infashion #1

i n F a s h i o n

PRADŽ IA

2011 vasaris Nr.1 ISSN 2029-6150

Madam pareis vėliauUžupio g. 11, Vilnius

Mob. tel. +370 606 62 527

IMK. VARTYK. NEŠKIS BET KUR.

ŠIS ŽURNALAS YRA

NEMOKAMAS.

2011 m. V a s a R i s nr.1

leidėjas: UAB „Domino leidyba“redakcijos adresas: verslo centras „B7“, J.Basanavičiaus g. 7, Vilnius ISSN 2029-6150

tiražas: 5000 egz.

vyriausioji redaktorė: Gabrielė Vaitkutė/ g a b r i e l [email protected]

redaktorė: Jekaterina Merežnikova/ k a t i [email protected]

straipsnių autoriai: Kamilė Bartkutė, Oksana Denisenko, Agnė Mankutė, Deimantė Bulbenkaitė, Žybartas Čiurlys

fotografai: Rūta Jankauskaitė, Neringa Rekašiūtė, Viktorija Mačkinytė

savo indėliu prisidėjo: Morta Paulė, Simona Mužaitė, Karolina Kapustaitė, Papa Malick, Dovilė Pavalkytė, Kristė Stankevičiūtė, Vykintas Augilius, Paulius Gasiūnas, Aušra Osipavičiūtė, Algirdas Bakas, www.dualhead.lt

taip pat straipsniuose naudotos nuotraukos iš scanpix ir corbis archyvų

informaciją, publikuotą šiame leidinyje, galima naudoti tik gavus raštišką redakcijos sutikimą

už reklamos turinį redakcija neatsako

reklama: Adomas Gustainis/ +37064898168 / r e k l a m [email protected]

spaudė: „Spaudos kontūrai “, Vakarinė g. 1, LT-14158, Pašilaičių k., Zujūnų sen., Vilniaus r. sav.

viršelio autoriai: Fotografė Rūta Jankauskaitė/ www.marla.ltStilistė Morta PaulėGrimuotoja Simona MužaitėModelis Karolina Kapustaitė / MAJOR AMBER MODELS

inFashion

www.ievospievos.lt

jau greitai

8 Lietuvos mada

22 Gatvės mada

24 Užrašai

28 Mados žurnalų atsiradimas ir klestėjimas

32 Marla Singer: Pradžioje visada suvirpa širdis

38 The birth/gimimas

44 2011-ųjų tendencija – stereotipinės bibliotekininkės

įvaizdžio dalis?

48 Tendencijos

52 Dendiškumas – puošnumo suvokimas tada ir dabar

54 Tendencijos

58 Dienoraštis

64 Labanakt, mados industrija. Labas rytas, dizaineriai.

68 Tiesioginė transliacija iš Paryžiaus

72 ***

80 Apie projektą

inFashion

Cor

bis

nuot

r.

Cor

bis

nuot

r.

8

inFashion REDAKCIJOS ŽODIS

Susidomėjote? Turbūt taip, jei jau lai-kote jį rankose. Aišku, gal tai lėmė ne susidomėjimas, o neturėjimas ką veikti. Bet kuriuo atveju norime sudominti.

Pradžioje mažas testas: kiek mados žurnalų yra Lietuvoje? Kiek iš jų yra nemokamų? Švelniai tariant, mažuma. INFASHION – tos mažumos atstovas, prieš porą mėnesių gimęs mūsų galvose, o visai neseniai pagim-dytas spaustuvėje, pradeda savo kelią.

Dažnai paklausę: Nuo ko pradėti? gauname atsakymą: Nuo pradžių. Logiška. Todėl naują žurnalą ir pradedame nuo pradžių visomis prasmėmis: rašome apie pradžią, disku-tuojame, klausinėjame apie ją, parodome

pradžių pradžią – gimimą ir mados pradžios miestą – Paryžių.

Svarbiausia, kad pradžia būtų įdomi: juk apie tai, ar mums kas nors patinka ar ne, sprendžiame iš pirmų knygos puslapių, pirmų filmo ar dainos minučių, pirmų prisilietimų...

Tikimės, kad pirmas kontaktas bus malonus, INFASHION santykių su Jumis pradžia bus lengva, neįpareigojanti ir sukels norą pratęsti pažintį.

Gabrielė, Katia

9

REDAKCIJOS ŽODIS inFashion

SU KUO JUMS ASOCIJUOJASI ŽODIS PRADŽIA?

Man tai su niekuo nesiasocijuoja. Va, dabar, kai paklausėte, man šis žodis nieko ir nesako. Ta pradžia neaišku kada prasideda. Nėra taip, kad yra pradžia ir yra pabaiga – visada yra kažkoks tęstinumas. Man žodis pradžia neegzistuoja. Pradžia yra toks dalykas, į kurį reikia labai gilintis ir lįsti, o aš to nemėgstu. Yra daug etapų, nuo kurių kažkas prasideda, ta pradžia būna gera ir bloga. Neaiškus tas žodis – pradžia. Jis panašus į daiktą, į kurį pažiūri ir jis visiškai nedomina. Pasakodamas apie pačią pradžią, tu lyg įsipareigoji pasakyti ką nors, nupiešti ką nors rimto, nusistatyti rėmus ir taisyklingai viską daryti. Neaiški pradžia – jos nėra. Sakoma, kad geriau nepradėti. Nes jei pradėsi ir ta pradžia (pavadinkime tai taip) nesvarbu ko, pavyzdžiui, kolekcijos, kelionės ar gyvenimo su kitu žmogumi, bus negera, nelabai apie ją norėsi pasakoti. Gerai, jei pavyksta. O jei ne?

NUO KO PRASIDĖJO JŪSŲ KELIAS Į MADĄ?

Čia vėl ta pradžia, ar ne? Mokiausi M.K.Čiurlionio mokykloje, ten studijavau tapybą, bandžiau stoti į Dailės akademiją, bet nepavyko: mokaisi mokaisi nuo pat vaikystės, paišai kažką, atvažiuoji specialiai iš Širvintų į Vilnių tapybos studijuoti ir staiga neįstoji. Tada teko mąstyti, ką daryti toliau. Pasirinkimas buvo toks: grafinis dizainas, plaukų kirpimas profkėje ir kaip tik tais metais aukštesniojoje buvo atidaryta Kos-tiumo dizaino katedra. O man rūbai nebuvo svetimas dalykas, tik to tada nesuvokiau. Man visą laiką buvo svarbu, kad derėtų marškiniai, kelnės, jų spalvos. Kai lankai studijas, tapai, tu nori nenori pasąmonėje išsiugdai tam tikrus derinius, spalvų, formų parinkimą. Tik vėliau supratau, kad man tai tikrai rūpėjo. Svarbu buvo, kad drabužiai būtų tvarkingi, švarūs. Mokėjau išsilyginti kelnių kantą arba marškinius, atsimenu, benderyje draugai atnešdavo, prašydavo padėti. Tad, manau, jau tada buvo užuomazgų.

GIEDRIUS PAULAUSKAS

DIZAINERIS

10

inFashion LIETUVOS MADA

VISI ŽINO, KAD MADOS SOSTINė YRA PARYŽIUS. ARBA MILANAS. O GAL NIUJORKAS? IRGI GALIMAS VARIANTAS. BLOGIAUSIU ATVEJU – LONDONAS. O Ką ŽINO APIE VILNIų? KAD TAI NėRA PASAULINėS MADOS SOSTINė. GAL TAI REIŠKIA, KAD MADOS ČIA IŠVIS NėRA? O JEI YRA, TAI KOKIA JI? SAVO MINTIMIS APIE LIETUVOS MADą PASIDALINO DVIEJų SKIRTINGų KARTų DIZAINERIAI GIEDRIUS PAULAUSKAS IR MILDA ČERGELYTė, VITRINų DEKORATORė INGA IR VYRAI, STEREOTIPIŠKAI LAIKOMI ATSPARIAIS MADOS VėJAMS.

PARENGė GABRIELė VAITKUTė, KATIA MEREŽNIKOVA, ANASKO

11

LIETUVOS MADA inFashion

dual

head

.lt n

uotr.

Pau

liaus

Gas

iūno

nuo

trau

kos

12


Pau

liaus

Gas

iūno

nuo

tr.

Alg

irdo

Bak

o nu

otr.

Alg

irdo

Bak

o nu

otr.

13


Antras etapas buvo tada, kai studijavau konkrečiai kostiumo dizainą. Kiti pasakoja, kaip siuvo, o aš mamos siuvimo mašiną paėmiau tik tada, kai la-bai reikėjo prisiūti antsiuvą. Kai pradėjau mokytis, jokio suvokimo apie siuvimą, patį drabužių konstravimą, technologijas nebuvo. Aukštesniojoje viso to ir mokėmės, o kai jau pradedi išmanyti tuos techninius dalykus, supranti, kad galimybės yra neribotos. Gali pasiūti viską: paltą, kelnes...

Kitas etapas buvo, kai baigiau tą aukštesniąją ir maniau, kad būsiu dizaineris. Reikėjo eiti dirbti, tad variau į Ukmergės marškinių fabriką ir ten neilgą laiką dirbau konstruktoriumi. Tai buvo la-bai gera patirtis. O paskui buvo Dailės akademija. Aukštesniojoje mokė techninių dalykų, meno buvo, bet ne tiek daug. Akademijoje viskas perėjo į meninį lygmenį: kaip drabužį pateikti kaip kūrinį. Kodėl megztukas turi būti toks, o ne kitoks. Yra drabužis, yra kolekcija. Ir svarbu išsiaiškinti, koks jų tikslas: ar tik išreikšti save, ar pateikti drabužį taip, kad tai būtų meno kūrinys ir produktas vienu metu. Svarbu, kas nulėmė tokį dizainerio sprendimą: ruduo, karamelė ar dar kas. Ten jau buvo tas trečias etapas, kai pradedi suvokti, kam darai kolekciją, dėl ko. Pasirinkau vyrų madą, nes pats esu vyras ir man net anatomiškai vyrų mada yra suprantamesnė. Galiu nupiešti kokį tik nori moterišką drabužį, bet pajusti ar suvokti nesugebėčiau. Man neįdomūs dalykai, kurių nesu-vokiu. Bet tai yra labai individualu.

Paskutinis etapas, kai pristatai savo darbus publikai, t.y. podiumas, Mados infekcija. Čia jau tikrų tikriausia pradžia: kai dirbi, ką nors sugalvoji, kuri kolekciją... Iš tikrųjų mes dirbame dviese su žmona. Viską da-rome kartu, tariamės, nes vienam neįmanoma nieko padaryti. Jei nori kurti profesionaliai, tai turi būti sistema – žmonių grupė, kurioje diskutuojama.

KĄ GALĖTUMĖTE ĮVARDINTI KAIP LIETUVOS MADOS PRADININKĄ AR PRADININKUS?

Čia vėl labai sunku. Jei žiūrėsim nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo... Šiemet Dailės akademijos Kostiumo dizaino katedrai sukanka

dvidešimt metų ir būtent pirmoji jos laida ir yra pradininkai: Sandra Straukaitė, Juozas Statkevičius, Seržas Gandžumianas, Ramunė Piekautaitė ir kiti. Galima sakyti, kad jie yra pradžia, besitęsianti iki šiol. Bet iš tikrųjų buvo begalė kitų žmonių, pradėjusių visa tai, pavyzdžiui, buvusios dėstytojos. Modelių namai irgi prisidėjo prie Lietuvos mados kūrimo, nes tai turbūt buvo vienintelė vieta, kur vykdavo drabužių-produktų pristatymai, susirinki-mai. Ten būdavo priimami nutarimai: tokie švarkai eis į prekybą, o tokie – ne. Nebuvo tokių podiumų kaip dabar, bet vis dėlto šiokia tokia pradžia.

O gal viskas prasidėjo prieškariu nuo akademinių, klasikinių dalykų ar net nuo Mindaugo laikų. Juk ir tada žmonės turėjo kažkuo rengtis, ir epocha atsispindėjo drabužiuose.

AR PATYRĘ DIZAINERIAI LENGVAI ĮSILEIDŽIA Į SAVO RATĄ JAUNUOSIUS KŪRĖJUS? AR BI-JOMA KONKURENCIJOS?

Manau, kad nėra tokių dalykų kaip įsileidžia ir neįsileidžia. Jei žmogus dirba su mada, jis automatiškai prisideda prie to. Lietuvoje nėra la-bai didelės konkurencijos, bet mažoje šalyje be gilių mados šaknų ir išsivysčiusio mados intelekto jos ir negali būti daug. Konkurencija mūsų at-veju gali būti tik teigiama: kuo daugiau žmonių kuria, tuo daugiau idėjų. Jeigu kiekvienas bijos konkurencijos, nėra ko ir kurti. Tai net nelogiška, nes, kad ir kiek tų kūrėjų būtų, kiekvienas atranda savo nišą, kelia savo tikslus.

O JŪS ASMENIŠKAI AR PALAIKOTE PRADEDANČIUS DIZAINERIUS? SU KUO JIEMS TENKA SUSIDURTI?

Aišku. Mados injekcija ir yra rengiama šiuo tikslu. Tik kad tų jaunų dizainerių nėra daug. Per Mados injekciją mes žiūrime taip: jei pamatai penkis modelius ir jų užtenka, nesinori pamatyti visos kolekcijos, vadina-si, kažkas nepavyko. Ta naujokų pradžia tikrai nėra lengva. Negalima sakyti, kad dabar lengviau negu kažkada. Seniau nebuvo daug informacijos iš užsienio

14


ir dėl to, kai atsirasdavo dizaineris, tai būdavo kažkas neįtikėtina, visi susidomėję jį stebėdavo. Dabar dizai-neris Lietuvoje konkuruoja (nors gal tai netinkamas žodis) ne tik su lietuviais, bet ir su visu pasauliu. Nes informacijos pilna internete, drabužius gali atsisiųsti iš užsienio, blogiausiu atveju gali nuvažiuoti... Mada besidomintys žmonės turi daugiau galimybių, o dizaineriui vis sunkiau dirbti, tuo labiau pradėti. Kiekvienam žmogui pradėti ką nors naujo – iššūkis. Reikia daug investuoti į savo kolekciją, ypač jaunam žmogui. Mados verslas brangus. Gerai, jeigu dėdė arba tėtė turtingi. Bet jeigu ne, o tu labai nori kurti? Dažniausiai ir būna taip, kad kuria tie, kurie neturi daug pinigų, nes tie, kurie turi, dažnai neturi vidinės motyvacijos. O šiam darbui tikrai reikia motyvacijos. Tik atrodo, kad rezultatas smagus ir lengvai pasieki-amas – pereina modeliai podiumu per 10 minučių, ir viskas. Būna, kad po to pagiria, o būna, kad ir suvaro. Labai mažai kas įsigilina, kiek energijos reikalauja pati idėja ir darbas.

MADOS ŽURNALAI SKATINA KŪRYBIŠKUMĄ AR KURIA STEREOTIPUS?

Nelabai ką galiu pasakyti apie mados žurnalus. Gal juos priskirčiau prie gyvenimo būdo žurnalų, kurie norėtų būti madingi. Bet jiems neišeina. Neseniai varčiau vieną iš tokių, bet negaliu net

pasakyti kada, nes man jie neįdomūs ir nieko nes-katina. Bet šiaip ne nuo žurnalų reikia pradėti, o nuo to, kad yra labai mažai žmonių, mokančių rašyti apie madą, analizuoti kolekcijas. Jeigu mes, tarkime, pristatome kolekciją, o žiniasklaidoje pa-sirodo toks pranešimas: Buvo daug džinso, kolek-cija skirta drąsiems vyrams, – tai kas čia? Tu dirbai, sukūrei kolekciją, suteikei jai kažkokią prasmę, o mados žurnalistas-kritikas turėtų suvokti, inter-pretuoti, analizuoti tai, ką pamato ant podiumo. Geras žurnalistas, dirbantis mados sferoje, turi išmanyti mados istoriją, kad galėtų ja naudotis, nes dažniausiai dizaineriai remiasi tam tikrais laikotar-piais ar jų detalėmis. Dirbdami jie turi keletą atra-mos taškų, ir vienas jų – istorija. Pas mus kažkodėl manoma, kad žmogui nebus įdomu sužinoti, kaip ir kodėl kuria dizaineris, ir pamirštama, kad mados žurnalus skaito ja besidomintys žmonės, tie, kurie tuo gyvena. Nebūtina visiems jų skaityti, juk ne visi skaito sporto, ekonomikos ar politikos žurnalus. Bet jei mada įeina į žmogaus interesų sferą, automatiškai jam įdomu suprasti, ką dizaineris norėjo pasakyti. Žurnaluose daug negatyvo. Lietu-vos dizaineriai dažnai kaltinami kopijavimu, nes gyvuoja nuomonė, ką gero gali sukurti lietuvis? Čia jau turbūt tautos bruožas. Dėl to mažai rašoma apie Lietuvos dizainerius. Mumis domimasi tik tada, kai vyksta Mados infekcija, o mes kuriame visus metus.

15


dual

head

.lt n

uotr.


Pradžia man – kaip nauji metai. Nekaltas kaip kūdikis reiškinys. Naujas baltas lapas, trokštantis ir maldaujantis jį nuspalvinti, prirašyti, o galbūt viską nubraukti, suglamžyti ir išmesti. Pradžia – kaip nauja meilė: pačioje pradžios pradžioje kvepia guminukais ir šokoladu.

AR SKAUSMINGI PIRMIEJI ŽINGSNIAI DIDŽIOSIOS MADOS LINK?

Niekas nebuvo skaudu mano pirmuosiuose žingsniuose, nors ir nesiklostė viskas lyg pasakose. Viską vertinu lyg mažytį stebuklą, kad ir koks neprofesionalus ar kreivai pasiūtas jis būtų. Esu ir buvau šimtu procentų tikra tuo, ką noriu daryti savo gyvenime, tad pati pradžia gimė iš įkvėpimo ir kūrybinės laisvės troškimo. Tokie dalykai yra dovana, kurių žmonės kartais pavydi. Pavydėdami jie bando daryti įtaką, trukdo, bet man jau seniai neberūpi ir nebeskauda.

KAIP Į PRADEDANČIŲJŲ KŪRYBĄ REAGUOJA PRIPAŽINTI MADOS DIZAINERIAI? AR JAUČIAMAS PALAIKYMAS, O GAL KAIP TIK ATVIRKŠČIAI?

Nepaisau daugumos Lietuvos mados dizainerių nuomonės; vieni jų nosį krapšto per pristatymus, siekdami spaudos dėmesio, kiti įvertina jaunųjų dizainerių kūrybinį potencialą ir energiją. Galbūt kai kurie jų bijo būsimos konkurencijos, kai kurie tiesiog per mažai išprusę, kad suvoktų madą kaip meną. Arba ignoruoja šį faktą dėl to, jog tai niekada neduos pelno. Bet esu labai laiminga,

kad yra ir tikrų meistrų Lietuvoje, kurie man padeda ar įvertina. Taip pat labai džiaugiuosi laimėjusi Mados injekcijos konkursą, labai gražus ir objektyvus Sandros Straukaitės komentaras buvo reportaže. Bet čia vėlgi, kiekvienam ežere tiek dumblas, tiek vanduo.

PIRMASIS SUKURTAS/PASIŪTAS DRABUŽIS.

Pirmasis mano sukurtas drabužis buvo liemenė Barbei – iš stačiakampio formos atraižos iškirpau dvi skyles rankoms įkišti.

LIETUVOS MADA: KOKIA JI?

Kalbu nuoširdžiai: manau, kad daug žmonių labai ribotai mąsto. Dažniausiai jų ilgas mados tunelis, kuris trukdo aplinkui matyti, yra apdengtas kaspinais ar nėriniais, o tunelio gale šviečia Swarovski blizgučių Chanel logotipas. Londone, kuriame dabar esu, kiek lengviau su žmonėmis susikalbėti, nes jie daugiau visko matę, tad jų nestebina dalykai, kurie man atrodo normalūs madoje. Labai didžiuojuosi ir noriu pagirti visus jaunus kūrėjus ar iniciatorius, naujus žurnalus, dizainerius ir t.t., nes tik jūs esate viltis pakelti Lietuvos mados kultūros lygį.

IŠ SERIJOS PASVAJOKIME: KAIP ĮSIVAIZDUOJATE MADOS ATEITĮ?

Mada – nenuspėjamas dalykas: yra mada verslas ir mada menas. Tikiuosi, jog antrasis reiškinys dar išliks, arba jie kokiu nors stebuklingu būdu susidraugaus be didesnių kompromisų meno atžvilgiu.

MILDA ČERGELYTėMADOS INJEKCIJOS 2010 FINALO LAIMėTOJA

16


Just

ino

Vilu

čio

nuot

r.

17


Nuo

trau

kos

iš M

ados

inje

kcijo

s 2010

- V

isva

ldo

Mor

keviči

aus,

Silv

estr

ia k

olek

cijo

s –

Auš

ros

Osi

paviči

ūtės

, M

ados

inje

kcijo

s 2009 –

Pau

liaus

Gas

iūno

18


19



Kažkodėl pradžia man asocijuojasi su pirmais kartais. O juos aš mėgstu. Tiesą pasakius, esu nuo jų priklausoma... Pirmas bučinys. Pirma vasaros diena. Pirma kelionė. Pirma alga. Pirmas dvidešimt n-tasis gimtadienis. Pirma diena naujame darbe. Pirma vintažinė suknelė spintoje. Pirmas kosmonautiškas pasvajojimas apie taiką pasaulyje. Pirmas mėginimas iškepti kotletų. Pirmas traukinio vagonų skaičiavimas. Pirma tatuiruotė. Pirma diena, kai į lauką jau ne per šalta išeiti be striukės. Pirmos maudynės ežere. Pirmos mėlynos kojinės. Pirmas daugiau niekada. Kiekvieną kartą kraujas užverda vien dėl to, jog žinai, kad tai tik pradžia ir pirmų kartų bus.

KAS JUMS YRA MADA? AR GALIMA BE JOS GYVENTI?

Visada aprangą suvokiau kaip saviraiškos būdą. Nuo pat vaikystės iki dabar man tai yra savotiška žaidimo forma, į kurią niekada nežiūrėsiu perne-lyg rimtai, o kaip tik – su šypsena. Nors spintos lūž-ta nuo drabužių, turbūt juos visus sudėjus kaina išeitų tokia, kiek kainuotų madingos panelės ko-jinės! Nemėgstu pirkti brangių rūbų, nes visiškai nemoku jų saugoti. O suknelių, atkapstytų už du litus, arba juokingų palaidinių, sijonukų ir panašių lobių po litą nekeisčiau turbūt net į Chanel sukne-lę. Mada yra velniškai brangus ir kartu nuobodus dalykas. Ir visiškai beatodairiškai ja sekantys žmo-nės man atrodo labai neįdomūs. Savitas stilius ir savęs ieškojimai – visai kas kita.

MĖGSTAMIAUSIAS MADOS ISTORIJOS LAIKOTARPIS. KODĖL?

Absoliučiai visi laikotarpiai turi ką nors, kas trau-

kia. Dėl to labai sunku apsispręsti ir išsirinkti vieną. Daugiausia mano spintoje yra vintage lobių. Dievinu vintažines suknytes, įdomius kirpimus, petukus, šukuosenas… Bet, tiesą pasakius, pati niekada negalėčiau nešioti vien šio stiliaus rūbų nuo galvos iki kojų. Labai nemėgstu atrodyti per-nelyg mergaitiška. Moterys ir aukštakulniai man yra tobulas derinys! Alpstu kiekvieną kartą, kai pamatau įdomią panelę, strakaliojančią aukš-takulniais Vilniaus gatve! Nors turiu nemažai smagių batukų aukštais kulnais, deja, aviu juos retai, nes tiek dėl būdo, tiek dėl dienotvarkės man tai visiškai netinka, nes nepatogu.

LIETUVOS MADOS AUKOS VIS DAR LYGIUOJASI Į UŽSIENIO MADOS IKONAS, PODIUMUS IR T.T. KAIP MANOTE, KODĖL? AR, JŪSŲ NUOMONE, MADOS SITUACIJA LIETUVOJE GERĖJA?

Natūralu, kad visi look book’ai, face hunter’iai, whowhatwear’ai daro įtaką. Tai gerai jau vien todėl, kad tai yra ieškojimai ir žmogaus investicija į save. Lietuvoje labai daug stilingų žmonių – užtenka išeiti į gatvę ar atsiversti lietuvių tinklaraštininkų puslapius, pavartyti žurnalus su didžiųjų miestų gatvėse pagautais laimikiais.

KĄ GALĖTUMĖTE ĮVARDINTI KAIP LIETUVOS MADOS FENOMENĄ?

Visos Lietuvos mados fenomeno įvardinti tikrai negalėčiau, nes neturiu televizoriaus, neklausau radijo ir neskaitau populiarių bulvarinių žurnalų.

KAIP ATRODO STILINGAS ŽMOGUS?

Stilingas žmogus nebijo kurti, eksperimentuoti ir žaisti.

INGA LUKŠAITėVITRINų DEKORATORė, TINKLARAŠTININKė

20


Nuo

tr. iš

asm

enin

io In

gos

arch

yvo

21


JUSTINASGRUPėS FREAKS ON FLOOR VOKALISTAS

KOKIA BUS ATEITIES MADA? VAIKŠČIOSIM KAIP GAMTA SUKŪRĖ AR SUSIVYNIOSIM Į FOLIJĄ? Ateities mada, mano nuomone, tikrai turėtų būti ekstravagantiškesnė nei dabar. Jei ir toliau turėsime tokius pavyzdžius kaip Lady Gaga ir gausybę kitų žvaigždžių, kurios ypač jaunimui diktuoja, kaip atrodyti, kad būtum madingas, manau, mada tikrai bus įdomi, alternatyvi, provokuojanti. O vaikščiosim visi, kaip norėsim: vieni nuogi, kiti – su įspūdingais apdarais, mėsos gabalais. Labiausiai viliuosi, kad nesusivyniosim į foliją!

ALEKSANDRASSTUDENTAS

PASTEBITE, KAD VYRIŠKŲ DRABUŽIŲ PASIRIN-KIMAS LIETUVOJE MAŽESNIS NEI MOTERIŠKŲ?

Mano nuomonė šiuo klausimu šiek tiek nutolsta nuo temos, bet: nesu didelis šopingo, fashion‘o ir glamūro fanatikas, bet kreipiu dėmesį į tai, kaip atrodo kiti. Ir negaliu nepastebėti, kad vaikinai vis daugiau dėmesio skiria savo išvaizdai. Jie rodo di-delę fantaziją ir išradingumą. Turiu omenyje tai, kad niekada nesijaučiau suvaržytas rinkdamasis drabužius vyrų skyriuose, ir nesidomėjau, koks kiekis drabužių vyrauja moteriškų drabužių sky-riuose. Tačiau moterys mažiau išradingos. Turbūt tai dėl to, kad joms sunkiau įtikti?Kadangi kalbama apie vyriškus drabužius, manau, kad vaikinas turi rengtis, kaip priklauso vaikinui. Ir galiu pasakyti, kad jaučiuosi labai vyriškai vil-kėdamas kostiumą, tik gaila, kad ne itin dažnai pavyksta jį dėvėti. N

uotr

auko

s iš

asm

enin

ių h

eroj

ų ar

chyv

ų

Lino

s M

artin

kėna

itės

nuot

r.

22


RAMOJUSDėSTYTOJAS

SUTINKATE, KAD LIETUVOJE SPORTINIS KOSTI-UMAS POPULIARESNIS UŽ KLASIKINĮ? KODĖL?

Mūsų modernioje, kopijuojančioje ir mažai kurian-čioje visuomenėje sportinis kostiumas vis dar reiškia aprangą, išmargintą juostelėmis ir neretai papuoštą tokiais aksesuarais kaip peilis, beisbolo lazda ir kepu-rė. Jis vis dar populiarus, nes tai patogi ir aiškią žinutę nešanti apranga. Paradoksalu, kai visada pasportuoti pasirengę šio sportinio kostiumo mėgėjai moderni-zuodamiesi rengiasi kitą sportinio kostiumo rūšį. Turiu omenyje klasikinio kostiumo sportinę versiją. Tai tiesiog laisvalaikiui pritaikyta klasika, dažnai dėvima su sportbačiais ar džinsinėmis kelnėmis. Grįžtant prie minties, kad vienus sportinius kostiumus keičia kiti, būtų galima įvardinti kaip sąmoningą maskuotę sten-giantis išlikti sportininkais viduje ir pacituoti vienos dainos žodžius: Sometimes the clothes do not make the man (G. Michaelas, Freedom).

MARTYNASBUVęS VADYBININKAS IR BūSIMASIS MOKYTOJAS

KAIP MANOTE, AR SKIRIASI MADA LIETUVOS (AR NET VILNIAUS) RAJONUOSE?

Mada nesidominčiam žmogui sunku pasakyti, kas madinga, o kas jau pasenę. Sunku visada būti madingam pagal dabartines aukštosios mados nus-tatytas normas, o Lietuva ir nėra labai arti mados sostinių. Jei kalbama ne apie aukštąją madą, o apie stilių, tada taip, stilius, kuris vyrauja Vilniuje, tikrai skiriasi nuo Klaipėdos ar, tarkim, Šiaulių, jau nekal-bant apie provinciją. Gal tai lemia sostinės statusas ir miesto įvaizdis, dėl kurio žmonės labiau rūpinasi savo išvaizda. Arba ne. Kalbant apie Vilniaus rajo-nus... Kiekviename mieste yra rajonų, kur renkasi vienokios ar kitokios socialinės grupės, nuo to taip pat priklauso to rajono stilius, tarkim, maroziškas ir t.t. Bet nedrįsčiau teigti, kad tame ar kitame rajone tik vienaip ar kitaip apsirengę civiliokai gyvena, o ir ne visi sostinės rajonai yra mano apkeliauti.

23


FOTOGRAFAVO VIKTORIJA MAČKINYTė

goda justas

aRtūRas auRa

24

inFashion GATVėS MADA

doVilė kaRolis

gReta inga

25

GATVėS MADA inFashion

Apie madą madinga kalbėti, dar madingiau apie ją rašyti sėdint kavinėje ir geriant kavą iš vienkartinio puodelio. Tai ir darau: bandau atitikti stereotipus. Nes jie jau kiek sezonų iš eilės lieka ant bangos. Galėčiau išvardinti ne vieną ir ne du stereotipus, kuriais dauguma mūsų vadovaujasi asmeniniame, viešajame ir visuose kituose gyvenimuose, bet to nedarysiu. Vienas dažniausiai girdėtų stereotipų apie madą yra nuoširdus tikėjimas, kad tikra mada yra tik užsienyje, visi tikri dizaineriai gyvena už jūrų marių ir sienų, o normalių drabužių Lietuvoje rasti neįmanoma. Išgirdau tokį pokalbį jau minėtoje madingoje kavinėje ir man susidarė įspūdis, kad Lietuvoje gyvena ne tikri, o įsivaizduojami dizaineriai, kuo apsirengti mes nė vienas neturime, o mada išvis tėra kažkokia mitologinė būtybė. Argi taip iš tikrųjų yra? Pabandykime apžvelgti prielaidas, verčiančias ne vieną Lietuvos stileivą mąstyti, kad mada yra visur, tik ne čia.

1. Tinginystė. Tingime ieškoti mados apraiškų Lietuvoje, dėl to padarome išvadą, kad jų nėra. Giriamės, kad turime milijonus idėjų, bet tingime realizuoti bent vieną. Net nebandome pradėti – vis tiek tingėsime pabaigti. Mados tinklaraštininkai, be abejo, yra gana stipri jėga mados pasaulyje. Jie lyg ir labai entuziastingai pradeda įgyvendinti savo idėjas, kuria, rašo, fotografuoja... Ir, atrodytų, viskas būtų gražu ir puiku, tačiau anksčiau ar vėliau išlenda frazė: Apsiperku aš Londone (Mančesteryje/Dubline ir t.t., ir pan.), nes Lietuvoje nieko doro nerasi. Klausimas: ar bent buvo ieškoma?

2. Kompleksai, manijos ir fobijos. Kalbu ne apie rimtus psichikos sutrikimus. Nors daugeliui stilingų Lietuvos piliečių miela ir smagu, kai kaimyno namas dega, to paties kaimyno nuomonė apie tai, kaip jie atrodo, tikrai svarbi. O kas atsitiks, jei jis neįvertins

MADA LIETUVOJE. SUBJEKTYVI, LABAI SUBJEKTYVI NUOMONė.

Nuo

trau

kos

iš A

FP/

Sca

npix,

AP/

Sca

npix,

Reu

ters

/Sca

npix a

rchy

vo

26

inFashion UŽRAŠAI

ar pažiūrės šiek tiek kitaip, nei tikimasi? Žlugimas, nuopuolis ir didžiulė gėda arba neapykanta ir karas iki gyvenimo pabaigos su tuo vargšu kaimynu, kuriam užteko drąsos išsakyti savo nuomonę. Savo nuomonės neturėjimas ir bandos jausmas labai dažnai virsta manija. Ryškus pavyzdys galėtų būti bet kokia šiek tiek labiau lietuviams patikusi tendencija, pavyzdžiui, žieminiai batai. Specialiai vengiu patikslinimų, juk kiekviena(s) puikiai žinote, ką turiu omenyje. Jei važiuodami visuomeniniu transportu atkreiptumėte dėmesį į savo pakeleivių (lytis šiuo atveju neturi jokios reikšmės) kojas, nustebtumėte, kiek vienodų kanopų porų pamatytumėte. Tokį individualumo praradimą drįsčiau vadinti manija.

3. Lietuvos mados industrijoje (kuri, pasak kai kurių piliečių, neegzistuoja) dirba mažai žmonių, kuriems mada yra oras, vanduo ir

gyvenimo meilė. Tai rašau, nenorėdama užgauti mūsų pripažintų ir nepripažintų dizainerių ir mados žurnalistų jausmų. Kodėl tai išvis rašau? Ogi todėl, kad jeigu populiariojoje žiniasklaidoje per keturias savaites pasirodo bent vienas straipsnis apie lietuvišką mados renginį, šį mėnesį galima laikyti išskirtiniu Lietuvos mados istorijoje. Aišku, būtų galima kaip visada visą kaltę suversti Kultūros ministerijai, mat nepalaiko, ir pasiskųsti finansiniais sunkumais. Be abejo, galima. Šia galimybe net pernelyg dažnai naudojamasi. Atkreipkime dėmesį į tai, kad visos kūrybinės industrijos egzistuoja tomis pačiomis sąlygomis, tačiau jaunųjų muzikantų organizuojamų renginių, pasirodymų ir parodų netrūksta.

4. Nėra mados muziejaus. Tai kurgi lavinti skonį, semtis įkvėpimo? Nejau akropoliuose ar gariūnuose? Nieko blogo nenoriu pasakyti apie šias apsipirkimo

27

UŽRAŠAI inFashion

vietas, laikausi nuomonės, kad visur galima rasti stiliaus perlų, tačiau nei mados istorija, nei mada-menu ten nekvepia. Kaip kontrargumentas šiam trūkumui galėtų būti mados žurnalai, kurių Lietuvoje yra nemažai. Jie turėtų įkvėpti, skatinti kūrybiškumą... Visi jie būtent tai ir daro: vieni geriau, kiti blogiau. Tačiau ne paslaptis, kad geriau vieną kartą pamatyti ir paslapčiom nuo muziejaus darbuotojo pačiupinėti ką nors gyvai, pavyzdžiui, senovinį kostiumą ar legendinę mažą juodą suknelę, negu šimtą kartų perskaityti apie tai žurnale.

5. Lietuvos universitetai kažkodėl nelaiko mados mokslu, vertu dėmesio. Jaunuolis, besidominantis mados industrija ir norintis susieti su ja savo gyvenimą, neturi ypatingų pasirinkimo galimybių. Jis /ji gali studijuoti dizainą, fotografiją arba žurnalistiką. Žurnalistiką be prierašo mados,

fotografiją nuo a iki z, o kurgi tokie dalykai kaip mados istorija ar fashion promotion (net tokio lietuviško termino nėra)? Nemanau, kad tai tokio būtinumo profesijos kaip gydytojo ar mokytojo. Tačiau prisidėti prie kultūros, meno bei grožio išsaugojimo ir puoselėjimo jos galėtų.

6. Vyraujanti nuomonė, kad mada – tik moterims. Negalima nepastebėti, kad ši nuomonė pamažu užleidžia vietą platesniam mąstymui, tačiau vis dar išlieka gana stipri. Statistinio lietuvio mąstyme vyras – medžiotojas, turintis būti šiek tiek gražesnis už velnią, kaip byloja liaudies išmintis. Ką turėtų medžioti vyras XXI amžiuje, ta pati liaudies išmintis nepasako. Labiausiai įtikinamas atsakymas: moteris. Galbūt, tačiau mada ir grožiu besidominčios moterys baidosi vyrų, besirengiančių pagal principą kas papuola.

28

inFashion UŽRAŠAI

7. Lietuvos tekstilės pramonė orientuojasi į neaiškaus stiliaus gerbėją. Drabužiai, pasiūti Lietuvoje, nepasižymi originalumu, o jei ir žengia žingsnelį mados pasaulio link, tučtuojau pradedami importuoti.

Atrodo, kad argumentų manyti, jog Lietuvos mados situacija nėra optimistiškai nuteikianti, pakanka. Kad ir kiek stengčiausi, nesugebėčiau jų nuginčyti. Stileivos, besidairantys į užsienio podiumus ir stiliumi dvelkiančias gatves, turi tvirtą pagrindą: mažiausiai septynias aukščiau išvardintas priežastis. Nei perdėtas optimizmas, nei pesimizmas mąstant ir kalbant apie mados pasaulį nėra gerai, tad rinkimės realistišką požiūrį: mada – tai, be ko egzistuoti galima, bet nepatartina. Be jos nežlugs valstybė, nemirs žmonės, neatsitiks nieko baisaus, tačiau gyvenimas pasidarys niūrus

ir nuobodokas. Taigi staigiai pulti taisyti mados situacijos Lietuvoje nereikia, nėra taip blogai, kaip galėtų būti, be to, skubant nieko gera neišeina. Žmonės, neabejingi madai, turi amžių amžius savitumui, stiliui ir grožio suvokimui ugdyti...Visos išdėstytos mintys gali atrodyti rūsčios, pik-tos, neargumentuotos ir – o tai liūdniausia – ne-vertos dėmesio. Jos yra hiperbolizuotos, nere-komenduojamos silpnos psichikos, linkusiems įsižeisti žmonėms. Jei tokių pažįstate, prašyčiau nerodyti jiems šio straipsnio, kad nesugadintų jiems nuotaikos visai dienai. Geriau nusiveskite juos į madingą kavinę, pavaišinkite kava iš vien-kartinio puodelio ir supratingai išklausykite jų dejonių dėl to, kad tikra mada yra tik užsienyje.

KATIA MEREŽNIKOVA

29

UŽRAŠAI inFashion

Ne paslaptis, kad mada daugelio žmonių gyveni-me užima tikrai ne paskutinę vietą. Yra ir tokių, kurie patiria tokį stiprų jos poveikį, kad galima drąsiai teigti, jog mada – jų religija. Iš kur jie se-miasi žinių apie tai, ką ši religija leidžia, draudžia, kaip baudžia? Iš mados žurnalų. Jie – lyg mados biblija, kurioje lengvai rasite visus atsakymus į savo klausimus. Tiesa, ne filosofinius, tačiau ga-linčius pagelbėti formuojant išorinį aš. Kada viso to prireikė? – klausiate Jūs. Daug anksčiau, nei Jūs manėte, – atsakau aš.

Oficialiai skelbiama, kad pirmosios mados užuo-mazgos atsirado XVII amžiuje. Tuomet iškilo no-ras išsiskirti, turtingieji norėjo pabrėžti savo mė-lynąjį kraują – atskirti save nuo vidurinės ir tuo labiau nuo žemiausios klasės. Elitiniai asmenys drabužius siūdinosi pas geriausius siuvėjus ir savo ekstravagantiškais apdarais stebino svečius. Tokie motyvuoti ambicingų garbingųjų išsišokimai ne-retai sulaukdavo pripažinimo ir buvo drąsiai nusi-žiūrimi kitų ponų ir ponių. Taip sklido mada, for-mavosi jos autoritetai, kurių kompetencija buvo viešai pripažįstama.

Būtina pabrėžti, jog mada – tai ne tik drabužiai, avalynė ir aksesuarai, tai mozaika, susidedanti iš daugelio dalių, tokių kaip interjero detalės, daik-tai, muzika, teatras, architektūra, bendravimas ir net religija. Tam, kad madingi dalykai pasiektų ki-tus, reikėjo tarpininko. Jis buvo rastas – popierinis ir spausdintas. Pirmasis mados žurnalas Mercure

Galant, skirtas plačiai prancūzų auditorijai, buvo išleistas 1672 metais. Tai sukėlė tikrą revoliuciją! Jis supažindino su naujausiomis tendencijomis ne tik Prancūzijos, bet ir visos Europos gero skonio pamokų ištroškusius skaitytojus.

Tuo laikotarpiu žurnaluose buvo daug iliustracijų, jos leido iš arčiau pažvelgti į to meto stilingą ir gra-žų žmogų, į sukurtą idealą, kurio siekė europiečiai. Jos puikiai atstojo dar nesukurtą fotografiją, kuri vėliau sukėlė dar didesnę sumaištį mados pasauly-je. Eskizai ir piešiniai buvo puikus paryžiečių daili-ninkų pasipelnymo šaltinis. Parduodami savo dar-bus mados žurnalams, jie gerai užsidirbo ir sukėlė dar didesnę susidomėjimo bangą dailės srityje.

Paplitusi nuomonė, kad pirmieji tikri mados žur-nalai atsirado tik XVIII amžiaus antrojoje pusėje. Būtent tada pradėjo formuotis visa mados in-dustrija, atsirado naujos idėjos ir vardai. Vienas garsiausių to meto žurnalų buvo prancūziškasis Galerie des modes et costumes Français, pradėtas leisti 1778 metais.

XIX amžiuje situacija iš esmės pasikeitė. Didžio-sios Europos gyventojų dalies pragyvenimo lygis buvo labai žemas, todėl mada laikėsi tik turtin-gųjų sąskaita. Amžiaus viduryje prasidėjo masinė aprangos gamyba. Tai buvo tikra revoliucija ir ne-tikėtumas, žinant faktą, kad drabužiai amžių am-žius buvo siūdinami individualiai tik po ilgų ma-tavimų. Mados žurnalams devynioliktasis amžius

MADOS ŽURNALų ATSIRADIMAS IR KLESTėJIMAS

Nuo

trau

kos

iš C

orbi

s ar

chyv

o

inFashion MADOS ISTORIJA

30

tapo aukso amžiumi, nes stilius ir estetika šiuo laikotarpiu pasidarė ypač svarbūs. Tuo metu labai išpopuliarėjo La Mode Illustrée, taip pat kurtas prancūzų. Jis buvo vienas svarbiausių ir aktualiau-sių to meto žurnalų, imponavo daugeliui mados gerbėjų ir buvo patrauklus masalas norintiems ne-atsilikti nuo naujų mados tendencijų. Tiesa, apie La Mode Illustrée žinoma ne tiek ir daug. Žurnalas buvo leidžiamas kiekvieną sekmadienį, o jo pusla-piai plyšo nuo iliustracijų gausos ir Viktorijos laikų mados. Įdomiausia, jog jau tuomet buvo sudarinė-jami vadinamieji must-have sąrašai.XIX amžiaus pabaigoje atsirado fotografija, kuri

labai lėtai stūmė lauk pieštus modelius ir sunkiai įsitvirtino mados pasaulyje kaip nauja jos dalis. Dauguma vis dar manė, kad pieštos iliustracijos geriau atspindi madą, leidžia įsigilinti į spalvą ir detales, nes fotografija dar tik žengė pirmuosius žingsnius, o apie ryškias, kokybiškas nuotraukas buvo galima tik pasvajoti.Didelis žingsnis į priekį buvo žengtas XX amžiaus pradžioje. Art Gout Beaute, ėjęs nuo 1920 iki 1935 metų, pasižymėjęs tikro ryškumo iliustracijomis, Vogue, L’Officiel de la couture ir Harper’s Bazaar, kurie puikiai žinomi šiomis dienomis, – tai tik da-lis žurnalų, dienos šviesą išvydusių XX amžiuje.

MADOS ISTORIJA inFashion

31

inFashion MADOS ISTORIJA

32

Journal des Dames et des Modes, Gazette du Bon Ton ir mados specialistų numylėtasis Le Trait pari-sien taip pat sulaukė pripažinimo, tačiau egzistavo labai trumpai, jų veiklą greitai nutraukė pasaulį užklupęs karas.Jeigu manote, jog Lietuvoje tuomet moterys apie mados žurnalus nebuvo nė girdėjusios, labai klys-tate. Lietuvaitės nė kiek neatsiliko nuo mados, for-mavosi jų grožio samprata, rafinuotas stilius. Dau-gumą žurnalų buvo galima gauti per Lenkiją, čia jie atkeliaudavo iš Vakarų Europos. Ponios, norinčios būti madingos, skaitė Hollywood, Mc Call, Marie Claire ir Beyer Mode. Šiuose žurnaluose netrūko ne tik informacijos apie madą, bet ir apie namus, gyvūnus ar vaikus. Tai buvo nepakeičiami pagal-bininkai lietuvaitėms, o spalvotos iliustracijos lei-do aiškiau įsigilinti į siūlomas naujoves ir suvokti tendencijas. Viena skaitytojoms kilusių problemų buvo kalbos barjeras. Tad dauguma tik peržvelg-davo iliustracijas ir iš jų semdavosi įkvėpimo. Kita bėda – didelė žurnalo kaina. Būtent ji kartais už-verdavo duris į mados pasaulį ne tokiems turtin-giems žmonėms. Socialiniai kontrastai buvo itin

ryškūs, tad klestėjo turtingosios ponios, kurioms nusipirkti prabangų prancūzišką žurnalą buvo vie-ni juokai.Egzistavo ir lietuviškieji mados žurnalai. Štai žur-nalą Mados – siuvėjų menas galime vadinti reikš-mingiausiu, nors jo leidyba truko labai neilgai. Be iliustracijų, jame buvo pateikiama ir brėžinukų bei įvairiausių pamokymų, kaip sužavėti aplinkinius, visokiausių iliustruotų nurodymų. Itin didelės sė-kmės sulaukė ir Siuvėjų patarėjas, pradėtas leisti 1926 metais, tačiau šis J. Chmieliausko leidinys la-biau buvo skirtas moterims, norinčioms pačioms ką nors pasisiūti ir taip išsiskirti iš minios.

Mados žurnalai rinkoje įsitvirtino labai seniai, ta-čiau visa tai vyko pamažu, iš lėto. Dabar galime matyti puikų rezultatą, žurnalų leidybos naudą. Jie jau seniai nebėra deficitas ir, ko gero, juo ne-taps. Nors tikimybė, kad ateityje galėsime paliesti spausdinto žurnalo puslapius ar užuosti poligrafi-nių dažų kvapą tik muziejuje, išlieka.

AGNė MANKUTė

MADOS ISTORIJA inFashion

33

1999 METAIS PASIRODė KULTINIS FILMAS KOVOS KLUBAS. 2008 METAIS – YOUTUBE GRUPėS SHEEZZANOVA DAINOS ELEGANTIŠKAI SNIGO VAIZDO KLIPAS. O 2010 METAIS RūTA JANKAUSKAITė LAIMėJO PRAVDOS NAUJOKų APDOVANOJIMą KAIP GERIAUSIA METų FOTOGRAFė. KAS BENDRA TARP ŠIų įVYKIų? ATSAKYMAS PAPRASTAS IR TRUMPAS: MARLA SINGER. TAI NE TIK KOVOS KLUBO PERSONAŽAS, BET IR R.JANKAUSKAITėS SLAPYVARDIS. JI – FOTOGRAFė, BUVUSI GRUPėS SHEEZZANOVA VOKALISTė IR BE GALO MALONI PAŠNEKOVė.

KAIP PATI SAVE APIBŪDINTUM? BET LABAI TRUMPAI. IDEALUS BŪTŲ TRIJŲ ŽODŽIŲ APIBŪDINIMAS.

Save kaip žmogų ar kaip fotografę?

IŠ PRADŽIŲ KAIP ŽMOGŲ, O PO TO JAU KAIP FOTOGRAFĘ, JEI ŠIOS DVI ASMENYBĖS LABAI SKIRIASI.

Kaip žmogus aš esu labai išsiblaškiusi, greitai užsideganti, impulsyvi. Aš – Dvynys: arba degu, arba iš viso užgęstu. Mėgstu juoktis. Fotografė bandau būti rimtesnė nei esu, stengiuosi būti reikli pati sau, būti maksimalistė. Bandau būti originali, bet tai turbūt ne bruožas, o siekiamybė.

KAIP ATSIRADO SLAPYVARDIS MARLA SINGER? AR TAI KAIP NORS SUSIJĘ SU KNYGA/FILMU FIGhT CLUB?

Tai susiję, netgi labai. Kažkada dainavau. Iš pradžių grupėje, po to pradėjau dainuoti viena ir man prireikė vardo. To vardo aš niekaip nesugalvojau, bandžiau vadintis visaip: Rūta plius grupės pavadinimas ir pan. Bet kažkaip niekas nelipo. Vieną kartą buvome, man atrodo, kažkokiame vakarėlyje, priėjo toks linksmas įkaušęs vaikinas ir paklausė mano draugo: O ką tu veiki su Marla? Nebuvau mačiusi tada Fight Club ir man pasidarė įdomu, užsinorėjau pažiūrėti. Man patiko jos herojiškumas, pankiškumas, nerūpestingumas. Ir vardas gražus, tad pamaniau, kad jis galėtų man tikti. N

uotr

auko

s iš

asm

enin

io R

ūtos

arc

hyvo

34

inFashion INTERVIU

MARLA SINGER:PRADŽIOJE VISADA SUVIRPA ŠIRDIS

35

INTERVIU inFashion

AR SKAITEI KNYGĄ, AR MATEI TIK FILMĄ?

Skaičiau porą skyrių, bet taip ir nepabaigiau, knyga buvo internetinė. Nemėgstu skaityti kompiuteryje, taigi neperskaičiau visos.

AR DOMĖJIMASIS MADOS FOTOGRAFIJA – ĮGIMTA TAVO SAVYBĖ?

Manau, kad tikrai taip. Tai įgimta savybė, nes fotografuoti pradėjau iš didelės aistros madai. Iš to noro prisiliesti prie mados ir atsirado fotografija. Niekada nenorėjau būti dizainerė, man labiau patikdavo kurti bendrą įvaizdį: aplinką, makiažą, judesius. Mada mane iki šiol smarkiai veikia. Visada stengiuosi pabrėžti, kad esu mados fotografė ir man mada yra pirminis dalykas – portretai ir visa kita jau eina po to.

O KADA PRADĖJAI TUO RIMČIAU UŽSIIMINĖTI?

Prieš trejus metus atsirado būtinybė pradėti fotografuoti. Mano tėtis labai daug fotografuodavo, bandė ir mane sudominti, bet nepavyko. Prieš keletą metų, kai atsirado grupė, kurioje dainavau, mums prireikė nuotraukų. Fotografuoti pasikviesdavome draugus fotografus ir dažnai tų fotosesijų režisierė būdavau aš. Vėliau pati įsigijau fotokamerą ir pradėjau praktikuotis. Per pirmas fotosesijas pati ir rengdavau, ir dažydavau.

O KUO SKIRIASI MADOS FOTOGRAFIJA NUO BET KOKIO KITO FOTOGRAFIJOS ŽANRO?

Manojoje mados fotografijoje labai daug režisūros, viskas būna parengta: aplinka, grimas, iš anksto

36

inFashion INTERVIU

suderinti modelio drabužiai, apgalvota idėja, judesiai, netgi emocijos, išraiška. Paprastoje portretinėje fotografijoje (mados ir portretinės fotografijos žanrai yra šiek tiek panašūs) dažniausiai žmogus ir fotografuojamas toks, koks yra. O reportažas man turbūt pats nuobodžiausias fotografijos žanras.

GREITAI PRITAPAI PRIE MADOS PASAULIO IR PRIPRATAI PRIE DARBO SU MODELIAIS?

Iš pradžių dažniausiai pozuodavo draugės, manekenes bijodavau kalbinti, nes nebūdavau tikra, ar fotosesija bus sėkminga. O nelabai norisi, kad žmogus aukotų savo laiką ir po to nusiviltų mano rezultatu. Dabar įgavus nemažai patirties šių problemų nebeliko.

Mados pasaulio sąvoka Lietuvoje labai neapibrėžta,

bet man mados pasaulis – tai kūrėjai, dizaineriai, įvairūs menininkai, kurių kūryba be galo žaviuosi, na, o savęs vertinti ar kam nors priskirti dar negalėčiau, kol kas mėgaujuosi kiekviena galimybe dirbti su jais. Kalbėti apie manekenes man tikrai malonu, šiuo metu yra gal 4–5, kurios per fotografavimą tapo mano draugėmis ir visada man padeda. Jomis pasitikiu, žinau, kad gerai pozuos, ir dėl to labai džiugu.

KOKS YRA TAS KŪRYBINIS PROCESAS? ĮSIVAIZDUOKIME: GIMSTA IDĖJA. KAS VYKSTA TOLIAU?

Pradžioje visada suvirpa širdis. Kai kyla idėja, galvoje prasideda didelis chaosas, mintys šokinėja, bet galų gale susidėlioja. Tada nusprendžiu, ko būtent reikia, kokių bruožų manekenė tiks.

37

INTERVIU inFashion

38

inFashion INTERVIU

Vėliau kalbinu stilistę. Po to suderinama data. Kai pagrindiniai dalykai jau aptarti, stilistė arba aš pati ruošiame medžiagas fotosesijai. Pavyzdžiui, viena fotosesija turėjo vykti miške, bet buvo 30 laipsnių šalčio. Gaila buvo manekenės, taigi teko savo bute padaryti tokį kampą-mišką iš šakų.

Galų gale viską suderinus vyksta pati fotosesija, kuri dažniausiai trunka 2–3 valandas, atsižvelgiant į tai, kiek laiko užima pasiruošimas, dažymas ir pan. Kai viskas jau nufotografuota, nuotraukos redaguojamos.

UŽSIMINEI, KAD TAM TIKROMS FOTOSESIJOMS TINKA TAM TIKRI VEIDO BRUOŽAI. KOKS YRA TAVO MĖGSTAMIAUSIAS MODELIO TIPAŽAS?

Būna labai skirtingai. Nėra taip, kad tai būtų vienas vienintelis tipažas. Man, pavyzdžiui, labai patinka išbalę veidai, balta oda, merginos beveik be antakių, bet jeigu sugalvočiau fotosesiją ir jai surengti prireiktų kitokio tipažo, tokio ir ieškočiau. Man svarbiausia yra idėja, pagal ją ieškau tinkamo veido. Nors vis tiek yra manekenių, kurias fotografuoti norisi visada.

KUO YPATINGA LIETUVOS MADA? KO JAI TRŪKSTA, O GAL ATVIRKŠČIAI – KO JOJE PER DAUG?

Galėčiau išskirti ne vieną, ne du ir ne tris labai gerus dizainerius ir drabužių kūrėjus, kurie tikrai dirba nuostabiai. Jie ir yra man Lietuvos mada.

Sunku sugalvoti, ko joje per daug, gerų mados pavyzdžių tiek nedaug, kad turbūt per daug joje yra tik neigiamų dalykų.

O KAIP APIBŪDINTUM SAVO APRANGOS STILIŲ? BE KO NEGALĖTUM IŠEITI IŠ NAMŲ?

Jau dvejus metus beveik nenešioju kelnių, o tik sijonus, labai mėgstu įdomias pėdkelnes, turiu jų daug, taigi niekada negalėčiau išeiti be sijono ar

suknelės. Nemėgstu labai atvirų drabužių, man patinka platūs, krintantys, laisvi, keistų formų.

KOKIOJE PASAULIO VIETOJE SVAJOJI SURENGTI FOTOSESIJĄ?

Tokių vietų yra labai daug: kiekviename žemyne norėčiau surengti po fotosesiją. Turbūt kol kas tokia vieta man yra Paryžius.

JEI TOKIO DALYKO KAIP FOTOGRAFIJA NEBŪTŲ, KUO UŽSIIMTUM?

Būčiau filmų režisierė.

O KODĖL NE TEATRO?

Filmai pasiekia didesnę žmonių auditoriją, yra matomesni ir labai artimi fotografijai.

KOKS DIDŽIAUSIAS FOTOGRAFO DARBO TRŪKUMAS? VIS TIEK TURI BŪTI KAS NORS, KAS ERZINA, NEDUODA RAMYBĖS.

Kartais labai išsenki ir netenki visų jėgų, tenka atiduoti visą save. Po fotosesijų tiesiog griūni į lovą. Prie minusų priskirčiau prarastus savaitgalius ir nemiegotas naktis.

KAIP VERTINI NAUJŲ MADOS ŽURNALŲ ATSIRADIMĄ LIETUVOJE? AR JIE REIKALINGI?

Manau, kad jie reikalingi, tačiau norėtųsi daugiau savitumo. Mados žurnalų Lietuvoje yra daug, tačiau visi jie beveik vienodi. Dažnai pastebiu, jog jie kopijuoja arba vienas kitą, arba užsieninius žurnalus. Trūksta autentiškumo.

Padėkojusi Marlai už įdomų pokalbį, pamaniau, kad galbūt kai kam autentiškumo ir fantazijos trūksta, o štai R.Jankauskaitės vardas galėtų būti bet kurio iš šių žodžių sinonimas.

KALBINO KATIA MEREŽNIKOVA

39

INTERVIU inFashion

THE BIRTHFotografė - Rūta Jankauskaitė (www.marla.lt)Stilistė - Morta PaulėGrimuotoja - Simona MužaitėModelis - Karolina Kapustaitė (MAJOR AMBER MODELS)

Nors iki šiol dažnai sakoma, jog akys – sielos vei-drodis, ne viena stilinga mados gerbėja vis dėlto yra linkusi jas slėpti po madingais akiniais. Turbūt daugelis prisimena prieš porą metų it cunamis ga-tves užplūdusią legendinio kompanijos Ray-Ban modelio Wayfarer bangą su juodais stiklais ir pa-auglius džiuginusiais spalvotais rėmeliais. Paskui pasidavėme ir per didelių užapvalintų kampų aki-nių rėmelių madai, kurios įkvėpimo šaltiniu tapo legendinė pirmoji JAV ponia Jacqueline Kennedy. Tačiau šiemet mados kūrėjai siūlo naują stiliaus išbandymą – katės akių (angl. cat eye) formos akinius, netikėtai sugrąžinančius į šeštojo ir sep-tintojo dešimtmečių mados žurnalų puslapius. Ar išdrįsite pabandyti?

Pristatant kiekvieną naują tendenciją verta pri-siminti, jog jai įkvėpimo semtasi iš praeities. Ne išimtis ir katės akių formos akiniai, išpopuliarėję dar dvidešimtojo amžiaus viduryje JAV, kai mer-ginos avėjo užsegamus mary jane batelius, segėjo pūstus vadinamuosius pudelių sijonus, o plaukus raitė į žaismingas uodegėles. Nekeista, jog būtent tuomet šis akinių modelis ir išpopuliarėjo, – jo kraštus buvo galima dekoruoti pagal skonį, forma padėdavo akcentuoti purias to laikotarpio šukuo-senas, suteikdavo mergaitiško žaismingumo.

Kai šeštojo dešimtmečio pabaigoje ši tendencija JAV paauglėms kiek pabodo ir katės akių formos akiniai tapo stereotipinio bibliotekininkių ir sekre-torių įvaizdžio dalimi, juos į mados viršūnę vėl už-

kėlė 1961 metais pasirodęs filmas Pusryčiai pas Ti-fanį su elegantiškąja aktore Audrey hepburn. Viso filmo metu demonstravusi dizainerio hubert’o de Givenchy kurtus apdarus, vieną mažą juodą sukne-lę ji pagyvino naujo modifikuoto modelio dideliais katės formos akiniais – šįkart jų forma buvo ge-rokai griežtesnė ir paprastesnė, o stiklai tamsinti. Šie akiniai ne tik grąžino didžiulį susidomėjimą modeliu, bet ir davė pagrindą būsimai septintojo dešimtmečio vidurio tendencijai – dideliems, pusę veido dengiantiems akiniams nuo saulės.

Kaip ši tendencija grįžo ant podiumų? Būtų teisin-ga teigti, jog už šį griausmingą sugrįžimą galime dėkoti vėl išpopuliarėjusiai retro stilistikai, prikel-tai populiaraus serialo Mad Men, kurio veiksmas vyksta septintojo dešimtmečio Niujorke. Itin tiks-lus serialo stilistų darbas ir pastangos atkurti laiko dvasią ne tik sužavėjo milijonus žiūrovų, bet ir įkvėpė ne vieną mados dizainerį ant podiumo grą-žinti elegantišką biuro aprangą, moteriškas for-mas pabrėžiančius kostiumėlius. Taip pat reikėtų paminėti ir režisieriumi tapusio dizainerio Tomo Fordo šedevrą A Single Man. Perfekcionizmu gar-sėjantis T.Fordas pasistengė, jog 1962 metus vaiz-duojantis filmas taptų ne tik pasigėrėjimu akims ir estetizmo viršūne, bet ir nugludino net menkiau-sias detales, t.y. aktorių makiažą, tuomet madingą plaukų spalvą ir audinius. Įkvėptas septintojo de-šimtmečio dvasios, ją amerikietis perteikė ir savo akinių kolekcijoje. Kas joje vyravo? Žinoma, katės akių formos akiniai!

ŠEŠTOJO DEŠIMTMEČIO PABAIGOJE ŠI TENDENCIJA TAPO STEREOTIPINIO

BIBLIOTEKININKIų IR SEKRETORIųįVAIZDŽIO DALIMI

Nuo

trau

kos

iš A

P/

Sca

npix,

AFP

/Sca

npix,

Reu

ters

/Sca

npix a

rchy

vų

46

inFashion TENDENCIJOS

47

TENDENCIJOS inFashion

48


Pirmoji retro stiliaus banga per pasaulio dizainerių podiumus nusirito 2010-ųjų rudens kolekcijų pri-statymų metu. Tokie kūrėjai kaip Miuccia Prada ar Marcas Jacobsas gerbėjus nustebino netikėtu 6-ojo dešimtmečio proveržiu savo kolekcijose, mados elitas ėjo iš proto dėl staiga pakitusių proporcijų (pabrėžtas liemuo, iškelta krūtinė, apvalūs klu-bai), o aksesuarų dizaineriai iškart susirūpino, ką vertėtų pasiūlyti stilingajai mados publikai. Prisi-minę tradicinį kaimynų merginos įvaizdį iš šeštojo dešimtmečio, jie į privalu nusipirkti sąrašus sugrą-žino siaurus dirželius, plaukų juostas ir katės akių formos akinius. Ypač daug dėmesio šis modelis su-laukė po perversmą sukėlusio Prada šou – garsiau-sius supermodelius sukvietusi dizainerė M.Prada žinojo, jog pristatymo nuotraukos patrauks mados gerbėjų dėmesį, tad žinomiausius pasaulio veidus puošę akiniai buvo akimirksniu išpirkti.

Ši tendencija nesibaigė vien rudens sezonu. 2011 metų pavasario – vasaros mados savaitės metu dizaineriai vėl pradėjo eksperimentuoti su re-tro stiliumi. JAV mados legenda Tommy hilfige-ris savo kolekcijoje iš naujo atrado ryškių spalvų kontrastus ir minimalistines formas, o derinius užbaigdavo juodais smailėjančių kampų akiniais siaurais rėmeliais. Kiek kitaip šį akinių modelį de-rino maištingasis britų kūrėjas Gilesas Deaconas. Jo eklektiška ryškiaspalvė kolekcija, supynusi de-vintojo dešimtmečio ir sportinį stilius, katės akių formos akinius ryškiaspalviais rėmeliais pavertė tiesiog dar vienu ryškiu akcentu.

Turbūt geriausiai retro dvasią atskleidė kitas britas Johnas Galliano, kuriantis Christian Dior mados namams Paryžiuje. Savo manekenes jis papuošė

įspūdingais dideliais akiniais nuo saulės kraujo raudonumo rėmeliais ir juodais stiklais. Christian Dior merginos, savo įvaizdžiu balansavusios tarp žavingų pin-up stiliaus viliokių ir modernių kuror-tų lankytojų, akinius nuo saulės pavertė tobulu ir nuo kolekcijos dvasios neatsiejamu aksesuaru – jie suteikė ryškumo, išraiškingumo, žaismingumo.

Dar vienas įdomus variantas – modernizuoti katės akių formos akiniai, tokius pristatė Gucci mados namai. Daugumai mados gerbėjų turbūt žinomas populiarus drugelio sparnų akinių modelis platė-jančiais kraštais. Gucci dizainerė italė Frida Gian-nini jį šiek tiek pakeitė žaisdama su proporcijomis ir pristatė kaip naujovišką katės akių modelį. Nors akiniai išties primena paprastus klasikinius juodus modelius, išradinga kūrėja sumanė pakeisti stiklus – jų spalva tarsi persilieja iš tamsiai mėlynos į juo-dą. Įdomiai modelį pakeitė ir jaunimo mados kū-rėjas bei naujausias mados pasaulio numylėtinis amerikietis Alexanderis Wang’as – jo kolekcijos, pasižyminčios ekscentrišku sportiniu stiliumi ir netikėtais sprendimais, neseniai buvo papildytos ir akinių linija. Pagrindinis siluetas – vėlgi pakeis-tas katės akių modelis. Jį A.Wang’as sugriežtino suteikdamas kampuotumo, o viršutinius kampe-lius negailestingai ištempdamas į viršų. Rezulta-tas – kaukę primenantys akiniai nuo saulės.

Katės akių formos akinių modelis ne tik grįžo į mados olimpą, bet ir sulaukė didžiulio dizainerių dėmesio. Puikiai tinkantis prie pavasariško sti-liaus, jis galėtų papildyti tiek minimalistinį mo-dernų, tiek ryškų retro stilių.

DEIMANTė BULBENKAITė

49


Sijonų skyriuje pavasarį tikru lyderiu drąsiai ga-lime vadinti ilgą, blauzdų vidurį siekiantį platų sijoną aukštu liemeniu. Šią tendenciją neabejoti-nai įkvėpė rudens kolekcijų pradėta retro stiliaus (šeštasis ir septintasis dešimtmečiai) banga, su-laukusi didžiulio dėmesio ir iš kritikų, ir iš mados

gerbėjų. Moteriškas formas paryškinantys sijonai pakluso tiek minimalizmui Fendi kolekcijoje, tiek romantiškoms Chloe dizainerės hannah McGib-bon idėjoms. Tokį drabužį siūloma derinti su pa-prasta marškinių tipo palaidine ir suveržti neutra-lios spalvos diržu.

Nuo

trau

kos

iš A

FP/

Sca

npix,

AP/

Sca

npix,

Reu

ters

/Sca

npix a

rchy

vų

(Chloe, Fendi, Yves Saint Laurent, Marc Jacobs)

50


NAUJAS SIJONAS

Tarsi pasakoje... Taip šį pavasarį turėtų jaustis kie-kviena mados gerbėja, pasirinkusi vieną iš dviejų populiariausių sezono faktūrų. Pradėkime nuo amžinojo moterų palydovo šilko. Laikomas tikru prabangos bei komforto simboliu, šilkas šįkart tapo tikru dizainerių talkininku – ant podiumo šilkinėmis suknelėmis besiplaikstančios Lanvin, Bottega Veneta ir Alexander Wang manekenės žiū-

rovus privertė aikčioti iš susižavėjimo, nors patys kirpimai ir stebino paprastumu. Ne ką mažiau ža-vėjo ir nėriniai, matyti ant Chanel, Valentino bei Erdem podiumų. Atskleidę moters trapumą, bet palikę jos kūną paslaptingą, jie kuo puikiausiai tiko balerinos suknelės siluetui, korsetams, ro-mantiškoms palaidinėms.

(Dolce & Gabbana, Lanvin, Valentino, Bottega Veneta)

51


NAUJA FAKTūRA

Pavasarį mados kūrėjai siūlo pasitikti šiltomis ir išties moteriškomis spalvomis. Jei rudenį ir žiemą jaukumo suteikė sodrūs brangakmenių atspal-viai, pavasarinės kolekcijos podiumus nušvietė skaisti balta, ryški oranžinė (šį sezoną populiariai vadinama mandarinų) ir smėlio spalvos. Pirmoji nustebino savo universalumu – baltą spalvą dizai-neriai naudojo ne tik sportiškiems ir patogiems si-luetams, kaip mados namai Celine ar Calvin Klein, bet ir elegantiškos formos raukiniams – tai savo

kolekcijoje taikė Yves Saint Laurent dizaineris Ste-fano Pilati. Vienas įdomesnių sezono proveržių – oranžinė (mandarinų) ar net į molio plytų raudo-numą panaši ryški spalva. Ja savo minimalistinius darbus pagyvino mados namai Jil Sander, Prada. Didelė dovana neutralių bei praktiškų spalvų ger-bėjams – smėliniai atspalviai. Štai Gucci juos taikė moderniam safario stiliui, Bottega Veneta – nuo-saikiai itališkai elegancijai.

(Celine, Gucci, Jil Sander, Prada)

52


NAUJOS SPALVOS

Praėjusią vasarą rinkęsi kuklumą, šįkart mados kūrėjai leido savo fantazijai atsiskleisti visu gro-žiu. Vienas didžiausių sezono siurprizų – 3D tipo raštai, pasirodę Mary Katrantzou kolekcijo-je. Išmoningai sukurti kompiuteriu, jie stebino Salvadoro Dali vardo vertomis kompozicijomis. Taip pat verta paminėti ir Miu Miu žvaigždžių bei

gulbių motyvus, gyvūnų raštų gausą Blumarine, Givenchy, Dolce & Gabbana kolekcijose. Vis dėl-to daugiausia dėmesio turbūt sulaukė dryžių ten-dencija. Tikę tiek viliokiškam Versace stiliui, tiek Prada žaismingumui, dryžiai įrodė esą verti jūsų dėmesio.

(Givenchy, MARY KATRANTZOU, Prada, Versace)

53


NAUJAS RAŠTAS

Cor

bis

nuot

r.

54

inFashion VYRAMS

„Tu turėtum būti meno kūriniu arba bent jau jį dėvėti.“

Oscaras Wilde’as

Dandy stiliaus apibrėžimas atsirado XVIII amžiaus pabaigoje–XIX amžiaus pradžioje Britanijoje, kai vidurinės klasės atstovai stengėsi kaip įmanoma labiau imituoti kilmingų aristokratų gyvenimo būdą, manieras ir stilių. Jau tuomet buvo diskutuo-jama apie šio stiliaus išskirtinumą. Žymieji prancūzų rašytojai, tokie kaip Honoré de Balzacas ar Charles’is Baudelaire’as, savo kūriniuose detaliai vaizduodavo puošnų vidurinės klasės atstovo gyvenimo būdą ir vertybes. Tačiau nestigo skeptikų, kurie šio itin rafin-uoto stiliaus vaikymąsi laikė tuščiu ir beprasmiu. At-sirado ir tokių, kurie į jį žiūrėjo kaip į XVIII amžiaus simbolį, revoliucingai skelbiantį apie nykstančias ribas tarp luomų, tarp aristokratų ir darbininkų. Anglišką puošnųjį stilių iliustravo Oscaras Wilde‘as ir lordas Byronas: gyvenimu, aprangos stiliumi, kūryba ir skandalais.

Dendiškojo stiliaus epicentrais tapo Londonas ir Paryžius, vėliau jis pasiekė Ameriką, o galiausiai išplito į didžiuosius pasaulio miestus. Apie 1990-uo-sius Japonijoje šis itin puošnus stilius tapo viena iš daugybės subkultūrinio gatvės stiliaus dalių.

Mūsų dienomis, atėjus XXI amžiui, aristokratišką gyvenimo būdą imituojantis stilius pakito. Neliko vientisos menų ir stilingo gyvenimo būdo sintezės, retas kuris sugeba vienu metu kurti ką nors vertin-go ir originalaus, mokytis įvairiausių nepažintų kalbų ar disciplinų, keliauti ir domėtis įvairiomis kultūromis bei puoselėti ir rūpintis savo išvaizda,

stiliumi ir statusu visuomenėje... Puošeiviško gyvenimo būdo mėgėjams turėtų būti nesvetimas ir dirbtinis savęs iškėlimas į žvaigždes, nepagrįstų asmeninių gandų kūrimas ir aibės kitų smulkių, bet ne mažiau svarbių pareigų. Visiems šiems daly-kams aprėpti reikėtų daugybės laisvo laiko, kurio šiandieniniame skubančiame pasaulyje ir taip labai maža. Taip pat toks gyvenimo būdas gali pasirodyti kiek plevėsiškas ir nerimtas (kiek skirtumėte laiko dirbtinių gandų ar žūtbūtinio išgarsėjimo labui?). Neliko ir ryškių luominių skirtumų – nežvelgdami į kraštutinumus, visi esame vidurinės klasės atstovai. Dėl plačios pasaulėvokos ir įgytų žinių šiandien mes galime apsimesti kuo tik norime. Puošeiviškasis a la beau-monde (aukštuomenės) stilius pastebimas ne tik šiuolaikiniuose mados pristatymuose, bet ir gatvės stiliuje. Šį stilių, kaip ir jo atsiradimo laiko-tarpiu, žmonės supranta išties skirtingai. Vieni vy-rai renkasi laiko patikrintą ir išpuoselėtą rafinuotos, jaukios ir patogios klasikos kelią, kiti atsigręžia į isto-rines stiliaus ištakas ir pasirenka išties į akis krintantį ir abejonių sukeliantį takelį...

Simbolinis skirtumas tarp XIX a. ir XXI a. tėra tik vieno rašmens vieta, tai viso labo tik dviejų amžių nuotolis, tačiau šiandien puošeiviškumas supran-tamas visiškai kitaip.

ŽYBARTAS ČIURLYS

DENDIŠKUMAS – PUOŠNUMO SUVOKIMAS TADA IR DABAR

55

VYRAMS inFashion

NAUJAS įVAIZDIS

Sveiki atvykę į aštuntąjį dešimtmetį, kai vyrai dė-vėjo prasagstytus marškinius, avėjo lengvus bate-lius, o dieną nebijojo vilkėti šviesių kostiumų! Vie-na svarbiausių pavasarinės vyrų mados krypčių ateinantį sezoną – aštuntojo dešimtmečio sugrįži-mas – ne tik ant podiumo grąžino pagarbą kostiu-mams, bet ir suteikė jiems visiškai naują išvaizdą. Štai Gucci vyras atrodė tarsi ką tik nužengęs nuo Majamį vaizduojančios nuotraukos, Roberto Ca-

valli romantikas pasinėrė į spalvingą naktinį gy-venimą. Tačiau jei puošnumas vidury dienos jūsų nevilioja, mados kūrėjai siūlo alternatyvą – laisvą, patogų, bet ne mažiau elegantišką rytietišką stilių. Šviesūs lengvi audiniai, erdvūs modeliai ir smėlio atspalviai kvies vėl susirasti marškinius ir paraitoti linines kelnes. Drąsesniems – Yves Saint Laurent siūlomas arabiškas plačių kelnių ir kiek pabrėžto liemens derinys. N

uotr

auko

s iš

AP/

Sca

npix,

AFP

/Sca

npix a

rchy

vų

(Gucci, Jean Paul Gaultier, Louis Vuitton, Roberto Cavalli)

56


NAUJAS AKSESUARAS

Mados pasauliui jau pripratus prie didelių ranki-nių, dizaineriams reikėjo sugalvoti naują vasarišką aksesuarą, kuris būtų lengvai pritaikomas vyro garderobe, tačiau pabrėžtų išskirtinumą ir papil-dytų elegantišką įvaizdį. Šį sezoną tai – kaklas-karė. Derinta tiek prie spalvingų kostiumų, tiek

prie šortų bei marškinių komplekto, ji pasirodė ant visų žymiausių podiumų, pradedant Hermes, garsėjančiais šilko dirbiniais, ir baigiant Alexander McQueen, kurių naujoji dizainerė Sarah Burton nagrinėjo tradicinį anglišką kostiumą.

(Hermes, Roberto Cavalli, Salvatore Ferragamo, Gucci)

57


NAUJA AVALYNė

Šalin klasikinius suvarstomus batus ar masyvius padus – į madą grįžta lengva ir patogi avalynė, tin-kama tiek vakarui, tiek dienai. Elementariausias dizainerių pasiūlymas – atgimę sandalai, ateinantį sezoną derinami tiek prie Lanvin ansamblio, tiek prie rokeriško Burberry Prorsum įvaizdžio. San-dalus šiltajam sezonui siūloma rinktis pasiūtus iš plačių odinių dirželių, jų padas turėtų būti ganė-tinai plonas ir lygus. Antrasis pasiūlymas – vadi-

namieji įaunamieji batai loafers, kurie yra nevars-tomi ir kiek primena mokasinus. Juos dizaineriai pataria rinktis visomis progomis: dieną – klasiki-nius odinius su juostelių dekoru, vakare prie kos-tiumo – pasiūtus iš prabangaus satino. Vis dėlto labiausiai ši avalynė tinka norint paprastų, tačiau patogių ir elegantiškų dieninių batų – loafers siu-vami iš plonos odos, atrodo neįpareigojančiai, bet stilingai, visai kaip Gucci ar D & G kolekcijose.

(Gucci, Louis Vuitton, Roberto Cavalli, Salvatore Ferragamo)

58


NAUJOS KELNėS

Siaurėjančioms kelnėms tarsi cunamiui užplūdus pasaulio podiumus, didžioji banga pamažu trau-kiasi ir užleidžia vietą naujoms tendencijoms. Nors siauri cigaretės formos modeliai vis dar išlie-ka populiarūs, mados kūrėjai pavasariui sutartinai siūlo kiek platesnes lengvo audinio (pats madin-giausias – lininis) kelnes, kurias šį sezoną tiesiog

būtina kiek palenkti ir parodyti avalynę. Nors dažniausiai naudotas gana platus kelnių modelis (kaip Salvatore Ferragamo ar Yves Saint Laurent kolekcijose), dizaineriai nevengė paraitoti ir siau-resnių tiesaus kirpimo kelnių, kurias dar padailino diržu (Dolce & Gabbana bei Dior Homme mados namai).

(Dolce & Gabbana, Hermes, Kenzo, Salvatore Ferragamo)

59


šiandien kėliau naujas nuotraukas į savo tinkla-raštį feedyourfashionanimal.blogspot.com. Jį pradėjau rašyti mažiau nei prieš metus, tačiau per trumpą laiką sulaukiau nemažai dėmesio iš skai-tytojų. Iš tikrųjų maniau, kad tinklaraštis Feed Your Fashion Animal bus daugiau ar mažiau skai-tomas mano draugų ar pažįstamų, jame dalin-siuosi savo stiliaus idėjomis, tačiau kartu tikėjausi ir didesnio skaitytojų iš užsienio nei iš Lietuvos srauto. Mano tinklaraštyje atsispindi mano gyve-nimas: itin stiprus domėjimasis mada, fotografija, kelionėmis ir menu. Fotografuoju savo aprangą, aplinką, draugus, vakarėlius, keliones, reiški-

nius ar daiktus, kurie mane įkvepia. Neskirstau dizainerių pagal principą mėgstu – nemėgstu, patinka – nepatinka, dažniausiai išsirenku atski-rus derinius iš skirtingų kolekcijų, akys pagauna atskiras detales. Lygiai taip pat ir dėl parduotuvių. Nuo pat vaikystės žavi baletas, gulbės, plunks-nos, tai vieni labiausiai mane įkvepiančių dalykų. Iš aplinkinių girdėjau, kad dažnai tai atsispindi ir mano aprangoje. Taip pat idėjų semiuosi iš užsie-nio tinklaraštininkų, jie visuomet turtingi naujų kolekcijų drabužių, nebijo reikšti savo išskirtinio, dažnai provokuojamo požiūrio į madą, žodžiu, akis paganyti tikrai yra kur. N

uotr

auko

s iš

asm

enin

io K

rist

ės a

rchy

vo

60

inFashion DIENORAŠTIS

MIELAS DIENORAŠTI,

Pirmoji diena. Lauke 9 laipsniai šalčio, todėl iš spintos išsitraukiau mėgstamą kailinę liemenę ir susijuosiau ją diržu iš mamos garderobo. Džiaugiuosi, jog turiu ilgą paltą, todėl kojas galiu palepinti sijonu. Tiesa ta, kad labai nemėgstu žiemos ir kelnių. Šiandien planuoju daug pasivaikščiojimų mieste ir susitikimą su draugais, o kai pilkas oras – pilka ir apranga.

Antroji diena. Pasiilgau švarkų, pasiilgau Londono. Spintoje šviečia auksinės sagos ir prisiminimai apie Jungtinę Karalystę. Šiandien renkuosi šviesiai rožinį švarką, juodą apykaklę ir džinsus.

61

DIENORAŠTIS inFashion

Trečioji diena. Pirmoji dienos pusė laisva, todėl neskubėdama ruošiuosi vakarui - numatomas jaukus draugų pasisėdėjimas. Jam pasirinkau ploną vasarinę suknelę, kurią labai mėgstu dėl atviros nugaros, o ant viršaus, kaip visišką atsvarą lengvumui ir vasarai, pasirinkau trumpą mamos megztą megztinį, prie kurio priderinau ir tamsiai violetinius lūpų dažus.

Ketvirtoji diena. AAA, atsibodo palaidi plaukai! Šiandien išsitraukiau palaidinę su vilko atvaizdu. Ji vyriška, plati ir kietos medžiagos, todėl su drauge šiek tiek pakoregavome, pakarpėme ir dabar ji pa-ruošta nešioti. Kad apranga atrodytų gyviau, pasirinkau oranžinę odinę rankinę.

62


Penktoji diena. Lauke šalta ir niūru, atrodo, prasidėjo žiemos depresija. Pasirinkau ilgą dryžuotą suknelę, taip, ji vasarinė, tačiau kelnės po apačia niekam nekris į akis. Puikiai dera smėlio spalvos paltas ir pirštinės. Ačiū Dievui, kad lauke teks būti tik einant nuo vieno taško iki kito.

Šeštoji diena. Diena, skirta poilsiui ir namams. Vakarop sulauksiu draugių, todėl keli žiedai ant rankos tikrai nepakenks. Pasirinkau laisvus džinsinius marškinius, laisvą palaidinę ir pilką sijoną.

63


Septintoji diena. Esu įkvėpta vasaros prisiminimų, ryškių spalvų ir saulės. Nuotaika puiki, tad iš spin-tos išsitraukiau vos porą kartų dėvėtą suknelę iš Paryžiaus, o juodos kojinės virš kelių puikiai pagyvino kojas. Vakare laukia draugės gimtadienis, manau, ši apranga puikiai tiks.

Aštuntoji diena. Numatoma daugybė susitikimų, pokalbių ir greitas tempas, todėl reikia jaustis kuo patogiau. Laiko nedaug, todėl daug negalvodama griebiu mėgstamiausius džinsus ir palaidinę / švarkelį su užtrauktuku per vidurį.

64


Devintoji diena. Šiandien keliauju atnaujinti savo garderobo. Deja, labai nemėgstu didžiųjų Lietuvos pre-kybos centrų, bet ką jau padarysi, kai reikia naujų drabužių. Apsirengiu paprastai ir lengvai: dryžuota palai-dinė, smėlio spalvos verstos odos sijonas ir rankinė, kuri puikiai tinka prie šio sezono pasididžiavimo – kailių.

Dešimtoji diena. Šiandien – svarbus gimtadienis. Būtent jam pasirinkau ypač daug mano simpatijų sulaukusį plunksninį sijoną, kuris nuo vakar puikuojasi mano spintoje.

65


Good night, fashion industry. Good morning, de-signers. Štai tokie pirmieji žodžiai išnyra prieš akis apsilankius vienoje interneto svetainėje. Taip, jie intriguoja. Taip, jie kelia susidomėjimą. Taip, jie šokiruoja. Taip, jie skelbia naują pradžią. Naują perversmą mados industrijoje, kur joks ką tik iš savo kiauto išlindęs dizainerėlis neįsitvirtins. Di-džiojoje madoje, kur vyrauja Versace, Chanel ir Giorgio Armani, karjeros taip lengvai nepadarysi. O juk pasaulyje tiek daug jaunų žmogelių, sva-jojančių apie savo sukurtų drabužių kolekcijas, kurias demonstruotų gražuolės gazelės maneke-nės. Tiek daug svajonių ir vilčių. Tiek daug norų ir pastangų... O rezultatas – nulis. Didelis riebus nulis, kuris sviedžia tau į akis skaudžią teisybę – tu nulis, jei neturi daug daug milijonų milijardų arba įtakingų dėdžių ir tetų. Tačiau neverta pra-rasti vilties, nes pagaliau vyksta pokyčiai. Dabar ir tu gali būti pastebėtas, jei kurti drabužius yra tavo aistra! Kas tau pagelbės? Ogi tas stebuklingas interneto puslapis www.garmz.com. Tikriausiai daugeliui lietuvių šis pavadinimas dar nieko nesa-ko. Bet tai laikina. Jau tuoj tuoj ir jauni dizaineriai iš visos Lietuvos užvers šią svetainę savo eskizais ir idėjomis. Tačiau pirmiausia reikėtų paaiškinti, kas gi tas www.garmz.com. Taigi 2008 m. vienam protingam žmogui kilo dar niekur neregėta ir ne-girdėta idėja – sukurti interneto svetainę, į kurią savo eskizus galėtų dėti visi jauni, dar niekam ne-žinomi ir niekaip nerandantys kelio į mados pa-saulį dizaineriai. Šis sumanymas sparčiai keliavo įgyvendinimo link ir sulaukė didelio susidomėji-mo bei pasisekimo. Daug, labai daug dizainerėlių bombarduoja www.garmz.com. Ir jei jų piešti dra-bužių modeliai sulaukia ypatingo balsų skaičiaus,

www.garmz.com žmonės paleidžia juos į prekybą. Gerai ir tai, jog pats kūrėjas gali įvertinti ir įkai-noti savo kūrinį, t.y. nustatyti kainą. Galiausiai visi žmogeliai, kurie domisi mada, tačiau negali sau leisti šanelių ir versačių, turi puikią galimybę atrodyti stulbinamai ir originaliai, įsigiję prekių būtent iš šios svetainės, kuri užsiima internetine prekyba. Viskas paprasta ir aišku. O tu atrodai kaip ką tik nulipęs nuo podiumo ir ne ką prasčiau nei mados pasaulio atstovai ar pasiturinčios įžymybės. Vis dar sunku patikėti? Akys mirksi iš nuostabos ir jaudulio? Nusiramink. Jaudintis reikėtų didiesiems mados rykliams, kurių karaliavimui artėja galas. Jau ilgą laiką mados industrija apsitvėrusi aukšta spy-gliuota tvora, nieku gyvu nepraleidžiančia naujų dizainerių, kurie tenori įlieti šviežumo ir originalu-mo. Šiandien galima drąsiai sakyti – tvora išjudinta, dar truputis ir ji subyrės kartu su visais savo spy-gliais ir karaliaujančiais mados dievais.

Taip, www.garmz.com džiaugiasi ir trina rankomis – jų idėja įgyvendinta, ir dar kaip sėkmingai! Pra-ėjusieji metai buvo ypač palankūs. Garmz.com in-terneto puslapis sulaukė lankytojų iš dviejų šimtų šalių, jie reiškė savo nuomonę, diskutavo, balsavo dešimtis tūkstančių kartų. O ką jau kalbėti apie tai, kad vos per metus ši kompanija atidarė tris biurus Vienoje, Londone ir Sofijoje. Kolektyvas, mėgstantis laužyti nusistovėjusias normas ir kel-ti išties didžius iššūkius, padidėjo iki 14 žmonių. O pradėjo vos keturiese... Visi šie išvardinti faktai reiškia tik viena – kažkur nebe už jūrų marių, o visai čia pat atidunda su visais griausmais nauja pradžia.

Nuo

trau

kos

iš a

smen

inio

Gar

mz

arch

yvo

66

inFashion APIE MADą

LABANAKT, MADOS INDUSTRIJA. LABAS RYTAS, DIZAINERIAI.

67

APIE MADą inFashion

68

inFashion APIE MADą

Per trumpą interviu su Garmz atstovu Andreasu Kingleriu paaiškėjo keletas įdomių dalykų apie šios svetainės atsiradimą, sudėtingą pradžią, atei-ties planus ir jaunuosius dizainerius:

Kaip kilo idėja sukurti tokią interneto svetainę?

Labai dažnai idėjos kyla iš nusivylimo. Mūsų atve-ju nusivylimas buvo mados industrija, kuri sutry-pia jaunus dizainerius, bandančius patekti į rinką. Taip pat mums buvo aktualus originalios ir auten-tiškos mados kūrimas už priimtiną kainą. Taip ir kilo idėja įkurti Garmz.

Ar pradžia buvo labai sudėtinga ir sunki?

Ji buvo ypač sunki. Pirmiausia daugelis žmonių net netikėjo mūsų idėja. Ypač dėl to, kad ta idėja norėjome pakeisti nusistovėjusias mados pasaulio taisykles. Antra, daugelis teigė, jog mes nesugebė-sime įgyvendinti šios idėjos ir be reikalo švaisto-me laiką. Tačiau visa tai atlaikėme ir mums pavy-ko surasti investuotojų, kurie tikėjo mūsų vizija. Tiesa, teko nueiti ilgą kelią – iš Londono į Maskvą. Manau, kad keliaudami nepraleidome nė vienos Europos sostinės.

Kokie jūsų ateities planai? Galbūt galvoje jau

sukasi nauji projektai, tinklalapiai, idėjos?

Dabar mes keliamės į Londoną. Norime būti ar-čiau mados ir talentų. Garmz jau šiemet imsis naujų projektų, juos ketiname netrukus pristatyti ir paviešinti.

Ką manote apie tuos jaunus ir nežinomus di-zainerius, kurie pasiryžta siųsti savo sukurtus darbus į jūsų interneto puslapį?

Malonu ir smagu matyti, kad yra tiek daug talen-tingų žmonių ir kad jie atsiliepia į mūsų kvietimą. Sunku pateikti eskizus, prie kurių dirbai daug laiko, tačiau mes tai labai vertiname. Nuolat to-buliname Garmz puslapį ir siekiame, kad naujos idėjos išvystų dienos šviesą.

KAMILė BARTKUTė

69

APIE MADą inFashion

Fotografė - Neringa RekašiūtėStilistė - Papa MalickGrimuotoja - Dovilė PavalkytėModeliai - Goda, Gailė ir Dovilė

Apniukęs šeštadienio dangus. Nepagailėjusi savo iš tiesų brangaus miego, einu pasigrožėti rankų darbo kūriniais.

Pirmas sutiktas vyrukas pardavinėja paveikslus. Jo veidą slepia vešli barzda. Kojos įspraustos į karei-viškus batus. Užsitempęs storą zebrinį megztinį, o po juo gal dar keletą (šalta juk), varto mažos kny-gutės puslapius. Pro šalį prašliaužusi poniutė tur-būt juo net pasibjaurėjo. Vis dėlto ne jos kailiai ant vyruko puikuojasi. Žinoma, vyrukui nelabai rūpi,

kaip jis atrodo. O ką? Nėra tam laiko. Kuria. Kaž-kur aukštai klajoja. Buitiniai dalykai jam nerūpi. Kūrybingas žmogus, taip sakant.

Nežinau kodėl, bet toks kūrybingo žmogaus ša-blonas buvo įrašytas mano galvos standžiajame diske. Turbūt ir daugelio kitų, suvokiančių kūry-bingumą kaip būtiną atsirasti menui. TIK MENUI.

ERROR. Neteisingai mąstom. Kūrybingumas yra visur. Jis guli prispaustas buitinių problemų šūsnių

***Cor

bis

nuot

r.74

inFashion KULTūRA

kiekvieno iš mūsų pasąmonėje. Pavydu vaikams. Jie kūrybingumą instinktyviai išlaisvina. Išpučia kaip margaspalvį muilo burbuliuką. O kuo vyres-nis tampi, tuo labiau vargšą kūrybingumą nelais-vėje prirakini ir save riboji. O gaila. Juk būtent pasi-telkus kūrybingumą galima rasti išeitį iš bet kokių problemų, kurios jį ir spaudžia prie dugno. Gerai pagalvojus, dabar, technologijų ir inovacijų amžiu-je, be kūrybingumo nė žingsnio. Jis pasitarnauja ne tik kuriant grožį, meną, gėrį, bet ir pinigus.

Todėl tolesniam mano samprotavimui jau nebeuž-tenka vien žodžių kūryba ir kūrybingumas. Nejučiom krypstu į pinigų mišką. Todėl čia jau reikia prisiminti ekonomiką. Tiksliau, sujungti du terminus ir kalbėti apie kūrybinę ekonomiką, kitaip – kūrybines industri-jas. Ši dama dabartiniame pasaulyje labai geidžiama ir puoselėjama, kaip kadaise Marilyn Monroe. Bet kodėl? Atsakymą radau Johno howkinso knygoje Kū-rybos ekonomika. Čia jis atmerkia man akis ir viską paaiškina dėstydamas labai didelius skaičius - 2005 m. pasauliniu mastu kūrybos ekonomika buvo verta apie 2706 mlrd. dolerių ir augo po 6 proc. per metus!

Deja, kaip ir visi protingi (ir nelabai) dalykai, ma-dos, tendencijos, tarkim, krikštas, privati banki-ninkystė, kino aukcionai-viktorinos, audiovizuali-nė poezija, slam’as, įvairiausi architektūros stiliai, technologijos ir kita į Lietuvą atšliaužia kažkaip sraigiškai – madingai pavėlavę arba vėliausiai. Kū-rybinė ekonomika – ne išimtis.

Kūrybinės industrijos nusileido Lietuvos žemelėn labai neseniai – 2003 metais, nors kitur apie jas buvo kalbama jau nuo 1990-ųjų. Bet atskrido tik terminas. Toks neaiškus visiems – kūrybinės in-dustrijos. Kas per velnias? – svarstė močiutės ir ne tik. Svarsčiau ir aš, ir kiti. Tiesą pasakius, aiškaus supratimo, kas gi tai, nėra ir iki šiol.

Didžiosios Britanijos DCSM (Department for Cultu-re, Media and Sport) 1998 m. suformulavo kūrybinių

industrijų termino paaiškinimą – tai tokios pra-monės šakos, kurios pagrįstos individualiu kūry-biškumu, įgūdžiais bei talentu ir kurios turi po-tencialą kurti darbo vietas bei materialią gerovę naudojant intelektinę nuosavybę.

Vis dėlto kiekviena valstybė kūrybines industrijas supranta savaip, skiriasi aiškinimai: ar kūrybinės industrijos ir kultūros industrijos – tas pats? Ar mokslas gali būti įtrauktas į kūrybines industri-jas? Ar jos turi būti labiau orientuotos į meną ar į verslą?

Tačiau daugiausia klausimų kyla dar žaliai mūsų valstybei. Juk vos 2007 metais patvirtinta Kūrybi-nių industrijų skatinimo ir plėtros strategija. Pra-dėta po truputį nagrinėti teorija, žengta praktikos link – jau atsirado galimybė ugdyti kūrybinguo-sius – kūrybinių industrijų studentus.

ERROR. NETEISINGAI MąSTOM. KūRYBINGUMAS YRA VISUR. JIS GULI

PRISPAUSTAS BUITINIų PROBLEMų ŠūSNIų KIEKVIENO IŠ MūSų PASąMONėJE.

75

KULTūRA inFashion

Vyk

into

Aug

iliau

s nu

otr.

76

inFashion KULTūRA

Cor

bis

nuot

r

77

KULTūRA inFashion

Tačiau kai Europos valstybės skubėjo susigriebti nujausdamos socialinę ir ekonominę krizę, Lietu-va saldžiai miegojo. Ir pramiegojo labai daug.

Pagal psichologo A.Maslow pasiūlytą žmogaus po-reikių piramidę, galima sakyti, kad dabartinis XXI amžiaus žmogus 3 etapus jau perėjęs. Dabar mes nebe tie pirmykščiai žmonės, kuriems reikėjo oro ir vandens, būsto ir saugumo. Dabar mes reikalau-jame asmenybės augimo ir intelektinės veiklos.

Įsižiūrėjęs į pasaulį, gali likti šokiruotas to vaizdo, kurį matai: žmonės – kaprizingi vaikai. Nebeuž-tenka duonos, reikia žaidimų. O opiausia proble-ma ir visų depresijų priežastis – nuobodus gyveni-mo būdas, pilkuma ir vienodumas. Be malonumų niekaip. Ir už tai visi pasiryžę mokėti, kad tik pa-sijustų laimingesni ir, taip sakant, pasikultūrinę.

Užsienio specialistai, puikiai nujausdami žmonių poreikius ir norus, suprasdami jų intelektinį alkį, ėmė skatinti kūrybines industrijas. Kinas, architek-tūra, amatai, reklama, mada, leidyba... Šiose srityse žmonės gali realizuoti save, kartu uždirbti pinigų ir sau, ir valstybei. Labai svarbi sėkmingos kūrybinių industrijų plėtros priežastis svetur – nutrinta riba tarp meno ir ekonomikos, kūrybos ir pinigų.

Būtent Lietuvoje likusi riba, skirianti dugne esantį meną nuo ore skraidančios ekonomikos. Iš tiesų pa-girtina, kad menas pas mus suvokiamas kaip indi-vidualybė, jo tikslas – ne uždirbti pinigų, o pasiekti žmogaus sąmonę, o gal net pasąmonę, pamaitinti užcementuotas sielas. Tačiau kategoriškas meno atskyrimas nuo ekonomikos ridena mus žemyn.

Mūsų šalyje yra ganėtinai daug kūrybingų žmo-nių. Vieni pina krepšelius, kiti kuria videofilmu-

kus, papuošalus, dekoruoja, rašo interneto dieno-raščius ir visa tai arba lieka užmarštyje, arba tuo dalinamasi tik su artimaisiais. Baiminamasi turėti reikalų su pinigais. Tačiau viskas galėtų būti kitaip. Užsienyje pilna interneto tinklalapių, kur žmonės priima užsakymus ir gamina nuostabiausius daly-kus. Jie pasiekia vieną ar kitą žmogų, po to gimdo dar naujesnes ir originalesnes idėjas. Tai neįpras-ta, ypatinga. Žmonės neužgniaužia savo talento ir sugebėjimų. Jie buriasi į mažus tarsi viduramžių amatininkų cechus.

Lietuvoje taip pat po truputį atsiranda drąsių žmo-nių, kurie dalinasi savo išskirtinėmis idėjomis. Ir tai, jog jie už jas prašo pinigų, nėra baisi nuodėmė – jie juk dirba, kuria, o tam, kad pragyventų ir kurtų toliau, reikia pinigų (tokia jau ta realybė).

SMAGU ŽINOTI, KAD KūRYBINėS INDUSTRIJOS TRAUKIA PASAULį IŠ JUODOS DUOBėS į MARGASPALVį PAVIRŠIų. DIRBTI GALI KAS PATINKA IR DAR PUIKIAI PRAGYVENTI.

78

inFashion KULTūRA

Taigi dabartinis pasaulis – puiki dirva kurti ir iš to neblogai pasipelnyti. Ką čia neblogai? Net la-bai puikiai, jei sugebi perprasti žmonių poreikius ir gražiai įpakuoti savo pasiūlymą, kad net seilė varvėtų. Tačiau Lietuvos Vyriausybė, tie aukštieji žmonės, vis tiek ne itin domisi, kas vyksta žemėje. Tarsi po ilgų nederliaus metų kūrybingi žmonės, beviltiškai eikvoję jėgas kūrybinėms industrijoms plėtoti, bet neužauginę nieko doro, vyksta svetur. Produktyvūs, entuziastingi ir talentingi žmonės nėra skatinami veikti, kurti naują inovatyvią vals-tybę. Valdžia nepalaisto mūsų žemelės naujiems verslams. Bet ar tikrai valstybė nori, kad išradin-gieji prisidėtų prie kitų šalių rinkos kūrimo?

Juk kūrybinės industrijos daro didelę įtaką pasaulio ekonomikai. Panelė kūrybinė ekonomika tempia lyg bagažą naujas darbo vietas. Atsiranda vis dau-giau kūrybininkų, kurie siūlo savo originalias idėjas pasauliui. Kuriasi įvairiausios įmonės. Klesti ama-tininkai, mada, galerijos ir visa, kas pakelia žmogui nuotaiką bent laipsniu aukščiau. Čia taip pat išky-la ir konkurencija, kuri skatina plėstis pramonę ir kurti ką nors dar naujesnio, neįprastesnio. Todėl pinigai kepami kaip bandelės. Panelės kūrybinės

ekonomikos guolyje įsitaisę žmonės – kūrybininkai – sėkmingai sujungia darbą su poilsiu, o tai reiškia, kad darbas vyksta daug produktyviau ir kokybiš-kiau. Kiekvienas jaučiasi čia reikalingas ir įvertintas.

Smagu žinoti, kad kūrybinės industrijos traukia pasaulį iš juodos duobės į margaspalvį paviršių. Dirbti gali kas patinka ir dar puikiai pragyventi. Gali rinktis, nes pasiūla didžiulė. Gali save reali-zuoti. Pramogauti. Lavintis. Reikia tikėtis, kad ir Lietuva išsipūs kaip margaspalvis muilo burbuliu-kas – pilnas kūrybinių idėjų!

Bet ar nebus taip, kad idėjos praras vertę ir niekur nereikės prasmės? Kūrybininkai kurs, nesukdami sau galvos, kaip čia sukūrus ką nors naudingo, prasmingo, ypatingo, kas galėtų būti verta išskirti-nio dėmesio. O vartotojai išjungs savo kritinį mąs-tymą ir nebeklaus savęs: ar man to reikia? Ar tai verta mano dėmesio? Ar man tai naudinga?

ANASKO

79

KULTūRA inFashion

INFASHION RASITE:

80

inFashion

IR KITOSE NETIKėTOSE VIETOSE

81

inFashion

INFASHION – naujas ambicingas mados žurnalas, pasiruošęs sulaužyti stereoti-pus. Mes atsisakome nuostatos, kad ma-dos žurnalai turi būti brangūs, INFASHION bus platinamas nemokamai. Mes neigia-me faktą, kad mados pasaulis gyvas tik kažkur už jūrų marių ir sienų – mada yra čia ir dabar: Vilniuje, Klaipėdoje, Šilalėje ar Anykščiuose.

INFASHION žurnalo skaitytoju-vartytoju gali būti bet kas: jaunas ar senas, links-mas ar liūdnas, studentas ar verslinin-kas. Bet kas, bet ne bet koks! INFASHION skaitytojas mąsto jaunatviškai, nebijo nau-jovių ir eksperimentų. Pagrindinis mūsų tikslas – skatinti tokius žmones padaryti taip, kad Lietuvoje jų būtų daugiau.

INFASHION pradžiugins neabejingus gro-žiui žmones, o abejingus bandys įkvėpti ir priversti mąstyti kritiškai. Galų gale abe-jingų tiesiog neliks.

INFASHION pakels uždangą ir parodys Lie-tuvos bendruomenei tikrąjį Lietuvos mados veidą. Sužinoti, kaip rengiasi A.Chung ar kokius batelius nusipirko O.Palermo, galima interneto platybėse, tad INFASHION palieka užnugaryje visas neįperkamas ir tviskančias užsienines svajones ir atsigręžia į mūsų ša-lies kūrėjus, renginius ir įvykius.

Didžiausias INFASHION siekis, kad geras skonis taptų norma Lietuvoje. Geras sko-nis viskam: pradedant auskarais ir bai-giant pačiu gyvenimu.

inFashion APIE PROJEKTą

82

www.ievospievos.lt

jau greitai

infashion #1

Documents