finansinio stabilumo apžvalga - lietuvos bankas · 2019-06-13 · 6 finansŲ rinkŲ ir ekonomikos...

Finansinio stabilumo apžvalga

2019

Santrumpos ir kiti paaiškinimai

AB akcinė bendrovė

AKR anticiklinis kapitalo rezervas

ASN Atsakingojo skolinimo nuostatai

BPM Bendras priežiūros mechanizmas

BVP bendrasis vidaus produktas

DSTI vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykis (angl. debt service-to-income ratio)

EBPO Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

EBI Europos bankininkystės institucija

ECB Europos Centrinis Bankas

ES Europos Sąjunga

ESRV Europos sisteminės rizikos valdyba

EURIBOR Europos vidutinė tarpbankinės rinkos palūkanų norma (angl. euro interbank offered rate)

IDF indėlių draudimo fondas

IT informacinės technologijos

JAV Jungtinės Amerikos Valstijos

JK Jungtinė Karalystė

JTO Jungtinių Tautų Organizacija

KRD IV ketvirtoji Kapitalo reikalavimų direktyva

KRR Kapitalo reikalavimų reglamentas

LCR padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis (angl. liquidity coverage ratio)

LNTPA Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija

LTV kredito dydžio ir įkeičiamo turto vertės santykis (angl. loan-to-value ratio)

PFĮ pinigų finansų įstaigos

proc. p. procentiniai punktai

RoE nuosavo kapitalo grąža (angl. return of equity)

TVF Tarptautinis valiutos fondas

UAB uždaroji akcinė bendrovė

VĮ valstybės įmonė

VšĮ viešoji įstaiga

VVP vyriausybės vertybiniai popieriai

Apžvalgą parengė Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnyba. Apžvalga PDF formatu pateikiama Lietuvos banko interneto svetainėje Jeigu nenurodyta kitaip, remiamasi duomenimis iki 2019 m. gegužės 1 d. Analizuojant bankų sektorių, jei nenurodyta kitaip, naudojami konsoliduoti Lietuvoje veikiančių bankų, įskaitant užsienio bankų filialus, duomenys.

Leidinys „Finansinio stabilumo apžvalga“ skelbiamas EBSCO Publishing, Inc., Business Source Complete duomenų bazėje

Finansinio stabilumo apžvalga ISSN 1822-5071 (ONLINE) 2019

© Lietuvos bankas Gedimino pr. 6, LT-01103 Vilnius

www. lb.lt

https://www.lb.lt/lt/lfsb-finansinio-stabilumo-apzvalga

https://www.ebscohost.com/titleLists/bth-journals.pdf

https://www.ebscohost.com/titleLists/bth-journals.pdf

Turinys

SANTRAUKA ..................................................................................................................................... 4

I. FINANSŲ SISTEMOS BŪKLĖ IR PERSPEKTYVOS ......................................................................... 6

FINANSŲ RINKŲ IR EKONOMIKOS RAIDA ................................................................................. 6

BANKŲ SEKTORIAUS RAIDA ....................................................................................................... 7

1 intarpas. Bankų paskolų palūkanų normos pakilo kartu su didėjusia koncentracija ....... 10

KREDITAVIMO RAIDA IR ĮSISKOLINIMAS ............................................................................... 12

NEKILNOJAMOJO TURTO RINKOS RAIDA ................................................................................ 15

2 intarpas. Būsto kainų kaitos veiksniai ir prognozavimas ................................................. 18

II. RIZIKOS FINANSŲ SISTEMAI ................................................................................................... 20

RIZIKA DĖL DISBALANSŲ ŠIAURĖS ŠALYSE GALIMOS KOREKCIJOS ..................................... 21

RIZIKA DĖL GALIMAI NETVARAUS FINANSINIO CIKLO LIETUVOJE SUSIDARYMO ................ 24

3 intarpas. Finansinių disbalansų poveikio BVP augimui prognozavimas ........................... 28

IŠŠŪKIS EKSPORTUOJANČIAJAM SEKTORIUI DĖL PRASTĖJANČIOS IŠORĖS APLINKOS ...... 29

TESTAVIMAS NEPALANKIOMIS SĄLYGOMIS ............................................................................ 30

Bankų mokumo testavimas ................................................................................................. 30

Bankų likvidumo testavimas ................................................................................................ 32

III. FINANSINIO STABILUMO STIPRINIMAS ................................................................................. 33

4 intarpas. Rizikos saugikliai finansų įstaigoms tampant svarbesnėms .............................. 34

4

Šalies ekonomika auga stabiliai, o gyventojų finansinė būklė ir lūkesčiai dėl ateities gerėja. Nors

Lietuvos ūkio augimas tapo šiek tiek lėtesnis nei prieš metus, tačiau tebebuvo tvarus. Lėtesniam ekonomikos

augimui darė įtaką neapibrėžtumo veikiama vangesnė pasaulio ekonomikos raida. Išaugęs neapibrėžtumas dėl

Brexito ir prekybos karų eigos kartu lėmė ir sukrėtimus pasaulio finansų rinkose; nepaisant to, finansinio turto

kainos tebėra ypač pakilusios. Lietuvoje mažėjantis nedarbas ir didėjantys atlyginimai toliau stiprino gyventojų

finansinę būklę, dėl to gerėjo jų lūkesčiai dėl ateities, daugėjo paskatų skolintis.

Lietuvos bankų sektorius veikia pelningai ir toliau yra atsparus išorės grėsmėms, tačiau sektoriaus

koncentracija yra ypač didelė. Lietuvos bankų sektorius lenkia daugelį ES bankų sektorių pagal

svarbiausius finansinės būklės rodiklius. Lietuvoje veikiančių bankų pelningumas 2018 m. pastebimai

padidėjo, turto kokybė toliau gerėjo, o atsparumas sukrėtimams tebebuvo aukštas. Kita vertus, koncentracija

bankų sektoriuje dar labiau padidėjo ir buvo viena didžiausių Europoje, taip didindama pavienių bankų

sisteminę svarbą. Didesnė koncentracija sustiprino bankų galimybes rinktis klientus ir galėjo prisidėti prie

naujų paskolų namų ūkiams ir įmonėms palūkanų normų padidėjimo.

Bankai aktyviai skolino namų ūkiams, o įmonės aktyviai naudojosi kitais finansavimosi šaltiniais.

Bankų turimų būsto paskolų portfelis augo pastebimai sparčiau, todėl būsto paskolos tapo dar svarbesne

bankų verslo kryptimi. Kita vertus, kai kurie bankai labiau ribojo skolinimą įmonėms, todėl bendras įmonių

paskolų portfelio augimas reikšmingai sulėtėjo. Tą galėjo lemti griežtesnis rizikos vertinimas ir dėl padidėjusios

bankų sektoriaus koncentracijos sumenkusi kredito pasiūla. Tiesa, įmonės aktyviai naudojosi kitais

finansavimosi šaltiniais, tokiais kaip prekybos kreditai, kitų įmonių teikiamos paskolos ar obligacijų leidimas.

Lietuvos NT rinka tebėra labai aktyvi, tačiau padidėjusi pasiūla lėtina būsto kainų augimą.

Atsižvelgiant į demografines tendencijas, Lietuvoje būsto sandorių 2018 m. sudaryta daugiausia nuo

nepriklausomybės laikų. Kartu su aktyvia paklausa didėja ir naujo būsto pasiūla. Šiuo metu būstų pastatoma

beveik tiek pat kiek ir 2007 m., tačiau pastebimai dažniau statomi individualūs namai, kurie rečiau

finansuojami bankų paskolomis. Kita vertus, išaugusi būsto pasiūla ir padidėjęs neparduotų butų skaičius

riboja pernelyg spartų būsto kainų kilimą, kuris sudaro 7,4 proc. per metus.

Svarbiausios rizikos Lietuvos finansų sistemos stabilumui: disbalansų Šiaurės šalyse galima

korekcija ir galimai netvaraus finansinio ciklo Lietuvoje susidarymas. Aukštos būsto kainos ir didelis

namų ūkių įsiskolinimas Šiaurės šalyse tebėra svarbiausia rizika Lietuvos finansų sistemai. Be kitų veiksnių, šią

riziką gali nulemti prastėjanti išorės aplinka, rizikos premijos padidėjimas pasaulio finansų rinkose ar

nuogąstavimai dėl atskirų Šiaurės šalių bankų galimo dalyvavimo pinigų plovimo operacijose. Antra sisteminė

rizika susijusi su aktyvia kredito ir NT rinkos raida Lietuvoje. Sparčiau didėjanti suteikiamų paskolų apimtis ir

istoriškai aktyvi NT rinka lemia esamo finansinio ciklo netvaraus pakilimo riziką. NT rinkai toliau aktyviai

plečiantis ir gausėjant neparduotų butų, gali didėti ir NT bei statybos įmonių pažeidžiamumas. Tiesa, tiek

skolinimo, tiek ir NT rinkos raida atitinka šalies darbo užmokesčio ir sukuriamos pridėtinės vertės dinamiką, o

taikomos makroprudencinės politikos priemonės efektyviai mažina disbalansų susidarymo galimybes.

Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis rodo, kad Lietuvoje veikiantys bankai pajėgtų atlaikyti

reikšmingą ekonomikos nuosmukį. Net ir įvykus ypač stipriam ekonomikos sukrėtimui (pvz., šalies BVP

sumažėtų 6, o NT kainos – 22 %), Lietuvoje veikiančių bankų kapitalo pakankamumo rodiklis su atsarga

viršytų minimalius reikalavimus ir sudarytų 16,0 proc. Be to, testavimas rodo, kad dėl turimų likvidumo

rezervų, bankai būtų pajėgūs atlaikyti indėlių sumažėjimą net ketvirtadaliu.

Lietuvos finansų sistemos atsparumą didina galiojančios makroprudencinės priemonės. Lietuvos

bankas nuolat vertina taikomų makroprudencinės politikos priemonių pakankamumą ir reguliariai peržiūri

nustatytus kapitalo rezervų bei ASN nustatytų priemonių dydžius. Atsižvelgus į galimą riziką dėl aktyvaus

bankų skolinimo ir įvertinus finansinio ciklo pakilimą, 2018 m. Lietuvos banko valdyba priėmė sprendimą

stiprinti bankų sektoriaus atsparumą ciklinei rizikai ir pakelti AKR normą nuo 0,5 iki 1 proc., ji įsigalios

2019 m. birželio 30 d.

SANTRAUKA

6

FINANSŲ RINKŲ IR EKONOMIKOS RAIDA

Lietuvos ekonomika auga stabiliai, o mažėjantis nedarbas ir sparčiai kylantis darbo užmokestis

toliau stiprina gyventojų finansinę būklę ir gerina lūkesčius dėl ateities. Lietuvos BVP 2018 m.

sparčiai augo (3,4 %), tačiau dėl mažiau augusios pasaulio ekonomikos – lėčiau nei 2017 m. (4,1 %) (žr. 1

pav.). Pasaulio paklausos sumažėjimą 2018 m. iš dalies atsvėrė padidėjęs vidaus vartojimas, kuriam

didžiausią įtaką darė dėl išaugusios įtampos darbo rinkoje ir didinamų viešojo sektoriaus darbuotojų

atlyginimų sparčiai kilęs darbo užmokestis (9,7 %). Tai didino namų ūkių perkamąją galią, palankesni tapo jų

lūkesčiai dėl ateities, todėl didėjo ir polinkis skolintis. Tendencijoms nesikeičiant, darbo užmokestis ir toliau

sparčiai kils, tačiau jo augimo tempas pamažu lėtės (žr. 1 pav.). Ateityje įmonių galimybės kelti atlyginimus

gali mažėti, nes darbuotojams tenkanti sukuriamos pridėtinės vertės dalis jau dabar yra pasiekusi istorines

aukštumas. Dėl to, norėdamos būti konkurencingos, įmonės privalės ir toliau didinti darbo našumo augimą

skatinančias investicijas. Apskritai, tai, kad šalies gamybos ir darbo rinkos pajėgumai yra priartėję prie

aukštumų, ir prastėjanti išorės aplinka gali slopinti Lietuvos ūkio augimą artimiausiu laikotarpiu.

Pasaulio ekonomikos augimas sulėtėjo, o dėl

augančio geopolitinio neapibrėžtumo (pvz.,

prekybos karų, Brexito) prognozės šiems

metams tapo prastesnės. Pasaulio ekonomikos

augimas 2019 m. turėtų sulėtėti nuo 3,6 iki 3,3 proc.

Tai daugiausia lemia prislopęs išsivysčiusių

ekonomikų ir Kinijos ūkio augimas. Euro zonos ūkis

2018 m. augo 0,6 proc. p. lėčiau (1,8 %) nei prieš

metus, o šiemet augimas turėtų sumažėti iki 1,3

proc.1 Net ir sparčiai 2018 m. augusi JAV ekonomika

(2,9 %) artimiausiais metais taip pat turėtų augti

lėčiau (2,3 %). Pesimistinėms pasaulio ekonomikos

augimo prognozėms didžiausią poveikį daro

mažėjantis prekybos augimas, didėjantis

neapibrėžtumas dėl prekybos karų bei galimų Brexito

be susitarimo padarinių, prastėjantys lūkesčiai

išsivysčiusiose valstybėse, mažėjančios gamybos

apimtys Europoje, neramumai besivystančiose

ekonomikose bei didėjantis pasaulio įsiskolinimas (žr.

2 pav.). Nepalankaus scenarijaus atveju suprastėjusi

išorės aplinka galėtų neigiamai paveikti ir Lietuvos eksportuotojus bei jiems skolinančius bankus (plačiau žr. II

skyriaus skirsnį „Iššūkis eksportuojančiajam sektoriui dėl prastėjančios išorės aplinkos“).

Blogesni euro zonos ūkio augimo lūkesčiai pristabdė pinigų politikos normalizavimą, o finansų

rinkose vis dar yra aktuali kainų korekcijos rizika. Reaguodami į prastėjančią ekonominę aplinką,

2019 m. pradžioje Europos ir JAV centriniai bankai atidėjo palūkanų normų didinimą vėlesniam laikui. Dėl ECB

sprendimo palūkanų normų nekelti finansų rinkose sustiprėjo lūkesčiai, kad EURIBOR ir toliau bus žema (žr. 3

pav.). Taigi skolininkams Europoje ir Lietuvoje palūkanų našta šiemet dėl EURIBOR pokyčių neturėtų augti.

Obligacijų pajamingumas 2018 m. taip pat tebebuvo itin mažas. Ir nors dėl gerų ekonominių rodiklių (ypač

JAV), griežtėjančios JAV pinigų politikos ir politinio neužtikrintumo Italijoje 2018 m. išsivysčiusių šalių, taip pat

ir Lietuvos Vyriausybės, obligacijų pajamingumas ūgtelėjo, 2019 m. pradžioje jis vėl sumažėjo. Vyraujant

1 Remiantis 2019 m. balandžio mėn. TVF prognozėmis.

I. FINANSŲ SISTEMOS BŪKLĖ IR PERSPEKTYVOS

Lietuvos ūkis ir toliau auga stabiliai, o

gyventojų lūkesčiai gerėja

1 pav. Realiojo BVP, darbo užmokesčio ir vartotojų

pasitikėjimo rodiklio dinamika

60

70

80

90

100

110

120

130

140

150

–20

–15

–10

–5

0

5

10

15

20

25

Realiojo BVP metinis augimas

Darbo užmokesčio metinis augimas

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis (skalė dešinėje)

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir EBPO.

* Subraižyti stulpeliai žymi Lietuvos banko prognozes 2019 ir

2020 metams.

Proc. Indeksas

7

žemų palūkanų normų aplinkai, finansinio turto kainos tebėra reikšmingai pakilusios, todėl rizika dėl jų

staigaus sumažėjimo vis dar yra didelė. Prie šios rizikos prisideda ir padidėjęs neapibrėžtumas dėl pinigų

politikos ir prekybos karų tolesnės eigos, palaikantis padidėjusį kintamumą finansų rinkose. Iš tiesų, 2018 m.

įvyko reikšminga kainų korekcija akcijų biržose – JAV akcijų kainos metų pabaigoje krito beveik 20 proc., o tai

neigiamai paveikė ir kitų regionų, įskaitant ir Lietuvos, akcijų biržas (žr. 2 pav.). Nors Lietuvos bankų

tiesioginės sąsajos su tarptautinėmis finansų rinkomis yra menkos, jie yra priklausomi nuo patronuojančiųjų

bankų, kurie reikšmingą finansavimosi dalį pritraukia būtent finansų rinkose, todėl yra pažeidžiamesni (plačiau

žr. II skyriaus skirsnyje „Rizika dėl disbalansų Šiaurės šalyse galimos korekcijos“).

Sparčiai kilusios akcijų kainos Europoje ir Lietuvoje 2018 m. krito kartu su sumenkusiais vartotojų lūkesčiais išsivysčiusiose šalyse

Sustiprėjo lūkesčiai, kad žemų palūkanų normų aplinka euro zonoje užsitęs

2 pav. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis ir akcijų biržų

indeksai

3 pav. Lietuvos VVP pajamingumas ir EURIBOR

BANKŲ SEKTORIAUS RAIDA

Lietuvoje veikiantys bankai ir toliau išsiskiria gerais rodikliais iš ES šalių bankų, tačiau didelė

bankų sektoriaus koncentracija gali kelti riziką. Esant ekonominio ciklo pakilimui, Lietuvoje veikiantys

bankai 2018 m. ir toliau aktyviai skolino, o jų finansinė būklė tebebuvo gera. Pagal svarbiausius veiklos

rodiklius, tokius kaip turto kokybė, kapitalo pakankamumas, likvidumas, pelningumas ir veiklos efektyvumas,

Lietuvos bankų sektorius lenkė daugumos Europos šalių bankų sektorius (žr. 4 pav.). Kartu augant skolinimui

jų pelningumo perspektyvos ir toliau buvo geros. Kita vertus, šalies bankų reputacinę riziką didino

nuogąstavimai dėl galimai per kai kuriuos Šiaurės ir Baltijos šalių regiono bankus vykusių pinigų plovimo

operacijų. Be to, šalies bankų sektoriui tebebuvo būdinga didelė koncentracija – didesnė ES ji buvo tik

Graikijoje ir Estijoje. Per metus ji dar padidėjo, nes naujasis bankas Luminor mažino savo paskolų rinkos dalį,

o kiti didieji bankai (SEB ir Swedbank) ją dar padidino. Didelė bankų sektoriaus koncentracija kelia struktūrinę

riziką, nes šalies ekonomika tampa labiau priklausoma nuo pavienių bankų būklės (plačiau žr. II skyriaus

skirsnyje „Rizika dėl disbalansų Šiaurės šalyse galimos korekcijos“). Tiesa, ilguoju laikotarpiu koncentraciją

gali mažinti naujų rinkos dalyvių atsiradimas. Per 2018 m. licencijos suteiktos trims specializuotiems

bankams; dar penkių bankų paraiškos yra nagrinėjamos.

Bankų turtas ir indėliai augo dėl aktyvaus skolinimo, o jų finansavimosi saitai su

patronuojančiaisiais bankais sumenko. Per 2018 m. Lietuvoje veikiančių kredito įstaigų turtas2 paaugo

2 Kredito įstaigomis laikomi bankai ir kredito unijos, kurių turtas skaičiuojamas pagal PFĮ duomenis.

85

105

125

145

165

185

205

225

245

265

285

98,0

98,5

99,0

99,5

100,0

100,5

101,0

2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis

S&P 500 indeksas (skalė dešinėje)

NASDAQ OMX Vilnius indeksas (skalė dešinėje)

Šaltiniai: EBPO ir SNL Financial.

Proc. Indeksas, 2010 m. = 100

–1,0

–0,5

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

3,5

4,0

3 mėn. EURIBOR3 mėn. EURIBOR lūkesčiai 2018 01 013 mėn. EURIBOR lūkesčiai 2019 01 013 mėn. EURIBOR lūkesčiai 2019 04 015 metų Lietuvos VVP pajamingumas

Šaltinis: Bloomberg.

Proc.

8

5,3 proc. (iki 30,1 mlrd. Eur) – daugiausia dėl aktyviai teiktų būsto paskolų. Verslo paskolos didėjo mažiau

pastebimai, o paskolų valdžios sektoriui portfelis toliau traukėsi (plačiau žr. I skyriaus skirsnyje „Kreditavimo

raida ir įsiskolinimas“). Be paskolų, bankuose ypač daugėjo likvidžiojo turto: grynųjų pinigų ir pinigų

centriniame banke. Tiesa, šį padidėjimą nulėmė sumažėję bankų turimi skolos vertybiniai popieriai ir kitose

finansų įstaigose laikomos lėšos. Augant skolinimui didėjo ir kredito įstaigose laikomi indėliai, kurių per metus

padaugėjo 11,2 proc. (žr. 5 pav.). Prie indėlių augimo taip pat prisidėjo ir pinigų srautai iš išorės: teigiamas

šalies prekybos balansas, skirtingų ekonomikos sektorių skolinimasis užsienyje bei kapitalo pervedimai į

Lietuvą. Kita vertus, kredito įstaigų įsipareigojimai patronuojančiosioms kredito įstaigoms per metus sumažėjo

3,3 proc. p. – iki 10,1 proc. viso kredito įstaigų turto3. Per metus pastebimai sumažėjo ir nerezidentų indėliai,

pritraukti iš įmonių ar namų ūkių (nuo 3,0 iki 2,2 % turto). Taigi bendrai kredito įstaigų finansavimasis tapo

dar labiau pagrįstas vietiniais indėliais, o šalies kredito įstaigų paskolų ir indėlių santykis per 2018 m. sumenko

nuo 104,0 iki 98,5 proc. (žr. 5 pav.).

Lietuvos bankų sektoriaus būklė yra gera, tačiau koncentracija ypač didelė

Bankai dar labiau padidino finansavimosi vietiniais indėliais dalį

4 pav. Lietuvos bankų sektoriaus veiklos rodiklių

palyginimas su rodikliais kitose ES šalyse

5 pav. Indėliai kredito įstaigose

Didėjant skolinimo apimčiai ir ūgtelėjus palūkanų normoms, bankų pelningumas 2018 m.

reikšmingai padidėjo. 2018 m. Lietuvoje veikiantys bankai uždirbo 357,9 mln. Eur pelno, t. y. trečdaliu

daugiau negu 2017 m. ir daugiausia nuo ekonomikos sunkmečio laikų (žr. 6 pav.). Dėl to bankų nuosavybės

grąža per metus ūgtelėjo nuo 9,3 iki 13,0 proc., o didžiausią įtaką tam darė išaugusios (64,9 mln. Eur, arba

16,0 %) grynosios palūkanų pajamos, t. y. skirtumas tarp palūkanų pajamų ir palūkanų išlaidų (žr. 7 pav.).

Jas didino tiek sparčiau augęs paskolų portfelis, tiek ir ūgtelėjusios palūkanų normos. Kadangi indėlių

palūkanų normos tebebuvo artimos nuliui, o EURIBOR tebebuvo neigiama, palūkanų padidėjimą daugiausia

lėmė didesnė bankų kredito marža (išsamiau žr. 1 intarpe). Pastebimai per 2018 m. padidėjo ir grynosios

paslaugų bei komisinių pajamos (22,5 mln. Eur, arba 11,0 %), o štai nuostoliai iš paskolų nuvertėjimo

tebebuvo nedideli. Kita vertus, pelningumą 2018 m. mažino augusios administracinės sąnaudos (9,8 %), prie

kurių reikšmingai prisidėjo vienkartiniai veiksniai, susiję su kai kurių bankų reorganizacija ir atleistiems

darbuotojams išmokėtomis kompensacijomis. Nepaisant to, Lietuvoje veikiančių bankų efektyvumas,

matuojamas kaip administracinių išlaidų ir pajamų santykis (44,9 %), tebebuvo vienas geriausių ES.

3 Įskaitant ir įsipareigojimus nepatronuojančiosioms kredito įstaigoms, kurių dalis yra santykinai nedidelė.

0

10

20

30Koncentracija

Neveiksnių

paskolų dalis

Turto grąža

Pirmo lygio

kapitalo

pakankamumo

rodiklis

Išlaidų ir

pajamų

santykis

Likvidumo

padengimo

rodiklis

Šaltiniai: EBI ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: kocentracija matuojama Herfindahlio ir Hirschmano

indeksu. Žalia spalva rodo geresnį Lietuvos rodiklį nei daugumoje ES šalių, o raudona – blogesnį.

Vieta tarp ES šalių

0

50

100

150

200

250

0

5

10

15

20

25

2005 2007 2009 2011 2013 2015 2017 2019

Vienadieniai indėliai Sutarto termino indėliai*Paskolų ir indėlių santykis (skalė dešinėje)

Šaltinis: Lietuvos bankas.

*Įskaitant įspėjamojo laikotarpio indėlius ir atpirkimo

sandorius.

Mlrd. Eur Proc.

9

Bankų sektoriaus pelnas išaugo kartu su didėjusia grynąja palūkanų marža

Bankų pelningumo padidėjimui didžiausią įtaką darė išaugusios grynosios palūkanų pajamos

6 pav. Bankų sektoriaus pelno (nuostolio) ir

grynosios palūkanų maržos kaita

7 pav. Bankų nuosavybės grąžos kaitos veiksniai

2016–2018 m.

Bankų sektoriaus atsparumas galimiems sukrėtimams tebėra didelis. Dirbdami pelningai bankai ir

toliau didino nuosavų lėšų lygį. Tiesa, augant skolinimui kartu didėjo ir bankų prisiimtos rizikos dydis (pagal

riziką įvertintas turtas). Dėl to per 2018 m. bankų sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklis sumažėjo

0,5 proc. p., tačiau ir toliau buvo didelis (18,6 %) (žr. 8 pav.). Kita vertus, teigiamai šį rodiklį veikė tai, kad

didžiųjų šalies bankų būsto paskoloms taikomi rizikos koeficientai (rizikos svoriai), apskaičiuoti pagal vidaus

reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo metodą, per metus sumažėjo. Taip jie atspindėjo, bankų vertinimu,

sumažėjusią būsto paskolas turinčių namų ūkių kredito riziką. Vis dėlto, priešingai nei didžiųjų bankų atveju,

mažesnių bankų kapitalo pakankamumo rodikliai išaugo. 2018 m. pabaigoje bankų sektoriui Lietuvoje

pradėtas taikyti anticiklinis kapitalo rezervas (0,5 %), jis įpusėjus 2019 m. padidės iki 1 proc. (plačiau žr. III

skyriuje). Nepaisant to, visi bankai jau dabar su atsarga tenkina būsimą didesnį kapitalo pakankamumo

reikalavimą. Stiprią bankų sektoriaus mokumo būklę pagrindžia ir aukštas finansinio sverto rodiklis (8,0 %).

Be to, dėl didelių likvidžiojo turto atsargų pagrindinis bankų likvidumo rodiklis4 2018 m. pabaigoje pasiekė

254,2 proc. ir daugiau negu dvigubai viršijo nustatytą 100 proc. minimalų reikalavimą. Apskritai testavimai

rodo, kad bankų galimybės atlaikyti nepalankius ekonomikos scenarijus tebėra geros (plačiau žr. II skyriaus

skirsnyje „Testavimas nepalankiomis sąlygomis“).

Palanki ekonominė aplinka ir tvarkomos probleminės paskolos leido bankų sektoriui dar labiau

pagerinti turto kokybę. Neveiksnių paskolų5 dalis 2018 m. sumažėjo 0,6 proc. p. ir metų pabaigoje sudarė

2,4 proc. visų bankų paskolų, t. y. mažiausiai nuo prieš dešimtmetį vykusios finansų krizės pradžios. Teigiamą

įtaką bankų paskolų portfelio kokybės gerėjimui ir toliau darė augant ekonomikai gerėjanti privačiojo

sektoriaus finansinė būklė. Neveiksnių paskolų dalis mažėjo tiek dėl mažėjančios tokių paskolų apimties, tiek

dėl augančio paskolų portfelio. Įmonėms suteiktų neveiksnių paskolų dalis 2018 m. sumažėjo nuo 5,1 iki

4,1 proc., o namų ūkiams – atitinkamai nuo 3,7 iki 3,0 proc. Namų ūkių atveju gerėjo tiek būsto paskolų, tiek

vartojimo paskolų kokybė. Tiesa, nors per 2018 m. pagerėjo daugelio įmonių sektorių paskolų portfelio

kokybė, neveiksnių paskolų daugėjo jautresnėse ekonomikos ciklo pokyčiui veiklose (statybų, apgyvendinimo

ir maitinimo paslaugų) (žr. 9 pav.). Tai, kad paskolų nuostoliai šiuose sektoriuose yra didžiausi, rodo ir

santykinai didesnę jų kredito riziką šiuo metu.

4 Padengimas likvidžiuoju turtu. 5 Neveiksniomis paskolomis laikomos visos bankų neveiksnios skolos priemonės.

–1.200

–1.000

–800

–600

–400

–200

0

200

400

600

800

Grynosios palūkanų pajamosGrynosios komisinių pajamosPelnas


Mln. Eur

11,3

9,3

13

0

2

4

6

8

10

12

14

Kapitalo

grą

ža (

2016)

Gry

nosio

s p

alū

kanų p

aja

mos

Gry

nosio

s p

asla

ugų ir

kom

isin

iųpaja

mos

Gry

nosio

s k

itos v

eik

los p

aja

mos

Adm

inis

tracin

ės išla

idos

Kitos išla

idos

Kapitala

s

Kapitalo

grą

ža (

2017)

Gry

nosio

s p

alū

kanų p

aja

mos

Gry

nosio

s p

asla

ugų ir

kom

isin

iųpaja

mos

Gry

nosio

s k

itos v

eik

los p

aja

mos

Adm

inis

tracin

ės išla

idos

Kitos išla

idos

Kapitala

s

Kapitalo

grą

ža (

2018)


Proc.

10

Bankų sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklis sumažėjo, tačiau pastebimai viršijo normatyvus

Bankų turto kokybė gerėjo, tačiau neveiksnių paskolų daugėjo statybų, apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų sektoriuose

8 pav. Bankų sektoriaus kapitalo pakankamumas

ir vidutinis rizikos svoris

9 pav. Neveiksnių paskolų lygis pagal paskolų

segmentą

Skolinimas būstui įsigyti tapo dar svarbesne bankų verslo kryptimi, o finansuodami įmones bankai

buvo atidesni. Viena vertus, 2018 m. bankų skolinimo apimtis (ypač būsto paskolos) toliau didėjo, o bankai

nevengė teikti paskolų ir labiau nuo ekonomikos ciklo raidos priklausomiems verslams, tokiems kaip prekyba

ar transportas. Be to, skolinant būstui įsigyti, bankai dažniau teikė paskolas, kurių pagrindiniai parametrai –

LTV ir paskolos trukmė – artėjo prie ASN pateiktų ribojančių reikšmių. Vis dėlto skolinimo įmonėms tempas

pastebimai sulėtėjo. Mažiau buvo teikiama paskolų NT plėtotojams, sumažėjo mikrodydžio paskolų įmonėms

srautas. Bankų apklausų rezultatai rodo, kad daugėjo bankų, kurie polinkį prisiimti riziką 2018 m. buvo linkę

mažinti. Įmonių apklausos atskleidė panašias tendencijas, t. y. vis didesnė dalis ne finansų įmonių teigė

jaučiančios kreditavimo galimybių ribojimą, daugėjo atmestų paskolų paraiškų (plačiau žr. I skyriaus skirsnyje

„Kreditavimo raida ir įsiskolinimas“). Taigi, daugėjo ženklų, kad bankai tapo atidesni skolinant įmonėms. Kita

vertus, prie sumažėjusios verslo paskolų teikimo apimties galėjo prisidėti ir suprastėjusi konkurencinė aplinka

(plačiau žr. 1 intarpe).

6 Neigiama EURIBOR naujų paskolų susitarimuose prilyginama nuliui.

30

35

40

45

50

55

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

2015 2016 2017 2018

Bankų sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklio sklaida

Bankų sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklisPagal riziką įvertinto turto ir viso turto santykis (skalė dešinėje)


Proc. Proc.

0

5

10

15

20

Apgyvendinimo ir

maitinimo

paslaugų veikla

Statyba

NT operacijos

Apdirbamoji

gamyba

Žemės ūkis,

miškininkystė ir

žuvininkystė

Transportas ir

saugojimas

Didmeninė ir

mažmeninė

prekyba

Didelės įmonės

Mažosios ir

vidutinės įmonės

Visos įmonės

2016 2017 2018


Proc.

1 intarpas

BANKŲ PASKOLŲ PALŪKANŲ NORMOS PAKILO KARTU SU DIDĖJUSIA

KONCENTRACIJA

Lietuvos kredito įstaigų naujų paskolų palūkanų normos 2018 m. pastebimai pakilo. Paskolų kaina

didėjo tiek namų ūkiams, tiek ne finansų įmonėms. Nuo 2018 m. pradžios iki 2019 m. kovo mėn. naujų būsto

paskolų palūkanų norma pakilo nuo 2,1 iki 2,4 proc. Vidutinės metinės naujų paskolų verslui palūkanų normos

tuo pačiu laikotarpiu ūgtelėjo nuo 2,3 iki 2,8 proc. Tuo metu EURIBOR tebebuvo neigiama6, o bankų palūkanų

išlaidos mažėjo, todėl paskolų palūkanų normų padidėjimas sietinas su išaugusia bankų kredito maržos dalimi.

Apskritai, skaičiavimai rodo, kad bankų taikoma marža naujoms būsto paskoloms tapo didžiausia nuo 2009 m.

(žr. A pav.). Daugumoje kitų Europos šalių paskolų palūkanų normų didėjimo tendencija nebuvo juntama,

todėl maržos padidėjimą Lietuvoje, tikėtina, nulėmė pokyčiai vietinėje rinkoje.

11

7 Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas (2016 m. lapkričio 10 d., Nr. XII-2769). Teisės aktų registras,

2016 m. lapkričio 17 d., Nr. 2016-26968. 8 Sprendimas padidinti anticiklinio kapitalo rezervo normą iki 0,5 proc. priimtas 2017 m. gruodžio 20 d. ir įsigaliojo 2018 m. gruodžio 31 d. Po

jo priimtas sprendimas padidinti anticiklinio kapitalo rezervo normą iki 1 proc. (2018 m. birželio 20 d.), ji įsigalios 2019 m. birželio 30 d. 9 Būsto paskoloms bankų taikomas rizikos svoris paprastai yra mažesnis nei paskoloms įmonėms, todėl tokios pačios vertės būsto paskolai

bankai vidutiniškai alokuoja mažiau kapitalo nei paskolai įmonei. 10 Įskaitant paskolų persitarimus pasikeitus sąlygoms.

Išaugusios administracinės sąnaudos galėjo turėti įtakos maržos padidėjimui, tačiau ši įtaka

nebuvo esminė. Pirma, nors bankų administracinės sąnaudos 2018 m. pastebimai padidėjo (28,7 mln. Eur),

grynosios palūkanų pajamos ūgtelėjo dar labiau (64,8 mln. Eur). Viena vertus, prie didesnių administracinių

sąnaudų galėjo prisidėti išlaidos dėl 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju

turtu susijusio kredito įstatymo7 nuostatų įgyvendinimo, visgi daugiausia šias sąnaudas didino vienkartiniai

veiksniai, susiję su kai kurių bankų reorganizacija ir darbuotojų atleidimu. Antra, dalis bankų, tikėtina, į naujų

paskolų kainą įskaičiuoja 2017 m. pabaigoje Lietuvos banko priimtą sprendimą didinti anticiklinio kapitalo

rezervo normą8. Vis dėlto skaičiavimai rodo, kad dėl šio rezervo naujų paskolų privačiajam ne finansų sektoriui

vidutinė palūkanų norma galėjo padidėti iki 0,07 proc. p., o naujų būsto paskolų palūkanų norma – dar

mažiau9 ir gerokai mažiau, nei ji faktiškai pakilo 2018 m. (0,3 proc. p.). Trečia, nors kai kurie bankai ėmė

siūlyti aukštesnes indėlių palūkanų normas, bendrai kredito įstaigų siūlomos indėlių palūkanų normos iš esmės

nekito, o bankų sektoriaus palūkanų išlaidos 2018 m. netgi sumažėjo (7,7 mln. Eur). Apskritai skaičiavimai

rodo, kad pelnui priskiriama dalis iš vidutinės bankų paskolų palūkanų normos 2018 m. padidėjo (žr. B pav.).

Palūkanų marža galėjo didėti dėl pasikeitusio bankų klientų mokumo rizikos vertinimo, tačiau

agreguoti duomenys Lietuvos namų ūkių ir įmonių finansinės būklės suprastėjimo nerodo. Ir toliau

esant ekonomikos augimo pakilimui, įmonių ir gyventojų finansinė padėtis tebebuvo gera, o bankų neveiksnių

paskolų lygis mažėjo. Augant pajamoms, imančių naujas būsto paskolas namų ūkių pajamų ir paskolos

įmokos santykis netgi pagerėjo. Be to, didžiųjų šalies bankų vidaus modeliai rodė per metus sumažėjusią

būsto paskolų riziką. Panašios tendencijos buvo ir įmonių sektoriuje: jų turimo likvidžiojo turto atsargos

didėjo, pelningai veikiančių įmonių dalis nepakito. Apskritai bankai dažniau atmesdavo įmonių paskolų

paraiškas ir toliau mažino skolinimą mažosioms (iki 10 darbuotojų) įmonėms, todėl galima teigti, kad jų

polinkis rizikuoti netgi mažėjo. Tą patvirtina ir skolinimo duomenys, rodantys, kad smulkiojo verslo paskolų

(iki 0,25 mln. Eur) per 2018 m. suteikta trečdaliu mažiau nei prieš metus10. Skolinimo sąlygų griežtėjimo

tendencijų 2018 m. vykdytose apklausose neneigė ir patys bankai.

Tikėtina, kad palūkanų maržos padidėjimą lėmė ir bankų gebėjimas pasinaudoti suprastėjusia

konkurencine aplinka. 2017 m. pabaigoje koncentracija Lietuvos bankų sektoriuje reikšmingai išaugo

susijungus DNB ir Nordea bankams, o 2018 m. ji dar padidėjo amortizuojantis rinką paliekančio Danske banko

paskolų portfeliui ir sumažėjus naujojo banko Luminor rinkos daliai. Dėl šių pokyčių per 2018 m. dar labiau

išaugo dviejų didžiųjų šalies bankų Swedbank ir SEB rinkos dalis (nuo 56,8 iki 60,1 %). Paprastai bankai yra

linkę turėti tvarų paskolų teikimą užtikrinančius augimo limitus, todėl, neslopstant skolinimosi paklausai ir

priartėjus prie šių limitų, bankai, tikėtina, įgavo didesnį konkurencinį pranašumą ir galėjo tiek didinti palūkanų

maržas, tiek ir selektyviau rinktis paskolos gavėjus.

Didėjančios palūkanos į rinką gali privilioti naujų dalyvių. Paklausos ir pasiūlos dėsnis leidžia tikėtis,

kad kylant palūkanų normoms mažesnių rinkoje veikiančių bankų ir į rinką įžengiančių naujųjų dalyvių (pvz.,

informacinėmis technologijomis besiremiančių finansų įstaigų – FinTech) paskolų kaina taps

konkurencingesnė. Mažesnių rinkos dalyvių finansavimosi ir administracinės sąnaudos paprastai yra didesnės,

nes jie neturi galimybės pasinaudoti masto ekonomijos nauda. Dėl to ir mažųjų kredito įstaigų paskolų

palūkanų normos paprastai yra didesnės. Vis dėlto rinkoje pakilusios palūkanų normos, tikėtina, į rinką

pritrauks naujų dalyvių, kurie, didėjant paskolų portfeliui, ilgainiui galės pasinaudoti masto ekonomija.

Ilgesniuoju laikotarpiu tai gali lemti palūkanų normų stabilizavimąsi ar netgi mažėjimą.

12

KREDITAVIMO RAIDA IR ĮSISKOLINIMAS

Skolinimosi apimtis Lietuvoje ir toliau auga, tačiau bankai namų ūkiams skolina gerokai aktyviau

nei įmonėms. 2018 m. ketvirtojo ketvirčio pabaigoje metinis viso kredito, apimančio visų rūšių finansavimo

šaltinius11, augimas šalyje sudarė 8,9 proc., t. y. šiek tiek mažiau nei prieš metus (10,7 %). Kita vertus, tokie

pokyčiai vis vien viršijo bendrąjį šalies ekonomikos augimą, todėl kredito ir BVP santykis ūgtelėjo nuo 64,4 iki

65,6 proc. Kredito įstaigos12 ir toliau aktyviai skolino namų ūkiams, kuriems suteiktų paskolų portfelio metinis

augimo tempas padidėjo nuo 7,4 proc. (2018 m. pradžioje) iki 8,5 proc. (2019 m. balandžio mėn.) (žr.

10 pav.). Kita vertus, įmonių paskolų portfelio augimas tuo pačiu metu sulėtėjo nuo 4,9 iki –0,6 proc., o

skolinimas valdžios sektoriui ir toliau mažėjo. Tiesa, įmonės toliau didino finansavimąsi iš ne bankų.

Pavyzdžiui, toliau didėjo įmonių prekybos kreditai, daugėjo paskolų iš kitų Lietuvos ir užsienio įmonių, ūgtelėjo

finansavimasis obligacijų rinkoje (žr. 11 pav.). Priešingai nei privatusis sektorius, valdžios institucijos savo

finansinius įsipareigojimus ir toliau mažino, daugiausia dėl mažėjusios savivaldybių skolos kredito įstaigoms

(10,1 % per 2018 m.). Kartu didžiausią įsiskolinimo lygį turinčio Vilniaus miesto bendra skola sumažėjo

16,4 proc., o 2016−2018 m. – trečdaliu.

Ne bankų finansavimas įmonėms tampa vis svarbesnis, tačiau bankų svarba skolinant

investicijoms nemažėja. Pastaraisiais metais įmonės sparčiai didino finansinius įsipareigojimus kitoms ne

finansų įmonėms (žr. 11 pav.). Nuo 2015 m. labiausiai didėjo įmonių skolos tiekėjams, arba prekybos kreditai,

kuriais įmonės, tikėtina, dažniausiai finansuoja apyvartinių lėšų poreikį. Tokių kreditų augimą galima sieti su

ekonominio ciklo Lietuvoje pakilimu ir didėjančiomis įmonių apyvartomis, tačiau neatmestina ir tai, kad tokia

finansavimosi forma dažnai įmonei yra prieinamesnė nei skolinimasis iš bankų. Apklausos rodo, kad kai kurie

bankai 2018 m. skolinimo sąlygas griežtino. Be to, nemaža dalis ne finansų įmonių aktyviau naudojosi ir kitų

įmonių teikiamomis paskolomis, kurių dydis 2018 m. padidėjo 16,5 proc. Pastaraisiais metais įmonės aktyviau

leido ir obligacijas. Pavyzdžiui, 2017 m. išleistų obligacijų vertė sudarė 280 mln. Eur, o per 2018 m. pirmus

tris ketvirčius – jau 516 mln. Eur. Sparčiai didėjo ir įmonių finansinės nuomos (lizingo) portfelis. Lietuvos

banko apklausos rodo, kad dėl poreikio finansavimuisi iš alternatyvių finansavimosi šaltinių svarsto apie

ketvirtadalis apklausiamų įmonių. Kita vertus, nepaisant augančio finansavimosi ne iš bankų, šie ir toliau

11 Šiuo atveju sąvoka „kreditas“ apima visų skolintojų (kredito įstaigų, kitų finansų įstaigų, ne finansų įmonių, užsienio rezidentų ir kt.)

privačiajam ne finansų sektoriui suteiktas paskolas. 12 Remiantis PFĮ duomenimis.

A pav. Naujų paskolų ir indėlių palūkanų normos B pav. Apskaičiuotos bankų paskolų klientams

vidutinių palūkanų normų komponentės

0

1

2

3

4

5

6

7

Naujų būsto paskolų eurais kredito marža

6 mėn. EURIBOR

Naujų būsto paskolų eurais palūkanų norma

Naujų paskolų įmonėms eurais palūkanų norma

Naujų susitarimų indėlių eurais palūkanų norma


Pastabos: siekiant išvengti svyravimų, visos palūkanų normos

pateiktos kaip slenkantys 12 mėn. vidurkiai.

Proc.

1,8

1,7

1,9 1,9 2,2

–0,5

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

3,5

4,0

2014 2015 2016 2017 2018

Pelno dalis

Paskolų nuostoliai

Palūkanų išlaidos

Adminstracinių sąnaudų ir ne palūkanų pajamų skirtumas

Bankų uždirbama vidutinė palūkanų norma


Proc.

13

tebėra svarbiausias iš išorės gaunamų lėšų šaltinis finansuojant ilgalaikes investicijas. 2018 m. jų dalis įmonių

investicijų finansavimo struktūroje padidėjo nuo 23 iki 26 proc.

Kredito įstaigų skolinimo namų ūkiams tempas

spartėja, o įmonėms lėtėja

Įmonėms tampa svarbesnis finansavimasis iš

ne bankų

10 pav. PFĮ suteiktų paskolų portfelio metinis

pokytis

11 pav. Ne finansų įmonėms suteikto kredito

metinė kaita

Bankai sparčiausiai skolino transporto, prekybos ir kontroliuojančiosioms bendrovėms, tačiau ėmė

labiau riboti skolinimą didžiausią paskolų portfelio dalį sudarančiam NT veiklos sektoriui. Nors visas

bankų paskolų įmonėms portfelis augo nesparčiai, 2018 m. ypač aktyviai iš bankų skolinosi prekybos,

transporto įmonės ir kontroliuojančiosios bendrovės13 (žr. 12 pav.). Joms suteiktų paskolų portfeliai 2019 m.

pirmojo ketvirčio pabaigoje buvo atitinkamai 118 mln., 114 mln. ir 105 mln. Eur (20,3 %, 6,1 % ir 18,0 %)

didesni nei prieš metus. Transporto sektoriaus skolinimosi padidėjimui turėjo poveikį nemažos investicijos į

transporto priemonių parko atnaujinimą ir plėtrą, o kontroliuojančiųjų bendrovių atveju buvo sudaryta keletas

stambių skolinimosi sandorių akcijų įsigijimui finansuoti. Kita vertus, nemažos dalies sektorių paskolų portfeliai

nustojo augti arba traukėsi. Bankai rečiau skolino didžiausiems savo verslo skolininkams – NT veiklos

įmonėms. Joms suteiktų paskolų portfelis 2019 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje buvo 23 mln. Eur (1 %)

mažesnis nei prieš metus, nors iki 2016–2017 m. reikšmingai augo. Labiausiai sumažėjo energetikos bei IT

(įskaitant telekomunikacijas) sektorių paskolų portfeliai – atitinkamai 98 mln. ir 29 mln. Eur. Tiesa,

energetikos sektoriaus paskolų portfelio sumažėjimui įtaką padarė grąžintos kelios didelės trumpalaikės

paskolos.

Smulkių paskolų įmonėms apimtis mažėjo, o tam neigiamą įtaką galėjo daryti ir bankų

koncentracijos padariniai. Paskolų duomenys rodo, kad 2018 m. įmonėms buvo suteikta trečdaliu mažiau

mikrodydžio (iki 0,25 mln. Eur) paskolų, kartu mažėjo ir bankų paskolų mikroįmonėms (iki 10 darbuotojų)

portfelis. Tiesa, paskolų didelėms (daugiau kaip 250 darbuotojų) įmonėms portfelis taip pat traukėsi, o štai

skolinimas mažosioms ir vidutinėms (10–249 darbuotojai) įmonėms toliau augo (žr. 13 pav.). Kadangi

2018 m. kai kurių bankų paskolų portfelio sumažėjimą atsvėrė kitų bankų portfelio didėjimas, neatmestina,

kad tuo metu vyko klientų migracija tarp bankų. Dėl to, tikėtina, mažesnėms ir santykinai daugiau

aptarnavimo išlaidų reikalingoms paskoloms bankai teikė mažesnį prioritetą. Pavyzdžiui, bankų apklausos

parodė, kad 2018 m. ėmė daugėti skolinimo sąlygas griežtinusių bankų – ypač suteikiant trumpalaikes

paskolas ir paskolas mažesnėms įmonėms. Sąlygų griežtėjimą jautė ir pačios įmonės, apklausose

13 Šios bendrovės dažniausiai yra priskiriamos profesinės, mokslinės ir techninės veiklos sektoriui.

–60

–40

–20

0

20

40

60

80

100

–15

–10

–5

0

5

10

15

2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019

Ne finansų įmonės

Namų ūkiai

Valdžios sektorius (skalė dešinėje)


Proc. Proc.

–10

–8

–6

–4

–2

0

2

4

6

8

10

2004 2006 2008 2010 2012 2014 2016

Vidaus skolinimas: prekybos kreditai

Vidaus skolinimas: įmonių paskolos

Vidaus skolinimas: bankų paskolos

Išorės skolinimas: skolos vertybiniai popieriai

Išorės skolinimas: paskolos

Kiti vidaus ir išorės įsipareigojimai

Visi įsipareigojimai (be nuosavybės)


Mlrd. Eur

14

nurodžiusios, kad jų paskolų paraiškos buvo pastebimai dažniau atmetamos nei anksčiau. Atmestų paskolų

paraiškų dalis padidėjo nuo 16 proc. (2017 m.) iki 27 proc. (2018 m.), o mažųjų įmonių – nuo 40 iki 61 proc.

Aktyviausiai bankai 2018 m. skolino transporto

veiklą vykdančioms įmonėms ir kontroliuojančiosioms bendrovėms

Bankai vangiau skolino labai mažoms ir

didelėms įmonėms, dažniau atmesdavo jų paskolų paraiškas

12 pav. Paskolų portfelio pagal ūkio šakas metinė

kaita

13 pav. Paskolų portfelio pagal įmonės dydį

metinis augimas

Namų ūkių skolinimosi aktyvumas yra didžiausias nuo prieškrizinių laikų ir, gerėjant lūkesčiams

dėl ateities, turėtų tęstis ir ateinančiais metais. Labiausiai augo būsto paskolų portfelis, 2019 m. pirmojo

ketvirčio pabaigoje jis buvo 9,1 proc. didesnis nei prieš metus, o naujų paskolų srautas per tą patį laikotarpį

padidėjo 11,1 proc. (žr. 14 pav.). Kaip ir ankstesniais metais, savo aktyvumu išsiskyrė Vilniaus regionas, kuris

užima didžiausią visų naujų būsto paskolų dalį (46 %), ir ši dalis nuosaikiai didėja (per 2018 m. –

2,2 proc. p.). Skolinimosi kituose regionuose aktyvumas reikšmingai nepasikeitė. Aktyviai skolinamasi ir

vartojimui. 2019 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje bankų suteiktų vartojimo paskolų portfelis buvo 6,2 proc.

didesnis nei prieš metus. Dar sparčiau didėjo skolinimasis vartojimui iš ne kredito įstaigų. 2018 m. tokie

vartojimo kredito davėjai savo paskolų portfelį padidino trečdaliu. Vartojimo ir būsto paskolų paklausą didina

toliau sparčiai augančios gyventojų pajamos, istoriškai mažos palūkanų normos ir pastaruoju metu ypač

pagerėję gyventojų lūkesčiai dėl ateities. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis yra didžiausias nuo 2008 m. Be to,

apklausos rodo, kad per 2018 m. nuo 23 iki 28 proc. padaugėjo gyventojų, teigiančių, kad dabar yra tinkamas

metas įsigyti didesnius pirkinius (baldus, buitinę techniką ir pan.).

Nors įsipareigojimai pastebimai didėja, namų ūkių ir įmonių finansinę būklę stiprina didėjančios

pajamos ir rezervai. Viena vertus, aktyvus įmonių finansavimasis iš ne bankų pastaruoju metu daro įtaką

sparčiam jų finansinio sverto augimui. Įmonių skolos ir turto santykis pastebimai didėjo nuo 2017 m. pradžios

ir 2018 m. pabaigoje sudarė 43,6 proc., t. y. iš esmės pasiekė 2008–2009 m. krizės metu buvusį lygį (žr. 15

pav.). Kita vertus, įmonių, skolos augimas iš esmės atitiko didėjusias pajamas ir šalies ekonomikos pokyčius.

Įmonių pajamos per metus išaugo 11,5, pelnas14 –11,6 proc., o likvidumo rezervai (grynųjų pinigų kiekis) nuo

2017 m. pradžios ūgtelėjo ketvirtadaliu. Be to, 2018 m. pabaigoje visos įmonių skolos ir BVP santykis

Lietuvoje buvo 33,7 proc. (vienas žemiausių rodiklių ES) ir pastaruosius penketą metų tebėra stabilus.

Panašios tendencijos ir su namų ūkiais, kurių įsipareigojimai didėja panašiu tempu kaip ir jų pajamos.

14 Pajamos neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir amortizacijos (angl. EBITDA – earnings before interest, taxes, depreciation and

amortization).

–10

–5

0

5

10

15

20

–10

–5

0

5

10

15

20

2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019

Kitos ekonominės veiklos

Prekyba

Apdirbamoji gamyba

Transportas ir saugojimas

Energijos tiekimas

Statyba

Nekilnojamojo turto operacijos

Iš viso (skalė dešinėje)

Proc. p.

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: kai kurių ekonominių veiklų pavadinimai yra sutrumpinti.

Proc.

0

10

20

30

40

–10

–5

0

5

10

15

2013 2014 2015 2016 2017 2018

Nėra duomenų apie įmonės dydį

Mikroįmonės (iki 10 darbuotojų)

Mažosios įmonės (10−49 darbuotojai)

Vidutinės įmonės (50−249 darbuotojai)

Didelės įmonės (daugiau kaip 250 darbuotojų)

Visas portfelis

Atmestos paraiškos dėl naujo kredito suteikimo (skalė dešinėje)*


Pastaba: apima ir paraiškas dėl jau suteiktų kreditų sąlygų keitimo.

Proc. Proc.

15

Naujų paskolų namų ūkiams srautas didėja Įmonių įsiskolinimo lygis padidėjo, o namų ūkių tebėra gana pastovus

14 pav. Naujų būsto paskolų metinis srautas 15 pav. Įmonių ir namų ūkių įsiskolinimo rodikliai

NEKILNOJAMOJO TURTO RINKOS RAIDA

Būsto sandorių skaičius 2018 m. Lietuvoje buvo didžiausias nuo 2007 m., o atsižvelgiant į

gyventojų skaičių, – didžiausias nuo stebėjimų pradžios 1998 m. Registrų centro duomenimis,

Lietuvoje parduotų būstų15 skaičius 2018 m. ir toliau augo ir per metus padidėjo 1,9 proc. (žr. 16 pav.).

Vyravo ryškūs regioniniai skirtumai būsto rinkoje: didžiausią įtaką sandorių skaičiaus augimui 2018 m. turėjo

pastebimai padidėjęs būsto rinkos aktyvumas Vilniuje ir Kaune – atitinkamai 8,1 ir 7,5 proc. Klaipėdoje ir

kitoje šalies dalyje parduotų būstų skaičius per metus šiek tiek sumažėjo (atitinkamai 0,7 ir 1,7 %). Vis

daugiau Lietuvoje buvo nuperkama naujų būstų (žr. 16 pav.), jų dalis per metus padidėjo nuo 18,5 iki

20,6 proc. visų būsto sandorių, o jiems įsigyti išleistų lėšų suma sudarė trečdalį (32,3 %) visos būsto rinkos

apyvartos. Didėjant bendram būsto rinkos aktyvumui, su būsto kreditu įsigyjamų būstų dalis per metus

paaugo nuo 40,8 iki 41,1 proc. Aktyvumas Vilniaus pirminėje butų rinkoje 2018 m. reikšmingai prisidėjo prie

visos būsto rinkos aktyvumo augimo sostinėje. Rinkos dalyvių duomenimis16, NT plėtotojai Vilniuje 2018 m.

naujų butų pardavė arba rezervavo 5,6 proc. daugiau nei 2017 m. Apskritai, būsto rinkos apyvarta Lietuvoje

2018 m. sudarė 4,2 proc. BVP – daugiausia nuo 2008 m.

Naujų būstų pasiūla vis dar buvo istoriškai aukšto lygio ir slopino būsto kainų augimą. Statistikos

departamento duomenimis, 2018 m. Lietuvoje baigta statyti 10,9 proc. daugiau būstų nei ankstesniais metais.

Baigtų statyti būstų skaičius daugiausia padidėjo Vilniaus ir Kauno regionuose, juose pastatyta didžioji dalis

(70,1 %) Lietuvos būstų. Kita vertus, Klaipėdos regione ir kitoje šalies dalyje per metus baigtų statyti butų

skaičius sumažėjo atitinkamai 6,0 ir 3,8 proc. Ir toliau individualių gyvenamųjų namų Lietuvoje buvo

pastatoma daugiau nei butų daugiabučiuose namuose, nors pastaruosiuose pastatytų butų skaičius 2018 m.

padidėjo trečdaliu (31,0 %), o baigtų statyti vienbučių ir dvibučių namų skaičius beveik nepakito (–0,6 %) (žr.

17 pav.). Naujų būsto statybos leidimų Lietuvoje 2018 m. suteikta 3,1 proc. daugiau nei ankstesniais metais,

o tai rodo lūkesčius, kad būsto pasiūla toliau augs. Tiesa, leidimų skaičius iš esmės išaugo dėl aktyviau

planuojamų statyti būstų Vilniaus regione (11,8 %), o kitoje šalies dalyje per metus suteiktų būsto statybos

leidimų skaičius sumenko 6,0 proc.

15 Būstais laikomi butai daugiabučiuose namuose ir individualūs vienbučiai ar dvibučiai namai. 16 UAB „EIKA“

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

2005 2007 2009 2011 2013 2015 2017

Naujos būsto paskolos (slenkanti 12 mėn. suma)


Mln. Eur

10

15

20

25

30

35

40

45

50

2005 2007 2009 2011 2013 2015 2017

Ne finansų įmonių skolos ir turto santykis

Ne finansų įmonių skolos ir BVP santykis

Namų ūkių skolos ir BVP santykis


Proc.

16

Lietuvoje didėja naujos statybos būstų pardavimų dalis

Būsto pasiūla tebėra istoriškai didelė, bet, skirtingai nei 2008 m., daugiau statoma individualių gyvenamųjų namų

16 pav. Metinis būsto sandorių skaičius 17 pav. Per metus Lietuvoje baigti statyti būstai

Būsto kainos didėja išvien su šalies ekonomika ir gyventojų pajamomis. Statistikos departamento

duomenimis, metinis būsto kainų augimo tempas Lietuvoje 2018 m. pabaigoje sudarė 7,4 proc., t. y. šiek tiek

daugiau nei prieš metus (6,9 %) ir daugiau už ES vidurkį17 (4,2 %). Naujų būstų kainos per metus Lietuvoje

pakilo 8,2 proc., t. y. beveik dukart daugiau nei didėjo gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudos (4,8 %).

Vilniuje būstai per metus pabrango 4,1, o kitoje šalies dalyje – 10,1 proc. Taigi ir toliau būsto kainos sparčiau

kilo šalies regionuose (žr. 18 pav.). Nors juose būstai vis dar kainuoja iki keleto kartų pigiau nei šalies

sostinėje18, gyventojų pajamos skiriasi ne taip reikšmingai. Be to, sparčiam būsto kainų augimui mažesniuose

Lietuvos miestuose, tikėtina, daro įtaką patraukli (palyginti su didmiesčiais) būsto nuomos grąža ir jaunoms

šeimoms valstybės skiriama finansinė paskata būstui įsigyti. Vis dėlto šalies būsto kainų augimas neįgauna

pagreičio ir atitinka gyventojų pajamų kilimą, todėl jį galima laikyti subalansuotu.

Lūkesčiai, kad kils naujos statybos būsto kainos, sustiprėjo, o reikšmingų senesnės statybos butų

kainų pokyčių 2019 m. nesitikima. Lietuvos banko atliekamos namų ūkių, bankų ir NT rinkos dalyvių

apklausos rodo, kad tiek gyventojai, tiek profesionalūs rinkos dalyviai ir toliau tikisi nuosaikaus kainų augimo

(žr. 19 pav.), neviršijančio 5 proc. per metus. Vis dėlto pastebimai stiprėja lūkesčiai, kad sparčiau kils naujos

statybos būsto kainos, o tokią lūkesčių kaitą iš dalies galima sieti su vis labiau didėjančiomis būstų statybos

sąnaudomis. Lietuvos banko vertinimu, būsto kainos 2019 m. kils šiek tiek lėčiau dėl padidėjusių būsto

paskolų palūkanų ir toliau augsiančios būsto pasiūlos bei panašiu tempu kaip ir namų ūkių pajamos (plačiau

žr. 2 intarpe). Šie veiksniai kartu su esamomis makroprudencinėmis priemonėmis pristabdo būsto kainų

augimo lūkesčius, todėl jie netampa pernelyg optimistiniai ir nekelia papildomos įtampos būsto rinkoje.

Nuosaikūs būsto kainų kaitos lūkesčiai savo ruožtu riboja spekuliacinių sandorių galimybes, pamatiniais

veiksniais nepagrįstą būsto kainų augimą ir perteklinį bei rizikingą skolinimą.

17 Remiantis naujausiais apžvalgos rašymo metu 2018 m. ketvirtojo ketvirčio duomenimis. 18 Plačiau skaitykite Registrų centro internetinėje svetainėje.

0

10

20

30

40

50

60

70

80

0

5.000

10.000

15.000

20.000

25.000

30.000

35.000

40.000

2008 2010 2012 2014 2016 2018

Seni butai

Seni namai

Nauji namai

Nauji butai

Sandorių, įkeičiant būstą, dalis (skalė dešinėje)

Š�altinis: VĮ Registrų centras.

Pastaba: sandorių skaičius pateikiamas kaip 12 mėn. slenkamoji suma.

Vnt. Proc.

0

1.000

2.000

3.000

4.000

5.000

6.000

7.000

8.000

9.000

10.000

2007 2009 2011 2013 2015 2017

Individualūs namai

Butai

Šaltinis: Statistikos departamentas.

Vnt.

http://www.registrucentras.lt/naujienos/index.php?mod=news&act=view&id=38365

17

Būsto kainų raida sostinėje ir regionuose nevienoda

Bankų ir NT rinkos dalyvių lūkesčiai, kad būsto kainos kils, stiprėja, bet tebėra nuosaikūs

18 pav. Būsto kainų lygis Lietuvoje ir metiniai

augimo tempai 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį

19 pav. Lūkesčiai dėl būstų kainų augimo

Nors būsto nuomos kainos toliau auga, investuojančių į būstą nuomai mažėja, o, tendencijai

nesikeičiant, tai gali slopinti būsto paklausą ateityje. Statistikos departamento duomenimis, būsto

nuomos kainos Lietuvoje padidėjo 7,5 proc. NT rinkos dalyvių duomenimis19, sparčiausiai būsto nuoma brango

mažesniuose Lietuvos miestuose – Šiauliuose (30 %) bei Panevėžyje (50 %) – ir pasiekė didžiausią lygį nuo

stebėjimų pradžios 2004 m. Savo ruožtu Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vidutinės būstų gyvenamuosiuose

rajonuose nuomos kainos per metus pakilo atitinamai 3,1, 5,6 ir 1,9 proc. Nepaisant nuomos kainų kilimo,

apklausos rodė mažėjantį investuotojų susidomėjimą būstu nuomai. Lietuvos banko apklausos duomenimis,

nuomai skirtų būstų dalis per 2018 m. Vilniuje nukrito nuo 30 iki 20 proc. visų pardavimų (žr. 20 pav.).

Mažėjanti investuotojų paklausa būsto pirkimui gali slopinti būsto kainų augimą. Ilgesniuoju laikotarpiu būsto

paklausą gali mažinti ir struktūriniai veiksniai, tokie kaip prastėjanti Lietuvos demografinė padėtis, mažėjantis

jaunų gyventojų skaičius.

Lietuvos komercinio NT rinka aktyviai plėtojama, o jos svarba bankų sektoriui reikšminga.

Sparčiausiai komercinio NT rinka buvo plėtojama didžiausią BVP dalį Lietuvoje sukuriančiuose Vilniaus ir Kauno

regionuose. Naujų biurų ir sandėliavimo patalpų pasiūla Vilniuje 2018 m. išaugo atitinkamai 7,0 ir 6,5 proc., o

Kaune, kur modernių biurų rinka dar tik formuojasi, – atitinkamai 25 ir 8,2 proc. Apskritai, investicijų į

komercinį NT apimtis Lietuvoje 2018 m. padidėjo penktadaliu20 ir sudarė 1,0 proc. BVP – panašiai kaip ir

kitose Baltijos šalyse. Paskolų NT veiklos ir statybų sektoriams dalis sudaro apie dešimtadalį Lietuvoje

veikiančių bankų paskolų portfelio, o komerciniu NT užtikrintos paskolos – apie penktadalį (žr. 21 pav.). Taigi,

šioje rinkoje įvykus sukrėtimui ir kritus komercinio turto vertei, bankai galėtų patirti reikšmingų nuostolių.

Sparčiai besiplėtojant komercinio NT rinkai, aktuali tampa rizika, kad, biurų paklausai sumažėjus, daugės

neužimtų patalpų, o nuomos kainos mažės. Be to, komercinio NT rinka Lietuvoje gali susidurti ir su paklausos

stygiumi: vis labiau plečiantis elektroninei prekybai, gali reikšmingai padidėti neužimtų patalpų prekybos

centruose dalis.

19 UAB „Ober Haus“. 20 CBRE duomenimis.

+4,1 %

+10,1 %

+4,8 %

70

80

90

100

110

120

130

140

150

2006 2008 2010 2012 2014 2016 2018

Vilnius

Regionai be Vilniaus

Statybos sąnaudos

Šaltinis: Statistikos departamentas.

Indeksas, 2015 m. = 100

–100

–80

–60

–40

–20

0

20

40

60

80

100

2008 2010 2012 2014 2016 2018

Namų ūkių lūkesčiai (būsto kainos Lietuvoje)

Komercinių bankų lūkesčiai (būsto kainos Lietuvoje)

NT rinkos dalyvių lūkesčiai (naujų butų kainos Vilniuje)

Š�altinis: Lietuvos bankas.

Pastaba: procentų skirtumas apibrėžiamas kaip atsakymų, kad kainos

didės, sumos bei atsakymų, kad kainos mažės, sumos skirtumas.

Grynieji proc.

18

Pastaraisiais metais sumažėjo nuomai perkamų butų dalis Vilniuje

Komercinio NT rinkos svarba ekonomikoje didėja, o sukrėtimas šiame sektoriuje galėtų lemti reikšmingus bankų nuostolius

20 pav. Nuomai įsigytų butų dalis 21 pav. Komercinio NT svarba Lietuvos ekonomikai

ir bankų sektoriui

21 Modeliuojant buvo naudojami 4, 5, 6 eilės egzogeninių kintamųjų ankstiniai.

22 Plačiau skaitykite čia.

27,5

17,7 15,9

30,0

20,0 20,0

10,6 11,8

0

5

10

15

20

25

30

35

2017 2018 2019*

LNTPA NT plėtotojų apklausa

Lietuvos banko NT rinkos dalyvių apklausa

Registrų centras

Šaltiniai: LNTPA, Registrų centras ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: Registrų centras pateikia antrinių būstų dalį nuo visų sandorių

Lietuvoje; Lietuvos banko apklausoje vertinama naujų butų dalis Vilniuje, o

LNTPA apklausoje – naujų butų dalis visoje Lietuvoje; LNTPA apklausoje

pateikiama prognozė 2019 m., o Registrų centro duomenys už 2019 m.

pateikiami kaip 2019 m. I ketv.

Proc.

0,0

0,2

0,4

0,6

0,8

1,0

1,2

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

2014 2015 2016 2017 2018

Komerciniu NT užtikrintų paskolų dalis bankų paskolų portfelyje

Paskolų NT ir statybų įmonėms dalis bankų paskolų portfelyje

Komercinių NT sandorių Lietuvoje dalis nuo BVP (skalė dešinėjė)


Proc. Proc.

2 intarpas

BŪSTO KAINŲ KAITOS VEIKSNIAI IR PROGNOZAVIMAS

Būsto kainų prognozė ir veiksnių, darančių įtaką kainų augimui, įvertinimas yra svarbi stebėsenos

priemonė siekiant efektyviai vykdyti makroprudencinę politiką. Šiame intarpe aprašoma būsto kainų

prognozavimo metodika ir jos rezultatai. Ja remiantis buvo kiekybiškai įvertinti veiksniai, darę įtaką būsto

kainų raidai praeityje, ir prognozuojamas būsto kainų pokytis ateityje. Rezultatai skirti padėti ekspertams

susidaryti platesnį vaizdą apie sąveikas NT rinkoje ir greičiau bei tiksliau įvertinti galimų makroprudencinių

priemonių poreikį ir (ar) jų taikymo laiką.

Būsto kainos modeliuojamos pasitelkiant statistinį metodą, leidžiantį sudaryti visas galimas

kintamųjų kombinacijas. Modeliuojant būsto kainas buvo sudaromos visos galimos modelių kintamųjų

kombinacijos su vienu, dviem, trim ar keturiais aiškinančiaisiais kintamaisiais ir skirtingais jų ankstiniais21.

Taikant įvairias prognozių tikslumo testavimo metodikas, tokias kaip testavimas visoje duomenų imtyje ar

skirtingo dydžio imtyse, iš daugiau nei 100 tūkst. galimų modelių atrinkta 20 tiksliausiai prognozuojančių

modelių. Galutinė prognozė – tiesinė atrinktų modelių kombinacija. Pritaikius D. E. Rapach ir J. K. Strauss

(2007)22 pasiūlytą ARDL modelio modifikaciją, būsto kainos prognozuojamos keturis ketvirčius į priekį be

aiškinančiųjų kintamųjų prognozių (žr. A pav.). Gauta prognozė rodo, kad 2019 m., palyginti su 2018 m.,

būsto kainų augimas gali šiek tiek sulėtėti.

Būsto kainos yra inertiškos, o jų dinamikai didelę įtaką daro palūkanų normų dydis ir pasiūlos

veiksniai, pavyzdžiui, būsto statybos leidimai ar investicijos į būstą (žr. B pav.). Šiuo metu mažų

palūkanų aplinka daro didelę teigiamą įtaką būsto kainų dinamikai, tačiau kartu tai rodo riziką, kad, pradėjus

kilti palūkanų normoms, būsto kainos būtų paveiktos neigiamai. Gana sparčiai augantis leidimų naujiems

būstams statyti skaičius didina butų bei namų pasiūlą ir turi mažinantį poveikį būsto kainoms. Nuosaikaus

palūkanų normų augimo tendencijos ir didėjanti būsto pasiūla yra svarbiausi veiksniai, lemiantys lėtesnę būsto

https://www.researchgate.net/publication/5045996_Forecasting_Real_Housing_Price_Growth_in_Eight_District_States

19

A pav. Būsto kainų dinamika ir prognozė

B pav. Kintamųjų poveikis NT kainos metiniam

pokyčiui

20

40

60

80

100

120

140

2000 2002 2005 2007 2010 2012 2015 2017

NT kainų indeksasPrognozėApatinis rėžisViršutinis rėžis


Pastaba: Modelis įvertintas naudojantis 2000 m. I ketv.– 2018 m. IV ketv. duomenimis.

Pastaba: apatinis ir viršutinis rėžiai sudaro 95 proc. prognozės

pasikliautinį intervalą.

Indeksas, 2010 m. = 100

–50

–40

–30

–20

–10

0

10

20

30

40

50

–50

–40

–30

–20

–10

0

10

20

30

40

50

2005 2007 2009 2010 2012 2014 2016 2017 2019Populiacija (+)Vartotojų pasitikėjimo rodiklis (+)SandoriaiPaskolos (+)Investicijos (–) Kiti veiksniaiPalūkanos (–) Leidimai (–) Ketvirtinis augimas prieš metusNekilnojamojo turto kainų indeksas

Proc. Proc.


Pastaba: (+/–) kintamųjų ženklai parodo, kaip veiksnys veikia būsto kainų

dinamiką.

kainų augimo trumpuoju laikotarpiu prognozę. Modelio rezultatai taip pat rodo, kad būsto kainų dinamika

priklauso nuo ankstesnių laikotarpių būsto kainų raidos. Tai patvirtina plačiai paplitusį ekonomistų požiūrį, kad

būsto pasiūla yra inertiška, o būsto rinkos dalyvių lūkesčiai – adaptyvūs, t. y. kylančios būsto kainos stiprina

tolesnio kainų augimo lūkesčius.

20

II. RIZIKOS FINANSŲ SISTEMAI

21

RIZIKA DĖL DISBALANSŲ ŠIAURĖS ŠALYSE GALIMOS KOREKCIJOS

Didžiąją dalį Lietuvos finansų sektoriaus sudaro Šiaurės šalių kapitalo bankai, dėl to šiose šalyse

susiformavusių disbalansų korekcija gali turėti neigiamą poveikį Lietuvos finansų sistemai ir

ekonomikai. 2019 m. pradžioje Šiaurės šalių23 bankams priklausė 83 proc. Lietuvos bankų sektoriaus turto ir

86 proc. kapitalo24. Didelė Šiaurės šalių bankų koncentracija Lietuvos bankų sektorių daro pažeidžiamą esamų

disbalansų korekcijoms tose šalyse, ypač Švedijoje. Disbalansai Šiaurės šalyse kyla dėl didelio namų ūkių

įsiskolinimo ir didelių būsto kainų. Be to, pastaruoju metu daugėja neigiamų signalų dėl prastėjančių

ekonomikos augimo prognozių ir pinigų plovimo skandalų Šiaurės šalių bankuose, kurie gali nulemti esamų

disbalansų korekciją. Įvykus tokiai korekcijai, Lietuvos bankų sektorius galėtų būti paveiktas keliais galimais

kanalais: 1) mažėjančiu kreditavimu ar skolinimo didesnės rizikos sektoriams apribojimu; 2) brangesniu

patronuojamųjų bankų finansavimusi ir didesne kreditavimo kaina Lietuvoje ir 3) padidėjusiu indėlininkų

nerimu ir jų indėlių kintamumu.

2018 m. Švedijos finansų sistemoje augo neapibrėžtumas, o didėjantis namų ūkių įsiskolinimas ir

aukštas būsto kainų lygis vis dar sudaro didžiausius disbalansus. Didelis namų ūkių įsiskolinimas

didina jų jautrumą palūkanų normų, nedarbo lygio ir būsto kainų pokyčiams. Kartu pakilusios NT kainos didina

būsto kainų korekcijos tikimybę, kuri galėtų lemti sukrėtimą Švedijos finansų sistemoje. Tai, kad 2018 m.

rizikų Švedijos finansų sistemoje daugėjo, rodo istorines aukštumas pasiekęs finansinio pažeidžiamumo

rodiklis, kurio augimui didžiausią įtaką darė sparčiau nei gyventojų pajamos didėjantis namų ūkių įsiskolinimas

(žr. 22 pav.). Per pastaruosius ketverius metus namų ūkių skolos ir pajamų santykis didėjo vidutiniškai 5

proc. p. per metus, o 2018 m. šis augimas prislopo (0,6 proc. p.). Šiuo metu namų ūkių skolos ir pajamų

santykis Švedijoje viršija 185 proc. ir kartu su kitomis Šiaurės Europos šalimis yra vienas didžiausių Europoje

(Danijoje jis sudaro 280 %, Norvegijoje – 235 %, o Suomijoje – 139 %). Palyginkime: Lietuvoje šis rodiklis

sudaro 44 proc. ir yra vis dar pastebimai mažesnis nei kriziniu laikotarpiu (56 %).

Iki 2017 m. vidurio sparčiai kilusios NT kainos Švedijoje stabilizavosi, tačiau tebėra aukšto lygio.

2017 m. pabaigoje dėl padidėjusios būsto pasiūlos ir pradėto taikyti amortizacijos reikalavimo Švedijoje įvyko

kainų korekcija (būsto kainų indeksas krito 5,5 %). Švedijos centrinis bankas pažymi, kad šios korekcijos

metu padidėjus neužtikrintumui namų ūkiai labiau dvejojo, ar pasirašyti sutartis, ypač nebaigtos statybos

būstų. Tai sumažino būstų pardavimų apimtį, todėl mažesnės statybos įmonės patyrė nuostolių. Kadangi

Švedijos bankai riboja skolinimą mažoms statybos įmonėms, jie nebuvo smarkiai paveikti. Taigi Švedijos

finansų sistema šią korekciją atlaikė, o naujausiais duomenimis, būsto kainos stabilizavosi ir 2018 m.

pabaigoje per metus pakilo 2,1 proc. (žr. 23 pav.). Vis dėlto neapibrėžtumas dėl kainų lygio tvarumo Švedijoje

ir toliau yra, o sisteminė rizika kiltų, jei suprastėtų didžiųjų NT plėtotojų padėtis, kurių nuostoliai būtų

reikšmingai didesni. Kainų lygiui didelę įtaką daro struktūriniai pasiūlos disbalansai, tarp kurių – maža

konkurencija statybų sektoriuje, stipriai reguliuojama nuomojamo būsto rinka, už būsto paskolą mokamų

palūkanų mokestinė lengvata. Tuo pat metu būsto paklausa ir toliau didėja dėl gerų ekonominių sąlygų ir

augančio gyventojų skaičiaus.

23 Šiaurės šalys – tai Švedija, Norvegija, Suomija ir Danija. 24 Susijungus bankams DNB ir Nordea ir naujajam bankui Luminor perkėlus pagrindinę būstinę į Estiją, formaliai bankas nėra laikomas Šiaurės

šalių banku, tačiau šioje apžvalgoje jis priskiriamas prie Šiaurės šalių bankų, nes pagrindiniai jo akcininkai 2019 m. gegužės 1 d. tebebuvo DNB

ir Nordea grupės, įsisteigusios atitinkamai Norvegijoje ir Suomijoje.

22

Švedijos finansų sistemos pažeidžiamumas didėjo dėl augančio namų ūkių įsiskolinimo

Būsto kainos ir statybų aktyvumas tebėra dideli

22 pav. Finansinio pažeidžiamumo didėjimas

Švedijoje

23 pav. NT rinkos raida Švedijoje

Rizika taip pat kyla dėl aktyvios komercinio NT rinkos ir didelių jos sąsajų su Švedijos bankų

sektoriumi. Komercinio NT rinka Švedijoje išsiskiria savo dydžiu – šis sektorius sudaro 34 proc. Švedijos

BVP25, t. y. daugiausia visoje ES. Kartu šis sektorius yra ypač svarbus Švedijos bankams, o dėl didelės

reikšmės ir kintamumo istoriškai komercinis NT visuomet reikšmingai prisidėdavo prie finansų sistemos

sukrėtimų. Pastaraisiais metais komercinio NT rinka Švedijoje tapo aktyvesnė, todėl ekonomikos sukrėtimo

atveju galėtų lemti padidėjusius bankų nuostolius. Bankų skolinimas statybos įmonėms ir NT įsigyti viršija

30 proc. BVP – tai yra trečia didžiausia vertė ES. Be to, reikšminga bankų paskolų dalis yra užtikrinta

komerciniu NT ir sudaro apie 90 proc. bankų bendro pirmo lygio nuosavo kapitalo.

Dauguma pagrindinių Švedijos bankų stabilumo rodiklių yra geri, tačiau finansinio sverto

koeficientas yra mažas. Švedijos bankai viršija ES vidurkį savo turto kokybės, mokumo ir pelningumo

rodikliais (žr. 24 pav.). Pavyzdžiui, 2018 m. pabaigoje Švedijos bankų nuosavybės grąža sudarė 13,4, o

neveiksnių paskolų lygis – 0,5 proc. Bankų kapitalo pakankamumo rodiklis Švedijoje taip pat aukštesnis ir

sudarė 21,5, o ES bankų vidurkis – 18,9 proc. Tiesa, šis rodiklis dėl techninių veiksnių per metus pastebimai

sumažėjo, tačiau kartu tapo labiau palyginamas su kitomis ES šalimis26. Vis dėlto kapitalo pakankamumo

rodiklį didina tai, kad dėl mažų istorinių nuostolių Švedijos bankų paskoloms priskiriami rizikos svoriai yra

nedideli. Štai finansinio sverto rodiklis (nuosavybės ir turto santykis) tebėra gana mažas ir rodo ribotas bankų

galimybes atlaikyti neigiamus šokus. Ekonominio sukrėtimo atveju atsiradę nuostoliai kapitalo pakankamumo

rodiklius greitai priartintų prie normatyvų, tad bankams galėtų tekti mažinti prisiimamos rizikos dydį ne tik

Švedijoje, bet ir bankų grupių mastu. Dėl to galėtų mažėti kreditavimas ir Lietuvoje.

Lietuvos bankų priklausomybė nuo Šiaurės šalių patronuojančiųjų bankų nuosekliai mažėja.

2018 m. pabaigoje patronuojančiųjų bankų ir kitų kredito įstaigų indėliai27 sudarė 10 proc. jų turto, t. y. 3

proc. mažiau nei 2017 m. pabaigoje (žr. 25 pav.). Vienam iš didžiausių bankų Lietuvoje Luminor keičiant

finansavimosi struktūrą ir didinant finansavimosi vietiniais indėliais dalį, tikėtina, kad finansavimasis iš

25 Remiantis ESRV parengta rizikų komercinio NT sektoriuje analize iš 2018 m. lapkričio mėn. ataskaitos. 26 Bankų kapitalo pakankamumo rodiklis Švedijoje sumažėjo, nes būsto paskoloms taikoma rizikos svorių apatinė riba pradėta įskaičiuoti į pagal

riziką pasvertą turtą. 27 Remiantis PFĮ duomenimis.

–1,5

–1,0

–0,5

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

80

100

120

140

160

180

200

1980 1985 1990 1995 2000 2005 2010 2015

Švedijos namų ūkių įsiskolinimo ir disponuojamųjų pajamų santykis

Švedijos finansinio pažeidžiamumo rodiklis (skalė dešinėje)

Šaltiniai: Švedijos statistikos departamentas ir Švedijos centrinis bankas.

Pastaba: finansinio pažeidžiamumo rodiklis atspindi skolinimo įmonėms bei

namų ūkiams santykį su BVP, realiąsias būsto kainas ir Švedijos bankų

finansavimosi šaltinių stabilumą.

Proc. Indeksas

100

120

140

160

180

200

220

240

260

0

2.000

4.000

6.000

8.000

10.000

12.000

14.000

16.000

18.000

20.000

2005 2007 2009 2011 2013 2015 2017

Pradėtų naujo būsto statybų skaičius

Būsto kainos Švedijoje (skalė dešinėje)

Šaltiniai: Valueguard ir Švedijos statistikos departamentas.

Vnt. Indeksas, 2005 m. = 100

https://www.esrb.europa.eu/pub/pdf/reports/esrb.report181126_vulnerabilities_EU_commercial_real_estate_sector.en.pdf

23

patronuojančiųjų bankų viso sektoriaus mastu ir toliau mažės. Palyginkime: prieškriziniu laikotarpiu užsienio

bankų indėliai sudarė daugiau nei 40 proc. viso Lietuvos bankų sektoriaus turto.

Švedijos bankų kapitalo pakankamumo ir

pelningumo rodikliai geri, tačiau nuosavybės lygis žemas

Lietuvos bankų finansavimasis iš

patronuojančiųjų užsienio bankų dar sumažėjo

24 pav. Bankų sektoriaus rodikliai Lietuvoje,

Švedijoje ir ES (2018 m. IV ketv.)

25 pav. Užsienio kredito įstaigų lėšos Lietuvos

bankuose

Globalus ekonomikos augimo lėtėjimas galėtų neigiamai paveikti Švedijos bankus. Palyginti su

2018 m. rudeniu, Europos Komisija gegužės mėn. sumažino 2019 m. Švedijos BVP augimo prognozę nuo 1,8

iki 1,4 proc., o ES BVP augimo prognozę – nuo 2 iki 1,4 proc. Lėčiau auganti ekonomika gali sumažinti

gyventojų pajamų augimą, įmonių aktyvumą ir padidinti finansavimosi kainą finansų rinkose, nuo kurių

Švedijos bankai yra labai priklausomi. Kadangi Švedija yra daug eksportuojanti valstybė, prie prastėjančios

ekonominės situacijos taip pat prisideda pastaruoju metu padidėjusios geopolitinių iššūkių ir prekybos karų

grėsmės. Prastėjanti išorės aplinka didina tikimybę, kad Šiaurės šalyse įvyks ekonominis sukrėtimas,

sukelsiantis esamų disbalansų korekciją. Kadangi Lietuvos ekonomika taip pat labai priklauso nuo eksporto, o

Švedija yra svarbi prekybos partnerė ir didžiausia investuotoja (24 % tiesioginių užsienio investicijų gaunama

iš Švedijos), tikėtina, kad lėtėjant pasaulio ir Švedijos ekonomikų augimui, sunkumų patirtų ir Lietuvos įmonės

bei namų ūkiai.

Pinigų plovimo skandalai atskiruose Šiaurės šalių bankuose kelia reputacinių rizikų viso Šiaurės ir

Baltijos šalių regiono finansų sistemai. Viešumoje kilus įtarimų dėl galimų pinigų plovimo operacijų,

Danske banko akcijos 2018 m. nuvertėjo perpus, o nevykdomų kredito įsipareigojimų apsikeitimo sandorių

kaina reikšmingai šoktelėjo ir šiuo metu yra didesnė nei iki skandalo (žr. 26 ir 27 pav.). Panašios tendencijos

buvo ir 2019 m. pradžioje, kai viešojoje erdvėje pasklido informacija apie galimus pinigų plovimo atvejus

Swedbank. Banko akcijų kainos reikšmingai krito ir neigiamai paveikė kitų Šiaurės šalių bankų akcijas. Toks

nepalankus vertinimas didina Šiaurės šalių bankų skolinimosi finansų rinkose kainą ir gali daryti neigiamą įtaką

pelningumui. Kadangi Švedijos bankų sektorius yra labai susijęs tarpusavyje, sunkumai viename banke gali

atsiliepti visam bankų sektoriui, o pakilusi finansavimosi kaina persiduoti ir patronuojamiesiems bankams

Lietuvoje. Pavyzdžiui, naujausi duomenys rodo, kad Švedijoje naujų būsto paskolų palūkanų normos, iki šiol

nuosaikiai mažėjusios, 2018 m. pabaigoje pradėjo kilti ir balandžio pabaigoje buvo 0,1 proc. p. didesnės nei

praėjusių metų lapkričio mėn. (žr. 26 pav.), tad tikėtina, kad tai yra padidėjusių finansavimosi sąnaudų

padarinys. Apskritai pinigų plovimo skandalai gali kelti visuomenės bei indėlininkų nepasitikėjimą bankais ir

pasireikšti indėlių atitraukimu.

0

5

10

15

20

25

Kapitalo

pakankamumo rodiklis

Nuosavybės grąža Finansinio sverto

koeficientas

Lietuva Švedija ES vidurkis

Šaltiniai: Lietuvos bankas ir EBI.

Proc.

0

10

20

30

40

50

0

3

6

9

12

15

2004 2006 2008 2010 2012 2014 2016 2018

Užsienio kredito įstaigų indėliai Lietuvos bankuose

Užsienio kredito įstaigų indėliai, palyginti su Lietuvos

bankų turtu (skalė dešinėje)


Mlrd. Eur Proc.

24

Pinigų plovimo skandalai padidino Švedijos bankų finansavimosi sąnaudas

Šiaurės šalių bankų akcijų kainos krito iškart po pinigų plovimo skandalų

26 pav. Šiaurės šalių bankų rizikos vertinimo ir

Švedijos būsto paskolų palūkanų normos

27 pav. Šiaurės šalių bankų akcijų kainos

Aktyviai įgyvendinama makroprudencinė politika Šiaurės šalyse galimą rizikos pasireiškimą

mažina, tačiau struktūrinės problemos vis dar yra didelis iššūkis. Reaguodama į sparčiai didėjantį

skolinimą įmonėms ir namų ūkiams bei pakilusį rizikų lygį, Švedijos finansinės priežiūros institucija 2018 m.

rugsėjo mėn. paskelbė, kad didins anticiklinio kapitalo rezervą nuo 2 iki 2,5 proc. Norvegija šiuo metu taiko 2

proc. šio rezervo normą. Švedijoje ir Suomijoje taip pat taikomos rizikos svorių apatinės ribos būsto

paskoloms, siekiant, kad bankai tokių paskolų nuostoliams padengti laikytų daugiau nuosavų lėšų. Vis dėlto

Švedijoje tebėra aktualūs struktūriniai NT rinkos disbalansai ir aukštas bankų finansinis svertas. Dėl to

Švedijos centrinis bankas siūlo iki 5 proc. padidinti minimalų bankų nuosavybės ir turto santykio reikalavimą ir

kuo greičiau įgyvendinti mokestines bei būsto rinkos reformas, kurios sumažintų rizikas, kylančias iš namų

ūkių sektoriaus. Struktūrinių reformų įgyvendinimas Švedijoje yra ypač svarbus, kadangi dabartinės

makroprudencinės priemonės padeda tik pristabdyti NT kainų ir gyventojų įsiskolinimo didėjimą, tačiau negali

išspręsti tai sukeliančių problemų.

RIZIKA DĖL GALIMAI NETVARAUS FINANSINIO CIKLO LIETUVOJE SUSIDARYMO

Sparčiai augantis kreditas gali pernelyg padidinti įsipareigojimų naštą namų ūkiams ir paskatinti

disbalansų formavimąsi šalies NT rinkoje. Viena vertus, į produktyvią veiklą nukreiptas kreditavimas

didina gamybos apimtį, skatina investuoti, palaiko aukštą vartojimo lygį ir taip prisideda prie bendro šalies

ūkio augimo. Kita vertus, pernelyg aktyvus skolinimas mažiau našioms veikloms gali lemti disbalansus

ekonomikoje, pernelyg išaugusį gyventojų ir įmonių įsiskolinimą ar turto kainų burbulus. Esant tokiai padėčiai,

pabrangus paskoloms ir nustojus didėti pajamoms, skolos našta gali reikšmingai padidėti ir lemti skolininkų

nemokumą bei kreditorių nuostolius. Be to, dėl perteklinio skolinimo pernelyg išpūstos NT kainos gali staigiai

kristi ir taip sumažinti tiek kredito įstaigoms įkeisto turto vertę, tiek tą turtą valdančių įmonių bei namų ūkių

gerovę. Aktyvus kreditavimas (ypač būsto paskolų segmente) Lietuvoje tęsiasi jau ganėtinai ilgai, o NT rinkos

aktyvumas yra ypač išaugęs. Dėl to aktuali yra rizika, kad šiuo metu pakilimo fazėje esantis finansinis ciklas

taps netvarus ir ims skatinti disbalansų kredito ir NT rinkose formavimąsi.

Paskolų namų ūkiams portfelio augimas Lietuvoje pastaraisiais metais buvo vienas didžiausių ES.

Kredito įstaigų privačiajam ne finansų sektoriui suteiktų paskolų portfelis nenutrūkstamai auga ketverius

metus iš eilės ir nuo 2015 m. pradžios padidėjo ketvirtadaliu. Ypač išsiskiria skolinimosi būstui aktyvumas.

Paskutinius dvejus metus būsto paskolų portfelio metinis augimas sudarė 7–9 proc. ir savo augimo sparta

1,6

1,7

1,8

1,9

2,0

20

30

40

50

60

70

80

90

2018 01 2018 04 2018 07 2018 10 2019 01 2019 04

Swedbank

Nordea

Danske

SEB

DNB

Būsto paskolų palūkanos (skalė dešinėje)

Šaltiniai: SNL Financial ir Švedijos centrinis bankas.

Proc. p. Proc.

40

50

60

70

80

90

100

110

120

2018 01 2018 04 2018 07 2018 10 2019 01 2019 04

DNBNordeaSEBSTOXX Europe 600 BanksDanskeSwedbank

Šaltinis: SNL Financial.

Indeksas, 2018 m.=100

25

ėmė pamažu lenkti šalies ekonomikos augimą. Palyginti su kitomis ES šalimis, būsto paskolų portfelio augimas

Lietuvoje yra vienas sparčiausių ir ši tendencija yra jau keletą metų (žr. 28 pav.). Tiesa, vis dar neigiamas

kredito ir BVP santykio atotrūkis nuo ilgalaikės tendencijos (–3,8 proc. p. 2018 m. IV ketv.), subalansuota

šalies einamoji sąskaita bei kiti rodikliai rodo, kad reikšmingų disbalansų susiformavimo požymių kredito

rinkoje kol kas nematyti. Lietuvos banko skaičiuojamas finansinio ciklo įvertis rodo, kad ciklas yra pakilimo

fazėje, tačiau spartesnio augimo kol kas nestebima (žr. 29 pav.). Vis dėlto dėl didėjančio darbo užmokesčio

gerėjantys namų ūkių lūkesčiai ateityje gali lemti dar spartesnį kredito augimą, todėl svarbu, kad skolinimasis

atspindėtų gyventojų finansines galimybes.

Būsto paskolų portfelio augimas Lietuvoje yra vienas sparčiausių ES

Finansinis ciklas Lietuvoje pradėjo lėtėti

28 pav. Būsto paskolų portfelio metinis augimas

2019 m. pirmąjį ketvirtį

29 pav. Finansinio ciklo indeksas bei kredito ir BVP

santykis Lietuvoje

Bankų teikiami kreditai pastaraisiais metais vis labiau prisideda prie istoriškai aktyvios NT rinkos.

2016–2018 m. bankai suteiktų naujų būsto paskolų namų ūkiams sumą kasmet vidutiniškai didino

ketvirtadaliu, o būsto rinkos apyvarta per tą patį laikotarpį augo beveik perpus mažiau. Apskritai būsto

sandorių su paskola dalis didėja nuo 2012 m. ir šiuo metu siekia 41,1 proc., o aktyviausioje šalies rinkoje –

Vilniuje – 55 proc. (žr. 30 pav.). Be to, Vilniaus NT rinkoje santykinai didesnė dalis tenka butams, o jie su

paskola perkami kur kas dažniau nei individualūs namai28. Taigi, NT rinkos aktyvumas Lietuvoje šiuo metu yra

ne tik istoriškai didelis, bet ir vis labiau priklausomas nuo bankų teikiamų paskolų, ypač Vilniuje. Esant tokiai

padėčiai, didėja tikimybė, kad, bankams sugriežtinus skolinimo sąlygas, šiuo metu ypač didelis NT rinkos

aktyvumas sumažės ir nulems būsto kainų kritimą.

Būsto pirkėjai vis dažniau įsigyja būstą su mažesniu pradiniu įnašu ir ilgesne paskolos trukme.

Vidutinė paskolų gavėjų įnešamo nuosavo kapitalo dalis 2018 m. antrąjį ketvirtį sudarė 18,8 proc. ir buvo

mažiausia nuo prieškrizinio laikotarpio 2007–2008 m. (žr. 31 pav.). Pastaraisiais metais daugėjo naujų būsto

paskolų, kai pradinis įnašas sudarė arti minimaliai reikalaujamo 15 proc. būsto vertės. Naujausiais

duomenimis, 2018 m. trečiąjį ketvirtį tokią dalį nuosavo kapitalo įnešė apie trečdalis būsto paskolas gavusių

namų ūkių. Palyginkime: 2014 m. tokių namų ūkių dalis siekė ketvirtadalį. Daugėjant paskolų su mažesniu

pradiniu įnašu, kartu didėja ir rizika, kad nepalankaus scenarijaus atveju būsto kainoms kritus daugiau už

pradinio įnašo dalį, net ir grąžinęs įkeistą turtą bankui, namų ūkis vis dar bus skolingas jam. Be to,

28 Lietuvos banko vykdomų komercinių bankų apklausų duomenimis, paskolos individualiems namams įsigyti 2018 m. sudarė 11,7 proc. visų

per metus suteiktų naujų būsto paskolų.

–4

–2

0

2

4

6

8

10

12

Gra

ikija

Kip

ras

Italija

Ispanija

Nyderlandai

Danija

Port

ugalija

Latv

ija

Suom

ija

Airija

JK

Vokie

tija

Austr

ija

Švedija

Lenkija

Belg

ija

Pra

ncūzija

Estija

Kro

atija

Slo

vėnija

Rum

unija

Čekija

Liu

ksem

burg

as

Malta

Vengrija

Lie

tuva

Bulg

arija

Slo

vakija


Proc.

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

–0,1

0,0

0,1

0,2

0,3

0,4

0,5

0,6

0,7

0,8

2001 2003 2005 2007 2009 2011 2013 2015 2017

Naujų paskolų namų ūkiams ir BVP santykisNaujų paskolų ne finansų įmonėms ir BVP santykisBūsto kainų ir namų ūkių pajamų santykisKitaIndekso vidurkis (2001 m. I ketv.─2018 m. IV ketv.) Finansinio ciklo indeksasKredito ir BVP santykis (skalė dešinėje)

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Indekso reikšmė

26

pastaraisiais metais ilgėja ir naujų būsto paskolų

trukmė. Naujausiais duomenimis, 2018 m. antrąjį

ketvirtį vidutinė būsto paskolos trukmė sudarė

25,7 m. (žr. 32 pav.). Palyginti su tuo pačiu

laikotarpiu prieš metus, būstą su paskola pirkę namų

ūkiai skolinosi vienais metais ilgesniam laikotarpiui.

Pastebimai padaugėjo būsto paskolų gavėjų, kurie

paskolas ėmė ilgiausiam galimam laikotarpiui:

2017 m. ketvirtąjį ketvirtį būsto paskola 25–30 m.

suteikta 46,4 proc. paskolų gavėjų, o per metus ši

dalis padidėjo 4,2 proc. p. Tokias tendencijas lemia ir

tai, kad gyventojai aktyviau perka naujus būstus,

kurie yra brangesni ir kuriems pirkti imamos

didesnės paskolos (žr. 32 pav.).

Demografinei situacijai šalyje negerėjant, per

ateinančius keletą metų pirmojo būsto pirkėjų

ir būsto nuomininkų Lietuvoje gali reikšmingai

sumažėti. Pagrindinę naujų būsto paskolų gavėjų

dalį (apie 50 %) sudaro 25–35 m. amžiaus

gyventojai. Be to, jaunesnio amžiaus asmenims priskiriama ir reikšminga nuomojamų būstų paklausos dalis.

Vienai pagrindinių būsto pirkėjų grupių priklausančių jaunų gyventojų skaičius Lietuvoje 2019 m. pradžioje

mažėjo jau trečius metus iš eilės, o Europos Komisijos prognozės rodo, kad jaunų gyventojų Lietuvoje mažės

ir toliau. Tokios tendencijos gali lemti ne tik būsto kainų augimo slopimą, bet ir investuotojų į būstą mažėjimą

dėl sumažėjusios grąžos iš nuomos, o tai dar labiau mažintų būsto paklausą.

Didėja minimalų pradinį įnašą mokančių būsto

paskolų gavėjų dalis

Ilgėja naujų būsto paskolų trukmė

31 pav. LTV sklaidos diagrama 32 pav. Vidutinė naujų būsto paskolų suma ir

trukmė

Daugėja požymių, kad statybos įmonių finansinė būklė prastėja. 2018 m. statybų veiklą vykdančioms

įmonėms suteiktų neveiksnių paskolų dalis ūgtelėjo nuo 14,5 iki 17,2 proc. ir tarp visų pagrindinių Lietuvos

ūkio šakų buvo didžiausia (žr. 33 pav.). Be to, su finansiniais sunkumais susiduriančių įmonių dalis statybų

sektoriuje per metus padidėjo nuo 14,3 iki 15,0 proc., nors kituose sektoriuose ji tebemažėjo. NT rinkos

dalyvių duomenimis, Vilniaus naujų butų rinkoje vis didesnę pasiūlos dalį sudaro mažiau patirties turinčių

įmonių vykdomi projektai. Kritus būsto paklausai, kainoms ir NT plėtros bendrovėms patiriant sunkumų

65

70

75

80

85

25

50

75

100

2005 2007 2009 2011 2013 2015 2017

LTV > 85 %80 % < LTV ≤ 85 % 75 % < LTV ≤ 80 % 70 % < LTV ≤ 75 % LTV ≤ 70 % Svertinis LTV vidurkis (skalė dešinėje)


Pastaba: būsto paskolų dalis, kai, pradėjus taikyti ASN, LTV daugiau

kaip 85 proc., žymi refinansavimo atvejus ir paskolas, skirtas

individualių namų statybai (paskola išmokama dalimis, o pateikiama viso kredito suma ir nebaigto statyti būsto vertė).

Proc. Proc.

0

15

30

45

60

75

90

23,0

23,5

24,0

24,5

25,0

25,5

26,0

2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

Th

ou

san

ds

Vidutinė būsto paskolos trukmė

Vidutinė būsto paskolos suma (skalė dešinėje)


Metai Tūkst. Eur

Daugėja būstų, įsigyjamų su paskola

30 pav. Būsto sandoriai įkeičiant būstą

0

10

20

30

40

50

60

70

80

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

55

2004 2006 2008 2010 2012 2014 2016 2018

Būsto sandoriai neįkeičiant būsto

Būsto sandoriai įkeičiant būstą

Būsto sandorių įkeičiant būstą dalis (skalė dešinėje)

Šaltiniai: Registrų centras ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Tūkst. sandorių Proc.

27

pastatytus butus parduoti, gali kilti bendrovių mokumo problemų (visų pirma tų, kurios NT rinkoje veikia

trumpesnį laiką ir neturi sukaupusios pakankamai apyvartinių lėšų). Statybos ir NT plėtros bendrovėms

suteiktų paskolų dalis įmonių paskolų portfelyje 2018 m. pabaigoje siekė apie trečdalį visų Lietuvoje veikiančių

bankų suteiktų paskolų įmonėms, todėl reikšmingų nuostolių gali patirti joms paskolas suteikę bankai.

NT vystytojų ir statybos įmonių pažeidžiamumą didina ir išaugęs neparduotų būstų skaičius.

Augant būsto pasiūlai, pastaraisiais metais Vilniuje ir Kaune daugėjo neparduotų, bet jau baigtų statyti naujų

butų skaičius. Remiantis rinkos dalyvių duomenimis29, Vilniuje neparduotų butų skaičius 2018 m. pabaigoje

siekė apie 4,6 tūkst. (žr. 34 pav.). Tokių butų dviejuose didžiausiuose šalies miestuose 2018 m. padaugėjo

atitinkamai 7,9 ir 82,8 proc., jie sudarė atitinkamai 40,6 ir 48,4 proc. viso per metus šiuose miestuose

įregistruotų naujų butų sandorių skaičiaus. Viena vertus, didelis NT rinkos aktyvumas leidžia tikėtis, kad

susikaupę neparduoti butai bus parduoti per artimiausią laikotarpį. Tačiau, sumažėjusi naujų butų paklausa

galėtų sukelti reikšmingus nuostolius NT vystytojams ir nulemti būsto kainų kritimą bei tolesnio mažėjimo

lūkesčius. Apklausos rodo, kad daugiau nei pusė kredito įstaigų įžvelgia disbalansus Lietuvos NT rinkoje dėl

paklausos neatitinkančios būsto pasiūlos. Tiek būsto statybai suteiktų naujų leidimų skaičius, tiek ir NT rinkos

dalyvių prognozės patvirtina būsto pasiūlos augimą ir 2019 m.

Riziką dėl netvaraus finansinio ciklo augimo gali didinti stiprėjančios įmonių finansinės tarpusavio

sąsajos. Įmonėms daugiau skolinantis tarpusavyje didėja rizika, kad vienų įmonių finansinei būklei

reikšmingai pablogėjus, gali sutrikti tarpusavio atsiskaitymai su kitomis įmonėmis, o tai lemtų finansinių

sunkumų atsiradimą ir paskolas suteikusiose įmonėse. Esant tokiam scenarijui, masinis įmonių nemokumas

didintų jas finansavusių bankų nuostolius, ir tai dar labiau galėtų sutrikdyti šalies finansų sistemos stabilumą.

Įmonių įsipareigojimai kitoms įmonėms 2018 m. padidėjo 16,5 proc. – nuo 20,5 iki 22,5 proc. bendros įmonių

finansavimosi struktūros. Tikėtina, kad artimiausiu metu įmonių tarpusavio skolinimosi didėjimo tendencijos

gali tęstis, nes bankų teikiamo finansavimo sąlygos pastaruoju metu sugriežtėjo, o pačiose įmonėse daugėja

likvidžiojo turto, kurį jos gali naudoti tiek investicijoms, tiek skolinimui kitoms įmonėms.

Ūgtelėjo neveiksnių, statybos įmonėms suteiktų

paskolų dalis

Neparduotų butų Vilniuje daugėja

33 pav. Statybos ir NT veiklos įmonių finansinės

būklės rodikliai

34 pav. Neparduotų butų skaičius Vilniuje

29 UAB „Ober Haus“.

0

10

20

30

40

50

60

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

Neveiksnių, statybos įmonėms suteiktų paskolų dalis

Neveiksnių, NT operacijas vykdančioms įmonėms suteiktų paskolų

dalisFinansinių sunkumų turinčių statybos įmonių dalis


Proc.

0

1

2

3

4

5

6

2006 2008 2010 2012 2014 2016 2018

Neparduotų naujų butų skaičius Vilniuje

Tūkst. vnt.

Šaltiniai: UAB „Eika“ ir UAB „Inreal“.

28

30 Šis rodiklis pasiūlytas Adrian T., Boyarchenko N., Giannone D. straipsnyje Vulnerable Growth. 31 Tiesinė regresija padeda įvertinti, kaip priklausomo kintamojo (šiuo atveju BVP augimo) sąlyginį vidurkį veikia egzogeniniai kintamieji.

Kvantilinė regresija padeda gauti išsamesnę sąryšio informaciją, pavyzdžiui, galima įvertinti, kaip nuo egzogeninių kintamųjų priklauso BVP

augimo 5-asis ar 95-asis procentilis. 32 Šis rodiklis glaudžiai susijęs su finansų srityje plačiai taikomu vertės pokyčio rizikos (angl. Value at risk, VaR) rodikliu. VaR rodiklis yra

maksimali nuostolių suma, kurią tikimasi patirti dėl galimo turto ar įsipareigojimų vertės svyravimo per nustatytą laiką ir su tam tikra tikimybe

(pasirinktam patikimumo lygmeniui, pvz., 95 arba 99 %). 33 Tai yra įprastos GaR rodikliui įvertinti naudojamos prielaidos, pavyzdžiui, Aikman ir kt. straipsnyje Measuring Risks to UK Financial Stability

arba Financial Conditions and Growth at Risk, TVF GSFR, Chapter 3.

3 intarpas

FINANSINIŲ DISBALANSŲ POVEIKIO BVP AUGIMUI PROGNOZAVIMAS

Siekiant visapusiškai suprasti besiformuojančių finansinių disbalansų reikšmę, svarbu kiekybiškai

įvertinti dėl jų šalies ekonomikos augimui kylančias rizikas. Paprastai institucijos savo sudaromose

ekonomikos augimo prognozėse vertina labiausiai tikėtiną ekonomikos raidos scenarijų. Nors prognozuojamas

ekonomikos augimas gali būti didelis, tačiau tuo pat metu gali formuotis disbalansai, kurie didintų ekonomikos

nuosmukio riziką. 2005–2007 m. daugelis institucijų prognozavo ir toliau spartų Lietuvos ekonomikos augimą,

tačiau šios prognozės neparodė augančios staigaus ekonomikos susitraukimo rizikos. Analizuojant tikėtiną BVP

augimą, svarbu atsižvelgti į šalyje besiformuojančius finansinius disbalansus ir kitus rizikos veiksnius. Šiame

intarpe pristatome BVP pokyčio rizikos (angl. GDP-at-Risk, GaR) rodiklį30, kuris padeda kiekybiškai susieti

finansinių disbalansų lygį su galima rizika ekonomikos augimui.

GaR rodiklis suteikia daugiau informacijos apie galimą BVP nuosmukio gylį, jei pasitvirtintų

nepalankus scenarijus. Šis rodiklis apskaičiuojamas naudojantis kvantiline regresija31 (angl. quantile

regression). Jis32 parodo maksimalų tikėtiną BVP kritimą, kurį ekonomika gali patirti dėl finansinių disbalansų

korekcijos su tam tikra tikimybe (pasirinktam patikimumo lygmeniui, pvz., 95 %). Taikant šį metodą

praktikoje, įprasta daryti prielaidą, kad GaR rodiklis priklauso nuo BVP pokyčio ir finansinio ciklo būsenos.

Taigi, šioje analizėje daroma analogiška prielaida, kad Lietuvos GaR rodiklis priklauso nuo Lietuvos BVP

pokyčio ir Lietuvos finansinio ciklo indikatoriaus33.

Lietuvos GaR rodiklis parodo, kad, didėjant disbalansams 2005–2007 m., sparčiai didėjo ir

ekonomikos nuosmukio rizika. Kita vertus, šiuo metu disbalansai nėra dideli, todėl galimas BVP

kritimas dėl jų korekcijos nebūtų didelis. 2005–2007 m. sparčiai augantys disbalansai reikšmingai

prisidėjo prie didėjančios BVP augimo rizikos (žr. A pav.). Pavyzdžiui, 2008 m. 5-asis blogiausias realiojo BVP

prognozės procentilis rodė, kad ekonomikos nuosmukis gali siekti ir apie 15 proc. Maždaug tokį nuosmukį

Lietuvos ekonomika patyrė 2009 m. Kita vertus, šiuo metu vidinių disbalansų formavimosi nematyti, o galimas

ekonomikos augimo sumažėjimas dėl vidinių disbalansų yra mažas. Žinoma, svarbu pabrėžti, kad ekonomikos

nuosmukį galėtų lemti ne tik vidinių disbalansų koregavimasis, tačiau ir įvairūs išorės veiksniai (pvz., blogas

derlius, ekonomikos nuosmukis kitose šalyse, neramumai tarptautinėse finansų rinkose). Šioje analizėje,

skaičiuojant GaR rodiklį, į tai neatsižvelgiama.

Nors GaR rodiklis turi trūkumų, tačiau jis ilgainiui gali tapti vienu svarbiausių sisteminės rizikos

kiekybiniu įverčiu, kuriuo būtų galima įvertinti makroprudencinės politikos veiksmingumą. Lietuvos

atveju GaR rodiklis skaičiuojamas remiantis tik vienos finansų krizės duomenimis. Dėl šios priežasties

skaičiuodami šį rodiklį galime atsižvelgti tik į ribotą veiksnių skaičių – tai reiškia, kad tampa sunku įvertinti

nefinansinių veiksnių įtaką rodiklio reikšmei. Nepaisant įvairių trūkumų, šis rodiklis gali būti labai reikšmingas

įgyvendinant makroprudencinę politiką. Vienas pagrindinių makroprudencinės politikos tikslų yra mažinti

sisteminės rizikos susidarymą, taip siekiant užtikrinti tvarų finansų sektoriaus indėlį į ekonomikos augimą. GaR

rodiklis kaip tik ir padeda kiekybiškai įvertinti galimą įvairių sisteminių rizikų poveikį ateities ekonomikos

augimui.

29

IŠŠŪKIS EKSPORTUOJANČIAJAM SEKTORIUI DĖL PRASTĖJANČIOS IŠORĖS APLINKOS

2018 m. pasaulyje reikšmingai daugėjo neapibrėžtumo, kuris, susiklosčius nepalankioms

sąlygoms, galėtų virsti ekonomikos augimo sulėtėjimu, sukrėtimu Lietuvos eksportuotojams ir

jiems skolinantiems bankams. 2018 m. užfiksuotas visų didžiausių pasaulio regionų ekonomikos augimo

sulėtėjimas. Europoje, be prekybos karų, ūkio augimą lėtino ir vienkartiniai veiksniai, sutrikdę gamybą

didžiosiose ES valstybėse34. Papildomai slopinti ekonomikos augimą gali tolesnis neapibrėžtumas dėl Brexito

baigties, prekybos karų eigos ir Kinijos ekonomikos augimo sulėtėjimo. Brexito neužtikrintumo pasekmės jau

yra matomos JK: kai kurios įmonės perkelia savo būstines, dalį operacijų ar darbuotojų į kontinentinę Europą,

mažėja imigracijos srautai ir investicijos, o keletą metų po referendumo dėl išstojimo buvo fiksuotas svaro

kurso kritimas ir didėjanti infliacija. Jei JK pasitrauktų iš ES be susitarimo, palyginti su sklandaus Brexito

scenarijumi, ES BVP iki 2021 m. sumažėtų 0,6 proc.35 Prekybos karų kontekste ES augimą neigiamai paveiktų

ir galimas JAV muitų padidinimas. Toks scenarijus tikėtinas, nes 2019 m. gegužės mėn. JAV padidino muitus

Kinijai. Dėl minėtų veiksnių Europos ekonominės politikos neapibrėžtumo indeksas per praėjusius metus kilo,

kartu prastėjo investuotojų lūkesčiai, didėjo įmonių skolinimosi finansų rinkose kaina, krito bankų akcijų

kainos (žr. 35 pav.). Tolesnė nepalanki išorės aplinkos raida neigiamai paveiktų ir Lietuvos eksporto paklausą.

Suprastėjus prekybos partnerių būklei, Lietuvos finansų sektorius būtų neigiamai paveiktas dėl

sąryšių su eksportuojančiaisiais sektoriais. Lietuva yra viena iš daugiausia eksportuojančių valstybių ES

(eksportas sudaro 80 % BVP), o tai ją daro jautrią išorės pokyčiams, kuriuos greičiausiai pajustų Lietuvos

eksportuojančiosios įmonės. Lietuvos bankų paskolos atvirajam sektoriui sudaro apie 10 proc. viso paskolų

portfelio privačiajam sektoriui, o skolinimas į eksportą orientuotoms transporto įmonėms keletą pastarųjų

metų augo ypač sparčiai (žr. 36 pav.). Šis sektorius taip pat išsiplėtė Lietuvos eksporto dalimi, kuri paaugo

nuo 8 iki 13 proc. BVP bei darbuotojų skaičiumi – transporto ir saugojimo sektoriuje įdarbinama net

dešimtadalis visų Lietuvos užimtųjų. Transporto sektoriui būdingas procikliškumas, todėl tikėtina, kad,

sumažėjus užsienio paklausai, sumažėtų užsakymų skaičius, įmonės patirtų nuostolių, būtų priverstos atleisti

darbuotojus ir mažinti jiems skiriamas išlaidas. Eksportuojančioms transporto įmonėms situacija papildomai

pablogėtų, jei būtų įvestas šiuo metu ES institucijose svarstomas mobilumo paketas, smarkiai išauginsiantis

eksportavimo sąnaudas. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, bankuose išaugtų neveiksnių paskolų apimtis, tad

34 Pasikeitę emisijų standartai, dėl kurių kilo problemų Vokietijos automobilių pramonėje, dėl sausros atslūgęs Reino upės vanduo, kuris

apsunkino žaliavų ir prekių transportavimą Vokietijoje, geltonųjų liemenių streikai Prancūzijoje, politinis neapibrėžtumas Italijoje. 35 Remiantis TVF prognozėmis.

A pav. Tikėtino realiojo BVP augimo pasiskirstymas

–20

–15

–10

–5

0

5

10

15

20

2002 2004 2006 2008 2010 2012 2014 2016 2018

5-asis procentilis

25-asis procentilis

75-asis procentilis

95-asis procentilis

Realiojo BVP augimas


Pastaba: kiekviename taške, naudodamiesi praėjusių keturių ketvirčių duomenimis, prognozuojame metinio realiojo BVP

augimo pasiskirstymą. Čia pateikiami 5-asis, 25-asis, 75-asis ir 95-asis realiojo BVP augimo prognozės procentiliai.

Proc.

30

neigiamai būtų paveiktas ir Lietuvos finansų sektorius. Bankų skolinimas transporto ir saugojimo sektoriui vis

dar sudaro ne itin didelę viso bankų paskolų portfelio dalį – 3,2 proc., tačiau sektoriaus didelė svarba

ekonomikai sukrėtimo atveju galėtų lemti antrinius efektus ir kitiems sektoriams.

Išaugęs ekonominės politikos neužtikrintumas didina sukrėtimų finansų rinkose tikimybę

Transporto paslaugų eksportas ir jo svarba Lietuvos bankų sektoriui išaugo

35 pav. Ekonominės politikos neužtikrintumo

indeksas (EPU36) ir akcijų kainos

36 pav. Bankų paskolų atvirajam sektoriui dalis ir

transporto paslaugų eksportas

BANKŲ MOKUMO TESTAVIMAS

Pagrindinis mokumo testavimo tikslas – įvertinti šalies bankų sektoriaus ir jį sudarančių bankų37

kapitalo pakankamumo rodiklio pokyčius, jei įvyktų nepalankių ekonomikos sukrėtimų. Atkreiptinas

dėmesys į tai, kad atlikto testavimo rezultatai nėra prognozė. Priešingai, tai yra mažai tikėtinų įvykių analizė,

o pateikiamos išvados yra sąlyginės.

Atliekant testavimą nepalankiomis sąlygomis, buvo sudarytas nepalankus scenarijus, jame

atsižvelgta į Lietuvos verslo, NT bei kredito ciklus ir jis yra kalibruojamas pagal šių ciklų esamą

fazę. Esminės šio scenarijaus prielaidos yra šios: 1) reikšmingai krinta NT kainos ir 2) sumažėja vidaus

paklausa bei eksportas į užsienio rinkas. Dėl to 2019 m. Lietuvos realusis BVP sumažėtų 6,1, o 2020 m.

sumenktų 1,1 proc. Svarbiausi makroekonominiai rodikliai pateikiami ir jų kaita pagal testavimo scenarijus

nurodoma 37 pav. ir žemiau pateikiamoje lentelėje.

36 EPU indeksas– angl. Economic Policy Uncertainty Index. 37 Atliekant mokumo testavimą, vertinami šie bankai: AB SEB bankas, AB Šiaulių bankas, „Swedbank“, AB, ir UAB Medicinos bankas.

50

60

70

80

90

100

110

120

50

100

150

200

250

300

350

2014 2015 2016 2017 2018 2019

Europos bankų akcijų indeksas* (skalė dešinėje)

Europos EPU

Pasaulio EPU

Šaltiniai: SNL Financial ir EPU.

*STOXX Europe 600 Banks.

Indeksas, 2014 01 31 = 100 Indeksas, 2014 01 31 = 100

7

8

9

10

11

12

13

14

0

2

4

6

8

10

12

2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

Bankų paskolų eksportuojančiajam sektoriui* be

transporto ir saugojimo sektoriaus dalisBankų paskolų transporto ir saugojimo sektoriui dalis

Transporto paslaugų eksportas, palyginti su BVP (skalė

dešinėje)

Šaltiniai: Lietuvos bankas ir Lietuvos statistikos departamentas.

* Žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, apdirbamosios

gamybos, transporto ir saugojimo sektoriai.

Proc. Proc.

TESTAVIMAS NEPALANKIOMIS SĄLYGOMIS

31

Pagal ciklinį nepalankų scenarijų šalies BVP būtų apie 13 proc. mažesnis nei pagal labiausiai tikėtiną scenarijų

Pagrindinių makroekonominių rodiklių kaita pagal testavimo scenarijus

37 pav. Lietuvos realiojo BVP raida pagal

scenarijus ir ekonomikos nuosmukio laikotarpiais

Rodiklių kaita

(proc.)

Rodikliai Faktinis

rodiklis

Labiausiai tikė-tinas scenari-

jus38

Nepalankus

scenarijus

2018 2019 2020 2019 2020

BVP

(metinis pokytis) 3,4 2,7 2,6 –6,1 –1,1

Prekių ir paslaugų

eksportas

(metinis pokytis)

4,9 4,0 3,7 –9,2 –1,5

Privačiojo vartojimo

išlaidos

(metinis pokytis)

3,9 3,9 3,6 –5,4 –1,3

Nedarbo lygis

(vidutinis metinis) 6,2 6,0 5,9 8,2 8,6

Darbo užmokestis

(metinis pokytis) 9,6 8,1 6,7 –5,1 –2,2

Vidutinė metinė

infliacija

(apskaičiuota pagal SVKI)

2,5 2,4 2,3 1,2 –0,1

Būsto kainų indeksas

(metinis pokytis) 7,4 5,1 7,0 –22,4 –4,7

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko

skaičiavimai.

Testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad bendrai bankų sektorius tebėra atsparus

ekonomikos sukrėtimams. Pagal nepalankų scenarijų bankų kredito nuostoliai 2019–2020 m. siektų 582

mln. Eur, o tai sudarytų apie 4,4 proc. viso paskolų portfelio 2018 m. pabaigoje. Per testavimo laikotarpį pagal

nepalankų scenarijų svertinis kapitalo pakankamumo rodiklis nukristų iki 16,0 proc. (skirtumas nuo labiausiai

tikėtino scenarijaus –4,6 proc. p.) (žr. 38 pav.). Pagal nepalankų scenarijų vienas bankas šiek tiek pažeistų

kapitalo pakankamumo reikalavimą (žr. 39 pav.). Mažiausiai atsparus bankas visiškai atlaikytų testavimą, jei

turėtų apie 0,2 mln. Eur papildomo kapitalo. Palyginti su bankų sektoriaus dydžiu, testavimo metu įvertintas

kapitalo trūkumas nėra reikšmingas, kad keltų riziką sektoriaus stabilumui.

Bendrai bankų sektorius tebėra atsparus ekonomikos sukrėtimams

Vienas bankas truputį pažeistų kapitalo pakankamumo reikalavimą

38 pav. Bankų sektoriaus kapitalo pakankamumo

rodiklis pagal scenarijus

39 pav. Bankų kapitalo pakankamumo rodiklio

sklaida pagal nepalankų scenarijų

38 Labiausiai tikėtinas scenarijus sudarytas remiantis oficialiomis Lietuvos banko makroekonominės raidos prognozėmis, paskelbtomis 2019 m.

kovo mėn. Šis scenarijus sudaromas norint įvertinti bankų veiklos tvarumą esant labiausiai tikėtinai ūkio raidai.

80

85

90

95

100

105

110

t t+1 t+2 t+3 t+4 t+5 t+6 t+7 t+8

Labiausiai tikėtinas scenarijus

Nepalankus scenarijus

Palyginti: 2008–2009 m. krizė

Palyginti: 1998–1999 m. Rusijos krizė

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: t = 2018 m. IV ketv.

Ketvirčiai

Indeksas: (t) = 100

0

5

10

15

20

25

30

2008 2010 2012 2014 2016 2018 2020

Modeliavimo laikotarpis

Labiausiai tikėtinas scenarijus

Nepalankus scenarijus

Praeities duomenys

Minimalus reikalaujamas kapitalo pakankamumo rodiklis

Proc.

Šaltiniai: bankų duomenys ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: kapitalo pakankamumo rodiklio pagal nepalankų scenarijų tankis

yra pateiktas tamsesnėmis juostomis, kurios atitinka 10, 16, 84, 90

procentilius.

0

5

10

15

20

25

2019

I ketv.

2019

II ketv.

2019

III ketv.

2019

IV ketv.

2020

I ketv.

2020

II ketv.

2020

III ketv.

2020

IV ketv.

Kapitalo pakankamumo rodiklio sklaida

Minimalus reikalaujamas kapitalo pakankamumo rodiklis

Kapitalo pakankamumo rodiklio svertinis vidurkis

Proc.

Šaltiniai: bankų duomenys ir Lietuvos banko skaičiavimai.

32

BANKŲ LIKVIDUMO TESTAVIMAS

Bankų sektorius yra atsparus trumpojo laikotarpio likvidumo sukrėtimams, tačiau vieno iš jų

atsparumas prastesnis. Testuojant bankų likvidumą, vertinami trumpalaikiai likvidumo šokai, dėl kurių

kristų bankų likvidžiojo turto vertė, būtų atsiimta daugiau nei įprastai indėlių, o bankų gaunamų pinigų srautas

sumažėtų39. Sektoriaus faktinis LCR rodiklis 2019 m. vasario mėn. sudarė 29840, o nepalankus scenarijus

lemtų jo sumažėjimą iki 179, taigi bankų sektorius su atsarga tenkintų 100 proc. padengimo likvidžiuoju turtu

reikalavimą (žr. 40 pav.). Vis dėlto vieno banko LCR rodiklis sumažėtų iki 94 proc. Nors šio banko likvidžiojo

turto kokybė gera, tačiau likvidumo atsarga nėra itin didelė, o bendras įsipareigojimų jautrumas šokams

didesnis už sektoriaus vidurkį.

Bankai turimu likvidžiuoju turtu gebėtų padengti indėlių sumažėjimą 26,4 proc., tačiau bankų

likvidumo padėtis nevienoda (žr. 41 pav.). Pavienių bankų rezultatai svyruoja nuo 9 iki 42 proc.

Palyginkime: bankų sektoriuje indėliai per mėnesį daugiausia sumažėjo 6,2 proc. 2008 m. spalio mėn.,

indėlininkams suabejojus vieno banko veiklos tvarumu (indėliai tame banke sumažėjo – 9,3 %). Vertinant

atskirus bankus, didžiausias netikėtas indėlių sumažėjimas per mėnesį – 28,7 proc. 2008 m. lapkričio mėn.

tuometiniame AB „Parex“ banke (dabar – AB „Citadele“ bankas), kai jo patronuojantysis bankas patyrė

sunkumų ir Latvijos Respublikos Vyriausybė jam suteikė paramą.

Pasitvirtinus nepalankiam scenarijui, vienas bankas pažeistų LCR normatyvą

Bankų sektorius atlaikytų 26,4 proc. indėlių sumažėjimą, tačiau dalies bankų likvidžiojo

turto atsargos yra pastebimai mažesnės

40 pav. Bankų likvidumo testavimo rezultatai 41 pav. Indėlių sumažėjimas, kurį atlaikytų bankai

39 Prielaidos, taikomos testuojant bankų likvidumą, pateiktos 2017 m. Lietuvos finansinio stabilumo apžvalgoje. 40 LCR skaičiuojamas kaip likvidžiojo turto ir grynojo netenkamų pinigų srauto (GNPS) santykis. Lietuvoje veikiančių bankų LCR rodiklis yra

pakankamai didelis, nes bankai turi santykinai stabilias įsipareigojimų ir įplaukų struktūras. Pažymėtina, kad didžiąją Lietuvoje veikiančių bankų

įsipareigojimų dalį sudaro stabilūs įmonių ir namų ūkių indėliai, kurie yra laikomi stabiliais įsipareigojimais.

298

179

0

200

400

600

800

LCR įvertis

2019 02 01

LCR rodiklis, apskaičiuotas

taikant nepalankų

scenarijų

Rodiklio sklaida

Mediana

Bankų sektoriaus LCR

LCR rodiklio minimalus reikalavimas


Proc.

20,1

26,4

0

10

20

30

40

50

Įsipreigojimų

sumažėjimas, kad LCR

rodiklis sumažėtų iki 100

proc.

Įsiparegojimų

sumažėjimas, kad būtų

sunaudotas likvidusis

turtas

Rodiklio sklaidaMedianaBankų sektoriaus svertinis vidurkis


Proc.

https://www.lb.lt/uploads/publications/docs/16832_5cb844962786a46e2e4180a35c34a7ea.pdf

33

Siekdamas riboti galimą rizikų finansų sistemai poveikį, Lietuvos bankas aktyviai veikė pagal jam

suteiktą makroprudencinės politikos41 mandatą. Lietuvos banko turimas mandatas sudaro sąlygas

makroprudencinėmis politikos priemonėmis užtikrinti stabilų ir patikimą finansų sistemos funkcionavimą,

užkardant papildomas rizikas finansų įstaigoms plečiant veiklos apimtį (plačiau apie tai žr. 4 intarpe). Lietuvos

bankas nuolat vertina taikomų makroprudencinės politikos priemonių pakankamumą ir reguliariai peržiūri

nustatytus kapitalo rezervų bei ASN nustatytų priemonių dydžius. Pagrindiniai makroprudencinės politikos

priemonių pakeitimai 2018 m. buvo susiję su kapitalo reikalavimų griežtinimu (žr. 42 pav., sprendimai

aptariami toliau šiame skyriuje). Artimiausiu metu planuojama nagrinėti rizikos svorių, kaip makroprudencinės

politikos priemonės, taikymo galimybes ir poreikį Lietuvoje. Be to, reaguojant į pastaraisiais metais įvykusius

pokyčius makroprudencinės politikos taikymo srityje,

praėjusiais metais atnaujinta makroprudencinės

politikos strategija, ją papildant nuostatomis dėl

Lietuvos banko 2017 m. patvirtintos kitų ES šalių

makroprudencinės politikos priemonių pripažinimo

sąrangos ir patikslinant galimų taikyti (arba jau

taikomų) makroprudencinės politikos priemonių sąrašą.

Kredito unijų sektoriuje buvo toliau įtvirtinami kredito

unijų reformos tikslai ir uždaviniai, nuo 2018 m. sausio

1 d. įsigaliojus įstatymams, kuriais įgyvendinama

kredito unijų sektoriaus reforma.

Ekonomikos ir finansiniam ciklui esant pakilimo

fazėje, 2018 m. birželio 20 d. Lietuvos banko

valdyba priėmė sprendimą42 stiprinti bankų

sektoriaus atsparumą ir pakelti AKR normą nuo

0,5 iki 1 proc. Šį kapitalo rezervą, kuris galėtų būti

panaudotas galimiems finansų įstaigų nuostoliams

padengti susidūrus su reikšmingesniu ekonomikos ar

finansų sistemos sukrėtimu arba ekonomikos ar finansų

ciklui lėtėjant, Lietuvoje veikiančios kredito įstaigos

turės sukaupti iki 2019 m. birželio 30 d. Kol finansų

sistemoje ir ekonomikoje nėra susiformavusių

disbalansų, nuosekliai ir pamažu kaupiamas AKR,

tikėtina, mažiau paveiktų kreditavimą bei realiąją

ekonomiką ir sumažintų tikimybę, kad iki finansų ciklo

krypties pasikeitimo sukauptas AKR bus per mažas.

Padidėjus AB Šiaulių banko sisteminei svarbai,

kasmetinės kitų sisteminės svarbos įstaigų

rezervo43 peržiūros metu šiam bankui nustatytas

didesnis – 1 proc. – kitų sisteminės svarbos

įstaigų kapitalo rezervas. Šį papildomą rezervą AB

Šiaulių bankas privalo sukaupti iki 2020 m.

gruodžio 31 d. (iki tol AB Šiaulių bankui galios anksčiau nustatytas 0,5 proc. kapitalo rezervas). 2018 m.

peržiūros metu sisteminės svarbos įstaigų Lietuvoje sąrašas nepakito – buvo identifikuotos tos pačios keturios

sisteminės svarbos įstaigos. Kaip ir ankstesniais metais, trims didžiausiems bankams – AB SEB bankui,

Luminor Bank, AB, ir „Swedbank“, AB, – palikti galioti 2 proc. kitų sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervo

41 Pagrindinis makroprudencinės politikos tikslas – prisidėti prie visos finansų sistemos stabilumo apsaugos, įskaitant finansų sistemos

atsparumo stiprinimą ir sisteminės rizikos susidarymo mažinimą, kad būtų užtikrintas tvarus finansų sektoriaus įnašas į ekonomikos augimą. 42 Lietuvos banko valdybos 2018 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 03-105 „Dėl anticiklinio kapitalo rezervo taikymo“.

43 Kitų sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervo reikalavimo taikymas Lietuvoje, Lietuvos banko teminių straipsnių serija, 2015 m. Nr. 7.

III. FINANSINIO STABILUMO STIPRINIMAS

Finansinį stabilumą didina Lietuvos banko

taikomos ir nuolat peržiūrimos priemonės

42 pav. Lietuvoje galiojančios

makroprudencinės politikos priemonės

Šaltinis: Lietuvos bankas Pastabos: maksimali mėnesinė paskolos įmoka išimtiniais atvejais (ne

daugiau kaip 5 proc. per kalendorinius metus kredito davėjo sudarytų naujų

kredito sutarčių būstui įsigyti) gali sudaryti iki 60 proc. tvarių pajamų;

palūkanų padidėjimo testas reiškia, kad maksimali mėnesinė paskolos įmoka turi būti ne didesnė kaip 50 proc. tvarių pajamų, skaičiavimui naudojant

5 proc. palūkanų normą; antrai ir paskesnei paskolai pradinis įnašas turėtų

būti didesnis nei 15 proc.; kapitalo rezervai taikomi bankams, centrinėms

kredito unijoms ir centrinių kredito unijų grupėms.

http://www.lb.lt/uploads/documents/files/TS%20Nr_%207%20Kitų%20sisteminės%20svarbos%20įstaigų%20kapitalo%20rezervo%20reikalavimo%20taikymas%20Lietuvoje.pdf

34

dydžiai44. Be to, 2018 m. peržiūros metu buvo pakoreguota sisteminės svarbos įstaigų nustatymo metodika –

atsisakyta neišpirktų skolos vertybinių popierių rodiklio, nes šie skolos vertybiniai popieriai sudaro labai mažą

visų Lietuvos finansų sistemos įsipareigojimų dalį (bendra suma visoje finansų sistemoje siekia vos 20 mln.

Eur – 0,06 proc. visų finansų sistemos įsipareigojimų)45.

2019 m. balandžio mėn. patvirtinti Kapitalo reikalavimų direktyvos ir Kapitalo reikalavimų

reglamento pakeitimai, kurie suteiks galimybę makroprudencinės politikos priemones taikyti

lanksčiau, o jų taikymas bus aiškiau apibrėžtas. Kapitalo reikalavimų direktyvos pakeitimai turės būti

perkelti į Lietuvos teisę46, tai turės būti atlikta ne vėliau kaip per 18 mėnesių po Direktyvos įsigaliojimo.

Pagrindiniai Direktyvos pakeitimai makroprudencinės politikos srityje susiję su kapitalo reikalavimais: antro

ramsčio (angl. Pillar 2) reikalavimai galės būti taikomi tik mikroprudencinės (individualių finansų įstaigų)

priežiūros tikslais, o šis pokytis iš dalies kompensuojamas lankstesniu kitų kapitalo reikalavimų taikymu.

Pavyzdžiui, Lietuvos bankų sektoriui, kuriame dominuoja keli bankai, labai aktualūs pakeitimai, susiję su kitų

sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervo lankstesnio taikymo galimybėmis. Įsigaliojus naujoms Direktyvos

nuostatoms, nacionalinės sisteminės svarbos įstaigoms bus galima nustatyti kapitalo rezervą, siekiantį iki

3 proc. (šiuo metu šio kapitalo rezervo taikymas apribotas iki 2 %). Kitas svarbus pakeitimas – kitų sisteminės

svarbos įstaigų kapitalo rezervas ir sisteminės rizikos rezervas privalės būti taikomi skirtingoms rizikoms riboti

ir šių rezervų bendra suma negalės viršyti 5 proc.47 Sisteminės rizikos rezervas galės būti taikomas ir

sektoriams (iki šiol buvo galima taikyti tik visoms pozicijoms arba pozicijoms šalies viduje). Dėl šios priežasties

atsiras daugiau galimybių tikslingai reaguoti į rizikas, kylančias tam tikruose skolinimo segmentuose (pvz.,

gyvenamuoju arba komerciniu NT užtikrintų paskolų segmente). Galiausiai, teisės aktų pakeitimais įvedamas

minimalus 3 proc. sverto rodiklio reikalavimas, kuris galios lygiagrečiai su minimaliais kapitalo pakankamumo

reikalavimais.

44 2019 m. sausio 2 d. Lietuvoje veikęs Luminor Bank, AB tapo Estijoje įsisteigusio Luminor Bank, AS filialu, tad jam Lietuvos banko anksčiau

nustatytas kitų sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervas nebegalioja, tačiau visai Luminor banko grupei konsoliduotai galioja Estijos banko

nustatytas tokio paties dydžio – 2 proc. – kitų sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervas. 45 Neatsisakius šio rodiklio taikomoje metodikoje, būtų gana reikšmingai iškreipiama vertinamų finansų įstaigų sisteminė svarba. 46 Šie pakeitimai bus atlikti keičiant 2015 m. balandžio 9 d. Lietuvos banko valdybos nutarimą Nr. 03-51 dėl Kapitalo rezervų sudarymo taisyklių

patvirtinimo. 47 Siekiant nustatyti didesnį nei 5 proc. kombinuotą kapitalo reikalavimą, reikės gauti Europos Komisijos sutikimą. 48 Kredito, likvidumo, rinkos, koncentracijos, palūkanų normos ir kitos susijusios rizikos.

4 intarpas

RIZIKOS SAUGIKLIAI FINANSŲ ĮSTAIGOMS TAMPANT SVARBESNĖMS

Per 10 metų laikotarpį po finansų krizės pabaigos tiek pats Lietuvos bankas, tiek jo vykdomos

finansų rinkos priežiūros, reguliavimo ir finansinio stabilumo stiprinimo funkcijos reikšmingai

evoliucionavo. Sugriežtinus mikroprudencinės priežiūros reikalavimus ir įgyvendinus makroprudencinės

priežiūros bei bankų pertvarkymo sistemų teisinį reguliavimą, sudarytos sąlygos stabiliam, patikimam ir

saugiam bankų sektoriaus funkcionavimui. Be abejo, greta visada egzistuoja verslo rizikos ir galimai

nusikalstamos veiklos veiksniai. Vis dėlto Lietuvos banke taikoma bankų priežiūros ir sprendimų priėmimo

sistema siekiama identifikuoti bankų keliamas grėsmes ir jas pašalinti greitai ir veiksmingai, su minimaliu

neigiamu poveikiu ekonomikai ir visai finansų sistemai.

Visiems bankams nepriklausomai nuo jų dydžio, įvertinus jų keliamą riziką, nustatomi tam tikri

kapitalo ir likvidumo reikalavimai, kurių bankai privalo laikytis. Taip pat, atsižvelgiant į keliamą riziką,

bankams gali būti nustatyti papildomi kapitalo, likvidumo, didelių pozicijų reikalavimai bei kiti

mikroprudencinės priežiūros reikalavimai. Be to, bankai įpareigoti kartą per metus atlikti visų rizikų48

testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir parengti veiklos tęstinumo planus nenumatytiems atvejams. Šie

reikalavimai veikia kaip tam tikri saugikliai, padedantys užtikrinti saugią ir patikimą bankų veiklą, kad bankai

būtų veiksmingai valdomi ir tinkamai valdoma jų prisiimama rizika. Priklausomai nuo banko veiklos modelio ir

jam išduotos licencijos gali skirtis tam tikri reikalavimai banko veiklos pradžioje. Pavyzdžiui, specializuotiems

bankams, kurie gali teikti įprastas bankines paslaugas, bet neturi teisės teikti investicinių ir kitų panašaus

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/13568210e48411e4a3f4c9665905a1b3?jfwid=f4nne7sr7

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/13568210e48411e4a3f4c9665905a1b3?jfwid=f4nne7sr7

35

49 MREL – minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas (angl. minimum requirement for own funds and eligible liabilities),

kuris užtikrintų, kad bankai, susidūrę su veiklos sunkumais, turėtų pakankamai išteklių nuostoliams absorbuoti ir kapitalui atkurti. 50 Lietuvoje veikęs Luminor Bank, AB buvo priskiriamas prie didžiausių bankų Lietuvoje ir tiesiogiai prižiūrimas ECB, tačiau 2019 m. sausio 2 d.

šiam bankui tapus Estijoje įsisteigusio Luminor Bank, AS filialu, jo priežiūra vykdoma grupės mastu. 51 Lietuvos bankas, pradėjęs prašymo išduoti banko licenciją ir pateiktų dokumentų vertinimo procedūrą, perduoda visus duomenis ECB. Nuo to

momento Lietuvos bankas ir ECB kartu lygiagrečiai vertina pateiktus dokumentus, o galutinį sprendimą dėl licenzijos išdavimo, atsižvelgdamas į

Lietuvos banko nuomonę, priima ECB.

pobūdžio finansinių paslaugų, taikomi mažesni pradinio kapitalo reikalavimai (1 mln. vietoj 5 mln. Eur).

Kuo finansų įstaiga didesnė ir svarbesnė šalies finansų sistemai, tuo griežtesnis ir labiau

visapusiškas tos įstaigos reguliavimas. Svarbu pabrėžti, kad, prižiūrėdamas Lietuvos finansų rinką,

Lietuvos bankas remiasi rizika pagrįstos priežiūros modeliu ir savo išteklius pirmiausia orientuoja į sistemiškai

svarbesnius finansų rinkos dalyvius ar finansines paslaugas ir produktus, kurie kelia didžiausią riziką finansų

sistemos stabilumui ar vartotojams. Vykdant bankų priežiūrą, į didelių bankų įtaką Lietuvos ekonomikai ir

finansų sistemai yra atsižvelgta: didžiausiems bankams Lietuvoje galioja griežtesni kapitalo reikalavimai –

papildomas kitų sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervas. Ši makroprudencinė priemonė nustatoma

kiekvienų metų pabaigoje siekiant didinti sistemiškai svarbiausių Lietuvos komercinių bankų atsparumą

galimiems nuostoliams ir sumažinti jų paskatas prisiimti pernelyg daug rizikos. Be to, svarbiausiems bankams

turi būti nustatytas MREL reikalavimas49.

Didėjant banko svarbai, įsijungia papildomi saugikliai, padedantys užtikrinti, kad rizika valstybės

biudžetui būtų minimali. Pavyzdžiui, bankui pasiekus šaliai svarbios įstaigos statusą, jo priežiūrą perimtų

euro zonos Bendras priežiūros mechanizmas (BPM), o banko pertvarkymas būtų atliekamas pagal Bendro

pertvarkymo mechanizmo taisykles. Vienas iš BPM tikslų – užtikrinti, kad vienodai aukšti bankų priežiūros

standartai būtų įdiegti visose BPM dalyvaujančiose šalyse. Lietuva prie šios bendros priežiūros sistemos

prisijungė 2015 m. tapusi euro zonos nare, tad šiuo metu ECB yra tiesiogiai atsakingas už dviejų didžiausių50

Lietuvos bankų riziką ribojančią priežiūrą ir naujų bankų licencijų išdavimą51. Lietuvos bankas kartu su ECB

vykdo šių svarbių bankų priežiūrą ir taiko vienodai aukštus standartus prižiūrėdamas mažiau svarbias finansų

įstaigas Lietuvoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad finansų sistemos reguliavimas euro zonos šalyse tampa vis

panašesnis ir yra laikomasi bendrų reguliavimo principų.

Bendras pertvarkymo mechanizmas buvo sukurtas tam, kad šalies ekonomikai ir finansiniam

stabilumui svarbūs bankai būtų ne likviduoti, o pertvarkomi pagal iš anksto parengtą planą.

Lietuvos bankas, vykdydamas nacionalinės pertvarkymo institucijos funkciją, kartu su Bendra pertvarkymo

valdyba – centrine euro zonos šalių pertvarkymo institucija, padeda užtikrinti, kad kritines funkcijas

atliekančius bankus, patyrusius mokumo ar kitų finansinių sunkumų, būtų galima operatyviai pertvarkyti ir

užtikrinti jų nenutrūkstamą veiklą be valstybės pagalbos, taip sumažinant neigiamą poveikį ekonomikai. Nuo

finansų įstaigos prisiimamos rizikos lygio priklauso ir įmokų į europinį Bendrą pertvarkymo fondą bei įnašų į

nacionalinį Indėlių draudimo fondą (IDF) dydis – įstaigos, kurių bankroto rizika yra didesnė, moka didesnes

įmokas į IDF nei mažiau rizikingos finansų įstaigos. Be to, ateityje planuojama sukurti ir bendrą europinį

indėlių draudimo fondą. Tada, jei vis dėlto prireiktų panaudoti nacionalinio IDF lėšas, konkrečiai valstybei

nuostoliai būtų gerokai mažesni.

Apibendrinant pažymėtina, kad po finansų krizės bankų veiklos reglamentavimo sistema pasikeitė

iš esmės, o finansų sistema tapo stabilesnė, skiriama daugiau dėmesio finansų sistemos, kaip

visumos, priežiūrai ir reguliavimui. Savo ruožtu bankų sąjungos elementai – bendri priežiūros ir

pertvarkymo mechanizmai – pirmiausia orientuoti į didžiausių ir svarbiausių bankų patikimo ir saugaus

funkcionavimo užtikrinimą. Bankui tampant didesniam ir svarbesniam, rizikos finansų sistemos stabilumui

didėja, tačiau šių rizikų išsipildymo tikimybę atitinkamai mažina papildomos Lietuvos banko taikomos

mikroprudencinės ir makroprudencinės priežiūros priemonės ir su įstaigų pertvarkymu susiję reikalavimai.

finansinio stabilumo apžvalga - lietuvos bankas · 2019-06-13 · 6 finansŲ rinkŲ ir ekonomikos...

Documents