eterinių aliejų panaudojimo galimybės grūdų saugyklų ... · grūdus išmatomis ir jiems...

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Agnė Matlauskienė

Eterinių aliejų panaudojimo galimybės grūdų saugyklų

aplinkos higieninei sanitarinei kokybei pagerinti Usability of Ethereal Oils in Grain Storage Environment

for Hygienic and Sanitary Quality Improvement

Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų

MAGISTRANTŪROS BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: doc. dr.Violeta Baliukonienė

Kaunas, 2016

2

SANTRAUKA

„Eterinių aliejų panaudojimo galimybės grūdų saugyklų aplinkos higieninei sanitarinei kokybei

pagerinti“

Agnė Matlauskienė

Magistro baigiamasis darbas

Darbe yra 40 puslapių, 18 paveikslų, 3 lentelės, 4 priedai.

Darbo tikslas - įvertinti pasirinktose grūdų saugyklose aplinkos ir grūdų higieninius

sanitarinius rodiklius bei eterinių aliejų panaudojimo galimybes ir komercinių profilaktinių priemonių

efektyvumą saugyklų dezinfekcijai.

Uždaviniai: 1) įvertinti pasirinktų grūdų saugyklų higieninius sanitarinius rodiklius grūdų

sandėliavimo metu; 2) nustatyti pasirinktose saugyklose saugomų grūdų užsikrėtimą mikroskopiniais

grybais; 3) nustatyti mikotoksinų (AFL B1, DON, ZON, T-2 toksino) paplitimą grūduose

sandėliavimo metu; 4) įvertinti eterinių aliejų panaudojimo galimybes ir komercinių profilaktinių

priemonių efektyvumą saugyklų dezinfekcijai.

Tyrimų metodikos. Bendras mikroorganizmų skaičius nustatytas skiedimo būdu pagal LST

EN ISO 4833:2003 „Maisto ir pašarų mikrobiologija. Bendrasis metodas. Kolonijų skaičiavimo 30oC

temperatūroje metodą“, o gyvybingų mikromicetų sporų skaičius vadovaujantis Lietuvos standartu

LST ISO 7954:1998E „Mikrobiologja. Mielių ir pelėsinių grybų skaičiavimas. Bendrieji nurodymai.

Kolonijų skaičiaus nustatymas 25 oC temperatūroje“. Nustatant mikotoksinus buvo taikomas

plonasluoksnės chromatografijos metodas pagal Romer Lab (JAV) metodikas. Gauti tyrimų

duomenys įvertinti „Microsoft Exel“ programa.

Rezultatai. Lyginant mikroorganizmų skaičių prieš dezinfekciją eteriniais aliejais ir praėjus 3

val. po dezinfekcijos, abiejose saugyklose šis skaičius buvo sumažėjęs 3 kartus. Lyginant

mikroorganizmų skaičių prieš dezinfekciją ūkininkų priemonėmis ir praėjus 3 val. po dezinfekcijos,

mikroorganizmų skaičius abiejų grūdų saugyklų aplinkoje sumažėjo 2 kartus.

Išvada. Ūkininkų naudojamos priemonės veikia grūdų saugyklų aplinkoje esančius

mikroorganizmus, tačiau atsižvelgiant į vartotojų poreikius, siūloma saugyklų aplinkos dezinfekcijai

naudoti natūralias dezinfekcines priemones, t.y. čiobrelio (Thymus vulgaris) ir raudonėlio (Origanum

vulgare) eterinius aliejus.

Raktažodžiai: Thymus vulgaris, Origanum vulgare, eteriniai aliejai, saugyklų aplinka,

dezinfekcija

3

SUMMARY

Usability of Ethereal Oils in Grain Storage Environment for Hygienic and Sanitary Quality

Improvement

Agnė Matlauskienė

Master‘s Thesis

The volume of this Thesis is 40 pages, including 18 images, 3 tables and 4 attachments.

The main objective of this Thesis was to evaluate the hygienic and sanitary indicators of

environment and grains in the chosen grain storage facilities, as well as, to investigate the usability

of ethereal oils and the efficiency of conventional prophylactic measures when they are used for

desinfection of the storage facilities.

In order to achieve the above mentioned objective the following tasks were created: 1) to

evaluate the hygienic sanitary indicators of the selected grain storage facilities during the grain

storage period; 2) to determine the level of grain infestation with microscopic fungi at the chosen

storage facilities; 3) to determine the spread of mycotoxins (AFL B1, DON, ZON, T-2 toxin) in grain

during the storage period; 4) to evaluate the usability of ethereal oils and the efficiency of

conventional prophylactic measures when they are used for desinfection of the storage facilities.

The research methodologies. The total number of microorganisms was determined by method

of dilution according to the LST EN ISO 4833:2003 „The Microbiology of Food and Feed. The

General Method. The Method of Colony Count at 30 ° C Temperature“, and the number of viable

micromycete spores was determined on the basis of the Lithuanian Standard LST ISO 7954:1998E

„Microbiology. Calculation of Yeasts and Molds. General Insutructions. The method of Colony

Count at 25 oC temperature“. The number of mycotoxins was measured using Romer Labs (USA)

thin layer chromatography. The data obtained was analyzed using „Microsoft Exel“ software.

Results. When comparing the number of microorganisms before disinfection with ethereal oils

and within 3 hours after the disinfection, the number of microorganisms at both storage facilities had

diminished by three times. When the number of microorganisms at the grain storage facilities was

measured and compared before its desinfection with conventional chemical measures and within 3

hours afterwards, it was found that this number has diminished by two times at both storage units.

Conclusion. The conventional disinfection measures used by farmers affects microorganisms

at the grain storage facilities, however, taking into account the needs of consumers it is advised to use

natural disinfectants for disinfection of storage facilities, i.e. the ethereal oils of thyme (Thymus

vulgaris) and oregano (Origanum vulgare).

Key words : Thymus vulgaris, Origanum vulgare, ethereal oils, storage environment, disinfection

4

TURINYS

SANTRUMPOS .................................................................................................................................. 6

ĮVADAS .............................................................................................................................................. 7

1. LITERATŪROS APŽVALGA .................................................................................................... 8

1.1 Vyraujantys mikroorganizmai grūdų saugyklų aplinkoje ......................................................... 8

1.2 Sąlygos, įtakojančios mikroorganizmų veiklą grūdų saugyklose .............................................. 8

1.3 Bakterijų paplitimas ................................................................................................................... 9

1.4 Mikromicetų ir jų antrinių metabolitų paplitimas.................................................................... 10

1.5 Grūdų saugyklų aplinkos gerinimas ........................................................................................ 11

1.5.1 Fizikiniai metodai ir priemonės ........................................................................................ 11

1.5.2 Cheminiai metodai ir priemonės ...................................................................................... 12

1.5.3 Biologiniai metodai ir priemonės ..................................................................................... 12

1.6 Eteriniai aliejai ......................................................................................................................... 13

1.6.1 Eterinių aliejų gavyba ....................................................................................................... 13

1.6.2 Eterinių aliejų cheminė sudėtis ir jų poveikis ................................................................... 13

1.6.3 Eterinių aliejų panaudojimo galimybės ............................................................................ 15

2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI ..................................................................................... 16

2.1 Tyrimo medžiaga ..................................................................................................................... 16

2.2 Tyrimo metodai ....................................................................................................................... 16

3. TYRIMŲ REZULTATAI.......................................................................................................... 21

3.1 Bakterinis užterštumas ............................................................................................................. 21

3.1.1 Grūdų saugyklų aplinkos užterštumas .............................................................................. 21

3.1.2 Grūdų saugyklų aplinkos mikrobiologinis užterštumas prieš ir po dezinfekcijos ............ 22

3.1.3 Saugyklose laikomų kviečių užterštumas ......................................................................... 23

3.2. Gyvybingų mikromicetų sporų skaičius ................................................................................. 25

3.2.1 Grūdų saugyklų aplinkoje ................................................................................................. 25

3.2.2 Grūdų saugyklų aplinkoje prieš ir po dezinfekcijos ......................................................... 26

3.2.3. Saugyklose laikomuose kviečiuose ................................................................................. 27

3.3. Vyraujančios mikromicetų gentys grūdų saugyklų aplinkoje ................................................ 29

3.4 Išorinis ir vidinis kviečių užkrėstumas mikromicetų gentimis ................................................ 29

3.5 Mikotoksinų koncentracijos kviečiuose .................................................................................. 32

4. REZULTATŲ APIBENDRINIMAS ........................................................................................ 35

IŠVADOS .......................................................................................................................................... 37

5

LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................. 38

PRIEDAI ........................................................................................................................................... 41

6

SANTRUMPOS

AFL B1 – aflatoksinas B1

aw – vandens aktyvumas

CO2 – anglies dioksidas

DON – deoksinivalenolas

KSV – koloniją sudarantys vienetai

O2 – deguonis

SO2 – sieros dioksidas

UV – ultravioletiniai spinduliai

ZON – zearalenonas

7

ĮVADAS

Mikrobiologinė tarša yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių maisto kokybę. Ji prasideda

nuo grūdų, sėklų, daržovių, bulvių, vaisių, uogų žaliavos išauginimo ir tęsiasi produktų gamybos ir

realizavimo metu, o baigiasi tik suvartojus. Augalai visais savo gyvavimo etapais kontaktuoja su

gyvais ir negyvais aplinkos objektais ir gausybe mikroorganizmų, kurie egzistuoja ir funkcionuoja jų

paviršiuje ir viduje. Viena tokių mikroorganizmų grupė yra mikromicetai, dar dažnai vadinami

mikroskopiniais grybais, pelėsiniais grybais arba tiesiog pelėsiais. Jie kontaminuoja ir pažeidžia

augalinės kilmės medžiagas, naudojamas maistui ir pašarams.

Šiandien vartotojai vis labiau reikalauja, kad jų vartojamas maistas būtų minimaliai apdorotas

sintetiniais konservantais ir priedais, dėl jų galimo poveikio žmonių sveikatai. Problema, su kuria šiuo

metu susiduria maisto pramonė yra - kaip pagaminti maisto produktus, kad patenkintų šiuos kriterijus

ir būtų saugūs vartoti.

Yra žinoma, kad tam tikros prieskoninių augalų rūšys turi antimikrobinių savybių. Dėl to

eteriniai aliejai, ekstraktai, aliejinės dervos ir jų pagrindiniai sudedamieji junginiai, išskirti iš natūralių

žolelių kaip antimikrobinės priemonės, patraukė dėmesį kaip vienas iš galimų sprendimų

kontroliuojant grybų augimą ir mikotoksinų biosintezę maiste, kuris nėra toksiškas, priešingai nei

cheminiai priedai.

Tikslas: įvertinti pasirinktose grūdų saugyklose aplinkos ir grūdų higieninius sanitarinius

rodiklius bei eterinių aliejų panaudojimo galimybes ir komercinių profilaktinių priemonių efektyvumą

saugyklų dezinfekcijai.

Uždaviniai:

1. Įvertinti pasirinktų grūdų saugyklų higieninius sanitarinius rodiklius grūdų

sandėliavimo metu;

2. Nustatyti pasirinktose saugyklose saugomų grūdų užsikrėtimą mikroskopiniais grybais;

3. Nustatyti mikotoksinų (AFL B1, DON, ZEN, T-2 toksino) paplitimą grūduose

sandėliavimo metu;

4. Įvertinti eterinių aliejų panaudojimo galimybes ir komercinių profilaktinių priemonių

efektyvumą saugyklų dezinfekcijai.

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Vyraujantys mikroorganizmai grūdų saugyklų aplinkoje

Sandėliuose grūdai užteršiami grybais su ore esančiomis dulkėmis, juos platina vabzdžiai ir

graužikai. Dauguma mikromicetų pradų į sandėlius patenka kartu su žemės ūkio produktais.

Pagrindinis grūdų užterštumo mikroorganizmais šaltinis laukuose yra dirvožemis, kuriame

aptinkamos tipinės dirvos bakterijos – Bacillus subtillis, Clostridium perfringens, taip pat randamos

termofilinės, pigmentinės, nepigmentinės bakterijos, aktinomicetai, pelėsiniai grybai ir kiti

mikroorganizmai. Pirmiausiai jais užsikrečia stiebai, lapai, o vėliau grūdai [1,2].

Tarp dulkių ir mikroorganizmų kiekio ore yra tamprus tarpusavio ryšys [3]. Mikroorganizmų

kiekis ore būna nepastovus, jis priklauso nuo meteorologinių sąlygų, žmogaus ūkinės veiklos

intensyvumo. Į orą mikroorganizmai patenka nuo žemės paviršiaus su dulkėmis. Kuo daugiau ore

dulkių, tuo daugiau ir mikroorganizmų. Ore randamos sporinės bakterijos Bacillus subtilis. Drėgname

ore vyrauja įvairių rūšių aktinomicetai, grybai, pigmentinės saprofitinės bakterijos, mikrokokai,

sarcinos. Ore randama ir santykiškai patogeninių mikroorganizmų, t.y. grybų sporos iš Aspergillus,

Penicillium genčių. Ore ypač ilgai išsilaiko bacilų ir pelėsių sporos, nes jos labai atsparios

nepalankiems aplinkos veiksniams [2].

Sandėliuojant grūdus, susidaro sandėlių mikroflora. Ima vyrauti Aspergillus, Penicillium,

Rhizopus, Mucor genčių mikroskopiniai grybai. Susidarius palankioms sąlygoms, mikroskopiniai

grybai bei bakterijos plinta ir blogina grūdų kokybę [4].

Kai kurios Cladosporium rūšys lengvai utilizuoja aromatinius junginius, ypač tuos, kuriuose

yra chloro, gerai įsisavina anglies šaltinius, produkuoja jų alkoholius, esterius. Šios genties grybai

lengvai vystosi ant mūrinių sienų tinko ir tampa pastoviu mikologinės taršos šaltiniu [5].

1.2 Sąlygos, įtakojančios mikroorganizmų veiklą grūdų saugyklose

Grūdų užterštumas mikromicetų pradais sandėliuose priklauso nuo atvežtos žaliavos ir pradinio

aruodo užterštumo, grūdų saugojimo trukmės, sandėliavimo sanitarinių sąlygų, aplinkos temperatūros

ir drėgmės. Orui judant, mikromicetų pradai išnešiojami po visas patalpas, nusėda ant įvairių paviršių.

Mikromicetai greičiau pažeidžia suskilusius, plyšusius, pašalinėmis medžiagomis užterštus grūdus.

Grybų hifai greičiausiai įsiskverbia į grūdų vidų pro natūralius arba dėl pažeidimų atsiradusius

plyšelius [1].

Mikromicetų pradai, kurių visada gausu aplinkoje, ima vystytis kai tik susidaro palankios

temperatūros ir drėgmės sąlygos, todėl šie du veiksniai yra svarbiausi mikromicetams vystytis. Jei

kviečių grūduose drėgmės kiekis yra ne didesnis kaip 13,5 proc., tuomet mikromicetai jų nepažeidžia.

Svarbus veiksnys yra nevienodas drėgmės pasiskirstymas grūdų masėje, nes mikromicetai

9

intensyviausiai vystosi ten, kur pakanka drėgmės. Dėl drėgno oro ir temperatūrų skirtumų, drėgmė

dažnai kondensuojasi ant sandėlio konstrukcijų ir lašų pavidalu patenka ant išdžiovintų grūdų. Tokiu

būdu grūdų masėje atsiranda vadinamieji „karštieji taškai“, kuriuose susidaro palankios sąlygos

mikromicetams vystytis [1].

Mikromicetų vystymuisi ne mažiau svarbus veiksnys yra aplinkos temperatūra. Labiausiai

palanki temperatūra yra 22 – 35 oC, nors minimalios ir maksimalios augimo ribos svyruoja nuo 5 iki

45oC. Kai kurių rušių mikromicetai (Cladosporium herbarum, Fusarium avenaceum, F. nivale ir t.t.)

auga žemesnėje negu 0 oC temperatūroje [6].

Grūdų gedimo priežastimi gali būti ir vabzdžiai bei erkės, nes jie aktyviai sąveikaudami su

užkrėstais ir sveikais grūdais, gali pastariesiems pernešti mikromicetų sporas.Vabzdžiams teršiant

grūdus išmatomis ir jiems kvėpuojant, išskriamas tam tikras vandens kiekis, kuris sudaro palankias

sąlygas mikromicetų vystymuisi, nes padidėja grūdų drėgnis [7].

1.3 Bakterijų paplitimas

Dėl plataus grūdų ir grūdų produktų naudojimo maistui ir gyvulių pašarams, jų mikrobiologija

ir saugumas yra labai svarbios sritys. Grūdų mikrobiologinių taršos šaltinių yra daug, tačiau jie visi

yra siejami su aplinka, kurioje grūdai auginami, tvarkomi ir apdorojami [8].

Grūdų mikroflora susideda iš virusų, bakterijų, siūlinių grybų, mielių, pelėsinių grybelių ir

pirmuonių. Grūduose gali būti aptikta per 10 milijonų bakterijų ir daugiau negu 150 skirtingų grybų

rūšių [9].

Mikroorganizmai, kurie užteršia grūdus, gali atsirasti iš oro, dulkių, dirvožemio, vandens,

vabzdžių, graužikų, paukščių, gyvūnų, žmonių, sandėliavimo ir transportavimo konteinerių ir

tvarkymo bei apdorojimo įrangos. Daugelis faktorių, kurie yra aplinkos dalis, daro įtaką mikrobiniam

javų užteršimui, apimdami kritulius, sausrą, drėgmę, temperatūrą, saulės šviesą, šaltį, dirvožemio

sąlygas, vėją, vabzdžių, paukščių ir graužikų veiklą, derliaus nuėmimo įrangą, laikymą ir drėgmės

kontrolę [8].

Dažniausiai ant grūdų pasitaikančios bakterijų rūšys nepatogeninės. Kai kurių bakterijų

buvimas ant grūdo rodo, kad paukščiai ar graužikai užteršė juos. Užteršimas gali įvykti nuėmimo

metu, tačiau dažniausiai tai prastos higienos transportavimo metu arba prastos kenkėjų kontrolės

sandėliavimo metu rezultatas [10].

Patogeninės bakterijos, kurios gali užteršti grūdus ir grūdinius produktus ir sukelti problemų,

apima Bacillus cereus, Clostridium botulinum, Clostridium perfringens, Echerichia coli, Salmonella

sp. ir Staphylococcus aureus. Koliforminės bakterijos ir enterokokai pasireiškia kaip antisanitarinio

tvarkymo ir perdirbimo bei galimo fekalinio užteršimo indikatoriai [8].

10

Fitogeniniai mikroorganizmai, pasitaikantys grūduose, apima bakterijas, tokias kaip

Pseudomonadaceae, Micrococcaceae, Lactobacillaceae ir Bacillaceae, mieles, tokias kaip Candida,

Crypococcus, Pichia, Sporobolomyces, Rhodotorula, Trichosporon [9].

1.4 Mikromicetų ir jų antrinių metabolitų paplitimas

Mikotoksinai yra toksiški antriniai metabolitai, produkuojami mikroskopinių grybų (pelėsių).

Mikotoksinų gamyba laukuose, derliaus nuėmimo metu, sandėliuojant ar perdirbant gali prasidėti dėl

atitinkamų aplinkos sąlygų. Šie metabolitai paprastai yra susiję su grybais, priklausančiais Alternaria,

Aspergillus, Fusarium ir Penicillium gentims. Toksiškos Alternaria ir Fusarium rūšys dažniausiai

priskiriamos lauko grybams, o Aspergillus ir Penicillium rūšys laikomos sandėlių grybais [11].

Aflatoksinai yra grupė chemiškai panašių toksiškų grybų metabolitų, produkuojamų

Aspergillus genties. Yra keturi aflatoksinų tipai – B1, B2, G1 ir G2, o aflatoksinas B1 yra

toksiškiausias [12]. Aflatoksinai aptinkami javų grūduose, viso gūdo kviečių ir ryžių duonoje,

aliejinių kultūrų sėklose, fermentuotuose gėrimuose, pagamintuose iš grūdų, piene, sūriuose, mėsoje,

riešutų produktuose, vaisių sultyse ir daugelyje kitų žemės ūkio produktų [13].

Fusarium rūšies grybai augimui reikalauja didesnės substrato drėgmės (20-21 proc.) ir

žemesnės temperatūros, ir dažniausiai užteršia augalus laukuose. Jie yra dažni grūdų (kukurūzų,

miežių, kviečių, avižų, rugių, ryžių ir t.t.), grūdų produktų (miltų, duonos, tortų ir t.t.), vaisių ir

daržovių teršalai [14]. Dažniausi Fusarium mikotoksinai yra trichotecenai – deoksinivalenolas,

nivalenolas, T-2 toksinai, zearalenonas ir fumonizinai [11].

Fusarium verticillioides ir Fusarium proliferatum yra dvi pagrindinės rūšys, kurios produkuoja

fumonizinus. Jos gali kolonizuoti ir produkuoti fumonizinus laukuose ir jeigu derlius nuimamas esant

dideliam grūdų drėgnumui, sąlygos tampa palankios grybų augimui ir mikotoksinų gamybai [15].

Deoksinivalenolas yra dažniausiai aptinkamas mikotoksinas pasaulyje. Juo užteršta apie 50

proc. grūdų [4]. Zearalenonas yra gaminamas F. graminearum ir F. culmorum genčių ir gali atsirasti

daugelyje javų, įskaitant kukurūzus, kviečius, miežius, avižas ir ryžius. Sukaupto zearalenono

koncentracijos javuose priklauso nuo daugelio faktorių, tokių kaip substratas, temperatūra, Fusarium

augimo trukmės ir grybelinės rūšies padermės [15].Magan ir Sanchis [16] nurodo, jog 15-30 oC

temperatūra ir 0,9-0,995 aw yra optimalios sąlygos šio mikotoksino gamybai.

Penicillium rūšies grybai turi mažesnius reikalavimus substrato drėgmei (13-18 proc.), bet

didesnės temperatūros reikalavimus ir dažniausiai išskiriami iš sandėliuojamų produktų [14].Šie

grybai gamina ochratoksiną A, citrininą ir patuliną [11].

Citrininas yra antrinis toksiškas metabolitas, gaminamas ir išskiriamas kai kurių Aspergillus ir

Penicillium rūšių, ypač P. citrinum. Citrininas paprastai susidaro po derliaus nuėmimo ir daugiausia

aptinkamas saugomuose grūduose, ypač miežiuose, kviečiuose ir ryžiuose, bet taipogi aptinkamas ir

11

kituose augaliniuose produktuose – pupelėse, vaisiuose, vaisių ir daržovių sultyse, žolelėse ir

prieskoniuose ir taip pat sugedusiuose pieno produktuose. Šio toksino gamyba vyksta esant 20-30 oC

temperatūrai ir 0,75-0,85 aw, priklausomai nuo rūšies [15].

Ochratoksinai (ochratoksinas A ir ochratoksinas B) yra produkuojami Aspergillus ochraceus,

Penicillium verucosum ir Aspergillus carbonarius. Pagrindinė P. verucosum buveinė yra javų

pasėliai, vėsioje ir vidutinio klimato šiaurės Europoje ir Kanadoje. Ochratoksinai aptinkami javų

produktuose, ypač miltiniuose gaminiuose, taip pat randami sūrio ir mėsos produktuose,

pagamintuose iš gyvūnų, kurių pagrindinis mitybos šaltinis yra javai [15].

1.5 Grūdų saugyklų aplinkos gerinimas

1.5.1 Fizikiniai metodai ir priemonės

Kuliant javus, kombaino valytuve ne visiškai atskiriamos priemaišos, dėl to kombaino

bunkeryje grūdai papildomai užsiteršia ir kartu su sveikais grūdais patenka kenkėjų pažeisti grūdai,

šiaudų bei varpų dalelės, piktžolių sėklos, dirvos gabalėliai. Todėl grūdų savalaikis valymas oro

sraute ir sietais yra viena iš mikromicetų paplitimo ir mikotoksinų susidarymo prevencijos priemonių

[7].

Viena iš paprasčiausių, pigiausių ir seniausiai naudojamų priemonių mikromicetų plitimui

sustabdyti yra grūdų masės ventiliavimas aplinkos oru [17]. Tačiau taikant šį džiovinimo būdą grūdų

masė bokšte ar aruode džiūsta nevienodai, nes susidaro džiūvimo zona [18].

Kitas svarbus būdas, stabilizuojantis mikromicetų augimą ir plėtrą yra džiovinimas

džiovyklose. Priklausomai nuo grūdų drėgnio, jiems džiovinti taikoma atitinkama technologija.

Grūdams, kurių drėgnis ne didesnis kaip 22 proc., džiovinti galima taikyti aktyviąją ventiliaciją.

Grūdus, kurių drėgnis nuo 22 iki 28 proc., vieną kartą perleidus per šiluminę džiovyklą, galima baigti

džiovinti aktyviąja ventiliacija, o grūdus, kurių drėgnis didesnis kaip 28 proc., reikia kelis kartus

džiovinti šiluminėse džiovyklose. Kuo sausesni grūdai, tuo džiovinimo proceso metu intensyviau

naikinami mikromicetai. Nustatyta, kad mikromicetai, likę ant grūdų paviršiaus po džiovinimo

proceso, yra potencialūs mikotoksinų producentai [19].

Dar vienas būdas yra šaldymas. Paveikus šalčiu, gyvi mikroorganizmai pereina į anabiozės

(laikinas organizmo medžiagų apykaitos sulėtėjimas) būseną, kuri būdinga virusams, bakterijoms ir

kai kuriems mikromicetams, o sąlygoms pasikeitus (atšilus), gyvybiniai organizmo procesai vėl

tampa normalūs. Taigi žema temperatūra nesunaikina mikroorganizmų, o tik sulėtina arba visiškai

sustabdo jų dauginimąsi. Dauguma mikroorganizmų 2 ºC temperatūroje nustoja vystytis [7].

12

1.5.2 Cheminiai metodai ir priemonės

Hermetiškas saugojimas yra modifikuotos aplinkos tipas, kuris taikomas sandėliuojamų žemės

ūkio produktų apsaugai. Daugelį metų buvo tyrinėjama, kaip modifikuota aplinka arba

alternatyviosios dujos veikia vidutinės trukmės ar ilgalaikio saugojimo javų grūdus, skirtus maistui

ar pašarams.Šis metodas pasinaudoja pakankamai sandariomis produktų struktūromis, kurios per

respiracinę medžiagų apykaitą leidžia vabzdžiams ir kitiems aerobiniams organizmams patiems

sukurti modifikuotą aplinką, mažinant O2 ir didinant CO2 koncentracijas. Hermetinis kviečių

laikymas, laikant juos ne aukštesniame nei 12,5 proc. drėgnume, užtikrina laikymą be reikšmingo

kokybės nuvertėjimo, įskaitant kepimo savybių išlaikymą iki 2 metų. Kipre tokie bunkeriai leido

išsaugoti miežius 3 metus. Bendri nuostoliai buvo nuo 0,66 iki 0,98 proc., o daigumas išliko virš 88

proc. [20,21].

Naikinant mikotoksinus efektyviai veikia plati cheminių medžiagų įvairovė. Šią įvairovę apima

įvairios rūgštys, bazės, oksidatoriai, druskos ir įvairūs reagentai, tokie kaip formaldehidas. Amoniako

naudojimas sulaukė didelio dėmesio dėl aflatoksinais ir ochratoksinais užteršto maisto detoksikacijos

ir buvo sėkmingai naudojamas keliose šalyse. Amoniakas beveik visiškai suardo ochratoksiną

kukurūzuose, kviečiuose ir miežiuose [22].

Mikromicetų inaktyvacijai gali būti naudojamas sieros dioksidas (SO2). Aktyviosios

ventiliacijos ore įmaišius 0,4 proc. SO2, sustabdoma mikromocetų veikla, grūdų kokybinės savybės

nenukenčia, tačiau oksidas skatina metalinių talpų koroziją.

Tyrimai rodo, kad efektingai mikromicetų vystimąsi stabdo fungicidinį poveikį turinčios

plovimo ir dezinfekavimo medžiagos. Dažnai atitinkama dezinfekavimo medžiaga sunaikinamos tik

kai kurios mikromicetų rūšys, o kitų veikla netgi skatinama [6]. Teigiama, kad mažesnės negu

optimalios fungicidinių preparatų koncentracijos netgi paspartina Penicillium cyclopium, Aspergillus

sydowi mikroskopinių grybų augimą [7].

1.5.3 Biologiniai metodai ir priemonės

Augalai yra laikomi unikaliais naudingų metabolitų šaltiniais. Augalų eteriniai aliejai dėmesio

sulaukė dėl plataus antimikrobinio veikimo prieš skirtingų grupių patogeninius mikroorganizmus.

Skirtingų augalų preparatai, įskaitant eterinius aliejus ir ekstraktus, pagaminti iš lapų, šaknų ir sėklų,

gali būti sėkmingai naudojami kaip stiprūs grybelių augimo ir mikotoksinų gamybos inhibitoriai.

De Lira Mota ir kt. [23] atliktų tyrimų duomenimis, Ocimum basilicum, Cymbopogon citratus,

C. Martini, C. Winterianus, Cinnamonum zeylanicum, Thymus vulgaris ir Origanum vulgare eteriniai

aliejai parodė stiprų ir platų priešgrybelinį veikimo spektrą prieš skirtingo atsparumo Rhizopus oryzae

padermes, tačiau Thymus vulgaris ir Origanum vulgare veikė geriausiai.

13

Sokovič ir kt. [24] tyrimų metu nustatyta, kad 0,25 μL/mL eterinio aliejaus koncentracija

slopina Alternaria alternata, Fusarium tricinctum, visas Aspergillus rūšis ir dermatomicetus.

Cladosporium cladosporioides buvo slopinamas mažesnės koncentracijos – 0,125 μL\mL.

Origanum vulgare L. eterinis aliejus per 30 minučių, esant 1,25 μl/ml-1 koncentracijai, lėmė

100 proc. gyvybingų Aspergillus flavus ir Aspergillus parasiticus mikromicetų sporų slopinimą [25].

Čiobrelių eterinio aliejaus koncentracija diapazone nuo 0,33 iki 2,67 mg/ml-1,slopina

Staphylococcus aureus, Staphylococcus epidermidis, Streptococcus sp., Pantoa sp. ir Eschericia coli

patogenines bakterijas [26].

1.6 Eteriniai aliejai

1.6.1 Eterinių aliejų gavyba

Pagrindiniai metodai,išgauti eterinius aliejus iš augalinės medžiagos yra hidrodistiliacija, garų

distiliacija, garų ir vandens distiliacija, maceravimas, destruktyvi destiliacija. Iš šių metodų

hidrodistiliacija yra dažniausiai naudojamas būdas išskirti eterinius aliejus iš vaistinių žolelių/augalų

[27].

Hidrodistiliacija yra paprasta garų distiliacijos forma, kuri dažniausiai yra naudojama

vandenyje netirpiems, aukštos virimo temperatūros natūraliems eteriniams aliejams [28].

Distiliuojant eterinius aliejus augalinė žaliava yra patalpinama į distiliuojamą indą, kur aukšto

spaudimo garai pereina per augalinę žaliavą. Šilti garai priverčia eterinį aliejų lašeliais išsiversti iš

augalinės žaliavos ir aliejus išgaruoja. Garai, kartu su išgaruotais eteriniais aliejais, pereina per

distiliuojamojo indo viršutinę dalį į vandens šaldytuvo vamzdelį, kur garai kondensuojasi atgal į

skystį. Eterinis aliejus atskiriamas nuo vandens, nes jis plūduriuoja paviršiuje.

Vandens distiliacijos būdu dažniausiai distiliuojami gėlių ir žiedlapių eteriniai aliejai. Vandens

ir garų distiliacijos būdu distiliuojami žolių ir lapų eteriniai aliejai. Be distiliacijos metodų dar gali

būti naudojamas šaltojo spaudimo būdas, kuris dažniausiai taikomas citrusinių žievių eteriniams

aliejams gauti [29,30].

1.6.2 Eterinių aliejų cheminė sudėtis ir jų poveikis

El. Nekeety ir kt. [13] atliko tyrimus, kuriais siekė išsiaiškinti čiobrelio eterinio aliejaus

cheminę sudėtį. Studijos metu buvo izoliuota 13 junginių iš čiobrelio eterinio aliejaus, surinkto

Egipte, Kaire. Razzaghi-Abyaneh ir kt. [31] tyrimų metu buvo izoliuoti 7 junginiai iš čiobrelių

eterinio aliejaus, surinkto Irane. Iš čiobrelių (Thymus vulgaris) (gautų iš Belgrado vaistinių augalų

tyrimų instituto) eterinio aliejaus buvo identifikuoti 27 komponentai. Pagrindiniai buvo timolis ir p-

cimenai [24]. Šie tyrimai parodo, jog cheminė sudėtis skiriasi priklausomai nuo geografinės vietos

[13].

14

Čiobrelio (Thymus vulgaris) eterinis aliejus yra monoterpenų mišinys. Pagrindiniai šio aliejaus

junginiai yra natūralus terpeninis timolis ir fenolio izomeras karvakolis. Eteriniai aliejai, gauti iš

Thymus augalų lapų yra turtingi monoterpeninių fenolių, ypač timolio ir karvakolio [32].

Daugelis tyrimų visame pasaulyje parodė eterinių aliejų ir ekstraktų efektyvumą slopinant

gedimo ir/arba toksiškų, su maistu susijusių grybų augimą [25].

Liaudies medicinoje kai kurios Thymus rūšys naudojamos dėl jų antihelmintinio, atsikosėjimą

lengvinančio, antiseptinio, antispazminio, antimikrobinio, priešgrybelinio, antioksidacinio,

antibiotinio, raminančio ir skysčius varančio poveikio [32].

Čiobrelio (Thymus vulgaris) eterinis aliejus turi antioksidacinį veikimą ir apsauginį poveikį

prieš aflatoksino toksiškumą [13], taipogi žinomas kaip antiseptinė, antivirusinė ir antimikrobinė

medžiaga [24].Šis eterinis aliejus, kartu su pagrindinėmis sudėtinėmis dalimis, turi priešgrybelinį

veikimą prieš dirvožemio patogenus, maisto laikymo grybus, fitopatogenus ir oportunistinius

žmogaus patogenus [24].

Thymus vulgaris eterinio aliejaus tyrimas mikropraskiedimo metodu parodė labai stiprų

priešgrybelinį veikimą prieš Alternaria alternata, Fusarium tricinctum, visas Aspergillus rūšis,

Cladosporium cladosporioides. Penicillium rūšys ir Trichoderma viride buvo labiausiai atsparios

šiam aliejui [24].

Mažesnis Thymus tosevii eterinio aliejaus priešgrybelinis aktyvumas, lyginant su Thymus

vulgaris eteriniu aliejumi, gali būti paaiškintas dėl mažesnio timolio kiekio ir jo pirmtakų (p-cimeno

ir γ-terpineno) ir dėl aukštesnio acetatų procento, kuris gali sukelti mažesnį priešgrybelinį potencialą.

Lyginant ankstesnius duomenis su eterinių aliejų chemine sudėtimi, tampa akivaizdu, kad yra ryšys

tarp aukšto Thymus tipo eterinių aliejų aktyvumo ir fenolio junginių, tokių kaip timolis ar karvakolis,

procento. Aukštas šių eterinių aliejų priešgrybelinis aktyvumas gali būti paaiškintas aukštu fenolio

komponentų procentu.Pagal tyrimų rezultatus matyti, kad Thymus rūšies eteriniai aliejai ir karvakolis

bei timolis turi aukštą priešgrybelinį aktyvumą, net aukštesnį negu komercinis fungicidas bifonazolis

[24].

Lietuvoje yra gana gausūs raudonėlio (Origanum vulgare) ištekliai, tačiau šis augalas

sintezuoja nedidelį eterinių aliejų kiekį. Daug raudonėlio eterinių aliejų tyrimų parodė, jog jo kiekiai

ir kokybė daugiausiai priklauso nuo žaliavos augimo vietos ir genetinių augalo savybių. Raudonėlio

porūšiai, kurie auga Pietų Europoje turi ypatingai didelį kiekį eterinių aliejų [33].

Dėl didelio kiekio oleanolio, ursolio, kofeino, rozmarino, litosperminės rūgšties, flavanoidų,

hidrochinonų, taninų ir fenolinių glikozidų, įrodyta, jog raudonėlis turi antioksidacinį ir antimikrobinį

aktyvumą. Dauguma tyrimų įvardija karvakolį ir timolį kaip pagrindinius junginius, susijusius su

antimikrobiniu raudonėlio aktyvumu. P-cimenas ir γ-terpinenas buvo įvertinti kaip silpnesnės

antimikrobinės medžiagos, lyginant su karvakoliu ir timoliu, nors jie yra biologiniai jų pirmtakai [14].

15

1.6.3 Eterinių aliejų panaudojimo galimybės

Cheminiai preparatai yra naudojami slopinti grybelių augimą maiste, bet neigiamas vartotojo

požiūris į cheminius preparatus atkreipia dėmesį į natūralias alternatyvas. Pastaruoju metu, dėl

atsiradusio augančio vartotojų poreikio sintetinius maisto priedus pakeisti natūraliais,antimikrobinis

eterinių aliejų veikimas sukėlė didelį susidomėjimą tiek akademinėje, tiek maisto pramonėje, dėl

galimo jų panaudojimo kaip natūralius ingredientus [25].

Senovės graikai, egiptiečiai ir romėnai čiobrelį bei raudonėlį dažniausiai naudojo maistui dėl

skonio, kvapo ir konservavimo savybių. Lapinės čiobrelio dalys dažnai dedamos į mėsą, žuvį ir

maisto produktus bei naudojamos augaliniams vaistams [13].

Aromatinių augalų eteriniai aliejai taipogi plačiai naudojami liaudies medicinoje [34] įvairių

ligų gydymui, įskaitant virškinimo, bronchų ir plaučių sutrikimus, antispazminiu, raminamuoju,

skysčių varančiu, atihelmintiniu poveikiu [13].

R. Mickienė ir kt. [35] nustatė, jog pražangialapės mirtenės (Malaleuca alternifolia) eterinis

aliejus gali būti naudojamas kaip natūrali medžiaga, slopinanti mikroorganizmų augimą.

Thymus pulegioides eterinis aliejus turi priešgrybelinį veikimą prieš grybus, kurie yra

patogeniški žmonėms. Šis eterinis aliejus yra plataus veikimo spektro ir slopina ne tik dermatofitus,

Aspergillus ir Candida rūšis,bet ir flukanozolui atsparius C. albicans izoliatus, C. kursei ir C. glabrata

[34].

Razzaghi-Abyaneh ir kt. [31] tyrimai parodė, jog Carum carvi L., Thymus vulgaris ir Citrus

aurantifolia eteriniai aliejai gali būti naudojami kaip natūralūs konservantai, kontroliuojant maisto,

pašarų ir žemės ūkio produktų užteršimą aflatoksinais.

Thymus vulgaris, Thymus tosevii, Mentha piperita ir Mentha spicata eteriniai aliejai yra labai

aktyvūs prieš grybų toksinus ir gali būti saugiai naudojami kaip natūralūs konservantai, pakeičiant

sintetinius fungicidus, kai kurių augalų, žmonių ir gyvūnų grybelinių ligų prevencijoje ir gydyme

[24].

Čiobrelio sudėtinės dalys, ypač timolis, gali sudaryti naujus alternatyvius vaistinius preparatus

mikozių gydymui. Tačiau reikia daugiau tyrimų, kuriais būtų įrodytas saugus jų klinikinis naudojimas

[23].

16

2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI

2.1 Tyrimo medžiaga

Grūdų saugyklų aplinkos tyrimams mėginiai imti iš Prienų rajone ūkininkaujančių ūkininkų

mažų grūdų saugyklų, kuriose sandėliuojami grūdai. Tyrimams mėginiai imti iš 2 ūkininkų grūdų

saugyklų, 2013-2015 metais spalio, gruodžio, vasario ir balandžio mėnesiais.

Kviečių mėginiai imti iš tų pačių ūkininkų grūdų saugyklų. Sudarant vieną mėginį iš vienos

saugyklos, ėminiai buvo imti iš skirtingų vietų ir gylių saugykloje, dedami į švarią tarą ir sumaišomi.

Sumaišyti ėminiai sudedami į švarų maišelį ir pažymimi. Gaunamas galutinis mėginys, kurio svoris

apie 0,5 kg.

Grūdų saugyklų aplinkos dezinfekcijai buvo naudojami čiobrelio (Thymus vulgaris) ir

raudonėlio (Origanum vulgare) eteriniai aliejai ir ūkininkų naudojamas preparatas su veikliąja

medžiaga acetamipridu.

Grūdų saugyklų aplinkos ir jose laikomų kviečių mikrobiologiniai bei mikotoksikologiniai

tyrimai buvo atlikti 2013-2016 m. Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitete, Veterinarijos

akademijoje, Maisto saugos ir kokybės katedroje,Gyvūnų gerovės tyrimų laboratorijoje.

2.2 Tyrimo metodai

Bendro bakterijų skaičiaus nustatymas grūdų saugyklų aplinkoje sedimentacijos metodu. 5

Petri lėkštelės, pripildytos 10 - 15 ml mėsos peptono agaro, išdėstomos keturiuose patalpos kampuose

ir viduryje. Atidengtas lėkšteles laikome 10 min. Skaitoma, kad ant Petri lėkštelės paviršiaus per 10

min. nusėda tiek mikroorganizmų, kiek jų yra 10 - 20 litrų oro. Po to lėkštelės talpinamos į termostatą

24 val. 30 oC temperatūroje. Rezultatus vertiname skaičiuodami išaugusių ant mėsos peptono agaro

mikroorganizmų kolonijų skaičių (KSV). Nustatyta, kad vidutiniškai per 5 min. ant 100 cm2 Petri

lėkštelės nusėda iš 3 litrų oro.

Gyvybingų mikromicetų sporų skaičiaus nustatymas grūdų saugyklų aplinkoje sedimentacijos

metodu. 5 Petri lėkštelės, pripildytos 10 - 15 ml Sabūro agaru su chloramfenikoliu, išdėstomos

keturiuose patalpos kampuose ir viduryje. Atidengtas lėkšteles laikome 10 min. Skaitoma, kad ant

Petri lėkštelės paviršiaus per 10 min. nusėda tiek mikroorganizmų, kiek jų yra 10 - 20 litrų oro.

Nustatyta, kad vidutiniškai per 5 min. ant 100 cm2 Petri lėkštelės nusėda iš 3 litrų oro. Po to lėkštelės

talpinamos į termostatą 5-7 dienom +26±2 ºC temperatūroje. Rezultatus vertiname skaičiuodami

išaugusių mikroorganizmų kolonijų skaičių (KSV) ant Sabūro agaro su chloramfenikoliu.

17

Bendro bakterijų skaičiaus nustatymas kviečių mėginiuose. Nustatyta skiedimo būdu pagal

LST EN ISO 4833: 2003 „Maisto ir pašarų mikrobiologija. Bendrasis metodas. Kolonijų

skaičiavimo 30 °C temperatūroje metodą“. Į kolbutę įpilama 90 ml distiliuoto vandens, 10 g mėginio,

dedama ant maišyklės ir maišoma 20 min. Po maišymo daromi praskiedimai iki 10-5 pagal schemą,

pateiktą 1 paveiksle.

1 pav. Tiriamojo mėginio praskiedimas

Iš mėgintuvėlio, kuriame praskiesta iki 10-5 , imama 1 ml tiriamojo mėginio ir sėjama į Petri

lėkštelę su Mitybiniu agaru, užpylimo būdu. Petri lėkštelės dedamos į termostatą +30 ºC

temperatūroje. Vertinama po 48 val. Lėkštelėse suskaičiuojamos kolonijos ir išvedamas vidurkis.

Gyvybingų mikromicetų sporų skaičiaus nustatymas kviečių mėginiuose. Tyrimai atlikti

vadovaujantis Lietuvos standartu LST ISO 7954:1998E. „Mikrobiologja. Mielių ir pelėsinių grybų

skaičiavimas. Bendrieji nurodymai. Kolonijų skaičiaus nustatymas 25 oC temperatūroje.“ Į kolbutę

įpilama 90 ml distiliuoto vandens, 10 g mėginio ir dedama ant maišyklės. Maišoma 20 min. Pabaigus

maišyti daromi praskiedimai iki 10-3 pagal pateiktą 2 paveikslą. Iš mėgintuvėlio, kuriame praskiesta

iki 10-3 , imama 1 ml tiriamojo mėginio ir sėjama į Petri lėkštelę su Sabūro terpe ir chloramfenikoliu

užpylimo būdu. Petri lėkštelės dedamos į termostatą, kuriame +26±2 ºC temperatūra. Vertinama po

5-7 dienų. Vertinant skaičiuojamos sporos ir vedamas vidurkis.

90ml H2O +

10 g mėginio

9ml

H2O 1

9ml

H2O

9ml

H2O

9ml

H2O 1 1 1

10-1 10-2 10-3 10-4 10-5

18

2 pav. Tiriamojo mėginio praskiedimas

Vyraujančių mikromicetų genčių nustatymas kviečiuose. Nustatant mikromicetų gentis,

vyraujančias grūdo viršutiniuose ir vidiniuose sluoksniuose, grūdai sėjami į Petri lėkšelę su Sabūro

agaru ir chloramfenikoliu. Nustatant mikromicetus, esančius grūdo paviršiuje, iš mėginio paimama

10 pilnų, nesuskilusių grūdų. Jie išdėliojami Petri lėkštelėje taip: 1 grūdas centre ir 9 grūdai aplinkui.

Nustatant mikromicetus vidiniame grūdų sluoksnyje, paimama saujelė grūdų ir supilama į

marlinį maišelį. Dezinfekuojama 70% spiritu 3 minutes. Praskalaujama distiliuotame vandenyje. Iš

jo paimama 10 pilnų, nesuskilusių grūdų ir jie išdėliojami kaip ir nustatinėjant mikromicetus grūdų

paviršiuje.

Petri lėkštelės dedamos į termostatą, kuriame +26±2 ºC temperatūra. Vertinama po 5-7 dienų.

Mikotoksinų kiekio nustatymas. Deoksinivalenolio, zearalenono, aflatoksino B1 ir T-2 toksino

kiekiui kviečiuose nustatyti buvo taikomas plonasluoksnės chromatografijos metodas pagal Romer

Lab (JAV) metodikas.

DON nustatymo eiga. Tiriamas mėginys (grūdai) sumalamas Romer Lab malūnu, sumaišomas

ir į švarų mikserio indą atsveriama 12,5 g mėginio. Jis užpilamas 100 ml 84/16 acetonitrilo/vandens

mišinio ir maišomas su mikseriu 3 minutes, perfiltruojama per popierinį filtrą. Gauto ekstrakto 7 ml

perkeliama į mėgintuvėlį ir perleidžiama per Mycosep® 227 Trich+ kolonėlę. 4 ml išvalyto ekstrakto

perleidžiama per sudrėkintą Multisep® 216 kolonėlę. Multisep® 216 kolonėlė praplaunama 2 kartus

4,5 ml 9/1 (9ml/1ml) acetonitrilo/vandens mišiniu. 13 ml mėginio ekstrakto išgarinama panaudojant

Romer® Evap sistemą. Nuosėdos ištirpinamos 400 µl 2/1 (1ml/0,5 ml) acetono/metanolo mišinyje.

Nustatant koncentraciją į specialius mikrošvirkštelius pritraukiama 10; 20; 40; 60; 80 µl DON

standarto ir 80 µl tiriamo mėginio ir užnešama ant chromatografinės plokštelės. Plokštelė įmerkiama

į vonelę su ½ (10 ml/20 ml) toluolo/acetono mišiniu, apipurškiama 15 proc. aliuminio chloridu

metanolyje, išdžiovinama ore ir pakaitinama 5 minutes ant plytelės 150 oC temperatūroje. Įvertinama

90ml H2O +

10 g mėginio

9ml

H2O 1

9ml

H2O 1

10-1 10-2 10-3

19

DON koncentracija UV spindulių fone (360 nm). DON koncentracija apskaičiuojama ppm (mg/kg).

Jo aptikimo riba 20 ppb.

T-2 toksino nustatymo eiga.Tiriamas mėginys (grūdai) sumalamas Romer Lab malūnu,

sumaišomas ir į švarų mikserio indą atsveriama 12,5 g mėginio. Jis užpilamas 100 ml 84/16

acetonitrilo/vandens mišinio ir maišomas su mikseriu 3 minutes, perfiltruojama per popierinį filtrą.

4,5 mlmėginio ekstrakto perkeliama į mėgintuvėlį ir pridedama 45 µl acto rūgšties, 10 sekundžių

maišoma. Mėginio ekstrakto valymui panaudotos MultiSep® 216 ir MycoSep® 227 valymo

kolonėlės (Romer Labs. Inc., Austrija). 13 ml išvalyto ekstrakto išgarinta Romer® Evap sistema.

Ekstrakto nuosėdos ištirpintos 320 μl 97/3 tolueno/acetonitrilo mišinyje. Į specialius mikrošvirkštus

pritraukus 10, 20, 40, 80 μl DON ar T-2 toksino standartų (100 μg/ml acetonitrilo) (Romer Labs. Inc.,

Austrija) ir 80 μl tiriamo mėginio, PSCh autospoteriu (autospotter) užnešamas standartas ir tiriamasis

mėginys ant silicio gelio chromatografinės plokštelės (Romer Labs. Inc., Austrija) 60°C

temperatūroje. Rezultatų išryškinimui DON plokštelė įmerkiama į 1/2 toluolo/acetono mišinio

vonelę, T-2 toksino - 25/15/1 metanolio/vandens/acto rūgšties mišinio. DON plokštelė apipurškiama

15 proc. aliuminio chloridu metanolyje, T-2 toksino - 10 proc. sieros rūgšties metanolyje. Plokštelė

išdžiovinama ore. Toksino koncentracija įvertinama pakaitinus plokštelę 150°C temperatūroje 5 min.

ultravioletinių spindulių (UV) fone (360 nm). Aptikimo riba – DON – 10 ppb, T-2 toksino – 10 ppb.

ZON ir AFL B1 nustatymo eiga.Tiriamas mėginys (grūdai) sumalamas Romer Lab malūnu,

sumaišomas ir į švarų mikserio indą atsveriama 12,5 g mėginio. Jis užpilamas 100 ml 84/16

acetonitrilo/vandens mišinio ir maišomas su mikseriu 3 minutes, perfiltruojama per popierinį filtrą.

4,5 ml mėginio ekstrakto perkeliama į mėgintuvėlį ir pridedama 45 µl acto rūgšties, 10 sekundžių

maišoma. 4,5 ml mėginio ekstrakto perleidžiama per Mycosep® 226 kolonėlę. 2 ml išvalyto mėginio

ekstrakto perkeliama į mėgintuvėlį ir išgarinama panaudojant Romer® Evap sistemą. Nuosėdos

ištirpinamos 300 µl 97/3 (97 ml/3 ml) toluolo/acetonitrilo mišinyje. Į specialius mikrošvirkštelius

pritraukiama 10; 20; 40; 80 µl zearalenono ir aflatoksino standartų ir 80 µl tiriamo mėginio ir

užnešama ant chromatografinės plokštelės. Ji įmerkiama į 9/1 (18 ml/2 ml) chloroformo/acetono

mišinio vonelę. Laikoma, kol skystis pakyla iki 1 cm plokštelės viršaus. Po to plokštelė išdžiovinama

ore. Įvertinama AFL B1 koncentracija UV spindulių fone. ZEN įvertinimui plokštelė apipurškiama

15 proc. aliuminio chloridu metanolyje. Ji išdžiovinama ore ir įvertinama ZEN koncentracija UV

spindulių fone. Toksino koncentracija apskaičiuojama ppm (mg/kg). ZEN aptikimo riba 10 ppb, o

AFL B1 – 2 ppb.

Grūdų saugyklų dezinfekcija eteriniais aliejais. Čiobrelių eterinio aliejaus (Thymus vulgaris) ir

raudonėlio eterinio aliejaus (Origanum vulgare) mišinys lygiomis dalimis (1:1) ištirpinamas

alkoholyje ir skiedžiamas kambario temperatūros vandeniu. Skiedimo santykis 1:500. Mišinys buvo

20

skleidžiamas aerozolinio purškimo būdu, naudojant „Fogmaster Tri-Jet ® 6208 (The Fogmaster

Corporation) prietaisą, kuris mišinį išpurškia 20-30 μm dydžio lašeliais. Mišinys buvo purškiamas 30

sekundžių, 1 metro aukštyje, įrenginio kryptį keičiant taip, kad aerozolis pasklistų visoje patalpoje.

Mėginiai buvo paimti prieš saugyklų dezinfekciją, 1 val. ir 3 val. po dezinfekcijos ir įvertinti

vadovaujantis bendro bakterijų skaičiaus ir gyvybingų mikromicetų sporų skaičiaus grūdų saugyklų

aplinkoje nustatymo metodika.

Grūdų saugyklų dezinfekcija ūkininkų naudojamomis priemonėmis. Prieš dezinfekciją grūdų

saugyklos buvo paruošiamos jas iššluojant ir pašalinant sąšlavas iš aruodų. Dezinfekciją ūkininkai

vykdo naudodami preparatą, kurio veiklioji medžiaga yra acetamipridas 200 g/kg. Preparatas

ruošiamas 5 l vandens ir 2 g preparato miltelių santykiu. Paruoštas tirpalas aplinkoje paskleidžiamas

rankiniu slėginiu purkštuvu smulkia dulksna. Mėginiai buvo paimti prieš saugyklų dezinfekciją, 1

val. ir 3 val. po dezinfekcijos ir įvertinti vadovaujantis bendro bakterijų skaičiaus ir gyvybingų

mikromicetų sporų skaičiaus grūdų saugyklų aplinkoje nustatymo metodika.

Statistinė duomenų analizė. Tyrimų duomenys įvertinti ,,Microsoft Exel“ programa.

Apskaičiuoti gautų duomenų aritmetiniai vidurkiai (Xv), vidutiniai kvadratiniai nuokrypiai (S),

variacijos koeficientai (Cv), nustatytos didžiausios (Xmax) ir mažiausios (Xmin) reikšmės, įvertintas

statistinis patikimumas.

21

3. TYRIMŲ REZULTATAI

3.1 Bakterinis užterštumas

3.1.1 Grūdų saugyklų aplinkos užterštumas

Siekiant įvertinti grūdų saugyklų aplinkos bakterinį užterštumą, mėginiai saugyklose buvo imti

dvejus metus. Pirmaisiais ir antraisiais grūdų sandėliavimo metais buvo paimta po 4 mėginius (1

priedas).

Lyginant pirmųjų ir antrųjų metų saugyklos Nr. 1 rodiklius, antraisiais grūdų sandėliavimo

metais užterštumas buvo 9,4 proc. didesnis nei pirmaisiais. Pirmaisiais metais grūdų saugyklos

bakterinis aplinkos užterštumas svyravo nuo 15723 KSV/m3 iki 63417 KSV/m3, o antraisiais - nuo

35115 KSV/m3 iki 91719 KSV/m3. Atitinkamai didžiausias užterštumas tiek pirmaisiais, tiek

antraisiais metais nustatytas gruodžio mėnesį. Mažiausias užterštumas pirmaisiais metais buvo

vasario, o antraisiais – spalio mėnesiais. Vidutinis grūdų saugyklos aplinkos užterštumas pirmaisiais

grūdų sandėliavimo metais buvo 45466,25 KSV/m3 ir 50183,5 KSV/m3 antraisiais (3 pav.).

3 pav. Bendras bakterijų skaičius grūdų saugyklos Nr. 1 aplinkoje (1A – pirmieji sandėliavimo metai;

1B – antrieji sandėliavimo metai)

Saugyklos Nr. 2 vidutinis bakterinis užterštumas pirmaisiais grūdų sandėliavimo metais buvo

116745,3 KSV/m3, o antraisiais metais 73244 KSV/m3. Lyginant šiuos rodiklius, pirmaisiais grūdų

sandėliavimo metais bakterinis užterštumas buvo 37 proc. didesnis nei antraisiais. Pirmaisiais metais

bakterinis grūdų saugyklos aplinkos užterštumas svyravo nuo 49790 KSV/m3 iki 191300 KSV/m3, o

antraisiais nuo 15199 KSV/m3 iki 135220 KSV/m3 (4 pav.). Pirmaisiais metais spalio mėnesį

užterštumas buvo didžiausias, o antraisiais šį mėnesį užterštumas mažiausias. Panaši situacija ir

vasario mėnesį – pirmaisiais metais užterštumas mažiausias, o antraisiais – didžiausias.

0

20000

40000

60000

80000

100000

SpalisGruodis

VasarisBalandis

5345963417

15723

4926635115

91719

36164 37736

1A 1B

Ben

dra

sbak

teri

jųsk

aiči

us

(KS

V/m

3)

Mėginių paėmimo laikas

22

4 pav. Bendras bakterijų skaičius grūdų saugyklos Nr. 2 aplinkoje (2A – pirmieji sandėliavimo metai;

2B – antrieji sandėliavimo metai)

3.1.2 Grūdų saugyklų aplinkos mikrobiologinis užterštumas prieš ir po dezinfekcijos

Po pirmųjų grūdų sandėliavimo metų buvo atlikta grūdų saugyklų dezinfekcija eteriniais

aliejais, o po antrųjų metų – dezinfekcija ūkininkų priemonėmis.

Saugykloje Nr. 1, prieš atliekant dezinfekciją eteriniais aliejais, buvo paimti mėginiai, kad

įvertinti saugyklų aplinkoje esantį bendrą bakterijų skaičių. Gautas rezultatas buvo 72327 KSV/m3.

Mėginiai buvo paimti ir praėjus 1 ir 3 valandoms po dezinfekcijos. Praėjus 1 val. bendras bakterijų

skaičius buvo sumažėjęs 2 kartus, o po 3 val. – 3 kartus.

Prieš atliekant dezinfekciją ūkininkų priemonėmis, bendras bakterijų skaičius saugyklos Nr. 1

aplinkoje buvo 18344 KSV/m3. Praėjus 1 val. po dezinfekcijos, šis skaičius buvo sumažėjęs 1,6 karto,

o praėjus 3 val. po dezinfekcijos - 2 kartus (5 pav.).

5 pav. Bendras bakterijų skaičius grūdų saugyklos Nr. 1 aplinkoje prieš ir po dezinfekcijos

0

50000

100000

150000

200000

SpalisGruodis

VasarisBalandis

191300

143606

4979082285

15199

111635135220

30922

2A 2B

Ben

dra

sbak

teri

jųsk

aiči

us

(KS

V/m

3)


0

20000

40000

60000

80000

Prieš1 val. po

3 val. po

72327

34067

2306118344

110068910

Eteriniai aliejai Ūkininkų priemonės

Ben

dra

sbak

teri

jųsk

aiči

us

(K

SV

/m3)


23

Saugykloje Nr. 2, prieš dezinfekciją eteriniais aliejais, bendras bakterijų skaičius buvo 55556

KSV/m3. Praėjus 1 val. po dezinfekcijos, bendras bakterijų skaičius buvo sumažėjęs 2,3 karto, o 3

val. po dezinfekcijos – 3 kartus.

Prieš dezinfekciją ūkininkų priemonėmis, bendras bakterijų skaičius buvo 28302 KSV/m3.

Praėjus 1 val. po dezinfekcijos bendras bakterijų skaičius sumažėjo 1,4 karto, 3 val. po dezinfekcijos

- 1,9 karto (6 pav.).

6 pav. Bendras bakterijų skaičius grūdų saugyklos Nr. 2 aplinkoje prieš ir po dezinfekcijos

3.1.3 Saugyklose laikomų kviečių užterštumas

Du metus buvo imami ir kviečių mėginiai iš pirmosios ir antrosios grūdų saugyklos spalio,

gruodžio, vasario, balandžio mėnesiais ir vertinamas bakterinis užterštumas (1 priedas).

Lyginant pirmuosius grūdų sandėliavimo metus su antraisiais, kviečių užterštumas antraisiais

metais buvo didesnis 25 proc. Pirmaisiais metais kviečių, laikomų saugykloje Nr. 1, vidutinis

užterštumas buvo 71x10-5 KSV/g, o antraisiais – 94,75x10-5 KSV/g. Pirmaisiais metais kviečių

bakterinis užterštumas svyravo nuo 11x10-5 KSV/g iki 131x10-5 KSV/g, o antraisiais nuo 73x10-5

KSV/g iki 112x10-5 KSV/g. Atitinkamai tiek pirmaisiais, tiek antraisiais metais didžiausias

užterštumas buvo balandžio mėnesį, o mažiausias užterštumas pirmus metus buvo spalio mėnesį, o

antrus – vasario mėnesį (7 pav.).

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

Prieš1 val. po

3 val. po

55556

24109

18344

28302

20440

15199


Ben

dra

sbak

teri

jųsk

aiči

us

(KS

V/m

3)


24

7 pav. Bendras bakterijų skaičius kviečių mėginiuose, paimtuose iš grūdų saugyklos Nr. 1 (1A –

pirmieji sandėliavimo metai; 1B – antrieji sandėliavimo metai)

Kviečių, laikomų saugykloje Nr. 2, vidutinis užterštumas pirmaisiais grūdų sandėliavimo

metais buvo 22x10-5 KSV/g ir 25,75x10-5 KSV/g antraisiais. Antraisiais metais kviečių užterštumas

buvo 15 proc. didesnis, lyginant su pirmaisiais. Kviečių bakterinis užterštumas pirmaisiais metais

svyravo nuo 9x10-5 KSV/g iki 43x10-5 KSV/g, o antraisiais metais užterštumas svyravo nuo 11x10-5

KSV/g iki 60x10-5 KSV/g. Atitinkamai, tiek pirmaisiais, tiek antraisiais metais, mažiausias

užterštumas buvo spalio mėnesį, o didžiausias – gruodžio (8 pav.).

8 pav. Bendras bakterijų skaičius kviečių mėginiuose, paimtuose iš grūdų saugyklos Nr. 2 (2A –

pirmieji sandėliavimo metai; 2B – antrieji sandėliavimo metai)

0

20

40

60

80

100

120

140

SpalisGruodis

VasarisBalandis

11

51

91

131

105

89

73

112

1A 1B

Ben

dra

sbak

teri

jųsk

aiči

us

(x10

-5K

SV

/g)


0

10

20

30

40

50

60

SpalisGruodis

VasarisBalandis

9

43

11

2511

60

1715

2A 2B

Ben

dra

sbak

teri

jųsk

aiči

us

(x1

0-5

KS

V/g)

Mįginių paėmimo laikas

25

3.2. Gyvybingų mikromicetų sporų skaičius

3.2.1 Grūdų saugyklų aplinkoje

Kaip ir įvertinant grūdų saugyklų aplinkos bakterinį užterštumą, mėginiai gyvybingų

mikromicetų sporų tyrimams buvo imti dvejus metus. Pirmaisiais ir antraisiais grūdų sandėliavimo

metais buvo paimta po 4 mėginius (2 priedas).

Pirmaisiais sandėliavimo metais, vidutinis grūdų saugyklos Nr. 1 aplinkos užkrėstumas

gyvybingomis mikromicetų sporomis buvo 25681,25 KSV/m3, o antraisiais – 43763,25 KSV/m3.

Pirmaisiais metais gyvybingų mikromicetų sporų skaičius vyravo nuo 11006 KSV/m3 iki 37736

KSV/m3, antraisiais – nuo 35115 KSV/m3 iki 57128 KSV/m3. Atitinkamai, tiek pirmaisiais, tiek

antraisiais metais, mažiausias gyvybingų mikromicetų sporų skaičius buvo vasario mėnesį, o

didžiausias – balandžio. Lyginant dviejų metų užkrėstumą gyvybingomis mikromicetų sporomis,

antraisiais grūdų sandėliavimo metais jis buvo 41 proc. didesnis (9 pav.).

9 pav. Gyvybingų mikromicetų sporų skaičius grūdų saugyklos Nr. 1 aplinkoje (1A – pirmieji

sandėliavimo metai; 1B – antrieji sandėliavimo metai)

Grūdų saugyklų aplinkoje Nr. 2, gyvybingų mikromicetų sporų skaičius antraisiais grūdų

sandėliavimo metais buvo 43 proc. didesnis nei pirmaisiais. Pirmaisiais metais vidutinis jų skaičius

buvo 46121,5 KSV/m3, o antraisiais – 81368 KSV/m3. Ribos, kuriose vyravo gyvybingų mikromicetų

sporų skaičius, pirmais metais buvo nuo 35115 KSV/m3 iki 58700 KSV/m3. Atitinkamai mažiausias

užkrėstumas buvo gruodžio mėnesį, o didžiausias – spalio. Antraisiais metais gyvybingų

mikromicetų sporų skaičius vyravo nuo 62893 KSV/m3 iki 107967 KSV/m3. Mažiausias šis skaičius

buvo spalio mėnesį, o didžiausias – vasario (10 pav.).

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

SpalisGruodis

VasarisBalandis

2306130922

11006

37736

40881 41929

35115

57128

1A 1B

Gyv

ybin

gų

mik

rom

icet

ųsp

orų

skai

čius

(K

SV

/m3)


26

10 pav. Gyvybingų mikromicetų sporų skaičius grūdų saugyklos Nr. 2 aplinkoje (2A – pirmieji

sandėliavimo metai; 2B – antrieji sandėliavimo metai)

3.2.2 Grūdų saugyklų aplinkoje prieš ir po dezinfekcijos

Saugykloje Nr. 1, prieš dezinfekciją eteriniais aliejais, gyvybingų mikromicetų sporų skaičius

buvo 197589 KSV/m3. Praėjus 1 val. po dezinfekcijos, šis skaičius buvo sumažėjęs 2,7 karto, o 3 val.

po dezinfekcijos – 2,8 karto.

Prieš dezinfekciją ūkininkų priemonėmis, užkrėstumas gyvybingomis mikromicetų sporomis

buvo 111635 KSV/m3. Praėjus 1 val. po dezinfekcijos, gyvybingų mikromicetų sporų skaičius

sumažėjo 1,7 karto, o 3 val. – 1,9 karto. (11 pav.).

11 pav. Gyvybingų mikromicetų sporų skaičius grūdų saugyklos Nr. 1 aplinkoje prieš ir po

dezinfekcijos

0

20000

40000

60000

80000

100000

120000

SpalisGruodis

VasarisBalandis

58700

35115

49790

40881

62893 72851

107967

81761

2A 2B

Gyv

ybin

gų

mik

rom

icet

ų s

po

rų

skai

čius

(KS

V/m

3)


0

50000

100000

150000

200000

Prieš1 val. po

3 val. po

197589

7337569707

111635

6551458700


Gyv

ybin

gų

mik

rom

icet

ų s

po

rų

skai

čius

(KS

V/m

3)


27

Saugykloje Nr. 2, prieš dezinfekciją eteriniais aliejais, gyvybingų mikromicetų sporų skaičius

buvo 180294 KSV/m3. Praėjus 1 val. po dezinfekcijos, gyvybingų mikromicetų sporų skaičius buvo

sumažėjęs 2,6 karto, o 3 val. – 3 kartus.

Prieš dezinfekciją ūkininkų priemonėmis, gyvybingų mikromicetų sporų skaičius buvo 103250

KSV/m3. Praėjus 1 val. po dezinfekcijos šis skaičius buvo sumažėjęs 1,4 karto, o 3 val. – 1,5 karto

(12 pav.).

12 pav. Gyvybingų mikromicetų sporų skaičius grūdų saugyklos Nr. 2 aplinkoje prieš ir po

dezinfekcijos

3.2.3. Saugyklose laikomuose kviečiuose

Vertinant gyvybingų mikromocetų sporų skaičių saugyklose laikomuose kviečiuose, buvo

sudaryti 4 mėginiai pirmaisiais sandėliavimo metais ir 4 mėginiai antraisiais (2 priedas).

Iš grūdų saugyklos Nr.1 paimtuose kviečių mėginiuose, užkrėstumas gyvybingomis

mikromicetų sporomis pirmaisiais grūdų sandėliavimo metais buvo 73 proc. didesnis nei antraisiais.

Gyvybingų mikromicetų sporų skaičius pirmaisiais metais vyravo nuo 12x10-3 KSV/g iki 51x10-3

KSV/g, o vidutinis užkrėstumas buvo 36x10-3 KSV/g. Antraisiais metais šis skaičius vyravo nuo

3x10-3 KSV/g iki 22x10-3 KSV/g , o vidutinis užkrėstumas buvo 10x10-3 KSV/g. Atitinkamai,

pirmaisiais metais mažiausiais užkrėstumas gyvybingomis mikromicetų sporomis buvo balandžio

mėnesį, o didžiausias – spalio. Antraisiais metais balandžio mėnesį užkrėstumas buvo didžiausias, o

vasario mėnesį – mažiausias (13 pav.).

0

50000

100000

150000

200000

Prieš1 val. po

3 val. po

180294

6813460273

103250

7599668658


Gyv

ybin

gų

mik

rom

icet

ų s

po

rų

skai

čiu

s (

KS

V/m

3)


28

13 pav. Gyvybingų mikromicetų sporų skaičius kviečių mėginiuose, paimtuose iš grūdų saugyklos Nr.

1 (1A – pirmieji sandėliavimo metai; 1B – antrieji sandėliavimo metai)

Kviečių mėginiuose, paimtuose iš saugyklos Nr. 2, vidutinis gyvybingų mikromicetų sporų

skaičius antraisiais sandėliavimo metais buvo 5x10-3 KSV/g, o pirmaisiais – 29,5x10-3 KSV/g, t.y. 83

proc. didesnis. Pirmųjų metų balandžio mėnesį buvo nustatytas didžiausias gyvybingų mikromicetų

sporų skaičius - 67x10-3 KSV/g, o spalio mėnesį mažiausias – 3x10-3 KSV/g. Antraisiais metais šis

skaičius vyravo nuo 2x10-3 KSV/g, t.y. gruodžio mėnesį, iki 7x10-3 KSV/g vasario ir balandžio

mėnesiais (14 pav.).

14 pav.Gyvybingų mikromicetų sporų skaičius kviečių mėginiuose, paimtuose iš grūdų saugyklos Nr.

2 (2A – pirmieji sandėliavimo metai; 2B – antrieji sandėliavimo metai)

0

10

20

30

40

50

60

SpalisGruodis

VasarisBalandis

51

4437

12

11

43

22

1A 1B

Gyv

ybin

gų

mik

rom

icet

ųsp

orų

skai

čius

(x10

-3K

SV

/g)


0

10

20

30

40

50

60

70

SpalisGruodis

VasarisBalandis

3

16

32

67

62 7

7

2A 2B

Gyv

ybin

gų

mik

rom

icet

ųsp

orų

skai

čius

(x10-3

KS

V/g)


29

3.3. Vyraujančios mikromicetų gentys grūdų saugyklų aplinkoje

1 lentelės duomenimis, pirmuosius metus grūdų saugyklų aplinkoje Nr. 1 vyravo Fusarium,

Penicillium, Alternaria, Aspergillus ir Cladosporium gentys. Antruosius metus vyravo Fusarium,

Penicillium, Cladosporium, Aspergillus, Rhizopus gentys.

Saugykloje Nr. 2 pirmuosius grūdų sandėliavimo metus vyravo Alternaria, Fusarium,

Penicillium, Aspergillus, Cladosporium gentys. Antruosius sandėliavimo metus vyraujančios gentys

buvo Penicillium, Cladosporium, Rhizomucor, Fusarium, Aspergillus, Rhizopus.

1 lentelė. Vyraujančios mikromicetų gentys grūdų saugyklų aplinkoje.

Tyrimo

laikas

Saugykla Nr. 1 Saugykla Nr. 2

pirmi metai antri metai pirmi metai antri metai

Spalis

Alternaria spp.,

Cladosporium spp.,

Fusarium spp.,

Penicillium spp.,

Rhizopus spp.,

Trichoderma spp.,

Ulocladium spp.

Alternaria spp.,

Aspergillus spp.,

Cladosporium spp.,

Fusarium spp.,

Penicillium spp.,

Rhizopus spp.

Alternaria spp.,

Aspergillus spp.,

Cladosporium spp.,

Fusarium spp.,

Penicillium spp.,

Rhizopus spp.,

Trichoderma spp.

Alternaria spp.,

Aspergillus spp.,

Cladosporium spp.,

Penicillium spp.,

Rhizomucor spp.

Gruodis

Alternaria spp.,

Aspergillus spp.,

Fusarium spp.,

Penicillium spp.

Aspergillus spp.,

Cladosporium spp.,

Fusarium spp.,

Penicillium spp.,

Mucor spp.

Alternaria spp.,

Aspergillus spp.,

Fusarium spp.,

Penicillium spp.

Cladosporum spp.,

Penicillium spp.

Vasaris

Aspergillus spp.,

Cladosporium spp.,

Fusarium spp.,

Penicillium spp.,

Rhizomucor spp.

Aspergillus spp.,

Fusarium spp.,

Penicillium spp.,

Rhizomucor spp.,

Rhizopus spp.

Alternaria spp.,

Aspergillus spp.,

Cladosporium spp.,

Fusarium spp.,

Penicillium spp.,

Rhizomucor spp.,

Rhizopus spp.

Aspergillus spp.,

Cladosporium spp.,

Fusarium spp.,

Penicillium spp.,

Rizomucor spp.,

Rhizopus spp.,

Trichoderma spp.

Balandis

Alternaria spp.,

Acremoniella spp.,

Aspergillus spp.,

Cladosporium spp.,

Fusarium spp.,

Penicillium spp.,

Rhizopus spp.

Cladosporium spp.,

Penicillium spp.,

Rhizomucor spp.,

Rhizopus spp.

Alternaria spp.,

Cladosporium spp.,

Fusarium spp.,

Penicillium spp.,

Rhizopus spp.

Cladosporium spp.,

Fusarium spp.,

Penicillium spp.,

Rhizopus spp.,

Rhizomucor spp.

3.4 Išorinis ir vidinis kviečių užkrėstumas mikromicetų gentimis

Remiantis 2 lentelės duomenimis, grūdų,laikomų saugyklojeNr. 1 išoriniame grūdų sluoksnyje

pirmus metus vyravo Alternaria ir Fusarium mikromicetų gentys. Alternaria genties vidutiniškai

aptikta 64 proc., Fusarium – 50 proc. Alternaria genties mikromicetų didžiausias nustatytas kiekis

30

buvo 100 proc, o mažiausias – 20 proc. Fusarium genties mikromicetų atitinkamai nustatyta 93,3

proc. ir 3,3 proc.

Antruosius grūdų sandėliavimo metus, išoriniame grūdų sluoksnyje Alternaria genties

mikromicetų vidutiniškai aptikta 50 proc., Fusarium ir Cladosporium genties 37 proc.

Saugykloje Nr. 2, pirmuosius sandėliavimo metus, išoriniame grūdų sluoksnyje vyraujančios

mikromicetų gentys buvo Alternaria, Fusarium ir Cladosporium. Alternaria genties mikromicetų

vidutiniškai aptikta 79 proc., Fusarium – 65 proc., o Cladosporium – 21 proc. Didžiausi aptikti

Alternaria ir Fusarium genčių mikromicetų kiekiai buvo 90 proc., Cladosporium genties – 26,6 proc.

Mažiausias aptiktas Alternaria genties mikromicetų kiekis buvo 66,6 proc, Fusarium – 43,3 proc., o

Cladosporium – 13,3 proc.

Antraisiais sandėliavimo metais išoriniame grūdų sluoksnyje vyraujančios mikromicetų gentys

buvo Alternaria ir Fusarium. Alternaria genties vidutiniškai aptikta 50 proc., o Fusarium - 47 proc.

Didžiausias aptiktas Alternaria genties mikromicetų kiekis 66,6 proc.,o mažiausias – 30 proc.

Fusarium genties mikromicetų atitinkamai aptikta 80 proc. ir 26,6 proc.

2 lentelė. Išorinis kviečių užkrėstumas mikromicetų gentimis.

Tyrimų

laikas

Išorinis kviečių užkrėstumas

Mikromicetų gentys

Saugykla Nr.1 Saugykla Nr. 2

pirmi metai,

proc.

antri metai,

proc.

pirmi metai,

proc.

antri metai,

proc.

Spalis

Alternaria spp.

Cladosporium spp.

Fusarium spp.

Ulocladium spp.

Penicillium spp.

66,6

23,3

20

-

-

50

26,6

20

-

23,3

80

13,3

50

-

-

60

13,3

46,6

33,3

10

Gruodis

Alternaria spp.

Aspergillus spp.

Cladosporium spp.

Fusarium spp.

Ulocladium spp.

Penicillium spp.

70

-

40

93,3

-

3,3

56,6

3,3

76,6

23,3

3,3

6,6

66,6

-

23,3

76,6

-

-

66,6

-

23,3

26,6

10

70

Vasaris

Alternaria spp.

Cladosporium spp.

Fusarium spp.

Ulocladium spp.

Penicillium spp.

100

53,3

83,3

-

3,3

73,3

40

56,6

10

13,3

90

26,6

90

-

-

30

40

36,6

13,3

6,6

Balandis

Alternaria spp.

Cladosporium spp.

Fusarium spp.

Ulocladium spp.

Penicillium spp.

20

-

3,3

-

90

20

3,3

50

6,6

100

80

20

43,3

-

70

43,3

46,6

80

30

30

31

3 lentelės duomenimis, saugykloje Nr. 1 pirmaisiais sandėliavimo metais laikytų grūdų

vidiniame sluoksnyje Alternaria genties mikromicetų vidutiniškai aptikta 61 proc., Fusarium – 27

proc. Didžiausias aptiktas Alternaria genties mikromicetų kiekis buvo 93,3 proc., o mažiausias – 16,6

proc., Fusarium genties atitinkamai 40 proc. ir 6,6 proc.

Antraisiais sandėliavimo metais, vidiniame grūdų sluoksnyje Alternaria genties mikromicetų

vidutiniškai aptikta 44 proc., Fusarium –57 proc. Didžiausi aptikti Alternaria ir Fusarium genčių

mikromicetų kiekiai atitinkamai buvo 56,6 proc. ir 83,3 proc., mažiausi – 26,6 proc. ir 30 proc.

Saugykloje Nr. 2, pirmuosius metus sandėliuotų grūdų vidiniame sluoksnyje Alternaria genties

mikromicetų vidutiniškai aptikta 64 proc., o Fusarium 44 proc. Didžiausias aptiktas Alternaria

genties mikromicetų kiekis buvo 73,3 proc, o mažiausias - 50 proc. Fusarium genties mikromicetų

atitinkamai aptikta 46,6 proc. ir 20 proc.

Antraisiais sandėliavimo metais užkrėstumas Alternaria genties mikromicetais vidutiniškai

buvo 43 proc. Didžiausias aptiktas kiekis buvo 60 proc, o mažiausias- 20 proc. Fusarium genties

mikromicetų vidiniame grūdų sluoksnyje vidutiniškai aptikta 28 proc. Didžiausias aptiktas kiekis

53,3 proc., o mažiausias – 3,3 proc.

3 lentelė. Vidinis kviečių užkrėstumas mikromicetų gentimis.

Tyrimų

laikas

Vidinis grūdų sluoksnis

Mikromicetų

gentys

Saugykla Nr. 1 Saugykla Nr. 2

pirmi metai,

proc.

antri metai,

proc.

pirmi metai,

proc.

antri metai,

proc.

Spalis

Alternaria spp.

Cladosporium spp.

Fusarium spp.

Ulocladium spp.

Penicillium spp.

70

20

23,3

-

-

56,6

20

30

16,6

-

73,3

26,6

80

-

-

53,3

6,6

20

13,3

-

Gruodis

Alternaria spp.

Cladosporium spp.

Fusarium spp.

Ulocladium spp.

Penicillium spp.

66,6

-

36,6

-

-

50

10

83,3

16,6

-

73,3

13,3

30

-

-

60

-

3,3

20

23,3

Vasaris

Alternaria spp.

Cladosporium spp.

Fusarium spp.

Ulocladium spp.

Penicillium spp.

93,3

30

40

-

3,3

43,3

16,6

63,3

16,6

-

50

23,3

46,6

-

-

20

13,3

36,6

13,3

-

Balandis

Alternaria spp.

Cladosporium spp.

Fusarium spp.

Ulocladium spp.

Penicillium spp.

16,6

-

6,6

-

23,3

26,6

3,3

50

33,3

6,6

60

6,6

20

-

3,3

40

6,6

53,3

30

3,3

32

3.5 Mikotoksinų koncentracijos kviečiuose

Pirmaisiais ir antraisiais grūdų sandėliavimo metais paimtuose kviečių mėginiuose buvo

nustatytos zearalenono, deoksinivalenolio, aflatoksino B1 ir T-2 toksino koncentracijos (3 priedas).

Saugykloje Nr. 1 laikytuose grūduose, pirmaisiais sandėliavimo metais didžiausia aflatoksino

B1 koncentracija buvo 7 μg/kg, mažiausia – žemiau aptikimo ribos. Zearalenono didžiausia aptikta

koncentracija buvo 600 μg/kg, o mažiausia – 130 μg/kg. Deoksinivalenolio didžiausia nustatyta

koncentracija 900 μg/kg, mažiausia – žemiau aptikimo ribos. Didžiausia T-2 toksino koncentracija

buvo 80 μg/kg, o mažiausia – žemiau aptikimo ribos (15 pav.). Vidutinė aflatoksino B1 koncentracija

kviečiuose aptikta 3 μg/kg, zearalenono - 318 μg/kg, deoksinivalenolio - 538 μg/kg, o T-2 toksino -

45 μg/kg.

15 pav. Mikotoksinų koncentracijos kviečiuose, laikytuose saugykloje Nr. 1 pirmaisiais

sandėliavimo metais

Antraisiais sandėliavimo metais, iš saugyklos Nr. 1 paimtuose kviečių mėginiuose, didžiausia

aptikta aflatoksino B1 koncentracija buvo 7 μg/kg, zearalenono –530 μg/kg, deoksinivalenolio – 750

μg/kg, T-2 toksino – 50 μg/kg. Mažiausios šių mikotoksinų koncentracijos buvo nustatytos žemiau

aptikimo ribos (16 pav.). Vidutinė aflatoksino B1 koncentracija kviečių mėginiuose nustatyta 3 μg/kg,

zearalenono - 273 μg/kg, deoksinivalenolio – 338 μg/kg, o T-2 toksino – 43 μg/kg.

0

200

400

600

800

1000

Spalis Gruodis Vasaris Balandis

7 0 5 0

270 270

600

130

900

750

500

050

080 50

AFL B1

ZON

DON

T-2

μg/k

g


33

16 pav. Mikotoksinų koncentracijos kviečiuose, laikytuose saugykloje Nr. 1 antraisiais


17 paveikslo duomenimis, iš saugyklos Nr. 2 paimtuose kviečių mėginiuose, pirmaisiais

sandėliavimo metais didžiausia nustatyta aflatoksino B1 koncentracija buvo 3 μg/kg, mažiausia –

žemiau aptikimo ribos. Zearalenono didžiausia nustatyta koncentracija 1000 μg/kg, mažiausia – 100

μg/kg. Deoksinivalenolio didžiausia koncentracija buvo 500 μg/kg, mažiausia – 150 μg/kg. T-2

koncentracija nustatyta žemiau aptikimo ribos. Vidutinė aflatoksino B1 koncentracija nustatyta 2

μg/kg, zearalenono – 650 μg/kg, deoksinivalenolio – 300 μg/kg.

17 pav. Mikotoksinų koncentracijos kviečiuose, laikytuose saugykloje Nr. 2 pirmaisiais


0

100

200

300

400

500

600

700

800


2 7 1 0

290270

0

530

600

0

750

030 50 50

AFL B1

ZON

DON

T-2

μg/k

g


0

200

400

600

800

1000


0 1 3 3

100

800

700

1000

500

150

300250

0

AFL B1

ZON

DON

T-2


μg/k

g

34

Antraisiais grūdų sandėliavimo metais, saugykloje Nr. 2 laikytuose kviečiuose, didžiausia

aflatoksino B1 koncentracija buvo 3 μg/kg, mažiausia – žemiau aptikimo ribos. Zearalenono

didžiausia aptikta koncentracija buvo 530 μg/kg, o mažiausia – 130 μg/kg. Deoksinivalenolio

didžiausia nustatyta koncentracija 500 μg/kg, mažiausia – žemiau aptikimo ribos. Didžiausia T-2

toksino koncentracija buvo 80 μg/kg, o mažiausia – žemiau aptikimo ribos (18 pav.). Vidutinė aptikta

aflatoksino B1 koncentracija kviečiuose buvo 1 μg/kg, zearalenono - 340 μg/kg, deoksinivalenolio -

374 μg/kg.

18 pav. Mikotoksinų koncentracijos kviečiuose, laikytuose saugykloje Nr. 2antraisiais


0

100

200

300

400

500

600


1 0 0 3

130

400

300

530500 500

0

500

80

0 0

AFL B1

ZON

DON

T-2

μg/k

g


35

4. REZULTATŲ APIBENDRINIMAS

Kadangi grūdų saugyklų aplinkos ir kviečių mėginiai imti skirtingais metų mėnesiais, tai

įvertinus gautus duomenis nematyti tendencijos, kad nuo sandėliavimo trukmės priklauso ir bakterijų

bei gyvybingų mikromicetų sporų skaičius. Ūkininkų saugyklose, iš kurių buvo imti mėginiai, vidaus

temperatūra yra artima lauko temperatūrai. Šaltesnėmis dienomis mikroorganizmų medžiagų

apykaita sulėtėja ir dėl to sulėtėja jų dauginimasis, o 2 oC temperatūroje dauguma mikroorganizmų

išvis nustoja vystytis. Tačiau orams atšilus gyvybiniai organizmo procesai vėl tampa normalūs ir

mikroorganizmų skaičius padidėja [7]. Taigi šiuos skaičius įtakoja klimatinės sąlygos, vyravusios

mėginių paėmimo dieną.

Literatūros duomenimis, sandėliuojant grūdus, susidaro sandėlių mikroflora ir aplinkoje ima

vyrauti Aspergillus, Penicillium, Rhizopus, Mucor genčių mikroskopiniai grybai [4].Nustatyta, jog

tiriamų saugyklų aplinkoje vyravo Alternaria, Fusarium, Cladosporium, Aspergillus, Penicillium,

Rhizopus gentys.

Lietuvoje javai dažniausiai užkrečiami Alternaria, Aspergillus, Cladosporium, Fusarium ir

Penicillium mikroskopinių grybų gentimis [4]. Atlikus tyrimus tirtuose kviečiuose vyravo Alternaria,

Fusarium, Cladosporium, Penicilium, Ulocladium mikroskopinių grybų gentys.

Remiantis komisijos reglamentu (EB) Nr. 1881/2006 2006 m. gruodžio 19 d. nustatančiu

didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas (4 priedas) [36], įvertintos

mikotoksinų koncentracijos, aptiktos tirtuose kviečiuose.

Pirmus sandėliavimo metus, saugykloje Nr. 1 laikytuose kviečiuose, aflatoksino B1

koncentracija leistiną 2 μg/kg koncentraciją viršijo spalio ir vasario mėnesiais, o antraisiais metais

gruodžio mėnesį. Saugykloje Nr. 2 laikytuose kviečių mėginiuose, pirmaisiais sandėliavimo metais

aflatoksino B1 koncentracija leistiną normą viršijo vasario ir balandžio mėnesiais, o antruosius metus

balandžio mėnesį. Tiriant vyraujančias mikromicetų gentis kviečiuose, išoriniame grūdo sluoksnyje

Aspergillus spp. buvo aptikta tik viename mėginyje, tačiau tiriant saugyklų aplinkoje vyraujančias

mikromicetų gentis nustatyta, kad saugykloje Nr.1 Aspergillus genties grybų aptikta 75 proc.

mėginių, o saugykloje Nr. 2 – 62,5 proc. mėginių. Kadangi orui judant grybų sporos išnešiojamos po

visą patalpą ir nusėda ant įvairių paviršių [2], tai galima teigti, jog Aspergillus spp. mikromicetų

sporos, nusėdusios ant grūdų paviršiaus pažeidė juos [4] ir produkavo aflatoksiną B1.

Zearalenonas pirmaisiais sandėliavimo metais, saugykloje Nr. 1 laikytuose kviečių mėginiuose,

leistiną 75 μg/kg koncentraciją viršijo visais tirtais mėnesiais. Ji vyravo nuo 130 μg/kg iki 600 μg/kg

. Antraisiais metais norma viršyta gruodžio ir balandžio mėnesiais. Saugykloje Nr. 2 tiek pirmus, tiek

antrus metus zearalenono koncentracija viršyta visais tirtais mėnesiais ir atitinkamai ji vyravo nuo

100 μg/kg iki 1000 μg/kg ir nuo 130 μg/kg iki 530 μg/kg.

36

Lietuvoje auginamuose javų grūduose dar lauko sąlygomis labai dažnai aptinkami Fusarium

genties įvairių rūšių mikromicetai, kurių produkuojamais mikotoksinais būna užteršta apie 90 proc.

grūdų ėminių, paimtų nuimant derlių [5]. Šiame tyrime mėginiai buvo imti iš mažų ūkių saugyklų, o

Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, zearalenonu labiausiai užteršti kviečiai, sandėliuoti mažų ūkių

saugyklose [37]. Atliktų tyrimų duomenimis nustatyta, kad saugyklos Nr. 1 ir saugyklos Nr. 2

aplinkoje Fusarium genties mikromicetų aptikta 87,5 proc. ir 75 proc. mėginių. Kviečių mėginiuose,

paimtuose iš saugyklos Nr. 1, pirmais ir antrais grūdų sandėliavimo metais, išoriniame grūdo

sluoksnyje Fusarium spp.vidutiniškai aptikta 43,7 proc., o saugykloje Nr. 2 – 46 proc. Vidiniame

grūdo sluoksnyje atitinkamai nustatyta 41,6 proc. ir 36 proc. Toks Fusarium genties aptikimo

procentas ir lėmė viršytus zearalenono kiekius kviečiuose.

Deoksinivalenolio koncentracija leistiną 750 μg/kg koncentraciją pirmus metus saugykloje Nr.

1 viršijo tik spalio mėnesį – 900 μg/kg. Antraisiais metais vasario mėnesį ši koncentracija buvo lygi

leistinai 750 μg/kg koncentracijai, o kitais mėnesiais buvo žemiau aptikimo ribos. Saugykloje Nr. 2

laikytuose kviečių mėginiuose tiek pirmais, tiek antrais metais deoksinivalenolio koncentracija

neviršijo leistinos koncentracijos.

Po pirmųjų grūdų sandėliavimo metų, saugyklose buvo vykdoma dezinfekcija čiobrelio

(Thymus vulgaris) ir raudonėlio (Origanum vulgare) eteriniais aliejais. Lyginant mikroorganizmų

skaičių prieš dezinfekciją ir praėjus 3 val. po dezinfekcijos, abiejose saugyklose šis skaičius buvo

sumažėjęs 3 kartus.

Siekiant įvertinti, ar ūkininkų naudojamos dezinfekcijos priemonės veikia ir aplinkoje esančius

mikroorganizmus, po antrųjų grūdų sandėliavimo metų buvo vykdoma dezinfekcija ir mėginiai paimti

prieš ir po jos. Atlikus tyrimus nustatyta, jog praėjus 3 val. po dezinfekcijos, mikroorganizmų skaičius

abiejų grūdų saugyklų aplinkoje sumažėjo 2 kartus. Lyginant čiobrelio ir raudonėlio eterinių aliejų

efektyvumą su ūkininkų dezinfekcinėmis priemonėmis, nustatyta, kad eterinių aliejų efektyvumas

buvo didesnis 1,5 karto.

Tiek ūkininkų priemonėms, tiek eteriniams aliejams veikiant aplinkos mikroorganizmus,

saugyklų dezinfekcijai galima pasirinktinai naudoti vieną arba kitą priemonę. Tačiau žinant vartotojų

poreikį cheminius preparatus pakeisti natūraliomis alternatyvomis, saugyklų dezinfekcijai galima

naudoti čiobrelio (Thymus vulgaris), raudonėlio (Origanum vulgare) ir kitus eterinius aliejus, kurių

poveikis buvo įrodytas moksliniais tyrimais [23-26].

37

IŠVADOS

1. Saugykloje Nr. 1, pirmaisiais grūdų sandėliavimo metais, vidutinis bakterinis grūdų saugyklos

aplinkos užterštumas nustatytas 45466,25 KSV/m3 (min – 15723 KSV/m3, max – 63417 KSV/m3),

antraisiais metais – 50183,5 KSV/m3 (min – 35115 KSV/m3, max – 91719 KSV/m3). Saugykloje

Nr. 2, pirmaisiais grūdų sandėliavimo metais, vidutinis bakterinis grūdų saugyklos aplinkos

užterštumas nustatytas 116745,3 KSV/m3 (min – 49790 KSV/m3, max – 191300 KSV/m3),

antraisiais metais – 73244 KSV/m3 (min – 15199 KSV/m3, max – 135220 KSV/m3).

2. Saugykloje Nr. 1, pirmaisiais grūdų sandėliavimo metais vidutinis užkrėstumas gyvybingomis

mikromicetų sporomis nustatytas 25681,25 KSV/m3 (min – 11006 KSV/m3, max – 37736

KSV/m3), antraisiais metais – 43763,25 KSV/m3 (min – 35115 KSV/m3, max – 57128 KSV/m3).

Saugykloje Nr. 2, pirmaisiais grūdų sandėliavimo metais vidutinis užkrėstumas gyvybingomis

mikromicetų sporomis nustatytas 46121,5 KSV/m3 (min – 35115 KSV/m3, max – 58700 KSV/m3),

antraisiais metais – 81368 KSV/m3 (min – 62893 KSV/m3, max – 107967 KSV/m3).

3. Įvertinus visus pirmaisiais ir antraisiais metais iš saugyklų paimtus kviečių mėginius, nustatyta,

kad tiek išoriniame, tiek vidiniame kviečių grūdų sluoksniuose vyravo Alternaria, Fusarium ir

Cladosporium gentys.

4. Saugykloje Nr. 1 laikytuose kviečiuose, pirmaisiais grūdų sandėliavimo metais AFL B1

koncentracija svyravo 0 – 7 μg/kg (CV=1,19), ZON - 130-600 μg/kg (CV=0,63), DON - 0 – 900

μg/kg (CV=0,73), T-2 toksino – 0 – 80 μg/kg (CV=0,74). Antraisiais metais AFL B1 koncentracija

svyravo 0 – 7 μg/kg , ZON – 0 - 530 μg/kg , DON - 0 - 750 μg/kg, T-2 toksino – 30 – 50 μg/kg.

Saugykloje Nr. 2 laikytuose kviečių mėginiuose, pirmaisiais grūdų sandėliavimo metais AFL B1

koncentracija svyravo 0-3 μg/kg (CV=0,86), ZON –100-1000 μg/kg (CV=0,6), DON – 150-500

μg/kg (CV=0,49). Antraisiais metais AFL B1 koncentracija svyravo 0-3μg/kg (CV=1,41), ZON –

130-530 μg/kg (CV=0,5), DON – 0-500 μg/kg (CV=0,67), T-2 toksinas – 0-80 μg/kg.

5. Čiobrelio (Thymus vulgaris) ir raudonėlio (Origanum vulgare) eterinis aliejus, saugykloje Nr.1 ir

saugykloje Nr. 2, bendrą bakterijų skaičių 1 m3 sumažino 3 kartus, o gyvybingų mikromicetų sporų

skaičių 2 kartus. Ūkininkų naudojamos dezinfekcinės priemonės, bendrą bakterijų skaičių 1 m3

sumažino 2 kartus. Gyvybingų mikromicetų sporų skaičius, saugykloje Nr. 1 sumažėjo 2 kartus, o

saugykloje Nr. 2 – 1,5 karto.

6. Ūkininkų naudojamos priemonės veikia grūdų saugyklų aplinkoje esančius mikroorganizmus,

tačiau atsižvelgiant į vartotojų poreikius, siūloma saugyklų aplinkos dezinfekcijai naudoti

natūralias priemones, t.y. čiobrelio (Thymus vulgaris) ir raudonėlio (Origanum vulgare) eterinius

aliejus.

38

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Lugauskas A., Krasauskas A., Repečkienė J. Ekologinai veiksniai, lemiantys mikromicetų

paplitimą ant javų grūdų ir sojų sėklų. Ekologija. 2004; 2:21-32.

2. Šiugždaitė J. Veterinarinės mikrobiologios pagrindai. 2012.

3. Hartung J., Wathers C. M., Charles D. R. Environment and animal health. Livestock housing.

CAB International. Wallingford. 1994; P. 25-48.

4. Bakutis B. Mikotoksinai gyvulių pašaruose. 2004

5. Lugauskas A., Selskienė A., Butkienė R., Kemzūraitė A., Railienė M., Zvicevičius E.

Mikromicetai grūduose ir jų perdirbimo produktuose. Maisto chemija ir technologija. 2009;

43(2):57-65.

6. Raila A., Novošinskas H., Lugauskas A., Zvicevičius E. Micromycete control in storages of

succulent agricultural produce by organic technological means. Ekologija. 2006; 3:96-104.

7. Raila A. J. Saugaus grūdų ir rapsų laikymo trukmė įvairių tipų sandėliuose bei grūdų ir grūdų

produktų užkrėtimo vabzdžiais ir kenkėjais mažinimo priemonės ekologinių ūkių sandėliuose ir

ekologinio perdirbimo objektuose. Tyrimo ataskaita. Kaunas. 2012.

8. http://www.foodqualityandsafety.com/article/the-microbiology-of-cereals-and-cereal-

products/(Prieiga per Internetą vasario 13 dieną)

9. Oliveira P. M., Zannini E., Arendt E. K. Cereal fungal infection, mycotoxins and lactic acid

bacteria mediated bioprotection: From crop farming to cereal products. Food Microbiology.

2014; 37:78-95.

10. Hocking A. D. Microbiological facts and fictions in grain storage. Food science Australia. 2003.

P. 55-58

11. Roige M. B., Aranguren S. M., Riccio M. B., Pereyra S., Soraci A. L., Tapia M. O. Mycobiota

and mycotoxins in fermented feed, wheat grains and corn grains in Southeastern Buenos Aires

Province, Argentina. Revista Iberoamericana de Micologia. 2009. 26(4). P. 233-237.

12. Abd El-Aziz A. R. M., Mahmoud M. A., Al-Othman M. R., Al-Gahtani M. F. Use of Selected

Essential Oils to Control Aflatoxin Contaminated Stored Cashew and Detection of Aflatoxin

Biosynthesis Gene. The Scientific World Journal. 2015.

13. El-Nekeety A.A., Mohamed S. R., Hathout A. S., Hassan N. S., Aly S. E., Abel-Wahhab M. A.

Antioxidant properties of Thymus vulgaris oil against aflatoxin-induce oxidative stress in male

rats. Toxicon. 2011. 57:984-991.

14. Kocic-Tanackov S. D., Dimic G. R., Tanackov I. J., Pejin D. J., Mojovic L. V., Pejin J. D.

Antifungal activity of oregano (Origanum vulgare L.) extract on the growth of Fusarium and

Penicillium species isolated from food. Hem. Ind. 2012; 66(1):33-41.

http://www.foodqualityandsafety.com/article/the-microbiology-of-cereals-and-cereal-products/

http://www.foodqualityandsafety.com/article/the-microbiology-of-cereals-and-cereal-products/

39

15. Milani J. M., Ecological conditions affecting mycotoxin production in cereals: a review.

Veterinarni Medicina. 2013; 58 (8):405-411.

16. Magan, N., Sanchis, V., Aldred, D. Role of spoilage fungi in seed deterioration. Fungal

Biotechnology in Agricultural, Food and Environmental Applications. 2004;28:311-323.

17. Zvicevičius E., Raila A., Novošinskas H., Krasauskas A. Mycotoxin producents in the grain

layer. Ekologija. Vilnius. 2006; 3:105-111.

18. Petruševičius V., Raila A. Augalininkystės produktų džiovinimas storame nejudančiame

sluoksnyje: monografija. Lietuvos žemės ūkio universiteto Leidybos centras. 2009. P. 262.

19. Lugauskas A., Raila A., Zvicevičius E.; Railienė M., Novošinskas H. Factors determining

accumulation of mycotoxin producers in cereal grain during harvesting. 71 Annals of

Agricultural And Environmental Medicine. 2007; 14(1):173-186.

20. Villers P., Navarro S., De Bruin T. New applications of hermetic storage for grain storage and

transport. 10th Internatinal Working Conference on Stored Product Protection. 2010. P. 446-451.

21. Magan N., Aldred D. Post-harvest control strategies: minimizing mycotoxins in the food chain.

International Journal of Food Microbiology. 2007; 119(1-2):131-139.

22. Varga J., Kocsube S., Peteri Z., Vagvolgyi C., Toth B. Chemical, Physical and Biological

Approaches to Prevent Ochratoxin Induced Toxicoses in Humans and Animals. Toxins. 2010;

2:1718-1750.

23. De Lira Mota K. S., de Oliveira Pereira F., de Oliveira W. A., Oliveira Lima I., de Oliveira Lima

E. Antifungal Activity of Thymus vulgaris L. Essential Oil and Its Constituent Phytochemicals

against Rhizophus oryzae: Interaction with Ergosterol. Molecules. 2012; 17:14418-14433

24. Sokovic M. D., Vukojevic J., Marin P. D., Brkic D. D., Vajs V., van Grievsven L. J. L. D.

Chemical composition of essential oils of Thymus and Mentha species and their antifungal

activities. Molecules. 2009; 14:238-249.

25. Mitchell T. C., Stamford T. L. M., de Souza E. L., Lima E. O., Carmo E. S. Origanum vulgare

L. essential oil as inhibitor of potentially toxigenic Aspergilli. Ciencia e Technologia de

Alimentos. 2010; 30(3):755-760.

26. Imelouane B., Amhamdi H., Wathelet J. P., Ankit M.,Khedid K., El Bachiri A. Chemical

Composition and Antimicrobal Activity of Essential Oil of Thyme (Thymus vulgaris) from

Eastern Morocco. International journal of agriculture & biology. 2009; 11(2):205-208.

27. Golmakani M.T., Rezaei K. Comparison of microwave-assisted hydrodistillation with the

traditional hydrodistillation method in the extraction of essential oils from Thymus vulgaris L.

Food Chemistry. 2008; 109:925-930.

28. http://domin.dom.edu/faculty/jbfriesen/chem254lab/03_Essential.pdf( Prieiga per Internetą 2016

kovo 6 dieną)

http://domin.dom.edu/faculty/jbfriesen/chem254lab/03_Essential.pdf

40

29. Bimbiraitė K. Vaistinės juozažolės (Hyssopus officinalis L.) eterinio aliejaus analizė. Magistro

baigiamasis darbas. Kaunas. 2008.

30. Vainauskaitė E. Eterinių aliejų įtaka mikromicetams, išskirtiems iš grūdų. Magistro baigiamasis

darbas. Kaunas. 2013.

31. Razzaghi-Abyaneh M., Shams-GhahfarokhiM., Rezaee M. B., Jaimand K., Alinezad S., Saberi

R., Yoshinari T. Chemical composition and antiaflatoxigenic activity of Carum carvi L., Thymus

vulgaris and Citrus aurantifolia essential oils. Food control. 2009; 20:1018-1024.

32. Fachini-Queiroz F. C., Kummer R., Estevao-Silva C. F. Effects of thymol and carvacol,

constituents of Thymus vulgaris L. essential oil on the inflammatory response. Evidence-Based

complementary and alternative medicine. 2012.

33. Dambrauskienė E., Viškelis P., Rubinskienė M. Biological and biochemical evaluation of wild

majoram subspecies Origanum vulgare L. and Origanum vulgare subs.hirtum. Vytauto Didžiojo

universiteto Botanikos sodo raštai. 2006; 11:76-85.

34. Pinto E., Pina-Vaz C., Salgueiro L. ir kt. Antifungal activity of the essential oil of Thymus

pulegioides on Candida, Aspergillus and dermatophyte species. Journal of Medical

Microbiology. 2006; 55:1367-1373.

35. Mickienė R., Springorum A., Bakutis B., Hartung J. Eterinių aliejų antimikrobinis aktyvumas.

Gyvulininkystė: mokslo darbai. 2008; 52:86-93.

36. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1881/2006 2006 m. gruodžio 19 d. nustatantis didžiausias

leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas.

37. Bakutis B., Baliukonienė V. Kviečių ir miežių mikotoksikologinis ir mikrobiologinis vertinimas

sandėliavimo metu. Veterinarija ir zootechnika. 2002; 17(39).

41

PRIEDAI

1 priedas

1 lentelė. Grūdų saugyklų aplinkos bakterinis užterštumas

Bendras bakterijų skaičius, KSV/m3

saugykla Nr. 1 saugykla Nr. 2


Spalis 53459 35115 191300 15199

Gruodis 63417 91719 143606 111635

Vasaris 15723 36164 49790 135220

Balandis 49266 37736 82285 30922

n

Xv

Xmax

Xmin

S

CV

4

45466,25

63417

15723

20697,93

0,46

4

50183,5

91719

35115

27711,27

0,55

4

116745,3

191300

49790

63114,78

0,54

4

73244

135220

15199

59091,08

0,81

p duomenys statistiškai patikimi duomenys statistiškai nepatikimi

2 lentelė. Kviečių bakterinis užterštumas

Bendras bakterijų skaičius KSV/g


pirmi metai antri metai pirmi metai Aantri metai

Spalis 11 105 9 11

Gruodis 51 89 43 60

Vasaris 91 73 11 17

Balandis 131 112 25 15

n

Xv

Xmax

Xmin

S

CV

4

71

131

11

51,64

0,73

4

94,75

112

73

17,40

0,18

4

22

43

9

15,71

0,71

4

25,75

60

11

22,97

0,89

p duomenys statistiškai patikimi duomenys statistiškai patikimi

42

2 priedas

1 lentelė. Gyvybingų mikromicetų sporų skaičius grūdų saugyklų aplinkoje

Gyvybingų mikromicetų sporų skaičius, KSV/m3



Spalis 23061 40881 58700 62893

Gruodis 30922 41929 35115 72851

Vasaris 11006 35115 49790 107967

Balandis 37736 57128 40881 81761

n

Xv

Xmax

Xmin

S

CV

4

25681,25

37736

11006

11474,77

0,45

4

43763,25

57128

35115

9400,01

0,21

4

46121,5

58700

35115

10332,51

0,22

4

81368

107967

62893

19335,00

0,24

p duomenys statistiškai nepatikimi duomenys statistiškai nepatikimi

2 lentelė. Gyvybingų mikromicetų sporų skaičius kviečiuose

Gyvybingų mikromicetų sporų skaičius, KSV/g



Spalis 51 11 3 6

Gruodis 44 4 16 2

Vasaris 37 3 32 7

Balandis 12 22 67 7

n

Xv

Xmax

Xmin

S

CV

4

36

51

12

16,99

0,47

4

10

22

3

8,76

0,88

4

29,5

67

3

27,67

0,94

4

5,5

7

2

2,38

0,43

p duomenys statistiškai nepatikimi duomenys statistiškai nepatikimi

43

3 priedas

1 lentelė. Aflatoksino B1 koncentracija kviečiuose

Aflatoksinas B1, μg/kg



Spalis 7 2 0 1

Gruodis 0 7 1 0

Vasaris 5 1 3 0

Balandis 0 0 3 3

n

Xv

Xmax

Xmin

S

CV

4

3

7

0

3,56

1,19

4

2,50

7

0

3,11

1,24

4

1,75

3

0

1,5

0,86

4

1

3

0

1,41

1,41


2 lentelė. Zearalenono koncenctracija kviečiuose

Zearalenonas, μg/kg



Spalis 270 290 100 130

Gruodis 270 270 800 400

Vasaris 600 0 700 300

Balandis 130 530 1000 530

n

Xv

Xmax

Xmin

S

CV

4

317,5

600

130

199,56

0,63

4

272,5

530

0

216,7

0,80

4

650

1000

100

387,30

0,6

4

340

530

130

168,72

0,5


44

3 lentelė. Deoksinivalenolio koncentracija kviečiuose.

Deoksinivalenolas, μg/kg



Spalis 900 600 500 500

Gruodis 750 0 150 500

Vasaris 500 750 300 0

Balandis 0 0 250 500

n

Xv

Xmax

Xmin

S

CV

4

537,5

900

0

394,49

0,73

4

337,5

750

0

394,49

1,17

4

300

500

150

147,20

0,49

4

375

500

0

250

0,67

p duomenys statistiškai nepatikimi duomenys statistiškai patikimi

4 lentelė. T-2 toksino koncentracija kviečiuose.

T-2 toksinas, μg/kg



Spalis 50 30 0 80

Gruodis 0 50 nt nt

Vasaris 80 nt nt 0

Balandis 50 50 nt 0

n

Xv

Xmax

Xmin

S

CV

4

45

80

0

33,17

0,74

3

43,3

50

30

11,55

0,27

1

0

0

0

0

0

3

26,6

80

0

46,19

1,74


*nt - netirta

45

4 priedas

1 lentelė . Didžiausios leistinos tam tikrų teršalų maisto produktuose koncenctracijos (pagal

Komiijos Reglamentą (EB) Nr. 1881/2006) [36]

Eil.

Nr. Mikotoksinas Maisto produktai

Didžiausia leistina

koncentracija (µg/kg)

1. Aflatoksinas B1

1.1 Visi grūdai ir visi grūdų išvestiniai produktai,

įskaitant perdirbtus grūdų produktus 2,0

1.3 Kūdikiams ir mažiems vaikams skirti perdirbti

grūdiniai maisto produktai ir kūdikių maistas 0,10

1.4 Tik kūdikiams skirti specialiosios medicininės

paskirties dietiniai maisto produktai 0,10

2. Ochratoksinas A

2.1 Neperdirbti grūdai 5,0

2.2 Visi neperdirbtų grūdų produktai, įskaitant

perdirbtus grūdų produktus ir grūdus, skirtus

tiesiogiai žmonėms vartoti

3,0


grūdiniai maisto produktai ir kūdikių maistas 0,50

2.4 Tik kūdikiams skirti specialiosios medicininės

paskirties dietinio maisto produktai 0,50

3. Deoksinivalenolis

3.1 Neperdirbti grūdai, išskyrus kietuosius

kviečius, avižas ir kukurūzus 1250

3.2 Neperdirbti kietieji kviečiai ir avižos 1750

3.3 Grūdai, skirti tiesiogiai žmonėms vartoti, grūdų

miltai (įskaitant kukurūzų miltus, kukurūzų

rupinius ir kukurūzų kruopas), sėlenos, kaip

galutinis produktas parduodamas tiesiogiai

žmonėms vartoti, ir gemalai, išskyrus 3.6

punkte išvardytus maisto produktus

750


grūdiniai maisto produktai ir kūdikių maistas 200

4. Zearalenonas

4.1 Neperdirbti grūdai, išskyrus kukurūzus 100

4.3 Grūdai, skirti tiesiogiai žmonėms vartoti, grūdų

miltai, sėlenos, kaip galutinis produktas,

parduodamas tiesiogiai žmonėms vartoti, ir

gemalai

75


grūdiniai maisto produktai (išskyrus perdirbtus

kukurūzų maisto produktus) ir kūdikių maistas.

20

eterinių aliejų panaudojimo galimybės grūdų saugyklų ... · grūdus išmatomis ir jiems...

Documents