".

'--

------------...... '\

Et dukkehjem

VERTEK. BORUTA

)

Ų'

~·t

" ." 'l',~

', . .....'"

.i'

...""

2.

VEIIUJAI

ADVOKATAS HELMERISNORA, jo žmonaDAKTARAS RANKASFRU LINDEPrivatinis ADVOKATAS KROGSTADASHELMERIŲ trejetas milžŲ vaiklJANA-MARIJA, HclmerilJ vaikq aukkHelmerill TAI~NALTEPASIUNTINYS

Veiksmas vyksta Helmeriq bute

,.. :...,-- ......-- ..r .......""..... ~_ ;;. ~ '\

/ <~:._- J\'~L:\.~ ~ ,,- oi i \J-''''~, "._.,..~'77""J

}

\1

/

r--"- ---------------------..'.....,

apsiaustq ir v is dar tyliai juokiasi patenkinta. Paskui iš­sUma iš kišenės maišiukq su migdoliniais pyragaičiais irvienq kitq suvalgo. Tada aĮsargiai prieina prie vyrokabineto durų ir klauso) Taip, j is namie. (Vėl niūniuoja,eidama prie stalo dešinėje)

H e Ime ris (savo kambaryje). Argi ten vyturėlis

vėl pragydo?Nor a (išvyniodama pirkinius). Tus pats.H e Ime ris. Voveraitė ten krebžda?Nor a. Taip!H e I III e ris. Kada voveraitė sugrįžo?

Nor a. Ką tik. ([sideda migdoliniLl pyragaičių mai­šiukq i kišene; ir nusišluosĮo lClpas) Eikš, Torvaldai, pa­matysi, ko aš pripirkau.

H e Ime ris. Palauk, netrukdyk. (NeĮrukus jis pra­daro duris ir pasirodo su plunksna rankoje) Sakai, pri­pirkai? Sitiek visko? Tai paukštytė vėl lekiojo švaistytipinigėlių?

I'\ ora. Bet, Torvaldai, šiemet galime leisti sau šiektiek daugiau. Juk tai pirmosios kalėdos, kada mums ne­bereikia varžytis.

H e Ime ris. Bet švaistyLis taip pat negalim.Nor a. Bet, Torvaldai, tI uputi juk galima. Tiesa?

Visai trupučlUką! Juk tau dabar paskirta didelė alga,ir tu uždirbsi daug daug pinigų.

H e Ime ris. Taip, nuo Naujų metą Bet sumokės

man algą tiktai po metų ketvirčio.

Nor a. Et, galim tuo tarpu pasiskolinti.H el m e ris. Now! (Prieina ir juokais paim(Į jai už

ausies) Vėl tu vėjus vaikai? Tik įsivaizduok: pasiskoli­nu šiandien tūkstantį kronų, tu išleidi šventėms, o priešNaujuosius metus nukrinta man ant galvos nuo stogoterpė ir - baigta.

PIRMASIS VEIKS\1AS

Jaukus kambarys, apstatytas skoningai, bet ne pra­bangiai. Gilumo je, vidurine je sienoje, dvejos durys:

vienos iš dešinės, i prieškambari, anĮros, iš kairės, i Helmerio kabinetq. Tarp ĮŲ durų forĮepijonas. Šoninės l,oi·

riosios sienos viduryje ----; durys, arčiau avanscenoslangas. Prie lango apvalus 'sĮalelis su krėslais ir nec1idc­liu minkštasuoliu. Dešinėje sienoje, kiek giliau, tuip putdurys, o arčiau i priekį ~lwklillė krosnis. Prieš krosnĮ

keleĮas krėslų ir supuaklė. Tarp krosnies ir durų - sta­lelis. Sienose iškabinėĮos graviuros. Etažerė su porcelia­niniais ir kitokiais meniškais niekniekiais. Knygų spintasu puikiai aptaisytomis xnygomis. Ant grindų kilimas.

Krosnis ki1renasi. 2iemos diena.Prieškambaryje skambutis; neĮrukus girdėti, kaipatidaromos durys. [eina linksmai nii1niuodama Nor asu apsiausĮu ir skrybėle, apsikrovusi daugybe ryšulėlių,

kuriuos sudeda anĮ sĮalelio iš dešinės. Duris i prieškam­bari palieka atviras, tenai matyti Pas i u n Į i n y s, aĮne­

šęs eglutę ir pintinę, kurias aliduoda Ta r n a i tei, atjdar iusiai dur is

Nor a. Gerai puslėpk eglutę, Helene. Vaikai josneturi pamatyti dnksčiau kuip vakare, kai bus papuošta(Pasiuntiniui, išsiimdama piniginę) Kiek?

Pas i u nti n y s. Penkiasdešimt erių.

Nor a. Štili krona. Ne, pasilikite visą. (P a siu nti·n y s nusilenkia ir išeina, Nora uždaro duris. Nusivelka

t8

.....

.t

jI

I,~

I! "

Il

2" 19

:1

Nor a (uždengdama delnu jam burnq). Fu. Nekalbėktokių baisybiq.

H e Ime ris. Ne, bet ttk įsivaizduok, jei šitaip atsi­tiktų, - kas tadtl?

Nor a. Jeigu jau atsitiktų tokia šlykštybė, tai man-­visiškai vis tiek, ()[ turėčiau skolų, ar ne.

H e I m (' ris. Na, o žmonėms, iš kurių aš bučiau pa­

siskolinęs?

Nor a. Žmonėms? O kas man darbo! Juk jie sve­timi.

H e Ime ris. Nora, Nora, tu esi moteriškė! Bet rim­tai, Nora, tu žinai mano nusistatymą dėl tokių dalykų.

Jokių skolų! Niekada nesiskolinti! Šeimos židinys, sko­lomis pagrįstas, nebetenka laisvumo, o kartu ir grožio.Tvirtai išsilaikėme lig šiolei, pakentėkime ir tą truputį.

kiek dar reikės.

Nor a (eidama prie krosnies). Gerai, gerdi, kaip tunori, TOlvaldai.

H e Ime ris (sekdamas paskui). Taigi, taigi, tik vie­versėlis tegul sparnų nenuleidžia. Ką? Voveraitė stoviir raukosi? (Išsiimdamas piniginę) Nora, kaip tu manai,ką aš čia turiu?

Nor a (staigiai atsigręždama). Pinigų!

H e 1m e ris. Imk. (Padu oda keletq popierinių PInl'

gų) Viešpatie, a.i'; puikiai žinau, kiek išlaidų namuoseprieš kalėdas.

Nor d (skaičiuodama). Dešimt, dvidešimt, trisdešimt.keturidsdešimt. Oi, ačiu, ačiu, TOlvaldai; dabar manužteks iIgilln.

H (' Ill! l' I' i s. Taigi, pasistenk, kad užtektą

Nor d. Tdip, tdip, butinai. Bet cikš ('id, noriu tauparodyti, kq nupirkau. Ir kaip pigidi! Žiurėk, štai naujaeilutė lvarui ... ir dar kardas. Štdi illkliukds ir duda Bo­bui. O čia lėlė ir lėliq lovytė Emai; Pdprastutės, bet ji

"'~

,j

vis tiek greit viską sulaužo. O čia tarnaitėms: po gabalą

medžiagos suknelėms ir po nosinaitę. Senukei Anai-Ma­rijai reikėtų, žinoma, daugiau dovanoti.

H e 1m e ris. O kas šitame ryšulyje?Nor a (sušunka). Ne, Torvaldai, tu pamatysi tik va­

kdfe.H el 111 e I' i s. Gerai jau geIdi. Pasakyk man dabar.

mažoji išlaidune, ką pati sau nusižiurėjai?

Nor a. Aš - sau? Ai, man nicko nereikia.

H e 1 m e ris. Bu tinai reikia! Pasakyk man rimtai,ko tu labiausiai norėtum.

Nor a. Ne, ne7.inc1u, iš tikrqjq. Arba - klausyk,TOlvaldai..

Helmeris. Na?Nor a (čiupinėdama jo švarko sagas ir nežiurėda­

ma i ji). Jeigu tu nori man ką padovanoti, tai tu ... taitu ...

H e Ime ris. Na, IJa, sakyk.Nor a (greitai). Tai padovanok man plmgq. Tiktai

tiek, kiek manai galįs duoti. Aš paskui kurią dieną šį'

tą sau nusipirkčiau.

H e Ime ris. Bet, Nora...Nor a. Paduryk telip, mielasis Torvaldai, labtli pra­

šau; aš susukčielU pinigus į auksinį popierĖ~lį ir pakabin­čiau ell1t eglutės. Argi tai nebutq įdomu?

H e 1m e ris. O kaip vadinasi tos paukštytės, ku­rios pinigus švaisto?

Nor a. Žinau, žinau, \išlaidunės. Bet padarykimetaip, kaip sakau, Torvtlldai: tada aš turėsiu laiko pagal­voti, ko labiausidi reikia. Ar tai nėra protinga, ką?

H e Ime ris (šypsodamasis). Žinoma, tiktai jeigu tutikrai galėtum išlaikyti tuos pinigus, o paskui tikrai patisau ką nusipirktum. Bet tu ir juos išleisi namq reika-

)

\,20 "

21

..."

"

Iams, įvairiems niekniekiams, o man ir vėl reikės krapš­

tyti piniginę·

Nor a. Oi ne, Torvaldai. ..H e Ime ris. Nesigink, mano mažyte Nora. (Apka­

bina ją) Paukštytė labai miela, tik jai baisiai daug pi­nigq reikia. Tiesiog neįtikėtinai brangiai atsieina vyrui

tokia paukštytė.

Nor a. Fu, kaip tu gali taip kalbėti? Juk aš taupau,

kiek galiu.H el m e ris (juokdamasis). Taip, tai tikra tieSėl.

Kiek gali. Bet tu visiškai negali.Nor a (niuniuo ja ir šypsosi patenkinta). Hm... kad

tu žinotum, Torvaldai, kiek daug mes, vieversėliai ir

voveraitės, turime išlaidą

H e Ime ris. Keistas tu padarėlis. Visai kaip ta\'otėvas. Amžinai galva pwmuštu- kur gauti pinigą

O kui gauni, tučtuojau vėl išs,ysta pro pirštus; net pdtinežinai, kur jie dingstu. Bet k,! gi, tokia jau tu esi. Išprigimties. Taip, taip, paveldda, Nora.

Nor a. Ak, kad aš daugiau būčiau paveIdėjusi IS

tėvo!

H e Ime ris. O aš nenorėčiau, kad tu būtum kito-kia, negu esi, mano mielas vyturėli. Bet klausyk, manatrodo ... šiandien tu tokia ... tokia ... kaip čia pasakius?.

tokia itartina ...Nor a. Aš?H e 1m e ris. Taip. Pažiūrėk man tiesiai i akis.

Nora (žiuri i ji). Na?H e 1m e ris (grasindamas pirštu). Ar smaližė nepa-

smaguriavo šiandien mieste?Nor a. Ne, kodėl tu taip manai?H el m e ris. Ar smaližė tikrai neužsuko į cukrainę?

Nor a. Ne, iš tiesq, Torvaldai.H e Ime ris. Ir uogienės neragavo?

22

~I

't

~

~

I

Nor a. Ne, tikrai ne!H e 1m e ris. Ir migdolinio pyragaičio?

Nor a. Ne, Torvaldai, iš tikrqjq sakau tau...

H e 1m e ris. Na, na, na - žinoma, aš tik juokau­ju...

N () r a (eidama prie stalo dešinėje). fvlan nė į galvą

neateina padaryti ką nors, kas tau nepatinka.

H e 1111 e ris. Žinau, žinau. Juk tu man davei žodį.

(Prieina prie jos) Pasilik sau savo mažutes kalėdines

paslaptis, mano brangioji Nora. Manau, kad šiandienvakare jos paaiškės, kai užžiebsil11e eglutę.

Nor a. Ar neužmiršai pi.lkvlesti dakiMą Ranką?

H e Ime ris. I\'epakviečiau. Bet ir nereikia. Jis vistiek pas mus vakarieniaus. Be to, pakviesiu, kai užeisšiandien priešpiet. Užsukiau gero vyno. Nora, tu nepa­tikėsi, kaip aš džiaugsiuosi šiuo vukaru.

Nor a. Ir aš. O kaip Vuikai džiaugsis, Torvaldai!

tI e 1m e ris. Ak, koks smagumas žinoti, kad turigerą, užJikrintą vietą, kad turėsime daug pinigą Juktiesa, didelis malonumas tai žinoti?

Nor a. Oi, nepuprastai didelis!

H el m e ris. Ar atsimeni praeitas kalėdas? Tu išti­sas tris savaites užsidariusi savo kamburyje vakclri1isligi vėlumos dirbai gėles ir papuošalus eglutei, kuriu isnorėjai mus visus nustebinti. 0, nllubodesnio laiko ašneatsimenu.

Nor a. () aš VIsai nenuobodžiavau.

H el m e ris (šypsodamas). Bet naudos iš to \'1uvo nekaž~(iek, Nora.

1'.Į ora. Ir vėl pradedi mane erzinti. Ką aš galėjau

padaryti, kad katė įlindo ir viską sudrask;'Ii e Ime ris. Žinoma, nieko negalėjai padaryti, ma­

no vargšele Noru. Tu labai norėjai mus pradžiuginti,

23

'J.

..

I ,I \

\/1

! j

J

~

r ... ~ r

Ir uilkl,irilS atėjo.

mėme nuėjo?

24

H e 1 m e ris išeinCl i savu kabinetą. TcuJ;nitė Įveda f r u

L i n el q su kelionės c1JC1bužiais ir užd(J!u duris

Pr ti - L i Il d (~ (nedrąsiai, cle1sdc:nw). Lilba diena,Noril.

;"~ o r a (netikru). Laba diena ...r: r U L i n el (O. Tu manGo;, matyt, ncbepužįsti?..N () r il. Ne, nc·žįllL~U... taip, redus ... (.stoigiai) Kaip

Kris!ij;a' Ar~.~i tikr-cli tu?f r u J, į n d c'. Taip, aš.Nor a. Kristina! O as nepa~inau tclVQS! Bet kaipgi

aš galėjau... (Nuleidusi balsq) Kaip lu pasikeiLei, l'~ris­

tina!

o tas svarbiausia. Bet vis d(~lt(), kdip gerd, kad tie skurdolaikai praėjo.

Nor a. Taip, tiesiog nuostdbiai gera.II e 1 m e ris. NC'r<'ikid nei man vienam sėdėti ir

nuo1)cdžiauli, lwi Icil1 vclfginti savo mielas, gražias akc­les ir;velnias ri' nkeles ...

Nor ėl (ploclama delnais). Ties0, Torvaldai, neberei­kia daugiim? Ak, kaip nuostabu, kaip ;~avu teli girdėti!

(Puimo ji už porankės) Ddbc1r klė\usykis, kaip aš manilU,mes susilvarkysim, Torvaldui. Kai tiklai prac'is kaL';­dos ... (PrieškambClIyje skwnbutis)/Ak, skėimbinėl! ([ru

puti patvalko kamburj) l\latyt, kažkils ateinu. Kaip m'­malonu.

11 e l111 e ris. SVC('icllllS 111a11(:'s nėru namie, dLsi-

.~

I25

F r u L in d ė. Kaipgi. Per devynerius ar dešimtiilgų metų".

Nor a. Argi mes taip ilga.i nesimatėm? Na taip, ištikrqjų! O paskutinieji aštuuneri metai _ kad tu žino­

tum, kokie laimingi buvo! .. Tai tu, vadinasi, atvažiavaii miestą? Leidaisi Vidury žiemos į tokią didelę kelionę?Narsus žygis.

F r u L i n d ė. Tik šiandien rytą cltvykau garlaiviu.Nor a. Pasilinksminti per šventes, žinoma. Ak, kaip

gerai! Na, tai ir pasilinks11linsime. Bet tu nusirenk. JuktelU nešalla? (PC/decIa jaj) Taip- () dabar sėskimės pa­togiai prie krosnies. Nc" tu j krė~slq. O aš j supuoklę.(Pogrjebia jai už ronkil) Stai, ddbcll tavu vc~idds vėl tc,ks,kaip kil adus. Tiktdi pirmų valandėlę... Nors truputį visdE:'llo pablyškusi ir. .. kiek sulic'sėjusi.

F r u L i n d ė. Ir labai, laba,j pascnusi, Nora.

Nor a. Cal biH, lrupučiuką, trupučiuką, visai ne­daug. (StGi'gC1 sustoja, prakalba rimtai) Bet kaip aš IlP­

pagalvoju, sėdžiu ir plepu! Mie-lOji, brangioji Kristina,atleisk m,'1n.

F r u L i n d ė, Kas yra, Nora?

Nor a (ty]jai). Vargšė Kristina, juk tu likai našlė?F r u L i n d ė. Taip, prieš trejetą metų.Nor a. Oi, juk aš ž.inojė1u, skaičiau laikraščiuose.

Ak, Kristina, patikėk, kiek kėlrtų rcngiausi tau parašytiper tą laikq, bet vis atidėdavau, vis kds nors sutrukdy_davo.

F r u L i nelė. Mieloji Nord, (Jš puikic1i SUprantu.Nor a. Ne, tai negražu iš mana pusės, KristinaI

O tu, vargšelė, kiek prisikentėjai. Ir jis, tur būt, nickotau nepaliko pragyvenimui?

F r u L i n d ė. Nieko!Nor a. Nei vaikų?

lIij

III

t.I~

.)

Il

tCllpclury jei. [")[1id,minko

T il r n a i l G (iš pricšl'cl1nbc[[i().

čia nepdžįslama vic;nid.N o Ill. Prclšyk į vidą

Tel r n a i t ė (I-TelmeI iui).

II el ill C r i 3. TiesiėJj pasTa r n a i tė. Taip.

,

",/

------------...... <4 r-

"'---

F r u L in d ė. Nei vaikų!

Nor a. Ničnieko?

F r u L in d ė. Nei širdgė~los, nei ko gaila būLą

Nor a (žiūrėcIama į ją su nepasitikėjimu). Kaip taigali buti, Kristina?

F r u L in d ė (su gailia šypsena, glostydama NoraigOlFą). Būlla taip ki1ftais, Noru.

Nor d. Vadinas, viena vieniša! Kaip tau turėLų būti

baisiai sunku. Aš turiu trejetą gražiq vaikuC:iq. Tik da­bar negaliu tau jų purodyti,- jie išėję pasivaikščioti

su aukle. Bet tu būtinai turi mdn viską papasakoti ...

F r u L in d ė. Ne, ne, ne, geriau tu pupasakok.Nor a. Ne, pirma tu. Šiandien aš nenoriu būti egois­

tė. Noriu galvoti tiktai upie tavo reikalus. Bet vieną

dalyką vis dėlto noriu tau pasakyli. Ar žinai, kokia lai­mė mus šiomis dienomis ištiko?

Fru Lindė. Ne. Kokia?Nor a. Tik pamanyk, mano vyras puskirtas Akcinic

banko direktoriumi.F r u L i n d ė. Tavo vyras? 0, kokia laimė...

N () r a. Nepaprilsld! Advokato duona tokia netikra.ypač, jei nori imti tiktai švarias padorias bylas. O Tor­valdas, aišku, kitokiq niekada neimdavo, ir aš jam vi·siškai priti1fdė.vau. Ai, kad tu žinotum, kaip mes džiall'gidmės! Jau nuo Naujqjq metq jis pereina į banką, otddi1 gaus didclG d!gą ir daug procentų. Gyvensime visaikitaip negu lig šio]ei,-- kaip tik norėsime. Ak, Kristinakaip man lengva, kokia uŠ laiminga! Juk nuostabiai pui·ku turėti daug c!"ug pinigq ir niekuo nesirūpinti. Tiesa?

F r u L i n ct ė. Tuip, tur būt, tikrai labai gera turėti

viską, kas reikillingcl.Nor a. Ne, ne' tiktui, kas reikalinga, bet daug dau'),

pinigų.

26

-...---_ ...

I

/

j.i

~

)i

I

F r u L i n d ė (šypsodama). Nora, Nora! Tu vis darnepasidarei protingesnė? Mokykloje tu buvai didelė iš­laidūnė.

Nor a (ramiai šypsodama). Torvaldas ir dabar manetaip vadina. (Grasindama pirštu) Bet td Nora ne tokiajau paika, kaip jūs manote. Mums iš tikrųjų ne taip jaubuvo lengva gyventi, kad aš būčiau galėjusi švaistytipinigus. Mums abiem teko dirbti.

Fru Lindė. Ir tau?

Nor a. Na taip, įvairiausius mažmožius _ rankdar­bius, mezginius, siuvinius ir panašius dalykus... (Nerū'pestingai) ir. .. dar ddug ką. Tu juk žinai, kad Torvaldasatsisakė Larnybos departamente, kai mudu susituokėme.Nebuvo jokios vilties, kad jį pdaukštintlĮ, o uždirbti rei­kėjo daugiau negu pirma. Dėl to ir dirbo jis pirmuosiusmetus virš savo jėgų. Gali suprasti, juk tekdavo jamimtis visokių šalutinių darbų ir dirbti nuo ryto ligi vaka­w. Neištūrėjo pagaliau, apsirgo, buvo jau prie mirties.Gydytojai pareiškė, kad jam būtinai reikia išvykti į pie­tus.

F r u L i n d ė. Taip, jūs ir gyvenote visus metus Ita­lijoje?

Nor a. Taigi. Bet nelengva mums buvo išvažiuoti,tikėk manim... Ivaras tada ką tik buvo gimęs. Bet va­žiuoti būtinai reik~jo. Ak, kokia nuostabi, kokia puikibuvo kelionė. Ir Torvaldas buvo išgelbėtas. Bet tai kai­navo begales pinigų, Kristina.

F r u L i n d ė. Galima įsivaizduoti.Nor a. TŪkstantis du šimtai specijų atsiėjo. Kr.::turi

tUkstančiai aštuoni šimtai kronų. Tai dideli pinigai.

F r u L i n d ė. Taip, bet vis dėlto didelė laimė, kaituri jų tokiu laiku.

Nor a. Pasakysiu tau, kad mes juos gavome iš tėvo.

27

'~ :'

'...

,

F r u L i n d ė. Ak, taip. Rodos, kaip tik tuo laiku irmirė tavo tėvas.

Nor a. Taip, Kristina, kaip tik tada. Ir pamanyk, ašnegalėjau tada nei nuvažiuoti pas jį, nei pasiaugyti.Diena iš di0nos laukiau Ivarėlio. O, be to, reikėjo glo­boti savo ViHgŠą Torvaldą, mirtinai paliegusį. Mielas.brangus t('vclis! Taip ir nebeteko man jo pamatyti, Kris­tina. Tai huvo pati didžiausia nelaimė, kurią aš pergy­venau išLekėjusi.

F r u L i n d ė. Aš žinau, tu lubai mylėjai ji. O pas­kui išvllžiavote į Italiją?

Nor a. Taip. Pinigų turėjome, o gydytojai raginovažiuoti. Po mėnesio ir išvažiavome.

F r u L i n d ė. Ir tavo vyras grižo visai pasveikęs?

Nor el. Sveikas kaip ridikas.F r u L in d ė. O daktilfas?Nor a. Kodėl?

F r u L i n d ė. Rodos, mergaitė sakė, kad Las ponas,kuris kartu su manimi atėjo, buvo daktaras.

Nor a. Taip, tai daktaras Rankas. Bet jis ne gydytiateinu. Tai geriausias mūslį drau,gas, ir jis kasdien pasmus apsilanko bent vieną kart~. Ne, Torvaldas nuo tolaiko nė kiek nebuvo susirgęs. Ir vaikai sveikutėliai, iraš. (Pu.~CJka jr suplo jCl delnais) Dieve, dieve, Kristina,kaip gera gyventi ir būti laimingai! Ai, bet kaip a,š ne­gražiai dėlrdu - aš vis kalbu tik apre savo reikalus. (At­

sisėda ant suolelio šaiia Pm Linclės ir padeda rankas jai

ant keliq) Tu ncpyk ant manęs! Pasakyk, ar tiesa, kadtu savo vyro nemylėjai? Tai kam gi už jo tekėjai?

F r u L i n d ė. Jvldnu motina dar buvo gyVll, bet li­gota, gulėjo ant palala ir visiškai neturėjo iš ko gyventi.Be to, dar turėjau išlaikyti du jc1unesniuosius brolius.Todėl man aLrodė. kad neturiu teisės jam atsakyti.

28

-\

f,

t

~

III.1iiii

J!

:1\14ff~,I\

\

I

Nor a. Taip, taip, čia, veikiausiai, tavo tiesa. Tai jisbuvo tada turtingas?

F r u L in d ė. Gana pasiturintis, rodos. Bet jo reika­lai ne kokie buvo, Nora, Kai jis numirė - viskas suiro,ir nieko neliko.

Nor a. Ir? ..

F r u L i n d ė. Ir mdll teko versLis smulkia prekyba,steigti mažą mokyklėlę ir šiaip visko prasimanyti. Tietreji metai praėjo man kilip viena išLisa sunkaus darbodiena. Dabar ji pasibaigė, Nora. Savo vi1fgšei motinaiaš daugiau nebereikalinga,- ji numirė. Ir berniukai at­sistojo ant kojų, patys gali savimi rupintis.

Nor a. -Tai tau lengva, tur but, dabar...

F r u L in d ė. Tik neapsakomai tuščia. Nėra dėl kogyventi. (Atsisto ja susijaUdinusi) Todėl aš ir nebeištvė­

riau claugiau tenai, savo užkampyje. Čia, tur but, leng­viau bus rasti, kur išeikvoti jėgas ir kuo nustelbti min­tis. Kad taip man pasisektų gauLi kokią pastovią vietą,kokį darbą kontoroje ...

Nor a. Ak, Kristina, bet tarnyba baisiai vargina, otu ir taip atradai tokia išvargusi. Tau geriau kur išva­žiuoti į maudykles.

F r u L i n d ė (eidama prie lango). Aš neturiu tėvo.kuris man parūpintlĮ pinigq kelionei, Nora.

Nor a (atsikeIdama). Oi, nepyk dnt manęs

F r u L i n d ė (prieidama prie jos). Mieloji NOrd, tuant manęs nepyk. Blogiausia dabar man, kili taip daugkartėlio širdyje prisirenka. Nėra dėl ko dirbti, bet visdėlto turi nuolat plušėti. Gyventi juk reikia, tai ir pa­sidarai egoistas. Kili tu man dabar papasakojai apie lai­mingą permainą savo gyvenime, tai aš -- ilr paiikėsi?--­džiaugiausi ne tiek dėl tavęs, kiek dėl savęs.

Nor a. Kaip tai? Ak, suprantu! Tu manai, kad Tor­valdas galėtq tavo labui kai ką padaryti.

29

I

,.~ I

I

IiI I

~

\..

F r u L i n d ė. TClip, aš tą ir pagalvojau.Nor a. Jis ir piHlarys, Kristina. Tiktai pavesk man

tai: aš padarysiu pradžią --- sugalvosiu kokį malonų da­lyką, kuris ji l1utciktq. Ak, kaip aš baisiai norėėiau tau

padėti.F r u L i n d ė. Kaip tai gražu, Nora, kad tu taip nuo-

širdžiai rupiniesi mano reikalais,- juo gražiau iš tilVOpnsė>s, kad tu taip mažai pažįsti gyvenimo sunkumus ir

nelaimes.Nor a. Aš?.. Aš nepažįstu.F r u L i n d ė (šypsodama). Dieve mano, rankdarbiai

ar dar šis tas ... Tu kudikis, Nora.Nor a (almelUsi galvą, eina per kambarĮ). Nekalbėk

su manimi taip išdidžiai.F r u L i n d ė. Taip?Nor a. Ir tu, kaip kiti. Visi jūs galvojate, kad aš

jokiam rimtam dalykui nesu tikusi ...F r u L i n d ė. Ne, jau ne.Nor a ....kad aš nieko nesu pergyvenusi šiame sun-

kiame gyvenime.F r u L i n d ė. Mieloji Nora, juk tu man ką tik pa-

sakojili apie visus savo sunkumus.Nor a, Tai menkniekiai. (Tyliai) Paėio svarbiausio

dalyko aš tau nepasakiau.F r u L in d ė. SvurbiilUsio? Ką tu turi galvoje?Nor a. Tu vis žiuri į mane su nepilsitikėjimu, Kris­

tinil; o be reikalo. Tu didžiuojiesi, kad taip ilgai vargai

dėl SdVO motinos.F r u L i nelė. Aš į nieką nežiuriu su nepasitikėjimu.

Bet sutinku, - aš didžiuojuosi ir džiaugiuosi, prisiminu­si, kad man teku hent truputį palengvinti savo motinai

paskutines dienas.:[\; () r d, Taip pat tu didžiuojiesi, prisiminusi. ką pa-

darei bro! iams.

3U

_.~-~_._---

\ ~

~!l

II

Jr>,

f

\

\

("

F r u L i n d ė. Man rodos, aš turiu teisę.

Nor a. Ir man taip atrodo. Bet štai, paklausyk, Kris­tina. Aš taip pat turiu kuo didžiuotis, kuo džiaugtis.

F r u L i n d ė. Neabejoju. Tiktai ką tu turi galvoje?Nor a. Kalbėk tyliai. Oi, jeigu Torvaldas išgirstų!

Jis jokiu būdu neturi ... niekad neturi apie tai sužinoti,Kristina, niekas daugiau, kilip tiktai tu.

F r u L i n d ė. Bet kas yra, mieloji?Nor a. Eikš čia. (Pasodina ją šalia savęs anl salOS)

Taigi ir aš turiu kuo didžiuotis, kuo džiaugtis. Aš išgel­bėjau Torvaldui gyvybę.

F r ti L i n d ė. Išgelbėjai? .. Kaip išgelbėjai?

Nor a. Aš sakiau tau apie kelionG į Italiją. Torval­das nebutq pagijęs, jeigu nebutq pagyvenęs pietuose.

F r u L i n d ė. Na taip! Ir tavo tėvas davė reikalingų

lėšų.

Nor a (šypsodama). Taigi, taip galvoja Torvaldas irvisi kiti, bet...

F r u L i n d ė. Bet?..Nor a. Tėvas nedavė mums nė skatiko. Aš parūpi­

nau pinigų kelionei.F r u L i n d ė. Tu? Visą tą didelę sumą?

Nor a. Tūkstantį du šimtus specijų. Keturis tuks­tančius aštuonis šimtus kroną Ką tu dabar pasakysi?

F r u L i n d ė. Bet kaip tai galima, Nora? Išlošeiloterijoje ar ką?

Nor a (su panieka). Išlošei. (J uokiasi) Koks tada sun­kumas.

F r u L i n d ė. Tai iš kur tu gavai?Nor a (nil1niuodama jr paslaptingai šypsodama).

Hm! Tra-lia-lia-lia!F r u L i n d ė. Pasiskolinti juk tu negalėjai?

Nor a. Ne? O kodėl ne?L in d ė. Juk žmona negali skolintis be vyro žinios.

~ 31\\

.-:'"

..; iiii

\

~J.'

I ill

I

I'I'II

J. H. 111.')('11<1.<;

s

F r u L i n de. Ar tavo vyras taip ir nesu:hilOjo ištėvo, kad pinigai ne iš jo gauti?

Nor a. NesužinOjo. Tėvas kaip tik tuo metu mirė.Aš norėjau jam prisipažinti ir paprašyti, kad manęs ne­išduotą Bet jis buvo toks silpnas, kad man, deja, nebe­teko.

F r u L i n d ė. Ir tu lig šiolei neprisipažinai vyrui?Nor a. Ne, ką tu sau galVOji, apsaugok viešpatie I

Jis šitoks griežtas dėl tokių dalykų! O be to, jo vyriškasavimeilė... kaip jam butų apmaudu, kOks jaustųsi įžeis­

. las, jeigU žinotų, kad Už ką nors turi bUti dėkingasm_an. Tada Suirtų musų tarpusavio santYkiai. SUdie tadamusų graziam laimingam šeimos gyvenimui.

F r u L i n d ė. Ir tu niekdda jam nepasakysi?Nora (pagalVOjus ir truPuti šypsodamaj. Taip... gal

but... kada 11Ors... kai praeis daug duug metų, ir kai ašnebebusiu tokia graži. Tu nesijuok! Aš, žinoma, noriupasakyti -- tada, kai aš jau taip lubai nebepatiksiu Tor­valdui, kaip dabar; kai jau taip jo nebežavės mano šo­kiai, persirengimai, deklamacijos. Tada ne pro šalį busturėti kas nors r e z e r v e ... (Nutraukdamaj Oi, niekai,niekai, niekai! Tak i e laikai neateis niekados. Na,Kristina, ką tu pasakytum apie mano didŽiąją paslaptį?Ar tinku aš kam nors? Tu nemanyk, kad aš apsiėjau bedidelių rUpesčių. Man tikrai kartais nelengva buvo iš-r. pildYli laiku 'dVO j,įpa,eįgoj;'ou,. Tame rdkalų pa'au­

" ~ Iyje, kad iinolum, Yca loh, da1Yk'l, kaip __ PdlukanųI ~'mokėjimas i, 'kOlos g'ąžinimas. O sUrasli 1,-", vi'ada~UUdavo labai sunku. Tai įr leko 'pauslis Visaip, kaip

I t~~ "o

" '" tiktai įmanoma. Iš pragyvenimui Skirtų pinigų negalėjaun~ beveik nieko atidėti, nes Torvdldui reikėjo gerai maitin­

tis. Vaikų irgi negalėjau apdriskusių laikyti; ką gauda­vau jq daliai, viską jiems ir išleisdavau. Tie mano mielipipiruj!

)

j\.

1,'

ti

I;,

32

Nor a (užversdama galvą). O jeigu žmona truputį

nusimano apie piniginius reikalus, jeigu žmona mokagudriai apsisukti. ..

F r u L in d ė. Nora, aš visiškai nieko nesuprantu...Nor a. Ir nereikia tau suprasti. Aš juk ir nesakiau,

kad pas i s kol i nau pinigų. Juk galėjau aš jų įgyti

kitu budu. (Atmesdama galvą ant salos atkaltės) Galėjau

gauti iš kokio gerbėjo. Su tokia patrauklia išvaizda,kaip mano...

F r u L i n d ė. Eik tu, pakvaišėle!

Nor a. Dabar, tur būt, tau baisiai norisi viską suži­noti, Kristina?

F r u L in d ė. Klausyk, mieloji Nora, ar tu nepada­rei kokios nors beprotybės?

Nor a (išsitiesdama). Argi beprotybė išgelbėti savovyrui gyvybę?

F r u L in d ė. Man atrodo neprotinga, jeigu tu be jožinios...

Nor a. Bet juk jis turėjo nicko nežinoti! Viešpatie,kaip tu to nesupranti? Jis neturėjo net įtarti, kokiamejis pavojuje. Tiktai man pasakė, koks pavojus gresiajo gyvybei ir kad vienintelė viltis jį išgelbėti - pagy­venti pietuose. Tu manai, iš pradžių aš nesistengiau kaipnors kituip susitvarkyti? ĮkcJlbinėjcHl, kad aš norėčiau

pavažinėti po užsienius, kaip ir kitos jaunos ponios, ašverkiau ir prašiau sakydama, kad atsimintl), kokia mano!Jūseuct ir kad JIS turėt'l būti geras ir dabar man visaippataikauti. Priminiau, kad galima pasiskolinti pinigų.

Tada jis beveik supyko, Kristina. Pasakė, kad man vėjai

galvoje švilpia, ir kad jo, kaip vyro, pareiga - manokaprizams ir užgaidoms,- taip jis, rodos, ir pasakė,­

nepasiduoti. O aš pati sau galvoju: kaip bus, taip bus,o tave išgelbėti reikia, ir suradau būdą...

33

... "

F r u L I nelė. Tai, l1ldlyt, turėjai sau pati atsisakytibūtiniausių dalykų, vargše ['-.lora?

Nor a. Žinoma. Juk man labiilusilli jie ir rūpėjo.

. Kai Torvaldas man duodavo pinigų naujai suknelei <lT

šiaip kam, tai išleiselavau tiktai pusę;pirkdavauvis kurpigiausia ir prasčiausia. Laimė dar, kad man viskas pri­tinka, ir Torvaldas užtat niekada nieko nepastebi. Betman pačiai, Kristina, kartais būdavo nelengva. Juk taipmalonu gražiai apsirengti. Argi ne?

F r u L in d ė. Be abejo.Nor a. Na, žinoma, turėjau ir kitokių pajamų. Pra­

eitą žiemą IIlan pasisekė gauti daug perrašmėjimų.Kiek­vieną vakarą užsirakindavau ir rašydavau, ra.šydavauligi vėlas nakties. Ak, kitą kurtą taip pavdrgdavau, taippavargdavau. Bet vis dėlto buvo baisiai smagu šitaipsėdėti ir dirbti, ir uždirbti pinigų. Aš jauliausi beveikkaip vyras.

F r u L i n d ė. O kiekgi įstengei tokiu būdu išmok.ėti

skolos?N [) r a. Negaliu tau t<:ip tiksliai pasakyti. Tokius

dalykus, žindi, labai sunku suprasli. Žinau tiktai, kad ašišmokėjau tiek, kiek tiktai gulėjau sukrapstyti. Det daž­nai IIlan rankos beviltiškai nusvirclavo. (Sypsodama) Ta­da atsisėsdavdu ir praclėclavau vaizduotis, kad, štai, įsi­

mylėjo mane senas turtingas ponas...F r u L i n d ė. Ką'? Koks pOllas?Nor a. El, joks! .. Kad jis numirė, buvo atidarytas

jo testamentas ir ten didelėmis raidėmis buvo parašyta:"Visus mano pinigus tuojau grynais išmokėti mieliau­siai fru Norai Flelmer."

F r u L i n d ė. Bet, mieloj i Nora, iš kurgi tas senasponas?

Na r a. Viešpatie, kaip tu nesupranti? Jokio senopono nė būti nebuvo; tik aš taip fanlilzuodavau, kai gal-

~; 4

" ,,---

IJ

I

A1

1

II

I ~.

i

);\')."

va nebeišnešdavo, kur gauti pinigų. Na, bet tiek jau to;tebūnie tas nuobodus senis, kur tik jis nori: nebereikiaman nei JO, nei jo testamento, nes dabah)š jau nebetu­riu bėdos. (Pašoka) Dieve, dieve, kaip gera pagalvojus,Kristina: neturėti bėdos, visiškai, jokios bėdos. Gali suvalkais žaisti ir siausti; namus susitvarkyti taip gražiaiir puošniai, kaip Torvaldui patinka! Ir štai ateis greitpavasaris, ir dangus bus aukštas ir žydras. Gal mes tadagalėsim kiek pakeliauti. Gal būt, man teks vėl pamatytijurą! Ak, tikrai, kaip gražu gyventi ir jaustis laiminga!

PrieSkambary je skambutis

F r u L in d ė (atsistoja). Skambina. Man, tur būt,geriau išeiti.

Nor a. Ne, paSilik; čia tikrai niekas neateis; turbūt, kas nors pas TOlvaldą...

Ta r n a i t ė (prieškambario tarpduryje). Atleiskite,ponia, {ia vienas ponas nori pakalbėti su advokatu.

Nor a ....su bank.o direktoriumi, tu norėjai pasakyti.Ta r n a i t ė. Taip, su banko dirpLloriumi. Bet aš

nežinau,-- juk ten daktaws ...

Nor a. Kas tas ponas?

K r o g s tad a s. Tai aš, fru Helme!'.

Fru Lindė baisiai nustebusi, visa suvirpa ir nusigrjžta j]ungq

Nor a (žengia prie svečio, susijaudinusi, pusbaĮ::;iu).Jus? Ką tai reiškia? Apie ką jus norite kalbėti su manovyru?

Kra g s tad a s. Apie banku reikalus, taip sakant.Aš turiu mažą tarnybėlę banke, o jusų vyras, kaip gir­dėti, bus dabar mūsq šefas...

Nor a. Tai,' vadinasi ...

3'35

\....­I

K r og s tad a s....grynai banko reikalais, malonin­goji ponia. Absoliučiai nieko daugiau.

Nor a. Tai bukite malonus eiti tiesiai į jo kabinetą.

(Abejingai nusilenkio, uždaro prieškambario duris, pas­kui prieina prie krosnies pažiūrėti, ar gerai kūrenasi)

F r u L i n d ė. Nora, kas čia buvo?Nor a. Čia toksai privatinis advokatas Krogstadas.F r u L in d ė. Tai tikrai jis.Nor a. Tu pažįsti tą žmogų?

F r u L i n d ė. Pažinau ~ labai seniai. Jis kurį laiką

ėjo advokato pareigas musų krašte.

Nor a. Taip, tiesa.F r u L in d ė. Kaip jis pasikeitęs.

Nor a. Rodos, buvo nelaimingai vedęs?

F r u L i n d ė. Dabar jis našlys?

Nor a. Su vaiklĮ kruva... Štai, ir įsidegė. (Uždarokrosnies dureles ir truputį positraukia į šali sūpuoklę)

F r u L i n d ė. Sako, kad jis verčiasi visokiais rei­kalais?

Nor a. Taip? Gali buti; aš tikrai nežinau... Bet ne­begalvokime apie reikalus. Labai nuobodu.

Iš Helmerio kabineto išeina da k t a ras R a n kas

Daktaras Rankas (tarpduryje). ~e, ne, aš ne­noriu trukdyti. Geriau užeisiu truputį Pi}S tavo žmoną.

(Uždaro duris ir pastebi iru Lindę) Ak, prašau atleisti!Aš ir čia, rodos, sutrukdysiu.

~ ora. Nė kiek. (Supažindindama) Daktaras Ran­kas - fru Lindė.

R a n kas. Stai kaip. Šitą pavardę dažnokai esu gir­dėjęs šiuose namuose. Rodosi, dplenkiau jus ant laiptų,

kai čia ėjau.

36

~,Į

.,

•(f

F r ti L i n d ė. Taip, aš lipu labai pamažu, man ganasunku.

R a n kas. Vadinasi, vidiniai organai truputį šlu­buoja?

F r u L i n d ė. Greičiau paprastas pervargimas.

R a n kas. O šiaip nieko? Tur but, atvažiavote į

miestą atsikvėpti per šventes... bėgiodama po svečius?

F r u L i n d ė. Aš čia atvažiavau darbo ieškoti.R a n kas. Argi darbas yra geras vaistas nuo per­

vargimo?

F ru L i n d ė. Reikia juk gyventi, ponas daktare.

R a n kas. Tai tiesa, yrcl tokia visuotinė nuomonė,

kod gyventi būtinaI reikia.

Nor a. Na, jau na, daktare... Juk ir jūs gyventi no­rite.

R a n kas. O ką gi, taip. Kad ir koks vargšas buda­mas, () visgi įmanyčiau kamuotis kuo ilgiausiai. Ir visimano pacientai taip pat. Ir moraliniai luošiai taip PC1t.Stai dabar vienas toksai sėdi pas Helmerį.

Fru Lilldė (tyliai). AiNor d. Apie ką jus?

R a n kas. A, čia yra toksai privatinis advokatas,Krogstadas, jus jo visai nepažįstate. Jo charakterio pa­Uos šaknys supuvusios, gerbiamoji ponia. Bet ir jis tenaipradėjo dėstyti tarytum kokį baisiausiai svarbų dalykų:

kėJd ir jam reikią gyve nti.

Nor a. Taip? Apie ką Jis atėjo pakalbėti su Tor-­valdu?

R a n kas. Tikrai nežinau. Tiktai girdėjau kažką

apie banką.

Nor a. Aš .nežinojau, kad Krog ... kad tas ponasKrogstadas turi kokių ryšių su banku.

37

'II

\

R a n kas. Taip, jis tenai turi kažkokią vietelę. (FruLindei) Nežinau, ar yra jusq krašte tokių žmoniq, kun~laksto sušilę, uostinėdami, ar kas neatsiduoda morali­niais puvėsiais, kild paskui tą žmogų turėtų galvoje pa­skirti kur nors į pelningą tarnybą. Sveikiems tenka ra­miai pasilikti užpakalyje.

F r u L i n d ė. Bet juk ligoniai visq labiausiai reika­lingi paramos.

R a n kas (patraukdamas pečius). Na matote, kaiptik tokių pažiurų dėka visuomenė ir pavirsta ligonine.

Nora, įsigilinusi į savo mintis, staiga prapliumpa juok­tis ir suploja delnais

R a n kas. Ko jus iš to juokiatės? Ar jus apskritcllžinote, kas yra visuomenė?

Nor a. Kas man galvoj ta jusų nuobodi visuome­nė?! Aš visai dėl ko kito juokiuosi. Baisiai juokinga! Sa­kykite, daktare, ar dabar visi to banko tarnautojai pri­klausys nuo Torvaldo?

R a n kas. Ar dėl to jus taip pralinksmėjot?

N o I' a (šypsodama ir niūniuodama). Tai jau manoreikalas. Mano reikalas. (Vaikščioja po kambarį) Taip,iš tikrqjq, baisiai malonu pagalvoti, kad mes ... kad Tor­valdas įgijo tokią galią daugybei žmoniq. (Išsiima iš ki­

šenės maišelį) Daktare, gal malonėtumėte migclolinių

pyragaičių?

R a n kas. Žiurėk tiktai, migdoliniq pyragaičiq. Ašmaniau, kad tai jums uždrausta prekė.

Nor a. Taip, bet šituos man Kristina dovanojo.F I' U L in d ė. Kaip? .. Aš? ..Nor a. ~a, na, nil, tik nenusigąsk. Juk tu negalėjai

žinoti, kdd Torvaldas yra juos uždraudęs. Jis, mat, bijo,kad aš nuo jq nesusigadinčiėlU clcllltq. Didelė čia bėda.

36

-'-r

~

f'I'

l'

ti

f~.

Dėl kartelio - ne iš kelio. Tiesa, dakatare? Prašau! (Ki­ša jam į burną pyragaitį) Tu irgi, Kristina. Ir man gali­ma vieną, vieną, vieną mažuliuką, arba - daugiausia ­du. (Vėl vaikščioja) Taip, dabar esu iš tikrųjq be galolaiminga. Tiktai vieno dalyko dar labai norėčiau.

R a n kas. Na ir ko gi taip?Nor a. Baisiai norėčiau, Torvaldui girdint, pasakyti

vieną dalyką.

R a n kas. Tai kodėl gi nepasakote?N o I' a. Nedrįstu; tai negražu.Fru Lindė. Negražu?R a n kas. Jei taip, tai nepatarčiau. Bet, mums gir­

dint, galite drąsidi. Ką gi jus taip labai norėtumėt pa­sakyti Torvalclui?

Nor a. Labai norėl-iau pasakyti: po šimts velnių!

R a n kas. Ar jums galvoj nebegerai?F r u L i n d ė. Nora, susimilddma!R d n kas. Pdsakykite. Stai jis.Nor a (slepia maišeI! su pymgaičiais). Tss... tss ...

tss ...

JI el m e r i -", užsimetęs apsiaustą ant vienos rankos irkitoje mnkoje laikydamas skrybėlę, išeina iš kabineto

Nor d (eina prie jo). Na, mielas is, atsikratei jo?H el m e ris. Taip, išėjo.

Nor a. Leisk tclU pristatyti: čia Kristina, ji šiandienatvclžiavo.

H el mel' i s. Kristina? .. DovanJkite, bet aš ne7.i­nau ...

Nor el. Tai fru Lindė, mielas Torvaldai, fru KristinaLindė.

H e I 111 pri s. Ak, taip. Tur but, mano žmonos jau­nystės draugė?

F r u L i n d ė. Taip, mes pažįstamos iš seniau.

39

l

Nor a. Ir įsivaizduok, ji atkeliavo šitokį kelią sutavimi pasikalbėti.

Helmeris. Kaip tai?F r u L i n d ė. Ne tik dėl to ...Nor a. Kristina, matai, yra nepaprastai gera konto­

ros darbininkė. Ir dabar ji labai norėtų patekti į tarnybą

prie sumanaus žmogaus, kad dar daugiau prasilavintų.

H e Ime ris. Tui labai išmintingas dalykas, gerbia­moji ponia.

Nor a. Ir kai ji sužinoj o, kad tu paskirtas bankodirektoriumi,- jai pranešė telegrama,-- tai ji tą pat mi­nutę išvažiavo čia. Juk, Torvaldai, tu dėl manęs padary­si ką nors Kristinos labui'? Tiesa?

H e Ime ris. Taip, tai nėra visai negalima. Jūs, turbūt, našlė?

F r u L i n d ė. Taip!H e Ime ris. Ir esate pri tyrusi kontoros darbininkė?

F r u L i n d ė. Taip, pusėtinai.

H e Ime ris. Tai visai galimas daiktuS, kad aš ga­lėsiu parūpinti jums vietą.

Nor a (ploja delnais). Matai, matai!J-I el m e ris. Jūs pataikėte kaip tik geru laiku, fru

Linde.F r u L i n d ė. O, kaip man jums padėkoti!

H e Ime ris. Nėr už ką. (Užsivilkdamas pallq) BetšiaJldien jūs man i1tleiskitc.

R a n kas. Palauk, ir aš su tavim. (AĮsineša iš prieš-

kambario kailinius ir šildo juos prie krosnies)Nor a. Tiktai neužtruk ilgai, mieldsis Torvaldai.H e Ime ris. Valandą, ne daugiau.Nor a. Ir tu išeini, Kristina?F r u L i nelė (vilkdamasi apsiausĮq). Taip, reikia

eiti, susiieškoti kambarį.

H e Ime ris. Tai gal drauge eisime?

40

- lIIIII(

r

I,I

I.'

i"~ o r a (paciedo tru Undei). Kaip gaila, kad pas mustaip ankštu, nėra kaip...

F r u L i n d ė. Ak, ką tu čia! Lik sveika, brangiojiNora, ir ačiū už viską.

Nor a. Ligi pasimatymo. Vakare tu, aišku, vėl atei­si. Ir jūs, daktare. Ką? Jei gercli jclusitės? Na, žinoma,jausitės gerai. Tiktai gerai susisiauskite.

Visi išeino, aĮsisveikindami ir kolbėdamiesi, j prieš­

kambarį. Nuo laipĮų pasigirsta vaikų balsai

N () r u. Tai jie! Ji(~! (Bėga ir olicloro lauko duris)

Įeina A n 11 - M a r i j a su vai k a i s

Eikite, eikilc į vidą (Posilenl\i(J ir bučiuoja vaikus) Ak,jus mažučiai mimo, mieIicji mclllo! Fažiurėk į juos, Kris­!ind! Ar ne malonus'?

R a n k d s. Plepėti skersvėjyje draudžiama!H e Ime ris. Eime, fru Linde. DcJ1)Clf kdip tik laikas

pasilikti vienoms mamoms.

Da k Į a ras R a n kas, II e Ime ris ir F r u L i n d ė

išci!1(Į. A n a-1'vl a J i j [Į su vnikais ieino .i kombarj. Įeina

ir N () r ct, užclaryclorna prjc.~!-;C1mb(1Ji{) duris

Nor a. Kokie jūs ski1istus, I\nksmi! fr skruosčiukai

kokie Idudoni! Kuip abuollukcli, kaip ro7,f~~;. (Vaikai šne­

ku per kiĮs kiĮą) 1\r linksmu buvo? Td i puiku. Taip? Tupavėžinai su rogutėmis Bobą ir Errli? Abudu kartu? Ką

tu sclkui! Puikus berniukas mano Iv,Has. Oi, leisk manią truputi panešioįi, Ana-:Manja. Brangioji mano, mie­loj i lėlyte! (Paima iš auklės dukry Įę ir šoka su ja) TiJip,taip, mama pašoks ir su Bobu. Ką? Snieg,1is mėtėtės! Ak,gaila, kad manęs drauge nebuvo. Ne, leisk, aš pilti juosnurengsiu, Ana-Marija. Leisk, mieloji, aš pati, taip links­ma. Eik tuo tarpu i vaikq kambarį. Tu atmdai visai su­šo.lusl. Eik, tau kavos yra padėto Clnt krosnies.

41

l~

Auk I ė išeina pro kairiąsias duris. Nora nurengia vai­kus, išmėtydama jų drabužėlius ir visą laiką su jais pIe-

pėdama

Štai kaip? Didelis šuo jus vijosi? O neįkando? Ne, šunysnekanda tokioms gražioms, tokioms mažoms lėlytėms.

Nežiurėkite ryšulėlių. Ivarai! Kas ten yra? A. kad jllSžinotumėt. kas ten yra! Ne, ne, negalima. Tenai baubastupi. Ką? Norite žaisti? Ką gi mes žaisin'e? Slėpynių.

Taip, žaiskime slėpyniq. Pirmasis tegu slepiasi BobasAš? Na, gerai, aš pirmoji.

J i ir vaikai žaidžia, juokdamiesi ir linksmai še/kau­dami šitame kambaryje ir gretimame iš dešinės. Paga­liau Nora pasislepia po stalu. Vaikai triukšmingai jpuo­la i kambarį, ieško, ieško, bet negali jos surasti, paskuiišgirsta jos tylų juoką, puola prie stalo, pakelia staltiesę

ir suranda ją. Nepaprastas džiO gavimas. Nora išlenda,lyg norėdama juos pagąsdinti. Naujas klyksmas. Tuometu kažkas beldžiasi i duris. Niekas negirdi. Tadaprieškambario durys prasiveria, ir pasirodo Kra g s­

tad a s. Jis valandėlę palauMa; žaidimas vyksta toliau

K r o g s tad a s. Atleiskite, fru Helmcr ...Nor a (surinka prislėgtu balsu, atsigrjžta ir keliasi).

Ai! Kas ten?

K r o g s tad a s. Atleiskite. Lauko drys buvo pravi­ros. Tur but, kas pamiršo uždaryti.

Nor ėl (atsisto jusi). Vyro nėra namie, ponas Krogs-tadai.

K r o g s tad a s. Žinau.Nor a. Tai ko jums reikia?K r o g s tad a s. Su jumis pakalbėti.

Nor a. Su... (Vaikams, tyliai) Eikite pas Aną-Mariją

Kt,? Ne, svetimas ponas nieko blogo nepadarys mamai.

42

,

Į

;j

V',

Kai jis išeis, mes vėl žaisime. (Išveda vaikus į kambarĮ

kairėje ir uždaro duris. Neramiai, susijaudinusi) Jus no­rite pakalbėti su manim?

K r o g s tad a s. Taip, noriu.Nor a. Šiandien? Bet juk dar ne mėnesio pirmoji?K r og s tad a s. Ne, šiandien kučios. Nuo jusų pa-

čių priklauso, ar linksmas kalėdas turėsite!

Nor a. Ko gi jums reikia? Aš šiandien visai nega­liu ...

Kra g s tad a s. Apie tai kol kas nekalbėsime.Apiekitką. Tur but, surasite valandėlę laiko?

N el r a. Taip ... žinoma, laiko aš turiu, nors ...K r o g s la d iI s. Gerai. Aš sėdėjau žemai UIseno

restorane ir Ilwč'iau j Llsq vyrą išeinant gatve ...Nor a. Tdlp, taip.K r o g s tad a s. ...Su viena dama.Nor a. Ir kas toliau?K r o g s tad a s. Leiskite paklausti: ar toji dama -

ne fru Lindė?

Nor a. Taip.K r o g s t a el a s. Neseniai atvažiavusi?Nor a. Taip, šiandien.K r o g s tad a s. Ji, tur but, jusų gera draugė?

Nor a. Taip. Bet aš nesuprantu...K r o g s tad a s. Ir aš kadaise buvau su ja pažįs­

tamas.Nor a. Žinau.K r u g s tad a s. Taip? Tai jils žinote? Taip as lf

maniau. Tada leiskite man stačiai paklausti: ar fru Lin­dė gaus darbo banke?

Nor a. Kaip jus drįstate klausinėti man e, ponasKrogstadai, jus, mano vyro pavaldinys? Bet jeigu jauklausiate, tai žinokite: taip, fru Lindė gaus darho. Ir aštuo pasirupinau, ponas Krogstadai. Štai kaip.

43

1

~

K I' o g s t a el a s. VadlllClsL as spėjau teisingai.Nor a (vaikščioja po kambari). Aš manau, kad ir

mes galim turėti šic'].;: liek įlakos! Jeigu esi moteris, taidar nereiškiCl, kad ... Ir kaip pavaldiniui jums, ponasKrogstadai, tikrai vertėtų pasisaugoti užkabinti tą, kas...hm...

K r u g s I el d ct S. ...kels turi įtakos?

Nor a. Taigi!K r o g s la das (pakeisdamas toną). Fru Helmer, ar

nebutumėt tokia maloni panaudoti savo įtaką manonaudai?

Nor a. Kaip tai? Kokia prasme?K r o g s tad a s. Ar nemalonėtumėte pasirupinti,

kad aš neprafdsC:iau tos pavaldinio vietos banke?Nor a. Ką tai reiškiu? Kas llori ją atimti iš jusų?

K r o g s tad u s. Nesidėkįle pries manf> nieko neži­nanti. Aš puikiui suprunlu, kcH} Jusų draugei negali butimalonu su manimi susilikti, ir taip pat llUll1anaU dabar,kum aš turiu buti dėkingas, kud mane nori išvaryti.

Nor a. Bel užtikrinu jus...K r o g s tu das. Tilip, taip, taip - trumpai sakant:

dar yra laiko ir aš patariu jums panaudoti savo įtaką,

kad to neatsitiktų.

Nor a. Bel, ponas Krogstadai, aš visiškai net u­r i u jokios įtakos.

1\.. r o g s l a das. Ne? Bet man rodos, kad jus ką tiksakėte...

N () I' a. Nereikėjo taip suprasti. Aš! Kaip jus galitemanyii, keld aš galiu turėti vyrui šitokios įtakos?

K I' () g s tad a s. O, aš pažįstu jusų vyrą iš sluden­!lškq Jdikq. Nemunuu, kad punus banko direktorius bu­tų stiprr'snis už kilus vyrus.

N o I' ėl. Jeigu jus su panieka kalbėsite apie manovyrą, aš jums parodysiu duris.

44

I

4

I'

04

,ĮJ

Krogstadas. Jus labai drąsi.

Nor a. Aš daugiau nebijau jusų. Po Naujų metlį ašgreitai viską sutvarkysiu.

K r o g s t u das (labiau susivaldydamas). Klausyki­te, fru Helmer. Jeigu reikės, aš žut but kovosiu dėl tosmenkos tarnybėlės banke.

Nor a. Taip ir atrodo.K r og s tad a s. Ne vien dėl algos! Ji man maZIaU­

siai rflpi. Bet yra kitas dalykas ... Taip, kalbėsim atvirai.Ziurėkite: jus, kaip ir visi žmonės, gerai žinote, kad ašprieš keletą metų padariau neapgalvotą žingsnį.

NOr u. Rodosi, kažką esu girdėjusi.

}: r og s t u das. Į teismą byla nepakliuva, bet nuoto laiko iš karIo visi kelieli buvo lyg uždaryti. Tada ašpradė ja u verstis tais reikalais ... jus žinote. Reikėjo konors griebtis. Ir, drįstu pasakyti, aš buvau ne pats blo­giausias iš tokių žmoniq. Bet dabur man reikia pa­kilti iš tos buklės. Mano sunus auga: juu vien dėl jllaš turiu kiek gulėdamas atstatyti savo buvusią visuome­ninę padėtį. Vieta banke buvo mun, taip sakant, pirmojipakopa. lr štai just) vyras nori nustumti mane nuo tų

luiptll vėl į duobę.

Nor a. Bet, dieve muno, ponas Krogstadai, aš visiš­kai negaliu jums padėti.

Kra g s tdd a s. Todėl, kad nenorite. Bet aš turiupriemonių j us priversti.

Nor a. Negi jus pusakysite vyrui, kad aš jums sko­linga?

Kra g s tad a s. Hl11. .. O jeigu pasakyčiau?

Nor a. Tai butų begėdiška iš JUSlĮ pusės... (Pro aša­ras) Šitokią paslapti - mano džiaugsmą, mano pasidi­džiavimą jis sužinotq tokiu biauriu, tokiu niekingu bu­du? Iš jūsų. Jūs norite man padaryti baisil! nemalonu­mlĮ- ..

45

K r o g s tad a s. Tiktai nemalonumų?

Nor a (karštai). Pabandykite tiktai - pats sau dau­giausia pakenksite. Tada mano vyras tikrai pamatys,koks jOs blogas žmogus, ir jau vielos banke tikrai neiš­laikysite!

K r o g s tau a s. Aš klausiu, ar jils bijote tiktai šei­myninių nemalonumų?

Nor a. Jeigu vyras sužinos, jis, aišku, tuojau su­mokės jums visus likučius, ir mes nebeturėsime su ju­mis jokhĮ reikalų.

K r o g s tad a s (ženg(įs žingsni prie jos). Klausyki­te, fru I!elmer, arba jus trumpos atminties, arba jOsnieko neišmanote apie tokius reikalus. Matyt, man rei­kės smulkiau išaiškinti jums visą dalyką.

Nor a. Kaip tai?

K r o g s tad a s. Kai jOsų vyras sirgo, JUs atėjote

pas mane pasiskolinti tOkstcmčio dviejų šimtll specijų.

Nor a. Aš nežinojau, į ką daugiau kreiptis..:~ r o g s t a el a s. Aš prižadėjau jums gauti tą sumą·

Nor a. Ir gavote.

K r og s tad a s. Prižadėjau jums surasti tą sumą

tam likromis sąlygomis. JOs buvote tada taip susikrim­tusi dėl vyro ligos, taip susirupinusi, kur gauti pinigų,

kad apie smulkmenas, tur but, nė nC'pagalvojote, Nepro šalį bus jums priminti. Taip, aš prižadėjau gautijums pinigų, jeigu jOs pasirašysite skolos dokumentą,

kurį dŠ surašiau.

Nor a. Taip, ir aš jį pasirašiau.

K r o g s tad a s. Gerai Bet apačioje aš pridėjau ke­letą eiluČ'ių jŪSl1 tėvo vardu -- jo laidavimą už jus. Taseilutes turėjo pasirašyti jusų tėvas.

Nor a. Turėjo? .. Jis ir pasirašė.

46

~ . .

.jI~

.1 l

K r o g s tad a s. Aš buvau palikęs vietą datai. Taiyra, jOsų tėvas turėjo pats pažymėtir kurią dieną jispasirašys popieriq. Ar atsimename, ponia?

Nor a. Taip, man rodos...

K r og s tad a s. Aš padaviau jums skolos raštą, kadjus paštu nusillstumėte tėvui. Ar ne taip?

Nor a. Taip.

Kra g s tad ct s. Jūs, žinoma, taip ir padarėte, nespo penkill--šešill dienų jus man atnešėte popierių su tė­

vo pNašu. lr pinigai buvo jums įteikti.

Nor a. Taip. Argi aš jums ne tvarkingai mokėjau?

K r o g s t il das. TaIp sau. Bet, grįžtant prie to, apieką kalbėjome-- sunkus laikai tada jums buvo, fru Hel­mer?

Nor a. Taip, sunkus.

Kra g s tad a s. Jusų tėvas, rodos, labai sirgo?

Nor a. Taip, labai.

Kra g s t a el a s. Ir greitai mirė?

Nor il.. Taip.

K r o g s tad a s. Pėlsakykite, fru Helmer, ar kartaisneatsimenate, kUlią dieną jūsų tėvas mirė? Kurią mė­

nesio dieną, turiu galvoj?

Nor a. Tėtė mirė rugsėjo dvidešimt devintą.

K r o g s l i! el a s. Tikrai taip. Aš teiravausi. Ir šlaičia išeina keistenybė... (Išsitraukia popierių) ...kurios ašjokiu bildu negaliu išsiaiškinti.

Nor a. Kokii! keistenybė? Aš nežinau...

K r o g s t ct d ct s. Tokia keistenybė, ponia, kad jŪ5lj

tėvas pasirašė šį popierill, praėjus trims dienoms po sa­vo mirties.

Nor a. Kaip tai? Aš nesuprantu...

41

~

I\

, \1

K r o g s tad a s. Jusų tėvas nure rugseJo 29 dieną.

Bet pažiurėkite. O čia jis S<lVO parašą datavo spalio 2dieną. Argi tai ne keistd, ponia?

[\'ora tyli

K r o g s tdd el S. Ar galite man tdi išaiškinti?

Nora vis tyli

K r og S la das. Šlai dar kdS keista: žodžiai spa­lio 2 dieną ir metai parašyti ne jusq tėvo ranka, bet ki­td, kuri man atrodo pažįstama. Na, bet tą galimil su­prasti: jusų tėvas galėjo užmiršti padėti datą prie savoparašo, ir ii padėjo kas kitas, nieko nepdgalvojęs, ne­žinoelilll1aS apie jo mirą Cia nieko blogo. Svarbiausia ­pats parašils. Ar jis tik ras, fru I-Iehner? Ar iš tiesqjusq tėvas čiil pasirašė?

Nor il (po trumpos pouzės už\'(!rčiC1 gC1lvą ir drąsiC1i

žiuri i ji). Ne, ne jis. Aš pasirašiau už jį.

I( r o g s tad as. Klausykile, fru Helmcr ... ar žino­le, kad tai pavojingcls prisipažinimas'!,

Nor d. Kodėl? Jus gnjleli gi:lUsit savo pinigus.K l' o g s t il el a s. Leiskite man paklausti, kodėl jus

šito popieriaus ncnusiunlėte savo tėvui?

N () r d. Tai buvo nC"įmanollla. Juk tėtė sunkidi sirgo.Jeigu huČ'idu prai;iusi jo petraso, lai butų reikt'~ję jampdsclkyli, kclll1 tq pinigų reikia. Bet juk aš negalėjau

tokiill11 liWmiui sakyti, kad lllano vyro gyvyh(~i gresiapiJvnjus. Tat buvo neįmanoma.

1< r () ~ s l d d el s. Tada jums reikėjo geriau atsisakytinuo kclic·nės į užsienį·

N () I el. Ne, feti buvo neįmanoma. Nuo tos kelionės

pr;:<lausė melno vyro išgelbėjimas. Negalėjau nuo josa tsisclkyti.

K r og s tad a s. Bet ar jus pagalvojote, kad tokiubudu apgaunate mane?

Nor a. Į tai visiškai negalėjau atsižvelgti. Jus manvisai nerupėjote. Pakęsti jusq negalėjau už visas tasbeširdiškas kliulis, kurias jus darėte, nors ir žinojote,koks pavojus gresia mano vyrui.

Kra g s tad a s. Fru Helmer, jus, matyt, neturitesupratimo, kuo iš tikrqjų esate nusikaltusi. Galiu jumstą pasakyti: ką aš kitcldos padariau ir kas sužlugdė ma­no vi.momeninę padėti buvo nė kiel\. nei didesnis, neiblogesnis darbas.

_c No l' a. Jus? Jus norite mane įtikinti, jog jus galė­

jote ryžtis kokiam drąsiam žygiui, norėdamas išgelbėti

savo žmonos gyvybQ?K [ o g s tad a s. Įstdtymai neklausia priežasčių.

Nor a. Vadinasi, tai labai blogi įstatymai.

K r o g s t a el a s. Ar blogi, ar ne, bet jeigu aš pa­siqsju šitą popierių į teismą, jus busite nuteista pagalįstatymus.

Nor a. Niekados nepiltikėsiu. Keld duktė neturėtll

teisės apsdugoti l1lir(;tantį tėvą nuo rupesčill ir sielvar­to? Kad žmona ncturėlq teisės išgelbėti SdVO vyrui gy­vyb{~? Aš nežiniJU gerdi įsldtymlĮ, bet esu likrel, keld juo-se kur nurs turi buti tai leislel. Ir jus, ddvokatas, to ne­žinote? Jus, tur but, praslas juristas, ponas Krogstddai. -Z

K r () g :; tad a s. Cdi ir taip. Bet apie tokius reikalus,kaip šie I1l11SŲ- jus, tur but, sutiksite, keld apie tokiusreikalus aš šiek tiek nusimandu! Gerdi. Darykite, kaipnorite. Bet aš pasdkau jums: jeigu aš busiu dar kartą

išStUl1ltdS iš visuumenės, tdi jus sudarysite man kompa­nijq. (Nusiienkia ir išeinC1 per prieškC11nbC1rj)

Nor il (po minutės susimąstymo,užversdama galvą).

E, ką čia! Įbauginli mane norėjo! Ne taip greit. (Ima

tVC1rkyti išmėtytus vnikt{ dmbužėlius, bet greitai liau-

......

J8

r"

..t. I! 111'i" 'tld,-) 49

nasi) o jeigu? .. Ne, to negali buti. Juk aš taip padariau

iš meilės.

Vai k a i (tarpduryje iš kairės). Mama, tas nepažis-

tamas ponas išėjo pro vartus.Nor a. Taip, taip, žinau. Tiktai niekam nesakykite

apie tą nepažįstamą poną. Girdite? Net tėveliui.

Vai k a i . Taip, taip, mama. Bet tu su mumis dar pa-

žaisi?Nor d. Ne, ne, ne dabar.Vai kai. Mama, juk tu prižadėjai!

Nor a. Taip, bet dabar negaliu! Eikite į savo kambd­rį. Aš turiu labai daug darbo. Eikite, eikite, mano mie­liausieji. (Meiliai išveda juos iš kambario ir uždaro du­ris. Paskui atsisėda ant sofos ir mėgina siuvinėti, bettuo jau nustoja) Ne. (Meta darbą, atsisto ja, eina linkprieškambario durų ir šaukia:) Helene! Nešk čionai eg­lutę! (Eina prie stalo kairėje ir ištraukia stalčių. Vėl su­

stoja) Ne, juk tai visai neimanoma.Ta r n d i t ė (su eglute). Kur pastatyti, ponia?Nor a. Šičia. Viduryje kambario.Ta r n a i t ė. Ar ddf ką nors paduoti?Nor a. Ne. Ačiū. Turiu viską·

Ta r n a i t ė pastato eglutę ir išeina

Nor a (puošdama eglutę). Cia žvakutės, čid gėlės.

Koks bidurus žmogus! .. Niekai! Nickėli! Niekėli! Viskasbus gerai! Puiki bus eglutė. Aš viską paddfysiu, kaiptau pėltinka, Torvaldai: dainuosiu tau, šoksiu...

H e Ime ris jeina iš prieškambario su popieriq ryšuliupo pažastimi

Nora. A ... Jau pareini?H e Ime ris. Taip. Ar buvo kas užėjęs?

: r

[I'

\

If

i

),

Nor a. Užėjęs? Ne.Bel m e ris. Keista. Aš mačiau, kaip Krogstadas

išėjo pro vartus.

Nor a. Taip? Ak, tiesa ... jis buvo čia minutėlę·

H e Ime ris. Nora, iš veido matau: jis buvo atėjęs

prašyti, kad tu jį užtartum.

Nor a. Taip.H e I 111 e ris. Ir, kad atrodytų, lyg tu prašai savo

inicit1tyva. Nutylėjusi, kad jis ė:ia buvo. Juk to jis irprašė tave?

Nor a. Taip, Torvaldai, bet. ..

H e Ime ris. NOfa, Nora, ir tu galėjai sutikti? Tar­tis su tokiu žmogumi, prižadėti jam ką? Ir dar sakytiman netiesą?

Nor a. Netiesą?..

H el 111 e ris. Argi nesakei, kad niekas nebuvo už­ėjęs? (Grasindamas pirštu) Kad man daugiau to nebūtų,

mano paukštele! Paukštytė turi čiulbėti vien švariu sna­peliu - kad nė vieno netikro garso nebūtų! (Apkabinają per liemeniJ Ar ne? Taip aš ir žinojau. (Paleidžia ją)

Ir daugiau apie tai nė žodžio. (Atsisėda prie Juosnles)Ak, kaip čia šilta, jauku. (Vario popierius)

Nor a (puošdama eglutę, po trumpos pauzės). Tor­valdai!

Helmeris. Ką?

Nor a. Aš labai džiaugiuosi, kad poryt kostiumų

balius pas Stenbergus.

H e Ime ris. O man be galo įdomu, kuo tu manenustebinsi šį kartą·

Nor a. Ak, tas kvailas užmanymas.lIeImeris. Na?Nor a. Aš nieko tinkamo negaliu sugalvoti. Viskas

man išeina kažkaip kvailai, neišraiškingai.

'II

\

50 4' 51

,

Helmeris. Negi mažutė Nora jau šitaip ma­

no?Nor a (užeidama iš užpakalio ir atsiremdama ant jo

kėdės atlošo). Tu I(}hai užsiėmęs, Torvaldai?

H e Ime ris. Hm...Nor a. Kas čia per popieriai?H e Ime ris. Banko hylos.

Nora. Jau?H e Ime ris. lšreikalavau iš buvusios vi:l!dybos

įgaliojimus padaryti reikalingas tarnautojų permainas irpakeisti darbų planą. Šitam darbui ir sunaudosiu kalėdųsavaitę. Noriu lig Naujųjų metų viską sutvarkyti.

Nor a. Tai štai kodėl tas vargšas Krogstadas...

H e Ime ris. Hm.Nor a (atsirėmusi ont kėdės ot!ošo ir pirštais keden-

dama jam plaukUS). Jeigu tu nebūtum taip 1Jžsiėmęs, ašpaprašyčiau, Torvaldai, vienos didelės paslaugos.

H e Ime ris. Paklausysiu. Kokios'?Nor a. Niekas neturi tokio gero skonio, kaip tu.

O aš labai norėčiau gražiai atrodyti tame kostiumq ba­liuje. Torvaldai, ar negalėtum padėti man nuspręsti,

kuo aš turėčiau būti ir kaip apsirengti?H e I ill e ris. Aha, mažoji užsispyrėlė .ieško išgel-

bėtojo.Nor a. Taip, Tor'. aldai, be tavo pagalbos aš neiš-

sisuksiu.H el m c ris. Gerai, gerai. Pagalvosiu; manau, kad

tikrai rdsim išeitį·Nor a. Ak, koks tu geras! (Vėl nueino prie eglutės.

Pauzė) Ki:lip gražiai išsiskiria raudonos gėlės. Bet pasa­kyk man, ar tiesa, kad tas Krogstadas padarė kažkokį

didelį nusikaltimą?H € I m pri s. Suklastojo pari:lšą· Ar tu hent numa-

nai, kas tai yra?

52

...._~-~_.......-_--

1

"1

Ii ...

I

•I/

Nor a. Gal vargo spiriamas jis taip padarė?

H e Ime ris. Taip, o gal - kaip daugelis - iš leng­vapėdiškumo. Aš nesu toks beširdis, kad pasmerkčiau

žmogų dėl vieno tokio nusikaltimo.Nor a. Taigi - iš tiesų, Torvaldai!H e Ime ris. Ne vienas gali vėl moraliai pakilti,

jei atvirai prisipažins savo kaltę ir už ją atkentės baus­

mę·

Nor a. Bausmę?.

H el m e ris. Bet Krogstadas nėjo tuo keliu. Jis vi­soltiais budais išsisukinėjo, ir tas jį moraliai pražudė.

Nor a. Tavo nuomone, reikėjo?..H e Ime ris. Tu įsivaizduok tiktai, kaip toks žmo­

gus, su šitokid dėme ant sąžinės, turi meluoti, išsisuki­nėti, apsimetinėti prieš visus, nešioti kaukę net prieš sa­vo artimuosius, net prieš savo žmoną ir vaikus. Priešvaikus -- tai yra baisiausia, Nord.

Nor a. Kodėl?

H e Ime ris. Todėl, kad melu užteršta atmosferaužkrečia ir žudo visi:~ šeimą. Vaikai tokiuose namuose sukiekvienu atsikvėpimu įkvepia pikto užuomazgas.

Nor a (prisiartindama prie jo iš užpakalio). Tu esitikras, kad taip'?

H el m e ris. Ak, mieloji, aš pakankamai turėjau

progos tuo įsitikinti advokato PIJlktikoje. Beveik visianksti iškrypę iš kelio žmonės turėjo melages motinas.

Nor a. Kodėl gi tiktai motinas?H e Ime ris. Dažniausiai pradžią duodcl motinos;

bet ir tėvai, žinoma, taip pat paveikia. Tai gerai žinokiekvienas advokatas. O tas Krogstadas ištisais metaissavo vaikus nuodija melu ir veidmi:iinyste; todėl aš jį irvadinu moraliai žuvusiu žmogumi. (Ištiesdamas i ją ran­kas) Tegu mano mieloji Nora man prižada jo neužtari­nėti. Duok ranką, kad prižadi. Na, kas gi čia? Duok ran-

53

.1)

ANTRASIS VEIKSMAS

Auk 1 ė. Šiaip taip suradau dėž~ su maskarado dra­bužiais.

Pro duris kairėje įeina auk I ė su didele kartonine

dėže

I

IIII

S5

50-

nu-

. i \, l ,. \. (- '"

Nor a. Dėkui. Pastatyk ant stalo.Auk 1 ė. Tiktai jie baisiai sujaukti.Nor a. Ak, suplėšyti juos reiktų į smulkius skute­

lius.

Auk I ė. O kam?! Juos lengvai gedima pataisyti, tik­tai truputį kantrybės.

Nor a. Tada aš nueisiu paprašyti fru Lindės, kadman padėtų.

Tas pats kambarys. Kampe, prie fortepijono, stovirengta, su nužibėjusiomis žvakelėmis eglutė. Ant

fos - Noros paltas ir skrybėlė

Nor a viena, susijaudinusi vaikšto po kambarį, sustojaprie sofos ir pasiima paltą

Nor a (vėl paleisdama iš rankų paltą). Kažkas atei­na! (Prieina prie durų ir jSiklauso) Ne, niekas. Žinoma,šiandien, pirmą kalėdų dieną, niekas neateis. Taip patir rytoj. Bet gal kartais ... (Atidaro duris ir žiUri) Ne.Laiškų dėžutė tuščia, visai tuščia. (Grįžta atgal) Et, kvai­lystės! Aišku, jis nieko nepadarys. Negali taip atsitikti.Tai neįmanoma. Juk aš turiu tris mažus vaikus.

rI

)I

<I

,

I

l'..,

jI

j

(I

I'

II,I

ką. Stai, taip. Vadinasi, sutarta. Tikrai, sakau tau, asnegalėčiau su juo drauge dirbti. Aš jaučiu tiesiog fizinį

pasibiaurėjimą tokiais žmonėmis.

Nor a (ištraukia ranką ir pereina i kitą eglutės pu­

sę). Kaip čia karšta. O man tiek daug darbo.H e 1m e ris (atsistoja ir susirenka popierius). Taip,

ir man iki pietų reikia nors šiuos popierius peržiūrėti.

Ir apie tavo kostiumą reikia pagalvoti. Ir gal [asiu šį tąpakabinti ant eglutės su auksiniu popierėliu. (Uždedajai ant galvos ranką) Ak, tu mano brangioji paukštelečiulbuonėle. (Išeina i kabinetą ir uždaro duris)

Nor a (patylėjusi, tyliai). E, ką čial Nebus to. Tainegalimas daiktas. Turi būti negalimas.

Auk 1ė (duryse, kairėje). Vaikučiai taip gražiai pra-

šo leisti juos pas mamutę·

Nor a. Ne, ne, ne! Neleisk jų pas mane! Pabūk su

jais, Ana-Marija.. Auk 1 ė. Gerai, gerai. ponia. (Uždaro duris)

I Nor a (baldoma iš išgąsčio). Aš - su~adinčiau savokuctikius! Nuodyčiau namus? (Po trumpos pauzės, už­

'versdama galvą) Tai netiesa. Negali buti tiesa, nieka­

dos, nė per amžių amžius!

(,,

"- - •

(

,

Auk I ė. Ir vėl į lauką? Tokiam ore? Fru Nora per­šaIs, apsirgs.

Nor a. Tai dar ne bi.lisiausia. Kaip vaikai?Auk I ė. Žaidžia su naujais žaisliukais, vargšeliai,

tiktai ...Nor a. Dažnai manęs klausinėja?

Auk I ė. Juk pripratę visą laiką buti su mamute.Nor iI. Matai, Anu-Marija, aš dabar negulėsiu taip

dažnui su jais buti, kaip pirma.Auk I ė. Mažučiui prie visko pripranta.Nor a. Tu manai? Ir manai, kad jie gal€tq visai už­

miršti mamutę, jeigu jos nebcbutq?Auk I ė. Viešpatie apsaugok -- nebebutų!

Nor a. Klausyk, Ana-Marija, aš dužnai galvoju,kaip tu galėjai ištverti, kai savo vėliką atidavei sveti­miems žmonėms?

Auk I ė. Tdip turėjau padaryti, kai apsiėmiau biHižindyve nlėlžytei Norai.

Nor a. Bet kaip tu panarai eiti žindyve?Auk I ė. Į tokią gerą vietą? VurgŠ l2 mergaitė tokio­

je nelaimėje turėjo tik džiaugtis. Tas blogas žmogusman ničnieko nepadėjo.

Nor i1. Bet tavo dukra, tur būt, užmuso tave?Auk I ė. Oi, ne, neužmiršo. Rašė man ir kai konfir­

mavosi, ir kai tekėjo.

Nor a (apsjjwbindonw ją). Melno senute Ana-Mari­ja, tu man buvai gcrd motina, kai ,IŠ bUV;lll n1ėlžyt,'

Auk I ė. Vatgšek~ mažytė Nord juk neturėjo kitos.Nor a. Ir jeigu mano mClžučiai kitos nebeturėtlį,

tai aš žinau, kud tu irgi ... J'~iekai, niekai, niekai! (Atida­

ro dėžę) Eik pas juos. Man reikia ... Rytoj pamatysi, kaipaš išsipuošiu.

A u 1 I ė. Tur but, visame ]idlilljC nebus gražesnės

už fru Norą. (!šeina j kairų)

56

-- !siAiILiiL ~- ...,......,..---..--c=-===='"--"'=-.=o-.

r~I

lr

j

~Ji

(

f

j

~ o, a (p,"deda luSUnli dėžę, bel g,eila; numela MmAk, kad tiktai pasiryžčiau išeiti. Kad tiktai niekas neuž­eitų. Kad tiktai ko neatsitiktų čia be manęs. Kvailystės!

Niekas neateis. Tiktai negalvoti. Reikia išvalyti muftą.Gražios pirštinės. Gružios pirštinės. Nereikia galvoti!Nereikia! Viens, du, trys, keturi, penki, šeši ... (Sušunka)

Al Ateina... (Nori pulti pro duris, bet sustoja nesiryž­dama)

Iš prieškambario lema F r u L j n d ė, nusivilkusi vir­

šutinius drabužius

Nor a. Ak, tai tu, Kristina? Ir nieko daugiau nėra?Kaip gerai, kad atėjai.

F r u L i n d ė. Sak(~, ki1d buvai užėjusi, klausei ma­nęs.

Nor a. Taip, ėjau pro šalį. Man taip reikia tavo pa­gallJos. Sėskim čia ant sofos. Mutui, rytoj vakare pasviršutinius gyventojus, pus konsulą Stenborgą, kostiu­mų bulius. ir Torvaldas nori, kad aš upsirengčiau NeSl­polio žvejų merguite ir pašokčiau tarantelą. Aš išmokuu,kai buvome Kupri.

F r u L i n d ė. Žiurėki Tai tu tikrą vaidinimą su­rengiasi?

Nor a. Taip, Torvalclas selku, kad reikia. Štai, Clcl

kostiumus. Torvaldas užsakė jį man dar Italijoje, tiktaidabar jis toks apdriskęs, kad aš nebežinau ...

F r u L i n d ė. Nieko, mes tuojau pataisysime. Tik­tai kur-ne-kur papuošalai atitrukę. Kur adata ir siulai? ..Ir viskas, ko reikia.

Nor a. Kokia tu gera.

F r u L in d ė (siuva). Tai rytoj tu busi su kostiumu,Nora? Žinai ką - aš užeisiu valandėlę žvilgtelėti į tave

~ )šsipuošusią. Bet visai pamiršau atsidėkoti tau už tOk~~ikŲ vakarykštį vakarą. t.

57

,

......~

III

• Nor a (atsikelia ir vaikšto po kambari). Ai, vakar,man rodos, buvo jau nebe taip jauku, kaip visada. Kadtu, Kristina, būtum anksč-iau pas mus į miestą atvažia­vusi. Taip, Torvaldus tikrai sugebu padaryti, kad mūsų

namai būtų dailūs ir jaukils.F l' U L i n d ė. Ir tu ne mažiau, aš manau. Ne be rei­

kalo tu savo tėvo duktė. Bet sakyk, ar daktaras Rankasvisadu toks nesmagus kaip vakar?

Nor a. Ne, tiktai vakar kaž,kaip ypatingai. Be to,jis labui sunkiai serga. Vėlrgšui nugarkaulio džiova.Matai, jo tėvas buvo labai biaurus žmogus, laikė meilu­žes ir taip toliau; ir užtat sūnus, supranti, jau nuo ma­žumės ligotas.

F l' U L i Il d ė (paleidžia siuvini ant kelių). Bet, Nora,mieloji, iš kur tu žinai tokius dalykus?

Nor a (vaikščiodamo po kClmbariJ. Cha ... kai turitrejetą vaikq, tai tave kartais aplanko tokios poniutės...tokios, kur pusė daktaro, tai jos ir papasakoja kai ką.

F l' U L i n d ė (vėl siuva. Trumpa pC1Uzė). Ar dakta­ras Ra'lkas kasdien lankosi pas jus?

Nor a. Kiekvieni.) clic;nelę. 'Juk jis Torvaldo geriau­sias draugas nuo jaunystės, ir man o geras bičiulis.

Jis visai mums savas.F l' U L i n d ė. Bet pasakyk: ar jis visai tiesus žmo­

gus? Ne toks, kuris mėgsta sakyti žmonėms tai, kasjiems patinka?

Nur a. Ne, atvirkščiai. Kodėl tu taip manai?F l' U L in d ė. Vakar, kai tu mus supažindinai, jis

sakė, kad dažnai girdėdavęs mano pavardę šiuose na­muose. O paskui aš pastebėjau, kad tavo vyras neturėjo

net supratimo apie mane. Kaip tada galėjo daktarasRankas? ..

.. ,N ora. Taip, tikra teisybė, Kristina. Torvaldas begalo mane m/li ir nori turėti mane vienas, kaip jis sako.

'!". ,.~

r-1It

I

If,

irI

i

,(

Iš pradžių tiesiog pavyduliavo, kai tiktai užsimindavauapie savo artimuosius. Tada lioviausi minėjusi. Bet sudaktaru Ranku dažnai apie daug ką pasikalbu. Jis, ži­nai, labai mėgsta klausyti.

F l' u L in d ė. Klausyk, Nora, tu daug kur dar tebesikūdikis. Aš vyresnė už tave ir daugiau prityrusi. Ir štaiką aš tau pasakysiu: tau reikėtų išsinarplioti iš tos isto­rijos su... daktaru Ranku.

Nor a. Iš ko išsinarplioti?

F l' u L i n d ė. Iš visko, noriu pasakyti. Vakar tu kaž­ką plepėjai apie turtingą gerbėją, kuris tau paliktų pi­nigų...

Nor a. Tdip, apie tokį, kurio nėra, - deja. O kastoliau?

F l' u L i n d ė. Ar daktaras Rankas turi turto?Nor a. Taip, turi.

F l' u L i n d ė, lr jokių išlaikytiniq?Nor a. Ne, o ką?

F l' u L i n d ė. Ir jis kasdien lankosi pas jus?Nor a. Taip, sakiau.

F l' U L i n d ė. Kaip išauklėtas žmogus gali būti toksnekuklus?

Nor a. A.š tilV(~S visiškui nesuprantu.

F l' U L i nelė. Neapsimesk, Nora. Manai, aš nesu­prantu, kas tau paskolino tuos tūkstantį du šimtus spe­eijų?

Nor a. Ar tu proto netekai? Kaip tu galėjai taip pa­manyti? Mūsų namų draugas, kuris kasdien pas muslankosi! Juk tai bū tų nepakenčiama kankynė!

F l' U L i nelė. Tai vadinasi, tikrai ne jis?

Nor a. Ne, tikrai ne. Man nė į galvą negalėjo atei­ti ... Bet jis nė pinigų tada atliekamų neturėjo; jis pali­kimą gavo vėliau.

-,

I Ii Ii I

ii

I !

! j

I

"--

58

59

i(

~

F r u L i n d ė. Tai tavo laimė, brangioji Nora.

Nor a. Ne, man nė į galvą negalėjo ateiti - prašytidaktarą Ranką... Bet, esu tikra, jeigu paprašyčiau...

F r u L i n d ė. Bet tu, žinoma, to nepadarysi.

Nor a. Žinomc1. Aš net neįsivaizduoju, kad reikėtq.

Bet neabejoju, kad jeigu tik pakalbėč'iau su daktaruRanku ...

F r u L i n d ė. Vyrui nežinant?

Nor a. Aš turiu išsisukti iš kitos istorijos, kuriosšis taip pat nežino. Tur i u išsisukti.

F r u L in d ė. Taip, taip, aš jau vakar tau sakiau;bet...

Nor a (vaikščioja šen bei ten). Vyrui kur kc1s leng­viau tokius reikalus tvarkyti, kaip moteriai.

F r u L i n ct ė. Jei savas vyras - taip.

Nor a. Niekniekiai. (Sustoja) Jeigu sumoki visą sko­lą, tili skolos raštą atsiimi?

F r u L i n d ė. Tojp, suprantama.

Nor d. lr gali ji suplėšyti į smulkius skutelius, su­deginti tą biaurq, nešvarq popiergalį?

F r u L i n ct ė (žiūri tiesiai į Norą, padeda siuvinį irpamažu keliasi). Nora, tu kažką slepi nuo manęs?

Nor a. Argi tai matyti?

F r u L in d ė. Nuo vakar ryto tau kažkas atsitiko.

Nora, kas yra?

Nor a (eidama prie jos). Kristina! (Klauso) Tsss ...

Torvaldas pareina. Klausyk, eik truputį pas vaikus. Tor­

valdui nepatinka, kai siuvinėjama. Tegu tau padedaAna-Marija.

F r u L in d ė (susirenka siuvinius). Taip, taip, betaš neišeisiu iš jusq, kol nebusim atvirai pasikalbėjusios.

60

fįt

I

~i

J

••

"

Nueina į kairę, tą pat minutę įeina iš prieškambarioHelmeris

Nor a (eina pasitikti). Ak, kaip aš laukiau tavęs,mielas Torvaldai.

H el m e ris. Siuvėja buvo?

Nor a. Ne, tai Kristina. Ji padeda man taisyti kos­tiumą. PaLJatysi, kaip aš gražiai atrodysiu.

H E:' Ime ris. Taip, argi aš ne gudriai sugalvojau?Nor a. Puikiai! O argi aš ne gera moteris, kad klau­

sau tavęs?

H el m e ris (paima ją už pasmakrės). Gera moteris,kad klausai vyro? Ak, tu išdykėle! Žinau, ne tą norėjai

pasakyti. Bet aš tau netrukdysiu. Tdu, tur but, reikiapasimatuoti.

Nor a. O tu, tL1r but, nori sėsti prie darbo?H el m e ris. Taip. (Parodo popierių glėbį) Štai. Bu-

vau užėjęs į banką. (Nori eiti į savo kambarį)

Nor a. Torvalddi.H el m e ris (sustadamas). Ką?

Nor a. O jeigu tavo voveraitė labai gražiai papra-šytq tave vieno dalyko?

H e Ime ris. O ko taip?Nor a. Ar tu padarytum?H e Ime ris. Pirma turiu žinoti, ko tu nori.Nor a. Voveraitė taip įsilinksmintq, taip įsisiaustq,

taip tave prddžiugintl!, jeigu butum toks geras ir pa­klausytum.

H e Ime ris. Tai pasakyk.

Nor a. Vyturėlis visais balsais čirentq namuose.H e Ime ris. Jis ir taip netyli.

Nor a. Aš tau elfus vaidinsiu ir šoksiu mėnesienoje,Torvaldai.

61

1'[

I

Ji

III

, !

ii

IIII

~

,.-

H e Ime ris. Nora, tikiuosi, kad tu ne to prašysi,

ko vakar buvai beprašanti?Nor a (prieidama). Taip, Torvaldai, aš prašau, mal-

dauju tave!H e Ime ris. Ir tau iš tikrųjų pakanka drąsos grįžti

prie to dalyko?Nor a. Taip, taip. Tu turi paklausyti manęs, tur i

palikti Krogstadą banke.H el m e ris. Mieloji Nora, į jo vietą esu numatęs

priimti fru Lindę·

Nor a. Tai labai gerai, bet tu gali atsakyti kitam

tarnautojui, ne Krogstadui.H e Ime ris. Neregėtas užsispyrimas! Vien todėl,

kad tu nepagalvojusi pažadėjai jam padėti, aš turiu ...

Nor a. Ne todėl, Torvė!ldai. Tavu paties labui. Tasžmogus juk rašinėja į pačius biauriė!usius laikraštpalai­kius. Tu pats sakei. Jis gali tau pakenkti. Aš baisiai jo

bijau ...H e Ime ris. Aha, suprantu: seni atsiminimai bau-

gina tave.Nor a. Kaip tai?H e Ime ris. Tu, žinoma, prisimeni SClVO tėvą·

N.o r a. Taip, be abejo. Tik atsimink, kaip pikti žmo­nės rašė apie tėtę, kaip žiauriai jį šmeižė. Tikriausiaijie būtų privertę jį atsistatydinti, jeigu ministerija ne­būtų nusiuntusi tavęs patikrinti ir tu nebūtum buvęs

tėvui toks malonus ir geras.Il e Ime ris. Mano mieloj i Nora, tarp tavo tėvo ir

mClnęs yrė! esminis skirtumas. Tavo tėvas, kaip valdi­ninkas, nebuvo be priekaištų. O aš toks esu ir tikiuosi

toks likti, kol tik būsiu savo vietoje.Nor a. Ak, niekas nežino, ką gali sugalvoti pikti

žmonės! O dabar mes kaip tik galėtume pradėti gra-

\~',

fl~

tiII.~

/

Nor a (susivaldydama). Niekada aš tau neleisiu.H e Ime ris. Gerai. Tai pasidalinsime, Nora, kaip

vyras su moterimi. Kaip ir turi būti. (Glostydamas jq)

Patenkinta dabar? Na, jau na. Nereikia tokių išsigan­dusiq balandžio akiq. Juk visa tai tiktai tuščias įsivaiz­

ddvimelS. O delbar tu dar kartą pašok tarantelą irpėlsimik1ink su lamburinu. Aš eisiu į kabinetą ir užsi­dėllysiu visėls duris, kad nieko negirdėčiau. Gali triukš­md\lti, kiek nori. (Atsigrqždamas duryse) O jeigu ateitų

Rė!nkdS, pdsakyk jam, kur aš esu. (Linkte1i jai ir išeina,

užclarydamas duris)

Nor a (sumišusi, nusigandusi stovi apstulbusi ir

Iwžcfa). Telip ir bus. Tilip jis ir pėlddrys. Bulinėli paddTYs ...Ne, niekėldos, jokiu budu! NegcJliu to leisti! Geriau vi­sa kita. Išgelbr"~Jil1lels!.. Išeitis! .. (PrieškCllllbaryje skam­

butis) Ddktėnas Rankas... Ceriau visa kita! Geriau visakitel, kelS ten bebūtq! (Persibrcwkia rankomis per veidq

ir kiek susivaldžiusi eina atidaryti prieškambario durų)

Da k t a ras R a n kas prieškambaryje nusivelka

kaiJinius ir pakabina. Per sekančiq scenq pracleda temti

Nor ėl. Sveiki, daktilre Rcll1kėli. Aš jus iš skambučio

pdžinelu. Bet dabar jus neikit pilS Torvaldą, jis, rodos,užsiėmęs.

R a n kas (ieidamas j kambarį). O jūs'?

Nor a (uždarydama prieškambario duris). Juk ZI-note, kad jums visada atrasiu laisvą valandėlę.

R a n kels. Ačiu. Pasinaudosiu, kol galiu.Nor a. Ką jus norite pasakyti. Kodėl- kol galite?R a n kels. Taip. Juk t a i baugina?N () r a. JlIS ldip keistai pdsdkėle. Kas gi gali ėltsi­

: ikti?Rel n kas. Tas, kam aš seniai esu pasirengęs. Tiktai

uŠ nemaniau, kad taip greitai ateis.

62

~; ~

:J. II ll) ... "l1d~ 6.5

R a n kas. Taip, gdIbės žodis, nieko daugiau ir ne­lieka, tiktai juoktis iš viso to. T'.1ano nelaimingi, niekuonekalti nugarkaulio smegenys turi atkentėti už links­mas t(~VO karin inko eliene les!

Nor a (prie stalo kairėje). Jis labui mėgo šparagusir S twslmrgo paštetus? Ti<;sd?

R i1 n k ėl s. TClįp, ir triufelius.Nor a. Taip, t<lip, ir triufelius. Ir austres, rodos?R a n kas. Taip, ir austres, suprantimta.

Nor a. Ir visokius portveinus ir šdmpanus. Gaila,kad visi tįc~ skanus dcl1ykai atsiliepia butinai nugar­kauly.

R a n kas. Ir ypcllingcli, kCld Cllsiliepicl nelClimingamenugarkctUlyje,am, kuris visq tų gE'~rybiq net nepeua­gavo.

Nor a. Taip, tai ViSl) blogiausia.R a n kas (ulidžiai žiuri į jq). Hm..

Nor el (truputi paloukusi). Jus k<il:ko nusišypso-jote.

R a n kas. Ne, jus nusišypsojole.Nor a. Ne, jus nusišypsojole, dclktare Rankai.

R a n kas (otsistodamus). O ]elS esate den klastin-gesnė, negu aš man iau.

Nor d. l'vlan šiandien tik ir knieti kt! nors iškrėsti.

R a n kas. l\latyti.

N () r a (uždeda abi rankas ant jo pcČ'iq). Mie]?lS,mielas uaktMe Rankai, neapleis~ite musų su Torvaldu.

R a n kas. 0, elėl šito nuostolio jus greitai nusira-minsitc. Iš dkių - ir iš šndies.

Nor a (nusigandusi žiuri). Jus tuip manote...R d 11 k el s. Atsiras naujq pužinčių ir...N (J r ,I. Kam atsiras naujq pažinčių?

~

Nor a (nori paimti jam už rankos). Ką jūs sužino­

jote? Dakturc, pasakykite m~lll.

R a n kas (sėsdamas pr io krosnies). Artinasi galas.

Nieko nebepddarysi.Nor d (lengviau utsikvėpdama). Tili jūs apie save?

R a n k ct s. ° upit' ką gi? Nėfd ko pačiam sau meluo­ti. Aš PdtS blogic1Usias iš visų SdVO pdcientq, fru Hel­mel'. Šiomis dienomis suved7,įdu savu vidaus būklės

bdlaJ1Srl. Bcmkrolds. Ndruks, tur llfl t , rė mėnesio, ir aš

pusiu kupinl~sc~.

N () r a. fil, kaip jus l>ic1Uriai kctlbdte.R a 11 kas. Pdts dalykds irgi velniškai biaurus. Bet

blogi,lUsia, kad ligi tol dM daug biuurumo reikia pra­eiLi. Dabar lllCln lieka den vienas tyrimas; kui jį pabaig­siu, lai apytikriai žinosiu, kada prasidt's merdėjimas.Ašnorėčiau kCli ką Jums pasakyti. Helmeris su savo švel­nia prigimtimi neguli pakc;:sti nicko biauraus. Aš neno­riu, kdd jis biltų prie lJlano mirties pdtalo ...

Nur a. Bet, dal<tarc Rankeli ...R a Il k cl s. Nenoriu, kad jis būtą Jokiu būdu. Užra­

kinsiu jaIn duris ... Kai tik busiu įsitikinęs, kad artėja

paskutinoji. aš utsiųsiu jums savo vizitinę kortelę sujuodu kryžiumi, ir tcldd :Ž.inokiie, kud prc~sidėjo merdė­

jimo biltUI urnas.Nor d. ["-le, jus i;iclJlClicn ticsiug nepakenčieunas. O

as kaip tik lulJai llorėCidU, kad jus šiandien butumėte

ypaĮįngcli gerdi nusiteikc;s.R a n kas. Su mirtimi už pečių? Ir siLcllp atsilyginti

u'/' svetimas kaltes! Kurgi teisingumas? Ir kiekvienoješeimoje taip ar kitdip pasireiškia šitoksai nepermal­

daujamas atpildas.Nor a (užsiimdama ausis). Nesąmonė! Linksmiau,

linksmiau!

66

-...,.-~

r

,I~

1, ,~

•

.). fi7

f~

R a n kas, Ir jums, ir Helmeriui, kai manęs nebebus.Jus, rodosi, jau linkusi j tai, Kdl11 jums prireikė vakartos fru Lindės?

N () r a. Ai, cli, teli jetU pavyduliaujate mano vargšeiKrislindi?

R d n kels, 1'clip, Ji pavaduos mane šiuose namuo-se, Kili dŠ išnyksiu, tcl moteris, tur but..,

~ o r el, 1'5s, ."JekdJbėkite taip garsiai. Ji šičid,

Rel n kels, Ir šiandien? Nii, matote,Nor iI. Ji atėjo pataisyti man kostiumu, Viešpatie,

koks JUS nepakellčiamėls,(Atsisėda anĮ sofos) Na, bukitegeras, ddktim~ Rclnkal. Rytoj jus pamatysite, kaip ašgrdžiai šoksiu, ir galite įsivaizduoti, kad aš šoku tikjums, lld, žinoma, lr Torvdlclui -- aišku, (lma iš dėžės

ivoirius daiktus) Dakta](J Rdnkai, sėskIte čia, noriujums kdi ką pdroclyti,

R a n k ct s (S('Y}osi). KelS gi eiel e

Nor a, ŽiOrėkite, l\ifatote?R a n k d s, Šilkinės kojinės,

Nur d, Kuno spalvos, Ar ne puikios'? Dabar tamsu,iJPt rytoj ... Ne, ne, ne, jus gclUsite pamatyti tiktai ligikelių, Nd, bet jums galima parodyti ir aukščiau,

'R a n k d S, HnI .. ,

Nur el. Ku jus taip kritiškai žiurite? Gal mimot, kadneprilinkd'?

R iI 11 kas, Negcl!iu spręsti, ncturėdem1asapčiuopiamų

dW)1I1l'tllj,

N () r u (žvi}gteri i jiJ. Fu, kdip jums ne gėda! (Švel­

niai suduoda kojinėmis per ausi) Stai jums už tai, (Su­

renka daiktus)

R d n kas, O kokiLį dar brangenybių man lemta pa­matyti?

Nor d. Nicko daugiau neparneltysite, nes jus esatenemanddgus. (Niuniuodama rausiasi po doiktus)

68

,..,

ft- R ii n kas (po valandėlės). Kai as (:ia taip sėdžiu su

Jumis, štai sitaip, laisvai, tai nesupra ntu", nega I iu su­vokti, kas iš man<;s butų buvę, jeigu aš nebučiau lan­kęsis jusų namuose,

Nor a (šypsO dama). Taip, man rodosi, kad jums pasILUS jcluku,

R a n kas (tYliai, žiurėd(Jmas priešais save). Ir kaituri visa tai pcl1Jkti".

Nor a, .\JieklĮ kdlba, Nc'paliksitc,

R ėt n k ėt S (taip Pot)". pedikti net be dėkingo atsi­llliItimo, ar net šiokio tokio pasigedimo. Nieko, tiktaituščią vietą, kurią gedi bet kas užimti.

Nor a. O jeigu aš jus dubar pdprašyčidu, kdd". NeR a n k d s. Ko?

Nor d. Įrc~yti JusLį didijj drdugiškuI1lq ...Rdnkas. Na, na?

Nor a, Ne, kitaip sakant. .. padaryti bdisidi didelęL2aS]dugq".

R a n kas, Nejaugi jus iš tikrųjų nors kartą suteik-tumėt mdn tokią ldimę?

.\J ora. Ak, jEis nežinote, koks reikcddS.R a n kas, Cerdi, tai pdsakykile.

Nor a. Ne, negcl1iu, daktare. Tai perdaug didelė pa­slauga ~ čia reikia ir pdtdrimo, ir pdgalbos, ir PdtdI­navimu.

R a n kas. Kuo daugiau, tuu geriau, Bet dŠ vis dellnenutuokiu, ką jus turite gel1voje, Sdkykite! Argi ma­nimi nepasitikite?

Nor a. Kaip nieku ddugiau. Jus esate llldno geriausias, ištikimiausias draugas, '- aš žinau, žindU. Todėl irnoriu jums pasakyti. Tai klausykite, daktclre, Pddėkiteman išvengti vieno dalyko, Jus žinote, kaip neapsdkomDimane my1J TorvaJdas; jis nė valandėlės nesvyruotl/, jogu reiktų dtiduoti už malle gyvybę.

69

/

l

R a n kas (pasilenkdamas prie jos). Nora, ar jus ma­note, kad tiktai jis ViCI1dS? ..

Nor a (knlptclėjusiJ. Vi(Jnas·1 ..R a n kils ... kuris :-iU džiaugsmu atiduotq už jus gy­

vybę?

Nor el (nusiminusi). Na, štai.R a n k d S. Aš prisiekiau, kad jūs sužinosite apie tai

il1lksč ia u, negu lllanęs nebebus. Patogesnės progos ašnesulauksiu ... TiJip, Nora, dabar jūs žinote. Ir taip pat ži­note, kad manimi gedite pclsitikėti labiau, negu kuo kitu.

Nor a (atsikelia, ramiu bolsu). Pra leiskite mane.R a n kas (praleidžia ją, o pats palieka sėdėti). No­

ra ...Nor a (prieškambario tarpduryje). Helene, atnešk

žiburį. (Eina prie krosnies) Ak, mielas daktare Rankai,tai tiesiog negfdžu iš jūsq pusės.

R a n kas (aisistodomos). Kad aš mylėjau jus taippat nuošinlžidi, kdip kitas? Argi tai negražu?

Nor d. Nl~, bet, keld jus man tdi sėlkote. Ir vIsai jukto nereikėjo.

R a n k d s. Kėlip teli? Argi jus žinojote?

Ta r n a i t ė jneša lempq, pastutu ant stalo ir išeina

Nor a. Ak, iš kur aš galiu žinoti, ką žinojau ir konežinojdu? Aš tikrai negaliu jums pasakyti ... lr kaipjus gdlėjote taip nevykusiai pddaryti, clelKtare! Juk bu­vo taip viskas grdžu!

Rel n kas. Na, dabar bent žinosite, kad aš kunu irdvasiiI esu jums atsidavęs. Tad sakykite.

Nor a (žiuri i ji). Dabar?Rel n kas. PraŠi:lU, leiskite mdn sužinoti, kas yra.No 1 d. Nieko dabelI JUs nesužinosite.R d n kels. Ne, ne. Nebauskite taip melnęS. Leiskite

man dėl jusq padaryti viską, ką tiktai gali žmogus!

70

1

J

•

ti

,\

II

~

r

Nor a. Dabar jus nieko negalite man padėti. Be to,gal man ir nereiks jokios pagalbos. Pamatysite, kadviskas tiktai fantaziją. Zinoma. Tikriausiai! (Atsisėda i

supuaklę, žiuri i ji ir šypsosi) Taip, ju~ tjkrai esate ma­lonus ponas, daktare. Ar ne gėda jums dabar, prie švie­sos.

R a n kas. Ne, tikrai ne. Bet ar nevertėtų man išei­ti ... visam laikui?

Nor a. Ne, nereikia. Jūs lankYSItės ki\ip visadcl.Juk jūs žinote, kad Torvaldels negali be juslĮ apsieiti.

R a n kas. O jūs?

N () r a. Na ir mon visada laf)ai smilf~u su jumis, kaiužeinate .

R a n kas. Kaip tik tas mime ir klaidina. Jus manesate mįslė. Ne kartą man atrodė, kėlcl jums beveik ly­giai tilip pat patinka su manimi buti, kdip ir su Hel­meriu.

N () [a. T\Ialotc, vienus žmones myli už viski) Idbiaupdsaulyj(~, o su kitais labiausiai l1orL..:į būti llrduge.

R a n kas. Trtip, čia esc\ma tiesos.Nor a. Kol buvau namie, :t.inoma, lelbidusiai mylė­

jau tėlę. Bet man labai patikddvO sldpČ"iomis nulįsti į

tarnai<:jų kiunbi:lrį; mat, ten manęs nekcmkindėlvo sumokymu ir auklėjimu, ir ten visi:lda blldavo tokioslinksmos kdJho".

R d n kas. Ahd. štai kil as jums ėltstOllclvau.

Nor d (pašokdol1w ir puldumo prie jo). Ak, midcl­sis, gerasis daktare Rankai, aš visai ne tą norėjau pa­sdkyti. Bet jus galite suprasti, kad ir su Torvaldu mantaip pat, kaip su tėte...

Ta r n a i t ė (įeina iš prieškambario). Ponia ... (Kaž­ką kuždu j ausį ir paduoda kortelę)

Nor a (žhlrėdama i korteh;). Al (Kiša ją i kišenę)

71

,..

R a n kas. Koks nors nemalonumas?Nor a. Ne, ne, nieko. Tai tiktai ... mano naujas kos­

tiumas.Rankas. Ką? Juk štai jis guli.Nor a. Ak, ne tas. Tai kitas. Aš užsakiau... bet

Torvaldas neturi žinoti ...R a n kas. Aha, štai kur ta didžioji paslaptis'Nor a. Taigi. Eikite pas jį. Jis sėdi kabinete, palai­

kykite jį kuo ilgiau ...R a n kas. Galite buti rami. Jis nuo manęs neištruks.

(Išeina i Tfelmerio kambariJ

Nor a (tarnajĮei). Ar jis laukia virtuvėje?

Ta r n a i t ė. Taip, jis užlipo anais laiptais.Nor <1. Ar nesake i jam, kad yra svctiml1 žmoniq?Ta r n d i t ė. Sakiau, bet tas nieko nepadėjo.

Nor a. Tai jis nenori išeiti?T d r n a i t ė. Sakosi, nei.šcisiąs nep<1kdlbėjęs su po­

nia.Nor a. Tai leisk ji čid, tik Įylidi. Ir niekam apie t<1i

nesdkyk, Helene. Tai bus siurprizas vyrui.

Tel r n a i t ė. Telip, taip, SUPT<lI1tu. (Išeina)Nor a. Artinasi siauhels ... Vis dėlto ateina. Ne, ne,

ne, to nc'bus, negali buti! (Prieina ir už':auna Helmerio.kabine/o duris)

Tarnai/ė u/iduro prieškamborio duris, ileidžio i kombo­

ri Kra g s t a el q ir uželoro duris. Jis apsi\'ilkęs kelio­

nės kailiniois, ilgais batais ir kailine kepure

Nor a (eidama jo posilikIi). Kalbėkite tyliau, vyrasndmie.

Krogstadas. Ir tegu sau.Nor a. Ko jums reikia iš manQs?K r o g s tad a s. Kai ką sužinoti.Nor a. Tai greičiau. Ko norite?

72

l ._._

...........-

J

•j

f,

~

K r o g s tad a s. Jus, aišku žinote, kdd mane at­leido.

Nor a. Aš neg<1lėjau nieko padaryti, ponas Krogs­tadai. Aš jus is paskutinil1jq gyniau, bet viskas veltuI.

K r o g s tad a s. Tai jusų vyras taip mažai jus my­li? Žino, kaip gailu jums pakenkti, ir vis dėlto drįsta...

N o I' a. Kaip j\ls galite manyti, kad jis tai žino!K r o g s tad a s. Ne, iš tikr\Įjų aš ir nemaniau.

Tiek vyriškumo parodyti - tai ne llldno mielojo Tor­valdo Hc]merio chc\Taktl'riui.

Nor <1. POll<lS Krogstaddi, as reikcllcJUju savo vyruip<1 gdrbos.

Krogstc~d<1s. Kur jau čid, as su priderama pa­gclrba. Bel jeigu jus viską tdip slepidte, lai aš drįstu

manyti, kild jus šicll1dien geriau, negu vakdr, supr<1n­tdte, ką cSdte padariusi 2

Nor a. Geriau, negu jus man gedėlumėte išaiš­kinti.

K r () g s l d d d s. Kaipgi, toks menkas įstdlymų ži­nOVdS, kaip c,š .

Nor d. Ko :.;i jus noriLe iš mdJ1(~s?

K r o g s t d el el s. Tik pasižiurėti, kc\ip jums sekasi,iru Helnwr. Aš visq dieną dpic jus ~;dlvojau. Lupikas,šUlJadvokatis, žodžiu, toks hdip as, irgi, ll1dtotc, ne besirdies.

Nor a. Tai įrodykitc; pagalvokite apie mano ma­žus vaikus.

K r o g s tdd el s. O jus ir jUSLĮ vyrds ar pagalvojo­te apie mano vdikus? Nd, dabc\T vis tiek. Aš tik norė­

jau pasdkyli, kdd jums nėra ko dėl šio dalyko per dauggraužtis. Kol kas dŠ neduosiu teismui skundo prieš jus.

Nor d. Ar tikrui? Aš žinojau, žinojau.K r o g s tad a s. Viską galima gražiuoju pabaigti;

nėra ko į viešumą kelti; viskas hks tarp musq triją

7.j

l

Nor <1. Mano vyras niekada neturi apie tai žinoti.K r o g s tad a s. Kaipgi jus to išvengsite? Negi ga­

lite man visą skolą sumokėti?

Nor a. Ne, ne tuojau.K r o g s tad a s. O gal jus numatot kitą išeitį­

žadate kur nors gauti pinigq?Nor a. Nenumatau tokios išeities, kuria norėčiau

pasinaudoti.K r o g s tad a s. Tai vis tiek jums nepadėtq. Nors

ir kažin kiek pinigq turėtumėte, aš jums neatiduočiau

skolos rašto.Nor a. Tai pasakykite, ką jus norite su juo daryti?K r o g s tad a s. Tiktai pas save laikyti - rankose

turėti. Niekas pašalinis apie jį nieko nežinos. Tad jei­gu esate padariusi kokį nors desperatišką sprendimą.. ·

IN ora. Taip, esu. '

. K r o g s tad a s. Jeigu jus sugalvotumėte pamesti" .šeimą ir namus...! Nor a. Taip!

K r og s tad a s. Arba dar ką nors blogiau suma-nytumėte...

Nor a. Iš kur jus žinote? ..K r o g s tad a s. Tai liaukitės.

Nor a. Kaip jus galite žinoti, kad aš apie t a i gal­voju?

K r o g s tad a s. Daugumas musq taip galvoja išpradžiq. Aš taip pat galvojau. Bet man drąsos neužteko.

Nor a (nusiminusi). Ir man taip pat.K r o g s tad a s (atsidusęs). Taip, tiesa? Vadinas, ir

jums taip pat neužtenka?Nor a. Neužtenka, neužtenka.K r o g s tad a s. Ir didelė butq kvailystė. Kai tiktai

pirmoji namq audra praeis... Aš kišenėje turiu laišką

jusq vyrui ...

74

.1

(

L

,iI

Nor a. Ir ten viskas parašyta?K r o g s tad a s. Kuo švelniausiai.Nor a (greitoj). Tas laiškas neturi pasiekti v yru.

Suplėšykite jį. Aš vis tiek surasiu išeitį, gausiu PInIgų.

K r o g s tad a s. Atleiskite, gerbiamoji, aš, rodos, kątik jums pasakiau...

Nor a. Aš nekalbu apie savo skolą jums. Sakyki­te, kiek jus norite pareikalauti iš vyro, ir aš pati pa­rupinsiu jums tuos pinigus.

K r og s tad a s. Jokiq pinigų aš nereikalausiu išjusų vyro.

Nor a. Tai ko jus norite?K r og s tad a s. Tuojau sužinosite. Aš noriu atsi­

stoti ant kojq, ponid, noriu pakilti, ir jusq vyras turiman padėti. Per pusantrq metq aš nepadariau jokionedoro darbo. Visą tą laiką daužiausi kaip žuvis į le­dą; buvau patenkintas, kad galiu žingsnis po žingsniosavu darbu vėl pakilti. Dubar esu išvarytas, ir aš jaunebepasitenkinsiu, kad mane priims atgal- iš malonės;

aš noriu pakilti, sakau jums. Noriu, kad mane priim­tq į tarnybą banke su paaukštinimu. Jusq vyras turės

man atrasti tokią vietą...Nor a. Niekada jis to nepadarys.K r o g s tad a s. Padarys; (IŠ jį pažįstu. Nė murm­

telėli neišdrįs. O kai atsisėsiu drauge su juo, tada pa­matysite -- nepraeis nė metq, ir aš busiu direktoriausdešinioji ranka. Tada Nilsas Krogstadas, o ne TorvoJdasHelmeris valdys banką.

Nor a. Niekada jus to nesulauksite!Krogstadas. Tai gal jus? ..Nor a. Dabar man užteks drąsos.

K r o g s tad a s. Negąsdinkite. Tokia švelni, išlepin­ta poniutė, kaip jus...

Nor a. Pamatysite, pamatysitel

75

~'\~-'O

K r o g s tad as. Gel! po ledu? Į šaltą juodą gelmę?

O pavelsari išplcluksil(C subiaurota, l1ecllpažįstama, nu­smukusielis plaukelis ...

Nor a. NeįlJauginsile manęs.

K r o g s tdd a s. Jus manęs irgi. Taip nedaroma,fru Hclmer. lr ką tas padėtLį? Jis vis tiek 111e1l10 rell1kose.

Nor a. Net ir po to? Kdi mcll1ęs jau nebe ...K r o g s tad a s. NepeLlliršl<ite, kcld jOSLį gercls Vėlr­

das nuo mdnęs priklausys.

Nora stovi be žado ir žiuri i jį

K r og s tad a s, Taigi, esate perspėtel. Nedarykitekvailysčių. Laukiu atselkymo iš Helmerio į SdVO laišką.

Ir atsiminkite, kild jllSLį vyrds vl~1 privertė mane eitišitokiu keliu. To aš niekelda jdlll nedovanosiu ... Likitesveika, fru Hclmer. (Išeina per prieškC1lnbarj)

Nor a (eina prie durq i prie.škambarį, praveria jas

ir klauso). Išeina. Nepaliko laiško. Ne, ne, ne, tai butLį

neimanoma. NegedimcI. (Pradaro Juris vis plučiuu). Kastai? Jis stovi už durų. Nesilcid;,ia žemyn. A1JCjoja? Ne-, ,,, 2Jaugl JIS ...

Girdėti, kaip laiškus krinta į eidute;, paskui girdėti

Krogstado žingsniai laiptais žemyn. Pamužu žingsniai

nutyla. Nora, sulaikydwna riksmq, bėgu atgul i kambC1-

ri prie stalo ties sofa. Trumpa pauzė

Luiškas! .. Dėžutėje! .. (Nedrqsioi sėlino vėl pricškam­

borio durų link) Guli ten ... Torviildai, Torvedclai ... dd­ben mes pražuvę galutinai!

F r u L i n d ė (išeino iš kairiojo kambario su kostiu­

mu rankose). Daugiau nebežinau, ką ėia taisyti. Galapsivilktum?

Nor a (tylioi ir l\imiai). Kristina, eik Č'ia.

F r u L in d ė (numeta drabuži ont sofos). Kas tauyra? Tu i žmogLį nepanaši.

76

~~-~~~ ~.~._-

oi

~

I/

Nor el. Eik l'iil. Ma tai laišką? Ten. Žiurėk pro stik-lą į pašto dėžutę.

F r u L in d ė, Na, matau, matau.Nur a. Nuo Krot::stado.Fr u L i II d ė. i\:ora, tu skolinai tuos pinigus iš Krogs-

tado?

Nor el. Taip. Ir daheH Torvaldas viską sužinos,F r u L i n d ė. Patikėk, Nora, taip bus geriau abiem.N CJ r a. Tu dar ne viską žinai. Aš suklastojau parašą.

F r u L i nelė. Dieve melno ...

Nur a. As tik noriu dabill tdVęS Pdprašyti, Kristina,kcld bOtum melllO liudillinkc.

F r u L i n d ė. Kokid liudininke? Kam?Nor el. J('igu ncll'kr'iclu proto, () tai gedi greitai dt­

sitikti ...

F r u L i n d ė. Nord!

Nor a. Arba jeigu kds atsitiktll, - ir aš čia nebe­gedl~Č'idU bllti, jeigu...

F r u L i n d ė. Nora, Nord, tu IŠ galvos kwustaisi!Nor a. Jeigu ladd kas viską, visą kaltę prisiimtLį

SclU, tu supranti'?

F r u L i n d ė. Taip, lC1ip. Bet kaip tu gidi galvoti,kad ...

Nor d. Tdda tu turėsi pidiudyti, kild tcli netiesa,Kristina. Aš visdi nesu pillnišusi. Aš lcbcsu sveiko pro­to ir sclkau tau: niekcis delUgiau apie tai nieko nežinojo;aš viena viską pddariau. Atsimink tdtai.

F r u L i n d {~. Taip, taip. Bet aš vis dėllo nesuprantu.N () r a. Kaipgi tu suprasi! Dabar ivyks stebuklas,F r u L in d ė. Stebuklas?

Nor ėl. Taip, stebuklas, Bet jis baisus, Kristina. Te­gul jis neįvyksta, jokiu budu,

F r u L i n d ė. Aš tuojau einu pas Krogstadą ir pa­kalbėsiu su juo.

n

Nor a. Neik pilS jį. Jis gali tave įžeisti.

F r u L i n d ė. Buvo toks laikas, kada jis viską gu-lėjo dėl mam;s padaryti.

Nora. Jis?Fru Lindė. Kur jis gyvena?Nor a. 0, iš kur aš žinau? Ak, taip! ([štraukia iš ki­

šenės vizitinę kortelę) Štai jo kortelė. Bet laiškas, laiš­kas! ..

H e Ime ris (i,š kabineto, belsdamas j duris). Nora!Nor a (išsigandusi surinka). Al Kas yra? Ko tau

reikia?

H el m e ris. Na, na, nesibaimink. Mes neįeisime.

Tu juk ir duris užsirakinai; tur but, suknelę matuojiesi?Nor a. Taip, taip, matuojuosi. Aš būsiu tokia gra­

žutė, Torvilldai.

F r u L i n d ė (perskaičiusi kortelę). Jis gyvena čia

pat, už kampo.Nor a. Taip. Tiktai nieko iš to neišeis. Mes žuvę.

Laiškas Juk dėžutėje.

F r u L i n d ė. ° raktas pas vyrą?

Nor a. Taip, visada.F r u L i n d ė. Krogstadas turės pareikalauti savo

laiško nea tplėšto, turės surasti priežastį...

Nor a. Bet kaip tik šiuo laiku Torvaldas visada ...F r u L i n d ė. Sulaikyk jį. Pabūk su juo kol kas.

Aš sugrįšiu kaip galėdama greičiau. (Greitai išeina perprieškambarį)

Nor a (eina prie Helmerio kambario durų, aĮic1aro

ir žiuri i vidų). Torvaldai!H el m e ris (iš kambario). Na pagaliau ar jau gali­

ma įeiti į savo butą? Eime, Rankai, pažiurėsim. (Tarpdurų) Ką gi tai reiškia?

Nor a. Kas yra, mielasis?

78

Į"ų --

./

4

..

H e 1m e ris. Rankas buvo nuteikęs mane, kad pa­matysiu tave puikiai persirengusią.

R a n kas (tarpduryje). Aš bent taip supratau, bet,matyt, suklydau.

No r a. Tiktai rytoj vakare galėsite grožėtis visamano puikybe.

H e lm e ris. Bet, mieloji, tu atrodai labai nuvargu-si. Per daug repetavai?

Nor a. Visai dar nerepetavau.H e lm e ris. Bet juk reikės parepetuoti. ..Nor a. Tikrai reikės, Torvaldai. Tiktai aš nieko ne­

galiu be tavęs padaryti. Viską pamiršau.

H e lm e ris. 0, mes tuOjėlU viską prisiminsime.Nor ėt. Taip, tu butinai padėk man, Torvaldai. Ar

prižadi? Ak, aš taip bijau. Tiek daug žmonių susirinks...Paaukok man visą šį vakarą. Kad jokio darbo, plunks­nos į rankas neimtum. Taip? Juk taip, mielasis?

Ii e Ime ris. Prižadu. Visą vakarą tau pašvęsiu,

mano mažyte vargšele. Bet palauk! Pirma aš ... (Einaprie durų i pric,škambur j)

Nor a. Ko eini t<C'nai?H e 1m e ris. TiktCli pažiurėti, ar nėra laiškų.

Nor a. Ne, ne, nereikia, Torvaldai.

H e lm e ris. Ką t(ji reiškia?Nor a. Torvaldai, aš prašau tave. Ten nieko nėra.

H e lm e ris. Leisk gi pažiurėti. (Nori eiti)

Nora puola prie fortepijono ir pradeda groti tarantelą

H e Ime ris (sustodamas tarpduryje). Aha!Nor a. Aš negalėsiu rytoj šokti, jeigu su tavim

nepclrepetuosiu.

H el m e ris (eina prie jos). Ar tu iš tikro bijai,mieloji Nora?

79

...

..••

Nor a. Taip ir yra.H el m e ris. Rankai, sustok. Tiesiog padūkimas.

Liaukis, sakau.

Rankas nustoja grojęs, ir Noru staigiai sustoja

H c I ill e ris (Norai). Niekadd nebūčiau pamanęs,-

juk tu u'l:llliršai viską, ko aš buvau tave išmokęs.

Nor d (mesdama tamburinq). Pats matai.H e 1 m e r i ~;. Taip, iš tikro reikės pasimokyti.Nor el. r'v1dtdi, kde! feikid su mdllimi dirbti. Tu mane

mokys i ligi p,:skulinės minutės. Prižddi, Torvaldai?H e 1 m e f i s. Būk rdmi.No f a. Nei šiandien, nei rytoj, kad nieko daugiau

negdlvotul1l, lIktdi dpte Illdne, lr l'llŠkq šiandien neskai­tysi, .. nežiūrėsl j pdšlo dėžutę...

H e 1 III e ris. Ahd, tu vis dar bijdi to žmogaus?Nor a. Tdip, taip, jo irgi!H e 1 m e f i S. NOfd, aš ITIdtdU iš lelVO veido, kad ten

jau yra nuo jo laiškas.Nor d. Nežinau, rodos; bet tu dabdf neclrįsk nieko

skaityti, Jokių bielUrumq neturi buti tarp musq, kol vis­kas bus baig la.

R a n kas (tylioi lielmeriui). Neprieštafauk jai.H (' lm e ris (Clpkabindamas ją). Tegu buna, kaip

k tldikis nori. Bet ryloj lldk tį, kai p'lšuksi ...Nor d. Tada tu busi laisvas...T dr n a i t ė (tarpduryje, dešilH:.'je). Ponia, stdlas pa-

dengtds.Nor d. Atnešk sdlllpdno, Helene.T d f n ėl it ė. Cerc\i. (lšeinCl)

H c I III e ris. f:-ė, tėli čia bu:; tikra puota?Nor a. Puola ligi aušros. (Šaukia tarnaitei) lr mig­

clolinių pywgaihq, Helene, daugiau, - bent vieną tą

kartą·

-- //

Nor a. Baisiai bijau. Tuojau pat pradėkime. Daryra laiko ligi vakarienės. Sėsk ir grok man, mielasis.Rodyk, mokyk mane, kaip visad'l.

H e Ime ris. Su nldlonumu, su malonumu, jeigu tutaip nori. (Sėda pri2 fortepijono)

Nor a (jšsitroukio i,r, clėžutės tamburinq ir ilgą margq

šalikq, greitai juo opsigoubia ir vienu šuoliu atsiduriu

kambario viduryje). Crok! Aš praclC'du!

Ilelmcris groju, () Noru šuka. DoktcĮ[os Rankos stovi

už f1elmerio ir žiuri

H el m e ris (groclamos). Lė{iau, lėčiau.

Nor a. Negaliu Kitaip.H e 1 m c ris. Ne taip sl11ėlfkidi, Nora.Nor a. Kaip tik taip j r reikid.H e 1m e ris (sustnju groir.;s). Ne, nc, šitdip visai

netinka.Nor a (juokclomasi ir žoisdumCl tomburil1u). Argi

nesakiau?R a n k cl s. Leiskit, aš pagrosiu.H el m c ris (atsistoja). Cerai, man taip bus pato­

giau ją pataisyti.

Rankas atsisėda prie fortepijono ir gJ(Jja. Noru šoka vis

labiau jsismogindama. Jieimeris, atsistojęs prie kros­

nies, visq laikq daro postobas, bet ji turytum jq visai

nepastebi. .Jos plaukni pasileidžia, nukrinta ant pečilf,

bet ji nekreipia j juos dėmesio ir šoko t,)liau. Įeina f r u

Lindė

F r u L in d ė (sustoja nustėrusi prie durq). AlNor a (šokdama). Mdt,li, kaip mes {ia linksmina­

mės, Kristina.Ii c 1 m e ris. Mieloj i, brangioj i ;-.,Į o rel, tu šoki, tMsi

čia būtų mirties ar gyvybės kldl;simas.

80

- -=",,--,~~~-

~

(l I I. i l,s I -I ~d '-, 81

H e Ime ris (paimdamas ją už IQnl\os). Na, na, na,nereikia to siaubingo dukimo! Buk nldnO mielcls vytu­rėlis kaip visada.

Nor a. Taip, taip, busiu, busiu. Tik ('ik., kol kas,tendi. Tr jus, daktel[e. Kristina, tu man Pddėsi susisa~s­

tyti plaukus.R d n kas (tyliai, ehlumas su IIelmcriu j dešinę).

NC'Qali biHi, kiHI čia kas nors yra ... Gal ji laukiasi?

H l' I ID e ris. Nieko panašaus, milllO mielils. Tiesiogčia ta viljkišl~il baimė, apie kurią aš tau killbėjau. (Nu­

ei:w j dešinų)

Nor a. Na?F r u L i n d ė. Išvažiavęs kažkur, nėra mieste.Nor a. Supratau iš tdVO veido.F r u L i n d ė. Pdrvilžiuos ryloj vQkare. Aš palikau

jam raštelį.

Nor a. Nereikėjo. Nil'KO tll l1l'sutrukdysi. O iš tik­11ljq-- koks u7.iilUgsmas- ii)U~IJ stebklo..(

Frll Lindė.Kogituliluki?'

Nor el. Ai, tu ncsupfdsi. Eik pas juos. Aš \ llc:tuojauateisiu.

Jo' r u L in d ė išeina i volgomąj i

Nor a (stovi vCllonclėlc:, lyg norėdomC/ atsipeik(>!i,

paskui žiuri į laikrodį). Penkios. Septynios vaJimdos ligipusiaunakčio. Paskui dar dvidešimt keturios villanciosligi kito pusiaunakčio. Tada tarantela bus baigta. Dvi­dešimt keturios ir septynios. Trisdešimt viena valandagyventi.

H e J m e ris (torpdury je iš dešinės). Na, kurgi ma­no mielasis vyturėlis?

Nor a (eina prie jo, ištiesusi rankas). Štai čia vytu­rėlis!

-...........-

I

,i,II

\\.

TREČIASIS VEIKSMAS

Tos pots kambarys. Stalas nuo sofos perl{eltas j kamba­

rio viduri, kėdės taip pat. Ant stolo dega lempa. Durysi prieškCLrnborj atidaros. Iš viršutinio auk.što skamba

šokių muzikC/

F r u L i n dėsėdi prie stalo ir išsiblaškiusi varto kny­

gą. Mėgina ~kaityti, bet, matyt, nepCljėgia susikaupti.Protarpiais atidžiai kl(Įusosi, ar kas neC/teina

F r u L i n d ė (žiuri i SIlVO laikrodį). Vis clar nėra.

O jau pats laikas. Kad tik jis ne ... (Vėl klauso) Al Atei­nil. (Eina i prieškambari JI atsargiai praveria lauko du­

ris; ant laiptų girdėti tylUs žingsniai; ji kuždu) Prašomį vidą Nieko nl'ril.

K r o g s t ėI das (tarpduryje). Aš fclddU namie Jusqraštelį. Ką tai reiškia?

F r u L i nelė. Man butinai reikia su jumis pakal­bėti.

Kra g s tad il s. Taip? Ir butinai čia, šiluose l1ėl­

muose?F r u L i n d ė. Pas mane nickdip nebuvo galima. Ma­

no kamharys neturi atskiro [("jimo. PI'ašom [ vidq, mesvisai vieni; ti1rnaitė miega, o Helmcriai viršuje, billiuje.

K r o g s tad as fieidamus i kambarį). Žiurėk tik!Helmeriai šoka šį vdkėlrą? Tikrai?

F r u L i n d ė. Ko jiems nešokti?K r o g s tad a s. Taip, žinoma.F r u L i n d ė. Krog~tadai, pasikalhėkime.

0* 83

-::::;::::- -...,,= ---::'-~-----=-::-----~:-_=--=---=-= ~.. =.'---"-

,

K ro g s t ad a s. Argi mums yra apie ką kalbėti?

F r u L i n d ė. Taip, apie daug ką.

Kra g s tad a s. Nemaniau,F r u L in d ė. Todėl, kad nieki1dil manęs tikrai ne­

supratote.

K r o g s tad a s. Ko CIa nesuprasti lokio paprastodalyko. Beširdė moteris paVilIO šalin vyriški, koi tik jiJipasi taiko geresnė pė1ftijCl.

F r u L i n d ė. Ar manote, kad aš tokia beširdė? Ma­note, kad man lengva buva išsiskirti?

Kra g s t a ei a s. O gal ne?F r u L i n d ė. Krogstadai, ncjclugi jus iš tikrqjlį lclip

galvojote?

K r o g s t cl d cl s, Jeigu tclip nt'buvo, tcli kCll1l tCldcljus man parašėte tokį laiškq'(

F r u L i n d ė. NegalėjilU kitclip. Jeigu I11cln reikėjo

su jUl11is skirtis, tai mano pclrelga buvo išrauti iš JUSlĮ

širdies bet kokį jausmą l11iln.

Krogstadas (gniuuždamas JClnkas). StaI kudėl!

Ir ViSCl tik ... tik dėl pinigq.F r u L i n d ė. Nepamirškite, kdd tclda aš turėjdU

paliegusią motiną ir du mažus brolrus. Mes negalėjome

jūsų laukti, Krogstadcli; juslI ateitic's plclllai ddT buvoneaiškūs.

Kra g s tdd d s. Tebunie tclip. Be>1 JUs nclurėjote

teisės manęs pamesti dėl kilo vyro,F r u L in d ė. Jau nebežinau. Ne kclrti:l savęs klau­

siClu, (]f teisi buvau, taip padarydama.

K r o g s tad a s (nuleidęs balsq). Kai aš jus prara­dau, man tarytum žemė išslydo iš po kojų. Pelžiurėkite

į mane: aš Pi1l111ŠUS į sudužusiu laivo jlrreivį ant li:uVOskeveldros.

F r u L i n d ė. Pagalbos, rodos, netoli reikėjo ieškoti.

84

~

I01

IJ,

jIIJ\

I

['L

,•,

Kra g s l a el a s. Ji buvo cl rti. Bet jus atvykote ir

pClStOJOtc man kelią.

F r u L i n d ė. Ne SelVO noru, Krogstadai. Aš tikšielridicn sužinojau, kelu esu paskirta į jusų vietą banke.

Kra g s tad a s. Aš tikiu jumis, jeigu jūs man taisakote'. Bet dabdl, kai žinote, gal atsisakysite tos vietos?

F r u L i il d ė. Ne, nes jums iš to vis tiek nebūtų jo­

kios naudos.K r (J g s t el el d S. Ė, naudos, naudos ... O vis dėlto pa­

dcnykite taip ...F r u L i nelė. Aš išmokau elgtis protingai. Gyveni­

ll1dS ir židurus, skaudus vargas mane lo išmokė.

Kra g s t dU d S. O mane gyvenimas išmokė neti­kėti žodžiclis.

F r u L In d ė. Tadė! gyvenimas jus išmokė gana pro­tillgl! ddlyktį. Bet eicnbais jus vis dėlto tikite?

K r og s t el el el S. Ką jus turite galvoje?F r u L in d ė. Jus sdkėte, kad eSClte panclšus į sudu­

žusio lelivo keleivį ant skeveldros?K r og s tad a s. Aš pakankamai turėjau pagrinuo

taip sdkyti.F r u L in d ė. jr aš taip pat, kaip sudužusio laivo

keleivė, sėdžiu emi skeveldros. Neturiu kuo rūpintis, kogelilėti.

K r o g s t el el a s. Jus pati pasirinkote tokią dalią.

F r u L i n d ė. Ko kito rinktis ti:Hla neturėjimo

K r o g s l il das. Nd, ir kCls toliem?F r u L i n d ė. Krogsli:ldai, o kas būtlį, jeigu mudu

abu, pergyvenę laivlį sudužimą, paduotume viens ki­telm rdl1kas?

K r o g s l a das. Ką jus kalbate?F r u L i n d ė. Dviese ant vienos skeveldros vis dėl­

to butq geriau, negu kiekviel1dm skyrium.K r o g s tad i:l s. Kristina!

85

..~'~.~--

F r u L i n d e. Kaip jus manote, ko aš čiil atvažia­vau?

Kra g s tad a s, Negi mane prisiminčt?

F r u L i 11 d ė. Be darbo aš negaliu gyventi. Visą

savo gyvemmą, kiek tik atsimenu, dirbau, ir dorbas manbuvo didžiausias ir vienintfc~lis džiaugsmas. O dabar ašlikau viemj viena pasaulyje, su baisia tuštuma sieloje.Dirbti tik SelU nėra jokio d7.iiHlgsl1lo. Krogstadili, duoki­te man ką ir kam dirbti.

Kra g s tad a s. Tuo ClŠ netikiu. Tai tik norinčios

uukotis egzaltuotos mot(2rs heroizmas, nieko daugiau.F r u L i n d ė. Ar jus kada pastebėjote, kde! aš bu­

čiau egzaltuota?Kra g s tad a s. Argi jus iš tikrųjų galėtumėte? Pa-

sakykiL.:' man - ar gerai žinote mano praeitį?

F r u L i n ct ė. Taip.Kra g s t a ct a s. Ir žinote, kuo čia esu laikomas?F r u L i n d ė. JlIS pirma prasitarėte, kad manote,

jog su m,mimi galėtumdc tapti kitu žmogumi?K r o g s tad a s. Tą aš tikrai žinau.F r lt L i n d ė. Tili argi per vėlu dabar?Kra g s tad a s. Kristina, ar jlJS tikrai rimtai kal­

bate? Taip, taip, aš matau iš jllsų veido. Ar jums tikraiužtektų drąsos?..

F r u L i n d ė. Aš privalau buti kam nors motina;o jusų vaikams reikia motinos. Mudu vienas kitam rei­kalingi. Krogstadai, aš tikiu, kad iš esmės, jus esate ge­ras, ir aš su jumis viskam galiu ryžtis.

K r o g s tad a s (pC/griebia ją už rankos). Ačiū, ačiu,

Kristina! .. Dab<H aš jau sugebėsiu atgauti gerą vardą

žmonių akyse! Oi, bet buvau užmiršęs...F r u L i n d ė (klausydama). Tss!" Taru.ntcla! Išeiki­

te! Išeikite!K r o g s t a ti a s. Kodėr( Kas yra?

86

I)

I'I ~

If.

i

II

Ii.:,.~

I,J

F r u L i n d ė. Girdite, viršuje šoka tarantelą. Kai jipasibaigs, jie pareis.

K ro g s tad a s. Žinoma, aš išeisiu. Viskas veltui.Jus, tur but, nežinote, kokiom Žingsniui aš ryžausi priešHelmerius?

F r u L in d ė. Žinau, Krogstae!ai.K r o g s tad a s. lr vis tiek jums užtekG drąsos?

F l' U L i n d ė. Aš gerai suprantu, ligi ko gali nusi­vylimas privesti rokį žmogų, kaip jll,;.

K r o g s tad el', 0, kad aš galėčiau i1lšclukti tai, kaspadėllyta!

F l' ti L i n d ė. Gedite, nes jllSll lcliskas dėl[ tebegulidėžutėje.

K r o g s tad a s. lr jlls tikrai žinote?F r u L i n d ė. Visiškai. Bet...K r o g s tad a s (tiriamai žhlrj į ją). O gal šitaip rei­

kia suprasti: jllS norite žut but išgelbėti savo draugę?

Sakykite atvirai. Ar taip?F r u L i nelė. Krogstcldili, kas yra kartą parsidavęs

už kitus, tas antrą karitI to nepadarys.K r o g s tad a s. Aš pC1lcikil.lausiu savo laiško at­

gal.F r u L i n d ė. Ne, ne.K r o g s tad a s. Butinai. Aš palauksiu Hdmel io ir

pasakysiu jam, kad grąžintll man laišką, kad jame ril­šoma tiktai apie mano atleidimą, ir Jam nėra ko jo skai­tyti.

F I' u L i n ct ė. Ne, Krogstadai, nereikalaukite savolaiško.

K l' og s tad a s. Det sakykite: ar ne dėl to jus manečia pasišaukėte?

F r u L i n ct ė. Taip, iš pradžių, nusigandusi. Bet da..bar jau praėjo ištisa para, ir tiesiog patikėti negalėtum.

ko aš per tą laiką šiuose namuosp prisižiūrėjau. Helme-

87

l

ris turi viską sužinoti; ta nelamiinga paslaptis turi iškilti,ir jie turi pagaliau alvirai išsiaiškinti, negali ilgiau truk­ti tos pasluptys ir išsisukinėjimai.

K r o g s tad a s. Na, gerai. Jeigu jus taip ryžtatės...Bet vieną dalyką aš vis dėlto galiu padaryLi. ir reikiatučtuoj all padaryti ...

F r u L i n ct ė (kluusosi). Greičiaul EikiLe! Šokis pa­sibaigė; mus kiekvieną minutę gali užtikti.

K r o g s tad a s. Aš palauksiu jUSl[ apačioje.

F r u L i n d ė. Gerai, pėl!aukitc; pdskui palydėsite

mane namo.K r o g s tad a s. Toks neapsakomai laimingas eiŠ

dar kaip gyvas nesu buvęs! (lšeina, prieškambario du­

rys palieka atidaros)F r u L i n d ė (truputi patvarko stulą, pasitaiso suvo

viršutinius dmbužius). Koks POSllkis! Koks posukis! Tu­rėsiu kam dirbti ... kam gyventi ... turėsiu kur nešti jau­kumą. Zinoll1ei, reiks tvirtoi susiimti. Kad tik greičiau

pareiLlĮ... (Klausosi) Alw, jau pareineI. Greičiau apsireng­ti. (Užsideda skrybėle; ir apsivelka pultą)

Už scenos girdėti llelmerio ir Noros balsai. Brukšteli

raktas spynoje, ir II e Ime ris beveik ;('(]u i,'-ec!u Nor qi prieškambari· Ji su neapolišku kostiumu ir su.sisiuu/usidideliu juodu šaliu; jis su fwku, () unt viršaus su utviru

juodu domino apsiaustu

Nor a (tcupcĮury je, pri('Šinclumusi). Ne, 11<', ne, tik nenamo! Noriu vėl į viršų. Nenoriu taip clllksLi išeiti.

H e 1 m e ris. Bet, mieloji Nord ...Nor a. Prašau tave, maldauju, Torvaldai. Buk ge­

ras, nors vieną valandėlę.

H el m e ris. Nė minutės daugiėlU, mė\110 brangioji.Tu alsimeni susitarimą? Taigi. Dar pC'fšdlsi prieškamba­ryje. (Atsargiai veda jq i kambarj, nors ji priešinasi)

88

"r

Ij

~

,I

J,

I,

, f,~'"

F r u L i n j ė. Labas vakaras.Nor a. Kristina!

H el mel' i s. Kaip, fru Linde, jus dar čiu., taip vėlai?

F r u L i n d ė. Taip, atleiskite, aš labai norėjuu pa-matyti Norą su kostiumu.

Nor a. Tu visą laiką laukei manęs?

F r u L in d ė. Taip, Deja, pasivėlavau, tu jau buvaiviršuje, ir aš nenorėjau išeiti, tavęs nepamačiusi.

H el m e ris (nuima šalj nuo No IOS). Tai gefili pa­žiurėkite. Tikwi verta pažiurėti. Kaip, žavinga, fruLinde?

F r u L in d ė. Taip, iš tiCSL! ...H el m e ris. Argi ne nuostabiai žavinga? Ten visi

vienu balsu tai pripažino. Bet ji baisi užsispyrėlė, šitamažytė! Kas gi man daryti? Įsivaizduokite, bemėJŽ jėga

turėjau ją iš tenai išsivesti.

Nor a. Ak, Torvaldai, lu gailėsies, kad nedavei mandar pusvcJ!cmdžio pi1silinksminti.

H el m e ris. Girdite, fru Linde, Ji šokel tarantdą,

sukelia furorą... visiškiJi pelnytą· -- nors išpildymas bu­vo kiek per naturalus, manu mcmyrnu, - lruputėlį natu­ralesnis, negu, griežtai imant, deriFltqsi su mano reika­lavimais. Bet niekis! Svarbiausia ji sukėlė furorą, di­delį furorą! Ir po to leisti jai pasilikti! Sumažinti įspudį?

ne, ačiu! Aš paėmiau po ranka savo gražią mažytę kap­ridę,- užsispyrėlę kdprietę, reiktlĮ pasakyti,-- greitaimaršu per salę, nusilenkiIIlas į visas puses ir - kaip sa­koma romanuose -nuostabusis reginys dingo. Pabaigavisada turi buti efektinga, fru Linde. Bet aš to niekaipnegaliu išaiškinti Norai. Oi, kaip čia karšta! (Nusimeta

domino ir atidaro duris j kabinetą) A? Juk ten tamsu.Na, taip, žinoma. Dovrmokite ... (Nueina i kabinetą ir už­

dega žvakes)

89

!§!"b#P;P:- .,~~

Nor a (kužda greitai, uždusdama). Na, kaip?F r u L in d ė (tyliai). Kalbėjau su juo.Nora. Ir ką?

F r u L in d ė. Nora, tu turi viską pasakyti vyrui!Nor a (dusliai). Aš žinojau.F r u L i n d ė. Krogstado nėrd tau ko bijoti. Bet pa-

sakyti turi.

Nor a. Aš nepasakysiu.F r u L i n d ė. Tai laiškas pasakys.Nor a. Ačiū tau, Kristina. Dabar žinau, ką man da­

ryti. Tss.

H e 1m e ris (vėl įeina). Na, fru Linde, pasidžiaugė-

te ja?F r u L i n d ė. Taip, taip, o dabar noriu atsisveikinti.H el m e ris. Jau? O čia - ar ne jūsų mezginys?

F r u L in d ė (posiirnc! mezgini)o Taip. Dėkui. Bū-

čiau kad kiek pamiršusi.I-I e Ime ris. Tai jūs ir mezgate?F r u L i nelė. Pasitaiko.H el m e ris. Zinote k~, jūs geriau :;iuvinėkite.

F r u L i n d ė. Kodėl gi?H el m e ris. Todėl, kad tai daug gražielU, žiūrėkite:

siuvinį laikote kaire rilnka,- - štai šitaip ... O dešine trau­kidtc' e)(]atą--- štai taip... gr'lkščiai, plačiu mostu; ar ne?

F r u L in d ('. Taip, gal būt...

H el m e ris. O mezgimas niekada nėra gražus. Žiū­

rĖ'kite, sugniaužtos remkos, virbalai juda č:id aukštyn,čia žemyn - kClŽkoks kinietiškas darbas ... Ak, koks pui­kus buvo Šellllpell1aS, kuriuo mus vaišino.

F r u L i n d ė. Labanakt, Nora, ir daugiau nesispy­riuok.

H e 1m e ris. Puikiai pasakyta, fru Linde.F r u L i n d ė. Lahanakt, ponas direktoriau.

90

I

~

\11

H e 1111 e ris (palydėdamas ją ligi durų). Labanakt,labanilkt. Tikiuosi, laimingai pilsieksite namus. Aš sumielu noru ... Bet jums netoli eiti. Lilbanakt, labanakt.

F r u J. i n d ė išeina. Helmeris užrakinc! duris ir sugrįž­

ta atgal

Pagaliau nusikratėme. Bdisiai nuobodi žmogystė.

Nor d. Ar tu labai pavargGs, Torvaldili?H e 1m e ris. Nė kiek.Nor il. Ir miego nenori?H e 1 III e ris. Visiškai ne; atvirkščiai, aš jaučiuosi

nepaprastai žvalus. O tu? Tu atrodai labai pavargusi irmieguista.

Nor a. Taip, aš lelbai pėlvargau. Greit eisiu miegoti.H e 1m e ris. Matai, matai! Vadinasi, gerai pada­

riau, kad ilgielU nepasilikome.Nor a. Ak, ką tu darai, viskas yra gerai.H el m e ris (bučiuodamas jai į kaktą). Dabar mano

vyturėlis prdkalbėjo kaip išmintingas žmogus. O ar pcl­stebėjai, koks linksmas buvo šidndien RClnkas?

Nor a. Taip? Argi? M'lll neteko su juo kalbėti.

H e 1m C' ris. Ir muI! beveik ne. Bet aš seniai jį bu­vau matęs tokio gero ūpo. ('Liuri į ją minutę, paskui pri­eina arčiau) Hm... O vis dėlto, kaip gera būti vėl savonamuose dviese su tuvim. Ak, tu mano žuvingoj i mo­terie!

Nor a. Nežiūrėk taip į mane, Torvaldui!H e 1m e ris. Man negalimu žiūrėti j savo bran­

giausią turtą? I visą tą grožybę, kuri priklė1Uso man, manvienam, visa, visa.

Nor a (pereidama į kitą stalo pusę). Nereikia taip šį

vakarą su manim kalbėti.

H e 1m e ris (sekdamas paskui ją). Tavo kraujyjedar tebeverda tarantela, kaip matau. Dėl to tu dar ža-

91

'"l

l

, I!;~

" \

-vingesnė ... Klausyk! .. Jau svečiai skirstosi. (Tyliau) No­

ra ... greitai bus tylu visuose namuose.

Nor d. Mdnau.

H e 1 m e ris. Ar ne tdip, mano mylimoji? O žinai,kai aš hunu su tavim svečiuose,--cH žinai, kodėl aš taipsu tavim mažai kalhu, laikausi toliau nuo tavęs ir tiktaipaslapčiomis žvilgčioju į tdve? Žinai kodėl? Todėl, kadįsivaizduoju, tarsi tu butum mdno slapta meilė, mdnoslapta sužieduotinė, ir niekas nenumano, kad kažkastarp 111ūsq yra.

Nor a. Taip, taip, taip: aš juk žinau, kad visos tavomintys - apie mdne.

H el m e ris. O kai mes rengiamės išeiti ir aš apsiau­čiu skarą ant tavo švelnių, jaunq pečiq... dnt tavo nuo­stabaus kaklo ... dŠ vaizduojuosi, kad tu esi mano jaunanuotaka, kad mes tiesldi iš Jungtuviq, kad aš pirmą

kartą veduosi tave į namus ... pirmą kartą pasi lieku sutavim, dviese su tdvim, mano jaunoji, virpdnčioji gro­žybe! Visą šį vakarą aš tavęs ilgėjausi. Kai pamačiau,

kaip tu skraidai ir vilioji taranteloje ... man užvirė krau­jas... nebeištvėriau ilgiau. Todėl ir išsivedžiau tave taipanksti ...

Nor a. Eik dabar, Torvc1ldai! Pdlik mane. Aš ne­

noriu.

H e I 111 e ris. Ką tai reiški,]? Tu mane erzini, mažu­

te Nora? Nenori, nenori? Ar aš ne tavo vyras? ..

Beldžiasi i duris

Nora (krūptelėjusi). Girdi?

H el m e ris (atsigrjžclamas). Kas ten?

R a n kas (už durų). Tai aš. Ar gdlima valandėlę Už­ei ti?

92

T,

i,

-:

H el 111 e ris (tyliai, su apmaUdu). Ko jam čia dabarreikia? (Garsiai) Palauk truputėlį. (Eina ir atidaro duris)Malonu, kad pro musų duris nepraeini.

R a n kas. Man pasigirdo tavo balsas, ir panorauužsukti pas jus. (Greitui peržvelgęs kamburiJ Ak, šiosmielos, pažįstamos vietos. Tdip čia pas jus gera, jauku.

H e Ime ris. Rodos, tau ir viršuje šį vakdfą buvogera, jauku.

R a n kas. Puikielusiai. lr kodėl gi ne? Kodėl nepa­imti iš gyvenimo visko, ką jis duodd? Bent tiek, kiekg,lIil11el, ir toj, kol galima. Vynas buvo puikus.

H el m e ris. Ypač šampanas.

Rel n k d s. Ir tu pastobėjai? Tiesiog nesinori tikėti,kiek elŠ galėjc\u jo į Sdve supilti.

Nor a. Torvaldas taip pat šj vaki:ną nemaž,ai šam­pano išgėrė.

R a n kas. Taip?

Nor a. Taip. Ir po to jis visildd buna puikiai nusi­teikęs.

R a n kas. Teli ką, kodėl gi nepaužli vakare po nau­dingai prclleistos dienos?

H e Ime ris. Naudingdi prdleistos! Šituo, deja, ne­ga liu pel sigi rti.

R a n kas (suduodamas jam per petį). O aš, kad ži­notum, galiu.

Nor a. Daktare Rankai;- jus šiandien, tur but, pdda­rėte kokį mokslinį tyrimą?'"

R a n kas. Taip ir yra.

H el m e ris. Žiurėk tiktai! Mažytė Nora kalba api€mokslinius tyrimus.

Nor a. Ir galima pasveikinti - pasisekė?

R a n kas. Taip, galima.Nora. Ir geri rezultatai?

93

II R a n kas. Visq geriausi ir daktarui, ir pacientui,­tikrumas.

Nor a (greitai, klausiamai). Tikrumas?R a n k d s. Visiškas tikrumas. Kaipgi po to nesi­

linksminsi vakare?

Nor a. Taip, tikrai taip, daktare.H e Ime ris. Ir aš tą pat sakau. Tiktai ar visa tai

nepareikalaus iš tavęs rytoj atlyginimo?

R a n kas. 0, dykai nieko negausi šiame pasaulyje.Nor a. DaktėHc Rankai, jus, tur but, (:sate didelis

kaukių balių mėgėjas?

R a n kas. Taip, jeigu yra daug įdomių kaukią

Nor a. Klausykite, kaip mudviem apsirengti kitamekaukių baliuje?

H e Ime ris. Ak, tu vėjavaike! Tu jau galvoji apiekitą balių!

R a n kas. I\ludviem'( Tuojau pasakysiu. Jums --lai­mės kudikiu.

H e 1m e ris. Taip, bet tu sugalvok kostiumą, kurisišreikš!ll šitą mintį.

R a n kas. Tegu eina tavo žmona tokia, kokia kas­dien buna.

H e 1m e ris. Taikliai pasakyta. O ar sugalvojai,kaip pats pasirodysi?

Rel n kas. Taip, drauguži, seniai jc:lU man Clišku.H e Ime ris. Nagi?R a n kas, Per kitą kaukių balil! aš busiu neregi­

masis.H e 1m e ris. Tai bent išmonė.

R a n kas. Yra tokia didelė juoda kepurė, argi tunesi girdėjęs apie tokią kepurę? Kai ją užsidedi, pasi­darai nematomas.

H e lm e ris (sulaikydomas šypseną). Taip, teisybė.

94

t

I

t

•

of

R a n kas. Bet aš visai pamiršau, ko užėjau. Hel­meri, duok man cigarą, havanišką, kur tamsesnį.

Ii e Ime r j s. Su didžiausiu malonumu. (Paduodaportsigarq)

R a n kas (paima ,'ienq ir nupjauna galiuką). Ačiu!

Nor a (uždega degtuką). ° man leiskite pasiulytijums ugnies.

R a n kas. Ačiu jums. (Ji laiko degtuką, jis užsiru-ko ) Ir sudie.

H el m e ris. Sudie, sudie, drauguži.Nor a. Saldžių selpnq jums, ddktare Relnkai.R a n kas. AČ'iu už šitą link(~jimą.

Nor d. Ir man palinkėkite to paties.R a n k d s. Jums? Na, jeI taip norite... Sdld7.iq sap­

nų. Ir ačiu už ugnelE.;. (Nusilenkia o!Jiem ir išeina)

I-I e I ill C ris (pusba isiu). Gerokai išgėrE.is.

Nor a (išsiblaškiusj). Cd1 bLI!.

lIeImeris išsii!1lo iš kišem;s raktus ir eina j prieškam­

bari

Nor a. Torvalcldi, kur tu?

I-I e Ime ris. Reikid išluštinti pašto dėžutę. Ji jaupilna. Nebus vietos rytiniams laikrdščiams.

Nor a. Tu nori dirbti dar?H el m e ris. Tu žinai, kad nenoriu ... Kas čia? Kaž­

kas krapštė užraktą.

Nor a. Užraktą?

H e Ime ris. Taip. Kas č'ia galėtl[ buti? Nenorėčiau

manyti, kad tarnaitė čia nulaužtc1s plaukq segtukas.Nora, tavo segtukas .

Nor a (greitai). Tur but, vaikai ...H el m e ris. Atpratink juos nuo to. Hm... Hm... Na.

šiaip taip atrdkinau. (lšimCl laiškus ir šaukia i virtuvę)

Helene, Helene, užgesinkite lempą prieškambaryje..

95

--.......

J\

f,.'

Nori bėgti i prieškambari, tuo metu JI e Ime ris atida­

ro savo kabineto duris ir sustoja ant slenksčio su laišku

rankoje

H e Ime ris. Nora!

Nor a (garsiai sušunka). Ak!

H e Ime ris. Kas yra? Ar žinai, kas parašyta šitamelaiške?

Nor a. Taip, žinau. Leisk mane! Leisk išeiti!

II (' Ime ris (sulaiko ją). Kur tu?

H e Ime ris. Ne, ne, ne šiąnakt. Aš noriu visą lai­ką' buti su tavimi, mano mylimiausioji.

Nor a. Galvodamas apie savo draugo mirti?

H e Ime ris. Tavo tiesa. Tas sukrėtė mus abu. Kaž­kas negražaus įžengė į musų tarpą - mintis apie mirtį,

apie irimą. Mėginkime nusikratyti ja. Tai kol kas... eiki­me kiekvienas į savo kambarį·

Nor a (apkabindama jam kaklą). Torvaldai,-Iaba­nakl! Labanakt!

H e Ime ris (bučiuoja jai i kaktą). Labanakt, manopaukštele čiulbuonėle.Miegok wmiai, Nora. Aš perskai­tysiu laiškus. (Išeina su laiškais i kabinetą ir užsidaro

duris)

I Nor a (kliedinčiu žvilgsniu svyruodama vaikšto po

kambari, pasiima Helmerio domino, užsimeta ir greitai,kimiai, trūkinėjančiu balsu kužda). N iekCldos jo nebe­matyti. Niekados. Niekados. Niekados. (Užsimeta šali

ant galvos) Ir vaikų nebematyti. Ir jų tclip pat. Nieka­dos. Niekados ... O-o! Tiesiai į tamsų šaltą kaip ledasvandenį - į bedugnę gelmę ... O-o! Kad tik greičiau ga­las, greičiau... Štai, dabar jis paėmė laišką... skaito... Ne,ne, dar ne tuojau. Torvaldai, sudie! Ir tau, ir vaikams...

Į

1(

\

--

977. 11. lhS{'lld~;

t,/

f,

96

(Įeina i kambari, uždaro duris ir rodo laiškų glėbį) Matai,kiek prisirinko? (Vartydamas laiškus) Kas gi čia?

Nor a (prie lango). Laiškas! Oi, ne, ne, Torvaldai!H e 1m e ris. Dvi vizitinės kortelės - Ranko.Nora. Daktaro Ranka?

Ii e Ime ris (žiūri i jas). "Doctor medicinae Rankas."Jos buvo viršuje. Matyt, jis įkišo jas išeidamas.

Nor a. C;al yra kas parašytil?Ii e 1m e ris. Viršum pavardės juodas kryžius. Pa­

žiurėk. Kokid kraupi išmonė! Tarsi pranešd apie savomirtį·

Nor d. Taip ir yra.H e Ime ris. Ką? Tu ką nors žinai? Jis tau ką sakė?

Nor a. Taip. Šiomis kortelėmis jis su mumis dtsi-sveikina. Ddbar užsiddrYs namie ir numirs.

Ii el m e ris. Mcmo vdfgšas draugas! Juk žinojau,kad neilgai jį turėsiu. Bet ki:ld taip greItCli ... Ir dabar pa­sislėps lyg sužeistds žvėris.

Nor a. Jei kas turi įvykti, tai geriausiCl be žodžių.

Ar ne taip, Torvaldai?

H el m e ris (vaikšto po kambarį). Jis taip buvo su­sigyvenęs su mumis. Aš tiesiog negaliu įsivaizduoti, kadjo nebebus. Jis, jo kandos, jo vienatvė sudarė kažkokį

lengvą debesuotą foną musų šviesiai kaip saulė laimei ...O gal tdip ir geriau. Bent jam... (Sustadamas) O gal irmums, Nora. Dabar mes busime visiškai vi(~ni. (Apkn­

bina ją) Mano mylimoji ... Man vis atrodo, kad aš ne­pakankamai stipriai tave laikau. Zinai, Nora, man kar­tais norisi, kad tau grėstų neišvengiamas pavojus ir kadaš galėčiau surizikuoti gyvybe ir krauju, ir viskuo, vis­kuo, - dėl tavęs.

Nor a (ištrūkdama iš jo, tvirtai, ryžtingai). Dabarskaityk savo laiškus, Torvaldai.

H e Ime ris. Tu pražudei visą mano laimę. Visa

mano ateitis dabar žlugu. Klaiku pagalvoti. Mane sallO

rankose turi žmogus be sąžinės. Jis gali daryti su mani­

r11i ką nori, gali reikalauti iš manęs, ko įsigeis, gali įsa­

kinėti man, niekinti mane, kclip tik j.:;m į galvą ateis;

aš net sumurmėti r1eišdrįsiu. Įpulti j tokią duobę, tokiu

biauriu būdu pražtJ.ti per lengvabūdę moterį!

Nor a. Kai manęs nebebus pasaulyje, tu būsi lais­vas.

H e I ill e ris. Ak, tiktai be pokštq. Tavo tėvas irgivisada Lurėdavo tokiq fraziq atsiugą. Kokia mail iš tonauda, jei tavęs nebus pasaulyje, kaip tu sakai? Jokios.Jis vis tiek gali iškelti aikštėn suklastojimą. O jei~u jist4 padarys, tai kils jtarimas, kad ir člS žinojau api€. tavonusjį-':ci.ltimą. Gs! būt, net pagalvos, kad puts tau prita­riau. kad tave parnokičlu! Ir už visa tai galiu buti dė­

kingas Iau, tau, kurią iJ.Š ant rankq ncšiojau visą lų

laiką· Ar supranti dabc1f, ką tu IllilJl pcldarei'?

Nor a (Sll šaltu wmyČJe). Taip.

r1 €o Ime ris. Tai yra taip neįtikima, kad net susi­v():di negaliu. bet reikia kaip nors išsipaiaioii. Ntlsii.iTIkšd;;l Nusiimk, sakau! Aš turėsiu mėgin!! jį KJ;p nUi:;

patenkmti. Būtinai reikia tą Jalyką u7,gr lau~·ti. O mndview negalima išsiuuoti: reikia taip iC!.ikyllS, iMsi nieko11eiJuvo. Tai, ';:jnoma, Liktai dėl žll1oniq. Tu, aišku, Ehsinamit:::. Tai suprantama savaime. Bet vaikų ne'::luklt~Sl;

dŠ negaliu tau jq patikėti... n-o! Ir tai 11la11 reikia pasa­kyti motuiili kurią aš taip mY]("Jdl~ ir kUl ią dar. .. Betdabar tarės būti galas. Nuo šiandien nr·bėra kalbos apieJdimę, o tiktai apie likučių, skeveJdrq Išgelbėjimą, iš­v iršinio fJadoru1l1O išlaikymą.

Nor a (mėgindama ištnJ.kti). Negelbėk manęs, Tor­valdai!

H el m e ris (atsišl.iedamas). Tiesa! Tai tiesa, ką jisrašo? ° siaubas! Ne, ne; negalimas daiktas, kad tai buttį

tiesa.

I Nor a. Tai tiesa. Aš mylėjau tave labiau už viskc1'pasaulyje.

H el m e ris. Liaukis su savo kvailais iSsisukinėji-

mais!

Nor a (žengdama prie jo). Torvald2i!

H e Ime ris. Nelaimingoji, ką tu padarei?!

Nor a. Leisk man išeiti. Tu neturi už mane nuken­tėti. Tu neturi prisiimti ~']tl to.

H e Ime ris. Be komedijų. ([Jžmkjjw prjei';kamba­

]io duris) Nė Ei vietos, kol m.'lll nealsdkysi. Ar suoranti,kel L11 padarei; AtsiJkyk! Ar supril.llti'?

Nor C\ (žillci i ii įsispyrusi ir sako sustingusiu veidu).

Taip, aš dabar pradedu tikrai suprasU.

[1 e I III e Tis (vaikščiodamas po lwmbariJ. 0, kok:..;baisus pctlmdimas! Visus tuos aštuonerius metus ... ji,mano džiaugsmas, mano pasidid7.idvimas ... buvo veid­maillė, m'?Ll;;ė... blogiau, blogiau - nusikaltėlė. n, ko­kia purvo, hiclUrybiq bedugnė! Tfu! Tfu!

N'JUĮ tr . r. nentitraukc1an:.:l žv.il']::;Į1io, ži{![i j ;;

II c 1 m e ris (susto,ia prieš ią). Aš turėjai] nujaustI,kad t(lip gaLi atsitikti. Turėjau numatyti. Visi tie lC1JgV'J.­

hfldEki tavo tėvo prirripai ... Tylėk! Tu lJdvddėjai visasvėjavaikiškas savo tėvo pi.lŽiflr;>.s. Nei religiJOS. nei mo­ralps, nei pareigos jausmu... 0, kaip dŠ nub:n;stas, kadle.da pažiūrėjau į jo bylą pro pirštus. Dėl tdv~S tal pi1da­riall. Ir "tai, kaip :u man atsidėkojai!

0J (\ rel.. Te,ip. Šitaip.

98

t

I,

Ii/-

t

r'.

J

7"

Skambutis prieškambaryje

gg

H e Ime ris (krūplelėjęs). Kas čia? Taip vėlai? Negijau pats baisumas? .. Nejaugi jis? .. Pasislėpk, Nora. Ap­simesk serganti.

Nora nejuda iš vielos. Helmeris eina ir atidaro prieš­kambario duris

Ta r n a it ė (pusiau apsirengusi, prieškambaryje).

Laiškas poniai.

H el m e ris. Duok šen. (Slveria lai,škq ir uždaro

duris) Taip. Iš jo. Tu negausi. Aš pats perskaitysiu.

Nor a. Perskaityk.

H e Ime ris (prie lempos). Truksta jėgų. Gal but,mes jau pražuvę, ir tu, ir aš ... Bet reikia sužinoti. (Ner­vingai alplėšia voką, perbėga akimis kelelq eilučių, žiū­

ri į laiške jdėlq popierių ir džiaugsmingai sušunka) Nora!

Nora klausiamai žiūri į jį

H e Ime ris. Nora! .. Ne, reikia dar kartą perskai­tyti ... Taip, taip yra. Aš išgelbėtas. Nora, aš išgelbėtas.

Nor a. O aš?

H e Ime ris. Ir tu, žinoma. Mes abu išgelbėti, ir tu,ir aš. Ziurėkl Jis sugrąžino tavo skolos raštą. Rašo, kadapgailestauja ... kad jo gyvenime laimingas posukis. Ak,

,~ mums vis tiek, ką jis ten rašo. Mes išgelbėti, Nora! Nie­kas tau nieko nebegali padaryti. Ak, Nora, Nora! .. Ne,pirma reikia sunaikinti šią biaurybę. Pažiurėsim dar...(Mela žvilgsnį į skolos rašlq) Ne, ir žiurėti nenoriu. Te­bus visa tai man tiktai sapnas. (Sudrasko skolos rašlqir laiškq, mela į ugnį ir žiūri, kaip dega) Štai taip. Da­bar ir ženklo neliko. Jis rašė, kad tu nuo kučių vakaro ...Ak, kokios baisios tau buvo tos trys dienos, Nora!

Nor a. Aš sunkiai kovojau tas tris dienas.

100

~

~

'if I

,..I

"

.""

H e 1m e ris. Ir kentėjai, ir nematei kitos išeities,kaip tik ... Ne, nereikia nė atsiminti viso to biaurumo.Dabar tiktai džiaugsimės ir kartosime: viskas praėjo,

praėjo! Bet klausyk, Nora, tu, rodos, dar ne visai su­pranti, kad viskas praėjo? Bet kas yra, tavo veidas tarsisuakmenėjęs?Ak, vargšė mažutė Nora, aš suprantu, su­prantu. Tu vis dar netiki, kad aš tau atleidau. Bet ašatleidau tau, Nora. Prisiekiu, aš tau viską atleidau. Jukaš žinau: visa, ką tu padarei, tu padarei iš meilės man.

Nor a. Taip, tai tiesa.

H e Ime ris. Tu mane mylėjai, kaip turi žmona my­lėti vyrą. Tik nesugebėjai pasirinkti priemonių. Bet ne­jaugi tu manai, kad aš tave mažiau mylėsiu, jeigu tunesugebi savarankiškai elgtis? Ne, ne, drąsiai atsiremkį mane, aš busiu tau patarėjas, vadovas. Nebučiau vy­las, jeigu tas moteriškas bejėgiškumas man tavęs dvi­gubai mielesnės nepadarytų. Tu negalvok daugiau apiet LlOS šiurkšč'ius žodžius, kurie siaubo valandą išsprudoman iš lupų, kai man atrodė, kad viskas griuva. Aš at­I(,jdau tau, Nora; prisiekiu tau, aš atleidau.

Nor a. Dėkoju tau už atleidimą... (Eina pro durisį dešinę)

II el m e ris. Ne, palauk... (Pažiūri į kambarį) Kotau reikia tenai?

Nor a (iš kilo kambario). Noriu nusimesti kaukių

bclliaus apdarą.

H e 1 m e ris (prie aldarų durų). Taip, taip, gerai. Irpasistenk nusiraminti, susigrąžinti dvasios pusiausvyrą,

melno vargše išgąsdinta paukštele. Atsiremk ramiai į

mane, mano sparnai platus, apklos tave. (Vaikščioja

prie durų) Ak, kaip čia gražu, jauku, Nora. Cia tavoprieglobstis, čia tave saugosiu kaip įbaugintą balandę,

kuriq sveiką išgelbėjau iš vanago nagų. Aš sugebėsiu

101

nuraminti tavo vargšę plazdančią širdelę. Pamažu, pa­mažu, bet pasiseks, Nora, tikėk manimi. Jau rytoj taupasirodys viskas kitaip: greit viskas vėl bus, kaip buvę.

Man nereikės tau dažnai kartoti, kad aš tau atleidau;tu pati pasijausi, kad taip yra. Kaip tau galėjo ateiti igalvą, kad aš galiu tave atstumti arba ką nors tau pri­kišti? Ak, tu nepažisti, Nora, tikro vyro širdies. VyruinepapFlstai smagu ir malonu žinoti, kad jis atleido savožmonai, atleido iš visos širdies, iš visos sielos. Ji tarsidvigubai jam priklauso dėl to. Jis tarytum antrą kartą

ją pagimdo. Ji pasidaro, taip sakant, jo žmona ir jokJ:idikis. Ir tu dabar man busi vienas ir kitas, tu manobejėgis, silpnas kudikėli. Nieko nebijok, Nora, buk tik­tai man atvira, ir aš busiu tavo valia ir tavo sąžinė. Kasyra? Tu neini gulti? Tu persi rengei?

Nor a (SI1 kasdieniniais drabužiais). Taip, Torval-

dai, persirengiau.

Helmeris. Kam? Dabar, taip vėlai?

Nor a. Šią nakti clŠ nemiegosiu.

H el ill e ris. Bel, brangioji Nora..

Nor a (žiūri i savo laikrodį). Dar ne taip vėlu. Sės­

kis, Torvaldai, mums reikia apie dduR ką pakalbėti.

(Sėdasi prie stalo)

H e Ime ris. Nora ... kas čia? Tas sllstingęs veidas ...

Nor a. Sėskis. Kalba bus ilga. Man reikia daug ką

tau pasakyti.

II e Ime ris (atsisėda prie stalo pripšais ją). Tu ma­ne baugini, Nora. Ir aš nesuprantu tavęs.

Nor a. Tas ir yra. Tu manęs nesupranti. Ir aš tavęs

nesupratau - ligi pat šio vakaro. Ne, nepertrauk ma­

nęs. Tu tiktai išklausyk mane. S'~vesime sąskditas, Tor­valdai.

la;'

t

"

..

~;,į

H e 1m e ris. Ką tu čia kalbi.

Nor a (po trumpos pauzės). Ar tavęs nestebina vie­nas dalykas, štai, dabar, kai mudu taip sėdime vienasprieš kitą?

H e Ime ris. Kas tai galėtų buti?

Nor a. Jau aštuoneri metai, kaip mudu susituokę.

Ar tau nenuostabu, kad mes - tu ir aš, vyras ir žmona,pirmą kartą taip susėdome rimtai pakalbėti?

H e I In e ris. Rimtai ... Ką tai reiškia?

Nor a. Ištisus aštuonerius metus... dar daugiau-­nuo pu.t musų pažinties pradžios mes nė kartą neapsi­keitėme rimtu žodžiu dpie rimtus reikalus.

H el m e ris. Tai negi aš turėjau tėlVe nuolatostrėJukti i SdVO rūpesčius, kurilį tu vis tiek negdlėjai mailpCi lcngvinti?

Nor a. Aš nekalbu apie tavo rupesčius. Aš sakau,kad mes niekados nebuvome rimtai susė(h; ko Il()j'S pa­svarstyti kaip reikiant.

H el m e ris. Bet, mieloji Nora, argi tau galėjo r.a irupėti?

Nor d. Štai mes ir suradome esm(~. Tu niekada ma··tHiS nesupratai. Su manim labai neteisingai elgėsi, 1'01­\ ,ilddi, iš pradžiq tėvas, paskui tu.

H el m e ris. Ką? Muclu abu? Abu, kurie mylėjome

telve labiau už viską Pdsaulyje?

N (J f a (purtyclama galvą). Jus niekada lllanęs ne­Illy lėjole. Jums til~iė1i patiko buti jsimylėjusiems mane.

iI e 1m e ris. Bet, Nora, KdS tai per žodžiai!

I\Į o r d. Taip jau y1(\, Torvaldai. Kai aš gyvenaullelllli(', pclS tėtę, jis dėstė man savo pažiuras, ir melnoPelŽilllOS [JclsidCllė tokios pačios. O jeigu aš kėlftaJs bu­dclVelll kitos nuomonės, teti ją slėpdavau, nes tai butq

103

jam nepatikę· Jis vadino mane savo lėlyte ir žaidė sumanimi taip, kaip aš žaidžiau su savo lėlėmis. Paskuiaš perėjau į tavo namus...

H e 1m e ris. Kas tai per išsireiškimas, kai kalbiapie musų santuoką?

Nor a (nesu/rikusi). Noriu pasakyti, kad iš tėvo ran­kų aš perėjau į tavo rankas. Tu viską darydavai pagal

savo skonį, ir aš įgavau tavo skonį; arba bent taip vaiz­

davausi, tikrai nežinau - galimas daiktas, kad buvoabejaip: kartais taip, o kartais - kitaip. Kai dabar aš

pažiuriu atgal, tai man atrodo, kad aš čia gyvenau kaip

paskutinis vargšas - tik ta diena. Aš gyvenau tavo pra­

mogai, Torvaldai. Bet tu norėjai, kad taip butų. Tu irtėvas esate labai mane nuskriaudę. Jus kalti, kad iš

! .'

manęs nieko neišėjo. VH e 1m e ris. Nora, kokia tu neišmintinga ir kokia

nedėkinga! Argi tu nebuvai čia laiminga?

Nor a. Ne, niekada. Aš tariausi esanti laiminga, betiš tikrųjų niekada nebuvau.

H el m e ris. Tu nebuvai ... nebuvai laiminga?Nor-a. Ne --- tiktai linksma. Ir tu buvai visada man

toks geras. Bet musų namai buvo niekas daugiau, kaip

tiktai žaidimq kambarys. Aš buvau čia tavo lėlė žmona,

kaip kad namie buvau tėvo'"IeIėcIilkte. O vaikai - tie

buvo mano lėlės. Man buvo malonu, kad tu su manimižaidei, lygiai kaip vaikams malonu, kad aš su jais žai­džiau. Štai kas buvo musų santuoka, Torvaldai.

H e 1m e ris. Šiek tiek tiesos yra tavo kalboje, norsir labai ji perdėta ir egzaltuota, bet ateityje viskas buskitaip. Laidimų laikas praėjo; metas imtis auklėjimo.

Nor a. Kieno auklėjimo? Mano ar vaikų?

104

\'

~'

or:

#

'J

I Ie 1m e ris. Ir tavo, ir vaikų, mano brangioji

Nora.

Nor a. Ak, Torvaldai, ne tau išauklėti iš manęs sau

tikrą žmoną.

H e 1 m e ris. Ir tu man tai sakai?

Nor a. O aš ... argi aš esu pasiruošusi tokiam užda­

viniui, kaip auklėti vaikus?

Helmeris. Nora!

Nor a. Ar tu pats ką tik nesakei, kad negali man

pel tikėti ši to uždavinio?

H el m e ris. Susijaudinimo minutę! Ar galima iš

to kažin ką daryti?

Nor a. Ne, tu teisingai pasakei. Šitam uždaviniui<lŠ ('su nepriaugusi. Man reikia pirma išspręsti kitą už­

dclvinį. Aš turiu mėginti pirma save pačią išauklėti. Ir

ne lu man čia padėsi. Tą aš turiu viena padaryti. Ir to­dE~l aš palieku tave dabar.

H e 1 m e ris (pašokc1amas). Ką tu pasakei?

Nor a. Aš turiu buti visiškai viena, kad galėčiau

suprasti savo pačios ir išorės pasaulį. Todėl aš negaliu

PdS tave pasilikti.

H el m e ris. Nora! Nora!

Nor a. Ir aš tuojau pat išeinu. Kristina, tur but, pri­

ims mane pernakvoti šiąnakt...

H c J m e ris. Tu iš proto išsikraustei! Niekas tau

ndeis. Aš draudžiu!

Nor d. Dabar nebėra prasmės man ką nors drausti.

Aš pasiimsiu, kas man priklauso. Tavo aš nenoriu nie­

ko, nei dabar, nei paskui.

11 c I In e ris. Kas per beprotybė!

105

Nor a. Rytoj aš išvažiuosiu namo, tai yra - į savosenąją tėviškę. Ten man bus lengviausia susitvarkyti.

H e Ime ris. Ak, tu apakęs, neprityręs kūdiki!

Nor a. Aš turiu įsigyti patyrimo, Torvaldai.

H el m e ris. Pamesti namus, vyrą, vaikus! Pagal­vok: ką žmonės pasakys!

Nor a. Į tai aš visiškai negaliu atsižvelgti. Aš žinautiktai, kad man ta i bti tina.

H el m e ris. Ne, tai stačiai pasipiktinimą kelia!Kaip tu gali paniekinti visas savo švenčiausiaspareigas?

Nor a. Ką tu laikai mano švenčiausiomis pareigo­mis?

H el m e ris. Ir man reikia dar tau pasakyti? Ar tainėra pareigos savo vyrui, savo vaikams?

Nor a. Aš turiu kitlĮ, tiek pat šventq pareigą

H e 1m e r 1 s. Neturi. Nors ir kokios bebūtą

Nor a. Pareigos pačiai sau.

H e Ime ris. Tu pirmiausia esi žmollcl ir motina.

Nur a. Aš tuo nebetikiu. Aš tikiu, kad pirmiausia

aš esu žmogus, ti:lip pat, kaip ir tu." arba bent turiu

stengtis tapti žmogumi. Žinau, kad dauguma laikys tavo

puse;, Torvaldai, ir kad knygose panašiai rašoma. Bet

aš nebegaliu tenkintis tuo, ką kalbu dauguma ir kuSrašoma knygose. .Man reikia pličiai apie tuos dalykus

pagalvoti ir pamėginti juos išsiaiškinti.'- ,

H e Ime ris. Tarytum tau neaiški tavo padėtis SdVOnamuose? Argi tu neturi patikimo vcldovo? Neturi re:į­

gijos?

l\: ora. Ak, Torvilldili, aš net nežinau gerai, kas yrareligij a.

Helmeris. Ką tu čia kalbi?

IOS

"i,i

I

~ I

I

Il, 'I

N o I' a. Zinau tik tiek, kiek pastorius Hansenas sa­

kt', kai rengiausi konfirmacijai. Jis dėstė, kad religija

(':,clllti tas ir tas. Kai aš iš čia išeisiu, pasiliksiu vie­

lid, tai pasistengsiu ir tą dalyką išsiaiškinti. Aš noriuįJdsitikrinti, ar tiesą kalbėjo pastorius Hansenas, arba

bent jau tiek, kiek tai gali būti tiesa man.

11 e ime ris. 0, tiesiog negirdėtas dalykas, kad ši­

lclip kalbėtq jauna moteris! Bet jeigu tavęs negali atvest

į tikrą kelią religija, tai leisk man paliesti nors tavo są­

zin~. Juk moralinį jausmą tu vis dėlto turi? Arba, atsa­

kyk man,- gal ir jo nebeturi?

Nor a. Žinai, Torvaldai, nelengva į tai atsakyti.Aš to tikrai nežinau. Man visai, visai neaišktls šitie klau­

simai. Tik žindU, kad man visai kitaip jie atrodo, negu

tau. Aš, sakysim, taip pat dabar girdžiu, kad ir įstatymai

yra visai ne tokie, kaip buvau maniusi; bet kad tie įsta­

tylll'Ji būtq teisingi, to jokiu budu nesupranta mano

galva. lšeitq, kad moteris neturi teisės pasigailėti savo

mirštančio seno tėvo, kad j i neturi teisės išgelbėti savo

vyrui gyvybės! Tuo aš netikiu.

H e I 111 e ris, Tu kalbi kaip vaikas. Nesupranti vi­

suomenės, kurioje gyveni.

Nor d. Na, nesuprantu. Bet dabar noriu ją suprasti.Noriu išsiaišk.inli, kas leisus: visuomenė ar aš.

ti c 1m e ris. Tu sergi, Nora, tu turi kėnščio; aš

!H'v('ik mėmėlU, kild tu lletekai proto.

"" [) r ė1. Niekad dar neturėjau tiek sveiko ir švie8auspr()I,), kaip šiąnakt.

II (' Ime ris. Ir tu su sveiku ir šviesiu protu pa­\11e\ i vyrq ir vaikus?

Nor el Taip, pametu.

107

(

H e Ime ris. Tada tebėra galimas tik v i e naspaaiškinimas.

Nora. Koks?

H e Ime ris. Kad tu manęs nebemyli.

Nor a. Taip, tas tiesa.

H el m e ris. Nora! .. Ir tu šitaip sakai!

Nor a. Ak, man labai skaudu, Torvaldai, nes tu

buvai visada man geras. Bet aš negaliu kitaip. Aš nebe­myliu tavęs.

H e Ime ris (vargais susivaldęs). Ir tą įsitikinimą tupriėjai taip pat sveiku ir šviesiu protu?

Nor a. Taip, visiškai sveiku ir šviesiu. Todėl aš irnenoriu čia ilgiau pasilikti.

H e Ime ris. Gal tu gali man taip pat paaiškinti,

kodėl aš netekau tavo meilės'?

Nor a. Taip, galiu. Tai d.tsitiko šį vakarą, kai ste­buklas neįvyko. Pamačiau, kad tu ne tas žmogus, ku­

riuo aš tave laikiau.

H e I III e ris. Geriau pd.aiškink, aš tavęs nesu­

prantu.

Nor a. Aš kantriai laukiau aštuonerius metus. Vieš­

patie, juk aš žinojau, kad stebuklai atsitinka ne kiek­

vieną dieną. Bet štai mane užgriuvo tas siaubas, ir aštvirtai tikėjau: dabar reikia laukti stebuklo. Kol Krog­stado ld.iškas buvo tenai ... aš nė vienos akimirkos nepa­

galvojau, kad tu gali sutikti su jo sąlygomis. Aš buvau

visiškai tikra, kad tu pasakysi jam: skelbk nors visam

pasauliui. Ir kai tas butlĮ įvykę...

]-I el m e ris. Ir kas tada? Jei aš bučiau atidavęs sa­vo žmoną gėdai ir išniekinimui? ..

108

,.

Į.

t,1\I

IIk

Nor a. Jeigu tas būtlĮ įvykę, tai aš tikėjau tvirtq

Lvirčiausiai, kad išeisi į priekį. viską prisi imsi sau ir

pd.sakysi: aš esu kaltininkas.

Helmeris. Nora! ..

Nor a. Tu manai, kad aš niekaip nebūčiau sutikusi

priimti tokios tavo aukos? Ne, be abejo. Bet ką butų

reiškę mano tvirtinimai prieš tavuosius?. Š t a i tasstebuklas, kurio aš laukiau taip drebėdama. Ir norėda­

ma jam sutrukdyti, aš galvojau nusižudyti.

tI e Ime ris. Aš su džiaugsmu būčiau dirbęs dėl

tavęs dieną naktį. Nora ... kentęs vargą ir skausmą· Bet

niek~~ neaukoja savo gar b ė s dė.l mylimožmo~aus:

Nor a. Šimtai tukstanč:iq moterų paaukojo!

H c Ime ris. Ak, tu sprendi ir kalbi kaip nepro­

tingas vaikas.~N~ r a. Sakysim, kad taip. Bet tu sprendi ir kalbi ne,

taip, kaip žmogus, i kurį aš bučiau galėjusi atsiremti.

Kada tau praėjo baimė -- ne dėl to, kas man grėsė,

bet dėl to, kas tave galėjo ištikti,- kai visas pavojus

praėjo, tu elgeisi taip, tarsi nieko ir nebuvo atsitikę·

Kaip pirma aš vėl buvau tau vyturėlis, lėlė, kurią tu

dabar ketinai dar atsargiau ant rankq nešioti, kadangij i pasirodė esanti tokia trapi ir silpna. (Atsisto ja) Tor­

valdai, tą minutę man paaiškėjo, kad aš visus tuos aš­tuonerius metus gyvenau su svetimu žmogumi ir su­

gyvenau su juo trejetą vaikų... O-o! Man sunku netpagalvoti apie tai! Jei galėčiau - sudraskyčiau save į

skutelius. /;/

H e Ime; i s (nusiminęs). Matau, matau... Tikrai,

tarp mūsq atsivėrė bedugnė... Bet argi jos negalima už­

pilti, Nora?

109

111

!"J: I visiškai laisvos. Štai tavo žiedds Atiduok man

llldno.

H e Ime ris. Ir šitą?

Nor a. Ir šitą.

H c I ill e ris. Štai.

0J o I' a. Taip. Dabar viskas baigta. Štai, čia aš pa­

dedu rakIus. Tarnaitė viską žino namuose geriau už

mane Rytoj, kai aš būsiu išvažiavusi, ateis K"istina su­rinkti mėlIJO daiktų, kuriuos aš buvau atsivežusi iš na­

mų. Tegu juos man išsillS.

H el m e ris. Viskas! Viskas! Nora, ar tu niekada

neatsiminsi mdnęs?

Nor d. Aš, tur būt, dažnai atsiminsiu ir tave, ir vai-

kus, ir šiuos namus.

H e 1111 e ris. Ir aš galėsiu tau rašyti, Nora?

='J ora. Ne, niekados. To negalima.

H e I m ~ ris. Bet juk galėsiu tau siuntinėti?..

Nor a. Nieko, nieko.

H e 1m e ris. ...padėti tau, kai reiks pagalbos,

Nor a. Ne, sakau. Nieko iš svetimų nepriimsiu.

H e Ime ris. Nora, nejaugi aš l1lekadd ir nebega­

!"siu būti lėJU daugiau kaip svetimas?

Nor d (ima savo lagaminq). Ak, Torvaldai, tada tu­

rėtl! įvykti stebuklų stebuklas.

H e Ime ris. Sakyk, koks tas stebuklų stebuklas?

Nor d. Toks, jog ir tu, ir aš tiek pasikeistume, kad...Ne, Torvaldai, aš daugiau nebetikiu stebuklais.

j jeI m e ris. Bet aš tikėsiu. Sakyk! Pasik.eistume

tiek, kdd ..

;/!l)

i",

'(

'\

I:\ .

'I 111

" I

\ J'\ ,, I

\,

110

Nor a. Tokia, kokia dabar esu, a,š tau netinkužmonas.

H e Ime ris. Man užteks jėgq kitokiam pasida­ryti.

Nor a. Gal būt, jeigu lėlė iš tavęs bus atimta.

H el m e ris. Išsiskirti ... išsiskirti su tavim! )Je, ne,Nora, negaliu įsivaizduoti.

Nor a (eina i dešinę). Juo labiau tai turi įvykti (Su­

grjžta nešdamasi apsiaustq ir maža lagaminq, kuri pade­da ant kėdės prie stalo)

H e Ime ris. Nora, Nora. ne dabar! Palauk nors ligiryto.

Nor a (apsivilkdama paltq). Aš negaliu nakvoti svc­timo vyro bute.

H e Ime ris. Bet argi mes negalėtumc gyventi kaipbrolis ir sesuo?

Nor a (ri,i!;damasi skrybėlės kaspinus). Tu puikiai ži­nai - tai neilgai truktų, (UŽsigaubdama šalį) Lik svei­

kas, Torvaldai. Su vaikais neatsisvcikinsiu. Aš žinau,kad jie geresnėse rankose negu mano. Tokios motinos.kaip aš dabar, jiems nereikia.

H el m e ris. Bet kada nors, Noru ... kada nors? ..

Nor a. Iš kur aš galiu žinoti? Aš visai nežinau,kas iš manęs bus.

H e Ime ris. Bet tu esi mano žmona, dabar ir atei.tyje.

Nor a. Klausyk, Torvaldai .. , Jeigu žmona pametavyrą, kaip aš dabnf, tai, kiek žinuu, jstatymas jį alpillai­duoja nuo visq jsipareigojimų jai. Šiaip ar taip, aš su­teiksiu tau visišką laisvę. Tu Jauskis visiškai nickuonesurištėJs, taip pat, kaip ir aš jausiuosi. Abi pusės turi

Nor a. Kad mūsų bendras gyvenimas galėtų taptisan tuo k a ...Sudie. (Išeina per prieškambarĮ)

H e 1m e ris (krinta ant kėdės prie durų ir UZSI­

dengia rankomis veidą). Nora! Nora! (Dairosi ir atsisto­ja) Tuščia. Jos nebėra. (Vilties spindulys nušviečia jo

veidą) Stebuklų stebuklas?!.

Apačioje girdėti uždaromų dUIq trinktelėjimas

\\

\

\II

\ J

I~

TIZ[J l! V EIKSMlĮ SEI\,.1OS DRi\ M\

--"

I',

I