geodeziniŲ darbŲ vykdymo ir kontrolĖs specifika ...dspace.lzuu.lt/bitstream/1/3781/1/mbd_kestutis...
TRANSCRIPT
ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS
VANDENS ŪKIO IR ŽEMĖTVARKOS FAKULTETAS
ŽEMĖTVARKOS IR GEOMATIKOS INSTITUTAS
Kęstutis Mickys
GEODEZINIŲ DARBŲ VYKDYMO IR KONTROLĖS SPECIFIKA
INŽINERINIUOSE OBJEKTUOSE
Magistratūros studijų baigiamasis darbas
Studijų sritis: Technologijos mokslai
Studijų kryptis: Kraštotvarka
Studijų programa: Žemėtvarka
Studijų šaka: Žemėtvarka
Akademija, 2015
2
Baigiamųjų darbų vertinimo komisija:
(Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. 157-PA, 2015 m. gegužės 20 d.)
Pirmininkas mag. Audrius Petkevičius, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos
departamento direktorius
Nariai:
1. Prof. dr. Audrius Aleknavičius, Aleksandro Stulginskio universitetas;
2. Doc. dr. Virginija Gurskienė, Aleksandro Stulginskio universitetas;
3. Doc. dr. Vilma Sudonienė, Aleksandro Stulginskio universitetas;
4. Mag. Saulius Mocevičius, UAB „Geometra" Kraštotvarkos direktorius.
Mokslinė vadovė doc. dr. Vilma Kriaučiūnaitė-Neklejonovienė, Aleksandro Stulginskio
universitetas
Recenzentas doc. dr. Vincas Gurskis, Aleksandro Stulginskio universitetas
Instituto direktorė doc. dr. Virginija Gurskienė, Aleksandro Stulginskio universitetas
Oponentas doc. dr. Donatas Rekus, Aleksandro Stulginskio universitetas
3
Darbo aprobacija
Tyrimų rezultatai, paskelbti mokslinėse konferencijose:
MICKYS K. G eo d ez i n i ų d a r b ų v yk d ym o s p ec i f i k a i n ž in e r i n i u o s e
o b j ek t u o s e . Iš: Jaunasis mokslininkas 2015: studentų mokslinė konferencija. ASU,
Akademija, 2015.
Tyrimų rezultatai paskelbti leidiniuose:
MICKYS K. G eo d ez i n i ų d a r b ų v yk d ym o s p ec i f i k a i n ž in e r i n i u o s e
o b j ek t u o s e .. Iš: Jaunasis mokslininkas 2015: studentų moksliniai straipsniai (kompaktinė
plokštelė), 2015.
4
SANTRAUKA
Kęstutis Mickys
Geodezinių darbų vykdymo ir kontrolės specifika inžineriniuose objektuose
Magistro baigiamąjį darbą sudaro 46 puslapiai, 11 paveikslų, 7 lentelės, 40 literatūros
šaltinių, 1 priedas.
PRASMINIAI ŽODŽIAI: geodeziniai darbai, inžineriniai tyrinėjimai, statybos objektai,
topografija, nužymėjimo darbai.
Tyrimo objektas: Požeminių komunikacijų tyrinėjimai ir kontrolinių geodezinių
nuotraukų sudarymas pasirinktuose objektuose Šiaulių mieste ir rajone.
Tyrimo tikslas: išanalizuoti ir įvertinti skirtumus: laiko sąnaudų, darbo specifikos ir
dažniausiai pasitaikančių klaidų atliekant geodezinius tyrinėjimus kelių statyboje, požeminių
komunikacijų tiesime ir gyvenamojo pastato statyboje.
Uždaviniai: Identifikuoti ir išanalizuoti geodezinių matavimų atlikimą
reglamentuojančius teisės aktus ir kitą literatūrą geodezinių matavimų ir tyrinėjimų
klausimais. Išanalizuoti ir įvertinti technologinio proceso skirtumus, atsirandančias paklaidas,
dažniausiai iškylančias problemas ir rasti jų sprendimo būdus, atliekant geodezijos
tyrinėjimus pasirinktuose objektuose. Nustatyti ir optimizuoti geodezinių darbų eigą objekte.
Tyrimo metodai: Buvo atliekamas eksperimentinis tyrimas t. y. trijų objektų geodeziniai
matavimai visą statybos laikotarpį, taip pat vykdoma žemėtvarkos ir geodezijos specialistų
anketinė apklausa
Tyrimo rezultatai:
Pirmoje darbo dalyje apžvelgti geodezijos ir kartografijos bei statybos techniniai reglamentai,
taisyklės, analizuota kita statybos bei geodezijos krypties literatūra.
Antroje dalyje išanalizuojamas geodezinių darbų eiliškumas skirtinguose inžineriniuose
objektuose. Analizuojami proceso sudėtingumo aspektai, laiko sąnaudos atliekant darbus,
taip pat darbo sąnaudų ir atlyginimo už darbą santykis.
Trečioje dalyje nustatyta, kad svarbiausi yra pirmieji geodezinių darbų etapai (topografinės
nuotraukos sudarymas ir statinių nužymėjimo darbai), nes padarius klaidų šiuose etapuose
galima negrįžtamai įtakoti projektavimo ir projekto vykdymo darbus.
Tyrimo rezultatai paskelbti:
MICKYS K. Geodezinių darbų vykdymo ir kontrolės specifika inžineriniuose objektuose Iš:
Jaunasis mokslininkas 2015: studentų mokslinė konferencija. ASU. Akademija, 2015
5
SUMMARY
Kęstutis Mickys
SPECIFICITY OF SURVEYNG WORKS EXECUTION OF ENGINERING
OBJECTS
Bachelor Graduation Thesis consists of 46 pages, 11 figures, 7 tables, 40 references, 1
appendixes.
KEY Words: surveying works, engineering surveys, construction objects, topography, and
delineation work.
Object of the research: Research of underground communications and conclusion of control
of geodetic photos at selected sites in Siauliai city and district.
Aim of the research: analyze and evaluate the differences: time-consuming, labor and the
specifics of the most common errors in geodetic research in road building, underground
communications directly and residential building construction.
Objectives of the research: Identify and analyze the performance of geodetic measurements
legislation and other literature geodetic measurements and research issues. Analyze and
evaluate the process differences resulting from errors, mostly arising problems and find
solutions, in surveying the research on selected objects. Identify and optimize workflow
geodetic object.
Methods of the research: Experimental investigation was carried out i.e. geodetic survey of
three objects during entire construction period, as well as land-use planning and surveying
professionals questionnaire.
Results of the research:
The first part of an overview of Geodesy and Cartography and the construction of technical
regulations, rules, analyzed other construction and surveying the direction of literature.
The second part analyzes geodetic engineering works sequence of different objects, and the
complexity of the process, the time of performing the work, as well as labor costs and
remuneration of labor relations.
The third paragraph stipulates that the most important is the first geodetic milestone
(Topographic Plan and structures marking works), because any mistakes made in these phases
can irreversibly influence the design and implementation of the project work.
The study results were published:
MICKYS K. geodetic works execution and control of the specificity of civil engineering
objects: The young scientist 2015: A Student Conference. ASU. Academy 2015th.
6
TURINYS
ĮVADAS......................................................................................................................................7
1. LITERATŪROS APŽVALGA.......................................................................................9
1.1 Įstatymai ir teisės aktai reglamentuojantys geodezinių darbų atlikimą ir kontrolę...9
1.2 Geodezinių darbų vykdymo specifika....................................................................13
1.3 Lietuvos geodezinis pagrindas...............................................................................15
1.4 GPS įrangos panaudojimas geodeziniams tyrinėjimams........................................17
2. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI........................................................................19
3. TYRIMO METODIKA.................................................................................................20
3.1 Tyrimo objekto vieta...............................................................................................21
3.2 Techninė matavimo įranga......................................................................................22
4. TYRIMO REZULTATŲ ANALIZĖ IR APTARIMAS...............................................25
4.1 Laiko sąnaudų analizė.............................................................................................27
4.2 Reikalavimai geodeziniams ir žymėjimo darbams................................................29
5. ANKETINĖS APKLAUSOS TYRIMŲ REZULTATAI.............................................33
6. ATLIKTŲ GEODEZINIŲ DARBŲ STATISTIKA ŠIAULIŲ MIESTO
SAVIVALDYBĖJE......................................................................................................36
IŠVADOS.....................................................................................................................39
NAUDOTOS LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS.........................................40
PRIEDAI.......................................................................................................................43
7
ĮVADAS
Geodeziniai darbai yra neatskiriama statybos technologinio proceso dalis ir turi būti
atliekami visuose statinių statybos ir inžinerijos etapuose. Geodezinių darbų apimtis ir
tikslumas turi atitikti statinio padėties ir geometrinių parametrų techninį projektą pagal GKTR
2.08.01:2000, ST 8871063.03:2003 ir ST 188710638.06:2004 nurodymus.
Atliekant geodezinius tyrinėjimus privalu laikytis Geodezijos ir kartografijos techninių
reglamentų: GKTR 2.08.01.2000 „Statybiniai inžineriniai geodeziniai tyrinėjimai“. GKTR
2.01.01:1999 „Statomų požeminių tinklų ir komunikacijų geodezinių nuotraukų atlikimo
tvarka“.
Geodezinius tyrinėjimus gali vykdyti fiziniai asmenys, turintys šiems darbams
Nacionalinės žemės tarnybos išduotą geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą.
Inžineriniai topografiniai matavimai gali būti atliekami panaudojant įvairius matavimo
metodus, kurie reprezentuoja skirtingus geodezinius instrumentus. Pasirinkimo asortimentas
šiandien palyginti platus – nuo paprasčiausių optinių nivelyrų iki lazerinių skenavimo
sistemų. Šiandien geodeziniams darbams atlikti geodezininkai dažniausiai naudojasi dviem
skirtingais matavimų prietaisais t. y. elektroniniais tacheometrais arba GPNS (Globalinė
Padėties Nustatymo Sistema) imtuvais. Elektroninis tacheometras geba nustatyti buvimo vietą
beveik taip pat tiksliai kaip ir GPNS imtuvas, tik šie du instrumentai atlieka tą pačią funkciją
skirtingais matavimo metodais.
Elektroniniai tacheometrai skirti horizontaliems ir vertikaliems kampams, linijų
ilgiams, aukščių skirtumams matuoti, taškų aukščiams, koordinačių prieaugiams nustatyti.
Praktikoje prietaisai dažniausiai naudojami geodeziniams tinklams, topografinėms
nuotraukoms sudaryti, kelių statybos ir kt. darbams. Pasaulinėje praktikoje tokie prietaisai dar
vadinami suminėmis stotimis (total station). Matuojant elektroniniais tacheometrais,
automatizuojamas geodezinių matavimų procesas, galima daug skaičiuoti lauke ir tobulinti
darbo technologiją (Balevičius ir kt., 2008).
Šiuo metu daugelis šalies geodezininkų matavimuose naudojasi GPNS (Globalinė
padėties nustatymo sistema, angl. Global Positioning System) matavimo įranga, kadangi šios
įrangos dėka supaprastinami lauko matavimo darbai, o tai specialistams sutrumpina lauko
darbams skirtą laiką, taip pat atliekant matavimus išgaunamas reikiamas tikslumas. GPS
veikimo principus nagrinėjo nemažai autorių E. Petkevičius (2004), Z. Tamutis, A.
Žalnierukas, S. Kazakevičius, P. Petroškevičius (1996), Woodford Ch. (2012) ir kt., aprašę
8
pagrindinius GPS veikimo principus. Lietuvoje pradėjus veikti valstybiniam LitPOS tinklui
dažniausiai naudojamas RTK (Real Time Kinematic) matavimų metodas. Globalinė padėties
nustatymo sistema yra palydovinė radionavigacijos sistema, padedanti spręsti navigacinius
uždavinius realiame laike, bet kuriose vietose, GPNS imtuvai priima signalus iš visų
palydovų, kurie yra „matomumo“ zonoje. GPNS palydovai, būdami tikslios ataskaitos taškais,
siunčia signalus į GPNS imtuvus, kurie nustato, kiek laiko signalas sklido nuo kiekvieno
palydovo iki imtuvo antenos. Gauta laiko ir signalų sklidimo greičio sandauga yra atstumas
tarp palydovo ir antenos. Jei žinomas tikslus atstumas nuo bent trijų palydovų, tai jau galime
mažesniu tikslumu nustatyti vartotojo padėtį žemėje (Venckienė ir kt., 2010).
Šis tyrimas skirtas parodyti ir įvertinti skirtumus tarp skirtingų inžinerinių objektų
vykdant geodezinius darbus nuo projektavimo iki statybos užbaigimo. Geodeziniai darbai yra
neatskiriama statybos proceso dalis. Į statybos aikštelę geodezija ateina pirmoji ir išeina
paskutinioji.
Tyrimo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti skirtumus: laiko sąnaudų, darbo specifikos ir
dažniausiai pasitaikančių klaidų atliekant geodezinius tyrinėjimus kelių statyboje, požeminių
komunikacijų tiesime ir gyvenamojo pastato statyboje.
Tyrimo objektai – 650 metrų kelio atkarpos rekonstrukcija Kairių gyvenvietėje Šiaulių
r., naujo dujotiekio (ilgis 1266 metrų) statybos darbai Dainų k. Šiaulių r., vienbučio
gyvenamojo namo statyba Šiaulių mieste.
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Įstatymai ir teisės aktai reglamentuojantys geodezinių darbų atlikimą
ir kontrolę
Pagrindines sąvokas, kaip geodezinis pagrindas, geodezinis punktas, geodezinis
tinklas, GIS (geografinės informacinės sistemos, geoinformacinės sistemos), geografinių
informacinių duomenų bazės, inžinerinių tinklų duomenų bazės, specialiosios paskirties
geodeziniai, topografiniai ir kartografiniai darbai, topografija, topografinių duomenų bazės,
globalinė padėties nustatymo sistema (toliau – GPNS), Lietuvos Respublikos globalinės
padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklas (toliau – LitPOS), ir kitas sąvokas
aiškina (Lietuvos…, 2001), taip pat šio įstatymo pakeitimo įstatymas (Lietuvos…, 2010).
Geodezinę ir kartografinę veiklą be Geodezijos ir kartografijos įstatymo taip pat
reglamentuoja Apskrities valdymo, Vietos savivaldos, Lietuvos Respublikos teritorijos
administracinių vienetų ir jų ribų, Valstybės sienos ir jos apsaugos, Archyvų, Metrologijos,
Statybos, Teritorijų planavimo, Valstybės registrų, Žemės, Valstybės ir tarnybos paslapčių,
Autorių teisių ir gretutinių teisių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir
disponavimo juo, Įmonių, kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys,
Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai.
Geodezijos ir kartografijos įstatymas reglamentuoja nuosavybės teisę į geodezinę,
topografinę ir kartografinę medžiagą, geodezinės ir kartografinės veiklos valstybinį valdymą,
savivaldybių vykdomųjų institucijų kompetenciją geodezijos ir topografijos srityje,
geodezinės, topografinės ir kartografinės veiklos valdymą.
Geodezijos ir kartografijos darbų savivaldybėse kontrolės ir valstybinės ekspertizės
tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja savivaldybėse atliekamų geodezijos ir
kartografijos darbų priežiūros, kontrolės ir valstybinės ekspertizės atlikimo tvarką
(Lietuvos...2011). Geodezijos ir kartografijos darbų kontrolės ir ekspertizės dalyviai:
1. Geodezinės ir kartografinės veiklos savivaldybės teritorijoje priežiūrą atlieka
savivaldybės administracija.
2. Savivaldybių vykdomų geodezijos ir kartografijos darbų priežiūros kontrolę ir
valstybinę ekspertizę atlieka Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau –
Nacionalinė žemės tarnyba).
10
3. Geodezinės ir kartografinės veiklos priežiūrą atliekantys asmenys – savivaldybės
administracijos direktoriaus paskirti savivaldybės darbuotojai, atliekantys geodezinės ir
kartografinės veiklos priežiūrą savivaldybės teritorijoje;
4. Geodezijos ir kartografijos darbų priežiūros kontrolę atliekantys asmenys –
Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus paskirti Nacionalinės žemės tarnybos geodezijos ir
kartografijos departamento erdvinės informacijos ir kartografijos skyriaus ir (ar) geodezijos ir
kartografijos departamento geodezijos ir nekilnojamojo turto kadastro skyriaus valstybės
tarnautojai, atliekantys savivaldybių vykdomų geodezijos ir kartografijos darbų priežiūros
kontrolę;
5. Geodezijos ir kartografijos darbų valstybinę ekspertizę atliekantys asmenys –
Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus paskirti Nacionalinės žemės tarnybos geodezijos ir
kartografijos departamento erdvinės informacijos ir kartografijos skyriaus ir (ar) geodezijos ir
kartografijos departamento geodezijos ir nekilnojamojo turto kadastro skyriaus valstybės
tarnautojai, atliekantys savivaldybių vykdomų geodezijos ir kartografijos darbų valstybinę
ekspertizę;
6. Vykdytojas – Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita
užsienio organizacija, atliekantis (atliekanti) savivaldybių geodezijos ir kartografijos darbus.
Geodezinės ir kartografinės veiklos savivaldybės teritorijoje priežiūros, kontrolės ir
valstybinės ekspertizės atlikimo tvarka:
1. Geodezinės ir kartografinės veiklos savivaldybės teritorijoje priežiūra atliekama, kai
savivaldybės teritorijoje vykdomi geodezijos ir kartografijos darbai.
2. Geodezinės ir kartografinės veiklos savivaldybės teritorijoje priežiūrą atliekantys
asmenys:
2.1. prižiūri savivaldybės teritorijos geodezinių tinklų sudarymo, tvarkymo ir jų
parametrų tikslinimo darbus:
2.1.1. tikrina savivaldybės ir valstybinių geodezinių tinklų geodezinių ženklų būklę
savivaldybės teritorijoje ir kaupia informaciją apie būklės pasikeitimus. Nustatę faktą apie
valstybinio geodezinio pagrindo punktų sunaikinimą arba gadinimą, nedelsdami informuoja
Nacionalinę žemės tarnybą;
2.1.2. tvarko savivaldybės geodezinių tinklų geodezinių punktų apskaitą ir organizuoja jų
apsaugą;
2.2. užtikrina savivaldybės teritorijos topografinių planų, erdvinių duomenų rinkinių
sudarymą ir tvarkymą:
2.2.1. derina topografinius planus ir jų kontrolę atlieka teisės aktų nustatyta tvarka;
11
2.2.2. nuolat papildo savivaldybės erdvinių duomenų rinkinius topografinių planų
duomenimis;
2.2.3. tikrina, ar savivaldybės teritorijos geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija
atitinka ją reglamentuojančių techninių reglamentų ir specifikacijų reikalavimus;
2.2.4. prižiūri savivaldybės teritorijos administracinių ribų matavimo, ženklinimo ir
kartografijos darbus;
2.3. organizuoja ir prižiūri arba vykdo kartografijos darbus statybviečių planams ir
inžinerinių tinklų planams sudaryti ir esamų žemėlapių (planų) atnaujinimą;
2.4. vykdo statinių ir įrenginių žymėjimo vietovėje priežiūrą;
2.5. organizuoja ir užtikrina savivaldybės geodezinės, kartografinės medžiagos ir
erdvinių duomenų rinkinių teikimą naudotojams teisės aktų nustatyta tvarka;
2.6. užtikrina prieigą prie savivaldybės erdvinių duomenų rinkinių per Lietuvos
erdvinės informacijos portalą;
2.7. užtikrina, kad savivaldybės teritorijos 1:2 000 ir didesnio mastelio topografiniai
planai, erdvinių duomenų rinkiniai ir geodeziniai tinklai būtų naudojami teisės aktų nustatyta
tvarka;
2.8. tikrina, ar asmenys, savivaldybės teritorijoje atliekantys Lietuvos Respublikos
geodezijos ir kartografijos įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytus geodezijos ir
kartografijos darbus, turi teisę juos atlikti;
2.9. organizuoja ir (ar) vykdo savivaldybės teritorijoje vykdomų geodezijos ir
kartografijos darbų patikras vietoje;
2.10. rengia ir kartą per metus (iki kitų metų sausio 30 dienos) Nacionalinei žemės
tarnybai teikia geodezinės ir kartografinės veiklos savivaldybės teritorijoje priežiūros metinę
ataskaitą, kurioje nurodoma:
2.10.1. savivaldybėje per metus atliktų Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos
įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų geodezijos ir kartografijos darbų sąrašas;
2.10.2. geodezinės ir kartografinės veiklos savivaldybės teritorijoje priežiūros metu
nustatyti geodezijos ir kartografijos darbus reglamentuojančių teisės aktų neatitikties atvejai;
2.10.3. informacija apie savivaldybės teritorijoje esančių valstybinių geodezinių tinklų
geodezinių ženklų būklę. (Lietuvos...2011).
Techninių reikalavimų reglamentas GKTR 2.11.03:2014 „Topografinių erdvinių
objektų rinkinys ir topografinių planų masteliu 1:500, 1:1000 ir 1:2000 sutartiniai ženklai“
(toliau – Reglamentas) nustato topografinių planų masteliu 1:500, 1:1000 ir 1:2000, sudaromų
1994 m. Lietuvos koordinačių sistemoje LKS-94, turinį, turinio elementus atitinkančių
sutartinių ženklų grafinį vaizdavimą, erdvinių objektų sudarymo ir kodavimo taisykles,
12
privalomas savybes ir anotacijas (Nacionalinės...2014). Šiuo Reglamentu privalo vadovautis
geodezininkai, rengdami topografinius planus, tarp jų ir inžinerinių tinklų planus, pastatytų
inžinerinių tinklų planus ir statinių išpildomuosius planus, bei kiti fiziniai ir juridiniai
asmenys, rengdami topografinių erdvinių duomenų rinkinius.
Nuo 2008m. liepos mėnesio pradėjo veikti LitPOS tinklas, kurio veikla vykdoma
pagal Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos (toliau –
ŽŪM) direktoriaus patvirtintais veiklos nuostatais, saugos nuostatais ir standartais.
Nuostatuose naudojamos sąvokos atitinka, nustatytas Lietuvos Respublikos geodezijos ir
kartografijos įstatyme (2001), Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo
įstatyme (2011), Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių
stočių tinklo duomenų saugos nuostatuose (2008) ir kituose teisės aktuose, taip pat
tarptautiniuose standartuose susijusiuose su informacijos saugumu ir valdymu.
Tarptautiniame standarte dėl informacijos saugumo valdymo sistemos (2006) (toliau –
ISVS) nurodomi reikalavimai, skirti dokumentams įforminti ISVS parengimui, stebėjimui,
įgyvendinimui, naudojimui, analizei, priežiūrai ir tobulinimui, atsižvelgiant į organizacijų
vykdomos veiklos bendrosios rizikos kontekstą. ISVS nuostatais siekiama saugumo valdymo
priemonių, pritaikymo atskiroms organizacijoms ir jų dalių poreikiams. Šie nuostatai skirti
užtikrinti, apsaugoti informacijos turtą ir įgyti suinteresuotųjų šalių pasitikėjimą. Informacijos
saugumo valdymo praktikos kodekse (2009) pateikiamos gairės ir bendrieji principai, skirti
parengti, įgyvendinti, prižiūrėti bei tobulinti organizacijos informacijos saugumo valdymą. Šis
tarptautinis standartas yra naudingas kaip praktinės gairės, rengiant organizacijos saugumo
standartus ir pritaikant veiksmingą saugumo valdymo praktiką.
Lietuvos Respublikos GPNS nuolatinių stočių tinklo duomenų saugos nuostatai parengti
vadovaujantis prieš tai minėtais tarptautiniais standartais ir reguliuoja principus, taisykles,
užtikrinančias saugų ir teisėtą Lietuvos Respublikos LitPOS tinklo duomenų tvarkymą
(Nacionalinės..., 2008).
LitPOS tinklą sudaro visoje Lietuvos teritorijoje tolygiai išdėstytos 25 stotys. Vidutinis
atstumas tarp stočių yra apie 50 km. Vilniaus Gedimino technikos universitete įrengtas
valdymo centras, į kurį perduodami duomenų srautai iš visų 25 stočių. Iš valdymo centro
padėties pataisos pateikiamos tiesiogiai į vartotojų GPNS imtuvus. Tokiu būdu vartotojai
turintys tinkama GPNS įrangą, gali nustatyti koordinates centimetro tikslumu realiu laiku.
Įdiegtos technologijos atveria naujas galimybes sprendžiant tikslios padėties nustatymo
uždavinius įvairiose srityse: geodezijos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro,
kartografijos ir kt. LitPOS yra vienintelis aprobuotas, įtrauktas į oficialius katalogus ir
naudojamas kaip Lietuvos valstybinis geodezinis pagrindas. Lietuvos valstybinis nuolat
13
veikiantis GPNS stočių tinklas taip pat įtrauktas į Europos Sąjungos teritorijoje plėtojamą
daugiafunkcinį globaliosios padėties nustatymo tinklą EUPOS (Petroškevičius ir kt., 2008)
1.2. Geodezinių darbų vykdymo specifika
Pastaruoju metu mūsų šalyje vyksta intensyvios gyvenamųjų namų, pramonės bei
infrastruktūros objektų statybos. Užstatant naujas teritorijas bei rekonstruojant esamus
kvartalus, reikalinga numatyti visų inžinerinių, požeminių tinklų plėtrą. Didelių miestų, bei
pramonės įmonių požeminių inžinerinių tinklų ūkis – sudėtinga sistema. Šią sistemą sudaro
įvairios paskirties požeminiai, bei antžeminiai inžineriniai tinklai. Tokiuose objektuose
statomi vandentiekio, nuotakynų, dujų, elektros, ir centralizuoto šilumos tiekimo inžineriniai
tinklai. Tokių tinklų projektavimui, statybai, bei eksploatavimui reikia aukštos kvalifikacijos
inžinerinio bei techninio personalo. Šiems darbams reikalingi inžinerinių tinklų planai,
profiliai, bei kita informacija. (Neseckas A. 2005).
K. Čypas straipsnyje (2005) apibendrina požeminių komunikacijų, kaip antai:
vandentiekio, dujotiekio, naftotiekio, elektros tinklų, – geoinformacinių duomenų kaupimo ir
saugojimo trimačiame geoinformacinės sistemos modelyje savivaldybės poreikiams
ypatumus. Atlikta miesto geoinformacinėje sistemoje kaupiamų požeminių komunikacijų
geoinformacinių duomenų analizė ir apibrėžti požeminių komunikacijų geoinformacinių
duomenų kaupimo trimačiame geoinformacinės sistemos modelyje reikalavimai atliekant
geodezines nuotraukas. Straipsnyje pateikiamos ir sprendžiamos šios problemos:
1. Kol kas geoinformacinių duomenų kaupimo procedūros užtikrina geoinformacinių
duomenų saugojimą tik 2,5 dimensijoje, todėl apibrėžti papildomi požeminių komunikacijų
geoinformacinių duomenų kaupimo trimačiame geoinformacinės sistemos modelyje
reikalavimai.
2. Miesto geoinformacinėje sistemoje duomenys saugomi 2,5D erdvėje, todėl
geoinformaciniai duomenys transformuoti į 3D erdvę taikant tinklų klojimo altitudžių
reikšmes, o esant nepakankamam klojimo altitudžių kiekiui, atliktas linijų viršūnių altitudžių
interpoliavimas. Sukurtas ir pateiktas požeminių komunikacijų linijų viršūnių altitudžių
nustatymo taikant tinklų klojimo altitudžių reikšmes veiksmų sekų algoritmas.
Projektuotojai projektuodami, o statybininkai tiesdami naujas komunikacijas neretai
negauna tikslios informacijos apie esamų komunikacijų aukščius, o kartais ir planimetrinę
padėtį. Viena iš aukščių netikslumo priežasčių – surenkama nepakankamai informacijos apie
komunikacijų vertikaliąją padėtį. „Statomų požeminių tinklų ir komunikacijų geodezinių
14
nuotraukų atlikimo tvarkoje“ (Geodezija 1999) nurodoma, kurių geoobjektų turi būti
nustatoma ir vertikalioji padėtis. Pagal egzistuojančią tvarką kabelinių komunikacijų altitudės
be papildomų reikalavimų apskritai nenustatomos, todėl geodezininkai, atlikdami geodezines
nuotraukas, nerenka nereikalaujamos informacijos. Kabelinių komunikacijų planimetrinė
padėtis taip pat ne visada tiksliai žinoma, nors reikalaujama nustatyti posūkių, jungčių padėtį,
o esant tiesiems tarpams padėtis turi būti nustatoma ne rečiau kaip kas 50 metrų. Kabelinės
linijos dažnai vingiuoja, ir nustatyti tikslią posūkio vietą sudėtinga. Naudojant šiuolaikinius
elektroninius tacheometrus padėtį ir aukščius nustatyti bei įvesti nėra sudėtinga, todėl galima
pateikti papildomus duomenų surinkimo sudarant požeminių komunikacijų geodezines
nuotraukas reikalavimus.
Reikalavimai keliami statomų požeminių komunikacijų geodezinėms nuotraukoms
atlikti, pateikti – Techninių reikalavimų reglamente GKTR „Statomų požeminių tinklų ir
komunikacijų geodezinių nuotraukų atlikimo tvarka“ (Geodezija 1999). Pagal reglamentą
nustatomos tik šių požeminių komunikacijų objektų altitudės:
1. Visų įrenginių viršaus (dangčio žiedo);
2. Į šulinius įeinančių arba iš jų išeinančių vamzdžių (savitakinių komunikacijų –
nuotekų ir drenažo – vamzdžio latako), kitų vamzdžių – vamzdžio viršaus;
3. Telefono kabelių – vamzdžio latako, jei vamzdžių pluoštas – apačios ir viršaus;
4. Vienodo nuolydžio atkarpų – ne rečiau kaip kas 50 m.
Altitudės nustatomos 1 cm tikslumu. Taip pat nurodoma, kad kabelinių komunikacijų
altitudės papildomai nereikalaujant nenustatomos. Techninių reikalavimų reglamente GKTR
„Statybiniai inžineriniai geodeziniai tyrinėjimai“ (Geodezija 1999) nurodoma, kad atliekant
požeminių komunikacijų tyrinėjimus sudaroma inžinerinių statinių nuotrauka, kurioje turi būti
nustatomi šulinio angos dangčio, žemės paviršiaus prie šulinio aukščiai, šulinyje esančių
vamzdžių, kabelių, kanalų aukščiai, o matavimai nuo šulinio angos žiedo turi būti atliekami 1
cm tikslumu (sudaroma šulinio inventorizacijos kortelė). Nematomų taškų planimetrinė
padėtis bei jų aukštis gali būti nustatomas ieškikliais, o matavimų rezultatų skirtumas
matuojant du kartus neturi skirtis daugiau kaip 15 %. Minėtuosius reikalavimus reikėtų
papildyti. Matuojant altitudės turi būti nustatomos:
1. Į kabelinių požeminių komunikacijų šulinį ar kamerą įeinančių ir išeinančių kabelių.
2. Kabelinių požeminių komunikacijų posūkių, jungčių (movų), įvadų taškuose.
3. Kabelinių požeminių komunikacijų ryškaus nuolydžio kitimo taškuose;
4. Kabelinių požeminių komunikacijų tiesių tarpų taškuose – ne rečiau kaip kas 50 m.
Iš esmės siūloma nustatyti kabelinių komunikacijų charakteringųjų vietų altitudes,
planimetrinę padėtį, susieti planimetrines koordinates su altitude.
15
Leidinyje „BALTIC SURVEING 2013“ (Balevičius ir kt. 2013) nagrinėjami skirtumai
matuojant elektroniniu tachiometru ir GPS imtuvu. Nustatyta, kad matuojant neužstatytose
teritorijose tikslumas panašus dirbant abiem metodais, o urbanizuotose teritorijose tikslumas
geresnis matuojant elektroniniu tachiometru. V. Č. Aksamitauskas, A . Neseckas savo
knygoje „ Požeminiai inžineriniai tinklai“ išskiria šiuos koordinačių nustatymo būdus:
1. Elektroniniu tacheometru;
2. Teodolitiniu ėjimu, kai įrenginių dangčių centrai naudojami kaip teodolitinio ėjimo
taškai;
3. Kabančiuoju teodolitiniu ėjimu; tuomet kontrolei atliekamas matavimas iki pastoviojo
situacijos elemento, arba kito teodolitinio ėjimo taško ir pan.
4. Tiesiogine atvirkštine, arba kombinuota kampine sankirta (koordinatės skaičiuojamos
du kartus, antrą kartą pakeičiant vieną kryptį)
5. Trimis linijiniais matavimais nuo tvirtų, brt ne visada vietoje surandamų situacijos
elementų (tarp jų ir nuo kitų ankščiau užfiksuotų požeminių įrenginių, bei
poligonometrijos ir planinio pagrindo taškų). Įrenginys klojamas ir tikrinamas
grafiškai (koordinatės nustatomos grafiškai).
6. Statmeniu ir vienu linijiniu matavimu nuo teodolitinio arba poligonometrijos ėjimo
linijos (koordinatės nustatomos ir tikrinamos grafiškai.
Todėl statybų aikštelėse norint atlikti darbus kokybiškai būtų tikslinga matavimus atlikti
elektroniniu tacheometru, naudojant ta patį geodezinį pagrindą.
1.3. Lietuvos geodezinis pagrindas
Geodezinis pagrindas reikalingas atliekant žemės matavimo darbus, darant topografines
nuotraukas, atliekant vietovės kartografavimą, vykdant statybos darbus, geodinaminius
tyrimus, valstybės sienos žymėjimą, ir visiems kitiems darbams, kuriems tenka nustatyti taškų
padėtį, tai yra jų koordinates. A. Leikis nagrinėjo kartografiją ir geodeziją Lietuvos
kariuomenėje, jos veiklą sukuriant naujus pamatus geodezijos kartografijos srityje – atkuriant
geodezinius tinklus. Kazakevičius S. ir Būga A. (2004) nagrinėjo laikotarpį po Pirmo
pasaulinio karo. 1924 m., kai buvo įkurta Baltijos geodezijos komisija. Šios komisijos
iniciatyva buvo pradėta sudaryti Baltijos trianguliacijos grandinė. Sudaryta trianguliacijos
grandinė aplink Baltijos jūrą leido aštuonioms valstybėms, tarp jų ir Lietuvai, atlikti bendrą
trianguliacijos grandinės išlyginimą. Šio trianguliacijos tinklo matavimų rezultatai nebuvo
praradę aktualumo iki XX a. pabaigos. Tuo laikotarpiu buvo išmatuota dideliu tikslumu
Baltijos trianguliacijos grandinės bazių - Švėkšnos bazė 1926 m., ši bazė jungė rytų Prūsijos ir
16
Latvijos trianguliacijos tinklus (Kazakevičius S…, 2004). Švėkšnos bazė iki šiol yra išlikus ir
yra saugoma kaip kultūros paveldo objektas (Lietuvos…, 2010a). Baltijos komisijos veikla
buvo nutraukta prasidėjus Antrajam pasauliniam karui (Kazakevičius S…, 2004).
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę iš Sovietų Sąjungos buvo paveldėta techniškai, fiziškai,
neatitinkantys dabartinių techninių reikalavimų geodeziniai tinklai, taigi vienas iš svarbiausių
geodezinių uždavinių buvo sukurti Lietuvos geodezinį pagrindą, kuris atitiktų dabartinius
techninius reikalavimus, ir galima būtų jį integruoti į Europos geodezinio pagrindo sistemą.
Per ganėtinai trumpą laiką – 20 metų laikotarpį geodezijos srityje atlikta daug darbų ir
pasiekta didelė pažanga. Autoriai P. Petroškevičius, A. Zakarevičius, E. Paršeliūnas, P.
Viskontas ir A. Neseckas įvardija vienuolika svarbiausių atliktų darbų, kurie buvo atlikti per
pastaruosius 20 metų (Lietuvos…, 2010). Atlikti darbai kurie susiję su GPS tinklo ir GPNS
tinklo formavimo darbais (Lietuvos…, 2010):
1. Lietuvos valstybinio GPS tinklo sudarymas ir šio tinklo susiejimas su Europos
koordinačių sistema. 1994 m. patvirtinta LKS – 94 koordinačių sistema, sutampanti su
Europos koordinačių sistema (ETRS 89);
2. Remiantis atliktais geodeziniais matavimais pagal EUREF BAL 92 programą Lietuvai
buvo perduota Europos geodezinių koordinačių sistema (ETRS 89);
3. Išmatuoti punktai Lietuvos teritorijoje Tarptautinės geodezijos asociacijos (EUREF)
sprendimu įtraukti į Europos geodezinį GPS tinklą;
4. Lietuvos geodezinio pagrindo GPS stotys įtrauktos į Europos ir pasaulio GPS stočių
tinklus. Geodezinio pagrindo pagrindiniai punktai – GPS stotys yra regioninio ir globalinio
Žemės geodezinio stebėjimo sistemos dalys.
Šiuo metu Lietuvoje valstybinį geodezinį pagrindą sudaro visuma GPS punktų, kurių
koordinatės nustatytos išmatavus nulinės, pirmos ir antros klasės tinklus. (Kasparaitis A…,
2006). Geodezinių tinklų sudarymo ir GPS sistemomis ypatumus nagrinėjo J. Skeivalas
(1994). Autoriai P. Petroškevičius P., Kazakevičius S., Kolosovskis R, Krištaponis B.,
Putrimas R. (1997) nagrinėjo GPS tinklų sudarymą, apžvelgė atliktų darbų rezultatus. P.
Petroškevičius, R.Ramanauskas (1995) nustatė, kad Lietuvos valstybinis pirmos ir nulinės
GPS tinklas yra aukšto tikslumo šiuolaikinio geodezinio pagrindo elementas ir suteikia
palankias sąlygas perėjimui prie 1994 m. įvestos Lietuvos geodezinių koordinačių sistemos
LKS – 94, kuri priimta 1994 m. Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimu. Vėliau В.
Krištaponis, Р. Petroškevičius (1996) aprašė GPS antros klasės tinklo sudarymo darbus.
Autorių teigimu, sudarytas GPS antros klasės tinklas užtikrina kosminės geodezijos
priemonių ir metodų naudojimą geodezinių tinklų sutankinimui ir yra reikalingas vykdant
Lietuvos kartografavimo, žemės reformos, privatizavimo, žemės kadastro, valstybinės sienos
17
fiksavimo, informacinių sistemų kūrimo, tarptautinės navigacijos, ir kitų svarbių uždavinių
sprendimą.
Lietuvos Respublikos valstybinio LitPOS tinklo veikimo principus aptarė E. Paršeliūnas
(2008) ir A. Buga, L. Marozas, M. Petniunas, S. Urbanas (2008). Autoriai analizavo LitPOS
tinklo veiklą, tinklo techninius parametrus, ir vykdytą Europos projektą. Šio projekto
rezultatas yra vienas bendras tinkas, jungiantis Europos valstybes į vieną GPNS tinklą.
Autorius (Paršeliūnas E...,2008) teigia, kad dabartiniu metu esama LitPOS tinklo veikla
viršija savo pajėgumus, nuolatinis vartotojų kiekio didėjimas sąlygoja LitPOS tinklo būtinybę
atnaujinti technine ir programinę įrangą. Baltijos valstybių GPNS tinklus analizavo I. Kublinš
(2013). Jis taip pat nustatė LitPOS tinklo pajėgumų neatitikimą. I. Kublinš (2013) nuomonė
LitPOS tinklo naudojimo pajėgumo klausimu yra panaši kaip ir E. Paršeliūno (2012).
Valstybinius GPNS tinklus analizavo gretimų valstybių autoriai. Lenkijoje esamo GPNS
tinklo sudarymo ypatumus ir matavimų tikslumą naudojantis ASG – EUPOS tinklu tyrė A.
Oruba, M. Ryczywolski, S. Wajda, J. Bosy, W. Graszka, M. Leończyk, J. Somla (2013).
Autoriai apžvelgė tinklo sudarymo techninius parametrus bei matavimų tikslumą. Nustatyta,
kad projektas (ASG – EUPOS tinklo įdiegimas) vykdytas naudojantis Europos regioninės
plėtros ištekliais. Projekto subsidijavimo sutartis buvo pasirašyta 2005 m. Projektas baigtas
įgyvendinti 2008 m., tai yra buvo jau prieinamas vartotojams. Autoriai L. Jaworski, A.
Swiatek, R. Zdunek, J. B. Zielinski (2011) nagrinėjo naudojamus Lenkijos valstybėje
sudarytus GPNS tinklus, lygino matavimų duomenis gautus išmatavus geodezinio pagrindo
punktus naudojantis seniau sudarytais GPNS tinklais (ASG – PL) ir naujai sudarytu ASG –
EUPOS.
1.4. GPS įrangos panaudojimas geodeziniams tyrinėjimams
Šiandienai dauguma specialistų naudojasi GPS matavimo įranga, kadangi šios įrangos
dėka supaprastinami lauko matavimo darbai, o tai specialistams sutrumpina lauko darbams
skirtą laiką, taip pat atliekant matavimus išgaunamas reikiamas tikslumas. GPS veikimo
principus nagrinėjo nemažai autorių E. Petkevičius (2004), Z. Tamutis, A. Žalnierukas, S.
Kazakevičius, P. Petroškevičius (1996), Woodford Ch. (2012) ir kt. Autoriai aprašė
pagrindinius GPS veikimo principus.
J. Skeivalas (2006) atliko tyrimą ir nustatė jonosferos įtaką dviejų susijusių atsitiktinių
dydžių tarpusavio skaitinę priklausomybę (kovariacija) atliekant GPS matavimus. Gauti
rezultatai matuojant vieno dažnio GPS imtuvu parodė, kad to paties taško koordinačių pokytis
per valandą dėl jonosferos įtakos gali svyruoti nuo kelių centimetrų iki kelių metrų. To paties
18
taško koordinačių pokytis priklauso nuo jonosferos būklės, kai tuo tarpu jonosferos būklė
priklauso nuo Saulės aktyvumo.
J. Stepanovienė, E. Tumelienė (2011) pateikia matavimo paklaidų teorijos pagrindus tai
yra matavimo paklaidų rūšis. Autorių teigimu, matavimų kokybė sprendžiama iš rezultatų
paklaidų. Matavimų rezultatai gali būti vertinami pagal du rodiklius kiekybinį ir kokybinį.
Kiekybinis – nusako gauto rezultato dydį, o kokybinis apibūdina tikslumą.
GPS matavimų kokybę vertino ir gautas paklaidas analizavo daugelis autorių: K.
Dokudovič (2008), R. Venckienė, S Venckus (2009), A. Žvironas (2008). Atlikti matavimai
įvairiais GPS prietaisais, tačiau matavimo metodas parinktas RTK. Šis matavimo metodas
paprastas ir greitas, todėl kad matavimo duomenys gaunami iškart.
A. Žvironas (2008) nustatė GPS imtuvo Trimble R8 tikslumą ir atliko matavimus.
Autorius nenurodė matavimo pasirinkto metodo, taip pat viename punkte atliktų matavimų
skaičiaus. Matavimams buvo parinkta Kauno mieste ir šio miesto apylinkėse esantys
geodezinio pagrindo punktai. Atliktų matavimų gautas tikslumas, vidutinė kvadratinė
paklaida ± 50mm, o santykinis tikslumas yra 1: 400000. R. Venckienė, S. Venckus (2009)
nagrinėjo kelių GPS prietaisų tikslumą atliekant matavimus RTK metodu. Nustatytos trijų
GPS imtuvų (Trimble R6, Topcon HiperPro, Leica GPS 1200) matavimo tikslumo
charakteristikos ir gautos paklaidos, kurios kinta panašiame intervale, koordinačių neatitikties
vidurkis yra 19 mm. Didesnis matavimo tikslumas buvo gautas, kai taško padėtis kuo mažiau
nutolusi nuo referencinio imtuvo. Autorių teigimu gauti rezultatai yra pakankamai tikslūs,
tačiau preciziniams matavimams patartina naudoti statinį matavimų metodą.
Aplinkos poveikį GPS matavimams tyrė K. Dokudovič (2008). Autorė matavimus atliko
esant įvairiomis meteorologinėmis sąlygomis. Atlikti matavimai naudojantis Mobile Mapper;
Trimble GeoXt; Leica GS20. K. Dokudovič (2008) atlikusi matavimus nustatė, kad oro
temperatūra, slėgis, drėgmė tiriamiems prietaisams įtakos neturi ir teigia, kad „GPS matavimų
tikslumas priklauso nuo palydovų padėties, pseudoatstumų matavimo tikslumo,
elektromagnetinių virpesių plitimo bei imtuvo paklaidų, nuo palydovų išdėstymo imtuvo
atžvilgiu, matavimų apdorojimo metodikos ir kitų faktorių“.
19
TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrimo objektas: Požeminių komunikacijų tyrinėjimai ir kontrolinių geodezinių
nuotraukų sudarymas pasirinktuose objektuose Šiaulių mieste ir rajone.
Tyrimo tikslas: išanalizuoti ir įvertinti skirtumus: laiko sąnaudų, darbo specifikos ir
dažniausiai pasitaikančių klaidų atliekant geodezinius tyrinėjimus kelių statyboje, požeminių
komunikacijų tiesime ir gyvenamojo pastato statyboje.
Tyrimui pasiekti iškelti uždaviniai:
1. Identifikuoti ir išanalizuoti geodezinių matavimų atlikimą reglamentuojančius
teisės aktus ir kitą literatūrą geodezinių matavimų ir tyrinėjimų klausimais.
2. Išanalizuoti ir įvertinti technologinio proceso skirtumus, atsirandančias paklaidas,
dažniausiai iškylančias problemas ir rasti jų sprendimo būdus, atliekant geodezijos
tyrinėjimus pasirinktuose objektuose.
3. Nustatyti ir optimizuoti geodezinių darbų eigą objekte.
20
1. TYRIMO METODIKA
Topografinės nuotraukos buvo sudaromos įvairiais būdais: matuojant teodolitu,
elektroniniu tacheometru, niveliuojant plotus, atliekant distancinius tyrimus ir matavimus
GNSS imtuvu. Topografinės medžiagos rinkimas skirstomas į du etapus: lauko ir kamerinius.
Lauko darbai – tai matavimai vietovėje, o kameriniai darbai reiškia įvairius papildomus
skaičiavimus (perskaičiavimus). Dabar Lietuvoje bene pats populiariausias ir greičiausias
būdas surinkti topografinę medžiagą darbams, nereikalaujantiems aukšto tikslumo (pvz.
kadastriniams matavimams), yra matavimai, pasitelkiant GNSS imtuvus su jose integruotomis
programomis, kurių dėka sprendžiami įvairūs geodeziniai uždaviniai. Šių sistemų dėka žymiai
palengvinami geodeziniai darbai. Matuojant elektroniniu tacheometru, pasiekiamas labai
aukštas matavimų tikslumas. Matavimai atliekami kokybiškai, greitai ir užtikrintai.
Dabartiniai tacheometrai ypač patikimi ir naudojami įvairiems tiksliesiems geodeziniams
darbams atlikti: atraminių geodezinių tinklų sudarymui, pastatų deformacijų stebėjimui ir kt.
darbams. Kaip minėjau dirbama buvo su abiem instrumentais, pagal atliekamų darbų
specifiką. Modernūs prietaisai užtikrina nuolatinę matavimo darbų kontrolę ir atlieka tikslius
matavimus.
Atliekant geodezinių matavimų vertinimą buvo surinkta informacija iš Šiaulių miesto
ir rajono savivaldybių Web GIS GeoMap informacinėje sistemoje sukaupti topografiniai
duomenys, taip pat informacija iš techninių ataskaitų, mokslinių darbų ir straipsnių. Įvertinant
geodezinio tyrinėjimo skirtinguose objektuose darbus ir kokybę buvo atliktas eksperimentinis
tyrimas – geodeziniai matavimai.
Naudota Šiaulių miesto savivaldybės kartografinė medžiaga, taip pat mano atliktų
geodezinių kontrolinių matavimų duomenys. Šiuo eksperimentiniu tyrimu siekiama parodyti
technologinius skirtumus tarp skirtingų objektų. Gauti rezultatai gali padėti pasirinkti
optimalų matavimo metodą atliekant kryptingus darbus. Taip pat buvo atlikta specialistų
anketinė apklausa. Statybos darbai objektuose buvo vykdomi panašiu laiku (vienu metu) ir šie
objektai prižiūrimi vieno geodezijos inžinieriaus.
Požeminių komunikacijų tyrinėjimų ir kontrolinių geodezinių nuotraukų sudarymo
darbai vyko 2014 m. Topografinės nuotraukos buvo sudaromos 2014 m. kovo mėn. Kadangi
Dainų kaimas yra naujas rajonas ir šiuo metu jame vykdomos statybos, taip pat jau nutiestos
komunikacijos (vandentiekio, nuotekų, elektros), tai topografinę nuotrauką reikėjo tik
atnaujinti. Kairių kaime skaitmeninės medžiagos nebuvo, todėl reikėjo atlikti detalius
topografinius tyrinėjimus, o Šiaulių mieste – tik papildyti. Toliau buvo atliekami
21
projektavimo darbai. Parengus darbo projektus, pradedami statybos darbai, kurių analizė
atlikta keliais aspektais:
laiko sąnaudų;
proceso sudėtingumo gaunant galutinį rezultatą;
darbo sąnaudų ir atlyginimo už darbą santykį.
3.1. Tyrimo objekto vieta
Tyrimui atlikti pasirinkti 3 objektai Šiaulių mieste ir rajone, kuriuose buvo vykdomi
požeminio dujotiekio tiesimo darbai, kelio geodeziniai tyrinėjimai ir gyvenamojo pastato
statybos geodeziniai darbai (3.1-3 pav.)
Objektai:
1. Kelio atkarpos rekonstrukcija Kairių gyvenvietėje Šiaulių r. 650 metrų (3.1-1 pav.);
2. Naujo dujotiekio statybos darbai Dainų k. Šiaulių r. ilgis 1266 metrų (3.1-2 pav.);
3. Vienbučio gyvenamojo namo statyba Šiaulių mieste. (3.1-3 pav.).
3.1-1 pav. Kelio atkarpos rekonstrukcija Kairių gyvenvietėje
22
3.1-2pav. Topografinė nuotrauka naujo dujotiekio statybos darbams Dainų k. Šiaulių r.
3.1-3 pav. Topografinė nuotrauka gyvenamojo namo statybai Šiaulių m.
Nors parinktos teritorijos palyginti yra nedidelės, tačiau jų apimties pakanka, norint
parodyti esminius technologinius skirtumus tarp skirtingų objektų.
3.2. Techninė matavimo įranga
Darbai buvo vykdomi naudojant elektroninį tachiometrą Sokkia set 5X ir GPS imtuvą
Trimble R4. 3.2-1 lentelėje pateikiamas trumpas prietaisų aprašymas ir pagrindiniai techniniai
23
parametrai. Topografinės nuotraukos pagrindui sudaryti buvo panaudotas nešiojamas GNSS
imtuvas.
3.2-1 lentelė. Matavimo prietaisų charakteristikos
Darbams naudoto prietaiso
Pavadinimas Grafinis vaizdas Aprašas
Trimble R4 /
GPS Imtuvas
Vidinė GNSS antena; 220 kanalų Trimble Maxwell lustas;
R-Track technologija; GPS L1, L2, L2C ir QZSS signalų
priėmimas; GLONASS, Galileo ir BeiDou signalų
priėmimo galimybė; Integruotas GPRS modemas; atmintis
11 MB; darbo laikas su pilnai įkrautomis baterijomis 11 val.
Sokkia Set 5X /
Elektroninis
tacheometras
Kampo matavimo tikslumas 5"; RED-tech EX elektroninė
atstumo matavimo sistema; beprizmis matavimas nuo 0.3m
iki 500m.; CompactFlasch kortelės skaitytuvas (galimybė
naudoti iki 1GB korteles); USB jungtis (galimybė naudoti
USB laikmenas iki 1GB talpos, USB jungtį galima naudoti
daugeliui media galimybių); Apsauga nuo vandens ir
daugiafunkcinė jungtis (jungtis naudojama duomenų
apsikeitimui ir išoriniu energijos šaltinių jungimui); Belaidė
Bluetooth ® ryšio technologija; darbo laikas su pilnai
įkrautomis baterijomis 28 val.
Universalaus ir unikalaus geodezinio matavimo metodo nėra. Pagal pateiktas 3.2-1
lentelėje technines specifikacijas matyti, jog matuojant gali būti pasiekiamas labai aukštas
tikslumas. Tyrime naudota geodezinė įranga ir matavimai papildo vienas kitą. Kartais
atliekant matavimus buvo tikslinga naudoti tik vieną pasirinktą metodą, arba, siekiant
geresnių rezultatų, vieną metodą pakeisti kitu, labiau tenkinančiu keliamas užduotis.
Tacheometro veikimo principas, kai matuojama be reflektoriniu rėžimu, fiksuoja
erdvinę taško padėtį skenerio jutikliais, vos tik grįžus lazeriniam atspindžiui nuo matuojamo
objekto. Matuojant su reflektoriumi naudojamas fazės poslinkio matavimo metodas t. y.
tacheometras siunčia lazerinį impulsą į matuojamą objektą, kuris atsimušdamas nuo objekto
grįžta atgal į instrumentą, mikroprocesoriui suskaičiavus per kiek laiko siunčiamas signalas
grįžta atgal, paskaičiuojamas atstumas, o pagal limbų ataskaitas paskaičiuojamas kampas,
tokiu būdu nustatoma erdvinė taško padėtis.
Globalinė padėties nustatymo sistema yra palydovinė radionavigacijos sistema,
padedanti spręsti navigacinius uždavinius realiame laike, bet kuriose vietose, GPNS imtuvai
priima signalus iš visų palydovų, kurie yra „matomumo“ zonoje. GPNS palydovai, būdami
tikslios ataskaitos taškais, siunčia signalus į GPNS imtuvus, kurie nustato, kiek laiko signalas
24
sklido nuo kiekvieno palydovo iki imtuvo antenos. Gauta laiko ir signalų sklidimo greičio
sandauga yra atstumas tarp palydovo ir antenos.
25
4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
Pasibaigus projektavimo darbams pradedami vykdyti statybos darbai, statinių
nužymėjimas. Kelio rekonstrukcijos darbai vykdomi etapais ir į objektą vykstama darbų
vadovui paprašius: vidutiniškai atvykus objekte sugaištama 2h, apmokėjimas už darbą
valandinis.
Dujotiekio statybos darbai taip pat vykdomi etapais: trasos nužymėjimas, kontrolinių
matavimų atlikimas kiekvienos dienos pabaigoje, posūkio taškų, suvirinimo siūlių ir kertančių
komunikacijų matavimas koordinačių metodu. Šiame objekte apmokėjimas už atliktą darbą
(nužymėjimo taškų skaičius ir trasos ilgis).
Pastato statybos objekte, nužymimos pagrindinės ašys ir nulinis horizontas, objekte
vykdomi statybos darbai ir į objektą vykstama atlikti kontrolinius matavimus darbų vadovui
paprašius. Apmokėjimas vykdomas už atliktą darbą.
Pirmame darbų etape ruošiama projektinė dokumentacija ir sudaromos objektų
topografinės nuotraukos. Kaip matome kelių tyrinėjimui reikalinga topografinė nuotrauka M
1:1000, todėl piketų skaičius yra mažesnis, negu atliekant topografinę nuotrauką dujotiekio
tiesimui. Kadangi Kairių mietelyje skaitmeninės topografinės medžiagos nebuvo, taip pat
reikėjo kviesti bendrovės „Teo“ atstovus, nes nebuvo aišku kurioje vietoje praeina ryšių
kabelis, todėl laiko sąnaudos atliekant darbus buvo žymiai didesnės. Taip pat dėl tyrinėjimų
specifikos buvo naudojami du prietaisai, tai darbui atlikti buvo reikalingi du žmonės. Gauta iš
savivaldybės Dainų kaimo topografinė medžiaga buvo gana detali, todėl topografinę
informaciją reikėjo tik patikslinti. Atliekant topografinę nuotrauką gyvenamojo pastato
statybai iš savivaldybės gauta medžiaga taip pat buvo detali, todėl didelių sąnaudų nebuvo.
Kadangi darbai vyko vienu metu, tai topografinės nuotraukos buvo derinamos kartu.
Paženklinimo (nužymėjimo) darbai yra viena iš pagrindinių inžinerinės-geodezinės
veiklos rūšių. Jie atliekami pagal projekto darbinius brėžinius, vietovėje nustatant statomo
objekto būdingų taškų ir plokštumų planines ir aukščio padėtis, kurios yra apibrėžtos aplinkos
objektų, pasaulio šalių, valstybinio (vietinio, statybinio) atraminio geodezinio pagrindo
atžvilgiu. Antrame darbų etape statinio projektas buvo parengtas greičiausiai ir gautas
statybos leidimas. Nužymėjimo darbai buvo atliekami dviem etapais: pasiruošiama
nužymėjimo schema vadovaujantis projektu ir pažymima vietovėje statinio ašių susikirtimo
taškai, kad būtų tiksliai žinoma kurioje vietoje stovės statinys ir kur reikia nustumdyti augalinį
dirvožemio sluoksnį. Antru etapu buvo statomi aptvarai žymimas nulinis horizontas ir ašys
ant aptvarų.
26
Gavus statybos leidimą dujotiekio statybai sudaroma trasos posūkio taškų nužymėjimo
schema vadovaujantis projektu. Trasos nužymėjimas atliekamas etapais, kas dvi tris dienas,
nes nužymėjus visą trasą iš karto išlieka rizika, kad taškai dėl įvairių veiksnių gali neišlikti.
Kelio nužymėjimo darbams sudaroma ašies ir visų statinio elementų nužymėjimo schema.
Prasidėjus darbams į objektą vykstama dažnai, reikalingi įvairūs tikslinimai. 4.2 lentelėje
išskiriami bendrieji technologiniai skirtumai.
4.2 lentelė. Bendrieji technologiniai skirtumai atliekant geodezinius tyrinėjimus kelių statyboje, požeminių
komunikacijų tiesime ir gyvenamojo pastato statyboje darbus
Darbai Kelių tyrinėjimai Požeminių
komunikacijų
tyrinėjimai
Gyvenamo pastato
statybai atliekami
tyrinėjimai
I-Etapas
Projektinės
dokumentacijo
s ruošimas
Topografinė
Nuotrauka
M1:1000 plotas
5,6 ha.
M1:500 plotas 5,6
ha.
M1:500 plotas 0,38 ha.
Darbui atlikti
naudoti prietaisai
Trimble R-4 ir
Sokkia SET5X
Trimble R-4 Trimble R-4 ir
Sokkia SET5X
Piketų skaičius 527 vnt. 1068 vnt. 30 vnt.
II – Etapas
Statinių
nužymėjimas
vietovėje
Nužymėjimo
schemos
sudarymas
Sudaroma kelio
ašies ir visų
statinio elementų
nužymėjimo
schema.
Sudaroma trasos
posūkio taškų
nužymėjimo
schema
Sudaroma keturių
pagrindinių ašių
nužymėjimo schema.
Duomenų
suvedimas ir
naudojami
prietaisai
GPS imtuvas
Trimble R-4
GPS imtuvas
Trimble R-4
Trimble R-4 ir
Sokkia SET5X
Nužymėjimas
vietovėje
Žymima statinio
ašinė linija.
Pažymimi vietovėje
trasos posūkio
taškai
Nužymimos ir
įtvirtinamos
pagrindinės ašys. Sudaromas
geodezinis
pagrindas. Pastatomi aptvarai ir
juose nužymimos ašys. Atliekami
geodeziniai darbai
statybos metu Atliekami geodeziniai
darbai statybos metu
III – Etapas
Statinių
kontrolinių
geodezinių
nuotraukų
sudarymas
Lauko matavimo
darbai
Darbai vykdomi
pabaigus statybos
darbus
Kontroliniai
matavimai vykdomi
visą statybos darbų
laikotarpį.
Braižomas išilginis
trasos profilis
Kontrolinės
geodezinės nuotraukos
daromos pagal poreikį
atskirais statybos
darbų etapais arba
visiškai užbaigus
darbus.
IV – Etapas
kadastrinių
matavimų bylų
ruošimas.
Sudaromos
statinių
kadastrinių
matavimų bylos.
Statinio
kadastrinių
matavimų
duomenų byla.
Statinio kadastrinių
matavimų duomenų
byla.
Statinio kadastrinių
matavimų duomenų
byla.
Žemės sklypo
kadastrinių duomenų
byla.
V – Etapas
Registravimas
Statiniai
registruojami
Registrų centre
Statiniai
registruojami
Registrų centre
Statiniai
registruojami
Registrų centre
Statiniai registruojami
Registrų centre
27
Trečiasis etapas – kontroliniai geodeziniai matavimai dujotiekio trasos tiesime buvo
atliekami kiekvieną dieną darbo pabaigoje matuojant suvirinimo siūlių, posūkio taškų ir
kertančių komunikacijų koordinatės, tik tada trasa buvo užkasama. Pabaigus lauko darbus ir
gavus suvirinimo siūlių schemą iš darbų vadovo sudaromas išilginis trasos profilis ir
kontrolinė geodezinė nuotrauka, taip pat detali trasos schema su suvirinimo siūlių numeracija
ir tiksliais atstumais tarp jų. Nuotrauka derinama Šiaulių rajono savivaldybėje. Kelio
kontrolinė geodezinė nuotrauka buvo daroma pabaigus rekonstrukcijos darbus. Nuotrauka taip
pat derinama Šiaulių rajono savivaldybėje. Statinio kontrolinė geodezinė nuotrauka buvo
atliekama, kai statiniui buvo padaryta dalinė apdaila ir suvestos komunikacijos numatytos
projekte, taip pat lygiagrečiai buvo atliekamas ir sklypo kadastro rodiklių tikslinimas.
Kontrolinė geodezinė nuotrauka derinama Šiaulių miesto savivaldybėje, didelių nukrypimų
nuo projekto neaptikta. Trečioje lentelėje pateikiama geodezinių darbų laiko sąnaudos.
Ketvirtuoju etapu sudaromos statinių kadastrinių matavimų bylos atliekama išankstinė
bylų patikra (jei numatyta sutartyje) su VĮ „Registrų centras“ ir bylos perduodamos
užsakovui. Toliau statinių registravimą VĮ „Registrų centras“ atlieka užsakovas.
4.1. Laiko sąnaudų analizė
Laiko sąnaudos dažnai lemia ne tik galutinę kainą, bet ir nustato tam tikrą suvokimą ir
apie kokybę. Taip pat svarbu per kiek laiko pamatuojamas visas objektas (4.3 lentelė). Baigus
lauko darbus, tam, kad galėtų būti matomi rezultatai, duomenys turi būti tinkamai sutvarkyti ir
apdoroti. Matavimų metu surinkti duomenys, jau apskaičiuotomis koordinatėmis ir aukščiais saugomi
instrumento yra tiesiogiai eksportuojami sukuriant CAD ar GIS sistemoms suprantamus failus (*.txt,
*.csv ar kt.), tad papildomų laiko sąnaudų šiems kameraliniams darbams nebereikia.
4.3 lentelė. Geodezinių darbų atlikimo laiko sąnaudos
Atliekami
darbai
Kelio rekonstrukcija Dujotiekio statyba Pastato statyba
Topografija
Lauko
darbai
Kameraliniai
darbai
Lauko
darbai
Kameraliniai
darbai
Lauko
darbai
Kameraliniai
darbai
9 val. 8 val. 5 val. 8 val. 1 val. 3 val.
Nužymėjimas 15 val. 4 val. 4 val. 2 val. 2 val. 1 val.
Kontrolinė
nuotrauka 8 val. 24 val. 10 val. 16 val. 1 val. 3 val.
Kadastro
bylos - 12 val. - 9 val. - 3 val.
Iš viso: 32 val. 48 val. 19 val. 35 val. 4 val. 10 val.
80 val. 56 val. 14 val.
Kaip matome iš pateiktų 4.3 lentelėje duomenų daugiausia laiko sugaištama prie kelio
rekonstrukcijos, nes statybos darbai objekte vyko apie 6 mėn. Gyvenamas namas taip pat
28
buvo statomas apie 6 mėn. ir kai buvo atlikta išorinė apdaila, buvo galima atlikti geodezinius
matavimus. Dujotiekio tiesimo darbai buvo atliekami per 1 mėn.
Įvertinus darbo sąnaudas ir gautą atlyginimą už vieną darbo dieną pagal dirbtų valandų
skaičių pelningiausias objektas – gyvenamojo pastato statyba, o mažiausiai pelningas ir
sudėtingas kelio rekonstrukcijos darbai. Pateiktoje diagramoje (4.1 pav.) matome dienos
atliktų darbų įvertinimo vidurkį procentais.
4.1.1 pav. Darbo dienos (8-val.) uždarbio palyginimas
Tačiau vertinant, kad prie gyvenamojo pastato statybos sugaištas laikas yra
trumpiausias, negalima vienareikšmiškai teigti, kad objektas pelningiausias, nes reikėtų
vertinti keletą mažų objektų, o ir kaina yra derybų klausimas privačiuose objektuose. Pagal
pelningumą ir darbo atlikimo specifiką galime išskirti dujotiekio statyboje atliekamus darbus
ir pagal atstumą iki objekto. Žemiau pateikta diagrama (4.2 pav.) iliustruojanti objekte dirbtų
valandų skaičių.
4.1.2 pav. Dirbtų valandų skaičius objekte
Laikas matuojamas, kada įjungiamas prietaisas ir pradedama dirbti, atvykimas iki
objekto ir grįžimas atgal į darbo laiką nebuvo skaičiuojamas.
29
Apibendrinant lauko ir kameralinių darbų laiko sąnaudas tyrimo objektams, tampa
akivaizdu, kad lauko darbai užima tik apie 35 % viso laiko, kuris sugaištamas atliekant
geodezinius darbus. Didesnę laiko dalį užima kameraliniai darbai. Kadangi prie kelio
rekonstrukcijos darbų sugaišta daugiausiai laiko dėl specifinių reikalavimų geodeziniams
darbams, kuriuos reglamentuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie susisiekimo
ministerijos, detaliai išanalizuosime geodezinius darbus atliekamus kelių statyboje.
4.2. Reikalavimai geodeziniams ir žymėjimo darbams
Geodezinių tyrinėjimų sudėtį, metodus ir apimtį nustato tyrinėjimų vykdytojas, atsi-
žvelgdamas į techninės užduoties reikalavimus. Kelio specialiajam planui sudaryti daroma
pavienių projektuojamų kelių, sankryžų ir susikirtimų su inžinerinėmis komunikacijomis
topografinė nuotrauka masteliu 1:500-1:1000. Topografinės nuotraukos vykdomos pagal
GKTR 2.11.03:2013 reikalavimus su šiomis modifikacijomis:
1. Topografiniai planai sudaromi analoginėje ir skaitmeninėje formoje. Sudaromų
planų ilgis - iki 120 cm.
2. Kiekviename plano lape žymimos Lietuvos teritorijoje nustatytų standartinių planų
(50×50 cm) ribos LKS-94 koordinačių sistemoje ir užrašoma jų nomenklatūra.
3. Kiekviename plano lape užrašomi jame naudojamų koordinačių ir aukščių sistemų
pavadinimai.
4. Situacija, statiniai ir reljefas plane atvaizduojamas pagal Techninių reikalavimų
reglamentą GKTR 2.11.03:2013 „Sutartiniai topografinių planų M 1:500; 1:1000;
1:2000 ir 1:5000 ženklai"; Horizontalės pravedamos ir per gatves, pravažiavimus ir
kelius.
5. |Planuose rodomi visi kelio ženklai.
6. Planuose rašomos visų matavimų metu nustatytų taškų altitudės.
7. Planuose rašomas storesnių kaip 15 cm pavienių medžių storis ir rūšys. Storis
matuojamas 1,5 m aukštyje.
8. Tyrinėjant inžinerinius statinius, nustatomi visų kelio trasos kertamų orinių vamzdynų
aukščiai, elektros linijų laidų aukščiai trasos ašyje ir prie dviejų atramų abiejose
pusėse, nurodant oro temperatūrą matavimo metu.
9. Sudarius planą, požeminių komunikacijų pilnumas derinamas jas eksploatuojančiose
organizacijose;
10. Patvirtinus kelio projektą, laikinais riboženkliais (mediniais kuolais ar metaliniais
strypais ir pan.) nužymimos vietoje kelio statybai paimamų ir nuomojamų žemės sklypų ribos
30
pagal atskirus savininkus.
Geodezinio pagrindo punktus, užsakovo pastatytus reperius, esančius žemės darbų zonoje,
būtina įtvirtinti už žemės darbų atlikimo zonos ribų.
Tiesiant kelius ir statant kelio statinius pašalinamas dirvožemis. Prieš pradedant rengti
žemės sankasą, rangovai privalo nužymėti gairelėmis pylimų iki 1,0 m aukščio padus ir iškasų
iki 1,0 m gylio šlaitų briaunas, pagrindinius vietovės lūžio taškus, o prie aukštesnių už 1,0 m
pylimų padų, gilesnių už 1,0 m iškasų šlaitų briaunose sustatyti šlaitinukus. Šlaitinukus
rangovai privalo prižiūrėti ir, esant reikalui, juos perkelti. Atstumai tarp šlaitinukų turi
užtikrinti pylimo pado atitiktį projektinei (leistinųjų nuokrypių ribose). Taip pat šie atstumai
neturi būti didesni kaip 50 m lygioje vietovėje, o kalvotoje – kaip 20 m. 4.3 ir 4.4
paveiksluose matome nužymėtas šlaitų briaunas.
4.2.1 pav. Žemės sankasos įrengimo paruošiamieji darbai: nužymėtos gairelėmis šlaitų briaunos (naujo kelio
statyba)
4.2.2 pav. Žemės sankasos įrengimo paruošiamieji darbai: nužymėtos gairelėmis šlaitų briaunos (kelio
rekonstrukcija)
31
Skersinis profilis, iki 1,0 m. aukščio pylimai, kurių forma ir matmenys patikrinti
daugiamete patirtimi. Žemės sankasos viršus turi būti lygus, atitikti techniniame projekte
nurodytus geometrinius matmenis. Žemės sankasos viršaus aukščiai gali skirtis nuo
projektinių leistinų nuokrypių ribose (žr. 4.4 lentelę).
4.2.1 lentelė. Žemės sankasos nuokrypiai ir kontrolė (pagal LST EN 13036-7:2004)
Kontroliuojami dydžiai Leistinų nuokrypių arba
dydžių reikšmės
Kontrolinių bandymų
apimtys
1. Žemės sankasa
1. Aukščiai
± 5 cm pasirinktinai, tačiau ne mažiau
kaip 10 matavimų kiekviename
kilometre
2. Plotis (atstumas nuo žemės
sankasos ašies iki briaunos)
± 10 cm pasirinktinai, tačiau ne mažiau
kaip 10 matavimų kiekviename
kilometre
3. Skersiniai nuolydžiai
± 0,5 % (absoliut.) pasirinktinai, tačiau ne mažiau
kaip 10 matavimų kiekviename
kilometre
4. Šlaitų nuolydžiai
± 10 % (sant.) pasirinktinai, tačiau ne mažiau
kaip 10 matavimų kiekviename
kilometre
5. Pylimo pado plotis
± 20 cm pasirinktinai, tačiau ne mažiau
kaip 10 matavimų kiekviename
kilometre
6. Bermos plotis
± 20 cm pasirinktinai, tačiau ne mažiau
kaip 10 matavimų kiekviename
kilometre
7. Augalinio sluoksnio storis
± 20 %,
tačiau ne mažesnis kaip 6
cm
pasirinktinai, tačiau ne mažiau
kaip 10 matavimų kiekviename
kilometre
2. Vandens nuleidimo grioviai, drenažai
Vandens nuleidimo grioviai
1.Aukščiai (garantuojant ± 5 cm ne rečiau kaip kas 50 m
32
Prieš pradedant vykdyti žemės darbus, turi būti apskaičiuotos projektinės altitudės ir
pločiai, po to vietovėje nužymėti žemės sankasos profilio charakteringi taškai: kelio ašis,
briaunos, pylimų ir iškasų šlaitų susikirtimai su žemės paviršiumi, vandens nuleidimo
grioviai.
Kelio ašis žymima šia tvarka:
1) tiesiuose ruožuose – nuo trasos piketų įtvirtinimo taškų kas 20 m;
2) kreivėse – pagal 4.5 lentelėje pateiktus atstumus, kurie kiekvienai kreivei,
atsižvelgiant į jos spindulį ir darbų pobūdį, yra skirtingi.
4.2.2 lentelė. Kreivių žymėjimo atstumai, rengiant žemės sankasą ir pagrindo konstrukciją
Kreivės spindulys R, m R ≥ 3000 500 ≤ R < 3000 100 ≤ R < 500 50 ≤ R < 100
Atstumai tarp žymėjimo
gairelių, m 20,0 20,0 10,0 10,0
Ant žemės sankasą žyminčių gairelių turi būti užrašytas piketas ir užbrėžtas arba
skersinuku užfiksuotas sankasos projektinis aukštis arba užrašyta, kiek grunto reikia nukasti
ar supilti tame taške. Pylimų ir iškasų šlaitų susikirtimo su žemės paviršiumi taškai
fiksuojami:
1) gairelėmis – pylimuose iki 1 m aukščio ir iškasose iki 1 m gylio;
2) šlaitinukais – pylimuose (kas 3 m pagal aukštį), iškasose – kiekvieno kasimo
pakopoje.
Žemės sankasos zonoje, kurioje dirba mechanizmai, turi būti ne mažiau kaip 75 % visų
būtinų pradinių nužymėjimų. Jeigu tokių nužymėjimų yra mažiau, rangovai privalo juos pilnai
atstatyti.
Žemės sankasos geometrinių dydžių tikrinimas. Žemės sankasos išilginio ir skersinio
profilio aukščių atitiktys projektiniams tikrinami įprastais matavimo metodais. Lygumas
tikrinamas 3 m ilgio matavimo liniuote (matuokle). Matuojant lygumą 3 m ilgio liniuote
(LST EN 13036-7:2004), didesnių už 30 mm prošvaisų po ja neturi būti. Atliekant
kontrolinius tikrinimus, aukščiai turi būti tikrinami ne didesniais kaip 100 m atstumais.
vandens nutekėjimą)
2. Dugno plotis ± 5 cm ne rečiau kaip kas 50 m
3. Išilginis nuolydis ± 10 % (sant.) ne rečiau kaip kas 50 m
Drenažai
1. Aukščiai ± 5 cm ne rečiau kaip kas 50 m
2. Išilginis nuolydis ± 0,1 % (absoliut.) ne rečiau kaip kas 50 m
33
Sluoksnio storis tikrinamas matuojant iškastose duobutėse gylmačiu. Faktinis sluoksnio storis
visame žemės sankasos ruože gali nukrypti ne daugiau kaip ±15 % nuo projektinio storio
(leistinasis nuokrypis), tačiau nei vienoje vietoje sluoksnio storio atskiros reikšmės neturi būti
mažesnės už projektinę storio reikšmę daugiau kaip 5 cm. Matavimo vietos gali būti
išdėstomos pagal susitarimą: taisyklingai arba naudojantis atsitiktinių skaičių metodika.
Kelių tiesimo metu, kelio elementų ir kelio statinių žymėjimo geodezinius darbus atlieka
rangovai. Taip pat rangovai kontroliuoja atliktų darbų tikslumą.
5. ANKETINĖS APKLAUSOS TYRIMŲ REZULTATAI
Siekiant ištyrinėti esamą situaciją geodezinių matavimų srityje, buvo atlikta anketinė
apklausa. Tyrimas atliekamas geodezijos ir žemėtvarkos specialistų gretose. Iš 100 vnt.
apklausos anketų (žr. 1 priedą) grįžo 75 vnt. (75%). Apklausa buvo vykdoma visoje Lietuvos
teritorijoje, bet daugiausia respondentų iš Šiaulių apskrities, todėl galima teigti, jog apklausos
rezultatai atspindi realią situaciją esančią Šiaulių apskrityje. Didžiausia dalis respondentų, net
45% geodezijos srityje dirbantys 10 ir daugiau metų, dirbantys nuo 5 iki 10 metų 24%, o iki 5
metų 31%. Kokius darbus dažniausiai respondentai atlieka, rezultatai pateikiami 5.1 pav.
5.1 pav. Dažniausiai atliekami geodeziniai darbai
Kaip matome iš 5.1 pav. pateiktų rezultatų daugiausia respondentų (net 57%) atlieka
visus geodezinius darbus. Lyginant darbo patirties pagal metų skaičių ir atliekamų darbų
santykį, matome, kad dirbančių 5 ir daugiau metų specialistų skaičius yra 69 %, todėl galima
34
teigti, kad specialistai pradirbę žemėtvarkos ir geodezijos srityje daugiau negu 5 metus įgyja
pakankamai patirties, kad galėtų kvalifikuotai atlikti visus geodezinius darbus.
Iš apklausos rezultatų matome, dažniausiai naudojamas prietaisas geodeziniams darbams
atlikti – tai GPS imtuvas (naudoja 83%), abu prietaisus (GPS imtuvą ir elektroninį
tacheometrą) dažniausiai naudoja 17% apklaustųjų. Vien su elektroniniu tachiometru nedirba
nei vienas iš respondentų. Tai atspindi ketvirtas apklausos anketos klausimas, kaip dažnai
naudojami poligono metriniai punktai geodezinių matavimų metu. Dažnai juos naudoja tik
5% apklaustųjų.
Kai kuriuose rajonuose geodezininkai susiduria su problemomis gaunant topografinius
duomenis iš rajonų ir miestų savivaldybių. Dažnai duomenys būna netvarkingi linijos
nutrūkusios, objektai dubliuojasi. Pastebėta, kad derinant topografinius darbus Šiaulių miesto
savivaldybėje, nusiunčiami duomenys ne visada integruojami WebGis Geomap sistemoje, nes
atliekant darbus vėliau toje pačioje vietoje, kur jau ankščiau buvo vykdyti matavimai ir
suderinti savivaldybėje, gautoje skaitmeninėje topografinėje medžiagoje nesimato ankščiau
matuotų objektų. Tai daugeliu atvejų priklauso nuo savivaldybėje dirbančio specialisto
kompetencijos, o ir nuo pačių matininkų sąžiningumo ir siunčiamų duomenų kokybės. Kaip
matyti iš apklausos rezultatų visi matininkai 100% tikrina gautą kartografinę medžiagą iš
savivaldybių atlikdami kontrolinius matavimus. Pateikiama apklaustųjų nuomonė apie
savivaldybių darbą 5.2 pav.
5.2 pav. Savivaldybėse dirbančių specialistų vertinimas.
35
Iš apklausos rezultatų ir ne tik matyti, kad kol kas nėra vieningos sistemos kartografinių
duomenų kaupime, bet yra parengtas Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros
plėtros įstatymas, kuriame numatyta nuo 2020 metų naudoti topografijos ir infrastruktūros
informacinę sistemą – TIIS, kuria bus centralizuotai teikiami, priimami, derinami,
atnaujinami topografinių planų, statinių techninių projektų (suvestinių sklypo inžinerinių
tinklų planų ir (ar) sklypo sutvarkymo planų) erdviniai duomenys. Šios sistemos įdiegimas
leis paspartinti geodezinių darbų derinimo darbus savivaldybėse ir atsakingai kaupti ir saugoti
kartografinius duomenis.
Atliekant požeminių komunikacijų tiesimo darbus, respondentų apklausos duomenimis,
nustatėme, kad 10% apklaustųjų būna objekte visą laiką vykstant darbams, o 69% atvyksta
kai darbai būna baigti, arba statybos darbų vadovui paprašius. 21% apklaustųjų į objektą
atvyksta kai būna baigti darbai ir sutvarkomas gerbūvis. Iš apklausos rezultatų nesunku
nuspėti kokia geodezininkų darbo specifika ir kad 10% geodezininkų, kurie visą dieną
praleidžia viename objekte yra stambių statybinių organizacijų darbuotojai ir atlieka darbus
tik šių įmonių objektuose. Likę apklaustieji geodezininkai yra geodezinių įmonių darbuotojai,
kurie kontroliuoja po keletą objektų vienu metu ir priklausomai nuo darbų specifikos ir
poreikio vykdo kontrolinius matavimus.
Atliekant statinio pagrindinių ir tarpinių ašių nužymėjimo darbus yra naudojamos formulės
leistinam nesaryšiui gauti Apklausos rezultatai rodo, kad tik 4% ją
naudoja.
Tai pat vykdant požeminių komunikacijų nužymėjimo darbus nustatyta, kad net 31%
apklaustųjų duomenų suvedimą į prietaisą vykdo rankiniu būdu, o tai labai padidina klaidų
tikimybę atliekant nužymėjimo darbus.
Siekiant maksimalaus tikslumo atliekant geodezinius darbus būtina investuoti į naujausias
technologijas, kurios leidžia paspartinti atliekamus darbus ir išvengti netikslumų. Taip pat
svarbus veiksnys yra geodezininko kvalifikacija, todėl būtina, kad geodezinius matavimus
atliktų tik kvalifikuoti ir turintys atitinkamą išsilavinimą geodezijos srityje.
36
6. ATLIKTŲ GEODEZINIŲ DARBŲ STATISTIKA ŠIAULIŲ MIESTO
SAVIVALDYBĖJE
Sparčiai vykstant miestų ir priemiesčių plėtrai, keičiant senas komunikacijas naujomis ir
atliekant kelių statybos darbus labai svarbus geodezijos specialisto vaidmuo. Nors šiuo metu
technologijos sparčiai pažengusios į priekį ir reikalingi tik minimalūs žmogiškieji ištekliai
vykdant darbus, Šiaulių regione pastebimas geodezininkų trūkumas. Dažnai geodezinius
darbus atliekančios įmonės neranda kvalifikuotų darbuotojų, todėl dažnai geodezinius darbus
atlieka asmenys neturintys reikiamos kvalifikacijos geodezijos srityje.
Geodezininko kvalifikaciją turintis inžinierius dirba įvairius ir skirtingus inžinerinių
statinių projektavimo, ženklinimo, statybos, deformacijų stebėjimus, sudaro kontrolines
nuotraukas, kelių, geležinkelių ir tiltų, estakadų, viadukų, oro uostų statybos, melioracijos
projektavimo ir ženklinimo ir kt. darbus. Atlikti inžinerinių tinklų plano sudarymo darbus,
inžinerinių tinklų nužymėjimo darbus, inžinerinių tinklų tiesimo priežiūros darbus parengti
inžinerinių tinklų ir inžinerinių tinklų nužymėjimo planus gali asmuo turintis galiojantį
geodezininko pažymėjimą.
Siekiant objektyviai įvertinti geodezinius darbus, atliekamus Šiaulių miesto
savivaldybėje, buvo surinkti ir išanalizuoti duomenys apie atliktus geodezinius darbus per
praėjusius tris metus. Bendri duomenys pateikiami 6.1-oje lentelėje.
6.1 lentelė. Atliktų geodezinių darbų statistika.
Metai Topografinės
nuotraukos vnt. Plotas ha
Kontrolinės
geodezinės
nuotraukos vnt.
Plotas ha
2014 650 852 724 270
2013 642 547 732 299
2012 710 930 780 320
Duomenis už praėjusius metus yra prieinami per savivaldybės WebGis GeoMap portalą,
o ankstesnių metų duomenis pateikė savivaldybėje dirbantis specialistas, kuris atsakingas už
geodezinių darbų kontrolę. 6.1 paveiksle matome, kad nuo 2012 m. darbų skaičius nežymiai
kinta.
37
6.1 pav. Atliktų darbų skaičius.
Tyrimo rezultatuose matome, kad topografinių nuotraukų daugiausia atlikta 2012 m., o
2013 ir 2014 m. skaičius beveik nekinta, tačiau įvertinus vidutinį nuotraukos plotą, galime
pastebėti, kad 2014 ir 2012 m. atliktų darbų vidutinis plotas yra 1,31 ha., o 2013 m. tik 0,85
ha. Tai leidžia manyti, kad tuo metu savivaldybės teritorijoje buvo vystoma daugiau didelių
projektų, o 2013 m. daugiau individualių projektų. Duomenys pateikiami 6.2 paveiksle.
6.2 pav. Vidutinis topografinės nuotraukos plotas
Remiantis nacionalinės žemės tarnybos duomenimis (Nacionalinė 2015) 6.2 lentelėje
pateikiame duomenis kiek ir kokių kvalifikacijos pažymėjimų (geodezijos ir žemėtvarkos
srityje) šiuo metu yra išduota Lietuvoje ir Šiaulių regione.
38
6.2 lentelė. Kvalifikacijos pažymėjimai geodeziniams ir žemėtvarkos darbams atlikti
Lietuvoje Šiaulių mieste Šiaulių rajone
Geodezininkų 1220 62 9
Matininkų 2560 112 16
Žemėtvarkos planavimo
dokumentams rengti 2159 120 11
Viso: 5939 294 36
Asmenys daugiau nei tris metus nelankę kvalifikacijos kursų
Geodezininkai 53 6 -
Matininkai 93 3 1
Žemėtvarkos planavimo
dokumentų rengėjai 409 29 1
Viso: 555 38 2
Iš pateiktų duomenų matome, kad iš viso galiojančių kvalifikacijos pažymėjimų,
suteikiančių teisę atlikti geodezinius darbus Lietuvoje yra 5939. Daugiausia net 2560 yra
matininkams išduotų pažymėjimų, panašus skaičius ir žemėtvarkos planavimo dokumentų
rengėjų. Asmenų, galinčių atlikti geodezinius darbus, yra tik 1220. Asmenų, kurie
kvalifikacijos kursus išklausė seniau nei prieš tris metus, yra 555, iš jų 53 geodezininkai;
tikėtina, kad kai kurie iš jų jau ir visiškai nutraukė veiklą. Daugiausia, net 409 asmenys
kvalifikacijos kursus seniau nei prieš tris metus išklausė žemėtvarkos planavimo
dokumentams rengti. Šiuo metu nė vienam iš šių asmenų kvalifikacijos pažymėjimo
galiojimas nėra sustabdytas.
39
IŠVADOS
Teisės aktai reglamentuojantys geodezinių darbų atlikimo tvarką Lietuvos Respublikoje
nebuvo keičiami ar atnaujinami jau 13-14 metų, kai tuo metu matavimo instrumentai,
matavimo ir duomenų apdorojimo metodika yra sparčiai pažengusi į priekį. Tačiau naujai
kuriami (atnaujinami) Geodezijos techniniai standartai dar ne visiškai atitinka geodezininkų,
matininkų ir projektuotojų lūkesčius, todėl rengiant teisės aktus reikėtų atsižvelgti į specialistų
– gamybininkų nuomonę. Taip pat skubiau reikėtų spręsti klausimą dėl vieningos sistemos
kartografinių duomenų kaupime savivaldybėse.
Atlikus tyrimą nustatyta, kad pagal pelningumą ir darbo specifiką pelningiausias objektas –
dujotiekio statybos darbai, o mažiausiai pelningas – kelio rekonstrukcijos darbai. Kaina –
derybų klausimas, bet galima teigti, kad palankesnės sąlygos yra, kada mokama už padarytą
darbą, o ne valandiniu tarifu.
Atliekant geodezinius tyrinėjimus statybiniuose objektuose klaidos, padarytos
pirmuose darbų etapuose, turi lemiamą įtaką statybos darbų eigai, todėl reikia stengtis kiek
galima labiau automatizuoti procesus (nužymėjimo duomenų suvedimo į prietaisus, tikslinti
vietovėje esančių požeminių komunikacijų planinę padėtį sudarant topografines nuotraukas.
Atliekant požeminių komunikacijų kontrolines geodezines nuotraukas būtina matuoti dar
neužkastas komunikacijas, kad nustatytumėme tikslią komunikacijos planinę ir aukščio
padėtį.
40
LITERATŪRA
1. AUTOMOBILIŲ KELIŲ INŽINERINIAI GEODEZINIAI TIRYNĖJIMAI. Statybos
taisyklės ST 8871063.03:2003
2. BALEVIČIUS G. PUPKA D. STRAVINSKIENĖ V. BALTIC SURVEYING 2013 Balevičius
G. Pupka D. Stravinskienė V. ИССЛЕДОВАНИЯ ТОЧНОСТИ МЕТОДОВ
ГЕОДЕЗИЧЕСКИХ ИЗМЕРЕНИЙ
3. ČYPAS K. Geodezija ir kartografija, 2005, XXXI t., Nr. 3 „Požeminių komunikacijų
geoinformacinių duomenų kaupimo trimačiame geoinformacinės sistemos modelyje ypatumų
tyrimas“
4. DOKUDOVIČ K. Aplinkos poveikio parametrų GPS matavimams tyrimas. Magistro darbas.
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 2008.
5. GOVOROV M. „Geodezija ir kartografija geografinės informacijos infrastruktūros
poreikiams“.
6. JAWORSKI L., SWIATEK A., ZDUNEK R., ZIELINSKI J. B., Integracion of the ASG –
EUPOS Permanent stations With frist order National geodetic networks – Measurements and
Results Iš: ARTIFICIAL SATELLITES, Vol. 46, No. 4 – 2011 P. 165 – 174. [Interaktyvus]
[žiūrėta: 2015.04.20] prieiga per internetą: <http://www.
asgeupos.pl/webpg/graph/publ/00006_tss08_AO_full%20paper.pdf >.
7. KASPARAITIS, A., Matavimo informacinės sistemos. Vilnius: 2006. P. 50-70.
8. KAZAKEVIČIUS S., BŪGA A. Baltijos geodezijos komisijos veikla tarpukariu. Iš:
Geodezija ir kartografija. VGTU, 2004. Nr. 30(1), p 1a –1f.
9. KUBLINŠ I., MERNIEKS.LV GNSS base station networks in Baltic states. [interaktyvus]
[žiūrėta: 2015.04.07] prieiga per internetą: <http://www.matininku
asociacija.lt/uploads/documents/straipsniai/en_gnns_baltic_networks_article.pdf>.
10. KRIAUČIŪNAITĖ- NEKLEJONOVIENĖ V. Geodezija
11. KRIŠTAPONIS B. PARŠELIŪNAS E. K. ir kiti. The 9th International Conference
“ENVIRONMENTAL ENGINEERING” Designing issues of the geodetic vertical reference
network of Lithuania.
12. KRIKŠTAPONIS B. , PETROŠKEVIČIUS P. GPS antros klasės tinklo sudarymo darbai. Iš:
Geodezija ir kartografija. VGTU, 1996. Nr. 22(1).P 62-73.
13. Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų požeminių tinklų ir komunikacijų geodezinių
nuotraukų atlikimo tvarka GKTR 2.01.01:1999. Iš Valstybės žinios, 1999-05-14, Nr. 42-1356.
41
14. Lietuvos Respublikos Geodezijos ir kartografijos įstatymas. Iš: Valstybės žinios, 2001, Nr. 62-
2226; 2010, Nr. 54-2649.
15. Lietuvos respublikos aplinkos ministro įsakymas 2002m. balandžio 30 d. Nr. 211 Statybos
techninis reglamentas STR 1. 08.02:2002. Iš: Valstybės žinios, 2002-05-31 Nr.54-2150
16. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. Iš: Valstybės žinios, 2000,
Nr.58-1704.
17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-26 nutarimas Nr. 231 „Dėl geodezinių,
topografinių ir kartografinių darbų licencijavimo taisyklių patvirtinimo”. Iš: Valstybės žinios,
2008, Nr.33.
18. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymas Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo
turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“.
Iš: Valstybės žinios, 2003, Nr.18-790.
19. Lietuvos Respublikos Geodezijos ir kartografijos įstatymo pakeitimo įstatymas Iš: Valstybės
žinios 2010, Nr.: 54 -2649.
20. Lietuvos respublikos Žemės ūkio ministro 2011-09-26 įsakymas Nr. 3D-708, „ Geodezijos ir
kartografijos darbų savivaldybėse kontrolės ir valstybinės ekspertizės tvarkos aprašas. Iš:
Valstybės žinios, 2011, Nr. 117-5522
21. Lietuvos standartizacijos departamentas LST EN 13036-7:2004 [interaktyvus] žiūrėta:
[2015.05.20], prieiga per internetą:
http://www.lsd.lt/standards/catalog.php?ics=93.080.20&pid=635303
22. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymas 2014 m.
vasario 28 Nr. 1P-(1.3)-65 dėl Geodezijos ir kartografijos techninių reikalavimų reglamento
GKTR 2.11.03:2014 patvirtinimo. Iš: Teisės aktų registras, 2014-02-28, Nr. 2014-02254
23. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymas: „Dėl
Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo
duomenų saugos nuostatų patvirtinimo". Iš: Valstybės žinios, 2008, Nr.: 64 -2441.
24. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos [interaktyvus] žiūrėta:
[2015.05.04], prieiga per internetą: http://www.nzt.lt/go.php/lit/Zemetvarkos-planavimo-
dokumentu-rengeju-matininku-ir-geodezininku-zinybinis-registras
25. NESECKAS A. AKSAMITAUSKAS V. Č. Požeminiai inžineriniai tyrinėjimai Vilnius
„Technika“ 2005
26. ORUBA A., RYCZYWOLSKI M., WAJDA S., BOSY J., GRASZKA W., LEOŃCZYK M.,
SOMLA J., The implementation of the precise satellite positioning system ASG-EUPOS Iš:
Head Office of Geodesy and Cartography [interaktyvus], [žiūrėta: 2015.04.15] prieiga per
internetą: <http://www.asgeupos.pl/webpg/graph/publ/00006_ tss08_AO_full%20paper.pdf>.
42
27. PARŠELIŪNAS E. Realus GPS matavimų tikslumas Iš: VGTU, Geodezijos institutas
[interaktyvus], [žiūrėta: 2015.01.17], prieiga per internetą: <http://www.matininku
asociacija.lt/uploads/documents/lma_2012_konferencija/lma2012_eparseliunas.pdf>.
28. PARŠELIŪNAS E. LitPOS – a service for precise positoining in real time. Iš: The 25th
International Symposium on Automation and Robotics in Construction. 2008 [interaktyvus],
[žiūrėta: 2015.01.12] prieiga per internetą: <http://dspace.vgtu.lt
/bitstream/1/439/1/5_sec_056_Parseliunas_LitPOS.pdf>.
29. PARŠELIŪNAS E., BUGA A, MAROZAS L., PETNIUNAS M., URBANAS S. LITPOS –
A PART OF EUPOS Iš: Geodezija ir kartografija, Vilnius: Technika 2008a. Nr. 34(2) 50–
57p.
30. PETKEVIČIUS E. GPS technologija ir panaudojimas Iš: Elektronika Lt., 2004 [interaktyvus]
[žiūrėta: 2015.04.18] prieiga per internetą: <http://www.elektronika.lt /teorija/rysiai/118/gps-
technologija-ir-panaudojimas-i-dalis/>.
31. PETROŠKEVIČIUS P. SKEIVALAS J. ZAKAREVIČIUS A. PARŠELIŪNAS E. K.
Geodezinis pagrindas - sukurtas. Mokslas ir technika. Vilnius : UAB "Mokslas ir technika".
ISSN 0134-3165. 2008, Nr. 4, p. 40-42.. [M.kr.:10T]
32. PETROŠKEVIČIUS, P., KAZAKEVIČIUS, S., KOLOSOVSKIS, R., KRIŠTAPONIS, B.,
PUTRIMAS R. Lietuvos valstybinis GPS tinklas. Iš: Geodezija ir kartografija. VGTU, 1997.
Nr. 23(2). P. 5-20.
33. PETROŠKEVIČIUS P., RAMANAUSKAS R. Lietuvos valstybinio GPS tinklo sudarymas.
Iš: Geodezija ir Kartografija. VGTU, 1995. Nr. 21(1). P. 3-20.
34. SKEIVALAS J. Geodezinių tinklų sudarymo GPS sistemomis ypatumai. Iš: Geodezijos
darbai. Nr. 19(1), 1994. P 17-23.
35. SKEIVALAS J., Jonosferos įtakos kovariacija atlikus GPS matavimus. Iš: Geodezija ir
kartografija. VGTU, 2006. Nr.1(32), p 3–5.
36. STEPANOVIENĖ J. TUMELIENĖ E. Inžinerinė geodezija Vilnius „Technika“ 2011
37. TAMUTIS Z., ŽALNIERUKAS A., KAZAKEVIČIUS S., PETROŠKEVIČIUS P. Mokomoji
knyga: Geodezija 2. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijos leidykla 1996, 170p.
38. VENCKIENE R., VENCKUS S. Matavimų GPS imtuvais RTK metodu tikslumo vertinimas.
Iš Respublikinės Mokslinės – praktinės konferencijos: Matavimų inžinerija ir GIS. Kauno
kolegija, Kraštotvarkos fakultetas. Mastaičiai, 2009
39. WOODFORD Ch. GPS satellite navigation. 2012 [Interaktyvus] [žiūrėta2015.04.12] prieiga
per internetą: <http://www.explainthatstuff.com/howgpsworks.html>.
40. ŽVIRONAS A. GPS Trimble R8 GNSS prietaiso tikslumo įvertinimas. Magistro darbas.
Lietuvos žemės ūkio universitetas, 2008. P. 15 -52
43
PRIEDAI
APKLAUSOS ANKETA
Aleksandro Stulginskio universiteto žemėtvarkos magistrantūros studijų studentas atlieka
tyrimą „Geodezinių darbų vykdymo ir kontrolės specifika inžineriniuose objektuose“. Tyrimu
siekiama išsiaiškinti dažniausiai naudojamus geodezinių tyrimų metodus inžineriniuose
objektuose taip pat pasitaikančias problemas darbo metu.
Apklausa yra ANONIMINĖ. Vardo ir Pavardės nurodyti nereikia. Tyrėjas įsipareigoja
saugoti duomenų konfidencialumą. Bus skelbiami tik apibendrinti duomenys. Anketos
pildymas gali užtrukti 5 min. Labai svarbu, kad atsakytumėte į visus klausimus. Jūsų
nuomonė šiuo klausimu tyrėjui labai svarbi.
Norintys gauti tyrimo rezultatus apklausos anketos pabaigoje gali išreikšti norą įrašant,
kokiu būdu šiam asmeniui atsiųsti gautus rezultatus.
Jums tinkamą atsakymą pažymėti (kryželiu), internetu atsakinėjantiems: tinkamą
atsakymą pažymėti keičiant teksto spalvą. Įrašymui paliktose vietose (...............) įrašyti
atsakymą.
1. Jūsų patirtis geodezijos ar žemėtvarkos srityje:
o Nuo 0 iki 5metų
o Nuo 5 iki 10 metų
o Nuo 10 ir daugiau
2. Kokius geodezinius darbus dažniausiai atliekate:
o Topografinių nuotraukų sudarymas
o Kontrolinių geodezinių nuotraukų sudarymas
o Žemės sklypų kadastriniai matavimai
o Žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektai
o Atlieku visus darbus vienodai
3. Kokiais metodais ir prietaisais dažniausiai atliekate matavimus:
o GPS imtuvu
o Elektroniniu tachiometru
o Dažniausiai naudoju abu prietaisus
4. Ar matavimų metu dažnai naudojate geodezinio pagrindo (poligonometrinio tinklo
punktus: o Taip
o Ne
5. Ar dažnai pasitaiko neatitikimų skaitmeniniuose duomenyse, gautuose iš savivaldybių:
o Duomenys visada būna tikslūs
o Duomenys netikslūs objektų planinė padėtis neatitinka realybės
o Duomenys netvarkingi (linijos nutrūkusios, objektai dubliuojasi)
6. Ar atliekant geodezinius darbus tikrinate duomenis, gautus iš savivaldybių
o Ne
o Tikrinu vizualiai
o Visada atlieku kontrolinius matavimus
44
7. Ar esate patenkinti savivaldybių naudojančių (Web Gis GeoMap) duomenų kaupimo
sistemas darbu.
o Ne
o Taip
o Savivaldybėse darbas vyksta skirtingai ir kokybė tiesiogiai priklauso nuo tą darbą
atliekančio specialisto.
8. Ar tiesiant požemines komunikacijas objekte būnate visą laiką vykstant darbams:
o Taip
o Atvykstu darbų vadovui pakvietus arba darbo dienos gale.
o Atvykstu tik kai būna baigti visi darbai ir tvarkomas gerbūvis.
9. Ar atlikus pagrindinių ir tarpinių statinio ašių nužymėjimo darbus naudojate
skaičiavimo formules leistinam nesaryšiui gauti:
o Taip
o Ne
10. Ar atliekant požeminių komunikacijų nužymėjimo darbus, nužymėjimo taškų
koordinates vedate rankiniu būdu, ar automatizuotai (įsikeliant nužymėjimo failą ar
brėžinį į prietaisą).
o Rankiniu
o Automatizuotai
o Priklausomai nuo taškų skaičiaus
11. Kokius prietaisus naudojate atliekant geodezinius tyrinėjimus naujiems keliams
projektuoti.
o GPS imtuvą
o El. tachiometrą ir GPS imtuvą
o Tokių tyrinėjimų neteko atlikti
12. Jūsų pasiūlymai ir pastabos, kurie palengvintų kasdienį geodezijos ir
žemėtvarkos specialisto darbą (įrašyti):
................................................................................................................
................................................................................................................
................................................................................................................
................................................................................................................
DĖKOJAME UŽ ATSAKYMUS
Apklausą sudaręs autorius: Kęstutis Mickys
Pageidaujantys gauti apklausos rezultatus, pateikti kokiu būdu galima būtų susisiekti:
.........................................................................................................................................