gyvenviete Birutes kalno papedeje buvo ~virtinta pyli. mu su uttvaromis tik XIII a. 7. Ar jos X. XII a. nebuvo itvirtintos mediio uttvaro. mis? I tai ver~ia atkreipti demesi toponimas Zarde. Zarde buvo vadinamas dabartinis Smilteles upelis XIII a. ~Itiniuose 38. KBiigos, A Vanago duomenimis Zarde lie­tuviq, priisq kalboje rei~kia aptvert!! viet'! gyvuliams arba tiesiog aptvert!! (itvirtint'!) teritorij!! 39. Prielaid!! apie Zardes "palisa­dq" tipo gynybinC( sistem!! turetq paremti ar atmesti tik arcbeologiniai kasinejimai. Rei­kia tik priminti, kad tOkiq uttvarq senosiose baltq gyvenvietese tinojome jau nuo ak­mens amZiaus 40.

8. Abiems ~ioms gyvenvietems biidinga didele amatq ivairove. Zardeje gyveno me­taJurgai, gin taro apdirbejai, audejos, juvely­rai. Pana~i amatininkq [vairove biidinga ir PaJangai. Kaip rodo Palangos senkapio me­diiagos analize, jos, kaip amatq ir prekybos, centro, k1estejimo laikotarpy!e (t.y. XI a.) temdirbiq buvo tik apie 22% 1.

9. Sprendtiant i~ senkapiq arcbeologines

Oyvenvietes iT miestai ba1t/.t iemese

•

- A

1

5

9

• B

2

6

10 medtiagos, ~iose gyvenvietese ypa~ XX a. buvo stiprus pirkliq sluoksnis. ~ Zard~s. I~ tiikstantme~io pradzios kapq 4-5% skirtml £irkliams. PalangOj~ XI a. j~ yra. iki 11-12~ 3. Palyginimui gahma pammetl, kad geral i~tirtame Gnezdovo pilkapyne pirkliai su-

. 44 daro 6% gyventoJq . . 10. Gerai binkluotq, turtingq vyrq kapal

.. ..... ••••••• •••••• . .'

3

7

" . • I' • • I.V .-V • •

' / ', . \I • I .. .

4

8

85

• • . ,. • • ..•. ' . • •

Pav.4.

rodo kad svarbq vaidmeni ~iq gyvenvie~iq , . visuomenes struktiiroje vaidino kanauna.

Sie porymiai rodo minetq gyvenvie~iq -Palangos ir Zardes specifik't, skirtumus nuo kitq to laikotarpio Vakarq baltq gyvenvle­~iq. Tai pakankamai svarbiis argu.men~~~ kad ~ias dvi gyvenvietes galima pnsklrtl p tomiesto gyvenvie~iq tipui.

•

•

• • I

• • • • I

• , • c

86

N

7

)(. II >l >l

'lL ~ ~

It ..:

~

~ >l

~ v:

Bvados: 1. Amatq, prekybos, IX-XII amZiq gy_

ventojq skaitiaus analize leidZia teigti, kad palankiausios Slllygos prekybos ir arnatq centrarns - protorniestarns susidaryti buvo XI amiiuje.

2. Gyvenvietiq i~idestymo tankumq, jq koncentracijll daugiausia Ierne derlingiausi dirvozemio plotaL

3. II tiikst. pradzioje tankiausio apgyven­dinimo vietose, prie svarbiausiq prekybos keliq formuojasi protomiestq tipo gyvenvie­les - Palanga ir Zarde.

LITERA TURA: 1. He~n 1. Grundlagen und Regionen von Frahstadt und Handel in Ost - und Nordwesl Europa II Wzkingen und Slawen. Berlin, 1982. Abb. 82. 2. KYMKOS B. Kayn II CmaHOS.lleHue EsponeUcKozo cpeoHeseKosozo zopooa., 1989. c. 80-104. 3. T.bl.HUCCOH 3.10. Coc06eHHocmu

- - -S03HUKHoseHUR zopooos S Tlpu6a.mnUKe II

Gyvenvietes ir miestai balfll iemese ,

OJ • • • ------ 'LoOO M

::.c---'>( '" ~ ~ )&. -

I....,.-...---,~ ~ ..: --~ , -

"" '>l. ~

It -..: "- ~ :>L

Pav.5.

T.1J)IObi. nsvnozo .Me:JtCi}yHapoiJHozo Kompecca CRaSRHCKoU apxeoJWZltu. T.OM I, BbI.f/.. 26. 1987, c. 86-92. 4. Tautavicius A. Kada susidare sqlygos Lietuvoje miestams atsirasti? II Lietuvos TSR architektUros k/ausimai. V.,1977. V(lV). p. 19-30. 5. Volkaite-Kulikauskiene R Lietuviai LX-XlI a. v., 1970. p. 270; E.Gudavicius Miesll£ atsiradimas Lietuvoje. v., 1991. p. 65. 6. Matusas 1. Lietuvil£ kultUra senais laikais (00 16-10 amiialls). Kazmas, 1939. p. 24; B.Nerman Grobin-Seeburg. Ausgebungen undFunde. Slocholtn, 1959. s.186. 7. Genys J. Kursil~ iemaicil£ iemil£ gyvenviecil£ strukJUra X-XlII amiiuje II Mindaugo karUnavimas - va/stybes diena. Klaipeda, 1991. p. 15-17,' Genys J. Balll£ ankstyvlfjl£ miesll£ (protomiesll£) socialines struktUros klausimu II Miestas ir imogus: region as ir reronine kultUra. Klaipeda, 1991. p. 33; Zulkus V. Prolomieslai Europoje ir Lietuvos Pajllryje II Miestas ir

•

Gyvenvietes ir miestai balfll iemese •

'f,nWgus: regionas ir regioni!le kultilra. J(Jaipeda, 1991. p. 31-32; Zu/kus V. Palanga a/s kurischer Handelsp1aJz an der ostseekilste im 9.-12. Jahrhundert II Vakal'l£ balt'i istorija ir kultilra. Klaipeda, 1992. p.46-67. 8. Kunciene 0. Prekyba II Lietuvil£ rnaterialine kultUra IX-XIII amiiuje. v., 1981.II.p. 51-56. 9. Ten pat, p. 76-78. 10. illlklls V. Klimka L. Lietuvos pajurio urnes viduramiiais. v., 1989. p. 61. 11. Gudavicius E. Dellietuvil£ iemil£ konfederacijos susidarymo /aiko IIIstorija. v., 1984. xxrv. p. 12-28. 12. Tikslus demografinil£pakitiml£ rekonstravimas neturint pilnai iStirtl£ senkapil£ nera be priekaiSfl£. Taeiau mUsl£ atliktrt, tekste miniml£ senkapil£ analhi ir aiSlals desninguma~ bUdingi daugeliui is jl£, leidiia many~ kad bendriausias gyventojl£ kitimo atskirais simtmeciais tendencija.Y is dalies atspindi iStirti kapai.

• 13. Zu/kus v., Klimka L. Lietuvos pajurio .... p. 60, pay. 29.

-14. Eepza -rM. MOHel11bl S apxeoJWzUIleCKUX nllMJUnHUKllX Jl amsuu lX­XlI u. Puw, 1988. c. 60. 15. Duksa Z. Pinigai ir jl£ apyvarta II Lietuvil£ materialine kultUra IX-XIII amiiuje. v., 1981. II. p. 100-103. 16. Ten pat. p. 89,97. 1Z Lietuvoje uZjiksuota 13 Ryll£ kraSll£ monell£ radimviecil£ (is jl£ 5 radimvietes pajaryje); 4 Vakarl£ Europos radimvietes (is jl£ 3 Vaklznt Lietuvoje), bei viena Biumtijos monell£ radimviete - (Duksa z., Pinigai ir jl£ apyvarta. .... p. 91-96,97,98).

• 18. Zulkus v., Klimka L. Lietuvos pajurio .... p. 60, pay. 28. 19. ValcarL£ Lietuvoje priskaiciuojama iki 19 X-XlII a. sidabro lydillil£ ir sidabro papuosabt, monell£ lobil£ radimviecil£. Lydiniai: Derbutai, Gondinga, Guda~ EgliSkiai, Jurbarkas, NorgeIiSkiai, RymiSkiai, Sen.lmpiltis, Skaudviie, Veliuona I, Veliuona II, Jazdai; papuosalai: • Sapnagiai, Nedaukiai, Kusai, Raseinia~

87

Mosedis; monell£ lobiai: Rudaicia~ Lydnia. (Urbonavicills v., Grauiil£ lobis II MAD,r4'~ v., 1970. 3(34); Tautavicius A. Papildomi duomenys apie naujus sidabro lydinius ir XIV a. II puses - XV a. pradiios Lietuvos monell£ radinius Lietuvos TSR teritorijoje II MAD 'A, v., 1965.1 (18). p. 67-83; Lietuvos TSR archeologijos atlasas v., 1977.IIl. p. 130-133. Duksa Z. Pinigai ir jl£ apyvarta. ... p. 98-127. Informacijq apie KUSl£ sidabro antkakIil£ lobi suteike l.Jablonskis). 20. He"mann 1. Grundlagen von Friihstadt und Handel in Ost-und Nordwesteurope II Wzkinger und Slawen. Berlin, 1982. Abb. 123. 21. Zu/kus v., Klimka L. Lietuvos pajurio .... pav.26,28. 22. Duksa Z. Pinigai ir jl£ apyvarta. ... p. 110-114, 121-127. 23. Skaiciavimus naudojant NAnanjevos ir V.Svedovskio programq atliko S.Manomaitis, uZ kq autorius jam dekingas. 24. Zu/kus v., Klimka L. Lietuvos pajUrio ..... p. 35.

- -25. T.0J/0L(}(f} nn. 0 mop206D-pe!tll!C.1Il!HHOM

nymu CmaHOS.lleHWl opesHe pyCCKUX zopoiJos II HcmopuR U

-KYR~mypa opesHepyccKozO zopoiJa. 1989. c. 164. 26. Dollinger P. Dzieje Hanzy. Gdansk, 1975. s 55-70.

• 27. Tautavicius A. Zemaici/i etnogeneze II Is

• lietuvil£ etnogenezes. v., 1981. p. 30. Zu/kus v., Klimka L. Lietuvos pajurio .... p. 4-7. 28. Genys J. Miesll£ kUrimosi Vakarl£ Lietuvoje k/ausimu II Vakarl£ balll£ archeologija ir islorija. Klaipeda, 1989. p. 130. 29. Jager E. Prussia-Karten 1542-1810. 1982. Abb. 3,22.

v .' •

30. Zu/kus v., Klimka L. Lletuvos paJano .... p.8,15,23. 31. Placiau sill gyvenviecil£ tyrinejimai

• ••

publikuoti straipsniuose: Zu/kus V. Blrules kamas ir gyvenviete Palangoje II Lietuvos islorijos metraStis. 1985 metai. v., 1986. p. 21-35; Zu/kus V. Palanga a/s kuriscl!er

• I I I

• I

•

•

• I

• • • •

•

t • c

•

88

Handelsplatz oder Ostseekuste im 9.-12. lahrhundert II Vakant ba1t/i istorija ir ~lta~a. ~.~ipe~ 1992. p. 46-67; Genys 1. Zardes pzllOkalmo gyvenvietes II Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1990-1991 '!Ietais. v., 1992. p. 44-47. 32. reppMlln JI. POJl."b npufipe:JtC1tbIX mopw6bIX ¢aKmOpuu VIII-X 6.6. 6

pQ36umU.U n.ne.MeHHOZO 06ufeCm6a ifJoPMupo6aHUU wcyoapcm6 U ZOP~006 II TPJObl flJlmOZO .MeXOyHapOOHOZO KOHZpeCCa C.na6J!HCKOU apxeo.noZUu. 198Z f1, 6b1.n.1. c.32; HLatvis. Senosios Livonijos kronika pagrista trijli pinru,yZI vy~kup.~ darb air II Latvis H., Vartberge H. Lzvonljos kro:;ikos. v., 1991. p. 34,66. 33. Genys 1. Zardes piliakainio gyve'!vietes ... p. 46-4Z 34. ~lkus v., Klimka L. Lietuvos pajurio iemes ... p. 35. 35. Ten pat, p. 45-56. 36. Genys 1. Zardes piliakalnio gyve'!vietes ... p. 46-4Z ~Z Z:ulklls v., Klimka L. Lietuvos pajurio umes ... p. 44. 38. BilensteinA. Die Granzen des lettischen Volksstammes lind der lettischen sprache in de~ Gegenwart lind im 131ahrhllndert. Ein Beztrage zur ethnologischen Geographie lind Geshichte Russlands. S.Petersburg. 1892. s. 428,441. 39. BugaK Rinktiniai raJtai. v., 1958. T.!. p . . 525; Vanaga.r A. Lietuvili hidronimli etzmologinis iodyna.r. v., 1981. p. 398. 40. Rimantiene R Akmens amiius Lie~voje. v., 1984. p. 240. 41. Z:ulkus v., Klimka L. Lietuvos pajurio iemes... pay. 12. 42. S!w:kus 1. Band/dili kapinyno (Klazpedosraj.) 1986m tyrineji~ ata.rkaita. lIAS Nr.1252.

• 43. Z:ulkus v., Klimka L. Lietuvos pajurio iemes ... pay. 25. 44. n~uHa T.A. !OpZ06blU uH6eHmapb U3 KYPZf}n06 C~.n.eHCKOZO noOHenpo6M II CMO.n.eHCK U rne30060. 1991. c. 234.

ILIUSTRAClJOS:

Gyvenvietes ir miestai baltll iemese •

Pay. ~. ~adinili vidurlciai Kursili (1), iemaLCzli (2) kapuose, bronzos svoriai Meguvos iemeje (3) (pagal V.Zulku). Pay. 2. Prekybinili rysill dinamika: 1. S~dabray Meguvoje (pagal v.iuUat), 2. Sz~ra.r iemaicili senkapiuose, 3. PirkIili kapaz Vakant Lietuvoje, 4. Sidabro lobiai Vakant Lietuvoje. Pay. 3. ~sili.ir iemaicili gyvenviecili vystyma.Yzs. Tnmateje erdveje iSanalizuota GintaliSkes, Laivilb Kretingos, Palangos, Paragaudiio, Bikavenlb Zqsino senkapili archeologine medZiaga. IS XI a. kIa.rterio "ilkrenta" Palanga, XII a. - GintaliSke. ~av. 4: I lUst. pab. - II tilkst. pro piliakalnili zr ka?u:ynli iSsidestyma.Y dirvoiemili atlvilgzu: A - kapinynai, B -piliakalniai. n.irvoiemiai: 1. VeLeniniai jauriniai -vzdutiniSkai nujaurejll (derlingiausi) 2. VeLeniniai jaztriniai - glejiSki, 3. VeUninia' gLejiniai nujaurejll, 4. lauriniai silaininiai ~ sil{'.~~i ~ujaurejll, 5. VeLeniniai jauriniai -gle~mza~. 6. VeLeniniai jauriniai - silpriai nU]QlIre]ll, Z VeLeniniai karbonatiniai -nujaurejll, 8. lauriniai silaininiai, 9. Pelkiniai iemutiniai, 10. Veliniai glejiSlci -iSplauti.

• Pay: :. Zar~es archeologinis kompleksa.r: 1. Pilzakainzs, 2. Papilys, 3-4. I takst. vidurio • zr antros puses gyvenvietes, 5. I lUst. pab. -XIIl!?f!V a. gyvenviete. 6. Kapinyna.r. Z Gelezzes lydymo krosnele.

PROTOTOWN 1YPE SETTLEMENTS IN THE WEST UTHUANIA

lona.r Genys SUMMARY According to the trade, handicraft and

number i~habitants data pototown type set­tlements m the West Lituania forming in the 11-th century .

The pototown type settlements concetra­ted in the fertile soil territory and near trade - ways.

[(eramiks - etnokultarin~ potymis

• o KepaMHKe HeOnHTa -

paBHero MeTanna B )lBHHCKO-nOBaTCKOM

wero perl10Ha B AHHaMHKe.

HeOnl1T paBBero nep"0Aa no TpaAHl\HH •

nOApa3AeneH BaMH Ha TpH 3Tana: paHHHI1,

cpeAHI1H (I\JJI1 pa3BHTbIH) 11 n03AHHH.

PaHHI1H HeonHT BblllaneH paCKOnKaMH

TOPCPllHI1KOBblX naMllTHI1KOB CepTeHCKOH

AOnl1Hbl 11 nOABOAHblMH HccneAOB3HiIJIMI1

noceneHiIJI JJ.y60KpaH V B 03epe

CeHHHl\a, a TaKlKe THnonorH'leCKI1M

aHMI130M CTapblX KonneKllI1H 1. CpeAHHH

A.M.MHIOUles

A.H.Ma3ypKesH'I, r.H.3aDl\esa •

HeonHT npeACTaBneB YCBlITCKOI1 K)'nbT)'-

• 'ITO 0pHaMeHTal\iIJI rnl1HJ1HOI1 nOCYAbl co-

AepJI(I1T O'leHb CJ1nbHble 3THoonpeAeJlll­

IOII1He npH3HaKil. CTOnb Jl(e O'leBI1AHO, 'ITO

POH, AJIlI KOTOPOH Hal160nee xapaK­

Tep"CTI'lHa KepaMI1Ka H3 HHJI(HerO (D J enoll cBaHHoro noceneHiIJI YCBlITbl IV, HMeBwero cnolKB)'1O I1CTOPHI0

2. P03ABHH

•

• TeXIIOnorllll npo"3BOACTB3 nOCYAbl, OTpa-• Jl(alI TeXHH'leCKIII1 onblT 3TBoca, TaK Jl(e co-

AepJI(HT 3THoonpeAeAAIOII1He 'lePTbl .

(JIHTepaT)'pa no 311M BOnpocaM BeCbMa

06wHpHa H 06l11eI13BeCrHa; Mbl n03BonHM

ce6e He nepe'lHCAATb ee.) B pa3peweHHH

aonpOCOB TeXHl1'leCKOH I1HTepnpeTal\I1H

apxeOnOrH'leCKIIX K)'nbT)'p II}"KBO Y'lHTbl-

83Tb KaK CHCTeMbl opBaMeHTal\HH Ke­

paMHKII, TaK 11 TeXIIonorHH ee H3rOTOB­

neHHlI. 3TO pa3YMeeTCli caMO ca60H, BO

TPYAHOCTb 33KJ1IO'leBa B TOM, 'ITO TeXHO­

no rHlI H3rOToaneBiIJI nOCYAbl H3Y'leBa ell1e

He AOCTaTO'lHO. B onHcaHHlIX 06bl'lHO

npHBOAliTCli AaHBble BH3YMbHbIX Ba6nlO-• AeHHH apxeonoroB, KOTOpble Be cnHWKOM

06pa30B3Hbl B TeX!IOnOrI1H, 11 n03TOM)' 3TH

onHcaHHlI Bbl3blB31OT onpeAeneHHblH

CKenTHl\H3M. TIpH H3Y'leHHH KepaMI1'leCKIIX KOMlUleK­

COB naMllTHI1KOB BeonHTa - paHHero MeTM­

na llBHHCKo-JIOB3TCKOrO MelKA}'pe'lbli BaM

nOC'laCTnHBHnOCb nonb30B3TbCli KOHcynb­

Tal\iIJIMH rpynnbl COTPYAHHKOB BceCOI03HO­

ro HaY'lHO-HccneAOB3TenbcKoro I1HCTHTYTa

cpap<jlopo-<jJalIHCOBOH npoMbllWleHHOCTI1,

B03rnaBJllleMOH B.r.TIaHTeneeBbIM. Bo

BHl1l1<l><l> 6blJla BbIDonHeBa cepiIJI

Cnel\HMbHblX aHMH30B npeACTaaneHHblX

HaMH 06pa3l\oB. OCHOBblB3llCb Ha 33KJ1IO­

'leHIIlIX 3TOH rpynnbl H npHcoeAHHHB co6cT­BeHHble Ha6nlOAeHiIJI, Mbl nOnblTaeMClI

AaTb HHJI(e xapaKTePHCTHK)' KepaMHKI1 Ha-

•

HeonHT xapaKTepH3yeTCli KepaMHKOH

nepexoAHoro 11 BepxHero ropl130HTOB

CB3HBOrO nOCeneHiIJI HaYMOBO 3, a TaKlKe .' .

KepaMHKOI1 sepXBHH cnoeB APyrl1X C83I1-• BblX noceneBHH perHOHa, no KOTOPblM

6blna BblAeneHa ceBepo-6enopYCCKlllI •

K)'nbTYPa. TIepHOA paHHero MeTanna

npeACTaBneH Y3MeHbCKOH K)'nbT)'poH. Xa­

paKTep"CTHKa 3TI1X K)'nbT)'p AaHa 6blJla

paHee 4 11 3AeCb HeT CMblcna nOBTopllTb

ee. OAHaKO Be06xOAHMO OTMeTI1Tb, 'ITO

Mbl Tenepb OTKa3bIBaeMClI OT BblAeneHiIJI

nep"0Aa 6POHl\bl Ha AaHHoH TePPHTOpHH.

floliBneHl1e npoH3BoAllll1erO X03l1HCTB3 ,

npeAcTaBneHHoro nl1Wb CKOTOBOACTBOM,

11 HaxoAKa Bcero OAHoro HMnopTHoro

npeAMeTa 113 MeAH Ha noceneHHI1 YCBlITbl

IV np"3HaHbl HaMI1 HblHe He AOCTaTO'l­

HblM OCHOBaBHeM AnlI BblAeneHHlI TaKoro

nep"0Aa. CeBepo·6enopyccK)'1O KynbT)'py , •

BXOAll~1O B Kpyr K)'nbT)'p co WH)'POBOH

KepaMI1KOH, Mbl OTHOCHM K n03AHeMY He­

onl1T)'. PaCKonKaMH cnoll a MHorocnOH­

Horo nOCeneHiIJI CepTeli II nOKa3aHO, 'ITO

npOH3BOACTBO lKene3a B perHOHe Ha'la-•

nOCb O'leHb paHO: YJl(e BO BTOPOH

nonOBHHe II TbIC. AO B.3. S. TI03TOM)' Y3-

MeHbCKlllI K)'nbT)'pa TalOKe He MOJl(eT

6blTb OTHeceHHOH K nepHOAY 6POH3bl -

OHa npHHaAneJl(J1T YJl(e K Jl(ene3HOM)' Be­

Ky. flOCKonbKY Jl(e no TpaAI1l\HI1 paHHHH

Jl(ene3HblH BeK CeBepo-3anaAa npHHlITO

xapaKTepH30BaTb K)'nbT)'paMH ropOAHII1,

•

•