IGNALINOS JËGAINËSGODOJIMAS

Straipsniø rinkinys

2

© Leonas Aðmantas, sudarytojas, 2007© �Trys þvaigþdutës�, 2007

Sudarytojas L. AÐMANTAS

Uþ paramà ðios knygos iðleidimui jos sudarytojas dëkojaPirmosios Vyriausybës nariø klubui

UDK 621.311:621.039(474.5)Ig-16

ISBN 978-9955-641-53-7

Autoriai:L. Aðmantas, G. Choroðevskis, V. Juodkazis, M. Lasinskas, D. Marèiulionienë,L. Rinkûnas, A. Stumbras, V. Ðevaldin

3

PRADÞIOS ÞODIS

�Dabartiniai turimi energetiniai pajëgumai uþtikrina stabilø elek-tros energijos tiekimà laikotarpiui iki 2005 metø. Tolesnëje perspektyvo-je, ávertinant labai ribotas naftos ir dujø kuro galimybes, esant realiomsdviems perspektyvoms � akmens anglys ir branduolinis kuras, bûtø tiks-linga orientuotis á atominæ energetikà. Tam bûtina jau dabar nagrinëtikartu su Latvija ir Estija, su TSRS, su Vakarø Europos valstybëmis nau-jos atominës elektrinës statybos Pabaltijo regione klausimus.� Tai ið-trauka ið pirmosios po Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo Vyriausybës(1990-03-17 � 1991-01-10) Programos, patvirtintos Lietuvos Respubli-kos Aukðèiausiojoje Taryboje 1990 m. spalio 11 d. Parengimas, Vyriau-sybei prisiekus balandþio 11 d., uþtruko dël visiðkai objektyviø prieþas-èiø: 1990 m. balandþio 18 d. prasidëjo energetinë SSRS blokada, vëliauvirtusi ekonomine blokada ir uþsitæsusi pustreèio mënesio.

Þvelgiant ið ðios dienos situacijos, praëjus septyniolikai metø poNepriklausomybës atgavimo, tuo metu strateginis situacijos vertinimaselektros energetikoje buvo pakankamai tikslus, lemtas nestandartiniomàstymo, kuris tegalëjo bûti paremtas daugiau intuicija, nei prognosti-niais modeliais. Tai tarsi naujo branduolinës energetikos plëtros etapovizija, baigiantis veikianèios Ignalinos atominës elektrinës techniniamresursui, kuris pakankamai neapibrëþtas, turint sukaupus nepakanka-mà eksploatacijos patyrimà.

Manau, pats laikas atversti keletà netolimos praeities puslapiø, su-sijusiø su atomine energetika, tiksliau su atominës jëgainës atsiradimuLietuvoje. Juo labiau, kad pavyko pasitelkti pradþiø pradþios gyvus liu-dininkus. Kai kurie ið jø nebesulaukë ðios knygos pasirodymo, taèiaupaliko autentiðkus raðytinius asmeninius liudijimus, kaip viskas klostë-si ir vyko, rengiantis ir dalyvaujant ðiame sudëtingame XX amþiausprojekte, kuris nebuvo vienareikðmiðkai priimamas mûsø visuomenës,bet buvo neiðvengiamybë, nepriklausanti nuo mûsø tautos valios. Tech-ninës inteligentijos tikslas buvo labai aiðkiai suprantamas: projektasturëjo bûti maþiausiai skausmingas mûsø nedidelei ðaliai ekologiniu irsocialiniu poþiûriais. Atlikti iðsamø techninio projekto ávertinimà tadaneturëjome galimybiø, neturëjome ir pakankamo intelektualinio poten-cialo tai padaryti, be to projekto dalis, susijusi su reaktoriaus charak-teristikomis, buvo neprieinama dël áslaptinimo.

4

Atominë jëgainë viuomenei këlë nemaþà susirûpinimà ir nerimà,visø atmintyje ásispaudë atominio Japonijos bombardavimo ðiurpûs vaiz-dai ir pasekmës.

Gyvenimas vis tiek þengia á prieká, ir tikriausiai naujos energijosgamybos technologijos turi teisæ ir netgi privalo ateiti ir tarnauti þmo-nijos gerovei.

Svarbiausias iðkilæs uþdavinys � parinkti tinkamiausià atominei jë-gainei vietovæ, po to stebëti ir nustatyti galimus pokyèius gamtoje. Tainesuvaidintas rûpestis savo Tëvyne, jos apsaugojimu nuo galimo su-naikinimo. Ðiems uþdaviniams spræsti buvo sutelktos pagrindinës inþi-nieriø ir mokslininkø pajëgos.

Dabar þengtas pirmasis þingsnis apie tai plaèiau pakalbëti be uþuo-lankø, nutylëjimø, tikintis paskatinti kitas, gilesnes publikacijas, anali-zes, atsakysianèias á èia nepaliestus klausimus ar juos pagilinsianèias.

Susiklosèiusiomis aplinkybëmis iðvengti subjektyvumo yra labai sun-ku, vis dëlto neabejoju, kad bendraautoriai savo áspûdþius ir prisimini-mus pasistengë perteikti sàþiningai, juolab neturëdami jokios paskatosteisintis ar aukðtinti save.

Knygoje pateikiami paskiri samprotavimai ar epizodai, kartais ne-iðvengiami ávykiø interpretuoti pasikartojimai gali pasirodyti padrikitik neádëmiam þvilgsniui, � juos vienija apraðomasis objektas � Ignali-nos atominë jëgainë ir tas laikmetis.

Kaip daþnai gyvenime nutinka, neiðvengta tuomet nesutarimø, prieð-prieðø, nesàþiningo ir neobjektyvaus uþgauliojimo, ypaè aplinkos tyri-mo darbuose.

Laiko tëkmë palaipsniui viskà sudëlioja á vietas ir nustato nuveiktødarbø vertes. Todël turime raðyti istorijà, po trupiná, po kruopelytæ su-neðdami ágytà patirtá, þinojimà. Gal tai sudomins ateinanèiuosius, irjiems pavyks iðvengti nesusipratimø, kuriø galëjo ir nebûti?

Sudarytojas

5

L. AÐMANTAS

PASIRENGIMAS ATOMINËS ENERGETIKOSÞINGSNIUI Á LIETUVÀ

Kalbant apie ávykius, susijusius su Ignalinos atomine elektrine (to-liau IAE arba AE), bûtina prisiminti praeitá, kad suprastume, kaip sun-kiai klostësi santykiai, pradedant ðeðtuoju deðimtmeèiu ir vëliau, tarpSovietinës Lietuvos valdþios, mokslininkø ir IAE administracijos beijiems vadovavusios Minsredmað (sutrumpintai dar Sredmað) � Viduti-niøjø maðinø gamybos ministerijos, kurios viena ið veiklos srièiø buvoatominiø elektriniø statyba ir árangos joms gamyba, o oficiali iðkaba �SSRS atominës energetikos komitetas.

Dar ðeðtajame deðimtmetyje aukðèiausiuose Lietuvos SSR energe-tikos valdymo sluoksniuose imta kalbëti apie atominës elektrinës staty-bos Lietuvoje galimybæ. Pagalvota ir apie specialistø rengimà, ir mes �penki Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos uni-versitetas) studentai (L. Aðmantas, L. Montrimas, M. Nemira, J. Vile-mas, A. Vaineikis), tuometinio LSSR mokslo ir technikos komiteto pir-mininko pavaduotojo J. Linkaièio rûpesèiu, 1958 m. Maskvos energeti-kos institute pradëjome branduoliniø energetiniø árenginiø specialybësstudijas.

1968 m. pasirodë pirmoji J. Stasiulevièiaus (vadovas), J. Vilemo,L. Aðmanto, B. Gailiuðio dvejø metø atlikto tyrimo ataskaita �Statyti-nos Lietuvos TSR atominës elektrinës saugumo ir optimalaus tipo pa-rinkimo klausimai.� Noriu atkreipti dëmesá á padarytà vienà pakanka-mai áþvalgià iðvadà: �Vertinant grafito vandens reaktorius galima bûtøpasakyti, jog jie, vertinant aukðèiau paminëtu poþiûriu, didelës perspek-tyvos neturës. Konstruktyviai jie gana sudëtingi, kas apsunkina jø eks-ploatacijà, brangûs.� Grafito vandens reaktorius vëliau buvo ávardintasRBMK tipo reaktoriumi (þiûr. toliau tekste).

AÐMANTAS Leonas Vaidotas gimë 1939 m. sausio 1 d. Kaune. Prienø vidurinæmokyklà baigë 1956 m., 1962 m. � Maskvos energetikos institutà, atominiø energetiniøárenginiø projektavimo ir eksploatavimo specialybæ. Dirbo Lietuvos energetikos insti-tute. 1990�1993 m. Lietuvos energetikos ministras. Profesorius, habilituotas mokslødaktaras (technikos), nusipelnæs mokslo veikëjas, Lietuvos mokslo premijos laureatas.

6

Viena ið galimø atominës elektrinës statybos tuomet vietø dabarvisiems þinoma Elektrënø vardu. Netrukus ten buvo nuspræsta pastatytiðiluminæ elektrinæ. Lietuvos valstybinë rajoninë elektrinë (VRE) pra-dëta statyti 1960 m., ir jos statyba truko 12 metø. Bendras elektrinisgalingumas � 1800 MW (4 blokai po 150 MW ir 4 � po 300 MW).

Paaiðkëjus, kad atominë elektrinë bus statoma prie Drûkðiø eþero(þr. knygoje L. Rinkûno, A. Stumbro, G. Choroðevskio raðinius), pirmi-niame projekte ji ir vadinta Drûkðiø atomine elektrine. Tik vëliau res-publikos vadovai papraðë pervadinti jà Ignalinos AE. Tokie tebuvo val-dþios pageidavimai. Aktas dël aikðtelës atominei elektrinei prie Drûk-ðiø eþero pasiraðytas 1973 m. birþelio 29 dienà, patvirtintas septynioli-ka atsakingø sovietinës Lietuvos valdininkø paraðø.

Lietuvos SSR Ministrø Taryboje ðis pasirinkimas suderintas 1974 m.balandþio 24 d. Statyba pradëta 1978 m., remiantis dar SSRS MinistrøTarybos 1971 m. rugsëjo 16 d. Nutarimu. Atlikus ávairiø galimø staty-bos aikðteliø ðiame regione (áskaitant Latvijà ir Baltarusijà) techninæ irekonominæ analizæ, prieita prie iðvados, kad pagal esamà infrastruktûrà(transporto magistrales, elektros energijos perdavimo linijas, statybosmedþiagø ir elektrinës turbinø auðinimui reikalingus vandens iðteklius)geriausiai tinka vietovë prie Drûkðiø eþero. (Á akiratá buvo patekusi Ario-gala, ketinta panaudoti net Kurðiø mariø vandená�)

Projektuotojai siûlë statyti keturis energijos blokus po 1000 MW. Pa-sirenkant reaktoriaus tipà, Lietuva neturëjo jokio balso. Negana to, bai-gusiøjø reikiamus mokslus potencialas nebuvo iðnaudotas, jie prisimintitik nusprendus statyti. Ið pradþiø Ignalinos AE buvo projektuojama kaipLeningrado (dabar Sankt-Peterburgas) atominës elektrinës filialas.

Beje, Lietuvos valdþia savo nuomonës tuomet neturëjo, nes dar ne-buvo elementariø struktûrø, kurios bûtø galëjusios patarti Vyriausybei, irgalbût tai viena ið prieþasèiø, kodël Lietuvai teko RBMK tipo reaktoriai.

Kai Maskva dël ðiø reaktoriø statybos Lietuvoje priëmë sprendimà,man, tuomet jau baigusiam studijas ir dirbusiam Lietuvos Mokslø Aka-demijos Fizikiniø-techniniø energetikos problemø institute, skambinoatsakingi respublikos pareigûnai ir teiravosi, kaip ðià santrumpà � RBMK(iðvertus ið rusø kalbos paþodþiui � reaktorius didelio galingumo kana-linis) � iððifruoti. Ðiaip ar taip, pagal energetikos poreikius to meto ap-linkybëmis sugebëta siekti Lietuvai naudos, bet kokiu bûdu tai daryti,techninës áþvalgos trûko.

7

Jau pradëjus projektavimo darbus, reaktoriaus konstruktoriai radogana paprastà ir efektyvø bûdà, kaip nekeièiant reaktoriaus tûrio, padi-dinti galingumà 1,5 karto. Tad SSRS atominës energetikos komitetasaðtuntojo deðimtmeèio pradþioje nusprendë padidinti bloko galià: sta-tyti 4 blokus jau po 1500 MW. Numatyta statyti dviem etapais � po3000 MW. Jau pirmieji paskaièiavimai rodë, kad Drûkðiø eþeras nepa-jëgs auðinti turbinø, neprarasdamas ekologinës pusiausvyros.

RBMK REAKTORIAUS SUKÛRIMAS

1942 metø gruodþio 2 d. italø kilmës fizikas Enriko Fermi Èikagos(JAV) priemiestyje realizavo pirmàjà pasaulyje kontroliuojamà, savepalaikanèià branduolinæ reakcijà � pirmasis pasaulyje branduolinis re-aktorius pradëjo veikti.

Pirmasis branduolinis reaktorius elektrai (nors ir maþais kiekiais)gaminti buvo nedidelis eksperimentinis bryderis (daugintojas) EBR-1,pradëjæs veikti 1951 m. gruodyje Aidaho valstijoje JAV. Pirmàkart su-þibo elektros lemputës, uþdegtos atomo energijos.

Pirmoji branduolinë (skilimo) bomba 1945 m. liepos 11 d. iðbandy-ta Alamogorde, Naujojoje Meksikoje, antroji sugriovë Hirosimos miestàJaponijoje 1945 rugpjûèio 6 d., o treèioji po keturiø dienø � Nagasakiomiestà. Ant Hirosimos numesta bomba su urano uþtaisu, o ant Nagasa-kio � su plutonio.

Pirmoji branduolinë jëgainë (suslëgto vandens reaktorius PWR) po-vandeniniame laive paleista 1954 m. taip pat JAV, o antvandeniniuoselaivuose ir Sovietø Sàjungoje, ir JAV � 1959 metais. 200 MW galingu-mo reaktorius, gaminantis komercinæ elektros energijà, paleistas An-glijoje 1956 m. Calder Halle. 1954 m. Kalugos srityje Obninsko miestepaleista pirmoji 5 MW galios atominë elektrinë. Sovietinë propagandajà pristatinëjo kaip pirmàjà pasaulyje atominæ elektrinæ, deja jos dispo-nuojama galia to nenusipelno.

Sukurti urano reaktoriaus projektà Sovietø Sàjungos Vyriausy-bë pavedë tuomet �NIIchimmað� (Mokslinis chemijos maðinø ga-mybos institutas) konstruktoriø pajëgoms. Gavæs ðià uþduotá, naujaipaskirtasis reaktoriaus vyriausiasis konstruktorius N. Dolleþal�is apiejá turëjo labai miglotà supratimà. Galingø kompresoriø azoto pramo-nei projektuotojas, átikëjæs mechaniniø sistemø patikimumu, manau,

8

bûtent tada nusprendë, kad jos susitvarkys su neigiamu reaktyvumokoeficientu, uþprogramuotu ðiame reaktoriuje. Deja, vëliau tai nulë-më didþiausià pasaulyje branduolinæ avarijà. N. Dolleþal�is atsimi-nimuose teigia, kad vertikalaus reaktoriaus idëja (kai auðalas reak-toriuje teka vertikaliais kanalais) kilusi bûtent jam. Kitoká reaktoriø �horizontalø � pavedë projektuoti tuomet Leningrado konstruktoriams.Darbai buvo skubinami, nes atominei bombai reikëjo pagaminti plu-tonio.

Pirmasis eksperimentinis reaktorius (F-1) Europoje, tiksliau SSRS,sukurtas ir paleistas 1946 m. gruodþio 26 dienà.

Pramoninio reaktoriaus (auðinamo vandeniu, vëliau pavadinto Si-biro reaktoriumi) statybos darbai vyko dideliu greièiu. Pramoniniu jispavadintas todël, kad turëjo gaminti ne elektros energijà, o plutoná. Plu-tonio gavybai ir buvo kuriamas SSRS pramoninis reaktorius, nes iðgau-ti urano lengvàjá izotopà þymiai sudëtingiau ir brangiau.

Norint iðgauti maksimalø plutonio kieká, reikëjo palaikyti optimaløreaktoriaus darbo reþimà. Vëliau, gavus duomenis ið eksperimentinioreaktoriaus, atliktos neesminës pataisos pramoninio reaktoriaus darbe.Rizika pasiteisino.

Jau 1948 m. tas reaktorius pradëjo gaminti plutoná, ir 1949 m. rug-pjûèio 29 d. (ketveriais metais vëliau, nei amerikieèiø) buvo susprog-dinta pirmoji sovietinë atominë bomba. Reaktoriuose iðsiskirianti ðilu-ma nebuvo utilizuojama, o iðmetama tiesiai á atmosferà. Vadinamasispirmasis pramoninis reaktorius buvo su lëtaisiais neutronais, grafito lë-tikliu ir vandens auðalu. Kaip prisimena N. Dolleþal�is, dar vyko kon-stravimo darbai, o eksperimentams ir galo nebuvo matyti, kai pradëtastatyti pirmoji atominë elektrinë Obninske.

1960-tøjø pirmoje pusëje Sovietø Sàjungoje susiformavo labai aið-kus poþiûris á atominës energetikos ateitá. Tuo metu nemaþai pasaulioðaliø jau veikë atominës elektrinës, SSRS darbà pradëjo Belojarsko irNovovoroneþo jëgainës, numatytàjá galingumà pasiekë Sibiro AE, porekonstrukcijos pradëjusi gaminti ir elektrà. Iðkilo klausimas dël stoèiøkomercinio efektyvumo. Suvokta, kad lengviausiu keliu to galima pa-siekti didinant vienetiná reaktoriaus galingumà, nors gali kilti techniniøsunkumø.

Vidutiniøjø maðinø gamybos ministerija iðkëlë uþduotá parengti1000 MW elektrinës galios reaktoriaus projektà. Pasirinkti du varian-

9

tai: pirmasis � Sibiro AE tipas, antrasis � Novovoroneþo vandens-van-dens korpusinis reaktorius.

Maskvos NIKIET (Energetikos technikos konstravimo moksliniotyrimo institutas) buvo pavesta sukurti urano-grafito kanalinio reakto-riaus projektà, t. y. pagal Sibiro AE. Projektui buvo suteiktas indeksasÝ-7, jis buvo kuriamas kartu su I.V. Kurèatov�o vardo atominës energi-jos institutu. 1965 m. projektas pateiktas ministerijai. Ðio reaktoriausnaudai bylojo aplinkybë, kad buvo galima pasinaudoti ryðiais su maði-nø gamybos ámonëmis, uþsimezgusiais statant pirmuosius pramoniniusurano-grafitinius reaktorius Sibiro AE ir sutaupyti laiko. Be to kanali-niam reaktoriui nereikia nieko ypatinga, ir já gali gaminti nespeciali-zuotose maðinø gamybos ámonëse. Specialistams buvo aiðku, kad já no-rima naudoti ne tik pagal tiesioginæ paskirtá, bet ir pramoniniams tiks-lams, t.y. ávairiø svarbiø izotopø gamybai. Atsivërë galimybë apðvitintikai kurias medþiagas neutronais kanaluose ir atlikti kitas operacijas,susijusias su gama spinduliuote.

Ir pradiniame Ignalinos AE projekte numatyta keletà kanalø skirtiizotopams gaminti ir panaudoti juos pvz., parketlentëms apðvitinti, kadpadidëtø atsparumas dilimui. Be abejo, buvo atkreiptas dëmesys ir á tai,kad, kitaip nei korpusinëje sistemoje, kurà buvo galima keisti nesustab-dþius reaktoriaus. Dar vienas pranaðumas: Ý-7-ajame nebuvo konstruk-ciniø detaliø, ilgà laikà veikiamø neutronø, kuriø nebûtø buvæ galimapakeisti. Tai garantavo ilgesnæ darbo trukmæ palyginti su kitais reakto-riais. Patvirtinus ðá projektà, jam buvo duotas ir kitas pavadinimas �RBMK (santrumpa, iðvertus ið rusø kalbos, reikðtø �didelës galiosverdantis reaktorius�). Toliau buvo kuriamas reaktoriaus techninis pro-jektas, jo moksliniu vadovu tapo akademikas A. P. Aleksandrov�as,kurio ankstesnis mokslinio tyrimo objektas buvo medþiagø elektrinëssavybës.

Pirmasis didelës galios verdantis reaktorius ir tapo pirmuoju tuo-met Leningrado AE bloku. Jis pradëjo veikti 1973 m.

Tuometinë SSRS Vyriausybë priëmë sprendimà gaminti po duRBMK-1000 per metus. Ðiai serijinei gamybai priskirtini ir IgnalinosAE reaktoriai.

2005-10-26

10

L. RINKÛNAS

ATOMINËS ELEKTRINËS ATSIRADIMASLIETUVOJE: KELIAI IR KLYSTKELIAI

ATOMINËS ELEKTRINËS LIETUVOJE STATYBOSTECHNIÐKAI GALIMØ VIETØ TYRIMAI 1958 M.

Sovietø Sàjungos Komunistø partijos CK Generaliniu Sekreto-riumi tapus Nikita�i Chruðèiov�ui, jo iniciatyva respublikose 1957 m.buvo ákurtos Liaudies ûkio tarybos (toliau LÛT). Pramonës valdy-mas ið sàjunginiø ministerijø buvo perduotas ðioms Taryboms, todëlLÛT galëjo paèios skirti direkcijas ir kadrus. Taip baigësi sàjungi-niø ministerijø diktatas ir Maskvos vykdyta sàjunginiø respublikøkolonizacija, kai sàjunginio pavaldumo ámonëms skirtieji direkto-riai bei atsakingieji darbuotojai ið SSRS turëjo neginèijamà pirmu-mo teisæ á aukðtus postus ir bûstus. Tokio tuomet negirdëto mastosavivaldos sàjunginëms respublikoms suteikimas suþadino Lietuvosþmoniø nacionalinio savarankiðkumo ir iniciatyvos viltá patiems tvar-kyti savo ûká, patiems statyti ámones, patiems pasirinkti jø staty-boms tinkamiausias vietas, patiems valdyti ámones, skirti jø vado-vus ir specialistus. Tai buvo tarytum pirmasis Lietuvos nacionalinisatgimimas.

Sovietø Sàjungos respublikose dar tais paèiais 1957 m. buvo ákurtiir Valstybiniai moksliniai technikos komitetai (VMTK). Dauguma Lie-tuvos techniniø specialistø tuo metu telkësi Kaune, todël LSSR Minist-rø Taryba (MT) ðá jai pavaldø VMTK ákûrë Kaune. Komitetui ëmë va-dovauti Algirdas Þukauskas � Mokslø Akademijos (MA) Energetikos

RINKÛNAS Leonas gimë 1926 m. kovo 7 d. 1944 m. baigë Ukmergës gimnazijà.1951 m. baigæs Kauno politechnikos institutà, ágijo inþinieriaus hidrotechniko statybi-ninko kvalifikacijà. 1958 m. pradëjo dirbti Valstybiniame moksliniame technikos ko-mitete tyrimo darbø, nuo 1962 m. � Valstybiniame mokslinio tyrimo darbø koordinavi-mo komitete vyriausiuoju specialistu hidroenergetikai ir vandens ûkiui. 1965 m. paskir-tas Valstybinio plano komiteto mokslo ir technikos skyriaus vyriausiuoju inþinieriumi.1974�1999 m. ëjo ávairias pareigas ûkio planavimo ir ekonomikos srityje. Socialiniømokslø (ekonomikos) daktaras.

11

ir elektrotechnikos instituto (EEI) direktorius, LSSR MA narys-kores-pondentas. Susiklosèius ðioms palankioms sàlygoms, Kaune, VMTKbuvo sutelkti reikiamø srièiø iniciatyvûs specialistai.

Energetikos ir kuro pramonës skyriaus virðininku A. Þukauskas pa-kvietë Petraðiûnø ðiluminës elektrinës vyriausiàjá inþinieriø Juozà Linkaitá.

Netikëtai J. Linkaièiui pasiûlius, nuo 1958 m. sausio 16 d. ëmiaudirbti VMTK Energetikos ir kuro pramonës skyriaus vyriausiuoju hid-roenergetikos specialistu.

Uþ tai esu amþinai dëkingas a. a. Juozui Linkaièiui, tuomet atvë-rusiam mano Likimo vartus. Tai buvo lemtingas man, paprastam dar-buotojui, pasiûlymas per átakingø institucijø áþvalgius vadovus ágyven-dinti savo iniciatyvas, paliekant nemaþai þymiø Lietuvos þemëlapyjearba iðvengiant nereikalingø þymiø palikimo, ir taip apsaugant Lietuvànuo maþdaug 50 tûkst. papildomø imigrantø ið SSRS, tarp jø daugiau-siai � apie 35 tûkst. � á Vievá, á Liaudies ûkio tarybos planuotà tensukurti naftos perdirbimo bei naftos chemijos kompleksà su 60 tûkst.gyventojø.

Man 1962 m. rugpjûèio 1 d. pasiûlius Valstybinio mokslinio tyrimodarbø koordinavimo komiteto pirmininkui akad. A. Þukauskui, tos die-nos Valstybinës plano komisijos (VPK) aptarime prieðtarauta nepagrás-tam Vievio variantui pagal Ukrainos �Ukrniiprojekt� instituto pareng-tà gamyklos statybos Vievyje techniná ekonominá pagrindimà ir siûlytanaftos perdirbimo gamyklà (NPG) statyti Jurbarke ir Jurbarkà, o neTauragæ, kaip buvo numatyta, ugdyti regiono centru; vëliau, aptariantMT pavedimu VMTK parengtà Jurbarko ugdymo, nutiesiant NPG lëðo-mis geleþinkelá ið Tauragës, pagrindimà, stebëtinai vieningai jam pri-tarë visos Respublikos institucijos, tarp jø � LÛT, anksèiau be iðlygørëmusi Vievio variantà.

Pagrindþiant spartesná ir tolygesná respublikos gamybiniø jëgø ið-dëstymà 1959�1965 m., deðimties tarprajoniniø miestø � centrø bei kaikuriø maþø pramonës miestø ugdymà, pagrindþiant stambiø objektø sta-tybos vietas respublikoje, daug prisidëjo naujasis VMTK, subûræs ini-ciatyvius ávairiø srièiø specialistus.

J. Linkaièio ir Vyriausiosios energetikos ir elektrifikacijos valdy-bos (VEEV) iniciatyva Valstybinio plano komiteto (VPK) energetikai1958 m. sutarë su Sàjunginio valstybinio plano komiteto (SVPK) ener-getikais, kad vietoje tuo metu numatomos statyti 1200 MW galios

12

atominës elektrinës Baltarusijoje bûtø planuojamos dviejø po 600 MWgalingumo AE statybos ir Baltarusijoje, ir Lietuvoje.

Paþymëtina, kad tuo metu atominiø elektriniø avarijø pasaulyje darnebûta, ir tokios elektrinës laikytos nepalyginamai ðvaresnëmis aplin-kai, nei ðiluminës, o svarbiausia � jas valdytø respublikos LÛT.

VMTK vadovybë 1958 m. pradþioje pavedë man parengti pasiûly-mus projektuotojams apie nagrinëtinas galimas AE statybos vietas.

Pagrindinis reikalavimas AE statybos vietai � AE turi bûti ne ar-èiau kaip uþ 25 km nuo miesto, kuriame ne daugiau, kaip 25 tûkst. gy-ventojø, nors JAV, sukaupusioje didesnæ AE eksploatavimo patirtá, to-kiø grieþtø reikalavimø nekeliama. Taèiau dël to nebuvo dideliø pro-blemø, nes Lietuvoje 1958-aisiais tik penkiuose miestuose gyveno dau-giau, nei po 25 tûkst. þmoniø � Vilniuje, Kaune, Klaipëdoje, Ðiauliuoseir Panevëþyje.

Siûlant projektuotojams potencialiai galimas AE statybos vie-tas, reikëjo ið anksto iðanalizuoti galimø AE tvenkiniø�auðintuvø(eþerø bei patvenktinø upiø) vandens plotus ir tûrius, baseinø plo-tus, vidutinius daugiameèio vandens pritekëjimo hidromodulius (lit-rais per sekundæ, tenkanèiais vienam kvadratiniam kilometrui teri-torijos ploto) bei vandens debitus (m3/s), sausøjø 95 proc. tikimybësmetø vidutinius debitus bei tø metø skaièiuotinus sausiausiojo më-nesio vidutinius debitus, vandens nuostolius dël papildomo iðgara-vimo ið AE cirkuliaciniu vandeniu ðildomø tvenkiniø�auðintuvø beifiltracijas ið dirbtiniø tvenkiniø per uþtvankas, AE reikalingø trûks-tamø vandens debitø papildymà ið gretimø upiø baseinø ar ið tø pa-èiø upiø baseinø, papildant ið reguliuojanèiø uþtvankø. Taip pat rei-këjo paskaièiuoti techniðkai galimà maksimalià AE galià, panaudo-jant pavirðiná tvenkiniø cirkuliaciná vandená, o jei tvenkinys bûtøpakankamai gilus � panaudojant ir giluminá vandená. AE tvenkiniø�auðintuvø efektyviems plotams nustatyti reikëjo vertinti ir jø konfi-gûracijas.

VMTK ið Rygos kartografijos skyriaus gavo slaptus visos Lietuvosteritorijos kartografinius þemëlapius M 1:100 000 ir dalies teritorijossu eþerais, galimais panaudoti AE cirkuliacinio vandens auðintuvams,stambesnio � 1:25000 mastelio. Ðie þemëlapiai labai pravertë ið ankstoparenkant techniðkai galimas potencialias AE vietas ir aprodant jas pro-jektuotojams.

13

Buvau ið anksto iðnagrinëjæs techniðkai galimas AE statybos vietasesamø eþerø ar dirbtinai galimø sudaryti tvenkiniø pagrindu (þiûr. þe-mëlapá) ir paskaièiavæs jø apytikslius duomenis:1. Strëvos AE tuometiniame Vievio (dabar Elektrënø) rajone

Strëvos upës baseine prie Anykðtø, Puikyno ir Jagudþio eþerø �2,8 km2 bendro ploto. Juos patvenkus 9 m, susidarytø 11 km2 tven-kinys�auðintuvas. Strëvos upës baseinas tvenkinio vietoje � 356 km2,vidutinis daugiametis debitas � 2,77 m3/s, sausøjø 97 proc. tikimy-bës metø vidutinis debitas 1,35 m3/s. Upës baseinas eþeringas, gam-tinis nuotëkis iðlygintas (be dideliø maksimaliø ir be labai maþøminimaliø debitø). Ðià vietà parinkau kaip akivaizdþiai vienintelægalimà tarp Kauno ir Vilniaus miestø (VMTK Energetikos skyriausvirðininkui J. Linkaièiui 1958 m. iðnagrinëjus Lietuvos energetikosplëtrà iki 1965 m. ir pagrindus 330 kV elektros tiekimo linijos iðRygos á Minskà statybà ne per Daugpilá, o per svarbiausius energe-tinës apkrovos centrus Kaunà ir Vilniø, ir rekomendavus) 1200 MWgalios AE statybai. Þinoma, elektrinæ buvo galima siûlyti statytiprie Kauno HE tvenkinio, taèiau galingos elektrinës nevertëjo su-sieti su Kauno HE tvenkiniu dël AE veiklos saugumo.

2. AE Dysnø eþero pietinëje dalyje Ignalinos rajone, panaudojant24,4 km2 Dysnø eþero ir 5,4 km2 Dysnykðèio eþero cirkuliacinávandená 2500 MW galios AE auðinimui. Ðiø eþerø bendras plotassu Padysnio HE patvenktu plotu � 31,2 km2, jø bendras tûris �90,5 mln. m3. Padysnio HE patvenkë Dysnos upæ iki Dysnø ir Dys-nykðèio eþerø vidutiniø vandens horizontø (altitudþiø), todël AEtvenkinio baseino plotas laikytinas lygiu Padysnio HE baseino plo-tui � 290 km2; vidutinis metø nuotëkio hidromodulis� 9 l/s km2,vidutinis daugiametis debitas � 2,6 m3/s, sausøjø 97 proc. tikimy-bës metø vidutinis debitas � apie 1,4 m3/s.

3. AE Dusios eþero rytiniame krante Lazdijø rajone. Eþero plotas �23,3 km2, tûris � 344 mln. m3, vidutinis gylis � net 14,8 m. Panau-dojant eþero giluminá cirkuliaciná vandená, AE galià bûtø galimapadidinti iki 3000 MW. Eþero baseino plotas 109 km2, vidutinis metøvandens pritekëjimo á eþerà debitas � 0,7 m3/s, sausøjø 97 proc. tiki-mybës metø vidutinis pritekëjimo debitas � 0,43 m3/s. Trûkstamàvandens kieká reikëtø papildyti ið gretimø upiø baseinø. Galima ga-lingesnë AE, panaudojant Dusios ir Metelio eþerus.

14

4. Kurðiø mariø AE ties Kintais. Dël didelio Kurðiø mariø vandensploto, ávertinant seklià pakrantæ (þiûr. lentelæ), AE galima galia �iki 4000 MW. Atstumas iki Klaipëdos ribos � apie 25 km.

5. Birþulio AE Telðiø rajone. Nuleisto ir pelkëjanèio Birþulio eþerosàsmaukoje pastaèius uþtvankà ir ðià eþero dalá patvenkus iki 154 maltitudës (virð jûros vandens pavirðiaus), t. y. 3,8 m aukðèiau buvu-sio gamtinio vandens horizonto, susidarytø apie 19 km2 tvenkinys,kurio apie 13 km2 efektyvøjá plotà bûtø galima panaudoti 1500 MWAE. Tvenkinio tûris � 45 mln. m3, vidutinis gylis � tik 2,5 metro.Patvenkus visà Birþulio eþerà iki 154 altitudës, jo plotas padidëtøiki 27 km2, ir jis tiktø galingesnei AE.

6. Galima Mituvos AE Jurbarko rajone, patvenkus Mituvos upæapie 17 m ir árengus apie 16 km2 tvenkiná-auðintuvà, kurio tûrisbûtø 55 mln. m3, vidutinis gylis � 3,4 metro.

7. Eþeruonos AE Tauragës rajone galima prie Jûros upës Eþeruonosintako, já patvenkus iki altitudës 45�50 m ir sudarius apie 29 km2

tvenkiná. Taèiau tvenkinys gana seklus, ir kad þemë nepelkëtø, tek-tø kai kur árengti polderius (hidrotechniniø árenginiø sistemas iðpylimø, kanalø ir siurbliniø, kad þemës neuþlietø vanduo). Varian-tas sudëtingas ir vargiai priimtinas.

8. Plateliø AE Plungës rajone. Plateliø eþero plotas � 12,05 km2 �bûtø pakankamas apie 1200 MW. Eþeras gana gilus, vidutinis gylis10,4 m, maksimalus � 46 metrai. Eþero baseino plotas (ið kurio pri-teka vanduo á eþerà) � vos 54 km2. Eþero vandens stygiø tektø pa-pildyti ið gretimø upiø baseinø. Pagrindinis ðio varianto trûkumas �Plateliø eþero ir Minijos upës vandens nuotëkis reguliuotinas visøpirma Klaipëdos miesto geriamojo vandens poreikiams tenkinti, to-dël AE statyba prie Plateliø eþero nepageidautina.

9. Viðtyèio AE Lazdijø rajone, panaudojant 17,9 km2 ploto Viðtyèioeþerà. Sumanymas sudëtingas, nes dalis eþero � jau Lenkijos teri-torija. AE tinka eþero vakarinë dalis Kaliningrado srityje.

10. Drûkðiø AE prie 44,4 km2 ploto gilaus (vidutinis gylis 10,1 m)Drûkðiø eþero bûtø vienas ið tinkamiausiø iki 4000 MW galios AEvariantø.

15

Techniðkai galimø AE tvenkiniø-auðintuvø duomenø lentelë

a1

b1

c1

d1

a2

b2

c2

d2

Strëvos 86,1 2,8 14,8 5,3 95 10,7 79 7,4

Dysnø 144,3 31,2 90,5 2,9 144,3 31,2 90,5 2,9

Dusios 106,8 23,3 344 14,7 106,8 23,3 344 14,7

Dusios irMeteliø 106,5 36,5 438 12 106,5 36,5 438 12,0

Kurðiø mariø 0,2 1100 4400 4 0,2 100 250 2,5

Birþulio I 150,1 1,5 0,75 0,5 154 19 46 2,4

Birþulio II 150,1 1,5 0,75 0,5 154 27 59 2,2

Mituvos 20 0 0 0 39,0 22,5 76 3,4

Eþeruonos 23 0 0 0 50 29 174 6,0

Plateliø 146,1 12,0 125 10,4 146,1 12,0 125 10,4

Viðtyèio 173,9 17,9 125 7 180 29 261 9,

Drûkðiø 141,6 44,5 448 10,1 141,6 44,4 448 10,1

a � vandens horizonto altitudë (m); b � plotas (km2); c � tûris (mln. m3); d �vidutinis gylis (m). 1 � esami, 2 � patvenkus.

16

Drûkðiø AE varianto oficialiajam svarstymui nei VMTK, nei Rygosprojektuotojams nepateikiau, nes ðios AE statyba buvo galima ne tikLietuvoje, bet ir Baltarusijoje, o AE laikiau tuo metu esant labai reika-lingà Lietuvai, juo labiau, kad jà eksploatuotø pati Lietuva.

Tuomet Sàjunginio projektavimo instituto �Teploelektroprojekt� Ry-gos filialo projektuotojus AE statybos Lietuvoje techninio-ekonominiopagrindimo parengimo klausimu VMTK pirmininko A. Þukausko pave-dimu kuravo Energetikos skyrius. Mes turëjome lydëti projektuotojus ágalimas AE statybos vietas ir aprodyti mûsø siûlomas AE aikðteles.

�Teploelektroprojekt� projektuotojai, vykdami á Lietuvà, turëjo ið-ankstinæ nuostatà, kad AE reikia statyti trijø respublikø � Lietuvos, Lat-vijos ir Baltarusijos teritorijø sandûros eþerø bazëje, numatant 1200 MWgalios elektrinæ Lietuvos ir Baltarusijos poreikiams, ir buvo atsiveþætos zonos kartografinius þemëlapius.

Jie labai nenoromis priëmë pasiûlytàjá naujàjá Strëvos AE tarp Kaunoir Vilniaus miestø variantà, taèiau sutiko, kad AE statybos Lietuvojepagrindiniai variantai yra trys: Strëvos, Dysnø ir Dusios.

VMTK pirmininko A. Þukausko pastangomis 1958 m. ið Lietuvos áMaskvà siøsti penki asmenys ágyti atominës energetikos inþinieriø spe-cialybes.

NUMATYTOJE ATOMINËS ELEKTRINËS VIETOJE �ÐILUMINË ELEKTRINË IR ELEKTRËNØ MIESTAS

SSRS valstybinis plano komitetas pakeitë planus: uþuot tæsæs AEgalimos statybos Lietuvoje projektavimo darbus, ëmë orientuotis á stam-bios ðiluminës elektrinës, kuri naudotø Ukrainos anglies kasyklose su-sikaupusias smulkias atliekas, statybà. Tuo metu SSRS energetikos mi-nisterija pirmenybæ teikë 800 MW galios Pliavinës HE statybai ant Dau-guvos upës Latvijoje. Susiklosèius tokiai padëèiai, VMTK Energetikosir kuro pramonës skyriaus virðininkas bei Nuolatinës energetikos ugdy-mo komisijos prie VMTK sekretorius J. Linkaitis ir VMTK pirminin-kas A. Þukauskas 1958 m. parengë 28 psl. apimties darbà rusø kalba�Apie pirmaeilës stambios Valstybinës rajoninës elektrinës (toliau VRE)statybà Lietuvos teritorijoje� (originalas 2006-02-15 perduotas Ener-getikos muziejui). Autoriai raðte iðnagrinëjo stambios VRE statybosLietuvoje klausimà, pateikë SSRS Ðiaurës-Vakarø energinës sistemos

17

centrinës dalies � Lietuvos, Latvijos ir Kaliningrado srities energiniamsporeikiams galimø Lietuvos VRE ir Pliavinës HE statybø efektyvumopalyginimà ir pagrindë pirmaeilës Lietuvos VRE statybos reikmæ.

Respublikos energetikø nuomonës dël anglies kuro atliekas naudo-janèios elektrinës skyrësi. Taèiau tuo metu Ukrainoje buvo iðtirti ganadideli Ðebelinkos gamtiniø dujø iðtekliai, ir Ukraina atsisakë anksèiaujos numatytøjø (3 mlrd. m3/metus) Daðavos dujø. Tuo pasinaudodami,respublikos VMTK kartu su VPK ir LÛT atominei elektrinei parinkto-je vietoje prie Strëvos upës pasiûlë statyti dujinæ 1200 MW galios ðilu-minæ elektrinæ, kaip ekonomiðkai efektyvesnæ ir aplinkà maþiau ter-ðianèià, nei anglies kurà ir juo labiau anglies kuro atliekas naudojantielektrinë. Energetikai buvo vienos nuomonës.

Atsiradus galimybei statyti dujinæ ðiluminæ elektrinæ, latviai taippat skubiai pasiûlë konkuruojantá variantà Lukno eþero bazëje netoliRezeknës miesto.

Anksèiau minëtos J. Linkaièio studijos ir �Teploelektroprojekt� ins-tituto darbo pagrindu Maskvoje 1959 m. sausio 9 d. ávyko SSRS VPK,SSRS Energetikos ministerijos, Latvijos SSR atstovybës prie SSRS MTir Lietuvos SSR atstovybës prie SSRS MT techninis pasitarimas �Dëlnaujos VRE statybos Pabaltijyje�. Jame buvo atrinktos dvi tinkamiau-sios VRE statybos aikðtelës � prie Anykðtø eþero 50 km nuo Vilniaus irprie Lukno eþero 25 km nuo Daugpilio, ir pasirinkta �Teploelektropro-jekt� instituto siûloma 1200 MW galingumo Lietuvos VRE prie Anykðtøeþero, kaip sunaudosianti 52 mln. rb. maþiau kapitaliniø investicijø du-jotiekiui (dujotiekio atðaka ið Vilniaus á Kaunà jau buvo projektuojamair turëjo bûti tiesiama netoli dabartiniø Elektrënø) ir dël 37 mln. rb.maþesniø investicijø elektros tinklams plësti (VRE bûtø arèiau stambiøvartotojø Vilniaus ir Kauno, ir 330 kV elektros tiekimo linijos ið Daug-pilio á Vilniø nebereikëtø). Minëtame 1959 sausio 9 d. pasitarime Lie-tuvai atstovavo VPK pirmininkas A. Drobnys, LÛT Vyriausiosios Ener-getikos ir elektrifikacijos valdybos virðininkas J. Nekraðas, VPK Ener-getikos ir kuro pramonës skyriaus virðininkas K. Malachovski�s, Lietu-vos SSR atstovas prie SSRS MT K. Gabdanka.

Ðiluminës elektrinës vietos parinkimo vyriausybinei komisijai 1959 m.vasario 28 d. turëjome aprodyti mûsø pasiûlytà elektrinës statybos vie-tà prie Strëvos upës Anykðtø, Puikyno ir Jagudþio eþerø, juos patven-kiant apie 9 m ir vandens plotà padidinant nuo 2,8 km2 iki 11 km2.

18

Apþiûrint ðiluminës elektrinës statybos vietà, Gamtos apsaugos komi-teto pirmininkas Viktoras Bergas pasakojo, kad viename ið patvenktinøeþerø esanti vienintelë Lietuvoje gandrø kolonija, kurios jis labai gai-lás, taèiau neturás moralinës teisës prieðtarauti numatomam ðiø eþerøuþliejimui elektrinës tvenkiniui sudaryti, nes jis suprantàs, kad elektri-në Lietuvai reikalinga. Komisija pritarë mûsø elektrinës vietos pasirin-kimui.

Ðiluminës elektrinës statybos SSRS Ministrø Tarybos nutarimo pri-ëmimu Maskvoje rûpinosi Liaudies ûkio tarybos Vyriausiosios energe-tikos ir elektrifikacijos valdybos virðininkas J. Nekraðas, VMTK Ener-getikos ir kuro skyriaus virðininkas J. Linkaitis ir VPK Energetikos irkuro skyriaus virðininkas K. Malachovski�s. SSRS MT nutarimas sta-tyti ðiluminæ Lietuvos VRE buvo priimtas 1959 kovo 19 d. Tai bûdingadata � Juozinës, taigi ir Juozo Linkaièio vardinës.

Lietuvos VRE pradëta projektuoti 1959 m. ir, nors buvo statomaplynoje vietoje, iðaugo nepaprastai greitai. Taip atominei elektrinei skir-toje vietoje buvo pastatyta ðiluminë elektrinë, kuri, nestabdant staty-bos, buvo iðplësta nuo 1200 MW iki 1800 MW.

Elektrinæ tiesiogiai aptarnaujanèiø darbuotojø 1962�1966 m. pa-daugëjo nuo 0,1 tûkst. iki 1 tûkst., ir 1968�1980 m. ðis skaièius beveiknekito � apie 1,1 tûkst. Naujasis Elektrënø miestas iðaugo nuo 9,1 tûkst.gyventojø 1981 m. pradþioje iki 16,2 tûkst. prasidedant 1998-iesiems.Spartø miesto augimà lëmë Kruonio hidroakumuliacinës elektrinësstatybininkø bei jos eksploatacijos personalo apsigyvenimas Elektrë-nuose.

ATOMINËS ELEKTRINËS STATYBOS KLAUSIMASATNAUJINAMAS

Augant SSRS Ðiaurës-Vakarø energetinës sistemos poreikiams,1966 m. vël iðkilo atominës elektrinës statybos ir jos vietos Baltarusijo-je ar Lietuvoje klausimas.

VPK pavedimu, tuomet bûdamas Mokslo ir technikos skyriaus vy-riausiuoju specialistu, 1966 m. pradþioje parengiau darbà �Techniðkaigalimø vietø stambiai atominei elektrinei statyti Lietuvos teritorijojepreliminariniø tyrimø santrauka�, ir 1966 m. kovo 11 d. VPK Nuolati-nës energetikos ugdymo komisijos posëdyje buvo padarytas atitinka-

19

mas praneðimas. Medþiagai parengti naudojausi 1958 m. mano patiesatliktø tyrimø duomenimis, tik ðá kartà juos oficialiai papildydamas irperspektyvia AE prie Drûkðiø eþero. Darbe pateikiau ðiø techniðkai ga-limø AE statybø Lietuvoje variantus: Dysnos eþero, Drûkðiø eþero, Du-sios eþero, Birþulio eþero, Kurðiø mariø, Jurbarko tvenkinio ant Mitu-vos upës ir tvenkinio ant Eþeruonos upës.

�Techninio ekonominio pagrindimo ir kitos medþiagos liaudies ûkioðakø vystymo 1968 metams darbø planas�, suderintas su SSRS VPK1967 rugsëjo 2 d., ápareigojo tuomet Sàjunginá valstybiná projektavimoinstitutà �Teploelektroprojekt� 1968 m. surasti vietà SSRS Ðiaurës-Va-karø energinës sistemos atominei elektrinei.

Lietuvos SSR teritorijoje AE statyti galimybë pripaþinta:1. Klaipëdos aikðtelëje Kurðiø mariø krante á pietus nuo Drevernos

gyvenvietës.2. Dysnø aikðtelëje pietiniame Dysnø eþero krante Ignalinos rajone.3. Tauragës aikðtelëje, sukuriant dirbtiná tvenkiná�auðintuvà ant Jûros

upës intako Eþeruonos.4. Dusios aikðtelëje Dusios eþero rytiniame krante netoli Meteliø mies-

telio Lazdijø rajone.5. Drûkðiø aikðtelëje Drûkðiø eþero pietiniame krante Ignalinos rajone.

Pagal energetiniø galiø iðdëstymo optimalià strategijà Ðiaurës-Va-karø energetinës sistemos pietinëje dalyje labiausiai tinkamomis AEstatybos aikðtelëmis institutas �Teploelektroprojekt� laikë Klaipëdos,Tauragës ir Dusios aikðteles.

Tauragës AE buvo bûtinas brangus dirbtinis tvenkinys-auðintuvas,todël LÛT VEEV siûlë ðios aikðtelës atsisakyti.

1967 m. spalio 31 d. VEEV pasitarime paaiðkëja: LÛT Energetikosvaldyboje su instituto �Energosetprojekt� Ðiaurës-Vakarø skyriaus at-stovu Aprelov�u projektuojamai 2400 MW galios AE reikia 145 m3/scirkuliacinio auðinimo debito, akvatorijos ploto � 30 km2. Lyginamo-sios investicijos á AE � po 125 rb./kW, elektros energijos savikaina �0,30 kap./kWh. �Energosetprojekt� domisi AE aikðtelëmis prie Dusioseþero, Kurðiø mariø, taip pat Nemuno þemupyje ir apie Ðiaulius, jeiguten tokiø bûtø. Institutas �Energosetprojekt� 1968 m. turi parengti AEstatybos vietos techniná-ekonominá pagrindimà ir Ðiaurës vakarø ener-getinës sistemos vystymo iki 1975 ir 1980 m. schemà.

20

SNUDO AE STATYBOS BALTARUSIJOJE GALIMYBËS,DRÛKÐIØ AE STATYBA LIETUVOJE

�Stambios AE statybos SSRS Ðiaurës-Vakarø energetinëje sistemojetechniniame ekonominiame pagrindime�, sudarytame tuomet SSRSenergetikos ir elektrifikacijos ministerijos (EEM) instituto �Teploelek-troprojekt�, iðnagrinëta nemaþai AE statybos galimø vietø. Apsistotaties dviem variantais: 6000 MW galingumo AE prie Snudo eþero Balta-rusijoje arba prie Drûkðiø eþero Lietuvoje. Atstumas tarp ðiø vietoviø �vos 30 km.

Minëtame techniniame ekonominiame pagrindime 2000 MW ga-lios Drûkðiø AE pirmos eilës statybos sàmata � 374 mln. rubliø, gyven-vietës statybos � 50 mln. rb., Drûkðiø AE 6000 MW galingumo staty-bos sàmata � 863 mln. rb., jos gyvenvietës � 75 mln. rb.

Bendros kapitaliosios investicijos á 6000 MW galios Snudo AE �967 mln. rb., Drûkðiø AE � 938 mln. rb. � tik 3,1 proc. maþesnës, oskaièiuotinos vienai kWh iðlaidos � prieðingai, Snûdø � 1,08 rb., o Drûk-ðiø � 1,12 rb. Skirtumas � vos 3,7 proc., taigi abu variantai efektyvumopoþiûriu beveik lygiaverèiai. Ðiaip jau AE buvo labiausiai reikalingapietø Baltarusijai, taèiau gamtinës sàlygos ten netinkamos AE tvenki-niui � auðintuvui. Lietuvos energetinë sistema iki 1982 m. turëjo bûtiperteklinë. Todël SSRS EEM Techninë taryba, dalyvaujant Lietuvos irBaltarusijos atstovams ir pageidaujant Baltarusijos pusei, patvirtino Snu-do AE statybos Baltarusijoje variantà.

Paþymëtina, kad SSRS valdþioje kilus nepasitenkinimui dël respub-likø teisiø iðplëtimo, N. Chruðèiov�as 1965 m. buvo nuðalintas nuo SSKPCK Generalinio Sekretoriaus pareigø, ir Maskva vël atgavo turëtàjàvaldþià. Lietuva jai këlë nerimà: didelë valstybingumo patirtis praeity-je ir didþiausias lietuviø tautybës gyventojø lyginamasis svoris iðvisø tuomet vadintø Pabaltijo respublikø (Lietuvoje lietuviø gyvenoapie 80 proc., Estijoje estø � apie 62 proc., Latvijoje latviø � 52 proc.).

Atomines elektrines ið SSRS EEM perëmus kitai, ið dalies slaptaiSSRS vidutiniøjø maðinø gamybos ministerijai (VMGM) arba Minsred-mað, pastaroji pasiûlë vietoje Snûdø AE Baltarusijos Breslaujos rajonestatyti AE Lietuvoje prie Drûkðiø eþero. Buvo visiðkai aiðku, kad tai neekonominis, o politinis sprendimas, nes SSRS EEM, prieð tai patvirti-nusi Snudo AE statybà Baltarusijoje, savo sprendimà grindë instituto

21

�Teploelektroprojekt� sudarytu AE statybos SSRS Ðiaurës-Vakarø ener-getinës sistemos ekonominiu naudingumu.

Kai AE statybos ir AE eksploatacija buvo perduota SSRS VMGM irtapo aiðku, kad ði ministerija pati vadovaus AE Lietuvoje statyboms,pati skirs elektrinës direkcijà ir darbuotojus ið �plaèiosios tëvynës� �SSRS, suteikdama jiems bûstus, ðeimininkaus kaip namuose, savo virði-ninkams iðdrásau pasakyti, kad Drûkðiø AE kategoriðkai nepritariu irpapraðiau, kad manæs neskirtø á jokias komisijas. Todël tolesni AE ke-liai man maþai þinomi.

Susiklosèiusi situacija vertë ieðkoti argumentø prieð Drûkðiø AEstatybà Lietuvoje.

Buvo aiðku, kad SSRS VMGM neleis respublikos VEEV sudarytiAE direkcijà, taèiau tuo nepavyko átikinti ðios valdybos vyriausiojo in-þinieriaus Algirdo Stumbro, jis vis dar tikëjosi, kad Lietuva valdys AE.

Valstybinës plano komisijos vadovybei parengiau paþymà apie AEstatybà, ir joje nurodþiau Drûkðiø AE statybos Lietuvoje problemas:Drûkðiø AE sàlygos civilinës gynybos reikalavimams uþtikrinti labaisudëtingos, nes AE yra vandeniui laidþiø kvartero poþeminiø gruntiniøvandeningø horizontø zonoje Baltijos artezinio baseino pietuose, ir jo-je yra pagrindiniai kai kuriø miestø ir gyvenvieèiø geriamojo vandensðaltiniai. Ðie poþeminiai vandeningi horizontai turi nuolydá nuo Drûk-ðiø eþero á Vilniaus ir Panevëþio miestø pusæ. Didëjant vandens vartoji-mui, poþeminiø vandenø tëkmë greitës. Minëtieji poþeminiø vandenøhorizontai Drûkðiø AE aikðtelëje yra atviros struktûros, t. y. nepadengtipatikimu nelaidaus grunto sluoksniu, ir galimos AE avarijos atvejupoþeminis geriamasis vanduo nebus apsaugotas nuo radioaktyvausuþterðimo, gali tapti nebetinkamais daugelis poþeminio vandens paë-mimo árenginiø dideliuose plotuose. (Paþymëtina, kad tuomet apsau-gos priemonës atominio bei branduolinio karo atveju buvo ypaè aktua-lios, gyventojai buvo masiðkai mokomi, kaip elgtis tokio karo atveju,miestuose buvo statoma daugybë poþeminiø slëptuviø.)

Baltarusijos valstybinio projektavimo instituto �Belgosprojekt�1964 m. �Vilijos (Neries) � Minsko vandens sistemos techniniameekonominiame pagrindime� Dysnos upës ir jos intako Drûkðës, ku-rios aukðtupyje yra Drûkðiø eþeras, vandenis numatyta po 1980-øjø�permesti� Minsko miestui per Vilijos � Minsko vandens sistemà irkartu perduoti dalá Dysnos ir Drûkðës upiø vandenø á Neries upæ

22

Vilniaus miesto poreikiams, tiksliau � sausøjø 95 proc. tikimybës me-tø skaièiuotinam sausiausiojo mënesio debitui Neries upëje atstatytiiki buvusio gamtinio debito po to, kai Neries upës vandenø dalis pir-miausiai teks Minsko miestui. Minskas dël poþeminiø vandenø sto-kos ðá upiø vandená naudotø ir gerti. Tai ávertinus, Drûkðiø AE staty-ba prie Drûkðiø eþero Drûkðës upës baseine yra nepriimtina, nes atei-tyje paþeistø Minsko ir ið dalies Vilniaus miestø vandens tiekimo ðal-tiniø apsaugos kriterijus.

Pagal veikianèias �Atominiø elektriniø projektavimo sanitarines tai-sykles�, patvirtintas 1968 m. (punktas 11-9), AE vieta turi bûti susietasu atitinkamo rajono perspektyviuoju vystymo planu. Pagal toká planà(Lietuvos gamybiniø jëgø iðdëstymo schemà) Lietuvos ðiaurës rytuosenuo 1978 m. pradedama intensyvi didelio pramoninio mazgo statybaUtenoje bei Utenos miesto ugdymas ðiaurës rytø Lietuvos socialiniu-kultûriniu centru. Stambios Drûkðiø AE statyba Ignalinos rajone gamy-biniø jëgø iðdëstymo schemoje nenumatyta. Statant kai kuriuos AEobjektus, turëtø dalyvauti ir respublikos statybos organizacijos. 1971�1975 m. joms suplanuoti labai dideli statybos montavimo darbai, jøapimtis respublikoje augs nuo 4,2 mlrd. rb. ðá iki 6,1 mlrd. rb. kitàpenkmetá be darbø AE. Be to, SSRS EEM Lietuvoje 1975�1976 m.pradës statyti ir kità stambø objektà � Kruonio hidroakumuliacinæ 200�260 mln. rb. sàmatinës vertës elektrinæ.

Darbo jëgos dël spartaus pramonës vystymo jau trûksta, o stambiosDrûkðiø AE statyba Ignalinos rajone ir tà atitrauktø nuo Utenos regionocentro ugdymo, o taip pat nuo numatytosios Ignalinos stambios drena-þo vamzdþiø gamyklos statybos.

Drûkðiø AE statybos aptarime pas VPK pirmininko pavaduotojàP. Dragelá Automobiliø transporto ir plentø ministerijos atstovas paþy-mëjo, kad ðalia numatytosios AE nëra jokios gyvenvietës, vadinas, nërair tinkamø keliø, nëra statybinës bazës. Anot Vyriausiosios geologijosvaldybos virðininko V. Mikalausko, tinkamø akmenø skaldai, þvyro,smëlio skiediniui taip pat nëra, ir nëra vilties jø rasti net uþ 100 km., neskarbonatinis þvyras ir smëlis èia � þemos kokybës.

Tuometinës Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiasis sanitari-jos gydytojas Ch. Teperis pastebëjo, kad Ignalinos rajonas yra pagrin-dinë tuomet leningradieèiø kurortinio poilsio zona Lietuvoje, ir todëlðis rajonas atominei elektrinei statyti nepriimtinas.

23

Naujoji bûsimosios AE ðeimininkë � SSRS VMGM, vis dëlto nu-sprendusi AE statyti Lietuvoje, su ðiuo pasiûlymu kreipësi á jos direk-tyvinius organus. Valstybinio plano komiteto pirmininko A. Drobnioiniciatyva LSSR Ministrø Taryba sudarë tarpþinybinæ komisijà, vado-vaujamà MA viceprezidento akademiko A. Þukausko, nes niekas kitasnegalëjo pasiprieðinti AE statybai Lietuvoje. Taèiau A. Þukauskas ir jovadovaujama komisija, remiant Vyriausiosios energetikos ir elektrifi-kacijos valdybos vadovams, deja, pritarë AE perkëlimui ið Baltarusijosá Lietuvà prie Drûkðiø eþero.

Respublikos MA Fizikiniø techniniø energetikos problemø institu-to (FTEPI) vadovai dargi norëjo AE galingumà padidinti iki 6000 MW.

Pagal 1970 m. Sàjunginio valstybinio projektavimo ir moksliniotyrimo instituto �Energosetprojekt� Ðiaurës-Vakarø skyriaus parengtà�Naujos AE statybos Ðiaurës-Vakarø energetinëje sistemoje technináekonominá pagrindimà� (t. 4) 44,5 km2 ir 368 mln. m3 talpos Drûkðiøeþero vandens temperatûra vasarà AE vandens paëmimo vietoje, vei-kiant 6000 MW galingumo elektrinei ir cirkuliuojant 378 m3/s vandensbei esant vëjui 2,5�3,0 m/s, bûtø: 25,70 C vidutinë mënesio, 27,50 Cdekados, 30,30 C paros, bet nevirðytø 30,60 C.

Dël Drûkðiø eþero vandens perkaitinimo, veikiamo 6000 MW ga-lios AE ir dël to galimo pavojingø bakterijø susidarymo eþere bei jøgalimo perneðimo á kitus vandens telkinius migruojant paukðèiams, su-sirûpino ne Lietuvos mokslininkai energetikai, o Rusijos þinybos � Hid-rometeorologinës tarnybos darbuotojai tuomet Leningrade (dabar Sankt-Peterburgas) organizuotoje konferencijoje AE vandens telkiniø terminioreþimo klausimais. Tai turëjo átakos mûsø MA FTEPI mokslininkams �jie jau nebereikalavo 6000 MW galios AE, o nusileido iki 3000 MW.Vëliau 3000 MW galios suprojektuotosios Drûkðiø AE (dabar Ignali-nos AE) 2500 MW galingumas áteisintas dël darbo saugumo.

Valstybinio plano komiteto prie Ministrø Tarybos pirmininkas A. Drob-nys palaikë mano � VPK Gamtos apsaugos ir gamybiniø jëgø iðdëstymoskyriaus vyriausiojo ekonomisto iniciatyvas prieð ketinimus Lietuvoje sta-tyti sàjungines gamyklas, á kurias darbuotojai bûtø atsiunèiami ið SSRS(tai bûdavo grindþiama netiesioginiais argumentais). Esu ásitikinæs, kadA. Drobniui rûpëjo Lietuvos ateitis. Todël jis palaikë Snudo AE statybosBaltarusijoje variantà ir stengësi iðvengti AE statybos Lietuvoje, ypaèpavaldþios SSRS VMSM. Vis dëlto jo nuojauta pasitvirtino�

24

Sàjunginë ministerija neleido respublikai sudaryti AE direkcijos.Dargi Maskvoje ágijusiems atominës energetikos specialybes lietuviamsdarbo AE neatsirado. 1989 m. gyventojø suraðymo duomenimis Visa-gine (tuomet dar Snieèkuje) gyveno tik 7,7 proc. lietuviø.

Ðiandien bûtina ðiuolaikiðkai vertinti padëtá. Susiklosèius sudëtin-gai situacijai naftos ir dujø rinkoje, moderni nauja Ignalinos AE bûtøLietuvos energinio nepriklausomumo nuo Rytø laidas.

25

A. STUMBRAS

IGNALINOS AE PROJEKTAVIMAS IR STATYBA

AIKÐTELËS PAIEÐKA

1964 m., pastaèius 330 kV Elektros perdavimo linijà (EPL) Vilnius�Minskas, buvo sukurta SSRS Ðiaurës-Vakarø energetinë sistema. Ji apë-më maþdaug 1 milijono km2 teritorijà nuo Kolos pusiasalio iki Baltaru-sijos, kurioje buvo maþdaug 25 milijonai gyventojø. Sàjunginis projek-tavimo institutas �Energosetprojekt� sudarë energetikos vystymo sche-mà iki 1985 m. Schemoje paþymëjo, kad Ðiaurës-Vakarø energetinë sis-tema labiau uþ kitas nutolusi nuo ðalies kuro baziø, taigi ðiame regionetikslinga statyti naujas atomines elektrines. Buvo numatyta artimiau-siais metais pastatyti Leningrado (dabar Sankt-Peterburgas) AE ir plës-ti jos galingumà iki 4000 MW, taip pat veikianèias ir naujai statomasðilumines elektrines iðplësti iki techniðkai ámanomo ribinio galingumo.Ðio teiginio pagrindu Lietuvos elektrinës galingumas buvo padidintas600 MW, 1971 ir 1972 m. papildomai pastaèius 2 blokus po 300 MW.Bendras elektrinës galingumas tapo 1800 MW.

Vis dëlto pietinëje energetinës sistemos dalyje � Latvijoje, Lietu-voje ir Baltarusijoje atsiranda galingumo deficitas, kurá turi padengtiatominës elektrinës.

Numatomas deficitas 1979 m. � 1000 MW; 1980 m. � 2000 MW;1983 m. � 4000 MW; 1985 m. � 6000 MW.

Prasidëjo tinkamø atominës elektrinës statybai aikðteliø paieðkos. Rastiaikðtelæ ðiluminës ir ypaè atominës elektrinës statybai nëra paprasta.Buvo nurodyta, kad aikðtelëje turi bûti galimybë pastatyti 2000 MW

STUMBRAS Algirdas gimë 1927 m. rugsëjo 24 d. 1946 m. baigë Kauno politechni-kumo elektrotechnikos skyriø, o 1954 m. � Maskvos sàjunginio politechnikos institutoneakivaizdiná skyriø. Dirbo ávairiose pareigose energetikos srityje: 1963�1971 m. � Vy-riausiosios energetikos ir elektrifikavimo valdybos virðininko pavaduotuoju, 1971�1990 m. � Lietuvos energetikos ir elektrifikavimo gamybinio susivienijimo virðininkopavaduotoju � vyriausiuoju inþinieriumi, 1990�1992 m. � �Lietuvos energijos� gene-ralinio direktoriaus pirmuoju pavaduotoju � vyriausiuoju inþinieriumi. 1965 m. jamsuteiktas nusipelniusio inþinieriaus garbës vardas.

26

galingumo elektrinæ ir taip pat galimybë prireikus iðplësti jà iki 4000 MW.Svarbiausias faktorius parenkant aikðtelæ � auðinamo vandens ðaltinis.Pavyzdþiui, 4000 MW galingumo elektrinë turbinose panaudoto garokondensavimui kas sekundæ sunaudoja 200 m3 vandens, kuris gràþina-mas á vandens telkiná atauðti. Jeigu elektrinë statoma prie upës, tai no-rint nepakenkti jos gyvavimui, galima panaudoti tik treèdalá vandensdebito, todël tokià stambià elektrinæ galima statyti tik ten, kur upës de-bitas � 600 m3/s.

Net Nemunas � didþiausia Lietuvos upë � tokio reikalavimo neati-tinka ir tiek vandens neturi. Vietos atominei elektrinei reikëjo ieðkotiprie eþero. Paieðkø iniciatoriai tuomet Lietuvoje buvo Valstybinis moks-lo-technikos komitetas ir Energetikos ûkio valdyba. Energetikos vysty-mà tuomet Lietuvos SSR labai palaikë Ministrø Tarybos (MT) Pirmi-ninkas Motiejus Ðumauskas.

Stengdamasis iðvengti nesusipratimø su latviais, paskambinau Lat-vijos energinio ûkio valdybos virðininkui K. Ketneriui, norëdamas suþi-noti, ar latviai galvoja apie atominës elektrinës statybà respublikoje.Jis atsakë, esà lietuviai daug energingesni ir tegul lietuviai rodà inicia-tyvà: latviai pretenzijø statyti AE neturá (pradëjus statyti Lietuvos elek-trinæ, latviai nepalaikë ðios statybos, manydami, kad ji kenkia Pliuvinohidroelektrinës statybai, pabrëþdami, kad jø elektrinë statoma ant van-dens, o mûsø � ant smëlio (t. y. jos nëra kuo kûrenti).

Atominæ elektrinæ suprojektuoti buvo pavesta Sàjunginio projek-tavimo instituto �Teploenergoprojekt� (TEP) tuomet Leningrado sky-riui. Valstybinio mokslo ir technikos komiteto (VMTK) iniciatyva ið-þvalgyti Drûkðiø, Dusios, Dysnos ir kiti eþerai. Pasiûlymai svarstytiPlano komiteto pirmininko A. Drobnio kabinete, taèiau ðis, dar prieðsvarstymà uþlenkæs Lietuvos þemëlapio pietinæ dalá su Dusios ir Me-teliø eþerais, vaizdþiai pareiðkë, kad ant stalo tos dalies Lietuvos nërair todël nëra ko ten svarstyti, taip pat nëra Kurðiø mariø rajono. Taigiliko Lietuvos ðiaurës-rytø eþerai. Dysnø eþaras pasirodë besàs per ma-þas. Pastaèius elektrinæ, jo vandens temperatûra pakiltø daugiau kaip30 C, o tai prieðtarauja gamtosaugos reikalavimams. Liko Drûkðiø eþe-ras, kuris atitiko visus gamtosaugininkø reikalavimus, taip pat atitikoatominëms elektrinëms keliamà reikalavimà, kad greta nebûtø stam-biø miestø. Taigi, buvo nutarta projektuotojams pasiûlyti Drûkðiø eþeroaikðtelæ.

27

Baltarusijoje tuomet surastos dvi aiðtelës: viena prie Bobruisko, ki-ta prie Snudo eþerø (plaèiau �Lietuvos energetika�, II t., 232 psl.).

Svarstant Baltarusijos pasiûlytus variantus paaiðkëjo, kad Bobruis-ko aikðtelëje reikia sudaryti dirbtiná vandens baseinà uþtvenkiant Bere-zinos upæ. Tuomet tvenkinio zonoje atsidurtø durpynai, o juos prieð taiiðnaudoti reikia ilgo laiko, taigi ðis variantas tinka tik ateityje. Taip siau-rinant pasirinkimø ratà, liko Drûkðiø ir Snudo eþerø, nutolusiø vienasnuo kito apie 30 km, aikðteliø variantai.

1968 m. gruodá tuomet Lietuvos SSR Centro Komitetas ir MinistrøTaryba laiðku kreipësi á sàjungines þinybas, praðydami statyti atominæelektrinæ Lietuvoje.

PROJEKTAVIMO DARBAI

Tuometinio Leningrado TEP pradëjus projektavimo darbus, Per-spektyvinës tarnybos virðininkas A. Kirlys pasiûlë mûsø Valdybai (Vals-tybinë energetikos ir elektrifikavimo valdyba) aktyviai prisidëti prie pro-jektavimo darbø, pagrindþiant Drûkðiø aikðtelës tinkamumà atomineielektrinei statyti, tuos darbus finansuojant ið ûkinei veiklai skirtø lëðø(ið savikainos). Pati Valdyba AE projektavimui lëðø neturëjo. Jas mi-nisterija skyrë tiesiogiai Leningrado TEP. Nors pasiûlymas ne visaiatitiko finansinës disciplinos reikalavimus, vis dëlto að sutikau.

Prasidëjo konkretûs darbai pagal sutartis su ávairiais institutais:tuomet Pedagoginio instituto mokslininkai, pasitelkæ studentus, tyrërajono klimatologijà, eþero hidrologijà, atliko Drûkðiø eþero natûri-nius matavimus, tyrë eþero gyvûnijà bei augalijà. Ðiems darbams va-dovavo instituto mokslininkai A. Stanaitis, A. Garunkðtis ir A. Seibu-tis. Fizikiniø-techniniø energetikos problemø instituto mokslininkaiI. Jurgelevièienë, M. Lasinskas ir A. Tautvydas tyrinëjo Drûkðiø re-giono hidrografijà. Instituto �Hidroprojekt� vakarø ekspedicija, vado-vaujama Guleviè�iaus, atliko grunto tyrimus ir sudarë vietovës topo-grafinius þemëlapius. Fizikos instituto darbuotojai B. Styra ir K. Ðopaus-kas tyrë vietovës radioaktyvøjjá fonà, kad pradëjus veikti AE, bûtøgalima ávertinti pokyèius. Eþero vandens analizes atliko Energetikosvaldybos chemijos laboratorija. Ðie darbai kainavo apie 200 tûkstan-èiø rubliø. Tai buvo nemaþi pinigai. Atliktø darbø rezultatai buvo pa-teikti tuomet Leningrado TEP.

28

Leningrado TEP, projektuodamas Ðiaurës-Vakarø energetines sistemasir energijos trûkumo padengimà iki 1985 m. statant AE po 2000 MW, pri-ëjo iðvados, kad tokio galingumo elektriniø statybos Lietuvos, Latvijosir Baltarusijos teritorijose turëtø vykti vienu metu, statant ið karto dviar net tris atomines elektrines. Tai daryti nëra paprasta, nes trûkstastatybø organizacijø. Todël buvo aptariama galimybë statyti vienà4000 MW ar net 6000 MW galingumo AE. Leningrado TEP atliko aikð-teliø analizæ ir, paskaièiavæs technines-ekonomines parinktø variantøgalimybes, 1970 m. pristatë darbà �4000 MW atominë elektrinë Ðiau-rës-Vakarø energetinei sistemai�. Darbe árodinëjama, kad prie Drûkðiøeþero reikia statyti 4000 MW galingumo AE, atsisakant Bobruisko Broþøaikðtelës. Tame darbe taip pat pateikiamas techninis-ekonominis 6000 MW)atominës elektrinës Drûkðiø aikðtelëje statybos (vietoje trijø atominiøelektriniø po 2000 MW pagrindimas. Projekte buvo numatyta árengti6 korpusinius suslëgtu vandeniu auðinamus reaktorius, kuriø kiekvienoelektrinis galingumas 1000 MW, taip pat árengti 6 turbogeneratorius po1000 MW.

Pirmuosius pagrindinius árenginius � reaktoriø B-1000, garo gene-ratorius ir pagrindinius cirkuliacinius siurblius á statybos aikðtelæ buvonumatyta pristatyti 1976 m., turbinà K-1000-60/1500 ir generatoriøTBB-1000-4 � 1977 metais.

Pristatomajame darbe skelbiamos iðvados:1. Drûkðiø punkte 6000 MW atominës elektrinës statyba pagal aikð-

telës sàlygas, vandens resursus ir transporto ryðius yra priimtina.2. Vykstant didelio galingumo AE statybai vienoje aikðtelëje, ne-

laukiama, kol atsiras kokiø nors problemø sprendþiant:� pagrindiniø ir pagalbiniø pastatø iðdëstymo pramoninëje aikðtelëje

problemas,� radiacinio saugumo AE rajone klausimus,� galingumø ávedimo pagal energosistemos poreiká klausimà,� AE statybos darbø organizavimo klausimus ir t. t.3. Statant 6000 MW AE, nelieka bûtinybës beveik vienu metu pra-

dëti trijø AE po 2000 MW statybà, ir tai þymiai sutrumpina statybosparengiamàjá laikotarpá, aikðtelës árengimo darbø apimtis. Tai pasakytinair apie privaþiavimo kelius, hidrotechninius árenginius; taip pat suma-þëja kapitaliniø investicijø apimtys ir þmoniø, atliksianèiø statybos-mon-tavimo darbus, skaièius.

29

4. Orientacinis ekonominis efektas, statant 6000 AE MW, palygi-nus su trimis AE po 2000 MW, iki 1985 m. bûtø:

a) pramoninës statybos �159 mln. rb.,b) pramoninës ir gyvenvietës statybos � 203 mln. rb.,c) ávertinant EPL � 750 kW ir papildomas EPL � 330 kW � 103 mln. rb.5. Ávertinant aiðkià ekonomijà statant 6000 MW AE, palyginus su

trimis AE po 2000 MW, tikslinga, tæsiant projektavimo darbus, techni-nio-ekonominio pagrindimo stadijoje nuodugniai iðnagrinëti elektros ener-gijos poreikiø augimà ir galingumø balansà, siekiant pagrásti 6000 MWAE statybos bûtinumà Ðiaurës-Vakarø energetinëje sistemoje.

ENERGETIKOS BÛKLË 1960�1970 M.

Pradëjus veikti Lietuvos elektrinei, elektros energijos tiekimas bu-vo uþtikrintas ilgam, taèiau sparèiai augant miestams, kilo didelës ði-lumos energijos problemos. Komunalinio ûkio ministerija ðios uþduo-ties neástengë atlikti. Valstybinio mokslo-technikos komiteto ir Vy-riausiosios energetikos ir elektrifikacijos valdybos (VEEV) iniciaty-va buvo priimtas MT nutarimas perduoti miestø ðilumos ûká VEE val-dybai. 1963 m. ðiai institucijai buvo perduoti Vilniaus, Kauno, Klai-pëdos, Ðiauliø, Panevëþio, Palangos ir Druskininkø ðilumos ûkiai. Vë-liau pavesta aprûpinti ðiluma dar 11 miestø. Vilniaus, Petraðiûnø irKlaipëdos elektrinës buvo rekonstruotos. Elektrinëse ir rajonø katili-nëse buvo statomi vandens ðildymo katilai. Apie 1970 m. Vilniaus irPetraðiûnø elektriniø iðplëtimo galimybës pasiekë ribà. Teko ieðkotinaujø elektriniø statybos Vilniuje ir Kaune galimybiø. Susidarë para-doksali situacija � vienu metu Lietuvoje vyko 5 elektriniø statyba ar-ba projektavimo darbai:

Lietuvos elektrinëje 1971 ir 1972 m. ávesti 2 nauji galingumai po300 MW. Disponuojama galia padidëjo 50 proc.

1970 m. rasta aikðtelë Ignalinos atominës elektrinës statybai.1971 m. rasta aikðtelë Kruonio hidroakumuliacinës elektrinës sta-

tybai.1970 m. rasta aikðtelë Maþeikiø Naftos perdirbimo gamyklos ir Ma-

þeikiø elektrinës statyboms.1971 m. parengta Maþeikiø elektrinës projektinë uþduotis.1971 m. pradëta statyti nauja Kauno termofikacinë elektrinë.

30

1970 m. Sàjunginio projektavimo instituto �Promenergoprojekt�Minsko skyrius parengë Vilniaus miesto ðilumos tiekimo schemà. Ðiojeschemoje árodoma, kad Vilniuje bûtina nauja termofikacinë elektrinë.1972 m. surandama aikðtelë ðiai statybai.

Tuomet ne be pagrindo juokaudavau, kad ateinantá penkmetá Lietu-voje reikia pavadinti elektriniø penkmeèiu.

Tokiomis aplinkybëmis respublikos aukðtuosiuose valdþios sluoks-niuose kilo abejoniø, ar tikslinga toliau palaikyti AE statybà. Juolab,kad AE ðalininkø pusëje neapsieita be dideliø nuostoliø: 1971 m. Vy-riausioji energetikos ir elektrifikacijos valdyba buvo perduota ið res-publikos á sàjunginæ priklausomybæ, tai reiðkë, kad respublika nebebu-vo atsakinga uþ energetikos plëtrà � energetikai respublikoje tapo sve-timi. VEEV virðininkas J. Nekraðas buvo paskirtas energetikos ir elek-trifikacijos ministro pavaduotoju ir iðvyko á Maskvà. 1967 m. M. Ðu-mauskas atleistas ið MT pirmininko pareigø ir paskirtas á garbingas,taèiau maþai átakingas Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirminin-ko pareigas. 1967 m. staiga mirë aktyvus AE ðalininkas J. Linkaitis.Galima buvo dþiaugtis tik tuo, kad 1966 m. akad. A. Þukauskas iðrink-tas MA viceprezidentu.

Dël Vilniaus naujos elektrinës statybos tuomet toli graþu dar nebu-vo galutinai apsispræsta, taigi Valstybinio plano komiteto pirmininkasA. Drobnys siûlë atsisakyti AE statybos ir visà dëmesá nukreipti á nau-jos Vilniaus elektrinës statybà. Kauno elektrinë jau buvo statoma, jostolesnei statybai Plano komiteto didelio dëmesio nebereikëjo.

1971 m. J. Nekraðui iðvykus á Maskvà, mane paskyrë laikinai eitiVEEV virðininko pareigas, todël CK antrojo sekretoriaus V. Charazo-v�o pakviestas, vykau á Maskvà, kad informuoèiau apie padëtá ener-getikos sistemoje ir apie artimiausius uþdavinius. Nupasakojau padë-tá ir pabrëþiau, kad artimiausiu metu reikia iðspræsti AE statybos klau-simà, nes po 10 metø mums trûks elektros energijos, kad reikia statytiKruonio HAE, kad pastatæ AE, galëtume reguliuoti paros grafikoapkrovos svyravimus ir, kad Vilniaus miestui reikia naujos elektri-nës. V. Charazov�as turëjo inþineriná iðsilavinimà, todël techninës pro-blemos jam buvo suprantamos. HAE idëja jam buvo nauja, ðiuo klau-simu jis dar neturëjo nuomonës, taèiau AE statybà palaikë ir dar pri-dûrë, kad, jeigu respublikoje kiltø kokiø nors sunkumø ðioje srityje,kreipèiausi tiesiai á já.

31

Projektuotojams derinant AE projektà paaiðkëjo, kad Volgodonskestatoma korpusiniø reaktoriø gamykla nepradës veikti numatytu laiku.Buvo nuspræsta vietoje projekte numatytø korpusiniø reaktoriø statytikanalinius. Ðiuos reaktorius gamino, montavo ir eksploatavo organiza-cijos, pavaldþios Vidutiniøjø maðinø gamybos ministerijai, taigi jai bu-vo perduotos uþsakovo funkcijos.

1971 m. vasarà gavau kvietimà atvykti á Energetikos ministerijos tech-ninës tarybos posëdá. Turëjo bûti svarstomas AE statybos Ðiaurës-Vaka-rø energetinëje sistemoje klausimas. Apie numatomà kelionæ turëjau pra-neðti CK sekretoriui pramonës reikalams A. Ferensui ir gauti jo leidimà.Pastarasis pareiðkë, kad respublikai dabar svarbios Vilniaus ir Kaunotermofikaciniø elektriniø statybos, taip pat Lietuvos elektrinës iðplëti-mas. Naujos AE statyba, A. Ferenso nuomone, dar pasunkintø statybosdarbø padëtá respublikoje, todël privalu mandagiai atsisakyti DrûkðiøAE statybos ir siûlyti AE statyti Baltarusijoje. Að argumentavau, kad Vi-dutiniøjø maðinø gamybos ministerija turi savo galingas statybos orga-nizacijas, kad jie pastatytø elektrinæ be respublikos pagalbos, o vëliau,statant kità AE, jà statytø Energetikos ministerija, kuri renka kadrus iðvietos gyventojø � tada respublikai kiltø didesniø sunkumø. Man buvoatsakyta, kad geriau dabar þvirblis rankoje, nei ateityje gandras dangu-je. Iðëjau, bet po minutës gráþau á A. Ferenso kabinetà ir paklausiau:�man drg. V. Charazov�as yra sakæs, kad kilus problemø dël AE statybos,praneðèiau jam. Ar dabar turëèiau informuoti apie mûsø pokalbá drg.Charazov�à?�. A. Ferencas atsakë lakoniðkai: �taip, taip, informuok.�.Iðëjæs ið kabineto pagalvojau, kad taip pasielgdamas juos suprieðinèiau,o man paèiam �galvà nuimtø�, todël nutariau patylëti.

PROJEKTO SVARSTYMAS

Nors gavau leidimà vykti á Maskvà ir ginti respublikos pozicijà,taèiau vienu manimi nepasitikëjo, á minëtà tarybos posëdá kartu vykoPlano komiteto pirmininko pavaduotojas P. Dragelis bei energetikosskyriaus virðininkas G. Choroðevskis. Svarstant AE projektà, klausimøkilo nedaug. Projekto autoriai siûlë patvirtinti Drûkðiø AE aikðtelæ. Do-mëtasi, kodël pasikeitë reaktoriaus tipas. Paaiðkinta, kad Iþoros maðinøgamykla gali pagaminti 2 korpusinius reaktorius per metus, ir jie jaupaskirstyti, o Volgodonsko gamyklos ateitis neaiðki, todël ir nuspræsta

32

statyti kanalinius reaktorius, kurie praktiðkai gaminami statybos aikðte-lëje. Baltarusijos atstovai siûlë pasirinkti AE aikðtelæ prie Snudo eþero,prie Breslaujos. Lietuvos SSR vardu pasisakæs P. Dragelis pabrëþë, kiekdaug stambiø energetiniø objektø numatyta statyti Lietuvoje, todël AEbûtø geriau statyti Baltarusijoje. Energetikos ministerijos techninë ta-ryba priëmë sprendimà statyti AE Snudo aikðtelëje.

Svarstymas persikëlë á SSRS plano komitetà, kuriame labai didelæreikðmæ ágijo Energetikos valdybos uþsakymu atlikti Drûkðiø eþero irAE aikðtelës tyrimo darbai. Dël Drûkðiø aikðtelës abejoniø nebuvo, obaltarusiai jokiø geologiniø Snudo aikðtelës tyrimø neturëjo. Viduti-niøjø maðinø gamybos ministerija uþsakë Baltarusijos geologams atlik-ti aikðtelës grunto tyrimus. Praëjus metams, baltarusiø geologai padarëiðvadà, kad Snudo aikðtelë AE statybai netinka. Baltarusijai nepasiû-lius kitos tinkamos aikðtelës, SSRS MT 1972 m. lapkrièio 30 d. potvar-kiu Nr. 2542 patvirtintas Drûkðiø AE statybos variantas.

Prasidëjo Ignalinos atominës elektrinës statybos periodas. Nepasi-tvirtino kai kuriø respublikos vadovø nuogàstavimai, kad AE statybaneigiamai atsilieps respublikos kitø svarbiø energetikos objektø staty-bai. 1972 m. gruodþio 28 d. Kauno TE (termofikacinëje elektrinëje)pradëtas eksploatuoti pirmasis 100 Gkal/h galingumo vandens ðildymokatilas, 1973 m. rugsëjo 17 d. � antras 100 Gkal/h vandens ðildymokatilas. 1975 m. gruodþio 27 d. ëmë veikti pirmasis 60 MW galingumoblokas, 1976 m. gruodþio 28 d. � antrasis 100 MW galingumo energeti-nis blokas. 1973 m. SSRS plano komisija patvirtino Kruonio HAE tech-niná-ekonominá pagrindimà. 1974 m. Energetikos ministerijos patvir-tinta Vilniaus TE-3 projekto uþduotis, 1976 m. � Maþeikiø TE projektouþduotis.

Dabar dþiaugiamës Maþeikiø naftos perdirbimo gamyklos, Kruo-nio HAE ir Ignalinos AE darbu. Prisiminimais virto þymiø politikø irmokslininkø prieðtaravimai ir abejonës. Ðiandien visiems akivaizdu: mi-nëtieji objektai yra mûsø ðalies ekonominio savarankiðkumo laidas.

IGNALINOS AE STATYBOS PRADÞIA

1973 m. pradþioje didelë grupë (apie 15 atstovø) ið Vidutiniøjø maði-nø gamybos ministerijos, tuomet Leningrado AE ir ið projektavimo orga-nizacijos atvyko á Plano komitetà tartis AE statybos reikalais. Komiteto

33

pirmininkas pakvietë mane dalyvauti pasitarime. Atvykus nurodytu lai-ku, posëdþio pradþios teko gana ilgai laukti, matyt Plano komiteto vado-vas A. Drobnys tarësi su aukðèiausia valdþia dël oficialios pozicijos. Be-laukdamas pasidomëjau, kas tokie yra atvykëliai, kokie jø tikslai. Tadadar neþinojau, kad tos ministerijos visi reikalai yra valstybës paslaptis.Delegacijos vadovas su Socialistinio darbo didvyrio þvaigþde atlape �A. Greðnov�as � pareiðkë, kad manæs èia neturëtø bûti, nes energetinëssistemos atstovai jiems esà nereikalingi, jie atvykæ pas Plano komitetopirmininkà. Turëjau paaiðkinti, kad mûsø Energetikos valdybos atstovaidalyvauja svarstant visus energetikos reikalus. Be to, að turás teisæ susi-paþinti su þmonëmis, kurie spræs respublikos energetikos ateitá. Áþvalges-ni pasirodë tuomet Leningrado AE direktoriaus pavaduotojas I. Soldato-v�as ir Statybos valdybos vyriausiasis inþinierius B. Suchanov�as, supra-tæ, kad uþuot ið aukðto þiûrëjus á respublikos atstovus, prasmingiau yrabendradarbiauti. Pirmà susitikimo dienà susiklostæ santykiai vëliau bu-vo labai naudingi abiems pusëms. Pas Plano komiteto pirmininkà buvosutarta sudaryti bendrà komisijà AE aikðtelei iðrinkti. Komisijoje buvo15 uþsakovo atstovø, 1 sàjunginës Sveikatos apsaugos ministerijos atsto-vas ir 17 ávairiø respublikos þinybø atstovø. 1973 m. birþelio 29 dienàkomisija baigë darbà, pasirinkusi Drûkðiø AE aikðtelæ.

VISAGINO PROJEKTAVIMO TECHNINËS SÀLYGOS

Prasidëjus AE ir miesto projektavimui, tuometinio Leningrado pro-jektiniø organizacijø atstovams teko glaudþiai bendradarbiauti su res-publikos organizacijomis: elektros energijos tiekimo, elektros ryðiø, gam-tos apsaugos, vandens ûkio, keliø ir kt. Projektuotojai daþnai neþinojo,nei á kokià þinybà kreiptis, nei kas joje sprendþia jiems rûpimus klausi-mus. Energetikos valdyba nejuèiomis tapo tarsi informacijos centru.Atsimenu toká atvejá: ið tuometinio Leningrado atvyko jauna moterisprojektuoti elektros ryðio kabelius. Paklausæs, kuo galëèiau padëti, ið-girdau atsakymà, kad I. Soldatov�as jai pataræs susirasti A. Stumbrà, irpastarasis pasakysiàs jai, kà daryti.

Atvyko miesto projektuotojai V. Akutin�as ir M. Belyj�as. Pastara-sis iðsiëmë ið kiðenës Valstybinës premijos laureato diplomà ir pasakë,kad já gavæs uþ Ðevèenkos miesto projektavimà, tuo pabrëþdamas kva-lifikacijos lygá. Be to pridûrë, kad jeigu Energetikos ministerija turi

34

teisæ projektuoti tik gyvenvietes, tai jø ministerija turi teisæ projektuotimiestus.

Ðio pasakymo esmæ supratau tik praëjus laikui, kai ið V. Akutin�osuþinojau, kad þinybos, duodanèios technines sàlygas projektavimui,apsiriboja gyvenamøjø namø ir kitais tipiniais projektais. Jis papraðëpasiûlyti originalesniø sprendimø, kad miestas netaptø tipine nepatrauk-lia gyvenviete. Gerokai nustebau iðgirdæs toká praðymà, nes iki tol pro-jektuotojai tik vardijo draudimus ar nieko neleidþianèias projektavimonormos. Þinojau, kad Miestø projektavimo institutas turi graþø viduri-nës mokyklos projektà, kurio dël jo brangumo Statybos komitetas nepa-tvirtino. Pasakiau, kur kreiptis. Ðiandien tai pirmoji Visagino vidurinëmokykla.

Projektuotojø atsakomybës jausmà liudija ir kitas faktas: V. Akuti-n�as man pasakë, kad tariantis su respublikos organizacijomis, jiemsbuvo pasiûlyta skirti pinigø Vilniaus namø statybos kombinatui (NSK) irið jo gauti perdenginius. Taèiau Vilniaus NSK gamina perdenginius kli-mato juostai iki � 240 C, o Visaginas yra � 260 C klimato juostoje. Á manouþuominà, ar dël dviejø laipsniø reikia taip jaudintis, jis atsakë, kadnegalima paþeisti nustatytø normø. Pinigai vis dëlto buvo skirti ÐiauliøNSK, kuris gamino perdenginius � 260 C klimato juostai.

Dël architektø geranoriðko ir sàþiningo poþiûrio á savo darbà ðian-dienà galima dþiaugtis vaikø darþeliais ir vandens baseinu, graþiomismokyklomis, ðiltais gyvenamaisiais namais ir graþiai suprojektuotuVisagino miestu, iðsaugojusiu þaliàjá apdarà.

35

G. CHOROÐEVSKIS

KAIP ATSIRADO LIETUVOJE ATOMINË ELEKTRINË

SITUACIJA

Ignalinos AE problematika aiðkiau suprantama 1970�1980 metø So-vietø Sàjungos energetinës sistemos, ypaè Ðiaurës-Vakarø regiono, anuo-met apëmusio Estijà, Latvijà, Lietuvà, Kaliningrado sritá, Baltarusijà, Psko-vo ir tuometinio Leningrado sritis iki Murmansko, ypatumø kontekste.Tik suvokus to laikotarpio SSRS energetinæ situacijà ir tam tikras aplin-kybes, galimas objektyvus poþiûris á Ignalinos atominës jëgainës ðian-dienos problemas ir atominës energetikos Lietuvoje perspektyvas.

Besaikis energetiniø iðtekliø vartojimas Sovietø Sàjungoje sukûrë nuo-latiná elektros energijos deficità. Já bandyta áveikti ekstensyviuoju bûdu �nuolat didinant elektros energijos gamybà, nors protinga ekonomijos (tau-pymo) politika tokià krizæ leistø áveikti þymiai maþesnëmis iðlaidomis,taèiau taupymo reikðmë toje ðalyje liko nesuprasta, o vadinamosios eko-nomijos èia buvo siekiama jau minëtais ekstensyviais bûdais.

Padëtá sunkino katastrofiðka þemës ûkio bûklë, priverèianti vis di-desnæ energijos iðtekliø, ypaè naftos ir dujø, dalá skirti eksportui ir im-portuoti maisto produktus, net plataus vartojimo prekes. Galima teigti,kad milþiniðkø naftos ir dujø iðtekliø Sibire ir Vidurinëje Azijoje sura-dimas tapo Sovietø Sàjungos (ðiuo metu Rusijos) prakeikimu, þlugdan-èiu ekonominës politikos efektyvumo didinimà.

Ðiaurës-Vakarø regiono visas energetines sistemas jungë aukðtos átam-pos 330 kV elektros linijos, o regiono ryðys su kitomis sistemomis vyko500 kV linijomis tuomet Leningradas-Maskva ir Minskas-Smolenskas.Ðiaurës-Vakarø regione tik Estija turëjo savo energijos iðteklius � skalû-nus, visø kitø sistemø pagrindà sudarë atveþtinës dujos ir mazutas. Visdëlto estiðkø skalûnø besaikis naudojimas këlë labai rimtø ekologiniø

CHOROÐEVSKIS Georgijus gimë 1928 m. vasario 22 d. Vilniuje. 1949 m. baigëVilniaus 5-àjà gimnazijà. 1954 m. baigæs Maskvos valstybiná ekonomikos institutà,pradëjo dirbti Lietuvos valstybiniame plano komitete, 1968�1990 m. � Energetikosskyriaus virðininkas. Nuo 1990 iki 1996 m. Energetikos, po reorganizacijos � Ûkioministro patarëjas-padëjëjas. Mirë 2004-03-31.

36

problemø dël didelio pelenø kiekio, taip pat pelenø iðveþimo. Hidroener-gijos resursai didelës reikðmës turëjo tik Latvijoje (Dauguvos kaskadas),taèiau Latvijos poreikiams pakako Estijos tiekiamos energijos.

Lietuvos energijos poreikiams nuo 1961 metø uþteko galingos Lie-tuvos rajoninës elektrinës Elektrënuose, kuri palaipsniui perëjo prie ma-zuto, nes pastatytoje Maþeikiø naftos perdirbimo ámonëje mazutas su-darë 50 proc. perdirbamos naftos. Elektrënuose tuomet pastatytos trysLietuvos VRE eilës po 600 MW, ir pasiekta maksimali leistina oro uþ-terðtumo riba. Anglies gabenimas á Ðiaurës-Vakarø regionà ið KomiASSR arba Kuzbaso buvo ekonomiðkai nepagrástas.

Augantiems elektros energijos poreikiams patenkinti SSRS vado-vybë nutarë griebtis atominës (branduolinës) energetikos, tuo metu la-bai madingos visame pasaulyje, ypaè Prancûzijoje. Buvo parengti re-gionø bei reaktoriø tipø projektai. SSRS energetikos ministerija pagrin-diniu pasirinko korpusiná reaktoriø VVER (vandens-vandens energeti-nis reaktorius). Jis buvo dviejø galios standartø � VVER-440 MW irVVER-1000 MW, kuriuos savo ruoþtu nulëmë Iþoro gamyklos presokorpusø dangèiams ðtampuoti maksimalus galingumas. Gabaritai këlëproblemø: milþiniðkø dangèiø negalëjai transportuoti geleþinkeliais arautomobiliø keliais, ir liko tik vandens keliai. Nutarta pastatyti naujàgamyklà �Energomað� Volgodonske, vadinamame penkiø jûrø uoste,taèiau, kaip visada, uþmojai pasirodë besà didesni uþ galimybes. Taipvalstybës aukðèiausiu lygiu prieita prie sprendimo pasitelkti kariná-pra-moniná kompleksà.

SSRS karinio-pramoninio komplekso ministerijos buvo specializuo-tos pagal ginklø rûðis. Branduolinio ginklo kûrimas ir gamyba pavestaVidutiniøjø maðinø gamybos ministerijai Minsredmað. Visas jos perso-nalas buvo visiðkai sukarintas, pagrindinë darbo jëga � vadinamieji sta-tybos batalionai, suformuoti ið ðauktiniø. Minsredmað negalëjo gamintikorpusiniø reaktoriø savo gamyklose, tad buvo pasirinktas jø konstruk-cijos reaktorius RBMK.

RBMK tipo reaktoriai tuomet buvo statomi tik Sovietø Sàjungoje,o eksportui, pvz. á Suomijà, gaminti VVER tipo reaktoriai.

RBMK turëjo ir pliusø, ir minusø. Jø elektrinis galingumas praktið-kai neribotas, galia galëjo virðyti 1000 MW, taèiau jie gana pavojingi.Be to auðinimui reikëjo didelio kiekio vandens, þymiai didesnio, neguVVER. Uþtat gabenimas nekëlë problemø: RBMK buvo tarsi �mûrija-

37

mi� ið grafitiniø elementø. Specialaus geleþinkelio transporto reikëjotik ðilumà iðskiriantiems elementams ðielams, kuriuos gamino �Elek-trostal� gamykla Pamaskvëje. Tie elementai savo konstrukcija þymiaiskyrësi nuo elementø, naudojamø Vakaruose.

Tiek VVER reaktoriui, tiek ir RBMK reikëjo dviejø garo turbinøpo 500 MW, kurias gamino tuomet Leningrado ámonë LEMZ. Bandy-mas pagaminti 1000 MW turbinà nebuvo sëkmingas, ir maksimali pa-siektoji vienos turbinos galia buvo 750�800 MW.

Stambiausi atominës elektrinës su RBMK tipo reaktoriais árengi-niai buvo garo separatoriai bei cirkuliaciniai siurbliai, jø gabenimasnekëlë problemø.

Pirmoji elektrinë su RBMK reaktoriais Sovietø Sàjungoje tuometpastatyta netoli Leningrado (dabar Sankt-Peterburgas). Joje veikë ketu-ri reaktoriai po 1000 MW.

Tada prasidëjo atominës energetikos Lietuvoje istorija, dabar tapusireikðminga patirtimi ir suvokimu, ir suteikta teisingø sprendimø galimybe.

2004 m.

VEIKLA LIETUVOJE

Vargu ar rasime Lietuvoje objektà, dël kurio bûtø tiek daug ginèytasi,reikðta ávairiø nuomoniø ir kilæ politiniø aistrø, kiek jø sukëlë (ir kelia)Ignalinos atominë elektrinë. Ðiandien, kai pasibaigusios politinës kovosdël Nepriklausomybës, kai pamatëme blokados pasekmes ir pasiekëmerealios nepriklausomybës bûklæ, atëjo laikas ðiek tiek blaiviau ávertintiðio objekto (o gal vis dar �monstro�?) reikðmæ, jo realià ir iðgalvotà grës-mæ, energetinæ ir ekonominæ svarbà. Vengdamas iðsakyti neigiamà ar tei-giamà nuomonæ apie AE, pabandysiu ðioje apybraiþoje pateikti skaityto-jui kuo daugiau faktø. Kaip þmogus, atidavæs per trisdeðimt metø Lietu-vos energetikai ir daugelio ávykiø dalyvis ar stebëtojas, sukaupæs daugmedþiagos, kuri anuomet buvo grieþtai áslaptinta arba visuomenei neþi-noma, gal sudominsiu skaitytojà, nagrinëjantá mûsø energetikos praeitá.

Atominës elektrinës Lietuvoje istorija prasideda 1968 metais, kaiSSRS energetikos ir elektrifikavimo ministerija parengë �SSRS ener-getikos plëtojimo generalinæ schemà laikotarpiui iki 1980 metø�, ir ði�Generalinë schema� buvo atsiøsta tuometinei Lietuvos SSR Vyriausy-bei, praðant pateikti pastabas ir pasiûlymus. Minëtoje schemoje buvo

38

pasakyta: �1971�1975 metais energiniø galingumø prieaugis Lietuvojenumatomas dujø ir mazutinio kuro pagrindu, o vëliau � ir branduoliniokuro sàskaita�. Konkretizuojant ðá teiginá, buvo numatyta 1971�1975 me-tais iðplësti Lietuvos elektrinæ nuo 1200 MW iki 1800 MW, o 1976�1980 metais pastatyti tuomet vadintame Pabaltijyje (ne Lietuvos terito-rijoje) naujà 1000 MW galingumo Valstybinæ rajoninæ elektrinæ (VRE).Papildomai buvo nurodyta, kad galutinis atominiø elektriniø galingu-mas Baltarusijos AE turëtø bûti 3000 MW, o Pabaltijo AE � 3000�3600 MW.

SSRS energetikos ir elektrifikavimo ministerijos pasiûlymai su-këlë didþiausias diskusijas tarp energetikø ir valdþios institucijø. Pa-grindinis ginèø objektas buvo atominës elektrinës statyba Lietuvoje.Vienoje barikadø pusëje (uþ atominæ elektrinæ) buvo Mokslø Akade-mija, kitoje � Valstybinis plano komitetas (prieð).

Ðtai iðtrauka ið 1968 m. lapkrièio 11 d. raðto Nr. 18/3-3847, kuráparaðë Plano komiteto pirmininkas A. Drobnys LKP Centro Komitetuibei LSSR Ministrø Tarybai (vertimas ið rusø kalbos):

�Pastabos dël SSRS energetikos plëtojimo generalinës schemos1971�1980 metø laikotarpiu. Lietuvos SSR dalyje projektas suderintassu Vyriausiàja energetikos ir elektrifikavimo valdyba (drg. Nekraðas)ir Mokslø Akademija (drg. Þukauskas), iðskyrus 6 punktà, kuriame Moks-lø Akademija siûlo Lietuvos arba Latvijos SSR teritorijoje, atsiþvel-giant á energetiná balansà, bûtinai numatyti po 1975 metø stambios ato-minës elektrinës statybà.

Atsiþvelgiant á didelæ statybos darbø apimtá bei darbo iðtekliø ba-lanso átampà, stambios atominës elektrinës statyba respublikos terito-rijoje bus susijusi su dideliais sunkumais. Dël to Mokslø Akademijospasiûlymas pastabø projekte nesuderintas.� Atitinkamas punktas buvoáraðytas á pastabø projektà.

Ginèai dël atominës elektrinës statybos pasiekë toká lygá, kad tuo-metinis Ministrø Tarybos Pirmininkas J. Maniuðis nutarë klausimo spren-dimà �perkelti� á aukðtesnæ instancijà, á LKP Centro Komiteto biurà. Iðvisko sprendþiant, nugalëjo jame techninës paþangos argumentai (tuo-met atominë energetika visame pasaulyje buvo laikoma techninës paþan-gos þenklu) prieð praktinio pobûdþio prieðtaravimus. Taigi 1968 m. gruo-dþio 25 d., A. Snieèkaus ir J. Maniuðio pasiraðytas, á Maskvà nukeliavotoks dokumentas (Nr. 12-3789, iðtrauka, vertimas ið rusø kalbos):

39

�6. Ávertinant ir Kaliningrado srities elektros energijos poreikius,1980 metais Lietuvos energinëje sistemoje susidaro 2,3 milijardø kilo-vatvalandþiø elektros energijos deficitas.

Siekiant aprûpinti tolesná respublikos liaudies ûkio plëtojimà, Lie-tuvoje tikslinga pastatyti atominæ elektrinæ.�.

Vëliau pamatysime, kad pastarasis teiginys tapo lemtingu argumentu.Kaip jau minëjau, raðtas buvo iðsiøstas ið Centro Komiteto kanceliarijos1968 m. gruodþio 25 d., o ðiø eiluèiø autorius 1968 m. gruodþio 16 d.paskirtas Valstybinio plano komiteto energetikos ir kuro skyriaus virði-ninku vietoje tuo metu á Lietuvos energetikos sistemà dirbti iðëjusioðviesios atminties J. Grigaravièiaus. Nuo tada að tapau tiesioginiu visøávykiø, susijusiø su Ignalinos AE, liudytoju ir dalyviu.

Norëèiau ið karto paþymëti, kad Valstybinio plano komiteto pirmi-ninkas A. Drobnys ilgus metus buvo nuosekliausias ir principingiau-sias atominës elektrinës statybos Lietuvoje prieðininkas. Be aukðèiaunurodytø prieþasèiø (statybos sunkumai, darbo jëgos stoka), jis laikësivisø pirma ekologijos motyvo. Jau tuomet pasaulio literatûroje pasigir-do abejoniø, ar ið tikrøjø atominë energetika tokia nepavojinga ir nau-dinga, kaip teigë mokslininkai. Ðitos abejonës pasiekë ir Lietuvà, ir A.Drobnys pajuto ekologiná pavojø, nors negalëjo paprieðtarauti techni-niais argumentais. Tokios nuostatos privalëjau laikytis ir að, nors ener-getikø spaudimas buvo milþiniðkas.

Gavus principiná Lietuvos valdþios pritarimà, SSRS energetikos irelektrifikavimo ministerija tæsë savo �Generalinës schemos� nagrinëji-mà. Buvo atlikti techniniai ir ekonominiai skaièiavimai, nagrinëjamakeletas galimø dislokavimo vietø. Pagrindinis faktorius buvo vandenstelkinio sudarymo arba pasirinkimo sàlygos. Kaip þinoma, atominëselektrinës yra stambios auðinamo vandens vartotojos. Specializuotasprojektavimo institutas �Energosetprojekt� nurodë sàlygas: 4000 MWgalingumà ir 250 m3/s vandens poreiká. Vandens telkinio akvatorija tuo-met turëtø bûti ne maþesnë kaip 25 kvadratiniø kilometrø, taigi iðtirtosgalimos vietos prie Kurðiø mariø, Dysnos, Dusios ir Drûkðiø eþerø.

Buvo taip pat svarstomas sumanymas statyti elektrinæ prie Nemuno,sudarant dirbtinius vandens telkinius, taèiau jis pasirodë esàs per bran-gus. Nepriimtini pasirodë ir Kurðiø mariø bei Dusios variantai. Galuti-niam svarstymui buvo pasirinktas Drûkðiø variantas ir atsarginis � Dys-nos. Turbût pagrindinis motyvas (nors neatsispindëjæs dokumentuose)

40

buvo noras statyti AE kuo toliau nuo Lietuvos centrø. Aikðtelës parin-kimo protokolas buvo pasiraðytas 1970 m. birþelio 9 d.

SSRS Energetikos ir elektrifikavimo ministerija tæsë paieðkà, kurbûtø geriausia statyti Ðiaurës-Vakarø jungtinës energetinës sistemos ato-minæ elektrinæ. Buvo aiðku, kad tokio tipo elektrinë reikalinga pietinëjepusëje, t.y. Baltarusijoje, Lietuvoje, Kaliningrado srityje arba Latvijo-je, nes ðiaurëje (Estijoje) buvo galingumo perteklius, ir ten jau buvostatoma Leningrado atominë elektrinë. Taip pat buvo aiðku, kad stato-ma turi bûti prie dideliø vandens telkiniø � eþerø, upiø arba prie jûros.Didþiausias energijos deficitas buvo Baltarusijoje, todël logiðka bûtøbuvæ statyti kuo arèiau vartotojo. Remiantis ðiomis prielaidomis, buvogalutinai pasiûlyti trys variantai: prie Drûkðiø eþero Lietuvoje, Snudoeþero Baltarusijos ðiaurëje ir prie Pripetës upës Baltarusijos pietuose.Ið karto buvo akivaizdus techninis ir ekonominis Drûkðiø varianto pra-naðumas: didþiausias vandens telkinys leistø pastatyti 6000 MW elek-trinæ, kai abu variantai Baltarusijoje �traukë� 4000 MW ir tai po dide-liø darbø, árengus vandens auðinimà Snudo eþerø sistemoje arba ið Pri-petës upës. Vienintelis Baltarusijos variantø pranaðumas � maþesnëselektros tinklø statybos sànaudos.

Parengtà aikðtelës parinkimo techniná-ekonominá pagrindimà1971 m. svarstë SSRS Energetikos ir elektrifikavimo ministerijos tech-ninë taryba. Baigiamajame ðios Tarybos posëdyje dalyvavome su Lie-tuvos valstybinio plano komiteto pirmininko pavaduotoju p. Drageliu.Visà svarstymà tvyrojo átampa, nes mes, Lietuvos atstovai, visomis ið-galëmis prieðinomës Drûkðiø variantui. Baltarusijos atstovai atkakliaipalaikë baltarusiðkuosius variantus. Baltarusijai tuomet labai trûko elek-tros energijos, o Lietuva jos nestokojo. Ministerijos atstovai rëmë Drûk-ðiø variantà, taèiau respublikø pastangos davë vaisius, ir techninë ta-ryba pritarë galutiniam variantui. Apie tai iðkilmingai raportavomeA. Drobniui: 1971 m. rugsëjo 16 d. SSRS valstybinio plano komitetokolegija Energetikos ir elektrifikavimo ministerijos teikimu svarstë irpritarë patikslintam �Generalinës schemos� variantui, kuriame numa-tyta 1971�1980 metais plëtoti Baltarusijos atominës elektrinës statybà.Vëliau tas variantas patvirtintas SSKP CK ir SSRS Ministrø Tarybosnutarimu.

Atrodë, kad Lietuvà aplenkë atominio �monstro� pavojus, nors Snu-do variantas atstumo nuo respublikos centrø poþiûriu niekuo nesiskyrë

41

nuo Drûkðiø varianto. Vis dëlto iðvengta pernelyg didelio statybos pa-jëgø sutelkimo ir nemaþos imigracijos bangos.

Ávykiai ëmë rutuliotis kita kryptimi vëliau, kai buvo parengta ir pa-tvirtinta SSRS atominës energetikos plëtojimo programa. �Generalinë-je schemoje� buvo numatyta statyti atomines elektrines su VVER tiporeaktoriais, kuriuos gamino tuomet Leningrado Iþoros gamykla � vie-nintelë Sovietø Sàjungoje turinti didþiausius presus reaktoriø dugnamsðtampuoti. Ir Drûkðiø, ir Snudo variantuose buvo numatyta po keturisVVER tipo reaktorius po 1000 MW. Taèiau VVER reaktoriø gamybaneprilygo paklausai, o Volgodono specializuotos VVER reaktoriø ga-myklos statyba buvo tik planuojama. Reikëjo ieðkoti iðeities, ir SSRSvalstybinis plano komitetas jà rado � tai RBMK tipo reaktoriai.

RBMK � kanaliniai didelio galingumo reaktoriai � buvo sukurti gy-nybos komplekse, vadovaujant tuometiniam SSRS Mokslø Akademijosprezidentui Aleksandrov�ui. Jø pagrindinis privalumas � neribota gali-mybë didinti galingumà � iki 2500 MW viename bloke, o VVER tiporeaktoriø (korpusiniø) galimybes ribojo korpuso gabaritø ir su tuo susiju-sios transportavimo problemos. Pirmoji eksperimentinë AE su RBMKtipo reaktoriais 1000 MW bloke buvo pastatyta prie Leningrado SSRSvidutiniøjø maðinø gamybos ministerijos. Toji paslaptingoji ministerijabuvo branduolinio ginklo gamintoja, o �pakeliui� imdavosi ir �civiliniø�reikalø, taigi, gamino, montavo ir eksploatavo RBMK tipo reaktorius,kuriuos pati sukûrë. Dël VVER tipo reaktoriø stokos SSRS valstybinisplano komitetas priëmë sprendimà Baltarusijos AE statyti su RBMK tiporeaktoriais, ir darbus pavedë minëtai Vidutiniøjø maðinø gamybos minis-terijai. Ðis sprendimas turëjo lemiamos átakos Lietuvos energetikai.

Naujojo veikianèio �personaþo� pirmasis þingsnis buvo SSRS ener-getikos ir elektrifikavimo ministerijos techninës tarybos sprendimo re-vizija. Vidutiniøjø maðinø gamybos ministerijos specialistai ið kartopastebëjo, kad Drûkðiø varianto aikðtelës sàlygos statybos poþiûriu yrakur kas patogesnës, nei Snudo: didesnis tvenkinys, patogi aikðtelë, netgruntai geresni. Turbût viliojo ir geresnë statybos medþiagø tiekimogalimybë, o taip pat patogesnis susisiekimas su tuometiniu Leningradu,kur buvo projektavimo organizacija ir jau susiformavæs AE kolektyvas �pagrindinis kadrø ðaltinis bûsimajai Ignalinos AE.

Galinga gynybos komplekso ministerija pradëjo naujà puolimà ir pa-reikalavo pakeisti Energetikos ir elektrifikavimo ministerijos sprendimà.

42

Lemiamas mûðis ávyko 1972 metais SSRS valstybiniame plano komite-te pas kolegijos nará � gamybiniø jëgø iðdëstymo skyriaus virðininkàM. Pervuchin�à (buvusá politbiuro nará ir SSRS energetikos ministrà,dar Stalin�o paðalintà ið Politbiuro nariø). Man teko dalyvauti ðiame�mûðyje�, kuriame Lietuvai ir Baltarusijai atstovavo Valstybiniø planokomitetø pirmininkai, jø prieðininkæ � Vidutiniøjø maðinø gamybos mi-nisterijà � remiant M. Pervuchin�ui. Spaudimas buvo milþiniðkas, gra-sinta aukðèiausiojo lygio vadovais, ir baltarusiai pagaliau kapituliavo,atsisakæ savo norø turëti AE, taèiau A. Drobnys nepasidavë. Tada M.Pervuchin�as iðsitraukë pradþioje minëtà LKP Centro Komiteto ir LSSRMinistrø Tarybos 1968 metø laiðkà ir pareikalavo já oficialiai atðauktiarba pritarti Vidutiniøjø maðinø gamybos ministerijos pasiûlymams. Taipiðsiskyrëme.

Atvykus á Vilniø, prasidëjo karðtligiðkas argumentø rengimas. Tadavienintelis argumentas prieð statybà prie Drûkðiø eþero buvo geologinëðiaurës rytø Lietuvos struktûra, nes pagrindinis poþeminiø vandenø nuo-tëkis orientuotas á Neries baseinà, o kartu Vilniaus ir Kauno kryptimi.Reikia pripaþinti, kad geologai buvo nuosekliausi atominës elektrinësprieðininkai ir nepasiraðë në vieno dokumento, kur jie bûtø sutikæ suDrûkðiø variantu. Galø gale ðis reikalas atsidûrë pas LKP CK PirmàjáSekretoriø A. Snieèkø, kuris turëjo spræsti, kieno þodis lemiamas. Manneteko dalyvauti aukðèiausiojo lygio pasitarime, taèiau girdëjau pasa-kojant, kad �Pirmasis� iðkoneveikë nelemto 1968 metø laiðko kûrëjusir pareikalavo vaþiuoti á Maskvà bei árodyti, kad Drûkðiø variantas yranepriimtinas. Vis dëlto atitinkamà protesto raðtà pasiraðyti atsisakë, otai nulëmë klausimo sprendimà.

Maskvos instancijos nenorëjo në svarstyti problemos, o SSRS Ge-ologijos ministerija paprasèiausiai ignoravo �vietiniø� nuomonæ. SSKPCentro Komiteto ir SSRS Ministrø Tarybos áslaptintu nutarimu buvopatvirtinta Drûkðiø atominës elektrinës statyba. Tuo baigësi pirmasisbûsimos Ignalinos AE, prieð tai vadintos Drûkðiø, Pabaltijo, LietuvosAE, epopëjos etapas.

Átvirtinæs savo pozicijà, naujasis Ignalinos AE �ðeimininkas� pra-dëjo veikti pakankamai energingai, net áþûliai. Naudodamiesi savo gy-nybinio komplekso privilegijomis (visi pagrindiniai ministerijos dar-buotojai su kariniais laipsniais, daþnai dël ávaizdþio vilkintys unifor-mas su apdovanojimais), visà dokumentacijà áslaptindami (nors joje

43

nebuvo nieko paslaptingo), jie pradëjo konkreèius projektavimo ir sta-tybos darbus. Pirmame variante buvo numatyta pastatyti keturis RBMK-1000 reaktorius su aðtuoniomis K-500 turbinomis. Statyba numatytadviem eilëmis po 2 blokus.

Ið pradþiø sveèiai laikësi taisykliø ir elgësi gana korektiðkai: pir-mos eilës projektinë dokumentacija buvo pristatyta á Vilniø ir pateiktaderinti, o galop ir suderinta, nors neiðvengta konfliktø. Bene didþiau-sias jø kilo dël maþo radioaktyvumo skystø atliekø paðalinimo. Siekda-mi maksimaliai supaprastinti ir atpiginti elektrinës statybà, projektuo-tojai pasiûlë skystas atliekas laidoti tiesiog grunte, maþdaug 500 m gy-lyje, ápumpuojant. Tai grësë poþeminiø vandenø uþterðimu, ir todël ki-lo didþiausi ginèai. Su Lietuvos geologø pagalba pavyko iðreikalautiatsisakyti tokio primityvaus sprendimo. Geologai apskritai nederino sto-ties projekto. Ðita kliûtis buvo �áveikta� apeinant vietos instancijas irderinant projektà su SSRS geologijos ministerija.

Nelauktai su rimtesne problema stoties ðeimininkai susidûrëMaskvoje. Paskaièiavus pirmosios eilës statybos iðlaidas paaiðkëjo,kad 2000 MW galingumo objektas kainuos lygiai milijardà rubliø (áskai-tant statybinæ bazæ ir gyvenvietæ). Tai þymiai virðijo SSRS plano komi-teto skaièius, ir jis pasiûlë atidëti statybà. Tada ministras E. Slavski�ssavo ruoþtu pasiûlë �genialø� sprendimà: kiekvieno reaktoriaus galin-gumà padidinti nuo 1000 iki 1500 MW ir taip sumaþinti vieno kilovato(kW) kainà. Nors niekas netikëjo, kad statyba dël to atpigs, taèiau �po-pieriuje� viskas atrodë gerai, ir Plano komitetas buvo priverstas sutikti.Reikia paþymëti, kad atominës energetikos plëtojimui (ðioje srityje SSRSsmarkiai atsiliko nuo iðsivysèiusiø ðaliø) SSRS Vyriausybë ir MinistrasPirmininkas A. Kosygin�as asmeniðkai teikë ypatingà reikðmæ. Visà laikàjuntamas �spaudimas ið virðaus� labai neigiamai atsiliepë pirmojo Ignali-nos AE bloko statybai. Skubotumas buvo bûdingas ir ministro E. Slav-ski�o darbo stilius. Jis elgësi kaip generolas karo metu, nepaisë nieko.Svarbiausia buvo greièiau raportuoti apie pirmojo bloko atidavimà eks-ploatacijai. Lietuvos valdþios organø nuomone, statybà reikëjo pradëtinuo gyvenvietës ir infrastruktûros (Elektrënuose tai uþtikrino greità blokøpaleidimà), taèiau ministras-generolas visais bûdais forsavo pagrindi-nio korpuso statybà.

Generolo E. Slavski�o �manevras� ið karto rimtai pakeitë situaci-jà. Bendras elektrinës galingumas padidëjo iki 6000 MW, o tai rimtai

44

paþeidë ðiluminá Drûkðiø eþero reþimà. Taèiau vyko tik pirmos eilës sta-tyba, kurios pajëgumas tesudarë 3000 MW ir formaliai nebuvo pagrindonerimauti. Nemalonumai prasidëjo vëliau, kada dar nebaigus pirmos ei-lës darbø, buvo priimtas sprendimas projektuoti antràjà eilæ. Suderintabuvo 4000 MW galingumo, o faktiðkai vyko 6000 MW galingumo elek-trinës statyba. Generolai ið Gynybos ministerijos ëmë lauþyti taisykles:projektas nebuvo pristatytas derinti, SSKP CK ir SSRS Ministrø TarybosNutarimas dël antros eilës statybos buvo priimtas slapta, neþinia kienoparaðu �suderintas� su Respublika (tikriausiai telefonu).

Toks elgesys negalëjo bûti toleruojamas. Projektuotojus imta boi-kotuoti respublikos ástaigose, prasidëjo konfliktai su Ignalinos rajonovaldþia.

Pirmieji statybos vadovai dar palaikë bendravimà, netrukus juospakeitus, santykiai tarp respublikos ir AE statytojø visai nutrûko. Tarpkitko, kadrø pakeitimà nulëmë tai, kad pirmieji statybos vadovai laikësirespublikos pozicijos � pirma pastatyti gyvenvietæ ir infrastruktûrà, ovëliau pradëti pagrindinio korpuso statybà. Armijos generolo E. Slav-ski�o (nusipelniusio dar karo metais statant gynybos objektus Sibire)reakcija buvo þaibiðka: jis atskrido á AE statybà asmeniniu lëktuvu iratleido visus nepaklusnius vadovus. Pagrindinio korpuso pamatai buvoliejami �ið akies�, neþinant dar në gabaritø. Kai elektrinës vadovø pa-klausiau, kas bus, jeigu jie neatspës perimetrø, iðgirdau trumpà atsaky-mà: �tada susprogdinsime ir betonuosime ið naujo�. Tai buvo karo me-to darbo stilius.

Planai forsuoti antros eilës statybà sukëlë didelá nerimà Lietuvosvaldþios ir mokslo sferose. Plano komiteto pirmininko A. Drobnio pa-stangomis buvo sukurtos mokslininkø, gamtosaugos bei kitø specialis-tø grupës, kurios labai rimtai nagrinëjo visus problemos aspektus. Darlabiau atmosfera dël naujojo energetikos giganto ákaito po to, kai AEprojektuotojai prabilo apie galimybæ statyti 9000�12000 MW elektri-næ. Jø norus ámanoma paaiðkinti: buvo pastatytas miestas (vëliau pava-dintas A. Snieèkaus vardu, dabar Visaginas), sukurta galinga statybinëbazë, suburtas tam tikras AE dirbanèiøjø kolektyvas. Techniniu, o tiks-liau statybos poþiûriu privalumai buvo aiðkûs. Energetiniu poþiûriu to-kia milþiniðka elektriniø pajëgumø koncentracija këlë daug abejoniø.Net SSRS energetikos ir elektrifikacijos ministerija pradëjo abejoti to-kio giganto pagrástumu. Generolas E. Slavski�s visus prieðtaravimus ir

45

abejones atremdavo vienu argumentu: jei nebus leista statyti antrà eilæ,reikës statyti kità elektrinæ kitoje vietoje, o tai neiðvengiamai susijæ suterminø nukëlimu, taigi bus prarastas atominës energetikos plëtojimotempas.

Svarstant Lietuvoje AE antrosios eilës problemas, tapo aiðku, kadpagrindinis argumentas prieð antràjà eilæ bus vandens resursai. Tuometdar nebûta jëgainës saugumo motyvuotø argumentø, niekas neásivaizda-vo galimos avarijos, dar nebuvo Èernobylio, nors Three Mile Islands jaubuvo faktas. Taèiau respublikos mokslininkø pajëgomis buvo sukurta mo-tyvuota paþyma apie tai, kad toliau Ignalinos AE plësti negalima. Raðtebuvo paþymëtos trys klausimø grupës: pirma � vandens resursø defici-tas Drûkðiø eþere, antra � ðiluminio reþimo paþeidimas ir jo ekologinëspasekmës ir treèia � radioaktyviøjø medþiagø iðsiverþimo pavojus ava-rinës situacijos atveju. Galutinë iðvada � reikia pasitenkinti trimis reak-toriais po 1500 MW, t. y. bendras Ignalinos AE galingumas neturi virðyti4500 MW. Ðia paþyma buvo siûloma pagrásti laiðko SSRS Ministrø Ta-rybai turiná, taèiau naujasis LSSR Vyriausybës vadovas R. Songaila atsi-sakë pasiraðyti ðá laiðkà. Jis nutarë asmeniðkai apsilankyti pas SSRS vals-tybinio plano komiteto pirmininkà N. Baibakov�à ir aptarti ðá klausimà.Toks vizitas ávyko 1984 m. sausio 24 d., ir man teko dalyvauti tame po-kalbyje (ið Lietuvos dalyvavo R. Songaila ir A. Drobnys).

Pokalbio pradþioje buvo aptariami 1985 metø plano klausimai, poto gana greitai iðspræstas dujotiekio Minskas � Vilnius statybos klausi-mas, ir tada A. Drobnys iðkëlë AE klausimà (R. Songaila nesiryþo pa-teikti laiðko, ir A. Drobnys áteikë N. Baibakov�ui ðià Paþymà su savoparaðu). Paþymos turinys skaitantájá nemaloniai nustebino, ir jis tuojpaskambino akademikui Aleksandrov�ui. Girdëjome, kaip pastarasiskarðtai oponavo, taèiau N. Baibakov�as su juo nesutiko ir pasakë: �Lie-tuviai sunerimæ dël jûsø objekto, ir Jûs privalote juos átikinti, o ne prieð-tarauti�. Po to N. Baibakov�as uþraðë ant pateiktos paþymos savo rezo-liucijà, kuria pavedë energetikos skyriaus virðininkui A. Troicki�ui kar-tu su suinteresuotosiomis ðalimis iðnagrinëti klausimà ir pateikti atsa-kymà. Taip baigësi vizitas.

Gavæ SSRS valstybinio plano komiteto pirmininko rezoliucijà, galë-jome veikti. Prasidëjo daþnos kelionës á Maskvà, vaikðèiojimai ministe-rijø ir komitetø koridoriais, ilgi pokalbiai su ávairaus lygio valdininkais.Ið karto susidûrëme su labai stipria energetikø opozicija, vadovaujama

46

Vidutiniøjø maðinø statybos ministerijos, todël uþtarimo ieðkojome gam-tosaugos institucijose. Kartu su A. Drobniu 1984-øjø geguþæ apsilan-këme pas SSRS gamtosaugos komiteto pirmininkà J. Izrael�á, kuriambuvo áteiktas laiðkas, pasiraðytas A. Drobnio ir J. Matulio � tuometinioLietuvos Mokslø Akademijos prezidento. Laiðke buvo iðdëstyti argu-mentai dël Ignalinos AE galingumo apribojimo iki trijø blokø. J. Izrae-l�is iðklausë gana palankiai ir paþadëjo padëti. Laiðkas buvo nukreiptasÞemës geofizikos institutui. Tai buvo labai áslaptinta mokslo tyrimoástaiga, kurios pagrindinë veikla buvo globaliø gaivaliniø nelaimiø ir jøpadariniø tyrimas su aiðkia karinës krypties persvara. Sunkiai, vargaisnegalais patekau á ðità ástaigà (dukart buvo tikrinami mano dokumen-tai) pas profesoriø Dibobes�à, su kuriuo anksèiau buvau susipaþinæsKaune, jaunøjø mokslininkø � branduolininkø konferencijoje. Apie at-mosferà Þemës geofizikos institute iðkalbingai liudija faktas, kad pro-fesorius Dibobes�as, akivaizdþiai simpatizuojantis mûsø respublikai, ne-norëjo su manimi kalbëti ástaigoje, ir mûsø pokalbis ávyko vëliau, skve-relyje prie ðio instituto pastato. Ten gerbiamas profesorius patarë man,kaip reikia veikti, kad pasiektume tikslà. Tai buvo Drûkðiø eþero pri-skyrimas prie bendro naudojimo vandens telkiniø, kuriems galioja tem-peratûrø apribojimai. Parengtieji dokumentai buvo pristatyti Gamto-saugos komitetui, ir jis 1984 m. birþelio 8 d. Raðtu Nr. 40-78/559 atsakëá mûsø laiðkà taip: �eksploatuojant vasaros metu, elektrinës galingumasneturi virðyti 4500 MW�. Tokia iðvada privertë SSRS valstybiná planokomitetà ir Atominës energetikos ministerijà ieðkoti aplinkeliø. Vienastokiø buvo suformuluotas SSRS valstybiniame plano komitete 1984 m.rugpjûèio 17 d. Laiðke Nr. AL-489/22-1078, kuriame paraðyta, kad �áver-tinant planinius ir kapitalius remontus, esant keturiems energoblokams,disponuojamasis Ignalinos AE galingumas 7 vasaros sezono mënesiusbus sumaþintas iki 4500 MW�. Kartu buvo patvirtinta, kad Ignalinosplëtra virð 6000 MW nenumatoma. Tai buvo lyg ir pralaimëjimas, ta-èiau su pagrindu tolesnëms batalijoms dël Ignalinos �monstro�.

1986-øjø balandþio 26-àjà virð Èernobylio AE pakibo grësmin-gas debesis. Ne ið karto mes suvokëme, kad atominëje energetikojeávyko istorinis lûþis, jos tolesniam plëtojimui buvo suduotas milþi-niðkos jëgos smûgis. Palaipsniui aiðkëjo katastrofos mastas. Prasi-dëjus Perestroikai, ásiþiebë viltis, áveikusi baimæ reikðti nuomonæ,pakilo galinga ekologiniø judëjimø banga. Tai privertë sovietinës

47

energetikos vadovus ið esmës perþiûrëti savo pozicijas. Vël iðkiloIgnalinos AE klausimas.

Lietuva tuojau pat reagavo á Èernobylio avarijos faktà. 1986 metøvasarà buvo parengtas kreipimasis á aukðèiausiasias SSRS valdþiosinstancijas, praðant sustabdyti tolesná Ignalinos AE plëtimà. Pirmajamelaiðko variante buvo siûloma apsiriboti dviem blokais, t.y. 3000 MWgalingumu. Tuometinis LKP CK Pirmasis sekretorius P. Griðkevièiussu tuo nesutiko ir buvo áraðyti 4500 MW (remiantis anksèiau iðdësty-tais argumentais). Apmaudi klaida, nes Èernobylio avarijos pasekmiøatmosferoje buvo galima pasiekti bet koká rezultatà, apriboti AE ga-lingumà iki minimumo. Nors tai dar nëra visiðkai árodyta, taèiau galibûti, kad vis dëlto pastatyti treèiàjá blokà, o sustabdyti pirmàjá �labiausiai nepatikimà � bûtø buvæ prasminga. Atominës energetikosministerija (buvæs Minsredmað) ir SSRS valstybinis plano komitetaslabai greitai sutiko su Lietuvos pasiûlymu ir 1987 m. sausio 5 d. RaðtuNr. 50-5 nutarë �nustatyti ribiná Ignalinos AE galingumà 4500 MW vie-toje 6000 MW pagal projektà�. Taèiau tas sprendimas neiðgelbëjo tre-èiojo bloko � galinga visuomenës protesto banga privertë sustabdytijo statybà. Bet èia jau suveikë politiniai motyvai, energetikø nuomo-në tapo nereikalinga.

Prasidëjo kova su �monstrais�, energetikai virto �tautos prieðais�,kol buvo ðilta namuose, ir apie elektros deficità niekas negalvojo. Ðian-diena visiems akivaizdûs lengvabûdiðkos ekonominës politikos pada-riniai.

Ðis pasakojimas nepretenduoja á iðsamø Ignalinos AE istorijos ap-raðymà. Lietuvoje yra energetikø, ypaè energetikos veteranø, galinèiømano prisiminimus papildyti, o gal ir kitaip vertinanèiø netolimos pra-eities ávykius. Èia pateikiau savo, kaip buvusio Valstybinio plano ko-miteto darbuotojo nuostatas, atsiþvelgdamas ne tik á energetikos, bet irá Lietuvos ekonomikos interesus.

Esu ásitikinæs, kad branduolinei energetikai Lietuvoje alternatyvosnëra. Bet kuris kitas kelias ðiandien neámanomas ir netikslingas. Tiesa,anuomet, kuriant branduoliná pirmtakà Lietuvoje, buvo padaryta daugklaidø, bûdingø to meto administracinei-direktyvinei sistemai, kuriø ðian-dienos patirtis leidþia iðvengti. Viena jø � gigantomanija, beatodairið-kas energiniø galingumø plëtojimas, energijos resursø netaupymas. Ðian-dien Lietuvai pakaktø 4 blokø po 1000 MW, kaip tai buvo numatyta

48

pradþioje (blogiausiu atveju � 2 blokø po 1500 MW). Kita klaida �skubotumas, voliuntaristiniai sprendimai, dël kuriø buvo pasirinkti ne-tinkami RBMK tipo reaktoriai, statybos metu neiðvengta gausybës trû-kumø ir paþeidimø. Savo pareiga tuomet laikiau kiek galëdamas prie-ðintis tokiems iðkraipymams, o ðiandien su pagarba þiûriu á atominësenergetikos specialistø sunkø darbà � Lietuvos energetikos stiprinimà.

�Þiburiai� 1992. Nr. 22 (144) ir Nr. 23 (145).

49

V. JUODKAZIS

GEOLOGINË APLINKA IRIGNALINOS ATOMINË ELEKTRINË

Kiekvienas inþinerinis statinys tampa aplinkos dalimi, todël já bûti-na derinti prie tos aplinkos, atsiþvelgiant á galimas eksploatacijos inþi-nerines ir socialines pasekmes. Visi pastatai pamatais remiasi á þemæ,vadinas ji turi bûti pajëgi iðlaikyti jø sukuriamà papildomà apkrovà.Tam reikalinga iðankstinë informacija apie geologinæ teritorijos sanda-rà bei inþinerines gruntø savybes ir galimus jø pokyèius, pastaèius pa-statà ar pastatø kompleksà.

Naujo statinio vietos parinkimas demokratinëje valstybëje, ypaè jei-gu tai pramonës ar energetikos objektas, yra labai atsakingas, daþnaidaugkartiniø, kartais net �triukðmingø� derinimø procedûrinis dalykas.Suprantama, kuo sudëtingesnis ir labiau aplinkà veikiantis bei ekologi-jos poþiûriu pavojingas objektas, tuo iðsamesnë turi bûti iðankstinë in-formacija apie geologinæ aplinkà. Sovietmeèiu tokiø derinimo su vi-suomene tradicijø nebuvo.

Atominë energetika ir Ignalinos atominë elektrinë á Lietuvà tuometatëjo �tyliai�, ketinimø nevieðinant, o dëliojant vienà prie kito valdþiosorganø nutarimus, specialistø parengtas paþymas ir ataskaitas, pasira-ðytus posëdþiø protokolus ir ávairios paskirties aktus, daþnai þenklintus�tarnybinio naudojimo� prieraðu.

1963�1988 m. dirbau Lietuvos geologijos institute Hidrogeologi-jos ir inþinerinës geologijos skyriaus vadovu, tad teko dalyvauti, svars-tant Ignalinos atominës elektrinës statiniø komplekso vietos parinki-mo, aplinkos ir poþeminio vandens radiacinës tarðos bei radioaktyviøjøatliekø laidojimo á giliuosius sluoksnius suderinamumo ar nesuderina-mumo su geologine aplinka klausimus.

JUODKAZIS VYTAUTAS gimë 1928 lapkrièio 1 d. Pagëgiuose, Ðilutës raj. 1952�1957 studijavo VU Gamtos mokslø fak., 1957�1961 m. dirbo Vilniaus hidrogeologinëjeekspedicijoje, 1961�1963  m. studijavo Geologijos instituto aspirantûroje. 1963�1988 m.dirbo Geologijos institute moksliniu darbuotoju ir Hidrogeologijos ir inþinerinësgeologijos skyriaus vadovu, o 1988�2005 m. Vilniaus universitete ëjo profesoriauspareigas. Fiziniø mokslø habilituotas daktaras, profesorius, Lietuvos Mokslø Akademijosnarys-korespondentas, dviejø Valstybiniø premijø laureatas (1984 ir 1996 m.).

50

Nuo ávykiø, susijusiø su Ignalinos AE vietos parinkimu, praëjo dau-giau nei 30 metø. Per tà laikà daug pirminiø dokumentø �nugrimzdo�tuometiniø þinybø archyvuose, kur juos susirasti sudëtinga, dalis galdingo amþinai, taèiau dalis iðliko, ir jais, kaip ir áraðø tarnybiniame die-noraðtyje medþiaga ir asmeniniais prisiminimais, èia pasinaudosiu. Supirmosios atominës jëgainës Lietuvoje statyba susijæ daug ávykiø, irtuos ávykius liudijanèiø dokumentø autorius dalyvavo tik kai kuriuose�batalijø� prieð IAE statybà ir uþ geologinës aplinkos iðsaugojimà epi-zoduose. Todël pateiktoji ðiame raðinyje informacija yra fragmentiðka,taèiau papildanti bendrà leidinio kontekstà.

REIKALAVIMAI ATOMINËS ELEKTRINËS VIETAI IÐRINKTI

Sovietø Sàjunga atomines elektrines pradëjo statyti nenustaèiusi spe-cialiø reikalavimø projektuojamos AE vietovës geologinës aplinkos sà-lygø ávertinimui � buvo naudojamasi bendrais, pramoninei statybai tai-komais normatyviniais dokumentais ir atominiø elektriniø projektavi-mui skirtomis sanitarinëmis taisyklëmis. Ne viena ið pirmøjø atominiøelektriniø Sovietø Sàjungoje geologiniø sàlygø poþiûriu buvo pastaty-tos netinkamose vietose. Bûta atvejø, kai tai suvokta dar statybos metu,taèiau nemaþai inþineriniø geologiniø problemø iðryðkëdavo elektrineseksploatuojant. Pavyzdþiui, Rovno AE pastatyta vietovëje, kur geolo-giniame pjûvyje yra silpnø gruntø, kuriø nestabilumas pasireiðkë darstatybos metu. Statant Odesos AE, nepakankamai ávertinti karstiniaiprocesai, o Krymo AE pastatyta ant regioninio tektoninio lûþio, kertan-èio uolienø masyvà. Plaèiau apie tai tuo metu niekas neraðë, taèiau pro-blemos buvo tikrai nemaþos, apie jas uþsiminta viename ið pirmøjø AEvietos parinkimo normatyviniame dokumente, iðleistame 1988 metaisir skirtame �tarnybiniam naudojimui�.

Tokiomis aplinkybëmis bandant iðvengti atominës elektrinës statybosLietuvoje, nebuvo galimybës remtis techniniais normatyvais grindþiamaisargumentais. Tie argumentai cituojamose metodinëse rekomendacijose,iðleistose 10�15 metø vëluojant, labai svarûs: renkant vietà AE, reikiaatlikti regiono hidrogeologinio ir inþinerinio geologinio kartografavimo1:200 000 mastelio darbus, AE konkreèios statybos aikðtelës vietai nusta-tyti ir projektiniams sprendimams pagrásti bûtini analogiðki kompleksi-niai kartografavimo darbai, taèiau jau stambesnio mastelio � 1:50 000.

51

KRITERIJAI AE STATYBOS VIETAI PAGRÁSTI(Òðåáîâàíèÿ�, 1987 ã.)

• Saugus atstumas iki miestø, gyvenvieèiø, pramonës, þemës ûkio ir kt. svarbiøobjektø, gyventojø tankis.

• Vyraujanèios vëjø kryptys ir vëjo stiprumas.• Pavirðinio vandens sistema ir vandens balanso elementai.• Seismingumas, tektoniniø lûþiø zonos, sufoziniai ir karstiniai procesai, nuoðliauþos.• Hidrogeologinës ir inþinerinës geologinës sàlygos: sandara, gruntø (nuogulø ir

uolienø) bei poþeminio vandens savybës, aeracijos zonos storis.

Du pastarieji punktai, susijæ su geologine AE statybos aikðtelës san-dara, kaip paaiðkëjo ið vëliau parengtø normatyviniø dokumentø, yralabai svarbûs, nes nuo jø priklauso pastatø stabilumas. Metodinës reko-mendacijos AE vietos pagrindimui Sovietø Sàjungoje atsirado tik 1987�1988 m., taigi Ignalinos AE vietos parinkimo ir projektavimo metu bu-vo galima elgtis savo nuoþiûra, laikytis arba nesilaikyti bendros logikosprincipø. Ignalinos AE uþsakovai ir projektuotojai buvo sukarintos or-ganizacijos � bevardës paðto dëþutës (p/d X-0000), kuriø darbuotojainepakankamai atsiþvelgë á bendrus geologø profesionalø pripaþintus,nors tuo metu atominëms elektrinëms normatyvø pavidalu dar nesufor-muluotus principus ir projektavo bei pastatë Ignalinos AE, neatlikæ ið-samiø 1:50 000 mastelio geologiniø tyrimø. Nesulaukdama ir nebesiti-këdama, kad minëtus tyrimus atliks IAE projektuojanèios sàjungos þiny-bos, Lietuvos geologijos valdyba 1988�1995 m. atliko juos ið jai skiria-mø biudþetiniø lëðø, nes elektrinës pajëgumus buvo kësinamasi didintiiki 9000 megavatø.

IGNALINOS AE VIETOS PARINKIMO ISTORIJA

Ne tik gyventojai, specialistai, bet ir tuometinës sovietinës valdþiosatstovai nenorëjo atominës elektrinës Lietuvoje. Svarbiausios prieþas-tys buvo dvi: pirma, stengtasi iðvengti sàlyginai nepatikimo radioakty-vias medþiagas skleidþianèio objekto, antra, buvo bijomasi rusakalbiøgyventojø pagausëjimo. 6000 MW atominës elektrinës statyba, siekiantaprûpinti Ðiaurës vakarø SSRS dalies energinæ sistemà reikiamu elek-tros energijos kiekiu, buvo, tikriausiai, �nuleista ið virðaus�. Akivaizdu,kad ne savo iniciatyva Lietuvos SSR Ministrø Taryba sumanë statytiatominæ elektrinæ ir 1970 m. birþelio 2 d. sudarë Komisijà jos vietai

52

parinkti. Sutikimas statyti atominæ elektrinæ Lietuvoje, Drûkðiø vieto-vëje, Maskvai buvo duotas 1972 m. lapkrièio 13 d. (Lietuvos komparti-jos CK ir Lietuvos SSR Ministrø Tarybos Raðtas Nr. 645). Po to sekësvarbiausias dokumentas � SSRS Ministrø Tarybos 1972 m. lapkrièio30 d. Potvarkis �Dël Drûkðiø elektrinës statybos�. Per tà laikà vykoávairûs parengiamieji darbai ir derinimai, taèiau nuodugniø tyrimø pa-sirenkant vietà atlikta nebuvo. Svarbiausiøjø ávykiø chronologija:

AE VIETOS PARINKIMO IR DERINIMO ÁVYKIØ SEKApagal rastus dokumentus

1970 m.

• Lietuvos SSR Ministrø Taryba 1970 m. birþelio 2 d., Potvarkiu Nr. 410-p sudarëValstybinæ komisijà, kuri turëjo parinkti vietà atominei elektrinei statyti. Komisi-jos pirmininkas � A. Þukauskas, Lietuvos Mokslø Akademijos viceprezidentas;pirmininko pavaduotojas � A. Dragelis, Valstybinio plano komiteto pirmininkas.

• Valstybinës komisijos 1970 m. birþelio 9 d. Protokolas �Dël Lietuvos teritorijojenumatomos statyti AE vietos parinkimo� ið 6 galimø variantø: Drûkðiø, Dysnos,Dusios, Klaipëdos (Kintø), Nemuno (Ðilutës raj.) Pirmenybë teikiama Drûkðiøeþero variantui.

• Lietuvos SSR Ministrø Tarybos 1970 m. birþelio 29 d. Potvarkis Nr. 243 �Dëlnumatomos atominës elektrinës statybos Drûkðiø eþero aplinkoje�.

1971 m.

• SSKP CK ir SSRS Ministrø Tarybos 1971 m. rugsëjo 16 d. Nutarimas Nr. 684-200 �Dël 6000 MW AE statybos, siekiant aprûpinti Ðiaurës-Vakarø SSRS daliesenerginæ sistemà elektros energija�.

1972 m.

• SSRS Geologijos ministerijos Antrosios hidrogeologijos valdybos Pirmosios iðva-dos apie palankias geologines Drûkðiø vietovës sàlygas AE statybai (1972 m.pavasaris).

• Lietuvos geologijos valdybos Paþyma (1972-06-16) apie tai, kad poþeminio van-dens apsaugos poþiûriu Drûkðiø vietovës geologinës sàlygos yra nepalankios.

• Posëdis SSRS valstybiniame plano komitete (pirmininkaujant Pervuchin�ui)dël Drûkðiø vietovës tinkamumo AE statybai. Posëdyje dalyvavo A. Ferensas,K. Kairys, A. Drobnys (1972 m. birþelis).

• SSRS Geologijos ministerijos Antrosios hidrogeologijos valdybos Antrosios ið-vados apie palankias geologines Drûkðiø vietovës sàlygas AE statybai, nekelian-èias pavojaus uþterðti poþeminá vandená radionuklidais (1972-08-28).

• Atominës elektrinës statybai prie Drûkðiø eþero pritaria Lietuvos kompartijosCK ir Lietuvos SSR Ministrø Taryba (1972 m. lapkrièio 13 d. Raðtas Nr. 645SSRS �Gosplanui�, pasiraðytas A. Snieèkaus ir J. Maniuðio).

53

• Dokumentas, nulëmæs AE statybà Lietuvoje � SSRS Ministrø Tarybos 1972 m.lapkrièio 30 d. Potvarkis Nr. 2542 �Dël Drûkðiø elektrinës statybos�.

• Paskutinis dokumentas, áteisinæs AE statybos aikðtelës vietà eþero pakrantëje,buvo �Drûkðiø AE statybos aikðtelës vietos parinkimo komisijos aktas pasiraðy-tas 1973 m. birþelio 29 d.

LIETUVOS SPECIALISTØ POÞIÛRIS

Kalbant apie atominës jëgainës statybos vietos Lietuvoje parinki-mà, bûtina paminëti du mûsø ðalies specialistø dalyvavimo etapus: pir-masis (1970 m. birþelis) � labiausiai tinkamos AE statybos vietos pa-rinkimas ið 6 galimø, antrasis (1972 m. birþelis�rugpjûtis) � SSRS geo-logijos ministerijos Antrosios hidrogeologijos valdybos, tuometinëjeSovietø Sàjungoje vykdþiusios visø slaptø objektø hidrogeologinius irinþinerinius tyrimus, pateiktø iðvadø apie Drûkðiø vietovës tinkamumàAE statybai kritika, motyvuojant tuo, kad atliktø tyrimø nepakanka, sta-tant toká stambø energetiná kompleksà.

Dokumentø, rodanèiø kieno nurodymu 1970 m. birþelio 2 d. LietuvosSSR Ministrø Taryba sudarë Valstybinæ komisijà surasti vietà atominei elek-trinei ir kas pasiûlë 6 galimus variantus, rasti nepavyko. Vieta buvo renka-ma skubotai � visa tokio ypatingo objekto statybos vietos parinkimo ir josáteisinimo procedûra LSSR Ministrø Tarybos potvarkiu uþtruko tik vienàmënesá. Tikriausiai, kaip minëta, tai buvo nurodymas �ið virðaus�. Vyriau-sybinëje komisijoje nebuvo në vieno geologo � hidrogeologijos ir inþineri-nës geologijos srities specialisto, nors objekto statyba ir eksploatacija tie-siogiai susijusi su inþinerinëmis geologinëmis gruntø savybëmis, seismi-niu vietovës aktyvumu, skystøjø radioaktyviøjø atliekø laidojimo galimy-bëmis, poþeminio vandens apsauga nuo tarðos radionuklidais. Po metø,1971 m. rugsëjo 16 d., buvo priimtas SSKP CK ir SSRS Ministrø TarybosNutarimas dël 6000 megavatø atominës elektrinës statybos.

Taèiau yra vienas archyvinis dokumentas, kuriame raðoma, kad mi-nëtame Nutarime Lietuvoje AE statyba nebuvo numatyta.* Tad liekaneaiðku, kodël dar 1970 m. birþelá buvo aptariama vieta 6000 MW ato-minës elektrinës kompleksui statyti? Tam bûtini papildomi tarnybiniosusiraðinëjimo dokumentai, kurie, laikui bëgant, turëtø atsirasti.

1972 m. birþelá gautos Antrosios hidrogeologijos valdybos Iðvados apie

* Þiûr. priedus

54

Drûkðiø vietovës tinkamumà AE statybai (1 pav.). Gavus ðá dokumentà,prasidëjo antrasis AE vietos derinimo etapas, kuriame aktyviai dalyvavohidrogeologijos bei inþinerinës geologijos specialistai. Galima numanytiLietuvos geologø reakcijà perskaièius rankraðèio iðvadas, parengtas nau-dojantis apytikrio apþvalginio vidutinio 1:500 000 mastelio kompleksi-nio geologinio kartografavimo duomenimis ir daugiatomës monografijosSSRS hidrogeologija, t. 32 (Ãèäðîãåîëîãèÿ ÑÑÑÐ, 1969) tekste pateik-tu regioniniø sàlygø apibûdinimu. Iðvadose teigiamai vertinama Drûkðiøvietovë 6000 MW galingumo atominei elektrinei statyti. Antroji hidro-geologijos valdyba pati jokiø tyrimø numatomoje statybos vietoje neatli-ko. Maðinële spausdinto teksto apimtis � 3,5 puslapio, kuriuose teigiama,kad laikantis atominiø elektriniø statybos sanitariniø saugumo taisykliø,Drûkðiø eþero aplinkoje nei pavirðinis, nei poþeminis vanduo nebus uþ-terðtas. Negana to, nieko netyræ ir jokiø hidrodinaminiø skaièiavimø ne-atlikæ Iðvadø autoriai teigia, kad AE aplinkoje yra galimybë �palaidoti�giliau slûgsanèiuose vandeninguose sluoksniuose apie 720 m3/parà ma-þo aktyvumo skystøjø radioaktyviøjø atliekø. Nuorodø á normatyviniusdokumentus, susijusius su atominiø elektriniø inþineriniais geologiniaistyrimais, darbe nëra. Tai dar kartà patvirtina nuomonæ apie labai primity-vø Sovietø Sàjungos specialistø poþiûrá, parenkant statybos vietas pirmo-sioms atominëms elektrinëms, taip pat ir Ignalinos AE.

1 pav. SSRS Geologijos ministerijos Antrosios hidrogeologijos valdybosataskaitos �Iðvados apie projektuojamos Lietuvoje atominës elektrinës rajono

hidrogeologines sàlygas� titulinis lapas.

55

Lietuvos geologijos valdyba, derinusi savo srities AE statybos vie-tos parinkimo Lietuvoje klausimus, negalëjo sutikti nei su Iðvadø teigi-niais, nei su tuo, kokiais geologiniais duomenimis remiantis jos buvoparengtos. Tada gimë atsakomoji Lietuvos geologijos valdybos Paþy-ma (1972-06-16), prie kurios buvo pridëti brëþiniai, liudijantys kad:

• Drûkðiø eþero aplinkoje dideli plotai padengti smëlingomis nuo-gulomis, kuriose gruntinis vanduo slûgso tik 0,5�3,0 m gylyje, o taineatitinka sanitariniø atominiø elektriniø projektavimo taisykliø (Nr.38/3-68) 7b punkto,

• Drûkðiø eþero ádubà supa aukðtumos, kuriose vyksta poþeminiovandens mityba � krituliø vanduo infiltruojasi ir patenka á arteziniussluoksnius, kuriø vanduo naudojamas miestø ir þemës ûkio objektø vie-ðojo geriamojo vandens tiekimui,

• pavirðiniai, gruntiniai ir arteziniai vandenys hidrauliniu poþiûriuyra labai susijæ, ir AE avarijø metu radionuklidai, patekæ á aplinkà, uþ-terðtø poþeminio geriamojo vandens sluoksnius.

Paþymos iðvadose nedviprasmiðkai pasakyta, kad Drûkðiø eþeroaplinka dël hidrogeologiniø sàlygø ypatumø netinka atominei elektri-nei statyti (Ñïðàâêà, 1972), (2 ir 3 pav.). Paþymà pasiraðë Lietuvosgeologijos valdybos virðininkas V. Mikalauskas, taèiau atsakomybëbuvo didelë, ir Paþymos teksto pabaigoje buvo áraðytos specialistø,rengusiø tekstà ir dalyvavusiø jo aptarime, pavardës: Lietuvos geolo-gijos valdybos darbuotojø, geologijos-mineralogijos mokslø kandi-datø � vyriausiojo inþinieriaus A. Valos ir vyriausiojo geologo V. Von-savièiaus, Lietuvos geologijos instituto mokslininkø, geologijos-mi-neralogijos mokslø kandidatø � direktoriaus A. Grigelio, skyriaus va-dovo V. Juodkazio, J. Diliûno ir A. Kondrato. Taip pat buvo áraðytostuo metu Vilniuje komandiruotëje buvusiø ir Paþymos aptarime daly-vavusiø tuomet Sàjunginio hidrogeologijos ir inþinerinës geologijosinstituto (VSEGINGEO) profesoriaus geologijos-mineralogijos moks-lø daktaro V. Goldberg�o ir SSRS Geologijos ministerijos Hidrogeo-logijos ir inþinerinës geologijos skyriaus virðininko S. Gurjev�o pa-vardës. Taip tais �atsakingais� laikais buvo pasidalinta atsakomybeuþ ðià �negatyvià� Paþymà.

56

MASKVOS VERDIKTAS

Minëtoji Lietuvos geologijos valdybos parengta Paþyma buvo ið-siøsta á Maskvà su lydraðèiu, taèiau nei jo turinio, nei adresato neþinau.Tikriausiai lydraðtá pasiraðë vienas ið to meto Lietuvos vadovø. Á raðtàir mûsø parengtà Paþymà Maskva reagavo operatyviai. 1972 m. antrojebirþelio pusëje Maskvoje, SSRS valstybiniame plano komitete, pirmi-ninkaujant ðio Komiteto pirmininko pavaduotojui Pervuchin�ui, ávykopasitarimas, kuriame dalyvavo SSRS Mokslø Akademijos prezidentas,vienas ið RBMK reaktoriø kûrëjø A. Aleksandrov�as bei nemaþai kitøatominei energetikai atstovavusiø specialistø ir funkcionieriø. Lietuvospusei atstovavo Lietuvos KP CK Sekretorius A. Ferensas, ministro pir-mininko pirmasis pavaduotojas K. Kairys ir Plano komiteto pirminin-kas A. Drobnys. Lietuvos geologams atstovavo Geologijos valdybosvirðininkas V. Mikalauskas ir V. Juodkazis � ðio raðinio autorius. Geo-logø pozicijoms sustiprinti á pasitarimà buvome pasikvietæ SSRS geo-logijos ministerijos Hidrogeologijos ir inþinerinës geologijos skyriausvirðininko pavaduotojà P. Dobrynin�à ir jau minëtàjá �Vsegingeo� ins-tituto Poþeminio vandens apsaugos skyriaus vadovà prof. V. Goldber-g�à bei dar keletà to instituto mokslininkø.

Posëdþio pradþioje pirmininkaujantysis, aptaræs problemos esmæ, su-teikë þodá Lietuvos atstovui. Ðiam posëdþiui parengtà kalbà perskaitë A.Ferensas. Kalbos esmë � Lietuva dël socialiniø ir geologiniø aplinkybiønëra tinkama vieta tokio didelio masto objektui � 6000 MW atomineielektrinei statyti. Visa tai buvo �sudëta� á aptakius nekategoriðkus teigi-nius. Pareiðkimas buvo skaitomas monotoniðkai, be ugnelës, ir man pasi-rodë, kad mûsø valdþia nebesitiki iðvengti elektrinës. Bûtø labai ádomuarchyvuose rasti ðios kalbos tekstà, nes socialiniø argumentø nebeprisi-menu. Geologiniai argumentai buvo suformuluoti pagal ankðèiau minë-tos Lietuvos geologijos valdybos Paþymos iðvadas. Po to kalbëjo akade-mikas A. Aleksandrov�as, akcentavæs RBMK reaktoriø saugumà, kad ato-minës energetikos era tik prasideda, kad greitai maþi atominiai �reakto-riukai� bus árengiami ir naudojami buities reikmëms. Mûsø ið ankstopapraðytas, kalbëjo prof. V. Goldberg�as, atkreipdamas dëmesá á tai, kadpriimant toká rimtà sprendimà, nederëtø remtis vien tik regionine infor-macija, neatlikus jokiø lauko græþimo darbø ir kitø tyrimø. Be to aptarëtyrimø pobûdá ir nurodë jø trukmæ � apie pusantrø � dvejus metus. Geo-

57

logijos ministerijos atstovas P. Dobrynin�as pritarë profesoriaus V. Gold-berg�o argumentams ir, daug nesigilindamas á tyrimø esmæ ir trukmæ pa-sakë, kad tyrimai bus atlikti. Kalbëtojø buvo daugiau, taèiau mûsø siekiojie nepalaikë, átikinëjo, kad AE dirbs �ðvariai�.

2 pav. Drûkðiø eþero baseino pavirðiø dengianèiø nuogulø paplitimo schema.I � kraðtiniai ledyno dariniai; II � dugninë morena; III � fliuvioglacialiniai

dariniai (ledyno tirpsmo vandens dariniai); IV � eþeras; V � pelkës;1 � moreninis priemolis; 2 � rupus smëlis su þvirgþdu ir gargþdu; 3 � rupussmëlis su þvirgþdu; 4 � durpë; 5 � geologinio hidrologinio pjûvio linija (þr. 3 pav.)

58

3 pav. Drûkðiø eþero aplinkos geologinis hidrogeologinis pjûvis: 1 � smëlis,2 � þvirgþdas, 3 � molis, 4 � priemolis, 5 aleuritas, 6 � mergelis, 7 � smiltai-nis, 8 � artezinio vandens spûdis, 9 � poþeminio vandens tekëjimo kryptisapatiniame sluoksnyje, 10 � gruntinio vandens lygis, 11 � vandeningieji

sluoksniai, 12 � pusiau laidûs sluoksniai (pjûvio linija 2 pav.)

Po posëdþio mûsø vadai iðskubëjo, ir jokiø pokalbiø apie ðio reika-lo tolimesnæ Lietuvos politikà nebuvo. Áspûdþiais apie posëdþio eigàpasidalinome su kolegomis geologais, taèiau optimistiniø nuomoniø bu-vo nedaug. Visi vieningai teigë, kad esà per toli nueita ir per daug aukðtulygiu svarstoma problema. Be to, esà jau priimtas SSKP CK ir SSRSMinistrø Tarybos Nutarimas, tad neigiamo sprendimo bûti negali! Nuo-gàstavimai pasitvirtino tø paèiø metø rugpjûèio pabaigoje. Praëjusdviems mënesiams po aptarto posëdþio, ið Antrosios hidrogeologijosvaldybos buvo gautos Antrosios iðvados, kurios rëmësi ðeðiolikos græ-þiniø ir dviejø geofiziniø vertikalaus elektrinio zondavimo profiliø me-dþiaga. Græþiniø gylis siekë 15�30 metrø. Ðios medþiagos pagrindu jaukalbama ne apie Drûkðiø vietovës, kaip AE statybos vietos pasirinki-

59

mà, o tiesiog nurodoma konkreti statybos aikðtelës vieta, kuri orientuo-jama á plotà, padengtà moreniniu priemoliu. Pabaigoje daroma iðvada,kad geologinës ir hidrogeologinës sàlygos leidþia ðioje vietoje statytiatominæ elektrinæ. Be to uþsimenama, kad net nutekëjus skystosiomsnuotekoms á gruntà, pavojus nedidelis, nes radionuklidai gerai sorbuo-jami moreninio priemolio (4 pav.).

Projektuotojai neprognozavo ir net kalbëti nenorëjo apie galimà rim-tesná incidentà ir radionuklidø pasklidimà aplinkoje, o mes, visomisiðgalëmis �stumdami� ið Lietuvos ðá objektà, kaip tik dël to ir baimino-mës, nors ir pristigome argumentø � dar nebuvo ávykusi nei 1979 m.kovo 28 d. reaktoriaus avarija Pensilvanijoje Three Mile Island atomi-nëje elektrinëje, kurioje þmonës nenukentëjo, nei Èernobylio avarija,ávykusi 1986 m. balandþio 26 d. ir nusineðusi daugybæ gyvybiø, suluo-ðinusi daugybæ jà iðgyvenusiøjø. Pirmoji turëjo gaubtà, ir pasekmës ne-buvo itin skaudþios, antrosios reaktorius gaubto neturëjo � radiacijaiðplito, �nusiaubë� didþiulius plotus ir �iðvarë� ið apgyventø vietoviødaugybæ þmoniø. Pasekmës buvo apgailëtinos. Gindami savo nelaisvosvalstybës teritorijà nuo galimos grësmës, mes dar to neþinojome, betjautëme.

PASKUTINIEJI DOKUMENTAI

Archyve yra rastas tuometinio Lietuvos Ministrø Tarybos referen-to A. Skirkevièiaus rengtas dokumentas � Paþyma apie atominës elek-trinës statybà, kurioje jis nurodo, kad institutas �Teploenergoprojekt�Ðiaurës-Vakarø energetinës sistemos regione iðsamesniam aptarimui beDrûkðiø yra numatæs dar dvi vietas Baltarusijoje � Vroþsko ir Snûdøvietovëse. Baltarusijos Vyriausybë, kaip teigiama Paþymoje, pageida-vo turëti atominæ elektrinæ savo teritorijoje ir siûlë jà statyti Vroþskovietovëje. Taèiau svarstant AE statybos vietà Ðiaurës-Vakarø regione,pasikeitë uþsakovas � juo tapo SSRS vidutiniøjø maðinø gamybos mi-nisterija (Minsredmað), kuri primygtinai siûlë Drûkðiø variantà. Sie-kiant apsaugoti Drûkðius, Paþymoje yra iðvardintos ir kitos numatomaistatybai nepalankios Drûkðiø vietovës inþinerinës geologinës sàlygos irsocialinës prieþastys. Tikriausiai tuometinë Vyriausybë dar tikëjosi mûsørespublikai palankaus sprendimo ir papraðë A. Skirkevièiaus parengtiPaþymà. Manau, kad oficialiai ji nebuvo iðsiøsta.

60

4 pav. Antrosios hidrogeologijos valdybos tyrimø, atliktø po posëdþio SSRSValstybiniame plano komitete, teritorijos padëties schema: 1 ir 2 � þvalgybi-niai græþiniai, skaitiklyje � jø numeriai, vardiklyje � græþinio þioèiø absoliu-tus aukðtis, m (1 � iðgræþti Hidroprojekt�o, 2 � AE projektavimo instituto);

3 � vertikalaus elektrinio zondavimo taðkas ir jo numeris;4 � AE statybos aikðtelës teritorija; 5 � pjûviø linijos.

1972 m. lapkritá atsiranda paskutinieji dokumentai. Jie visiðkaiáteisino Ignalinos AE statybà. Tai A. Snieèkaus ir J. Maniuðio pasira-ðytas Raðtas (1972-11-13), kad Lietuva neprieðtarauja AE statybai.Po dviejø savaièiø (1972-06-30) buvo priimtas atitinkamas SSRS Mi-nistrø Tarybos Nutarimas. Paskutinysis dokumentas buvo skirtas Ig-nalinos AE statybos aikðtelei parinkti. Já pasiraðë 31 komisijos narys,ávairiø institucijø ir þinybø atstovai. Ðiø prisiminimø autoriui buvopavesta atstovauti Lietuvos geologijos valdybai: nors ðis Aktas jaunieko nelëmë, Lietuvos geologijos valdybos vardu turëjau pateikti ben-drà nuomonæ, kad AE statybos aikðtelës vietovë nëra pakankamai ge-rai iðtirta ir, kad geologinës aplinkos, pirmiausiai poþeminio vandens,apsaugai bûtina numatyti papildomais tyrimais pagrástas specialiaspriemones. Ðio ypatingos nuomonës pareiðkimo pagrindu Akte atsi-rado áraðas (Îñîáîå ìíåíèå�, 1973-06-30). Akto pasiraðymo posë-dþiui vadovavæs uniformuotas pareigûnas � generolas (pavardës ne-prisimenu) � ilgai mane átikinëjo, kad to visai nereikià, nes projektuo-

61

tojai ir taip viskà gerai þinà. Vis dëlto ðios ypatingosios nuomonëspagrindinis reikalavimas á Aktà buvo áraðytas ir manau, kad Lietuvosgeologø atkaklumas visà AE vietos derinimo laikotarpá privertë elek-trinës uþsakovus ir projektuotojus suvokti, kad profesinës veiklos lyg-muo turi bûti aukðtesnis.

Drûkðiø AE statybos vietos mûsø ðalyje parinkimo epopëja parei-kalavo geologø, ir ne tik jø, papildomo darbo ir laiko. Atominæ elektri-næ buvo galima pastatyti Baltarusijoje, baltarusiai jos norëjo. Statybossàmatinë vertë tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje buvo panaði. KodëlMaskva atkakliai derëjosi su Lietuva ir nepasinaudojo Baltarusijos pa-siûlymais? Á ðá klausimà yra ir toks atsakymas: buvo baigiama AE staty-ba tuomet Leningrade (dabar Sankt-Peterburgas), ir visi mechanizmaibei kiti reikmenys turëjo bûti perveþti á naujà objektà. Drûkðiai prie patgeleþinkelio linijos Leningradas-Vilnius buvo �ranka pasiekiami�. To-kia mintis tada sklandë ore, taèiau kiek joje tiesos, neþinia. Man ji atro-do pagrásta, nors ne vienintelë prieþastis.

SKYSTØJØ RADIOAKTYVIØJØ ATLIEKØ �LAIDOJIMO�POLIGONO TYRIMØ ATASKAITOS KRITIKA

Pasaulyje atominëse jëgainëse susidaranèias radioaktyviàsias atlie-kas áprasta �laidoti� á giliau slûgsanèius ir nuo þemës pavirðiaus geraiizoliuotus sluoksnius: skystas � ápumpuojant á gerai nuo pavirðiaus lai-dþias vandeningas uolienas, kietas � sandëliuojant poþeminiuose kasi-niuose � druskø kasyklose ar specialiai tam árengtose tuðtumose uolie-nø masyvuose. Renkant vietà atominei elektrinei Lietuvoje, SSRS geo-logijos ministerijos Antrosios hidrogeologijos valdybos Pirmosiose ið-vadose paþymëta, kad Drûkðiø aplinkoje giliuosiuose þemës sluoksniuo-se yra galimybë �palaidoti� 720 m3 skystøjø radioaktyviøjø atliekø perparà. Taèiau tokià galimybæ dar reikëjo árodyti, todël Antroji hidrogeo-logijos valdyba 1973�1977 m. atliko geologinius-hidrogeologinius ty-rimus ir parengë Ataskaità, kuri buvo pateikta Lietuvos geologijos valdy-bos ekspertizei. Jà perþiûrëjo ir pastabas pateikë daugelis Lietuvos geo-logø � A. Klimas, A. Kondratas, J. Paltanavièius, P. Suveizdis, V. Vonsa-vièius ir kt. Man taip pat teko dalyvauti ðioje ekspertizëje ir todël dau-gelis dalykø iðliko atmintyje. Be to asmeniniame archyve yra ir tuo me-tu rengtø tarnybiniø dokumentø kopijos.

62

Tyrimo objektas ir rezultatai. Tyrimai buvo atliekami netoli Ig-nalinos AE, pasirinktas vienintelis galimas skystøjø atliekø laidojimoðiame rajone objektas (sluoksnis-kolektorius) � kambro-vendo vande-ningojo komplekso virðutinysis sluoksnis, perdengtas Lontovo moliøvandenspara, patikimai izoliuojanèia já nuo aukðèiau slûgsanèiø vande-ningø sluoksniø. Sluoksnio-kolektoriaus slûgsojimo gylis � 550 m nuoþemës pavirðiaus. Jame poþeminio vandens bendroji mineralizacija �51�56 g druskø viename litre. Vertikaliajame pjûvyje virð já dengian-èios vandensparos iki gëlo vandens zonos slûgso dar du �buferiniai�vandeningieji sluoksniai, kuriuose susikaupæs mineralinis vanduo.Hidrauliniais iðpumpavimø ir áslëgimo metodais nustatyti geri sluoks-nio-kolektoriaus vandens pratakumo (185�268 m2/d.) ir sugërimo(107�188 m3/d.) koeficientai. Remdamiesi ðiais duomenimis, Antro-sios hidrogeologijos valdybos geologai Ataskaitoje tvirtina, kad sluoks-nis-kolektorius visais poþiûriais atitinka normatyviø dokumentø reika-lavimus. Taèiau jie neteisûs, nes planuodami geologinius tyrimus, geraineiðnagrinëjo vietovës geologijos ir neatkreipë dëmesio á tektoniniuslûþius ðiame regione, paþeidþianèius vandensparø vientisumà ir suda-ranèius sàlygas filtruotis vandeniui ið apatiniø vandeningø sluoksniø áaukðèiau slûgsanèiuosius. Todël Ataskaitos rezultatai pagrástai sukriti-kuoti Lietuvos geologø.

Kritinës pastabos buvo iðdëstytos Lietuvos geologijos valdybosIðvadose, kurias pasiraðë Valdybos virðininkas V. Mikalauskas. Jose pra-neðama, kad 1973�1975 m., atliekant Lietuvos geologijos valdybos vals-tybinio geologinio kartografavimo darbus, uþ 10 km nuo laidojimo po-ligono ðiaurës rytø kryptimi aptiktas grabenas (ásprûdas, Þemës plutosplotas, nusmukæs sprûdþiø plyðiais þemiau kaimyniniø plotø) (322 græ-þinys), kuris ið vakarø apribotas 170 m amplitudës lûþio. Kartografavi-mo metu hidrocheminiu bûdu nustatyta, kad lûþio vietoje ið apaèios ávirðø vyksta mineralinio vandens filtracija. Taèiau kartografavimo me-tu nebuvo nustatyta lûþio tàsa pietø kryptimi, atliekø laidojimo poligo-no link. Antrosios hidrogeologijos valdybos geologai, tirdami galimy-bæ árengti ðiame regione ekologiniu poþiûriu pavojingà objektà, priva-lëjo ðá darbà atlikti. Be to, tektoninis lûþis minëtø kartografavimo darbø(324 græþinys) metu buvo aptiktas ir uþ 6 km ðiauriau tirtos atliekø lai-dojimo poligono vietos. Dar vienas ðiaurës rytø krypties nedidelës am-plitudës lûþis, tiesiogiai kertantis atliekø laidojimo poligono teritorijà,

63

buvo aptiktas gravimetriniais tyrimais jau minëtø valstybinio kartogra-favimo darbø metu. Ádomiausia, kad jo buvimà patvirtino ir paèiø Ant-rosios hidrogeologijos valdybos geologø tyrimai. Naudodami jø tyrimøduomenis, Lietuvos geologai paskaièiavo, kad to lûþio amplitudë poli-gono teritorijoje siekia 24�28 m ir jis nutásta á aukðèiau slûgsanèiussluoksnius. Lûþio egzistavimà poligono teritorijoje patvirtino ir hidro-geochemijos bei hidrodinamikos duomenys. Anot reikalavimø, paskelbtøvëliau, atliekø negalima laidoti geologinëse sistemose, kurios yra tek-toniniø lûþiø zonose. Vykstant poligono tyrimams, tokiø reikalavimødar nekelta, taèiau jie jau egzistavo uþsienio publikacijose. Todël mesreikalavome, kad Antroji hidrogeologijos valdyba eksperimentais áro-dytø, jog poligone esantys lûþiai yra neaktyvûs, patys puikiai suprasda-mi, kad to padaryti jiems nepavyks � tokiems tyrimams gali prireikti nevieneriø metø.

Taèiau ne vien tik tektoninës situacijos nesuvokimas glumino Lie-tuvos geologus. Buvo rasti ir kiti atliktø darbø trûkumai, kurie turëjoátakos, formuluojant galutiná minëtosios Valdybos specialistø sprendi-mà apie pasirinktos teritorijos tinkamumà skystøjø radioaktyviøjø at-liekø laidojimui. Minëtose Lietuvos geologijos valdybos Iðvadose ðietrûkumai iðvardinti:

••••• græþimo darbai daþniausiai buvo atliekami neimant kerno (uolie-nos cilindrinio stulpelio pavidalo pavyzdys, gaunamas ið græþiniø), otais atvejais, kai jis buvo imamas, kai kuriuose pjûvio intervaluose gau-ta labai maþa jo iðeiga. Dël to biriose nuosëdinëse uolienose nenustaty-ti vandeningø sluoksniø facijiniai (tos paèios sudëties uolienø klodai)pakitimai, o karbonatinëse silûro uolienose liko neþinomi jø tektoniniotrupinimo poþymiai. Tie duomenys reikalingi prognozuojant radionuk-lidø sklaidà sluoksnyje-kolektoriuje,

••••• græþimo metu atlikti geofiziniai tyrimai parodë, kad cementuo-jant apsauginius græþiniø vamzdþius, pastarieji blogai �sukibo� su uo-lienomis. Tai reiðkia, kad uþvamzdinë græþinio ertmë nëra hermetiðkair, kad áslegiant skystas atliekas, jos gali kilti á aukðèiau esanèiussluoksnius,

••••• ataskaitos autoriams taip pat pareikðti priekaiðtai dël radioakty-viøjø atliekø sklaidos sluoksnyje-kolektoriuje prognozës duomenø ne-tikslumo, nes modeliuojant ir skaièiuojant, neatsiþvelgta á kai kuriuossvarbius, sklaidà lemianèius veiksnius.

64

Neigiamas iðvadas apie galimybæ tirtoje vietovëje árengti radioak-tyviøjø atliekø poligonà pateikë ir LSSR melioracijos ir vandens ûkioministerija, siûlydama antþeminá atliekø sandëliavimo bûdà, taip patLietuvos SSR vyriausiojo sanitarijos gydytojo institucija, kurios nuo-mone poligono sàlygos neatitinka sanitarinës aplinkos apsaugos reika-lavimø.

ATLIEKØ LAIDOJIMO Á ÞEMËS SLUOKSNIUS IDËJOS LIKIMAS

Lemiamà vaidmená ðioje istorijoje suvaidino Lietuvos Mokslø Aka-demijos prezidento akademiko J. Matulio ir vyriausiojo mokslinio sekre-toriaus K. Meðkausko pasiraðytas Raðtas (1978-02-23), adresuotas vi-siems to meto aukðèiausiems sovietiniams Lietuvos vadovams � A. Grið-kevièiui, A. Brazauskui, J. Maniuðiui ir A. Drobniui, kuriame praðomaimtis priemoniø ir neleisti laidoti skystøjø radioaktyviøjø bûsimosiosIgnalinos AE atliekø þemës sluoksniuose. Lietuvos Mokslø Akademi-jos vadovø Raðtas pagrástas Akademijos nariø parengta Paþyma, kurio-je iðsamiai iðnagrinëti atliekø utilizavinimo-nukenksminimo klausimai.Joje kategoriðkai atmetama galimybë laidoti skystàsias radioaktyvià-sias Ignalinos AE atliekas á poþemá. Paþymà pasiraðë septyni moksli-ninkai: B. Styra, L. Aðmantas, J. Vilemas, V. Gudelis, K. Makariûnas,Z. Rudzikas ir R. Jasiulionis. Toliau dokumentai keliavo man neþino-mais keliais, nes buvo rengiami aukðtesnëse instancijose. Taèiau ðiosveiklos rezultatas teigiamas: laidojimo á poþemá idëjos buvo atsisakyta.Gali bûti, kad þinia apie laidojimo poligono �nesëkmæ� ir Lietuvos þi-nybø nuomonæ apie toká radioaktyviøjø atliekø nukenksminimà pasie-kë SSRS Mokslø Akademijà ir jos prezidentà akademikà A. Aleksan-drov�à, kuris tikriausiai prisidëjo, kad ðios problemos sprendimas bûtøpalankus Lietuvai.

Skystøjø radioaktyviøjø atliekø laidojimo poþemyje planams buvoprieðinamasi dar ir todël, kad tikëtasi ðias atliekas iðveðiant á koká norsSovietø Sàjungos tokiø atliekø laidojimo poligonà. Taèiau pradëjus ðiasatliekas kaupti Ignalinos atominës jëgainës teritorijoje, þemës pavirðiu-je, bûta nuomoniø, kad giluminis laidojimo metodas, gerai iðtyrus poli-gono geologines sàlygas, aplinkos saugos poþiûriu galëjo turëti ir tamtikrø privalumø (Klimas, 1992).

65

ÈERNOBYLIO AVARIJA:POÞIÛRIO Á GEOLOGINËS APLINKOS TYRIMUS KAITA

Ákëlusios kojà á Drûkðiø eþero pakrantæ, sàjunginës atominës energe-tikos þinybos pradëjo realizuoti Ignalinos AE pirmojo ir antrojo etapøprojektavimo ir statybos darbus. Kadangi kiekvienu etapu buvo numaty-ta statyti po du 1500 MW galingumo RBMK reaktorius, tai dviejø etapøelektros energijos produkcija turëjo siekti 6000 MW. Beje, buvo puose-lëjamas ir treèiojo etapo variantas, kuris turëjo IAE galingumà padidintiiki 9000 MW. Man yra þinoma, kad dël IAE galingumo padidinimo iki9000 MW SSRS centrinës þinybos LSSR vadovams darë spaudimà, kadpastarieji pritartø ðiai idëjai. 1983 m. lapkrièio 2 d. á LKP Centro Komi-tetà pas Pirmàjá sekretoriø P. Griðkevièiø atvyko Minsredmað valdybøvirðininkai E. Kulikov�as, J. Averjanov�as, atominæ elektrinæ projektavusioinstituto direktorius V. Sedov�as, projektavimo biuro vyriausiasis inþinie-rius N. Suchoruèenkov�as, Atominës energetikos prieþiûros komiteto pir-mininko pavaduotojas V. Sidorenko. Á pasitarimà buvo pakviesti A. Þu-kauskas, J. Vilemas, J. Sabaliauskas, K. Giniûnas, J. Nekraðas, N. Luko-nin�as, CK sekretoriai N. Dybenka, A. Brazauskas, L. Ðepetys, V. Ast-rauskas, LSSR Aukðèiausiosios Tarybos Pirmininkas A. Barkauskas,LSSR Ministrø Tarybos Pirmininkas R. Songaila, pavaduotojas J. Ru-senka. Maskvieèiai daug kalbëjo apie partijos politikà ir ðalies elektrifi-kavimo svarbà, ir didelæ galià. Mûsø respublikos mokslininkai ir specia-listai dëstë mintis, kaip yra svarbu iðlaikyti ekologinæ pusiausvyrà, ne-praþudyti ir iðsaugoti Drûkðiø eþerà ateinanèioms kartoms. Pasitarime abipusës gynë savo interesus ir bendro sutarimo nebuvo. Nepalaikë maskvie-èiø ir partiniai bei Vyriausybës tuometiniai ðulai. Daugiau apie 9000 MWIgnalinos elektrinës galià nebebuvo kalbama.

Maskvieèiø uþmojai këlë didelá rûpestá hidrologams ir ichtiologams,nes dël jø turëtø ið esmës keistis eþero ekosistemos abiotinës sàlygos, otuo paèiu ir gyvûnija bei augalija. Ne maþesná rûpestá IAE plëtra iki9000 MW këlë ir geologams: nujautëme ant ko stovës, á kà remsis ðisgigantiðkas atominës energetikos kompleksas. Todël Lietuvos geologi-jos valdyba per Lietuvos SSR Ministrø Tarybà ne kartà kreipësi á SSRSgeologijos ministerijà, kad bûtø skirtos lëðos IAE aplinkos stambaus1:50 000 mastelio kartografavimo darbams atlikti. Ministerija vilkinosprendimà.

66

IAE reaktoriø statyba

Blokai Statybos terminai

pradþia pabaiga

I 1978 1983-12

II 1980 1987-08

III 1983 1989*

Pradëjus Sovietø Sàjungoje statyti atomines elektrines, kaip minë-ta, á regiono geologines sàlygas kreipta maþai dëmesio, nes dar nebuvotokius tyrimus reglamentuojanèiø normatyviniø dokumentø. Taip buvosutaupomos lëðos ir laikas. Taèiau statant atomines jëgaines, pradëjorastis vis daugiau inþinerinës geologijos problemø, kurios vertë susi-màstyti ir pripaþinti, kad bûtini iðsamesni geologinës aplinkos tyrimai.Nepaisant to, rengiant antrojo IAE statybos etapo (3 ir 4 blokø) projek-tà, á patirtá atsiþvelgta nebuvo. Minëtø projektø ekspertizës metu dëlsmarkiai besiskirianèio specialistø atsakomybës supratimo ir kilo Min-sredmað projektuotojø ir Lietuvos geologø nesutarimai.

Greitai pats gyvenimas privertë keisti neapdairø ir neleistinà poþiû-rá � 1986 m. balandþio 26 d. sprogo Èernobylio AE ketvirtojo blokoreaktorius. Radiacija po aplinkà pasklido labai plaèiai � toli uþ SSRSMokslø Akademijos tikrojo nario J. Velichov�o nubrëþtos 30 km sker-smens pavojingos zonos ribos. Labai nukentëjo pietinës Baltarusijosgyventojai, buvæ uþ minëtos pavojingosios zonos ir dar ilgà laikà neþi-nojæ, kad gyvena radionuklidais uþterðtoje vietovëje. Avarijos metu re-aktoriaus medþiaga pasklido radioaktyviø dulkiø pavidalu. Pateikiu Pit-sburgo universiteto mokslininko Bernard�o L. Cohen�o radiacijos sklai-dos pasekmiø apibûdinimà, nes ir mes galëjome atsidurti tokioje situa-cijoje, jeigu bûtume gyvenæ 9000 MW galingumo atominio giganto pa-ðonëje.

THE NUKLEAR REACTOR ACCIDENTIN CHERNOBYL, USSR (B.L. Cohen, 1987)

• Èernobylio reaktorius neturëjo gaubto, ir radioaktyvioji medþiaga pasklido ap-linkoje radioaktyviø dulkiø pavidalu. Stipraus karðèio ir besiverþianèiø karðtødujø stulpo, degant grafitui, jos buvo keliamos aukðtyn. Turbût sunku besugal-voti geresnæ sistemà radioaktyvumui paskleisti, kad jis turëtø maksimalø poveikáþmogaus sveikatai. Kita nelemta aplinkybë, kad sovietiniai specialistai nenaudo-

67

jo ðio reaktoriaus plutonio, skirto bombai gaminti. Dël ðios prieþasties kuras ið-buvo reaktoriuje ilgiau, nei dvejus metus ir kaupë radioaktyvumà.

• Pagrindiniai kenksmingieji radionuklidai, susidaræ po Èernobylio avarijos: J-131 �gyvavimo pusamþis 8 dienos. Lakus, lengvai pasklinda, patenka á skydliaukæ irsukelia jos auglá ar vëþá. Cezis-137 � gyvavimo pusamþis 30 metø. Nusëdæs antþemës, dar ilgai aplinkà ðvitina gama spinduliais. Per augalø ðaknis pakliûva ámaistà ir ðvitina organizmà ið vidaus. Sukelia keliø rûðiø vëþá ir leukemijà.

MOKSLINIS IAE PROJEKTO PAGRINDIMAS

Sovietø Sàjungoje viskas buvo daroma skubant. Ne iðimtis � stam-biø pramonës ir energetikos objektø statyba. Todël statybos ir/ar eks-ploatacijos metu atsirandanèias �skyles� tekdavo �lopyti� ir moksli-nëms institucijoms. Taip pat atsitiko IAE atveju. 1973�1977 m. mask-vieèiai, kaip minëta, tyrë galimybes árengti skystøjø radioaktyviøjø at-liekø laidojimo poligonà, taèiau neatsiþvelgë á tektonines vietovës sàly-gas, ir geologiniø tyrimø rezultatas buvo nepakankamai iðsamus. Tàsuvestiniø þiniø spragà apie atliekø laidojimo galimybes ëmësi uþpil-dyti Lietuvos geologijos instituto ir Lietuvos geologijos valdybos hid-rogeologijos ekspedicijos specialistai J. Paltanavièius, A. Klimas ir kt.Buvo parengtos dvi ataskaitos: 1976 m. � �Skystø pramoniniø atliekølaidojimo á þemës sluoksnius galimybiø Pietiniame Pabaltijyje ávertini-mas�; 1979 m. � �Ignalinos AE radioaktyviø atliekø laidojimo á þemëssluoksnius geologinës-hidrogeologinës sàlygos�. Pirmoje ataskaitoje bu-vo susisteminta regioninë medþiaga apie laidojimui tinkamø sluoksniø-kolektoriø poþeminio vandens hidrogeocheminá fonà; sudaryti svarbiau-siøjø vandensparø, lemianèiø þemës gelmiø uþdarumà, struktûriniai þe-mëlapiai, kuriuose nurodytos ir tektoniniø lûþiø zonos; iðtirti hidrodi-naminiai ryðiai tarp atskirø zonø ir nustatyta, kad sulëtëjusios ir lëtosvandens apytakos zonose daþniausiai vyksta kylanèioji vertikalioji fil-tracija, o tai nëra palanki aplinkybë atliekø laidojimui. Vykdant antràjàuþduotá, sudarytas tektoninis 1:200 000 mastelio þemëlapis, kuriamenuþymëtos tektoninio trupinimo zonos, taip pat atlikti radioizotopiniaipoþeminio vandens tyrimai.

1980 m., prieð pradedant eksploatuoti Ignalinos AE, moksliniaistyrimais susidomëjo ir projektuotojai. Energetikos technikos konstra-vimo mokslinio tyrimo institutas (Maskva) organizavo kompleksinæ pro-gramà � �Ignalinos AE rajono radiacijos ir aplinkos bûklës tyrimai prieð

68

paleidþiant elektrinæ� (1981�1983). Kompleksinës programos mokslinisvadovas buvo profesorius, technikos mokslø daktaras J. Jegorov�as � pa-tyræs specialistas, gerai suprantantis tikslà ir uþdavinius, kuriuos turiiðspræsti kiekvienas Kompleksinës programos dalyvis.

Mums teko Programos skirsnis 2.3 � �Litosferos baziniø charakteris-tikø AE poveikio zonoje tyrimai�. Pirmas mûsø uþdavinys buvo susijæssu teritorijos bûklës nustatymu � þiniø apie geologinæ-hidrogeologinæ irtektoninæ sandarà, bei aktyvios poþeminio vandens apytakos zonos hid-rogeocheminá ir radiokarboniná fonà susisteminimas; antras � gruntinioir pusiau spûdinio vandens hidrocheminiø þemëlapiø sudarymas. Tyri-mus atliko Lietuvos geologijos instituto Hidrogeologijos ir inþinerinësgeologijos skyrius (vykdytojai J. Paltanavièius ir V. Mikaila).

Sprogus Èernobylio AE ketvirto bloko reaktoriui, prasidëjo dar vie-nas Lietuvos geologø darbo laikotarpis, susijæs su Ignalinos AE staty-bos projekto ekspertize.

IAE GALINGUMO MAÞINIMAS

Reaktoriaus avarija Èernobylio AE nebuvo susijusi su geologinëjeaplinkoje vykusiais procesais bei reiðkiniais, taèiau pasklidus radionuk-lidams aplinkoje, dengianèiø pavirðiø nuogulø savybës ir giliau slûg-sanèiø sluoksniø sandara turëjo didelës átakos antrinei radionuklidø sklai-dai ir jø galimybei ankðèiau ar vëliau patekti á arti þemës pavirðiausslûgsanèius vandeninguosius sluoksnius. Tai privertë Vidutiniøjø ma-ðinø ministerijà, kuri buvo ðios gigantiðkos statybos vykdytoja, suklus-ti, nes ávykiai ágijo jiems nepalankià kryptá.

Tuometinë Lietuvos vadovybë kreipësi á SSRS Ministrø Tarybà pra-ðydama, kad vykdant antrojo IAE statybos etapo darbus, bûtø apsiribo-ta bendra 4500 MW galia, t. y. vietoje dviejø numatytøjø, bûtø pastaty-tas vienas � treèiasis reaktorius. Situacijos ávertinimui reikëjo profesio-nalios IAE statybos antrojo etapo projekto ekspertizës. Sàjunginio Gosp-lan (Visasàjunginis plano komitetas) Valstybinë ekspertø komisija ðiaiekspertizei sudarë specialià pakomisijà. Jos darbe dalyvavo 37 specia-listai, ið kuriø du � SSRS Mokslø Akademijos nariai-korespondentai,aðtuoni mokslø daktarai, devyni mokslø kandidatai ir septyniolika di-plomuotø inþinieriø. Tai, kad tokio didþiulio objekto statybos reikalaipateko á labai autoritetingø ekspertø rankas, tarp kuriø didþiàjà daugu-

69

mà sudarë mokslininkai � tam tikra prasme laisvi þmonës, buvo didelëLietuvos Vyriausybës sëkmë.

Savo archyve neturiu pirmøjø sàjunginiø potvarkiø, ir neþinau pako-misijos sudarymo datos, taèiau radau LSSR valstybinio plano komitetopirmininko B. Zaikausko 1986 m. lapkrièio 3 d. Raðtà su tos paèios die-nos LSSR Ministrø Tarybos pirmininko V. Sakalausko pasiraðytu lydrað-èiu, kuriuose, remiantis SSRS Ministrø Tarybos Raðtu, septynioms Lie-tuvos þinyboms nurodoma dalyvauti ir talkinti SSRS Gosplan sudary-toms septynioms ekspertø grupëms, kurios ágaliotos spræsti visus IAEantrojo statybos etapo galingumo sumaþinimo klausimus (Ïèñüìà�,1986-11-03). Pirmoji grupë turëjo spræsti IAE inþinerinës geologijos irhidrogeologijos klausimus. Gal tai atsitiktinumas, taèiau manau, kad su-dariusiajam tà þinybø sàraðà ir pirmiausiai áraðiusiajam Lietuvos geolo-gijos valdybà, buvo þinomos nemalonios profesinës �batalijos� su Lietu-vos geologais. Geologinës ekspertø grupës vadovu buvo paskirtas G. Zo-lotoriov�as � Maskvos universiteto profesorius, geologijos mineralogijosmokslø daktaras, tolerantiðkas ir geras specialistas, kurá asmeniðkai paþi-nojau � abu buvome Sovietø Sàjungos Mokslø Akademijos Probleminësinþinerinës geologijos ir hidrogeologinës tarybos nariai, dalyvaudavomebendruose pasitarimuose. Tai buvo gera þinia, nes mokslo þmonës visuo-met giliau þvelgia á iðkylanèias problemas.

Pristatyti ekspertø iðvadas SSRS Gosplan valstybinës ekspertø ko-misijos pirmininkui Sovietø Sàjungos Mokslø Akademijos nariui-ko-respondentui G. Voropajev�ui turëjome iki 1986 m. gruodþio 1 d., tadlaiko jas parengti buvo nedaug. Beje, profesorius G. Voropajev�as geraipaþinojo Lietuvos geologus, mes gana sëkmingai bendradarbiavome sujo vadovaujamo Mokslø Akademijos Vandens problemø instituto Hid-rogeologijos skyriaus specialistais. Tà intensyvaus darbo laikotarpá ge-rai charakterizuoja svarbiausiøjø dokumentø datos � darbui atlikti bu-vo skirtos 27 dienos.

IAE EKSPERTIZËS DOKUMENTØ RENGIMO SEKA

• Lietuvos vadovybës kreipimasis á SSRS Ministrø Tarybà dël antrojo IAE staty-bos etapo galingumo sumaþinimo, apsiribojant bendru jëgainës 4500 MW galin-gumu (dokumento data man neþinoma).

• Lietuvos SSR valstybinio plano komiteto pirmininko B. Zaikausko 1986 m. lap-krièio 3 d. Raðtas su Lietuvos SSR Ministrø Tarybos Pirmininko V. Sakalausko

70

lydraðèiu dël Lietuvos specialistø dalyvavimo IAE antrojo statybos etapo projek-to ekspertizëje.

• Lietuvos geologijos valdybos paþyma �Apie nepakankamà geologiniø ir hidroge-ologiniø sàlygø iðtirtumà, projektuojant antrojo etapo IAE statybà�, kuri 1986 m.gruodþio 1 d. buvo pristatyta Valstybinës ekspertø komisijos prie SSRS Gosplanpirmininkui G. Voropajev�ui.

• Valstybinës ekspertø komisijos prie SSRS Gosplan pakomisijos iðvados dël ant-rojo IAE statybos etapo projekto 1986 m. gruodþio 17 d.

• Valst. ekspertø komisijos prie SSSR Gosplan 1986 m. gruodþio 24 d. nutarimasNr. 23 �Apie IAE II-sios statybos stadijos ekspertizæ�.

EKSPERTIZËS DOKUMENTO RENGIMAS

Apie Ignalinos AE geologines sàlygas nuo 1972 m. buvome su-kaupæ nemaþai duomenø ir grafinës medþiagos, taèiau trûko duome-nø apie paèios IAE atliekamus tyrimus, susijusius su hidrogeologiniøir inþinerinës geologijos sàlygø kaita eksploatuojant jëgainæ. Lapkri-èio 5 d. trise � P. Suveizdis, R. Mikðys ir að nuvykome á Ignalinosatominæ jëgainæ iðsiaiðkinti mus dominusiø klausimø. IAE direkto-rius generolas A. Chromèenko maloniai priëmë, savo darbuotojamsliepdamas talkinti ir pateikti mums visus reikiamus duomenis. Tuometu buvo daug tariamasi tarpusavyje, buvo formuluojamos pagrin-dinës bûsimosios paþymos mintys. Po poros savaièiø reikëjo aptarti irsuderinti mûsø poþiûrá su profesorium G. Zolotoriov�u, nuo kurio pri-klausë, kas bus áraðyta Valstybinës ekspertø komisijos paþymoje. Beto, SSRS Gosplan patalpose buvo visi antrojo IAE statybos etapo pro-jekto tomai, ir ðià medþiagà reikëjo iðstudijuoti, prieð formuluojantgalutines iðvadas. Uþduotis teko man. Lapkrièio 19�21 d. Maskvojesusitikau su profesorium G. Zolotoriov�u, kuris pritarë mûsø numato-miems pagrindiniams teiginiams, ir su Gosplan ekspertizës skyriausvirðininku A. Zotov�u, su kuriuo aptarëme kai kuriuos procedûriniusklausimus. Be to jis priminë, kad mûsø paþyma be jokiø iðlygø turibûti pristatyta gruodþio 1 dienà, nes dar ðiemet turi bûti ValstybinësGosplan ekspertø komisijos nutarimas. Po to tam skirtoje Gosplanpatalpoje skaièiau ant stalø iðdëlioto projekto mus dominanèiø tomøtekstus. P. Suveizdis tuo metu Leningrade, Sàjunginiame geologijosinstitute, aiðkinosi ir derino nuomones tektonikos ir seismingumo klau-simais. R. Mikðys rengë iðvadas apie inþineriniø geologiniø sàlygø

71

pokyèius, eksploatuojant Ignalinos AE statinius. Taip bendromis pa-stangomis gimë mûsø paþyma, kurioje buvo pateikti esminiai projek-to trûkumai, susijæ su nepakankamu geologinës aplinkos iðtirtumu Ig-nalinos AE poveikio zonoje (Ñïðàâêà (paþyma)�, 1986-11-18 I va-riantas).

Minëtosios Paþymos variantai yra du. Jie beveik tapatûs. Pirmaja-me variante nurodyti projekto trûkumai ir papildomi tyrimai, kuriuosprivalu atlikti, norint didinti Ignalinos AE galingumà. Jis buvo pareng-tas lapkrièio 18 d., já pasiraðë Geologijos valdybos virðininkas V. Mika-lauskas, Lietuvos geologijos instituto direktorius V. Kadûnas, skyriausvadovas ir ðiø prisiminimø autorius V. Juodkazis, vyriausiasis moksli-nis bendradarbis P. Suveizdis, Vilniaus universiteto docentas R. Mik-ðys. Lapkrièio 25 d. LSSR plano komitete, pirmininkaujant B. Zai-kauskui, ávyko posëdis, kuriame dalyvavo V. Ðalygin�as, taip pat V. Mi-kalauskas, J. Vilemas, R. Liuþinas, ir V. Juodkazis, Parèiauskas, Vai-toðka. Buvo aptariamas Maskvai pristatytinø paþymø turinys. Mûsø buvopapraðyta geriau struktûrizuoti tekstà ir grieþèiau formuluoti iðvadas.Toks antrasis Paþymos variantas su V. Mikalausko pasiraðytu lydraðèiu1986 m. gruodþio 1 d. buvo pristatytas Valstybinës ekspertø komisijospirmininkui G. Voropajev�ui.

Struktûrizuojant Paþymos tekstà, jame buvo iðskirti du skirsniai:pirmasis � pastabos dël grunto-pagrindo laikomosios gebos po stati-niais ir árenginiais iðtirtumo, antras � pastaba, kad projekte nëra ávertin-ta ekologinë rizika.

Pirmasis skirsnis savo ruoþtu sudarytas ið dviejø daliø. Pirmoje da-lyje teigiama, kad IAE pastatyta rajone, kuriame yra daug giluminiøtektoniniu poþiûriu aktyviø lûþiø, kad atominës jëgainës statybos vieto-væ pasiekia Karpatuose vykstantys þemës drebëjimai, kuriø stiprumasRytø Lietuvoje gali siekti 5�6 balus, o dabar vietovë iðtirta tiek, kadniekas negali paneigti nuomonës, jog IAE statoma tiesiog ant aktyvaustektoninio lûþio. Ið to buvo daroma iðvada, kad treèiojo bloko statybosdarbus, pradëtus 1983 m., reikia stabdyti. Prie Paþymos buvo pridëtasiðraðas ið Rygos politechnikos instituto profesoriaus B. Doss�o straips-nio, liudijanèio apie 1908 m. Latvijoje Madonos apylinkëse ávykusáþemës drebëjimà, patvirtinantá, kad Baltijos ðalys priskirtinos prie gali-mø seisminiø procesø teritorijø (B. Doss, 1910).

72

Antrojoje dalyje teigiama, kad IAE statoma ant kaitaus ir inþineri-niu geologiniu poþiûriu nepakankamai gerai iðtirto grunto. Tai patvirti-na anomaliai dideli (iki 104�112 mm) nuosëdþiai po jau nebe pirmusmetus veikianèio pirmojo ir beveik pastatyto antrojo bloko statiniais.Be to, nurodomi projektavimo metu atliktø inþineriniø geologiniø tyri-mø esminiai trûkumai ir tai, kad rengdami antrojo IAE statybos etapodarbø projektà, autoriai neanalizavo ir nepanaudojo pirmojo bloko pa-statø pagrindø projektavimo negatyvios patirties. Iðvadoje raðoma, kadprojektiniai sprendimai turi bûti perþiûrëti, papildant juos naujais duo-menimis ir skaièiavimais. Tik po to, kaip teigiama, galima tæsti pradë-tus statybos darbus.

Antrajame skirsnyje iðskirtos trys dalys. Pirmojoje iðdëstyti hidroge-ologiniai vietovës ypatumai, atkreiptas dëmesys á tai, kad ðioje Baltijosartezinio baseino dalyje vyksta intensyvi vertikali poþeminio vandens apy-taka, o tai didina galimybæ patekti radionuklidams á artezinius vandenin-guosius sluoksnius. Siekiant sumaþinti ekologinæ rizikà, bûtina atlikti ra-dionuklidø sklaidos aplinkoje prognozæ, atsiþvelgiant á padidintà jëgai-nës galingumà ir numatomà Ignalinos AE eksploatacijos trukmæ. Projek-tà bûtina papildyti Ekologinës rizikos skirsniu. Antroje skirsnio dalyjeteigiama, kad vietovë nëra palanki laidoti skystas radioaktyviàsias atlie-kas giliuosiuose þemës sluoksniuose. Todël reikia numatyti avarinio at-liekø kaupimo ir saugojimo pavirðiuje vietas. Taèiau projekte ðis klausi-mas visiðkai neaptartas. Treèioji dalis apie tai, kad norint tinkamai pasi-rinkti radioaktyviøjø atliekø sandëliavimo þemës pavirðiuje teritorijà, bû-tina atlikti IEA aplinkos kompleksiná geologiná hidrogeologiná ir inþine-riná geologiná 1:50 000 mastelio kartografavimà, iðsiaiðkinant ir visusankðèiau paminëtus geologinës sandaros ypatumus.

Ðio dokumento pabaigoje susumuojami ekspertizës rezultatai:• projekte nepakankamai atsiþvelgta á geologinæ vietovës sandarà,• neaptarta ekologinë rizika ir galimos tarðos pasekmës, padidëjus

IAE galingumui,• IAE galingumo didinimas galimas tik tuo atveju, jeigu bus atlikti

papildomi tyrimai ir gauti teigiami rezultatai (Ñïðàâêà�, 1986-12-01II variantas).

Praktiðkai visos mûsø pastabos buvo priimtos ir atsispindëjo Vals-tybinës ekspertø komisijos Iðvadose. Èia pateiksiu tik kelis protokoloteiginius, kurie parodo esminius projekto trûkumus:

73

• projektuojant AE yra reikalaujama, kad bûtø numatytos techni-nës ir organizacinës priemonës, kurios uþtikrintø RBMK reaktoriausradiaciná saugumà bet kokiø avariniø situacijø atvejais. Taèiau pro-jekte nëra avariniø situacijø analizës ir galimø jø pasekmiø likvidavi-mo skirsnio,

• projekte nëra pagrindimo ir patvirtinimo, kad seisminiai reiðki-niai nebus pavojingi reaktoriui ir kitiems saugumo poþiûriu svarbiemselektrinës árengimams,

• IAE rajone nebuvo atlikti specialûs tektoniniai-seisminiai tyrimaiir tam tikslui skirtas rajonavimas. Lieka neaiðkus galimø seisminiø reið-kiniø intensyvumas (balai), ir dël to nëra galimybës galutinai spræstiklausimus, susijusius su statiniø konstrukcija (Çàêëþ÷åíèå ýêñïåðòíîé(ekspertinës iðvados)�, 1986-12-17; Ïîñòàíîâëåíèå (Nutarimas)�,1986-12-24).

Po 15 metø nesutarimø tarp Lietuvos geologø ir IAE projektuotojø dëlnuodugniø geologinës aplinkos tyrimø bûtinybës, pirmà kartà oficialiai bu-vo pripaþinta, kad tokiø pavojingø aplinkai ir þmonijai objektø negalimastatyti, neiðtyrus tektoninës teritorijos sandaros ir seismingumo.

1986 m. gruodþio 24 d. Maskvoje vyko SSRS valstybinës eksper-tø komisijos prie Gosplan posëdis, kuriame buvo priimamas sprendi-mas dël IAE galingumo sumaþinimo iki 4500 MW, atsisakant ket-virtojo reaktoriaus. Lietuvai ðiame posëdyje atstovavo B. Zaikaus-kas, V. Ðalygin�as, J. Sabaliauskas, J. Vilemas ir V. Juodkazis. Pir-mininkavo Komisijos pirmininkas SSRS Mokslø Akademijos na-rys-korespondentas G. Voropajev�as. Mano tarnybiniame dienorað-tyje iðliko toks áraðas: �pirmininkas siûlo IAE galingumà apribotiiki 4500 MW, o projektà ið esmës pertvarkyti, atkreipiant dëmesá áreaktoriaus apsaugà, inþinerinius geologinius, tektoninius bei gali-mus seisminius reiðkinius.

B. Zaikauskas pareiðkë, kad pagal blogà projektà statyti negalima �statybos darbus reikia nutraukti. Projekto vyriausiasis inþinierius ban-do gelbëti antrojo statybos etapo projekto reputacijà, taèiau visi eksper-tø komisijos nariai balsuoja uþ IAE galingumo sumaþinimà.

Pabaigoje kalbëjæs SSKP CK pareigûnas Troicki�s pritarë, kad IAEgalingumà reikia sumaþinti � taip bus geriau visiems!�.

Tad ðá antràjá këliná uþ saugià AE Lietuva laimëjo.

74

SEISMIKA IR TEKTONIKA PRIEÐ ATOMINÆ GIGANTOMANIJÀ

Po Ekspertø komisijos sprendimo buvo bûtina nuodugniai iðsiaið-kinti, ant ko stovi mûsø atominë elektrinë � iðtirti vietovës tektoninessàlygas ir galimà joje seisminiø reiðkiniø intensyvumà. 1987 m. sausio26 d. Lietuvos geologijos valdyboje, pirmininkaujant Geologijos sky-riaus virðininkui R. Rajeckui, ávyko pasitarimas, kuriame buvo aptartipagrindiniai detaliøjø IAE vietovës 1:50 000 mastelio geologinio hid-rogeologinio ir inþinerinio geologinio kartografavimo metodiniai klau-simai. Geofizinius seisminius tyrimus numatyta pradëti 1988-aisiais,kartografavimo darbus � 1989-aisiais, o uþbaigti 1995 metais. Vertapaþymëti, kad Normatyviná dokumentà, kuriame reikalaujama iðtirti ato-miniø elektriniø statybos vietoves 1:50 000 tikslumu, SSRS Geologijosministerija iðleido tik 1988 m. Manau, kad mûsø nuolatinë daugiau neiseptyniolikos metø detaliøjø tyrimø bûtinybës deklaracija taip pat pri-sidëjo prie minëtos Instrukcijos parengimo, nes su daugeliu ið rengu-siøjø rekomendacijas specialistø mes buvome gerai paþástami ir ne kar-tà aptarinëjome Ignalinos AE reikalus (Ìåòîäè÷åñêèå ðåêîìåíäàöèè(metodinës rekomendacijos)�, 1988). Dar prieð metus rekomendacijasbuvo parengusi Ukrainos geologijos ministerija (Ìåòîäè÷åñêèåðåêîìåíäàöèè�, 1987). Kartografavimo darbus ëmësi finansuoti SSRSGeologijos ministerija. Suprantama, ðie darbai jau buvo pavëluoti, irankðèiau atlikti, jie galëjo uþkirsti kelià atominës jëgainës statybai Lie-tuvoje. Taèiau ir po ekspertø sprendimo IAE galingumà sumaþinti, pa-vojus iðliko, ir informacija apie AE vietovës giluminæ geologinæ sanda-rà buvo labai svarbi.

Atominiø elektriniø saugumu tarptautiniu mastu rûpinosi Tarp-tautinë atominës energijos agentûra (TATENA), 1981 m. iðleidusi lei-diná �Atominiø elektriniø atsparumo seisminiams reiðkiniams analizëir patikrinimas: saugumo vadovas�. Jis buvo iðverstas á rusø kalbà(Àíàëèç è ïðîâåðêà (analizë ir patikrinimas)�, 1981). Tik po ðeðe-riø metø (1987 m. birþelio 9�11 d.) Tarpþinybinë seismologijos ir seis-miðkai saugios statybos taryba prie SSRS Mokslø Akademijos prezi-diumo surengë pasitarimà, skirtà aptarti Sovietø Sàjungos europinësdalies maþo seisminio aktyvumo teritorijø rajonavimo klausimus(Ðåøåíèå (Sprendimas)�, 1987), kuriame buvo svarstomi du svarbûsIgnalinos AE saugumo klausimai: pirmas � atspariø seisminiams reið-

75

kiniams atominiø jëgainiø sovietiniø normø harmonizavimas suTATENA reikalavimais; antras � konstatacija, kad maþo seisminio ak-tyvumo teritorijos, prie kuriø priskiriama ir Europos platforma (o tuopaèiu ir Lietuva), yra maþai iðtirtos ir praktiðkai apie jø seismingumànëra jokiø instrumentiniø duomenø.

Treèiasis mûðis uþ IAE saugumà. 1986 m. gruodþio 24 d. Valsty-binë ekspertø komisija nutarë nebestatyti ketvirtojo reaktoriaus ir ápa-reigojo projektuotojus taisyti antrojo statybos darbø etapo projektà, nu-rodydama konkreèias pataisas. Kaip jau buvo minëta, Lietuvos SSRValstybinio plano komiteto pirmininkas B. Zaikauskas tada pareiðkë,kad pagal blogà projektà statyti negalima, kad statybà reikia stabdyti.Taèiau statyba toliau vyko.

1988 m. liepos 19 d. LSSR Ministrø Taryboje ávyko pasitarimas,kuriame, be Lietuvos þinybø vadovø � B. Zaikausko, A. Daukðo, J. Saba-liausko, J. Einorio, Mokslø Akademijos atstovø � J. Poþëlos, A. Bura-èo, kitø institucijø specialistø � A. Stumbro, E. Bendoraièio, A. Brilin-go, P. Suveizdþio, V. Juodkazio ir kt. dalyvavo SSRS Minsredmað irMinatomenerg ministrø pavaduotojai, vyriausiasis projekto inþinierius,o su juo dar 13 specialistø, Ignalinos AE direktorius A. Chromèenko.Buvo aptariami eþero vandens reþimas ir ekologija, geologija (seismi-ka ir tektonika), hidrogeologija, inþinerinë geologija, taip pat reakto-riaus saugumas bei visuomenës nuomonë. Visi pasitarimo dalyviai irrespublikos Vyriausybë iðreiðkë vieningà nuomonæ:

• IAE projektuotojai, statytojai ir naudotojai diskreditavo atominësenergijos idëjà, dirbama blogai, darbo kultûra labai þema, ir todël Lie-tuvos þmonës netiki, kad jëgainës eksploatacija saugi,

• treèiasis blokas statomas be patvirtinto projekto, tai � nusikalti-mas. Á statybà ir árenginius jau investuota 294 mln. rubliø, taèiau darbusreikia stabdyti ir nuo rugpjûèio 1 dienos nutraukti finansavimà,

• projekte daug trûkumø, kuriuos reikia taisyti.Lietuvos geologams buvo nurodyta per mënesá perþiûrëti, kokiais

naujais duomenimis ir sprendimais papildyta geologinë projekto dalispo 1986 m. ekspertizës ir pateikti patikrinimo rezultatus.

1988 m. rugpjûèio 17 d., lygiai po mënesio, Geologø sàjungoje �Lie-tuvos geologija� vyko pasitarimas. Jame dalyvavo projektuotojai � p/dA-7631 (kodinis ámonës pavadinimas) Minsredmað ir IAE direkcijosatstovai, B. Buinevièius atstovavo Ministrø Tarybai, L. Aðmantas �

76

Mokslø Akademijai, E. Bendoraitis, A. Bitinas, A. Breivë, V. Marcin-kevièius, A. Klimas � Geologø sàjungai �Lietuvos geologija�; P. Su-veizdis ir V. Juodkazis � Lietuvos geologijos institutui, L. Furmonavi-èius � Vilniaus inþineriniam statybos institutui, A. Brilingas � Inþineri-niø tyrinëjimø institutui. Buvo suformuluotos trys pastabø grupës:

• dël projektuotojø nepagrástai bloko pamato-pagrindo elgsenosprognozavimo metodikos supaprastinimo ir þenkliø reaktoriaus nuo ho-rizontalios padëties nukrypimø,

• dël nepakankamo rajono seisminiø reiðkiniø intensyvumo ir tek-toninës sandaros iðtirtumo,

• projekte trûksta ekologinës rizikos, dirbant trims blokams, ávertinimo.Konstatuota, kad nuo 1986 m. gruodþio 24 d. Valstybinës ekspertø

komisijos Nutarimo beveik nieko nepadaryta.1988 m. rugpjûèio pabaigoje LSSR Ministrø Taryboje ávyko dar

vienas posëdis, kuriame buvo nutarta konservuoti treèiàjá blokà.Ðiame posëdyje nedalyvavau, taèiau manau, kad po jo buvo vël kreip-

tasi á SSRS Ministrø Tarybà dël minëto bloko statybos sustabdymo, nes1988 m. rugsëjo 22 d. Ignalinos AE �likimui� spræsti buvo sudarytaValstybinë komisija, kurios pavadinimà ið rusø kalbos bûtø galima verstitaip: Komisija Ignalinos AE inþineriniø geologiniø ir seisminiø sàlygøpapildomam iðaiðkinimui, jos aprûpinimo vandeniu ir ekologinës rizi-kos ávertinimui, taip pat priemoniø, didinanèiø treèiojo energijos blokoeksploatacijos saugumà, parengimui. Komisijos pirmininku buvo pa-skirtas SSRS Mokslø Akademijos tikrasis narys K. Frolov�as. Komisi-ja sudarë darbo grupes ávairiems klausimams spræsti. Dvi ið grupiø nag-rinëjo geologinio iðtirtumo problemas: pirmoji vertino seismines ir tek-tonines sàlygas, antroji � inþinerinës geologijos ir aplinkos hidrogeolo-gijos.

FROLOV�AS KONSTANTIN�AS VASILJEVI�IUS

Technikos mokslø daktaras, maðinø dinamikos ir vibracijosþinovas, Sovietø Sàjungos MA tikrasis narys, MA viceprezidentas,Maðinø tyrimo instituto direktorius. Aktyviai dalyvavo tarptauti-nëje mokslinëje ir visuomeninëje veikloje � organizacijos �Moks-lininkai ir inþinieriai uþ Sovietø Sàjungos ir Amerikos dialogà� irdraugijos SSRS�Ðvedija pirmininkas.

1989 m. kovà lankësi Vilniuje. Dienraðèio �Tiesa� korespon-dentës paklaustas, kokia jo asmeninë nuomonë dël treèiojo energijos

77

bloko, atsakë: �Kiekvienas privalome vadovautis visø pirma valstybiniu poþiûriu. Ta-èiau nieko negalima daryti, kol nëra tikrø mokslinës ekspertizës duomenø. Rizikuotipavojinga, ðiuo metu negalima tvirtinti, kad treèiàjá blokà galima statyti. Tokia buvomûsø nuomonë�.

Pirmojoje darbo grupëje buvo 22 nariai ið ávairiø Sovietø Sàjungosþinybø ir moksliniø institucijø. Jai vadovavo Fizikos-matematikos moks-lø daktaras V. Ðteinberg�as ið SSRS Mokslø Akademijos Þemës fizikosinstituto. Lietuvai ðioje grupëje atstovavo P. Suveizdis ir E. Bendoraitis.Komisijos darbo grupë konstatavo, kad IAE rajono ir statybos aikðtelësseisminiø reiðkiniø aktyvumo instrumentiniais matavimais patvirtintø duo-menø nëra, ir kad paskaièiuotasis seisminiø reiðkiniø intensyvumas, atsi-þvelgiant á gruntø inþinerines ir tiksotropines savybes, ðios dienos duo-menimis vertinamas septyniais balais (MRZ). Ðiø duomenø pagrindu da-roma iðvada, kad tyrimø duomenys nëra pakankami patikimam IAE sau-gumo ávertinimui. Komisijoje didþiulá darbà atliko P. Suveizdis, geraiiðmanantis Baltijos ðaliø ir Baltarusijos tektonines ir seismines sàlygas.Ðios darbo grupës iðvados tapo bene vienu ið svariausiøjø treèiojo blokolikimo argumentø (Çàêëþ÷åíèå ðàáî÷åé (darbo iðvados)�, 1988).

Antrojoje darbo grupëje buvo 13 nariø. Jos vadovas � SSRS Moks-lø Akademijos narys-korespondentas V. Osipov�as (Maskvos universi-tetas). Lietuvai atstovavo A. Brilingas ir A. Sabaliauskas (Lietuvos in-þineriniø tyrinëjimø institutas), L. Furmonavièius (Vilniaus inþinerinisstatybos institutas), V. Juodkazis (Lietuvos geologijos institutas). Dar-bo grupë nustatë beveik tuos paèius trûkumus, kaip ir 1986 m. gruodþio24 d. Valstybinës ekspertø komisijos prie Gosplan Nutarime, nes pro-jektas ið esmës nebuvo taisomas. Atvykusiøjø ið sàjunginiø institucijøir vietos nariø santykis buvo 8:5, tad nors vieningai buvo sutarta dëlpastabø turinio, formuluojant baigiamàjá iðvadø punktà �bûti ar nebûtitreèiajam IAE blokui�, nuomonës skyrësi. Balsø dauguma buvo áraðytaiðvada, kad atsiþvelgus á pastabas ir pataisius projektinius sprendimus,treèiojo bloko statybà galima tæsti. Mums teko raðtu iðdëstyti Lietuvosspecialistø nuomonæ, kad tokia iðvada dabar negalima, nes nëra instru-mentiniø duomenø seisminiø reiðkiniø intensyvumui nustatyti ir áver-tinti gruntø laikomosios gebos pokyèius dël jø tiksotropiniø savybiø(Ïðåäâàðèòåëüíûå (iðankstiniai)�, 1988-11-01;02).

Grupëms baigus darbà, 1988 m. lapkrièio 4 d. LSSR ministro pirmi-ninko pavaduotojas J. Rusenka á pasitarimà sukvietë visø komisijø narius:

78

akademikà A. Þukauskà, L. Aðmantà, E. Bendoraitá, A. Brilingà, B. Buine-vièiø, L. Furmonavièiø, V. Juodkazá, R. Pakalná, A. Sabaliauskà, J. Sa-baliauskà, A. Stumbrà, P. Suveizdá, J. Virbickà. Buvo iðklausyta informa-cija apie darbø eigà ir rezultatus. Iðvada � papildomieji darbai truks netrumpiau, kaip penkerius metus. Posëdþiui pirmininkavo J. Rusenka. Pa-teikiu keletà uþsiraðytø reikðmingesniø jo pasakytø fraziø.

KELETAS REIKÐMINGESNIØ J. RUSENKA�OS KALBOS FRAZIØ:

• Komisijos pirmininkas akad. Konstantin�as Frolov�as uþsiminë, kad já �spau-dþia� SSRS ministro pirmininko pavaduotojo Ðèerbin�o kompanija, be to ir �se-nieji akademikai� su A. Aleksandrov�u.

• Ðio laikmeèio lygis yra toks, kad viskà galima pastatyti bet kokiomis geologinë-mis sàlygomis. Todël komisija gali nutarti tæsti treèiojo bloko statybà, pirmàjáblokà sutvirtinti, nors tai papildomai kainuotø 100�120 mln. rubliø.

• Frolov�o komisija sprendë vien techninius klausimus, neliesdama IAE santykiosu socialine sfera, visuomenës poþiûriu. Kaþkodël ðie klausimai komisijos darbenenumatyti � ar uþmirðti, ar sàmoningai nutylimi.

• Kà darysime, jeigu Frolov�o komisija nutars statyti treèiàjá blokà? Gulsime poKamAZ�ø, veþanèiø á statybà blokus, ratais?

• Bûtina socialinius-politinius ir ekonominius klausimus pateikti ekologinës ko-misijos akte.

Baigiantis 1988 m. gruodþiui, prasidëjo akademiko K. Frolov�o ko-misijos Akto redagavimo ir pasiraðymo baigiamasis tarpsnis. Gruodþio29 d. Mokslø Akademijoje, pirmininkaujant J. Rusenka�i ir A. Þukaus-kui, ávyko posëdis, á kurá buvo pakviesti L. Aðmantas, B. Buinevièius,L. Furmonavièius, V. Juodkazis, M. Lasinskas, J. Sabaliauskas, V. Sta-tulevièius, P. Suveizdis, J. Vilemas, J. Virbickas ir kiti. Buvome infor-muoti, kad gruodþio 28 d. Maskvoje pas akademikà K. Frolov�à ávykoSSRS Vyriausybës 1988 m. rugsëjo 22 d. (Potvarkis Nr. 18866r) pa-skirtosios komisijos posëdis, kurios parengtame Nutarimo projektenumatyta treèiàjá IAE blokà statyti ir kartu tyrinëti ekspertø komisijosaptiktas AE saugumo problemas, tarp jø ir geologines. Lietuvos Vyriau-sybës ir darbo grupiø nariø nuomonë buvo kitokia � pirmiausiai atlieka-mi tyrimai, po to projektas taisomas ir tik po jo pakartotinos teigiamosekspertizës tæsiama statyba. Mûsø uþduotis buvo parengti mûsø projektovariantà. Dabar sudëtinga atsekti, kaip ir kas já taisë, taèiau archyvuoseiðliko egzempliorius su redakcinëmis pataisomis, kuriame yra trys punk-tai, ið jø du � principiniai (Çàêëþ÷åíèå Êîìèññèè�, 1988-12-30):

79

• ekologiniø, seisminiø ir inþineriniø geologiniø duomenø, papil-domai gautø 1988 m. ekspertizæ atliekant ðios Komisijos darbo grupiønariams, visuma neleidþia daryti iðvados apie tai, kad yra sàlygos sau-giai eksploatuoti treèiàjá energijos blokà,

• iki tyrimø pabaigos ir kompleksinës Drûkðiø eþero ekosistemø kai-tos, veikiant IAE, prognozës tikslinga apriboti maksimalø Ignalinos ato-minës elektrinës galingumà iki 3000 MW, naudojant esamas vandens tie-kimo sistemas ir elektrinës turbinø kondensatoriø auðinimo schemas.

Mûsiðkis Nutarimo projektas buvo parengtas ir tikriausiai iðsiøstasakademikui K. Frolov�ui. Nieko neþinau apie tai, kaip jis buvo derina-mas, taèiau tame posëdyje, kuris su pertrauka tæsësi nuo 10 iki 18 valan-dos, buvo nutarta, kad paraðø po ðiuo mums palankiu Nutarimo tekstu áMaskvà vaþiuos J. Sabaliauskas, P. Suveizdis ir J. Vilemas. Taèiau P. Su-veizdis dël asmeniniø prieþasèiø vaþiuoti negalëjo, ir jo misija surinktiKomisijos nariø-geologø paraðus teko man. Komisijoje 25 nariai, tarpkuriø 5 Lietuvos atstovai. Tad mums teko neávykdomas uþdavinys � pervienà dienà gauti dvideðimties mokslininkø ir aukðtø pareigûnø paraðus.

Á gerokai apsnigtà Maskvà atskridome gruodþio 30-osios ankstyvà ry-tà. Lietuvos atstovybëje gavome automobilá ir gerai miestà paþástantá vai-ruotojà. Paskambinæ akademikui K. Frolov�ui, gavome sutikimà audienci-jai, 10.30 val. susitikome, aptarëme mûsø veiklos planà ir susitarëme, kadjis mus dar kartà priims apie 14.30�15.00 val. Paraðø �gaudymo� procesasprieð Naujuosius apsnigtose ir maðinø �prikimðtose� Maskvos gatvëse ne-buvo lengvas. Pavyko surinkti apie 70 proc. paraðø. Sutartu laiku antràkartà susitikome su Komisijos pirmininku. Akademikas K. Frolov�as, pa-ëmæs Nutarimo tekstà, truputá pamàstë ir pasiraðë. Po to pakëlë telefonoragelá ir, susisiekæs su SSRS ministro pirmininko pavaduotoju (tikriausiaiB.Ðèerbina) pasakë, kad komisija uþduotá ávykdë. Atiduodamas mums do-kumentà papraðë, kad po Naujøjø gautumëme trûkstamus paraðus. Tà dar-bà atliko, berods, Lietuvos atstovybës Maskvoje darbuotojai.

Taip baigësi treèiasis mûðis uþ Ignalinos atominës elektrinës saugu-mà, uþ treèiojo bloko statybos sustabdymà, arba, kitaip tariant, uþ ant-rojo IAE statybos etapo visiðkà likvidavimà. Èia verta bûtø paminëti irdokumentà, áteisinusá paskutiniàjà mûsø sëkmæ. Tai SSRS atominësenergetikos ir Sredmað ministrø 1988 m. rugsëjo 30 d. pasiraðytasÁsakymas Nr. 350 �Dël Ignalinos AE 3-jo bloko statybos konservavi-mo�, kuriame nurodyta, kad SSRS Ministrø Tarybos kuro-energetinio

80

komplekso biuras 1988 m. rugsëjo 13 d. sprendimo pirmuoju punktusutiko su LSSR Ministrø Tarybos, SSRS atominës energetikos ir Min-sredmað pasiûlymu laikinai sustabdyti Ignalinos treèiojo bloko statybàiki patikslinto projekto patvirtinimo ir papildomø priemoniø nustatymobloko eksploatavimo saugumui padidinti.

BAIGIAMOSIOS PASTABOS

Labai aktyvi atominës energetikos plëtra Sovietø Sàjungoje buvopradëta dar nesusiformavus techninëms ir inþinerinëms ðios industri-nës mokslo ir ûkio ðakos tradicijoms. Didelio galingumo atominiø jë-gainiø santykis su geologine aplinka nebuvo reglamentuotas normaty-viniais dokumentais. Tai SSRS Minatomenerg (atominës energetikosministerija) ir Minsredmað ministerijø funkcionieriams leido laisvai irnerealiai planuoti atominiø elektriniø tinklà buvusioje sovietinëje vals-tybëje. Atominiø elektriniø vietos buvo parenkamos neatliekant nuo-dugniø geologiniø ir kitø aplinkos elementø tyrimø, todël statybos ireksploatacijos metu kildavo nemaþai inþineriniø geologiniø problemøbei vietos specialistø nesutarimø su projektø autoriais. Ne iðimtis bu-vo ir Ignalinos AE, kurios galingumà buvo kësinamasi padidinti iki9000 MW, net neatlikus 1:50 000 detalumo geologinio hidrogeologinioir inþinerinio geologinio jëgainës teritorijos kartografavimo.

Po Èernobylio reaktoriaus sprogimo prasidëjo atsipeikëjimo me-tas. Buvo suprasta, kad aukø skaièius ir pasekmiø mastas, taip pat so-vietinës atominës energetikos kompromitacija, yra nepalyginami su ta-riamais pasiekimais ðioje ûkio srityje.

Ignalinos AE buvo projektuojama ir statoma neturint geologiniøþiniø apie geologinës aplinkos tektoninæ sandarà ir teritorijos seismin-gumà. Ne ðiaip sau Valstybinëje ekspertø komisijoje prie Sovietø Sà-jungos Gosplan svarstant ketvirtojo bloko statybà ar jos atsisakymà,dalyvavæs posëdyje SSKP CK atstovas pritarë Ignalinos AE galingumosumaþinimui iki 4500 MW, sakydamas �taip bus geriau visiems�. Vals-tybës vadovybës lygiu buvo suprasta, kad padëtis sunkiai valdoma �reikia sustoti, susitvarkyti!..

Ignalinos AE vieta parinkta remiantis daugiausiai socialine � geog-rafine padëtimi: ji maþiau apgyvendinta � gyventojø tankis maþesnisuþ vidutiná. Vietovë yra Lietuvos pakraðtyje, ir dël vyraujanèiø pietva-

81

kariø ir vakarø krypties vëjø didelë dalis patekusiø á atmosferà radio-nuklidø gali bûti �nupûsta� á rytus. Taèiau geologiniu poþiûriu tai benepati nepalankiausia AE statybos vieta � visos ðiaurës-rytø Lietuvos da-lies artezinio gëlo vandens pagrindinë mitybos sritis, kurioje stambustarðos ðaltinis nëra pageidautinas. Vietovës þemës gelmëse glûdi gilu-minës tektoninës struktûros � bûtent èia yra anteklizës ðlaitas, kurá su-daranèios kristalinio pamato ir virð jo slûgsanèios nuosëdinës prekvar-tero uolienos suskaldytos tektoniniø lûþiø. Tokiose vietose seisminisaktyvumas visuomet didesnis. Paskaièiuotasis seisminiø reiðkiniø in-tensyvumas, áskaitant ir gruntø tiksotropines savybes (savybæ prarastilaikomàjà gebà atsiradus virpesiams), yra 7 balai. Ar galima buvo ato-minei elektrinei Lietuvoje surasti geresnæ vietà? Netrukus tai bus be-prasmis klausimas, nes 2009 m. Ignalinos AE1 RBMK era baigsis!

Lietuvoje puoselëjamas antrosios kartos Ignalinos AE (IAE2) pro-jektas, kuris turëtø bûti realizuotas deðimtmeèio laikotarpiu. Neabejoti-na, kad rengiant IAE2 projektà bus visais poþiûriais ávertintos geologi-nës aplinkos sàlygos. Tam, autoriaus nuomone, labai pravers Lietuvosgeologø atliktieji tyrimai ir jø rezultatai, taip pat AE1 RBMK �epopë-jos� metu ágytoji patirtis.

Post scriptum

PADËKAAutorius nuoðirdþiai dëkoja gerb. kolegoms � dip. inþinieriui Bro-

niui Buinevièiui, prof. Kastyèiui Dunduliui ir habil. dr. Algirdui Klimui,dalyvavusiems anais laikais aptariant ir rengiant ekspertines iðvadas apieatskiras Ignalinos AE projekto dalis, uþ pastabas ir patarimus.

Literatûrà þiûr. Priedus

82

M. LASINSKAS

KAIP BUVO NUSTATOMAS IAE GALINGUMAS

Rengiantis didelio masto Lietuvos ûkio elektrifikacijai, reikëjo su-kaupti þinias apie galimas elektriniø statybos vietas. Iðankstinë tokiøgalimø vietø apþiûra ávyko jau 1957�1958 metais, kai Lietuvos moksloir technikos komitetas (MTK) surengë paþintines ekspedicijas á numa-tytas galimas elektriniø statybos vietas: á Dusios � Meteliø eþerø regio-nà, prie Luksto eþero Þemaitijoje, Kurðiø mariø pakraðtá ties Kintais,Dysnø eþerà, bei Drûkðiø (Drisvetø) eþerà Ignalinos zonoje. Ekspedici-joms vadovavo inþinieriai J. Linkaitis ir L. Rinkûnas � Mokslo ir tech-nikos komiteto atstovai, L. Kaulakis ið Kauno politechnikos instituto(dabar Kauno technikos universitetas), J. Stasiulevièius ir að � M. La-sinskas, tuomet atstovavæ Energetikos ir elektrotechnikos institutui (EEI).

Pagal sutartis su to meto Vyriausiàja energetikos ir elektrifikacijosvaldyba prie Lietuvos SSR Ministrø Tarybos buvo sudarytos vietoviøfizinës-geografinës, klimato ir hidrologinës charakteristikos:

• trumpa vandens telkinio ir jo baseino tyrimo darbø istorinë apþvalga,• telkinio ir jo baseino fizinë-geografinë charakteristika,• klimato sàlygos,• telkinio vandens lygiø reþimas,• nuotëkio á telkiná charakteristika,• þiemos, terminë, cheminë ir biologinë charakteristikos,• literatûros ðaltiniai.Kiekviena apþvalga vidutiniðkai buvo 180�200 maðinraðèio puslapiø

apimties. Ðia medþiaga naudojosi projektuotojai tiek pasirinkdami vienàið visø vietoviø elektrinës statybai, tiek ir jos projektavimo laikotarpiu.

Projektuojant ir statant IAE, Elektrënuose jau veikë Lietuvos VRE,todël Elektrënø tvenkinyje, tarsi lauko laboratorijoje, buvo galima pra-dëti auðinamojo tvenkinio pradinius tyrimus.

Vietovës, tvenkinio ir kitø atominei elektrinei keliamø reikalavimøvisumà geriausiai atitiko Drûkðiø eþeras Ignalinos zonoje.

LASINSKAS Mykolas gimë 1916 m. gruodþio 1 d. Maskvoje. 1948 m. baigë Kau-no universitetà. Dirbo pedagoginá darbà Vilniuje, universitete, Politechnikos institute.1957�1980 m. � Energetikos ir elektrotechnikos institute (vëliau Fizikiniø techniniøenergetikos problemø, dabar � Lietuvos energetikos institutas). Technikos ir geografi-jos mokslø daktaras, profesorius, Lietuvos Mokslø Akademijos narys-korespondentas.

83

Svarbiausi tyrimai èia pradëti 1978 metais. Nors eþero vandens ly-giai ir vandens temperatûra Drisvetø vandens matavimo (v. m.) poste bu-vo matuojami nuo 1945 metø, o nuo 1973-øjø veikë IAE projektuotojøásteigtas postas, FTEPI (Fizikiniø-techniniø energetikos problemø insti-tutas) Hidrologijos laboratorija èia ákûrë savo bazæ, o 1983 m. árengë irsavo plaukiojanèià garavimo aikðtelæ-plaustà. Ðios bazës svarbiausi tyri-mo klausimai � vandens balanso, vandens pavirðiaus temperatûrø pasi-skirstymo eþere, taip pat ir pagal gylá, vandens temperatûros pasiskirsty-mo priklausomybës nuo IAE galios, vandens paðildymo átakos eþerui irjo aplinkai, vandens lygiø svyravimo, eþero mineralizacijos, termiðkaiuþterðtø zonø nustatymo bei reprezentacinio taðko eþere nustatymas.

Dar tik rengiantis statyti AE prie Drûkðiø eþero ir pateikiant hidro-loginius bei hidrometeorologinius jos projektavimo duomenis, bet ne-turint tiesioginio matavimo duomenø, analogu buvo pasirinktas Laka-jos upës baseinas. Tiesà sakant, pasirinkimas dël truputá skirtingø fizi-niø-geografiniø baseinø sàlygø buvo ne visai vykæs. Buvo pasirinktasper didelis nuotëkio modulis, todël pradëjus projektuoti IAE, energeti-kø siûlomas galingumas (6000 MW) ðá hidromodulá beveik atitiko.

Projektuotojai pasirinko per didelá nuotëkio modulá (6,1 l/s km2),didesná metø krituliø kieká (700 mm/metus vietoje 638 mm/metus), di-desná nuotëká á eþerà (3,71 m3 /s vietoje 3,19 m3/s), maþesná nuotëkiovariacijos koeficientà (0,29 vietoje 0,35), maþesnius papildomo garavi-mo ið eþero nuostolius, veikiant paðildymo efektui (57,9 mln. m3/metusvietoje 64,8 mln. m3/metus), todël atitinkamai pateikë padidintà 95 proc.tikimybës nuotëká á eþerà ir sumaþino nuotëkio nuostolius (76,5 mln.m3/metus vietoje 90,4 mln. m3/metus).

Vëliau, tiriant Drûkðiø eþerà ir jo baseinà bei kaupiantis tyrimø me-dþiagai, buvo nustatyti tikrieji pagrindiniai eþero ir jo baseino hidrolo-ginio reþimo rodikliai:

Eþero baseino plotas 613 km2

Vandens pavirðiaus plotas prie NPH 49 km2

Daugiameèio nuotëkio modulis 5,5 l/s km2

Daugiametis debitas ið eþero 4,3 m3/sDaugiametis nuotëkis ið eþero 106�106 m3/mNuotëkio variacijos koeficientas 0,35Daugiametis krituliø kiekis 638 mm/metusDaugiametis garavimas 600 mm/metus

84

Krituliø variacijos koeficientas 0,15Garavimo variacijos koeficientas 0,15Normalus patvenkto vandens lygis 141,6 mMinimalus leidþiamas vandens lygis 140,7 mLeidþiamas vandens lygio paþeminimas 0,9 mReguliuojamas vandens tûris 43 mln. m3

IAE projektuotojø duomenimis vandens ûkio balansas atitiko rei-kalavimus, o mûsø (EEI) skaièiavimais, esant IAE 6000 MW galingu-mui, atsirastø nuotëkio 33,4 mln. m3/metus deficitas.

Negana to, kai kurie FTEPI energetikai savo darbuose (1980 m.M. Driþiaus ataskaita pagal ûkinæ sutartá su Ignalinos AE) nagrinëjo dardidesnio IAE galingumo (9000 MW) variantà, siûlydami nuotëkio trûku-mà kompensuoti vandens tûriu � pakelti eþero vandens lygá iki 142,3 maltitudës vietoje 141,6 metro. Ágyvendinus ðá projektà ir pakëlus eþero van-dens lygá 0,70 m, bûtø uþlieta dar 13,5 km2 paeþerës ploto (iki 59,5 km2

bendro eþero pavirðiaus ploto). Dël tokiø nepamatuotø lengvabûdiðkø pa-stangø bûtø sudarkytas eþero regionas: didþiulës miðkingos eþero pakran-tës uþlietos ðilto vandens sluoksniu, ir ekologijos poþiûriu sudarytas pavo-jingas þidinys.

�Maksimalistø� siekis pasipuikuoti, kad Ignalinos AE bûtø pati ga-lingiausia atominë elektrinë pasaulyje, nepaisant eþero galimybiø, pri-vertë dar suintensyvinti tyrimus.

Prasidëjo nuolatiniai derinimai su projektuotojais (paðto dëþutë Nr.A-7631, koduotas ámonës pavadinimas), posëdþiai komisijose Vilniuje,Kaune, Maskvoje, Leningrade (dabar Sankt-Peterburgas), susiraðinëji-mas su respublikos organizacijomis � Valstybiniu plano komitetu, Hidro-meteorologijos valdyba, Melioracijos ir vandens ûkio ministerija, su sà-junginëmis organizacijomis � SSRS Mokslø Akademija, SSRS plano ko-mitetu, Valstybiniu hidrologijos institutu �Goskomhidromet�.

Pradþia, 1980�1983 m., buvo sunkiausi, nes net Lietuvos energeti-kos instituto energetikams-gigantomanams, o vëliau ir IAE administra-cijai, IAE projektuotojams bei Energetikos ministerijai teko árodinëti,kad Drûkðiø eþeras � IAE auðinamasis tvenkinys � dël átempto vandensbalanso ir galimo vandens perkaitimo bus nepajëgus auðinti, jei IAEgalingumas virðys 3000 MW.

Tuo laikotarpiu labai intensyviai darbavosi vandens klausimus nag-rinëjanti taryba prie Hidrometeorologijos tarnybos. Kas antri metai ji

85

organizuodavo konferencijas Lietuvoje, kuriose praneðimus skaityda-vo ne tik Lietuvos mokslo ástaigø darbuotojai, bet ir kaimyniniø res-publikø, Maskvos, tuometinio Leningrado, net Gruzijos ir Uzbekijosmokslininkai � vandens ûkio specialistai.

Mûsø praneðëjai savo ruoþtu dalyvaudavo jø rengiamose konfe-rencijose. Viena tokiø � 10-ji respublikinë hidrometeorologijos kon-ferencija ávyko Palangoje 1983 metais. Joje Lietuvos energetikos ins-tituto Hidrologijos laboratorijos darbuotojai padarë praneðimà �Drûk-ðiø eþero hidroterminis reþimas�, kuriuo susidomëjo sveèiai ið Mask-vos, ir 1984 m. Energetikos institutas buvo pakviestas dalyvauti pasi-tarime Maskvoje Ignalinos atominës elektrinës galimo galingumo klau-simu. Mes, Instituto hidrologai, apie tai neþinojome, nes buvo atosto-gø metas, ir á pasitarimà nuvyko �maksimalistai�. Taèiau ði aplinkybësustiprino bûtent mûsø pozicijas: ið pasitarimo Lietuvos energetikosinstituto atstovai gráþo kitokie. Kaip sakoma, savo kieme pranaðu ne-bûsi, taigi, nuomonë ið ðalies tarsi atvërë jiems akis, ir gráþæ ið Mask-vos, jie átikino Instituto vadovybæ ir Mokslø Akademijos prezidiumà,kad bûtina riboti elektrinës galingumà iki 3000 MW. Iðsaugodami mun-duro garbæ, jie pasiûlë kompromisà � Ignalinos AE galingumà ribotiiki 3000� 4500 MW.

Gal tais paèiais 1984-aisiais ar kiek vëliau Maskvoje, Valstybiniameplano komitete buvo suðauktas pasitarimas IAE statybos klausimais. IðLietuvos nuvyko didelë delegacija, vadovaujama akademiko J. Statulevi-èiaus. Dalyvavo taip pat Melioracijos ir vandens ûkio ministro pavaduo-tojas J. Sabaliauskas, P. Suveizdis ið Geologijos valdybos, Energetikosinstitutui atstovavo L. Aðmantas ir að � M. Lasinskas. Pristaèiau praneði-mà ir siûlymà nevirðyti 3000 MW, kitiems delegacijos nariams pritariant.P. Suveizdis savo praneðime pabrëþë, kad elektrinës vieta yra aktyvausþemës plutos judëjimo zonoje ir didinti elektrinës galingumà yra rizikin-ga. Pasitarime bandë protestuoti projektuotojai, remdamiesi FTEPI ata-skaita apie galimybæ elektrinës galingumà didinti iki 9000 MW.

1984-06-08 posëdþio protokole paþymëta, kad Lietuvos specialis-tai ekologai J. Virbickas, R. Jasiulionis, V. Juodkazis, L. Kalintinas, B.Gailiuðis, R. Liuþinas ir P. Suveizdis pasisako uþ IAE galingumo ribo-jimà iki 3000 MW dël jos ekologinio poveikio.

1984-06-19 Nutarimu Lietuvos melioracijos ir vandens ûkio mi-nisterija patvirtina Drûkðiø eþero baseino 613 km2 plotà, 5,2 l/s km2

86

hidromodulá, 33 mln. m3 nuotëkio trûkumà ir atsisako patvirtinti vadi-namàjá antros eilës projektà, kuriame planuotas 6000 MW galingumas.

Tokio IAE galingumo (6000 MW) nepatvirtino ir Lietuvos valsty-binis plano komitetas.

1984-09-15 Lietuvos Mokslø Akademijos prezidiumo raðtu SSRSMA prezidentui A. Aleksandrov�ui praðoma pritarti nuomonei ribotiIAE galingumà iki 4500 MW. Raðtà pasiraðë A. Þukauskas, J. Saba-liauskas, V. Kontrimavièius, J. Vilemas, B. Styra.

Praëjus beveik dvejiems metams, 1986-08-18 IAE administracijatelegrama Lietuvos melioracijos ir vandens ûkio ministerijai ir Lietu-vos Ministrø Trybai praneða, kad sustabdoma IAE treèiojo bloko staty-ba, á kurià jau ádëta 300 mln. rubliø.

1988-11-11 Maskvoje sudaryta didþiulë komisija IAE antrosios eilësstatybos projektui ávertinti pasiûlo riboti jos galingumà iki 3000�4500 MW.Pateikiami du argumentai � neigiamas vandens balansas ir eþero-tven-kinio vandens perðildymas.

1988-01-19 Melioracijos ir vandens ûkio ministro pavaduotojasJ. Sabaliauskas dar kartà paveda Instituto hidrologams atlikti IAE ant-rosios eilës statybos ekspertizæ.

Po savaitës, 1988-01-26, atsakyme nurodoma, kad projekte pateik-tieji krituliø duomenys per dideli (700 vietoje 638 mm/metus).

1988-05-30 Energetikos instituto hidrologai su IAE projektuotojaissuderina galutiná skaièiuotino garavimo dydá � 600 mm.

Taip buvo sustabdyta Ignalinos atominës elektrinës plëtra, ir 3-jobloko atsisakyta: iðvengta Drûkðiø eþero � IAE tvenkinio-auðintuvo van-dens perðildymo ir vandens stygiaus (Drûkðiø eþeras yra upiø aukðtu-pyje, natûralus nuotëkis á eþerà neþymus, o papildyti já ið Dauguvosupës gana sudëtinga).

Kaip ðiandien gyvuotø 6000 ar net 9000 MW galingumo Ignalinosatominë jëgainë? Iki ðiol net ir vieno bloko (1500 MW) tiekiamos elek-tros energijos Lietuvai pakanka�

O radioaktyviøjø atliekø laidojimo problemos mastai?..Medþiagos pasvarstymams apstu Lietuvos energetikos instituto ar-

chyvuose.Ignalinos atominës elektrinës aplinka ðiandien iðlikusi maþai pa-

veikta.

2006-05-29

87

D. MARÈIULIONIENË

IAE APLINKOS RADIOEKOLOGINIAI TYRIMAI

1945 m., kai buvo panaudotas branduolinis ginklas Hirosimoje irNagasakyje, á aplinkà pateko didesnis dirbtiniø (technogeniniø) radio-nuklidø kiekis. Dël branduolinio ginklo bandymø ir branduolinës ener-getikos plëtros aplinkos tarða radionuklidais sparèiai didëjo. Taip ap-linkoje atsirado naujas, þmogaus sukurtas, nekontroliuojamas, labaikenksmingas ir efektyviai veikiantis antropogeninis veiksnys � techno-geniniø radionuklidø skleidþiama jonizuojanèioji spinduliuotë.

Reikëjo ávertinti ðio antropogeninio veiksnio poveiká biosferai, to-dël praeito ðimtmeèio antrojoje pusëje vystësi nauja mokslo ðaka � ra-dioekologija, kuri dël pastoviai veikianèiø ir potencialiø tarðos radio-nuklidais ðaltiniø, o ypaè po Èernobylio AE avarijos, pripaþinta labaisvarbi. Lietuvoje tokiø tyrimø bûtinybæ lemia dar Ignalinos AE.

Pirmieji radioekologijos darbai gamtiniø radionuklidø tyrimø srity-je paskelbti 1929 m., taèiau naujasis pavadinimas �radioekologija� ar-ba �radiobiocenologija� atsiranda tik 1956 m. publikacijose. Radioeko-logija, kaip ir visas kompleksas kitø naujø mokslo ðakø, iðsivystë iðbranduolinës fizikos, tapusios nauju gamtos paþinimo pamatu. Radio-ekologija labai susijusi su daugybe mokslo krypèiø ir ðakø, todël sëk-mingas sudëtingø ðios srities problemø sprendimas ámanomas tik glau-dþiai bendradarbiaujant su kitomis mokslo ðakomis: ekologija, hidro-biologija, botanika, radiobiologija, geochemija, radiochemija, radiaci-ne genetika, toksikologija ir kt.

Pagrindinis radioekologiniø tyrimø tikslas � aptikti radionuklidøsklaidos ir migracijos ávairiose ekosistemose dësningumus, nustatytijø pasiskirstymo ekosistemos sanduose bei akumuliacijos gyvuose

MARÈIULIONIENË Danutë gimë 1938 m. geguþës 21 d. Kaune. 1955 m. baigëVilniaus 7-àjà vidurinæ mokyklà, 1960 m. � Vilniaus universitetà, Gamtos mokslø fakul-teto biologijos specialybæ. 1965�1967 m. LMA Fizikos instituto aspirantë. Nuo 1970 m.dirba Botanikos institute: jaunesniàja, vyresniàja, vyriausiàja mokslo darbuotoja, nuo1990 m. � Radioekologijos laboratorijos vadove. 1996�2004 m. Vilniaus universitetoGamtos mokslø fakultete eina profesorës pareigas. Habilituota mokslø daktarë (biome-dicinos mokslai, ekologija, aplinkotyra).

88

organizmuose procesus bei radionuklidø jonizuojanèiosios spinduliuo-tës biologinio poveikio ypatumus ir mechanizmus, ávertinti ðio povei-kio pasekmes. Radioekologijos tikslai ir uþdaviniai tampriai siejasi subiosferos tarðos radionuklidais pasekmiø prognozavimu, ðios tarðos eko-loginiu normavimu, radionuklidø toksinio poveikio maþinimu.

Ðiø problemø sprendimui radioekologiniai tyrimai vykdomi trimispagrindinëmis kryptimis:

1. Radionuklidø sklaidos ypatumø abiotiniuose ir biotiniuose ekosis-temø sanduose tyrimai gamtoje, áskaitant ir radioekologinæ stebësenà.

2. Radionuklidø akumuliacijos dësningumø, procesø bei mechaniz-mø abiotiniuose ir biotiniuose ekosistemos sanduose (komponentuose)tyrimai laboratorijos sàlygomis.

3. Radionuklidø ir jø kartu su kitokia tarða toksinio poveikio efektøtyrimai tiek gamtoje, tiek laboratorijose.

Ðiuolaikinës radioekologijos pagrindiniai uþdaviniai � perprasti ra-dionuklidø biologinës akumuliacijos procesus, lemianèius jø kiekio di-dëjimà sklaidos grandinëse; sudaryti radionuklidø ekologinæ klasifika-cijà, pagrástà jø sklaidos biologinëmis grandinëmis dësningumais; nu-statyti radionuklidø akumuliacijos ypatumus tam tikruose biologiniøgrandiniø sanduose, kai ekologiniø sàlygø kitimas labai didelis; áver-tinti kompleksinio radionuklidø jonizuojanèiosios spinduliuotës ir che-miniø medþiagø toksiná poveiká; remiantis tyrimø duomenimis, pateiktiteorinius apibendrinimus.

Radioekologijos tyrimai turi praktinæ reikðmæ, pvz. � radionuklidøakumuliacijos ir pasiskirstymo ekosistemos sanduose prognozavimo beiekosistemos ir tam tikrø augimvieèiø galimø pokyèiø (dël didëjanèiosantropogeninës tarðos) ávertinimo, radionuklidø ekologinio normavi-mo. Radioekologiniai tyrimai turi svarbià teorinæ reikðmæ, nes jonizuo-janèioji spinduliuotë yra galingas evoliucijos veiksnys.

Radioekologijos tyrimuose ypatingas dëmesys skiriamas radionuk-lidø akumuliacijai augaluose, nes jie yra pagrindinis sausumos ir van-dens ekosistemø sandas. Augalø biomasë ekosistemoje yra didþiausia,jie koncentruoja ávairias chemines medþiagas, yra pirminë mitybos gran-diniø grandis ir barjeras, sulaikantis radionuklidus, patenkanèius ið at-mosferos su aerozolinëmis iðkritomis.

Radioekologiniuose tyrimuose didþiausias dëmesys sutelkiamas tieslabiausiai biologiniu poþiûriu pavojingais technogeniniais radionukli-

89

dais, kurie yra gana judrûs ávairiose ekosistemose. Jie aktyviai daly-vauja metaboliniuose procesuose, pasiþymi didele pusëjimo trukme, in-tensyviai akumuliuojasi vandens ir sausumos ekosistemø sanduose, ypaèbiosferoje, á aplinkà gali patekti palyginti dideliais kiekiais. Prie tokiøtechnogeniniø radionuklidø priskiriami 90Sr, 137Cs, 144Ce, 106Ru, 239Pu,131I, 60Co, 54Mn, 65Zn, 3H, 14C.

Radioekologiniams tyrimams pasitelkiami standartiniai biologijos,fizikos ir chemijos metodai.

Atliekant radionuklidø bei jø miðinio su ávairiais terðalais toksiniopoveikio tyrimus, be chemijos ir fizikos metodø ypaè populiarus jaut-riø toksikantø poveikiui testorganizmø � mikroorganizmø, dumbliø, au-galø, vëþiagyviø, þuvø � biotestavimas. Nustatant toksiniø medþiagøpoveiká augalams, daþniausiai vertinami augimas, dauginimosi greitis,gyvybingumas, morfologiniai pokyèiai, chlorofilo kiekis, kvëpavimointensyvumas, genetiniai pokyèiai ir kt.

Vertinant tarðos biologiná poveiká, biotestavimo tyrimuose rekomen-duojama naudoti jautrius toksikantø poveikiui augalus. Ðiuose tyrimuosedaþnai taikomas augalø sëklø daigumo ir ðakneliø augimo vadinamasis�Fitotox� testas. Nustatyta, kad toksikantø poveikiui jautrios pipirinës,svidrës, sojos, sorø, pupeliø, garstyèiø ir kt. sëklos. Genotoksiðkumovertinimui plaèiai naudojami heterozigotiniai pagal þiedø spalvà tra-deskantës klonai 02 ir 4430. Ðio augalo kuokeliø plaukeliø làstelëseatsirandanèios somatinës mutacijos yra gana jautrus tarðos genotoksi-nio poveikio ávertinimo metodas.

Aplinkos radioekologinë bûklë ávertinama pasitelkus bioindikaci-jos metodà, naudojant vandens ir sausumos ekosistemø testines augalørûðis, kuriø didesnë tam tikrø radionuklidø akumuliacija bei jautriusantropogeniniam tarðos poveikiui augalus � testorganizmus.

Lietuvoje radioekologiniø tyrimø pradþia galima laikyti 1967-uo-sius. Tyrimai pradëti prof. B. Styros iniciatyva Fizikos institute. Pir-mieji radioekologiniø tyrimø duomenys paskelbti Lietuvos jaunøjømokslininkø konferencijos darbø rinkinyje (1967). Nuo 1970 m. tyri-mai tæsiami Botanikos institute, pirmausiai Radioekologijos grupëje,nuo 1991 m. � Radioekologijos sektoriuje, o nuo 2000-øjø � Radioeko-logijos laboratorijoje. Tai vienintelë Lietuvoje mokslininkø grupë,tirianti radionuklidø biologinës akumuliacijos procesus bei dësningu-mus vandens ir sausumos ekosistemose.

90

Radioekologijos laboratorijos mokslininkai paskelbë per 400 moks-liniø straipsniø, kuriø didesnioji dalis spausdinta uþsienio leidiniuose.Laboratorijos darbuotojai yra 9 kolektyviniø monografijø bendraauto-riai. Áregistruoti 3 iðradimai ir 6 racionalieji pasiûlymai. Apgintos 6 dak-taro ir 2 habilituoto daktaro disertacijos.

Iki 1992 m. ekologiniø tyrimø srityje bendradarbiauta su RusijosRadþio institutu, Ukrainos Pietø jûrø biologijos ir Hidrobiologijos ins-titutais bei su TATENA (Tarptautinë atominës energetikos agentûra).Nuo 1992 m. bendradarbiaujama su Danijos Riso nacionalinës labora-torijos mokslininkais, taip pat su Lietuvos Fizikos, Geologijos ir Geog-rafijos, Vilniaus universiteto Ekologijos institutais. 1998�2000 m. kar-tu su Fizikos ir Geologijos institutais vykdytas Techninës kooperacijosprojektas su TATENA. Pagal ðá projektà buvo atlikti Ignalinos AE ap-linkos tyrimai ir ákurta bendra Fizikos, Geologijos ir Botanikos institu-tø gamaspektrometrinë laboratorija. 1993�1997 m. Radioekologijos la-boratorijos darbuotojai dalyvavo Valstybinëje mokslo programoje �Ato-minë energetika ir aplinka�. Pagrindinis radioekologiniø tyrimø tikslasbuvo ávertinti Ignalinos AE regiono radioekologinæ situacijà, ypatingàdëmesá skiriant Drûkðiø eþerui, á kurá radioaktyviosios medþiagos galipatekti ið atmosferos, nuo þemës pavirðiaus, per AE nutekamøjø vande-nø kanalus ir gruntinius vandenis, nustatyti labiausiai radionuklidaisuþterðtas zonas bei radionuklidø poveiká ekosistemoms, atsiþvelgiant áterminës ir cheminës tarðos efektus.

Nuo 1967-øjø iki 1990-øjø laboratorijos sàlygomis buvo iðtirtas tech-nogeniniø radionuklidø 137Cs, 90Sr, 144Ce, 106Ru, 65Zn ir 59Fe bei gamtiniøradionuklidø 210Pb ir 234Th akumuliacijos intensyvumas ir lygiai hidro-fituose, t. y. ávairiuose fitoplanktono, bentoso dumbliø ir aukðtesniøjøvandens augalø rûðyse, bei ávairios struktûros ir sudëties dugno nuosë-dose. Nustatytas ávairiø gamtiniø veiksniø (Ca ir K koncentracijø van-denyje ir augaluose, vandens druskingumo, sezoniðkumo) ir ávairiø ant-ropogeniniø veiksniø (kompleksonø DTPA, EDTA ir OEDF, pesticidoDDT, celiuliozës � popieriaus pramonës ir Ignalinos AE nutekamøjøvandenø, terminës tarðos) poveikis radionuklidø sàveikai su hidrofitaisbei ðios sàveikos priklausomybë nuo hidrofitø fiziologinës bûklës. Nu-statyti radionuklidø pasiskirstymo tarp pagrindiniø hidroekosistemossandø vandens, dugno nuosëdø ir hidrofitø ypatumai. Hidroekosiste-moje ávertintas augalø vaidmuo, radionuklidams sklindant mitybos gran-

91

dinëmis á aukðtesnius trofinius lygius. Rastos indikatorinës vandens au-galø rûðys, pasiþyminèios didesne kai kuriø radionuklidø akumuliacija.Taip pat iðtirti radionuklidø akumuliacijos procesai vandens augalø làs-telëse bei pasiskirstymas jø sanduose, radionuklidø patekimo á làstelesypatumai bei priklausomybë nuo làsteliø funkcinës bûklës. Nustatytasfiziologiðkai aktyviø medþiagø poveikis vandens augalams.

Gamtos sàlygomis nustatytos technogeninio radionuklido 90Sr irgamtinio radionuklido 210Pb aktyvumo koncentracijos 10-yje ávairaustrofinio lygio ir terminio reþimo eþerø , Elektrënø VRE vandens auðin-tuvo, Kurðiø mariø ir Baltijos jûros vandenyse, dugno nuosëdose, la-biausiai paplitusiose dumbliø, aukðtesniøjø vandens augalø, moliuskøir þuvø rûðyse. Iðtirta vandens augalø átaka dugno nuosëdø radioakty-viosios tarðos lygiø formavimui. Nustatytos fizikinës-cheminës 210Pbformos dugno nuosëdose ir ðio radionuklido sklaidos hidroekosistemo-je ypatumai. Gauti duomenys paskelbti 1973 m. tuomet Sàjunginio sim-poziumo maurabragainiø dumbliø tyrimo klausimu medþiagoje �Mau-rabragainiai dumbliai ir jø panaudojimas làstelës biologiniø procesøtyrimams�, 1978 m. � kolektyvinëse monografijose �Dusios, Galsto,Ðlavanto ir Obelijos eþerø hidrobiologiniai tyrimai�, �Ðiaurinës Kurðiømariø dalies planktoniniø organizmø vystymosi fiziologiniai � bioche-miniai pagrindai�, 1981 m. � Ðiluminë energetika ir aplinka (t. 2) �Lie-tuvos VRE vandens talpyklos-auðintuvo terminio reþimo poveikis hid-robiontams� ir 1987 m. � Ðiluminë energetika ir aplinka (t. 6) �Ignali-nos AE auðintuvo hidrobiocenoziø bûklë iki AE eksploatavimo�.

Drûkðiø eþero � Ignalinos AE baseino-auðintuvo radioekologinë ste-bësena atliekama nuo 1981 m., pradëjus veikti atominei elektrinei. Ty-rimus atlikome kartu su Maskvos NIKIET (Energetikos technikos kon-stravimo mokslinio tyrimo institutas) ir jo atstovu � radioekologijosspecialistu J. Jegorov�u.

Drûkðiø eþere buvo pasirinkti 6 stacionarûs stebëjimo punktai, ku-riuose radionuklidø matavimams buvo imami vandens, dugno nuosëdø,vandens augalø mëginiai, o viso eþero akvatorijoje � þuvø, moliuskø irkitø gyvûnø mëginiai. Mëginius radionuklidams matuoti rinko Lietu-vos mokslininkai. Surinkti mëginiai buvo gabenami á Maskvà, ten atlie-kama radionuklidø analizë. Galutiniai tyrimø rezultatai buvo skelbiamitik keleriø metø duomenis apibendrinanèioje ataskaitoje, skirtoje tarny-biniam naudojimui, ne visiems. 1992 m. ðiø tyrimø kai kurie duomenys

92

skelbti serijos �Ðiluminë energetika ir aplinka� leidinyje (�Ignalinosatominës elektrinës ðaldomojo tvenkinio ekosistemos bûklë pradiniujos eksploatacijos periodu�). Ðiame leidinyje taip pat pateikti Botani-kos instituto Radioekologijos sektoriaus mokslininkø duomenys apieDrûkðiø eþero radioekologinæ bûklæ.

Botanikos instituto Radioekologijos sektoriuje Drûkðiø eþero radio-ekologiniai tyrimai pradëti 1988 m. Tam, kad bûtø kuo tiksliau ávertintaeþero radioekologinë bûklë bei nustatyta Ignalinos AE átaka, buvo pasi-rinkti papildomi stebëjimo punktai (be 6-iø anksèiau pasirinktøjø) elektri-nës ðilto vandens iðpylimo ir pramoninës-lietaus kanalizacijos nuotekø ka-naluose bei ûkinës-buitinës kanalizacijos nuotekø trasoje, per kurià á eþeràpatenka iðvalyti Ignalinos AE ir Visagino (tuomet Snieèkaus) nutekamiejivandenys, o taip pat ðiø nuotekø ásiliejimo á eþerà zonose. Radionuklidøaktyvumo koncentracijos buvo iðmatuotos dugno nuosëdose ir vandens au-galuose, kurie geriausiai atspindi vandens baseino tarðà radioaktyviosio-mis medþiagomis. Ðiø tyrimø duomenys, 1989 ir 1990 m. pavieðinti þurna-le �Mokslas ir technika�, parodë, kad 1989 m. koroziniø radionuklidø 54Mnir 60Co, susidariusiø AE reaktoriuje, kai vyksta neutronø reakcijos vamz-dþiuose, kuriais cirkuliuoja ðilumneðis, daugiausiai rasta ðilto vandens ið-pylimo zonos vandens augaluose ir dugno nuosëdose. Ðiø radionuklidøvandens augaluose, lyginant su 1988 m., atitinkamai padaugëjo 11 ir18 kartø, o dugno nuosëdose � 2 ir 3 kartus. Be to vandens augaluose aptik-tas korozinis trumpaamþis radionuklidas 59Fe. Ðiek tiek maþiau, nei ðiltovandens iðpylimo zonose, 54Mn ir 60Co rasta pramoninës-lietaus kanaliza-cijos kanalo augaluose. 1988 m. kanalo augaluose ðiø radionuklidø buvodaugiausiai. 137Cs taip pat daugiausiai rasta ðilto vandens iðpylimo zonojebei pramoninës-lietaus kanalizacijos kanale. Buvo nustatyta, kad maþiau-siai radionuklidø á eþerà patenka per ûkinës-buitinës kanalizacijos nuotekøtrasà, nes jie kaupiasi ðioje trasoje esanèiame Skripkø eþere. Drûkðiø eþerostacionariuose stebëjimo punktuose tirtø radionuklidø, ypaè 54Mn ir 60Co,kiekiai dugno nuosëdose ir vandens augaluose buvo maþesni, nei IgnalinosAE nutekamøjø vandenø kanaluose ir ðiø kanalø nuotekø patekimo á eþeràzonose. Gauti duomenys aiðkiai parodë, kad ið Ignalinos AE á Drûkðiø eþe-rà nuolat patenka radionuklidai ir palaipsniui pasklinda po visà eþerà. Ra-dionuklidø kiekiai elektrinës nuotekø zonose buvo didesni, negu labiaunutolusiuose nuo AE objektø pasirinktuose stacionariuose stebëjimo punk-tuose. Stebëjimo punktuose aptiktos radionuklidø aktyvumo koncentraci-

93

jos nebuvo pakankamos vertinti ir prognozuoti eþero radioekologinæ bûk-læ. Aptiktos radionuklidø aktyvumo koncentracijos Drûkðiø eþero auga-luose ir dugno nuosëdose, nors buvo þymiai maþesnës uþ leistinas, taèiaujø kiekis dugno nuosëdose këlë rimtà susirûpinimà. Jeigu radionuklidø eþereir toliau daugëtø tokiais tempais, kaip 1988�1989 m., tai nebûtø galimatvirtinti, kad jie nepadarys þalos eþero augmenijai ir gyvûnijai, ypaè þu-vims, kurios yra labiausiai jautrûs hidroekosistemos organizmai jonizuo-janèiosios spinduliuotës poveikiui. Radionuklidø biologiná poveiká Drûk-ðiø eþere gali sustiprinti á já patenkanti cheminë ir terminë (ðiluminë) tarða,kuri taip pat gali neigiamai veikti eþero biocenozes. Nustatyta, kad dël ðilu-minës ir ypaè cheminës tarðos pasikeitë radionuklidø pasiskirstymas tarppagrindiniø ekosistemos sandø: vandens, dugno nuosëdø ir augalø bioma-sës. Dël to maþëjo radionuklidø augaluose, taèiau daugëjo vandenyje. Mû-sø atliktø tyrimø duomenys leido teigti, kad padidinus, kaip buvo planuoja-ma, Ignalinos AE galingumà, ðiluminë, cheminë ir radioaktyvioji Drûkðiøeþero tarða padidëtø.

Drûkðiø eþero ekotoksikologinës bûklës ávertinimui 1988 m. Ra-dioekologijos laboratorijoje pradëti Ignalinos AE nutekamøjø vandenøbiologinio poveikio tyrimai, dalyvaujant Ekologijos instituto moksli-ninkei N. Kazlauskienei. Ðiuose tyrimuose taikyti biotestavimo meto-dai, naudojant labiausiai jautrius ávairiø toksikantø poveikiui testorga-nizmus: makrodumblius, aukðtesniuosius augalus bei þuvø ikrus ir ler-vas. Gauti duomenys rodë, kad IAE pramoninës-lietaus kanalizacijosdugno nuosëdos sukëlë augalø làsteliø gigantizmà. Paaiðkëjo, kad vei-kiant ðioms dugno nuosëdoms, augaluose ávairûs pakitimai gali atsiras-ti jau ankstyvoje jø vystymosi stadijoje. Nustatyta, kad pramoninës-lietaus kanalizacijos nutekamuosiuose vandenyse vaivorykðtinio upë-takio ikrø þuvo 79 proc., o lervø � 78 proc. Likusios gyvos lervos buvolabai silpnos, maþai pigmentuotos, nejudrios, gerokai maþesnës.

Atlikti ekotoksiðkumo tyrimai su jautriais tarðos poveikiui testorga-nizmais parodë, kad Ignalinos AE nuotekos priskirtinos prie vidutiniðkaitoksiðkø, ir tik ðilto vandens iðpylimo kanale susidariusios putos gali bûtilaikomos stipriai toksiðkomis. Drûkðiø eþero vanduo buvo silpnai toksið-kas arba netoksiðkas. Eþero dugno nuosëdø toksiðkumas buvo padidëjæs(svyravo nuo silpno iki stipraus) dël jose besikaupianèios Ignalinos AEnuotekose esanèios cheminës tarðos, ypaè Ignalinos AE ûkinës-buitinëskanalizacijos nuotekø ir ðilto vandens poveikio zonose bei eþero litoralë-

94

je ir priekrantëje. Ignalinos AE nuotekø kanalø ir Drûkðiø eþero vandensbei dugno nuosëdø genotoksiðkumà daugiau lëmë ne radioaktyviøjø, betcheminiø medþiagø arba bendras ávairiø toksiniø medþiagø poveikis.

1988�1990 m. atliktø Drûkðiø eþero radioekologiniø ir ekotoksiko-loginiø tyrimø duomenys 1992 m. buvo apibendrinti Radioekologijoslaboratorijos mokslininkiø D. Marèiulionienës, R. Duðauskienës-Duþ,E. Motiejûnienës ir R. Ðvobienës monografijoje �Drûkðiø eþero � Igna-linos AE auðintuvo radiochemoekologinë situacija�. 1988�1990 m. Ra-dioekologijos grupës atlikti tyrimai leido iðsamiai ávertinti IgnalinosAE átakà Drûkðiø eþero radioekologinei ir ekotoksikologinei bûklei.

1988 m. mokslininkø kolektyvas � A. Astrauskas, L. Aðmantas,M. Driþius, K. Jankevièius, R. Jasiulionis, J. Jegorovas, D. Marèiulio-nienë ir J. Virbickas � pateikë darbø ciklà �Ðiluminës ir atominës elek-triniø poveikio tvenkiniø-auðintuvø ekosistemoms dësningumai ir jø tai-kymas� Respublikinei mokslo ir technikos premijai gauti. Botanikosinstituto Hidrobotanikos laboratorijos vyr. mokslinë bendradarbë V. Ne-niðkienë dël D. Marèiulionienës ir jos vadovaujamos Radioekologijosgrupës darbuotojø moksliniø straipsniø, pateiktø 1987 m. leidinyje �Ig-nalinos AE auðintuvo hidrofitocenoziø bûklë iki eksploatavimo�, kurisbuvo átrauktas á darbø ciklà Respublikinei premijai gauti, paraðë kelispareiðkimus*. 1988 m. kovo 21 d. pareiðkimas adresuotas Botanikosinstituto direktoriui ir Mokslo tarybos pirmininkui. Jame raðoma, kad1987 m. leidinyje �Ignalinos AE auðintuvo hidrobiocenoziø bûklë ikieksploatavimo� paskelbtame D. Marèiulionienës straipsnyje pateikti duo-menys jau buvo skelbti autoriø kolektyvo straipsnyje Odesoje 1975 m.vykusios konferencijos medþiagoje. Pareiðkime V. Neniðkienë taip patpaþymëjo, kad leidinyje D. Marèiuliuonienë tuos paèius duomenis pa-teikia keliuose straipsniuose, o modeliniuose bandymuose gauti duo-menys nesusijæ su Drûkðiø eþeru. Be to, leidinyje pateikti D. Marèiu-lionienës duomenys yra pagrindas 1986 m. ataskaitos sutartine tema suIgnalinos AE. V. Neniðkienës nuomone, toks D. Marèiulionienës po-þiûris á mokslinius duomenis neleistinas autorei, kurià mëginama pri-statyti Respublikinei premijai minëtø darbø pagrindu.

Atsakydama á ðá V. Neniðkienës pareiðkimà, D. Marèiulionienë pa-þymi, kad V. Neniðkienës kritikuotame straipsnyje anksèiau skelbti duo-

* Pareiðkimø tekstus þiûr. Prieduose.

95

menys papildyti maþdaug 50-èia proc. naujø. Ðiame straipsnyje ið visøpateiktø duomenø, juos apibendrinus, padarytos ir kitos iðvados, kuriosgali bûti taikomos gëlavandenëms ekosistemoms, taip pat Drûkðiø eþe-rui. Dalis duomenø naudoti keliuose straipsniuose, todël leidinio re-daktoriaus pasiûlymu ðie duomenys pateikti dviejuose straipsniuose,taèiau juose duomenø interpretavimas bei iðvados skyrësi. Visi ðio lei-dinio D. Marèiulionienës straipsniai buvo recenzuoti.

Dël D. Marèiulionienës atliktø moksliniø tyrimø, kurie átraukti ádarbø ciklà Respublikinei mokslo ir technikos premijai gauti, V. Nenið-kienë paraðë dar vienà pareiðkimà Respublikiniø mokslo ir technikospremijø komitetui. Iðnagrinëjus ðá pareiðkimà dël Botanikos institutobendradarbës D. Marèiulionienës publikacijø leidinyje �Ignalinos AE au-ðintuvo hidrofitocenoziø bûklë iki AE eksploatacijos� 1986 ir 1987 m.ataskaitø, pateiktø Ignalinos AE, bei jos indëlá á kolektyviná darbà, ku-ris pateiktas 1988 m. Respublikinei premijai gauti, recenzentø buvokonstatuota:

1. 1986 m. pagal ûkiskaitinæ sutartá su IAE atliktø darbø tikslas �vykdant modelinius bandymus, iðtirti kompleksonø poveiká vandens au-galams ir radionuklidø susikaupimo lygá juose. Buvo siekiama nustaty-ti ribines kompleksonø koncentracijas AE nutekamuosiuose vandeny-se, kurios neturëtø þymesnio poveikio vandens augalams. Todël pareið-kimo teiginys, kad minëtame darbo etape turëjo bûti tiriamos AE eks-ploatavimo poveikio pasekmës baseino-auðintuvo ekosistemoms palei-dus pirmàjá blokà, yra nepagrástas. Tokie tyrimai galëtø bûti atliekamiateityje, jeigu to pageidautø uþsakovas.

2. Pareiðkime pateikta pastaba, kad ataskaitoje negali bûti naudoja-mi anksèiau gauti duomenys, neturi pagrindo, nes autoriai turi teisæ pa-naudoti visus savo duomenis (taip pat ankstesnius) uþsakovo iðkeltøproblemø sprendimui. Paþymëta, kad apie ataskaitose pateiktus duo-menis, jø tikslingumà ir reikalingumà sprendþia uþsakovas.

3. Dël pareiðkimo pastabos, lieèianèios statistiná apdorojimà, reikiapaþymëti, jog leidinio �Ðiluminë energetika ir aplinka�(t. 6, ðis veika-las minimas ir toliau) lentelëje 62 ir 65 bei 1986 m. ataskaitos 1 lentelë-je lyginami duomenys skiriasi net 2�3 eilëmis. Tokiais atvejais statisti-nis apdorojimas nëra bûtinas.

4. Á pareiðkimo pastabà, kad D. Marèiulionienë naudoja 1975 m. re-zultatus 1981 m. leidinyje galima atsakyti, jog ðio leidinio 60 lentelëje be

96

anksèiau straipsnyje �Kai kuriø radionuklidø metalø kaupimas gëla-vandeniuose augaluose� (1975) skelbtø duomenø, 40 proc. duomenøyra neskelbti. Be to, straipsnyje rezultatai svarstomi ir apibendrinamiþymiai plaèiau ir daromos iðvados taikomos ne tik Drûkðiø eþerui. Ðia-me straipsnyje yra kelios nuorodos, lieèianèios 1975 m. straipsná, todëlpastaba dël ankstesniø rezultatø naudojimo yra nepagrásta, nes autoriusturi tokià teisæ, o daug metø vienoje srityje dirbanèio specialisto suge-bëjimas nuosekliai panaudoti ir apibendrinti gautus rezultatus, yra ver-tintinas.

5. Pareiðkime pateiktos pastabos dël modeliniø bandymø, neva juo-se nepagrástai naudotas kitø vandens telkiniø, o ne Drûkðiø eþero van-duo, yra neteisingos. Atliekant modelinius bandymus, bûtina numatytitelkinio vandens kaità (juk Drûkðiø eþerui tapus tvenkiniu-auðintuvu,jo vandens savybës smarkiai pasikeitë). Á tai D. Marèiulionienë su ben-draautoriais atsiþvelgë ir modeliniuose bandymuose 40 proc. atvejø nau-dojo Drûkðiø eþero vandená, o taip pat kontroliniø vandens telkiniø van-dená. Metodiðkai pasielgta nepriekaiðtingai.

6. Pareiðkime pateiktos pastabos apie didþiausias priimtinas kom-pleksonø koncentracijas, nesukelianèias neigiamo poveikio hidrofitams,á kurias galima atsakyti, kad ið pateiktø 1986 m. ataskaitoje duomenømatyti, kad kompleksonø þymesnis poveikis makrofitams (pagal fiziolo-ginius rodiklius) iðryðkëja esant per 5 mg/l jø koncentracijai vandenyje.Tai atspindi ir leidinyje pateikti rezultatai. Esant maþesnëms komplekso-nø koncentracijoms, fitoplanktono fotosintezës aktyvumas po 30 parønesiskiria arba nedaug skiriasi nuo kontrolës. Todël D. Marèiulionienëir bendraautoriai pagrástai teigia, jog siûlomos ribinës koncentracijosvandens augalams neturi virðyti 0,1 mg/l EDTA (etilendiamintetraactorûgðtis) ir DTPA (dietilentriaminpentaacto rûgðtis), bei 0,5 mg/l OEDF(oksietilidendifosfoninë rûgðtis).

7. Á pareikðtà pastabà apie tai, kad kompleksonø negalima naudotiradionuklidø kaupimo lygiui sumaþinti tvenkinyje-auðintuve, reikia at-sakyti, kad autoriai to ir nesiûlo daryti. Leidinyje paskelbtojo straips-nio iðvadose paraðyta, kad 3-valenèiø ir 4-valenèiø radionuklidø kaupi-mo reguliavimui vandens augaluose galima naudoti kompleksonø OEDFir DTPA miðinius. Taigi, straipsnio autorë pateikia tik radionuklidø kau-pimo vandens augaluose reguliavimo principà ir galimybæ, nenurody-dama tiksliø ðiø medþiagø panaudojimo sàlygø ir koncentracijø.

97

8. Apie pareiðkime pateiktus skaièiavimus, susijusius su komplek-sonø patekimu á eþerà ið karto dideliais kiekiais, kurie neva atitinkasiûlomas D. Marèiulionienës ir bendraautoriø ribines kompleksonø kon-centracijas (0,1 mg/l) vandens augalams, reikia pasakyti, kad nei leidi-nio straipsniuose, nei ataskaitoje autoriai nesiûlo iðleisti kompleksonusá eþerà; be to normuoja kompleksonø koncentracijà nutekamuosiuoseAE vandenyse, o ne eþero vandenyje. V. Neniðkienës pareiðkime sàmo-ningai pateikiamas klaidingas teiginys, neva D. Marèiulionienë siûlokompleksonus AE naudoti kaip priemonæ prieð eþero fitoplanktonà. Jienaudojami tik labai ribotai, kaip dezaktyvacijos ir antikorozinë priemo-në paèioje AE, o D. Marèiulionienë nesiûlo ðiø medþiagø naudoti AE.

9. D. Marèiulionienë paskelbë spaudoje per 100 moksliniø darbø,ið jø 7 uþsienio spaudoje ir 30 to meto Sàjunginiuose mokslo þurnaluo-se. Dalyvavo ir skaitë praneðimus tarptautiniuose simpoziumuose Len-kijoje, Italijoje, Odesoje, Maskvoje, Vilniuje, tuometinëse Sàjungos irrespublikinëse konferencijose, dr. D. Marèiulionienës nagrinëjamos pro-blemos iðmanymas nekelia abejoniø.

D. Marèiulionienë glaudþiai bendradarbiavo su tuo metu Leningra-do Radþio, Maskvos Energetikos technikos konstravimo mokslinio ty-rimo institutu, Sevastopolio Pietø jûrø biologijos institutais, kurie tuo-met buvo pagrindiniai koordinatoriai AE poveikio aplinkai tyrimø sri-tyje. D. Marèiulionienës iniciatyva nuo 1977 m. iki 1983 m. buvo pasi-raðyta kûrybinio bendradarbiavimo su TATENA sutartis. Ji yra atstova-vusi Sovietø Sàjungai TATENA koordinaciniame pasitarime Romoje,skaièiusi praneðimà.

Iðsami D. Marèiulionienës darbø, pateiktø Respublikinei premijai,analizë rodo juos esant aukðto mokslinio-metodinio lygio, o autorë sa-vo darbais yra ágijusi pripaþinimà ne tik tuometinëje Sovietø Sàjungo-je, bet ir uþ jos ribø.

Respublikinis mokslo ir technikos premijø komitetas, ávertinæs þy-miø Lietuvos ir Rusijos specialistø nuomones bei recenzentø teigiamusatsiliepimus, po 3 svarstymo etapø nutarë pristatyti minëtø autoriø ko-lektyvo darbø ciklà �Ðiluminës ir atominës elektriniø poveikio tvenki-niø-auðintuvø ekosistemoms dësningumai ir jø taikymai� Respublikineimokslo ir technikos premijai gauti. To meto Lietuvos SSR Ministrø Tary-ba ðio nutarimo nepatvirtino. Lietuvos SSR Ministrø Tarybos sprendi-mas buvo politinis: tuo metu Persitvarkymui Sovietø Sàjungoje atvërus

98

vieðumà ir susikûrus Lietuvos persitvarkymo sàjûdþiui, prasidëjo akty-vus visuomenës judëjimas, diskusijos spaudoje ir televizijoje bei ávai-rios akcijos prieð Ignalinos AE, o taip pat prieð mokslininkus, atliekan-èius elektrinës ir jos aplinkos mokslinius tyrimus. Ðio judëjimo vienasið pagrindiniø akstinø buvo Èernobylio AE, kurioje taip pat veikë RBMKreaktoriai, avarijos pasekmës, o svarbiausias tikslas � sustabdyti Ignali-nos AE treèiojo bloko statybà.

Vienas to meto aktyvus visuomenës veikëjas, Fizikos instituto moks-linis bendradarbis, mokslø kandidatas, visuomeninës organizacijos �Þe-myna� Ekologijos klubo tarybos pirmininko pavaduotojas Z. Vaiðvila,vëliau tapæs Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybës nariu, 1988 m. bir-þelá to meto dienraðtyje �Komjaunimo tiesa� paskelbë straipsná �Kàmes þinome apie Ignalinos atominæ elektrinæ?�. Ðiuo pavadinimu vykoir susitikimø ciklas, kurá su Lietuvos mokslininkais ir vyriausybiniø beivalstybiniø ástaigø atsakingais darbuotojais surengë ekologijos klubas�Þemyna�.

Straipsnyje raðoma: �Ðvelniai tariant, persitvarkymo laikais vël pa-dvelkë stagnacijos ðalèiu. Visø pirma reikia þinoti tikràjà ekologinæ si-tuacijà ir visà jà reguliariai skelbti visuomenei, neapsiribojant uþuo-laidos kraðtelio kilstelëjimu, o kartais ir sàmoningu ar nesàmoningudezinformavimu. Tad Vyriausybë turi siekti, kad visuomenë apie tai nuo-lat ir teisingai bûtø informuojama, taip pat imtis galø gale rimtø prie-moniø, bausti terðëjus. Tada nereikës niekam kovoti su gandais. Ðalin-kime jø prieþastis. Ðiuo poþiûriu ir galima paaiðkinti, kodël �Þemyna�atkreipë dëmesá á Ignalinos AE. Mûsø pagrindinis tikslas � kova su gan-dais, objektyvi informacija ir jos pateikimas plaèiajai visuomenei. Èer-nobylio AE avarija visiems parodë, jog branduolinës energijos panau-dojimas taikiems tikslams nëra toks jau nekaltas ir nekenksmingas þmo-nijai. Deja, Èernobylio AE avarijos pasekmës nepalyginamai skaudes-nës, negu iki ðiol bandydavo átikinti oficialioji nuomonë. Paslaptiesskraistë, gaubianti Èernobylio tipo AE jëgainæ Lietuvoje, tenka pripa-þinti, vis dar egzistuoja. Negana to, 1986 m. antrojoje pusëje pradëtasstatyti III Ignalinos AE reaktorius RBMK-1500, nors po Èernobylionelaimës atrodë, jog jau rimtai pradedama þiûrëti á ðio tipo reaktoriaustrûkumus.�

Toliau straipsnyje raðoma: �balandþio 1 d. �Tiesoje� pasirodæs be-rods pirmas mûsø respublikinëje spaudoje ðiek tiek iðsamesnis straips-

99

nis apie Ignalinos AE. Balandþio 3 d. pasirodë pirmoji kregþdë, pasa-kojanti apie ðá objektà ir mûsø televizoriø ekranuose. Deja, á daugeláklausimø atsakymø neiðgirdome. Buvo ir nekompetentingø pasisaky-mø. Visiðkà mûsø visuomenës neinformuotumà atominës energetikosklausimais akivaizdþiai pademonstravo klausimai, kuriuos auditorijasiuntë kalbëjusiems. Tad ið tikrøjø, kà mes þinome apie Ignalinos AE,kà suþinojome po ðio susitikimø ciklo ir laikome, jog turime pasidalytimintimis su plaèiàja visuomene? Tai bûtina padaryti, kad nebûtø dis-kredituojama paèios atominës energetikos vystymo idëja, kad visuome-nës neslëgtø liguista neþinia apie Ignalinos AE. Ypaè bijoma magiðkoþodþio � radiacija. Dauguma net neásivaizduoja, jog kenksmingiausias(neavarinis!) atominës elektrinës poveikis aplinkai � ðiluminis. Kol kastai vienas ið ekologiðkai ðvariausiø elektros energijos ðaltiniø. Taèiauniekam ir niekada nevalia uþmirðti jo potencialaus pavojaus.

Po Èernobylio ávykiø atrodë, jog pradedama rimtai þiûrëti á RBMK(Verdantis didelio galingumo reaktorius) reaktorius. Taèiau 1986 metøantrojoje pusëje pradedama forsuotai statyti III reaktoriø RBMK-1500,neturint uþbaigto projekto. Ar tikrai bûtinas III reaktorius IgnalinosAE? Tikëjome, jog pastaèius jà, gal bûtø galima uþdaryti Lietuvos vals-tybinæ rajoninæ elektrinæ (VRE) Elektrënuose � vienà pagrindiniø mû-sø terðëjø ar bent sumaþinti jos galingumà. Kalbant apie RBMK reak-torius, prisiminkime, kad statant II Ignalinos AE reaktoriø, jis buvoprojektuojamas ið naujo. Tuo tarpu I reaktorius pastatytas pagal senàjáprojektà. Tad jeigu jau taip reikalingas ir bus toliau statomas III reak-torius, tai bûtina, kol ne vëlu, perprojektuoti já, kaip ir Kostromos AE áVVER-1000 ir pagalvoti apie I reaktoriaus uþdarymà arba bent jaurekonstrukcijà. Gandø apie jo darbà nestinga. Tikriausiai ne be pa-grindo ðvedai taip sunerimæ dël Ignalinos AE kaimynystës, jeigu jauRBMK konstruktoriai vieðai (þr. �Moskovskije novosti� 1988 m. Nr.19) paþada jiems pateikti iðsamià informacijà apie ðià AE.

Kita bëda, jog Drûkðiø eþeras, kuris yra ne tik AE auðintojas, bet irþuvininkystës bei poilsio vieta, nepajëgus aptarnauti 3 reaktorius, nesjie iðskiria milþiniðkà ðilumos kieká. Pavyzdþiui, RBMK-1000, dirbda-mas visu pajëgumu, pagamina tik 1000 MW elektros energijos. O ðilu-mos, kurios pagrindinë dalis tenka auðinanèiam vandeniui, iðskiriamanet 3200 MW. Dirbant 3 reaktoriams, eþero ir apylinkiø, esanèiø Lietu-vos TSR nacionalinio parko kaimynystëje, ekosistemai iðkils akivaizdi

100

grësmë. Galima dar paminëti, jog Snieèkaus (dabar Visaginas) ir AEnutekamieji vandenys upeliu(!) patenka á eþerà. Esami kanalizacijosvalymo árenginiai jau dabar nesusidoroja vidutiniðkai su 25 proc. ðiøvandenø. Laikas tuo susidomëti sanitarinei-epideminei tarnybai, nespaðildytas ir uþterðtas vanduo � tai epidemijø þidinys. Norisi atkreiptidëmesá ir á tai, jog statomas jau III Ignalinos AE reaktorius, o detalausgeologinio ðios vietovës þemëlapio iki ðiol nëra. Negalima leisti, kadsiauros þinybinës paþiûros, besidangstanèios slaptumo skraiste, kom-promituotø ir stabdytø mokslo ir technikos paþangà.�

1988 m. liepos 28 d. dienraðtyje �Komjaunimo tiesa� (Nr. 124) pa-sirodþiusiame straipsnyje �Ar gaubia Ignalinos AE paslaptingumo skrais-të� pateiktas Ignalinos AE direktoriaus A. Chromèenko ir elektrinëspartinës organizacijos sekretoriaus J. Salnikov�o atsakymas á minëtàjáZ. Vaiðvilos straipsná. Raðoma, kad straipsnis aptartas, reikðtos nuomo-nës, vis dëlto prieita iðvados, kad dalis respublikos gyventojø nesuvo-kia, kas yra atominë energetika. Tai svarbiausia gandø prieþastis.

Atsakyme raðoma: �Duomenys apie Ignalinos AE iðmetalus, t.y. duo-menys, skirti gamtos apsaugai, praneðami Lietuvos TSR hidrometeorolo-gijos valdybai, Lietuvos TSR vandens ûkio ministerijai, Lietuvos TSR vals-tybiniam gamtos apsaugos komitetui, techniniai-ekonominiai rodikliaipraneðami Lietuvos TSR centrinei statistikos valdybai. Mes neprieðtara-vome ir neprieðtaraujame, kad ðios þinios bûtø publikuojamos spaudojeir esame pasiruoðæ pateikti jas visoms suinteresuotoms organizacijoms.Tenka pabrëþti, kad Lietuvos TSR Mokslø Akademijos Fizikiniø-techniniøenergetikos problemø institutas kartu su kitais Akademijos institutais vykdomokslo tiriamuosius darbus, kurie tiria Ignalinos AE átakà regiono eko-logijai. Visose minëtø organizacijø ataskaitose Ignalinos AE átaka aplin-kai neuþfiksuota. Informacijos apie Ignalinos AE stoka ne kartà paste-bima Z. Vaiðvilos straipsnyje. Autorius raðo: �Prisiminkime, kad sta-tant II Ignalinos AE reaktoriø, jis buvo projektuojamas ið naujo. Tuotarpu I reaktorius pastatytas pagal senàjá projektà�. Tai netiesa. Pirmojoir antrojo blokø reaktoriai pastatyti pagal vienà projektà, todël nëra pa-grindo svarstymams apie I reaktoriaus sustabdymà (kaip tai siûlo straips-nio autorius). Skirtingai negu pirmosios kartos blokai su RBMK-1000 re-aktoriais, Ignalinos AE energoblokai aprûpinti avarijø lokalizavimo sis-tema, tobulesnëmis valdymo ir apsaugos priemonëmis. Po Èernobylioávykiø abiejø blokø reaktoriuose ádiegtos papildomos priemonës, ágali-

101

nanèios padidinti reaktoriø saugumà. Pasikeitë kuro-absorbento santy-kis, absorbento padëtis. Klaidingi straipsnio autoriaus svarstymai apiereaktyvumo koeficientà.

Þodþiai, kad RBMK reaktoriuose �grandininës reakcijos avarinisstabdymas vykdomas papildomais strypais, kuriuos ið virðaus á reakto-riø nuleidþia specialus kranas� byloja tik apie RBMK reaktoriaus kon-strukcijos neiðmanymà ir neteikia jokios kitos naudingos informacijos.Grandininës reakcijos avarinis stabdymas RBMK reaktoriuose vykdo-mas sugerianèiø avarinës apsaugos strypø pagalba, kurie yra reakto-riuje ir ávedami á aktyvià zonà, nutraukus elektromagnetiniø movø sro-vës tiekimà, veikiant svorio jëgai (toks pat principas ir VVER reakto-riuose). Z. Vaiðvilos straipsnyje nuskambëjo keletas konkreèiø klausi-mø. Vienas jø � kodël nepradedamas naudoti kuras su padidinto priso-tinimo uranu. Mes manome, kad RBMK-1500 reaktoriø pervesti nau-doti padidinto prisotinimo kurà nepageidautina, nes tai gali sumaþintikuro patikimumà ir sukelti ekologines problemas. Z. Vaiðvilos straips-nyje keliama ne viena problema dël Drûkðiø eþero, kuris auðina AE.

Ekspertø komisija, vadovaujama TSRS MA akademiko D. Þimeri-n�o, dalyvaujant kompetentingiems atstovams (biologijos mokslø kan-didatas, Zoologijos ir parazitologijos instituto direktoriaus pavaduo-tojas mokslo reikalams J. Verbickas, technikos mokslø kandidatas, LTSRMA Fiziniø-techniniø energetikos problemø instituto sektoriaus vado-vas M. Driþius) nustatë, kad Drûkðiø eþeras gali auðinti tris blokus,kuriø bendras galingumas 4500 MW, o ypaè sausringais metais karðtàmënesá vienas blokas turi bûti remontuojamas. Praktiðkai blokai su-stabdomi remontui paeiliui nuo geguþës iki spalio mënesio. Maksima-lus Drûkðiø eþero lygis 1953 m., pastaèius HE uþtvankà �Tautø drau-gystë� siekë 142,26 m, minimalus � 140,76 m. Stebëjimø duomenimis,vidutinis eþero vandens lygis iki pradëjus veikti Ignalinos AE siekë142,00 m. Drûkðiø eþero vandens lygis nepriklauso nuo elektrinës dar-bo, o priklauso nuo �Tautø draugystës� uþtvankos ðliuzø.

Vardydamas problemas, lieèianèias Drûkðiø eþerà, Z. Vaiðvila nu-rodo, kad �Snieèkaus ir AE nutekamieji vandenys upe patenka á eþe-rà�. Visus Snieèkaus gyvenvietës ir Ignalinos AE nutekamuosius van-denis iðvalo valymo árengimai, kuriø projektinis galingumas 20000 m3

per parà. Neuþregistruota në vieno atvejo, kad neiðvalyti vandenys bû-tø iðleisti. Piko valandomis nutekamøjø vandenø, patenkanèiø á valymo

102

árengimus kiekis maþdaug 25 procentais virðija projektiná galingumà,todël buvo atvejø, kai nutekëdavo biologiðkai iðvalyti vandenys, bet pa-pildomai neperleisti per filtrus. Apie kiekvienà toká atvejá praneðamaRespublikinës vandens ûkio inspekcijos inspektoriui. Snieèkaus gyven-vietës nutekamøjø vandenø iðvalymo efektyvumas siekia 95 proc. Nu-statyta, kad hidrogeologinës ypatybës Ignalinos AE rajone neprieðta-rauja �Reikalavimams atominëms elektrinëms statyti�. Ignalinos AEárengimø ir pastatø nusëdimo stebëjimai rodo, kad iki pradedant eks-ploatuoti pirmàjá blokà, reaktoriaus nusëdimas � 97 mm. Pagal AE pa-matø pagrindø projektavimo normas leidþiamas 300 mm nusëdimas.

Bûtina iðaiðkinti ir klausimus, lieèianèius Ignalinos AE treèiojo ener-gobloko statybà. Pastaruoju metu atsirado naujø taisykliø, lieèianèiøAE projektavimà. Tai pareikalavo projektinës dokumentacijos korega-vimo. Dël bûtino koregavimo delsiama suderinti galutiná projektà. Ta-èiau ðios procedûros neturi átakos saugumui, o tik treèiojo bloko atida-vimo terminams. Ðiuo metu montuojamos statybinës konstrukcijos pa-gal jau suderintus projektus, o projektas pateiktas suderinti. IgnalinosAE personalas po Èernobylio avarijos buvo peratestuotas, periodiðkaitikrinamos jo þinios, jis apmokomas Smolensko treniruoèiø centre. Vei-kiantys blokai eksploatuojami grieþtai pagal reglamentà ir instrukci-jas. Kalbant apie Zigmo Vaiðvilos straipsná, mums pasirodë truputá keis-ta, kad á �Þemynos� renginius, skirtus Ignalinos AE, nebuvo pakviestipaèios AE specialistai. Tik turëdamas informacijà, �Þemynos� klubas,mûsø manymu, gali bûti iniciatoriumi, formuojant visuomenës nuomo-næ apie atominæ energetikà apskritai ir apie Ignalinos AE.�

1988 m. liepos 9 d. �Komjaunimo tiesa� (Nr.133) paskelbia kitàZ. Vaiðvilos straipsná �Ignalinos AE gaubia ne tik paslapties skraistë�.Iðsakoma �Þemynos� klubo nuomonë: �Pasirodþius �Komjaunimo tie-soje� straipsniui �Kà mes þinome apie Ignalinos atominæ elektrinæ?�,netrukus sulaukëme ir Ignalinos AE vadovybës vieðo atsakymo. Todëlmûsø tikslas � vieðos diskusijos pradþia � pasiektas. (�) Rimtø argu-mentø prieð �Þemynos� klubo surinktà medþiagà elektrinës specialis-tai nepateikë.�

Toliau ðiame straipsnyje raðoma: �Dar birþelio 9 d. vakare, tuojaupat po mûsø straipsnio pasirodymo, Snieèkaus gyventojai susirinko á ne-eiliná Diskusijø klubo vakarà aptarti publikacijà. Jam pasibaigus, skam-bino mums á Vilniø, pasakojo, kad ir jiems daug kas buvo naujiena, kvietë

103

atvaþiuoti á Snieèkø pasikeisti turima informacija. Netrukus mes buvomepakviesti á Diskusijø klubo renginá, kurio metu snieèkieèiai norëjo susi-paþinti su ekologine situacija Lietuvoj, suþinoti, kaip atsirado �Þemy-nos� klubas, persitvarkymo Sàjûdis, steigti Snieèkuje ekologijos klubà.Likus 5 dienoms iki renginio, paaiðkëjo, jog kvieèiami ir Lietuvos moks-lininkai, kuriø darbas susijæs su Ignalinos AE eksploatavimu. Deja, pertoká trumpà laikà nepavyko jø surasti. Matyt, reikia priminti, jog tarpIgnalinos AE ir Lietuvos mokslininkø dar labai stiprus nepasitikëjimas,ugdytas ne vienerius metus. Mokslø Akademijos atominës energetikoskomisijos nuomone, Ignalinos AE privalo pateikti jai visus bûtinus duo-menis. Po 3�4 savaièiø darbo galima bûtø visapusiðkai ávertinti AE dar-bà ir sësti prie apvalaus stalo su AE direkcija, be jokiø parodomøjø eks-kursijø. Ði ilgameèio �bendravimo� nepasitikëjimo sëkla, matyt, ir buvoviena ið prieþasèiø, dël kurios mes nepakvietëme AE atstovø á �Þemy-nos� renginius (tiesa, atsitiktinai viename ið jø dalyvavo projektuotojøatstovas. Deja, nuoðirdumu nepasiþymëjo.�

Z. Vaiðvila pateikia gautàjá AE darbuotojo laiðkà, kuriame, jo nuo-mone, gana taikliai apibûdinta susitikimo atmosfera. Laiðke raðoma:�Perskaitæs straipsná �Kà mes þinome apie Ignalinos AE�, að supra-tau, jog autorius ið tikrøjø maþai þino apie Ignalinos AE. Tuomet mankilo mintis susitikti su autoriumi, o jei ámanoma, ásteigti AE �Þemy-nos� filialà. Elektrinëje yra þmoniø, neabejingø ðio nuostabaus gamtoskampelio likimui. Sunku bus Jums diskutuoti su atominës energetikoskorifëjais. O veikë �korifëjai� remdamiesi senu ydingu principu � �mun-duro garbë�, neiðneðti ginèø ið trobos. Jie puikiai þino, kuo skiriasi pirmo-jo ir antrojo blokø reaktoriai (turiu galvoje A. I. Chromèenko ir J. I. Salni-kov�à). Jie þino, jog ir vandenëlis ne visiðkai �ðvarus� patenka á eþerà,tik ne toje eþero vietoje jo ieðko. Jie þino apie statybiniø atliekø sàvar-tynus blokø teritorijose, apie tai, kad ne visur yra apðvietimas, kad �mi-nusuose� beveik visur vanduo, kuris palaipsniui skverbiasi á gruntà.Jie þino apie þemos kokybës árangà, apie antisanitarines sàlygas, apietai, kaip iðtàsomas remontø metu �purvas�. 1983 m. elektrinëje pasiro-dë kaþkokia instrukcija, kurioje buvo paraðyta: �Paleidus treèiàjá ener-goblokà, Drûkðiø eþeras neteks savo reikðmës, kaip liaudies ûkio ob-jektas�. Turëta galvoje, kad eþero temperatûra pakils. Jau dabar maty-ti, ypaè iðmetimo kanalo zonoje, kad atsirado vandens augalai, kuriøanksèiau nebuvo, jie netgi apsipynë apie ðvendres iðmetimo zonoje. Noriu

104

atkreipti �Þemynos� dëmesá, kad mums pradëjo dalinti sodus jeigu nesanitarinëje zonoje, tai ties jos riba.�

Toliau straipsnyje: �Labai gaila, kad AE vadovybë nepanoro, o galir negalëjo bûti nuoðirdi. Kodël? Trumpai tai galima apibûdinti taip:Snieèkuje klesti stagnacijos laikø dvasia, þmonës (tarp jø ir AE direkci-ja) sukaustyti þinybinës priklausomybës, jie yra tiesiog atitinkamos sà-junginës ministerijos besàlygiðki �planinës� valios vykdytojai. Nepai-sant to, renginys buvo reikalingas. Bunda þmonës ir Snieèkuje. Tai pa-rodë ne tik cituotas laiðkas (kurá, beje, paraðë rusas � tai rodo, jogvisos problemos tikrai yra bendros, reikia spræsti jas, o ne gàsdinti savemitiniu nepakankamo internacionalinio auklëjimo baubu). Pradëjomekalbëti apie Drûkðiø eþero bûklæ. Labai nustebome, iðgirdæ jø nuomo-næ, jog AE eþerui nedaranti átakos. Tai jau melas. Visø pirma dël ðilumi-nio terðimo. Zoologijos-parazitologijos instituto duomenimis, 1987 m.kiekvienà mënesá iðmetama vidutiniðkai 8,7·1015 J ðilumos. Tai ne laðasjûroje. 1984 m., pradëjus veikti AE, iðnyko eþere vandens tûriai, kuriøtemperatûra vasarà nevirðija 8o C, o 1987 m. � jau ir 10o C.

Visi þinome, jog paðildytame vandenyje augalija ir gyvûnija keièia-si, taèiau jø produktyvumas didëja. Viena ið Ignalinos AE sutarèiø, su-daryta su MA Botanikos institutu �Radioaktyviø, cheminiø ir ðiluminiøterðalø poveikio eþero-auðintuvo hidrofitocenozei tyrimas�, yra komplek-sinës Ignalinos AE aplinkos tyrimo programos, sudarytos dar 1980 m.,dalis. Taigi 1987 m. Botanikos instituto ataskaitoje matome, jog eþereið labiausiai paplitusiø beliko 20 fitoplanktono rûðiø (1984 m. � 114).Liko rûðys, bûdingos uþterðtam vandeniui. O fitoplanktono biomasë su-maþëjo nuo 1984 m. iki 1987 m. daugiau negu 20 kartø! Tai jau ne vienðilumos ir þemës ûkio poveikis. Tai chemikalø panaudojimas. Kokiø?Neturint tiksliø duomenø, belieka spëlioti. Antikorozinës medþiagos, me-dþiagos kovai su kriauklëmis, uþterðianèiomis auðinimo vandens ásiur-bimo angas ar kompleksonai?

Dël pastarøjø verta paðnekëti plaèiau. Tai medþiagos, kurios suri-ða radionuklidus, esanèius vandenyje, á junginius, kurie sparèiau mig-ruoja làstelëse, neuþsilaikydami jose. Minëtus tyrimus Botanikos insti-tute vykdo D. Marèiulionienës vadovaujama grupë. Ji tyrë radionukli-dø migracijà Drûkðiø eþero ekosistemoje iki AE paleidimo, tà patá daro irdabar. Taèiau kaip paaiðkinti faktà, jog ðios grupës 1986 m. ir 1987 m.darbo ataskaitoje, kur pateikiami duomenys apie radionuklidø kaupi-

105

mosi reguliavimà kompleksonais, jie pateikiami lygiai tie patys, kaip ir1980 m.? negi jokiø pakitimø neávyko? O juk AE mokëjo uþ ðiuos dar-bus, nors þinojo ir pirmuosius duomenis, ir, reikia manyti, lygino juos,kad ávertintø AE poveiká. Tiesa, keista, jog ðie duomenys beveik sutam-pa su duomenimis, gautais, tiriant 1973�74 m. Þuvinto eþerà ir Kurðiømarias. Toliau � dar graþiau. Ðiuose darbuose tiriama tik keliø kom-pleksonø átaka grupelei radionuklidø. Pastarøjø yra daug daugiau.Mokslininkai kompleksonø naudojimà laiko nepagrástu, nes jie vienøelementø kaupimàsi làstelëse maþina, o kitu � didina. Taigi jø naudoji-mas apskritai nepateisinamas, jie þalingai veikia augalø làsteles. D. Mar-èiulionienës rekomendacijos � panaudoti ðias medþiagas Drûkðiø eþe-re. Ðis siûlymas net áformintas kaip iðradimas. Taèiau kaip paaiðkintitai, kad D. Marèiulionienë, nustaèiusi ribines leistinas kompleksonøkoncentracijas, tame paèiame darbe siûlo naudoti tokias jø koncentra-cijas, kurios iki 50 kartø virðija jos paèios nustatytas ribines?! Komen-tarai nereikalingi. Taigi rekomenduojamos katastrofiðkos koncentraci-jos, uþ tai gaunami pinigai, pripaþástamas iðradimas (beje, já áformintibûtina paþyma apie iðradimo panaudojimà ir ekonominá efektà; ji yra �tad ðios kompleksonø koncentracijos jau subertos á eþerà, arba AE ið-davë fiktyvià paþymà). Belieka pridurti, jog ðis darbas átrauktas á dar-bø ciklà �Ðiluminës ir atominës elektrinës poveikio tvenkiniø-auðintu-vø ekosistemoms dësningumai ir jø taikymas�, pretenduojanti ðiemet áLietuvos TSR valstybinæ premijà. Uþ eþero nuþudymà? Reikia pasakyti,jog ðis Biologijos instituto darbas susilaukë kritikos instituto viduje.Taèiau þingsnis po þingsnio, vël gelbstint þinybiná mundurà (ði kartàjau Mokslø Akademijos), nueita tolokai. Ðis darbas jau atlaikë 3 svars-tymus, nepaisant to, jog antrajame á ðiuos prieðtaravimus buvo atkreip-tas dëmesys. Ádomu, kaip á tai þiûri Ignalinos AE vadovybë? Negi tyli-ma tik todël, kad jiems �naudingi� tokie tyrimai, nes �parodo� jogeþeras nejauèia AE poveikio? Tuo labiau, kad ð.m. duomenys dar grës-mingesni. Todël bûtina skubiai organizuoti tyrimus, kuriuos atliktø be-ðaliðka pusë. Neiðgirdome, kodël Snieèkaus ir AE nutekamieji vande-nys, nors ir valyti valymo árenginiuose, bet vis dëlto patenka á Drûkðiøeþerà, nors to nebuvo numatyta. Taèiau po ðio mûsø apsilankymo Snieè-kuje ir naujø faktø, manau, visi Lietuvos TSR gyventojai turi tarti ryþ-tingà �ne� treèiajam Ignalinos AE blokui.�

Tiek ðiame Z. Vaiðvilos straipsnyje, tiek ir V. Neniðkienës pareiðkime

106

Respublikiniam mokslo ir technikos premijø komitetui, D. Marèiulio-nienei pateikiami tokie patys kaltinimai dël jos atliktø moksliniø tyri-mø. Taigi, visiðkai aiðku, kad Z. Vaiðvila straipsnyje rëmësi klaidingaBotanikos instituto darbuotojos V. Neniðkienës suteikta informacija.Kaip þinome, ðios darbuotojos pareiðkimas nepakeitë to meto Respubli-kinio mokslo premijø komiteto nuomonës dël autoriø kolektyvo pristaty-to darbo Respublikinei premijai gauti, todël siekdama sutrukdyti Res-publikinës premijos skyrimui, V. Neniðkienë pateikë Z. Vaiðvilai netei-singà ir tendencingà informacijà apie D. Marèiulionienës mokslinius ty-rimus, þinodama, kad ði informacija bus vieðinama spaudoje. Z. Vaiðvi-los to meto dienraðtyje �Komjaunimo tiesa� paskelbtame straipsnyje,kuriame pateikiami kaltinimai D. Marèiulionienei, taip pat paþymima,kad jos darbas átrauktas á darbø ciklà Respublikinei premijai gauti.

Didelëmis pastangomis, tik tarpininkaujant atsakingajam to metoKP CK darbuotojui V. Beriozovui, 1988 m. liepos 13 d. �Komjaunimotiesa� (Nr.135) atspausdino atsakymà �Nekovokime dël nuomonës mo-nopolio� á Z. Vaiðvilos straipsná �Ignalinos AE gaubia ne tik paslaptiesskraistë�. Atsakydama D. Marèiulionienë raðë:

�Skaitydama ð. m. liepos 9 d. �Komjaunimo tiesoje� publikuotàZ. Vaiðvilos straipsná apie Ignalinos atominæ elektrinæ ir ðiame straips-nyje skirtà man dëmesá, buvau labai nustebinta. Tiesa, kad mano vado-vaujama grupë tiria radionuklidø migracijos ypatumus, tame tarpe, nau-dojant juos kartu su kompleksonais. Minëtos publikacijos autoriø ste-bina, kad tirti tik keli kompleksonai. Jø � tûkstanèiai. Mûsø tiriami tiktie, kurie naudojami branduoliniø jëgainiø praktikos reikalams. Iðana-lizuotas platus kompleksonø koncentracijø spektras. Ignalinos AE su-sidaro debalansiniai vandenys (nedideli tûriai, atskirais atvejais sie-kiantys 100�200 m3), kurie, apvalius nuo radionuklidø, suleidþiami áeþerà. Su ðiuo vandeniu á eþerà gali patekti kompleksonai. �Komjauni-mo tiesoje� mes kaltinami uþ tai, kad rekomenduojame panaudoti ðiasmedþiagas Drûkðiø eþere. Tokiø rekomendacijø mes neturime ir niekamnepateikëme. Nebuvo siûloma naudoti ir nenaudojamos ðios medþia-gos, kaip kovos priemonë prieð fitoplanktonà ir bioapaugimà. Kuo rem-damasis straipsnio autorius Z. Vaiðvila pateikë ðiuos teiginius? Prie-ðingai, vandens kokybës normavimo tikslu mes pateikëme rekomenda-cijà Ignalinos AE �Atominëje energetikoje naudojamø kompleksonø ri-binës koncentracijos vandens augalams�, kuri negali virðyti 0,1 mg/l.

107

Taip pat neaiðku, kokia medþiaga rëmësi Z. Vaiðvila, teigdamas apiemûsø iðradimo, lieèianèio kompleksonus, panaudojimà IAE baseine-auðintuve. Pabrëþiu, kad minëto iðradimo mes nesiûlëme naudoti IAE.Neteisingas yra ir straipsnio autoriaus teiginys apie paþymos iðdavimàdël ðio iðradimo panaudojimo IAE. Noriu painformuoti Z. Vaiðvilà, kadruoðiant dokumentacijà iðradimui, paþymos apie jo panaudojimà ir eko-nominá efektà nereikalaujama (kaip kad jis raðo straipsnyje), o apieiðradimo pripaþinimà sprendþia ne �Komjaunimo tiesa�, bet TSRS vals-tybinis iðradimø ir atradimø komitetas.

Publikacijos autoriui kelia abejones eksperimentiniam darbui pa-naudotas vanduo � ir ið Drûkðiø, ir ið Þuvinto eþerø, ir net ið Kurðiømariø. Specialistui tokios abejonës nekiltø. Reikalas tas, kad Drûkðiøeþeras, kaip gëlavandenë ekosistema, keitësi net kelis kartus. Vienokiajo bûsena buvo iki branduolinës jëgainës pradinio veikimo, kitokia �per kelerius metus jëgainei veikiant, o dar kitokia bûsena formuojasidabar. Ði kaita � dësningas reiðkinys, bûdingas visiems ðiluminiø ir ato-miniø elektriniø tvenkiniams-auðintuvams. Kiekvienam kaitos tarpsniuicharakteringa sava vandens kokybë. Todël modeliniuose bandymuose átai negalima neatsiþvelgti. Ðtai dël ko buvo naudojamas ávairiø van-dens baseinø vanduo.

Að nekeliu sau uþduoties analizuoti visus man daromus priekaið-tus. Tai uþimtø daug vietos. Paþymësiu tik tai, kad neatsakingai auto-riaus straipsnyje iðkeltos mintys yra nepagrástos. Ko vertas toks tei-ginys � �naudingi� tokie terðimai, nes �parodo�, jog eþeras nejauèiaAE poveikio? kam reikalinga ði lëkðta sensacija? Radionuklidø mig-racijà vandens baseinuose tyrinëju jau daugiau kaip 20 metø. Ir manAE aplinkos radiacinë situacija ne maþiau suprantama ir opi, nei mi-nëto straipsnio autoriui. Nekovokime dël monopolio, vienvaldystësuþ aplinkos apsaugà.

Tas pats pasakytina ir apie kompleksonø koncentracijas. Argi pub-likacijø autorius neklaidina skaitytojo, kai sukuria áspûdá, jog komplek-sonai sàmoningai ávedami á Drûkðiø eþero vandená? Tuo tarpu jie yrapanaudojami AE kondensatoriø sistemoje. O tokia kaltinanti frazë kaip�eþero nuþudymas� tiesiog dezorientuoja skaitytojus. 1977�1983 m.vadovavau darbui, kurá uþsakë Tarptautinës atominës energetikos agen-tûra. Darbo rezultatai buvo publikuoti tarptautinëje spaudoje. Ði soliditarptautinë organizacija, jungianti daugelá valstybiø ir kontroliuojanti

108

branduoliniø jëgainiø eksploatavimà pasaulyje, pasiraðë su mumis kû-rybinio bendradarbiavimo sutartá ne be pagrindo. Ekspertø komisijoje,kurios posëdis vyko 1983 m. Romoje, man teko atstovauti mûsø ðaliai irpateikti informacinæ medþiagà.�

Atsakydamas Z. Vaiðvilai á jo straipsnius �Kà mes þinome apie Ig-nalinos AE?� bei �Ignalinos AE gaubia ne tik paslapties skraistë�, Ig-nalinos AE gamybos ir technikos skyriaus virðininkas S. Rusakov�as1988 m. rugpjûèio. 25 d. dienraðtyje �Komjaunimo tiesa� (Nr.164)straipsnyje �Ignalinos AE paslaptys� raðë: �Taip, að ginu branduolinësenergetikos specialisto munduro garbæ, savo profesinæ garbæ. Tiktai jàsuprantame mudu su Z. Vaiðvila skirtingai. Mano supratimu, mundurogarbë � tai patikimas ir saugus darbas, teikti þmonëms reikalingà nor-maliam gyvenimui elektros energijà, dideliais kiekiais ir minimaliu po-veikiu aplinkai, neslëpti nuo visuomenës tikrosios padëties, suteikti tiks-lià kvalifikuotà ir iðsamià informacijà.�

Toliau atsakyme paþymima, kad klubas �Þemyna� gvildena labaisvarbø klausimà � aplinkos apsaugos problemà, taèiau pastebima, kadkilniø tikslø reikia siekti tik kilniomis priemonëmis ir nevertëtø leistis árimtà polemikà, áþeidinëjant oponentus. Anot autoriaus, tai, þinoma,suteikia straipsniui sensacingumo, bet neprisideda prie tiesos ieðkoji-mo. Deja, iki ðiol visi Ignalinos AE klausimai gvildenami keistu ir ma-þø maþiausiai ne paèiu efektyviausiu bûdø. Apie elektrinæ raðomi triuð-kinantys straipsniai, nors jø autorius në karto nesiteikë joje apsilankyti.Lietuvos mokslininkø, pastoviai bendradarbiaujanèiø su elektrine, nuo-monë laikoma neverta në skatiko. S. Rusakov�o nuomone, jei norimagyventi materialiai geriau, reikalinga elektros energija. Dideli elektrosenergijos kiekiai. Alternatyvûs energijos ðaltiniai (turima galvoje vëjo,bangø mûðos, saulës energija) mums dar per brangûs, jø galingumasnedidelis ir jie nepastovûs, ið jø gaunama energija sudaro ne daugiaukaip 5 proc. bendro kiekio. Lieka dujos, nafta, anglis ir branduoliniskuras. Dujos ir nafta � puikus kuras, taèiau jø iðtekliai sparèiai senka,taigi teksià pasirinkti: arba anglis, arba branduolinis kuras.

Toliau straipsnyje raðoma, kad ��ðiø metø balandþio mënesá Igna-linos AE tikrino komisija. Komisijos iðvada: �Ignalinos AE energeti-niai blokai dirba patikimai�� Taèiau drg. Z. Vaiðvilai ir tai ne argu-mentas. Tikrinimo rezultatais jis netiki, mano, jog �komisijà vedþiojo ápavyzdines vietas�. Kaip èia taip: Z. Vaiðvila ir specialistais netiki, ir

109

pats nelabai susigaudo ðiais klausimais (jis, deja, dirba kitoje srityje).Mums tëra tiktai dvi galimybës apsirûpinti ateityje energijos iðtekliais.Tai � anglis ir branduolinis kuras. Atominës elektrinës ekologiniu po-þiûriu � ðiuo metu paèios ðvariausios tarp kitø energijos gamybos ámo-niø. Stambi anglimi kûrenama elektrinë per metus iðmeta tiek pelenø,kad jø pakaktø padengti iðtisà akrà þemës (4047 m2) sulig ðeðiaaukðèionamo dydþiu. Ji taip pat iðmeta á atmosferà anglies dvideginá, kurissukelia ðiltnamio efektà, ir sieros dioksidà, kuris kartu su azoto rûgðti-mi sukelia rûgðtinius lietus. ÐEC drauge su pelenais iðmeta á atmosferàir radioaktyviø elementø. Taip, ji skleidþia toká patá radioaktyvumà, uþkurá paprastai priekaiðtaujama branduolinei energetikai. Be abejo, Ig-nalinos AE ðiluminis poveikis jauèiamas Drûkðiø eþere, taèiau jis ne-virðija leistinos ribos. Antai buvo pasakyta, kad Lietuvos mokslininkaidar 1972 m. �karðtai� protestavo dël pasirinktos Ignalinos AE vietos.Yra aktas, sustatytas 1973 m. birþelio 29 d. dël Ignalinos AE statybosaikðtelës parinkimo ir pasiraðytas daugelio lietuviø mokslininkø, tuometu atsakingø uþ gamtos apsaugà. Ðiuo metu priimtas nutarimas nu-traukti treèiojo bloko statybos finansavimà ir uþkonservuoti já iki tol,kol bus galutinai suderintas projektas. Statybos áðaldymas atneð didþiuliøekonominiø nuostoliø, susijusiø su bloko konservacija.

Z. Vaiðvilos straipsnis baigiamas raginimu pasiraðyti laiðkà, siû-lantá uþdrausti Ignalinos AE treèiojo bloko statybà. Að nesiimsiu jûsøraginti, kad nepasiraðytumëte ðio laiðko. Að tik praðau Jus ramiai viskàapgalvoti, pasverti visus �uþ� ir �prieð�, pamàstyti, ar Jûs viskà jauþinote apie Ignalinos AE, prieð ryþdamiesi ðiam svarbiam þingsniui

Tuomet diskusijoje dël Ignalinos AE auðintuvo Drûkðiø eþero ekolo-ginës bûklës dalyvavo ir mokslininkø: Zoologijos ir parazitologijos insti-tuto direktoriaus pavaduotojas J. Virbickas, Botanikos instituto Hidro-botanikos laboratorijos vadovas K. Jankevièius, Fizikos instituto Atomi-nës elektrinës aplinkos sektoriaus vadovas R. Jasiulionis, kurie komenta-vo Z. Vaiðvilos straipsná, pasirodþiusá 1988 m. liepos 9 d. dienraðtyje�Komjaunimo tiesa�. Ðie mokslininkai teigë, kad Ignalinos atominë elek-trinë á aplinkà paskleidþia radioaktyvias, neradioaktyvias chemines me-dþiagas ir ðilumà. Radioaktyviosios medþiagos á eþerà patenka per atmo-sferà ir, neþymia dalimi, kaip korozijos produktai. Radionuklidø iðkriti-mui IAE rajone turi taip pat átakos ir Èernobylio avarijos produktai, ku-rie tada per 100 kartø virðijo IAE iðkritas. Drûkðiø eþero vanduo, gruntai

110

ir kiti ekosistemos komponentai ne genotoksiðki � nesukelia mikroorga-nizmø, þmogaus kraujo eritrocitø kultûrø, moliuskø ir þuvø natûraliospopuliacijos mutacijø, net ir kartu su ið agrolandðaftø patenkanèiais che-miniais mutagenais. Pastarøjø eþere taip pat nedaug.

J. Virbicko, K. Jankevièiaus, R. Jasiulionio nuomone neradioakty-viøjø cheminiø medþiagø, kurias atominë elektrinë naudoja debalansi-niø vandenø valymui ir kondensatorinës sistemos profilaktikai � kovai subioapaugimais, á Drûkðiø eþerà patenka taip pat nedaug. Nedidelio tûriodebalansiniø vandenø apvalymui nuo radionuklidø naudojami komplek-sonai, kuriø iðliejama á eþerà debalansiniame vandenyje � leistina pagalnormatyvus koncentracija (iki 0,1 mg/l). Didesnë kompleksonø koncen-tracija iðliejimo rajone, kaip rodo bandymai, gali neigiamai veikti auga-lijà. Ðiuo klausimu D. Marèiulionienë pateikë IAE rekomendacijà �Ato-minëje energetikoje naudojamø kompleksonø ribinës koncentracijos van-dens augalams�, kurios negali virðyti 0,1 mg/l. Augalijà ima veikti kom-pleksonø koncentracija, virðijanti 5 mg/l, o gyvûnijà � 2�3 mg/l (tai labaididelës koncentracijos). Nuleidus 100�200 m3 debalansiniø vandenø áDrûkðiø eþerà, kurio tûris per 36·107 m3, kompleksonø buvimas jameanalitiðkai neapèiuopiamas ir eþero vanduo biologiniu poþiûriu yra neut-ralus. 1988 m. liepos 9 d. dienraðèio �Komjaunimo tiesa� pateiktoji in-formacija yra nekvalifikuota ir klaidinanti. Jokiø rekomendacijø dël kom-pleksonø panaudojimo Drûkðiø eþere, kaip raðoma, nebuvo pateikta. Ne-naudojamos ðios medþiagos ir kaip kovos priemonë su fitoplanktonu irbioapaugimais. Ëmus veikti elektrinei, vandens mineralizacija eþere prak-tiðkai nepakito. Uþuot padidëjusi dël intensyvesnio garavimo, vandensmineralizacija sumaþëjo maþdaug 5 proc., nes daug iðtirpusiø minerali-niø medþiagø sunaudojo èia ásiveisæ moliuskai dreisenos. Natrio ir sulfa-tø koncentracijos padidëjo biologiðkai nereikðmingose ribose, o kitø mi-neraliniø medþiagø � nepakito. Neradioaktyvios cheminës medþiagosDrûkðiø eþero hidrocheminio reþimo nepakeitë. Palyginimui galima nu-rodyti, kad respublikos agrolandðaftø eþerø vandenyje per pastaruosius25�30 metø vandens mineralizacija padidëjo iki 2, o fosforo koncentra-cija vandenyje � iki 10 kartø.

Ðie mokslininkai teigë, kad visi eþero reþimo ir biologiniø sistemøfunkcionavimo pakitimai ið esmës susijæ tik su vandens paðildymu. Jopoveikyje eþere pailgëjo organizmø vegetacijos trukmë, suintensyvëjo me-dþiagø biologinë apykaita ir pasikeitë organizmø bendrijø rûðinë sudë-

111

tis. Ðilumos poveikyje pakitusi organizmø veikla nulëmë eþero neþymiusvandens dujinio reþimo, pH pakitimus. Ðie pakitimai dësningi ir bûdingivisiems auðintuvams. Taèiau Drûkðiø eþeras neperkaitinamas. Pagal vei-kianèius normatyvus, mûsø respublikos klimatinëms sàlygoms, ðiluminësapkrovos eþerai neturëtø virðyti 200 W/m2, o 1 gigavatui elektrinës galin-gumo turëtø tekti apie 11 km2 eþero pavirðiaus. Dabar, veikiant 2 reakto-riams, ðiluminës apkrovos sudaro tik 120 W/m2, o 1 gigavatui elektrinësgalingumo tenka per 16 km2 akvatorijos. Eþero akvatorija yra pakan-kama 4�4,5 gigavatø galingumo elektrinës auðinimui, tai yra, jos uþ-tenka 3 reaktoriams. Palyginimui Kursko, Èernobylio, Pietø Ukrainos irkitø atominiø elektriniø auðintuvai vidurinëje geografinëje platumoje dëlnepakankamo ploto perkaitinami iki 350�550 W/m2�.

�Á Drûkðiø eþerà ið landðafto su nuotekiu patenka nedaug biogeni-niø ir organiniø medþiagø. Dël to, netgi pakilus vandens temperatûrai,nëra ið ko intensyviai daugintis vandens planktoniniams organizmams.Planktono vystymàsi eþere riboja maþa fosforo koncentracija, nepa-lankus azoto ir fosforo santykis. Po AE paleidimo þymiu mastu pasikei-të planktoniniø organizmø gyvenimo sàlygos (pakito vandens masiø di-namika, dujinis reþimas, grunto formavimasis, temperatûros reþimas).Su ðiuo kitimu yra susijæs daugelio vandens organizmø rûðiø ávairovës,jø kiekio ir biomasës maþëjimas. Dalis planktono þûva AE kondensato-rinëse sistemose dël terminio ir mechaninio traumavimo, terminio ðo-ko. Tai nedaug, palyginus su Lietuvos VRE � kur þûna iki 60�80 proc.arba Kauno HE � kur dël mechaniniø traumø þûna iki 80�100 proc.planktono. Maþesni planktono iðtekliai nulemia maþesná vandens telki-nio produktyvumà, o antra vertus � lëtesnæ eutrofikacijà, lëtesná van-dens telkinio senëjimà, o tuo paèiu geresnæ vandens kokybæ. Tai � dës-ninga energetikos auðintuvams, kaip ir natûraliems vandenims. Sunku-mus sudaro spartus fitoplanktono vystymasis ir dël to vykstanti auðin-tuvø eutrofikacija, o ne fitoplanktono stygius, kaip raðoma dienraðtyje�Komjaunimo tiesa�.

Mokslininkø nuomone, �1988 m. liepos 9 d. �Komjaunimo tiesoje�straipsnyje apie IAE auðintuvo planktoniniø organizmø vystymàsi iðatitinkamø moksliniø ataskaitø pateikiami teisingi skaitmeniniai duo-menys, taèiau jø aiðkinimas, prieþastingumo ryðiø vaizdavimas yraneteisingas, ir tuo klaidinama visuomenë. Visø organizmø, taip pat irvandens organizmø, bûdingas bruoþas yra tai, kad jie prisitaiko prie

112

konkreèiø gyvenimo sàlygø. Pasikeitë sàlygos, o tai ávyko IAE tvenki-nyje-auðintuve, keièiasi ðios terpës vandens organizmai � maþëja jøskaièius ir biomasë. Tai pereinamasis laikotarpis. Kitas etapas IAE tven-kinyje-auðintuve, jau jis prasidëjo � palaipsniui stabilizuojasi bioceno-zës, ekosistemos struktûra tampa labiau komplikuota � prasideda eut-rofikacijos procesas. Vykdant radioekologinius tyrimus, bûtina numa-tyti tiriamo telkinio vandens kaità (iki paleidimo, paleidimo pereina-muoju etapu ir biocenoziø stabilizacijos etapu). Atsiþvelgiant á tai, ti-riant radionuklidø akumuliacijos vandens augaluose dësningumus, mo-deliniuose bandymuose 40 proc. atvejø panaudotas Drûkðiø eþero van-duo, o taip pat kontroliniø vandens telkiniø (Þuvinto eþero ir Kurðiømariø) vanduo. Tokiø tyrimø rezultatai leidþia padaryti iðvadas, kuriøtaikymas neapsiriboja vien Drûkðiø eþeru. Jos gali bûti taikomos ávai-raus trofinio lygio eþerams. Paþymëtina, kad ðiluminës apkrovos be-veik neturëjo átakos dugno organizmams, jø produktyvumui, o þuvø pro-duktyvumas padidëjo 20 proc. Tik dësningai pakito jø rûðinë sudëtis:iðnyko ðaltamëgës rûðys (seliavos, stintos) ir iðsivystë ðiltmëgës (kar-ðiai, kuojos). Þuvø padaugëjo ásiveisus dreisenoms. Dabar jø yra apie2000 t., o pagal prognozæ (analogiðkai Lietuvos VRE) gali bûti iki 40�45 tûkstanèiø. Þuvø biomasës iðtekliai gali padidëti iki 80�100 proc.�

1988 m. liepos 29 d. dienraðtis �Komjaunimo tiesa� (Nr.146) pa-skelbë Fizikos instituto mokslininkø R. Jasiulionio ir L. Milaðienësstraipsná �Ekologinë informacija visuomenei�, kuriame raðoma apie Èer-nobylio radionuklidus Lietuvoje. 1988 m. rugpjûèio 9 d. �Komjaunimotiesa� (Nr. 152) publikuoja profesoriaus M. Lasinsko straipsná �Ar ðil-tas Drûkðiø eþero vanduo�, kuriame iðsamiai nagrinëjamos ðio eþeroterminës tarðos problemos.

Diskusijoje dël Ignalinos AE dalyvavo ne tik mokslininkai, bet irþurnalistai. Þurnalistas I. Pikturna 1988 m. rugpjûtá leidinyje uþsieniolietuviams �Gimtasis kraðtas� (Nr.32) raðë: �Niekada neketinau raðytiapie Ignalinos atominæ elektrinæ kaip apie primestà Lietuvai gëdà. Per-sitvarkymui atvërus vieðumà, kiti svertai klibina sàþinæ, raðytojà ir þur-nalistà ápareigoja iðsakyti nuomonæ atvirai. Tuo labiau, kai tautos jau-nimui mëginama uþdaryti burnà. Ignalinos AE specialistai unisonu pa-reiðkë esà nieko ypatingo èia neávyksta ir ávykti negali, nepavojinga neiaplinkiniams gyventojams, nei Drûkðiø eþerui. Mûsø respublika su gerb.A. Stumbru prieðakyje pirmiausia turëtø iðmokti taupyti turimus elek-

113

tros energijos iðteklius ir rasti bûdø jiems papildyti maþiau þalingaisðaltiniais. Taip daroma kitose ðalyse, pasitelkiant Saulës, bangø mû-ðos ir vëjo energijas. Antra vertus, neseniai �Izvestijose� profesoriusR. Simonianas raðë, kad uþtektø Sàjungoje bent kiek modernizuoti me-talurgijos pramonæ, ir ðaliai nereikëtø në vienos atominës elektrinës!Taigi negaliu nepritarti Z. Vaiðvilos pasiûlymui, iðspausdintam �Kom-jaunimo tiesoje� ð. m. liepos 9 d., kad� �visi Lietuvos TSR gyventojaituri tarti ryþtingà �ne� treèiajam Ignalinos AE blokui�.

Atspausdinus 1988 m. birþelio 9 d. dienraðtyje �Komjaunimo tiesa�Z. Vaiðvilos straipsná �Kà mes þinome apie Ignalinos atominæ elektrinæ�ir ðios elektrinës vadovø atsakymà bei autoriaus atsiliepimà á ðá atsaky-mà, þurnalistas H. Gudavièius straipsnyje �Ar emocijos ne argumentas�(1988 m. rugpjûèio 4 d. �Komjaunimo tiesa� (Nr. 150) raðë: �Mûsø re-dakcija kasdien gauna deðimtis laiðkø, kuriuose kategoriðkai reikalauja-ma nutraukti treèiojo Ignalinos AE bloko statybà. Ateina ir kolektyvinioprotesto dokumentai � ilgà laiðkà su 82 pavardëmis gavome ið Ðilutësmiesto Kolûkieèiø gatvës gyventojø. Laiðkø ið mûsø pajûrio ypaè daug.Ir tai suprantama � prieð keletà metø buvo galvojama statyti AE LatvijosSSR. Daug laiðkø paraðë ir Ignalinos kraðto gyventojai. Ir juose � netiktai nerimas. Ðtai ignalinietis Gediminas Eidukaitis kvieèia visus prisi-minti, kà kalbëjome apie taikø atomà prieð keliolika metø, kai buvo pra-dëta didþioji statyba. Ar buvo tada bent vienas mokslininkas, vieðai su-abejojæs atominës elektrinës tikslingumu? Visi tik ir tekalbëjo apie ato-minës energijos pigumà, ðvarumà, ekologiðkumà. Dabar matome, kadyra ne taip, ir ne vien Èernobylis mums atvërë akis. Treèioji energetiniobloko statyba, kaip þinoma, jau senokai pradëta, ádëtos nemaþos lëðos.Bet tik vieðumo ir persitvarkymo dëka plaèiajai visuomenei tapo þinoma,kad ði statyba vykdoma be projektinës dokumentacijos. Todël mokslinin-kai, visuomenë visiðkai pagrástai piktinasi, kodël pradëta tokio svarbausobjekto statyba taip lengvabûdiðkai, visiðkai tam nepasiruoðus. Bet Igna-linos AE vadovybei, kaip matyti ið jos paèios pasisakymo jûsø laikraðty-je, projektinës dokumentacijos nebuvimas në kiek netrukdo. Atvirkðèiai,ji nepatenkinta, kad keliami tokie klausimai. Galop AE vadovai, matyt,neturëdami pakankamai kantrybës ilgiau aiðkintis, tiesiai iðrëþia, kadtreèiojo bloko statybos klausimas � tai Atominës energijos ministerijosreikalas. Iðeitø, kad nei respublikos gamtosaugos interesai, nei moks-lininkø rekomendacijos, nei visuomenës nuomonë, nei respublikos

114

Vyriausybës pozicija ðiuo klausimu negali turëti átakos ir kà nors lemti.Todël reikia sutikti su Z. Vaiðvilos nuomone, kad Ignalinos AE vadovaidar tebegyvena stagnacijos laikotarpio nuotaikomis. Galima padarytiiðvadà, kad jiems nerûpi mûsø respublikos interesai, ekologinës proble-mos, kad jie abejingi Drûkðiø eþero ir jo aplinkos likimui, kad jiems rûpitik siauri þinybiniai interesai�.

Panaðiai AE vadovø pozicijà vertino ir skaitytojas V. Liutkus: �Ádo-miø minèiø apie atomines elektrines savo laiðke pateikë docentas, fizi-kos-matematikos mokslø kandidatas A. Vasiljevas. Svarbu tai, kad jis gy-vena Kalugos srityje, Obninske � mieste, kur veikia pirmoji Tarybø Sà-jungoje atominë elektrinë. A. Vasiljevas raðo: �Negaliu nepritarti �Þe-mynos� klubo veiklai. Bandymo iðsiaiðkinti svarbius klausimus neturëtu-me vadinti gandø skleidimu. Juk matome, kad prieð trisdeðimt metø duo-ta garantija � avarijos atominëje elektrinëje negali bûti � dabar jau irgiyra savotiðkas gandas, dabar jau þinome, kad avarija gali bûti.�

Kiti skaitytojai taip pat primena, kad daugelyje ðaliø visuomenëpasisako prieð naujø atominiø elektriniø statybà. Technikos mokslø kan-didatas V. Lapënas, beje, raðo, kad mûsø ðalies atominiø elektriniø áren-giniai yra ne tokie tobuli, kaip uþsienyje. Tai, V. Lapëno teigimu, yrapasakæs buvæs TSRS MA prezidentas akademikas A. Aleksandrov�as.Toliau V. Lapënas raðo: �Taigi iðeitis viena � uþdaryti Ignalinos AE.Þinoma, Vyriausybë prieðinsis. Todël siûlau nupirkti ið sàjunginës mi-nisterijos ðià elektrinæ. Taupyti pinigus, organizuojant talkas, ir nu-pirkti. Gal galima tuo tikslu ákurti ir akcinæ bendrovæ. Gal kas pagal-vos, kad raðau nesàmones. Bet pasakykite man, ar ne þmonës kenèiadël þinybinio pobûdþio klaidø, dël tø projektuotojø, kurie net nebûnasavo objekte ir visiðkai neþino, kad visà gyvenimà justi virð savæs Da-moklo kardà yra menkas malonumas.�

�Á dienraðèio redakcijà ateina laiðkai, kuriø autoriai reikalaujauþdaryti Ignalinos AE. Dauguma argumentø � tiktai emociniai. Bet aremocijos � ne argumentai? Paskaitykime dar, kà raðo dailininkas M. Liu-gaila: ��taip norisi normaliai gyventi ir kurti, matyti sveikus, darbin-gus savo ir kitø vaikus, anûkus�. Ðtai kà raðo Romos klubo prezidentasA. Peèëjis: �Atominës elektrinës yra didelis blogis. Kol egzistuoja þmo-gus, griaunantis tai, kà pats sukûrë, negalim kurti tokio mirties þidinio.Atominëse elektrinëse dabar sukaupta labai daug mirtá neðanèiø me-dþiagø ir tai (kaip ir karo grësmë) negali nejaudinti þmogaus � jis pri-

115

verstas nuolat baimintis. Ádomu, kà apie tai pasakytø mûsø psichologaiir futurologai. Fizikai ðiandien mato, kuo netobuli yra atominiø elektri-niø árenginiai, biologai seka, kaip kinta ðiø elektriniø aplinkos gyvybë,bet kol kas nieko neteko girdëti apie ðiø regionø sociologinius tyrimus.Ar tikrai gyvø þmoniø emocijos negali bûti joks argumentas, ar ir atei-tyje tikësime tik tuo, kà rodo negyvas prietaisas�.

1988 m. rugpjûèio 27 d. �Komjaunimo tiesa� (Nr.165) spausdina darvienà Z. Vaiðvilos straipsná �Pabuskime visi�. Autorius raðo: �1986 m.geguþës 5 d. �International Herald Tribune� laikraðtis iðspausdino ra-diacijos TSRS ir Europoje þemëlapá, o mes apie tai nieko neþinojom.Visuomenë bene pirmà kartà iðgirdo apie ðios avarijos pasekmes Lietu-voje. Baisiausia tai, kad laiku apie tai nesuþinojome. Ádomu, ar vis plin-tanti karviø leukozë mûsuose nëra Èernobylio pasekmë? Tarybø Sàjun-goje taip pat áprasta viskà glaistyti ir daþyti ðviesiomis spalvomis. �Þe-myna� pradëjo nelengvà kovà prieð Ignalinos AE III bloko statybà. Ákovà ásijungia ne tik visos mûsø �þaliosios� jëgos, bet ir visa Lietuva.�Þemyna� balandá paruoðë medþiagà apie Ignalinos AE bei laiðkà TSRSMinistrø Tarybos Pirmininkui N. Ryþkovui � protestà prieð III bloko sta-tybà. Rinkome ir renkame Lietuvos gyventojø, pritarianèiø ðiam laiðkui,paraðus. Atsiradus Sàjûdþiui, mûsø visuomenës gyvenimas pradëjo vys-tytis neregëtai sparèiai. Iðkilus iki tol neþinotiems faktams apie Drûkðiøeþero bûklæ, akivaizdu, jog III blokas reikðtø ðio eþero þuvimà.�

Toliau raðoma: �Mûsø vyriausybë, nuo rugpjûèio 1 d. nutraukda-ma III bloko statybos finansavimà, þengë pirmàjá þingsná, vykdydamaliaudies valià. Todël bûtina mums visiems tarti ryþtingà ir galutiná �ne�Ignalinos AE III bloko statybai. Tvirtinama beveik vienu balsu, jog taiekologiðkai ðvariausias elektros energijos ðaltinis. Jei elektrinë dirbanormaliai. Jei nenormaliai, matyt, aptarinëti nereikia. Kaþkodël uþmirð-tama apie kaupimosi efektà. Vandens radioaktyvumas buvo neþymus.Tuo tarpu radioaktyviø medþiagø koncentracija planktone buvo 2 tûks-tanèius kartø didesnë negu vandenyje. Þuvø ir paukðèiø, besimaitinan-èiø planktonu, organizmuose � atitinkamai 15 tûkstanèiø ir 40 tûkstan-èiø kartø didesnë, kregþdþiø jaunikliø organizmuose � 500 tûkstanèiøkartø didesnë negu vabzdþiø, kuriais kregþdës minta. Vargu ar iðgirdæðiuos pavyzdþius mes taip optimistiðkai gaudysime þuvá Ignalinos AE iðme-tamajame kanale, kaip tai dabar daro þvejas mëgëjas Ignalinos AE rekla-minio prospekto virðelio nuotraukoje. Gráþome prie mûsø �brangiosios�

116

Ignalinos AE. Apie moraliðkai ir techniðkai susikompromitavusiusRBMK reaktorius jau ðnekëjome. Dabar jau ðnekama apie IgnalinosAE pirmøjø dviejø reaktoriø rekonstrukcijà. Norëtøsi iðgirsti atsakymàapie visas AE avarijas, stabdymus, jø skaièiø, gaisrus ir pan.�

�Laukia skaitytojai atsakymo ir á D. Marèiulionienës replikà �Ne-kovokime dël nuomonës monopolio� (�K.t.� Nr. 135). Straipsnyje �Ig-nalinos AE gaubia ne tik paslapties skraistë� (�K. t.� Nr. 133) buvoteigiama, jog dël ryðkiø pokyèiø Drûkðiø eþere kalti chemikalai. Kaipviena ið galimø hipoteziø buvo iðkeltas kompleksonø galimas panaudo-jimas. Paskelbus Drûkðiø eþero ekosistemos ryðkius pokyèius, teko ið-klausyti uþsipuolimø tiek raðtu, tiek þodþiu. Ir tai darë þmonës, vienaipar kitaip susijæ su darbø ciklu, pretendavusiu ðiemet á LTSR valstybinæpremijà. Labai skaudu bûtø, jei tai � pagrindinë prieþastis. D. Marèiu-lionienë teigia, jog apsiribojama tik keliø radionuklidø, �naudojamøbranduoliniø jëgainiø praktikos reikalams�, tyrimu. Gerbiama D. Mar-èiulioniene, radionuklidai � tai grandininës reakcijos produktai, o nekaþkokios medþiagos, �naudojamos branduoliniø jëgainiø praktikos rei-kalams�. Ið jûsø atsakymo suþinojome, jog kompleksonai naudojamiIgnalinos AE. Bandote átikinti, kad radionuklidø kaupimosi lygiai làs-telëse nepriklauso nuo eþero vandens hidrocheminës sudëties. TaèiauJûsø darbuose randame prieðingà teiginá, o ir atsakyme teigiate, jogDrûkðiø eþeras, kaip ekosistema, jau keitësi net kelis kartus.�

�Mano frazë �eþero nuþudymas� be abejonës sparnuota. Jûsø ið-radimas nusako ribines kompleksonø koncentracijas, pasak Jûsø, dis-balansiniuose vandenyse, o 1986 m. darbo �Kompleksonø poveikio van-dens augalams ir radionuklidø kaupimosi juose lygiams tyrimas. Reko-mendacijos paruoðimas ir ádiegimas� ataskaitoje skaitome iðvadà:��gëluose AE tvenkiniuose-auðintuvuose ribinës kompleksonø koncen-tracijos yra��. O ir mëginius ëmëte ið Drûkðiø eþero. Kaip paaiðkintitai, jog 1986 m. Botanikos instituto patentinës-ekonominës analizës sek-toriaus ataskaitoje skaitome, kad minëtas iðradimas ádiegtas IgnalinosAE, metinis ekonominis efektas � 50 tûkstanèiø rubliø? Suprantu, Jûsnustatëte ribines kompleksonø koncentracijas. Pagrindinis klausimaselektrinei: kokias kompleksonø koncentracijas ji naudoja, nes eþero eko-sistemoje vyksta grësmingi pokyèiai? Tuo paèiu reikia paminëti, jogjau dabar Ignalinos AE bûtini papildomi vandens auðintuvai�.

�Atsiliepdamas á neseniai paskelbtà S. Rusakovo straipsná �Ignali-

117

nos AE paslaptys� (�K.t.� 1988-08-25 Nr. 164), galiu apgailestauti, kadautorius polemizuodamas netiksliai perteikia kai kuriuos mano argumen-tus. Kodël antra vertus, nepasakoma, kur sunaudojama pusë IgnalinosAE dviejø blokø energijos, netenkanèios Lietuvai? Dþiugu, jog siûlomamums pakviesti komisijà ne ið Maskvos. Manyèiau, jog tai turi bûti tarp-tautinë komisija. Tik taip galima bus ágyti tarpusavio pasitikëjimà.�

Ðiame Z. Vaiðvilos straipsnyje paminëtas D. Marèiulionienës ir ben-draautoriø iðradimas �Trivalenèiø ir keturvalenèiø metalø radionuklidøkaupimosi vandens augaluose reguliavimo bûdas�, kuris neva buvoádiegtas Ignalinos AE (metinis ekonominis efektas 50 tûkstanèiø rub-liø.). Tai nëra tiesa. D. Marèiulionienë savo pareiðkime Botanikos ins-tituto direktoriui paþymi, kad ðis iðradimas nebuvo nei siûlomas, neidiegiamas Ignalinos AE. Jokiø dokumentø tuo klausimu nebuvo pa-teikta nei Botanikos institutui, nei Ignalinos AE. Botanikos institutodirektorius ásakyme Nr. 29 paþymi, kad 1986 m. Ignalinos AE ðis iðra-dimas nebuvo ádiegtas. 1986 m. Ignalinos AE buvo ádiegtas D. Marèiu-lionienës ir jos vadovaujamos grupës darbas pagal sutartá �Radioakty-vaus, cheminio ir ðiluminio poveikio baseino-auðintuvo hidrofitoceno-zëms tyrimas�, leidæs kasmet sutaupyti 50 tûkst. rubliø. Ðis darbas Pa-tentinës ir ekonominës analizës sektoriaus 1986 m. veiklos ataskaitojebuvo pristatytas kaip iðradimo ádiegimas, nors tai neatitiko faktinës pa-dëties ir buvo ðio sektoriaus vadovo J. Slavëno iðvestiniø samprotavi-mø pasekmë.

Tame paèiame 1988 m. rugpjûèio 27 d. numeryje �Komjaunimo tie-sa� paskelbë ir mokslininkës V. Neniðkienës straipsná �Ignalinos AE � netik atomas�, kuriame raðoma: �Tarybø Sàjungoje AE santykius su ap-linka reglamentuoja �AE projektavimo ir eksploatavimo sanitarinës tai-syklës ÑÏÀÝÑ-79�. Deja, ði reglamentacija lieèia tiktai radioaktyvøjáaplinkos terðimà. Parengiant tà dokumentà, nebuvo atsiþvelgta á ávai-riapusá AE poveiká aplinkai. Svarbiausià poveiká vandens augalijai irgyvûnijai turi ne AE radiacija ir radioaktyviosios medþiagos, o mecha-ninis paþeidimas ir ðiluminis uþterðimas. Mes manome, kad labai svar-bi ir cheminio uþterðimo reglamentacija. Ir todël Drûkðiø eþero likimaskelia didelá rûpestá. Ekologinë Drûkðiø eþero situacija yra bloga � apietai byloja faktai. 1981 m., t. y. prieð paleidþiant elektrinæ, eþere buvorasta daugiau nei 100 fitoplanktono � mikrodumbliø rûðiø, gaminanèiødeguoná ir sudaranèiø organinæ biomasæ. 1987 m. jø rasta tik 20 rûðiø.

118

Nyksta vertingesnës rûðys, lieka maþiau vertingos, maþiau tinkamoszooplanktono ir þuvø mailiaus maistui. Panaðiai nuskursta ir zooplank-tonas. 1987 m., aptikta tik 53 rûðys ið 129, uþregistruotø anksèiau. Dugnonuosëdose vyksta spartesni sulfatredukcijos procesai, kuriø metø ga-minasi sieros vandenilis ir susiformuoja sieros vandenilio zonos, netin-kamos gyvybei. Jei nesustabdysime ðiø ekologiniø pokyèiø, eþeras galiþûti ir kaip vandens telkinys, reikalingas liaudies ûkiui, ir kaip poilsiozona, ir, svarbiausia, kaip didþiulio rajono, susisiekianèio su eþero ak-vatorija, ekologinis stabilizatorius.

Kas gi paþeidþia Drûkðiø eþero ekologinæ pusiausvyrà? Radioakty-vus vandens uþterðimas nereikðmingas. Svarbiausia èia mechaninis pa-þeidimas, ðiluminis ir cheminis akvatorijos uþterðimas. Todël paðildytovandens iðleidimo zonoje zooplanktono ir fitoplanktono pastebimai su-maþëjo. Jei bus paleistas treèiasis blokas, eþero gyvavimo laikas gero-kai sutrumpës. Atskiruose eþero regionuose toksiniø medþiagø koncen-tracija gali kelis kartus virðyti ribinæ. Toks lokalinis kompleksonø kon-centracijos padidëjimas griauna ekologinæ sistemà. Cheminiø terðaløtoksinis poveikis kartu su ðiluminiu eþero uþterðimu gali dar labiau su-stiprëti artimiausioje ateityje. Jei nesiimsime profilaktiniø priemoniø,procesai, vedantys á eþero ekologinës sistemos þûtá, gali tapti negráþta-mi. Pasiûlytos kompleksonø ribinës koncentracijos, kaip teisingai pa-þymëjo Z. Vaiðvila (�Komjaunimo tiesa�, 1988 m. liepos 9 d.), pasirodëper didelës ir kenksmingos hidrobiontams. Suprantama, kad tokios kon-centracijos �patogesnës� AE. Bûtina pakeisti kompleksonø nuleidimoá eþerà technologijà, uþtikrinti kompleksus sudaranèiø medþiagø suri-ðimà ir netirpius arba sunkiai tirpius junginius, numatant jø regenera-vimà ir pakartotinà panaudojimà. Eþerui apsaugoti ir iðgelbëti reikiapapildomø pastangø ir iðlaidø. Taèiau ðioms pastangoms ir iðlaidomsturime nedelsiant ryþtis, nes jau dabar padëtis yra kritiðka. Jei bus pa-leistas 3-iasis AE blokas, eþero nebeiðgelbësime.�

Tiek Z. Vaiðvilos, tiek V. Neniðkienës straipsniuose paþymima, kadvienas ið svarbesniø Drûkðiø eþero tarðos ðaltiniø yra ið Ignalinos AEpatenkantys kompleksonai, todël 1988 m. spalio 20 d. Botanikos institu-tas dienraðèio �Komjaunimo tiesa� redakcijai pateikë D. Marèiulionie-nës straipsná �Kas gi tie kompleksonai�. Jame iðsamiau aptariami opûsklausimai bei klaidingai interpretuoti teiginiai, pateikti Z. Vaiðvilos ir Bo-tanikos instituto vyr. mokslinës bendradarbës V. Neniðkienës skelbtuose

119

straipsniuose dienraðtyje �Komjaunimo tiesa�. Taèiau ðio D. Marèiulio-nienës straipsnio �Komjaunimo tiesa� neiðspausdino. To meto �Komjau-nimo tiesa� nevieðino ir kitø mokslininkø straipsniø, kuriuose buvo nesu-tinkama su Z. Vaiðvilos spaudoje pateikta tendencinga ir daþnai neatitin-kanèia tikrovës informacija apie Ignalinos AE aplinkos bûklæ.

Analizuojant televizijos reportaþuose, diskusijose ir ypaè 1988 m.dienraðtyje �Komjaunimo tiesa� paskelbtuose aukðèiau paminëtuoseZ. Vaiðvilos ir V. Neniðkienës straipsniuose nagrinëjamas problemas,susijusias su Ignalinos AE poveikiu Drûkðiø eþerui, savaitraðtyje �Kal-ba Vilnius� (1989 m. Nr.13) iðspausdintas D. Marèiulionienë straips-nis �Ar iðtvers Drûkðiø eþeras�. Jame pateikiami duomenys apie jun-ginius, vadinamuosius kompleksonus, kurie, kaip teigiama, gali bûtiir vaistas, ir nuodas.

Ið Ignalinos AE á Drûkðiø eþerà, tapusá baseinu-auðintuvu, patenkaðiluminë, cheminë ir radioaktyvioji tarða, jos ekologinis poveikis domi-no ir mokslininkus, ir visuomenæ. Deja, visuomenë ðiuo klausimu nevisada buvo objektyviai informuojama, be to, dël informacijos stokossklido ávairûs gandai. 1988 m. diskusijoje apie Ignalinos AE ir Drûkðiøeþero ekosistemos pokyèius buvo reiðkiamos ávairios nuomonës dël kom-pleksonø panaudojimo ir jø poveikio aplinkai, todël ðá klausimà buvoprivalu panagrinëti iðsamiau.

�Kalba Vilnius� (1989 m. Nr.13) paskelbtame D. Marèiulionienësstraipsnyje buvo atsakyta á klausimà, kas yra kompleksonai. Tai � organi-nës kilmës junginiai, lengvai sudarantys kompleksus su metalais ir padi-dinantys pastarøjø tirpumà vandenyje. Tokiomis paèiomis, tik silpnesnë-mis savybëmis pasiþymi ir silpnosios organinës rûgðtys (acto, rûgðtyniø,citrinos ir kt.). Kompleksonai taip pat gaminasi gyvuose organizmuose irjiems þûstant, patenka á aplinkà. Patekæ á vandens baseinus, komplekso-nai dalyvauja sudëtinguose hidrobiologiniuose procesuose.

Dirbtiniai kompleksonai pirmà kartà paminëti 1936 m., kai buvopatentuota ir pradëta gaminti medþiaga (etilendiamintetraacto rûgðtis �EDTA, ji dar vadinama �trilonu A� ir �trilonu B�) vandens minkðtini-mui. Dirbtiniai kompleksonai naudojami ávairiose pramonës ðakose:tekstilës, odos, maisto, popieriaus, naftos pramonëje, ðiluminëje ir ato-minëje energetikoje, metalø, lakø, daþø, kauèiuko gamyboje, fotografi-joje, medicinoje ir t. t. Jø yra visose, taip pat ir Lietuvoje gaminamosebuitinëse skalbimo ir plovimo priemonëse. Þemës ûkyje kompleksonai

120

yra efektyvi priemonë prieð augalø chlorozæ (kalkingose dirvose), nespadeda augalams pasisavinti mikroelementus, ypaè geleþá.

Svarbi kompleksonø savybë � sujungti sunkiuosius metalus (gele-þá, chromà, ðvinà, nikelá ir kt.) bei jø radioizotopus ir efektyviai juosðalinti ið organizmo, esant net ir maþam ðiø elementø kiekiui � dar la-biau prapleèia jø naudojimo sritá. Þymus rusø mokslininkas N. Timofe-jev�as-Resovski�s 1963 m. nustatë, kad EDTA maþina radionuklidø kau-pimà vandens organizmuose. (Ðis mokslininkas naudojo gana dididelækompleksonø koncentracijà � 400 mg/l). 1983 m. radionuklidø kaupi-mui reguliuoti mes pasiûlëme kompleksonø miðiná (susidedantá ið ok-sietilendifosfoninës � OEDF ir dietilentriaminpentaacto � DTPA, me-dicinoje vadinamos pentacinu, rûgðties). Pasiûlymas buvo patvirtintaskaip iðradimas �Trivalenèio ir keturvalenèiø radionuklidø kaupimosivandens augaluose reguliavimo bûdas� (A.C. Nr. 1197362,1983). To-kio miðinio panaudojimas, sumaþinus kompleksonø koncentracijà iki1�5 mg/l, leido gauti didesná efektà, nei su EDTA. Ðis radionuklidøreguliavimo bûdas gali bûti taikomas tiek laboratoriniuose tyrimuose(pirmieji panaudojome já radionuklidø genetinio poveikio mechanizmøtyrimuose), tiek praktiniams tikslams, pavyzdþiui, dirbtiniuose vandensbiologinio valymo baseinuose, tvenkiniø þuvininkystëje ir kt.

Buvo nustatyta, kad panaudojus 0,5�1,0 mg/l koncentracijos kom-pleksonà DTPA, þuvø ikrø ir lervø gyvybingumas padidinto sunkiøjømetalø kiekio vandenyje, padidëja 2�3 kartus. Gauti duomenys rodo,kad DTPA paveikus tirpalà, susidariusiø sunkiøjø metalø komplekso-natø toksinis poveikis þymiai sumaþëja. Vëliau ðis darbas buvo patvir-tintas kaip iðradimas (�Þuvø ikrø ir lervuèiø gyvybingumo padidinimobûdai�, A.C. Nr. 1822690, 1992).

Atominëse elektrinëse kompleksonai gali bûti naudojami reakto-riaus (já sustabdþius) pirmo kontûro pavirðiaus radioaktyviøjø metalø(geleþies, chromo, nikelio, mangano ir kt.) oksidø nuosëdø valymui, oeksploatacijos metu antrame ir treèiame kontûruose � vandens reþimouþtikrinimui (korozinës kilmës metalø nuosëdø tirpumui padidinti). Ig-nalinos atominëje elektrinëje kompleksonai gali bûti panaudoti tik pir-muoju atveju, nes joje yra tik vienas kontûras. (Tiesa, tam gali bûtipanaudotos ir kitokios priemonës.)

Atominëse elektrinëse kompleksonai naudojami ávairiø árenginiøbei kitø radioaktyviosiomis medþiagomis uþterðtø pavirðiø dezaktyva-

121

cijai, todël dar vadinami dezaktivuojanèiomis medþiagomis. Panaudotikompleksonai kartu su radionuklidais patenka á skystas atliekas. �AEprojektavimo ir eksploatavimo sanitarinës taisyklës ÑÏÀÝÑ-79� grieþtaidraudë ðias skystas radioaktyvias atliekas iðpilti á baseinà-auðintuvà.Todël jos kartu su kompleksonais pagal AE technologijas privalëjo bûtikoncentruojamos (iðgarinamos), áterpiamos á bitumà (sukietinamos) irlaikomos izoliuotos nuo aplinkos tam skirtose saugyklose. Technologi-niame procese kompleksonus iðpilti á baseinà-auðintuvà nenumatyta,todël nëra jø iðpylimo á baseinà-auðintuvà technologijos, o egzistuojaskystø radioaktyviø atliekø (su jose esanèiais kompleksonais) perdirbi-mo technologija, kurios esmë � ne �iðleidimas� ðiø atliekø á aplinkà,bet, prieðingai, jø izoliavimas. Silpnai uþterðtø radioaktyviomis medþia-gomis ávairiø pavirðiø dezaktyvacijai naudojamos specialios plovimopriemonës (�Zaðèita� ir kt.), kuriø sudëtyje yra kompleksonø.

Á AE baseinà-auðintuvà kompleksonai gali patekti tik ypatingais at-vejais ir nedideliais kiekiais. Taip gali bûti susidarius atsitiktiniams nuo-tëkiams (dël eksploatacijos aplaidumo, iðtikus ávairioms avarijoms irkt.), taip pat su ûkio ir buities nutekamaisiais vandenimis, nes kom-pleksonø yra ne tik dezaktivuojanèiose, bet ir visose skalbimo bei plo-vimo priemonëse. Paþymëtina, kad dël plataus naudojimo ðiluminëseelektrinëse kompleksonai gali patekti ir á jø baseinus auðintuvus.

Taigi susidarius tam tikroms situacijoms, kompleksonai gali patek-ti ne tik á ðiluminiø ir atominiø elektriniø baseinus auðintuvus, bet ir ákitus vandens baseinus. Esant net ir nedidelei kompleksonø (kaip irkitø terðalø) patekimo á vandens baseinus galimybei, nors ir maþiemskiekiams, bûtina þinoti ðiø medþiagø poveiká ávairiems gyviems orga-nizmams. Kompleksonai naudojami ávairiose ûkio ðakose (yra galimy-bë, kad jie pateks á aplinkà), bet jø biologinis poveikis iðtirtas nepakan-kamai. Yra þinoma, kad kompleksonai gali veikti gyvus organizmus irneigiamai. Suriðdami metalus, jie trikdo mineraliniø medþiagø apykai-tà ir mikroelementø balansà, pakeièia fermentø aktyvumà. Kada ir ko-kiomis sàlygomis kompleksonai gali bûti toksiðki? Á ðá klausimà galimaatsakyti atlikus tyrimus laboratorijose, modeliuojant sàlygas ir terpes.

Ðiame straipsnyje D. Marèiulionienë paþymi, kad kompleksonø po-veikis vandens augalams buvo tiriamas nuo 1982 m. Per ðá laikotarpáiðtirtas atominëje ir ðiluminëje energetikoje, taip pat kitose gamybossrityse daþniausiai naudojamø kompleksonø (pvz.: EDTA, DTPA ir

122

OEDF) poveikis vandens augalams làstelës, organizmo ir bendrijø lyg-meniu. Nustatyta ðiø junginiø ribinë koncentracija, kurios virðijimassukelia vandens augalø fiziologinës bûklës pakitimus, silpno veikimokoncentracijø intervalas ir pusiauletali (kritinë) koncentracija. Bandy-mai atlikti su jautriomis ávairiø toksikantø poveikiui vandens augalørûðimis, taip pat su fitoplanktonu. Kompleksonø poveiká vandens auga-lams vertinome pagal daugelá gyvybiðkai svarbiø fiziologiniø ir biolo-giniø rodikliø (membranos potencialà, jos laidumà bei santykiná pra-laidumà, citoplazmos judëjimo greitá, augimà, gyvybingumà, bioma-sæ, augimo taðkø ir ðaknø kieká, anglies dvideginio asimiliacijà, fitop-lanktono rûðiø sudëtá, fotosintezës intensyvumà). Atlikus laboratori-nius tyrimus ir ávertinus stebëtø rodikliø pokyèius vandens augaluo-se, nustatyta, kad tirtø kompleksonø ribinë koncentracija augalamsyra 0,1�0,5 mg/l, silpnai veikianti � 1�5 mg/l ir pusiauletali (kritinë) �50 mg/l. Nustatytos ir 1988 m. literatûroje paskelbtos leistinos kom-pleksonø koncentracijos (DLK) sanitarinës�buitinës paskirties vandensbaseinø vandenyje. Jos yra didesnës (0,6�1,0 mg/l), nei mûsø nustaty-tosios ribinës koncentracijos vandens augalams.

Palyginus kompleksonø ir þinomø toksikantø, taip pat sunkiøjø me-talø, poveiká, paaiðkëjo, kad kompleksonai yra gana maþai toksiðki ter-ðalai, þymesnius pokyèius vandens augaluose sukeliantys tik esant di-delëms koncentracijoms (didesnëms negu 5,0 mg/l). Tai liudija ir kom-pleksonø naudojimas ruoðiant mitybos terpes mikrodumbliø ir aukðtes-niøjø augalø kultûroms auginti � geresniam mikroelementø pasisavini-mui. Tokiose terpëse kompleksonø koncentracija siekia 7�20 mg/l. Nu-statyta, kad naudojant maisto miðinius su kompleksonais, suaktyvëjaþuvø apsauginë reakcija toksinëms medþiagoms. Paþymëtina, kad kom-pleksonø, naudojamø radionuklidams paðalinti ið þmogaus organizmo,terapinë paros dozë siekia net 14 mg/kg. Smulkiems grauþikams ði do-zë � þymiai didesnë. Literatûroje nurodoma, kad kompleksonai priskir-tini prie vidutiniðkai arba silpnai toksiðkø medþiagø, 3 arba 4 pavojin-gumo klasës.

Tai þinant galima teigti, kad kompleksonai negalëjo sukelti Drûk-ðiø eþero ekosistemos pakitimø. Pokyèiai ávyko ir tebevyksta dël kitøprieþasèiø. Ið pradþiø � dël didelës apimties þemës darbø statant AE,vëliau � dël eþero ðiluminio uþterðimo ir ið dalies � dël planktono me-chaninio paþeidimo (eþero vandeniui tekant per auðinimo sistemà), taip

123

pat dël AE pramonës ir ûkio bei gyvenvietës buitiniø nutekamøjø van-denø, po valymo patenkanèiø á eþerà. Ðie ávairûs nutekamieji vandenysgali sukelti ne tik ekologiniø, bet ir radioekologiniø Drûkðiø eþero pa-kitimø.

Ðiluminëje ir atominëje energetikoje naudojamø kompleksonø(EDTA, DTPA, OEDF) tyrimai parodë, kad maþesnës nei 50 mg/l jøkoncentracijos nekeièia arba labai sumaþina (nuo 2 iki 200 kartø), betnepadidina mûsø tirtø radionuklidø kaupimosi lygiø vandens augaluoseir dugno nuosëdose. Radionuklidø sukeltø genetiniø efektø tyrimai paro-dë, kad augaluose kompleksonai þymiai sumaþina 90Sr sukeltø mutacijø,taip pat làsteliø þûtá dël 144Ce, 106Ru ir 210Pb. Kompleksonø 50 mg/l kon-centracija nesukelia jokiø þymesniø genetiniø efektø augalø populiaci-jose. Taigi kompleksonai, maþindami radionuklidø kaupimà ir jø sukel-tus genetinius efektus vandens augalø làstelëse, kartu sumaþina radio-nuklidø radiaciná poveiká. Taèiau veikiant kompleksonams (kai kon-centracija 50 mg/l) gerokai ilgesná laikà, gali padidëti augalø làsteliøjautrumas ávairiems poveikiams.

1988 m. rugpjûèio �Tiesa� paskelbë ðio laikraðèio spec. korespon-dento J. Paskoèino straipsná �Rizikuoti neturime teisës�, aptariamtá tuo-met Lietuvos SSR Ministrø Tarybos prezidiumo pasitarimà, kuriamesvarstyti klausimai, susijæ su Ignalinos atomine elektrine. Ðiame straips-nyje raðoma: �Per praëjusius kelis mënesius situacija pasikeitë. Maþtasàjunginiø ministerijø diktatas. Lietuvos vyriausybë nutraukë elektri-nës treèiojo bloko statybos finansavimà. Ketvirtadiená respublikos Mi-nistrø Taryboje ávykusiame pasitarime mûsø specialistai dràsiai gynësavo nuomonæ ir visuomenës reikalavimà nestatyti treèiojo bloko. Ir visdëlto � gyvas dar sàjunginiø ministerijø þinybiðkumas, stipri inercija.Pasitarime Ministrø Taryboje þmonës ðnekëjo apie tà patá, bet sunkiairadosi bendra kalba, abipusis supratimas. O juk kalbama apie toká su-dëtingà objektà � atominæ elektrinæ. Ðalies (SSRS � aut.) vyriausybësnutarimu, statyti reikia, o Lietuvos � ne. Statant elektrinæ, árengiantypaè pirmàjá jos blokà, kuris buvo statomas kaip eksperimentinis, buvospragø. Nemaþai taisytinø vietø parodë Èernobylio tragedija.�.

Toliau straipsnyje raðoma: �Kas padaryta didinant pirmøjø dviejøenergetiniø blokø saugumà? Ignalinos reaktoriuose RBMK sumaþintasreaktyvumo koeficientas, patobulinta apsaugos valdymo sistema. Re-aktorius bus uþgesintas, net jeigu jame nebus vandens. Dabar bet kokio

124

galingumo reakcija uþgesinama per 5 sekundes. Reaktoriø RBMK sau-gumas padidëjo 8 kartus. Maþai radioaktyvios medþiagos bitume buslaidojamos, nes kito bûdo dar neturime. Pavojingi atidirbæ elementaispecialiais vagonais konteineriais bus iðveþami á saugyklas, kurios sta-tomos uþ Lietuvos ribø. Buvo paliestas elektrinës ilgaamþiðkumo klau-simas. Prisimenu, lankantis elektrinëje prieð kelias savaites man aiðki-no, kad pirmasis blokas dirbs, kiek priklauso � trisdeðimt metø. O da-bar respublikos MA Fizikiniø-techniniø energetikos problemø institutodirektorius Jurgis Vilemas sakë, jog, specialistø nuomone, pirmasis re-aktorius gali dirbti 10�15 metø. Tai rodo jo bûklë. Numatytas statytireaktorius, kuris jau paseno, dar nepradëjæs dirbti. Analogiðki reakto-riai bus statomi Kursko, Smolensko elektrinëse. Yra neaiðkumø ir dëlpaèios vietos, kur pastatyta elektrinë. Geologinë sandara elektrinës ra-jone blogai iðtirta, neatkreiptas dëmesys, kad uþ 32 kilometrø yra bu-væs þemës drebëjimas. Reaktorius gali pakrypti.

Nerimo pilna buvo ir respublikos MA Botanikos instituto direkto-riaus pavaduotojo Romo Pakalnio kalba. Liepos mënesá visà savaitæper 2 kilometrus nuo elektrinës naudojamo vandens iðmetimo vietos jotemperatûra buvo 320 C, o viso eþero pavirðiaus � 300 C. Tai þymiaivirðija normà. Vargu ar dël to kalti tik karðti orai. Kas kaltas, kad Igna-linos rajone iðaugo atominë elektrinë? Vargu ar ðiandien galime tuokaltinti vienà ar kelis asmenis. Bet aiðku viena: turime unikalø stagna-cijos laikø palikimà. Grësmingà palikimà. Lietuvos mokslininkai pada-rë iðvadà, kad galima sutikti su 3000 MW galingumo elektrinës statybaprie Drûkðiø eþero. Vëliau, kai buvo nutarta padvigubinti galingumà,mûsø nuomonæ ignoravo, projektas respublikoj su niekuo nederintas.Ignalinos AE savo parametrais pasenusi 50 metø.

Jurgis Vilemas pasakë: �Að buvau atominës energetikos ðalinin-kas, bet dabar pradëjau abejoti mûsø galimybëmis. Anksèiau ið virðausbuvo þiûrima ir sprendþiama. Anksèiau visuomenës nuomone maþai kasdomëjosi, dabar jos ignoruoti negalima�.

Juro Poþëlos nuomone �laikui bëgant, reaktoriø patikimumas ma-þëja. Lëðas, skirtas treèiam blokui, geriau panaudoti apsaugai stiprini.O jei èia mes nesutariame � pasikvieskime specialistus ið Tarptautinësatominës energetikos agentûros, tarptautinæ komisijà. Tegul ji spren-dþia dël treèiojo bloko, kartu ir du kitus paþiûrëtø. Visuomenë nusista-èiusi prieð treèiàjá blokà, tad skubëti su statyba nedera. TSRS atominës

125

energetikos ministras Nikolajus Lukoninas pasiûlë, jeigu Drûkðiø eþe-re kyla temperatûra, reikia maþinti elektrinës galingumà. Saugiai dir-banti atominë elektrinë maþiau terðia gamtà, nei ðiluminë.

To meto Tarybø Lietuvos KP Centro Komiteto Sekretoriaus AlgirdoBrazausko ir Lietuvos TSR Ministrø Tarybos Pirmininko Vytauto Saka-lausko nuomonë buvo vieninga: uþkonservuoti treèiojo bloko statybà.Negalima jo statyti, kol nëra dokumentacijos, kol ne viskas suderinta.Reikalinga speciali neþinybinë valstybinë ekspertizë. Praðoma, kad ko-misijà paskirtø ðalies (SSRS � aut.) Mokslø Akademija, o atliktø þy-miausi ðalies ir uþsienio specialistai. Lietuvos vadovai uþëmë nedvip-rasmiðkà pozicijà. Rizikuoti neturime teisës. Nei savo, nei vaikø ir anû-kø likimu�.

Taip baigësi diskusija labai aktualiu � Ignalinos AE treèiojo blokostatybos nutraukimo � klausimu. Apibendrinus 1988 m. dienraðèio�Komjaunimo tiesa� Z. Vaiðvilos straipsnius, kuriuose aptariamos la-bai aktualios problemos, lieèianèios Ignalinos AE saugumà bei ðios elek-trinës aplinkos apsaugà, galima teigti, kad dël diskusijos sensacingumoji buvo nukreipta ne tik prieð Ignalinos AE, bet ir prieð Lietuvos moks-lininkus, tirianèius elektrinës aplinkà. Triuðkinanti mokslininkø, á ku-riuos ðiø straipsniø autorius në karto nesikreipë, o rëmësi nepagrásta,tendencinga informacija, kritika buvo neobjektyvi. Tuo naudojantis, kaþ-kieno mëginta nieko nepaisant susikrauti politiná kapitalà. Siekdami sa-vo tikslo, tokie þmonës naudojosi visokiomis ne visada sàþiningomispriemonëmis. Nepagrásti áþeidinëjimai, skambûs lozungai neprisidëjoprie tiesos ieðkojimo. Tariamai kilniø tikslø priedanga buvo naudojamaðmeiþtui, visuomenës klaidinimui, sukëlë nepasitikëjimà, netikrumà, ne-pagrástà baimæ.

Po nepagrástø, daþnai nekompetentingø ir tendencingø bei áþeidþiøteiginiø Ignalinos AE ir mokslininkø adresu spaudoje pasirodë nema-þai specialistø pasisakymø, kuriuose objektyviai vertinama IgnalinosAE bei jos aplinkos padëtis.

Spalio 18 d. �Vakarinës naujienos� (1988 m. Nr. 238) straipsnyje�Tikras padëties atspindis� atspausdino korespondentës B. Maèienëspokalbá su J. Vilemu, J. Virbicku, R. Jasiulioniu, L. Aðmantu ir kt. apieatominæ energetikà, Ignalinos AE ir jos aplinkà:

�Susidarë ádomi situacija: informacijos, kuri toli nuo teisybës, �gerokai daugiau negu tos, kuri atspindi tikrà padëtá. Gal ir tauriu

126

tikslu ji koncentruota � uþblokuoti treèiojo Ignalinos atominës elek-trinës bloko statybà, � ðitokiu áþanginiu þodþiu forumà-susitikimà �Ig-nalinos AE. Lietuvos energetika. Aplinka�, kurá surengë LTSR �Þini-jos� draugijos Kauno miesto organizacijos valdyba drauge su LTSRMA Fizikiniø-techniniø energetikos problemø institutu, pradëjo ðioinstituto direktorius, atominës energetikos specialistas, Lietuvos TSRMA akademikas Jurgis Vilemas. Prabëgus penkiolikai metø paaiðkë-jo, kad atominë energetika perspektyvi tik pakankamai aukðtà techni-nio socialinio iðsivystymo lygá pasiekusioje visuomenëje. Ið èia ir ky-la visuomenës opozicija atominei energetikai. Ið èia ir þenklus AEstatybø ðalyje sumaþëjimas.

Radioaktyvaus terðimo normos, � aiðkino LTSR MA Zoologijos irparazitologijos instituto direktoriaus pavaduotojas Juozas Virbickas, �nustatytos atominio amþiaus pradþioje, ir tik þmogui. Kaip reaguoja au-galai, gyvûnai, niekas netyrë. Be to, neiðtirtas ir ðilumos poveikis. Dëlneritmingo elektrinës darbo temperatûrø svyravimai labai veikia smul-kius padarus. Drûkðiø eþere pakilus temperatûrai iki ðalyje galiojanèiønormø (kurios nustatytos Ukrainos pietø vandenø pavyzdþiu), visa ðalta-mëgë fauna pasmerkta praþûèiai. Mokslininkø duomenimis, radioakty-viøjø medþiagø koncentracija èia maþdaug sutampa su ta, kuri buvo prieðelektrinës statybà. Cheminiø medþiagø pati elektrinë á aplinkà nepasklei-dþia. Jø nemaþai pateko á eþerà ið laikino statybininkø miestelio, patenkaið komunaliniø trasø, daugëja dël biologiniø procesø vandenyje. Toksi-niø medþiagø didelëmis koncentracijomis nerandame. Taèiau visai nese-niai kartu su kolegomis ið Botanikos instituto iðsiaiðkinome, ið kur paten-ka ypaè agresyvûs sulfatai. Jie teka ið elektrinës specialaus paruoðimocecho. Pleèiasi gelmëse bedeguonë zona, daugëja sulfatø, ir prasidedanelabai geri procesai. Projektuotojai ir energetikos þinybos atsipirko:iðmokëjo kompensacijas. Taèiau, kas paskaièiuos þalà dël to, kad nykstareliktiniai vëþiagyviai, þuvys, nemaþai kitø gyvûnø?�.

Spalio 20 d. Dienraðtyje �Kauno tiesa� (1988 m. Nr. 242) straips-nyje �Ignalinos AE: pavojinga neþinia� pavieðintas Eltos koresponden-to Artûro Mankevièiaus pokalbis su Fizikos instituto atominës elektri-nës aplinkos sektoriaus vedëju R. Jasiulioniu. Interviu raðoma: �Mûsøsektorius buvo ákurtas padaugëjus darbø pagal respublikinæ programàIgnalinos AE aplinkos ekologijai tirti. Pagal jà dirba ir kiti respublikosMokslø Akademijos institutai. Nuo 1978 metø matuojame visus radio-

127

nuklidus ore, registruojame gama spinduliavimo lygá. Periodiðkai at-liekami iðmestø per AE kaminus radioaktyviøjø inertiniø dujø gamaspinduliavimo matavimai pavëjinës AE pusës ávairiuose taðkuose pa-tvirtina ESM skaièiavimus. Tokiu bûdu vertiname jonizuojanèio spin-duliavimo pakitimus ore, þemëje, vandenyje, gyvûnuose, augaluose, vyks-tanèius per ilgà laikà. Drûkðiø eþero dumble labai nedideliais kiekiaiskaupiasi radioaktyviø geleþies, chromo, kobalto izotopø nuosëdos. Au-galuose taip pat aptinkame radioaktyviø cezio izotopø, kurie buvo at-neðti ið Èernobylio ir yra ypaè pavojingi dël ilgaamþiðkumo. Mûsø ma-tavimo stotyje, esanèioje viename ið pavojingiausiø AE aplinkos taðkø,per 1987 metus susidarë apie deðimtadalis ðios leistinos normos. Pra-ëjusiais metais mes savo prietaisais uþfiksavome 96 radiacinio fonopakitimus, kurie bent kiek virðijo nuolat esantá vidutiná lygá. Daþniau-siai tai vyksta stabdant ir paleidþiant energoblokus. Nors leistinos nor-mos nebuvo paþeistos, bet manau, þmonës apie tai bûtina informuoti.�

Rugsëjo 9 d. �Komjaunimo tiesa� (1988 m., Nr.174) straipsnyje �Mûsønuomonæ ignoravo�� vël raðo: �Kaip buvo skelbta spaudoje, priimtasnutarimas uþkonservuoti Ignalinos atominës elektrinës treèiojo energob-loko statybà. Pagrindinë tokio sprendimo prieþastis � nëra patvirtintostatybos projekto, neiðspræsti saugaus eksploatavimo klausimai.�

Þurnalistas A. Mankevièius kalbasi su ðiame posëdyje dalyvavusiuanuomet Lietuvos SSR MA viceprezidentu Algirdu Þukausku: �Dël di-dëjanèio elektros energijos vartojimo Lietuvoje, gretimuose regionuosebuvo nuspræsta statyti AE. Pasirinktas Drûkðiø eþeras. Respublikos spe-cialistai paskaièiavo, kad prie ðio eþero galima statyti dviejø, daugiau-siai trijø milijonø kilovatø galingumo AE. Tokios elektrinës statybai buvoduotas mûsø respublikos sutikimas, neprieðtaravo ir specialistai. Vëliau,neatsiklausus mûsø mokslininkø ir nesuderinus su atitinkamomis respub-likos gamtos apsaugos organizacijomis, nuspræsta statyti 6 milijonø kilo-vatø galingumo AE. Nuo ðio deðimtmeèio pradþios respublikos moksli-ninkai visà laikà prieðtaravo tokiam primestam sprendimui. Nors mesvisà laikà buvome prieð toká elektrinës galingumà, bet su mûsø moksli-ninkø ir apskritai respublikos nuomone nebuvo skaitomasi.

Sanitarinë leistina eþero vandens temperatûra � 280 C. Ðiø metøvasarà, dirbant abiem blokams nepilnu pajëgumu, vandens temperatû-ra buvo virð 300 C, o atskirose eþero vietose � iki 340 C! Tai atsiliepë ne tikeþero florai ir faunai, bet ir visai já supanèiai aplinkai. Tai neigiamai

128

paveikë ir elektrinës darbà. Pavyzdþiui, þymiai áðilus eþero vandeniui,jis maþiau auðina elektrinæ, krenta jos naudingo veikimo koeficientas(NVK). Áðilus eþerui, jame apsigyveno moliuskai dreisenos, kuriø da-bar prisiveisë apie 6 tûkstanèius tonø, o artimiausiais metais, kaip prog-nozuoja biologai, jø priaugs iki 35 tûkstanèiø tonø. Ðiais moliuskaisjau dabar apauga AE kondensatoriai, dël to sutrinka jø veikimas, tenkastabdyti reaktoriø.

Ignalinos AE jau dabar kenkia pati sau. Jeigu bus pastatytas treèia-sis energoblokas, tai auðintuvo � Drûkðiø eþero � temperatûra pakils,pranoks visas leistinas sanitarines normas. Visiðkai suþlugs dalies Na-cionalinio parko ekologinis reþimas ir pablogës AE darbas, dar labiau krisveikianèiø blokø NVK. Jeigu Drûkðiai gali auðinti trijø milijonø kilovatøAE jëgaines, tai statyti èia buvo galima ne didesnæ kaip 2000 MW galingu-mo. Treèiasis energoblokas pradëtas statyti be galutinio projekto, kurisnëra nei derintas, nei patvirtintas. Todël daug respublikos organizacijøprieðtarauja statybai. Be to, iki ðiol neatlikti bûtini geologiniai tyrimai,kurie gali bûti vykdomi pagal grieþtus reikalavimus ir normatyvus. Van-deniu auðinami grafitiniai reaktoriai RBMK � patys nepatikimiausi. Taipaþymëta specialioje oficialioje ataskaitoje. Èernobylis patvirtino spe-cialistø skaièiavimus. Uþsienyje RBMK tipo ir apskritai vandeniu auði-nami grafitiniai reaktoriai atominëse elektrinëse nestatomi� reikia rû-pintis jau veikianèiø reaktoriø saugia eksploatacija.

Yra ir daugiau faktø, kurie prieðtarauja treèiojo RBMK reaktoriausstatybai. Gráþtant prie treèiojo energobloko, reikia ne já statyti, nes ener-getiniu poþiûriu ateièiai jis nieko neduos, o galvoti, kaip apie 2005 metusuþkonservuoti dabar veikianèius reaktorius. Reikia spræsti, ar nepasta-èius naujos elektrinës � tokio pat galingumo atominës ar ðiluminës,kûrenamos gamtinëmis dujomis. Tyrimai ávairiose ðalyse patvirtina, kadatominë energetika ðiuo metu yra ðvariausia: ji maþiausiai terðia orà,taupo milþiniðkus kiekius organinio kuro. Tik su sàlyga � AE turi bûtiaukðtos techninës kultûros ir kokybës bei patikima.�

Rugsëjo 17 d. Savaitraðtyje �Literatûra ir menas� (1988 m., Nr. 38)L. Jacinevièiaus straipsnyje �Ne mes ir ne jûs� skaitome: �Á Snieèkøvyko apie 40 mokslo vyrø, daktarø bei kandidatø, �Þinijos� lektoriø,turësianèiø ateityje informuoti Lietuvos gyventojus apie reikalus Igna-linos atominëje elektrinëje. Susirûpinimà këlë visai neseniai vienas pokito ávykæ gaisrai paèioje elektrinëje, atkakliai plintantys gandai, jog,

129

nepaisant Lietuvos Vyriausybës nutarimo, statyba tebevykdoma treèia-jame bloke.

Treèiasis blokas nestatomas, � pabrëþia AE partinës organizacijossekretorius J. Salnikovas. � 800 darbininkø Vakarø statybos tresto at-ðaukti ið statybos ir bus panaudoti kitiems darbams. Gandams pagrin-do duoda tik pasiruoðimas konservavimui, kadangi privalome siekti kuomaþesniø nuostoliø. Elektrinës direktorius A. Chromèenko kategorið-kai neigia Drûkðiø eþero neleistinà temperatûros svyravimà ir uþterð-tumà kompleksonais bei avarijos galimybe elektrinëje. Automatizuotosavarinës sistemos ðiuo metu sustabdo reaktoriø darbà per dvi sekun-des.� Vël kliuvo ramybës drumstëjui Z. Vaiðvilai, nurodþiusiam perne-lyg ilgà kai kuriø izotopø suirimo laikà.

Toliau ðiame straipsnyje raðoma: �Kas iðryðkëjo ið ðio �Þinijos�organizuoto susitikimo su AE vadovybe?

Pirmiausia, jog árodinëti Ignalinos AE visiðkà saugumà nëra pras-mës. Antra, kad elektrinës aplinkos ir Ignalinos eþerø tyrimai vykdomiávairiø þinybø nesuderinti tarpusavyje, o gaunami duomenys yra prieð-taringi. Bet prieita prie bendro suvokimo, jog rimtam pokalbiui susi-rinko ne �mes� ir ne �jûs�, kad svarbiausia ne mundurai, ne planai, opareiga uþtikrinti bûsimø kartø normalià buitá.�

Kovo 23�24 d. �Komjaunimo tiesa� (1989 m. Nr. 57; 58) publikuojaLietuvos Þaliøjø koordinacinës tarybos nario S. Lapienio pokalbá su tometo Lietuvos SSR Mokslø Akademijos Fizikiniø-techniniø energetikosproblemø instituto direktoriumi J. Vilemu. Ðiame pokalbyje plaèiai apta-riamos pagrindinës Ignalinos AE praeities ir ateities problemos.

�To meto aplinkybës lëmë, kad buvo pradëta projektuoti 4000 MWgalingumo atominë elektrinë prie Drûkðiø eþero su RBMK tipo reakto-riais. Numatomas galingumas iðaugo iki 6000 MW. Statyti buvo pla-nuojama dviem etapais (po 3000 MW). Þinoma, niekas nesidomëjo, ko-kia Respublikos specialistø nuomonë ðiuo klausimu. Antra vertus, no-rint prieðtarauti, reikëjo labai svariø argumentø. Turëjome tik vienàrimtà motyvà � Drûkðiø eþeras per maþas tokio milþino ðilumai. Jauateidavo neoficialios þinios apie nemalonius incidentus su dideliu ra-dioaktyvumo iðmetimu Leningrado ir Èernobylio AE.

Buvo ákurta atominës energetikos komisija prie LTSR MA Prezi-diumo. Vienas ið pagrindiniø tikslø buvo koordinuoti Respublikosmokslo ástaigø pastangas, kad bûtø galima daryti átakà ávykiø eigai,

130

ginti Respublikos interesus, ypaè susijusius su gamtos apsauga. Vëliaupagrindinis komisijos dëmesys buvo skirtas 1975 m. pradëtai labai pla-èiai Drûkðiø eþero hidrofiziniø ir hidrobiologiniø tyrimø programai,kad ateityje turëtume visapusiðkà, gerai pagrásta informacijà apie vi-sus fizikinius, cheminius ir biologinius procesus eþere, kai bus paleistaelektrinë. Ði informacija buvo labai reikalinga norint prognozuoti ekolo-ginæ eþero bûklæ, argumentuotai nustatyti ribiná AE galingumà. Ðiandiengalima dràsiai teigti, jog tik ðiø labai plaèiø tyrimø dëka iðkovojome, kadIgnalinos AE projektinis galingumas buvo sumaþintas iki 4500 MW. Þi-noma, èia gerokai padëjo ir Èernobylis.

Kaip jau minëjau, atominës energetikos komisija sutelkë ávairiø ins-titutø pajëgas kompleksiðkai tirti visà Ignalinos AE aplinkà. Ðie darbaibuvo pradëti dar gerokai prieð statybos pradþià, ir dabar turim su-kauptà visapusiðkà informacijà apie gyvûnijà ir negyvàjà gamtà Igna-linos AE galimo poveikio zonoje, iðtyrëme ávairiø aplinkos komponentøkitimo dinamikà. Aplinkos tyrimø darbai nuolat pleèiami. Sudaryta svar-bi tarpþinybinë programa Ignalinos AE aplinkai kompleksiðkai tirti,nuolat kaupiama visa reikalinga aparatûra, paruoðti kvalifikuoti moks-liniai kadrai. Ðiais metais ávedama eksploatacijon Mokslø Akademijosstacionarinë ekologiniø tyrimø bazë Drûkðiø eþero ðiaurinëje pakran-tëje, numatoma árengti priklausanèià tik Mokslø Akademijai automati-zuotà atmosferos, eþero ir þemës pavirðiaus radioaktyvaus uþterðtumokontrolës sistemà. Visuomenë bus detaliai supaþindinama su visais ma-tavimø rezultatais. Tokia kontrolë atliekama ir dabar, taèiau matavimøtaðkø skaièius per maþas, matavimai atliekami per retai. Sukaupti duo-menys rodo, kad ðiandien Ignalinos AE kol kas dirba ðvariai, aplinkosuþterðtumas radioaktyviomis medþiagomis beveik nepastebimas. Venti-liaciniais kanalais iðmetama radioaktyviø medþiagø deðimtis kartø ma-þiau uþ leistinas normas ir pastaruoju metu terðiama vis maþiau. Van-duo eþere neturi jokio radioaktyvaus uþterðtumo, susijusio su IgnalinosAE. Reikia pastebëti, kad elektrinë turëjo keletà incidentø, jog á aplin-kà buvo iðmetama gerokai padidinto radioaktyvumo ventiliacinis oras,taèiau tai nepaliko pëdsakø aplinkoje. Pastaraisiais metais tokiø atve-jø nepastebëta, nors buvo tikrinama labai atidþiai, ypaè 1988 m. þiemàir pavasará, kai Respublikoje sklido gausybë visiðkai nepagrástø gandøapie padidintà radioaktyvumà. Galimi elektrinës darbo sutrikimai, irsu tuo susijæ neþymûs ir nepavojingi radioaktyviø medþiagø iðmetimai á

131

aplinkà sudaro ne tiek techninæ ar ekologinæ, kiek psichologinæ proble-mà. Kaip pasiekti, kad gyventojai teisingai suprastø realø pavojø, ob-jektyviai vertintø atominës energetikos naudà ir þalà � tai atominësenergetikos komisijos veiklos aktuali sritis. Taèiau nuveikta ðioje srity-je labai nedaug. Komisija, matyt, taip pat per maþai informuoja visuo-menæ apie savo veiklà.

Nemaþai to, kas buvo pasakyta aukðèiau, atlikta mûsø institute. Taidetalus Drûkðiø eþero regiono hidrologijos, paties eþero hidrotermikosir hidrodinamikos tyrimas tiek prieð paleidþiant elektrinæ, tiek ir jaiveikiant. Ðie darbai bus vykdomi tol, kol nusistovës visi gamtiniai pro-cesai tame regione. Jais remiasi Mokslø Akademijos ir kitø ðalies insti-tutø hidrobiologai ir hidrobotanikai, vykdydami savus tyrimus Drûkðiøeþere. Artimiausiu laiku numatome pradëti regiono hidrosferos radio-aktyvuno tyrimus. Institutas tiesiogiai vykdo minëtos stacionarinës eko-loginiø tyrimø bazës, kurios vertë apie 1 mln. rub., statybà.�

Sausio 14 d. �Lietuvos rytas� (1989 m., Nr. 11) Lietuvos Þaliøjøkoordinacinës tarybos nario J. Tamulio straipsnyje �Radiacijos normos:teoriniai principai ir realûs popieriai� raðë: �Didþioji dalis miestø ðiaislaikais turi vandens valymo árenginius. Snieèkus � taip pat. Veikiantvalymo árenginiams, kaupiasi dumblas, kurio susidaro gana daug, ir joutilizavimo problema gana aðtri visame pasaulyje. Su ðiuo dumblu su-sijusios problemos Snieèkuje yra ðiek tiek kitokio pobûdþio. Buvo pa-imti keli dumblo mëginiai, ir Lietuvos MA Fizikos instituto Atominiøelektriniø monitoringo laboratorijos darbuotojai padarë jø spektrinæanalizæ. Pasirodë, kad dumble gausu radionuklidø. Rinkinys gana pla-tus � tai cezis-134, 137, niobis-95, cirkonis-95, manganas-54, geleþis-59 � taisyklës ir normos nepaþeistos.

Ðie radionuklidai pateko èia buitinës kanalizacijos atðaka ið elek-trinës. Vienas ðaltinis visiðkai aiðkus � tai specialiøjø drabuþiø skal-bykla. Anot oficialiø dokumentø, �trijø paskutiniøjø skalavimø vanduoyra iðleidþiamas á buitinæ kanalizacijà�. Visa tai tæsiasi nuo elektrinësdarbo pradþios. 1986 metø vasarà elektrinë patikrino spec. skalbyklosvandens sudëtá ir nustatë, kad ðis vanduo yra tiek uþterðtas radionuk-lidais, kad jo negalima pilti á miesto kanalizacijà. Jei tikëti oficialiaisdokumentais, buvo padaryti pakeitimai ir vandens uþterðtumas suma-þintas apie 200 kartø. Iki 1986 metø vasaros valymo árenginiø dum-blas turëjo bûti tiek uþterðtas, kad tapo radioaktyviomis atliekomis

132

(pagal galiojanèias normas). Ðis dumblas jau seniai kaþkur iðveþtas.Paskutinioji vieta � buvæs þvyro karjeras.

Vanduo ið Snieèkaus valymo árenginiø keliauja á Skripkø eþerëlá (jaube gyvybës), o ið jo � á Drûkðiø eþerà. Absoliuti dauguma radionuklidølieka valymo árenginiø dumble, taèiau dalis jø patenka á eþerà. Ið elek-trinës radionuklidai ávairiais bûdais patenka á Drûkðiø eþerà.

Lietuvos MA ruoðiasi iðleisti knygà �Ðiluminë energetika ir aplin-ka� apie Drûkðiø eþero bûklæ (pradëjus eksploatuoti Ignalinos AE).Ðiai knygai Sàjunginio elektrotechnikos MTKI profesorius I. Jegorovaspateikia instituto paskaièiuotas leistinas radionuklidø koncentracijaseþero dumble. Profesoriaus I. Jegorov�o tikrai neapkaltinsi �paþaliavi-mu�. Anot jo, maksimaliai leistina stroncio-90 koncentracija 100 kartømaþesnë, negu leidþia elektrinei iðduotas dokumentas. Ignalinos AEyra duotas leidimas taip uþterðti Drûkðiø eþero dumblà, kad pagal ðáparagrafà jis taps radioaktyviomis atliekomis. Jas, kaip þinia, reikialaidoti laikantis tam tikrø taisykliø.�

Ignalinos AE statyba ir eksploatacija iðkëlë daug ekologijos, gam-tosaugos bei socialiniø problemø, kurias spræsti buvo bûtina. Siekiantdetaliau ávertinti Ignalinos AE átakà aplinkai ir objektyviai atsakyti ádaugelá spaudoje keliamø klausimø dël ðios elektrinës poveikio aplin-kai, reikëjo sukurti Ignalinos AE regiono, kaip gamtos komplekso, tyri-mø programà, neapribotà kokios nors þinybos interesø ir galimybiø. Jàvykdant, buvo galima tikëtis moksliniø iðvadø, kuriø reikia formuojantgamtonaudos, gamtosaugos bei þmoniø sveikatos apsaugos priemoniøstrategijà normaliomis ir avarinëmis Ignalinos AE eksploatacijos sàly-gomis. Mokslo programà �Atominë energetika ir aplinka� kurti paska-tino 1990 m. rugsëjo 19 d. Lietuvos Respublikos AT Prezidiumo nuta-rimu ákurtos Valstybinës komisijos Ignalinos AE eksploatavimo ir Snieè-kaus gyvenvietës plëtojimo koncepcijai parengti iðvados, taip pat ilgusmetus trukusiø Ignalinos AE regiono ekologiniø tyrimø patirtis.

Programà parengë specialistai ið mokslo ir studijø institucijø: Bota-nikos instituto, Ekologijos instituto, Geografijos instituto, Geologijos ins-tituto, Fizikos instituto, Lietuvos energetikos instituto, Lietuvos onkolo-gijos centro, Vilniaus pedagogikos universiteto, Vilniaus universiteto, Res-publikinio higienos centro. Programa parengta per 1991�1993 metus.

Mokslo programà �Atominë energetika ir aplinka� rengë ðios progra-mos taryba, o leidiná � Botanikos instituto vyr. moksliniai bendradarbiai

133

R. Paðkauskas ir K. Sadauskas. Mokslo programos ávade paþymima, kadnuo 1979 metø, tik pradëjus statyti Ignalinos AE, Lietuvos mokslo institutøir aukðtøjø mokyklø specialistai pradëjo tyrinëti Drûkðiø eþerà � bûsimàjáIgnalinos AE auðinimo baseinà ir regionà aplink já. Pirmà kartà atominiøelektriniø statybos buvusios Sovietø Sàjungos ir kitø kraðtø praktiko-je buvo taip iðsamiai tiriami antropogeninio poveikio padariniai gam-tai. Dar prieð paleidþiant Ignalinos AE pirmuosius energinius blokus, uþ-fiksuoti nemaþi Drûkðiø eþero vandens kokybës ir biocenoziø struktûrosbei jø funkcionavimo pakitimai, susijæ su statyba. Daugelio gamtosaugosproblemø, eksploatuojant Ignalinos AE, bûtø pavykæ iðvengti arba bent jassumaþinti, laiku atsiþvelgus á gautus moksliniø tyrimø rezultatus ir deramaiávertinus rekomendacijas. Deja, nepagrásta mokslininkø, tirianèiø Ignali-nos AE aplinkà, kritika, spaudoje pateikiama klaidinga informacija, neretaiir tarpþinybinës kliûtys trukdë tinkamai koordinuoti darbus ir maksimaliaipanaudoti tyrinëtojø sukauptà mokslinæ informacijà.

Vis labiau ryðkëjo poreikis sukurti Ignalinos AE regiono, kaip vie-ningo gamtos komplekso, tyrimø programà, neribojamà kokios nors þi-nybos interesø ir galimybiø. Jà vykdant, buvo galima tikëtis teoriðkaibei praktiðkai vertingø ir objektyviø rezultatø ir moksliniø iðvadø, ku-riø reikia formuojant gamtonaudos, gamtosaugos bei þmoniø sveikatosapsaugos priemoniø strategijà ne tik normaliomis Ignalinos AE veiklossàlygomis, bet ir iðtikus avarijoms. Ðios kompleksinës tyrimø progra-mos tikslas � ávertinti ðilumos, cheminio ir radiacijos poveikio gamtaipadarinius. Suprantama, Ignalinos AE átaka þmonëms neapsiriboja vientiesioginio radiacinio ar cheminio uþterðtumo veikimu. Ryðkëjo ávai-rios socialinës, psichologinës ir demografinës problemos, kuriø nebu-vo galima ignoruoti ar laikyti antraeilëmis, optimizuojant atominës ener-getikos bûklæ Lietuvoje. Aktualus ðios programos realizavimo tikslas �parengti kompleksinio antropogeninio poveikio ekosistemoms vertini-mo strategijà.

Vykdant kompleksinæ moksliniø tyrimø programà, numatytos pa-grindinës tyrimø uþduotys ir kryptys:

1. Ignalinos AE regiono ekosistemø bûklë ir raidos perspektyvos:1.1. Drûkðiø eþero � Ignalinos AE auðinimo baseino hidrologijos

tyrimai.1.2. Drûkðiø eþero � Ignalinos AE auðinimo baseino hidrochemijos

tyrimai.

134

1.3. Drûkðiø eþero ir Ignalinos AE aplinkos radioekologijos tyrimai.1.4. Drûkðiø eþero � Ignalinos AE auðinimo baseino hidrobiologi-

jos tyrimai.1.5. Ignalinos AE regiono landðafto ir jo komponentø tyrimai.2. Ignalinos AE átaka þmonëms ir visuomenës procesams:2.1. Medicinos ir biologijos þmoniø tyrimai Ignalinos AE átakos

zonoje.2.2. Sociologijos tyrimai Ignalinos AE ir regione.2.3. Ekologijos ir aplinkosaugos studijos Ignalinos AE regione.3. Racionali gamtonauda ir aplinkosauga Ignalinos AE regione:3.1. Ignalinos AE avarijø padariniø aplinkai prognozë ir profilakti-

kos priemonës.Dalyvaudami programoje �Atominë energetika ir aplinka�, Botani-

kos instituto Radioekologijos laboratorijos specialistai 1993�1996 m.atliko technogeniniø radionuklidø akumuliacijos Drûkðiø eþero hifdro-fituose ir dugno nuosëdose tyrimus, kurie parodë, kad radioekologinëDrûkðiø eþero bûklë nëra stabili. Ji kasmet kinta, priklausydama nuokintanèio radionuklidø, patenkanèiø á eþerà ið Ignalinos AE su nuote-komis, ðaltinio ir kiekio. Buvo nustatyta, kad daugiausiai radionuklidøið Ignalinos AE á Drûkðiø eþerà patenka su paðildytu vandeniu ir pra-moninës-lietaus kanalizacijos nuotekomis. 60Co ir 54Mn dël stiprios pa-ðildyto vandens srovës iðpylimo kanale su vandens masëmis ir dugnonuosëdomis intensyviai perneðami á pagrindinës eþero dalies litoralæ.

Tyrimai taip pat parodë, kad Drûkðiø eþere formuojasi antrinis ilga-laikis tarðos radionuklidais ðaltinis � dugno nuosëdos. Dugno nuosë-dos, kaip konservatyvi vandens baseino sistema, gerai atspindi ilgalai-kæ jo tarðà 137Cs ir 90Sr, taèiau ilgalaikæ tarðà 60Co ir 54Mn geriau parododaugiameèiø ðvendrø ðaknys, kuriose ðiø radionuklidø aktyvumo kon-centracija yra þymiai didesnë, negu dugno nuosëdose. Hidrofitai grei-èiau, negu dugno nuosëdos, parodo vandens baseino tarðos radionukli-dais padidëjimà, nes jie yra pirmas barjeras, sulaikantis patekusius ávandens baseinà radionuklidus. Taèiau hidrofitai vandens baseino tarðàatspindi tik vienos vegetacijos sezono metu.

1994 m. Ignalinos AE regiono sausumos radioekologinës bûklësávertinimui buvo atliktas augalø radiogeocheminis kartografavimas, pa-sirenkant skirtingus landðafto komponentus bei geriausiai radionuklidøakumuliacijà atspindinèias augalø rûðis. Atlikus Drûkðiø eþero priekran-

135

tës ir Ignalinos AE sausumos regiono testiniø augalø rûðiø radioekolo-ginius tyrimus, nustatyta, kad Drûkðiø eþero priekrantës augaluose aku-muliuojasi ne tik 137Cs ir 90Sr, bet ir Ignalinos AE veiklos produktai 60Coir 54Mn. Ypaè dideli ðiø radionuklidø kiekiai rasti organinës kilmës sà-naðose. Priekrantës augaluose nustatytos palyginti aukðtos 90Sr aktyvu-mo koncentracijos. Juose, kitaip nei sausumos biotopø augaluose, ðioradionuklido aktyvumo koncentracija buvo þymiai didesnë, negu 137Cs.Didþiausios 137Cs aktyvumo koncentracijos aptiktos arèiausiai Ignali-nos AE bei kitos eþero pusës pakrantës teritorijø augaluose. Geriausiai137Cs akumuliuoja kiminai ir samanos. Visuose tirtuose sausumos auga-luose rastas 60Co. Augalø augimvieèiø dirvoþemyje ðio radionuklidonebuvo. Sausumos augalai, kaip pirmas barjeras, sulaikantis ið atmo-sferos patenkanèius radionuklidus bei akumuliuojantis juos ið dirvoþe-mio tirpalo per ðaknø sistemà, geriau ir greièiau nei dirvoþemis parodoekosistemos tarðà radionuklidais. Á Ignalinos AE regiono sausumos eko-sistemà radionuklidai patenka ið atmosferos su aerozolinëmis iðkrito-mis, o á Drûkðiø eþero priekrantæ jie daugiausiai patenka su IgnalinosAE nutekamaisiais vandenimis. Nustatyta, kad nuo 1994 iki 1996 m.Ignalinos rajono miðko augaluose iðryðkëjo 137Cs aktyvumo koncentra-cijos maþëjimo tendencija.

Botanikos instituto Radioekologijos laboratorijos specialistai, vyk-dant programà �Atominë energetika ir aplinka�, dalyvavo Drûkðiø eþe-ro ekotoksikologinës bûklës vertinimo tyrimuose. Drauge su Ekologi-jos instituto specialistais atliktø Ignalinos AE nuotekø, Drûkðiø eþerovandens ir dugno nuosëdø biotestavimo daugiameèiø tyrimø (1989�1996 m.) duomenys parodë, kad visi á Drûkðiø eþerà patenkantys nute-kamieji vandenys yra daugiau ar maþiau kenksmingi hidrobiontams.Labiausiai toksiðki yra ûkinës-buitinës kanalizacijos ir pramoninës-lie-taus kanalizacijos nutekamieji vandenys � pagrindinis Drûkðiø eþerocheminës tarðos ðaltinis. Drûkðiø eþero vandens toksiðkumà lemia sunuotekomis ið Ignalinos AE patenkanèios ne radioaktyviosios, bet che-minës medþiagos bei jø sukelti sinergetiniai poveikio efektai. Nors Ig-nalinos AE nuotekas galima priskirti prie santykinai þemo ar vidutiniotoksiðkumo nuotekø, taèiau ryðkus ðiø vandenø toksinis ir genotoksinispoveikis bei dugno nuosëdø aukðtas toksiðkumas rodo, kad ðiø vandenøpoveikis Drûkðiø eþero ekotoksikologinei bûklei nëra geras. Skripkø eþe-ras, á kurá patenka Ignalinos AE ir Visagino gyvenvietës ûkinës-buitinës

136

kanalizacijos nuotekos (po valymo) tampa antriniu Drûkðiø eþero tar-ðos ðaltiniu, nes Skripkø eþero vanduo, kuriame matoma toksiðkumodidëjimo tendencija, Vosyliðkiø upeliu patenka á Drûkðiø eþerà. Tyrimøduomenys parodë, kad þemo ir vidutinio toksiðkumo nuotekø biologi-niø efektø ávertinimui bûtini kompleksiniai tyrimai, naudojant jautriusskirtingø trofiniø lygiø testorganizmus, taikant tiek greitus, tiek ilgalai-kius tyrimo metodus.

1990�2002 m. Radioekologijos laboratorijoje buvo tiriami radio-nuklidø migracijos hidroekosistemose biologiniai dësningumai ir jø po-veikio augalams fiziologiniai bei genetiniai efektai, taip pat ávertintosðio poveikio pasekmës. Taip pat buvo tiriami radionuklidø biologinësakumuliacijos ir sklaidos gëlavandenës ekosistemos priekrantëje ypa-tumai. Nustatyta, kad patekusiø á gëlavandenes ekosistemas radionuk-lidø sklaidà juose pirmiausiai lemia intensyvûs radionuklidø pasiskirs-tymo tarp pagrindiniø hidroekosistemos sandø (vandens, dugno nuosë-dø ir hidrofitø) procesai. Patekus radionuklidams á gëlavandenes eko-sistemas, pirmame radionuklidø jose migracijos etape svarbiausia aku-muliacija hidrofituose ir procesai dugno nuosëdose. Antrame radionuk-lidø sklaidos hidroekosistemoje etape radionuklidø migracijà joje la-biau lemia hidrobiologiniai veiksniai bei sedimentacijos procesai.

Gëlavandenës ekosistemos 137Cs sklaidoje pagrindinis vaidmuotenka dugno nuosëdoms, kuriose akumuliuojasi didþiausi (iki 88 proc.)ðio radionuklido kiekiai. Nors vandenyje 137Cs lieka palyginti maþai(iki 8 proc.), hidrofitai ðá radionuklidà labiau akumuliuoja ið vandens,negu ið dugno nuosëdø. Antropogeninës tarðos sàlygomis, didëjant 137Csakumuliacijai hidrofituose, jø vaidmuo, ásijungiant ðiam radionukliduiá biologinës apykaitos ratà, didëja. Dugno nuosëdos, kaip 137Cs depona-vimo terpë, geriausiai parodo gëlavandenës ekosistemos tarðos ðiuo ra-dionuklidu mastà. Antra vertus hidroekosistemos tarðos 90Sr mastà ge-riausiai atspindi hidrofitai. Vanduo dël palyginti þemø 137Cs ir 90Sr akty-vumo koncentracijø neparodo realios hidroekosistemos tarðos minëtaisradionuklidais bûklës, todël ðiuo poþiûriu yra maþai informatyvus hidro-ekosistemos sandas. Gauti duomenys parodë, kad sistemoje vanduo �dugno nuosëdos � augalas, taip pat, kaip ir sistemoje vanduo � augalas137Cs, 60Co ir 54Mn hidrofitai akumuliuoja ið vandens, o ne ið dugnonuosëdø, kuriuos ekranuodamos hidrofitø ðaknys, sumaþina jose ðiøradionuklidø akumuliacijà ið vandens sistemoje vanduo � dugno nuo-

137

sëdos � augalas. 90Sr hidrofitai akumuliuoja tiek ið vandens, tiek ið dug-no nuosëdø.

1988�1998 m. tyrimai parodë, kad Drûkðiø eþere stebima IgnalinosAE kilmës radionuklidø kiekio maþëjimo tendencija. Drûkðiø eþero prie-krantëje tirtuose augaluose ir organinës kilmës sànaðose 137Cs vidutinëaktyvumo koncentracija buvo nuo 1,7 iki 3,2 karto, o 60Co � nuo 8,2 iki14 kartø maþesnë, negu Ignalinos AE nuotekø kanalø augaluose ir orga-ninës kilmës sànaðose. Dël Ignalinos AE nutekamøjø vandenø poveikiovyksta 90Sr cheminiø formø kaita, lemianti ðio radionuklido koncentravi-mo arba praskiedimo Drûkðiø eþero priekrantëje procesus.

Nuo 1990 iki 2000 m. Radioekologijos laboratorijoje vyko Ignali-nos AE nutekamøjø vandenø, Drûkðiø eþero vandens, bei sunkiøjø me-talø ir jø miðiniø sukeltø biologiniø efektø tyrimai, naudojant augalustestorganizmus. Ðie tyrimai parodë, kad visi ið Ignalinos AE á Drûkðiøeþerà patenkantys nutekamieji vandenys yra labai ar maþiau kenksmin-gi gyviems organizmams. Ryðkus ðiø vandenø genotoksinis poveikisbei aukðtas dugno nuosëdø toksiðkumas rodo, kad Ignalinos AE nute-kamieji vandenys neigiamai veikia Drûkðiø eþero ekotoksikologinæ bûk-læ. Taèiau Ignalinos AE nutekamøjø vandenø kanalø bei Drûkðiø eþerovandens ir dugno nuosëdø toksiná poveiká daugiau lemia ne radioakty-viosios, bet cheminës medþiagos. Terðiant baseinà net palyginti maþotoksiðkumo nuotekomis, ðio baseino vandens ir ypaè dugno nuosëdøtoksiðkumas gali palaipsniui didëti. Ignalinos AE ðilto vandens iðpyli-mo kanalo vandens ir putø toksiná poveiká gali lemti sunkiøjø metalø irkitø juose esanèiø toksikantø, o taip pat ir ávairiø organiniø medþiagøkiekiai. Daugiaðaknë maurë, sëjamoji pipirnë ir tradeskantë sudaro pa-kankami jautrø augalø testorganizmø kompleksà, kuris parodo ne tiktiriamø vandens mëginiø toksiðkumo bei genotokiðkumo lygá, bet taippat leidþia ávertinti toksiniø medþiagø poveiká tiek fiziologiniu, tiekgenetiniu aspektu.

Atlikus sunkiøjø metalø ir jø modeliniø miðiniø, kuriø vienas buvosumodeliuotas pagal Ignalinos AE paðildyto vandens iðpylimo kanalo van-denyje nustatytas metalø koncentracijas, poveikio augalams testorganiz-mams daugiaðaknei maurei ir tradeskantei, tyrimus nustatyta, kad mode-liniuose miðiniuose sunkiøjø metalø 50 proc. efektyvioji koncentracija(EC

50) tiek daugiaðaknei maurei, tiek tradeskantei buvo kur kas maþes-

në, negu toká patá efektà ðiems testorganizmams sukelianèios pavienës

138

sunkiøjø metalø koncentracijos. Sunkiøjø metalø modeliniai miðiniai su-këlë þymiai stipresná toksiná ir genotoksiná poveiká, nei jø sudëtyje esan-tys pavieniai metalai. Toká sunkiøjø metalø miðiniø toksiná poveiká vei-kiausiai lemia sunkiøjø metalø juose tarpusavio sàveikos sukeliami si-nergetiniai efektai. Ið visø tirtø sunkiøjø metalø labiausiai toksiðki auga-lams buvo Ag, Cd ir Cu, o maþiausiai toksiðki � Al, Mn ir Zn. Ið modeli-nio sunkiøjø metalø miðinio þvaigþdëtojo mauraðakio làsteliø sienelëjemaþiausiai akumuliuojasi Cr, o daugiausiai Pb ir Mn. Be to ðie sunkiejimetalai làstelës sienelëje akumuliuojasi þymiai labiau, negu protoplaz-moje. Ðie metalai gana intensyviai patenka ir á vidinius làstelës kompart-mentus, o tai gali lemti metalø miðinio toksiná poveiká. Todël sunkiøjømetalø toksinis poveikis augalams priklauso ne tik nuo ðiø metalø miði-nio kiekybinës sudëties, augaluose akumuliuoto jø kiekio, bet ir nuo ðiøsunkiøjø metalø pasiskirstymo làstelës kompartmentuose.

2003 m. kartu su Fizikos instituto specialistais iðtyrus 137Cs, 90Sr irPu izotopø genotoksiná poveiká tradeskantei bei ávertinus ðiø radionuk-lidø jonizuojanèiosios spinduliuotës apðvitos dozes nustatyta, kad Puizotopø jonizuojanèiosios spinduliuotës vidinës apðvitos dozë trades-kantëje sukëlë apie 100 kartø didesná genotoksiná poveiká, nei 137Cs ir90Sr, kuriø jonizuojanèiosios spinduliuotës vidinës apðvitos dozës buvoþymiai didesnës, nei Pu izotopø. 137Cs, kurio jonizuojanèiosios spindu-liuotës vidinës apðvitos dozës buvo þymiai maþesnës negu 90Sr, uþ ðáradionuklidà buvo labiau genotoksiðkas. 137Cs, 90Sr ir Pu jonizuojanèio-sios spinduliuotës tirtø doziø ribose tradeskantës generatyvinëje siste-moje sukëlë negráþtamus pokyèius, taèiau sukeltø tradeskantëje soma-tiniø mutacijø tiesioginë priklausomybë �dozë � efektas� nenustatyta.

2004 m. Radioekologijos laboratorijos, Botanikos instituto Fizio-logijos laboratorijos ir Fizikos instituto mokslininkai atliko 137Cs ir 90Srjonizuojanèiosios spinduliuotës poveikio augalo augimui tyrimus. Tir-ta sëjamoji pipirnë. Atlikus ðiuos tyrimus buvo nustatyta, kad 137Cs ne-priklausomai nuo ðio radionuklido aktyvumo koncentracijos, kuri buvonuo 0,4 iki 440 kBq/l (kilobekerelis/litre), vandens terpëje stimuliavoaugalo ðaknø ir antþeminës jo dalies augimà, taèiau slopino RNR-poli-merazës II aktyvumà làstelës branduoliuose. 90Sr ðaknø augimà stimu-liavo tik didþiausioje tirtojo aktyvumo koncentracijoje (200 kBq/l), ta-èiau maþesnës ðio radionuklido aktyvumo koncentracijos (nuo 0,1 iki30 kBq/l), prieðingai, stabdë ðio augalo ðaknø augimà.

139

1995�1998 metais Radioekologijos laboratorijoje atlikti Ignalinos,Varënos ir Plungës rajonø miðko augalø radioekologiniai tyrimai paro-dë, kad didþiausias augalijos tarðos 137Cs ðaltinis yra dirvoþemis, kuria-me susikaupë didþiausias po Èernobylio AE avarijos patekæs ðio radio-nuklido kiekis. Taèiau kuo seniau 137Cs pateko á dirvoþemá ir kuo tvir-èiau jis jame suriðtas, tuo maþiau ðio radionuklido patenka á augalus.Nustatyta, kad á Varënos ir Plungës rajonus pateko þymiai daugiau 137Csnegu á Ignalinos rajonà.

Ilgalaikiai testiniø augalø rûðiø 90Sr aktyvumo koncentracijø tyri-mai parodë, kad labiausiai uþterðti 90Sr yra Plungës rajono augalai. Nuo1994 iki 1998 m. pastebëta 90Sr aktyvumo augaluose maþëjimo tenden-cija. Didþiausia 137Cs aktyvumo koncentracijos testinëse augalø rûðysemaþëjimo tendencija Plungës ir Ignalinos rajonuose pastebëta 1995 m.Nuo 1995 iki 1998 m. ðio radionuklido aktyvumo koncentracija auga-luose kito neþymiai. Varënos rajone 1994�1998 metais 137Cs aktyvumokoncentracija tirtuose augaluose keitësi þymiai maþiau, negu Ignalinosir Plungës rajonuose.

1995�1998 metais Radioekologijos laboratorijoje pradëti radio-nuklidø akumuliacijos sausumos augaluose tyrimai, kurie tæsti 2003�2005 metais. Buvo tiriami augalø ir technogeniniø radionuklidø sàvei-kos ypatumai sistemoje dirvoþemis � augalas skirtingomis ekologinë-mis sàlygomis. Iðtyrus 137Cs ir 90Sr akumuliacijà sausumos ekosistemosskirtingø biotopø augalø rûðyse bei 137Cs ásisavinimà ið dirvoþemio nu-statyta, kad 137Cs akumuliacijos lygiø augaluose priklausomybë nuo bio-topo buvo þymiai didesnë, nei 90Sr. 137Cs akumuliacijos augaluose ly-giai maþai priklauso nuo ðio radionuklido kiekio dirvoþemyje. Taip galibûti dël 137Cs bûdingo vadinamojo �senëjimo� dirvoþemyje proceso.Vis dëlto pagrindinis augalijos tarðos ðaltinis 90Sr yra dirvoþemis. Skir-tingus 137Cs ir 90Sr sàveikos sistemoje dirvoþemis � augalas ypatumuslemia nevienodi ðiø radionuklidø sklaidos sausumos ekosistemoje pro-cesai, galintys priklausyti nuo ávairiø biotiniø ir abiotiniø veiksniø.

Iðtyrus 137Cs ir 40K aktyvumo koncentracijà ir ávertinus ðiø radio-nuklidø santyká testinëse miðko augalø rûðyse skirtinguose Lietuvos re-gionuose bei iðtyrus koreliacinius ryðius tarp 137Cs/40K santykio ir ap-linkos meteorologiniø sàlygø nustatyta, kad Aukðtaitijos nacionaliná par-kà galima pasirinkti fonu, vertinant ávairiø Lietuvos regionø tarðà ðiuoradionuklidu. Didþiausias kiekis Èernobylio kilmës 137Cs yra aptiktas ið

140

atmosferos iðkritø já akumuliuojanèiose samanose. 137Cs/40K aktyvumokoncentracijø santykiui didþiausios átakos ið tirtø meteorologiniø sàlygøturëjo krituliø kiekis, ðis santykis gali bûti panaudotas nustatant, kokiàátakà augalijos tarðai 137Cs turi ávairûs tarðos ðaltiniai ir ekologinës sàly-gos. Sausumos augaluose 137Cs ir 60Co akumuliacijà lemia jø morfologi-nës ir ekologinës savybës, biomasës prieaugis per vegetacijos sezonà irdirvoþemio tipà, o 90Sr akumuliacijà lemia ðaknø tipai, stiebø sumedëji-mo laipsnis ir augalo gyvenimo trukmë. Pastebëta, kad 137Cs daugiau aku-muliuoja vienmeèiai augalai, o 90Sr � daugiameèiai augalai.

Radioekologijos laboratorijoje atlikta nemaþai darbø pagal sutartissu ávairiomis organizacijomis ir mokslinëmis ástaigomis. 1988�1999 m.sutarties �Lietuvos vandenyse vyraujanèiø tarðalø poveikio kompleksi-niai tyrimai� su Ekologijos institutu tikslas buvo iðtirti skirtingø metaløakumuliacijos vandens augaluose ir þuvyse ypatumus, nustatyti metaløpasiskirstymà ávairiuose þuvø audiniuose ir organuose bei ávertinti van-dens augalø vaidmená metalø skaidai gëlavandenëje ekosistemoje. Taippat buvo siekiama iðtirti ávairiø toksikantø bei jø modeliniø miðiniø tok-siná ir genotoksiná poveiká augalams testorganizmams, atsiþvelgiant á at-skirus toksikantus bei miðiniuose esanèias jø koncentracijas, nustatytistandartinæ toksikologinæ charakteristikà � efektyviàjà koncentracijà (EC

50)

tiek atskiriems toksikantams, tiek ir jø modeliniams miðiniams, ávertintitoksikantø ir jø modelinio miðinio toksiðkumo laipsná.

1999 m. buvo vykdoma sutartis su Vilniaus universiteto Gamtosmokslø fakultetutu �Iðtirti 137Cs ir 90Sr akumuliacijà abiotiniuose ir bio-tiniuose Nemuno baseino ekosistemos komponentuose�. Ðiame darbepateikti duomenys apie 137Cs ir 90Sr bioakumuliacijà Nemuno baseinoekosistemoje, ðiø radionuklidø pasiskirstymo tarp biotiniø ir abiotiniøekosistemos sandø dësningumus. Rasti veiksniai, lemiantys ðiø radio-nuklidø koncentracijos lygius tirtuose objektuose. Nustatyti tirtø radio-nuklidø ryðiai tarp biotiniø ir abiotiniø ekosistemos sandø.

2000�2001 m. drauge su Ekologijos ir Geografijos institutø moks-lininkais vyko Lietuvos Valstybinio mokslo ir studijø fondo remiamityrimai �Lietuvos energetikoje naudojamø skystø kurø bei sorbentø po-veikis vandens organizmams ir jo ekotoksikologiniø pasekmiø ávertini-mas�. Botanikos instituto Radioekologijos laboratorijos darbo tikslasbuvo ávertinti orimulsijos, mazuto, bei sorbento �VIP� toksiná poveikáaugalams, pasitelkus biotestavimo metodus.

141

2001�2002 m. atliktas bendras darbas su Fizikos institutu �Kom-pleksinis sunkiøjø metalø ir radionuklidø toksinio ir genotoksinio po-veikio ávertinimas�. Ðiuo darbu siekta nustatyti technogeniø radionuk-lidø akumuliacijos lygius bei procesus testinëse vandens augalø rûðyseIgnalinos AE ir celiuliozës-popieriaus pramonës nuotekø, branduolinë-je ir ðiluminëje energetikoje naudojamø kompleksonø, iðtirpusios orga-ninës medþiagos bei tarpinës tarðos fone; iðtirti sunkiøjø metalø Cd, Cr,Cu, Mn, Ni ir Zn bei radionuklidø 137Cs, 90Sr ir Pu izotopø ávairiø kon-centracijø bei jø miðinio toksiná ir genotoksiná poveiká augalams testor-ganizmams ir ávertinti jø bendrà poveiká.

1997�2002 m. vykdyta sutartis su Valstybiniu þuvivaisos ir þuvi-ninkystës centru �Drûkðiø eþero þuvø uþterðtumo radionuklidais lygiøávertinimas�. Buvo nustatyta 137Cs, 90Sr, 60Co ir 54Mn aktyvumo koncen-tracija Drûkðiø eþero þuvyse: lydekoje, eðeryje, karðyje ir kuojoje, beijø organuose ir audiniuose, priklausomai nuo sezono ir þuvø amþiaus.Nustatyta ryðki tirtø radionuklidø aktyvumo koncentracijø þuvyse ma-þëjimo tendencija.

2003 m. atliktas UAB �Vilniaus hidroprojektas� uþsakomasis dar-bas �Gruntø mechaninës sudëties, morfometriniø bei radionuklidø irsunkiøjø metalø sudëties ir kiekio tyrimø rezultatai Ignalinos AE pa-þeistø, perduodamø þemës sklypø rekultivacijai�. Nustatyta, kad AEpaþeistø þemës sklypø dirvoþemyje tirtø radionuklidø aktyvumo kon-centracija atitinka LAND 34�2000 numatytus nekontroliuojamuosiuslygius, kuriems nekeliami radiacinës saugos reikalavimai. Tirtame sklypødirvoþemyje Ignalinos AE produktø 60Co ir 54Mn aktyvumas buvo ma-þesnis uþ minimalø iðmatuojamà. Gamtiniø radionuklidø 40K, 226Ra ir232Th aktyvumas bei jø aktyvumo santykiai dirvoþemyje priklauso nuouolienos struktûros, taip pat ir nuo dirvodaros procesus lemianèiø veiks-niø. Vertinant Ignalinos AE paþeistø þemës sklypø tarðà radionuklidais,o taip pat ir sunkiaisiais metalais, bûtina atsiþvelgti á ðios tarðos kriti-nius taðkus, kurie atsiranda reljefo ádubose bei organinëmis medþiago-mis treðtame ar molingame dirvoþemyje, taip pat vietose, kuriose dir-voþemis yra uþterðtas statybiniø medþiagø lauþu.

Nuo 2003 m. Botanikos instituto Radioekologijos laboratorija irFizikos, Geografijos ir Geologijos bei Energetikos institutai dalyvaujaLietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo remiamoje programoje �Ra-dioaktyviø atliekø susidarymo, jø sklaidos, poveikio aplinkai ir þmogui

142

tyrimai bei taikymai (RASSA)�. Radioekologijos laboratorijos darbuo-tojai tiria radionuklidø kompleksiná poveiká augalams. Nustatyta, kad137Cs, 90Sr ir Pu izotopø, akumuliuotø tradeskantëje, sukeltas poveikis,esant maþai ðiø radionuklidø koncentracijai, rodo, kad ðiø radionuklidøaktyvumo koncentracijos nustatytos Drûkðiø eþero augaluose kartu suchemine ir termine tarða galëjo turëti átakos jautriø tarðos poveikiui auga-lø rûðiø ðiame eþere iðnykimui, o tuo paèiu ir augalijos pokyèiams, kurieávyko eþero hidroekosistemoje, pradëjus veikti Ignalinos AE. Iðtyrus 137Csjonizuojanèiosios spinduliuotës vidinës ir iðorinës apðvitos poveiká sëja-mosios pipirnës sëklø daigumui ir ðaknø augimui nustatyta, kad, nepri-klausomai nuo ðio radionuklido jonizuojanèiosios spinduliuotës tirtos vi-dinës ir iðorinës apðvitos dozës, didesnio poveikio sëjamosios pipirnëssëklø daigumui nebuvo, taèiau stimuliuotas jos ðaknø augimas, kuris ne-priklausë nuo ðio radionuklido tirtos vidinës ir iðorinës apðvitos dozës,taèiau ðaknø augimas vidinës apðvitos atveju buvo stimuliuojamas ma-þiau, negu iðorinës apðvitos atveju. Toks 137Cs jonizuojanèiosios spindu-liuotës vidinës ir iðorinës apðvitos tirtø doziø sukeltas poveikis gali turëtineigiamø pasekmiø tolesniam augalo vystymuisi.

Nuo 1998 m. Ignalinos regiono sausumos ekosistemoje ir Drûkðiøeþere atliekamas tik vienas kitas radioekologinis ir ekotoksikologinistyrimas, o nuo 2000 m. tokie tyrimai ið viso nevyksta, nes nëra finan-suojami.

Lietuvos Respublikos ûkio ministro 2002 m. geguþës 31 d. Ásaky-mu Nr. 189 �Valstybinës ámonës Ignalinos Atominës elektrinës pirmo-jo bloko eksploatavimo nutraukimo programos ágyvendinimo priemo-niø planas� I dalyje �Techninës � aplinkosauginës priemonës� 4 sky-riuje �Aplinkosauginës priemonës� (4.3. papunktyje) numatyta parengtiir pradëti ágyvendinti ilgalaikæ kompleksinæ moksliniø tyrimø progra-mà, siekiant prognozuoti ir ávertinti jonizuojanèiosios spinduliuotës beikitø neigiamø faktoriø poveiká þmonëms ir aplinkai Ignalinos AE re-giono pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo laikotarpiu. Turëjo bû-ti parengta programa, vykdomi moksliniai tyrimai:

1. Jonizuojanèiosios spinduliuotës poveikio darbuotojams, regionogyventojams ir aplinkai IAE eksploatavimo nutraukimo metu progno-zavimas ir ávertinimas bei priemoniø jam sumaþinti identifikavimas.

2. Drûkðiø eþero baseino hidrologiniø ir hidrocheminiø procesø kai-tos IAE eksploatavimo nutraukimo metu prognozavimas ir ávertinimas.

143

3) Drûkðiø eþero hidrobiologiniø procesø ir IAE regiono gamtiniøkompleksø pokyèiø IAE eksploatavimo nutraukimo metu prognozavi-mas, ávertinimas ir priemoniø jiems maþinti identifikavimas.

2002 m. birþelio 2 d. Lietuvos Respublikos ûkio ministro ÁsakymuNr. 4-211 patvirtintas naujas Valstybinës ámonës Ignalinos atominës elek-trinës pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo programos ágyvendini-mo planas, kuriame �Aplinkosaugos� 4.3 papunktyje sakoma: �Atliktikompleksinius mokslinius tyrimus, siekiant prognozuoti ir ávertinti IAEeksploatavimo nutraukimo poveiká þmonëms ir aplinkai IAE regione�.Ðio Lietuvos Respublikos ûkio ministro ásakymo pagrindu 2003 m. buvoparengta Ignalinos AE aplinkos kompleksiniø moksliniø tyrimø progra-ma pagal Valstybinës ámonës Ignalinos AE pirmojo bloko eksploatavimonutraukimo programos ágyvendinimo priemoniø plano, aplinkosauginiøpriemoniø (4.3 papunktyje) dalá: �Atlikti kompleksinius mokslinius tyri-mus, siekiant prognozuoti ir ávertinti IAE eksploatavimo nutraukimopoveiká þmonëms ir aplinkai IAE regione�. Uþ ðios programos vykdy-mà atsakingi Ðvietimo ir mokslo ministerija, Vilniaus universitetas, Vil-niaus pedagoginis universitetas, Botanikos institutas, Fizikos institu-tas, Geologijos ir Geografijos institutai, Lietuvos energetikos institu-tas, Radiacinës saugos centras, Vilniaus universiteto Ekologijos insti-tutas. Ði programa buvo pateikta Ûkio ministerijai. Remiantis 2004 va-sario 18 d. Lietuvos Respublikos ûkio ministro Raðtu dël paraiðkos pa-teikimo 2004 metams, kuriame raðoma: Lietuvos Respublikos ûkio mi-nistro 2003 m. birþelio 2 d. Ásakymu Nr. 4-211 patvirtintame �Valstybi-nës ámonës Ignalinos atominës elektrinës pirmojo bloko eksploatavimonutraukimo programos ágyvendinimo priemoniø plane� aplinkosaugospriemonëse (4 punktas) numatyta: 4.3. Atlikti kompleksinius moksliniustyrimus, siekiant prognozuoti ir ávertinti IAE eksploatavimo nutraukimopoveiká þmonëms ir aplinkai IAE regione. Ðie moksliniai tyrimai galibûti visiðkai ar ið dalies finansuojami ið Valstybës ámonës Ignalinos ato-minës elektrinës eksploatavimo nutraukimo fondo.

2004 m. kovo 12 d. Botanikos institutas, pritariant VU Ekologijos,Fizikos, Geologijos ir Geografijos, Lietuvos energetikos institutams,Vilniaus universitetui, Vilniaus pedagoginiam universitetui ir Radiaci-jos saugos centrui, tarpininkaujant Lietuvos Respublikos ðvietimo irmokslo ministerijai, antrà kartà (pirmà kartà 2003 m. birþelio 12 d.)pateikë Ignalinos AE aplinkos moksliniø tyrimø programos projektà

144

skirti lëðø VÁ Ignalinos atominës elektrinës pirmojo bloko eksploatavi-mo nutraukimo programos ágyvendinimo priemoniø plano �Aplinko-saugos� skirsnyje numatytiems kompleksiniams moksliniams tyrimams.

Realus tokios programos ágyvendinimo pagrindas � patirtis, ágytavykdant valstybinæ mokslo programà �Atominë energetika ir aplinka�(1993�1997). Finansavimas ið Valstybës ámonës Ignalinos atominës elek-trinës eksploatavimo nutraukimo fondo lëðø kompleksiniams moksli-niams tyrimams nebuvo skirtas, todël jokie moksliniai Ignalinos AEaplinkos ir Drûkðiø eþero tyrimai nei prieð elektrinës pirmojo blokoeksploatavimo nutraukimà, nei jo eksploatavimo nutraukimo metu ne-buvo atliekami.

Gal aktyvus visuomenës domëjimasis Ignalinos AE aplinkos ir Drûk-ðiø eþero ekologine bûkle bei diskusijos ðiuo klausimu spaudoje ir tele-vizijoje, kaip tai buvo 1988�1989 metais, galëtø paskatinti LietuvosVyriausybæ finansuoti Ignalinos AE aplinkos ir ypaè Drûkðiø eþero beipaeþerës mokslinius tyrimus. 2005 m. liepos 2 d. dienraðtis �Lietuvosrytas� (Nr. 152) jau paskelbë straipsná, kuriame teigiama, kad Drûkðiøpaeþerëms raðomas mirties nuosprendis. Ðiame straipsnyje paþymima,kad vos uþ puskilometrio nuo Drûkðiø eþero turëtø iðkilti radioaktyviø-jø atliekø kapinynas, á kurá bus veþamos ir laikomos kietosios arba su-kietintos trumpaamþës maþo ir vidutinio aktyvumo radioaktyviosios at-liekos. Jos bus kaupiamos iki 2030-øjø, kol bus iðardyta atominë elek-trinë ir baigtos tvarkyti visos atliekos. Árengus kapinynà, pirmuosius100 metø jis bus aktyviai priþiûrimas.

Bûsimasis kapinynas uþims 3 hektarø plotà, o aplink já bus apie300 m apsaugos zona. Ketinama árengti 50 rûsiø, kiekviename jø tilpsapie 2000 kubiniø metrø atliekø. Kapinyno steigimo darbus ketinamapradëti jau 2008 metais, o 2012-aisiais jis turëtø pradëti veikti.

Prieð pradedant tokio kapinyno statybà, bûtina ávertinti aplinkos tar-ðos radionuklidais foninæ bûklæ, t.y. atlikti aplinkos, kurioje bus pradë-tas statyti kapinynas, radioekologinius tyrimus. Labai abejotina, ar to-kie tyrimai vyks, nes lëðø jiems neskirta. Spaudoje be kita ko buvo ra-ðoma, kad Ignalinos AE pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimui skir-tos lëðos ne visada naudojamos pagal paskirtá.

145

L. AÐMANTAS

IGNALINOS AE REGIONO APLINKOS TYRIMAI

Praeito amþiaus aðtuntojo deðimtmeèio pradþioje Lietuvoje niekasneturëjo reikiamos patirties ir kvalifikacijos gilintis á konkreèias IAEproblemas, taèiau 1976 m. akademiko A. Þukausko prie tuomet LSSRMokslø Akademijos prezidiumo ásteigtoje Atominës energetikos komi-sijoje jau galëjome gamtosaugos srityje sutelkti gana rimtas pajëgas.

Á Komisijà pakvieèiama ávairiø srièiø specialistø. Man � Leonui Að-mantui � tenka komisijos mokslinio sekretoriaus pareigos (tai buvo vi-suomeninës pareigos, negaunant atlygio). Pagrindinë Komisijos paskir-tis, kaip ir dera mokslo organizacijai ir kaip suformuluota Mokslø Aka-demijos prezidiumo nutarime � ��sudaryti jungtinius mokslinio tyri-mo darbø planus, susijusius su Ignalinos AE statyba, bei koordinuoti jøvykdymà�.

Nedelsiant parengiama mokslo tiriamøjø darbø programa 1977�1980 metams. Vëliau, kaip tuomet buvo áprasta, parengtos respubliki-nës kompleksinës programos dar dviems penkmeèiams.

Sudaryti kompleksines tyrimø programas skatino objektyvios prie-þastys:

• reali, didëjanti aplinkos tarðos grësmë,• atominës energetikos raidos perspektyvos,• mokslinis ir praktinis aplinkos apsaugos sistemos neiðbaigtumas,• siekis, kad energetikos objektai veiktø ekonomiðkiau ir patikimiau.Pagal patvirtintas programas buvo tiriama bazinë (foninë) aplinkos

bûklë iki Ignalinos AE darbo pradþios ir jai pradëjus veikti. Formuo-jant konkreèias uþduotis ir vykdant programose numatytus darbus, bu-vo laikomasi plataus ekosisteminio poþiûrio, atmosferoje, hidrosferojeir antþeminëje dalyse vykstantys pokyèiai buvo tiriami bei analizuoja-mi, ávertinant ðiø kaitø poveiká biotai � organizmø bendrijoms ir popu-liacijoms.

Kaip Atominës energetikos komisijos mokslinis sekretorius, daly-vavau rengiant mokslo tiriamøjø darbø respublikines programas: 1976�1980 m. programà �Moksliniø-techniniø priemoniø, susijusiø su Igna-linos AE statyba, ágyvendinimas ir radiacinio kontûro statybos tikslin-gumo pagrindimas�, 1981�1985 m. � �Moksliðkai pagrástø priemoniø,

146

susijusiø su Ignalinos AE statyba, atidavimu naudoti bei efektyviu funk-cionavimu parengimas ir ágyvendinimas�, 1986�1990 m. � �Mokslið-kai pagrástø priemoniø efektyviam Ignalinos atominës elektrinës funk-cionavimui uþtikrinti parengimas ir ágyvendinimas� (trumpiau � pro-grama �Ignalinos AE�. Buvau atsakinguoju jos vykdytoju). Be to, buvosudaryta perspektyvinë kompleksinë radiaciniø ir ekologiniø tyrimø Ig-nalinos AE regione programa iki 1995 m., kuri vëliau, jau atgavus Ne-priklausomybæ, buvo iðplëtota ir, LR Vyriausybei patvirtinus, tapo pir-màja Lietuvos valstybine moksliniø tyrimø programa �Atominë ener-getika ir aplinka (1993�1997 m.)�. Tuo laikotarpiu jos ágyvendinimàkoordinavo specialiai Vyriausybës patvirtinta Programos taryba, kuriospirmininku buvo dr. R. Paðkauskas.

Visos Programos rengtos bendradarbiaujant su Lietuvos MoksløAkademijos ir þinybø institutais, siekta gauti daugiau lëðø ið respubli-kos biudþeto, bet iki Nepriklausomybës didþioji darbø dalis buvo atlie-kama pagal sutartis su SSRS tyrimø institutais, dagiausia NIKIET (Ener-getikos technikos konstravimo mokslinio tyrimo institutas) ir jo atsto-vu � radioekologijos specialistu prof. J. Jegorov�u.

Ypaè átariems þmonëms gali kilti abejoniø dël atliktøjø darbø ver-tës: atseit, kas moka, tam ir ðoka� Vis dëlto neabejoju þmoniø, dalyva-vusiø ðiuose tyrimuose sàþiningumu. Ypaè vertinga tai, kad pirmà kartàpasaulinëje praktikoje atominës elektrinës statybos regione atlikti ið-samûs radiacinës-higieninës bûklës ir ekologiniai tyrimai dar nepradë-jus veikti elektrinei. Darbo grupë, kuriai vadovavau, parengë dokumen-tà �Ignalinos AE aplinkos bûklë�. Jis tapo pagrindu, atskaitos taðkugalimiems aplinkos pokyèiams fiksuoti, elektrinei pradëjus veikti.

Atominës energetikos komisija perþiûrëjo IAE projektà. Rimèiau-sià ir grieþèiausià jos nariø prieðtaravimà sukëlë projekte numatytasskystøjø maþo radioaktyvumo atliekø laidojimas á poþeminius vande-ningus horizontus elektrinës apylinkëse. Respublikos hidrogeologø pa-stangomis tuomet parengiama motyvuota paþyma, vyksta daug susiti-kimø, diskusijø su atitinkamomis institucijomis ir þinybomis, paprastaiMaskvoje. 1978 m. SSRS þinybos uþdraudë atominëse elektrinëse lai-doti po þeme skystas radioaktyviàsias atliekas (þiûr. V. Juodkazio raði-ná). Gal tai Lietuva padëjo ir kitoms vietovëms netapti radioaktyviøjømedþiagø poveikio ákaitëmis?

Drûkðiø eþero hidrofizinio ir hidrologinio tyrimo darbai pradëti

147

1975 m., deja, jau antrus metus vykstant statyboms, kasant gruntà, to-dël nëra pakankamai duomenø apie pirminæ, dar laukinæ ðio Lietuvoskampelio gamtà. Nuo 1975-øjø iki 1990-øjø kaupta visa informacijaapie gyvàjà ir negyvàjà gamtà IAE galimo poveikio zonoje, kad supras-tume ir nustatytume prieþastis ir veiksnius, lemianèius aplinkos sandøkitimo dinamikà.

Labai svarbu tai, kad èia, elektrinës apylinkëse, buvo numatyta áreng-ti tik Lietuvos Mokslø Akademijos Fizikos instituto automatizuotà at-mosferos radioaktyviosios tarðos kontrolës sistemà, lyg oponuojanèiàIAE jau árengtai panaðiai sistemai. Vadovaujant tuomet LSSR Moks-lø Akademijos Fizikos instituto atominiø elektriniø sektoriaus vedë-jui R. Jasiulioniui, buvo paskirta vieta ir árengta oro paëmimo stotisrytinëje IAE pusëje uþ eþero álankos, buvo sukurtas radioaktyviøjø me-dþiagø sklidimo atmosferoje priklausomai nuo meteorologijos sàlygømatematinis modelis, kad ávedus á kompiuterá aplink Ignalinos AE áreng-tø jutikliø ir meteorologinius duomenis, bûtø galima suskaièiuoti, ka-da, kur ir kokia apðvita galëtø paveikti Lietuvos gyventojus.

Modelis turëjo veikti realiomis sàlygomis, rezultatai turëjo bûti pa-tikimi, tai buvo galima uþtikrinti turint duomenis ið Ignalinos AE kami-no. Èia susidûrëme su kliûtimis: tam grieþtai pasiprieðino Vidutiniøjømaðinø gamybos ministerijos (Sredmað) vadovas � ministras P. Slav-ski�s, sukeldamas mûsø nepasitikëjimà paèios IAE atliekamais matavi-mais, nors juos teikë lyg ir atskirta nuo IAE Iðorës aplinkos dozimetri-jos laboratorija.

Ástrigo atmintin, kaip akad. A. Þukausko vadovaujama MA komisi-ja atkakliai grûmësi, kad bûtø sumaþintas ribinis (didþiausias galimas)IAE galingumas. Projektuotojø uþmaèios siekë 6000 MW, o Sredmaðvadovai pradëjo svaièioti net apie 9000 MW. Á mûsø argumentus, kadeþeras tiek nepakels, atkirsdavo: �auðintuvus pastatysime!� (tai cilin-dro formos bokðtai, kuriuose ið turbinø kondensatoriø iðpurðkiamas van-duo auðinamas oru).

Vis dëlto pasiekta, kad SSRS plano komitete bûtø sudaryta specialikomisija Ignalinos AE ribiniam galingumui nustatyti. Mûsø specialis-tams teko parengti daug paþymø, dalyvauti Maskvoje vykusiuose posë-dþiuose (þr. M. Lasinsko str.). Pagrindinis Atominës energetikos komi-sijos argumentas buvo atliktø tyrimø rezultatai. Maskvos institucijossutiko sumaþinti galingumà iki 4500 MW, t. y. statyti tris blokus (tris

148

reaktorius su atitinkamomis turbinomis) juolab, kad respublikos aukð-èiausieji partiniai vadovai neprieðtaravo: gal trûko nuovokos apie pa-darinius, gal neturëta moraliniø jëgø pasiprieðinti, o gal sovietmeèioiðugdytas nuolankumas nulëmë.

Ilgainiui, ásigijæ reikiamà árangà, tikëjomës labai iðplësti radioeko-loginius ir kitokius tyrimus sausumoje bei eþere. 1989 m. pradëjo veik-ti stacionari ekologiniø tyrimø bazë Drûkðiø eþero ðiaurinëje pakrantë-je. Ekspedicijø dalyviams teko palikti áprastus lauko vagonëlius ir per-sikraustyti á stacionarius bûstus su jaukiomis patalpomis tyrimø labora-torijoms bei patogiam poilsiui. Að rûpinausi ðios bazës finansavimu,turëjau iðrûpinti, sutelkti ið ávairiø ðaltiniø apie 1 mln. rubliø. Jau bûda-mas LR energetikos ministru, vadovavau moksliniø tyrimø programos�Atominë energetika ir aplinka� parengimui nuo 1991 iki 1993 metø.Visi esminiai programos rengimo klausimai buvo derinami su Energe-tikos ministru, ir tik po svarstymo iðplëstiniame ministerijos kolegijosposëdyje 1993 metais buvo pateikti LR Vyriausybei patvirtinti Valsty-binës programos statusà. Vëlesnë darbø gausa, vadovaujant Lietuvosenergetikos ûkiui, nebeleido skirti reikiamo dëmesio konkretiems moks-liniams tyrimams, kurie intensyviai ir produktyviai buvo vykdomi iki1997 metø.

Atliktiems tyrimams apibendrinti 1998 m. kovo 2 d. surengiamaataskaitinë konferencija, kurioje konstatuota, kad moksliniai tyrimai pa-gal Lietuvos valstybinæ mokslo programà �Atominë energetika ir aplin-ka� atlikti, ir jau galima apibendrinti daugiau nei dvideðimties metøIgnalinos AE stebëjimø visumà. Konferencija buvo skirta pateikti irávertinti ilgameèiø moksliniø tyrimø rezultatus Ignalinos AE regione,supaþindinti visuomenæ su atominës energetikos raidos Lietuvoje aktu-alijomis bei Ignalinos AE eksploatacijos pasekmëmis gamtinei ir so-cialinei aplinkai. Suformuotos rekomendacijos ir pasiûlymai, kaip rei-këtø optimizuoti regiono ekosistemø ir jø komponentø tolesnæ raidà ikiIAE eksploatacijos nutraukimo, pasibaigus numatytam techniniam re-sursui, ið dalies pasitarnavo tiek gamtinius iðteklius eksploatuojanèiomsstruktûroms, tiek jø kontrolei.

Moksliniø programø ataskaitose buvo pateikti duomenys apie me-teorologinæ, hidrologinæ, geologinæ, landðafto, gyvûnø ir fitocenoziøbûklæ, dirbtiniø ir gamtiniø radionuklidø sukeltos jonizuojanèiosios spin-duliuotës dozës galià bei radionuklidø aktyvumø koncentracijas geo-

149

sistemoje ir ekosistemoje. Nemaþa dalis ðiø ávairiapusiø tyrimø rezultatøjau buvo paskelbti 1986�1993 m. deðimties tomø leidinyje �Ðiluminëenergetika ir aplinka�, leidinio iniciatorius ir redaktorius � akad. A. Þu-kauskas. Be to ðiø tyrimø pagrindu yra parengta ir iðleista keletas spe-cializuotø leidiniø bei monografijø. Taip uþbaigiamas daugelio metømoksliniø tyrimø Ignalinos AE regione etapas. Þemiau pateikiu trumpàatliktø ilgameèiø tyrimø rezultatø apþvalgà ir svarbiausias iðvadas, kaipjos buvo iðdëstytos ávairiuose ataskaitiniuose ir rekomendaciniuose do-kumentuose. Svarbu paþymëti, jog ðie ilgalaikiai kompleksiniai moks-liniai tyrimai pagal iðsamumà, tyrimø apimtis ir trukmæ neturi ana-logø pasaulyje.

Kalbant apie atominiø elektriniø poveiká aplinkai, daþniausiai su-absoliutinamas radiacinis atominës energetikos poveikis. Ið tiesø ato-miniø elektriniø pagrindiniame árenginyje � branduoliniame reaktoriu-je � pagaminamas didþiulis kiekis ávairiausiø radionuklidø, taèiau dau-gelio metø kruopðtûs tyrimø rezultatai parodë, kad Ignalinos AE regio-no vandens ir ypaè sausumos ekosistemø redioekologinæ situacijà iðpagrindø formuoja globalûs technogeniniai ir gamtiniai radionuklidai,o ne sklaida ið jëgainës. Ignalinos AE skleidþiamø á aplinkà radionukli-dø kiekis laikui bëgant kinta neþymiai. Taèiau visais atvejais IgnalinosAE sausumos ekosistemoje, palyginti su kitais, ypaè Èernobylio AEavarijos poveiká patyrusiais Lietuvos regionais, radionuklidø (137Cs ir90Sr) susikaupimo lygiai buvo maþesni.

Radioekologiniai pokyèiai auðintuvo (ðiuo atveju Drûkðiø eþero) eko-sistemoje buvo didesni nei regiono sausumos ekosistemose, ir tai dau-giausia susijæ su radionuklidø, esanèiø korozijos produktuose (daþniau-siai 60Co ir 54Mn), prietaka ið Ignalinos AE su technologiniuose proce-suose panaudotu vandeniu. Bûdingas Ignalinos AE iðlakø sandas � 60Co,daugelá kartø buvo aptiktas, bet nepavojingais kiekiais, ir sausumos au-galuose, visose specialiai árengtose tyrimø aikðtelëse, taèiau didþiausias60Co ir kitø technogeniniø radionuklidø aktyvumas nustatytas priekrantëszonoje, kur sàveikaujant vandens ir sausumos ekosistemoms, dël meteo-rologiniø sàlygø ir biogeocheminiø procesø susidaro specifinës radio-nuklidø akumuliacijos zonos. Noriu atkreipti dëmesá, kad radionuklidaifiksuojami esant labai maþoms jø koncentracijoms.

Atlikus detalius radiogeochemius Drûkðiø eþero baseino dirvoþe-miø tyrimus nustatyta, kad integraliu poþiûriu ði teritorija buvo maþai

150

uþterðta technogeniniais radionuklidais. Pavyzdþiui, 1996 m. tarðos 137Cs(ceziu) tankio vidurkis buvo 0,91 kBq/m2, o 1980�1983 m. ðis paramet-ras sudarë 0,9�1,5 kBq/m2. Lokalios, toliau nuo IAE konstatuotos ra-dionuklidø aktyvumø dirvoþemyje anomalijos sietinos su radionuklidøpadidëjusios akumuliacijos zonø susidarymu landðafte, kur kaupiasi dau-giausia globalios kilmës radionuklidai. Nors tyrimø eigoje nustatytos irarti Ignalinos AE susidariusios lokalios radionuklidø aktyvumø dirvo-þemyje anomalijos (137Cs � iki 9 kBq/m2, 134Cs � iki 6 kBq/m2, 54Mn �iki 6 kBk/m2, 60Co � iki 50 kBk/m2). Taèiau jos buvo susijusios ne suglobaliø iðkritø radionuklidais, bet su atsitiktiniais nutekëjimais ið ûkiobuitinës kanalizacijos trasos, jungianèios Ignalinos AE ir Visagino miestonutekamøjø vandenø valymo árenginius (èia valomas AE skalbyklø irbuities patalpø vanduo), ir tai yra netvarkingo ðiø árenginiø naudojimopasekmë.

Vertinant radiacinës saugos poþiûriu, AE poveikis aplinkai tuo lai-kotarpiu buvo minimalus. Aplinkos genotoksinio poveikio sausumosgyvûnams neaptikta, ir laikui bëgant, ði situacija kito neþymiai. Pagalspecifines bandymuose naudojamø augalø reakcijas AE regiono aplin-kos radionuklidø toksinio poveikio taip pat neaptikta. Pastebëta ðiektiek citogenetiniø paþaidø vandens moliuskø audiniuose AE labiausiaiveikiamose eþero vietose, pasak literatûros, daþniausiai sukeliamø ra-dionuklidø, tik neþymiai virðijanèiø spontaniniø paþaidø lygá, kuriosgali bûti kompensuojamos organizmø adaptaciniø mechanizmø. Apskri-tai, pagal genotoksinæ bûklæ Drûkðiø eþeras tuo laiku buvo daug ðvares-nis, lyginant su kitais AE auðintuvais Europoje. Maisto produktø ir ge-riamojo vandens tarða technogeninës kilmës biologiðkai aktyviais ra-dionuklidais Ignalinos AE regione nebuvo didesnë, nei kituose Lietu-vos rajonuose. Biologiniais ir medicininiais tyrimais nenustatyta, kadIgnalinos AE regiono gyventojai gautø didesnes metø lygiavertes ap-ðvitos dozes, nei kitø Lietuvos rajonø gyventojai.

Cheminës ar toksinës medþiagos á Drûkðiø eþerà patekdavo per pra-monines lietaus ir ûkio-buities kanalizacijas. Taèiau daugumos sunkiø-jø metalø koncentracijos dugno nuosëdose buvo nedidelës ir nevirðijofoniniø lygiø. Tarða naftà sudaranèiais angliavandeniliais lokalizuotatik 3,9 proc. eþero dugno plote. Vertinant pagal bioindikacijos ir biotes-tavimo tyrimø rezultatus, Drûkðiø eþero bendro toksiðkumo lygis buvomaþesnis uþ vidutiná ðalies vandens telkiniuose, bûdingas silpnai ter-

151

ðiamiems vandenims. Visgi buvo prieita iðvados, jog cheminë tarða beisinerginiai tarðos poveikio efektai Drûkðiø eþero gyvûnø ir augalø ben-drijoms buvo reikðmingesni, nei radioaktyvioji tarða.

Apskritai pëmus, svarbiausi antropogeniniai veiksniai, lëmæ Drûk-ðiø eþero ir dalies jo baseino vandens ekosistemø, bendrijø regresyviassukcesijas, populiacijø struktûros ir produkciniø parametrø kaità, var-dijant eilës tvarka pagal svarbà, buvo ðie:

• Hidrologinio reþimo pakeitimas � eþero vandens pavirðiaus tem-peratûros padidëjimas, temperatûrø skirtumo pavirðiuje atsiradimas, ver-tikalios natûralios temperatûros pasiskirstymo sutrikdymas ir priedug-nio vandens masiø temperatûros pasikeitimas, temperatûros fluktuaci-jos (svyravimai) dël energetiniø blokø darbo kintanèiu reþimu (galin-gumo didinimo ar maþinimo), visa tai suaktyvina hidrodinaminius pro-cesus.

• Eþero trofinio reþimo pasikeitimas dël mineraliniø maistingøjø(azotas, fosforas) ir organiniø medþiagø prietakos ið eþero vandens su-rinkimo baseino ir ûkio-buities kanalizacijos tinklø, prasidëjus AE sta-tybai.

• Eþero tarða cheminëmis medþiagomis dël jø prietakos ið eþerovandens surinkimo baseine lokalizuotø ir iðsklaidytø tarðos ðaltiniø, otaip pat ir suintensyvëjus laivybai motorinëmis valtimis eþere.

• Eþero tarða radionuklidais dël prietakos ið eþero vandens surinki-mo baseino, AE teritorijos, tiesioginiø lietaus ir kietøjø daleliø iðkritøant eþero pavirðiaus.

Galima dràsiai teigti, jog reikðmingi Drûkðiø eþero hidrologinio,hidrocheminio ir trofinio reþimø pokyèiai ávyko visø pirma dël to, jogpagal tuo metu SSRS galiojusius ðiluminës tarðos normatyvus, projek-tuojant Ignalinos AE, eþeras buvo neleistinai priskirtas ðiltavandeniøtelkiniø kategorijai. Tokiuose telkiniuose negyvena laðiðinës þuvys, oðiame vandens telkinyje laðiðinës þuvys sudarë apie 50 proc. þuvø bio-masës ir per 50 proc. produkcijos. Be to projekte numatytas ðiluministerðimas jau ir taip virðijo normatyviai leistinà net ir ðiltavandeniamstelkiniams. Ypaè reikðminga tai, jog pakeitus Ignalinos AE ir Visaginomiesto ûkio-buities kanalizacijos trasø pirminá projektà (nuotekas pla-nuota nukreipti á Dysnos�Dauguvos baseinà), nuotekos buvo nukreip-tos á AE auðinimo sistemos ðildomà Drûkðiø eþerà. O dël didelio fosforojunginiø su buities nutekamaisiais vandenimis srauto ið Visagino miesto

152

ir Ignalinos AE á Drûkðiø eþerà didëjo ávairiø fosforo cheminiø formøkiekis eþero vandenyje. Akivaizdþià trofinës bûklës kaitos tendencijà(eutrofikacijà) parodë bendrojo azoto ir fosforo santykio eþero vande-nyje ir vidutiniø metiniø koncentracijø reikðmiø pokyèiai. Prieð IAE eks-ploatacijos pradþià ðis santykis virðijo 20, kai tuo tarpu 1996�1997 me-tais bendrojo azoto kiekis visame AE auðinimo baseino pavirðiniamevandens horizonte jau tik maþiau nei 10 kartø virðijo bendrojo fosforokieká. Tuo pat metu Drûkðiø eþero vandenyje ir dugno nuosëdose inten-syviai gausëjo organinës medþiagos kiekiai. Kita vertus, dël terminëstarðos sumaþëjus dujø tirpumui, pavasará ir rudená sumaþëjo vidutinisdeguonies kiekis vandenyje. Þiemos ir vasaros laikotarpiais giluminëseeþero dalyse priedugnyje ëmë stigti deguonies, o atskirais laikotarpiaissusidarydavo ir bedeguoninës sàlygos. Taigi, ðiuo poþiûriu ið ðvarausvandens telkinio jis virto vidutiniðkai, o pietinëje dalyje � netgi labai�uþterðtu�. Dël to labai blogëjo tiek sanitarinë, tiek ir techninë vandenskokybë.

Reikðmingi augmenijos pokyèiai vyko eþero priekrantës zonoje tiesIgnalinos AE, kur visiðkai iðnyko maurabraginiai dumbliai ir iðplito tikeutrofizuotiems vandens telkiniams bûdingos pakrantës ir povandeni-nës augalø rûðys. Drûkðiø apyeþerëje ëmë nykti kai kurios sumedëju-sios rûðys. Paeþerës gluosniai, anksèiau augæ 10�15 m juosta, dël mik-roklimato pokyèiø tapo paþeisti. Analogiðki pokyèiai ávyko bentosiniøorganizmø (augalø ir gyvûnø, gyvenanèiø vandens telkiniø dugne, vi-suma), þuvø bendrijose. Lyginant su laikotarpiu iki Ignalinos AE palei-dimo, Drûkðiø eþero vandens masëje 2�3 kartus sumaþëjo planktoniniøorganizmø rûðiø. Nepaisant tam tikro chaotiðkumo ir sezoninëje fitop-lanktono (dumbliø ir melsvabakteriø) fotosintetinio aktyvumo kaitoje,produkciniai procesai Drûkðiø eþere metai ið metø tendencingai didëjo.

Ðalia to buvo konstatuota, jog Drûkðiø eþero baseine labai intensy-viai degraduotas landðaftas sudarë 395,3 ha. Ðis plotas apëmë IgnalinosAE, Visagino miesto, ávairiø statybø, transporto organizacijø ir kareivi-niø teritorijas. Ten buvo paþeistas visas landðafto profilis nuo augali-jos, reljefo iki gruntiniø ir vietomis iki poþeminiø vandenø lygio. Krað-tovaizdis pakeistas negráþtamai, ir jo vietoje sudarytas pramoninis ur-banistinis landðaftas.

Bendrai Drûkðiø eþero ir jo apylinkø sausumos ekosistemø antro-pogeninës eutrofizacijos, bendrijø regresyvios kaitos (sukcesijos) tem-

153

pai, palyginti su natûraliais, suintensyvëjo deðimtis kartø. Tapo akivaiz-du, kad þmogaus veiklos sukelta augalijos kaita Ignalinos AE regionetaps negráþtama, o pirmosios á ðiuos pokyèius sureaguos siauram ekolo-giniø sàlygø pokyèiø diapazonui prisitaikiusios retosios rûðys.

Nesigilinant á potencialios ir/arba realiai kai kur pasitaikanèios tar-ðos radionuklidais atvejus, apibendrintai galima teigti, jog IAE regionosausumos ekosistemø ir bendrijø landðafto pokyèius lëmæ antropogeni-niai veiksniai, vardijant eilës tvarka pagal svarbà, buvo ðie:

• AE regiono landðaftø struktûros, reþimo (hidrologinio, geoche-minio), naudojimo paskirties pasikeitimai dël gyvenvieèiø, pramonësobjektø, keliø statybos.

• Iki Ignalinos AE statybos maþai apgyvento regiono urbanizacija.• Mikroklimatiniø sàlygø pasikeitimas 1�2 km ploèio Ignalinos AE

auðintuvo � Drûkðiø apyeþerëje.Taigi, tenka pripaþinti, kad realizavus programose keltus uþdavi-

nius, tuo metu jau buvo pakankamai detaliai identifikuoti Ignalinos AEradiacinio, ðiluminio bei cheminio poveikio aplinkai vektoriai. Ðalia tobuvo taip pat gana nuosekliai atskleista ðio pramonës giganto átaka vi-suomeniniams teritoriniams procesams regione, ávertintos socialinës �psichologinës ðalies ir kaimyniniø valstybiø gyventojø nuostatos.

Natûraliai kilo klausimas, ar reikalingi tolesni tyrimai ir kokie, ko-kiu mastu ir aspektu? Nors konferencijos rezoliucijà priëmæ jos daly-viai vieningai konstatavo, kad Ignalinos AE regione vykstanèiø ekolo-giniø pokyèiø stebëjimo nutraukimas, vis dar funkcionuojant pagrindi-niam intensyvaus poveikio ðaltiniui, bûtø neracionalus sprendimas tiekmoksliniu paþintiniu, tiek ir praktiniu gamtosauginiu atþvilgiais, deja,kompleksiniai tyrimai IAE regione nutrûko ir jau beveik deðimtmetániekas nevyksta, neskaitant pavieniø individualiø tyrinëtojø-entuziastøpastangø. Taèiau, manau, jog ðiuo laikotarpiu, atsiþvelgiant á aktuali-jas, tiek ágyvendinant Nacionalinës energetikos strategijos siekius, tiekir planuojant statyti bet kokius naujus branduolinës energetikos objek-tus ðalia Ignalinos AE, parengti ir vykdyti moksliniø tyrimø IgnalinosAE regione programà, kuri kompleksiðkai apjungtø ávairiø srièiø moks-lininkø grupiø pajëgas tampa labai aktualu.

Kita vertus, Lietuvos valstybë, 1992 m. Rio de Þaneiro konferencijo-je ir vëlesniuose forumuose prisiëmusi tarptautinius ásipareigojimus dëltvarios plëtros, privalo imtis konkreèiø veiksmø ðiai plëtrai ágyvendinti.

154

Ignalinos AE regionas labai tinka bûti modeliu, optimizuojant energeti-kos objektø veiklà vienpusiðkai ir stichiðkai suformuotame regione, pa-dësianèiu pritaikyti tvarios plëtros koncepcijà regioninëje politikoje.

Dviejø deðimtmeèiø programø vykdymo ataskaitoje 1998 metaisgrupë mokslininkø � J. Balevièienë, R. Baubinas, R. Pakalnis, R. Pa-ðkauskas ir J. Virbickas pateikë projektiná pasiûlymà �Ignalinos AE re-giono ilgalaikio tvaraus vystymo strategija�. Tai projektinis pasiûly-mas, apimantis ekologinæ optimizacijà, socialinæ stabilizacijà ir kultû-rinæ integracijà. Autoriø grupës teigimu, ðio pasiûlymo paskirtis � pa-grásti Ignalinos AE regiono ilgalaikës tvarios plëtros strategijos bûtinu-mà ir sukurti tokios strategijos metodologiná modelá. Tai vertinga, giliir prasminga strateginë áþvalga, perþengusi trumpalaikio pragmatiniopritaikymo ribas, deja, aukðèiausiø valstybës pareigûnø nesuprasta, ne-sulaukusi jø pritarimo ir palaikymo.

Ðis strateginio màstymo ribotumas dabar turës didelës neigiamosátakos, priimant sprendimà statyti naujà atominæ elektrinæ ðioje vieto-vëje. Ávardintoje programoje turëjo bûti ávertintos tarptautinio Ignali-nos AE galimo poveikio arealo ypatybës bei tarpvalstybiniai interesaiir numatytos prioritetinës tarpvalstybinio bendradarbiavimo kryptys, pir-mumà teikiant informacinei politikai ir techniniam bendradarbiavimui.Ðiø duomenø bei rekomendacijø neturime, o rengiamës pratæsti bran-duoliná aktyvumà pasienio regione prie Latvijos ir Baltarusijos. IAEauðintuvà � Drûkðiø eþerà � dalijasi dvi valstybës, tad ðie klausimaiypaè svarbûs.

Remiantis negausiais tæstiniais radioekologinio monitoringo pobû-dþio tyrimø rezultatais, visgi buvo konstatuota, jog radioekologinë si-tuacija Ignalinos AE regione palaipsniui kinta laikui bëgant, todël vals-tybinës þinybos ir mokslo institucijos privalo integruoti pastangas irtæsti bent jau pastovius radioekologinius tyrimus Ignalinos AE regione,áeinanèius á viso kraðto radioekologinio monitoringo sistemà, atitinkan-èius radiacinës saugos Lietuvoje strategijà. Juk galø gale turëtø bûtisvarbu atlikti vykdytø Programø rëmuose sukauptø duomenø apie ra-dioekologinæ situacijà tolesnæ interpretacijà radionuklidø srautø aplin-koje modeliavimo priemonëmis (atmosferinë pernaða � hidrologinë irhidrogeologinë pernaða � mitybinës grandys � doziø ávertinimas) nor-malios Ignalinos AE eksploatacijos sàlygomis bei panaudojant pasau-lyje sukurtus kompiuterinius modelius. Manau, jog yra svarbu ávertinti

155

nedideliø, bet realiai konstatuotø susikaupimo zonø susidarymo me-chanizmus bei ávertiniti jø radioekologines pasekmes ir reikðmæ biotai.

Taèiau matant akivaizdø nerangumà, nejuèia kyla mintis, kad gal-bût okupacijos sàlygomis mes atidþiau ir kruopðèiau tausojome gamtà?Ðià problemà 2006 m. birþelyje iðdësèiau tuometiniam Ûkio ministruiK. Daukðiui. Nereikëjo ilgai árodinëti ðiø tyrimø tàsos bûtinybës, jukbaigiama eksploatuoti ankstesnius blokus ir rengiamasi statyti naujàjá.Papraðytas ministro, pateikiau programà. Pasitelkiau radioekologus (va-dovë D. Marèiulionienë (þr. straipsná), nes jie � pagrindiniai tos progra-mos vykdytojai. Bendras koordinavimas ir vadovavimas � Radiacinëssaugos centro (vadovas A. Mastauskas) veiklos sritis, nes ði þinyba at-sakinga uþ radiacinæ situacijà Lietuvoje.

Pasikeitus vyriausybëms (ûkio ministras V. Navickas), darbø tæsti-numas iðliko � radioekologiniai tyrimai bus atliekami visus 2007 m.,deja, þymiai maþiau finansuojami nei buvo numatyta. Taèiau tai vistiek labai svarbu Lietuvai, kaip taikaus atomo valstybei, taigi nederëtøapsiriboti tik minëtais metais.

Autorius dëkoja dr. R.Paðkauskui uþ pateiktà medþiagà, patarimus reda-guojant tekstà.

156

V. ÐEVALDIN

IGNALINOS ATOMINËS ELEKTRINËS1-OJO ENERGIJOS BLOKO EKSPLOATAVIMAS

Sprendimà dël Ignalinos atominës elektrinës statybos SSRS vado-vybë priëmë 1971 metais. Ignalinos AE turëjo tiekti elektros energijàLietuvai, Latvijai, Baltarusijai ir Kaliningrado srièiai. Buvo numatytapastatyti 4 blokus, kiekvieno ið jø galia � 1500 MW. Pirmiausiai ketintapastatyti 2 blokus su reaktoriais RBMK-1500. Tuo pat metu buvo stato-mas ir energetikø miestas.

Elektrinës statyba pradëta 1978 metais.1-ojo energijos bloko reaktorius pasiekë kritinæ bûklæ 1983 m. spa-

lio 4 d., o minimalus kontroliuojamas lygis buvo pasiektas 1983 m.gruodþio 7 dienà. 1983 m. gruodþio 8 d. buvo atliktas pagrindiniø gara-tiekiø prapûtimas.

1-ojo energijos bloko paleidimas ir energetinio reþimo pradþia, ájun-giant 2-àjá turbogeneratoriø, ávyko 1983 m. gruodþio 31 d., o 1984 m.liepos 6 d. buvo ájungtas 1-asis turbogeneratorius.

Siekiant projektinio galingumo, 1985 m. buvo pradëtas eksploatuo-ti termofikacinis árenginys, kad tuomet Snieèkaus gyvenvietës (dabarVisagino miesto) gyventojai buityje naudotø branduolinio reaktoriausðilumà, taip pat aktyvumo slopinimo árenginys, kurio eksploatacijos pra-dþia leido siekti bloko galingumo. Projektinë 1500 MW galia buvo pa-siekta 1985 m. geguþës 15 d., t. y. septyniais mënesiais anksèiau, neinumatyta paleidimo programoje.

1987 m. rugpjûèio mënesá buvo pradëtas eksploatuoti 2-asis energi-jos blokas.

Avarija Èernobylio atominëje elektrinëje nulëmë visø saugos klau-simø svarbà, ir todël prioritetas nuo ðiol buvo teikiamas ðios srities dar-bams. Ið naujo perþiûrëtas Saugos techninis pagrindimas, ir vieno blo-

ÐEVALDIN Viktor gimë 1948 m. gruodþio 29 d. Kinemðos mieste Rusijoje. 1966 m.baigë Kinemðos vidurinæ mokyklà, 1971 m. � Ivanovo energetikos institutà ir ágijo inþinie-riaus ðilumos energetiko kvalifikacijà. Iki 1982 m. dirbo tuomet Leningrado atominëje elek-trinëje, po eilës pareigybiø tapo elektrinës pamainos virðininku. Nuo 1982 m. perkeltas áIgnalinos atominæ elektrinæ, generaliniu direktoriumi paskirtas 1991 m. lapkrièio 6-àjà.

157

ko ðiluminë galia apribota iki 4200 MW, o tai apytiksliai atitinka 1300 MWelektros galià. Be to, buvo parengtos ir ávykdytos suvestinës IAE sau-gos gerinimo priemonës:

• aktyviojoje zonoje árengti 52 papildomi neutronø absorberiai;• reaktyvumo atsarga padidinta iki 53�58 valdymo ir apsaugos sis-

temos (VAS) strypø, nustatytas minimalus 30 strypø reaktyvumas;• nustatyta greitai veikianti avarinë reaktoriaus apsauga;• sutrumpinti strypai-absorberiai dabar ávedami á aktyviàjà reakto-

riaus zonà, suveikiant avarinei apsaugai;• VAS strypø konstrukcija pakeista tokiu bûdu, kad bûtø iðvengta

teigiamo reaktyvumo, ávedant strypus á aktyviàjà zonà;• padidintas VAS strypø áleidimo greitis;• modernizuota reaktoriaus avarinës apsaugos sistema DPCK

(daugkartinës priverstinës cirkuliacijos konturas) átrûkimo atveju;• pradëta eksploatuoti papildoma reaktoriaus lygio sumaþinimo ava-

rinio auðinimo hidrobalionø sistemoje avarinë apsauga;• sustiprinta AE eksploatavimo proceso administracinë kontrolë.Iðirus Sovietø Sàjungai, nuo 1991 m. spalio 1 d. Ignalinos AE ofi-

cialiai perduota Lietuvos Respublikos nuosavybën. Valstybës ámonësIgnalinos atominës elektrinës steigëja paskirta Lietuvos Respublikosenergetikos ministerija. Nuo 1991 m. lapkrièio 6 d. ámonës generaliniudirektoriumi paskirtas V. Ðevaldin�as.

Prasidëjo naujas Ignalinos AE eksploatavimo etapas. 1991 m. gruo-dis � tarptautinio bendradarbiavimo atominës energetikos srityje su vienaið Ðvedijos kompanijø pradþia. Ðvedijos Vyriausybë priëmë Nutarimàdël finansinës pagalbos, gerinant IAE saugà ir kuriant Valstybinæ ato-minës energetikos saugos inspekcijà (VATESI).

Suprasdama, kad atominës elektrinës saugos gerinimas � procesasir, kad ávykdytø priemoniø nepakanka norint atitikti reikalavimus, ke-liamus atominëms elektrinëms Vakarø ðalyse, Ignalinos AE administ-racija, papildydama aukðèiau paminëtas priemones, 1993 m. rugpjûtáparengë Saugos gerinimo programà (SIP-1). Á jà buvo átraukti saugostikimybiø analizës rezultatai, gauti bendradarbiaujant Lietuvai ir Ðve-dijai pagal programà BARSELINA. Buvo atsiþvelgiama á visus naujuskà tik gautus rezultatus, svarbius objekto saugai. Programos pagrindi-nis akcentas � priemoniø prioritetas pagal jø svarbà, gerinant IAEsaugà ir maþinant personalo apðvità. Vykdant ðià programà, nuolat

158

perþiûrimos ir á jà átraukiamos naujos priemonës jau pasiekto saugoslygio gerinimui. Ðiuo metu Ignalinos AE dirbama pagal jau treèià Sau-gos gerinimo programà (SIP-3).

1994 m. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija pasiraðë su-sitarimà su Europos rekonstrukcijos ir plëtros banku dël finansavimosaugos gerinimo projektams ir tuo paèiu metu ásipareigojo nekeisti tech-nologiniø reaktoriaus kanalø, siekiant toliau eksploatuoti blokus.

Ignalinos AE iðsami saugos analizë � tai Ignalinos AE saugos ana-lizës ataskaitos (SAR) parengimas. Tai buvo pirmas bandymas atliktiSovietø Sàjungoje projektuotos Ignalinos AE saugos analizæ pagal Va-karø pavyzdá. Darbai pagal SAR 1-ajame bloke buvo pradëti 1995 m. iruþbaigti 1997 metø birþelá. Vëliau grupë branduolinës saugos Vakarøekspertø, vadovaujant RISKAUDIT kompanijai, parengë 1-ojo energi-jos bloko SAR recenzijà (RSR).

Bendri SAR ir RSR tikslai � árodyti, kad Ignalinos AE atitinka ðiuo-laikinius saugos reikalavimus, nustatyti ir ávertinti veiksnius, kurie galiapriboti IAE saugø darbà ateityje, ávertinti IAE saugà ir jos praktinæveiklà, rekomenduoti papildomas saugos gerinimo priemones, kuriasbûtø galima realizuoti.

Saugos techniniø aspektø analizæ eksploatacijos metu atlieka IAEspecialistai, pasitelkdami specializuotas Lietuvos ir uþsienio ðaliø or-ganizacijas. Didelë tarptautinio Ignalinos AE ir uþsienio partneriø ben-dradarbiavimo reikðmë.

1989 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybës kvietimu IgnalinosAE buvo organizuota ASSET (Saugai reikðmingø ávykiø ávertinimo gru-pë) misija, vadovaujant TATENA. Misijos tikslas � incidentø prevenci-jos Ignalinos atominëje elektrinëje efektyvumo ávertinimas ir rekomen-dacijø teikimas. 1993 metø vasario 1�12 dienomis elektrinëje buvo at-liktas pakartotinis patikrinimas. ASSET misija iðnagrinëjo rekomenda-cijø vykdymà ir paþymëjo, kad IAE pradëjo rengti bendras saugos geri-nimo programas, kad daug darbø pagal rekomendacijas ávykdyta ob-jekte, kiti darbai bus uþbaigti ateityje. Ðiuo metu visos ASSET misijosrekomendacijos ávykdytos. Parengti nauji ir perþiûrëti senieji dokumen-tai. Personalas apmokytas naujø darbo metodø, kurie jau ádiegti IAEveikloje.

1995 m. rugsëjo 4�22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybës kvieti-mu pagal TATENA programà Ignalinos AE lankësi OSART kolekty-

159

vas. Misijos metu buvo patikrinta IAE eksploatacijos sauga. 1997 m.birþelio mënesá ávyko pakartotinis OSART patikrinimas. Buvo iðnagri-nëti IAE veiksmai, vykdant OSART rekomendacijas. Á visas pastabasIAE atkreipë dëmesá ir paðalino trûkumus.

Po pastarosios OSART misijos, ávykusios IAE 1997 metais, daugnuveikta, atliekant darbus pagal rekomendacijas. Didþiausia rekomen-dacijø dalis ávykdyta, be to OSART rekomendacijos paskatino ir ateity-je gerinti Ignalinos AE eksploatacijos saugà valdymo ir administravi-mo, personalo mokymo, eksploatavimo, techninio aptarnavimo ir re-monto, inþinerinës pagalbos, chemijos, radiacinës saugos, avarinio pla-navimo ir personalo rengimo srityse. Pradëta vadovautis Kokybës uþ-tikrinimo programa. Keliamas Ignalinos AE saugos kultûros lygis. Nuo-lat vykdomas sistemø ir árangos modernizavimas.

2002 m. rugpjûèio mënesá, vadovaujant WANO (Pasaulio branduo-liniø jëgainiø operatoriø asociacija) Maskvos centrui, Ignalinos atomi-në elektrinë buvo patikrinta partnerystës principu. Patikrinime dalyva-vo personalas ið Rusijos, Ukrainos ir kitø ðaliø atominiø elektriniø. Pa-gal patikrinimo rezultatus parengtos priemonës, kurios ðiuo metu yradiegiamos.

Pasaulinës praktikos pavyzdþiu, 1999 m. Ignalinos AE gavo VATESIlicencijà eksploatuoti 1-àjá energijos blokà. 2004 m. ðios licencijos ga-liojimas buvo pratæstas. Tais paèiais metais Ignalinos AE gavo licenci-jà eksploatuoti 2-àjá energijos blokà.

Nuo eksploatavimo pradþios Ignalinos AE pagamino 257,7 mlrd.kWh elektros energijos (136,5 mlrd. kWh. pagamino 1-asis energijosblokas).

1999 m. spalio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybë patvirtino Na-cionalinæ energetikos strategijà, pagal kurià Ignalinos AE 1-ojo energi-jos bloko eksploatacija turi bûti nutraukta iki 2005 metø.

2002 m. geguþës 2 d. Lietuvos Respublikos Seimas priëmë Ástaty-mà dël 1-ojo energijos bloko eksploatacijos nutraukimo iki 2005 m. ir2-ojo bloko � iki 2009 metø.

2004 m. lapkrièio 25 d. Nutarimu Lietuvos Respublikos Vyriausybënustatë 1-ojo energijos bloko stabdymo datà � 2004 m. gruodþio 31 d.

Nuo 2005 m. sausio 1 d. prasideda sustabdytojo bloko eksploatacijosetapas, kuris tæsis iki visiðko panaudoto kuro perkëlimo á specialià ilgalaikæsaugyklà IAE aikðtelëje. Ðá etapà planuojama uþbaigti iki 2013 metø.

160

L. AÐMANTAS

MONSTRÀ VERÈIAU PRISIJAUKINTI

Kurti energetikos strategijà bûtina! Tai taip akivaizdu, kad dël to irginèytis neverta. Dar bûdamas energetikos ministras viename interviu1990 balandá sakiau: �Ministerija � ne tokia ástaiga, kuri gali apsieiti benaujoviø. Todël, pradëdamas darbà naujajame poste, tikiuosi, kad mumspavyks parengti bendrà energetikos ûkio strategijà, numatyti kryptis,kaip jà vystyti�.

Atsakydamas á klausimà, kà reikia su tuo monstru (taip Atgimimolaikotarpiu buvo vadinama Ignalinos atominë elektrinë, beje, taip buvovadinama ir Kruonio hidroakumuliacinë elektrinë) daryti � kovoti sujuo ar prisijaukinti? � tvirtinau: �Tik prisijaukinti. Su kuo maþesne rizi-ka taisyti klaidas, kurios buvo padarytos. Mes negalime atmesti to, kasjau sukurta. Jeigu mums tos elektrinës nereikëtø � kita kalba. Dabarreikia�.

Manau, kad tuomet atvirai, sàþiningai pasakiau savo nuomonæ, ne-paisydamas neseniai virusiø aistrø.

O kaip gi yra dabar, praëjus daugiau kaip aðtuoneriems metams?Seminaras �Lietuvos energijos strategijos aptarimas: elektroener-

getika ir atsinaujinantys energijos ðaltiniai� ávyko Lietuvos mokslø aka-demijoje ðiø metø lapkrièio 3 dienà. Labiausiai nustebino dalyviø gau-sa ir pasikeitæs daugumos poþiûris á AE. Jø reakcija buvo maþdaug to-kia � �Mes be Ignalinos AE nenurimsim!� Lygiai prieð deðimtmetá tojepaèioje Mokslø Akademijos salëje palaikanèiøjø atominæ energetikàbuvo tik keletas, ir tie patys negailestingai kalami prie sienos bûtent tøpaèiø, dabar visai prieðingai kalbanèiø ir net neraudonuojanèiø þmo-niø. Tik þaliøjø garbei turiu pasakyti, kad jø atstovas iðsakë toká patneigiamà poþiûrá á AE, kaip ir prieð daugelá metø. Tokiø þmoniø speku-liuojanèiais konjunktûra nepavadinsi, juose likæs sàþiningumas ir pa-dorumas, pastaruoju metu retai sutinkamas.

Dabar ietys lauþomos dël galimo Lietuvos pakvietimo derëtis dëlstojimo á Europos Sàjungà ir dël to, koká vaidmená èia galëtø suvaidintiatominë jëgainë. Anksèiau verþëmës ið Tarybø Sàjungos glëbio, ap-juosdami Ignalinos atominæ elektrinæ �Gyvybës þiedu�, kaip didþiausiàblogybæ, o dabar norëtume jà nusineðti á Europos tautø ðeimà.

161

Kaþkada buvo mestas lozungas �Ne AE !�. Dabar pabandykime pa-sitelkti tuos paèius þmones ir tarkime �Taip AE!� Sàþinæ apsivalysimeir ryþtingumà parodysime. Armënijos AE atgijo kaip feniksas, tautai topanorëjus, reikalui prispaudus. Vienas þurnalistas Atgimimo laikotar-piu atgailavo, kad nederamai elgësi jo brolija, nes �energetikai, o perjuos ir mes, þurnalistai, þmones átikinëjome, kad ji (t. y. Ignalinos AE)bus respublikos iðganymas.� Manau, kad ðiandien savæs jis jau nebe-plaktø.

Ástosime á Europos Sàjungà ar ne, aiðku viena � ðiuos du reaktoriuskada nors teks uþdaryti. Tai tëra laiko klausimas. Kalbu tik apie esamusreaktorius, nes tikiuosi, kad vietoje jø bus pastatytas naujas modernusreaktorius, iðliks ir dabartinis pavadinimas � Ignalinos atominë elektrinë.

Reikëtø iðsiaiðkinti, ar tikrai tokia pigi yra atominës elektrinës ga-minama elektros energija? Juolab, kad taip teigiant daþnai girdime. Taip,pigi, bet tik ateinanèiø kartø sàskaita! Iðlaidos jëgainës uþdarymui betkokiu atveju neiðvengiamos, pinigus teks kaupti ar jø skolintis, o gal iriðtiesus rankà praðyti. Kaip tam rengiamasi? Þiniasklaida klysta arbanenori prisiminti, kad kaupti lëðas uþdarymui buvo numatyta A. Abiða-los Vyriausybës 1992-øjø lapkrièio 23 dienos Sprendimu, o ne prieðtrejus metus, kaip dabar skelbiama. Per trumpà laikà pasikeitë trys vy-riausybës, bet në viena nutarimo nevykdë, nes vengë kelti energijoskainas ir prarasti visuomenës palankumà. Nutarime buvo numatyta pa-didinti tarifà 1,3 proc., skaièiuojant nuo pagamintos elektros energijossavikainos. Vëliau atskaitymai á uþdarymo fondà padidinti, taèiau lëðoskaupiamos nesklandþiai, todël, net dirbant abiems blokams visu pajë-gumu, reikiamà sumà pavyktø sukaupti tik per kelis deðimtmeèius. Darborezultatai pateikti 1994 m. pirmoje pusëje. Pasitelkime kainodaros ana-lizës rezultatus, atliktus pagal dviðalæ Lietuvos � Ðvedijos bendradar-biavimo sutartá. Pacituosiu Lietuvos branduolinës ir radiacinës saugoskomiteto laiðkà, nusiøstà tuometiniam premjerui A. Ðleþevièiui: �Da-bartinë Ignalinos AE kainodara neávertina ateities sànaudø, kurioms lë-ðos turi bûti kaupiamos jau dabar ir kiekvienais eksploatacijos metaisiki visiðko elektrinës iðmontavimo. Á jas reikia átraukti elektrinës uþda-rymà ir konservavimà, taip pat ir kuro galutinæ kainà, t. y. panaudotokuro paruoðimà ir galutiná saugojimà.

Minëtas tyrimas pateikia apytikriai minimalø Ignalinos AE biudþetà1994 metams, apimantá visas ðias iðlaidas. Parodyta, kad reali Ignalinos

162

AE pagamintos elektros energijos savikaina ðiuo metu yra apie deðimtLietuvos centø uþ vienà kilovatvalandæ, tai yra maþdaug dvigubai tiek,kiek Ignalinos AE praðo uþ savo produkcijos vienetà ðiandien ir beveiktrigubai daugiau, negu jai realiai moka ðiuo metu�.

Tos paèios problemos pabrëþiamos ir sutartyje dël Ignalinos jëgai-nës, kurià pasiraðë Lietuvos ir Europos plëtros ir rekonstrukcijos bankas.

Ar tai reikalauja komentarø? Nejaugi mes ligi ðiol viliamës, kadES pareigûnai apie þaidimà kainomis nenutuokia? Minëtas Saugoskomitetas tapo Vyriausybei puikia dingstimi parodyti, kad kaþkas dir-bama, bet jo patarimø nepaisoma. Jeigu tas ypaè nemalonus, bet bûti-nas þingsnis tarifø didinimo linkme bûtø þengtas, tarp generuojanèiøelektros energijà ámoniø mes jau galëtume ádiegti rinkos santykius irpatenkinti ES reikalavimus. Pagal gaminamos elektros energijos sa-vikainà á konkurencinæ kovà ásiterptø Vilniaus ir Kauno termofikaci-nës elektrinës. Nestebina Pramonininkø konfederacijos þodis, prita-riantis tolesnei jëgainës eksploatacijai, iðlaikant dabartines gamina-mos elektros energijos kainas. Juk aiðku, kad tarifas turëtø bûti dides-nis, o tai labai nemalonu.

Taèiau parengtoje strategijoje naujai atominei elektrinei ar jos nau-jam blokui vietos neliko. Vargu ar tuo galëtume didþiuotis. Vienintelistokios pozicijos argumentas � kad tai ðiuo metu kainuotø triskart bran-giau nei dujomis ir dukart brangiau nei anglimi kûrenamos elektrinësstatyba. Tartum strategija rengiama tik ðiai dienai, o ne ateièiai. Taigiástengiama màstyti tik ðios dienos, bet ne ateities prognostiniais duo-menimis.

Pirmosios Vyriausybës (Ministrë Pirmininkë K. Prunskienë) pro-gramoje buvo numatyta �iðnagrinëti naujos atominës elektrinës staty-bos galimybæ Pabaltijo regione�. Treèiosios Vyriausybës (Ministras Pir-mininkas G. Vagnorius) programoje, priimtoje 1991 metø birþelio 13 d.sakoma, kad �...bûtø tikslinga orientuotis á atominæ energetikà. Tambûtina jau dabar kartu su Latvija ir Estija, su SSRS, Vakarø Europosvalstybëmis nagrinëti naujos atominës elektrinës statybos Pabaltijo re-gione klausimus�.

1993 m. kovo 9 d. B. Lubio Vyriausybë Nacionalinës energetikoskomplekso pertvarkymo programos rëmuose pritarë uþduoèiai rengtinacionalinæ energetikos strategijà. A. Ðleþevièiaus Vyriausybë jà pa-tvirtinto 1994 m.

163

Rengti strategijà mûsø nespaudë jokia Europos Komisija. Mes pa-tys matëme, kad tai bûtina padaryti, patys priëmëme reikiamus ástaty-mus, nutarimus, ir jie dabar vykdomi. Nesistebiu, kad dël galimo stoji-mo á ES diskutuojanèios politinës jëgos viskà norëtø matyti kitaip �nenori prisiminti savo padarytø klaidø. Taèiau turëtume sutikti, kad uþklaidas, kaip daþniausiai bûna, gali tekti sumokëti paèiu nepalankiau-siu momentu.

�Kauno diena� 1998-11-12

164

L. AÐMANTAS

IGNALINOS AE �VALDANÈIOSIOS KOALICIJOS ÈERNOBYLIS

Seniai, nuo pat projektavimo ir statybos pradþios, Ignalinos atomi-në elektrinë kelia daug emocijø. Atgimimo pradþioje vos ne prakeikta,blokados sàlygomis nepriekaiðtingai tiekusi elektros energijà, Sausioávykiø metu tapusi priemone mus politiðkai ðantaþuoti, ðiuo metu vël�negera�: ji trukdo mûsø siekiui patekti á Europos Sàjungà. Tiksliau,bûtent jai norima suversti kaltæ dël to, kad Lietuva nepakviesta derybø.Jëgainë trukdë ið vienos sàjungos iðtrûkti, ir dar labiau trukdo á kitàpatekti.

Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas A. Kubilius ðtai kà pasa-kë apie Ignalinos atominës elektrinës likimà: �Kà ekspertai pasakys,politikai ávykdys besàlygiðkai, kad ir kiek tai kainuotø�. Iððifravus iðei-tø: jie � demokratiðkai iðrinktieji, vadovaus taip, kad jø atlyginimasnenukentëtø, o visas �besàlygiðkas iðlaidas� uþkraus ant �brangiø Lie-tuvos þmoniø� peèiø. Tikimasi sukurti gerovæ, priiminëjant vadinamuo-sius ryþtingus politinius, bet ekonomiðkai visiðkai nepagrástus sprendi-mus. Ministras Pirmininkas G.Vagnorius buvo ásitikinæs, kad IgnalinosAE negali bûti kliûtis dabar pradëti derybas su Europos Sàjunga, o uþ-sienio reikalø ministras pareiðkë prieðingai. Kaip suprasti ðiuos prieðta-ravimus? Ar jie nepanaðûs á kilusius 1992 m. balandá? (Deðimties Vy-riausybës nariø pasiraðytas pareiðkimas Aukðèiausiajai Tarybai, smer-kiantis neteisëtus, vienvaldiðkus Ministro Pirmininko veiksmus). Kurisið ðiø valstybës vyrø turi daugiau neoficialios informacijos, ne man spræs-ti, taèiau esu ásitikinæs, kad neoficiali informacija, gaunama per priva-èius pokalbius, pakankamai svari. Aiðku, jà reikëtø kritiðkai ávertinti ir,reikalui esant, koreguoti savo veiksmus.

Nuo planinës socialistinës ekonomikos bandome atitrûkti, taèiautai nereiðkia, kad neturime planuoti, juolab tokios inertiðkos infrastruk-tûros, kaip energetika. Energetikos svarbà bûtina suvokti aukðèiausiuvalstybës valdymo lygiu. To, deja, labai pasigendama. Þvelgiant ið ða-lies, aiðkiai matosi, kad stinga poþiûrio, atitinkamø veiksmø ir sugebë-jimø juos derinti.

165

Pradëkime nuo investicijø á energetikà. Juk negalima peikti ar di-dþiuotis tik tuo, kas liko nuo �didþiosios tëvynës�. Investicijos á ener-getikà 1995 m. padidëjo beveik dvigubai, palyginti su blokadiniais1990 m. Bet to nepakanka. Investicijos á elektros energetikà, ðilumà,gamtines dujas 1995 m. pas mus sudarë tik 0,95 proc. bendro vidinioprodukto (BVP), o pasaulyje vidurkis � apie 5 proc. Taigi mes nekaipatrodome, palyginti net gi su tomis ðalimis, kurios turi ðildanèios saulu-tës pertekliø.

Skubus, konvulsiðkas Vyriausybës noras sudaryti tarptautinæ eks-pertø komisijà, kuri pateiktø iðvadas dël jëgainës eksploatavimo laiko,kompleksiðkai ávertintø elektrinës galimo paankstinto uþdarymo iðlai-das ir ekonominius padarinius, numatytø finansinæ neatlyginamà pa-galbà jos uþdarymui bei kompensacijà uþ prarastas ekonomines gali-mybes (pvz., nepagamintà elektros kieká) � tai pavëluotos desperatið-kos pastangos, siekimas pasiteisinti dël galimos nesëkmës (kaip kad dëlgalimo derybø stoti á Europos Sàjungà atidëjimo). Pavëluotos, nes da-bartinë valdanèioji koalicija tæsia nevykusià LDDP energetikos politi-kà (tiksliau tos politikos nebuvo ir nëra). Neadekvatus poþiûris ir veiks-mai energetikos srityje pasireiðkë tik laimëjus konservatoriams rinki-mus: sudarius valdanèiàjà koalicijà, buvo priimtas sprendimas panai-kinti Energetikos ministerijà, nes ne visose ðalyse tokia ministerija esanti.Taèiau në viena atominës energetikos industrijà turinti ðalis nenaikinajà kûrusiø institucijø. O mûsø noras pademonstruoti, kad ðioje srityjesusitvarkysime, skirdami energetikai maþiau dëmesio, atstovaudami jaiávairiuose susitikimuose kurio nors ministro pavaduotojo ar departa-mento vadovo lygiu, tapo rimtu kliuviniu ðiems ketinimams realizuoti.Jeigu kvieèiami á seminarus ar pasitarimus neatvykstame, poþiûris á musdar labiau komplikuojasi.

Tad koks mûsø valstybës poþiûris á Ignalinos atominæ elektrinæ?Þiniasklaidoje gausu praneðimø, kokia ji saugi, kiek daug ta linkmepadaryta. Su tuo nesutikti negalima, tik norëèiau priminti, kad pagrin-dinës su saugumu susijusios spræstinos problemos buvo suformuluotosir pradëtos ágyvendinti dar 1991�1992 metais. Tarp jø � IAE mokslinësaugumo analizës grupë, ákurta 1992 metø kovo 19 dienà. Jos kompe-tencija nuolat didëjo, su jos argumentais skaitosi, jos nuomonæ vertinauþsienio atominës energetikos specialistai. Tai rodo, kad nuosekliai iratkakliai dirbant, galima parengti gerø savø specialistø.

166

Taèiau norëtøsi paklausti, kiek paskutiniu laikotarpiu valstybë tie-siogiai skyrë lëðø ðios grupës darbui? Kiek man þinoma, ið biudþeto �në kiek. Grupë verèiasi ávairiø fondø pinigais, dar truputá gauna iðVATESI. Rinkos terminologija kalbant, vykdo kontraktus beveik pagaluþsienio uþsakymus. Taigi, neigiamas mûsø valstybës poþiûris á AE rei-kalus aiðkus. Kodël valstybë neskiria nors dalies lëðø? Tam juk pakaktøir 15�20 proc. uþsienio kontraktø sumos, bûtø galima iðplësti tyrimøratà, ugdyti naujus specialistus, be to, ir uþsienis teigiamai ávertintøtokias mûsø pastangas, jiems bûtø aiðkesni mûsø siekiai, noras patiemsspræsti kilusias problemas savo lëðomis.

Perimti Ignalinos AE Lietuvos jurisdikcijon, o tai padaryta 1991 m.rugpjûtá pakankamai sklandþiai, organizaciniu poþiûriu buvo sudëtin-giausia: kas perims eksploatuojanèios organizacijos teises, pareigas iratsakomybæ? Tuo metu nebuvo atitinkamø institucijø. Ir dabar Ûkioministerija, tik ið dalies vykdanti energetikos ministerijos funkcijas, ne-gali jø perimti, nes neturi reikalingø projektavimo, konstravimo ir moks-linio tyrimo padaliniø.

O svarbiausias eksploatuojanèios organizacijos tikslas � uþtikrintiatominës jëgainës saugumà visais etapais: parenkant elektrinei aikðte-læ, projektuojant, statant, pradedant eksploatuoti, eksploatuojant ir bai-giant eksploatuoti. Ði organizacija atsako uþ AE eksploatavimà apskri-tai, taèiau tiesioginë, operatyvinë atsakomybë uþ saugø eksploatavimàtenka elektrinës administracijai. Saugaus eksploatavimo prieþiûrà pasmus atlieka reguliuojanti institucija � VATESI (Valstybinë atominësenergetikos saugos inspekcija), nepavaldi eksploatuojanèiai organiza-cijai. Kitaip sakant, AE eksploatavimà abi priþiûri vienodomis teisë-mis. Tai rodo, kiek daug dëmesio skiriama ðiam objektui, ir tokia struk-tûra áprasta visame pasaulyje. Suteikti eksploatuojanèios organizacijosstatusà paèiai IAE ir Energetikos ministerijos áteisinta 1991 m. gruo-dþio 1 d., siekiant laikinai iðsisukti ið susidariusios keblios situacijos iriðvengti svetimos valstybës eksploatuojanèios organizacijos. Tuo metuSSRS ir dabar Rusijoje ðios funkcijos patikëtos tam paèiam reaktoriøkûrusiam Energotechnikos institutui, su kuriuo nori nenori tenka IAEbendradarbiauti ir dabar. Tuo metu anas laikinas sprendimas buvo pri-imtinas pasaulio atominiø struktûrø institucijoms, tarp jø ir tarptauti-nëms, tokioms kaip TATENA (Tarptautinë atominës energetikos agen-tûra), su kuriomis ðis klausimas buvo suderintas.

167

Valdant LDDP ir dabartinei konservatoriø koalicijai, ðioje srityjenieko nenuveikta. O juk buvo siûloma ákurti Techninio palaikymo or-ganizacijà. Sukûræ tokià institucijà, iðugdæ joje dirbanèius specialistus,sujungæ jà su IAE moksline saugumo analizës grupe, turëtume eksplo-atuojanèià organizacijà.

Norëèiau gráþti prie VATESI. Pagrindinë jos uþduotis � Ignalinosjëgainës eksploatavimo prieþiûra. Ðiuo metu didþiausias rûpestis � su-teikti licencijà pirmojo reaktoriaus eksploatacijai. Tikimasi, kad tai buspadaryta ateinanèiø metø pradþioje.

VATESI neturëtø priklausyti nuo vykdomosios valdþios. Taèiau ðiuometu jos vadovo skyrimas priklauso nuo treèiaeiliø valdininkø siûly-mo. Tai jau nerimta. Siûlyti skirti tokios svarbios institucijos vadovàturi aukðèiausiasis valstybës pareigûnas, antraip maþai kas patikës, kadInspekcija nepriklausoma nuo vykdomosios valdþios.

Tikru skandalu galima pavadinti atsiskaitymus uþ Ignalinos jëgai-nës pateiktà elektros energijà. Ásiskolinimas uþ jà tik per ðiuos metuspadidëjo 80 kartø ir pasiekë 240 mln. litø. Ði liga, prasidëjusi jau val-dant LDDP, progresuoja. Dël to trûksta lëðø atsarginëms detalëms arárengimams pirkti, reguliariam remontui, naudotam kurui ir radioakty-vioms atliekoms tvarkyti, saugumui gerinti.

Átariu, kad nekaupiamos lëðos ir elektrinei iðmontuoti.O kur dar þmonës, kuriø vaidmuo saugiai eksploatuojant atominæ

elektrinæ milþiniðkas. Kai darbuotojams sumokëta tik 20 proc. spaliomënesio algos, jie dirbdami galvoja ne apie darbà, o apie tai, kaip iðlai-kyti ðeimà. Kitaip tariant, elektrinës saugumas pagerintas panaudojantuþsienio paramà, taèiau trukdoma jà normaliai eksploatuoti.

LDDP pavyzdys uþkreèiamas. 1994 m. rugpjûèio 22 d. �Sodra� uþ-daro IAE atsiskaitomàjà sàskaità. Lietuvos taupomasis bankas � valsty-binis bankas! � ðá �þygdarbá� pakartoja 1998 m. lapkrièio 10 dienà.Vienintelë ið jø atominë jëgainë gamina produkcijà.

Kyla pagrástas klausimas: ar AE ið tikrøjø saugi? Valstybinës insti-tucijos savo valstybæ pristato kaip nepatikimà, nepateisinusià vilèiø part-neræ, tad nenuostabu, kad Europos Komisija mato vienintelá kelià �uþdaryti atominæ elektrinæ. Visiems bus ramiau: ir Lietuvoje, ir Euro-poje�

Valdanèios daugumos Seimo nariai bandë dëtis rûpintojëliais, sie-kianèiais padëti iðspræsti atsiskaitymo uþ elektrà klausimà, apsilankë

168

jëgainëje. Bet viskas baigësi pasiteisinamosiomis kalbomis: �Lietu-vos energija� taip pat turi sunkumø, Baltarusija negràþina skolos (val-dant LDDP, bûdami opozicijoje, tuo piktinosi), jauèiama Rusijos kri-zës átaka�

Sunkià padëtá dar pasunkino Ignalinos rajono tarybos poþiûris á vi-saginieèius, pateikusius pasiûlymà iðplësti Visagino savivaldybæ. Èiaðiek tiek alyvos ðliukðtelëjo krikðèionys demokratai, pademonstravæ savoneapibrëþtà meilæ kitatikiams, nors ir Lietuvos pilieèiams. Pasitaræ miesteir jëgainëje su valstybës saugumo ir pasienio policijos struktûrø va-dovais, jie priëjo iðvadà, kad nepalanki Visagino demografinë situa-cija, gali nukentëti nacionaliniai saugumo interesai (�Lietuvos aidas�,1998-10-07). Visaginieèiai, jûs dirbkite, gaminkite mums ir truputá sauelektros energijos, mes jums nemokësime atlyginimø ir bûsim átikinti(dar kai kuriø pareigûnø pastangomis), kad jums kaþkas nevisai gerai.Toks valstybës saugumo organø pasitelkimas, sprendþiant administra-cinio padalijimo klausimus, tikrai nekelia susiþavëjimo europieèiams,besidomintiems þmogaus teisiø paþeidimo klausimais.

Dabar dël Ignalinos AE valdymo. Jau senokai TATENA�os eksplo-atacijos saugos misija bei IAE saugos komisija, sudaryta pagal Vyriau-sybës ir Europos rekonstrukcijos ir plëtros banko sutartá, siûlë keistijëgainës valdymo ástatymà. Juk tai ir yra tarptautinë ekspertø Komisija,taèiau jos siûlymai praleidþiami pro ausis� O valdþia pageidauja darvienos komisijos. Ar kas gali patikëti, kad pas mus reikalai gerëja tiknuo komisijø kiekio? Manau, visai pateisinama neigiama uþsienio re-akcija á papildomø komisijø sudarymà. Jeigu ir bûtø priimtas ástatymasbei sudaryta Valdytojø taryba, uþsienio institucijø poþiûriu rezultatasbûtø toks pats arba blogesnis. Sunku bus valdanèiajai koalicijai priimtisprendimà, pakviesti ðá reikalà iðmananèius þmones, kaip kad pasielgë,pvz., �Snoro� bankas, kaip elgiamasi Estijoje. Juk tuomet nebûtø ágy-vendintas konservatoriø rinkiminës programos ðûkis: ��ið Lietuvosvalstybës elgesio ðalinsime saviniekà�. Saviniekà paðalinti gali tik iðti-kimi partiniai kadrai? Þiniø nereikia?

Dabar jau galima kalbëti ir apie reaktoriaus technologiniø kanaløkeitimà, kuris tariamai tapo didþiausiu stabdþiu kelyje á Europà. Ati-dþiam skaitytojui turbût pradëjo kirbëti átarimas, jog kaþkas ne taip,kaip oficialiai tvirtinama. Valstybei, kaip kokiam nesubrendëliui, smul-kmeniðkai nurodinëti, kà ir kaip daryti, Europos Sàjungos institucijos

169

mums, stojant á jà, nenurodinës. Truputá pasufleruos, bet teks gyventisavo protu. Þiûrës, kaip tvarkomës. Priimdama tokias sàlygas, LDDPpraðovë pro ðalá, nepagelbëjo ir tuometinis Lietuvos Prezidentas, labaigerai iðmanantis jëgainës reikalus. Padaryta klaida � neásiklausyta á sa-vø specialistø patarimus, manyta, kad uþsienio konsultantams pirmiau-siai rûpi mûsø interesai. Konkretus, techniðkas reikalavimas, kurá gali-ma ir paèiupinëti, yra puikus argumentas primityviai màstantiems.

Jis atsirado todël, kad buvo suprastas mûsø nesugebëjimas suvoktiaiðkiø uþuominø, kurios buvo daromos bendraujant su ávairiomis orga-nizacijomis, bandanèiomis iðvengti tiesioginio kiðimosi á mûsø valsty-bës vidaus reikalus.

Puikus specialistas, turintis praktinæ darbo patirtá, dalyvavæs dau-gelyje valstybiniø komisijø, neapsikentæs vietiniø intrigø, kurias ið ðo-no stebëjo ir uþsienio partneriai, paliko svarbø postà Lietuvoje ir pa-kviestas iðvyko dirbti á TATENA�à. Jis kategoriðkai protestavo, kad punk-tas, draudþiantis keisti technologinius kanalus, bûtø átrauktas á sutartá.Kas galëtø paneigti, kad èia nebûta ir konjunktûros elementø. Bet abe-joju, ar Lietuva laimëjo.

Technologiniø kanalø keitimas numatytas atominës elektrinës pro-jekte. Juos pakeitus, elektrinës eksploatacijos trukmë padidëtø iki 25�30 metø. Pirmasis blokas pradëjo dirbti 1983 m. gruodþio paskutinædienà, o antrasis � 1987 m. rugpjûtá. Nesunku patiems apskaièiuoti,kokia galima atominës elektrinës eksploatacijos trukmë. Nedidelë dalistechnologiniø kanalø jau pakeista, tà operacijà atlikti jëgainës darbuo-tojai pajëgûs. Taèiau neatsakingumas, visaþinystë, vienintelë nuomo-në, pragaiðtingas valstybës poþiûris á visus Ignalinos atominës elektri-nës reikalus viskà suvëlë.

�Kauno diena� 1998-11-19

170

L. AÐMANTAS

SPRENDIMAS DËL IGNALINOS AE �NUSIKALTIMAS

Reikia sàþiningai pripaþinti, kad Lietuvos ekonominio nuosmukioprieþastis buvo ne atominë elektrinë. Atominë elektrinë puikiai pasitar-navo, átvirtinant Lietuvos Nepriklausomybæ. Tuo paèiu sunkiausiu Lie-tuvai metu sugebëjome spræsti visas su atomine elektrine susijusias pro-blemas, sukeldami pasaulyje nusistebëjimà. Numatëme strateginiusþingsnius saugios eksploatacijos pagerinimo linkme bei pradëjome juoságyvendinti. IAE mokslinë saugos analizës grupë, pradëta kurti tuðèiojevietoje, atliko savo strateginæ paskirtá ir pelnë pasaulyje autoritetà irpripaþinimà. Vienu sunkiausiø laikotarpiø � Nepriklausomybës kûrimopradþioje � grupei suradome vietiná finansavimà (ið uþsienio já gautibuvo tik svajonë!), aprûpinome ðiuolaikine kompiuterine technika.

Vëliau tai sudarë puikias prielaidas atsirasti finansavimui ir ið uþsie-nio, nes ten pastebëjo, kad einame teisinga linkme, stengiamës saugumoklausimus iðspræsti savo jëgomis, o tai paskatina investuoti uþsienio vals-tybes, susirûpinusias IAE saugumu. Tapome valstybe, visiðkai ávaldþiu-sia vienà sudëtingiausiø pasaulyje branduolinæ technologijà.

Per pastaruosius keletà metø, nekreipiant dëmesio á specialistø profe-sionalø nuomonæ, pasikliovus partiniø pareigûnø konjunktûriðku poþiûriutvarkant IAE reikalus, padaryta esminiø, lemiamø klaidø. Pereinamuoju árinkos ekonomikà laikotarpiu nepakankamai suvokiame energetikos, ypaèatominës, svarbà mûsø gyvenime. Atominë jëgainë sulyginta su kitais ápras-tais industriniais objektais, neatsiþvelgiama á jos iðskirtinæ reikðmæ ne tikLietuvai, bet ir visam pasauliui, o jau Europos ðalims � ypaè.

Tokio neigiamo poþiûrio rezultatø ilgai laukti neteko. Dël diploma-tijos stokos tapome vienpusiðkumo ákaitais, nes pasikliovëme tenden-cinga dalies Vakarø Europos specialistø nuomone, kurie uþdirbs betkuriuo atveju � ar tobulindami IAE saugà, ar demontuodami jëgainæ, irLietuvos nacionaliniai interesai juos maþiausiai domina.

Bet juk Europos Sàjungai neigiamà poþiûrá á mûsø eksploatuojamàjëgainæ mes patys padëjome suformuoti savo Vyriausybës nevykusiaisveiksmais ar visiðku neveiklumu. Tai:

171

• neskiriamas reikiamas dëmesys technikos mokslams; nepasistû-mëta, kuriant techninës pagalbos organizacijà;

• nevykusi institucinë reforma;• nesutvarkyta IAE elektros energijos kainodara;• nepriimtas tarptautiniø organizacijø rekomenduotas IAE valdy-

mo ástatymas;• nuolat sunki IAE finansinë padëtis. Valstybë, turinti savo rankose

visus svertus, nesugeba sureguliuoti atsiskaitymø uþ pateiktà elektrosenergijà, kad galëtø aprûpinti jëgainæ lëðomis reguliariam remontui,atsarginëms dalims, naudotam kurui ir atliekoms tvarkyti, visiðkam elek-trinës iðmontavimui ir saugumo pagerinimui uþtikrinti;

• jëgainës operatyvinis darbas neapsaugotas nuo Vyriausybës kiði-mosi;

• per didelë VATESI priklausomybë nuo Vyriausybës;• nepaþengta rinkos liberalizavimo kryptimi, nesudarytos sàlygos

treèiajai ðaliai. Elektros sektoriaus liberalizavimas � tai ávadas á kon-kurencijà. Rinkos reforma ágalina pradëti konkurencijà elektros sekto-riuje tik dalyvaujant treèiajai ðaliai;

• neiðspræsti AE uþdarymo fondo klausimai;• drugys kreèia, sprendþiant naudoto branduolinio kuro saugojimo

klausimus.Visa tai atspindi mûsø paskutiniøjø vyriausybiø akivaizdø nesuge-

bëjimà ir nenorà pasitelkti turimà intelektualiná potencialà. Taèiau netir tokiomis sàlygomis mokslininkø, inþinieriø pastangomis pasiekta tiek,kad galima konstatuoti: pirmojo bloko stabdyti dël saugos techniniøprieþasèiø nëra reikalo. Tai árodo ir licencijos suteikimas, be to, toliauvykdoma IAE saugos gerinimo programa Nr. 2:

� atliekamas nuolatinis technologiniø kanalø ir grafito monitorin-gas, ir yra visos prielaidos pareikðti, kad tarpelis tarp visø technologi-niø kanalø ir grafito neiðnyks iki 2005 metø;

� reaktoriaus gaubto stokà kompensuoja pirmojo kontûro vamzdy-nø metalo bûklës kontrolë;

� avarijø lokalizavimo sistemos hermetiðkumo gerinimo programa.Pirmà kartà atliekama IAE reaktoriø 2-ojo lygio saugos tikimybinë ana-lizë (2000 m. bus atlikta). Esame ásitikinæ, kad dël projektiniø avarijønebus apðvitintas personalas ir terðiama aplinka.

2-oji nepriklausoma reaktoriaus stabdymo sistema techniðkai

172

ámanoma, apsaugos koncepcija parinkta. Antrajame bloke ji bus ádiegta2002�2003 m., tad pirmajame bloke nebûtø sunku tai padaryti iki 2005 m.

Telieka pasidþiaugti, kad Lietuvoje jau áveikta nepasitikëjimo ato-mine energetika riba. Taèiau partijos Lietuvoje taip ir neiðsakë savostrateginio poþiûrio � liekame branduoline valstybe ar ne, o tai patsfundamentaliausias energetikos klausimas. Apmaudu, kad energetikosstrategijoje neatsispindi branduolinës energetikos tolesnë plëtra, norstai buvo átraukta á pirmøjø vyriausybiø programas.

Jeigu mûsø tikslas bûtø buvæs aiðkus � neuþdaryti jëgainës, tai de-rybose su Vakarais galëjome ásigyti patá neparankiausià jiems talkinin-kà � RBMK reaktoriø idëjos pradininkus.

Ne be uþsienieèiø pagalbos gudriai pakiðta nuostata nekeisti kana-lø. Tai atsitiko todël, kad nebuvo sutelktas intelektualinis potencialas,nevertinta, paprasèiausiai atmetama profesionalø nuomonë. Juk niekasmûsø nevertë uþdaryti AE. 1994 m. Europos rekonstrukcijos ir plëtrosbankas suteikë Lietuvai 32,8 milijono ekiu saugumo priemonëms ágy-vendinti, o Lietuva pasiþadëjo nekeisti kuro kanalø naujais, kai pasi-baigs jø eksploatavimo laikas. Tai atsitiko dël mûsø politikø tariamovisaþiniðkumo, neátariant buvus blogiau. Net per visà eksploatacijoslaikotarpá nereikës pakeisti visø kanalø, o tik jø dalá. Matyt, imant pa-skolà, buvo pasirinktas populiarus, vadinamasis politinis sprendimas,tolygus valstybës ekonominiam suþlugdymui.

Tai pavyzdys, kai nebuvo ásiklausyta á specialistø argumentus, ku-rie prieðtaravo primetamoms sàlygoms. Specialistai tuo metu buvo vie-niði, liekà su savo nuomone, bet rodos, kad jie buvo teisûs. Kitiems,matyt, rûpëjo ne esmë, o konjunktûriniai dalykai. Norint spræsti jëgai-nës problemas, visuomet reikia jausti pulsà: kuo gyva elektrinë, kokiereikalai ne tik Lietuvoje, bet ir toli uþ jos ribø.

Vyriausybës sprendimas uþdaryti techninio resurso neiðnaudojusá pir-màjá blokà yra nusikaltimas. Jis tik patvirtina Vyriausybës bejëgiðkumà,sprendþiant energetikos problemas. Atsisakydami atominës energetikos,þlugdome Lietuvos ekonomikà ir savo technologinæ reputacijà.

�Kauno diena� 1999-09-16(Taip pat �Vakarinës naujienos�, �Lietuvos rytas�, �Opozicija�)

173

L. AÐMANTAS

KODËL FORSUOJAMA UÞDARYTI IGNALINOS AEIKI 2009 METØ

Buvusiø Maskvos prievaizdø mitkinø (tai antrasis Lietuvos komu-nistø partijos sekretorius, kaip taisyklë atsiunèiamas ið Maskvos, pri-þiûrëti, kad nebûtø ideologiniø nukrypimø) dvasia Ferheugen�o pavi-dalu vël sklando virð Lietuvos. Europos Komisijos atstovai A. Henriks-son�as ir G. Ferheugen�as tapo neoficialiais Lietuvos energetikos mi-nisteriais (pasak p. Bobelio � ilgametis Seimo narys, gyvenæs JAV),ásakmiai nurodinëjanèiais, kaip mes turime elgtis. Neatsilieka ir Pasau-lio banko atstovai, diktuojantys, kaip ir kam parduoti �Lietuvos du-jas�� Tokia padëtis þemina mûsø tautinæ savigarbà, stumia mus á pro-vincialumo lygmená. Atrodo, kad naujieji aukðtieji funkcionieriai ma-þai kuo skiriasi nuo breþneviniø Maskvos funkcionieriø? O ir mûsøpadlaiþiavimas, servilizmas, matyt, likæs koks buvo. O gal labiausiai átokià padëtá stumia valstybës vadovø kompetencijos stoka ar noras pa-tekti á istorijà kaip atvedusiems Lietuvà á ES ar �atneðusiems saulæ�: tik �o paradokse, ið Vakarø.

Kaip paskutiná kozirá ponas Ferheugen�as metë: �Jûs turëtut þinoti,kad Ignalinos elektrinë buvo statoma ne civiliniais, o kariniais tikslais.Að pagrástai galiu abejoti, ar atominë elektrinë, kuri buvo pastatyta ka-riniais tikslais, gali bûti produktyvi ir konkuruoti energijos rinkoje�.

Ne, pone Ferheugen�ai, tikrai neþinau ir negaliu þinoti to, ko nebuvo.Ignalinos AE pastatë ne Lietuva, o buvusi Sovietø Sàjunga didelio regio-no elektros energijos reikmëms tenkinti. Tai istorinë realybë. Tuo metuskelbtuose penkmeèiø planuose tai galite pasitikrinti. Be to, ir kalbos,kad Ignalinos AE nesaugi, pasigirdo tik tada, kai ji perëjo á valstybingu-mà atkûrusios Lietuvos nuosavybæ, nors nuo to elektrinës geografinë pa-dëtis nepakito ir ji nepriartëjo prie Vakarø. Pirmajame NepriklausomosLietuvos raidos etape tvyrojusá skepticizmà dël mûsø galimybiø susido-roti su atominës energetikos problemomis sëkmingai paneigëme.

Taèiau kai prabylate apie �konkurencijà energijos rinkoje�, paaið-këja kurlink sukate: Ignalinos AE trukdys ES senbuviø elektros energi-jos verslui, o taip norisi padëti saviðkiams�

174

Ant Suomijos álankos kranto esanti viena seniausiø Rusijoje Èer-nobylio tipo Sosnovyj Boro atominë elektrinë nëra taip modernizuota,ir jos saugumas nëra taip pagerintas, kaip Ignalinos AE, bei ji tiekiaelektrà Europos Sàjungos narei Suomijai � po ðeðis milijardus kilovat-valandþiø kasmet. Vakarø veikëjai nemano, kad ðios jëgainës pagamin-ta energija �neðvari� ar ji pati nesaugi, ir nereikalauja jos uþdaryti. Ojeigu ðis þemës lopinëlis, kuriame yra Ignalinos AE, po nepriklausomy-bës atkûrimo bûtø atitekæs Baltarusijai, iki kurios nuo ten vos keletaskilometrø, ar ir tuomet mes bûtume nepageidaujami ES, kaip per artiturintys branduoliná objektà?

Man teko tiesiogiai stebëti Ignalinos AE statybà, bûnant Atominësenergetikos komisijos prie tuomet Lietuvos TSR Mokslø Akademijosprezidiumo moksliniu sekretoriumi nuo 1976 metø (pirmasis reakto-rius pradëtas eksploatuoti 1983 m. gruodyje), be to ir iðsilavinimas su-sijæs su branduoline energetika. Akademikui A. Þukauskui vadovau-jant, teko sudarinëti mokslinio tyrimo planus, susijusius su IgnalinosAE statyba ir eksploatacija. Tiesa, svarstant jëgainës apmatus, bûta ke-tinimø kurti radiaciná kontûrà, kurio paskirtis � reaktoriaus jonizuojan-èiàja spinduliuote didinti kai kuriø medþiagø patvarumà. Bet vëliau toatsisakyta ir nepradëjus rimèiau svarstyti.

Ta proga priminèiau: gaila, kad nepasidomëjote reaktoriais, veikian-èiais ar veikusiais Trojicke (Sibire), jø plutonio gamybos pajëgumu,kurio poreiká ginkluotei galima suþinoti ið kitø ðaltiniø.

Be abejo, nesate karinis strategas, bet turbût nujauèiate, kad tokiojegeopolitiniø vëjø pagairëje, kokia yra Lietuvos þemë, niekas nesiryþtøstatyti strategiðkai svarbios karinës þaliavos gamyklos. Dar iki ðiol nëviena branduolinë ðilumà iðskirianti rinklë (kurioje vyksta branduolinëreakcija) neiðgabenta ið elektrinës. Taigi politikai, svarstydami valsty-bei ar valstybëms iðkilusias energetikos problemas, turëtø atsisakyti ydin-gos praktikos reikðti kategoriðkà nuomonæ, jei neturi informacijos irreikiamo profesinio pasirengimo. Turëtø bûti labai aiðkiai atskirti tech-niniai, ekonominiai ir politiniai aspektai.

Þinoma, dël to, kad esame nepagrástai purtomi, kaltos ir mûsø klai-dos. Logiðkai sunku paaiðkinti dviejø Nacionaliniø energetikos strate-gijø � 1994-øjø ir 1999-øjø metø � prieðtaravimus. Pirmojoje teigiama:�Esant bet kuriam poreikiø lygiui, tikslinga eksploatuoti abu Igna-linos AE blokus�, o antrojoje virkaujama, kad ateityje (visiðkai neaið-

175

ku kada!) ES elektros energijos rinka ��dar labiau sumaþins galimybævisiðkai apkrauti Ignalinos AE�. �Visapusiðkai ávertinus techninius, eko-nominius ir politinius (autoriaus paryðkinta) veiksnius��, bet niekaipkonkreèiai nepagrindus, miglotai aiðkinama, kaip turi bûti uþdaromaspirmasis AE reaktorius.

1999-øjø metø rudená Lietuvos politikai priëmë sprendimà po ket-veriø metø � iki 2005-øjø � uþdaryti pirmàjá Ignalinos AE reaktoriø irvëliau nuspræsti, kada bus uþdaryta visa elektrinë. Ðis paskutinis iracio-nalus teiginys, áteigtas ne be uþsienio pastangø, ir vaidina tà dramatiðkàvaidmená ðiandieninëje situacijoje. Juk negràþinamà Europos rekonst-rukcijos ir plëtros banko paramà � tai ávyko 1994-aisiais metais � gavobeveik visos atominës elektrinës su RBMK reaktoriais, bet be jokiøpapildomø ásipareigojimø. Mums ði parama tapo danajø dovana, ir aka-deminiai sluoksniai nesigilindami jà priëmë.

Taigi politiniai veiksniai uþgoþia techninius ir ekonominius. Kon-junktûros vadþiomis paþabotos institucijos nuolankiai pateisina nepa-matuotus politikø sprendimus, o ðiems patogu turëti galimybæ kam su-versti kaltæ dël nevykusiø tø sprendimø padariniø. Taip mokslininkaipraranda savigarbà, paþeidþiama mokslininko etika. Politizuotos moksloveikalø iðvados, prie kuriø priskirèiau ir Nacionalinæ energetikos stra-tegijà, nedaro garbës nei mokslininkams, nei jà uþsakiusiems politi-kams. Telieka pasidþiaugti, kad Lietuvoje jau áveikta nepasitikëjimoatomine energetika riba. 1998 metø lapkrièio mënesá �Lietuvos aido�atliktos visuomenës nuomonës apklausos duomenimis, aðtuoni ið de-ðimties Lietuvos þmoniø nepritartø sprendimui artimiausiu metu uþda-ryti Ignalinos AE. Truputëlá vëliau, 1999 metø kovo mënesá, TV laidosmetu gauta nuomonë panaði: uþdaryti � 18,3, ne � 81,6 procento.

Atominës energetikos plëtrai didþiulæ átakà turi JAV energetikospolitika, o joje ryðkëja palankios branduolinei energetikai tendenci-jos. Prezidentas Bush�as geguþæ pateikë nacionalinës energetikos po-litikos metmenis. Metmenyse pripaþástama, kad branduolinë energijaturi suvaidinti lemiamà vaidmená, tenkinant JAV ateities energijos po-reikius. Per ateinanèius du deðimtmeèius bûtina pastatyti nuo 1300iki 1900 naujø elektriniø � teigia nacionalinës energetikos politikosplëtros grupë, kuriai vadovauja viceprezidentas Dik�as Èein�is: �Dau-gelis ðiø naujø elektriniø naudos gamtines dujas. Taèiau turimos tech-nologijos ir naujos technologijos teikia galimybæ iðplësti branduoliná

176

generavimà. Ðis energijos ðaltinis galëtø suvaidinti didëjanèià dalá at-eities energetikoje�.

Galima teigti, kad branduolinë energetika pradës atsigauti apie2010 metus. Iki tol bus aktyviai dirbama, kuriant realius projektus. Neveltui esame raginami uþdaryti antràjá Ignalinos AE blokà kuo skubiau,nes vëliau tai daryti bûtø net nemadinga ir neiðmintinga.

�Kauno diena� 2001-09-27(Taip pat �Sugardas�, �IAE informacinis lapelis� lietuviø ir rusø kalbomis)

177

L. AÐMANTAS

ATOMINË ENERGETIKA � LIETUVOS ATVEJIS

Ignalinos atominë elektrinë atliko savo misijà átvirtinant Lietuvosnepriklausomybæ, kai atkûrimo pradþioje SSRS pradëjo energetiniø re-sursø blokadà, trukusià 72 dienas.

Elektrinë tenkino visus elektros energijos poreikius, nors ið Mask-vos grûmojimai ir nesiliovë. 1991 metø rugpjûèio 27 dienà, tuoj popuèo, pasiraðëme dokumentà, kuriame konstatuota, kad �Ignalinos AEyra Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje, kaip Lietuvos Respublikos vals-tybinë nuosavybë�. Rusija pripaþino de jure Lietuvà po dviejø dienø.

Paèiu sunkiausiu Lietuvai metu sugebëjome spræsti visas su atomi-ne elektrine susijusias problemas. Pasaulyje kilæs baimës, nepasitikëji-mo jausmas peraugo á nusistebëjimà. Numatëme strateginius þingsniussaugiai eksploatacijai pagerinti ir pradëjome ágyvendinti planus. Igna-linos AE mokslinë saugos analizës grupë, pradëta kurti tuðèioje vietoje,atliko savo strateginæ paskirtá ir pelnë pasaulyje autoritetà ir pripaþini-mà. Vienu sunkiausiø laikotarpiø � Nepriklausomybës kûrimo pradþio-je � radome grupei vietos finansavimà (ið uþsienio já gauti tuo metubuvo svajonë!), aprûpinome ðiuolaikine kompiuterine technika.

Tai sudarë puikias prielaidas vëliau gauti finansavimà ir ið uþsienio.Ten pastebëjo, kad einame teisinga linkme, kad stengiamës saugos klau-simus spræsti savo jëgomis. Tai, þinoma, skatina investuoti ir uþsieniovalstybes, susirûpinusias IAE saugumu. Tapome valstybe, visiðkai ával-dþiusia branduolinæ technologijà, vienà ið sudëtingiausiø pasaulyje.

NORIMA UÞDARYTI

Mûsø noras tapti Europos Sàjungos (ES) nare ir Europos Komisi-jos (EK) ðiurkðtus spaudimas uþdaryti Ignalinos AE davë rezultatø.Visos politinës partijos, bûdamos valdþioje, keliaklupsèiavo Vakarams,bet kiekviena norëjo ásiraðyti sau ðá þingsná. 1999-aisiais Lietuvos po-litinës ir vykdomosios valdþios elitas priëmë sprendimà po ketveriømetø (2005-aisiais) uþdaryti pirmàjá Ignalinos AE reaktoriø, po to nu-spræsti, kada uþdaryti visà elektrinæ. Ðiuo metu Parlamentui pateikta

178

Nacionalinë energetikos strategija, kurioje siûloma pritarti, kad ant-ras blokas bûtø uþdarytas 2009 metais, EK ágeidþiu keièiama anks-èiau priimta strategija. Bet ar nebus taip, kad praëjus ðiek tiek laikopolitinis sprendimas taps ekonomine, finansine, valstybës prestiþo irávaizdþio problema?

VAKARØ ÁTAKA

Prieð gerà deðimtmetá G-7 virðûniø susitikimo sprendimas dëlRBMK tipo reaktoriø � teigiant, kad jie nesaugûs ir todël turi bûti uþda-ryti, � priimtas informacijos stygiaus sàlygomis, nevengiant vakarietið-ko lobizmo. Jis vertintinas kaip trumparegiðkas sprendimas, nesuge-bant numatyti ilgalaikiø sprendimø padariniø. Kaþkaip nesinori tikëti,kad prieð statant Ignalinos AE Vakarø politikams nebuvo þinoma, ko-kie yra sovietiniai atominiai reaktoriai. Bet tada jie tylëjo, tai bûtø bu-væs kiðimasis á galingos valstybës vidaus reikalus.

Politikai, svarstydami valstybei ar valstybëms iðkilusias energeti-kos problemas, turëtø atsisakyti ydingos praktikos reikðti kategoriðkànuomonæ tada, kai jie stokoja informacijos ir nesuvokia problemos pro-fesionaliai. Turëtø bûti labai aiðkiai atskirti techniniai, ekonominiai irpolitiniai aspektai.

Esu ásitikinæs, kad dël administraciniø gebëjimø stokos tapome vien-pusiðkumo ákaitais, nes per daug pasikliovëme tendencinga dalies Va-karø Europos specialistø nuomone, kurie nieko nepraras, o bet kokiuatveju uþdirbs � ar tobulindami IAE saugà, ar demontuodami jëgainæ.Lietuvos nacionaliniai interesai juos maþiausiai domina. Ne be uþsieniopagalbos, pritariant kai kuriems konjunktûriniams mokslininkams ið Lie-tuvos, buvo gudriai pakiðta nuostata nekeisti kuro kanalø. 1994 metaisEuropos rekonstrukcijos ir plëtros bankas suteikë Lietuvai 32,8 milijo-no ekiu IAE saugumo priemonëms ágyvendinti, o Lietuva pasiþadëjonekeisti kuro kanalø naujais, kai baigsis jø eksploatavimo laikas. Kana-lai buvo keièiami visà eksploatacijos laikà, tai áprastinë procedûra. Netper visà techninæ eksploatacijà reikës keisti tik dalá kanalø. Reikia pri-paþinti, sutartis pasiraðyta dël mûsø valdþios nekompetencijos, tariamovisaþiniðkumo ir arogancijos. Ðalies specialistai perspëjo apie lemtin-gas ðio susitarimo pasekmes.

Ignalinos AE pastatë ne Lietuva, o buvusi Sovietø Sàjunga didelio

179

Vakarø regiono elektros energijos reikmëms tenkinti, tokia istorinë rea-lybë, ir nederëtø gàsdinti, kad jos tikslai buvo kiti.

SAUGUMAS

Dabartinë pasaulio energetikos politikos kryptis yra regioninë koo-peracija ir tarptautinë integracija � ðia linkme ir derëjo Ignalinos AEpanaudoti. Deja, ði elektrinë per rimtas konkurentas kitiems elektrosgeneratoriams uþ mûsø ðalies ribø.

Kalbos, kad IAE nesaugi, pasigirdo tik tada, kai ji perëjo valstybin-gumà atkûrusios Lietuvos nuosavybën, ir iðsakëme galimybæ tiekti pi-già elektros energijà á Vakarus. Tai buvo taktinë klaida. Nepriklauso-moje Lietuvoje Ignalinos branduolinës jëgainës geografinë padëtis nepa-kito ir ji nepriartëjo prie Vakarø. Tad kodël ji tapo pavojingesnë? O jeiguðis þemës lopinëlis, ant kurio stovi IAE, priklausytø Baltarusijai? � geog-rafiðkai tai tik keli kilometrai. Ar ir tada bûtume nepageidaujami ES,kaip per arti turintys branduoliná objektà? ES ðiuo atveju juk negalëtøkontroliuoti jos darbo ir ávertinti saugumo.

INTERESAI

Esama ir ryðkiø interesø. Atominës elektrinë uþdarymas � ilgas irbrangus procesas, tam reikës milþiniðkø lëðø ir begalës ávairiø projektø.Tai patraukli perspektyva daugeliui Vakarø, Rusijos ir Lietuvos kon-sultantø, specialistø ir verslo atstovø uþsidirbti. Itin patraukli ði akcijaRusijai. Juk uþdarius Ignalinos jëgainæ, Lietuvai elektros vis tiek rei-kës. Jai gaminti reikës organinio kuro, o dujos � patraukliausias ir leng-viausiai Lietuvà pasiekiantis kuras, kuris galëtø pakeisti branduoliná.Be to, uþ organiná kurà teks mokëti bent keturis kartus brangiau, neguuþ branduoliná. Tai Rusijai nebloga perspektyva. Taèiau nekalbama, kadþenkliai padidës aplinkos tarða, nors mes jau suskubome pasiraðyti Kiotoprotokolà.

Ignalinos AE yra atviriausia atominë elektrinë pasaulyje. Uþsienioekspertai atliko daugybæ ávairiø tyrimø, analiziø, taèiau niekas nepa-tvirtino, kad Ignalinos AE negali bûti eksploatuojama taip pat saugiai,kaip ir Vakarø atominës elektrinës. Lietuvai atkûrus valstybingumà, dau-giausiai dëmesio buvo skiriama Ignalinos AE saugai didinti, pasitelkus

180

uþsienio pagalbà, jëgainë tapo saugiausia ir moderniausia sovietiniotipo atomine elektrine. Ant Suomijos álankos kranto stovinti viena se-niausiø Rusijoje Èernobylio tipo atominiø elektriniø (ES narei Suomi-jai kasmet tiekianti po 6 milijardus kilovatvalandþiø) nëra taip moder-nizuota ir tokia saugi, kaip Ignalinos AE. Vakarø veikëjai nemano, kadðios jëgainës pagaminta energija neðvari, nereikalauja jos uþdaryti.

IÐLAIDOS

Demokratiðkame ginèe su Vakarø valdininkais mes niekuomet ne-sutarsime, nes argumentai grindþiami skirtingomis prielaidomis, skir-tingomis nuostatomis ir net skirtinga pasaulëþiûra. Nuostata, kad IAEyra Èernobylio tipo, ið esmës yra klaidinga, ðis ávaizdis pasitelkiamastik kurti neigiamà poþiûrá á atominæ energetikà. Modernizavimas jà per-këlë á kità, kur kas aukðtesná saugumo lygmená. Kylanèià rizikà dël IAE(kuri yra tokia pati, kaip ir Vakaruose) priimame kaip savanoriðkà (tairodo Lietuvoje ávairiø visuomeniniø apklausø rezultatai � teigiamas po-þiûris á Ignalinos AE siekia iki 80 procentø), tikëdami jos ekonominë-mis galimybëmis, o oponentas tai, aiðku, suvoks kaip jam primetamàrizikà.

Mes suteikiame branduolinës energijos teikiamai naudai didesnævertæ. Visa tai apmàsèius, kyla logiðkas klausimas: jeigu Vakarø veikë-jai mano, kad Ignalinos AE yra visiðkai nesaugi, tai kaip galima lauktimetø metus, kol ji bus uþdaryta � jà reikia uþdaryti tuètuojau? Uþda-rymo iðlaidas siûlau pasiskirstyti taip: Europoje Ignalinos AE bijo100 milijonø gyventojø, o Lietuvoje � ið 3,5 nebijo 2,8 milijono, tadLietuvos indëlis teturëtø sudaryti apie procentà visø Ignalinos AE uþ-darymo iðlaidø.

Ðalies gyvenimo lygis priklauso nuo suvartojamos elektros energi-jos kiekio. Tai dësninga. Visur elektros vartojimas nuolat didëja, elek-triniø statymo tikslas yra gaminti elektrà, o ne uþdarbiauti jas uþdarant.Paprastai stengiamasi, kad elektrinës veiktø kuo ilgiau, kad jos duotøkuo didesnæ naudà.

Bent kiek apsiðvietæs Lietuvos pilietis supranta, kad Lietuvai tapti ESnare tikslinga. Lietuva tikisi, kad stodama á ES gali gauti apie 5 milijardødoleriø finansinæ paramà. Jei tà paramà sunaudosime vien Ignalinosjëgainei uþdaryti ir jei jos neuþteks, ar surasime papildomø lëðø ir ðiam

181

darbui uþbaigti, ir ðaliai pertvarkyti pagal ES reikalavimus? Gal uþdaræIgnalinos AE, patirsime vien nuostoliø ir liksime uþ ES ribø, jei noràstoti teks patvirtinti referendumu?

Kaþin, ar ES pritaps valstybë, kuri, uþuot ieðkojusi keliø, kaip ge-riau panaudoti savo keliø milijardø doleriø vertës turtà, ið kitø ðaliøpraðo keliø milijardø paðalpos tam turtui sunaikinti? O gal to siekiamaspecialiai?

�Lietuvos þinios� 2002-09-16(Taip pat �Energija� Nr. 3 (5), �Lietuvos profsàjungos�, �Energetika un

sabiedriba� (latviø k.), 19-me Pasaulio energetikos kongrese Sidnëjuje, Aust-ralijoje (50 atspaudø anglø k.)

182

L. AÐMANTAS

IGNALINOS AE: SKEPTICIZMO PANEIGIMAS

Praneðimas, perskaitytas Tarptautinëje konferencijoje �Ignalinos AEbranduolinë sauga. Pasiekimai ir pasirinkimas� Vilnius, 1999 m. balan-dþio 8�9 d.

��reaktorius laimei ar nelaimei pateko á maþos tautos rankas sumenku techniniu tokiø reaktoriø �know-how.�

Atsushi Takeda, Technical AdvisorThe Japan Atomic Power Company

Tai kalbama apie mûsø Ignalinos atominæ elektrinæ. Nuomonë,iðsakyta japonø spaudoje 1996 metø kovo mënesá. Matyt, autorius,susipaþinæs su esama situacija, suabejojo mûsø, kaip maþos tautos,galimybëmis.

Nors ir nesitikëdami greitai atgauti Nepriklausomybæ, nesëdëjomesudëjæ rankø. Sprendimas statyti atominæ jëgainæ nepriklausë nuo mû-sø valios, taèiau statybai prasidëjus, imta rûpintis parengti savø nacio-naliniø kadrø, tarp kuriø teko bûti ir man. Jie buvo siunèiami mokytis áMaskvà. Vëliau, 1977 m., pradëta specialistus rengti Kaune, bet dël jødarbo jëgainëje kilo ávairiø problemø: jiems buvo sunku adaptuotis,jais nepasitikëjo ir dirbtinø kliûèiø darë administracija, nes anais lai-kais atominæ energetikà gaubë nesveika slaptumo atmosfera. Tø pirmø-jø specialistø buvo parengta nedaug, taèiau jiems teko lemiamas vaid-muo Nepriklausomybës pradiniame etape.

Pozityvø vaidmená suvaidino Atominës energetikos komisijos prieLietuvos SSR Mokslø Akademijos ásteigimas. Jos paskirtis buvo suda-ryti jungtinius mokslinio tyrimo darbø, susijusiø su atomine jëgaineplanus ir tirti foninæ aplinkos bûklæ Ignalinos AE regione. Moksliniødarbø vykdymas leido pajusti jëgainës darbo ir problemø pulsà. Atlik-tas milþiniðkas darbas, ir labai gaila, kad ðiuo metu yra uþstrigæs IAEregiono ilgalaikës subalansuotos raidos strategijos rengimas. Pasirodo,nepriklausomos Lietuvos valdininkams tai visiðkai neaktualu. Poþiû-riai ðiuo reikalu iki Nepriklausomybës atgavimo ir po jo skiriasi.

Labai gaila, kad Ignalinos AE problemø srityje dirbusiø mokslinin-

183

kø gauti duomenys atgimimo laikotarpiu buvo klaidingai interpretuoja-mi ir nukreipti prieð juos paèius.

Vienas ið pagrindiniø Atgimimo sàjûdþio bruoþø � siekti Nepriklau-somybës, kovojant prieð sovietiniø laikø monstrus � vienu ið jø buvolaikoma Ignalinos atominë elektrinë. Katalizatoriaus vaidmená atlikoÞalieji. Tuomet jø paraginti net 20 proc. visø Lietuvos gyventojø iðsakëneigiamà poþiûrá á jëgainæ, siøsdami raginimo organizatoriams laiðkussu uþraðu �Ne � AE�. Kiti buvo pasyvûs.

Bûta ir teigiamø poslinkiø: du Lietuvos atstovai oficialiai átraukti áASSET (Saugai reikðmingø ávykiø ávertinimo grupë) darbà Ignalinosjëgainëje. (Tai tarptautinës atominës energetikos agentûros TATENAekspertø grupë.)

Tokia buvo situacija prieð paskelbiant Lietuvos Nepriklausomybæ.Á Lietuvos Nepriklausomybës paskelbimà 1990 m. kovo 11-àjà Snieè-

kuje (dabar Visaginas) sureaguota greitai. Jau kovo 12 dienà buvo su-rengtas mitingas, po trijø dienø priimtas nutarimas Ignalinos AE terito-rijoje nepaklusti Lietuvoje priimtiems ástatymams. Á ðià politinæ kovàásivëlë tuometinis jëgainës direktorius.

Ðtai tokia sudëtinga padëtis Ignalinos AE atiteko Energetikos mi-nisterijai. AE vadovybë, iðtikima sàjunginei ministerijai, negalëjo nëpamanyti, kad elektrinei gali vadovauti visiðkai naujos institucijos irvisiðkai naujais principais. Dël susidariusios padëties ir kilusiø nera-mumø á Vilniø buvo kvieèiami AE vadovai ir Snieèkuje naujai susikû-rusiø ávairiø organizacijø atstovai. Taèiau jëgainës vadovai nesirodë,nors buvo svarstomi labai svarbûs dalykai � kokia nuosavybës formalabiausiai tiktø atominei elektrinei ðioje sudëtingoje situacijoje. Visusjuos bandëme átraukti á diskusijà, rodëme, manau, reikiamà lankstumà.

1990 metø balandþio 18 dienà prasidëjo energinë Lietuvos bloka-da, trukusi 72 dienas � SSRS vadovybë nutraukë naftos ir jos produktø,sumaþino dujø tiekimà. Ðiomis aplinkybëmis tiekdama elektros energi-jà, atominë jëgainë labai padëjo.

Taèiau politiniø þaidimø AE vadovybë neatsisakë, todël stengiausisavo pusën patraukti jëgainës darbuotojus, pasitelkæs ir kitus ministrus,daþnai vykdavau pokalbiø á Snieèkø, intensyviai dalyvaudavau televi-zijos ir radijo laidose. Visai Lietuvai stokojant maisto produktø, jø áSnieèkø tuomet tiekta santykinai daugiau.

Bene didþiausi nemalonumai prasidëjo 1991 metø sausá, kai ir

184

Lietuvoje (vëliausiai ið visø Baltijos respublikø) buvo padidintos mais-to produktø kainos. Jëgainëje á streiko komitetà susitelkæ nepriklauso-mybës prieðininkai atvirai grasino streiku ir gàsdino iðjungsià á Lietuvàeinanèias elektros linijas, kurios susijusios ir su paèios elektrinës sau-gumu. Suvokdami didþiulæ AE saugumui iðkilusià grësmæ, mus parëmëRygos ir Maskvos dispeèeriniai centrai. Jie kreipësi á SSRS vadovybæ,praðydami uþkirsti kelià tokiems pavojingiems veiksmams.

Kreipëmës ir á tarptautines organizacijas. Jos reagavo skirtingai.Ypaè nusivyliau TATENA vadovo pozicija. O tuometinëje SSRS profe-sionalø nuomonë politikams buvo svaresnë, prieðingai nei dabar Lietu-voje, atkûrus Nepriklausomybæ.

Prasidëjo kupinas átampos dialogas su SSRS atominës energeti-kos ir pramonës ministerija. Jis baigësi 1991 m. rugpjûèio 27 d., taigi,tuoj pat po puèo Maskvoje, dokumento pasiraðymu. Ðiame dokumen-te buvo konstatuota, kad �Ignalinos AE yra Lietuvos Respublikos ju-risdikcijoje, kaip Lietuvos Respublikos valstybinë nuosavybë�. Taibuvo pagrindas deramu lygiu iðlaikyti dalykinius santykius su reak-toriaus kûrëjais.

Ignalinos AE ir jos darbuotojø mieste svarbiausia buvo sumaþintisusidariusià átampà ir nerimà dël ateities. Senasis ilgametis direktoriusbuvo atleistas ir paliko Lietuvà jausdamas, kad gali turëti nemalonumødël prieðiðkos jai veiklos. Jëgainës darbuotojams sudarëme galimybæsociologinës apklausos metu ið parinktøjø kandidatø pasiûlyti direkto-riø. Juo buvo paskirtas pirmàjà vietà apklausoje uþëmæs kandidatas.Tai buvo labai svarbus psichologinis þingsnis ðiai rusiðkai kalbanèiaidiasporai. Beliko apgailestauti, kad keletas labai aukðtos kvalifikacijosspecialistø iðvyko dirbti á kitas buvusios SSRS jëgaines.

1991 m. ákûrëme Valstybinæ atominës energetikos saugos inspekci-jà (VATESI), o truputá vëliau, kompromisø bûdu ápareigojome Ignali-nos AE vykdyti eksploatuojanèios organizacijos funkcijas.

Ið pirmo þvilgsnio viskas buvo puiku: atominë jëgainë � turtas irenergijos ðaltinis � priklausë Lietuvai. Taèiau saugø atominës elektri-nës darbà iki to laiko sàlygojo daugelis sàjunginiø struktûrø ir jø pada-liniai. Dabar viso to staiga netekome ir likome kaip nuogi. Gausybëávairiø organizacijø, bûtinø kvalifikuotai pagelbëti eksploatuojant atomi-næ elektrinæ, liko Rusijos � SSRS teisiø ir ásipareigojimø perëmëjos �dispozicijoje. Ryðius reikëjo iðlaikyti, bet jau pagal sutartis uþ atliktus

185

darbus. Medþiagas, árenginius, kurà stengëmës gauti senø nusistovëju-siø ryðiø kanalais, nors tai darësi vis komplikuoèiau. Taèiau mus gelbë-jo tai, kad buvome patrauklûs, laiku sumokëdami. Beviltiðkomis aplin-kybëmis padëdavo Lietuvai lojali naujoji jëgainës administracija, dir-bantieji, jø ryðiai su Rusija. Ignalinos AE neturëjo jokiø finansiniø sun-kumø, jai netrûko kuro, buvo pasirûpinta jo atsargomis.

1992 metø pradþioje ásteigta Ignalinos atominës elektrinës saugu-mo mokslinës analizës grupë (ISAG). Jos ákûrimà ir sëkmingà darbàlëmë iniciatyva (áskaitant iðeivijà) keleto su atomine energetika susiju-siø asmenø, màstanèiø reikiama kryptimi, suprantanèiø problemos es-mæ ir, laimei, turinèiø galimybæ priimti ir ágyvendinti sprendimus.

Manau, kad tuo sunkiu metu, kai valstybë dar nekontroliavo savoteritorijos, buvo padaryta nemaþai, pasirinkta reikiama darbø kryptis.Vëliau pradëjo vykti keistoki dalykai.

Pirmiausia ir svarbiausia � Vyriausybës nutarimu elektrinë netekospecifinës paskirties ámonës statuso. Jëgainæ mëginta perduoti Lietuvosvalstybinei energetikos sistemai, privatizuoti. Ásikiðo Seimas � vël viskàatðaukë. Atominë elektrinë tapo atskira ámone, bet jau nespecifine. Ato-minës energetikos specialistø nuomonë tapo nesvarbi sprendimus priiman-tiems politikams, profesinë mokslininkø kompetencija � nereikalinga. Ðiàydingà nuostatà tuomet valdþiusioji partija vëliau perdavë á valdþià at-ëjusiai konservatoriø ir krikðèioniø demokratø koalicijai.

Ið viso to matyti, koká neigiamà vaidmená suvaidino nekompeten-tinga, specialistø nuomonës nepaisanti Vyriausybë. Turint rimtà strate-giná planà, ðios sumaiðties buvo galima iðvengti. Pozityviu þingsniu ne-galima pavadinti jokiais rimtais argumentais nepagrásto sprendimo pa-naikinti Energetikos ministerijà. Tai ðiurkðti, Nepriklausomai Lietuvaidaug kainavusi ir dar daug kainuosianti klaida, susijusi tik su asmeni-nëmis ambicijomis. Konservatoriai nesusidorojo su atominës energeti-kos organizacinëmis ir techninëmis problemomis. Pasirodë, kad jø pa-mëgtieji �ryþtingi� ir politiniai sprendimai techninëms sistemoms ne-tinka. Tarp kitø jø norø visø nesuprantamiausias buvo noras techniniøsistemø valdyme diegti politizuotus kriterijus. Bandymas garsiàjà tezæ�kiekviena virëja gali valdyti valstybæ� perkelti á ðiuolaikinës techni-kos sritá � apgailëtinas. Techniniø sistemø valdyme neámanomas politi-nis sprendimas, kuris anksèiau ar vëliau reikðtø þlugimà su dramatiðko-mis pasekmëmis.

186

Skirti energetikai maþiau dëmesio, suvelti jà su kitomis ûkio pro-blemomis, atstovauti jai tarptautiniuose susitikimuose ministro pava-duotojo ar departamento vadovo lygiu � visa tai tapo rimtu kliuviniurealizuoti ambicingus planus, bûti pakviestiems derybø á Europos Sà-jungà.

Akivaizdu, kad nuo 1992 m. daug padaryta didinant Ignalinos ato-minës jëgainës saugumà. Á ðiuos darbus daug kapitalo ádëjo uþsieniovalstybës, daugiausia � Ðvedija. Reikiamos paramos ar noro padëti iðmûsø Vyriausybës nesulaukta. Tad, kai Lietuvos poþiûris toks atsainus,galima daryti iðvadà, kad mûsø valstybei jëgainës saugumo klausimainerûpi.

Didþiausia bëda � pastovûs atsiskaitymø uþ Ignalinos AE pagamin-tà elektros energijà sutrikimai, trukdantys gerai ir laiku atlikti einamàjáir planiná remontà. Alinami árengimai, sistemos, o dël to kyla jau nau-jas didþiulis pavojus saugiam elektrinës darbui. Naujø saugumo siste-mø ádiegimas maþai kà gali padëti, jei patys árengimai susidëvëjæ. Tainedovanotinas aplaidumas. Kà jau kalbëti apie atlyginimø negaunan-èius darbuotojus ir galimà jø darbo kokybæ, jei jie, dirbdami tokiamesvarbiame objekte, negali normaliai gyventi? Kaip tuomet vertinti þmo-giðkojo faktoriaus átakà operatyviniam jëgainës darbui?

Kaip þinome, Europos Komisija nepalankiai vertina tolesná ato-minës jëgainës eksploatavimà. Kodël taip yra? Þinau vienintelá atsa-kymà � dël tokios nuostatos kalti mes patys, mûsø vyriausybës, neið-vengusios klaidø.

Atominæ jëgainæ mûsø valdþia prilygino kitiems eiliniams industri-jos objektams, neatsiþvelgdama á jos ypatingà reikðmæ Lietuvai ir pa-sauliui, o Europos ðalims � ypaè. Nesolidus mûsø valstybës poþiûris álabai ypatingà, specifiná valstybës objektà � pirmoji klaida.

(Iðtaisyti klaidas � mûsø paèiø priedermë. Taèiau apklausos duo-menys demonstruoja tik patriotizmà: praëjusiø metø pabaigos ir ðiø metøpradþios apklausos duomenys tokie patys: 20 proc. � jëgainæ uþdaryti,80 proc. � ne. Në viena partija nëra iðsakiusi savo aiðkaus poþiûrio ábranduolinæ energetikà.)

Lietuvos ávaizdþiui labai pakenkë bendrovës �Lietuvos energija�sàskaitø areðtas banke dël skolø Ignalinos jëgainei. Valstybë galëjopadëti sau, pervesdama jëgainei tuos pinigus, kuriuos pati skolinga�Lietuvos energijai�. Bet jai bûdinga vilkinti ir klysti. Tad belieka tik

187

pritarti ES pareigûnams ir palaikyti jø pozicijà dël Ignalinos atominësjëgainës.

Klaida ir tai, kad iki ðiol neiðspræstas jëgainæ eksploatuojanèios or-ganizacijos klausimas pagal priimtus pasaulyje standartus. Svarbiau-sias eksploatuojanèios organizacijos tikslas � uþtikrinti saugà visais ato-minës elektrinës gyvavimo ciklo etapais. Nejau manoma, kad naudotokuro saugyklos � tai paèios jëgainës ir trijø Ûkio ministerijos valdinin-kø reikalas? jau nekalbant apie politizuotus, prasilenkianèius su gyve-nimu sprendimus dël konteineriø naudotam kurui laikyti tiekimo. Pave-dus Ûkio ministerijai vykdyti ir buvusios energetikos ministerijos funk-cijas ministro lygiu, neástengiama kaip dera atstovauti atominës ener-getikos reikalams, o ðios srities pareigûnai ministerijoje vaidina geriau-siu atveju treèiaeilá vaidmená. Tokiø pajëgø nepakanka diskusijai net supagalbos teikëjais, kuriems vis tiek, ar jëgainæ ruoðti tolimesniam dar-bui, ar uþdarymui.

VATESI vadovà skiria vykdomoji valdþia, o tai reiðkia per didelæðios inspekcijos priklausomybæ nuo jos ir keblumus, kai reikia gautieksploatacijos licencijà. VATESI vadovo postas � valstybinës reikðmës,ir ðalies Prezidentas èia turi tarti savo þodá, kitaip Europa nepatikës,kad licencija eksploatuoti jëgainæ iðduota skaidriai.

Senokai tarptautinës institucijos siûlë pakeisti jëgainës Valdymo ásta-tymà. Tai ágalintø pagerinti eksploatacijà, priimti strateginius saugosgerinimo sprendimus. Mums tai nebûtø kainavæ dideliø iðlaidø, taèiautai nepadaryta. Valstybës vadovai, kalbëdami apie Ignalinos AE uþda-rymà, nesiliauja demonstravæ neregëtos arogancijos ir diplomatijos sto-kos, uþuot tiesiai pasakæ, kad elektrinës uþdarymui lëðos sovietmeèiu, oir po Nepriklausomybës paskelbimo nebuvo kaupiamos, kad pradþiaiderybomis reikëtø iðspræsti to laikotarpio lëðø uþdarymui klausimà.

Akivaizdu, kad spræsdama IAE problemas, valdþia netelkia ðios sri-ties intelektualiniø pajëgø. Matyt baiminamasi, kad neiðryðkëtø nekom-petencija ir nevykusios veiklos kaina. Taèiau ji vis tiek akivaizdi, kainenuginèijamu argumentu pasirenkama �tarpelio problema�. Nesuvokian-tiems problemos visumos, pateikiamas paprasèiausias argumentas � lini-jinis matmuo, kurá primityvus protas tik ir pajëgia suvokti.

Jauèiuosi turás moralinæ teisæ teigti, kad tai, apie kà kalbëta, buvogalima daryti ir padaryti geriau. Tai liudija mano iniciatyvos ir darbaisudëtingiausiu Lietuvai laikotarpiu. Tarp jø � pasiûlyta ir pradëta

188

ágyvendinti �sauso� tipo panaudoto branduolinio kuro saugykla. Taippat treniruoklio árengimo jëgainëje galimybiø paieðka. Nustatytos pa-grindinës IAE saugumo gerinimo kryptys, pradëtas tarptautinis bendra-darbiavimas ðioje srityje, praskleista slaptumo skraistë. Svarbiausia, bu-vo sukurta palanki psichologinë terpë jëgainës darbuotojams, jø tauti-niam ir profesiniam orumui.

Pono A. Takeda þodþiø, cituotø straipsnio pradþioje, fone galimateigti, kad pirmàjá Nepriklausomos Lietuvos raidos etapà nuëjome sëk-mingai áveikdami skepticizmà dël mûsø galimybiø susidoroti su atomi-nës energetikos problemomis. Deja, pradedant penktaisiais Nepriklau-somybës metais, �nuveikta� pakankamai, kad niûrios prognozës pasi-tvirtintø blogiausia prasme: pagautoji auksinë þuvelë gali iðtrûkti�

�Nuclear Safety at the Ignalina NPP. Achievments and Chalenges� /International Conference. April 8�9, 1999, Vilnius

189

V. ÐEVALDIN

IÐANKSTINIS IGNALINOS AE BLOKO UÞDARYMAS

TARPTAUTINË INICIATYVA

1991 m. gruodá Ðvedø branduolinës energetikos inspektoratas (SKI)inicijavo metodologinës paramos suteikimà Lietuvos valstybinei ato-minës energetikos saugos inspekcijai (VATESI) ir techninës pagalbossuteikimà valstybës ámonei Ignalinos AE, siekdamas gerinti jos saugà.

1993 m. rugpjûèio mënesá buvo parengta pirmoji Ignalinos AE sau-gos gerinimo programa. Joje buvo numatyta 41 priemonë, ir visos jossuskirstytos á eksploatavimo saugos ir techninës saugos gerinimo prie-mones. Dalis ðiø priemoniø buvo pradëtos realizuoti, padedant SKI.

Iki 1992 m. atlikta daug darbø, siekiant ávertinti reaktoriø konstruk-cijos saugà. Daugumai darbø subsidijas skyrë Tarptautinë atominës ener-getikos agentûra (TATENA) ir Europos Sàjunga (ES). Taèiau to nepa-kako, kad ðie reaktoriai patenkintø tarptautinius saugos reikalavimus.

Centrinës ir Rytø Europos ðalims bei buvusios Sovietø Sàjungosðalims buvo pasiûlyta Tarptautinë veiksmø programa atominiø árengi-niø ðiose ðalyse saugos gerinimui. Pasiûlymas buvo pateiktas 1992 me-tais Miunchene vykusiame septyniø ekonomiðkai labiausiai iðsivysèiu-siø ðaliø (G-7 grupë) valstybiø ir vyriausybiø vadovø pasitarime.

EUROPOS REKONSTRUKCIJOS IR PLËTROS BANKO (ERPB)FINANSUOJAMI SAUGOS PROJEKTAI

1993 metais G-7 grupei pasiûlius, Europos rekonstrukcijos ir plëtrosbankas atidarë branduolinës saugos sàskaità. Iki 1998 metø ið 19 ðaliø irES á minëtà sàskaità buvo pervesta 260 mln. ECU, ið jø apie 40 mln.buvo skirta Lietuvai.

Ið branduolinës saugos sàskaitos buvo finansuojami eksploatavimoir trumpalaikiai techniniai projektai, skiriamos neatlygintinos subsidi-jos (grantai) atominiø elektriniø su VVER 440/230 ir RBMK tipo re-aktoriais saugai svarbiai árangai pirkti. Buvo siekiama susitarti su jëgai-nes eksploatuojanèiomis ðalimis pagal grafikus ir/arba sàlygas sustabdyti

190

nesaugius reaktorius, ir tai buvo dalis suderintø strategijø, siekiant vyk-dyti reformas energetikos sektoriuje.

IAE specialistai parengë finansuotinø techniniø projektø sàraðà.TATENA ekspertø susitikime 1993 m. rugsëjá Europos rekonstruk-

cijos ir plëtros bankui pateikë saugos gerinimo 21-os temos sàraðà. Taitemos, kurios gali bûti finansuojamos ið branduolinës saugos sàskaitos.

1994 m. vasario 10 d. ERPB, Lietuvos Respublika ir Ignalinos atomi-në elektrinë pasiraðë Susitarimà dël granto, pagal kurá bûtø finansuojamidarbai ir prekiø tiekimas bei uþtikrintos inþinerinës pagalbos ir projektøvaldymo paslaugos. Ið pradþiø granto suma buvo 32 860 000 ECU, ku-rià reikëjo iðmokëti iki 1996 m. rugsëjo 30 d. Pabaigoje ið 41-os IAEsaugos gerinimo programos priemonës liko 18 temø, finansuojamøERPB (1 lentelë).

1 lentelë.IAE saugos gerinimo programos, finansuojamos ERPB, temø sàraðas

1. A-1.1 Bûgnø-separatoriø ir daugkartinës priverstinës cirkuliacijoskontûro (DPCK) árangos vizualinës inspekcijos árenginiai

2. A-1.2 DPCK árangos ultragarsinës eksploatavimo kontrolës árenginiai

3. A-1.3 Reaktoriaus technologiniø kanalø ultragarsinës eksploatavimokontrolës árenginiai

4. A-1.4 Radiografinës inspekcijos árenginiai

5. A-2.1 Specialieji techninio aptarnavimo árankiai

6. A-2.3 Kuro kanalø sandarinimo þiedai

7. A-4 Iðmetimø ir aplinkos radioaktyviojo monitoringo sistema

8. A-5 Konstrukcijos dokumentø tobulinimas

9. A-6 Bloko valdymo kompiuterinis treniruoklis

10. B-1.1* Papildoma avarinë reaktoriaus stabdymo sistema

11. B-1.2 Reaktoriaus stabdymo dël vandens debito sumaþëjimo pergrupiná skirstomàjá kolektoriø sistema

12. B-1.3* Papildoma neutronø srauto matavimo sistema

13. B-1.4* ISS �TITAN� sistemos tobulinimo strategija

14. B-1.5 Reaktoriaus stabdymo dël reaktyvumo operatyvinës atsargossumaþëjimo sistema

15. B-2.2A* Su sauga susijusios árangos tobulinimas seisminiu atþvilgiu

191

16. B-2.2B Seisminio monitoringo ir signalizacijos sistema

17. B-2.4 Vandenilio monitoringo sistema

18. B-3.1A Pagrindiniø apsauginiø átaisø pakeitimas

19. B-3.1B Techninio vandens tiekimo sistemos Dy 500 ir Dy 600uþdaromosios armatûros pakeitimas

20. B-5 Prieðgaisrinës saugos áranga

21. C-1 Visuomenës informavimo programa

22. C-2 Projektø ir inþinerinës pagalbos valdymo padalinys

*Inþineriniai tyrimai, kuriø rezultatas yra ataskaitø ir techniniø specifikacijø, skir-

tø sistemø ir árangos pirkimui, rengimas.

SUSITARIMO SU ERPB SÀLYGOS

Ið pradþiø Susitarimo dël granto projekte buvo nurodyta sàlyga uþ-daryti Ignalinos AE 1-àjá energijos blokà 1998 m. birþelio 30 d. ir 2-àjáenergijos blokà � ne vëliau kaip 2002 metais.

Ðià sàlygà Lietuvos derybininkai atmetë ir informavo Lietuvos Res-publikos Vyriausybæ, kuri davë nurodymà ,,iðsiderëti tokias sàlygas, kadpagalbà bûtø galima gauti, neuþdarant blokø�, ir susitarimo pasiraðy-mas buvo perkeltas ið 1993 m. gruodþio á 1994 m. vasará.

Pagal priimtas sàlygas ðalys ásipareigojo eksploatuoti reaktorius,kol tarpelis tarp reaktoriaus kanalø ir grafito iðnyks, ir atsisakyti pa-keisti reaktoriaus technologinius kanalus, kad nebûtø pratæstas jø darboresursas. Taip pat Vakarø ekspertai, remdamiesi RBMK-1000 eksploa-tacijos patirtimi, manë, kad per 1998�2000 m. laikotarpá Ignalinos AEkanalø resursas bus pasibaigæs, ir abu energijos blokai bus sustabdytiiki 2002 m. IAE specialistø manymu, tokioms sàlygoms esant, 1-asisenergijos blokas galëtø dirbti iki 2009 m., o 2-asis energijos blokas �iki 2012 m., periodiðkai matuojant grafità ir kanalus.

Tokiu bûdu nurodymas ,,pinigø gauti, o blokø neuþdaryti� buvo ávyk-dytas, ir Susitarimas su ERPB 1994 m. vasario mënesá pasiraðytas.

Vakarø ekspertai suprato, kad siekiant uþdaryti IAE energijos blo-kus, sutartyse reikia nurodyti konkreèias uþdarymo datas, o ne bandytinustatyti technines sàlygas. Taip ir buvo padaryta derybø dël Lietuvosástojimo á ES metu (Sutarties dël stojimo 4 protokolas). Tuomet techni-niø specialistø nuomonës jau niekas neklausë.

192

L. AÐMANTAS

ATOMINË ENERGETIKA NUVERTINTANEPELNYTAI

Ignalinos atominë elektrinë buvo svarbi átvirtinant Lietuvos nepri-klausomybæ, taèiau dabar, uþuot galvojus, kaip jà iðsaugoti, kuriamiplanai, kaip jà sunaikinti.

Valstybës atkûrimo pradþioje � 1990 m. balandþio 18 d. � TSRSpradëjo energetiniø resursø blokadà, trukusià 72 dienas. Elektrinë ten-kino visus elektros energijos poreikius, nors ið Maskvos buvo grûmoja-ma. Tik 1991 m. rugpjûèio 27 d., tuoj po puèo, pasiraðëme dokumentà,kuriame konstatuota, kad �Ignalinos AE yra Lietuvos Respublikos ju-risdikcijoje kaip Lietuvos Respublikos valstybinë nuosavybë�. Rusijapripaþino Lietuvà po dviejø dienø.

POLITIKØ SPRENDIMAI TAPO MEÐKOS PASLAUGA

Mûsø noras tapti Europos Sàjungos nare, o Europos Komisijos gru-bus spaudimas uþdaryti Ignalinos AE davë rezultatus. Politinës partijosvaldþioje keitësi, bet visos norëjo, kad ðis þingsnis bûtø þengtas jomsvaldant. 1999 m. Lietuvos politinës ir vykdomosios valdþios elitas pri-ëmë sprendimà 2005 m. uþdaryti pirmàjá Ignalinos AE reaktoriø, o poto nuspræsti, kada uþdaryti visà elektrinæ.

Dabar parlamentui jau pateikta svarstyti Lietuvos energetikos insti-tuto parengta Nacionalinës energetikos strategija, kurioje siûloma pri-tarti antrojo bloko uþdarymui 2009 m., Europos Komisijos ágeidþiu kei-èiama 1999 m. spalio 5 d. priimta strategija. Reikia tikëtis, kad tokspaklusnumas bus gerai ávertintas. Bet ar neatsitiks taip, kad praëjus kieklaiko, politinis sprendimas taps ekonominiu bei finansiniu minusu irpakenks valstybës prestiþui?

PRITRÛKO KOMPETENCIJOS

Prieð gerà deðimtmetá G-7 (septyniø galingiausiø pasaulio valsty-biø) virðûniø susitikime nuspræsta, kad RBMK tipo reaktoriai yra ne-

193

saugûs, todël turi bûti uþdaryti. Toks sprendimas priimtas neturint pa-kankamai informacijos apie ðiuos reaktorius ir nevengiant vakarietiðkolobizmo. Nesinori tikëti, kad, sovietams rengiantis statyti Ignalinos AE,Vakarø politikams nebuvo þinoma, kokie yra sovietiniai atominiai re-aktoriai. Bet tada jie tylëjo, nes tai bûtø buvæs kiðimasis á galingos irgrësmingos valstybës vidaus reikalus.

Dabar gi, iðlaisvëjus pasauliui, politikai, svarstydami valstybei arvalstybëms iðkilusias energetikos problemas, turëtø atsisakyti ydingospraktikos reikðti kategoriðkà nuomonæ, neturëdami informacijos ir ne-sugebëdami suvokti problemos. Techniniai, ekonominiai ir politiniaiaspektai turëtø bûti labai aiðkiai atskirti.

Dël administraciniø gebëjimø stokos tapome vienpusiðkumo ákaitais,nes per daug pasikliovëme tendencinga kai kuriøVakarø Europos specia-listø nuomone, kurie nieko nepraras bet kokiu atveju, o neabejotinai uþ-dirbs � ar tobulindami IAE saugà, ar demontuodami jëgainæ. Lietuvosnacionaliniai interesai juos maþiausiai domina. Ne be uþsienieèiø pagal-bos, pritariant kai kuriems nuo konjunktûros priklausantiems Lietuvosmokslininkams, gudriai pakiðta nuostata nekeisti kuro kanalø. 1994 m.Europos rekonstrukcijos ir plëtros bankas suteikë Lietuvai 32,8 milijonoekiu IAE saugumo priemonëms ágyvendinti, o Lietuva pasiþadëjo ne-keisti kuro kanalø naujais, kai pasibaigs jø eksploatavimo laikas. Ir ne-kompetentinga, arogantiðka valdþia tokià sutartá pasiraðë.

ELEKTRINË PRIE VAKARØ NEPRIARTËJO

Ignalinos AE pastatë ne Lietuva, o buvusi Tarybø Sàjunga dideliovakarø regiono elektros energijos reikmëms tenkinti. Tai istorinë realy-bë, ir nereikëtø gàsdinti, kad jos tikslai buvo kiti, kaip kai kas Vakaruo-se bando tikinti. Dabartinë pasaulio energetikos politikos kryptis yraregioninë kooperacija ir tarptautinë integracija � ðia linkme ir dera ið-naudoti Ignalinos AE. Jëgainës norima atsikratyti todël, kad ji � perrimtas konkurentas kitiems elektros generatoriams uþ mûsø ðalies ribø.

Tokià iðvadà leidþia daryti tai, kad kalbos, jog IAE nesaugi, pasi-girdo tik tada, kai ji perëjo valstybingumà atkûrusios Lietuvos nuosa-vybën 1991 m., ir pareiðkëme turá galimybæ tiekti pigià elektros ener-gijà á Vakarus. Tai, matyt, buvo didþiausia taktinë klaida. Juk Lietu-vai tapus nepriklausoma, Ignalinos branduolinës jëgainës geografinë

194

padëtis nepakito, ir ji prie Vakarø nepriartëjo, netapo pavojingesnë,nei anksèiau. O jeigu IAE stovëtø Baltarusijoje, geografiðkai tai tërakeli kilometrai, ES juk negalëtø kontroliuoti jos darbo ir vertinti sau-gumo? Ar mes taip pat bûtume nepageidaujami ES, kaip per arti tu-rintys branduoliná objektà?

Á ðiuos klausimus nesunkiai rastume atsakymà, jei sugebëtume pa-þvelgti nors kiek toliau savo nosies, perprasti Vakarø politiniø ir finan-siniø jëgø interesus.

NULËMË INTERESAI

Atominës elektrinës uþdarymas � ilgas ir brangus procesas, tam rei-kës milþiniðkø lëðø ir begalës ávairiø projektø. Tai patraukli perspekty-va uþdirbti daugeliui Vakarø, Rusijos ir Lietuvos ávairiø srièiø konsul-tantø, specialistø ir verslininkø. O ir Rusijai ði akcija tinka. UþdariusIgnalinos jëgainæ, Lietuvai elektros vis tiek reikës. Jà gaminti teks degi-nant organiná kurà, o dujos � patraukliausias ir lengviausiai Lietuvàpasiekiantis kuras, kuris galëtø pakeisti branduoliná. Be to, uþ organinákurà teks mokëti bent keturis kartus brangiau, negu uþ branduoliná. TaiRusijai itin naudinga.

Uþsienio ekspertai atliko daugybæ tyrimø, analiziø, taèiau niekasnepasakë, kad Ignalinos AE negali bûti eksploatuojama taip pat sau-giai, kaip Vakarø atominës elektrinës. Lietuvai atkûrus valstybingumà,pagrindinis dëmesys buvo skiriamas elektrinës saugai didinti. Pasitel-kus uþsienio investicijas, jëgainë tapo saugiausia ir moderniausia so-vietinio tipo atomine elektrine. Tuo tarpu ant Suomijos álankos stovintiviena seniausiø Rusijoje Èernobylio tipo atominë elektrinë nëra tiekmodernizuota, ir jos saugumas nëra tiek padidintas, kiek Ignalinos AE.Taèiau ji ir toliau tiekia elektrà Europos Sàjungos narei Suomijai (poðeðis milijardus kilovatvalandþiø kasmet) Vakarø veikëjai nemano, kadðios jëgainës pagaminta energija �neðvari� ir nereikalauja jos uþdaryti.

JEI IÐ TIESØ PAVOJINGA, UÞDARYKIME TUOJ PAT

Diskutuodami su Vakarø valdininkais niekuomet nesutarsime, nesargumentai grindþiami skirtingomis prielaidomis, skirtingomis nuosta-tomis ir net skirtinga pasaulëþiûra. Jø nuostata, kad IAE yra tokia, kaip

195

Èernobylio, ið esmës klaidinga, visiðkai neatitinka tikrovës, ji pasitel-kiama tik siekiant sudaryti neigiamà poþiûrá á atominæ energetikà. At-likta modernizacija jëgainæ pakëlë á kità, þymiai aukðtesná saugumo lyg-mená.

Viskà gerai apmàsèius, kyla logiðkas klausimas: jeigu Vakarø vei-këjai mano, kad Ignalinos AE yra realiai nesaugi, tai kaip galima lauktimetø metus, kol ji bus uþdaryta? Nutraukti jos eksploatacijà reikia tuè-tuojau.

PRAÐOMA PAÐALPOS SAVO TURTUI SUNAIKINTI

Ðalies gyvenimo lygis priklauso nuo suvartojamos elektros energi-jos kiekio. Tai dësninga. Todël visur elektros energijos vartojimas nuo-lat didëja, ir valstybiø tikslas yra statyti elektrines, kad jos gamintøelektrà, o ne uþdarbiauti ið jø uþdarymo. Paprastai stengiamasi elektri-niø techniná resursà ilginti, kad jos duotø kuo didesnæ naudà.

Bent kiek apsiðvietæs Lietuvos pilietis supranta, kad Lietuvai taptiEuropos Sàjungos nare yra naudinga. Stodama á ES, ji gali gauti apiepenkiø milijardø doleriø finansinæ paramà. Jei tà paramà sunaudosimetik Ignalinos jëgainës uþdarymui ir jei jos neuþteks, ar surasime darpapildomø lëðø ir ðiam darbui uþbaigti, ir ðaliai pertvarkyti pagal Euro-pos Sàjungos reikalavimus? Gal tik uþdarysime Ignalinos AE, patirsi-me nuostolius ir liksime uþ Europos Sàjungos ribø, jei referendumeðalies gyventojai nepritars ðiai narystei? Kaþin ar Europos Sàjungojepritaps tokia valstybë, kuri, uþuot ieðkojusi keliø, kaip geriau panaudotisavo keliø milijardø doleriø vertës turtà, praðo kitø ðaliø, kad jos skirtøkelis milijardus paðalpos tam turtui sunaikinti?

�Kauno diena� 2002-09-28

196

KALBA, PRIIMANT BRANDUOLINËS ENERGETIKOSASOCIACIJÀ Á EUROPOS ATOMININKØ SÀJUNGÀ

ROMOJE (ITALIJA)1999 M. SPALIO 29 D.

Jûsø Ekscelencija,Ponios ir ponai,Man, kaip Lietuvos branduolinës energetikos asociacijos pirminin-

kui, didelë garbë kalbëti tokiai iðkiliai auditorijai mûsø organizacijospriëmimo á Europos branduolinës energetikos bendrijà proga. Pirmiau-siai norëèiau nuoðirdþiai padëkoti uþ tai. Trumpam gráþdamas praeitin,taip pat reiðkiu padëkà Europos atomininkø sàjungos (ENS) preziden-tui 1990�1991 m. Jean�ui van Dievoet�ui (Belgija) uþ jo moralinæ pa-ramà Lietuvai sunkiu metu, 1991 m., kai Ignalinos AE buvo tapusi po-litinio ðantaþo objektu.

Nepaisant ðiuo metu susiklosèiusios nepalankios situacijos, kai mûsøParlamentas, spaudþiamas ES, nusprendë uþdaryti AE pirmàjá blokà iki2005 metø, mes Lietuvoje tikime atominës energetikos ateitimi ir turi-me stiprø mûsø visuomenës palaikymà. Todël siûlome kompanijoms,turinèioms branduolinæ technologijà ir siekianèioms jà platinti, jau da-bar, nedelsiant, pradëti nagrinëti galimybes pastatyti vienà ar kelis bran-duolinius reaktorius Lietuvoje, kurie galëtø sëkmingai dirbti rinkos sà-lygomis. Visa statybai ir eksploatacijai reikalinga infrastruktûra, kaipþinote, Lietuvoje yra, taip pat turime ir rengiame aukðtos kvalifikacijosspecialistus. Mûsø Asociacija visomis galimomis priemonëmis tai ska-tins ir rems.

Manau, ið karto tam nereikëtø dideliø investicijø. Galima pradëtinuo nedidelës atstovybës (ji galëtø bûti ir jungtinë, keliø kompanijø) iraktyvaus bendravimo su átakingais politikais bei aiðkinamojo darbo vi-suomenëje, kuriam visuomenës nuomonë yra palanki. Atominæ energe-tikà Lietuvoje remia gerokai daugiau, nei pusë gyventojø. Galbût, jeigutai ámanoma, pradþioje Asociacijà reikëtø ðiek tiek paremti literatûra �knygomis, þurnalais, konferencijø medþiaga, pagelbëti, iðleidþiant lanks-tinukus lietuviø kalba. Pozityvø vaidmená suvaidintø Asociacijos nariødalyvavimas ávairiuose seminaruose, renginiuose, kuriems dabar taippat reikalinga finansinë parama.

197

Esu tikras, kad Lietuvoje rasite daug specialistø profesionalø, poli-tikø, mokslo ir visuomenës veikëjø, pritarianèiø idëjai, kad Lietuva turilikti branduolinës technologijos valstybe. Juk ne visi ir valdanèiosioskoalicijos partneriai pritarë pirmojo bloko uþdarymui, kai kurios parti-jos pasisakë kategoriðkai prieð. Ir dabar galima prognozuoti, kad val-danèiosios koalicijos laukia skaudus pralaimëjimas ateinanèiø metø rin-kimuose, dël jø netoliaregiðkumo atominës energetikos atþvilgiu. De-vyneriø Nepriklausomybës metø laikotarpis parodë, kad mes IAE pui-kiai perëmëme ir perpratome. Ypaè norëèiau atkreipti Jûsø dëmesá ádarbus, atliekamus Branduolinës saugos analizës grupës, kurie plaèiaiþinomi specialistø, o juk paskelbæ Nepriklausomybæ, savo veiklà turë-jome pradëti nuo nulio.

Manau, atominës energetikos Lietuvoje laukia puiki ateitis, ir ben-dros su Jumis pastangos atneð gerø rezultatø. Mes nepalauþiami opti-mistai. Aèiû.

Prof. L. AÐMANTASBranduolinës energetikos asociacijos pirmininkas

198

BRANDUOLINËS ENERGETIKOS ASOCIACIJOSPAREIÐKIMAS

Reikia sàþiningai pripaþinti, kad Lietuvos ekonominio nuosmukioprieþastis buvo ne atominë elektrinë. Atominë elektrinë puikiai pasitar-navo, átvirtinant Lietuvos Nepriklausomybæ. Paèiu sunkiausiu Lietuvaimetu sugebëjome spræsti visas su atomine elektrine susijusias proble-mas, sukeldami pasaulyje nusistebëjimà. Numatëme strateginius þings-nius saugios eksploatacijos pagerinimo linkme bei pradëjome juos ágy-vendinti. IAE mokslinë saugos analizës grupë, pradëta kurti tuðèiojevietoje, atliko savo strateginæ paskirtá ir pelnë pasaulyje autoritetà irpripaþinimà. Vienu sunkiausiø laikotarpiø � Nepriklausomybës kûrimopradþioje � grupei parûpinome finansavimà (ið uþsienio já gauti buvotik svajonë!), ádiegëme ðiuolaikinæ kompiuterinæ technikà. Vëliau taisudarë puikias prielaidas atsirasti finansavimui ir ið uþsienio, nes tenpastebëjo, kad einame teisinga linkme, stengiamës saugumo klausimusiðspræsti savo jëgomis, o tai paskatina investuoti uþsienio valstybes,susirûpinusias IAE saugumu. Tapome valstybe, visiðkai ávaldþiusia vienàið sudëtingiausiø pasaulyje � branduolinæ technologijà.

Per pastaruosius keletà metø, nekreipiant dëmesio á specialistø pro-fesionalø nuomonæ, pasikliovus partiniø pareigûnø konjunktûriðku po-þiûriu, tvarkant IAE reikalus, padaryta esminiø, lemtingø klaidø.

Pereinamuoju á rinkos ekonomikà laikotarpiu nepakankamai suvo-kiame energetikos, ypaè atominës energetikos, svarbà mûsø gyvenime.Atominë jëgainë sulyginta su kitais, eiliniais industrijos objektais, neat-siþvelgiama á jos iðskirtinæ reikðmæ ne tik Lietuvai, bet ir visam pasau-liui, o Europos ðalims � ypaè.

Tokio neigiamo poþiûrio rezultatø ilgai laukti neteko. Dël diploma-tijos stokos tapome vienpusiðkumo ákaitais, nes pasikliovëme tenden-cinga dalies Vakarø Europos specialistø nuomone, kurie uþdirbs kiek-vienu atveju � ar tobulindami IAE saugà, ar demontuodami jëgainæ, irLietuvos nacionaliniai interesai juos maþiausiai domina.

Bet juk Europos Sàjungai neigiamà poþiûrá á mûsø eksploatuojamàjëgainæ mes patys padëjome suformuoti savo Vyriausybës nevykusiaisveiksmais ar visiðku neveiklumu:

• neskiriamas reikiamas dëmesys technikos mokslams,• nepasistûmëta, kuriant techninës pagalbos organizacijà,

199

• nevykusi institucinë reforma,• nesutvarkyta IAE elektros energijos kainodara,• nepriimtas tarptautiniø organizacijø rekomenduotas IAE valdy-

mo ástatymas,• • • • • pastoviai sunki IAE finansinë padëtis. Valstybë, turinti savo ran-

kose visus svertus, nesugeba sureguliuoti atsiskaitymø uþ pateiktà elek-tros energijà, kad galëtø aprûpinti jëgainæ lëðomis reguliariam remon-tui, atsarginëms dalims, naudotam kurui ir atliekoms tvarkyti, visiðkamelektrinës iðmontavimui ir saugumo pagerinimui uþtikrinti,

• • • • • jëgainës operatyvinis darbas neapsaugotas nuo Vyriausybës kiði-mosi,

• • • • • per didelë VATESI priklausomybë nuo Vyriausybës,• • • • • nepaþengta rinkos liberalizavimo kryptimi, nesudarytos sàlygos

dalyvauti treèiajai ðaliai. Elektros sektoriaus liberalizavimas � tai áva-das á konkurencijà. Rinkos reforma ágalina pradëti konkurencijà elek-tros sektoriuje tik dalyvaujant treèiajai ðaliai,

• • • • • neiðspræsti AE uþdarymo fondo klausimai,• • • • • drugys kreèia, sprendþiant naudoto branduolinio kuro saugojimo

klausimus.Visa tai atspindi mûsø pastarøjø vyriausybiø akivaizdø nesugebëji-

mà ir nenorà pasitelkti turimà intelektualiná potencialà. Taèiau net irtokiomis sàlygomis mokslininkø, inþinieriø pastangomis pasiekta tiek,kad galima konstatuoti: pirmojo bloko stabdyti dël saugos techniniøprieþasèiø nëra reikalo. Tai árodo ir licencijos suteikimas, be to, toliauvykdoma IAE saugos gerinimo programa Nr. 2:

• • • • • atliekamas nuolatinis technologiniø kanalø ir grafito monitorin-gas, ir yra visos prielaidos pareikðti, kad tarpelis tarp visø technologi-niø kanalø ir grafito neiðnyks iki 2005 metø,

• • • • • reaktoriaus gaubto stokà kompensuoja pirmojo kontûro vamzdy-nø metalo bûklës kontrolë, avarijø lokalizavimo sistemos hermetiðku-mo gerinimo programa. Pirmà kartà atliekama IAE reaktoriø 2-ojo ly-gio saugos tikimybiø analizë. 2000 m. ji bus atlikta. Esame ásitikinæ,kad dël projektiniø avarijø nebus apðvitintas personalas ir terðiama ap-linka.

2-oji nepriklausoma reaktoriaus stabdymo sistema techniðkai áma-noma, apsaugos koncepcija pasirinkta. Antrajame bloke ji bus ádiegta2002�2003 m., tad pirmajame bloke nebûtø sunku tai atlikti iki 2005 m.

200

Telieka pasidþiaugti, kad Lietuvoje jau áveikta nepasitikëjimo ato-mine energetika riba. Taèiau partijos Lietuvoje taip ir neiðsakë savostrateginio poþiûrio � liekame branduoline valstybe ar ne, o tai fun-damentalusis energetikos klausimas. Apmaudu, kad Lietuvos ener-getikos strategijoje neatsispindi branduolinës energetikos tolesnë plët-ra, nors tai buvo átraukta á pirmøjø vyriausybiø programas.

Jeigu mûsø tikslas bûtø buvæs aiðkus � neuþdaryti jëgainës, tai de-rybose su Vakarais galëjome ásigyti patá neparankiausià jiems derybi-ninkà � RBMK reaktoriø idëjos pradininkus.

Ne be uþsienieèiø pagalbos gudriai pakiðta nuostata nekeisti kana-lø. Tai atsitiko todël, kad nebuvo sutelktas intelektualusis potencialas,nevertinta, paprasèiausiai atmesta profesionalø nuomonë. Juk niekasmûsø nevertë uþdaryti AE. 1994 m. Europos rekonstrukcijos ir plëtrosbankas suteikë Lietuvai 32,8 milijono ekiu saugumo priemonëms ágy-vendinti, o Lietuva pasiþadëjo nekeisti kuro kanalø, pasibaigus jø eks-ploatavimo laikui. Tai atsitiko dël mûsø politikø tariamo visaþiniðku-mo, neátariant buvus blogiau. Net per visà eksploatacijos laikotarpá ne-reikës pakeisti visø kanalø, o tik jø dalá. Matyt, imant paskolà, buvopriimtas taip populiarus vadinamasis politinis sprendimas, tolygus vals-tybës ekonominiam suþlugdymui.

Tai pavyzdys, kai nebuvo ásiklausyta á specialistø argumentus, ku-rie prieðtaravo primetamoms sàlygoms. Specialistai tuo metu buvo tar-si atstumtieji, jø nuomonës nepaisyta, bet atrodo, kad tada jie buvo tei-sûs. Kitiems, matyt, rûpëjo ne esmë, o konjunktûriniai dalykai. Norintspræsti jëgainës problemas, visuomet reikia jausti pulsà: kuo gyva elek-trinë, kaip klostosi ávykiai ne tik Lietuvoje, bet ir toli uþ jos ribø.

Vyriausybës sprendimas uþdaryti techninio resurso neiðnaudojusá pir-màjá blokà yra nusikaltimas. Jis tik patvirtina Vyriausybës bejëgiðkumà,sprendþiant energetikos problemas. Atsisakydami atominës energetikos,þlugdome Lietuvos ekonomikà ir savo technologinæ reputacijà.

1999-09-15

Prof. L. AÐMANTASBranduolinës energetikos asociacijos pirmininkas

201

L. AÐMANTAS

IGNALINOS AE NAIKINIMO PRADÞIA

1994 m. kovo mënesá Lietuvos Respublikos nacionalinëje ener-getikos strategijoje (pirmojoje) paþymima: �Ekonomikos plëtros irreformø vyksmo neapibrëþtumas sàlygoja platø perspektyviniø elek-tros poreikiø diapazonà. Esant bet kokiam poreikiø lygiui, tiks-linga eksploatuoti abu Ignalinos AE blokus.� (visur tekste pa-ryðkinta mano).

LR Seimo Ekonomikos komiteto posëdþio Seimo nutarimo �DëlNacionalinës energetikos strategijos patvirtinimo� svarstyme 2002 m.dalyvavau kaip Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmi-ninkas ir pasiûliau bûtinà, esminá pakeitimà formuluotëje: kalbant apieantrojo reaktoriaus likimà, vietoje þodþio �uþdaryti� áraðyti þodá �su-stabdyti�. Seimo Ekonomikos komitetas pritarë. Ði formuluotë formali-zuota Ignalinos atominës elektrinës regiono problemø komisijos pirmi-ninkës Seimo narës K. Prunskienës 2002 m. rugsëjo 25 d. pasiûlyme, irstrategijos penktojo skyriaus 15-os dalies antruoju sakiniu teigiama:��Ignalinos AE paankstintam pirmojo bloko uþdarymui iki 2005 metøir paankstintam antrojo bloko sustabdymui 2009 metais.�

Ekonomikos komitetas pritarë, kad formuluotë logiðka, nes sustab-dþius reaktoriø ar blokà, já galima vël paleisti (t.y. tæsti eksploatacijà),jeigu antroji pusë nesilaikytø savo finansinës ar techninës paramos ási-pareigojimø, ðiuo atveju turima galvoje ES. Teisybës dëlei reikia pasa-kyti, kad vykdytinø darbø organizavimas turëtø bûti adekvatus � nepra-dëti iðmontavimo darbai, kurie trukdytø, esant reikalui, vël atnaujintidarbà. Gyvenimiðka patirtis rodo, kad ásipareigojimai daþnai nevykdo-mi, ryðkus pavyzdys � Èernobylio atominë elektrinë.

Seime 2002-øjø spalio 10 d. uþ K. Prunskienës pataisà balsavo53 Seimo nariai, prieð � Socialdemokratinës koalicijos frakcijos nariaiS. Burbienë, R. Dovydënienë, V. Greièiûnas, E. Kaniava, J. Korenka,A. Kunèinas, J. Raistenskis ir Naujosios sàjungos frakcijos narys J. Pa-lionis, 9 Seimo nariai susilaikë. Keistai atrodo, kai �prieð� balsuoja tiktuometinës valdanèiosios daugumos atstovai. Kvirba mintis, kad jie jaubuvo supaþindinti su bûsimomis Protokolo Nr. 4 Dël Ignalinos AE Lie-tuvoje formuluotëmis.

202

�Protokolas Nr. 4Dël Ignalinos atominës elektrinës Lietuvoje

Aukðtosios susitarianèios ðalys,pareikðdamos Sàjungos pasiryþimà toliau teikti adekvaèià papildomà

Bendrijos paramà Lietuvos pastangoms nutraukti elektrinës eksploatavi-mà, taip pat ir Lietuvai ástojus á Europos Sàjungà, iki 2006 metø ir vëliau,ir atkreipdamos dëmesá á tai, kad Lietuva, atsiþvelgdama á ðià Sàjungossolidarumo iðraiðkà, ásipareigojo Ignalinos atominës elektrinës I blokà ga-lutinai sustabdyti iki 2005 metø, o II blokà � 2009 metais,��

Tai faktiðkai preambulë, kurioje konstatuojama apie Ignalinos AEblokø galutiná sustabdymà. Visiðkai aiðku, kad þodþiø derinys �galuti-nai sustabdyti� keièia þodþio �sustabdyti� prasmæ.

��susitarë:1 StraipsnisPripaþindama Sàjungos pasirengimà skirti adekvaèià papildomà

Bendrijos paramà Lietuvos pastangoms nutraukti Ignalinos atominëselektrinës eksploatavimà ir pabrëþdama ðià solidarumo iðraiðkà, Lie-tuva ásipareigoja galutinai sustabdyti Ignalinos atominës elektrinës I blokàiki 2005 metø, o ðios elektrinës II blokà � iki 2009 m. gruodþio 31 d., irnutraukti ðiø blokø eksploatavimà.�

Toks teksto, nors ir oficialaus, vertimas yra paprastas �akiø dûmi-mas� visuomenei: pavartotas þodis �sustabdyti�, taèiau prieð tai esan-èiu þodþiu �galutinai� visiðkai pakeista prasmë.

Neoficialiame vertime, datuotame 2003-02-11, vietoje �galutinaisustabdyti� dar vartojamas þodis �uþdaryti� � angliðko þodþio �closu-re� vertimas. ES pareigûnai skaitë 1 straipsnio tekstà tik anglø kalba:�Acknowledging the readness of the Union to provide adequate addi-tional Community assistance to the efforts by Lithuania to decommis-sion the Ignalina Nuclear Power Plant and highlighting this expres-sion of solidarity, Lithuania commits to the closure of Unit 1 of theIgnalina Nuclear Power Plant before 2005 and of Unit 2 of this plantby 31 December 2009 at the latest and to the subsequent decommissio-ning of these units.� (AA 42/03 � ACT/P4/en1).

Jeigu LR Seimo Nutarimas �Dël Nacionalinës energetikos strategijospatvirtinimo� (2002 m. spalio 10 d. Nr. IX-1130, Seimo Pirmininkas A. Pau-lauskas) yra LR Vyriausybæ ápareigojantis dokumentas, tai pasiraðytasis

203

Protokolas Nr.4 yra nepaaiðkinama Vyriausybës (Ministras Pirminin-kas A. M. Brazauskas) savivalë, nepaklusimas Seimo nurodymui. Kas pri-vertë derybininkus (vadovas P. Auðtrevièius) taip pasielgti? Ar derybinin-kai turi dokumentà, árodantá, kad taip pasielgti privertë Vyriausybë? Jeigune, tuomet tai galima vertinti kaip derybininkø savivalæ arba negebëjimàsuvokti techniniø problemø visumos dël iðsilavinimo ðioje srityje proble-mø. Ðá kartà vien tik anglø kalbos mokëjimas Lietuvai neatneðë naudos,nes Lietuvoje buvo pasirinkti netikæ konsultantai. Padaryta nepataisomaklaida, kad á derybas konsultantais nebandyta átraukti ðio reaktoriaus kûrë-jø. Suprantama, tai Rusijos atstovai�, taèiau noriu atkreipti dëmesá, kadRusija RBMK reaktoriø saugumui pagerinti taip pat gavo uþsienio finansi-næ paramà, taèiau apie reaktoriø uþdarymà ten net nebuvo kalbos.

Á Protokolo ir Strategijos neatitikimà Lietuvos Vyriausybës dëmesáatkreipë Lietuvos Respublikos Seimo komisijos Ignalinos atominës elek-trinës regiono problemoms pirmininkë K. Prunskienë po Komisijos po-sëdþio 2002 m. vasario 24 d.: �Atkreipiu Jûsø dëmesá ir, kol protokolasnepasiraðytas, siûlome perþiûrëti ir uþtikrinti tinkamas formuluotes an-glø kalba bei jø interpretacijos ið abiejø ðaliø pusës identiðkumà ir atiti-kimà Nacionalinei energetikos strategijai.� (2003-02-27, Nr.117-03-06).Ðá laiðkà �iðnagrinëti ir informuoti Komisijà bei Vyriausybæ� MinistrasPirmininkas ápareigojo Europos komitetà prie Lietuvos Respublikos Vy-riausybës, Uþsienio reikalø ministerijà ir Ûkio ministerijà. Komisija2003-jø kovo 17 d. gavo atsakymà Nr.(40)-2-587 tik ið Europos komitetoprie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, pasiraðytà generalinio direkto-riaus P. Auðtrevièiaus. Stebina P. Auðtrevièiaus ámantri demagogija. Jisneáþvelgiàs skirtumo tarp K. Prunskienës pasiûlytos formuluotës ir esa-mos Protokole, o LR Vyriausybei ðis derybininkas raðo, kad Lietuva ási-pareigoja galutinai sustabdyti (neoficialiame Protokolo vertime tëra þo-dis �uþdaryti�, o tekste anglø kalba � �closure�, reiðkiantis �uþdary-mà, uþbaigimà� (Anglø kalbos mokomasis þodynas, 1999), �uþdary-ti� � 2. �baigti, nutraukti darbà, veikimà�; �sustabdyti� � 1. �padaryti,kad sustotø�, taip ðias sàvokas aiðkina �Dabartinës lietuviø kalbos þody-nas� 1972). Branduolinës energetikos terminijoje reaktoriaus sustabdy-mas � �shutdown�, be to ir Cambridge Learner�s Dictionary já pateikia iraiðkina, kaip reiðkiantá �laikinà árenginio sustabdymà�.

Iðvada: Protokolo Nr. 4 Dël Ignalinos AE Lietuvoje tiek lietuviðka-sis, tiek angliðkasis variantai prieðtarauja Nacionalinei energetikos

204

strategijai. Lietuvos Seimas ir visuomenë áþûliai klaidinami, o minëtasdokumentas neatitinka Lietuvos interesø ir yra Lietuvai þalingas.

2002 m. spalio 10 d. Seime patvirtintos Nacionalinës energeti-kos strategijos (Nr. IX-1130) V skyriaus 15 punkte skaitome (cituo-ju iðtisai):

�15. 1999 m. Seimo patvirtintoje Nacionalinëje energetikos strate-gijoje buvo numatyta, kad pagal Branduolinës saugos sàskaitos sutar-tá pirmasis Ignalinos AE blokas bus sustabdytas iki 2005 m., atsiþvel-giant á Europos Sàjungos, G-7 valstybiø grupës ir kitø valstybiø beitarptautiniø finansø institucijø ilgalaikës ir esminës finansinës pagal-bos sàlygas. Remiantis tomis paèiomis prielaidomis ir atsiþvelgiant átai, kad Europos Sàjungos ðalys pripaþino, jog Ignalinos AE uþdary-mas truks ilgiau, negu leidþia dabartinës finansinës perspektyvos, irkad tai yra iðskirtinë, neatitinkanti ðalies dydþio ir ekonominio pajëgu-mo finansinë naðta Lietuvai bei paskelbë, kad, bûdamos solidarios suLietuva, yra pasirengusios tæsti papildomà reikalingà Bendrijos para-mà eksploatavimo nutraukimo pastangoms taip pat ir po Lietuvos ásto-jimo á ES, antrasis Ignalinos AE blokas bus sustabdytas 2009 m., esantfinansavimo ðaltiniams, reikiamam finansavimo mastui, paremtam su-sitarimais su ES institucijomis ir kitais donorais. Lietuva ásipareigojasustabdyti reaktorius ávertindama, kad vëlesniame stojimo á ES derybøetape bus adekvaèiai sprendþiamas klausimas dël papildomos ES fi-nansinës paramos organizavimo programos Ignalinos AE paankstin-tam pirmojo bloko uþdarymui iki 2005 metø ir paankstintam antrojobloko sustabdymui 2009 metais. Ágyvendinant ðià programà, Lietuvaiðspræs klausimà ir dël Ignalinos uþdarymo pasekmiø. Neuþtikrinus rei-kiamo finansavimo ið ES ir kitø donorø, pirmojo ir antrojo IgnalinosAE reaktoriø eksploatavimas pratæsiamas, atsiþvelgiant á jø saugauseksploatavimo laikà.

Pagal Branduolinës saugos sàskaitos dovanos sutartá Lietuvos Res-publikos Vyriausybë imsis visø reikalingø priemoniø, kad Ignalinos AEatitiktø tarptautinius branduolinës saugos reikalavimus. Vyriausybë ási-pareigoja, kad Lietuva ágyvendins visas branduolinës saugos rekomen-dacijas, pateiktas ES Tarybai Atominiø klausimø ir Branduolinës sau-gos darbo grupës ataskaitoje, taip pat Saugos analizës ataskaitos, josNepriklausomos apþvalgos bei Ignalinos AE saugos tarptautinës þiurirekomendacijas.�

205

Taigi, Strategijoje vartojamas þodis �sustabdyti�.Ið Strategijos V skyriaus 16 punkto: �Lietuvos elektros energetikos

sektoriaus plëtros strategija yra pagrásta saugios branduolinës energe-tikos nenutrûkstamumu, perimamumu ir plëtote. Siekdama ateityje iðliktibranduolinës energetikos valstybe ir gaminti elektros energijà ðiuolaiki-nius saugos reikalavimus atitinkanèiose atominëse elektrinëse, Lietuvateisiðkai, finansiðkai ir politiðkai rems investicijas á naujo bloko ar reak-toriaus statybà, panaudojant Ignalinos AE esamà infrastruktûrà.�

Labai keistai ir nesuprantamai Strategijos fone atrodë Ministro Pirmi-ninko A. Brazausko informacija Seime apie eurointegracijos proceso eigàir Europos Konventà (2003-01-23), kur jis tiesiogiai kalba apie IgnalinosAE uþdarymà, nevartodamas kitokiø sàvokø, tarytum jam nebûtø þinomaapie Seimo priimtà Strategijà, tad gal neturëtø kelti nuostabos ir vyriausio-jo derybininko nuostatos. Kas keisèiausia, didþiàjà dalá pasisakymo, pava-dinto �nedideliu klausimu�, A. Brazauskas samprotavo prieð Ignalinos AEtreèiojo bloko statybà, remdamasis Strategija, taèiau kalbëdamas tik apieelektros energijos gamybos ir poreikiø balansus, bet, matyt, V skyriaus16 punkto taip ir neperskaitæs. Keistokas teiginys, kad elektrinë turëtø bûti�ne maþesnë, negu dviejø blokø�. Toliau samprotaujama, kad �valstybë,plëtodama energetinius pajëgumus, turi labai ribotas galimybes padëti to-kiems dalykams�. Suprantama, finansinë pagalba yra diskusijø objektas,taèiau parengti visà paketà reikiamø juridiniø dokumentø (ypaè naujos bran-duolinës jëgainës statybos licencijavimo klausimais), leidþianèiø tai ágy-vendinti, bûtina. Kalbëtojas pastebi, kad �elektros energija kainuoja maþ-daug dvigubai daugiau� uþsienio atominëse elektrinëse , o IAE savikainayra 5,6 lietuviðko cento uþ kWh. Pamirðtama, kad elektrinë gauta kaip do-vana, nors ir po sudëtingø derybø su buvusios Sovietø Sàjungos ásipareigo-jimø perëmëja Rusija, ir teigiama, kad ��jokia buhalterija iki ðios dienosnegalëjo nustatyti, kiek ta elektrinë kainuoja. Todël amortizaciniai atskai-tymai yra labai sàlyginiai.�

Juk apie elektrinæ ar naujà blokà kalbama kaip apie galimybæ 2015�2020 metais, bet gi tam reikia rengtis neatidëliojant, tai rodo Suomijospavyzdys � pasirengimas truko ilgiau, nei 10 metø.

206

L. AÐMANTAS

NAUJA JËGAINË: GANA ATIDËLIOTI

Lietuva liejo sûrø prakaità derëdamasi dël milijonø, kurie bûtøskirti milijardais vertinamam energetikos objektui uþdaryti, o energeti-niø iðtekliø stokojanèios ðalys rûpinosi, kaip plaèiau panaudoti bran-duolinæ energijà.

Pavyzdþiui, Suomija nusprendë statyti naujà atominæ jëgainæ. Taibûtø jau penktasis reaktorius ðioje ðalyje, pradësiantis veikti 2009 me-tais. Prancûzija patvirtino apie savo branduolinio energetinio pajëgu-mo, kuris yra ir taip vienas didþiausiø pasaulyje, plëtrà.

Siekdama bûti ES nare, Rumunija praneða apie finansiniø resursøpaieðkà statyti naujà, jau treèià, Èernavodos reaktoriø � antrasis baigia-mas statyti. Á labai kvalifikuotai parengtà ir iðplatintà ketinimø laiðkà(2004 metø antroje pusëje) atsiliepë 12 tarptautiniø kompanijø.

Manau, mûsø ðalis ekonomiðkai patrauklesnë, nei Rumunija, ir pa-pildomas mûsø pranaðumas � turime geras galimybes pritraukti patrauk-lius Euratom kreditus.

AMERIKIEÈIØ PAMOKA

Atominës energetikos prieðininkai, tarp jø ir kai kurie akademikai,mëgsta pateikti pavyzdá: JAV nuo septintojo deðimtmeèio nepastatytajokios atominës elektrinës, o amerikieèiai þino, kà daro.

Ið dalies su tuo galima sutikti. Bet JAV energetikai galingumà padidi-no, didindami esamø reaktoriø galingumà ir pratæsdami eksploatacijostrukmæ iki 60 metø. Taèiau lazda turi du galus: dabar ir artimiausiu metuJAV neturi ðiuolaikiniø branduoliniø technologijø nei sau, nei kitiems.

Be to jø inþinerinës kompanijos praranda autoritetà Kinijoje, kurijau uþsakë keturis naujus reaktorius Prancûzijoje, kaip ir Suomija.

Verta pacituoti JAV prezidento George�o W. Bush�o þodþius, pasa-kytus ðiemet balandá: �Branduolinë energija yra saugiausia ir ðvariau-sia, todël mums Amerikoje jos reikia daugiau.

Gaila, bet po aðtuntojo deðimtmeèio branduolinës jëgainës èia ne-buvo statomos, kai Prancûzija tuo laikotarpiu pasistatë net 58. Ðiandien

207

jos gamina 78 proc. elektros energijos. Amerika turi sugráþti prie bran-duolinës energijos.�

Nebijau bûti apkaltintas meile Prancûzijai, bet faktai nenumaldo-mai rodo, kad ir Amerika neapsieina be prancûzø technologijø.

Amerikieèiø �Cnstellation Energy� ir prancûzø �Areva Inc.� ákûrëbendrà kompanijà �UniStar Nuclear� pradëti naujà branduolinës ener-gijos erà Amerikoje.

KOMERCINIS PROJEKTAS

Kalbant apie naujos branduolinës jëgainës statybà Lietuvoje, reikë-tø konstatuoti pradines sàlygas: Vyriausybës vadovai aiðkiai pareiðkë,kad tai turëtø bûti komercinis projektas.

Su tuo negalima nesutikti � alternatyvos nëra. Investuotojai ateis tikiðnagrinëjæ esamas investavimo sàlygas ðalyje ir ávertinæ elektros energi-jos poreiká regione, tai yra aprëpdami visas kaimynines valstybes � tiekpakenèiamas, tiek ir nemylimas.

Mûsø ðalyje atlikti darbai � Kauno technologijos universitete, Lie-tuvos energetikos institute � bûtø gera paspirtis ir pagrindas investuoto-jams atliekant analizæ.

Vëliau Lietuva prisidëtø savo turima infrastruktûra (aukðtos átamposelektros tinklai, keliai ir, þinoma, kvalifikuoti þmonës), o tai ne taip maþai.

Pagrindiná sprendimà priimtø investuotojai, vadovaudamiesi rinkossàlygomis. Lietuva tik sudarytø sàlygas tai ágyvendinti mûsø teritorijo-je, kaip tokiam projektui palankiausioje vietoje.

SKAIDRI TEISINË APLINKA

Investuotojams turime parengti reikiamas ir patrauklias sàlygas � tiekjuridines, tiek ekonomines ir finansines. Tai truktø gana ilgai, nes tektø pasi-rûpinti, kad nebûtø paþeistos Lietuvoje galiojanèios procedûros. Norminiaiaktai neturi bûti priimti skubos tvarka: tai trikdo sàþiningus investuotojus.

Noriu priminti, kad prireikë dvejø metø, kol Branduolinës energeti-kos ástatyme prie nuostatos, jog branduolinë jëgainë tegali bûti valsty-binë, buvo pridëta �ir privati�. (Ðis pakeitimas mano inicijuotas). Taigi,laiko sànaudos didþiulës, todël pasirengti reikia ið anksto.

208

Visi objektai, generuojantys elektros energijà (kad ir koks bûtø jøkuras � dujos, net anglys, atsinaujinantys iðtekliai), taip pat ir branduo-liniai, turi turëti vienodas starto sàlygas.

KAINÀ LEMIA KONKURENCIJA

Ðiuo metu branduolinës energijos plëtra Lietuvoje susiduria su di-dþiausiais neaiðkumais.

Ávairûs ekspertai mëgsta gàsdinti investicijø mastais ir piktinasi, kadnepraneðama apie investicijø apimtis á Suomijos jëgainæ.

Taèiau branduolinë jëgainë � konkurencinis objektas, kitaip tariant �prekë, kaip ir visos kitos, ir kol vyksta konkursai dël jø statybos, niekaskainos neskelbs.

Pavyzdþiui, Kinijoje dël keturiø reaktoriø statybos konkuravo Ja-ponija, Prancûzija ir Kanada, o norinèiøjø statyti Azijos þemyne yra irdaugiau. Suomija pateikë elektros energijos kainà ilgalaikiam periodui,su garantijomis, ir tai buvo priimtina investuotojams, tarp jø ir Suomi-jos pramonininkams.

BRANGUS LAIKAS

Lietuvoje niekaip nesutariama dël eksploatacijos terminø. Mano nuo-monë iðlieka nepakitusi: naujà jëgainæ eksploatuoti reiktø pradëti 2015�2017 metais.

Kai kas siûlo tais metais tik pradëti galvoti apie jà, ir taip bûtø ne-dovanotinai prarastas laikas.

Pavyzdþiui, Lenkijos Vyriausybë priëmë sprendimà turëti branduo-linæ jëgainæ 2021�2022 metais. Kartu buvo iðdëstyti motyvai, kodëlplanuojama taip ið anksto, pripaþástant branduoliniø technologijø patir-ties stokà.

Manau, Lietuvoje ðiuo klausimu nepakankamai paisoma didþiøjøenergijos vartotojø pageidavimø ir nuomonës.

Susijungus elektros energijos vartotojams, pavyzdþiui, á Energijospolitikos komisijà ar komitetà, pastarasis galëtø uþmegzti dalykiniusryðius su kaimyniniø valstybiø elektros energijos vartotojais. Tai bûtøtarptautinë iniciatyvinë grupë, suinteresuota naujø generuojanèiø ga-lingumø plëtra regione.

209

PRIEDAI

ECU (ekiu) � European Currency Unit (Europos valiutinis vienetas, áves-tas 1984 m., susidedantis ið 11-kos valiutø skirtingu santykiu. 1996-01-261 ECU = 1,269 USD.

Saugos analizës ataskaita (SAA) � Ignalinos AE branduolinës saugosbûklæ ávertinantis mokslinis tiriamasis darbas (1996 m.). Galima teigti, kad nëvienas RBMK tipo reaktorius nebuvo taip kruopðèiai ir detaliai iðanalizuotaspagal ðiuolaikinæ vakarietiðkà metodikà, kaip veikiantieji Ignalinos AE.

VATESI � Valstybinë atominës energetikos saugos inspekcija, LietuvosRespublikos Vyriausybës potvarkiu ákurta 1991 m. spalio 18 d. Svarbiausiasinspekcijos uþdavinys � uþtikrinti valstybiná branduolinës ir radiacinës saugosreguliavimà ir prieþiûrà branduolinës energetikos objektuose.

G-7 � Septyniø labiausiai iðsivysèiusiø valstybiø grupë, á kurià áeina JAV,Kanada, Japonija, Didþioji Britanija, Prancûzija, Vokietija ir Italija.

Branduolinës saugos sàskaitos dovanos sutartis � Europos rekonstruk-cijos ir plëtros banko, Lietuvos Vyriausybës ir Ignalinos AE sutartis (1994 m.),pagal kurià bankas Lietuvai suteikë 33 mln. ekiu paramà Ignalinos AE saugaididinti, o Lietuva ásipareigojo nekeisti reaktoriø kuro kanalø, pasibaigus jø eks-ploatacijos laikui.

Termofikacinë elektrinë (TE), kombinuotai gaminanti elektros energijàir ðilumà, pirminës energijos iðteklius naudoja gerokai efektyviau.

Bendras vidaus produktas (BVP) � tai galutiniam vartojimui ðalies vi-duje pagamintø prekiø ir suteiktø paslaugø vertë, iðreikðta rinkos kainomis pernagrinëjamà laikotarpá (daþniausiai � per metus).

Infrastruktûra �gamybiniø ir negamybiniø ûkio ðakø, aptarnaujanèiø vi-sà reprodukcijos procesà ir sudaranèiø sàlygas ðiam procesui vykti, visuma.Infrastruktûrà sudaro keliai, ryðiai, transportas, statyba, energijos gamybos, tie-kimo ir paskirstymo ámonës, sveikatos apsauga, ðvietimas ir pan.

Galia arba galingumas (elektros) � generavimo dydis arba elektros ener-gijos panaudojimas, paprastai matuojamas kilovatais (kW). Galima apibrëþtikaip darbà per laiko vienetà, matuojamà vatais (1 W = 1 J/s, dþaulis persekundæ).

1 MW = 1 000 kW = 1 000 000 W.

Energija � galia, atliekanti darbà per laiko periodà, matuojama kilovatva-landëmis (kWh) arba megavatvalandëmis (MWh); 1000 kWh = 1 MWh.

210

kWh � elektros energijos vienetas, áprastai naudojamas parduodant elektrosenergijà; tai energijos kiekis, pagaminamas 1 kW galios per 1 valandà. Atitinka-mai MWh � tai energijos kiekis, pagaminamas 1 MW galios per 1 valandà.

Pirminë energija � gamtiniuose iðtekliuose sukaupta energija: cheminëenergija, slypinti organiniame kure; vandens potencinë energija; saulës energi-ja; branduoliniø reakcijø iðskiriama energija.

Visa ðalyje suvartojama energija daþniausiai matuojama milijonais tonønaftos ekvivalento (mln. tne.), petadþauliais (1 PJ = 1015 J) arba teravatvalan-dëmis (1 TWh = 1012 Wh = 1 000 000 000 000 Wh).

1 mln. tne = 41,861 PJ = 11,628 TWh;1 PJ = 0,278 TWh = 0,0239 mln. tne;1 TWh = 3,6 PJ = 0,086 mln. tne.

Galiø balansas � pusiausvyros sàlyga elektros energetikos sitemoje gami-namoms ir vartojamoms galioms bet kuriuo laiko momentu. Galiø balanso sà-lyga bûtina, jà paþeidus, keièiasi átampø lygiai elektros energetikos sistemoje irelektros srovës daþnis.

Rezervinë galia � nuolatinëje parengtyje laikoma atsarginës elektrinës arjos bloko galia, kuri paleidþiama, kad pakeistø sustojusià elektrinæ ar jos blokà.

Manevrinë galia � elektrinës arba jos bloko galia, kurià galima greitaipaleisti ir greitai kaitalioti jos dydá plaèiose ribose.

Elektros perdavimo tinklas � visai elektros energetinei sistemai svarbusaukðèiausiø átampø elektros tinklas, dar vadinamas nacionaliniu elektros tinklu.Lietuvoje ir Baltijos ðaliø regione perdavimo tinklo átampa yra 330 ir 110 kV,Vakarø ir Ðiaurës Europoje � 380 ir 220 kV. (kV � kilovoltai, 1000 V = 1 kV).

Elektros skirstomieji tinklai � vietinës reikðmës aukðtos átampos (110 ir35 kV), vidutinës (10kV) ir þemos átampos (0,4 kV) elektros tinklai.

Cheminiai elementai: Al-aliuminis, Ag-sidabras, C-anglis, Ca-kalcis, Cd-kadmis, Cu-varis, Cs-cezis, Cr-chromas, Fe-geleþis, Mn-manganas, K-kalis,Pb-ðvinas, Sr-stroncis, Ra-radis, Ru-rutenis, Pu-plutonis, Th-toris. Tekste skai-èiai priekyje virð cheminio elemento þenklo nurodo atominá svorá. 3H � tritis.

kBq/l � kilobekereliai / litre. Vienas bekerelis � tai toks aktyvumas, kai persekundæ ávyksta vienas radioaktyvusis skilimas 1 Bq = 1 s-1. kBq = 1000 Bq.

211

LITERATÛRA

1. Nacionalinë energetikos strategija. Patvirtinta Lietuvos Respub-likos Seimo 1999 m. spalio 5 d. Nutarimu Nr. VIII-1348.

2. Nacionalinë energetikos strategija. Patvirtinta Lietuvos Respub-likos Seimo 2002 m. spalio 10 d. Nr. IX-1130.

3. Jonizuojanèios spinduliuotës ir radiacinës saugos terminø þody-nas / V. Valiukënas, E. Makariûnienë, G. Morkûnas. � Vilnius: BÁ UAB�Litmo�, 1999, 152 p.

4. Radiacinë sauga Lietuvoje / T. Nedveckaitë. � Vilnius: �Kriven-ta�, 2004, 240 p.

Raðiniui: V. Juodkazis. � Geologinë aplinka ir Ignalinos atominëelektrinë. (p. 49).

Leidiniai

1. Bendoraitis E., Juodkazis V., Suveizdis P. � Ant ko stovi Ignali-nos atominë elektrinë. Komjaunimo tiesa, 1988-09-27.

2. Cohen B.L. � The nuclear accident at Chernobyl, USSR. Ameri-can Journal of Physics, V. 55, Nr. 12, 1987, P. 1076-1083.

3. Klimas A. � Kur dëti radioaktyvias Ignalinos AE atliekas? Mokslasir technika, Nr. 6�7, p. 8�10.

4. Àíàëèç è ïðîâåðêà ñåéñìîñòîéêîñòè àòîìíûõ ýëåêòðîñòàíöé.Ðóêîâîäñòâî ïî áåçîïàñíîñòè. Âåíà, Ìåæäóíàðîäíîå àãåíñòâî ïîàòîìíîé ýíåðãåòèêå, 1981, ñ. 61.

5. Âðåìeííûå ìåòîäè÷åñêèå ðåêîìåíäàöèè ïî èçó÷åíèþ è ïðåä-âàðèòåëüíîé îöåíêå ãèäðîãåîëîãè÷åñêèõ è èíæåíåðíî ãåîëîãè÷åñ-êèõ óñëîâèé ðàéîíîâ ðàçìåùåíèÿ àòîìíûõ ýëåêòðîñòàíöèé íà òå-ðèòîðèè ÓÑÑÐ. � Ìèíãåî ÓÑÑÐ, Êèåâ, 1987a, ñ. 70 (äëÿ ñëóæåáíîãîïîëüçîâàíèÿ).

6. Âðåìåííûå ìåòîäè÷åñêèå ðåêîìåíäàöèè ïî ó÷¸òó ãèäðîãåî-ëîãè÷åñêèõ óñëîâèé ïðè îáîñíîâàíèè âûáîðà ïëîùàäîê ñòðîè-òåëüñòâà àòîìíûõ ýëåêòðîñòàíöèé. Ìîñêâà, Ìèíãåî ÑÑÑÐ/ÂÑÅÃÈÍÃÅÎ, 1988b, ñ. 50 (äëÿ ñëóæåáíîãî ïîëüçîâàíèÿ).

7.Ãåîëîãî-ýêîëîãè÷åñêèå ïîëîæåíèÿ îöåíêå óñëîâèé ïîäçåì-íîãî çàõîðîíåíèÿ ïðîìñòîêîâ â ãëóáîêèå âîäîíîñíûå ãîðèçîíòû(ÃÂÃ). Êèåâ, 1986, ñ. 8.

212

8. Ãèäðîãåîëîãèÿ ÑÑÑÐ, ò. ÕÕÕII , Ëèòîâñêàÿ ÑÑÐ. Ìîñêâà,Íåäðà, 1969, ñ. 376.

9. Ìåòîäè÷åñêèå ðåêîìåíäàöèè ïî ó÷åòó ãèäðîãåîëîãè÷åñêèõè èíæåíåðíî �ãåîëîãè÷åñêèõ óñëîâèé ïðè îáîñíîâàíèè âûáîðà ïëî-ùàäîê äëÿ ñòðîèòåëüñòâà àòîìíûõ ýëåêòðîñòàíöèé. Ìîñêâà,Ìèíãåî ÑÑÑÐ, 1998, ñ. 49 (äëÿ ñëóæåáíîãî ïîëüçîâàíèÿ).

10. Ðàáî÷àÿ ïðîãðàììà ìîíèòîðèíãà ãåîëîãè÷åñêîé ñðåäû ðàéî-íîâ ðàçìåùåíèÿ ÀÝÑ íà òåððèòîðèè ÓÑÑÐ. Ìèíãåî ÓÑÑÐ, Äíåïðî-ïåòðîâñê, 1987, ñ. 20 (äëÿ ñëóæåáíîãî ïîëüçîâàíèÿ).

Rankraðèiai

1. Òðåáîâàíèÿ ê ðàçìåùåíèþ àòîìíûõ ñòàíöèé. Ìîñêâà, Àòîì-ýíåðãî-Ïðîåêò, 1987 ñ. 22.**

2. Çàêëþ÷åíèå î ãèäðîãåîëîãè÷åñêèõ óñëîâèÿõ ðàéîíà ðàñïîëî-æåíèÿ ïðîåêòèðóåìîé àòîìíîé ýëåêòðîñòàíöèè (Ëèòîâñêàÿ ÑÑÐ).Ìîñêâà, Ìèíãåî ÑÑÑÐ (2-îå ãèäðîãåîëîã. óïðàâëåíèå), 1972à, ñ. 4.**

3. Çàêëþ÷åíèå î ãèäðîãåîëîãè÷åñêèõ óñëîâèÿõ ïëîùàäêèïðîåêòèðóåìîé Ëèòîâñêîé àòîìíîé ýëåêòðîñòàíöèè. Ìîñêâà,Ìèíãåî ÑÑÑÐ (2-îå ãèäðîãåîëîã. óïðàâëåíèå), 1972á, ñ.7.**

4. Çàêëþ÷åíèå ïî ðàññìîòðåíèþ ãèäðîãåîëîãè÷åñêèõ èññëåäîâàíèéäëÿ îáîñíîâàíèÿ òåõíè÷åñêîãî ïðîåêòà ñòðîèòåëüñòâà ïîëèãîíàïîäçåìíîãî çàõîðîíåíèÿ ïðîìûøëåííûõ îòõîäîâ Èãíàëèíñêîé ÀÝÑ.Óïðàâëåíèå ãåîëîãèè ïðè ÑÌ Ëèòîâñêîé ÑÑÐ, Âèëüíþñ, 1977ñ, ñ. 5. **

5. Çàêëþ÷åíèå êîìèññèè ïî äîïîëíèòåëüíîìó èçó÷åíèþ èíæåíåð-íî-ãåîëîãè÷åñêèõ è ñåéñìè÷åñêèõ óñëîâèé ïëîùàäêè ðàçìåùåíèÿÈãíàëèíñêîé ÀÝÑ, âîäîîáåñïå÷åíèÿ è ýêîëãè÷åñêîãî âëèÿíèÿ ýòîéÀÝÑ, à òàêæå ðàçðàáîòêè ìåðîïðèÿòèé ïî ïîâûøåíèþ áåçîïàñíîéýêñïëóàòàöèè ýíåðãîáëîêà Nr. 3. Moñêâà / Âèëüíþñ, 1988 12 30, ñ. 17.*

6. Çàêëþ÷åíèå ýêñïåðòíîé ïîäêîìèññèè Ãîñóäàðñòâåííîé ýêñ-ïåðòíîé êîìèññèè Ãîñïëàíà ÑÑÑÐ ïî ïðîåêòó ñòðîèòåëüñòâà II�îéî÷åðåäè Èãíàëèíñêîé àòîìíîé ýëåêòðîñòàíöèè. Ìîñêâà, ÃîñïëàíÑÑÑÐ, 17 äåêàáðÿ 1986d, ñ. 46.**

7. Çàêëþ÷åíèå ðàáî÷åé ãðóïïû ïî îöåíêå ñåéñìè÷åñêèõ óñëîâèéïëîùàäêè Èãíàëèíñêîé ÀÝÑ. Âèëüíþñ, 1988, ñ. 64.**

8. Êîìïëåêñíàÿ ïðîãðàììà èññëåäîâàíèé ðàäèàöèîííîé îïàñ-íîñòè è ñîñòîÿíèÿ îêðóæàþùåé ñðåäû â ðàéîíå Èãíàëèíñêîé ÀÝÑâ ïðåäïóñêîâîé ïåðèîä. Ìîñêâà, ÍÈÊÈÝÒ, 1980, ñ. 15.**

213

9. Ìàðöèíêÿâè÷þñ Â. (Îòâ. èñïîëíèòåëü). Îò÷¸ò î ïðîâåäåííîéêîìïëåêñíîé ãåîëîãî-ãèäðîãåîëîãè÷åñêîé è èíæåíåðíî ãåîëîãè÷åñ-êîé ñú¸ìêå ì-áà 1: 50 000 â ðàéîíå Èãíàëèíñêîé ÀÝÑ (Äðóêøÿéñêèéîúåêò). Âèëüíþñ, Ãåîëîãè÷åñêàÿ ñëóæáà Ëèòâû, 1995, ñ. 312 (Èíâ.Nr. 4384).

10. Îñîáîå ìíåíèå Óïðàâëåíèÿ ãåîëîãèè ïðè Ñîâåòå ìèíèñòðîâËèòîâñêîé ÑÑÐ î ãåîëîãî-ãèäðîãåîëîãè÷åñêèõ óñëîâèÿõ pàéîíàñòðîèòåëüñòâà Äpóêøÿéñêîé ÀÝÑ. Óïðàâëåíèå ãåîëîãèè ïðè ÑÌËèòîâñêîé ÑÑÐ, Âèëüíþñ, 1973, ñ. 1.**

11. Oò÷¸ò çà íàó÷íî-èññëåäîâàòåëüñêèå è ãåîëîãî-ðàçâåäî÷íûåðàáîòû, âûïîëíåííûå â ïåðèîä 1976�1980 ã. â ñâÿçè ñ ñòðîèòåëüñò-âîì Èãíàëèíñêîé ÀÝÑ. Âèëüíþñ, ËèòÍÈÃÐÈ, 1980, ñ. 2.**

12. Ïèñüìà, 1986 11 03. Valstybinio plano komiteto pirmininkoB. Zaikausko ir Ministrø Tarybos Pirmininko raðtai, p. 4.**

13. Ïîñòàíîâëåíèå Ãîñóäàðñòâåííîé ýêñïåðòíîé êîìèññèè Ãîñ-ïëàíà ÑÑÑÐ. Ìîñêâà, Ãîñïëàí, 26 äåêàáðÿ 1986 ã., ñ. **4.

14. Ïðåäâàðèòåëüíûå âûâîäû êîìèññèè (ðàáî÷åé ãðóïïû) ïîèíæåíåðíîé ãåîëîãèè è ãèäðîãåîëîãèè. ÀÝÑ, 1988 11 1�2, ñ. 4.**

15. Ðåøåíèå ðàáî÷åãî ñîâåùàíèÿ ïî âîïðîñàì ñåéñìè÷åñêîãîðàéîíèðîâàíèÿ ñëàáîàêòèâíûõ òåððèòîðèé Åâðîïåéñêîé ÷àñòèÑÑÑÐ. ×åðíîãîëîâêà, Ìîñêîâñêàÿ îáë., 1987 06 9�11, ñ. 19.**

16. Ñêèðêåâè÷þñ À. � Ñïðàâêà î ñòðîèòåëüñòâå àòîìíîéýëåêòðîñòàíöèè. Îòäåë êîììóíàëüíîãî õî-âà ÑÌ Ëèòîâñêîé ÑÑÐ,1972 06 22.*

17. Ñïðàâêà î påãèîíàëüíûõ ãèäðîãåîëîãè÷åñêèõ óñëîâèÿõ ñåâå-ðî-âîñòî÷íîé ÷àñòè Ëèòîâñêîé ÑÑÐ � ðàéîí îçåðà Äðóêøÿé. Âèëüíþñ,Óïðàâëåíèå ãåîëîãèè ïðè ÑÌ Ëèòîâñêîé ÑÑÐ, 1972 06 16a, ñ. 3.**

18. Ñïðàâêà Àêàäåìèè Íàóê Ëèòîâñêîé ÑÑÐ î ïîäçåìíîì ìåòîäåçàõîðîíåíèÿ æèäêèõ ðàäèîàêòèâíûõ îòõîäîâ Èãíàëèíñêîé ÀÝÑ(äëÿ ñëóæåáíîãî ïîëüçîâàíèÿ). 1973á, ñ. 14.*

19. Ñïðàâêè o íåäîñòàòî÷íîé èçó÷åííîñòè ãåîëîãî-ãèäðîãåî-ëîãè÷åñêèõ óñëîâèé ïðè ïðîåêòèðîâàíèè II-îé î÷åðåäèÈãíàëèíñêîé ÀÝÑ (ÈÀÝÑ). Âèëüíþñ, Óïðàâëåíèå ãåîëîãèè ïðèÑÌ ËÑÑÐ, 1986 11 18 /1 âàðèàíò; 1986 12 01 / 2 âàðèàíò, ñ. 6.**

_____________________________________*Archyviniai dokumentai: * B. Buinevièiaus ir ** V. Juodkazio

archyvai.

228

PAVARDÞIØ RODYKLË

Akutin V. 33, 34Aleksandrov A. P. 9, 41, 45, 56, 64,78, 86, 114Aprelov 19Astrauskas A. 94, 226Astrauskas V. 65Aðmantas L. 5, 64, 75, 78, 85, 94, 125,145, 160, 164, 170, 173, 177, 182,192, 197, 200, 201, 206, 223, 226Aðmantienë V. 226Auðtrevièius P. 203Averjanov J. 65Baibakov N. 45Balevièienë J. 154Barkauskas A. 65Baubinas R. 154Belyj M. 33Bendoraitis E. 75, 76, 77, 78, 211Bergas V. 18Beriozovas V. 106Bitinas A. 76Bobelis K. 173Brazauskas A. 64, 125, 203, 205Breivë A. 76Brilingas A. 75, 76, 77, 78Buinevièius B. 75, 78, 81, 213Buraèas A. 75Burbienë S. 201Bush J. 175Charazov V. 30, 31Choroðevskis G. 6, 31, 35, 223Chromèenko A. I. 70, 75, 100, 103,129Chruðèiov N. 10, 20Cohen B. L. 66, 211

Daukðas A. 75Daukðys K. 155Dibobes 46Diliûnas J. 55Dybenka N. 65Dobrynin P. 56, 57Dolleþal N. 7, 8Doss B. 71Dovydënienë R. 201Dragelis P. 22,31,32,40,52Driþius M. 84, 94, 101Drobnys A. 17, 23, 26, 30, 33, 38,39, 40, 42, 44, 45, 46, 52, 56, 64Dundulis K. 81Duðauskienë-Duþ R. 94Eidukaitis G. 113Einoris J. 75Ferensas A. 31, 52, 56Ferheugen G. 173Fermi E. 7Frolov K. 76, 78, 79Furmonavièius L. 76, 77, 78Gabdanka K. 17Gailiuðis B. 5, 85Garunkðtis A. 27Giniûnas K. 65Goldberg V. 55, 56, 57Greièiûnas V. 201Greðnov A. 33Grigaravièius J. 39, 64Grigelis A. 55Griðkevièius P. 47, 64, 65Gudavièius H. 113Gudelis V. 64Guleviè 27

229

Gurjev S. 55Henriksson A. 173Izrael J. 46Jacinevièius L. 128Jankevièius K. 94, 109, 110Jasiulionis R. 65, 85, 94, 109, 110,112, 125, 126, 147Jegorov J. 68, 91, 94, 132, 146Juodkazis V. 49, 55, 56, 71, 73, 75,76, 77, 78, 85, 146, 211, 213, 223Jurgelevièienë I. 27Kadûnas V. 71Kairys K. 52, 56Kalintinas L. 85Kaniava E. 201Kaulakis L. 82Kazlauskienë N. 93Ketneris K. 26Kirlys A. 27Klimas A. 61, 64, 67, 76, 81, 211Kondratas A. 55, 61Kontrimavièius V. 86Korenka J. 201Kosygin A. 43Kubilius A. 164Kulikov E. 65Kunèinas A. 201Kurèatov V. 9Kutas S. 226Lapënas V. 114Lapienis S. 129Lasinskas M. 27, 78, 82, 85, 112,147, 223Linkaitis J. 5, 11, 13, 16, 17, 18, 30,82Liugaila M. 114Liutkus V. 114Liuþinas R. 71,85

Lubys B. 162Lukonin N. 65, 125Maèienë B. 125Makariûnas K. 64, 65Makariûnienë E. 211Malachovskij K. 17, 18Maniuðis J. 38, 52, 60, 64Mankevièius A. 126, 127Marcinkevièius V. 76Marèiulionienë D. 87, 94, 95, 96, 97,104, 105, 106, 110, 116, 117, 118,119, 121, 155, 223Mastauskas A. 155Matulis J. 46, 64Meðkauskas K. 64Mikaila V. 68Mikalauskas V. 22, 55, 56, 62, 71Mikðys R. 70, 71Milaðienë L. 112Montrimas L. 5Morkûnas G. 211Motiejûnienë E. 94Nedveckaitë T. 211Nekraðas J. 17, 18, 30, 38, 65Nemira M. 5Neniðkienë V. 94, 95, 105, 106, 107,118, 214, 215Osipov V. 77Pakalnis R. 78, 124, 154Palionis J. 201Paltanavièius J. 61, 67, 68Parèiauskas 71Paskoèinas J. 123Paðkauskas R. 133, 146, 154, 155Paulauskas A. 202Peèëjis A. 114Pervuchin M. 42, 52, 56Pikturina I. 112

230

Poþëla J. 75, 124Prunskienë K. 162, 201, 203Raistenskis J. 201Rajeckas R. 74Rinkûnas L. 6, 10, 82, 223Ryþkovas N. 115Rudzikas Z. 64Rusakov S. 108, 116Rusenka J. 65, 78Sabaliauskas A. 78Sabaliauskas J. 65, 75, 77, 78, 79,85, 86Sadauskas K. 133Sakalauskas V. 69, 73, 125Salnikov J. 100, 103, 129Sedov V. 65Seibutis A. 27Sidorenko V. 65Simonian R. 113Skirkevièius A. 59Slavënas J. 117Slavskij P. 43, 44, 147Snieèkus A.38,42,44,52,60,92,101,102,103, 104,105, 128, 131, 132, 156, 183Soldatov A. 33Songaila R. 45, 65Stalin J. 42Stanaitis A. 27Stasiulevièius J. 5, 82Statulevièius V. 78, 85Styra B. 27, 64, 86, 89Stumbras A. 6, 21, 25, 33, 75, 78,112, 223Suchanov B. 33Suchoruèenkov N. 65Suveizdis J. 61, 70, 71, 75, 76, 77,78, 79, 85, 211

Ðalygin V. 71, 73Ðèerbin 78Ðepetys L. 65Ðevaldin V. 156, 157, 189, 223Ðleþevièius A. 161, 162Ðopauskas K. 27Ðteinberg V. 77Ðumauskas M. 26,30Ðvobienë R. 94Takeda A. 182, 188Tamulis J. 131Tautvydas A. 27Teperis Ch. 22Timofejev-Resovskij N. 120Troickij A. 45, 73Vagnorius G. 162, 164Vaineikis A. 5Vaiðvila Z. 98, 100, 101, 102,103,105, 106, 107, 108, 109, 113,114, 115, 117, 118, 119, 125, 129Vaitoðka 71Vala A. 55Valiukënas V. 211van Dievoet J. 196Vasiljevas A. 114Velichov J. 66Vilemas J. 5, 64, 65, 71, 73, 78, 79,86, 124, 125, 126, 129Virbickas J. 78, 85, 94, 101, 109,110, 125, 126, 154Vonsavièius V. 55, 61Voropajev G. 69, 70, 71, 73Zaikauskas B. 69, 71, 73, 75Zolotoriov G. 69, 70Þimerin D. 101Þukauskas A. 10, 11, 16, 23, 30, 38,52, 65, 78, 86, 127, 145, 147, 149,174

231

TURINYS

Pradþios þodis. L. Aðmantas ................................................................3

Pasirengimas atominës energetikosþingsniui á Lietuvà. L. Aðmantas ......................................................... 5

Atominës elektrinës atsiradimas Lietuvoje:keliai ir klystkeliai. L. Rinkûnas ........................................................10

Ignalinos AE projektavimas ir statyba. A. Stumbras ........................ 25

Kaip atsirado Lietuvoje atominë elektrinë. G. Choroðevskis ............. 35

Geologinë aplinka ir Ignalinos atominë elektrinë. V. Juodkazis ........... 49

Kaip buvo nustatomas IAE galingumas. M. Lasinskas .................... 82

IAE aplinkos radioekologiniai tyrimai. D. Marèiulionienë .............. 87

Ignalinos AE regiono aplinkos tyrimai. L. Aðmantas ......................145

Ignalinos AE I-jo energijos bloko eksploatavimas. V. Ðevaldin ...........156

Monstrà verèiau prisijaukinti. L. Aðmantas .................................... 160

Ignalinos AE � valdanèiosios koalicijos Èernobylis. L. Aðmantas ......164

Sprendimas dël Ignalinos AE � nusikaltimas. L. Aðmantas ................ 170

Kodël forsuojama uþdaryti Ignalinos AEiki 2009 metø. L. Aðmantas .............................................................173

Atominë energetika � Lietuvos atvejis. L. Aðmantas ......................177

Ignalinos AE: skepticizmo paneigimas. L. Aðmantas ..................... 182

Iðankstinis Ignalinos AE bloko uþdarymas. V. Ðevaldin ................. 189

Atominë energetika nuvertinta nepelnytai. L. Aðmantas ................ 192

Kalba, priimant Branduolinës energetikos asociacijàá Europos atomininkø sàjungà Romoje (Italija) ................................196

Branduolinës energetikos asociacijos Pareiðkimas ......................... 198

Ignalinos AE naikinimo pradþia. L. Aðmantas ................................ 201

Nauja jëgainë: gana atidëlioti. L. Aðmantas ................................... 206

Priedai ............................................................................................. 209

Pavardþiø rodyklë ........................................................................... 228

IGNALINOS JËGAINËS GODOJIMASStraipsniø rinkinys

Sudarytojas Leonas Aðmantas

SL 369. 2007. 14,5 sp. l. Tiraþas 2000 egz.Vyriausiasis redaktorius Jeronimas Laucius

Virðelio dailininkë Rima StasiûnaitëDizainerë Jelena Malinovskaja

Spaudai parengë Rasa ÞostautienëLeido �Trys þvaigþdutës�, Kalvarijø g. 159, LT-08313 Vilnius,

tel./faks. (8 5) 276 2408, el. p. Jaronimasl@takas.lt, www.tryszvaigzdutes.ltSpausdino AB �Spauda�, Laisvës pr. 60, LT-05120 Vilnius

Ig-16 Ignalinos jëgainës godojimas. Straipsniø rinkinys. Sudarytojas L. Aðman-tas. � Vilnius: �Trys þvaigþdutës�, 2007. � 232 p.

Priedai: p. 209�227. � Pavardþiø rodyklë: p. 228�230.

ISBN 978-9955-641-53-7

Knygoje platokame laikmeèio fone nagrinëjama opi Ignalinos atominësjëgainës problema. Ðios pirmosios IAE istorijos pagrindas � ávykiø liudininkøprisiminimai, iðsaugota vertinga asmeniniø archyvø medþiaga, ávairûs doku-mentai. Tai pirmas dràsus mëginimas kalbëti atvirai ir tiesiai gyvybiðkai svarbiair Valstybës ateièiai lemtinga tema.

UDK 621.311:621.039(474.5)

Panaudotos IAE ir asmeniniø archyvø nuotraukos