gyvenimas - 2 p. 3 p. 4 p. 6 p. „tik maþa dalelë to, kas...

Ûkininkø dëmesiui!Vasario 22 d. 14 val. Prienø kultûros ir laisvalaikio centro

Disko salëje vyks Prienø ûkininkø sàjungos ataskaitinis susi-rinkimas.

Darbotvarkëje:1. Pirmininko ir tarybos veiklos ataskaita uþ praëjusiø metø

laikotarpá.2. Revizijos komisijos ataskaita uþ 2016 metus.3. Praðymø svarstymas.4. Kiti klausimai.Prienø ûkininkø sàjungos pirmininkas Martynas Butkevièius

Kvieèia pieno gamintojus!Vasario 22 d. 15.30 val. Prienø ûkininkø sàjunga ir Lietuvos

pieno gamintojø asociacijos Prienø skyrius kvieèia á susitikimàpieno gamintojus.

Susirinkimo metu bus kalbama apie pieno supirkimo kainas,kooperacijà ir kitas aktualias pienininkystës sektoriaus problemas.

Laikraðtis Prienø rajono ir Birðtono kraðto þmonëmsNacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Nr. 11 (9971) * 2017 m. vasario 8 d., treèiadienis Kaina – 0,45 Eur

ISSN 1648-0392

6 p.Ðiandien – mënulio prieðpilnis. Saulë teka 7 val. 55 min., leidþiasi

17 val. 12 min. Dienos ilgumas 9 val. 17 min.Vardadieniai: ðiandien – Daugvilas, Daugvilë, Daugvina, Daugvinas,

Dromantas, Dromantë, Drovyda, Drovydas, Drovydë, rytoj – Algë, Dovilë,Erika, Erikas, Jotvilas, Jotvilë, Jovilas, Jovilë, Jovilta, Joviltas, Joviltë,Nikiforas, Nikiporas, penktadiená – Elva, Elvyra, Elvyras, Girvilas, Girvilë,Girvyda, Girvydas, Girvydë, Scholastika, Skolastika.

Fotografijose - Adrðpadø labirinto vaizdaiNemuno kilpø regioninio parko Prienø lankytojø centre iki kovo antrosios pusës veiks Prienø meno

mokyklos Dailës klasës suaugusiøjø grupës fotografijø paroda „Adrðpadø labirintas“.

Parodos „Adrðpadø labirintas“ autoriai ir sveèiai.

(Nukelta á 4 p.)

Vytautas KANDROTAS (gim. 1975 m.) – foto-grafas, raðytojas ir leidëjas, vieðosios ástaigos„Terra Publica“ steigëjas. 1993 metais baigëJiezno vidurinæ mokyklà, gyvena ir dirba Kaune.

Nuo 2005 metø aktyviai vaþinëja po Lietuvà,rinkdamas medþiagà ir fotografuodamas kultûrospaveldo ir turizmo objektus, saugomas teritorijasir kitas ðalies vietoves. Per ðá laikotarpá VðÁ„Terra Publica“ leidykla iðleido daugiau nei 100knygø, kuriø puslapiuose – Vytauto Kandroto nuo-traukos ið paèiø ávairiausiø Lietuvos kampeliø.

Vytautas Kandrotas yra nacionaliniø kelioniøvadovø „Ádomiausios kelionës po Lietuvà“, „PoLietuvà su ðeima“, „Iðkylos Lietuvoje: kelionësir receptai“, „Lithuania Travel Guide“ ir kitø pa-þintiniø knygø sudarytojas, taip pat – 5 knygøvaikams autorius.

„...tik maþa dalelë to,kas neatpaþástamai pasikeitë“Vasario 10 d. 17.30 val. Jiezno kultûros ir laisvalaikio centre - Vytauto Kandrotofotografijø parodos „Ypatinga Lietuva“ atidarymas. Parodos atidarymoiðvakarëse kalbamës su autoriumi apie fotografijà ir keliones...

(Nukelta á 8 p.)

- Kelionës ir jø akimirkø áam-þinimas fotografijose Jums jau tur-bût tapo ne tik hobiu, bet ir gyveni-mo bûdu. Kaip viskas prasidëjo?Kur teko pabuvoti?

- Keliauti mëgau nuo vaikystës.Tëèio darbas buvo susijæs su koman-diruotëmis po Lietuvà ir kaimyninesrespublikas, tad jis daþnai, kai tikleisdavo aplinkybës, pasiimdavo irmane. Pamenu, visà kelià iðstovëda-vau jo sunkveþimyje prisiplojæs priepriekinio stiklo, kad matyèiau kaipkeièiasi vaizdai aplinkui. O fotogra-fija uþsikrëèiau nuo vyresniojo brolioGintaro – jis nuo maþens bëgiojo su

fotoaparatu, kûrë mokyklos sien-laikraðtá, raðë straipsnius á rajoninálaikraðtá ir namuose netgi buvo ási-rengæs fotolaboratorijà – toká tamsøkambariukà su fotodidintuvu irchemikalø vonelëmis, kuriamebuvo labai smagu leisti laikà patiemsgaminant padarytas nuotraukas.

Profesionaliai á kelioniø fotogra-fijà pradëjau þiûrëti 2004 - 2005 me-tais, jau dirbdamas leidykloje „TerraPublica“. Pamatëme, kad skaityto-jams trûksta paþintiniø knygø apieLietuvà. Per tuos 12 metø esu iðmai-ðæs visà Lietuvà, daugelyje turistiniøvietoviø tekæ bûti net po keletà kartø.

Teko ir savo akimis matyti, ir nuo-traukose áamþinti, kaip neatpa-þástamai keièiasi Lietuvos veidas,pvz., Birðtono kurortas, Medininkøpilis ar Uþutrakio dvaras...

- Kas skatina fotografuoti Lie-tuvà, o ne uþsienio ðalis? Ar, jûsønuomone, lietuviai nepakankamaiþino apie savo kraðtà ir lankytinasvietas?

- Taip, be abejo, nepakankamai.Iki pat 2008-øjø metø ekonominëskrizës vietinis turizmas buvolaikomas netgi antrarûðiu. Daþnas

Prenumeruoti -pigiau nei pirkti!

Gal galëtumepriimti smurtàpatyrusiusvaikus áðeimà? 2 p.

Pasiûlymaipateikti –laukiamerezultatø

3 p.

...parodoje„Studijos2017“

4 p.

5 p.Interviu vienu klausimu

2017 m. vasario 8 d. Nr. 11 (9971) 2 p.

Rytas STASELIS

Gal galëtumepriimti smurtàpatyrusius vaikus á ðeimà?

Þurnalistai, visuomenës aktyvistai po Manto ið Këdainiø tragiðkosmirties retoriðkai klausë: ar galime pasiekti, kad ði – ðeimoje nuþudytovaiko – mirtis Lietuvoje bûtø paskutinë? Ar galime tikëtis, kadketurmeèio þûtis paskatins sutramdyti daugelyje ðalies ðeimø (laþinèiaus,kad tokiø yra daugiau kaip pusë), praktikuojamas fizines bausmesvaikams uþ tai, kad jie esà neklauso, nesimoko, meluoja, etc.?

Þinia: nuo vis dar Këdainiuose deginamø ðvakuèiø kiekio, raginimøir uþkeikimø situacija nepasikeis. Iðeis garas ligi kito ðulinio, kitos„matematikos pamokos“ ðeimoje, ligi kitos egzekucijos, kurià surengsgráþæs iðgëræs namo „ðeimos galva“. Ratas uþsisuks, bus vël aukø, busvël tokio pasipiktinimo, kurio energijà sutelkus, galëtume uþvirti pusæLietuvos vandens. Ir vël.

Deja, ir vël.Tai ko gi trûksta? Praðau man atleisti uþ banalybæ. Trûksta doktrinos

– politinës programos, kuri bûtø ne ðamaniðkø ðokiø partitûra, o aiðkioselgsenos nuostatos, kuriø siekia visuomenë. Ne pagal parëdymà ið virðaus,o horizontaliuoju bûdu nutartø, kad valstybës institucijos turëtø pareigàginti bejëgius ir silpnesnius visuomenës narius. Kad nebûtø në vienosuþdaros erdvës (t.y. ðeimos – taip pat), kur ði doktrina negaliotø.

Kasdien ðios bendros visø mûsø nuostatos ágyvendinimu rûpintøsiefektyviai dirbanèios teisësaugos, vaikø teisiø apsaugos tarnybos. Daláfunkcijø galima bûtø perduoti savanoriams. Tarkime, jeigu ið tikrøjø uþvaiko teises atsakingi pareigûnai, policininkai susiduria su problema,kad nëra kur dëti ið smurtaujanèios ðeimos naktá paimto kûdikio arvaiko, skriaudþiamus vaikus galima bûtø laikinai, kelioms dienomsperkelti á savanoriðkai priimti jas sutinkanèias ramias ðeimas kai-mynystëje. Galbût uþ atlygá, galbût – nebûtinai (juk savanorystë!). Vaikøteisiø apsaugos tarnybos, teisësauga galëtø turëti tokiø patikrintø sava-noriðkø ðeimø registrà, kur smurtà patyræ vaikai galëtø pabûti, nor-maliai pavalgyti, nepamatyti geriamo alkoholio bent kelias dienas, kolvalstybës tarnybos apsispræs dël labiau ilgalaikës jø ateities.

Savanoriðkai priimanèios ðeimos, be jokios abejonës, tokiems vai-kams skirtø didelá dëmesá, todël uþtikrintø, kad maþuosius sveèius laikupasiektø skubi medicininë, psichologinë ir kita reikalinga pagalba.

Tokia ir kita visuomenës savanorystë palengvintø darbà uþ vaikøteisiø apsaugà atsakingoms institucijoms, be to atimtø galimybæ teisintis,kad kaskart smurtà patirianèiø vaikø nëra galimybës paimti ið „berþinekoðe“ juos ðerianèiø ðeimø, nes - „kur juos dëti?“

Sàmoningai vengiu kalbëti apie tai, kad toks smurtà patirianèio vaikopabuvimas kitoje aplinkoje, patyrimas, kad jis kaþkam rûpi (nebûtinaitiems, kurie dëvi uniformas), kad kaþkur uþ jo namø yra ir kitokiogyvenimo, gali turëti iðskirtinæ reikðmæ. Jam ir savanoriams, kurie savoruoþtu galëtø paþinti ir tà visuomenës pusæ, su kuria þûtbût vengiakontakto kasdieniame gyvenime.

Þinia, deðinioji politinë mintis, keletà metø lauþanti ietis dël tra-dicinës ðeimos doktrinos Konstitucijoje, tokià iniciatyvà gali kritikuoti.Galbût ir ne. Taèiau, mano supratimu, nors nesu joks tradicinës ðeimosprieðininkas ið principo, jeigu tradicinë ðeima jos vyresniesiems nariamsreikalinga yra ir dël to, kad jie toje aplinkoje gali parodyti turintys dau-giau jëgos pritaikyti tradicinëmis laikomas vaikø auklëjimo priemones,tai tokia tradicinë ðeima yra ðûdas. Savitikslë ideologija apie ðeimà kaipsvarbiausià visuomenës làstelæ. Toji ideologija nepaaiðkina, kodël kaikurios tø làsteliø tampa vëþinëmis.

Policijos iniciatyvà savo suvestinëse po Këdainiø tragedijos skelbtivisus smurto prieð vaikus atvejus – sveikinu neiðpasakytai. Tai kol kasvienintelis atsakingø institucijø veiksmas reikiama kryptimi.

Kol visos kitos aiðkinasi, kiek valandø privalo dirbti, uþ kiek, kokiusástatymus turi priimti, dël kuriø siekti kompromiso, kur baigiasi vienøatsakymobë, kur prasideda kitø. Pagaliau koks yra Socialinës apsaugosir darbo ministerijos reguliavimo sferos santykis su savivaldybëse vei-kianèiais vaikø teisiø saugos skyriais.

Tiesà sakant, kam jos visos reikalingos talþomiems ðeimose vai-kams? Gal dël to, kad esu þurnalistas, nelabai suprantu, kà reiðkia darbopradþia ir pabaiga. Jei reikia dienà, jei reikia naktá – nesgi kaþkoksávykis... O jeigu tu esi vaikø teisiø sargas – darbo pradþià ir pabaigàsupranti kitaip? O sakyèiau, kad vaikø sargo darbas yra svarbesnis uþþurnalisto, nes ten ávykiai visi kaip vienas remti vaikø aðaromis. Okartais tos aðaros yra didi laimë, nes bûna ir nebeverkianèiø.

Sprendþiant ið priimtø sprendimø negausos, galime átarti, kad val-dþios ástaigø aiðkinimasis truks netrumpai. Ir be garantuotos sëkmës.Tokiu atveju, skaitydami policijos kronikø juostas, mes þinosime realiàpadëtá ir galimybæ, jeigu toji statistika nebeveiks átakos zonø nepa-sidalinanèiø valdininkø, iðspardyti jiems pasturgalius, pareikalauti mëþ-tis lauk ið ministerijø, politikos laiptais þemyn. Taèiau þinosime, jeikam nors ið virðininkø nekils noras smurto prieð vaikus atvejus kaipnors uþslaptinti.

„Visose savivaldybëse naujarinkliavos uþ atliekø tvarkymà nu-statymo tvarka turi bûti patvirtintane vëliau kaip iki liepos 1 dienos. Tonepadariusioms savivaldybëms Vy-riausybës atstovai apskrityse pradëstaikyti drastiðkas priemones – kreip-sis á teismus dël Atliekø tvarkymoástatymo reikalavimø paþeidimo“, -sakë Aplinkos ministerijos Atliekødepartamento direktorius DaliusKrinickas.

Tokia nuostata buvo priimta sau-sio pabaigoje vykusiame Vyriausy-bës atstovø apskrityse, Savivaldybiøasociacijos ir Aplinkos ministerijosatstovø susitikime.

Ðiuo metu naujà tvarkà yra pasi-tvirtinusios jau pusë – trisdeðimt -ðalies savivaldybiø. Dar trylika jauyra parengusios projektus.

Pasak D.Krinicko, daugiausiaproblemø savivaldybëms kyla tiks-liai apskaièiuojant visas atliekø tvar-kymo sànaudas, suregistruojant visusabonentus, iðskiriant atskiras jø ka-tegorijas, nustatant atliekø veþimoákainá. „Su ðiomis problemomis su-sidûrë, ko gero, kiekviena savival-

dybë“, - sakë Atliekø departamentovadovas.

Jis patikino, kad anaiptol ne vi-sose savivaldybëse kilo nuogàstavi-mø, kad, patvirtinus naujà apskaièia-vimo tvarkà, rinkliava uþ atliekasaugs. „Tokie nuogàstavimai kilo ten,kur iki ðiol ákainiai buvo paskaièiuo-ti neatsiþvelgiant á tam tikrø sànaudødydá, jeigu kurios nors sànaudosanksèiau nebuvo áskaièiuotos, taiskaièiuojant ið naujo ir átraukiant vis-kà, taip pat ir investicijas á atliekøtvarkymo sektoriø, kaina gali kilti“,- pastebëjo D. Krinickas.

Anot jo, pagrindinis argumentas,kodël Vyriausybë ápareigojo savival-dybes nustatyti naujus arba patvir-tinti esamus rinkliavos ar kitos ámo-kos uþ komunaliniø atliekø surin-kimà ið atliekø turëtojø ir komuna-liniø atliekø tvarkymà dydþius – sà-naudø aiðkumas, jø atvirumas ir vie-nodumas.

„Iki ðiol savivaldybës taikë skir-tingus rinkliavos apskaièiavimometodus ir daugeliui gyventojø buvoneaiðku, uþ kà jie sumoka nustatytodydþio rinkliavà, kildavo átarimø,

kad sànaudø paskaièiavimas yra ne-pagrástas. Nauja metodika leidþiauþtikrinti, kad kainos bûtø apskai-èiuojamos pagal vienodà tvarkà irkiekvienas galëtø matyti, uþ kà konk-reèiai jis moka, ið ko susideda jo su-mokamos rinkliavos dydis“, - sakëAplinkos ministerijos Atliekø de-partamento vadovas D. Krinickas.

Ið septyniø Alytaus regiono at-liekø tvarkymo sistemoje dalyvaujan-èiø savivaldybiø naujà metodikà pir-moji pasitvirtino Prienø rajono sa-vivaldybë. Vasario pradþioje parengtàrinkliavos uþ atliekø tvarkymà nu-statymo projektà svarstys Alytausmiesto savivaldybë.

Vietinë rinkliava uþ atliekø tvar-kymà Alytaus regiono savivaldybësebuvo ávesta prieð devynerius metus.Nuo to laiko jos dydis nesikeitë.

Praëjusiø metø pavasará Vyriau-sybë patvirtino taisykles, kuriose nu-matyta, kad skaièiuojant rinkliavàturi bûti ávertintos bendros atliekøtvarkymo sistemos sànaudos. Jos ne-priklauso nuo susidaranèio atliekøkiekio ir dalinamos visiems vieno-dai. Tai sudaro pastovià rinkliavosdalá, kuri yra reikalinga bendromssistemos sànaudoms padengti. Kita– kintama – rinkliavos dalis turi bûtiapskaièiuojama pagal kiekvienameobjekte susidaranèiø atliekø kieká.Pagal koká parametrà nustatoma kin-tama dalis, pasirenka paèios savi-valdybës.

Nauja rinkliavos uþ atliekastvarka – su maþiau klaustukø

Juras ZINKUS

Rinkliavos uþ atliekø tvarkymà dydis – jautri ir daug diskusijøkelianti tema. Tad nenuostabu, kad naujà rinkliavos apskaièiavimotvarkà nustatyti turinèios savivaldybës daug svarsto, ieðkodamosoptimaliausiø sprendimø, kuriuos priimti bûtina pernelyg neatidëliojant– to nepadariusioms savivaldybëms gresia teisminiai procesai.

2017-02- Nr. 2.2.24- (17.1.3. 2.24)Leidimas - higienos pasas (toliau - LHP), tai doku-

mentas, kuris liudija, kad ûkinës komercinës veiklos sà-lygos atitinka visuomenës sveikatos saugos teisës aktø rei-kalavimus. Lietuvos Respublikos visuomenës sveikatosprieþiûros ástatymo 21 straipsnio 4 dalyje yra nurodomosveiklos rûðys, kurias leidþiama vykdyti tik turint LHP. Tai:ambulatoriniø asmens sveikatos prieþiûros ástaigø veikla;ligoniniø veikla; kita asmens sveikatos prieþiûros veiklapatvirtinta sveikatos apsaugos ministro; ugdymo veikla;stacionariø suaugusiøjø ir vaikø globos ir slaugos ástaigøveikla; apgyvendinimo paslaugø veikla; groþio paslaugøveikla; soliariumø paslaugø veikla; sporto klubø paslaugøveikla; pirèiø, saunø, baseinø paslaugø veikla; skalbykløpaslaugø veikla; kosmetikos gaminiø gamyba; þmogauspalaikø laidojimo paslaugø teikimo veikla, kremavimoveikla, balzamavimo veikla; stacionariø triukðmo ðaltiniøveikla triukðmo prevencijos zonose.

LHP iðdavimo tvarka yra nustatyta leidimø-higienospasø iðdavimo taisyklëse (toliau-taisyklëse), patvirtintoseLietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010m. liepos 13 d. ásakymu Nr. V- 632.

Per 2016 metus Nacionalinio visuomenës sveikatoscentro prie SAM Kauno departamento Prienø skyriusiðdavë 68 naujus Leidimus-higienos pasus. Prienø rajonoir Birðtono savivaldybëse ûkio subjektams, vykdantiemsûkinæ komercinæ veiklà, yra iðduota daugiau negu 200LHP.LHP turinèiø fiziniø ir juridiniø asmenø pareigos

Leidimà - higienos pasà turintys fiziniai, juridiniai

asmenys privalo laikytis visuomenës sveikatos saugàreglamentuojanèiø teisës aktø reikalavimø, taikomøvykdomai veiklai, bei vykdyti ûkinæ-komercinæ veiklàtomis sàlygomis, kurios deklaruotos paraiðkoje gautiLHP.

Apie pasikeitusius LHP áraðytus duomenis privaluinformuoti ne vëliau kaip per 10 dienø nuo ðiø duomenøpakeitimo, o apie pasikeitusias veiklos vykdymo sàlygasne vëliau kaip per 3 dienas nuo ðiø sàlygø pasikeitimo.

Draudþiama ágalioti ar pagal sutartá perduoti kitiemsasmenims teisæ verstis LHP nurodyta veikla.

Ûkio subjektai, atlikæ patalpø, kuriose vykdomaûkinë komercinë veikla, rekonstrukcijà ar remonto dar-bus, juos uþbaigus turi kreiptis á LHP iðdavusià institucijàdël naujo leidimo - higienos paso iðdavimo.

Norint laikinai ar visam laikui nutraukti veiklà, reikiapateikti praðymà panaikinti ar sustabdyti LHP já ið-davusiai institucijai. Tai ypaè svarbu, kadangi leidimai-higienos pasai yra registruojami valstybinëje visuomenëssveikatos saugos informacinëje sistemoje, ið kuriosparengiami visuomenës sveikatos saugos kontrolës planai- grafikai.

Per 2016 metus Prienø rajono ir Birðtono savi-valdybëse buvo panaikinti 27 ir sustabdyti 7 leidimai-higienos pasai.

Almiras SkiauterisNacionalinio visuomenës sveikatos centro

prie Sveikatos apsaugos ministerijosKauno departamento

Prienø skyriaus vedëjas

PR Kà turi þinoti leidimø -higienos pasø turëtojai?

Anksèiau ásigyjant þemæ buvoreikalaujama 3 metus vykdyti þemësûkio veiklà, uþpildyti þemës ûkionaudmenø ir pasëliø deklaracijà,registruoti ûká, turëti þemës ûkioiðsilavinimo diplomà, árodyti, kad50 proc. pajamø gaunama ið þemësûkio veiklos, ir pagrásti ekonominágyvybingumà.

Þemës naudotojams ir kaimy-

Ásigyti þemæ Lietuvoje bus paprasèiau

niniø þemës sklypø savininkams pa-liekama pirmumo teisë ásigyti par-duodamà þemæ. Siekiantiems pasi-naudoti pirmumo teise siûloma pa-likti ðiuos reikalavimus: fiziniamsasmenims bûtø keliamas tik re-gistruoto ûkininko ûkio, o juridi-niams asmenims – 50 proc. pajamøið þemës ûkio veiklos reikalavimas.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki

2016 m. gruodþio 31 d. þemës ûkiopaskirties þemës savininkai pateikë64 622 praneðimus dël þemës ûkiopaskirties þemës pardavimo. Tik 2uþsienieèiai, kurie nebuvo Lietuvospilieèiø sutuoktiniai, kreipësi dëlleidimo ásigyti þemës ûkio paskir-ties þemæ. Apie 70 proc. þemës ûkiopaskirties þemës pardavimo atvejøasmenys pageidavo pasinaudotipirmumo teise.

Siûlymai parengti atsiþvelgiantá Europos Komisijos pastabas.Naujai siûlomai tvarkai dar turëspritarti Seimas.

Vyriausybë siûlo supaprastinti þemës ásigijimo procedûras.Planuojama atsisakyti kvalifikaciniø reikalavimø fiziniams irjuridiniams asmenims, kai ðie þemës ûkio paskirties þemæ perkane pirmumo teise.

Uþs.Nr.04

2017 m. vasario 8 d.3 p. Nr. 11 (9971)

- Kaip vertinate parengtà biu-dþeto projektà?

- Biudþeto formavimas – sudë-tingas procesas, reikalaujantis pro-fesionalumo, diskusijø ir atsakingoplanavimo. Juk labai svarbu, kadsavivaldybës lëðos bûtø paskirstytosefektyviai ir racionaliai. Kaip ir praë-jusiais metais, pasigedau strateginiopoþiûrio, iðsamios analizës, todël pa-rengtà biudþeto projektà vertinu tikpatenkinamai.

- Ar opozicija pateikë savo pa-siûlymø?

- Pasiûlymø dël biudþetiniøástaigø, savivaldybës ágyvendinamøprogramø finansavimo turëjomepakankamai daug. Buvo atkreiptasdëmesys á mokyklø ryðiams skiria-mø lëðø administravimà. Pastebë-jome, kad jis labai skiriasi, nes ástai-gos dël internetiniø paslaugø teiki-mo sutartis yra sudariusios su skirtin-gais paslaugø teikëjais. Savivaldybësvadovø papraðëme, kad ðiuo klau-simu bûtø atlikta iðsami analizë. Taippat buvo pasiûlyta skirti papildomailëðø toms ástaigoms, kurios neturikompiuteristø etatø – ikimokykliniougdymo, meno mokykloms, kultû-ros ástaigoms, seniûnijoms, kad josgalëtø susimokëti uþ joms suteiktaspaslaugas administruojant interne-tines svetaines. Pasiûlyta pakeistiPrienø rajono savivaldybës ðvietimoástaigø aplinkos finansavimo tvarkosapraðà, kad ir Prienø miesto mokyk-los turëtø lëðø transporto iðlaidoms,reikalingoms nuvykti á olimpiadas,konkursus, kitus renginius. Pasiûlytapadidinti lëðas transporto iðlaidomsir kultûros ir laisvalaikio centrams.Atkreipëme dëmesá ir á mokykløraðtvedþiø, vairuotojø atlyginimø pa-këlimo bûtinybæ. Manytume, kad taibûtø galima padaryti visai „neskaus-mingai“, jeigu tik administracijos di-rektorius E. Visockas ir jo pavaduo-toja atsisakytø jau antrus metus jiemsmokamø 50 procentø prie atlygini-mø priedø. Mano manymu, tai bûtøsocialiai teisingas ir sveikintinasþingsnis.

Daug diskusijø sukëlë ir kvalifi-kacijos këlimui skirtos lëðos. Aki-vaizdu, kad jø labai maþai skiriamakultûros ir ðvietimo ástaigø darbuo-tojams, kurie tokiø lëðø negauna iðkrepðelio. Taip pat praðëme ávardinti,kokiose ástaigose ir kokie remontodarbai 2017 metais bus atliekami,koks bus skiriamas finansavimas.

Siûlëme patvirtinti prioritetiniødarbø sàraðà, kad bûtø kuo daugiauskaidrumo ir aiðkumo ástaigoms, nespastebëjome, kad trûksta planavimoir nuoseklumo. Ástaigos svarbiausiødarbø poreiká pateikia kiekvienaismetais, taèiau atsakymø, kada busjie atlikti, daþnai nesulaukia.

- Biudþeto projekte nemaþailëðø skirta ávairioms programomsfinansuoti. Kà manote apie jø pa-skirstymà?

- Siûlëme palikti tà patá, kaip irpraëjusiais - 2016 metais - 4000 eurøfinansavimà Vaikø socializacijosprogramai, taip pat padidinti kul-tûros, sporto, jaunimo bendruome-ninës veiklos aktyvinimo programoslëðas, perkeliant 10 000 eurø ið ad-ministracijos direktoriaus fondo.Tikslinga ávardinti, kokioms reik-mëms sporto asociacijos, bendruo-menës naudoja skirtas ið biudþetolëðas, kiek jos pritraukia lëðø ið kitøðaltiniø ir kokie jø veiklos rezultatai.Taip pat rekomendavome padidintiKaimo plëtros rëmimo bei smulkausir vidutinio verslo subjektø rëmimoprogramø lëðas. Smulkaus ir vidu-tinio verslo programà, mûsø ásitiki-nimu, reikëtø labiau vieðinti, kadypaè pradedantieji kurti verslà þmo-nës turëtø realià galimybæ jomis pa-sinaudoti.

- Ðiandien viena ið jautriausiøsrièiø yra socialinë. Ar biudþete átai atsiþvelgta?

- Socialinei srièiai reikëtø skirtiypatingà dëmesá. Apmaudu, kadpraëjusiais metais savivaldybë taipir nesugebëjo pasitvirtinti Socialiniøpaslaugø plano. Manau, kad pir-miausiai turi bûti didinamas sociali-niø paslaugø prieinamumas þmo-nëms, skatinamas Vaikø dienos cent-rø kûrimasis mieste ir jø geresnis fi-nansavimas. Taip pat pasigendamedaugiafunkciø centrø kaimiðkosio-se vietovëse. Tà parodë ir pastariejismurto prieð vaikus atvejai Lietuvoje.Akivaizdu, kad dëmesio ðiai srièiaiskiriama nepakankamai. Atkreipti-nas dëmesys ir á socialiniø bûstø prob-lemà, nes eilë jiems ásigyti yra didelëir juda labai vangiai. Taip pat kai ku-riose seniûnijose gyventojai net netu-ri galimybës tokiø bûstø ásigyti.

- Kà galite pasakyti apie vieðo-sios infrastruktûros prieþiûros irplëtros programos finansavimà?

Pasiûlymai pateikti –laukiame rezultatø

- Manau, kad vienas ið savivaldosprioritetø – mûsø rajono gyventojøgyvenimo kokybës gerinimas, todëlsiûlau savivaldybës vadovams to ne-pamirðti. Koks bus skirtas finansavi-mas gatviø, rajono keliø tvarkymuiir prieþiûrai, savivaldybës vadovai pa-sakyti negalëjo, nes dar neþino, kieklëðø bus skirta ið Keliø direkcijos.Didëja lëðos gatviø apðvietimui, praë-jusiais metais buvo skirta 95 000eurø, 2017 metais planuojama skirti108 500 eurø. Gerai, kad planuoja-ma apðviesti pagrindines Prienømiesto perëjas. Tai labai svarbu, nesgalësime iðvengti skaudþiø nelaimiø.Norëèiau, kad bûtø atkreiptas dëme-sys á sodø bendrijose esanèias gatves,nes jos yra labai prastos bûklës.

- Kà galite pasakyti apie investi-cijø programà?

- Savivaldybës vadovø papraðë-me ávardinti, kokius projektus ðiaismetais planuojama ágyvendinti, kiekreikës skirti lëðø jø kofinansavimui.Manau, kad tokia informacija turëtøbûti vieða ir prieinama kiekvienamsavivaldybës gyventojui. Taip pat pa-praðëme ávardinti, kiek buvo sumo-këta uþ projektø paraiðkø parengi-mà. Mano ásitikinimu, paraiðkasturëtø rengti Investicijø skyriaus dar-buotojai, nes ðio skyriaus nuosta-tuose aiðkiai paraðyta, jog jie yra uþtai atsakingi.

- Pasigendate vieðumo apta-riant investicinius projektus, bet artik ðioje srityje jo trûksta?

- Rengiant biudþeto projektà la-bai svarbu, kad bûtø tariamasi ir sugyventojais, asociacijomis. Dialogasvisuomet reikalingas ir bûtinas – taidemokratijos pagrindas. Esu ásiti-kinus, kad savivaldybës biudþetosëkmë bûtent ir priklauso nuo visøsugebëjimo tartis ir susitarti, kad bûtøpriimtas kuo geresnis sprendimas.

Susitikime su savivaldybës vado-vais taip pat buvo papraðyta, kad bûtøkuo skubiau iðreikðta principinges-në jø pozicija dël paðtø reformos stab-dymo. Manau, kad ðios paslaugosturi likti, nes jos ypaè svarbios mûsørajono þmonëms. Sutinku, kad vie-ðumo problema mûsø savivaldy-bës vadovø ir administracijos dar-be dar tebëra aktuali.

Kalbëjosi Ramutë Ðimukauskaitë

Praëjusià savaitæ Prienø rajono savivaldybësopozicijoje esantys Tarybos nariai susitiko susavivaldybës vadovais. Susitikimo tikslas – ap-tarti parengtà 2017 -øjø metø savivaldybës biu-dþeto projektà. Opozicijos atstovus nustebino tai,kad susitikime nedalyvavo administracijos direk-torius Egidijus Visockas ir jo pavaduotoja RimaZablackienë. Apie parengtà biudþeto projektà irsusitikimo metu pateiktus siûlymus kalbamës suopozicijos lydere Loreta JAKINEVIÈIENE.

Skelbiamas Prienø rajono savivaldybës administracijosseniûnijø ataskaitiniø susirinkimø grafikas

Kiekvienoje seniûnijoje 17.30 val. vyks Savivaldybës vadovøsusitikimai su seniûnijø seniûnaièiais.

Prienø r. savivaldybës apdovanojimai „Dëkingumas“ ásteigti 2007m. ir skiriami labiausiai nusipelniusiems Prienø kraðto þmonëms uþuolø ir sàþiningà darbà, uþ svarø indëlá kuriant rajono gyventojø kul-tûrinæ, ekonominæ, socialinæ ir dvasinæ gerovæ, uþ reikðmingus neat-lygintinus darbus bendruomenës labui.

Rajono gyventojai siûlë kandidatus 2016 metø nominacijoms. Buvopasiûlyta apdovanoti 20 kandidatø.

Pateiktus pasiûlymus 2017 m. sausio 30 d. svarstë Prienø r. savivaldybësmero potvarkiu sudaryta darbo grupë. Darbo grupës pirmininkas – merasAlvydas Vaicekauskas, nariai – Prienø Kristaus Apsireiðkimo baþnyèiosklebonas Jonas Baliûnas, Prienø r. savivaldybës tarybos narys, Prienøûkininkø sàjungos pirmininkas Martynas Butkevièius, Prienø r. savivaldybëstarybos narys, Prienø r. savivaldybës bendruomeniø asociacijos pirmininkasVaidas Kupstas, Kauno prekybos, pramonës ir amatø atstovybës Prienuosevadovas, UAB „Wilara“ direktorius Gediminas Olsevièius, VðÁ „Kraðtovitrina“ vadovas Vaclovas Sinkevièius, Prienø ir Birðtono kraðto laikraðèio„Naujasis Gëlupis“ redaktorius Mantvydas Prekevièius, Prienø rajono irBirðtono miesto laikraðèio „Gyvenimas“ redaktorë Ramutë Ðimukauskaitë,Prienø r. savivaldybës socialiniø paslaugø centro direktorë AurelijaUrbonienë, Prienø r. savivaldybës administracijos direktorius EgidijusVisockas, Prienø r. savivaldybës mero patarëja Jûratë Zailskienë.

„Dëkingumo“ nominacijos paskirtos:

„Metø ðviesuolis“ – Marijai Lincevièienei, Prienø kraðtomuziejaus padalinio Ðilavoto „Davatkyno“ muziejininkei;

„Metø poelgis“ – Aldonai ir Gediminui Krasnickams iðDomeikavos, Kauno r.;

„Uþ savanorystæ“ – Vidui Ruseckui, individualios ámonës VidoRusecko lentpjûvë ir UAB „Per-Arne List Baltija“ savininkui;

„Uþ Prienø vardo garsinimà“ – Mindaugui Labanauskui, VeiveriøAntano Kuèingio meno mokyklos direktoriui;

„Uþ gyvenimo pasiekimus“ – Irenai Gedminaitei, mokytojai,tautodailininkei, kraðtotyrininkei, muziejininkei, kolekcininkei;

„Uþ indëlá á Prienø kraðto ekonomikà“ – Jonui Lukaðevièiui,UAB „Liepaloto lentpjûvë“ vadovui;

„Uþ kultûros paveldo puoselëjimà“ – Vytautui Gusui, JieznoPacø rûmø puoselëtojui, kraðtotyrininkui.“

Prienø rajono savivaldybës apdovanojimø „Dëkingumas“ iðkilmingateikimo ceremonija vyks vasario 16 d., minint Lietuvos valstybës atkûrimodienà, Prienø kultûros ir laisvalaikio centre.

Iðrinkti Prienø r. savivaldybësapdovanojimø „Dëkingumas“ nominantai

Pastaroji informacija buvo skirtakitose ðalyse gyvenantiems ir dir-bantiems mûsø ðalies pilieèiams, ne-deklaravusiems iðvykimo ið Lie-tuvos.

Ði priemonë pasiteisino: tie-

sioginis kontaktas, papildytas dideliuþiniasklaidos susidomëjimu, permënesá leido surinkti daugiau nei 2,2mln. eurø ámokø. Per dvi savaitesgauta daugiau nei 31 tûkst. doku-mentø ir praðymø, kuriø pagrindu

ámokos bus perskaièiuojamos as-menims, neturintiems Lietuvojemokëti PSD ámokø. Todël kol kasiðieðkojimas ið PSD skolininkønebus vykdomas.

Þmonës galëjo pateikti doku-

tuvos iðvykæ, taèiau niekur to nedek-laravæ tautieèiai, kuriø skola siekiabeveik 80 mln. eurø.

Ðiuo metu „Sodros“ specialistainuolat aptarnauja keliskart didesnáuþklausø skaièiø nei áprastai, todëlsunkiau gali bûti prisiskambinti á„Sodros“ informacijos centrà, galitekti palaukti atsakymø kitais klientøaptarnavimo kanalais. Dëkojameþmonëms uþ kantrybæ ir supratin-gumà.

Trumpai ir aiðkiai Kadangi labai daug þmoniø su-

„Sodra“ ragina teikti dokumentus ir mokëti skolas.Iðieðkojimai kol kas nebus vykdomi

Sausio pabaigoje „Sodra" informavo 20 tûkstanèiø asmenø, kad nesumokëjus jø susikaupusios 11-12 mënesiø skolos uþ privalomàjá sveikatos draudimà, ásiskolinimas bus iðieðkotas. Kadangi bent uþ 1mënesá PSD ámokø buvo nesumokëjæ apie 300 tûkst. asmenø, visiems jiems buvo iðsiøsta informacijasu raginimu arba padengti ásiskolinimà, arba atlikti nurodytus veiksmus, kad jis bûtø panaikintas ir toliauámokos nebûtø priskaièiuojamos.

mentus, kuriø pagrindu galima pa-naikinti ásiskolinimus, sumokëti ási-skolinimus arba pateikti iðvykimodeklaracijas Registrø centrui beiValstybinei mokesèiø inspekcijai.Todël pirmiausia bus iðanalizuota ðiinformacija ir atnaujinti skolininkøsàraðai.

Didþiausias iððûkis – sumaþintibeveik 300 tûkstanèiø áraðø siekusáPSD skolininkø sàraðà, kuriø tarpe– niekur nedirbantys ir valstybës lë-ðomis nedraudþiami þmonës. Aki-vaizdu, kad didþioji dalis jø – ið Lie- (Nukelta á 7 p.)

2017 m. vasario 8 d. Nr. 11 (9971) 4 p.

Parodoje eksponuojami septyniøautoriø: Renatos Marcinkevièienës,Skaidrës Vinklerienës, Arûno Alek-navièiaus, Dianos Kupstienës, Jo-lantos Þilvienës, Zitos Matukaitie-nës ir mokytojo Vlado Tranelio dar-bai. Nuotraukose – nuostabaus gro-þio vaizdai, kuriuos fotografai praë-jusiø metø pavasario pabaigoje uþfik-savo Èekijoje, Adrðpatø uolø mieste.Milþiniðkos kalkakmenio uolos, ámaþà teritorijà sustumtos besitrau-kianèio ledyno, suformavo natûraløir nuostabø labirintà. Ilgà laikà ðálabirintà gaubë mistinë paslaptis,apipinta vietiniø gyventojø pasako-jimais ir legendomis.

Dabar lankytojai labirintus galiapþiûrëti vaikðèiodami maþdaug 6km ilgio takais. 7 km2 saugomoje te-ritorijoje aukðèiausios uolos yra 80m aukðèio, kai kurios á virðø nuo þe-mës kyla staèiu kampu, o takai kar-tais vingiuoja tarp vos 50 cm tarpekliø.

Parodà atidaryta paskelbusiPrienø meno mokyklos direktorëRasa Staliûnienë pasidþiaugë gra-þiais darbais, dëkojo mokytojui ir jomokinëms uþ atkaklumà, meilæ me-nui bei tikslo siekimà.

Parodos atidaryme dalyvavo Lie-tuvos fotomenininkø draugijos pir-mininkas Gintaras Èesonis, foto-menininkas, festivalio „Kauno foto“organizatorius Mindaugas Kava-liauskas, Prienø rajono savivaldybësmeras Alvydas Vaicekauskas, jopatarëja Jûratë Zailskienë, Kultû-ros, sporto ir jaunimo skyriaus vedë-jas Rimantas Ðiugþdinis.

Pasak mokytojo V.Tranelio, foto-grafuojantiems þmonëms yra ádomutai, kas nematyta, todël jie ir nuvykoá Èekijà, á Europoje labai garsià irlankomà vietà - Adrðpadø labirintà.

Ðiame parke fotografavimas yralabai ekstremalus: þemai – tamsinaktis, virðuje – akinanti ðviesa. Todëlman labai norëjosi mûsø fotografusávilioti á ðias tamsos ir ðviesos pinkles

Fotografijose - Adrðpadø labirinto vaizdai

Prienø meno mokyklos mokytojas V.Tranelis ir Lietuvos fotomeni-ninkø draugijos pirmininkas Gintaras Èesonis.

(Atkelta ið 1 p.) ir pasiþiûrëti, kas gausis, nes studijossàlygomis fotografuojant viskas vyks-ta kitaip, o fotografuojant parkereikia ir teoriniø þiniø. Manau, kadsu uþduotimis mums pavyko susi-tvarkyti sëkmingai, o galutiná rezul-tatà ávertins þiûrovai, - kalbëjo mo-kytojas V.Tranelis.

Meras A.Vaicekauskas pasi-dþiaugë, kad Prienø meno mokyklair jos mokiniai tampa vis labiau ma-tomi, kad èia þiniø semiasi ne tik mo-kiniai, bet ir visiems prieniðkiamspaþástami suaugusieji. Jis linkëjonuotraukose uþfiksuoti ne tik gra-þiausias Europos, Lietuvos, bet irPrienø rajono savivaldybës vietas irjas pristatyti visuomenei, bûti atkak-liems, siekti savo uþsibrëþtø tikslø.

D.Kupstienë visø mokiniø vardudëkojo mokytojui V.Traneliui uþ ke-lionæ, uþ parodà, uþ naujas patirtis,uþ motyvacijà stengtis ir nenuvilti,uþ kantrybæ ir linkëjo neprarasti azar-to kelionëms.

Prisimindama kelionæ á Èekijà,ji pasakojo, kad jø bûrelis labai iðsi-skyrë ið kitø keliautojø, nes nuolatatsilikdavo ir visur „ðaudë“. Kartukeliavusiam fotografui Arûnui Alek-navièiui ji dëkojo uþ geranoriðkuspatarimus, uþ optimizmà ir ðypsenà.

Ji pasidþiaugë ir savo klase, ta-pusia draugiðku kolektyvu, nes mo-kantis, dirbant nesijauèia konkuren-cijos, o tik bièiulystë ir noras vienaiið kitos pasimokyti.

Mokytojas V.Tranelis juokavo,kad jis serga atvira kelioniø virusoforma, kuria uþkreèia visus, kas tikateina á jo klasæ.

Svarios kritikos þodá tarti pa-kviestas G.Èesonis dþiaugësi, kad jisjau antrà kartà yra pakviestas á fo-tografijos parodos atidarymà, kad

fotografija yra gyva. Taèiau jis pastebiir pavojus – kai tiek daug visi ir visurfotografuoja, yra rizikuojama pamirð-ti laikà, kuriame gyvename – kasdiensukuriame milijardus vaizdø ir juossiuntinëjame elektroniniu paðtu, tal-piname á socialinius tinklus, keliameá kietuosius diskus, nuotraukø skai-èiø skaièiuojame nebe vienetais, betterabaitais, bet jeigu kaþkas po kuriolaiko paklaus, kaip gyvenome 2017metais, nelabai turësime kà papa-sakoti. O tokios iniciatyvos, kuriàmatome ðiandien, ágalins papasakoti,kaip tuo metu gyvenome.

Jis siûlë apsidairyti ir kas vykstaaplinkui. Pasak G.Èesonio, Prienai,mûsø paèiø buitis, kasdienybë irgiyra ne maþiau svarbi, nei graþûs kal-nai, ir reikia áamþinti tai, kas vykstaarèiausiai, kà geriausiai paþástame,kà geriausiai suprantame, uþ kà esa-me atsakingi, nepamirðtant, kad tà,kà labiausiai mylime, galima, kaipsavo vaikus, ir truputá pakritikuoti.

Jis tikisi, kad kità kartà bus pa-

kviestas pamatyti nuostabø Prienøgyvenimà.

Greièiausiai taip ir bus, nes netik parodos autoriai, bet ir visi norin-tys renginio metu buvo pakviesti ádu fotografijø konkursus. NKRP vyr.specialistë Ramutë Miluðauskienë,priminusi, kad ðie metai yra paskelbtipiliakalniø metais, NKRP ir Prienøkraðto muziejaus vardu pakvietë ke-liauti po Prienø kraðtà ir fotografuo-ti piliakalnius. Konkurso nugalëtojaibus paskelbti rudená, o apdovano-jimus gaus ne tik tie, kuriems pavykspateikti graþiausias piliakalniø nuo-traukas, bet ir tie, kurie aplankys dau-giausia piliakalniø.

Rimantas Ðiugþdinis pakvietëdalyvauti fotografijø parodoje, skir-toje Prienø miesto vardo 515 metøpaminëjimo jubiliejui. Paroda vi-suomenei bus pristatyta geguþës 19– 21 dienomis per Prienø miestoðventæ.

Laima DuoblienëDiana ir Vaidotas Kupstai prie parodos eksponatø.

Autorës nuotraukos

Atsispyræ gripo virusui Bal-bieriðkio pagrindinës mokyklosvyresniøjø klasiø mokiniai va-sario 2 d. dalyvavo Lietuvos pa-rodø ir kongresø centre „Litexpo“prasidëjusioje didþiausioje Bal-tijos ðalyse mokymosi, þiniø irkarjeros planavimo parodoje„Studijos“. Parodos metu moki-niai galëjo susipaþinti su profesi-niu mokymu, koleginëmis ir uni-versitetinëmis studijomis, su dar-bo rinkoje vyraujanèiu specialis-tø poreikiu. Trijose ekspozicijøsalëse prisistatë daugiau kaip220 Lietuvos mokymo ástaigø,per 60 uþsienio aukðtøjø mokyklø,ávairios Lietuvos verslo ámonës.

Parodoje taip pat veikë Ðvietimoir mokslo ministerijos stendas, ku-riame buvo teikiama visa informacijaapie brandos egzaminus, priëmimoá profesines ir aukðtàsias mokyklastvarkà, studijø finansavimà ir kt. Èiapat mokiniai galëjo „pasimatuotiateitá“, t. y. nusifotografavæ specia-lioje foto bûdelëje pamatyti, kaip jieatrodys tapæ pasirinktos sritiesspecialistais. Pamatëme, kad studijøteikiamomis galimybëmis domëjosiir ðvietimo ir mokslo ministrë J.Pet-rauskienë, premjeras S.Skvernelis irkiti atsakingi uþ ðvietimo politikàasmenys.

Ðiø metø parodos tema – „Uni-kalusis AÐ“, kur per pavyzdþius irkonkreèias patirtis mokiniai mokësi,kad svarbu daryti tai, kas patinka, kuotiki, ir kaip tai neða asmeninæ naudàbei turi pridëtinæ vertæ visuomenei.Èia apie netradicinius sprendimus,

Balbieriðkieèiai - penkioliktojoje tarptautinëje mokymosi,þiniø ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2017“

baimes ir kalbëjimo dràsà, galimybes Lie-tuvoje ir uþ jos ribø, savæs atradimà, savano-rystæ ir kûrybà pasakojo þinomi þmonës.

Malonu buvo susitikti ir pabendrauti subuvusiais mûsø mokyklos mokiniais, kuriepristatinëjo Alytaus profesinio rengimo cent-rà. Rugilë ir Ovidijus „iðdráso pasimatuoti“gaisrininkø gelbëtojø profesijà. Devintokus la-biausiai sudomino pasienieèiø rengimomokykla. Dauguma merginø iðbandë kos-metologiø, kirpëjø ir florisèiø darbo specifikà.Gráþome praturtëjæ þiniomis, radæ atsakymusá kamuojanèius ateities pasirinkimo klau-simus, praktiðkai prisilietæ prie bûsimø spe-cialybiø, daugiau suþinojæ apie studentiðkàgyvenimà ne tik Lietuvoje, bet ir ávairiuoseuþsienio universitetuose.

Reda ValanèienëUgdymo karjerai koordinatorë

Kalbos kertelë

Kablelisnebûtinas

Iðëjus ið Prienø baþnyèios,pirmàsyk joje pasimeldæs at-vykëlis nusistebëjo: didþiulisuþraðas prieðais altoriø „Pul-kim ant keliø visi krikðèionys“esàs su klaida – be „reikiamokablelio“. Teko paaiðkinti, kadneraðtingumà jisai áþvelgiàsbe reikalo.

Þinoma, jeigu tradiciðkai tar-sime, kad ðiame sakinyje esantisdaiktavardis krikðèionys turásðauksmininko linksná, tada kablelisbûtinas. Skelbiant leidiniuosepopuliarià giesmæ, kuri pradedamaðia eilute, taip ir daroma. Bet gies-mës autorius Antanas Strazdas prieðdu ðimtus metø kablelio neáraðæs. Irveikiausiai ne dël to, kad raðybostaisyklës tada tebuvo vos prade-danèios kurtis. Ðá þodá juk galimasuprasti ir kaip apibendrintà krei-piná, iðreikðtà kitu linksniu – dau-giskaitos vardininku. Èia ragintojasir patsai tampa sakinio veikëju. Tadþodis krikðèionys yra ne atribotinasnuo sakinio kableliais, o prieðingai,tapæs pagrindine jo dalimi – veiksniu(palyginkime sakinius „Ðiandienþaiskim penki þaidëjai“, frazeo-loginiu tapusá raginimà „Imkim visivyrai ir Baltrus“). Jam, o ypaè pa-þyminiui visi suteikiant loginá kirtá,tai juo labiau iðryðkëja.

Kostas Algirdas Aleksynas

2017 m. vasario 8 d.5 p. Nr. 11 (9971)

Danutë:- Nei artimesnëje, nei tolimesnëje aplinkoje tokiø

þmoniø neþinau. Man jø gyvenimas yra nepriimtinas,bet, jei jie nelenda á kitø gyvenimus, tegu sau bûna. Manau,kad homoseksualumas yra anomalija, bet tø „kitokiø“vis tiek yra ir jø „neatversime“. Nuo ko priklauso kitokia,nei áprasta, orientacija, neþinau, gal tai prigimtis, galauklëjimas. Jei að bûèiau valdþioje, gëjø ir lesbieèiøparadus uþdrausèiau – juk ir vaikai mato! Kas bus, jeipradës reklamuotis ir tie, kurie gyvûnus „myli“.

Interviu vienu klausimu

Kaip reaguotumët, jei suþinotumët, kad jûsø draugasar artimas giminaitis yra netradicinës lytinës orientacijos?

Kalbino ir fotografavo Laima Duoblienë

Ona RIBINSKIENË:- Manau, kad dalis þmo-

niø jau gimsta bûdami „ki-tokie“ – netradicinës sek-sualinës orientacijos, o dalishomoseksualiais tampa iðiðtvirkimo – ieðkodami nau-jø áspûdþiø. Dar dalis yra bi-seksualiø – su moterimisusilaukia vaiko, o paskuiviskà meta ir su vyru „susi-deda“. Jei tai ágimta, negaliþmogaus smerkti, ignoruotiar bausti, jei jis nieko neskriaudþia, nesistengia suviliotiir á savo ratà átraukti nepilnameèiø, apsvaigusiø nuo al-koholio ar narkotikø, kuriuos paskui galëtø ðantaþuoti.Þinau þmoniø, kurie jau nuo maþø dienø buvo „kitokie“– kitaip elgësi, rengësi ir atvirai þavëjosi tos paèios lytiesasmenimis, o suaugæ susirado tos paèios lyties antrà pusæir laimingai gyvena. Kartais girdisi nuomoniø, kad tokiusþmones reikia gydyti. Manau, kad tikro, ið prigimtieshomoseksualaus þmogaus iðgydyti neámanoma, o ðtaitiems, kurie á ðá „þaidimà“ buvo átraukti ir nori ið joiðeiti, gydytojai galëtø padëti.

Að nesuprantu, kodël gëjai ir lesbietës rengia tas daugdëmesio sulaukianèias eitynes, ko jie reikalauja. Juk jeijie gyvena ramiai, niekam neuþkliûdami, nesirek-lamuodami, tai niekam neádomu, kaip, su kuo ir kà jiedaro. Kokios jø teisës paþeidþiamos? Jie negali tik „su-simetrikuoti“ ir ásivaikinti, o daugiau turi tas paèias tei-ses, kaip ir kiti pilieèiai. Gal dël turtiniø klausimø rei-këtø, kad bûtø áteisinta kokia nors partnerystës sutartis.Bûdami tolerantiðki mes turëtume leisti ir ásivaikinti argloboti, prieð tai kandidatus rimtai patikrinæ. Juk dël to,kad vaikà augins du tëèiai arba dvi mamos, jie nepulsvaiko tvirkinti. Kaip supratome, kad yra neágaliø þmo-niø, kuriø tarybiniais laikais „nebuvo“, taip turëtumesuprasti, kad yra ir homoseksualiø. Juk ir juos sukûrëDievas. Nors að – uþ vyro ir moters santykius!

Edmundas TANKEVIÈIUS:- Þinau, kad yra gëjø ir

lesbieèiø, bet artimai nëvieno nepaþástu. Gatvëjematant du vyrukus uþ rankøsusikibusius ar dar ir besi-buèiuojanèius, jauèiuosi ne-jaukiai. Geriau bûtø, jei savojausmø vieðai nerodytø. Te-gu jie bûna, tegu þygiuoja,tegu namie daro, kà nori, betsavo netradicinës orienta-cijos neaukðtina. Nesupran-tu ir þmoniø, kurie eina jøparadø þiûrëti – vadinasi, þiûrovams patinka, jie palaiko.

Konstantinas:- Á homoseksualus þiûriu

tolerantiðkai. Daug metø pa-þástu vienà gëjø, gyvenantáAirijoje, kur ir að praleidau12 metø. Labai puikusþmogus, geros ðirdies. Ma-nau, kad gëjai jauèiasi at-stumti, paþeminti, nes yranemaþai þmoniø, kurie á ki-tokios orientacijos þmonesþiûri labai nepalankiai, kaipá raupsuotuosius. Airijoje at-virai savo jausmus demonstruojanèiø homoseksualø tekomatyti ne vienà. Vietiniai á juos nekreipia dëmesio, oman, þiûrint á du besibuèiuojanèius vyrukus, nebuvo labaimalonu. Lietuvoje dar trûksta tolerancijos, pas mussusiformavæs kitoks poþiûris. Juk ir ásidarbinti kitokiosorientacijos þmonëms, jei suþinoma apie tai, sunkiau.Manau, kad homoseksualai iðskirtiniø teisiø nenori, betjie prieðinasi visuotiniam neigiamam poþiûriui, todël ireina á gatves su plakatais. Man jie netrukdo. Seksualinëorientacija neparodo, ar þmogus yra geras ar blogas.

Mykolina RINKEVIÈIENË:- Nesmerkiu að tokiø

þmoniø, nes manau, kad taiyra nuo prigimties. Dël tojie nekalti. Dabartiniais lai-kais jie jau vieðinasi, nebe-bijo, o seniau tai labai slëp-davosi. Bet bûdavo ir anks-èiau, kad dvi moterys kartugyvendavo. Ne vienà tokiàporà þinojau senovëje, o irdabar dvi tas paèias mergi-nas vis pastebiu toliau nuoþmoniø akiø besiglamonë-janèias. Man vis „pasiseka“ moteris sutikti, o ðtai dviejøvyrukø nesu maèiusi. Nenorëèiau, kad anûkas ar kitasgiminaitis parvestø draugà, o anûkë - draugæ. Ne-smerkèiau, uþjausèiau ir á namus ásileisèiau, bet dþiau-giuosi, kad visø orientacija tradicinë.

Koncentruoti aliejai –ne kiekvienai odai

Europos Sàjungos ðalyse par-duodamoje kosmetikoje esanèiosmedþiagos yra grieþtai reglamen-tuojamos. Visgi, pasak L. Malinaus-kienës, alergijos kyla ne dël to, kadproduktas ar medþiaga yra kenks-mingi – tai gali bûti ir iðskirtinë indi-vidualaus organizmo reakcija.

„Ypatingà dëmesá kosmetikossudëèiai turëtø skirti ávairiomis odosligomis sergantys gyventojai. Veidoraudoná paûminti gali pernelyg riebikosmetika, odos bûklæ blogina ir ko-medogeninës, odos poras kemðan-èios, medþiagos. Svarbu atsiminti,kad toká poveiká gali sukelti ir dirb-tinës cheminës medþiagos, ir natû-ralûs ingredientai, pavyzdþiui, ko-kosø aliejus“, – áspëja L. Malinaus-kienë

Gydytoja alergologë priduria,jog nors natûralioje kosmetikoje sin-tetiniø alergizuojanèiø medþiagøgali bûti maþiau, taèiau joje esantyskoncentruoti aliejai tinka ne visø ti-pø odai, o per didelis jø kiekis galipaskatinti alerginá kontaktiná der-matità. Tokia kosmetika greièiaugenda, todël pasenusios priemonësnaudojimas taip pat gali sukelti aler-gines reakcijas.

Bijo parabenøVis daugiau þmoniø analizuoja

maisto ir kosmetikos produktøsudëtá. Tyrimo duomenimis, net 75,6proc. gyventojø, pirkdami kosmeti-kà, skaito produktø etiketes. Norsmaisto ingredientai ir alergenai yragerai þinomi, kosmetikos sudëtá su-prasti sunkiau.

Kosmetikos priemonës ingre-dientai yra raðomi jø kiekio maþë-jimo tvarka. Gydytoja pataria dràsiautartis su specialistais, ypaè jei kos-metika ásigyjama vaistinëse, kur galipatarti farmaciná iðsilavinimà tu-rintys vaistininkai, ir atsiminti, kaddaþniausiai alergines reakcijas su-kelia kvapiosios medþiagos bei kon-servantai.

„Apie parabenus þmonës klausiadaþnai, taèiau alergijos poþiûriu taivieni saugiausiø konservantø. Ásidë-mëti reikëtø kito konservanto – me-tilizotiazolinono – pavadinimà. Jamalergija sparèiai auga. Jautrià odàturintiems þmonëms vengti reikëtøir putojimà sukelianèiø medþiagø,þymimø DEA ir TEA, Laureth Sul-fate pavadinimais. Daþniausiai jøgalima rasti ðampûnuose, muiluoseir duðo þelëje“, – teigia L. Malinaus-kienë.

Vengti kvapiøjø medþiagøL. Malinauskienë pastebi, kad

kvapiosios medþiagos ið tiesø yravienas daþniausiø alergenø. Jau ke-lerius metus Europos Sàjungoje pri-valoma þymëti 24 daþniausiai aler-

gijà sukelianèias kvapiàsias medþia-gas. „Jeigu Lietuvoje rasite prie-mones, ant kuriø paraðyta parfumarba fragrance, vadinasi, toje kos-metikoje pagrindiniø alergizuojan-èiø kvapniøjø ingredientø nëra. Tie-sa, kai kurios kvapiosios medþiagosturi ir konservuojamøjø savybiø, to-dël gali bûti naudojamos ir be-kvapiuose produktuose“, – áspëja L.Malinauskienë.

Pasak vaistininkës, BENU svei-kos odos instituto ekspertës, MildosDarulienës, patys gyventojai vislabiau domisi kosmetikos sudeda-mosiomis dalimis – daþniau tei-raujasi apie alergizuojanèias, kva-piàsias medþiagas, áspëja, jei turi jaut-resnæ odà. „Renkantis kosmetikàvaistinëje, vertëtø nepamirðti pa-sakyti vaistininkui, jei kamuoja aler-gijos, odos ligos. Prieð patardamibandome iðsiaiðkinti, kas galëjo su-kelti alerginæ reakcijà – kosmetika,buitinë chemija, maistas ar net vaistaiir identifikuoti sudëtines dalis, kuriøkonkreèiam þmogui ir reikëtø vengtikosmetikos priemonëse“, – teigiaspecialistë.

Kaip pasitikrinti?Jeigu ketinate pradëti naudoti

naujà kosmetikos priemonæ arbajûsø oda yra itin jautri, verta atliktipriemonës netoleravimo testà – vais-tinëje papraðykite kosmetikos pro-dukto mëginëlio ir du kartus per die-nà, dvi dienas ið eilës tepkite vidináalkûnës linká.

Nepastebëjus nemaloniø pojû-èiø, tokià priemonæ galima naudoti.Vis dëlto odos alergija gali pasireikð-ti ir dël ilgà laikà naudojamos kos-metikos.

„Jeigu pastebite odos alergijospoþymiø, reikia kuo skubiau nuplau-ti priemonæ. Kontaktinis dermatitaspaþeidþia odà, sutrikdo jos natûra-lias apsaugines funkcijas. Jas reikiakuo skubiau atkurti. Tam tinkamaindiferentinë, drëkinamøjø ir vësi-namøjø savybiø turinti dermakos-metika, kurioje naudojamos medþia-gos yra þinomos kaip reèiausiai su-kelianèios alergijà“, – teigia alergo-logë L. Malinauskienë.

Ðio tipo priemonëms gamintinaudojami odai tinkami riebalai, jøsudëtyje bûna daugiau vandens, daþ-niausiai nenaudojama kvapiøjømedþiagø. Tokia kosmetika saugoodà nuo þalingo aplinkos poveikioir maþina infekcijos pavojø.

Pasak vaistininkës M. Darulie-nës, gydomaisiais, raminamaisiaiskremais ir nereceptiniais antihista-mininiais vaistais galima iðspræstididelæ dalá odos alergijø. Specialistëtaip pat pataria ir normalià, ir jautriàodà turintiems gyventojams ieðkotipriemoniø, kuriose yra kuo maþesnissudëtiniø medþiagø kiekis irprimena atkreipti dëmesá á ant pa-kuotës nurodytà galiojimo terminàpo pakuotës atidarymo. Pasibaigusiogaliojimo termino priemonës nau-doti nerekomenduojama.

Pasak Valstybinës ligoniø kasosprie Sveikatos apsaugos ministerijos(VLK) Sveikatos prieþiûros pa-slaugø departamento direktoriausViaèeslavo Zakso, per visà progra-mos vykdymo laikotarpá sveikatàbent vienà kartà pasitikrino daugiaunei 706 tûkst. moterø. Dar apie 100tûkst. atitinkamo amþiaus moterøprogramoje kol kas nedalyvavo irturëtø pasitikrinti sveikatà kaip áma-noma greièiau.

„Prevencinës programos yraskirtos tam, kad ligà bûtø galima ap-tikti ankstyvoje stadijoje, kai þmogøpagydyti yra nesudëtinga. VLKturimi duomenys rodo, kad nuo tolaiko, kai buvo pradëta vykdyti ðiàprevencinæ programa, aptinkama visdaugiau ikivëþiniø susirgimø. Ir taiyra iðties dþiugi statistika. Iki prade-dant vykdyti programà gimdos kak-lelio vëþys daugeliui moterø bûdavoaptinkamas jau paþengæs, kai pa-sveikti ðansai yra gerokai maþesni“,– sako V. Zaksas.

Pasak Jaunøjø gydytojø asocia-cijos narës, akuðerijos ginekologijos

gydytojos rezidentës Akvilës Stat-nickaitës ir gydytojo akuðerio gine-kologo Artûro Sukovo, gimdos kak-lelio ikivëþiniai susirgimai beveikniekada nesukelia jokiø nusiskundi-mø ir paèios moterys ðios ligos pa-stebëti negali. Todël labai svarbu pa-sitikrinti sveikatà kaip ámanomaanksèiau.

„Gimdos kaklelio vëþio preven-cinë programa pasaulyje ágyvendina-ma jau seniai. Puikûs ðios programoságyvendinimo pavyzdþiai stebimiSkandinavijos ðalyse. Pavyzdþiui, Is-landijoje, Suomijoje, Ðvedijoje, Da-nijoje pradëta tirti moteris dël ðiosligos dar 1962 - 1964 m. ir pasiektirezultatai yra didþiuliai. Vien per2000 - 2004 m. mirtingumas nuogimdos kaklelio vëþio ðiose ðalysesumaþëjo beveik du kartus“, – sakoA. Statnickaitë.

Gydytojø teigimu, atliekant gim-dos kaklelio vëþio tyrimà ið pacien-tës yra paimamas citologinis tepi-nëlis. Ðis tyrimas yra visiðkai neskaus-mingas ir trunka vos kelias minutes.Lietuvoje gimdos kaklelio vëþio pre-

vencinë programa vykdoma dar ne-seniai – nuo 2004 m., taèiau rezul-tatai jau pastebimi.

„VLK duomenimis, per praëju-sius metus programoje pasitikrinoapie 118 tûkst. moterø, taèiau sta-tistika labai nevienareikðmë. Pa-stebime tendencijà, Vilniaus, Kaunoir Klaipëdos apskrityse kasmet dau-gëja sveikatà besitikrinanèiø moterø,tuo tarpu kitose apskrityse dalyvavi-mo programoje statistika iðliekatokia pat“, – teigia V. Zaksas.

Tikimasi, kad ir ðiais metais pre-vencinëje programoje sveikatà pa-sitikrins panaðus skaièius moterø.Ðiai programai ðiemet yra skirta 1,8mln. eurø Privalomojo sveikatosdraudimo fondo lëðø.

Gimdos kaklelio vëþio prevenci-nëje programoje dalyvauti kvieèia-mos visos 25 - 60 metø moterys. Jospas gydytojà apsilankyti ir pasitikrin-ti sveikatà turëtø kas trejus metus.Norinèioms pasitikrinti sveikatà pa-gal prevencines programas pirmiau-sia reikëtø kreiptis á savo ðeimos gy-dytojà. Jeigu moteris nëra programo-je numatyto amþiaus, taèiau turi prie-þasèiø nerimauti dël savo sveikatos,taip pat turëtø kreiptis á savo ðeimosgydytojà, kuris, ávertinæs sveikatosbûklæ, skirs tyrimus ar nukreips pasgydytojà specialistà.

Valstybinës ligoniø kasosinformacija

PR Specialistë: sukelti odos alergijàgali net natûraliausios medþiagos

Maisto produktai, þiedadulkës ir dulkiø erkutës – tai tik dalis me-dþiagø, galinèiø sukelti alergines reakcijas. Sveikatos specialistaijau ne vienerius metus stebi, kad besiskundþianèiøjø alerginiaissusirgimais daugëja.

„BENU vaistinës“ uþsakymu atlikto „Norstat LT“ tyrimo duome-nimis, 20 proc. Lietuvos gyventojø nurodë kenèiantys nuo alerginiøodos reakcijø. Gydytoja alergologë Laura MALINAUSKIENË pastebi,kad bene daþniausiai gyventojus vargina kontaktinë dilgëlinë irkontaktinis dermatitas. Ðios alergijos atsiranda dël odos kontakto sugalinèia sukelti alergijà medþiaga. Paraudimà, nieþëjimà, bërimus irkitus odos paþeidimus gali sukelti gyvûnø kailis ar iðskyros, augalai,papuoðaluose naudojami metalai ir, þinoma, kosmetika.

PR Gimdos kaklelio vëþys: prevencijair tûkstanèiai iðsaugotø gyvybiø

Gimdos kaklelio vëþys – viena ið pavojingø ir paplitusiø onko-loginiø ligø, kuria suserga vis jaunesnës moterys. Taèiau ðià ligànustaèius ankstyvoje stadijoje galima ne tik iðvengti sudëtingo gy-dymo, bet ir iðgelbëti gyvybes. Lietuvoje jau 13 metø yra vykdomagimdos kaklelio vëþio prevencinë programa, pagal kurià pasitikrintisveikatà nemokamai raginamos visos moterys nuo 25 iki 60 metø.

2017 m. vasario 8 d. Nr. 11 (9971) 6 p.

Á VA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛSAmþinàj á a t i ls á . . .

Pirmà vasario ðeðtadiená pa-spaudus nedideliam ðaltukui tur-guje sutikti þmonës dþiaugësituo, kad rytas pranaðauja graþiàdienà, pasak jø, daug linksmiau,kai saulë ðvieèia, todël ir iðëjopasiþmonëti, ðá bei tà buièiaiásigyti. O keletas prekybininkøpatikino, kad metas „tuðèias“,nes þmonës dar nei pensijø, neiatlyginimø negavæ. Bet jie nenu-simena, nes greit kovas, kuomettikrai pagyvës prekyba ir bus ga-lima nuvykti á ávairias muges.

„Kai mûsø, 1940 - 1950 -tøjø gi-mimo, karta iðnyks, abejoju, kad buskam turguje ir prekiauti, ir pirkti.Manau, kad nereikës nei autobusøparkø, nebent oro linijos iðliks. Pa-þiûrëkit, kas gi vaþiuoja autobusais– mûsø kartos þmonës, o kiek jø likspo mûsø?“ - svarstë Jonas ið Jieznoseniûnijos. Jam pritarë ir sutiktasklasës draugas, kaip sakë, „ið pa-rapijos, kurioj jau nëra kam melstis“.Jis, atvykæs á turgø paðarø viðtoms, oþmonai – skanesnio pyrago nupirkti,buvo nusivylæs ðiuo laikmeèiu, taèiauhumoro jausmo nestokojo, vienà kitàtrumpukæ pasakë, tik papraðë josneuþraðyt. Abu vyrai patikino, kadnugyveno graþø amþiø, kuriame bu-vo ir sunkiø momentø, nes augo labaigausiose ðeimose, taèiau visada gel-bëjo humoro jausmas, tikëjimas þmo-nëmis ir darbas, sunkus fizinis dar-bas. „Kiauliø maro nebuvo, laikëmparðavedæ kiaulæ, po ne vienà buliu-kà nuðerdavom, porà karviø visadamelþëm ir ið savo ûkio iðgyvenom.Ir dar vakarais susëdæ, po darbø tau-relæ „iðlenkæ“, dainuodavom, ðne-këdavomës iki paryèiø, ir vël á dar-bus kibdavom. Namuose apëjus ûká,nelengvai dirbti reikëjo ir kolûkyje.Neþinojom nei apie tokias ligas, kaipdabar, nei gripas puolë. Net jei bû-davo temperatûra iðkyla, darbus dirb-ti vis tiek reikëjo. Jau kaip dabar pa-rodo per TV: tai kiauliø maras, taipaukðèiø, o að netikiu, nors tu kà,sunaikino vieni tà, kiti - anà, taip irgyvenimas baigsis“, - rodos turgujevyrai ðnekëtø iki pavakarës. Labiau-siai juos stebino susvetimëjimas tarpþmoniø. „Paskambino anûkas ið sos-tinës. Klausiu, kaip naujame darbesekasi, kaip kolektyvas, o jis man,kaip nieko nesuprantanèiam, ir aið-kina, kad visi susitinka, kai iðeina pa-rûkyt á rûkomàjá, o kitu laiku - „dirba,sulindæ á kompiuterius“, pabendrau-ti nëra laiko, po darbo lekia á namus.

Sako, kad gráþta, valgydamas jungia„Skype“, nes reikia pasikalbëti suþmona, kuri dirba kitoje ðalyje. Kokiaèia ðeima ir koks tas ryðys, að ne-suprantu, taip ir numirsiu jau ne-supratæs“, - retoriðkai abejones iðsakëseptyniasdeðimtmetá perkopæs vyrasir nuëjo, uþsimetæs ant peèiø maiðelákombinuotø paðarø. 50 kg jø kainavo15 eurø. Á kombinuotø paðarø sudëtááeina: kvieèiai, mieþiai, aviþos, ku-kurûzai, pupos, þirniai, grikiai, linøiðspaudos. 25 kg maiðelis kukurûzøkainavo 7 – 8 eurus, 50 kg belukðèiøaviþø – 12 eurø, kitø grûdø, kvieèiø,kvietrugiø, mieþiø centeris kainavo7 – 8 eurus. Ûkininkai turëjo par-duoti ir bulviø, burokëliø, morkø di-desniais kiekiais.

Þymiai gyviau ir gyvuliø kampe-lyje. Didelis pasirinkimas buvo triu-ðiø. Priklausomai nuo amþiaus, triuðágalima buvo nupirkti ir uþ 8, ir uþ 25– 30 eurø. Á Prienus atvykæs dzûkas,triuðiø augintojas, turëjo jiems irmorkø, uþ kuriø kilogramà praðë0,15 euro centø. Galima buvo pa-sirinkti ir dedanèiø viðtø, kuriø vienakainavo 7 eurus. Deðimtá viðtos kiau-ðiniø buvo galima nupirkti uþ 1,40 -1,80 euro. Gulbinø veislës þàsø porakleketavo tarpusavyje, nes tik dviesebuvo likæ, kitos graþuolës buvo nu-pirktos net á Trakø rajonà. Uþ jø poràðeimininkas praðë 50 eurø.

Darbðèiøjø bièiø surinkto me-daus nektaro kilogramas kainavo 5– 6 eurus, pusës litro stiklainis – 3,50– 4 eurus. „Tai toks produktas, kurisreikalingas visais metø laikais, ne tikðaltà þiemà“, - patikino jo pirkusi Bi-rutë.

Pagal poreikius buvo perkamakiaulienos skerdiena kioske netolivartø, eilutës pirkëjø driekësi ir pavil-jone prie paukðtienos bei ðvieþioskiaulienos. 1 kg galvos kainavo 0,85euro, karkos – 1,75 euro, krûtinkau-lio – 2,79 euro, ðonkauliø – 3,59 euro,iðpjovos – 4,49 euro, sprandinës – 4,39euro, kumpio be kaulo – 3,59 euro,galinio kumpio – 3,79 euro, ðoninës– 3,45 euro, maltos kiaulienos kilo-gramas 3,20 euro ir kt.

Netrûko laðinukø, kumpio, vy-tintos nugarinës, skilandþio (pûslës)ir kitø gaminiø.

Jau 20 metø Rusnës, Daubarø irkt. ávairia ðaldyta ir gyva, ðalto beikarðto rûkymo þuvimi prekiauja,negaili patarimø maloni prekybinin-kë Auðra. Ar maþesnis, ar didesnisturgus, jai pirkëjø pakanka. Nuo-ðirdþiø padëkos þodþiø ðio þuvieskiosko pardavëjai negailëjo ir ilga-meèiai klientai prieniðkiai Zita irJonas Rasimai.

Kilogramas populiarios riebios,silpno sûdymo silkës kainavo 2,60euro, sûdytos skumbrës – 4,20 euro,karðto rûkymo jûros eðerio – 5,90euro, kapitono – 4,90 euro, laðiðossuktinio – 4,90 euro, karðto rûkymoskumbrës iðklotinës – 5,20 euro,ðalto rûkymo riebaþuvës – 9,90 euro,karðto rûkymo ðamo gabalø – 6,20euro, starkio kepsniø – 3,50 euro,ypaè populiaraus karpiø vyniotiniokilogramas – 5,90 euro ir kt.

Ðaldytos skumbrës kilogramaskainavo 3 eurus, jûros lydekos kilo-gramas - 2,90 euro, sidabrinio heko– 1,99 euro, starkio filë – 4,50 euro,jûros eðerio – 3,90 euro, karpio –2,90 euro, ðvieþios stintos – 5 eurusir kt.

Ávairios þuvies pasirinkimasturguje labai didelis. Þuvimi pre-kiaujama ir kitose turgaus vietose.Kiekvienas turi pasirinkimo gali-mybæ.

Buvo perkanèiøjø ir BronelësKleinauskienës kepyklëlës beiAngelës Garmuvienës ámonës kon-diterijos gaminius. Kiti laukë eilutëjeprie duonos bei pyrago gaminiø.„Duonos pirkau. Ryt neðiu paðven-tinti visà kepaliukà. Ir iðsiøsiu vai-kams á uþsiená“, - sakë prieniðkë Lai-ma. Moteris ásitikinusi, kad ðventin-tos duonos gabalëlis – tarsi talisma-nas – ir kelionëse, ir kasdieniame gy-venime. „Nepraraskime tikëjimotuo, ko mokë tëvai ir seneliai. Galbûttikëjimas padës iðlikti. Juk kasdienmûsø lieka vis maþiau,“ - sakë ji.

Prienø turguje perki, savo kraðtà tu remi!!!

Palma PUGAÈIAUSKAITË

„Nepraraskime tikëjimo tuo,ko mokë tëvai ir seneliai…“

Þuvies kioske per 20 metø prekiaujanti Auðra uþsitarnavusi pirkëjøpagarbos ir padëkø.

Þuvies mëgëjai ir nuolatiniai jos pirkëjai Zita ir Jonas Rasimai nuo-ðirdþiai dëkojo pardavëjai Auðrai.

Vasario 3 d. Amþinybën iðkeliavo Liciðkënø kaimo (Jiezno seniû-nija) gyventojas Mykolas KAZLAUSKAS (1926 – 2017).

Sakoma, kad laikas ir gyvenimas brandina þmogø. VelioniuiMykolui Kazlauskui gyvenimo branda suteikë daug ávairiø patirèiø,tarp jø - ir dideliø iðbandymø. Karo audros já nubloðkë net ikiPrancûzijos Alpiø, vëliau laukë pabëgëlio dalia ir nelengvas keliasnamo. Paskui sekë priverstinës Stalingrado elektrinës statybos,ilgametis darbas kolûkyje, kuriame já daug kas þinojo, kaip auksiniørankø meistrà, kaip sàþiningà ir principingà þmogø.

Su didelëmis viltimis Mykolas Kazlauskas sveikino Sàjûdþiogimimà, prisidëjo prie laisvës kovø dalyviø atminimo áamþinimoJiezne, budëjo prie Parlamento sausio ávykiø metu.

Velionis Amþinojo poilsio atgulë senosiose Jiezno miesto ka-pinëse giminës kapavietëje.

Dëkojame visiems pagerbusiems Mykolo Kazlausko atminimàir palydëjusiems já á Amþinybæ.

Artimieji

Skausmo ir liûdesio valandà nuoðirdþiai uþjauèiame Jieznogimnazijos direktoræ Neringà ZUJIENÆ dël jos mylimos ma-mytës mirties.

Jiezno þmoniø su negalia sàjungos taryba

Visuomenei autorë þinomakaip keturiø vaikø mama, aktyviveikëja, renginiø organizatorë irvedëja, talentinga ir labai dràsimoteris. Pernai iðleista knyga„Mano karûna nematoma“ – taipirmosios autorës knygos „Mo-teris ið raudonos Audi“ tæsinys,kurià 2014 m. iðleido Psicholo-gijos Studija „Menas bûti“.

Birutë Jakuèionytë gimë 1974m. Suvalkijoje, Vilkaviðkio rajone.Augo drauge su keturiomis seserimisir trimis broliais, Marijampolëje ági-jo pradiniø klasiø mokytojos iðsi-lavinimà. Ðiuo metu autorë gyvenaAnglijoje, Vakarø Sasekse, auginaketuris sûnus, groja su gongais, vystosavo verslà ir tebeorganizuoja socia-linius projektus Lietuvoje: „Kamð-teliø vajus“, „Sumanios mamoserdvë“.

Iðskirtinis B. Jakuèionytësbruoþas – dràsa bûti atvira iki paèiøsavo sielos gelmiø, atvirai ir vieðaipasakoti slapèiausius asmeniniusiðgyvenimus. Antroje savo knygojeB. Jakuèionytë pasakoja apie ðei-mos, susilaukusios keturiø sûnø,griûtá ir skyrybas, apie autorës spren-dimus gyventi savo gyvenimà plaèiumostu, èia ir dabar, kad ir kas benu-tiktø. Knygoje B. Jakuèionytë pri-simins ir savo vaikystæ, paauglystæ,tëvø, broliø ir seserø santykius.

Abi ðios aktyvios moters para-ðytas knygas sunku priskirti kokiainors kategorijai ar þanrui. Apie to-kias knygas nekalba kritikai, jøneapdovanoja premijomis, nerekla-muoja madingi þurnalai, taèiau joskeliauja ið rankø á rankas lyg bûtøuþdraustos. Apie B. Jakuèionytësgyvenimo istorijà ðnabþdasi draugës,dukros ir mamos, diskutuojamasusiëjimuose ir slaptose internetinëse

grupëse, nes knygose daug kas atpa-þásta save.

Knygas redagavusi Lina Tamuksako: „Jau pirmoji Birutës knyga„Moteris ið raudonos Audi“ buvoskausmingai atvira, apnuoginantisielà iki pat ðerdies. Ðioji istorija, pir-mosios knygos tæsinys, glumins arnetgi ðokiruos dar labiau. Jà skaitantskaudës, nes nori nenori su pagrin-dine heroje teks viskà pereiti kartu.Kentëti, abejoti, ieðkoti atsakymø irtuo paèiu gyti.“

„Mano karûna nematoma“ –apie kiekvienà, patyrusá fiziná ir psi-chologiná smurtà. Manau, kad apieTAI reikia raðyti. Reikia kalbëti irnetgi rëkti, kad tie ðimtai, tûkstanèiaiskriaustø vaikø ir vis dar tebeskriau-dþiamø moterø prabustø. Kad þino-tø, jog JIE GALI iðsivaduoti ið visàgyvenimà lydinèio baimës ir kaltësjausmo,“ – teigia Psichologijos stu-dijos „Menas bûti“ ákûrëja, psicho-logë - psichoterapeutë Alicija Eilia-kas.

Susitikimas su Birute Jaku-èionyte vyks vasario 21 d., antra-diená, 15 val. Prienø Justino Mar-cinkevièiaus vieðojoje bibliotekoje,Kauno g. 2B.

Susitikimas su raðytojaBirute Jakuèionyte

Jûs likote tarsi kaþko netekæ,O juk tiesa, - netekote tiek daug.Uþdekite ðirdy dar vienà þvakæIr atsitieskite skausme. (J. Marcinkevièius)

Skaudþià netekties valandà dël Vido KAZLAUSKO mirtiesnuoðirdþiai uþjauèiame Kazlauskø ðeimà ir artimuosius.

Skersabalio kaimo bendruomenë

2017 m. vasario 8 d.7 p. Nr. 11 (9971)

Reklama Reklama. PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA

SIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀ

Reikalingos: kambarinë - valytoja su patirtimi, administratorë ir virëjos padëjëjasu patirtimi. Tel. 8 687 53 756.

Reikalingas darbuotojas ratø montavimui autoservise Prienuose. Tel. 8 65032 552.

Kavinei barui Birðtone reikalinga barmenë - padavëja. Darbas pamainomis.Informacija pasiteiravimui: tel.: 8 600 88 829 arba cv siøsti el.pastu:[email protected]

Savitarnos kavinei Kaune reikalingos darbuotojos (-ai) dirbti maisto gamyboje.Mëgstanèius gaminti maistà, darbðèius - apmokome. Yra kambariai per-nakvoti. Tel. pasiteiravimui 8 686 07 408.

Gyvuliai, gyvûnaiUAB „GALVIJØ EKSPORTAS“ - ávai-rius pienu girdomus buliukus ir tely-èaites, taip pat „Belgus“. Moka 6 ir21 proc. PVM. Sveria el. svarstyklë-mis. Pasiima patys. Tel. 8 612 34 503.

ÞÛB „Þara“ superka karves, jauèiusir telyèias. Atsiskaito ið karto. Tvarkovalstybës iðmokas, sveria elektroni-nëmis svarstyklëmis, pasiima savotransportu. Tel.: 43386, 8 698 28 063,8 685 86 121.

Superka gero ir lieso ámitimo galvi-jus (AB „Krekenavos agrofirma“ kai-nomis), taip pat perka arklius irtraumuotus galvijus Kauno apskri-tyje. Tel. 8 616 43 646.

Brangiai perka verðelius, avis. Mo-ka 6 arba 21 proc. priemokà. Tvarkovisas valstybës teikiamas iðmokas.

Superkame karves,bulius ir telyèias

KREKENAVOS AGROFIRMOS supirkëja OlgaSmailienë (Jonava).Tel. 8 612 02 125.

Brangiai perka arkliusarba keièia á ramiusdarbinius.Tel. 8 648 85 777.

Ávairios prekësSuperka ávairius automobilius, galibûti be T.A. ir nevaþiuojantys. Tel. 8683 00 890.

Perka traktoriaus priekabas. Tel. 8 65464 624.

verðelius.Tel. (8 634) 23551.

BRANGIAIPERKA

Tel.: 8 611 69 265, 8 686 27 927.

A. Bagdono IÁ brangiai perka verðe-lius ir telyèaites auginimui. Moka 6 -21 proc. PVM. Sveria elektroninëmissvarstyklëmis. Pasiima patys. Tel.:69 541, 8 699 93 682.

Nekilnojamasis turtasParduoda sodybà su 5 ha gero derlin-gumo þemës Jiezno seniûnijoje. Yrasodas, tvenkinukas, netoli - Kaðoniøir Valiûniðkiø eþerai. Kaina - sutartinë.Tel. 8 604 86 779.

Parduoda 20 arø gyvenamosiospaskir ties þemës sklypà Verknës g.,Birðtone. Tel. 8 614 08 731.

Gyvuliai, gyvûnaiParduoda keturias melþiamas karvesNemajûnuose. Tel.: 8 611 14 575, 43826.

Ávairios prekës

Pigiai parduoda malkas (skroblo,àþuolo, uosio, juodalksnio, berþo). At-veþa nemokamai. Tel. 8 635 82 808.

Parduoda DURPIØ BRIKETUS, mal-kas, supjautas kaladëlëmis, ràstukais.Skubiai, nemokamai pristato jumspatogiu laiku. Tel. 8 672 51 171.

Parduoda supjautas kaladëmis ber-þo, juodalksnio, puðies ir eglës mal-kas. Atveþa á namus. Tel. 8 602 89 096.

Parduodami nauji ðaldytuvai ir ðal-dikliai „Snaigë“. Naujas dizainas,antibakterinë sistema. Garantija 2metai. Pristatymas á namus nemo-

kamas. Tel. 8 656 12 550.

Parduoda amonio salietrà, sulfatà,azofoskà ir kitas tràðas. Pristato.Iðraðo sàskaitas. Tel. 8 605 49 513.

Parduoda srutoveþá, prikabinamàpurkðtuvà RAU 16 m, rotacinæðienapjovæ, tràðø barstytuvà, frezà,grëblá, skutikà 2,5 m. Tel. 8 656 19852.

Parduoda traktoriaus priekabas 2 -PTS - 4 didþiosios, 3 vienetai. Tel. 8652 58 499.

parduoda ir pr istato- BALTARUSIÐKUS durpiø briketus;- AKMENS ANGLÁ (fasuotà);Tel.: 8 618 45 540, 8 685 24 553.

UAB „Tvirtasis siûlas“

Naujai gautà „DPK“ ir „DO“rûðies akmens anglá.

Palaidà ir sufasuotà maiðais po40 ir 25 kg.

Sandëliai Prienuoseir Mauruèiuose jau dirba.

Praðome laiku apsirûpinti anglimi!Adresai: Prienai, Kæstuèio g. 99,tel.: 8 687 36 216, (8 319) 51606. Mauruèiai, tel.: 8 686 40

250, (8 319) 69 122.

UAB „GRASTA“ VASAROSKAINOMIS IÐPARDUODA:

Remontuoja ir prijungia: skalbykles,el.virykles, orkaites, indaploves.Atvyksta á namus, suteikia garantijà.Tel. 8 600 60 213.

Liejame pamatus, betonuojame.Montuojame gipso kartonà, glaisto-me, daþome, kalame dailylentes, de-dame visø tipø grindis, klojame ply-teles, atliekame santechnikos dar-bus, elektros instaliacijos darbai, pri-lydome stogo dangà, lankstome skar-das. Tel. 8 600 96 399.

Gaminame duris namams, ûkiniamspastatams, kitus gaminius. Þiemoslaiku taikome didesnes nuolaidas,kokybæ garantuojame. Tel. 8 68262195.

Kaminø ádëklai: gaminimas, monta-vimas. Kaminø valymas. Tel. 8 64587 304.

Kaminø valymas. Skubiai, kokybið-kai, saugiai. Tel. 8 630 24 343.

Kaminø valymas, visø tipø stogodangø, lietaus sistemos, skardinimoremonto bei montavimo darbai. Tel. 8631 91211.

Ðlifuojame, dedame ir lakuojameparketà, dengiame stogus, skardina-me, lankstome, ðiltiname ir daþomenamø fasadus. Kasame pamatus,mûrijame, tinkuojame, betonuojame,montuojame tvoras, langus, duris, at-liekame langø apdailà, griovimo dar-bus. Statome karkasinius namus. Tel.8 620 85 350.

VISI SANTECHNIKOS DARBAI:ðildymo, vandentiekio, kanalizacijos,katiliniø árengimo. Komplektuojamekokybiðkas santechnikos medþiagassu nuolaidomis. Tel. 8 640 39 204.

Visi santechnikos darbai: ðildymo,vandentiekio, nuotekø ir kitø sistemøárengimas ir remontas. Græþiu skylesbetone, mûre iki 250 mm skersmens.Tel.: 8 685 45 851, 8 604 35 126.

Autoveþio paslaugosTech. pagalba kelyje.Automobiliø trans-portavimas, kroviniøperveþimas. Automobiliø këbuløremontas. Tel. 8 648 10 424.

Automatiniø skalbimo ma-ðinø, el. virykliø, indaploviøremontas, prijungimas. At-vykstame á namus. Dirbame irsavaitgaliais, suteikiame garan-tijà. Tel. 8 645 04 370.

Statome nerûdyjanèio plieno kaminøádëklus bei pristatomus apðildomuskaminus. Kaminø valymas. Tel. 8 68560 129.

Pjauna ir kapoja malkas. Krûmapjoveugdo miðko jaunuolynus, taip pat pjau-na krûmus, kerta ir valo miðkus, sklypus.Tel. 8 602 89 096.

Vikðriniais ekskavatoriais kasametvenkinius, darome pylimus, ðlaitus,lyginame sklypus. Tel. 8 640 50 090.

Uþ prieinamà kainà gieda laido-tuvëse. Tel. 8 615 20 191.

PPPPPAÞINTYSAÞINTYSAÞINTYSAÞINTYSAÞINTYS

50 m. vyras ieðko moters rimtam gyvenimui (gali padëti ûkyje). Tel. 8 644 78412.

skubo susitvarkyti dël PSD ásisko-linimø, kol kas iðieðkojimo proce-dûros yra sustabdytos – pinigai nebusiðieðkomi. Tai ir buvo vienas iðsvarbiausiø tikslø.

Iðieðkojimas – kraðtutinë prie-monë, kurià „Sodra“ pradëjo taikytipo daugiau nei pusæ metø trukusiosaktyvios komunikacijos, skirtos irLietuvoje gyvenantiems, ir á kitasðalis iðvykusiems þmonëms.

Tie, kurie deklaravo iðvykimà,padengë ásiskolinimà arba pateikëdokumentus, suteikianèius pagrindàásiskolinimo panaikinimui, gali bûtiramûs – ið jø ásiskolinimai iðieðkominebus.

Taip pat kol kas nebus vykdomiiðieðkojimai ir ið þmoniø, patei-kusiø praðymus netaikyti sankcijø,bet ið jø – praðymo galiojimolaikotarpiu – bus laukiamapateikiamø dokumentø.

Þmonëms, kurie pateikë doku-mentus ásiskolinimo perskaièiavi-mui, „Sodros“ specialistai atsakys irinformuos, ar ásiskolinimas jiems yrapanaikintas, arba praneð, kokiø do-kumentø trûksta.

Visi þmonës, deklaravæ savo ið-vykimà Valstybinei mokesèiø ins-pekcijai arba padengæ ásiskolinimà,ir toliau jo statusà gali tikrintis inter-nete, adresu www.sodra.lt/pasitik-rink. Informuojame, kad duomenysyra atnaujinami kas 2 darbo dienas.

Visos PSD ámokos ir padengtiásiskolinimai yra pervedami á Pri-valomojo sveikatos draudimo fondà.Ið jø nieko nelieka „Sodros“ biu-dþete.

Þmones, kurie nori bûti in-formuojami tiesiogiai (telefonu,elektroniniu paðtu), labai kvieèiamepateikti arba atnaujinti savo kon-taktinius duomenis asmeninëje„Sodros“ paskyroje.

„Sodros“ informacija

„Sodra“ ragina teikti dokumentus ir mokëti skolas. Iðieðkojimai kolkas nebus vykdomi

(Atkelta ið 3 p.)

„Gyvenimo“ redakcijoje priimami skelbimai ir á Alytaus, Mari-jampolës ir Vilkaviðkio miestø ir rajonø laikraðèius.

2017 m. vasario 8 d. Nr. 11 (9971) 8 p.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, [email protected]);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, [email protected]); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, [email protected]); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai (tel. 60522, [email protected]). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.










Redaktorë Ramutë ÐimukauskaitëRedakcija: Redaktorë Ramutë Ðimukauskaitë - VERSLAS, ÞEMËS ÛKIS: (60523, [email protected]); SOCIALINËS PROBLE-MOS, ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë, redaktorës pavaduotoja (60014, [email protected]); Angelë Bajorienë,komunikacijos ir rinkodaros direktorë (8 687 98 985, [email protected]); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS, APLINKOSAUGA:Laima Duoblienë (8 682 12 642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI: OnaLodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai (tel. 60522, [email protected]). Mob. tel. 8 605 19 327.


Laikraðtis ákurtas 1946 m. gruodþio 7 d.

REDAKCIJOS ADRESAS:Kauno g. 19 A, LT - 59147 Prienai.

El.paðtas: [email protected]

Leidþia UAB „GYVENIMAS“ (SL 066).

Laikraðtis iðeina treèiadieniais ir ðeðtadieniais.Ofsetinë spauda. Apimtis - 2 spaudos lankai.Indeksas 67283. Tiraþas: treèiadieniais - 2100 egz.,

ðeðtadieniais - 2600 egz. Rinko, maketavo UAB „Gyvenimas“.

Spaudë UAB „Alytausspaustuvë“, Seirijø g. 17,tel. (8 ~ 315) 73786.

Internete skaitykite: www.gyvenimas.info, www.facebook.com/laikrastisgyvenimas

Prieniðkiai ne tik stebëjo, kaipliepsnos iðryðkino ir nuðvietë þodáLIETUVA, bet ir patys tapo akcijosdalimi - sustojæ á gretas „nupieðë“Gediminaièiø stulpus.

Pirmieji mums visiems brangøþodá kitaip uþraðë alytiðkiai, kurie

LIETUVA nuðvito kitaip

Nuot

rauk

os a

utor

ës ir

org

aniza

toriø

lietuvis garsiai girdavosi aplankytaisTurkijos, Egipto ar Kretos kurortaisnei pamëgtais savo ðalies kampeliais.

2009-2015 metais svarstyklëspamaþu persisvërë á kità pusæ. Pir-miausiai, nepaisant ekonominës kri-zës, buvo mestos didþiulës inves-ticijos gamtos, paveldo objektams,lankytinoms vietovëms pritaikyti tu-rizmo reikmëms. RekonstruotosLietuvos pilys ir þinomiausi dvarai.Muziejai pakeitë pasenusias eks-pozicijas interaktyviomis. Bendruo-menës, amatø centrai parengë ádo-mias ekskursijas, vykdo edukacijas.O paskutiniai metai tapo saugomøLietuvos teritorijø triumfu. Naciona-liniuose ir regioniniuose parkuoseásteigti lankytojø centrai – modernûsgamtos muziejai, árengti paþintiniaitakai, pastatyti apþvalgos bokðteliai,o tikrà sprogimà sukëlë Lajø takoatidarymas Anykðèiø ðilelyje.

Taigi, jei kuriame nors Lietuvoskampelyje buvote prieð 10 metø,þinokite, kad jûsø áspûdþiai apie tàvietovæ beviltiðkai „paseno“, ir kvie-èiu jus apsilankyti ten dabar.

- Kà bûtina þinoti keliaujant poLietuvà? Kà labiausiai rekomen-duotumëte pamatyti?

- Keliauti po gimtàjà ðalá leng-viausia – nëra kalbos, kultûros, pi-niginiø ir kitø barjerø. Tad keliau-damas ir ilsëdamasis Lietuvoje galilabiau atsipalaiduoti. Bet kurioje netir saugiausioje valstybëje vis tiek

tenka átempti smegenis – perprastioro uostø, transporto, infrastruktû-ros sistemas ar iððifruoti meniu irsusikalbëti su vietiniu padavëju, kadant lëkðtës gautum tai, ko tikiesi. Ojeigu dar kokia nenumatyta situa-cija...

Ðtai 2015-øjø lapkrièio 13-osiosvakarà teko vaikðèioti romantiðkoParyþiaus gatvëmis, kai ten buvoávykdytas teroro iðpuolis. Miestas perkelias valandas tapo visiðkai ne-atpaþástamas, nors simboliðka – lan-kiausi jame deðimtàjá kartà.

Dël rekomendacijø, kà pamatyti– labai sunku kà nors konkreèiai pa-tarti. Tiesiog keliaukite ten, kur la-biausiai tuo metu norite, kuo domi-tës. Þiûrëkite tai, kas patinka. Perdeðimtmetá leidykloje esame parengæir iðleidæ keliasdeðimt teminiø lei-

diniø atskiroms keliautojø grupëms– apie baþnyèias, dvarus, atskirusmiestus ir miestelius, etnografiniusregionus. Esame netgi iðleidæ soli-dø iliustruotà þinynà apie Lietuvostechnikos paminklus - kelius, tiltus,viadukus, malûnus, gynybinius átvir-tinimus, pramoninius statinius –tokia vyriðka knyga... Þinoma, jei visneiðtrûkstate ið gimtojo rajono ir ma-þai keliavæ po Lietuvà, tai, be abejo,aplankykite graþiausias ðaliesvietoves – Vilniaus senamiestá, Tra-kus, Anykðèius, pravaþiuokite Ro-jaus keliu nuo Jurbarko iki Kauno.

- Kuris gimtinës kampelis Jumspaèiam mieliausias?

- Þinoma, kad tëviðkë ir jos apy-linkës. Mano pavardës ir giminësðaknys - aplink Jieznà. Labai graþiosvietos – pats Jiezno miestelis ir apy-linkës, netoliese Verknës upë, Birð-tonas, Aukðtadvaris. Daug eþerø,kalveliø, kloniø, piliakalniø... O kal-bant apie likusià Lietuvos dalá, gali-ma sakyti, jau esu ðiek tiek „suga-dintas“ áspûdþiø, todël sunku iðskirtivienà vietovæ – kiekviena jø savaipgraþi. Paminëèiau gal tik pasieniomiestelius: Viðtytis, Dieveniðkës,Þagarë, Þeimelis, Rusnë, Ventës ra-gas... Man jie tokie - kaip pasauliokraðtas, atvaþiuoji, iðlipi - ir rodos,net sulëtëja laikas....

- Paroda Jiezne. Kas paskatinosurengti darbø pristatymà tëvið-këje?

- Tai nëra pirmasis mano „gráþi-mas“ á Jieznà. Dar 2011 metais kartusu Jiezno klebonu kun. Rolandu Biè-kausku parengëme ir iðleidome gra-þià knygà – albumà apie Jiezno baþ-nyèià. Po poros metø á atgimstantáJiezno dvarà kraðtieèius menininkuspasikvietë naujasis pastato savininkasKæstutis Derliûnas. Kartu su kitaisdailininkais, rankdarbiø kûrëjaisdemonstravome savo darbus dvaromenëse... Jieznieèiams tada rodþiaumiestelio ir apylinkiø nuotraukas iðoro – daþnam buvo smagu jose rastisavo sodybà... O ðá kartà esu dëkingasJiezno seniûnui Algiui Bartusevi-èiui ir Kultûros ir laisvalaikio centrodirektorei Dalei Vertinskienei, kuriedar pernai pakvietë vël „sugráþti“ átëviðkæ ir parodyti naujausius savodarbus. Smagu, kad Jieznui ir jiez-nieèiams pasisekë, kad jie turi tokiøiniciatyviø þmoniø, ant kuriø peèiølaikosi kultûrinis miestelio gyveni-mas.

- Parodos pavadinimas „Ypa-tinga Lietuva“ intriguojantis. Kàþiûrovai iðvys atrinktose fotogra-fijose?

- Paroda „Ypatinga Lietuva“ –tik maþa dalelë to, kas neatpaþásta-mai pasikeitë per atkurtos Lietuvosnepriklausomybës metus. Miesteliaiir baþnyèios, dvarai ir pilys, kurortaiir nacionaliniai parkai, muziejai irapþvalgos bokðtai – ðiandien dþiu-gina vietos gyventojus ir sveèius ne

„...tik maþa dalelë to, kas neatpaþástamai pasikeitë“

Kaip gera dþiaugtis tuo, kà turime: laisve, taika, vieni ki-tais ir Lietuva! Skambant „Þiburio“ gimnazistø atliekamomsdainoms vasario 3-iosios pavakare prieniðkiai rinkosi á Re-vuonos parkà ir prisidëjo prie Prezidentës Dalios Grybauskaitësinicijuotos akcijos „Vasario 16-àjà ðvæsk linksmai ir iðra-dingai“.

perdavë estafetæ Birðtonui, o birð-toniðkiai kaimyniðkai iððûká metëmums – artimiausiems kaimy-nams. Prienai estafetæ perdavëMarijampolei.

Kad akcija ne tik ávyktø, bet irbûtø uþfiksuota, prisidëjo Prienø ra-

jono savivaldybë, Prienø kultûros irlaisvalaikio centras, Prienø miðkøurëdija, NKRP, UAB „Prienø butøûkis“ ir Prienø seniûnija.

Laima Duoblienë

tik naujais fasadais ar blizganèiomisstogø smailëmis, bet ir èia vykstan-èiu kultûriniu ir pramoginiu gyve-nimu. Parodoje eksponuojamosfotografijos, sukurtos 2013 - 2016metais, rengiant paþintines knygas„Ypatinga Lietuva“, „Lietuvos mies-tai ir miesteliai“, „Lietuvos dvarai irpilys“, „Lietuvos baþnyèios“, „Lie-tuvos etnografiniai regionai“ bei re-prezentaciná albumà „Tai Lietuva“.Nuotraukas vienija ne kuris nors re-gionas ar statiniø grupë, bet bûtentpokyèiai – tai, kas neatpaþástamaipasikeitë per 27 nepriklausomybësmetus. Paroda skirta svarbioms Lie-tuvos valstybës datoms – Vasario 16-ajai ir Kovo 11-ajai – paminëti.

- Dëkojame uþ pokalbá.Kalbëjosi Ramutë Girënaitë

(Atkelta ið 1 p.)

gyvenimas - 2 p. 3 p. 4 p. 6 p. „tik maþa dalelë to, kas...

Documents