42016 m. spalio 14 d. Nr. 78

GYVIEJI ARCHYVAI

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Erdviame kieme, kuriamerikiavosi patogios këdës irsuneðtiniais valgiais nukrau-ti stalai, buvo daug kalbëji-mo, muzikavimo, dainavi-mo…

Ðventæ bûtø galima pava-dinti prisiminimø ir bûsimøvilèiø bei svajoniø „atlai-dais“. Po plevësuojanèiomisvëliavomis – Vytautine irLietuvos Respublikos vals-tybine – prie mikrofono ëjo

Saulëti Kasèiûnø „atlaidai“Rugsëjo 17-tàjà, kai jau visoje Lietuvoje buvo ápusëjæs arba net baigtas bulviakasis, Kasèiûnø vienkiemyje,

pas partizanà Juozà Jakavoná-Tigrà, rinkosi ir jauni, ir pagyvenæ sveèiai – senojo partizano gerbëjai

þmonës ir kiekvienas savaip,bet ið ðirdies, iðsakë savomeilæ Tëvynei, savo rûpes-èius ir lûkesèius, savo pagar-bà tiems, kurie þuvo, kadmes dabar gyventume lais-voje Lietuvoje. Þuvusieji sa-vo aukà – gyvybæ – atidavë,tarsi pro laiko miglà regëda-mi, kad Lietuva bus laisva,nors ir po ðimtmeèio… Pra-ëjo pusðimtis metø, okupa-cijos sàlygomis uþaugo dvi

lietuviø kartos. Ne visi sva-jojo apie laisvà Lietuvà, nevisi nepriklausomà nuo so-vietizmo jà matë ateityje.Sovietizmas daugeliui buvogiliai ásigëræs á smegenis irgyvenimo bûdà. Bet tie, ku-riuos Dievas ir gimdytojaiapdovanojo tvirta tautine irvalstybine ðerdimi, buvo ási-tikinæ, kad Tëvynë vis tiekatgims laisvei – anksèiau arvëliau.

Tà saulëtà dienà Kasèiûnøvienkiemyje, kupiname iðsvetur suvaþiavusiø þmoniø,vis þvilgèiojau á dangaus më-lynæ. Dingojosi, kad jie, Lie-tuvos partizanai, kuriø atsto-vas buvo sodybos ðeiminin-kas, þvelgia á mus ið dangið-køjø aukðtybiø su meile irpasididþiavimu, nes jø di-dþioji auka nepamirðta, ai-niai juos pagerbia, praëjusdaugiau nei pusðimèiui me-

tø. Tai dar vienas árodymas,kad istorijos ûkuose nepra-nyksta tai, kas reiðkiasi kaipkova dël tautos ir þmogauslaisvës, kas ásikûnija gyveni-me per kovotojø partizanøvaikus ir vaikaièius. O pas-tarøjø Kasèiûnuose tàdienbuvo ne vienas… Tai ir Pie-tø Lietuvos partizanø vado J.Vitkaus-Kazmieraièio vai-kaitë, smuikininkë VilijaPranskienë, iðkvietusi aðarasklausytojø akyse subtiliu„Ave Marija“ atlikimu. Ir Ja-kavonio-Tigro dukra Ange-lë Jakavonytë, kuri jau nevienà kartà Kasèiûnø vien-kiemyje, prie bunkerio, yrarengusi paminëjimus savotëvui-partizanui Tigrui. Ir ðákartà ji parengë ðventës sce-narijø, sukvietë jos dalyviusir sumaniai vadovavo visamkalbanèiø, dainuojanèiø irgrojanèiø paradui… Ðventë-je dalyvavo ir generolo Ka-zio Ladigos vaikaitë, advo-katë Vytautë Ladigaitë, po-litiniø kaliniø dukra RûtaMiðkinienë, partizano dukraGenovaitë Èiurlionienë…

Partizanai tarsi ásikûnijoper Druskininkø politiniøkaliniø ir tremtiniø chorodalyves (choro vadovë An-tanina Laurenèikienë), perLietuvos kariuomenës at-stovus – karininkus: majoràDariø Bernotà, Lietuvos ka-

ro akademijos virðininkopavaduotojà Valerijø Ðere-lá, kuris, pritardamas sau gi-tara, padainavo graþiø par-tizaniðkø dainø. Taip pat perJungtines Amerikos Valsty-bes atstovavusá Dariø Udrá,kuris grojo akordeonu ir pa-dainavo keletà Lietuvojedar negirdëtø partizaniðkødainø. Ðiam prisiminimø va-karui jau einant á pabaigà,visus smagiai nuteikë treje-tas dainininkø ið Þiûrø kai-mo. Trijulei vadovavo sod-raus balso savininkë, muzi-kos mokytoja Irena Naujû-nienë. Jai sutartinai talkinoBronius Èiras (Irenos tëvas)ir Senosios Varënos vargo-nininkas Kæstutis Taraila.

Manau, kad kiekvienameLietuvos regione vyksta pa-naðios ðventës, unikalûs par-tizaniðki „atlaidai“. Visa, kasbuvo praeityje, neiðnyksta sumumis, o keliauja á ateitá irásitvirtina ateinanèiøjø, muspakeisianèiø þmoniø sàmo-nëje ir ðirdyse. Lietuvoje,kaip ir visur kitur, yra dau-giau ðviesos negu tamsos,daugiau tikëjimo ir pasitikë-jimo savimi ir savo valstybe.Tai þinoti ir suprasti yra svar-biausia mums visiems, gyve-nantiems greta vieni kitø.

Aldona ÞEMAITYTË-PETRAUSKIENË

Jau daugiau kaip dudeðimtmeèius „Voru-tos“ fondas leidþia

knygas, atvirukus, o nuo 2007m. ir kalendorius, skirtus Tra-kø Ðvè. Mergelës MarijosApsilankymo baþnyèiai.Prieð vienuolika metø buvoiðleista knyga „MonsinjorasVytautas Pranciðkus Rûkas“(Trakai: Voruta, 2005, 144 p.)èia nuo 1966 m. kunigavusiomonsinjoro 80-ojo jubilie-jaus proga. Ádomi lietuviø irlenkø kalbomis iðleista kny-gelë „Trakø Dievo Motinosstebuklai“ (Trakai: Voruta,2013, 112 p.), kurioje patei-kiami Trakø Dievo Motinosstebuklø apraðymai, pareng-ti kun. Simono Mankevièiaus(Szymon Mankiewicz) ir pir-màkart iðspausdinti 1645 m.Tëvø bazilijonø spaustuvëje,Vilniuje, lenkø kalba. Be ste-buklø apraðymø, èia pateikia-ma trumpa Trakø baþnyèios

istorija ir giesmës, skirtoslankantiesiems stebuklingàjáTrakø Dievo Motinos pa-veikslà. Knyga iliustruotaTrakø Dievo Motinos pa-veikslo sekiniais ið kitø Lie-tuvos baþnyèiø (Rozalimo,Nemenèinës, Þelvos, Gied-raièiø, Semeliðkiø, Jûþintø,Varniø, Senøjø Trakø) ir Lat-vijos – Rygos, Agluonos, Tra-kø baþnyèios interjero deta-liø – angelø, ðventøjø, alto-riaus fragmentø – nuotrau-komis. Ðiemet 50 egzemplio-riø tiraþu iðleista dar vienaTrakø Dievo Motinos pa-veikslo vainikavimo 300-osioms metinëms skirta kny-ga „Solennitas coronationisBeatissimae Virginis Mariae

in antiquissima sua ad pra-epositalem palatino Trocen-sis civitatis Basilicam, à tem-poribus Alexandri VitoldiMagni Litvaniae Ducis, gra-tiis et miraculis clara Ico-ne...“ (liet. ÐvenèiausiosiosMergelës Marijos, pavaiz-duotos didþiai sename at-vaizde, garsëjanèiame malo-nëmis bei stebuklais nuo Lie-tuvos didþiojo kunigaikðèioAleksandro Vytauto laikøTrakø miesto vaivadai pri-klausanèioje Bazilikoje, vai-nikavimo iðkilmë...; Trakai:Voruta, 2016, 36 p.). Tai uni-kalus leidinys lotynø kalba,kuriame pateikiamos 1719m. Jëzaus draugijos univer-siteto spaustuvëje iðspaus-

dinto Trakø Dievo Motinospaveikslo vainikavimo Popie-þiaus Klemenso XI karûno-mis 1718 m. rugsëjo 4 d. ap-raðymo faksimilës. Ði knygabuvo áteikta Trakø baþnyèiàaplankiusiam Vatikano vals-tybës sekretoriui kardinoluiPjetrui Parolinui (Pietro Pa-rolin).

Rugsëjo pradþioje skaity-tojus pasiekë þurnalisto, re-daktoriaus Vytauto Valenti-no Èesnulio knyga „Kanau-ninkas Klemensas Maliuke-vièius“ (Trakai: Voruta, 2016,160 p.). Kad Lietuvos baþny-èios istorija yra svarbi ðio au-toriaus tyrinëjimø sritis, ro-do ir anksèiau iðleistos kny-gos: „Ið Varënos II parapijos

ir Vilniaus arkivysku-pijos istorijos“ (Vil-nius, 2006, 136 p.),„Senoji Perlojos baþ-nyèia“ (Vilnius, 2006,55 p.), „Perlojos baþ-nyèios“ (Vilnius,2008, 76 p.), „Kales-ninkø parapijos atgi-mimas“ (Trakai,2013, 90 p.), „Nutilævarpai“ (Trakai,2015, 136 p.). Ðákartpirmà kartà iðsamiaiapraðytas þymus Vil-niaus kraðto ir Lietu-vos politikos, visuo-menës, baþnyèiosveikëjas kan. Kle-mensas Maliukevi-èius.

Kanauninkas Kle-mensas Maliukevi-èius (1876–1934) –lietuvybës puoselëto-jas, didþiàjà savotrumpo gyvenimo

dalá praleidæs Trakuose, bu-væs Trakø Ðvè. Mergelës Ma-rijos Apsilankymo baþnyèiosklebonu ir dekanu (1911–1933). Istorinëje apybraiþo-je, pasiremiant archyviniaisdokumentais, apraðomas jogyvenimo kelias nuo gimimoLateþeryje, prie Druskinin-kø, iki mirties Valkininkuo-se (Varënos r.). Ypaè svarbikan. Klemenso Maliukevi-èiaus veikla, puoselëjant lie-tuvybæ – vienas ið lietuviøðvietimo draugijos „Rytas“steigëjø, Laikinojo Vilniauslietuviø komiteto ir daugelioLenkijos okupuoto Vilniauskraðto lietuviø organizacijønarys. Kanauninkas labai rû-pinosi Trakø Ðvè. MergelësMarijos Apsilankymo baþny-èios remontu po Pirmojo pa-saulinio karo, stebuklingojoTrakø Dievo Motinos pa-veikslo saugojimu. Beje,1920 m. rugsëjo 23 d. jam bu-vo iðduotas uþsienio pasas, jisatstovavo Lietuvos Respub-likai vykdamas á Bavarijà, ta-èiau vis dar neþinoma, koksbuvo ðios kelionës tikslas.Kan. Klemensas Maliukevi-èius palaidotas ValkininkøÐvè. Mergelës Marijos Apsi-lankymo baþnyèios ðvento-riuje. Prieðkariu valkininkie-èiai ir Vilniaus kraðto lietu-viai pastatë jam ðlifuoto gra-nito paminklà.

Leidinyje paminëti dar dukunigai: Trakuose trisdeðimtdvejus metus kunigavæs Ju-zefas Karvovskis ir vienas iðRûdiðkiø baþnyèios statytojøkun. Adomas Þemaitis, pa-teikiamas Trakø kunigø sàra-ðas nuo 1422 m. iki dabar, yra

santrauka lenkø kalba, as-menvardþiø ir vietovardþiørodyklës. Knyga gausiaiiliustruota dokumentø faksi-milëmis (ádomus 1942 m.Rûdiðkiø lietuviðkosios vi-suomenës kreipimasis á Vil-niaus arkivyskupà MeèislovàReiná dël lietuviðkø pamal-dø), nuotraukomis ið „Voru-tos“ redakcijos, Lietuvosmokslø akademijos bibliote-kos, Trakø istorinio naciona-linio parko, Elenos Valtery-tës-Viliûnienës, Sofijos Seliu-kaitës asmeniniø, EugenijosUþkurnienës ðeimos archy-vø, Lietuviø literatûros ir tau-tosakos instituto bibliotekosfototekos, Lietuvos nacio-nalinio muziejaus rinkiniø,„Lietuvos albumo“ (Kaunas,1921), þurnalo „Mûsø Vil-nius“ (Nr. 24, 1934), knygos„Kunigo Nikodemo Ðvogþ-lio-Milþino gyvenimas ir kû-ryba“ (Kaunas, 2002), yraAleksandro Juraðaièio, J.Uoginto, Jano Bulhako, Ju-liuðo Kloso (Juliusz Kùos),Onutës Drobelienës, Ginta-ro Þilio, Juozo Vercinkevi-èiaus nuotraukø.

Ði knyga bus ádomi visiemsistorijos mylëtojams, besido-mintiems Lietuvos Baþnyèiosir okupuoto Vilniaus kraðtoistorija.

Knygà galima ásigyti „Vo-rutos“ redakcijoje (Naujoji g.16, 21111 Trakai), Trakø Ðvè.Mergelës Marijos Apsilanky-mo baþnyèioje arba interne-tu – http://www.patogupirk-ti.lt/.

IrmaSTADALNYKAITË

knygos redaktorë

Iðleista Vytauto Valentino Èesnulio knyga„Kanauninkas Klemensas Maliukevièius“

Prie Dainavos apygardos partizanø vadavietës kryþiaus ir bunkerio

2016 m. spalio 14 d. Nr. 785

GYVIEJI ARCHYVAI

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Margioniðkiai ne-pamirðo senovi-niø dzûkiðkø

dainø, jie tebevaidina beveikdevyniasdeðimtmetá gyvuo-janèiame Margioniø klojimoteatre, degina Vëliniø lau-þus, organizuoja graþiasðventes. Ðio kaimo þmonësyra labai nuoðirdûs, svetingiir moka dþiaugtis bendryste.

Savaitgalá sukvietæ á Mar-gioniø klojimo teatre vyku-sià tradicinæ „Rudenëlioðventæ“, margioniðkiai turë-jo ir daugiau dþiugiø progø– neseniai iðasfaltuota pa-grindinë kaimo gatvë, kà tikiðleista Margioniø kaimo et-nografijos ansamblio kom-paktinë plokðtelë, o tai, kasiðauginta darbðèiø margio-niðkiø darþuose, puikavosirudens gërybiø parodoje–konkurse. Graþiausiais þoly-nais ið tebeþydinèiø kaimodarþeliø ir pievø iðdabintasMargioniø klojimas vos tal-pino á ðventæ susirinkusiusvietinius margioniðkius, jøvaikus ir anûkus bei sveèius.

Ðventë prasidëjo iðasfal-tuotos Ðaltinio gatvës pra-dþioje. Kaimo moterys visuspasveikino graþia dzûkiðkadaina „Sveiki, mylimi svete-liai ir mylëtojai dainø“. Sim-bolinæ juostelæ perkirpo Va-rënos rajono savivaldybësmeras Algis Kaðëta ir Mar-gioniø kaimo bendruomenëspirmininkë Lina Vosylienë.Margioniðkiai neslëpëdþiaugsmo – iðsipildë jø se-na svajonë turëti iðasfaltuo-tà pagrindinæ kaimo gatvæ.Jie atsidëkodami merui Al-giui Kaðëtai uþdëjo àþuoløvainikà ir áteikë padëkà „uþsupratimà ir nuoðirdø rûpes-tá Margioniø kaimo þmonë-mis“. Ðaltinio gatvës 1,035km ilgio atkarpos kapitalinioremonto darbus – asfaltavi-mà bei abiejø gatvës pusiøkelkraðèiø árengimà – ið Ke-liø prieþiûros programos lë-ðø atliko UAB „Eurovia Lie-tuva“. Atliktø darbø vertë –47,5 tûkst. Eur.

Kol gyvas nors vienas margioniðkis...Graþiausiais Dzûkijos ðilais apsisiautæs Margioniø kaimas yra iðties unikalus þmonëmis ir tradicijomis – èia ne tik pagar-

biai puoselëjama tai, kas paveldëta ið savo seneliø ir tëvø, bet kuriamos ir naujos tradicijos

Bendruomenës pirminin-kë Lina Vosylienë sakë, kadasfaltuotos gatvës jie laukëdaugiau kaip deðimt metø,tad nutiesus asfaltà, margio-niðkiai ið dþiaugsmo ant ke-lio net paðoko. „Jûsø dëkasena kaimo svajonë – iðasfal-tuoti pagrindinæ kaimo gat-væ – ágyvendinta. Ðis ávykiskaimui yra istorinis. Priimki-te mûsø visø dþiaugsmà, pa-garbà ir geriausius linkëji-mus“,– dëkojo pirmininkë.

Meras Algis Kaðëta pasi-dþiaugë aktyvia ir veikliaMargioniø kaimo bendruo-mene, kuri ne tik puoselëjasenas tradicijas, bet kuria irnaujas. Dzûkiðkai pasveiki-næs margioniðkius su graþiaðvente meras sakë: „Jûs,margioniðkiai, turit savo ið-skirtinumø. Margionys – tik-ras dzûkiðkas kaimas, turitklojimo teatrø, ðalciná „Bo-bos darþas“, bet svarbiausivisciek esat Jûs. Visus atvy-kusius ir naujai insikûrusiuspriiimat su atviru ðyrdziu,esat labai nuoðirdûs ir sve-tyngi. Dëkui Jum uþ tai, vi-sadu toki ir iðlikit“, – linkëjomeras.

Ansamblio dainininkeiAgutei Jeremièienei pradë-jus dainuoti „Þemëj Lietu-vos àþuolai þaliuos“, prie josprisijungë visi ðventës daly-viai.

Sveèiai dovanø gavo kà tikiðleistà Margioniø klojimoteatro etnografijos ansam-blio dainininkiø Agutës Ja-ramièienës, Danutës Kvara-ciejienës ir Agotos Konstan-tinavièienës ádainuotà kom-paktiná diskà, kuriame skam-ba ðeðiolika dzûkiðkø dainø.Ðio projekto sumanytoja –Lina Vosylienë, iniciatorius,projekto vadovas ir fotogra-fas – kaimo naujakurys Lu-kas Povilauskas. Kaip sakë

Lukas, iðleisti dainø diskàkaimo bendruomenës nariaiplanavo seniai. Jo ir ben-druomenës pirmininkës ini-ciatyva ðià vasarà margionið-kës Varënos kultûros centrokino ir parodø salës áraðøstudijoje ádainavo nuo vai-kystës dainuojamas dzûkið-kas dainas.

Margioniø kaimo, Mar-cinkoniø seniûnijos, Varënoskraðto ir Lietuvos garbei ádangø pakilo ávairiaspalviaiþibintai. Á „Rudenëlio ðven-tës“ programà – linksmusþaidimus ir ratelius – buvoájungti visi dalyviai.

Vëliau visi groþëjosi mar-gioniðkiø iðaugintomis ir klo-jime iðeksponuotomis gra-þiausiomis darþovëmis – mil-þiniðkais moliûgais, cukinijo-mis, morkomis, burokëliais,bulvëmis, svogûnais. Smagøkonkursà surengæ margio-niðkiai rinko didþiausià mo-

liûgà, didþiausià cukinijà,ádomiausià darþovæ, graþiau-siai papuoðtà darþovæ. Prizi-ninkai buvo apdovanoti pa-

dëkomis ir saldþiomis dova-nëlëmis. Vakarop visi varþë-si nuotaikingame aukcione,kuriame buvo galima ásigytiávairiausiø, net ir autentiðkø,daiktø. Surinkti pinigëliaibuvo skirti kaimo bendruo-menës reikmëms.

Margioniðkiø vaiðingumàliudijo skaniausiais dzûkið-kais patiekalais nuklotas vai-ðiø stalas. Suþvarbusieji bu-vo pavaiðinti ant lauþo virtagrybiene.

Gerà nuotaikà dovanojonuotaikingos Margioniø et-nografijos ansamblio mote-rys ir ðaunûs kaimo muzikan-tai. Iki vëlaus vakaro Mar-gioniø klojime netilo graþiosdzûkiðkos dainos ir smagusðventës ðurmulys.

Margionys turi savo cha-rizmà. Tai pajauèia kiekvie-nas, apsilankæs ðiame nedi-deliame, vos daugiau kaippenkiasdeðimt gyventojø tu-rinèiame kaime. Patys mar-gioniðkiai su nostalgija me-na tuos laikus, kai kaimekiekvienoje troboje buvo polopðá, kai èia ir mokykla vei-kë, visais laikais buvo stiprilietuvybës, patriotizmo irmeilës savo kaimui dvasia.Galbût todël beveik devy-niasdeðimt metø èia tebegy-vuoja Margioniø klojimo te-atras, kuriame tebeplevena

prieð dvideðimtmetá á Nebû-tá iðkeliavusio Margioniø„Strazdelio“ – kaimo ðvie-suolio, poeto ir „reþisoriaus“Juozo Gaidþio – dvasia. Èiakiekviename kaimo namegyveno ar gyvena po artistà.Juk margioniðkiai, pirmà-kart 1929 metais suvaidinæA.Vilkutaièio-Keturakio ko-medijoje ,,Amerika pirtyje“,kurià, vietinio jaunimo pade-damas, pastatë Margioniøpradþios mokyklos mokyto-jas Teofilis Sukackas, vaidi-na iki ðiol. Kaime gyvos irypaè pagarbiai bei graþiaipuoselëjamos Vëliniø tradi-cijos – aðtuonias dienas ka-pinaitëse kûrenant Vëliniølauþus ir nuoðirdþiai mel-dþiantis. Margioniðkiai di-dþiuojasi turá prieð keturismetus ðalia kapinaièiø pasta-tytà vienà didþiausiø Lietu-voje mediná aðtuoniolikosmetrø su dviem kryþmomkryþiø. Daþni lankytojai þa-visi kaimo gale esanèiaSkroblaus versme „Bobosdarþas“.

Kaimo gyventojai sakoprivalantys gerbti, saugoti irperduoti ateinanèioms kar-toms savo ið tëvø paveldëtastradicijas, ir kol gyvas norsvienas margioniðkis, tos tra-dicijos tikrai gyvuos.

Rûta AVERKIENË

Margioniø klojimo teatre

Prie kaimo kryþiaus

Sutvarkyta gatvë Margionyse