glimstedt teisės žinios

2 0 1 4 m . N r . 7 ( 1 9 )

Pagrindinis privataus kapitalo fondo pranašumas prieš skolintą kapitalą yra visiškas interesų su

likusiais įmonės akcininkais sutapimasŠ. Šiugžda

glimstedt

Teisės žiniosM. Stračkaitis:

„Civilinė teisė nuolat patiria spaudimą iš anglosaksų teisės tradicijų propaguotojų“

V. Malinionis: „Lietuvos gynybos pramonės eksportas 2020 metais pagal

realų scenarijų sieks apie 1 mlrd. litų,

pagal optimistinį – dukart daugiau“

redakcijos žodis

numerio skaičiusTiek procentų respondentų praėjusio mėnesio apklausoje teigė manantys, kad nekilnojamojo turto rinka nurims – mažės sandorių, tačiau kainos toliau kils. Dar 33 proc. žadėjo kainų smukimą.41,7

Kaip įprasta metų sandūra žymi nemažai pokyčių teisiniame reguliavime. 2014 metus keičia 2015-ieji, todėl apžvelgsime pokyčius teisiniame reguliavime, kurie, tikime, bus svarbūs daugeliui iš Jūsų.

Šio numerio svečias Lietuvos notarų rūmų prezidentas Ma-rius Stračkaitis sako, kad Lietuvoje jau daugiau kaip 20 metų veikianti lotyniškojo notariato sistema garantuoja tai, kad civilinės teisės srityje šalyje užtikrinama teisės viršenybė ir teisingumo prevencinė funkcija.

Kitas šio mėnesio interviu – su šio mėnesio klientu Šarūnu Šiugžda, su kuriuo aptarsime Lietuvos kapitalo rinką ir san-dorių tendencijas.

Suteikime galimybę VISIEMS vaikams

www.saf.lt

Paskutiniosiose 2014 metų „Teisės žiniose“ taip pat vertinsi-me, ar ginčytis tarptautiniame investiciniame arbitraže – vis dar garantuotas, patikimas ir efektyvus teisių gynimo bū-das, ar visuotinis nekilnojamojo turto mokestis Lietuvoje yra mūsų ateitis, ir ar sunkios darbo teisės liberalizavimo paieš-kos Lietuvoje.

Nepamiršime aptarti ir IT tendencijų 2015 metais bei su tuo susijusių teisiniu reguliavimu. O su Lietuvos gynybos ir sau-gumo pramonės asociacijos vadovu Vaidotu Malinioniu to-liau nagrinėsime šiuo metu itin aktualią saugumo temą.

Malonaus skaitymo!

„gLiMSTEdT TEiSėS žinių“ rEdakcija

GlimsTedT Teisės žinios

inTerakTyvus Turinys

Kviečiame Jus prisidėti prie šio leidinio turinio kūrimo. Siųskite klausimus, siūlykite temas, diskutuokite.

El. paštas: [email protected]

Sekite mus tinkle: www.linkedin.com/company/245835

Ar ginčytis tarptautiniame investiciniame arbitraže – vis dar garantuotas, patikimas ir efektyvus teisių gynimo būdas?

4Darbo teisės liberalizavimo paieškos Lietuvoje 14

Lietuvoje inves-tuojantiems užsie-niečiams – ne vien blogos naujienos 16

Gynybos pramonės planuose – eksportas už 1 mlrd. litų 11

Norėdami užsiprenumeruoti GLIMSTEDT teisės žinias spauskite čia:

Mėnesio tema

19

IT tendencijos 2015 metais

28

Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos uždaviniai

22

30

Š. Šiugžda: „Kitais metais rinkoje matysime sandorių skaičiaus augimą“

Advokatas Michailas Molis

25Notarų rūmų prezidentas: „Civilinė teisė nuolat patiria spaudimą iš anglosaksų teisės propaguotojų“

GLIMSTEDT klientas

GLIMSTEDT žmogus

GLIMSTEDT svečias

9

Ar kitas žingsnis – visuotinis nekilnojamojo turto mokestis Lietuvoje?

3

Glimstedt teisės žinios

www.linkedin.com/company/245835

mailto:[email protected]

http://linkedin.us6.list-manage.com/subscribe?u=1aa48e3a3b194d24090a07d83&id=245b7cce10

Ar ginčytis tarptautiniame in-vesticiniame arbitraže – vis dar garantuotas, patikimas ir efek-tyvus teisių gynimo būdas?

verenias galias įgyvendinti visuomenei ir valstybei būtinas reformas aplinkosau-gos, sveikatos apsaugos, energetikos ir panašiose srityse, taip pat, ar šia teise in-

vestuotojai pernelyg nepiktnaudžiauja.

Abejonės dėl investuotojų teisių apsau-gos pastaraisiais metais buvo iškeltos pirmiausia dėl augančio investicinių gin-

2014 metai užsienio investuotojų ginčų su valstybėmis srityje Euro-poje ir visame pasaulyje pažymė-ti intensyviomis diskusijomis dėl dvišalių ir daugiašalių valstybių sutarčių. Diskutuota dėl investi-cijų skatinimo bei įtvirtintos gali-mybės investuotojams ginčuose su valstybėmis savo pažeistas tei-ses ginti tarptautiniuose investici-niuose arbitražuose – Vašingtono ICSID, Paryžiaus ICC, Stokholmo SCC, UNIDROIT ar kituose.

aSocijuoTa parTnErė, advokaTė

doc. dr. SoLvEiga paLEvičiEnė

Diskusijos iš esmės kilo dėl to, ar tarp-tautinių sutarčių pagrindu investuoto-jams suteikta galimybė paduoti prieš valstybę ieškinį į tarptautinį investicinį arbitražą, kurį dažniausiai nagrinėja ša-lių paskirti privatūs arbitrai, yra efektyvi ir lygiavertė priemonė investuotojams ginant savo pažeistas teises, ar ši galimy-bė nėra pernelyg ribojanti valstybių su-

tema

„europos sąjungos institucijų požiūris į iki šiol dvišalėse sutartyse įtvirtintus neapibrėžtus ir plačius

investuotojų teisių apsaugos standartus bei investicinių

ginčų nagrinėjimo galimybę tarptautiniame arbitraže yra

nevienareikšmis“

4


Į turinį

sveikatos apsaugos srityje).

Dėl paminėtų rizikų kai kurios valstybės jau ėmėsi kraštutinių sprendimų, de-nonsuodamos ar nutraukdamos dviša-les ar daugiašales investicijų apsaugos sutartis (pvz., Argentina), o kai kurios iš jų dėl to diskutuoja, abejodamos, ar iš tiesų tradiciniai investuotojų teisių apsaugos standartai, įtvirtinti tarptauti-nėse sutartyse, skatina investicijas (tarp tokių šalių – Pietų Afrikos Respublika, Indija, Indonezija, Australija).

Lietuvoje investicinių ginčų prieš valsty-bę nėra daug, kaip ir Lietuvos investuo-

tojų ginčų su kitomis valstybėmis. Ta-čiau akivaizdu, kad pastaraisiais metais jų daugėja ir ateityje dėl Lietuvos ir kitų valstybių prisiimtų tarptautinių įsiparei-gojimų aplinkosaugos, energetikos ir ki-tose jautriose srityse, tik daugės.

Ginčų sprendimo mechanizmams rei-kia reformos

Jungtinių Tautų Pasauliniame investuo-tojų forume, vykusiame šių metų spalį Ženevoje, įvairių pasaulio valstybių at-stovai išsamiai diskutavo apie iššūkius, su kuriais susiduriama investicijų teisių apsaugos srityje, taip pat apie priemo-nes, kuriomis būtų galima spręsti iškilu-sias problemas . Šiame forume iš esmės vieningai pripažinta, jog egzistuojanti investuotojų ginčų sprendimo sistema turi būti reformuota, nes jai trūksta skai-drumo, viešumo bei nuspėjamumo. Be to, investiciniai arbitražai brangūs ir ne-užkerta kelio piktnaudžiavimui. Kita ver-tus, reformuoti esamą sistemą galima tik nuosekliai ir apgalvotai, atsižvelgiant į visų suinteresuotų subjektų interesus.

Šiame forume apibendrintos šios viešai diskutuojamos ir siūlomos priemonės investicinių ginčo sprendimo mechaniz-mui tobulinti: alternatyvių ginčo sprendi-mų būdų skatinimas, tokių kaip derybos ir meditacija; esamų ginčų sprendimų mechanizmo procedūrų modifikavimas, pvz., numatant senaties terminus, sutei-kiant galimybę nagrinėti panašius ginčus konsoliduotai, užkertant galimybę kreip-

tema

čų prieš valstybes skaičiaus, pvz., 2012 metais buvo iškeltos 59 naujos investi-cijų bylos prieš valstybes, 2013 metais – dar 56, nors 2000 metais jų buvo mažiau nei 20 . Be to, daugėja arbitražų ne tik prieš besivystančias, bet ir išsivysčiusias šalis, o ginčų sumos ir arbitražų sprendi-mai, kuriais priteisiamos kompensacijos investuotojams iš valstybių, milžiniški (pvz., plačiai nuskambėjusiu šių metų liepos mėnesio arbitražo sprendimu „Ju-kos“ akcininkams iš Rusijos priteista 50 milijardų JAV dolerių dydžio kompen-sacija, 2012 metais „Occidental“ naftos bendrovei iš Ekvadoro priteista 2,3 mili-jardo JAV dolerių kompensacija dėl kon-cesijos sutarties nutraukimo).

Valstybės skundžiasi, kad arbitražų by-linėjimosi kaštai (siekiantys vidutiniškai 4,5 mln. JAV dolerių) prieinami ne visoms valstybėms, o arbitrai toli gražu ne visuo-met linkę priteisti bylinėjimosi išlaidas iš pralaimėjusių investuotojų. Abejonių ir pasipiktinimo kelia ir tai, kad arbitražų sprendimai nėra vienodi, o daugelio jų turinys iki šiol neprieinamas visuomenei. Dar daugiau, investuotojai kuo toliau, tuo labiau ginčija ne tik tiesioginės ekspro-priacijos atvejus, bet ir valstybių politiš-kai jautrius sprendimus, kurie priimami siekiant įgyvendinti būtinas viešajam interesui apsaugoti reformas (pvz. „Vat-tenfall“ prieš Vokietiją byla dėl Vokietijos sprendimo uždaryti atomines elektri-nes po Fukušimos atominės katastrofos, „Philip Morris“ prieš Australiją byla dėl Australijos sprendimų, sugriežtinusių rei-kalavimus cigarečių pakelių ženklinimui

„icsid arbitražo tribunolas 2013 metais priteisė investuotojams 82 mln. eurų siekiančią

kompensaciją dėl kai kurių privilegijų ir

garantijų investuotojams panaikinimo rumunijai

įstojus į es“5


tema

tis į arbitražą dėl mažareikšmių ar aki-vaizdžiai nepagrįstų ieškinių, užtikrinant arbitražo procesų viešumą; investuotojų teisės kreiptis į arbitražą ribojimas, pvz., numatant reikalavimą pirmiausia išnau-doti visas nacionalines priemones apginti pažeistas teises; apeliacijos mechanizmo ar pasaulinio investicinių ginčų tribunolo sukūrimas.

Šiame forume vieningai pripažinta, kad visi minėti siūlomi problemų sprendimo būdai dėl investicijų teisių apsaugos turi ir privalumų, ir trūkumų, todėl turi būti iš-samiau išanalizuoti. Kita vertus, investici-jų sutartys buvo ir liks reikalingos ateityje, siekiant užtikrinti stabilią ir saugią verslo aplinką užsienio investicijoms. Todėl siekiant reformuoti šią sistemą būtinas kompleksinis, sisteminis bei profesiona-lus požiūris, įtraukiant šios srities profesi-onalus bei atitinkamas kompetencijas tu-rinčias institucijas, tokias kaip UNCITRAL (Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisija), OECD (Ekonominio ben-dradarbiavimo ir vystymo organizacija), UNCTAD (Jungtinių tautų Prekybos ir vystymo konferencija) ar ICSID (tarptauti-nis investicinių ginčų sprendimo centras).

ES pozicija nevienareikšmė

Klausimas dėl investuotojų teisių apsau-gos standartų apimties bei pagrįstumo, taip pat ir ginčų sprendimo būdų efekty-vumo ypač aktualus Europos Sąjungoje (ES), kurioje po ES Lisabonos sutarties 2009 metų priėmimo užsienio investici-jų politika ir jos įgyvendinimas tapo tie-

siogine ne ES valstybių narių, bet pačios ES kompetencija.

Europos Sąjungos institucijų požiūris į iki šiol dvišalėse sutartyse įtvirtintus ne-apibrėžtus ir plačius investuotojų teisių apsaugos standartus bei investicinių ginčų nagrinėjimo galimybę tarptauti-niame arbitraže yra nevienareikšmis. ES lygiu pripažįstama, kad reforma egzis-tuojančiai užsienio investicijų apsaugos sistemai yra reikalinga, siekiant surasti geresnę pusiausvyrą tarp valstybių tei-

sės reguliuoti ir būtinybės apsaugoti investuotojus. Europos Komisija taip pat pabrėžia, kad reikėtų užtikrinti, jog pati arbitražo sistema veiktų nepriekaiš-tingai skaidrumo, arbitrų paskyrimo ir teismo proceso kainos atžvilgiu. Euro-pos Komisija yra deklaravusi, jog ėmėsi veiksmų, kad sistema būtų patobulinta dviejose – investicijų apsaugos taisyklių tikslinimo bei ginčų sprendimo siste-mos veikimo tobulinimo – srityse.

Tarp esminių priemonių minima tarp-tautinėse sutartyse aiškiai įtvirtinta vals-tybių suvereni galia reguliuoti atskiras sritis viešojo intereso tikslais, detalių instrukcijų ir kriterijų arbitrams sukūri-mas, paaiškinantis, kas gali būti laikoma, o kas ne netiesiogine ekspropriacija, aiškių kriterijų nustatymas, kas laikoma sąžiningo ir teisingo režimo (angl. fair and equitable treatment), kaip vieno iš plačiausiai ir mažiausiai prognozuojamo apsaugos standarto, pažeidimu, galimy-bės investuotojams reikšti mažaverčius ir nepagrįstus ieškinius uždraudimas, ar-bitražo procesų skaidrumo ir vykstančių procesų viešumo užtikrinimas, sukuriant arbitrų elgesio taisyklių kodeksą, užti-krinant jų objektyvumą ir nešališkumą, nustatant senaties terminus ieškiniams prieš valstybę pareikšti, taip pat valsty-bėms skirtų garantijų, leidžiančių toliau kontroliuoti investicijų nuostatų aiškini-mą įtvirtinimas.

iš esmės vieningai pripažinta, jog egzistuojanti investuotojų

ginčų sprendimo sistema turi būti reformuota, nes jai

trūksta skaidrumo, viešumo bei nuspėjamumo. Be to, investiciniai

arbitražai brangūs ir neužkerta kelio piktnaudžiavimui

6


Į turinį

Europos Komisija yra pabrėžusi, kad esamos investuotojų teisių apsaugos sistemos patobulinimai turėtų leisti iš-sklaidyti būgštavimus, kad investicijų apsaugos taisyklės gali turėti neigiamo poveikio valstybių teisei reguliuoti, bei turėtų užtikrinti, kad nebūtų įmanoma sėkmingai užginčyti teisėtų valstybės viešosios politikos sprendimų.

Šiuos Europos Komisijos sumanymus ke-tinama po truputį įgyvendinti keičiant, persiderant dėl ES valstybių ir trečiųjų šalių iki tol galiojusių dvišalių investicijų apsaugos sutarčių ar iš naujo sudarant sutartis su ES bei trečiosiomis šalimis. Kai kurie Europos Komisijos pasiūlymai jau yra įgyvendinti 2014 metų rugsėjo 26 dienos ES ir Kanados laisvos prekybos sutartyje (CETA) . 2013 metų birželĮ ES pradėjo derybas dėl galimos Transatlan-tinės prekybos ir investicijų partnerystės sutarties su JAV (TTIP). Ypač daug viešų diskusijų yra kilę būtent dėl investicinių ginčų nagrinėjimo mechanizmo būtiny-bės ir apimties. Viešosios konsultacijos šiuo klausimu baigėsi jau liepos mėnesį ir artimiausiu metu laukiama Europos Komisijos konkrečių apibendrinimų šiuo klausimu.

Kokias pasekmes turės nauja ES užsienio investicijų politika ir vykstantys pokyčiai investuotojų teisių apsaugos srityje, ar ši reforma nelems mažesnės savo apimti-

mi investuotojų teisių apsaugos, kol kas sunku vertinti. Tačiau nerimauti užsie-nio investuotojams yra dėl ko. Šiandien dienai ko gero didžiausią riziką kelia ES pozicija jau kilusiuose investiciniuose ginčuose ES valstybių dvišalių sutarčių su trečiosiomis šalimis ar taip vadinamų vi-dinių ES valstybių narių dvišalių sutarčių, sudarytų paprastai tarp vakarų Europos bei rytų ir vidurio Europos šalių iki pasta-rųjų įstojimo į ES (angl. intra-EU BITs) pa-

grindu (pvz. investicijų ginčai Eastern Su-gar prieš Čekiją, Electrabel prieš Vengriją, AES prieš Vengriją, Eureko prieš Slovakiją, taip pat šiuo metu vis dar vykstantys in-vesticiniai ginčai prieš Ispaniją, Italiją bei Čekiją dėl atsinaujinančių energetikos šaltinių teisinio reguliavimo pakeitimų).

Europos Komisija ne kartą buvo įstojusi į šias bylas amicus curiae statusu su pozi-cija, kad arba tokios dvišalės sutartys nu-stojo galios valstybėms įstojus į ES arba jos negali būti taikomos, nes priešta-rauja ES teisei bei pagal išimtinės kom-petencijos taisykles tokie investuotojų ginčai turėtų būti nagrinėjami Europos Teisingumo Teisme.

Iki šiol visi arbitražų tribunolai pripažįsta savo kompetenciją nagrinėti investici-nius ginčus bei laikosi pozicijos, kad ES valstybių narių dvišalės investicijų apsau-gos sutartys galioja, o paties ES teisės tai-kymo ir aiškinimo būtinybė ar galimybė investiciniuose ginčuose netrukdo arbi-tražui spręsti investicinių ginčų.

Kita vertus, reikia turėti galvoje, jog net ir arbitražo tribunolams pripažinus kompe-tenciją spręsti tokius investicinius ginčus bei taikyti ES teisę, problema išlieka, nes jų sprendimai gali likti tik popieriuje, jei nacionaliniai teismai ir ES valstybės narės atsisakys juos pripažinti ir leisti vykdyti ES valstybėse narėse. Iki šiol galima pa-minėti, ko gero, tik vienintelį 2012 metų gegužę Frankfurto apeliacinio teismo sprendimą dėl arbitražo sprendimo by-

tema

„Šiandien vykstančius pokyčius ir pasiūlymus

investuotojų teisių apsaugos mechanizmo tobulinimo srityje kol kas vertinti dar anksti, kaip

ir anksti atsakyti į klausimą, ar realiai investuotojų teisių

apsaugos apimtis artimiausioje ateityje sumažės“

7


loje Eureko prieš Slovakiją. Šioje byloje Vokietijos apeliacinis teismas atsisakė kreiptis į ETT dėl preliminaraus sprendi-mo su klausimu ar toks investicinis ginčas teismingas išimtinai ETT. Be to, Apeliaci-nės instancijos teismas taip pat nerado pagrindo panaikinti ginčijamą arbitražo sprendimo, nurodęs, kad ES valstybių na-rių dvišalių investicijų apsaugos sutarčių nuostatos neprieštarauja ES teisei. Tokia nacionalinio teismo pozicija, deja, nega-rantuoja, jog ir kiti nacionaliniai teismai elgsis taip pat. Dar daugiau, vienoje iš paskutinių tarptautinės bendruome-nės didelio dėmesio sulaukusioje byloje Micula prieš Ruminiją, kurioje ICSID ar-bitražo tribunolas 2013 metais priteisė investuotojams 82 mln. eurų siekiančią kompensaciją dėl kai kurių privilegijų ir garantijų investuotojams panaikinimo Rumunijai įstojus į ES. Europos Komisija dar 2014 metų gegužę informavo Ru-muniją apie sprendimą, įpareigodama šią valstybę sustabdyti bet kokius ICSID arbitražo sprendimo įvykdymo veiksmus (angl. suspension injunction).

Europos Komisijos preliminariu vertini-mu, tokio arbitražo sprendimo įvykdy-mas laikytinas neteisėta valstybės pa-galba pagal ES teisę, todėl 2014 metų lapkritį Europos Komisija pradėjo oficia-lią procedūrą prieš Rumuniją dėl galimai neteisėtos valstybės pagalbos pagal ES sutarties 108(2) str. įvykdžius minėtą ICISD arbitražo sprendimą Micula byloje.

Taigi, ES valstybės narės analogiškų ar-bitražo sprendimų atveju gali atsidurti nepavydėtinoje padėtyje: viena vertus, neįgyvendinamos arbitražų sprendimų jos rizikuoja pažeisti savo tarptautinius įsipareigojimus vykdyti arbitražo spren-dimus ir prieš jas gali būti pradėtas ats-kiras arbitražinis procesas dėl arbitražo sprendimo neįgyvendinimo pagrindu (angl. denial of justice) ; kita vertus – įvykdydamos arbitražo sprendimus, jos gali pažeisti ES teisę dėl neteisėtos vals-tybės pagalbos bei sulaukti ES sankcijų.

Ar bus pokyčių?

Investicinių ginčų sprendimo mechaniz-mai, kuriais suteikiama galimybė inves-tuotojams pareikšti tiesioginius ieški-nius užsienio valstybei tarptautiniuose arbitražuose, istoriškai buvo įtvirtinti tarptautinėse atskirų valstybių dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse dėl investicijų apsaugos, siekiant apsau-goti investicijas nuo politinės rizikos. To-

kiomis sutartimis siekta skatinti užsienio investicijas bei užtikrinti jų saugumą. Pirmą kartą tai padaryta Vokietijos ir Pa-kistano sutartyje dar 1959 metais.

Šiandien dvišalių investicijų apsaugos sutarčių skaičius išaugo virs 3000. Šių sutarčių pagrindu užsienio investuo-tojai gali gintis nuo įvairiausių jų teises pažeidžiančių ar ribojančių valstybės veiksmų: nuo tiesioginės ekspropriaci-jos iki investuotojų teisėtus lūkesčius pažeidžiančių valstybių sprendimų net ir jautriausiose viešojo intereso apsau-gos reikalingose srityse.

Taigi, natūralu, jog toks platus inves-tuotojų teisių apsaugos pobūdis bei didėjantis investicinių bylų skaičius dau-geliui valstybių kelia nerimo ir pagrįstų abejonių, ar privatūs ginčo šalių paskirti ir brangiai kainuojantys arbitrai yra pa-

Ar Jūsų verslas pajuto su Rusija susijusių sankcijų įtaką?

klausimas

• Taip.

• Ne.SpAuSkITE ATSAkyMą

tema

jėgūs objektyviai ir nešališkai išnagrinėti kilusius ginčus bei užtikrinti teisingą in-vestuotojų ir valstybių teisių bei interesų balansą.

Šiandien vykstančius pokyčius ir pa-siūlymus investuotojų teisių apsaugos mechanizmo tobulinimo srityje kol kas vertinti dar anksti, kaip ir anksti atsakyti į klausimą, ar realiai investuotojų teisių apsaugos apimtis artimiausioje ateityje sumažės.

Akivaizdu tai, kad tarptautinių investicijų apsaugos sutarčių nuostatos bei pati gin-čų nagrinėjimo galimybė tarptautiniame arbitraže jokiu būdu negali būti inves-tuotojų vertinama kaip draudimo polisas nuo visų galimų investuotojų nuostolių ar apsauga nuo visų valstybių priimamų sprendimų, dėl kurių gali būti apribotos investuotojų teisės ar jų lūkesčiai.

8


http://apklausa.lt/f/ar-jusu-verslas-pajuto-su-rusija-susijusiu-sankciju-itaka-tsks8z3/answers/new.fullpage

Į turinį

akTualija

turinčiose vietovėse, didžiųjų mies-tų senamiesčiuose ir kitose brangiai vertinamose vietose. Pati valstybė kadaise skatino visus privatizuoti gyvenamuosius būstus, siekdama, be kita ko, sumažinti nacionalinio biudžeto įsipareigojimų ir išlaidų naštą, susijusią su gyvenamųjų namų ir butų remontu, priežiūra ir taip toliau. Pažymėtina, kad pagal viešai skelbiamą informaciją gyven-tojų sumokamos būsto išlaikymo išlaidos per paskutinius 10 metų padidėjo daugiau nei du kartus. Akivaizdu, kad dalis gyventojų gali būti priversti parduoti brangiai įver-tintą gyvenamąjį būstą, nes papras-čiausiai neturės pajamų sumokėti nekilnojamojo turto mokestį ir pa-dengti kitus skolos įsipareigojimus;

2. mokesčio įvedimas gyventojų (šei-mų) nekilnojamajam turtui, kurio bendra vertė viršytų 220 tūkst. eurų, gali skaudžiai paliesti ir pen-sinio amžiaus bei kitų socialinių grupių žmones. Mokestis gali tapti

Ar kitas žingsnis – visuotinis nekilnojamojo turto mokestis Lietuvoje?

vyrESnySiS TEiSininkaS, advokaTaS EivydaS SadauSkaS

Mūsų visuomenėje pastaruoju metu daug atgarsio sulaukė kelių Lietuvos Respublikos Seimo na-rių iniciatyva pateiktas ir 2014 m. gruodžio 8 d. Seime priimtas Ne-kilnojamojo turto mokesčio įsta-tymo pakeitimas (toliau – Įstaty-mas). Pakeistas Įstatymas nustato:

1. mažesnį fiziniams asmenims (šei-moms) nuosavybės teise priklau-sančio nekilnojamojo turto bendros vertės neapmokestinamąjį dydį (vietoj 1 milijono litų nustatyti 220 tūkstančių eurų (kas būtų lygu apie 750 tūkstančių litų)

2. turtui taikomas nekilnojamojo tur-to mokesčio tarifas yra sumažintas nuo 1 procento iki 0,5 procento;

3. Šeimoms, auginančioms 3 ir dau-giau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, taip pat šeimoms, auginančioms neįga-lų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės

slaugos poreikis, neapmokestinamo nekilnojamo turto vertė bus didina-ma 30 proc.

Pakeistas Įstatymas įsigalios nuo 2015 metų sausio 1 dienos ir bus taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2015-ųjų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių nekil-nojamojo turto mokestį. Pažymėtina, kad pakeistas Įstatymas įsigalios tik jei jį pa-tvirtins Lietuvos Respublikos Prezidentė.

už ir prieš

Vertinant pakeisto Įstatymo įgyvendi-nimo pasekmes Lietuvos gyventojams, verta atkreipti dėmesį į viešojoje erdvėje ne kartą įvairių visuomenės atstovų iš-sakytus tokio priimto Įstatymo galimus neigiamus ir teigiamus padarinius.

Argumentai prieš:

1. vadinamojo brangaus nekilnojamo-jo turto mokesčio mokėtojais tam-pa ir dalis gyventojų, prieš daugelį metų įsigijusių gyvenamosios pa-skirties nekilnojamąjį turtą (būstą) už investicijų čekius kurorto statusą

priimti su nekilnojamojo turto mokesčiu susiję pakeitimai

9


Sąjungos lėšų);

2. priėmus įstatymąplanuojama, kad valstybės biudžetą papildytų dar apie 15 mln. Litų;

3. atsižvelgiant į tai, kad išsiplečia po-tencialių mokesčio mokėtojų bazė, atitinkamai padidėjo tokio mokes-čio administravimo išlaidos.

Atsižvelgiant į aukščiau pateikiamus skaičiavimus, akivaizdu, kad papildo-mos pajamos dėl apmokestinamosios nekilnojamojo turto vertės sumažinimo tikėtina busnereikšmingos ir duos itin menką efektą biudžeto formavimui. Tuo tarpu mokesčio administravimas tik dar labiau brangs. Visa tai tik dar labiau su-mažina mokesčio efektyvumą.

Labiausiai tikėtina, kad tokio Įstatymo pakeitimo priėmimas labiausiai pasi-tarnautų amortizuojant visuomenės galimą nepasitenkinimą prieš įvedant visuotinį nekilnojamojo turto mokestį visiems gyventojams. Toli tokio visuo-tinio nekilnojamojo mokesčio taikymo pavyzdžių ieškoti nereikia.

Štai pas mūsų kaimynus latvius jau yra įtvirtintas progresinis nekilnojamojo turto mokestis, nustatantis, kad visiems gyventojams taikomi tokio tarifo mo-kesčiai:

1. 0,2 procento nuo kadastro registre įregistruotos turto vertės, kai ji ne-viršija 56 915 eurų sumos;

2. 0,4 procento nuo kadastro registre įregistruotos turto vertės, kai ji yra didesnė už 56 915 tūkst. eurų, bet neviršija 106 715 eurų;

3. 0,6 procento nuo kadastro registre įregistruotos turto vertės, kai ji virši-ja 106 715 eurų.

nepakeliama našta netekusiems darbo ar verslo pajamų bei mažas pajamas gaunantiems asmenims. Gali padidėti įsiskolinimai ar skolos įsipareigojimai bankams, lizingo, draudimo bendrovėms už būsto, vartojimo ir kitokias paskolas, ki-toms bendrovėms ir komunalinių paslaugų teikėjams. Gali sumažėti dalies gyventojų galimybės mokėti kitus mokesčius ir įmokas valstybės ir savivaldybių biudžetams, valsty-biniams socialinio draudimo ir svei-katos draudimo fondams;

3. gyventojų mokamas nekilnojamojo turto mokestis ydingas ir tuo, kad yra mokamas iš jau apmokestintų pajamų. Kadangi dalis gyventojų būstą įsigyja iš banko suteiktų pa-skolų, jiems tenka mokėti nekilno-jamojo turto mokestį dar net negrą-žinus paskolos bankui. Šiuo atveju apmokestinamosios nekilnojamojo turto vertės sumažinimas gali ap-sunkinti naujai apmokestinto būs-to savininkų galimybę laiku mokėti būsto paskolos įmokas bankui;

4. gali gerokai sumažėti gyventojų noras dalyvauti Daugiabučių gy-venamųjų namų modernizavimo programoje. Jukgyventojai daly-vaudami šioje programoje, iš esmės skolinasi atnaujinimo (renovavimo) projektų didžiajai daliai reikalingas

lėšas iš bankų ir ateityje turės pa-dengti ne tik skolą bankui bet ir dar mokėti nekilnojamojo turto mokes-tį nuo gerokai padidėjusios (buvo įtikinėjama, kad net iki 30 procentų) atnaujinto (pagerinto) gyvenamojo būsto vertės.

Argumentai už:

1. padidintų į biudžetą surenkamų lėšų dydį. Pagal viešai skelbiamą informaciją, Finansų ministerija yra suskaičiavusi, kad priėmus Įstatymą valstybės biudžetą papildytų dar apie 12,5 mln. litų;

2. tai prabangos mokestis, kurį tur-tingiausi šalies gyventojai turėtų mokėti kaip „socialinio teisingumo” simbolį.

Reziumė

Vertinant priimto Įstatymo pasekmes, akivaizdu, kad daugiau logikos galima įžvelgti skeptikų argumentuose. Papil-domo svorio Įstatymo skeptikų argu-mentams prideda ir viešai pateikiama statistinė informacija, susijusi su gyven-tojų nekilnojamojo turto mokesčio paja-mų surinkimu:

1. 2012 m. į valstybės biudžetą surink-ta 3,9 milijono litų, arba vos 23% planuotų gyventojų nekilnojamojo turto mokesčio pajamų, o 2013 m. – 4,9 milijono, arba 29% plano, šiemet gyventojų nekilnojamojo turto mo-kesčio pajamos sudarys 0,03% vals-tybės biudžeto pajamų (be Europos

akTualija

10


Į turinį

Gynybos pramonės planuose – eksportas už 1 mlrd. litų

puLkininkaS, LgSpa dirEkToriuS

vaidoTaS MaLinioniS

šalies gynybos pramonės dirvonuose ir dirbo išimtinai tik užsienio rinkoms.

Rinkos dydis skaičiuojamas trilijonais

Vakarų pasaulyje gynybos pramonė jau skaičiuoja dešimtmečius. Skaičiuojama, kad viso pasaulio išlaidos gynybai 2012 metais siekė apie 1,4 trln. eurų (4,8 trln. litų), iš kurių NATO aljansui tenka beveik 60 proc. visų išlaidų.

2012 metais vien ES šalyse gynybos ir saugumo pramonėje dirbančių įmonių apyvarta siekė 331 mlrd. litų (96 mlrd. eurų), kai bendrasis ES gynybos biudže-tas sudarė 670 mlrd. litų (194 mlrd. euru). Kitaip tariant, ES gynybos pramonė, ga-minanti įrangą ir kurianti paslaugas gin-kluotosioms pajėgoms, įsisavina beveik 50 proc. ES gynybos biudžeto lėšų.

2001-2010 m. išlaidos ES gynybai su-mažėjo 23 proc. (nuo 251 mlrd. iki 194 mlrd. eurų). Tačiau Rusijos ir Ukrainos konfliktas bei agresyvus Rusijos geo-politinis kursas tapo lemiamu posūkio tašku. Svarstoma didinti biudžetą ES gynybai, o tai greičiausiai turės įtakos ir gynybos pramonės augimui visoje Europoje.

Tai didžiulis pramonės sektorius, kuria-me diegiamos inovacijos ir naudojami aukščiausios klasės gamybos procesai bei technologijos. Jame atliekami pa-žangiausi moksliniai tyrimai, kurie ne-tiesiogiai labai padeda kitiems, (elek-tronikos, kosmoso ir civilinės aviacijos, sektoriams, skatina ekonomikos augi-mą ir sukuria tūkstančius darbo vietų aukštos kvalifikacijos specialistams. Europos gynybos pramonėje tiesiogiai dirba apie 400 tūkst. žmonių sukuriama dar apie 960 tūkst. netiesioginių darbo vietų.

parama verslui

2014 m. spalį Europos Komisija ir Eu-ropos investicijų fondas (EIF) pasirašė susitarimą, pagal kurį mažosios ir vidu-tinės įmonės (MVĮ) Europoje 2014-2020

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonė po penkerių metų bus pajėgi eksportuoti produkcijos ir paslaugų už 1 mlrd. litų (345 mln. eurų). Mūsų šalies verslui te-reikia pasinaudoti galimybėmis, kurioms plačiai duris atveria pa-sikeitusi geopolitinė situacija pa-saulyje – svarstomi didinti NATO ir Europos Sąjungos (ES) šalių gynybos biudžetai bei milžiniška parama, skirta gynybos pramo-nės srityje dirbančioms viduti-nėms ir mažoms įmonėms.

Gynybos ir saugumo pramonė Lietu-voje – visiškai nauja ūkio šaka, giliau šaknis pradėjusi leisti tik šiemet, kai pa-vasarį buvo įsteigta Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija (LGSPA). Verta pastebėti, kad Lietuvoje tokio po-būdžio verslo aljansas, oficialiai pripa-žintas ES ir Lietuvos institucijų, įsteigtas pats paskutinis iš visų ES narių. Iki tol tik kelios lietuviško kapitalo įmonės buvo pramynusios takus, neartuose mūsų

Nauja pramonės niša atveria plačias plėtros galimybes

kurios šalys daugiau-siai išleidžia gynybai?• Bendrosios pasaulio išlaidos

gynybai 2012 metais siekė 1,75 trln. JAV dolerių – paly-ginti su 2011 metais, išlaidos karo reikmėms mažėjo 0,5 procento.

• Tokius duomenis pirmąkart po 1998 metų savo ataskaito-je paskelbė Stokholmo taikos tyrimo institutas SIPRI (angl. Stockholm International Pea-ce Research Institute).

• NATO aljanso išlaidos gynybai 2012-2014 metais sumažėjo 10 proc. (93 mlrd. JAV dolerių) iki maždaug 900 mlrd. JAV do-lerių. Iš 20 pasaulio valstybių, kurios per minėtą periodą daugiausiai sumažino gyny-bos biudžetus, net 13 priklau-so NATO aljansui. Tačiau ne-paisant biudžetų apkarpymo gynybai aljansas išlieka nea-bejotinu lyderiu, palyginti su Kinijos (166 mlrd. JAV dolerių) ir Rusijos (90,7 mlrd. JAV dole-rių) išlaidomis gynybai.

• JAV yra daugiausiai gynybai skirianti valstybė ne tik NATO aljanse, bet ir visame pasau-lyje. 2013 metais JAV išlaidos gynybai siekė 600 mlrd. JAV dolerių (du trečdaliai NATO biudžeto). Trečdalis NATO gy-nybos biudžeto tenka į aljansą įeinančioms ES narėms bei ki-toms šalims.

• Skirtingai nei NATO, Rusija nuosekliai didina išlaidas gy-nybai – 2012 metais jos ūgte-lėjo 16 proc. Nuosekliai didinti biudžetą gynybai Rusija pla-nuoja ir 2015 metais.

akTualija

11


metais galės naudotis papildomu 25 mlrd. eurų finansavimu (paskolų ga-rantijų ir kapitalo forma). Ši iniciatyva vykdoma COSME programos rėmuose, kuria siekiama didinti MVĮ konkuren-cingumą.

COSME siūlys geresnes galimybes vers-lui gauti finansavimą, rems iniciatyvas patekti į rinką, skatins verslumą. Šią va-sarą paskelbtame Europos Komisijos (EK) komunikate dėl konkurencingesnio ir veiksmingesnio gynybos ir saugumo sektoriaus sakoma, kad kol kas sudėtin-ga prognozuoti, kaip Europos gynybos ir saugumo sektorius atrodys po 20–30 metų. Tačiau akivaizdu, kad dvigubos paskirties pramonės (civilinės ir gynybos pramonės sinergija) svarba nuolat augs.

Lietuvos gynybos pramonė augs

LGSPA asociacijai šiuo metu priklauso apie 50 įmonių, dirbančių civilinėje sri-tyje, tačiau jų produkcija bei paslaugos visiškai pritaikomos ir gynybos porei-kiams. Planuojama, kad šiemet asocia-cijos narių pajamos sieks apie 350 mln. litų, iš kurių eksportas sieks 85 mln. litų.

LGSPA baigia rengti specialius verslo įrankius, kuriais siūlys naudotis savo na-riams.

Lietuvos gynybos pramonė dar labai jauna ir išgyvena aktyvios plėtros tarps-nį. Per ateinančius kelerius metus gyny-bos srityje dirbančių įmonių potencialas asociacijos rėmuose turėtų išsiplėsti iki maždaug 200 šalies įmonių. Ši prognozė remiasi į mažų Europos valstybių gyny-bos pramonės situaciją ir verslo aplinką.

„rusijos ir ukrainos konfliktas bei agresyvus rusijos geopolitinis kursas tapo lemiamu

posūkio tašku. svarstoma didinti biudžetą es gynybai, o tai greičiausiai turės įtakos

ir gynybos pramonės augimui visoje europoje“

akTualija

12


Į turinį

Apie asociacijąAsociacija dirba NATO ir ES šalyse mezga kontaktus su didžiausiais pa-saulio gynybos pramonės atstovais, kuriems aktualios smulkių ir viduti-nių įmonių paslaugos. Asociacija bendradarbiauja su NATO kompetencijų centrais - ateityje užsiims tarptautinių klasterių vystymu (pagal ES rėmi-mo programas), dalyvauja pasaulinėse parodose, organizuoja kontaktų grupes, aktyviai dirba su Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų mi-nisterija bei VšĮ „Versli Lietuva”.

NaujienosGLIMSTEDT teisininkas Sebas-tian Okinczyc tapo Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos nariu.

„Gynybos ir saugumo teisinių paslaugų srityje nesame nau-jokai. Atstovavome šio sek-toriaus gamintojų interesus tiek bendradarbiaudami su Lietuvos valstybinėmis insti-tucijomis, tiek su tarptautinė-mis nuo pat kontoros įkūrimo pradžios. Tikime, kad būnat šios organizacijos dalimi turė-sime daugiau galimybių dar la-biau tobulėti, iš vidaus suvokti šios srities atstovų lūkesčius“, - sako GLIMSTEDT teisininkas Sebastian Okinczyc.

lietuvos gynybos pramonės eksportas

2020 metais pagal realų scenarijų sieks apie 1 mlrd.

litų, pagal optimistinį – dukart daugiau

Atsižvelgus į didžiulę pasaulinę gyny-bos pramonės rinką bei ES paramos instrumentus verslui, Lietuvos gynybos pramonės eksportas 2020 metais pagal realų scenarijų sieks apie 1 mlrd. litų,

pagal optimistinį – dukart daugiau. Ta-čiau didžiąja dalimi tai priklausys nuo to, kaip aktyviai Lietuvos verslas ketina pasinaudoti minėtomis galimybėmis ir užpildyti naują pramonės nišą.

akTualija

13


http://www.lgspa.lt/lt/

Vien per pastaruosius 2014 metus Darbo kodeksas buvo keistas 6 kartus, o jo pa-keitimai buvo inicijuoti net 16 kartų. Nau-jausi šių metų Darbo kodekso pakeitimai įsigalios 2015 metų gruodžio 1 dieną. Atkreiptinas dėmesys, kad šiais metais rengtuose darbo kodekso pakeitimų pro-jektuose yra akcentuojamas lankstesnių darbo santykių kūrimas, kuris yra derina-mas su 2014 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetu – „darbo santykių lankstumo didinimu“. Pavyzdžiui, Seimo 2014 metų birželio 5 dieną priimtais Dar-bo kodekso pakeitimais nuspręsta atsi-sakyti darbo sutarties sudarymo pagal privalomą Vyriausybės nustatytos formos pavyzdinę darbo sutartį, panaikintas dar-buotojo tapatybę patvirtinantis doku-mentas (darbo pažymėjimas) bei darbo sutarčių registravimo žurnalas.

Pakeitimais, be kita ko, buvo panaikinta „atsiskaitymo lapelių“ sąvoka, darbda-viui suteikta galimybė informavimą apie darbo užmokestį pateikti ne tik rašytine forma (kaip buvo iki šiol), bet ir elektro-nine forma. Tačiau detaliau panagrinė-jus išnagrinėjus naujausius Darbo ko-dekso pakeitimus, galima konstatuoti, jog pakeitimai yra daugiau „kosmetinio“ pobūdžio, kažkiek mažinantys admi-nistracinę naštą darbdaviams, bet pro-gnozuotas darbo santykių lankstumas anaiptol nėra sukuriamas.

Darbo teisės liberalizavimo paieškos Lietuvoje

aSocijuoTa parTnErė, advokaTė

auŠra MaLiauSkaiTė

TEiSininkė

MingaiLė ŠiLkūnaiTė

Spartėjanti globalizacija, techno-logijų vystymasis, verslo interna-cionalumas formuoja naujus rei-kalavimus darbo santykių raidai. Atsižvelgiant į sparčiai besivystan-čią ekonominę aplinką, jau kelerius metus netyla diskusijos apie darbo santykių liberalizavimą Lietuvoje. Investuotojai taip pat nuolat pabrė-žia Lietuvoje esančių darbo santy-kių liberalumo ir lankstumo stoką.kaip suprantamas darbo santykių li-beralizavimas?

Darbo santykių liberalizavimas supran-tamas kaip kompromiso ieškojimas tarp darbuotojo ir darbdavio, siekiant kuo laisviau įstatyminiu lygiu reglamentuoti darbo teisinius santykius, paliekant dau-giau susitarimo laisvės darbo santykių šalims: darbdaviui ir darbuotojui.

Pagal Pasaulio ekonomikos forumo kas-met rengiamas globalaus konkurencin-gumo ataskaitas, kuriose yra pateikiami duomenys ir įžvalgos apie 144 valstybių ekonomikos produktyvumą ir konku-rencingumą, Lietuva (2014-2015 metų duomenimis) pagal darbo rinkos efek-tyvumą yra 53 pozicijoje, o pagal darbo santykių lankstumą – 106 pozicijoje tarp 144 valstybių. Duomenys gauti įverti-nant daugiau negu 10 kriterijų: darbuo-

tojų ir darbdavių bendradarbiavimo, darbo užmokesčio nustatymo lankstu-mo, įdarbinimo ir atleidimo praktikos, išeitinių išmokų lygio, mokesčių įtakos darbo našumui, valstybės gebėjimo iš-laikyti/pritraukti talentus ir kitus. Iš šios apžvalgos ataskaitos matyti, kad libe-ralumo ir lankstumo darbo santykiuose Lietuvoje kol kas nepakanka.

Darbo kodekso pakeitimai

Darbo kodeksas per pastaruosius 12 metų nuo jo priėmimo buvo keistas daugiau nei 50 kartų. Akivaizdu, jog dar-bo teisiniai santykiai sparčiai keičiasi.

darbo santykių liberalizavimas suprantamas kaip kompromiso

ieškojimas tarp darbuotojo ir darbdavio, siekiant kuo laisviau

įstatyminiu lygiu reglamentuoti darbo teisinius santykius, paliekant daugiau

susitarimo laisvės darbo santykių šalims: darbdaviui ir

darbuotojui

akTualija

14


Į turinį

sistemą. Tarpinėse išvadose buvo pažy-mėta, kad darbo santykiai nėra lankstūs ir reikia siekti:

1. supaprastinti darbo sutarčių ir įvai-rių jos formų sudarymą;

2. panaikinti darbo laiko reguliavime esančius ribojimus, lanksčiai nu-statyti darbo laiko režimą, nepažei-džiant darbo valandų normos;

3. liberalizuoti atleidimo iš darbo tei-sinių reguliavimą (atleidimo iš dar-bo ribojimų ir privilegijų panaiki-nimas), naikinti nemotyvuojančias ir diskriminuojančias pagal amžių (stažą) nuostatas, sustiprinti kom-pensacinį mechanizmą – nedarbo socialinio draudimo išmoką.

Projekto vadovas, prof. dr. Tomas Davu-lis pabrėžė, kad turėtų būti skatinama kuo mažiau darbo teisinius santykius reguliuoti įstatymais, ir palikti daugiau laisvės susitarti kolektyvinėse sutartyse. Galutiniai socialinio projekto rezultatai

Kitas pavyzdys, 2014 metų liepos 10 dienos Seimo priimti Darbo kodekso pakeitimai, kurie yra skirti aktyvinti dir-bančiųjų dalyvavimą neformaliajame suaugusiųjų švietime, t.y. darbuotojams, kurie dalyvauja neformaliojo suaugu-siųjų švietimo programose, suteikti iki 5 darbo dienų per metus mokymosi atos-togų dalyvauti neformaliojo suaugusių-jų švietimo programose šalių susitarimu.

Nustatyta papildoma garantija darbuo-tojams, tačiau taip pat ne itin liberali-zuojanti darbo santykius.

Darbo santykių ir valstybinio sociali-nio draudimo teisinio-administraci-nio modelio kūrimas

Lietuvoje šio metu vykdomas projektas, kurio eigoje bus parengtas darbo san-tykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinis – administracinis modelis.

Projekte dalyvauja daugelis žinomų, inovatyvaus požiūrio socialinių mokslų ir darbo teisės ekspertų (projekto va-dovas prof. dr. Tomas Davulis, doc. dr. Daiva Petrylaitė, doc. dr. Justinas Uso-nis). Projekto metu bus tobulinami dar-bo teisę, užimtumą ir socialinę apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, kuriant bendrą, ekonomiškai pagrįstą ir suba-lansuotą šių santykių sistemą, siekiant didinti užimtumą, gerinti darbo santy-kius ir skatinti investicijas. Modelio kū-rėjai laikosi pozicijos, kad reikia liberali-zuoti darbo teisinius santykius, o naštą nuo darbdavių perkelti ant valstybės. Anot projekto rengėjų, pagrindinės per-mainos yra susijusios su atleidimo iš dar-bo tvarka, darbo laiko apskaita, darbo, įskaitant terminuoto darbo, sutartimis.

Trišalėje taryboje spalį buvo pristatyti tarpiniai socialinio modelio projekto dar-bo rezultatai. Socialiniams partneriams buvo pateiktos ekspertų tarpinės išvados, apimančios užimtumo didinimą, skurdo mažinimą taip pat socialinio draudimo

turėtų būti pateikti dar iki 2014 metų pabaigos. Kartu turėtų būti pateikti ir įstatymų projektai. Galima tikėtis ir nau-jo įstatymo projekto, kuriuo bus siūloma keisti dabar galiojantį Darbo kodeksą.

Atsižvelgiant į Pasaulio ekonomikos fo-rumo pateikiamus statistinius duomenis ir per pastaruosius metus atliktus Darbo kodekso pakeitimus, kurie modernizuo-ja, bet neliberalizuoja darbo teisinių santykių, tenka pripažinti, kad siekiant investicinio patrauklumo Lietuvos dar-bo teisei liberalizavimas yra būtinas.

Tačiau tikėtina, kad sukūrus darbo san-tykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinį-administracinį modelį, bus pa-siūlyta naujų ir liberalių darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pakeitimų, kurie suteiks daugiau lankstumo darbdaviams ir darbuoto-jams. Tai, tikėkimės, Lietuvos darbo investiciniam klimatui suteiks daugiau patrauklumo.

detaliau išnagrinėjus naujausius darbo kodekso pakeitimus, galima konstatuoti, jog pakeitimai yra daugiau „kosmetinio“ pobūdžio, kažkiek

mažinantys administracinę naštą darbdaviams, bet prognozuotas darbo santykių lankstumas

anaiptol nėra sukuriamas

akTualija

15


Lietuvoje investuojantiems užsieniečiams – ne vien blogos naujienos

vyrESnioji TEiSininkė, advokaTė

karoLina BaronaiTė

Seimas birželį pakeitė Lietuvos Respublikos Įstatymą dėl užsie-niečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas). Su tam tikromis iš-imtimis, pakeitimai įsigaliojo 2014 metų lapkričio 1 dieną.

Minėti pakeitimai sugriežtina leidimų gyventi išdavimą trečiųjų šalių piliečiams (toliau – tekste užsieniečiams), tačiau yra ir tam tikrų pozityvių pakeitimų investuo-tojų atžvilgiu.

kaip buvo iki šiol?

Iki šių metų lapkričio, asmuo, ketinantis investuoti į įmonę Lietuvoje bei tuo pa-grindu gauti leidimą laikinai gyventi, tu-rėjo atitikti šiuos kriterijus:

▪ užsieniečio valdomų akcijų nomina-lių verčių suma turėjo būti ne mažes-nė nei 50 000 litų;

▪ užsienietis turėjo turėti reguliarias pakankamas pajamas (t.y. ne mažiau nei minimali mėnesinė alga per mė-nesį);

▪ nuosavybės teise valdyti arba nuo-motis būstą Lietuvoje, kur galėtų de-klaruoti gyvenamąją vietą;

jei šiandien užsienietis ketintų pateikti dokumentus leidimo gyventi gavimui, pamatytų,

jog rezervuotas visas dokumentų priėmimo laikas

iki 2015 m. balandžio vidurio, o vėlesniam laikui sistema

rezervuoti neleidžia

akTualija

16


Į turinį

▪ užsieniečio buvimas Lietuvoje turė-jo būti būtinas ir tai reikėjo pagristi migracijos pareigūnams (pvz. balsa-vimas visuotiniuose akcininkų susi-rinkimuose nepagrindžia būtinumo būti Lietuvos teritorijoje, kadangi balsuoti akcininkas gali iš anksto raš-tu, susirinkimai nevyksta taip daž-nai, jog reikėtų Lietuvoje praleisti daugiau nei tris mėnesius per pusę metų). Pagrįstu reikalingumu būti Lietuvojebuvo pripažįstamas darbas savo įmonėje. Jei užsienietis atitiko aukščiau išvardytus reikalavimus, leidimo dirbti nebuvo reikalaujama.

Be to, jei užsieniečio valdomų akcijų nominalių verčių suma mažesnė nei 50 tūkst. litų, jis nebuvo vienintelis akci-ninkas ir įmonės vadovas, tokiam užsie-niečiui taip pat reikėdavo gauti leidimą dirbti.

Naujieji pakeitimai

Nuo šių metų lapkričio 1 dienos, užsie-niečiui, ketinančiam investuoti į įmonę Lietuvoje bei tuo pagrindu gauti leidimą laikinai gyventi, keliami šie reikalavimai:

▪ įmonė ne mažiau kaip pastaruosius šešis mėnesius iki užsieniečio krei-pimosi dėl leidimo laikinai gyventi vykdo steigimo dokumentuose nu-rodytą veiklą;

▪ įmonėje įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose dirba Lie-tuvos piliečiai ar nuolat Lietuvoje gy-venantys užsieniečiai;

▪ įmonės nuosavas kapitalas (ne akci-nės bendrovės ir ne uždarosios akci-nės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 100 tūkst. litų, iš kurių ne mažiau kaip 50 tūkst. litų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas ir užsienietis yra šios įmo-nės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti san-dorius arba užsienietis yra šios įmo-nės akcininkas, kuriam priklauso ne mažiau kaip 1/3 visų akcijų;

▪ užsieniečio reguliarios mėnesio pa-jamos yra ne mažesnės kaip minima-li mėnesinė alga;

▪ užsienietis turi nuosavybės teise val-dyti arba nuomotis gyvenamąsias patalpas Lietuvoje, kur galėtų dekla-ruoti gyvenamąją vietą. Gyvenamo-siose patalpose, kuriose ketinama

deklaruoti gyvenamąją vietą, vie-nam asmeniui, kuris jau yra ten de-klaravęs gyvenamąją vietą, turi tekti ne mažiau kaip 7 kv.m. gyvenamojo ploto.

Kaip praktikoje bus taikomos įstatyminės nuostatos (pavyzdžiui, kaip reikės įrodyti, kad įmonė vykdė veiklą pastarąjį pusmetį, kiek yra darbo vietų įmonėje, ar tiktų vie-toj trijų pilnų etatų šeši darbuotojai, dir-bantys po pusę darbo dienos) nėra aišku.

Migracijos departamento puslapyje www.migracija.lt yra skelbiama, kad „iki įsigalios naujos redakcijos įstatymo nuostatas įgyvendinantys teisės aktai, bus taikoma šiuo metu galiojanti prašy-mų išduoti leidimus gyventi pateikimo ir nagrinėjimo tvarka, jeigu ji neprieštaraus naujos redakcijos įstatymui“. Toks teigi-nys iš esmės nepasako nieko.

Iki pakeitimų galiojusi tvarka (o formaliai galiojanti ir dabar, nes tvarka nėra panai-kinta) nustatė, kokie dokumentai turėtų būti teikiami migracijos institucijoms siekiant įrodyti, kad užsienietis atitinka nustatytus reikalavimus leidimui laikinai gyventi Lietuvoje gauti. Kol nėra atitin-kamai pakeista leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarka, migracijos tarnybų pa-reigūnai, remdamiesi jau galiojančiomis

įstatymų nuostatomis, turės patys inter-pretuoti bei nurodyti, kokie dokumentai turėtų būti pateikiami. Turint omenyje, kad Įstatymo pakeitimai buvo priimti jau birželį ir paskutiniu įstatymo punktu Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vidaus reikalų ministras, švietimo ir mokslo mi-nistras ir socialinės apsaugos ir darbo-ministras buvo įpareigoti iki pakeitimų įsigaliojimo priimti šio įstatymo įgy-vendinančiuosius teisės aktus, šiek tiek keista, jog valdžios institucijosper penkis mėnesius neparengė įgyvendinančiųjų teisės aktų. Dėl naujos tvarkos nebuvimo praktikoje susiduriama su didele proble-ma Vilniaus miesto migracijos valdyboje. Jei šiandien užsienietis ketintų pateikti dokumentus leidimo gyventi gavimui, Vilniaus migracijos valdybai pamatytų, jog rezervuotas visas dokumentų priė-mimo laikas iki 2015 m. balandžio vidu-rio, o vėlesniam laikui sistema rezervuoti neleidžia. Rizikuoti ir bandyti pateikti dokumentus be rezervacijos, tai reiškia tikėtis, kad kažkas, kas buvo rezervavęs laiką, neateis. Tokių besitikinčių per die-ną laukia ne vienas – jų sudaroma ištisa eilė, kuri neretai iki vakaro iš viso nepa-sistūmėja. Todėl nesant aiškiam teiktinų dokumentų sąrašui, tailemia užprogra-muotą nesėkmę.

išimčių sąrašo reguliavimas Įstatymu investuotojams turėtų suteikti daugiau

teisinio tikrumo

akTualija

17


Grįžtant prie aktualių pakeitimų

Užsienietis, besikreipiantis dėl leidimo gy-venti išdavimo ar pakeitimo, turi pateikti atitinkamas pažymas iš „Sodros“ bei Vals-tybinės mokesčių inspekcijos. Migracijos departamentas informuoja, kad nuo 2014 metų lapkričio 1 dienos migracijos tarny-bos atsisakys išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu bus nusta-tyta, kad užsienietis turi didesnę negu vie-no bazinės socialinės išmokos dydžio (t. y. daugiau negu 130 litų, o nuo 2015 metų sausio 1 dienos – daugiau negu 38 eurai) mokestinę nepriemoką valstybės biudže-tui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius adminis-truoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar „Sodrai“, nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėjęs bent vienos Lie-tuvos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos, kurios suma didesnė nei vienas bazinės socialinės išmokos dydis.

Migracijos departamentas, kol bus pa-rengti lydimieji teisės aktai, parengė re-komendacijas migracijos institucijoms, kad būtų tinkamai įgyvendintos naujos Įstatymo nuostatos. Pagal informaciją mi-gracijos departamento svetainėje pateik-tą reikalavimą, jog įmonė veikė pastarąjį pusmetį turėtų patvirtinti „veiklos planas, ūkinę komercinę veiklą patvirtinančios sutartys, įmonės banko sąskaitos išrašas, metinė pelno mokesčio deklaracija, pa-talpų nuomos sutartis ar panašiai“.

Natūraliai kyla klausimas, kaip veikos pla-nas gali patvirtinti pastarojo pusmečio faktiškai vykdytą veiklą?

Tačiau šio dokumento migracijos insti-tucijos jau anksčiau reikalaudavo kaip neva įrodančio, jog įmonė nėra fiktyvi. Mano įsitikinimu, veiklos planas neįrodo faktiškai vykdomos veiklos. Realiai vyk-doma veikla netgi gali drastiškai skirtis nuo nurodytosios veiklos plane, jei vers-las sugeba staigiai reaguoti į besikeičian-čias aplinkybes, rinkos poreikius. Pelno mokesčio deklaracija taip pat nurodo tik kiek pelno mokesčio buvo deklaruota, tarkime, jei pelno nebuvo ar buvo nuos-tolis – deklaracija bus teikiama nulinė. Ta-čiau, ar nuostolinga įmonė yra fiktyvi? Jei taip, tuomet fiktyvių įmonių ypač krizės laikotarpiu Lietuvoje buvo gausu.

Dažnai migracijos institucijų reikalaujami dokumentai realiai nepagrindžia situaci-jos, tačiau jais vadovaujantis yra priimami sprendimai. Įstatymo pakeitimu yra įveda-ma „fiktyvios įmonės“ sąvoka. Fiktyvi įmo-

nė – Juridinių asmenų registre įregistruo-tas privatusis juridinis asmuo, kuris buvo įsteigtas ar įsigytas siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo do-kumentuose nurodytą veiklą Lietuvoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis api-brėžiamas Civili-niame kodekse, vadovui, kolegia-laus valdymo ar priežiūros organo nariui – gauti lei-dimą gyventi Lie-tuvoje.)

Iš įstatyminio api-brėžimo tikrai nėra aišku, ką veiklos plane ar pelno mokesčio deklaraci-joje norėtų ir/ar galėtų įžvelgti migracijos pareigūnai. Tačiau, kaip mi-nėta, šių dokumentų yra reikalaujama norint pateikti dokumentus kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Kitas iš reikalavimų – tam tikras įsteigtų darbo vietų skaičius, kuriose pagal Įsta-tymą „visą darbo laiką“ dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar asmenys, nuolat gyvenantys Lietuvoje. Vadovaujantis Mi-gracijos departamento rekomendacijo-mis, šį kriterijų turėtų įrodyti darbo su-tartys su minimais asmenimis. Įstatymas nedetalizuoja, ar šie darbuotojai turėtų dirbti visus šešis mėnesius, ar leidimas gy-venti užsieniečiui akcininkui būtų išduo-damas, jei pvz., pusmetį dirbtų du dar-buotojai, o likus mėnesiui iki dokumentų pateikimo migracijos tarnybai prisijungtų trečiasis. Taip pat nėra aišku, ar tokį Įsta-tymo reikalavimą atitiktų įmonė, kurioje dirbtų šeši asmenys po pusę darbo die-nos. Manytina, kad įgyvendinamieji teisės aktai turėtų detalizuoti šį reikalavimą.

Siekdami patikrinti nuosavo kapitalo dydį bei užsieniečio investicijų dydį, migracijos pareigūnai, vadovaudamiesi rekomenda-cijomis, prašys pateikti tarpines finansines ataskaitas. Atkreiptinas dėmesys, kad pa-gal anksčiau galiojusį teisinį reguliavimą, migracijos tarnyboms iš esmės buvo įdo-mus tik įstatinio kapitalo dydis ir įsigytų akcijų nominalių verčių suma. Įstatymo pakeitimu įvedamas visiškai kitaskriterijus – „nuosavo kapitalo dydis“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, nuosavą kapitalą sudaro: apmo-kėto įstatinio kapitalo dydis, akcijų priedai, perkainojimo rezervas, privalomasis rezer-

vas, rezer-vas kitoms a k c i j o m s

įsigyti, kiti rezervai bei

nepaskirstytasis rezultatas – pelnas

(nuostoliai). Tai reiškia, jog net suformavus atitinka-

mo dydžio įstatinį kapitalą, nuostolingai dirbant nuosavas kapitalas gali sumažėti ir nebeatitikti Įstatymo reikalavimų.

pabaigai – apie verslui bei investuoto-jams pozityvius pakeitimus

Aptariamais Įstatymo pakeitimais ne vien tik sugriežtinamas teisinis reguliavimas. Pagal iki pakeitimų galiojusią redakciją, leidimas laikinai gyventi buvo išduoda-mas vieneriems metams. Nuo 2014 metų lapkričio 1 dienos akcininkai, atitinkantys aukščiau išvardintus reikalavimus (t.y. tais atvejais, kai nereikalaujama įsigyti leidimo dirbti) turės teisę gauti leidimą gyventi dvejus metus. Akcininkai, į Lie-tuvoje registruotą įmonę investavę ne mažiau kaip 900 tūkst. litų bei sukūrę ne mažiau kaip 5 darbo vietas, turės teisę gauti leidimą gyventi trejus metus.

Kitas pažangus pakeitimas – dalis išimčių (įskaitant ir akcininkus su atitinkamomis investicijomis) iš Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo buvo perkelti į Įstatymą. Pagal anksčiau galiojusį regla-mentavimą, Socialinės apsaugos ir darbo ministras įsakymu nustatydavo atvejus, kai iš užsieniečio nereikalaujama įsigy-ti leidimo dirbti. Po pakeitimų ši tvarka išliko, tačiau dabar ir pats Įstatymas nu-stato išimčių sąrašą, kai iš užsieniečio nereikalaujama įsigyti leidimo dirbti. Iš-imčių sąrašo reguliavimas Įstatymu (o ne poįstatyminiu aktu – ministro įsakymu) investuotojams turėtų suteikti daugiau teisinio tikrumo.

akTualija

18


Į turinį

IT tendencijos 2015 metais

Išmanūs, be vairuotojo valdomi automobiliai, internetu užsakytų prekių pristatymas bepiločiais or-laiviais (angl. drones), šaldytuvas, pats užsakantis reikiamus mais-to produktus, daiktų spausdini-mas – visa tai jau kurį laiką nėra vaizdai iš fantastikos knygų. Tai jau sukurta ir veikia, arba yra kuria-ma, tobulinama, testuojama. Verslo su-bjektai vis dažniau renkasi duomenų saugojimą bei apdorojimą specialiuose duomenų centruose ar „debesyse“, tech-ninės bei programinės įrangos nuomos, virtualių serverių ar darbo vietų paslau-gas. Vis aktualesni tampa kelių IT paslau-gų teikėjų teikiamų paslaugų valdymo klausimai, o kompanijų viduje vietoje IT specialisto (administratoriaus), prižiūrin-čio kompiuterius ar serverius, vis svar-besnę vietą užima informacijos vadovai (angl., CIO) bei informacijos saugumo vadovai (angl., CISO).

Viena didžiausių pasaulyje IT tyrimų ir konsultacijų bendrovė „Gartner“ pro-gnozuoja, kad 2015 metais IT srityje vie-na iš vyraujančių tendencijų bus realaus ir virtualaus pasaulių susiliejimas.

kaip atrodys virtualus pasaulis?

Visų pirma, tai daiktų interneto (angl.,

The Internet of Things) plėtra, kai vis daugiau daiktų (ne tik įrenginių, apara-tų, bet ir kitų įprastai buityje ar versle naudojamų daiktų) skaitmenizuojami, susiejami tarpusavyje, dalinasi informa-cija ir veikia jos pagrindu.

Kitas realaus ir virtualaus pasaulių susi-liejimo pavyzdys – vis populiarėjantis 3D spausdinimas. „Gartner“ prognozuo-ja, kad 3D spausdinimo rinka per kitus trejus metus pasieks piką, kadangi rinka sąlyginai nebrangiems 3D spausdintu-vams toliau didėja, o šios technologijos panaudojimas pramonėje ypatingai ple-čiasi.

„Gartner“ prognozuoja, jog verslo srityje mažesnės kompanijos vis labiau naudos veiklos metodus, kuriuos dabar naudoja

didieji paslaugų teikėjai „Google“, „Ama-zon“, „Facebook“ (t.y. duomenų centrai, debesų kompiuterija, lankstusis (angl., agile) programavimas). Iš visų šių ten-dencijų neabejotinai seka ir pokyčiai informacijos saugumo srityje. „Gartner“ specialistai mano, jog verslo subjektai vis labiau pripažins, jog absoliučiai saugi aplinka nėra galima, ir kad rizikos verti-nimui ir valdymui turi būti taikomi nauji metodai.

Visos šios naujovės bei tendencijos ne-abejotinai kelia ir teisinių klausimų bei

aSocijuoTa parTnErė, advokaTė, aSociacijoS „iTEchLaw“ aTSTovė

LiETuvai ir BaLTijoS rEgionui giEdrė riMkūnaiTė-MankE

2015 metais iT srityje viena iš vyraujančių

tendencijų bus realaus ir virtualaus pasaulių

susiliejimas

akTualija

19


www.itechlaw.org/

kuria naujų iššūkių tiek įstatymų leidė-jams ir reguliuojančioms bei prižiūrin-čioms institucijoms, tiek verslo atsto-vams. Šiomis temomis daug diskutavo ir į spalio mėnesį Paryžiuje vykusią metinę „ITechLaw“ (International Technology Law Association) asociacijos konferen-ciją susirinkę technologijų teisininkai iš įvairių pasaulio šalių.

kaip reguliuoti?

Vienas iš dažniausiai pasitaikančių klau-simų yra, ar šias naujoves turi reglamen-tuoti teisės aktai? Vienareikšmio atsaky-mo nėra.

Viena yra aišku, kad teisė ir įstatymai nesuspėja (ir niekada nesuspės) pas-kui technologijų vystymąsi. Dėl šios priežasties teisinėje sistemoje turi būti laikomasi technologinio neutralumo principo, kuris reiškia, kad teisės aktai neturi būti susieti su konkrečiomis tech-nologijomis, kurios netrukus gali tapti nebeaktualios ir nenaudojamos, o turi

daugumos šių technologijų pagrindiniu varikliu tampa informacija. Tad kokių

priemonių turi imtis technologijų gamintojai ir naudotojai, siekdami nepažeisti asmenų privatumo bei duomenų apsaugos reikalavimų?

akTualija

reguliuoti pačius principus ir, kiek tai įmanoma, būti pritaikomi prie besikei-čiančių technologijų. Taip nemaža dalis naujovių nereikalautų jokio papildomo reglamentavimo.

Tačiau spręsti kai kuriuos klausimus gali būti reikalinga. Pavyzdžiui, pasaulyje plačiai diskutuojamas bepiločių orlaivių (angl., drones) reguliavimo ir registravi-mo klausimas. Lietuvoje šių metų gegu-žės 1 d. įsigaliojo bepiločių orlaivių nau-dojimo taisyklės. Šios taisyklės tam tikra apimtimi reglamentuoja bepiločių orlai-vių, turinčių iki 25 kg maksimalią kilimo masę, naudojimą, tačiau palieka atvirą klausimą, kaip jos galės būti pritaiko-mos bei įgyvendinamos praktikoje. Kas nutiks, jeigu taisyklės bus pažeistos? Kas

bus už tai atsakingas? Į šiuos klausimus atsakymų teisės aktuose kol kas nėra.

Svarbūs duomenų apsaugos ir inte-lektinės nuosavybės klausimai

Naujosios technologijos bene daugiau-sia teisinių klausimų kelia duomenų ap-saugos ir privatumo srityje. Kaip minėta, daugumos šių technologijų pagrindiniu varikliu tampa informacija. Tad kokių priemonių turi imtis technologijų ga-mintojai ir naudotojai, siekdami nepa-žeisti asmenų privatumo bei duomenų apsaugos reikalavimų?

Vienas teisėto asmens duomenų naudo-jimo reikalavimų yra informuoto asmens (duomenų subjekto) sutikimo gavimas. Tačiau duomenų subjektų informavimą

20


Į turinį

ir tinkamą sutikimo gavimą tampa vis sunkiau įgyvendinti, o dažnai šio reika-lavimo visai nepaisoma. Nejučia naujų įrenginių, programų naudotojai gamin-tojams ar paslaugų teikėjams perduoda begalinį kiekį savo asmens duomenų ir (beveik) visiškai praranda jų kontrolę.

Šioje srityje taip pat itin svarbus infor-macijos saugos klausimas – kokių prie-monių gamintojas ar paslaugos teikėjas turi imtis, siekdamas apsaugoti informa-ciją bei asmens duomenis nuo netyčinio praradimo ar neteisėto panaudojimo bei kibernetinių atakų? Reglamentavimas duomenų apsaugos srityje Europos Są-jungoje taps griežtesnis dar tik po dve-jų–trejų metų, Europos Parlamentui ir Tarybai priėmus naująjį reglamentą bei jam įsigaliojus. Tačiau Europos Komisija rekomenduoja gamintojams bei paslau-gų teikėjams imtis prevencinių priemo-nių ir jau dabar įgyvendinti griežtesnius reikalavimus, kurie numatyti naujojo re-glamento projekte.

Galimi ir teisiniai klausimai intelektinės nuosavybės kontekste. Pavyzdžiui, nau-dojant 3D spausdinimo technologijas, tampa lengviau ir pigiau pagaminti au-torių teises ar prekių ženklų savininkų teises pažeidžiančius (padirbtus) gami-nius. Tad ši technologija kelia papildo-mų rūpesčių teisėtiems gamintojams bei platintojams, prekių ženklų savinin-kams.

kas atsakys už pažeidimus?

Su minėtais teisiniais klausimais yra glaudžiai susijęs atsakomybės klau-simas, kuri gali būti tiek civilinė, tiek administracinė, tiek ir baudžiamoji. Pa-vyzdžiui, kas (gamintojas, pardavėjas ar naudotojas) bus atsakingas už teisės aktų pažeidimus ar tretiesiems asme-nims sukeltą žalą naudojant technolo-gijas? Jeigu tam tikrais atvejais atsako-

kas atsakys už savaeigio automobilio

sukeltus avarijos padarinius?

mybė tenka naudotojui, kaip bus galima nustatyti roboto ar bepiločio orlaivio naudotoją, jeigu šiems įrenginiams ne-bus taikomas registracijos reikalavimas? Kas atsakys už savaeigio automobilio su-keltus avarijos padarinius?

Taip pat vertėtų nepamiršti ir kai ku-rių moralinių aspektų. Pavyzdžiui, kokį

algoritmą turi įdiegti savaeigio auto-mobilio programinės įrangos kūrėjas, programuodamas taisyklę, pagal kurią automobilis turės pasirinkti tarp dvie-jų kliūčių (namo sienos ir pėsčiojo) ar dviejų asmenų (pėsčiojo ar vairuoto-jo)?

Geriau galvoti iš anksto

Naujos technologijos yra kuriamos bei atsiranda mūsų gyvenime dideliu grei-čiu. Daugeliu atvejų jos palengvina mums gyvenimą bei atveria galimybes, apie kurias anksčiau galėjome tik pa-

svajoti ar paskaityti knygose. Tačiau tiek jas kuriant, tiek naudojant verta nepa-miršti ir teisinių niuansų, kuriuos geriau įsivertinti produkto kūrimo ar naudoji-mo pradžioje, nei susidurti su jais vėliau, kai neigiamos pasekmės gali būti žymiai reikšmingesnės.

akTualija

21


Lietuvos rizikos ir privataus kapitaLo asociacijos (Lt vca) vaLdybos narys,

kŪb „LitcapitaL i“ partneris

ŠarŪnas Šiugžda

Š. Šiugžda: „Kitais metais rinko-je matysime sandorių skaičiaus augimą“

Susidomėjimas šiandien tikrai yra išaugęs ir labai tikėtina,

kad kitais metais matysime dar daugiau sandorių, kadangi

bus užbaigti ir paskelbti sandoriai, kurie yra pradedami

įgyvendinti šiuo metu

Lietuvos rizikos ir privataus kapi-talo asociacijos (LT VCA) valdybos narys, KŪB „Litcapital I“ partneris Šarūnas Šiugžda sako, kad 2014 metai Lietuvoje buvo geri metai tiek vertinant investicijų skaičių, tiek sandorių aktyvumą.Kaip vertinate 2014 metus? Ar tai buvo geri metai investicijų, sandorių rinkai?

2014 metai buvo geri metai tiek investi-cijų, tiek sandorių prasme. Rinkoje ma-tėme pakankamai ir tikrai stambių san-dorių, pavyzdžiui, „Lietuvos draudimo“ pardavimas, tiek mažesnių sandorių įvairiose pramonės šakose. Šalyje akty-viai veikė tiek investiciniai fondai, tiek strateginiai investuotojai, kurie ieškojo patrauklių vietinių įmonių įsigijimams.

Susidomėjimas šiandien tikrai yra išau-gęs ir labai tikėtina, kad kitais metais matysime dar daugiau sandorių, kadan-gi bus užbaigti ir paskelbti sandoriai, kurie yra pradedami įgyvendinti šiuo

GlimStedt KlieNtAS

22


Į turinį

metu – telekomunikacijų srityje, kitur.

Dažnai sakoma, kad Lietuvoje dominuo-ja vien tik finansavimas paskolomis. Kaip ši situacija keičiasi per pastaruosius me-tus?

Verslo finansavimas banko paskolomis ilgą laiką buvo vienintelis šaltinis, priei-namas lietuviškam verslui. Tokią situaci-ją lėmė daugelis priežasčių.

Visų pirma, trūko institucinių rinkos da-lyvių, kurie investuotų į vietinių privačių įmonių akcinį kapitalą. Nors Lietuvoje ir veikia keletas investicinių fondų, tačiau pastarųjų investicijos dažnai apsiriboda-vo kontrolinio akcijų paketo įsigijimu.

Antra, dar ne visų įmonių savininkai ir vadovai yra susipažinę su galimybėmis, kurias verslui atveria privataus kapitalo fondo investicija. Situacija per pastaruo-sius kelis metus reikšmingai keitėsi. La-bai tikėtina, kad pokyčiai ateityje įgaus dar didesnį pagreitį. Jau dabar privataus kapitalo fondas daugelio įmonių akci-ninkų yra matomas kaip stiprus ir svar-bus verslo partneris, su kuriuo dirbant galima įgyti reikšmingą konkurencinį pranašumą, palyginti su kitais rinkos da-lyviais, kurie, pavyzdžiui, remiasi tik sko-lintu kapitalu.

Pagrindinis privataus kapitalo fondo pranašumas prieš skolintą kapitalą yra visiškas interesų su likusiais įmonės akci-ninkais sutapimas. Tai yra visi partneriai rizikuoja vienodai ir bendromis pastan-gomis siekia vieno bendro tikslo – su-kurti kuo didesnę įmonės vertę.

Banko paskolos atveju priešingai – ban-kas tėra suinteresuotas palūkanomis ir kuo mažesne rizika, o akcininkų verslo

vertės didinimas paskolos davėjui yra visiškai nesvarbus dalykas. Kartai tai gali būti net prieštaraujantis banko tikslams veiksnys.

Įmonės kartais tiesiog neranda alterna-tyvių finansavimo šaltinių. Kaip paska-tinti tai, kad Lietuvoje atsirastų alterna-tyvų, tarp jų ir didesnė rizikos kapitalo pasiūla?

Lyginant situaciją šiandien su buvusia prieš kelerius metus, matomi reikšmingi teigiami pokyčiai, jei vertinant privataus ir rizikos kapitalo pasiūlą.

Įvairios iniciatyvos – JEREMIE ar BIF – reikšmingai prisidėjo prie rizikos kapita-lo pasiūlos didinimo tiek Lietuvoje, tiek ir visose Baltijos šalyse.

Tačiau šiandien dar tikrai negalima pasakyti, kad turime pakankamai al-ternatyvų. Vietiniai pensijų fondai ga-lėtų daug aktyviau dalyvauti rinkoje ir investuoti į vietinius privataus ir rizikos kapitalo fondus ir taip tuo pačiu padi-dinti kapitalo pasiūlą Lietuvos rinkoje. Daugelyje pasaulio šalių veikia tokio investicijų tipo skatinimas per mo-kestines lengvatas, ko Lietuvoje dar šiai dienai neturime. Tikėtina, kad tai paskatintų privačius investuotojus ak-tyviau domėtis galimybės investuoti į privataus kapitalo fondus.

Labai tikėtina, kad stipri privataus kapi-talo rinka reikšmingai įtakotų lietuviš-kų įmonių augimą, leistų sukurti naujų darbo vietų ir padidintų vietinių įmonių konkurencingumą tarptautinėje rinko-

Pagrindinis privataus kapitalo fondo pranašumas prieš skolintą kapitalą

yra visiškas interesų su likusiais įmonės akcininkais sutapimas. Tai yra visi

partneriai rizikuoja vienodai ir bendromis pastangomis siekia vieno bendro tikslo –

sukurti kuo didesnę įmonės vertę

GlimsTedT klienTas

23


kitais metais rinkoje matysime sandorių skaičiaus augimą.

daugiausia aktyvumo lems privataus kapitalo

fondų veiksmai ir bendra ekonomikos

situacija

je. Tik privataus ir rizikos kapitalo fondų investicijos gali užtikrinti technologinių įmonių sėkmę pasaulinėje rinkoje. Artė-ja metas, kai tokių sėkmės istorijų paga-liau turėsime.

Viešoje erdvėje vis kalbama apie įmo-nių galimybes eiti į biržą – pavyzdžiui, neišnaudotą valstybinių įmonių po-tencialą. Kodėl čia matome palyginti mažai poslinkių?

Kalbant apie biržą, potencialo tapti listinguojamomis bendrovėmis neiš-naudoja tiek privačios tiek valstybinės įmonės. Tikriausiai dar nėra pakankamo skaičiaus stambių lietuviškų bendro-vių, kurioms akcijų biržą galėtų atverti naujas plėtros galimybes. Valstybinių įmonių potencialas listingavimo srityje

yra didelis, tačiau bet kuris investuoto-jas, prieš įsigydamas bet kokios įmonės akcijų, turi matyti potencialą iš to gauti pakankamą grąžą. Didelė dalis valstybės įmonių prieš tokių žingsnį turėtų atlikti nemažai namų darbų, kad investuoto-jams taptų įdomios ir patikimos – tai val-dymo skaidrumas, politikos atskyrimas nuo verslo klausimų.

Esate pastebėjęs, kad JAV paskutiniais metais numeris vienas leidinys yra „Wall Street Journal“, aplenkęs „USA Today“. Lietuvoje tuo tarpu - „Panelė“. Kokios čia priežastys?

Lietuvos gyventojų finansinis raštingu-mas ir domėjimasis verslu vis dar išlie-ka pakankamai žemas, tačiau pastoviai gerėja.

Situacija pakankamai greitai keičiasi į teigiamą pusę ir po kelių ar keliolikos metų žiniasklaidos priemonės patei-kiančios verslo ir ekonomikos naujienas turės gerokai stipresnes pozicijas.

Kita vertus, gyvename globaliame pa-saulyje ir kiekvienam norinčiam užten-ka lengvo pelės spustelėjimo ir galima gauti didelę dalį informacijos iš užsienio žiniasklaidos priemonių. Tačiau švietimo sistema privalo keistis – moksleiviai pri-valo gauti daugiau žinių apie finansus. Čia taip pat trūksta nevyriausybinių or-ganizacijų aktyvumo. Todėl „LitCaptial“ aktyviai prisideda prie rizikos kapitalo asociacijos veiklos bei Lietuvos finansų rinkų instituto veiklos, suteikiame gali-mybę studentams pas mus stažuotis.

Lietuvoje veikia Baltijos inovacijų fon-das, dar keli fondai. Ar fondų veikla rin-koje aktyvėja?

Fondų veikla rinkoje aktyvėja. Stiprėja tiek esami žaidėjai, tiek matome naujų rinkos dalyvių. Visa tai reikšmingai prisi-deda prie rinkos plėtros.

Investuotojai dažniausia žiūri į visas tris Baltijos šalis kaip į vieną regioną, todėl ateitis priklauso žaidėjams, kurie suge-bės įrodyti, kad gali sėkmingai veikti visame regione ir užtikrinti patrauklią grąža investuotojams. Kurį laiką dar ma-tysime didėjantį naujų fondų skaičių ir smarkiai didėjančią kapitalo pasiūlą. Ta-čiau kol kas investicinė aplinka dar yra labai jauna ir nebrandi, todėl vietos yra pakankamai.

Kokios jūsų prognozės 2015 metams? Ką išvysime – vertinant investicijų, san-dorių rinką? Kur bus daugiausia aktyvu-mo?

Kitais metais rinkoje matysime sandorių skaičiaus augimą. Daugiausia aktyvumo lems privataus kapitalo fondų veiksmai ir bendra ekonomikos situacija. Dalis fondų sieks realizuoti savo investicijas perleisdami akcijas strateginiams ar ki-tiems finansiniams investuotojams, kita dalis sieks įdarbinti investuotojų lėšas ir pakankamai aktyviai dairysis taikinių investicijoms. Rinkos dalyvius domins stiprios įmonės, turinčios geras pozicijas rinkoje ir demonstruojančios augimą.

Atsiras galimybių ir dėl kai kurių tarp-tautinių įmonių sprendimo pasitraukti iš Baltijos šalių rinkos.

Ačiū už pokalbį.

GlimsTedT klienTas

24


Į turinį

GlimsTedT svečias

Notarų rūmų prezidentas: „Civilinė teisė nuolat patiria spaudimą iš anglosaksų teisės propaguotojų“

LiETuvoS noTarų rūMų prEzidEnTaS MariuS STračkaiTiS

Lietuvos notarų rūmų preziden-tas Marius Stračkaitis sako, kad Lietuvoje jau daugiau kaip 20 metų veikianti lotyniškojo nota-riato sistema garantuoja tai, kad civilinės teisės srityje šalyje užti-krinama teisės viršenybė ir teisin-gumo prevencinė funkcija. Anot jo, Europos Sąjungos kontekste Lietuva atrodo gerai, aktyviai dalyvauja

Europos Sąjungos notariatų tarybos vei-kloje.

„Visur pasaulyje ir Europoje civilinė teisė nuolat patiria spaudimą iš anglosaksų teisės tradicijų propaguotojų“, – pastebi M. Stračkaitis.

Interviu su M. Stračkaičiu – šio numerio „Teisės žiniose“.

2015 metais įsigalioja naujos prievolės tvirtinti sandorius pas notarą. Kritikai teigia, kad papildomi reikalavimai gali kenkti investicijoms. Ar sutiktumėte?

Naujosios įstatymų normos perėjo visas svarstymo Lietuvos institucijose stadi-jas, dėl jų išties sulaukta ne tik pozityvių, bet ir kritiškų vertinimų. Valstybės įstai-gų dialoge dalyvavo ir Lietuvos notarų rūmai. Svarstant įstatymų pataisų siū-lymus Vyriausybėje, jai pavaldžiose ins-

titucijose ir Seime, Notarų rūmai pagal savo kompetenciją pateikė savo pozici-ją ir pastabas. Vis dėlto, mes visuomet laikomės principo nekomentuoti teisės aktų, kurie priimti, o juos vykdyti.

Gal galite įvertinti, kaip teisės aktų pa-sikeitimai 2015 metais paveiks prekybą akcijomis, vekselių naudojimą ir pasko-los sutarčių sudarymą?

Prognozuoti teisės aktų pasikeitimo pa-sekmes būtų spekuliatyvu. Viską sužino-sime iš praktikos. Stengiamės gerai pa-siruošti naujovėms. Notarų rūmai sieks užtikrinti, kad notarai profesionaliai, greitai ir kokybiškai tvirtintų jiems nau-jais teisės aktais priskirtus sandorius.

Vertindami pasikeitimus 2015 metais, kritikai teigė, kad notarai nėra susijungi-mo ir įsigijimų sandorių praktikos žino-vai, todėl siekdami tinkamai atlikti savo pareigas tvirtindami sudėtingesnius ak-cijų sandorius turės samdyti ekspertus. Ar tikrai? Kokie čia kyla iššūkiai?

Siekdami užtikrinti, kad klientai nepa-tirtų nepatogumų ir ši nauja valstybės numatyta funkcija būtų vykdoma sklan-džiai, Lietuvos notarų rūmai jau 2014 metų pabaigoje rengia notarams kva-lifikacijos kėlimo mokymus, susijusius su vekseliais, akcijomis, jų perleidimu ir kitu. Tie mokymai bus tęsiami ir 2015 metais, be to, kaip įprasta teisės naujovių atvejais, Lietuvos notarų rūmai operaty-viai analizuos notarų praktiką tuo klausi-mu bei galimą susijusią teismų praktiką. Išmoktos pamokos bus apibendrinamos į notarams privalomas rekomendacijas.

„notarų bendruomenė – tai mūsų visuomenės

atspindys“

25


Verslininkai sakosi matantys daug neaiš-kumų dėl naujos tvarkos, pavyzdžiui, ką daryti, kai Lietuvos įmonės akcijas norės parduoti užsienyje ir jei pats sandoris bus sudaromas užsienyje ar šalys pasi-rinks sandoriui taikyti užsienio valstybės teisę?

Valstybių sienos jau seniai ne kliūtis su-tartims dėl vertybinių popierių perleidi-mo sudaryti.

Notarai, būdami valstybės įgalioti as-menys, veiklą vykdyti gali tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tačiau notaras, atlikęs teisinį tyrimą, tikrai galėtų pa-tvirtinti Lietuvos įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį šalims pasirinkus tai-kyti užsienio valstybės teisę.

Be abejo, tokį sandorį patvirtinti būtų sunkiau jau vien dėl to, kad notarui rei-kėtų gerai išmanyti ne tik tarptautinės privatinės teisės normų taikymą, bet ir žinoti taikytinos užsienio teisės turinį. Taip pat reikėtų pažymėti, kad šalys turi turėti protingą interesą pasirinkti taikyti kitos valstybės teisę. Ji neturėtų būti pa-

sirenkama vien tam, kad būtų išvengta Lietuvoje privalomos notarinės formos. Be to, tai nebūtų pagrindas atsisakyti taikyti valstybės, su kuria tokia sutartis susijusi, imperatyvias teisės normas.

Tuo atveju, jeigu Lietuvos įmonės akci-jos būtų parduodamos užsienyje, būtų taikoma tos užsienio valstybės teisė. Tačiau pažymėtina, kad tiek vienu, tiek kitu atvejais akcijas apmokant nekilno-jamuoju turtu, esančiu Lietuvoje, nekil-nojamojo turto perleidimui turėtų būti taikoma to turto buvimo vietos, t.y. Lie-tuvos valstybės teisė. Toks sandoris turė-tų būti sudaromas notarine forma.

Taigi, šioje situacijoje akcijų pasirašymo sutartis turėtų būti sudaroma, vadovau-jantis tiek tam tikros užsienio valstybės, tiek ir Lietuvos teise, kuri reguliuoja nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą

perėjimo momentą ir kitus daiktinės tei-sės klausimus.

Taip pat reikėtų pažymėti, kad klientų ir notarų komunikacija Lietuvoje vyksta

„visur pasaulyje ir europoje civilinė teisė

nuolat patiria spaudimą iš anglosaksų teisės

tradicijų propaguotojų“

lietuvoje jau daugiau kaip 20 metų veikianti lotyniškojo notariato

sistema garantuoja tai, kad užtikrinama teisės viršenybė ir teisingumo

prevencinė funkcija civilinės teisės srityje

GlimsTedT svečias

26


Į turinį

tai, kad valstybės įstatymų leidėjai skiria notarams daugiau funkcijų, byloja apie notarų sistemos patikimumą ir veiks-mingumą.

Kai kuriose kaimyninėse šalyse notarinė privaloma forma yra mažiau taikoma, todėl notarams neretai sunku įrodyti jų reikalingumą visuomenei.

Pagrindiniai notariniai veiksmai dau-gelyje Europos lotyniškojo notariato valstybių yra panašūs, tačiau notarų atliekamų veiksmų apimtis atskirose valstybėse šiek tiek skiriasi. Pavyzdžiui, Latvijoje notarai, be įprastinių notarinių veiksmų, gali tvarkyti skyrybų reikalus, Estijoje notarai gali tvirtinti dokumen-tus pažyma Apostille, taip pat tvirtinti santuokos sudarymą ir nutraukimą, nuo 2015 metų tvirtins ir partnerystės sutar-tis. Kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje, notarų patvirtinti dokumen-tai ne tik turi didesnę įrodomąją galią, bet ir gali būti tiesiogiai vykdytini.

Kokios Jūsų prognozės 2015 metams? Ką išvysime – vertinant notarų veiklą?

Kryptis aiškios – stiprinti profesiją, gerin-ti jos prestižą ir patikimumą, saugoti ir kelti notarų kvalifikaciją. Stengsimės įsi-savinti naujas mums priskirtas funkcijas, atlikti jas nepriekaištingai.

Įžengėme į elektroninę erą. Šiuo metu mūsų notariato lėšomis kuriama siste-ma „eNotaras“, kuri leis modernizuoti kli-ento ir notaro santykius, tačiau išsaugos notarinės kontrolės principą.

Tačiau apie tai plačiau kalbėsime, kai sis-tema bus sukurta ir įdiegta.

Ačiū už pokalbį.

„Įžengėme į elektroninę erą. Šiuo metu mūsų

notariato lėšomis kuriama sistema

„enotaras“

naudojantis moderniomis informaci-nėmis technologijomis, todėl notarų paslaugos yra lengvai prieinamos ir pa-togios.

Šiemet buvote perrinktas naujai trejų metų kadencijai. Kaip teigėte, sieksite notarų kompetencijos, jų teikiamų pas-laugų kokybės ir klientų aptarnavimo kultūros augimo. Kokios šioje srityje eg-zistuoja problemos?

Notarų bendruomenė – tai mūsų visuo-menės atspindys. Nors didžiuojamės aukštais visuomenės pasitikėjimo rodi-kliais, kartais sulaukiame ir nepatenkin-tų notarų veiksmais klientų priekaištų. Jei kalbėsime apie notarų kompetenciją ir klientų aptarnavimo kokybę ir kultūrą, svarbu pabrėžti, jog viena intensyviau-siai veikiančių Notarų rūmų struktūrų – Notarų atestacijos komisija. Reguliariai rengiamoms notarų atestacijoms sutei-kiame daug dėmesio, taip pat kartais, reaguojant į nusiskundimus, esame pri-versti surengti ir neeilines notarų ates-tacijas. Tai sudėtingas notaro darbo, jo žinių patikrinimas. Praeityje buvo atvejų, kai notarai nebuvo atestuojami ir nega-lėjo tęsti savo veiklos. Taip pat energin-gai dirba Notarų garbės teismas. Šiemet jis posėdžiavo jau kelis kartus dėl gar-bės bylų, kurias notarams iškėlė Notarų rūmų prezidiumas arba teisingumo mi-nistras. Notarų darbo kokybės gerėjimui daug teigiamos įtakos turi ir nuolatiniai kvalifikacijos kėlimo seminarai. Kiekvie-nas notaras per metus privalo išklausyti tam tikrą skaičių paskaitų, kurias paren-gė ir skaito aukštųjų mokyklų teisės spe-cialistai.

Lietuvoje šiemet veikė daugiau nei 200 notarų biurų, juose dirbo daugiau nei 250 notarų. Kaip atrodome kaimyninių šalių kontekste?

Visur pasaulyje ir Europoje civilinė teisė nuolat patiria spaudimą iš anglosaksų teisės tradicijų propaguotojų. Atstovau-jame civilinei teisei, ir tarptautiniame kontekste atrodome normaliai. Lietuvo-je jau daugiau kaip 20 metų veikianti lo-tyniškojo notariato sistema garantuoja tai, kad užtikrinama teisės viršenybė ir

teisingumo prevencinė funkcija civilinės teisės srityje. Neblogai atrodome visos Europos Sąjungos kontekste, aktyviai dalyvaujame Europos Sąjungos nota-riatų tarybos, į kurią įstojome prieš 10 metų, veikloje.

Lietuvoje privalomoji notarinė forma taikoma daugumai sandorių rūšių, ir

GlimsTedT svečias

27


Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos uždaviniai

LiETuvoS rizikoS ir privaTauS kapiTaLo aSociacijoS dirEkTorė

inga MiLiauSkiEnė

Lietuvos rizikos ir privataus ka-pitalo asociacija (LT VCA) įkurta 2009 m. gegužės mėn. bendrovių „LitCapital Asset Management“, „BaltCap“ ir „SEB Venture Capital“ iniciatyva. Penkeri veiklos metai parodė, kad LT VCA ir privačios rinkos bei susijusių šios rinkos partnerių sėkmingas bendradar-biavimas lemia besiformuojančią rizikos ir privataus kapitalo rin-kos dalyvių kultūrą, privačių in-vestuotojų tinklą, padeda kurti ir kaupti patirtį.Svarbiausi asociacijos tikslai ir siekiai

Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo rinkos dalyviai, laikydamiesi tarptauti-nių atsakingo investavimo principų bei tarptautinėje praktikoje susiformavusių standartų, siekia nuolatinio ir ilgalaikio pasitikėjimo savo veikla ir darbo princi-pais. Realiais darbais grįsti rezultatai už-tikrina tokios praktikos tęstinumą ir rin-kos tvarumą ateityje, todėl pagrindiniai LT VCA kūrimo tikslai buvo:

1. Suvienyti rizikos ir privataus kapi-talo rinkos profesinę kompetenciją,

suburti šios rinkos dalyvius ir taip sujungti jėgas vystant ir propaguo-jant Lietuvos privataus ir rizikos ka-pitalo industriją.

2. Sukurti standartus ir jų griežtai lai-kytis. Tokiu būdu formuoti gerąją rinkos praktiką ir patirtį, kuri skatin-tų šios rinkos savireguliaciją.

3. Vietos ir tarptautiniu mastu propa-guoti Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo rinką instituciniams inves-tuotojams, verslininkams ir susiju-siems partneriams – vietos valdžios institucijoms, aukštą reputaciją turintiems tarptautiniams rinkos žaidėjams (pvz., Europos investicijų fondas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas ir t. t.).

Rizikos ir privataus kapitalo investi-cijos – svarbi alternatyvi finansavi-mo forma

LT VCA aktyviai siekia gilinti investuoto-jų, įmonių, į kurias paprastai investuoja

rizikos ir privataus kapitalo fondai, vals-tybinių institucijų žinias apie Lietuvos ri-zikos ir privataus kapitalo rinkos dalyvių veiklą, darbo principus, rezultatus, šios rinkos specialistų patirtį. Tai grindžia-ma paprasta logika. Rizikos ir privataus kapitalo investicijos yra svarbios šalies ekonomikos vystymuisi, pavyzdžiui remiantis JAV patirtimi, rizikos ir priva-taus kapitalo fondų portfelio įmonės 2006-2010 m. laikotarpiu uždirbo tarp 2.5–3.08 trn. USD pajamų, kas sudarė tarp 19-21 proc. JAV sukuriamo bendro-jo vidaus produkto.

Rizikos ir privatus kapitalas Lietuvoje už-ima vis dar nedidelę finansų rinkos dalį, tačiau net ir šiuo atveju sunku nuginčyti faktą, kad tai itin svarbi alternatyvi smul-kiojo ir vidutinio verslo finansavimo for-ma, padedanti plėtoti verslą įmonėms, kurios dėl įvairių priežasčių negali gauti bankinio ar kitokio finansavimo. Išsivys-čiusių šalių praktika rodo, kad pažangios ekonomikos vystymasis žengia koja ko-

akTualija

28


Į turinį

jon su išsivysčiusia rizikos ir privataus kapitalo rinka. Daugumoje šalių, tame tarpe ir Lietuvoje, kuriose rizikos ir priva-taus kapitalo rinka vis dar ankstyvojoje vystymosi stadijoje, ši rinka sudaro tik la-bai mažą, kai kuriais atvejais net mažes-nį nei 0.03 proc. nuo BVP (Lietuvoje 2013 m. rizikos ir privataus kapitalo investicijų santykis, proc, nuo BVP sudarė 0.053; 2012 m. – 0.023 proc.). Kaip palyginimui JAV rizikos ir privataus kapitalo dalis nuo BVP vidutiniškai kasmet sudaro apie 0.5 proc., UK – 0.5 proc. Izraelio – 0.2 proc. Svarbiausias veiksnys – rizikos ir priva-taus kapitalo investuotojai, pažangioms ir perspektyvioms įmonėms teikdami ne tik finansinį, bet ir intelektinį kapitalą, teigiamai veikia valstybės ekonomiką:

▪ sukuriamos naujos darbo vietos;

▪ valstybė surenka daugiau mokesčių (Ūkio ministerijai investavus į rizikos ir privataus kapitalo rinką 42 mln. eurų, portfelio įmonės valstybei per nepilnus ketverius metus sumokėjo daugiau kaip 22 mln. eurų mokes-čių);

▪ įmonėse gausėja intelektinių ište-klių (per ketverius metus rizikos ir privataus kapitalo fondų portfelio įmonės į mokslinius tyrimus ir eks-perimentinę plėtrą (R&D) investavo per 10 mln. eurų).

Investicijų naudą pagrindžia statistika

LT VCA ypač skatina tyrimus ir naujovių diegimą įmonėse, tai daro bendradar-biaudama su vietos universitetais, įmo-nėmis ir kitais suinteresuotais partne-

riais. Svarbu sudaryti sąlygas Lietuvoje kurtis ir veiklą plėtoti didelę pridėtinę vertę kuriančioms įmonėms, į aukštą-sias technologijas orientuotoms ben-drovėms, kurios geba sparčiai reaguoti į besikeičiančią pasaulinę paklausą ir būti dalimi tų, kurie kuria ateitį, diktuoja ten-dencijų kryptį, savo veikla geba konku-

ruoti ypač konkurencingoje makroeko-nominėje aplinkoje.

Technologinės įmonės ir rizikos bei pri-vatus kapitalas dalijasi ta pačia istorine linija. Kai 1957 m. Arthur Rock suteikė

akTualija

ankstyvosios stadijos (angl. seed) inves-ticiją Fairchild Semiconductor, ryšys tarp didžiulį augimo potencialą turinčių tech-nologinių įmonių ir rizikos bei privataus kapitalo tik sustiprėjo. Kaip ir daugeliu kitų atvejų, sparti įmonės plėtra ir augi-mas įmanomas ir be rizikos bei privataus kapitalo investicijų į įmonių akcinį kapi-talą, tačiau vienokią ar kitokią šios rinkos investicijų naudą pagrindžia statistika, pagal kurią 9 iš 10 įmonių listinguojamų NASDAQ vertybinių popierių biržoje yra gavusios rizikos kapitalo investicijų. Ri-zikos ir privataus kapitalo rinkos naudos išmatavimas taikytinas ne tik į technolo-gijas orientuotoms įmonėms – nenugin-čijamas faktas, kad fondas, suteikdamas įmonėms papildomą kapitalą ir likvidu-mą, siekia, jog būtų sukurtas pagrindas kurtis įmonėms, kurios yra savo produkto ir teikiamos paslaugos lyderės, geba kon-kuruoti tarptautinėje arenoje.

Dėsningas rizikos ir privataus kapitalo rinkos funkcionavimas rodo, kad Lietuvo-je formuojasi ekosistema, kuri ilguoju lai-kotarpiu sprendžia ir lemia Lietuvos eko-nomikos plėtros pagreitį, kad formuojasi rizikos ir privataus kapitalo rinkos dalyvių kultūra, privačių investuotojų (verslo an-gelų) tinklas, kuriama ir kaupiama vietos „know-how“ ir patirtis. Visi šie veiksniai yra sėkmingo LT VCA ir privačios rinkos bei susijusių šios rinkos partnerių ben-dradarbiavimo rezultatas.

29


„kartu su rizikos ir priva-taus kapitalo asociacija pa-ruošėme standartinę sutar-ties formą, su kuria visi gali susipažinti internetiniame puslapyje vca.lt“, – sako asoci-acijos valdybos narys, GLIMSTEDT asocijuotas partneris Andrius Iva-nauskas.

www.vca.lt

http://vca.lt/

taus kapitalo, akcininkų ginčų ir kitais klausimais.

Svarbiausi projektai, kuriuose teikė teisines paslaugas:

▪ Pardavėjo atstovavimas ir konsultavimas parduodant di-džiausią dviračių gamintoją Šiaurės Europoje, įskaitant sandorio dokumentų rengimą ir derybas su pirkėjų

▪ Pirkėjo atstovavimas ir konsultavimas kompleksiniame tarptautiniame sandoryje įsigijant didžiąją dalį vienos di-džiausių automobilių dalimis, jų priežiūros priemonėmis ir aksesuarais prekiaujančių įmonių Baltijos šalyse, įskaitant konsultacijas dėl sandorio struktūros ir jo finansavimo, sandorio dokumentų rengimą ir derybas su pardavėju

▪ Pardavėjo atstovavimas ir konsultavimas parduodant vie-ną didžiausių regioninių fiksuoto interneto ryšio ir moka-mos televizijos paslaugų teikėjų Lietuvoje, įskaitant san-dorio dokumentų rengimą ir derybas su pirkėju

▪ Pirkėjo atstovavimas ir konsultavimas kompeksiniame tarptautiniame sandoryje įsigyjant didžiausią transporto infrastruktūros ir inžinerinių sistemų statybos įmonių gru-pę Baltijos šalyse, įskaitant teisinį patikrinimą ir sandorio dokumentų rengimą

▪ Pirkėjo atstovavimas ir konsultavimas įsigyjant didžiausią A klasės verslo centrą Lietuvoje, įskaitant teisinį patikri-nimą, sandorio dokumentų rengimą ir derybas su par-davėju, taip pat konsultacijas įsigijamos įmonės paskolų refinansavimo klausimais

AdvokatasMichailas Molis

praktikos sritys ▪ Įmonių susijungimai ir įsigijimai

▪ Bendrovių ir komercinė teisė

▪ Privataus kapitalo investicijų teisė

▪ Kapitalo rinkos

patirtis ▪ 2014 - dabar Advokatų kontora GLIMSTEDT, advokatas

▪ 2008 - 2014 Advokatų profesinė bendrija „Baltic Legal So-lutions Lietuva“ (dabar advokatų kontora TARK GRUNTE SUTKIENE), vyresnysis teisininkas

▪ 2006 - 2007 draudimo tarpininkas UADBB „Jūsų spurtas“, teisininkas

Išsilavinimas ▪ 2007 - 2008 Gento universiteto Teisės fakultetas (Belgija),

išklausytas teisės magistro kursas „Europos ir lyginamoji teisė“

▪ 2003 - 2008 Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, teisės magistro laipsnis, komercinės teisės specializacija

projektai

Nuo savo profesinės veiklos pradžios specializuojasi ir kon-sultuoja klientus įmonių susijungimo ir įsigijimo, įmonių valdymo ir reorganizavimo, projektų finansavimo, priva-

kaime bei jį supančiuose miškuose ir pievose

praleistas laikas įskiepijo meilę gamtai, o nuo

ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro triūsiančių senelių vaizdas – gėdos jausmą už kiekvieną tinginystės

minutę“

GlimsTedT žmoGus

30


Į turinį

laisvu nuo profesinės veiklos metu michailas domisi technologijomis,

finansais – studijuoja finansinę bei ekonominę

literatūrą, tai labai padeda ir profesinėje veikloje

Narystė

Lietuvos Advokatūra.

kalbos

Lietuvių, anglų, rusų, lenkų.

Apie Michailą

Michailas gimė ir užaugo nedideliame daugiakalbiame ir daugiakultūriniame Šalčininkų miestelyje. Visas mokyklos atostogas Michailas praleisdavo pas senelius kaime. Paties Michailo teigimu, būtent pastaroji aplinkybė padarė dide-lę įtaką – ir vis dar daro – jo dabartiniam gyvenimui.

Kaime bei jį supančiuose miškuose ir pievose praleistas laikas įskiepijo meilę gamtai, o nuo ankstyvo ryto iki vė-lyvo vakaro triūsiančių senelių vaizdas – gėdos jausmą už kiekvieną tinginystės minutę.

Todėl po intensyvios darbo savaitės Michailas nepraleidžia nė menkiausios progos ištrūkti iš miesto ir aktyviai praleisti laisvalaikį gamtoje. Savaitgalio, tuo labiau atostogų gulinė-jant pliaže teigia nė neturėjęs ar bent neprisimenantis.

Dabar per atostogas Michailas stengiasi kaip įmanoma daugiau keliauti ir pažinti. Kelionėse jį lydi gyvenimo draugė, kuri, kaip jis teigia, visa laimė, yra tokia pat ne-nusėdinti vietoje kaip ir jis pats. Pagrindinis beveik visų kelerių pastarųjų metų atostogų krypčių kriterijus – ais-tra kalnams.

GlimsTedT žmoGus

Laisvu nuo profesinės veiklos metu Michailas domi-si technologijomis, finansais – studijuoja finansinę bei ekonominę literatūrą, tai labai padeda ir profesinėje vei-kloje. Būdamas klasikinės muzikos gerbėjas, Michailas stengiasi apsilankyti ir bent keliuose koncertuose per metus. Visą likusį Michailo laisvalaikį šiltuoju metu laiku pasiglemžia kita, dar vaikystės vasaromis su motorolieriu „Riga“ gimusi aistra motociklams.

31


32


GLIMSTEDT

Jogailos g. 4LT-01116 Vilnius, LietuvaTel. +370 5 269 0700Faks. +370 5 269 0701

El. paštas: [email protected]

kviečiame Jus prisidėti prie šio leidinio turinio kūrimo. Siųskite klausimus, siūlykite temas, diskutuokite. Parengė: „VIP Viešosios informacijos partneriai“ El. paštas: [email protected]

Sekite mus tinkle: www.linkedin.com/company/245835

konTakTai

Teisės žiniosglimstedt

Norėdami užsiprenumeruoti GLIMSTEDT teisės žinias, spauskite čia:

Visiems GLIMSTEDT teisininkų straipsniams, publikuojamiems šiose „Teisės žiniose“, suteikiame licenciją pagal „Creative Commons Attribution-NoDerivatives 4.0 License“.

www.linkedin.com/company/245835

http://linkedin.us6.list-manage.com/subscribe?u=1aa48e3a3b194d24090a07d83&id=245b7cce10

http://creativecommons.org/licenses/by-nd/4.0/



www.vipcommunications.lt

glimstedt teisės žinios

Documents