ikimokyklinio, prieŠmokyklinio ir pradinio ugdymo
TRANSCRIPT
-
Tyrimo atlikimo paslauga projektui Ikimokyklinio ir priemokyklinio ugdymo pltra
(IPUP) Nr. VP1-2.3-MM-03-V-02-001
Tyrimo, kuris vertint ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo turinio program
derm, atlikimas (pirkimo Nr. 112771)
IKIMOKYKLINIO, PRIEMOKYKLINIO IR PRADINIO UGDYMO
TURINIO PROGRAM DERMS TYRIMO
ATASKAITA
Tyrim atliko
Lietuvos edukologijos universitetas
2012
LIETUVOS
EDUKOLOGIJOS
UNIVERSITETAS
-
2
Projekto vadovas Tomas Raimundas Jovaia
Ataskait pareng:
Ona Monkeviien
Aura emgulien
Vitolda Sofija Glebuvien
Kristina Stankeviien
Sigita Montvilait
Aldona Mazolevskien
Birut Autukeviien
Rasa Grigalinien
-
3
TURINYS
1. IKIMOKYKLINIO, PRIEMOKYKLINIO IR PRADINIO UGDYMO TURINIO PROGRAM
DERMS TYRIMO METODOLOGIJA .................................................................................................. 4
2. IUOLAIKIN UGDYMO TURINIO IR PROGRAM DERMS SAMPRATA ....................... 14
3. EUROPOS VIETIMO DOKUMENT REKOMENDACIJOS UGDYMO TURINIO
PROGRAMOMS ..................................................................................................................................... 20
4. LIETUVOS VIETIMO DOKUMENT REIKALAVIMAI IKIMOKYKLINIO,
PRIEMOKYKLINIO IR PRADINIO UGDYMO TURINIO PROGRAMOMS .................................. 33
5. IKIMOKYKLINIO, PRIEMOKYKLINIO IR PRADINIO UGDYMO TURINIO PROGRAM
DERMS GEROJI PRAKTIKA USIENIO ALYSE .......................................................................... 41
6. IKIMOKYKLINIO, PRIEMOKYKLINIO IR PRADINIO UGDYMO(SI) PROGRAM
DERMS KOKYBINIS VERTINIMAS ................................................................................................. 50
7. FOKUS GRUPI DALYVI (program rengj mokslinink, ikimokyklinio ugdymo program
rengj praktik, vietimo strateg, ugdymo staig vadov, tv) POIRIS IKIMOKYKLINIO,
PRIEMOKYKLINIO IR PRADINIO UGDYMO TURINIO PROGRAM DERM ......................... 94
8. IKIMOKYKLINIO, PRIEMOKYKLINIO IR PRADINIO UGDYMO TURINIO PROGRAM
GYVENDINIMO SKMINGA IR NESKMINGA PRAKTIKA LIETUVOJE ............................... 130
IVADOS .............................................................................................................................................. 143
REKOMENDACIJOS ........................................................................................................................... 146
LITERATRA ...................................................................................................................................... 150
PRIEDAI ............................................................................................................................................... 154
-
4
1. IKIMOKYKLINIO, PRIEMOKYKLINIO IR PRADINIO UGDYMO TURINIO PROGRAM DERMS TYRIMO METODOLOGIJA
Nuo 2011 m. pabaigos vykdomas nacionalinis ESF Ikimokyklinio ir priemokyklinio
ugdymo pltros projektas, kurio vienas i udavini - utikrinti lanksias ir kokybikas
ikimokyklinio bei priemokyklinio ugdymo paslaugas ir reikiam vietimo pagalb,
atsivelgiant individualius vaik ugdymosi poreikius.
Viena i projekto numatom veikl - teikti metodin pagalb, kuriant ir diegiant
ikimokyklinio ir priemokyklinio ugdymo turin. Siekiant kokybikesnio Ikimokyklinio
ugdymo turinio program rengimo metodini rekomendacij ir Bendrosios priemokyklinio
ugdymo ir ugdymosi programos atnaujinimo, atliktas tyrimas, kuriuo siekta vertinti
ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo turinio program derm.
Tyrimo aktualumas. Ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo turinio program
derms tyrimo btinumas kyla dl keleto prieasi.
Ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo programos parengtos skirtingais
metais, vadovaujantis iek tiek besiskirianiomis nuostatomis. Bendroji priemokyklinio
ugdymo ir ugdymosi programa parengta dar 2002 m. Padinio ugdymo bendrosios
programos atnaujintos 2008 m. Nuo 2009 m. decentralizuotas ikimokyklinio ugdymo turinys
atsisakyta nacionalini program, todl ikimokyklinio ugdymo paslaugas teikianios staigos
turi pasirengusios savo ugdymo programas. Galima velgti vis eil program derms
problem. Pavyzdiui, Bendroji priemokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa ir
Ugdymo(si) standartas yra pateikti atskiruose dokumentuose, tuo tarpu Pradinio ir
pagrindinio ugdymo bendrosiose programose vaik pasiekim apraas integruotas paias
programas, be to, skiriasi nurodytose programos vardintos kompetencijos.
Per pastarj laikotarp pakito kai kurie ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo
akcentai Europos ir Lietuvos strateginiuose vietimo dokumentuose. Strateginiuose Europos
dokumentuose akcentuojama, kad vaik, kurie lanko ikimokyklines staigas, ugdymosi
rezultatai paprastai bna geresni, o j poveikis jauiamas vis gyvenim; viena i svarbiausi
kompetencij, kuri turi bti pltojama vis gyvenim, yra mokjimas mokytis; ugdymas(is)
turt bti patrauklus ir prieinamas visiems bet kurio amiaus vaikams: jiems turt bti
teikiama tikslin parama.
Pastarojo laikotarpio strateginiuose Lietuvos vietimo dokumentuose akcentuojama, kad
btina didinti ikimokyklinio ir priemokyklinio ugdymo prieinamum ir vairov, ypa kaimo
gyvenamosiose vietovse, mainant socialin atskirt ir skirtumus tarp savivaldybi; utikrinti
lanksias, kokybikas ikimokyklinio ir priemokyklinio ugdymo paslaugas bei reikiam
vietimo pagalb, atsivelgiant individualius vaik ugdymosi poreikius.
iuos numatytus siekius turt padti realizuoti kokybikos, tarpusavyje deranios
ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo programos.
Mokslins program rengimo koncepcijos taip pat nuolat kinta dl program filosofini
pagrind, modeli, veiksmingumo tyrim. Usienyje plaiai diskutuojama dl skirting
ugdymo pakop turinio sudarymo i vaiko perspektyvos filosofini pozicij (pvz., ar
skirtingose ugdymo pakopose remiamasi vaiko klausymo, dialogo pedagogikos ir kt.
teorijomis (Moss P., 2007, 2008) ar ugdymo turinys orientuotas vaiko inojimo konstravimo
procesus (Kelly A. V., 2009; Joyce B., Calhoun E., Hopkins D., 2002; Scott S., Palinscar A. S.,
-
5
2009); ar turinys atliepia vertybin diskurs bei kultrinius vaiko ugdymo(si) kontekstus ir kt.
(Pinar W. F., Reynolds W. M., Slattery P., Taubman P. M., 2004).
Tyrinjama, ar skirting ugdymo pakop turinys atitinka auganio vaiko ugdymo
kokybs kriterijus ir modernias ugdymo kokybs koncepcijas, t.y. ar nuosekliai ir visapusikai
pltojamos vaiko kompetencijos (Sommer D., Samuelson I. P., Hundeide K., 2010); ar turiniu
atliepiami visuomens ir aplinkos ikiai vaiko ugdymui(si) (Parkay F. W., Hass G., 2000;
Jensen E., 2008); ar visose pakopose tolygiai remiamasi vaiko mokymosi paradigm
sampratomis (Pinar W. F., Reynolds W. M., Slattery P., Taubman P. M., 2004; Kelly A. V.,
2009; Bruzgeleviien R., 2008). Analizuojama, kokios turinio tekst metaforos
socioemocins, kultrins, komercins - vyrauja skirtingose ugdymo pakopose (Kelly A. V.,
2009; Pinar W. F., Reynolds W. M., Slattery P., Taubman P. M., 2004). Ypa daug dmesio
skiriama problemai: ar turinys prieinamas socialiai jautri eim vaikams; vaikams, turintiems
specialij ugdymosi poreiki; kitakalbiams, gabiems ir kt. vaikams.
Aikinamasi, ar garantuojamas darnus skirting ugdymo pakop turinio gyvendinimo
organizavimas (pvz., ar utikrinamas sklandus vaiko tranzitas i vienos ugdymo pakopos kit,
nepatiriant auktesns ugdymo pakopos spaudimo emesniajai; ar institucinis ugdymo turinio
realizavimas nra veikiamas paslpto (hidden) turinio fenomeno (Kelly A. V., 2009;
Niculescu R. M., 2010); ar turinys realizuojamas taikant iuolaikines mokymosi (bet ne
akademinio mokymo) technologijas ir kt. (Kelly A. V., 2009; Joyce B., Calhoun E., Hopkins
D., 2002; Scott S., Palinscar A. S., 2009).
Taigi, ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo program derms tyrimui
aktuals ne tik praktiniai, bet ir teoriniai aspektai, leidiantys iskirti esminius derms
kriterijus.
Ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo turinio program derms
tyrimo klausimai:
1. Ar yra derm tarp ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo program
tiksl, udavini, princip?
2. Ar yra atitiktis tarp ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo programose
numatyt ugdyti bendrj kompetencij, j komponent ir turinio?
3. Ar yra derm tarp ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo program
turinio srii?
4. Ar ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo program turinys atitinka
ugdymo tiksl, udavinius, pltojamas kompetencijas?
5. Ar ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo programose nurodytos
ugdymo(si) strategijos atitinka vaik orientuoto ugdymo(si) krypt?
6. Ar ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo programose numatytas ugdymo pritaikymas vaikams, turintiems specialij ugdymosi poreiki?
7. Ar ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo programose numatytas vaik
paangos vertinimas atitinka ugdomas kompetencijas/numatytus ugdymosi
rezultatus?
Analizs objektas: ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo turinio program
derm.
Tikslas vertinti ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo turinio program derm.
-
6
Hipotez. Tarp ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo program derm
nepakankama.
Udaviniai:
1. Atlikti mokslins literatros analiz, iskiriant ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo program derms kriterijus.
2. Isiaikinti strategini dokument reglamentuojamas ikimokyklinio, priemokyklinio bei pradinio ugdymo turinio derms kryptis ir problemas.
3. Atskleisti ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo program derms ypatumus pagal iskirtus kriterijus.
4. Ianalizuoti deimties ikimokyklinio ugdymo program, bendrosios priemokyklinio ugdymo(si) bei bendrj pradinio ugdymo program derm.
5. Atskleisti program rengj (pedagog, mokslinink), vietimo strateg, staig vadov ir tv poir ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo derm
bei jos problemas.
6. Atskleisti ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo turinio derms poymius ir problemas, atliekant skmingos ir neskmingos turinio gyvendinimo
praktikos analiz Lietuvoje ir usienyje (3 usienio ali).
7. Parengti ikimokyklinio ir priemokyklinio ugdymo program rengimo tobulinimo gaires.
Tyrimo metodai:
1. Lietuvos ir usienio mokslins literatros analiz. 2. Lietuvos ir usienio vietimo strategini dokument analiz. 3. Lietuvos ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo program kokybin
turinio (angl. content) analiz.
4. Sutelkt tikslini grupi (angl. focus group) diskusijos metodas. 5. Interviu metodas. 6. Atvejo studija.
Tyrimo imtis:
1. 12 mokslinink sutelkta tikslin grup, sudaryta siekiant vertinti skirting ugdymo
pakop program derms aspektus, pasiekimus bei kylanias problemas. Dalyviai: 4
ankstyvojo, ikimokyklinio ar priemokyklinio ugdymo program rengjai, 3 pradinio ugdymo
program rengjai, 2 autorini arba alternatyvi program rengjai, 2 specialiojo ugdymo,
prevencini program rengjai, rekomendacij, kriterij, samprat, kaip rengti programas,
rengjai, 2 standart rengjai.
2. 16 program rengj praktik (aukltoj, vietimo pagalbos specialist ir kt.) sutelkta
tikslin grup, siekiant atskleisti praktinius ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo
turinio derms aspektus. Grup sudaryta i skirting Lietuvos region ikimokyklinio ugdymo
pedagog, turini skirting program rengimo patirt. Tyrime dalyvavo 2 administracijos
atstovai, 6 aukltojos, 4 vietimo pagalbos specialistai, 2 program rengime dalyvav tvai, 2
meninio ugdymo pedagogai.
3. 18 vietimo strateg, vadov ir tv sutelkta tikslin grup, siekiant atskleisti
vertybinius, sociokultrinius, patirtinius ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo
program turinio derms diskursus. Tyrime dalyvavo 16 informant: 2 dareli direktoriai, 2
ikimokyklini staig pavaduotojos, 4 tvai, 1- staig, kuriose ugdomi vaikai, turintys
-
7
specialij ugdymosi poreiki, atstov, 1- pradinio ugdymo pedagog asociacijos LPUPA
pirminink, 1-multikultrinio ugdymo srities praktikas, 2 mokykl pavaduotojai, atsakingi
u pradin ugdym, 3 - mokytojos, 2 savivaldybi atstovai, 1- vietimo strategas, 1-
psichologas, 1- vaik gydytojas, 1- vaiko teisi atstovas.
4. 15 interviu su usienio ali ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo
specialistais, staig vadovais, pedagogais, mokslininkais.
5. Atvejo studija. 14 skmingos ir neskmingos praktikos atvej apra, kuriuose
parodyta ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo derm ir jos problemos.
6. Ikimokyklinio ugdymo staig parengt program imtis - 10 program, "Bendroji
priemokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa" (2002) ir "Pradinio ugdymo bendrosios
programos" (2008).
Tiriamj atranka
Sutelktos tikslins grups informant atranka tikslin, imtys buvo suformuotos
atsivelgiant tyrimo klausimus, tiksl bei udavinius, kokybinio tyrimo metod reikalavimus.
Usienio specialistai interviu metodui taip pat buvo atrinkti tikslingai, gilesnei analizei
pasirinkus 3 alis Suomij, Lenkij, Islandij.
Ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo program derms analizs kriterijai
1. Ikimokyklinio, priemokyklinio, pradinio ugdymo program tiksl atitiktis Europos ir Lietuvos vietimo dokumentuose rekomenduojamoms vaik ugdymo tiksl prioritetinms
kryptims: vaiko individuali gali pltot; vaiko santyki su kitais pltot; vaiko galinimas
mokytis.
2. Program udavini atitiktis Europos ir Lietuvos vietimo dokumentuose rekomenduojamoms vaik ugdymo tiksl prioritetinms kryptims: vaiko individuali gali
pltot; vaiko santyki su kitais pltot; vaiko galinimas mokytis.
3. Program ugdymo princip (nuostat) atitiktis Europos ir Lietuvos vietimo dokumentuose rekomenduojamoms vaik ugdymo tiksl prioritetinms kryptims: vaiko
individuali gali pltot; vaiko santyki su kitais pltot; vaiko galinimas mokytis.
Ugdymo tiksl, udavini ir princip kryptys iskirtos remiantis Europos vietimo
dokument analize ir MM dokumentais (Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios
programos. vadas. MM ministro 2008 m. rugpjio 26 d. sakymas Nr. ISAK-2433),
kuriuose iskiriamos trys prioritetins laukiam ugdymo rezultat kryptys: vaiko individuali
gali pltot (laukiamas rezultatas: ugdytinis "pasitikintis savimi teigiamai save vertina, yra
motyvuotas, atsakingas, patikimas, iniciatyvus, krybingas"); vaiko santyki su kitais pltot
(laukiamas rezultatas: ugdytinis "bendraujantis ir bendradarbiaujantis konstruktyviai veikia
siekdamas bendr tiksl, kuria ir palaiko gerus santykius su aplinkiniais" aktyvus
dalyvauja bendruomens gyvenime, prisideda prie Lietuvos, Europos ir pasaulio kultros ir
gamtins aplinkos puoseljimo, socialins ir ekonomins gerovs krimo); vaiko galinimas
mokytis (laukiamas rezultatas: ugdytinis " pasirengs mokytis vis gyvenim yra gijs btinas
kompetencijas, kritikai mstantis, siekiantis ini, krybikai jas taikantis problemoms
sprsti").
4. Program kompetencij atitiktis Europos ir Lietuvos vietimo dokumentuose rekomenduojamoms kompetencijoms.
-
8
Europos vietimo strateginiuose dokumentuose iskiriamos 8 bendrosios kompetencijos:
bendravimas gimtja, bendravimas usienio kalbomis, matematiniai gebjimai bei gebjimai
gamtos moksl ir technologij srityse, skaitmeninis ratingumas, mokymasis mokytis,
socialiniai ir pilietiniai gebjimai, iniciatyvumas ir verslumas, kultrinis smoningumas ir
raika. (Bendrj kompetencij vertinimas. EKK 2010 07 08. http://ec.europa.eu/ dgs/ education_culture).
Lietuvos vietimo strateginiuose dokumentuose iskiriamos eios bendrosios
kompetencijos: mokjimo mokytis, komunikavimo, socialin, painimo, iniciatyvumo ir
krybingumo, asmenin (Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos. vadas.
Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjio 26 d. sakymas Nr. ISAK-
2433).
Metodinse rekomendacijose ikimokyklinio ugdymo programai rengti (2006) ir
Bendrojoje priemokyklinio ugdymo ir ugdymosi programoje (2002) iskirtos 5
kompetencijos: sveikatos saugojimo, painimo, komunikavimo, menin, socialin.
Atliekant tyrim siekta nustatyti ar programos atitinka Europos ir Lietuvos vietimo
dokumentuose numatytas kompetencijas, j komponentus ir turin. Tarp program yra derm,
jeigu yra siekiama t pai taiau skirtingo lygmens kompetencij.
5. Program turinio atitiktis program tikslams ir kompetencijoms.
Kokybikos programos yra parengtos taip, kad j turinio sritys (socialinio ugdymo;
painimo; komunikavimo; sveikatos ugdymo; meninio ugdymo ir kt.) apima visapusik vaiko
ugdym. Tarp program yra derm, jeigu ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo
program turinys apima visas vaiko ugdymo sritis.
6. Pedagogini strategij atitiktis vaik orientuotam ugdymui(si).
Programose pateiktos pedagogins strategijos atitinka vaik orientuot ugdym, jeigu
naudojami tokie metodai: mokymosi aidiant, informacijos paiekos, patirtinio, situacinio,
eksperimentinio, imitacinio, interpretacinio, krybinio ugdymo(si) skatinimo metodai; vaiko ir
pedagogo krybins sveikos (bendravimo, bendradarbiavimo, idj veiklai pasilymo,
ikio) metodai; vaik tarpusavio sveikos skatinimo (problem sprendimo, diskusij, vaik
projekt, bendr krybini darb) metodai; motyvuojantieji (pagyrimas, pritarimas,
palaikymas) metodai; ugdymo pavyzdiu (modeliavimo) metodai, refleksyviojo mokymosi
metodai; ugdaniosios aplinkos krimo metodai.
Programose pateiktos pedagogins strategijos yra orientuotos pedagog (neatitinka
vaik orientuoto ugdymo), jeigu taikomi tiesioginio mokymo metodai: supaindinimas,
demonstravimas, nurodymai, aikinimas, uduoi bei pratim atlikimas, mokymasis
atmintinai.
Kokybikos programos yra parengtos taip, kad ankstyvojo, ikimokyklinio, priemokyklinio
ir pradinio vaik ugdymo pedagogins strategijos atliepia skirtingo amiaus, skirting poreiki
vaik galimybes (orientuojamasi vaiko raid, jo ugdymsi.)
7. Vaik, turini specialij ugdymosi poreiki, ugdymo(si) elementai programose.
Europos ir Lietuvos vietimo dokumentuose nurodomi tokie tinkami parengtos
traukianiojo ugdymo programos kriterijai: ar programos tikslai, udaviniai, principai
http://ec.europa.eu/%20dgs/%20education_culture
-
9
pritaikyti vaikams, turintiems specialij ugdymosi poreiki; ar programos turinio apimtis
atitinka vaik poreikius ir raidos perspektyvas; ar mokymosi priemons, mokymo metodai ir
aplinka pritaikyti vaikams, turintiems specialij ugdymosi poreiki, bei j gyvenimo bdui; ar
vertinimas pritaikytas vaik, turini specialij ugdymosi poreiki,paangos nustatymui ir
tolesnio ugdymo planavimui (Policy Gidelines on Inclusion in Education. UNESCO, 2009.
http://unesdoc.unesco.org/images /0017/001778/177849r.pdf).
8. Vertinimo atitiktis program tikslams ir kompetencijoms.
Remiantis Europos ir Lietuvos strateginiais dokumentais, vertinimas turt atitikti tikslus ir
pltojamas kompetencijas, turt padti painti ugdytin bei siekti maksimalios ugdytini
paangos, teikti grtamj ry besimokaniajam ir pedagogui siekti program kokybs.
Konceptualios tyrimo nuostatos
Formuojant tyrimo strategij, pasirinkta skirting kokybini tyrim derinimo prieiga,
kadangi Tyrimo, kuris vertint ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo turinio
program derm techninje uduotyje numatyta: mokslins literatros bei vietimo
dokument analiz; deimties ikimokyklinio ugdymo program, Bendrosios priemokyklinio
ugdymo ir ugdymosi programos (2003) ir Pradinio ugdymo bendrj program (2008)
derms kokybinis vertinimas; sutelkt tikslini grupi kokybinis tyrimas (su ugdymo program
rengjais mokslininkais, ikimokyklinio ugdymo program rengjais praktikais ir kitomis
suinteresuotomis grupmis); trij usienio ali gerosios praktikos apvalga; skming ir
neskming praktik analizs. Remtasi prielaida, kad kompleksinis duomen rinkimas
skirtingo pobdio kokybiniais metodais leidia giliau painti analizs objekt, atsakyti
probleminius tyrimo klausimus.
Siekiant isiaikinti ugdymo turinio rengj sampratas, poirius program derm,
naudinga taikyti tuos kokybinio tyrimo metodus, kurie leidia laisvai isakyti sukaupt patirt,
vardinti problemas, pasilyti situacijos keitimo rekomendacijas. Be to, naudinga igirsti tv
atsiliepimus apie vaiko ugdymo/si skirtingose pakopose privalumus ir problemas, perjimo i
vienos kit pakop problemas. Naudinga igirsti, koki priekait pradini mokykl
mokytojai turi priemokyklini grupi pedagogams ir atvirkiai.
Rengiant tyrimo strategij, siekta vairi kokybinio tyrimo metod trianguliacijos, kad
analizs objektas bt analizuojamas kompleksikai. Pirminiai duomenys skirtingais metodais
renkami i vis ikimokyklinio ir priemokyklinio ugdymo(si) proceso dalyvi (pedagog,
administracijos, kit staigos darbuotoj, tv, vaik) bei vietimo politik, mokslinink,
organizatori. Trianguliacijos taikymas padidina tyrimo patikimum.
http://unesdoc.unesco.org/images%20%20%20%20/0017/001778/
-
10
Tyrimo etapai
IKIMOKYKLINIO, PRIEMOKYKLINIO IR PRADINIO UGDYMO TURINIO
PROGRAM DERMS TYRIMO SCHEMA
MOKSLINS LITERATROS ANALIZ
Iskirti bei pagrsti ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo turinio program
derms kriterijus
1 pav. Ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo turinio program derms tyrimo
schema
LIETUVOS VIETIMO DOKUMENT ANALIZ
Isiaikinti strategini dokument reglamentuojamas ikimokyklinio,
priemokyklinio bei pradinio ugdymo turinio derms kryptis ir problemas
KOKYBIN PROGRAM TURINIO DERMS ANALIZ Atskleisti ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo program derms
ypatumus pagal iskirtus kriterijus
SUTELKT TIKSLINI GRUPI DISKUSIJA
Atskleisti program rengj (pedagog, mokslinink), vietimo strateg, staig
vadov ir tv poir ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo turinio
program derm bei jos problemas
INTERVIU SU USIENIO SPECIALISTAIS
Atskleisti ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo turinio derms
inovatyvi patirt usienyje
ATVEJO STUDIJA
Atskleisti ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo turinio derms
poymius ir problemas, atliekant skmingos ir neskmingos ugdymo turinio
gyvendinimo praktikos analiz Lietuvoje
-
11
Sutelkt tikslini grupi diskusijos metodik ir procedr parengimo probleminiai
kontekstai
Siekiant itirti ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo program derm,
teko veikti iuos sunkumus:
alyje nra aikiai iskirt ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo program derms samprat bei kriterij, taigi, skirting ugdymo pakop program rengjai
neturjo galimybs vadovautis apibendrintomis nuostatomis dl program derms.
Organizuojant sutelkt tikslini grupi tyrim kilo sunkum dl samprat kiekvienas
informantas turjo skirting derms samprat. i problem padjo isprsti i anksto parengti
ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo program derms kriterijai bei j pagrindu
parengti klausimynai sutelktoms tikslinms grupms;
kadangi ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo program derms sampratos buvo labai skirtingos, organizuojant sutelkt tikslini grupi tyrim, informantai
buvo praomi pateikti j nuomon pagrindiani pavyzdi, kurie padjo atskleisti informant
derms sampratos turin.
Kokybinio tyrimo metodikos ir procedros
1. Kokybin turinio analiz. Metodo paskirtis - isiaikinti strategini dokument reglamentuojamas ikimokyklinio, priemokyklinio bei pradinio ugdymo turinio derms kryptis.
Metodas buvo naudojamas Lietuvos ir usienio vietimo strategini dokument analizei. Buvo
parengti ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo program derms kriterijai.
Kriterijai buvo taikomi vietimo strategini dokument turinio analizei, atskleidiant
ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo program derms prielaidas. Kokybinei
turinio analizei buvo atrinktas Lietuvos ir usienio vietimo dokument paketas (1 priedas).
2. Kokybin turinio analiz. Metodas buvo naudojamas Lietuvos ikimokyklinio ugdymo program analizei. Metodo paskirtis - atskleisti ikimokyklinio, priemokyklinio ir
pradinio ugdymo program derms ypatumus pagal iskirtus kriterijus bei irykinti j derms
problemas. Ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo program derms kriterijai
buvo taikomi derms kategorij ir subkategorij iskyrimui. Kokybinei turinio analizei buvo
atrinkta 10 Lietuvos ikimokyklinio ugdymo program, taip pat buvo analizuojamos Bendroji
priemokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa bei Pradinio ugdymo bendrosios
programos.
3. Sutelkt tikslini grupi diskusijos metodas. Metodo paskirtis - atskleisti program rengj (pedagog, mokslinink), vietimo strateg, staig vadov ir tv poir
ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo turinio program derm bei jos problemas.
Buvo parengti klausimynai 3 sutelktoms tikslinms diskusij grupms: ugdymo program
rengjams-mokslininkams, ugdymo program rengjams-praktikams, kitiems suinteresuotiems
asmenims vietimo strategams, vadovams ir tvams. Sutelktos tikslins grups dalyviai buvo
atrenkami tikslingai ir sukvieiami LEU auditorij. Klausimai buvo pateikiami odiu bei
Power Point kompiuterine programa ant ekrano. Kiekvienos grups diskusij ved du
moderatoriai. Siekiant ilto kontakto ir laisvumo, pradedant grups diskusij buvo aidiamas
komunikavim skatinantis aidimas Ledlauis. Pasisakyti bei diskutuoti buvo kvieiami visi
dalyviai, norintiems kalbti odis buvo suteikiamas i eils. Pasisakantieji buvo praomi
prisistatyti pasakant vard. Buvo daromas audio raas, todl vardas reikalingas to paties
dalyvio pasisakymams atpainti. Stenografuojant audio ra dalyvio vardas buvo keiiamas
-
12
dalyvio kod (numer), todl buvo garantuojamas konfidencialumas. Sutelkt tikslini grupi
diskusijos truko apie 2 val.
Sutelktos tikslins grups diskusijos mediagos analizei buvo naudojamas atvirojo
kodavimo metodas, iskiriant esmines ir antrines kategorijas. Iskirtos ikimokyklinio,
priemokyklinio ir pradinio ugdymo turinio derms kategorijos buvo pagrindiamos turinio
analizs duomenimis. Analizs schema:
Kategorija Subkategorija Teiginiai (dalyvi mintys, poiriai)
Sutelkt tikslini grupi diskusijos mediagos analiz pagal kokybs kategorijas atliko
LEU dstytojai, turintys ne maesn kaip moksl daktaro laipsn.
4. Interviu usienio ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo specialistams, mokslininkams, program krjams. Metodo paskirtis - atskleisti ikimokyklinio,
priemokyklinio ir pradinio ugdymo turinio derms inovatyvi patirt usienyje. Buvo
parengtas interviu klausimynas. Tyrimui atrinktos trys valstybs: Suomija, Lenkija, Islandija,
todl interviu buvo atliekamas su i ali specialistais. Interviu buvo atliekamas nuvykus ias
alis, specialistams buvo uduodami klausimai odiu, o atsakymai buvo raomi diktofon.
Jeigu odiniam interviu su kuriuo nors specialistu nebuvo slyg, jam buvo pateiktas interviu
protokolas, kad jis j upildyt ratu. Interviu klausimynas iverstas angl ir lenk kalbas.
Pagrindiniai teminiai interviu orientyrai buvo ie:
nacionalins ugdymo programos/gairs vaikams nuo gimimo iki 10 met, pasiekim standartai ir strateginiai ugdymo/si turin reglamentuojantys dokumentai usienio
alyje;
alies vaik ugdymo program derm ir kaip jos siekiama;
alies skirtingo amiaus vaik ugdymo program derms problemos. Duomen analizei buvo taikomas atvirojo kodavimo metodas.
5. Atvejo studija. Metodo paskirtis - atskleisti ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo turinio derms poymius ir problemas, atliekant skmingos ir neskmingos
turinio gyvendinimo praktikos analiz Lietuvoje. Buvo parengti atvejo analizs apraai (7
priedas). Siekiant isiaikinti, kuriose ikimokyklinio, priemokyklinio ugdymo staigose ar
mokyklose yra inovatyvi su program derme susijusi ugdymo organizavimo form, bd,
aplink, veikl, ugdymo staigoms buvo isistas bendro pobdio klausimynas. staigas,
kurios nurod, kad realizuoja inovatyvias, su program derme susijusi ugdymo organizavimo
formas, bdus, aplinkas, veiklas nuvyko tyrjas, kuris surinko vairiapus informacij apie
gyvendinamas inovacijas.
Pagrindiniai orientyrai, renkant informacij apie skmingos ir neskmingos praktikos
atvejus:
inovacijos esm;
kuo ji naudinga didinant ikimokyklinio, priemokyklinio, pradinio ugdymo(si) tstinum, derm;
jos patrauklumas vaikams, tvams;
nauda vaik ugdymosi proceso kokybs tobulinimui. Ataskaitoje buvo pateikti atrinkt skmingos ir neskmingos praktikos atvej apraai
pagal parengt form.
Duomen rinkimo laikas: 2012.02.16 2012. 05.16
-
13
1 lentel
Bendra tyrimo schema
Tyrimas Analizs klausimas
Ikim
okyk
linio
, p
rie
moky
kli
nio
, p
radin
io
ugdy
mo p
rog
ram
t
iksl
, u
dav
ini
,
pri
nci
p
at
itik
tis
Eu
ropo
s ir
Lie
tuvo
s
vie
tim
o d
ok
um
entu
ose
reko
men
duo
jam
om
s v
aik
ugdy
mo
tik
sl
pri
ori
teti
nm
s k
rypti
ms
Pro
gra
m
ko
mp
eten
cij
ati
tik
tis
Eu
rop
os
ir L
ietu
vo
s v
ieti
mo
do
ku
men
tuo
se
reko
men
duo
jam
om
s k
om
pet
enci
jom
s
Pro
gra
m
tu
rinio
ati
tik
tis
pro
gra
m
tik
slam
s ir
ko
mp
eten
cijo
ms
Ped
ago
gin
i
stra
teg
ij
at
itik
tis
vai
k
ori
entu
ota
m u
gdy
mu
i(si
).
Vai
k
, tu
rin
i s
pec
iali
j
ug
dy
mo
si
po
reik
i, ug
dy
mo
(si)
ele
men
tai
pro
gra
mo
se
Ver
tin
imo
ati
tikti
s p
rog
ram
t
iksl
ams
ir
ko
mpet
enci
jom
s
Sutelktos tikslins grups tyrimo
metodika, skirta ugdymo program
rengjams mokslininkams
+ + + + + +
Sutelktos tikslins grups tyrimo
metodika, skirta ikimokyklinio
ugdymo program rengjams
praktikams
+ + + + + +
Sutelktos tikslins grups tyrimo
metodika, skirta vietimo strategams,
vadovams ir tvams
+ + + + + +
Interviu usienio ikimokyklinio
ugdymo specialistams + + + + + +
vietimo dokument kokybin turinio
analiz + + + + + +
Ugdymo program kokybin turinio
analiz + + + + + +
Atvejo studija
+ + + +
-
14
2. IUOLAIKIN UGDYMO TURINIO IR PROGRAM DERMS SAMPRATA
Ugdymo(si) turinio apibrtys
JAV mokslininkai Darling-Hammond L., Banks J., Zumwalt K., Gomez L. ir kt. (2005,
170 p.) pateikia ugdymo(si) turinio siaurja ir plaija prasme sampratas. Ugdymo(si) turinys
siaurja prasme yra formalusis ugdymo(si) turinys (formal curriculum), kur sudaro konceptai,
tematika ir kt., t. y. tai, ko mokomasi. Ugdymosi turin plaija prasme sudaro jau pamintas
formalusis ir dar du turinio aspektai: gyvendinamas ugdymo(si) turinys (the enacted
curriculum), kuris apima mokini veikl, mokytojo ir mokini sveikas, vertinim, priemones
ir kitus praktinius aspektus; paslptas ugdymo(si) turinys (hidden curriculum), apimantis
pedagogo gebjim sukurti mokymsi skatinanias slygas. Jei pedagogui nepakanka
kompetencijos, mokini mokymasis nebna pakankamai efektyvus.
A. Pollard (2008, 210-211 p.) pateikia keturias ugdymo(si) turinio apibrtis. Oficialus
ugdymo(si) turinys (official curriculum), jo nuomone, tai i anksto suplanuota, aikiai pateikta
valstybin ugdymo(si) programa, turinti esminius elementus: numatom ugdymo(si) turin,
kuris idstytas tam tikru nuoseklumu, t.y. paangos laipteliais, orientuotas besimokantj ir jo
poreikius, keliantis ikius jo ugdymuisi. Oficialus turinys gali bti pateiktas kaip
nacionalins ugdymo(si) gairs, kurios gyvendinant prapleiamos, praturtinamos, atsivelgiant
besimokanij poreikius, mokyklos ir vietos bendruomens slygas. Paslptas ugdymo(si)
turinys, vietimo stratego nuomone, yra tai, ko nra oficialiajame turinyje, bet mokomasi
mokykloje. is turinys "atsineamas" mokytojo ir mokini, ikyla dl j statuso ir santyki, j
slygoja mokyklos aplinka, jos vertybs. Mokiniai ugdosi supratim apie berniuk ir mergaii
elges, tautybes, skirtingus socialinius sluoksnius. is ugdymosi turinys susijs ir su konkreia
mokymosi mediaga, kuri paruoia mokytojas. Stebimas ugdymo(si) turinys (observed
curriculum) - tai klasje ar grupje realiai gyvendinamas turinys. Jis gali bti artimas
oficialiam turiniui, bet gali bti ir gana skirtingas. Pavyzdiui, mokykloje gali bti taikomos
labai efektyvios mokymo(si) strategijos, padedanios mokiniams pasiekti geresni, nei
numatyta oficialioje programoje, rezultat, ir prieingai. Be to, stebimas turinys labai priklauso
ir nuo mokini santykio su mokymusi. Patirtinis ugdymo(si) turinys (the curriculum-as-
experienced) - tai mokinio patyrimas, apjungiantis tiek oficial, tiek ir paslpt ugdymo(si)
turin. Jei oficialus ir paslptas ugdymo(si) turinys atitinka besimokaniojo poreikius, pastarojo
patirtinis turinys plaiausias, labiausiai atitinka i anksto suplanuotj. Btent patirtinis
ugdymosi turinys yra tikrasis edukacini poveiki rezultatas.
A. V. Kelly (2009, 10-13 p.) ugdymo(si) turinio sampratas bando grupuoti pagal kelis
kriterijus. Pagal tai, kokiai staigai ir mokymosi formai skirtas ugdymo(si) turinys,
mokslininkas iskiria formalj ir neformalj ugdymo(si) turin. Formalusis, jo nuomone,
vykdomas mokyklose numatyt laiko period ir yra privalomas. Neformalusis - yra laisvai
pasirenkamas ir vykdomas breliuose, per papildom sportin ir menin veikl mokykloje arba
u jos rib. Mokslininkas taip pat iskiria suplanuot (planned) ir gaut (receivd) ugdymo(si)
turin. Suplanuotas ugdymo(si) turinys - tai i anksto numatyti tikslai, udaviniai, rezultatai,
mokymosi organizavimo ypatumai ir kt. Gautas ugdymo(si) turinys, autoriaus nuomone, yra
mokinio gyta patirtis. A. V. Kelly iskiria ir paslpt turin, kurio samprata tokia pat, kaip ir
pateikta A. Pollard.
Italijos teoretik R. M. Niculescu (2010, 42-47 p.) ugdymo(si) turinio sampratai
apibrti iskiria vis eil perspektyv.
-
15
Viena i perspektyv - ugdymosi situacij pobdis, kuris priklauso nuo ugdymosi
formos (formali, neformali), pasirinkimo laisvs (privalomas, pasirenkamas), keliam ar
nekeliam ugdymosi tiksl. iuo aspektu autor iskiria formalj, neformalj ir informalj
ugdymo(si) turin. Formalj ir neformalj ugdymo(si) turin autor apibria panaiai, kaip A.
V. Kelly. Informaliuoju ugdymo(si) turiniu autor vadina visas situacijas, kuriose nekeliamas
tikslas ko nors imokti, taiau mokymasis vyksta. Jis vyksta visur - eimoje, irint televizij,
draug vakarlyje ir kt.
Kita i perspektyv - ugdymosi turinio realumas. iuo aspektu autor iskiria idealj
(ideal curriculum) ir realj (real curriculum) ugdymo(si) turin. Idealj ugdymosi turin autor
apibria kaip i anksto numatyt, apjungiant ir formalj ir neformalj ugdymo(si0 turin.
Realj apibria kaip mokinio gytas patirtis.
Lietuvoje kaip i ugdymo(si) turinio samprat atitikmenys vartojamos sampratos -
numatytas ugdymo(si) turinys ir realiai pasiektas ugdymo(si) turinys. Samprata "Numatytas
ugdymo(si) turinys" artima A. Pollard oficialiojo, A. V. Kelly suplanuoto, L. Darling-
Hammond ir kt. formaliojo ugdymo(si) sampratoms. Samprata "Pasiektas ugdymo(si) turinys"
artima A. Pollard patirtinio, A. V. Kelly gautojo, R. M. Niculescu realiojo ugdymo(si)
sampratoms. Remiantis A. Pollard ir L. Darling-Hammond ir kt., tarp numatyto ir realiai
pasiekto ugdymo(si) turinio galima velgti dar vien etap, kur nusako svoka
"gyvendinamas ugdymo(si) turinys". Jis susideda i dviej dedamj - A. Pollard iskirto
stebimo ugdymosi turinio ir praktikai vis autori minimo paslpto ugdymosi turinio.
Taigi, remiantis grups mokslinink samprat sinteze, irykja nauja poirio
ugdymo(si) turin perspektyva - ugdymo(si) turinio krimo ir realizavimo procesas
(planavimas, gyvendinimas, pasiektas rezultatas).
R. M. Niculescu iskiria dar vien perspektyv ugdymo(si) turinio sampratoms
apibrti - pedagogo perspektyv. iuo poiriu mokslinink pateikia sampratas: suprastas
ugdymo(si) turinys (perceived curriculum), mokomas turinys (taught curriculum), vertinamas
ugdymo(si) turinys (assesssed/evaluated curriculum). Suprastas ugdymo(si) turinys rodo, kaip
gerai pedagogas yra perprats oficialj ugdymo(si) turin, tai - pedagogo poirio mokini
ugdymo(si) organizavim modelis, stipriai veikiamas pedagogo asmenybs. Mokomas turinys -
tai pedagogo realiai taikom mokini ugdymo form, metod ir bd visuma, atitinkanti
oficialj ugdymo(si) turin ir orientuota mokinio poreikius bei galimybes. Vertinamas
ugdymo(si) turinys - tai mokini pasiekimai, kurie vertinami ir sivertinami ugdymo(si)
procese. Visais atvejais ugdymo(si) turinys gali skirtis, pvz., pedagogas supranta ugdymo(si)
turin, taiau nepakanka kompetencijos j tinkamai realizuoti; mokoma daugiau, o vertinama
maiau; ugdomi gebjimai, o vertinamos tik inios ir kt.
2 lentelje pateiktas poiri analizs pagrindu parengtas sisteminis ugdymo(si) turinio
samprat laukas.
2 lentel
Ugdymo(si) turinio samprat sistemin lentel
Eil.
nr.
Poirio ugdymo(si)
turinio samprat
perspektyva
Ugdymo(si) turinio sampratos Autoriai
1. Ugdymosi forma ir
ugdymosi situacij
pobdis.
Formalusis (gyvendinamas formaliojo
ugdymo staigose, privalomas, keliami
ugdymo(si) tikslai).
A. V. Kelly
R. M. Niculescu
-
16
Neformalusis (gyvendinamas
neformaliojo ugdymo staigose,
pasirenkamas, keliami ugdymo(si)
tikslai).
Informalus (gyvendinamas ne ugdymo
staigose, nesismonintas, nekeliami
ugdymo(si) tikslai).
2. Krimo ir realizavimo
proceso aspektas:
planavimas,
gyvendinimas,
pasiektas rezultatas.
Numatytas (idealus - R. M. Niculescu,
suplanuotas - A. V. Kelly, oficialus - A.
Pollard, formalus - L.Darling-Hammond
ir kt.).
gyvendinamas (L. Darling-Hammond
ir kt.): stebimas (A. Pollard) ir
paslptas.
Pasiektas (patirtinis - A. Pollard,
gautasis - A. V. Kelly, realusis - R. M.
Niculescu ).
R. M. Niculescu
A. V. Kelly
A. Pollard
L. Darling-
Hammond ir kt.
3. Pedagogo perspektyva Suprastas (pedagog poiris).
Mokomas (ugdymo(si) formos, metodai,
bdai, santykiai, aplinkos).
Vertinamas (kokiu tikslu ir kas
vertinama, kas vertina, sivertina, kaip
vertinama).
R. M. Niculescu
Ugdymo(si) turinio sandara programose
Daugeliui usienio autori rpi ugdymosi turinio sandara. A. Pollard (2008, 225 p.)
pateikia ugdymosi turinio sandaros paveiksl, kuris sudarytas iekant atsakymo tris
fundamentinius klausimus:
K mes ketiname pasiekti?
Kaip mes organizuojame mokymsi?
Kaip mums sekasi pasiekti tiksl? Atsakant klausim "K mes ketiname pasiekti?", autoriaus nuomone, turt bti
numatomi ugdymosi rezultatai: keliami ugdymosi tikslai, udaviniai, numatomos ugdytinos
kompetencijos bei j komponentai (nuostatos, gebjimai, inios ir supratimas), apraomas
gyjam gebjim, ini ir supratimo, nuostat lygis. Autoriaus nuomone, ugdymo(si)
udaviniai turi aikiai nubrti, ko turi pasiekti vaikas, padedamas mokytojo. Keliant atskir
pakop (ikimokyklinio, priemokyklinio, pradinio) ugdymo tikslus, orientuojamasi ir
visuomens usakym asmens ugdymui. Anglijoje tai yra "Tapti skmingai besiugdaniu",
"Tapti oria asmenybe, gyvenania saug, sveik ir turining gyvenim", "Tapti atsakingu
pilieiu".
Numatant ugdytinas kompetencijas, kyla btinyb isiaikinti santyk tarp bendrj ir
dalykini kompetencij. Ugdymo turinio teoretik R. M. Niculescu (2005), A. Pollard (2008)
ir kit teigimu, kiekvienos ugdymo pakopos rezultatai apraomi, pateikus bendrsias
kompetencijas, kurios siejamos su mokinio asmenine, socialine, painimo, komunikavimo,
fizine, krybikumo raida. Kiekvienai ugdymo pakopai numatytas rezultatas - tam tikras
siektinas kompetencij lygis - yra tarsi prastai brstanio vaiko asmenybs "portretas". Taigi,
-
17
numatytas pasiekti kompetencij lygis parodo mokinio asmenybs raidos paang per
numatyt laikotarp (t.y. per vienos ugdymo pakopos laikotarp). Teoretik nuomone, mokinio
asmenybs raida, brandinimas ir yra pagrindinis viso ugdymo(si) tikslas.
ie ir kiti ugdymo turinio teoretikai mano, kad dalykins kompetencijos yra tik
instrumentas siekti bendrj kompetencij, per kurias apraoma mokinio raidos paanga.
Kitas aktualus klausimas - nuo kokio vaiko amiaus galime kalbti apie jo
kompetencijas? Usienio ali patirties analiz rodo, kad daugumos valstybi ikimokyklinio
amiaus vaik pasiekimai apraomi, juos siejant su vaiko ugdymosi sritimis, o ne su
kompetencijomis (Pensilvanija, 2010; Anglija, 2000 ir kt.). Priemokyklinio amiaus vaik
ugdymosi rezultatai apraomi, iskiriant bendrsias kompetencijas, nes iame amiuje jau
galima siekti bendrj kompetencij prielaid pltojimosi. Nuo pradinio ugdymo pakopos
pradios rezultatai apraomi, iskiriant bendrsias, o taip pat ir dalykines kompetencijas.
Atsakant klausim "Kaip mes organizuojame mokymsi?" numatomos ugdymosi
formos (pamoka, umokyklin veikla, renginiai ir kt.), mokymosi prieigos (patirtinis;
konstruktyvistinis; personalizuotas; mokin orientuotas mokymasis ar kt.), mokymosi
kontekstai (multikultrinis, multilingvistinis, atvirumo vaikams, turintiems specialij
ugdymosi poreiki, bendruomenikumo, krybikumo ir kt.), ugdymo(si) sritys
(komunikacinio, kalbinio, literatrinio; krybikumo ugdymo(si); pasaulio painimo;
matematinio; fizinio; asmeninio, socialinio ir emocinio ugdymo(si) ar kt.), dalykai. Autoriaus
nuomone, iuolaikinje ugdymo(si) programoje svarbesnis vienetas yra ugdymo(si) sritys, o ne
atskiri dalykai. Autoriaus teigimu, moderni kotijos pradinio ugdymo nacionalin programa
turi tokias ugdymo(si) sritis: kalbos, matematika, aplinkos painimas, menai, tikyba ir dorinis
ugdymas. Kiekviena ugdymo(si) sritis turi apibrtus laukiamus rezultatus, kiekvienas i
rezultat turi 5 arba 6 pamatuojamus lygius.
R. M. Niculescu (2005) nuomone, visi ie ugdymo organizavimo aspektai kuria
ugdymosi situacijas/galimybes vaik grupje ar klasje. Btent tai padeda vaikams kryptingai
ugdytis numatytas kompetencijas.
Atsakant klausim "Kaip mums sekasi pasiekti tiksl?" numatoma, kas bus
vertinama (vertinama turi bti tai, ko siekiama), kokiu tikslu (stebti vaiko paang, kad bt
galima gerinti jo ugdymo(si) kokyb ir kt.), kokie vertinimo bdai ir instrumentai bus taikomi.
Apraant vaik paangos vertinim akcentuojama vertinimo atitiktis numatytiems
ugdymosi rezultatams. Ikimokyklinio ugdymo pakopoje vertinami vaik atskir ugdymosi
srii pasiekimai. Priemokyklinio ugdymo pakopoje vertinamas vaik gyt kompetencij
lygis ir brandumas mokykloje. Pradinio ugdymo pakopoje vertinamas mokini gyt
kompetencij lygis.
Irykjo skirtingas usienio edukolog poiris vaik paangos vertinim. Ms alies
pradinio ugdymo programoje iskirti 3 vaik pasiekim lygiai "patenkinamas", "vidutinis",
"auktesnysis". Toks lygi iskyrimas leidia "iriuoti" vaikus gabius ir negabius. Usienyje
pereinama prie kitos pasiekim vertinimo logikos - numatomi pasiekim laipteliai, kuriais
vieni vaikai eina greiiau, kiti - liau. Tokie gyt kompetencij lyg parodantys laipteliai jau
taikomi ir alyje: "Pirmieji ingsniai", "Einama teisinga kryptimi", "Jau arti tikslo", "gyta
kompetencija", "Dar labiau tobuljama". Laipteli principas rodo pedagogui ugdymo(si)
turinio parinkimo vaikui ir jo realizavimo ingsni sek.
Tokia ugdymo(si) turinio sandara leidia pasiekti ugdymo(si) turinio kokybs.
-
18
Ugdymosi proceso derms samprata. Derms tarp ikimokyklinio, priemokyklinio ir
pradinio ugdymo turinio realizavimo poymis yra nuoseklus, nekonfliktinis perjimas i
ikimokyklinio priemokyklin ir mokyklin ugdym, nes vis ugdymo pakop centre turi bti
vaikas, jo gerov bei asmenybs raida. Taiau prastoje vaik ugdymo praktikoje iki iol
dominuoja tradicinis poiris ugdymo tstinum, kai priemokyklinio ugdymo udaviniai
daugiau derinami prie mokyklini reikalavim ir ypatum nei atvirkiai. Tyrimai rodo, jog
skirtumai tarp priemokyklinio ir pradinio ugdymo gali sukurti nauj stresini situacij ir
netikrumo vaikams pereinant auktesn pakop, nes tokius sunkumus sukuria kontrastai tarp
skirting pakop program (Woodhead M., Moss P., 2007, p. 30; Darling-Hammond L. ir kt.,
2005).
Iskiriamos ir kitos problemos. Mokslininkai pastebi, jog iki iol didesnis dmesys yra
skiriamas vaiko pasirengimui (brandumui) mokyklai, negu kad mokyklos pasirengimui priimti
vaik. Kai kuriose priemokyklinio ugdymosi etap turiniose alyse tradicikai yra
uauktinti mokymosi reikalavimai, perdaug orientuojamasi imokimo kokyb ir ugdymo
sumokyklinim (Weikart, 1999).
Mokslininkai pagrindia esminius derms tarp ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio
ugdymo kriterijus. Akcentuojama, kad tiek ikimokyklinio ugdymo staigose, tiek ir mokyklose
vaikams pirmiausia turi bti garantuojama globa, aidimas ir mokymasis. (Framework Plan for
the Content and Tasks of Kindergartens, Norwegian Ministry of education and Research,
2006). Tyrjai atskleidia, kad kol kas ikimokyklinis ir priemokyklinis ugdymas yra daug
daugiau suderintas su maloniu mokymusi nei pradinis ugdymas. Vaiko gerove
besirpinaniose iaurs alyse, ypa vedijoje, Norvegijoje ir pradiniame ugdyme vaiko
gerovei, globai, aidimui, patirtiniam mokymuisi, pasitikjimo savimi stiprinimui kreipiama
pakankamai dmesio. (Arnold C., Bartlett K., Gowani S., Merali R., 2006; Neuman M. J.,
2005; Bennett J., 2006).
Mokslinink nuomone, ugdymas ikimokyklinio ir pradinio ugdymo(si) pakopoje turt
bti grindiamas holistine paira vaiko socialin, paintin ir emocin raid, o ne atskir
dalyk mokymusi.
Edukologai pabria, kad tiek ikimokykliniame, priemokykliniame, tiek ir pradinio
ugdymo etape btina siekti glaudesns socialins sanglaudos utikrinimo, t.y. btina atrasti
prasmingus kontaktus su skirtingos aplinkos, kilms, kultros, kalbos vaikais (Parkay F.W.,
Hass G., 2000). Pastarj met ES vietimo strateginiai dokumentai kaip vien i svarbiausi
vietimo funkcij nurodo kuo daugiau dmesio skirti vaik i nepalankios socialins aplinkos
traukimui ugdymo staig bendruomenes, siekiant mainti socialin, kultrin
marginalizacij. Europos alys skatinamos kuo daugiau dmesio skirti vaik bendrj
gebjim ugdymuisi, utikrinant, kad vietimo paslaugos bt naudingos visiems
besimokantiems, skaitant ir nepalankioje padtyje esanius asmenis (ES 2010 m. gegus 11 d.
Tarybos ivados dl vietimo ir mokymo socialinio aspekto, ).
UNESCO (2007) atkreipia dmes skurdo aplinkoje gyvenani vaik ugdymo(si)
problemas. Skurdi, atoki (kaimo) vietovi vaikai danai neturi galimybi naudotis vietimo
paslaugomis, o pradj lankyti mokyklas, danai ikrenta j nebaig (Neuman M. J., cit. pgl.
Woodhead M., Moss P. 2007, p. 6).
ES skatinamas naujas poiris lygiavert bendradarbiavim tarp skirting ugdymo
pakop, vengiant vienos pakopos dominavimo prie kit. Skatintinas kuo glaudesni ugdymosi
program krimas, atsivelgiant vaiko kultr bei poreikius. (Woodhead M., Moss P., 2007,
http://eur-ex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2010:135:0002:0007:LT:PDFhttp://eur-ex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2010:135:0002:0007:LT:PDF
-
19
p. 62). Tai gali sukurti pagrind naujai bendrai pedagoginei sveikai ir stiprios ir lygios
partnerysts kultrai (OECD, 2001, 2006, cit. pgl. Woodhead M., Moss P., 2007, p.34).
Literatros altini analiz rodo, jog tyrintojai pabria skirtingus perjimo i
ikimokyklinio ugdymo pradinio ugdymo pakop aspektus. Kai kurie autoriai labiau irykina
psichologin io aspekto pus, kiti program derms ir nuoseklaus tstinumo svarb (Dunlop
A. W., Fabian H., 2002; Brostrm S., Wagner J. T., 2003). Bronfenbrennerio ekologins
sistemos teorija pagrsta nuomone, jog kokybiko perjimo i vienos kit ugdymo pakop
rodikliai bendradarbiavimas su eima ir bendruomene, program suderinamumas (Brostrm
S., Wagner J.T., 2003; Dunlop A. W., Fabian H., 2002; Griebel W., Niesel R., 2003;
Mangione P. L., Speth T., 1998). Tyrjai velgia ikimokyklins staigos ir pradins mokyklos
ugdymo program derinimo galimybes kaip paias palankiausias. Ikimokyklini staig ir
pradini mokykl pedagog bendradarbiavimas viena svarbiausi slyg siekiant abiej
pakop ugdymo program suderinamumo. Pavyzdiui, G. Dahlberg ir H. Lenz Taguchi (1994),
siekiant bendros ikimokyklinio ugdymo ir pradinse mokyklos vizijos, skatina i institucij
pedagogus dirbti kartu. Ypa svarbu, jo nuomone, abiej pakop pedagogams perprasti: 1)
vaiko, kaip ini krjo, identitet, kultr, 2) mokytojo pakitus vaidmen, 3) ugdymo proceso
organizavimo specifik.
-
20
3. EUROPOS VIETIMO DOKUMENT REKOMENDACIJOS UGDYMO TURINIO PROGRAMOMS
Europos vietimo dokumentuose rekomenduojami vietimo tikslai
(ko mokoma ir mokomasi)
Europos vietimo dokumentuose irykinama nuostata, kad ugdymo(si) tikslai turt
bti orientuojami ne dalykinius akademinius pasiekimus, bet vertybi, gebjim, ini,
t.y. bendrj kompetencij pltojim ir iuolaikins visuomens ikius (Policy
Guidelines on Inclusion in Education. UNESCO, 2009). Kaip ugdymo siekiniai irykinamos 8
bendrosios kompetencijos, btinos skmingam mokymuisi ir darbui: bendravimas gimtja,
bendravimas usienio kalbomis, matematiniai gebjimai bei gebjimai gamtos moksl ir
technologij srityse, skaitmeninis ratingumas, mokymasis mokytis, socialiniai ir pilietiniai
gebjimai, iniciatyvumas ir verslumas, kultrinis smoningumas ir raika. Europos vietimo
dokumentuose nurodomi tokie bendrj kompetencij komponentai: inios, gebjimai
(gdiai), nuostatos. Be to iskiriami proceso aspektai, kurie susiformuoja kompetencijas
taikant gyvenimikose situacijose. ie "proceso aspektai" yra kritinis mstymas, krybingumas,
problem sprendimas, iniciatyvumas, pavojaus vertinimas, sprendim primimas ir jausm
valdymas. Tai tarsi integruojantys gebjimai, sustiprinantys kiekvien i kompetencij.
Dokumentuose nusakomas tradicini mokomj dalyk santykis su bendrosiomis
kompetencijomis. Pabriama, kad dauguma bendrj kompetencij glaudiai siejasi su
tradiciniais mokykl mokomaisiais dalykais, tokiais kaip gimtoji kalba, matematika ir
gamtamokslinis ugdymas, kiti, tokie kaip socialiniai ir pilietiniai gebjimai, iniciatyvumas ir
verslumas, perengia tradicini mokomj dalyk ribas. (Bendrj kompetencij vertinimas. EKK 2010 07 08. http://ec.europa.eu/ dgs/ education_culture; Bendrieji gebjimai kintaniame pasaulyje. Brussels,
KOM(2009)640. http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/Lex UriServ.do?uri =COM:2009: 0640:FIN:LT:PDF; Early
Education curriculum, 2011, Brussels. http://www.schola-
europaea.eu/ELC/documents/EN_EARLY_CURRICULUM.pdf).
i bendrj gebjim charakteristikos pateikiamos ir kituose europiniuose vietimo
dokumentuose. Europos Komisijos Komunikato (2008) Komisijos silymuose iki 2020 m.
daugiausia dmesio skiriama tokiems strateginiams udaviniams, kaip mokymosi vis
gyvenim, aktyvaus pilietikumo, krybikumo, verslumo skatinimas. ie udaviniai
turt bti sprendiami visuose ugdymo lygmenyse.
iuolaikinje ekonomikoje, pabriant geresnio ini panaudojimo ir spartaus naujovi
diegimo poreik, akcentuojamas asmenybs krybikumas ir su juo susijs inovacinis
pajgumas. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu, bendru tikslu vardintas siekis per
mokymsi vis gyvenim skatinti krybikum, kuris tapt naujovi varikliu ir svarbiu
asmenini, profesini, verslumo bei socialini gebjim pltojimo ir vis visuomens nari
gerovs puoseljimo veiksniu. Taigi, skelbiamas ugdymo tikslas didinti krybikum ir
stiprinti inovacin pajgum kaip visiems aktual gebjim. Kaip svarbs krybikumo ir
inovacinio pajgumo aspektai vardinami motyvacija ir iniciatyvumas, ugdytini nuo ankstyvos
vaikysts. Todl rekomenduojama palaikyti ir stiprinti vaik krybikum ir j sitraukim
vairias veiklas bei krybinius darbus. Kitu svarbiu krybikumo ir inovacinio pajgumo
aspektu laikomi praktiniai tarpasmeninio ir tarpkultrinio bendravimo gebjimai, kurie
darosi vis aktualesni mobiliame, kultrikai margame iuolaikiniame pasaulyje. Todl kitu
inovacinio pajgumo ugdymo prioritetu tampa inios bei praktiniai gebjimai veikti
demokratinje aplinkoje, vadovaujantis bendramogikomis vertybmis bei pilietinmis
http://ec.europa.eu/%20dgs/%20education_culturehttp://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/Lex%20UriServ.do?uri%20=COM:2009:%200640:FIN:LT:PDFhttp://www.schola-europaea.eu/ELC/documents/EN_EARLY_CURRICULUM.pdfhttp://www.schola-europaea.eu/ELC/documents/EN_EARLY_CURRICULUM.pdf
-
21
nuostatomis. (Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas dl Europos krybikumo ir naujovi met (2009 m.). Briuselis, 2008. http://eur-lex.europa.eu/Lex UriServ/LexUriServ.do?uri= COM:2008:0159:FIN:LT: PDF ).
Europos Taryba, pabrdama, jog btent vietimui ir mokymui tenka esminis vaidmuo
sprendiant daugel socialini, ekonomini, demografini, aplinkosaugos ir technologini
problem, su kuriomis susiduria ir ateityje susidurs Europa, ikelia strateginius tikslus iki 2020
met. Vienas j mokymosi vis gyvenim pltojimas. Jis reikalauja, kad alyse bt
pltojamos nacionalins, mokymosi rezultatais grstos kvalifikacij sistemos, susietos su
Europos kvalifikacij sranga, kad bt diegti lankstesni mokymosi bdai, utikrinantys
lengvesn perjim i vieno vietimo ir mokymo sektoriaus kit. vietimo ir mokymo kokybs
bei veiksmingumo gerinimo tikslas reikalauja daugiau dmesio skirti pagrindini gebjim,
pavyzdiui, ratingumo ir mokjimo skaiiuoti, tobulinimui, matematikos, gamtos moksl ir
technologij patrauklumo didinimui bei kalb mokjimo gerinimui. Skatinant vienodas
galimybes, socialin sanglaud ir aktyv pilietikum, teigiama, jog reikia visiems sudaryti
geras slygas mokytis, o menko isilavinimo problem sprsti siloma utikrinant kokybik
ikimokyklin ugdym, tikslin param bei skatinant traukiant vietim. Vienu i strategini
tiksl laikomas krybingumo ir novatorikumo (skaitant ir verslum) utikrinimas visuose
vietimo lygmenyse. Dokumente teigiama, jog krybingumas ir novatorikumas, utikrinantis
Europos gebjim konkuruoti tarptautiniu mastu, reikalauja siekti, kad visi pilieiai gyt
bendrj kompetencij, pavyzdiui, skaitmenin ratingum, mokjim mokytis, iniciatyvos
bei verslumo pojt ir kultrin smoningum, o su tuo susijs udavinys utikrinti
visapusik ini trikampio (vietimas, moksliniai tyrimai, novatorikumas) veikim (Tarybos ivados 2009 m. gegus 12 d. dl Europos bendradarbiavimo vietimo ir mokymo srityje strategins programos
(ET 2020), http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2009:119:0002:0010:LT:PDF ). Europos vietimo dokumentuose iskiriami ikimokyklinio ugdymo tikslai: garantuoti
vaik gerov, padti jiems geriau pasirengti mokymuisi mokykloje ir laiduoti tolesnio
mokymosi skm, sukuriant slygas vaik potencini galimybi pltotei. (Policy Guidelines on Inclusion in Education. UNESCO, 2009. http://unesdoc.unesco.org/images/0017/001778/177849r.pdf ).
Dokumentuose akcentuojama ankstyvaisiais gyvenimo metais gyt nekognityvini
gebjim, toki kaip motyvacija, atkaklumas, gebjimas bendrauti, poveikis skmingam
mokymuisi (Ankstyvasis ugdymas ir prieira. Kaip padti ms vaikams kuo geriau pasirengti ateiiai. Europos Komisija. Komisijos komunikatas. Briuselis, KOM(2011) 66 galutinis. http://eur-
lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri =COM:2011:0066:FIN:LT :PDF). Pabriamas vaik
ankstyvojo kalbos ugdymo poveikis vaiko emocins, socialins ir kognityvins raidos
rezultatams bei geresniam pasiruoimui mokytis pradinje mokykloje. (European Strategic Framework for Education and Training (ET 2020). Language learning at pre-primary school level: making it
Efficient and sustainable A policy handbook. Commission staff working paper. Brussels, 7.7.20 11 SEC (2011)
928 final.).
Ypa akcentuojamas ratingumas ir mokjimas skaiiuoti esmins bendrj
gebjim sudedamosios dalys. Pabriama, kad ypa aktuali pirmoji vaiko patirtis, tinkami
mokymo metodai ir teikiama specialist pagalba. Akcentuojama mokjimo mokytis svarba nuo
maens, kaip viena i slyg skmingai ugdytis gebjimus. (Komisijos komunikatas Europos parlamentui, tarybai, Europos ekonomikos ir socialini reikal komitetui ir region komitetui. Gebjim ugdymas
XXI amiuje: Europos bendradarbiavimo mokykl klausimais darbotvark. Briuselis, 03.07.2008, KOM(2008).
Nurodoma, kad daugelyje ali vis plaiau naudojamos programos, kuriose daugiausia
dmesio skiriama pagrindini gdi, vis pirma, mokjimo skaityti ir skaiiuoti gijimui
ankstyvajame amiuje. (Bendrieji gebjimai kintaniame pasaulyje. Tarybos ir Komisijos parengtas darbo programos vietimas ir mokymas 2010 gyvendinimo 2010 m. paangos bendros ataskaitos projektas.
SEK(2009) 1598. Europos bendrij komisija. Briuselis, 2009.11.25. KOM(2009)640 galutinis. http://eur-
lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2009:0640:FIN:LT:PDF).
http://eur-lex.europa.eu/Lex%20UriServ/LexUriServ.do?uri=%20COM:2008:0159:FIN:LT:%20PDFhttp://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2009:119:0002:0010:LT:PDFhttp://unesdoc.unesco.org/images/0017/001778/177849r.pdfhttp://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri%20=COM:2011:0066:FIN:LT%20:PDFhttp://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri%20=COM:2011:0066:FIN:LT%20:PDFhttp://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2009:0640:FIN:LT:PDFhttp://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2009:0640:FIN:LT:PDF
-
22
Pabriama ikimokyklinio ugdymo prieinamumo svarba. Tyrimai rodo, jog
daugumoje labiausiai isivysiusi ali vykdomos ikimokyklinio ugdymo programos, skirtos
maas pajamas turini asmen, taip pat tautini, socialini ir kalbini maum, grupms. Jose
numatyta lavinti ikimokyklinio amiaus vaik painimo, kalbinius, ratingumo bei skaiiavimo
gebjimus ir suteikti vaikams tinkam pagrind pradinio mokymo pradiai. Jomis taip pat
siekiama ugdyti vaik socialin ir emocin kompetencij (Ankstyvasis vaik ugdymas ir rpyba Europoje: socialinio ir kultrinio nelygiateisikumo problem sprendimas. Europos komisija.
(Education,Audiovisual and Culture Executive Agency (EACEA P9 Eurydice). Briuselis, 2009).
Europos sjungos tarybos dokumentuose, kurie akcentuoja ankstyvojo ugdymo ir
prieiros svarb atskiriems asmenims ir visuomenei, ypa pabriamas vaik kognityvini,
socialini ir emocini gebjim gijimas aidiant ir mokantis. (Tarybos ivados dl ankstyvojo ugdymo ir prieiros. Kaip padti ms vaikams kuo geriau pasirengti ateiiai (2011/C 175/03). Europos sjungos
taryba. Europos Sjungos oficialusis leidinys. http://eur-
lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2011:175:0008:0010:LT:PDF).
Ankstyvojo ugdymo programose rekomenduojama dmes sutelkti iuos dalykus:
pasiekti, kad mokymasis bt patrauklus ir prieinamas visiems bet kokio amiaus,
isilavinimo, darbo ir socialinio statuso pilieiams; suteikti jiems galimyb, be gimtosios,
imokti dar dvi kalbas; sudaryti slygas migrantams mokytis priimaniosios alies kalbos;
remti specialij ugdymosi poreiki turini asmen personalizuot mokymsi. ES 2010 m.
gegus 11 d. Tarybos ivadose akcentuojamas vietimo, garantuojanio pagrindini
kompetencij gijimas visiems, kuris yra vienas i veiksmingiausi bd skatinti socialin
sanglaud. Todl btina papildoma parama ugdymo institucijoms, kuriose didel dal ugdytini
sudaro vaikai i nepalankios aplinkos. ES Taryba rekomenduoja gerinti ugdymo kokyb,
siekiant kovoti su galima socialine, ekonomine ar kultrine marginalizacija. (ES 2010 m. gegus 11 d. Tarybos ivados dl vietimo ir mokymo socialinio aspekto http://eur-
lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri =OJ:C:2010:135:0002:0007:LT:PDF). Atkreipiamas dmesys
vaik i migrant eim gimtosios kalbos mokym, kaip priemon, kuri padeda saugoti vaiko
kultrin tapatum bei didina jo pasitikjim savimi. (2009 m. lapkriio 26 d. Tarybos ivados dl vaik i migrant eim vietimo. Europos sjungos institucij ir organ praneimai (2009/C 301/07). Europos
Sjungos oficialusis leidinys. 2009. http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=
OJ:C:2009:301:0005:0008:LT: PDF).
Europos vietimo dokumentuose akcentuojamas traukiantis vaik, turini
specialij ugdymosi poreiki, ugdymas, kuris apima kognityvinius, emocinius, socialinius
ir krybinius kiekvieno vaiko vystymosi aspektus. Nurodoma, kad inkliuzinio mokymo(si)
programos grindiamos pagrindiniais XXI a. mokymo(si) principais: imokyti kartu mokytis,
kartu veikti ir kartu gyventi skirtingus asmenis. ie ikiai veda prie naujo vietimo
politikos poskio. Nuo inkliuzijos, kaip prastos atskir vaik, turini specialij ugdymosi
poreiki, ugdymo koncepcijos, einama link inkliuzins visos vietimo sistemos sampratos, kuri
skirtingus vaik poreikius traktuoja ne kaip negalios atvejus. Inkliuzija suvokiama plaiu
sociokultriniu lygmeniu kaip visa apimanti vietimo integracija, nukreipta prie bet koki
diskriminacij vardan atskirties mainimo. Europos sjungos alims rekomenduojama
garantuoti vaik, turini specialij ugdymo(si) poreiki, edukacin, socialin ir ekonomin
teisingum, utikrinant pagarb santyk su vaikais ir gerinant ugdymo(si) kokyb.
Rekomenduojama ugdymo tikslus pritaikyti besimokanij poreikiams ir galimybms. (Policy guidelineson Inclusion in education. UNESCO, 2009.
http://unesdoc.unesco.org/images/0017/001778/177849r.pdf).
Europos Tarybos dokumentai ugdymo tiksl realizavimui rekomenduoja glaudi
sveik tarp ugdymo institucijos, tv ir bendruomens. Pabriama, kad ankstyvasis
http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2011:175:0008:0010:LT:PDFhttp://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2011:175:0008:0010:LT:PDFhttp://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri%20=OJ:C:2010:135:0002:0007:LT:PDFhttp://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri%20=OJ:C:2010:135:0002:0007:LT:PDFhttp://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=%20OJ:C:2009:301:0005:0008:LT:%20PDFhttp://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=%20OJ:C:2009:301:0005:0008:LT:%20PDFhttp://unesdoc.unesco.org/images/0017/001778/177849r.pdf
-
23
ugdymas ne tik padeda vaikams visapusikai inaudoti savo potencial, bet ir tvams leidia
didinti savo uimtum, kelti kvalifikacij. Ankstyvojo ugdymo staigos bendradarbiavimas su
tvais galina geriau numatyti siektinus rezultatus, pagal kuriuos bt galima stebti vaiko
vystymsi bei jam padti pereiti auktesnius vietimo sistemos lygmenis (Ankstyvasis ugdymas ir prieira. Kaip padti ms vaikams kuo geriau pasirengti ateiiai. Europos Komisija. Komisijos komunikatas.
Briuselis, KOM(2011) 66 galutinis. http://eur-
lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2011:0066:FIN:LT:PDF).
Dokumentuose nurodoma, jog svarbu remti tvus kaip pagrindinius savo vaik
ugdytojus ankstyvajame amiuje, svarbu staigoms glaudiai bendradarbiauti su tvais ir
bendruomene, informuojant juos apie mokymosi nuo pat ankstyvojo amiaus svarb (Tarybos ivados dl ankstyvojo ugdymo ir prieiros. Kaip padti ms vaikams kuo geriau pasirengti ateiiai (2011/C
175/03). Europos sjungos taryba. Europos Sjungos oficialusis leidinys. http://eur-
lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C: 2011:175:0008:0010:LT:PDF).
Ivados.
1. Europos vietimo dokument apvalga parod, kad Europos vietimo tikslai
akcentuoja tris ugdymo prioritetus:
asmens individuali gali pltot ugdymo(si) procese (asmens orumo, gerovs, atsakingumo, individualumo, iniciatyvumo ir krybingumo puoseljimas; kritinio mstymo,
problem sprendimo ir atvirumo naujovms, t.y. inovacinio pajgumo skatinimas; saugaus ir
sveiko gyvenimo gdi ugdymas).
asmens santykio su kitais pltot ugdymo(si) procese (tolerancijos socialinei vairovei skatinimas, bendruomenikumo ir aktyvaus pilietikumo ugdymas, ekologinio
supratingumo ir darnios pltros puoseljimas, socialinio ir kultrinio aktyvumo, verslumo
ugdymas).
galinim mokytis vis gyvenim (pagalba ikimokyklinio ir priemokyklinio amiaus vaikams geriau pasirengti mokymuisi mokykloje; mokymosi motyvacijos skatinimas,
mokymosi stiliaus, technologij ir strategij valdymas).
2. Europos vietimo dokumentai akcentuoja perjim nuo dalykinio mokymo prie
bendrj kompetencij ugdymo. Iskiriamos 8 bendrosios kompetencijos (bendrieji gebjimai):
bendravimas gimtja, bendravimas usienio kalbomis, matematiniai gebjimai bei gebjimai
gamtos moksl ir technologij srityse, skaitmeninis ratingumas, mokymasis mokytis,
socialiniai ir pilietiniai gebjimai, iniciatyvumas ir verslumas bei kultrinis smoningumas ir
raika. Europos vietimo dokumentuose nurodomi tokie bendrj kompetencij komponentai:
inios, gebjimai (gdiai), nuostatos.
3. Europos vietimo dokumentuose pabriama, kad ugdymo staigos turi bti atviros
vaikams, turintiems specialij ugdymosi poreiki, turi garantuoti edukacin, socialin ir
ekonomin teisingum, utikrinant pagarb santyk su vaikais ir gerinant ugdymo(si) kokyb.
Bendrieji ugdymosi tikslai turi bti pritaikyti vaik, turintiems specialij ugdymosi poreiki,
galimybms.
http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2011:0066:FIN:LT:PDFhttp://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2011:0066:FIN:LT:PDFhttp://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:%202011:175:0008:0010:LT:PDFhttp://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:%202011:175:0008:0010:LT:PDF
-
24
Europos vietimo dokumentuose rekomenduojamas tiksl realizavimas
(kaip mokoma ir mokomasi, kokios mokymo ir mokymosi priemons naudojamos)
Europos vietimo dokumentuose pateikiami kokybiko vaik ugdymo(si) organizavimo
sisteminiai elementai, t.y. atskleidiama Kaip mokomasi? Iskiriami tokie ugdymo(si)
proceso elementai: pltojamos kompetencijos; mokymosi kontekstai ir aplinka; planuojamas
ugdymo(si) turinys (sritys, dalykai, apimtis); vaiko mokymo ir mokymosi technologijos; vaiko
painimas ir pasiekimai (Policy guidelineson Inclusion in education. UNESCO, 2009.
http://unesdoc.unesco.org/images/0017/001778/177849r.pdf). Dokumentuose nusakomas indlio ir
rezultato svori persiskirstymas. Aikiai apsibrus pltojamas bendrsias kompetencijas,
sutelktis nuo indlio, tokio kaip programos turinys, laikas, mediaga ir metodai, perkeliama ties
mokymosi proceso rezultatais: k baigs mokytis besimokantysis ino, supranta ir geba daryti.
Rekomenduojama gerinti indlio ir rezultat kokyb. (Bendrj kompetencij vertinimas. EKK
2010 07 08. http://ec.europa.eu/ dgs/ education_culture; Atnaujintas Europos
bendradarbiavimo vietimo ir mokymo srityje strateginis pagrindas. SEK(2008) 3058.
SEK(2008) 3059. KOM(2008) 865. http://eur-
lex.europa.eu/Notice.do?mode=dbl&lng1=lt,lt&lang=&lng2=bg,cs,da,de,el,en,es,et,fi,fr,hu,it,lt
,lv,mt,nl,pl,pt,ro,sk,sl,sv,&val=490092:cs&page=&hwords=null ).
Europos vietimo tyrim analizs dokumentuose pateikiami visus ugdymo(si)
organizavimo elementus apimantys iuolaikiniai ugdymo modeliai, taikytini maiems
vaikams: vaik orientuoto (iandien apibdinamo kaip socialinis konstruktyvizmas) ugdymo
modelis; mokym orientuoto ugdymo modelis. Pirmasis modelis apjungia ugdym, kurio
pagrindas visumin vaiko raida ir skatinimas mokytis, savarankikai veikiant, spontanikai
tyrinjant ir aidiant. Skatinamas bendravimas su bendraamiais, bendras darbas, o
kopijuojantys tikrov siuetiniai ar vaidmeniniai aidimai laikomi tokiais pat svarbiais, kaip ir
kultros mokymasis. Suaugusij vaidmuo dvejopas paruoti aplink, suplanuoti laik,
idstyti vairiai veiklai ir aidimams reikalingas priemones, o taip pat usiimti su vaikais taip,
kad bt skatinamas j paintinis ir kultrinis mokymasis (skaityti, skaiiuoti, painti gamt).
Pedagog pareiga vadovauti vaikams ir padti j socialinei bei intelektinei raidai. Antrasis
modelis remiasi ugdymo teorijomis, kuri pagrindas yra mokytojo perduodamos inios ir
gebjimai. Skatinamas kalbos ir mokymosi gdi susiejimas su pradins mokyklos
programomis. Akcentuojamas tiesioginis mokymas, t.y. mokytojo vadovaujama veikla ir gaut
ini tvirtinimas labai grietos struktros ir suplanuotos mokymo programos rmuose.
Pabriama, kad patiems maiausiems (iki 5 met) vaikams skirtos programos turt bti
vykdomos, orientuojantis vaik ir jo raid. Vyresniems (5 - 6 met) vaikams skirtose
programose jau galima vesti tiesioginio mokymo aspektus, taikant planuojam, pedagogo
vadovaujam mokym, kas padt vaikui skmingiau pereiti pradins mokyklos program.
Taiau tiesioginis mokymas turt bti taikomas taip, kad bt priimtinas vaikams ir nesukelt
neigiam socialini, emocini pasekmi. Daugumoje ali formalusis mokyklini gdi,
pavyzdiui, skaitymo, raymo, matematikos mokymas prasideda nuo eeri ar septyneri
met amiaus. Tai skatina maamei vaik paintin, socialin, motyvacin ir emocin raid,
siekiant suteikti jiems ger pagrind formalaus pradinio ugdymo pradiai. (Ankstyvasis vaik ugdymas ir rpyba Europoje: socialinio ir kultrinio nelygiateisikumo problem sprendimas. Briuselis, 2009).
Europos vietimo dokumentuose parykinami iuolaikinius mokymosi kontekstus,
aplinkas ir technologines galimybes atitinkantys mokymosi bdai. Teigiama, kad tradicini,
http://unesdoc.unesco.org/images/0017/001778/177849r.pdfhttp://ec.europa.eu/%20dgs/%20education_culturehttp://eur-lex.europa.eu/Notice.do?mode=dbl&lng1=lt,lt&lang=&lng2=bg,cs,da,de,el,en,es,et,fi,fr,hu,it,lt,lv,mt,nl,pl,pt,ro,sk,sl,sv,&val=490092:cs&page=&hwords=nullhttp://eur-lex.europa.eu/Notice.do?mode=dbl&lng1=lt,lt&lang=&lng2=bg,cs,da,de,el,en,es,et,fi,fr,hu,it,lt,lv,mt,nl,pl,pt,ro,sk,sl,sv,&val=490092:cs&page=&hwords=nullhttp://eur-lex.europa.eu/Notice.do?mode=dbl&lng1=lt,lt&lang=&lng2=bg,cs,da,de,el,en,es,et,fi,fr,hu,it,lt,lv,mt,nl,pl,pt,ro,sk,sl,sv,&val=490092:cs&page=&hwords=null
-
25
tiesioginiais nurodymais ar mediagos dstymu pagrst mokymo metod nebepakanka, nes vis
labiau pasiteisina nauji ugdymo modeliai, kuriuose daugiau dmesio skiriama besimokaniam
asmeniui bei aktyviam jo dalyvavimui mstymo ir interpretavimo procese. Todl yra
rekomenduojama mokymosi bd vairov bei nuolatinis keitimasis patirtimi, kur utikrinti
gali tik atvirum ir krybikum skatinanti mokymosi kultra (Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas dl Europos krybikumo ir naujovi met (2009 m.). Briuselis, 2008. http://eur-
lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2008:0159:FIN:LT:PDF).
Naujos technologins galimybs ipleia IKT panaudojim mokymosi procese. Vienas
i keliam mokymosi vis gyvenim tiksl yra remti naujovik, IKT pagrst, mokymosi vis
gyvenim strategij pltojim. (Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas, nustatantis veiksm program mokymosi vis gyvenim srityje. Strasbras, 2006. http://eur-
lex.europa.eu/lex/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2006:327:0045:0068:LT:PDF). IKT padeda
personalizuoti ugdymo(si) proces, realizuoti mokin orientuot ugdymsi, didina mokymosi
altini prieinamum, ugdymo(si) inovatyvum. 80 proc. pedagog teigia, kad IKT taikymas
skatina mokini mokymosi motyvacij ir dmesingum, gerina akademinius pasiekimus. IKT
padeda mokiniui ugdytis kritinio mstymo procesus, savarankiko mokymosi bei
bendradarbiavimo gebjimus. (The use of ICT to support innovation and lifelong learning for all - A report on progress. Briuselis, 2008. http://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-programme/doc/sec2629.pdf).
ES Komisija, 2008 m. vertinusi IKT panaudojimo paang bei naudingum ugdymo(si)
kokybei gerinti, paymjo, jog skaitmeninis ratingumas bei ryio ir informacini technologij
naudojimo pradmenys spariai tampa tokiu pat darbo, laisvalaikio praleidimo bei asmeninio
tobuljimo rodikliu, kaip gebjimas skaityti ir rayti. Esminiu dalyku laikoma tai, jog
skaitmeninis ratingumas ilgainiui iaugina skaitmenin kompetencij, galinani mones
patikimai ir kritikai naudotis informacija. Taiau, nors tyrim (PISA, 2006) duomenys rodo
teigiam IKT koreliacij su mokini matematikos rezultatais, o interaktyvios lentos
panaudojimo tyrimai rodo geresnius angl kalbos, matematikos ir gamtos moksl rezultatus,
buvo paymta, jog teigiamas IKT poveikis mokymuisi mokyklose vis dar tebra daugiau
revoliucinis procesas nei kasdienyb. Todl Komisijos IKT darbo grup prijo ivados, kad
IKT vertintina kaip svarbi, bet dar nepakankamai inaudota vietimo modernizavimo ir
tobulinimo priemon. (The use of ICT to support innovation and lifelong learning for all - A report on progress. Briuselis, 2008. http://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-programme/doc/sec2629.pdf).
Iskiriamos ios ikimokyklinio ugdymo sritys: socialin, fizin, painimo, kalbos ir
menin (Austrija), asmenybs formavimas, fizinis isivystymas, intelektini gebjim
ugdymas, krybikumo ugdymas, valstybins kalbos mokymas (Latvija), komunikacija, kalba
ir tekstas; knas, judjimas ir sveikata; menas, kultra ir krybikumas; gamta, aplinka ir
technika; etika, religija ir filosofija; vietos bendruomen ir visuomen; skaiiai, erdv ir formos
(Norvegija); asmeninis tobuljimas; kalbos raida; gamta ir gamtos moksl reikiniai; knas ir
judjimas; socialiniai gdiai; kultrins tradicijos ir posakiai (Danija). Taigi, visose usienio
alyse iskiriamos panaios vaiko ugdymo sritys. Pabriama ugdymo decentralizavimo, tame
tarpe ir ugdymo turinio decentralizavimo, taka ugdymo veiksmingumui. (Ikimokyklinio amiaus vaik ugdymo pasiekim vertinimas. Lietuvos ir usienio ali patirtis, 2011,
http://www.upc.smm.lt/ugdymas/ikimokyklinis/failai/Ikimokyklinio_amziaus_vaiku_ugdymo_pasiekimu_vertini
mas._Lietuvos_ir_uzsienio_saliu_patirtis.pdf ).
Europos mokyklos ikimokyklinio ugdymo programoje iskiriamos trys struktrins
turinio sritys: mokymasis bti, mokymasis gyventi kartu su kitais, mokymasis veikti ir
painti. (Early Education curriculum, 2011, Brussels. http://www.eursc.eu/fichiers/contenu_fichiers1/1685/2011-01-D-15-en-3.pdf )
http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2008:0159:FIN:LT:PDFhttp://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2008:0159:FIN:LT:PDFhttp://eur-lex.europa.eu/lex/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2006:327:0045:0068:LT:PDFhttp://eur-lex.europa.eu/lex/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2006:327:0045:0068:LT:PDFhttp://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-programme/doc/sec2629.pdfhttp://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-programme/doc/sec2629.pdfhttp://www.upc.smm.lt/ugdymas/ikimokyklinis/failai/Ikimokyklinio_amziaus_vaiku_ugdymo_pasiekimu_vertinimas._Lietuvos_ir_uzsienio_saliu_patirtis.pdfhttp://www.upc.smm.lt/ugdymas/ikimokyklinis/failai/Ikimokyklinio_amziaus_vaiku_ugdymo_pasiekimu_vertinimas._Lietuvos_ir_uzsienio_saliu_patirtis.pdfhttp://www.eursc.eu/fichiers/contenu_fichiers1/1685/2011-01-D-15-en-3.pdf
-
26
Europos vietimo dokumentuose akcentuojamas ikimokyklinio ir pradinio ugdymo
individualizavimas, personalizavimas, bendradarbiavimu grindiamo mokymo ir
mokymosi skatinimas, dalyvavimo planuojant ugdym(si) garantavimas. (2010/C 135/02). http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2010:135:0002:0007:LT:PDF).
Norvegijos ikimokykliniam ugdymui skirtame dokumente "Framework Plan for the
Content and Tasks of Kindergartens" (2006) pabriama vaiko globa, aidimas bei
mokymasis, nusakoma vaiko gerov, galimyb aisti, ireikti save, domiai veikti
garantuojanti aplinka. Mokymasis suprantamas kaip vaiko krybika veikla, domjimasis
pasauliu, noras tyrinti. Europos vietimo dokumentuose akcentuojama, kad svarbu skatinti ne
tik gebjim mokytis, bet ir motyvacij mokytis. (2010 m. gegus 11 d. Tarybos ivados dl vietimo ir
mokymo socialinio aspekto. (Atnaujintas Europos bendradarbiavimo vietimo ir mokymo srityje strateginis pagrindas. SEK(2008) 3058. SEK(2008) 3059. KOM(2008) 865. http://eur-
lex.europa.eu/Notice.do?mode=dbl&lng1=lt,lt&lang=&lng2=bg,cs,da,de,el,en,es,et,fi,fr,hu,it,lt,lv,mt,nl,pl,pt,ro,sk
,sl,sv,&val=490092:cs&page=&hwords=null).
Europos mokyklos ikimokyklinio ugdymo programoje pabriamas vaik ugdymosi
multilingvistinis ir multikultrinis kontekstai, lyi lygyb. Akcentuojama vaiko fizin ir
psichologin gerov, ugdymasis aidiant, veikiant grupelmis. (Early Education curriculum, 2011, Brussels. http://www.eursc.eu/fichiers/contenu_fichiers1/1685/2011-01-D-15-en-3.pdf )
Europos vietimo dokumentuose pabriamas ikis ugdymo staigoms sistemikai
persitvarkyti, kad vaikai, turintys specialij ugdymosi poreiki, natraliai integruotsi
ugdymosi proces. Ugdymo staigos turi kokybikai keistis visiems vaikams draugikas,
vaiko teises sauganias staigas. Skirting poreiki vaik grups apima vaikus, turinius
specialij ugdymosi poreiki, skurdo aplinkoje auganius, prievart patyrusius, etnini ir
kalbini maum, kaimo vietovi, nuolat emigruojanius, silpnos sveikatos ir kt. vaikus.
Ypatingas dmesys turt bti kreipiamas berniuk ir mergaii poreiki skirtumams. (Policy guidelineson Inclusion in education. UNESCO, 2009.
http://unesdoc.unesco.org/images/0017/001778/177849r.pdf).
iems vaikams turi bti pritaikoma ugdymo(si) turinio apimtis, pedagogo sveikos su jais
pobdis, ugdymo struktra ir technologijos bendrame visiems ugdymo(si) kontekste (Policy guidelineson Inclusion in education. UNESCO, 2009.
http://unesdoc.unesco.org/images/0017/001778/177849r.pdf). UNESCO dokumentuose pateikiama
traukianiojo ugdymo(si) ypatum schema (2 pav.).
traukianiojo ugdymo program ypatumai irykinti Europos vietimo
dokumentuose. Mokykla ir kiekviena ugdymo pakopa turi turti bendrus mokini ugdymo
tikslus kaip numatom rezultat, taiau atskir ugdymo srii ar dalyk turinys turt bti
orientuotas individualias kiekvieno mokinio ir vis mokini galimybes bei gebjimus.
traukianiojo ugdymo programos turt bti skirtos kognityviniam, emociniam,
socialiniam ir vaik krybingumo ugdymui. Ikimokykliniame amiuje ypa svarbios
traukianiojo ugdymo sritys yra krybinis aidimas, muzikinis bei fizinis ugdymas(is),
kadangi naujausi tyrimai rodo j veiksmingum stimuliuojant vaik raid. (Policy Guidelines on
Inclusion in Education. UNESCO, 2009. http://unesdoc.unesco.org/images/0017/001778/177849r.pdf).
traukianiojo ugdymo programa turt bti palanki lytikumo, kultrinio identiteto
skatinimui, kalbins aplinkos sukrimui, multilingvistiniam poiriui. (Policy guidelineson
Inclusion in education. UNESCO, 2009. http://unesdoc.unesco.org/images/0017/001778/177849r.pdf).
Ugdymas remiasi XXI amiaus principais: mokytis veikti, mokytis bti, mokytis gyventi
kartu, mokytis mokytis (Delors, J. et al. Learning: the Treasure Within. Report to UNESCO of the International Commission on Education for hte Twenty-firstCentury, Paris, UNESCO, 1996).
http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2010:135:0002:0007:LT:PDFhttp://eur-lex.europa.eu/Notice.do?mode=dbl&lng1=lt,lt&lang=&lng2=bg,cs,da,de,el,en,es,et,fi,fr,hu,it,lt,lv,mt,nl,pl,pt,ro,sk,sl,sv,&val=490092:cs&page=&hwords=nullhttp://eur-lex.europa.eu/Notice.do?mode=dbl&lng1=lt,lt&lang=&lng2=bg,cs,da,de,el,en,es,et,fi,fr,hu,it,lt,lv,mt,nl,pl,pt,ro,sk,sl,sv,&val=490092:cs&page=&hwords=nullhttp://eur-lex.europa.eu/Notice.do?mode=dbl&lng1=lt,lt&lang=&lng2=bg,cs,da,de,el,en,es,et,fi,fr,hu,it,lt,lv,mt,nl,pl,pt,ro,sk,sl,sv,&val=490092:cs&page=&hwords=nullhttp://www.eursc.eu/fichiers/contenu_fichiers1/1685/2011-01-D-15-en-3.pdfhttp://unesdoc.unesco.org/images/0017/001778/177849r.pdfhttp://unesdoc.unesco.org/images/0017/001778/177849r.pdf
-
27
2 pav. traukianiojo ugdymo(si) ypatum schema (pagal Policy Guidelines on Inclusion in Education. UNESCO, 2009)
Siekiant ugdymo(si) lankstumo pedagogai turt turti didesn laisv rinktis
ugdymo(si) metodus ir skirti daugiau laiko pedagogo vadovaujamam darbui su vaikais klasje.
Turt bti atsisakoma bd, kuomet visi mokiniai mokomi t pai dalyk tuo pat metu ir tais
paiais metodais. traukianios programos turi bti lanksios, teikianios daugyb galimybi
atsivelgti individualius vaik poreikius, skatinanios pedagogus iekoti pedagoginio
poveikio bd, atitinkani kiekvieno mokinio ir vis mokini poreikius, gebjimus bei
mokymosi stili. (Policy Guidelines on Inclusion in Education. UNESCO, 2009.
http://unesdoc.unesco.org/images/0017/001778/177849r.pdf ).
traukianiosios programos gyvendinimo kontekstai yra mirus amius, jungtins
klass, skirting gebjim grups.
Ugdymo(si) sistema visiems
utikrinanti ugdymosi teis
Sistema, aprpinta ir pasirengusi
priimti vairov
Lanksts mokymo ir mokymosi metodai, pritaikyti skirtingiems poreikiams ir mokymosi stiliams
Pedagog kvalifikacijos tobulinimo reorganizavimas
Lankstus ugdymo(si) turinys, atliepiantis skirtingus poreikius ir neperkrautas akademiniu turiniu
iltas skirtum primimas
Tv ir bendruomens sitraukimas
Ankstyvas vaik specialij ugdymosi poreiki
identifikavimas ir korekcija
Lanksts ugdymo(si) metodai
naudojant inovatyvius vietimo
pagalbos bdus bei technin rang
(IKT ir kt.)
Vaikui draugika traukianti aplinka
Iorin profesin pagalba, apgalvotai
ir aktyviai pltojant pagalbos visiems
sistem
http://unesdoc.unesco.org/images/0017/001778/177849r.pdf
-
28
traukianioji programa yra sudaryta tinkamai, jeigu atitinka iuos aspektus:
Programoje laikomasi nediskriminacijos, atsivelgimo skirtumus ir tolerancijos princip.
Vaiko teiss yra traukianiosios programos dalis.
traukianioje programoje atspindimos vaiko teiss ir pareigos.
Programa atvira visiems skirting poreiki vaikams.
Programos turinio apimtis atitinka vaik poreikius ir raidos perspektyvas.
Programos mokymo(si) priemons ir mokymo(si) metodai pritaikyti vaik gyvenimo bdui.
traukianioji programa silo pedagogini strategij ir metod vairov.
Programoje numatytas sveikatos ir sveikos mitybos gdi ugdymas(is).
Programa atliepia lyties, kultrinio identiteto, kalbos ugdym(si).
Programa atitinka darnios pltros idjas.
Programa orientuota alies vietimo vizij ir tikslus.
Numatytas sistemingas grtamasis ryys bei nuolatinis programos pertvarkymas, atsivelgiant vietimo vizijos ir kontekst kait. (Policy guidelineson Inclusion in education.
UNESCO, 2009. http://unesdoc.unesco.org/images/0017/001778/177849r.pdf ).
Mokymo ir mokymosi aplinkos pritaikymas skirting poreiki vaikams. Pedagogai
turt nuolat diskutuoti, keistis patirtimi, iekoti skirting poreiki vaik ugdymo efektyviausi
bd. Realizuodami vaik orientuot ugdym, jie turt taikyti praktin, eksperimentin,
interaktyv ir bendradarbiaujant mokymsi. Pedagogai turi bti pasireng padti kiekvienam
vaikui sukurti krybik, optimali ugdymo(si) aplink, pritaikyt skirting poreiki
vaikams (silpnaregiams, su klausos negalia ir kt.), galinani vaik pltoti savo galimybes.
Pedagogai turi tinkamai taikyti vaikui odines instrukcijas ir, stebdami jo veikl, isiaikinti
kaip vaikas jas suprato. Aplinka turt bti saugi ir sveika. (Policy Guidelines on Inclusion in
Education. UNESCO, 2009. http://unesdoc.unesco.org/images/0017/001778/177849r.pdf). Migrant vaikams
turt bti sudaromos galimybs greitai ir efektyviai mokytis priimanios alies kalbos.
Gimtosios kalbos mokymuisi turt bti pltojama partneryst su vietos bendruomenmis arba
naudojamos naujos technologijos, tokios kaip elektroninio giminiavimosi (e-twinning) su
gimtosios kalbos alimi. (2009 m. lapkriio 26 d. Tarybos ivados dl vaik i migrant eim vietimo. Europos Sjungos oficialusis leidinys, 2009 12 11. http://eur-
lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2009:301:0005:0008:LT:PDF).
Ivados
1. Europos vietimo dokumentuose irykintas indlio ir rezultato svori persiskirstymas, mainant indlio, t.y. program turinio, metod, mediagos, svor ir didinant ugdymo(si)
rezultat, t.y. pltojam bendrj kompetencij, svor.
2. Europos vietimo dokumentuose pateikiami kokybiko vaik ugdymo(si) organizavimo sisteminiai elementai: mokymosi kontekstai, ugdymo(si) turinio sritys ir apimtis, dalykai,
mokymo ir mokymosi strategijos, aplinka ir priemons. Dokumentuose akcentuojami tokios
prioritetins ugdymo(si) organizavimo kaitos kryptys:
ikimokykliniame amiuje pltoti vaik orientuoto ugdymo(si), grindiamo socialinio konstruktyvizmo idjomis, modelius; pr