goda martinaitytė miestietė joniökyje xviii a. · tai rūpindavosi tėvas (kartais tėvai, o,...

22

ĮVADAS

Temos aptarimas. Istorijoje imamas atrasti eilinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) visuomenės narys. Domimasi paprastų LDK piliečių kasdienio gyvenimo ypaty-bėmis. Ne išimtis ir vis didesnį pagreitį įgaunančios moters istorijos studijos.

Moters istorijos studijos Lietuvoje sulaukia vis didesnio susidomėjimo: šia tema rašomi moksliniai straipsniai, monogra-fijos. Vis dėlto didesnis dėmesys šio pobūdžio tyrimuose ski-riamas aukštą socialinę ir ekonominę padėtį užimančių moterų padėčiai tuometėje visuomenėje nustatyti. Mokslinio pažinimo objektu pasirinkus statistinę LDK miesto gyventoją, susiduria-ma su mokslinės literatūros šia tema stygiumi: moters padėtis XVIII a. LDK Magdeburgo teisę turinčiame mieste nėra plačiai tyrinėta tema. Prakalbus apie moters vietą XIV–XVIII a. LDK vi-suomenėje, situacija panaši į žemėlapį, kuriame pilna baltų dė-mių1. Todėl aktualu tirti vėlesnės epochos, pavyzdžiui, XVIII a. provincijos miesto Joniškio moters gyvenimo kasdienybę.

Pasitelkus į pagalbą šaltinius ir mokslinę literatūrą, galima tirti miestietės turtinius, santuokinius, prekybinius, dvasinius, šeimyninius klausimus, o tai leidžia spręsti, kaip veikė moters institutas mieste. Norint ištirti moters padėtį mieste, reikia atski-rai atsižvelgti į jos gyvenimą formuojančius etapus: santuokos sudarymą, santykius šeimoje, našlystės periodą (jei toks buvo) ir besiartinančios mirties suvokimo aspektą.

Joniškio miestą, kaip miestietės raiškos erdvės pasirinkimą, nulėmė pirminių šaltinių gausa ir noras ištirti šio regiono miestie-tės gyvenimo specifiką. Joniškis nuo 1616 m. liepos 4 d.2, gavęs Magdeburgo teises, t. y. tapęs savivaldžiu miestu, sparčiai vys-tėsi. Nors Joniškį XVIII a. pr. užklupo negandos: 1700–1721 m. Šiaurės karas ir jo padariniai (badas, o vėliau ir maras, kuris tęsėsi iki 1710 m.3), miestas nesunyko. Remiantis Joniškio miesto tyrimais, galima teigti, kad nuo 1738 m. Joniškis ne tik atsikū-rė, bet ir išsiplėtė4. Miestas augo ir dėl patogios geografinės padėties. Pastebimi akivaizdūs Joniškio prekybiniai, vedybiniai ryšiai su artimesniais ar tolimesniais LDK ir Livonijos miestais5. Miesto augimas atsiliepė ir miestiečių gyvenimui.

Istoriografija ir šaltiniai: •nagrinėjant šią temą, istoriografiją galima suskirstyti į

kelias grupes. •Svarbu kuo nuodugniau susipažinti su vietovės urbanis-

tikos apžvalga. Daug naudingos informacijos apie Joniškio miesto kūri-

mąsi, miesto išplanavimą, gyventojų demografinę kaitą patei-kia knyga „Lietuvos TSR urbanistikos paminklai“6. Pasirodžiusi viena iš Antano Miškinio monografijos7 dalių kiek papildo pir-miau minėtą knygą. Ernesto Vasiliausko straipsnyje8 aptartas Joniškio miesto kūrimasis, minima jo istorija, miesto gyvento-jų demografinė kaita. E. Vasiliausko Švedijos karo muziejuje atrastas Šiaurės karo metu (tiksliau – 1703 m.) švedų karo kartografų pieštas Joniškio miesto vaizdas9 patikslina svarbių miesto statinių lokalizaciją.

•Kita literatūros grupė priskiriama moters istorijos studijų istoriografinei paradigmai. Moters problematiką LDK Magde-burgo teisę turinčiame mieste nagrinėja Jolantos Karpavičie-nės monografija10. Lenkijos istorikas Andrzej Karpiński mono-grafijoje11 tiria didžiųjų Lenkijos miestų: Poznanės, Krokuvos, Varšuvos, Liublino, Lvovo moterų istoriją. Istorikų indėlis ti-riant LDK ir Lenkijos miestietės klausimą neabejotinas. Prie A. Karpiński ir J. Karpavičienės miestietės tyrimo prisideda Janusz Tandecki, kurio straipsnis12 kelia aktualią problemą: koks moters vaidmuo miesto viešajame gyvenime.

Didikių, bajorių problemai spręsti aktuali Jolitos Sarcevi-čienės monografija13. Raimonda ir Aivas Ragauskai bendroje monografijoje14 aptaria XVI a. didikių moterų korespondenciją.

Istorikė Irena Valikonytė savo straipsniuose15,16 aiškina tei-sinę moters padėtį. Sėkmingai pradėtą istorikės darbą tęsia teisės istorikas Vytautas Andriulis17. Šiame kontekste svarbus Linos Anužytės straipsnis18. Nors autorė atskirai neišskiria mo-ters instituto, tačiau jam skiriama daug dėmesio.

Atskiras moterų padėties visuomenėje problemas nagrinėja Lenkijoje išleistas straipsnių rinkinys19. Leidinyje publikuotame Ma-rios Koczerskos straipsnyje20 dėmesys skiriamas giminės, šeimos tyrimams. Aktualus Krzysztof Mikulski straipsnis21, jame pateikiami statistiškai apdoroti Neiserų giminės demografiniai duomenys.

Lietuvoje atskiros moters istoriją apibendrinančios mono-grafijos nėra. Pirmuosius žingsnius šio darbo link savo straips-niu22 žengė J. Sarcevičienė. Autorė glaustai svarbiausiais as-pektais nagrinėja XIV–XVIII a. moters vietą LDK. Bandymų rašyti moterų istoriją apibendrinančius darbus būta Lenkijoje. Marija Bogucka monografijoje23, neteikdama prioriteto nė vienai moterų socialinei grupei, aprašo XVI–XVIII a. moterį Lenkijoje. Ši monografija svarbi ir lietuviškajai istoriografijai: autorė fragmentiškai užsimena ir apie Lietuvos moterį.

Aiškinantis moters vietą LDK visuomenėje, svarbu pa-lyginti analogiškus Europos moters padėtį apibendrinančius tyrimus. Svarbią vietą šioje kategorijoje reikia priskirti Vakarų Europos istorikams George Duby ir Michelet Perrot, kurie iš-leido V tomų rinkinį, apimantį moters istoriją nuo seniausių laikų iki šių dienų. Tyrimui svarbios II24 bei III25 rinkinio dalys, jose dėmesys skiriamas viduramžių ir Apšvietos epochų moterų istorijai. Dar vienas moters tyrimų studijoms svarbus darbas priklauso Emilie Amt. Jos knygos26, besiremiančios pirminiais šaltiniais, chronologinės ribos apima I–XV a. Istorikės Régine Pernoud knyga27 prisideda prie E. Amt tyrimų ir žvelgia į is-toriją atskirų moterų akimis. Peter Dinzelbacher savo knygos skyriuje28, Dalia Marcinkevičienė paskaitų konspekte29 pateikia įžvalgas apie šeimos santykius ir jų raidą Vakarų Europoje.

Remiantis Lenkijos, Europos moters studijas apibendri-nančiais darbais, galima matyti esminius skirtumus ir išryškinti panašumus. Gal tokie darbai pasitarnaus kaip pavyzdys ir Lie-tuvoje istorikams imtis panašių ambicingų projektų.

•Tyrimui naudoti istorikų atlikti LDK miesto ir jo gyven-tojų tyrimai. J. Karpavičienė savo straipsniu30 supažindina su

Goda Martinaitytė

Miestietė Joniökyje XVIII a.

23

Magdeburgo teise, jos specifika. Vinco Kryževičiaus knygoje31 apžvelgiami Magdeburgo teises turinčių miestų vidaus padėtis, santykiai su centrine valdžia ir miesto valdytojais.

Lietuvos istorikai daug dėmesio skiria Vilniaus miestiečių tyrimams. A. Ragauskas monografijoje32 gilinasi į miesto valdinin-kų gyvenimo ir jų veiklos specifikos ypatumus. Darbų, apiman-čių Joniškio miesto specifiką, taip pat esama: susidaryti vaizdą apie Joniškio miesto socialinius, ekonominius ypatumus XVIII a. leidžia Elmanto Meilaus33 ir Algirdo Baliulio straipsniai34. Didelę reikšmę, identifikuojant XVII–XVIII a. Joniškio miesto magistrato pareigūnus, turi Audriaus Mickevičiaus bakalauro darbas35.

Tyrimui svarbūs ir kiti klausimai bei literatūros grupės. Gili-nantis į LDK visuomenės aprangos ypatumus, pasitarnavo Marijos Matušakaitės36 ir Rūtos Guzevičiūtės37 knygos. Ieškant atsakymo į klausimą, kas buvo privačioji ir viešoji erdvė LDK XVIII a., nuo-pelnai atitenka Ramunei ŠmigelskyteiStukienei38. Be to, R. Šmi-gelskytėStukienė dalyvavo sudarant mokslinių straipsnių rinkinį39, kuriame ieškoma viešumo ir privatumo raiškos formų LDK. Vienas šio rinkinio straipsnių40 atskleidžia viešumo suteikimą toms sritims, kurios iki XVIII a. buvo priskiriamos privačiajai erdvei. Tęsiant testamentų svarbos tyrimą ir gilinantis į mirties, kaip reiškinio, supratimą, naudinga Mindaugo Paknio monografija41 ir Laimonto Karaliaus straipsnis apie testamentų specifiką LDK42.

• Be mokslinių monografijų ir straipsnių lietuvių, lenkų, rusų kalbomis, darbe naudotasi ir pirminiais nepublikuotais ir pub likuotais šaltiniais.

Daugelis tyrimui reikalingų šaltinių nepublikuoti. Visų pirma didelę vertę šiam tyrimui turi 8 išlikusios XVIII a. (laikotarpis nuo 1722 m. iki 1773 m.) Joniškio miesto magistratų aktų knygos: „1722–1753 m.“43, „1732–1739 m.“44, „1740–1744 m.“45, „1744–1751 m.“46, „1750–1760 m.“47, „1751–1756 m.“48, „1756–1764 m.“49, „1760–1773 m.“50. Šios Lietuvos valstybiniame istorijos archyve saugomos XVIII a. Joniškio miesto magistrato aktų knygos ypač naudingos nagrinėjant miesto valdymo struktūrą, turtinius miestie-čių santykius. Jose galima rasti informacijos, kuri padeda nustatyti moters padėtį Joniškio mieste. Šios XVIII a. Joniškio miesto magis-trato aktų rankraštinės knygos rašytos senąja lenkų kalba.

Darbe panaudoti ir trys 1738 m.51, 1742 m.52 bei 1786 m.53 Joniškio miesto inventoriai, kuriuose pateikiama informacija apie joniškiečių valdomus nekilnojamos paskirties objektus.

Tyrimui taip pat panaudotos Joniškio Švč. Mergelės Ma-rijos Ėmimo į Dangų Romos katalikų bažnyčios gimimo ir san-tuokos metrikos. Reikia išskirti šias santuokų metrikos knygas: „1689–1744 m.“54, „1751–1775 m.“55, „1776–1789 m.“56. Knygo-se pateikiami glausti duomenys apie sutuoktinius ir santuokos liudininką, jų visų gyvenamąją vietą. Taip pat atliekant tyrimą panaudota „1703–1716 m.“57 gimimo metrika, joje pateikti krikštijamo kūdikio vardas, tėvai, krikšto tėvai, jų visų gyve-namoji vieta, „1772–1802 m.“58 mirties metrika, kurioje minimi mirusiojo duomenys (vardas, pavardė, amžius) ir nurodoma tiksli amžinojo poilsio vieta Joniškio kapinėse. Šios bažnytinių metrikų rankraštinės knygos rašytos lotynų kalba. Patogu tai, kad naudotis šiais bažnytiniais šaltiniais galima internetu.

Iš publikuotų pirminių šaltinių galima išskirti „Lietuvos Didžio-sios Kunigaikštystės kasdienį gyvenimą“59. Ši chrestomatija leidžia susipažinti su skirtingų laikotarpių ir luomų LDK gyventojų gyve-nimu. Kitas ne mažiau svarbus publikuotas šaltinis – „Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai. Joniškis. Jurbarkas“60. Šiame leidinyje apstu informacijos apie XVII a. pr. – XVIII a. pab. Joniškio miestui LDK valdovų suteiktas privilegijas.

Straipsnio skyriai suskaidyti pagal moters gyvenimo eta-pus (santuoka, šeima, našlystės periodas, mirties laukimas). Jame bus aptartas šeimos ir santuokos vaidmuo XVIII a. Jo-niškio miestietės gyvenime.

1. SANTUOKOS SUDARYMAS XVIII A. JONIŠKIO BENDRUOMENĖJE

Santuoka buvo esminis XV–XVIII a. visuomenės bruožas61. Santuoka žymėjo naujo etapo pradžią merginos gyvenime: nu-trūko jos ir tėvų ryšys, užsimezgė naujas sutuoktinių ryšys.

1.1. Tėvas ir dukters santuokaJaunos merginos asmenybės formavimesi tėvas užėmė

svarbią vietą. Būtent tėvo šeimoje merginos buvo auklėjamos

Livonijos kunigaikštystės ir Kuršo naujas žemėlapis. 1706. Autorius Frederik’as Witt’as

24

davo dukters vestuvių. Tokiu atveju, sudarydamas testamentą, jis minėjo dukterims skiriamą turto dalį. Turto skyrimas sūnums vadinamas specifiniu terminu – atidalijimu, o dukroms – kraičiu71. 1723 m. sausio 28 d. joniškietis Stanislovas Petrauskas (Piotrows-ki) savo testamente mini žmoną ir dvi dukras: „Testamente pave-dama žmonai Magdalenai palaidoti jo kūną Joniškio bažnyčioje, jai užrašoma ¾ sklypo Vokiečių gatvėje su pastatais; valakas ir margas dirbamos žemės paliekamas dukrai Onai; namai, pastatyti ¾ sklypo Upytės gatvėje, paliekami dukrai Magdalenai“72. Aki-vaizdu, kad S. Petrauskas mirdamas norėjo užtikrinti ne tik savo žmonos, bet ir gerą savo nepilnamečių dukrų finansinę ateitį. Dukterims skirtas turtas, šiuo atveju žemės sklypai ir pastatai, atitekdavo ištekančiai merginai kaip kraitis.

Galima sakyti, kad kraičio skyrimas buvo esminis dukterį ir tėvą apibrėžiantis veiksnys. Kraitis simbolizuoja dukters „ati-davimo“ vyrui procedūrą ir žymi vieną svarbiausių momentų dukters ir tėvo ryšio nutraukime.

1.2. Moteris ir santuokinis amžiusNustačius, kad vienas iš moterį santuokos metu apibrė-

žiančių veiksnių buvo jos ir tėvo ryšys, galima ieškoti ir kitų veiksnių, turėjusių įtakos santuokai. Vienas iš jų – santuokinio amžiaus nustatymas – buvo svarbus momentas, nulėmęs mo-ters gyvenimą. Nustatant santuokinį amžių moteriai, anuome-tinėje visuomenėje buvo atsižvelgiama į galimybę atlikti mo-tinystės funkciją73. Norėdama ištekėti, mergina turėjo sulaukti tam tikro amžiaus. V. Andriulio atlikta Lietuvos Statutų analizė parodė, kad 1588 m. III Lietuvos Statute užfiksuota, jog mo-ters santuokinis amžius – 13 metų, o vyro – 18 metų. Tačiau Magdeburgo teisė santuokinį moters amžių buvo nustačiusi 13 metų, o vyrų 14 metų74. Jaunuoliai pagal Magdeburgo teisę pilnamečiais tapdavo sulaukę 21 metų75. Kadangi Joniškis nuo 1616 m. liepos 4 d. žinomas kaip Magdeburgo teisę turintis miestas76, buvo svarbu ištirti, ar šie įstatymais reglamentuoti skaičiai veikė ir joniškiečių santuokinį amžių.

Remiantis 1698–1744 m.77 Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų Romos katalikų bažnyčios santuokos metrikos ir

būti būsimomis paklusniomis žmonomis. Nepaklusnumas tėvo (ar tėvų) valiai nebuvo kvestionuojamas, mat merginos nuo jaunystės buvo mokomos paklusnumo, nuolankumo, joms skiepijamas pagarbos jausmas62.

Remiantis XVIII a. Joniškio miesto magistrato aktų knygose užfiksuotomis santuokos sutartimis, dukters ištekinimu papras-tai rūpindavosi tėvas (kartais tėvai, o, tėvui mirus, – motina). Taip norėta prižiūrėti, kad duktė ištekėtų už tėvui įtinkančio jaunikio, juo labiau kad santuoka nebuvo įmanoma be tėvų ar globėjų sutikimo63.

Kartais nurodoma, kad, sudarant santuokos sutartį, mer-ginai turtą skiria abu tėvai: 1761 m. gegužės 2 d. Kazimieras Butkus (Butkus) ir Agota Butkienė (Butkowa) savo dukrą Kotryną išleidžia už Kazimiero Dapkevičiaus (Dapkiewicz)64. Kitas panašus atvejis užfiksuotas 1763 m. sausio 1 d., kai sutuoktiniai Jonas Matkevičius (Motkiewicz) ir Ona AndrienėMatkevičienė savo dukrą Eleną Andrienytę (Andreynycia) išleidžia už Jokūbo Petrausko (Piotrowski)65. Nors, kaip matyti, J. Matkevičius nėra biologinis E. Andrienytės tėvas, tačiau kartu su žmona rūpinasi dukters santuokos reikalais. Tėvų prerogatyva buvo užtikrinti dukrai gero gyvenimo galimybę66.

Tad tėvo vaidmuo santuokos sutartyje neturi stebinti. Tėvas, kaip santuokos sudarytojas, minimas Magdalenos Šauklytės (Szau-klicia) ir Jurgio Drugalos (Drugala)67 bei Magdalenos GlobytėsUrbonaitienės (Urbonaycziowa) ir Stepono Vanago (Wanagas)68, taip pat kitų joniškiečių santuokų sudarymo sutartyse.

Gal tai leidžia spėti, kad jaunosios tėvas ir vyrą dukteriai parinkdavo? Nėra duomenų, kad tėvas (ar tėvai) pats išrink-tų dukteriai vyrą. Tačiau istoriografijoje fiksuojama, kad tėvas ribojo bet kokius savarankiškus jaunos moters veiksmus, taip pat vyro pasirinkimą69. Kitaip sakant, jei tėvas nepritarė vyro pasirinkimui, jis galėjo dukteriai neskirti kraičio: tokiu atveju – nebus kraičio, nebus ir vestuvių. Istorikė Olwen Hufton šią situaciją apibūdino taip: „jaunuoliai buvo turto įkaitai“70.

Tėvas galėjo ir netiesiogiai dalyvauti dukters santuokos ir kraičio skyrimo klausimuose. Pasitaikydavo, kad tėvas nesulauk-

1 pav. Magdalenos Liubinytės ir Pauliaus Bubšto santuokos įregistravimo įrašas. 1728. Iš 1689–1744 m. Joniškio RKB santuokos metrikų knygos, LVIA, f.1196, ap.1, l. 59

2 pav. Agotos Liubinytės ir Jurgio Lipšto santuokos įregistravimo įrašas. 1744. Iš 1689–1744 m. Joniškio RKB santuokos met rikų knygos, LVIA, f.1196, ap.1, l. 93v

3 pav. Magdalenos Šauklytės ir Jurgio Drugalos santuokos sutarties įrašas. 1735. Iš 1732–1739 m. Joniškio miesto magistrato aktų knygos, LVIA, f. SA15346, l. 52

25

1703–1716 m.78 Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikos knygų duomenimis, apskaičiuota, kad, merginoms tekant pirmą kartą, jų amžius vidutiniškai siekė 22,6 metų.

Nėra nustatytos santuokinio amžiaus ribos. Tą patvirtina ir Lietuvos Statutų analizė79. Joniškyje merginos tekėjo tiek prieš savo dvidešimtąjį gimtadienį, tiek ir vyresnio amžiaus, todėl negalima patvirtinti teiginio, kad pilnametystė turėjo įtakos santuokos sudarymui. Antai Magdalena Liubinytė (Lubinicia), sulaukusi 18 metų, t. y. 1728 m. lapkričio mėnesį, susituokė su Pauliumi Bubštu (Bubsztas)80 (1 pav.). Kad santuoką buvo galima sudaryti ir peržengus trečiąją dešimtį, liudija Agotos Liubinytės atvejis. Moteris 1744 m. vasario mėnesį Joniškio bažnyčioje susituokė su Jurgiu Lipštu (Lipsztas)81 (2 pav.). Agotai santuokos sudarymo metu buvo apie 31 metus.

Joniškiečių santuokinis amžius buvo ankstyvas, palyginti su XVIII a. Prancūzija, kurioje merginos tekėdavo sulaukusios vidutiniškai 26,5 metų amžiaus82, ir XVIII a. Lenkija, kurioje san-tuokinis merginų amžius siekė 24,6 metų83. Tai leidžia kalbėti, kad ankstyvas santuokinis joniškiečių moterų amžius liudijo gana gerą finansinę situaciją XVIII a. Joniškyje, t. y. žmonių pajamos buvo pakankamos ir reguliarios84.

1.3. Jaunikio pasirinkimas: socialinis, turtinis, kilmės aspektas

Kaip jau minėta, nėra aišku, ar tėvas (tėvai) išrinkdavo dukteriai vyrą. Galima išanalizuoti, ar tapati socialinėturtinė jaunųjų aplinka ir kilmė buvo svarbi XVIII a. Joniškyje.

Kyla klausimas, ar Joniškio miesto magistrato pareigūnai vesdavo tik iš įtakingų, pasiturinčių šeimų kilusias joniškietes. Štai miesto tarėjas Kazimieras Šunakevičius (Szunakiewicz) 1709 m. lapkritį vedė Joniškio suolininko Antano Žeimeckio (Zeymecki) dukrą Oną Žeimeckytę (Zeymecka)85. Kitas Jo-niškio miesto tarėjas Petras Gibovičius (Gibowicz) 1733 m. vasarį vedė Konstanciją Kačianauskaitę (Kaczanowska)86, Joniškio suolininko Kačianausko (Kaczanowski) dukrą. Taigi šios santuokos liudytų, kad miesto magistrato narių dukterys tekėdavo už miesto magistrato narių.

Įtakingos miestietės galėjo tekėti ir už eilinių Joniškio gy-ventojų. Pavyzdžiui, 1740 m. gegužę Juozapas Liubinas (Lu-binas) vedė Agnietę Šunakevičiūtę (Szunakiewiczowa), miesto tarėjo dukrą87. 1708 m. rugpjūtį Kristupas Jankauskis (Jankows-ki) vedė Kotryną Bandoravičiūtę (Bandorawiczowna)88, miesto burmistro Stepono Bandoravičiaus (Bandorowicz) dukrą. Nėra duomenų, kad J. Liubinas ir K. Jankauskis būtų buvę žymesni Joniškio bendruomenės pareigūnai.

Įtakingų šeimų dukterys galėjo tekėti ir už apylinkės jau-nuolių. Antai 1707 m. vasarį Adomas Čiapkauskas (Czapkows-ki) iš Stupurų kaimo vedė Joniškio miesto raštininko Ignoto Vaitiekavičiaus (Woyciechowicz) dukrą Oną Vaitiekavičiūtę (Woyciechowiczowa)89. 1736 m. birželį Jonas Klarevičius (Kla-riewicz) iš Rudiškių kaimo vedė Elžbietą Kačianauskaitę (Kac-zanowska), Joniškio suolininko Kačianausko (Kaczanowski) dukrą. Tad pastarieji duomenys liudija, kad miesto magistrato narių dukros galėjo tekėti ir už jaunuolių iš apylinkės90.

Platų Joniškio miestietės santuokinio pasirinkimo spektrą geriausiai gali iliustruoti miesto suolininko Antano Žeimeckio (Zeymecki) pavyzdys: jis pats vedė joniškietę Oną Dantovičienę (Dantowiczowa)91, dukrą Oną ištekino už miesto tarybos nario92, kitą dukrą Dorotėją – už Joniškio miestiečio93, o trečią dukrą (?) Rozaliją – už apylinkės gyventojo94. O augintinę ar giminaitę Marijoną priėmė į savo namus ir skyrė šiai kraitį95.

1 lentelė. Merginos I santuokos sudarymo amžiusLentelė parengta pagal 1698–1744 m. Joniškio Švč. Mergelės Ma-rijos Ėmimo į Dangų Romos katalikų bažnyčios santuokos metrikos ir 1703–1716 m. Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikos knygų duomenis. Su-darė G. Martinaitytė.

MoterisKrikšto

įregistravi-mo data

Santuokos įregistravi-mo data

San-tuokos metai

Ona Beniušiūtė (Beniuszienia) 1712 m. 1729 m. 17 m.

Ona Jonaitytė (Jonayticia) 1713 m. 1741 m. 28 m.

Ona Jurevičiūtė (Jurewiczowa) 1713 m. 1735 m. 22 m.

Agota Kazlauskaitė (Kozlowska) 1708 m. 1728 m. 20 m.

Agota Liubinytė (Lubinicia) 1713 m. 1744 m. 31 m.

Magdalena Liubinytė (Lubinicia) 1710 m. 1728 m. 18 m.

Elžbieta Marievskaitė (Mariewska) 1712 m. 1734 m. 22 m.

Agota Paplinskaitė (Paplinska) 1712 m. 1729 m. 17 m.

Magdalena Petrulytė (Petrulowna) 1713 m. 1734 m. 21 m.

Ona Raubytė (Raubicia) 1714 m. 1740 m. 26 m.

Elžbieta Sabaitytė (Sabayticie) 1713 m. 1736 m. 23 m.

Agnietė Staniulytė (Staniulicie) 1714 m. 1742 m. 28 m.

Kotryna Stasaitytė (Stasayticia) 1709 m. 1729 m. 20 m.

Ona Survilaitė (Surwilowa) 1710 m. 1733 m. 23 m.

Agnietė Šunakevičiūtė (Szunakie-wiczowa)

1716 m. 1740 m. 24 m.

Vidurkis: 22,6 m.

2 lentelė. Sutuoktinių kilmė sudarant santuoką (1700–1785 m.) Lentelė parengta pagal 1689–1744 m., 1751–1775 m., 1776–1789 m. Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų Romos katalikų bažnyčios santuokos metrikos duomenis.(Pastaba: pasirinktas laiko intervalas – 1 metai (sausis–gruodis). Sudarė G. Martinaitytė.

Metai Santuokų skaičius

Jaunųjų kilmės vieta

Iš Joniškio Iš apylinkės Iš skirtingų vietų (Joniškis ir apylinkė)

1700 109 16 81 12

1705 64 9 40 15

1710 114 16 85 13

1715 11 – 10 1

1720 28 4 19 5

1725 2 1 1 –

1730 52 8 35 9

1735 40 6 25 9

1740 77 9 54 14

1755 73 11 54 8

1760 93 12 69 12

1765 90 7 75 8

1770 49 6 42 1

1775 79 10 64 5

1780 97 5 86 6

1785 55 12 42 1

Vidurkis procen-tais (%)

12,8% 75,7% 11,5%

26

Šis pavyzdys liudija, kad Joniškio miestui negalima taikyti Vilniaus miesto valdančiojo elito santuokos modelio atitikmens, anot kurio, turtingieji valdančiojo elito nariai dukteris išleisdavo už žymesnių miestiečių96. Tad priešingas Joniškio atvejis gali kalbėti, kad Joniškyje didelio atotrūkio tarp miesto ir apylinkės gyventojų nebuvo.

Kadangi miesto valdininko duktė galėjo tuoktis su vy-riškiu ne tik iš jai tapačios socialinės aplinkos, galima kelti klausimą, ar miestietė susaistydavo savo gyvenimą su jau-nuoliu iš tos pačios turtinės aplinkos. Šį klausimą nagrinėjant, pasitelktas į pagalbą 1738 m. Joniškio miesto inventorius. 1738 m. lapkritį susituokė „Juozapas Strackis (Stracki) ir Martyna Kopštikaitė (Kopsztykowna) iš Joniškio“97. 1738 m. sudarytame Joniškio miesto inventoriuje galima rasti sutuok-tinių turimus žemės sklypus, iš kurių dydžio ar vietos gali-ma spręsti apie šių asmenų turtą ir įtaką mieste. Tad, anot 1738 m. inventoriaus duomenų, minimas J. Strackis turi ½ sklypo Žagarės gatvėje98 ir dalį sklypo Livonijos gatvėje99. O jaunosios šeima, tiksliau tėvas šlėkta miesto magistrato narys Kazimieras Kopštikas (Kopsztykas), turi 1 sklypą Ža-garės gatvėje100 ir ½ tuščio, t. y. neužstatyto sklypo Livonijos gatvėje101. Tai liudija, kad šios vedybos buvo sudarytos tarp turtiniu požiūriu panašių šeimų.

Tačiau 1740 m. balandį susituokė Steponas Dydr-galis (Dydr galis) iš Ivoškių ir joniškietė Kristina Strackytė (Strackicia)102. Strackių giminė Joniškyje turėjo pakankamai turto, kad jų atžala būtų galėjusi ištekėti už jaunuolio iš pasi-turinčios Joniškio šeimos, kaip tai padarė Juozapas Strackis, vedęs pasiturinčią Martyną Kopštikaitę. Nėra aišku, kokia buvo S. Dydrgalio ir K. Strackytės santuokos sutartis, tad kalbėti apie santuokos sudarymą su turtiniu požiūriu sau lygiais asmenimis negalima. Tai liudija, kad net ir pasiturinčiam Joniškio gyventojui vesti (ar ištekėti) žmogų iš apylinkės buvo įprasta.

Jau pastebėtą faktą, kad joniškiečiai nebuvo priešiškai nusistatę prieš santuokos sudarymą su apylinkės gyventoju, galima paanalizuoti išsamiau. Atlikus Joniškio bažnyčioje už-registruotų santuokų statistinę analizę, apskaičiuota, kad iš 1700–1785 metais Joniškio bažnyčioje registruotų santuokų 11,5 proc. sudarė santuokos tarp apylinkės ir Joniškio gy-ventojo (ar gyventojos) (žr. 2 lentelę).

Iš šių duomenų atskirai apskaičiuota, kad 70,6 proc. šių santuokų sudarė joniškietė mergina ir vaikinas iš apylinkės, ir tik 29,4 proc. santuokų įvyko tarp vaikino iš Joniškio ir apylinkėje gyvenančios merginos103. Toks aiškus procentų pasiskirstymas liudija, kad mergina iš Joniškio buvo paklausi nuotaka tarp apylinkės jaunikių.

Joniškio miestietė, būsimoji nuotaka, pasitarnavo kaip til-tas jaunikiui į miesto terpę. J. Karpavičienė mini, kad Lietuvoje galiojo Vakarų Europoje paplitusi taisyklė, jog „vedybos miesto ore daro laisvą“104. Jaunasis, kilęs iš apylinkės, pagal teisės normas negalėjo miesto ribose įsigyti žemės105, o, susituokęs su joniškiete, jis ne tik tapdavo miesto piliečiu, bet įgydavo ir stogą virš galvos. Istoriografijoje minima, kad jaunuolis Prūsi-joje, vesdamas pasiturinčio meistro dukrą, vedybų keliu buvo atvedamas ir į verslą106. Vadinasi, sėkmingos vedybos jaunuoliui galėjo reikšti aprūpinimą gyvenamąja vieta, įsitraukimą į miesto erdvę, galimybę užsiimti verslu.

Tai, kad 11,5 proc. santuokų vyko tarp joniškiečių ir apy-linkės gyventojų, verčia nagrinėti, kaip pasiskirstytų procentai, suskaičiavus joniškiečių tarpusavio santuokas. Nustatyta, kad Joniškio gyventojai (tiek jaunoji, tiek jaunasis) tuokdavosi tarpu-

savyje. Santuokos tarp Joniškio gyventojo ir gyventojos sudarė 12,8 proc. visų užregistruotų santuokų (žr. 2 lentelę).

Galima būtų kalbėti, kad XVIII a. Joniškyje nebuvo didelio skirtumo tarp miestiečių ar miestiečių ir apylinkės gyventojų santuokų. Vis dėlto daugelis anksčiau pastebėtų faktų liudija, kad apylinkės gyventojai buvo suinteresuoti patekti į miestą, todėl ieškodavo potencialių nuotakų Joniškyje. Socialinis ar turtinis aspektas, renkantis gyvenimo partnerį, nevaidino di-delio vaidmens.

1.4. Santuokos sutartys ir turtiniai klausimai: pragmatinis santuokos sudarymo aspektas

Istoriografijoje vyrauja nuomonė, kad santuokos sudary-mas turėjo pragmatinių tikslų: norą pagerinti turtinę padėtį ar gyvenimo sąlygas107. Tokios santuokos sudarymo aplinkybės darė įtaką kitai santuokos pusei – prieš santuokos sudarymą buvo surašoma sutartis, kurioje minimas besituokiančių asmenų turtas ir įsipareigojimai. Merginos turto dalis santuokos sutartyje vadinama kraičiu, o vaikino – įkraičiu arba doviu.

Kyla klausimas, kokį turtą apima kraitis ir įkraitis. Anot is-torikės J. Karpavičienės, ilgainiui nusistovėjo dvi sudedamosios kraičio dalys: wyprawa ir posag108. Vadinamąją „vipravą“ (arba lietuviškai – išrangą) sudarė: namų apyvokos daiktai, patalynė, drabužiai, gyvuliai. O pasoga buvo sudaryta iš brangenybių, pinigų, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto.

Ištirti, ar nuotakos XVIII a. Joniškyje kraitį sudarė tiek išranga, tiek pasoga, galima pasitelkus į pagalbą Joniškio miesto magistrato aktų knygose minimas joniškiečių santuo-kos sutartis. Pavyzdžiui, 1736 m. lapkričio 13 d. sutartimi sutuoktiniai suolininkas Antanas ir Ona Žeimeckiai (Zeymec-ki) į savo namus priima Joną Kaikarevičių (Kaykarewicz) iš Žagarės. Žeimeckiai augintinei Marijonai ir jos vyrui užrašo sklypo dalį su pastatais ir krautuvėlėmis Žagarės gatvėje, 1/3 turimos ariamosios žemės, 1 margą žemės grūdų sėjai, taip pat arklį, vertą 8 talerių, jautį, 3 karves, 2 katilus, 2 kibirus, 2 margus audinius. J. Kaikarevičius, ateidamas gyventi į žmonos namus, atsiveda 4 karves, 2 jaučius, 10 avių, arklį, vertą 7 talerių, atsineša 100 grašių, 2 margas suknias, 5 Žagarės rugių pūrus, 2 Žagarės miežių pūrus109. Dar vienas atvejis, kai 1735 m. vasario 28 d. sutartimi Jokūbas Šauklys (Szauklis) užtikrino, kad būsimą dukters sutuoktinį jis priima „už žentą ir sūnų į savo namus“. Minėtam sutuoktiniui Jur-giui Drugalai (Drugala) iš Skaistgirio užrašoma nekilnojamojo turto, dalis sklypo su pastatais Žagarės gatvėje, dalis dirba-mos žemės, gyvulių. J. Drugala, įžengdamas į tuos namus, įvardina savo įnašą: gyvuliai, grūdai sėjai (kviečiai, rugiai) bei šiek tiek pinigų110 (3 pav.). Minėtos sutartys leidžia teigti, kad, miestietei ištekant, jos kraitį sudarė tiek nekilnojamasis turtas, tiek gyvuliai, tiek ir pinigai. Vadinasi, XVIII a. Joniškyje kraitį sudarė tiek išranga, tiek pasoga.

Sunku kalbėti apie įkraitį ir juo atsinešamą turtą. Anot teisės istoriko V. Andriulio, įkraitis sudarė vyro turtą, kuriuo užtikrinamas žmonos kraičio ar jo vertės išsaugojimas. Jo dydis priklausė nuo kraičio vertės, bet negalėjo viršyti trečdalio vyro turto111. Vis dėlto galima pastebėti, kad vyras, apsigyvenda-mas žmonos tėvų namuose, atsinešdavo tai, kas pravers namų ūkyje: gyvulių, grūdų, pinigų, audinių.

Kad apylinkės gyventojai apsigyvendavo nuotakos tėvų skirtuose namuose, nieko neturėtų stebinti, nes, anot galiojan-čios teisės, kaimiečiai mieste negalėjo įsigyti žemės112. Vai-kinas iš apylinkės, vedybų keliu patekdamas į miestą, turėjo sudaryti santuokos sutartį ir gyventi su uošviais. Tačiau kaip

27

suprasti faktą, kad dalis joniškiečių buvo linkę apsigyventi nuotakos tėvų namuose. Šią situaciją galima paaiškinti brolių Martyno ir Simono Stasaičių (Stasaycia) atveju. Nurodoma, jog 1760 m. rugpjūčio 22 d. Mykolas Stasaitis (Stasaytis) savo vyriausiajam sūnui Simonui vedybų metu skiria sekly-čią su priemene Šiaulių gatvėje, dar 2 avis, arklį, kiaulę bei ½ sklypo113. Kitas Mykolo Stasaičio sūnus Martynas vedybų proga iš tėvo gavo žemės Žagarės gatvės gale, 100 tale-rių, karvę, avį, grūdų. Nurodoma, kad Martynas apsigyvens žmonos brolio seseriai skirtuose namuose114. Galima manyti, kad tėvas, turėdamas daugiau nei du sūnus, vedybų proga vyriausiajam sūnui galėjo skirti nekilnojamojo turto, o kitas vyro sūnus buvo priverstas apsigyventi žmonos tėvo (tėvų ar globėjų) skirtuose namuose. Taigi vaikinai iš apylinkės ir netur-tingi jaunesnieji sūnūs buvo suinteresuoti santuokos sutartimi iš žmonos gauti vieną iš kraičio sudedamųjų dalių – pasogą, apimančią nekilnojamąjį turtą. Taip santuokos sutartys ir jų metu gautas turtas leidžia galvoti apie pragmatinio momento svarbą XVIII a. Joniškyje, sudarant santuoką.

Galima teigti, kad moters savarankiškumas santuokos sudarymo atveju buvo apribotas (tiksliau, sunku pasakyti, ar išvis moteris turėjo balso teisę ištekėdama). Svarbu paminėti, jog turtinissocialinis ir kilmės veiksniai leido nustatyti glaudų apylinkės gyventojo ir joniškietės santuokinį ryšį.

2. ŠEIMA XVIII A. JONIŠKYJE: VIEŠOJO IR PRIVAČIOJO GYVENIMO SANKIRTA

Šeima buvo ypač svarbi anuometės visuomenės dalis115. Galima nustatyti, kokias santuokos galimybes išnaudojo moteris XVIII a. Joniškyje.

2.1. Sutuoktinių bendradarbiavimas miesto viešojoje erdvėje

Reikia pažymėti, jog turtas LDK XVIII a. imamas telkti vienose rankose116. Iki tol sutuoktiniai šeimoje galėjo dis-ponuoti tik savo atsinešta turto dalimi, t. y. nors santuokos sutartimi turtas tapdavo sąlygine kito sutuoktinio nuosavybe, tačiau turto valdytojais ir toliau išliko patys turto skyrėjai117. Faktas, kad turtas LDK XVIII a. buvo telkiamas vienose ran-kose, leidžia kalbėti apie galimą sutuoktinių partnerystę turto ir prekybos sandoriuose.

Ištirti, ar ši praktika buvo paplitusi XVIII a. Joniškio mieste, leidžia Joniškio miesto magistrato aktų knygų preky-bos sutarčių analizė. Nustatyta, kad sutuoktiniai kartu galėjo spręsti turto pardavimo/perdavimo/pirkimo klausimus. Pavyz-džiui, 1736 m. liepos 13 d. į magistrato aktų knygą įrašyta sutuoktinių Elijo ir Onos Marevskių (Maryewski) sutartis tarp jų dukters Magdalenos ir žento Jurgio Puolio (Puola)118. Su-tartyje minima, kad Magdalena ir Jurgis Puoliai persikelia į Marevskių namus prižiūrėti jau senyvo amžiaus Eliją ir Oną, už tai žentui sutuoktiniai po savo mirties palieka namą su pastatais Dvaro gatvėje. Matyti, kad sutuoktiniai Marevskiai tokį nutarimą priėmė kartu: sutartyje figūruoja žodžiai „su-tuoktiniai Marevskiai“119. 1747 m. rugpjūčio 20 d. užfiksuota dar viena sutartis, kurioje minima, kad sutuoktiniai Daujotai (Dowiatt) sutuoktiniams Sivickiams (Siwickiem) parduoda turi-mus laukus Šiaulių paviete120. Šios ir daugelis kitų pardavimo/perdavimo/pirkimo sutarčių liudija, kad šeimos nekilnojamasis turtas suvokiamas kaip bendra nuosavybė.

Sutuoktiniai kartu galėjo vystyti ir verslą: 1740 m. užfik-suota, kad sutuoktiniai Čerepavičiai Joniškyje turi kepyklą ir alinę121. Žmona su vyru drauge veikė ir kitokio pobūdžio pre-

kybinėse sutartyse: 1732 m. liepos 12 d. Kristupas Česlauskis (Czeslowski) ir jo žmona Ona Česlauskienė mini, kad su Joniš-kio pareigūnu Jonu Matavičiumi (Mattowicz) nori pratęsti namo Žagarės gatvėje nuomą122. Sutuoktiniai taip pat kartu skolino pinigus, sprendė piniginius reikalus. Istorikės R. Pernuod tei-gimu, visais laikais provincijose šalia vyrų ekonominėje sferoje kartu su jais veikia jų žmonos123.

Tyrinėjant XVIII a. Joniškio miesto magistrato aktų kny-gas, mintį, kad turtas LDK XVIII a. imamas telkti vienose rankose, galima patvirtinti. Galima sakyti, kad sutuoktinių turtinių santykių bendrumo stiprėjimas turėjo paveikti moters savarankiškumą, t. y. nuo šiol turtas bus telkiamas vienose rankose ir valdomas sutuoktinio. Vis dėlto XVIII a. Joniškyje turto telkimas vienose rankose lėmė moters statuso stiprėjimą ir įsitraukimą į miesto viešąją erdvę.

2.2. Juridinė sutuoktinių bendradarbiavimo pusė

Joniškis, nuo 1616 m. liepos 4 d. gavęs Magdeburgo miesto teisę, vystėsi kaip savivaldus miestas124. Anot istorikės J. Karpavičienės, Lietuvoje Magdeburgo teisė tapo visišku miesto teisės sinonimu125.

Išnagrinėjus keleto XVIII a. Joniškio miesto magistrato aktų knygose skelbiamų teisinio pobūdžio dokumentų speci-fiką, pastebėta, kad teisinėje sferoje požiūris į moterį perdėm globėjiškas. Pavyzdžiui, 1735 m. vasario 12 d. Jonas Dap-kevičius (Dapkiewicz) drauge su savo seserimi Magdalena Dapkevičiūte (Dapkiewiczowna) skundžia Joniškio magistratui savo brolio Mykolo Dapkevičiaus poelgį. Minėtasis brolis be šeimos narių žinios pardavė šeimai paliktą sklypą Upytės gatvėje. Apie tai sužinojęs, J. Dapkevičius drauge su savo seserimi prašo atlyginti žalą126. Matyti, kad brolis byloje ats-tovauja tiek savo, tiek sesers interesams. Panašus atvejis užfiksuotas 1757 m. sausio 2 d., kai broliai Andrius ir Jurgis Bialobločiai (Białobloci), atstovaudami brolio Teodoro ir sesers Valerijos interesams, parduoda Jokūbui Surintui (Suryntowi) Kazokiškes ir Samoliškes Upytės paviete127. Sesuo akte da-lyvauja lygiomis teisėmis su broliais (kaip viena iš keturių Kazokiškių ir Samoliškių paveldėtojų).

Moterų interesus galėjo ginti tiek šių broliai, tiek ir teisėti sutuoktiniai. Pavyzdys – 1754 m. sausio 19 d. užrašomas ben-dras skundas, kurio iniciatoriai broliai Norkevičiai (Norkiewiczi) ir ištekėjusios seserys Marijona ir Kristina NarkevičiūtėsNar-gelienės (Nargialowie) bei jų sutuoktiniai Mykolas ir Juozapas

Miestiečiai. XVII a. Iš knygos M. Matušakaitė „Apranga XVI–XVIII a. Lietuvoje“, Vilnius, 2003

28

Nargeliai (Nargialowie). Šioje sutartyje seserų Marijonos ir Kris-tinos interesus gina jų vyrai. Dar vienas pavyzdys – 1747 m. birželio 22 d. Kristupas Tomkevičius (Tomkiewicz) kartu su žmo-na Kotryna nori iš žmonos brolių prisiteisti Kotrynai priklausan-čių pinigų sumą, taip pat dalį naminių gyvulių128. Matyti, kad Kristupui rūpi žmonai teisėtai priklausanti turto dalis. Galima sakyti, kad sutuoktiniai buvo pasiruošę ginti žmonų turtinius interesus ir taip gausinti šeimos turtą. Svarbu, kad moterys nebuvo atribotos nuo joms priklausančios turto dalies: LDK įstatymai rimtai saugojo moterų turtinius interesus129.

Nors XVIII a. ypatybės suteikė moteriai tam tikrų laisvių įsitraukti į miesto viešąją prekybinę erdvę, tačiau teisiniame gyvenime ji buvo ribojama griežto reglamento – Magdeburgo teisės. Joniškyje XVIII a. moteris juridinėje sferoje neįgijo visiško veiksnumo: moters vardu bylinėjosi vyriškos lyties asmuo.

2.3. Šeimos saitų nutraukimas: ištuokos problema XVIII a. Joniškio bendruomenėje

Galima paklausti, ar visų joniškiečių šeimyninis gyveni-mas buvo sklandus. Ar buvo įmanoma nutraukti nepavykusią santuoką?

Reikia apsibrėžti skyriuje vartojamų terminų reikšmę. Teisės istorikas V. Andriulis siūlo vartoti tokius terminus: ištuoka – san-tuokos nutraukimas vienam ar abiem sutuoktiniams reikalaujant, o skyrybos – santuokos pripažinimas negaliojančia, neteisėta130. Šiais terminais bus vadovaujamasi šiame skyriuje.

Pagal Magdeburgo teisę išsituokti sutuoktiniai galėjo tik dvasiniame teisme131. Tačiau didžioji visuomenės dalis neturėjo finansinės galimybės išsituokti su sutuoktiniu teisėtu keliu. Ne išimtis ir to meto Joniškio bendruomenė.

Miesto gyventojai, nepatenkinti santuoka ar sutuoktiniu, galėjo rinktis kelis sprendimo būdus. Dažniausias jų – namų ap-leidimas. Istoriografijoje teigiama, kad sutuoktiniai, turėję mažai turto ar jo beveik neturėję, įkyrėjusią santuoką galėjo nutraukti apleisdami namus132. Būtent toks ištuokos būdas – vieno iš sutuoktinių išėjimas iš namų – vyrauja XVIII a. Joniškio bendruo-menėje. Antai 1735 m. birželio 1 d. Marijona Kancerienė mini, kad ją, po vestuvių praėjus pusmečiui, paliko vyras133. Kitas atvejis, kai 1722 m. lapkričio 14 d. Ona Pranienė testamente mini, kad vyrui nieko nepalieka, nes jis ją mušęs, triukšmavęs

ir palikęs134. Matyti, kad šios joniškietės savo sutuoktinių buvo paliktos. Pastebima, kad šios moterys nemanė, jog vyro išėji-mas iš namų yra ištuoką reiškiantis faktas.

Pasitaikė atvejis, kai šeimą apleido moteris: 1735 m. lap-kričio 23 d. Andrius Vygantas ieško savo pabėgusios žmonos Magdalenos Žeritaitės. A. Vygantą esą pasiekė gandai, kad jo pabėgusi žmona išteka135. Nėra žinoma, kokios priežastys paskatino pabėgti M. Žeritaitę. Moterys buvo verčiamos palikti šeimą dėl žiauraus vyro elgesio ar alkoholizmo, kartais dėl naujai užsimezgusių romantiškų santykių136.

Nors teisėta ištuokos procedūra XVIII a. Joniškyje nebuvo praktikuojama, t. y. joniškiečiai nesivargino kreiptis į dvasinį teismą, norėdami nutraukti santuoką, vis dėlto miestiečiai su-rado būdą, kaip nutraukti šeimos saitus.

Apibendrinant sutuoktinių tarpusavio santykių ypatumus, galima sakyti, jog šeima XVIII a. Joniškyje dvejopai veikė moters padėtį bendruomenėje. Turto telkimo vienose rankose praktika, turėjusi suvaržyti moters dalyvavimą šeimos turtiniame gyvenime, XVIII a. Joniškyje atliko priešingą vaidmenį ir leido moteriai su sutuoktiniu aktyviai įsitraukti į miesto viešąją erdvę. Vis tik juridiniame miesto gyvenime moters savarankiškumas buvo suvaržytas, jai skiriant globėją.

1 Sarcevičienė J. Moterys, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra. Tyri-nėjimai ir vaizdai, Vilnius, 2001, p. 397.

2 Tyla A. Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai. Joniškis. Jur-barkas, Vilnius, 1991, p. 143–144.

3 Tyla A., Miškinis A. Joniškis, Lietuvos TSR urbanistikos paminklai, Vil-nius, 1981, p. 81.

4 Miškinis A. Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai, t. III, kn. 1, Vilnius, 2004, p. 137.

5 Vasiliauskas E. Joniškis XVI–XVIII a., Žemygala, 2006, nr. 1(1), p. 21. 6 Tyla A., Miškinis A. Joniškis, Lietuvos TSR urbanistikos paminklai, Vil-

nius, 1981, t. 4, p. 68–135.7 Miškinis A. Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai, t. III, kn. 1, Vilnius, 2004,

p. 129162.8 Vasiliauskas E. Joniškis XVI–XVIII a., Žemygala, 2006, nr. 1(1), p. 11–

24.9 Vasiliauskas E. Surastas naujas XVIII a. pradžios Joniškio istorijos šalti-

nis, Kultūros barai, 2010, nr. 12, p. 95–98.10 Karpavičienė J. Moteris Vilniuje ir Kaune XVI a. pirmojoje pusėje, Vilnius,

2005.11 Karpiņski A. Kobieta w mieście polskim w drugiej połowie XVI i w XVII

wieku, Warszawa, 1995.12 Tandecki J. Kobieta w rzemiośle wielkich miast pruskich na przełomie

średniowiecza i czasów nowożytnych, Kobieta i rodzina w średniowiec-zu i na progu czasów nowożytnych, Toruņ, 1998, p. 161–174.

13 Sarcevičienė J. Lietuvos didikės proginėje literatūroje. Portretai ir įvaiz-džiai, Vilnius, 2005.

14 Ragauskienė R. Ragauskas A., Barboros Radvilaitės laiškai Žygimantui Augustui ir kitiems. Studija apie XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštys-tės moterų korespondenciją, Vilnius, 2001.

15 Valikonytė I. Ar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės XVI a. moteris buvo pilietė, Lietuvos istorijos studijos, Vilnius, 1994, t. 2, p. 62–73.

16 Valikonytė I. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorių teisė laisvai ištekėti: realybė ar fikcija, Lietuvos valstybė XII–XVIII a., Vilnius, 1997, p. 147–156.

17 Andriulis V. Lietuvos statutų (1529, 1566, 1588 m.) šeimos teisė, Vilnius, 2003.

18 Anužytė L. Žemaitijos bajorų testamentai XVI a. pabaiga – XVII a. pra-džia, Lietuvos istorijos metraštis, 1997 metai, Vilnius, 1998, p. 119–141.

19 Kobieta i rodzina w średniowieczu i na progu czasów nowożytnych, Toruņ, 1998.

20 Koczerska M. Geneza, znaczenie i program dalszych badaņ nad kobie-tą i rodziną w średniowieczu i nowożytności, Kobieta i rodzina w średnio-wieczu i na progu czasów nowożytnych, Toruņ, 1998, p. 7–17.

Katalikų bažnyčia. Joniškis. XIX a. Iš A. Miškinio rinkinio

29

21 Mikulski K. Kondycja demograficzna rodziny miesczaņskiej w Toruniu w XVI–XVII wieku (na przykładzie genealogii Neisserów), Kobieta i rodzina w średniowieczu i na progu czasów nowożytnych, Toruņ, 1998, p. 115–142.

22 Sarcevičienė J. Moterys, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra. Ty-rinėjimai ir vaizdai, Vilnius, 2001, p. 397–412.

23 Bogucka M. Białogłowa w dawnej Polsze. Kobieta w społeczeństwie polskim XVI–XVIII wieku na tle porównawczym, Warszawa, 1998.

24 Duby G., Perrot M. A History of Women in the West. Silence of the Middle ages, t. II, Harvard University press, 1995.

25 Duby G. Perrot M. A History of Women in the West. Renaissance and Enlightenment paradoxes, t. III, Harvard University press, 1994.

26 Amt E., Women‘s lives in Medieval Europe, London, 1993.27 Pernoud R. Moteris katedrų laikais, Vilnius, 2007.28 Dinzelbacher P. Individas, šeima ir visuomenė, Europos mentaliteto is-

torija, Vilnius, 1998, p. 15–41.29 Marcinkevičienė D. Šeimyninių santykių raida Vakarų Europos visuome-

nėse XVII a. – XX a. pradžia. Paskaitų konspektas, Vilnius, 2002.30 Karpavičienė J. Magdeburgo teisė: ištakos ir transformacijos, Lietuvos

miestų istorijos šaltiniai, t. 3, Vilnius, 2001, p. 175–250.31 Kryževičius V. Lietuvos privilegijuotieji miestai XVII a. antroji pusė –

XVIII a., Vilnius, 1981.32 Ragauskas A. Vilniaus miesto valdantysis elitas XVII a. antrojoje pusėje

(1662–1702 m.), Vilnius, 2002.33 Meilus E. Prekyba Joniškio mieste 1616–1795 metais, Lietuvos istorijos

metraštis. 1993 metai, Vilnius, 1994, p. 13–31.34 Baliulis A. Joniškio miestiečiai XVIII amžiuje, Lietuvos istorijos metraštis.

1993 metai, Vilnius, 1994, p. 31–47.35 Mickevičius A. Joniškio miesto savivaldos ypatumai XVII–XVIII a., baka-

lauro darbas, Šiauliai, 2009.36 Matušakaitė M. Apranga XVI–XVIII a. Lietuvoje, Vilnius, 2003.37 Guzevičiūtė R. Tarp Rytų ir Vakarų: XVI–XIX a. LDK bajorų kostiumo

formavimosi aplinkybės ir pavidalai, Vilnius, 2006.38 ŠmigelskytėStukienė R. Lyčių vaidmenys viešojoje ir privačioje veikloje

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (darbo pasidalijimo tradicijos, stere-otipai, priežastys), Moterys, darbas, šeima, Vilnius, 2008, p. 165–197.

39 Viešosios ir privačiosios erdvės XVIII amžiaus Lietuvos Didžiojoje Kuni-gaikštystėje, sud. ŠmigelskytėStukienė R., Vilnius, 2008.

40 Слиж Н. Частная жизнь протестантов: развод капитана королевских войск Самуеля Мнинского и его жены Канстанции, Viešosios ir priva-čiosios erdvės XVIII amžiaus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, sud. Šmigelskytė – Stukienė R., Vilnius, 2008, p. 333–342.

41 Paknys M. Mirtis LDK kultūroje XVI–XVII a., Vilnius, 2008.42 Karalius L. Testamentai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra. Tyri-

nėjimai ir vaizdai, Vilnius, 2001, p. 714–723.43 1722–1753 m. Joniškio miesto magistrato aktų knyga, Lietuvos valsty-

binis istorijos archyvas (toliau – LVIA), fondas (toliau – f.) Senieji aktai (toliau – SA) 15345.

44 1732–1739 m. Joniškio miesto magistrato aktų knyga, LVIA, f. SA15346.







51 1738 m. Joniškio inventorius, LVIA, f. Mf4168.52 1742 m. Joniškio inventorius, LVIA, f. Mf4169.53 1786 m. Joniškio inventorius, LVIA, f. SA4035.54 1689–1744 m. Joniškio RKB santuokos metrikų knyga, LVIA, f. 1196,

apyrašas (toliau – ap.) 1, apskaitos vienetas (toliau – apsk. vnt.) – 1. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=3238 [prieiga per internetą, žiūrėta 20110325].

55 1751–1775 m. Joniškio RKB santuokos metrikų knyga, LVIA, f. 1196, ap. 1, apsk. vnt. – 5. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biDetails.do?biRecordId =3241 [prieiga per internetą, žiūrėta 20110325].

56 1776–1789 m. Joniškio RKB santuokos metrikų knyga, LVIA, f. 1196, ap. 1, apsk. vnt. – 8a. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biDetails.do?biRecordId =3294 [prieiga per internetą, žiūrėta 20110325].

57 1703–1716 m. Joniškio RKB gimimo metrikų knyga, LVIA, f. 1196, ap. 1, apsk. vnt. – 2. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biDetails.do?biRecordId =3239 [prieiga per internetą, žiūrėta 20110325].

58 1772–1802 m. Joniškio RKB mirties metrikų knyga, LVIA, f. 1196, ap. 1, apsk. vnt. – 7. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biDetails.do?biRecordId =3243 [prieiga per internetą, žiūrėta 20110325].

59 Baliulis A., Meilus E. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kasdienis gy-venimas, Vilnius, 2001.

60 Tyla A. Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai. Joniškis. Jur-barkas, Vilnius, 1991.

61 Sarcevičienė J. Moterys, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra. Ty-rinėjimai ir vaizdai, Vilnius, 2001, p. 410.

62 Bogucka M. Białogłowa w dawnej Polsze. Kobieta w społeczeństwie polskim XVI–XVIII wieku na tle porównawczym, Warszawa, 1998, p. 41; Duby G., Perrot M. A History of Women in the West. Renaissance and En-lightenment paradoxes, t. III, Harvard University press, 1994, p. 15–16.

63 Karpavičienė J. Moteris Vilniuje ir Kaune XVI a. pirmojoje pusėje, Vilnius, 2005, p. 148; Anužytė L. Žemaitijos bajorų testamentai XVI a. pabaiga – XVII a. pradžia. Lietuvos istorijos metraštis, 1997 metai, Vilnius, 1998, p. 122; Sarcevičienė J. Moterys. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kul-tūra. Tyrinėjimai ir vaizdai, Vilnius, 2001, p. 398.

64 1760–1773 m. Joniškio miesto magistrato aktų knyga. LVIA, f. SA15352, l. 23v.

65 Ten pat, l. 39.66 Bogucka M. Białogłowa w dawnej Polsze. Kobieta w społeczeństwie

polskim XVI–XVIII wieku na tle porównawczym, Warszawa, 1998, p. 37.67 1732–1739 m. Joniškio miesto magistrato aktų knyga. LVIA, f. SA15346,

l. 52.68 Ten pat, l. 19.69 Karpiński A. Kobieta w mieście polskim w drugiej połowie XVI i w XVII

wieku, Warszawa, 1995, p. 26.70 Duby G., Perrot M. A history of woman in the West. Renaissance and

Enlightenment paradoxes, t. III, Harvard university press, 1994, p. 28.71 Andriulis V. Lietuvos statutų (1529, 1566, 1588 m.) šeimos teisė, Vilnius,

2003, p. 95–96.72 Baliulis A. Joniškio miestiečiai XVIII amžiuje. Lietuvos istorijos metraštis.

1993 metai, Vilnius, 1994, p. 38.73 Andriulis V. Lietuvos statutų (1529, 1566, 1588 m.) šeimos teisė, Vilnius,

2003, p. 41.74 Ten pat, p. 41–42.75 Karpiņski A. Kobieta w mieście polskim w drugiej połowie XVI i w XVII

wieku, Warszawa, 1995, p. 23.76 Tyla A. Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai. Joniškis. Jur-

barkas, Vilnius, 1991, p. 143–144.77 1689–1744 m. Joniškio RKB santuokos metrikų knyga. LVIA, f. 1196, ap. 1,

apsk. vnt. – 1. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId =3238 [prieiga per internetą, žiūrėta 20110325].

78 1703–1716 m. Joniškio RKB gimimo metrikų knyga. LVIA, f. 1196, ap. 1, apsk. vnt. – 2. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biDetails.do?biRecordId =3239 [prieiga per internetą, žiūrėta 20110325].

79 Andriulis V. Lietuvos statutų (1529, 1566, 1588 m.) šeimos teisė, Vilnius, 2003, p. 44.

80 1689–1744 m. Joniškio RKB santuokos metrikų knyga. LVIA, f. 1196, ap. 1, apsk. vnt. – 1. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?submit =Per%C5%A1okti+%C4%AF&biExemplarId=23074&psl=120 [prieiga per internetą, žiūrėta 20110325].

81 1689–1744 m. Joniškio RKB santuokos metrikų knyga. LVIA, f. 1196, ap. 1, apsk. vnt. – 1. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?submit =Per%C5%A1okti+%C4%AF&biExemplarId=23074&psl=189 [prieiga per internetą, žiūrėta 20110325]

82 Duby G., Perrot M. A History of Woman in the West. Renaissance and Enlightenment paradoxes, t. III, Harvard University press, 1994, p. 27.

83 Mikulski K. Kondycja demograficzna rodziny miesczaņskiej w Toruniu w XVI–XVII wieku (na przykładzie genealogii Neisserów). Kobieta i ro-dzina w średniowieczu i na progu czasów nowożytnych, Toruņ, 1998, p. 115–142.

30

84 Duby G., Perrot M. A history of woman in the West. Renaissance and Enlightenment paradoxes, t. III, Harvard university press, 1994, p. 27.

85 16891744 m. Joniškio RKB santuokos metrikų knyga. LVIA, f. 1196, ap. 1, apsk. vnt. – 1. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?submit =Per%C5%A1okti+%C4%AF&biExemplarId=23074&psl=36 [prieiga per internetą, žiūrėta 20110325].





90 Pastaba: miesto magistrato narių dukrų santuokų skaičius tarp miesto elito, eilinių miestiečių ir apylinkės gyventojų pasiskirsto tolygiai, todėl kiekvienam atvejui iliustruoti buvo pasirinkti du pavyzdžiai.





95 1732–1739 m. Joniškio miesto magistrato aktų knyga. LVIA, f. SA15346, l. 97–97v.

96 Ragauskas A. Vilniaus miesto valdantysis elitas XVII a. antrojoje pusėje (1662–1702 m.), Vilnius, 2002, p. 181.

97 1689–1744 m. Joniškio RKB santuokos metrikų knyga, LVIA, f. 1196, ap. 1, apsk. vnt. – 1. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?submit =Per%C5%A1okti+%C4%AF&biExemplarId=23074&psl=158 [prieiga per internetą, žiūrėta 20110325].

98 1738 m. Joniškio inventorius, LVIA, f. Mf4168, l. 124.99 Ten pat, l. 125.100 Ten pat, l. 124.101 Ten pat, l. 125.102 1689–1744 m. Joniškio RKB santuokos metrikų knyga. LVIA, f. 1196,

ap. 1, apsk. vnt. – 1. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?submit =Per%C5%A1okti+%C4%AF&biExemplarId=23074&psl=175 [prieiga per internetą, žiūrėta 20110325].

103 Martinaitytė G. Miestietė Joniškyje XVIII a.: viešasis ir privatusis gyveni-mas, bakalauro darbas, Šiauliai, 2011, p. 73.

104 Karpavičienė J. Moteris Vilniuje ir Kaune XVI a. pirmojoje pusėje, Vilnius, 2005, p. 108.

105 Kryževičius V. Lietuvos privilegijuotieji miestai, Vilnius, 1981, p. 57.106 Tandecki J. Kobieta w rzemiośle wielkich miast pruskich na przełomie

średniowiecza i czasów nowożytnych, Kobieta i rodzina w średniowiec-zu i na progu czasów nowożytnych, Toruņ, 1998, p. 167.

107 Sarcevičienė J. Moterys. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra. Ty-rinėjimai ir vaizdai, Vilnius, 2001, p. 401.

108 Karpavičienė J. Moteris Vilniuje ir Kaune XVI a. pirmojoje pusėje, Vilnius, 2005, p. 155.

109 1732–1739 m. Joniškio miesto magistrato aktų knyga. LVIA, f. SA15346, l. 97–97v.

110 Ten pat, l. 52.111 Andriulis V. Lietuvos statutų (1529, 1566, 1588 m.) šeimos teisė, Vilnius,

2003, p. 24.112 Kryževičius V. Lietuvos privilegijuotieji miestai, Vilnius, 1981, p. 57.113 1760–1773 m. Joniškio miesto magistrato aktų knyga. LVIA, f. SA

15352, p. 11–11v.114 Ten pat, l. 10v.115 Duby G., Perrot M. A History of Woman in the West. Renaissance and

Enlightenment paradoxes, t. III, Harvard University press, 1994, p. 29.116 Andriulis V. Lietuvos statutų (1529, 1566, 1588 m.) šeimos teisė, Vilnius,

2003, p. 91.117 Ten pat, p. 106.118 1732–1739 m. Joniškio miesto magistrato aktų knyga., LVIA, f. SA

15346, l. 87.119 Ten pat, l. 87–87v.120 1744–1751 m. Joniškio miesto magistrato aktų knyga. LVIA, f. SA

15348, l. 96v.121 Meilus E. Prekyba Joniškio mieste 1616–1795 metais. Lietuvos istorijos

metraštis. 1993 metai, Vilnius, 1994, p. 26.122 1732–1739 m. Joniškio miesto magistrato aktų knyga. LVIA, f. SA

15346, l. 10.123 Pernoud R., Moteris katedrų laikais, Vilnius, 2007, p. 247.124 Tyla A. Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai. Joniškis. Jur-

barkas, Vilnius, 1991, p. 143–144.125 Karpavičienė J. Magdeburgo teisė: ištakos ir transformacijos. Lietuvos

miestų istorijos šaltiniai, t. 3, Vilnius, 2001, p. 221.126 1732–1739 m. Joniškio miesto magistrato aktų knyga. LVIA, f. SA

15346, l. 54–54v.127 1756–1764 m. Joniškio miesto magistrato aktų knyga. LVIA, f. SA

15351, l. 6–7v.128 1744–1751 m. Joniškio miesto magistrato aktų knyga. LVIA, f. SA

15348, l. 81–81v.129 Valikonytė I. Ar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės XVI a. moteris buvo

pilietė. Lietuvos istorijos studijos, Vilnius, 1994, t. 2, p. 64. 130 Andriulis V. Lietuvos statutų (1529, 1566, 1588 m.) šeimos teisė, Vilnius,

2003, p. 133.131 Ten pat, p. 130.132 Marcinkevičienė D. Šeimyninių santykių raida Vakarų Europos visuome-

nėse XVII a. – XX a. pradžia. Paskaitų konspektas, Vilnius, 2002, p. 53.133 Baliulis A. Joniškio miestiečiai XVIII amžiuje. Lietuvos istorijos metraštis.

1993 metai, Vilnius, 1994, p. 36.134 Ten pat, p. 38.135 Baliulis A., Meilus E. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kasdienis gy-

venimas, Vilnius, 2001, p. 633–634.136 Marcinkevičienė D. Šeimyninių santykių raida Vakarų Europos visuome-

nėse XVII a. – XX a. pradžia. Paskaitų konspektas, Vilnius, 2002, p. 53.

Goda MartinaitytėtoWnSWoMan oF JoniŠKiS in tHE 18tH CEntUry

SummaryIn the 18th century a townswoman of Joniškis revealed herself play-

ing a role of daughter, wife and mother. A woman then was able early to start a family with a man from the same or different social, property and descent environment. Marriage to a woman in Joniškis gave a chance to enter public life. Because of widespread practice – wealth concentration in the hands of a family – the possibility opened for a woman together with her husband to manage the family property and family business. However, legally the woman was dependent on the relationship with her husband. It cannot be denied that family as a social institution allowed the woman to be occupied with her household and taking care of her children.

Šiaulių universitetas P. Višinskio g. 38, LT76352 Šiauliai

Gauta 2011 08 15Atiduota spausdinti 2011 09 30

goda martinaitytė miestietė joniökyje xviii a. · tai rūpindavosi tėvas (kartais tėvai, o,...

Documents