ŠiauliŲ rajono savivaldybĖs strateginis plĖtros … · 2011-05-20 · 10 ŠiauliŲ rajono...

ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS

2011–2017 METAMS

PATVIRTINTA Šiaulių rajono savivaldybės tarybos

2011 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. T-11(1.1)

Šiaulių rajono savivaldybės administracija

ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS

2011–2017 METAMS

Šiauliai, 2011

2

ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 2011–2017 METAMS

3


Šiaulių rajono savivaldybės strateginis plėtros planas 2011–2017 metams parengtas įgyvendinant projektą „Šiaulių rajono savivaldybės strateginio plano 2011-2017 metams parengimas“ (projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-61-001), kuris finansuojamas ES fondų, LR valstybės ir Šiaulių rajono savivaldybės biudžeto lėšomis pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ priemonę VP1-4.2-VRM-02-R „Regioninės plėtros tobulinimas, regionų plėtros planai ir savivaldybių (ilgalaikiai / trumpalaikiai) strateginiai plėtros planai“. Projekto tikslas – didinti valdymo ir strateginio planavimo savivaldybėje efektyvumą parengiant savivaldybės strateginį planą.

Šiaulių rajono savivaldybės strateginį plėtros planą 2011–2017 metams parengė UAB „Lyderio akademija“.

Leidinyje panaudotos Zigmo Ripinskio ir Laimos Lungienės nuotraukos.

Šiaulių rajono gyvenime nuolat vyksta pokyčiai, daugelio iš jų mes, gal būt, net nepastebime. Siekiant, kad visi pokyčiai, susiję su savivaldybės veikla būtų ne tik pastebėti, bet ir matomi bei nukreipti rajono žmonių gerovę užtikrinančia linkme, kartu su visais Jumis parengėme Šiaulių rajono plėtros strateginį planą 2011-2017 metams.

Gyvenimo kokybę lemia įvairūs veiksniai, tarp jų ir kokybiškos bei prieinamos viešosios paslaugos. Pirmiausiai švietimo bei sveikatos priežiūros užtikrinimas, prieinamumas ir kokybė. Sąlygos kokybiškam, įvairių gyventojų grupių poreikius atitinkančiam laisvalaikiui bei galimybės įsitraukti į visuomeninę ir bendruomeninę veiklą ir taip aktyviai dalyvauti sprendžiant bendruomenei aktualias problemas.

Daug svarbių darbų, sudarant sąlygas aktyviai, išsilavinusiai, sveikai bendruomenei ugdytis, patogiai gyvenimui ir poilsiui aplinkai kurti, pažangiam ir konkurencingam žemės ūkiui plėtotis bei verslumui skatinti, nuveikta įgyvendinant 2003-2013 metų Šiaulių rajono plėtros strateginį planą.

Žvelgdami į ateitį, matome naujus iššūkius, kurie iškyla Šiaulių rajono savivaldybei ir bendruomenei - teks prisitaikyti prie globalizacijos sąlygomis stiprėjančios konkurencijos. Todėl svarbu, pasirinkus tinkamus prioritetus, kelti gyvenimo kokybę bei ekonominę gerovę įsisavinant investicijas, įvairiose srityse taikant modernias technologijas, visiems kartu siekti vizijos: Šiaulių rajonas - bendruomeniškas, konkurencingas, atviras investicijoms, pritraukiantis naujų verslo galimybių, pažangaus žemės ūkio kraštas, pasižymintis palankia gyvenimui ir poilsiui aplinka.

Šiaulių rajono savivaldybės meras Algimantas Gaubas

ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS

MERO ŽODIS

4


5


ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS STRATEGINIO PLĖTROS PLANO 2011–2017 METAMS RENGIMO DALYVIAI

Šiaulių rajono savivaldybės taryba

Bronius Astrauskas Daiva Miliauskienė

Algimantas Augys Jonas Novogreckis

Eduardas Gasparaitis Aurelija Rapševičienė

Algimantas Gaubas Antanas Sekreckis

Žydrūnas Grinius Albertas Starkus

Arūnas Grubliauskis Algimantas Julius Sturis

Raimundas Jakutis Alvydas Šedžius

Alfredas Jonuška Vidmantas Šulčius

Algimantas Jukna Rolandas Tamošaitis

Zigmas Klimavičius Antanas Teresas

Darius Krištaponis Kazimieras Vaišvilas

Tatjana Kriliuvienė Ingrida Venciuvienė

Laimutė Leskauskienė Vitoldas Pranas Zovė

Kęstutis Lukšas

Šiaulių rajono strateginio plano priežiūros komisija

Komisijos pirmininkas:

Algimantas Gaubas Savivaldybės meras

Komisijos sekretorius:

Eduardas Bivainis Ekonomikos ir verslo plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas

Nariai:

Algirdas Baikauskas Ekonomikos ir verslo plėtros skyriaus vedėjas

Gintautas Domarkas Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas

Žydrūnas Grinius Savivaldybės tarybos narys

Raimundas Jakutis Savivaldybės tarybos narys

Danutė Jasulevičienė Investicijų skyriaus vedėjo pavaduotoja

Stasys Lembutis Savivaldybės administracijos direktorius

Jonas Novogreckis Savivaldybės mero pavaduotojas

Antanas Sekreckis Savivaldybės tarybos narys

Vidmantas Šulčius Savivaldybės tarybos narys

Ingrida Venciuvienė Savivaldybės mero pavaduotoja

6


7


Šiaulių rajono savivaldybės administracija

Algirdas Baikauskas Ekonomikos ir verslo plėtros skyriaus vedėjas

Rita Balčiuvienė Finansų skyriaus vedėja

Vaida Balčiūnaitė Jaunimo reikalų koordinatorius

Antanas Bezaras Žemės ūkio skyriaus vedėjas

Eduardas Bivainis Ekonomikos ir verslo plėtros skyriaus vyr. specialistas

Alfredas Budrys Turto valdymo skyriaus vedėjas

Audrius Dešrius Informatikos skyriaus vedėjas

Valė Jurešienė Kultūros skyriaus vedėja

Vitalija Lisinskienė Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja

Tatjana Plukienė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja

Irena Simanauskienė Socialinės paramos skyriaus vedėja

Gintautas Sinickas Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas

Kristina Steponavičienė Vyriausioji specialistė turizmui ir ryšiams su užsieniu

Judita Šertvytienė Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja

Sigita Tauterienė Kultūros paveldo skyriaus vedėja

Silva Timinskienė Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotoja

Renata Ulvydienė Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistė

Dalia Vadeikienė Investicijų skyriaus vedėja

Vilija Vaičekauskienė Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja

Algirdas Jonas Vertelis Savivaldybės gydytojas

Edmundas Vitkus Švietimo ir sporto skyriaus Sporto poskyrio vedėjas

Taip pat dėkojame Šiaulių rajono pedagoginei psichologinei tarnybai, Šiaulių rajono savivaldybės švietimo centrui, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariatui, Šiaulių apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, Šiaulių rajono turizmo ir verslo informacijos centrui ir visiems kitiems, prisidėjusiems rengiant šį planą.

TURINYS

ĮVADAS 10

I. BENDRA ŠIAULIŲ RAJONO APŽVALGA 12

II. EKONOMINĖS SITUACIJOS ANALIZĖ 132.1. MAKROEKONOMINIAI RODIKLIAI 132.2. VERSLAS 172.3. ŽEMĖS ŪKIS 252.4. REKREACIJA IR TURIZMAS 302.5. STATYBŲ SEKTORIUS 322.6. EKONOMINĖS SITUACIJOS SSGG 34

III. SOCIALINĖ APLINKA 383.1. GYVENTOJAI 383.2. ŠVIETIMAS 413.3. UŽIMTUMAS IR NEDARBAS 483.4. SVEIKATOS APSAUGA 523.5. SOCIALINĖ APSAUGA 573.6. VIEŠASIS SAUGUMAS 633.7. KULTŪRA IR SPORTAS 653.8. SOCIALINĖS SITUACIJOS SSGG 70

IV. INFRASTRUKTŪRA IR APLINKOS APSAUGA 734.1. TERITORIJOS APIBŪDINIMAS 734.2. APLINKOS TARŠA 764.3. VANDENS TIEKIMAS IR VALYMAS 784.4. ATLIEKŲ TVARKYMAS 804.5. SUSISIEKIMAS 834.6. BŪSTO PLĖTRA 864.7. APLINKOS SSGG 88

V. ŠIAULIŲ RAJONO GYVENTOJŲ APKLAUSA DĖL SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PRIORITETŲ 91

VI. ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS NARIŲ IR ADMINISTRACIJOS DARBUOTOJŲ APKLAUSA 95

VII. ŠIAULIŲ RAJONO PLĖTROS STRATEGIJA 97

VIII. ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS 2011–2017 M. PRIEMONIŲ PLANAS 101

IX. ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS STARTEGINIO PLĖTROS PLANO 2011–2017 M. ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪRA 118

8


9


ĮVADAS

Kokybiškas ir savalaikis strateginis planavimas yra reikšminga kiekvieno rajono ar kito teritorinio vieneto sėkmingos ir sparčios plėtros prielaida. Pasaulyje vyraujant itin permainingiems, greitai besikeičiantiems ekonominiams ir socialiniams procesams, esant didžiulei turtinei diferenciacijai, o tuo pačiu sparčiai besivystant technologijoms, būtina itin atsakingai planuoti ir vertinti ateities vystymosi perspektyvas. Šiais greitai kintančios ekonomikos laikais strateginis planavimas įgauna vis didesnę reikšmę – būtina ne tik suplanuoti reikiamus išteklius ir nustatyti, ką su jais galime pasiekti, tačiau stengtis tuos išteklius paskirstyti kuo optimaliau, kad rezultatas pranoktų lūkesčius.

Lyginant su Vakarų šalimis ir JAV, Lietuvoje dar nėra gilių strateginio planavimo tradicijų. Pirmieji strateginiai plėtros planai savivaldybėse buvo pradėti rengti (o tiksliau – bandyta juos rengti) vos prieš dešimt – penkiolika metų.

Šiaulių rajone pirmasis toks planas buvo parengtas 2002 m. Šis planas apėmė 2003-2013 m. laikotarpį. Pasikeitus socialinei ir ekonominei rajono situacijai atsirado poreikis iš esmės atnaujinti planą, todėl Šiaulių rajono savivaldybės iniciatyva 2007 metais šis planas buvo pakoreguotas.

Išlaikant tęstinumą, 2009 metais nuspręsta rengti Šiaulių rajono savivaldybės strateginį plėtros planą 2011–2017 metams. Tuo tikslu Šiaulių rajono savivaldybės administracija inicijavo projekto „Šiaulių rajono savivaldybės strateginio plano 2011-2017 metams parengimas“ (projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-61-001) rengimą ir įgyvendinimą, kuris finansuojamas ES fondų, LR valstybės ir Šiaulių rajono savivaldybės biudžeto lėšomis pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.2-VRM-02-R „Regioninės plėtros tobulinimas, regionų plėtros planai ir savivaldybių (ilgalaikiai / trumpalaikiai) strateginiai plėtros planai“. Projekto tikslas – didinti valdymo ir strateginio planavimo savivaldybėje efektyvumą parengiant savivaldybės strateginį planą.

I–IV šio dokumento dalyse pateikti pagrindiniai Šiaulių rajono savivaldybės išsivystymo privalumai bei netolygumai, lyginant su Šiaulių apskritimi, kitais apskrities rajonais ir Lietuva. Kiekvienos dalies pabaigoje atlikta atitinkamo sektoriaus stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė (SSGG).

V dalyje pateikiami pagrindiniai Šiaulių rajono gyventojų apklausos rezultatai, išskirtos pagrindinės, gyventojų nuomone, rajono problemos bei pateikti apibendrinti gyventojų siūlymai dėl galimų rajono vystymo krypčių.

VI dalyje pateikiami Šiaulių rajono savivaldybės Tarybos narių bei administracijos darbuotojų ekspertinės apklausos rezultatai: pasiūlymai dėl Šiaulių rajono savivaldybės plėtros gairių, pageidaujamos plėtros vizijos, galimų prioritetų bei tikslų; išskirtos pagrindinės rajone egzistuojančios problemos, taip pat tobulintinos sritys, nustatytas jų prioritetiškumas.

Minėtose dalyse atlikus atitinkamų sektorių vertinimą, t. y. įvertinus Šiaulių rajono savivaldybės strateginę būklę ir atskirų sektorių plėtros galimybes bei tendencijas, VII - VIII dalyje suformuluota rajono strateginė vizija ir plėtros prioritetai, juos apibūdinantys tikslai, uždaviniai bei priemonės. IX dalyje pateikiamas trumpas šio strateginio plano įgyvendinimo priežiūros aprašas.

Plano rengėjai

Šiaulių rajono savivaldybės strateginį plėtros planą 2011-2017 metams rengė UAB „Lyderio akademija“, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos struktūriniai ir struktūriniai teritoriniai padaliniai, išorės organizacijų atstovai. Plano rengimo metu buvo vykdoma Šiaulių rajono gyventojų bei Šiaulių rajono savivaldybės tarybos ir administracijos darbuotojų apklausos. Nustatant rajono plėtros prioritetus, tikslus, uždavinius bei priemones, remtasi aplinkos analizės duomenimis, gyventojų apklausos rezultatais bei ekspertiniu Šiaulių rajono savivaldybės tarybos ir administracijos darbuotojų vertinimu.

Plėtros vizija ir prioritetai

Įvertinus Šiaulių rajono savivaldybės strateginę būklę ir atskirų sektorių plėtros galimybes bei tendencijas, suformuluota rajono strateginė vizija ir tokie plėtros prioritetai:

ŠIAULIŲ RAJONO VIZIJA 2017 M.

Šiaulių rajonas – bendruomeniškas, konkurencingas, atviras investicijoms, pritraukiantis naujų verslo galimybių, pažangaus žemės ūkio kraštas, pasižymintis palankia gyvenimui ir poilsiui aplinka.

I PRIORITETAS. PILIETIŠKOS, APSIŠVIETUSIOS, KŪRYBIŠKOS, SVEIKAI IR SAUGIAI GYVENANČIOS BENDRUOMENĖS KŪRIMAS

II PRIORITETAS. VERSLO APLINKOS IR VERSLUMO PLĖTRA

III PRIORITETAS. SUBALANSUOTAS RAJONO INFRASTRUKTŪROS VYSTYMAS

10


11


I. BENDRA ŠIAULIŲ RAJONO APŽVALGA

Šiaulių rajonas yra Lietuvos šiaurės vakarų dalyje – Rytų Europos lygumos pakraštyje, Lietuvos vidurio žemumoje. Šiaulių rajono savivaldybės teritorija glaudžiu žiedu juosia Šiaurės Lietuvos sostine vadinamą Šiaulių miestą. Rajonas ribojasi su kitais 6 administraciniais vienetais: iš šiaurės vakarų – Akmenės, iš šiaurės rytų – Joniškio, iš vakarų – Telšių, iš pietvakarių – Kelmės, iš pietryčių – Radviliškio, iš rytų – Pakruojo rajonais. Pasak prof. A. Basalyko, Šiaulių rajone susikerta 3 fizinių geografinių rajonų ribos – Rytų Žemaitijos plynaukštės Žemaičių aukštumos šlaito, Ventos vidurupio žemumos ir Mūšos ir Nemunėlio žemumos ribos. Nors čia vyrauja žemumos, fiziniu geografiniu požiūriu Šiaulių rajonas gana įvairus – nuo kalvoto iki banguotų lygumų. Aukščiausia rajono vieta – netoli Bubių esantis Girnikų kalnas – 183,4 m, žemiausia – Šakynos žemuma – 82 m virš jūros lygio.

Šiaulių rajono savivaldybės plotas – 1807 kv. km, ir tai sudaro 2,77 proc. Lietuvos teritorijos. Rajono teritorija suskirstyta į 11 seniūnijų. Rajono teritorijoje vyraujančios žemumos tinkamos žemdirbystei, todėl čia gausu žemės ūkio bei jo produktų perdirbimo įmonių. Yra ir laisvų žemės plotų, tinkamų verslo plėtrai, su netoliese esančiomis komunikacijomis (dujotiekiu, elektros bei vandentiekio magistraliniais tinklais). Šiaulių rajone bei Šiaulių mieste sukurtas verslui reikalingų įstaigų tinklas (bankai, draudimo kompanijos, interneto paslaugų bei vertimų biurai, darbo biržos padaliniai).

Gyventojų skaičius 2010 m. pradžioje siekė 49,2 tūkst. Vakarinėje rajono dalyje gyvena pietų žemaičiai varniškiai, o didžiojoje dalyje – vakarų aukštaičiai šiauliškiai. Vienintelis rajono miestas – Kuršėnai, turintis 13,4 tūkst. gyventojų. Kuršėnai – puodžių ir senųjų amatų sostinė, su čia įkurtu Tautodailės ir amatų centru, turtingu Kalendorių muziejumi, tradiciniais tarptautiniais kultūrinais renginiais. Miestas yra 25 km nuo Šiaulių, abipus Ventos prie Šiaulių–Palangos plento ir prie svarbios geležinkelio atšakos į Vilnių, Klaipėdą ir Mažeikius. Miesto plotas – 1192 ha. Didesni miesteliai: Gruzdžiai, Meškuičiai, Kužiai, Kairiai, Šakyna, Kurtuvėnai, Bazilionai. Stambesnės gyvenvietės: Ginkūnai, Aukštelkė, Bubiai, Raudėnai, Verbūnai, Naisiai, Bridai. Rajone yra 579 kaimai.

Rajono žemėmis teka upės Venta (41,7 km), Dubysa (17,2 km). Gana tankus upių ir upeliukų, dažniausiai įtekančių į Ventą ir Dubysą, tinklas. Natūraliomis ir melioratorių tiesintomis vagomis per rajoną teka 35 upės, kurių bendras ilgis – 474,4 km. Tyvuliuoja 27 natūralūs ežerai, yra dirbtinai patvenktų ežerų (Talšos, Geluvos, Ginkūnų), 51 dirbtinis tvenkinys, veikia karpius auginantis žuvininkystės ūkis. Daugelio ežerų ir tvenkinių pakrantės mėgstamos poilsiautojų. Didžiausias vandens telkinys – beveik Šiaulių mieste telkšantis vienas didžiausių šalyje Rėkyvos ežeras. Kiti ežerai daug mažesni: Gudelių, Paežerių, Kairių, Bijotės.

Rajonas turtingas medžioklės ūkiui tinkamais miškais. Miškingumas rajone siekia 34,7 proc.: ošia dideli Gruzdžių, Gubernijos, Gulbinų, Rėkyvos miškai. Kurtuvėnų regioninio parko, kurio dalis yra rajono teritorijoje, kraštovaizdis vertingas moksliniu, rekreaciniu ir pažintiniu požiūriu. Čia vystomas kaimo ir ekologinis turizmas, yra įsikūręs, įvairias paslaugas teikiantis žirgynas, veikia jojimo mokykla.

II. EKONOMINĖS SITUACIJOS ANALIZĖ

2.1. MAKROEKONOMINIAI RODIKLIAI

Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos ekonomika pasižymėjo itin prieštaringomis tendencijomis. Po gilaus nuosmukio dešimtmečio pradžioje, ekonomika pradėjo itin sparčiai augti, bet jau 2007 metais imta spėlioti apie galimą ekonomikos perkaitimą, o 2008 m. pastebėti naujo ekonominio nuosmukio ženklai. Pastarieji dveji metai mūsų šaliai buvo itin sunkūs – smuko makroekonominiai rodikliai: itin padidėjo nedarbas, sumažėjo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, smuko bendrasis vidaus produktas, sumažėjo tiesioginės užsienio investicijos. 2010 m. gegužės mėnesį LR Finansų ministerija paskelbė vidutinės trukmės Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijas, pagal kurias ekonominė situacija Lietuvoje turėtų pradėti gerėti ne anksčiau kaip 2011 – 2012 metais.

2.1.1 lentelė. Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijos

Makroekonominiai rodikliai 2009Projekcija 2010 09

2010 2011 2012 2013BVP augimas / grandine susietos apimties augimas, proc. -14,8 1,6 2,8 1,2 2,4Suderinto vartojimo prekių ir paslaugų kainų indekso pokytis (vidutinis metinis), proc. 4,2 1,1 1,8 2,5 2,5

Suderinto vartojimo prekių ir paslaugų kainų indekso pokytis (gruodžio mėn. pabaigoje), proc. 1,2 2,5 2,6 2,5 3,0

Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio indeksai, ankstesnis laikotarpis =100 95,6 95,7 101,8 102,5 104,5

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Lt 2056,0 1967,7 2003,3 2053,7 2146,5Vidutinis metinis nedarbo lygis, proc., darbo jėgos tyrimų duomenimis 13,7 17,9 16,2 14,4 12,3

Prekių ir paslaugų balansas, proc. BVP -1,1 0,4 -0,6 -1,3 -2,9Vartojimo augimas / grandine susietos apimties augimas, proc. -13,3 -6,0 2,1 1,8 3,8Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo augimas / grandine susietos apimties augimas, proc. -39,1 -10,0 19,0 2 5,0

BVP augimas to meto kainomis, proc. -17,2 4,0 3,2 3,0 5,5

Šaltinis: LR Finansų ministerija.

12


13


Šiaulių apskričiai ir Šiaulių rajonui būdingos tos pačios tendencijos. Šiaulių apskritis – antra iš dešimties pagal užimamą plotą ir ketvirta pagal gyventojų skaičių. Šiaulių apskrityje sukuriama apie 7 proc. šalies BVP (2008 m. – 7,44 proc., 2009 m. – 7,25 proc.), pagal šį rodiklį apskritis yra ketvirta šalies apskričių kontekste (daugiausia BVP sukuriama Vilniaus apskrityje – 39 proc., Kauno apskrityje – 19 proc., Klaipėdos apskrityje – 12,2 proc.; rajonų lygmeniu BVP LR Statistikos departamentas duomenų nepateikia). Vertinant vienam gyventojui tenkantį BVP, Šiaulių apskritis užima 6 – ąją vietą, šis rodiklis 2009 m. siekė 70,44 proc. (2008 m. – 71,77 proc.) šalies vidurkio.

Pridėtinė vertė. Daugiausia pridėtinės vertės Lietuvoje sukuriama paslaugų sektoriuje. Šiaulių apskrityje situacija panaši – paslaugų sektoriuje sukuriama trečdalis pridėtinės vertės (išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. tai sudarė 1866,9 mln. Lt arba 31,2 proc.). Panaši proporcija ir viešojo valdymo, paslaugų socialinei sferai ir komunalinei veiklai (23,3 proc. arba 1393,3 mln. Lt) bei pramonės (19,9 proc. arba 1187,2 mln. Lt) sferose. Šiaulių apskrityje santykinai mažiau nei šalyje sukuriama pridėtinės vertės finansinio tarpininkavimo, nekilnojamojo turto, nuomos ir kitos verslo veiklos sektoriuje, tačiau santykinai didesnė dalis žemės ūkio, medžioklės, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje.

2.1.2 lentelė. Pridėtinė vertė šalyje ir Šiaulių apskrityje 2009 m.

Teritorija Rodiklis

Žem

ės ū

kis,

med

žiok

lė,

miš

kini

nkys

tė ir

žu

vini

nkys

tė

Pram

onė

Stat

yba

Prek

yba;

vie

šbuč

iai i

r re

stor

anai

; tra

nspo

rtas

, sa

ndėl

iavi

mas

ir ry

šiai

Fina

nsin

is

tarp

inin

kavi

mas

; ne

kiln

ojam

asis

turt

as,

nuom

a ir

kit

a ve

rslo

ve

ikla

Vieš

asis

val

dym

as;

pasl

augo

s so

cial

inei

sf

erai

ir k

omun

alin

ė ve

ikla

Lietuvos Respublika

Bendroji pridėtinė vertė, mln. litų 2769,8 16934,5 5279,6 26424,1 13618,1 17402,2

Bendrosios pridėtinės vertės struktūra, proc. 4,4 21,5 10 30,1 16,6 17,5

Šiaulių apskritis

Bendroji pridėtinė vertė, mln. litų 445,7 1187,2 422,1 1866,9 664,0 1393,3

Bendrosios pridėtinės vertės struktūra, proc. 7,5 19,9 7,1 31,2 11,1 23,3

Šaltinis: LR Statistikos departamentas.

Tiesioginės užsienio investicijos (TUI). TUI pritraukimas – svarbus veiksnys, siekiant užtikrinti ilgalaikį ekonomikos augimą, sukurti didesnę pridėtinę vertę, greičiau diegti technologines naujoves pramonėje ir kitose verslo srityse. Mažiau išsivystę regionai dažniausiai pritraukia mažiau tiesioginių užsienio investicijų. To priežastis – nepakankamai palanki investicijoms aplinka: biurokratinės kliūtys, nepakankamai išvystyta infrastruktūra, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Todėl būtina gerinti investicinę aplinką, pasiruošti pritraukti investicijas.

Šiaulių apskrityje 2010 m. sausio 1 d., Statistikos departamento duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos sudarė 461,9 mln. Lt, tai yra 1,39 proc. visoje Lietuvoje pritrauktų investicijų. Šiaulių rajono savivaldybei iš jų teko 23,3 mln. Lt arba 5 proc. visų apskričiai tekusių investicijų. Tai gana žemas rodiklis – tarp visų apskrities administracinių vienetų Šiaulių r. užėmė 4 vietą iš 7. Nagrinėjant TUI, tenkančias vienam gyventojui, situacija išlieka panaši. 2010 m. sausio 1 d. duomenimis, vienam Šiaulių r. gyventojui teko 473 Lt tiesioginių užsienio investicijų, tai sudaro apie 35 proc. apskrities ir 4,7 proc. šalies vidurkio.

2.1.1 pav. TUI vienam gyventojui 2010 m. pradžioje


Minėti rodikliai rodo nepakankamą Šiaulių rajono gebėjimą pritraukti bei įsisavinti TUI – nepaisant patogios rajono geografinės padėties (arti apskrities centras – Šiaulių miestas, kuriame išplėtotos paslaugos verslui), investuotojai dažniau rinkosi Pakruojo ar Akmenės rajonų savivaldybes, kurios yra labiau periferinės nei Šiaulių rajonas.

Tiesioginės užsienio investicijos Šiaulių rajone dinamiškumu nepasižymi – nagrinėjant jas nuo 2006 m., spartesnis augimas pastebimas 2007 m., kuomet TUI vienam gyventojui išaugo 3,6 karto, tačiau vėlesniais laikotarpiais fiksuojamas TUI vienam gyv. Šiaulių rajono savivaldybėje mažėjimas.

2.1.2 pav. TUI vienam gyventojui dinamika 2006–2010 m. pradžioje


2010 m. pradžios duomenis lyginant su 2006 m., Šiaulių r. sav. TUI 1 gyv. padidėjo 2,8 karto (282 proc.), tuo tarpu lyginant 2007 ir 2010 m. – sumažėjo 22,8 proc. Apskrityje, lyginant 2006 ir 2010 m., padidėjo 75 proc., 2007 ir 2010 m. – 23,4 proc.; analogiškai šalyje – 42 proc. ir 17 proc.

Materialinės investicijos (MI). Materialinės investicijos įvardijamos kaip viena iš ilgalaikio ekonomikos augimo prielaidų. Statistikos departamento duomenimis, 2006 – 2009 metais sparti šalies ūkio plėtra skatino aktyvų

Lietuvos Respublika

Šiauliųapskritis

Akmenės r.sav.

Joniškio r. sav.

Kelmės r. sav.

Pakruojo r.sav.

Radviliškio r. sav.

Šiaulių r. sav.

Šiaulių m. sav.

12 000

10 000

8 000

6 000

4 000

2 000

0

9997

1352

3664

105 318

4006

262

1650

473

12 000

10 000

8 000

6 000

4 000

2 000

0

Lietuvos Respublika Šiaulių apskritis Šiaulių r. sav.

2006 2007 2008 2009 2010

7022

8545

10547

9431

9997

7751096 1241 1356 1352

168 613 553 430 473

14


15


investavimą į ilgalaikį materialųjį turtą Lietuvoje. Itin sparčiai materialinės investicijos didėjo 2006 – 2007 m., kuomet MI indeksas, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, siekė ~34 proc. per metus. 2008 m. MI Lietuvoje augo nežymiai, MI buvo panašios kaip ir 2007 m. 2009 m. fiksuojamas itin ženklus materialinių investicijų šalyje mažėjimas - lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu jos siekė vos 53 proc. arba sumažėjo 47 proc. lyginant su 2008 m. arba 30,8 proc. lyginant su 2006 m.

Šiaulių apskrityje materialinės investicijos taip pat mažėjo, tačiau ne taip sparčiai, kaip šalyje: 2009 m., lyginant su 2008 m., sumažėjo 32 proc., o su 2006 m. – vos 3,1 proc. Tuo tarpu Šiaulių rajono savivaldybėje MI 2009 m., lyginant su 2008 m. sumažėjo 25 proc., o lyginant su 2006 m. – 16,8 proc.. Analizuojant Statistikos departamento pateikiamus 2006 – 2009 m. duomenis (2.1.3 lentelė), pastebima, kad Šiaulių rajonui apskrities kontekste tenka gana maža dalis materialinių investicijų, ir ši dalis turi tendenciją mažėti (2006 m. – 15,7 proc.; 2008 m. – 9,15 proc., 2009 m. – 10,1 proc.). Vadinasi, MI rajone mažėja sparčiau nei apskrities materialinės investicijos. Tas pats pasakytina ir apie MI, tenkančių vienam gyventojui, rodiklį ir jo dinamiką. 2006 m. Šiaulių r. savivaldybėje MI vienam gyventojui sudarė 110,2 proc., 2007 m. – 81,3 proc., 2008 m. – 63,5 proc., o 2009 m. – 70,1 proc. apskrities vidurkio.

2.1.3 lentelė. Materialinės investicijos

TeritorijaMaterialinės investicijos, tūkst. Lt Pokytis

2006-2009 m.

Materialinių investicijų tenka vienam gyventojui, Lt

Pokytis 2006-2009

m.2006 2007 2008 2009 2006 2007 2008 2009

Šiaulių apskritis 1158000 1551853 1653589 1121885 -3,1% 3259 4411 4752 3262 0,1%

Akmenės r. sav. 50989 95915 204889 232047 355,1% 1795 3429 7449 8594 378,8%

Joniškio r. sav. 62512 83188 126283 120318 92,5% 2041 2748 4219 4075 99,7%

Kelmės r. sav. 64478 59470 67424 37319 -42,1% 1658 1551 1788 1006 -39,3%

Pakruojo r. sav. 65417 85218 124105 64228 -1,8% 2328 3081 4559 2398 3,0%

Radviliškio r. sav. 96303 105369 114389 77677 -19,3% 1928 2130 2342 1617 -16,1%

Šiaulių m. sav. 636304 942197 865141 476731 -25,1% 4943 7377 6832 3789 -23,3%

Šiaulių r. sav. 181997 180496 151358 113565 -37,6% 3591 3585 3018 2288 -36,3%


Lietuviškų prekių eksportas. 2006–2009 metais lietuviškų prekių eksporto tendencijos pasižymėjo dinamiškumu. Iki 2008 m., kaip tai būdinga visai šalies ekonomikai, eksportas sparčiai augo, tam įtakos turėjo atsivėrusios ES rinkos bei ES eksporto subsidijos kai kuriems žemės ūkio produktams. 2009 m. lietuviškų prekių eksportas žymiai sumažėjo ir daugumoje apskričių pasiekė 2006 metų lygį. Šiaulių apskrities eksportuojamų lietuviškų prekių dalis 2006–2009 m. sudarė 4–6 proc. visos šalies rodiklio. Apskrities eksporto rodikliai mažiau dinamiški nei šalies – tai rodo nedidelį, tačiau stabilų Šiaulių apskrities įmonių veikimą užsienio rinkose, kurį menkai veikia ekonomikos kaitos tendencijos.

2.1.3 pav. Lietuviškų prekių eksportas Lietuvoje 2009 m., mln. Lt

Šaltinis: LR Statistikos departamentas

Daugiausia lietuviškų prekių eksportuojama iš Telšių apskrities dėl šiame rajone veikiančios AB „Mažeikių nafta“ naftos produktų eksporto. Toliau pirmauja apskritys, kuriose įsikūrę didieji Lietuvos miestai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Šiaulių apskritis pagal eksportuojamų lietuviškos kilmės prekių apimtis yra 6 tarp visų Lietuvos apskričių.

2.2. VERSLAS

Įregistruoti ūkio subjektai. Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. pradžioje Šiaulių apskrityje buvo registruoti 13384 ūkio subjektai (7,6 proc. visų Lietuvoje registruotų ūkio subjektų), iš jų 1570 – Šiaulių r. savivaldybėje, tai sudaro 11,7 proc. visų apskrityje ir 0,9 proc. šalyje registruotų ūkio subjektų.

2.2.1 pav. Registruotų ūkio subjektų skaičiaus Šiaulių apskrityje struktūra 2010 m., proc.

Šaltinis: Statistikos departamento duomenys.

3620,9

Šiaulių apskritis

Vilniaus apskritis

Utenos apskritis

Telšių apskritis

Tauragės apskritis

Panevėžio apskritis

Marijampolės apskritis

Klaipėdos apskritis

Kauno apskritis

Alytaus apskritis

0 2000 4000 6000 8000 10000

878,9

8648,1

334,9

1525

1700,6

827,7

4740,5

5324,7

693,3

Šiaulių m. sav.53%

Šiaulių r. sav.12%

Akmenės r. sav.6%

Joniškio r. sav.6%

Kelmės r. sav.8%

Pakruojo r. sav.6%

Radviliško r. sav.9%

16


17


Šiaulių r. savivaldybėje įregistruotų ūkio subjektų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, 2006–2010 m. išaugo 13,1 proc. Tai 2 procentiniais punktais daugiau nei Lietuvos ir 7 proc. punktais daugiau nei apskrities rodikliai. Nepaisant to, įregistruotų ūkio subjektų, tenkančių 1000 gyventojų, skaičius Šiaulių r. savivaldybėje (31,9) nesiekia nei šalies (53,2), nei apskrities (39,2) rodiklių (2010 m. pradžios duomenys). Kaip tai įprasta, daugiausia naujų ūkio subjektų registruojama miestų, ypač didžiųjų, savivaldybėse.

2.2.1 lentelė. 1000 gyventojų tenkantis įregistruotų ūkio subjektų skaičius 2006–2010 m., vnt.

Teritorija 2006 2007 2008 2009 2010

Lietuvos Respublika 48,0 48,9 50,2 51,8 53,2

Šiaulių apskritis 37,0 36,9 37,8 38,5 39,2

Akmenės r. sav. 26,6 26,7 28,1 28,2 28,5

Joniškio r. sav. 28,2 27,6 28,1 28,3 28,6

Kelmės r. sav. 28,0 27,8 28,0 28,5 29,2

Pakruojo r. sav. 29,5 29,8 30,5 30,2 29,9

Radviliškio r. sav. 26,5 26,2 26,2 26,7 26,6

Šiaulių m. sav. 53,2 53,0 54,4 55,7 56,4

Šiaulių r. sav. 28,2 28,7 29,8 30,4 31,9


2009 m. Šiaulių rajono savivaldybėje pastebimos panašios tendencijos kaip ir 2008 m. – daugiausia įregistruota ūkio subjektų didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių remonto, nekilnojamojo turto nuomos ir kitos verslo veiklos, transporto ir saugojimo, apdirbamosios gamybos, kitos aptarnavimo veiklos srityse (2.2.2 pav.).

2.2.2 pav. Šiaulių rajono savivaldybėje 2009 m. įregistruoti ūkio subjektai


Veikiantys ūkio subjektai. Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. pradžioje Šiaulių apskrityje buvo 6665 veikiantys ūkio subjektai (8 proc. visų Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų), iš jų 759 – Šiaulių r. savivaldybėje, tai sudaro 11,4 proc. visų apskrityje ir 0,9 proc. šalyje veikiančių ūkio subjektų.

2.2.3 pav. Veikiantys ūkio subjektai Šiaulių apskrityje 2010 m. pradžioje, proc.


Daugiausia apskrities ūkio subjektų veikia Šiaulių mieste. Šiaulių rajono savivaldybė – antra pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių tarp visų apskrities savivaldybių. Vertinant veikiančių objektų skaičių 1000 gyventojų, tenka konstatuoti, kad šis rodiklis nesiekia apskrities ar šalies vidurkio, tačiau turi tendenciją didėti sparčiau nei kitų apskrities savivaldybių rodikliai.

2.2.2 lentelė. 1000 gyventojų tenkantis veikiančių ūkio subjektų skaičius 2006–2010 m.

Teritorija 2006 2007 2008 2009 2010 Pokytis 2006–2010 m., proc.

Lietuvos Respublika 21,6 22,6 24,2 25,2 25,0 16,0

Šiaulių apskritis 17,6 18,0 18,9 19,7 19,5 10,6

Akmenės r. sav. 12,7 12,4 12,5 12,8 12,9 2,2

Joniškio r. sav. 15,4 14,5 14,9 15,3 15,2 -1,1

Kelmės r. sav. 12,8 12,8 13,8 14,0 13,6 5,7

Pakruojo r. sav. 14,1 13,1 13,9 14,3 14,2 0,2

Radviliškio r. sav. 12,1 11,9 12,6 12,4 12,2 0,7

Šiaulių m. sav. 25,4 26,8 28,2 29,7 29,2 14,9

Šiaulių r. sav. 13,3 13,3 14,2 15,3 15,4 15,9


Daugiausia ūkio subjektų veikia didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių remonto, nekilnojamojo turto nuomos ir kitos verslo veiklos, transporto ir saugojimo, apdirbamosios gamybos, kitos aptarnavimo veiklos srityse.

Kita aptarnavimo veikla; 89

Švietimas, sveikatos priežiūra ir kita komunalinė ir socialinė aptarnavimo

veikla; 64

Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas; 1

Nekilnojamasis turtas,nuoma ir kita verslo veikla; 100

Informacija ir ryšiai; 5

Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla; 17

Transportas ir saugojimas; 94

Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė; 67

Kasyba ir karjerų eksplotavimas; 2

Apdirbamoji gamyba; 97

Elektros, dujų, vandens tiekimas ir atliekų tvarkymas; 2

Statyba; 49

Didmeninė ir mažmeninė prekyba: variklių transporto ir

motociklų remontas; 172

Šiaulių m. sav.55%

Šiaulių r. sav.11%

Akmenės r. sav.5%

Joniškio r. sav.7%

Kelmės r. sav.7%

Pakruojo r. sav.6%

Radviliško r. sav.9%

18


19


2.2.4 pav. Šiaulių rajono savivaldybėje 2010 m. pradžioje veikiantys ūkio subjektai


Mažų ir vidutinių įmonių įtaka Lietuvos ekonomikai vis didėja. Čia sukuriama vis didesnė bendrojo vidaus produkto dalis. 2010 m. pradžioje 99,5 proc. (arba 6632 subj.) Šiaulių apskrityje veikusių ūkio subjektų buvo smulkios ir vidutinės įmonės. Panaši tendencija vyravo ir Lietuvos Respublikoje (smulkios ir vidutinės įmonės sudarė 99,3 proc. arba 82648 subj.). Šiaulių rajono savivaldybėje visose 2010 m. pradžioje veikusiose 759 įmonėse dirbo iki 249 darbuotojų, daugiau nei pusė jų yra mikroįmonės, kuriose dirba iki 4 darbuotojų. Pagal ekonominės veiklos sritis šalyje jos dažniausiai veikia prekybos sektoriuje, kiek mažiau – paslaugų sektoriuje. Šiaulių rajone mažos ir vidutinės įmonės dažniausiai veikia taip pat didmeninės ir mažmeninės prekybos srityje. Taip pat nemažai yra jų registruota kaip užsiimančių apdirbamąja gamyba ar žemės ūkiu, medžiokle, miškininkyste ir žuvininkyste.

Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. Šiaulių r. savivaldybėje veikiančių įmonių apyvarta siekė 1180 mln. Lt. (vėlesnių laikotarpių duomenų Statistikos departamentas nepateikia). Tai sudaro 0,5 proc. šalies ir 8,6 proc. apskrities įmonių apyvartos. Lyginant su 2006 m. savivaldybės įmonių apyvarta išaugo 47 proc. – tai 13,7 proc. punkto daugiau nei šalies ir 16,7 proc. punkto daugiau nei apskrities rodikliai. Vertinant 2007 m. Statistikos departamento pateikiamus duomenis, didžiausia apyvarta pagal ekonominės veiklos rūšis buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje. Ji sudarė 46 proc. visų rajone veikiančių įmonių metinės apyvartos. Kasybos ir karjerų eksploatavimo bei apdirbamosios gamybos sektoriaus apyvarta sudaro apie 30 proc. visų Šiaulių r. savivaldybės įmonių apyvartos.

Šiaulių rajone veikiančios didžiausių įmonių veiklos spektras gana platus – nuo baldų gamybos ir prekybos jais, mėsos perdirbimo, hidraulinių mašinų įrenginių gamybos, statybos darbų iki transporto paslaugų teikimo, siuvimo, duonos ir pyrago gaminių gamybos ir pan. Siekiant pritraukti įmonių persikėlimą iš kitų teritorijų bei skatinti naujų įmonių steigimąsi, įmonės atleidžiamos nuo turto ir žemės arba žemės nuomos mokesčio. Didžiausių įmonių, veikiančių Šiaulių r. savivaldybėje, sąrašas pateikiamas toliau:

2.2.3 lentelė. Didžiausios Šiaulių rajono įmonės

Įmonės pavadinimas Veiklos rūšysUAB „Ageseta“ Prekyba avalyneUAB „Antrocelas“ Antrinių žaliavų perdirbimasUAB „Apsaga“ Kuras, naftos produktai, degalinės UAB „Bageta“ Medienos apdirbimas, taros gamyba, padėklų gamyba

UAB „Grafų baldai“ Baldų gamyba, prekybaUAB „Grąžulas“ Autoservisas, prekyba atsarginėmis dalimisUAB „Hidralteka“ Hidraulinių mašinų įrenginių gamybaUAB „Justluka“ Baldų gamyba, prekybaUAB „Kuršėnų autobusų parkas“ Keleivinio transporto paslaugosUAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“ Atliekų tvarkymas, želdinių priežiūraUAB „Kuršėnų vandenys“ Vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymasKuršėnų ŽŪB Žemės ūkio produktai ir jų apdorojimasUAB „Kužių agroįmonė“ Mėsos perdirbimas, prekybaUAB „Labnora“ Konditerijos gaminių gamyba ir prekybaUAB „Medingė“ Statybos darbaiUAB „Pekotra“ Automobilių transporto paslaugosRimvydo Pašakinsko įmonė Viešasis maitinimasUAB „Saldinta“ Konditerijos gaminių gamyba ir prekybaUAB „Šiaulių agrocentras“ Žemės ūkio kultūros, javų, žolių sėklininkystėUAB „Šventjonis“ Karpių veisimas ir auginimasUAB „Verbūnų duona“ Duonos ir pyrago gaminių gamybaUAB „Žvalguva“ Chemijos pramonė, gaminiaiŪkininkas K. Juščius Pievagrybių auginimas ir prekybaVerbūnų žemės ūkio bendrovė Augalininkystė, gyvulininkystė, žemės ūkio produkcijaŽŪB „Ginkūnų agrofirma“ Augalininkystė, gyvulininkystė, pienininkystė

Šaltinis: Šiaulių r. savivaldybės administracija, Šiaulių TVIC informacija.

Gamyba. 2006–2008 m. Šiaulių r. savivaldybės pramonės produkciją daugiausia sudarė mėsos, duonos ir pyrago gaminiai, o tai rodo pramonės orientaciją į žemės ūkio produkcijos perdirbimą ir glaudžias sąsajas su egzistuojančia žemės ūkio gamyba savivaldybėje. Taip pat itin sparčiai vystoma baldų bei medinių padėklų gamyba.

Kitose Šiaulių apskrities savivaldybėse 2006–2008 m. pramonės produkcija buvo įvairesnė (ypatingai Šiaulių m. savivaldybėje). Savivaldybės gamino ne tik maisto produktus, bet ir rūbus, avalynę, dviračius, statybos gaminius, vykdė kasybos veiklas.

2.2.4 lentelė. Svarbiausių produkcijos rūšių gamyba Šiaulių apskrities savivaldybėse

Produkcijos rūšis / Metai 2006 2007 2008

Akmenės r. sav.Duona ir pyrago gaminiai, tūkst. t 0,8 0,8 1,0Cementas, tūkst. t 1065 1105 1076Negesintos kalkės, tūkst. t 65,0 55,2 52,0Gofruoti lakštai (šiferis), mln. m2 1,9 1,6 1,4

Joniškio r. sav.Mėsa ir mėsos subproduktai, tūkst. t 0,5 0,1 0,2Dešros ir rūkyti mėsos gaminiai, tūkst. t 0,6 0,9 1,3Pienas, tūkst. t 0,1 0,0 0,0Miltai, tūkst. t 16,4 16,8 16,3Kombinuotieji pašarai, tūkst. t 96,0 86,6 72,1Duona ir pyrago gaminiai, tūkst. t 1,8 1,6 1,7

Kelmės r. sav.Durpių gavyba (sąlyginio drėgnumo), tūkst. t 10,7 2,5 14,4Mėsa ir mėsos subproduktai, tūkst. t 0,2 0,5 0,6Pienas, tūkst. t 1,3 5,8 15,9Sviestas, tūkst. t 0,4 0,5 0,3Duona ir pyrago gaminiai, tūkst. t 2,0 1,7 2,0Linų pluoštas, tūkst. t 121 – – Viršutinis trikotažas, mln. 1,0 0,1 0,2Mediniai plokštieji padėklai, tūkst. vnt. 152,1 197,7 122,1

Kita aptarnavimo veikla; 89; 12%

Švietimas, sveikatos priežiūra ir kita komunalinė ir socialinė aptarnavimo

veikla; 64; 8%

Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas; 1; 0%

Nekilnojamasis turtas,nuoma ir kita verslo veikla; 100;

13%

Informacija ir ryšiai; 5; 1%

Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla; 17; 2%

Transportas ir saugojimas; 94; 12%

Žemės ūkis, miškininkystė ir

žuvininkystė; 67; 9%Kasyba ir karjerų

eksplotavimas; 2; 0%

Apdirbamoji gamyba; 97; 13%

Elektros, dujų, vandens tiekimas ir atliekų tvarkymas; 2; 0%

Statyba; 49; 7%

Didmeninė ir mažmeninė prekyba: variklių transporto ir motociklų remontas; 172; 23%

20


21


Produkcijos rūšis / Metai 2006 2007 2008

Pakruojo r. sav.Dolomitinė skalda, tūkst. t 3246,0 4042,7 4526,9Duona ir pyrago gaminiai, tūkst. t 0,8 0,7 0,5Linų pluoštas, tūkst. t 0,0 0,2 0,1

Radviliškio r. sav.Durpių gavyba (sąlyginio drėgnumo), tūkst. t 37,2 24,8 39,6Duona ir pyrago gaminiai, tūkst. t 3,6 3,5 3,0Nealkoholiniai gėrimai, tūkst. dal 507 363 222Mediniai plokštieji padėklai, tūkst. vnt. 23,3 19,5 9,4

Šiaulių m. sav.Durpių gavyba (sąlyginio drėgnumo), tūkst. t 95,2 25,1 67,9Mėsa ir mėsos subproduktai, tūkst. t 0,0 0,9 0,0Dešros ir rūkyti mėsos gaminiai, tūkst. t 0,5 0,6 0,5Miltai, tūkst. t 2,3 2,4 1,2Duona ir pyrago gaminiai, tūkst. t 2,6 2,0 1,3Konditerijos gaminiai, tūkst. t 5,7 5,9 6,0Alus, mln. dal 2,9 2,4 1,5Nealkoholiniai gėrimai, tūkst. dal 1286 1040 854Viršutinis trikotažas, mln. 2,5 2,1 1,8Avalynė (be avalynės iš gumos arba plastikų), mln. porų 0,0 0,1 0,1Mediniai plokštieji padėklai, tūkst. vnt. 588,2 503,5 465,2Betonas, paruošta lieti, tūkst. t 213,2 209,1 179,2Televizoriai, tūkst. vnt. 638,8 480,9 370,9Dviračiai, tūkst. vnt. 330,3 404,6 389,3

Šiaulių r. sav.Mėsa ir mėsos subproduktai, tūkst. t 0,5 0,3 0,5Dešros ir rūkyti mėsos gaminiai, tūkst. t 0,5 0,5 0,5Duona ir pyrago gaminiai, tūkst. t 1,8 2,1 2,3Mediniai plokštieji padėklai, tūkst. vnt. 1203,0 1666,3 1086,4Miegamosios sofos, tūkst. vnt. 7,7 12,6 6,2


Šiaulių r. savivaldybės įmonėse, veikiančiose pramonės sektoriuje, apyvarta 2008 m. sudarė 6 proc. visų Šiaulių apskrities pramonės įmonių apyvartos ir siekė 225 mln. Lt. Vertinant pramonės įmonių apyvartos augimą Šiaulių r. savivaldybėje, reikia konstatuoti faktą, kad sparčiausiai ji augo 2007 m., kuomet, lyginant su 2006 m., augimas sudarė 154 proc. arba 2,5 karto nuo 164,9 iki 418,9 mln. Lt. 2008 m., lyginant su 2007 m., Šiaulių r. savivaldybės pramonės įmonių apyvarta smuko 46 proc. (iki 225 mln. Lt), tačiau lyginant su 2006 m., išaugo 36 proc.

Pridėtinės vertės gamybos sąnaudomis rodikliai Šiaulių r. savivaldybėje pasižymėjo panašiomis tendencijomis. 2007 m., lyginant su 2006 m., rodiklis išaugo 65 proc. (nuo 55,9 mln. iki 92 mln. Lt), tačiau kitais sumažėjo 33 proc. iki 62,8 mln. Lt. Lyginant 2006 ir 2008 m., fiksuojamas 10,7 proc. pridėtinės vertės gamybos sąnaudomis augimas. Tai sudaro 5,9 proc. apskrities rodiklio. Be abejo, didžiausią dalį apskrities pramonės įmonių apyvartos bei pridėtinės vertės gamybos sąnaudomis sudaro Šiaulių mieste veikiančių įmonių indėlis (apie 60 proc.). Tai rodo itin didelę pramonės įmonių koncentraciją apskrities centre, kas turi įtakos kitiems socioekonominiams bei aplinkosauginiams rodikliams. Šiuo atžvilgiu Šiaulių rajono savivaldybės geografinė padėtis yra gana palanki – ji žiedu juosia Šiaulių miestą, atstumai nėra itin dideli, todėl nemažai rajono gyventojų turi galimybę dirbti miesto įmonėse.

Prekyba. 2008 m. Šiaulių rajone 1000 gyventojų teko 3,5 parduotuvių bei maitinimo įstaigų, arba 221 m2 šių įstaigų prekybos ploto. Atitinkamai šie skaičiai 36 ir 76 proc. mažesni nei šalies vidurkis bei vieni mažiausių tarp visų apskrities savivaldybių. Taip pat reikia paminėti, kad šie rodikliai yra linkę mažėti. Šiuo metu visoje Lietuvoje pastebima tendencija, kad sparčiausiai parduotuvių prekybos plotas auga miestuose, o aplinkinių rajonų savivaldybėse mažėja. Šių rodiklių dydžiai bei jų mažėjimo tendencijos gana žymiai yra veikiami rajono geografinės padėties – rajono viduryje esančiame Šiaulių mieste prekybos vietų tinklas itin išvystytas, jų kiekis ir plotas vienam gyventojui žymiai lenkia šalies rodiklius, todėl Šiaulių rajone prekybinės veiklos nėra taip išvystytos savaime veikiant rinkos savireguliacijos mechanizmams. Nepaisant to, mažmeninės prekybos

ir maitinimo įmonių apyvarta Šiaulių r. savivaldybėje 2006–2008 metais didėjo 55 proc. (nuo 121 iki 187,8 mln. Lt be PVM), tai yra 18 proc. punktų daugiau nei atitinkamas Šiaulių apskrities rodiklis. Minėtas paslaugas teikiančių įmonių apyvarta, tenkanti vienam gyventojui savivaldybėje, 2008 m. sudarė 3744 Lt – 56 proc. daugiau nei 2006 m. (2387 Lt.), vidutiniškai 50 proc. mažiau nei apskrities vidurkis. Apie didmeninę prekybą Šiaulių r. savivaldybėje duomenų nėra.

Restoranų, barų, valgyklų veikla. Šiaulių r. savivaldybėje 2008 m. veikė 7,8 proc. visų apskrities maitinimo įstaigų. Pagal tokių įstaigų skaičių, tenkantį 1000 gyventojų, rajono situacija yra panaši į kitų apskrities savivaldybių situaciją, išskyrus Šiaulių m. savivaldybę, kur, savaime suprantama, tokių įstaigų yra daugiau. Šiaulių r. maitinimo įstaigose 2008 m. buvo 700 vietų (beveik 8 proc. visų Šiaulių apskrities maitinimo įstaigų vietų), 1000 gyventojų teko 13 vietų. Šis rodiklis smarkiai atsilieka tiek nuo apskrities, tiek nuo šalies rodiklių, tačiau būdingas periferinėms savivaldybėms.

2.2.5 lentelė. Maitinimo įstaigos Šiaulių apskrities savivaldybėse

Teritorija Restoranų, barų, valgyklų skaičius

1000 gyventojų tenka restoranų,

barų, valgyklų

Restoranų, barų, valgyklų vietų skaičius, tūkst.

1000 gyventojų tenka restoranų,

barų, valgyklų vietų

Lietuvos Respublika 3170 0,9 173,8 52Šiaulių apskritis 231 0,7 8,8 25Akmenės r. sav. 12 0,4 0,6 22Joniškio r. sav. 13 0,4 0,4 14Kelmės r. sav. 17 0,4 0,5 15Pakruojo r. sav. 12 0,4 0,3 11Radviliškio r. sav. 27 0,5 1 20Šiaulių m. sav. 132 1,1 5,3 42Šiaulių r. sav. 18 0,4 0,7 13


Šiaulių r. savivaldybėje restoranų, barų, valgyklų bei vietų jose skaičius 2006–2008 m. išliko panašus (įstaigų skaičius nesikeitė, minimaliai keitėsi vietų skaičius), jų apyvarta sudarė 2,3 mln. Lt 2006 m. ir 2,9 mln. Lt 2008 m. (be PVM) – tai rodo gana stabilią maitinimo įstaigų veiklą šių paslaugų srityje.

Kitos paslaugos. Paslaugos ir prekyba vaidina svarbų vaidmenį ir kaimiškose vietovėse, ir mažesniuose miestuose, ir miesteliuose. Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. Šiaulių r. savivaldybėje buvo 54 paslaugas teikiančios įmonės ir 214 fizinių asmenų, įsigijusių verslo liudijimus paslaugoms teikti. Tai sudarė atitinkamai 5,6 ir 10,4 proc. Šiaulių apskrities paslaugas teikiančių įmonių ir fizinių asmenų, įsigijusių verslo liudijimus. 2.2.6. lentelėje pateikta informacija apie Šiaulių r. savivaldybėje teikiamas paslaugas.

Šiaulių r. savivaldybėje 2008 m. daugiausia paslaugų įmonių teikė sveikatos priežiūros ir socialinio darbo paslaugas – 32 proc., nekilnojamojo turto operacijų paslaugas, poilsio organizavimo, kultūrinės ir sportinės veiklos paslaugas – po 11 proc., kita verslo veikla – 26 proc. Asmenys, įsigiję verslo liudijimus, daugiausia teikė nekilnojamojo turto operacijų paslaugas (19 proc.), bei 53 proc. – kitas aptarnavimo paslaugas.

22


23


2.2.6 lentelė. Paslaugų įmonių ir asmenų, įsigijusių verslo liudijimus, 2008 m. skaičius, vnt.

Vietovė / Ekonominė

veiklos rūšisA

smen

inių

ir n

amų

ūkio

re

ikm

enų

tais

ymas

Nek

ilnoj

amoj

o tu

rto

oper

acijo

s

Maš

inų

ir įr

engi

nių

be o

pera

tori

aus

ir

asm

enin

ių b

ei n

amų

ūkio

re

ikm

enų

nuom

a

Kom

piut

eria

i ir s

u ja

is

susi

jusi

vei

kla

Kita

ver

slo

veik

la

Švie

tim

as

Svei

kato

s pr

ieži

ūra

ir

soci

alin

is d

arba

s

Nuo

tekų

ir a

tliek

ų ša

linim

o, sa

nita

rinių

są

lygų

užt

ikrin

imo

ir

pana

ši v

eikl

a

Poils

io o

rgan

izav

imo,

ku

ltūrin

ė ir

spor

tinė

veik

la

Kita

apt

arna

vim

o ve

ikla

Paslaugų įmonių skaičiusLietuvos Respublika 226 3817 590 1092 6350 743 2799 185 1265 824Šiaulių apskritis 13 173 24 56 262 50 235 13 74 61Akmenės r. sav. – 8 1 5 3 18 1 3 3Joniškio r. sav. – 5 1 3 9 1 18 2 3 3Kelmės r. sav. – 5 2 7 3 29 1 11 6Pakruojo r. sav. – 8 2 1 5 2 19 1 3 1Radviliškio r. sav. 2 6 14 5 30 1 3 2Šiaulių m. sav. 11 135 20 48 208 32 104 6 45 42Šiaulių r. sav. – 6 1 1 14 4 17 1 6 4

Asmenų, įsigijusių verslo liudijimus, skaičiusLietuvos Respublika 1372 7696 1043 574 3049 3200 – – 2142 12024Šiaulių apskritis 144 379 75 30 127 154 – – 127 1014Akmenės r. sav. 9 11 3 6 11 – – 11 63Joniškio r. sav. 10 12 4 2 9 11 – – 8 73Kelmės r. sav. 11 27 12 1 12 11 – – 11 81Pakruojo r. sav. 12 15 2 2 4 10 – – 6 45Radviliškio r. sav. 15 17 9 2 13 17 – – 11 123Šiaulių m. sav. 77 257 42 21 72 74 – – 66 515Šiaulių r. sav. 10 40 3 2 11 20 – – 14 114


Vienas iš pagrindinių statistikoje naudojamų rodiklių, apibūdinančių teikiamų paslaugų lygį, yra per metus paslaugų įmonių suteiktų paslaugų vertė pinigine išraiška, tačiau šie duomenys prieinami tik apskričių lygmeniu. 2008 m. Šiaulių apskrityje suteiktų paslaugų vertė sudarė 4,15 proc. visų Lietuvos paslaugų įmonių suteiktų mokamų paslaugų vertės. Per nagrinėjamus 2006–2008 metus paslaugų įmonių suteiktų paslaugų vertė Šiaulių apskrityje, kaip ir Lietuvoje, augo ir 2008 m., palyginus su 2006 m., padidėjo 70 proc.

2.2.7 lentelė. Suteikta mokamų paslaugų 2006–2008 m, mln. Lt

Teritorija / Metai 2006 2007 2008Lietuvos Respublika 14267,5 18842,6 22514,3Šiaulių apskritis 550 760, 9 935,2


Pagal veiklos rūšis, didžiausios pajamos teikiant paslaugas gaunamos sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, nekilnojamojo turto operacijas, nuotekų ir atliekų šalinimo, sanitarinių sąlygų užtikrinimo paslaugas teikiančiose įmonėse.

Mažos ir vidutinės įmonės yra lankstesnės nei didieji verslo subjektai. Jos lanksčiau ir greičiau reaguoja į rinkos pokyčius, sugeba operatyviau keisti savo veiklos kryptį. Jų sukuriamas BVP sudaro didesniąją dalį šalyje sukuriamo BVP, todėl svarbu skatinanti jų steigimąsi bei ieškoti priemonių jų konkurencingumui didinti.

Viešųjų paslaugų verslui infrastruktūra pradėta kurti palyginti neseniai, ir daugiausia dėmesio buvo skiriama įstaigų fizinei infrastruktūrai plėtoti bei jų techninei bazei stiprinti. Viešųjų paslaugų verslui turinys, kokybė ir prieinamumas, įmonių, asmenų, norinčių pradėti verslą, poreikių atitikimas yra vieni iš svarbesnių verslo plėtros

veiksnių. Svarbu gerinti šių paslaugų turinį ir apimtį jau veikiančiam, konkurencingumo stiprinimo ir augimo galimybių ieškančiam verslui. Taip pat Lietuvos verslo įmonės, siekiančios tapti konkurencingesnėmis ne tik vietinėje, bet ir tarptautinėse rinkose, gali pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama darbuotojų kvalifikacijos kėlimui, įmonių technologinių procesų bei infrastruktūros modernizavimui, inovacijų diegimui, tyrimams.

Parama verslui. Šiaulių rajono savivaldybė, įgyvendindama Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros rėmimo programą, kasmet teikia tikslinę paramą rajono verslininkams. Parama skiriama padengti dalį sumokėtų banko paskolos palūkanų, dalį naujos įmonės įregistravimo išlaidų, verslo planų rengimo, reklamos, interneto svetainių kūrimo bei kitas išlaidas. Šiaulių rajone veikiantis, LR Ūkio ministerijos bei savivaldybės įsteigtas turizmo ir verslo informacijos centras bei Šiaulių rajono verslininkų asociacija skatina verslumą rajone plačiai propaguodami kolektyvinius verslininkų švietimo renginius, teikdami įvairias konsultacijas bei paslaugas tiek veikiančioms SVV įmonėms, tiek pradedantiesiems verslininkams.

Šiaulių rajono savivaldybės 2009 m. biudžete smulkiam ir vidutiniam verslui remti buvo skirta 100 tūkst. Lt. Remiantis smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo nuostatais (nauja redakcija patvirtinta Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T– 54), 50 proc. lėšų skirta Šiaulių rajono verslininkų bendrai organizuojamų mokymų, konferencijų, parodų, verslo misijų išlaidoms apmokėti, likusi lėšų dalis – tiesiogiai smulkaus ir vidutinio verslo subjektams remti: sumokėtoms banko paskolų palūkanoms iš dalies kompensuoti – 33,8 proc., naujų įmonių įregistravimo išlaidoms iš dalies padengti – 9,7 proc., reklamos išlaidoms padengti – 6,5 proc. Parama suteikta 40 rajono verslo subjektų.

2.3. ŽEMĖS ŪKIS

Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. pradžioje beveik 73 proc. Šiaulių r. savivaldybės gyventojų gyveno kaime (apskrities vidurkis – 38,2 proc., šalies – 33 proc.). Žemės ūkio naudmenos savivaldybėje sudaro apie 57 proc. viso žemės ploto (apskrities vidurkis – 62 proc., Lietuvos – 53 proc.).

2.3.1 lentelė. Žemės fondas 2010 m. sausio 1 d., ha

Teritorija Bendras žemės plotas, ha

Žemės ūkio naudmenos

Ne žemės ūkio naudmenos,

haha

Nuo bendro ploto, proc.

iš jų, ha

ariama žemė

sodai ir uogynai

pievos ir natūralios ganyklos

Lietuvos Respublika 6530023 3463572 53,0 2927850 59838 475884 3066451

Šiaulių apskritis 854010,28 529261,1 62,0 474825 5821,07 48615,09 324749,1

Akmenės r. sav. 84372,88 47532,93 56,3 44918,64 448,62 2165,67 36839,95

Joniškio r. sav. 115224,8 83106,26 72,1 80374,8 1161,43 1570,03 32118,54

Kelmės r. sav. 170530,6 97206,21 57,0 76227,08 1068,39 19910,74 73324,39

Pakruojo r. sav. 131556,9 93944,42 71,4 87774,82 555,21 5614,39 37612,48

Radviliškio r. sav. 163480,1 103320,1 63,2 94428,03 987,08 7905,02 60159,97

Šiaulių m. sav. 8112,99 835,62 10,3 199,36 304,58 331,68 7277,37

Šiaulių r. sav. 180732,01 103315,6 57,2 90902,25 1295,76 11117,56 77416,44

Šaltinis: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Ūkininkų ūkių registro duomenimis, 2010 m. pradžioje Šiaulių r. savivaldybėje buvo registruoti 2046 ūkiai – tai 20,3 proc. apskrities ir beveik 2 proc. šalies ūkių. Pagal ūkių skaičių apskrityje Šiaulių r. savivaldybė nusileidžia tik Kelmės r. savivaldybei, tačiau naudojamas (deklaruotas) žemės ūkio naudmenų bendras plotas, tenkantis vienam ūkiui (šiuo atveju 28,4 ha), yra vienas mažiausių tarp apskrities savivaldybių; šiek tiek mažesnis už apskrities (31,43 ha), tačiau didesnis už šalies (19,14 ha) vidurkį.

24


25


2.3.1 pav. Ūkių skaičius ir žemės ūkio naudmenų plotas vienam ūkiui Šiaulių apskrities savivaldybėse, 2010 m. sausio 1 d.

Šaltinis: Nacionalinė žemės tarnyba.

Šiaulių rajone daugiausia nedidelių, nuo 1 iki 20 ha, ūkių (1559 arba 76,9 proc. visų rajono ūkių). Rajonas pasižymi smulkių ūkių gausa – čia registruota beveik pusė apskrities smulkių ūkių iki 1 ha, taip pat beveik ketvirtadalis apskrities ūkių, kurių plotas siekia 1–3 ha. Stambių ūkių skaičius nėra didelis (2.3.2 pav.).

2.3.2 pav. Šiaulių r. ūkių skaičius pagal dydį ir procentinė dalis apskrityje

Šaltinis: Nacionalinė žemės tarnyba.

Šiaulių apskritis šalyje pirmauja pagal pagaminamą žemės ūkio produkciją. Apskrityje pagaminama 17,2 proc. visos šalies žemės ūkio produkcijos: 20,3 proc. Lietuvos augalininkystės ir 13,2 proc. gyvulininkystės produkcijos. Šiaulių rajono žemės ūkis, garsėjantis derlingomis žemėmis bei gerai išvystytu žemės ūkiu, taip pat labiau orientuotas į augalininkystės produkcijos gaminimą. 2009 m. čia pagaminta 18,7 proc. visos apskrities bendrosios žemės ūkio produkcijos: 19,4 proc. apskrities augalininkystės ir 17,2 proc. gyvulininkystės produkcijos, tuo tarpu 2008 m. šie skaičiai siekė atitinkamai 19,5, 20 ir 17,4 proc.

2.3.2 lentelė. Žemės ūkio produkcijos struktūra 2009 m., tūkst. Lt

TeritorijaBendroji

žemės ūkio produkcija

Augalininkystės produkcija

Gyvulininkystės produkcija

Žemės ūkio produkcijos struktūra, proc.

Augalininkystės produkcija

Gyvulininkystės produkcija

Lietuvos Respublika 5706977 3239506 2467471 56,8 43,2

Šiaulių apskritis 982271 657275 324996 66,9 33,1

Akmenės r. sav. 80163 48638 31525 60,7 39,3

Joniškio r. sav. 175351 133427 41924 76,1 23,9

Kelmės r. sav. 147801 81502 66299 55,1 44,9

Pakruojo r. sav. 170980 120281 50699 70,3 29,7

Radviliškio r. sav. 224564 145915 78649 65 35

Šiaulių m. sav. 0 0 0 0 0

Šiaulių r. sav. 183411 127512 55899 69,5 30,5


Šiame rajone 2008 m. buvo 70 ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio, miškininkystės bei žuvininkystės srityje – tai 24 proc. tokio pobūdžio veiklą vykdančių ūkio subjektų apskrityje. Stambiausios jų – Kuršėnų ir Verbūnų žemės ūkio bendrovės, ŽŪB ,,Ginkūnų agrofirma“, UAB ,,Šiaulių agrocentras“.

2006-2008 m. Šiaulių r. sav. pagamintos žemės ūkio produkcijos kiekis ženkliai išaugo: bendrosios produkcijos kiekis išaugo 69,7 proc., iš jų augalininkystės produkcijos – 94,9 proc., gyvulininkystės – 36,8 proc. 2009 m. šie rodikliai ženkliai sumažėjo: lyginant su 2008 m., bendroji žemės ūkio produkcija sumažėjo 34,2 proc. (augalininkystės – 36,9 proc., gyvulininkystės produkcijos – 27,3 proc.). Vertinant 2006-2009 m. laikotarpį šių rodiklių kitimas buvo toks: bendroji žemės ūkio produkcija padidėjo 11,7 proc., iš jų augalininkystės produkcija – 23 proc., o gyvulininkystės produkcijos apimtys sumažėjo 7,8 proc. Tikslesni duomenys pateikiami 2.3.3 paveiksle.

2.3.3 pav. Šiaulių r. pagamintos žemės ūkio produkcijos dinamika 2006–2009 m., tūkst. Lt


Augalininkystė. Šiaulių rajone 2006–2009 m. pasėlių plotas padidėjo 9,4 proc. – šis rodiklis 4 proc. punktais viršija Šiaulių apskrities rodiklį ir yra vienas aukščiausių tarp apskrities savivaldybių (Šiaulių r. savivaldybę lenkė tik Akmenės r. sav., tuo tarpu kitose savivaldybėse pasėlių plotas didėjo mažesniu tempu arba mažėjo (tai būdinga tik Kelmės r. savivaldybei)). Šiaulių r. pasėlių plotas 2006–2009 m. sudarė 14–17 proc. Šiaulių apskrities pasėlių ploto.

Lietuvos Respublika

Šiauliųapskritis

Akmenės r.sav.

Joniškio r. sav.

Kelmės r. sav.

Pakruojo r.sav.


Šiaulių r. sav.

Šiaulių m. sav.

45

40

35

30

25

20

15

10

5

0

3000

2500

2000

1500

1000

500

031,43 37,19 40,7 23,74 30,22 38,78 28,4319,14

749

1455

2738

1565 1544

1

2046

Tenka vienam ūkiui ha Ūkių skaičius

1,95

800

700

600

500

400

300

200

100

0

60,0 %

50,0 %

40,0 %

30,0 %

20,0 %

10,0 %

0,0 %

99

425

682

353

136 117 9428 43 23 18 14 14

0-1 ha

1-3 ha

3-10 ha

10-20 ha

20-30 ha

30-50 ha

50-80 ha

80-100 ha

100-150 ha

150-200 ha

200-300 ha

300-500 ha

>500 ha

Šiaulių r. ūkių skaičius Proc. nuo Šiaulių apskrities ūkių

26,4 %

17,3%15,5%17,6%16,7%16,9%15,7%13,2%

15,7%17,7%21,6%

26,6%

49,7%

2006

2007

2008

2009

300000

250000

200000

150000

100000

50000

0

Bendroji žemės ūkio produkcija Augalininkystės produkcija Gyvulinkkystės produkcija

1642

57

2665

90

2788

57

1834

11

1036

40

1968

13

2019

82

1275

12

6061

7

6977

7

7687

5

5589

9

26


27


2.3.3 lentelė. Pasėliai Šiaulių apskrityje 2006–2009 m., ha

Teritorija 2006 2007 2008 2009 Pokytis 2006–2009 m., proc.

Šiaulių apskritis 360961 368339 362462 380002 5,3

Akmenės r. sav. 30827 32577 33839 35478 15,1

Joniškio r. sav. 70101 72287 71938 74800 6,7

Kelmės r. sav. 53569 50464 44342 52017 -2,9

Pakruojo r. sav. 77229 77456 77387 78320 1,4

Radviliškio r. sav. 72917 72131 73292 77755 6,6

Šiaulių r. sav. 56318 63424 61664 61632 9,4


Daugiausia Šiaulių r. savivaldybėje auginamos grūdinės kultūros – 2009 m. jos sudarė 66,4 proc. visų pasėlių ploto; bei rapsai – 20,33 proc. visų pasėlių ploto.

Grūdinių augalų pasėliai visuose Šiaulių rajono ūkiuose nuo 2006 iki 2009 metų padidėjo 10,2 proc. Tuo tarpu rapsų pasėlių plotas per tą patį laikotarpį padidėjo 44,7 proc. Cukriniai runkeliai perdirbimui bei bulvės tesudaro apie 4 procentus visų pasėlių visuose ūkiuose, šių pasėlių plotai 2006–2009 m. laikotarpiu itin sumažėjo – atitinkamai 54 ir 21 proc.

2.3.4 lentelė. Pasėliai Šiaulių rajono savivaldybėje 2006–2009 m.

Pasėliai 2006 2007 2008 2009 Pokytis 2006–2009 m., proc.

Visų pasėlių 56318 63424 61664 61632 9,4

Dažniausiai pasitaikantys pasėliai:

Grūdiniai augalai 37134 40705 37997 40930 10,2

Cukriniai runkeliai (perdirbimui) 1639 1290 594 751 -54,2

Rapsai 8658 12050 11786 12531 44,7

Bulvės 1633 1646 1347 1287 -21,2

Lauko daržovės 822 874 825 792 -3,6


Šiaulių apskritis – viena iš šalyje pirmaujančių pagal grūdų derlingumą. Čia 2009 m. iš vieno hektaro buvo prikulta 3,95 tonų grūdų. Tuo tarpu Šiaulių rajone grūdų derlingumo lygis dar aukštesnis – 4 tonos iš 1 hektaro. Nuo 2006 m. grūdinių kultūrų derlingumas padidėjo beveik dvigubai – nuo 2,4 iki 4 tonų iš vieno ha. Itin didėja ir bulvių derlingumas – per 4 metus jis padidėjo 8 t iš ha (nuo 10,8 iki 19,6 t/ha). Tuo tarpu kitų lauko daržovių derlingumas, iki 2008 m. didėjęs, 2009 m. itin sumažėjo.

2.3.4 pav. Pasėlių derlingumas Šiaulių r. savivaldybėje 2006–2009 m., 100 kg iš ha


Lyginant su kitomis apskrities savivaldybėmis, grūdinių kultūrų bei rapsų derlingumas Šiaulių rajono savivaldybėje nusileidžia tik Joniškio r. sav. (atitinkamai 4,28 ir 2,53 t iš ha) ir Radviliškio r. sav. (4,26 t iš ha, grūdinės kultūros). Taip pat čia vienas aukščiausių cukrinių runkelių derlingumo rodiklių (41,2 t iš ha), jį lenkia tik Radviliškio r. sav. (45,6 t iš ha). Bulvių derlingumas Šiaulių r. savivaldybėje yra aukščiausias tarp apskrities savivaldybių rodiklių – 19,6 t iš ha. Tuo tarpu kitų lauko daržovių derlingumas mažesnis (14,9 t iš ha) ir žymiai atsilieka nuo kai kurių savivaldybių, pvz. Kelmės (28,6 t iš ha), Radviliškio (23,2 t iš ha) ir kitų rajonų savivaldybių.

Gyvulininkystė. Kaip buvo minėta, Šiaulių r. savivaldybėje 2006–2009 m. pasėlių plotas padidėjo (beveik dešimtadaliu), tačiau gyvulininkystės apimtys, vertinant pagal pagamintos produkcijos kiekį, nemažėjo (žr. 2.3.3 pav.). Nepaisant to, žymiai sumažėjo rajone auginamų gyvulių skaičius. Itin sumažėjo auginamų kiaulių skaičius (dvigubai), trečdaliu sumažėjo auginamų ožkų bei arklių skaičius. Gana smarkiai išaugo avių skaičius, tačiau jos visų gyvūnų struktūroje sudaro gana mažą procentinę dalį. Išaugo tik auginamų paukščių skaičius (4,7 proc.).

2.3.5 lentelė. Šiaulių r. savivaldybėje auginamų gyvulių skaičius 2006–2010 metų pradžioje

Gyvuliai 2006 2007 2008 2009 2010 Pokytis 2006–2010 m., proc.

Galvijai 19883 21476 20270 19251 19279 -3,0

Kiaulės 15367 13630 7852 7222 7473 -51,4

Avys 101 179 208 217 271 168,3

Ožkos 516 522 464 405 341 -33,9

Arkliai 1110 1041 970 907 739 -33,4

Paukščiai 189768 207548 200572 196795 198660 4,7


Tačiau nors ir mažėjo laikomų gyvulių skaičius, jų produktyvumas didėjo. 2009 m., lyginant su 2006 m., buvo primelžta 9,3 proc. daugiau pieno žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse (nuo 5737 iki 6271 kg iš vienos karvės), tuo tarpu visuose ūkiuose šis rodiklis bendrai padidėjo 2,6 proc. (nuo 5062 iki 5196 kg iš vienos karvės per metus). Paukščių produktyvumas išliko toks pat.

Šiaulių rajono žemdirbiai ne tik augina daug grūdinių kultūrų, rapsų, cukrinių runkelių ar verčiasi gyvulininkyste. Šiame rajone vystomi ir netradiciniai žemės ūkio verslai, tokie kaip švelniakailių žvėrelių, vynuoginių sraigių, grybų, gėlių, uogų, prieskoninių augalų auginimas, vystoma avininkystė, arklininkystė, žuvininkystė, organizuojamas medžioklės turizmas bei, kaip ir visoje Lietuvoje, populiarėja bei yra plečiamas kaimo turizmo

500

450

400

350

300

250

200

150

100

50

0

349,6

460,8

368,3

412,2

128,8

230,6

306,6

148,6

108,4

145,2 164,9

195,5

22,4 36 41,9 40,4

14,1 21,1 22,3 24,3

2006 2007 2008 2009

Grūdiniai augalai

Cukriniai runkeliai(perdirbimui)

Rapsai

Bulvės

Lauko daržovės

28


29


verslas. Šiam tikslui skiriama ES parama 2007–2013 metais. Pasinaudodami šia parama stambieji žemės ūkio subjektai turi galimybę modernizuoti savo ūkius, plėtoti ekologinę žemdirbystę, alternatyvius kaimo verslus. Kaimo gyventojams bei mikroįmonėms skiriamas finansavimas pelno siekiantiems ne žemės ūkio veiklos projektams kaimiškose vietovėse įgyvendinti.

2.4 REKREACIJA IR TURIZMAS

Šiaulių rajono kraštas įdomus savo istorija, kultūriniais, istoriniais ir gamtos paminklais, kraštovaizdžiu. Kiekvienoje seniūnijoje yra lankytinų objektų, patrauklių turizmui ir poilsiui – tai rekreacinės vietovės, istoriniai, architektūriniai, gamtos paminklai. Nepaisant to, rajono turizmo potencialą tikslingiausia vertinti atsižvelgiant į visos apskrities potencialą. Šiaulių rajono užimama teritorija nėra didelė, todėl turistus labiau gali pritraukti ne kaip atskira lankytina vietovė, o kaip lankytinų vietų maršruto po apskritį dalis. Rajono geografinė padėtis (apskrities vidurys, žiedu juosia Šiaulių miestą) daro dvejopą įtaką turizmo veiklų vystymui – iš vienos pusės, dėl turistams patrauklaus Šiaulių miesto padaugėja turistų skaičius rajone, iš kitos pusės, didesnė dalis jų renkasi maitinimo bei apgyvendinimo paslaugas mieste. Taigi iš dalies Šiaulių rajono turizmo potencialas atsiduria Rygos ir Šiaulių miesto šešėliuose, kas riboja rajono, kaip turizmui bei rekreacijai palankios vietovės, įvaizdį. Plačiau apie turizmo infrastruktūrą informacija pateikiama IV aplinkos analizės dalyje.

Turizmo sferą aptarnaujantis paslaugų sektorius. Turizmo socialinė ekonominė įtaka gyventojų užimtumui, investicijų mastams, regionų plėtrai tampa reikšmingu veiksniu, kuris skatina ekonomikos plėtrą ne tik kuriant naujas darbo vietas paslaugų sektoriuje, bet ir verčia kurti bei teikti daugiau paslaugų, kurios tenkintų įvairius turistų bei vietos gyventojų poreikius.

Labiausiai besivystanti ir viena iš svarbiausių turizmo infrastruktūros dalių – apgyvendinimo įmonių tinklas. Turizmo paslaugų įmonės Šiaulių rajone teritoriškai išsidėsčiusios netolygiai, tačiau didžioji dalis šių paslaugų teikiamos vietovėse, kurios lankomos vietos gyventojų bei pravažiuojančių lankytojų (Meškuičių ir Bubių seniūnijose, Sutkūnų bei Ginkūnų gyvenvietėse, Kuršėnų apylinkėse), taip pat teritorijose, kurios išsiskiria rekreacinių bei turizmo išteklių gausa (Kurtuvėnų regioninio parko rekreacinės zonos).

Apgyvendinimo įstaigų Šiaulių rajone 2009 m., lyginant su 2006 m., padaugėjo apie 30 proc. Čia 2006–2007 m. veikė 7 apgyvendinimo įstaigos, 2008 m. – 6, o 2009 – 9 apgyvendinimo įstaigos, iš jų 3 viešbučiai. Minėtu laikotarpiu Šiaulių rajono savivaldybėje veikė 16–23 proc. visų apskrities apgyvendinimo įstaigų.

2.4.1 lentelė. Apgyvendinimo įstaigos Šiaulių r. savivaldybėje ir apskrityje

Teritorija Rodiklis 2006 2007 2008 2009

Šiaulių apskrityje

Apgyvendinimo įstaigų skaičius 32 36 37 39

Suteikta nakvynių 154392 154997 141474 117422

Apgyvendinta svečių 69037 69455 68915 52674

Šiaulių r. savivaldybėje

Apgyvendinimo įstaigų skaičius 7 7 6 9

Suteikta nakvynių 29893 11111 12605 15987

Apgyvendinta svečių 4730 3603 3378 4014

Šiaulių r. rodiklio santykinė dalis apskrities kontekste, proc.

Apgyvendinimo įstaigų skaičius 21,9 19,4 16,2 23,1

Suteikta nakvynių 19,4 7,2 8,9 13,6

Apgyvendinta svečių 6,9 5,2 4,9 7,6


2009 m. Šiaulių rajono savivaldybėje veikė 23 proc. visų apskrities apgyvendinimo įstaigų, tačiau jose apgyvendinta tik 7,6 proc. visų apskrityje apgyvendintų svečių, suteikta 13,6 proc. visų apskrityje suteiktų nakvynių. Tai rodo, kad didžiąją dalį apskrityje besilankančių svečių pritraukia kitos apskrities apgyvendinimo įstaigos.

Vertinant anksčiau minėtų rodiklių dinamiką, pastebima, kad nors apgyvendinimo paslaugas teikiančių įstaigų skaičius Šiaulių rajone nuo 2006 m. didėjo, tačiau suteiktų nakvynių skaičius ar svečių skaičius apgyvendinimo įstaigose mažėjo. 2009 m., lyginant su 2006 m., Šiaulių r. apgyvendinimo įstaigos suteikė beveik dvigubai mažiau nakvynių ir aptarnavo 15 proc. mažiau lankytojų. Tai reiškia, kad šiose Šiaulių r. įstaigose ne tik apgyvendinama

mažiau svečių, bet ir trumpėja jų viešnagės laikas.

Šiaulių rajono turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) veikla. TVIC veiklos kryptis ir pagrindinis tikslas yra teikti informacijos, konsultacijų ir mokymo paslaugas bei praktinę pagalbą smulkaus ir vidutinio verslo subjektams, naujai įsteigtiems verslo subjektams padėti įsikurti, plėtoti veiklą ir prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų, didinti konkurencingumą ir veiklos veiksmingumą, taip pat padėti Šiaulių rajono savivaldybės verslo subjektams užmegzti tarptautinius bendradarbiavimo kontaktus su kitų šalių verslininkais. Nuo 2008 m. pradėtos teikti turizmo paslaugos. Šiai veiklai vykdyti Šiaulių rajono savivaldybės taryba perdavė pastatą (Turizmo informacijos centrą), esantį Daumantų kaime prie Kryžių kalno. Centras renka, kaupia ir turistams bei Šiaulių rajono svečiams nemokamai teikia informaciją apie rajone teikiamas turizmo paslaugas, lankytinas Šiaulių rajono savivaldybės vietoves ir objektus, taip pat skleidžia informaciją apie Šiaulių rajoną, rengia, leidžia ir platina informacinius bei kartografinius leidinius apie turizmo paslaugas, objektus ir vietoves.

Šiaulių rajono TVIC kaupiami ir platinami įvairūs turistams skirti leidiniai, teikiama informacija ne tik apie Šiaulių rajoną, bet ir apie kitus Lietuvos regionus, sudaromi rajono turizmo maršrutai. Kaupiama ir papildoma informacija apie Šiaulių rajone teikiamas paslaugas turistams, teikiama informacija apie rajono lankytinus objektus. Turizmo veiklos pagerinimui centras siekė uždirbti lėšų iš papildomų paslaugų teikimo: suvenyrų, žemėlapių, turistinių ir informacinių leidinių pardavimo ir kt. Daugiausia turizmo informacinių paslaugų suteikta tiesiogiai atvykusiems į centrą – 80 proc., o kitos paslaugos suteiktos įvairiomis ryšio priemonėmis: telefonu, elektroniniu paštu.

Centro lankytojai skaičiuojami nuo 2008 m. (kaip buvo minėta anksčiau, centras nuo tada teikia turizmo paslaugas). Per nepilnus 2008 m. TVIC aplankė 21672 lankytojai (iš jų 2352 lietuvių lankytojai ir 19320 užsieniečių). Tuo tarpu 2009 m. šis skaičius išaugo beveik 6 kartus iki 113 tūkst. lankytojų per metus (86,6 proc. apskrities rodiklio). Lietuvių lankytojų skaičius išaugo 16 kartų – iki 39,4 tūkst. (76 proc. apskrities rodiklio), užsieniečių – 3,8 karto iki 73,8 tūkst. lankytojų (93,4 proc. apskrities rodiklio). Neabejotinai šie skaičiai įspūdingi dėl geografiškai palankios jo padėties – centras įsikūręs prie Kryžių kalno, kuris yra vienas unikaliausių ir garsiausių lankytinų objektų ne tik apskrityje, bet ir šalyje bei Europoje.

2.5 STATYBŲ SEKTORIUSStatyba yra svarbi kiekvienos šalies ir kiekvienos smulkesnės teritorijos ekonominiam augimui, skatinanti paklausą daugelyje kitų ūkio sričių. 2006–2009 m. Šiaulių apskrities statybų sektoriui būdingos visos šalies tendencijos: ekonominio pakilimo metu statybų apimtys itin padidėjo – ypač tai pasakytina apie 2007–2008 m. laikotarpį.

Statybos įmonių ir bendrovių atliktų darbų apimtys Šiaulių r. savivaldybėje 2009 m. sudarė 56,5 mln. Lt., tai 64 proc. mažiau nei 2008 m., kuomet statybos įmonių ir bendrovių atliktų darbų apimtys siekė 157,5 mln. Lt. Būtent tais metais atliktų statybos darbų apimtys buvo didžiausios. Lyginant su 2006 m., 2008 m. šio sektoriaus atliktų darbų apimties augimas rajone siekė beveik 60 proc.

Statybos įmonių ir bendrovių atliktų darbų apimtys Šiaulių rajone pasižymi didesniu dinamiškumu nei bendras apskrities rodiklis – ši rinka jautriau reagavo į ekonomikos svyravimus, ypač į nuosmukį: Šiaulių r. statybinių įmonių apimtys krito sparčiau nei šalies ar apskrities rodikliai. Taip pat ir apimčių augimas 2008 m. nesiekė apskrities vidurkio. Taip pat reikia paminėti, kad Šiaulių r. savivaldybėje 2006 m. statybos apimtys sudarė 17,6 proc. visos apskrities apimčių, o 2009 m. – 10,8 proc. Šis Šiaulių r. savivaldybės rodiklio procentinės dalies mažėjimas rodo bendrą rajono statybos darbų apimčių mažėjimą apskrities kontekste.

30


31


2.5.1 lentelė. Statybos įmonių ir bendrovių atliktų darbų apimtys (be PVM) šalyje ir apskrityje (tūkst. litų)

Teritorija 2006 2007 2008 2009Pokytis 2006–

2009m.

Pokytis 2006–2008

m.

Pokytis 2008–2009

m.Lietuvos Respublika 7922682 11009724 12486977 5775788 -27,1 57,6 -53,7Šiaulių apskritis 561934 716411 1018436 524873 -6,6 81,2 -48,5Akmenės r. sav. 32601 56666 91995 65808 101,9 182,2 -28,5Joniškio r. sav. 25616 26020 34334 62051 142,2 34,0 80,7Kelmės r. sav. 25013 25268 36649 8349 -66,6 46,5 -77,2Pakruojo r. sav. 22976 39956 78798 30080 30,9 243,0 -61,8Radviliškio r. sav. 52481 48479 117444 67532 28,7 123,8 -42,5Šiaulių m. sav. 304593 403135 501691 234584 -23,0 64,7 -53,2Šiaulių r. sav. 98654 116887 157525 56469 -42,8 59,7 -64,2


Išduoti statybos leidimai. Per pastaruosius metus leidimų gyvenamųjų namų statybai Lietuvoje išduodama rekordiškai daug. Nuo 2000 metų Lietuvoje jų skaičius padidėjo daugiau nei keturis kartus (pvz., 2000 m. – 1842, 2007 m. – 8800, 2008 m. – 8189 vnt.), tiesa, truputį krito 2009 metais (iki 5994 vnt.). Apskrityje išduotų statybos leidimų skaičius augo dar sparčiau: nuo 89 vnt. 2000 m. iki 606 vnt. 2009 m. – iš viso šis skaičius per 9 metus išaugo 6,8 karto. Šiaulių rajone 2000 m. buvo išduota 30 statybos leidimų, o 2009 m. – 335 statybos leidimai (11 kartų daugiau), tai daugiau nei pusė visų apskrityje išduotų leidimų.

2.5.1 pav. Išduotų statybos leidimų skaičius Šiaulių apskrityje 2006–2009 m., vnt.


Pastatytų pastatų struktūra. Kaip ir visoje šalyje bei apskrityje, Šiaulių rajone kasmet daugiau pastatoma negyvenamųjų nei gyvenamųjų pastatų. Naujų statinių statyba intensyviau pradėjo augti nuo 1999 metų, iki tol Šiaulių rajone kasmet būdavo pastatoma iki dešimties negyvenamųjų pastatų. 2003 m., lyginant su 2002 m., skaičius išaugo dvigubai iki 22 pastatų, o 2004 m. – net 5 kartus ir pasiekė 118. 2005 m. augimas sudarė 43 proc., o jau nuo 2006 m. naujai pastatytų pastatų skaičius sumažėjo iki 96. 2007–2009 metais naujai pastatytų negyvenamųjų pastatų skaičius stabilizavosi ir siekė 105–106 (2.5.2 lentelė).

2.5.2 lentelė. Pastatytų pastatų skaičius 2006–2009 m., vnt.

Teritorija / Metai

Negyvenamųjų pastatų skaičius Gyvenamųjų pastatų skaičius

2006 2007 2008 2009 Pokytis 2006–2009 m., proc. 2006 2007 2008 2009

Pokytis 2006–2009 m.,

proc. Lietuvos Respublika 4535 5250 5354 4983 9,9 2821 3304 4025 3964 40,5Šiaulių apskritis 446 397 449 369 -17,3 175 178 229 174 -0,6Akmenės r. sav. 41 35 27 18 -56,1 14 7 4 2 -85,7Joniškio r. sav. 15 20 14 11 -26,7 9 5 12 7 -22,2Kelmės r. sav. 37 41 63 29 -21,6 18 26 13 16 -11,1Pakruojo r. sav. 27 33 43 35 29,6 13 7 9 7 -46,2Radviliškio r. sav. 172 72 91 88 -48,8 28 15 24 19 -32,1Šiaulių m. sav. 58 90 106 82 41,4 43 63 89 67 55,8Šiaulių r. sav. 96 106 105 106 10,4 50 55 78 56 12


Naujai pastatytų gyvenamųjų pastatų skaičius taip pat sparčiai augo 2004 m. (iki 78 vnt. per metus), 2005–2009 m. jis svyravo nežymiai, išskyrus 2008 metus. Taip pat pastebima tendencija, kad didėja ir vidutinis naudingasis gyvenamojo pastato plotas bei vidutinis negyvenamojo pastato plotas (2.5.3 lentelė).

2.5.3 lentelė. Vidutinis naujai statomų pastatų Šiaulių r. savivaldybėje plotas 2006–2009 m.

Rodiklis 2006 2007 2008 2009

Pastatytų naujų negyvenamųjų pastatų bendrasis plotas, tūkst. m² 16,6 20,3 20,9 77,6

Pastatytų naujų negyvenamųjų pastatų skaičius, vnt. 96 106 105 106

Vidutinis vieno negyvenamojo pastato plotas, kv. m 172,9 191,5 199,0 732,1

Pastatytų butų naudingasis plotas, tūkst. m² 6,3 8,9 16,5 9,9

Gyvenamųjų pastatų skaičius, vnt. 50 55 78 56

Vidutinis vieno gyvenamojo pastato naudingasis plotas, kv. m 126,0 161,8 211,5 176,8


400

350

300

250

200

150

100

50

0

2006 2007 2008 2009

Akmenės r. sav.

Joniškio r. sav.

Kelmės r. sav.

Pakruojo r. sav.


Šiaulių m. sav.

Šiaulių r. sav.

2839

69

38

178 188

216

156

173

258

280

335

32


33


2.6 EKONOMINĖS SITUACIJOS SSGG

STIPRYBĖS

Verslumo koeficientas (veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų), nors ir nesiekia apskrities ir šalies vidurkio, tačiau kasmet didėja. Tai rodo, kad vis daugiau gyventojų kuria verslus ir vykdo savarankiškas veiklas.

Rajone išvystytos medienos perdirbimo veiklos, baldų ir medinių padėklų gamyba.

Rajone pradėta sėkmingai formuoti verslo rėmimo sistema. Čia įkurtas bei savo veiklą plėtoja Šiaulių rajono turizmo ir verslo informacijos centras. SVV teikiama parama pagal atskirą Savivaldybės programą, be to, naujai atsikėlusios į rajoną įmonės atleidžiamos nuo turto ir žemės arba žemės nuomos mokesčių.

Šiaulių miesto kaimynystė turi įtakos tam, kad nemaža dalis rajono gyventojų, ypač gyvenančių seniūnijose arčiau Šiaulių miesto, dėl platesnės rinkos, palankesnių sąlygų, didesnės paslaugų ar prekių pasiūlos ir pan. renkasi darbą ar plėtoja savo verslą šiame mieste, ten kurdami ir pridėtinę vertę, tačiau, antra vertus, taip stipriai didėja rajono gyventojų užimtumas, mieste gaunamos pajamos dažnai viršija kaimiškose vietovėse gaunamų pajamų vidurkį, didėja surenkamų gyventojų pajamų mokesčiai rajone bei kt.

Patogi rajono geografinė padėtis bei geros susisiekimo galimybės sausumos bei oro transportu su strateginiais objektais sudaro palankias sąlygas verslo plėtrai ir investicijų pritraukimui.

Šiaulių rajonas pasižymi išvystytu žemės ūkiu ir žemės ūkio produkcijos perdirbimu, gerai išvystyti mėsos perdirbimo, duonos ir pyrago gaminių verslai.

Rajone gerai išvystyta žemės ūkio produkcijos gamyba. 2008 m. čia buvo pagaminta 19,5 proc. visos Šiaulių apskrityje pagamintos žemės ūkio produkcijos: 20 proc. augalininkystės ir 17,4 proc. gyvulininkystės produkcijos. Šiaulių rajono pasėlių plotas sudaro apie 14–17 proc. visos apskrities pasėlių ploto, tai rodo santykinai didesnį Šiaulių rajono žemės našumą.

Šiaulių rajone šalia tradicinių aktyviai vystomi ir perspektyvūs netradiciniai žemės ūkio verslai, tokie kaip švelniakailių žvėrelių, vynuoginių sraigių, grybų, gėlių, uogų, prieskoninių augalų auginimas, bei avininkystė, arklininkystė, žuvininkystė, organizuojamas medžioklės turizmas bei, kaip ir visoje šalyje, vystomas kaimo turizmas.

SILPNYBĖS

Šiaulių rajone nepakankamai pritraukiama tiesioginių užsienio ir materialinių investicijų. Lyginant su kitomis apskrities savivaldybėmis, tai yra vienas žemiausių rodiklių. Taip pat čia pritraukiama vis mažiau materialinių investicijų – santykinė Šiaulių rajono pritrauktų MI dalis apskrities struktūroje kasmet mažėja.

Šiaulių rajono savivaldybėje fiksuojamas gana žemas verslumo koeficientas (veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų), kuris 2010 m. pradžioje siekė 15,4, kai tuo tarpu apskrityje – 19,5, šalyje – 25.

Rajono pramonės sektoriaus įmonėse pagaminama santykinai maža dalis apskrities produkcijos.

Mažas vietos įmonių investicinis pajėgumas.

Itin jautrus rinkos pokyčiams statybos sektorius, pastaruoju metu sparčiai mažėjančios statybos apimtys (vienas sparčiausių mažėjimų apskrityje, išskyrus Kelmės r. sav.).

Rajonas pagal prekybos srities rodiklius atsilieka nuo šalies ir apskrities rodiklių (parduotuvių skaičius ir jų plotas, tenkantis 1000 gyventojų). Tai galima paaiškinti tuo, kad didžioji dalis prekybinių įmonių ir jų plotų koncentruojasi Šiaulių mieste, kur dažniausiai apsipirkti vyksta rajono gyventojai, todėl tai itin sumažina prekybos veiklų vystymą ir plėtrą rajone.

Rajone silpnai išvystyta aptarnavimo veikla (apgyvendinimo, maitinimo ir kitų paslaugų infrastruktūra).

Kai kurioms Šiaulių rajono vietovėms būdingas ekonominis ir socialinis periferiškumas. Tam įtakos turi tai, kad Šiaulių rajono savivaldybės teritorija yra viena didžiausių tarp Lietuvos savivaldybių, todėl jos seniūnijos bei kaimiškosios vietovės netolygiai nutolusios nuo rajono administracinio centro bei didesnių vietovių, magistralinių kelių, verslo centrų ir pan.

Tai, kad Šiaulių rajono savivaldybė yra „žiedinė“ savivaldybė, savo teritorija apglėbusi Šiaulių miestą, ne tik suteikia privalumų rajono gyventojams pasirenkant viešąsias paslaugas, laisvalaikio praleidimo formas ir pan., bet tuo pačiu taip prarandami rajono teikiamų viešųjų paslaugų klientai. Rajono gyventojai, dirbdami ar plėtodami savo verslą Šiaulių mieste (dėl platesnės rinkos, palankesnių sąlygų, didesnės paslaugų ar prekių pasiūlos), šiam miestui kuria ir pridėtinę vertę.

GALIMYBĖS

Patrauklių investicijoms teritorijų formavimas, infrastruktūros kūrimas, verslui palankios aplinkos kūrimas, stiprinant ir vykdant tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo politiką vietos ir ypač šalies lygiu leistų bent šiek tiek numatyti ir prognozuoti būsimąsias TUI bei sumažinti smarkius kasmetinius jų svyravimus.

Pramonės ir verslo vystymuisi būtinos viešosios infrastruktūros kūrimas, viešųjų paslaugų verslui kokybės gerinimas bei lankstesnės ir platesnės lengvatų sistemos sukūrimas. Taip pat, siekiant konkuruoti ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių rinkose, būtina palaikyti ir skatinti IT technologijų bei mokslo technologijų diegimą ir taikymą pramonėje bei įmonėse. Šiandieninėmis sąlygomis tai prisidėtų ne tik prie tam tikro regiono, bet ir visos šalies ekonominio išsivystymo.

Galimybė aktyviai dalyvauti ir išnaudoti visas rajono plėtrai palankias galimybes pritraukiant ir efektyviai įsisavinant 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos periodo galimą gauti finansinę paramą bei investicijas. Taip pat būtina ieškoti kitų galimų finansavimo šaltinių, vystant atskirų sričių viešuosius projektus, bei aktyviai dalyvauti planuojant ES struktūrinės paramos lėšų įsisavinimą regioninės dimensijos lygmenyje.

Įvairiais mokymais, programomis, finansine parama pradedantiesiems ir jau turintiems savo verslą skatinti gyventojų verslumą, taip prisidedant prie užimtumo didinimo bei nedarbo atskirose vietovėse mažinimo, sukuriant palankią aplinką norintiems kurti savo verslą ir tokiu būdu prisidedant prie pridėtinės vertės ir darbo vietų skaičiaus didinimo rajone. Taip pat skatinti verslininkų bendradarbiavimą su mokslo įstaigomis Šiaulių rajone ir mieste, priimant studentus praktikai, siūlant jiems mokymus, vėliau sudarant palankias sąlygas įsidarbinti, kas leistų į regioną pritraukti ir išlaikyti jauną bei kvalifikuotą darbo jėgą, bei stiprinant verslininkų partnerystę su vietos valdžia.

Šiuolaikinės technologijos sukuria galimybes tobulinti viešojo administravimo sritį efektyviau, greičiau ir patogiau teikiant viešąsias paslaugas, perkeliant jas į elektroninę erdvę. Šių paslaugų poreikis ir aktualumas auga ir dar sparčiau augs ateityje didėjant šalies gyventojų kompiuterinio raštingumo lygiui, kasmet ir nuolat didėjant namų ūkių, turinčių kompiuterius ir prieigą prie interneto, skaičiui.

Modernių žemės ūkių kūrimasis, pasinaudojant ES teikiama parama bei kitomis esamomis galimybėmis, bei atsižvelgiant į naujas rinkos sąlygas bei tendencijas, žemės ūkių specializacijos skatinimas.

Didesnė parama turi būti skiriama ne tik tradicinių žemės ūkių stiprinimui, bet ir amatų, netradicinių žemės ūkio šakų, ekologinės žemdirbystės kaip konkurencingų ir rentabilių žemės ūkio šakų populiarinimui. Netradicinių žemės ūkio šakų vystymas suteikia galimybe užsiimti savo verslu ir žemės ūkio veikla ir tiems rajono gyventojams, kurie neturi daug lėšų verslo pradžiai ar gyvena dėl vienokių ar kitokių priežasčių tradicinei žemdirbystei ar gyvulininkystei mažiau palankiose vietovėse.

34


35


GRĖSMĖS

Šiaulių miesto savivaldybės kaimynystė slopina verslo kūrimo ir plėtros galimybes rajone, todėl ateityje gali dar labiau didėti nedarbas, trūkti darbo vietų.

Didėjantis regioninis ekonominis atotrūkis skatina darbingo amžiaus gyventojų emigraciją, taip prarandama kvalifikuota darbo jėga, mažėja rajono konkurencingumas.

Regionų ekonomikos vystymuisi, plėtros krypčių bei vizijos formavimui bei jos įgyvendinimui svarios įtakos turi politiniai pokyčiai šalyje, sunkumų kelia nuolat kintanti ar netobula įstatyminė bazė. Dažnai keičiantis politikos krypčiai, jos dėmesys atskiriems prioritetams neleidžia tinkamai suplanuoti ir kryptingai įgyvendinti numatytus planus ir veiksmus. Tam dar didesnę, greitesnę ir svaresnę neigiamą įtaką turėtų politinis nestabilumas Šiaulių rajono savivaldybėje.

Viešosios iniciatyvos, skatinant verslumą bei pačių rajono verslininkų aktyvumą rajone, ieškant įvairių galimybių, kurios padėtų stiprinti jų turimus ūkius, plėtoti turimą ar kurti naują verslą pradedantiesiems, dėl verslininkų neaktyvumo, neryžto bei nepakankamos kompetencijos dalyvauti projektinėje veikloje gali nepasiekti savo tikslo ir likti neįgyvendintos. III. SOCIALINĖ APLINKA

Gyvenimo kokybę lemia įvairūs veiksniai. Patys bendriausi, visa apimantys yra viešųjų paslaugų, pirmiausia švietimo bei sveikatos priežiūros, užtikrinimas, prieinamumas ir kokybė. Gyvenimo kokybės gerinimui nemažai įtakos turi ir tai, ar tam tikroje teritorijoje yra sudarytos sąlygos kokybiškam, įvairių gyventojų grupių poreikius atitinkančiam laisvalaikiui bei galimybės įsitraukti į visuomeninę ir bendruomeninę veiklą ir taip aktyviai dalyvauti sprendžiant bendruomenei aktualias problemas. Kokybiškos bei prieinamos viešosios paslaugos yra viena iš sąlygų kvalifikuotos ir produktyvios darbo jėgos pritraukimui į regioną.

3.1. GYVENTOJAI

Šiaulių rajone 2010 m. pradžioje gyveno apie 49,2 tūkst. gyventojų, iš jų apie 13,4 tūkst. – Kuršėnuose, vieninteliame rajone esančiame mieste. Taipogi Kuršėnų miesto seniūnijoje gyvena ir daugiausiai rajono gyventojų – apie 25 proc. Kiti gyventojai įsikūrę kaimuose ir nedideliuose miesteliuose, vadinamuose bažnytkaimiuose. Šie maži miesteliai dabar yra seniūnijų centrai. Šiaulių rajone yra 11 seniūnijų. Rajono gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal seniūnijas pateikiamas 3.1.1 paveiksle.

3.1.1 pav. Šiaulių rajono savivaldybės gyventojų pasiskirstymas pagal seniūnijas

Šaltinis: www.siauliai– r.sav.lt.

Kuršėnų miesto;25,3%

Kuršėnų kaimiškoji;12,2%

Kairių;7,2%

Gruzdžių;6%

Ginkūnų;6,5%

Bubių;7,7%

Šiauliųkaimiškoji;

15%

Kužių; 8,2%

Meškuičių; 5%

Rudėnų; 3,4%

Šakynos; 3,6%

36


37


Šiaulių rajono teritorija yra 1807 km2 dydžio, ji užima 21,2 proc. apskrities teritorijos arba 2,77 proc. Lietuvos teritorijos. Gyventojų tankis (gyventojų skaičius viename km2) savivaldybėje 2010 m. pradžioje siekė 27,2 (apskrities vidurkis – 40, Lietuvos – 51). Šis skaičius šalyje, apskrityje ar rajone tiek dėl natūralių demografinių procesų, tiek dėl gyventojų migracijos yra linkęs mažėti.

Statistikos departamento duomenimis, Šiaulių apskritis patenka tarp tų Lietuvos apskričių, kuriose gyventojų skaičius per pastaruosius dešimt metų mažėjo sparčiausiai (7,76 proc.). Tuo tarpu gyventojų skaičius Šiaulių rajone, kaip ir visoje šalyje, taip pat nuolat mažėja, tačiau ne taip žymiai. Nuo 2001 iki 2010 m. šis skaičius rajone sumažėjo 4,68 proc. (šalyje – 4,53 proc.).

2010 m. pradžioje Šiaulių r. savivaldybėje gyveno 49199 gyventojai (Statistikos departamento duomenys). Tai sudarė 14,4 proc. apskrities ir 1,48 proc. Lietuvos gyventojų. Savivaldybės gyventojų skaičius tolygiai mažėja: 2010 m. pradžioje Šiaulių r. savivaldybės gyventojų skaičius buvo beveik 3,3 proc. mažesnis nei 2006 m. pradžioje. Statistikos departamento duomenimis, nuo 2006 m. šis skaičius Šiaulių rajone kasmet mažėja vidutiniškai 420 gyventojų.

3.1.2 pav. Šiaulių rajono savivaldybės gyventojų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietovę


Šiaulių rajonas – tai kaimiška savivaldybė, nes kaimo gyventojai čia sudaro 72,8 proc. visų rajono gyventojų, kai tuo tarpu šalyje šis rodiklis siekia 33 proc., o apskrityje – 38,2 proc. Rajone miesto ir kaimo gyventojų santykis nuo 2006 m. nesikeičia, todėl galima daryti prielaidą, kad natūralūs demografiniai procesai bei žmonių migracija vienodai veikia tiek miesto, tiek kaimo gyventojų skaičių. Šiek tiek daugiau nei pusę Šiaulių rajono gyventojų sudaro moterys (virš 52 proc.). Moterų skaičius 2006 – 2010 m. mažėjo sparčiau nei vyrų (atitinkamai 3 ir 3,5 proc., 3.1.3 paveikslas).

Šiaulių rajono, kaip ir visos Lietuvos, gyventojų vidutinis amžius didėja. Statistikos departamento duomenimis, šie rodikliai Lietuvoje, Šiaulių apskrityje ir Šiaulių rajone panašūs. Atlikus skaičiavimus paaiškėjo, kad visuomenė pasensta vidutiniškai vieneriais metais per penkerius – šešerius metus. 2010 m. pradžioje vidutinis gyventojų amžius Šiaulių rajone buvo 39 m., Lietuvoje ir Šiaulių apskrityje – 39,4 m. Vidutinis vyrų amžius Šiaulių r. – 36,3 m. (mažesnis nei Lietuvos (36,7 m.) ir Šiaulių apskrities (36,6 m.) vidurkiai), o moterų – 41,5 m. (41,8 m. –Lietuvoje ir apskrityje). Šio rodiklio didėjimas iš dalies gali būti paaiškinamas pailgėjusia asmenų gyvenimo trukme: Šiaulių apskrityje tikėtina gyvenimo trukmė per 10 metų pailgėjo 1,19 m. – nuo 71,81 iki 73 m. (vyrų – 0,72 m., nuo 66,86 iki 67,58 m.; moterų – 1,35, nuo 76,95 iki 78,3 m.). Iš kitos pusės visuomenės senėjimas rodo nors ir didėjantį, tačiau nepakankamą gimstamumo augimą.

3.1.3 pav. Šiaulių rajono savivaldybės gyventojų pasiskirstymas pagal lytį


Gyventojų kaita. 2009 m. Šiaulių r. savivaldybėje gimė 504 naujagimiai, tai 15 proc. daugiau nei 2006 m. 1000 gyventojų 2009 m. teko 10,2 gimusiųjų, tai 17 proc. daugiau nei 2006m. (8,7 gimusieji). Natūrali gyventojų kaita siekė 149, tai beveik dvigubai mažiau nei 2006 m. (297), natūrali kaita 1000 gyventojų siekia 3, kai tuo tarpu 2006 m. šis rodiklis siekė 5,9.

Mirusiųjų skaičius Šiaulių rajone 2009 m. siekė 653, tuo tarpu 2006 m. – 737 asmenis. Mirtingumo rodiklis 2009 m. (1000 gyventojų tenka mirusiųjų) siekė 13,2, kai tuo tarpu 2006 m. – 14,6. Mirtingumo rodiklio mažėjimą, kuris būdingas tiek apskričiai, tiek šaliai, galima paaiškinti gyvenimo trukmės ilgėjimu bei nepakankamu gimstamumo rodikliu, kuris išlieka mažesnis nei mirtingumas.

Šiaulių rajonui, kaip ir kitiems šalies teritoriniams vienetams, būdinga didelė gyventojų migracija, tačiau migracijos rodikliai šiek tiek skiriasi nuo apskrities ir šalies tendencijų. Iki 2008 m. tiek atvykusių, tiek išvykusių asmenų skaičius kito panašiu tempu, ir migracijos saldo buvo minimalus, o 2009 m., prasidėjus ekonominiam sunkmečiui, situacija pasikeitė: žymiai padidėjo išvykusiųjų skaičius ir sumažėjo atvykusiųjų, todėl migracijos saldo, 2008 m. buvęs teigiamas (50), 2009 m. tapo neigiamu ir siekė 732. Šis pokytis galėjo įvykti dėl pablogėjusios padėties darbo rinkoje.

3.3.1 lentelė. Migracijos saldo Šiaulių rajone, apskrityje ir šalyje 2006–2009 m.

Teritorija / Metai 2006 2007 2008 2009

Lietuvos Respublika -4857 -5244 -7718 -15483

Šiaulių apskritis -1439 -2167 -2554 -3472

Šiaulių r. sav., iš jų -103 -22 50 -732

Atvyko 917 1374 1330 982

Išvyko 1020 1396 1280 1714


Gyventojų išsilavinimas. Švietimui tenka svarbus vaidmuo kuriant atvirą pilietinę visuomenę, stiprinant jos kultūrines ir ūkines galias, mažinant socialinę žmonių atskirtį ir skurdą, atkuriant socialinį teisingumą ir solidarumą.

2008 metais 22,9 proc. Šiaulių apskrities gyventojų (25–64 metų amžiaus) turėjo aukštąjį išsilavinimą (šalyje – 30,4 proc.), tarp dešimties Lietuvos apskričių tai šeštas rodiklis po Vilniaus (39,8 proc.), Kauno (36,4 proc.), Utenos (28 proc.), Klaipėdos (27,7 proc.) ir Panevėžio (25,7 proc.) apskričių rodiklių. Atitinkamai 64,1 proc. Šiaulių

40000

35000

30000

25000

20000

15000

10000

5000

0

Miestas

Kaimas

2006 2007 2008 2009 2010

37043 36745 36541

13837 13735 13670 13617 13372

36463 35827

28500

26500

24500

22500

20500

18500

16500

Vyrai

Moterys

2006 2007 2008 2009 2010

24237

26643

24046

26434 26329

23882

26237

23843 23495

25704

38


39


apskrities gyventojų turėjo vidurinį išsilavinimą (šalyje – 60,1) ir 13 proc. – žemesnį už vidurinį išsilavinimą (šalyje – 9,5). Pagal vidurinį išsilavinimą turinčių gyventojų skaičių Šiaulių apskritis yra 5–7 pozicijose kartu su Panevėžio ir Klaipėdos apskritimis. Žemesnį už vidurinį išsilavinimą turinčių žmonių procentas Šiaulių apskrityje yra didesnis nei šalies vidurkis, šiuo atžvilgiu ji lenkia tik Telšių ir Tauragės apskritis.

3.1.4 pav. Gyventojai pagal išsilavinimą (25–64 metų) 2008 m., tūkst.*

Šaltinis: Statistikos departamento duomenys. *Duomenų savivaldybių lygmeniu Statistikos departamentas nepateikia.

3.2. ŠVIETIMAS

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos duomenimis, 2010 m. Šiaulių rajone veikia šios įstaigos:

• 3 gimnazijos: Kuršėnų Lauryno Ivinskio, Gruzdžių, Meškuičių;

• 3 vidurinės mokyklos: Bazilionų, Kuršėnų Pavenčių, Kužių;

• 17 pagrindinių mokyklų: Aukštelkės, Bubių, Dirvonėnų, Drąsučių, Gilvyčių, Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų, Kairių, Kuršėnų Daugėlių, Kuršėnų Stasio Anglickio, Naisių, Pakapės, Raudėnų, Šakynos, Šilėnų, Verbūnų, Voveriškių, Žarėnų;

• 2 pradinės mokyklos: Micaičių mokykla-darželis, Kurtuvėnų pradinė mokykla;

• ikimokyklinio ugdymo įstaigos: Daugėlių lopšelis-darželis; Kuršėnų lopšelis-darželis „Eglutė“, Kuršėnų lopšelis-darželis „Nykštukas“, Kuršėnų lopšelis-darželis „Buratinas“, Kužių lopšelis-darželis „Vyturėlis“, Kairių lopšelis-darželis „Spindulėlis“, Meškuičių lopšelis-darželis, Ginkūnų lopšelis-darželis, Gruzdžių lopšelis-darželis „Puriena“, taip pat ikimokyklinį ugdymą Bazilionuose vykdo Bazilionų vidurinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyrius;

• 5 neformalaus ugdymo įstaigos: Kuršėnų meno mokykla, Kuršėnų sporto mokykla, Kuršėnų kūrybos namai, Švietimo centras, Pedagoginė psichologinė tarnyba;

• Viešoji įstaiga Kuršėnų politechnikos mokykla.

Šiaulių savivaldybės administracijos duomenimis, 2009 09 01 Šiaulių rajone mokėsi 5720 mokinių (419 mažiau nei 2008 09 01). Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos suaugusiųjų klasėse mokėsi 58 asmenys. Ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankė 882 vaikai (32 ugdytiniais mažiau nei 2008 09 01).

Ikimokyklinis ugdymas. 2006–2009 m. Šiaulių r. savivaldybėje veikė 10 ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Nors nagrinėjamu laikotarpiu ikimokyklinių ugdymo įstaigų skaičius savivaldybėje nesikeitė, tačiau vietų skaičius

jose mažėjo (sumažėjo 19 vietų arba 2,2 proc.), kai tuo tarpu šalyje ir apskrityje įstaigų skaičius mažėjo, tačiau vietų skaičius įstaigose išaugo.

3.2.1. lentelė. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos

Teritorija / Metai

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičius Pokytis 2006–2009

m., proc.

Vietų skaičius ikimokyklinio ugdymo įstaigose

Pokytis 2006–2009

m., proc.2006 2007 2008 2009 2006 2007 2008 2009

Lietuvos Respublika 652 649 654 642 -1,5 87220 88886 92134 91683 5,1

Šiaulių apskritis 64 63 66 63 -1,56 7894 8114 7926 8127 3,0

Šiaulių r. sav. 10 10 10 10 – 861 883 842 842 -2,2


Šiaulių r. ikimokyklinio ugdymo įstaigose 2009 m. 100 vaikų teko 106 vietos (2006 m. – 105 vietos), apskrityje – 100 vietų (2006 m. – 98 vietos), šalyje – 98 vietos (2006 m. – 96 vietos). Šiaulių rajono savivaldybės administracijos duomenimis, ikimokyklinio ugdymo poreikiai tenkinami visose įstaigose, išskyrus Ginkūnuose ir Bazilionuose. Ginkūnų lopšelį-darželį 2009 m. rugsėjo 1 d. pageidavo lankyti 59 vaikai, o Bazilionų vidurinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyrių – 12 vaikų. Likusiose įstaigose, vykdančiose ikimokyklinį ugdymą, buvo laisvos 85 vietos.

3.2.1. pav. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vietų skaičius 100 vaikų 2006–2009 m.


Statistikos departamento duomenimis, Šiaulių r. ikimokyklinio amžiaus vaikų, kurie lankė ikimokyklinio ugdymo įstaigas, skaičius 2006–2009 m. sumažėjo 2,5 proc.: 2006 m. šis skaičius siekė 817, o 2009 m. – 797. Bet šio rodiklio procentinė dalis nežymiai padidėjo: 33,7 proc. 2006 m. ir 34,6 proc. 2008–2009 m.. Tai lėmė ikimokyklinio amžiaus vaikų skaičiaus rajone sumažėjimas: 2006 m. jis siekė 2424, o 2008 m. – 2303, t. y. sumažėjo beveik 5 proc.(išvestiniai Statistikos departamento duomenys). Vertinant ikimokyklines įstaigas lankančių vaikų skaičių tarp visų ikimokyklinio amžiaus vaikų, pastebima, kad Šiaulių rajone 2009 m. šis skaičius (34,6 proc.) nesiekė nei apskrities (48,9 proc.), nei šalies vidurkio (54,7 proc.).

2006 m. Šiaulių rajono savivaldybėje ikimokyklines įstaigas lankė 21 proc. punktu mažiau nei šalyje ir 14,4 proc. punkto mažiau nei apskrityje ikimokyklinio amžiaus vaikų tarp visų šios amžiaus grupės vaikų. 2007 m. minėtų rodiklių skirtumas siekė 21,3 šalyje ir 15,6 apskrityje, o 2008 m. analogiškai 23,2 ir 18,3 proc. punkto. 2009 m. šalyje ir apskrityje vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas, skaičius tarp visų 1–6 m. amžiaus vaikų sumažėjo, o Šiaulių r. savivaldybėje šis rodiklis nežymiai padidėjo.

Vilniaus aps.

Utenos aps

Telšių aps.

Tauragės aps.

Šiaulių aps.

Panevėžio aps.

Marijampolės aps.

Klaipėdos aps.

Kauno aps.

Alytaus aps.

Lietuvos r.

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 1000%

Žemesnis Vidutinis Aukščiausias

8,4

12,1

13,4

13,5

13

10,3

10,5

8,3

7,2

7,4

9,5

51,8

59,9

67

70,3

64,1

64

71,5

56,5

64

70,3

60,1

39,8

28

19,6

16,1

22,9

25,7

18,1

27,7

36,4

22,2

30,4

110

105

100

95

90

85

Lietuvos Respublika Šiaulių apskritis Šiaulių r. sav.

2006

2007

2008

2009

96 9697 98 98

97

92

100

105104

101

106

40


41


10 kl. mokinių skaičius

Įgijus pagrindinį išsilavinimą mokinių skaičius

Išklausiusių pagrindinio ugdymo programą mokinių skaičius

750

600

450

300

150

0

2006 2007 2008 2009

3.2.2. pav. 1–6 m. amžiaus vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas, dalis, proc.


Bendrojo lavinimo mokyklose veikė 19 priešmokyklinio ugdymo grupių, kurias lankė 151 vaikas, ikimokyklinio ugdymo įstaigose 12 grupių lankė 187 vaikai. Priešmokyklinio ugdymo poreikiai tenkinami.

Bendrasis lavinimas. Statistikos departamento duomenimis, Šiaulių r. savivaldybės mokyklose 2009–2010 m. mokėsi 5582 moksleiviai. Bendras moksleivių skaičius savivaldybėje per paskutiniuosius keturis mokslo metus sumažėjo 1276 mokiniais (arba 18,6 proc.). Lietuvoje per tą patį laikotarpį mokinių bendrojo lavinimo mokyklose sumažėjo 14,4 proc., apskrityje – 16,2 proc. Tarp visų apskrities savivaldybių Šiaulių rajone moksleivių skaičius nuo 2006–2007 m. mažėjo sparčiausiai.

3.2.2. lentelė. Mokinių bendrojo lavinimo mokyklose skaičius (mokslo metų pradžioje)

Teritorija / Mokslo metai

Bendrojo lavinimo mokyklų mokiniaiPokytis

2006–2007–2009–2010 m., proc.2006–2007 2007–2008 2008–2009 2009–2010

Lietuvos Respublika 514622 489442 464638 440504 -14,4Šiaulių apskritis 55943 52844 49893 46864 -16,2Akmenės r. sav. 4960 4760 4380 4093 -17,5Joniškio r. sav. 4893 4606 4313 4081 -16,6Kelmės r. sav. 6128 5721 5419 5115 -16,5Pakruojo r. sav. 4416 4154 3940 3697 -16,3Radviliškio r. sav. 7773 7323 6893 6480 -16,6Šiaulių m. sav. 20915 19852 18917 17816 -14,8Šiaulių r. sav. 6858 6428 6031 5582 -18,6


Šiaulių rajono savivaldybės administracijos duomenimis, dešimtose klasėse mokėsi 643 mokiniai. Pagrindinį išsilavinimą įgijo 594 mokiniai, t. y. 92 proc. visų dešimtokų (2008 metais – 84 proc.). Dvyliktose klasėse mokėsi 328 mokiniai. Brandos atestatai įteikti 316 abiturientų, t. y. 96 proc. visų abiturientų, tuo tarpu 2008 metais – 93 proc. (3.2.3 ir 3.2.4 pav.).

3.2.3 pav. Mokinių, išklausiusių vidurinio ugdymo programą ir įgijusių vidurinį išsilavinimą,

2006–2009 metais pokytis

3.2.4 pav. Mokinių, išklausiusių pagrindinio ugdymo programą ir įgijusių pagrindinį išsilavinimą,

2006–2009 metais pokytis

Šaltinis: Šiaulių rajono savivaldybės administracija.

Moksleivių, turinčių specialiųjų poreikių, tarp jų ir neįgalių, mokomų bendrojo lavinimo mokyklose, skaičius nemažėja. Nuolat vykdoma tokių moksleivių integracija. Galima konstatuoti, kad Šiaulių apskrityje, lyginant su Lietuvos rodikliu, itin didelis mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, skaičius bendrame moksleivių skaičiuje. Lietuvoje šis rodiklis 2008–2009 m. m. siekė 11,7 proc., o 2009–2010 m. m. – 11,8 proc. Tuo tarpu Šiaulių r. savivaldybėje atitinkamai 22,2 ir 22,3 proc. Šiaulių rajonas pagal moksleivių, turinčių specialiųjų poreikių, procentinę dalį, deja, pirmauja tarp apskrities savivaldybių, rajoną lenkia tik Pakruojo r. savivaldybė.

3.2.3. lentelė. Specialiųjų poreikių turinčių mokinių skaičius ir jų dalis savivaldybėse

Steigėjas / Mokslo metai

Moksleivių skaičius

Absoliutus skaičius Procentas nuo bendro moksleivių skaičiaus

2006–2007 2007–2008 2008–2009 2009–

2010 2006–2007 2007–2008 2008–2009 2009–2010

Lietuvos Respublika 52136 51070 54205 51877 10,2 10,5 11,7 11,8Akmenės r. sav. 776 599 732 730 15,6 12,6 16,7 17,8Joniškio r. sav. 624 707 644 698 12,8 15,3 14,9 17,1Kelmės r. sav. 788 701 900 849 12,9 12,3 16,6 16,6Pakruojo r. sav. 963 963 984 974 21,8 23,2 25,0 26,3Radviliškio r. sav. 1410 1423 1474 1273 18,1 19,4 21,4 19,6Šiaulių m. sav. 3657 3406 2943 2582 17,5 17,2 15,6 14,5Šiaulių r. sav. 1265 1324 1338 1242 18,4 20,6 22,2 22,3

Šaltinis: Lietuvos socialinis žemėlapis (www.socialiniszemelapis.lt).

Pedagogai. 2009–2010 m. didžioji dalis (96,2 proc.) Šiaulių r. savivaldybės pedagogų turėjo aukštąjį išsilavinimą, 3 proc. – aukštesnįjį ir 0,8 proc. – vidurinį išsilavinimą. Tiek Šiaulių apskrities, tiek Šiaulių rajono pedagogų išsilavinimo rodiklis lenkia Lietuvos rodiklius. Apskrities kontekste Šiaulių rajono rodikliai taip pat gana aukšti, juos lenkia tik Šiaulių miesto ir Radviliškio r. savivaldybių rodikliai.

90

80

70

60

50

40

30

20

10

0

Lietuvos Respublika

Šiauliųapskritis

Akmenės r.sav.

Joniškio r. sav.

Kelmės r. sav.

Pakruojo r.sav.


Šiaulių r. sav.

Šiaulių m. sav.

2006 2007 2008 2009

54,7 56

,356

,954

,7

48,1

50,6 52

48,9

38,7 42

,940

,438

,7 40,1

42,9 44 42,6

29,1

32,2

31,9

31,3

42,6

43,5

43,1

44,2

38,1

39,7

41,3

40,2

72 75,5 79

,468

,7

33,7 35

33,7

34,6

400

300

200

100

0

2006 2007 2008 2009

12 kl. mokinių skaičius

Įgijus vidurinį išsilavinimą mokinių skaičius

Išklausiusių vidurinio ugdymo programą mokinių skaičius

342325

17

341322

19

334311

23 12

328316

691642

49

638625

43

681

587

94

643594

46

42


43


3.2.4. lentelė. Bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų išsilavinimas

Teritorija / Mokslo metai

Mokytojų skaičiusIš jų turi išsilavinimą, proc.

Aukštąjį Aukštesnįjį Vidurinį

2007

–200

8

2008

–200

9

2009

–201

0

2007

–200

8

2008

–200

9

2009

–201

0

2007

–200

8

2008

–200

9

2009

–201

0

2007

–200

8

2008

–200

9

2009

–201

0

Lietuvos Respublika 42846 41393 39842 93,1 93,8 95 5 4,5 3,9 1,9 1,7 1,1

Šiaulių apskritis 4725 4533 4370 94,4 94,9 96,1 3,9 3,4 2,9 1,7 1,7 1

Akmenės r. sav. 367 346 335 91,8 92,5 93,1 5,5 4,3 3,9 2,7 3,2 3

Joniškio r. sav. 409 394 376 93,4 92,9 93,6 5,1 5,3 5,6 1,5 1,8 0,8

Kelmės r. sav. 580 557 537 89,7 92,3 93,3 7,1 5,7 5 3,2 2 1,7

Pakruojo r. sav. 415 396 379 88,4 88,9 92,6 8,2 7,6 5,8 3,4 3,5 1,6

Radviliškio r. sav. 669 647 613 94,3 95,7 96,9 4,8 3,5 2,9 0,9 0,8 0,2

Šiaulių m. sav. 1660 1597 1529 98,5 98,3 98,8 0,8 0,8 0,6 0,7 0,9 0,6

Šiaulių r. sav. 625 596 601 94 94,1 96,2 3,8 3,4 3 2,2 2,5 0,8


2009–2010 m. m. Šiaulių r. savivaldybėje dirbo 80,2 proc. atestuoti mokytojai. Šis rodiklis artimas šalies rodikliui (82,4 proc.), tačiau vienas žemiausių tarp apskrities savivaldybių ir lenkė tik Kelmės r. savivaldybės rodiklį. Šiaulių rajone dirba 14 proc. visų apskrities mokytojų, atestuotų mokytojų dalis sudaro 13,7 proc. visų atestuotų apskrities pedagogų. Mokytojų, turinčių mokytojo kvalifikacinę kategoriją, vyresniojo mokytojo kvalifikacinę kategoriją, mokytojo metodininko kvalifikacinę kategoriją ir mokytojo eksperto kvalifikacinę kategoriją skaičius atitinkamai sudaro 9,3 proc., 15,4 proc., 12,3 proc. ir 12,5 proc. tokių apskrities pedagogų.

3.2.5. lentelė. Šiaulių apskrities pedagogų kvalifikacija 2009–2010 m. m.

Steigėjas

Mok

ytoj

ų sk

aiči

us Atestuotų mokytojų skaičius

Mok

ytoj

ų, tu

rinč

ių

mok

ytoj

o kv

alifi

kaci

nę

kate

gori

ją, s

kaič

ius

Mok

ytoj

ų, tu

rinč

ių

vyre

snio

jo m

okyt

ojo

kval

ifika

cinę

ka

tego

riją

, ska

ičiu

s

Mok

ytoj

ų, tu

rinč

ių

mok

ytoj

o m

etod

inin

ko

kval

ifika

cinę

ka

tego

riją

, ska

ičiu

s

Mok

ytoj

ų, tu

rinč

ių

mok

ytoj

o ek

sper

to

kval

ifika

cinę

ka

tego

riją

, ska

ičiu

s

Skai

čius

Proc

.

Lietuvos Respublika 42501 35030 82,4 3332 19677 11336 685

Akmenės r. sav. 340 278 81,8 15 158 105 0

Joniškio r. sav. 392 336 85,7 30 213 93 1

Kelmės r. sav. 589 454 77,1 44 298 111 1

Pakruojo r. sav. 394 332 84,3 54 167 108 3

Radviliškio r. sav. 669 597 89,2 87 263 235 12

Šiaulių m. sav. 1494 1213 81,2 73 643 471 26

Šiaulių r. sav. 637 511 80,2 31 317 157 6

Šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo ministerija.

2009 m. socialinei pedagoginei, psichologinei, specialiajai pedagoginei ir specialiajai pagalbai teikti rajono bendrojo lavinimo mokyklose buvo šie etatai: logopedų – 23,05, specialiųjų pedagogų – 14,25, socialinių pedagogų – 11, mokytojo padėjėjų – 7, judesio korekcijos – 4, psichologo ir psichologo asistento – 3,5, specialiųjų klasių mokytojų – 7.

Švietimo įstaigų vadovai. Šiaulių r. savivaldybėje 2009–2010 m. m. dirbo 62 mokyklų vadovai, iš kurių 7 (t. y. 11 proc.) buvo neatestuoti. Atestuotų vadovų skaičius siekė 55, didžioji dalis vadovų turi III kvalifikacinę kategoriją. Tai gana aukšti rodikliai, pagal juos Šiaulių rajonas apskrityje pirmauja, jį lenkia tik Akmenės r. savivaldybė.

3.2.6. lentelė. Šiaulių apskrities mokyklų vadovų kvalifikacinė kategorija 2009–2010 m. m.

Steigėjas

Mok

yklų

vad

ovų

skai

čius

Atestuotų mokyklų vadovų

Mok

yklų

vad

ovų,

turi

nčių

I k

valifi

kaci

nę k

ateg

oriją

, sk

aiči

us

Mok

yklų

vad

ovų,

tu

rinč

ių II

kva

lifika

cinę

ka

tego

riją

, ska

ičiu

s

Mok

yklų

vad

ovų,

tu

rinč

ių II

I kva

lifika

cinę

ka

tego

riją

, ska

ičiu

s

Skai

čius

Proc

.

Lietuvos Respublika 3552 2496 70,3 86 110 1310Akmenės r. sav. 28 26 92,9 1 8 17Joniškio r. sav. 31 23 74,2 0 10 13Kelmės r. sav. 59 45 76,3 0 20 25Pakruojo r. sav. 41 29 70,7 0 14 15Radviliškio r. sav. 53 45 84,9 1 11 33Šiaulių m. sav. 121 80 66,1 2 34 44Šiaulių r. sav. 62 55 88,7 0 21 34


Materialieji švietimo įstaigų ištekliai. Kompiuterių skaičius 100 moksleivių Šiaulių r. savivaldybės mokyklose 2009–2010 m. m. nebuvo vienas iš didžiausių apskrityje, bet viršijo šalies ir lenkė Šiaulių m. savivaldybės rodiklį, tačiau atsiliko nuo kitų apskrities savivaldybių rodiklių. Šiaulių r. savivaldybės mokyklose yra 12,4 proc. visų apskrities mokyklų kompiuterių.

Mokinių pavėžėjimui Šiaulių r. mokyklos turi 12 autobusų, tai 20 proc. visų apskrities mokyklų autobusų. Šiaulių r. savivaldybės mokyklose vienam mokiniui tenka 12,5 m2 mokyklos ploto. Šis rodiklis lenkia šalies vidurkį, tačiau yra lygus apskrities rodikliui.

3.2.7. lentelė. Pagrindiniai Šiaulių apskrities mokyklų išteklių rodikliai 2009–2010 m. m.

SteigėjasKompiuterių skaičius 100

mokinių

Mokyklų autobusų skaičius

Geltonųjų autobusų skaičius

Vienam mokiniui tenkanti mokyklos ploto dalis (m2)

Lietuvos Respublika 12,6 775 466 11,4

Šiaulių apskritis 14,7 90 59 12,5

Akmenės r. sav. 12,7 9 6 13,5

Joniškio r. sav. 18,5 15 9 11,6

Kelmės r. sav. 16,1 18 11 12,1

Pakruojo r. sav. 14,9 14 8 14,4

Radviliškio r. sav. 13,5 15 12 13,2

Šiaulių m. sav. 12,5 5 1 10,1

Šiaulių r. sav. 14,4 14 12 12,5


44


45


Profesinis rengimas, kvalifikacijos kėlimas ir suaugusiųjų mokymas. Šiaulių rajone neveikia nė viena aukštesnioji mokykla, kolegija ar universitetas, tačiau šalia esančiame Šiaulių mieste veikia net keletas aukštojo ir aukštojo neuniversitetinio mokslo įstaigų: Šiaulių universitetas, Šiaulių valstybinė kolegija, Vakarų Lietuvos verslo kolegija (Šiaulių skyrius) bei Šiaurės Lietuvos kolegija.

Šiaulių rajone veikia Viešoji įstaiga Kuršėnų politechnikos mokykla, kurios pagrindinė veikla – pagrindinis profesinis, darbo rinkos profesinis, neformalusis suaugusiųjų mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas. Taip pat iki 2010 m. veikė žemės ūkio mokykla Gruzdžiuose, kuri dėl vykdomos švietimo reformos ir mokinių skaičiaus mažėjimo buvo prijungta prie Joniškio žemės ūkio mokyklos. Mokinių skaičius šiose dvejose rajono profesinėse mokyklose nuo 2005–2006 iki 2009–2010 m. m. sumažėjo 33,7 proc. (nuo 799 iki 502), taip pat kasmet buvo vis mažiau pareiškiančių norą studijuoti šiose mokyklose – minėtu laikotarpiu šis skaičius sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu – 26,4 proc. nuo 316 iki 223 moksleivių. 2009–2010 mokslo metais brandos atestatus čia įgijo 115 mokinių – 16,7 procentais mažiau nei prieš keturis metus arba 21 proc. mažiau nei prieš 10 metų. Pagrindinė to priežastis – moksleivių skaičiaus mažėjimas Gruzdžiuose, tuo tarpu VšĮ Kuršėnų politechnikos mokykloje moksleivių skaičius keitėsi nežymiai, jau eilę metų išlieka panašus.

Išliekant toms pačioms tendencijoms, kai itin maža dalis pagrindinę mokyklą baigusių jaunuolių stoja į profesinio mokymo įstaigas, daug darbingo amžiaus žmonių emigruoja, o ūkio struktūroje nevyksta žymių pokyčių, jau netolimoje ateityje darbo rinkoje dar labiau pasijus darbininkiškų profesijų specialistų trūkumas.

Šiaulių rajone veikia įstaiga, teikianti mokymo, švietimo paslaugas rajono gyventojams. Tai Savivaldybės tarybos įkurtas Švietimo centras. Centras tiria neformaliojo suaugusiųjų švietimo poreikius ir organizuoja kvalifikacijos tobulinimo renginius; užsako programas bei tikslinius projektus ir juos finansuoja; sudaro sąlygas asmeniui mokytis visą gyvenimą, tenkinant jo pažinimo poreikius, tobulinant įgytą kvalifikaciją ir įgyjant papildomų kvalifikacijų; teikia reikalingą informacinę, ekspertinę ir konsultacinę pagalbą švietimo darbuotojams ir kitiems asmenims.

3.3. UŽIMTUMAS IR NEDARBAS

Darbingo amžiaus gyventojai. Darbingo amžiaus asmenų skaičius Šiaulių rajone 2006–2010 m. augo (3 proc.) sparčiau nei apskrityje (0,6 proc.) ar šalyje (1,9 proc.). Taip pat Šiaulių rajono darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus augimas buvo sparčiausias apskrityje (3.3.1 lentelė). Statistikos departamento duomenimis, Šiaulių rajone 2010 m. pradžioje gyveno 31214 darbingo amžiaus gyventojų, tai sudarė 14,2 proc. visų apskrities darbingo amžiaus gyventojų (2006 m. šis rodiklis siekė 13,8 proc.).

3.3.1. lentelė. Darbingo amžiaus gyventojų skaičius 2006–2010 m. pradžioje

Teritorija / Metai 2006 2007 2008 2009 2010 Pokytis 2006–2010 m., proc.

Lietuvos Respublika 2121455 2136574 2140133 2153999 2162466 1,9

Šiaulių apskritis 218878 220143 219722 220521 220292 0,6

Akmenės r. sav. 16793 16796 16726 16657 16588 -1,2

Joniškio r. sav. 18236 18308 18324 18393 18426 1,0

Kelmės r. sav. 22669 22734 22621 22610 22571 -0,4

Pakruojo r. sav. 16656 16678 16575 16599 16588 -0,4

Radviliškio r. sav. 29823 29985 30018 29995 29906 0,3

Šiaulių m. sav. 84407 85047 84570 84917 84999 0,7

Šiaulių r. sav. 30294 30595 30888 31350 31214 3,0


2010 metų pradžioje, darbingo amžiaus gyventojai Šiaulių r. savivaldybėje sudarė 63,4 proc. visų gyventojų: tai 1,1 proc. punkto mažiau nei apskrityje ir 1,6 proc. punkto mažiau nei šalyje. Nors šis rodiklis atsilieka nuo apskrities rodiklio, tačiau yra vienas aukščiausių tarp apskrities savivaldybių rodiklių (jo atsilikimą apskrities kontekste lemia itin aukštas Šiaulių miesto savivaldybės rodiklis bei santykinai didelis šio miesto gyventojų

skaičius). Pensinio ir 0–15 m. amžiaus gyventojai sudaro didesnę procentinę dalį gyventojų nei šalyje ir apskrityje (3.3.2 lentelė).

3.3.2. lentelė. Šiaulių r. savivaldybės gyventojų pasiskirstymas pagal amžių 2010 m. pradžioje

Teritorija Iš viso0–15 metų amžiaus

gyventojaiDarbingo amžiaus

gyventojaiPensinio amžiaus

gyventojai

Skaičius Proc. Skaičius Proc. Skaičius Proc.

Lietuvos Respublika 3329039 539452 16,2 2162466 65,0 627121 18,8

Šiaulių apskritis 341687 55967 16,4 220292 64,5 65428 19,1

Akmenės r. sav. 26737 4629 17,3 16588 62,0 5520 20,6

Joniškio r. sav. 29310 5044 17,2 18426 62,9 5840 19,9

Kelmės r. sav. 36801 6193 16,8 22571 61,3 8037 21,8

Pakruojo r. sav. 26561 4699 17,7 16588 62,5 5274 19,9

Radviliškio r. sav. 47626 8221 17,3 29906 62,8 9499 19,9

Šiaulių m. sav. 125453 18624 14,8 84999 67,8 21830 17,4

Šiaulių r. sav. 49199 8557 17,4 31214 63,4 9428 19,2


Vidutinis metinis užimtųjų skaičius 2006–2009 m. Šiaulių r. savivaldybėje svyravo: 2006 m. siekė 18,9 tūkst., 2007 m. sumažėjo tūkstančiu gyventojų, 2008 m. padidėjo iki 19,2 tūkst. arba 2 proc., tačiau 2009 m. vėl sumažėjo iki 18,9 tūkst. Užimtieji 2009 m. sudarė 38,4 proc. visų rajono gyventojų. Vertinant visą 2006–2009 m. laikotarpį, dirbančiųjų skaičius Šiaulių rajono savivaldybėje nepakito. Lyginant šį Šiaulių rajono rodiklį su kitomis apskrities savivaldybėmis, reikia paminėti, kad Šiaulių rajone užimtųjų skaičius išliko toks pat, kai tuo tarpu kitose apskrities savivaldybėse jis gana smarkiai sumažėjo.

3.3.1. pav. Užimtųjų skaičius 2006–2009 m., tūkst.


Bedarbių skaičius. Iki 2008 m. mažėjęs registruotų bedarbių skaičius Šiaulių r. savivaldybėje metų pabaigoje ėmė didėti. 2008 m., lyginant su 2006 m., bedarbių skaičius sumažėjo 100 asmenų arba 10 proc. (apskrityje sumažėjo 5 proc., Lietuvoje padidėjo 0,3 proc.). 2009 m. bedarbių skaičius itin sparčiai išaugo visur, ypač miesto gyvenamosiose teritorijose. Šiaulių rajonas pagal bedarbių skaičiaus augimą buvo tarp savivaldybių, kuriose bedarbių skaičius išaugo labiausiai (170 proc.), ir viršijo apskrities vidurkį (159 proc.). Panašiai bedarbių skaičius augo ir Pakruojo (180 proc.) bei Radviliškio (178 proc.) savivaldybėse, tuo tarpu Šiaulių mieste augimas siekė 353

80

70

60

50

40

30

20

10

0

Akmenės r.sav.

Joniškio r. sav.

Kelmės r. sav.

Pakruojo r.sav.


Šiaulių r. sav.

Šiaulių m. sav.

2006 2007 2008 2009

11,6

11,4

12,2

9,8 10

,9

10,9

10,4

10,4 16

,213

,814

,714

,3

12,3

10,2 13

,28,

9

20,1

20,7

21,8

18,1

18,9

18,9

18,8

19,2

63,4

63,1

66,8

62,1

46


47


proc., lyginant su 2006 metais. Akmenės (53,3 proc.), Joniškio (38,46 proc.) ir Kelmės (85,7 proc.) savivaldybėse bedarbių skaičius padidėjo mažiau.

3.3.2. pav. Bedarbių skaičius 2006–2009 m., tūkst.


Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis. Šis rodiklis Šiaulių r. savivaldybėje ir Šiaulių apskrityje bei šalyje nuolat svyravo. Mažiausias registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis šalyje ir apskrityje buvo užfiksuotas 2007 m. (3,2 proc.). Šiaulių r. savivaldybėje – 2007–2008 m. (2,8 proc.). 2007–2008 m. mažėjęs registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis labai išaugo 2009 m.: šalyje – iki 9,4 proc., apskrityje – iki 9,6 proc., Šiaulių r. savivaldybėje – iki 8,8 proc.

3.3.3. pav. Nedarbo lygis 2006–2009 m. proc.


Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2009 metais ir pirmaisiais 2010 m. ketvirčiais Šiaulių rajono savivaldybėje buvo vienas mažiausių tarp kitų Šiaulių apskrities savivaldybių. Nurodytu laikotarpiu vidutiniškai jis siekia 89–92 proc. apskrities lygio arba 76–80 proc. šalies lygio. 2009 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Šiaulių rajone buvo didžiausias II-ąjį, o mažiausias – IV-ąjį ketvirtį. 2010 m. I-ąjį ketvirtį jis dar labiau mažėjo ir šiek tiek išaugo II-ąjį ketvirtį, tačiau išlieka mažesnis nei 2009 m. ir yra mažiausias tarp apskrities savivaldybių.

3.3.4 pav. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Lt


3.4. SVEIKATOS APSAUGA

Gimstamumas ir mirtingumas. Statistikos departamento duomenimis, nuo 2006 m. tiek šalyje, tiek ir apskrityje, tiek Šiaulių rajono savivaldybėje nuo 2006 m. mirtingumo rodikliai mažėja, o gimstamumas didėja. Daugiau ar mažiau tai būdinga beveik visoms apskrities savivaldybėms. Sparčiausiai gimstamumas išaugo Šiaulių mieste, 2009 m., lyginant su 2006 m., jis išaugo 30 proc. Tuo tarpu Šiaulių rajone jis išaugo 14,5 proc. (nuo 440 iki 504 gimusiųjų). Tai 0,6 proc. punkto daugiau nei Šiaulių apskrities bendras rodiklis, tačiau 2,8 proc. punkto mažiau nei šalies rodiklis. Mirtingumas Šiaulių rajone, lyginant su kitomis apskrities savivaldybėmis, taip pat mažėjo šiek tiek greičiau – 2006–2009 m. jis sumažėjo 11,4 proc., tai vienas geriausių rodiklių tarp apskrities savivaldybių, taip pat lenkia bendrus apskrities ir šalies rodiklius.

3.4.1. lentelė. Gimstamumas ir mirtingumas

Teritorija / Metai

Gimusiųjų skaičius Mirusiųjų skaičius

2006 2007 2008 2009Pokytis

2006–2009 m., proc.

2006 2007 2008 2009

Pokytis 2006–

2009 m., proc.

Lietuvos Respublika 31265 32346 35065 36682 17,3 44813 45624 43832 42032 -6,2Šiaulių apskritis 3062 3248 3411 3488 13,9 4925 4918 4635 4427 -10,1Akmenės r. sav. 244 244 257 263 7,8 439 479 391 372 -15,3Joniškio r. sav. 248 263 289 282 13,7 450 465 433 406 -9,8Kelmės r. sav. 331 351 339 380 14,8 610 602 595 566 -7,2Pakruojo r. sav. 247 252 254 248 0,4 452 466 429 409 -9,5Radviliškio r. sav. 506 486 469 450 -11,1 791 736 723 697 -11,9Šiaulių m. sav. 1046 1174 1297 1361 30,1 1446 1445 1377 1324 -8,4Šiaulių r. sav. 440 478 506 504 14,5 737 725 687 653 -11,4


Kūdikių mirtingumas. 2006–2009 m. Šiaulių r. savivaldybėje užregistruotos 4 kūdikių mirtys, skirtingais metais tai sudaro 0,6–0,9 proc. visų kūdikių. Kūdikių mirtingumo rodiklis (1000 gyventojų tenkantis mirusiųjų skaičius) Šiaulių r. savivaldybėje, kaip ir šalyje bei apskrityje, skirtingais metais svyruoja, bet yra panašaus dydžio.

9

8

7

6

5

4

3

2

1

0Akmenės r.

sav.Joniškio r.

sav.Kelmės r.

sav.Pakruojo r.

sav.Radviliškio

r. sav.Šiaulių r.

sav.Šiaulių m.

sav.

2006 2007 2008 2009

1,5

1 1,1

2,3

1,3

0,9

0,9

1,8

1,4

1,1 1,2

2,6

0,5

0,5

0,5

1,4

0,9

0,8

0,8

2,5

1,7 1,7 2,

37,

7

1 0,9

0,9

2,7

16

14

12

10

8

6

4

2

0Akmenės r.

sav.Joniškio r.

sav.Kelmės r.

sav.Pakruojo r.

sav.Radviliškio

r. sav.Šiaulių r.

sav.Šiaulių m.

sav.

2006 2007 2008 2009

3,4

Šiaulių apskritis

Lietuvos Respublika

3,2 3,4

9,4

3,7

3,2 3,5

9,6

8,7

6,2 6,

813

,6

7,1

5,2

4,7

10

6,2

4,9 5,

511

,4

2,8

2,8

38,

6

3 2,8

2,8

2,8

2,8

8,5

2 22,

79 8,

8

3,2

2500

2000

1500

1000

500

0Akmenės r.

sav.Joniškio r.

sav.Kelmės r.

sav.Pakruojo r.

sav.Radviliškio

r. sav.Šiaulių r.

sav.Šiaulių m.

sav.

2009K1 2009K2 2010K1 2010K2

Šiaulių apskritis

Lietuvos Respublika

2193

,121

72,6

2031

,220

55,8

1912

,819

0217

38,2

1777

,7

1926

,419

18,1

1872

,119

23,2

1817

,218

29,4

1627

,916

69,9

1817

,418

96,6

1686

,716

97,7

1828

,818

74,4

1727

,117

56,8

1698

,917

34,2

1502

,215

21,1 20

06,8

1961

,318

09,7

1853

,1

1706

,317

50,8

1552

,616

07,3

48


49


3.4.1 pav. Kūdikių mirtingumas (1000 gimusių tenka mirusių kūdikių)


Sergamumas. Aukštas nedarbo lygis, ekonominis ir socialinis nesaugumas didina psichinę ir emocinę įtampą, kuri iš dalies lemia ir sergamumo kai kuriomis ligomis didėjimą ir apsunkina jų gydymą. Daugelį susirgimų kaip rizikos faktorius lemia nepakankama ir nesubalansuota mityba.

Išanalizavus Šiaulių r. gyventojų sergamumą, pastebima, kad dažniausiai pasitaikančios ligos tarp rajono gyventojų – kvėpavimo, kraujotakos sistemos ir jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligos, jų paplitimas 2008 m. siekė atitinkamai 336,5; 253,1 ir 170 atvejų 1000 gyventojų. Trejų metų laikotarpyje (2006–2008 m.) itin padaugėjo astminių susirgimų(107 proc.), endokrininės sistemos sutrikimo atvejų (23,3 proc.), susirgimų cukriniu diabetu (32 proc.), hipertenzinėmis ligomis (17,1 proc.). Sumažėjo susirgimų psichikos ir elgesio sutrikimų ligomis, miokardo infarktų, insultų, susirgimų cerebrovaskulinėmis ligomis atvejų (3.4.2 lentelė).

3.4.2. lentelė. Bendrasis sergamumas 1000 gyventojų Šiaulių r. savivaldybėje

Sergamumas 1000 gyventojų 2006 2007 2008 Pokytis, proc.

Tuberkulioze 2,03 1,73 1,79 -11,8Piktybiniais navikais 12,67 14,56 14,48 14,3Kraujo ir kraujodaros organų ligomis 7,28 7,03 7,12 -2,2Endokrininės sistemos ligomis 63,81 71,78 78,67 23,3Nervų sistemos ligomis 45,52 46,48 51,23 12,5Kraujotakos sistemos ligomis 238,9 247,8 253,1 5,9Kvėpavimo sistemos ligomis 345,2 368,7 336,5 -2,5Virškinimo sistemos ligomis 75,49 68,05 81,56 8,0Odos ir poodžio ligomis 69,67 65,45 63,16 -9,3Jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligomis 153,5 162,4 170 10,8Urogenitalinės sistemos ligomis 73,05 73,97 82,3 12,7Piktybiniais navikais 4,66 5,13 4,59 -1,5Anemijomis 4,5 3,62 3,55 -21,1Cukriniu diabetu 1,87 1,99 2,47 32,1Psichikos ir elgesio sutrikimais 1,93 1,67 0,89 -53,9Cerebriniu paralyžiumi 0,3 0,26 0,2 -33,3Hipertenzinėmis ligomis 9,69 9,57 11,35 17,1Išemine širdies liga 4,44 4,11 3,49 -21,4Miokardo infarktu 0,69 0,62 0,36 -47,8Cerebrovaskulinėmis ligomis 4,44 3,54 3,29 -25,9Insultu 2,01 1,41 1,5 -25,4Astma 0,91 1,47 1,89 107,7Traumų, apsinuodijimų ir kt. išorinių priežasčių padarinių skaičius 81,29 75,98 77,89 -4,2

Šaltinis: Lietuvos sveikatos informacijos centras.

Mirtingumas pagal priežastis. Šiaulių r. savivaldybėje, kaip ir visoje Šiaulių apskrityje ir Lietuvoje, dominuoja mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų. Šis rodiklis savivaldybėje (705,1 mirčių 100000 gyventojų) 2009 metais buvo panašus tiek į apskrities, tiek į šalies rodiklius.

Tiek Lietuvoje, tiek apskrityje ir Šiaulių rajone 2006–2009 m. išaugo mirtingumas nuo piktybinių navikų. Lyginant su šalies ir apskrities rodikliu, Šiaulių rajone jis išaugo sparčiausiai (atitinkamai 1,4; 4,3 ir 14,4 proc.). Tuo pačiu laikotarpiu rajone 13,3 proc. sumažėjo mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų atvejų, kai tuo tarpu apskrityje šis rodiklis sumažėjo 10, o šalyje – 2,7 proc. Taip pat 2006–2009 m. sumažėjo ir mirčių, kurių priežastis – kvėpavimo sistemos ligos, atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų. Šis rodiklis sumažėjo 7,4 proc. (nuo 63,1 iki 58,4 atvejų).

Mirtingumas dėl išorinių priežasčių rajone sumažėjo 16,8 proc. (nuo 159,8 iki 133 atvejų 100 tūkst. gyventojų), tai šiek tiek daugiau nei apskrities rodiklis (15,9), tačiau nesiekia Lietuvos rodiklio (20,6 proc.).

3.4.2. pav. Gyventojų mirtingumas pagal priežastis 100 000 gyventojų 2009 m.


Šiaulių rajono savivaldybėje dėl išorinių priežasčių, nuo piktybinių navikų ir kraujotakos sistemos ligų, žmonės miršta santykinai dažniau nei šalyje ir apskrityje.

Sveikatos apsaugos žmogiškieji ištekliai. 2006–2009 m. gydytojų skaičius Šiaulių r. savivaldybėje keitėsi nežymiai. Pagal 10000 gyventojų tenkantį gydytojų skaičių Šiaulių r. savivaldybė labai atsilieka nuo apskrities ir Lietuvos vidurkio. 10000 Šiaulių r. savivaldybės gyventojų 2009 m. teko 9,3 gydytojo (apskrityje – 22,9, Lietuvoje – 39,7). Šios situacijos priežastis galėtų būti tai, kad didžioji dalis apskrities gydytojų yra Šiaulių mieste, kuris rajono gyventojams yra palyginus netoli nuo gyvenamosios vietos, todėl dalis gyventojų gydytojų (ypač specialistų) teikiamomis paslaugomis naudojasi ten.

3.4.3 lentelė. Gydytojų skaičius

Teritorija / MetaiGydytojų skaičius 10000 gyventojų tenka gydytojų

2006 2007 2008 2009 2006 2007 2008 2009Lietuvos Respublika 13510 13729 13403 13228 39,9 40,8 40 39,7Šiaulių apskritis 825 820 803 783 23,3 23,4 23,2 22,9Akmenės r. sav. 40 42 41 41 14,2 15,1 15 15,3Joniškio r. sav. 49 45 46 42 16,1 14,9 15,5 14,3Kelmės r. sav. 65 64 64 64 16,8 16,8 17,1 17,4Pakruojo r. sav. 35 36 35 35 12,6 13,1 13 13,2Radviliškio r. sav. 71 72 69 68 14,3 14,6 14,2 14,3Šiaulių m. sav. 515 514 503 487 40,1 40,5 39,9 38,8Šiaulių r. sav. 50 47 45 46 9,9 9,4 9 9,3


1816141210

86420

Akmenės r.sav.

Joniškio r. sav.

Kelmės r. sav.

Pakruojo r.sav.


Šiaulių r. sav.

Šiaulių m. sav.

Šiaulių apskritis

Lietuvos Respublika

6,8

2006 2007 2008 2009

5,9

5 5

7,5

6,8

6,5

6,6

16,4

8,2

12,1

7,8

07,

66,

914

,6

11,7

9,1

2,8

5,3

16,2

7,9

3,9

15,6 16

,55,

9 6,3

8,7

5,7

5,1

4,6

2,2

6,8

2,1

68

1000

800

600

400

200

0

Akmenės r.sav.

Joniškio r. sav.

Kelmės r. sav.

Pakruojo r.sav.


Šiaulių r. sav.

Šiaulių m. sav.

Šiaulių apskritis

Lietuvos Respublika

243,

5

Piktybiniai navikai Kraujotakos sistemos ligos Kvėpavimo sistemos ligos Išorinės mirties priežastys

697,

546

,7 124,

8 251,

570

8,7

4812

0,7 28

1,5

659,

251

,8 155,

5

193,

188

0,6

47,4 12

1,9

275,

114

,159

,3 132,

1

280

29,6

44,8 97

,1

245,

784

5,4

68,7 12

4,9 24

452

0,5

32,6 10

8,1 26

1,9

705,

158

,4 133

50


51


2009 m. Šiaulių r. savivaldybėje dirbo 13,4 proc. apskrities šeimos gydytojų, 6 proc. apskrities vidaus ligų gydytojų, 2,3 proc. chirurgų, 4 proc. akušerių-ginekologų, 4,8 proc. oftalmologų, 5,4 proc. psichiatrų, 7 proc. slaugytojų, 8,9 proc. odontologų.

3.4.4 lentelė. Gydytojai pagal specialybes 2009 m.

Specializacija / Teritorija

Liet

uvos

Re

spub

lika

Šiau

lių a

pskr

itis

Akm

enės

r. s

av.

Joni

škio

r. s

av.

Kelm

ės r.

sav

.

Pakr

uojo

r. s

av.

Radv

ilišk

io r.

sav

.

Šiau

lių m

. sav

.

Šiau

lių r.

sav

.

Bendrosios praktikos (šeimos) 1838 172 7 12 19 7 13 91 23

Vidaus ligų 3015 186 14 9 14 10 20 108 11

Vaikų ligų specialistas 1194 89 6 4 5 3 12 56 3

Chirurgas (įskaičiuoti vaikų chirurgai ir ortopedai-traumatologai) 1257 86 4 5 5 5 6 59 2

Akušeris-ginekologas 716 50 1 3 5 3 5 31 2

Oftalmologas 353 21 - 1 2 2 1 14 1

Otorinolaringologas 292 22 1 1 2 1 1 15 1

Psichiatras 568 37 2 1 6 1 1 24 2

Slaugytojas 24290 2382 142 181 196 148 271 1277 167

Odontologas 2408 146 7 6 13 7 17 83 13


2006–2009 m. Šiaulių r. gydytojų skaičius sumažėjo 8 proc. (nuo 50 iki 46). Bendrosios praktikos gydytojų skaičius sumažėjo 2 gydytojais arba 8 proc. Vidaus ligų gydytojų skaičius sumažėjo vienu gydytoju, tai yra nuo 12 iki 11. Chirurgų, akušerių, oftalmologų, otorinolaringologų, psichiatrų ir odontologų skaičius buvo minimalus (1–2 kiekvienos specialybės gydytojai), 2009 m. jis išliko toks pat kaip ir 2006 m. Per ketverius metus 5 proc. sumažėjo slaugytojų skaičius.

3.4.5 lentelė. Gydytojų skaičiaus dinamika Šiaulių r. 2006–2009 m.

Specializacija

Gydytojų skaičiusPokytis 2006-2009

m., proc.2006 2007 2008 2009

Gydytojas 50 47 45 46 -8Bendrosios praktikos (šeimos) 25 23 23 23 -8Vidaus ligų 12 11 9 11 -8,3Vaikų ligų specialistas 4 4 4 3 -25Chirurgas (įskaičiuoti vaikų chirurgai ir ortopedai-traumatologai) 2 2 2 2 -

Akušeris-ginekologas 2 2 2 2 -Oftalmologas 1 1 1 1 -Otorinolaringologas 1 1 1 1 -Psichiatras 2 2 2 2 -Slaugytojas 176 177 176 167 -5,1Odontologas 13 13 13 13 -


Šiaulių rajone 10000 gyventojų tenka žymiai mažiau gydytojų nei šalyje ir apskrityje. Šiaulių rajone 100 tūkst. gyventojų tenka 2,5 karto mažiau gydytojų nei apskrityje ir ~4 kartus mažiau nei šalyje. Taip pat tenka mažiau ir slaugytojų – atsilikimas siekia daugiau nei du kartus lyginant su apskrities ir šalies rodikliais.

3.4.6 lentelė. Šiaulių r. 10000 gyventojų tenkantis gydytojų skaičius 2009 m.

Rodiklis

Sveikatos priežiūros specialistų skaičius, tenkantis 10000 gyventojų Šiaulių r. savivaldybės atotrūkis, kartais

Lietuvos Respublika

Šiaulių apskritis Šiaulių r. sav. Nuo apskrities

rodiklioNuo šalies

rodiklio

Gydytojas 39,7 22,9 9,3 2,5 4,3

Slaugytojas 73 69,7 33,9 2,1 2,2

Odontologas 7,2 4,3 2,6 1,7 2,8


Sveikatos priežiūros sistemos įstaigos. Didžioji dauguma Šiaulių rajone LR Sveikatos apsaugos ministerijos sistemoje veikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų yra išlaikomos viešojo sektoriaus. 2009 m. čia veikė 6 ambulatorijos, 14 medicinos punktų ir 4 šeimos gydytojų kabinetai. Medicinos punktų skaičius 2006–2009 m. sumažėjo dėl įkurtų šeimos gydytojų kabinetų: tai sudarė prielaidas teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerėjimui rajone.

3.4.7 lentelė. Šiaulių rajone veikiančių medicinos įstaigų skaičius

Rodiklis 2006 2007 2008 2009

Privačių odontologinės priežiūros įstaigų skaičius 5 3 3 4

Ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų skaičius SAM sistemoje 8 8 8 2*

Ligoninių skaičius SAM sistemoje 2 2 2 2

Medicinos punktų skaičius SAM sistemoje 26 24 18 14*

Šaltinis: Statistikos departamento duomenys; *Šiaulių rajono savivaldybės duomenys.

Nuo 1999 m. rajone veikia viena antrinės sveikatos priežiūros įstaiga – VšĮ Kuršėnų ligoninė, teikianti II lygio stacionarines ir ambulatorines paslaugas 28000 rajono (Kuršėnų miesto ir Kuršėnų kaimiškosios, Raudėnų, Šakynos seniūnijų ir dalies Bubių ir Kužių seniūnijų) gyventojų. Juos aptarnauja 29 gydytojai, 91 vidurinio medicinos personalo ir 49 administracijos bei ūkio dalies darbuotojai (2009 m. duomenys). Ligoninėje veikia ir konsultacinė poliklinika, teikiamos gydytojų specialistų paslaugos. Pagrindiniai ligoninės poliklinikos veiklos rodikliai pateikti 3.4.8 lentelėje.

3.4.8 lentelė. Ligoninės poliklinikos veiklos rodikliai 2006–2008 m.

Rodiklis 2006 2007 2008 Pokytis, proc.

Apsilankymų skaičius 35714 35356 35279 -1,2

Konsultacijų skaičius 29169 28755 28650 -1,8

Eilės pas specialistus (dienomis) 0 0 1-3 -

Šaltinis: VšĮ Kuršėnų ligoninė.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad apsilankymų ir konsultacijų skaičius 2006–2008 m. nežymiai sumažėjo. Taip pat atsirado 1–3 dienų eilės pas specialistus, tačiau, lyginant su didesniuose miestuose esančiomis ligoninėmis, galima teigti, kad Kuršėnų ligoninėje eilių pas specialistus praktiškai nėra arba jos yra labai mažos.

2007 m. gruodžio 31 d. duomenimis, ligoninėje buvo 91 lova. 2008 m. gruodžio 31 d. ligoninėje lovų skaičius išaugo iki 101 lovos: Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje buvo įsteigta 10 globos lovų. Pagrindiniai Kuršėnų ligoninės stacionaro veiklos rodikliai 2006–2008 m. pateikti 3.4.9 lentelėje.

52


53


3.4.9 lentelė. Kuršėnų ligoninės stacionaro veiklos rodikliai 2006–2008 m.

Rodiklis 2006 2007 2008

Lovų skaičius 88 91 101Hospitalizacijų skaičius 2751 2628 2617Vidutinis gulėjimo laikas 8,7 8,9 9,1Lovos funkcionavimo rodiklis 330,2 321,4 325,02Lovos apyvarta 38,0 36,1 35,7

Šaltinis: VšĮ Kuršėnų ligoninė.

2006–2008 m. ligoninės lovų skaičius išaugo nuo 88 iki 101 lovos. 2007 m. ligoninėje buvo įsteigta 10 globos lovų. Minėtu laikotarpiu hospitalizacijų skaičius nežymiai sumažėjo (5 proc.). Vidutinis gulėjimo laikas nežymiai pailgėjo, o lovos funkcionavimo rodiklis sumažėjo, dėl to atitinkamai lovos apyvartos rodiklis 2008 m. buvo šiek tiek mažesnis, lyginant su 2006 m.

Šiuo metu įstaigoje įgyvendamas ES ir valstybės finansuojamas projektas „Ambulatorinių, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų kokybės gerinimas VšĮ Kuršėnų ligoninėje“. Projekto tikslas – kokybiškiau tenkinti dalies Šiaulių rajono gyventojų sveikatos priežiūros poreikius ir mažinti jų sergamumą, užtikrinti kokybiškas ir prieinamas antrinio lygio ambulatorines bei palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas Kuršėnų miesto ir Kuršėnų kaimiškosios, Raudėnų, Šakynos seniūnijų ir dalies Bubių ir Kužių seniūnijų gyventojams, modernizuojant Kuršėnų ligoninės konsultacinę polikliniką, Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus infrastruktūrą.

3.5. SOCIALINĖ APSAUGA

Poreikis socialinėms paslaugoms turi tendenciją didėti. Tai lemia socialinės ir demografinės tendencijos: socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų, neįgaliųjų skaičiaus didėjimas, bendruomenės senėjimas. Socialinių paslaugų tinklas rajone nepakankamas. Ypač aktualios nestacionarios socialinės paslaugos šeimoms ir vaikams, senyvo amžiaus asmenims.

Nuo 2006 m. liepos 1 d. įsigaliojęs naujasis Socialinių paslaugų įstatymas turėjo įtakos paslaugų plėtrai, daug dėmesio jame skiriama socialinių paslaugų tikslingumui, efektyvumui, jų kokybės užtikrinimui. Socialinės paslaugos – tai socialinė pagalba, kurią gali gauti įvairaus amžiaus bei skirtingų socialinių grupių asmenys: tėvų globos netekę vaikai, socialinės rizikos vaikai ir jų šeimos, neįgalūs vaikai ir jų šeimos, suaugę neįgalūs asmenys ir jų šeimos, socialinės rizikos asmenys ir jų šeimos, socialinės rizikos šeimos, vieniši asmenys, benamiai ir kt.

Socialinių paslaugų plėtrą lemia socialinių paslaugų poreikis, pasiūla, kliento ar savivaldybės galimybė mokėti už paslaugas. Poreikis priklauso nuo savivaldybėje gyvenančių žmonių demografinės situacijos, jų amžiaus struktūros, neįgalumo, sveikatos būklės, turimų socialinių problemų, vienišų žmonių dalies ir kt. Pasiūla priklauso nuo visuomeninių organizacijų veiklos, privačių paslaugų teikėjų aktyvumo. Rajone socialinių paslaugų teikimas grindžiamas prieinamumo principu. Siekiama užtikrinti socialinių paslaugų prieinamumą asmenims (šeimoms) kuo arčiau jų gyvenamosios vietos. Prioritetinės paslaugų rūšys – nestacionarių socialinių paslaugų įstaigų teikiamos paslaugos, kurių tikslas – suteikti galimybę asmeniui gauti pagalbą savo bendruomenėje, liekant gyventi įprastoje aplinkoje.

Savivaldybės funkcija – sudaryti galimybes gauti socialines paslaugas, o ne teikti, todėl savivaldybė jas perka. Šiaulių rajone pagrindiniai socialinių paslaugų teikėjai:

• Socialinių paslaugų centras tenkina senyvo amžiaus ir suaugusių neįgalių asmenų poreikius: teikia socialinės priežiūros paslaugas (pagalbą į namus), bendrąsias socialines paslaugas (specialaus transporto, techninės pagalbos priemones, būtiniausius daiktus: rūbus, avalynę, teikia informaciją, konsultacijas, tarpininkauja bei atstovauja asmenį ir kt.);

• socialinės globos (trumpalaikės ir ilgalaikės) paslaugos teikiamos VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Meškuičių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės globos skyriuje bei VšĮ Kuršėnų

ligoninės globos skyriuje, nes rajone nėra senų žmonių globos namų, o Aukštelkės pensionate 2010 metais gautos tik 4 kvotinės vietos (asmenims, turintiems proto ir psichikos sutrikimų);

• savivaldybės teritorijoje laisvai prieinamas bendrųjų socialinių paslaugų teikimas (konsultavimas, informavimas, tarpininkavimas, atstovavimas ir kt.), kurį teikia seniūnijos, Socialinės paramos skyrius, Socialinių paslaugų centras, nevyriausybinės organizacijos ir kt.;

• finansuojamos dienos užimtumo paslaugos teikiamos 12 vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, Vaikų dienos centre;

• socialinės priežiūros (socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas namuose) paslaugos teikiamos socialinės rizikos šeimoms, auginančioms nepilnamečius vaikus (rajone – 175 šeimos, kuriose auga 426 vaikai);

• finansuojamos reabilitacijos paslaugos teikiamos Priklausomybės ligų centre bei labdaros ir paramos fondo „Agapao“ asmenims, turintiems priklausomybę alkoholiui bei psichotropinėms medžiagoms;

• ilgalaikės socialinės globos paslaugos tėvų globos netekusiems vaikams teikiamos Kuršėnų ir Šiaulių miesto vaikų globos namuose, Z. ir A. Kairių, B. ir V. Balčiūnų bei I. Kupinskienės šeimynose bei trumpalaikės socialinės globos paslaugos teikiamos laikinos globos grupėje lopšelyje – darželyje „Puriena“;

• bendrąsias socialines paslaugas teikia Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Šiaulių rajono Viltis“, VšĮ Šiaulių ir Tauragės regionų aklųjų centras, rajono neįgaliųjų draugija, Kuršėnų miesto ir rajono žmonių, sergančių cukriniu diabetu, klubas „Venta“, Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos Šiaulių rajono komitetas, seniūnijų socialiniai darbuotojai;

• bendradarbiavimo sutartis pasirašyta su Lietuvos Krikščioniškojo labdaros ir gailestingumo fondu „Samarija“, kuris laimėjo finansavimą projekto, vykdomo pagal Lietuvos 2007–2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ priemonę Nr. VPI-1-3-SADM-02-K „Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“, įgyvendinimui (2009 m. paslaugos suteiktos 3 socialinės rizikos šeimų moterims).

Socialinės rizikos šeimos. 2006–2009 m. Šiaulių rajone socialinės rizikos šeimų skaičius mažėjo (1,1 proc.), tačiau ne taip sparčiai kaip apskrityje (7,8 proc.) ar šalyje (17,6 proc.). Absoliutus pokytis nėra didelis – tokių šeimų skaičius rajone sumažėjo 2, tačiau didesne dalimi sumažėjo vaikų skaičius šiose šeimose – 17,1 proc., arba 88 vaikais. Minėtu laikotarpiu vaikų socialinės rizikos šeimose skaičius buvo didžiausias 2007 m. ir siekė 551 – tai sudarė 18,7 proc. apskrities socialinės rizikos šeimų vaikų. Visą laikotarpį tokių vaikų skaičius rajone sudarė vidutiniškai 16,8 proc. Šiaulių rajone gyvena 14,4 proc. visų apskrities gyventojų, taigi minėtas rodiklis rodo, kad rajone santykinai didesnė dalis rizikos šeimų vaikų nei kitose apskrities savivaldybėse. Vaikų socialinės rizikos šeimose skaičius mažėja sparčiau nei socialinės rizikos šeimų skaičius, šio proceso priežastis – vaikai tokiose šeimose sulaukia pilnametystės ir nebėra statistinės atskaitomybės objektais.

54


55


3.5.1 lentelė. Socialinės rizikos šeimų ir vaikų jose skaičius

Teritorija / Metai

Socialinės rizikos šeimų skaičius Vaikų skaičius socialinės rizikos šeimose

2006 2007 2008 2009Pokytis

2006–2009, proc.

2006 2007 2008 2009Pokytis

2006–2009, proc.

Lietuvos Respublika 13496 11958 11350 11121 -17,6 31351 27881 25483 24222 -22,7

Šiaulių apskritis 1232 1076 1090 1136 -7,8 3176 2948 2700 2766 -12,9

Akmenės r. sav. 106 105 100 112 5,7 268 267 251 291 8,6

Joniškio r. sav. 174 188 191 200 14,9 492 527 463 493 0,2

Kelmės r. sav. 126 126 114 120 -4,8 387 387 312 312 -19,4

Pakruojo r. sav. 166 164 191 162 -2,4 479 470 499 422 -11,9

Radviliškio r. sav. 186 204 209 229 23,1 496 532 521 597 20,4

Šiaulių m. sav. 297 99 110 138 -53,5 540 214 193 225 -58,3

Šiaulių r. sav. 177 190 175 175 -1,1 514 551 461 426 -17,1


Socialinės rizikos šeimoms teikiama socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslauga. Ši paslauga pradėta teikti nuo 2007 metų, įsteigus seniūnijose socialinio darbuotojo darbui su rizikos šeimomis etatus. Šeima išlieka svarbiausia visuomenės ląstele. Keičiantis požiūriui į šeimą, vis daugiau žmonių gyvena kartu neįregistravę santuokos. Nedarnios šeimos, skyrybos sukelia įvairių problemų – nuo vaiko teisių pažeidimų iki smurto šeimoje. Tai reikalauja teisinių priemonių, socialinės bei psichologinės pagalbos. Naujasis darbo modelis pasiteisina, tačiau ne visada pavyksta sėkmingai išspręsti šeimą kamuojančią problemą. Operatyviam darbui vykdyti nepakanka žmogiškųjų išteklių, (teritoriniu atžvilgiu ši problema aktuali Kuršėnų ir Šiaulių kaimiškosioms seniūnijoms), galimybes gerinti darbo kokybę riboja transporto trūkumas ir kt. Rajone nėra sukurtas vieningas socialinės paramos vaikams ir šeimoms tinklas, vaikai dažniausiai paimami iš šeimos ir apgyvendinami institucijose. Trūksta kaimo bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų ir piliečių bendradarbiavimo, siekiant apginti vaikų interesus.

Neįgalieji ir asmenys, turintys specialiųjų poreikių. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. Al-316 „Dėl specialiųjų poreikių nustatymo ir jų tenkinimo sąlygų bei taisyklių patvirtinimo“ ir kitus po to priimtus teisės aktus, reglamentuojančius asmens specialiųjų poreikių nustatymo ir tenkinimo klausimus, 2009 metais specialiųjų poreikių lygis nustatytas 861 asmeniui. Iš jų didelių specialiųjų poreikių lygis – 713 asmenų, vidutinių specialiųjų poreikių lygis – 144 asmenims, nedidelių specialiųjų poreikių lygis – 4 asmenims.

Asmenų, pirmą kartą pripažintų neįgaliais, skaičius Šiaulių apskrityje 2006–2009 m. sumažėjo 1,07 proc., iš jų suaugusiųjų, pirmą kartą pripažintų neįgaliais, skaičius sumažėjo 2,1 proc., vaikų – padidėjo 7,5 proc. Tuo tarpu Šiaulių rajone tokių asmenų skaičius 2006–2008 metais sparčiai didėjo, šiek tiek sumažėdamas 2009 m. Asmenų, pirmą kartą pripažintų neįgaliais, skaičiaus augimas 2006–2009 m. Šiaulių rajone siekė 10,2 proc. Tokių suaugusiųjų skaičiaus pokytis minėtu laikotarpiu siekė 8,3 proc., tuo tarpu vaikų – 23,8 proc. Tai vieni didžiausių skaičių apskrityje (išskyrus Kelmės ir Akmenės r. savivaldybes).

3.5.2 lentelė. Neįgalių suaugusiųjų ir vaikų skaičius

Teritorija / Metai

Neįgalių asmenų, vyresnių kaip 18 metų, skaičius Neįgalių vaikų skaičius

2006 2007 2008 2009 Pokytis 2006–2009, proc. 2006 2007 2008 2009 Pokytis 2006–

2009, proc.

Lietuvos Respublika 20169 25557 26649 22507 11,6 1968 2170 2243 2222 12,9

Šiaulių apskritis 2502 2968 2838 2450 -2,1 295 282 289 317 7,5

Akmenės r. sav. 244 246 246 207 -15,2 25 30 27 37 48,0

Joniškio r. sav. 220 222 244 199 -9,5 21 24 24 22 4,8

Kelmės r. sav. 266 293 272 222 -16,5 24 27 34 45 87,5

Pakruojo r. sav. 248 341 277 239 -3,6 40 42 21 28 -30,0

Radviliškio r. sav. 374 521 458 370 -1,1 39 36 48 39 0,0

Šiaulių m. sav. 813 957 920 848 4,3 104 81 88 94 -9,6

Šiaulių r. sav. 337 388 421 365 8,3 42 42 47 52 23,8

Šaltinis: Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenys.

Globa. 2009 m. Šiaulių rajone veikė 4 vaikų globos įstaigos, kuriose buvo 137 vietos, 1 globos suaugusiems neįgaliesiems įstaiga (297 vietos) ir buvo 3 šeimynos, kuriose globojami vaikai. Vaikų globos įstaigose buvo globojamas 121 vaikas (12 proc. daugiau nei 2006 m.), suaugusių neįgaliųjų globos įstaigose buvo 294 (1,3 proc. mažiau nei 2006 m.), šeimynose gyveno 23 vaikai (dvigubai daugiau nei 2006 m.).

3.5.3 lentelė. Globos įstaigos ir globotinių skaičius Šiaulių rajone

Rodiklis 2006 2007 2008 2009 Pokytis 2006–2009 m., proc.

Vaikų globos įstaigos

Įstaigų skaičius 3 2 4 4 33,3

Vietų skaičius 116 114 135 137 18,1

Vaikų skaičius 108 88 134 121 12,0

Globos įstaigos suaugusiems neįgaliesiems

Įstaigų skaičius 1 1 1 1 -

Vietų skaičius 299 299 297 297 -0,7

Gyventojų skaičius 298 299 297 294 -1,3

Šeimyniniai vaikų globos namai (šeimynos) ir globotiniai jose*

Šeimynų skaičius 1 1 2 3 200

Globotinių skaičius 11 11 18 23 109,1

Šaltinis: Statistikos departamento duomenys, *Šiaulių rajono socialinių paslaugų planas 2010 m.

Šiaulių rajone didėja ilgalaikės ir trumpalaikės socialinės globos paslaugų poreikis, finansuojamas iš savivaldybės biudžeto lėšų. Šias paslaugas teikia VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Meškuičių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės globos skyrius, Kuršėnų ligoninės globos skyrius, pensionatai. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus duomenimis, 2009 metais specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatytas 1587 asmenims, o specialiosios nuolatinės slaugos poreikis - 911 asmenų.

Ilgalaikė ir trumpalaikė socialinė globa teikiama nesavarankiškiems senyvo amžiaus ir suaugusiems iš dalies savarankiškiems neįgaliesiems. Ilgalaikės globos poreikis nuolat didėja, labiausiai pageidaujama apsigyventi Meškuičių bei Kuršėnų ligoninių globos skyriuose (34 vietos). Prioritetai taikomi vienišiems, neturintiems artimųjų asmenims. Per 2009 metus ilgalaikės, trumpalaikės socialinės globos paslaugos buvo suteiktos 61

56


57


asmeniui (Kuršėnų ligoninėje – 25, Meškuičių ligoninėje – 36). Ilgalaikės socialinės globos paslaugos tėvų globos netekusiems vaikams finansuojamos Kuršėnų ir Šiaulių vaikų globos namuose. Šių paslaugų teikimas finansuojamas iš savivaldybės biudžeto lėšų. 2009 m. Šiaulių vaikų globos namuose buvo finansuojamas 5 vaikų išlaikymas, Kuršėnų vaikų globos namuose – 12 vaikų ir 10 vaikų išlaikymas laikinos globos grupėje bei 1 vaiko išlaikymas Šiaulių miesto vaikų globos namuose „Šaltinis“. Nuo 2010 m. liepos 1 d. Kuršėnų vaikų globos namus perėmė savivaldybė.

Šiaulių rajone nėra senų žmonių socialinės globos namų. Senstant visuomenei ir ilgėjant gyvenimo amžiui, daugėja žmonių, kurie dėl negalios, senatvės pageidauja apsigyventi senų žmonių socialinės globos namuose. Daugelis asmenų, kuriems teikiamos ilgalaikės socialinės globos paslaugos Meškuičių palaikomojo gydymo ir slaugos ir Kuršėnų ligoninių globos skyriuose, atsisako vykti į pensionatus kitose apskrityse. Jiems sunku palikti gimtas vietas, likusius artimuosius. Yra asmenų, kurie slaugos ligoninėje gyvena keletą metų, nors ilgalaikė socialinė globa pagal Asmenų siuntimo į įstaigas, kuriose savivaldybė finansuoja socialinės globos paslaugas, tvarkos aprašą, patvirtintą Šiaulių rajono savivaldybės tarybos, gali būti teikiama iki 180 dienų. Laikotarpis tęsiamas, nes daugelis asmenų yra vieniši, neturintys gyvenamosios vietos ir artimųjų, negalintys gyventi savarankiškai dėl sveikatos problemų. Nevyksta žmonių kaita, todėl, nuolat didėjant stacionarios socialinės globos poreikiui, gali iškilti didžiulė problema.

Pagalba į namus. Kasmet smarkiai kinta asmenų, pripažintų neįgaliais skaičius, rajono bendruomenė sensta, tačiau poreikis pagalbos į namus paslaugoms gauti yra pilnai patenkintas. Šias paslaugas teikia Socialinių paslaugų centro lankomosios priežiūros darbuotojai. Ši paslauga yra ekonomiškesnė ir sudaro galimybę žmogui likti jam įprastoje aplinkoje. 2009 metais šias paslaugas gavo 119 senyvo amžiaus, vienišų ir neįgalių asmenų.

3.5.4 lentelė. Pagalbą į namus ir socialinę globą namuose gavę asmenys

Teritorija / Metai 2006 2007 2008 2009 Pokytis 2006–2009 m. proc.

Lietuvos Respublika 7927 8189 13262 13554 71,0


Akmenės r. sav. 97 128 118 123 26,8

Joniškio r. sav. 81 110 202 168 107,4

Kelmės r. sav. 99 113 166 187 88,9

Pakruojo r. sav. 96 98 137 142 47,9


Šiaulių m. sav. 231 212 587 440 90,5

Šiaulių r. sav. 117 112 113 119 1,7


Pagalbos į namus paslaugos (informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, bendravimas, maisto produktų nupirkimas, pristatymas ir pagalba ruošiant maistą, pagalba buityje ir namų ruošoje, lydėjimas į įvairias įstaigas, kitos paslaugos, reikalingos norint asmeniui sudaryti galimybes gyventi savo namuose) teikiamos suaugusiems neįgaliems asmenims ir jų šeimoms, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms. 2006–2009 metais pagalbą į namus ir socialinę globą namuose gavusių asmenų skaičius Šiaulių r. padidėjo 1,7 proc. ir sudarė 8 proc. viso Šiaulių apskrities rodiklio.

Socialinės pašalpos. 2009 m. Šiaulių r. savivaldybės biudžeto išlaidos socialinėms pašalpoms (61,5 Lt vienam gyventojui) buvo didesnės nei vidutinės šalies išlaidos (56,9 Lt gyventojui), tačiau mažesnės už apskrities vidurkį. 2006–2009 m. savivaldybės biudžeto išlaidos socialinėms pašalpoms padidėjo 343 proc. (apskrities – 352,8 proc., Lietuvoje šios išlaidos išaugo 335,3 proc.), tai buvo vidutinis rodiklis tarp visų apskrities savivaldybių.

Lyginant socialinių išmokų išlaidas vienam gyventojui, Šiaulių rajone visu nagrinėjamu laikotarpiu jos buvo vienos mažiausių apskrityje, mažesnės jos buvo tik Šiaulių miesto savivaldybėje. Itin išaugusios savivaldybės išlaidos socialinėms pašalpoms būdingos visai apskričiai bei šaliai.

3.5.5 lentelė. Savivaldybių biudžetų išlaidos socialinėms pašalpoms

Teritorija / Metai

Iš visoPokytis

2006–2009 m., proc.2006 2007 2008 2009

Socialinės pašalpos, tūkst. Lt.


Šiaulių apskritis 6360 8236,9 12857 28800,1 352,8

Akmenės r. sav. 1238,1 1457,8 2417,1 5032,7 306,5

Joniškio r. sav. 1385 1607,7 2533,8 4188,3 202,4

Kelmės r. sav. 1133 1860,9 2905,1 5568,5 391,5

Pakruojo r. sav. 355,2 535 841,5 2119,3 496,6

Radviliškio r. sav. 782,4 1065,6 1684,5 4272 446,0

Šiaulių m. sav. 770,7 818,4 1157,2 4537,8 488,8

Šiaulių r. sav. 695,5 891,4 1317,8 3081,5 343,1

Vienam gyventojui tenka socialinių pašalpų, Lt


Šiaulių apskritis 17,8 23,3 36,7 83,2 367,1

Akmenės r. sav. 43,3 51,7 87,1 184,6 326,3

Joniškio r. sav. 44,9 52,8 84,1 140,8 213,4

Kelmės r. sav. 28,9 48,2 76,3 149,0 414,9

Pakruojo r. sav. 12,5 19,2 30,7 78,5 525,5


Šiaulių m. sav. 6,0 6,4 9,1 36,0 502,0

Šiaulių r. sav. 13,7 17,7 26,2 61,5 350,1


2009 m. Šiaulių apskrityje buvo 11371 socialinės pašalpos gavėjas, iš jų 1243 (10,9 proc.) Šiaulių r. savivaldybėje. 2006–2008 m. socialinės pašalpos gavėjų skaičius rajone sumažėjo 42 asmenimis arba beveik 6 proc., šalyje sumažėjo 1,5 proc., apskrityje padidėjo 6 proc. Tuo tarpu 2009 m., lyginant su 2008 m., pašalpų gavėjų skaičius labai išaugo: šalyje jis padidėjo 90 proc., apskrityje – 88 proc., Šiaulių r. savivaldybėje – 88,6 procentais.

Vertinant visą 2006 – 2009 m. laikotarpį, pašalpų gavėjų skaičius Šiaulių rajone išaugo 77,3 proc., tuo tarpu šalyje – 94,2 proc., apskrityje – 99,3 proc. Nepaisant didelio rodiklio, Šiaulių rajono pašalpų gavėjų skaičiaus augimas buvo vienas mažiausių apskrityje, mažesnis rodiklis buvo tik Joniškio r. savivaldybėje.

3.5.1 pav. Socialinės pašalpos gavėjų skaičius


2500

2000

1500

1000

500

0

Akmenės r.sav.

Joniškio r. sav.

Kelmės r. sav.

Pakruojo r.sav.


Šiaulių r. sav.

Šiaulių m. sav.

2006 2007 2008 2009

1074

1074 11

8119

51

1227

1131

1078

1672

1006 12

4012

9919

95

345

888

240

365 66

3 757

793

1674

692

643

621

1948

701

710

659

1243

58


59


3.6. VIEŠASIS SAUGUMAS

Nusikalstamumas ir policijos darbas. Šiaulių rajone ekonominės būklės pablogėjimas daugeliu atvejų lemia kriminogeninę situaciją. Žemas pragyvenimo lygis, didelė turtinė diferenciacija, alkoholizmas, nedarbas nulemia gyventojų antisocialinį elgesį. Viešąją tvarką, visuomenės ir eismo saugumą, nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją bei kitas policijai priskirtas funkcijas Šiaulių rajone atlieka Šiaulių rajono policijos komisariatas bei jam pavaldūs komisariato struktūriniai vienetai: Kuršėnų policijos nuovada, prevencijos poskyriai Gruzdžiuose, Kairiuose, Meškuičiuose, Kužiuose ir Bubiuose.

Per 2006–2009 m. nusikalstamumas Šiaulių r. savivaldybėje išaugo: nusikalstamų veikų per šį laikotarpį padidėjo 9,6 proc., padarytų nusikaltimų skaičius – 8,1 proc. Tuo tarpu šalyje šie skaičiai išaugo atitinkamai 1,3 ir 1,1 proc., apskrityje – 1,8 ir net 31,8 proc. Per minėtą laikotarpį rajone itin išaugo vagysčių skaičius (34,7 proc.), kai tuo tarpu apskrityje pastebima priešinga tendencija (sumažėjo 35 proc.).

Šiaulių rajono policijos komisariato duomenimis, per 2009 metus užregistruota 700 nusikalstamų veikų, iš kurių 650 nusikaltimų ir 50 baudžiamųjų nusižengimų. Lyginant su 2008 metų duomenimis, nusikalstamų veikų skaičius išaugo ketvirtadaliu: nusikaltimų skaičius išaugo 22 proc., o baudžiamųjų nusižengimų skaičius padidėjo 66,7 proc., t. y. per 2008 m. Šiaulių rajono PK buvo užregistruotos 563 nusikalstamos veikos, iš kurių 533 nusikaltimai ir 30 baudžiamųjų nusižengimų.

Per 2009 metus ištirtos 372 nusikalstamos veikos (53,1 proc. visų nusikalstamų veikų), iš kurių 328 nusikaltimai (50,5 proc. visų nusikaltimų) ir 44 baudžiamieji nusižengimai (88 proc. visų baudžiamųjų nusižengimų). Šie rezultatai, vertinant pagal išaiškinamumo procentinį palyginimą, yra šiek tiek geresni už 2008 metų atitinkamo laikotarpio rezultatus, t. y. nusikalstamų veikų ištyrimas didesnis 0,3 proc., nusikaltimų - mažesnis 0,9 proc., o baudžiamųjų nusižengimų - didesnis 11,3 proc. 2008 m. buvo ištirtos 297 nusikalstamos veikos (52,8 proc.), iš kurių 533 nusikaltimai (51,4 proc.), 23 baudžiamieji nusižengimai (76,7 proc. ).

Šiaulių rajono PK nusikalstamų veikų išaiškinamumo rodiklis 0,1proc. didesnis už Šiaulių apskrities ir 8,9 proc. didesnis už Lietuvos Respublikos išaiškinamumo rodiklius. Baudžiamųjų nusikaltimų išaiškinamumas yra 1,3 proc. mažesnis už Šiaulių apskrities vidurkį ir 8,1 proc. didesnis už Lietuvos Respublikos vidurkį. Baudžiamųjų nusižengimų išaiškinamumas viršija 22,3 proc. Šiaulių apskrities ir 23,9 proc. Lietuvos Respublikos vidurkius. Sunkių ir labai sunkių nusikaltimų išaiškinamumas 9 proc. mažesnis už Šiaulių apskrities vidurkį, tačiau 13 proc. viršija Lietuvos Respublikos išaiškinamumo vidurkį.

3.6.1 lentelė. Išaiškintų nusikalstamų veikų ir nusižengimų dalis 2009 m., proc.

RodiklisIšaiškintų nusikalstamų veikų dalis, proc.

Šiaulių rajono PK Šiaulių apskrities vidurkis LR vidurkis

Nusikalstamos veikos 53,1 53,0 44,2

Nusikaltimai 50,5 51,8 42,4

Sunkūs nusikaltimai 75,0 84,0 62,0

Baudžiamieji nusižengimai 88,0 65,7 64,1

Šaltinis: Šiaulių rajono policijos komisariato duomenys.

Gana daug nusikalstamų veikų įvykdo nepilnamečiai, neblaivūs, anksčiau padarę nusikaltimus asmenys bei asmenys grupėse. Reikia pažymėti, kad 2009 m., lyginant su 2008 m., išaiškinta nepilnamečių įvykdytų nusikalstamų veikų 32,4 proc. daugiau (90 nusikalstamos veikos 2009 m., 68 nusikalstamos veikos 2008 m.). 52,5 proc. išaugo anksčiau teistų asmenų nusikalstamumas (90 veikų – 2009 m., 59 – 2008 m.), o asmenų grupių įvykdytų nusikalstamų veikų išaiškinta 9,2 proc. daugiau (83 veikos – 2009 m., 76 – 2008 m.). Neblaivūs asmenys nusikalstamų veikų įvykdė 66,1 proc. daugiau nei 2008 m. (98 veikos – 2009 m., 59 – 2008 m.).

Šiaulių rajono policijos komisariato prevencijos padalinio pareigūnai nuolat vykdo prevencines programas: 2009 metais buvo parengtos 4 ir įgyvendintos 2 prevencinės programos. Dėl pablogėjusios šalies ekonominės situacijos ir sumažinto finansavimo nebuvo skelbiami konkursai, dvi iš keturių parengtų programų nebuvo finansuotos. Taip pat buvo vykdomas darbas su policijos rėmėjais, kurių Šiaulių rajone 2009 m. buvo 76.

Rajone akivaizdžiai pastebimas pagerėjęs eismo saugumas ir sumažėjęs avaringumas. Palyginus 2009 metų rezultatus, kai eismo įvykiuose žuvusių asmenų buvo 8, su 2008 metų rezultatais, eismo įvykiuose žuvusių asmenų skaičius, skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų, sumažėjo 27,27 proc. (http://siauliurpk.policija.lt).

Gaisrai. Šiaulių rajoną aptarnauja Šiaulių apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, kuriai priklauso Šiaulių rajono priešgaisrinė gebėjimo tarnyba ir Kuršėnų komanda. 2009 m., lyginant su 2006 m., gaisrų tiek Šiaulių rajone, tiek apskrityje ar šalyje sumažėjo beveik trečdaliu, juose žuvusiųjų skaičius taip pat mažėjo, išskyrus Šiaulių r. savivaldybę, kurioje žuvusiųjų gaisro metu skaičius 2006–2009 m. svyravo (3.6.2 lentelė).

3.6.2 lentelė. Gaisrų ir juose žuvusiųjų skaičius, 2006–2009 m.

Teritorija 2006 2007 2008 2009 Pokytis 2006–2009 m., proc.

Lietuvos Respublika

Užregistruotų gaisrų skaičius 24030 15264 15761 16197 -32,6

Gaisruose žuvusių žmonių skaičius 307 297 270 203 -33,9

Šiaulių apskritis


Gaisruose žuvusių žmonių skaičius 31 33 29 18 -41,9

Šiaulių r. sav.


Gaisruose žuvusių žmonių skaičius 2 9 2 4 100


Šiaulių rajono savivaldybės administracija iš administracijos direktoriaus rezervo teikia paramą asmenims, nukentėjusiems nuo gaisro. 2009 m. 8 Šiaulių rajono gyventojams buvo išmokėtos pašalpos, kurių suma siekė 19 tūkst. Lt.

60


61


3.7. KULTŪRA IR SPORTAS

Bibliotekos. Statistikos departamento duomenimis, iš kultūros įstaigų šalyje daugiausia yra bibliotekų, tačiau kasmet šalyje ir apskrityje jų mažėja. Šiaulių rajone bibliotekų skaičius 2006–2009 m. išlieka pastovus. Skaitytojų skaičius per minėtą laikotarpį šiek tiek sumažėjo, tai būdinga ir kitoms apskrities bei šalies bibliotekoms.

Pagrindinė šios srities įstaiga rajone – Šiaulių rajono savivaldybės viešoji biblioteka, turinti 30 filialų. Bibliotekos veiklai didelės reikšmės turėjo 1990 m. Vietos savivaldos pagrindų įstatymas ir 1995 m. Bibliotekų įstatymas: biblioteka perėjo savivaldybės žinion, pradėjo dirbti pagal naujai patvirtintus nuostatus. 1995 m. lapkričio 1 d. biblioteka pavadinta Šiaulių rajono savivaldybės viešąja biblioteka. 2002 m. sausio 1 d., po rajono kultūros įstaigų reorganizacijos, Šiaulių rajono savivaldybės viešoji biblioteka – savarankiška įstaiga, turinti juridinio asmens statusą. Biblioteka yra Šiaulių rajono 29 kaimo ir Kuršėnų miesto bibliotekų metodikos, bibliografijos ir informacijos centras. Ji inicijuoja bendras veiklos programas, bendradarbiauja jas įgyvendinant, rūpinasi, kad šiose bibliotekose būtų dirbama profesionaliai.

Šiaulių rajono bibliotekose skaito per 10 tūkstančių rajono gyventojų, per metus apsilanko apie 88 tūkst. lankytojų. Fonduose sukaupta daugiau kaip 342 tūkstančiai knygų, kitų leidinių, dokumentų. Rajono savivaldybės viešoji biblioteka ir jos filialai teikia gyventojams visų rūšių informaciją, leidžiančią jiems naudotis ir šiuolaikinėmis informacijos bei komunikacijos technologijomis. Kuršėnų miesto bibliotekoje įkurta interneto skaitykla, Kairių filiale – viešas interneto centras. Kužių, Meškuičių, Raudėnų filialuose – viešojo interneto prieigos taškai. Nemokamomis interneto paslaugomis gali naudotis visi rajono gyventojai.

2009 m. vidutinis gyventojų sutelkimo rodiklis rajono bibliotekose yra 20,5 %, kaime sutelkta 21,5 %. Kuršėnų miesto biblioteka sutelkė 18,1 %. Moksleivių sutelkimo rodiklis rajone yra 57 %, kaimo bibliotekose – 71,1 %. Gyventojai vėl atranda bibliotekas, o tam padeda spartus naujų informacinių technologijų diegimas bibliotekose. 2009 m. skaitytojams išduota 224200 fizinių vienetų spaudinių, iš jų 63580 fizinių vienetų vaikams. Skaitytojai per metus bibliotekoje apsilankė 74065 kartus, iš jų 29229 kartus – vaikai. Kuršėnų miesto bibliotekoje skaitytojai apsilankė 15273 kartus, kaimo bibliotekose – 58792 kartus.

Ypatingai pagausėjo lankytojų tose bibliotekose, kur yra įsteigti viešojo interneto prieigos taškai. Internetas, galimybė pasinaudoti kopijavimo, skenavimo ir kitomis paslaugomis traukia gyventojus dažniau ateiti į bibliotekas. 2009 metais buvo sparčiai kompiuterizuojamos bibliotekos. 2009 m. rajono bibliotekose buvo 72 kompiuterizuotas darbo vietos vartotojams. Iš viso bibliotekose yra 111 kompiuterių, iš jų 37 skirti darbuotojams. 2009 metais kompiuterių skaičius padidėjo 44 vnt. Iš viso kompiuterizuota 19 rajono bibliotekų,

tai sudaro 66,7 % visų bibliotekų. 2009 metais, vykdant projektą „Bibliotekos pažangai“, atidarytos viešos interneto prieigos (VIP) Gilaičių, Voveriškių, Bubių, Gruzdžių A. Griciaus, Ginkūnų, Šakynos, Kairių, Romučių, Ringuvėnų filialuose, Kuršėnų miesto bibliotekoje.

Šiaulių rajono savivaldybės viešoji biblioteka, kaip ir daugelis kitų šalies bibliotekų, susiduria su knygų, kitų spaudinių fondų atnaujinimo problema. Jų dažniausiai nepakanka. Lėšas naujų leidinių įsigijimui skiria LR Kultūros ministerija, taip pat šiam tikslui lėšas skirti gali ir savivaldybė.

Kultūros įstaigos. Šiaulių rajone puoselėjama etninė kultūra, mėgėjų menas, plėtojama švietėjiška pramoginė veikla, tenkinami bendruomenių kultūriniai poreikiai, organizuojama profesionalaus meno sklaida. Šiaulių rajonas pasižymi plačia kultūrine veikla, kuri aukštai įvertinta ir šalies mastu.

Rajone veikia Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centras, įsikūręs Kuršėnuose ir turintis 13 filialų, kuriems yra pavaldūs struktūriniai padaliniai atskiruose kaimuose ir gyvenvietėse, iš viso padaliniai įkurti 29 kaimuose ir gyvenvietėse. Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros centro struktūra tokia, kad kiekvienoje seniūnijoje būtų po šios įstaigos filialą. Šiuo metu Šiaulių rajone veikiančių kultūros įstaigų – kultūros centro ir jo filialų – pastatų būklė yra prasta. Pastaraisiais metais keletas įstaigų buvo rekonstruotos ar atliktas kapitalinis remontas, tačiau būtina atnaujinti daugumą įstaigų ir jų materialinę bazę.

Šiaulių rajone itin platus mėgėjiškų meno kolektyvų tinklas, nors pastaruoju metu jų gana sparčiai mažėja. 2006–2009 m. tokių kolektyvų rajone sumažėjo 12,5 proc. Ši tendencija pastebima visoje Lietuvoje bei būdinga visoms apskrities savivaldybėms. Tuo tarpu Šiaulių rajone mėgėjiškų meno kolektyvų skaičius mažėjo sparčiau nei šalies rodiklis, tačiau lėčiau nei apskrities rodiklis. Priešingomis tendencijomis pasižymi asmenų meno kolektyvuose skaičius: jis mažėjo žymiai sparčiau nei šalies rodiklis ir greičiau nei apskrities rodiklis.

3.7.1 lentelė. Mėgėjiškų meno kolektyvų veikla

Teritorija

Mėgėjų meno kolektyvų skaičiusPokytis

2006–2009 m., proc.

Dalyvių skaičiusPokytis

2006–2009 m., proc.2006 2007 2008 2009 2006 2007 2008 2009

Lietuva 5096 4924 4519 4544 -10,8 60855 62963 58841 59265 -2,6

Šiaulių apskritis 738 718 634 632 -14,4 9013 8586 8161 7949 -11,8

Akmenės r. sav. 70 76 59 64 -8,6 785 890 723 739 -5,9

Joniškio r. sav. 80 72 59 69 -13,8 949 1028 872 934 -1,6

Kelmės r. sav. 128 136 125 122 -4,7 1262 890 1161 1186 -6,0

Pakruojo r. sav. 110 98 96 93 -15,5 1381 1192 1176 1029 -25,5

Radviliškio r. sav. 170 154 133 129 -24,1 2004 1970 1817 1745 -12,9

Šiaulių m. sav. 36 35 32 29 -19,4 963 980 928 864 -10,3

Šiaulių r. sav. 144 147 130 126 -12,5 1669 1636 1484 1452 -13,0


Šiaulių rajono savivaldybėje organizuojami kolektyvų koncertai, spektakliai, parodos, diskotekos jaunimui, vykdomi edukaciniai projektai, liaudies meno, moksleivių darbų parodos, kiti sociokultūriniai renginiai. Rajone vyksta nemažai tradicinių, kasmetinių, regiono bei šalies lygiu gerai žinomų renginių.

Tolimesnei aktyvios kultūrinės veiklos plėtotei Šiaulių rajone būtina investuoti į įstaigų infrastruktūros sutvarkymą, pritaikyti pastatus įvairių bendruomenių grupių, ypač neįgaliųjų, poreikiams, jų galimybes įsilieti į kultūrinę veiklą. Būtina rasti būdų paskatinti jaunimo dalyvavimą, panaudoti jų potencialą bendruomenės kultūriniame gyvenime, prioritetą teikiant liaudies menui, etnokultūros ir tradicijų puoselėjimui bei išsaugojimui.

Muziejai. Šiaulių rajone, Kuršėnuose, nuo 1996 m. veikia Kalendorių muziejus, priklausantis Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centrui bei įsikūręs jo patalpose. Muziejuje saugomi 4822 skirtingų laikotarpių ir iš skirtingų šalių atkeliavę kalendoriai, įvairi medžiaga, susijusi su pirmojo lietuviško kalendoriaus autoriumi L. Ivinskiu. Šiuo metu Kalendorių muziejuje sukaupti 4822 eksponatai, pagalbiniame fonde – 85. Kasmet muziejų

62


63


aplanko keli tūkstančiai lankytojų, priimamos ekskursijos. Muziejuje parengta edukacinė programa, kartu su Pavenčių vidurinės mokyklos moksleiviais vykdomas projektas „Lietuviškojo kalendoriaus raidos tyrinėjimai“.

Dar vienas Šiaulių rajone veikiantis muziejus – Šiaulių rajono literatūros muziejus Naisiuose, atidarytas 1987 m. Muziejuje kaupiama medžiaga apie Šiaulių krašte gimusius ir su juo susijusius rašytojus bei literatus (vien XX a. pr.–XX a. pab. Šiaulių rajone gyveno ir kūrė tokie žinomiausi rašytojai ir visuomenės veikėjai, kaip J. Grušas, A. Gricius, S. Anglickis, J. Šliūpas, L. Ivinskis, J. Tumas–Vaižgantas, J. Krikščiūnas–Jovaras, Z. Gaidamavičius–Gėlė (nuo 1976 m. muziejuje teikiama kasmetinė šio poeto vardo premija už geriausią metų poezijos debiutą), M. Katiliškis (A. Vaitkus), P. Višinskis bei kt.). Per du dešimtmečius Naisių muziejuje sukaupti 7386 eksponatai, iš jų pagrindiniame fonde – per 4000 eksponatų. Jame apsilankė daugiau kaip 22000 lankytojų.

Kuršėnai garsėja įžymiais puodžiais. Savo sodyboje, buvusiame pagalbiniame pastate, tautodailininkai Bronė ir Bronius Radeckai įrengė keramikos muziejų (1987 m.) Jame eksponuojami šeimos sukurti darbai: įvairiausio dydžio vazos ir vazelės, ažūriniai krepšeliai, suvenyriniai indai su kaukių motyvais, ąsočiai, žvakidės, lėkštutės. Garbingoje vietoje stovi puodžių karaliaus karūna (Bronius Radeckas buvo išrinktas trečiuoju Lietuvos puodžių karaliumi). Puodžiai dalyvavo daugybėje liaudies meno parodų, mugių, konkursų. Apie meistrų darbus byloja muziejuje eksponuojami diplomai, padėkos raštai, nuotraukos. Muziejuje sukaupta per 550 eksponatų. Muziejų lanko ne tik rajono, Lietuvos žmonės, jame pabuvojo svečių iš daugelio pasaulio šalių. Muziejus tapo ne tik miesto įžymybe, tai svarbus ir visos Lietuvos tautodailės faktas.

Rajone aktyviai vykdoma projektinė veikla. 2009 m. buvo paruošta 20 paraiškų, kurias rėmė LR Kultūros ministerijos Etninės ir regionų kultūros bei Kultūros rėmimo fondai, Šiaulių apskrities programos „Regiono kultūros plėtra“ fondas ir Šiaulių rajono savivaldybė. Finansavimas skirtas 8 kultūriniams projektams:

• tradicinė jaunimo instrumentinės muzikos kūrybinė stovykla „neto“;• respublikinė medžio drožėjų kūrybinė stovykla-seminaras „Lietuvos tūkstantmetis: praeities ir ateities ženklai medžio skulptūrose“;• puodininkystė, keramika Kuršėnuose;• respublikinė šventė „Kazimieros Kymantaitės šimtmetis, prasidėjęs Kuršėnų mieste prie Ventos“;• projektas skaitymo skatinimui „Atrask knygą ir save iš naujo“;• respublikinis projektas „Tremtinio dainos varpai“;• ugnies akcija „Vasarvidis Joninių pievose“;• Šiaulių apskrities vaikų ir jaunimo tautinių šokių festivalis „Pašokdinsiu vidury ratelio – 2009“.

Kultūros ir meno premijos. Savivaldybės taryba yra įsteigusi 8 kultūros ir meno premijas (4 respublikines ir 4 rajonines). Kasmet Literatūros muziejuje Naisiuose įteikiama respublikinė poeto Zigmo Gaidamavičiaus–Gėlės premija už geriausią metų poezijos debiutą. Kuršėnuose teikiama Savivaldybės skiriama Lauryno Ivinskio premija už geriausiu pripažintą metų kalendorių. Kasmet teikiama poeto Stasio Anglickio premija jauniesiems rajono poetams, kalbininko Vytauto Vitkausko premija jauniesiems filologams už brandžiausius filologinius kūrinius, respublikinė Augustino Griciaus premija bei rajono Metų kraštotyrininko premija. Rajone įsteigta respublikinė Puodžių karaliaus premija teikiama kas treji metai.

Kultūros paveldas. Vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymu Savivaldybė vykdo priskirtas savarankiškas ir ribotai savarankiškas kultūros paveldo apsaugos funkcijas.

Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje – per 470 kultūros paveldo objektų, esančių kultūros paveldo registre, 214 iš jų yra valstybės saugomų sąraše, 13 nekilnojamojo kultūros paveldo objektų paskelbti kultūros paminklais. Didžiausią rajono nekilnojamojo kultūros paveldo dalį, apie 200 objektų, sudaro senosios kapinės ir kitos laidojimo vietos.

Nuoseklia Savivaldybės tarybos ir administracijos veikla, įgyvendinant strateginį veiklos planą ir kultūros paveldo išsaugojimo programas, siekiama atgaivinti, panaudoti turizmo plėtrai ir rajono įvaizdžio gerinimui valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros paminklą Jurgaičių Domantų piliakalnį, vadinamą Kryžių kalnu, tam tikslui pritaikyti dvarų sodybas. Nuosekliai ir kompleksiškai, naudodamasi moksliniais tyrimais ir išlikusia gausia istorine archyvine medžiaga, Kurtuvėnų regioninio parko administracija vykdo Kurtuvėnų dvaro sodybos atkūrimo ir pritaikymo projektą, kurio partneris yra rajono savivaldybė. Teigiamai vertintinas Savivaldybės administracijos institucijų įdirbis dėl Kuršėnų dvaro sodybos atkūrimo ir pritaikymo Etninės kultūros ir tradicinių amatų centrui.

Šiaulių rajono savivaldybė ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos kooperuoja lėšas svarbiausiems kultūros vertybių tvarkybos ir kitiems išsaugojimo darbams. 2009 m. savivaldybės biudžete skirta 152,9 tūkst. litų, iš Valstybės biudžeto skirta 245 tūkst. litų ir 50 tūkst. litų Vyriausybės tikslinė dotacija

Kryžių kalno teritorijos tvarkybos darbams. 2009 metų paveldosaugos programoje didžiausia lėšų dalis buvo panaudota tęstiniams kultūros paveldo objektų tvarkybos ir išsaugojimo darbams: Mikutaičių kapinių koplyčios, vadinamos Šakynos koplyčia, tvarkybos ir restauravimo ir Bubių piliakalnio su gyvenviete konservavimo darbams.

Nemažai sakralinės paskirties ir kitų pastatų yra prastos fizinės būklės, kyla grėsmė statinių ir jose saugomų kultūros vertybių išsaugojimui, tačiau savivaldybės finansinės galimybės riboja Vyriausybės patvirtintų dvarų paveldo ir medinės architektūros išsaugojimo programų įgyvendinimą. Todėl ES fondų parama jau minėtiems ir kitiems investiciniams projektams iš esmės pagerintų paveldosaugos situaciją ir užtikrintų sąlygas kultūros paveldą įvairiapusiškai integruoti į bendrą rajono ekonominę, socialinę plėtrą ir pritaikyti viešosioms reikmėms.

Sportas. Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, Šiaulių rajone 2008 m. buvo 16 sporto organizacijų, kuriose sportavo 1751 rajono gyventojas – tai 3,5 proc. visų rajono gyventojų. Šis rodiklis atsilieka nuo apskrities ir nuo šalies rodiklių. Lyginant 10 tūkst. gyventojų tenkančių sporto organizacijų skaičių, galima konstatuoti, kad Šiaulių rajone jis taip pat mažesnis nei šalyje ar apskrityje. To priežastimi gali būti nepakankama ir gyventojų poreikių netenkinanti sporto organizacijų infrastruktūra, nepatogus susisiekimas, gyventojų pasirinkimas ir t. t.

3.7.2. lentelė. Sporto organizacijų ir sportuojančiųjų skaičius 2008 m.

Teritorija / Rodikliai Sporto organizacijų skaičius

Sportuojančiųjų organizacijose skaičius

Sportuojančiųjų organizacijose sk. nuo visų gyventojų, proc.

Sporto organizacijų skaičius, tenkantis 10000

gyv.

Lietuvos Respublika 1625 172292 5,14 4,85

Šiaulių apskritis 160 15208 4,35 4,57

Akmenės r. sav. 12 737 2,66 4,33

Joniškio r. sav. 23 1239 4,11 7,64

Kelmės r. sav. 2 359 0,94 0,53

Pakruojo r. sav. 16 1262 4,60 5,83

Radviliškio r. sav. 27 1900 3,86 5,48

Šiaulių m. sav. 64 7960 6,26 5,04

Šiaulių r. sav. 16 1751 3,49 3,19

Šaltinis: Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. sportavo ir sporto varžybose bei sveikatingumo renginiuose dalyvavo 25 proc. Šiaulių rajono gyventojų. Šis rodiklis artimas tiek šalies (23 proc.), tiek apskrities rodikliui (27 proc.). Vertinant šio rodiklio dinamiką nuo 2006 m., sportuojančių ir sporto renginiuose dalyvaujančių gyventojų dalis rajone padidėjo 5 proc. (nuo 20 iki 25 proc. arba nuo 10 iki 12 tūkst. asmenų), kai tuo tarpu šalyje sumažėjo 13 proc., o apskrityje – 1 proc. punktu.

Vertinant Sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyvių absoliutų skaičių, Šiaulių rajone 2006–2009 m. jis padidėjo 23 proc., kai tuo tarpu apskrityje sumažėjo 8,56 proc., o šalyje – 36,8 proc.

3.7.3 lentelė. Sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyviai metų pabaigoje

Teritorija / Metai 2006 2007 2008 2009 Pokytis 2006–2009 m., proc.

Lietuvos Respublika 1214538 895224 879631 767225 -36,8

Šiaulių apskritis 101670 104175 113268 93000 -8,5

Akmenės r. sav. 3023 2638 3353 3006 -0,6

Joniškio r. sav. 7608 6428 7040 8546 12,3

Kelmės r. sav. 6981 6905 7229 7550 8,2

Pakruojo r. sav. 7130 8232 7572 6370 -10,7


Šiaulių m. sav. 57493 62990 65933 45280 -21,2

Šiaulių r. sav. 10134 8238 12138 12553 23,9


64


65


Rajone plėtojama 21 sporto šaka, bendrojo lavinimo mokyklose dirba 40 kūno kultūros mokytojų, Kuršėnų sporto mokykloje – 17 trenerių, veikia bokso, futbolo, krepšinio, lengvosios atletikos, dziudo, graikų-romėnų imtynių, žirginio sporto skyriai, treniruotes lanko 468 mokiniai. Kuršėnų sporto mokykloje 2010 m. buvo surengtos 36 varžybos, jose dalyvavo 3453 dalyviai, iš jų 1536 merginos.

Rajone yra 22 sporto aikštynai, vienas jų – Kuršėnų Daugėlių pagrindinės mokyklos stadionas su 2000 sėdimų vietų žiūrovams, futbolo aikšte ir bėgimo takais, 25 sporto salės, 32 krepšinio, 18 tinklinio aikštelių.

Savivaldybė, esant sudėtingai ekonominei situacijai, negali skirti pakankamai lėšų įvairioms sritims, taip pat ir sportui. Savivaldybės funkcija – užtikrinti gyventojams galimybę sportuoti. Tai galima padaryti tik išlaikant sporto bazes ir finansuojant sporto renginius. 2009 m. mokinių kūno kultūrai ir sportui, sporto klubams, sporto šakų plėtotei, aukšto meistriškumo sportininkams rengti, „Sportas visiems“ renginiams, sporto bazei plėtoti, inventoriui ir įrangai įsigyti buvo skirta 295 tūkst. litų, 2010 m. 168,2 litų savivaldybės biudžeto lėšų. Sporto renginius taip stengiamasi organizuoti, kad šventė būtų ne tik sportininkams, bet ir žiūrovams, suteiktų jiems daug emocijų, skatintų užsiimti viena ar kita sporto šaka.

2010 m. rajono sportininkams buvo gausūs sporto pasiekimais, sporto renginiais. Bendradarbiaujant su sporto klubais, seniūnijomis, Kuršėnų sporto mokykla, bendrojo lavinimo mokyklomis organizuotos 257 varžybos, kuriose dalyvavo 14980 dalyvių. Vykdytos krepšinio, futbolo, lengvosios atletikos, stalo teniso, jėgos trikovės, karate, tinklinio rajono varžybos ir kitų sporto šakų turnyrai, tarptautinis futbolo turnyras. Įgyvendinant programą „Sportas visiems“, organizuotos seniūnijų sporto žaidynės, dalyvauta šalies „Sportas visiems“ renginiuose, neįgalių žmonių sporto šventėse.

2010 m. sėkmingai rajoną atstovavo šalies ir tarptautinėse varžybose futbolininkai, krepšininkai, svarsčių kilnotojai, jėgos trikovininkai, imtynininkai, kyokushin karatė, sportinės radijo pelengacijos sporto atstovai. 2010 m. rajono sportininkai Europos čempionatuose iškovojo 4 aukso, 4 sidabro ir 1 bronzos medalį, pasaulio čempionatuose 3 sidabro medalius.2010 m. rajone parengta 13 nacionalinės, 18 jaunimo, 4 jaunių rinktinės nariai. Sporto klubai ir jų sėkminga veikla užtikrina aukšto meistriškumo sportininkų atstovavimą Šiaulių rajonui ir Kuršėnų miestui. Šiaulių rajono savivaldybė nuosekliai ir sistemingai remia sporto klubų veiklos programas, kurias kiekvienų metų pradžioje nagrinėja sporto taryba.

3.8. SOCIALINĖS SITUACIJOS SSGG

STIPRYBĖS Šiaulių rajono savivaldybė yra viena iš jaunesnių savivaldybių šalyje, kurioje pastaraisiais metais

pensinio amžiaus gyventojų skaičius ne didėjo, o mažėjo (2006-2010 m. – apie 8 proc.). Taip pat čia fiksuojamas ganėtinai neaukštas senėjimo indeksas.

Darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus augimas (2006-2010 m. – apie 3 proc.).

Šiaulių rajone gerai išvystytas švietimo įstaigų tinklas.

Rajone gana stabili švietimo įstaigų veikla: ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičius pastaruoju metu nekito, ugdytinių skaičius mažėjo minimaliai. Ikimokyklinio ugdymo poreikiai patenkinami beveik visose įstaigose, išskyrus Ginkūnus ir Bazilionus.

Didžioji dalis Šiaulių rajono mokytojų turi aukštąjį išsilavinimą. Šis rodiklis lenkia šalies ir apskrities rodiklius. Taip pat rajone santykinai didesnė dalis atestuotų mokyklų vadovų nei šalyje ir tarp daugumos apskrities savivaldybių.

Rajonas įsikūręs aplink ketvirtą pagal dydį šalies miestą Šiaulius, todėl rajono gyventojams lengvai pasiekiamos aukštesniojo ir aukštojo išsilavinimo mokslo įstaigos, aukštesnės kokybės sveikatos apsaugos, kultūros, laisvalaikio praleidimo bei kt. paslaugos.

Šiaulių rajone gerai išvystytas kultūros įstaigų tinklas, veikla, didelis mėgėjiškų meno kolektyvų ir dalyvių juose skaičius.

Nors rajone gana mažas sporto organizacijų skaičius lyginant su apskritimi, apskrities savivaldybės ir šalimi, tačiau didėja tiek profesionaliai, tiek mėgėjiškai aktyviai sportuojančių rajono gyventojų skaičius.

Demografinės situacijos gerėjimas – gimstamumo didėjimas, mirtingumo mažėjimas.

Mažėja mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ir kvėpavimo sistemos ligų.

Pilnai patenkinamas socialinių paslaugų į namus poreikis.

Aukštas nusikalstamų veikų išaiškinamumo rodiklis.

Mažėjantis užregistruotų gaisrų skaičius.

SILPNYBĖS Aukštas nedarbo lygis rajone – spartus bedarbių skaičiaus augimas mažina darbo jėgos potencialą

ir formuoja negatyvumą darbo rinkoje.

Mažėjantis vidutinis mėnesinis darbo užmokestis mažina gyventojų perkamąją galią.

Nepakankamai rūpinamasi jaunimo užimtumu bei veiklos skatinimu.

Lyginant su apskrities bei šalies vidutiniais rodikliais, santykinai maža dalis 1–6 m. amžiaus vaikų lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Tai būdinga daugumai rajoninių savivaldybių Lietuvoje.

Mažėja mokinių, įgijusių vidurinį ir pagrindinį išsilavinimą, skaičius.

Gana didelė dalis mokinių, lyginant su apskrities bei šalies rodikliais, Šiaulių rajone turi specialiųjų poreikių.

Atestuotų mokytojų skaičius atsilieka nuo šalies ir apskrities rodiklių ir yra vienas žemiausių tarp visų apskrities savivaldybių.

Daugelio kultūros įstaigų pastatų būklė yra prasta. Juos būtina atnaujinti bei pritaikyti visų gyventojų grupių, ypač neįgaliųjų, poreikiams.

Sparčiau nei šalyje ar apskrityje auga mirtingumas nuo piktybinių navikų.

Santykinai mažas gydytojų skaičius, ypač specialistų.

Didėja socialinių pašalpų gavėjų skaičius bei savivaldybės išlaidos socialinėms pašalpoms.

Sparčiai didėja neįgalių suaugusiųjų ir vaikų skaičius.

Trūksta globos įstaigų, ypač globos namų seniems žmonėms.

Didėjantis nusikalstamumas.

66


67


GALIMYBĖS

Aktyviai besikuriančios ir savo veiklą plėtojančios stiprios gyventojų bendruomenės savo gebėjimus bei potencialą gali sustiprinti pasinaudodamos ES teikiama finansine parama. Taip pat, įsisavinant ES struktūrinių fondų bei kitų tarptautinių fondų bei programų lėšas, joms suteikiama galimybė ne tik pačių bendruomenių stiprinimui. Jos gali pilnateisiškai dalyvauti kuriant bendrą gerovę, įgyvendindamos įvairius projektus prisidėti prie jų gyvenamojoje vietovėje esančių socialinių problemų sprendimo, gyvenamosios aplinkos puoselėjimo bei bendros visos teritorijos plėtros.

Daugiau dėmesio skiriant jaunimo užimtumo politikos formavimui pagerėtų socialinė atmosfera Šiaulių rajone, mažėtų nusikalstamumas, didėtų jaunų žmonių pasitenkinimas gyvenimo kokybe rajone.

Visuomenės skatinimas mokytis, kelti kvalifikaciją, mokymosi suaugusiesiems galimybių sudarymas, pedagogų atestacija užtikrintų aukštesnę teikiamų švietimo paslaugų kokybę bei visuomenės išsilavinimo rodiklių gerėjimą.

Investicijos į socialinių paslaugų kokybės gerinimą ir infrastruktūros kūrimą bei sukuriant šios srities specialistų pritraukimo ir motyvavimo sistemą, keliant jų kvalifikaciją, į socialinių paslaugų teikimo sritį įtraukiant visuomenines organizacijas padėtų išplėsti socialinių paslaugų tinklą, pagerintų teikiamų socialinių paslaugų kokybę bei jų prieinamumą (ypač mažesnėse kaimiškose vietovėse) ir geresnį klientų poreikių atitikimą. Nestacionarių socialinių paslaugų rato išplėtimas sudarytų prielaidas efektyvesnių socialinių paslaugų teikimui.

GRĖSMĖS

Dėl ekonominės padėties didėjanti emigracija gali smarkiai sumažinti darbingo amžiaus gyventojų skaičių.

Daugėja vaikų, kurių tėvams išvykus dirbti ir / ar gyventi į užsienį, niekas nesprendžia ir nesvarsto vaiko juridinio atstovavimo klausimo bei neinformuoja atitinkamų institucijų apie trečiųjų asmenų globai paliekamus vaikus.

Dėl gyvenimo kokybės blogėjimo gali padidėti Šiaulių rajono gyventojų sergamumas ir mirtingumas.

Dėl susidariusios ekonominės situacijos gali smarkiai išaugti nusikalstamumas.

IV. INFRASTRUKTŪRA IR APLINKOS APSAUGA

4.1. TERITORIJOS APIBŪDINIMAS

Gyvenimo aplinkos ir kokybės gerinimas yra ilgalaikė, atsiperkanti investicija, kuri ne tik padeda išlaikyti rajone esamus žmogiškuosius išteklius (gyventojus, kvalifikuotą, teritorijos darbo rinkos poreikius atitinkančią darbo jėgą), bet ir gerina rajono įvaizdį, didina jo patrauklumą, pritraukia naujus gyventojus, įmones, investicijas, skatina rajono augimą, kelia jame esančio verslo konkurencingumą.

Šiaulių rajonas – patrauklus dėl savo gamtos, kraštovaizdžio bei išsaugotų kultūros vertybių. Jis išsidėstęs aplink ketvirtą pagal dydį Lietuvoje Šiaulių miestą. Jame įsikūręs ir rajono administracinis centras. Šiaulių rajono teritorijoje ribojasi du Lietuvos etnografiniai regionai – Žemaitija ir Aukštaitija. Čia teka keturios upės su savo intakais: Venta, Nevėžis, Mūša ir Dubysa. Rajone išsidėstę Gėluvos, Bijotės, Rėkyvos, Širvės ir kiti mažesni ežerai bei tvenkiniai.

Šiaulių rajono savivaldybės teritorija plyti Lietuvos geografiniame viduryje, ją kerta šie geros kokybės automobilių keliai: E 77 Ryga–Kaliningradas ir E-272 Vilnius–Palanga–Klaipėda bei geležinkelio keliai: Vilnius–Ryga, Vilnius–Klaipėda, Vilnius–Mažeikiai. Nuo Kuršėnų miesto, kuris yra palankiausia Šiaulių rajono vieta verslo plėtrai ir investicijų pritraukimui, už 150 km įsikūręs Klaipėdos jūrų uostas, už 230 km – Vilniaus oro uostas, už 150 km – Rygos oro uostas, už 150 km – Palangos oro uostas. Be to, Šiaulių mieste yra karinis oro uostas, kuris gali aptarnauti ir civilinius-krovininius oro lainerius.

Šiaulių rajonas įsikūręs Lietuvos šiaurės vakarų dalyje – Rytų Europos lygumos pakraštyje, Lietuvos vidurio žemumoje. Čia susikerta 3 fizinių geografinių rajonų ribos – Rytų Žemaitijos plynaukštės Žemaičių aukštumos šlaito, Ventos vidurupio žemumos ir Mūšos ir Nemunėlio žemumos ribos, todėl čia vyrauja žemumos ir rajonas fiziniu geografiniu požiūriu yra gana įvairus – nuo kalvų iki banguotų lygumų. Aukščiausias rajono taškas – Girnikų kalnas – 183,4 m virš jūros lygio, o žemiausia vieta – Šakynos žemumos – 82 m virš jūros lygio (šaltinis: www.siauliai-r.sav.lt).

Daugiau nei trečdalį Šiaulių rajono ploto sudaro miškai. Rajono klimatas ir kitos gamtinės sąlygos yra palankios miškams augti, todėl rajono miškingumas siekia 34,7 proc. ir yra šiek tiek didesnis už šalies (33,1 proc.) ir apskrities (27,3 proc.) vidurkį. Šiaulių r. yra miškingiausia savivaldybė apskrityje. Šiaulių rajono miškai yra prižiūrimi ir tvarkomi valstybinių įmonių – Šiaulių ir Kuršėnų miškų urėdijų, kurios yra atskaitingos Generalinei

68


69


miškų urėdijai prie LR Aplinkos ministerijos.

Šiaulių miškų urėdijos teritorija yra šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje ir apima 116 tūkst. ha plotą. Didžiausias miškų masyvas yra pietvakarinėje dalyje (Kurtuvėnų regioninio parko miškai). Kiti didesni masyvai išsidėstę tolygiai, išskyrus šiaurės rytinę mažiau miškingą urėdijos teritorijos dalį. Miškų urėdija apima didžiąją Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos dalį, kuri suskirstyta į 11 seniūnijų. Į urėdijos teritoriją patenka 5 seniūnijos (Meškuičių, Ginkūnų, Kairių, Šiaulių kaimiškoji, Bubių) bei trijų seniūnijų (Gruzdžių, Kužių ir Kuršėnų kaimiškosios) dalys.

Šiaulių rajone esantys miškai priklauso mišriųjų plačialapių – eglynų miškų zonai. Miškai yra labai išskaidyti ir didelių masyvų nesudaro. VĮ Šiaulių miškų urėdijos, apimančios Šiaulių rajoną, teritorijoje auga 45897 ha miškų, iš jų valstybinės reikšmės miškai sudaro 60 proc., privatūs – 26 proc. ir 14 proc. – rezervuoti privatizavimui. Valstybinių miškų rūšinė sudėtis yra tokia: pušynai – 19 proc., eglynai – 41 proc., beržynai – 32 proc., juodalksnynai – 3 proc., drebulynai – 3 proc., baltalksnynai – daugiau nei 1 proc., ąžuolynai – 0,1 proc., uosynai – 1 proc.

Pagal medynų sudėtį ir pagal amžių panašias dalis sudaro brandūs (30 proc.), pribręstantys (27 proc.) bei jaunuolynų (26 proc.) miškai. Pusamžių miškų yra 17 proc. Pagal miško grupes didžiąją dalį sudaro IV grupės – ūkiniai miškai (67 proc.). III grupės – apsauginiai miškai užima 17 proc. viso miškų ploto, II grupės – specialios paskirties miškai (A– ekosistemų apsaugos miškai, B – rekreaciniai miškai) sudaro 16 proc. (šaltinis: www.simu.lt).

Kuršėnų miškų urėdijos teritorijos plotas suskirstytas į 8 girininkijas: Gedinčių ir Gulbinų girininkijos, apimančios Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos miškus; Ilgšilio, Paežerių, Pažiužmėlių, Šaukėnų girininkijos, apimančios Raudėnų seniūnijos miškus, Pavenčių girininkija, apimanti Kuršėnų miesto seniūnijos miško plotus, bei Tryškių girininkija, apimanti Tryškių seniūnijos (Telšių r. sav.) miškus. Vidutinis girininkijos plotas (visi miškai) – 4590 ha (valstybinės reikšmės miškuose – 2660 ha). Miškų urėdijoje yra 22 eiguvos. Vidutinis eiguvos plotas (valstybinės reikšmės ir nuosavybės teisių atkūrimui skirtų miškų) – 1100 ha (valstybinės reikšmės miškuose – 967 ha). Vidutinis miško kvartalo plotas (visi miškai) – 43 ha (valstybinės reikšmės miškuose – 32 ha), taksacinio sklypo – 1,8 ha (2,1 ha). Miškų urėdijos teritorijos miškingumas – 42 proc. Miškai saugomose teritorijose užima per 4500 ha arba 12 proc. visų miškų urėdijos veiklos teritorijoje esančių miškų ploto, iš jų valstybinių parkų ir visų draustinių miškai – 1552 ha arba 34 proc. visų saugomų teritorijų ploto. Daugiau pusės (57 proc.) miškų saugomose teritorijose yra valstybinės reikšmės miškai.

Šiaulių rajone glūdi ir vieni didžiausių šalyje kurui tinkamų, gerai susiskaidžiusių durpių ištekliai. Ypač durpėmis turtingi yra Rėkyvos ežero apyežeriai.

Šiaulių rajonas yra palyginus mažo ežeringumo kraštas (0,1 proc.). Jame yra 27 ežerai, kurie užima apie 1,8 tūkst. ha plotą. Dauguma rajono ežerų yra stipriai eutrofikuoti (Bijotės, Geluvos, Gudelių, Kairių, Paežerių, Rėkyvos, Širvos ir kt. ežerai). Distrofinių ežerų grupei priskiriami Bulėnų, Dubuko ir Ešerinio ežerai. Rajone yra daugiau kaip 50 tvenkinių, kurie užima apie 1 tūkst. ha plotą. Šiuo metu atnaujinamas vienas didžiausių ir gražiausių, poilsiautojų bei žvejų pamėgtų vandens telkinių Kairių seniūnijoje – Gudelių tvenkinys. Šiaulių rajone esantys tvenkiniai naudojami ne tik turizmui, poilsiui ir rekreacijai, bet ir komercinės žuvininkystės tikslams. Bubių seniūnijoje žuvų auginimui eksploatuojami apie 700 ha plotą užimantys tvenkiniai.

Per rajoną teritoriją teka 35 upės, kurios priklauso 4 upių baseinams: Nemuno, Ventos, Mūšos ir Nevėžio. Visų upių bendras ilgis – apie 474 km. Iš viso vandens telkiniai užima daugiau kaip 4,5 tūkst. ha arba beveik 3 proc. Šiaulių rajono teritorijos.

Vandens telkiniai ypač aktyviai naudojami gyventojų bei rajono svečių poilsiui bei laisvalaikiui, todėl, vadovaujantis atitinkamais LR teisės aktais, Šiaulių rajono savivaldybėje sistemingai stebima maudyklių vandens mikrobiologinė ir cheminė tarša, vandens fizinės savybės, taršos pobūdis bei kuriama racionali maudyklių vandens kokybės stebėsenos sistema, padėsianti objektyviai vertinti rekreacijai naudojamų vandenų kokybę.

Rajone gana daug saugomų teritorijų. Duomenys apie šias teritorijas pateikiami 4.1.1 lentelėje.

4.1.1 lentelė. Saugomos teritorijos Šiaulių rajone

Saugomos teritorijos Plotas

savivaldybėje, ha

Visas plotas, ha Saugomos teritorijos

Plotas savivaldybėje,

ha

Visas plotas, ha

Šakynos geomorfologinis draustinis 963,00 963,20 Bulėnų telmologinis draustinis 115,31 115,31

Varputėnų geomorfologinis draustinis 288,89 288,89 Girnikų kraštovaizdžio draustinis 309,76 309,76

Švendrės botaninis draustinis 262,48 262,48 Pageluvio kraštovaizdžio draustinis 444,72 444,72

Vijolių entomologinis draustinis 69,98 69,98 Raudos kraštovaizdžio draustinis 1135,87 1135,87

Gelžės botaninis-zoologinis draustinis 948,57 949,08 Svilės kraštovaizdžio draustinis 0,00 247,57

Rėkyvos botaninis-zoologinis draustinis 786,59 787,35 Vainagių kraštovaizdžio draustinis 237,61 1844,20

Tyrulių botaninis-zoologinis draustinis 436,54 3698,57 Ventos kraštovaizdžio draustinis 236,42 1605,36

Karniškių telmologinis draustinis 0,16 229,78 Bulėnų pelkė 115,31 115,31

Kurtuvėnų regioninis parkas 8742,20 17266,07 Dubysos upės slėnis ties Bazilionais 58,67 58,67

Ventos regioninis parkas 236,42 9833,65 Gudmoniškės pelkė 5,57 99,85

Gubernijos miško biosferos poligonas 18230,91 19262,20 Lygė 153,40 191,69

Grafo D. Zubovo ąžuolų alėja 0,39 0,00 Pagėluvio ežerynas 132,02 132,02

Naisių barsukų kolonija 0,12 0,31 Paraudžių miškas 100,94 100,94

Šilkalnių geomorfologinis draustinis 286,23 772,94 Rėkyvos pelkė 1043,29 2559,64

Vijurkų geomorfologinis draustinis 6,42 396,20 Varputėnų miškas 288,89 288,89

Dubysos ir Ventos perkaso hidrografinis draustinis 439,56 570,47 Ventos upė 5,73 178,98

Gudmoniškės botaninis draustinis 8,83 107,54 Ventos upės slėnis aukščiau Papilės 38,42 72,55

Pabijočių botaninis-zoologinis draustinis 153,40 191,69 Gubernijos miškas 18230,91 19262,20

Padubysio botaninis-zoologinis draustinis 544,33 545,05 Tyrulių pelkė 436,54 3698,57

Linartų genetinis draustinis 26,30 26,30 Ventos upės slėnis 89,93 3355,73

Sodeliukų genetinis draustinis 43,56 43,56

Šaltinis: Saugomų teritorijų valstybės kadastras.

Viena didžiausių ir patraukliausių lankymui saugomų teritorijų Šiaulių rajone – Kurtuvėnų regioninis parkas, įkurtas 1992 m. Šio parko teritorija plyti didžiausių rajono upių – Ventos ir Dubysos – takoskyroje. Parkas įkurtas siekiant išsaugoti Kurtuvėnų ežeringo, miškingo kalvyno kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Šiaulių rajono savivaldybėje turizmo infrastruktūra, poilsio zona būtent ir plečiama daugiau pietinėje rajono dalyje, kur ir veikia Kurtuvėnų regioninis parkas bei yra išsidėsčiusios minimos vaizdingos Kurtuvėnų landšaftinio draustinio apylinkės.

Kitos rajono teritorijoje esančios saugomos teritorijos yra šios: Varputėnų geomorfologinis draustinis – čia saugomas natūralus ir mažai pažeistas kraštovaizdis; Šakynos geomorfologinis draustinis – jame saugomas tiktai šiam kraštui būdingas žemės paviršiaus reljefas – rumbėtos moreninės lygumos; Šilkalnių geomorfologinis draustinis – čia saugomas raiškus erozinio raguvyno kompleksas; Švendrės botaninis draustinis – čia saugomos Žemaitijai būdingos pelkinės ir mišraus bei lapuočių miško augalijos bendrijos, botaninė įvairovė ir retos bei saugomos augalų rūšys; Vijolių entomologinis draustinis – skirtas saugoti retiems vabzdžiams, jų įvairovei ir bendrijoms, taip pat natūralioms jų gyvenimo buveinėms; Gelžės botaninis-zoologinis draustinis – įkurtas išeksploatuotame durpyne įvairiausių biotopų augalų ir gyvūnų rūšims saugoti; Rėkyvos botaninis-zoologinis draustinis – skirtas saugoti Rėkyvos apyežerio pelkiniam kompleksui su būdinga augalija ir gyvūnija; ir Tyrulių botaninis-zoologinis draustinis – skirtas saugoti stambiausią rytų Žemaitijos pelkėguolį su atsinaujinančiu pelkiniu biotopu. Taip pat Šiaulių rajone yra nemažai kitos kategorijos valstybės ar Savivaldybės saugomų objektų – gamtos paveldo objektų.

Melioracija. Šiaulių rajone valstybei priklausantys melioracijos statiniai yra įrengti 89,5 tūkst. ha žemės plote. Šiame plote yra 1611,9 km magistralinių griovių, 586,7 km apsauginių griovių, 2120 pralaidų, 39 tiltai. Rajone gamtosaugai ir žmonių poilsiui gerinti įrengti 28 tvenkiniai, kurie užima 1255,4 ha plotą. Rajone pradėti vykdyti

70


71


melioracijos projektai, finansuojami ES lėšomis. 2009 m. įgyvendintas investicinis projektas „Paežerių tvenkinio užtvankos melioracijos įrenginių rekonstrukcija“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ir miškų ūkio veikla ir jos infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“. Projekto vertė – 1,5 mln. Lt.

Per 2009 m. paruošta 625 vnt. techninių sąlygų ir detaliojo planavimo dokumentų, suderinant sklypų planus su pažymėtais melioracijos statiniais. Parengta ir išduota 217 vnt. žemės sklypų planų su pažymėtais melioracijos statiniais. 2009 m. Šiaulių rajonui skirta 1117,7 tūkst. Lt melioracijos statinių eksploatacijai, remontui ir rekonstrukcijai. Buvo gauti 49 žemės savininkų ir naudotojų prašymai dėl melioracijos statinių remonto. Statinių būklė buvo įvertinta Melioracijos statinių įvertinimo komisijos. Buvo patenkinti 3 prašymai ir atlikti melioracijos statinių remonto darbai. Per 2009 metus vykdyta techninė priežiūra ir priduoti eksploatuoti 4 melioracijos objektai (Paežerių tvenkinio užtvankos melioracijos įrenginių rekonstrukcijos darbai, Kužių seniūnijos Ringuvos sausinimo sistemos melioracijos griovių rekonstrukcijos darbai, Šakynos seniūnijos Švėtės sausinimo sistemos griovių rekonstrukcijos darbai, Žadžiūnų melioracijos ploto Nr. 11 drenažo sistemos rekonstrukcijos darbai), kurių darbų vertė yra 901,0 tūkst. Lt. Pradėtas vykdyti Kužių seniūnijos Gergždos melioracijos ploto Nr. 6 ūkininkui M. Liutvinskui priklausančių melioracijos statinių remontas.

4.2. APLINKOS TARŠA

Bendra teršalų emisija į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių 2009 m. Šiaulių r. savivaldybėje sudarė 144,8 tonos (3 proc. viso Šiaulių apskrityje susidariusio kiekio). 2006–2009 m. bendras išmetamų teršalų kiekis Šiaulių r. savivaldybėje sumažėjo 12,2 proc., Šiaulių apskrityje ir Lietuvoje sumažėjo atitinkamai 41,3 ir 23,7 proc. Teršalų emisijos į atmosferą kiekis mažėjo ir kitose apskrities savivaldybėse, tik Radviliškio rajono savivaldybėje ši tarša padidėjo 2,9 proc.

Lietuvoje labiausiai orą teršia stambiausios pramonės įmonės, miestų ir rajonų katilinės. Siekiant mažinti oro taršą, pramonės įmonės ir savivaldybės energetikos įmonės diegia pažangias technologijas, vietoj tradicinio kuro naudojančias dujas.

4.2.1 lentelė. Teršalų emisija į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių, t


Lietuvos Respublika 84541,7 72574,4 71179,6 64518,2 -23,7

Šiaulių apskritis 8248,9 6646,9 5816,9 4837,8 -41,3

Akmenės r. sav. 5973,9 4676,8 4376,8 3357,5 -43,8

Joniškio r. sav. 132,2 136 116,9 114,0 -13,8

Kelmės r. sav. 160 184 161,6 155,4 -2,9

Pakruojo r. sav. 118,7 97,3 101,2 115,8 -2,4


Šiaulių m. sav. 1382,8 1134,6 651,4 624,8 -54,8

Šiaulių r. sav. 164,9 157,5 170,6 144,8 -12,2


Kietosios medžiagos sudarė 28,6 proc. viso 2009 m. Šiaulių r. savivaldybėje susidariusių teršalų kiekio. Tai daugiau nei vidutiniškai šalyje ir apskrityje, kur kietieji teršalai atitinkamai sudarė 5,5 proc. ir 8,7 visų teršalų.2009 m., lyginant su 2006 m., kietųjų teršalų emisija savivaldybėje padidėjo 16,6 proc., šalyje sumažėjo 21,3 proc., o apskrityje – 62,2 proc.

4.2.2 lentelė. Kietųjų teršalų emisija į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių

Teritorija / MetaiTonomis Proc. nuo bendro teršalų kiekio

2006 2007 2008 2009 2006 2007 2008 2009

Lietuvos Respublika 4491,9 4143,9 4107 3536,2 5,3 5,7 5,8 5,5

Šiaulių apskritis 1120 800,8 559,6 423,7 13,6 12,1 9,6 8,7

Akmenės r. sav. 894,6 590,4 365,2 217,6 15 12,6 8,3 6,5

Joniškio r. sav. 23,8 28,9 26,8 30,1 18 21,2 22,9 26,4

Kelmės r. sav. 8,6 9,3 9,4 9,4 5,4 5,1 5,9 6,0

Pakruojo r. sav. 58,4 46,2 49,5 69,9 49,2 47,5 48,9 60,4

Radviliškio r. sav. 25,1 25,7 27,8 29,8 7,9 9,8 11,7 9,1

Šiaulių m. sav. 74 60,9 35,6 25,5 5,4 5,4 5,5 4,1

Šiaulių r. sav. 35,5 39,4 45,3 41,4 21,5 25 26,5 28,6


Dujiniai ir skystieji teršalai sudarė 71,4 proc. viso 2009 m. Šiaulių r. savivaldybėje susidariusių teršalų kiekio arba 2,3 proc. viso apskrities dujinių ir skystųjų teršalų kiekio. Tai mažiau nei vidutiniškai apskrityje, kur dujiniai ir skystieji teršalai sudarė 91,2 proc. visų teršalų, ir Lietuvoje, kur šių teršalų dalis buvo 94,5 proc. 2009 m., lyginant su 2006 m., dujinių ir skystųjų teršalų emisija Šiaulių r. savivaldybėje sumažėjo 20,1 proc., Šiaulių apskrityje – 38,1 proc., Lietuvoje – 23,8 proc.

4.2.3 lentelė. Dujinių ir skystųjų teršalų emisija į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių

Teritorija / MetaiTonomis Proc. nuo bendro teršalų kiekio

2006 2007 2008 2009 2006 2007 2008 2009

Lietuvos Respublika 80049,8 68430,5 67072,6 60982,0 94,7 94,3 94,2 94,5

Šiaulių apskritis 7128,9 5846,1 5257,3 4414,1 86,4 87,9 90,4 91,2

Akmenės r. sav. 5079,3 4086,4 4011,6 3139,9 85 87,4 91,7 93,5

Joniškio r. sav. 108,4 107,1 90,1 83,9 82 78,8 77,1 73,6

Kelmės r. sav. 151,4 174,7 152,2 146,0 94,6 94,9 94,1 93,9

Pakruojo r. sav. 60,3 51,1 51,7 45,9 50,8 52,5 51,1 39,6

Radviliškio r. sav. 291,3 235 210,6 295,7 92,1 90,2 88,3 90,8

Šiaulių m. sav. 1308,8 1073,7 615,8 599,3 94,6 94,6 94,5 95,9

Šiaulių r. sav. 129,4 118,1 125,3 103,4 78,5 75 73,5 71,4


Vidutinė teršalų emisija kg viename km2 iš stacionarių taršos šaltinių. Vidutinė kietųjų teršalų emisija į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių (23 kg 1 km2) Šiaulių r. savivaldybėje 2009 m. buvo palyginti mažesnė nei kitose apskrities savivaldybėse (50 kg 1 km2). Šiaulių r. sav. šis rodiklis buvo 2,2 karto mažesnis už apskrities ir 2,3 karto mažesnis už šalies vidurkį.

Vidutinė dujinių ir skystųjų teršalų emisija (kg 1 km2) Šiaulių r. 2009 m. taip pat buvo viena mažiausių tarp visų Šiaulių apskrities savivaldybių bei 9,1 karto mažesnė nei apskrityje ir 16,4 karto mažesnė nei Lietuvoje.

72


73


4.2.4 lentelė. Teršalų emisija iš stacionarių taršos šaltinių, kg 1 km2

Teritorija /MetaiKietosios medžiagos Dujinės ir skystosios medžiagos

2007 2008 2009 2007 2008 2009

Lietuvos Respublika 63 63 54 1048 1027 934

Šiaulių apskritis 94 66 50 685 616 516

Akmenės r. sav. 700 433 258 4842 4753 3720

Joniškio r. sav. 25 23 26 93 78 73

Kelmės r. sav. 5 6 6 102 89 85

Pakruojo r. sav. 35 38 53 39 39 35

Radviliškio r. sav. 16 17 18 144 129 181

Šiaulių m. sav. 752 440 315 13256 7602 7399

Šiaulių r. sav. 22 25 23 65 69 57


Šiaulių rajone veikia UAB „Toksika“ Šiaulių filialas, kuris 2008 m. pradėjo įgyvendinti ES finansuojamą projektą - pavojingų atliekų deginimo įrenginio infrastruktūros statybą. UAB „Toksika“ pavojingų atliekų deginimo įrenginys Aukštrakiuose - Valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektas, šalia bus įrengtas ir pavojingų atliekų sąvartynas. Tai pirmasis Lietuvoje pavojingų atliekų tvarkymo įrenginys. Per metus čia numatoma sudeginti iki 8 tūkst. tonų pavojingų atliekų. Įrenginio veiklos metu susidariusi šiluminė energija bus naudojama elektros energijai gaminti. Jam statyti iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir valstybės biudžeto lėšų buvo skirta beveik 87 mln. litų.

2010 m. lapkričio mėn. įmonei išduotas pavojingų atliekų deginimo įrenginio taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas bei pradėti pavojingų atliekų deginimo įrenginio paleidimo - derinimo darbai. Vykdant įmonės veiklą, vykdomas periodinis pavojingų atliekų deginimo įrenginio monitoringas, ir nors iki šiol atliktų taršos matavimų duomenys neviršijo leistinų normų, manoma, kad dėl įmonės veiklos rajono oro užterštumas padidės.

4.3. VANDENS TIEKIMAS IR VALYMAS

Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. Šiaulių r. savivaldybėje paimta 1032 tūkst. m3 ir sunaudota 961 tūkst. m3 vandens. Tai 8,1 proc. viso apskrityje paimto ir 8,4 proc. sunaudoto vandens.

4.3.1 lentelė. Paimta ir sunaudota vandens, tūkst. m3

Teritorija / MetaiPaimta vandens, tūkst. m3 Sunaudota vandens, tūkst. m3

2006 2007 2008 2009 2006 2007 2008 2009

Lietuvos Respublika 3775688 4528290 4698044 5360203 3741668 4494461 4665800 5329713

Šiaulių apskritis 15177 14625 13498 12799 12601 12181 11446 10923

Akmenės r. sav. 1500 1426 1311 1046 1258 1215 1133 866

Joniškio r. sav. 790 965 511 516 663 522 453 430

Kelmės r. sav. 3610 3995 4038 4010 3443 3957 3986 3947

Pakruojo r. sav. 686 209 244 240 589 180 215 200

Radviliškio r. sav. 1328 1268 856 832 1009 1025 721 649

Šiaulių m. sav. 5840 5714 5455 5123 4253 3996 3928 3870

Šiaulių r. sav. 1423 1417 1083 1032 1386 1286 1010 961


Daugiausia vandens Šiaulių rajone sunaudojama žuvininkystės reikmėms (73,9 proc.), likę 26,1 proc. ūkio ir buities reikmėms.

74


75


4.3.2 lentelė. Vandens sunaudojimas 2009 m., tūkst. m3

Sunaudota vandens

2009 m. Struktūra 2009 m., proc.

Lietuvos Respublika

Šiaulių apskritis

Šiaulių r. sav.

Lietuvos Respublika

Šiaulių apskritis

Šiaulių r. sav.

Pramonės reikmėms 35939,4 572 - 0,6 5,2 -

Ūkio ir buities reikmėms 89443,4 5708 251 1,7 52,3 26,1

Energetikos reikmėms 5125443,7 134 - 96,2 1,2 -

Žemės ūkiui 1381,3 141 - 0 1,3 -

Žuvininkystei 73329,3 4300 710 1,4 39,4 73,9

Kitoms reikmėms 4176,1 68 - 0,1 0,6 -


2009 m. Šiaulių r. savivaldybėje į paviršinius vandenis buvo išleista 2468 tūkst. m3 nuotekų (14,8 proc. visų nuotekų, išleistų Šiaulių apskrityje). 56,1 proc. nuotekų valyti nereikėjo. Kitas savivaldybėje susidariusias nuotekas reikėjo valyti, ir jos visos buvo valomos (kaip ir visoje apskrityje, nors dalis nuotekų šalies mastu lieka neišvalyta). 12,7 proc. Šiaulių r. išleistų nuotekų buvo išvalytos iki reikiamų normų, 31,1 proc. – nepakankamai išvalytos. Apskrityje tokių nuotekų kiekis sudarė 55,4 proc. visų nuotekų, o išvalytų iki normų nuotekos – 17,4 proc.

4.3.3 lentelė. Nuotekų išleidimas 2009 m., tūkst. m3

TeritorijaŪkio, buities ir gamybos nuotekos, išleistos į paviršinius vandenis (tūkst. m3)

iš viso kurių nereikia valyti

išvalytų iki normų

nepakankamai išvalytų

užterštų(be valymo)

Lietuvos Respublika 5358393,3 5188668,9 150819,3 18816,1 89

Šiaulių apskritis 16699 4550 2903 9246 -

Akmenės r. sav. 833 - 396 437 -

Joniškio r. sav. 855 - 198 657 -

Kelmės r. sav. 3627 3165 406 56 -

Pakruojo r. sav. 443 - 443 - -

Radviliškio r. sav. 1177 - 1146 31 -

Šiaulių m. sav. 7296 - - 7296 -

Šiaulių r. sav. 2468 1385 314 769 -


Šiaulių rajono gyventojus geriamuoju vandeniu aprūpina ir nuotekas tvarko 2 įmonės: UAB „Kuršėnų vandenys“ ir UAB „Šiaulių vandenys“. Pastaroji Šiaulių rajone aptarnauja Ginkūnų ir Aukštelkės gyventojus. Pagrindinė Šiaulių rajone geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja yra UAB „Kuršėnų vandenys“. Bendrovė aptarnauja teritoriją, kurioje 2008 m. gruodžio 31 d. duomenimis gyveno 44752 gyventojai, iš kurių 25850 gyventojų arba 57,8 procentų naudojosi vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslauga. Ši bendrovė vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas taip pat teikia 324 įmonėms. UAB „Kuršėnų vandenys“ rajone eksploatuoja 39 vandenvietes ir 24 nuotekų valymo įrengimus. Tyrimus geriamojo vandens kokybei nustatyti atlieka UAB „Šiaulių vandenys“ laboratorija. Išleidžiamos nuotekos tiriamos UAB „Kuršėnų vandenys“ laboratorijoje.

2009-2010 m. buvo rekonstruoti Kuršėnų miesto nuotekų valymo įrenginiai, finansuojama projektas buvo finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Ši nuotekų valykla valo apie 80 proc. viso išvalomų nuotekų kiekio. Kuršėnų mieste pastatyti nauji geriamojo vandens gerinimo įrenginiai. Šiaulių rajone iš 39 esančių vandenviečių 20–yje pastatyti vandens gerinimo įrenginiai. Vien per 2009 metus jų pastatyta 10.

4.3.4 lentelė. Nuotekų kiekiai ir išvalymo rodikliai

Gyvenvietės pavadinimas

Nuotekų kiekis, tūkst. m3 Teršalo koncentracija, BDS7 mg litre Valymo įrenginių efektyvumas

2008 2009 2008 2009 2008 2009

Varputėnai 11 8 9,4 9,5 94,47 90,4

Bubiai 27 26 18,9 24,2 93,48 92,44

Drąsučiai 12 11 14,6 30,6 92,7 86,88

Micaičiai 14 9 11 12 93,13 85,88

Verbūnai 7 7 11,9 12,4 95,59 94,49

Bazilionai 9 8 20,2 15 91,4 92,86

Šilėnai 20 20 8,4 6,5 93,32 90,71

Gedinčiai 3 3 10,6 11,2 95,07 92,53

Voveriškiai 14 14 16,4 18,9 92,19 93,25

Bridai 9 12 8,5 7,4 87,86 90,45

Gilaičiai 6 6 11,6 17 94,2 98,09

Dirvonėnai 9 7 9,2 9,6 95,39 79,13

Raudėnai 12 11 7,2 7,5 95,83 91,43

Gruzdžiai 11 14 28,3 32 87,14 81,48

Kuršėnų miestas 985 759 4 4,7 98,65 98,1

Meškuičiai 28 29 13 15,9 94,47 90,33

Kužiai 26 26 14,5 15 94,82 92,1

Kairiai 30 30 13 14,5 94,58 92,75

Šakyna 4 4 12 21 84 88,83

Naisiai 15 14 21,3 25,8 93,74 98,6

Šaltinis: Šiaulių rajono savivaldybės administracija.

76


77


4.4. ATLIEKŲ TVARKYMAS

Atliekų tvarkymo administravimas. Iki 2010 m. spalio mėn. Šiaulių rajono teritorijoje komunalines atliekas surinko ir tvarkė 3 atliekų vežėjai:

1) AB „Specializuotas transportas“ aptarnauja Šiaulių kaimiškosios, Kužių, Kairių, Ginkūnų, Meškuičių, Gruzdžių ir Bubių seniūnijų gyventojus, įmones, įstaigas ir organizacijas.

2) UAB „Švarinta“ aptarnauja Gruzdžių, Šakynos bei dalį Kuršėnų kaimiškosios, Kuršėnų miesto ir Raudėnų seniūnijų gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų.

3) UAB Kuršėnų komunalinis ūkis aptarnauja likusią dalį Kuršėnų kaimiškosios, Kuršėnų miesto ir Raudėnų seniūnijų gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų.

Atliekų vežėjai turi informuoti gyventojus apie komunalinių atliekų surinkimo tvarką, nemokamai aprūpinti atliekų surinkimo konteineriais arba maišais ir suteikti kokybišką paslaugą – laiku surinkti bei išvežti atliekas.

Nuo 2010 m. pabaigos už atliekų tvarkymą atsakinga UAB Kuršėnų komunalinis ūkis.

Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu, nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. Šiaulių rajone įvesta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava yra visiems gyventojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms privaloma įmoka, galiojanti Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje. Už mokamą rinkliavą gyventojai naudojasi regionine komunalinių atliekų tvarkymo sistema: jie nemokamai aprūpinami konteineriais ar maišais, naudojasi rajono ir seniūnijų atliekų priėmimo punktais ir atliekoms rūšiuoti skirtomis konteinerinėmis aikštelėmis, atliekų surinkėjui perduoda komunalines atliekas, surenkamas apvažiavimo būdu.

Savivaldybė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą administravimą pavedė viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui (ŠRATC). Jis yra atsakingas už savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos stebėseną, atliekų vežėjų ir surinkėjų ir kitų atliekų tvarkytojų veiklos priežiūros kontrolę, rinkliavos mokėtojams parengia ir pateikia sąskaitas už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą ir atsako už jų teisingumą.

Atliekų tvarkymo infrastruktūra. Šiaulių rajono atliekų tvarkymo infrastruktūra glaudžiai susijusi ir turi įtakos visai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo sistemai, nes čia įrengti tokie objektai kaip regioninis nepavojingų atliekų sąvartynas Aukštrakiuose, didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelė, kompostavimo aikštelė.

Šiaulių regione antrinėms žaliavoms surinkti įrengtos 747 antrinių žaliavų surinkimo aikštelės, iš jų 93 – Šiaulių rajone. Didžioji dalis antrinių žaliavų Šiaulių apskrityje surenkama specialiai tam pritaikytais konteineriais (stiklui, popieriui ir plastikui), kurie statomi konteinerių aikštelėse gyvenamųjų namų rajonuose, netoli didžiųjų

prekybos centrų ir pan. ŠRATC duomenimis, regione yra išrūšiuojama tik 3% viso susidarančio komunalinių atliekų kiekio.

Kaip minėta, Šiaulių rajone, Aukštrakių kaime, veikia Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartynas, kuris yra 3 km atstumu nuo kelio Šiauliai – Gruzdžiai, 5 km atstumu į šiaurės vakarus nuo Šiaulių miesto ribos. Į jį atliekos vežamos iš visos Šiaulių apskrities. Šiaulių apskrityje uždarius visus šiandieninių aplinkosaugos reikalavimų neatitinkančius sąvartynus, tai vienintelis apskrityje veikiantis nepavojingų atliekų sąvartynas.

Sąvartyne šalinamos tik nepavojingos atliekos: mišrios komunalinės atliekos (likusios po rūšiavimo, perdirbti ar kitaip naudoti netinkamos bioskaidžios ir buitinės atliekos) bei kitos atliekos, kurios nepriskiriamos pavojingoms atliekoms. Sąvartynas baigtas statyti 2007 m. vasario 23 d., o 2007 m. balandžio 2 d. į jį pradėtos vežti atliekos. Pastatytas vadovaujantis griežčiausiais šiandieniniais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimais. Bendras sąvartyno teritorijos plotas - 21,22 ha. Pastatytos sąvartyno atliekų kaupo pirmosios sekcijos plotas — 4,17 ha, o talpa — 300 tūkstančių tonų atliekų. Iš viso bus 4 sekcijos (II sekcijos plotas — 2,7 ha, III sekcijos — 1,9 ha, IV sekcijos — 2,8 ha). Viso kaupo numatomas plotas - 11,5 ha, o talpa — 1,5 milijono tonų atliekų. Prognozuojama, kad toks sąvartynas atliekomis bus užpildytas per 15 metų.

Per tris metus nuo atidarymo į šį sąvartyną atvežta beveik 300 000 t atliekų. I-a sąvartyno sekcija jau užpildyta 72 proc. projektinės talpos. Jei nerūšiuotų komunalinių atliekų kiekis nemažės, bus būtina didinti sąvartyno plotą ir statyti II sąvartyno sekciją, kas pareikalaus didelių investicijų.

Didelio gabarito atliekos surenkamos didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelėje Kairiuose (prie senojo Kairų sąvartyno). Į šią aikštelę gyventojai gali pristatyti pavojingas atliekas (baterijas, akumuliatorius, kitas transporto priemonių pavojingas atliekas, buitinės chemijos atliekas), naudotas padangas, elektros ir elektronikos įrangą, baldus ir kitas stambius nebereikalingus daiktus, kurie negali patekti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Šiuo metu ŠRATC yra pateikęs paraišką ES paramai gauti dėl 8 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimo, iš kurių viena aikštelė bus įrengta Šiaulių rajono teritorijoje.

Kairių kompostavimo aikštelė. Pradėjus eksploatuoti žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę Kairiuose, Šiaulių apskrityje pradėtas įgyvendinti Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano reikalavimas palaipsniui mažinti į sąvartyną patenkančių biologiškai suyrančių atliekų kiekį. Dėl didelės įtakos klimato kaitai (šių atliekų anaerobinio skaidymo metu susidaro metanas, turintis įtakos klimato šilimui) biologiškai suyrančios atliekos pagal Europos Sąjungos sąvartynų direktyvos reikalavimus turi buti išskirtos į atskirą atliekų tvarkymo srautą. Aikštelėje iš tvarkymo reikalaujančių žaliųjų atliekų, taikant nesudėtingą technologiją, gaminamas kompostas, naudojamas derlingam žemės sluoksniui atkurti. Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėje priimamos žaliosios atliekos: smulkios šakos, lapai, nupjauta žolė. Apie 45 % komunalinių atliekų srauto Šiaulių regione sudaro biologiškai skaidžios atliekos.

Atliekų kiekiai ir aptarnaujami gyventojai. 2009 metais Šiaulių apskrityje buvo surinkta apie 139548,7 tonų atliekų. Didžiausias atliekų kiekis buvo surinktas Šiaulių mieste — 61979,05 t, kurios sudarė 44,4% viso Šiaulių apskrityje susidariusio atliekų kiekio. Šiaulių rajono savivaldybėje surinktų atliekų kiekis sudarė 19038,9 t arba 13,6 proc. visų apskrityje susidariusių atliekų. Duomenys apie rajone susidariusias atliekas ir jų šaltinius 2009 m. pateikiamos 4.4.1 lentelėje.

4.4.1 lentelė. Faktinis 2009 m. surinktų atliekų kiekis

Atliekų pavadinimasKiekis, t

Dalis bendrame konteksteRinkliava Kitų ūkinių subjektų

atliekos Viso rajone

Mišrios komunalinės atliekos 17541,23 596,56 18137,79 95,27%Surinktas antrinių žaliavų kiekis 184,5 0,98 185,48 0,97%

Didelio gabarito atliekos 3 - 3 0,02%

Biologiškai skaidžios atliekos 67,49 26 93,49 0,49%Naudotos padangos 105,33 - 105,33 0,55%Elektronikos atliekos 0,55 - 0,55 0,00%Statybinės atliekos 262,94 237,5 500,44 2,63%Statybinės atliekos, turinčios asbesto - 12,84 12,84 0,07%Iš viso 18165,04 873,88 19038,92 100,00%

Šaltinis: VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ 2010 m. galimybių studijos informacija (parengta UAB „Nacionalinių projektų rengimas“).

78


79


Pažymėtina, kad daugiausia rajone surenkama mišrių komunalinių atliekų. VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro“ duomenimis 2009 m. Šiaulių rajone sutvarkytų atliekų kiekis, lyginant su 2008 m., padidėjo 2,57 proc.. Taip pat šiuo laikotarpiu rajone 39 proc. padidėjo ir antrinių žaliavų (sutvarkytų atliekų surinkėjų – vežėjų infrastruktūros objektuose ir atliekų priėmimo punktuose) surinkimas, kai tuo tarpu daugumoje kitų apskrities rajonų šių atliekų surinkimas sumažėjo.

2009 metais savivaldybė siekė užtikrinti, kad atliekų tvarkymo paslauga butų pasiūlyta visiems Šiaulių rajono gyventojams ir ja naudotųsi ne mažiau kaip 95 proc. Šiaulių rajono gyventojų. 2009 m. pabaigoje šis tikslas buvo pasiektas, kadangi komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga naudojosi jau 97 proc. Šiaulių rajono gyventojų.

4.5. SUSISIEKIMAS

Gerai išvystyta kelių infrastruktūra yra vienas iš esminių veiksnių, turinčių įtakos regiono ekonominei ir socialinei raidai. Lietuvoje tai yra sparčiausiai besiplėtojanti ūkio šaka, kuria užtikrinamas efektyvus vidaus rinkos funkcionavimas, užsienio prekyba, tranzito paslaugos, keleivių aptarnavimas. Taip pat išvystyta ir prižiūrėta kelių infrastruktūra turi didelę įtaką turizmo plėtrai.

Šiaulių rajonas yra patrauklus verslo atstovams. Pirmiausia dėl patogaus susisiekimo bei gerai išvystyto kelių ir geležinkelių tinklo. Iki Lietuvos sostinės Vilniaus – 220 km, iki Latvijos sostinės Rygos – 130 km, iki neužšąlančio Klaipėdos jūrų uosto – 160 km. Per rajono teritoriją šiaurės ir pietų kryptimis eina magistralinis Hanzos kelias (A12) – tarptautinis transporto koridorius iš Sankt Peterburgo į Berlyną. Magistraliniai keliai veda į Klaipėdą, Vilnių, Mažeikius. Praeina geležinkelio linijos Vilniaus, Klaipėdos, Rygos, Liepojos, Daugpilio kryptimis. Šalia Šiaulių miesto esantis didelis karinis – civilinis Zoknių oro uostas.

Lietuvoje smarkiai augant eismo intensyvumui, ypač tarptautinėse magistralėse, sparčiai didėja automobilių kelių asfaltbetonio dangų, nepritaikytų dideliems (ir ypatingai sunkių transporto priemonių) transporto srautams, degradacija. Augantį kelių transporto infrastruktūros apkrovimą rodo visoje Lietuvoje nuolat didėjančios krovinių vežimo apimtys. Taip pat auga ne tik krovinių vežimas, bet ir lengvųjų automobilių skaičius.

Lietuva turi gana tankų vietinės reikšmės kelių tinklą – apie 58 tūkst. km (iš jų 83 proc. neasfaltuoti), kurio priežiūra ir plėtra rūpinasi savivaldybės. Gerai išplėtotas vietinių kelių tinklas svarbus norint užtikrinti kokybišką gyventojų susisiekimą su administraciniais centrais, jų gyvenimo kokybę, didinant jų aktyvų dalyvavimą darbo rinkoje, visuomeniniame gyvenime. Nesutvarkyti rajoniniai keliai, nesutvarkyti privažiavimai prie rekreacinių, turizmo, verslo bei pan. objektų stabdo investicijas į rajoną bei mažina tos teritorijos gyventojams galimybę būti ekonomiškai aktyviais, gauti didesnes pajamas.

Šiaulių rajone miestus, miestelius, gyvenvietes jungia tankus kelių tinklas. Iš viso rajone yra 1667 km vietinės

reikšmės kelių, kurių danga dažniausiai yra žvyras. Rajone, lyginant su šalies ir apskrities rodikliais, gana mažas procentas kelių su patobulinta danga: tokių kelių dalis sudaro tik 13,4 proc. (2009 m.), kai tuo tarpu šalyje ir apskrityje šis rodiklis siekia apie 17 proc. Taip pat pastebima, kad šalyje 2006–2009 m. kelių su patobulinta kelio danga dalis didėjo sparčiau nei Šiaulių rajone, kur tokių kelių santykinė dalis padidėjo tik 0,2 proc. punkto, kai tuo tarpu šalyje – 0,5 proc. punkto.

4.5.1 lentelė. Vietinės reikšmės kelių ilgis, km

Rodiklis 2006 2007 2008 2009

Šiaulių r. savivaldybėVietinės reikšmės automobilių kelių ilgis 1667 1667 1667 1667Vietinės reikšmės automobilių kelių su danga ilgis 1642 1642 1642 1642Vietinės reikšmės automobilių kelių su patobulinta danga ilgis 220 220 223 223Žvyro kelių ilgis 1422 1422 1419 1419Grunto kelių ilgis 25 25 25 25

Vietinės reikšmės automobilių kelių su patobulinta danga proc.

Šiaulių rajone 13,2 13,2 13,4 13,4

Šiaulių apskrityje 16,6 16,7 16,7 16,8

Lietuvoje 16,6 16,6 16,8 17,1


Kaip ir visoje Lietuvoje, autotransporto priemonių skaičius apskrityje ir rajono savivaldybėje didėja. Bendras lengvųjų automobilių skaičiaus padidėjimas Šiaulių apskrityje 2006–2009 m. siekia 4,3 proc., šalyje – 6,4 proc., Šiaulių r. sav. – 5,8 proc. Šiaulių r. lengvųjų automobilių skaičius sudaro 15 proc. visų apskrities automobilių.

4.5.2 lentelė. Automobilių skaičius

TeritorijaLengvųjų automobilių skaičius metų pabaigoje

2006 2007 2008 2009 Pokytis, proc.



Akmenės r. sav. 9538 9553 10149 10418 9,2

Joniškio r. sav. 11071 10567 11341 11781 6,4

Kelmės r. sav. 14460 13612 14727 15580 7,7

Pakruojo r. sav. 9803 9502 10220 10690 9,0


Šiaulių m. sav. 52561 50734 51412 52145 -0,8

Šiaulių r. sav. 20340 19800 20794 21526 5,8


Remiantis statistiniais duomenimis, Šiaulių apskrityje 1000 gyventojų tenka 438 lengvieji automobiliai – tai vienas didžiausių rodiklių tarp apskrities savivaldybių, tačiau 6,4 proc. atsilieka nuo šalies rodiklio. Automobilių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, 2006–2009 m. Šiaulių rajono savivaldybėje padidėjo 8,7 proc., tai 0,7 proc. punkto daugiau nei apskrityje, ir 0,6 proc. punkto daugiau nei šalyje.

80


81


4.5.1 pav. Lengvųjų automobilių skaičius 1000 gyventojų 2006–2009 m.


Paskutiniu metu Šiaulių r. savivaldybėje mažėja keleivių vežimas viešojo naudojimo autobusais: 2009 m., lyginant su 2006 m., keleivių skaičius sumažėjo 16,6 proc., tai 6,1 proc. punkto mažiau nei apskrityje, tačiau 2 proc. punktais sparčiau nei šalyje. Maršrutų skaičius 2007 m., lyginant su 2006 m., padidėjo 8, tačiau 2008 sumažėjo iki 41, o 2009 m. – iki 39. Lyginant su 2006 m., 2009 m. jų padaugėjo 4 arba 11,4 proc.

4.5.3 lentelė. Keleivių vežimas viešojo naudojimo autobusais

Teritorija / MetaiKeleivių skaičius, tūkst.

2006 2007 2008 2009 Pokytis, proc.

Lietuvos Respublika 311951 317920,8 317296,2 266342,1 -14,6

Šiaulių apskritis 30082,5 27608,2 26911,9 23252,4 -22,7

Akmenės r. sav. 425,9 608,3 521,1 395,5 -7,1

Joniškio r. sav. 769 738,3 840,7 594 -22,8

Kelmės r. sav. 1587,9 1002,6 1226,3 1289,8 -18,8

Pakruojo r. sav. 325,8 495,2 494,5 454 39,3

Radviliškio r. sav. 857 892,7 983,2 426,9 -50,2

Šiaulių m. sav. 25018,5 22781,2 21793,7 19176,6 -23,4

Šiaulių r. sav. 1098,5 1090,1 1052,6 915,8 -16,6

Teritorija / MetaiMaršrutų skaičius

2006 2007 2008 2009 Pokytis, proc.

Lietuvos Respublika 3461 3155 3151 3136 -9,4


Akmenės r. sav. 32 28 27 28 -12,5

Joniškio r. sav. 30 29 30 82 173,3

Kelmės r. sav. 49 47 42 41 -16,3

Pakruojo r. sav. 65 66 47 47 -27,7

Radviliškio r. sav. 44 38 35 29 -34,1

Šiaulių m. sav. 110 113 106 101 -8,2

Šiaulių r. sav. 35 43 41 39 11,4


Siekiant užtikrinti ne tik patogų gyventojams susisiekimą, bet ir saugumą keliuose bei gatvėse, ypač kuriomis vykstama į švietimo įstaigas, būtina diegti kelių eismo dalyvių saugumą užtikrinančias priemones, atnaujinti bei įrengti šaligatvius gyvenvietėse. Taip pat svarbu ir kokybiškas, tinkamose vietose įrengtas gatvių apšvietimas. Jei dauguma didžiųjų gyvenviečių gatvių yra apšviestos, tai mažesnėse vietovėse dažniausiai gatvių apšvietimo nėra, o jo įrengimas reikalauja nemažai lėšų. Apšvietimas keliuose ir gatvėse svarbus ne tik didesniam gyventojų patogumui, kelių eismo dalyvių saugumui, bet ir užkertant kelią nusikalstamumui.

Kelių tvarkymas bei apšvietimo linijų atnaujinimas bei įdiegimas reikalauja didžiulių investicijų, tačiau jos per ilgesnį laiką atsiperka. Sutvarkyti vietiniai keliai ne tik pagerina susisiekimą rajone, bet ir sudaro palankesnes sąlygas prisijungti prie nacionalinės, o tuo pačiu ir europinės kelių sistemos, rajone veikiantys bei naujai dėl palankaus susisiekimo su didesniais verslo centrais įsisteigiantys stambieji bei smulkieji ūkio subjektai turi galimybę sėkmingiau organizuoti savo veiklą, skatinamas darbo jėgos mobilumas, investicijų pritraukimas, mažinama periferinių vietovių socialinė ir ekonominė atskirtis ir t. t.

Turizmo, kaip išskirtinės ir sparčiai besiplėtojančios verslo srities, skatinimui bei plėtojimui svarbu ne tik sutvarkyti vietiniai keliai, bet ir rajone esantys geros kokybės dviračių takai, kurie naudojami ne tik turizmui, bet ir gyventojų susisiekimui trumpais atstumais ar kasdieniam aktyviam poilsiui. Šiaulių rajone yra parengti keli dviračių maršrutai: žygis dviračiais „Bubiai–Kurtuvėnai–Jautmalkė–Juodlė“ bei dviračių maršrutas ,,Milžinų takas“. Naujai įrengta dviračių trasa yra nuo Šiaulių miesto iki Kryžių kalno. Neblogos būklės dviračių trasa driekiasi nuo Šiaulių miesto iki Bubių miestelio.

4.6. BŪSTO PLĖTRA

Turimas kokybiškas būstas – vienas iš pagrindinių veiksnių, užtikrinantis darnią, visavertę ir sveiką aplinką žmogui dirbti ir gyventi.

Pastaraisiais metais tiek visoje Lietuvoje, Šiaulių apskrityje, tiek Šiaulių rajono savivaldybėje gyvenamasis fondas didėjo. Didžioji gyvenamojo fondo dalis Šiaulių rajono savivaldybėje yra kaimo vietovėse – 73,3 proc. viso gyvenamojo fondo, kai šalyje didžioji dalis (apie 64 proc.) gyvenamojo fondo yra miesto vietovėse.

2006–2009 m. Šiaulių rajone gyvenamojo fondo plotas miesto tipo vietovėse sumažėjo 0,3 proc., o kaimiškose vietovėse jis augo ir padidėjo 5,6 proc.. Apie 98,5 proc. viso gyvenamojo fondo sudaro privati nuosavybė, Šiaulių rajono savivaldybei ir valstybei priklauso tik 1,5 proc. rajono gyvenamojo fondo.

Vienam gyventojui Šiaulių rajono savivaldybėje 2009 m. teko 24,6 m2 naudingo ploto – šiek tiek mažiau nei vienam šalies gyventojui (šalies vidurkis – 25 m2). Kaimo tipo gyvenvietėse vienam gyventojui gyvenamojo ploto tenka truputį daugiau nei miesto tipo gyvenvietėse (atitinkamai 24,7 ir 24,1).

Socialinis būstas. Socialinio būsto poreikis ir šalyje, ir Šiaulių apskrityje bei Šiaulių rajone 2006–2009 m. didėjo. 2006 m. sąrašuose socialiniam būstui nuomotis Šiaulių r. buvo 126 gyventojai (šeimos), iki 2009 m. šis skaičius išaugo beveik 74,6 proc. ir yra artimas apskrities vidurkiui. Šalyje rodiklis išaugo 60 proc., apskrityje – 74,7 proc.

4.6.1 lentelė. Asmenys (šeimos), buvę sąrašuose socialiniam būstui nuomoti 2006–2009 m.




Akmenės r. sav. 62 112 155 159 156,5

Joniškio r. sav. 138 200 243 209 51,4

Kelmės r. sav. 85 108 155 178 109,4

Pakruojo r. sav. 107 122 131 165 54,2


Šiaulių m. sav. 613 755 752 1044 70,3

Šiaulių r. sav. 126 160 203 220 74,6


500

400

300

200Akmenės r.

sav.Joniškio r.

sav.Kelmės r.

sav.Pakruojo r.

sav.Radviliškio

r. sav.Šiaulių r.

sav.Šiaulių m.

sav.

2006 2007 2008 2009

433

Lietuvos Respublika

Šiaulių apskritis

429 45

3 468

388

381 40

1 419

338

344 37

2 394

35837

4402

381

35136

4

417

394

39040

237

834

635

2

423 44

0

438

415

394

403

416

407

399

409

82


83


Socialinio būsto poreikis 2006–2009 m. aktualiausias yra tarp jaunų šeimų, į bendrąjį sąrašą įrašytų asmenų (t. y. asmenų, nepatekusių į kitus sąrašus) ir neįgalių asmenų. Tokių asmenų daugėjo atitinkamai 77, 29,5 ir 63 proc. Taip pat kasmet daugėja šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų, kurioms reikalingas socialinis būstas, bei našlaičių. Tokių šeimų skaičius minėtu laikotarpiu išaugo nuo 0 iki 18, našlaičių – nuo 6 iki 14 arba 133 proc.

4.6.1 pav. Asmenų (šeimų) skaičius, įrašytų į sąrašus socialinio būsto nuomai Šiaulių r.


Asmenų (šeimų), kuriems buvo išnuomotas socialinis būstas, skaičius kinta netolygiai, jis itin išaugo 2009 m. Dažniausiai socialinis būstas išnuomojamas jaunoms arba daugiavaikėms šeimoms. 2006–2009 m. asmenų, kuriems buvo išnuomotas socialinis būstas, skaičius ir tokių būstų plotas padidėjo beveik dvigubai.

4.6.2 lentelė. Duomenys apie Šiaulių r. išnuomotą socialinį būstą 2006–2009 m.

Teritorija / Metai

2006 2007 2008 2009

Asm

enų

(šei

mų)

ska

ičiu

s

Plot

as, m

2

Asm

enų

(šei

mų)

ska

ičiu

s

Plot

as, m

2

Asm

enų

(šei

mų)

ska

ičiu

s

Plot

as, m

2

Asm

enų

(šei

mų)

ska

ičiu

s

Plot

as, m

2

Iš viso pagal sąrašus 12 624 8 330 12 707 23 1280

Jaunos šeimos 4 247 4 154 3 127 4 158

Našlaičiai ir likę be tėvų globos asmenys 1 37 - - - - 3 155

Neįgalūs asmenys (šeimos) 2 67 3 125 - - 2 75

Bendrasis sąrašas (nepatekę į kitus sąrašus) 5 283 1 51 2 123 2 72

Socialinio būsto nuomininkai, turintys teisę į būsto sąlygų pagerinimą - - - - - - 3 204

Šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų (įvaikių) - - - - 7 457 9 616


4.7. APLINKOS SSGG

STIPRYBĖS

Šiaulių rajono savivaldybė išsidėsčiusi tarptautinei prekybai bei tarptautiniam verslui palankioje geografinėje padėtyje. Rajono teritoriją kerta tarptautinės ir nacionalinės magistralės, geležinkelio linijos, palyginus arti išsidėstę tarptautiniai oro ir jūrų uostai.

Šiaulių rajonas yra vienas miškingiausių šalyje. Miškai užima beveik 35 proc. jo teritorijos. Miškinga Šiaulių rajono teritorija sudaro palankias sąlygas plėtoti medienos pramonę, turizmą, populiarinti medžioklę.

Šiaulių rajonas pasižymi vaizdinga gamta bei kraštovaizdžiu. Jo teritorijoje esančios saugomos teritorijos bei kiti saugomi gamtos objektai, rekreacinės zonos, natūralūs ir dirbtiniai vandens telkiniai sukuria puikias sąlygas pažintinio bei poilsinio turizmo plėtrai.

Šiaulių rajone susijungia du Lietuvos etnoregionai – Žemaitija ir Aukštaitija. Šiame rajone gausu vertingų tiek kilnojamojo, tiek ypač nekilnojamojo kultūros paveldo objektų. Ypač vertingi dvarai bei išlikusių dvarų fragmentai, sakraliniai objektai, istorinės bei literatūrinės vietovės. Šiaulių rajone minias turistų sutraukia Lietuvoje ir užsienyje gerai žinomas unikalus kultūros paveldo objektas – Kryžių kalnas. Siekiant geriau pritaikyti šį išskirtinį lankytiną objektą lankytojams, čia sukurta visa būtinoji viešoji infrastruktūra (turistus aptarnaujantis informacinis centras, viešieji tualetai, mašinų stovėjimo aikštelės, apšvietimas, informaciniai stendai ir kt.).

Pastaraisiais metais šalyje (ypač Lietuvai įstojus į ES) didelis dėmesys skiriamas aplinkos taršos mažinimui. Šiaulių rajono savivaldybėje taip pat priimta nemažai sprendimų dėl atliekų tvarkymo ir jų rūšiavimo rajone. Čia pradėtas organizuoti ir antrinių žaliavų surinkimas, įrengtos bei ateityje planuojama konteinerinių aikštelių, skirtų antrinių žaliavų surinkimui, plėtra.

Įgyvendinami vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemų atnaujinimo bei statybos projektai leis didesnei daliai gyventojų gauti aukštos kokybės geriamąjį vandenį bei naudotis nuotekų surinkimo paslaugomis.

Didžioji dalis rajono gyventojų (apie 97 proc.) naudojasi atliekų surinkimo paslaugomis.

SILPNYBĖS

Šiaulių rajono administracinis centras įsikūręs Šiaulių mieste, todėl galima teigti, kad nėra rajono centro. Dėl to nukenčia Kuršėnų miestas – jo plėtrai bei infrastruktūros sutvarkymui skiriama per mažai dėmesio bei lėšų. Šiaulių rajono savivaldybės teritorija yra viena didžiausių šalyje, todėl dabartinis rajono administracinis centras yra netolygiai nutolęs nuo seniūnijų gyvenviečių.

Didžioji dalis rajoninių kelių yra neasfaltuoti, jų danga yra prastos kokybės. Nesutvarkyti vietiniai keliai apsunkina ne tik susisiekimą rajone bei prisijungimą prie šalies kelių sistemos, gyventojų mobilumą, bet ir turi neigiamos įtakos darbo jėgos migracijai rajone, neigiamai veikia turizmą, mažina atokiau esančių lankytinų vietų lankomumą, turi įtakos pramonės bei verslo įmonių apsisprendimui nekurti savo verslo rajone, ypač atokesnėse vietovėse.

Nepakankamai išvystytos, vis dar patrauklumo stokojančios turizmo paslaugos. Nemaža dalis lankytinų, kultūros paveldo objektų yra nepritaikyti lankymui, turizmui dėl nesutvarkytos jų infrastruktūros bei nepakankamų informacinių nuorodų, stendų.

Vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklai Šiaulių rajone nutiesti prieš kelis dešimtmečius. Norint juos toliau eksploatuoti bei užtikrinti kokybiško geriamojo vandens tiekimą bei nuotekų surinkimą, būtiną juos atnaujinti bei plėsti. Šie darbai reikalauja milžiniškų investicijų ir papildomų finansavimo šaltinių.

Kaimiškose Šiaulių rajono vietovėse prastai išplėtota vandens bei nuotekų tinklų infrastruktūra, todėl didžioji dauguma savivaldybės gyventojų naudoja gruntinį vandenį iš šulinių, kurių dauguma neatitinka reikalavimų, yra užteršti bakteriologiškai, jame randamas didesnis nei leidžiama nitratų kiekis.

Šiaulių rajono savivaldybės valdomos bendrovės, teikiančios rajono gyventojams viešojo transporto, komunalines bei vandens tiekimo paslaugas, veikia nuostolingai. Didelė dalis jų valdomos infrastruktūros yra pasenusi, todėl reikalingos skubios ir didelės investicijos infrastruktūros atnaujinimui ir modernizavimui.

908070605040302010

0Jaunos šeimos

2006 2007 2008 2009

44

Našlaičiai ir likę be tėvų globos

asmenys

Neįgalūs asmenys (šeimos)

Bendrasis sąrašas (nepatekę į kitus

sąrašus)

Socialinio būsto nuomininkai, turintys teisę į būsto sąlygų

pagerinimą

Šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų

(įvaikių)

58

7078

611 14 14

30 34

47 49 44 4050

57

2 2 5 415 17 18

84


85


GALIMYBĖS

Rajono teritoriją kertantys ir šalia esantys tarptautiniai keliai bei magistralės sukuria prielaidas išnaudoti šią aplinkybę įvairiomis kryptimis, skatinant bei vystant ekonominę bei socialinę plėtrą, išnaudojant palankias aplinkybes logistikos ir sandėliavimo verslo vystymui, kuriant aptarnavimo paslaugas pravažiuojamųjų srautų dalyviams ir pan.

Etnografinis lietuvių kultūros paveldas svarbus ne tik mūsų šalies gyventojams. Regiono išskirtinumas pritraukia ir domina atvykstančiuosius iš kitų šalių, todėl krašto unikalumas, istorija, kultūra, papročių išsaugojimas bei atgaivinimas yra labai svarbūs veiksniai, gerinant bei didinant regiono patrauklumą.

Sistemingas teritorijos, patrauklios turizmui bei rekreacijai, įvaizdžio formavimas, atnaujinant viešąją turizmo infrastruktūrą, kuriant naują bei ypatingą dėmesį skiriant turizmo rinkodarai bei informacijos sklaidai, gamtos ir kultūrinių vertybių išsaugojimas didina ne tik teritorijos patrauklumą, skatina jos plėtrą, bet ir prisideda prie vietovių, kuriose yra šie objektai, socialinio ir ekonominio vystymosi.

Investicijos į etninės kultūros ir tradicinių senųjų amatų atgaivinimą ir puoselėjimą, su jais susijusių turizmo paslaugų teikimą mažina mažesnių gyvenamųjų vietovių periferiškumą, pritraukia naujas investicijas, didina bendruomenės užimtumą.

GRĖSMĖS

Neaiškumas bei netikrumas dėl teritorinės administracinės reformos galimo įgyvendinimo Šiaulių rajone, sukelia kliūčių norint tiksliau planuoti rajono vystymosi, plėtros kryptis ir teritorijas. Taip pat ši galima reforma pareikalautų didžiulių pasirengimo jai bei įgyvendinimo kaštų.

Šiaulių rajonas gali būti įvardijamas kaip tranzitinis. Per ją besidriekiančiais magistraliniais keliais vyksta intensyvus judėjimas, aplink šiuos intensyvaus judėjimo kelius nesuformuojama į rajoną pajamas ar investicijos galinti pritraukti infrastruktūra.

Privatiems asmenims priklausantis unikalus kultūros paveldas, dėl jų savininkų abejingumo ir neryžtingumo bei finansinių problemų, nyksta. Yra grėsmė, kad nerestauruojant šių kultūros paveldo objektų šis kultūrinis palikimas nebus išsaugotas ateities kartoms.

Siekiant gerinti gyvenimo kokybę bei tausoti aplinką, įgyvendinti darnios plėtros principus visoje ES teritorijoje, keliami aukštesni nei iki šiol Lietuvoje buvę reikalavimai aplinkosaugai, aplinkos tvarkymui, geriamojo vandens kokybei bei prieinamumui užtikrinti reikalauja didelių investicijų.

2010 m. Šiaulių rajone pradėjęs veikti Valstybinės reikšmės objektas – UAB „Toksika“ pavojingų atliekų deginimo įrenginys, gali padidinti oro taršą rajone, tai gali turėti neigiamų pasekmių ekonominiam – socialiniam rajono vystymuisi.

V. ŠIAULIŲ RAJONO GYVENTOJŲ APKLAUSA DĖL SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PRIORITETŲ

Rengiant Šiaulių rajono savivaldybės strateginį plėtros planą 2011–2017 metams į šį procesą buvo siekiama įtraukti įvairių sričių įstaigas bei organizacijas bei atsižvelgti į gyventojų nuomonę. 2010 m. liepos–rugsėjo mėnesiais buvo atliktas gyventojų nuomonės tyrimas dėl galimų Šiaulių rajono savivaldybės sričių plėtros. Toliau pateikiami pagrindiniai duomenys apie atliktą tyrimą ir jų pagrindiniai rezultatai (tyrimo ataskaita pateikiama šio dokumento prieduose).

Tyrimo tikslas – kiekybiškai ir kokybiškai įvertinti Šiaulių rajono gyventojų požiūrį apie teikiamas viešąsias paslaugas ir surinkti gyventojų siūlymus, kaip tobulinti viešųjų paslaugų kokybę ir nustatyti galimas prioritetines rajono strateginės plėtros kryptis. Strateginės plėtros kryptys suprantamos kaip tikslai, kurių, rajono gyventojų nuomone, turėtų pirmiausia siekti savivaldybė.

Tyrimo metodika. Buvo atlikta anoniminė anketinė apklausa. Tyrime dalyvavo 683 respondentai – Šiaulių rajono gyventojai, ne jaunesni kaip 16 metų amžiaus.

Informacija buvo renkama anketinės apklausos būdu. Respondentų atranka pagal gyvenamąją vietą buvo atsitiktinė. Siekiant užtikrinti tyrimo reprezentatyvumą, imtis buvo formuojama atsižvelgiant į Lietuvos Statistikos departamento duomenis apie Šiaulių rajono gyventojų pasiskirstymą pagal pagrindinius demografinius požymius (valstybinio Statistikos departamento duomenys, 2010 m.). Būtinos imties dydžio nustatymui buvo remiamasi rajono gyventojų pasiskirstymo pagal gyvenamąją vietą (seniūnijas) kriterijumi. Pagrindinis gautų duomenų palyginimo kriterijus šiame tyrime – tai Šiaulių rajono seniūnijų gyventojų nuomonių skirtumai. Atskirais atvejais buvo analizuojami požiūrių skirtumai gyvenamosiose seniūnijose, priklausomai nuo išsimokslinimo, šeimos pajamų.

Buvo vertinamos (ir detalizuojamos) įvairios galimos savivaldybės veiklos sritys, atsižvelgiant į tai, kiek gyventojai patenkinti ar nepatenkinti esama situacija:

- Gyvenamosios aplinkos vertinimas: patrauklumas gyventi ir dirbti, infrastruktūros išvystymas, švarios ir saugios aplinkos užtikrinimas, laisvalaikio praleidimo, poilsio infrastruktūros, tinkamų vietų pritaikymo poilsiui įrengimo ir priežiūros vertinimas, įsidarbinimo galimybių, tiekiamo geriamojo vandens kokybės, nuotekų ir atliekų tvarkymo, viešųjų erdvių priežiūros, saugumo priemonių diegimo ir užtikrinimo vertinimas.

- Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros paslaugų vertinimas: vertinama, kaip dirba sveikatos, socialinės rūpybos ir priežiūros tarnybos bei institucijos, kaip darbo birža ir rajono savivaldybė sprendžia problemas, susijusias su darbo neturinčiais, senyvo amžiaus ir neįgaliais asmenimis.

86


87


- Švietimo, kultūros, sporto ir laisvalaikio paslaugų vertinimas: vertinama ikimokyklinio ir bendrojo lavinimo mokyklų teikiamų paslaugų, pastatų ir patalpų kokybė (būklė), bibliotekų teikiamos paslaugos ir jų prieinamumas visuomenei, galimybės naudotis nemokama interneto prieiga, kultūros centrų paslaugų, pastatų ir patalpų, sportavimo sąlygų, galimybių ir esamų priemonių vertinimas. Taip pat vertinamas jaunimo organizacijų aktyvumas ir pakankamumas seniūnijose, laisvalaikio praleidimo, įsidarbinimo galimybių ir jaunimo užimtumo pakankamumas.

- Savivaldybės valdymo ir gyventojų atstovavimo vertinimas: valdininkų, seniūnijų seniūnų, seniūnaičių, vietos bendruomenės ir teritorijoje išrinktų Seimo narių darbų vertinimas.

- Šiaulių rajono gyventojų siūlomi plėtros prioritetai.

- Šiaulių rajono gyventojų prioritetų plėtros ateities vizija.

Bendrosios tyrimo išvados pagal atskiras tyrimo kryptis:1. Daugumos respondentų nuomone, Šiaulių rajono savivaldybė yra pakankamai patraukli vieta gyventi ir

dirbti, tačiau tik dalis jų sieja savo ateitį su šia savivaldybe.

2. Svarbiausia sritis, kur, Šiaulių rajono gyventojų nuomone, derėtų maksimaliai koncentruoti dėmesį – tai imtis priemonių kovojant su nedarbu, didėjančia socialine nelygybe. Bedarbystė – didelė Šiaulių rajono gyventojų problema. Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (ŠRSA) tikimasi didesnių pastangų skatinant smulkaus ir vidutinio verslo vystymąsi, pritraukiant investicijas.

3. Gyvenamosios aplinkos gerinimas – ŠRSA indėlis ir darbai realiai turi būti reikšmingesni. Kelių ir gatvių būklė respondentų gyvenamojoje vietoje vertinama prieštaringai. Taip pat savivaldybė turėtų efektyvinti žaliųjų zonų, poilsiaviečių tvarkymą ir priežiūrą.

4. Saugumą rajone respondentai vertina gana žemais balais. Saugumą užtikrinančios institucijos turi efektyviau užtikrinti gyventojų saugumą, nes nepakankamai saugiai jaučiasi tiek miesto, gyvenvietės, tiek vienkiemio gyventojai. Gyventojai gerai vertina priešgaisrinės apsaugos tarnybos darbą.

5. Ekologinės problemos nekelia didesnio rajono gyventojų susirūpinimo, iš gautų vertinimų matyti, kad gyventojai jaučiasi gyvenantys švarioje ir saugioje aplinkoje.

6. Visuomeninio transporto darbas rajone visumoje vertinamas prieštaringai.

7. Pagrindinė problema rajono sveikatos priežiūros sistemoje, kurią nurodo respondentai – medikų teikiamų paslaugų kokybės trūkumas ir sunkumai patekti pas šeimos gydytojus.

8. Didesnė dalis respondentų mano, kad mokinių atvežimu į mokyklas iš tolimesnių gyvenviečių pasirūpinta pakankamai gerai.

9. Kitais švietimo sistemos funkcionavimo klausimais (profesinis mokymas, neformalus mokymas) rajono gyventojų nuomonės nevienareikšmiškos ir prieštaringos.

10. Rajono gyventojai patenkinti bibliotekų darbu ir prieiga naudotis internetu. Tuo tarpu kultūros įstaigų tinklas nėra gerai išvystytas, derėtų atkreipti dėmesį į pastatų ir patalpų būklę. Respondentų nuomone, rajone vykdoma pakankamai kultūrinių renginių, tačiau jų kokybė ne visuomet pateisina lūkesčius.

11. Seniūnijų gyventojai akcentuoja prastą sporto infrastruktūros būklę ar menkas galimybes rinktis, kur ir kaip praleisti laisvalaikį ar tenkinti sporto poreikius.

12. Vertėtų atkreipti didesnį dėmesį į seniūnijų seniūnaičių, vietos bendruomenių bei išrinktų Seimo narių darbą ir atstovavimą savo krašto piliečiams. Netinkamai ar visai neatstovaudami savo krašto žmonių interesų jie skatina nepasitikėjimą valdžios institucijomis ir išrinktais savo atstovais.

13. Bendri Šiaulių rajono savivaldybės administracijos darbo vertinimai yra geri. Rajono gyventojai, turintys aukštesnes šeimos pajamas, ŠRSA darbą linkę vertinti kiek geriau nei žemas šeimos pajamas turintys respondentai. Tai gali būti vertinama kaip natūrali reakcija į krizės sukeltus ekonominius sunkumus. Aukštesniais balais ŠRSA darbo kokybę vertina Raudėnų, Kuršėnų miesto ir Meškuičių seniūnijų gyventojai. Žemesniais balais ŠRSA darbo kokybę vertina Šiaulių kaimiškoje ir Bubių seniūnijose.

Išsakydami asmeninę nuomonę gyventojai dažniausiai išskyrė ir akcentavo šias problemas:

• Akcentuojamas tvarkingų, prižiūrėtų, išasfaltuotų gatvių ir kelių poreikis.• Saugumo užtikrinimas gyvenviečių ir vienkiemių gyventojams ir eismo dalyviams.• Esamų poilsio ir kultūros vietų priežiūra ir tvarkymas, naujų poilsio ir laisvalaikio vietų plėtra.• Neskatinamas investicijų pritraukimas, darbo vietų kūrimas, prekybos ir paslaugų teikėjų plėtra kaimo

teritorijose.• Geriamojo vandens kokybės gerinimas, nuotekų valymo ir atliekų surinkimo bei perdirbimo skatinimas.• Gyvenamosios aplinkos gražinimas ir tausojimas.• Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimas, jaunų specialistų pritraukimas dirbti rajonuose.• Švietimo įstaigų, besirūpinančių jaunimo laisvalaikio ir užimtumo organizavimu, steigimas.

Siekiant užtikrinti darnią rajono plėtrą gyventojai siūlė atkreipti dėmesį į žemiau išvardintas sritis (sritys išvardintos prioritetiškumo tvarka):

• Darbo vietų kūrimas.• Investicijų skatinimas rajone.• Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimas.• Pajamų lygio didinimas.• Sąlygų, skatinančių jaunimą pasilikti Šiaulių rajone, užtikrinimas.• Kelių ir gatvių tvarkymas.• Sveikatos priežiūros paslaugų gerinimas.• Saugumo užtikrinimas.

Išskiriami Šiaulių rajono plėtros prioritetai:

Šiaulių rajono gyventojų apklausos metu iš pasiūlytų aktualiausių dabartinių problemų išskiriamos tokios sritys:

1. Palankių sąlygų verslo ir paslaugų sektoriuose užtikrinimas, išsaugant ir kuriant naujas darbo vietas, didinant mažas gyventojų pajamas, kovojant su didėjančia socialine nelygybe. Didelis skaičius respondentų siūlo imtis priemonių stabdant išvykstančius jaunus kvalifikuotus specialistus.

2. Akcentuojamas švarios ir saugios gyvenamosios aplinkos poreikis (vandens telkinių, oro, geriamojo vandens užterštumo mažinimas).

3. Kultūrinių, poilsio vietų pasiūlos didinimas. Neįgaliųjų ir senyvo amžiaus žmonių integracijos skatinimas. 4. Saugumo užtikrinimo poreikis: kovoti su nusikalstamumu, narkotinių medžiagų vartojimu, alkoholizmu.

Šios problemos netiesiogiai gali būti susijusios su ekonominėmis problemomis: didelė bedarbystė gali paskatinti nusikalstamų veikų protrūkio galimybę, todėl saugumą užtikrinančios institucijos turi efektyviai paskirstyti savo pajėgas.

5. Sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos paslaugų teikimo efektyvinimas. Lankstesnių, prieinamų visuomenei priemonių ir paslaugų taikymas.

88


89


VI. ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS NARIŲ IR ADMINISTRACIJOS DARBUOTOJŲ APKLAUSA

UAB „Lyderio akademija“ kartu su Šiaulių rajono savivaldybės administracija įgyvendinant projektą „Šiaulių rajono savivaldybės strateginio plano 2011–2017 metams parengimas“, atliko Šiaulių rajono savivaldybės administracijos darbuotojų ir Tarybos narių apklausą. Apklausa buvo vykdoma 2010 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn.

Apklausa buvo atliekama siekiant nustatyti Šiaulių rajono savivaldybės plėtros gaires, pageidaujamą plėtros viziją, galimus prioritetus bei tikslus. Siekiama surinkti informaciją apie rajone egzistuojančias problemas, jų aktualumą, tobulintinas sritis, nustatyti jų prioritetiškumą.

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti bendrą Šiaulių rajono savivaldybės administracijos darbuotojų ir tarybos narių požiūrį į strategines galimas Šiaulių rajono plėtros kryptis, rajono privalumus, trūkumus bei galimybes.

Darbo eiga. Pagal abiejų šalių susitarimą Šiaulių rajono tarybos nariai bei administracijos darbuotojai buvo apklausiami pateikiant atskirai jiems sudarytą specializuotą anketą. Apklausa buvo vykdoma naudojant ekspertinės apklausos klausimyną, kuriame pateikiami klausimai apie esamą situaciją Šiaulių rajone, pagrindines problemas, rajono plėtrą ir galimus plėtros prioritetus, taip pat buvo prašoma atsakyti į klausimus, susijusius su Šiaulių rajono vizijos iki 2017 m. formavimu. Klausimynas buvo sudarytas tiek iš atvirų, tiek iš uždarų klausimų, skatinant išsakyti nuomonę dominančiomis temomis, įvardinti, ekspertų nuomone, aktualiausias problemas.

Tyrime dalyvavo 25 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos darbuotojai (skyrių vedėjai) ir tarybos nariai. Kvietimas dalyvauti tyrime buvo siunčiamas 2010 m. rugpjūčio mėn. el. paštu. Tyrimo dalyvių buvo prašoma patiems užpildyti anketas ir grąžinti jas tyrėjams (atsiųsti el. paštu arba kitais būdais). Analizuojant respondentų atsakymus į kuruojamą veiklos sritį arba politinę priklausomybę atsižvelgta nebuvo.

Apibendrinus atliktos Šiaulių rajono savivaldybės tarybų narių ir administracijos darbuotojų apklausos duomenis apie pagrindines Šiaulių rajono problemas, tobulintinas sritis, Šiaulių rajono plėtros prioritetus bei viziją, pateikiamos tokios išvados:

• Problematiškiausios Šiaulių rajono sritys – tai viešoji infrastruktūra ir socialinė aplinka. Itin dažnai minima bloga kelių infrastruktūra, kelių, šaligatvių būklė. Būtina atkreipti dėmesį į vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo rajone problemas. Taip pat Šiaulių rajono tarybos narius bei administracijos darbuotojus neramina nedarbo problemos, darbo vietų rajone trūkumas. Ypač pabrėžiamas jaunimo užimtumo nebuvimas. Atskiro dėmesio reikalauja ir kiti aspektai, tokie kaip pašalpų gavėjų skaičiaus, socialinių pašalpų išlaidų didėjimas.

• Geriausiai rajone vertinama šių sričių būklė: kultūra ir sportas, švietimas, žemės ūkio veikla, rajono valdymas. Blogiausiai vertinama šių sričių būklė: verslo plėtra, jaunimo veikla ir užimtumas, viešosios infrastruktūros priežiūra, turizmas, aplinkos apsauga, sveikatos apsauga, viešoji tvarka ir viešasis transportas.

• Šiaulių rajono išskirtinumą Šiaulių rajono tarybos nariai ir savivaldybės administracijos darbuotojai mato tiek teigiamais, tiek neigiamais aspektais. Kaip teigiami aspektai vertinama patogi geografinė padėtis, geras susisiekimas; dėl turimų gamtinių bei kultūrinių išteklių vietovė palanki turizmo bei žemės ūkio veikloms vystyti; daug dėmesio skiriama aplinkosaugai. Taip pat Šiaulių rajonas pasižymi aukštos kvalifikacijos darbo jėga. Kaip neigiami bruožai, kuriais pasižymi Šiaulių rajonas, vertinama tai, kad ši darbo jėga nėra išnaudojama. Kitas aspektas – trūksta socialinės globos įstaigų.

• Prioritetą Šiaulių rajono tarybos nariai ir savivaldybės administracijos darbuotojai siūlo teikti šių problemų sprendimui: verslo plėtrai, jaunimo veiklos ir užimtumo skatinimui, viešosios infrastruktūros priežiūrai.

• Pažymėtina, kad 2017 m. Šiaulių rajonas labiausiai matomas kaip atviras investicijoms ir gebantis pritraukti naujas verslo galimybes, su patogia gyvenimui ir poilsiui aplinka; konkurencingas ir pažangus žemės ūkio kraštas, kuriame didelis dėmesys skiriamas aplinkosaugai bei ekologinei žemdirbystei.

90


91


VII. ŠIAULIŲ RAJONO PLĖTROS STRATEGIJA

I–IV šio dokumento dalyse pateikti pagrindiniai Šiaulių rajono savivaldybės išsivystymo privalumai bei netolygumai, lyginant su Šiaulių apskritimi, kitais apskrities rajonais ir Lietuva. Kiekvienos dalies pabaigoje atlikta atitinkamo sektoriaus stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė (SSGG).

V dalyje pateikiami pagrindiniai Šiaulių rajono gyventojų apklausos rezultatai, išskirtos pagrindinės, gyventojų nuomone, rajono problemos bei pateikti apibendrinti gyventojų siūlymai dėl galimų rajono vystymo krypčių.

VI dalyje pateikiami Šiaulių rajono savivaldybės Tarybos narių bei administracijos darbuotojų ekspertinės apklausos rezultatai: pasiūlymai dėl Šiaulių rajono savivaldybės plėtros gairių, pageidaujamos plėtros vizijos, galimų prioritetų bei tikslų; išskirtos pagrindinės rajone egzistuojančios problemos, taip pat tobulintinos sritys, nustatytas jų prioritetiškumas.

Minėtose dalyse atlikus atitinkamų sektorių vertinimą, t. y. įvertinus Šiaulių rajono savivaldybės strateginę būklę ir atskirų sektorių plėtros galimybes bei tendencijas, suformuluota rajono strateginė vizija ir plėtros prioritetai, juos apibūdinantys tikslai, uždaviniai bei priemonės.

ŠIAULIŲ RAJONO PLĖTROS IKI 2017 M. STRATEGIJA

VIZIJA IR PRIORITETAI

ŠIAULIŲ RAJONO VIZIJA 2017 M.

Šiaulių rajonas – bendruomeniškas, konkurencingas, atviras investicijoms, pritraukiantis naujų verslo galimybių, pažangaus žemės ūkio kraštas, pasižymintis

palankia gyvenimui ir poilsiui aplinka.




ŠIAULIŲ RAJONO PLĖTROS IKI 2017 M. STRATEGIJAPRIORITETAI, TIKSLAI IR UŽDAVINIAI


1.1. tikslas. Plėtoti rajone visiems prieinamą ir efektyviai veikiančią modernią švietimo sistemąUždaviniai:1.1.1. Gerinti ugdymo(si) aplinką, didinti švietimo paslaugų prieinamumą, modernizuojant bendrojo

lavinimo ir neformalaus švietimo įstaigų infrastruktūrą.1.1.2. Plėtoti švietimo ir savišvietos galimybes suaugusiesiems.1.1.3. Skatinti informacinių technologijų plėtrą.

1.2. tikslas. Didinti Šiaulių rajono gyventojų visuomeninį ir kultūrinį potencialą Uždaviniai:1.2.1. Ugdyti aktyvią, pilietišką, kūrybingą visuomenę, puoselėti krašto kultūrinį paveldą.1.2.2. Skatinti mokinių ir jaunimo laisvalaikio užimtumą.1.2.3. Plėtoti viešąją laisvalaikio ir kultūros infrastruktūrą.

1.3. tikslas. Užtikrinti socialinę integraciją ir saugumą rajoneUždaviniai:1.3.1. Skatinti neįgaliųjų integraciją. 1.3.2. Plėtoti asocialaus elgesio, nusikalstamumo, narkomanijos, savižudybių, ekstremaliųjų situacijų ir kitų

92


93


krizių prevencines priemones.1.3.3. Modernizuoti bei plėtoti socialinių paslaugų infrastruktūrą.

1.4. tikslas. Gerinti rajono bendruomenės sveikatą ir skatinti kūno kultūros ir sporto vystymąsi Uždaviniai:1.4.1. Propaguoti sveiką gyvenseną ir sudaryti tam palankias sąlygas.1.4.2. Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę, modernizuoti šias paslaugas teikiančių

įstaigų infrastruktūrą.


1.1. tikslas. Gerinti ekonominės veiklos sąlygas rajoneUždaviniai:1.1.1. Užtikrinti informacijos verslui sklaidą rajone.1.1.2. Skatinti SVV atstovų kvalifikacijos kėlimą.1.1.3. Didinti verslo aplinkos konkurencingumą, formuojant tam reikiamą infrastruktūrą. 1.1.4. Gerinti rajono valdymą, didinti viešojo sektoriaus darbuotojų gebėjimus.

2.2. tikslas. Sudaryti palankias sąlygas žemės ūkio plėtrai Uždaviniai:2.2.1. Didinti ūkininkų veiklos galimybes, gerinant kvalifikacijos kėlimo ir aktualios informacijos prieinamumą. 2.2.2. Sudaryti sąlygas ūkininkavimo plėtrai.

2.3. tikslas. Didinti rajono turizmo potencialąUždaviniai:2.3.1. Gerinti turizmo infrastruktūrą, kompleksiškai tvarkyti paveldo objektus.2.3.2. Formuoti rajono įvaizdį, įgyvendinant turizmo produktų rinkodaros priemones.


3.1. tikslas. Gyvenamosios ir rekreacinės aplinkos gerinimasUždaviniai:3.1.1. Gerinti rajono rekreacinių teritorijų priežiūrą bei vykdyti jų plėtrą.3.1.2. Tobulinti ir efektyvinti atliekų tvarkymo sistemą.3.1.3. Mažinti aplinkos užterštumą.

3.2. tikslas. Viešosios infrastruktūros gerinimas ir plėtraUždaviniai:3.2.1. Gerinti gatvių, daugiabučių kiemų ir kitų viešųjų erdvių būklę. 3.2.2. Modernizuoti viešąją infrastruktūrą ir energetikos sistemas. 3.2.3. Didinti vandentiekio ir vandenvalos paslaugų prieinamumą.3.2.4. Plėtoti transporto infrastruktūrą ir susisiekimo sistemą.3.2.5. Vykdyti teritorijų planavimo procedūras.

VIII. ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS 2011–2017 M. PRIEMONIŲ PLANAS

Nr. Priemonės Atsakingi už įgyvendinimą Pasiekimo indikatoriusĮgyvendinimo

laikotarpis, metai


1.1 tikslas. Plėtoti rajone visiems prieinamą ir efektyviai veikiančią modernią švietimo sistemą

1.1.1 uždavinys. Gerinti ugdymo(si) aplinką, didinti švietimo paslaugų prieinamumą, modernizuojant bendrojo lavinimo ir neformalaus švietimo įstaigų infrastruktūrą.

1.1.1.1. Bendrojo lavinimo mokyklų pastatų atnaujinimas

ŠRSA (toliau – Šiaulių rajono savivaldybės administracija) (Investicijų skyrius, Turto valdymo skyrius, Švietimo ir sporto skyrius)

Atnaujinti 5 mokyklų pastatai 2011–2017

1.1.1.2. Bendrojo lavinimo mokyklų patalpų išplėtimas / naujų pastatų statyba

ŠRSA (Investicijų skyrius, Turto valdymo skyrius, Švietimo ir sporto skyrius)

Išplėsti / naujai pastatyti 5 mokyklų pastatai

2011–2017

1.1.1.3. Neformalaus ir meninio ugdymo infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra

ŠRSA (Investicijų skyrius, Turto valdymo skyrius, Švietimo ir sporto skyrius)

Atnaujinti / rekonstruoti objektai – 5 vnt.

2011–2017

1.1.1.4. Šiaulių rajono pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) materialinės bazės atnaujinimas ir pastato rekonstrukcija

ŠRSA (Turto valdymo skyrius, Investicijų skyrius), Šiaulių rajono PPT

Atnaujinta PPT darbo aplinka – modernizuotas ir išplėstas PPT pastatas

2011–2013

1.1.1.5. Šiaulių rajono švietimo centro pastato Kuršėnuose, Dambrausko g. 15, modernizavimas

Šiaulių rajono savivaldybės švietimo centras, ŠRSA (Turto valdymo skyrius)

Modernizuotas pastatas 2011–2015

1.1.1.6. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas, atnaujinant Šiaulių rajono ikimokyklinių ugdymo įstaigų pastatus

ŠRSA (Turto valdymo skyrius, Investicijų skyrius,Švietimo ir sporto skyrius)

Atnaujintų ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičius – 5 vnt.

2011–2017

1.1.1.7. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų modernizavimas ir plėtra

ŠRSA (Švietimo ir sporto skyrius, Turto valdymo skyrius, Investicijų skyrius)

Modernizuotų įstaigų skaičius – 3 vnt.

2011–2017

1.1.1.8. Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimas pagal MTP+

ŠRSA (Švietimo ir sporto skyrius) Modernizuotos 3 mokyklų bibliotekos

2011–2015

1.1.1.9. Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas pagal MTP+

ŠRSA (Švietimo ir sporto skyrius) Projekte dalyvavusių mokyklų skaičius – 3 mokyklos

2011–2015

1.1.1.10. Bendrojo lavinimo mokyklų technologijų, gamtos mokslų ir menų mokymo infrastruktūros modernizavimas pagal MTP+

ŠRSA (Švietimo ir sporto skyrius), VšĮ Kuršėnų politechnikos mokykla

Projekte dalyvavusių mokyklų skaičius – 6 mokyklos

2011–2015

1.1.1.11. Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas pagal MTP+

ŠRSA (Švietimo ir sporto skyrius), Šiaulių rajono PPT

Modernizuotų darbo vietų skaičius – 2 vnt.

2011–2015

1.1.1.12. Mokinių ir pedagogų registro formavimas

ŠRSA (Švietimo ir sporto skyrius), Šiaulių rajono PPT, švietimo įstaigos

Veikiantys mokinių ir pedagogų registrai

2011–2017

1.1.1.13. Dalyvavimas nacionalinio sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo veikloje

ŠRSA (Švietimo ir sporto skyrius) Tinkle dalyvauja 10 ikimokyklinio ugdymo įstaigų

2011–2017

1.1.1.14. Informacijos visuomenei apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą sklaida

ŠRSA (Švietimo ir sporto skyrius) Straipsniai spaudoje, pranešimai internete – ne mažiau kaip 2 k. per metus

2011–2017

94


95



laikotarpis, metai

1.1.1.15. Sąlygų ugdymo turinio sklaidos konsultantų rengimui sudarymas, pedagogus siunčiant į seminarus, konferencijas, kitus renginius

ŠRSA (Švietimo ir sporto skyrius), švietimoįstaigos

Parengta 20 ugdymo turinio konsultantų

2011–2017

1.1.1.16. Mokytojų metodinės veiklos projektų vykdymas ir įgyvendinimas

Šiaulių rajono savivaldybės švietimo centras

Projektų, seminarų, mokymų ir kt. renginių skaičius; dalyvių skaičius

2011–2017

1.1.1.17. Socialinės, psichologinės pagalbos teikimas ikimokyklinio, priešmokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams

ŠRSA (Švietimo ir sporto skyrius), Šiaulių rajono PPT

Įsteigti socialinio pedagogo ir psichologo etatai ne mažiau kaip 50 proc. rajono mokyklų

2011–2017

1.1.1.18. Švietimo, kultūros ir socialinių paslaugų, teikiamų vaikams ir bendruomenei, infrastruktūros rajone plėtra

ŠRSA (Investicijų skyrius,Turto valdymo skyrius, Švietimo ir sporto skyrius)

Įkurtas 1 universalus daugiafunkcinis centras

2011–2015

1.1.1.19. Gabių vaikų skatinimo programos sukūrimas ir įgyvendinimas

ŠRSA (Švietimo ir sporto skyrius) Kasmet skiriamas finansavimas ir vykdoma programa

2011–2017

1.1.1.20. Vaikų socializacijos programos sukūrimas ir įgyvendinimas

ŠRSA (Švietimo ir sporto skyrius) Kasmet skiriamas finansavimas ir vykdoma programa

2011–2017

1.1.2 uždavinys. Plėtoti švietimo ir savišvietos galimybes suaugusiesiems

1.1.2.1. Suaugusiųjų mokymo poreikio tyrimas

Šiaulių rajono savivaldybės švietimo centras, ŠRSA (Švietimo ir sporto skyrius, seniūnijos), Kuršėnų L. Ivinskio gimnazija

Atliktas tyrimas 2011

1.1.2.2. Šiaulių rajono gyventojų bendrųjų kompetencijų didinimas


Parengti ir įgyvendinti 2 projektai kasmet; ne mažiau kaip 2 mokymai kasmet

2011–2017

1.1.2.3. Šiaulių rajono savivaldybės švietimo centro veiklos, paslaugų kokybės bei prieinamumo didinimo programos parengimas ir įgyvendinimas


Parengta galimybių studija – 1 vnt.Įgyvendinama programa

2011–2017

1.1.2.4. Pažangių mokymosi metodų diegimo inicijavimas, rėmimas, plėtojimas bei integravimas į bendrą rajono programą ,,Mokymasis visą gyvenimą“


Ne mažiau kaip 3 programų įgyvendinimas kasmet

2011–2017

1.1.3 uždavinys. Skatinti informacinių technologijų plėtrą

1.1.3.1. Šiaulių rajono viešosios bibliotekos filialų darbo aplinkos ir VIPT modernizacija ir (ar) įrengimas

ŠRSA (Kultūros skyrius),Šiaulių rajono savivaldybės viešoji biblioteka

Veikiančių VIPT skaičius – 29 vnt.

2011–2013

1.2 tikslas. Didinti Šiaulių rajono gyventojų visuomeninį ir kultūrinį potencialą

1.2.1 uždavinys. Ugdyti aktyvią, pilietišką, kūrybingą visuomenę, puoselėti krašto kultūrinį paveldą

1.2.1.1. Kultūros ir meno premijų programos įgyvendinimas Šiaulių rajone

ŠRSA (Kultūros skyrius),Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centras

Teikiamos 8 kultūros ir meno sričių premijos (7 kasmet, 1 kas 3 metus)

2011–2017

1.2.1.2. Kraštotyrinių tyrimų, ekspedicijų organizavimas ir rėmimas

ŠRSA (Kultūros skyrius, Švietimo ir sporto skyrius)

Atlikti 7 tyrimai; surengtos 2 ekspedicijos, 120 dalyvių

2011–2017

1.2.1.3. Leidybinės veiklos programos įgyvendinimas

ŠRSA (Kultūros skyrius) Išleistos 5–6 knygos kasmet 2011–2017

1.2.1.4. Projektų, formuojančių pažangaus mąstymo asmenybes, inicijavimas ir įgyvendinimas


Parengti ir įgyvendinti projektai – ne mažiau kaip 2

2011–2017

1.2.1.5. Visuomeninių iniciatyvų skatinimo programos

ŠRSA (Ekonomikos ir verslo plėtros skyrius, Finansų skyrius)

Kasmet skiriamas finansavimas ir vykdoma programa

2011–2017


laikotarpis, metai

1.2.1.6. Tarptautinių, regioninių, respublikinių, rajoninių kultūros projektų bendruomenei įgyvendinimas

ŠRSA (Kultūros skyrius), Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centras, Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras

Suorganizuota renginių kasmet (švenčių, plenerų ir pan.) – 140 vnt.

2011–2017

1.2.1.7. Rajono etninės kultūros plėtros programos įgyvendinimas

ŠRSA (Kultūros skyrius, Šveitimo ir sporto skyrius), Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centras, Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras, Šiaulių rajono savivaldybės viešoji biblioteka, kaimo bendruomenės

Parengta ir įgyvendinta Etninės kultūros plėtros programa. Parengtos 2–3 Šiaulių rajono tradicinės kultūros vertybių sąvado bylos kasmet

2011–2017

1.2.1.8. Meno mėgėjų kolektyvų, menininkų kūrybinės veiklos skatinimo programos įgyvendinimas

ŠRSA (Kultūros skyrius), Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centras, Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras

Konkursai, metų nominacijos, regioninės, respublikinės peržiūros, meno šventės, kūrybinės stovyklos, autorinės parodos, plenerai ir kita meninė veikla – 20 vnt. per metus

2011–2017

1.2.2 uždavinys. Skatinti mokinių ir jaunimo laisvalaikio užimtumą

1.2.2.1. Dalyvavimas šalies bei tarptautiniuose sporto renginiuose

ŠRSA (Švietimo ir sporto skyrius), bendrojo lavinimo mokyklos, sporto klubai

Dalyvauta ne mažiau kaip 35 renginiuose kasmet

2011–2017

1.2.2.2. Sporto renginių, varžybų rajono lygiu organizavimas

ŠRSA (Švietimo ir sporto skyrius), bendrojo lavinimo mokyklos, sporto klubai

Suorganizuota ne mažiau kaip 30 renginių kasmet, ne mažiau kaip 1200 dalyvių

2011–2017

1.2.2.3. Jaunimo užimtumo ir neformalaus ugdymo programų vykdymas

ŠRSA (Jaunimo reikalų koordinatorius), jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos


2011–2017

1.2.3 uždavinys. Plėtoti viešąją laisvalaikio ir kultūros infrastruktūrą

1.2.3.1. Kultūros centro ir jo filialų infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra

ŠRSA (Investicijų skyrius, Kultūros skyrius, Turto valdymo skyrius, Architektūros ir urbanistikos skyrius), Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centras

Atnaujintų pastatų skaičius – 7 vnt.

2011–2017

1.2.3.2. Viešosios bibliotekos ir jos filialų infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra

Šiaulių rajono savivaldybės viešoji biblioteka, ŠRSA (Kultūros skyrius, Turto valdymo skyrius, Investicijų skyrius)

Atnaujintų pastatų skaičius – 7 vnt.

2011–2017

1.2.3.3. Rajono muziejų infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra

ŠRSA (Kultūros skyrius, Investicijų skyrius), Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centras

Atnaujinta 1 muziejaus infrastruktūra

2011–2017

1.3 tikslas. Užtikrinti socialinę integraciją ir saugumą rajone

1.3.1 uždavinys. Skatinti neįgaliųjų integraciją

1.3.1.1. Specialiųjų poreikių vaikų ugdymo, neįgalių žmonių socializacijos projektų Šiaulių rajone įgyvendinimas

Šiaulių rajono PPT Projektų skaičius, seminarai, konferencijos; metodinė medžiaga, informacijos sklaidos priemonės

2011–2017

1.3.1.2. Sporto renginių neįgaliesiems organizavimas ir dalyvavimas regiono bei šalies renginiuose

ŠRSA (Švietimo ir sportoSkyrius), sporto klubai

3–5 sporto varžybos per metus

2011–2017

1.3.1.3. Būsto ir gyvenamosios aplinkos pritaikymo neįgaliesiems programos įgyvendinimas

ŠRSA (Socialinės paramos skyrius) Pritaikyta gyvenamoji aplinka 3–5 neįgaliems asmenims per metus (pagal pateikiamų prašymų skaičių)

2011–2017

1.3.1.4. Seniūnijų pastatų, įrengiant įvažas neįgaliesiems, pritaikymas neįgaliųjų poreikiams

ŠRSA (Socialinės paramos skyrius, Turto valdymo skyrius)

Įrengtos įvažos neįgaliesiems 7 seniūnijų pastatuose

2011–2017

96


97



laikotarpis, metai

1.3.1.5. Informacijos visuomenei apie specialiųjų poreikių vaikų ikiprofesinio rengimo galimybes rengimas ir sklaida

Šiaulių rajono PPT Vykdoma informacijos sklaida 2011–2017

1.3.2 uždavinys. Plėtoti asocialaus elgesio, nusikalstamumo, narkomanijos, savižudybių, ekstremaliųjų situacijų ir kitų krizių prevencines priemones

1.3.2.1. Kompleksinės švietimo programos socialinės rizikos asmenims Šiaulių rajone įgyvendinimas

Šiaulių rajono savivaldybės švietimo centras, Šiaulių rajono PPT


2011–2017

1.3.2.2. Savižudybių prevencijos kompleksinės programos Šiaulių rajone įgyvendinimas


Sukurta mokymosi sistema. Parengtos kvalifikacijos tobulinimo, psichologinės socialinės programos bei integruojamosios priemonės; leidybinė metodinė medžiaga darbui

2011–2017

1.3.2.3. Sukurti krizių valdymo sistemą rajono mokyklose

Šiaulių rajono PPT Sukurta krizių valdymo sistema

2011–2012

1.3.2.4. Prevencinio darbo organizavimas, įsteigiant papildomą etatą

ŠRSA (Švietimo ir sporto skyrius, Bendrųjų reikalų skyrius)

Įsteigtas etatas, organizuojamas prevencinis darbas

2011–2017

1.3.2.5. Ilgalaikių narkomanijos prevencijos programų rengimas ir įgyvendinimas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariatas

Parengta ir įgyvendinama prevencijos programa (teisinis suaugusiųjų švietimas, mokinių užimtumas)

2011–2017

1.3.2.6. Prevencinės priemonės „Saugią aplinką kurkime kartu“ organizavimas ir įgyvendinimas, siekiant stiprinti gyvenamosios aplinkos saugumą bei pasitikėjimą policija

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariatas, rajono bendruomenės, seniūnijos

Įsteigtos saugios kaimynystės grupės, jų veikla kuriant saugią aplinką

2011–2017

1.3.2.7. Prevencinių priemonių prieš patyčias bei smurtą gyvenamojoje aplinkoje, mokykloje organizavimas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariatas

Prevencinių priemonių „Nesityčiok“, „Smurtui prieš vaikus – ne“, „Jaunimas“ ir kt. programų įgyvendinimas

2011–2017

1.3.2.8. Šiaulių rajono gyventojų švietimas priešgaisriniais klausimais, formuojant atsakingą žmonių požiūrį į aplinką

Šiaulių APGV, seniūnijos Straipsniai spaudoje, bukletai ir informacija internete

2011–2017

1.3.2.9. Gyvenamosios aplinkos priešgaisrinių apžiūrų vykdymas, mažinant gaisrų kilimo galimybes gyvenamajame sektoriuje

Šiaulių APGV, seniūnijos Asocialių šeimų lankymas, patikrinimai

2011–2017

1.3.2.10. Moksleivių švietimas priešgaisrinės prevencijos klausimais

Šiaulių APGV, seniūnijos Vaizdinių priemonių paruošimas, bendradarbiavimas su formaliojo švietimo įstaigomis

2011–2017

1.3.2.11. Modernios gyventojų perspėjimo ir informavimo ekstremaliųjų situacijų atvejais sistemos diegimas

Šiaulių APGV, Šiaulių rajono savivaldybės taryba, ŠRSA

Įdiegta ir veikianti sistema 2011–2017

1.3.2.12. Visuomenės informavimas apie Bendrojo pagalbos centro veiklos pokyčius, bendrojo pagalbos telefono Nr. 112 naudojimo ypatumus, su numeriu susijusias paslaugas bei numatomus pokyčius

Bendrojo pagalbos centro Šiaulių skyrius

Informacijos sklaida visuomenės informavimo priemonėmis

2011–2012

1.3.3 uždavinys. Modernizuoti bei plėtoti socialinių paslaugų infrastruktūrą

1.3.3.1. Nestacionarių socialinių paslaugų teikimo užtikrinimas (infrastruktūros įsteigimas Šiaulių rajone)

ŠRSA (Socialinės paramos skyrius, Investicijų skyrius, Turto valdymo skyrius), Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centras, VšĮ „Senolių namai“

Pagal poreikį teikiamos paslaugos (užtikrintos vietos rajono gyventojams)

2011–2017


laikotarpis, metai

1.3.3.2. VšĮ Dienos centro sutrikusio intelekto asmenims įkūrimas

VšĮ Dienos centras sutrikusio intelekto asmenims, Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Šiaulių rajono Viltis“, ŠRSA

Renovuotas ir įrengtas pastatas, veikianti ir teikianti paslaugas įstaiga

2011

1.3.3.3. Bendruomenei teikiamų socialinių paslaugų kokybės gerinimas ir materialinės bazės stiprinimas

Šiaulių rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centras

Įsigytas automobilis su neįgaliųjų vežimėlio įkėlimo įranga

2011–2013

1.4 tikslas. Gerinti rajono bendruomenės sveikatą ir skatinti kūno kultūros ir sporto vystymąsi

1.4.1 uždavinys. Propaguoti sveiką gyvenseną ir sudaryti tam palankias sąlygas

1.4.1.1. Bendruomeninės sveikatinimo programos „Sveikatos rėmimo spec. programa bendruomenei“ įgyvendinimas

ŠRSA (Savivaldybės gydytojas) Kasmet skiriamas finansavimas ir vykdoma programa. Parengtų ir įgyvendintų projektų skaičius – vid. 25 per metus, dalyvių skaičius 2–3 tūkst. per metus

2011–2017

1.4.1.2. Sporto salių ir aikštynų infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra

ŠRSA (Investicijų skyrius, Turto valdymo skyrius, Švietimo ir sporto)

Įrengti / atnaujinti 3 objektai 2011–2017

1.4.2 uždavinys. Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę, modernizuoti šias paslaugas teikiančių įstaigų infrastruktūrą

1.4.2.1. VšĮ Kuršėnų ligoninės pastatų renovacija, vidaus patalpų remontas, medicininės įrangos ir automobilių parko atnaujinimas

VšĮ Kuršėnų ligoninė, ŠRSA (Savivaldybės gydytojas)

Įgyvendintas projektas (renovuotas pastatas, įsigyti automobilis, įranga ir baldai)

2011–2013

1.4.2.2. Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pastatų renovacija, vidaus patalpų remontas

VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, ŠRSA (Savivaldybės gydytojas)

Įgyvendintas projektas (atnaujintos centro patalpos)

2011–2013

1.4.2.3. Rajono sveikatos priežiūros įstaigų modernizavimas

ŠRSA (Savivaldybės gydytojas), sveikatos priežiūros įstaigos

Modernizuotos 3 sveikatos priežiūros įstaigos, atnaujinta įranga

2011–2017

1.4.2.4. Privačių bendrosios praktikos gydytojų kabinetų plėtra

ŠRSA (Savivaldybės gydytojas) Suteiktų konsultacijų skaičius pageidaujantiems įkurti privačius kabinetus (pagal poreikį)

2011 – 2017


2.1 tikslas. Gerinti ekonominės veiklos sąlygas rajone

2.1.1 uždavinys. Užtikrinti informacijos verslui sklaidą rajone

2.1.2.1 Dalyvavimas nacionalinėse ir tarptautinėse parodose, mugėse, siekiant pristatyti Šiaulių rajono verslą, verslo plėtojimo ir investavimo į Šiaulių rajoną galimybes

ŠRSA (Ekonomikos ir verslo plėtros skyrius), Šiaulių rajono TVIC

1–2 parodos ar mugės per metus

2011–2017

2.1.2.2 SVV atstovų konsultavimas verslo plėtros klausimais

Šiaulių rajono TVIC 50 konsultuotų asmenų ir 20 įmonių kasmet

2011–2017

2.1.2.3 Asmenų, ketinančių pradėti verslą, konsultavimas

Šiaulių rajono TVIC Konsultuotų asmenų skaičius – 60 kasmet

2011–2017

2.1.2.4 Informacijos verslo plėtros klausimais sklaida

Šiaulių rajono TVIC Išleista leidinių, straipsnių skaičius kasmet ir t. t.

2011–2017

2.1.2 uždavinys. Skatinti SVV atstovų kvalifikacijos kėlimą

2.1.2.1. Individualių ir smulkaus verslo įmonių savininkų (darbuotojų) gebėjimų projektų rengimo, valdymo, ES paramos panaudojimo srityse, didinimas

Šiaulių rajono TVIC Surengta 15 seminarų 2011–2013

98


99



laikotarpis, metai

2.1.2.2. Projektų, didinančių individualių ir smulkaus verslo įmonių personalo kvalifikaciją, rengimas ir įgyvendinimas

Šiaulių rajono TVIC Įgyvendinti 2 projektai 2011–2015

2.1.2.3. Mokymų rajono kaimiškų vietovių gyventojams ir jaunimui organizavimas, skatinant jų verslumą ir alternatyvias veiklas kaime

Šiaulių rajono TVIC Surengti 3 mokymai, 60 dalyvių

2011–2015

2.1.3 uždavinys. Didinti verslo aplinkos konkurencingumą, formuojant tam reikiamą infrastruktūrą

2.1.3.1. Mokesčių lengvatų suteikimas, mokesčių lengvatų sistemos stabilumo užtikrinimas

ŠRS Taryba, ŠRSA (Ekonomikos ir verslo plėtros skyrius)

Suteiktos lengvatos 2011–2017

2.1.3.2. Pramoninių zonų plėtra ŠRSA (Architektūros ir urbanistikos skyrius, Ekonomikos ir verslo plėtros skyrius)

Įrengtos pramoninės zonos 2015–2017

2.1.3.3. Bendradarbiavimas su mokslo įstaigomis

ŠRSA Dalyvauta renginiuose, užmegzti ryšiai, savivaldybės veiklos pristatymas

2011–2017

2.1.4 uždavinys. Gerinti rajono valdymą, didinti viešojo sektoriaus darbuotojų gebėjimus

2.1.4.1. Administracinių gebėjimų stiprinimas (kvalifikacijos tobulinimas) Šiaulių rajono savivaldybėje (administracijos skyriuose, tarnybose)

ŠRSA (Bendrųjų reikalų skyrius, Investicijų skyrius)

Kvalifikacijos tobulinimo mokymuose / seminaruose dalyvavusių darbuotojų skaičius

2011–2017

2.1.4.2. Administracinių gebėjimų stiprinimas (kvalifikacijos tobulinimas) Šiaulių rajono savivaldybėje (įstaigų, kurių steigėjas yra rajono taryba, darbuotojai)

Šiaulių rajono savivaldybės Švietimo centras, ŠRSA (Socialinės paramos skyrius), Šiaulių rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centras, Šiaulių rajono PPT ir kitos įstaigos, kurių steigėjas yra Šiaulių rajono taryba

Kvalifikacijos tobulinimo renginių skaičius; įstaigų, kurių darbuotojai tobulino kvalifikaciją šiuose renginiuose, skaičius; dalyvių skaičius

2011–2017

2.1.4.3. Kultūros centro ir jo filialų vadovų bei kultūros ir meno darbuotojų atestacijos programos vykdymas

ŠRSA (Kultūros skyrius),Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centras

Atestuoti 58 kultūros ir meno darbuotojai, suteikta aukštesnė kvalifikacinė klasė

2011–2017

2.1.4.4. Švietimo valdymo sistemos, užtikrinančios švietimo specialistų kompetencijų tobulinimo bei vertinimo poreikius, plėtojimas

ŠRSA (Švietimo ir sporto skyrius), Šiaulių rajono savivaldybės švietimo centras

Dalyvauta valdymo, turinio,personalo, paramos ir infrastruktūros tobulinimo mokymuose bei seminaruose

2011–2017

2.1.4.5. Švietimo įstaigų pedagogų ir vadovų atestacijos programos vykdymas

ŠRSA (Švietimo ir sporto skyrius), švietimo įstaigos

Atestuota 10 vadovų ir 180 mokytojų

2011–2017

2.1.4.6. „Vieno langelio“ principu veikiančių viešųjų paslaugų diegimas

ŠRSA (Bendrųjų reikalų skyrius, Informatikos skyrius, Investicijų skyrius)

Vieno kontakto būdu teikiamos paslaugos gyventojams ir įmonėms

2010–2011

2.1.4.7. Informacinė visuomenė visiems: interaktyvios viešosios paslaugos ,,E-demokratija“

ŠRSA (Informatikos skyrius) Įdiegta sistema ,,E-demokratija“

2011–2013

2.1.4.8. Informacinė visuomenė visiems: elektroninės sveikatos paslaugos (E-sveikata)

Šiaulių rajono PSPC, VšĮ Kuršėnų ligoninė,ŠRSA (Informatikos skyrius)

Įgyvendintas projektas, įdiegta sistema

2011–2013

2.1.4.9. Šiaulių rajono savivaldybės veiklos ir valdymo sistemų tobulinimas

ŠRSA (Informatikos skyrius, Finansų skyrius, Buhalterija, Investicijų skyrius, Bendrųjų reikalų skyrius, Juridinis skyrius)

Įdiegta vieninga apskaitos ir valdymo sistema pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atsk. standartus

2011–2012

2.1.4.10. Šiaulių rajono savivaldybės strateginių dokumentų rengimas

ŠRSA (Ekonomikos ir verslo plėtros skyrius, ŠRSA struktūriniai ir teritoriniai padaliniai), savivaldybės biudžetinės ir kitos įstaigos, kurių steigėjas yra Taryba

Parengti savivaldybės strateginiai dokumentai (strateginiai planai, galimybių studijos)

2011–2015


laikotarpis, metai

2.2 tikslas. Sudaryti palankias sąlygas žemės ūkio plėtrai

2.2.1 uždavinys. Didinti ūkininkų veiklos galimybes, gerinant kvalifikacijos kėlimo ir aktualios informacijos prieinamumą

2.2.1.1. Ūkininkų konsultavimas ir rėmimas, siekiant efektyvaus ES paramos įsisavinimo

Žemės ūkio rūmai, Šiaulių rajono konsultavimo biuras, ŠRSA (Žemės ūkio skyrius, seniūnijos)

Paremtų jaunųjų ūkininkų skaičius (verslo planų rengimas) – ne mažiau kaip 9 kasmet

2011–2013

2.2.1.2. Ūkininkų kompetencijų (gebėjimų) plėtra

Žemės ūkio rūmai, Šiaulių rajono konsultavimo biuras, ŠRSA (Žemės ūkio skyrius, seniūnijos)

Suorganizuoti seminarai ir kt. renginiai – ne mažiau kaip 1 renginys kasmet

2011–2017

2.2.1.3. Finansinės paramos teikimas specializuotiems ūkiams (reklamos išlaidų kompensavimas)

ŠRSA (Žemės ūkio skyrius) Paremtų ūkių skaičius – ne mažiau kaip 3 kasmet

2011–2017

2.2.2 uždavinys. Sudaryti sąlygas ūkininkavimo plėtrai

2.2.2.1. Mokymų ekologiško ūkininkavimo tema organizavimas

Žemės ūkio rūmai, Šiaulių rajono konsultavimo biuras ŠRSA (Žemės ūkio skyrius), Šiaulių rajono TVIC

Surengti mokymai – ne mažiau kaip 1 kasmet

2011–2013

2.2.2.2. Informacijos sklaida, siekiant padėti ekologiškų ūkių savininkams realizuoti savo produkciją Šiaulių rajono, miesto ir kitų rajonų parduotuvėse ir turguose

ŠRSA (Žemės ūkio skyrius) Informacijos internete ir spaudoje sklaida – ne mažiau kaip 1 kartą per metus

2011–2017

2.2.2.3. Finansinės paramos teikimas sertifikuojant ekologiškus ūkius

ŠRSA (Žemės ūkio skyrius) Ūkininkų, kuriems suteikta tokia parama, skaičius – ne mažiau kaip 2 kasmet

2011–2017

2.2.2.4. Melioracijos statinių rekonstravimas ŠRSA (Žemės ūkio skyriaus Melioracijos poskyris)

Rekonstruoti 26 ha sausinimo sistemų bei 38 km griovių

Rekonstruoti 30 ha sausinimo sistemų bei 22 km griovių, 3 hidrotechninių statinių rekonstrukcija

2011–2013

2014–2017

2.3 tikslas. Didinti rajono turizmo potencialą

2.3.1 uždavinys. Gerinti turizmo infrastruktūrą, kompleksiškai tvarkyti paveldo objektus.

2.3.1.1. Dargaičių etnografinio kaimo (kaimui inicijuota urbanistinės vietovės suteikimo procedūra) ilgalaikės išsaugojimo programos įgyvendinimas

ŠRSA ( Kultūros paveldo skyrius, vyr. specialistas turizmui ir ryšiams su užsieniu, Gruzdžių seniūnija)

Nustatytos kaimo vertingosios savybės, sukurta kaimo infrastruktūra, išsaugotas kaimo autentiškumas

2001–2017

2.3.1.2. Jurgaičių, Domantų piliakalnio (Kryžių kalno) priežiūra ir pritaikymas maldininkų ir turizmo reikmėms

ŠRSA (Kultūros paveldo skyrius, Meškuičių seniūnija,Turto valdymo skyrius)

Sutvarkyti kryžiai ir išvalyta teritorija. Įrengtas apšvietimas ir atlikti archeologiniai tyrimai

2011–2017

2.3.1.3. Kuršėnų dvaro, oficinos, parko sutvarkymas ir pritaikymas viešojo turizmo poreikiams

ŠRSA (Kultūros paveldo skyrius, Investicijų skyrius, Kultūros skyrius), Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centras

Sutvarkyta Kuršėnų dvaro teritorija

Oficinos ir medinių rūmų sutvarkymas ir pritaikymas amatų centro plėtrai

2011–2014

2011–2017

2.3.1.4. Gruzdžių dvaro sodybos (G111K) pritaikymas viešiesiems poreikiams

ŠRSA (Kultūros paveldo skyrius, Turto valdymo skyrius)

Atlikti moksliniai tyrimai, įvertinta savivaldybei priklausančių statinių būklė, parengtas projektas rekonstrukcijos, restauravimo konservavimo darbams bei pritaikymui viešiesiems poreikiams

2011–2017

2.3.1.5. Viešosios infrastruktūros kūrimas Kurtuvėnų dvaro sodyboje

Kurtuvėnų regioninio parko direkcija (Partneris – ŠRSA)

Sukurta viešoji infrastruktūra verslo ir turizmo plėtrai

2011–2015

100


101



laikotarpis, metai

2.3.1.6. Paežerių dvaro sodybos ir parko pritaikymas atvykstamajam ir vietos turizmui bei tarptautiniam jaunimo bendradarbiavimui vystyti

ŠRSA (Kultūros paveldo skyrius, Turto valdymo skyrius, vyr. specialistas turizmui ir ryšiams su užsieniu, Jaunimo reikalų koordinatorius)

Tyrimai Paežerių dvaro sodybos avarijos grėsmės pašalinimui

Galimybių studija, projektinė dokumentacija, Paežerių dvaro sodybos ir parko rekonstrukcija

2012–2013

2013–2017

2.3.1.7. Rajono kultūros ir sakralinių paveldo objektų išsaugojimas

ŠRSA (Kultūros paveldo skyrius, Investicijų skyrius, Turto valdymo skyrius), Šiaulių vyskupija, seniūnijos, bendruomenės

Sutvarkyta ir išsaugota 20 objektų (bažnyčios ir koplyčios: pagal poreikį objektuose atlikti polichrominiai tyrimai, avarijų grėsmių pašalinimas, restauravimo ir konservavimo darbai, radinių restauravimas; kiti objektai: paminklai, piliakalniai, kapai, koplytstulpiai ir pan.)

2011–2017

2.3.2 uždavinys. Formuoti rajono įvaizdį įgyvendinant turizmo produktų rinkodaros priemones.

2.3.2.1. Informacinių rodyklių ir kelio ženklų, žyminčių dvarų sodybas, archeologines vietas, neveikiančias kapines ir kitus nekilnojamojo kultūros paveldo objektus, įrengimas

ŠRSA (Kultūros paveldo skyrius, Turto valdymo skyrius, vyr. specialistas turizmui ir ryšiams su užsieniu)

Įrengtos rodyklės 2011–2017

2.3.2.2. Šiaulių rajono turizmo strategijos plano parengimas

ŠRSA (vyr. specialistė turizmui ir ryšiams su užsieniu,Architektūros ir urbanistikos skyrius, Investicijų skyrius)

Parengta ilgalaikė turizmo strategija, turizmo trasų ir jų tinklų schemos (projektai, suformuotos maršrutų idėjos)

2011–2017

2.3.2.3. Labiausiai lankomose rajono vietose įrengti turizmo informacinius stendus, kelio ženklus, nuorodas bei kitą susijusią turizmo infrastruktūrą (suoliukus, šiukšliadėžes ir kt.)

ŠRSA (vyr. specialistė turizmui ir ryšiams su užsieniu), Šiaulių rajono TVIC

Pastatyti turizmo informaciniai stendai (parengus turizmo strategiją, atsiras nuorodų eiliškumas ir prioritetinės vietos).

2011–2017

2.3.2.4. Periodiškai atnaujinti ir rengti naujus turistams skirtus informacinius leidinius (lankstinukus, bukletus, reklaminius leidinius)


Išleistų leidinių tiražas 5000–10000 vnt. per metus

2011–2017

2.3.2.5. Dalyvavimas tarptautinėse turizmo ir verslo parodose Lietuvoje ir užsienio šalyse


2–6 parodos per metus 2011–2017

2.3.2.6. Informacinių technologijų steigimas turizmo informacinei sklaidai

ŠRSA (Informatikos skyrius), Šiaulių rajono TVIC

Veikianti interneto svetainė 2011–2013


3.1 tikslas. Gyvenamosios ir rekreacinės aplinkos gerinimas

3.1.1 uždavinys. Gerinti rajono rekreacinių teritorijų priežiūrą bei vykdyti jų plėtrą

3.1.1.1. Rekreacinių ir kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimas

ŠRSA (Aplinkos apsaugos skyrius, Architektūros ir urbanistikos skyrius, Kultūros paveldo skyrius)

Parengti rekreacinių vietovių (tarp jų ir funkcinio prioriteto zonų tvarkymo) planavimo dokumentai, ne mažiau kaip po 1 seniūnijoje

2011–2017

3.1.1.2. Želdynų ir želdinių inventorizavimas Aplinkos apsaugos skyrius Parengta Želdynų ir želdinių inventorizavimo ataskaita

2011

3.1.1.3. Želdynų sutvarkymo planavimo dokumentų rengimas

ŠRSA (Aplinkos apsaugos skyrius, Architektūros ir urbanistikos skyrius)

Parengti želdynų sutvarkymo projektai - ne mažiau kaip 5

2011–2017

3.1.1.4. Želdynų sutvarkymas pagal parengtus projektus

ŠRSA (Aplinkos apsaugos skyrius) Sutvarkyti 3 želdynai 2011–2017

3.1.1.5. Paviršinio vandens telkinių aplinkos, maudyklų, paplūdimių sutvarkymas ir pritaikymas turizmui ir poilsiui, pažintinių takų įrengimas

ŠRSA (Aplinkos apsaugos skyrius, Architektūros ir urbanistikos skyrius, Turto valdymo, Investicijų skyrius)

Sutvarkytos ne mažiau kaip 2 maudyklos ar paplūdimiai, įrengta viešoji infrastruktūra prie vandens telkinių

2011–2017


laikotarpis, metai

3.1.1.6. Gamtos išteklių išsaugojimas, siekiant efektyviai juos naudoti gyventojų ir ūkio reikmėms

ŠRSA (Aplinkos apsaugos skyrius, Architektūros ir urbanistikos skyrius, Turto valdymo, Investicijų skyrius)

Išvalyta Ventos upės centrinė dalis ir sutvarkytos pakrantės, pritaikant jas poilsiui

Likviduota kanalizacijos nuo nuosavų namų kvartalo tarša Kairių ežero dalyje ir sutvarkytos pakrantės, pritaikant jas poilsiui

2011–2012

3.1.2 uždavinys. Tobulinti ir efektyvinti atliekų tvarkymo sistemą

3.1.2.1. Komunalinių atliekų tvarkymo Šiaulių rajone plano parengimas ir įgyvendinimas

ŠRSA (Aplinkos apsaugos skyrius), ŠRATC

Parengtas Komunalinių atliekų tvarkymo planas; atliekos tvarkomos pagal sukurtą atliekų tvarkymo sistemą

2011–2017

3.1.2.2. Rajono gyventojų švietimas ir informacijos teikimas atliekų rūšiavimo ir perdirbimo svarbos klausimais

ŠRSA (Aplinkos apsaugos skyrius, Informacijos tarnyba), ŠRATC

Mažiausiai viena informacinė priemonė kasmet

2011–2017

3.1.2.3. Specialistų gebėjimų atliekų tvarkymo srityje stiprinimas

ŠRSA (Aplinkos apsaugos skyrius, Informacijos tarnyba)

Ne mažiau kaip 1 renginys / mokymai kasmet

2011–2017

3.1.3 uždavinys. Mažinti aplinkos užterštumą

3.1.3.1. Bešeimininkių artezinių gręžinių inventorizavimas, konservavimas ir tamponavimas

ŠRSA (Aplinkos apsaugos skyrius) Užkonservuoti gręžiniai (pagal atsiradusį poreikį)

2011–2017

3.1.3.2. Vandenviečių teritorijų sanitarinių apsaugos zonų projektų parengimas


Parengtas specialusis vandenviečių teritorijų sanitarinių apsaugos zonų planas – 1

2011

3.1.3.3. Šiaulių rajono paviršinio vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų planų parengimas


Parengta bendra schema ir 100 proc. rajono telkinių planai

2011–2017

3.1.3.4. Šiaulių rajono aplinkos stebėsenos programos parengimas ir vykdymas

ŠRSA (Aplinkos apsaugos skyrius) Parengta ir vykdoma stebėsenos programa

2011–2017

3.2 tikslas. Viešosios infrastruktūros gerinimas ir plėtra

3.2.1 uždavinys. Gerinti gatvių, daugiabučių kiemų ir kitų viešųjų erdvių būklę

3.2.1.1. Rajono gyvenviečių gatvių apšvietimo rekonstrukcija ir remontas

ŠRSA (Turto valdymo skyrius) 100 proc. šviestuvų pakeisti naujais

2011–2017

3.2.1.2. Šiaulių rajono Kuršėnų miesto, miestelių ir kaimų gatvių infrastruktūros gerinimas

ŠRSA (Turto valdymo skyrius, Investicijų skyrius)

Remontuotos / rekonstruotos rajono gyvenviečių gatvės – ne mažiau kaip 1 gatvė per metus

2011–2017

3.2.1.3. Gyvenamosios ir bendruomeninės infrastruktūros gerinimas (kaimų ir miestelių bei Kuršėnų miesto viešųjų erdvių infrastruktūra)

ŠRSA (Investicijų skyrius, Turto valdymo skyrius, Architektūros ir urbanistikos skyrius), Kurtuvėnų regioninio parko administracija

Kompleksiškai sutvarkyti 5 gyvenamieji centrai

2011–2017

3.2.1.4. Daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalų (gyvenamoji aplinka) aplinkos gerinimas, sutvarkant apšvietimą, šaligatvius aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, privažiuojamuosius kelius

ŠRSA (Turto valdymo skyrius, Architektūros skyrius), Namų bendrijos, UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“

Sutvarkyti gyvenamųjų namų kvartalai

2010–2017

3.2.2 uždavinys. Modernizuoti viešąją infrastruktūrą ir energetikos sistemas

3.2.2.1. Esamų viešųjų pastatų modernizavimas ir pritaikymas kuriamam smulkiajam verslui (amatams), bendruomenės poreikiams ir (ar) socialinėms paslaugoms

ŠRSA (Investicijų skyrius,Turto valdymo skyrius, Kultūros skyrius, Socialinės paramos skyrius, Architektūros ir urbanistikos skyrius), Šiaulių rajono vietos veiklos grupė (VVG)

Parengta techninė dokumentacija, modernizuotos ir pritaikytos kuriamam smulkiajam verslui (amatams) patalpos, įkurti Amatų centrai seniūnijose, gyvenvietėse, bendruomeninių socialinių paslaugų centrai

2011–2017

102


103



laikotarpis, metai

3.2.2.2. Viešosios, bendruomeninės, poilsio, laisvalaikio, kultūros infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra

ŠRSA (Investicijų skyrius,Turto valdymo skyrius, Kultūros skyrius, Architektūros ir urbanistikos skyrius), Šiaulių rajono vietos veiklos grupė (VVG)

Techninė dokumentacija (investicijų galimybių studija ir techniniai projektai);Modernizuota, atnaujinta ir išplėtota viešoji, bendruomeninė, poilsio, laisvalaikio, kultūros infrastruktūra

2011–2017

3.2.2.3. Viešosios, bendruomeninės sporto infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra

ŠRSA (Investicijų skyrius,Turto valdymo skyrius, Švietimo ir sporto skyrius, Architektūros ir urbanistikos skyrius), Šiaulių rajono vietos veiklos grupė (VVG)

Parengiamieji darbai, dokumentacija (investicijų ir techniniai projektai);atnaujinti, išplėtoti ir renovuoti sporto aikštynai

2011–2017

3.2.2.4. Savivaldybei priklausančių pastatų modernizavimas ir plėtra


Atnaujinami ir modernizuojami 5 savivaldybei priklausantys pastatai

2011–2017

3.2.2.5. Rajono katilinių, panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius bei mažinant aplinkos taršą ir šiluminės energijos kainą, rekonstrukcija


Rekonstruotos katilinės – 1 katilinė per metus

2011–2017

3.2.3 uždavinys. Didinti vandentiekio ir vandenvalos paslaugų prieinamumą

3.2.3.1. Vandens tiekimo, vandens gerinimo ir nuotekų tvarkymo sistemų plėtra

UAB „Kuršėnų vandenys“, UAB „Šiaulių vandenys“,ŠRSA (Turto valdymo skyrius, Investicijų skyrius, Aplinkos apsaugos skyrius, Architektūros ir urbanistikos skyrius)

Įgyvendinta investicinė Ventos ir Lielupės upių baseino vandentvarkos programa

2011–2017

3.2.3.2. Šiaulių rajono kaimų iki 500 gyventojų vandentvarkos sistemų analizė, plėtros ir finansinio plano parengimas

UAB „Kuršėnų vandenys“, UAB „Šiaulių vandenys“,ŠRSA (Turto valdymo skyrius, Aplinkos apsaugos skyrius, Architektūros ir urbanistikos skyrius)

Atlikta analizė, parengtas projektas

2012

3.2.3.3. Šiaulių rajono kaimų iki 500 gyventojų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemų pertvarkymas, tobulinimas ir plėtra, vandens gerinimo įrenginių statyba


Rekonstruotų vandentvarkos sistemų skaičius

2011–2017

3.2.3.4. Šiaulių rajono Kuršėnų miesto ir miestelių lietaus kanalizacijos tinklų įrengimas

ŠRSA (Aplinkos apsaugos skyrius, Investicijų skyrius, Turto valdymo skyrius, Architektūros ir urbanistikos skyrius)

Parengti techniniai projektai, įrengti tinklai

2011–2017

3.2.3.5. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo programos įgyvendinimas: nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija ir remontas


Rekonstruoti ne mažiau kaip 2 nuotekų valymo įrenginiai

2011–2017

3.2.3.6. Vandentiekio ir nuotekų tinklų inventorizacija

ŠRSA (Turto valdymo skyrius, Architektūros ir urbanistikos skyrius)

Tinklai įregistruoti nekilnojamojo turto registre

2011–2012

3.2.4 uždavinys. Plėtoti transporto infrastruktūrą ir susisiekimo sistemą

3.2.4.1. Rajono susisiekimo sistemos plano parengimas

ŠRSA (Architektūros ir urbanistikos skyrius, Investicijų skyrius,Turto valdymo skyrius)

Parengtas Šiaulių rajono susisiekimo sistemos specialusis planas

2011–2013

3.2.4.2. Rajono gyvenviečių gatvių ir vietinės reikšmės kelių inventorizacija

ŠRSA (Architektūros ir urbanistikos skyrius, Turto valdymo skyrius)

Inventorizuota 100 proc. gatvių ir 50 proc. vietinės reikšmės kelių

2011–2017


laikotarpis, metai

3.2.5 uždavinys. Vykdyti teritorijų planavimo procedūras

3.2.5.1. Gyvenamųjų teritorijų planavimas ŠRSA (Architektūros ir urbanistikos skyrius, kiti ŠRSA struktūriniai teritoriniai padaliniai pagal poreikį)

Parengti detalieji planai, įteisinta nuosavybė

2011–2017

3.2.5.2. Viešųjų teritorijų planavimas ŠRSA (Architektūros ir urbanistikos skyrius, kiti ŠRSA struktūriniai teritoriniai padaliniai pagal poreikį)

Parengti detalieji, specialieji planai, įteisinta nuosavybė

2011–2017

104


105


IX. ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS STARTEGINIO PLĖTROS PLANO 2011–2017 M.

ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪRA

Šiaulių rajono savivaldybės strateginio plėtros plano (toliau – ŠRSSPP) įgyvendinimo priežiūra – tai kompleksinis aplinkos, susijusios su strateginio plėtros plano įgyvendinimu, pokyčių stebėjimo ir vertinimo procesas. Šis procesas leidžia kontroliuoti strateginio plėtros plano ir jo įgyvendinimo efektyvumą, vertinti jo poveikį rajono plėtrai, numato, esant poreikiui, ŠRSSPP papildymo ar koregavimo galimybes.

ŠRSSPP įgyvendinimo priežiūros institucinę struktūrą sudaro trys lygmenys: politinis, administracinis ir visuomeninis.

Politinį ŠRSSPP įgyvendinimo priežiūros lygmenį sudaro: • Šiaulių rajono savivaldybės taryba,• Šiaulių rajono savivaldybės tarybos komitetai.• Strateginio plano priežiūros komisija (toliau – SPPK).

Administracinį ŠRSSPP įgyvendinimo priežiūros lygmenį sudaro: • Ekonomikos ir verslo plėtros skyrius.• Savivaldybės administracijos struktūriniai padaliniai ir savivaldybės įstaigų darbuotojai, atsakingi už ŠRSSPP dalių įgyvendinimo priežiūrą.

Visuomeninį ŠRSSPP įgyvendinimo priežiūros lygmenį sudaro socialiniai ekonominiai partneriai.Institucinės struktūros schema pateikiama žemiau.

9.1 pav. ŠRSSPP įgyvendinimo priežiūros institucinės struktūros schema

Institucinės struktūros aprašymas pateikiamas toliau lentelėje.

9.1 lentelė. ŠRSSPP įgyvendinimo priežiūros institucinės struktūros aprašymas

Institucija Pagrindiniai uždaviniai įgyvendinant ŠRSSPP

Politinis lygmuo

Šiaulių rajono savivaldybės taryba Išklauso ir tvirtina ŠRSSPP metinę įgyvendinimo ataskaitą, ŠRSSPP pakeitimus ir papildymus.

Šiaulių rajono savivaldybės tarybos komitetai Svarsto (pagal kompetenciją) su ŠRSSPP įgyvendinimo priežiūra ir koregavimu susijusius Savivaldybės tarybai teikiamų sprendimų projektus.

Strateginio plano priežiūros komisijaSvarsto metines ŠRSSPP įgyvendinimo ataskaitas ir pasiūlymus dėl ŠRSSPP pakeitimo ar papildymo, teikia pasiūlymus dėl ŠRSSPP įgyvendinimo metinių ataskaitų, ŠRSSPP koregavimo ateinantiems metams.

Administracinis lygmuo

Ekonomikos ir verslo plėtros skyrius

Kaupia, apibendrina ir susistemina duomenis, reikalingus metinių ŠRSSPP įgyvendinimo ataskaitų rengimui, rengia metines ŠRSSPP įgyvendinimo ataskaitas.Apibendrina ir susistemina Savivaldybės administracijos padalinių, Savivaldybės administracijos teritorinių padalinių, biudžetinių įstaigų bei kitų visuomeninių įstaigų ar visuomenės atstovų pateiktus pasiūlymus dėl ŠRSSPP įgyvendinimo, įgyvendinimo priežiūros ir koregavimo.

Savivaldybės administracijos struktūriniai padaliniai ir savivaldybės įstaigų darbuotojai, atsakingi už ŠRSSPP dalių įgyvendinimo priežiūrą

Teikia Ekonomikos ir verslo plėtros skyriui informaciją apie struktūriniams padaliniams priskirtų vykdyti ŠRSSPP dalių įgyvendinimą bei pasiūlymus dėl ŠRSSPP koregavimo ar papildymo.

Visuomeninis lygmuo

Socialiniai ekonominiai partneriaiDalyvauja, pristatant ŠRSSPP įgyvendinimo metines ataskaitas, teikia informaciją apie ŠRSSPP įgyvendinimą, teikia pasiūlymus dėl ŠRSSPP nuostatų koregavimo ar papildymo.

ŠRSSPP įgyvendinimo priežiūros sistemoje numatyta dviejų lygių kokybinių rodiklių sistema, kuria kontroliuojamas ŠRSSPP įgyvendinimas ir įvertinamas plano įgyvendinimo poveikis rajonui: pirmojo (aukščiausio) lygio vizijos rodikliai, parodantys ŠRSSPP įgyvendinimo poveikį rajono plėtrai ir vizijos pasiekimo lygį, ir antrojo (vidurinio) lygio prioritetų rodikliai, parodantys ŠRSSPP įgyvendinimo poveikį trims ŠRSSPP prioritetams.

ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS KOMITETAI

SRATEGINIO PLANO PRIEŽIŪROS KOMISIJA

EKONOMIKOS IR VERSLO PLĖTROS SKYRIUS INVESTICIJŲ SKYRIUS

SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS STRUKTŪRINIAI PADALINIAI IR

SAVIVALDYBĖS ĮSTAIGŲ DARBUOTOJAI, ATSAKINGI UŽ ŠRSSPP DALIŲ

ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪRĄ

SOCIALINIAI EKONOMINIAI PARTNERIAI

POLI

TIN

IS LY

GM

UO

AD

MIN

ISTR

ACIN

ISLY

GM

UO

VISU

OM

ENIN

ISLY

GM

UO

106


Šiauliai, 2011

ŠiauliŲ rajono savivaldybĖs strateginis plĖtros … · 2011-05-20 · 10 ŠiauliŲ rajono...

Documents